神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.Aleksandras istorija

Rodyti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2021 sausio 15 d., 01:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr: [[http://www.math4wisdom.com/wiki/Research/CognitiveFrameworkForAlexander]], [[Pagrindimas]]
į:
[[http://www.math4wisdom.com/wiki/Research/CognitiveFrameworkForAlexander | Cognitive Framework for Alexander]], [[Pagrindimas]]
2021 sausio 15 d., 01:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr: [[Book/CognitiveFrameworkForAlexander]], [[Pagrindimas]]
į:
Žr: [[http://www.math4wisdom.com/wiki/Research/CognitiveFrameworkForAlexander]], [[Pagrindimas]]
Pakeista 4 eilutė iš:
į:
-----------------
Pakeista 24 eilutė iš:
į:
---------------------
Pridėtos 54-60 eilutės:

Nikos Salingaros - trys taisyklės:
* smulkiausiame lygmenyje - ritmingas kaitaliojimas
* lygmenų mąstus skiria skaičius e = 3
* stambiausiame lygmenyje - mažinti entropiją

Antros kalbos mokymosi priemonės atskleidžia žmogiškos pasikartojančios veiklos įvairumą, žmonijos bendrai ir paskirų kultūrų etnogramas.
2017 spalio 14 d., 13:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 149-153 eilutės:

Meno tikslai - tirti toliau
* Ieškoti kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)
* Ieškoti vertybių klausimų ir kaip juos plėtojame meile.
* Surasti, kokius tinkinimo būdus radau betirdamas meno taisykles.
2017 spalio 13 d., 23:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 124-148 eilutės:

'''Derinių kalba'''

Gyvenimo lygtis ir deriniai: dvasia (savęs apibrėžimas), sandara (derinys-sprendinys), atvaizdai (tinkinimas-nuostata), esmė (klausimai-atsipalaidavimas). Esmė yra ta dalis iš kurios galima atstatyti visumą, visą kitą.

Šachmatuose Aleksandrinis derinys yra sumanymas. Galėčiau tirti šachmatus, kaip derinių kalbą, ir tuo pačiu tirti išsiaiškinimo būdus šachmatuose.

Derinys turi pavadinimą nes tai gairė, tai pakartotinas sprendimas. Tad derinį išsako lygtis siejanti sandarą, veiklą ir gairę:
* (pastovi) sandara = gairė (pakartotinis taikymas) / veikla (pasikartojanti)

Tinkinimas (derinių) - susijęs su tobulumu, gerumo esme.

Atminties pagrindas - CDZ - yra deriniai, nes tai veikla, sandara, gairė ir jų tikslinimas - o jų pagrindas yra atkartojamumas.

Atmintis "iššaukta" veiklos - ne visai pasikartojančios.

Įsisavinimui reikalingas pakartojimas, tad, pavyzdžiui, mažas vaikas kartoja sau "dūle, dūle, dūle, dūle..." įsijausdamas, įsiklausydamas į save, užtat tikslindamas raišką, ją tobulai išmokdamas. Meno kūrinys yra tai kas mumyse skatina tokį įsigilinimą, įsiklausymą, pakartojimą mintyse, užtat mus traukia, užtat tai tampa mūsų dalimi. Užtat tuo pačiu tas pasikartojimas gali vykti bendrijoje, visuomenėje, gali grįsti bendrystę. Meno kūrinys iššaukia pasikartojančią veiklą.

Thinking powerfully, sensitively, etc. primena derinių iššūkius.

Derinių taikymas
* Circumstances - 12 questions, purposes of art, rules of art, Alexander's principles of life, self-identity circumstances, cognitive linguistics, metaphors, etc.
* Wishes - out of conditions - describe God who goes beyond himself. Representations of nullsome describe similarly within conditions as we go out of system back to God outside of it.
* Health art is based in the search for peace and then - once we've found it - the creation of life around it. Unhealthy art has no sense of peace.
* Healthy art - healthy emotions: we expect what we wish. Unhealthy art - unhealthy emotions: we expect what we don't wish.
2017 spalio 12 d., 20:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr: [[Book/CognitiveFrameworkForAlexander]]
į:
Žr: [[Book/CognitiveFrameworkForAlexander]], [[Pagrindimas]]
2017 spalio 12 d., 20:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 119-125 eilutės iš
* Herbert Simon "Sciences of the Artificial" https://en.wikipedia.org/wiki/Herbert_A._Simon
į:
* Herbert Simon "Sciences of the Artificial" https://en.wikipedia.org/wiki/Herbert_A._Simon

>>bgcolor=#EEEEEE<<

Ramybės pavadinimai turi jausminį atspalvį, tai ramybės atspalviai. O kaip su meile, kaip ją įvairiai išreiškia mūsų kertinės vertybės?

>><<
2017 rugsėjo 24 d., 20:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 110-119 eilutės iš
(Kūrybos) tikslas yra įsijausti - gyventi pasaulyje. O ramybė (atsitokėjimas) yra tam priemonė.
į:
(Kūrybos) tikslas yra įsijausti - gyventi pasaulyje. O ramybė (atsitokėjimas) yra tam priemonė.

Every discipline and every person needs its own house of knowledge because it needs its own distinction of the truths of the heart and the world, which includes the distinction by the accumulated unconscious by which it is either at peace or riled.

Thus the four tests of the heart and the world are applicable to the unconscious (riled or at peace), the conscious (ask the broader question) and two levels in between: the truth of the heart leads to the truth of the world, and not the other way around; and the truth of the world can be learned from examples, but the truth of the heart must be already known. Thus the truth of the heart is the truth of the conscious, and the truth of the world is the truth of the unconscious. The general principle is that the unconscious is designed to give priority to the conscious. If the conscious mind cedes authority, which may be very tempting, but this causes problems.

Related thinkers
* George Polya - How to Solve It - patterns, heuristics
* Adrianne Bejan - similar to Alexander. Evolution of design thinking.
* Herbert Simon "Sciences of the Artificial" https://en.wikipedia.org/wiki/Herbert_A._Simon
2017 rugsėjo 24 d., 20:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 108-110 eilutės iš
Kūrėjo tikslais (kodėl) išeiname už santvarkos (už savasties?). Meno taisyklėmis (kaip) įeiname į santvarką (į savastį?).
į:
Kūrėjo tikslais (kodėl) išeiname už santvarkos (už savasties?). Meno taisyklėmis (kaip) įeiname į santvarką (į savastį?).

(Kūrybos) tikslas yra įsijausti - gyventi pasaulyje. O ramybė (atsitokėjimas) yra tam priemonė
.
2017 rugsėjo 24 d., 14:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 106 eilutė iš:
Išmąstyti Aleksandro išsiaiškinimo būdus... ir susieti su visomis šitomis sąvokomis. Vienais išsiaiškinimo būdais atsitokėjame - einame link ramybės, visko kito atsisakome. O kitais išsiaiškinimo būdais įsijaučiame, domimės iškylančiais iššūkiais, naujai sprendžiant, naujai taikant derinius. Trejybe deriname atsitokėjame ir įsijautimą. O santvarkos išsiaiškinimo būdais sprendžiame uždavinius siejant derinius.
į:
Išmąstyti Aleksandro išsiaiškinimo būdus... ir susieti su visomis šitomis sąvokomis. Vienais išsiaiškinimo būdais atsitokėjame - einame link ramybės, visko kito atsisakome. O kitais išsiaiškinimo būdais įsijaučiame, domimės iškylančiais iššūkiais, naujai sprendžiant, naujai taikant derinius. Trejybe deriname atsitokėjame ir įsijautimą. O santvarkos išsiaiškinimo būdais sprendžiame uždavinius siejant derinius. Palyginti su Polya išsiaiškinimo būdais (patterns).
2017 rugsėjo 24 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 40-42 eilutės iš
* Pagrindinė mintis: ramybė ir gyvybė iškyla žinojimu modeliuojant nežinojimą. Ryšys tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp vienkartinės veiklos ir pasikartojančios veiklos.
į:
* Pagrindinė mintis: ramybė ir gyvybė iškyla žinojimu modeliuojant nežinojimą. Ryšys tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp vienkartinės veiklos ir pasikartojančios veiklos, tarp skaidymo (lygiagrečiais požiūriais) ir suvedimo.

Modeliuojant užtat iškyla skirtumas tarp trejybės atvaizdų: trejybės ratu nėra pasirinkimo, esame suvesti; logika išskaidomi trys lygiagretūs požiūriai (būtina, tikra, galima). Didėjantis laisvumas sprendimas
.
2017 rugsėjo 24 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 40 eilutė iš:
* Pagrindinė mintis: ramybė ir gyvybė iškyla žinojimu modeliuojant nežinojimą.
į:
* Pagrindinė mintis: ramybė ir gyvybė iškyla žinojimu modeliuojant nežinojimą. Ryšys tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp vienkartinės veiklos ir pasikartojančios veiklos.
2017 rugsėjo 24 d., 12:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 40 eilutė:
* Pagrindinė mintis: ramybė ir gyvybė iškyla žinojimu modeliuojant nežinojimą.
2017 rugsėjo 24 d., 11:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 83-85 eilutės iš
Tas žinojimas leidžia man įsivaizduoti, kaip tapau pasekme - kaip atsiradau viduje, taip kad tai žinodamas galiu įsivaizduoti priežastį, kartu ir išorę. Tad tas žinojimas yra tiesiog jungiklis, kuriuo patekau į vidų, užtat būtent kuriuo galiu įsivaizduoti, kad čia patekau. Tas jungiklis ir yra pažinimas. Žinojimas leidžia pasižiūrėti į priežastingumą iš šalies, taip kad mes neišgyvename išorę, ir mes nesutampame su priežastimi, o mes verčiau matome priežastį iš šalies, savo žinojimo lauke.

Tad auga žinojimas - pažinimas - praktika. O pirma jo yra nežinojimas - nepažinimas - teorija. Nes teorija (nepažinimas) yra neįjungtas algoritmas, o
praktika (pažinimas) yra įjungtas algoritmas.
į:
Tas žinojimas leidžia man įsivaizduoti, kaip tapau pasekme - kaip atsiradau viduje, taip kad tai žinodamas galiu įsivaizduoti priežastį, kartu ir išorę. Tad tas žinojimas yra tiesiog jungiklis, kuriuo patekau į vidų, užtat būtent kuriuo galiu įsivaizduoti, kad čia patekau. Tas jungiklis ir yra pažinimas. Žinojimas leidžia pasižiūrėti į priežastingumą iš šalies, taip kad mes neišgyvename išorę, ir mes nesutampame su priežastimi, o mes verčiau matome priežastį iš šalies, savo žinojimo lauke.

Žinojimas leidžia pasižiūrėti iš šalies, kaip atrodo pasekmė ir priežastis. O nežinojimu tenka įsivaizduoti tiesiogiai, kaip išgyvename, kitaip nesuprasime.

Tad auga žinojimas - pažinimas -
praktika. O pirma jo yra nežinojimas - nepažinimas - teorija. Nes teorija (nepažinimas) yra neįjungtas algoritmas (nesuveikęs poslinkis), o praktika (pažinimas) yra įjungtas algoritmas (suveikęs poslinkis).
2017 rugsėjo 24 d., 11:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 101-103 eilutės iš
Išmąstyti Aleksandro išsiaiškinimo būdus... ir susieti su visomis šitomis sąvokomis. Vienais išsiaiškinimo būdais atsitokėjame - einame link ramybės, visko kito atsisakome. O kitais išsiaiškinimo būdais įsijaučiame, domimės iškylančiais iššūkiais, naujai sprendžiant, naujai taikant derinius. Trejybe deriname atsitokėjame ir įsijautimą. O santvarkos išsiaiškinimo būdais sprendžiame uždavinius siejant derinius.
į:
Išmąstyti Aleksandro išsiaiškinimo būdus... ir susieti su visomis šitomis sąvokomis. Vienais išsiaiškinimo būdais atsitokėjame - einame link ramybės, visko kito atsisakome. O kitais išsiaiškinimo būdais įsijaučiame, domimės iškylančiais iššūkiais, naujai sprendžiant, naujai taikant derinius. Trejybe deriname atsitokėjame ir įsijautimą. O santvarkos išsiaiškinimo būdais sprendžiame uždavinius siejant derinius.

Kūrėjo tikslais (kodėl) išeiname už santvarkos (už savasties?). Meno taisyklėmis (kaip) įeiname į santvarką (į savastį?)
.
2017 rugsėjo 24 d., 11:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 28 eilutė iš:
* Ramybės pavadinimai, deriniai, gyvybės savybės
į:
* Ramybės pavadinimai, deriniai, gyvybės savybės - kodėl pastatas gyvas ar negyvas? gyvybė ir ramybė
2017 rugsėjo 24 d., 11:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 26-31 eilutės:

Skaidrės
* Ramybės pavadinimai, deriniai, gyvybės savybės
* Ramybė ir ramybės pavadinimai
* Ramybė ir Dievo išėjimas už savęs
* Ramybė ir jauduliai
2017 rugsėjo 24 d., 11:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 95 eilutė iš:
Išmąstyti Aleksandro išsiaiškinimo būdus... ir susieti su visomis šitomis sąvokomis. Vienais išsiaiškinimo būdais atsitokėjame - einame link ramybės, visko kito atsisakome. O kitais išsiaiškinimo būdais įsijaučiame, domimės iškylančiais iššūkiais, naujai sprendžiant, naujai taikant derinius. Trejybe deriname atsitokėjame ir įsijautimą. O santvarkos išsiaiškinimo būdais sprendžiame uždavinius deriniais.
į:
Išmąstyti Aleksandro išsiaiškinimo būdus... ir susieti su visomis šitomis sąvokomis. Vienais išsiaiškinimo būdais atsitokėjame - einame link ramybės, visko kito atsisakome. O kitais išsiaiškinimo būdais įsijaučiame, domimės iškylančiais iššūkiais, naujai sprendžiant, naujai taikant derinius. Trejybe deriname atsitokėjame ir įsijautimą. O santvarkos išsiaiškinimo būdais sprendžiame uždavinius siejant derinius.
2017 rugsėjo 24 d., 11:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 95 eilutė iš:
Išmąstyti Aleksandro išsiaiškinimo būdus... ir susieti su visomis šitomis sąvokomis. Vienais išsiaiškinimo būdais atsitokėjame - einame link ramybės, visko kito atsisakome. O kitais išsiaiškinimo būdais įsijaučiame, domimės iškylančiais iššūkiais, naujai sprendžiant, naujai taikant derinius.
į:
Išmąstyti Aleksandro išsiaiškinimo būdus... ir susieti su visomis šitomis sąvokomis. Vienais išsiaiškinimo būdais atsitokėjame - einame link ramybės, visko kito atsisakome. O kitais išsiaiškinimo būdais įsijaučiame, domimės iškylančiais iššūkiais, naujai sprendžiant, naujai taikant derinius. Trejybe deriname atsitokėjame ir įsijautimą. O santvarkos išsiaiškinimo būdais sprendžiame uždavinius deriniais.
2017 rugsėjo 24 d., 11:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 95 eilutė iš:
Išmąstyti Aleksandro išsiaiškinimo būdus... ir susieti su visomis šitomis sąvokomis.
į:
Išmąstyti Aleksandro išsiaiškinimo būdus... ir susieti su visomis šitomis sąvokomis. Vienais išsiaiškinimo būdais atsitokėjame - einame link ramybės, visko kito atsisakome. O kitais išsiaiškinimo būdais įsijaučiame, domimės iškylančiais iššūkiais, naujai sprendžiant, naujai taikant derinius.
2017 rugsėjo 24 d., 10:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 93-95 eilutės iš
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį, iš kurio sulaukiame atgarsio. O Dievas yra už sąmonės. Tad yra: Dievas (savarankiškumas) - sąmonė (užtikrintumas) - pasąmonė (ramybė) - pasaulis (meilė). Ir Dievą pažįstame per jo trejybę - būtinumo (tolimosios priežasties), tikrumo (tolimosios pasekmės) ir galimumo (sąžinės).
į:
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį, iš kurio sulaukiame atgarsio. O Dievas yra už sąmonės. Tad yra: Dievas (savarankiškumas) - sąmonė (užtikrintumas) - pasąmonė (ramybė) - pasaulis (meilė). Ir Dievą pažįstame per jo trejybę - būtinumo (tolimosios priežasties), tikrumo (tolimosios pasekmės) ir galimumo (sąžinės).

Išmąstyti Aleksandro išsiaiškinimo būdus... ir susieti su visomis šitomis sąvokomis
.
2017 rugsėjo 23 d., 23:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-7 eilutės:

Klausimai:
* Kaip ženklų savybės prilygsta lygmenų poroms, taip pat ramybės pavadinimams?
* Kaip galima suprasti ramybės pavadinimus kaip neramybės ženklais, skatinančius sąmoningėti? (Trimis klausimais, kodėl vertybė nesuveikia?) Ir kaip sprendimo veiksmus, skatinančius įsijausti? (Trimis klausimais, kaip taikyti vertybę?)
2017 rugsėjo 23 d., 22:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 89 eilutė iš:
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį, iš kurio sulaukiame atgarsio. O Dievas yra už sąmonės. Tad yra: Dievas - sąmonė - pasąmonė - pasaulis. Ir Dievą pažįstame per jo trejybę - būtinumo (tolimosios priežasties), tikrumo (tolimosios pasekmės) ir galimumo (sąžinės).
į:
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį, iš kurio sulaukiame atgarsio. O Dievas yra už sąmonės. Tad yra: Dievas (savarankiškumas) - sąmonė (užtikrintumas) - pasąmonė (ramybė) - pasaulis (meilė). Ir Dievą pažįstame per jo trejybę - būtinumo (tolimosios priežasties), tikrumo (tolimosios pasekmės) ir galimumo (sąžinės).
2017 rugsėjo 23 d., 22:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 89 eilutė iš:
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį, iš kurio sulaukiame atgarsio. O Dievas yra už sąmonės. Tad yra: Dievas - sąmonė - pasąmonė - pasaulis. Ir Dievą pažįstame per jo trejybę - būtinumo (priežasties), tikrumo (pasekmės) ir galimumo (sąžinės).
į:
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį, iš kurio sulaukiame atgarsio. O Dievas yra už sąmonės. Tad yra: Dievas - sąmonė - pasąmonė - pasaulis. Ir Dievą pažįstame per jo trejybę - būtinumo (tolimosios priežasties), tikrumo (tolimosios pasekmės) ir galimumo (sąžinės).
2017 rugsėjo 23 d., 22:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 89 eilutė iš:
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį, iš kurio sulaukiame atgarsio. O Dievas yra už sąmonės. Tad yra: Dievas - sąmonė - pasąmonė - pasaulis. Ir Dievą pažįstame per jo trejybę - būtinumo, tikrumo ir galimumo.
į:
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį, iš kurio sulaukiame atgarsio. O Dievas yra už sąmonės. Tad yra: Dievas - sąmonė - pasąmonė - pasaulis. Ir Dievą pažįstame per jo trejybę - būtinumo (priežasties), tikrumo (pasekmės) ir galimumo (sąžinės).
2017 rugsėjo 23 d., 22:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 89 eilutė iš:
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį, iš kurio sulaukiame atgarsio. O Dievas yra už sąmonės. Tad yra: Dievas - sąmonė - pasąmonė - pasaulis.
į:
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį, iš kurio sulaukiame atgarsio. O Dievas yra už sąmonės. Tad yra: Dievas - sąmonė - pasąmonė - pasaulis. Ir Dievą pažįstame per jo trejybę - būtinumo, tikrumo ir galimumo.
2017 rugsėjo 23 d., 22:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 89 eilutė iš:
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį.
į:
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį, iš kurio sulaukiame atgarsio. O Dievas yra už sąmonės. Tad yra: Dievas - sąmonė - pasąmonė - pasaulis.
2017 rugsėjo 23 d., 22:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 89 eilutė iš:
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus.
į:
Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus. Šiais teiginiais pasąmonę išgyvename sąmoningai, užtat atitokėjame. Ir atitokėję galime pakeisti, derinti, rinktis teigiamą ar neteigiamą pakraipą. O toliau sąmonę išgyvename pasąmoningai, įsisaviname, diegiame derinius, tad bendraujame su pasauliu jį perkurdami ir laukdami atsako. Tad pasąmonė yra mūsų langas į pasaulį.
2017 rugsėjo 23 d., 22:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 87-89 eilutės iš
Attach:AplinkybiuIsgyvenimas.png
į:
Attach:AplinkybiuIsgyvenimas.png

Tai, kad teiginius galima taikyti, kad sąmonė gali įvairiais lygmenimis išgyventi pasąmonę, reiškia, kad nulybės atvaizdai deri, tad Dievas rišlus.
2017 rugsėjo 23 d., 22:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 85-87 eilutės iš
Sąmoningumas aplinkybėmis išgyvena pasąmonę. Gryname sąmoningume išsiskiria nariai - būtinumas, tikrumas, galimumas - be jokių poslinkių. Tai yra santykiai tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo kurie šešerybėje reiškiasi trimis nariais.
į:
Sąmoningumas aplinkybėmis išgyvena pasąmonę. Gryname sąmoningume išsiskiria nariai - būtinumas, tikrumas, galimumas - be jokių poslinkių. Tai yra santykiai tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo kurie šešerybėje reiškiasi trimis nariais.

Attach:AplinkybiuIsgyvenimas.png
2017 rugsėjo 23 d., 22:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 83-85 eilutės iš
* ką aš darau - pažinimo (priežastingumo) vieningumas
į:
* ką aš darau - pažinimo (priežastingumo) vieningumas

Sąmoningumas aplinkybėmis išgyvena pasąmonę. Gryname sąmoningume išsiskiria nariai - būtinumas, tikrumas, galimumas - be jokių poslinkių. Tai yra santykiai tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo kurie šešerybėje reiškiasi trimis nariais.
2017 rugsėjo 23 d., 22:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 79-83 eilutės iš
Užtat nežinojime atsiranda tarpas, tai yra poslinkį galime suprasti kaip tarpą, kaip sąvoką nepažinime sutampančią su patyrimu kurį išgyvename pažinime. Mūsų nepažinimas vyksta sąmonėje - tas tarpas gali būti skaidomas - tuo tarpu pažinimas vyksta pasąmonėje, tai savastis. (O kas yra pasaulis? Kaip jis išsiskiria?)
į:
Užtat nežinojime atsiranda tarpas, tai yra poslinkį galime suprasti kaip tarpą, kaip sąvoką nepažinime sutampančią su patyrimu kurį išgyvename pažinime. Mūsų nepažinimas vyksta sąmonėje - tas tarpas gali būti skaidomas - tuo tarpu pažinimas vyksta pasąmonėje, tai savastis. (O kas yra pasaulis? Kaip jis išsiskiria?)

* Aš - nepažinimo (priežastingumo) vieningumas
* mąstau - sąvokos ir patyrimo vieningumas
* ką aš darau - pažinimo (priežastingumo) vieningumas
2017 rugsėjo 23 d., 22:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 77-79 eilutės iš
Tolimasis priežastingumas vedantis iš vertybių į svajones yra neracionalus nes jis išeina už pažinimo ribų. Jį atspindi artimasis priežastingumas, kuris išreiškia žingsnius pirmyn. Pažinimas auga žingsniais tarsi veidrodyje, ir dėliojasi bene pertvarkymais.
į:
Tolimasis priežastingumas vedantis iš vertybių į svajones yra neracionalus nes jis išeina už pažinimo ribų. Jį atspindi artimasis priežastingumas, kuris išreiškia žingsnius pirmyn. Pažinimas auga žingsniais tarsi veidrodyje, ir dėliojasi bene pertvarkymais.

Užtat nežinojime atsiranda tarpas, tai yra poslinkį galime suprasti kaip tarpą, kaip sąvoką nepažinime sutampančią su patyrimu kurį išgyvename pažinime. Mūsų nepažinimas vyksta sąmonėje - tas tarpas gali būti skaidomas - tuo tarpu pažinimas vyksta pasąmonėje, tai savastis. (O kas yra pasaulis? Kaip jis išsiskiria?)
2017 rugsėjo 23 d., 22:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 72-73 eilutės:

Tas žinojimas leidžia man įsivaizduoti, kaip tapau pasekme - kaip atsiradau viduje, taip kad tai žinodamas galiu įsivaizduoti priežastį, kartu ir išorę. Tad tas žinojimas yra tiesiog jungiklis, kuriuo patekau į vidų, užtat būtent kuriuo galiu įsivaizduoti, kad čia patekau. Tas jungiklis ir yra pažinimas. Žinojimas leidžia pasižiūrėti į priežastingumą iš šalies, taip kad mes neišgyvename išorę, ir mes nesutampame su priežastimi, o mes verčiau matome priežastį iš šalies, savo žinojimo lauke.
2017 rugsėjo 23 d., 21:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 75-77 eilutės iš
Tolimasis priežastingumas yra neracionalus nes jis išeina už pažinimo ribų.

Tad pažinimas auga žingsniais tarsi veidrodyje
.
į:
Tolimasis priežastingumas vedantis iš vertybių į svajones yra neracionalus nes jis išeina už pažinimo ribų. Jį atspindi artimasis priežastingumas, kuris išreiškia žingsnius pirmyn. Pažinimas auga žingsniais tarsi veidrodyje, ir dėliojasi bene pertvarkymais.
2017 rugsėjo 23 d., 21:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 73-77 eilutės iš
Tad auga žinojimas - pažinimas - praktika. O pirma jo yra nežinojimas - nepažinimas - teorija.
į:
Tad auga žinojimas - pažinimas - praktika. O pirma jo yra nežinojimas - nepažinimas - teorija. Nes teorija (nepažinimas) yra neįjungtas algoritmas, o praktika (pažinimas) yra įjungtas algoritmas.

Tolimasis priežastingumas yra neracionalus nes jis išeina už pažinimo ribų.

Tad pažinimas auga žingsniais tarsi veidrodyje
.
2017 rugsėjo 23 d., 21:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-66 eilutės iš
Penkerybės esmė: kiekvienas pasekmė turi savo priežastį, bet ne kiekviena priežastis jau turėjo savo pasekmes.
į:
Galiu bandyti sieti šešerybę (3 poslinkiai: 2 priežastingumo ir 1 teorija-praktika tarp jų) ir aštuonerybę (klaidų rūšyse yra 4 poslinkiai).

Penkerybės esmė: kiekviena
pasekmė turi savo priežastį, bet ne kiekviena priežastis jau turėjo savo pasekmes.
Pakeistos 71-73 eilutės iš
Priežasties ir pasekmės ryšys kyla iš dvejybės atvaizdo išore ir vidumi. Tačiau pasekmės žinojimas keičia kryptį. Pirma išgyvename išorę, paskui išgyvename vidų. Tačiau pirma išgyvename pasekmės žinojimą ir paskui išgyvename priežasties žinojimą. Ir žinojimas vyksta žinojimo apimtyje. O žinojimo apimtį apibrėžia požiūris - žinovo dabartis - arba žinojimo riba. Ir tą požiūrį apibrėžia žinojimo augimas, tai ką sužinome, tai kas skiria žinojimą ir nežinojimą, ir tai kas lemia žinojimo augimo kryptingumą, tad laiko tekmės - priežastingumo tekmės - kryptingumą.
į:
Priežasties ir pasekmės ryšys kyla iš dvejybės atvaizdo išore ir vidumi. Tačiau pasekmės žinojimas keičia kryptį. Pirma išgyvename išorę, paskui išgyvename vidų. Tačiau pirma išgyvename pasekmės žinojimą ir paskui išgyvename priežasties žinojimą. Ir žinojimas vyksta žinojimo apimtyje. O žinojimo apimtį apibrėžia požiūris - žinovo dabartis - arba žinojimo riba. Ir tą požiūrį apibrėžia žinojimo augimas, tai ką sužinome, tai kas skiria žinojimą ir nežinojimą, ir tai kas lemia žinojimo augimo kryptingumą, tad laiko tekmės - priežastingumo tekmės - kryptingumą.

Tad auga žinojimas - pažinimas - praktika. O pirma jo yra nežinojimas - nepažinimas - teorija
.
2017 rugsėjo 23 d., 21:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 61-69 eilutės iš
Attach:HM-15.png
į:
Attach:HM-15.png

[+Naujos mintys+]

Penkerybės esmė: kiekvienas pasekmė turi savo priežastį, bet ne kiekviena priežastis jau turėjo savo pasekmes.

Kitais žodžiais: žinoma pasekmė turi žinomą priežastį, tačiau jau yra nežinomų priežasčių kurios dar tik turės savo nežinomas pasekmes.

Priežasties ir pasekmės ryšys kyla iš dvejybės atvaizdo išore ir vidumi. Tačiau pasekmės žinojimas keičia kryptį. Pirma išgyvename išorę, paskui išgyvename vidų. Tačiau pirma išgyvename pasekmės žinojimą ir paskui išgyvename priežasties žinojimą. Ir žinojimas vyksta žinojimo apimtyje. O žinojimo apimtį apibrėžia požiūris - žinovo dabartis - arba žinojimo riba. Ir tą požiūrį apibrėžia žinojimo augimas, tai ką sužinome, tai kas skiria žinojimą ir nežinojimą, ir tai kas lemia žinojimo augimo kryptingumą, tad laiko tekmės - priežastingumo tekmės - kryptingumą.
2017 rugsėjo 23 d., 14:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 28 eilutė iš:
* Besąlygiška tiesa grįstina tyrais pradais. O Aleksandro sprendimų žavumas yra jų gyvenimiškumas, nesupaprastinamumas, sąlygiškumas. Tad kaip jų sąlygiškumą išsakyti besąlygiškumu? Siūlau pagrįsti proto veikla.
į:
* Besąlygiška tiesa grįstina tyrais pradais. O Aleksandro sprendimų žavumas yra jų gyvenimiškumas, nesupaprastinamumas, sąlygiškumas. Tad kaip jų sąlygiškumą išsakyti besąlygiškumu? Siūlau pagrįsti proto rėmų veikla.
2017 rugsėjo 23 d., 14:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-29 eilutės iš
* Besąlygiška tiesa grįstina tyrais pradais. O Aleksandro sprendimų žavumas yra jų gyvenimiškumas, nesupaprastinamumas, sąlygiškumas. Tad kaip jų sąlygiškumą išsakyti besąlygiškumu?
į:
* Besąlygiška tiesa grįstina tyrais pradais. O Aleksandro sprendimų žavumas yra jų gyvenimiškumas, nesupaprastinamumas, sąlygiškumas. Tad kaip jų sąlygiškumą išsakyti besąlygiškumu? Siūlau pagrįsti proto veikla.
* Nė Aleksandro, nė mano teorijos kol kas nėra mokslų pagrindai, užtat prasminga išsakyti tirtinus klausimus.
2017 rugsėjo 22 d., 22:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 22-23 eilutės:

[[http://www.ms.lt/derlius/dorove-kalbos.png | http://www.ms.lt/derlius/dorove-kalbos-800px.png]]
2017 rugsėjo 22 d., 21:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 17 eilutė:
* Kertinė vertybė kaip derinys - jos tikslinimas klausimais
2017 rugsėjo 22 d., 18:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
* Deriniai - statiški rūpesčiai
į:
* Deriniai - neveiklūs rūpesčiai
Pakeista 9 eilutė iš:
* Ramybės pavadinimai - ženklų savybės - derinių iššūkiai - vertybes ryškinantys klausimai - prasmingi išgyvenimai - dinamiški rūpesčiai
į:
* Ramybės pavadinimai - ženklų savybės - derinių iššūkiai - vertybes ryškinantys klausimai - prasmingi išgyvenimai - veiklūs rūpesčiai
2017 rugsėjo 22 d., 16:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 52-53 eilutės:

Attach:HM-14.png
2017 rugsėjo 22 d., 16:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 10-11 eilutės iš
* Gyvybės dėsniai - meno taisyklės - įsitraukimai
į:
* Gyvybės dėsniai - meno taisyklės - įsitraukimai (?)
Pridėta 15 eilutė:
* Kūrybos tikslai - 12 klausimų - tapatybių kaitos
Pakeistos 53-55 eilutės iš
Attach:MinciuSodas10-800.png
į:
Attach:MinciuSodas10-800.png

Attach:HM-15
.png
2017 rugsėjo 22 d., 16:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 50-52 eilutės iš
We relate the 15 properties of life to 4 planes of being stepped out, being stepped in, and moving to and from these states. 3 general properties (strong centers, strong boundaries, levels of scale) get expressed in these planes as 12 specific properties. We derive these 12 properties and relate them to cognitive linguistics.
į:
We relate the 15 properties of life to 4 planes of being stepped out, being stepped in, and moving to and from these states. 3 general properties (strong centers, strong boundaries, levels of scale) get expressed in these planes as 12 specific properties. We derive these 12 properties and relate them to cognitive linguistics.

Attach:MinciuSodas10-800.png
2017 rugsėjo 22 d., 11:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 15 eilutė:
* Žinojimo rūmai - atsekti, iš Aleksandro derinių kalbos, kokie jo išsiaiškinimo būdai
2017 rugsėjo 21 d., 18:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-27 eilutės:

'''Iššūkiai'''

* Aleksandro įžvalgos puikios. Tačiau jos itin skirtingos. Kaip jas suderinti?
* Besąlygiška tiesa grįstina tyrais pradais. O Aleksandro sprendimų žavumas yra jų gyvenimiškumas, nesupaprastinamumas, sąlygiškumas. Tad kaip jų sąlygiškumą išsakyti besąlygiškumu?

'''Ištirti'''

* Ištirti Aleksandro derinių kalbą - ką galiu išvedžioti iš jų, kaip duomenų?
2017 rugsėjo 21 d., 18:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-18 eilutės iš
* Įsijausti su lūkesčiais (su savastimi, sąlygiškai) ir be lūkesčių (be savasties, besąlygiškai).
į:
Pridėtos 19-25 eilutės:

'''Dora elgsena'''

* Įsijausti su lūkesčiais (su savastimi, sąlygiškai) ir be lūkesčių (be savasties, besąlygiškai).
* Kertinė vertybė, kaip asmenybės esmė, kaip išskirtinis derinio pavyzdys.
* Meilė, kaip Dievo kertinė vertybė, jo esmė. O meilė palaiko gyvumą, gyvenimą. Gyvumas, kaip ramybės papildinys, užtat, kaip ženklas, kad viskas yra daugiau nė betkas.
* Derinių kalba ribojasi asmeniu Tu, žinojimo rūmais, paskiru mokslu ar asmenybe.
2017 rugsėjo 21 d., 17:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-4 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<
Pakeistos 16-19 eilutės iš
į:
Išmąstyti, kaip dorą elgseną.
* Įsijausti su lūkesčiais (su savastimi, sąlygiškai) ir be lūkesčių (be savasties, besąlygiškai).

>><<
2017 rugsėjo 21 d., 17:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
* Ramybės pavadinimai - derinių iššūkiai - ženklų savybės
į:
* Ramybės pavadinimai - ženklų savybės - derinių iššūkiai - vertybes ryškinantys klausimai - prasmingi išgyvenimai - dinamiški rūpesčiai
Ištrinta 10 eilutė:
* Dinamiški rūpesčiai - prasmingi išgyvenimai
2017 rugsėjo 21 d., 17:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 10 eilutė iš:
Taip pat
į:
Taip pat kitos sąvokos:
Pridėtos 12-13 eilutės:
* Atsitokėjimas ir įsitraukimas
* Aplinkybės
2017 rugsėjo 21 d., 17:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-6 eilutės iš
į:
Pagrįsti:
* Ramybė - jauduliai
* Deriniai - statiški rūpesčiai
* Derinių keturi klodai - teiginių rūšys - įtampos balsai
* Ramybės pavadinimai - derinių iššūkiai - ženklų savybės
* Gyvybės dėsniai - meno taisyklės - įsitraukimai

Taip pat
* Dinamiški rūpesčiai - prasmingi išgyvenimai
Pridėta 21 eilutė:
2017 rugsėjo 21 d., 17:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-7 eilutės:




-------------------------------------
2017 rugsėjo 21 d., 17:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr: [[Cognitive framework for Alexander]]
į:
Žr: [[Book/CognitiveFrameworkForAlexander]]
2017 rugsėjo 21 d., 17:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-14 eilutės:
Žr: [[Cognitive framework for Alexander]]

[[http://www.purplsoc.org/call-for-contribution/ | PurplSoc]], Krems, Austria, Krems, October 19-21, 2017.

[+ A Cognitive Framework for the Quality Without a Name, Patterns and Pattern Languages, and the Properties of Life +]

Christopher Alexander has explored three different ways in which our sense of peace (or wholeness) is a guide to creating loving environments (which support life). We present evidence for a cognitive framework that can ground and relate 1) the Quality Without a Name, 2) patterns and pattern languages, and 3) 15 properties of life.
Our cognitive framework distinguishes healthy concerns, which are rooted in the tensions of our world, and unhealthy concerns, which are not.

Healthy concerns have us apply a pattern abstractly, through potential and actual recurring activity, to step outside of our situation, as if into an extra dimension of new possibility, where we locate a sense of peace and balance. From this optimal vantage point we resolve our tensions by establishing the pattern concretely, as material structure, and stepping back into our situation, where we become sensitive to new tensions.

We thus develop circumstances for an ever more central sense of peace, and an ever greater sensitivity to life, to the natural tensions and concerns ever forming at the periphery. We describe a system of six concerns which patterns address and which provide various "names" for aspects of this Quality Without a Name.

We relate the 15 properties of life to 4 planes of being stepped out, being stepped in, and moving to and from these states. 3 general properties (strong centers, strong boundaries, levels of scale) get expressed in these planes as 12 specific properties. We derive these 12 properties and relate them to cognitive linguistics.

Aleksandras


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 sausio 15 d., 01:48