Aš Sukrėstas Tavo pamokymo. Žinau girdi ką tau kalbu, Kaip aš girdėjau tavąjį griaustinį Kai išsilakstė Vengrijoj Trys tūkstančiai mūsų karių. Gana! Kare daugiau Nė vienas lai nežūna. Tavo ramybė tegul būna Man karūna. Vainikas Erškėčių Mano dvasiai lizdas. Rūmų žvilgsniai užgaulioja. Kaip juos nuoširdžiai sutikti? "Tu gali man nepatikti." "Tu gali mane įskaudint." "Tu gali manęs negerbti." O Dieve, ar tau būtina tylėti? Mane kaip sūnų auklėji diržu. Ar mes kartu negalim išsiverkti? Išmokyk maldą, aš tave meldžiu, Kad iš anksto pasimokyčiau ko nori. Juk aš drįstu būti tavo karalaičiu, Vesti tavo tautą - našlaičių, Močiučių, beraščių, be dantų, Tavo sūnaus Jėzaus Kristaus surinktų. Dovanok! Dovanok! Jo karalystę žemėje pratęsti, Jo viltį - kančių kančias iškęsti, Jo laimę per amžių amžius bręsti. Mane pamokyk užkariauti širdį. Mane pamokyk nugalėti mirtį. Aš tavo Sūnaus mokinys. Aš moku jo oktavą. "Tėve mūsų" - kreipinys Atima man žadą. Aštuoni širdingi prašymai Lai suskamba visi Ir manęs visai nebėr Tik girdžiu ką man kalbi. Pater noster, Tėve mūsų, Mylintis, mus vaikus, labiau, Kaip patys mylime save, Juk mums už visaką baisiau Gyventi! Ar žinai? O mums linki gyventi amžinai. Jei danguje yra plyšys, Jei su tavim yra ryšys, Verčiau tu kaip mes mąstyk ir būk ir veik. Šventas, šventas, šventas Tegul būna Tavo vardas - Tėve - mūsų, Tau brangus kiekvienas vaikas, Tėve mūsų, Net ir turkų, net ir prūsų, Net ir Gedimino, Mūsų tėvo tėvo tėvo tėvo, Garbingo atminimo, Tavo malonę jam lai žino Jo vaikų vaikų vaikaičiai Gediminaičiai. Aš karalaitis. Kaip tikiu, taip ir bus. Tegul būna tavo karalystė. Nes kas daugiau sutaikys mus, Jei kaip kiekvienas tiki, taip ir bus? Nė tėvelio Lietuva, nė Lenkija, Nė mamytės Austrija, Nė brolio Bohemija, Nė močiutės Liuksemburgas, Nė senelio Vokietija, Kroatija, Vengrija, Romėnų imperija. Verčiau tu veik nei aš. Tau žinomi keliai. Kaip atsiduoti tavo valiai Jei pasaulį valdo mes, vaikai karaliai? Kam paklusti, jei nepaklusti, Ką tikėti, jei netikėti, Kas turėtų mums rūpėti? Danguje, taip ir žemėje, Kažin ką gali tavo vaikų gera valia? Nebent atverti tavo gerai širdžiai kelią Maldaut karšta malda Kaip dvylikos metų karalienė Jadvyga, Kaip tavo vaiko motina Marija, Kaip karvedė Žana d'Arka Vyskupo sudeginta ant laužo, nekalta. Ir mūs karalius Vladislovas, Mano dėdė, kurio nepažinojau, Nes mūšyje krito, dvidešimt metų tesulaukęs. Ant Alacho iešmo pakilo jo galva. Dieve, kam tarnauja jo auka? Kai su dangumi nutrūksta mūs ryšys Ir tavęs jau niekas neprisiprašys, Tėve, kam mane apleidai? Nesakai kur dingai. Visgi leisk mums Šiandien, ryt, poryt, Tikėt ir ištęsėt ir pamatyt Ar reikėtų taip tikėti antrąsyk? Globok mus kai gvildenam ką daryt. Valgyti mums duonos duok šią dieną, Kad ką tikime galėtumėm įvykdyt. Vilniuje varguoliai šąla žiemą. Jiems pavasarį svajoju pristatyti. Linksmą mugę kuri įkvėptų viltį Jėzų Kristų į Jeruzalę lydėti Verbomis į Katedrą pakilti Angelai sulėktų mūsų pavydėti Kaip šventasis aš galėčiau šokinėti! Atleiski man, atleiski mums puikybę, Su tavimi kalbu kaip Janas Husas Labai asmeniškai, per daug uždusęs, Vyskupui Dlugošui nepaklusęs Degu kaip laužas meile tau, Atleisk, kad aš nurimčiau, jo klausyčiaus, Nepergyvenčiau, kaip mane pažįsta, Kur aš nuklydau ir galiu nuklysti, Atleisk, kad aš ir vėl pasitaisyčiau Ir nepykčiau, kad jisai man kaltininkas. O Viešpaties, nevesk mūs į pagundą Kaip vos nebuvo man su Kunigunde, Imperatoriaus dukra. Gyvensiu tyras, šventas, kaip lelija. Mane moko Motina Marija. Padėk teisingai atsirinkti kelią Iš tų visų kur mano mintys veda. Filippo Buonaccorsi ranką deda senais ir vėl naujais dalykais žavėtis, klasikiniais vyrais, o aš sakau, Florencijoj karalius nuogas. Man pavyzdys - jaunuolis Dovydas nugalėti Galijotą pasiryžęs štai paveikslas mūsų Viešpačio žydų karalius ant romėnų kryžiaus Dievas vos ne nuogas su mumis kviečia nusirengti mūs širdis. Dlugošas mus moko, mes romėnai! Saugok nuo romėnų ir šėtonų! Gelbėk mus nuo pikto Ir nuo pykčio. Neleisk nekęsti gero vyro Mokytojo Jano Dlugošo Ir jam linkėti kryžių. Saugok protą nuo bet kokio rikto, Nuo popiežiaus Siksto Inkvizicijos išvardintų klaidų. Jei nematom, koks tu tobulas, Prašau, būk nors pakankamas Neleiski mums toli nuklysti Bet išdrįsti Klausytis tavo balso Angeliškų gaidų, Jų aidų aidų. "Aš myliu tave" Dieve girdžiu, tu kalbini mane! "Aš taip myliu tave" Dieve, tai žinau, Ir tai puiku, Bet aš prašau Mane pamokyki mylėti, Į kitus naujai žiūrėti, Ką jaučiu nenutylėti! "Aš vis tiek myliu tave." Jungiasi dangaus ir žemės reikalai. Dievo žodį man kartoja angelai! "Aš vis tiek myliu tave." Šventas, Dieve, šventas! O koks noras, Kad mane išgirstų vyras doras! "Tu gali man nepatikti..."
mėgstama Marijos giesmė
Išdėstyti: Mylėti visu kūnu, protu, valia ir dvasia.
Tylėti. Tylėti ir tylėti. Kaip tyli karalaitis Bet virpa jo širdis. Kazys, Kazys, Turi ilgus sparnus, Kazys, Kazys, Turi ilgus sparnus, Skrisčiau, skrisčiau, kad galėčiau, Ilgus sparnus, kad turėčiau, kaip Kazys... Jo gaila. Jo gaila. Mylėti. Mylėti ir mylėti. Per gavėnią rengti mugę.
Ką pamokytų vienuolis (mokytojas, metraštininkas, vyskupas) Dlugošas???
"Tu gali mane įskaudinti. Aš vis tiek myliu tave."