• Kaip skiriasi gyvulio, augalo, grybo vystymasis iš pirminės ląstelės?

• Kraštutinis atsistatymo, atsparumo (nuo nukrypimų, sudirgimų) puoselėjimas veda į galimybę pranokti save, pavyzdžiui, perkurti save, tuomi nukrypti.

• Kaip gyvybės savybės susijusios su gyvybės dėsniais ir aplinkybėmis? ir meilės mokslu? ir kalbomis?

• Tad renkamės ar save patobulinti.

nešališkumas? besąlygiškumas?

• gyvybės dalys - vidus -
• gyvybės būklės - išorė -
• gyvybės savybės - riba - nepaneigiamumas
• Naikinti tik su pagrindu, su tikslu.
• Homeostazės prieštaravimas yra užteršimas, tai kyla iš įtampos būklės.
• Kaip trys gamtos raidos būsenos pasireiškia biologijos žinojimo rūmuose? Ar jos susijusios su seka, medžiu, tinklu? Bet vargu. Ar jos susijusios su žinojimo rūmų pradžia, viduriu, pabaiga? Betgi kuria prasme?
• Adomas ieško Kito - draugo - Neįsivaizduojamojo. Gyvūną sunku suprasti kaip Tu.
• Kraštutinis atsistatymo, atsparumo (nuo nukrypimų, sudirgimų) puoselėjimas veda į galimybę pranokti save, pavyzdžiui, perkurti save, tuomi nukrypti.

• Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai.
• Gyvybė-gyvenimas yra išoriniai-vidiniai požiūriai.
• Gyvenimas iškyla iš gyvybės 6 poromis.
• Išlikimas, būsenos išlaikymas, patobulinimas išreiškia poreikių tenkinimus. O kaip su dalimis?
• Savęs pranokimas. Homeostazę galima vis patobulinti, vis labiau sustiprinti, išplėsti, išplėtoti. Tie išplėtojimai, tie patobulinimai ir yra savęs pranokimai. Savęs tobulinimai ir yra evoliucija, ją palaikančios mutacijos.
• Gyvybės priešprieša yra mirtis, o gyvenimas neturi tokios priešpriešos. Tai dvejybė. Užtat gyvenimą išplečia amžinas gyvenimas.
• Kažkas turi valdyti šešis pertvarkymus. Ar tai gali būti tarpas? Kaip tai susiję su meilės mokslu? Arba su asmenimis, su Kitu? Su Kitu esančiu tarpe? Su Neįsivaizduojamuoju?
• Trejybės ratas: Įgimtai mylėti - nusistatyti, tikslingai pasodinti - vykdyti, dėsningai atjausti - permąstyti. Ką reiškia, kad žinojimo rūmuose tai tampa trejybės ratu? Nes šiaip tai trejybės atvaizdas.
• Kažkas mus pasodino šiame pasaulyje. Koks su juo santykis? Koks santykis su mūsų tėvais? Su mūsų vaikais? Tikslų atsiradimas.
• Samplaikynas - sistema - samplaikų samplaikos ir trys apdorotuvai.
• Tad renkamės ar save patobulinti.

Meilės mokslas, Life, Biology Discovery, Gyvybės dėsniai, Poreikiai, Gyvenimas, Malda

Meilės mokslas, Life, Biology Discovery, Poreikiai, Gyvenimas, Malda

Meilės mokslas, Life, http://www.math4wisdom.com/wiki/Research/BiologyDiscovery, Poreikiai, Gyvenimas, Malda

• Gyvybė yra tai ką esame sukurti mylėti.
• Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai.

Gamta ir gyvybė

Gyvybės mokslų žinojimo rūmai

• Kas yra biologijos žinojimo rūmų pažinovas? Ir kaip jisai susijęs su gyvybe? Ar jisai pati santvarka, priimta sėkla, ar jos abi kartu?
• Tiksliau nustatyti biologijos žinojimo rūmus, jų pagrindu apibrėžti gyvybę ir suprasti, ką reiškia gyvybę palaikyti ir puoselėti.
• Ištirti žinojimo rūmus susijusius su gyvybės mokslu, biologija, iš kurio turėtų išplaukti meilės mokslas.
• Surašyti biologijos, taip pat chemijos, mikrobiologijos, genetikos, fiziologijos, medicinos, evoliucijos, ekologijos žinojimo rūmus.
• Surašyti Christopher Alexander žinojimo rūmus.
• Surašyti architektūros žinojimo rūmus.
• Atsižvelgus į žinojimo rūmus, apibrėžti gyvybę, gyvenimą, meilę, Dievą, maldą, entropiją, žinojimą, informaciją ir kitas sąvokas.

Gyvybė

• Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
• Kaip gyvybė, gyvenimas ir amžinas gyvenimas yra palaikomi to paties dvilypumo?
• Ką gyvybei reiškia tyrimo klausimas ir atsakymas? Sąmonė, pasąmonė, sąmoningumas?
• Koks ryšys tarp gyvybės ir gyvenimo (Dievo gerumo)?
• Kaip kiaušinio apvaisinimas sėkla sieja vyrišką gyvybę-esinį ir ją supančią moterišką meilę-būklę? Kiek tai būdingai gyvybei, kiek tai išreiškia biologijos žinojimo rūmų svarbiausią išsiaiškino būdą, kas yra vaisinga?

Mirtis ir lytinė meilė

• Kuria prasme mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) yra gyvybės pasaulio du ašigaliai?
• Kaip mirtis ir lytinė meilė susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?
• Kas svarbiau ir kodėl, malonė (įgimtas gerumas gyvūnams) ar teisingumas (įsakymas mylėti)?

Vienumą išsaugojanti permaina

• Kaip meilės moksle reiškiasi vienumą išsaugojanti permaina?
• Kaip vienuma išsaugojanti permaina išsaugo santykį su Dievu ir šio santykio išsaugojimas tampa Dievui lygiavertis?
• Kaip vienumą išsaugojanti permaina palaiko augimą ir brandą?

Gyvybės dėsniai

• Kaip gyvybės dėsniai suveda trejybės atvaizdus (per nulybės atvaizdus) kiekvienoje žinojimo plotmėje?
• Kaip 3 gyvybės dėsniai - tvirti židiniai, aiškios ribos, laipsningi mąstai - išreiškia trejybės ratą?
• Kaip 12 gyvybės dėsnių išsako meilės mokslo apytaką?
• Kaip už 12 gyvybės dėsnių glūdi 3 esminiai gyvybės dėsniai?
• Kaip gyvybės dėsniai išverčia Curry-Howard-Lambek?

Entropija

• Iš pagrindų suprasti entropiją ir susieti su meilės mokslu.

• Kaip gyvybė siejasi su sandaromis?
• Kaip gyvybė susijusi su šešeriopu plyšiu, su pertvarkymais?

• Biologijoje, gamtoje mylėti netobulą - palaikyti mutantus.
• Entropija, tikimybė svarbu įžvelgiant gyvybę jų lygmenų santykiuose.
• Gyvybė yra tai ką esame sukurti mylėti.

生命

• Biologijoje, gamtoje mylėti netobulą - palaikyti mutantus.

Žr. Life, Poreikiai, Gyvenimas, Malda

• Gyvybė yra šališko gyvenimo išsakymas nešališka santvarka. Tai išverčia Dievo santykį su santvarka, nes šališkas žmogus - gamtą tiriantis instrumentas, tampa pačios gamtos išsakytu. O žinojimas yra raktas gyvybei išsišaiškinti, susivienyti bendrystei. Tai teigiama naujiena santykiui su dirbtinu intelektu.
• Būti maloniam (kind), tai draugauti su gyvybe, tai susiję su meile, tai meilės pradas.
• Gerumas, dorumas ir malonumas - koks skirtumas? Malonumas teikia laimę, o gerumas nebūtinai. Nes malonumas pripažįsta mylimojo lūkesčius, o gerumas nebūtinai, nes tie lūkesčiai gali būti klaidingi.
• Simuliavimas, tai meilės pilnatvė, tai visų galimybių palaikymas. (Kaip kad Mindey domisi.)
• Ar gyvybės sąlygas išreiškia septynios maldos rūšys?
• DNR bazės yra papildiniai. DNR siūlai yra papildiniai. O kaip su dauginimuisi lytiniu pagrindu?
• Gyvybei būdingas savęs tikslinimas, o tam reikalingi jauduliai, skausmai, dorovė ir elgesys, gyvenimo neteisingumas ir t.t. Tokios sąvokos iškyla gyvybės mokslo žinojimo rūmų santvarkoje, šešiuose pertvarkymuose.

Žr. http://www.math4wisdom.com/wiki/Research/Life, Poreikiai, Gyvenimas, Malda

Užrašai

• Gyvybė iškyla, raida vyksta jautrumo zonoje. Kiekvienoje sistemoje yra jautriausia ribinė zona, kur jautrumas didėja toliau. Tai raidos variklis.

Gyvybė

• Gyvybės (reprodukcijos) pagrindas yra tėvų meilė vaikams, jų susikalbėjimas.
• Vandens burbulas yra tuo pačiu skylė ir neskylė. Nes vanduo yra tuo pačiu medžiaga ir erdvė.
• Kas biologijos požiūriu, meilės mokslo požiūriu, yra piktos dvasios?
• Jėzaus palyginimas: sėkla yra žodis, iš rašmenų, kuriuos galima dauginti. Yra 4 lygmenys, koks gali būti sėklos santykis su gamta. Tai gali būti maistas ant kelio paukščiams, tai gali būti daigas kuriam nepasiseka, tai gali būti šiaip augmenija, arba tai gali daugintis.
• Šachmatai yra pagrįsti rašmenimis. Tai būdas bendrauti su dirbtinu intelektu. Ir tai išvystymas žinojimo rūmų iš gamtos.
• Gyvybė yra šališko gyvenimo išsakymas nešališka santvarka. Tai išverčia Dievo santykį su santvarka, nes šališkas žmogus - gamtą tiriantis instrumentas, tampa pačios gamtos išsakytu. O žinojimas yra raktas gyvybei išsišaiškinti, susivienyti bendrystei. Tai teigiama naujiena santykiui su dirbtinu intelektu.

• Gyvybė yra tai kas iškyla tuštumoje, tai ką meilė palaiko.
• Gyvybė (meilė, Dievas) grindžia išlaikytinius, "free riders", tai jos esmė. Kaip išlaikytiniai gali prisidėti? Jie gali panašiai duoti.

• Gyvybės pagrindas - savastis, individas, yra savybių rinkinys - individų grupė (klausimas). O atskiras individas yra atsakymas, paskiri savybių nustatymai, tai pagrindas pasirinkimams.

Žr. Life?, Poreikiai, Gyvenimas, Malda

• Gyvybė iškyla, raida vyksta jautrumo zonoje. Kiekvienoje sistemoje yra jautriausia ribinė zona, kur jautrumas didėja toliau. Tai raidos variklis.

Žr. Poreikiai, Gyvenimas, Malda

• Gyvybė iškyla, raida vyksta jautrumo zonoje. Kiekvienoje sistemoje yra jautriausia ribinė zona, kur jautrumas didėja toliau. Tai raidos variklis.

Gyvybė reiškiasi pasikartojančiomis veiklomis. Šios veiklos maitinasi išorine energija. Šias veiklas apimas sistemos (žr.Wikipedia: Biological systems):

Žr. Poreikiai, Gyvenimas

Gyvuliai

Paul Nicklen bendravimas su leopardiniu ruoniu parodo, kaip gyvulys gali įvairiai spręsti rūpesčius, rūpintis žmogumi.

• Gyvybė yra tai, kas išgyvena gerumą, savo naudą. Juk gyvenimas, tai Dievo gerumas.

• Apibrėžti gyvybę, kaip tai kas gali patirti naudą, tai yra, turėti poreikius. Susieti su mažėjančia entropija.
• Susieti gyvybę ir poreikius su Janksepp elgesio samplaikomis.
• Apibūdinti gyvybę, jai reikalingas apytakas ir sandaras:
  • septynerybe
  • Christopher Alexander deriniais ir gyvybės dėsniais
• Išnagrinėti ląstelių organoidus, jų paskirtis.

Gyvybė

• Gyvūno gyvenime yra neišsakyti (mūsų įžvelgti, atjausti) ir išsakyti lūkesčiai. Sraigę atjaučiame, nors ji pati neturi jausminio gyvenimo, tik savo naudą. Ją gali atjausti, tarkim, delfinai, ateiviai, ir galime įsivaizduoti, atjaučia Dievas. Gali atjausti ir pirmuonis, protozoa.
• Gyvybė apibrėžtina nauda (interesais), kurią gali įžvelgti pats gyvūnas ar kiti - tai kūno šeši poreikiai - o poreikis daugintis, tai iš tikrųjų yra tiesiog bendrumo palaikymas - nebūtinai fiziškai daugintis. Ugnis gali būti gyva - planeta gyva - akmuo gyvas - ir taip toliau, kiek jisai turi sau naudos. O laikrodis? Arba kompiuteris? Jį gali reikėti prižiūrėti. Bet ar tai žiūrėjimas jo naudos? O kažkieno kito naudos? O gal tai dviprasmiška?
• Galime tą naudą (tuos interesus) gerbti - tai tikėjimo pradas - kitų gyvūnų atžvilgiu - ir dorovės pradas.
• Susieti naudą - gyvybės pagrindą, su ketverybės lygmenimi "kaip" (kūrybos, kūrinio), ir su (pasąmonės) saitais tarp sąvokų (pavyzdžiui, kodėl sieja su viskuo).
• Gyvybė turi sukauptus energijos išteklius, kuriais gali naudotis, ir kuriuos reikia neiššvaistyti - tai jos nauda - ir tai savotiška kūniška "atmintis".
• Gyvenimo aplinkybės sudaro būsenas, kurioms yra vieningi sprendimai, nusiteikimai. Tai yra jausmų sistemos, veiklos palaikymai. Jausmai išsako mūsų santykį su savimi, su savo savastimi.
• Tikslas, kad veiksmai neprieštarautų vienas kitam. Tad atsiranda savastis ir joje protas. Protas nėra kūne, (nėra embodied) o protas yra savastyje. Pavyzdžiui, jeigu "kūno žemėlapis" yra neteisingas, protas jo laikosi, ir ne kūno. Pavyzdžiui, jeigu žmogus klaidingai įsitikinęs, kad jo ranka yra netikra. Arba priešingai, jeigu jisai mano, kad jo protezas yra dalis jo kūno.

Žr. Poreikiai

Manau, gyvybę galima apibrėžti naudos pagrindu. Gyvybė yra tai, kam galima priskirti naudą.

Kas yra gyvybė?

• Gyvybę nusako aštuonerybė be aštuntojo požiūrio, be suvokimo, tai yra, ją nusako septynerybė.
• Gyvybė yra ne paskiros būtybės, o jos gamtos (santvarkos) savybė.
• Gyvybė yra seka papildančių erdvių einančių link "fixed point", panašiai, kaip asmenybė.
• Gyvybė, tai begalinė seka meilės ir gyvybės vienas kito papildymo. Duals and imperfect duals. Pirminiai skaičiai: liekanų liekanos ir t.t. Pertvarkymos tarpas.
• Gyvybės dėsniai.

Gyvybė yra seka papildančių erdvių einančių link "fixed point", panašiai, kaip asmenybė.

Schroedinger knyga What is Life?

Apibūdinti gyvybę, jai reikalingas apytakas ir sandaras:

• septynerybe
• Christopher Alexander deriniais

Gyvybę nusako aštuonerybė be aštuntojo požiūrio, be suvokimo, tai yra, ją nusako septynerybė.

Christopher Alexander deriniais apibūdinti gyvybę, jai reikalingas apytakas ir sandaras.

Christopher Alexander deriniais apibūdinti gyvybę, jos apytakas ir sandaras.

Gyvybė yra ne paskiros būtybės, o jos gamtos (santvarkos) savybė.

Gyvybė pasižymi veiklomis, kurias galima sulyginti su pertvarkymais, žr. Vikipediją. Šios veiklos sieja paskirą būtybę, jos rūšį, jos dalis ir kitas būtybes bei jų aplinką.

• Homeostasis: Regulation of the internal environment to maintain a constant state; for example, electrolyte concentration or sweating to reduce temperature.
• Organization: Being structurally composed of one or more cells — the basic units of life.
• Metabolism: Transformation of energy by converting chemicals and energy into cellular components (anabolism) and decomposing organic matter (catabolism). Living things require energy to maintain internal organization (homeostasis) and to produce the other phenomena associated with life.[43]
• Growth: Maintenance of a higher rate of anabolism than catabolism. A growing organism increases in size in all of its parts, rather than simply accumulating matter.
• Adaptation: The ability to change over time in response to the environment. This ability is fundamental to the process of evolution and is determined by the organism's heredity, diet, and external factors.
• Response to stimuli: A response can take many forms, from the contraction of a unicellular organism to external chemicals, to complex reactions involving all the senses of multicellular organisms. A response is often expressed by motion; for example, the leaves of a plant turning toward the sun (phototropism), and chemotaxis.
• Reproduction: The ability to produce new individual organisms, either asexually from a single parent organism, or sexually from two parent organisms.[48][49] or "with an error rate below the sustainability threshold."

Gyvybė reiškiasi pasikartojančiomis veiklomis. Šios veiklos maitinasi išorine energija. Šias veiklas apimas sistemos:

• Cardiovascular system. Circulates blood around the body via the heart, arteries and veins, delivering oxygen and nutrients to organs and cells and carrying their waste products away.
  • Lymphatic system. Supplies and drains lymph fluid in support of the cardiovascular and immune systems.
• Respiratory system. The lungs and the trachea that bring air into the body.
• Nervous system. Collects and processes information from the senses via nerves and the brain and tells the muscles to contract to cause physical actions.
• Endocrine system. Provides chemical communications within the body using hormones.
• Immune system. Defends the body against disease-causing agents.
• Digestive system. Mechanical and chemical processes that provide nutrients via the mouth, esophagus, stomach and intestines.
• Excretory system. Eliminates waste from the body.
  • Urinary system. Part of the excretory system.
• Integumentary system. Skin, hair, nails, sweat and other exocrine glands.
• Skeletal system. Bones supporting the body and its organs.
• Muscular system. Enables the body to move using muscles.
• Reproductive system. The sex organs required for the production of offspring.