Iš Gvildenu svetainės

Mintys: IšgyvenimųRūšys


Išgyvenimai, The Meaning of Absence, Išgyvenimų rūšių pavyzdžiai

Iš kur kyla išgyvenimo prasmė?


Išgyvenimų rūšys



Surūšiavau išgyvenimus pagal tai, kas mus paveikė ir ką mumyse paveikė. Aplamai, mus veikia neatitikimai ir jų veikiami nusistatome. Neatitikimai atitinka poreikių dėsnius. Įdomu, kad aukštesni, protiniai poreikiai yra neigiami. Tas neigiamumas yra dargi išreiškiamas. Neigiamumas primena "skylę". Taip pat primena amžino gyvenimo gairę, jog "Dievas nebūtinai geras".

"Aš" esu antroji tvarka (pertvarkymas), esu išorė teigiamybėms (1, 2, 6) ir vidus neigiamybėms (3, 4, 5). Teigiami skaido, bėga nuo savasties, neigiami suveda, apima, grąžina savastį.

Savasčių rūšys

Išgyvenimų ir sąsajų rūšių kilmė

Išgyvenimo rūšių priežastis ir tikslas

Išgyvenimo pradžia: Teigiami ir neigiami išgyvenimų akstinai

Kuo skiriasi teigiami ir neigiami išgyvenimų akstinai?

Kokios sąvokų rūšys?

Kada įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X-esame nepatenkinti savimi, Dievas bene yra nauja pradžia kuria gyvename, išsitiesiame. Kada esame patenkinti pavyzdžiu, Dievas yra bene tas žmogus, tas pavyzdys. Gal Dievas tampa labiau neapčiuopiamas, dieviškas, kada akstinas yra neigiamas? o teigiamu gal jis labiau žmoniškas?

Šuoliai plačiau: iš pasaulio klausimo į širdies klausimą

Tai bene dvejonių tvarka, priešinga abejonių tvarkai.

Viskas priima viską, neturi sieto. Atvaizdai yra sietai, ir būtent pasąmonės sietai. Tad atvaizdai sieja pasąmonę ir sąmonę, atitinkamai, žmogų ir Dievą. Panašiai, jausmai, ūpai yra sietai, atvaizdai.

Sena, tuo tarpu esama savastis pakeičiama nauja, tuo tarpu nesama savastimi. Vienas išgyvenimų rūšis apibrėžia esama, sena savastis, kitus nesama, nauja savastis. Smulkiau išsiaiškinti, kaip įsisavinamos esamos ir nesamos rūšys?

Išgyvenimų rūšių atitikimai

Išgyvenimų rūšys tai:

Poreikiai:

Kristaus pamokymai

Kristaus pamokymai yra jo palyginimų turiniai, užtat reikšmingi, prasmingi.

Kristaus pamokymai - ką randi, tą myli; kaip tiki, taip ir bus; ir t.t. Susiję su išgyvenimų užvedimu:

Kai yra ryšys su Dievu:

Kai nėra ryšio su Dievu:

Septintas:

Ženklų savybės 6+4

Sprendžiant, kaip surūšiavau išgyvenimus, yra keturi lygmenys laisvių, ir dvi rūšys. Laisvė būna pirminė ir antrinė. Pirmine gyvename laisvai, esame tyri, viena, smalsūs, paklusnūs. Antrine laisve save veikiame - ugdome, puoselėjame, atveriame, paskatiname - pasitaisome, atsiribojame, apsitvarkome, užsimojame. Antrinės laisvės prasmė kyla iš pirminės laisvės prasmės. Tad prasmė yra būtent pirminėje laisvėje. Ji besąlygiškai prasminga, o antrinė laisvė yra sąlygiškai prasminga.

Reikšmė: simbolis/ikonas. Prasmė: simbolis/daiktas.

Augimą galim pavaizduoti bene penkerybės brėžiniu, penkiomis savastimis: Vieno galimo likimo, plėtotės paneigimas yra kito galimo likimo, plėtotės pasirinkimas. O augimas tai (dabartis) ryšys tarp jų. Ar taip yra? Juk penkerybė yra sprendimo sandara. Palyginti šešerybę, įsisavinimo sandarą.

Tenkinu poreikį jeigu pats esu, ženklas atitinkama savybe. Turėdamas savybę, padedu tenkinti ankstyvesnio laipsnio poreikį. Persimetimas savasties iš būtybės į aplinką. Jeigu esu reikšmingas, turiu iš ko pasirinkti. Jeigu esu tikslingas, galiu kaip aplinka mylėti prasmę.

Teigiamas neigiamas santykis pasireiškia vienumo rūšimis: Dievas, Kitas, Aš/Tu, Meilė, Bendrystė, Požiūriai. Ar jie sutampa su išgyvenimų rūšimis?

Reikšmingumo ir prasmės ryšys, dviprasmybė bene iškyla dėl to, kad baigiasi laipsnynas, susiveda į aklavietę.

Įsisavinimas -> valinga -> dieviška (viena su Dievu). Vienumas (vieningumas) vyksta valia -> apibrėžia savastį, ją išplėsdama, susitapatindama su visa kas tik ją priima. Žmogaus (vaiko) valia sutampa su Dievo (tėvo) valia. Asmenų lygties lygmenys išplėčia sutapimo neapibrėžtumą. Rūpintis, tikėti, paklusti - kaip valia priimama.

Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?

Užtat šuolius išsako 6+4 santvarka. Kaip tokius šuolius vaizduoja pertvarkymai? Palyginti su išsiaiškinimais, su žinojimo rūmais.

Pirma tvarka atsako siauresnį (pasaulio) klausimą, antra tvarka atsako platesnį (širdies) klausimą. Kaip tai sietina su antrinėm sandarom? ir trim kalbom?

4 apimtys x 3 savastys (asmenys) x 2 laisvumai

Lygmenys, jų poros ir įtampa tarp jų

Hobbes įžvelgė, kaip dvasia išsakoma savybėmis (pagrindimas), žodžiais (įvardijimas), įvykiais (žmonėmis, balsais) ir kaip iš tokių dviprasmybių nesusiveda, kyla klaidingas mąstymas.

Sandarų šeimos išsako tai, kas yra (lankstus, pakitus, judrus), o kalbos išsako, tai ko nėra (įsimintinas, reikšmingas, tikslingas). Pakildami iš žemesnio lygmens ligi dvasios lygmens atsisakome savęs.

Nesusivedimai susiję su širdies ir pasaulio tiesų skirtingais potraukiais. Užtat yra reikalingas tarpas, teisingas suderinti.

Kaip nesusivedimai susiję su išgyvenimų rūšimis, dvejonėmis ir pertvarkymais? Tai šuolis iš vieno lygmens į visai kitokį. Tas šuolis yra kažkas neišsakyto, užtat dvasia, užtat prasminga. Dviprasmybės, tai leidžia dviem sąmonėm sueiti, išsiskirti ir vėl sueiti, gyventi viena.

Pertvarkymai

Sandarų šeimos ir kalbos bene išsako tą patį, tiktai skirtingai, buvimu ir nebuvimu. O persitvarkymai sieja tuos pasisakymus, tad tarp jų atsiveria tarpas.

Ar nesusivedimai susiję su pertvarkymų rūšimis? O kalbos jas plėtoja toliau, sieja? taip kad sudėtingėja? Kalbomis klausimai sudėtingėja ir paprastėja išsiskiriant ir sueinant požiūriams.

Trys pertvarkymai susiję su kalbomis, trys su sandarų šeimomis. Kalbų pertvarkymai plinta, o sandarų ne.

pirma tvarka auga žvaliai, antra ją pertvarko

Kaip pertvarkymai susiję su ženklų savybėmis? su medžiais, mikrosavybėmis (tinklais), žetonais (sekomis)?

kaip susieti? paskutinių trijų atvirkštinė kryptis

Kaip gyvename, išgyvename persitvarkymo tarpu?

Neįmanomumo įveikimas reikalauja požiūrio, aplinkybių pakeitimo. Reikalauja priimti prieštaravimą.

Mintis yra neįmanoma, nes jos sustatymas iššaukia prieštaravimą.

Kaip lygmenimis suvokti savybėles-tinklelius, medžius, sagutes-sekas? Juk priešingos poros atsiremia į tuos pačius reiškinius. Kaip visi keturi lygmenys dalyvauja susikirtime? Gal suveikia priešingos poros? Taip kad gaunasi apvertimai?

Kas apriboja susikirtimą? Du lygmenys ir jų sulyginimas. Kaip reiškiasi susikirtimas? Bene kiti du lygmenys nepastovūs, neišreiškiami? Antrinės laisvės prasmė kyla iš pirminės laisvės prasmės. Tad prasmė yra būtent pirminėje laisvėje. Ji besąlygiškai prasminga, o antrinė laisvė yra sąlygiškai prasminga.

Tarpas tarp pasąmonės (savasties) ir sąmonės (Dievo). Sąmoningėjimas.

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/I%c5%a1gyvenim%c5%b3R%c5%ab%c5%a1ys
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2024 sausio 31 d., 19:56