Ideologijų šmėklos, gruodžio 6-7 d.
Doroviniai luomai: Žmonių rūšiavimo pagrindimai. Amerikos juodųjų patirties apmąstymas.
Ar iš viso galėtų būti kokia nors teigiama ideologija?
Nuo Tocqueville laikų, JAV visuomenė nagrinėta, kaip pavyzdingai žmoniška. Užtat prasminga įsigilinti, kodėl jai taip sunkiai sekasi atsikratyti vis naujai pasireiškiančios rasinių luomų santvarkos. Amerikos juodieji gyvena tarp dviejų pasaulių. Bene trečdalis kartu su baltaisiais ramiai sau siekia amerikietiškos svajonės, bene trečdalis merdi siaubinguose kvartaluose, kuriuose kenčia nuo gaujų ir policijos, ir trečia dalis svyruoja tarp šitų kraštutinumų.
Kaip patyriau iš maurų mokslo šventyklos dvasininko David Ellison-Bey, juodieji susiduria su trim kliūtim. Pirma, jie skatinami nusigręžti nuo savo bendruomenės iššūkių ir atsiduoti Amerikos vilionei, užsidirbti pinigų nusipirkti savo šeimai namą geresniame kvartale. Antra, tose ekonominėse varžybose jiems ištisai koją pakiša šlykšti diskriminacija. Trečia, jei tik pasiekia užsibrėžtą tikslą, jų laukia žiauri tiesa, kad baltieji juos apgavo, juk visa tai buvo tuščia ir beprasmiška, žiūrint dvasiškai. Matom, kad net ir nekalčiausia ideologija - Amerikos vilionė - žmogui gali įsiūlyti svetimą kelią.
Rasinių kastų santvarką suprantu bendriau, kaip dorovinių luomų santvarką. Hitleris aiškino "Mein Kampf", kad valdant žmones, kokia bebūtų jų padėtis visuomenėje, svarbu, kad kiekvieną trauktų pakilti į siauresnę viršūnę labiau palaimintųjų, ir kiekvienam grėstų nugrimzti į baisesnį liūną labiau pasmerktųjų. Panašiai, JAV ekonomikos spaudžiami dalyviai save teisina: mano turtai nešvarūs, bet jais palaikau pažangias įmones; mano bendrovė apgaudinėja, bet darbininkus aprūpinu darbais; mano darbas nedoras, bet išlaikau šeimą; esu bedarbis, bet nesu narkomanas; naudoju narkotikus, bet savo kūno neparduodu, ir t.t. Dorovės plonybės užslepia aukščiausių luomų skirtumus, tačiau žemiausių luomų bruožai būtinai akivaizdūs - rasė, lytis - kad varguoliai galėtų pasiguosti, "Aš ne juodas", "Aš ne boba."
Ideologija telkia visuomenę bendros vertybės pagrindu, ar tai JAV gerove ("laimės paieškomis"), ar tai komunizmo darbinininkų klase, ar tai nacizmo tauta. Žmonės atitinkamai rūšiuojami skiriant išteklius. Kokiu pagrindu derėtų šviesuolių visuomenei skirti išteklius? Kaip juos dalinti tiems, kurie tinkamiausiai juos toliau dalintų?
Literatūra
Tocqueville, "De la démocratie en Amérique", 1835, 1840.
Drake & Cayton, "Black Metropolis", 1954.
Alexander, "The New Jim Crow: Incarceration in the Age of Colorblindness", 2010.