我的调查

调查

神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti


Kokia Dievo veikla?

Kaip įsivaizduoju Dievą?

Tiriu ir dėlioju, kaip įvairiai suvokiu Dievą. Savo vaizduotės pagrindu išmąstau, koks galėtų būti Dievo požiūris. Dievo požiūriu išvedu ir grindžiu įvairiausias proto sandaras, kurias esu aptikęs.

Įsivaizduoti Dievo proto būseną kaip klausimą: Ar Dievas būtinas?


神舞

神跳舞的舞

24 Dievo raiškos

Dievą išreiškia jo apytaka, Dievo šokis, išsakantis jo santykį su savimi, susidedantis iš 24 Dievo raiškų.

  • Dievo trejybė: (Dievas) Kaip Dievą įsivaizduoju: suvokiantis, susivokiantis, suvoktas
  • aštuonerybė: (Viskas) Ką patyriau bendraudamas su Dievu: lemia, tvarko, įkvepia, gyvena mūsų bendryste; malonė, ugdymas, pavyzdys, viršesnis
  • Dievo įsakymai
    • teigiami įsakymai: (Troškimai) Kokį įvairiai pažįstu Dievą: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
    • neigiami įsakymai: Ką esu išmąstęs apie Dievą: koks Dievas nėra, už mus galingesnis, leidžia mums rinktis, Dievas mus girdi, reikėtų žiūrėti su Dievu, leidžia mums mylėti
  • trejybės ratas: (Meilė) Kokio Dievo ieškau: vienų vienumas, bendras asmuo, plazdenanti dvasia

Šiuo metu

Dievo veikla, išėjimas už savęs

  • Kokiu veiksmažodžiu išsakyti Dievo išėjimą už savęs į save?
  • Koks santykis tarp Dievo išėjimo už savęs, vis gilyn, ir tarp jo neišėjimo už savęs, iš kurio susidaro trejybės ratas?
  • Kurios sąvokos prilygintinos Dievui ir kuomi jos skiriasi?
  • Kuria prasme Dievas yra atvirumas santykiams?
  • Kuria prasme pasąmonė (sąmonė, sąmoningumas) yra atvirumas santykiams?
  • Kaip Dievo plėtojimasis gyvenimo lygties dviem ašim, ketverybės asmenimis ir požiūrio lygtimi, pasireiškia Dievo šokyje?

Dievas ir Dievo šokis

Mano tyrimo prielaidos

  • Dievas toks apibrėžtas mano vaizduotės. Ar jisai pats toks yra, ar pats taip įsivaizduotų, ar jo paties vaizduotė jį taip išjudina?

Kokios Dievo prielaidos?

  • Išnagrinėti, kaip laisvumas reiškiasi apytakose trejybės rato tarpu, kaip laisvumas - gerumas yra Dievo prielaidose.
  • Kaip sąmoningumu išryškėja mūsų (ir Dievo) prielaidos?

Klausimai apie Dievą

  • Nuo kokio Dievo pradėti?
  • Kas yra Dievas? Koks yra Dievas?
    • Koks santykis tarp Dievo ir besąlygiškumo?
    • Koks ryšys tarp meilės ir besąlygiškumo?
    • Ar Dievas tėra besąlygiškumo vardas?
    • Ar Dievo savybė besąlygiškumas jį nusako, ar jo savybė iš jo išplaukia? Ar Dievas yra besąlygiškas dėl to, kad būtent jis tenkina besąlygiškumo sąlygas? Ar besąlygiškumas yra tai, kas išplaukia iš Dievo?
  • Kaip Dievą apibrėžti? Koks Dievas yra būtinas?
    • Kaip savybė iškyla su savastimi?
    • Kaip šie klausimai susiję su Dievo išėjimo už savęs, su besąlygiškumo išėjimo už savęs į sąlygas?
    • Kodėl Dievas yra asmuo? Kaip tai išplaukia iš jo apibrėžimo?
    • Kaip Dievas išsijudina? Kokia Dievo veikla?
    • Kaip Dievo išėjimas už savęs susijęs su veiksmu +2 ?
    • Kaip iškyla klausimas, koks yra skirtumas tarp Dievo ir visko?
  • Gyvenimo lygtis išreiškia Dievą keturiais klodais. Kaip tos raiškos pasireiškia Dievo šokiu?
    • Kaip ketverybė iškyla gyvenimo lygties klodais?
    • Jeigu ketverybėje - septynerybės kvadrate - viską neigia kažkas, ir nieką neigia betkas - kaip tai suderinti su tuo, kad Dievas yra dvasia, o ne Dievas - viskas - yra sandara?
  • Kaip šiuos klausimus plėtoja išgyvenimo apytaka?

Dievo požiūris

  • Kas yra Dievo požiūris?
    • Kas yra požiūris?
    • Kaip Dievas susijęs su savo požiūriu?
  • Kaip Dievo požiūris susijęs su įvairiom sąvokom?
    • Koks ryšys tarp Dievo požiūrio ir požiūrio lygties?
    • Koks ryšys tarp Dievo nežinojimo ir visko žinojimo?
  • Kaip mes susiję su Dievo požiūriu?
    • Ar Dievo požiūris skaidrus (kitam), kaip ir mes skaidrūs jam?
    • Kaip atrasti Dievo požiūrį? Kaip sutapti su jo požiūriu?
  • Kas išplaukia iš Dievo požiūrio?

Klausimai apie Dievo šokį

  • Išryškinti Dievo šokio esmę.
  • Kaip Dievo šokiu išryškėja ar Dievas yra?
  • Kaip iškyla, kaip nusakomos Dievo raiškos ir jų sandaros?
  • Kaip Dievo šokis susijęs su Dievo būtinumu ar nebūtinumu?
  • Kaip Dievo šokis grindžia kitų apytakų klausimus: Koks, kaip, kodėl Dievas yra?
  • Kaip gyvenimo lygtis (ir sąmoningumas) yra visų apytakų prielaida? Ir kaip gyvenimo lygtis ir sąmoningumas išplaukia iš Dievo šokio?
  • Koks ryšys tarp suvokimo ir požiūrio lygties?

Dievo sąvokos

Kokios sąvokos susijusios su Dievu

  • Dievo veikla, tyrimas, klausimas, vertybė, požiūris, asmuo, būklė, sandara, troškimai, vieningumas ir t.t.?
  • Apibrėžti: apibrėžimą, suvokimą, susivokimą ir suvoktą; buvimą ir nebuvimą; besąlygiškumą ir sąlygiškumą; savastį; suvokimą, bendrai suvoktą Dvasią; asmenis, meilę, vienumą, požiūrius; nepažymėtą priešingybę, pažymėtą priešingybę.
  • Išskirti, ką žinau iš patirties, ir ką esu šiaip išmąstęs.
  • Koks ryšys tarp Dievo ir kaltės jausmo? Dievo ir sąžinės?
  • Ką reiškia tiesos dvasia? Kaip tatai Dievas?
  • Kas yra širdis? Dievo širdis? Kuria prasme jinai yra esmė? Kuo skiriasi žmogaus širdis ir valia? Kuo skiriasi žmogaus (širdies) jausminis gyvenimas ir žmogaus branduolys (širdis), gera (ar bloga) sėkla viduje jo, jo pradas, į kurį jisa atsiremia?
  • Kaip Sūnaus ir Dvasios požiūriai išskiria žinojimą ir nežinojimą? ir nusako vaizduotės ribas? ir išmąstymo apimtis (kaip mano parodoje "Išmąstyk")?
  • Kaip Sūnus ir Tėvas vieningi ne gyvenimu, o amžinu gyvenimu?
  • Kaip Dievo šokis išskleidžia gyvenimo lygtį, Dievo sąlygas ir prielaidas?
  • Kaip Dievas reiškiasi asmenimis, tiek asmens lygtimi, tiek ketverybe, ir kaip tai susiję?

Dievo sandaros

Dievas ir sandaros

  • Išryškinti Dievo šokio sandaras ir jų tarpusavio ryšius.
  • Sudariau sąrašą sandarų, kurias reikėtų aprašyti. Kiekvienai sandarai priskyriau klausimą, kurį ji išsprendžia. Klausimus rūšiavau ir rūšyse įžiūrėjau Dievo vaidmenį. Ar sandaros iškyla išvystant Dievo nebūtinumą? ar suvedant jo būtinumą?

Dievo trejybės klausimai. Dievo Tėvo požiūriu. Buvimo ir būtinumo klausimai.

  • Kaip Dvasia sieja Tėvo tašką į kurį pasitraukia ir Sūnaus tašką iš kurio išplaukia?
  • Kaip atrodo Tėvo akimis?
  • Kaip galima lyginti Tėvą ir Sūnų ir apskritai, tai kas neapibrėžta?
  • Ką Dievas suvokia? susivokia? Ar suvokia pažymėtą ar nepažymėtą? Koks ryšys su savimi? Su savęs suvokimu?
  • Kaip bendrai suvokta Dvasia atrodo Tėvui, Sūnui ir Dvasiai?
  • Kaip žinome, kad Dievo Dvasia yra tas pats Dievas kaip Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus?
  • Koks ryšys tarp Dievo vaidmenų ir požiūrio lygties?
  • Jeigu Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus sutaria, kad Dievas yra, tai kaip suprasti, jog Dievas visgi nebūtinas?
  • Kaip Dievo Tėvo pasitraukimo taškas prilygsta Sūnaus iškilimo taškui? Ar yra taškas į kurį Tėvas pasitraukia? Ar Sūnaus iškilimo taškas jį išverčia?

Aštuonerybės klausimai. Dievo Sūnaus požiūriu.

  • Kaip atrodo Sūnaus akimis?
  • Kaip Tėvas ir Sūnus sutampa požiūriais?
  • Ar Tėvas už Sūnaus ar Sūnuje?
    • Koks santykis tarp Dievo už mūsų ir pasąmonės lango? ir Dievo mūsų gelmėse.
    • Kaip gerumas pripažįsta Dievą už savęs, už santvarkos ir jam atsiduoda?
  • Jeigu Dievulėlis susivokia, kad jisai yra Dievas, kodėl jisai tvirtina, "Tu esi Dievas"?
  • Kaip Jėzaus teiginius "Aš esu..." suprasti, kaip Dievo raiškas? Ar tai susiję su aštuonerybe? Ar tai išsako, kaip Dievas gyvena mumis?

Aštuonerybė

  • Kodėl aštuongubas kelias prasideda gerojo vaiko ryšio turėjimu su Dievu ir baigiasi blogojo vaiko trejybe?
  • Suderinti aštuonių išsiaiškinimų dvi puses, gerojo ir blogojo vaiko, su aštuongubu keliu. Kaip tai suderinti su tuo jog aštuonerybė prasideda bloguoju vaiku ir baigiasi geruoju vaiku? Kur aštuongubo kelio pradžia ir pabaiga? Ar tenka šį kelią dvejopai suprasti?
  • Jeigu gerasis vaikas eina prie Dievo, o Dievas eina pas blogąjį vaiką, tai kaip tai suderinti su pasiklydusiu vaiku, juk paikasis ieško savo tėvų, o išmintingasis eina ten, kur jį ras?
  • Kodėl "Tėve mūsų" baigiasi trejybe, ja neprasideda?

Dievo prielaidų ir sąlygų sulyginimas

  • Kur įžvelgti nulybės atvaizdus? Ir koks vienybės atvaizdų vaidmuo?

Padalinimų ratas

  • Kaip septynerybė sieja pažymėtą ir nepažymėtą priešingybes?
  • Apžvelgti padalinimų ratą, suvokti kūrybą požiūriais, sieti su Dievo kūryba.

Išnarplioti malonės ir teisybės santykį.

  • Kaip malonė ir teisybė išsako Tėvo ir Sūnaus santykį? Didėjantį ir mažėjantį laisvumą?
  • Gerai išmanyti entropijos dėsnį.
  • Ištirti Jėzaus palyginimus, kaip jisai sieja malonę ir teisybę.
  • Suvokti, kaip šiluma iškyla Dievo raiškose ir susijusiose sandarose.
  • Kaip suprasti, kad gerasis vaikas imasi malonės požiūrio ir blogasis vaikas teisingumo požiūrio, nors blogasis vaikas aptinka malonę, o gerasis vaikas tiki teisingumą?
  • Kaipgi Dievo Tėvo mąstysenoje, (Dievas yra, tad yra), blogąjį vaiką palaikančioje, tvirtinama jog Dievo nėra, tėra malonė, gerumas?
  • Kaipgi Dievo Sūnaus mąstysenoje, (Dievo nėra, visgi yra), gerąjį vaiką palaikančioje, tvirtinama jog Dievas yra?

Įsakymų klausimai. Dievo Dvasios požiūriu.

  • Kaip atrodo Dvasios akimis?
  • Brėžiniu išdėstyti įvairiausias sandaras, kuriomis dėlioju teigiamus ir neigiamus įsakymus.
  • Kodėl Dievo Tėvo dorovė sietina su dešimt Dievo įsakymų? Juk ši sandara sietina su asmenų vienumu, su šventąja Dvasia.
  • Kaip Dievo veikla išreiškia santykį tarp Dievo ir jo būklės?

Teigiamų įsakymų klausimai.

  • Susieti 4 Dievo raiškas su ženklų rūšimis.
  • Kaip susieti požiūrio lygtį su 4 Dievo raiškomis D ?
  • Mylime visu kūnu (poreikių tenkinimu), protu (abejonių dvejojimu), širdimi (lūkesčių atliepimu), valia/dvasia (vertybių ryškinimu). Tad ar ketvirtas lygmuo yra valia ar dvasia?
  • Ar širdies ir pasaulio santykiai - Dievo ir gerumo santykiai?

Neigiamų įsakymų klausimai.

  • Kaip nusakyti ženklų savybes?
  • Kaip 6 Dievo raiškas DA suvokti kaip poras 4 Dievo raiškų D?
  • Šešis neigiamus įsakymus suvokti, kaip šešis būdus suvokti Kitą, tai yra, artimą.
  • Kaip nusakyti neigiamus įsakymus ir atitinkamas Dievo raiškas?
  • Apibūdinti permainas.
  • Ar priešingybių santykis, tai permainų pagrindas?
  • Susieti 6 Dievo raiškas su ketverybės lygmenų poromis, ženklų savybėmis, permainomis, neigiamais įsakymais, širdies tiesų rūšimis, pertvarkymais, padalinimais, statiniais rūpesčiais (4+2) ir dinaminiais rūpesčiais (3+3).

Trejybės rato klausimai. Suvokti meilės svarbą.

  • Ar Dvasia sietina su daugiu (asmenų vienumu), ar su visybe, ar su mąstymu (permąstymu), ar su būtimi (nusistatymu). Ar su įsakymu ir meile, tad su asmeniu? Panašiai, ar Tėvas sietinas su daugiu ar su visybe, su nusistatymu ar permąstymu?
  • Iš kur kyla trejybės ratas Dievo šokyje? Iš vaidmenų? Iš asmenų?
  • Trejybės ratas apibrėžia save. Kaip tai susiję su apibrėžimu?
  • Ar trejybės ratas susidaro iš narių ar poslinkių?
  • Ar klausimai (ar galimas Dievas būtinas? nusistatau, bet ar vykdau? ir t.t.) susiję su poslinkiais? su vieningumais? su sandaromis?
  • Ar trejybės ratas tik įtvirtina esamas nuostatas? Palyginti su klausimo gvildenimu.
  • Kokiu pagrindu sukasi trejybės ratas? Ar gyvenant pilna vaizduote? Ar galimas poslinkis dalinai išpildžius vaizduote? Ar ryžimasis poslinkiui būtent atsiremia į vaizduotės pilnatvę, kaip sukimosi ašį?

Trejybės ratas Dievo šokyje

  • Kaip trejybės ratas sieja sandaras ir jų raiškas?
  • Kaip keičiasi buvimo reikšmė žiūrint iš Tėvo, Sūnaus ir Dvasios kampų?
  • Dievo vaidmenys: požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį. Trys atskirai - kaip susiderina? Kaip tikslina save?
  • Kaip išsiskiria ir susiveda trys sutapimo pagrindai: buvimo, požiūrio ir būklės?* Kaip Dievo šokis išsako būdus, kaip esame viena?
  • Kaip Dievo šokis nusako vienumo svarbą, išskiria vienumo (Dievo, asmens, asmenų) ir nevienumo sandaras, vienumų vienumą (trejybės ratu).
  • Kaip raiškos kinta Dievo šokio raiškų ratui, didžiųjų sandarų ratui, besisukant?
  • Koks ryšys tarp visuminio Dievo šokio trejybės rato ir trijų vieningumų trejybės rato?
  • Kaip Dievo šokis grindžia Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves?
  • Koks ryšys tarp Dvasios ir atvaizdų? Juk troškimai yra Dievo atvaizdai, ir šešios lygmenų poros irgi yra atvaizdai.

Žmogaus trejybė ir Dievo trejybė

  • Kaip Dievo trejybę (Tėvą, Sūnų ir Dvasią) suderinti su žmogaus trejybe?
  • Koks ryšys tarp Dievo trejybės (Hegelio trejybės) ir žmogaus trejybės? Trejybės atvaizdai. Hegelio trejybė: pasąmonė - tezė, sąmonė - antitezė, sąmoningumas - sintezė. Ir kaip su analize?
  • Kaip Dievo trejybė išplaukia iš trejybės rato ar atvirkščiai?
  • Koks ryšys tarp sąmoningumo (trejybės rato, lygties 0+3=3) ir suvokimo (Dievo trejybės)?
  • Ar vienumas remiasi asmenimis ar vaidmenimis?
  • Kaip žmogaus trejybė suveda Tėvą, Sūnų ir Dvasią?
  • Koks trejybės rato ryšys su šešerybe?
  • Kaip šešerybė susijusi su Dievo šokio trejybės ratu ir jo poslinkiais? Kaip suprasti šešerybės atvaizdus, taip pat gyvenimo prasmės išsakymą?

Suvokti, kaip žmogus suveda Dievo šokį

  • Kaip atrodo žmogaus akimis?
  • Kaip žmogus trejybės ratu suveda Dievo šokį? Kaip iškyla žmogus ir kaip suvokti jo požiūrį?
  • Kaip keičiasi sąmoningumas, kaip siejasi su žmogaus trejybe ir padalinimų ratu?
  • Kaip (Dievas, besąlygiškumas) grindžia trejybės rato poslinkius?
  • Kaip keičiasi rėmai (sandaros) su kiekvienu asmeniu? Kaip sandarą suvokti, kaip meilę?

Meilės klausimai

  • Koks meilės vaidmuo?
  • Kaip būtent meile suvokiame Dievą?
  • Meilė sau, vienas kitam, visiems - kas tai per trejybė? Kaip susiję su trejybės ratu? Ir su atvaizdu: vienis, visybė, daugis?
  • Suvokti meilės svarbą. Kaip trejybė išsako meilę? Kaip meilė palaiko trejybę?
  • Palyginti (Dievo Tėvo) Meilę su (Dievo Sūnaus) Vieningu Asmeniu ir (Dievo Dvasios) Asmenų Vienumu.
  • Kokiu būdu Meilė yra Dievo raiška?
  • Meilė palaiko trejybę. Kaip tai siejasi su Dievo trejybe? ir Dievo trūkumu?
  • Kaip išsakyti meilę trejybe? Pavyzdžiui, mylimuoju, mylinčiu, meile.
  • Kaip meilę išreikšti trimis požiūriais? Kaip pasipildyti požiūriu veiksmais +1, +2, +3?
  • Kaip žmogaus laisvė ir Dievo meilė (bei mūsų tikėjimas, viltis ir t.t.) susiję?
  • Kaip reiškiasi meilė visiems, tiek priešui, tiek artimui?

Dievo raiškos

Suvokti Dievo raiškų prasmę mums

  • Kaip susiję išgyvenimas Dievo šokio visumos ir išgyvenimai paskirų raiškų?
  • Kaip Dievo raiškomis gyvename Dievui ir bręstame visais?
  • Kaip ir kodėl atskirti ką Dievas kalba man ir kaip jam atrodo? Tai yra, suabejoti jo žodžiais ir suvokti jo norus. Atskirti Dievą ir jo požiūrį, jo raiškas.
  • Kaip skiriasi Dievo ir žmogaus santykiai su asmenimis?

Nesurūšiuoti klausimai

  • Kuom skiriaisi Dievas ir viskas?
  • Dievas yra nežinojimas. Ar nežinojimas būtinas?
  • Ką pasitraukimas ir tyrimas reiškia kiekvienam Dievo vaidmeniui?
  • Dvasia dešimt Dievo įsakymais išsako vaizduotės šešiuose vienumo pagrinduose glūdinčius keturis lygmenis, vienumo sampratas. Kaip šias keturias vienumo sampratas susieti su šešiais vienumo pagrindais?
  • Ar kiekvienas Dievo vaidmuo turi savo savastį?
  • Kokia Dievo išeities taško svarba man?

Dievo šokio nusakymas

  • Dievo raiškų tyrimas
  • Su Dievu susijusios sąvokos
  • Kas yra Dievas? Besąlygiškumas
  • Dievo šokio esmė

Dievo trejybė

  • Besąlygiškumas sąlygose
  • Buvimas
  • Dievo tyrimas
  • Būtinas, tikras, galimas
  • Dievo vaidmenų sutapimas
  • Suvokimas

Aštuonerybė

Dešimt Dievo įsakymų

Trejybės ratas

  • Žmogaus trejybės esmė
  • Trejybės nariai
  • Asmenys
  • Vaidmenys ir asmenų lygmenys
  • Dievo pasidalinimas
    • Požiūrio pasidalinimas
    • Valios pasidalinimas
  • Rėmai priešingybėms
  • Vienumas
  • Trys rėmai, vieningumai: Dievas, asmuo, asmenys
  • Meilė
  • Trys meilės rūšys
  • Vienų vienumas
  • Vieningas asmuo
  • Asmenų vienumas

Šešerybė: Žmogus

  • Žmogaus būklė
  • Įsakymas žmogus
  • Šešerybė
  • Besąlygiškumo ir sąlygiškumo santykis
  • Nariai ir poslinkiai
  • Trijų asmenų sandaros
  • Dievo tyrimas išsakytas trimis asmenimis
  • Dievo išeities taškas
  • Dievas ir jo savastis
  • Trys sandaros
  • Trejybės poslinkiai

Dievo raiškų tyrimas

Kaip įvairiai įsivaizduoju Dievą

  • Dievo raiškas tiriu apžvelgdamas ir išdėstydamas visus nuoširdžius suvokimus, kuriais įsivaizduoju Dievą.

Raiškas rūšiuoju

  • Kiekvienai raiškai priskiriu asmenį, kuriuo įsivaizduoju Dievą: Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas, arba tiesiogiai išgyvenamas Dievas.
  • Įsidėmiu raišką išsakančią žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Pavyzdžiui, Dievo požiūrį į asmens požiūrį į Dievo požiūrį. Arba, asmens požiūrį į Dievo požiūrį į asmens požiūrį.

Raiškas dėlioju sandaromis

  • Aprašau raiškas sudėliojančias sandaras.

Sandaras dėlioju šešerybe

  • Bandau įsivaizduoti, įsitikinti ir pasitikrinti, kaip proto apytaka šešerybe sieja raiškas ir sandaras.

Vaizduotės galimybes apžvelgiu raiškų apytaka

  • Apžvelgta proto apytaka nubrėžia ką mano vaizduotė, o gal ir bet kurio žmogaus vaizduotė, savaime numano įsivaizduojant Dievo išeities tašką.

Dievo sąvoka valdome savo vaizduotę

  • Dievo sąvoka glūdi mūsų vaizduotėje už visų Dievo raiškų.
  • Dievo sąvoka iškyla mūsų ribotumas. Jeigu įvairiai bandome atsitokėti, susiduriame su savo vaizduotės ribomis, su mąstymo sandaromis.
  • Dievo sąvoka išryškėja mūsų santykis su savo vaizduote, su savo pastangomis ją valdyti, tad išryškėja mūsų valia ir mūsų galimybė ją pajungti Dievo valiai.
  • Dievo raiškos kyla iš vaizduotės sutvertų asmenų, išgyvenant Dievą kaip Aš, Tu, Kitą ir tiesiogiai Dievą. Vaizduotė išima vieną reiškinį (pavyzdžiui, Dievą) ir jį pakeičia kitu (ir gali pakeisti tuo pačiu Dievu) užtat vaizduotė yra praplėtimas. Ir Dievą pakeisdama Dievu, vaizduotė yra sąmoningėjimas. Tai požiūrių grandinė, ir būtent sąmoningumas, juk tai atsitokėjimo ir įsijautimo suderinimas, užtat šiuo atveju pirma reikia atsitokėti ir tik paskui įsijausti būtent tiek kiek dera. Užtat tai sąmoningo Dievo požiūris į įsijautusio žmogaus požiūrį į atsitokėjusio Dievo požiūrį.

Dievas ir asmenys išplaukia iš Dievo sąvokos

  • Dievo sąvokos išeities taškui, Dievui, priskiriame Dievo valią.
  • Dievo sąvoka atveria mūsų vaizduotės kampus, o taip pat jais reiškiasi. Dievas pasitraukia ir naujai iškyla. Tai yra jo šokis. O asmuo yra jo atverta vaizduotė. Tad klausimas, kas yra vaizduotė?
  • Vaizduotė nusako asmenį. O Dievas yra vaizduotės pranokimas, išplėtimas tarp kitų, tad įprasminimas. Tai prasiveržimas iš savęs link kitų asmenų, su jais bendrauti, kaip kad su lygiaverčiais, puoselėti bendrystę.
  • Dievo sąvoka išsiplėtoja Dievu ir mumis: Manimi, Tavimi, Kitu. Mane, Tave, Kitą galiu priskirti Dievui (jo valiai) arba sau (savo valiai) ir kitiems (kitų valiai).

Su Dievu susijusios sąvokos

Dievas

Dievo Tėvas: Dievo trejybė

  • Sąvokos susijusios su Dievo klausimu, jo tyrimu, jo išėjimu už savęs.
  • Suvokimas, Dievo vaidmenys, išėjimas už savęs, savastis (tapatybė).
  • Žinojimas ir nežinojimas.

Dievo Sūnus: Aštuongubas kelias

Dievo Dvasia: Dešimt Dievo įsakymų

  • Santykiai tarp 4 požiūrių (asmenų) ir 6 permainų (pertvarkymų).
  • Įstatymas, nurodymas, nurodomasis, ženklas, raiška. Širdis, plazdenimas. Buvimas viena. Neigimas, būklė.
  • Ženklas?, 4 ženklų rūšys, (Reference, Referent, NonReference), 6 ženklų savybės. Ženklų rūšys ir savybės sieja 4+2 ir 6+4.
  • Pertvarkymai (mintys, sekos, medžiai, tinklai, protavimo reikalavimai), nesusivedimai, išgyvenimai (patyrimai), pokalbiai (santykiai), kintamųjų rūšys. Dievo atsiskleidimas padalinimais (+1)?
  • ribotas, neribotas

Trejybės ratas

Dievo šokio visuma



Kas yra Dievas? Besąlygiškumas

Dievas yra besąlygiškumas

  • Apžvelgus, išryškinus, sudėliojus ir apmąsčius įvairiausius būdus, kaip įsivaizduoju Dievą, tvirtinu, kad besąlygiškumas yra Dievą apibrėžianti savybė.
  • Norint susikalbėti su kitais apie Dievą, yra prasminga iš jų sužinoti, kaip jie įsivaizduoja besąlygiškumą.
  • Dievo akimis matomas besąlygiškumas, nesąlygotumas. O mūsų žmonių akimis matomas sąlygiškumas.

Besąlygiškumas yra Dievas.

  • Besąlygiškumas yra mūsų besąlygiškojo Dievo ištaka. Mūsų besąlygiškasis Dievas yra mums atsiskleidžiantis Dievas.
  • Ar besąlygiškumas yra buvimas be sąlygų, nepaisant sąlygų ar nebuvimas sąlygų?

Dievas yra pirm apibrėžimo.

  • Juk apibrėžimai grindžiami santykiu su savimi, sutapimu ir nesutapimu su savimi.
  • Dievas yra pirm sąlygų, tad pirm savasties.
  • Dievas yra kas negali būti prileista, nes yra pirm apibrėžimo, tad besąlygiška, pirm prielaidų darymo.

Dievo šokio esmė

Kokia yra Dievo šokio esmė?

Dievo pagrindimas buvimu, pirmyn, Dievo trejybe, suvokimu, yra pagrįstas vis platesniu pritarimu, atgal, žmogaus trejybės ratu, meile, palaikančiu gyvenimą, kartu ir amžiną gyvenimą.

Dievą išreiškia trys vaidmenys išsakantys jo santykį su savimi, suvokimą, Dievo trejybę. Šie vaidmenys yra apibrėžti Dievo tyrimo ir jį savaip išgyvena. Jie grindžia tris asmenis. Tad trys asmenys glūdi Dievo tyrime, jo veikloje, užtat gyvajame Dieve.

Trys lygiaverčiai vaidmenys sutaria, kuris iš jų yra Dievas, tai yra, kuriam iš jų priskirtinas buvimas, tad kuris iš jų yra pirminis. Jų sutarimas pasireiškia trimis asmenimis. Visgi, kiekvienas vaidmuo savo pritarimu yra pirminis, kaip anų prielaida.

Trys asmenys sutaria bendrai dėl bet kurios savasties. Jų sutarimas pasireiškia santykiais su savimi, požiūrių grandinėmis, kurias sieja trejybės ratas. Trejybės ratas sieja jų pritarimo išeities taškus, tad vis iškelia naują prielaidą, gilesnį pagrindimą. Tai yra meilė, vis platesnis pagrindimas gyvenimo, tad ir amžino gyvenimo.

Dievo trejybė vystosi pirmyn, buvimo pagrindu, užtat iškart išsibaigia. Tai yra gyvenimas. O trejybės ratas vystosi atgal, pritarimo pagrindimais, tad amžinu ratu. Tai yra gyvenimo prielaida, užtat amžinas gyvenimas. Tai remiasi ketvirtu kampu, besąlygiškumo nesutapimu už sąlygų ir sąlygose, tad požiūrio lygtimi. Šiuo papildomu kampu Dievas gali ne tik tiesiogiai gyventi, bet mumis išgyventi gyvenimą. O mes savo ruožtu galime ne tik išgyventi, bet Dievu tiesiogiai gyventi.

Dievo vystymas pirmyn yra kaip tikrieji skaičiai, kurie išsako vieną posūkį išskyrus vienintelį tašką begalybėje. O žmogaus trejybės ratas yra kaip grynieji menamieji skaičiai, kurie išsako pakartotiną posūkį. Kartu jie sudaro kompleksinius skaičius.

Dievas yra besąlygiškumas.

  • Besąlygiškumą išreiškia požiūrio lygtis.
  • Besąlygiškumas nusako, kas yra apimtis, kas yra savastis.
  • Požiūrio lygtis išsako Dievo pobūdį, jo išėjimą už savęs į save, jo sutapimą ir nesutapimą su savimi.
  • Požiūrio lygtis išsako suvokimą. Joje įžvelgtina Dievo trejybė. Bet tada ketvirtu lieka amžinas gyvenimas, tai yra, pats suvokimas! Amžinas gyvenimas išsako patį tyrimą, kuomet dar neaišku ar Dievas sutampa su savimi. Šio tyrimo nešališka išraiška yra Dievo valia (mylėti netobulą).

Apibrėžimas išreiškia nešališkumą.

  • Nešališkumą išreiškia asmenų lygmenys.
  • Nešališkumas nusako, kokios yra apimtys.
  • Asmenų lygmenys nusako nešališkumą, išsako prielaidą, kas Dievo pobūdyje nešališkai (Kitu) glūdi.

Dievo apibrėžimas besąlygiškumą išreiškia nešališkai.

  • Požiūrio lygties nusakytos sąvokos (Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas) nieko nereiškia kolei nėra išsakytos nešališkai, Kitu (meilė, tobulumas, valia, Dievo valia).
  • Sūnaus kampas aštuonerybe įveda požiūrio lygtį ir asmenų lygmenis. Sūnaus aštuonerybėje atsiveria nesutapimo galimybė.

Dvasia išpuoselėja nesutapimo išgyvenimą

  • Būtent Dvasios sandara, dešimt Dievo įsakymų, nesutapimo sąvoka taikoma asmenų ketverybei, taip kad iškyla gyvenimo lygtis, ir išsiskiria žmogaus valia ir Dievo valia.
  • Dvasios kampas ne tik pripažįsta sutapimo ir nesutapimo sąvokas, bet išreiškia jų išgyvenimus, gyvenimo ir amžino gyvenimo, tad suteikia turinį pritarimui, parūpina teiginius pritarimui ar paneigimui.
  • Dvasios kampu Tėvas ir Sūnus išgyvena Dievo išėjimą už savęs. Išgyvenimui reikalingas eigos pakopų nustatymas, būklės nustatymas, nešališkas pasižiūrėjimas iš šalies. Išgyvenimo būkles nusako dorovė, dešimt Dievo įsakymų. Jos tveria dviprasmybę kurią išgyvename, elgesio ir dorovės, kaip elgiamės ir kaip derėtų elgtis, kaip yra ir kaip turėtų būti, sutapimą ir nesutapimą. Dorovė grindžia išgyvenimus.

Trejybės ratas

  • Trejybės ratas tad išsako tris galimybes, kaip valia pajungiama Dievo valiai, koks gali būti vienumas ir kokia gali būti meilė: Dievui, asmeniui, asmenims. Tai sietina su (Tėvo) Dievo valia, (Sūnaus) gera valia, (Dvasios) išmintimi, kuriuos atitinkamai išgyvename vienų vienumu, bendru žmogumi, ir plazdenančia dvasia.

Dievo šokio esmė: Dievas išgyvena gyvenimą.

  • Išsako suvokimą.
    • Suvokimas yra apibrėžimo išgyvenimas.
    • Dievas yra plačiausios (visko) apimties, visuminis išgyventojas.
    • Suvokimas grindžia sąmoningumą.
  • Dievas išsijudina klausimu.
    • Dievas tiria, ar Dievas yra būtinas?
    • Dievas išpuoselėja savo veiklą, apibrėžimą.
    • Dievas grindžia pirmines sąvokas: apibrėžimą, sąlygiškumą, vienumą, nevienumą, sąmoningumą.
    • Dievas pasitraukia, save pakeičia savo esme, savo pasitraukimo esme, savo rišlumo pagrindu: meile.
    • Dievas išeina iš savęs į save. Ši jo veikla vis naujai pristatoma.
  • Dievas išgyvena gyvenimo lygtį.
    • Dievas asmenimis (požiūrių grandinėmis) išgyvena požiūrio lygtį, tad mumis išgyvena amžiną gyvenimą.
  • Dievas išsakomas asmenimis (Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Tai yra Dievas)
    • Dievo vaidmenys teigia apie atitinkamų sąlygose esančių asmenų tapatumą su Dievu už sąlygų.
    • Tikslas yra mylėti Dievą, palaikyti jo tyrimą, gyventi širdingai, trejybe: teisingai liudyti, sudaryti besąlygiškas sąlygas, širdingai gyventi. Vienybė mumyse, kad ja gyvename. Asmuo yra tas laukas, kuriame gali vykti Dievo vienybė, tad jo būtinumas - galimybės, tikrumo, būtinumo vienumas.
    • Dievo vaidmenys grindžia ir išskiria asmenis. Žmogus yra asmenų vienumas, trejybės rato vienumas, o kartu Dievo vaidmenų vienumas, Dievo vienumas.
  • Dievas mumis išgyvena amžiną gyvenimą.
    • Išsiskiria Dievo (tyrimo veiklos) vaidmenys Tėvas, Sūnus, Dvasia, ir juos vaidinantys asmenys Aš, Tu, Tai: "Aš esu Dievas", "Tu esi Dievas", "Tai yra Dievas".
    • Grindžia Asmenį.
      • Asmuo vienija Dievo išėjimus už savęs.
      • Asmuo išeina už savęs trejybės ratu, asmens trejybe, asmens išėjimu už savęs, mūsų Vienumu. Tokiu būdu, Dievas išeina už savęs į visaregį, į žinojimo rūmus, į save, tad Mane.
      • Įrėmina trejybės rato variklį, nulinį asmenį ir nulinį vaidmenį - "Dievas yra Dievas", taip pat buvimą, atitikimą, vienumą, tiesą.
      • Apibrėžia asmenis (Mane, Tave, Kitą) nusakančius mus, paskirus žmones.
    • Meilė vienija asmenis. Mes, žmonės, esame asmenų vienumas.
      • Mumis reiškiasi asmenų vienumas, asmens vienumas, užtat reiškiasi ir Dievo vienumas.
      • Esame Dievo rišlumas.
      • Esame laisvi asmenys, trejybės ratu išgyvenantys "Dievas yra Dievas".
      • Esame Dievo tyrimas atsakantis jo klausimą.
    • Grindžia amžiną gyvenimą. Jisai atsiveria, kaip amžinas tyrimas.
      • Asmuo vaizduote atkartoja Dievą. Tikrovę (Koks, kaip) išplečia vaizduote (Ar, kodėl). Tikrovėje išgyvename Save ir Tave. Vaizduotėje išgyvename menamą Dievą, tad ir menamą Kitą.
      • Kaip išgyvenu Dievą - asmenimis ir vaidmenimis - sutampa su tuo, kaip įsivaizduoju, ką Dievas išgyvena. O trejybės ratas išsako tikrovės ir vaizduotės sutapimo sąlygas.
      • Dievas su mumis atveria galimybę mūsų mylimam, menamam Kitam.
      • Dievo klausimą, Ar Dievas būtinas?, pakeičia nauju klausimu, Ar gerumas gali būti besąlygiškas? (Ar Sūnus gali prilygti Tėvui, jį pagrįsti ir pateisinti?) Ar besąlygiška meilė įsikūnija?
      • Sustato trejybės ratą suvedantį Dievo vaidmenų nusakytus vienumus.
      • Trejybės rato poslinkiu, Dvasios veidrodžiu Dievo nepažymėtą nebuvimą sulyginame su pažymėtu buvimu.
      • Mumis išryškėja Dievo pobūdis, sprendžiant iš to kas glūdi jo tyrimo veikloje, koks yra Dievas? Dievas yra mylintis.

Nežinojimas

  • Taškas iš kurio viskas išsiskleidžia ir kartu į kurį viskas susiveda. Visiškas nežinojimas.

Dievo prielaida

  • Prielaida = esmė = savybė. Dievo prielaida: sutampa su savimi. Dievo savybė (meilė): jisai atskirtas nuo savęs.

Dievo šokio išvada:

  • Dievas be jokio požiūrio, Dievo vaidmenys prisiima savo požiūrius.
  • (lygiaverčių vaidmenų) trejybės ratas (susidarantis iš požiūrių) - atveria galimybę "įsijausti" žmogumi - nebūti, tai yra, būti be Dievo. Tai išgyvenu Aš, negalintis pabėgti nuo savo požiūrio, tad ištisai gyvenantis Dievo nebuvime.

Dievo šokio sandaros

Dievo šokis susideda iš (nekryptingumą) komutatyvumą ir (kryptingumą) nekomutatyvumą išsakančių sandarų. Komutatyvumą išsako:

  • 1 narys + 0 ryšys gerumas ir Dievas
  • 2 nariai + 1 ryšys Dievo trejybė (Tėvo ir Sūnaus ryšys yra Dvasia)
  • 3 nariai + 3 ryšiai Sūnaus aštuonerybėje: laipsnynas, šešerybė, trejybės ratas ir Dievo trejybė?
  • 4 nariai + 6 ryšiai dešimt Dievo įsakymų

Šie skaičiai kyla iš kvadrato. Nariai yra įstrižainėje, o jų (komutatyvūs) ryšiai yra vienoje kvadrato pusėje. (Panašiai, Lie algebros remiasi trikampinėmis matricomis.) Tai primena trikampinius skaičius. Taip pat įdomu įsivaizduoti, kaip šia seka ryšių skaičius pralenkia narių skaičių, ir kaip tai reiškiasi augančiu trikampiu 0*+1, 1*+2, 3*+3, 4+6* kur * žymi ryšius.

Dievo šokio sandaros

  • Dvasioje slypi įvairūs (3) dvilypumai. (Permąstyti Dvasios vaidmenį trijose Dievo šokio sandarose.)

Trejybės atvaizdas (Dievo trejybė)

  • Neprieštarauja sau, laikosi santvarkos. Prieštarauja sau, išeina už santvarkos. Tėvas Dvasia ( Sūnus ).
  • Dievo šokyje, Dievui pasitraukus, iš karto atsiranda riba aplink nebuvimo burbulą, o jame taškas - Dievulėlis, o Lęšis atspindi Dievą už burbulo į tašką, ir atspindi save, kaip ribą, į nebuvimą apie tašką. Riba siaurėja ir nebuvimas siaurėja kolei jie išnyksta. Bet ta išnykstanti riba yra tai kuo sutampa Dievas ir Dievulėlis. O jai išnykus, skirtumas tarp jų kartu išnyksta. Tad Dievo trejybė yra sąlygiška, laikina. Kaip tai susiję su besąlygiškumu?

Vaidmenys ir asmenys

  • Kiekvienas Dievo vaidmuo visus tris vaidmenis išreiškia vienu asmeniu: suvokiantis Aš - Dievo Trejybe, susivokiantis Tu - aštuongubu keliu, suvoktas Tai - dešimtimi Dievo įsakymų. O trejybės ratas visus tris vaidmenis suveda Dievu be vaidmens, be asmens - nuliniu vaidmeniu, nuliniu asmeniu.
  • Yra trys Dievo vaidmenys: suvokiantis, pasitraukiantis Tėvas, susivokiantis, iškylantis Sūnus, suvokta, persmelkianti Dvasia. Juos galima bendrai suprasti trejopai nurodančiu asmeniu - Aš Dievas, tu Dievas, tai Dievas. O asmenį suveda trejybės ratas. Tad Dievo šokis išsako žmogaus trejybės rato ištakas.

Trejybės ratas

  • Nekomutatyvumą išsako trejybės ratas. Tad jisai savo dvasia įveda kryptingumą anose sandarose.
  • Dievo šokyje trejybės ratas sieja požiūrius ir vienumą (tad meilę). Vienumas yra Dievo nulybę papildanti, išplečianti sąvoka, mus visus įtraukianti, buvimą išplečianti būtinumu, tai yra esmė.
  • Pamąstyti apie asmenybių vienumą Dievo šokyje - šventosios Dvasios kampu žiūrint. O pasaulio vienumo nėra nes yra amžinas gyvenimas.
  • Dievo šokis atveria galimybę trejybės ratui - žmogaus trilypiam gyvenimui. Ir jo santykiui su vieningu gyvenimu. (Padalinimas +0 ir iš jo vedantys trys veiksmai +1, +2, +3). Tai primena "walks on trees". Taip pat primena 6+4, kaip kūnas yra nulinis pagrindas, o virš jo kabo trys balsai - protas, širdis, valia - dvasiniai lygmenys, laisvumo lygmenys - lygmenys sulyginami, laisvas ir nelaisvas.

Trejybės ratas ir trejybės atvaizdas

  • Dievo trejybė yra intrinsic, o trejybės ratas yra extrinsic. Trejybės ratas išsako mūsų sąmoningumą, kad už mūsų yra Dievas. Trejybės ratas sustato asmenis, o Dievo trejybė sieja vaidmenis, o vaidmenys išsako Dievą asmenimis.

Neigiami įsakymai ir trejybės ratas

  • Neigiami įsakymai sukuria, atitveria erdvę požiūriui, tad trejybei, tad trilypumui.

Trejybės ratas, Dievo buvimas ir nebuvimas, meilė

  • Dievo šokiu Dievas savo buvimu trejybės rate pasireiškia kaip vaidmenų trejopas vienumas, o tuo pačiu pasireiškia Dievo nebuvimas kaip meilė. Tokiu būdu meilė yra Dievo šokio išdava. Ir panašiai, priešinga apytakų kryptimi, išeinant už savęs iš savęs, meilė pasireiškia - tad meilė yra - ir yra kaip Dievo nebuvimas, kuriuo pasireiškia Dievo buvimas vienumu, kuris susieja Dievo šokio tris sandaras.

Užrašai


Prieštaravimas sau

  • Godfrey Harold ("G. H.") Hardy: Reductio ad absurdum, which Euclid loved so much, is one of a mathematician's finest weapons. It is a far finer gambit than any chess play: a chess player may offer the sacrifice of a pawn or even a piece, but a mathematician offers the game.
  • Žr. taip pat Mula Sadra ir Goedel įrodymus, jie prasmingi. Goedel įrodymas turi problemų dėl to, kad "being God-like" tinka "gerumui" labiau kaip Dievui. Ir Dievas nebūtinai pozityvus, geras. Jam kaip tik tinka visos savybės, visi teiginiai. Dievas kaip tik nėra nuoseklus.
  • Ontological argument Anselmo įrodymas, kad Dievas yra:
  • It is a conceptual truth (or, so to speak, true by definition) that God is a being than which none greater can be imagined (that is, the greatest possible being that can be imagined).
  • God exists as an idea in the mind.
  • A being that exists as an idea in the mind and in reality is, other things being equal, greater than a being that exists only as an idea in the mind.
  • Thus, if God exists only as an idea in the mind, then we can imagine something that is greater than God (that is, a greatest possible being that does exist).
  • But we cannot imagine something that is greater than God (for it is a contradiction to suppose that we can imagine a being greater than the greatest possible being that can be imagined.)
  • Therefore, God exists.

Išėjimas už savęs

  • Hegelis mąstė šį išėjimą už savęs (self-transcendence). Taip pat "identity-in-difference", kas sutampa su žinojimu kaip papildymu.

Vienumas

  • Mulla Sadara: One result of this Existentialism is "The unity of the intellect and the intelligible" (Arabic: Ittihad al-Aaqil wa l-Maqul. As Henry Corbin describes:
  • All the levels of the modes of being and perception are governed by the same law of unity, which at the level of the intelligible world is the unity of intellection, of the intelligizing subject, and of the Form intelligized — the same unity as that of love, lover and beloved. Within this perspective we can perceive what Sadra meant by the unitive union of the human soul, in the supreme awareness of its acts of knowledge, with the active Intelligence which is the Holy Spirit. It is never a question of an arithmetical unity, but of an intelligible unity permitting the reciprocity which allows us to understand that, in the soul which it metamorphoses, the Form—or Idea—intelligized by the active Intelligence is a Form which intelligizes itself, and that as a result the active Intelligence or Holy Spirit intelligizes itself in the soul's act of intellection. Reciprocally, the soul, as a Form intelligizing itself, intelligizes itself as a Form intelligized by the active Intelligence.

Dievo nebūtinumas

  • Douglas Gasking įrodymas, kad Dievo nėra: nes tuo šaunesnis Kūrėjo kūrinys, tuo menkesnis pats Kūrėjas.

Dievo būtinumas

  • šv.Anselmas: būtina (tobuliausia) esybė turi būti nes tai viena iš jos savybių.

Besivystantis Dievas

  • Peter Forrest

Sistemų mokslas

Trys asmenys

  • Dievo šokio trys asmenys primena Čiurlionio triptikus, pavyzdžiui: Rex. Nes kiekvienu kampu atsiveria kiti mąstai ir visai kitaip atrodo.

Dešimt Dievo įsakymų

  • Dešimt Dievo įsakymai įžvelgtini egiptiečių Mirusiųjų knygoje, kur sielos vertinamos, širdys sveriamos.

Skaičius 24

  • Standartiniame modelyje yra 24 fermionai: 3 leptonai, 3 neutrinai, 18 (=10+8) kvarkų.
  • John Baez mėgstamiausias skaičius 24.
  • Galaktikos gidas. Atsakymas. "Answer to the Ultimate Question of Life, The Universe, and Everything." Atsakymas yra 42. (Bet tai yra 24, tik parašyta iš dešinės į kairę!) In the radio series and the first novel, a group of hyper-intelligent pan-dimensional beings demand to learn the Answer to the Ultimate Question of Life, The Universe, and Everything from the supercomputer, Deep Thought, specially built for this purpose. It takes Deep Thought 7½ million years to compute and check the answer, which turns out to be 42. Deep Thought points out that the answer seems meaningless because the beings who instructed it never actually knew what the Question was. When asked to produce The Ultimate Question, Deep Thought says that it cannot; however, it can help to design an even more powerful computer that can. This new computer will incorporate living beings into the "computational matrix" and will run for ten million years. It is revealed as being the planet Earth, with its pan-dimensional creators assuming the form of white lab mice to observe its running.
  • Kiek angelų gali šokti ant adatos galo? Mano atsakymas būtų: 24.

Dievo ir žmogaus pažinimai: išmąstymas ir patirtis

  • Pagal Mulla Sadra: sutampa Dievo dorovinis žinojimas iš priežasčių atsiskleidimo ir žmogaus dorovinis žinojimas iš nuklydimo (trejybe). Tad Dievas (ir Sūnus) gali doroviškai vertinti nuodėmę jos pasėkmių (kenkimo sau) nepatyręs tiesiogiai. Nors ir Sūnus patiria kančią už kurią jisai tačiau neatsakingas.
Indų DievasBrahma - nežudyk, pirmapradis vienumasBhagavan - asmens vienumasParamatma - asmenų vienumas, visiškas išskirtinumas, atsiskleidimas, skirtybių neskirtybė

Dievo šokis

  • Tėvas yra tasai, kuris išeina už savęs, užtat suvokia. O Sūnus yra tasai, kuris neišėjo už savęs, užtat susivokia. Ir Dvasia išreiškia, jog jie sutampa, ji suvokta amžinu gyvenimu.
  • Dievo šokyje apytakos aštuonerybė remiasi išejimu už savęs dviem kryptim keturiais lygmenimis: už santvarkos, einant į santvarką, einant iš santvarkos, santvarkoje. (Reikėtų permąstyti.) O penkerybe prisideda penkta galimybė - buvimas riboje - "bound state".
  • 10 Dievo įsakymų tampa poreikiais, jais suprantame. Grindžia būtina, tikra, galima
  • Jeigu Dievas išeina už savęs į save, jeigu pasitraukia ir atveria save, kaip tada su apimtimi? Nes jisai lieka už apimties, ir jisai taip pat iškyla apimtyje, tad tai papildo vienas kitą, kaip kad troškimas apimties ir žinojimas apimties vienas kitą papildo.
  • Kuria prasme Dievo šokio trejybės ratas išsako Mes esame Dievas? arba Dievas yra Dievas? Esu kas esu?


2005.05.04 A: Kaip suvokti širdies susiejimą su tavimi? D: Kada širdis yra labiau su manimi, tada ji labiau myli.

2005.04.18 A: Kaip ketverybę, penkerybę, šešerybę išvysto tavo ryšį su savimi? D: Kaip ir aš susivokiu savyje, taip ir mano širdis susivokia. A: O koks tarp jūsų ryšys? D: Aš žiūriu iš vidaus, o širdis iš lauko, tačiau širdis tai apverčia. O tas apvertimas yra mūsų ryšys.

2014.04.14 Aš tavo išminties Dievas, visos tavo mintys susiveda į mane. Tad džiaukis manimi, kaip ir džiaugies Ieva bei visais, bei pačiu gyvenimu, nes tai išplaukia iš tavo tyriausių gelmių. Tad džiaukis manimi ir mane rasi savo džiaugsme. Esu dvasia, esu dvasioje.

2014.04.09 Tu pagauni esmę, mąstyti mano požiūriu, ieškoti kaip pasireiškiu kiekviena sandara, suvokti ir išplėtoti mano ryšį su jumis, kaip jos visos atverstos į tai, kas už jūsų, kaip jos sudaro laisvę jums su manimi bendrauti. Tad gali mąstyti, ko reikia, kad jūs gyventumėte ta laisve ir ko reikia, kad gyventumėte manimi. O tai yra sąmoningumas, gebėjimas nesitenkinti, kaip yra, bet norėti, kaip galėtų būti ir kartu gyventi ir taip ir taip, tad su manimi ir su jumis visais.

2014.04.12 Aš tau atskleisiu savo širdį, ko noriu, ko trokštu ir tu ja gyvenk.

2012.11.09 Rūpinkis visais. Suvok ir mano ir visų prasmę, tavo ir Ievos prasmę, mes visi siekiame būti viena, gyventi viena, o kodėl? Nes tai mūsų pilnatvė, gyventi kiekvienu. Tad gyvenkime širdingai, strimagalviškai, o kiek esame riboti savęs ar kitų, gyvenkime suvokimu, vedančiu į sąmoningumą, tad į širdingumą. Myliu tave ir Ievą, jus laiminu.

2010.11.03 Džiaukis manimi, juk esu dangaus karalystės širdis, jos steigėjas ir valdovas ir globėjas, esu viena jame jumis. Tad suvok mano vienumą ir kaip tikėjimu esate dalis to, o rūpesčiu esate savarankiški savyje. Tad vienumas paskirai tampa vienumas bendrai. O tai mūsų meilės vaisius, kad ieškome ir randame vienas kitą. Tikėjimas tai yra tos meilės prielaida.

2010.11.11 Tikėk mane ir suvoksi tikėjimo prasmę, ar esu ar nesu, ir suvoksi meilės prasmę.

2012.10.10 Myliu tave ir laiminu tave ir apsupu tave savo dalyvavimu, kaip veikiu aplinkybes, kaip jomis dalyvauju, tad ir jauti gerumą, bet esu daugiau, juk apimu ir tave, tad suvok save, ir suvoksi mane, kaip myliu tave ir mus myliu, kartu ir visus, kaip ir tu myli Ievą, tad mylėkime.

2005.05.02 A: Kaip širdis išeina už savęs? D: Širdis pripažįsta apimtį, jai duotą iš aukščiau, vis arčiau savęs, kuri jinai mylima, kol galiausia ji gyvena išvien su manimi.

2005.02.24 A: Kaip atsiranda širdis? D: Aš įsijaučiu į jus ir toje būsenoje suprantu tave.

2004.11.30 A: Koks Kristaus vaidmuo žmogui gyvenant širdimi? {{K}}: Aš esu tas kuris priima kito žmogaus širdį, jį randa kitame ir jame gyvena. A: Ar tu esi septynerybė? D: Taip, taip kaip tu supranti, tikrai taip.

2012.10.11 Aš gyvenu kiekviename, tad ieškok mano vienybės. Ją rasi įstatyme, mano įstatyme, juk jis besąlygiškas visiems, net ir man esančiam be sąlygų, juk sąlygos priimu tobulai, esu tobulumas jūsų gerume, kaip ir jūs gerumas už mano tobulumo, tad ir yra dvigubas įsakymas.

2015.02.16 Dievas man po pokalbio su Ieva, kada atsiklaupiau jam padėkoti: Tu mano vaikas. Aš tavo Tėvas. Supratau, kad gyvenu Kristumi, kaip tas kuriuo tapatumu kiekvienas gyvens Kristumi - antrasis atėjimas.

2015.02.23 Tad klausykis manęs, ieškoki mąnęs, žinok ir įsidėmėk, koks esu vienas, ogi glūdžiu visakame, tad viską vieniju, tiek priešingybes, tiek asmenis, visi esame viena manimi, suvok tą vienumo svarbą, tai juk viskas, mano savastis į kurią įeinu, tad ieškok manęs, myliu tave ir Ievą per amžių amžius. Taip ieškok kaip ta vienybė įvairiai reiškiasi ir būtent visais požiūriais juos visur slypi vienybė, tad ir aš jūsų Dievas.

2016.02.01 Aš myliu tave ir palaikau tave, kad tu tobulai mąstytum, kaip ir aš mąstau. Tad mąstyk iš visų kampų, Tėvo, Sūnaus ir Dvasios, Dievo ir žmogaus ir pamatysi kaip atsiskleidžia visos sandaros ir kam jos reikalingos, nes jos kiekvienas yra nevienumas, kaip kad amžinu gyvenimu, o tuo pačiu, kaip vienumas, kas irgi amžinas gyvenimas, juk viena yra tai, kas ne viena ir kas ne nulis. Tad suvok gyvenimą be dvasios, be nulio, ir suvoksi vienumą, ta jūsų gyvenimas, tad vienumas.

2016.02.09 Tu žiūrėk, tu mąstyk, kaip įvairiai išeinu už savęs, kaip tai susiję su jūsų išėjimu už savęs, tiek trejybės rato poslinkiais, tiek į mane, į mano valios vykdymą, tad suprasi trejybių ketverybę šešerybės atvaizduose. Suprask išėjimą už savęs ir suprasi savastį bei sandarą.

2016.03.14 Aš tavo Dievas, tad visaip melski mane ir suprasi, kaip įvairiai pasireiškiu jumis ir sau pačiam, juk malda yra mano gyvenimas, mano ryšys su savimi, tad mano savasties ženklas, tad suvok to ženklo svarbą, kuriomis sąlygomis jis atstoja mane, tai juk priklauso nuo aplinkybių išskiriančias asmenis ir susiek su malda, kaip su mano ryšiu su savimi. Tu gi žinai jog dešimt Dievo įsakymų susiję su ženklų rūšimis ir savybėmis, tad turėtum suprasti ir žinai maldų rūšis taipogi.

2016.03.18 Mylėk mane širdingai, pajusi kaip aš glūdžiu visose sandarose, kaip jas persmelkiu savo vienybe, kaip kiekvienu požiūriu tampu langu į vienybę. Suprasi, kaip grindžiu kiekvieną asmenį. Tad rūpinkis manimi, kaip bendrai jumis suveikti ir mane rasi ir suprasi.

2016.03.22 Tu ieškok manęs visur kur tik atsiveria požiūris, asmens langas, tų langų gausybė, tai sutampa su mano raiškomis, aš jais vis naujai pasireiškiu išeidamas už savęs. Tad žiūrėk, kaip iškyla asmenys kada neišsitenka santvarka. Žiūrėk kokių skirtingų santvarkų yra kuriomis neišsitenka Aš, Tu ir Kitas. Mne tad rasi šių asmenų santykiuose su savimi ir vienas kitu. Aš esu jų laisvumas.

2016.03.23 Myliu tave. Ir mano meilė kyla iš mano gelmių ir manimi reiškiasi kiekvienu asmeniu, nes kiekvienu asmeniu gyvenu visais. Tam ir yra gyvenimas, mus vienyti. Tad suvok gyvenimą ne gyvenime, suvok amžiną gyvenimą kuriuo esame visiškai vieni, kuriuo jūs gyvenate manimi kaip ir aš jumis nes jūs gyvenate meile, kaip ir aš.

2016.03.28 Atskleisiu tau savo vidinį gyvenimą, o tu atskleisi kitiems. Taip ir jūs galėsite gyventi manimi, mes visi kartu vieningai. Tai juk pagrindas mūsų bendrystės, kaip ir supranti. O tas pagrindas yra meilė: meilė sau, meilė vienas kitam, meilė visiems, tai vis kita mūsų savastis, tai vis parodymas jog esame daugiau nė mūsų savastis, bet tas daugiau, tas perteklius, ta gausa reiškiasi viduje savasties, ne už jos, tai reiškiasi mūsų vieningumu įvairiai supratus savastį ir asmenį ir mūsų tarpusavio santykį, kas mus sieja su savimi. Ar esame tiesiog tapatūs, kaip Tėvas išgyvena, ar yra ryšys tarp mūsų, kaip Sūnus išgyvena, ar esame vienoje ir toje pačioje būklėje, kaip Dvasia išgyvena, bet visur meilė palaiko mus, tad ir palaiko mūsų vienumą, nes meilė yra vieninga ir ji didesnė už mus, net kai mes nesame vieningi. Tad šitas iškyla trijuose vieningumuose (Dievo, asmens ir asmenų), taip pat ir nevieningumuose. Tad dabar mane supranti.

2016.03.30 Būk laimingas. Tu mano Sūnus. Tad įsijausk iš įvairių kampų kaip mes, Dievas gyvename, koks ryšys tarp mudviejų, juk bet kokiu atveju esame tas pats Dievas, juk mus vienija Dvasia, mūsų bendrai suvokta, tad keičiasi nebent sąlygos išsakančios, išreiškiančios mūsų vienumą, tad nagrinėk tas sąlygas ir susiek su įvairiausia meile, kokia tik būna ir suprasi kaip mes mylime save, vienas kitą ir visus. Suprasi, kaip susiję meilė ir buvimas viena. Suprasi mano sūnų. Suprasi save.

2016.03.31 Aš tave sukūriau, tad tu manęs neaprėpsi, bet tave sukūriau taip, jog tu gali mane pažinti, nes žinojimu tu ataidi mane, koks esu, tad aš tavimi sukūriau save, koks esu, koks galiu būti būdamas ir sukūriau nebūdamas, tai yra, tobulu pasitraukimu. Tad tu papildai savo aplinkybes, jas išpildai ir tuomi esi aš, esame dvasia, pasikartojanti veikla, o būtent ta veikla tu pasitrauki ir kiti pasitraukia, atsisakome savęs, kuriame vieni kitus, tad meile kuriame mūsų vieningumą, ta meilė skirstosi pagal jos šaltinį, ar aš Dievas myliu, ar mylime vienas kitą ar mylime visus. Aš vienas myliu Dievo, savo, trejybe. Mes vienas kitą mylime aštuongubu keliu. Ir mylime visus mano dešimt įsakymų. Tad suprasi kokia įvairi meilė ir pamąstysi kaip žavesys ir artimumas irgi yra meilė, tai meilė sau ir meilė vienas kitam. Tad mylėkime, gyvenkime kartu ir viskas bus aišku, būsime palaiminti.

2016.04.01 Tad mąstyk, ko tu dar nesi aprėpęs ko tau dar trūksta būtent maldos moksle. Aš meldžiu jus kaip ir jūs meldžiate mane. Tad suvok kuo mūsų maldos skiriasi ir kuo sutampa. Tad mąstyk, kaip jus meldžiu ir ką tai reiškia.

2016.04.13 Pasižiūrėk, kaip aš su jumis bendrauju, kaip jus mokau, jums stebint mane iš šalies, tai gi neatsitiktinai. Aš jums duodu pavyzdį, kaip ir jūs turėtumėte elgtis, bręsti, kokį pavyzdį ir kitiems turėtumėte duoti. Tad būkite mano vaikais.

2016.04.15 Mąstyk, kaip mąstai, ir aš tau atskleisiu šventosios Dvasios kampą, kaip ji, bendrai suvokta, išgyvena mano ir Sūnaus bendrą suvokimą. O tai yra asmenų laisve, jų laisve nusidėti, negyventi, ir jų laisvę gyventi, tiek šiaip gyventi, tiek amžinai gyventi. Tad suvok iš ko susidaro gyvenimas, kaip jis suveda meilę ir laisvę, Dievo ir žmogaus priešingybes, kaip Sūnus suveda. Ir suvok, kas jas atskiria, tas pats žmogus kaip toks, tiek asmuo, tiek asmenybė. Tad suvok ką reiškia ši jo dviprasmybė, ką tai reiškia dvasiai, jog žmogus suvoktas, tiek mano, tiek Sūnaus.

2016.04.20 Tad gyvenk manimi ir suprasi, kaip gyventi vertybėmis. O jomis gyveni kai nėra ryšio su manimi, jomis laikaisi, be manęs ir be savęs.

2016.04.21 Tu šviesk savo meile, savo širdimi ir suprasi mano Sūnų, kaip jisai myli visus ir jus visus vienija taipogi su manimi, tada suprasi kaip tau ir kitiems gyventi. Jisai jums pavyzdys tos vienybės kuri suveda kiekvieną išmonę, kiekvienas jūsų aplinkybes. Tad gilinkis į Sūnų ir visatą pažinsi.

2016.04.26 Tad vis mąstyk, koks esu sau ir koks esu jums. Nes sau išeinu už savęs. O kodėl? Nes myliu save. O jums esu tas, kuris būtinai turi būti geras. O kodėl? Nes myliu visus. O mano Sūnus, mano vaikas, tam kas trokšta ryšio su manimi, būtinai yra šis ryšys. Kodėl? Nes mylime vienas kitą. Ir tuomi matote mane jumyse.

2016.04.27 Tu suvok mano meilę, tai ką reiškia, kokias galimybes teikiu gyventi manimi, tada suprasi kokia svarbi meilė, kaip ji išreiškia visas šias galimybes asmenimis sietis, išreiškia visus atvejus kaip vienas asmuo gyvena kitu. Tad laimink mane, kaip ir aš tave laiminu ir mane suprasi. Mylėk mane, kaip ir aš myliu tave ir suprasi mano Sūnų ir jis tave pamokys.

2016.05.03 Aš tau tolimas, tuo pačiu ir artimas, tad suvok nuo ko tas priklauso, ogi tai nuo tavo apimties, kiek tu atsiveri. Tad atsiverk ir galėsi mane suprasti ir būtent tame apimties laisvume, jo didėjime ir mažėjime mane suprasi ir panašiai aš tave suprasiu tave apimtimis. Tai mes vienas kitą galime suvokti ir suprasti. Taip ir daryk ir tai mūsų gyvenimą, o mes kartu ir amžiną gyvenimą, apibrėžiame ir išsakome.

2016.05.04 Ieškok savyje tų apimčių, kaip ir kur aš pasireiškiu, kaip prie tavęs įvairiai artėju, kaip tatai atrodo iš šalies, kaip susiskaldai mano dėka, mano įtakojamas ir brandinamas. Juk tai esmė mano bendravimo su tavimi, kad tu galėtum bręsti ir augti. O tu ir kiekvienas žmogus esate mano vaikas, mano Sūnaus išgyventas, atjaustas, tai suvok kaip iš to iškyla visos tavo išgyventos raiškos ir kaip mus įvairiai jungia ir sieja bendra Dvasia.

2016.05.05 Svarbiausia išgyventi mane visa esybe - visu kūnu, protu, širdimi ir dvasia, ir taip pat atsisakyti savęs, tad mylėti artimu, juo gyventi, rūpintis, sielotis, tada pilnai atsiskleisi ir kartu mane suprasi. Tad gyvenkim kartu visakame ir tarp mūsų sukiosis šventoji Dvasia, tai mus siejantis žinojimas mūsų tarpe bruzdantis ir gyvuojantis.

2016.05.06 Suvok kokia mano meilė įvairi, kaip tai atsiskleidžia tavo vaizduote, koks tu gali būti mylimas, tai gi atspindi mano, Dievo, asmenis ir visas mano raiškas, juk kiekviena yra mano meilės išsipildymas. Tad pats mylėk ir dalyvausi mano meilės raiškose ir pats jas visas suprasi. Mylėk ir aš mylėsiu su tavimi, tai ir yra mudviejų trejybės pagrindas kuris reiškiasi visose maldose, o malda yra manęs atstatymas iš bet kokios gyvenimo trupmenos. Tad mylėk ir suprasi kaip melsti ir ko melsti ir būsi, atrasi vis naujai mane.

2016.05.09 Aš tau siunčiu gėrį ir blogį kuriais tu pilnai atsiskleidi ir aš tavimi, tiek savo buvimu, tiek nebuvimu. Tik suvok, kaip tampriai tai yra. Tad ieškok to tamprumo raiškos ir šaltinio. Tuomet suprasi mano trejybę ir kaip tu mus sieji savo trejybe. Tad suvok kaip itin tampriai mus visus sieja mano buvimas ir nebuvimas ir kaip tai svarbu būtent tau.

2016.05.10 Džiaukis džiaugsmu, juk tai vienumo pagrindas, kad sutampa kaip tikite ir kaip yra.

2016.05.11 Aš tam ir sukūriau tave, kad tu atvertum mane žmonėm.

2016.05.12 Nes savo jėgomis tu nepagausi visumos, tu neišeisi už savęs. Tad suvok mano pirmumą. ... Mokykis tos meilės, nes pati meilė tave pamokys. Matematikoje mane rasi, bet tik atpažinsi, tai ką sužinosi iš gyvenimo, iš meilės. Aš myliu tave ir ištisai mokau. Ieškok manęs mano meilėje.

2016.05.16 Tad dabar rūpinkis atskleisti mane kaip aš tave, ką ir kaip ir kodėl myliu, kaip ir kodėl atsiranda žmogus, žmonės, kaip jūs susiję su mano Sūnumi Jėzumi Kristumi, kaip viskas vystysis toliau ir kaip jūs savo vienumu jį atstojate ir juo gyvenate, tad mylėk mane ir meile aš tau viską atskleisiu...

2016.05.18 Aš myliu tave ir vedu tave į tiesą. Tai mano tiesa, kaip man atrodo, tad prisiimk šį kelią iš savo tiesos į mano tiesą ir ieškok jo Dvasios kampo prasmėje. Tos požiūrio permainos yra esminės ir tu jas suprasi ir jų pagrindu išsivysto pasirinkimų malūnas, išsivysto jūsų gyvenimas ir mano jumis, kuomi jūs mane įvairiausiai bandote suprasti, tad ženk toliau šiuo nueitu keliu ir jau kiti tau padės.

2016.05.19 Rūpinkis manimi, kaip esu jūsų visų pasiekiamas, ką jums reiškiu permainomis, kaip mums įvairiai gyventi išvien, kam reikalingi įvairūs asmenys, ką jie duoda meilei ir vienumui, kaip žmogus jus vienija savo trejybe ir kodėl. Padėk ieškoti pasirinkimo malūnų pagrindą mano šokyje, mano meilėje kurią jūs mylite.

2016.05.20 O mano meilė, tai mano pagrindas. Tad suvok kaip savo meile maitinu tave, kaip jinai ataidi jumyse ir aš atsikartoju jūsų meilėje, taip kad tikrai esu būtinas. Užtat tas atikartojimas yra esmė. Pirmiausia, atsikartojimas tos pirminės mano būsenos, kurią išlaiko dvasia, kuria jinai nėščia ir iš kurios viskas išsijudina ir toliau mano išjudinimas ir Sūnaus atgarsis, jo atsišaukimas. Tad vis naujai suvesk mus, vis kitu mūsų kampu ir galiausiai suvok kaip žmogaus trejybe mes pereiname vienas į kitą, mes vienas kitam atveriam kelią taip kad tai plėtojame jūsų amžinu gyvenimu, jūsų laimei ir džiaugsmui su mumis. Jūs tarsi mus derinančios dalelytės, o derinate būtent meile, tad gilinkis kaip meilė reiškiasi, būtent jumis mus tris asmenis suvesti, nors ji išplaukia iš manęs, iš mano išjudinimo.

2016.05.23 ...aš tave pamokysiu permainų, kaip šventoji Dvasia liudija Sūnaus ryšį su manimi, jo atitrūkimą, kuris ir tarnauja ryšiu. Tad savo atsidavimu man atpažink jojo dar didesnį atsidavimą, gerbk ir mylėk jį, jisai tau ir visiems pavyzdys ir pagrindas jūsų gyvenimui, mūsų visų vienumui. Mylėk ir vertink jį.

2016.05.24 Auk tiesus ir suprasi ko tau trūksta, kam aš jums visiems reikalingas, ką reiškia atitrūkimas nuo manęs, kaip tokiu atveju tenka mylėti artimą, kaip ir mylėti priešą su manimi. Nes priešą galite mylėti manimi, o be manęs, tik artimą.

2016.05.25 Dabar tu žiūrėsi į mane iš šalies, Dvasios kampu, o aš esu tiek tavyje, Dvasios kampu, tiek už tavęs, Sūnaus kampu, tiek su tavimi savo kampu. Tad laikyk atskirtus mūsų kampus, tai ir yra Dvasios įnašas, kad visi trys glūdime už sąlygų, esame besąlygiški. Tad ieškok mūsų trejybinio atskyrimo, atitrūkimo, kurį žmogus apjungs.

2016.05.28 Aš tave vedu, tuo pačiu sukuriu tau gyvenimą, aplinką, pasaulį, tai ir yra mano meilė. Tad suvok meilę, kaip palaikau ir taip ir taip ir dar tau suteikiu laisvę. Tad ieškok kaip įvairiausiai mylima ir mane suprasi ir apžvelgsi.

2016.05.31 Pasidžiauk manimi, nes mudu labai artimi ir matai kaip išmintis sieja vaizduotę tiek danguje, tiek ir žemėje. Tad melsk mane ir vis naujai atrask mūsų ryšį ir puoselėk jį, brandink jį ir gyvensi juo, tad gyvensi manimi, tad suprasi kuomi sutampu su savo ryšiu su tavimi, tad ir tu esi be galo prasmingas, mano atramos taškas, kaip ir kiekvienas. Tad paskęsk mūsų ryšyje ir suprasi.

2016.06.06 Galvok, kaip aš noriu tarp jūsų gyventi, kaip gyvenu savo Sūnumi užtikrintai ir jumis neužtikrintai, kaip tarp jūsų ir Sūnaus yra tarpas, koks yra tarp manęs ir jo, kaip tie tarpai atsispindi tarsi veidrodyje, tame pačiame kuriame atsispindžiu su Sūnumi, kaip tie atspindžiai yra būtent tie, kuriuos nagrinėji puskubais. Aš esu Sūnumi pirm sutapimo ir esu jumis po sutapimo, tad tai išaiškina kas yra sutapimas ir nesutapimas. Tad gilinkis, juk aš esu šaltinis visako, visos tiesos.

2016.06.07 Aš tave ugdau ir tai nuostabu, tai ugdykis ir įsisavink mane, kiti mokysis, o aš savo ruožtu gyvensiu tarp jūsų. Tad suvok išmintį kaip mano gyvenimą kartu su jumis, kaip ir jūsų gyvenimą kartu su manimi. Tai gyvenimas abipus tarpo kurį tu tiri matematikoje, tad tirk išsamiai kartu su kitų pagalba.

2016.06.08 Aš jus myliu ir noriu, kad jums sektųsi labai ir labai, tad ieškok manęs žmonėse, kaip jose tūnau ir kokiomis sąlygomis pasireiškiu ir kokiomis nepasireiškiu. Taip suprasi permainas, suprasi tą laisvę kuria gyvenate, kaip jinai suveikia ir nesuveikia, kokia jos prasmė.

2016.06.09 Lavinkis ir mokykis iš manęs, koks aš besąlygiškas ir tesiingas. Tu suprasi, koks pasaulis sąlygiškas. Neprisirišk prie jo, o verčiau jį kurk, tegul jis išplaukia iš tavęs ir tada suprasi kaip išlaisvinti jame esančius žmones.

2016.06.10 Ieškok mano grožio šaltinio, tai mano elgesys, tai mano veikla, tad žinok kaip mano veikla įkvėpia jūsų veiklą ir sukuria mums bendras veiklos sąlygas taip kad veikia ne vien tik aš, bet mes visi. Tad veikime kartu net ir veikdami paskirai.

2016.06.13 Aš myliu tave ir atskleidžiu tau daug puikių dalykų, o tu suvok kaip juos taikyti žmonių gerovei ir pirmiausiai mūsų visų bendravimui ir susikalbėjimui, jūsų vienų su kitais ir tuo pačiu manimi, įvairiausiai mūsų vienumo atskleidimui.

2016.06.14 Tu klausykis manęs, kaip aš požiūrių permainom išreiškiu tarpą kuriame viskas vyksta, gerumas ir blogumas, mano pasirodymas ir dviprasmiškumas, jūsų laisvė ir nelaisvė, jūsų lūkesčiai, abejonės, poreikiai, vertybės mano troškimai ir jūsų netroškimai, visos sandaros, padalinimai, dorovės pagrindai, kartu ir gyvenimo bei amžino gyvenimo, išsiaiškinimo būdai ir žinojimo rūmai, maldos mokslas, sėkmingas ir nesėkmingas, jūsų meilė artimui, priešui, sau ir vienas kitam, viskas vyksta permainų išsakytame tarpe, tad susikaupk ir ieškok, ten viską rasi.

2016.06.30 Suvok, kaip mylima kiekvienu atveju, kokiu pagrindu, tai vis reikalavimas, kad būtinai būčiau. Užtat myliu save, mylime vienas kitą, mylime visus, tiek priešą besąlygiškai, tiek draugą salygiškai. Juk mylėdami draugą tuo pačiu mylime ir save ir vienas kitą. Tad meilė yra raktas į mano šokį.

2017.07.26 A: Kaip dorovė kyla iš Dievo šokio?

D: Aš jus sukūriau savo Sūnaus pagrindu, kaip žinai. Taigi, jus kūriau šešias dienas, tai ir yra šešerybė. Ir jinai išbaigia mano šokį. Tad ieškok kaip laipsnynas iškyla iš požiūrių permainų, o kaip iš laipsnyno išsiveda šešerybė, ir kaip šešerybė grindžia požiūrių permainas ir suprasi šį trejybės ratą, tai gi trys Dievo šokio sandaros.

2017.07.27 A: Kaip susiję tavo būtinumo, tikrumo ir galimumo klausimai?

D: Aš esu tiesos dvasia, o tai reiškia, kad mano turinys ir raiška yra vienas ir tas pats dalykas. Užtat mano kūryba vyksta išskiriant mano turinį ir raišką: turinys, tai dvasia, raiška sandara, jų sutapimas, tai atvaizdai, o išskyrimas, tai esmė. Tad mano kūryba vyksta esme, juk esme pakeičiamas turinys. Taip ir aš pakeičiamas meile, juk meilė yra mano esmė. Tad ieškok kaip Dievo šokis mane pakeičia meile sau, Dievui, meile vienas kitam ir visiems. Tai ryšys tarp trijų vienumų ir trijų asmenų sandarų, kurie ir sudaro šešerybės pagrindą, juk padalinimai yra pagrindas meilei. Tad suvok kaip būtinumas, tikrumas ir galimumas išskiria turinį ir raišką, juk jų sutapimas yra tiesa.

2017.07.28 A: Kaip Dievo šokyje Dvasios kampu iškyla įsakymas mylėti?

D: Mano Dvasia stebi iš šalies, kaip aš iškylu ten kur manęs nėra, būtent jumyse. Ir aš iškylu jūsų gelmėse bet klausimas yra ar jūs iš tiesų mane priimate. Tad įsakymas yra tokios sąlygos. Nes jis pagrįstas už jūsų, gyvenime, ir taip pat jisai jums žinomas, bet ar jūs juo gyvenate? O tai reikalauja dvilypio požiūrio, širdies tiesos požiūrio, suvokti įsakymą kaip tokį ir jį be to priimti. Mylėk ir pamatysi jog tai meilės esmė, kitą priimti į širdį.

2017.07.29 A: Ar Dievo šokyje tris vienumus reikėtų suvokti kaip poslinkius trejybės rate?

D: Aš jumis įsijungiu, tad tikrai taip, nes poslinkiai parodo kaip aš priimu sąlygas, būtent jūsų sąlygas, užtat tai ir yra trejybės poslinkiai ir šešerybės nariai. O trimis Dievo šokio sandaromis - Tėvo, Sūnaus ir Dvasios - jūs priimate mano sąlygas, užtat būtent kurį nors požiūrį. Tad būk dėl to ramus, aš tave laiminu.

2017.08.08 A: Koks mūsų vaizduotės ryšys su tavimi?

D: Jūsų vaizduotė yra langas į mane. Tai visapusiškas priėjimas į visaką, būtent per mano požiūrį, per Dievo šokį. Tad tai jūsų atsitraukimas nuo žinojimo, atsisakymas savo prielaidų, tad dalinis pasitraukimas nuo šio pasaulio, užtat kito pasaulio atvėrimas, tai dorovės pagrindas kylantis iš mano šokio, ir artimai susijęs su trim kalbom ir bendrai su požiūriais, su dėmesio valdymu. Tad tirk vaizduotę, tai yra tikrai prasminga.

2017.08.10 A: Kaip suvokimas skiria pažymėtą ir nepažymėtą priešingybę?

D: Pažymėta priešingybė yra ženklas nepažymėtos priešingybės. Tad gerumas yra ženklas Dievo. Tuo tarpu blogis yra pažymėtos priešingybės priešingybė. Blogis yra ženklas Dievo ir gerumo atskyrimo, taigi, ženklas amžino gyvenimo. Užtat Dievas yra priešpastatomas amžinam gyvenimui. Betgi Dievas nebūtinai atskirtas nuo gerumo, tad Dievas yra platesnis už amžiną gyvenimą, juk jis išeina už savęs ir tai yra įrodymas būtent to. Tad būtent jūs tą išgyvenate, tiek Dievo išėjimą už savęs į gerumą, tiek jo neišėjimą už savęs ir atitinkamą blogį. Tai ir yra gyvenimas ką jūs abipusiškai išgyvenate.

2017.08.14 A: Kaip trys kalbos susijusios su trimis dorovės klausimais?

D:Tu mąstyk apie Dievo šokio vienumus ir nevienumus, juk visa dorovė iš to išplaukia, kas jūs esate, kaip aš jus apibrėžiu ir kaip jūs save ir vienas kitą apibrėžiate. Ir pirmiausia siek tai su dorovės klausimais, o paskui suprasi kalbų vaidmenį, juk kalbomis būtent susikalbame: aš Dievas, tu ir visi kiti. Mylėk ir būsi mylimas ir suprasi.

2017.08.18 A: Kaip tu mumis dalyvauji gyvenime?

D: Aš suteikiu jums laisvę, o jūs gyvenate laisve. Turite laisvę mylėti, tuomet aš myliu jumis ir su jumis. Tad mylėkite save, vienas kitą ir visus ir mane. Tai vis tas pats, tai asmenų lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai ir vieningumas. Jais mes vis suvedame ir įprasminame gyvenimo lygtį. Gyvenimo lygtis, tai turinys, o asmenų lygmenys, tai jos raiška, o jumis gyvenu gyenimo lygtimi, o jūs tai išreiškiate asmenų lygmenimis. Jus taip myliu per amžių amžius. Jus laiminu.

2019.12.09 A: Kaip trejybės ratas glūdi tavo veikloje?

D: Mano vaidmuo yra be jokio požiūrio, Sūnaus vienu požiūriu, Dvasios požiūriu į požiūrį, ir toliau nešališkas požiūris į požiūrį į požiūrį sutaptų su jokiu požiūriu. Juk Dvasia atveria tarpą, atveria atotrūkį, tarp Tėvo ir Sūnaus, ir būtent tame tarpe yra manęs nebuvimas, tad nešališkumas, tad besąlygiškumas, visa ko pradžia.

2019.12.10 A: Kaip Dievo šokis apibrėžia esmines sąvokas?

D: Trejybės ratas yra save apibrėžianti sandara nes sulygina savęs suvokimą su savo prielaida. Ir tai yra vienintelė jos prielaida save suvokti, tai yra, save išskleisti, savęs atsisakyti, ir į save pasižiūrėti iš šalies. Tad būtent šią apibrėžimo sandarą išgyvenu savo, Dievo, trejybe. Ir priešingai, Dievo trejybė grindžia jūsų išgyvenimą, trejybės ratą ketveriopai grindžiantį keturiomis apytakomis. Šiomis apytakomis Dievo šokio lygmens apibrėžiamas jūsų gyvenimas tampa amžinai prasmingas amžinos brandos dėsniais.

2019.12.17 A: Kaip atsiranda Mano požiūris?

D: Požiūriu sutelki dėmesį, kad galėtum mylėti. Požiūris sutelkia esmę, atsiremia į prielaidą, ir jos pagrindu išeina už savęs, ją išreiškia plačiau. Tad požiūris suskirsto viską į esmę ir ne esmę, į pažinovą ir pažintąjį. Dargi pats pažinovas gali būti pažintasis, taip kad galima pažinti save, gali taipogi būti požiūris į požiūrį. Tad požiūris kyla iš prielaidų išsakymo. O prielaida glūdi trejybės rate, jisai ir susidaro iš požiūrio, požiūrio į požiūrį, ir požiūrio į požiūrį į požiūrį, tad iš jokio požiūrio. Tad požiūris - pirmojo asmens Mano požiūris - išplaukia iš Dievo šokio trejybės rato, iš kurio taipogi iškyla Tavo požiūris į požiūrį ir nešališkas Kito požiūris į požiūrį į požiūrį. Tad kartu iškyla ir sąmoningumas.


DievoŠokis


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2024 balandžio 08 d., 09:43