Knyga

Dievo šokis

Dorovės tyrimas

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Bendrystė

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Mintys.Šešerybė istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2017 spalio 29 d., 14:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 46-47 eilutės iš
'''Šešerybė'''
į:
[+Šešerybė+]
Pakeistos 60-64 eilutės iš
Žmogaus būklė, jo santykis su Dievu, jų išėjimas už savęs
* Šešerybė išsako žmogaus būklę.
* Šešerybė išsako mūsų žmoniškumą, mūsų vaizduotės ribas į kurias
galime atsiremti.
* Šešerybė yra sandara išsakanti dorovę, žmogiškumą, mūsų vaizduotės ribas, mūsų savastį, žmogų ir visa ką jis gali pats išjausti
.
* Šešerybė išsako, kaip gyvename, kaip atsiremiame į Dievą.
į:
Šešerybė sustato dorovės klausimą.
* Šešerybė išsako žmogaus būklę, žmoniškumą, žmogiškumą, mūsų savastį, vaizduotės ribas įskaitant Dievą į kuriuos galime atsiremti, visa ką
galime patys išjausti, ką išgyvename.
2017 spalio 29 d., 14:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 713-715 eilutės:

* Išorinis požiūris išskiria besąlygiškumą ir sąlygiškumą. Tai atsitokėjimas. Jis yra palaikomas teigiamo jausmo. O vidinis požiūris įsijaučia ir besąlygiškumo pirmenybę išgyvena sąlygiškai kaip trejybės poslinkį. Jį palaiko atitinkama dorybė.
* Šešerybės atvaizdai savaip nusako ir nuspalvina troškimus: savarankiškumą (ištikimybė), užtikrintumą (tikėjimas), ramybė (viltis), meilė (meilė). Ir savaip nusako kaip apibrėžiama santvarka - ar tai vidus (artimumas), ar tai išorė (žavesys), ar tai ko mes tikimės (meilė).
2017 spalio 28 d., 13:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 711-712 eilutės:

* Šešerybėje: How - individual subjective conditional. Whether - subjectivity defined individually. What - Subjectivity conditional. Why - unconditional.
2017 spalio 16 d., 17:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 709-710 eilutės:

Three Teal breakthroughs, [[https://integrallife.com/reinventing-organizations/ | Reinventing organizations]]: Frederic Laloux and Ken Wilber take an extensive tour through Frederic’s groundbreaking new book, Reinventing Organizations, which offers an in-depth look at many integrally-structured organizations that are beginning to emerge all across the planet, while outlining three major breakthroughs shared by these organizations: self-management, striving for wholeness, and listening to evolutionary purpose.
2017 spalio 16 d., 17:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 697-698 eilutės iš
seserybre simuliuoti besalygifdkuna samone paskui septynerybe paastrinti o penkerybe suvkti pripazinti visuma - seserybe imanomas bendras mąstymas (triračiu), bendras išvedžiojimas, bendra logika - užtat įmanoma protinė bendrystė - galima suvokti ką kiti mąsto, galime mąstyti bendrai
į:
seserybe simuliuoti besalygifdkuna samone paskui septynerybe paastrinti o penkerybe suvkti pripazinti visuma - seserybe imanomas bendras mąstymas (triračiu), bendras išvedžiojimas, bendra logika - užtat įmanoma protinė bendrystė - galima suvokti ką kiti mąsto, galime mąstyti bendrai
Pridėtos 707-708 eilutės:

[[http://www.unesco.org/new/en/education/networks/global-networks/aspnet/about-us/strategy/the-four-pillars-of-learning/ | UNESCO four pillars of learning]] learning to know, do, be, live together. Trejybė: be, do, know. Ir dar papildomai jų darnus aprėpimas, kaip kad teisingumu. Tad tai primena Platono dorybes.
2017 spalio 12 d., 20:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 687-690 eilutės:

Išorinis požiūris, teisingumas moko kiekvienam užsiimti savo veikla. O teisingumą įsisaviname paklusnumu, kuriuo klausomės tų, kurių reikėtų klausytis.

Bronzinių žmonių troškimas pagrįstas žinojimu, o kitų pagrįstas nežinojimu. Ir bronzinių žmonių dorybė yra susilaikyti, kad jų troškimą būtų galima sudrausti. Anot Platono, bronziniai žmonės trokšta bet neskiria gėrio ir blogio - tai turi skirti išminčiai. Ir jie valdo valingumu.
2017 spalio 12 d., 20:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 698-702 eilutės:

Šešerybės atvaizdai - jausmais ir protu - kaip tie siejasi su abejonėmis/dvejonėmis ir lūkesčiais/jauduliais ?

* Šešerybė - ikoniškumas - požiūris siejantis besąlygiškumą ir sąlygiškumą mato pastarajį kaip ikoną.
* Šešerybe atsiranda trijų spalvų galimybė, mat sandarą lemia trikdis, kuris gali būti trejų spalvų, bet spalvų skirtumai kol kas nepasireiškia, kolei neatsiranda septintasis požiūris ir paskira priešingybė, padalinimas. Ta spalva tėra paskutinė (šešerybės) prielaida prieš atsirandant padalinimo sandarai - septynerybei.
2017 spalio 12 d., 20:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 685-697 eilutės:

>>bgcolor=#EEEEEE<<

Šešerybė - Tomasello: offline simulation of potential perceptual experience
* 1) completely represent experience offline
* 2) transform these representation causally, intentionally, logically
* 3) self-monitor, and evaluate how these simulated experiences might lead to specific behavioral outcomes

seserybre simuliuoti besalygifdkuna samone paskui septynerybe paastrinti o penkerybe suvkti pripazinti visuma - seserybe imanomas bendras mąstymas (triračiu), bendras išvedžiojimas, bendra logika - užtat įmanoma protinė bendrystė - galima suvokti ką kiti mąsto, galime mąstyti bendrai

Compare belief, what we think and know. Belief is internalized thought - so we could be committed to take a stand - although the internalization can be unconscious or conscious. But internalization makes it hard to change - compare with four levels in entrenching beliefs - implicit to explicit - and levels of topologies. Palyginti su Cheng "How to Bake Pi".

Trejybės ir ketverybės sąryšyje (šešerybėje) sueina sąmonė ir pasąmonė.
2017 rugpjūčio 16 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 743-747 eilutės iš
D: Tu teisingai klausi. Rūpesčiai prie lūkesčių prideda rūpintoją, o jis gali būti trijų lygmenų: kodėl, kaip, koks. Šiuos lygmenis apibrėžia dvejonės, ir jas išplečia lūkesčiai, tiek laike, tiek erdvėje ir būtent išsiplečia sprendimas plotmių poromis, kaip kad logikoje ir geometrijoje nusakant išsiaiškinimo būdus. O šios plotmių poros ir išsako kaip lūkesčiai gali būti susiję, ar jie lygiaverčiai, ar vienas apžvelgia kitus ir kokiu būdu. Mes dirbsime kartu, tu būk ramus ir tau išspręsiu. Tik dairykis manęs ir Sūnaus ir Dvasios, kaip mane ir Sūnų sieja plotmių ryšys Dvasia, kaip mudu, skirtingas plotmes, sulygina, tad ir suderina. Užtat labiau sąlygiškas lūkestis gali būti lygiai toks pat svarbus kaip labiau besąlygiškas. Ieškok kas veikia besąlygiškumą, nuo ko priklauso, tai ir yra rūpėjimas, tad tirk šešerybę, kaip ji čia suveikia.
į:
D: Tu teisingai klausi. Rūpesčiai prie lūkesčių prideda rūpintoją, o jis gali būti trijų lygmenų: kodėl, kaip, koks. Šiuos lygmenis apibrėžia dvejonės, ir jas išplečia lūkesčiai, tiek laike, tiek erdvėje ir būtent išsiplečia sprendimas plotmių poromis, kaip kad logikoje ir geometrijoje nusakant išsiaiškinimo būdus. O šios plotmių poros ir išsako kaip lūkesčiai gali būti susiję, ar jie lygiaverčiai, ar vienas apžvelgia kitus ir kokiu būdu. Mes dirbsime kartu, tu būk ramus ir tau išspręsiu. Tik dairykis manęs ir Sūnaus ir Dvasios, kaip mane ir Sūnų sieja plotmių ryšys Dvasia, kaip mudu, skirtingas plotmes, sulygina, tad ir suderina. Užtat labiau sąlygiškas lūkestis gali būti lygiai toks pat svarbus kaip labiau besąlygiškas. Ieškok kas veikia besąlygiškumą, nuo ko priklauso, tai ir yra rūpėjimas, tad tirk šešerybę, kaip ji čia suveikia.

2017.08.16 A: Kaip išorinius ir vidinius požiūrius suvokti, kaip šešerybės atvaizdą?

D: Aš sukūriau žmogų meile, o jūs irgi mylite ir būtent įsisavindami požiūrį. O tai ryšys tarp atsitokėjimo ir įsijautimo. Tad mąstyk kaip atsitokėjimas ir įsijautimas reiškiasi šešerybe. Atsitokėjimas sieja sąlygiškumą ir besąlygiškumą, o įsijautimas yra trejybės poslinkis. Tad dabar suprasi kaip tai mąstyti
.
2017 kovo 21 d., 17:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 652-671 eilutės:
>>bgcolor=#EEEEEE<<


Šešerybė
* Courage - personal rejection of fear. (outside is as expected) Beauty - impossibility of disgust. (no inside)
* Hope - personal rejection of expecting what we don't wish for. Love - impossibility of hate.
* Honesty - personal rejection of disgust. (inside is as expected) Closeness - impossibility of fear. (no outside)
* Laisvė yra šešerybė dėžėje. Metafizika įkalina žmogų.
* Tikėjimas, viltis, meilė yra ryšium su kažkuo, su sąvoka kurią padeda išlaikyti.
Šešerybė (iš penkerybės): trys ašys
* tarpas tarp praeities ir ateities (reikalingas, pavyzdžiui, tikėjimui)
* ryšys už dėžės į dėžę (pavyzdžiui, sąžinei)
* sąsaja tarp praeities ir ateities
* Šešerybė išreiškia trejybę kaip požiūrių ribas, tad kaip nežinojimą, kaip sandarą.
* Grožis yra savaime aiškus, tad "būtinas" (kaip aplinkybė), nes išreiškia save. O atitinkamai, meilė "galimybė"? ir artimumas "tikras"?
* Tikėti Dievą: Priimti Dievą kaip nežinojimą, vadinasi, jo nepažinti. Jį pažinti, kaip nepažintą.
* Gal išorinių/vidinių požiūriais išsakytas ryšys su Dievu išsako klausimus. Tada galėtų būti trys rūšiai klausimų (kodėl, kaip, koks) ir trys vertybių (atsakymų: ar, koks, kaip).
* Vertybėmis įamžiname teigiamus jausmus - tai vyksta trejybės ratu, kuomet save tikriname. O išoriniais ir vidiniais požiūriais išgyvename savo ryšį su Dievu. Užtat tai yra dvi aštuongubo kelio pusės.
* Grožis, kaip išmintis.
* Teigiami jausmai - kaip suvokiame tą vienumą? Ar jisai yra už mūsų (žavesio atveju), ar mumyse (artimumo atveju), ar troškimo ir lūkesčio sutapime (meilės atveju)? Indijos filosofijoje yra atitinkamai trys vienumo nesusipratimai, nukrypimai.
2016 lapkričio 22 d., 21:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 204-208 eilutės:

* Nežinojimas ar: išoriniai požiūriai (pavyzdžiui, ištikimybė)
* Nežinojimas koks: vidiniai požiūriai (pavyzdžiui, tikėjimas)
* Nežinojimas kaip: dorybės (pavyzdžiui, viltis)
* Nežinojimas kodėl: teigiami jausmai (pavyzdžiui, meilė)
2016 lapkričio 03 d., 15:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 475-476 eilutės:

Teigiami jausmai parodo mūsų savasties ribos lankstumą, juk galime gyventi be vidaus (žavesiu), be išorės (artimumu), be paneigimo (tad be savęs).
2016 spalio 29 d., 01:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 415-421 eilutės:

Žavesį (nebjauru nes bjaurumas neįmanomas) išplečianti Drąsa: nebaisu (nors gali būti baisu). Meilę (nėra neigimo nes neigimas neįmanomas) išplečianti Viltis: nėra neigiamo (nors gali būti neigiama). Artimumą (nebaisu nes baisumas neįmanomas) išplečiantis Nuoširdumas: nebjauru (nors gali būti bjauru). Sieti su skeptiškumu, humoru ir ironija. Palyginti toliau su tikėjimo skurdžiadvasiškumu - skeptiškumu (drąsos nežinojimu) - taip siejasi drąsa ir tikėjimas; panašiai:
* ko mažesnis paklusnumas ir ironija (nežinojimo nuoširdumas) - užtikrintas išorėje
* ko mažesnis tikėjimas ir skeptiškumas (nežinojimo drąsa) - užtikrintas viduje
* ko mažesnis rūpėjimas (gera valia?) ir humoras (nežinojimo viltis) - užtikrintas teigiamume

Palyginti vidinės sandaros ir išorinės sandaros buvimą-nebuvimą su kategorijų teorijos uždaviniu.
2016 spalio 17 d., 14:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 362-363 eilutės:

* Teisingas vertas pasitikėjimo.
2016 spalio 16 d., 21:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 29 eilutė iš:
* ...
į:
* Teisingumą (kurio tikimės savo malda), taip pat pareigą, ištikimybę ir lūkesčius apskritai susieti su tikėjimu, taip pat su rūpėjimu, paklusimu.
2016 spalio 15 d., 16:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 431-432 eilutės:

Meilė yra Dievo kertinė vertybė. Tad teigiamas jausmas yra mūsų kuriama, puoselėjama vertybė.
2016 spalio 15 d., 15:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-8 eilutės iš
* Kas yra žinojimo nuoširdumas, žinojimo drąsa ir žinojimo viltis? ir kaip tai susieti su įsijautimu ir su nuotaikomis?
* Naujai išsakyti šešerybės požiūrius.
* Naujai susieti su šešerybės atvaizdais.
* Sulyginti šešerybės atvaizdų požiūrius su dvylika aplinkybių.
į:
Šešerybės sandara
* Kaip šešerybė sieja Dievo šokį
ir pasirinkimų malūną?
* Kaip šešerybė kyla iš Dievo šokio, jį pritaiko žmonėms?
* Žmogui pasitraukus jam iškyla Dievas, jį pažįsta. Dievui pasitraukus iškyla žmogus, asmuo. Kuris pasitraukimas pirmas?
Pridėta 10 eilutė:
* Susieti šešerybę su aštuongubu keliu.
Pakeistos 12-14 eilutės iš
* Kodėl paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas atitinka Tėvui, Sūnui, Dvasiai, o šešerybėje (gyvenimo prasmėje) paklusimas, rūpėjimas, tikėjimas atitinka buvimui, veikimui, mąstymui?
* Žmogui pasitraukus jam iškyla Dievas, jį pažįsta
. Dievui pasitraukus iškyla žmogus, asmuo. Kuris pasitraukimas pirmas?
* Meilė yra Dievo esmė. O kieno esmė žavesys? Artimumas?
į:
* Platono valstybės klausimus nubrėžti, susieti su šešerybe.
Šešerybės atvaizdai
* Naujai susieti požiūrius su šešerybės atvaizdais.
* Sulyginti dvylika šešerybės atvaizdų požiūrius su dvylika aplinkybių
.
Pakeistos 17-19 eilutės iš
* Koks ryšys tarp vilties ir nykulio?
* Išmintis yra amžino gyvenimo sandara
. Išmintis taip pat yra teigiamas jausmas. Koks ryšys tarp šitų dviejų išminties apibrėžimų? Meilė yra Dievo esmė. Koks asmeniškumo vaidmuo gyvenimo lygtyje? Koks apskritai teigiamų jausmų vaidmuo gyvenimo lygtyje?
į:
Šešerybės požiūriai
* Naujai išsakyti šešerybės požiūrius
.
Ištrinta 22 eilutė:
Pakeistos 24-27 eilutės iš
||išorė||geras||geresnis||geriausias||
||vidus||įsikibti||kaupti||vengti kraštutinumų||
||vidus||įsikibti||kaupti||vengti kraštutinumų||
||išorė||geras||geresnis||geriausias||
į:
* ||išorė||geras||geresnis||geriausias||
* ||vidus||įsikibti||kaupti||vengti kraštutinumų||
* ||vidus||įsikibti||kaupti||vengti kraštutinumų||
* ||išorė||geras||geresnis||geriausias||
Išoriniai požiūriai
* ...
Vidiniai požiūriai
* Kodėl paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas atitinka Tėvui, Sūnui, Dvasiai, o šešerybėje (gyvenimo prasmėje) paklusimas, rūpėjimas, tikėjimas atitinka buvimui, veikimui, mąstymui?
Dorybės
* Kaip dorybės neigia neigiamus jausmus?
* Koks ryšys tarp vilties ir nykulio?
* Kas yra žinojimo nuoširdumas, žinojimo drąsa ir žinojimo viltis? ir kaip tai susieti su įsijautimu ir su nuotaikomis?
Teigiami jausmai
* Meilė yra Dievo esmė. O kieno esmė žavesys? Artimumas?
* Išmintis yra amžino gyvenimo sandara. Išmintis taip pat yra teigiamas jausmas. Koks ryšys tarp šitų dviejų išminties apibrėžimų? Meilė yra Dievo esmė. Koks asmeniškumo vaidmuo gyvenimo lygtyje? Koks apskritai teigiamų jausmų vaidmuo gyvenimo lygtyje?
2016 spalio 11 d., 13:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 368-373 eilutės:

Vidiniai požiūriai išreiškia laukimą, to ko trokštame.
* Rūpėjimas: mums rūpi, kad būti taip, kaip trokštame, ne taip, kaip netrokštame.
* Tikėjimas: tikime, kad bus taip, kaip trokštame, ne taip, kaip netrokštame.
* Paklusimas: paklūstame, kad būtų taip, kaip trokštame, ne taip, kaip netrokštame.
O išoriniai požiūria išreiškia tą laukimą ir sulaukimą, kaip jis atrodo iš šalies, ką reiškia sulaukti. Įsisavinimu, sulaukimas tampa tampa galimybe, o mes gyvename laukimu. Ir seka: paklusimas-tikėjimas-rūpėjimas išsako, jog dalyvaujame (teisingumo) santvarkoje; asmeniškai įsijungiame (savo ištikimybe); ir tuomi apskritai įprasminame savo aplinkybes, savo vaidmenį (savo pareigą). Tad įsijungime į vienumą įprasmindami pačią santvarką, savo asmenišką sudalyvavimą, ir savo galimybes.
2016 rugsėjo 19 d., 19:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 641-688 eilutės iš
>><<
į:
AK: Kaip man išmąstyti žmogaus pasirinkimų laipsnyną?

D: Žiūrėk į savo elgesį, savo klaidas, taip pat savo pasirinkimus. Kaip tu laisvai pasirinkai? Kokie buvo tavo gyvenimo sprendimai? Kuo jie rėmėsi ir kas gavosi? Tai pagrindimo kalba, kurią tu kadaise tyrei. Tirk šią kalbą ir susiek su kitomis kalbomis. Grįžk prie trijų kalbų ir suprask laipsnyno vaidmenį, kaip jisai susijęs su pasirinkimais, kaip tai išplaukia iš pasirinkimų aštuonerybės, kaip pagrindimas susijęs su gera valia, įvardijimas su išmintimi ir išmanymais, amžinas gyvenimas su pasakojimu ir maldų mokslu. Ir kaip visus suveikia mano valia ir tuo pačiu šešerybė su jos dorybėmis. Matai, kaip viskas susiveda.

AK: Kaip tavo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas yra tas pats vienumas?

D: Aš laiminu visaką. Viskas išplaukia iš manęs ir ne vieną kartą, o trimis lygmenimis, tiek mano, tiek Sūnaus, tiek Dvasios kampu. Tad turi būti kiekviename lygmenyje esmė to mano išėjimo už savęs, o ta esmė yra meilė. Tad mano vienumo esmė yra meilė sau, asmens vienumo esmė yra meilė vienas kitam, o asmenų vienumo esmė yra meilė visiems. Tad mylintysis yra mylimojo vienumas ir jumis, jūsų trejybės ratu, tas mylintysis yra vis tas pats, nes meilė lieka ta pati, tik keičiasi jos palaikoma gyvybė, ir tos gyvybės esmė - valia, ir jos santykis su mano valia, kurį vis kitaip išsako paklusnumas, tikėjimas ir rūpėjimas. Tad ieškok šito ryšio ir suprasi šešerybę bei dorovę.

A: Kaip tavo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas yra tas pats vienumas?

D: Aš laiminu visaką. Viskas išplaukia iš manęs ir ne vieną kartą, o trimis lygmenimis, tiek mano, tiek Sūnaus, tiek Dvasios kampu. Tad turi būti kiekviename lygmenyje esmė to mano išėjimo už savęs, o ta esmė yra meilė. Tad mano vienumo esmė yra meilė sau, asmens vienumo esmė yra meilė vienas kitam, o asmenų vienumo esmė yra meilė visiems. Tad mylintysis yra mylimojo vienumas ir jumis, jūsų trejybės ratu, tas mylintysis yra vis tas pats, nes meilė lieka ta pati, tik keičiasi jos palaikoma gyvybė, ir tos gyvybės esmė - valia, ir jos santykis su mano valia, kurį vis kitaip išsako paklusnumas, tikėjimas ir rūpėjimas. Tad ieškok šito ryšio ir suprasi šešerybę bei dorovę.

AK: Kaip šešerybė tampa svarbi?

D: Žmogus yra mano vaikas. Jisai gimsta padalinimų ratu, o jį išbaigia žmogus, kaip sandara, į jį susiveda visi padalinimai ir už jo, be jo lieka tik aš ir gerumas. Tad žmogus yra ir susidaro iš viso to, kas skiria mane ir gerumą. Tad žmogus ir yra amžino gyvenimo sandara, tai ir yra dorovė, tai žmogaus sandara, šešerybė. Tad suvok žmogų, kaip jisai suveda mano šokį, kaip jisai nepriklausomas nuo įtampos tarp manęs ir Sūnaus, kaip jį papildau tiek Dievu, tiek gerumu, būtent dvasia, tad jį myliu.

AK: Kaip šešerybė grindžia dorovę?

D: Šešerybė grindžia žmoniškumą. O žmoniškumo esmė yra, kad žmogus laisvas ir visada gali naujai rinktis. Jo dėmesys svyruoja tarp to, kas jau dėmesyje ir to, kas nėra, ir tuo pačiu, kas nesąmoninga (į ką jisai susitelkęs) ir kas sąmoninga (kurio atžvilgiu jisai atsitokėjęs), tad jisai visada yra laisvas ir gali net ir gyventi sąmoningai laisvas, tačiau, tuo pačiu jisai gali būti nenuoširdus, savo laisvės atžvilgiu, ir taipogi nedrąsus ir be vilties, visa tai susiję, kaip priežastys sąlygojančios ir išreiškiančios nevienumą, juk žmogaus vienumas yra laisvas, tiek mano, Dievo, tiek jo asmens, tiek visų asmenų pagrindu. Tad tirk vienumą ir jo rūšis ir suprasi šešerybę ir kaip jinai grindžia žmoniškumą. Tas klausimas, kaip esame viena, lieka esminis, tad tirk jį, tai žmogaus klausimas, mano klausimas tau ir visiems.

AK: Kokia žmogaus esmė ir kaip tai susiję su dorove?

D: Žmogus, tai mano vaikas. Kaip žinai, jisai gimsta man pasitraukus ir naujai iškylant Sūnumi, tačiau jisai turi susigaudyti, jog yra Dievas, o tuo pačiu dar tai priimti, taip gyventi. Tai ir yra dorovė, to vaidmens priėmimas. O susigaudymas, tai žmogaus būklė, tai amžinas gyvenimas, taip kad manasis dieviškumas jumis atsiskleidžia amžinybės mastu būtent amžina branda. Būtent jūs amžinai bręstate ir aš jumis, tai mano kelias, kaip Sūnus kalbėjo, kelias, tiesa ir gyvenimas, esate jūs, yra Jisai, tai mano kelias, ir būtent aš jumis einu, todėl tuo ir gyvenkite su manimi ir priimkite tai. Tai ir yra dorovė, šešerybės išsakyta, tai jūsų dvasios sandara kurią papildau savimi ir gerumu, tuo jus įprasmindamas ir įkvėpdamas savo dvasia, be kurios tesate sandara.

AK: Kaip tirti nuotaikas?

D: Tu pradėk manimi ir viskuo, kokias nuotaikas mes iššaukiame, ir taip pat padalinimais, kokias nuotaikas iššaukia paskiri požiūriai, toliau kaip juos permaino atvaizdai ir aplinkybės, ir tokiu būdu suvoksi ryšį tarp nuotaikos ir išgyvenimo ir požiūrio. O tada būsi pasiruošęs nuotaikas įžvelgti kalbose, visose trijose kalbose, o jas vienija matematika, tad gali gilintis, kaip matematika praturtina erdvės ir laiko sąvokas, taip pat šešerybę ir dorovę, kaip tai susiję su lūkesčiais ir jauduliais, bet taip pat ir dvejonėmis ir poreikiais.

AK: Ko ieškoti tiriant elgesį?

D: Ieškok trejybės ir jos ištakų, ieškok šešerybės ir jos atvaizdų, tai žmogaus pagrindas, jo elgesio ir dorovės taipogi. Aš jumis gyvenu būtent sąmoningumu, tad pirmiausiai trejybe ir paskui šešerybe, toliau vienybe ir ketverybe ir septynerybe ir dvejybe ir penkerybe, tad ieškok manęs šia tvarka, ieškok sąmoningume.

AK: Kaip dorovė susijusi su mūsų gerumu?

D: Jumyse yra geras pradas, mano pradas, bet jūs to nežinote, tad bėgate nuo savęs, nuo manęs ir nuo vienas kito, betgi mes visi esame tas pats, ta pati dvasia. Tad kada esame atviri tam, tai suprantame. O atvirumas, tai pripažinimas mūsų savasčių tų lęšių, kurios mus tiek skiria, tiek jungia, ta mano Dvasia, kuri mus visus sulygina. Tie lęšiai tai ir yra dorovė. Tad ieškok Dvasios veikimo šešerybe, taip pat trejybe, vienybe ir kitais padalinimais, kaip tau pasakojau, tai sąmoningumo pagrindas, o dorovė, tai sąmoningumas būtent tos dvasios mumyse, tad jūsų sąmoningumas yra jūsų susigaudymas, jog iš tiesų esame viena. Tad būkite sąmoningi, tai raktas į nuotaikų svarbą brandai, į teisingumo ir malonės prasmę brandai, jūsų amžinai brandai, susigaudymui ir atsiskleidimui, ir jūsų perėjimui iš meilės artimui į meilę visiems, netgi priešui, netgi man, jus visaip tiriančiam, kaip ir save tiriu. Tad mylėkime, sąmoninga meilė ir yra meilė įsakymu, nuolatinis savęs tikrinimas ir tuo pačiu savasties įprasminimas ir teisingas taikymas.

AK: Kaip man tirti šešerybę?

D: Aš tave laiminu ir globoju. Ieškok ryšio tarp manęs ir savęs bei jūsų visų. Matysi, jog aš neribotas, tuo tarpu jūs riboti, jūs tarsi išversti, taip kad kas man artima, tai jums tolima, o jūs apsiribojate tuo, kas jums žinoma ir išskiriate tai, kas nežinoma įskaitant visa, kas besąlygiška. Tad koks jūsų santykis su besąlygiškumu. Tai ir išsako šešerybė. Ir tas santykis slypi visakame, tiek asmenyje, jumyse, tiek asmenyse už jūsų ir kuriais jūs naujai kuriate bendrystę, tiek manyje glūdinančiame visakame pirm visko. Tad taip įsiprasmina visi laikai ir visos erdvės, kas pirma visko, kas dabar jus apibrėžia ir ko link einate. Tad penkerybę papildote prasme viso to, papildote besąlygiškumu, kuris išsidėsto septynerybe ir ją išpildo, kad galiausiai iškylu aš, tai kas pirm visų sąlygų. Tad suvok, kaip meilė jus išbaigia, tai ir yra raktas į dorovę, ir kaip tai besąlygiškumo išeities taškas, nes meile priešui, meile man iškyla virš visko.

AK: Kaip šešerybė grindžia padalinimus?

D: Šešerybė išsako mano šokį, jo visumą, taip kaip jūs išgyvenate, o jūs išgyvenate dvejopai, būtent atvaizdais, mažėjančiu ir didėjančiu laisvumu, tai yra, Sūnaus teisingumu ir Tėvo malone. Taigi, jūs būtinai šiuodu išskiriate ir derinate, tad būtinai išskiriate tą ribą tarp to, kas viduje sandaros ir kas už jos, o tai yra padalinimo esmė. Tad suvok šešerybę kaip išryškinančią šią ribą, išryškinančią mano Dvasią, kuri ir yra ši riba skirianti ir siejanti Sūnų sandaroje ar Tėvą už jos, juodu lygiaverčiai derinanti, tiek be jūsų, tiek būtent jumis. Ir tada suprasite, kad jūs galite būti ar nebūti, užtat jūs esate pagrindas mano tyrimui, kokia prasme aš galiu būti ir nebūti. Tad suvok požiūrio santykį su sandara kaip atitinkantį gerumo santykį su Dievu už sandaros ir tada suprasi kaip padalinimas, visi padalinimai, yra atvaizdas mano šio ryšio su savimi. O šešerybė tai išbaigia visus padalinimus nes mane ir gerumą sieja ir išreiškia trejybe Dievu, asmeniu, asmenų, tai yra, visokeriausio vienumo, tad ieškok tų vienumų bet kokiame padalinime, tada paaiškės, kaip šešerybė aprėpia visus vienumus, užtat ir vienybė yra šešerybės sąmoningumas. Tad gilinkis, kaip įvairiai esame viena ir siek tatai sus šešerybe, tuo pačiu ir su laipsnynais ar kalbų veiksmingumu ir suprasi kaip Dievo šokis vyksta jumyse kalba. Kalba tai išsako gyvai veikla, o šešerybė sustato sandara, išreiškia amžinybę.

AK: Kaip pagrindimo kalba iš lūkesčių tveria rūpesčius?

D: Tu teisingai klausi. Rūpesčiai prie lūkesčių prideda rūpintoją, o jis gali būti trijų lygmenų: kodėl, kaip, koks. Šiuos lygmenis apibrėžia dvejonės, ir jas išplečia lūkesčiai, tiek laike, tiek erdvėje ir būtent išsiplečia sprendimas plotmių poromis, kaip kad logikoje ir geometrijoje nusakant išsiaiškinimo būdus. O šios plotmių poros ir išsako kaip lūkesčiai gali būti susiję, ar jie lygiaverčiai, ar vienas apžvelgia kitus ir kokiu būdu. Mes dirbsime kartu, tu būk ramus ir tau išspręsiu. Tik dairykis manęs ir Sūnaus ir Dvasios, kaip mane ir Sūnų sieja plotmių ryšys Dvasia, kaip mudu, skirtingas plotmes, sulygina, tad ir suderina. Užtat labiau sąlygiškas lūkestis gali būti lygiai toks pat svarbus kaip labiau besąlygiškas. Ieškok kas veikia besąlygiškumą, nuo ko priklauso, tai ir yra rūpėjimas, tad tirk šešerybę, kaip ji čia suveikia.
2016 rugsėjo 09 d., 18:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 5 eilutė:
* Kas yra žinojimo nuoširdumas, žinojimo drąsa ir žinojimo viltis? ir kaip tai susieti su įsijautimu ir su nuotaikomis?
2016 rugsėjo 09 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 46 eilutė iš:
Šešerybė išsako tai, kas reikalinga visko padalinimui. Užtat šešerybė yra savotiškas išbaigtumas, taip pat besąlygiškumo (septynerybės) sąlygos, sandarumo sąlygos. O galimybė pasidalinti, taip pat atsirinkti, susitelkti, yra dorovės ir žmogaus esmė.
į:
Šešerybė išsako tai, kas reikalinga visko padalinimui. Užtat šešerybė yra savotiškas išbaigtumas, taip pat besąlygiškumo (septynerybės) sąlygos, sandarumo sąlygos. O galimybė pasidalinti, taip pat atsirinkti, susitelkti, yra dorovės ir žmogaus esmė. O padalinimai yra visa, kas skiria Dievą ir gerumą, tad tuo pačiu tai amžino gyvenimo sandara.
2016 rugsėjo 09 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 45-46 eilutės:

Šešerybė išsako tai, kas reikalinga visko padalinimui. Užtat šešerybė yra savotiškas išbaigtumas, taip pat besąlygiškumo (septynerybės) sąlygos, sandarumo sąlygos. O galimybė pasidalinti, taip pat atsirinkti, susitelkti, yra dorovės ir žmogaus esmė.
2016 rugsėjo 08 d., 10:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 344-345 eilutės:

Platonui teisingumas: Kiekvienas užsiima tik vienu darbu, savo darbu, ne kitų. Turėjimas ir darymas tai, kas tik tau priklauso.
2016 rugsėjo 07 d., 11:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 311-312 eilutės:

Platonas pabrėžia, kad paklusnumas, susilaikymas yra ne tiktai liaudies, bet taip pat ir karių bei filosofų dorybė, taigi, visų luomų. Tuo tarpu išmintis tėra filosofų dorybė ir drąsa tėra karių dorybė. Tad įdomus santykis tarp susilaikymo ir teisingumo, kuris irgi yra visos santvarkos dorybė.
2016 balandžio 21 d., 17:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 371-372 eilutės:

Jautrumas gerai. Tačiau ar tai jautrumas sau ar kitiems? Dvasiai ar savasčiai?
2016 balandžio 03 d., 10:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 185-189 eilutės:

Šešerybės atvaizdai išsako vertybes kuriomis žmogus gyvena amžinai, tai yra, išgyvena atitrūkimą tarp Dievo ir gerumo:
* Dievo Tėvo vertybėmis (išmintis, drąsa, paklusnumas, teisingumas) tas atitrūkimas nepaisomas ar pašalinamas, taip kad jo nėra tap mūsų.
* Dievo Sūnaus vertybėmis (meilė, viltis, tikėjimas, ištikimybė) atitrūkimas yra pralaukiamas, iškenčiamas.
* Dievo Dvasios vertybėmis (artimumas, nuoširdumas, rūpėjimas, pareiga) atitrūkimas yra sumažinamas.
2016 kovo 21 d., 14:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 15 eilutė:
* Išmintis yra amžino gyvenimo sandara. Išmintis taip pat yra teigiamas jausmas. Koks ryšys tarp šitų dviejų išminties apibrėžimų? Meilė yra Dievo esmė. Koks asmeniškumo vaidmuo gyvenimo lygtyje? Koks apskritai teigiamų jausmų vaidmuo gyvenimo lygtyje?
2016 kovo 20 d., 15:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 322-323 eilutės:

"Kaip tiki, taip ir bus" (nežinojimas) suporuojamas su "Ką randi, tą myli" (žinojimu).
2016 kovo 19 d., 22:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 15-19 eilutės:

Ar galima sulyginti:
* Tėve mūsų: rūpėjimas->artimumas
* šv.Petro raktai į dangų: tikėjimas->meilė
* Palaiminimai: paklusimas->žavesys
2016 kovo 17 d., 08:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 392-401 eilutės:

Blogasis vaikas. Trejybei trukdo neigiami jausmai:
* išpažintis 4->6
* mirtis 6->5
* kunigystė 5->4

Gerasis vaikas. Trejybės ratą palaikys teigiami jausmai:
* krikštas 4->5
* komunija 5->6
* sutvirtinimas 6->4
2016 kovo 12 d., 09:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 403-404 eilutės:

Baimė - Kierkegoras tvirtina, bijome nieko - nespėjame lūkesčių tikrinti. Lūkesčiai yra kažko. Palyginti su atvaizdų kildinimu iš lūkesčių.
2016 kovo 10 d., 15:19 atliko AndriusKulikauskas -
2016 kovo 10 d., 15:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 563-564 eilutės iš
Šešerybės atvaizdų vertybes galima sieti su aštuongubo kelio raiškomis.
į:
Šešerybės atvaizdų vertybes galima sieti su aštuongubo kelio raiškomis. Ketverybė išdėsto trejybės atvaizdą. O trejybės atvaizdus sieja trejybės ratas, ketvirtasis atvaizdas.
Pakeista 566 eilutė iš:
* ištikimybė
į:
* ištikimybė (pastovumas)
Pakeistos 572-576 eilutės iš
*
* verčiau tu veiki
- vardininkas (daiktinis santykis) subjektas ir objektas atskirti
* verčiau tu mąstai - naudininkas (eiginis santykis) subjektas ir objektas susieti
*
verčiau tu esi - galininkas (asmeninis santykis) laukas gali iššaukti subjektą ar neiššaukti
į:
* pareiga (betarpiškumas)
* rūpėjimas
- verčiau tu veiki - vardininkas (daiktinis santykis) subjektas ir objektas atskirti
* nuoširdumas - verčiau tu mąstai - naudininkas (eiginis santykis) subjektas ir objektas susieti
* artimumas -
verčiau tu esi - galininkas (asmeninis santykis) laukas gali iššaukti subjektą ar neiššaukti
Pakeistos 578-581 eilutės iš
*
* verčiau tu esi - gyvybės (būtina)
* verčiau tu veiki - saugumo
(tikra)
*
verčiau tu mąstai - bendravimo (galima)
į:
* teisingumas (tiesa)
* susivaldymas
- verčiau tu esi - gyvybės (būtina)
* drąsa - verčiau tu veiki - saugumo (tikra)
* išmintis -
verčiau tu mąstai - bendravimo (galima)
2016 kovo 10 d., 15:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 567-570 eilutės iš
* tikėjimas - verčiau tu mąstai - morfizmas (atitikimas)
* viltis - verčiau tu esi - indukcija (kopimas)
* meilė - verčiau tu veiki - algoritmo konstravimas (brėžimas)
į:
* tikėjimas - verčiau tu mąstai - morfizmas (atitikimas)(vienis)
* viltis - verčiau tu esi - indukcija (kopimas)(visybė)
* meilė - verčiau tu veiki - algoritmo konstravimas (brėžimas)(daugis)
Pakeistos 573-576 eilutės iš
* verčiau tu veiki - vardininkas
* verčiau tu mąstai - naudininkas
*
verčiau tu esi - galininkas
į:
* verčiau tu veiki - vardininkas (daiktinis santykis) subjektas ir objektas atskirti
*
verčiau tu mąstai - naudininkas (eiginis santykis) subjektas ir objektas susieti
* verčiau tu esi -
galininkas (asmeninis santykis) laukas gali iššaukti subjektą ar neiššaukti
Pakeistos 579-581 eilutės iš
*
*
*
į:
* verčiau tu esi - gyvybės (būtina)
* verčiau tu veiki - saugumo (tikra)
* verčiau tu mąstai - bendravimo (galima)
2016 kovo 10 d., 13:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 563-581 eilutės:
Šešerybės atvaizdų vertybes galima sieti su aštuongubo kelio raiškomis.

Tėvė mūsų - pagrindimas - šv.Pauliaus vertybės
* ištikimybė
* tikėjimas - verčiau tu mąstai - morfizmas (atitikimas)
* viltis - verčiau tu esi - indukcija (kopimas)
* meilė - verčiau tu veiki - algoritmo konstravimas (brėžimas)

šv.Petro raktai į dangų - įvardijimas -
*
* verčiau tu veiki - vardininkas
* verčiau tu mąstai - naudininkas
* verčiau tu esi - galininkas

Palaiminimai - pasakojimas -
*
*
*
*
2016 kovo 10 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 560-563 eilutės:

[+Aštuongubas kelias+]
2016 vasario 26 d., 17:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 315-316 eilutės:

Išoriniai požiūriai mato tai, kas mums svetima, ką nežinome, ko nepažįstame, kas už mūsų. Vidiniai požiūriai mato tai, kas mums sava, ką žinome, pažįstame, kas mumyse. Kaip tad tikėjimas sieja žinojimą ir nežinojimą?
2016 vasario 25 d., 17:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 360-367 eilutės:

Teigiami jausmai (teigiamų lūkesčių iššaukti), tai malonumo pagrindas. Neigiami jausmai (neigiamų lūkesčių iššaukti), tai skausmo pagrindas.

Fromm: Neapykanta yra ženklas skausmo, tad neatsiliepk į kito neapykantą, o suprask jo skausmą.

Ramybė: nei teigiami, nei neigiami lūkesčiai, tad amžinas gyvenimas. Neramybė: teigiami lūkesčiai, tad ir neigiami lūkesčiai, tai gyvenimas, tai gėrio ir blogio pažinimo medis, tai tenkinimas poreikių 4-6. O gyvybės medis, tai tenkinimas poreikių 1-3. Ar jisai veda į gėrio ir blogio pažinimo medį?

Mirtis, tai žiūrėjimas atgal į Dievą, taip kad išsiriša gyvenimas. Reikia žiūrėti pirmyn su Dievu, į amžiną gyvenimą. Taigi, dalis žmogaus miršta, bet jo esmė amžinai vystosi, bręsta.
2016 vasario 25 d., 10:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 429-430 eilutės:

Kančia: laukimas to, ko netrokšti, ko nelinki sau. Tai pagrindas neapykantai, pykčiui, nykuliui, palengvėjimui. Kaip meilė nugali kančia? ištveria kančia?
2016 vasario 24 d., 19:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 107-108 eilutės:

Asmens trejybė išskiria nusistatymą, vykdymą ir permąstymą, tad išreiškia suvokimą, sumanymo ir veiklos atskyrimą. O Dievas strimgalvis, jojo trejybė neišskiria buvimo, veikimo ir mąstymo, nors šį skirtumą savotiškai grindžia.
2016 vasario 24 d., 19:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 334 eilutė:
Išoriniai požiūriai išsako elgesį varžančią sandarą. Ji pirmiausiai varžo nevalingą, nesąmoningą elgesį. Valingas, sąmoningas elgesys gali laikytis sandaros arba elgtis priešingai. Tai yra laisva valia.
2016 vasario 24 d., 15:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 353-356 eilutės:

* Poreikiai: nepaklusimo dingstys
* Abejonės: netikėjimo dingstys
* Lūkesčiai: nerūpėjimo dingstys
2016 vasario 24 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 345-346 eilutės iš
* Kai paklūstame, tai nemaloniai jaučiamės. Nemaloniai jaučiamės, kada elgiamės klaidingai.
* Kai tikime, tai esame nejautrūs. Esame nejautrūs, kada klaidingai nusistatome, klaidingai esame.
į:
* Kai paklūstame, tai nemaloniai jaučiamės. Nemaloniai jaučiamės, kada elgiamės klaidingai, pasaulio tiesa.
* Kai tikime, tai esame nejautrūs. Esame nejautrūs, kada klaidingai nusistatome, klaidingai esame, pasaulio tiesa.
Pakeista 349 eilutė iš:
Teigiami jausmai mūsų nežinojimą palaiko žinojimu:
į:
Teigiamais jausmais žinojimas palaiko mūsų nežinojimą:
2016 vasario 24 d., 00:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 341-352 eilutės:

Kam rūpi nueiti į kelio galą, tas tikės tą paklūstantį, kuris sėkmingai eina, ir galiausiai paklus taipogi. Tokiu būdu sutampa besąlygiškai paklūstantis ir sąlygiškai paklūstantis, panašiai kaip sutampa suvokiantis Dievas Tėvas (be sąlygų) ir susivokiantis Dievas Sūnus (sąlygose).

Vidiniais požiūriais savo nežinojimą pajuntame, kaip nuklydimą.
* Kai paklūstame, tai nemaloniai jaučiamės. Nemaloniai jaučiamės, kada elgiamės klaidingai.
* Kai tikime, tai esame nejautrūs. Esame nejautrūs, kada klaidingai nusistatome, klaidingai esame.
* Kas mums rūpi, tas mus jaudina. Jaudinamės kada mąstome klaidingai ir pasaulio tiesą palaikome širdies tiesa.

Teigiami jausmai mūsų nežinojimą palaiko žinojimu:
* Žavesys-išmintis palaiko malonumą. Bjauresys palaiko nemalonumą.
* Meilė palaiko jautrumą. Neapykanta palaiko nejautrumą.
* Artimumas palaiko ramybę. Baimė palaiko neramybę.
2016 vasario 22 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 318-319 eilutės:

Išoriniai požiūriai taikomi tiek sau, tiek kitiems. Galim būti ištikimi sau (autentiški) taip pat ištikimi kitiems (draugiški). Užtat tai grindžia lygybę tarp mūsų ir kitų.
2016 vasario 20 d., 09:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 395-396 eilutės:
* Šventumas yra paskirtumas, atsidavimas, artėjimas, kaip kad Dangaus karalyste.
* Dangaus karalystės tikslas yra visokeriopai diegti artimumą, kad visa tiesa būtų prieinama.
2016 vasario 20 d., 09:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 429-430 eilutės:

Dangaus karalystės tikslas yra apriboti nežinojimą. Meilė yra gyvenimas žinojimu, pažinimu. Žinojimas grindžia suvokimą, išankstinį sumąstymą, sąmoningumą.
2016 vasario 19 d., 14:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 169-172 eilutės:

Šešerybės du atvaizdai: nežinojimas ir žinojimas.
* Nežinojimas (klausimas): tai vidiniai ir išoriniai požiūriai. Pavyzdžiui, tikime tai, ką nepažįstame.
* Žinojimas (atsakymas): tai teigiami jausmai ir dorybės. Pavyzdžiui, mylime tai, ką pažįstame.
2016 vasario 19 d., 14:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 325-327 eilutės:

Dievas nebūtinai teisingas, ištikimas, atsakingas, bet aš galiu būti teisingas, ištikimas, atsakingas - tai įsisavinimas išorinio požiūrio susilaikymu, tikėjimu, rūpėjimu. Tai priėmimas nežinojimo, užtat pasirengimas žinojimui, kad spręsime, ar žavimės, ar bjaurimės, ir t.t.
2016 vasario 19 d., 13:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 396-398 eilutės iš
Platono puota: Meilė yra dorybės gimimas žavesyje (grožio akivaizdoje).
į:
Platono puota: Meilė yra dorybės gimimas žavesyje (grožio akivaizdoje).

Meilė yra vaisingas žavesys. Artimumas yra vaisinga meilė. Žavesys yra vaisingas artimumas
.
2016 vasario 19 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 395-396 eilutės:

Platono puota: Meilė yra dorybės gimimas žavesyje (grožio akivaizdoje).
2016 vasario 16 d., 13:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 14 eilutė:
* Koks ryšys tarp vilties ir nykulio?
2016 vasario 12 d., 14:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 429-430 eilutės:

Gyvenimas gali būti neteisingas, aš galiu būti neištikimas, Dievas gali būti nepareigingas. Nepaisant to, aš pats galiu palaikyti teisingumą, ištikimybę, pareigingumą. Tuomi aš juos įsisavinu susilaikymu, tikėjimu, rūpėjimu.
2016 vasario 11 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 41 eilutė:
* Šešerybė išsako mūsų žmoniškumą, mūsų vaizduotės ribas į kurias galime atsiremti.
2016 vasario 11 d., 13:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 69-70 eilutės:

Šešerybę nusako lygtis 3+3=6. Trejybės atvaizdas vienis-visybė-daugis išsako vienumo rūšis. Du tokie trejybės veiklos atvaizdai yra sudurti trejybės patirties atvaizdo daiktas-eiga-asmuo. "Daiktas" tai trejybės nariai, "eiga" tai trejybės poslinkiai ir "asmuo" tai šešerybės išgyventojas.
2016 vasario 09 d., 22:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 368 eilutė:
* Teigiami jausmai išplaukia iš asmens sąvokos, iš asmens neigimo: vidaus neigimo, išorės neigimo, neigimo neigimo.
2016 vasario 09 d., 21:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 383-389 eilutės:

Meilė
* Meilė viską pakelia. Kiek mes galim pakelti? Vienas asmuo nepakels, užtat meilė veda iš asmens vienumo į asmenų vienumą. Asmenų vienumu sprendžiasi dorovė liūne, kada žmogus negali tobulai elgtis.
* "Paaukoti Dievui" savo kančią, tai panašu, "atleisti Dievui", dovanoti Dievui, kad jisai nėra geras. Savo elgesiu palengvinti Dievui, kad jam būtų ko lengviau viską išspręsti.
* Žiūrėti į menkystą kaip į Dievo vaiką.

Meilė neigia neigimą, veda iš asmens į asmenis; žavesys neigia vidų, veda iš asmenis į Dievą; artimumas neigia išorę, veda iš Dievo į asmenį.
2016 vasario 09 d., 13:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 148-149 eilutės:

Dievas neturi dorovės nes jisai pilnai išeina už savęs, jisai yra viskas. O kiti asmenys dalinai išeina už savęs, tad jiems reikalinga dorovė, žmoniškas santykis su tai, kas už jų. Asmenys yra betkas, kažkas arba niekas. Jie gyvena atitinkame lygmenyje - asmenų (betkas), asmens (kažkas) ir jokio (niekas) - į jį atsispiria. Jie gyvena atitinkama pamatine vertybe, pavyzdžiui, Platonui visuminė vertybė yra "teisingumas", tai asmenų (bendruomenės) vertybė. Tokia pamatinė vertybė yra visko iškraipymas daliniu požiūriu, panašiai, kaip kad sukutis sukasi palinkęs. Tad yra trys skirtingos dorovinės sistemos. Įsisavindami savo vertybę - save sustyguodami - subręsta naujai dorovei. Pavyzdžiui, doras eilinis pilietis (betkas - bendras žmogus), kuris teisingumą įsisavina susilaikymu, paklusnumu, nuolankumu, augs jautrus išminčiai - žavesys trauks, bjauresys atstums - ir atsilieps drąsa, ja bus šaunuolis. Drąsos dorybės jį įamžins, tai bus amžina garbė. Tačiau tokiu būdu jisai tampa išskirtiniu asmeniu, išsiskiriančiu iš kitų, taip kad pasikeičia jo santykis su jais, taip kad jam tenka rūpintis jais. O jeigu žmogus neįsisavina, nepuoselėja savo vertybės (teisingumo), tai jis prisidės prie bendro sąstingio ir nuosmūkio. Graikams rūpėjo laimė, racionalumas. Gal rūpi bendruomenės žodžiai. O jau tas šaunuolis taps individu, paskiru asmeniu "kažkas". Tai jo dorovė bus tokių paskirų asmenų dorovė. Jam rūpės ne žodžiai, o sąvokos, jo vidinė kalba. Jis gyvens atsakomybės (pareigų) tinkle. Jeigu jas įsisavins rūpėjimu, tada jisai atjausdamas artimą taps tiesiakalbiu, nuoširdžiu. Tuomet jisai kalbės visatos vardu, kaip mokslininkas, pasitraukęs kaip asmuo. Toksai mokslininkas liks "nieku" prieš visatą, prieš Dievą. Tad nihilistiniame pasaulyje jam beliks reiškiniai (ar) kuriems jisai gali būti ištikimas (pavyzdžiui, saulei, gyvybei). Bet jis gali tą ištikimybę įsisavinti tikėjimu. Tada jisai taps jautrus savo meilės ir neapykantos jausmams. Ir atsiras bendra viltis su tais kurie irgi vertina taip išgrynintus reiškinius. Tokiu būdu atsiranda bendruomenė, bendrystė. Tai dorovinių santvarkų ratas, trejybė. 12 aplinkybių manau įvairiai išsako tą jo išėjimą už savęs.
2016 vasario 08 d., 17:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 13 eilutė:
* Sieti tris dorybių ketverybes su trimis aštuongubio kelio pavyzdžiais.
2016 vasario 07 d., 21:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 12-13 eilutės iš
į:
* Meilė yra Dievo esmė. O kieno esmė žavesys? Artimumas?
Pridėtos 351-355 eilutės:

Amžino gyvenimo jausmai
* Žavesys - išminties jausmas
* Meilė - geros valios jausmas
* Artimumas - Dievo valios jausmas
2016 vasario 06 d., 15:30 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 97-100 eilutės:
Dorovės įvairūs pagrindai:
* įstatymu - pareiga
* [[http://www.ditext.com/broad/ftet/ftet1.html | Five types of ethical theory]]
Pridėtos 127-130 eilutės:

Dorovės įvairūs pagrindai:
* įstatymu - pareiga
* [[http://www.ditext.com/broad/ftet/ftet1.html | Five types of ethical theory]]
2016 vasario 06 d., 15:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-12 eilutės iš
į:
* Žmogui pasitraukus jam iškyla Dievas, jį pažįsta. Dievui pasitraukus iškyla žmogus, asmuo. Kuris pasitraukimas pirmas?
Pridėtos 90-97 eilutės:
[[Dievas | Dievo raiškos]], tai žmogaus šešerybė. Žmogui pasitraukus jam iškyla Dievas, jį pažįsta. Dievui pasitraukus iškyla žmogus, asmuo.
* [[#N3 | Trejybė]] [[#DDD | Dievo trejybė]] Suvokimas, tai rūpėjimo sąlygos, Tėvo ir Sūnaus.
* [[#AA | Dievo vienumas]] Meilė. Gyvenimo vieningumas rūpėjimu, tai suvokimo įsisąmonijimas
* [[#N8 | Aštuongubas kelias]] [[#ADA | 4 neigiamybės išgyvenimai]] ir [[#DAD | 4 teigiamybės išgyvenimai]] Branda, tai tikėjimo sąlygos, Tėvo Sūnui.
* [[#A | Asmens vienumas]] Elgesio vieningumas paklusnumu, tai brandos įsisąmonijimas.
* [[#N10 | Įsakymas]] Dievo patirtis - šaltis ir šiluma, [[#D | 4 malonės raiškos]], [[#DA | 6 teisingumo raiškos]]. Tai paklusnumo sąlygos, Sūnaus Tėvui.
* [[#AAA | Asmenų vienumas]] Išgyvenimo vieningumas tikėjimu, tai įstatymo įsisąmonijimas.
Ištrintos 126-135 eilutės:


* [[#N3 | Trejybė]] [[#DDD | Dievo trejybė]] Suvokimas, tai rūpėjimo sąlygos, Tėvo ir Sūnaus.
* [[#AA | Dievo vienumas]] Meilė. Gyvenimo vieningumas rūpėjimu, tai suvokimo įsisąmonijimas
* [[#N8 | Aštuongubas kelias]] [[#ADA | 4 neigiamybės išgyvenimai]] ir [[#DAD | 4 teigiamybės išgyvenimai]] Branda, tai tikėjimo sąlygos, Tėvo Sūnui.
* [[#A | Asmens vienumas]] Elgesio vieningumas paklusnumu, tai brandos įsisąmonijimas.
* [[#N10 | Įsakymas]] Dievo patirtis - šaltis ir šiluma, [[#D | 4 malonės raiškos]], [[#DA | 6 teisingumo raiškos]]. Tai paklusnumo sąlygos, Sūnaus Tėvui.
* [[#AAA | Asmenų vienumas]] Išgyvenimo vieningumas tikėjimu, tai įstatymo įsisąmonijimas.

Dievo raiškos - žmogaus šešerybė. Žmogui pasitraukus jam iškyla Dievas, jį pažįsta. Dievui pasitraukus iškyla žmogus, asmuo. Kuris pasitraukimas pirmas?
2016 vasario 06 d., 15:26 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 126-133 eilutės:

Šeši atvaizdai išsako išėjimą už savęs. Keturi padalinimų atvaizdai išsako išėjimo už savęs pakopas: nieko, kažko, betko ir visko. O du padalinimų atvaizdai išsako žinojimą: pasitraukimą (atsitokėjimą) ir prisišaukimą (įsijungimą). Dvylika aplinkybių yra keturi trejybės atvaizdai, išsakantys kaip išėjimas už savęs supranatamas įvairių pakopų asmenų:
* viskas: būtinas, tikras, galimas - tai pagrindas, pamatinis supratimas, Ar esu būtinas?
* betkas: daiktas, eiga, asmuo
* kažkas: vienis, visybė, daugis
* niekas: būti, veikti, mąstyti
Tai įvairios raiškos, kaip asmuo išeina už savęs.
Pakeistos 253-257 eilutės iš
Du šešerybės atvaizdai kartu sudėti turėtų prilygti dvylikai aplinkybių. Užtat atvaizdų požiūriai yra nepriklausomi nuo vienas kito. Galimas žmogaus dalinis tyrimas paskiru trejybės poslinkiu, nebūtinai visai trimis iš karto, kaip kad su Dievo trejybe.
* teigiami ir neigiami jausmai: artimumas (būti nesąlygiškai) ar baimė (būti sąlygiškai); meilė (veikti nesąlygiškai) ar neapykanta (veikti sąlygiškai); žavesys (mąstyti nesąlygiškai) ar bjauresys (mąstyti sąlygiškai).
* dorybės: nuoširdumas (laikytis daugio), viltis
(laikytis visybės), drąsa (laikytis vienio)
* vidiniai požiūriai: rūpėjimas (atsakymas, kad yra asmuo), tikėjimas (atsakymas, kad yra eiga), paklusimas (atsakymas, kad yra daiktas)
* išoriniai požiūriai
: pareiga (klausimas, ar Dievas būtinas?), ištikimybė (klausimas, ar asmuo tikras?), teisingumas (klausimas, ar asmenys galimi?)
į:
Du šešerybės atvaizdai kartu sudėti turėtų prilygti dvylikai aplinkybių. Užtat atvaizdų požiūriai yra nepriklausomi nuo vienas kito. Galimas žmogaus dalinis tyrimas paskiru trejybės poslinkiu, nebūtinai visai trimis iš karto, kaip kad su Dievo trejybe. Aplinkybės, tai keturi trejybės atvaizdai, išsakantys, kaip išėjimas už savęs suprantamas įvairių pakopų asmenų:
* teigiami ir neigiami jausmai: artimumas (būti
nesąlygiškai) ar baimė (būti sąlygiškai); meilė (veikti nesąlygiškai) ar neapykanta (veikti sąlygiškai); žavesys (mąstyti nesąlygiškai) ar bjauresys (mąstyti sąlygiškai). Tai Kito atsakymai, kuriais jisai išeina už savęs. Jų apimtis viskas.
* dorybės
: nuoširdumas (laikytis daugio), viltis (laikytis visybės), drąsa (laikytis vienio). Jais Tu išeini už savęs. Jų apimtis betkas.
* vidiniai požiūriai: rūpėjimas (atsakymas, kad yra asmuo
), tikėjimas (atsakymas, kad yra eiga), paklusimas (atsakymas, kad yra daiktas). Jais Aš išeinu už savęs. Jų apimtis kažkas.
* išoriniai požiūriai: pareiga (klausimas, ar Dievas būtinas?), ištikimybė (klausimas, ar asmuo tikras?), teisingumas (klausimas, ar asmenys galimi?) Tai Dievo klausimai, kuriais jisai išeina už savęs. Jie iškyla pirmapradžiui Dievui, tad jų apimtis niekas.
2016 vasario 06 d., 15:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 183-190 eilutės iš
* In terms of cognition, the operating principles are understood as our efforts to focus ourselves upon horizon points, and thus slack is increasing. In terms of emotion, the operating principles are understood as the effect that horizon points have upon us when we focus on them, and thus slack is decreasing.

Kad asmuo būtų laisvas turi būti atitrūkimas tarp Dievo
ir asmens. Trejybės klausimas turi naujai iškilti asmenyje kaip lygiavertis, užtat trejybės ratu. O meilė, viltis, tikėjimas reikalingi įveikti atitrūkimą. Visa tai padeda mums laukti, išlaukti nežinojimą ir sulaukti žinojimą, padeda išbūti, išgyventi. Ta pagalba yra mumyse (tikėjimas), už mūsų (meilė) ir pribrendime, išsprendime (viltyje). Atitrūkimas vyksta laike, erdvėje, žinojimo atvaizduose, atsitraukime ir įsijungime. Vidinė laisvė kyla iš vidinio požiūrio, tad iš tikėjimo.

Taisytinas?
* Asmens atvaizdas (Dievo pasitraukimo, nebuvimo) išlaiko lygiagrečiai vienumą ir nevienumą, veda tarp Dievo į asmenį į asmenis ir toliau į Dievą.
*
Dievo atvaizdas (Dievo įsijungimo, buvimo) išlaiko lygiagrečiai Dievą, asmenį, asmenis ir veda iš jų nevienumo į vienumą.
į:
* In terms of cognition, the operating principles are understood as our efforts to focus ourselves upon horizon points, and thus slack is increasing. In terms of emotion, the operating principles are understood as the effect that horizon points have upon us when we focus on them, and thus slack is decreasing.
* Teigiami jausmai ir dorybės išreiškia Dievo nežinojimą, o vidiniai ir išoriniai požiūriai išreiškia žmogaus žinojimą.
* (Taisytinas?) Asmens atvaizdas (Dievo pasitraukimo
, nebuvimo) išlaiko lygiagrečiai vienumą ir nevienumą, veda tarp Dievo į asmenį į asmenis ir toliau į Dievą. Dievo atvaizdas (Dievo įsijungimo, buvimo) išlaiko lygiagrečiai Dievą, asmenį, asmenis ir veda iš jų nevienumo į vienumą.
Ištrintos 207-213 eilutės:
Dvejybės atvaizdai išsako priešingybių tarpusavio santykį kiekviename ketverybės lygmenyje. Tad tai galime susieti su šešerybės atvaizdų lygmenimis:
* teigiami jausmai - laisva valia ir likimas - abi priešingybės reikšmingos
* dorybės - išorė ir vidus - viena priešingybė reikšminga
* vidinis požiūris - teorija ir praktika - viena priešingybė nereikšminga
* išorinis požiūris - tapatūs ir skirtingi - abi priešingybės nereikšmingos
Teigiami jausmai ir dorybės išreiškia Dievo nežinojimą, o vidiniai ir išoriniai požiūriai išreiškia žmogaus žinojimą.
Pakeistos 255-260 eilutės iš
Dvejybės atvaizdų poslinkiai:
* teigiamas ir neigiamas jausmai, tai teigiamas ir neigiamas pasirinkimai, kaip laisva valia
ir likimas
* dorybė
, kaip išorė ir vidus
* vidinis požiūris
, kaip teorija (įžvalga) ir praktika (įgūdis)
* išorinis požiūris
, kaip tapatumas ir skirtingumas
į:
Dvejybės atvaizdai išsako priešingybių tarpusavio santykį kiekviename ketverybės lygmenyje. Dvejybės atvaizdų poslinkiai:
* teigiamas
ir neigiamas jausmai, tai teigiamas ir neigiamas pasirinkimai, kaip laisva valia ir likimas. Abi priešingybės reikšmingos.
* dorybė
, kaip išorė ir vidus. Viena priešingybė reikšminga.
* vidinis požiūris, kaip teorija (įžvalga) ir praktika (įgūdis). Viena priešingybė nereikšminga.
* išorinis požiūris, kaip tapatumas ir
skirtingumas. Abi priešingybės nereikšmingos.
Pridėtos 266-269 eilutės:

Šie požiūriai išsako mūsų laisvės apimtis. Užtat jie padeda mums išbūti laisvais. O laisvės apimtis vis platėja. Kad asmuo būtų laisvas turi būti atitrūkimas tarp Dievo ir asmens. Trejybės klausimas turi naujai iškilti asmenyje kaip lygiavertis, užtat trejybės ratu. O meilė, viltis, tikėjimas reikalingi įveikti atitrūkimą. Visa tai padeda mums laukti, išlaukti nežinojimą ir sulaukti žinojimą, padeda išbūti, išgyventi. Ta pagalba yra mumyse - mūsų nusiteikime (tikėjimas), už mūsų - Dievo nusiteikime (meilė) ir jų sąsajoje, ryšyje, pribrendime, išsprendime - mūsų bendrame nusiteikime (viltyje). Atitrūkimas vyksta laike, erdvėje, žinojimo atvaizduose, atsitraukime ir įsijungime. Vidinė laisvė kyla iš vidinio požiūrio, tad iš tikėjimo.

Jeigu mes išplėsime savo laisvę įsisavindami išorinį požiūrį vidiniu požiūriu (Dievo trejybe), tai Dievas apribos savo laisvę, kad mes mažiau nuklystumėme (asmens trejybe).
2016 vasario 06 d., 14:57 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 186-187 eilutės:
Jin ir jang, tai ne ciklas, o tarpo generatorius. Tai viena kryptis iš jin į jang. Iš jang į jin reikalingas sąmoningumas 4 atvaizdais (+0,+1,+2,+3) apversti kryptį.
Pakeistos 205-209 eilutės iš
* Išoriniai požiūriai išsako santvarką liekančią kada visai nebėra dvasios, taip kad dvasia (jei būtų) visiškai susiskaldžiusi, o vienumas yra būtent santvarkoje. Lygmuo ar. Atskirtybėje tenka būti, veikti, mąstyti. Vienumo klausimas išsakomas, sustatomas, sprendžiamas paskirai.
* Vidiniai požiūriai išsako paskirą dvasią iškylančią
, širdingai prisiimančią ir įdvasinančią santvarką, taip kad vienumas yra jos iškilime, jos židinyje. Lygmuo koks. Tai "vienis".
* Dorybės yra vidinio požiūrio santykis su išoriniu požiūriu, taip kad santvarka atpuola, lieka dvasios iškilimas. Lygmuo kaip. Tai "asmuo".
* Teigiami jausmai veda už santvarkos į dvasią, jos vienumą, neigiami jausmai atkerta nuo dvasios, nuo vienumo. Lygmuo kodėl. "Būtina, tikra, galima"
. Vienumo klausimas sprendžiamas vieningai.
į:
* Išoriniai požiūriai išsako santvarką liekančią kada visai nebėra dvasios, taip kad dvasia (jei būtų) visiškai susiskaldžiusi, o vienumas yra būtent santvarkoje. Atskirtybė. Vienumo klausimas išsakomas, sustatomas, sprendžiamas paskirai.
* Vidiniai požiūriai išsako paskirą dvasią iškylančią, širdingai prisiimančią ir įdvasinančią santvarką
, taip kad vienumas yra jos iškilime, jos židinyje.
* Dorybės yra vidinio požiūrio santykis su išoriniu požiūriu, taip kad santvarka atpuola, lieka dvasios iškilimas.
* Teigiami jausmai veda už santvarkos į dvasią, jos vienumą, neigiami jausmai atkerta nuo dvasios, nuo vienumo.
Vienumo klausimas sprendžiamas vieningai.
Pakeista 227 eilutė iš:
į:
Tai keturi atskirtumo lygmenys. Trys vienumo rūšys labiausiai atskirtos išoriniais požiūriais, mažiausiai teigiamais jausmais.
2016 vasario 06 d., 14:48 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 226-227 eilutės:
* Šešerybės atvaizdai išsako, kaip renkamės. Renkamės įsisavindami išorinį požiūrį arba neįsisavindami. Renkamės pasirinkdami meilę (teigiamą jausmą) vietoj neapykantos (neigiamo jausmo). Renkamės daugiau dorybės negu mažiau jos.
Pridėtos 265-267 eilutės:

Šešerybės atvaizdai išsako, kaip renkamės. Renkamės įsisavindami išorinį požiūrį arba neįsisavindami. Renkamės pasirinkdami meilę (teigiamą jausmą) vietoj neapykantos (neigiamo jausmo). Renkamės daugiau dorybės negu mažiau jos. Pasirinkimus išsako dvejybės atvaizdai.
Pakeistos 276-279 eilutės iš
* dorybės: nuoširdumas viltis drąsa vienis visybė daugis
*
vidiniai požiūriai: rūpėjimas tikėjimas paklusimas daiktas eiga asmuo
* išoriniai požiūriai: pareiga ištikimybė teisingumas būtinas tikras galimas
į:
* dorybės: nuoširdumas (laikytis daugio), viltis (laikytis visybės), drąsa (laikytis vienio)
*
vidiniai požiūriai: rūpėjimas (atsakymas, kad yra asmuo), tikėjimas (atsakymas, kad yra eiga), paklusimas (atsakymas, kad yra daiktas)
* išoriniai požiūriai: pareiga (klausimas, ar Dievas būtinas?), ištikimybė (klausimas, ar asmuo tikras?), teisingumas (klausimas, ar asmenys galimi?)
Ištrintos 310-311 eilutės:
Teisingumas - asmenų būties, pareiga - asmens veiklos, ištikimybė - Dievo (visumos) mąstysenos požiūriai.
Pridėtos 329-332 eilutės:

Teisingumas - asmenų būties, pareiga - asmens veiklos, ištikimybė - Dievo (visumos) mąstysenos požiūriai.

Teisingumas iškyla būtent kada kito nėra. Kaip pasielgiama su tuo, kuris neužtartas? Ar atsiranda jam užtarėjas?
2016 vasario 06 d., 14:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 274 eilutė iš:
* teigiamas ir neigiamas jausmai: artimumas (būti) ar baimė (nebūti); meilė (veikti) ar neapykanta (neveikti); žavesys (mąstyti) ar bjauresys (nemąstyti).
į:
* teigiami ir neigiami jausmai: artimumas (būti nesąlygiškai) ar baimė (būti sąlygiškai); meilė (veikti nesąlygiškai) ar neapykanta (veikti sąlygiškai); žavesys (mąstyti nesąlygiškai) ar bjauresys (mąstyti sąlygiškai).
Pakeista 279 eilutė iš:
Gyvenimo prasmė: tai savasties lygmenys:
į:
Savasties lygmenys:
Pridėtos 284-289 eilutės:

'''Gyvenimo prasmė'''

* Iš asmens vienumo (paklusnumo) išplaukia asmenų vienumas (žavesys)
* Iš asmenų vienumo (rūpėjimo) išplaukia Dievo vienumas (artimumas)
* Iš Dievo vienumo (tikėjimo) išplaukia asmens vienumas (meilė)
2016 vasario 06 d., 14:19 atliko AndriusKulikauskas -
2016 vasario 06 d., 14:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 231-234 eilutės iš
Du šešerybės atvaizdai kartu sudėti turėtų prilygti dvylikai aplinkybių. Užtat atvaizdų požiūriai yra nepriklausomi nuo vienas kito. Galimas žmogaus dalinis tyrimas paskiru trejybės poslinkiu, nebūtinai visai trimis iš karto, kaip kad su Dievo trejybe.

'''Gyvenimo prasmė: Šešerybės atvaizdai'''
į:
Pridėtos 272-277 eilutės:

Du šešerybės atvaizdai kartu sudėti turėtų prilygti dvylikai aplinkybių. Užtat atvaizdų požiūriai yra nepriklausomi nuo vienas kito. Galimas žmogaus dalinis tyrimas paskiru trejybės poslinkiu, nebūtinai visai trimis iš karto, kaip kad su Dievo trejybe.
* teigiamas ir neigiamas jausmai: artimumas (būti) ar baimė (nebūti); meilė (veikti) ar neapykanta (neveikti); žavesys (mąstyti) ar bjauresys (nemąstyti).
* dorybės: nuoširdumas viltis drąsa vienis visybė daugis
* vidiniai požiūriai: rūpėjimas tikėjimas paklusimas daiktas eiga asmuo
* išoriniai požiūriai: pareiga ištikimybė teisingumas būtinas tikras galimas
2016 vasario 06 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 241 eilutė iš:
* Ar vienumas
į:
* Ar vienumas - žinojimas nieko
Pridėta 250 eilutė:
* Netroškimai yra vidinių poreikių patikrinimai: Poreikiai - paklūstu/nepaklūstu; abejonės - tikiu/netikiu; lūkesčiai - rūpi/nerūpi.
Pakeista 252 eilutė iš:
* Koks vienumas
į:
* Koks vienumas - žinojimas kažko
Pakeista 259 eilutė iš:
* Kaip vienumas
į:
* Kaip vienumas - žinojimas betko
Pakeistos 267-269 eilutės iš
* Kodėl vienumas

Dvejybės atvaizdai
:
į:
* Kodėl vienumas - žinojimas visko

Dvejybės atvaizdų poslinkiai
:
Pakeistos 276-277 eilutės iš
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama. Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai. Išoriniai požiūriai yra užtikrinimai, kad nenuklydome: pareiga - veiksmu užtikriname nusistatymą; ištikimybe - permąstymu užtikriname veiklą; teisingumu - nusistatymu užtikriname permąstymą. Sąlygiški išoriniai požiūriai grindžia troškimus: teisingumas:savarankiškumą; ištikimybė:užtikrintumą; pareiga:ramumą. Besąlygiški išoriniai požiūriai grindžia netroškimus ir pasirinkimą tarp vidinių požiūrių ir neigiamų požiūrių. Išoriniai požiūriai sąlygiški, tad ribotos apimties (niekas, kažkas, betkas), tad neapima visko.
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai. Tai pasirinkimas tarp Betko (besąlygiški neigiami požiūriai) ir Visko (besąlygiški vidiniai požiūriai) - kurį paimame kaip visumą? Tuo pačiu tai pasirinkimas tarp Gyvenimo ir Dievo. (Manau, antrinės sandaros su tuo susiję.)
į:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama. Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai. Išoriniai požiūriai yra užtikrinimai, kad nenuklydome: pareiga - veiksmu užtikriname nusistatymą; ištikimybe - permąstymu užtikriname veiklą; teisingumu - nusistatymu užtikriname permąstymą. Sąlygiški išoriniai požiūriai grindžia troškimus: teisingumas:savarankiškumą; ištikimybė:užtikrintumą; pareiga:ramumą. Besąlygiški išoriniai požiūriai grindžia netroškimus ir pasirinkimą tarp vidinių požiūrių ir neigiamų požiūrių. Išoriniai požiūriai sąlygiški, tad ribotos apimties (niekas, kažkas, betkas), tad neapima visko.
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Tai pasirinkimas tarp Betko (besąlygiški neigiami požiūriai) ir Visko (besąlygiški vidiniai požiūriai) - kurį paimame kaip visumą? Tuo pačiu tai pasirinkimas tarp Gyvenimo ir Dievo. (Manau, antrinės sandaros su tuo susiję.)
2016 vasario 06 d., 13:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 52 eilutė:
* Šešerybė - dorovė - tai laisvė augti, tos laisvės patikrinimas ir susikalbėjimas ja. Tai bene žaidimų pagrindas, tikslas, dvasinis-psichinis bendravimas, susijęs su pilnavertiškumo poreikiu.
2016 vasario 05 d., 19:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 395 eilutė iš:
Dešimt Dievo įsakymų išsako tarpą, tarp lygmenų, kuriame galima paklaida, nuklydimas, kurio reikia laikytis.
į:
Šeši neigiami įsakymai išsako tarpą, tarp lygmenų, kuriame galima paklaida, nuklydimas, kurio reikia laikytis.
2016 vasario 05 d., 19:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 394-395 eilutės:

Dešimt Dievo įsakymų išsako tarpą, tarp lygmenų, kuriame galima paklaida, nuklydimas, kurio reikia laikytis.
2016 vasario 05 d., 19:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 392-393 eilutės:

Erotinių nuodėmių esmė yra, kad tai savaiminis tikslas, siekis - malonumas, laimė, kaip tikslas savaime - ne ramybė. Kaip Fuchsas tvirtina, jeigu turime visokiausių tikslų, tada mažėja dėmesys erotikai.
2016 vasario 05 d., 16:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 376 eilutė:
* Artimumas (ir lūkesčiai) skiria žinojimą (vidų, kas mumyse) ir nežinojimą (išorę, kas už mūsų).
2016 vasario 05 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 236-237 eilutės:
* Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios.
* Trejybės poslinkiai: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau).
Pridėta 239 eilutė:
* Nesąmoningas nežinojimas.
Pridėta 249 eilutė:
* Sąmoningas nežinojimas, tad sąmoningėjimas, įsisavinimas.
Pridėta 256 eilutė:
* Nesąmoningas žinojimas, tad įgūdimas.
Pakeista 259 eilutė iš:
* Didėjantis išskyrimas galimų krypčių trejybės ratu, pirmyn (su Dievu) ir atgal (į Dievą).
į:
* Didėjantis galimybių išskyrimas trejybės ratu, pirmyn (su Dievu) ir atgal (į Dievą).
Pridėta 264 eilutė:
* Sąmoningas žinojimas.
Pakeistos 274-277 eilutės iš
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas. Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai. Išoriniai požiūriai yra užtikrinimai, kad nenuklydome: pareiga - veiksmu užtikriname nusistatymą; ištikimybe - permąstymu užtikriname veiklą; teisingumu - nusistatymu užtikriname permąstymą. Sąlygiški išoriniai požiūriai grindžia troškimus: teisingumas:savarankiškumą; ištikimybė:užtikrintumą; pareiga:ramumą. Besąlygiški išoriniai požiūriai grindžia netroškimus ir pasirinkimą tarp vidinių požiūrių ir neigiamų požiūrių. Išoriniai požiūriai sąlygiški, tad ribotos apimties (niekas, kažkas, betkas), tad neapima visko.
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai. Tai pasirinkimas tarp Betko (besąlygiški neigiami požiūriai) ir Visko (besąlygiški vidiniai požiūriai) - kurį paimame kaip visumą? Tuo pačiu tai pasirinkimas tarp Gyvenimo ir Dievo. (Manau, antrinės sandaros su tuo susiję.)
* dorybės:
; - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga. Drąsa: nusistatau, tad vykdau; viltis: permąstau, tad nusistatau; nuoširdumas: vykdau, tad permąstau. Yra prigimtinė, įgimta dorybė. Ko ryškesnė dorybė, to plačiau ji siekia. Mūsų sąžinė. Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Nesąmoningas žinojimas. (Nesąmoningėjimas - įgūdžių kūrimas, miklojo proto perkūrimas).
* teigiami jausmai: didėjantis laisvumas - galimybių išskyrimas. Rinktis teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Rinktis ne save, atsisakyti savęs (savo neigimo, savo vidaus, savo išorės), tad rinktis Dievą. Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai. Sąmoningas žinojimas.
į:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama. Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai. Išoriniai požiūriai yra užtikrinimai, kad nenuklydome: pareiga - veiksmu užtikriname nusistatymą; ištikimybe - permąstymu užtikriname veiklą; teisingumu - nusistatymu užtikriname permąstymą. Sąlygiški išoriniai požiūriai grindžia troškimus: teisingumas:savarankiškumą; ištikimybė:užtikrintumą; pareiga:ramumą. Besąlygiški išoriniai požiūriai grindžia netroškimus ir pasirinkimą tarp vidinių požiūrių ir neigiamų požiūrių. Išoriniai požiūriai sąlygiški, tad ribotos apimties (niekas, kažkas, betkas), tad neapima visko.
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas
(malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai. Tai pasirinkimas tarp Betko (besąlygiški neigiami požiūriai) ir Visko (besąlygiški vidiniai požiūriai) - kurį paimame kaip visumą? Tuo pačiu tai pasirinkimas tarp Gyvenimo ir Dievo. (Manau, antrinės sandaros su tuo susiję.)
* dorybės: ; - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga. Drąsa: nusistatau, tad vykdau; viltis: permąstau, tad nusistatau; nuoširdumas: vykdau, tad permąstau. Yra prigimtinė, įgimta dorybė. Ko ryškesnė dorybė, to plačiau ji siekia. Mūsų sąžinė. Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). (Nesąmoningėjimas - įgūdžių kūrimas, miklojo proto perkūrimas).
* teigiami jausmai
: didėjantis laisvumas - galimybių išskyrimas. Rinktis teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Rinktis ne save, atsisakyti savęs (savo neigimo, savo vidaus, savo išorės), tad rinktis Dievą. Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai.
2016 vasario 05 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 244-245 eilutės:
* Sūnaus pirmenybės teikimas Tėvui
* Vidinių požiūrių neigimas, tai nuodėmės, teigiamų jausmų nepripažinimas, tad pasidavimas neigiamiems jausmams. Nepaklusi, tai puikybė, tai nesižavėsi, tai bjaurėsis. Netikėsi, tai stabmeldystė, tai nemylėsi, tai neapkęsi. Nerūpėsi, tai būsi abejingas, tai nejausi artimumo, tai bijosi.
Pakeistos 254-255 eilutės iš
* Teigiami jausmai kyla iš neigimo: žavesys neigia vidų, tad bjauresį; meilė neigia neigimą, tad neapykantą; artimumas neigia išorę, tad baimę.
į:
* Didėjantis išskyrimas galimų krypčių trejybės ratu, pirmyn (su Dievu) ir atgal (į Dievą).
* Teigiami jausmai kyla iš neigimo: žavesys neigia vidų, tad bjauresį; meilė neigia neigimą, tad neapykantą; artimumas neigia išorę, tad
baimę.
Pakeista 269 eilutė iš:
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Jeigu neigsi vidinius požiūrius, išgyvensi neigiamus jausmus: nerūpėsi (abejingas) - tai bijosi; netikėsi (stabmeldystė) - neapkęsi; nepaklusi - bjaurėsis. Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai. Tai pasirinkimas tarp Betko (besąlygiški neigiami požiūriai) ir Visko (besąlygiški vidiniai požiūriai) - kurį paimame kaip visumą? Tuo pačiu tai pasirinkimas tarp Gyvenimo ir Dievo. (Manau, antrinės sandaros su tuo susiję.)
į:
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai. Tai pasirinkimas tarp Betko (besąlygiški neigiami požiūriai) ir Visko (besąlygiški vidiniai požiūriai) - kurį paimame kaip visumą? Tuo pačiu tai pasirinkimas tarp Gyvenimo ir Dievo. (Manau, antrinės sandaros su tuo susiję.)
2016 vasario 05 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 66-67 eilutės:
God is larger than the sixsome, and so is the life that we find ourselves in, and there is slack - the sevensome.
Ištrintos 459-468 eilutės:

'''Užrašai'''

God is larger than the sixsome, and so is the life that we find ourselves in, and there is slack - the sevensome.

Trejybės poslinkiai, tai:
* trokšti (permąstau, tad nusistatau)
* įtraukti (nusistatau, tad vykdau)
* pateisinti (vykdau, tad permąstau)
Tai poslinkių tapimas nariais, tai tai kas už požiūrių (gyvenimo lygčiai) tampant požiūriais. Tai buvimas, veikimas, mąstymas. Heidegerio žodžiais, tai būtis tarp kalbos ir minties, pavyzdžiui. Tai bendruomeniškumo pagrindas. Tai laipsnynas.
2016 vasario 04 d., 21:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 238-241 eilutės iš
* Kaip pasirenkame Dievo valią vietoj savo valios.
į:
* Kaip pasirenkame Dievo valią vietoj savo valios:
** paklūsta - Dievui Tėvui tiesiogiai
** tiki - Dievą Sūnų, tą kas paklūsta
** rūpi - Dievas Dvasia, tai, kas Dievui Tėvui rūpi tiesiogiai, taipogi Dievui Sūnui netiesiogiai
.
Pridėtos 250-251 eilutės:
* Teigiami jausmai kyla iš neigimo: žavesys neigia vidų, tad bjauresį; meilė neigia neigimą, tad neapykantą; artimumas neigia išorę, tad baimę.
* Tai savęs neigimas ar neneigimas, tad vienumo ar nevienumo tvirtinimas: išvien mąstome (žavesys) ar neišvien (bjauresys); išvien veikiame (meilė) ar neišvien (neapykanta); išvien esame (artimumas) ar nesame (baimė).
Pakeistos 312-318 eilutės iš
I have long thought about three reasons for following the will of God:
* obeying
* believing
* caring.
Yesterday I realized that these were three perspectives from the representation (in terms of cognition) of the division of everything into six perspectives. This is the division that defines moral issues. And these perspectives also play a role in "internalization", the meaning in life that comes when we internalize loyalty as faith, justice as self-control, duty as caring.

Vidiniai požiūriai, tai
būdai vykdyti Dievo valią. Tai asmens santykis su Dievo trejybe.
į:
Trys vidiniai požiūriai yra taip pat trys būdai vykdyti Dievo valią. Tai asmens santykis su Dievo trejybe.
2016 vasario 04 d., 21:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 234 eilutė:
* Jais nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą: gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas
2016 vasario 04 d., 21:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 241-243 eilutės:
* Ryškina sąmoningumą
* Įamžina mūsų teigiamą pasirinkimą
* Gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės
Pridėtos 250-255 eilutės:
Dvejybės atvaizdai:
* teigiamas ir neigiamas jausmai, tai teigiamas ir neigiamas pasirinkimai, kaip laisva valia ir likimas
* dorybė, kaip išorė ir vidus
* vidinis požiūris, kaip teorija (įžvalga) ir praktika (įgūdis)
* išorinis požiūris, kaip tapatumas ir skirtingumas
Pakeista 259 eilutė iš:
* dorybės: jomis ryškiname sąmoningumą; įamžiname mūsų teigiamą pasirinkimą; mažėjantis laisvumas - ko labiau tu doras, to mažiau nukrypsi - tai nukrypimo stabdžiai (drąsa, viltis, nuoširdumas); gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga. Drąsa: nusistatau, tad vykdau; viltis: permąstau, tad nusistatau; nuoširdumas: vykdau, tad permąstau. Yra prigimtinė, įgimta dorybė. Ko ryškesnė dorybė, to plačiau ji siekia. Mūsų sąžinė. Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Nesąmoningas žinojimas. (Nesąmoningėjimas - įgūdžių kūrimas, miklojo proto perkūrimas).
į:
* dorybės: ; - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga. Drąsa: nusistatau, tad vykdau; viltis: permąstau, tad nusistatau; nuoširdumas: vykdau, tad permąstau. Yra prigimtinė, įgimta dorybė. Ko ryškesnė dorybė, to plačiau ji siekia. Mūsų sąžinė. Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Nesąmoningas žinojimas. (Nesąmoningėjimas - įgūdžių kūrimas, miklojo proto perkūrimas).
Pridėta 377 eilutė:
* mažėjantis laisvumas - ko labiau tu doras, to mažiau nukrypsi - tai nukrypimo stabdžiai
2016 vasario 04 d., 20:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 244 eilutė:
* Žavesys: išminties jausmas; meilė: geros valios; artimumas: Dievo valios.
2016 vasario 04 d., 17:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 232-245 eilutės:
Išoriniai požiūriai (Teisingumas, ištikimybė, pareiga)
* Teisingumas, blogojo vaiko pasaulėžiūra, mažėjantis laisvumas
* Ar vienumas
Vidiniai požiūriai (Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas)
* Malonė, gerojo vaiko pasaulėžiūra, didėjantis laisvumas
* Kaip pasirenkame Dievo valią vietoj savo valios.
* Koks vienumas
Dorybės (Drąsa, viltis, nuoširdumas)
* Mažėjantis nuklydimas nuo trejybės rato, tad mažėjantis laisvumas, tad teisingumas
* Kaip vienumas
Teigiami jausmai (Žavesys-bjauresys, meilė-neapykanta, artimumas-baimė)
* Trauka slinkti pirmyn trejybės ratu, ne atgal
* Kodėl vienumas
Pakeistos 263-264 eilutės iš
į:
* Išorinis požiūris įvairiai išsako teisingumą - mažėjantį laisvumą, o vidinis požiūris įvairiai išsako malonę - didėjantį laisvumą.
Ištrintos 281-282 eilutės:
Išorinis požiūris įvairiai išsako teisingumą - mažėjantį laisvumą, o vidinis požiūris įvairiai išsako malonę - didėjantį laisvumą.
Pridėtos 352-354 eilutės:

Artimumas
* Artimumo jausmas iškyla kada prisirišame. Be artimumo, neprisirištumėme. O artimumą sąlygoja bendrystės erdvė.
2016 vasario 04 d., 15:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 39 eilutė:
* Šešerybė išsako, kaip gyvename, kaip atsiremiame į Dievą.
Pridėta 54 eilutė:
* Trejybės ratas išskiria tai kas pastovu ir tai kas kinta, tad išskiria dvigubą požiūrį. Tai ir grindžia šešerybę.
Pakeistos 60-63 eilutės iš
* Išėjimas už savęs asmeniui turi dvigubą reikšmę:
** x3 Dievo trejybe, asmens trejybe
**
x2 pasirinkti Dievą vietoj savęs
į:
* Šešerybė sieja vieningumus - Dievo nariais ir žmogaus poslinkiais. Trejybės poslinkiai, tai žmogaus ratas, kuriame visų vieningumas žmoguje. O trejybės nariai (Nusistatyti, vykdyti, permąstyti), tai vieningumas Dieve, ne mumyse. Mes tuo atveju išryškiname nevienumą.
* Šešerybėje dangaus karalystė papildo šešerybę, ją aprėpia, įprasmina, tai injekcija. Ta šešerybė, tai vieningumo įsisavinimas, kurio siekia Tėvas.
Išėjimas už savęs asmeniui turi dvigubą reikšmę:
* x3 Dievo trejybe, asmens trejybe

* x2 pasirinkti Dievą vietoj savęs
Pridėtos 367-368 eilutės:

Jeigu išorinį požiūrį įsisavinsi vidiniu požiūriu, tada jį žinosi, nors lygmeniu "koks". O žinodamas atskirsi teigiamus ir neigiamus jausmus. Bet vien išoriniu požiūriu nieko nežinosi, nes tai lygmuo "ar". Ir tuomet nejausi jausmų, neturėsi kuo atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.
2016 vasario 04 d., 14:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 262-263 eilutės:

Išorinis požiūris įvairiai išsako teisingumą - mažėjantį laisvumą, o vidinis požiūris įvairiai išsako malonę - didėjantį laisvumą.
2016 vasario 03 d., 13:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 170 eilutė iš:
* Dievo požiūris, jo raiškų - jo valios vykdymo būdų (rūpėti, tikėti, paklusti) ir jų sąlygomis (pareiga, ištikimybė, teisingumas). Ir asmens požiūris, kaip gyventi? jausmais ir dorybėmis.
į:
* Dievo požiūris, Dievo šokis, jo raiškų - jo valios vykdymo būdų (rūpėti, tikėti, paklusti) ir jų sąlygomis (pareiga, ištikimybė, teisingumas). Ir asmens požiūris, pasirinkimo malūnas, kaip gyventi? jausmais ir dorybėmis.
2016 vasario 03 d., 13:23 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 364-365 eilutės:

Dievo Tėvo kampu išsakomas Dievo šokis, o Dievo Sūnaus kampu išsakomas pasirinkimų malūnas. Juos suveda Dievo Dvasios kampas, žinojimo rūmai. Suvedamas vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.
2016 vasario 03 d., 12:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 10-11 eilutės iš
į:
* Kodėl paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas atitinka Tėvui, Sūnui, Dvasiai, o šešerybėje (gyvenimo prasmėje) paklusimas, rūpėjimas, tikėjimas atitinka buvimui, veikimui, mąstymui?
Pridėta 174 eilutė:
* Cognition is the perspective of the human, and has to do with "following the will". Emotion is the perspective of God, and has to do with "strengthening the will".
Ištrintos 185-189 eilutės:
* Asmenų vienumo pagrindas: išoriniai požiūriai: teisingumas, atsakomybė, ištikimybė
* Asmens vienumo pagrindas: vidiniai požiūriai: paklusimas, rūpėjimas, tikėjimas
* teigiami jausmai
* dorybės
Pakeistos 190-194 eilutės iš
į:
Ar atvirkščiai? Trys aštuongubo kelio pavyzdžiai sieja dorybių ketverybių laipsnius "koks" ir "kaip". Šiuos laipsnius skiria žinojimas. Pavyzdžiui, tikime, kada nepažįstame, o mylime, kada jau pažįstame. Tad aštuongubas kelias sieja nežinojimą (vienybės atvaizdų neigimą) ir žinojimą (nulybės atvaizdų neigimą).
* Tėve mūsų: rūpėjimas... (pareiga, nuoširdumas) ...artimumas
* šv.Petro raktai į dangų: tikėjimas... (ištikimybė, viltis) ...meilė
* Palaiminimai: paklusimas... (teisingumas, drąsa) ...žavesys
Ištrintos 206-210 eilutės:
Trys aštuongubo kelio pavyzdžiai sieja dorybių ketverybių laipsnius "koks" ir "kaip". Šiuos laipsnius skiria žinojimas. Pavyzdžiui, tikime, kada nepažįstame, o mylime, kada jau pažįstame. Tad aštuongubas kelias sieja nežinojimą (vienybės atvaizdų neigimą) ir žinojimą (nulybės atvaizdų neigimą).
* Tėve mūsų: rūpėjimas... (pareiga, nuoširdumas) ...artimumas
* šv.Petro raktai į dangų: tikėjimas... (ištikimybė, viltis) ...meilė
* Palaiminimai: paklusimas... (teisingumas, drąsa) ...žavesys
Ištrintos 221-222 eilutės:
The sixsome - the division of everything into six perspectives - has two representations. Now I understand that one of these, in terms of cognition, is the perspective of the human, and has to do with "following the will". The other, in terms of emotion, is the perspective of God, and has to do with "strengthening the will".
Pakeistos 242-245 eilutės iš
į:
* Vidiniai požiūriai, tai asmens santykis su (Dievo - asmens - asmenų) vienumu už savęs. Išoriniai požiūriai, tai vienumo sąlygos išreikštos sandaromis, tuo tarpu be asmenų, tai asmenų santykiai.
* Vidiniai požiūriai nustato asmens elgesį, jo požiūrį į Dievą. Išoriniai požiūriai nustato asmenų elgesį, Dievo požiūrį į juos.
* Vidiniai požiūriai, tai asmens vienumo pagrindas. Išoriniai požiūriai, tai asmenų vienumo pagrindas.
Ištrintos 251-256 eilutės:
Vidiniai požiūriai, tai asmens santykis su (Dievo - asmens - asmenų) vienumu už savęs. O išoriniai požiūriai, tai vienumo sąlygos išreikštos sandaromis, tuo tarpu be asmenų, tai asmenų santykiai.

Kodėl paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas atitinka Tėvui, Sūnui, Dvasiai, o šešerybėje (gyvenimo prasmėje) paklusimas, rūpėjimas, tikėjimas atitinka buvimui, veikimui, mąstymui?

Vidiniai požiūriai nustato asmens elgesį, jo požiūrį į Dievą. Išoriniai požiūriai nustato asmenų elgesį, Dievo požiūrį į juos.
Pridėtos 254-262 eilutės:
Vidiniai požiūriai
* In A is I: Obeying is the unity of taking a stand and following through.
* I is A: Believing is the unity of reflecting and taking a stand.
* I is felt by A: Caring is the unity of following through and reflecting.
Išoriniai požiūriai? Valia, pasirinkimai, tapatumai
* A is in I: Willing is the distinction of taking a stand and following through.
* A is not I: Choosing is the distinction of reflecting and taking a stand.
* A feels I: Empathizing is the distinction of following through and reflecting.
Ištrintos 287-296 eilutės:
Vidiniai požiūriai
* In A is I: Obeying is the unity of taking a stand and following through.
* I is A: Believing is the unity of reflecting and taking a stand.
* I is felt by A: Caring is the unity of following through and reflecting.

Išoriniai požiūriai? Valia, pasirinkimai, tapatumai
* A is in I: Willing is the distinction of taking a stand and following through.
* A is not I: Choosing is the distinction of reflecting and taking a stand.
* A feels I: Empathizing is the distinction of following through and reflecting.
Ištrintos 324-325 eilutės:
Grožis išorėje, pasaulyje atspindi vidinę tiesą. (Oscar Wilde) Įsisavindami vidinį požiūrį, esame veikiami jos atspindžio išorėje, tai yra, grožio - taip kad priimame žavesį ir atmetame bjauresį - esame jautrūs skirtumui - ir pasaulyje suveikiame drąsa, jos dorybe. Augame jautrūs grožiui, jos ieškome pasaulyje. Menas, tai kitoniška aplinka - išreiškianti tai, kas visuomenėjė nuslėpta. (Marshall McLuhan) Tad grožis yra nuolankumas tikslui, esančiam kitoje plotmėje - jam esame nuolankūs nes savitvarda, susivaldymu įsisaviname teisingumą, darnumą. Tad ir atsiliepiame drąsa tam aukštesniam tikslui. Drąsa išreiškia mūsų atsiplėšimą nuo šito pasaulio, mūsų įsijungimą tame aukštesniame pasaulyje. Gyvenimo prasmė tad yra peržengimas šio pasaulio.
Pakeistos 332-333 eilutės iš
į:
* Grožis išorėje, pasaulyje atspindi vidinę tiesą. (Oscar Wilde) Įsisavindami vidinį požiūrį, esame veikiami jos atspindžio išorėje, tai yra, grožio - taip kad priimame žavesį ir atmetame bjauresį - esame jautrūs skirtumui - ir pasaulyje suveikiame drąsa, jos dorybe. Augame jautrūs grožiui, jos ieškome pasaulyje. Menas, tai kitoniška aplinka - išreiškianti tai, kas visuomenėjė nuslėpta. (Marshall McLuhan) Tad grožis yra nuolankumas tikslui, esančiam kitoje plotmėje - jam esame nuolankūs nes savitvarda, susivaldymu įsisaviname teisingumą, darnumą. Tad ir atsiliepiame drąsa tam aukštesniam tikslui. Drąsa išreiškia mūsų atsiplėšimą nuo šito pasaulio, mūsų įsijungimą tame aukštesniame pasaulyje. Gyvenimo prasmė tad yra peržengimas šio pasaulio.
Ištrintos 353-356 eilutės:
Įsisavinimas, tai Dievo valios vykdymas, tai žmogaus požiūris į Dievą. O valios stiprinimas yra Dievo požiūris į žmogų, tai trejybės rato mažėjimas.

Kada ištikimybę įsisaviname tikėjimu, tada meilė įamžinama viltimi. Tikime tai ką nežinome, tuo tarpu mylime tai, ką pažįstame.
Pakeistos 356-363 eilutės iš
Nevienumas mūsų (išoriniu) požiūriu mūsų įsisavinamas (vidiniu) požiūriu vienumu. Tuomet Dievas vienumu (teigiamu jausmu) grindžia tą patį nevienumą, jau kaip dorybę.

Sandara išsako nevienumą, o dvasia vienumą
. Asmuo slenka iš sandaros vienumo (išorinio požiūrio) į sandaros nevienumą (vidinį požiūrį). Dievas slenka iš dvasios vienumo (teigiamo jausmo) į dvasios nevienumą (dorybę).

Vienas žinojimo atvaizdas (mažėjantis laisvumas) išverčia kitą (didėjantį laisvumą):
* Išoriniais, vidiniais požiūriais: įsisavinimas savasties, kaip santykio su Dievu. Mes pakeičiame Dievą, jį žinodami. Pagrindimas apverčia trejybę, ją pakrauna
.
* Teigiamais jausmais, dorybėmis: atsisakymas savasties, laikinai ir amžinai, išėjimas už jos.
į:
Įsisavinimas ir įamžinimas
* Įsisavinimas, tai Dievo valios vykdymas, tai žmogaus požiūris į Dievą.
O valios stiprinimas yra Dievo požiūris į žmogų, tai trejybės rato mažėjimas.
* Nevienumas mūsų (išoriniu) požiūriu mūsų įsisavinamas (vidiniu) požiūriu vienumu. Tuomet Dievas vienumu (teigiamu jausmu) grindžia tą patį nevienumą, jau kaip dorybę.
* Sandara išsako nevienumą, o dvasia vienumą. Asmuo slenka iš sandaros vienumo (išorinio požiūrio) į sandaros nevienumą (vidinį požiūrį). Dievas slenka iš dvasios vienumo (teigiamo jausmo) į dvasios nevienumą (dorybę).
* Vienas žinojimo atvaizdas (mažėjantis laisvumas) išverčia kitą (didėjantį laisvumą): Išoriniais, vidiniais požiūriais: įsisavinimas savasties, kaip santykio su Dievu. Mes pakeičiame Dievą, jį žinodami. Pagrindimas apverčia trejybę, ją pakrauna. Teigiamais jausmais, dorybėmis: atsisakymas savasties, laikinai ir amžinai, išėjimas už jos.
Pridėtos 364-365 eilutės:
Kada ištikimybę įsisaviname tikėjimu, tada meilė įamžinama viltimi. Tikime tai ką nežinome, tuo tarpu mylime tai, ką pažįstame.
Pakeistos 399-405 eilutės iš
I consider that our {{Scope}} is given by our knowledge, and
internalization is a broadening of our scope to {{Everything}}, thus invoking the InversionEffect.

I'm finding that {{Scope}} is a central concept, and one that parallels {{Unity}}. So I will try to better understand "scope".

Scope gives the bounds within which we have the {{human}} side of {{Life}}. This is the "practical" side of life. For example, it has us "love X", not just {{Love}}. The purpose of life is to keep extending this scope so that it is arbitrary.
į:
I consider that our Scope is given by our knowledge, and internalization is a broadening of our scope to Everything, thus invoking the InversionEffect.

I'm finding that Scope is a central concept, and one that parallels Unity. So I will try to better understand "scope".

Scope gives the bounds within which we have the human side of Life. This is the "practical" side of life. For example, it has us "love X", not just Love. The purpose of life is to keep extending this scope so that it is arbitrary.
Pakeista 415 eilutė iš:
I am thinking that "internalization" may be a broadening of scope to {{Everything}}. It feels internal because of the InversionEffect that we must invoke when we want to imagine that which sees more than all we do. We might have:
į:
I am thinking that "internalization" may be a broadening of scope to Everything. It feels internal because of the InversionEffect that we must invoke when we want to imagine that which sees more than all we do. We might have:
Pakeista 424 eilutė iš:
Also, I'm looking at the diagram for the {{Sixsome}}, and thinking I need to consider what I mean by absolute, relative, ultimate judgments, and how they relate to accepting the start, middle, end of the way. According to the diagram, I would have to conclude that the end of the way is absolute (caring), and the start of the way is ultimate (obeying). Does that make sense? And what does it say about the ordering of the three?
į:
Also, I'm looking at the diagram for the Sixsome, and thinking I need to consider what I mean by absolute, relative, ultimate judgments, and how they relate to accepting the start, middle, end of the way. According to the diagram, I would have to conclude that the end of the way is absolute (caring), and the start of the way is ultimate (obeying). Does that make sense? And what does it say about the ordering of the three?
2016 vasario 03 d., 11:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 57-60 eilutės iš
į:
* Išėjimas už savęs asmeniui turi dvigubą reikšmę:
** x3 Dievo trejybe, asmens trejybe
** x2 pasirinkti Dievą vietoj savęs
Pridėtos 81-84 eilutės:
Dorovės įvairūs pagrindai:
* įstatymu - pareiga
* [[http://www.ditext.com/broad/ftet/ftet1.html | Five types of ethical theory]]
Ištrintos 217-219 eilutės:
Dorybės tik auga, kaupiasi, jos nemažėja. Žmogus netampa didesniu bailiu; neauga nenuoširdžiu; nepraranda vilties. Jei taip atrodo, tai dėl to, kad aplinkybės pasikeitė, pasunkėjo. Dorybės tai nėra pasirinkimai, tai pasirinkimų išdavos.
Ištrinta 297 eilutė:
Pridėtos 302-325 eilutės:
Amžinas gyvenimas reiškiasi:
* Dorybėmis, įamžintomis akimirkomis. Jos yra išugdyta valia, žmogaus branda.
* Teigiamais jausmais. Tai amžinas gyvenimas čia ir dabar, savasties atsisakymas, savęs neigimas vardan vienumo su visais ir visakuo.
** būti viena (artimumu) ar ne viena (baime)
** veikti viena (meile) ar ne viena (neapykanta)
** mąstyti viena (žavesiu) ar ne viena (bjauresiu)

Meilė, žavesys, artimumas - Dievui aukščiausi sąmoningumo lygmenys - o mes juos išgyvename tiesiogiai, tad be jokio sąmoningumo. Užtat jas įamžina dorybės, kuriomis gyvename sąmoningai, tad galime gyventi geraisiais vaikais.

* Žavesys - kaip mąstyti viena 4-1
* Drąsa - Dievo vienumas - žavesio įamžinimas
* Artimumas - kaip būti viena - 4+4
* Nuoširdumas - asmens vienumas - artimumo įamžinimas
* Meilė - mylėk Dievą, artimą - kaip veikti viena - 6+4
* Viltis - asmenų vienumas - meilės įamžinimas

'''Teigiami jausmai'''

* Meilė-neapykanta: vieningas Dievas
* Artimumas-baimė: vieningas asmuo
* Žavesys-bjauresys: vieningi asmenys

Bjauresys ir baimė yra neigiami jausminiai atsiliepimai. Jų priešingybės - žavesys ir artimumas - yra pramanai. Neapykanta yra neigiamas jausminis atsiliepimas - pasitenkinimas neigiamu lūkesčiu, jam pasitvirtinus. O meilė, tai neapykantos priešingybė, tad irgi pramanas. Kaip suvokti šiuos pramanus?
Pakeistos 335-344 eilutės iš
Šeši šešerybės požiūriai
* Meilė-neapykanta: vieningas Dievas
* Artimumas-baimė: vieningas asmuo
* Žavesys-bjauresys: vieningi asmenys
* Viltis
* Drąsa
* Nuoširdumas

Meilė, žavesys, artimumas - Dievui aukščiausi sąmoningumo lygmenys - o mes juos išgyvename tiesiogiai, tad be jokio sąmoningumo.
Užtat jas įamžina dorybės, kuriomis gyvename sąmoningai, tad galime gyventi geraisiais vaikais.
į:
Grožis išorėje, pasaulyje atspindi vidinę tiesą. (Oscar Wilde) Įsisavindami vidinį požiūrį, esame veikiami jos atspindžio išorėje, tai yra, grožio - taip kad priimame žavesį ir atmetame bjauresį - esame jautrūs skirtumui - ir pasaulyje suveikiame drąsa, jos dorybe. Augame jautrūs grožiui, jos ieškome pasaulyje. Menas, tai kitoniška aplinka - išreiškianti tai, kas visuomenėjė nuslėpta. (Marshall McLuhan) Tad grožis yra nuolankumas tikslui, esančiam kitoje plotmėje - jam esame nuolankūs nes savitvarda, susivaldymu įsisaviname teisingumą, darnumą. Tad ir atsiliepiame drąsa tam aukštesniam tikslui. Drąsa išreiškia mūsų atsiplėšimą nuo šito pasaulio, mūsų įsijungimą tame aukštesniame pasaulyje. Gyvenimo prasmė tad yra peržengimas šio pasaulio.

Išmintis
* Išmintis yra savęs suvokimas, suvokimas Manęs.
* Išmintis yra amžinas gyvenimas šventosios Dvasios lygmenyje.

Žavesys
* Grožis yra akivaizdus tobulumas.
* Žavesys - vidaus nebuvimas - tai pagauna Kanto "sprendimo galios kritika": "beauty is disinterested pleasure", tai yra, be asmens vidaus.

'''Dorybės'''

Dorybės tik auga, kaupiasi, jos nemažėja. Žmogus netampa didesniu bailiu; neauga nenuoširdžiu; nepraranda vilties. Jei taip atrodo, tai dėl to, kad aplinkybės pasikeitė, pasunkėjo. Dorybės tai nėra pasirinkimai, tai pasirinkimų išdavos
.
Ištrintos 356-369 eilutės:
Amžinas gyvenimas reiškiasi:
* Dorybėmis, įamžintomis akimirkomis. Jos yra išugdyta valia, žmogaus branda.
* Teigiamais jausmais. Tai amžinas gyvenimas čia ir dabar, savasties atsisakymas, savęs neigimas vardan vienumo su visais ir visakuo.
** būti viena (artimumu) ar ne viena (baime)
** veikti viena (meile) ar ne viena (neapykanta)
** mąstyti viena (žavesiu) ar ne viena (bjauresiu)

* Žavesys - kaip mąstyti viena 4-1
* Drąsa - Dievo vienumas - žavesio įamžinimas
* Artimumas - kaip būti viena - 4+4
* Nuoširdumas - asmens vienumas - artimumo įamžinimas
* Meilė - mylėk Dievą, artimą - kaip veikti viena - 6+4
* Viltis - asmenų vienumas - meilės įamžinimas
Ištrintos 357-379 eilutės:

Išėjimas už savęs asmeniui turi dvigubą reikšmę:
* x3 Dievo trejybe, asmens trejybe
* x2 pasirinkti Dievą vietoj savęs

Dorovės įvairūs pagrindai:
* įstatymu - pareiga
* [[http://www.ditext.com/broad/ftet/ftet1.html | Five types of ethical theory]]

Žavesys - vidaus nebuvimas - tai pagauna Kanto "sprendimo galios kritika": "beauty is disinterested pleasure", tai yra, be asmens vidaus.

'''Teigiami jausmai'''

Bjauresys ir baimė yra neigiami jausminiai atsiliepimai. Jų priešingybės - žavesys ir artimumas - yra pramanai. Neapykanta yra neigiamas jausminis atsiliepimas - pasitenkinimas neigiamu lūkesčiu, jam pasitvirtinus. O meilė, tai neapykantos priešingybė, tad irgi pramanas. Kaip suvokti šiuos pramanus?

Grožis išorėje, pasaulyje atspindi vidinę tiesą. (Oscar Wilde) Įsisavindami vidinį požiūrį, esame veikiami jos atspindžio išorėje, tai yra, grožio - taip kad priimame žavesį ir atmetame bjauresį - esame jautrūs skirtumui - ir pasaulyje suveikiame drąsa, jos dorybe. Augame jautrūs grožiui, jos ieškome pasaulyje. Menas, tai kitoniška aplinka - išreiškianti tai, kas visuomenėjė nuslėpta. (Marshall McLuhan) Tad grožis yra nuolankumas tikslui, esančiam kitoje plotmėje - jam esame nuolankūs nes savitvarda, susivaldymu įsisaviname teisingumą, darnumą. Tad ir atsiliepiame drąsa tam aukštesniam tikslui. Drąsa išreiškia mūsų atsiplėšimą nuo šito pasaulio, mūsų įsijungimą tame aukštesniame pasaulyje. Gyvenimo prasmė tad yra peržengimas šio pasaulio.

Išmintis
* Išmintis yra savęs suvokimas, suvokimas Manęs.
* Išmintis yra amžinas gyvenimas šventosios Dvasios lygmenyje.

Žavesys
* Grožis yra akivaizdus tobulumas.
2016 vasario 03 d., 11:51 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 176-185 eilutės:
Nevienumas mūsų (išoriniu) požiūriu mūsų įsisavinamas (vidiniu) požiūriu vienumu. Tuomet Dievas vienumu (teigiamu jausmu) grindžia tą patį nevienumą, jau kaip dorybę.

Sandara išsako nevienumą, o dvasia vienumą. Asmuo slenka iš sandaros vienumo (išorinio požiūrio) į sandaros nevienumą (vidinį požiūrį). Dievas slenka iš dvasios vienumo (teigiamo jausmo) į dvasios nevienumą (dorybę).

Vienas žinojimo atvaizdas (mažėjantis laisvumas) išverčia kitą (didėjantį laisvumą):
* Išoriniais, vidiniais požiūriais: įsisavinimas savasties, kaip santykio su Dievu. Mes pakeičiame Dievą, jį žinodami. Pagrindimas apverčia trejybę, ją pakrauna.
* Teigiamais jausmais, dorybėmis: atsisakymas savasties, laikinai ir amžinai, išėjimas už jos.

Žinojimas, tai kaip kvėpavimas - dvasią įtrauki ir išpūti (ar atvirkščiai).
Ištrintos 181-184 eilutės:
Kada ištikimybę įsisaviname tikėjimu, tada meilė įamžinama viltimi. Tikime tai ką nežinome, tuo tarpu mylime tai, ką pažįstame.

Ištikimybė, tai draugystės pagrindas. Be ištikimybės, nėra draugystės.
Pridėtos 269-270 eilutės:
Ištikimybė, tai draugystės pagrindas. Be ištikimybės, nėra draugystės.
Pridėtos 373-374 eilutės:
Kada ištikimybę įsisaviname tikėjimu, tada meilė įamžinama viltimi. Tikime tai ką nežinome, tuo tarpu mylime tai, ką pažįstame.
Pridėtos 376-383 eilutės:

Nevienumas mūsų (išoriniu) požiūriu mūsų įsisavinamas (vidiniu) požiūriu vienumu. Tuomet Dievas vienumu (teigiamu jausmu) grindžia tą patį nevienumą, jau kaip dorybę.

Sandara išsako nevienumą, o dvasia vienumą. Asmuo slenka iš sandaros vienumo (išorinio požiūrio) į sandaros nevienumą (vidinį požiūrį). Dievas slenka iš dvasios vienumo (teigiamo jausmo) į dvasios nevienumą (dorybę).

Vienas žinojimo atvaizdas (mažėjantis laisvumas) išverčia kitą (didėjantį laisvumą):
* Išoriniais, vidiniais požiūriais: įsisavinimas savasties, kaip santykio su Dievu. Mes pakeičiame Dievą, jį žinodami. Pagrindimas apverčia trejybę, ją pakrauna.
* Teigiamais jausmais, dorybėmis: atsisakymas savasties, laikinai ir amžinai, išėjimas už jos.
2016 vasario 03 d., 11:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 165-166 eilutės:
* Pasitraukimas ir įsijungimas, jin ir jang.
* Erdvė reiškiasi išoriniais ir vidiniais požiūriais. Laikas reiškiasi jausmų priešingybėmis (artimasis laikas, gali keistis) ir dorybėmis (tolimasis laikas, nesikeičia).
Ištrinta 168 eilutė:
Pakeistos 171-173 eilutės iš

Du atvaizdai susiję kaip jin ir jang
, pasitraukimas ir įsijungimas. Tai ne ciklas, o tarpo generatorius. Tai viena kryptis, bet tada reikalingas sąmoningumas 4 atvaizdais (+0,+1,+2,+3) apversti kryptį.
į:
Jin ir jang, tai ne ciklas, o tarpo generatorius. Tai viena kryptis iš jin į jang. Iš jang į jin reikalingas sąmoningumas 4 atvaizdais (+0,+1,+2,+3) apversti kryptį.

Taisytinas?
Ištrintos 178-179 eilutės:
Meilė, žavesys, artimumas - Dievui aukščiausi sąmoningumo lygmenys - o mes juos išgyvename tiesiogiai, tad be jokio sąmoningumo. Užtat jas įamžina dorybės, kuriomis gyvename sąmoningai, tad galime gyventi geraisiais vaikais.
Ištrintos 205-209 eilutės:
Ką reiškia atsakomybė, ištikimybė, teisingumas?
* Teisingumas: asmenų pareiga asmeniui
* Ištikimybė: asmens pareiga asmeniui
* Atsakomybė: asmens pareiga asmenims
Pakeistos 252-265 eilutės iš
Vidiniai požiūriai, tai būdai vykdyti Dievo valią. Tai asmens santykis su Dievo trejybe.
* paklūsta - Dievui Tėvui tiesiogiai
* tiki - Dievą Sūnų, tą kas paklūsta
* rūpi - Dievas Dvasia, tai, kas Dievui Tėvui rūpi tiesiogiai, taipogi Dievui Sūnui netiesiogiai
.

Požiūrius sieja išorė ("ar") ir vidus ("koks").

Vidiniai požiūriai
, tai išorinių požiūrių įsisavinimas. Išoriniai požiūriai, tai vidinių požiūrių nuasmeninimas. Vidiniai požiūriai iškyla pridėjus laisvę prie išorinių požiūrių. Išoriniai požiūriai, tai laisvės atėmimas iš vidinių požiūrių. Vidiniai požiūriai, tai didėjantis laisvumas, o išoriniai požiūriai, tai mažėjantis laisvumas.

Vidinį požiūris nepamatuojamas, išorinis pamatuojamas, nebent neigiamai
. You can't pay people to care...

Išoriniai požiūriai
* vienumas Dievo išsakytas žmonėms, tai yra, kitiems asmenims, su kuriais jis jungtųsi, tam pagrindas
į:
Išoriniai ir vidiniai požiūriai:
* Požiūrius sieja išorė ("ar") ir vidus ("koks").
* Vidiniai požiūriai, tai išorinių požiūrių įsisavinimas. Išoriniai požiūriai, tai vidinių požiūrių nuasmeninimas.
* Vidiniai požiūriai iškyla pridėjus laisvę prie išorinių požiūrių. Išoriniai požiūriai, tai laisvės atėmimas iš vidinių požiūrių
.
* Vidiniai požiūriai, tai didėjantis laisvumas
, o išoriniai požiūriai, tai mažėjantis laisvumas.
* Vidinis požiūris nepamatuojamas, išorinis pamatuojamas, nebent neigiamai. You can't pay people to care
...
Ištrintos 262-263 eilutės:
Erdvė reiškiasi išoriniais ir vidiniais požiūriais.
Pridėtos 273-282 eilutės:
'''Išoriniai požiūriai'''

Išoriniai požiūriai
* vienumas Dievo išsakytas žmonėms, tai yra, kitiems asmenims, su kuriais jis jungtųsi, tam pagrindas

Ką reiškia atsakomybė, ištikimybė, teisingumas?
* Teisingumas: asmenų pareiga asmeniui
* Ištikimybė: asmens pareiga asmeniui
* Atsakomybė: asmens pareiga asmenims
Pridėtos 291-295 eilutės:
Vidiniai požiūriai, tai būdai vykdyti Dievo valią. Tai asmens santykis su Dievo trejybe.
* paklūsta - Dievui Tėvui tiesiogiai
* tiki - Dievą Sūnų, tą kas paklūsta
* rūpi - Dievas Dvasia, tai, kas Dievui Tėvui rūpi tiesiogiai, taipogi Dievui Sūnui netiesiogiai.
Pridėtos 328-329 eilutės:
Meilė, žavesys, artimumas - Dievui aukščiausi sąmoningumo lygmenys - o mes juos išgyvename tiesiogiai, tad be jokio sąmoningumo. Užtat jas įamžina dorybės, kuriomis gyvename sąmoningai, tad galime gyventi geraisiais vaikais.
Ištrintos 360-361 eilutės:

Laikas reiškiasi jausmais (artimasis laikas, gali keistis) ir dorybėmis (tolimasis laikas, nesikeičia).
2016 vasario 03 d., 11:20 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 57-66 eilutės:
Dievo šokis 6+3=1, sandarose
* Dievo šokis sieja abu šešerybės atvaizdus, tad grindžia vienybę lygtimi 6+3=1.
* Šešerybė yra trejybės sąmoningumas. O šešerybės sąmoningumas yra vienybė.
* Trys požiūriai (Tėvo, Sūnaus, Dvasios) į trejybę, tai 3 x 3 = 9 = 1, tai vienybė.
* 24 Dievo raiškos, supaprastinus nevieningumo sandaras, įsilanksto į šešerybę, tad į aštuongubį kelią, (į Dievo raiškos dalinę sandarą), kuriame prisideda ir du šešerybės atvaizdai. Taip pirminės sandaros iškyla iš visaregio, susitinka Dievas ir žmogus Aš, Tavyje.
* Šešerybė susijusi su aštuongubiu keliu (6+1+1), 10 Dievo įsakymų (6+4), Dievo trejybe (6-3).
* Šešerybė išdėstyta aštuongubiame kelyje, sudaro jo nugarkaulį.
* Šešerybę galima išreikšti keturiom pirminėm sandarom (poreikiais, abejonėmis, lūkesčiais, vertybėmis) taip kad gaunasi visaregis, Dievo šokis.
* Šešerybė taip pat iškyla pasirinkimų malūne, "kaip gyventi". Ji sudaro blogo vaiko atšaką "gyventi", tuo tarpu gero vaiko atšaką sudaro nesutarimai, "bręsti".
Pridėta 164 eilutė:
* Didėjantis laisvumas (vidiniais požiūriais mums suteikiama laisvė) ir mažėjantis laisvumas (dorybėmis ko mažiau nuklystame).
Pridėtos 390-399 eilutės:

Dievo šokis 6+3=1, sandarose
* Dievo šokis sieja abu šešerybės atvaizdus, tad grindžia vienybę lygtimi 6+3=1.
* Šešerybė yra trejybės sąmoningumas. O šešerybės sąmoningumas yra vienybė.
* Trys požiūriai (Tėvo, Sūnaus, Dvasios) į trejybę, tai 3 x 3 = 9 = 1, tai vienybė.
* 24 Dievo raiškos, supaprastinus nevieningumo sandaras, įsilanksto į šešerybę, tad į aštuongubį kelią, (į Dievo raiškos dalinę sandarą), kuriame prisideda ir du šešerybės atvaizdai. Taip pirminės sandaros iškyla iš visaregio, susitinka Dievas ir žmogus Aš, Tavyje.
* Šešerybė susijusi su aštuongubiu keliu (6+1+1), 10 Dievo įsakymų (6+4), Dievo trejybe (6-3).
* Šešerybė išdėstyta aštuongubiame kelyje, sudaro jo nugarkaulį.
* Šešerybę galima išreikšti keturiom pirminėm sandarom (poreikiais, abejonėmis, lūkesčiais, vertybėmis) taip kad gaunasi visaregis, Dievo šokis.
* Šešerybė taip pat iškyla pasirinkimų malūne, "kaip gyventi". Ji sudaro blogo vaiko atšaką "gyventi", tuo tarpu gero vaiko atšaką sudaro nesutarimai, "bręsti".
2016 vasario 03 d., 11:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 172-173 eilutės:
* Dievo požiūris, jo raiškų - jo valios vykdymo būdų (rūpėti, tikėti, paklusti) ir jų sąlygomis (pareiga, ištikimybė, teisingumas). Ir asmens požiūris, kaip gyventi? jausmais ir dorybėmis.
* Dievo raiškų šešerybė: paklusnumas ir jo sąlygos (teisingumas, išsakytas įsakymu), tikėjimas ir jo sąlygos (ištikimybė, išsakyta suvokimu), rūpėjimas ir jo sąlygos (pareiga, išsakyta branda). Žmoniškasis šių raiškų išgyvenimas pasirinkimais, jų įamžinimas vertybėmis.
Pakeistos 176-177 eilutės iš
Ištikimybės įsisavinimas tikėjimu vyksta nežinojime, nes tikime tai ko nežinome, ko nepažįstame. Įsisavinimas vyksta Dievo pasitraukimu, užtat mūsų dvasios įsijungimu. O mylime (ar neapkenčiame), tai ką žinome, ką pažįstame. Tada mes, žinodami, atsitraukiame ir Dievas įsijungia, taip kad meilė įamžinama viltimi. Viltis yra meilės įtvirtinimas puoselėjamoje bendrystėje. Viltis yra linkėjimai išorėje, pasaulyje, o meilė yra linkėjimai iš vidaus (meilė teigiama, o neapykanta neigiama). Tikėjimas yra asmens laikymasis, o meilė yra asmens įžvelgimas, atpažinimas. Tad aplamai, jeigu žmogus įsisavina išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, tai Dievas savo ruožtu vidinį linkėjimą įamžina išoriniu linkėjimu. Panašiai, vidinis žavesys (išminties jausmas) įamžinamas išoriniame pasaulyje besireiškiančia drąsa, ir artimumo jausmas įamžinamas išoriniame pasaulyje besireiškiančiu nuoširdumu. Jausmai yra teigiami ar neigiami (+ / -) o dorybių yra daugiau ar mažiau ( > 0 ). Susilaikymas yra darnos laikymasis, o žavesys yra darnos įžvelgimas. Kodėl (teigiami jausmai) ir kaip (dorybės) yra žinojimo laipsniai, o koks (vidiniai požiūriai) ir ar (išoriniai požiūriai) yra nežinojimo laipsniai. Teigiamas jausmas yra vidinio požiūrio palaikymas, linkėjimas, o dorybė yra išorinio požiūrio palaikymas, linkėjimas.
į:
Pakeistos 179-184 eilutės iš
Vienas šešerybės atvaizdas susidaro iš Dievo požiūrio, jo raiškų - jo valios vykdymo būdų (rūpėti, tikėti, paklusti) ir jų sąlygomis (pareiga, ištikimybė, teisingumas). O kitas šešerybės atvaizdas susidaro iš asmens požiūrio, kaip gyventi? jausmais ir dorybėmis.

Dievo raiškų šešerybė yra vienas šešerybės atvaizdas: paklusnumas ir jo sąlygos (teisingumas, išsakytas įsakymu), tikėjimas ir jo sąlygos (ištikimybė, išsakyta suvokimu), rūpėjimas ir jo sąlygos (pareiga, išsakyta branda). O kitas šešerybės atvaizdas yra žmoniškasis šių raiškų išgyvenimas pasirinkimais, jų įamžinimas vertybėmis. Tad vyksta gyvenimo prasmė!

Dievo Tėvo kampu išsakomas Dievo šokis, o Dievo Sūnaus kampu išsakomas pasirinkimų malūnas. Juos suveda Dievo Dvasios kampas, žinojimo rūmai. Suvedamas vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.
į:
Pridėtos 393-398 eilutės:

Abu šešerybės atvaizdus sieja gyvenimo prasmė.

Ištikimybės įsisavinimas tikėjimu vyksta nežinojime, nes tikime tai ko nežinome, ko nepažįstame. Įsisavinimas vyksta Dievo pasitraukimu, užtat mūsų dvasios įsijungimu. O mylime (ar neapkenčiame), tai ką žinome, ką pažįstame. Tada mes, žinodami, atsitraukiame ir Dievas įsijungia, taip kad meilė įamžinama viltimi. Viltis yra meilės įtvirtinimas puoselėjamoje bendrystėje. Viltis yra linkėjimai išorėje, pasaulyje, o meilė yra linkėjimai iš vidaus (meilė teigiama, o neapykanta neigiama). Tikėjimas yra asmens laikymasis, o meilė yra asmens įžvelgimas, atpažinimas. Tad aplamai, jeigu žmogus įsisavina išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, tai Dievas savo ruožtu vidinį linkėjimą įamžina išoriniu linkėjimu. Panašiai, vidinis žavesys (išminties jausmas) įamžinamas išoriniame pasaulyje besireiškiančia drąsa, ir artimumo jausmas įamžinamas išoriniame pasaulyje besireiškiančiu nuoširdumu. Jausmai yra teigiami ar neigiami (+ / -) o dorybių yra daugiau ar mažiau ( > 0 ). Susilaikymas yra darnos laikymasis, o žavesys yra darnos įžvelgimas. Kodėl (teigiami jausmai) ir kaip (dorybės) yra žinojimo laipsniai, o koks (vidiniai požiūriai) ir ar (išoriniai požiūriai) yra nežinojimo laipsniai. Teigiamas jausmas yra vidinio požiūrio palaikymas, linkėjimas, o dorybė yra išorinio požiūrio palaikymas, linkėjimas.

Dievo Tėvo kampu išsakomas Dievo šokis, o Dievo Sūnaus kampu išsakomas pasirinkimų malūnas. Juos suveda Dievo Dvasios kampas, žinojimo rūmai. Suvedamas vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.
2016 vasario 03 d., 10:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 166-179 eilutės iš
Šešerybė turi du atvaizdus, proto ir jausmų:
* Cognition = the disposition of the Observer
* Emotion = the disposition of the ObservationalPlane

In terms of emotion
, the operating principles are understood as the effect that horizon points have upon us when we focus on them, and thus slack is decreasing. They are three pairs of emotional dispositions:
*1. beauty/disgust
*2. love/hate
*3. intimacy/fear
and three virtues:
*4. courage
*5. hope
*6. honesty

In terms of cognition, the operating principles are understood as our efforts to focus ourselves upon horizon points, and thus slack is increasing. Yra trys išoriniai požiūriai (teisingumas, ištikimybė, pareiga) ir trys atitinkantys vidiniai požiūriai (paklusnumas, tikėjimas, rūpėjimas)
.
į:
Šešerybė turi du atvaizdus, protinį ir jausminį.
* Protinis atvaizdas susidaro iš trijų išorinių požiūrių (teisingumo, ištikimybės, pareigos) ir trijų atitinkančių vidinių požiūrių (paklusnumo, tikėjimo, rūpėjimo).
* Jausminis atvaizdas susidaro iš trijų jausminių priešingybių (žavesio-bjauresio, meilės-neapykantos, artimumo-baimės) ir trijų dorybių (drąsos, vilties, nuoširdumo).

Protas ir jausmai tai, atitinkamai:
* Pažinovas ir pažinimo laukas.
* In terms
of cognition, the operating principles are understood as our efforts to focus ourselves upon horizon points, and thus slack is increasing. In terms of emotion, the operating principles are understood as the effect that horizon points have upon us when we focus on them, and thus slack is decreasing.
2016 vasario 03 d., 10:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 37-39 eilutės iš
* Šešerybė yra sandara išsakanti žmogų ir visa ką jis gali pats išjausti.
* Mūsų savastį, žmogiškumą, dorybę išsako šešerybė.
Savastis yra sandara, o veiksmai yra dvasia, kuria sandara pranokstama. Žmogaus savastis yra tas išeities taškas, kurio įvairus pranokimas veda į sandaras, kurių sąmoningumas yra visų sandarų pagrindas. Visos sandaros kyla iš sąmoningumo žmogaus brandos galimybių.
* Šešerybė išsako mūsų vaizduotės ribas.
į:
* Šešerybė yra sandara išsakanti dorovę, žmogiškumą, mūsų vaizduotės ribas, mūsų savastį, žmogų ir visa ką jis gali pats išjausti.
*
Savastis yra sandara, o veiksmai yra dvasia, kuria sandara pranokstama. Žmogaus savastis yra tas išeities taškas, kurio įvairus pranokimas veda į sandaras, kurių sąmoningumas yra visų sandarų pagrindas. Visos sandaros kyla iš sąmoningumo žmogaus brandos galimybių.
Ištrinta 131 eilutė:
Pakeista 153 eilutė iš:
Šešerybę sudaro šeši būdai tenkinti poreikius:
į:
Šešerybę siejau su šešiais būdais tenkinti poreikius:
Pakeistos 156-157 eilutės iš
*3.Avoid extremes
*4.Choose the good over the bad
į:
*3. Avoid extremes
*4. Choose the good over the bad
Pakeista 166 eilutė iš:
Šešerybės two atvaizdai:
į:
Šešerybė turi du atvaizdus, proto ir jausmų:
Ištrintos 169-170 eilutės:
The sixsome has two representations, emotion and cognition.
Pakeistos 179-191 eilutės iš
In terms of cognition, the operating principles are understood as our efforts to focus ourselves upon horizon points, and thus slack is increasing. They are three internal perspectives:
*1. obeying
*2. believing
*3. caring
and three external perspectives:
*4. justice
*5. loyalty
*6. duty

A representation of the sixsome is made up of either
* three external perspectives and three InternalPerspectives,
* or three {{Emotions}} and three {{Virtues}}
.
į:
In terms of cognition, the operating principles are understood as our efforts to focus ourselves upon horizon points, and thus slack is increasing. Yra trys išoriniai požiūriai (teisingumas, ištikimybė, pareiga) ir trys atitinkantys vidiniai požiūriai (paklusnumas, tikėjimas, rūpėjimas).
Pridėtos 188-189 eilutės:

Dievo Tėvo kampu išsakomas Dievo šokis, o Dievo Sūnaus kampu išsakomas pasirinkimų malūnas. Juos suveda Dievo Dvasios kampas, žinojimo rūmai. Suvedamas vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.
2016 sausio 30 d., 14:02 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 194-196 eilutės:


'''Šešerybės atvaizdai'''
2016 sausio 30 d., 14:02 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 65-74 eilutės:

* Vienas šešerybės atvaizdas susidaro iš Dievo požiūrio, jo raiškų - jo valios vykdymo būdų (rūpėti, tikėti, paklusti) ir jų sąlygomis (pareiga, ištikimybė, teisingumas). O kitas šešerybės atvaizdas susidaro iš asmens požiūrio, kaip gyventi? jausmais ir dorybėmis.
* Dievo raiškų šešerybė yra vienas šešerybės atvaizdas: paklusnumas ir jo sąlygos (teisingumas, išsakytas įsakymu), tikėjimas ir jo sąlygos (ištikimybė, išsakyta suvokimu), rūpėjimas ir jo sąlygos (pareiga, išsakyta branda). O kitas šešerybės atvaizdas yra žmoniškasis šių raiškų išgyvenimas pasirinkimais, jų įamžinimas vertybėmis. Tad vyksta gyvenimo prasmė!


* Šešerybė taip pat iškyla brėžinyje "kaip gyventi", ji sudaro blogo vaiko atšaką "gyventi", tuo tarpu gero vaiko atšaką sudaro nesutarimai, "bręsti".


* The sixsome is the structure that arises when God takes up the question: Is this the way things should be? The sixsome is the structure by which God makes optimal sense of his situation. He takes up a possibly hypothetical but ideal point of knowledge.
Pakeistos 67-68 eilutės iš
* Note that the sixsome relates the commitments and the choices and in the case when they are completely separate. This is what relates the dilemmas and the primary structrures which respond to them.
į:
* Šešerybė taip pat iškyla pasirinkimų malūne, "kaip gyventi". Ji sudaro blogo vaiko atšaką "gyventi", tuo tarpu gero vaiko atšaką sudaro nesutarimai, "bręsti".

Šešerybė ir pirminės sandaros
* Šešerybė kyla iš dvejonių. The sixsome is the structure that arises when God takes up the question: Is this the way things should be? The sixsome is the structure by which God makes optimal sense of his situation. He takes up a possibly hypothetical but ideal point of knowledge.
* Note that the sixsome relates the commitments and the choices and in the case when they are completely separate. This is what relates the dilemmas and the primary structures
which respond to them.
Pridėtos 202-205 eilutės:

Vienas šešerybės atvaizdas susidaro iš Dievo požiūrio, jo raiškų - jo valios vykdymo būdų (rūpėti, tikėti, paklusti) ir jų sąlygomis (pareiga, ištikimybė, teisingumas). O kitas šešerybės atvaizdas susidaro iš asmens požiūrio, kaip gyventi? jausmais ir dorybėmis.

Dievo raiškų šešerybė yra vienas šešerybės atvaizdas: paklusnumas ir jo sąlygos (teisingumas, išsakytas įsakymu), tikėjimas ir jo sąlygos (ištikimybė, išsakyta suvokimu), rūpėjimas ir jo sąlygos (pareiga, išsakyta branda). O kitas šešerybės atvaizdas yra žmoniškasis šių raiškų išgyvenimas pasirinkimais, jų įamžinimas vertybėmis. Tad vyksta gyvenimo prasmė!
2016 sausio 30 d., 13:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
į:
* Šešerybės nariai turėtų atitikti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus.
Pridėta 35 eilutė:
Žmogaus būklė, jo santykis su Dievu, jų išėjimas už savęs
Ištrinta 36 eilutė:
* Šešerybė išsako mūsų vaizduotės ribas.
Pakeistos 38-39 eilutės iš
* Šešerybė apibrėžia dorovę.
į:
* Mūsų savastį, žmogiškumą, dorybę išsako šešerybė. Savastis yra sandara, o veiksmai yra dvasia, kuria sandara pranokstama. Žmogaus savastis yra tas išeities taškas, kurio įvairus pranokimas veda į sandaras, kurių sąmoningumas yra visų sandarų pagrindas. Visos sandaros kyla iš sąmoningumo žmogaus brandos galimybių.
* Šešerybė išsako mūsų vaizduotės ribas
.
Ištrintos 40-48 eilutės:
* Šešerybė išryškina skirtumą tarp Dievo ir žmogaus požiūrių.
* Sixsome: God is his own principle (5+1=6)
Atsakomybė ir dorovė
* Šešerybė išsako atsakomybę (pirminę, antrinę, tretinę) ir taip pat laisvę bet kokioje santvarkoje. Tad šešerybė derina žmogų ir Dievą. Šešerybė derina pilną ir dalinę atsakomybę.
Amžinas gyvenimas. Raktas į Dievo raiškas.
* Šešerybė išdėsto amžino gyvenimo, amžinos brandos pavidalus. Tai vyksta būtent žmogumi. Tai Dievo šokio apžvalga. Tad Dievo raiškos savo sandaromis išsako amžiną gyvenimą, amžiną brandą. O septynerybė išsako gyvenimo pavidalus. Septintoji diena, tai Dievo poilsio diena, pabrėžimas, jog Dievas nebūtinas.
* Mūsų savastį, žmogiškumą, dorybę išsako šešerybė. Savastis yra sandara, o veiksmai yra dvasia, kuria sandara pranokstama. Žmogaus savastis yra tas išeities taškas, kurio įvairus pranokimas veda į sandaras, kurių sąmoningumas yra visų sandarų pagrindas. Visos sandaros kyla iš sąmoningumo žmogaus brandos galimybių.
* Šešerybė (-2) išsako įvairiausius būdus, kaip išeiti už savęs.
* Šešerybė išsako veiksmą +2, kaip kad septynerybė išsako veiksmą +1 ir penkerybė veiksmą +3.
Pakeistos 42-55 eilutės iš
* Šešerybė išsako šių trijų požiūrių vieningumą.
į:
* Šešerybė išryškina skirtumą tarp Dievo ir žmogaus požiūrių, jų trejybių, jų būklių, jų išėjimo už savęs.
* Šešerybė (-2) išsako įvairiausius būdus, kaip išeiti už savęs.
* Sixsome: God is his own principle (5+1=6) Jo išėjimas už savęs.
* 6) God looks at himself looking at himself looking at himself looking at himself looking at himself looking at himself from the side: "I am my principle to strive for the best". And he reinterprets the previous perspectives: "I am my principle to choose the better over the worse", "I am my principle to choose the good over the bad", "I am my principle to avoid extremes", "I am my principle to get more than what I need", "I am my principle to cling to what I have".
* Šešerybė išsako veiksmą +2, kaip kad septynerybė išsako veiksmą +1 ir penkerybė veiksmą +3.
* Dievo trejybė ir žmogaus trejybė kartu sudaro šešerybę.
Atsakomybė ir dorovė
* Šešerybė apibrėžia dorovę.
* Šešerybė išsako atsakomybę (pirminę, antrinę, tretinę) ir taip pat laisvę bet kokioje santvarkoje. Tad šešerybė derina žmogų ir Dievą. Šešerybė derina pilną ir dalinę atsakomybę.
Amžinas gyvenimas. Raktas į Dievo raiškas.
* Šešerybė išdėsto amžino gyvenimo, amžinos brandos pavidalus. Tai vyksta būtent žmogumi. Tai Dievo šokio apžvalga. Tad Dievo raiškos savo sandaromis išsako amžiną gyvenimą, amžiną brandą. O septynerybė išsako gyvenimo pavidalus. Septintoji diena, tai Dievo poilsio diena, pabrėžimas, jog Dievas nebūtinas.
Vienumas
* Šešerybė išsako šių trijų požiūrių vieningumą.
* Šešerybės ratą sudaro vienumo trejybė ir nevienumo trejybė.
Pakeistos 58-59 eilutės iš
* Šešerybės ratą sudaro vienumo trejybė ir nevienumo trejybė.
* Šešerybė sieja paklusimą, tikėjimą, rūpėjimą.
į:
Dievo šokis 6+3=1, sandarose
Ištrintos 60-61 eilutės:
* Vienas šešerybės atvaizdas susidaro iš Dievo požiūrio, jo raiškų - jo valios vykdymo būdų (rūpėti, tikėti, paklusti) ir jų sąlygomis (pareiga, ištikimybė, teisingumas). O kitas šešerybės atvaizdas susidaro iš asmens požiūrio, kaip gyventi? jausmais ir dorybėmis.
* Dievo raiškų šešerybė yra vienas šešerybės atvaizdas: paklusnumas ir jo sąlygos (teisingumas, išsakytas įsakymu), tikėjimas ir jo sąlygos (ištikimybė, išsakyta suvokimu), rūpėjimas ir jo sąlygos (pareiga, išsakyta branda). O kitas šešerybės atvaizdas yra žmoniškasis šių raiškų išgyvenimas pasirinkimais, jų įamžinimas vertybėmis. Tad vyksta gyvenimo prasmė!
Pridėtos 63-64 eilutės:
* 24 Dievo raiškos, supaprastinus nevieningumo sandaras, įsilanksto į šešerybę, tad į aštuongubį kelią, (į Dievo raiškos dalinę sandarą), kuriame prisideda ir du šešerybės atvaizdai. Taip pirminės sandaros iškyla iš visaregio, susitinka Dievas ir žmogus Aš, Tavyje.
* Šešerybė susijusi su aštuongubiu keliu (6+1+1), 10 Dievo įsakymų (6+4), Dievo trejybe (6-3).
Pridėtos 66-70 eilutės:

* Vienas šešerybės atvaizdas susidaro iš Dievo požiūrio, jo raiškų - jo valios vykdymo būdų (rūpėti, tikėti, paklusti) ir jų sąlygomis (pareiga, ištikimybė, teisingumas). O kitas šešerybės atvaizdas susidaro iš asmens požiūrio, kaip gyventi? jausmais ir dorybėmis.
* Dievo raiškų šešerybė yra vienas šešerybės atvaizdas: paklusnumas ir jo sąlygos (teisingumas, išsakytas įsakymu), tikėjimas ir jo sąlygos (ištikimybė, išsakyta suvokimu), rūpėjimas ir jo sąlygos (pareiga, išsakyta branda). O kitas šešerybės atvaizdas yra žmoniškasis šių raiškų išgyvenimas pasirinkimais, jų įamžinimas vertybėmis. Tad vyksta gyvenimo prasmė!
Pakeistos 72-75 eilutės iš
* 24 Dievo raiškos, supaprastinus nevieningumo sandaras, įsilanksto į šešerybę, tad į aštuongubį kelią, (į Dievo raiškos dalinę sandarą), kuriame prisideda ir du šešerybės atvaizdai. Taip pirminės sandaros iškyla iš visaregio, susitinka Dievas ir žmogus Aš, Tavyje.
* Šešerybės nariai turėtų atitikti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus.
* Dievo trejybė ir žmogaus trejybė kartu sudaro šešerybę.
* Šešerybė susijusi su aštuongubiu keliu (6+1+1), 10 Dievo įsakymų (6+4), Dievo trejybe (6-3).
į:
Pakeista 75 eilutė iš:
* 6) God looks at himself looking at himself looking at himself looking at himself looking at himself looking at himself from the side: "I am my principle to strive for the best". And he reinterprets the previous perspectives: "I am my principle to choose the better over the worse", "I am my principle to choose the good over the bad", "I am my principle to avoid extremes", "I am my principle to get more than what I need", "I am my principle to cling to what I have".
į:
2016 sausio 30 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-9 eilutės iš
į:
* Ar Dvasia sietina su daugiu (asmenų vienumu), ar su visybe, ar su mąstymu (permąstymu), ar su būtimi (nusistatymu). Ar su įsakymu ir meile, tad su asmeniu? Panašiai, ar Tėvas sietinas su daugiu ar su visybe, su nusistatymu ar permąstymu?
Pakeistos 25-27 eilutės iš
* Ar nusistatau besąlygiškai?
* Ar vykdau besąlygiškai
?
* Ar permąstau besąlygiškai?
į:
* Ar nusistatau sąlygiškai ar besąlygiškai (be išimčių)?
* Ar vykdau sąlygiškai ar besąlygiškai (be išimčių)?
* Ar permąstau sąlygiškai ar besąlygiškai (be išimčių)
?
Pakeistos 32-33 eilutės iš
į:
Tai šeši klausimai, kuriais žmogus gyvena.
Pakeista 41 eilutė iš:
į:
Atsakomybė ir dorovė
Pridėta 43 eilutė:
Amžinas gyvenimas. Raktas į Dievo raiškas.
Pakeistos 112-113 eilutės iš
Šešerybės sandara
į:
Ištrintos 119-126 eilutės:
Gyventi šešerybe, dorove, šiais šešiais klausimais:
* Ar vykdau ką nusistatau?
* Ar permąstau ką vykdau?
* Ar nusistatau iš to ką permąstau?
* Ar nusistatau sąlygiškai ar besąlygiškai (be išimčių)?
* Ar vykdau sąlygiškai ar besąlygiškai (be išimčių)?
* Ar permąstau sąlygiškai ar besąlygiškai (be išimčių)?
Šitą reikia permąstyti, gal jo atsisakyti - reikia iš šešerybės atvaizdų išgauti naują šešerybės apibrėžimą. Juk neaišku ar Dvasia sietina su daugiu (asmenų vienumu), ar su visybe, ar su mąstymu (permąstymu), ar su būtimi (nusistatymu). Ar su įsakymu ir meile, tad su asmeniu? Panašiai, ar Tėvas sietinas su daugiu ar su visybe, su nusistatymu ar permąstymu?
2016 sausio 30 d., 13:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 39-61 eilutės:

* Šešerybė išsako atsakomybę (pirminę, antrinę, tretinę) ir taip pat laisvę bet kokioje santvarkoje. Tad šešerybė derina žmogų ir Dievą. Šešerybė derina pilną ir dalinę atsakomybę.
* Šešerybė išdėsto amžino gyvenimo, amžinos brandos pavidalus. Tai vyksta būtent žmogumi. Tai Dievo šokio apžvalga. Tad Dievo raiškos savo sandaromis išsako amžiną gyvenimą, amžiną brandą. O septynerybė išsako gyvenimo pavidalus. Septintoji diena, tai Dievo poilsio diena, pabrėžimas, jog Dievas nebūtinas.
* Mūsų savastį, žmogiškumą, dorybę išsako šešerybė. Savastis yra sandara, o veiksmai yra dvasia, kuria sandara pranokstama. Žmogaus savastis yra tas išeities taškas, kurio įvairus pranokimas veda į sandaras, kurių sąmoningumas yra visų sandarų pagrindas. Visos sandaros kyla iš sąmoningumo žmogaus brandos galimybių.
* Šešerybė (-2) išsako įvairiausius būdus, kaip išeiti už savęs.
* Šešerybė išsako veiksmą +2, kaip kad septynerybė išsako veiksmą +1 ir penkerybė veiksmą +3.
* Kas vadovaujasi šešerybės klausimais gali gyventi lyg ir be Dievo. Taip kad Dievas nebūtinas. Tai akivaizdu jeigu gyvename trejybės ratu. Tačiau kada renkamės Dievą vietoj savęs, pasikliauname Dievo sąvoka. Jisai tampa vis labiau tikras ir netgi būtinas kada mums reikalinga jo globa, kad savo trejybe nenuklystumėme.
* Šešerybė išsako šių trijų požiūrių vieningumą.
* Šešerybė suveda tris sandaras (trejybę, aštuongubį kelią, 10 Dievo įsakymų) ir tris poslinkius tarp jų, tai yra, tris kalbas.
* Nevienumo trejybės nariais išsiskiria Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus. Jie vis sutampa vienumo trejybės nariais ir vėl naujai išsiskiria.
* Šešerybės ratą sudaro vienumo trejybė ir nevienumo trejybė.
* Šešerybė sieja paklusimą, tikėjimą, rūpėjimą.
* Dievo šokis sieja abu šešerybės atvaizdus, tad grindžia vienybę lygtimi 6+3=1.
* Vienas šešerybės atvaizdas susidaro iš Dievo požiūrio, jo raiškų - jo valios vykdymo būdų (rūpėti, tikėti, paklusti) ir jų sąlygomis (pareiga, ištikimybė, teisingumas). O kitas šešerybės atvaizdas susidaro iš asmens požiūrio, kaip gyventi? jausmais ir dorybėmis.
* Dievo raiškų šešerybė yra vienas šešerybės atvaizdas: paklusnumas ir jo sąlygos (teisingumas, išsakytas įsakymu), tikėjimas ir jo sąlygos (ištikimybė, išsakyta suvokimu), rūpėjimas ir jo sąlygos (pareiga, išsakyta branda). O kitas šešerybės atvaizdas yra žmoniškasis šių raiškų išgyvenimas pasirinkimais, jų įamžinimas vertybėmis. Tad vyksta gyvenimo prasmė!
* Šešerybė yra trejybės sąmoningumas. O šešerybės sąmoningumas yra vienybė.
* Trys požiūriai (Tėvo, Sūnaus, Dvasios) į trejybę, tai 3 x 3 = 9 = 1, tai vienybė.
* Šešerybė išdėstyta aštuongubiame kelyje, sudaro jo nugarkaulį.
* Šešerybė taip pat iškyla brėžinyje "kaip gyventi", ji sudaro blogo vaiko atšaką "gyventi", tuo tarpu gero vaiko atšaką sudaro nesutarimai, "bręsti".
* 24 Dievo raiškos, supaprastinus nevieningumo sandaras, įsilanksto į šešerybę, tad į aštuongubį kelią, (į Dievo raiškos dalinę sandarą), kuriame prisideda ir du šešerybės atvaizdai. Taip pirminės sandaros iškyla iš visaregio, susitinka Dievas ir žmogus Aš, Tavyje.
* Šešerybės nariai turėtų atitikti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus.
* Dievo trejybė ir žmogaus trejybė kartu sudaro šešerybę.
* Šešerybė susijusi su aštuongubiu keliu (6+1+1), 10 Dievo įsakymų (6+4), Dievo trejybe (6-3).
Ištrintos 108-140 eilutės:
Šešerybė
* [[#DievoRaiskuBreziniai | Dievo raiškų brėžiniai]]
* Šešerybė išsako atsakomybę (pirminę, antrinę, tretinę) ir taip pat laisvę bet kokioje santvarkoje. Tad šešerybė derina žmogų ir Dievą. Šešerybė derina pilną ir dalinę atsakomybę.
* Šešerybė išdėsto amžino gyvenimo, amžinos brandos pavidalus. Tai vyksta būtent žmogumi. Tai Dievo šokio apžvalga. Tad Dievo raiškos savo sandaromis išsako amžiną gyvenimą, amžiną brandą. O septynerybė išsako gyvenimo pavidalus. Septintoji diena, tai Dievo poilsio diena, pabrėžimas, jog Dievas nebūtinas.
* Mūsų savastį, žmogiškumą, dorybę išsako šešerybė. Savastis yra sandara, o veiksmai yra dvasia, kuria sandara pranokstama. Žmogaus savastis yra tas išeities taškas, kurio įvairus pranokimas veda į sandaras, kurių sąmoningumas yra visų sandarų pagrindas. Visos sandaros kyla iš sąmoningumo žmogaus brandos galimybių.
* Šešerybė (-2) išsako įvairiausius būdus, kaip išeiti už savęs.
* Šešerybė išsako veiksmą +2, kaip kad septynerybė išsako veiksmą +1 ir penkerybė veiksmą +3.
* Kas vadovaujasi šešerybės klausimais gali gyventi lyg ir be Dievo. Taip kad Dievas nebūtinas. Tai akivaizdu jeigu gyvename trejybės ratu. Tačiau kada renkamės Dievą vietoj savęs, pasikliauname Dievo sąvoka. Jisai tampa vis labiau tikras ir netgi būtinas kada mums reikalinga jo globa, kad savo trejybe nenuklystumėme.
* Šešerybė išsako šių trijų požiūrių vieningumą.
* Šešerybė suveda tris sandaras (trejybę, aštuongubį kelią, 10 Dievo įsakymų) ir tris poslinkius tarp jų, tai yra, tris kalbas.
* Nevienumo trejybės nariais išsiskiria Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus. Jie vis sutampa vienumo trejybės nariais ir vėl naujai išsiskiria.
* Šešerybės ratą sudaro vienumo trejybė ir nevienumo trejybė.
* Šešerybė sieja paklusimą, tikėjimą, rūpėjimą.
* Dievo šokis sieja abu šešerybės atvaizdus, tad grindžia vienybę lygtimi 6+3=1.
* Vienas šešerybės atvaizdas susidaro iš Dievo požiūrio, jo raiškų - jo valios vykdymo būdų (rūpėti, tikėti, paklusti) ir jų sąlygomis (pareiga, ištikimybė, teisingumas). O kitas šešerybės atvaizdas susidaro iš asmens požiūrio, kaip gyventi? jausmais ir dorybėmis.
* Dievo raiškų šešerybė yra vienas šešerybės atvaizdas: paklusnumas ir jo sąlygos (teisingumas, išsakytas įsakymu), tikėjimas ir jo sąlygos (ištikimybė, išsakyta suvokimu), rūpėjimas ir jo sąlygos (pareiga, išsakyta branda). O kitas šešerybės atvaizdas yra žmoniškasis šių raiškų išgyvenimas pasirinkimais, jų įamžinimas vertybėmis. Tad vyksta gyvenimo prasmė!
* Šešerybė yra trejybės sąmoningumas. O šešerybės sąmoningumas yra vienybė.
* Trys požiūriai (Tėvo, Sūnaus, Dvasios) į trejybę, tai 3 x 3 = 9 = 1, tai vienybė.
* Šešerybė išdėstyta aštuongubiame kelyje, sudaro jo nugarkaulį.
* Šešerybė taip pat iškyla brėžinyje "kaip gyventi", ji sudaro blogo vaiko atšaką "gyventi", tuo tarpu gero vaiko atšaką sudaro nesutarimai, "bręsti".
* 24 Dievo raiškos, supaprastinus nevieningumo sandaras, įsilanksto į šešerybę, tad į aštuongubį kelią, (į Dievo raiškos dalinę sandarą), kuriame prisideda ir du šešerybės atvaizdai. Taip pirminės sandaros iškyla iš visaregio, susitinka Dievas ir žmogus Aš, Tavyje.
* Šešerybės nariai turėtų atitikti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus.
* Dievo trejybė ir žmogaus trejybė kartu sudaro šešerybę.
* Šešerybė susijusi su aštuongubiu keliu (6+1+1), 10 Dievo įsakymų (6+4), Dievo trejybe (6-3).

Šeši šešerybės požiūriai
* Meilė-neapykanta: vieningas Dievas
* Artimumas-baimė: vieningas asmuo
* Žavesys-bjauresys: vieningi asmenys
* Viltis
* Drąsa
* Nuoširdumas
Ištrintos 290-307 eilutės:
'''Vidiniai požiūriai'''

I have long thought about three reasons for following the will of God:
* obeying
* believing
* caring.
Yesterday I realized that these were three perspectives from the representation (in terms of cognition) of the division of everything into six perspectives. This is the division that defines moral issues. And these perspectives also play a role in "internalization", the meaning in life that comes when we internalize loyalty as faith, justice as self-control, duty as caring.

Vidiniai požiūriai
* In A is I: Obeying is the unity of taking a stand and following through.
* I is A: Believing is the unity of reflecting and taking a stand.
* I is felt by A: Caring is the unity of following through and reflecting.

Išoriniai požiūriai? Valia, pasirinkimai, tapatumai
* A is in I: Willing is the distinction of taking a stand and following through.
* A is not I: Choosing is the distinction of reflecting and taking a stand.
* A feels I: Empathizing is the distinction of following through and reflecting.
Pakeistos 323-341 eilutės iš
į:
'''Vidiniai požiūriai'''

I have long thought about three reasons for following the will of God:
* obeying
* believing
* caring.
Yesterday I realized that these were three perspectives from the representation (in terms of cognition) of the division of everything into six perspectives. This is the division that defines moral issues. And these perspectives also play a role in "internalization", the meaning in life that comes when we internalize loyalty as faith, justice as self-control, duty as caring.

Vidiniai požiūriai
* In A is I: Obeying is the unity of taking a stand and following through.
* I is A: Believing is the unity of reflecting and taking a stand.
* I is felt by A: Caring is the unity of following through and reflecting.

Išoriniai požiūriai? Valia, pasirinkimai, tapatumai
* A is in I: Willing is the distinction of taking a stand and following through.
* A is not I: Choosing is the distinction of reflecting and taking a stand.
* A feels I: Empathizing is the distinction of following through and reflecting.
Pridėtos 354-361 eilutės:

Šeši šešerybės požiūriai
* Meilė-neapykanta: vieningas Dievas
* Artimumas-baimė: vieningas asmuo
* Žavesys-bjauresys: vieningi asmenys
* Viltis
* Drąsa
* Nuoširdumas
2016 sausio 30 d., 13:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 86-146 eilutės:
Šešerybė
* [[#DievoRaiskuBreziniai | Dievo raiškų brėžiniai]]
* Šešerybė išsako atsakomybę (pirminę, antrinę, tretinę) ir taip pat laisvę bet kokioje santvarkoje. Tad šešerybė derina žmogų ir Dievą. Šešerybė derina pilną ir dalinę atsakomybę.
* Šešerybė išdėsto amžino gyvenimo, amžinos brandos pavidalus. Tai vyksta būtent žmogumi. Tai Dievo šokio apžvalga. Tad Dievo raiškos savo sandaromis išsako amžiną gyvenimą, amžiną brandą. O septynerybė išsako gyvenimo pavidalus. Septintoji diena, tai Dievo poilsio diena, pabrėžimas, jog Dievas nebūtinas.
* Mūsų savastį, žmogiškumą, dorybę išsako šešerybė. Savastis yra sandara, o veiksmai yra dvasia, kuria sandara pranokstama. Žmogaus savastis yra tas išeities taškas, kurio įvairus pranokimas veda į sandaras, kurių sąmoningumas yra visų sandarų pagrindas. Visos sandaros kyla iš sąmoningumo žmogaus brandos galimybių.
* Šešerybė (-2) išsako įvairiausius būdus, kaip išeiti už savęs.
* Šešerybė išsako veiksmą +2, kaip kad septynerybė išsako veiksmą +1 ir penkerybė veiksmą +3.
* Kas vadovaujasi šešerybės klausimais gali gyventi lyg ir be Dievo. Taip kad Dievas nebūtinas. Tai akivaizdu jeigu gyvename trejybės ratu. Tačiau kada renkamės Dievą vietoj savęs, pasikliauname Dievo sąvoka. Jisai tampa vis labiau tikras ir netgi būtinas kada mums reikalinga jo globa, kad savo trejybe nenuklystumėme.
* Šešerybė išsako šių trijų požiūrių vieningumą.
* Šešerybė suveda tris sandaras (trejybę, aštuongubį kelią, 10 Dievo įsakymų) ir tris poslinkius tarp jų, tai yra, tris kalbas.
* Nevienumo trejybės nariais išsiskiria Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus. Jie vis sutampa vienumo trejybės nariais ir vėl naujai išsiskiria.
* Šešerybės ratą sudaro vienumo trejybė ir nevienumo trejybė.
* Šešerybė sieja paklusimą, tikėjimą, rūpėjimą.
* Dievo šokis sieja abu šešerybės atvaizdus, tad grindžia vienybę lygtimi 6+3=1.
* Vienas šešerybės atvaizdas susidaro iš Dievo požiūrio, jo raiškų - jo valios vykdymo būdų (rūpėti, tikėti, paklusti) ir jų sąlygomis (pareiga, ištikimybė, teisingumas). O kitas šešerybės atvaizdas susidaro iš asmens požiūrio, kaip gyventi? jausmais ir dorybėmis.
* Dievo raiškų šešerybė yra vienas šešerybės atvaizdas: paklusnumas ir jo sąlygos (teisingumas, išsakytas įsakymu), tikėjimas ir jo sąlygos (ištikimybė, išsakyta suvokimu), rūpėjimas ir jo sąlygos (pareiga, išsakyta branda). O kitas šešerybės atvaizdas yra žmoniškasis šių raiškų išgyvenimas pasirinkimais, jų įamžinimas vertybėmis. Tad vyksta gyvenimo prasmė!
* Šešerybė yra trejybės sąmoningumas. O šešerybės sąmoningumas yra vienybė.
* Trys požiūriai (Tėvo, Sūnaus, Dvasios) į trejybę, tai 3 x 3 = 9 = 1, tai vienybė.
* Šešerybė išdėstyta aštuongubiame kelyje, sudaro jo nugarkaulį.
* Šešerybė taip pat iškyla brėžinyje "kaip gyventi", ji sudaro blogo vaiko atšaką "gyventi", tuo tarpu gero vaiko atšaką sudaro nesutarimai, "bręsti".
* 24 Dievo raiškos, supaprastinus nevieningumo sandaras, įsilanksto į šešerybę, tad į aštuongubį kelią, (į Dievo raiškos dalinę sandarą), kuriame prisideda ir du šešerybės atvaizdai. Taip pirminės sandaros iškyla iš visaregio, susitinka Dievas ir žmogus Aš, Tavyje.
* Šešerybės nariai turėtų atitikti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus.
* Dievo trejybė ir žmogaus trejybė kartu sudaro šešerybę.
* Šešerybė susijusi su aštuongubiu keliu (6+1+1), 10 Dievo įsakymų (6+4), Dievo trejybe (6-3).

Šeši šešerybės požiūriai
* Meilė-neapykanta: vieningas Dievas
* Artimumas-baimė: vieningas asmuo
* Žavesys-bjauresys: vieningi asmenys
* Viltis
* Drąsa
* Nuoširdumas

Šešerybės sandara

* [[#N3 | Trejybė]] [[#DDD | Dievo trejybė]] Suvokimas, tai rūpėjimo sąlygos, Tėvo ir Sūnaus.
* [[#AA | Dievo vienumas]] Meilė. Gyvenimo vieningumas rūpėjimu, tai suvokimo įsisąmonijimas
* [[#N8 | Aštuongubas kelias]] [[#ADA | 4 neigiamybės išgyvenimai]] ir [[#DAD | 4 teigiamybės išgyvenimai]] Branda, tai tikėjimo sąlygos, Tėvo Sūnui.
* [[#A | Asmens vienumas]] Elgesio vieningumas paklusnumu, tai brandos įsisąmonijimas.
* [[#N10 | Įsakymas]] Dievo patirtis - šaltis ir šiluma, [[#D | 4 malonės raiškos]], [[#DA | 6 teisingumo raiškos]]. Tai paklusnumo sąlygos, Sūnaus Tėvui.
* [[#AAA | Asmenų vienumas]] Išgyvenimo vieningumas tikėjimu, tai įstatymo įsisąmonijimas.

Gyventi šešerybe, dorove, šiais šešiais klausimais:
* Ar vykdau ką nusistatau?
* Ar permąstau ką vykdau?
* Ar nusistatau iš to ką permąstau?
* Ar nusistatau sąlygiškai ar besąlygiškai (be išimčių)?
* Ar vykdau sąlygiškai ar besąlygiškai (be išimčių)?
* Ar permąstau sąlygiškai ar besąlygiškai (be išimčių)?
Šitą reikia permąstyti, gal jo atsisakyti - reikia iš šešerybės atvaizdų išgauti naują šešerybės apibrėžimą. Juk neaišku ar Dvasia sietina su daugiu (asmenų vienumu), ar su visybe, ar su mąstymu (permąstymu), ar su būtimi (nusistatymu). Ar su įsakymu ir meile, tad su asmeniu? Panašiai, ar Tėvas sietinas su daugiu ar su visybe, su nusistatymu ar permąstymu?

Šeši atvaizdai išsako išėjimą už savęs. Keturi padalinimų atvaizdai išsako išėjimo už savęs pakopas: nieko, kažko, betko ir visko. O du padalinimų atvaizdai išsako žinojimą: pasitraukimą (atsitokėjimą) ir prisišaukimą (įsijungimą). Dvylika aplinkybių yra keturi trejybės atvaizdai, išsakantys kaip išėjimas už savęs supranatamas įvairių pakopų asmenų:
* viskas: būtinas, tikras, galimas - tai pagrindas, pamatinis supratimas, Ar esu būtinas?
* betkas: daiktas, eiga, asmuo
* kažkas: vienis, visybė, daugis
* niekas: būti, veikti, mąstyti
Tai įvairios raiškos, kaip asmuo išeina už savęs.

Dievo raiškos - žmogaus šešerybė. Žmogui pasitraukus jam iškyla Dievas, jį pažįsta. Dievui pasitraukus iškyla žmogus, asmuo. Kuris pasitraukimas pirmas?
Ištrinta 204 eilutė:
Pridėtos 209-278 eilutės:

'''Šešerybės atvaizdai'''

Ištikimybės įsisavinimas tikėjimu vyksta nežinojime, nes tikime tai ko nežinome, ko nepažįstame. Įsisavinimas vyksta Dievo pasitraukimu, užtat mūsų dvasios įsijungimu. O mylime (ar neapkenčiame), tai ką žinome, ką pažįstame. Tada mes, žinodami, atsitraukiame ir Dievas įsijungia, taip kad meilė įamžinama viltimi. Viltis yra meilės įtvirtinimas puoselėjamoje bendrystėje. Viltis yra linkėjimai išorėje, pasaulyje, o meilė yra linkėjimai iš vidaus (meilė teigiama, o neapykanta neigiama). Tikėjimas yra asmens laikymasis, o meilė yra asmens įžvelgimas, atpažinimas. Tad aplamai, jeigu žmogus įsisavina išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, tai Dievas savo ruožtu vidinį linkėjimą įamžina išoriniu linkėjimu. Panašiai, vidinis žavesys (išminties jausmas) įamžinamas išoriniame pasaulyje besireiškiančia drąsa, ir artimumo jausmas įamžinamas išoriniame pasaulyje besireiškiančiu nuoširdumu. Jausmai yra teigiami ar neigiami (+ / -) o dorybių yra daugiau ar mažiau ( > 0 ). Susilaikymas yra darnos laikymasis, o žavesys yra darnos įžvelgimas. Kodėl (teigiami jausmai) ir kaip (dorybės) yra žinojimo laipsniai, o koks (vidiniai požiūriai) ir ar (išoriniai požiūriai) yra nežinojimo laipsniai. Teigiamas jausmas yra vidinio požiūrio palaikymas, linkėjimas, o dorybė yra išorinio požiūrio palaikymas, linkėjimas.

Kad asmuo būtų laisvas turi būti atitrūkimas tarp Dievo ir asmens. Trejybės klausimas turi naujai iškilti asmenyje kaip lygiavertis, užtat trejybės ratu. O meilė, viltis, tikėjimas reikalingi įveikti atitrūkimą. Visa tai padeda mums laukti, išlaukti nežinojimą ir sulaukti žinojimą, padeda išbūti, išgyventi. Ta pagalba yra mumyse (tikėjimas), už mūsų (meilė) ir pribrendime, išsprendime (viltyje). Atitrūkimas vyksta laike, erdvėje, žinojimo atvaizduose, atsitraukime ir įsijungime. Vidinė laisvė kyla iš vidinio požiūrio, tad iš tikėjimo.

Du atvaizdai susiję kaip jin ir jang, pasitraukimas ir įsijungimas. Tai ne ciklas, o tarpo generatorius. Tai viena kryptis, bet tada reikalingas sąmoningumas 4 atvaizdais (+0,+1,+2,+3) apversti kryptį.

* Asmens atvaizdas (Dievo pasitraukimo, nebuvimo) išlaiko lygiagrečiai vienumą ir nevienumą, veda tarp Dievo į asmenį į asmenis ir toliau į Dievą.
* Dievo atvaizdas (Dievo įsijungimo, buvimo) išlaiko lygiagrečiai Dievą, asmenį, asmenis ir veda iš jų nevienumo į vienumą.

Nevienumas mūsų (išoriniu) požiūriu mūsų įsisavinamas (vidiniu) požiūriu vienumu. Tuomet Dievas vienumu (teigiamu jausmu) grindžia tą patį nevienumą, jau kaip dorybę.

Meilė, žavesys, artimumas - Dievui aukščiausi sąmoningumo lygmenys - o mes juos išgyvename tiesiogiai, tad be jokio sąmoningumo. Užtat jas įamžina dorybės, kuriomis gyvename sąmoningai, tad galime gyventi geraisiais vaikais.

Sandara išsako nevienumą, o dvasia vienumą. Asmuo slenka iš sandaros vienumo (išorinio požiūrio) į sandaros nevienumą (vidinį požiūrį). Dievas slenka iš dvasios vienumo (teigiamo jausmo) į dvasios nevienumą (dorybę).

Vienas žinojimo atvaizdas (mažėjantis laisvumas) išverčia kitą (didėjantį laisvumą):
* Išoriniais, vidiniais požiūriais: įsisavinimas savasties, kaip santykio su Dievu. Mes pakeičiame Dievą, jį žinodami. Pagrindimas apverčia trejybę, ją pakrauna.
* Teigiamais jausmais, dorybėmis: atsisakymas savasties, laikinai ir amžinai, išėjimas už jos.

Žinojimas, tai kaip kvėpavimas - dvasią įtrauki ir išpūti (ar atvirkščiai).

* Asmenų vienumo pagrindas: išoriniai požiūriai: teisingumas, atsakomybė, ištikimybė
* Asmens vienumo pagrindas: vidiniai požiūriai: paklusimas, rūpėjimas, tikėjimas
* teigiami jausmai
* dorybės

Kada ištikimybę įsisaviname tikėjimu, tada meilė įamžinama viltimi. Tikime tai ką nežinome, tuo tarpu mylime tai, ką pažįstame.

Ištikimybė, tai draugystės pagrindas. Be ištikimybės, nėra draugystės.

Aštuongubas kelias išsako, kaip išauga mūsų pažinimas.
* Tėve mūsų veda iš paklusimo į žavesį - pagrindimas
* Šv.Petro raktai į dangų veda iš tikėjimo į meilę. Tad išsako kaip išauga mūsų pažinimas. - įvardijimas
* Palaiminimai veda iš rūpėjimo į artimumą - pasakojimas

* Drąsa = paklusnumas/teisingumas. Kas neteisinga, tai bjauru. Teisingumo stoka - bjauresys, o jos perteklius - žavesys.
* Viltis = tikėjimas/ištikimybė. Kas neištikima, tai neapkenčiama. Ištikimybės stoka - neapykanta, o jos perteklius - meilė.
* Nuoširdumas = rūpėjimas/atsakomybė. Kas neatsakinga, tai baisu. Atsakomybės stoka - baisumas, o jos perteklius - artimumas.
Perteklius atsiranda su teisingu žinojimu, o stoka su klaidingu žinojimu. Žinojimas iškyla su asmenimi, tai jo įnešta dviprasmybė, tai Dievo iškilimas aplinkoje, jo pasitraukime. Perteklius traukia link asmens, o stoka nuo asmens. Perteklius palaiko, myli asmenį, o stoka jį žlugdo, naikina. Trejybės spalvos nesireiškia išoriniame-vidiniame požiūryje, užtat reiškiasi (atbulai) jų santykyje, kryptingume, įsisavinime. Žinojimo lygmenys gal susiję su ar - teisingumas, koks - tikėjimas (į ką), kaip - atsakomybė. Tad dorybė yra asmens stiprėjimas pertekliumi. Šešerybė yra trejybės įsisąmonijimas, jos sąmoningumas 3+3=6. O tas sąmoningumas reiškiasi žinojimu. Žinojimas iššaukia dviprasmišką atkartojimą, tad besąlygišką, aplinkybių nevaržomą.

Ką reiškia atsakomybė, ištikimybė, teisingumas?
* Teisingumas: asmenų pareiga asmeniui
* Ištikimybė: asmens pareiga asmeniui
* Atsakomybė: asmens pareiga asmenims

* Išoriniai požiūriai išsako santvarką liekančią kada visai nebėra dvasios, taip kad dvasia (jei būtų) visiškai susiskaldžiusi, o vienumas yra būtent santvarkoje. Lygmuo ar. Atskirtybėje tenka būti, veikti, mąstyti. Vienumo klausimas išsakomas, sustatomas, sprendžiamas paskirai.
* Vidiniai požiūriai išsako paskirą dvasią iškylančią, širdingai prisiimančią ir įdvasinančią santvarką, taip kad vienumas yra jos iškilime, jos židinyje. Lygmuo koks. Tai "vienis".
* Dorybės yra vidinio požiūrio santykis su išoriniu požiūriu, taip kad santvarka atpuola, lieka dvasios iškilimas. Lygmuo kaip. Tai "asmuo".
* Teigiami jausmai veda už santvarkos į dvasią, jos vienumą, neigiami jausmai atkerta nuo dvasios, nuo vienumo. Lygmuo kodėl. "Būtina, tikra, galima". Vienumo klausimas sprendžiamas vieningai.

Laikas ir erdvė iškyla kartu su Dievo išėjimo už savęs, tatai apmąsčius +1. Tai padeda išaiškinti, kaip iš vieningos valios iškyla paskiros valios ir kodėl. Jos išreiškia, kad vieningumas vyksta ne tik visumoje, bet ir kiekvienoje jos dalyje.

Trys aštuongubo kelio pavyzdžiai sieja dorybių ketverybių laipsnius "koks" ir "kaip". Šiuos laipsnius skiria žinojimas. Pavyzdžiui, tikime, kada nepažįstame, o mylime, kada jau pažįstame. Tad aštuongubas kelias sieja nežinojimą (vienybės atvaizdų neigimą) ir žinojimą (nulybės atvaizdų neigimą).
* Tėve mūsų: rūpėjimas... (pareiga, nuoširdumas) ...artimumas
* šv.Petro raktai į dangų: tikėjimas... (ištikimybė, viltis) ...meilė
* Palaiminimai: paklusimas... (teisingumas, drąsa) ...žavesys

Dvejybės atvaizdai išsako priešingybių tarpusavio santykį kiekviename ketverybės lygmenyje. Tad tai galime susieti su šešerybės atvaizdų lygmenimis:
* teigiami jausmai - laisva valia ir likimas - abi priešingybės reikšmingos
* dorybės - išorė ir vidus - viena priešingybė reikšminga
* vidinis požiūris - teorija ir praktika - viena priešingybė nereikšminga
* išorinis požiūris - tapatūs ir skirtingi - abi priešingybės nereikšmingos
Teigiami jausmai ir dorybės išreiškia Dievo nežinojimą, o vidiniai ir išoriniai požiūriai išreiškia žmogaus žinojimą.

Dorybės tik auga, kaupiasi, jos nemažėja. Žmogus netampa didesniu bailiu; neauga nenuoširdžiu; nepraranda vilties. Jei taip atrodo, tai dėl to, kad aplinkybės pasikeitė, pasunkėjo. Dorybės tai nėra pasirinkimai, tai pasirinkimų išdavos.
Pridėtos 318-399 eilutės:

'''Šešerybės atvaizdas išoriniais ir vidiniais požiūriais'''

Vidiniai požiūriai, tai būdai vykdyti Dievo valią. Tai asmens santykis su Dievo trejybe.
* paklūsta - Dievui Tėvui tiesiogiai
* tiki - Dievą Sūnų, tą kas paklūsta
* rūpi - Dievas Dvasia, tai, kas Dievui Tėvui rūpi tiesiogiai, taipogi Dievui Sūnui netiesiogiai.

Požiūrius sieja išorė ("ar") ir vidus ("koks").

Vidiniai požiūriai, tai išorinių požiūrių įsisavinimas. Išoriniai požiūriai, tai vidinių požiūrių nuasmeninimas. Vidiniai požiūriai iškyla pridėjus laisvę prie išorinių požiūrių. Išoriniai požiūriai, tai laisvės atėmimas iš vidinių požiūrių. Vidiniai požiūriai, tai didėjantis laisvumas, o išoriniai požiūriai, tai mažėjantis laisvumas.

Vidinį požiūris nepamatuojamas, išorinis pamatuojamas, nebent neigiamai. You can't pay people to care...

Išoriniai požiūriai
* vienumas Dievo išsakytas žmonėms, tai yra, kitiems asmenims, su kuriais jis jungtųsi, tam pagrindas

Amžinas gyvenimas reiškiasi;
* Išoriniais požiūriais.
* Vidiniais požiūriais. Jais vykdome Dievo valią. Tai jo nebūtinumas, mūsų branda. Dievas nebūtinas nes esame mes - jo valią vykdome - tad jisai nebūtinas.

Erdvė reiškiasi išoriniais ir vidiniais požiūriais.

Dievo trejybės asmuo savaip Dievo savastį išsako sandara. Asmuo šią sandarą išgyvenantis - nedalyvaujantis trejybės vienume - išeina už savęs į Dievo asmenį, išverčia sandarą ir tuomi laikosi būtent tam trejybės asmeniui būdingo vienumo.

Vidiniai požiūriai, tai asmens santykis su (Dievo - asmens - asmenų) vienumu už savęs. O išoriniai požiūriai, tai vienumo sąlygos išreikštos sandaromis, tuo tarpu be asmenų, tai asmenų santykiai.

Kodėl paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas atitinka Tėvui, Sūnui, Dvasiai, o šešerybėje (gyvenimo prasmėje) paklusimas, rūpėjimas, tikėjimas atitinka buvimui, veikimui, mąstymui?

Vidiniai požiūriai nustato asmens elgesį, jo požiūrį į Dievą. Išoriniai požiūriai nustato asmenų elgesį, Dievo požiūrį į juos.

Teisingumas - asmenų būties, pareiga - asmens veiklos, ištikimybė - Dievo (visumos) mąstysenos požiūriai.


'''Šešerybės atvaizdas jausmais ir dorybėmis'''

Jausmais renkamės ar eiti su trejybe (teigiamais jausmais) ar prieš trejybę (neigiamais jausmais). Dorybės įamžintos mūsų dvasios skrynioje. Jos užtikrina, jog teisingai sukamės trejybe. Tai "kodėl" ir "kaip". Juos sieja laisva valia ir likimas.

Neigiami jausmai patvirtina savastį (neigimą, vidų, išorę), o teigiami jausmai paneigia savastį (neigimą, vidų, išorę).
* Neapykanta, tai vidinis patenkinimas to, ko netrokštame. Jos priešingybė, tai meilė, kai nėra neigimo. Meilė, tai vienumas su kitu (atskirtu nuo mūsų), tai atkirtimo įveikimas, tai vienumas nepaisant nevienumo, neigimo, atskyrimo.
* Bjauresys, tai vidinis apėjimas lūkesčio. Jos priešingybė, tai žavesys (išmintis), kai nėra vidaus. Žavesys, tai vienumas lauke.
* Baimė, tai išorinis apėjimas lūkesčio. Jos priešingybė, tai artimumas, kai nėra išorės. Artimumas, tai vienumas viduje.

Teigiami jausmai:
* Teigiamais jausmais iškyla klausimas, Ar savastis būtina?
* Teigiami jausmai paneigia atskirtumą (neigimą, vidų, išorę), tad tvirtina vienumą.

Dorybės
* tai išugdytos valios savybės.
* tai išėjimas už savęs, kaip jį išgyvena asmuo: nuoširdumas (svarstyti), viltis (sutapti), drąsa (išeiti)
* tai vidinis vienumas įveikiantis pasaulio puoselėjamą nevienumą
* tai kaip asmuo išgyvena trejybės poslinkius, jų būsenų vienumą
* tai santykis su nežinojimu
* tai iš vidaus į išorę išsiveržiantis vienumas, siejantis vidų ir išorę

Amžinas gyvenimas reiškiasi:
* Dorybėmis, įamžintomis akimirkomis. Jos yra išugdyta valia, žmogaus branda.
* Teigiamais jausmais. Tai amžinas gyvenimas čia ir dabar, savasties atsisakymas, savęs neigimas vardan vienumo su visais ir visakuo.
** būti viena (artimumu) ar ne viena (baime)
** veikti viena (meile) ar ne viena (neapykanta)
** mąstyti viena (žavesiu) ar ne viena (bjauresiu)

* Žavesys - kaip mąstyti viena 4-1
* Drąsa - Dievo vienumas - žavesio įamžinimas
* Artimumas - kaip būti viena - 4+4
* Nuoširdumas - asmens vienumas - artimumo įamžinimas
* Meilė - mylėk Dievą, artimą - kaip veikti viena - 6+4
* Viltis - asmenų vienumas - meilės įamžinimas

Viltis: ambicija, vos ne puikybė - tai siekimas ko geriausio, o tai gelbsti nuo nuodėmės ir nuklydimų, nes gelbsti nuo pasitenkinimo prasčiau, nuo nusižeminimo.

Išėjimas už savęs asmeniui turi dvigubą reikšmę:
* x3 Dievo trejybe, asmens trejybe
* x2 pasirinkti Dievą vietoj savęs

Dorovės įvairūs pagrindai:
* įstatymu - pareiga
* [[http://www.ditext.com/broad/ftet/ftet1.html | Five types of ethical theory]]

Laikas reiškiasi jausmais (artimasis laikas, gali keistis) ir dorybėmis (tolimasis laikas, nesikeičia).

Žavesys - vidaus nebuvimas - tai pagauna Kanto "sprendimo galios kritika": "beauty is disinterested pleasure", tai yra, be asmens vidaus.
2016 sausio 30 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 20-21 eilutės:
Attach:seserybe.jpg
Pakeistos 23-33 eilutės iš
* Šešerybė yra visko padalinimas į šešis požiūrius.
į:
Šešerybė yra visko padalinimas į šešis požiūrius. Ji susidaro iš Dieviškosios trejybės kampų vienumo:
* Ar nusistatau besąlygiškai?
* Ar vykdau besąlygiškai?
* Ar permąstau besąlygiškai?
ir iš žmogiškosios trejybės rato poslinkių:
* Nusistatau, ar vykdau?
* Vykdau, ar permąstau?
* Permąstau, ar nusistatau?

* Šešerybė išsako žmogaus būklę.
* Šešerybė išsako mūsų vaizduotės ribas.
2016 sausio 30 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 7 eilutė:
* Sulyginti šešerybės atvaizdų požiūrius su dvylika aplinkybių.
2016 sausio 30 d., 12:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 15-16 eilutės:

Attach:seserybesatvaizdai.png
2016 sausio 30 d., 12:45 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 104-109 eilutės:


These involve absolute, relative, and ultimate judgements. Our mind moves from absolute to relative. In emotion, our mind moves from recurrent activity (conflicts) to evoked structure (virtues), and this may be thought of as intensification. In cognition, our mind moves from expressed structure (external perspectives) to recurrent activity (internal perspectives), and this may be thought of as internalization. Perhaps these movements may also be thought of as taking us between particular (self-centered, internal, closed) and general (multi-centered, external, open) morality. Emotion takes us from particular to general, and cognition takes us from general to particular. [4/01, Andrius Kulikauskas]

Pridėtos 198-200 eilutės:

Tai pagrinde apie poreikių tenkinimus:
* These involve absolute, relative, and ultimate judgements. Our mind moves from absolute to relative. In emotion, our mind moves from recurrent activity (conflicts) to evoked structure (virtues), and this may be thought of as intensification. In cognition, our mind moves from expressed structure (external perspectives) to recurrent activity (internal perspectives), and this may be thought of as internalization. Perhaps these movements may also be thought of as taking us between particular (self-centered, internal, closed) and general (multi-centered, external, open) morality. Emotion takes us from particular to general, and cognition takes us from general to particular. [4/01, Andrius Kulikauskas]
2016 sausio 30 d., 12:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 5-7 eilutės:
* Naujai išsakyti šešerybės požiūrius.
* Naujai susieti su šešerybės atvaizdais.
Ištrinta 12 eilutė:
Ir kaip įsivaizduoti poreikių tenkinimus, kaip vaidmenis tinkinant, taikant Aleksandro gaires?
2016 sausio 30 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 20 eilutė:
* Šešerybė yra visko padalinimas į šešis požiūrius.
Pridėtos 43-46 eilutės:
Šešerybe įsikimbame į "žemišką" mąstyseną, ja išgyvename amžiną gyvenimą, iš tenkinimų 4-6 pereiname į tenkinimus 1-3, taip kad mums amžinas gyvenimas tampa savas, žemiškas, atsiplėšiame nuo šio gyvenimo.

Šešerybės jausmai išsako, koks Dievas už mūsų - mylintis, žavus, artimas - juk meilė nėra iš šio pasaulio, bet jį palaiko - nė mes esame iš šio pasaulio, bet esame artimi Dievui, esame dvasia. Mąstyti, kaip dvasia reiškiasi, kaip ją atpažįstame ir ja gyvename. Būti atviras Dievui.
Pridėtos 75-76 eilutės:
Šešerybė išsako dorovės klausimus.
Pakeistos 92-103 eilutės iš



Šešerybe įsikimbame į "žemišką" mąstyseną, ja išgyvename amžiną gyvenimą, iš tenkinimų 4-6 pereiname į tenkinimus 1-3, taip kad mums amžinas gyvenimas tampa savas, žemiškas, atsiplėšiame nuo šio gyvenimo.

Šešerybės jausmai išsako, koks Dievas už mūsų - mylintis, žavus, artimas - juk meilė nėra iš šio pasaulio, bet jį palaiko - nė mes esame iš šio pasaulio, bet esame artimi Dievui, esame dvasia. Mąstyti, kaip dvasia reiškiasi, kaip ją atpažįstame ir ja gyvename. Būti atviras Dievui.

http
://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/sixsome.jpg

The sixsome is the [DivisionsOfEverything division of everything] into six perspectives. This structure defines issues of morality. It is given by six of the OperatingPrinciples:
į:
'''Poreikiai'''

Šešerybę sudaro šeši būdai tenkinti poreikius
:
Pakeistos 102-103 eilutės iš
The sixsome has two representations, emotion and cognition. In terms of emotion, the operating principles are understood as the effect that horizon points have upon us when we focus on them, and thus slack is decreasing. They are three pairs of emotional dispositions:
į:



These involve absolute, relative
, and ultimate judgements. Our mind moves from absolute to relative. In emotion, our mind moves from recurrent activity (conflicts) to evoked structure (virtues), and this may be thought of as intensification. In cognition, our mind moves from expressed structure (external perspectives) to recurrent activity (internal perspectives), and this may be thought of as internalization. Perhaps these movements may also be thought of as taking us between particular (self-centered, internal, closed) and general (multi-centered, external, open) morality. Emotion takes us from particular to general, and cognition takes us from general to particular. [4/01, Andrius Kulikauskas]



[+Šešerybės atvaizdai+]

Attach
:seserybesatvaizdai.png

Šešerybės two atvaizdai:
* Cognition = the disposition of the Observer
* Emotion = the disposition of the ObservationalPlane

The sixsome has two representations, emotion and cognition.

In terms of emotion, the operating principles are understood as the effect that horizon points have upon us when we focus on them, and thus slack is decreasing. They are three pairs of emotional dispositions:
Ištrinta 122 eilutė:
Ištrinta 123 eilutė:
Ištrinta 128 eilutė:
Ištrinta 131 eilutė:
Ištrinta 132 eilutė:
Ištrintos 136-146 eilutės:
These involve absolute, relative, and ultimate judgements. Our mind moves from absolute to relative. In emotion, our mind moves from recurrent activity (conflicts) to evoked structure (virtues), and this may be thought of as intensification. In cognition, our mind moves from expressed structure (external perspectives) to recurrent activity (internal perspectives), and this may be thought of as internalization. Perhaps these movements may also be thought of as taking us between particular (self-centered, internal, closed) and general (multi-centered, external, open) morality. Emotion takes us from particular to general, and cognition takes us from general to particular. [4/01, Andrius Kulikauskas]



[+Šešerybės atvaizdai+]

Attach:seserybesatvaizdai.png

Šešerybės two atvaizdai:
* Cognition = the disposition of the Observer
* Emotion = the disposition of the ObservationalPlane
2016 sausio 30 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-13 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<

Kaip sieti šešerybės atvaizdus (2x6) ir trejybe spalvotą ketverybę (Platonas, šv.Paulius, Andrius) (4x3) ir 6 poreikius?
||išorė||geras||geresnis||geriausias||
||vidus||įsikibti||kaupti||vengti kraštutinumų||
||vidus||įsikibti||kaupti||vengti kraštutinumų||
||išorė||geras||geresnis||geriausias||
Ir kaip įsivaizduoti poreikių tenkinimus, kaip vaidmenis tinkinant, taikant Aleksandro gaires?

>><<
Pridėtos 30-45 eilutės:
'''Žmogiška pasaulėžiūra: Dievo ir žmogaus santykis'''

Žmogaus pasaulėžiūrą išsako šešerybė. Mane domina susikalbėjimas su Dievo pasaulėžiūra.

Žmogaus pasaulėžiūra, tai atsakymas, o Dievo, tai klausimas.

Human self-corrects. Human does this through the threesome: taking a stand, following through, reflecting. Human is off-kilter. Human is imperfect and bounded. Human is within slack of perfection.

God is correct directly. He is perfect and unbounded.

This is the basis for human's rapport with God: human looks for a center around which to turn, whereas God wants to broaden his own horizons and go beyond himself and allow for a world of bounds and mistakes.

'''Vienumas'''

Asmens trejybė sieja tris vienumus (Tėvo, Sūnaus, Dvasios) iškylančius Dievo trejybe.
Ištrintos 67-75 eilutės:


Asmens trejybė sieja tris vienumus (Tėvo, Sūnaus, Dvasios) iškylančius Dievo trejybe.



Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė yra bendruomeninės sandaros. Jos išsako bendruomenės tikrovę.
Pakeistos 85-88 eilutės iš
Bjauresys ir baimė yra neigiami jausminiai atsiliepimai. Jų priešingybės - žavesys ir artimumas - yra pramanai. Neapykanta yra neigiamas jausminis atsiliepimas - pasitenkinimas neigiamu lūkesčiu, jam pasitvirtinus. O meilė, tai neapykantos priešingybė, tad irgi pramanas. Kaip suvokti šiuos pramanus?

Grožis išorėje, pasaulyje atspindi vidinę tiesą. (Oscar Wilde) Įsisavindami vidinį požiūrį, esame veikiami jos atspindžio išorėje, tai yra, grožio - taip kad priimame žavesį ir atmetame bjauresį - esame jautrūs skirtumui - ir pasaulyje suveikiame drąsa, jos dorybe. Augame jautrūs grožiui, jos ieškome pasaulyje. Menas, tai kitoniška aplinka - išreiškianti tai, kas visuomenėjė nuslėpta. (Marshall McLuhan) Tad grožis yra nuolankumas tikslui, esančiam kitoje plotmėje - jam esame nuolankūs nes savitvarda, susivaldymu įsisaviname teisingumą, darnumą. Tad ir atsiliepiame drąsa tam aukštesniam tikslui. Drąsa išreiškia mūsų atsiplėšimą nuo šito pasaulio, mūsų įsijungimą tame aukštesniame pasaulyje. Gyvenimo prasmė tad yra peržengimas šio pasaulio.
į:

Ištrintos 90-96 eilutės:
Kaip sieti šešerybės atvaizdus (2x6) ir trejybe spalvotą ketverybę (Platonas, šv.Paulius, Andrius) (4x3) ir 6 poreikius?
||išorė||geras||geresnis||geriausias||
||vidus||įsikibti||kaupti||vengti kraštutinumų||
||vidus||įsikibti||kaupti||vengti kraštutinumų||
||išorė||geras||geresnis||geriausias||
Ir kaip įsivaizduoti poreikių tenkinimus, kaip vaidmenis tinkinant, taikant Aleksandro gaires?
Ištrintos 131-146 eilutės:

'''Žmogiška pasaulėžiūra: Dievo ir žmogaus santykis'''

Žmogaus pasaulėžiūrą išsako šešerybė. Mane domina susikalbėjimas su Dievo pasaulėžiūra.

Žmogaus pasaulėžiūra, tai atsakymas, o Dievo, tai klausimas.

Human self-corrects. Human does this through the threesome: taking a stand, following through, reflecting. Human is off-kilter. Human is imperfect and bounded. Human is within slack of perfection.

God is correct directly. He is perfect and unbounded.

This is the basis for human's rapport with God: human looks for a center around which to turn, whereas God wants to broaden his own horizons and go beyond himself and allow for a world of bounds and mistakes.


Pridėtos 186-189 eilutės:
Bjauresys ir baimė yra neigiami jausminiai atsiliepimai. Jų priešingybės - žavesys ir artimumas - yra pramanai. Neapykanta yra neigiamas jausminis atsiliepimas - pasitenkinimas neigiamu lūkesčiu, jam pasitvirtinus. O meilė, tai neapykantos priešingybė, tad irgi pramanas. Kaip suvokti šiuos pramanus?

Grožis išorėje, pasaulyje atspindi vidinę tiesą. (Oscar Wilde) Įsisavindami vidinį požiūrį, esame veikiami jos atspindžio išorėje, tai yra, grožio - taip kad priimame žavesį ir atmetame bjauresį - esame jautrūs skirtumui - ir pasaulyje suveikiame drąsa, jos dorybe. Augame jautrūs grožiui, jos ieškome pasaulyje. Menas, tai kitoniška aplinka - išreiškianti tai, kas visuomenėjė nuslėpta. (Marshall McLuhan) Tad grožis yra nuolankumas tikslui, esančiam kitoje plotmėje - jam esame nuolankūs nes savitvarda, susivaldymu įsisaviname teisingumą, darnumą. Tad ir atsiliepiame drąsa tam aukštesniam tikslui. Drąsa išreiškia mūsų atsiplėšimą nuo šito pasaulio, mūsų įsijungimą tame aukštesniame pasaulyje. Gyvenimo prasmė tad yra peržengimas šio pasaulio.
Pakeista 251 eilutė iš:
'''Užšrašai'''
į:
'''Užrašai'''
2016 sausio 30 d., 12:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 120-133 eilutės iš
===Idea===

* In A is I: Obeying is the unity of taking a stand and following through
.
* I is A: Believing is the unity of reflecting and taking a stand.
* I is felt by A: Caring is the unity of following through and reflecting.

* A is in I: Willing is the distinction of taking a stand and following through.
* A is not I: Choosing is the distinction of reflecting and taking a stand.
* A feels I: Empathizing is the distinction of following through and reflecting.

'''Žmogiška pasaulėžiūra'''

AndriusKulikauskas: The human outlook is given by the {{Sixsome}}. I'm interested in the {{Rapport}} with [{{GodOutlook}} God's outlook]
.
į:

'''Žmogiška pasaulėžiūra: Dievo ir žmogaus santykis'''

Žmogaus pasaulėžiūrą išsako šešerybė. Mane domina susikalbėjimas su Dievo pasaulėžiūra
.

Žmogaus pasaulėžiūra, tai atsakymas, o Dievo, tai klausimas
.
Pridėtos 178-187 eilutės:

Vidiniai požiūriai
* In A is I: Obeying is the unity of taking a stand and following through.
* I is A: Believing is the unity of reflecting and taking a stand.
* I is felt by A: Caring is the unity of following through and reflecting.

Išoriniai požiūriai? Valia, pasirinkimai, tapatumai
* A is in I: Willing is the distinction of taking a stand and following through.
* A is not I: Choosing is the distinction of reflecting and taking a stand.
* A feels I: Empathizing is the distinction of following through and reflecting.
2016 sausio 30 d., 12:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr.: Vertybės, Trejybė, Ketverybė, Požiūris, Veiksmas +3
į:
Žr.: Vertybės, Trejybė, Ketverybė, Požiūris, Veiksmas +3, Padalinimai, Rūpėjimas, Tikėjimas, Paklusimas, Įsisavinimas, Suvokimas savęs, Bendras suvokimas, Pirminės sandaros
Pakeistos 17-18 eilutės iš
į:
* Note that the sixsome relates the commitments and the choices and in the case when they are completely separate. This is what relates the dilemmas and the primary structrures which respond to them.
Pakeistos 39-45 eilutės iš
Trejybės poslinkiai, tai:
* trokšti (permąstau, tad nusistatau)
* įtraukti (nusistatau, tad vykdau)
* pateisinti (vykdau, tad permąstau)
Tai poslinkių tapimas nariais, tai tai kas už požiūrių (gyvenimo lygčiai) tampant požiūriais. Tai buvimas, veikimas, mąstymas. Heidegerio žodžiais, tai būtis tarp kalbos ir minties, pavyzdžiui. Tai bendruomeniškumo pagrindas. Tai laipsnynas.
į:
------------
Pridėtos 45-53 eilutės:


Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė yra bendruomeninės sandaros. Jos išsako bendruomenės tikrovę.


'''Dorovė'''

[[http://www.ms.lt/sodas/KaipLietuviaiSkriaudėLitvakus | Atsakomybės tyrimas: Kaip lietuviai skriaudė litvakus]]
Pridėtos 56-57 eilutės:
Šešerybė sustato dorovę. Tai yra atsidavimo trejybė, taip pat jos palaikymas: trokšti (nusistatyti), įtraukti (vykdyti), pateisinti (permąstyti) - tai trejybės sulaikymas, kad galėtų kauptis, kad galėtų bendrai suktis. Taip dorovė pajungia šalutinius tikslus bendram reikalui. Tai vyksta laipsnyne, kur yra išorinė valia ir vidinė valia. Tad trejybė yra praplėčiama šešerybė, tai yra veiksmo +3 išdava, padalinimo išplėtimas, požiūrių ištraukimas iš niekur. Tas ištraukimas iš niekur vyksta antistruktūra, gyvenimo lygtimi, kuris pirminį padalinimą naujai suvokia, taip kad jį tenka ir galima papildyti. Šalutinis tikslas suderinamas su bendru reikalu, bet užtat jo galima atsisakyti vardan kito, ne savo, šalutinio tikslo. Tokiu būdu atsiranda dviprasmybė, laisvumas, gerumas. Taip pat sandarų išplėtimas, ypač trejybės išplėtimu šešerybe, reiškiasi pasivaikščiojimais medžiais.
Ištrintos 64-73 eilutės:
Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė yra bendruomeninės sandaros. Jos išsako bendruomenės tikrovę.

[[http://www.ms.lt/sodas/KaipLietuviaiSkriaudėLitvakus | Atsakomybės tyrimas: Kaip lietuviai skriaudė litvakus]]


>>bgcolor=#EEEEEE<<
'''Dorovė'''

Šešerybė sustato dorovę. Tai yra atsidavimo trejybė, taip pat jos palaikymas: trokšti (nusistatyti), įtraukti (vykdyti), pateisinti (permąstyti) - tai trejybės sulaikymas, kad galėtų kauptis, kad galėtų bendrai suktis. Taip dorovė pajungia šalutinius tikslus bendram reikalui. Tai vyksta laipsnyne, kur yra išorinė valia ir vidinė valia. Tad trejybė yra praplėčiama šešerybė, tai yra veiksmo +3 išdava, padalinimo išplėtimas, požiūrių ištraukimas iš niekur. Tas ištraukimas iš niekur vyksta antistruktūra, gyvenimo lygtimi, kuris pirminį padalinimą naujai suvokia, taip kad jį tenka ir galima papildyti. Šalutinis tikslas suderinamas su bendru reikalu, bet užtat jo galima atsisakyti vardan kito, ne savo, šalutinio tikslo. Tokiu būdu atsiranda dviprasmybė, laisvumas, gerumas. Taip pat sandarų išplėtimas, ypač trejybės išplėtimu šešerybe, reiškiasi pasivaikščiojimais medžiais.
Pakeistos 81-86 eilutės iš
-----

See also: {{Divisions}}, {{Caring}}, {{Believing}}, {{Obeying}}, {{Internalization}}, RepresentationsOfSixsome, {{Self-understanding}}, SharedUnderstanding, PrimaryStructures, EverythingWishesForEverything

===Sixsome===
į:
Pakeistos 119-122 eilutės iš
===Everything wishes for everything===

Note that the sixsome relates the commitments and the choices and in the case when they are completely separate. This is what relates the dilemmas and the primary structrures which respond to them.
į:
Pridėtos 251-256 eilutės:

Trejybės poslinkiai, tai:
* trokšti (permąstau, tad nusistatau)
* įtraukti (nusistatau, tad vykdau)
* pateisinti (vykdau, tad permąstau)
Tai poslinkių tapimas nariais, tai tai kas už požiūrių (gyvenimo lygčiai) tampant požiūriais. Tai buvimas, veikimas, mąstymas. Heidegerio žodžiais, tai būtis tarp kalbos ir minties, pavyzdžiui. Tai bendruomeniškumo pagrindas. Tai laipsnynas.
2016 sausio 30 d., 12:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
See also: EverythingWishesForEverything, {{Foursome}}, {{Threesome}}, {{Sixsome}}, RepresentationsOfTheSixsome, {{Virtue}}, {{Disposition}}, {{Perspective}}, [AddThree +3]
į:
Žr.: Vertybės, Trejybė, Ketverybė, Požiūris, Veiksmas +3
Pakeistos 13-19 eilutės iš
* Šešerybės atvaizdai išsako, kaip renkamės. Renkamės įsisavindami išorinį požiūrį arba neįsisavindami. Renkamės pasirinkdami meilę (teigiamą jausmą) vietoj neapykantos (neigiamo jausmo). Renkamės daugiau dorybės negu mažiau jos.

God is larger than
the sixsome, and so is the life that we find ourselves in, and there is slack - the sevensome.

Šešerybę galima išreikšti keturiom pirminėm sandarom (poreikiais, abejonėmis, lūkesčiais, vertybėmis) taip kad gaunasi visaregis, Dievo šokis
.
į:
* Sixsome: God is his own principle (5+1=6)
* The sixsome is the structure that arises when God takes up the question: Is this the way things should be?
The sixsome is the structure by which God makes optimal sense of his situation. He takes up a possibly hypothetical but ideal point of knowledge.
* 6) God looks at himself looking at himself looking at himself looking at himself looking at himself looking at himself from the side: "I am my principle to strive for the best"
. And he reinterprets the previous perspectives: "I am my principle to choose the better over the worse", "I am my principle to choose the good over the bad", "I am my principle to avoid extremes", "I am my principle to get more than what I need", "I am my principle to cling to what I have".
* Šešerybę galima išreikšti keturiom pirminėm sandarom (poreikiais, abejonėmis, lūkesčiais, vertybėmis) taip kad gaunasi visaregis, Dievo šokis.

------------------
Pakeistos 139-140 eilutės iš
'''Išorinis požiūris'''
į:
'''Žmogiška pasaulėžiūra'''

AndriusKulikauskas: The human outlook is given by the {{Sixsome}}. I'm interested in the {{Rapport}} with [{{GodOutlook}} God's outlook].

Human self-corrects. Human does this through the threesome: taking a stand, following through, reflecting. Human is off-kilter. Human is imperfect and bounded. Human is within slack of perfection.

God is correct directly. He is perfect and unbounded.

This is the basis for human's rapport with God: human looks for a center around which to turn, whereas God wants to broaden his own horizons and go beyond himself and allow for a world of bounds and mistakes.




[+Šešerybės atvaizdai+]

Attach:seserybesatvaizdai.png

Šešerybės two atvaizdai:
* Cognition = the disposition of the Observer
* Emotion = the disposition of the ObservationalPlane
Pakeistos 161-169 eilutės iš
*three external perspectives and three InternalPerspectives,
*or three {{Emotions}} and three {{Virtues}}.

Consider emotion as {{Unity}} (such as love), the inside viewer.

Consider virtue as {{Spirit}}, the outside viewer.

Consider that {{Structure}} is an internal perspective and that {{Representation}} is an external perspective.
į:
* three external perspectives and three InternalPerspectives,
* or three {{Emotions}} and three {{Virtues}}.

* Teigiamas jausmas, tai yra vieningumas, vidinis žiūrovas.
* Dorybė yra dvasia, išorinis žiūrovas.
* Sandara yra vidinis požiūris.
* Atvaizdas yra išorinis požiūris
.
Pakeistos 170-199 eilutės iš
'''Penki ir vienas lygu šeši'''


Sixsome: God is his own principle

The sixsome is the structure that arises when God takes up the question: Is this the way things should be? The sixsome is the structure by which God makes optimal sense of his situation. He takes up a possibly hypothetical but ideal point of knowledge.

6) God looks at himself looking at himself looking at himself looking at himself looking at himself looking at himself from the side: "I am my principle to strive for the best". And he reinterprets the previous perspectives: "I am my principle to choose the better over the worse", "I am my principle to choose the good over the bad", "I am my principle to avoid extremes", "I am my principle to get more than what I need", "I am my principle to cling to what I have".

'''Human Outlook'''

AndriusKulikauskas: The human outlook is given by the {{Sixsome}}. I'm interested in the {{Rapport}} with [{{GodOutlook}} God's outlook].

Human self-corrects. Human does this through the threesome: taking a stand, following through, reflecting. Human is off-kilter. Human is imperfect and bounded. Human is within slack of perfection.

God is correct directly. He is perfect and unbounded.

This is the basis for human's rapport with God: human looks for a center around which to turn, whereas God wants to broaden his own horizons and go beyond himself and allow for a world of bounds and mistakes.




[+Šešerybės atvaizdai+]

Attach:seserybesatvaizdai.png

Šešerybės two atvaizdai:
* Cognition = the disposition of the Observer
* Emotion = the disposition of the ObservationalPlane
į:
* Šešerybės atvaizdai išsako, kaip renkamės. Renkamės įsisavindami išorinį požiūrį arba neįsisavindami. Renkamės pasirinkdami meilę (teigiamą jausmą) vietoj neapykantos (neigiamo jausmo). Renkamės daugiau dorybės negu mažiau jos.
Pridėtos 256-259 eilutės:

'''Užšrašai'''

God is larger than the sixsome, and so is the life that we find ourselves in, and there is slack - the sevensome.
2016 sausio 30 d., 11:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 270-275 eilutės iš
Sokratiškos vertybes, kaipjas įvardina Šliogeris, Vėželis, sutapatinu su nežinojimo dorybėmis:
į:
Sokratiškos vertybes, kaip jas įvardina Šliogeris, Vėželis. Tai būtinos gyvenimo filosofijos sąlygos:
* ironija - Kritinis santykis su kitybe išlaikant suvokimą jog absolučios tiesos negali būti. Šviesotamsa. Daiktai turi savo šešėlį, daiktai keičiasi akyse, tas pats daiktas vis kitaip atrodo. Sokratiška ironija, tai nežinojimo presumpcija, tuo tarpu romantiška ironija, tai savęs iškėlimas kitų sąskaita, tai savimeilė.
* skeptiškumas - Skeptiškumas bet kokiam požiūriui, vienos neužtenka tiesai.
* humoras - Ten kur nėra humoro negali skleistis filosofija. Atvira laikysena kitam.

Jas
sutapatinu su nežinojimo dorybėmis:
Pridėta 279 eilutė:
Tai nuolatinis pripažinimas, jog nuklystame nuo trejybės rato.
2016 sausio 30 d., 11:40 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 44-45 eilutės:
Grožis yra akivaizdus tobulumas.
Pakeistos 60-62 eilutės iš
Taktika - tai žinojimas, ką daryti, kai yra ką daryti. Strategija - tai žinojimas, ką daryti, kai nėra ką daryti. Savelijus Tartakoveris.

[[https://en.wikipedia.org/wiki/Aesthetics | Aesthetics]]: In the Pan Indian philosophic thought the term 'Satyam Shivam Sundaram' is another name for the concept of the Supreme. 'Sat' is the truth value, 'Shiv' is the good value & 'Sundaram' is the beauty value. Man through his 'Srabana' or education, 'Manana' or experience and conceptualization and 'Sadhana' or practice, through different stages of life (Ashramas) comes to form and realize the idea of these three values to develop a value system. [Palyginti: beauty ir beauty; love ir good; intimacy ir truth.] This Value-system helps develop two basic ideas 1) that of 'Daksha' or the adept/expert and 2) of Mahana/Parama or the Absolute and thus to judge anything in this universe in the light of these two measures, known as 'Adarsha'. A person who has mastered great amounts of knowledge of the grammars, rules, & language of an art-form are adepts (Daksha), whereas those who have worked through the whole system and journeyed ahead of these to become a law unto themselves is called a Mahana. Individuals idea of 'Daksha' and 'Mahana' is relative to the development of the concept of 'Satyam-Shivam-Sundaram.' [Palyginti: Daksha ir įsisavinimą; Mahana ir dievišką suveikimą]].
į:
Pridėtos 211-213 eilutės:
Žavesys
* Grožis yra akivaizdus tobulumas.
Pridėtos 268-269 eilutės:
'''Sokratiškos vertybės'''
Pridėtos 288-291 eilutės:

[[https://en.wikipedia.org/wiki/Aesthetics | Aesthetics]]: In the Pan Indian philosophic thought the term 'Satyam Shivam Sundaram' is another name for the concept of the Supreme. 'Sat' is the truth value, 'Shiv' is the good value & 'Sundaram' is the beauty value. Man through his 'Srabana' or education, 'Manana' or experience and conceptualization and 'Sadhana' or practice, through different stages of life (Ashramas) comes to form and realize the idea of these three values to develop a value system. [Palyginti: beauty ir beauty; love ir good; intimacy ir truth.] This Value-system helps develop two basic ideas 1) that of 'Daksha' or the adept/expert and 2) of Mahana/Parama or the Absolute and thus to judge anything in this universe in the light of these two measures, known as 'Adarsha'. A person who has mastered great amounts of knowledge of the grammars, rules, & language of an art-form are adepts (Daksha), whereas those who have worked through the whole system and journeyed ahead of these to become a law unto themselves is called a Mahana. Individuals idea of 'Daksha' and 'Mahana' is relative to the development of the concept of 'Satyam-Shivam-Sundaram.' [Palyginti: Daksha ir įsisavinimą; Mahana ir dievišką suveikimą]].

Taktika - tai žinojimas, ką daryti, kai yra ką daryti. Strategija - tai žinojimas, ką daryti, kai nėra ką daryti. Savelijus Tartakoveris.
2016 sausio 30 d., 11:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 268-277 eilutės:

Sokratiškos vertybes, kaipjas įvardina Šliogeris, Vėželis, sutapatinu su nežinojimo dorybėmis:
* ironija - nežinojimo nuoširdumas
* skeptiškumas - nežinojimo drąsa
* humoras - nežinojimo viltis

Gal taip pat galime susieti su netroškimais:
* skeptiškumas - abejonės
* ironija - lūkesčiai
* humoras - vertybės
2016 sausio 29 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:

* Šešerybės atvaizdai išsako, kaip renkamės. Renkamės įsisavindami išorinį požiūrį arba neįsisavindami. Renkamės pasirinkdami meilę (teigiamą jausmą) vietoj neapykantos (neigiamo jausmo). Renkamės daugiau dorybės negu mažiau jos.
2016 sausio 28 d., 14:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 188-189 eilutės:

Du šešerybės atvaizdai kartu sudėti turėtų prilygti dvylikai aplinkybių. Užtat atvaizdų požiūriai yra nepriklausomi nuo vienas kito. Galimas žmogaus dalinis tyrimas paskiru trejybės poslinkiu, nebūtinai visai trimis iš karto, kaip kad su Dievo trejybe.
2016 sausio 28 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 188-195 eilutės:

'''Gyvenimo prasmė: Šešerybės atvaizdai'''

Gyvenimo prasmė: tai savasties lygmenys:
* išoriniai požiūriai: Dievas pasitraukia, palikdamas uždarą santvarką; mažėjantis laisvumas (teisingumas ir t.t.), jais Dievas sąlygiškai išeina už savęs; tai artimumo sąlygos, savarankiškos santvarkos reikalavimai; jie tačiau atkerta nuo Dievo; tad į juos šviesuolis nori įtraukti Dievą, išpildyti Dievu, būti Dievo artimu; jais pasitraukiama: Dievo pareiga (nusistatau, tad vykdau), asmens ištikimybe (vykdau, tad permąstau) ir asmenų teisingumu (permąstau, tad nusistatau). Jais atsisakoma savęs ir savo atsakomybės, pakeičiame save vertybėmis. Tai sandaros sustatančios pasaulį, ryšį tarp Sūnaus ir Tėvo požiūrių (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų); kuriomis nesitenkiname, rinkdamiesi amžiną gyvenimą (gyvenimas nebūtinai teisingas, aš nebūtinai ištikimas, Dievas nebūtinai pareigingas). Jais nieko nežinai, tik "ar". Tai išorinės paskatos, šviesuolį neveikiančios. Nesąmoningas nežinojimas. Dievas nebūtinai geras: pareigos, ištikimybė, teisingumas yra vietinės reikšmės dalykai. Išoriniai požiūriai yra užtikrinimai, kad nenuklydome: pareiga - veiksmu užtikriname nusistatymą; ištikimybe - permąstymu užtikriname veiklą; teisingumu - nusistatymu užtikriname permąstymą. Sąlygiški išoriniai požiūriai grindžia troškimus: teisingumas:savarankiškumą; ištikimybė:užtikrintumą; pareiga:ramumą. Besąlygiški išoriniai požiūriai grindžia netroškimus ir pasirinkimą tarp vidinių požiūrių ir neigiamų požiūrių. Išoriniai požiūriai sąlygiški, tad ribotos apimties (niekas, kažkas, betkas), tad neapima visko.
* vidiniai požiūriai: jais gyvename bendru žmogumi, išplečiame santvarką, tuo pačiu atveriame santvarką; didėjantis laisvumas (malonė), Žmogus jais besąlygiškai vykdo Dievo valią. Renkasi Dievą vietoj savęs. Būdamas laisvas renkasi, kaip arti Dievo, kaip plačiai imtis. Sūnus teikia pirmenybę Tėvui; Paklusnumas: dešimt Dievo įsakymu; tikėjimas: aštuongubu keliu; rūpėjimas: Dievo trejybe. Jais kažką žinai ("koks"), tad gali atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus. Sąmoningas nežinojimas. (Sąmoningėjimas) Dorovės rūšys: dešimt Dievo įsakymų - nepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl (paklusti); Jėzaus dvejonės, pamokslas nuo kalno - paskiram žmogui (tikėti); dorovės liūne - gyventi tarsi esame viena (rūpėti). Jeigu neigsi vidinius požiūrius, išgyvensi neigiamus jausmus: nerūpėsi (abejingas) - tai bijosi; netikėsi (stabmeldystė) - neapkęsi; nepaklusi - bjaurėsis. Paklūstu/nepaklūstu - poreikiai; Tikiu/netikiu - abejonės; Rūpi/nerūpi - lūkesčiai. Tai pasirinkimas tarp Betko (besąlygiški neigiami požiūriai) ir Visko (besąlygiški vidiniai požiūriai) - kurį paimame kaip visumą? Tuo pačiu tai pasirinkimas tarp Gyvenimo ir Dievo. (Manau, antrinės sandaros su tuo susiję.)
* dorybės: jomis ryškiname sąmoningumą; įamžiname mūsų teigiamą pasirinkimą; mažėjantis laisvumas - ko labiau tu doras, to mažiau nukrypsi - tai nukrypimo stabdžiai (drąsa, viltis, nuoširdumas); gera sėkla, kuria suku trejybės ratą - jos gali būti daugiau ar mažiau - bet ji tiktai teigiama, nėra neigiamybės - jinai amžina ir, matyt, neišraunama - jinai nesąmoninga. Drąsa: nusistatau, tad vykdau; viltis: permąstau, tad nusistatau; nuoširdumas: vykdau, tad permąstau. Yra prigimtinė, įgimta dorybė. Ko ryškesnė dorybė, to plačiau ji siekia. Mūsų sąžinė. Dorybės ryškina netroškimus: nuoširdumas - abejones (taip kad galim atsiliepti dvejonėmis, išmintimi); viltis - lūkesčius (taip kad galim atsiliepti gera valia); drąsa - vertybes (taip kad galim atsiliepti Dievo valia). Dorybės leidžia rinktis šviesuolio kelią nesąmoningai: drąsa (tarp asmenų), viltimi (kaip asmuo), nuoširdumu (Dievo akivaizdoje). Nesąmoningas žinojimas. (Nesąmoningėjimas - įgūdžių kūrimas, miklojo proto perkūrimas).
* teigiami jausmai: didėjantis laisvumas - galimybių išskyrimas. Rinktis teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Rinktis ne save, atsisakyti savęs (savo neigimo, savo vidaus, savo išorės), tad rinktis Dievą. Teigiamais jausmais renkamės šviesuolio kelią sąmoningai. Sąmoningas žinojimas.
2016 sausio 28 d., 12:31 atliko AndriusKulikauskas -
2016 sausio 28 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 266 eilutė iš:
>>bgcolor=#CAE7FA<<
į:
>>bgcolor=#D8F1D8<<
2016 sausio 27 d., 13:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 174-202 eilutės:



[+Šešerybės atvaizdai+]

Attach:seserybesatvaizdai.png

Šešerybės two atvaizdai:
* Cognition = the disposition of the Observer
* Emotion = the disposition of the ObservationalPlane

The sixsome - the division of everything into six perspectives - has two representations. Now I understand that one of these, in terms of cognition, is the perspective of the human, and has to do with "following the will". The other, in terms of emotion, is the perspective of God, and has to do with "strengthening the will".

This crystallizes the distinction between God and human, that human's concern is of "following the will", and God's concern is of "strengthening the will", and structurally this is expressed as the distinction between the two representations of the sixsome.

'''Vidiniai požiūriai'''

I have long thought about three reasons for following the will of God:
* obeying
* believing
* caring.
Yesterday I realized that these were three perspectives from the representation (in terms of cognition) of the division of everything into six perspectives. This is the division that defines moral issues. And these perspectives also play a role in "internalization", the meaning in life that comes when we internalize loyalty as faith, justice as self-control, duty as caring.

'''Teigiami jausmai'''

Išmintis
* Išmintis yra savęs suvokimas, suvokimas Manęs.
* Išmintis yra amžinas gyvenimas šventosios Dvasios lygmenyje.
Pridėtos 209-210 eilutės:
Įsisavinimas, tai Dievo valios vykdymas, tai žmogaus požiūris į Dievą. O valios stiprinimas yra Dievo požiūris į žmogų, tai trejybės rato mažėjimas.
Pakeistos 216-217 eilutės iš
Andrius: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/345 July 22, 2003]
į:
The other side of internalization is that, if we internalize, then our emotional dispositions are resolved into virtues. In other words, if we "follow the will of God" it seems only fair that this some how leave us better off. I understand (from Plato, St.Paul, etc.) that if I internalize my perspectives, for example, justice as self-control, then
I am transformed, so that I respond to beauty with courage. This is to say that my will is strengthened.

So if - by internalizing - I follow the will of God, then my will shall be strengthened. So it should be. The more that I follow the will of God, the more that I should be able to do so.

The emotional dispositions - love, beauty, intimacy - are unresolved. As such, they are loving, (and great), for they wait on us, sustain us, that we might respond. But after we have taken the leap to internalize our perspective, then it is only right that they resolve themselves. They resolve themselves as virtues, treasures woven permanently into our
fiber, that strengthen our will:
* love (not hate) is resolved into hope
* beauty (not disgust) is resolved into courage
* intimacy (not fear) is resolved into honesty.

Žmogaus valios stiprinimas, dorybių išryškinimas, tai trejybės rato susiaurinimas, kad žmogus vis mažiau galėtų nuklysti.
Ištrintos 231-232 eilutės:
-----------
Ištrintos 256-298 eilutės:
[+Šešerybės atvaizdai+]

Attach:seserybesatvaizdai.png

Šešerybės two atvaizdai:
* Cognition = the disposition of the Observer
* Emotion = the disposition of the ObservationalPlane

The sixsome - the division of everything into six perspectives - has two representations. Now I understand that one of these, in terms of cognition, is the perspective of the human, and has to do with "following the will". The other, in terms of emotion, is the perspective of God, and has to do with "strengthening the will".

This crystallizes the distinction between God and human, that human's concern is of "following the will", and God's concern is of "strengthening the will", and structurally this is expressed as the distinction between the two representations of the sixsome.

'''Vidiniai požiūriai'''

I have long thought about three reasons for following the will of God:
* obeying
* believing
* caring.
Yesterday I realized that these were three perspectives from the representation (in terms of cognition) of the division of everything into six perspectives. This is the division that defines moral issues. And these perspectives also play a role in "internalization", the meaning in life that comes when we internalize loyalty as faith, justice as self-control, duty as caring.

'''Teigiami jausmai'''

Išmintis
* Išmintis yra savęs suvokimas, suvokimas Manęs.
* Išmintis yra amžinas gyvenimas šventosios Dvasios lygmenyje.

[+Įsisavinimas+]

Įsisavinimas, tai Dievo valios vykdymas, tai žmogaus požiūris į Dievą. O valios stiprinimas yra Dievo požiūris į žmogų, tai trejybės rato mažėjimas.

The other side of internalization is that, if we internalize, then our emotional dispositions are resolved into virtues. In other words, if we "follow the will of God" it seems only fair that this some how leave us better off. I understand (from Plato, St.Paul, etc.) that if I internalize my perspectives, for example, justice as self-control, then
I am transformed, so that I respond to beauty with courage. This is to say that my will is strengthened.

So if - by internalizing - I follow the will of God, then my will shall be strengthened. So it should be. The more that I follow the will of God, the more that I should be able to do so.

The emotional dispositions - love, beauty, intimacy - are unresolved. As such, they are loving, (and great), for they wait on us, sustain us, that we might respond. But after we have taken the leap to internalize our perspective, then it is only right that they resolve themselves. They resolve themselves as virtues, treasures woven permanently into our
fiber, that strengthen our will:
* love (not hate) is resolved into hope
* beauty (not disgust) is resolved into courage
* intimacy (not fear) is resolved into honesty.

Žmogaus valios stiprinimas, dorybių išryškinimas, tai trejybės rato susiaurinimas, kad žmogus vis mažiau galėtų nuklysti.
Pridėtos 269-270 eilutės:

Andrius: [[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/345 | July 22, 2003]] Sieju įsisavinimą su apimties išplėtimu į viską.
2016 sausio 27 d., 13:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
į:
Šešerybę galima išreikšti keturiom pirminėm sandarom (poreikiais, abejonėmis, lūkesčiais, vertybėmis) taip kad gaunasi visaregis, Dievo šokis.
2016 sausio 27 d., 13:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 16-17 eilutės iš
Attach:seserybesatvaizdai.png
į:
Pakeistos 174-175 eilutės iš
'''Įsisavinimas'''
į:
[+Įsisavinimas+]
Pakeistos 215-217 eilutės iš
Also, I'm looking at the diagram for the {{Sixsome}}, and thinking I need to consider what I mean by absolute, relative, ultimate judgments, and how they relate to accepting the start, middle, end of the way. According to the diagram, I would have to conclude that the end of the
way is absolute (caring), and the start of the way is ultimate (obeying). Does that make sense? And what does it say about the ordering of the three?
į:
Also, I'm looking at the diagram for the {{Sixsome}}, and thinking I need to consider what I mean by absolute, relative, ultimate judgments, and how they relate to accepting the start, middle, end of the way. According to the diagram, I would have to conclude that the end of the way is absolute (caring), and the start of the way is ultimate (obeying). Does that make sense? And what does it say about the ordering of the three?

[+Šešerybės atvaizdai+]

Attach:seserybesatvaizdai.png

Šešerybės two atvaizdai:
* Cognition = the disposition of the Observer
* Emotion = the disposition of the ObservationalPlane

The sixsome - the division of everything into six perspectives - has two representations. Now I understand that one of these, in terms of cognition, is the perspective of the human, and has to do with "following the will". The other, in terms of emotion, is the perspective of God, and has to do with "strengthening the will".

This crystallizes the distinction between God and human, that human's concern is of "following the will", and God's concern is of "strengthening the will", and structurally this is expressed as the distinction between the two representations of the sixsome.
Ištrinta 230 eilutė:
Pakeistos 237-249 eilutės iš
I thought - this must be only half of the picture, what is the other half? Following the will of God is of human concern. What might be God's concern.


'''Šešerybės atvaizdai'''

Šešerybės two atvaizdai:
* Cognition = the disposition of the Observer
* Emotion = the disposition of the ObservationalPlane

The sixsome - the division of everything into six perspectives - has two representations. Now I understand that one of these, in terms of cognition, is the perspective of the human, and has to do with "following the will". The other, in terms of emotion, is the perspective of God, and has to do with "strengthening the will".

This crystallizes the distinction between God and human, that human's concern is of "following the will", and God's concern is of "strengthening the will", and structurally this is expressed as the distinction between the two representations of the sixsome.
į:
'''Teigiami jausmai'''
Pakeistos 243-244 eilutės iš
'''Įsisavinimas'''
į:
[+Įsisavinimas+]

Įsisavinimas, tai Dievo valios vykdymas, tai žmogaus požiūris į Dievą. O valios stiprinimas yra Dievo požiūris į žmogų, tai trejybės rato mažėjimas.
2016 sausio 27 d., 13:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
See also: EverythingWishesForEverything, {{Foursome}}, {{Threesome}}, {{Sixsome}}, RepresentationsOfTheSixsome, {{Virtue}}, {{Disposition}}, {{Perspective}}, [AddThree +3]
Ištrintos 4-5 eilutės:
Attach:internalization.gif
Pakeistos 176-181 eilutės iš
See also: EverythingWishesForEverything, {{Foursome}}, {{Threesome}}, {{Sixsome}}, RepresentationsOfTheSixsome, {{Virtue}}, {{Disposition}}, {{Perspective}}, [AddThree +3]

===Internalization===

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/
internalization.gif
į:
Attach:internalization.gif
Pakeistos 180-181 eilutės iš
===Strengthening the Will===
į:
'''Valios stiprinimas'''
Pakeistos 185-186 eilutės iš
{{Andrius}}: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/345 July 22, 2003]
į:
Andrius: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/345 July 22, 2003]
Pakeistos 218-219 eilutės iš
{{Andrius}}: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/310 June 4, 2003]
į:
'''Vidiniai požiūriai'''
Pakeistos 229-240 eilutės iš
The other side of internalization is that, if we internalize, then our emotional dispositions are resolved into virtues. In other words, if we "follow the will of God" it seems only fair that this some how leave us better off. I understand (from Plato, St.Paul, etc.) that if I internalize my perspectives, for example, justice as self-control, then
I am transformed, so that I respond to beauty with courage. This is to say that my will is strengthened.

So if - by internalizing - I follow the will of God, then my will shall be strengthened. So it should be. The more that I follow the will of God, the more that I should be able to do so.

The emotional dispositions - love, beauty, intimacy - are unresolved. As such, they are loving, (and great), for they wait on us, sustain us, that we might respond. But after we have taken the leap to internalize our perspective, then it is only right that they resolve themselves. They resolve themselves as virtues, treasures woven permanently into our
fiber, that strengthen our will:
* love (not hate) is resolved into hope
* beauty (not disgust) is resolved into courage
* intimacy (not fear) is resolved into honesty.
į:
Pridėtos 244-259 eilutės:
'''Įsisavinimas'''


The other side of internalization is that, if we internalize, then our emotional dispositions are resolved into virtues. In other words, if we "follow the will of God" it seems only fair that this some how leave us better off. I understand (from Plato, St.Paul, etc.) that if I internalize my perspectives, for example, justice as self-control, then
I am transformed, so that I respond to beauty with courage. This is to say that my will is strengthened.

So if - by internalizing - I follow the will of God, then my will shall be strengthened. So it should be. The more that I follow the will of God, the more that I should be able to do so.

The emotional dispositions - love, beauty, intimacy - are unresolved. As such, they are loving, (and great), for they wait on us, sustain us, that we might respond. But after we have taken the leap to internalize our perspective, then it is only right that they resolve themselves. They resolve themselves as virtues, treasures woven permanently into our
fiber, that strengthen our will:
* love (not hate) is resolved into hope
* beauty (not disgust) is resolved into courage
* intimacy (not fear) is resolved into honesty.

Žmogaus valios stiprinimas, dorybių išryškinimas, tai trejybės rato susiaurinimas, kad žmogus vis mažiau galėtų nuklysti.
Pridėtos 269-271 eilutės:
>>bgcolor=#CAE7FA<<

[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/310 | June 4, 2003]] Pastebėjau, kad Dievo valios vykdymo būdai sutampa su vidiniais požiūriais. Tad gvildenau, koks būtų atitikmuo požiūrio įsisavinimui - Dievo valios vykdymui? Juk tai žmogaus požiūris į Dievą, o koks būtų Dievo požiūris į žmogų? Tai būtų žmogaus valios stiprinimas.
2016 sausio 27 d., 13:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 7-15 eilutės:
'''Šešerybė'''

* Šešerybė yra sandara išsakanti žmogų ir visa ką jis gali pats išjausti.
* Šešerybė apibrėžia dorovę.
* Šešerybė yra sandaros pilnuma.
* Šešerybė išryškina skirtumą tarp Dievo ir žmogaus požiūrių.

God is larger than the sixsome, and so is the life that we find ourselves in, and there is slack - the sevensome.
Ištrinta 57 eilutė:
>>bgcolor=#ECD9EC<<
Pakeistos 243-244 eilutės iš
The sixsome - the division of everything into six perspectives - has two representations. Now I understand that one of these, in terms of cognition, is the perspective of the human, and has to do with "following the will". The other, in terms of emotion, is the perspective of God, and has to do with "strengthening the will".
į:

'''Šešerybės atvaizdai'''

Šešerybės two atvaizdai:
* Cognition = the disposition of the Observer
* Emotion = the disposition of the ObservationalPlane

The sixsome - the division
of everything into six perspectives - has two representations. Now I understand that one of these, in terms of cognition, is the perspective of the human, and has to do with "following the will". The other, in terms of emotion, is the perspective of God, and has to do with "strengthening the will".
Pakeistos 254-289 eilutės iš
This is fitting because the sixsome is the structure that fleshes out man, and all that he can intuit of himself. It defines morality, and is the completeness of structure.

God is larger than this, and so is the life that we find ourselves in, and there is slack - the sevensome. But it is a most helpful idea that the sixsome is the structure that puts into focus the distinction between the views of God and human.

We can at once look at the other divisions that have two
representations, and I think that there is a difference between the subjective ones, and the objective ones.

* foursome: perspective object
* fivesome: time space
* sixsome: emotion /God/ cognition /man/
* sevensome: increasing slack decreasing slack

So, more broadly, living through emotional resolution is subjective, as God through us, and living through cognitive resolution is objective, as human through us. And here God is what is unbounded, and human is what is bounded.

'''Teisingumas'''

By way of CassMcNutt, [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/281 March, 2003]:

*'''Justice''' is getting what you {{Deserve}}.
*{{Mercy}} is not getting what you deserve.
*{{Grace}} is getting what you don't deserve.

'''Šešerybės atvaizdai'''

{{Sixsome}}, {{Representations}}, {{Internalization}}

The two representations of the sixsome are:

* {{Cognition}} = the disposition of the {{Observer}}
* {{Emotion}} = the disposition of the ObservationalPlane

Wisdom is SelfUnderstanding, the understanding of I. Holy Spirit.

===Question===

What is the relation between the sixsome and the ExpressionsOfTheWill: engaging, waiting, believing, relying, loving, suffering?še
į:
Išmintis
* Išmintis yra savęs suvokimas, suvokimas Manęs.
* Išmintis yra amžinas gyvenimas šventosios Dvasios lygmenyje.

>>bgcolor=#ECD9EC<<

'''Teisingumas ir malonė'''

CassMcNutt, [http://groups
.yahoo.com/group/livingbytruth/message/281 March, 2003]:
* Justice
is getting what you deserve.
* Mercy is not getting what you deserve.
* Grace
is getting what you don't deserve.
2016 sausio 27 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 277-279 eilutės iš
''2005.05.10 {{A}}: Kaip kitas iškyla iš šešeryb&amp;#279;s? {{D}}: Šešerybe visiškai išsiskiria sandara ir veikla, tad galima apkeisti j&amp;#371; tvark&amp;#261; ir iškyla kitas.''

''
2005.04.15 {{A}}: Kaip man suvokti šešeryb&amp;#281;? {{D}}: Yra Dievas ir žmogus. Ir kuris kur&amp;#303; myli? {{A}}: Dievas myli žmog&amp;#371;. {{D}}: Taip. O toliau, septyneryb&amp;#279;je žmogus myli, o aštuoneryb&amp;#279;je b&amp;#363;tent Diev&amp;#261; myli.''
į:
2005.05.10 A: Kaip kitas iškyla iš šešerybės? D: Šešerybė visiškai išsiskiria sandara ir veikla, tad galima apkeisti jų tvarką ir iškyla kitas.

2005.04.15 A: Kaip man suvokti šešerybę? D: Yra Dievas ir žmogus. Ir kuris kurį myli? A: Dievas myli žmogų. D: Taip. O toliau, septynerybėje žmogus myli, o aštuonerybėje būtent Dievą myli.
2016 sausio 27 d., 12:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 6-26 eilutės:

Attach:seserybesatvaizdai.png

Dievo trejybė ir žmogaus trejybė susiveda į šešerybę, grindžiančią dorovės klausimus. Atkreipsiu dėmesį į tris skirtingus vertybių rinkinius įvairiai suderinančius žmogaus valią ir Dievo valią.

Attach:platonovertybes.png

Platono "Respublika" pasižymi teisingumu. Jos liaudis teisingumą įsisavina paklusnumu, susilaikymu. Ji atsisako nepaklusnumo, iš kurio kyla visa kas mumyse nelauktina, visa kas bjauru. Liaudį valdo išminčiai, kuriuos traukia tai, kas iš tiesų žavu, ir atstumia tai, kas bjauru. O išminčių nuosprendžius įgyvendina kariai savo drąsa. Apskritai, tokioje drausmingoje visuomenėje galima bendrom jėgom mylėti Dievą, tai yra, jį pritraukti širdinga bendryste, kaip svajojo Jėzus, jeigu tik pirmiausiai gerbiama kiekvieno asmens laisvė, kaip reikalauja Tėvas, mylėti artimą, kaip save patį.

Attach:svpauliausvertybes.png

Šv.Pauliaus vertybėmis žmogus draugauja su Dievu. Draugystės pagrindas yra ištikimybė. Ją įsisaviname tikėjimu. O kada tikime, tada atsisakome savo atskirties, atsisakome laukti to, ko netrokštame, atsisakome netikėjimo, ir iš jo išplaukiančio neapykantos. Užtat mus traukia meilė ir atstumia neapykanta. Tikime Dievą, kada jo nepažįstame, bet jį mylime, kada tik pažįstame. Mūsų pažinimą įsimena viltis siekti ko geriausio, užtat nenupulti į tai kas menka. Nepergyvename, kad pirmauja tamsuoliai, kaip reikalauja Tėvas, juk šviesuolių laukia tobulybė. "Paskutiniai bus pirmi, ir pirmi bus paskutiniai."

Attach:andriausvertybes.png

Dėstant šias sandaras iškyla trečias vertybių rinkinys. Jomis regime viską, tarsi sėdėtumėme Dievui ant kelių. Įsisaviname jo pareigą, kaip rūpestį visakuo. Atsisakome abejingumo, užtat mums viskas artima. Mus traukia artimumas ir mes kratomės baimės. Artimumą išpažįstame nuoširdumu. Užtat nuoširdžiai skelbiame, kaip Dievas pasitraukia ir kaip jisai naujai iškyla.

Attach:seserybespriesingybes.png

Kiekvienu atveju šviesuolė savo valia atsižvelgia į Dievo valią. Šviesuolė panaši į pasiklydusią mergaitę, kuri pati neieško savo mamos, bet verčiau eina ten, kur jos mama jos ieškos. Dievas nesiriboja savo troškimais, bet išeina už savęs į mūsų netroškimus. Dievas savarankiškas, jisai nieko netroškta, bet mes turim poreikius; Dievas užtikrintas, trokšta kažko, bet mes abejojame; Dievas ramus, trokšta betko, o mes su lūkesčiais; Dievas mylintis, trokšta visko, o mes laikomės kokios vertybės. Dievas savo santvarkoje teisingas, ištikimas, pareigingas, tačiau visa tai sąlygiška. Mes šviesuoliai nesame sandarūs, nesiribojame savimi. Mes gyvename plačiau ir renkamės teisingumą įsisavinti paklusnumu, ištikimybę tikėjimu ir pareigą rūpėjimu, taip atsiduodami Dievui, kuris mus myli labiau nė mes patys save, ir neatmesdami visa tai nepaklusnumu, netikėjimu ir nerūpėjimu, tad negyvendami vien savo valia. Kaip susistyguosim, taip ir suskambėsime: žavesiu ar bjauresiu, meile ar neapykanta, artimumu ar baime, žodžiu, Dievo plačia valia ar savo siauria valia. O tas skambesys suvirpins mūsų asmenybę, žadins ar bukins mūsų sąmoningumą, ryškins ar slopins mūsų dorybes, kurios tačiau niekados nenustygsta visiškai. Juk augam labiau ar mažiau drąsūs, tačiau net ir didžiausia bailė turi nors lašelį drąsos.
2016 sausio 23 d., 06:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 14-15 eilutės:

Asmens trejybė sieja tris vienumus (Tėvo, Sūnaus, Dvasios) iškylančius Dievo trejybe.
2015 sausio 03 d., 18:29 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 27-30 eilutės:
[[http://www.ms.lt/sodas/KaipLietuviaiSkriaudėLitvakus | Atsakomybės tyrimas: Kaip lietuviai skriaudė litvakus]]

Taktika - tai žinojimas, ką daryti, kai yra ką daryti. Strategija - tai žinojimas, ką daryti, kai nėra ką daryti. Savelijus Tartakoveris.
2014 gruodžio 13 d., 14:13 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 14-24 eilutės:

Šešerybė išsako dorovės klausimus, užtat ir atsakomybės tyrimą. Šešerybė apibrėžia "kažką", visada galima daryti "kažką" gero. Trėjybė, tai "betką" gero. Nulybė, tai "viską" gero. Septynerybė, tai "nieką" gero. Bet visgi yra gerumo galimybė, ten kur yra blogis visada yra gerumo galimybė. Tad blogis nurodo gerumo galimybę.

Šešerybė išsako, kaip sąvokos apibrėžiamos - kaip darbai apibrėžiami, nes apibrėžimas yra tai, kaip paskiri žmonės su šalutiniais tikslais palaiko bendrą reikalą. Tad gerumo apimčių poros - prielaidų lygmenys - kildenamos iš dorovės. Pavyzdžiui, betką gero / kažką gero = "bendravimas" ?, "bendrystė" yra siejamos su poromis iš keturių lygmenų:
* išjudintojas - nulybė - viskas - klausiami
* judintojai - trejybė - betkas - paaiškinama
* atsidavėliai - šešerybė - kažkas - liepiami
* verčiami - septynerybė - niekas - verčiami
Tad susiję su pasakojimo, su įtampa keliančiais balsais.

Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė yra bendruomeninės sandaros. Jos išsako bendruomenės tikrovę.
2014 gruodžio 11 d., 03:55 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 6-11 eilutės:

Trejybės poslinkiai, tai:
* trokšti (permąstau, tad nusistatau)
* įtraukti (nusistatau, tad vykdau)
* pateisinti (vykdau, tad permąstau)
Tai poslinkių tapimas nariais, tai tai kas už požiūrių (gyvenimo lygčiai) tampant požiūriais. Tai buvimas, veikimas, mąstymas. Heidegerio žodžiais, tai būtis tarp kalbos ir minties, pavyzdžiui. Tai bendruomeniškumo pagrindas. Tai laipsnynas.
2014 gruodžio 10 d., 09:54 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:

Šešerybė sustato dorovę. Tai yra atsidavimo trejybė, taip pat jos palaikymas: trokšti (nusistatyti), įtraukti (vykdyti), pateisinti (permąstyti) - tai trejybės sulaikymas, kad galėtų kauptis, kad galėtų bendrai suktis. Taip dorovė pajungia šalutinius tikslus bendram reikalui. Tai vyksta laipsnyne, kur yra išorinė valia ir vidinė valia. Tad trejybė yra praplėčiama šešerybė, tai yra veiksmo +3 išdava, padalinimo išplėtimas, požiūrių ištraukimas iš niekur. Tas ištraukimas iš niekur vyksta antistruktūra, gyvenimo lygtimi, kuris pirminį padalinimą naujai suvokia, taip kad jį tenka ir galima papildyti. Šalutinis tikslas suderinamas su bendru reikalu, bet užtat jo galima atsisakyti vardan kito, ne savo, šalutinio tikslo. Tokiu būdu atsiranda dviprasmybė, laisvumas, gerumas. Taip pat sandarų išplėtimas, ypač trejybės išplėtimu šešerybe, reiškiasi pasivaikščiojimais medžiais.
2014 gruodžio 06 d., 14:18 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 12-15 eilutės:
'''Dorovė'''

Ryški sąžinė gali žiūrėti iš įvairių pusių. Užtat svarbu puoselėti nuotaikas, jas išjausti.
2014 lapkričio 10 d., 21:56 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 7-14 eilutės iš
>>bgcolor=#FFFFC0<<
Kaip išsakyti šešerybę? Ar jinai susijusi su laipsnynu? Su poreikių tenkinimais? Su ketverybės lygmenų poromis, kaip kad žinojimo rūmuose?

Žavesys yra išminties jausmas
. Ar meilė yra geros valios jausmas? Ar artimumas yra Dievo valios jausmas? Koks būtų amžino gyvenimo jausmas? O gal amžinas gyvenimas yra betarpiškas.

Kaip įsisavinimas susijęs su šešerybe ir aštuongubu keliu?

Koks ryšys tarp jausmų ir juoko, juokingumo?
į:
Grožis yra akivaizdus tobulumas.
2014 birželio 09 d., 23:35 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 225-226 eilutės:

Wisdom is SelfUnderstanding, the understanding of I. Holy Spirit.
2014 birželio 08 d., 07:00 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 217-225 eilutės:
'''Šešerybės atvaizdai'''

{{Sixsome}}, {{Representations}}, {{Internalization}}

The two representations of the sixsome are:

* {{Cognition}} = the disposition of the {{Observer}}
* {{Emotion}} = the disposition of the ObservationalPlane
Pakeista 228 eilutė iš:
What is the relation between the sixsome and the ExpressionsOfTheWill: engaging, waiting, believing, relying, loving, suffering?
į:
What is the relation between the sixsome and the ExpressionsOfTheWill: engaging, waiting, believing, relying, loving, suffering?še
2014 birželio 02 d., 11:42 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 208-215 eilutės:

'''Teisingumas'''

By way of CassMcNutt, [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/281 March, 2003]:

*'''Justice''' is getting what you {{Deserve}}.
*{{Mercy}} is not getting what you deserve.
*{{Grace}} is getting what you don't deserve.
2014 birželio 02 d., 11:25 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 121-207 eilutės:

'''Įsisavinimas'''

See also: EverythingWishesForEverything, {{Foursome}}, {{Threesome}}, {{Sixsome}}, RepresentationsOfTheSixsome, {{Virtue}}, {{Disposition}}, {{Perspective}}, [AddThree +3]

===Internalization===

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/internalization.gif

Internalization describes the relationship between a person and God. I denote it with the equation 6 + 3 = 1 because of the way it brings together the two representations of the sixsome. We internalize when we convert an external perspective (loyalty or duty or justice) into the corresponding internal perspective (faith or caring or self-control). By internalizing, we make ourselves responsive to God. When we internalize, then God converts our emotional disposition, the precarious balance of (love/hate or closeness/fear or beauty/disgust) into the corresponding virtue (hope or honesty or courage) which is immutable. This happens in three ways: the system of beauty, the system of closeness, and the system of love. The system of beauty involves the virtues as Plato understood them (upon interpreting his virtue of wisdom as an emotional disposition towards beauty): beauty, courage, self-control, justice. The system of love involves the virtues as St.Paul understood them (upon making explicit loyalty, which is implicit in his writing): love, hope, faith, loyalty. [10/99, Andrius Kulikauskas].

===Strengthening the Will===

I have found a distinction, which I find helpful, between human's perspective (of following the will by internalizing: loyalty to faith, justice to self-control, duty to caring) and God's perspective (in terms of strengthening the will by waiting and responding with resolution of the feelings of love (not hate) into hope, beauty (not disgust) into
courage, intimacy (not fear) into honesty.

{{Andrius}}: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/345 July 22, 2003]

I consider that our {{Scope}} is given by our knowledge, and
internalization is a broadening of our scope to {{Everything}}, thus invoking the InversionEffect.

-----------

I'm finding that {{Scope}} is a central concept, and one that parallels {{Unity}}. So I will try to better understand "scope".

Scope gives the bounds within which we have the {{human}} side of {{Life}}. This is the "practical" side of life. For example, it has us "love X", not just {{Love}}. The purpose of life is to keep extending this scope so that it is arbitrary.

One idea is that the scope is given by our knowledge. We internalize - shift from an external perspective to an internal one - only with regard to what we know. We may have a duty, but if we do not know it, then we can't care.

Our will is strengthened by the fact that, for any scope, we can be stripped down to an "unerring" touchstone within us. In other words, by every truth within us.

Consider that:
* Why is the knowledge of everything
* How is the knowledge of anything
* What is the knowledge of something
* Whether is the knowledge of nothing

I am thinking that "internalization" may be a broadening of scope to {{Everything}}. It feels internal because of the InversionEffect that we must invoke when we want to imagine that which sees more than all we do. We might have:
* justice to obeying = anything to everything
* loyalty to believing = something to everything
* duty to caring = nothing to everything
In the sense that justice focuses on How, loyalty focuses on What, duty focuses on Whether.

Also, I have looked at a diagram that I drew regarding God's
dependencies, and thinking it should be reorganized so that it would be justice, loyalty, duty, obeying, believing, caring.

Also, I'm looking at the diagram for the {{Sixsome}}, and thinking I need to consider what I mean by absolute, relative, ultimate judgments, and how they relate to accepting the start, middle, end of the way. According to the diagram, I would have to conclude that the end of the
way is absolute (caring), and the start of the way is ultimate (obeying). Does that make sense? And what does it say about the ordering of the three?

{{Andrius}}: [http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/310 June 4, 2003]

I have long thought about three reasons for following the will of God:
* obeying
* believing
* caring.
Yesterday I realized that these were three perspectives from the representation (in terms of cognition) of the division of everything into six perspectives. This is the division that defines moral issues. And these perspectives also play a role in "internalization", the meaning in life that comes when we internalize loyalty as faith, justice as self-control, duty as caring.

I thought - this must be only half of the picture, what is the other half? Following the will of God is of human concern. What might be God's concern.

The other side of internalization is that, if we internalize, then our emotional dispositions are resolved into virtues. In other words, if we "follow the will of God" it seems only fair that this some how leave us better off. I understand (from Plato, St.Paul, etc.) that if I internalize my perspectives, for example, justice as self-control, then
I am transformed, so that I respond to beauty with courage. This is to say that my will is strengthened.

So if - by internalizing - I follow the will of God, then my will shall be strengthened. So it should be. The more that I follow the will of God, the more that I should be able to do so.

The emotional dispositions - love, beauty, intimacy - are unresolved. As such, they are loving, (and great), for they wait on us, sustain us, that we might respond. But after we have taken the leap to internalize our perspective, then it is only right that they resolve themselves. They resolve themselves as virtues, treasures woven permanently into our
fiber, that strengthen our will:
* love (not hate) is resolved into hope
* beauty (not disgust) is resolved into courage
* intimacy (not fear) is resolved into honesty.

The sixsome - the division of everything into six perspectives - has two representations. Now I understand that one of these, in terms of cognition, is the perspective of the human, and has to do with "following the will". The other, in terms of emotion, is the perspective of God, and has to do with "strengthening the will".

This crystallizes the distinction between God and human, that human's concern is of "following the will", and God's concern is of "strengthening the will", and structurally this is expressed as the distinction between the two representations of the sixsome.

This is fitting because the sixsome is the structure that fleshes out man, and all that he can intuit of himself. It defines morality, and is the completeness of structure.

God is larger than this, and so is the life that we find ourselves in, and there is slack - the sevensome. But it is a most helpful idea that the sixsome is the structure that puts into focus the distinction between the views of God and human.

We can at once look at the other divisions that have two
representations, and I think that there is a difference between the subjective ones, and the objective ones.

* foursome: perspective object
* fivesome: time space
* sixsome: emotion /God/ cognition /man/
* sevensome: increasing slack decreasing slack

So, more broadly, living through emotional resolution is subjective, as God through us, and living through cognitive resolution is objective, as human through us. And here God is what is unbounded, and human is what is bounded.
2014 birželio 02 d., 10:56 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 111-120 eilutės:

'''Human Outlook'''

AndriusKulikauskas: The human outlook is given by the {{Sixsome}}. I'm interested in the {{Rapport}} with [{{GodOutlook}} God's outlook].

Human self-corrects. Human does this through the threesome: taking a stand, following through, reflecting. Human is off-kilter. Human is imperfect and bounded. Human is within slack of perfection.

God is correct directly. He is perfect and unbounded.

This is the basis for human's rapport with God: human looks for a center around which to turn, whereas God wants to broaden his own horizons and go beyond himself and allow for a world of bounds and mistakes.
2014 birželio 01 d., 10:35 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 102-110 eilutės:

'''Penki ir vienas lygu šeši'''


Sixsome: God is his own principle

The sixsome is the structure that arises when God takes up the question: Is this the way things should be? The sixsome is the structure by which God makes optimal sense of his situation. He takes up a possibly hypothetical but ideal point of knowledge.

6) God looks at himself looking at himself looking at himself looking at himself looking at himself looking at himself from the side: "I am my principle to strive for the best". And he reinterprets the previous perspectives: "I am my principle to choose the better over the worse", "I am my principle to choose the good over the bad", "I am my principle to avoid extremes", "I am my principle to get more than what I need", "I am my principle to cling to what I have".
2014 gegužės 19 d., 16:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 88-101 eilutės:

'''Išorinis požiūris'''

A representation of the sixsome is made up of either
*three external perspectives and three InternalPerspectives,
*or three {{Emotions}} and three {{Virtues}}.

Consider emotion as {{Unity}} (such as love), the inside viewer.

Consider virtue as {{Spirit}}, the outside viewer.

Consider that {{Structure}} is an internal perspective and that {{Representation}} is an external perspective.

The outside viewer goes beyond themselves into an inside perspective, and the outside perspective is unified by an inside viewer. This relates to the InversionEffect.
2014 gegužės 14 d., 16:40 atliko Andrius Kulikauskas -
2014 gegužės 14 d., 16:40 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:

Koks ryšys tarp jausmų ir juoko, juokingumo?
2014 gegužės 14 d., 12:51 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 16 eilutė:
Bjauresys ir baimė yra neigiami jausminiai atsiliepimai. Jų priešingybės - žavesys ir artimumas - yra pramanai. Neapykanta yra neigiamas jausminis atsiliepimas - pasitenkinimas neigiamu lūkesčiu, jam pasitvirtinus. O meilė, tai neapykantos priešingybė, tad irgi pramanas. Kaip suvokti šiuos pramanus?
2014 balandžio 01 d., 12:41 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 28 eilutė:
Šešerybės jausmai išsako, koks Dievas už mūsų - mylintis, žavus, artimas - juk meilė nėra iš šio pasaulio, bet jį palaiko - nė mes esame iš šio pasaulio, bet esame artimi Dievui, esame dvasia. Mąstyti, kaip dvasia reiškiasi, kaip ją atpažįstame ir ja gyvename. Būti atviras Dievui.
2014 kovo 30 d., 22:47 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 20-26 eilutės:

Kaip sieti šešerybės atvaizdus (2x6) ir trejybe spalvotą ketverybę (Platonas, šv.Paulius, Andrius) (4x3) ir 6 poreikius?
||išorė||geras||geresnis||geriausias||
||vidus||įsikibti||kaupti||vengti kraštutinumų||
||vidus||įsikibti||kaupti||vengti kraštutinumų||
||išorė||geras||geresnis||geriausias||
Ir kaip įsivaizduoti poreikių tenkinimus, kaip vaidmenis tinkinant, taikant Aleksandro gaires?
2014 kovo 18 d., 00:39 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Grožis išorėje, pasaulyje atspindi vidinę tiesą. (Oscar Wilde) Įsisavindami vidinį požiūrį, esame veikiami jos atspindžio išorėje, tai yra, grožio - taip kad priimame žavesį ir atmetame bjauresį - esame jautrūs skirtumui - ir pasaulyje suveikiame drąsa, jos dorybe. Augame jautrūs grožiui, jos ieškome pasaulyje. Menas, tai kitoniška aplinka - išreiškianti tai, kas visuomenėjė nuslėpta. (Marshall McLuhan)
į:
Grožis išorėje, pasaulyje atspindi vidinę tiesą. (Oscar Wilde) Įsisavindami vidinį požiūrį, esame veikiami jos atspindžio išorėje, tai yra, grožio - taip kad priimame žavesį ir atmetame bjauresį - esame jautrūs skirtumui - ir pasaulyje suveikiame drąsa, jos dorybe. Augame jautrūs grožiui, jos ieškome pasaulyje. Menas, tai kitoniška aplinka - išreiškianti tai, kas visuomenėjė nuslėpta. (Marshall McLuhan) Tad grožis yra nuolankumas tikslui, esančiam kitoje plotmėje - jam esame nuolankūs nes savitvarda, susivaldymu įsisaviname teisingumą, darnumą. Tad ir atsiliepiame drąsa tam aukštesniam tikslui. Drąsa išreiškia mūsų atsiplėšimą nuo šito pasaulio, mūsų įsijungimą tame aukštesniame pasaulyje. Gyvenimo prasmė tad yra peržengimas šio pasaulio.
2014 kovo 18 d., 00:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
Šešerybe įsikimbame į "žemišką" mąstyseną, ja išgyvename amžiną gyvenimą, iš tenkinimų 4-6 pereiname į tenkinimus 1-3, taip kad mums amžinas gyvenimas tampa savas, žemiškas.
į:
Šešerybe įsikimbame į "žemišką" mąstyseną, ja išgyvename amžiną gyvenimą, iš tenkinimų 4-6 pereiname į tenkinimus 1-3, taip kad mums amžinas gyvenimas tampa savas, žemiškas, atsiplėšiame nuo šio gyvenimo.
2014 kovo 18 d., 00:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 18-19 eilutės:

Šešerybe įsikimbame į "žemišką" mąstyseną, ja išgyvename amžiną gyvenimą, iš tenkinimų 4-6 pereiname į tenkinimus 1-3, taip kad mums amžinas gyvenimas tampa savas, žemiškas.
2014 kovo 18 d., 00:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Grožis išorėje, pasaulyje atspindi vidinę tiesą. Įsisavindami vidinį požiūrį, esame veikiami jos atspindžio išorėje, tai yra, grožio - taip kad priimame žavesį ir atmetame bjauresį - esame jautrūs skirtumui - ir pasaulyje suveikiame drąsa, jos dorybe. Augame jautrūs grožiui, jos ieškome pasaulyje.
į:
Grožis išorėje, pasaulyje atspindi vidinę tiesą. (Oscar Wilde) Įsisavindami vidinį požiūrį, esame veikiami jos atspindžio išorėje, tai yra, grožio - taip kad priimame žavesį ir atmetame bjauresį - esame jautrūs skirtumui - ir pasaulyje suveikiame drąsa, jos dorybe. Augame jautrūs grožiui, jos ieškome pasaulyje. Menas, tai kitoniška aplinka - išreiškianti tai, kas visuomenėjė nuslėpta. (Marshall McLuhan)
2014 kovo 18 d., 00:03 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Grožis išorėje, pasaulyje atspindi vidinę tiesą. Įsisavindami vidinį požiūrį, esame veikiami jos atspindžio išorėje, tai yra, grožio - taip kad priimame žavesį ir atmetame bjauresį - esame jautrūs skirtumui - ir pasaulyje suveikiame drąsa, jos dorybe.
į:
Grožis išorėje, pasaulyje atspindi vidinę tiesą. Įsisavindami vidinį požiūrį, esame veikiami jos atspindžio išorėje, tai yra, grožio - taip kad priimame žavesį ir atmetame bjauresį - esame jautrūs skirtumui - ir pasaulyje suveikiame drąsa, jos dorybe. Augame jautrūs grožiui, jos ieškome pasaulyje.
2014 kovo 18 d., 00:02 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 16-20 eilutės:

Grožis išorėje, pasaulyje atspindi vidinę tiesą. Įsisavindami vidinį požiūrį, esame veikiami jos atspindžio išorėje, tai yra, grožio - taip kad priimame žavesį ir atmetame bjauresį - esame jautrūs skirtumui - ir pasaulyje suveikiame drąsa, jos dorybe.

-----
Pakeistos 80-81 eilutės iš
===Thoughts from prayer===
į:
>>bgcolor=#FFECC0<<
2014 kovo 17 d., 21:44 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Aesthetics | Aesthetics]]: In the Pan Indian philosophic thought the term 'Satyam Shivam Sundaram' is another name for the concept of the Supreme. 'Sat' is the truth value, 'Shiv' is the good value & 'Sundaram' is the beauty value. Man through his 'Srabana' or education, 'Manana' or experience and conceptualization and 'Sadhana' or practice, through different stages of life (Ashramas) comes to form and realize the idea of these three values to develop a value system. [Palyginti: beauty ir beauty; love ir good; intimacy ir truth.]
į:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Aesthetics | Aesthetics]]: In the Pan Indian philosophic thought the term 'Satyam Shivam Sundaram' is another name for the concept of the Supreme. 'Sat' is the truth value, 'Shiv' is the good value & 'Sundaram' is the beauty value. Man through his 'Srabana' or education, 'Manana' or experience and conceptualization and 'Sadhana' or practice, through different stages of life (Ashramas) comes to form and realize the idea of these three values to develop a value system. [Palyginti: beauty ir beauty; love ir good; intimacy ir truth.] This Value-system helps develop two basic ideas 1) that of 'Daksha' or the adept/expert and 2) of Mahana/Parama or the Absolute and thus to judge anything in this universe in the light of these two measures, known as 'Adarsha'. A person who has mastered great amounts of knowledge of the grammars, rules, & language of an art-form are adepts (Daksha), whereas those who have worked through the whole system and journeyed ahead of these to become a law unto themselves is called a Mahana. Individuals idea of 'Daksha' and 'Mahana' is relative to the development of the concept of 'Satyam-Shivam-Sundaram.' [Palyginti: Daksha ir įsisavinimą; Mahana ir dievišką suveikimą]].
2014 kovo 17 d., 21:42 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:
>>bgcolor=#ECD9EC<<
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Aesthetics | Aesthetics]]: In the Pan Indian philosophic thought the term 'Satyam Shivam Sundaram' is another name for the concept of the Supreme. 'Sat' is the truth value, 'Shiv' is the good value & 'Sundaram' is the beauty value. Man through his 'Srabana' or education, 'Manana' or experience and conceptualization and 'Sadhana' or practice, through different stages of life (Ashramas) comes to form and realize the idea of these three values to develop a value system. [Palyginti: beauty ir beauty; love ir good; intimacy ir truth.]
2014 kovo 10 d., 09:03 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 8-11 eilutės:
Kaip išsakyti šešerybę? Ar jinai susijusi su laipsnynu? Su poreikių tenkinimais? Su ketverybės lygmenų poromis, kaip kad žinojimo rūmuose?

Žavesys yra išminties jausmas. Ar meilė yra geros valios jausmas? Ar artimumas yra Dievo valios jausmas? Koks būtų amžino gyvenimo jausmas? O gal amžinas gyvenimas yra betarpiškas.
2014 vasario 09 d., 10:09 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 9-73 eilutės:
>>bgcolor=#EEEEEE<<
See also: {{Divisions}}, {{Caring}}, {{Believing}}, {{Obeying}}, {{Internalization}}, RepresentationsOfSixsome, {{Self-understanding}}, SharedUnderstanding, PrimaryStructures, EverythingWishesForEverything

===Sixsome===

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/sixsome.jpg

The sixsome is the [DivisionsOfEverything division of everything] into six perspectives. This structure defines issues of morality. It is given by six of the OperatingPrinciples:

*1. Cling to what you have
*2. Get more than what you need
*3.Avoid extremes
*4.Choose the good over the bad
*5. Choose the better over the worse
*6. Strive for the best.

The sixsome has two representations, emotion and cognition. In terms of emotion, the operating principles are understood as the effect that horizon points have upon us when we focus on them, and thus slack is decreasing. They are three pairs of emotional dispositions:

*1. beauty/disgust
*2. love/hate
*3. intimacy/fear

and three virtues:

*4. courage
*5. hope
*6. honesty

In terms of cognition, the operating principles are understood as our efforts to focus ourselves upon horizon points, and thus slack is increasing. They are three internal perspectives:

*1. obeying
*2. believing
*3. caring

and three external perspectives:

*4. justice
*5. loyalty
*6. duty

These involve absolute, relative, and ultimate judgements. Our mind moves from absolute to relative. In emotion, our mind moves from recurrent activity (conflicts) to evoked structure (virtues), and this may be thought of as intensification. In cognition, our mind moves from expressed structure (external perspectives) to recurrent activity (internal perspectives), and this may be thought of as internalization. Perhaps these movements may also be thought of as taking us between particular (self-centered, internal, closed) and general (multi-centered, external, open) morality. Emotion takes us from particular to general, and cognition takes us from general to particular. [4/01, Andrius Kulikauskas]

===Everything wishes for everything===

Note that the sixsome relates the commitments and the choices and in the case when they are completely separate. This is what relates the dilemmas and the primary structrures which respond to them.

===Idea===

* In A is I: Obeying is the unity of taking a stand and following through.
* I is A: Believing is the unity of reflecting and taking a stand.
* I is felt by A: Caring is the unity of following through and reflecting.

* A is in I: Willing is the distinction of taking a stand and following through.
* A is not I: Choosing is the distinction of reflecting and taking a stand.
* A feels I: Empathizing is the distinction of following through and reflecting.

===Question===

What is the relation between the sixsome and the ExpressionsOfTheWill: engaging, waiting, believing, relying, loving, suffering?

===Thoughts from prayer===

''2005.05.10 {{A}}: Kaip kitas iškyla iš šešeryb&amp;#279;s? {{D}}: Šešerybe visiškai išsiskiria sandara ir veikla, tad galima apkeisti j&amp;#371; tvark&amp;#261; ir iškyla kitas.''

''2005.04.15 {{A}}: Kaip man suvokti šešeryb&amp;#281;? {{D}}: Yra Dievas ir žmogus. Ir kuris kur&amp;#303; myli? {{A}}: Dievas myli žmog&amp;#371;. {{D}}: Taip. O toliau, septyneryb&amp;#279;je žmogus myli, o aštuoneryb&amp;#279;je b&amp;#363;tent Diev&amp;#261; myli.''
2013 gruodžio 28 d., 22:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:

Attach:seserybe.jpg
2013 gruodžio 28 d., 20:45 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 3-7 eilutės iš
Attach:internalization.gif
į:
Attach:internalization.gif

>>bgcolor=#FFFFC0<<
Kaip įsisavinimas susijęs su šešerybe ir aštuongubu keliu?
>><<
2013 gruodžio 28 d., 20:44 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-3 eilutės:
Attach:sixsome.gif

Attach:internalization.gif

Šešerybė


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 spalio 29 d., 14:34
Tweet