Iš Gvildenu svetainės

Book: Handbook

Žr. Vadovėlis

I am writing a short book for classes that I hope to teach at VGTU. My goal is for each of my students to formulate and investigate a question they care about. I will teach them how to do that.

Originally, I was supposed to teach "Philosophy of Technology", but that course was cancelled. But truly it will be a course in my own philosophy, and especially, an introduction to philosophical investigation.

My working title for this book is:

Handbook for Investigators

Aim of Course

To appreciate technical disciplines as sources of philosophical challenges and approaches, to know a variety of ways of figuring things out, and to learn to formulate and investigate one's own profound questions.

Description

We explore how science (the solving of riddles) links philosophy (the collection of unsolved riddles) and technology (the collection of solved riddles). Students will learn to ask a profound question, design an investigation, get help from others, find practical answers, share results and value subsequent questions. They will be introduced to thinkers from a variety of technical fields who developed practical methodologies in response to philosophical questions. Such thinkers include architects Christopher Alexander, Sarah Susanka and Buckminster Fuller, mathematicians George Polya and Paul Zeitz, philosopher Stephen Toulmin, engineer Genrich Altshuller, artist Natalie d'Arbeloff, scientist Stephen Wolfram, analyst Morgan D. Jones and consultants Dave Gray, Sunni Brown and James Macanufo. Students will be exposed to the practical relevance of many areas of philosophy such as phenomenology, aesthetics, metaphysics, existentialism, epistemology, ethics, logic and social philosophy. They will develop their self-knowledge, creativity and critical thinking.

Lectures

  1. Chapter 1 Philosophy (unsolved riddles), technology (solved riddles) and science (solutions). Philosophy as the pursuit of wisdom about life. Existentialism as our situation in life. Do we know ourselves: What is our deepest value in life? Are we growing further: What is a question that we will investigate? Will consider ways of figuring out. Start with Christopher Alexander's practical question: What makes a building alive? Phenomenology: Can we agree on what is "alive"? Go through Alexander's examples.
  2. Chapter 2? Buckminster Fuller's question? Deepest values. Investigatory questions. The method of classifying and organizing.
  3. Chapter 3? Robert Horn: Visual language. Gamestorming. Working together.
  4. Chapter 4? The quality without a name. Structuralism: how to talk about absolutes. Finding a place to start: (Descartes - doubting). Everything. Divisions of everything: twosome, threesome, foursome. Many examples, especially the importance of the three-cycle in investigation (I think therefore I am). Representations.
  5. Chapter 5? Patterns: structure/activity/tensions. How to document them. How they come together in a pattern language.
  6. Natalie d'Arbeloff. Hands-on work. Circle folding. The kinds of opposites.
  7. Beauty as a guide in mathematics. Mandelbrot set vs. Simplex. Twelve topologies (and Kant's twelve categories). Fifteen principles of life. Wholeness transformations.
  8. Six visualizations: Morgan D. Jones. Software tools for Thinking. Unified Modeling Language. Paradoxes.
  9. Truths of the heart and truths of the world. Emotional responses. Counterquestions. Needs, operating principles.
  10. Creativity in Math. The general example of how we figure things out. Overview of a system of the ways of figuring things out. Compare with Descartes' universal problem solving.
  11. Stephen Toulmin: Uses of Argument. Heidegger's world, Aristotle's techne, Plato's know-how. TRIZ. Other examples of the comprehensive system of figuring things out.
  12. Ethics: The Algebra of Copyright. Stating more broadly the whole system of ways of figuring things out.
  13. Context. Plato's Republic: cave. Obstacles by the system we live in (Alexander, Saranka). Plato's microscope. Buckminster Fuller - poet-prophet. Talking to the Universe.
  14. Conceptual revolutions: "The Astronomical Distance Ladder by Terrence Tao" (watch together).
  15. A future revolution? Automata. Stephen Wolfram.

Course requirements:

Typical class

Readings

Notes in Lithuanian

20160819KaipGvildenti

Santrauka

Štai vadovėlis pasimokyti, kaip gvildenti bet kokį savo klausimą. Pasidalinu savo, kaip mąstytojo, keliasdešimt metų patirtimi. Taip pat pristatau kitų išmąstytus išsiaiškinimo būdus, kuriais filosofinis klausimas įkvėpia technologinį atsakymą. Iškeliu šiuolaikinius išradėjus: architektus Christopher Alexander ir Sarah Susanka, technologą Buckminster Fuller, politologą Robert E. Horn, filosofą Stephen Toulmin, verslo konsultantus Dave Gray, Sunni Brown, James Canufo, valstybinio saugumo analitiką Morgan D. Jones, menininkę Natalie d'Arbeloff, matematikus Bradford Hansen-Smith, George Polya, Paul Zeitz, inžinierių Genrich Altshuller, fiziką-matematiką-programuotoją-verslininką Stephen Wolfram. Juos papildau žymiais filosofais Platonu, Aristoteliu, Kantu, Dekartu, Heidegeriu. Mokau naudotis šių mąstytojų veikalais. Mokinį supažindinu su įvairiais priėjimais - fenomenologiniu, egzistenciniu, struktūralistiniu, metafiziniu, meniniu, estetiniu, pragmatiniu, loginiu, empiriniu, matematiniu, psichologiniu, kognityviniu, eksperimentiniu, hermeneutiniu, teologiniu, epistemologiniu, etiniu, kultūriniu, sociologiniu ir istoriniu. Pratimais skatinu pažinti save, mąstyti išradingai ir atsakingai. Vadovėlis tiks, kaip priemonė platesniam ar siauresniam filosofijos ar jai giminingam mokslo pratyboms. Dėstau tokia tvarka, kad mokinys galėtų savarankiškai mokytis, arba mokytojas galėtų jam užduoti susigalvoti savo klausimą, jį kūrybingai ištirti ir prasmingai atsakyti.

Turinys

I. Klausimai ir atsakymai.

  1. Pavyzdinis klausimo gvildenimas. Kaip Christopher Alexander ištyrė, kodėl pastate jaučiamės gyvi ar negyvi? Mokomės įsiklausyti, ką jaučiame, ir pasitikrinti, ar dėl to sutariame.
  2. Vertybės ir klausimai. Apžvelgiame žmonių atsakymus, kuri vertybė jiems kertinė, visas kitas aprėpianti? Taip pat, į kurį klausimą norėtų rasti atsakymą? Mokomės kaupti tokius pasisakymus ir juos rūšiuoti. Aptariame, kaip susigalvoti savo klausimą, kaip jame slypi, Kas aš esu?
  3. Minčių žadinimas. Pratinamės užsirašinėti mintis, paišyti sumanymus (Sunni Brown), išsireikšti vaizdine kalba (Robert E. Horn), išjudinti mąstymą žaidimais su kitais, pakaitomis įsijausti ir atsitokėti (Gamestorming).
  4. Mokslų apžvalga. Aišku, protinga susipažinti su mokslų įvairove, su tuo kas jau atrasta ir kas tikrai dar nežinoma, su gyvenimo mįslėmis, su galimybėmis remtis skirtingais mokslais, į juos naujai pasižiūrėti. Aptariame, kokie atsakymai moksliškai, kokie galėtų tenkinti ir kokie neturėtų tenkinti.
  5. Apibrėžimas. Susiduriame su žodžių nepakankamumu (Alexander "savybė be pavadinimo"). Mokomės, kaip besąlygiškam požiūriui rasti išeities tašką (kaip antai Dekarto abejojimą), kaip atsakymus išsakyti sandaromis, tai yra, požiūrių tarpusavio santykiais. Mokomės sandarų abėcėlės: dvejybės, trejybės, ketverybės bei jų atvaizdų. Mokomės proto žaismais apibrėžti 12 aplinkybių, kurias palyginame su Kanto kategorijomis.
  6. Atsakymų surašymas. Alexander išmąstė, jog gyvybingi pastatai statomi gairių kalba. Kiekviena gairė nurodo, kaip vietoje spręsti kurį nors klausimą, sandara palaikyti pasikartojančią veiklą, derinti priešingas jėgas. Mokomės aprašyti tokias gaires bei jas siejančią gairių kalbą.

II. Nuojautos ir sandaros

  1. Įgūdžių lavinimas. Mokomės reiškinį tirti meniškai, be išankstinių nusistatymų (Natalie d'Arbeloff). Pavyzdys, kaip mąstyti rankomis, tai skritulių lankstymas (Bradford Hansen-Smith). Tokia veikla įžvelgiame, pavyzdžiui, kokių skirtingų priešingybių pasitaiko.
  2. Grožio paieškos. Grožio svarba matematikoje. Neregimas grožis (simpleksai) ir pilnatvės permainos. Regimas grožis (Mandelbrot aibė) ir penkiolika Alexander gyvybės dėsnių.
  3. Vaizduotės ribų tyrimas. Bandykime plėtoti mums rūpimus požiūrius - Dievo, šviesos spindulio, viruso, ir t.t.
  4. Minčių dėliojimas. Šeši minčių santykių pavaizdavimai, jų taikymas samprotavimui (Morgan D. Jones). Pavyzdys programų kūrėjams: Unified Modeling Language. Programinės įrangos panaudojimas minčių dėliojimui, pertvarkymui. Įvairiausių nesusivedimų (paradoksų) apžvalga, jų kildinimas iš minčių pertvarkymo iššūkių.
  5. Duomenų parinkimas. Aiškiam, našiam, mūsų protą praplėčiam tyrimui praverčia gudriai parinktas duomenų rinkinys. Pasidalinu pavyzdžiu, kaip lietuvių liaudies pasakomis tyriau pasakojimo kalbą, kaip nagrinėjau ne pačius tekstus, o jų interpretacijas.
  6. Širdies ir pasaulio tiesos. Suvokiame, kaip supainiojame širdies ir pasaulio tiesas, taip kad, kas jaudinasi, klysta. Mokomės atskirti širdies tiesą ir ją įsisavinti.
  7. Lūkesčiai ir jauduliai. Pajuntame, kaip iš lūkesčių kyla jauduliai, neigiami ir teigiami jausmai, nuotaikos. Aptariame, ko galime iš jų pasimokyti.
  8. Šventraščių nagrinėjimas. Kaip tikėjimas padrąsina mus gilintis į šventraščius, kaip jie neįprastai lenkia mūsų mąstymą. Priešpastatau Maslow ir Jėzaus požiūrius į poreikius ir jų tenkinimą. Panašiai, prasminga nagrinėti ryškiausių filosofų veikalus. Taip pat išskiriu Jėzaus ir Dievo nesutarimą evangelijose, ar palaikyti gerojo vaiko ar blogojo vaiko pasaulėžiūrą.
  9. Laisvo mąstymo užtikrinimas. Nuodugniausi atradimai reikalauja visiškai naujo požiūrio. Žinoma, jog pasąmonė itin galinga, užtat ir pavojinga. Pasidalinu patirtimi, kaip mąstymą išlaisvina bendravimas su Dievu, kaip tai įgalina pasvarstyti, jog gyvenimas nebūtinai teisingas, Dievas nebūtinai geras, ką tai galėtų reikšti.
  10. Širdingas gyvenimas. Pasipasakoju, kaip mokiausi bendrauti su smurtaujančiais, kaip įgytą patirtį pavyko išsakyti dėsniais, o tuos dėsnius išsakyti visapusiška dvejonių sandarą, taip kad pavyko pamokyti kitus juos sėkmingai taikyti Kenijoje malšinti įsiplieskiantį išžudymą.

III. Mokslas ir bendrystė

  1. Žinojimo rūmai. Apžvelgiu įvairiausius išsiaiškinimo būdus, kaip jie susidėlioja. Palyginu su Dekarto universaliu sprendimo būdu.
  2. Matematikos išsiaiškinimo būdai. Parodau, kaip nagrinėti matematikos išsiaiškinimo būdus, kokius yra aprašę Polya ir Zeitz, kaip juos visus sudėlioti ir apžvelgti.
  3. Išmonės. Pristatau Toulmin mintis, kaip kiekviena veikla remiasi savais išvedžiojimais. Tai sieju su Heidegerio pasauliais, Aristotelio išmanymais (techne), Platono sugebėjimais. Taip kad kiekvienam mokslui galima suręsti panašius bet savitus "žinojimo rūmus". Palyginu su TRIZ išradimo sistema.
  4. Visuomenės turtas. Paaiškinu, kaip svarbu dalintis, atsisakyti autorinių teisių vardan bendradarbiavimo, bendrystės. Tai sieju su dorovės sandara, dešimt Dievo įsakymais.
  5. Kliūtys. Paaiškinu santykį tarp filosofų ir technologų, kaip vieni nenori atsakymų, o kiti nenori klausimų. Platono uolos vaizdiniu įspėju, kaip sunku sudominti tiesa. Visgi, Sarankai pavyko įveikti kliūtis su kuriomis Alexander susidūrė. Buckminster Fuller ėmėsi poeto-pranašo vaidmens, kalbino visatą, puoselėjo judėjimą.
  6. Perversmų eiga. Savaip perpasakoju matematiko Terrence Tao paskaitą apie "Astronominių nuotolių kopėčias", kaip mąstytojai nuo Aristotelio laikų rėmėsi vieni kitais, išmąstydami žemės ir mėnulio dydžius, o mūsų laikais, galaktikos ir visatos mąstus. Tai nuoseklaus mąstymo istorija, tuo pačiu, istorijos istorija, ką žmonija sugebėjo.
  7. Nenumatomi dalykai. Kaip pavyzdį neįprasto mąstymo pristatau Stephen Wolfram tyrimus su ląsteliniais automatais. Peržvelgiu pavyzdžius, kaip žmonijai teko ir dar gali tekti naujai pasižiūreti į visa tai, ką lyg tai žinome.
  8. Šviesuolių bendrystė. Atsakymus taikyti dažnai tenka įkvėpti judėjimą, diegti kultūrą ar bendrystę. Galima pasimokyti iš tokių judėjimų steigėjų, kaip antai skautų (Lord Baden-Powell), alkoholikų anonimų (Bill Wilson, Bob Smith). Kaip gyventi klausimais, nežinojimu, kada visi pratę gyventi atsakymais, žinojimu?
  9. Švietėjams. Paaiškinimai, kaip galima šiuo vadovėliu naudotis. Pasidalinu patirtimi, kaip pratybų metu mokinius skatinau ir mokiau gvildenti savo klausimus, kaip tai siejau su Platono Valstybės aptarimu.
Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Book/Handbook
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 rugpjūčio 18 d., 21:57