Pasiūlau konferencijai Kalba ir tikrovė. Atmetė.
Išgyvenimų kalba: Sąmonės išplėtimas pasąmone, šneka ir tikrove
Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Atsakymas į šiuos elgesio ir dorovės klausimus galėtų būti žmogaus išgyvenimų kalba. Kodėl išgyvename tokią vidinę kalbą? Kaip ji mūsų gyvenimuose plėtojasi pasąmonės rūpesčiais, šnekos turiniais ir tikrovės įvykiais?
Įsivaizduokime Dievą tiriantį, ar Jisai būtinas? Jeigu jis pasitrauktų, ar Jisai visgi atsirastų? Kiekvienas žmogus esame tarsi Dievas, visokiausiose sąlygose besusigaudantys, jog visgi iš esmės esame besąlygiški.
Susigaudymas reiškiasi įtampa tarp suvokiančios sąmonės ir suvoktos savasties. Tai įtampa tarp besąlygiškai nežinančios sąmonės ir sąlygiškai žinančios atminties. Mūsų sąmonei lemta gyventi nežinojimu, kokiu keliu eiti, tačiau žinome kada nuklystame. Mums tai pasako širdies lūkesčiai, proto abejonės ir kūno poreikiai. Užtat atitinkamai išgyvename tris kalbas, plėtojame tris atmintis:
Vadinas, tvirtiname, jog mūsų sąmonę išplečia trys atmintys. Sąmonė yra tarsi kirmelytė, o atmintis - jos auginamas kiautas. Pirmoji atmintis yra mūsų smegenų neuronų sąsajos, sakykime, mūsų pasąmonė. Antroji atmintis yra mūsų tautos kalba. O trečioji atmintis yra "tikrovė", visa ko išsidėstymas pasaulyje.
Pristatysime, kaip šias tris kalbas ir tris atmintis tiriame būtent elgesio ir dorovės klausimais. Juk šios atmintys nusako, kaip mes elgiamės. Tačiau joms kaip tokioms visai neprasminga, kaip mes turėtumėm elgtis. Tai jau sprendžia mūsų sąmonė. Būtent jinai gali savo nuostata papildyti ir patikslinti atmintį, kad jinai savo sąlygišku žinojimu geriau atspindėtų sąmonės besąlygišką nežinojimą. Būtent sąmonės valios vertybėmis suvedame tiek širdį, tiek protą, tiek kūną. Esame laisvi amžinai bręsti, savo atmintį - tiesiog "save" - vis ryškiau, vis tiksliau išsakyti. Užtat tuo pačiu esame laisvi dar labiau nuklysti. Sąmone galime tverti atmintį arba jai pasiduoti.
Prasminga gilintis, kaip trys kalbos - pagrindimo, įvardijimo ir pasakojimo - savaip sieja sąmonę ir atmintį. Psichologai Kahneman ir Tversky yra išskyrę lėtą mąstymą ir greitą mąstymą. Manome, juos galime suprasti kaip sąmonę ir pasąmonę.
Mūsų supratimu, pasąmonė visą mūsų žinojimą mums pristato vieninga nuojauta, tuo tarpu sąmone sugebame vienu metu išskirti skirtingus požiūrius. Pristatysime, kaip įsivaizduojame, kad sąmonė trimis kalbomis išgyvena sąlygiškumą, kaip požiūrį į požiūrį į požiūrį.