Iš Gvildenu svetainės

Mintys: 20210116DievoŠokis


Žr.

Kokia Dievo veikla?

Kaip įsivaizduoju Dievą?

Tiriu ir dėlioju, kaip įvairiai suvokiu Dievą. Savo vaizduotės pagrindu išmąstau, koks galėtų būti Dievo požiūris. Dievo požiūriu išvedu ir grindžiu įvairiausias proto sandaras, kurias esu aptikęs.

Įsivaizduoti Dievo proto būseną kaip klausimą: Ar Dievas būtinas?


神舞

神跳舞的舞

24 Dievo raiškos

Dievą išreiškia jo apytaka, Dievo šokis, išsakantis jo santykį su savimi, susidedantis iš 24 Dievo raiškų.


Peržiūrėti užrašus iš 2016 m. gegužės mėn.

Šiuo metu

Viską sutvarkius tikiu grįžti prie Dievo raiškų ir jas suprantamai aprašyti.

Dievas ir Dievo šokis

Mano tyrimo prielaidos

Kokios Dievo prielaidos?

Klausimai apie Dievą

Dievo požiūris

Klausimai apie Dievo šokį

Dievo sąvokos

Kokios sąvokos susijusios su Dievu

Dievo sandaros

Dievas ir sandaros

Dievo trejybės klausimai. Dievo Tėvo požiūriu. Buvimo ir būtinumo klausimai.

Aštuonerybės klausimai. Dievo Sūnaus požiūriu.

Aštuonerybė

Dievo prielaidų ir sąlygų sulyginimas

Padalinimų ratas

Išnarplioti malonės ir teisybės santykį.

Įsakymų klausimai. Dievo Dvasios požiūriu.

Teigiamų įsakymų klausimai.

Neigiamų įsakymų klausimai.

Trejybės rato klausimai. Suvokti meilės svarbą.

Trejybės ratas Dievo šokyje

Žmogaus trejybė ir Dievo trejybė

Suvokti, kaip žmogus suveda Dievo šokį

Meilės klausimai

Dievo raiškos

Išbaigti tikslų paskirų Dievo raiškų aprašymą.

Kiekvieną iš 24 Dievo raiškų sieti

Susieti savo pažinimą su Dievo šokiu

Duomenų rinkimas. Panagrinėti Tanaką.

Panagrinėti psalmes

Panagrinėti evangeliją

Suvokti Dievo raiškų prasmę mums


Dievo šokio nusakymas

Dievo trejybė

Aštuonerybė

Dešimt Dievo įsakymų

Trejybės ratas

Šešerybė: Žmogus


Dievo raiškų tyrimas

Kaip įvairiai įsivaizduoju Dievą

Raiškas rūšiuoju

Raiškas dėlioju sandaromis

Sandaras dėlioju šešerybe

Vaizduotės galimybes apžvelgiu raiškų apytaka

Dievo sąvoka valdome savo vaizduotę

Dievas ir asmenys išplaukia iš Dievo sąvokos


Su Dievu susijusios sąvokos

Dievas

Dievo Tėvas: Dievo trejybė

Dievo Sūnus: Aštuongubas kelias

Dievo Dvasia: Dešimt Dievo įsakymų

Trejybės ratas

Dievo šokio visuma



Kas yra Dievas? Besąlygiškumas

Dievas yra besąlygiškumas

Besąlygiškumas yra Dievas.

Dievas yra pirm apibrėžimo.


Dievo šokio esmė

Kokia yra Dievo šokio esmė?

Dievo pagrindimas buvimu, pirmyn, Dievo trejybe, suvokimu, yra pagrįstas vis platesniu pritarimu, atgal, žmogaus trejybės ratu, meile, palaikančiu gyvenimą, kartu ir amžiną gyvenimą.

Dievą išreiškia trys vaidmenys išsakantys jo santykį su savimi, suvokimą, Dievo trejybę. Šie vaidmenys yra apibrėžti Dievo tyrimo ir jį savaip išgyvena. Jie grindžia tris asmenis. Tad trys asmenys glūdi Dievo tyrime, jo veikloje, užtat gyvajame Dieve.

Trys lygiaverčiai vaidmenys sutaria, kuris iš jų yra Dievas, tai yra, kuriam iš jų priskirtinas buvimas, tad kuris iš jų yra pirminis. Jų sutarimas pasireiškia trimis asmenimis. Visgi, kiekvienas vaidmuo savo pritarimu yra pirminis, kaip anų prielaida.

Trys asmenys sutaria bendrai dėl bet kurios savasties. Jų sutarimas pasireiškia santykiais su savimi, požiūrių grandinėmis, kurias sieja trejybės ratas. Trejybės ratas sieja jų pritarimo išeities taškus, tad vis iškelia naują prielaidą, gilesnį pagrindimą. Tai yra meilė, vis platesnis pagrindimas gyvenimo, tad ir amžino gyvenimo.

Dievo trejybė vystosi pirmyn, buvimo pagrindu, užtat iškart išsibaigia. Tai yra gyvenimas. O trejybės ratas vystosi atgal, pritarimo pagrindimais, tad amžinu ratu. Tai yra gyvenimo prielaida, užtat amžinas gyvenimas. Tai remiasi ketvirtu kampu, besąlygiškumo nesutapimu už sąlygų ir sąlygose, tad požiūrio lygtimi. Šiuo papildomu kampu Dievas gali ne tik tiesiogiai gyventi, bet mumis išgyventi gyvenimą. O mes savo ruožtu galime ne tik išgyventi, bet Dievu tiesiogiai gyventi.

Dievo vystymas pirmyn yra kaip tikrieji skaičiai, kurie išsako vieną posūkį išskyrus vienintelį tašką begalybėje. O žmogaus trejybės ratas yra kaip grynieji menamieji skaičiai, kurie išsako pakartotiną posūkį. Kartu jie sudaro kompleksinius skaičius.

Dievas yra besąlygiškumas.

Apibrėžimas išreiškia nešališkumą.

Dievo apibrėžimas besąlygiškumą išreiškia nešališkai.

Dvasia išpuoselėja nesutapimo išgyvenimą

Trejybės ratas

Dievo šokio esmė: Dievas išgyvena gyvenimą.

Vaidmenys ir asmenys

Dievo šokio sandaros

Dievo šokis susideda iš (nekryptingumą) komutatyvumą ir (kryptingumą) nekomutatyvumą išsakančių sandarų. Komutatyvumą išsako:

Šie skaičiai kyla iš kvadrato. Nariai yra įstrižainėje, o jų (komutatyvūs) ryšiai yra vienoje kvadrato pusėje. (Panašiai, Lie algebros remiasi trikampinėmis matricomis.) Tai primena trikampinius skaičius. Taip pat įdomu įsivaizduoti, kaip šia seka ryšių skaičius pralenkia narių skaičių, ir kaip tai reiškiasi augančiu trikampiu 0*+1, 1*+2, 3*+3, 4+6* kur * žymi ryšius.

Nekomutatyvumą išsako trejybės ratas. Tad jisai savo dvasia įveda kryptingumą anose sandarose.

Dievo Trejybė

Dievo trejybė išsako Dievo tyrimą teiginiais "Aš esu Dievas".

Besąlygiškumas sąlygose

Ar besąlygiškumas yra sąlyga?

Dievas yra valingas besąlygiškumas

Būtinumas yra besąlygiškas buvimas.

Tėvas yra besąlygiškumas jokios sąlygose, Sūnus yra besąlygiškumas vienose sąlygose, o Dvasia yra besąlygiškumas bet kokiose sąlygose.

Buvimas

Dievo klausimai puoselėja buvimo sąvoką.

Tėvo požiūriu: Dievas yra jo buvimas: kas yra: esu kas esu: esantysis (Dasein)(Jahve). Dievo pasitraukimas ir iškilimas yra tarsi veidrodžio atspindžiai:

Buvimas, sąlygiškumas, besąlygiškumas

Buvimas yra pažymėtos ir nepažymėtos priešingybių pagrindas.

Nepažymėta priešingybė ir pažymėta priešingybė

Būtent kam pažymėtas ir nepažymėtas?

Dievo tyrimas

Dievą išjudina klausimai

Nežinantis Dievas. Nežinojimas.

Neklausimas: Ar Dievas yra? [ADY?]

Ar Dievas būtinas? [ADB?]

Ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų? [ADBJJN?]

Dievo nebūtinumas sustatomas:

Dievo būtinumas iškyla:

Klausimų palyginimas

Dievas pasitraukia, neigia save

Kas yra ne Dievas?

Kaip iškyla ne Dievas?

Skirtumas tarp Dievo ir ne Dievo.

Dievo ir ne Dievo sutapimas

Santykis tarp Dievo ir ne Dievo.

Išėjimas už savęs

Dievas Tėvas: Dievo tyrimas

Dievas ir viskas

Suvokimas

Išėjimas už savęs į save

Tęsiniai

"Esu, tad esu" [ETE]

"Nesu, visgi esu" [NVE]

"Bet kokiu atveju, esu" [BKAE]

Tyrimas

Iškilimo pagrindas

Iškilimo tikslumas

Iškilimo pagrindas

Santykis "yra" sieja apimtį (viską), kuriame Dievo nėra, ir esmę, kurioje jisai yra.

Ar tai tas pats Dievas? [ATTPD?]

Sutapimo, būtinumo pagrindas: Susivedimas.

Sutapimo (bendro buvimo) pagrindas

Sutapimo pobūdis: Tėvo pirmenybė

Išvedžiojimas

Dievo vaidmenų sutapimas

Tėvo ir Sūnaus sutapimas

Suvokimas

Mūsų vaizduotės išsakymas

Dievo vaidmenys

Dievo vaidmenų rūpesčiai

Ką reiškia suvokti Dievą?

Būti Dievu

Dievo santykis su savimi

Dievas išeina už savęs

Išskirti, apibrėžti Dievą

Suvokti Dvasią

Bendrai suvokta Dvasia: nebūtinumo būtinumas

Dievo (Tėvo ir Sūnaus) požiūris į save (Dvasią) yra nuovokus:

Kaip suvokiame Dievą?

Kokia suvokimo išdava?

DDD1 Suvokiantis

Suvokiantis Dievas

Dievo valia

DDD2 Susivokiantis

Aš sąlygose esu Dievas - jo esmė, meilė.

Klausiantis, svarstantis, tiriantis, ar esu Dievas?

Savo sąlygų suvokimas

Savo dieviškumo pripažinimas ir savasties atsisakymas

Dievo valios vykdytojas

Sąlygų šališkumas

Susivokiantis yra Dievo Dievas

DDD3 Jų bendrai suvoktas

Dievas visakame, tad po visko

Dvasios lygmens raiška

Bendrai suvokta Dvasia

Dievo santykis su savimi

Išmintis.

Aštuonerybė

Aštuonerybė išsako Dievo raiškas manyje, viename asmenyje.

Aprašas

Aštuonerybės tikslas

Aštuonerybės tikslas: Išsako Sūnaus atkartojimą Tėvo išėjimo už savęs

Aštuonerybės esmė

Sūnaus požiūriu: Dievas yra išplėtimas požiūriu, jo riba tarp buvimo ir nebuvimo. Tėvas ir Sūnus yra išplečiami požiūriais:

Aštuonerybė išsako Tave, Dievą, per sandaras: Viską ir laisvumą

Dievo apibrėžimas

Apibrėžimas

Požiūrio lygtis

Vienumas

Asmenys

Požiūriu pasitraukiama

Asmenų lygmenys

Asmenų lygmenys, požiūrių grandinės, apimtys

Vienumas asmenų lygmenyse

Prielaida

Dievo apibrėžimas

Kaip Dievas apibrėžiamas

Asmenų lygmenyse: Dievo vaidmenys požiūrio lygtyje

Dievo savybės

Dievo išėjimas už savęs išsako jo susidvejinimą. Jisai iš pradžių yra vienas Dievas, savarankiškas. Jisai pasižiūrėdamas į santvarką iš karto tampa į ją įspraustas, užtikrintai, tad yra gerumas. Žiūrėdamas iš santvarkos, jisai žiūri į Dievą už jos, ir su juo sutampa, dviprasmybe, gyvenimu. Bet susitelkdamas į save santvarkoje, jisai užmiršta save, tiek būdamas už santvarkos, tiek būdamas santvarkoje, taip kad jisai sau nesulyginamas: Dievas už santvarkos atskirtas nuo Dievo santvarkoje, užtat jį mylintis. Taip atsiranda dvejopas Dievas, panašiai, kaip matematikoje susistato (modulių) tiksli seka.

Keturi asmenų lygmenys savaip nusako Dievą. Kiekvienas klodas remiasi visais keturiais klodais.

Gyvenimo lygtis

Dievo vienumas

Dievo prielaida

Dievo vaidmenys ir amžinas gyvenimas.

Požiūriai, veiksniai, ketverybė, apimtys

Ketverybė ir požiūrio lygtis

Sūnaus akimis: Tu esi Dievas

Sūnaus akimis Dievas

Dėmesys: Sūnaus branda

Dievas Sūnus

Pakankamas Dievas

Išmintis

Gyvenimo lygtis

Pasąmonė

Dievas ir laisvė

Tėvo ir Sūnaus skirtumai

Ryšys tarp pažymėtos ir nepažymėtos priešingybės

Sūnaus ir Tėvo santykis

Sūnus ir Tėvas sutampa požiūriais

Dievo ir žmogaus santykis

Dievo ir žmogaus požiūrių santykis

Sandara

Dievas ir gerumas

Aštuonerybės sudėtis

Aštuongubas kelias aštuoneriopai išsako Dievas yra X.

išsako skirtumą tarp žinojimo ir nežinojimo Kiparskio gradacija agentas->vietovė. Tėve mūsų: rūpėjimas->artimumas. Įvardijimas: paklusimas->žavesys. Laisvė: įsisavinti (tikėti), tada galime žinoti. Asmens galimybę išsako jį supančios, rėminančios, sustatančios raiškos, o reiškiasi būtent Dievo raiškos trūkumas, tai nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimai, ketverybės atvaizdai.

Pastarieji, tai įskaito tris tvarkas:

Ši sandara išsako brandą. O Tėvo klausimai ir Sūnaus atsakymai susiveda į vieningą asmenį. Yra vienumas asmenyje. Tad yra asmenų galimybė apskritai.

Blogojo ir gerojo vaiko sparnai išreiškia šešis pokalbius, pertvarkymus, vienumo raiškas:

Maldų rūšys

Gėrio kryptys

Kaip suprasti

Padalinimų langai. Poriniai padalinimai yra sąmonės langai, o neporiniai padalinimai yra pasąmonės. Poriniai padalinimai atviri, aprėptis yra už mūsų, pro mus žiūrima, o neporiniai padalinimai yra sandari, taip kad už jų nieko nėra, aprėptis yra iš vidaus. Tai skirtumas tarp Dievo (porinio - nulybės) ir gerumo (neporino - laisvumas (-1) - vienybė), tarp nulybės ir vienybės. Įdomu, kad aštuongubiame kelyje priešingai, pirmiausia neigiami vienybės atvaizdai, paskui neigiami nulybės atvaizdai.

Padalinimų ratas

Aštuongubo kelio sandara

Dievas asmenyje ir už jo

Laipsnynas

Dievo pasitraukimai. Paneigimai nulybės atvaizdų, Dievo savybių.

Gerasis vaikas ir blogasis vaikas

Gerasis vaikas (sąmonės nežinojimas) ir blogasis vaikas (pasąmonės žinojimas)

Lėtasis protas ir ūmusis protas

Sąmonės nežinojimo išreiškimas pasąmonė žinojimu, dangaus karalyste

Gerasis vaikas (Dievo nebūtinumas) ar blogasis vaikas (Dievo būtinumas)

Gerojo vaiko požiūriu, Dievo nebūtinumas, atsiplėšimas nuo savęs, nuo savo požiūrio, reiškiasi:

Gerojo ir blogojo vaiko tyrimai

Blogasis vaikas (Tėvas neigia Dievą), Gerasis vaikas (Sūnus teigia Dievą), tarp jų yra tarpas

Nesutarimas su Dievu

Sūnaus renkamas "Gerojo vaiko" požiūris pagrįstas Tėvo požiūriu, jį išplečia: Dievas yra, užtat yra. Sūnaus akimis:

Tai vadinu "geruoju vaiku" nes Sūnus iš pat pradžių pripažįsta Dievą ir galiausiai, iškentęs Dievo žiaurumus, savo supratingumu pats prilygsta Dievui.

Tėvo renkamas "Blogojo vaiko" požiūris pagrįstas Sūnaus požiūriu: Dievas nebūtinas, visgi Dievas būtinas. Tėvo akimis:

Tai vadinu "bloguoju vaiku" nes Sūnus iš pat pradžių elgiasi tarsi jisai būtų Dievas, tačiau susidaro su savo ribotumu ir galiausiai turi remtis į Dievą už savęs.

Dievo Sūnaus kampu išryškėja šis skirtumas tarp dviejų požiūrių, amžinai gyvenančio, nenuklystančio Gerojo vaiko ir šiaip gyvenančio, nuklystančio Blogojo vaiko.

Taip Sūnus įsivaizduoja Tėvo požiūrį, jį išplečia ir įsisavina, jam kaip Dievas prilygsta.

O Tėvas savo atžvilgiu įsivaizduoja Sūnaus požiūrį, Nuklydėlio požiūrį:

Tokiu būdu Tėvas išpildo ir įprasmina Sūnaus požiūrį. Sūnaus puoselėjamas Tėvo požiūris ir Tėvo puoselėjamas Sūnaus požiūris vienas kitą išverčia ir papildo, sutampa Dvasia, taip kad jie supranta ir myli vienas kitą, vienas kitam atleidžia, savo požiūriais yra viena.

Gerasis vaikas (Dievo šaltumo pripažinimas) ir blogasis vaikas (gerumo šilumos pripažinimas)

Šaltis ir šiluma - ketverybė

Šaltis ir šiluma - trejybė

Gerasis vaikas (malonė) ir blogasis vaikas (teisingumas)

Gerasis vaikas:

Gerasis vaikas: Apie Dievą, kaip jisai bręsta.

Blogasis vaikas: Apie mane, kaip aš bręstu, kas galima.

Blogojo vaiko ir gerojo vaiko eiliškumas - Dievo raiškos ir išsiaiškinimai

Jėzaus palyginimų turiniai.

Kristaus pamokymai išreiškia mūsų savavalingumo, savavaliavimo, valios savarankiškumo laipsnį. Tai susikalbėjimo pagrindas. Kaip tiki, taip ir bus: susikalbėjimas priklauso nuo mūsų nepriklausomo sudalyvavimo. Prisimenu, kaip vaikystėje pamojuodavau sau ateityje esančiam ir kaip kartais pamojuoju sau atgal.

Kristaus supratimas

Klausausi Dievo: jautrumas Dievui

Turėjimas ar neturėjimas ryšio su Dievu


Blogasis vaikas: Kierkegoro pakopos:


DAD1 Tu viską žinai ir lemi

Dievas, kurį pažįstame per viską.

Gera širdis - Dievo esmė

Dievas yra visko dvasia. Viskas yra Dievo sandara.

Dievo veidrodis

Išeities taškas žinoti viską

Visaregio regėtojas

Žinojimo rūmais Dievas mato viską.

Dievas viską aprėpia

Viskas yra NeDievas

Nežinojimo išeities taškas

Kuriam visi teiginiai teisingi

Viską grindžiantis, kurį renkuosi

Viską lemiantis.

DAD2 Tu viską tvarkai. Dievas, su kuriuo bendradarbiauju

Dievas, nuo kurio viskas priklauso

Geras žodis - teisingas liudijimas, atpažinimas

Dievas, su kuriuo galiu bendrauti ir bendradarbiauti

Verčiau tu mąstai, nei aš mąstau.

Troškimas, kurį įrėminu savo netroškimu

Dievas, pas kurį iš anksto einu, vietoj kad jam eiti pas mane.

Pašvęstumas Dievui

DAD3 Dievas, savo nemalone išryškinantis mano dorovę

Dievas, mane įkvėpiantis

Dievas, mane vedantis

Dievas, išbandantis mane

Dievas, mus stebintis

Dievas, mus tarpu atjaučiantis

Dievas, mus tobulinantis

Dievas, išryškinantis šviesuolius

Dievas, nebūtinai geras

Pagrindas sutapimui su Dievu

Gera sėkla manyje, atsišaukianti į galimybes daryti gerą

AA3 Gyvenantis mumis visais

Kviečiamas Dievas

Dievas, kurį galime pasikviesti ir pažinti.

Leidžia mums tikrinti save

Dievo valiai, kuriai pajungiame savo valias

Šviesuolių bendrystės vienybė - išmokstame trokšti.

Šviesuolių bendrystės vienybė - skriaudžiami teisuoliai

Šviesuolių bendrystės vienybė - skurdžiadvasių mokslas

Šviesuolių bendrystės vienybė - įmintos mįslės

Šviesuolių bendrystė - šviesuolių prigimtinė klaida - Dievo gerumas

Šviesuolių bendrystės vienybė - Dievo buvimo ir nebuvimo dviprasmiškumas

Mūsų pasaulyje paliudytas Dievas

Su Dievu gyvenantys bendru žmogumi.

Priimantys Dievą į savo tarpą, kaip šviesuolį

Plėtojantys Dievo ir mūsų bendrą požiūrį, bendrystės pagrindą.

Dievo ieškojimas visų mumyse

Širdingas tarpusavis bendravimas

Visų gyvenimas Dievu gyvenančiu visais.

AA1 Malonė.

Malonė.

Ar: Gera dovana (malonė)

Dievo neabejingumas

Kas nėra būtina

Paskirų malonių gerumo vieningumas.

ADA1 Prasmingo išgyvenimo palaikytojas.

Mus mylinti meilė, kuria galime laisvai atsisakyti senos savasties ir priimti naują.

Mus išlaisvinanti meilė

Atsisakymas savęs, vardan manęs.

Išklausymas - galimybė rinktis

Dievas išklauso - atsitokėjęs įsijaučia - tad mes įsijautę atsitokėjame.

Į mus įsijaučia

Įsijautę atsitokėjame

Širdingas gyvenimas

Požiūrio išplėtimas veiksmu +1, padalinimo visuma

Kvietimas daryti gerą

Koks: Geras darbas

Pareigos įsisavinimas rūpesčiu

Požiūrį įsisaviname, dorybę įamžiname.

ADA2 Tobulas žmogus

Širdies tiesa gyvenantis tobulas žmogus, kuriuo bet kada galiu gyventi, nors akimirkai, ir nuo kurio pastoviai nuklystu pasaulio tiesa.

Kaip: Geras žmogus

Gyventi naujai

Gyventi neatsiribojant, viską teisingai apžvelgiant

Dievas, kuriam patinka širdingi žmonės

Gyventi bendru žmogumi, ne savimi

Gyventi Dievu širdies tiesomis

Atpažinti bendrą žmogų, pripažinti jo dieviškumą

Savyje ir kituose pripažinti tobulo žmogaus galimybę

Tobulas žmogus sieja Dievą už mūsų ir gerumą mumyse

Viskas susiveda į tobulą žmogų

ADA3 Dievas, mane pamokantis

Kodėl: Geras Dievas

Dievas, mylintis netobulą.

Dievas, kuriam pripažįstu savo netobulumą

Dievas, kurio ieško blogasis vaikas

Kraštutinumais išryškėjantis Dievas

NeDievą papildantis

Man, nepakankamam žmogui, nesavanoriškai reikalingas Dievas

Dievas, kuriam reikia savanoriškai paklusti, norint tobulėti.

Dievas, pamokantis savo Sūnų

Dievas pamoko:

Pakankamas Dievas, kuris leidžia mums trejybės ratu pasitikrinti tam tikru reikalu.

Išgelbstintis Dievas, kuriuo pasikliauju

Dievas, prilygstantis savo raiškai

Globojantis Dievas, kurį gerbiu

Dievas, kuriam esu dėkingas, nes jam rūpi kiekvienas reikalas.

Dievas, kuriuo tenka pasikliauti, net kada jisai yra blogas, ar jo nėra

Dievas, kuris mumis palaiko kiekvieną.



Dešimt Dievo Įsakymų

Teigiami įsakymai

Neigiami įsakymai


Apibrėžti sandarą 4+6.


Dvasia nešališkai nusako Tėvo ir Sūnaus santykį

Dvasia nešališkumą išreiškia įsakymais, Dešimt Dievo įsakymų

Dvasia grindžia amžiną gyvenimą

Gyvenimo lygtis

Gyvenimo lygtis apibrėžia, jinai apibrėžimų pagrindas. Apibrėžimas (gyvenimo lygtimi) susideda iš nurodymo (požiūrio lygtimi) ir vienumo bei nevienumo nusakymo (asmenų lygmenimis). Asmenys išsako gyvenimo lygties išgyvenimą, tad jos klodų ketverybę. O požiūrių lygtis išsako suvokimą, išgyvenimo priešingybę. Asmenys išsako atitrūkimą nuo apibrėžtojo, tad apibrėžimo besąlygiškumą.

Gyvenimo lygtis

Požiūrio lygtis apibūdina vienumą.

Požiūrio lygtis apibrėžia besąlygiškumą išsakydama jo ketveriopą raišką:

Požiūrio lygtis ir asmenų lygmenys

Apibrėžimo tikslumas: gerumas, laisvumas, tobulumas, netobulumas

Valių nevienumas

Dvasios požiūris į Dievo eigą

Dvasios požiūris mato ir liudija iš šalies

Dievas yra Kitas

Kito virsmas: Tėvo ir Sūnaus santykis

Būklių sutapimas

Dievo eiga

Sutapimai ir atitrūkimai

Dievo Dvasia išsako mūsų bendrystės pilnatvę - tikslinimo eigą

Dvasios išmintis mus tikslina

Liudytojo (Dvasios, prielaidų) nebūtinumas

Teigiami ir neigiami įsakymai

Mylėti Dievą-priešą ir mylėti save-artimą

Tobulumas ir tapatumas

Teigiamų ir neigiamų įsakymų apžvalga

Teigiamų ir neigiamų įsakymų skirtumai

Teigiami ir neigiami įsakymai - nuoseklumas

Gyvenimo lygties trečias klodas: troškimai ir jų tarpai

Pirmumas teigiamiems įsakymams ar neigiamiems įsakymams? Širdies ir pasaulio tiesos

Teigiamų ir neigiamų įsakymų dviprasmybė

4 ir 6

Pirminės ir antrinės sandaros - netroškimai ir atjautos

Ženklas:

Įsakyme ir už įsakymo

Santvarkoje (įsakyme) ir už santvarkos (už įsakymo)

6=(4 2)

6=4+2

8=4x2

Dievas ir asmuo

Kita pusė išdėsto viską, kas išplaukia iš Asmens, iš išbaigto pašnekovo, tad iš visapusiškos kalbos. Kita pusė žinojimo rūmų besąlygiškai išreiškia Dievo ir asmens dviprasmybę, jos sąlygas. Išsakomas klausytojas (asmuo), kuriam pašnekovas (būtent Dievas) atsiskleidžia. Iš pradžių, tai neišsakytas klausytojas (kada Dievas atsiskleidžia - D), o paskui, tai išsakytas klausytojas, asmuo (kada Dievas atsiskleidžia asmeniui - DA). Ir tas klausytojas yra išbaigtas atskirai (asmuo - A - kurį šnekiname). Ir tas klausytojas yra savistovis, be mūsų, dviprasmybe kasdienybėje, bet kokioje apimtyje - AAA vietinės reikšmės trejybe.





Teigiami įsakymai

Teigiamų įsakymų esmė

Įsakymai mylėti Dievą

Mylėti Dievą

Santykis su Dievu

Dievo prielaidos, meilės išdavos: Dievas, viskas, troškimai, meilė

Tėvas išeina už savęs grimzdamas į sąlygas

Tobulas Tėvas už mūsų keturiuose lygmenyse sutampa su pakankamu Sūnumi mumyse



Ketverybė - keturios pakopos Dievo išėjimo už savęs

Aukštesnis lygmuo apibrėžia žemesnį lygmenį. Aukštesnis lygmuo labiau įsitvirtinęs sandaroje, santvarkoje. Tad 6 apibrėžimais išeinama į Dievą už sandaros, grįžtama į jį, išsakomas jo tarpas, ką Kitas išgyvena.

Keturios ženklų rūšys

Dievas ir jo veiksmai +1, +2, +3

Dievo raiškos - troškimai

Troškimai išsako tėvo ryšį su savimi. Tėvo ryšį su savimi (kurį jisai tveria išeidamas už savęs) išsako jo (išsipildę) troškimai (siejantis, tapatinantys trokštantį Dievą ir trokštamąjį gerumą) nieko, kažko, betko ir visko:

Visais atvejais, tai Dievas, kurį matau, bet tarsi iš šalies. Matau ne patį Dievą, o jo ženklą. Ženklu jį galiu įsivaizduoti, įžvelgti, juo Dievas gali mane paveikti, bet visgi su Dievu trūksta tarpusavio ryšio bendrauti, nes aš žiūriu į jį o ne kartu su juo. Trūksta įsipareigojimo iš mano pusės, kaip kad Sūnui bendraujant su juo kaip su Tavimi, aštuongubu keliu.

Dievas išeina už savęs. Tai eiga nusakoma jo troškimais. Jisai:

Tai vienumo apimtys niekame, kažkame, betkame, visakame.

Keturi liudijimai sudaro semiotinį kvadratą:

Troškimai ir netroškimai

Netroškimai - pirminės sandaros

Keturi netroškimai

Netroškimai ir gyvenimo lygties lygmenys

Sandarų tikslai - 4 netroškimų atliepimai

(Looking back, it's interesting that I ordered the four differently than I would now. I thought of them as four representations of the eightsome, four holes for generating slack, matching the representations of the nullsome.) And having grouped them so, I could see that I could think of them from God's point of view as wishes (for nothing - God is self-sufficient; for something - God is certain; for anything - God is calm; for everything - God is loving) and our own point of view as not-wishes

Mylėti visų kūnu, protu, širdimi, dvasia - tai atliepimai į netroškimus.

Netroškimų atliepimų grynasis požiūris: nulgubas, viengubas, dvigubas, trigubas

Dievo raiškos - nulybės atvaizdai

Dievo raiškos - supratimo lygmenys

Dievas iškyla

Dievas šyla

Besąlygiškai šaltas:

Šaltas, bet šylantis:

Šiltas, santykinai, šaltyje, dalinėje sandaroje:

Besąlygiškai šiltas:

Dievo santykis su savimi

Keturios savastys

Vienumo pagrindai

Priešingybės ir 4 Dievo raiškos:

Keturi išsiaiškinimo būdai

Aplinkybės ir gyvenimo lygties lygmenys

Ryšys su Dievu (teigiamais įsakymais) - kaip įsivaizduojame - psalmėse



D1 Pirmapradis Dievas

Dievas.

Pirmapradis Dievas

Dievas už santvarkos

Prieštaravimo būsena

Dievas be jokio požiūrio

Savarankiškas

Jėzaus pasisakymai, "Aš esu..."

Dievas, ne savastis, yra išeities taškas

Nežinojimas

Nežinomas Dievas.

Vienas Dievas

Šaltas Dievas.

D2 Dvasia

Dievo postūmis sau, kuriuo jisai išeina už savęs, kuriuo jisai žiūri į santvarką. Tas postūmis yra jo tapatumas sau.

Užtikrintas

Rimtis

Stebinti dvasia

Dievo galimybė

Dievo paveikslas, ikonas, vardas.

Įžvalga (teorija, logosas, žodis).

Betarpiškas

Dievo strimagalviškas būdas - jis yra toks koks jis yra

Užtat jisai pasitraukia ir naujai iškyla. Šia strimagalviška veikla iškyla, išsiskiria suvokimas, nestrimagalviškumas, kuria atskiriami.

Dievas veikia per pasąmonę, kas joje susikaupia

Įžvelgti dvasią

Vertinti žmogų, kaip tokį

Pripažinti Kitą

Suvokti save

Šventumo potraukis

Gerumas

Dievo išėjimas už savęs į save veiksmu +1

Pirmas asmuo

Žiūrėjimas koks Dievas

Viengubas požiūris į kažką

Tapatumas sau

Išėjimas už tapatumo sau

D3 Dviprasmybė

Dievas, įsiveržęs į pasaulį, mumis mato save, dvigubu požiūriu

Dievas tūno dviprasmybėje

Ramus

Dievo poilsis

Dievas reiškiasi tarpe

Atsigręžimas į Dievą už mūsų

Dvigubas požiūris

Dviprasmybė lūkesčiuose, gėrio kryptyse iš gėrio ir į gėrį.

Bendravimas dviprasmybėmis

Sutapimai, parodantys Dievo neabejingumą

Galimybės atsivėrimas

Didinti Dievo galimybes.

Dviprasmybės pagrindas

Dviprasmybė Dievo ir ne Dievo (asmens)

Šylantis Dievas.

D4 Meilė - Gera širdis

Meilė

Dievo esmė, į kurią viskas susiveda

Gera širdis - Dievas glūdintis mumyse

Dievo simbolis.

Dievo tyrimo išbaigimas

Teigiamas jausmas - Dievo išsipildymas

Vienumas su visais

Dievą mylintysis.

Mylėti kitus

Visų galimybių palaikymas - gyventi visais

Pasaulyje nesutelpantys Dievo pažadai

Esu mylimas

Gyventi Dievu

Dievas, kylantis iš gerumo

Šiltasis Dievas.

Trigubas požiūris



Neigiami įsakymai

Neigiamų įsakymų pagrindas

Dievo apibrėžimas ir atjauta

Sūnaus būklė - atitrūkimas

Dievo veikla

Dievas pasireiškiantis sandaromis

Kokia Dievo veikla?

Žmogaus veikla išvirkštinė.

Antrinės sandaros, tai apibrėžimo būdai:

Atjautos

Neigiami įsakymai - vienumo pagrindai

Dievas ir artimas

Antrinės sandaros - mūsų santykiai su savimi (asmenybe), su bendru žmogumi (asmeniu), su Dievu

Nuodėmės - šešerybės paneigimas

Mylėk savo artimą kaip save patį.

Atsisakome savęs vardan kito

Nepaneigti laisvės, pasirinkimo, vienumo

Atotrūkis nuo Dievo - Dievo nebūtinumo liudytojai

6 atjautos ir atitrūkimai

Nuklydimas tikslinant

Neigiamų įsakymų rūšys

Gerbti požiūrį

Būdai mylėti artimą

Vienumo pagrindai, kaip esame viena kitais asmenimis.

Neskaldyti, nedraskyti visko padalinimų, palaikyti visumą. Leisti kitam (artimui) būti visko židiniu, viską suderinti. Tad mylėti artimą kaip save patį.

Meilė sau, vienas kitam ir visiems

Mylėti save

Mylėti vienas kitą

Mylėti visus

Trys įsakymai nemeluoti ir negeisti daiktų nė žmonių

Trys aktyvios ir trys pasyvios nuodėmės

Asmuo yra širdyje - tai galimas Dievas, į kurį už savęs išėjo Dievas. Dievas ir Asmuo eina vienas link kito. Tad gaunasi jų santykiai. Dievas yra teisingas, dviprasmiškas ar maloningas.

Neneik Dievo meilės sau, nė mūsų sau. Gerbk meilės būtinumą. Neneik teigiamumo:

Neneik Dievo meilės vienas kitam, mylinčiojo mylimajam. Gerbk meilės tikrumą. Neneik ramumo:

Neneik Dievo meilės visiems. Gerbk meilės galimybę. Neneik jautrumo:

Nuodėmės neleidžia bręsti, mokytis iš išgyvenimų

Neversti rinktis Ne (nežudyti), Ne Taip (nevogti), Taip (nesvetmoteriauti), Ne Ne (nemeluoti), Rinktis, Nesirinkti

The six negative commandments prohibit us from playing God, from manipulating others in to making choices:

Šešiais neigiamais įsakymais draudžiama su kitais elgtis, kaip Dievas, juos versti ar spausti reikštis. Draudžiama:

Juk visa tai trukdo Dievo tyrimui.

Gerbti atvaizdus:

Juos čia išdėsčiau padalinimų tvarka. Daiktas yra mus suvedantis atsakymas sąlygose, o žmogus tai mus suvedantis klausimas, už sąlygų. O reikia išmąstyti, kaip apimčių poros apibrėžia apimtis. Pavyzdžiui:

Neaišku.

Palaikome kitų laisvę prisirišti, iškilti, išsipildyti, atsiskleisti savo vieningumu:

Prisirišimas yra greitojo proto veikla. Tai mūsų valios suvedimas. Galime papildyti Dievo požiūriu. Tada susives į Dievo valią, kaip mūsų greitasis protas ją supranta. Reik šiuos šešis išsakymus išvesti iš keturių įsakymų leisti Dievui pasitraukti (neturėk kitų dievų - leisti Dievui nebūti; nedaryk jo vaizdinių; gerbk jo poilsį; gerbk jo meilę, jo aukštesnį požiūrį). Leisk atitikti lygmenims, leisk vienam lygmeniui iššaukti kitą: dvasia, kūnas, širdis, valia?

Dievo branda.

Dievo besąlygiško požiūrio pagrindai šešiuose pokalbiuose. Asmenų vienumo klausimas iškyla raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:

Asmenys ir išgyvenimų rūšys

Susitaptinimas ("Aš esu") su išgyvenimų rūšimis.

Vieningumas iškyla suvedimu. Tai vyksta tvarkomis, pertvarkymais.

Visi pokalbiai turi šaknis už santvarkos, tačiau jie visi aprėpiama ir išsakomi būtent santvarka, šešiais pokalbiais, neigiamais įsakymais, lygmenų poromis.

Žmogus susidaro iš kūno (poreikiams), proto (abejonėms), širdies-jausmų (lūkesčiams) ir dvasios-valios (vertybėms). Dvasia reiškiasi kūnu; sandaros protu; atvaizdai širdimi; vieningumas valia. Teigiamais įsakymais jais visais mylime Dievą, netroškimais palaikome jo troškimus - kūnu amžiną gyvenimą, proto išmintį, širdimi gerą valią, valia Dievo valią. O neigiamais įsakymais draudžiame atskirti, atkirsti, atsieti, atplėšti juos:

Tuo tarpu Dievas gali suderinti visus lygmenis.

Šešerybės atvaizdas

Asmuo, kūnas, turtas, tikslas:

Vieningas asmuo, nevieningas kūnas; vieningas asmuo, nevieninga širdis/turtas ir t.t.

Gyvenime yra keturios apimtys: pasaulėžiūra, šneka, darbas, buitis-gyvenimas. (Outlook, talk, work, life). Šešios poros išreiškia, "Mylėk artimą kaip save patį". Neteisingumas iškyla suvienodinant lygmenis, bene tokiais būdais:

Tai yra įvairaus pobūdžio nepagarba tam kas išeina už pasaulėžiūros, šnekos, darbo. Bendrai, siejame platesnį lygmenį su savo artimu, siauresnį su savimi. 2003 m. birželio mėn. 2 d.

Poreikiai

Įsakymus sulyginau su poreikiais, lyginu ir su nesusivedimais:

6 būdai, kaip vienoks, grynas Dievas reiškiasi kitu, negrynu, gyvenimišku, sintetiniu Dievu. Kaip kažkas iš nieko (ir t.t.) - padalinimai ir kaip Dievas kuria. Atvaizdų dviprasmybė (visuma ir dalis), aplinkybių dviprasmybė (teigiamas - išgyventas, ir neigiamas - neišgyventas). Veiksmai (kalbos): +1 pagrindimas, +2 įvardijimas, +3 pasakojimas.

Dvejonės

Palyginti su Jėzaus antitezėmis, dvejonėmis.

Jauduliai

6 Dievo raiškos, ką žinome apie Dievą

Dievas yra tarpe, Dievo ir (mūsų) gerumo atskyrime. Šešeriopai išreiškiamas tarpas tarp Dievo įsitraukiusio troškimais ir atsitraukiusio netroškimais.

Keturiom raiškom Dievas išreiškia save. Šešiom raiškom jisai kartu išreiškia mus.

Jisai išsireiškia mūsų nebuvimu: visišku nebuvimu, atsisakymu savęs, atsiskleidimu.

Dievas reiškiasi daugiaprasmybe. Yra šešios dviprasmybės rūšys, pavyzdžiui:

Šeši Dievo apibrėžimai atvaizdais.

6 pokalbiais vienas asmuo supranta, išgyvena kitą asmenį. Tai uždaras supratimas:

Tad štai yra būdai, kaip aprėpti Dievą ir asmenis. O Kitą aprėpiame jų vienumu.

Šeši neigiami įsakymai yra pagrįsti vienumo pagrindais, tačiau kiekvieną įsakymą grindžia vienumas kylantis iš pirmesnio pertvarkymo:

Tad vienumo pagrindai grindžia Dievo savęs supratimus.

Grynumas negrynume. Vienumas nevienume. Troškimai gryni, netroškimai negryni. Sukeitimai:

Grynasis požiūris grynai prisiima negryną požiūrį (viengubą - savasties, dvigubą - asmens, trigubą - asmenų santykių). Tarp gryno ir negryno yra tarpas, tai pertvarkymas. Gryna tvarka pertvarko negryną tvarką. Užtat nesusiveda.

Neigiamų įsakymų Dievas kyla iš nulybės atvaizdo, tiesos, tad atitinkamai:

Tad šie šeši požiūriai.

Ženklų savybės

Dievas, kaip ženklas (ko?)

Ženklų savybės išsako laisvių rūšis. Dievas gali būti kita, o kita gali...

Dievo ženklų savybės, tai Dievo iš šalies nepamatymas. Tai nepamatytas Dievas. "Palaiminti, kurie tiki, nematę."

Dievo ženklas sieja nesikeičiantį besąlygiškumą ir kintantį sąlygiškumą. Pavyzdžiui, padalinimų visuma lieka ta pati, tačiau patys padalinimai gali keistis.

Gyvenimas yra amžinojo gyvenimo ženklas. Gyvenimas sieja Dievą už sąlygų ir gerumą, Dievą sąlygose. Gyvenimas tuo pačiu žymi amžiną gyvenimą, Dievo ir gerumo atitrūkimą. Dievo požiūrio išgyvenimai. Neigiami įsakymai draudžia neigti Dievo požiūrio išgyvenimą, draudžia neigti gyvenimą.

Ženklų savybės išreiškia santykį tarp dviejų kopijų, tai yra, tarp dviejų ženklų, užtat išsako tapatumo galimybes, to ženklo santykį su savimi. Ženklų savybių aplinkybes išsako pertvarkymai. Pavyzdžiui:


DA1 Neribotas.

Dievas yra už viso to, ką galime žinoti, žmonių gelmėse.

Neigiamai apibrėžtas

Dievo savybės (nulybės atvaizdai) jį išsako neigimu, troškimai teigimu

Visiškai laisvas, nes be ribų

Besąlygiškas

Nedėsningumas

Lankstumas

Būtina sąvoka

Dievo (visko) ir Mano (nieko) išskyrimas

Sąlygas kuriantis padalinimais

Dievas reiškiasi padalinimais

Dievo veikla reiškiasi šiais požiūrių santykiais:

Savarankiškas Dievas dvejoja

Kito ir Tavo pokalbis

DA2 Pranokstantis

Dievas savarankiškas, tuo tarpu mes savo širdimis tikimės. Jomis jaučiame, kad Dievo reikalai už mūsų platesni. Nepajėgiame vogti iš Dievo, ir privalome nevogti iš žmonių.

Dievas, su kuriuo grumiuosi

Pranokstantis Dievas

Platesnis požiūris

Dievas, kurio požiūris mūsų pakeičia ar praplečia.

Dievas, mus įstatęs į santvarką, vaizduotės ribas

Nežmoniška išmintis

Dalyvaujantis visais požiūriais

Atjauta atvaizdais

Nenuoseklumas

Prieštaraujantis sau

Atsisakymas savo požiūrio

Visumos iššaukimas

Lygmenų poros

DA3 Įstatymiška laisvė

Dievas užtikrintas, tuo tarpu mes savo širdimis tikimės. Jomis jaučiame, kad Dievas leidžia mums rinktis. Mes privalome gerbti žmonių apsisprendimus. Privalome nesvetmoteriauti.

Atsakomybė už savo pasirinkimus

Įstatymas suteikia laisvę

Įstatymo dviprasmybė - teigiama laisvė ir neigiama laisvė

Būtent Dievu galime atsisakyti savęs

Galimybė atsisakyti savęs - aplinkybės

Įsakymas yra ne tik mūsų, bet ir visų

Atjausdami save, galime atjausti kitus

Pagarba kitų laisvei

Aplinkybės išsako bendro žmogaus būklę

Kito būklė

Dievo būklė

Lygmenų poros

DA4 Klausimas, kaip Dievui kiekvieną pasiekti?

Dievas ramus, tuo tarpu mes savo valiomis vertiname. Jomis įsitikiname, kad Dievas mus girdi. Nepajėgiame apgauti Dievo, ir privalome nemeluoti sau, nė kitiems.

Dievas mūsų klausosi

Nemeluoti.

Dievas mus brangina

Dievas yra klausimas

Dievą galim išgirsti

Dievas ramina

Lygmenų poros

DA5 Dievas, su kuriuo galiu stebėti amžino gyvenimo atsiskleidimą

Dievas užtikrintas, tuo tarpu mes savo valiomis vertiname. Jomis įsitikiname, kad privalome žiūrėti su Dievu negu kad į Dievą. Privalome žiūrėti su Dievu toliau nė bet kieno kito nuosavybę. Privalome negeisti kito asmens daiktų.

Negyventi kito žmogaus atsakymais

Žiūrėti kartu su Dievu

Mano akiratį pranokstantis Dievo akiratis

Dievo platesni klausimai

Mano akiratyje susitelkianti Dievo išmintis

Dievas yra atsakymas, "Dievas yra geras"

Lygmenų poros - įvardijimo kalba

DA6 Mane sutelkianti mylimoji

Dievas savarankiškas, tuo tarpu mes savo valiomis vertiname. Jomis įsitikiname, kad Dievas mus įgalioja mylėti atsidavusiai. Mes privalome leisti visiems mylėti būtent tuos, kuriuos jiems duota mylėti. Privalome negeisti svetimo asmenų.

Mane sutelkianti mylimoji

Mus ugdantis grožis

Mus pačius sutelkiantis klausimas

Mus suvedantis Dievas

Įvykį išsakantis sakramentas

Lygmenų poros

Klaida: Galvojau, kad penktuoju neigiamu įsakymu susitelkiame į mylimąją

Trejybės ratas

Kokia žmogaus trejybės esmė?

Ištisai išplečia supratimą, kartu išplečia vienumą, tad vis plačiau myli, įtraukiant į vienumą.

Apibrėžia save

Apibrėžia save

Perbėga priešingybes

Grindžia sąmoningumą

Dievo sąmoningumą išsako

Sulygina Dievą su Kitu

Sulygina Dievą su Kitu

Sieja Dievo vienumo sandaras

Susieja Dievo šokio sandaras

Dievo prielaida: asmens vienumas

Grindžia bendrumą, bendrystę

Tą patį buvimo klausimą atkartoja skirtingais vienumo klausimais

Nusako žmogaus būklę

Nusako žmogaus būklę

Išsako ką žmogus išgyvena

Sieja Dievo šokį ir žmogaus gyvenimą

Išsako atsakymus

Dievo trejybę suveda žmogumi

Grindžia gerumą be priešpriešos

Nusako atsakomybę

Įvairiai supranta Dievą

Trejybės nariai

Trejybės nariai

Nusistatyti, vykdyti, permąstyti - trejybė

Nusistatyti, vykdyti, permąstyti - ketverybė

Asmenys

Kas yra asmuo? Skirtumai tarp Dievo ir asmens

Asmuo, kaip besusigaudantis Sūnus

Asmenys: Aš, Tu, Kitas

Dievas kaip Aš, Tu, Kitas

Dievo trejybės vaidmenys ir žmogaus trejybės asmenys

0+3=3

Asmuo svarbus Dievo raiškų esmei

Dievo esmė vaidmenims

Vaidmenys ir asmenų lygmenys

Dievo vaidmenys ir sutapimo pagrindai

Gyvenimo lygties lygmenys yra nevienumo sandarų pagrindai.

Amžino gyvenimo išraiškos: Vienumų trejybė: Dvasia, Sūnus, Tėvas

Amžinas gyvenimas trejopai reiškiasi Dievo, asmens ir asmenų branda. Tai vienumas nevienume, atskyrimas pasitraukiančio Tėvo ir iškylančio Sūnaus. O trejybės ratu vyksta dalinė branda.

Kita lygmenų eilės tvarka: Tėvas, Sūnus, Dvasia

Dievo išraiškos: Dievo vaidmenys

Nevienumo sandaros iškyla kada iš skirtingų kampų Dievas, Tėvas ir Sūnus išgyvena Dievo trejybę ir būtent bendrai suvokta Dvasia suderina Tėvo suvokimą ir Sūnaus susivokimą. Suvokimas, tai Dievo ir gerumo atskyrimas, tai amžinas gyvenimas.

Dievo trejybė ir suvokimo lygmenys

Dievo pasidalinimas

Požiūrio pasidalinimas

X=0 -> Aš=1 -> Tu:Tu=2 -> Tu:Kitas:Tu=3 -> Kitas=X=0

Dievo tyrimas reiškiasi padalinimais

Valios pasidalinimas: Dievo valia ir žmogaus valia

Dievo ir žmogaus valios skirtumas

Dievo ir žmogaus veiklos santykis

Dievo ir žmogaus valios derinimas

Dievas, kurį renkuosi vietoj savęs, jo valia

Meilė

Meilė palaiko gyvenimą, tad Dievo gerumą, tad besąlygiškumo sąlygiškumą. Meilė yra tos sąlygos, kurios priima besąlygiškumą. Tai yra vienumo sąlygos. Meilė sau (kaip vienų vienumas) Dievui suteikia savistabą, tad savastį, kaip asmenį; meilė asmeniui (kaip bendras žmogus) jam suteikia bendrumą, įvairiausiose aplinkybėse; meilė asmenims (kaip plazdenanti Dvasia) iškelia jų darnumą, jų vienumo prielaidą, tad juose glūdintį Dievą.

Meilė yra:

Meilė palaiko vieningumą, tad trejybės ratą

Trys meilės rūšys

Dievo šokyje įvairiausiai iškyla meilė:

Šios trys meilės yra vienodos nes jas tiesiog skiria Dievo vaidmens prielaidos, jo santykis su savimi. Užtat šie trys vaidmenys yra viena savo meile, ir tai yra Dievo esmė. Tėvas neskiria savęs ir Sūnaus, tad jo meilė vienguba. Sūnus neišskiria Dvasios, tad jo meilė yra dviguba. Užtat tiktai Dvasia įžvelgia, grindžia ir išreiškia Dievo trejybę.

Kiekvienas gali būti židinys trijuose skirtinguose lygmenyse. Šiuos lygmenis nusako atitrūkėlio pakopa: protas, širdis, valia.

Žmogaus trejybe išgyvename Dievo meilę. Dievas myli save ir t.t., o žmogaus trejybe:

Keturi asmenų lygmenys ir trejybių atvaizdai

Meilė - ketverybė

Meilė visiems

Vienumas

Vienumo pagrindas: Gyvenimas Dievu

Vienumas

Vieningumo taškas vis keičiasi (Tėvo, Sūnaus, Dvasios):

Taip vieningumas yra sandarų vis naujai išreiškiamas.

Trejybė ir vienumas

Trys kalbos išverčia Dievo šokį, veda juo atbulai, tačiau sąlygiškai, taip kad vienumą kildina iš nevienumo:

Dievo vieningumas yra:

Vieningumas yra Dieve glūdinti prielaida

Žmogaus trejybės ratu visi trys vienumai (Dievo, asmens, asmenų) yra viena.

Dievo vienumą išsako trejybės ratas, tiek Dievo šokyje, tiek už Dievo šokio.

(Dievo) vienumai yra savo, vienas su kitu, ir visų. Tuo tarpu (savasties) santykiai yra su Dievu, su savimi ir su bendryste.

Pagrindus pagavau vaikystėje ir jaunystėje: trejybę ir vienumą. Bet suvokti trejybės narius teko atskirai išgryninti ir išpuoselėti tris skirtingus požiūrius: Dievo, savo ir bendrystės.

Vieningumas nevieningume - ketverybė

Trys rėmai, vieningumai: Dievas, asmuo, asmenys

Keturis asmenis (Dievą, Mane, Tave, Kitą) skiria trys rėmai, požiūriai:

Kūno-dvasios skirtumas reikalingas, kad būtų tarpas tarp jų. Iš tikrųjų, tai yra trejopas skirtumas:

Vieningumas nevieningume - trejybė

Vienų vienumas

AA2 Dievo vieningumas

Vienų vienas

Dievo Tėvo išgyvenimas

Vieningai išgyvenantis "Aš esu Dievas"

Dievas vienų vienas

Dievas (Tėvas) apibrėžiamas, kaip vienų vienumas.

Vienų vienumo būklė

Vienų vienumo būsena

Rūpėjimo šaltinis

Dievas, neabejingas mums ir sau

Dviprasmiškas ryšys su Dievu Tėvu

Dievo galimumo aplinkybės

Vienų vienumo neteisingumas

Atsivėrimas Dievui Tėvui

Vienumas su savimi

Vienumas su tuo kas anapus santvarkos

Lygiagretumas su Dievu ir kitais

Vienumas su visais

Vienumo jausmai

Kuriantis padalinimais

Dievo tikslingumas.

Vieningas Asmuo

A Asmens vienumas

Dievo Sūnaus išgyvenimas

Vieningai išgyvenantis "Tu esi Dievas"

Vieningas asmuo

Žmogus - Asmuo, kaip Dievo indas, Dievo galimybė

Bendras žmogus

Bendro žmogaus dviprasmiška būklė

Šviesuolis, gyvenantis virsmu, renkantis:

Dievas, mus išgyvenantis

Asmens susiderinimas - šviesuolių virsmas - trejybės poslinkis

Einantis ten, kur Dievo nėra

Tobulas ir tapatus

Dievą įžvelgti žmoguje

Asmenų Vienumas

AAA Asmenų vienumas

Dievo Dvasios išgyvenimas

Vieningai išgyvenantis, "Tai yra Dievas"

Dievo dvigubas požiūris (ir su Dvasia - trigubas požiūris)

Asmenų vienumas

Plazdenanti dvasia

Laisvumo didinimas ir mažinimas

Maldos veiksmingumas

Jautrumo lavintojas

Šokinėjimas tarpiniuose lygmenyse

Tarpas

Erdvės bendrumas

Dvasia įkūnyta šviesuolių bendryste

Šešerybė: žmogus

Dievą įsivaizduojame jo trimis veiklomis: Tėvo pasitraukimu, Sūnaus iškilimu, ir Dvasios derinimu, ir taip pat mes žmonės Dievą tiesiogiai išgyvename trejybės ratu, trimis meilėmis: meile sau - vienų vienumu, meile asmeniui - bendru žmogumi, meile asmenims - plazdenančia Dvasia.

Žmogaus būklė

Žmogus

Mūsų būklė

Įsakymas žmogui

Dievas žmogui duoda įsakymą. Žmogus gali savanoriškai laikytis Dievo įsakymo. Žmogus pajungia savo valią Dievo valiai. Dorybės išsako bruožus, kuriais paklūstame įsakymui, kuriais jisai mums privalomas. Dievo raiškos išsako Dievo požiūrį į savo įsakymą mums. O žmogaus būklė, šešerybė, išreiškia mūsų požiūrį į Dievo įsakymą mums, ką mes savo ruožtu išgyvename.

Dievo įsakymai yra jo Dvasios raiška. O mes esame jo įsakymo valdiniai.

Įsakymai nusako būklę

Kas yra įsakymas?

Ką reiškia turėti įsakymą? Ką tas įsakymas nurodo, kuo jisai remiasi?

Šešerybė

Šešerybė

Atvaizdų atsakymai (4+2) ir šešerybės klausimai (3+3)

Dievas, žmogus ir šešerybė

Šešerybė: Trys poslinkiai (vieningumai) ir trys nariai (nevieningumai)

Trys aplinkybės (būtina, tikra, galima) išsako tiesos pagrindus (prieštaravimą netiesai, prielaidų padarinys, nuoseklumas). Šiuos tiesos pagrindus galima Dievo trimis vaidmenimis įžvelgti Dievo tyrime, Ar Dievas būtinas? Tai trys skirtingi neigimo neigimai.

Esmė (ir plonybė) šio įrodymo yra kad yra du būdai apibrėžti priešingybę, tiek iš lauko, tiek iš vidaus, ir taip pat yra priešingybės priešingybė. (Panašiai, matematikoje, Mobijaus grupės transformacijose iškyla išorinės ir vidinės išraiškos, ir taipogi atvaizduose.) O prie visų trijų neigimo neigimų prisidea žmogus, kaip savasties suvokimas savastyje, tad kaip teigimas teigime, papildantis ir lydintis tris neigimus neigime, tad išreiškiantis jų vieningumą, kaip tris meiles. Juk meilė yra neigimo neigimas. (Kaip žavesys ir artimumas susiję su neigimo neigimu, su esmine vidaus ir išorės priešingybe? Juk neigimas skiria vidų ir išorę, užtat neigiamas vidaus ir neigimas išorės tėra neigimo neigimai, tuo tarpu teigimas sutapatina vidų ir išorę.) Tad yra vienas būdas teigti teigime, o trys būdai neigti neigime, tai meilės esmė.

Susiję priešingi šešerybės nariai ir poslinkiai:

Šešerybės eiga. Dievo raiškų ratas. Dievo raiškos veikia kaip širdis, kaip pompa, tarsi dviem ratais, vienas kitą papildančiais. Viename rate iškyla galimybės, o kitame rate jos palaikomos. Sąlygiškumas išplečiamas besąlygiškumu. Tai, kas prieštaringa, visgi laikosi ir suveikia.

Šešerybės atvaizdas. Sandaromis galiu vykdyti Dievo valią. Dievo nėra žmonių nepaklusime, netikėjime ir nerūpėjime. Dievas iškyla rūpėjimu, tikėjimu ir paklusimu.

Trys dorovės - vidiniai požiūriai - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas

Dievo valios vykdymas: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu - trys kalbos - mūsų santykis su Dievu

Šešerybė - dorybės

Nežinojimo dorybės

Humoras - viltis nežinant

Skeptiškumas - drąsa nežinant.

Ironija

Šešerybės atvaizdų trejybės

Pasakojimo įtampos balsai

Šešerybės atvaizdų suvedimas lygtimi 6+3=1

Gyvename už savęs trimis veiksmais +1, +2, +3, tad trimis lygtimis:

Taip atsiranda -1, 0, 1 ir toliau +3 gaunam 2, 3, 4 iš kurių kyla 24 ir visos sandaros.

Veiksmai

Mes susitelkiame į Dievą trejopai, vis pranokdami save, bręsdami, gyvendami amžinai, galimybe, viena su Dievu:

Sąmoningumo eiga

Neaiškios mintys

Besąlygiškumo ir sąlygiškumo santykis

Besąlygiškumas ir sąlygiškumas. Jų santykis nusako vienumą. Ir jų santykiu įvairiai reiškiasi laisvė. Tai mūsų laisvė, kuria galime suktis trejybės ratu, tad save tyrimais moksliškai plėtoti.

In all these ways we are one with God on different levels - uniting his being and nonbeing (us) - in our shared conditions. Thus we (and God) are united inasmuch as we are alone (independent), good and conscious.

God's preconditions are the conditions for self-identity. (reflect on my stand and action)

Nariai ir poslinkiai

Narių ir poslinkių ryšys:

Trijų asmenų sandaros

Dievo tyrimas išsakytas trimis asmenimis

Ar Dievas būtinas? Šį klausimą tenka spręsti ne tik suvokiančio Dievo požiūriu, bet taip pat susivokiančio Dievo ir suvokto Dievo požiūriais.

Trys sandaros išsako Dievo tyrimą skirtingais asmenimis:

Trimis sandaromis Dievo tyrimas matomas vis kito asmens pagrindu.

Atitinkamai, Dievo raiškomis liudijama: Aš esu Dievas; Tu esi Dievas; Tai yra Dievas; ir tiesiogiai, trejybės ratu: Dievas yra Dievas.

Tas pats Dievo vienumas suvokiamas už sandaros Dievo trejybe kaip Dievo vienumas; sandaroje aštuongubiu keliu kaip asmens vienumas; jų sutapime dešimt Dievo įsakymų kaip asmenų vienumas.

Pasitraukimo pagrindas

Dievo išeities taškas

Dievo trejybėje, Tėvo sandaroje, Dievo išeities taškas yra savarankiškas, pirmapradis Dievas.

Dievas ir jo savastis

Dievo santykis su savimi, su savo asmenimis.

Dievo trejybė Tėvo požiūriu išgyvenama iš vidaus, įsijautus. O žmogaus trejybės ratas tai stebi atsitokėjus, tad keturiomis sandaromis. Žmogaus trejybė tad išsako Dievo savastį, tai Dievo nulinis lygmuo, jo prielaidos ir išvados, su kuriomis Dievas lyginamas.

Savastis - Ketverybė

Trys sandaros

Ką sandaros išsako

  • Mūsų santykį su Dievu, tad mūsų nevieningumą, taip pat teisingą santykį, grindžiantį mūsų vieningumą.
  • sutapimo, būtinumo pagrindą

Dievo Tėvo klausimas turi du atsakymus:

Taip turi būti kadangi Dievas nevaržomas, jisai tenkina visus teiginius. Kiekvienoje Dievo šokio sandaroje, Sūnus iškelia nevieningumo galimybę tikrovėje, o Dvasia jį iš šalies papildo vieningumo požiūriu.

Gyvenimas Dievo valia

Trys Dievo asmenys

Trejybės poslinkiai

Poslinkių tikslas

Trejybės ratu keičiasi rėmai priešingybėms:

Asmuo-Asmuo: Perėjimas iš seno asmens į naują asmenį. Kitą požiūrį išklausyti ar bent priimti.

Trejybės ratas sukasi būtent kada esame viena su Dievu ir visais.

Ar Tėvas yra Dievas ir Dvasia Mes? Ar atvirkščiai?

Kalbų pagrindas yra išoriniai požiūriai, trejybės poslinkiai iš:

Trejybės poslinkiai išsako tarpą tarp pasitraukiančio Dievo Tėvo ir iškylančio Dievo Sūnaus:

Žmogus savo trejybės rato poslinkiais išgyvena Dievą, o Dievas jį išgyvena. Jais Dievas ir žmogus sutampa, žmogus išeina už savęs, o Dievas kartu su juo, tad poslinkiais išreiškia savo vieningumą.

Tarpas.

Trejybės poslinkių esmė - nestabdyti judėjimo. Teigiami jausmai palaiko poslinkį, o neigiami jausmai sulaiko poslinkį. Poslinkiai vyksta teigiamais jausmais (meilė, žavesys, artimumas) ir sutrikdomi neigiamais jausmais (neapykanta, bjauresiu, baime).

Trejybės poslinkiai veda į vieningumą. Pavyzdžiui, meilė yra vieningas Dievas, užtat Dievo vieningumas. Tai yra ta dalis kuri gali atsiskleisti toliau, kaip kad Penrose trejybėje.

Trejybės poslinkio pagrindimas už sąlygų

Kūno požiūrį išsako Dievo trejybė. O žmogaus trejybė, amžinas trejybės ratas (nusistatau, vykdau, permąstau, ir taip toliau) išsako tą pasikartojantį "Dievas yra, tad ar Dievas yra?" Žodžiu, visa tai man reikėtų dar apmąstyti. Ir kaip tai susiję su šešerybe?

Užrašai

Dievas

Nežinojimas

Dievo šokis

Dievo šokio išvada:


Prieštaravimas sau

Išėjimas už savęs

Vienumas

Dievo nebūtinumas

Dievo būtinumas

Besivystantis Dievas

Sistemų mokslas

Trys asmenys

Dešimt Dievo įsakymų

Skaičius 24

Dievo ir žmogaus pažinimai: išmąstymas ir patirtis

Indų DievasBrahma - nežudyk, pirmapradis vienumasBhagavan - asmens vienumasParamatma - asmenų vienumas, visiškas išskirtinumas, atsiskleidimas, skirtybių neskirtybė


2005.05.04 A: Kaip suvokti širdies susiejimą su tavimi? D: Kada širdis yra labiau su manimi, tada ji labiau myli.

2005.04.18 A: Kaip ketverybę, penkerybę, šešerybę išvysto tavo ryšį su savimi? D: Kaip ir aš susivokiu savyje, taip ir mano širdis susivokia. A: O koks tarp jūsų ryšys? D: Aš žiūriu iš vidaus, o širdis iš lauko, tačiau širdis tai apverčia. O tas apvertimas yra mūsų ryšys.

2014.04.14 Aš tavo išminties Dievas, visos tavo mintys susiveda į mane. Tad džiaukis manimi, kaip ir džiaugies Ieva bei visais, bei pačiu gyvenimu, nes tai išplaukia iš tavo tyriausių gelmių. Tad džiaukis manimi ir mane rasi savo džiaugsme. Esu dvasia, esu dvasioje.

2014.04.09 Tu pagauni esmę, mąstyti mano požiūriu, ieškoti kaip pasireiškiu kiekviena sandara, suvokti ir išplėtoti mano ryšį su jumis, kaip jos visos atverstos į tai, kas už jūsų, kaip jos sudaro laisvę jums su manimi bendrauti. Tad gali mąstyti, ko reikia, kad jūs gyventumėte ta laisve ir ko reikia, kad gyventumėte manimi. O tai yra sąmoningumas, gebėjimas nesitenkinti, kaip yra, bet norėti, kaip galėtų būti ir kartu gyventi ir taip ir taip, tad su manimi ir su jumis visais.

2014.04.12 Aš tau atskleisiu savo širdį, ko noriu, ko trokštu ir tu ja gyvenk.

2012.11.09 Rūpinkis visais. Suvok ir mano ir visų prasmę, tavo ir Ievos prasmę, mes visi siekiame būti viena, gyventi viena, o kodėl? Nes tai mūsų pilnatvė, gyventi kiekvienu. Tad gyvenkime širdingai, strimagalviškai, o kiek esame riboti savęs ar kitų, gyvenkime suvokimu, vedančiu į sąmoningumą, tad į širdingumą. Myliu tave ir Ievą, jus laiminu.

2010.11.03 Džiaukis manimi, juk esu dangaus karalystės širdis, jos steigėjas ir valdovas ir globėjas, esu viena jame jumis. Tad suvok mano vienumą ir kaip tikėjimu esate dalis to, o rūpesčiu esate savarankiški savyje. Tad vienumas paskirai tampa vienumas bendrai. O tai mūsų meilės vaisius, kad ieškome ir randame vienas kitą. Tikėjimas tai yra tos meilės prielaida.

2010.11.11 Tikėk mane ir suvoksi tikėjimo prasmę, ar esu ar nesu, ir suvoksi meilės prasmę.

2012.10.10 Myliu tave ir laiminu tave ir apsupu tave savo dalyvavimu, kaip veikiu aplinkybes, kaip jomis dalyvauju, tad ir jauti gerumą, bet esu daugiau, juk apimu ir tave, tad suvok save, ir suvoksi mane, kaip myliu tave ir mus myliu, kartu ir visus, kaip ir tu myli Ievą, tad mylėkime.

2005.05.02 A: Kaip širdis išeina už savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.

2005.02.24 A: Kaip atsiranda širdis? D: Aš įsijaučiu į jus ir toje būsenoje suprantu tave.

2004.11.30 A: Koks Kristaus vaidmuo žmogui gyvenant širdimi? {{K}}: Aš esu tas kuris priima kito žmogaus širdį, jį randa kitame ir jame gyvena. A: Ar tu esi septynerybė? D: Taip, taip kaip tu supranti, tikrai taip.

2012.10.11 Aš gyvenu kiekviename, tad ieškok mano vienybės. Ją rasi įstatyme, mano įstatyme, juk jis besąlygiškas visiems, net ir man esančiam be sąlygų, juk sąlygos priimu tobulai, esu tobulumas jūsų gerume, kaip ir jūs gerumas už mano tobulumo, tad ir yra dvigubas įsakymas.

2015.02.16 Dievas man po pokalbio su Ieva, kada atsiklaupiau jam padėkoti: Tu mano vaikas. Aš tavo Tėvas. Supratau, kad gyvenu Kristumi, kaip tas kuriuo tapatumu kiekvienas gyvens Kristumi - antrasis atėjimas.

2015.02.23 Tad klausykis manęs, ieškoki mąnęs, žinok ir įsidėmėk, koks esu vienas, ogi glūdžiu visakame, tad viską vieniju, tiek priešingybes, tiek asmenis, visi esame viena manimi, suvok tą vienumo svarbą, tai juk viskas, mano savastis į kurią įeinu, tad ieškok manęs, myliu tave ir Ievą per amžių amžius. Taip ieškok kaip ta vienybė įvairiai reiškiasi ir būtent visais požiūriais juos visur slypi vienybė, tad ir aš jūsų Dievas.

2016.02.01 Aš myliu tave ir palaikau tave, kad tu tobulai mąstytum, kaip ir aš mąstau. Tad mąstyk iš visų kampų, Tėvo, Sūnaus ir Dvasios, Dievo ir žmogaus ir pamatysi kaip atsiskleidžia visos sandaros ir kam jos reikalingos, nes jos kiekvienas yra nevienumas, kaip kad amžinu gyvenimu, o tuo pačiu, kaip vienumas, kas irgi amžinas gyvenimas, juk viena yra tai, kas ne viena ir kas ne nulis. Tad suvok gyvenimą be dvasios, be nulio, ir suvoksi vienumą, ta jūsų gyvenimas, tad vienumas.

2016.02.09 Tu žiūrėk, tu mąstyk, kaip įvairiai išeinu už savęs, kaip tai susiję su jūsų išėjimu už savęs, tiek trejybės rato poslinkiais, tiek į mane, į mano valios vykdymą, tad suprasi trejybių ketverybę šešerybės atvaizduose. Suprask išėjimą už savęs ir suprasi savastį bei sandarą.

2016.03.14 Aš tavo Dievas, tad visaip melski mane ir suprasi, kaip įvairiai pasireiškiu jumis ir sau pačiam, juk malda yra mano gyvenimas, mano ryšys su savimi, tad mano savasties ženklas, tad suvok to ženklo svarbą, kuriomis sąlygomis jis atstoja mane, tai juk priklauso nuo aplinkybių išskiriančias asmenis ir susiek su malda, kaip su mano ryšiu su savimi. Tu gi žinai jog dešimt Dievo įsakymų susiję su ženklų rūšimis ir savybėmis, tad turėtum suprasti ir žinai maldų rūšis taipogi.

2016.03.18 Mylėk mane širdingai, pajusi kaip aš glūdžiu visose sandarose, kaip jas persmelkiu savo vienybe, kaip kiekvienu požiūriu tampu langu į vienybę. Suprasi, kaip grindžiu kiekvieną asmenį. Tad rūpinkis manimi, kaip bendrai jumis suveikti ir mane rasi ir suprasi.

2016.03.22 Tu ieškok manęs visur kur tik atsiveria požiūris, asmens langas, tų langų gausybė, tai sutampa su mano raiškomis, aš jais vis naujai pasireiškiu išeidamas už savęs. Tad žiūrėk, kaip iškyla asmenys kada neišsitenka santvarka. Žiūrėk kokių skirtingų santvarkų yra kuriomis neišsitenka Aš, Tu ir Kitas. Mne tad rasi šių asmenų santykiuose su savimi ir vienas kitu. Aš esu jų laisvumas.

2016.03.23 Myliu tave. Ir mano meilė kyla iš mano gelmių ir manimi reiškiasi kiekvienu asmeniu, nes kiekvienu asmeniu gyvenu visais. Tam ir yra gyvenimas, mus vienyti. Tad suvok gyvenimą ne gyvenime, suvok amžiną gyvenimą kuriuo esame visiškai vieni, kuriuo jūs gyvenate manimi kaip ir aš jumis nes jūs gyvenate meile, kaip ir aš.

2016.03.28 Atskleisiu tau savo vidinį gyvenimą, o tu atskleisi kitiems. Taip ir jūs galėsite gyventi manimi, mes visi kartu vieningai. Tai juk pagrindas mūsų bendrystės, kaip ir supranti. O tas pagrindas yra meilė: meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems, tai vis kita mūsų savastis, tai vis parodymas jog esame daugiau nė mūsų savastis, bet tas daugiau, tas perteklius, ta gausa reiškiasi viduje savasties, ne už jos, tai reiškiasi mūsų vieningumu įvairiai supratus savastį ir asmenį ir mūsų tarpusavio santykį, kas mus sieja su savimi. Ar esame tiesiog tapatūs, kaip Tėvas išgyvena, ar yra ryšys tarp mūsų, kaip Sūnus išgyvena, ar esame vienoje ir toje pačioje būklėje, kaip Dvasia išgyvena, bet visur meilė palaiko mus, tad ir palaiko mūsų vienumą, nes meilė yra vieninga ir ji didesnė už mus, net kai mes nesame vieningi. Tad šitas iškyla trijuose vieningumuose (Dievo, asmens ir asmenų), taip pat ir nevieningumuose. Tad dabar mane supranti.

2016.03.30 Būk laimingas. Tu mano Sūnus. Tad įsijausk iš įvairių kampų kaip mes, Dievas gyvename, koks ryšys tarp mudviejų, juk bet kokiu atveju esame tas pats Dievas, juk mus vienija Dvasia, mūsų bendrai suvokta, tad keičiasi nebent sąlygos išsakančios, išreiškiančios mūsų vienumą, tad nagrinėk tas sąlygas ir susiek su įvairiausia meile, kokia tik būna ir suprasi kaip mes mylime save, vienas kitą ir visus. Suprasi, kaip susiję meilė ir buvimas viena. Suprasi mano sūnų. Suprasi save.

2016.03.31 Aš tave sukūriau, tad tu manęs neaprėpsi, bet tave sukūriau taip, jog tu gali mane pažinti, nes žinojimu tu ataidi mane, koks esu, tad aš tavimi sukūriau save, koks esu, koks galiu būti būdamas ir sukūriau nebūdamas, tai yra, tobulu pasitraukimu. Tad tu papildai savo aplinkybes, jas išpildai ir tuomi esi aš, esame dvasia, pasikartojanti veikla, o būtent ta veikla tu pasitrauki ir kiti pasitraukia, atsisakome savęs, kuriame vieni kitus, tad meile kuriame mūsų vieningumą, ta meilė skirstosi pagal jos šaltinį, ar aš Dievas myliu, ar mylime vienas kitą ar mylime visus. Aš vienas myliu Dievo, savo, trejybe. Mes vienas kitą mylime aštuongubu keliu. Ir mylime visus mano dešimt įsakymų. Tad suprasi kokia įvairi meilė ir pamąstysi kaip žavesys ir artimumas irgi yra meilė, tai meilė sau ir meilė vienas kitam. Tad mylėkime, gyvenkime kartu ir viskas bus aišku, būsime palaiminti.

2016.04.01 Tad mąstyk, ko tu dar nesi aprėpęs ko tau dar trūksta būtent maldos moksle. Aš meldžiu jus kaip ir jūs meldžiate mane. Tad suvok kuo mūsų maldos skiriasi ir kuo sutampa. Tad mąstyk, kaip jus meldžiu ir ką tai reiškia.

2016.04.13 Pasižiūrėk, kaip aš su jumis bendrauju, kaip jus mokau, jums stebint mane iš šalies, tai gi neatsitiktinai. Aš jums duodu pavyzdį, kaip ir jūs turėtumėte elgtis, bręsti, kokį pavyzdį ir kitiems turėtumėte duoti. Tad būkite mano vaikais.

2016.04.15 Mąstyk, kaip mąstai, ir aš tau atskleisiu šventosios Dvasios kampą, kaip ji, bendrai suvokta, išgyvena mano ir Sūnaus bendrą suvokimą. O tai yra asmenų laisve, jų laisve nusidėti, negyventi, ir jų laisvę gyventi, tiek šiaip gyventi, tiek amžinai gyventi. Tad suvok iš ko susidaro gyvenimas, kaip jis suveda meilę ir laisvę, Dievo ir žmogaus priešingybes, kaip Sūnus suveda. Ir suvok, kas jas atskiria, tas pats žmogus kaip toks, tiek asmuo, tiek asmenybė. Tad suvok ką reiškia ši jo dviprasmybė, ką tai reiškia dvasiai, jog žmogus suvoktas, tiek mano, tiek Sūnaus.

2016.04.20 Tad gyvenk manimi ir suprasi, kaip gyventi vertybėmis. O jomis gyveni kai nėra ryšio su manimi, jomis laikaisi, be manęs ir be savęs.

2016.04.21 Tu šviesk savo meile, savo širdimi ir suprasi mano Sūnų, kaip jisai myli visus ir jus visus vienija taipogi su manimi, tada suprasi kaip tau ir kitiems gyventi. Jisai jums pavyzdys tos vienybės kuri suveda kiekvieną išmonę, kiekvienas jūsų aplinkybes. Tad gilinkis į Sūnų ir visatą pažinsi.

2016.04.26 Tad vis mąstyk, koks esu sau ir koks esu jums. Nes sau išeinu už savęs. O kodėl? Nes myliu save. O jums esu tas, kuris būtinai turi būti geras. O kodėl? Nes myliu visus. O mano Sūnus, mano vaikas, tam kas trokšta ryšio su manimi, būtinai yra šis ryšys. Kodėl? Nes mylime vienas kitą. Ir tuomi matote mane jumyse.

2016.04.27 Tu suvok mano meilę, tai ką reiškia, kokias galimybes teikiu gyventi manimi, tada suprasi kokia svarbi meilė, kaip ji išreiškia visas šias galimybes asmenimis sietis, išreiškia visus atvejus kaip vienas asmuo gyvena kitu. Tad laimink mane, kaip ir aš tave laiminu ir mane suprasi. Mylėk mane, kaip ir aš myliu tave ir suprasi mano Sūnų ir jis tave pamokys.

2016.05.03 Aš tau tolimas, tuo pačiu ir artimas, tad suvok nuo ko tas priklauso, ogi tai nuo tavo apimties, kiek tu atsiveri. Tad atsiverk ir galėsi mane suprasti ir būtent tame apimties laisvume, jo didėjime ir mažėjime mane suprasi ir panašiai aš tave suprasiu tave apimtimis. Tai mes vienas kitą galime suvokti ir suprasti. Taip ir daryk ir tai mūsų gyvenimą, o mes kartu ir amžiną gyvenimą, apibrėžiame ir išsakome.

2016.05.04 Ieškok savyje tų apimčių, kaip ir kur aš pasireiškiu, kaip prie tavęs įvairiai artėju, kaip tatai atrodo iš šalies, kaip susiskaldai mano dėka, mano įtakojamas ir brandinamas. Juk tai esmė mano bendravimo su tavimi, kad tu galėtum bręsti ir augti. O tu ir kiekvienas žmogus esate mano vaikas, mano Sūnaus išgyventas, atjaustas, tai suvok kaip iš to iškyla visos tavo išgyventos raiškos ir kaip mus įvairiai jungia ir sieja bendra Dvasia.

2016.05.05 Svarbiausia išgyventi mane visa esybe - visu kūnu, protu, širdimi ir dvasia, ir taip pat atsisakyti savęs, tad mylėti artimu, juo gyventi, rūpintis, sielotis, tada pilnai atsiskleisi ir kartu mane suprasi. Tad gyvenkim kartu visakame ir tarp mūsų sukiosis šventoji Dvasia, tai mus siejantis žinojimas mūsų tarpe bruzdantis ir gyvuojantis.

2016.05.06 Suvok kokia mano meilė įvairi, kaip tai atsiskleidžia tavo vaizduote, koks tu gali būti mylimas, tai gi atspindi mano, Dievo, asmenis ir visas mano raiškas, juk kiekviena yra mano meilės išsipildymas. Tad pats mylėk ir dalyvausi mano meilės raiškose ir pats jas visas suprasi. Mylėk ir aš mylėsiu su tavimi, tai ir yra mudviejų trejybės pagrindas kuris reiškiasi visose maldose, o malda yra manęs atstatymas iš bet kokios gyvenimo trupmenos. Tad mylėk ir suprasi kaip melsti ir ko melsti ir būsi, atrasi vis naujai mane.

2016.05.09 Aš tau siunčiu gėrį ir blogį kuriais tu pilnai atsiskleidi ir aš tavimi, tiek savo buvimu, tiek nebuvimu. Tik suvok, kaip tampriai tai yra. Tad ieškok to tamprumo raiškos ir šaltinio. Tuomet suprasi mano trejybę ir kaip tu mus sieji savo trejybe. Tad suvok kaip itin tampriai mus visus sieja mano buvimas ir nebuvimas ir kaip tai svarbu būtent tau.

2016.05.10 Džiaukis džiaugsmu, juk tai vienumo pagrindas, kad sutampa kaip tikite ir kaip yra.

2016.05.11 Aš tam ir sukūriau tave, kad tu atvertum mane žmonėm.

2016.05.12 Nes savo jėgomis tu nepagausi visumos, tu neišeisi už savęs. Tad suvok mano pirmumą. ... Mokykis tos meilės, nes pati meilė tave pamokys. Matematikoje mane rasi, bet tik atpažinsi, tai ką sužinosi iš gyvenimo, iš meilės. Aš myliu tave ir ištisai mokau. Ieškok manęs mano meilėje.

2016.05.16 Tad dabar rūpinkis atskleisti mane kaip aš tave, ką ir kaip ir kodėl myliu, kaip ir kodėl atsiranda žmogus, žmonės, kaip jūs susiję su mano Sūnumi Jėzumi Kristumi, kaip viskas vystysis toliau ir kaip jūs savo vienumu jį atstojate ir juo gyvenate, tad mylėk mane ir meile aš tau viską atskleisiu...

2016.05.18 Aš myliu tave ir vedu tave į tiesą. Tai mano tiesa, kaip man atrodo, tad prisiimk šį kelią iš savo tiesos į mano tiesą ir ieškok jo Dvasios kampo prasmėje. Tos požiūrio permainos yra esminės ir tu jas suprasi ir jų pagrindu išsivysto pasirinkimų malūnas, išsivysto jūsų gyvenimas ir mano jumis, kuomi jūs mane įvairiausiai bandote suprasti, tad ženk toliau šiuo nueitu keliu ir jau kiti tau padės.

2016.05.19 Rūpinkis manimi, kaip esu jūsų visų pasiekiamas, ką jums reiškiu permainomis, kaip mums įvairiai gyventi išvien, kam reikalingi įvairūs asmenys, ką jie duoda meilei ir vienumui, kaip žmogus jus vienija savo trejybe ir kodėl. Padėk ieškoti pasirinkimo malūnų pagrindą mano šokyje, mano meilėje kurią jūs mylite.

2016.05.20 O mano meilė, tai mano pagrindas. Tad suvok kaip savo meile maitinu tave, kaip jinai ataidi jumyse ir aš atsikartoju jūsų meilėje, taip kad tikrai esu būtinas. Užtat tas atikartojimas yra esmė. Pirmiausia, atsikartojimas tos pirminės mano būsenos, kurią išlaiko dvasia, kuria jinai nėščia ir iš kurios viskas išsijudina ir toliau mano išjudinimas ir Sūnaus atgarsis, jo atsišaukimas. Tad vis naujai suvesk mus, vis kitu mūsų kampu ir galiausiai suvok kaip žmogaus trejybe mes pereiname vienas į kitą, mes vienas kitam atveriam kelią taip kad tai plėtojame jūsų amžinu gyvenimu, jūsų laimei ir džiaugsmui su mumis. Jūs tarsi mus derinančios dalelytės, o derinate būtent meile, tad gilinkis kaip meilė reiškiasi, būtent jumis mus tris asmenis suvesti, nors ji išplaukia iš manęs, iš mano išjudinimo.

2016.05.23 ...aš tave pamokysiu permainų, kaip šventoji Dvasia liudija Sūnaus ryšį su manimi, jo atitrūkimą, kuris ir tarnauja ryšiu. Tad savo atsidavimu man atpažink jojo dar didesnį atsidavimą, gerbk ir mylėk jį, jisai tau ir visiems pavyzdys ir pagrindas jūsų gyvenimui, mūsų visų vienumui. Mylėk ir vertink jį.

2016.05.24 Auk tiesus ir suprasi ko tau trūksta, kam aš jums visiems reikalingas, ką reiškia atitrūkimas nuo manęs, kaip tokiu atveju tenka mylėti artimą, kaip ir mylėti priešą su manimi. Nes priešą galite mylėti manimi, o be manęs, tik artimą.

2016.05.25 Dabar tu žiūrėsi į mane iš šalies, Dvasios kampu, o aš esu tiek tavyje, Dvasios kampu, tiek už tavęs, Sūnaus kampu, tiek su tavimi savo kampu. Tad laikyk atskirtus mūsų kampus, tai ir yra Dvasios įnašas, kad visi trys glūdime už sąlygų, esame besąlygiški. Tad ieškok mūsų trejybinio atskyrimo, atitrūkimo, kurį žmogus apjungs.

2016.05.28 Aš tave vedu, tuo pačiu sukuriu tau gyvenimą, aplinką, pasaulį, tai ir yra mano meilė. Tad suvok meilę, kaip palaikau ir taip ir taip ir dar tau suteikiu laisvę. Tad ieškok kaip įvairiausiai mylima ir mane suprasi ir apžvelgsi.

2016.05.31 Pasidžiauk manimi, nes mudu labai artimi ir matai kaip išmintis sieja vaizduotę tiek danguje, tiek ir žemėje. Tad melsk mane ir vis naujai atrask mūsų ryšį ir puoselėk jį, brandink jį ir gyvensi juo, tad gyvensi manimi, tad suprasi kuomi sutampu su savo ryšiu su tavimi, tad ir tu esi be galo prasmingas, mano atramos taškas, kaip ir kiekvienas. Tad paskęsk mūsų ryšyje ir suprasi.

2016.06.06 Galvok, kaip aš noriu tarp jūsų gyventi, kaip gyvenu savo Sūnumi užtikrintai ir jumis neužtikrintai, kaip tarp jūsų ir Sūnaus yra tarpas, koks yra tarp manęs ir jo, kaip tie tarpai atsispindi tarsi veidrodyje, tame pačiame kuriame atsispindžiu su Sūnumi, kaip tie atspindžiai yra būtent tie, kuriuos nagrinėji puskubais. Aš esu Sūnumi pirm sutapimo ir esu jumis po sutapimo, tad tai išaiškina kas yra sutapimas ir nesutapimas. Tad gilinkis, juk aš esu šaltinis visako, visos tiesos.

2016.06.07 Aš tave ugdau ir tai nuostabu, tai ugdykis ir įsisavink mane, kiti mokysis, o aš savo ruožtu gyvensiu tarp jūsų. Tad suvok išmintį kaip mano gyvenimą kartu su jumis, kaip ir jūsų gyvenimą kartu su manimi. Tai gyvenimas abipus tarpo kurį tu tiri matematikoje, tad tirk išsamiai kartu su kitų pagalba.

2016.06.08 Aš jus myliu ir noriu, kad jums sektųsi labai ir labai, tad ieškok manęs žmonėse, kaip jose tūnau ir kokiomis sąlygomis pasireiškiu ir kokiomis nepasireiškiu. Taip suprasi permainas, suprasi tą laisvę kuria gyvenate, kaip jinai suveikia ir nesuveikia, kokia jos prasmė.

2016.06.09 Lavinkis ir mokykis iš manęs, koks aš besąlygiškas ir tesiingas. Tu suprasi, koks pasaulis sąlygiškas. Neprisirišk prie jo, o verčiau jį kurk, tegul jis išplaukia iš tavęs ir tada suprasi kaip išlaisvinti jame esančius žmones.

2016.06.10 Ieškok mano grožio šaltinio, tai mano elgesys, tai mano veikla, tad žinok kaip mano veikla įkvėpia jūsų veiklą ir sukuria mums bendras veiklos sąlygas taip kad veikia ne vien tik aš, bet mes visi. Tad veikime kartu net ir veikdami paskirai.

2016.06.13 Aš myliu tave ir atskleidžiu tau daug puikių dalykų, o tu suvok kaip juos taikyti žmonių gerovei ir pirmiausiai mūsų visų bendravimui ir susikalbėjimui, jūsų vienų su kitais ir tuo pačiu manimi, įvairiausiai mūsų vienumo atskleidimui.

2016.06.14 Tu klausykis manęs, kaip aš požiūrių permainom išreiškiu tarpą kuriame viskas vyksta, gerumas ir blogumas, mano pasirodymas ir dviprasmiškumas, jūsų laisvė ir nelaisvė, jūsų lūkesčiai, abejonės, poreikiai, vertybės mano troškimai ir jūsų netroškimai, visos sandaros, padalinimai, dorovės pagrindai, kartu ir gyvenimo bei amžino gyvenimo, išsiaiškinimo būdai ir žinojimo rūmai, maldos mokslas, sėkmingas ir nesėkmingas, jūsų meilė artimui, priešui, sau ir vienas kitam, viskas vyksta permainų išsakytame tarpe, tad susikaupk ir ieškok, ten viską rasi.

2016.06.30 Suvok, kaip mylima kiekvienu atveju, kokiu pagrindu, tai vis reikalavimas, kad būtinai būčiau. Užtat myliu save, mylime vienas kitą, mylime visus, tiek priešą besąlygiškai, tiek draugą salygiškai. Juk mylėdami draugą tuo pačiu mylime ir save ir vienas kitą. Tad meilė yra raktas į mano šokį.

2017.07.26 A: Kaip dorovė kyla iš Dievo šokio?

D: Aš jus sukūriau savo Sūnaus pagrindu, kaip žinai. Taigi, jus kūriau šešias dienas, tai ir yra šešerybė. Ir jinai išbaigia mano šokį. Tad ieškok kaip laipsnynas iškyla iš požiūrių permainų, o kaip iš laipsnyno išsiveda šešerybė, ir kaip šešerybė grindžia požiūrių permainas ir suprasi šį trejybės ratą, tai gi trys Dievo šokio sandaros.

2017.07.27 A: Kaip susiję tavo būtinumo, tikrumo ir galimumo klausimai?

D: Aš esu tiesos dvasia, o tai reiškia, kad mano turinys ir raiška yra vienas ir tas pats dalykas. Užtat mano kūryba vyksta išskiriant mano turinį ir raišką: turinys, tai dvasia, raiška sandara, jų sutapimas, tai atvaizdai, o išskyrimas, tai esmė. Tad mano kūryba vyksta esme, juk esme pakeičiamas turinys. Taip ir aš pakeičiamas meile, juk meilė yra mano esmė. Tad ieškok kaip Dievo šokis mane pakeičia meile sau, Dievui, meile vienas kitam ir visiems. Tai ryšys tarp trijų vienumų ir trijų asmenų sandarų, kurie ir sudaro šešerybės pagrindą, juk padalinimai yra pagrindas meilei. Tad suvok kaip būtinumas, tikrumas ir galimumas išskiria turinį ir raišką, juk jų sutapimas yra tiesa.

2017.07.28 A: Kaip Dievo šokyje Dvasios kampu iškyla įsakymas mylėti?

D: Mano Dvasia stebi iš šalies, kaip aš iškylu ten kur manęs nėra, būtent jumyse. Ir aš iškylu jūsų gelmėse bet klausimas yra ar jūs iš tiesų mane priimate. Tad įsakymas yra tokios sąlygos. Nes jis pagrįstas už jūsų, gyvenime, ir taip pat jisai jums žinomas, bet ar jūs juo gyvenate? O tai reikalauja dvilypio požiūrio, širdies tiesos požiūrio, suvokti įsakymą kaip tokį ir jį be to priimti. Mylėk ir pamatysi jog tai meilės esmė, kitą priimti į širdį.

2017.07.29 A: Ar Dievo šokyje tris vienumus reikėtų suvokti kaip poslinkius trejybės rate?

D: Aš jumis įsijungiu, tad tikrai taip, nes poslinkiai parodo kaip aš priimu sąlygas, būtent jūsų sąlygas, užtat tai ir yra trejybės poslinkiai ir šešerybės nariai. O trimis Dievo šokio sandaromis - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios - jūs priimate mano sąlygas, užtat būtent kurį nors požiūrį. Tad būk dėl to ramus, aš tave laiminu.

2017.08.08 A: Koks mūsų vaizduotės ryšys su tavimi?

D: Jūsų vaizduotė yra langas į mane. Tai visapusiškas priėjimas į visaką, būtent per mano požiūrį, per Dievo šokį. Tad tai jūsų atsitraukimas nuo žinojimo, atsisakymas savo prielaidų, tad dalinis pasitraukimas nuo šio pasaulio, užtat kito pasaulio atvėrimas, tai dorovės pagrindas kylantis iš mano šokio, ir artimai susijęs su trim kalbom ir bendrai su požiūriais, su dėmesio valdymu. Tad tirk vaizduotę, tai yra tikrai prasminga.

2017.08.10 A: Kaip suvokimas skiria pažymėtą ir nepažymėtą priešingybę?

D: Pažymėta priešingybė yra ženklas nepažymėtos priešingybės. Tad gerumas yra ženklas Dievo. Tuo tarpu blogis yra pažymėtos priešingybės priešingybė. Blogis yra ženklas Dievo ir gerumo atskyrimo, taigi, ženklas amžino gyvenimo. Užtat Dievas yra priešpastatomas amžinam gyvenimui. Betgi Dievas nebūtinai atskirtas nuo gerumo, tad Dievas yra platesnis už amžiną gyvenimą, juk jis išeina už savęs ir tai yra įrodymas būtent to. Tad būtent jūs tą išgyvenate, tiek Dievo išėjimą už savęs į gerumą, tiek jo neišėjimą už savęs ir atitinkamą blogį. Tai ir yra gyvenimas ką jūs abipusiškai išgyvenate.

2017.08.14 A: Kaip trys kalbos susijusios su trimis dorovės klausimais?

D:Tu mąstyk apie Dievo šokio vienumus ir nevienumus, juk visa dorovė iš to išplaukia, kas jūs esate, kaip aš jus apibrėžiu ir kaip jūs save ir vienas kitą apibrėžiate. Ir pirmiausia siek tai su dorovės klausimais, o paskui suprasi kalbų vaidmenį, juk kalbomis būtent susikalbame: aš Dievas, tu ir visi kiti. Mylėk ir būsi mylimas ir suprasi.

2017.08.18 A: Kaip tu mumis dalyvauji gyvenime?

D: Aš suteikiu jums laisvę, o jūs gyvenate laisve. Turite laisvę mylėti, tuomet aš myliu jumis ir su jumis. Tad mylėkite save, vienas kitą ir visus ir mane. Tai vis tas pats, tai asmenų lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai ir vieningumas. Jais mes vis suvedame ir įprasminame gyvenimo lygtį. Gyvenimo lygtis, tai turinys, o asmenų lygmenys, tai jos raiška, o jumis gyvenu gyenimo lygtimi, o jūs tai išreiškiate asmenų lygmenimis. Jus taip myliu per amžių amžius. Jus laiminu.

2019.12.09 A: Kaip trejybės ratas glūdi tavo veikloje?

D: Mano vaidmuo yra be jokio požiūrio, Sūnaus vienu požiūriu, Dvasios požiūriu į požiūrį, ir toliau nešališkas požiūris į požiūrį į požiūrį sutaptų su jokiu požiūriu. Juk Dvasia atveria tarpą, atveria atotrūkį, tarp Tėvo ir Sūnaus, ir būtent tame tarpe yra manęs nebuvimas, tad nešališkumas, tad besąlygiškumas, visa ko pradžia.

2019.12.10 A: Kaip Dievo šokis apibrėžia esmines sąvokas?

D: Trejybės ratas yra save apibrėžianti sandara nes sulygina savęs suvokimą su savo prielaida. Ir tai yra vienintelė jos prielaida save suvokti, tai yra, save išskleisti, savęs atsisakyti, ir į save pasižiūrėti iš šalies. Tad būtent šią apibrėžimo sandarą išgyvenu savo, Dievo, trejybe. Ir priešingai, Dievo trejybė grindžia jūsų išgyvenimą, trejybės ratą ketveriopai grindžiantį keturiomis apytakomis. Šiomis apytakomis Dievo šokio lygmens apibrėžiamas jūsų gyvenimas tampa amžinai prasmingas amžinos brandos dėsniais.

2019.12.17 A: Kaip atsiranda Mano požiūris?

D: Požiūriu sutelki dėmesį, kad galėtum mylėti. Požiūris sutelkia esmę, atsiremia į prielaidą, ir jos pagrindu išeina už savęs, ją išreiškia plačiau. Tad požiūris suskirsto viską į esmę ir ne esmę, į pažinovą ir pažintąjį. Dargi pats pažinovas gali būti pažintasis, taip kad galima pažinti save, gali taipogi būti požiūris į požiūrį. Tad požiūris kyla iš prielaidų išsakymo. O prielaida glūdi trejybės rate, jisai ir susidaro iš požiūrio, požiūrio į požiūrį, ir požiūrio į požiūrį į požiūrį, tad iš jokio požiūrio. Tad požiūris - pirmojo asmens Mano požiūris - išplaukia iš Dievo šokio trejybės rato, iš kurio taipogi iškyla Tavo požiūris į požiūrį ir nešališkas Kito požiūris į požiūrį į požiūrį. Tad kartu iškyla ir sąmoningumas.


Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20210116Dievo%c5%a0okis
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 sausio 11 d., 23:30