Mes šviesuoliai

Mieli skaitytojai! Visa mūsų kūryba šioje svetainėje yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti.

Andrius Kulikauskas

redaguoti

Rašau žiniaraštį šviesuoliams. Štai mano mintys pirmajam žiniaraščiui. Tai kol kas tik juodraštis ir užrašai. Andrius Kulikauskas



Laiškai šviesuoliams 2021 m. Nr.1

Žiniaraštis apžvelgiantis šviesuolių pastangas asmeniškai bręsti, palaikyti kitų brandą ir telkti šviesuolių bendrystę.

Turinys

Asmeninės brandos pavyzdžiai.

  • Silvijus Pokštas.
  • Bill Pahl.
  • Thomas Gajdosik. Įprotis skaityti „liturgines valandas“.
  • Raimundas Vaitkevičius. Mintys apie brandą.
  • AK. Žaidimas: Kas ką bylojo? Kaip ir kodėl?
  • AK. Tyrimas: Rūšiuokime, lyginkime, dėliokime, apžvelkime posakius apie brandą.

Andrius Kulikauskas. Šviesuolių kelio klausimai.

  • Šviesuolių keliu einantiems.
  • Kaip pačiam bręsti?
  • Kas yra šviesuolis?
  • Žaidimas: Atpažinkime Lietuvos šviesuolius.
  • Koks yra šviesuolių brandos kelias?
  • Dvylika klausimų šviesuoliui.
  • Neatsakyti klausimai.
  • Kaip mums telkti šviesuolių bendrystę?

Sveikinimas

Mieli šviesuoliai, kviečiu skaityti ir platinti šį pirmąjį mūsų žiniaraštį. Pradžioje rasite gyvų pasisakymų iš Silvijaus Pokšto, Bill Pahl, Thomas Gajdosik ir Raimundo Vaitkevičiaus, kaip mokomės bręsti, juk tai geriausiai atspindi mūsų veiklą. Kviečiu Raimundo sąrašą 25 posakių apie brandą papildyti, surūšiuoti, perdėlioti, išnagrinėti su tikslu įžvelgti brandos dėsningumų. Rašau apie žiniaraščio tikslus. Aprašau tris būdus kaip bręstame. Apibūdinu šviesuolius. Apžvelgiu kaip telkiame šviesuolių bendrystę. Pridedu sąrašą sunkių klausimų kuriuos tikiu gvildensime kartu. Prasiblaškymui rasite vieną kitą paveikslėlį ar žaidimą. Galiausiai, laukiu jūsų laiškų šviesuoliams kitiems numeriams.

Jus sveikinu malda. „Tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“

Redaktorius Andrius Kulikauskas, ms@ms.lt, +370 607 27 665, „Mes šviesuoliai“ http://www.ms.lt

Visuomenės turtas

"Laiškai šviesuoliams" turinys yra visuomenės turtas (angliškai - "Public Domain"). Pavyzdžiui, žiniaraščio viršeliui panaudojome fotografo Drew McNaughton nuotrauką smėlio, kurią jisai leidžia visiems laisvai naudotis. Mūsų redaktorius aptiko šią jo nuotrauką svetainėje unsplash.com Panašiai, mes atsisakome autorinių teisių, kad galėtumėte žiniaraštį nevaržomai platinti, kartu savo nuožiūra įvairiai pritaikyti bet kurias jo dalis.

Apie autorius

Štai mūsų autorių kertinės vertybės ir jų gvildenami klausimai. O kuri vertybė jums visų brangiausia, visas kitas aprėpianti? Ir kuriam klausimui jūs trokštate atsakymo bet jo dar neradote?

  • Silvijus Pokštas. Šeima.
  • Bill Pahl. Būti gyvu kiek tik įmanoma.
  • Thomas Gajdosik. Suvokimas, kad Dievas mane myli, kad ši meilė yra dovana ir raktas į visą tikrovę.
  • Raimundas Vaitkevičius.
  • Andrius Kulikauskas. Gyventi besąlygiška tiesa. Kaip Dievas atsiskleidžia meile? Kaip palaikyti savo, kitų ir Dievo brandą? Kaip puoselėti šviesuolių bendrystę? Kaip matematika išreikšti požiūrius ir jų sandaras?

Asmeninės brandos pavyzdžiai

Silvijaus mintys

Bill mintys

There is that.. That which is above a person.. God.. Mother nature.. Biology.. Chemistry.. Medicine.. Each of these tells us something. Each of these tells us at some time... At some point.. That a man lives under a mix of rules.

I desisted drinking in the last few years.. At the end I had gotten sick. After I got sick. I quit.. I got sick to my stomach. I was having spouts of high blood pressure. I was even moody! Later.. I was reading about these ills and related health subjects. I was reading about the indicators of use for many intoxicants. Eye opening and scary!

I had a foggy head in the morning after drinking the night before. Was messing me up!

My memory was terrible during a hang over. Forgetting things throughout the day!

Some other friends were drinkers too. They all were in some mix of hassles because of this troublesome activity.

The more I read.. The more I could see ignorance at work. My ignorance of biology, chemistry, medicine, and health. My ignorance of mother nature and biology, medicine, and science in general. And last but not least.. The creator!

Mother nature gives you what you have! It is a gift. A person is a product of the world. A person is emergent of this world. And that being the case. His well being is a mix of how he conducts himself in relation to the world he is a subject to.

The ignorant person will do as he pleases. He will ignore his place in the world. He might willfully injure himself only to perpetuate some superficial artificial bliss..

Mother Nature, God, and the physical.. They are first in this world. To ignore, be ingnorant, or reject them.. Will be the demise of a person..

I learned I was crossing the line.. I learned.. Age.. Biology.. Mother nature.. and many others were always there.. The whole time.. I stopped.. I was better from that day on..

Thomas Gajdosik. Mano asmeninės brandos pavyzdys: Įprotis skaityti „liturgines valandas“.

Mano tėtis namuose turėjo knygas su „Dievo tautos liturginėmis valandomis“ (brevijoriumi), tiek dvasininkų įprastą, tiek benediktinų versijas. Prieš eidami miegoti kartu melsdavomės naktinę maldą: mano tėvai, mano brolis ir aš; bent jau kurį laiką.

Mėgindamas atgaminti nepamenu, kas mane sudomino, bet būdamas kokių 14 metų pradėjau skaityti įprastą šios maldos versiją, tam tikra prasme „pasisavindamas“ knygas. Įdomiausia buvo kasdieniai skaitiniai, paimti iš Senojo ar Naujojo Testamento, bet ne iš Evangelijų, ir tolesnis skaitymas, kuris kartais paaiškindavo tekstą, o kartais buvo paimtas iš ilgesnio dvasinio teksto. Šie skaitiniai kartojasi tik kas dveji metai, todėl pradžioje viskas buvo nauja. Taip pat jaučiau trauką reguliariai skaityti šias maldas dienos metu, skiriant kelias minutes net mokykloje per pietų pertrauką. Žvelgdamas atgal, manau, kad šis formuojantis įprotis skirti laiko skaitymui padėjo man augti tikėjime ne sąmoningai apsisprendus, o praktikuojant. Tai taip pat formavo mane ir padėjo geriau pažinti Raštus.

Peršoksiu kokius 12 metų; manau, kad įpročio formavimosi laikotarpis tęsėsi iki maždaug 20 metų. Baigęs studijas Austrijoje išvykau į postdoktorantūros studijas JAV. Atvykęs ten jaučiausi šiek tiek vienišas, tačiau maldos gyvenimas tuo metu man jau buvo stipri parama. Universiteto parapijoje sutikau savo būsimą žmoną ir liturginės valandos buvo mūsų atrasta bendra veikla, kuri padėjo mums suartėti ir įprasmino mūsų susitikimus. Tam tikra prasme bendra malda leido numanyti apie kitą asmenį, neišsiaiškinant konkrečių sričių. Tai padėjo susituokti per labai trumpą laiką, ty po 7 mėnesių bendros maldos.

Maždaug po metų mano žmona pareiškė, kad nebeskirs tiek daug laiko bendrai maldai, nes laikė kitus dalykus svarbesniais. Man tai buvo didelis smūgis, nes susvyravo daugelis mano numanytų supratimų. Kartu teko savęs paklausti, ar turėčiau pats laikytis šios maldos, ar sekti savo žmonos pavyzdžiu?

Mąstydamas ir melsdamasis, apmąstydamas savo gyvenimą ir bandydamas įsiklausyti į savo sąžinę, supratau, kad turėčiau išlaikyti maldos įprotį, nes tai tapo tvirta mano tikėjimo ir gyvenimo atrama. Tačiau santuoka šiuo atžvilgiu atrodė šiek tiek suskaidyta. Tada persikėlėme atgal į Europą ir konkrečiau į Lietuvą, kur galėjome apsistoti, nes pakankamai greitai susiradau darbą.

Lietuvoje pamažu mes, kaip šeima, prisijungėme prie įvairių grupių, viena iš jų - „Focolare“ judėjimo draugai. Viename iš didesnių fokoliarų susitikimų pasidalinau, kad man sunku dėl žmonos apsisprendimo dėl mūsų bendros maldos ir savo sprendimo toliau savarankiškai melstis valandų liturgiją. Kadangi fokoliarai labai pabrėžia vienybę, aš taip pat skelbiau, kad ir mūsų šeimoje turi būti vienybė.

Ką supratau po susitikimo: buvau teisus apie vienybę ir apie savo sunkumus. Tačiau problema buvo ne mano žmonos sprendimas, bet mano laikymasis prielaidos, kad malda yra svarbesnė. Šiame susitikime išmokau, kad meilė mano žmonai yra svarbesnė ir aš negaliu už ją nuspręsti, bet aš turiu leisti jai priimti savo sprendimą. Šis augimas man padėjo labiau gerbti kito žmogaus laisvę. Maniau, kad jau buvau supratęs šią asmeninės laisvės sampratą, tačiau mano jausmai ir elgesys bylojo ką kita.

Mano asmeninė branda tuo metu įvyko ne dalyvaujant fokoliarų susitikime ar apmąstant po to savo supratimą, bet gyvenant nepatogioje situacijoje ir besilaikant to, kas, mano manymu, buvo teisinga, vis tiek bandant mylėti. Susitikimo apmąstymas tiktai iššaukė susivokimą to kas jau buvo manyje įvykę.

Lygiagrečiai valandų liturgijai taip pat buvo potraukis į Mišias. Bandymas dalyvauti Mišiose dažniau nei sekmadieniais prasidėjo anksčiau, tačiau dėl to nekilo nesutarimų, kaip dėl valandų liturgijos. Suprantu dabar, perskaitęs Martino Schleske knygą „Der Klang“, tiek malda, tiek ėjimas į Mišias yra asmeniniai Šventosios Dvasios įkvėpimai. Esu už juos labai dėkingas, jie man labai padeda, tačiau niekieno, nei žmonos, nei vaikų, negaliu priversti priimti šios įžvalgos, kad abu yra naudingi. Dievas turi savo planą visiems; šis planas yra skirtingas visiems, net kai bažnyčia gali suformuluoti, kas būtų gerai, kas būtų naudinga. Tačiau gebėjimas priimti patarimus asmeniškai nėra skirtas visiems.

Šia prasme Andriaus kvietimas parašyti apie brandos patirtį taip pat yra Šventosios Dvasios kvietimas laisvai duoti tai, ką gavau. Visa mano branda yra labiau sutikimas su Dievo veikimu nei mano paties nuopelnas. Tačiau šis sutikimas kartais būna labai sunkus, nes mano paties (dažniausiai nuodėmingas) elgesys priešinasi brandai. Ir kuria prasme galiu pasakyti, kad mano elgesys yra nuodėmingas? Vėlgi, sekant Martino Schleske įžvalgomis, nuodėminga yra tai, kas mane laiko įkalintu, kad negalėčiau laisvai pasirinkti, ką noriu daryti. Iš šio įkalinimo mane išlaisvino Jėzus. Tam tikra prasme tai paaiškina daugelio bendruomenių raginimą atgailauti, priimti savo nuodėmingumą, būti išgelbėtam / išlaisvintam Jėzaus. Išsilaisvinimo iš nuodėmės patirtis gali sutelkti tikėjimo bendruomenę. Galbūt mano pasidalijimas savo patirtimi ir paaiškinimas, kaip ją suprantu, gali prisidėti kuriant bendruomenę, kurią aš tada matyčiau kaip Kristaus kūno dalį.

Andrius Kulikauskas: Ačiū Thomo žmonai Indrei Gajdosikienei už vertimą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Jį kai kur paredagavau aiškumo ir sklandumo dėlei.

Raimundas Vaitkevičius. Mintys apie brandą.

Esu Raimundas Vaitkevičius, šį laišką parašiau Andriaus Kulikausko paskatintas. Su Andriumi pažįstamas jau 23 metus. Galima sakyti, kad šis laiškas iš dalies yra atsakymas į kai kurias anksčiau buvusias mūsų diskusijas.

Apie save. Pagal išsilavinimą ir darbus buvau kompiuterininkas, programuotojas, statistikas, universitetų dėstytojas. Šiuo metu iš universitetų esu pasitraukęs, bet į mane tebesikreipia konsultacijų ir kitokios statistinės pagalbos studentai, doktorantai, mokslininkai.

Nuotrauka paprasta, bet ji parodo svarbų mano bruožą: esu su kompiuteriu. Iš tikro, visi mano darbai „sukosi“ ir dabar „tebesisuka“ apie kompiuterį. Kompiuteris man ne tik labai svarbus darbo įrankis, bet ir padėjėjas įvairiuose gyvenimo reikaluose, taip pat ir ilsintis.

Pasaulio „pajudinti“ nesitikiu, džiaugčiausi, jei „pajudinčiau“ bent save, kad būčiau visai toks, koks noriu būti. Vis dėlto esu dalyvavęs viename visai pastebimame pasaulio „pajudinime“, kaip vienas iš daugybės milijonų. Tai Lietuvos ir kitų respublikų kovos dėl nepriklausomybės, su tuo susijęs TSRS suirimas, po to nepriklausomybės įtvirtinimo veikla. Esu patenkintas, kad šiek tiek dalyvavau. Manau, „revoliucijų“ mano gyvenimui jau pakaks.

Šviesuoliu savęs niekada nevadinau, kiti žmonės manęs irgi taip nevadino. „Šviesuolis“ man yra „aukštas“ žodis, kaip ordinas. Ordiną turėti gerai, bet reikia nusipelnyti. Negali ordino užsikabinti pats sau.

Toliau yra kai kurios mintys apie brandą. Tai įžymių žmonių posakiai ir aforizmai, liaudies išmintis, taip pat mano asmeninės patirties apibendrinimai. Tai yra dalis daug didesnio rinkinio, kurį pavadinau „100 principų“. Kaip šis rinkinys atsirado? Tai prasidėjo 1982 metais. Man tai buvo gana sunkus laikas, ieškojau, į ką galėčiau atsiremti, kas galėtų mane dvasiškai sustiprinti. Sugalvojau, kad būtų gerai susirašyti man reikšmingus ir patinkančius principus, kurie mane skatintų geriau orientuotis gyvenime ir sėkmingiau spręsti savo problemas. Nusprendžiau, kad tų principų galėtų būti šimtas. Pasiruošiau 100 kortelių – kompiuterio perfokortų (buvo tokios naudojamos senesniais laikais). Pradėjau rašyti, naudodamasis įvairiais šaltiniais, kai ką ir pats sugalvodamas. Didžioji dalis buvo surašyta 1982 metais, bet ir vėliau tas korteles papildydavau ir pertvarkydavau. Ilgainiui tų principų surašiau gerokai daugiau nei šimtą, nes ant vienos kortelės dažnai užrašydavau kelis tos pačios minties variantus.

Štai nuotrauka, kaip atrodo tos kortelės su principais, apie kurias čia rašiau.

Šiam laiškui atrinkau tas mintis arba principus, kurie yra glaudžiau susiję su žmogaus branda. Principus užrašydavau ta kalba, kuria rasdavau, taip pateikiu ir šiame laiške, kartu su vertimais į lietuvių kalbą. Kiekviena kalba savaip graži, o vertimas to neparodo.

  • Omnia mea mecum porto (graikų filosofo Bianto posakis) – tikrasis žmogaus turtas yra jo vidinė vertė.
  • Patyrimas – geriausias mokytojas.
  • Reading maketh a full man, conference a ready man, and writing an exact man (F. Bacon). Apytikslis vertimas: skaitymas padaro žmogų visapusišku, išbaigtu, bendravimas pasiruošusiu, rašymas tiksliu.
  • Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. V. Džeimsas.
  • Gerais norais pragaras grįstas. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
  • Daug kas turi dorumo skeletą, bet neturi raumenų. Iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
  • Bet kuris tavo poelgis lieka tavyje ir yra žinomas bent vienam žmogui – tau pačiam.
  • Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas gyvenimui. J.V.Gėtė.
  • „Sow an act, and you reap a habit. Sow a habit and you reap a character. Sow a character, and you reap a destiny.“ Iš: https://quotepark.com/quotes/1946158-heraclitus-character-is-destiny/ Priskiriamas William Thackeray ir kitiems autoriams. Pirminis šaltinis neaiškus. Vertimas: Pasėsi poelgį, pjausi įprotį. Pasėsi įprotį, pjausi charakterį. Pasėsi charakterį, pjausi likimą.
  • „Обида судьбы есть экзамен Духа" (Владимир Леви, „Искусство быть собой“). Vertimas: Likimo skriauda yra Dvasios egzaminas. Iš Vladimiro Levi knygos „Menas būti savimi“.
  • Sunkiausias kelias yra tas, kuris veda į viršų.
  • L‘homme se découvre, quand il se measure avec l‘obstacle. Antoine de Saint-Exupery. Vertimas: žmogus atsiskleidžia, yra „išmatuojamas“, kai susiduria su kliūtimi.
  • Kas nemato savo trūkumų ir klaidų, tas nieko nepasieks.
  • Geriau klaidą ar trūkumą pastebėti pačiam, nei laukti kol kas pasakys. O gali ir nepasakyti.
  • „Dvasinis augimas – laikas nuo laiko sumažėti“ – iš Vytauto Karaliaus „Sizifas be akmens“.
  • Išsilaisvinimas nuo darbo yra nusikaltimas. Levas Tolstojus.
  • Dykinėjimas – visų ydų motina. P. Holbachas.
  • Nėra žmogaus, kuris būtų toks geras, kad negalėtų būti geresnis.
  • Kiekvienas žmogus kuo nors už tave pranašesnis.
  • What is a weed? A plant whose virtues have not yet been discovered. Ralph Waldo Emerson. Vertimas: Kas yra piktžolė? Augalas, kurio privalumai dar neatrasti.
  • "I never met a man so stupid I could not learn something from him." ~ Galileo Galilei. Vertimas: Aš niekada nesutikau žmogaus, kuris būtų toks kvailas, kad iš jo nieko nebūtų galima išmokti.
  • Хочешь быть умным, научись разумно спрашивать, внимательно слушать, спокойно отвечать и переставать говорить, когда нечего больше сказать. И. Лафатер. Vertimas: jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nustoti kalbėti, kai nėra ką daugiau pasakyti. Johann Caspar Lavater.
  • Once you stop learning, you start dying. Vertimas: kai nustoji mokytis, pradedi mirti. Priskiriama Einšteinui, bet iš tikrųjų tai nelabai aišku.
  • “Make your own Bible. Select and collect all the words and sentences that in all your readings have been to you like the blast of a trumpet.” – Ralph Waldo Emerson. Vertimas: Susikurk savo Bibliją. Išsirink ir susirašyk visus žodžius ir sakinius, kurie visuose tavo skaitymuose buvo tau kaip trimito garsas.
  • It is not only for what we do that we are held responsible, but also for what we do not do. ~ Molière. Vertimas: Esame atsakingi ne tik už tai, ką mes darome, bet ir už tai, ko mes nedarome.

Kas ką bylojo? Kaip ir kodėl?

Žaidimas jaunuoliams ir suaugusiems

Andrius Kulikauskas

Šviesuolis, širdingai gyvenęs, sukaupęs patirtį, įžvelgęs išmintį, išsakęs posakį, laukia mūsų, kad išgirstumėme, susimąstytumėme, ir jei tinka, taikytumėme jo įžvalgą. O ją išbandžius savo gyvenime mums priklauso ją patvirtinti ar paneigti ar kaip nors patobulinti.

Raimundo surinkti posakiai yra lobis su kuriuo prasminga susipažinti. Bet kaip juos geriau įsiminti? Vienas būdas yra kažką daugiau sužinoti apie posakius sugalvojusius žymius žmones, kur ir kada gyveno. Smegenys ieško visokiausių sąsajų, kuriomis galėtų pagauti mintį kaip voras musę. Žmogaus paveikslas, jo veidas, šukuosena, apranga, laikysena padeda mums įsivaizduoti jo būdą, šalį, laikmetį, gyvenseną. Jų posakiai yra tiltai iš jų šalių ir laikų į mūsų šalis ir mūsų laikus.

Žaiskime žaidimą. Kiek žemiau pavaizduotų žmonių sugebėsime įvardinti? Jų pavardes rasime Raimundo posakių rinkinyje. Apie juos galime pasiskaityti internete. Atsakymus taip pat rasime kitur šitame leidinyje.

Kuriam iš žemiau pavaizduotųjų priskirti du posakiai? Ir kuriam trys posakiai?

Kurie posakiai yra seniausi ir kurie naujausi? Ar jaučiasi kaip posakiai keitėsi šimtmečių eigoje?

Visi posakiai priskirti vyrams iš Europos bei JAV. Kaip tą suprasti? Ar moterys ir žmonės iš kitų žemynų neturi ką pasakyti apie brandą? Ar jie pasakytų lygiai tą patį? Iš kur mes žinome? Ką daryti, kad juos išgirstumėme?

Kurie posakiai jums asmeniškai brangiausi?

Ar esate sugalvoję savo kurį posakį? Raimundas yra sugalvojęs netgi kelis.

Šį žaidimą išbandykite su kitu. Gal naujai padraugausite su senu draugu arba rasite visai naują draugą.

Tyrimas: Rūšiuokime, lyginkime, dėliokime, apžvelkime posakius apie brandą

Andrius Kulikauskas

Kiekvienas išmintingas posakis yra, kaip toks, vertingas. Aišku, galime suabejoti, kiek jisai iš tiesų išmintingas. Galim jam pritarti ar nepritarti. Galim bandyti pasitikrinti. Jis turi šiokią tokią vertę jei verčia mus susimąstyti.

Papildomą vertę turi išmintingų posakių rinkinys.

Tai pavyzdys kaip rinkti ir kaupti mintis, tiek savo, tiek kitų. Jų pagrindu galima sudaryti žaidimą, išsikirpti korteles. Ir kviečiu juos dėlioti, tirti ir panašiai.

Šviesuolių kelio klausimai

Šviesuolių keliu einantiems

Andrius Kulikauskas

Pristatau jums pirmąjį žiniaraštį, kuriuo drįstu kviesti jus kartu su mumis plėtoti šviesuolių bendrystę. Šioje bendrystėje, galim manyt, jau dalyvaujate, nes jinai yra visur kur tik bendraujama su tikslu palaikyti savo ir kitų brandą. „Laiškų šviesuoliams“ tikslas yra pirmiausiai suteikti galimybę mums, rašytojams, brandinti save. Susikaupiame, atrenkame išmintį, tai kas mūsų manymu gyvenime svarbiausia. Išsakome ją sau patiems ir tuo pačiu jums, išmintimi besidomintiems ir mūsų brandą palaikantiems. Antras tikslas yra padrąsinti, palaikyti ir įkvėpti kiekvieną paskirą šviesuolį, kuris dažnai su pagrindu jaučiasi nereikalingas, nesuprastas, neišgirstas, atstumtas, vienišas. Trečias tikslas yra mums susipažinti, taip kad skaitytojai taptų rašytojais ir rašytojai – skaitytojais. Išmoksime kartu gyventi klausimais, juos gvildenti moksline bendrija. Šviesuolių bendrystėje kiekvienas savaip įsijaučiame ir atsitokėjame, tad Dvasia plazdena mūsų tarpe, mus supa ir derina gyvenimo tiesa, kiekvienas vis drąsiau bręsta, gyvename amžina branda.

Ši veikla išplaukia iš mano vaikystės užmojo viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Praėjus penkiasdešimt metų, prieinu prie išvados, kad išminties tikslas yra telkti šviesuolių bendrystę, kurioje kiekviena asmenybė laisvai, gražiai, pilnai ir amžinai atsiskleistų, taip kad galutinė Dievo pilnatvė reikštųsi mumis. Žiniaraščiu telkiu norinčius bendromis jėgomis puoselėti šią bendrystę ar tiesiog draugystę. Lietuvių kalbos žodžiu „bendryste“ išreiškiu tarptautinį žodį „kultūra“ ir dargi pabrėžiu, kad bendromis jėgomis tveriame bendrą pasaulį, kurio tiesos prieinamos ir apčiuopiamos bendra pasaulėžiūra, bendra sąvokų kalba, bendra dorove, nors jas be abejo papildys, praturtins ir plėtos įkvėpianti įvairovė asmeniškų požiūrių, tarmių, laikysenų. Tiesiog palaikome vienas kito pastangas liudyti ir išryškinti, kas yra šviesu ir kas tamsu, ir tai išreikšti savo neišbaigtais gyvenimais. Šio pasaulio kasdienybėje gyvename ne šiaip, o asmeniškai einame link tos bendrystės, ieškome su kuo apie tą kelią susikalbėti, ir imamės tą bendrą pasaulį kurti jau čia ir dabar.

Žiniaraštyje vystau šviesuolių mokslo užuomazgą. Šiame numeryje rasite mano supratimą kaip bręstame ir kaip galėtumėme telkti šviesuolių bendrystę. Tuo tarpu tai tiesiog mano asmeninės išvados. Ateityje tikiu pristatyti įvairius tyrimus kuriais grindžiu, tikrinu ar plėtoju šias mintis, kaip aš ir kiti bręstame. Svarbiausia yra išmokti šiuos gyvenimo klausimus tirti kartu su kitus, išjudinti mokslinę bendriją. Džiaugiuosi, kad šiame numeryje Thomas, Bill, Raimundas ir Silvijus sutiko pasidalinti savo įžvalgomis. Galim dėl visko galutinai nesutarti, svarbu kad atsiveriame, pažvelgiame iš įvairiausių kampų, pasidaliname išmintimi, kaupiame patirties duomenis, bandome susikalbėti, tveriame bendrą sąvokų kalbą. Rašymu parodote, kad atvirai dalyvaujate šviesuolių judėjime, nors jam priklauso visi, kurie tuo gyvena. Tikiu atsiliepsite, nuoširdžiai ir geranoriškai parašysite kaip palaikote savo ir kitų brandą, paskatinsite ir kitus sudalyvauti. Laukiame pasisakymų iš ko įvairiausių patirčių turinčių žmonių. Kol kas rašo vien tik vyrai, tad ypatingai kviečiu moteris, nes be jų einame viena koja, laikomės viena ranka, žiūrime viena akim, girdime viena ausim, kalbame puse lūpų.

Visas žiniaraščio turinys yra visuomenės turtas, tai yra, atsisakome autorinių teisių, kad visi galėtų savo nuožiūra juo laisvai naudotis, dalintis, pagal reikalą perkurti. Autoriai pasirašo savo tikrais vardais nes veikiame atvirai ir atsakingai.

Žiniaraštį lydės priedai. Kartu su šiuo pirmuoju numeriu rasite mūsų veiklos apžvalgą viename puslapyje „Šviesuolių atmintinę“. Joje yra 12 klausimų padedančių šviesuoliams save prisistatyti sau ir kitiems. Taip pat prieduose skelbsime numatytas sueigas, kurias rengsime įvairiose vietovėse bei vaizdo ryšio priemonėmis. Žiniaraštis atspindi mūsų bendrystės vaikišką ūgį, visgi rašome su viltimi, kad jisai turės išliekamąją vertę.

Redaktorius Andrius Kulikauskas

Kaip pačiam bręsti?

Kasdien savęs užklauskime, „Kaip man pačiam bręsti?“

Visa šviesuolių veikla išplaukia iš šio klausimo. Kvieskime save amžinai bręsti, rūpintis savo branda, brandinti save. Tai juk meilė sau, kurios pagrindu galim mylėti kitus ir netgi Dievą, mus mylintį labiau negu mes patys save.

Mūsų nusiteikimas, mūsų noras, mūsų pasirinkimas, mūsų pastangos brandintis yra mūsų brandos sėklos. Renkamės amžinai bręsti, tad amžinai gyventi jau čia ir dabar. Mūsų ryžtas bręsti yra sveikas, teisingas pagrindas čia ir dabar bendrauti su kitais, kartu bręsti, palaikyti vienas kito brandą, telkti bendrystę.

Kaip galim bręsti čia ir dabar?

Įpraskime savarankiškai mąstyti. Gyvenimas pilnas tokių galimybių - laukiame eilėje, dirbame nesudėtingus darbus, esame kitų vedami ar vežami, valgome, bandome užmigti, netgi kai klausomės kitų - visur galime puoselėti savo mintis. Įsidėmėkime įsimintinas mintis, užsirašykime jas, tad nešiokimės su savimi popiergalį ir tušinuką. Įsiminkime prasmingus klausimus, nuolatos prie jų grįžkime, visapusiškai gvildenkime. Mintis perrašykime į sąsiuvinį, jas lyginkime, rūšiuokime, dėliokime. Jas išbandykime, taikykime, įgyvendinkime. Bandykime visas aprėpti, pažinkime save. Galim pasimokyti iš kitų ir paklusti jiems bet bandykim sau pagrįsti savo pasirinkimus. Atsiveria laisvė ne šiaip pasiduoti pasauliui, o verčiau puoselėti savo asmenybę, tokią kokią brangintumėme. Vis labiau branginame laiką, vis kūrybingiau jį panaudojame. Suabejojame esamu gyvenimu, įžvelgiame galimybes elgtis kitaip, branginti save ir kitus, gyventi dorai.

Susiraskime šviesių, mus ugdančių ir įkvėpiančių draugų. Supraskime kaip mus veikia aplinka. Mes patys galime per aplinką įtakoti save. Kartais galim rinktis su kuo bendrauti. Atsisakykime tuščiai bendrauti. Verčiau turėkime su savimi knygą ar netgi šventą raštą. Draugaukim su visų laikų ir šalių išminčiais, priimkim ir apmąstykim jų mintis. Išmokim patys prasmingai užsiimti, atpažinkime ir lavinkime savo sugebėjimus, ugdykime savo valią, ir būsime pasirengę su kitais užsiimti kūryba. O su kitais visada galim rinktis bendrauti turiningai, tai yra, į juos sutelkti dėmesį, juos išklausyti ir suprasti, lavinti savo atjautą, savo širdį, susipažinti su gyvenimu. Dalinkimės savo dvasios tyrimais, atsiverkime kitam tarsi kalbėtumėmes su savimi, tarsi būtumėme tas pats asmuo. Vertinkim galimybes padėti kitiems ir tiesiog daryti gerą, kad ir pakelti pasitaikiusią šiukšlę ir ją paskui išmesti. Labiau vertinkime save ne kaip paskirą asmenybę, kuria išsiskiriame nuo kitų, o kaip asmenį, visuose glūdintį ir visiems bendrą žmogų, kuris tiesiog daro gerus darbus, kuriuos kiekvienas galėtų padaryti.

Kalbinkime Dievą. Vieni įžvelgia Dievą vos ne visur, kiti jo kaip ir niekur neįžvelgia. Tačiau visiems trokštantiems bręsti tenka nesitenkinti esama tvarka, suabejoti savimi ir pasauliu, pažvelgti naujai, tad savo požiūriu išeiti už savęs, esamą tvarką pranokti. Dievas gali būti ar nebūti bet jo požiūris yra šviesuoliui be galo prasmingas. Aukštesnis požiūris reikalingas save pranokti. Juo mylime priešą kurio nemylime. Juo pasitikriname ar nesielgiame savanaudiškai, kas itin opu kada rūpinamės kitų branda. Brandus šviesuolis pažįsta save ir savo kertinę vertybę, pajunta ir įvardija savo gyvenimo tikslą, kuriuo atskleidžia savo dvasinę prigimtį, pranoksta įprastą gyvenimą, kartu suvokia, kad už jo paties ir šio pasaulio yra dar kažkas daugiau. Jis toliau įpranta gyventi klausimais, tad nežinojimu. Užtat jis pažįsta savo vaizduotės ir proto ribas, suvokia savo ribotumą, ne šiaip kaip asmenybės, o kaip doro žmogaus, asmens. Savo ribų pagrindu ieškome Dievo, jį kalbiname ir jaukiname, jam atviraujame ir jo klausomės, ką jis mums pasakys. Skiriame, kada jisai mums kalba ir kada nekalba, kada turime ryšį su juo ir kada jo neturime. Ieškom Dievo, galinčio mus brandinti labiau nei mes patys save. Įsivaizduojame jo veiklą ir bandom įsijungti. Kaip mūsų tyrimai palaiko jojo nuoširdų tyrimą, ar iš viso Dievas būtinas, ar jisai būtų jeigu jo nebūtų, ar jisai mumis kiekvieną pasieks, ar mes išmoksime vienas kitą labiau mylėti? Prasminga paklusti būtent tokiam Dievui, kaskart gražinti jam savo laisvę ir atsakomybę, kurias jis mums dovanojo ir vis naujai dovanoja, taip kad amžinai bręstame, amžinai gyvename, amžinai plėtojame šviesuolių bendrystę, nesiribojančią šiuo pasauliu.

Bręstame savo pasirinkimais. Mums rūpi ne šiaip gyventi pasaulyje, o puoselėti savo asmenybę. Mes tikime, kad svarbiau už visas paskiras asmenybes yra kiekviename iš mūsų glūdintis bendras žmogus, darantis gerus darbus, kuriuos kiekvienas galėtų padaryti. Mes paklūstame tam Dievui, kuris mus myli ir brandina labiau nei mes patys įstengiame.

Atpažinkime Lietuvos šviesuolius

Žaidimas vaikams ir suaugusiems

Įsidėmėkime, kad mūsų Lietuva yra pavyzdingų šviesuolių šalis.

Prisiminkime, ką vaizdavo nepriklausomos Lietuvos banknotai nuo 1993 m. iki 2014 m.?

Ar žinote jų vardus? Ar prisimenate, kuris pavaizduotas kurios vertės banknote? Ir svarbiausia, kuo jie pasižymėjo?

  • Autorė gyvai, tikroviškai aprašiusi kaimiečių dalios negeroves.
  • Blaivybės draugijų judėjimo steigėjas.
  • Kalbininkas galutinai nustatęs lietuvių abėcėlę.
  • Atlantą perskridę bet nelaimingai žuvę lakūnai.
  • Poetas parašęs „Lietuva brangi“ ir kitus tautinius eilėraščius.
  • Lietuvos atgimimo laikraščio „Aušra“ redaktorius.
  • Istorikas iškėlęs Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didybę.
  • Filosofas senovės lietuvių ir indų dvasia ugdęs tautos dorovę.
  • Lietuvos himno teksto ir muzikos autorius.

1 LT Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) 2 LT Vyskupas Motiejus Valančius 5 LT Jonas Jablonskis 10 LT Steponas Darius ir Stasys Girėnas 20 LT Maironis (Kunigas Jonas Mačiulis) 50 LT Daktaras Jonas Basanavičius 100 LT Simonas Daukantas 200 LT Vydūnas (Vilhelmas Storosta) 500 LT Vincas Kudirka

Atsakymus rasite kažkuriame šio žiniaraščio puslapyje, tad teks visą peržiūrėti!

Kas yra šviesuolis?

Arba, kas mes esame, kuo mes norime gyventi ir kaip mums vadintis?

Mūsų žiniaraščio tikslas yra telkti, palaikyti, padrąsinti mus, šviesuolius.

Kas tie mes?

Mes esame save brandinantys žmonės, siekiantys brandą palaikančios bendrystės.

Ar mes šviesuoliai?

Bendrai, kiekvienam reikėtų pasisakyti asmeniškai. Šiame leidinyje, pirmasis tarp tų „mūsų“ esu aš, Andrius Kulikauskas, jo steigėjas ir pirmasis redaktorius. Gimiau 1964 metais, Kalifornijoje. Vaikystėje užsimojau viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Visą gyvenimą tam pašvenčiau. Nuo 1998 m. iki 2010 m. bandžiau pragyventi iš savo įmonės, „Minčių sodas“, kuria telkiau ir aptarnavau įvairiausiose šalyse gyvenančius savarankiškai mąstančius žmones, anglų kalba - „independent thinkers“. Lietuvių kalba juos ir save ėmiau vadinti „šviesuoliais“.

Ar mums vadintis šviesuoliais?

Lietuvių kalboje žodis šviesuolis apibūdina tuos šviesius kaimiečius kurie caro priespaudos laikais palaikė lietuvių tautos atgimimą, užsisakydavo uždraustus laikraščius ir duodavo kitiems skaityti, steigdavo mokyklas, kurdavo bendrijas, padėdavo kaimynams, diegdavo ūkines naujoves, rūpindavosi visaip perkurti savo bendruomenes. Tai žmonės kurie patys apsišviesdavo ir šviesdavo kitus. Juos traukė tiesa ir jie skleidė tiesą. Tiesa yra dvasinė šviesa, kuri nesiriboja šiuo pasauliu, tad viską perskrodžia. Jėzaus žodžiais,

Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.

O kaip mes suprantame, kas yra šviesuolis? Štai kaip apibrėžiu:

Šviesuolis yra savarankiškai mąstantis žmogus kuriam pribrendo reikalas kalbinti kitus savarankiškai mąstančius žmones, jiems atsiverti ir juos šviesti, su jais gyventi šviesa ir bendrom jėgom puoselėti šviesuolių bendrystę.

Ar esame šviesuoliai?

Pirma, tai yra mūsų pačių apsisprendimas, ar mus traukia šviesa-tiesa, ar mes siekiame būti šviesiais-tiesiais, ar taip asmeniškai nusiteikiame?

Antra, ar mūsų elgesys atitinka mūsų siekį, ar einam link šviesos? Vien dėl to, kad esame šviesuoliai, tai nereiškia kad kiti yra tamsuoliai. Kada tik žengiame žingsnį link šviesos, jau gyvename šviesuoliais. Tačiau kada neiname link šviesos, kada jos neskleidžiame, kada tenkinamės tamsa, tuomet nesame šviesūs.

Trečia, ar drįstame prisistatyti šviesuoliais, einančiais šviesuolių keliu ir kviečiančius kitus juo eiti? Jeigu nesame šviesuoliai, jeigu nedrįstame atsiverti ir dalintis savo šviesa, tai ta prasme tuo tarpu esame tamsuoliai. Betgi palaikykime vienas kitą, kad ryžtumėmės gyventi šviesuoliais. Tai yra mūsų žiniaraščio tikslas ir bendrystės esmė.

Manau, ne kiekvienas save brandinantis žmogus bus iš karto pasiryžęs save laikyti ar vadinti šviesuoliu. Tačiau šis žodis išreiškia ko siekiame, ir ne ko vėliau, o ko ankščiau. Man atrodo, sveika, gražu ir teisinga pasisavinti šį žodį, pratintis prie jo, priimti jo iššūkį, pasitikrinti ir parodyti, kad tikrai esame verti jo, ir to tikėtis iš kiekvieno iš mūsų. Žodis "šviesuolis" yra ypatingai lankstus, bet kartu be galo įpareigojantis. Kiekvienas gali gyventi šviesuoliu. Šią galimybę norime atverti visiems. Žodis "šviesuolis" taip pat mus gali kaip gintaras apginti nuo brandai neatsidavusių žmonių, jos vienaip ar kitaip nesiekiančių ar nelinkinčių žmonių, nuo apsimetėlių.

O gal kas pasiūlys kaip kitaip vadintis? Laukiam pasisakymų.

2018 m. skaičiau pranešimus Pasaulio filosofijos kongrese Beidžinge, Kinijoje. Kelionės metu pasidariau nuotraukų visokiausių ženklų, mokiausi kinų rašmenų. Šias nuotraukas dabar prisimenu ir tikiu jomis pralinksminsiu einančius šviesuolių keliu. Ar bent parodysiu, kad kur pasaulyje bebūtumėme, galime įžvelgti šviesuolių kelią ir jį suprasti visai paprastai.

Koks yra šviesuolių brandos kelias?

Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra brangenybė, ne tik jam pačiam, bet ir mums visiems išskirtinis, nepakartojamas, niekuo nepakeičiamas ir amžinai plėtotinas. Be abejo, jį pilnai suprasti ir vertinti galėtų nebent visažinantis Dievas.

O mes, žmonės, nepilnai pažįstame save ir gana siaurai ar paviršutiniškai pažįstame vieni kitus. Kartais galėtumėme labiau pasistengti su kitais pabendrauti.

Eilę metų kaip „Minčių sodas“ vadovas kalbinau tūkstančius žmonių apie „savarankiškai mąstančiųjų“ veiklą. Užtekdavo penkių minučių išsiaiškinti ar žmogus galėtų tuo domėtis. O jeigu tik domėdavosi, tai galėdavome valandų valandas kalbėtis įvairiausiais klausimais. Keli tūkstančiai gaudavo mūsų laiškus, šimtai susirašinėdavo įvairiose darbo grupėse, dešimtys dalyvaudavo susitikimuose. Iš tų visų pabendravimų galiu bendrais bruožais nupasakoti kaip įsivaizduoju šviesuolio vidaus raidą, jo brandos kelią.

Renkasi ką mąstyti. Būna, kad į gyvenimą žiūrime kaip į televizijos laidą, tiesiog priimdami, ką mums rodo, sekdami, kas toliau bus. Savarankiškas mąstymas prasideda kuomet įsimename mintį, prie kurios paskui grįžtame. Išminčių posakiai yra akivaizdūs pavyzdžiai, tačiau galime įsidėmėti ir savo bei kitų asmeniškus pasamprotavimus, pasakojimus, pajuokavimus. Atsiveria galimybė pasirinkti, ką mes mąstysime. Galime atsijungti nuo mums peršamo minčių srauto ir susitelkti į mums asmeniškai rūpimas mintis. Pasirinkdami ką mąstyti kartu ugdome savo valią.
Kaupia savo mintis. Jeigu kasdien įsidėmėsime ir pasisavinsime kelias naujas vertingas mintis, tai po metų būsime susižėrę jų virš tūkstančio. Arba gyvensime be jokių savų minčių. Manau, Jėzus apie tai kalbėjo savo pasisakymu apie pasaulio pabaigą: "Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta." Aš suprantu taip: Viena iš jų bedirbdama vis pamąsto, taip kad laikui bėgant ją supa minčių karalystė, jos mintys ją pasiima ir nusineša, o kita bedirbdama nieko nemąsto ir lieka, kokia buvusi.
Tvarko savo mintis. Augant minčių skaičiui, tenka su jomis tvarkytis, jas užsirašyti, persakyti, patikrinti, gryninti, rūšiuoti, dėlioti. Atrenkame esmines mintis, skiriame pagrindines ir šalutines. Vis labiau mąstome apie savo mąstymą, kaip su juo tvarkytis. Lietuvos šviesuolis Kęstas Augutis siūlė mokykloms užduoti kiekvienam jaunoliui savo gyvenimui parašyti sau tris knygas, kuriomis įprastų trejopai mąstyti. Jaunuolis rašytų savo metraštį ar dienoraštį, kuriuo mąstytų eilės tvarka, savo sąvokų žodyną, kuriame sąvokas dėliotų medžio tvarka, ir savo enciklopediją, kurioje straipsniai būtų susiję tinklo tvarka.
Puoselėja savo sumanymus. Mintys gyvuoja jas visaip įgyvendinant. Vystome sumanymus, kuriais parodome, jog tikime savo mintis, jas vertiname. Užtat sumanymais išvystome vertybes. Mūsų mintys randa atgarsį tikrovėje, pasitikriname. Užsukame tyrimo ratą, vis naujai nusistatome, vykdome, permąstome. Su kitais galime rimčiau bendrauti, pasidalindami ne tiktai pasamprotavimais bet ir gyvenimo patirtimi bei vis naujais sumanymais.
Derina įsipareigojimus. Besiplečiantis mąstymas veržiasi po visas gyvenimo sritis. Mąstome su draugais, su mylimaisiais, su bendradarbiais, su kaimynais, su šeima. Vertybės vienoje srityje susikerta su vertybėmis kitoje srityje. Nevisada aišku kaip suderinti nuoširdumą ir mandagumą, darną ir teisingumą, laisvę ir paklusnumą, patogumą ir valingumą, ryžtingumą ir atsargumą. Šeimoje tai gali ypatingai išryškėti. Ieškome bendrų dėsnių galiojančių visam gyvenimui.
Atpažįsta savo kertinę vertybę. Brandus šviesuolis savyje pajunta tašką iš kurio jam susiderina visos vertybės. Jisai randa kaip įvardyti tą jam brangiausią, svarbiausią, visas kitas vertybes aprėpiančią kertinę vertybę. Esu surinkęs iš daugiau kaip septynių šimtų šviesuolių jų kertines vertybes. Nuostabu, kad jos visos yra skirtingos. Jų tarpe pasitaiko laisvė, išmintis, draugystė, pagalba, tikėjimas, tiesa, Dievas, širdingumas, šeima ir taip toliau. Kada du žmonės įvardija tą pačią vertybę, įsigilinus paaiškėja, kad jie vis dėl to ją skirtingai supranta. Jos visos yra meilės atspindžiai, ir manau, kad Dievo kertinė vertybė yra meilė, o mes kiekvienas savo kertine vertybe savaip prie jos prieiname. Šviesuoliui kertinė vertybė yra kaip subrendusiam indėnui suteiktas vardas. Jisai atrasdamas savo kertinę vertybę pažįsta save, kaip kad senovės graikai ragino. Tai jo asmenybė, jo siela.
Sąmoningai brandina save. Šviesuolio kertinė vertybė kaip ir nesikeičia. Verčiau ji amžinai ryškėja. Šviesuolė, save pažindama, sąmoningiau pasižiūri į save, drąsiau atsiskleidžia. Jinai nebijo atvirai mąstyti, vertina skirtingus požiūrius. Jai rūpi kaip save toliau ugdyti, ieško ugdančių veiklų, draugų, aplinkų.
Gyvena klausimais. Šviesuolė susiduria su savo pažinimo ribomis. Ją vis labiau domina ne tai ką jinai žino, o tai ko jinai nežino. Šviesuolis įpranta mąstyti ne atsakymais, o klausimais. Išmoksta susilaikyti nuo išankstinių vertinimų. Lygiagrečiai plėtoja skirtingus požiūrius, skirtingas galimybes. Įsimena įdomesnius klausimus ir vis prie jų grįžta.
Gyvena tyrimais. Šviesuolis imasi spręsti kurį nors iš savo klausimų. Jam vis skiria laiko. Susigalvoja būdų kaip jį gvildenti, rakinėti. Savo požiūrį išbando savo elgesiu. Taiko ne kitų, o savo kailiu. Kaupia patirtį ir išmintį. Ieško dėsningumų. Savo jėgomis sugeba kažką išmąstyti. Jam atsiveria vis nauji klausimai. Šviesuolė renka išsiaiškinimo būdus, juos dalinasi su kitais. Mokosi įvairiausių mokslų.
Mąsto dėsniais, sąvokomis, sandaromis, ne žodžiais. Ištyrę eilę klausimų, įgavę savarankiško mąstymo patirtį, susigaudome, kad tiesa nėra kažkuri nuomonė, o tai kas lieka atsisakius visų nuomonių. Užtat yra besąlygiška tiesa, jei tik jos nenuslepia primesti požiūriai. Suprantame, kad žodžių reikšmės yra tariamos ir sąlygiškos, užtat sąvokas bandome išreikšti jų tarpusavio santykiais, tad besąlygiškomis proto sandaromis. Įprantame mąstyti ne žodžiais, o sąvokomis. Tam padeda mąstymo perjungimas iš vienos kalbos į kitą, sąvokų vaizdavimas piešiniais, jų dėliojimas brėžiniais. Naršome ir šukuojame savo jausmus, ieškome jo ištakų, įsiklausome į save ir kitus. Susipažįstame su savo proto ribomis. Bandome susikalbėti su kitais jų pagrindu.
Atsiremia į Dievo požiūrį. Mums atsiveria galimybė bandyti susikalbėti su Dievu, su tuo kas lieka atsisakius visko, netgi savęs. Atsiveria galimybė pasižiūrėti į save iš aukščiau, įsivaizduoti mus galintį mylėti labiau nė mes patys įsivaizduojame. Išdrįstame kalbinti tokį požiūrį, nuoširdžiai išsipasakoti, širdingai prašyti, atvirai klausti. Išmokstame jautriai išgirsti. Pajuntame, kada šis pašnekovas yra šalia ir kada esame atitrūkę nuo jo. Šis aukštesnis požiūris leidžia mums atsiplėšti nuo savęs, laisvintis nuo savo polinkių. Galim patys neapkęsti priešo, visgi vykdyti įsakymą jį mylėti. Galim pasitikrinti, ar kitus ugdome jų labui ar savo naudai? Ar Dievas to nori, ar jiems to reikia?
Sąmoningai brandina visus. Vertiname kaip Dievas ir visi žmonės įtakoja mūsų brandą. Siekiame perkurti savo ir visų aplinką, kad ji mus brandintų. Randame bendražygių, į juos susitelkiame, o kitiems liekame atviri. Gerbiame, atjaučiame ir branginame kiekvieną, iš jų mokomės, įstengiame atsisakyti savęs vardan jų, sugebame juos palaikyti, mielai lydime bet kurioje šviesuolių kelio pakopoje, bendromis jėgomis plėtojame šviesuolių bendrystę, kurioje kiekvienas pilnai atsiskleidžia, visus savo pavyzdžiu kviečiame.

Jums nupasakojau šviesuolio kelią, kokį jį pažįstu. Pasidalindami savo asmeniška patirtimi susidarysime aiškesnį vaizdą, įžvelgsime dėsningumus, juos pavyzdžiais patvirtinsime arba paneigsime.

Šviesuolių kelyje kylame aukštyn!

Dvylika klausimų šviesuoliui

Žemiau užduodu dvylika klausimų, kuriais galite pažinti save, kaip šviesuolį. Šiais klausimais kalbinu žmones su tikslu nuoširdžiai bendrauti ir prasmingai bendradarbiauti. Manau, šviesus žmogus jais atsiskleidžia taip kaip jisai pats norėtų būti suprastas. Šiais klausimais išsidėsto visa šviesuolių veikla, kiek ją pažįstu.

Nepažįstamą pirmiausiai užklausiu, kas jam gyvenime rūpi? Jisai gali man kalbėti tai, kas jam tik asmeniškai svarbu. Jisai prisistato savo šviesa. Užtat pasiklausęs pradedu susigaudyti kas man svarbu, tai yra, kokiuose dalykuose jisai savarankiškai mąsto, kuria prasme jisai ryškėja kaip šviesus žmogus. Tuo tarpu jeigu kalbinčiau, kaip įprasta, iš kur jisai yra, iš ko jisai pragyvena, kokius žmones pažįstame, aš jį statau į rėmus, kurie gal jo visai neatskleidžia.

Suprantama, kad žmogus dažnai nenori būti kitų rūšiuojamas pagal ūgį ar turtą ar lytį ar rasę. Žmogus paprastai nenori būti rūšiuojamas pagal savo asmenybę ir dvasiniais mygtukais tąsomas.

Patyriau, kad gaišinu savo ir kitų laiką kalbėdamas su jais apie kažkokius bendrus sumanymus jeigu, pasirodo, jie nenori dirbti viešumoj, kaip kad aš, arba nesiekiame bendrų vertybių. Juo labiau beprasmiška kalbėti su žmogumi apie Dievą jeigu gyvenime nesidaliname asmenine patirtimi.

Atpažinti save:

  • Kas man rūpi?
  • Kaip rūpinuosi savo mąstymu?
  • Kurią vertybę labiausiai vertinu?

Atpažinti savo kryptį:

  • Kokie mano klausimai?
  • Ką sutinku mąstyti atvirai?
  • Kur ir kaip geriausiai mąstau?

Atpažinti savo draugus:

  • Ko siekiu?
  • Kokia mano svajonė?
  • Kaip mums vienas kitam padėti?

Atpažinti savo Dievą:

  • Apie ką išmanau?
  • Ką pamokyčiau?
  • Ką išmanau apie Dievą, už mane daugiau išmanantį?

Neatsakyti klausimai

Toliau seka visa eilė vis sunkesnių klausimų, kuriuos būtų prasminga gvildenti bendromis jėgomis, atsiremiant į mūsų įvairiausias vertybes ir patirtis. Šiais klausimais mokomės kartu ir puoselėjame trokštamą bendrystę.

Kaip palaikyti vienas kito brandą? Arba tiesiog, kaip žmonėms labiau vienas kitą mylėti?

O iš viso kam to reikia?

Kodėl brandiname save? Kodėl palaikome kitų brandą?

Mūsų pastangos gali išaugti į šviesuolius palaikančią bendrystę, kultūrą, pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą.

Kaip įsivaizduojame, kokia galėtų būti šviesuolių bendrystė? Kaip ir kodėl ją telkti?

Kaip mums telkti šviesuolių bendrystę?

Mūsų veikla tik prasideda, tad nelabai numanau kaip jos imtis. Daugumai žmonių jinai tuo tarpu neįdomi, o jei kažkuo įdomi, tai neaiški. Manyčiau, jinai pasirodo sunki, tad nepatraukli ar tiesiog atgrasi, juk jinai kviečia žmogų pasižiūrėti į save, pamąstyti kokiu norėtų būti, ir

Pradėti nuo savęs, paskui nuo savo draugų.

Kaip skiriasi nuo Minčių sodo?

Parašyti plačiau apie savo užmojį, apie kitų dalyvavimą, apie paskiro žmogaus svarbą.

Pasimokyti iš kitų judėjimų: skautų, alkoholikų anonimų, lietuvių - Basanavičiaus ir Kudirkos, musarų

Draugijų veikla.

Draugystės. Telkti dėmesį tiems kurie rimtai imasi.

Pradžiai svarbiausia mokytis

Žiniaraštis

  • Šiame žiniaraštyje kiekvienas pristatome savo ieškojimus ir atradimus. Vieni kitus šviečiame, įkvėpiame. Įžiūrime, pažįstame šviesuolio brandos kelią.
  • Šiuo žiniaraščiu ir susijusia veikla susipažįstame. Draugijų veikla. Branginti galimybes padėti kitiems.
  • Šis žiniaraštis reikalingas telkiant šviesuolius, kviečiant į veiklą, pristatant galimybes, taip pat pamokyti ir skatinti kiekvieną pirmiausiai brandinti save. Tad žiniaraštyje rasite pristatymų, kaip kam pavyko įvairiais būdais brandinti save. Pavyzdžiui, šiame numeryje...

Ar?

Ar sudalyvautum?

Draugų rateliai - draugijos

  • Laisvės draugija. Nuteistųjų tiltas
  • Aiškumo draugija. Matematika išminčiai
  • Susikalbėjimo draugija. Istorijos politikos klausimais
  • Draugystės draugija. Telefoninis pažinčių klubas

Bendrumas - bendrystė

  • Mokymas vadovauti - brandinti kitus
  • Privalome patys brandinti save
  • Privalome atsiremti į Dievo požiūrį

Šviesuolių atmintinė

2021-01LaiškaiŠviesuoliams


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 spalio 19 d., 20:11