Viešieji intelektualai, „pilkieji“ inteligentai ir (iš)gyvenimo strategijos, Vilniuje, Kultūros tyrimų institute, 2017 m. spalio mėn. 10 d.
Požiūrių atsirinkimas: Kaip išsivystė kryptingi, klaidingi ir melagingi požiūriai į 1940-1941 m. įvykius Lietuvoje.
Lietuvą ilgam sukrėtė 1940-1941 m. įvykiai: sovietų okupacija, aneksija, suėmimai ir trėmimai, nacių invazija, okupacija ir Holokaustas. Šiuos įvykius skirtingai išgyveno įvairių partijų, tautybių, aplinkybių ir likimų žmonės. Galima atsekti, kaip ir kodėl per dešimtmečius išsivystė ir įsitvirtino skirtingi požiūriai, kai kada visai nutolę nuo tikrovės. Mūsų laikų kultūrinė spauda, kaip antai Kultūros barai, Bernardinai ir Draugas, ir netgi Genocido centro mokslininkai kartoja plačiai priimtus mitus: "1940 m. žydai šiltai sutiko sovietus, o lietuviai ne." "1941 m. lietuvių tauta vieniningai ir visuotinai sukilo prieš sovietus." "Žydai nusikalto prieš lietuvius." "Lietuviai keršijo žydams." Pirminiais ir antriniais istoriniais šaltiniais parodysime, kokia daugmaž buvo tikrovė ir kaip išsivystė būtent šitie požiūriai. Aptarsime K.Škirpos dokumentus, kuriuose jisai jau nuo 1940 m. liepos mėn. sumanė kurstyti lietuvius kaltinti ir išvaryti žydus; voldemarininkų susidėjimą su naciais, apeinant K.Škirpą; kaip po karo lietuviai pabėgėliai Vokietijoje Lietuvos nelaimės istoriją pristatė Vakarų valstybėms; kaip išeivijoje išsivystė pakankamai vieningas požiūris, kurį perėmė ir toliau plėtojo nepriklausomos Lietuvos valstybininkai ir valstybės istorikai. Tuo pačiu apžvelgsime nacių ir sovietų propagandą, ir taip pat Lietuvos žydų "folklorą" apie 1941 m. sukilimą ir Holokaustą. Šiais įvairiausiais pavyzdžiais puoselėsime bendrus dėsnius, kaip mūsų visuomenėje įsivyrauja požiūriai, paaiškinimai ir pasiteisinimai, kaip jie mus veikia ir varžo, ir ko reikia, kad mąstytumėme kitaip.