Šviesuolių karūna
Man rūpi viską žinoti ir tuo pačiu viską išsakyti, tai yra, taip viską pristatyti, jog visi galėtumėme tą žinojimą visaip plėtoti ir gražiai taikyti. Man rūpi suvokti pirmapradžio Dievo išeities tašką ir jo mąstymą palaikyti ir įkūnyti plačia, viską aprėpiančia šviesuolių bendryste. Man rūpi tai bendrystei atrasti mokslą, pajėgų išgvildenti bet kurį klausimą, kviečiantį mus bendradarbiauti, vertinti vienas kito išgyventą nuojautą, susikalbėti nuodugniai, vienas kitą pažinti iš esmės, kaip vieną vienintelį mums visiems bendrą žmogų įvairiausiose aplinkybėse, kaip gyvąjį Dievą.
Jaučiu, kad mano kiekviena išgyventa akimirka prasminga, su visomis smulkmenomis, ir dangaus gyventojai jas visas stebi ir brangina. Rodos, neįmanoma šioje žemėje jomis visomis pasidalinti, nors mintyse jas kartais perpasakoju tarsi kitiems. Abejoju, ar prasminga aprašyti savo paskirą gyvenimą, juk man rūpi pristatyti besąlygišką tiesą. Verčiu rašysiu ką galiu apie mums visiems svarbų Dievą ir mums visiems prasmingas tiesas apie gyvenimą ir dargi amžiną gyvenimą. Tačiau po truputį suprantu, jog dažnai ta Dievo pažintis ir gyvenimo išmintis kyla iš asmeninių išgyvenimų, kurias tenka nupasakoti. Iš tiesų, tokie mano pasipasakojimai gali būti visai įdomūs ir eiliniam skaitytojui palengvinti sunkių minčių skaitymą. Būtent tokiu būdu kiekviena gyvenimo smulkmena virsta šviesuolių karūnos brangakmeniu.
Man svarbiau