Iš Gvildenu svetainės

Mintys: DorovėsTyrimas

Žr. Suvedimas, Gvildenu, Dorovė, Elgesys, Holokaustas

Šiame puslapyje apžvelgiu savo tyrimą.

Iš tiesų, būtent šis elgesio ir dorovės tyrimas ir išskyrimas yra esminė žmogaus veikla, jo nuolatinė galimybė sąmoningai pasižiūrėti į save ir savo elgesį. Šio sąmoningėjimo galimybes nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.

Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Pasirinkimų malūnu ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą. Pasirinkimų malūnas tiria, Koks yra Dievas? Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?

Būtent Dievo Sūnaus požiūriu iškyla (Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus) sutapimas požiūriais, tad išėjimo už savęs pakopomis, tad žinojimu. Tokiu būdu požiūriai išreiškia jų bendrą suvokimą (bendrai suvoktą Dievo Dvasią). O tai vyksta Dievo Sūnaus požiūriu, tad jau esant savasčiai. Požiūris remiasi būtent savastimi, tad išėjimą už savęs išsako būtent mūsų santykiu su tuo, kas už mūsų.


Dievo šokio išdavosŽmogusElgesysDorovės ištakosDorovėDorovės ratasViena

Sąmoningėjimo lygmenys

Dorovės tyrimas išskiria sąmoningėjimo lygmenis. Yra keturi sąmoningumo lygmenys ir trys perėjimai.

Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros). Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai). Galiausiai, maldos mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).

Sąmoningėjimo esmė

Sąmoningėjimo apžvalgos

Pasirinkimų malūnas išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.

Esmė - visko žinojimas. Vis išlaikyti pasirinkimo galimybę. Pirminės sandaros skiria: savastį ir Dievą. Pavyzdžiui, poreikių tenkinimas taikosi savasties ar Dievo. Vis išlaikyti skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės.

Amžinas gyvenimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas. Užtat yra sveika įsimylėti nes būtent pasąmonė įsimyli. Gyvenimo tikslas - gyvenimo reikalas - yra vis naujai išskirti sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, sugebėti gyventi vis naujais klausimais. Meilė yra tasai teisingas papildymo santykis tarp sąmonės ir pasąmonės. Meilė išplečia laisve gryną priešpriešą tarp nežinojimo ir žinojimo.

Užtat gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.

Sąmoningėjimo keturios pakopos

Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (pasirinkimų malūną) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (maldos mokslą), tad į vienumą. Be sąlygų viskas remiasi trejybe. Būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.

Priešpriešos

Tokiu būdu neigimu-apvertimu plėtojami vis nauji pasirinkimų malūno lygiai.

Dvejopas sąmoningėjimo išgyvenimas: Elgesiu ir dorove

Matematikos žinojimo rūmai dvejaip išsako sąmoningėjimo pakopas: algebra ir analize. Iš lauko jas sieja aštuonerybė. O iš vidaus jas turėtų sieti trejybė.

Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).

Elgesiu (gyvenimu) pasąmonė puoselėja sąmonę. O dorove (amžinu gyvenimu) sąmonė puoselėja pasąmonę.

Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas. O pasąmonė ir šiaip savaime plečiasi. Tad reikia ieškoti santykio tarp savaiminės pasąmonės ir išugdytos pasąmonės. Yra bendrystė ir vienu pagrindu ir kitu pagrindu ir renkamės tarp jų. Tai pasirinkimas tarp šiaip gyvenimo ir amžino gyvenimo.

Prasminga atskirti žmogaus ištakos ir dorovės ištakos klausimus. Dorovė iškyla dėl to, kad žmogus gali nusižaisti savo žmoniškumu, gali atitrūkti nuo žaidimo prasmės, pervertinti žaidimą ir gyventi vien dėl jo. Kūniška prievarta yra nusižaidimo ženklas.

Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.

Noriu viską žinoti. Tad noriu mąstyti Dievo požiūrį. Tačiau mane ištisai varžo žmogaus požiūris. Kaip man atsisakyti savo požiūrio ir mąstyti Dievo požiūrį? Kada mąstau žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį - tai yra, kada vyksta susikalbėjimas - ir jeigu Dievas palaiko mane - tuomet mano mąstymas gali išsakyti Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį. O tai yra, iš esmės, visko žinojimas žmogaus sąlygose. Juk aš tokiu būdu suvokiu, kaip Dievas priima mano jo suvokimą.

Svarbiausia

Suvesti dorovės tyrimui susijusius puslapius apie požiūrių grandinę.

Išskirti ir sutvarkyti tyrimo septynis puslapius.

Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?

Tyrimo darbai

Visuminiai klausimai

Dievo šokis

Dievo šokio išdavos

Tirti sąvokas:

Žmogus

Elgesys

Nagrinėti sandaras:

Tirti sąvokas:

Mokytis iš savo gyvenimo:

Rinkti pavyzdžius:

Išryškinti išdavas:

Dorovės ištakos

Nagrinėti sandaras

Tirti sąvokas:

Mokytis iš savo gyvenimo

Rinkti pavyzdžius

Dorovė

Mokytis iš savo gyvenimo:

Rinkti pavyzdžius:

Išryškinti išdavas:

Dorovės ratas

Nagrinėti sandaras:

Tirti sąvokas:

Pavyzdžių rinkimas:

Viena

Išryškinti išdavas:

Tyrimais grįsti straipsnius ir pranešimus

Lavintis

Dorovės tyrimo lygmenys

Įvairiai esu aptikęs dorovės tyrimo lygmenis:

Suvokimo lygmenys

Suvokimas

The Algebra of Views & The Big Picture

It seems that all of this is rolled out as follows:

0) 1) 2) 3) There is first a unified outlook (such as God) which unfolds the perspectives that are the basis for Structure, for the DivisionOfEverything. We may think of this unfolding as an operation [AddOne +1] which keeps reinterpreting the whole as an additional perspective. When there are three perspectives, then the structure for the original outlook is complete: it can understand, come to understanding, and be understood. However, the operation +1 continues.

4) 5) 6) Therefore a new outlook awakens and finds itself as such within the structural situation unfolded by the original outlook. We may think of this as a "godlet" which may not be God, but is otherwise in the situation of God. There is now a disconnect between Structure and Activity. Structure may or may not channel activity. Activity may or may not evoke structure. The feedback between structure and activity may be thought of as an operation [AddTwo +2]: the evoking of structure is linked to the arisal of activity. We may think of the godlet as a perturbation that opens up angles: Representations upon the whole, and Topologies from out of the parts. I think that this is where the "algebra of views" is defined. The give and take between activity and structure introduces a slack which allows one to take up a perspective, thus integrating whole and parts.

7) Then the new outlook comes to understand itself with regard to the original outlook as a perturbation of an ideal outlook that links both outlooks. All three outlooks are characterized by their three-cycles: taking a stand, following through, reflecting. And these rotations may be thought of as an operation [AddThree +3]. I think here is where the dynamic languages of life come into play: argumentation, verbalization, narration. I suppose they are expressions of the "algebra of views". Here the ideal outlook serves as a mediator which allows us to localize the slack so that we know where it is within a three-cycle. This makes the algebra definite.

8=0) Then the new outlook understands itself as subordinate to the original outlook. At the core of the new outlook is always the original outlook which went beyond itself and thereby generated the new outlook. Everything is always collapsing back into the original outlook. The views of the new outlook and the original outlook coincide by way of that collapsing.

This is extremely helpful for me because it places the "algebra of views" within the big picture. It suggests that the algebra of views becomes defined with the divisions of everything into four, five and six perspectives. And that its applications through argumentation, verbalization, narration arise with the division of everything into seven perspectives. And, finally, the coinciding of views is related to the collapse of structure, which is perhaps the key point about mathematical systems in general. It's the collapse of structure which makes mathematics interesting.

Požiūrių grandinė

Sandarų atžvilgiu, visko žinojimą išsako požiūrių grandinė, nes visos sandaros iš jos išplaukia. Požiūrių grandinė išsako, kaip visko žinojimas išsidėlioja žmogaus akimis. Visko žinojimas yra Dievo požiūris į žmogaus požiūrį, tad sąmonės įsijautimas į nesąmonę, nesąmoningumą. Žmogaus požiūris išsako mūsų nesąmoningą žinojimą, o Dievo požiūris išsako sąmoningą nežinojimą.

The great challenge is that, as humans, we are bound by our own view, so that we are unable to escape it, at least as humans. However, it is possible that God may be able to escape his point of view and take up ours. This is a ConstructiveHypothesis that we take. It acknowledges a difference between God and us. We may then leverage this difference to open up our view. It may also be that our human view is sufficient for direct access to all knowledge - where perhaps the directness is understood with regard to the nature of our minds.

The aim is to describe God's view of human's view. What is the fullest experience of the human view? How does an unrestricted view experience a view that can't escape itself?

In my account, I am attempting to express God's view of a human's view. By human I mean myself and all whose perspective I might possibly admit. I am thus attempting to take up and make available the Absolute complete potential of my perspective.

I have my own human view, but I am attempting to take up God's view. How can I take up God's view directly rather than through my own view?

This is possible if my view and God's view coincide. This may depend on factors beyond my control. Yet I may position myself with regard to such factors to enable such coinciding to the extent that I am able to control. Even so, on what basis may it be that indeed my view and God's view coincide?

We take up God's view because that opens up a vantage point that he might take up so that our views might coincide. And by taking up, alternatively, his view upon our view and ours upon his, ever deeper, the idea is that we do not diminish or close our view at all, but instead enrich it by exposing it to God's and our view through it. Finally, the Other is very important as the vehicle for shared understanding, in that the way that we treat others is the way that God may treat us, as we allow God to use us as a vehicle in reaching out to others. We may not be absolutely transparent like God, but yet we might be transparent for the purpose of him reaching out to others. And this transparency may be what is relevant in our view coinciding with God's.''

The main idea in all of this, perhaps, is how God makes available his Godly perspective to all of those beyond him, which is an increasing challenge until it reaches the stretching point. In this sense God shares perspective, and even more, goes beyond that to all those who might position themselves for his perspective - and through them others may be reached just as through him - it starts from them as it did with him.

Therefore we have all, any, a and no perspectives. These are four increasingly focused LevelsOfUnderstanding. Understanding is the keeping separate of Concepts. (A concept is that which is with itself). It is also the distinction of one perspective (anything) upon another perspective (everything) (and of that perspective from slack). (To have a perspective is to go beyond oneself). This allows for a sequence of ever deeper (ever closer) Scopes which may be shared. Love is the sharing of a scope. We therefore have a sequence of ever deeper levels of love. They ground the ever greater Independence of the one who is loved (and understood): Self, Other, God. At the fourth level, LoveGod, God's view and human's view coincide (love absolutely) regarding the Good, so that both share the same view of God's view of human's view of God's view of human's view. All of the Structure that I am aware of rests in one of these four levels.

The chain of views lets us separate out all concepts, any concept, a concept, no concept (be one with) - by establishing the distance from the viewer.

The chain of views apparently arises from the fact that the definite view has decreasing slack in scope and is thus ever more defined, whereas the indefinite view has increasing slack in scope and is thus ever less defined.

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97sTyrimas
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 gegužės 18 d., 13:08