神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.20180124IšminčiųUgdymoGalimybės istorija

Rodyti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2019 spalio 30 d., 21:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:

http://www.youtube.com/watch?v=H5X0HOgTqyQ
2018 vasario 19 d., 11:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 93-95 eilutės iš
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą]], ir tuo pačiu, [[Attach:VGTURektoriausIsakymas118.pdf | kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius]], jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartiesIsaiskinimai.pdf | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus. (Man 2018.02.19 VGTU Teisės direkcijos direktorė Violeta Keršulienė parašė: "Visi Visi VGTU rektoriaus įsakymai, senato nutarimai, Tarybos nutarimai skelbiami viešai. VGTU darbo apmokėjimo taisyklės yra tvirtinamos vienu iš aukščiau paminėtų nutarimų arba rektoriaus įsakymu." [[http://lotus.vgtu.lt/aktai/aktai.nsf | Nuoroda (VGTU VPN tinkle)]].)
į:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą]], ir tuo pačiu, [[Attach:VGTURektoriausIsakymas118.pdf | kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius]], jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartiesIsaiskinimai.pdf | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.

(Man 2018.02.19 VGTU Teisės direkcijos direktorė Violeta Keršulienė parašė: "Visi VGTU rektoriaus įsakymai, senato nutarimai, Tarybos nutarimai skelbiami viešai. VGTU darbo apmokėjimo taisyklės yra tvirtinamos vienu iš aukščiau paminėtų nutarimų arba rektoriaus įsakymu." [[http://lotus.vgtu.lt/aktai/aktai.nsf | Nuoroda (VGTU VPN tinkle)]].)
2018 vasario 19 d., 11:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 93 eilutė iš:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą]], ir tuo pačiu, [[Attach:VGTUTarnybiniuAtlgyinimuKoeficientai.pdf | kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius]], jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartiesIsaiskinimai.pdf | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus. (Man 2018.02.19 VGTU Teisės direkcijos direktorė Violeta Keršulienė parašė: "Visi Visi VGTU rektoriaus įsakymai, senato nutarimai, Tarybos nutarimai skelbiami viešai. VGTU darbo apmokėjimo taisyklės yra tvirtinamos vienu iš aukščiau paminėtų nutarimų arba rektoriaus įsakymu." [[http://lotus.vgtu.lt/aktai/aktai.nsf | Nuoroda (VGTU VPN tinkle)]].)
į:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą]], ir tuo pačiu, [[Attach:VGTURektoriausIsakymas118.pdf | kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius]], jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartiesIsaiskinimai.pdf | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus. (Man 2018.02.19 VGTU Teisės direkcijos direktorė Violeta Keršulienė parašė: "Visi Visi VGTU rektoriaus įsakymai, senato nutarimai, Tarybos nutarimai skelbiami viešai. VGTU darbo apmokėjimo taisyklės yra tvirtinamos vienu iš aukščiau paminėtų nutarimų arba rektoriaus įsakymu." [[http://lotus.vgtu.lt/aktai/aktai.nsf | Nuoroda (VGTU VPN tinkle)]].)
2018 vasario 19 d., 11:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 93 eilutė iš:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą]], ir tuo pačiu, [[Attach:VGTUTarnybiniuAtlgyinimuKoeficientai.pdf | kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius]], jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartiesIsaiskinimai.pdf | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
į:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą]], ir tuo pačiu, [[Attach:VGTUTarnybiniuAtlgyinimuKoeficientai.pdf | kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius]], jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartiesIsaiskinimai.pdf | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus. (Man 2018.02.19 VGTU Teisės direkcijos direktorė Violeta Keršulienė parašė: "Visi Visi VGTU rektoriaus įsakymai, senato nutarimai, Tarybos nutarimai skelbiami viešai. VGTU darbo apmokėjimo taisyklės yra tvirtinamos vienu iš aukščiau paminėtų nutarimų arba rektoriaus įsakymu." [[http://lotus.vgtu.lt/aktai/aktai.nsf | Nuoroda (VGTU VPN tinkle)]].)
2018 vasario 19 d., 11:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 93 eilutė iš:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą]], ir tuo pačiu, [[VGTUTarnybiniuAtlgyinimuKoeficientai.pdf | kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius]], jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartiesIsaiskinimai.pdf | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
į:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą]], ir tuo pačiu, [[Attach:VGTUTarnybiniuAtlgyinimuKoeficientai.pdf | kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius]], jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartiesIsaiskinimai.pdf | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
2018 vasario 19 d., 11:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 93 eilutė iš:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą]], ir tuo pačiu, kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius, jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartiesIsaiskinimai.pdf | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
į:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą]], ir tuo pačiu, [[VGTUTarnybiniuAtlgyinimuKoeficientai.pdf | kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius]], jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartiesIsaiskinimai.pdf | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
2018 vasario 19 d., 10:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 91-93 eilutės iš
Attach:UI-R.png

Šia proga manau tinka paskelbti [[
Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą], ir tuo pačiu, kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius, jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartiesIsaiskinimai.pdf | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
į:
[[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | Attach:UI-R.png]]

Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą]
], ir tuo pačiu, kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius, jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartiesIsaiskinimai.pdf | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
2018 vasario 19 d., 10:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 93 eilutė iš:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą], ir tuo pačiu, kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius, jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[ | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
į:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą], ir tuo pačiu, kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius, jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartiesIsaiskinimai.pdf | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
2018 vasario 19 d., 10:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 93 eilutė iš:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą], ir tuo pačiu, kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius, jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau konfidencialumo sutarties kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
į:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą], ir tuo pačiu, kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius, jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau [[Attach:VGTUKonfidencialumoSutartis.pdf | konfidencialumo sutarties]] (žr. [[ | išaiškinimai]]) kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
2018 vasario 19 d., 10:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 93 eilutė iš:
Šia proga manau tinka paskelbti kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius, jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau konfidencialumo sutarties kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
į:
Šia proga manau tinka paskelbti [[Attach:VGTUDarboApmokejimoTvarkosAprasas20140923Nr75-3-5.pdf | VGTU darbo apmokėjimo aprašą], ir tuo pačiu, kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius, jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau konfidencialumo sutarties kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
2018 vasario 04 d., 17:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 55 eilutė iš:
Šioje vietoje pridursiu, kad matematikoje yra labai svarbus dualizmas tarp daugiamatės erdvės E ir funkcijų F tarp E ir vienamatės erdvės V. Tai reiškia, kad daugiamatė vertybių erdvė prilygsta tų vertybių šešėliams, tai yra, tų vertybių išraiškai pinigais. Žodžiai, pinigus įmanoma suprasti kaip vertybių ženklą būtent tokioje šalyje kur krašto ūkis yra skaidrus ir doras, kur žmonės nuoširdžiai siekia savo tikslų. Tačiau tokioje šalyje, kur žmonės pasimetę, savęs nepažįsta, nežino savo norų ir tiesiog taikstosi prie rinkos, tai ir pinigai bus atitrūkę nuo žmonių giluminių vertybių.
į:
Šioje vietoje pridursiu, kad matematikoje yra labai svarbus dualizmas tarp daugiamatės erdvės E ir funkcijų F tarp E ir vienamatės erdvės V. Tai reiškia, kad daugiamatė vertybių erdvė prilygsta tų vertybių šešėliams, tai yra, tų vertybių išraiškai pinigais. Žodžiu, pinigus įmanoma suprasti kaip vertybių ženklą būtent tokioje šalyje kur krašto ūkis yra skaidrus ir doras, kur žmonės nuoširdžiai siekia savo tikslų. Tačiau tokioje šalyje, kur žmonės pasimetę, savęs nepažįsta, nežino savo norų ir tiesiog taikstosi prie rinkos, tai ir pinigai bus atitrūkę nuo žmonių giluminių vertybių.
2018 vasario 04 d., 17:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiško universiteto tikrove. Jam nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidiniu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra nesuprantamas nepatogumas, beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Išminčiai tad vengia centro, kuriame telkiasi prisitaikėliai, kolaborantai. Išminčiai laikosi paribio, kuriame atvirai rengia dvasinį sąmokslą, tiek už santvarkos, kaip partizanai, tiek santvarkoje, kaip disidentai. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, bet ne jos valdžioje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
į:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiško universiteto tikrove. Jam nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, jis pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidiniu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra nesuprantamas nepatogumas, beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Išminčiai tad vengia centro, kuriame telkiasi prisitaikėliai, kolaborantai. Išminčiai laikosi paribio, kuriame atvirai rengia dvasinį sąmokslą, tiek už santvarkos, kaip partizanai, tiek santvarkoje, kaip disidentai. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, bet ne jos valdžioje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
2018 sausio 24 d., 19:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Pranešimas skaitytas Vilniuje, 2018 m. sausio 24 d., konferencijoje
į:
Pranešimas skaitytas Vilniuje, 2018 m. sausio 24 d., konferencijoje "Vartojimo revoliucijos ir kontrrevoliucijos: filosofijos, sociologijos ir komunikacijos perspektyvos."
2018 sausio 24 d., 19:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

Pranešimas skaitytas Vilniuje, 2018 m. sausio 24 d., konferencijoje
2018 sausio 24 d., 19:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 95-113 eilutės iš
Panašiai, mūsų visų bendravimas ar tiksliau nebendravimas šiose konferencijose man asmeniškai labai keistas ir dalyvauju nerasdamas kito būdo, kaip išreikšti savo norą tikrai domėtis vienais kitais, kokie klausimai mums iš tikrųjų rūpi, ogi man rūpi kartu su jumis ieškoti besąlygiškos tiesos ir puoselėti išminties mokslą bei šviesuolių bendrystę. Užtat džiaugiuosi kiekvienu nuoširdžiu pabendravimu.

------------------------

[++Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje++]

Vartotojiškoje visuomenėje sudėtinga, nedraugiška ar tiesiog juokinga būti išminčiumi ar ugdyti išminčius. Mat, tokioje visuomenėje kiekvieno žmogaus laisvė pasireiškia pinigais, kaip juos gauna ir kaip juos išleidžia. Tuo tarpu išminčiui labiau rūpi ne išorinė laisvė, o vidinė laisvė.

Atėnų demokratijoje gyvenantis Platonas savo veikale Valstybėje aprašė vartotojiškos visuomenės ydas. Joje vyrauja nuomonių turgus, kur žmonės vieną dieną nešioja ar vartoja vienas nuomones, o kitą dieną rengiasi kitomis nuomonėmis. Tuo tarpu išminčius visaip stengiasi susilaikyti nuo nuomonių ir išmokti kaip nežinoti, kaip atskirti nuomones nuo tikrovės, kaip pažinti patį pažinimą ir paaiškinti nuomonių įvairovę. Vartotojams rūpi "ar" žino ir "ką" žino, o išminčiams rūpi "kaip" žino ir ypač "kodėl" žino.

Šiuolaikiniame moksle ir švietime, visame pasaulyje ir ypač Lietuvoje, vyrauja vartotojų vertybės - "ar" žinome ir "ką" žinome. Tikslas yra kaupti žinias, tarsi žmogus būti kaupiklis. Ogi išminčius, priešingai, stengiasi labai atsirinkti, vengti nereikalingų žinių ir susitelkti į būtent pačias esmingiausias žinias, ar tiesiog išsiaiškinti tą Dievo požiūrį iš kurio įmanoma viską aprėpti ir betką išsiaiškinti. Išmintis atisiranda išsiaiškinant ydingumą mūsų įprasto gyvenimo, pasaulio, santvarkos, visuomenės. Panašiai kaip Platono Valstybėje, išminčiui tenka visaip grūdintis. O esamoje visuomenėje tenka veikti paribyje, savarankiškai lavintis ir burti šviesuolių sąmokslą.

Technologijos universiteto humanitarinis fakultetas gali būti šioks toks išminčiams dėkingas paribys. Iš tiesų, įdomu, kas vyksta MIT bei CalTech, taip pat ir KTU bei VGTU. Pasidalinsiu patirtimi, kaip sekėsi inžinerijos ir vadybos studentus - vartotojų visuomenės būsimus atstovus - mokyti filosofijos ir etikos. Juk panašiai kadaise Sokratas mokino savo vartotojiškos visuomenės jaunuolius.

Ryžausi nedėstyti "kas" yra filosofija ir etika, filosofai ir etikai, bet verčiau pamokyti "kaip" ir "kodėl" puoselėti filosofiją, tai yra, "kaip" ir "kodėl" studentams gyventi išminčiais. Filosofijos studentams uždaviau kiekvienam susigalvoti savo klausimą ir jį ištirti. Pavyzdžiui, viena klausė, Kaip gyventi laimingai? Pamokiau iš žmonių surinkti įvairiausių nuomonių, ir suvokti, kad jos dažnai neaišku kuo pagrįstos. Toliau pamokiau, kaip rinkti tikrovę atspindinčius duomenis, pavyzdžiui, paklausti dvidešimt žmonių, Kada jie buvo laimingi ir kodėl? Atsakymai kažkiek kartodavosi, buvo įmanoma juos rūšiuoti ir išgauti kažkokius dėsningumus, atspindinčius mūsų vaizduotės ribotumą ir tikrovės aprėptumą. Tokiu būdu studentai išmoko susigalvoti klausimą, išklausyti kitus, susilaikyti nuo nuomonių, papildomu klausimu užkabinti tikrovę, rinkti gyvenimiškus pavyzdžius, suvokti reiškinių dėsningumus. O aš savo ruožtu pasimokiau, kokie klausimai studentams svarbūs, kaip juos pamokyti juos ištirti, kaip atsiremti į kitus mąstytojus.

Etikos studentams uždaviau susikurti savo etikos sistemą, atsakyti į tris klausimus: Ką turėtų veikti? Kodėl turėtų veikti? ir Kaip prisiversti save veikti? Įvairiais pratimais padėjau jiems atsiskleisti. Įdomu, kad kiekvienas studentas atrado sau būdingą vertybę, visas kitas aprėpiančią, kodėl turėtų veikti? Savo kertinėmis vertybėmis įvardino laimę, laisvę, susivaldymą, teisingumą, vieningumą ir kitas, tačiau kiekvienu atveju, su savitu atspalviu. Žodžiu, pavyko jiems pažinti save taip kaip paprastai save pažįsta tiktai subrendę šviesuoliai. Įdomu, kad pamokų metu kai kas nutolo nuo vartotojiškų požiūrių. Iš pradžių, nemažai studentų tvirtino, jog svarbiausia yra "išlikti", tačiau į pabaigą tokių kaip ir nebuvo.

Filosofijos ir etikos studentai išreiškė pasitenkinimą, kad taip galėjo padirbėti su savimi ir tuo pačiu užkalbinti savo tėvus, mylimuosius ir draugus bei vienas kitą. Nemažai studentų linkę toliau laisvalaikiu dalyvauti gvildentojų būrelyje. Jeigu dar prisidėtų kiti dėstytojai ir šviesuoliai, tuomet gali išsivystyti įspūdinga veikla. Galėtumėme rengti dirbtuves, mokytis toliau, kaip gvildenti savo klausimus, kaip palaikyti vienas kito tyrimą. Gali universitete atsirasti papildomų pamokų. Taip pat būtų galima steigti institutą per internetą palaikantį tokį bendravimą visame mūsų vartotojiškame pasaulyje
.
į:
Panašiai, mūsų visų bendravimas ar tiksliau nebendravimas šiose konferencijose man asmeniškai labai keistas ir dalyvauju nerasdamas kito būdo, kaip išreikšti savo norą tikrai domėtis vienais kitais, kokie klausimai mums iš tikrųjų rūpi, ogi man rūpi kartu su jumis ieškoti besąlygiškos tiesos ir puoselėti išminties mokslą bei šviesuolių bendrystę. Užtat džiaugiuosi kiekvienu nuoširdžiu pabendravimu.
2018 sausio 24 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 83-84 eilutės iš
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-Q.png
Ištrintos 86-87 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pakeistos 89-90 eilutės iš
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-R.png
Pakeista 93 eilutė iš:
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-Q.png
2018 sausio 24 d., 12:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 79 eilutė iš:
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-P.png
2018 sausio 24 d., 12:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 75 eilutė iš:
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-M.png
2018 sausio 24 d., 12:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 71 eilutė iš:
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-O.png
2018 sausio 24 d., 12:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 67 eilutė iš:
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-N.png
2018 sausio 24 d., 11:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 63 eilutė iš:
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-M.png
2018 sausio 24 d., 11:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 59 eilutė iš:
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-L.png
2018 sausio 24 d., 11:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 55 eilutė iš:
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-J.png
2018 sausio 24 d., 11:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 51 eilutė iš:
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-K.png
2018 sausio 24 d., 11:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 37-38 eilutės:
Man tai buvo nuostabu kadangi supratau, jog iš esmės tai yra tos pačios kertinės vertybės, kurias rinkdavau iš šviesuolių, kaip pernai jums čia pasakojau. Tik paprastai savo kertinę vertybę galėdavo įvardinti tiktai brandūs šviesuoliai. O man pavyko pamokyti jaunuolius, pirmo ir antro kurso inžinerijos ir vadybos studentus, pažinti save.
Pakeistos 41-42 eilutės iš
Man tai buvo nuostabu kadangi supratau, jogesmės tai yra tos pačios kertinės vertybės, kurias rinkdavau iš šviesuolių, kaip pernai jums čia pasakojau. Tik paprastai savo kertinę vertybę galėdavo įvardinti tiktai brandūs šviesuoliai. O man pavyko pamokyti jaunuolius, pirmo ir antro kurso inžinerijos ir vadybos studentus, pažinti save.
į:
Studentus mokiau anglų kalba. Maždaug pusė jų buvo kitų šalių, kaip antai Indijos, Baltarusijos ir Turkijos. Ar studentai atspindėjo vartotojiškas vertybes? Įdomu, kad semestrui įpusėjus pasirodė pora studentų, kurie iš karto tvirtino, jog žmonėms rūpi tik pinigai, ir kitaip tvirtinantys tiesiog meluoja. Aš su jais valandą aiškinausi, kam jiem reikalingi tie pinigai, ir pirmiausiai, kiek jų reikia? Tas juos vertė susimąstyti, nes matyt nebuvo pagalvoję, kad jų gali kada užtekti ir kas toliau? Galiausiai išsiaiškinome, jog vienas iš jų vertina tai, kas jam patinka, o kitas vertina tai, ko jis nori. Jie nenorėjo sutikti, kad tai labai skirtingi dalykai.
Pakeista 45 eilutė iš:
Studentus mokiau anglų kalba. Maždaug pusė jų buvo iš kitų šalių, kaip antai Indijos, Baltarusijos ir Turkijos. Ar studentai atspindėjo vartotojiškas vertybes? Įdomu, kad semestrui įpusėjus pasirodė pora studentų, kurie iš karto tvirtino, jog žmonėms rūpi tik pinigai, ir kitaip tvirtinantys tiesiog meluoja. Aš su jais valandą aiškinausi, kam jiem reikalingi tie pinigai, ir pirmiausiai, kiek jų reikia? Tas juos vertė susimąstyti, nes matyt nebuvo pagalvoję, kad jų gali kada užtekti ir kas toliau? Galiausiai išsiaiškinome, jog vienas iš jų vertina tai, kas jam patinka, o kitas vertina tai, ko jis nori. Jie nenorėjo sutikti, kad tai labai skirtingi dalykai. Bet aš prisiminiau psichologo Daniel Kahneman knygą "Mąstymas greitas ir lėtas", kuriame jisai, mano manymu, moksliškai grindžia skirtumą tarp visus atsakymus žinančios pasąmonės ir nieko nežinančios užtat klausimus klausiančios sąmonės. Pasąmonė yra greitas mąstymas, mūsų sukaupta patirtis, su kuria tapatinamės, mūsų savastis, tvirtinanti, kas mums patinka, kas yra tikroji laimė, ir netgi žinanti kuri vertybė mums tikrai esminė. Sąmonė yra lėtas mąstymas, mūsų gebėjimas nežinoti, užtat klausti ir klausimais save valdyti. Sąmone mylime, o pasąmone jaučiamės mylimi. Supratome, kad vienam pinigai yra pasąmonės laimė - kas jam patinka, o anam pinigai yra sąmonės valia - ko jisai nori, ir iš tiesų, jisai pirmiausiai nori valdyti save.
į:
Bet aš prisiminiau psichologo Daniel Kahneman knygą "Mąstymas greitas ir lėtas", kuriame jisai, mano manymu, moksliškai grindžia skirtumą tarp visus atsakymus žinančios pasąmonės ir nieko nežinančios užtat klausimus klausiančios sąmonės. Pasąmonė yra greitas mąstymas, mūsų sukaupta patirtis, su kuria tapatinamės, mūsų savastis, tvirtinanti, kas mums patinka, kas yra tikroji laimė, ir netgi žinanti kuri vertybė mums tikrai esminė. Sąmonė yra lėtas mąstymas, mūsų gebėjimas nežinoti, užtat klausti ir klausimais save valdyti. Sąmone mylime, o pasąmone jaučiamės mylimi. Supratome, kad vienam pinigai yra pasąmonės laimė - kas jam patinka, o anam pinigai yra sąmonės valia - ko jisai nori, ir iš tiesų, jisai pirmiausiai nori valdyti save.
2018 sausio 24 d., 10:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 31 eilutė iš:
Tikiu, kad kiekviename studente glūdi dorovės pradas, kurį jis pats turi išskleisti, amžinai bręsdamas. Aš jam padedu šį uždavinį suvokti, "Pažink save". Nutuokiau, kad etikos sistemos pagrindas bus atsakymas Kodėl derėtų veikti. Bemokydamas patyriau, jog kiekvienas studentas išsiskyrė iš kitų savo asmenišku atsakymu Kodėl. Vieni įvardijo tiesiog buvimą geru, kiti dorovinį įsipareigojimą, savęs ugdymą, sąmoningą gyvenimą, kūrybinę saviraišką mėgstamu darbu, atsakomybę už savo gyvenimą, atsidavimą, savęs tobulinimą, valingumą, susivaldymą, pusiausvyrą, laisvę, laimę, laimingą gyvenimą, kas man patinka, jaustis gerai, ramybę, išlikimą, gerbūvį, teisingumą, pagarbą ir ištikimybę, visuomenės tobulinimą, vieningumą su visais. Kiekvienas savaip suprato savo vertybę. Užtat studentai pajuto, ką reiškia nemąstyti paviršutiniškais visuomenės žodžiais, kaip antai "vartojimas", o mąstyti ir savo kailiu grįsti klausimais iššauktas sąvokas, pavyzdžiui, Kodėl derėtų veikti.
į:
Tikiu, kad kiekviename studente glūdi dorovės pradas, kurį jis pats turi išskleisti, amžinai bręsdamas. Aš jam padedu šį uždavinį suvokti, "Pažink save". Nutuokiau, kad etikos sistemos pagrindas bus atsakymas Kodėl derėtų veikti. Bemokydamas patyriau, jog kiekvienas studentas išsiskyrė iš kitų savo asmenišku atsakymu Kodėl. Vieni įvardijo tiesiog buvimą geru, kiti dorovinį įsipareigojimą, atsidavimą, susivaldymą, valingumą, pusiausvyrą, atsakomybę už gyvenimą, sąmoningą gyvenimą, ramybę, laisvę, savęs ugdymą, savęs tobulinimą, visuomenės tobulinimą, vieningumą su visais, kūrybinę saviraišką mėgstamu darbu, jaustis gerai, kas man patinka, laimę, laimingą gyvenimą, gerbūvį, pagarbą ir ištikimybę, išlikimą, teisingumą. Kiekvienas savaip suprato savo vertybę. Užtat studentai pajuto, ką reiškia nemąstyti paviršutiniškais visuomenės žodžiais, kaip antai "vartojimas", o mąstyti ir savo kailiu grįsti klausimais iššauktas sąvokas, pavyzdžiui, Kodėl derėtų veikti.
2018 sausio 24 d., 10:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 31 eilutė iš:
Tikiu, kad kiekviename studente glūdi dorovės pradas, kurį jis pats turi išskleisti, amžinai bręsdamas. Aš jam padedu šį uždavinį suvokti, "Pažink save". Nutuokiau, kad etikos sistemos pagrindas bus atsakymas Kodėl derėtų veikti. Bemokydamas patyriau, jog kiekvienas studentas išsiskyrė iš kitų savo asmenišku atsakymu Kodėl. Vieni įvardijo tiesiog buvimą geru, kiti dorovinį įsipareigojimą, savęs ugdymą, sąmoningą gyvenimą, kūrybinę saviraišką mėgstamu darbu, atsakomybę už savo gyvenimą, atsidavimą, savęs tobulinimą, valingumą, susivaldymą, pusiausvyrą, laisvę, laimę, laimingą gyvenimą, tai kas patinka, jaustis gerai, ramybę, išlikimą, gerbūvį, teisingumą, pagarbą ir ištikimybę, visuomenės tobulinimą, vieningumą su visais. Kiekvienas savaip suprato savo vertybę. Užtat studentai pajuto, ką reiškia nemąstyti paviršutiniškais visuomenės žodžiais, kaip antai "vartojimas", o mąstyti ir savo kailiu grįsti klausimais iššauktas sąvokas, pavyzdžiui, Kodėl derėtų veikti.
į:
Tikiu, kad kiekviename studente glūdi dorovės pradas, kurį jis pats turi išskleisti, amžinai bręsdamas. Aš jam padedu šį uždavinį suvokti, "Pažink save". Nutuokiau, kad etikos sistemos pagrindas bus atsakymas Kodėl derėtų veikti. Bemokydamas patyriau, jog kiekvienas studentas išsiskyrė iš kitų savo asmenišku atsakymu Kodėl. Vieni įvardijo tiesiog buvimą geru, kiti dorovinį įsipareigojimą, savęs ugdymą, sąmoningą gyvenimą, kūrybinę saviraišką mėgstamu darbu, atsakomybę už savo gyvenimą, atsidavimą, savęs tobulinimą, valingumą, susivaldymą, pusiausvyrą, laisvę, laimę, laimingą gyvenimą, kas man patinka, jaustis gerai, ramybę, išlikimą, gerbūvį, teisingumą, pagarbą ir ištikimybę, visuomenės tobulinimą, vieningumą su visais. Kiekvienas savaip suprato savo vertybę. Užtat studentai pajuto, ką reiškia nemąstyti paviršutiniškais visuomenės žodžiais, kaip antai "vartojimas", o mąstyti ir savo kailiu grįsti klausimais iššauktas sąvokas, pavyzdžiui, Kodėl derėtų veikti.
2018 sausio 24 d., 10:13 atliko AndriusKulikauskas -
2018 sausio 24 d., 10:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 25-26 eilutės iš
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-E.png
Pakeistos 29-30 eilutės iš
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-F.png
Pakeistos 33-34 eilutės iš
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-G.png
Pakeistos 37-38 eilutės iš
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-H.png
Pakeistos 41-42 eilutės iš
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-I.png
Pakeista 45 eilutė iš:
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-J.png
2018 sausio 24 d., 09:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Attach:UI-00.png
į:
Attach:UI-Z.png
2018 sausio 24 d., 09:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-D.png
2018 sausio 24 d., 08:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-C.png
2018 sausio 24 d., 08:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 15 eilutė iš:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidiniu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra nesuprantamas nepatogumas, beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Išminčiai tad vengia centro, kuriame telkiasi prisitaikėliai, kolaborantai. Išminčiai laikosi paribio, kuriame atvirai rengia dvasinį sąmokslą, tiek už santvarkos, kaip partizanai, tiek santvarkoje, kaip disidentai. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, bet ne jos valdžioje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
į:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiško universiteto tikrove. Jam nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidiniu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra nesuprantamas nepatogumas, beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Išminčiai tad vengia centro, kuriame telkiasi prisitaikėliai, kolaborantai. Išminčiai laikosi paribio, kuriame atvirai rengia dvasinį sąmokslą, tiek už santvarkos, kaip partizanai, tiek santvarkoje, kaip disidentai. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, bet ne jos valdžioje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
2018 sausio 24 d., 08:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Attach:UI-02.png
į:
Attach:UI-B.png
2018 sausio 24 d., 08:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Attach:UI-01.png
į:
Attach:UI-A.png
2018 sausio 24 d., 07:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-4 eilutės:
Attach:UI-00.png
Pridėtos 9-10 eilutės:
Attach:UI-01.png
Pridėtos 13-14 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 17-18 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 21-22 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 25-26 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 29-30 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 33-34 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 37-38 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 41-42 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 45-46 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 49-50 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 53-54 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 57-58 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 61-62 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 65-66 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 69-70 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 73-74 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 77-78 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 81-82 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 85-86 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 89-90 eilutės:
Attach:UI-02.png
Pridėtos 93-94 eilutės:
Attach:UI-02.png
Ištrintos 95-124 eilutės:



Išmintis
* ketverybės atvaizdai - idealizmas ir materializmas - vidinis pasaulis ir išorinis pasaulis
* 4 x 2 = 8
* Dvejonės ir jų išmąstymas bei taikymas
* Kiti išsiaiškinimo būdai

Filosofija - Gvildenti savo klausimą
* Nuomonių ir tikrovės santykis - Dave Gray - Liminal
* Ką dėsčiau, ko mokiau
* Kokių dalykų mokyčiau - knygos
* Žinojimo rūmai
* Circle folding.
* Gamestorming.

Šešios temos filosofijos klasėje:
* 4 netroškimai: poreikiai (gyvenimas), abejonės (pažinimas), lūkesčiai (laimė), vertybės (dora).
* iš Dievo
* į Būtį

* Ką išmokau
* Ką neaprėpiau
* Ką daryčiau kitaip

Ateičiai
* Svarbu taip mokyti, kad mums būtų prasminga, galėtumėme patys ką nors ištirti
* Toliau tokiu būdu puoselėti bendrystę su studentais ir kitais mokytojais
2018 sausio 24 d., 06:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Juk vartojimas brangina tai, kas laikina ir svetima, tai ką galima eikvoti, ryti arba pleškinti, jeigu tiksliau versti anglų, prancūzų ir lotynų kalbų žodį "consume". O aš branginu tai, kas amžina ir sava. Juk man tikriau yra tai, kas kyla iš žmogaus vidinio gyvenimo negu iš jo išorinio gyvenimo. Tačiau jeigu noriu čia ir kitur dalyvauti, noriu paieškoti bendradarbių, privalau taikstytis ir derinti savo norus su išorinėmis galimybėmis. Turbūt užtenka savo lūpas kaip vartus vartyti burtažodžiais vartojimas, vartotojas, vartotojiškumas. Juo labiau aš vis pasisakysiu kaip asmeniškai susigrumiu su vartojimo visuomene. Užtat viliuosi niekas nepergyvens, jei iš tikrųjų sieksiu asmeninio ryšio su nors vienu iš jūsų, kaip galėtumėme nuoširdžiai bendradarbiauti? Ir kokia moksline veikla galėtumėme išjudinti šviesuolių bendrystę?
į:
Juk vartojimas brangina tai, kas laikina ir svetima, tai ką galima eikvoti, ryti arba pleškinti, jeigu tiksliau versti anglų, prancūzų ir lotynų kalbų žodį "consume". O aš branginu tai, kas amžina ir sava. Juk man tikriau yra tai, kas kyla iš žmogaus vidinio gyvenimo negu iš jo išorinio gyvenimo. Tačiau jeigu noriu čia ir kitur dalyvauti, noriu paieškoti bendradarbių, privalau taikstytis ir derinti savo norus su išorinėmis galimybėmis. Turbūt užtenka burtažodžiais vartojimas, vartotojas, vartotojiškumas savo lūpas kaip vartus vartyti. Juo labiau aš vis pasisakysiu kaip asmeniškai susigrumiu su vartojimo visuomene. Užtat viliuosi niekas nepergyvens, jei iš tikrųjų sieksiu asmeninio ryšio su nors vienu iš jūsų, kaip galėtumėme nuoširdžiai bendradarbiauti? Ir kokia moksline veikla galėtumėme išjudinti šviesuolių bendrystę?
2018 sausio 24 d., 01:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Juk vartojimas brangina tai, kas laikina ir svetima, tai ką galima eikvoti, ryti arba pleškinti, jeigu tiksliau versti anglų, prancūzų ar lotynų kalbų žodį "consume". O aš branginu tai, kas amžina ir sava. Juk man tikriau yra tai, kas kyla iš žmogaus vidinio gyvenimo negu iš jo išorinio gyvenimo. Tačiau jeigu noriu čia ir kitur dalyvauti, noriu paieškoti bendradarbių, privalau taikstytis ir derinti savo norus su išorinėmis galimybėmis. Turbūt užtenka savo lūpas kaip vartus vartyti burtažodžiais vartojimas, vartotojas, vartotojiškumas. Juo labiau aš vis pasisakysiu kaip asmeniškai susigrumiu su vartojimo visuomene. Užtat viliuosi niekas nepergyvens, jei iš tikrųjų sieksiu asmeninio ryšio su nors vienu iš jūsų, kaip galėtumėme nuoširdžiai bendradarbiauti? Ir kokia moksline veikla galėtumėme išjudinti šviesuolių bendrystę?
į:
Juk vartojimas brangina tai, kas laikina ir svetima, tai ką galima eikvoti, ryti arba pleškinti, jeigu tiksliau versti anglų, prancūzų ir lotynų kalbų žodį "consume". O aš branginu tai, kas amžina ir sava. Juk man tikriau yra tai, kas kyla iš žmogaus vidinio gyvenimo negu iš jo išorinio gyvenimo. Tačiau jeigu noriu čia ir kitur dalyvauti, noriu paieškoti bendradarbių, privalau taikstytis ir derinti savo norus su išorinėmis galimybėmis. Turbūt užtenka savo lūpas kaip vartus vartyti burtažodžiais vartojimas, vartotojas, vartotojiškumas. Juo labiau aš vis pasisakysiu kaip asmeniškai susigrumiu su vartojimo visuomene. Užtat viliuosi niekas nepergyvens, jei iš tikrųjų sieksiu asmeninio ryšio su nors vienu iš jūsų, kaip galėtumėme nuoširdžiai bendradarbiauti? Ir kokia moksline veikla galėtumėme išjudinti šviesuolių bendrystę?
2018 sausio 24 d., 01:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 47 eilutė iš:
Šia proga manau tinka paskelbti kiek dabar uždirbu, kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius, jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau konfidencialumo sutarties kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
į:
Šia proga manau tinka paskelbti kiek dabar uždirbu kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius, jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau konfidencialumo sutarties kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.
2018 sausio 24 d., 01:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 49 eilutė iš:
Panašiai, mūsų visų bendravimas ar tiksliau nebendravimas šiose konferencijose man asmeniškai labai keistas ir dalyvauju nerasdamas kito būdo, kaip išreikšti savo norą tikrai domėtis vienais kitais, kokie klausimai mums iš tikrųjų rūpi, ogi man rūpi kartu su kitais ieškoti besąlygiškos tiesos ir puoselėti išminties mokslą bei šviesuolių bendrystę. Užtat džiaugiuosi kiekvienu nuoširdžiu pabendravimu.
į:
Panašiai, mūsų visų bendravimas ar tiksliau nebendravimas šiose konferencijose man asmeniškai labai keistas ir dalyvauju nerasdamas kito būdo, kaip išreikšti savo norą tikrai domėtis vienais kitais, kokie klausimai mums iš tikrųjų rūpi, ogi man rūpi kartu su jumis ieškoti besąlygiškos tiesos ir puoselėti išminties mokslą bei šviesuolių bendrystę. Užtat džiaugiuosi kiekvienu nuoširdžiu pabendravimu.
2018 sausio 24 d., 01:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 43-47 eilutės iš
Bendrai, mano viršininkas, VGTU filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas Tomas Kačerauskas mums suteikia didelę laisvę ir neverčia laikytis milžiniškos programos. Tačiau besikalbant paaiškėjo, kad jisai ir turbūt Lietuvos universitetai supranta švietimą kaip žinių vartojimą. Studentas yra tarsi laikmena į kurią reikia perrašyti tam tikrą rinkinį žinių. Man asmeniškai toks požiūris atrodo žalingas ir užtat atsisakau iš viso bet ką dėstyti. Mano kaip švietėjo darbas yra padėti studentui pačiam susigaudyti, kaip save mokyti, kaip mintis puoselėti iš vidaus, ir atsisakytų visų išorinių nuomonių, neaišku kam reikalingų faktų ir į rankas bei smegenis brukamų lustų, svetimkūnių.



Panašiai, mūsų visų bendravimas ar tiksliau nebendravimas šiose konferencijose man asmeniškai labai keistas ir dalyvauju nerasdamas kito būdo
, kaip išreikšti savo norą tikrai domėtis vienais kitais, kas mums iš tikrųjų rūpi, ogi man rūpi kartu su kitais ieškoti besąlygiškos tiesos ir puoselėti išminties mokslą bei šviesuolių bendrystę.
į:
Bendrai, mano viršininkas, VGTU filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas Tomas Kačerauskas mums suteikia didelę laisvę ir neverčia laikytis milžiniškos programos. Tačiau besikalbant paaiškėjo, kad jisai ir turbūt Lietuvos universitetai supranta švietimą kaip žinių vartojimą. Studentas yra tarsi laikmena į kurią reikia perrašyti tam tikrą rinkinį žinių. Man asmeniškai toks požiūris atrodo žalingas ir užtat atsisakau iš viso bet ką dėstyti. Mano kaip švietėjo darbas yra padėti studentui pačiam susigaudyti, kaip save mokyti, kaip mintis puoselėti iš vidaus, už jas visas asmeniškai atsisakyti. Aš asmeniškai vengiu visų išorinių nuomonių, neaišku kam reikalingų faktų, ir žinių vartotojams sukurtų mokymosi programų.

Turiu kažkiek vilčių, kad VGTU yra tas visuomenės paribys, kur katedros vedėjui
, dekanei ir rektoriui palaikant, galėčiau vadovauti filosofijos ir etikos mokymui, mokyti bendradarbius, kaip tirti bet kokį klausimą ir kaip to mokyti studentus, vadovauti gvildentojų būreliui, burti šviesuolius tarp matematikų, fizikų, inžinierių ir kitų technologijos universiteto mąstytojų, ir vadovauti institutui, kuriame telkčiau pasaulio šviesuolius, skatinčiau bendrauti vertybių, klausimų ir tyrimų pagrindu.

Šia proga manau tinka paskelbti kiek dabar uždirbu, kaip lektorius ir kiek galėčiau uždirbti kaip profesorius, jei parašyčiau 10 mokslinių straipsnių ir gaučiau 100% priedą. Aš galėčiau kaip dabar dirbti 25% etatu, didesnį dalį laiko skirti moksliniam darbui, ir šiaip taip kaip vienuolis pragyventi. Tačiau šiandien man gręsia 1,000 eurų bauda dėl to kad nesilaikau konfidencialumo sutarties kurią universitetas spaudė mane pasirašyti. Rektoriui parašiau, prieš pasirašydamas, kad ketinu jos nesilaikyti. Noriu gyventi kaip laisvas ir sveikas žmogus.

Panašiai, mūsų visų bendravimas ar tiksliau nebendravimas šiose konferencijose man asmeniškai labai keistas ir dalyvauju nerasdamas kito būdo, kaip išreikšti savo norą tikrai domėtis vienais kitais, kokie klausimai mums iš tikrųjų rūpi, ogi man rūpi kartu su kitais ieškoti besąlygiškos tiesos ir puoselėti išminties mokslą bei šviesuolių bendrystę. Užtat džiaugiuosi kiekvienu nuoširdžiu pabendravimu
.
2018 sausio 24 d., 01:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 47 eilutė iš:
Panašiai, mūsų visų bendravimas ar tiksliau nebendravimas šiose konferencijose man asmeniškai labai keistas ir dalyvauju nerasdamas kito būdo, kaip išreikšti savo norą tikrai domėtis vieni kitais, kas mums iš tikrųjų rūpi, ogi man kartu su kitais ieškoti besąlygiškos tiesos ir puoselėti išminties mokslą bei šviesuolių bendrystę.
į:
Panašiai, mūsų visų bendravimas ar tiksliau nebendravimas šiose konferencijose man asmeniškai labai keistas ir dalyvauju nerasdamas kito būdo, kaip išreikšti savo norą tikrai domėtis vienais kitais, kas mums iš tikrųjų rūpi, ogi man rūpi kartu su kitais ieškoti besąlygiškos tiesos ir puoselėti išminties mokslą bei šviesuolių bendrystę.
2018 sausio 24 d., 01:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 39-47 eilutės iš
Studentus mokiau, kad galima tikrai nuodugniai atsakyti klausimą jeigu pavyzdžių rūšiuose pavyksta įžvelgti vaizduotės galimybes nusakančią sandarą. Viena tokių sandarų yra žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip kodėl.
į:
Studentus mokiau, kad galima tikrai nuodugniai atsakyti klausimą jeigu pavyzdžių rūšiuose pavyksta įžvelgti vaizduotės galimybes nusakančią sandarą. Viena tokių sandarų yra žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Išminčiams, idealistams, vidiniam pasauliui labiausiai rūpi žinoti kodėl ir kaip, o vartotojams, materialistams, išoriniam pasauliui labiausiai rūpi žinoti ar ir koks. Man kaip švietėjui rūpėjo, kad mano studentai išmoktų užsiimti filosofija ir patys patirtų kodėl jiems asmeniškai tai prasmingai ir kaip susigalvoti ir tirti bet kokį klausimą. Suprantu, kad yra mokymosi programa - iš esmės, tai filosofijos istorija - bet aš tikėjausi, kad tirdami studentų klausimus aptarsime visas temas ir filosofus. O pasirodo, kad studentai neklausė nė apie Dievą, apie būtį, bet tik apie gyvenimą, žinojimą, laimę ir dorą.

Man pačiam studentų klausimai yra sandarą atspindintys duomenys. Įsivaizduoju Dievą tiriantį, Ar jisai būtinas? užtat pasitraukiantį ir sukuriantį Būties aplinkybes, kuriose Dievas gali ir nebūti, užtat jisai gali trokšti. Dievas troškimai auga - jisai iš pradžių nieko netrokšta, yra savarankiškas - o mūsų kūnai išgyvena poreikius; toliau Dievas trokšta kažko, yra užtikrintas - tuo tarpu mūsų protai abejoja; Dievas trokšta betko, yra ramus - o mūsų širdys laukia lūkesčiais; ir Dievas trokšta visko, yra mylintis - o mūsų valios remiasi vertybėmis. Taip sudėliojus, studentų klausimai apie gyvenimą, žinojimą, laimę ir dorą atitinka kūną, protą, širdį ir valią. Tai, matyt, yra pirminiai klausimai. O Dievo ir Būties klausimai tikriausiai yra antriniai, kurie iškyla bandant viską aprėpti. Man reikėtų pamąstyti, kaip studentams prasmingai pristatyti Dievo ir Būties klausimus.

Bendrai, mano viršininkas, VGTU filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas Tomas Kačerauskas mums suteikia didelę laisvę ir neverčia laikytis milžiniškos programos. Tačiau besikalbant paaiškėjo, kad jisai ir turbūt Lietuvos universitetai supranta švietimą kaip žinių vartojimą. Studentas yra tarsi laikmena į kurią reikia perrašyti tam tikrą rinkinį žinių. Man asmeniškai toks požiūris atrodo žalingas ir užtat atsisakau iš viso bet ką dėstyti. Mano kaip švietėjo darbas yra padėti studentui pačiam susigaudyti, kaip save mokyti, kaip mintis puoselėti iš vidaus, ir atsisakytų visų išorinių nuomonių, neaišku kam reikalingų faktų ir į rankas bei smegenis brukamų lustų, svetimkūnių.



Panašiai, mūsų visų bendravimas ar tiksliau nebendravimas šiose konferencijose man asmeniškai labai keistas ir dalyvauju nerasdamas kito būdo, kaip išreikšti savo norą tikrai domėtis vieni kitais, kas mums iš tikrųjų rūpi, ogi man kartu su kitais ieškoti besąlygiškos tiesos ir puoselėti išminties mokslą bei šviesuolių bendrystę.
2018 sausio 24 d., 00:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 33-35 eilutės iš
Filosofijos studentams truko mėnesį susigalvoti savo klausimus. Juos savaime domino gyvenimo, žinojimo, laimės ir doros klausimai. Pavyzdžiui, kaip laimingai gyventi? Juos mokiau pirmiausia rinkti žmonių nuomones ir susigaudyti, kokios jos yra paviršutiniškos, ir kaip svarbu yra išmokti atsisakyti nuomonių. Juk Platonas kalbėjo apie vartotojišką visuomenę kaip apie nuomonių skuduryną, kur žmogus vieną dieną puošiasi viena nuomone, o kitą dieną rengiasi kita nuomone. Užtat svarbiau rinkti ir nagrinėti gyvenimiškus pavyzdžius, tarkim, kada jūs būnate laimingas ir kodėl? Kiekvienam studentui padėjau susigalvoti tokį antrinį klausimą. Studentai turėjo surinkti po dvidešimt pavyzdžių, taip kad reiškiniai pradėtų kartotis, jie galėtų juos rūšiuoti ir įžvelgti dėsningumus.

Labai padėjo filosofo Dave Gray piešinys, kuriame jisai
į:
Filosofijos studentams truko mėnesį susigalvoti savo klausimus. Juos savaime domino gyvenimo, žinojimo, laimės ir doros klausimai. Pavyzdžiui, kaip laimingai gyventi? Juos mokiau pirmiausia rinkti žmonių nuomones ir susigaudyti, kokios jos yra paviršutiniškos, ir kaip svarbu yra išmokti atsisakyti nuomonių. Juk Platonas kalbėjo apie vartotojišką visuomenę kaip apie nuomonių skuduryną, kur žmogus vieną dieną puošiasi viena nuomone, o kitą dieną rengiasi kita nuomone. Užtat svarbiau rinkti ir nagrinėti gyvenimiškus pavyzdžius, tarkim, kada jūs būnate laimingas ir kodėl? Kiekvienam studentui padėjau susigalvoti tokį antrinį klausimą. Studentai liepiau surinkti po dvidešimt pavyzdžių, taip kad reiškiniai pradėtų kartotis, jie galėtų juos rūšiuoti ir įžvelgti dėsningumus.

Labai padėjo filosofo Dave Gray piešinys, kaip žmonės jūroje stovi tarsi skirtingose salose, ant skirtingų patirties piramidžių. Žmonių nuomonės - jų įsitikinimai - remiasi išvadomis, prielaidomis, poreikiais ir patirtimi, o visa tai yra dažnai net jiems patiems neprieinama. Užtat prasminga rinkti patirties pavyzdžius, juk tai jau asmeniška, neginčijama tikrovė, ką žmogus patyrė. Dave Gray įsivaizduoja, kad patirtys gali būtų labai įvairios ir iš tikrųjų nieko negalime žinoti. Bet aš priešingai tvirtinu, kad iš tikrųjų mūsų vaizduotė yra labai ribota, kas ir atsispindi mūsų patirtyse. Juk pati žemė nėra plokščia ir begalinė, kaip ją paišo, o apvali ir maža planeta.

Geriausiems studentams pavyko pagauti savo patirčių planetų ribotumą. Gabija Meškonytė savo pavyzdžių pagrindu išskyrė penkis laimės šaltinius. Vieni laimingi veikdami - keliaudami arba kepdami anūkams sausainius. Kiti laimingi kada jie toli nuo neigiamai nusiteikusių žmonių. Treti laimingi nuoširdžiai bendraudami. Ketvirti laimingi atsisakydami malonumų vardan svajonės. Penkti laimingi mylėdami ir būdami mylimi. Visa tai dvelkia tikrove nuo kurios net ir protingų žmonių nuomonės paprastai būna atitrūkusios. Užtat tokiais tyrimais, kaip mano studentai įsitikino, galima žengti rimtą žingsnį atsakant bet kokį klausimą.

Studentus mokiau, kad galima tikrai nuodugniai atsakyti klausimą jeigu pavyzdžių rūšiuose pavyksta įžvelgti vaizduotės galimybes nusakančią sandarą. Viena tokių sandarų yra žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip kodėl.
2018 sausio 23 d., 23:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 33-40 eilutės iš
Filosofijos studentams truko mėnesį susigalvoti savo klausimus. Juos savaime domino gyvenimo, žinojimo, laimės ir doros klausimai. Pavyzdžiui, kaip laimingai gyventi? Juos mokiau pirmiausia rinkti žmonių nuomones ir susigaudyti, kokios jos yra paviršutiniškos, ir kaip svarbu yra išmokti atsisakyti nuomonių. Juk Platonas kalbėjo apie nuomonių turgų, kur žmogus vieną dieną nešioja vieną nuomonę, o kitą dieną puošiasi kita nuomone. Užtat svarbiau rinkti ir nagrinėti gyvenimiškus pavyzdžius, tarkim, kada jūs būnate laimingas ir kodėl? Kiekvienam studentui padėjau susigalvoti tokį duomenis renkantį klausimą. Studentai turėjo surinkti po dvidešimt pavyzdžių, taip kad reiškiniai pradėtų kartotis, būtų galima juos rūšiuoti ir įžvelgti dėsningumus.




Vartotojiškumas
* Platonas - nuomonių turgus
* Vienamatis pasaulis - vertybės daugiamatis pasaulis - tačiau dora ekonomika prilygtų (kaip dualumas) jeigu tai būtų sąsajos tarp vertybių ir pinigų - bet spekuliacija - taikstymasis - sumenkina erdvę.
į:
Filosofijos studentams truko mėnesį susigalvoti savo klausimus. Juos savaime domino gyvenimo, žinojimo, laimės ir doros klausimai. Pavyzdžiui, kaip laimingai gyventi? Juos mokiau pirmiausia rinkti žmonių nuomones ir susigaudyti, kokios jos yra paviršutiniškos, ir kaip svarbu yra išmokti atsisakyti nuomonių. Juk Platonas kalbėjo apie vartotojišką visuomenę kaip apie nuomonių skuduryną, kur žmogus vieną dieną puošiasi viena nuomone, o kitą dieną rengiasi kita nuomone. Užtat svarbiau rinkti ir nagrinėti gyvenimiškus pavyzdžius, tarkim, kada jūs būnate laimingas ir kodėl? Kiekvienam studentui padėjau susigalvoti tokį antrinį klausimą. Studentai turėjo surinkti po dvidešimt pavyzdžių, taip kad reiškiniai pradėtų kartotis, jie galėtų juos rūšiuoti ir įžvelgti dėsningumus.

Labai padėjo filosofo Dave Gray piešinys, kuriame jisai
2018 sausio 23 d., 23:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 33 eilutė iš:
Filosofijos studentams truko mėnesį susigalvoti savo klausimus. Juos savaime domino gyvenimo, žinojimo, laimės ir doros klausimai. Pavyzdžiui, kaip laimingai gyventi? Juos mokiau pirmiausia rinkti žmonių nuomones ir susigaudyti
į:
Filosofijos studentams truko mėnesį susigalvoti savo klausimus. Juos savaime domino gyvenimo, žinojimo, laimės ir doros klausimai. Pavyzdžiui, kaip laimingai gyventi? Juos mokiau pirmiausia rinkti žmonių nuomones ir susigaudyti, kokios jos yra paviršutiniškos, ir kaip svarbu yra išmokti atsisakyti nuomonių. Juk Platonas kalbėjo apie nuomonių turgų, kur žmogus vieną dieną nešioja vieną nuomonę, o kitą dieną puošiasi kita nuomone. Užtat svarbiau rinkti ir nagrinėti gyvenimiškus pavyzdžius, tarkim, kada jūs būnate laimingas ir kodėl? Kiekvienam studentui padėjau susigalvoti tokį duomenis renkantį klausimą. Studentai turėjo surinkti po dvidešimt pavyzdžių, taip kad reiškiniai pradėtų kartotis, būtų galima juos rūšiuoti ir įžvelgti dėsningumus.
2018 sausio 23 d., 23:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 31-33 eilutės iš
O toliau mokiau etikos studentus suabejoti savo vertybėmis ir atpažinti jų silpnybes. Jei studentas vertina laimę, ar jam negręsia tapti narkomanu? Jei labiausiai rūpi ugdyti save, ar mylės kitus? Paaiškėjo, jog kiekviena vertybė pakankamai paslanki išsisukti iš visų tokių pavojų. Užtat norint amžinai bręsti, save prisiversti plačiau ir sąžiningiau taikyti savo vertybę, reikia įsiklausyti į pasąmonę, kas mums nepatinka apie kitus ir apie save, ir toliau sąmone panagrinėti, kas mums trukdo būti tokiais, kuriais norėtumėme būti, ir kaip mums prisiversti tokiais būti. Šitas kliūtis puoselėjant toliau būtų galima užkabinti blogio tikrumą ir Dievo svarbą. Džiaugiuosi, kad visi studentai sugebėjo susikurti savo etines sistemas. Kokia dešimt jų man padėkojo, kad galėjo taip prasmingai apmąstyti savo gyvenimą.

Filosofijos studentams truko mėnesį susigalvoti klausimą.
į:
O toliau mokiau etikos studentus suabejoti savo vertybėmis ir atpažinti jų silpnybes. Jei studentas vertina laimę, ar jam negręsia tapti narkomanu? Jei labiausiai rūpi ugdyti save, ar mylės kitus? Paaiškėjo, jog kiekviena vertybė pakankamai paslanki išsisukti iš visokiausių pavojų. Tad kaip amžinai bręsti, save prisiversti plačiau ir sąžiningiau taikyti savo vertybę? Mokiau studentus įsiklausyti į pasąmonę, kas jiems nepatinka apie kitus ir apie save, ir toliau sąmone panagrinėti, kas jiems trukdo būti tokiais, kuriais norėtų būti, ir kaip jiems prisiversti tokiais būti. Šitas kliūtis puoselėjant truputį užkabinome blogio tikrumą ir Dievo prasmę. Džiaugiuosi, kad visi studentai sugebėjo susikurti savo etines sistemas. Kokia dešimt jų man padėkojo, kad galėjo taip prasmingai apmąstyti savo gyvenimą.

Filosofijos studentams truko mėnesį susigalvoti savo klausimus. Juos savaime domino gyvenimo, žinojimo, laimės ir doros klausimai. Pavyzdžiui, kaip laimingai gyventi? Juos mokiau pirmiausia rinkti žmonių nuomones ir susigaudyti
2018 sausio 23 d., 23:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 31-36 eilutės iš
O toliau mokiau etikos studentus suabejoti savo vertybėmis ir atpažinti jų silpnybes. Jei studentas vertina laimę, ar jam negręsia tapti narkomanu? Jei labiausiai rūpi ugdyti save, ar mylės kitus? Tai pat paaiškėjo, jog norint amžinai bręsti, norint save prisiversti plačiau ir sąžiningiau taikyti savo vertybę, reikia įsiklausyti į pasąmonę, kas mums nepatinka apie kitus ir apie save, ir toliau sąmone panagrinėti, kas mums trukdo būti tokiais, kurias norėtumėme būti, ir kaip mums prisiversti tokiais būti. Nuostabu, kad visi studentai sugebėjo susikurti savo etines sistemas. Kokia dešimt jų man padėkojo, kad galėjo taip prasmingai apmąstyti savo gyvenimą.
į:
O toliau mokiau etikos studentus suabejoti savo vertybėmis ir atpažinti jų silpnybes. Jei studentas vertina laimę, ar jam negręsia tapti narkomanu? Jei labiausiai rūpi ugdyti save, ar mylės kitus? Paaiškėjo, jog kiekviena vertybė pakankamai paslanki išsisukti iš visų tokių pavojų. Užtat norint amžinai bręsti, save prisiversti plačiau ir sąžiningiau taikyti savo vertybę, reikia įsiklausyti į pasąmonę, kas mums nepatinka apie kitus ir apie save, ir toliau sąmone panagrinėti, kas mums trukdo būti tokiais, kuriais norėtumėme būti, ir kaip mums prisiversti tokiais būti. Šitas kliūtis puoselėjant toliau būtų galima užkabinti blogio tikrumą ir Dievo svarbą. Džiaugiuosi, kad visi studentai sugebėjo susikurti savo etines sistemas. Kokia dešimt jų man padėkojo, kad galėjo taip prasmingai apmąstyti savo gyvenimą.

Filosofijos studentams truko mėnesį susigalvoti klausimą.
Ištrintos 46-56 eilutės:

Etika - pažinti save
* Ką derėtų veikti?
* Kodėl derėtų veikti tai ką derėtų veikti?
* Kertinė vertybė
* Vertybių sąsajos
* Vertybių žemėlapis - sąmonė ir pasąmone ir jų santykiai
* Kaip prisiversti
* Ką išmokau
* Ko neaprėpiau
* Kaip papildyčiau
2018 sausio 23 d., 23:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Tikiu, kad kiekviename studente glūdi dorovės pradas, kurį jis pats turi išskleisti, amžinai bręsdamas. Aš jam padedu šį uždavinį suvokti, "Pažink save". Nutuokiau, kad etikos sistemos pagrindas bus atsakymas Kodėl derėtų veikti. Bemokydamas patyriau, jog kiekvienas studentas išsiskyrė iš kitų savo asmenišku atsakymu Kodėl. Vieni įvardijo tiesiog buvimą geru, kiti dorovinį įsipareigojimą, savęs ugdymą, sąmoningą gyvenimą, kūrybinę saviraišką mėgstamu darbu, atsakomybę už savo gyvenimą, atsidavimą, savęs tobulinimą, valingumą, susivaldymą, pusiausvyrą, laisvę, laimę, laimingą gyvenimą, daryti tai, kas patinka, jaustis gerai, ramybę, išlikimą, gerbūvį, teisingumą, pagarbą ir ištikimybę, visuomenės tobulinimą, vieningumą su visais. Supratom, kad kiekvienas savaip suprato savo vertybę. Užtat studentai pajuto, ką reiškia nemąstyti paviršutiniškais visuomenės žodžiais, kaip antai "vartojimas", o mąstyti ir savo kailiu grįsti klausimais iššauktas sąvokas, pavyzdžiui, Kodėl derėtų veikti.
į:
Tikiu, kad kiekviename studente glūdi dorovės pradas, kurį jis pats turi išskleisti, amžinai bręsdamas. Aš jam padedu šį uždavinį suvokti, "Pažink save". Nutuokiau, kad etikos sistemos pagrindas bus atsakymas Kodėl derėtų veikti. Bemokydamas patyriau, jog kiekvienas studentas išsiskyrė iš kitų savo asmenišku atsakymu Kodėl. Vieni įvardijo tiesiog buvimą geru, kiti dorovinį įsipareigojimą, savęs ugdymą, sąmoningą gyvenimą, kūrybinę saviraišką mėgstamu darbu, atsakomybę už savo gyvenimą, atsidavimą, savęs tobulinimą, valingumą, susivaldymą, pusiausvyrą, laisvę, laimę, laimingą gyvenimą, tai kas patinka, jaustis gerai, ramybę, išlikimą, gerbūvį, teisingumą, pagarbą ir ištikimybę, visuomenės tobulinimą, vieningumą su visais. Kiekvienas savaip suprato savo vertybę. Užtat studentai pajuto, ką reiškia nemąstyti paviršutiniškais visuomenės žodžiais, kaip antai "vartojimas", o mąstyti ir savo kailiu grįsti klausimais iššauktas sąvokas, pavyzdžiui, Kodėl derėtų veikti.
2018 sausio 23 d., 23:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 31 eilutė iš:
O toliau mokiau etikos studentus suabejoti savo vertybėmis ir atpažinti jų silpnybes. Jei studentas vertina laimę, ar jam negręsia tapti narkomanu? Jei labiausiai rūpi ugdyti save, ar mylės kitus? Tai pat paaiškėjo, jog žiūrint
į:
O toliau mokiau etikos studentus suabejoti savo vertybėmis ir atpažinti jų silpnybes. Jei studentas vertina laimę, ar jam negręsia tapti narkomanu? Jei labiausiai rūpi ugdyti save, ar mylės kitus? Tai pat paaiškėjo, jog norint amžinai bręsti, norint save prisiversti plačiau ir sąžiningiau taikyti savo vertybę, reikia įsiklausyti į pasąmonę, kas mums nepatinka apie kitus ir apie save, ir toliau sąmone panagrinėti, kas mums trukdo būti tokiais, kurias norėtumėme būti, ir kaip mums prisiversti tokiais būti. Nuostabu, kad visi studentai sugebėjo susikurti savo etines sistemas. Kokia dešimt jų man padėkojo, kad galėjo taip prasmingai apmąstyti savo gyvenimą.
2018 sausio 23 d., 23:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
Man tai buvo nuostabu kadangi supratau, jog iš esmės tai yra tos pačios kertinės vertybės, kurias rinkdavau iš šviesuolių, kaip pernai jums čia pasakojau. Tik paprastai savo kertinę vertybę galėdavo įvardinti tiktai brandūs šviesuoliai. O man pavyko pamokyti jaunuolius, pirmo ir antro kursu studentus, pažinti save.
į:
Man tai buvo nuostabu kadangi supratau, jog iš esmės tai yra tos pačios kertinės vertybės, kurias rinkdavau iš šviesuolių, kaip pernai jums čia pasakojau. Tik paprastai savo kertinę vertybę galėdavo įvardinti tiktai brandūs šviesuoliai. O man pavyko pamokyti jaunuolius, pirmo ir antro kurso inžinerijos ir vadybos studentus, pažinti save.
Pakeistos 27-37 eilutės iš
Galiu šioje vietoje pridėti, kad matematikoje yra labai svarbus dualizmas tarp daugiamatės erdvės E ir funkcijų F tarp E ir vienamatės erdvės V. Tai reiškia, kad daugiamatė vertybių erdvė prilygsta tų vertybių šešėliams, tai yra, tų vertybių išraiškai pinigais. Žodžiai, pinigus įmanoma suprasti kaip vertybių ženklą būtent tokioje šalyje kur krašto ūkis yra skaidrus ir doras, kur žmonės nuoširdžiai siekia savo tikslų. Tačiau tokioje šalyje, kur žmonės pasimetę, savęs nepažįsta, nežino savo norų ir tiesiog taikstosi prie rinkos, tai ir pinigai bus atitrūkę nuo žmonių giluminių vertybių.

Kertinės vertybės...

Visi palaikė visas vertybes

Iš įvairių šalių.... mokosi inžinerijos ir vadybos

Vartotojiškos visuomenės vertybių kaip
ir nebuvo... išlikimas...

daryti ką noriu vs. daryti kas man patinka
... pinigai kaip esmė ... nes vertybė viską aprėpia, o meilė yra tai kas neaprėpiama... betgi pinigai iš tikrųjų
į:
Šioje vietoje pridursiu, kad matematikoje yra labai svarbus dualizmas tarp daugiamatės erdvės E ir funkcijų F tarp E ir vienamatės erdvės V. Tai reiškia, kad daugiamatė vertybių erdvė prilygsta tų vertybių šešėliams, tai yra, tų vertybių išraiškai pinigais. Žodžiai, pinigus įmanoma suprasti kaip vertybių ženklą būtent tokioje šalyje kur krašto ūkis yra skaidrus ir doras, kur žmonės nuoširdžiai siekia savo tikslų. Tačiau tokioje šalyje, kur žmonės pasimetę, savęs nepažįsta, nežino savo norų ir tiesiog taikstosi prie rinkos, tai ir pinigai bus atitrūkę nuo žmonių giluminių vertybių.

Vadinas, bet koks nuoširdus vertinimas, kad ir pinigais, su laiku išskiria sąmonės valią ir pasąmonės laimę, ir visą eilę jų atspalvių. Žmogaus kertinė vertybė nesikeičia bet tiesiog amžinai ryškėja. Brandžių šviesuolių vertybės būna savotiškos ir painios, pavyzdžiui, tobula sąveika, pagal kurią viskas pilnai atsiskleidžia tinkamiausiai bendraujant su visais kitais dalykais. Užtat jaunuoliams bręstant galime stebėti, tarsi visatos pradžioje, kurios vertybės pirmykštės ir kaip jos toliau ryškėja. Įdomu, lyginant šviesuolių vertybes ir jaunuolių vertybes, pastarųjų tarpe trūksta meilės, draugystės, santykių, Dievo ir kitų žmonių.

O toliau mokiau etikos studentus suabejoti savo vertybėmis ir atpažinti jų silpnybes. Jei studentas vertina laimę, ar jam negręsia tapti narkomanu? Jei labiausiai rūpi ugdyti save, ar mylės kitus? Tai pat paaiškėjo, jog žiūrint
Ištrintos 32-36 eilutės:
Palyginti su kertinių vertybių sąrašu. ... trūksta meilės, draugystės, santykių, Dievo, nuoširdumo... brandūs šviesuoliai tiksliau pasisako - bet panašu, kad vertybės nesikeičia o tiesiog ryškėja - jaunimo tarpe matome, kad ir miglotai, tačiau esminius pradus visgi

Žemėlapis...

aukštojoje matematikoje - dualizmas
2018 sausio 23 d., 22:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 23 eilutė iš:
Studentus mokiau anglų kalba. Maždaug pusė jų buvo iš kitų šalių, kaip antai Indijos, Baltarusijos ir Turkijos. Ar studentai atspindėjo vartotojiškas vertybes? Įdomu, kad semestrui įpusėjus pasirodė pora studentų, kurie iš karto tvirtino, jog žmonėms rūpi tik pinigai, ir kitaip tvirtinantys tiesiog meluoja. Aš su jais valandą aiškinausi, kam jiem reikalingi tie pinigai, ir pirmiausiai, kiek jų reikia? Tas juos vertė susimąstyti, nes matyt nebuvo pagalvoję, kad jų gali kada užtekti ir kas toliau? Galiausiai išsiaiškinome, jog vienas iš jų vertina tai, kas jam patinka, o kitas vertina tai, ko jis nori. Jie nenorėjo sutikti, kad tai labai skirtingi dalykai. Bet aš prisiminiau psichologo Daniel Kahneman knygą "Mąstymas greitas ir lėtas", kuriame jisai, mano manymu, moksliškai grindžia skirtumą tarp visus atsakymus žinančios pasąmonės ir nieko nežinančios užtat klausimus klausiančios sąmonės. Pasąmonė yra mūsų sukaupta patirtis, su kuria tapatinamės, mūsų savastis, tvirtinanti, kas mums patinka, kas yra tikroji laimė, ir netgi žinanti kuri vertybė mums tikrai esminė. Sąmonė yra mūsų gebėjimas nežinoti, užtat klausti ir klausimais save valdyti. Sąmone mylime, o pasąmone jaučiamės mylimi. Supratome, kad vienam pinigai yra pasąmonės laimė - kas jam patinka, o anam pinigai yra sąmonės valia - ko jisai nori, ir iš tiesų, jisai pirmiausiai nori valdyti save.
į:
Studentus mokiau anglų kalba. Maždaug pusė jų buvo iš kitų šalių, kaip antai Indijos, Baltarusijos ir Turkijos. Ar studentai atspindėjo vartotojiškas vertybes? Įdomu, kad semestrui įpusėjus pasirodė pora studentų, kurie iš karto tvirtino, jog žmonėms rūpi tik pinigai, ir kitaip tvirtinantys tiesiog meluoja. Aš su jais valandą aiškinausi, kam jiem reikalingi tie pinigai, ir pirmiausiai, kiek jų reikia? Tas juos vertė susimąstyti, nes matyt nebuvo pagalvoję, kad jų gali kada užtekti ir kas toliau? Galiausiai išsiaiškinome, jog vienas iš jų vertina tai, kas jam patinka, o kitas vertina tai, ko jis nori. Jie nenorėjo sutikti, kad tai labai skirtingi dalykai. Bet aš prisiminiau psichologo Daniel Kahneman knygą "Mąstymas greitas ir lėtas", kuriame jisai, mano manymu, moksliškai grindžia skirtumą tarp visus atsakymus žinančios pasąmonės ir nieko nežinančios užtat klausimus klausiančios sąmonės. Pasąmonė yra greitas mąstymas, mūsų sukaupta patirtis, su kuria tapatinamės, mūsų savastis, tvirtinanti, kas mums patinka, kas yra tikroji laimė, ir netgi žinanti kuri vertybė mums tikrai esminė. Sąmonė yra lėtas mąstymas, mūsų gebėjimas nežinoti, užtat klausti ir klausimais save valdyti. Sąmone mylime, o pasąmone jaučiamės mylimi. Supratome, kad vienam pinigai yra pasąmonės laimė - kas jam patinka, o anam pinigai yra sąmonės valia - ko jisai nori, ir iš tiesų, jisai pirmiausiai nori valdyti save.
2018 sausio 23 d., 22:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 25 eilutė iš:
Šis nuostabus pokalbis leido sukurti vertybių žemėlapį. Juk vienos vertybes palaiko laimę, kurios mūsų pasąmonė trokšta, o kitos vertybės palaiko mūsų sąmoningumą. Pasąmonė jausmais kalbina ir įtakoja sąmonę, tačiau kartu ji atveria sąmonei laisvę. Sąmonė siekia ramybės, kuria galėtų protingai mąstyti, ir toliau mintimis savo ribų suvokimą perteikti pasąmonei. Pasąmonė žino mūsų kertinę vertybę, kuria aprėpiame visas kitas, tačiau sąmonė supranta, jog jos nepakanka, jog už mūsų pažinimo yra kažkas daugiau, kad už mūsų yra kažkas - sakykim, Dievas - kuris gali mus mylėti ir brandinti labiau kaip mes patys save. Galime sakyti, kad mūsų vertybė yra pinigas, kurį tačiau turi padengti už mus platesnė vertybė.
į:
Šis nuostabus pokalbis leido sukurti vertybių žemėlapį. Juk vienos vertybės palaiko laimę, kurios mūsų pasąmonė trokšta, o kitos vertybės palaiko mūsų sąmoningumą. Pasąmonė jausmais kalbina ir įtakoja sąmonę, tačiau kartu ji atveria sąmonei laisvę. Sąmonė siekia ramybės, kuria galėtų protingai mąstyti, ir toliau mintimis savo ribų suvokimą perteikti pasąmonei. Pasąmonė žino mūsų kertinę vertybę, kuria aprėpiame visas kitas, tačiau sąmonė supranta, jog jos nepakanka, jog už mūsų pažinimo yra kažkas daugiau, kad už mūsų yra kažkas - sakykim, Dievas - kuris gali mus mylėti ir brandinti labiau kaip mes patys save. Galime sakyti, kad mūsų vertybė yra pinigas, kurį tačiau turi padengti už mus platesnė vertybė.
2018 sausio 23 d., 22:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 23-25 eilutės iš
Studentus mokiau anglų kalba. Maždaug pusė jų buvo iš kitų šalių, kaip antai Indijos, Baltarusijos ir Turkijos. Ar studentai atspindėjo vartotojiškas vertybes? Įdomu, kad semestrui įpusėjus pasirodė pora studentų, kurie iš karto tvirtino, jog žmonėms rūpi tik pinigai, ir kitaip tvirtinantys tiesiog meluoja. Aš su jais valandą aiškinausi, kam jiem reikalingi tie pinigai, ir pirmiausiai, kiek jų reikia? Tas juos vertė susimąstyti, nes matyt nebuvo pagalvoję, kad jų gali kada užtekti ir kas toliau? Galiausiai išsiaiškinome, jog vienas iš jų vertina tai, kas jam patinka, o kitas vertina tai, ko jis nori. Jie nenorėjo sutikti, kad tai labai skirtingi dalykai. Bet aš prisiminiau psichologo Daniel Kahneman knygą "Mąstymas greitas ir lėtas", kuriame jisai, mano manymu, moksliškai grindžia skirtumą tarp visus atsakymus žinančios pasąmonės ir nieko nežinančios užtat klausimus klausiančios sąmonės. Pasąmonė yra mūsų sukaupta patirtis, su kuria tapatinamės, mūsų savastis, tvirtinanti, kas mums patinka, kas yra tikroji laimė, ir netgi žinanti kuri vertybė mum tikrai esminė. Sąmonė yra mūsų gebėjimas nežinoti, užtat klausti ir klausimais save valdyti. Sąmone mylime, o pasąmone jaučiamės mylimi. Supratome, kad vienam pinigai yra pasąmonės laimė - kas jam patinka, o anam pinigai yra sąmonės valia - ko jisai nori, ir iš tiesų, jisai pirmiausiai nori valdyti save.

Šis
nuostabus pokalbis leido sukurti vertybių žemėlapį. Juk
į:
Studentus mokiau anglų kalba. Maždaug pusė jų buvo iš kitų šalių, kaip antai Indijos, Baltarusijos ir Turkijos. Ar studentai atspindėjo vartotojiškas vertybes? Įdomu, kad semestrui įpusėjus pasirodė pora studentų, kurie iš karto tvirtino, jog žmonėms rūpi tik pinigai, ir kitaip tvirtinantys tiesiog meluoja. Aš su jais valandą aiškinausi, kam jiem reikalingi tie pinigai, ir pirmiausiai, kiek jų reikia? Tas juos vertė susimąstyti, nes matyt nebuvo pagalvoję, kad jų gali kada užtekti ir kas toliau? Galiausiai išsiaiškinome, jog vienas iš jų vertina tai, kas jam patinka, o kitas vertina tai, ko jis nori. Jie nenorėjo sutikti, kad tai labai skirtingi dalykai. Bet aš prisiminiau psichologo Daniel Kahneman knygą "Mąstymas greitas ir lėtas", kuriame jisai, mano manymu, moksliškai grindžia skirtumą tarp visus atsakymus žinančios pasąmonės ir nieko nežinančios užtat klausimus klausiančios sąmonės. Pasąmonė yra mūsų sukaupta patirtis, su kuria tapatinamės, mūsų savastis, tvirtinanti, kas mums patinka, kas yra tikroji laimė, ir netgi žinanti kuri vertybė mums tikrai esminė. Sąmonė yra mūsų gebėjimas nežinoti, užtat klausti ir klausimais save valdyti. Sąmone mylime, o pasąmone jaučiamės mylimi. Supratome, kad vienam pinigai yra pasąmonės laimė - kas jam patinka, o anam pinigai yra sąmonės valia - ko jisai nori, ir iš tiesų, jisai pirmiausiai nori valdyti save.

Šis
nuostabus pokalbis leido sukurti vertybių žemėlapį. Juk vienos vertybes palaiko laimę, kurios mūsų pasąmonė trokšta, o kitos vertybės palaiko mūsų sąmoningumą. Pasąmonė jausmais kalbina ir įtakoja sąmonę, tačiau kartu ji atveria sąmonei laisvę. Sąmonė siekia ramybės, kuria galėtų protingai mąstyti, ir toliau mintimis savo ribų suvokimą perteikti pasąmonei. Pasąmonė žino mūsų kertinę vertybę, kuria aprėpiame visas kitas, tačiau sąmonė supranta, jog jos nepakanka, jog už mūsų pažinimo yra kažkas daugiau, kad už mūsų yra kažkas - sakykim, Dievas - kuris gali mus mylėti ir brandinti labiau kaip mes patys save. Galime sakyti, kad mūsų vertybė yra pinigas, kurį tačiau turi padengti už mus platesnė vertybė.

Galiu šioje vietoje pridėti, kad matematikoje yra labai svarbus dualizmas tarp daugiamatės erdvės E ir funkcijų F tarp E ir vienamatės erdvės V. Tai reiškia, kad daugiamatė vertybių erdvė prilygsta tų vertybių šešėliams, tai yra, tų vertybių išraiškai pinigais. Žodžiai, pinigus įmanoma suprasti kaip vertybių ženklą būtent tokioje šalyje kur krašto ūkis yra skaidrus ir doras, kur žmonės nuoširdžiai siekia savo tikslų. Tačiau tokioje šalyje, kur žmonės pasimetę, savęs nepažįsta, nežino savo norų ir tiesiog taikstosi prie rinkos, tai ir pinigai bus atitrūkę nuo žmonių giluminių vertybių.
2018 sausio 23 d., 22:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 23 eilutė iš:
Studentus mokiau anglų kalba. Maždaug pusė jų buvo iš kitų šalių, kaip antai Indijos, Baltarusijos ir Turkijos. Ar studentai atspindėjo vartotojiškas vertybes? Įdomu, kad semestrui įpusėjus pasirodė pora studentų, kurie iš karto tvirtino, jog žmonėms rūpi tik pinigai, ir kitaip tvirtinantys tiesiog meluoja. Aš su jais valandą aiškinausi, kam jiem reikalingi tie pinigai, ir pirmiausiai, kiek jų reikia? Tas juos vertė pagalvoti, nes matyt nebuvo pagalvoję, kad jų gali kada užtekti ir kas toliau? Galiausiai išsiaiškinome, jog vienas vertina tai, kas jam patinka, o kitas vertina tai, ko jis nori. Jie nenorėjo sutikti, kad tai labai skirtingi dalykai. Bet aš prisiminiau psichologo Daniel Kahneman knygą "Mąstymas greitas ir lėtas", kuriame jisai, mano manymu, moksliškai grindžia skirtumą tarp visus atsakymus žinančios pasąmonės ir nieko nežinančios užtat klausimus klausiančios sąmonės. Pasąmonė yra mūsų sukaupta patirtis, su kuria tapatinamės, mūsų savastis, tvirtinanti, kas mums patinka, kas yra tikroji laimė, ir netgi žinanti kuri vertybė mum tikrai esminė. Sąmonė yra mūsų gebėjimas nežinoti, užtat klausti ir klausimais save valdyti. Sąmone mylime, o pasąmone jaučiamės mylimi. Supratome, kad vienam pinigai yra pasąmonės laimė - kas jam patinka, o anam pinigai yra sąmonės valia - ko jisai nori, ir iš tiesų, jisai pirmiausiai nori valdyti save.
į:
Studentus mokiau anglų kalba. Maždaug pusė jų buvo iš kitų šalių, kaip antai Indijos, Baltarusijos ir Turkijos. Ar studentai atspindėjo vartotojiškas vertybes? Įdomu, kad semestrui įpusėjus pasirodė pora studentų, kurie iš karto tvirtino, jog žmonėms rūpi tik pinigai, ir kitaip tvirtinantys tiesiog meluoja. Aš su jais valandą aiškinausi, kam jiem reikalingi tie pinigai, ir pirmiausiai, kiek jų reikia? Tas juos vertė susimąstyti, nes matyt nebuvo pagalvoję, kad jų gali kada užtekti ir kas toliau? Galiausiai išsiaiškinome, jog vienas iš jų vertina tai, kas jam patinka, o kitas vertina tai, ko jis nori. Jie nenorėjo sutikti, kad tai labai skirtingi dalykai. Bet aš prisiminiau psichologo Daniel Kahneman knygą "Mąstymas greitas ir lėtas", kuriame jisai, mano manymu, moksliškai grindžia skirtumą tarp visus atsakymus žinančios pasąmonės ir nieko nežinančios užtat klausimus klausiančios sąmonės. Pasąmonė yra mūsų sukaupta patirtis, su kuria tapatinamės, mūsų savastis, tvirtinanti, kas mums patinka, kas yra tikroji laimė, ir netgi žinanti kuri vertybė mum tikrai esminė. Sąmonė yra mūsų gebėjimas nežinoti, užtat klausti ir klausimais save valdyti. Sąmone mylime, o pasąmone jaučiamės mylimi. Supratome, kad vienam pinigai yra pasąmonės laimė - kas jam patinka, o anam pinigai yra sąmonės valia - ko jisai nori, ir iš tiesų, jisai pirmiausiai nori valdyti save.
2018 sausio 23 d., 22:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 23-25 eilutės iš
Studentus mokiau anglų kalba. Maždaug pusė jų buvo iš kitų šalių, kaip antai Indijos, Baltarusijos ir Turkijos. Ar studentai atspindėjo vartotojiškas vertybes? Įdomu, kad semestrui įpusėjus pasirodė pora studentų, kurie iš karto tvirtino, jog žmonėms rūpi tik pinigai, ir kitaip tvirtinantys tiesiog meluoja. Aš su jais valandą aiškinausi, kam jiem reikalingi tie pinigai, ir pirmiausiai, kiek jų reikia? Tas juos vertė pagalvoti, nes matyt nebuvo pagalvoję, kad jų gali kada užtekti.
į:
Studentus mokiau anglų kalba. Maždaug pusė jų buvo iš kitų šalių, kaip antai Indijos, Baltarusijos ir Turkijos. Ar studentai atspindėjo vartotojiškas vertybes? Įdomu, kad semestrui įpusėjus pasirodė pora studentų, kurie iš karto tvirtino, jog žmonėms rūpi tik pinigai, ir kitaip tvirtinantys tiesiog meluoja. Aš su jais valandą aiškinausi, kam jiem reikalingi tie pinigai, ir pirmiausiai, kiek jų reikia? Tas juos vertė pagalvoti, nes matyt nebuvo pagalvoję, kad jų gali kada užtekti ir kas toliau? Galiausiai išsiaiškinome, jog vienas vertina tai, kas jam patinka, o kitas vertina tai, ko jis nori. Jie nenorėjo sutikti, kad tai labai skirtingi dalykai. Bet aš prisiminiau psichologo Daniel Kahneman knygą "Mąstymas greitas ir lėtas", kuriame jisai, mano manymu, moksliškai grindžia skirtumą tarp visus atsakymus žinančios pasąmonės ir nieko nežinančios užtat klausimus klausiančios sąmonės. Pasąmonė yra mūsų sukaupta patirtis, su kuria tapatinamės, mūsų savastis, tvirtinanti, kas mums patinka, kas yra tikroji laimė, ir netgi žinanti kuri vertybė mum tikrai esminė. Sąmonė yra mūsų gebėjimas nežinoti, užtat klausti ir klausimais save valdyti. Sąmone mylime, o pasąmone jaučiamės mylimi. Supratome, kad vienam pinigai yra pasąmonės laimė - kas jam patinka, o anam pinigai yra sąmonės valia - ko jisai nori, ir iš tiesų, jisai pirmiausiai nori valdyti save.

Šis nuostabus pokalbis leido sukurti vertybių žemėlapį. Juk
2018 sausio 23 d., 21:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidiniu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra nesuprantamas nepatogumas, beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Išminčiai tad vengia centro, kad nesitaikstytų kaip kolaborantai. Išminčiai laikosi paribio, kuriame atvirai rengia dvasinį sąmokslą, tiek už santvarkos, kaip partizanai, tiek santvarkoje, kaip disidentai. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, bet ne jos valdžioje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
į:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidiniu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra nesuprantamas nepatogumas, beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Išminčiai tad vengia centro, kuriame telkiasi prisitaikėliai, kolaborantai. Išminčiai laikosi paribio, kuriame atvirai rengia dvasinį sąmokslą, tiek už santvarkos, kaip partizanai, tiek santvarkoje, kaip disidentai. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, bet ne jos valdžioje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
Pakeistos 19-21 eilutės iš
Pamokas vedžiau, kaip dirbtuves, kuriose nedėsčiau žinių, bet klausinėjau studentus, kad jie pamatytų, kaip juose pačiuose glūdi esminiai dalykai. Pavyzdžiui, vieną kartą kalbėjomės, ką derėtų veikti gyvenime? Įsijausdavome ir vardijome pavyzdžius: mokytis universitete, susirasti darbą, susikurti šeimą, puoselėti draugystes, tarnauti kitiems, rūpintis sveikata, užsiimti pomėgiais, linksmintis, siekti gyvenimo tikslo. Toliau atsitraukėme nuo aplinkybių ir jausmų ir smulkmenų ir mąstėme bendriau, ką tai reiškia, būtent ką mes veikiame? Universitete mokomės. Ir kam to reikia? Iš vienos pusės, ugdome save, iš kitos pusės, galėsime tobulinti visuomenę. Be to, universitete siekiame aukštesnio rango visuomenėje. Ir kam to reikia? Kad galėtumėme valdyti aplinkybes arba įveikti priespaudą. Ir kam to reikia? Kad būtumėme laisvi ar turėtumėme lygias teises. Ir kam to reikia? Kad būtumėme laimingi. Va, tokiu klausinėjimu išnaršėme, kodėl derėtų veikti? Įdomu, kad kiekvienas studentas aptiko būtent savo asmenišką priežastį kodėl. Toliau uždaviau jiems sieti savo pagrindinę vertybę su antrinėmis vertybėmis. Įdomu ir net keista, kad visi vertino visas vertybes, kaip teigiamas.

Man tai buvo nuostabu kadangi supratau, jog iš esmės tai yra tos pačios kertinės vertybės, kurias rinkdavau iš šviesuolių, kaip pernai jums čia pasakojau. Tik paprastai savo kertinę vertybę galėdavo įvardinti tiktai brandūs šviesuoliai. O man pavyko pamokyti jaunuolius, pirmo ar antro kursu studentus, pažinti save.
į:
Pamokas vedžiau, kaip dirbtuves, kuriose nedėsčiau žinių, bet klausinėjau studentus, kad jie pamatytų, kaip juose pačiuose glūdi esminiai dalykai. Pavyzdžiui, vieną kartą kalbėjomės, ką derėtų veikti gyvenime? Įsijausdavome ir vardijome pavyzdžius: mokytis universitete, susirasti darbą, susikurti šeimą, puoselėti draugystes, tarnauti kitiems, rūpintis sveikata, užsiimti pomėgiais, linksmintis, siekti gyvenimo tikslo. Toliau atsitraukėme nuo aplinkybių ir jausmų ir smulkmenų ir mąstėme bendriau, ką tai reiškia, būtent ką mes veikiame? Universitete mokomės. Ir kam to reikia? Iš vienos pusės, ugdome save, iš kitos pusės, galėsime tobulinti visuomenę. Be to, universitete siekiame aukštesnio rango visuomenėje. Ir kam to reikia? Kad galėtumėme valdyti aplinkybes arba įveikti priespaudą. Ir kam to reikia? Kad būtumėme laisvi ar turėtumėme lygias teises. Ir kam to reikia? Kad būtumėme laimingi. Va, tokiu klausinėjimu išnaršėme, kodėl derėtų veikti? Įdomu, kad kiekvienas studentas aptiko būtent savo asmenišką priežastį kodėl. Toliau uždaviau jiems sieti savo pagrindinę vertybę su antrinėmis vertybėmis. Įdomu ir net keista, kad visi vertino visas vertybes, kaip teigiamas.

Man tai buvo nuostabu kadangi supratau, jog iš esmės tai yra tos pačios kertinės vertybės, kurias rinkdavau iš šviesuolių, kaip pernai jums čia pasakojau. Tik paprastai savo kertinę vertybę galėdavo įvardinti tiktai brandūs šviesuoliai. O man pavyko pamokyti jaunuolius, pirmo ir antro kursu studentus, pažinti save.

Studentus mokiau anglų kalba. Maždaug pusė jų buvo iš kitų šalių, kaip antai Indijos, Baltarusijos ir Turkijos. Ar studentai atspindėjo vartotojiškas vertybes? Įdomu, kad semestrui įpusėjus pasirodė pora studentų, kurie iš karto tvirtino, jog žmonėms rūpi tik pinigai, ir kitaip tvirtinantys tiesiog meluoja. Aš su jais valandą aiškinausi, kam jiem reikalingi tie pinigai, ir pirmiausiai, kiek jų reikia? Tas juos vertė pagalvoti, nes matyt nebuvo pagalvoję, kad jų gali kada užtekti
.
2018 sausio 23 d., 21:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-22 eilutės iš

Kaip priėjo
į:
Man tai buvo nuostabu kadangi supratau, jog iš esmės tai yra tos pačios kertinės vertybės, kurias rinkdavau iš šviesuolių, kaip pernai jums čia pasakojau. Tik paprastai savo kertinę vertybę galėdavo įvardinti tiktai brandūs šviesuoliai. O man pavyko pamokyti jaunuolius, pirmo ar antro kursu studentus, pažinti save.
2018 sausio 23 d., 21:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
Pamokas vedžiau, kaip dirbtuves, kuriose nedėsčiau žinių, bet klausinėjau studentus, kad jie pamatytų, kaip esminiai dalykai glūdi viduj. Pavyzdžiui, vieną kartą kalbėjomės, ką derėtų veikti kasdieniniame gyvenime, o kitą kartą kalbėjomes, ką derėtų nuveikti per savo gyvenimą.
į:
Pamokas vedžiau, kaip dirbtuves, kuriose nedėsčiau žinių, bet klausinėjau studentus, kad jie pamatytų, kaip juose pačiuose glūdi esminiai dalykai. Pavyzdžiui, vieną kartą kalbėjomės, ką derėtų veikti gyvenime? Įsijausdavome ir vardijome pavyzdžius: mokytis universitete, susirasti darbą, susikurti šeimą, puoselėti draugystes, tarnauti kitiems, rūpintis sveikata, užsiimti pomėgiais, linksmintis, siekti gyvenimo tikslo. Toliau atsitraukėme nuo aplinkybių ir jausmų ir smulkmenų ir mąstėme bendriau, ką tai reiškia, būtent ką mes veikiame? Universitete mokomės. Ir kam to reikia? Iš vienos pusės, ugdome save, iš kitos pusės, galėsime tobulinti visuomenę. Be to, universitete siekiame aukštesnio rango visuomenėje. Ir kam to reikia? Kad galėtumėme valdyti aplinkybes arba įveikti priespaudą. Ir kam to reikia? Kad būtumėme laisvi ar turėtumėme lygias teises. Ir kam to reikia? Kad būtumėme laimingi. Va, tokiu klausinėjimu išnaršėme, kodėl derėtų veikti? Įdomu, kad kiekvienas studentas aptiko būtent savo asmenišką priežastį kodėl. Toliau uždaviau jiems sieti savo pagrindinę vertybę su antrinėmis vertybėmis. Įdomu ir net keista, kad visi vertino visas vertybes, kaip teigiamas.
2018 sausio 23 d., 19:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-19 eilutės:

Pamokas vedžiau, kaip dirbtuves, kuriose nedėsčiau žinių, bet klausinėjau studentus, kad jie pamatytų, kaip esminiai dalykai glūdi viduj. Pavyzdžiui, vieną kartą kalbėjomės, ką derėtų veikti kasdieniniame gyvenime, o kitą kartą kalbėjomes, ką derėtų nuveikti per savo gyvenimą.
2018 sausio 23 d., 19:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-22 eilutės iš
Kertinės vertybės...
į:
Kertinės vertybės...
Pakeistos 29-32 eilutės iš
daryti ką noriu vs. daryti kas man patinka

Palyginti su kertinių vertybių sąrašu
.
į:
daryti ką noriu vs. daryti kas man patinka ... pinigai kaip esmė ... nes vertybė viską aprėpia, o meilė yra tai kas neaprėpiama... betgi pinigai iš tikrųjų

Palyginti su kertinių vertybių sąrašu. ... trūksta meilės, draugystės, santykių, Dievo, nuoširdumo... brandūs šviesuoliai tiksliau pasisako - bet panašu, kad vertybės nesikeičia o tiesiog ryškėja - jaunimo tarpe matome, kad ir miglotai, tačiau esminius pradus visgi
Pridėtos 34-35 eilutės:

aukštojoje matematikoje - dualizmas
2018 sausio 23 d., 18:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 25 eilutė iš:
Iš įvairių šalių....
į:
Iš įvairių šalių.... mokosi inžinerijos ir vadybos
2018 sausio 22 d., 22:58 atliko AndriusKulikauskas -
2018 sausio 22 d., 22:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 27-29 eilutės iš
Vartotojiškos visuomenės vertybių kaip ir nebuvo... išlikimas...
į:
Vartotojiškos visuomenės vertybių kaip ir nebuvo... išlikimas...

daryti ką noriu vs. daryti kas man patinka
2018 sausio 22 d., 22:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 25-27 eilutės iš
į:
Iš įvairių šalių....

Vartotojiškos visuomenės vertybių kaip ir nebuvo... išlikimas...
2018 sausio 22 d., 22:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidiniu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra nesuprantamas nepatogumas, beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Išminčiai tad laikosi paribio, kuriame atvirai rengia dvasinį sąmokslą Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
į:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidiniu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra nesuprantamas nepatogumas, beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Išminčiai tad vengia centro, kad nesitaikstytų kaip kolaborantai. Išminčiai laikosi paribio, kuriame atvirai rengia dvasinį sąmokslą, tiek už santvarkos, kaip partizanai, tiek santvarkoje, kaip disidentai. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, bet ne jos valdžioje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
2018 sausio 22 d., 22:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Juk vartojimas brangina tai, kas laikina ir svetima, tai ką galima eikvoti, ryti arba pleškinti, jeigu tiksliau versti anglų, prancūzų ar lotynų kalbų žodį "consume". O aš branginu tai, kas amžina ir sava. Juk man tikriau yra tai, kas kyla iš žmogaus vidinio gyvenimo negu iš jo išorinio gyvenimo. Tačiau jeigu noriu čia ir kitur dalyvauti, noriu susirasti bendradarbių, privalau taikstytis ir derinti savo norus su išorinėmis galimybėmis. Turbūt užtenka savo lūpas kaip vartus vartyti burtažodžiais vartojimas, vartotojas, vartotojiškumas. Juo labiau aš vis pasisakysiu kaip asmeniškai susigrumiu su vartojimo visuomene. Užtat viliuosi niekas nepergyvens, jei iš tikrųjų sieksiu asmeninio ryšio su nors vienu iš jūsų, kaip galėtumėme nuoširdžiai bendradarbiauti? Ir kokia moksline veikla galėtumėme išjudinti šviesuolių bendrystę?
į:
Juk vartojimas brangina tai, kas laikina ir svetima, tai ką galima eikvoti, ryti arba pleškinti, jeigu tiksliau versti anglų, prancūzų ar lotynų kalbų žodį "consume". O aš branginu tai, kas amžina ir sava. Juk man tikriau yra tai, kas kyla iš žmogaus vidinio gyvenimo negu iš jo išorinio gyvenimo. Tačiau jeigu noriu čia ir kitur dalyvauti, noriu paieškoti bendradarbių, privalau taikstytis ir derinti savo norus su išorinėmis galimybėmis. Turbūt užtenka savo lūpas kaip vartus vartyti burtažodžiais vartojimas, vartotojas, vartotojiškumas. Juo labiau aš vis pasisakysiu kaip asmeniškai susigrumiu su vartojimo visuomene. Užtat viliuosi niekas nepergyvens, jei iš tikrųjų sieksiu asmeninio ryšio su nors vienu iš jūsų, kaip galėtumėme nuoširdžiai bendradarbiauti? Ir kokia moksline veikla galėtumėme išjudinti šviesuolių bendrystę?
2018 sausio 22 d., 22:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-18 eilutės iš
Tikiu, kad kiekviename studente glūdi dorovės pradas, kurį jis pats turi išskleisti, amžinai bręsdamas. Aš jam padedu šį uždavinį suvokti. Nutuokiau, kad etikos sistemos pagrindas bus atsakymas Kodėl derėtų veikti. Bemokydamas patyriau, jog kiekvienas studentas išsiskyrė iš kitų savo asmenišku atsakymu Kodėl. Vieni įvardijo laimę, kiti ramybę, teisingumą, visuomenės tobulinimą, savęs tobulinimą, savęs ugdymą, darbštumą, sąmoningą gyvenimą, atsidavimą, susivaldymą, pusiausvyrą, laisvę, buvimą geru.
į:
Tikiu, kad kiekviename studente glūdi dorovės pradas, kurį jis pats turi išskleisti, amžinai bręsdamas. Aš jam padedu šį uždavinį suvokti, "Pažink save". Nutuokiau, kad etikos sistemos pagrindas bus atsakymas Kodėl derėtų veikti. Bemokydamas patyriau, jog kiekvienas studentas išsiskyrė iš kitų savo asmenišku atsakymu Kodėl. Vieni įvardijo tiesiog buvimą geru, kiti dorovinį įsipareigojimą, savęs ugdymą, sąmoningą gyvenimą, kūrybinę saviraišką mėgstamu darbu, atsakomybę už savo gyvenimą, atsidavimą, savęs tobulinimą, valingumą, susivaldymą, pusiausvyrą, laisvę, laimę, laimingą gyvenimą, daryti tai, kas patinka, jaustis gerai, ramybę, išlikimą, gerbūvį, teisingumą, pagarbą ir ištikimybę, visuomenės tobulinimą, vieningumą su visais. Supratom, kad kiekvienas savaip suprato savo vertybę. Užtat studentai pajuto, ką reiškia nemąstyti paviršutiniškais visuomenės žodžiais, kaip antai "vartojimas", o mąstyti ir savo kailiu grįsti klausimais iššauktas sąvokas, pavyzdžiui, Kodėl derėtų veikti.

Kaip priėjo

Kertinės vertybės...

Visi palaikė visas vertybes
Pakeista 29 eilutė iš:
į:
Žemėlapis...
2018 sausio 22 d., 22:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-24 eilutės iš



Mano klausimas, kuris man asmeniškai rūpi: Kaip galėtumėme nuoširdžiau bendradarbiauti? Kaip išjudinti šviesuolių bendrystę, mokslą, mokslinę veiklą
?

Pasidalinsiu patirtimi, kaip rudenį mokiau studentus filosofijos ir etikos. Tuo pačiu palyginsiu, kaip tai skiriasi nuo mums įprastos tvarkos, užtat išaiškės, kad galėtumėme gyventi kitaip nei mus spaudžia vartotojiška visuomenė.

Norėčiau bendrauti kitaip - bendradarbiauti, siekiant išminties
, puoselėti bendrystę - vertybių ir klausimų pagrindu

Norėčiau mokyti kitaip - patirtis, kas pasisekė, ką patobulinčiau
į:
Kiekvienos etikos pamokos pradžioje studentams primindavau, jog jų etikos sistemos privalo atsakyti tris klausimus: Ką derėtų veikti? Kodėl derėtų veikti? ir Kaip derėtų veikti? tai yra, Kaip prisiversti save veikti? Taip pat įkaldavau mano manymu pagrindinį ir gal vienintelį etikos atsakymą: Derėtų veikti! Tai yra, reikia neužmiršti, mes jau veikiame, mes visada veikiame, mes jau kiekvienas vadovaujamės kažkokia savo etikos sistema. Užtat akivaizdžiai nedora įsivaizduoti, kaip įsivaizduoja mūsų laikų etikos filosofai ir etikos mokytojai, kad gali sau leisti sukti galvą dėl prasimanytų dalykų, pavyzdžiui, ar verčiau leisti žūti vienam mylimajam ar dešimt priešų, kuomet jau čia ir dabar, jei tik norėtų, jie galėtų rūpintis tikrais reikalais, gyvais žmonėmis, kenčiančiais ir žlungančiais. Dorovė įpareigoja, tad iš karto žadina visus snūstančius, abejingus, atsipalaidavusius, ir tiesiog smerkia tuščiai besiginčijančius, juk dorovė mus įpareigoja būti viena. Aišku, vartotojiškoje visuomenėje dorovės tiesiog nėra, juk ją valdo įmonės, tikri velniai, turintys visas žmogaus teises, be jokių dorovinių įsipareigojimų. Akcinės bendrovės, jei tik įstatymai nevaržo, ramiai meluoja, apgauna, savinasi, naikina ir netgi savo prekėmis, svaigalais ir ginklais, skatina žmones save ar kitus žudyti. Akivaizdu, jog doras žmogus priešinsis esamai santvarkai, ir mokys kitus jai priešintis.

Tikiu, kad kiekviename studente glūdi dorovės pradas, kurį jis pats turi išskleisti, amžinai bręsdamas. Aš jam padedu šį uždavinį suvokti. Nutuokiau, kad etikos sistemos pagrindas bus atsakymas Kodėl derėtų veikti. Bemokydamas patyriau, jog kiekvienas studentas išsiskyrė iš kitų savo asmenišku atsakymu Kodėl. Vieni įvardijo laimę, kiti ramybę, teisingumą, visuomenės tobulinimą, savęs tobulinimą, savęs ugdymą, darbštumą, sąmoningą gyvenimą, atsidavimą, susivaldymą, pusiausvyrą, laisvę, buvimą geru.

Palyginti su kertinių vertybių sąrašu.



2018 sausio 22 d., 20:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Pagalvojau, prasmingiausia etikos studentus mokyti susikurti savo asmenines etikos sistemas, o filosofijos studentus mokyti kaip susigalvoti savo bet kokį klausimą ir jį nors kiek sėkmingai ištirti. Vadinasi, etikos studentai turėtų pažinti save, o filosofijos studentai turėtų sugebėti ko daugiau nežinoti, kas tikrai yra sunkiau. Tad manau reikėtų studentus pirma mokyti etikos. Juk kai save tikrai pažįsti, tada paaiškėja, kiek daug gyvenime nežinai ir ką būtų prasminga išsiaiškinti.
į:
Pagalvojau, prasmingiausia etikos studentus mokyti susikurti savo asmenines etikos sistemas, o filosofijos studentus mokyti kaip susigalvoti savo bet kokį klausimą ir jį nors kiek sėkmingai ištirti. Vadinasi, etikos studentai turėtų pažinti save, o filosofijos studentai turėtų sugebėti ko daugiau nežinoti, kas tikrai yra sunkiau. Tad manau reikėtų studentus pirma mokyti etikos. Juk kai save tikrai pažįsti, tada sužinai, kiek daug gyvenime nežinai ir ką būtų prasminga išsiaiškinti.
2018 sausio 22 d., 20:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
Pagalvojau, prasmingiausia etikos studentus mokyti susikurti savo asmenines etikos sistemas, o filosofijos studentus mokyti kaip susigalvoti savo bet kokį klausimą ir jį nors kiek sėkmingai ištirti. Vadinasi, etikos studentai turėtų pažinti save, o filosofijos studentai turėtų sugebėti ko daugiau nežinoti, kas tikrai yra sunkiau. Tad manau reikėtų studentus pirma mokyti etikos.
į:
Pagalvojau, prasmingiausia etikos studentus mokyti susikurti savo asmenines etikos sistemas, o filosofijos studentus mokyti kaip susigalvoti savo bet kokį klausimą ir jį nors kiek sėkmingai ištirti. Vadinasi, etikos studentai turėtų pažinti save, o filosofijos studentai turėtų sugebėti ko daugiau nežinoti, kas tikrai yra sunkiau. Tad manau reikėtų studentus pirma mokyti etikos. Juk kai save tikrai pažįsti, tada paaiškėja, kiek daug gyvenime nežinai ir ką būtų prasminga išsiaiškinti.
2018 sausio 22 d., 20:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-15 eilutės iš
Sumaniau savo etikos studentus mokyti susikurti savo asmenines etikos sistemas, o filosofijos studentus mokyti kaip susigalvoti savo bet kokį klausimą ir jį nors kiek sėkmingai ištirti.
į:
Pagalvojau, prasmingiausia etikos studentus mokyti susikurti savo asmenines etikos sistemas, o filosofijos studentus mokyti kaip susigalvoti savo bet kokį klausimą ir jį nors kiek sėkmingai ištirti. Vadinasi, etikos studentai turėtų pažinti save, o filosofijos studentai turėtų sugebėti ko daugiau nežinoti, kas tikrai yra sunkiau. Tad manau reikėtų studentus pirma mokyti etikos.
2018 sausio 22 d., 20:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidiniu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra nesuprantamas nepatogumas, beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
į:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidiniu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra nesuprantamas nepatogumas, beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Išminčiai tad laikosi paribio, kuriame atvirai rengia dvasinį sąmokslą Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
2018 sausio 22 d., 20:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-13 eilutės iš
Man kaip ir Platonui rūpi savyje ir kituose ugdyti išmintį, tai yra, besąlygišką vidinę laisvę, vietoj kad kaupti pinigus, sąlygišką išorinę laisvę. Vartotojiškoje visuomenėje sudėtinga, nedraugiška ar tiesiog juokinga būti išminčiumi ar ugdyti išminčius. O aš visg norėčiau savo studentus mokyti išminties, kas lyg tai priklauso man, kaip etikos ir filosofijos mokytojui. Papasakosiu, kaip to ėmiausi ir kokios paskui galėtų būti pasekmės.
į:
Man kaip ir Platonui rūpi savyje ir kituose ugdyti išmintį, tai yra, besąlygišką vidinę laisvę, vietoj kad kaupti pinigus, sąlygišką išorinę laisvę. Vartotojiškoje visuomenėje sudėtinga, nedraugiška ar tiesiog juokinga būti išminčiumi ar ugdyti išminčius. O aš visgi norėčiau savo studentus mokyti išminties, kas lyg tai priklauso man, kaip etikos ir filosofijos mokytojui. Papasakosiu, kaip to ėmiausi ir kokios paskui galėtų būti pasekmės.

Sumaniau savo etikos studentus mokyti susikurti savo asmenines etikos sistemas, o filosofijos studentus mokyti kaip susigalvoti savo bet kokį klausimą ir jį nors kiek sėkmingai ištirti.
2018 sausio 22 d., 20:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 11 eilutė iš:
Man kaip ir Platonui rūpi savyje ir kituose ugdyti išmintį, tai yra, besąlygišką vidinę laisvę, vietoj kad kaupti pinigus, sąlygišką išorinę laisvę. Norėčiau savo studentus mokyti išminties, kas lyg tai priklauso man, kaip etikos ir filosofijos mokytojui. Papasakosiu, kaip to ėmiausi ir kokios paskui galėtų būti pasekmės.
į:
Man kaip ir Platonui rūpi savyje ir kituose ugdyti išmintį, tai yra, besąlygišką vidinę laisvę, vietoj kad kaupti pinigus, sąlygišką išorinę laisvę. Vartotojiškoje visuomenėje sudėtinga, nedraugiška ar tiesiog juokinga būti išminčiumi ar ugdyti išminčius. O aš visg norėčiau savo studentus mokyti išminties, kas lyg tai priklauso man, kaip etikos ir filosofijos mokytojui. Papasakosiu, kaip to ėmiausi ir kokios paskui galėtų būti pasekmės.
2018 sausio 22 d., 20:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidiniu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
į:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidiniu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra nesuprantamas nepatogumas, beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
2018 sausio 22 d., 20:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidinu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
į:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidiniu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
2018 sausio 22 d., 20:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidinu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
į:
Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete praeitą rudenį pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidinu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.
2018 sausio 22 d., 20:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Juk vartojimas brangina tai, kas laikina ir svetima, tai ką galima eikvoti, ryti arba pleškinti, jeigu tiksliau versti anglų, prancūzų ar lotynų kalbų žodį "consume". O aš branginu tai, kas amžina ir sava. Juk man tikriau yra tai, kas kyla iš žmogaus vidinio gyvenimo negu iš jo išorinio gyvenimo. Tačiau jeigu noriu čia ir kitur dalyvauti, noriu susirasti bendradarbių, privalau taikstytis ir derinti savo norus su išorinėmis galimybėmis. Turbūt užtenka retkarčiais, kaip burtažodį, pasakyti vartojimas, vartotojas, vartotojiškumas, tais žodžiais savo lūpas tarsi vartus vis vartyti. Juo labiau aš vis pasisakysiu kaip asmeniškai susigrumiu su vartojimo visuomene. Užtat viliuosi niekas nepergyvens, jei iš tikrųjų sieksiu asmeninio ryšio su nors vienu iš jūsų, kaip galėtumėme nuoširdžiai bendradarbiauti? Ir kokia moksline veikla galėtumėme išjudinti šviesuolių bendrystę?
į:
Juk vartojimas brangina tai, kas laikina ir svetima, tai ką galima eikvoti, ryti arba pleškinti, jeigu tiksliau versti anglų, prancūzų ar lotynų kalbų žodį "consume". O aš branginu tai, kas amžina ir sava. Juk man tikriau yra tai, kas kyla iš žmogaus vidinio gyvenimo negu iš jo išorinio gyvenimo. Tačiau jeigu noriu čia ir kitur dalyvauti, noriu susirasti bendradarbių, privalau taikstytis ir derinti savo norus su išorinėmis galimybėmis. Turbūt užtenka savo lūpas kaip vartus vartyti burtažodžiais vartojimas, vartotojas, vartotojiškumas. Juo labiau aš vis pasisakysiu kaip asmeniškai susigrumiu su vartojimo visuomene. Užtat viliuosi niekas nepergyvens, jei iš tikrųjų sieksiu asmeninio ryšio su nors vienu iš jūsų, kaip galėtumėme nuoširdžiai bendradarbiauti? Ir kokia moksline veikla galėtumėme išjudinti šviesuolių bendrystę?
2018 sausio 22 d., 20:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Juk vartojimas brangina tai, kas laikina ir svetima, tai ką galima eikvoti, ryti arba pleškinti, jeigu tiksliau versti anglų, prancūzų ar lotynų kalbų žodį "consume". O aš branginu tai, kas amžina ir sava. Juk man tikriau yra tai, kas kyla iš žmogaus vidinio gyvenimo negu iš jo išorinio gyvenimo. Tačiau jeigu noriu čia ir kitur dalyvauti, noriu susirasti bendradarbių, privalau taikstytis ir derinti savo norus su išorinėmis galimybėmis. Turbūt užtenka retkarčiais, kaip burtažodį, pasakyti vartojimas, vartotojas, vartotojiškumas, žodžius, tuos vartus vis vartyti. Juo labiau aš vis pasisakysiu kaip asmeniškai susigrumiu su vartojimo visuomene. Užtat viliuosi niekas nepergyvens, jei iš tikrųjų sieksiu asmeninio ryšio su nors vienu iš jūsų, kaip galėtumėme nuoširdžiai bendradarbiauti? Ir kokia moksline veikla galėtumėme išjudinti šviesuolių bendrystę?
į:
Juk vartojimas brangina tai, kas laikina ir svetima, tai ką galima eikvoti, ryti arba pleškinti, jeigu tiksliau versti anglų, prancūzų ar lotynų kalbų žodį "consume". O aš branginu tai, kas amžina ir sava. Juk man tikriau yra tai, kas kyla iš žmogaus vidinio gyvenimo negu iš jo išorinio gyvenimo. Tačiau jeigu noriu čia ir kitur dalyvauti, noriu susirasti bendradarbių, privalau taikstytis ir derinti savo norus su išorinėmis galimybėmis. Turbūt užtenka retkarčiais, kaip burtažodį, pasakyti vartojimas, vartotojas, vartotojiškumas, tais žodžiais savo lūpas tarsi vartus vis vartyti. Juo labiau aš vis pasisakysiu kaip asmeniškai susigrumiu su vartojimo visuomene. Užtat viliuosi niekas nepergyvens, jei iš tikrųjų sieksiu asmeninio ryšio su nors vienu iš jūsų, kaip galėtumėme nuoširdžiai bendradarbiauti? Ir kokia moksline veikla galėtumėme išjudinti šviesuolių bendrystę?
2018 sausio 22 d., 20:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Juk vartojimas brangina tai, kas laikina ir svetima, tai ką galima eikvoti, ryti arba pleškinti, jeigu tiksliau versti anglų, prancūzų ar lotynų kalbų žodį "consume". O aš branginu tai, kas amžina ir sava. Juk man tikriau yra tai, kas kyla iš žmogaus vidinio gyvenimo negu iš jo išorinio gyvenimo. Tačiau jeigu noriu čia ir kitur dalyvauti, privalau taikstytis ir derinti savo norus su išorinėmis galimybėmis. Turbūt užtenka retkarčiais, kaip burtažodį, pasakyti vartojimas, vartotojas, vartotojiškumas, žodžius, tuos vartus vis vartyti. Juo labiau aš vis pasisakysiu kaip asmeniškai susigrumiu su vartojimo visuomene. Užtat viliuosi niekas nepergyvens, jei iš tikrųjų sieksiu asmeninio ryšio su nors vienu iš jūsų, kaip galėtumėme nuoširdžiai bendradarbiauti? Ir kokia moksline veikla galėtumėme išjudinti šviesuolių bendrystę?
į:
Juk vartojimas brangina tai, kas laikina ir svetima, tai ką galima eikvoti, ryti arba pleškinti, jeigu tiksliau versti anglų, prancūzų ar lotynų kalbų žodį "consume". O aš branginu tai, kas amžina ir sava. Juk man tikriau yra tai, kas kyla iš žmogaus vidinio gyvenimo negu iš jo išorinio gyvenimo. Tačiau jeigu noriu čia ir kitur dalyvauti, noriu susirasti bendradarbių, privalau taikstytis ir derinti savo norus su išorinėmis galimybėmis. Turbūt užtenka retkarčiais, kaip burtažodį, pasakyti vartojimas, vartotojas, vartotojiškumas, žodžius, tuos vartus vis vartyti. Juo labiau aš vis pasisakysiu kaip asmeniškai susigrumiu su vartojimo visuomene. Užtat viliuosi niekas nepergyvens, jei iš tikrųjų sieksiu asmeninio ryšio su nors vienu iš jūsų, kaip galėtumėme nuoširdžiai bendradarbiauti? Ir kokia moksline veikla galėtumėme išjudinti šviesuolių bendrystę?
2018 sausio 22 d., 20:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-11 eilutės iš
Mes visi suėjome pakalbėti apie vartojimą. Šia proga noriu pasisakyti apie patį mūsų bendravimą čia ir kitur ir apskritai moksle bei švietime. Ar savo bendravimu tikrai pasidaliname tuo, kas mums asmeniškai brangu?

Juk svarstant brangumą, galime iš karto išskirti
tai, kas amžina ir tai kas laikina. Galime taip pat išskirti brangenybių šaltinį, ar jos kyla žmogaus vidiniame gyvenime ar jo išoriniame gyvenime.



Mano klausimas
, kuris man asmeniškai rūpi: Kaip galėtumėme vaisingiau bendradarbiauti? Kaip išjudinti šviesuolių bendrystę, mokslą, mokslinę veiklą?
į:
Mes visi suėjome pakalbėti apie vartojimą. Šia proga noriu pasisakyti apie patį mūsų bendravimą čia ir kitur ir apskritai moksle bei švietime. Ar savo bendravimu tikrai pasidaliname tuo, kas mums asmeniškai brangu?

Juk vartojimas brangina
tai, kas laikina ir svetima, tai ką galima eikvoti, ryti arba pleškinti, jeigu tiksliau versti anglų, prancūzų ar lotynų kalbų žodį "consume". O aš branginu tai, kas amžina ir sava. Juk man tikriau yra tai, kas kyla iš žmogaus vidinio gyvenimo negu iš jo išorinio gyvenimo. Tačiau jeigu noriu čia ir kitur dalyvauti, privalau taikstytis ir derinti savo norus su išorinėmis galimybėmis. Turbūt užtenka retkarčiais, kaip burtažodį, pasakyti vartojimas, vartotojas, vartotojiškumas, žodžius, tuos vartus vis vartyti. Juo labiau aš vis pasisakysiu kaip asmeniškai susigrumiu su vartojimo visuomene. Užtat viliuosi niekas nepergyvens, jei iš tikrųjų sieksiu asmeninio ryšio su nors vienu iš jūsų, kaip galėtumėme nuoširdžiai bendradarbiauti? Ir kokia moksline veikla galėtumėme išjudinti šviesuolių bendrystę?

Aš noriu papasakoti, ką pats išmokau Vilniaus Gedimino technikos universitete pirmą kartą bemokydamas filosofiją ir etiką. Man rūpėjo, kad tai būtų prasminga, pirmiausiai man, nors taip pat ir studentams. Čia iš karto susiduriu su vartotojiškos visuomenės tikrove. Jai nelabai patinka, kad iškeliu rūpestį, kas man asmeniškai prasminga. Aišku, ji pripažįsta mūsų laisvę, bet būtent laisvę įsigyti ir išleisti pinigą, kuris yra mūsų visų bendrai vertinamas. O pinigas yra išorinis vertės matas. Vartotojiškai visuomenei keblu jeigu aš vadovaujuosi savo vidinu matu, asmeniška vertybe, kuri jai yra beprotiška mistika ir gydytina erezija. Juk pinigų nepaisydamas, aš puoselėju kitą, dargi visiems atvirą visuomenę. O tai dažnai įžeidžia žmogų, jeigu verčia suabejoti, ko jisai atsidavęs ir parsidavęs vartotojiškai visuomenei. Užtat liaudis nuteisė Sokratą išgerti taurę nuodų, o Jėzų nukryžiavo. Būtent Atėnuose, vartotojiškoje visuomenėje, Platonas mintyse kūrė Valstybę, kurią turėtų valdyti ne vartotojai, o išminčiai.

Man kaip ir Platonui rūpi savyje ir kituose ugdyti išmintį, tai yra, besąlygišką vidinę laisvę, vietoj kad kaupti pinigus, sąlygišką išorinę laisvę. Norėčiau savo studentus mokyti išminties, kas lyg tai priklauso man, kaip etikos ir filosofijos mokytojui. Papasakosiu, kaip to ėmiausi ir kokios paskui galėtų būti pasekmės.




Mano klausimas, kuris man asmeniškai rūpi: Kaip galėtumėme nuoširdžiau
bendradarbiauti? Kaip išjudinti šviesuolių bendrystę, mokslą, mokslinę veiklą?
2018 sausio 22 d., 19:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Mes visi suėjome pakalbėti apie vartotojiškumą. Šia proga noriu pasisakyti apie patį mūsų bendravimą čia ir kitur ir apskritai moksle bei švietime. Ar savo bendravimu tikrai pasidaliname tuo, kas mums asmeniškai brangu?
į:
Mes visi suėjome pakalbėti apie vartojimą. Šia proga noriu pasisakyti apie patį mūsų bendravimą čia ir kitur ir apskritai moksle bei švietime. Ar savo bendravimu tikrai pasidaliname tuo, kas mums asmeniškai brangu?
2018 sausio 22 d., 19:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[+Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje+]
į:
[++Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje++]
2018 sausio 22 d., 18:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

[+Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje+]
2018 sausio 22 d., 18:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-7 eilutės:

Mes visi suėjome pakalbėti apie vartotojiškumą. Šia proga noriu pasisakyti apie patį mūsų bendravimą čia ir kitur ir apskritai moksle bei švietime. Ar savo bendravimu tikrai pasidaliname tuo, kas mums asmeniškai brangu?

Juk svarstant brangumą, galime iš karto išskirti tai, kas amžina ir tai kas laikina. Galime taip pat išskirti brangenybių šaltinį, ar jos kyla žmogaus vidiniame gyvenime ar jo išoriniame gyvenime.
2018 sausio 21 d., 21:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 45-51 eilutės:
* Ką išmokau
* Ką neaprėpiau
* Ką daryčiau kitaip

Ateičiai
* Svarbu taip mokyti, kad mums būtų prasminga, galėtumėme patys ką nors ištirti
* Toliau tokiu būdu puoselėti bendrystę su studentais ir kitais mokytojais
2018 sausio 21 d., 21:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 28-30 eilutės:
* Ką išmokau
* Ko neaprėpiau
* Kaip papildyčiau
2018 sausio 21 d., 21:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 7-14 eilutės:
Norėčiau bendrauti kitaip - bendradarbiauti, siekiant išminties, puoselėti bendrystę - vertybių ir klausimų pagrindu

Norėčiau mokyti kitaip - patirtis, kas pasisekė, ką patobulinčiau

Vartotojiškumas
* Platonas - nuomonių turgus
* Vienamatis pasaulis - vertybės daugiamatis pasaulis - tačiau dora ekonomika prilygtų (kaip dualumas) jeigu tai būtų sąsajos tarp vertybių ir pinigų - bet spekuliacija - taikstymasis - sumenkina erdvę.
Ištrintos 20-24 eilutės:
Vartotojiškumas
* Platonas - nuomonių turgus
* Vienamatis pasaulis - vertybės daugiamatis pasaulis - tačiau dora ekonomika prilygtų (kaip dualumas) jeigu tai būtų sąsajos tarp vertybių ir pinigų - bet spekuliacija - taikstymasis - sumenkina erdvę.
Ištrinta 27 eilutė:
2018 sausio 20 d., 16:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
Pasidalinsiu patirtimi, kaip rudenį mokiau studentus filosofijos ir etikos. Tuo pačiu palyginsiu, kaip tai skiriasi nuo mums įprastos tvarkos, užtat išaiškės kai kurie mūsų vartotojiškos visuomenės bruožai, kurių galėtumėme atsisakyti.
į:
Pasidalinsiu patirtimi, kaip rudenį mokiau studentus filosofijos ir etikos. Tuo pačiu palyginsiu, kaip tai skiriasi nuo mums įprastos tvarkos, užtat išaiškės, kad galėtumėme gyventi kitaip nei mus spaudžia vartotojiška visuomenė.
2018 sausio 20 d., 16:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-5 eilutės:
Mano klausimas, kuris man asmeniškai rūpi: Kaip galėtumėme vaisingiau bendradarbiauti? Kaip išjudinti šviesuolių bendrystę, mokslą, mokslinę veiklą?

Pasidalinsiu patirtimi, kaip rudenį mokiau studentus filosofijos ir etikos. Tuo pačiu palyginsiu, kaip tai skiriasi nuo mums įprastos tvarkos, užtat išaiškės kai kurie mūsų vartotojiškos visuomenės bruožai, kurių galėtumėme atsisakyti.
2018 sausio 19 d., 20:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 25 eilutė iš:
* Nuomonių ir tikrovės santykis - Dave Gray
į:
* Nuomonių ir tikrovės santykis - Dave Gray - Liminal
Pridėtos 29-30 eilutės:
* Circle folding.
* Gamestorming.
2018 sausio 19 d., 19:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 30-33 eilutės iš
į:
Šešios temos filosofijos klasėje:
* 4 netroškimai: poreikiai (gyvenimas), abejonės (pažinimas), lūkesčiai (laimė), vertybės (dora).
* iš Dievo
* į Būtį
2018 sausio 19 d., 18:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 26-28 eilutės:
* Ką dėsčiau, ko mokiau
* Kokių dalykų mokyčiau - knygos
* Žinojimo rūmai
2018 sausio 19 d., 18:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 7-8 eilutės:
* Dvejonės ir jų išmąstymas bei taikymas
* Kiti išsiaiškinimo būdai
2018 sausio 19 d., 14:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
* ketverybės atvaizdai - idealizmas ir materializmas
į:
* ketverybės atvaizdai - idealizmas ir materializmas - vidinis pasaulis ir išorinis pasaulis
Pridėta 11 eilutė:
2018 sausio 19 d., 14:23 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 8 eilutė:
* Nuo Nojaus laikų.
2018 sausio 19 d., 14:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-11 eilutės:


Išmintis
* ketverybės atvaizdai - idealizmas ir materializmas
* 4 x 2 = 8

Vartotojiškumas
* Nuo Nojaus laikų.
* Platonas - nuomonių turgus
* Vienamatis pasaulis - vertybės daugiamatis pasaulis - tačiau dora ekonomika prilygtų (kaip dualumas) jeigu tai būtų sąsajos tarp vertybių ir pinigų - bet spekuliacija - taikstymasis - sumenkina erdvę.
2018 sausio 17 d., 18:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
į:
* Nuomonių ir tikrovės santykis - Dave Gray
2018 sausio 17 d., 18:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-19 eilutės:

Etika - pažinti save
* Ką derėtų veikti?
* Kodėl derėtų veikti tai ką derėtų veikti?
* Kertinė vertybė
* Vertybių sąsajos
* Vertybių žemėlapis - sąmonė ir pasąmone ir jų santykiai
* Kaip prisiversti


Filosofija - Gvildenti savo klausimą






------------------------
2018 sausio 17 d., 18:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
[[20180124IšminčiųUgdymoGalimybės-Santrauka | Santrauka]]
2018 sausio 08 d., 10:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Technologijos universiteto humanitarinis fakultetas gali būti šioks toks išminčiams dėkingas paribys. Iš tiesų, įdomu, kas vyksta MIT bei CalTech, taip pat ir KTU bei VGTU. Pasidalinsiu patirtimi, kaip sekėsi inžinerijos ir vadybos studentus - vartotojų visuomenės būsimiems atstovus - mokyti filosofijos ir etikos. Juk panašiai kadaise Sokratas mokino savo vartotojiškos visuomenės jaunuolius.
į:
Technologijos universiteto humanitarinis fakultetas gali būti šioks toks išminčiams dėkingas paribys. Iš tiesų, įdomu, kas vyksta MIT bei CalTech, taip pat ir KTU bei VGTU. Pasidalinsiu patirtimi, kaip sekėsi inžinerijos ir vadybos studentus - vartotojų visuomenės būsimus atstovus - mokyti filosofijos ir etikos. Juk panašiai kadaise Sokratas mokino savo vartotojiškos visuomenės jaunuolius.
2018 sausio 07 d., 15:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-15 eilutės:
[++Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje++]

Vartotojiškoje visuomenėje sudėtinga, nedraugiška ar tiesiog juokinga būti išminčiumi ar ugdyti išminčius. Mat, tokioje visuomenėje kiekvieno žmogaus laisvė pasireiškia pinigais, kaip juos gauna ir kaip juos išleidžia. Tuo tarpu išminčiui labiau rūpi ne išorinė laisvė, o vidinė laisvė.

Atėnų demokratijoje gyvenantis Platonas savo veikale Valstybėje aprašė vartotojiškos visuomenės ydas. Joje vyrauja nuomonių turgus, kur žmonės vieną dieną nešioja ar vartoja vienas nuomones, o kitą dieną rengiasi kitomis nuomonėmis. Tuo tarpu išminčius visaip stengiasi susilaikyti nuo nuomonių ir išmokti kaip nežinoti, kaip atskirti nuomones nuo tikrovės, kaip pažinti patį pažinimą ir paaiškinti nuomonių įvairovę. Vartotojams rūpi "ar" žino ir "ką" žino, o išminčiams rūpi "kaip" žino ir ypač "kodėl" žino.

Šiuolaikiniame moksle ir švietime, visame pasaulyje ir ypač Lietuvoje, vyrauja vartotojų vertybės - "ar" žinome ir "ką" žinome. Tikslas yra kaupti žinias, tarsi žmogus būti kaupiklis. Ogi išminčius, priešingai, stengiasi labai atsirinkti, vengti nereikalingų žinių ir susitelkti į būtent pačias esmingiausias žinias, ar tiesiog išsiaiškinti tą Dievo požiūrį iš kurio įmanoma viską aprėpti ir betką išsiaiškinti. Išmintis atisiranda išsiaiškinant ydingumą mūsų įprasto gyvenimo, pasaulio, santvarkos, visuomenės. Panašiai kaip Platono Valstybėje, išminčiui tenka visaip grūdintis. O esamoje visuomenėje tenka veikti paribyje, savarankiškai lavintis ir burti šviesuolių sąmokslą.

Technologijos universiteto humanitarinis fakultetas gali būti šioks toks išminčiams dėkingas paribys. Iš tiesų, įdomu, kas vyksta MIT bei CalTech, taip pat ir KTU bei VGTU. Pasidalinsiu patirtimi, kaip sekėsi inžinerijos ir vadybos studentus - vartotojų visuomenės būsimiems atstovus - mokyti filosofijos ir etikos. Juk panašiai kadaise Sokratas mokino savo vartotojiškos visuomenės jaunuolius.

Ryžausi nedėstyti "kas" yra filosofija ir etika, filosofai ir etikai, bet verčiau pamokyti "kaip" ir "kodėl" puoselėti filosofiją, tai yra, "kaip" ir "kodėl" studentams gyventi išminčiais. Filosofijos studentams uždaviau kiekvienam susigalvoti savo klausimą ir jį ištirti. Pavyzdžiui, viena klausė, Kaip gyventi laimingai? Pamokiau iš žmonių surinkti įvairiausių nuomonių, ir suvokti, kad jos dažnai neaišku kuo pagrįstos. Toliau pamokiau, kaip rinkti tikrovę atspindinčius duomenis, pavyzdžiui, paklausti dvidešimt žmonių, Kada jie buvo laimingi ir kodėl? Atsakymai kažkiek kartodavosi, buvo įmanoma juos rūšiuoti ir išgauti kažkokius dėsningumus, atspindinčius mūsų vaizduotės ribotumą ir tikrovės aprėptumą. Tokiu būdu studentai išmoko susigalvoti klausimą, išklausyti kitus, susilaikyti nuo nuomonių, papildomu klausimu užkabinti tikrovę, rinkti gyvenimiškus pavyzdžius, suvokti reiškinių dėsningumus. O aš savo ruožtu pasimokiau, kokie klausimai studentams svarbūs, kaip juos pamokyti juos ištirti, kaip atsiremti į kitus mąstytojus.

Etikos studentams uždaviau susikurti savo etikos sistemą, atsakyti į tris klausimus: Ką turėtų veikti? Kodėl turėtų veikti? ir Kaip prisiversti save veikti? Įvairiais pratimais padėjau jiems atsiskleisti. Įdomu, kad kiekvienas studentas atrado sau būdingą vertybę, visas kitas aprėpiančią, kodėl turėtų veikti? Savo kertinėmis vertybėmis įvardino laimę, laisvę, susivaldymą, teisingumą, vieningumą ir kitas, tačiau kiekvienu atveju, su savitu atspalviu. Žodžiu, pavyko jiems pažinti save taip kaip paprastai save pažįsta tiktai subrendę šviesuoliai. Įdomu, kad pamokų metu kai kas nutolo nuo vartotojiškų požiūrių. Iš pradžių, nemažai studentų tvirtino, jog svarbiausia yra "išlikti", tačiau į pabaigą tokių kaip ir nebuvo.

Filosofijos ir etikos studentai išreiškė pasitenkinimą, kad taip galėjo padirbėti su savimi ir tuo pačiu užkalbinti savo tėvus, mylimuosius ir draugus bei vienas kitą. Nemažai studentų linkę toliau laisvalaikiu dalyvauti gvildentojų būrelyje. Jeigu dar prisidėtų kiti dėstytojai ir šviesuoliai, tuomet gali išsivystyti įspūdinga veikla. Galėtumėme rengti dirbtuves, mokytis toliau, kaip gvildenti savo klausimus, kaip palaikyti vienas kito tyrimą. Gali universitete atsirasti papildomų pamokų. Taip pat būtų galima steigti institutą per internetą palaikantį tokį bendravimą visame mūsų vartotojiškame pasaulyje.

20180124IšminčiųUgdymoGalimybės


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 spalio 30 d., 21:33