20211105AdomasPavadinoGyvūnus, 20211105AdomasPavadinoGyvūnus-Santrauka, 20211105AdomasPavadinoGyvūnus-Juodraštis, Žmogaus amžiaus iššūkiai
Santrauka
Adomas pavadino gyvūnus. Biologijos epistemologijoje glūdi meilė gyvybei
Žmonijos ir gamtos tikslų suvokimas nušviestų žmonijos ir gamtos santykių galimybes. Žmogus lig šiol nesugeba net apibrėžti gyvybės sąvokos. Tuo tarpu gyvybės mokslas, biologija, lydėjo laukinį žmogų kada jisai jaukino vilkšunius (Eurazijoje) ir sodino javus (Levante) bei bulves (Anduose). Užtat prasminga apžvelgti įvairiausius biologijos išsiaiškinimo būdus, tiek Rytų, tiek Vakarų. Pristatysiu 24 biologijos išsiaiškinimo būdus ir jų tarpusavio santykius. Ši santvarka iš esmės nesikeičia, užtat joje slypi mums įgimtas supratimas, kas yra gyvybė, kas yra žmogus, kas yra meilė. Paaiškėja, kad žmogus gamtoje yra tyrėjas nagrinėjantis gyvybės medžiagas ir sąlygas, išsiaiškinantis gyvybės savybių abėcėlę ir augantis vis labiau raštingu gyvybės galimybėmis. Milijonus metų vystomas ir ugdomas žmogus nepasakys, kas yra gyvybė, tačiau jisai įgimtai moka ją atpažinti, stebėti, pavadinti, palaikyti, puoselėti, mylėti. Dargi žmogus pranoksta save kada myli ne įgimtai, tai kas jam miela, o dėsningai, paklūstant įsakymui mylėti. Žmogus iš prigimties atpažįsta gyvybės savybių abėcėlę, tačiau ugdydamas save, gyvendamas dėsningai, jisai sugeba skaityti ir rašyti vis naujus gyvybės žodžius, sakinius ir raštus. Dorovinis iššūkis mylėti besąlygiškai leidžia žmonijai susigaudyti visatoje, kaip jos tyrimai išplaukia iš Dievo tyrimų. Dievą išplečia gamta, gamtą išplečia žmogus, žmogų išplečia jo dirbiniai. Žmogų visatoje gali pranokti dirbtinas protas, gali pranokti iš kitur atkeliavę ateiviai, tačiau žmogus liks visiems brangus kaip tyrėjas, mokantis mylėti, tiek įgimtai, tiek dėsningai.
Konferencija „Antropoceno iššūkiai: Žmogaus ir gamtos santykių problemos rytų ir vakarų mastytojų akiratyje“
Lietuvos kultūros tyrimų institutas Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyrius
Prašome paraiškas su pranešimų pavadinimais ir glaustomis tezėmis siųsti Organizaciniam komitetui iki 2021 m. spalio 27 dienos.
2021 m. lapkričio 5 d. Lietuvos kultūros tyrimo instituto Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyrius rengia dvidešimt pirmą nacionalinę konferenciją „ANTROPOCENO IŠŠŪKIAI: ŽMOGAUS IR GAMTOS SANTYKIŲ PROBLEMOS RYTŲ ir VAKARŲ MĄSTYTOJŲ AKIRATYJE“ Konferencija vyks Lietuvos kultūros tyrimų institute (Vilnius, Saltoniškių g. 58).
Konferencijos organizacinis komitetas:
Pirmininkas – akad., prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas
Nariai – akad., prof. (h.p.) Audrius Beinorius, dr. Žilvinė Gaižutytė, dr. Naglis Kardelis, akad., prof. dr. Algis Mickūnas, prof. Stasys Mostauskis, dr. Loreta Poškaitė, dr. Vytautas Rubavičius, dr. Aivaras Stepukonis, dr. Žilvinas Svigaris, dr. Odeta Žukauskienė
Konferencijoje numatomos šios sesijos:
Už renginį atsakingas prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyriaus vadovas: tel. 8~ 683 49 171 El. paštas: aandrijauskas gmail.com Konferencijos koordinatorė Inga Laužonytė, tel. – 8 645 424 06 el. paštas: <ingalauzonyte gmail.com>
Iš konferencijoje perskaitytų pranešimų bus atrenkami geriausi eiliniam „Rytai-Vakarai: komparatyvistinės studijos“ tomui, kurį numatoma išleisti 2022-2023 metais.