Su kompiuteriu galime pasiruošti susikaupimui. Kompiuteris leidžia lengvai dirbti su trim tvarkom, o kiekviena tvarka turi privalumų padedant susikaupti. Tačiau nebus labai patogu tvarkyti mintis ar užrašus su kompiuteriu kol kompiuterio išeities taškas bus byla, o ne užrašas. Kada dirbsime tiesiogiai su užrašais, tada galėsime juos lengvai perstatyti iš vienos tvarkos į kitą, prie jų vis naujai prieiti. Įranga skirta jų pertvarkymui taps mūsų mąstymo darbo centru, o visos kitos programos taps šalutinėmis, skirtos apipavidalinimui. Tikiu, kartu su savo įmone "Minčių sodas", prisidėti prie tokios užrašų tvarkymo įrangos sukūrimo ir pritaikymo.
Sąmoningumą palaiko priemonės, kaip antai kalba, raštas, logika, matematika, kurios padeda mums prote sustatyti savo mintis. Ką gero duoda kompiuteris ? Su juo lengvai perdėliojame informaciją - tekstą, vaizdą, garsą - bet ypač tekstą. Užtat su juo galime užrašams įvesti naują tvarką, į užrašus pasižiūrėti naujai. Iškyla neįprastas darbas su kompiuteriu, ypatingai lėtas ir ramus, kur mes savo mintis po valiai kaupiame, tvarkome, atrenkame. Atrinkę, išjungiame kompiuterį, apmąstome. Grįžę prie stalo, įjungiame kompiuterį, įvedame naujas mintis. O kada reikia, senas visiškai pertvarkome, jas naujai sustatome į protą, iš jų "išspaudžiame" dar ką nors naujo. Tai ypač reikšminga kada dirbame su dideliais kiekiais užrašų, tarkim tūkstančiu ar dešimts tūkstančių, kurių visų neįstengiame apdoroti.
Jau daug metų vis užsirašau savo mintis apie gyvenimą. Kiek bandydavau, neįstengdavau surašyti, nerasdavau kaip jas nuosekliai išdėstyti. Mintys vis išsišakodavo, kildavo vis nauji klausimai, nesuspėdavau visom kryptim rašyti. Taip vargau kol prieš ketverius metus atsirado hipertekstas ir Microsoft Word su Internet Assistant. Pasirodo, su hipertekstu galima ne tik kurti puslapius paskelbimui Internete, bet taip pat kaupti užrašus savo kompiuteryje. Laimingas, pradėjau rašyti savo asmeninę sąvokų enciklopediją. Nuorodų dėka staiga galėjau labai daug ko nerašyti, tai yra, neapibrėžti, nepaaiškinti, neįrodinėti, nesiblaškyti. Galėjau rašyti savo asmenine kalba apie, pavyzdžiui, "ketverybės atvaizdus", ir nesiimti aiškinti kas yra ketverybė, ar kas yra atvaizdas, nes pabrauktais žodžiais kaip išnašomis vesdavau į visa tai paaiškinančius puslapius, kuriuos galėjau palikti ateičiai. Kryžminės tvarkos privalumas yra tai, kad ji leidžia rašyti mažiau, tik tai kas pačiam rašytojui dabar rūpi, tarsi skaitytojas visą kitą supras išnašų dėka.
Hipertekstas taip pat leidžia mintis rašyti hierarchiškai, jeigu tik išsitenka vienoje byloje. Naujas mintis rūšiuoju į skyrius, o kada skyriuje susikaupia mintys, rūšiuoju į poskyrius. Tokiu būdu mintis galiu apčiuopti, lyginti viena su kita, statyti į derinį, dar neradęs kaip jas tinkamai išreikšti. Tai priverčia skirti reikalą ir pastabą, išryškina įtampą tarp pastabų.
Aišku, hipertekstas taip pat leidžia mintis dėstyti įprasta eilės tvarka. Tai priverčia mane apsispręsti, leidžia man patikrinti savo teiginius, iškelia išvedžiojimo spragas. Eilės tvarka ypač naudinga rašant sudėtingesnį paaiškinimą, kurio vienos dalys labiau aiškios, kitos mažiau.
Hiperteksto nuoroda veda iš pabraukto žodžio į bylą. Nėra grįžtamojo ryšio. Įvedant kiekvieną nuorodą tenka medžioti atitinkamą bylą, o taip pat viltis, kad ateityje tos bylos vieta bylų hierarchijoje nepasikeis. Jeigu tektų keisti, nėra paprasto būdo išsiaiškinti, katros nuorodos vedė į tą bylą, katras reikia taisyti.
Su hipertekstu taip pat neparanku hierarchiškai dėstyti mintis. Hierarchija išlaikoma tik vienoje byloje, ir bylą tenka dirbtinai atrėžti, kad nepritrūktų lygmenų (nebūtų daugiau penkių šešių). Be to, hierarchija išreiškiama šrifto dydžiu, ir stambiais šriftais praktiška rašyti tik antraštes, bet ne ilgesnes mintis. Vis kaltas apipavidalinimas!
Kada hipertekstas pirma atsirado, jis kėlė sau uždavinį leisti žmonėms kuo paprasčiau pasidalinti savo duomenimis. Jis tiko, pavyzdžiui, fizikams norintiems vienas kitam rodyti tekstus ir paveikslus, nepaisant to, kad įvairios naršyklės vis truputį kitaip ekrane juos išdėstys. Netscape bendrovė įsitvirtino suprasdama apipavidalinimo trauką ir savavališkai išplėsdama HTML galimybes. Jai pavyko dėl to, kad hiperteksto pagrindas vis dėl to yra byla, turinti savo apibrėžtą vardą, formatą, vietą hierarchijoje. Kuo toliau, tuo labiau hipertekstas virsta vis sudėtingesne apipavidalinimo priemone, savo sudėtingumu tinkančia susikaupimui ne daugiau, o gal ir mažiau. Daug laiko "suėda" paveikslai, turiniui ne daug ką priduodantys, daug dėmesio sugeria reklamos, neduodančios susikaupti. Nebesmagu rašyti hipertekstą su Microsoft Word 97, kuris man į bylą neatspėjamai krauna savus HTML nurodymus. Džiaugiuos, kad yra hipertekstas, o vis dėl to norisi ko nors kito.
Ar programinėje įrangoje užrašas taps svarbesniu kaip byla ? Kai kur tuo tarpu matome net didėjantį dėmesį bylai. Pavyzdžiui, Microsoft programos tampa vis gudresnės, man bent - įkyresnės, o jų bylos tampa vis sudėtingesnės. Tinkliniuose kompiuteriuose ir ypatingai grupiniame darbe pranešimai ir užrašai yra labai svarbūs. Įdomus šiuo klausimu yra Lotus Notes, kuris sutapatina užrašą ir bylą.
Kada rašome kitiems, svarbu kad būtų lengva skaityti. Tačiau mintį apipavidalinus vienaip, jau bus sunku jį apipavidalinti kitaip. Užtat prarandame lankstumą mintis skubiai pertvarkyti, naujai pavaizduoti, jas vis labiau brandinti.
Kada rašome sau, svarbu kad būtų lengva rašyti. Su kompiuterio pagalba per kelis metus man pavyko surašyti aštuonis tūkstančius pastraipų. Apdoroti šias mintis nė įstengiu, nė spėju, tačiau džiaugiuos, kad jos surašytos. Juk taip yra gyvenime, neturime laiko viską sutvarkyti, daug ką tik dalinai. Su laiku paaiškėja, kas vertinga, ką apsimoka tvarkyti. Užtat užrašų tvarkymas, mintis brandinantis, labai skiriasi nuo bylų tvarkymo, mintis tik pristatantis. Tai yra lobis, į kurį vis grįžtu. Tik pasigendu įrangos, kuria būtų lengva vis naujai atrinkti ir pertvarkyti šias mintis, prie jų apsistoti, susitelkti, susikaupti.
Man tos trys tvarkos padarė įspūdį, pats pasigedau jų savo minčių tvarkymui. Ieškojau visokių pavyzdžių tvarkų, su kokiom gyvenime tenka susidurti, ir vis gaudovasi tik vienas iš tų trijų, arba jų mišinys, gal tik truputį kitame pavidale. Pavyzdžiui, mintis galima dėlioti į lentelę, bet kiekvieną langelį galime suprasti kaip nuorodą iš statmenos į gulstinę. Atrodo, kad sudėtingesnės tvarkos iškyla taikant vieną tvarką kol ji perauga ir sutrinka, ir toliau ją "lopant" kita tvarka. Pavyzdžiui, istorija rašoma eilės tvarka, bet laikui bėgant norisi ją skaidyti į laikus, įvesti hierarchiją. Pasigedau programinės aplinkos kaupti užrašus, kurioje būtų lengva pereiti iš vienos tvarkos į kitą.
Kaip dirbama su "Įmintimi" ? Yra langelis redaguoti vieną pastraipą. Už jo stovi skerspjūvis pastraipų, matosi kiekvienos pastraipos pirma eilutė. Tai gali būti skyriaus pastraipos sutvarkytos hierarchiškai, arba nuorodos vedančios iš vienos pastraipos į kitas, arba visa gija pastraipų, rašomų eilės tvarka.
Kryžminę tvarką galima diegti kitaip negu, kad hipertekste. Nuorodos vestų iš vienos pastraipos į kitą, o nuorodą būtų galima aprašyti trečia pastraipa. Juk savo funkcija nuoroda nuorodai nelygi. O hipertekste tenka apie ją susigaudyti tik iš pabraukto žodžio, tai labai dirbtina.
Įrangai nereikia rūpintis apipavidalinimu ir dėl to jai nebekyla daug sudėtingų funkcijų. Pastraipas galima tvarkyti nesiblaškant, prie jų lengva susikaupti. Tokioje aplinkoje norisi mąstyti ir rašyti. Užtat programa "Įmintis" gali tarnauti kaip mąstymo darbo centras. Iš tiesų, tekstą galima surinkti iš kitų programų į Clipboard ir vienu mygtuku suskaidyti į pastraipas. Lygiai taip pat kitu mygtuku galima suverti skerspjūvio pastraipas ir pervesti jas per Clipboard į kitas programas. Tokiu būdu visos kitos programos gali tapti šalutinėmis, skirtomis tik apipavidalinimui. "Įmintis" būtų centras kur mąstytumėme, rašytumėme ir visas mintis, ypač neišbaigtas, laikytumėme. Kaip aplinka tvarkyti mintis, ji galėtų mums tapti net svarbesnė programa nei operacinė sistema, kuria tik tvarkom bylas.
Kadangi pastraipos susideda iš paprasto teksto, kaip kad HTML, "Įmintis" gali būti įvairiai papildoma ir tapti labai rimta ir galinga programa. Parinkus pastraipą galėtų būti vykdoma joje užrašyta makro programa arba užkoduoti nurodymai. Pastraipa gali nurodyti Interneto adresą, arba telefono numerį, arba elektroninio pašto adresą, ir tai galėtų būti parametrai įvairioms programoms. Visų bylų pavadinimus būtų galima laikyti pastraipose, visas bylas tvarkyti tik "Įmintyje". Į tokią "Įmintį" galime žiūrėti kaip į savotišką Tiuringo mašiną, vaikščiojančią pirmyn ir atgal, vis "atsitrenkiančią" į mūsų sukauptas mintis.
Kuriant įrangą, bus labai svarbu rasti žmonių rimtai ją išbandančių ir padedančių kūrėjams susigaudyti kokius poreikius jis gali tenkinti. O Lietuvoje yra nemažai žmonių kaupiančių užrašus įvairiom temom ir mėgstančių prie jų susikaupti. Pažįstu žmones kaupiančius Vilniaus senamiesčio architektūros aprašymus, vaistažolių pavadinimus įvairiomis kalbomis, partizanų prisiminimus. Jų poreikiai mintis tvarkyti yra brandūs, ir juose gali tūnoti daug žinių apie minčių tvarkymą, šias žinias gal įmanoma taikyti platesniems poreikiams.
Minčių sodas kuriasi Liaudies kūrybos klube Atžalyne, Vilniaus miesto Pavilnio rajone, kaimiškoje aplinkoje. Yra sąlygos suburti mąstytojus, suporuoti programuotojais, tenkinti jų poreikius įvairiausiai tvarkyti savo mintis. Gal čia Lietuvoje išaugs darbas su kompiuteriu, padedantis mums susikaupti.