Mintys.Žinojimas istorija
Rodyti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2023 rugsėjo 19 d., 14:12
atliko -
Pridėtos 232-233 eilutės:
* Žinojimas yra susigaudymas netroškime, kokios yra širdies ir pasaulio tiesos ir kurią rinktis. Troškimams nereikia žinoti nes troškimai savaime yra pasirinkimas išeiti už savęs. Tad žinojimas išplečia troškimą požiūriais, jų grandinėmis. O troškimu (nežinojimu) išeinama į žinojimą.
2021 lapkričio 26 d., 15:07
atliko -
Pakeistos 8-18 eilutės iš
*
*
*
** Kaip nieko žinojimas susijęs su nieko nežinojimu?
* Kaip žinojimas palaiko nežinojimą?
** Koks tikėjimo santykis su žinojimu ir nežinojimu ir jų tarpu?
* Kaip nežinojimą išsakome žinojimu?
* Kaip (Dievo) nežinojimas kyla iš žmogaus?
į:
Kas yra žinojimas ir nežinojimas?
* Kaip ketverybė apibrėžia žinojimą?
* Ką reiškia žinoti ir nežinoti?
* Kaip nieko žinojimas susijęs su nieko nežinojimu?
* Kaip ketverybė apibrėžia žinojimą?
* Ką reiškia žinoti ir nežinoti?
* Kaip nieko žinojimas susijęs su nieko nežinojimu?
Pakeistos 14-22 eilutės iš
į:
* Kuom skiriasi žinojimas ir suvokimas?
Kaip žinojimas palaiko nežinojimą?
* Kaip nežinojimą išsakome žinojimu?
* Kaip (Dievo) nežinojimas kyla iš žmogaus?
* Koks tikėjimo santykis su žinojimu ir nežinojimu ir jų tarpu?
* Kaip susiję gerumas, žinojimas ir nežinojimas?
Žinojimo rūmai
Kaip žinojimas palaiko nežinojimą?
* Kaip nežinojimą išsakome žinojimu?
* Kaip (Dievo) nežinojimas kyla iš žmogaus?
* Koks tikėjimo santykis su žinojimu ir nežinojimu ir jų tarpu?
* Kaip susiję gerumas, žinojimas ir nežinojimas?
Žinojimo rūmai
Ištrinta 24 eilutė:
2021 lapkričio 26 d., 14:46
atliko -
Pridėta 9 eilutė:
** Kaip ketverybė apibrėžia žinojimą?
Pakeistos 12-13 eilutės iš
** Kaip ketverybė apibrėžia žinojimą?
susiję gerumas, žinojimas ir nežinojimas?
į:
** Kaip susiję gerumas, žinojimas ir nežinojimas?
** Kaip nieko žinojimas susijęs su nieko nežinojimu?
** Kaip nieko žinojimas susijęs su nieko nežinojimu?
Pridėta 20 eilutė:
2021 rugsėjo 16 d., 14:32
atliko -
Pridėtos 227-228 eilutės:
* Žinojimas, tai mūsų savastis, atspindinti mūsų brandą. Taikyti žinojimą, tai jį išgyventi, tai bręsti, tai išmintis.
2021 rugsėjo 15 d., 12:10
atliko -
Pridėtos 239-240 eilutės:
* [[https://zh.wikipedia.org/wiki/%E7%8E%8B%E5%AE%88%E4%BB%81 | 王守仁]] Kinų filosofas. Žinojimo ir veikimo neišskiriamumas.
2021 gegužės 01 d., 17:18
atliko -
Pridėta 17 eilutė:
* Kodėl būtent visko apimtyje prilygsta nežinojimas ir žinojimas?
2021 gegužės 01 d., 17:17
atliko -
Pridėta 12 eilutė:
** Kaip susiję gerumas, žinojimas ir nežinojimas?
Pridėtos 15-16 eilutės:
* Kaip nežinojimą išsakome žinojimu?
* Kaip (Dievo) nežinojimas kyla iš žmogaus?
* Kaip (Dievo) nežinojimas kyla iš žmogaus?
2021 kovo 05 d., 15:48
atliko -
Pridėtos 219-222 eilutės:
* Žinojimas sieja (pavzydžiui, Dievą ir gerumą) o suvokimas atskiria.
* Padalinimais Kitas prisiima požiūrį nebūtinai atsižvelgdamas ar nutuokdamas kitus požiūrius, užtat yra dalinis žinojimas. Dievas išgyvena visuminį žinojimą, o Kitas išgyvena dalinį žinojimą. Aš ir Tu išgyvename tarpinius žinojimus.
* Žinojimas svarbus padalinimams nes tai požiūrio buvimas šalia. Mąstome vieną požiūrį tačiau pripažįstame šalia esančius požiūrius.
2021 kovo 05 d., 15:47
atliko -
Pakeista 200 eilutė iš:
So now we want to look at {{Concepts}} and how they refer in
į:
So now we want to look at Concepts and how they refer in
Pakeistos 208-210 eilutės iš
į:
Andrius
''Knowing'' as the ''Truth of Concepts'' - fantastic! And that makes me think that God (the nullsome - division of everything into no perspectives, so that it is of itself) is the "concept of truth" and thereby related to the foursome (division of everything into four perspectives) which may be thought of as bifurcating the "concept of truth" into "concept" and "truth" and reordering them, those holding them separate, which would explain the role of the foursome as the maximal unfolding of structure, which opens up space for the godlet but also starts the collapse of structure, the eightsome finalizing the collapse into the nullsome, as it has a perspective "all are good and all are bad" which is to say, an empty system (here I say: "true"="obvious"="not hidden" which as a "concept" (stands on its own and is thus "hidden") is by nature contradictory and is thus both "obvious" and "hidden").
''Knowing'' as the ''Truth of Concepts'' - fantastic! And that makes me think that God (the nullsome - division of everything into no perspectives, so that it is of itself) is the "concept of truth" and thereby related to the foursome (division of everything into four perspectives) which may be thought of as bifurcating the "concept of truth" into "concept" and "truth" and reordering them, those holding them separate, which would explain the role of the foursome as the maximal unfolding of structure, which opens up space for the godlet but also starts the collapse of structure, the eightsome finalizing the collapse into the nullsome, as it has a perspective "all are good and all are bad" which is to say, an empty system (here I say: "true"="obvious"="not hidden" which as a "concept" (stands on its own and is thus "hidden") is by nature contradictory and is thus both "obvious" and "hidden").
2021 vasario 25 d., 18:47
atliko -
Pridėta 71 eilutė:
* Žinojimas yra požiūrių priėmimas, nežinojimas yra požiūrių atsisakymas.
2021 vasario 22 d., 13:05
atliko -
Pridėtos 32-36 eilutės:
Ketverybės atvaizdas
* Žinojimas yra ketverybės atvaizdas mažėjančiu laisvumu, atsakymais Ar! Koks! Kaip! Kodėl! Nežinojimas yra ketverybės atvaizdas didėjančiu laisvumu, klausimais Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
Buvimas šalia požiūrio
* Žinojimu esame šalia požiūrio, taip kad galime prie jo prieiti, jį priimti ir juo matyti.
* Yra tiesioginis žinojimas, kuriuo galime patys žinoti, ir netiesioginis žinojimas, kuriuo priimame kitų žinojimą, kuris mums patiems gali būti neprieinamas.
* Žinojimas yra ketverybės atvaizdas mažėjančiu laisvumu, atsakymais Ar! Koks! Kaip! Kodėl! Nežinojimas yra ketverybės atvaizdas didėjančiu laisvumu, klausimais Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
Buvimas šalia požiūrio
* Žinojimu esame šalia požiūrio, taip kad galime prie jo prieiti, jį priimti ir juo matyti.
* Yra tiesioginis žinojimas, kuriuo galime patys žinoti, ir netiesioginis žinojimas, kuriuo priimame kitų žinojimą, kuris mums patiems gali būti neprieinamas.
2021 vasario 10 d., 20:05
atliko -
Pakeistos 67-68 eilutės iš
į:
Žinojimas yra pagrindas laisvumui.
* Žinojimo apimtis yra laisvumo apimtis - ko daugiau žinai, to laisvesnis esi. Nes žinojimas grindžia dvilypį požiūrį, kad gali remtis tiek žinojimu, tiek nežinojimu, ir gali rinktis, kuo remtis.
* Žinojimo apimtis yra laisvumo apimtis - ko daugiau žinai, to laisvesnis esi. Nes žinojimas grindžia dvilypį požiūrį, kad gali remtis tiek žinojimu, tiek nežinojimu, ir gali rinktis, kuo remtis.
2021 vasario 10 d., 20:02
atliko -
Pridėta 68 eilutė:
* Žinojimas yra pagrindas laisvumui. Žinojimo apimtis yra laisvumo apimtis - ko daugiau žinai, to laisvesnis esi. Nes žinojimas grindžia dvilypį požiūrį, kad gali remtis tiek žinojimu, tiek nežinojimu.
2021 vasario 03 d., 20:26
atliko -
Pridėta 211 eilutė:
* Ketverybė nusako tarpą tarp besąlygiško buvimo ir sąlygiško buvimo. tad nusako sąlygas. O žinojimas yra sąlygų atpažinimas, jų turinio išgavimas.
2021 vasario 03 d., 20:25
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
Žr. [[Suvedimas]], [[Ketverybė]], [[Požiūriai]], [[Sąmoningumas]], [[Sąmoningėjimas]], [[Išsiaiškinimai]], [[Viską žinoti]], [[Suvokimas]], Apibrėžtas, Nežinomybė. Mystery, Observer.
į:
Žr. [[Suvestinė]], [[Ketverybė]], [[Požiūriai]], [[Sąmoningumas]], [[Sąmoningėjimas]], [[Išsiaiškinimai]], [[Viską žinoti]], [[Suvokimas]], Apibrėžtas, Nežinomybė. Mystery, Observer.
Pridėtos 209-210 eilutės:
* Ar žinojimas yra asmens santykis su apimtimi? su viskuo?
2021 sausio 16 d., 14:48
atliko -
Pakeistos 13-14 eilutės iš
* Koks tikėjimo santykis su žinojimu ir nežinojimu ir jų tarpu?
į:
* Kaip žinojimas palaiko nežinojimą?
** Koks tikėjimo santykis su žinojimu ir nežinojimu ir jų tarpu?
** Koks tikėjimo santykis su žinojimu ir nežinojimu ir jų tarpu?
2020 vasario 21 d., 19:46
atliko -
Pakeistos 204-205 eilutės iš
į:
[+Užrašai+]
Pridėta 207 eilutė:
* Žinojimas yra tame, kad nereikia dėmesio skirti. Pavyzdžiui, žinau kaip sugrįžta į viską ir betką, tai galiu susitelkti į kažką. Tai gali lemti išugdyti įgūdžiai, pasąmonė už dėmesio ribų.
2019 gruodžio 20 d., 20:45
atliko -
Pridėta 40 eilutė:
* Žinojimas yra gebėjimas panorėjus atkurti žinias, tad dėmesį į jas telkti arba netelkti. Žinojime tad slypi galimybė įsijausti į žinių reikšmę ir galimybė nuo tos reikšmės išsilaisvinti. Žinojimas yra sąmoningumo sąlygos: ką žinau, galiu įsisąmoninti. Sąmoningumas yra dviprasmiška būsena gretinanti sąmonės nežinojimą (klausimą) ir pasąmonės žinojimą (atsakymą). Sąmoningumu nustatome savo santykį su savo žiniomis. Žinojime glūdi laisvė nustatyti savo santykį su žiniomis, tad kartu glūdi atsakomybė tomis žiniomis rūpintis, jas gražiai taikyti.
2019 gruodžio 14 d., 20:13
atliko -
Pakeistos 10-11 eilutės iš
* Ką reiškia žinoti ir nežinoti?
*Kaip ketverybė apibrėžia žinojimą?
*
į:
** Ką reiškia žinoti ir nežinoti?
** Kuom skiriasi žinojimas ir suvokimas?
** Kaip ketverybė apibrėžia žinojimą?
* Koks tikėjimo santykis su žinojimu ir nežinojimu ir jų tarpu?
* Susieti žinojimą su žinojimo rūmais.
** Kuom skiriasi žinojimas ir suvokimas?
** Kaip ketverybė apibrėžia žinojimą?
* Koks tikėjimo santykis su žinojimu ir nežinojimu ir jų tarpu?
* Susieti žinojimą su žinojimo rūmais.
Pakeistos 16-18 eilutės iš
* Kuom skiriasi žinojimas ir suvokimas?
* Koks tikėjimo santykis su žinojimu ir nežinojimu ir jų tarpu?
į:
2019 gruodžio 14 d., 20:12
atliko -
Pridėtos 38-41 eilutės:
Gebėjimas panorėjus atkurti žinias
* Tad dėmesį į žinias telkti arba netelkti.
* Žinojime lypi galimybė įsijausti į žinių reikšmę ir galimybę nuo tų pačių žinių išsilaisvinti.
* Žinoti, tamprėjimu įsijaučiant į žinių reikšmę tikrovėje, ir kartu nežinoti, laisvėjimu išryškinant žinių sąlygas vaizduotėje, atsitokėjus.
* Tad dėmesį į žinias telkti arba netelkti.
* Žinojime lypi galimybė įsijausti į žinių reikšmę ir galimybę nuo tų pačių žinių išsilaisvinti.
* Žinoti, tamprėjimu įsijaučiant į žinių reikšmę tikrovėje, ir kartu nežinoti, laisvėjimu išryškinant žinių sąlygas vaizduotėje, atsitokėjus.
2019 gruodžio 12 d., 22:04
atliko -
Pridėtos 197-200 eilutės:
'''Užrašai'''
* Pradžioje buvo nepažinimas (įžvalga, nežinojimas). Jo priešprieša, tai pažinimas (duomenys, sandaros).
2019 lapkričio 19 d., 12:06
atliko -
Pakeista 50 eilutė iš:
* Gebėjimas atkurti žinias, įsijausti į jų reikšmę pasaulyje, ir atsitokėti nuo jų, suprasti jų būklę vaizduotėje.
į:
* Gebėjimas atkurti žinias, tamprėjimu įsijaučiant į jų reikšmę tikrovėje, ir laisvėjimu išryškinant jų sąlygas vaizduotėje, atsitokėjus. Žinojimas yra sąmoningumo sąlygos: ką žinau, galiu įsisąmoninti.
2019 lapkričio 19 d., 12:00
atliko -
Pridėta 50 eilutė:
* Gebėjimas atkurti žinias, įsijausti į jų reikšmę pasaulyje, ir atsitokėti nuo jų, suprasti jų būklę vaizduotėje.
2019 sausio 19 d., 22:54
atliko -
Pridėta 70 eilutė:
* Vienas žmogus įsijaučia kitas kartu įsijaučia tačiau yra tarpas užtat gali atsitokėti o su laiku įsidrąsina pačiam įsijausti
2019 sausio 19 d., 22:52
atliko -
Pakeista 67 eilutė iš:
į:
Atmintis - pasąmonės bendrystė
Pridėta 69 eilutė:
* Tiriant tiesos iškraipymus, mąstyti, kaip puoselėjama mūsų pasąmonių bendrystė.
2019 sausio 19 d., 22:41
atliko -
Pridėta 17 eilutė:
---------------------
Ištrinta 61 eilutė:
Pakeistos 67-69 eilutės iš
į:
Atmintis
* Atmintis atkartoja ne patį išgyvenimą, o jo atvaizdą, jo įspaudą, jo įspūdį.
* Atmintis atkartoja ne patį išgyvenimą, o jo atvaizdą, jo įspaudą, jo įspūdį.
Pridėtos 124-125 eilutės:
* Pasąmonė remiasi trimis apdorotojais - sąmoningumo lygmenimis. Užtat turi būti trys kalbos skirtingo sąmoningumo lygmenims: kūnui pasakojimas, protui įvardijimas, širdžiai pagrindimas.
* Žinome tai, kas diskretu. Klausimai remiasi tolydumu, tačiau jame ieško lūžio taškų. Diskretus vs. tolydus - tai iškyla penkerybe, aukštesniaisiais padalinimais. Šiuo skirtumu remiasi ir pasąmonė ir sąmonė, jų tarpusavio santykiai.
* Žinome tai, kas diskretu. Klausimai remiasi tolydumu, tačiau jame ieško lūžio taškų. Diskretus vs. tolydus - tai iškyla penkerybe, aukštesniaisiais padalinimais. Šiuo skirtumu remiasi ir pasąmonė ir sąmonė, jų tarpusavio santykiai.
2018 gruodžio 17 d., 15:19
atliko -
Pakeistos 30-40 eilutės iš
Semantikos ir sintaksės išskyrimas
* Žinojimas yra tiesos klausimo išskaidymas į semantiką (pasąmonės liudijimų tiesą) ir sintaksę
* Žinojimas yra semantikos, pasąmonės, vidinio turinio išsakymas sintaksės
* Žinojimas yra atskyrimas savo sąlygiškos tiesos ir Dievo besąlygiškos tiesos. O sąmoningumas yra šių tiesų derinimas, jų santykis, atitinkantis žinojimo laipsnį, apimtį. Žinojimo apimtis išsako skirtumą tarp sąlygiškos tiesos ir besąlygiškos tiesos, tai viskas, betkas, kažkas, niekas, atitinkamai didžiausias sąmoningumas (žinoti kodėl, tai žinoti viską
Sąmonės sąvokų ir pasąmonės tikrovės atitikimas
* Žinojimas yra proto sąvokų atitikimas tikrovei. Tad žinojimas yra sąmonės savokų santykis su pasąmonės tikrove.
* Knowledge is True Concepts.
* Knowledge is the Facts.
* Nuomonės yra nesąmoningumas.
į:
Dievo prielaidų paneigimas
* negates where God comes from (God's properties, where God is)
* Nonexistence of God, interference with God, Questions not taking up Answers.
* (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True)) (NotTruth) is negation of a property of being alone (of God), acceptance from Within of this Negation, negation of TotalStructure (of structure beyond Scope, of what comes from beyond), internal limitations, is Answers taking up Answers, resetting Scope, establishing Person as the one who accepts Scope and who is thus the utmost outreach by going beyond Scope.
Prielaidų išryškinimas, išskyrimas
* is negation of assumptions about Who
* Knowledge of X is the Relationships (the Conditions) by which X is BeingOneWith and NotBeingOneWith. Knowing X is Understanding these Relationships (keeping separate the Conditions).
* negates where God comes from (God's properties, where God is)
* Nonexistence of God, interference with God, Questions not taking up Answers.
* (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True)) (NotTruth) is negation of a property of being alone (of God), acceptance from Within of this Negation, negation of TotalStructure (of structure beyond Scope, of what comes from beyond), internal limitations, is Answers taking up Answers, resetting Scope, establishing Person as the one who accepts Scope and who is thus the utmost outreach by going beyond Scope.
Prielaidų išryškinimas, išskyrimas
* is negation of assumptions about Who
* Knowledge of X is the Relationships (the Conditions) by which X is BeingOneWith and NotBeingOneWith. Knowing X is Understanding these Relationships (keeping separate the Conditions).
Pridėtos 48-61 eilutės:
Sąmonės sąvokų ir pasąmonės tikrovės atitikimas
* Žinojimas yra proto sąvokų atitikimas tikrovei. Tad žinojimas yra sąmonės savokų santykis su pasąmonės tikrove.
* Knowledge is True Concepts.
* Knowledge is the Facts.
* Nuomonės yra nesąmoningumas.
Semantikos ir sintaksės išskyrimas
* Žinojimas yra tiesos klausimo išskaidymas į semantiką (pasąmonės liudijimų tiesą) ir sintaksę (sąmonės jų išdėliojimo teisingumą). Ir tas išskaidymas yra dvejopas, mūsų sąlygiškame pažinime išskiriantis sintaksės kaip ir semantikos koks, ir besąlygiškoje tikrovėje išskiriantis sintaksės kodėl ir semantikos ar.
* Žinojimas yra semantikos, pasąmonės, vidinio turinio išsakymas sintaksės, sąmonės, išoriniais ryšiais, tad sąmoningu suvokimu. Suvokimas yra išskyrimas sąvokų, savęs ir tikrovės, o sąmoningumas yra išskyrimas savo pažinimo sąlygiškumo nuo tiesos besąlygiškumo.
* Žinojimas yra atskyrimas savo sąlygiškos tiesos ir Dievo besąlygiškos tiesos. O sąmoningumas yra šių tiesų derinimas, jų santykis, atitinkantis žinojimo laipsnį, apimtį. Žinojimo apimtis išsako skirtumą tarp sąlygiškos tiesos ir besąlygiškos tiesos, tai viskas, betkas, kažkas, niekas, atitinkamai didžiausias sąmoningumas (žinoti kodėl, tai žinoti viską) ir mažiausias sąmoningumas (žinoti ar, tai nieko nežinoti).
Žinojimas ir nežinojimas
* Žinojimas yra atsakymas, o nežinojimas yra klausimas.
* Žinojimas yra proto sąvokų atitikimas tikrovei. Tad žinojimas yra sąmonės savokų santykis su pasąmonės tikrove.
* Knowledge is True Concepts.
* Knowledge is the Facts.
* Nuomonės yra nesąmoningumas.
Semantikos ir sintaksės išskyrimas
* Žinojimas yra tiesos klausimo išskaidymas į semantiką (pasąmonės liudijimų tiesą) ir sintaksę (sąmonės jų išdėliojimo teisingumą). Ir tas išskaidymas yra dvejopas, mūsų sąlygiškame pažinime išskiriantis sintaksės kaip ir semantikos koks, ir besąlygiškoje tikrovėje išskiriantis sintaksės kodėl ir semantikos ar.
* Žinojimas yra semantikos, pasąmonės, vidinio turinio išsakymas sintaksės, sąmonės, išoriniais ryšiais, tad sąmoningu suvokimu. Suvokimas yra išskyrimas sąvokų, savęs ir tikrovės, o sąmoningumas yra išskyrimas savo pažinimo sąlygiškumo nuo tiesos besąlygiškumo.
* Žinojimas yra atskyrimas savo sąlygiškos tiesos ir Dievo besąlygiškos tiesos. O sąmoningumas yra šių tiesų derinimas, jų santykis, atitinkantis žinojimo laipsnį, apimtį. Žinojimo apimtis išsako skirtumą tarp sąlygiškos tiesos ir besąlygiškos tiesos, tai viskas, betkas, kažkas, niekas, atitinkamai didžiausias sąmoningumas (žinoti kodėl, tai žinoti viską) ir mažiausias sąmoningumas (žinoti ar, tai nieko nežinoti).
Žinojimas ir nežinojimas
* Žinojimas yra atsakymas, o nežinojimas yra klausimas.
Pakeistos 66-72 eilutės iš
* is negation of assumptions about Who
* Knowledge of X is the Relationships (the Conditions) by which X is BeingOneWith and NotBeingOneWith. Knowing X is Understanding these Relationships (keeping separate the Conditions).
Dievo prielaidų paneigimas
* negates where God comes from (God's properties, where God is)
* Nonexistence of God, interference with God, Questions not taking up Answers.
* (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True)) (NotTruth) is negation of a property of being alone (of God), acceptance from Within of this Negation, negation of TotalStructure (of structure beyond Scope, of what comes from beyond), internal limitations, is Answers taking up Answers, resetting Scope, establishing Person as the one who accepts Scope and who is thus the utmost outreach by going beyond Scope.
į:
2018 gruodžio 17 d., 15:16
atliko -
Pridėta 40 eilutė:
* Nuomonės yra nesąmoningumas.
Pakeistos 56-57 eilutės iš
į:
Prielaidų išryškinimas, išskyrimas
* is negation of assumptions about Who
* is negation of assumptions about Who
Pakeista 59 eilutė iš:
į:
Dievo prielaidų paneigimas
Ištrintos 60-61 eilutės:
* (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True)) (NotTruth) is negation of a property of being alone (of God), acceptance from Within of this Negation, negation of TotalStructure (of structure beyond Scope, of what comes from beyond), internal limitations, is Answers taking up Answers, resetting Scope, establishing Person as the one who accepts Scope and who is thus the utmost outreach by going beyond Scope.
Pakeistos 62-64 eilutės iš
* Nuomonės yra nesąmoningumas.
Idea: Knowledge is institutional. The difference between 'independent thinking' and 'self-learning' is that self-learning is driven by the thirst for knowledge, and as such is the engagement of institutions. Knowledge is defined within the context of institutions, and so self-learning is pursued both inside and outside of an institution. Self-learning is about intertwining learning in all aspects of our lives, so that we are free to lead ourselves outside of institutions, and we are able to make the most of our being within institutions. Whereas independent thinking is about our own personal development as individuals, and leads to our own world, our own private language.
Idea:
į:
* (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True)) (NotTruth) is negation of a property of being alone (of God), acceptance from Within of this Negation, negation of TotalStructure (of structure beyond Scope, of what comes from beyond), internal limitations, is Answers taking up Answers, resetting Scope, establishing Person as the one who accepts Scope and who is thus the utmost outreach by going beyond Scope.
Santvarkų pažinimas
* Idea: Knowledge is institutional. The difference between 'independent thinking' and 'self-learning' is that self-learning is driven by the thirst for knowledge, and as such is the engagement of institutions. Knowledge is defined within the context of institutions, and so self-learning is pursued both inside and outside of an institution. Self-learning is about intertwining learning in all aspects of our lives, so that we are free to lead ourselves outside of institutions, and we are able to make the most of our being within institutions. Whereas independent thinking is about our own personal development as individuals, and leads to our own world, our own private language.
Santvarkų pažinimas
* Idea: Knowledge is institutional. The difference between 'independent thinking' and 'self-learning' is that self-learning is driven by the thirst for knowledge, and as such is the engagement of institutions. Knowledge is defined within the context of institutions, and so self-learning is pursued both inside and outside of an institution. Self-learning is about intertwining learning in all aspects of our lives, so that we are free to lead ourselves outside of institutions, and we are able to make the most of our being within institutions. Whereas independent thinking is about our own personal development as individuals, and leads to our own world, our own private language.
2018 gruodžio 17 d., 15:11
atliko -
Pridėtos 38-39 eilutės:
* Knowledge is True Concepts.
* Knowledge is the Facts.
* Knowledge is the Facts.
Pridėta 45 eilutė:
* is of Everything (Why), Anything (How), Something (What), Nothing (Whether). Knowledge (about Scope) is of context, what is beyond Scope, what it presumes, thus presumption of what is beyond Scope.
Pridėtos 48-50 eilutės:
* Knowledge is what allows for the Truth.
* Knowledge is institutional.
* Knowledge, presumption comes after relationship (of BeingOneWith)
* Knowledge is institutional.
* Knowledge, presumption comes after relationship (of BeingOneWith)
Pakeistos 58-62 eilutės iš
* Knowledge is the Facts.
* Knowledge is institutional.
* Knowledge is True Concepts.
* Knowledge, presumption comes after relationship (of BeingOneWith)
į:
Ištrinta 62 eilutė:
2018 gruodžio 17 d., 15:08
atliko -
Pridėta 23 eilutė:
Ketverybės reikalas
Ištrintos 24-28 eilutės:
* Žinojimas yra tiesos klausimo išskaidymas į semantiką (pasąmonės liudijimų tiesą) ir sintaksę (sąmonės jų išdėliojimo teisingumą). Ir tas išskaidymas yra dvejopas, mūsų sąlygiškame pažinime išskiriantis sintaksės kaip ir semantikos koks, ir besąlygiškoje tikrovėje išskiriantis sintaksės kodėl ir semantikos ar.
* Žinojimas yra semantikos, pasąmonės, vidinio turinio išsakymas sintaksės, sąmonės, išoriniais ryšiais, tad sąmoningu suvokimu. Suvokimas yra išskyrimas sąvokų, savęs ir tikrovės, o sąmoningumas yra išskyrimas savo pažinimo sąlygiškumo nuo tiesos besąlygiškumo.
* Žinojimas yra atskyrimas savo sąlygiškos tiesos ir Dievo besąlygiškos tiesos. O sąmoningumas yra šių tiesų derinimas, jų santykis, atitinkantis žinojimo laipsnį, apimtį. Žinojimo apimtis išsako skirtumą tarp sąlygiškos tiesos ir besąlygiškos tiesos, tai viskas, betkas, kažkas, niekas, atitinkamai didžiausias sąmoningumas (žinoti kodėl, tai žinoti viską) ir mažiausias sąmoningumas (žinoti ar, tai nieko nežinoti).
* Žinojimas yra proto sąvokų atitikimas tikrovei. Tad žinojimas yra sąmonės savokų santykis su pasąmonės tikrove.
Pridėta 26 eilutė:
Išėjimo už savęs pakopa
Ištrintos 27-34 eilutės:
* To view the known is to view the Limited, the Definite.
* Knowledge is the establishing of Person, the circumscription of Who in terms of What they assume, the negation of an assumption about Who. (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True))
* Knowledge is of the Person's Self
* Knowledge is the coinciding of the one who assumes and the one who is assumed
* NotBeingOneWith in the extent of BeingOneWith.
* Truth X within Scope Y. Truth about Y.
* Truth about...
Pridėtos 30-50 eilutės:
Žinojimas ir nežinojimas
* Žinojimas yra atsakymas, o nežinojimas yra klausimas.
Semantikos ir sintaksės išskyrimas
* Žinojimas yra tiesos klausimo išskaidymas į semantiką (pasąmonės liudijimų tiesą) ir sintaksę (sąmonės jų išdėliojimo teisingumą). Ir tas išskaidymas yra dvejopas, mūsų sąlygiškame pažinime išskiriantis sintaksės kaip ir semantikos koks, ir besąlygiškoje tikrovėje išskiriantis sintaksės kodėl ir semantikos ar.
* Žinojimas yra semantikos, pasąmonės, vidinio turinio išsakymas sintaksės, sąmonės, išoriniais ryšiais, tad sąmoningu suvokimu. Suvokimas yra išskyrimas sąvokų, savęs ir tikrovės, o sąmoningumas yra išskyrimas savo pažinimo sąlygiškumo nuo tiesos besąlygiškumo.
* Žinojimas yra atskyrimas savo sąlygiškos tiesos ir Dievo besąlygiškos tiesos. O sąmoningumas yra šių tiesų derinimas, jų santykis, atitinkantis žinojimo laipsnį, apimtį. Žinojimo apimtis išsako skirtumą tarp sąlygiškos tiesos ir besąlygiškos tiesos, tai viskas, betkas, kažkas, niekas, atitinkamai didžiausias sąmoningumas (žinoti kodėl, tai žinoti viską) ir mažiausias sąmoningumas (žinoti ar, tai nieko nežinoti).
Sąmonės sąvokų ir pasąmonės tikrovės atitikimas
* Žinojimas yra proto sąvokų atitikimas tikrovei. Tad žinojimas yra sąmonės savokų santykis su pasąmonės tikrove.
Apimties apžvalga, asmens pagrindimas
* To view the known is to view the Limited, the Definite.
* Knowledge is the establishing of Person, the circumscription of Who in terms of What they assume, the negation of an assumption about Who. (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True))
* Knowledge is of the Person's Self
* NotBeingOneWith in the extent of BeingOneWith.
* Truth X within Scope Y. Truth about Y.
* Truth about...
Suvokimo išvertimas sąvoka
* Žinojimas, tai suvokimo išvertimas sąvoka. (+4)
Suvokėjo ir suvoktojo sąsaja
* Knowledge is the coinciding of the one who assumes and the one who is assumed
* Žinojimas yra atsakymas, o nežinojimas yra klausimas.
Semantikos ir sintaksės išskyrimas
* Žinojimas yra tiesos klausimo išskaidymas į semantiką (pasąmonės liudijimų tiesą) ir sintaksę (sąmonės jų išdėliojimo teisingumą). Ir tas išskaidymas yra dvejopas, mūsų sąlygiškame pažinime išskiriantis sintaksės kaip ir semantikos koks, ir besąlygiškoje tikrovėje išskiriantis sintaksės kodėl ir semantikos ar.
* Žinojimas yra semantikos, pasąmonės, vidinio turinio išsakymas sintaksės, sąmonės, išoriniais ryšiais, tad sąmoningu suvokimu. Suvokimas yra išskyrimas sąvokų, savęs ir tikrovės, o sąmoningumas yra išskyrimas savo pažinimo sąlygiškumo nuo tiesos besąlygiškumo.
* Žinojimas yra atskyrimas savo sąlygiškos tiesos ir Dievo besąlygiškos tiesos. O sąmoningumas yra šių tiesų derinimas, jų santykis, atitinkantis žinojimo laipsnį, apimtį. Žinojimo apimtis išsako skirtumą tarp sąlygiškos tiesos ir besąlygiškos tiesos, tai viskas, betkas, kažkas, niekas, atitinkamai didžiausias sąmoningumas (žinoti kodėl, tai žinoti viską) ir mažiausias sąmoningumas (žinoti ar, tai nieko nežinoti).
Sąmonės sąvokų ir pasąmonės tikrovės atitikimas
* Žinojimas yra proto sąvokų atitikimas tikrovei. Tad žinojimas yra sąmonės savokų santykis su pasąmonės tikrove.
Apimties apžvalga, asmens pagrindimas
* To view the known is to view the Limited, the Definite.
* Knowledge is the establishing of Person, the circumscription of Who in terms of What they assume, the negation of an assumption about Who. (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True))
* Knowledge is of the Person's Self
* NotBeingOneWith in the extent of BeingOneWith.
* Truth X within Scope Y. Truth about Y.
* Truth about...
Suvokimo išvertimas sąvoka
* Žinojimas, tai suvokimo išvertimas sąvoka. (+4)
Suvokėjo ir suvoktojo sąsaja
* Knowledge is the coinciding of the one who assumes and the one who is assumed
2018 gruodžio 17 d., 15:00
atliko -
Pakeistos 105-111 eilutės iš
I suppose that these are the perspectives for something to be a "concept", be "known" or "knowable", be self-standing, and serve as a relationship for that which conceives and that which is conceived.
I am trying to understand this better. Here are some thoughts:
I think that the key issue here is "understanding" as the ability to hold concepts separate
į:
'''Žinojimo ir nežinojimo santykis'''
* Žmogus yra tikrai nežinantis Dievas - nežinantis, pirmiausiai, kad jisai yra Dievas. Ir tą nežinojimą išsako žmogaus trejybės ratas, juk jis vis kelia naujus klausimus, reikalaujančius pasitikrinti. Tad nežinojimas yra dalyvavimas. Ir trejybės ir ketverybės santykis, kaip kad šešerybės atvaizduose, yra nežinojimo ir žinojimo santykis.
'''Duomenys ir įžvalgos'''
Duomenys yra mūsų aptinkamos sandaros. Kiekviena iš jų iššaukia klausimą susijusį su žinojimu.
Yra požiūriai, kuriais gali būti sąvoka; tai, kas žinoma; tai, kas savistovu; tai, kas sieja suvokėją ir suvoktąjį.
Suvokimas išskiria sąvokas, jas laiko išskirtas. Sąvoka savyje sieja savo dvasią bei sandarą. Sandara yra sąvokos savastis savyje kurioje sąvoka (dvasia) atsiranda. Suvokti sąvoką yra atskirti dvasią ir sandarą.
* Žmogus yra tikrai nežinantis Dievas - nežinantis, pirmiausiai, kad jisai yra Dievas. Ir tą nežinojimą išsako žmogaus trejybės ratas, juk jis vis kelia naujus klausimus, reikalaujančius pasitikrinti. Tad nežinojimas yra dalyvavimas. Ir trejybės ir ketverybės santykis, kaip kad šešerybės atvaizduose, yra nežinojimo ir žinojimo santykis.
'''Duomenys ir įžvalgos'''
Duomenys yra mūsų aptinkamos sandaros. Kiekviena iš jų iššaukia klausimą susijusį su žinojimu.
Yra požiūriai, kuriais gali būti sąvoka; tai, kas žinoma; tai, kas savistovu; tai, kas sieja suvokėją ir suvoktąjį.
Suvokimas išskiria sąvokas, jas laiko išskirtas. Sąvoka savyje sieja savo dvasią bei sandarą. Sandara yra sąvokos savastis savyje kurioje sąvoka (dvasia) atsiranda. Suvokti sąvoką yra atskirti dvasią ir sandarą.
2018 gruodžio 09 d., 07:33
atliko -
Pridėta 15 eilutė:
* Koks tikėjimo santykis su žinojimu ir nežinojimu ir jų tarpu?
2018 gruodžio 09 d., 07:23
atliko -
Pakeista 102 eilutė iš:
į:
* Šaunumas ("cool") yra atsitokėjimas, nesijaudinimas. O įsijautimas yra "hot".
2018 lapkričio 19 d., 17:15
atliko -
Pakeistos 51-52 eilutės iš
į:
* Nuomonės yra nesąmoningumas.
Ištrintos 169-178 eilutės:
{{HelmutLeitner}}: As I now read Andrius's "know everything and apply that usefully" I understand that as "know the structure of all thinking and apply that usefully". So it is not about being a know-it-all.
Regarding knowledge. We thought about some terms a while ago at http://www.emacswiki.org/cw/InformationKnowledgeAndWisdom and I came to a convincing looking row data-information-knowledge-wisdom (see section "Alternative Explanation"). In short: data = mathematical description of reality, information = redundancies stripped, knowledge = in an activated form to answer questions, wisdom = complete system knowledge to make good decisions. This view of knowledge seems compatible, although questions like "when" or "who" are possible, too. This suggests that your "what" is broader than in common use and includes the "when", "where" and "who" as questions about existing reality.
Maybe the concepts of the GlossaryOfStructure could be seen as a separate language that has to be explicitely translated and maybe tagged. #what = { "what", "when", "where", "who" / "any question about the state of reality" }. #God = { "any belief of god that encloses everything in love and goodness?" }. A simple identification of words (#glossaryofstructureword="everydaylanguageword") like #what="what" or #God="Christian God" may create misunderstandings or may be plain wrong, depending on the circumstances.
{{Andrius}}: Helmut, Thank you. Yes, I think that data-information-knowledge-wisdom generally corresponds to whether-what-how-why. Yes, the what is broader then the general usage. Your idea of the tags may be very helpful. I have always struggled with this issue of communication, as you see. It's also tricky because often my knowledge is incomplete. For example, I may say "what" but not be quite sure if I mean the deep structure #what or its representation as an answer #what! or as a question #what? etc. Thank you for this idea. I will start a page of {{Terms}}.
Pakeista 171 eilutė iš:
į:
-------------
Pakeista 181 eilutė iš:
į:
-----------------
2018 lapkričio 12 d., 20:58
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
Žr. [[Suvedimas]], [[Ketverybė]], [[Požiūriai]], [[Sąmoningumas]], [[Sąmoningėjimas]], [[Išsiaiškinimai]], [[Žinoti viską]], [[Suvokimas]], Apibrėžtas, Nežinomybė. Mystery, Observer.
į:
Žr. [[Suvedimas]], [[Ketverybė]], [[Požiūriai]], [[Sąmoningumas]], [[Sąmoningėjimas]], [[Išsiaiškinimai]], [[Viską žinoti]], [[Suvokimas]], Apibrėžtas, Nežinomybė. Mystery, Observer.
2018 lapkričio 12 d., 20:58
atliko -
Pakeistos 1-3 eilutės iš
Žr. [[Ketverybė]], [[Požiūriai]], [[Sąmoningumas]], [[Sąmoningėjimas]], [[Išsiaiškinimai]], [[Žinoti viską]], [[Suvedimas]], [[Suvokimas]], Apibrėžtas, Nežinomybė. Mystery, Observer.
----
----
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------
Žr. [[Suvedimas]], [[Ketverybė]], [[Požiūriai]], [[Sąmoningumas]], [[Sąmoningėjimas]], [[Išsiaiškinimai]], [[Žinoti viską]], [[Suvokimas]], Apibrėžtas, Nežinomybė. Mystery, Observer.
'''Kas yra žinojimas ir nežinojimas?'''
----------
-----------------
Žr. [[Suvedimas]], [[Ketverybė]], [[Požiūriai]], [[Sąmoningumas]], [[Sąmoningėjimas]], [[Išsiaiškinimai]], [[Žinoti viską]], [[Suvokimas]], Apibrėžtas, Nežinomybė. Mystery, Observer.
'''Kas yra žinojimas ir nežinojimas?'''
----------
2018 lapkričio 01 d., 20:30
atliko -
Pridėta 20 eilutė:
* Žinojimas yra atsakymas, o nežinojimas yra klausimas.
2018 spalio 03 d., 16:02
atliko -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Ketverybė]], [[Požiūriai]], [[Sąmoningumas]], [[Sąmoningėjimas]], [[Išsiaiškinimai]]
į:
Žr. [[Ketverybė]], [[Požiūriai]], [[Sąmoningumas]], [[Sąmoningėjimas]], [[Išsiaiškinimai]], [[Žinoti viską]], [[Suvedimas]], [[Suvokimas]], Apibrėžtas, Nežinomybė. Mystery, Observer.
----
----
Pakeistos 27-61 eilutės iš
į:
* To view the known is to view the Limited, the Definite.
* Knowledge is the establishing of Person, the circumscription of Who in terms of What they assume, the negation of an assumption about Who. (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True))
* Knowledge is of the Person's Self
* Knowledge is the coinciding of the one who assumes and the one who is assumed
* NotBeingOneWith in the extent of BeingOneWith.
* Truth X within Scope Y. Truth about Y.
* Truth about...
* the extent to which BeingOneWith has gone beyond itself into NotBeingOneWith and thus defines it.
* Knowledge is the extent to which BeingOneWith has gone beyond itself into NotBeingOneWith and is present there.
* Knowledge of X is the Relationships (the Conditions) by which X is BeingOneWith and NotBeingOneWith. Knowing X is Understanding these Relationships (keeping separate the Conditions).
* Knowledge is what allows for the Truth.
* Knowledge is the Facts.
* Knowledge is institutional.
* Knowledge is True Concepts.
* Knowledge, presumption comes after relationship (of BeingOneWith)
* negates where God comes from (God's properties, where God is)
* is negation of assumptions about Who
* (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True)) (NotTruth) is negation of a property of being alone (of God), acceptance from Within of this Negation, negation of TotalStructure (of structure beyond Scope, of what comes from beyond), internal limitations, is Answers taking up Answers, resetting Scope, establishing Person as the one who accepts Scope and who is thus the utmost outreach by going beyond Scope.
* Nonexistence of God, interference with God, Questions not taking up Answers.
* is of Everything (Why), Anything (How), Something (What), Nothing (Whether). Knowledge (about Scope) is of context, what is beyond Scope, what it presumes, thus presumption of what is beyond Scope.
Idea: Knowledge is institutional. The difference between 'independent thinking' and 'self-learning' is that self-learning is driven by the thirst for knowledge, and as such is the engagement of institutions. Knowledge is defined within the context of institutions, and so self-learning is pursued both inside and outside of an institution. Self-learning is about intertwining learning in all aspects of our lives, so that we are free to lead ourselves outside of institutions, and we are able to make the most of our being within institutions. Whereas independent thinking is about our own personal development as individuals, and leads to our own world, our own private language.
Knowledge is the issue for which is essential the division of everything into four perspectives. We may think of these four perspectives as questions:
* why?
* how?
* what?
* whether?
Or as answers:
* why!
* how!
* what!
* whether!
In other words, there are two ways to conceive these levels, to approach them with our minds, to represent them.
* Knowledge is the establishing of Person, the circumscription of Who in terms of What they assume, the negation of an assumption about Who. (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True))
* Knowledge is of the Person's Self
* Knowledge is the coinciding of the one who assumes and the one who is assumed
* NotBeingOneWith in the extent of BeingOneWith.
* Truth X within Scope Y. Truth about Y.
* Truth about...
* the extent to which BeingOneWith has gone beyond itself into NotBeingOneWith and thus defines it.
* Knowledge is the extent to which BeingOneWith has gone beyond itself into NotBeingOneWith and is present there.
* Knowledge of X is the Relationships (the Conditions) by which X is BeingOneWith and NotBeingOneWith. Knowing X is Understanding these Relationships (keeping separate the Conditions).
* Knowledge is what allows for the Truth.
* Knowledge is the Facts.
* Knowledge is institutional.
* Knowledge is True Concepts.
* Knowledge, presumption comes after relationship (of BeingOneWith)
* negates where God comes from (God's properties, where God is)
* is negation of assumptions about Who
* (Negation of Representations of Nullsome (Significant, Constant, Direct, True)) (NotTruth) is negation of a property of being alone (of God), acceptance from Within of this Negation, negation of TotalStructure (of structure beyond Scope, of what comes from beyond), internal limitations, is Answers taking up Answers, resetting Scope, establishing Person as the one who accepts Scope and who is thus the utmost outreach by going beyond Scope.
* Nonexistence of God, interference with God, Questions not taking up Answers.
* is of Everything (Why), Anything (How), Something (What), Nothing (Whether). Knowledge (about Scope) is of context, what is beyond Scope, what it presumes, thus presumption of what is beyond Scope.
Idea: Knowledge is institutional. The difference between 'independent thinking' and 'self-learning' is that self-learning is driven by the thirst for knowledge, and as such is the engagement of institutions. Knowledge is defined within the context of institutions, and so self-learning is pursued both inside and outside of an institution. Self-learning is about intertwining learning in all aspects of our lives, so that we are free to lead ourselves outside of institutions, and we are able to make the most of our being within institutions. Whereas independent thinking is about our own personal development as individuals, and leads to our own world, our own private language.
Knowledge is the issue for which is essential the division of everything into four perspectives. We may think of these four perspectives as questions:
* why?
* how?
* what?
* whether?
Or as answers:
* why!
* how!
* what!
* whether!
In other words, there are two ways to conceive these levels, to approach them with our minds, to represent them.
Pakeistos 94-173 eilutės iš
į:
* be open to NotBeingOneWith
* the Understanding of one's limits, of one's separation. Our limits are the context that we find ourselves in. To know everything is to understand God's limits, yet he is unlimited, without context, and so goes beyond himself into his limits, into his context, where we may coincide with him. So MyWish seeks to go beyond, go before any context.
In my Overview of my work to know everything and apply that knowledge usefully, I distinguish between the facts and the theory. I note that the facts are the structures that we encounter and that each of them addresses a question related to Knowledge.
I suppose that these are the perspectives for something to be a "concept", be "known" or "knowable", be self-standing, and serve as a relationship for that which conceives and that which is conceived.
I am trying to understand this better. Here are some thoughts:
I think that the key issue here is "understanding" as the ability to hold concepts separate. In particular, a "concept" holds together in itself its "spirit" and its "structure" (its self within which it (the spirit) finds itself). "Understanding" the concept is to separate the two.
* The spirit is of its own. It may realize itself. (This is the perspective Why, a knowledge of Everything. The spirit is separated from itself (its structure) by everything.)
* The spirit goes beyond itself from the unscoped into the scoped. In this way it generates structure. The spirit and structure are considered separately. (This is the perspective How, a knowledge of Anything. The spirit is separated from itself (its structure) by anything.)
* The spirit and structure are considered together. The structure is a limit on the spirit. (This is the perspective What, a knowledge of Something. The spirit is separated from itself (its structure) by something.)
* The structure is of its own. It is an open space which may frame and evoke a spirit. (This is the perspective Whether, a knowledge of Nothing. The spirit is separated from itself (its structure) by nothing.)
A concept is that which "stands on its own". Therefore it needs to be able to "stand apart from itself". The above four perspectives express the different scopes which that entails. I think this is why the basic divisions (of everything into zero, one, two or three perspectives) have four representations.
This also opens up two stances: "standing apart from oneself" (which is God's stance and increases slack and opens up space for a heart) and "standing on one's own" (which is the stance of the heart - that godlet within us that has awaken within our structure, is figuring itself out - and decreases slack). These are the two representations by which we conceive the division of everything into four perspective (or five, or six, or seven).
These two stances are two outlooks in going beyond ourselves. One is that of loving (standing apart from oneself) and the other is of being loved (standing on one's own). And the four levels of knowledge are four scopes where the lover and the loved may coincide.
Love is the support of life, it is the reaching out to coincide with the loved one who is going beyond themselves. Just as God is the spirit of everything, and everything is the structure of God, so we may say that life is the spirit of anything, and anything is the structure of life. In order for us to engage anything, it must be, in every sense, a self-standing system, with the implications as above. So, for example, if we engage a mushroom, then it is as a system - either a local nub - or part of a being that may stretch across an acre of a forest. Life (and alive) are defined for a self-standing system (and that says a lot about life). In particular, we may think of anything as everything plus slack. Or, considering that slack is the structure of good, and good is the spirit of slack, we may say that life is the goodness of God. (Yet eternal life is understanding the goodness of God - keeping those two concepts separate).
Anything is like everything in that it is self-standing, and yet also anything stands apart from itself - it is both "in a world" and "unto itself". So anything has six representations in all - the four representations which everything contributes as a "self-standing" concept - and the two representations which slack contributes (increasing slack and decreasing slack). One of the things that I am studying is how to relate these four and two with the six. But in particular, we may think of the six as the ways of moving from one of the four levels out into another one of them - there are six such pairs - they are concrete ways of going beyond ourselves - "within a world".
I've found it very helpful to read "The Timeless Way of Building" by Christopher Alexander, an architect who considers, "What does it mean to say that a building is alive?" And by "alive" he means this very important "quality without a name" for which "alive" is really just a metaphor from biology. I agree with him that it's this spiritual idea of "life" that is more interesting to us than the purely biological one which we seize upon but only as a metaphor. And he writes profoundly of different words that help us get across that concept but never express it adequately: alive, whole, comfortable, free, exact, egoless, eternal. And clearly there is an eighth, "", which is to say, the nameless, what I might call "zero activity". Perhaps this is the ability to skip a beat so as to be in harmony with another system. And perhaps biological life is what I would call "zero structure", which is to say, the structure of redundancy that allows for that harmony, so that a "positive command DO" can coincide with a "negative command DO NOT".
I agree this is all quite murky. But your question is stimulating. And it is our flexibility to play seriously with such ideas which gives us the chance to find answers. Unfortunately, there is a lack of domains where we can pursue such thinking. The above builds on more than twenty years of private thinking. Maybe some day it will be "publishable". But it is more likely that first it will be "applicable". Imagine building the first airplane. It's easier to show that the airplane works, and have people reverse engineer it, then to try to explain to them that it will truly fly. Perhaps this will all show why I am keen to serve "independent thinkers" and why organizing us in a laboratory where we might apply our ideas gives us a social framework where the reality of such ideas may become evident.
And in summary, I think that you are right, there is a deep connection between life and knowledge. I think that knowledge is the issue that (as a state of mind) involves four scopes by which a "concept" "stands on its own". This makes it possible for "standing apart from oneself" (going beyond oneself) to become a concrete relationship "within a world" between a lover and a loved. And life is the underlying spirit expressed by the various (six) ways they can relate to each other.
----
JosephGoguen: My first step in answering the question "What is
knowing?" would be to break it into two parts: "What is
a concept?" and "What is truth?" since true concepts
will be knowledge.
I would also like to "de-reify" the question, since i
think the processes of knowing are more fundamental
than the results. So we should ask about processes of
conceptualization, and of reasoning, while still noting
that a great deal can be learned from looking at the
reified notions of concept and truth.
As you say in your analysis of "everything", knowledge
is relative, and hence always uncertain, perhaps even
contradictory; it is also uncertain to varying degrees.
As noted long ago by Charles Sanders Peirce, the problems
of relativity can be overcome to some extent by making
the truth of what concepts refer to relative to context,
in a very broad sense of context that includes the
"knower" and his/her point of view, background knowledge,
perceptions, etc., as well as what is in the world.
So now we want to look at {{Concepts}} and how they refer in
variable contexts, and how we can reason with concepts
in a way that allows the result to truthfully refer, not
forgetting that concepts can of course refer to other
concepts as well as to percepts.
-----
{{Andrius}}
''Knowing'' as the ''{{Truth}} of {{Concepts}}'' - fantastic! And that makes me think that {{God}} (the nullsome - division of everything into no perspectives, so that it is of itself) is the "concept of truth" and thereby related to the foursome (division of everything into four perspectives) which may be thought of as bifurcating the "concept of truth" into "concept" and "truth" and reordering them, those holding them separate, which would explain the role of the foursome as the maximal unfolding of structure, which opens up space for the godlet but also starts the collapse of structure, the eightsome finalizing the collapse into the nullsome, as it has a perspective "all are good and all are bad" which is to say, an empty system (here I say: "true"="obvious"="not hidden" which as a "concept" (stands on its own and is thus "hidden") is by nature contradictory and is thus both "obvious" and "hidden").
----
{{HelmutLeitner}}: As I now read Andrius's "know everything and apply that usefully" I understand that as "know the structure of all thinking and apply that usefully". So it is not about being a know-it-all.
Regarding knowledge. We thought about some terms a while ago at http://www.emacswiki.org/cw/InformationKnowledgeAndWisdom and I came to a convincing looking row data-information-knowledge-wisdom (see section "Alternative Explanation"). In short: data = mathematical description of reality, information = redundancies stripped, knowledge = in an activated form to answer questions, wisdom = complete system knowledge to make good decisions. This view of knowledge seems compatible, although questions like "when" or "who" are possible, too. This suggests that your "what" is broader than in common use and includes the "when", "where" and "who" as questions about existing reality.
Maybe the concepts of the GlossaryOfStructure could be seen as a separate language that has to be explicitely translated and maybe tagged. #what = { "what", "when", "where", "who" / "any question about the state of reality" }. #God = { "any belief of god that encloses everything in love and goodness?" }. A simple identification of words (#glossaryofstructureword="everydaylanguageword") like #what="what" or #God="Christian God" may create misunderstandings or may be plain wrong, depending on the circumstances.
{{Andrius}}: Helmut, Thank you. Yes, I think that data-information-knowledge-wisdom generally corresponds to whether-what-how-why. Yes, the what is broader then the general usage. Your idea of the tags may be very helpful. I have always struggled with this issue of communication, as you see. It's also tricky because often my knowledge is incomplete. For example, I may say "what" but not be quite sure if I mean the deep structure #what or its representation as an answer #what! or as a question #what? etc. Thank you for this idea. I will start a page of {{Terms}}.
* the Understanding of one's limits, of one's separation. Our limits are the context that we find ourselves in. To know everything is to understand God's limits, yet he is unlimited, without context, and so goes beyond himself into his limits, into his context, where we may coincide with him. So MyWish seeks to go beyond, go before any context.
In my Overview of my work to know everything and apply that knowledge usefully, I distinguish between the facts and the theory. I note that the facts are the structures that we encounter and that each of them addresses a question related to Knowledge.
I suppose that these are the perspectives for something to be a "concept", be "known" or "knowable", be self-standing, and serve as a relationship for that which conceives and that which is conceived.
I am trying to understand this better. Here are some thoughts:
I think that the key issue here is "understanding" as the ability to hold concepts separate. In particular, a "concept" holds together in itself its "spirit" and its "structure" (its self within which it (the spirit) finds itself). "Understanding" the concept is to separate the two.
* The spirit is of its own. It may realize itself. (This is the perspective Why, a knowledge of Everything. The spirit is separated from itself (its structure) by everything.)
* The spirit goes beyond itself from the unscoped into the scoped. In this way it generates structure. The spirit and structure are considered separately. (This is the perspective How, a knowledge of Anything. The spirit is separated from itself (its structure) by anything.)
* The spirit and structure are considered together. The structure is a limit on the spirit. (This is the perspective What, a knowledge of Something. The spirit is separated from itself (its structure) by something.)
* The structure is of its own. It is an open space which may frame and evoke a spirit. (This is the perspective Whether, a knowledge of Nothing. The spirit is separated from itself (its structure) by nothing.)
A concept is that which "stands on its own". Therefore it needs to be able to "stand apart from itself". The above four perspectives express the different scopes which that entails. I think this is why the basic divisions (of everything into zero, one, two or three perspectives) have four representations.
This also opens up two stances: "standing apart from oneself" (which is God's stance and increases slack and opens up space for a heart) and "standing on one's own" (which is the stance of the heart - that godlet within us that has awaken within our structure, is figuring itself out - and decreases slack). These are the two representations by which we conceive the division of everything into four perspective (or five, or six, or seven).
These two stances are two outlooks in going beyond ourselves. One is that of loving (standing apart from oneself) and the other is of being loved (standing on one's own). And the four levels of knowledge are four scopes where the lover and the loved may coincide.
Love is the support of life, it is the reaching out to coincide with the loved one who is going beyond themselves. Just as God is the spirit of everything, and everything is the structure of God, so we may say that life is the spirit of anything, and anything is the structure of life. In order for us to engage anything, it must be, in every sense, a self-standing system, with the implications as above. So, for example, if we engage a mushroom, then it is as a system - either a local nub - or part of a being that may stretch across an acre of a forest. Life (and alive) are defined for a self-standing system (and that says a lot about life). In particular, we may think of anything as everything plus slack. Or, considering that slack is the structure of good, and good is the spirit of slack, we may say that life is the goodness of God. (Yet eternal life is understanding the goodness of God - keeping those two concepts separate).
Anything is like everything in that it is self-standing, and yet also anything stands apart from itself - it is both "in a world" and "unto itself". So anything has six representations in all - the four representations which everything contributes as a "self-standing" concept - and the two representations which slack contributes (increasing slack and decreasing slack). One of the things that I am studying is how to relate these four and two with the six. But in particular, we may think of the six as the ways of moving from one of the four levels out into another one of them - there are six such pairs - they are concrete ways of going beyond ourselves - "within a world".
I've found it very helpful to read "The Timeless Way of Building" by Christopher Alexander, an architect who considers, "What does it mean to say that a building is alive?" And by "alive" he means this very important "quality without a name" for which "alive" is really just a metaphor from biology. I agree with him that it's this spiritual idea of "life" that is more interesting to us than the purely biological one which we seize upon but only as a metaphor. And he writes profoundly of different words that help us get across that concept but never express it adequately: alive, whole, comfortable, free, exact, egoless, eternal. And clearly there is an eighth, "", which is to say, the nameless, what I might call "zero activity". Perhaps this is the ability to skip a beat so as to be in harmony with another system. And perhaps biological life is what I would call "zero structure", which is to say, the structure of redundancy that allows for that harmony, so that a "positive command DO" can coincide with a "negative command DO NOT".
I agree this is all quite murky. But your question is stimulating. And it is our flexibility to play seriously with such ideas which gives us the chance to find answers. Unfortunately, there is a lack of domains where we can pursue such thinking. The above builds on more than twenty years of private thinking. Maybe some day it will be "publishable". But it is more likely that first it will be "applicable". Imagine building the first airplane. It's easier to show that the airplane works, and have people reverse engineer it, then to try to explain to them that it will truly fly. Perhaps this will all show why I am keen to serve "independent thinkers" and why organizing us in a laboratory where we might apply our ideas gives us a social framework where the reality of such ideas may become evident.
And in summary, I think that you are right, there is a deep connection between life and knowledge. I think that knowledge is the issue that (as a state of mind) involves four scopes by which a "concept" "stands on its own". This makes it possible for "standing apart from oneself" (going beyond oneself) to become a concrete relationship "within a world" between a lover and a loved. And life is the underlying spirit expressed by the various (six) ways they can relate to each other.
----
JosephGoguen: My first step in answering the question "What is
knowing?" would be to break it into two parts: "What is
a concept?" and "What is truth?" since true concepts
will be knowledge.
I would also like to "de-reify" the question, since i
think the processes of knowing are more fundamental
than the results. So we should ask about processes of
conceptualization, and of reasoning, while still noting
that a great deal can be learned from looking at the
reified notions of concept and truth.
As you say in your analysis of "everything", knowledge
is relative, and hence always uncertain, perhaps even
contradictory; it is also uncertain to varying degrees.
As noted long ago by Charles Sanders Peirce, the problems
of relativity can be overcome to some extent by making
the truth of what concepts refer to relative to context,
in a very broad sense of context that includes the
"knower" and his/her point of view, background knowledge,
perceptions, etc., as well as what is in the world.
So now we want to look at {{Concepts}} and how they refer in
variable contexts, and how we can reason with concepts
in a way that allows the result to truthfully refer, not
forgetting that concepts can of course refer to other
concepts as well as to percepts.
-----
{{Andrius}}
''Knowing'' as the ''{{Truth}} of {{Concepts}}'' - fantastic! And that makes me think that {{God}} (the nullsome - division of everything into no perspectives, so that it is of itself) is the "concept of truth" and thereby related to the foursome (division of everything into four perspectives) which may be thought of as bifurcating the "concept of truth" into "concept" and "truth" and reordering them, those holding them separate, which would explain the role of the foursome as the maximal unfolding of structure, which opens up space for the godlet but also starts the collapse of structure, the eightsome finalizing the collapse into the nullsome, as it has a perspective "all are good and all are bad" which is to say, an empty system (here I say: "true"="obvious"="not hidden" which as a "concept" (stands on its own and is thus "hidden") is by nature contradictory and is thus both "obvious" and "hidden").
----
{{HelmutLeitner}}: As I now read Andrius's "know everything and apply that usefully" I understand that as "know the structure of all thinking and apply that usefully". So it is not about being a know-it-all.
Regarding knowledge. We thought about some terms a while ago at http://www.emacswiki.org/cw/InformationKnowledgeAndWisdom and I came to a convincing looking row data-information-knowledge-wisdom (see section "Alternative Explanation"). In short: data = mathematical description of reality, information = redundancies stripped, knowledge = in an activated form to answer questions, wisdom = complete system knowledge to make good decisions. This view of knowledge seems compatible, although questions like "when" or "who" are possible, too. This suggests that your "what" is broader than in common use and includes the "when", "where" and "who" as questions about existing reality.
Maybe the concepts of the GlossaryOfStructure could be seen as a separate language that has to be explicitely translated and maybe tagged. #what = { "what", "when", "where", "who" / "any question about the state of reality" }. #God = { "any belief of god that encloses everything in love and goodness?" }. A simple identification of words (#glossaryofstructureword="everydaylanguageword") like #what="what" or #God="Christian God" may create misunderstandings or may be plain wrong, depending on the circumstances.
{{Andrius}}: Helmut, Thank you. Yes, I think that data-information-knowledge-wisdom generally corresponds to whether-what-how-why. Yes, the what is broader then the general usage. Your idea of the tags may be very helpful. I have always struggled with this issue of communication, as you see. It's also tricky because often my knowledge is incomplete. For example, I may say "what" but not be quite sure if I mean the deep structure #what or its representation as an answer #what! or as a question #what? etc. Thank you for this idea. I will start a page of {{Terms}}.
2018 spalio 01 d., 12:57
atliko -
Pridėta 25 eilutė:
* Žinojimas, tai suvokimo išvertimas sąvoka. (+4)
2018 rugsėjo 14 d., 21:52
atliko -
Pridėtos 42-57 eilutės:
[+Nežinojimas+]
Atsitokėjimas, atsiplėšimas
Atsiplėšimas nuo savęs susijęs su:
* Dievo išėjimu už savęs.
* Požiūrio atskyrimu nuo savęs.
* Suvokimu.
* Dievo būtinumo įrodymu - atskyrimu kuniško ir dvasinio pasaulių.
* Išėjimu už sąlygų.
* Meilė sudaro sąlygas atsiplėšti. Leidžia mums bręsti, išgyventi.
* Septintu požiūriu - ir nuliniu požiūriu.
* Apimtimis, tai išėjimo už savęs tarpsniai.
* Visaregiu.
* Troškimais.
2018 rugsėjo 13 d., 14:00
atliko -
Pridėtos 34-37 eilutės:
'''Koks žinojimo tikslas?'''
Dievas mūsų žinojimu ir nežinojimu susidaro sąlygas savo tyrimui, nes mums kartais jo nėra, o kartais jis yra. Ir kartais jo pasigendame, o kartais nepasigendame.
2018 rugsėjo 13 d., 12:44
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Ketverybė]], [[Požiūriai]], [[Sąmoningumas]]
į:
Žr. [[Ketverybė]], [[Požiūriai]], [[Sąmoningumas]], [[Sąmoningėjimas]], [[Išsiaiškinimai]]
2018 rugsėjo 13 d., 12:37
atliko -
Pridėta 24 eilutė:
* Žinojimas yra išėjimo už savęs eigos išraiška kuria nors pakopa.
2018 rugsėjo 12 d., 12:45
atliko -
Pridėtos 24-32 eilutės:
'''Ką galime pasakyti apie žinojimą?'''
Yra 4 takai tarp nežinojimo ir žinojimo:
* Dievas-Kitas
* Dievas-Tu-Kitas
* Dievas-Aš-Kitas
* Dievas-Aš-Tu-Kitas
Aš ir Tu atsirandam semiotiniu kvadratu neigimu ar priešingybės neigimu.
2018 rugsėjo 10 d., 13:16
atliko -
Pridėtos 6-7 eilutės:
* Ką reiškia žinoti ir nežinoti?
* Kaip ketverybė apibrėžia žinojimą?
* Kaip ketverybė apibrėžia žinojimą?
2018 rugsėjo 08 d., 16:09
atliko -
Pakeista 12 eilutė iš:
Attach:zinojimasnezinojimas.png
į:
%center%Attach:zinojimasnezinojimas.png
2018 rugsėjo 05 d., 12:22
atliko -
Pridėtos 45-48 eilutės:
2018.09.05 A: Ką reiškia [[žinojimas | žinoti]]?
D: Žinoti yra turėti atsakymą. Tai yra suvokti esmę, vieningumą, iš kurio gali atstatyti visus atvaizdus. Tad žinojimas visus atvaizdus laiko lygiaverčiais lygmenimis, tuo tarpu nežinojimas išgyvena jų eigą, tai tyrimo pakopos. Užtat sutampa žinojimo ir nežinojimo keturi lygmenys, jie suprasti iš skirtingų kampų, besąlygiškumu už sanvarkos ir sąlygiškumu santvarkoje. Kartu sudėjus tai išmintis, tai Sūnaus aštuonerybė.
2018 gegužės 27 d., 12:30
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Ketverybė]], [[Požiūriai]]
į:
Žr. [[Ketverybė]], [[Požiūriai]], [[Sąmoningumas]]
2018 gegužės 24 d., 12:51
atliko -
Pridėta 19 eilutė:
* Žinojimas yra visko žinojimo klausimo (ir Dievo būtinumo klausimo) visiškas išskleidimas, užtat jisai išsakomas ketverybe, kitoje padalinimo ratų pusėje nuo nulybės. Ketverybė grindžia tiek žinojimą, tiek nežinojimą. Ketverybė išsako pakopas nuo nežinojimo (žinau nieką) iki žinojimo (žinau viską). Padalinimai iki ketverybės auga vis pridedant nežinojimo požiūrius (vienybe, dvejybe, trejybe), o toliau auga vis atimant žinojimą (penkerybe, šešerybe, septynerybe).
2018 gegužės 24 d., 12:42
atliko -
Pakeista 14 eilutė iš:
* Žinojimas yra ketverybe išgyvenamas reikalas.
į:
* Žinojimas yra reikalas išgyvenamas ketverybe.
2018 gegužės 24 d., 12:41
atliko -
Pakeista 17 eilutė iš:
* Žinojimas yra atskyrimas savo sąlygiškos tiesos ir Dievo besąlygiškos tiesos. O sąmoningumas yra šių tiesų derinimas.
į:
* Žinojimas yra atskyrimas savo sąlygiškos tiesos ir Dievo besąlygiškos tiesos. O sąmoningumas yra šių tiesų derinimas, jų santykis, atitinkantis žinojimo laipsnį, apimtį. Žinojimo apimtis išsako skirtumą tarp sąlygiškos tiesos ir besąlygiškos tiesos, tai viskas, betkas, kažkas, niekas, atitinkamai didžiausias sąmoningumas (žinoti kodėl, tai žinoti viską) ir mažiausias sąmoningumas (žinoti ar, tai nieko nežinoti).
2018 gegužės 24 d., 12:39
atliko -
Pridėta 17 eilutė:
* Žinojimas yra atskyrimas savo sąlygiškos tiesos ir Dievo besąlygiškos tiesos. O sąmoningumas yra šių tiesų derinimas.
2018 gegužės 24 d., 12:25
atliko -
Pakeista 15 eilutė iš:
* Žinojimas yra tiesos klausimo išskaidymas į semantiką (liudijimų tiesą) ir sintaksę (jų išdėliojimo teisingumą). Ir tas išskaidymas yra dvejopas, mūsų sąlygiškame pažinime išskiriantis sintaksės kaip ir semantikos koks, ir besąlygiškoje tikrovėje išskiriantis sintaksės kodėl ir semantikos ar.
į:
* Žinojimas yra tiesos klausimo išskaidymas į semantiką (pasąmonės liudijimų tiesą) ir sintaksę (sąmonės jų išdėliojimo teisingumą). Ir tas išskaidymas yra dvejopas, mūsų sąlygiškame pažinime išskiriantis sintaksės kaip ir semantikos koks, ir besąlygiškoje tikrovėje išskiriantis sintaksės kodėl ir semantikos ar.
2018 gegužės 22 d., 11:33
atliko -
Pakeistos 11-16 eilutės iš
į:
'''Kas yra žinojimas?'''
* Žinojimas yra ketverybe išgyvenamas reikalas.
* Žinojimas yra tiesos klausimo išskaidymas į semantiką (liudijimų tiesą) ir sintaksę (jų išdėliojimo teisingumą). Ir tas išskaidymas yra dvejopas, mūsų sąlygiškame pažinime išskiriantis sintaksės kaip ir semantikos koks, ir besąlygiškoje tikrovėje išskiriantis sintaksės kodėl ir semantikos ar.
* Žinojimas yra semantikos, pasąmonės, vidinio turinio išsakymas sintaksės, sąmonės, išoriniais ryšiais, tad sąmoningu suvokimu. Suvokimas yra išskyrimas sąvokų, savęs ir tikrovės, o sąmoningumas yra išskyrimas savo pažinimo sąlygiškumo nuo tiesos besąlygiškumo.
* Žinojimas yra proto sąvokų atitikimas tikrovei. Tad žinojimas yra sąmonės savokų santykis su pasąmonės tikrove.
* Žinojimas yra ketverybe išgyvenamas reikalas.
* Žinojimas yra tiesos klausimo išskaidymas į semantiką (liudijimų tiesą) ir sintaksę (jų išdėliojimo teisingumą). Ir tas išskaidymas yra dvejopas, mūsų sąlygiškame pažinime išskiriantis sintaksės kaip ir semantikos koks, ir besąlygiškoje tikrovėje išskiriantis sintaksės kodėl ir semantikos ar.
* Žinojimas yra semantikos, pasąmonės, vidinio turinio išsakymas sintaksės, sąmonės, išoriniais ryšiais, tad sąmoningu suvokimu. Suvokimas yra išskyrimas sąvokų, savęs ir tikrovės, o sąmoningumas yra išskyrimas savo pažinimo sąlygiškumo nuo tiesos besąlygiškumo.
* Žinojimas yra proto sąvokų atitikimas tikrovei. Tad žinojimas yra sąmonės savokų santykis su pasąmonės tikrove.
2018 gegužės 22 d., 11:14
atliko -
Pakeista 6 eilutė iš:
* Išnagrinėti Wikipedia straipsnį apie [[https://en.wikipedia.org/wiki/Knowledge | Knowledge]].
į:
* Išnagrinėti Wikipedia straipsnius apie [[https://en.wikipedia.org/wiki/Knowledge | Knowledge]] ir [[https://en.wikipedia.org/wiki/Epistemology | Epistemology]].
2018 gegužės 22 d., 11:04
atliko -
Pridėtos 13-19 eilutės:
'''Žinojimo rūmai'''
Žinojimo rūmai yra žinojimo aplinkybės, kaip žinojimas išreiškia tai, kas yra sava.
>>bgcolor=#ECD9EC<<
Žinojimo rūmai yra žinojimo aplinkybės, kaip žinojimas išreiškia tai, kas yra sava.
>>bgcolor=#ECD9EC<<
Pridėta 22 eilutė:
* Joseph Goguen: Knowledge is true concepts.
Pakeistos 26-35 eilutės iš
'''Žinojimo rūmai'''
Žinojimo rūmai yra žinojimo aplinkybės, kaip žinojimas išreiškia tai, kas yra sava
>>bgcolor=#ECD9EC<<
Joseph Goguen
į:
* Robert Nozick: Knowledge must track the truth.
* Richard Kirkham: Evidence for belief necessitates truth.
* Wittgenstein: Knowledge and belief are ways of talking about conviction.
* Richard Kirkham: Evidence for belief necessitates truth.
* Wittgenstein: Knowledge and belief are ways of talking about conviction.
2018 gegužės 22 d., 10:58
atliko -
Pridėtos 13-22 eilutės:
'''Žinojimo apibrėžimai'''
* Wikipedia: Knowledge is a familiarity, awareness, or understanding of someone or something, such as facts, information, descriptions, or skills, which is acquired through experience or education by perceiving, discovering, or learning.
* Richard Rorty: The eventual demarcation of philosophy from science was made possible by the notion that philosophy's core was "theory of knowledge," a theory distinct from the sciences because it was their foundation...
* Plato discusses, but does not endorse: For a statement to be knowledge, it must be justified, true, and believed.
'''Žinojimo rūmai'''
Žinojimo rūmai yra žinojimo aplinkybės, kaip žinojimas išreiškia tai, kas yra sava.
* Wikipedia: Knowledge is a familiarity, awareness, or understanding of someone or something, such as facts, information, descriptions, or skills, which is acquired through experience or education by perceiving, discovering, or learning.
* Richard Rorty: The eventual demarcation of philosophy from science was made possible by the notion that philosophy's core was "theory of knowledge," a theory distinct from the sciences because it was their foundation...
* Plato discusses, but does not endorse: For a statement to be knowledge, it must be justified, true, and believed.
'''Žinojimo rūmai'''
Žinojimo rūmai yra žinojimo aplinkybės, kaip žinojimas išreiškia tai, kas yra sava.
2018 gegužės 22 d., 10:48
atliko -
Pridėtos 6-7 eilutės:
* Išnagrinėti Wikipedia straipsnį apie [[https://en.wikipedia.org/wiki/Knowledge | Knowledge]].
* Susieti žinojimą su žinojimo rūmais.
* Susieti žinojimą su žinojimo rūmais.
2018 gegužės 18 d., 13:19
atliko -
Pridėtos 16-23 eilutės:
>><<
>>bgcolor=#FFECC0<<
2018.05.18 A: Kas yra [[žinojimas]] ir nežinojimas?
D: Žinojimas yra jūsų liudijimas, atsakymas į mano klausimą, o nežinojimas yra klausimas. Ir žinojimas yra to atsakymo išraiška kuroje nors apimtyje, iš jūsų, santvarkos gelmėse, atgal į mane. Tad žinojimas išplaukia iš jūsų, esančių santvarkoj, atsakymais, o nežinojimas išplaukia iš manęs, už santvarkos, klausimais. Žinojimas yra vienareikšmiškas požiūris, o nežinojimas yra dvireikšmiškas. Žinojimas išreiškia jūsų požiūrį, santvarkos gelmėse, pirmiausia ar, toliau koks, kaip ir kodėl, už santvarkos. Tad keturios apimtys grindžia ketverybę, tai nuotolis tarp manęs už jūsų ir manęs jumyse.
2018 gegužės 18 d., 13:10
atliko -
Pakeista 9 eilutė iš:
Žinojimas yra sąvokų atitikimas tikrovėje. Tad žinojimas yra sąmonės ir pasąmonės santykis su tikrove.
į:
Žinojimas yra sąvokų atitikimas tikrovėje. Tad žinojimas yra sąmonės savokų santykis su pasąmonės tikrove.
2018 gegužės 18 d., 13:10
atliko -
Pridėtos 6-15 eilutės:
>><<
Žinojimas yra sąvokų atitikimas tikrovėje. Tad žinojimas yra sąmonės ir pasąmonės santykis su tikrove.
>>bgcolor=#ECD9EC<<
Joseph Goguen: Knowledge is true concepts.
2018 gegužės 18 d., 11:35
atliko -
Pridėtos 1-7 eilutės:
Žr. [[Ketverybė]], [[Požiūriai]]
>>bgcolor=#FFFFC0<<
* Kas yra žinojimas ir nežinojimas?
>><<
>>bgcolor=#FFFFC0<<
* Kas yra žinojimas ir nežinojimas?
>><<
Žinojimas
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius