Iš Gvildenu svetainės

Mintys: 20210116Užrašai

笔记

Apytaka

• Apytaka remiasi į nulybę, į Dievą už santvarkos.
• Dievo šokis apibrėžia Dievo išgyvenimus, išgyvenimo apytaka - bendro žmogaus, žinojimo rūmai - asmenybės, meilės mokslas - pasaulio.
• Apytakų aštuonerybė yra pagrindas pirminėm sandarom.
• Koks ryšys tarp keturių aptyakų aštuonerybių ir keturių pirminių sandarų? Pavyzdžiui, išgyvenimo apytakoje padalinimai išplaukia iš dvejonių. Vadinas, Dievo šokyje reiškiasi poreikių tenkinimas (Dievo įsakymais), išgyvenimo apytakoje abejonių dvejonėmis, žinojimo rūmuose lūkesčių jauduliais, meilės moksle aštuongubu keliu.

Gyvenimo lygtis - aštuonerybė

• Ketverybė - Dievas, penkerybė - gerumas, šešerybė - gyvenimas, septynerybė - amžinas gyvenimas

Gyvenimo lygtis

• Galima sieti: nulybė - dvasia, trejybė - sandara, šešerybė - atvaizdai, vienybė - vieningumas. O ką tuomet reiškia kiti padalinimai?

Tiesa

• Tiesos apžvalgoje trūksta aštuonerybės nes aštuonerybė liudija prieštaravimo neprieštaravimą, tai yra, Dievo gerumą.
• Tiesa išsako kaip 6=4+2 atvaizdai.

Žinojimo rūmai

• Keturios požiūrių grandinės {$P^0,P^1,P^2,P^3$} yra pagrindas žinojimo rūmų apibrėžtai santvarkai, pavyzdžiui, geometrijai.

Jėzus

• Bendras žmogus (žmogaus sūnus) yra mokomas patirties turinčios asmenybės, paskiro žmogaus.
• Jėzus pastebėjo, kad jie iš dangaus ženklų mato koks oras (rytoj). Bet ar nemato atvirkščiai, kuri yra diena? kas tai per diena?

Išgyvenimo apytaka

• Nulybę grindžia išgyvenimo apytakoje trejybė +1, +2, +3, darniai susiveda į nulybę: 5+3=0, 6+2=0, 7+1=0.
• 6+2=0 Sąlygišką ir besąlygišką trejybę sutapatina dvejybė.
• 5+3=0. Visko dvasia papildo +1 -> 0.

Išvertimai

• Amžina branda - žmogaus kaip instrumento tobulėjimas
• Amžinu gyvenimu Dvasia išverčia Tėvą ir Sūnų taip, kad nesulaukiame jų pabaigos, tad Tėvui teikiama pirmenybė ir nėra tolimesnio išsivertimo.
• Žinojimo rūmai žmoniškai amžinu gyvenimu išreiškia suderinimą išsakytą Dievo šokyje šventa Dvasia. Paaiškėjo kas tai yra Dvasia. Ir kadangi tai vyksta amžinai, nėra išsivertimo.
• Vamzdis ir trejybės ratas.
• Išsivertimai nulybe viena puse И grįžta trejybės ratu atvirkštine puse N.
• Žmogus yra vamzdis per kurį teka dvasia pirmyn ir atgal. Palyginti su Dievo šokiu - Dievas išeina už savęs bet nėra vamzdžio. O žmogus yra esant vamzdžiui.

Gyvybė

• Būti maloniam (kind), tai draugauti su gyvybe, tai susiję su meile, tai meilės pradas.
• Gerumas, dorumas ir malonumas - koks skirtumas? Malonumas teikia laimę, o gerumas nebūtinai. Nes malonumas pripažįsta mylimojo lūkesčius, o gerumas nebūtinai, nes tie lūkesčiai gali būti klaidingi.
• Simuliavimas, tai meilės pilnatvė, tai visų galimybių palaikymas. (Kaip kad Mindey domisi.)
• Ar gyvybės sąlygas išreiškia septynios maldos rūšys?
• DNR bazės yra papildiniai. DNR siūlai yra papildiniai. O kaip su dauginimuisi lytiniu pagrindu?

Trejybės rato ir trejybės atvaizdų santykis

• N nusistatyti P-N-V
• V vykdyti N-V-P
• P permąstyti V-P-N

Dvasios srautas (nulybė ir trejybė)

• viskas N-V-P, betkas V-P-N, kažkas P-N-V, niekas: paskiri - N, V, P

Atvaizdai. Už srauto - sandara.

• Ne niekas. Ar. Nėra paslėpta. Tiesa. Turinys ir raiška sutampa. Prasideda N požiūriu: besąlygiškas Dievas, be išorinės aplinkos: galimas: būtinas -> tikras
• Ne kažkas. Koks. Nėra pavaizduota. Betarpiškumas. Turinys ir raiška dalinai sutampa. Prasideda V požiūriu į požiūrį: nepaneigiamas Aš, be atrankos: asmuo: daiktas -> eiga
• Ne betkas. Kaip. Nėra kaitos. Pastovumas. Turinys ir raiška dalinai sutampa. Prasideda P požiūriu į požiūrį į požiūrį: nešališkas Tu, be vidinės sandaros: daugis: vienis -> visybė
• Ne viskas. Kodėl. Nėra aprėpta. Prasmingumas. Turinys ir raiška nesutampa. Prasideda ? požiūriu į požiūrį į požiūrį į požiūrį (visais, nesvarbu kuriuo): būtinas Kitas, be būtinos sąvokos (pats Kitas būtinas, ne jo sąvoka): mąstymas: buvimas -> veikimas

Dievas santvarką išgyvena apytaka, asmeniu, apimtimi. Jų trejopu pagrindu išgyvena santvarką besąlygiškai, nešališkai, nepaneigiamai, trejybės ratu.

Tėvas yra tasai, kuris išeina už savęs, užtat suvokia. O Sūnus yra tasai, kuris neišėjo už savęs, užtat susivokia. Ir Dvasia išreiškia, jog jie sutampa, ji suvokta amžinu gyvenimu.

Dievo šokis išreiškia Tėvo požiūrį. Išgyvenimo apytaka išreiškia Sūnaus požiūrį. Žinojimo rūmai išreiškia Dvasios požiūrį, kaip iš Tėvo išplaukia Sūnus ir juos toliau Dvasia derina santvarka. O meilės mokslas išverčia žinojimo rūmus.

• Dievo šokis: Tėvas pasitraukia (Aš esu Dievas) Ar Dievas. Kaip Tėvui atrodo: (Aš esu Dievas), Sūnui (Tu esi Dievas), Dvasiai (Kitas yra Dievas), prielaidos - Dievo Dievas (Dievas yra Dievas). Trys kampai į tą patį Dievą.
• Išgyvenimo apytaka: Kaip Sūnui atrodo (Tu esi Dievas). Koks Dievas. Trys pasitraukia: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas, tačiau vienas paskui kitą.
• Žinojimo rūmai: Kaip Dvasiai atrodo (Kitas yra Dievas). Kaip Dievas. Trys susiveda.
• Meilės mokslas: Kaip prielaidoms atrodo. Vienas suveda. Kodėl Dievas. (Dievas yra Dievas). Nėra tarpo, sutampa.

Malonė (kindness) ir gydymas šabo dieną.

Mandelbrot aibė: dviprasmybė: riba tarp grįžtančio (pasikartojančios veiklos) ir negrįžtančio (vienkartinės veiklos).

Suvokimas Dievo šokyje besąlygiškas. Jisai tampa sąlygišku kitose apytakose, apimtis siaurėja.

Koks ryšys tarp šviesuolio kertinės vertybės ir jo žinojimo rūmų?

Dievo šokyje, kaip iš prieštaravimo kyla neprieštaravimas? Koks septynerybės ir gerumo ir Sūnaus vaidmuo? Kaip tai plėtojasi Dievo šokio išvertimu, išgyvenimo apytaka?

Aštuongubas kelias. Dievas su kuriuo neturiu ryšio yra mano gelmėse.

Išgyvenimo apytaka išskiria santykius su Dievu už manęs ir manyje.

Sapnavau: Hell's Bells theorem

Sapnavau: Kalba-atmintis-įsimintina. Trys apskritimai: mažas vidutiniame, vidutinis didžiausiame, kaip kad taikinyje. Trys strypai tarp keturių lygmenų. Taip pat trejybės ratas išsakantis sąlygiškumą ir besąlygiškumą. Užkoduotas lygmenyse.

2 x 3 x 4 Aš esu 3 pasirinkimai (ir trejybės ratas) tarp 4 pakopų tarp 2 kraštutinumų (Dievo už manęs ir mano gelmėse).

4 apytakos 24 = 2 x 3 x 4. Įvairių Dievo kampų ir sandarų išgyvenimas.

Dievo išgyvenamas aštuonerybė: 0, 1, 2, 3 ir -4, -3, -2, -1.

Susikalbėjimas su priešais - su kitais - trejybės ratu tikrovėje - pasaulio pagrindu (Tėvo pasaulėžiūra). Susikalbėjimas su draugais - su savais - sąvokų kalba - Dievo požiūriu (Sūnaus pasaulėžiūra).

Mokomės pasąmone išgyvenimais (buvimu, įsijautimu) ir sąmone iš išgyvenimų (nebuvimu, atsitokėjimu).

Pasąmonė yra tinklas, sąmonė medis, juos sąmoningumas sieja seka, susiuvantis siūlas. Dorumas yra teisingas sąmonės išlankstymas.

Dievas tampa mums reikšimingas kai tenka mylėti priešą, kai turime priešus dėl to, kad užstojame silpnesnius. Ir kai norime auklėti kitus, kad nebūtumėme savanaudžiais.

Žinojimo rūmai suveda dviprasmybę tarp Sūnaus visuminės asmenybės sąlygose ir besąlygiško Tėvo sąlygiškai apibrėžto mokslo. Dvasia juos suderina, kaip kad suderina klausimą ir atsakymą.

Santvarka yra neapibrėžtumas

https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/svetimkuniu-metamorfozes-su-linu-liandzbergiu-kalbasi-gabriele-zaidyte.d?id=84842637 Sporto rūmų architekto sūnų Liandzbergį

• Suprasti kaip iškyla įvairūs sandaras grindžiantys kampai ir kaip jie susiję.
• Palyginti įvairiausias trejybes ir jomis išmąstyti keturių apytakų bendrus pagrindus.
• Suvokti ką asmenų apytakos turi bendro ir kaip jos išsiskiria kaip būtent Dievo, visko, troškimų ir meilės mokslai.
• Išsakyti žinojimo rūmus biologijai ir susijusiems mokslams: chemijai, mikrobiologijai, genetikai, medicinai, ekologijai, evoliucijai.
• Atsižvelgus į žinojimo rūmus, apibrėžti gyvybę, gyvenimą, meilę, Dievą, maldą, entropiją, žinojimą, informaciją ir kitas sąvokas.
• Apžvelgti ir sudėlioti visas savo mintis apie meilės mokslą, šviesuolių bendrystę, meilę, gyvenimą ir gyvybę, Aleksandro teoriją.
• Suprasti kaip meilė palaiko gyvybę, sąmoningėjimą, sąmoningumą, kaip visa tai iškyla gyvybės dėsniais, visumos išvertimais.
• Iš pagrindų suprasti entropiją ir susieti su meilės mokslu.
• Permąstyti, kaip malda suveikia.
• Suprasti meilės mokslą kaip Kito apytaką, tiriančią klausimą, ir susidedančią iš Dievo trejybės, aštuonerybės, dešimt Dievo įsakymų ir žmogaus trejybės rato.

2020.12.16 komisijos posėdis

Pažinti aplinką

• Susipažinti su savo kiemo augalais. Sukurti sieną juos apžvelgti. Mokytis jų pavadinimų įvairiomis kalbomis.
• Mokytis paukščių giesmių.
• Ieškoti aplankytinų vietovių.
• Daryti sąrašą augalų savo kiemui, ką bandyti nusipirkti, ką atsivežti iš gamtos.

Mokytis priemonių tyrimams

• Išmokti naudoti Stockfish.

Lavinti dvasią

• Rinkti Dievą šlovinančią muziką - gospel, klasikinę ir įvairių tikėjimų.

Lavinti įgūdžius

• Nagrinėti savo šachmatų žaidimus.
• Mokytis gitaros ir pianino.

Mokytis mokslų

• Mokytis fizikos - rinkti išsiaiškinimo būdus.
• Pasiskaityti mokslo naujienų: Quanta Magazine

Mokytis kalbų

• Mokytis kinų kalbos, rašmenų, kinų kaligrafijos, plėsti žodyną.

Mokytis muzikos teorijos

• Nagrinėti muziką, paprastas dainas.

https://www.politico.com/news/magazine/2021/01/07/alyssa-farah-q-and-a-456369

Užtaisyti klausimai, pavyzdžiui, Kas yra laimė? Kaip apžvelgti visus tokius klausimus? Kaip jie susiję su išgyvenimais ir išsiaiškinimo būdais?

• 3 (suvokimo srautai) x 4 (pakopos) = 12 aplinkybių
• 4 (pakopos) x 2 (kryptys) = 8 padalinimai
• 2 (kryptys) x 3 (srautai) = 6 atvaizdai pertvarkymai

Meilės mokslas sieja Dievą ir meilę, asmenį ir vertybę, sąmonę ir pasąmonę, mokslą ir asmenybę, per prarają.

Koks ryšys tarp žinojimo rūmų ir žinojimo lygmenų?

Požiūriai išplaukia iš sąmonės iš skylių (įsivaizduojamų asmenų, Dievo). Sandara iš visumos, iš sąmoningumo.

Kaip žinojimo rūmai išreiškia bendrą suvokimą ir Dvasios plazdenimą?

Tėvas ir Sūnus yra du žinojimo rūmų sparnai.

Koks ryšys tarp išgyvenimo ir išsiaiškinimo būdų?

Dievo trejybė suprastina dinamiškai - Dievas traukiasi, o trejybės ratas tai išsako statiškai, nariais.

Dangaus karalystė: Aštuongubas kelias suderina sąmonės medį išplaukiantį iš Dievo ir trejybės ratą pagrįstą pasauliu ir pasąmone.

Kaip Dievo vaidmenys išsidėlioja apytakomis?

Kaip kertinė vertybė ir asmenybė susiję su žinojimo rūmais?

Kaip dorovė ir nedorovė susijusios su asmenybe ir žinojimo rūmais?

Ką gaima išmokti iš Noreikos arba Hitlerio žinojimo rūmų?

Kuo skiriasi Jėzaus žinojimo rūmai nuo kitų žmonių?

Dievas mus saugantis yra mūsų gelmėse.

Kas viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo mano gelmėse? Dievas už manęs. Būtent tai vysto mano valią, kad galėčiau atsiplėšti nuo savęs. Nes sąmonė ir pasąmonė turi savo valdas. Bet sąmonė turėtų valdyti jų ribą, tai yra sąmoningumas. Ta prasme pasąmonė turėtų būti atvira aibė, o sąmonė turėtų būti uždara aibė. Užtat begalybę - amžiną gyvenimą - turėtumėme išgyventi pasąmone. Tai yra pasąmonės amžinas ryškinimas savo gelmių, savo valios valios.

Išgyvenimais ir išsiaiškinimo būdais išryškiname ribą tarp savęs ir pasaulio, o tai pagrindas meilei, brandai, sąmoningumui. Ir tą ribą išreiškia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė, jais išsakytas tarpas, kuris reiškiasi laisvumu, iš kurio išauga nulinis požiūris.

Apytakų išvertimais išryškėja tarpas tarp savęs (savo gelmių) ir pasaulio (ir Dievo už jo).

Gyvybei būdingas savęs tikslinimas, o tam reikalingi jauduliai, skausmai, dorovė ir elgesys, gyvenimo neteisingumas ir t.t. Tokios sąvokos iškyla gyvybės mokslo žinojimo rūmų santvarkoje, šešiuose pertvarkymuose.

Uncomfortable is when what we wants for ourselves is not what another wants for us. If we're to make people uncomfortable for them to grow, we better look again from God's perspective if we're not just being selfish. And then forgive us our sins, as we forgive.

I remember your wedding, selecting Jesus's words, "The Lilies of the Field" https://en.wikipedia.org/wiki/The_Birds_of_Heaven Seek ye God's righteousness (his uncomfortability in this world?) and the kingdom of heaven (being comfortable being uncomfortable?)

Viskas ir visos sandaros išplaukia iš dvejybės, trejybės, ketverybės. O viskas susiveda į septynerybės tarpą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, sąmonė ir pasąmonės, klausimo ir atsakymo, pirmos tvarkos ir antros tvarkos, savęs ir pasaulio.

Prieštaravimo išdava: vertybė (meilės neigimas) yra meilės pjūvis.

Tarpą išsako atvaizdai. Du atvaizdai išsako tarpo dvasią, jo laisvumą, didėjantį ar mažėjantį. O keturi atvaizdai išsako tarpo apimtį: viską, betką, kažką arba nieką.

Amžina branda - žmogus kaip instrumentas tobulėja

Dievas troškimais išgyvendamas pirmąsias sandaras grindžia antrines sandaras. Kuom skiriasi pirminių ir antrinių sandarų išgyvenimas? Pirminės sandaros apibrėžia tiesioginį santykį su tavimi, su sąmone, su klausimais, tad gyventi dvilypiu arba vienareikšmiu požiūriu. Antrinės sandaros apibrėžia netiesioginį santykį su kitu, su atsakymais, su pasąmone, kuria galime įsijausti ir atsitokėti, tad gyventi sąmoningai.

Atsitokėjimas atsiremia į Dievą už santvarkos, o įsijautimas atsiremia į Dievą mūsų gelmėse. Jais išgyvename, išeiname už savęs. Dievo požiūris atsiremia į Dievą už santvarkos.