神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.IšgyvenimoApytaka istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti kodo pakeitimus

2022 rugsėjo 08 d., 20:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 465-466 eilutės:

Išgyvenimo apytaka išsako Dievo šokio sandaras, kas glūdi sandarose, iš kurių pasitraukė dvasia, kokia yra savastis.

2022 rugpjūčio 04 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 492-495 eilutės:

2022.08.04 A: Išgyvenimo apytakoje kaip suprasti pagrindinių sandarų 3+8+10+3 vaidmenis?

D: Išgyvenimo apytaka nusako kaip asmuo Aš tiria Koks Aš esu? Jis išgyvena sąmoningumu, asmenimi, siejančiu ir skiriančiu pasąmonę - savastį kaip daiktą ir sąmonę - savastį kaip eigą. Vidurį visos apytakos yra sąmonė - eiga, užtat išgyvenimus išgyvenate kaip eigą, kaip tėkmę, apytaką, kuria atsisakote savęs ir save naujai prisiimate. Tad pradžia yra savastis kaip daiktas - pasąmonė - sulaukianti dėmesio, o sąmone tas dėmesys nukrypsta į save. Ir iš to iškyla pasirinkimas kuriuo viskas susiveda, ir tai yra pasirinkimas ar gyventi Dievu ar savimi, ir šį pasirinkimą grindžia troškimai, netroškimai ir atjautos. Tad jais sąmoningumas išplaukia iš sąmonės. O sąmonę ir skirtumą tarp troškimo ir netroškimo grindžia aštuonerybė - keturi nulybės atvaizdai ir keturi vienybės atvaizdai. Jų pagrindu dėmesys gali nukrypti į save. O trejybės ratu šios trys sandaros vis naujai puoselėja savastį, Kas Aš esu, taip kad jinai kartu yra pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas, nes visos trys pasitraukia, tuomi yra viena.

2022 liepos 14 d., 12:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 95-97 eilutės:

Keturi asmenys

  • Kaip Dievas, Tu, Kitas išgyvena Mane, susitapatina su Manimi atitinkamomis trimis sandaromis?
Pridėtos 253-256 eilutės:

2022 gegužės 18 d., 15:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 242-243 eilutės:
  • Išgyvenimo apytaką visaip suprasti brandos pagrindu.
Pakeistos 457-458 eilutės iš
  • Išgyvenimo apytaką visaip suprasti brandos pagrindu.
į:
  • Dievo papildinys (pavyzdžiui, apimčių papildiniai yra troškimų apimtys) yra tai, kuomi Dievas gali augti, juk jisai papildiniu yra Dievas koks jis gali būti, trokštamasis, suvokiantysis. 2naryje santykyje su Tavimi tai vyksta troškimais, o 3nariu santykiu su Kitu antrinėmis sandaromis tai vyksta suvokimu, juk šiaip Dievas nesuvokia, o elgiasi, kaip mąsto, strimagalviais, betgi trejybės Dievas yra suvokiantis, susigaudantis, bendrai suvoktas.
Ištrinta 476 eilutė:
2022 balandžio 30 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 423-424 eilutės:

Savęs pažinimas remiasi abstrahavimu, apibendrinimu, smulkmenų atsisakymu, o ši veikla išpuoselėja Dievo sąvoką, taipogi puoselėja matematiką.

2022 sausio 19 d., 20:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 234-241 eilutės:
  • Kaip mus veikia dėmesys kurį skiriame (geram ar blogam pavyzdžiui)? Ar jis padeda mums pereiti iš atsitokėjimo į įsijautimą?
  • Kaip mus veikia dėmesys kurį priimame (iš mus mylinčiųjų ar neapkenčiančiųjų)? Ar jis padeda mums pereiti iš įsijautimo į atsitokėjimą?
  • Kaip dėmesys kyla iš trejybės atvaizdo išplaukiančio iš betarpiškumo, ir iš išgyvenimo apytakos?
  • Kaip dėmesys grindžia ir sieja pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą?
  • Ar pasąmonė priima dėmesį ir sąmonė skiria dėmesį? O sąmoningumas sprendžia ar skirti dėmesį ar ne?
  • Kaip keičiasi apytakų vieneto (išgyvenimo, išsiaiškinimo, pasitikrinimo) išeities taškas? Kaip tai susiję su trejybės atvaizdu?
  • Mums kaip tyrėjams svarbu suvokti kas mes esame nes turime atskirti tyrimą už mūsų ir tyrimą savyje. Panašiai, dirbtinis intelektas mokosi iš to kas sava ir artima, kas duota ir žinoma, tai įsisavina, tam turi teisingus atsakymus, kad paskui galėtų tirti tai kas svetima. Ar tai kas duota yra žmogaus išorėje ar viduje?
Pakeistos 424-430 eilutės iš
  • Kaip mus veikia dėmesys kurį skiriame (geram ar blogam pavyzdžiui)? Ar jis padeda mums pereiti iš atsitokėjimo į įsijautimą?
  • Kaip mus veikia dėmesys kurį priimame (iš mus mylinčiųjų ar neapkenčiančiųjų)? Ar jis padeda mums pereiti iš įsijautimo į atsitokėjimą?
  • Kaip dėmesys kyla iš trejybės atvaizdo išplaukiančio iš betarpiškumo, ir iš išgyvenimo apytakos?
  • Kaip dėmesys grindžia ir sieja pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą?
  • Ar pasąmonė priima dėmesį ir sąmonė skiria dėmesį? O sąmoningumas sprendžia ar skirti dėmesį ar ne?
  • Kaip keičiasi apytakų vieneto (išgyvenimo, išsiaiškinimo, pasitikrinimo) išeities taškas? Kaip tai susiję su trejybės atvaizdu?
  • Mums kaip tyrėjams svarbu suvokti kas mes esame nes turime atskirti tyrimą už mūsų ir tyrimą savyje. Panašiai, dirbtinis intelektas mokosi iš to kas sava ir artima, kas duota ir žinoma, tai įsisavina, tam turi teisingus atsakymus, kad paskui galėtų tirti tai kas svetima. Ar tai kas duota yra žmogaus išorėje ar viduje?
į:
  • Pertvarkymai. Primetimo rūšys. Neigiamybių (ribotų išgyvenimų) atveju jaučiame būtinumą, rinktis prielaidas, o teigiamybių - ne? Rašyti juokais? klausimais.
2021 lapkričio 08 d., 12:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 440-450 eilutės:

Išgyvenimo apytaka (sandaros)

  • eiga? sąmonė?
  • 6 atjautos
  • 4 netroškimai
  • sąmoningumas - asmuo
  • 3 veiksmai
  • 4 + 4 aštuongubas kelias, padalinimų ratas
  • daiktas? pasąmonė?
  • Išgyvenimo apytaką visaip suprasti brandos pagrindu.
2021 spalio 12 d., 15:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 439 eilutė:
  • Išgyvenime pereiname iš Manęs (Koks, pasąmonė) į Tave (Kaip, sąmoningumas) per Kitą (Kodėl, sąmonė). Sąmoningumu supranti save kaip Kitą. Išgyvenimu išmokstu atsisakyti savęs ir persakyti save dėsningai, tad galiu būti kito suprastas, galiu dalyvauti bendrystėje, nesu tiktai asmeniškas savo patirtimi, savo laikysena ir elgsena.
2021 rugsėjo 29 d., 15:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 430-437 eilutės:
  • Dėmesys sau (sąmonė) yra išsilaisvinimas bet kartu su juo iškyla dorovė ir įsakymas, teiginiai be patirties turinio, be savo asmenybės. Su sąmoningumu iškyla išlaisvinanti tiesa, atitikimas patirties ir teiginio.
  • Jausmų atsisakyti (sąmone), jausmus įjungti (pasąmone), ir palyginti (sąmoningumu).
  • Išgyvenimo apytaką suprasti kaip sąvoką - arba vertybę (lūkestį, abejonę, poreikį) - grindžiančią santvarką, kurią grindžiame trejopu išgyvenimu pasąmone, sąmone, sąmoningumu - kaip kad Dievo šokio vaidmenų trejybės ratu. Išgyvenimu sukuriame, atveriame erdvę sąvokai. Aplinkybės yra tokios erdvės nes sieja lygmenis Koks ir Kaip, o išgyvenimas juos sieja su Ar ir Kodėl. Ir pagalvoti kaip vertybė susijusi su esamomis vertybėmis.
  • Kiekvieną išgyvenimą susieti su vertybe.
  • Išvystyti vertybių žemėlapį šitų minčių pagrindu.
  • Suvokti klausimų vaidmenį šiame žemėlapyje.
  • Kaip išgyvenimas sandaromis ir kalbomis sukuria sąvoką (ar jų rinkinį) kaip pasaulėžiūrą?
2021 rugsėjo 15 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 385-386 eilutės iš

Žmogus yra tarpe

į:

Žmogus yra tarpe

Pridėtos 388-394 eilutės:

Mąstant atvirkščiai nuo tarpo:

  • Tarpas išsako, kad Dievas nebūtinas.
  • Jeigu Dievas nėra būtinas, tada yra tarpas (Kitas). Jeigu yra tarpas, tada yra šešios lygmenų poros. Jeigu yra šešios lygmenų poros, tada yra laipsnynas (Tu) aštuongubame kelyje. Jeigu yra laipsnynas, tai yra visaregis (Aš). Jeigu yra visaregis, tai yra trejybė ir ją globojantis Dievas.
  • Tarpą grindžia uždara sandara, kurią grindžia atvira sandara, kurią grindžia asmuo, kurį grindžia mažėjančio laisvumo sąlygos ir didėjančio laisvumo sąlygos, kuriuos sieja trejybė, kurią globoja meilė, tai Dievo esmė ir pagrindas.
  • Sandaros kyla iš sąmoningumo tarpo, iš tiesos -1+3=2.
2021 rugsėjo 15 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 421-422 eilutės:
  • Išgyvenimo apytaka išsako sandaromis. Tai dvilypis kampas, tad lygiagrečiai puoselėjami tiek Dievo, tiek žmogaus išeities taškai. Užtat lyg ir yra mažiau prielaidų, kaip kad Dievo šokyje, užtat yra du išeities taškai, tačiau pagrinde yra žmogaus išeities taškas.
2021 rugsėjo 15 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 406-420 eilutės:

Užrašai

  • Kaip mus veikia dėmesys kurį skiriame (geram ar blogam pavyzdžiui)? Ar jis padeda mums pereiti iš atsitokėjimo į įsijautimą?
  • Kaip mus veikia dėmesys kurį priimame (iš mus mylinčiųjų ar neapkenčiančiųjų)? Ar jis padeda mums pereiti iš įsijautimo į atsitokėjimą?
  • Kaip dėmesys kyla iš trejybės atvaizdo išplaukiančio iš betarpiškumo, ir iš išgyvenimo apytakos?
  • Kaip dėmesys grindžia ir sieja pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą?
  • Ar pasąmonė priima dėmesį ir sąmonė skiria dėmesį? O sąmoningumas sprendžia ar skirti dėmesį ar ne?
  • Kaip keičiasi apytakų vieneto (išgyvenimo, išsiaiškinimo, pasitikrinimo) išeities taškas? Kaip tai susiję su trejybės atvaizdu?
  • Mums kaip tyrėjams svarbu suvokti kas mes esame nes turime atskirti tyrimą už mūsų ir tyrimą savyje. Panašiai, dirbtinis intelektas mokosi iš to kas sava ir artima, kas duota ir žinoma, tai įsisavina, tam turi teisingus atsakymus, kad paskui galėtų tirti tai kas svetima. Ar tai kas duota yra žmogaus išorėje ar viduje?

Išgyvenimo apytakos vaidmenys ir jų kampus nusakančios sandaros:

  • Pasąmonė: 3-bės atvaizdas daiktu-eiga-asmeniu - 3 veiksmai
  • Sąmonė: 8-bė - padalinimų ratas
  • Sąmoningumas: 4+6

Trejybės ratas suvedas juos ir jų sandaras

2021 rugsėjo 10 d., 12:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 392-406 eilutės:

Išryškiname savo esmę, savo valią, ir Dievo pranašumą

Valia užsiskleidžia trejybės ratas, Dievas už mūsų prilygsta Dievui mumyse, galutinai nustato mūsų savastį.

  • Valia - aštuongubu keliu - išsibaigia septintasis požiūris - jisai verčia pasikliauti Dievu už mūsų - tad tenka rinktis Dievą už mūsų.
  • Vertybių klausimais užsiskleidžia trejybės ratas. Tad pereiname Dievo troškimais, pirmiausia savarankiškumu, jei ne, tai užtikrintumu, jei ne, tai ramybe, jei ne, tai meile. Ir bet kokiu atveju meile, tai Dievo esmė.
  • Išgryninant save, esame valia. Tuomet išaiškėja, kad Dievas už mūsų visiškai sutampa su Dievu mumyse. O tai reiškia, kad Dievas yra būtent už mūsų. Tad būtent jį reikėtų rinktis vietoj savęs, net ir esant jam toliau už mūsų.
  • Dievo klausimas: Kaip (geranoriškam) Dievui pasiekti kiekvieną iš mūsų (nebūtinai geranoriškus)? (Kokios negeranoriškumo (savasties) ištakos?) Jeigu susiduriame su negeranoriškumu - savo ar kitų - tuomet tenka septintuoju požiūriu pereiti į gilesnį lygmenį. Pačiame giliausiame lygmenyje save pilnai išplėtojame ir susiduriame su savo nepakankamumu, užtat galime pereiti iš savo kertinės vertybės į Dievo meilę. Tokiu būdu pasikeičia mūsų išeities taškas - pereiname nuo savęs (ir savo žinojimą) į Dievą (ir jo nežinojimą). Kada visi tiksliai išsisakome ko norime, tuomet visi sutelpame, ir gali būti bendrystė.
  • Atsakymas, kad Aš esu nė savo kūnas, nė protas, nė širdis, o valia. Mano valią išreiškia mano kertinė vertybė. Ir mano klausimai parodo mano kertinės vertybės nepakankamumą, mano pasąmonės ir žinojimo nepakankamumą, taip kad yra Dievas, jo meilė, už manęs, už santvarkos.
  • Žmogus, išryškindamas save kaip savo valią, savo ribose, gali tuomet pripažinti beribę Dievo valią.
  • Išgyvenimo apytaka grindžia sandarą, ja atsiranda valia.
  • Galiausiai, Dievas yra pilnai išėjęs už savęs, tad likdamas už žmogaus, visgi sutampa su Dievu žmoguje, taip kad žmogus savo vertybe ir vertybiniais klausimais yra visiškai tiksliai išsakytas.
  • Valios, vertybių ir klausimų pakopa visko nežinojimą išreiškia visko žinojimu. Šešerybės ir aštuongubo kelio trejybės ratu galutinai išplėtoja žinojimo (įsijautimo) ir nežinojimo (atitokėjimo) ribas, jomis įkūnija sąmoningumą.
  • Veda iš sąmoningumo trejybės į dorovės šešerybę. Dievo šokio trejybės ratą priima, kaip prielaidas. Tad Dievas naujai tiria, kaip grynas sąmoningumas, derinantis įsijautimą ir atsitokėjimą. Ir šie trys naujai įsikūnija (žmogaus pasitikrinimo) trejybės ratu (šešerybėje).
2021 rugsėjo 09 d., 17:10 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 390-392 eilutės:

2021 rugsėjo 09 d., 17:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 260-262 eilutės iš
į:
  • Atsitokėjimas atsiremia į Dievą už santvarkos, o įsijautimas atsiremia į Dievą mūsų gelmėse. Jais išgyvename, išeiname už savęs. Dievo požiūris atsiremia į Dievą už santvarkos.
  • Dievas už manęs viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo mano gelmėse. Būtent tai vysto mano valią, kad galėčiau atsiplėšti nuo savęs.
Pakeistos 272-273 eilutės iš
į:
  • Savastis yra pasirinktas daiktas (pasąmonė), pasirinkta eiga (sąmonė), renkantis asmuo (sąmoningumas). Pasirinktas daiktas veda į valią. Pasirinkta eiga veda į ištakas, tad į Dievą. Tai yra esmės ieškojimai.
Pakeistos 325-329 eilutės iš
į:
  • Išgyvenimo apytakos visuma: Yra savastis susidedanti iš pasąmonės tinklo, sąmonės medžio, sąmoningumo sekos ir jų tarpusavių santykių. Šiuos santykius papuoselėja išgyvenimas kuris juos sustato trejybės ratu įveikiant poslinkio trikdį.

Randame išeities tašką

  • Išgyvenimo apytaka viską išreiškia iš vieno taško, nepajudinamo taško, betko taško, kuris ant ribos tarp senos savasties ir naujos savasties, ten kur plėtojasi savastis, kur tai ką žinome yra praeityje, ir tai ko nežinome yra ateityje.
Ištrintos 390-413 eilutės:

Užrašai

Tarpas

  • Atsitokėjimas atsiremia į Dievą už santvarkos, o įsijautimas atsiremia į Dievą mūsų gelmėse. Jais išgyvename, išeiname už savęs. Dievo požiūris atsiremia į Dievą už santvarkos.
  • Dievas už manęs viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo mano gelmėse. Būtent tai vysto mano valią, kad galėčiau atsiplėšti nuo savęs.

Veiksmai

  • Gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.

Savastis

  • Savastis yra pasirinktas daiktas (pasąmonė), pasirinkta eiga (sąmonė), renkantis asmuo (sąmoningumas). Pasirinktas daiktas veda į valią. Pasirinkta eiga veda į ištakas, tad į Dievą. Tai yra esmės ieškojimai.

Kaip

  • Išgyvenimo apytaka viską išreiškia iš vieno taško, nepajudinamo taško, betko taško, kuris ant ribos tarp senos savasties ir naujos savasties, ten kur plėtojasi savastis, kur tai ką žinome yra praeityje, ir tai ko nežinome yra ateityje.
  • Išgyvenimo apytakos visuma: Yra savastis susidedanti iš pasąmonės tinklo, sąmonės medžio, sąmoningumo sekos ir jų tarpusavių santykių. Šiuos santykius papuoselėja išgyvenimas kuris juos sustato trejybės ratu įveikiant poslinkio trikdį.

Sandara

  • Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį - jisai save pasidalina - žinantis Dievas
2021 rugsėjo 09 d., 17:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 91-93 eilutės iš
į:
  • Kaip neapibrėžtumą ir jo tris reikšmes suvokti tiek galimybių požiūriu, tiek Dievo požiūriu? Ar tai šešerybė?
  • Kaip iškyla požiūrio pažinovas - Dievas (už savasties) ar žmogus (savastyje) - kuriam požiūris priskirtas?
Pridėta 248 eilutė:
  • Išgyvenimo apytakoje klausimas Koks Aš esu? iškyla ryšium su vienumu, su santykiu su Mumis.
Pridėtos 252-260 eilutės:

Išgyvenimo apytaka plėtoja Susivokiančiojo kampą

  • Išgyvenimo apytaka pagrįsta Sūnaus požiūriu. Jo kampu gali būti visa eilė aukštesnių ir žemesnių lygmenų, santvarkų santvarkose.
  • Susigaudymas, savęs suvokimas (Sūnus). Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
  • Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.
  • Žmogus yra pašalinis kuriam duota išgyventi, patirti, apmąstyti. Mes taipogi prisiimame klausimą, Ar esu būtinas? šalia Dievo, kartu priimdami visko požiūrį.

Išgyvenimo apytaka išskiria Suvokiantįjį ir Susivokiantįjį

  • Išgyvenimo apytaka išskiria santykius su Dievu už manęs ir manyje.
Pakeistos 312-313 eilutės iš
į:
  • Išgyvenimo apytaka amžinas gyvenimas reiškiasi gyvenimiškiau kaip Mano amžina branda.
Pridėtos 319-322 eilutės:

Dievas tiria mūsų gyvenimais, mes tiriame savo išgyvenimais

  • Žmogui išsiskiria jo ilgalaikis atsiskleidimas ir tuometinis išgyvenimas. Dievui tai yra tas pats dalykas. Nes žmogui tai vyksta ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. O Dievas atsiskleidžia nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe.
  • Išgyvenimų ir gyvenimo atskyrimas primena Yoneda lemos atskyrimą visumos algoritmo ir paskirų programų.
Pakeistos 387-399 eilutės iš

Kas yra

  • Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.

Tikslas

  • Išgyvenimo apytaka išskiria santykius su Dievu už manęs ir manyje.
  • Išgyvenimo apytaka amžinas gyvenimas reiškiasi gyvenimiškiau kaip Mano amžina branda.
  • Žmogui išsiskiria jo ilgalaikis atsiskleidimas ir tuometinis išgyvenimas. Dievui tai yra tas pats dalykas. Nes žmogui tai vyksta ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. O Dievas atsiskleidžia nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe.

Žmogaus tyrimas

  • Žmogus yra pašalinis kuriam duota išgyventi, patirti, apmąstyti. Mes taipogi prisiimame klausimą, Ar esu būtinas? šalia Dievo, kartu priimdami visko požiūrį.
į:

Tarpas

  • Atsitokėjimas atsiremia į Dievą už santvarkos, o įsijautimas atsiremia į Dievą mūsų gelmėse. Jais išgyvename, išeiname už savęs. Dievo požiūris atsiremia į Dievą už santvarkos.
  • Dievas už manęs viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo mano gelmėse. Būtent tai vysto mano valią, kad galėčiau atsiplėšti nuo savęs.
Pakeista 394 eilutė iš:
į:

Savastis

Pakeistos 396-398 eilutės iš
  • Išgyvenimo apytaka pagrįsta Sūnaus požiūriu. Jo kampu gali būti visa eilė aukštesnių ir žemesnių lygmenų, santvarkų santvarkose.
  • Kaip neapibrėžtumą ir jo tris reikšmes suvokti tiek galimybių požiūriu, tiek Dievo požiūriu? Ar tai šešerybė?
  • Kaip iškyla požiūrio pažinovas - Dievas (už savasties) ar žmogus (savastyje) - kuriam požiūris priskirtas?
į:

Kaip

Pakeistos 399-402 eilutės iš
  • Išgyvenimo apytakos visuma: Yra savastis susidedantis iš pasąmonės tinklo, sąmonės medžio, sąmoningumo sekos ir jų tarpusavių santykių. Šiuos santykius papuoselėja išgyvenimas kuris juos sustato trejybės ratu įveikiant poslinkio trikdį.
  • Išgyvenimo apytakoje klausimas Koks Aš esu? iškyla ryšium su vienumu, su santykiu su Mumis.
  • Atsitokėjimas atsiremia į Dievą už santvarkos, o įsijautimas atsiremia į Dievą mūsų gelmėse. Jais išgyvename, išeiname už savęs. Dievo požiūris atsiremia į Dievą už santvarkos.
  • Susigaudymas, savęs suvokimas (Sūnus). Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.the
į:
  • Išgyvenimo apytakos visuma: Yra savastis susidedanti iš pasąmonės tinklo, sąmonės medžio, sąmoningumo sekos ir jų tarpusavių santykių. Šiuos santykius papuoselėja išgyvenimas kuris juos sustato trejybės ratu įveikiant poslinkio trikdį.

Sandara

Pakeistos 406-407 eilutės iš
  • Kas viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo mano gelmėse? Dievas už manęs. Būtent tai vysto mano valią, kad galėčiau atsiplėšti nuo savęs.
į:
Ištrinta 438 eilutė:
2021 rugsėjo 09 d., 16:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 83 eilutė:
  • Išgyvenimo apytaką išmąstyti trejybės atvaizdu: daiktas-eiga-asmuo.
Pakeistos 370-373 eilutės iš
į:

Kas yra

  • Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.

Tikslas

Pakeistos 375-377 eilutės iš
į:
  • Išgyvenimo apytaka amžinas gyvenimas reiškiasi gyvenimiškiau kaip Mano amžina branda.
Pridėtos 378-379 eilutės:

Žmogaus tyrimas

Pakeistos 381-383 eilutės iš
  • Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.
į:

Veiksmai

Pakeistos 385-386 eilutės iš
  • Išgyvenimo apytaka amžinas gyvenimas reiškiasi gyvenimiškiau kaip Mano amžina branda.
  • Išgyvenimo apytaką išmąstyti trejybės atvaizdu: savastis yra pasirinktas daiktas (pasąmonė), pasirinkta eiga (sąmonė), renkantis asmuo (sąmoningumas). Pasirinktas daiktas veda į valią. Pasirinkta eiga veda į ištakas, tad į Dievą. Tai yra esmės ieškojimai.
į:
  • Savastis yra pasirinktas daiktas (pasąmonė), pasirinkta eiga (sąmonė), renkantis asmuo (sąmoningumas). Pasirinktas daiktas veda į valią. Pasirinkta eiga veda į ištakas, tad į Dievą. Tai yra esmės ieškojimai.
2021 rugsėjo 09 d., 16:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 248-251 eilutės:

Išgyvenimo apytaka atveria tarpą tyrimui tarp tikslo ir jo įgyvendinimo

  • Išgyvenimo apytaka pagrįsta betarpiškumu - nulybės atvaizdu. Betarpiškumas grindžia dėmesį, dėmesys grindžia tyrimą, dėmesio sklaida grindžia brandą.
  • Išgyvenimo apytaka pripažįsta tyrimą ir žengia žingsnį link jo nešališkumo, prie kurio prives žinojimo rūmai ir meilės mokslas.
Pridėtos 269-273 eilutės:

Apibrėžiame neapibrėžtą Dievą

  • Išeities taškas, iš kurio išplaukiame, yra tyrėjas, asmuo Aš, Viskas, tiriantis, Koks Aš esu? Tai yra savastis. Tai yra Dievo šokio sąlygiškojo žmogaus trejybės rato apibrėžta savastis.
  • Dievas yra neapibrėžtas. O Aš esu apibrėžtas Dievas, tad savastis. Pirmuoju apibrėžimu esu Aš “ pasąmonė, antruoju esu Tu - sąmonė, ir trečiuoju esu Kitas - sąmoningumas.
  • Žmogaus savastis yra jo atsakymas "kaip gyventi", jo liudijimas, jo atsakymas į klausimą, Koks Aš esu? tad ir į Dievo klausimą, Ar Dievas būtinas?
Pakeistos 282-283 eilutės iš
į:
  • Išgyvenimo apytaką išgyvena nebe Dievas, o grynas sąmoningumas.
Pakeistos 290-291 eilutės iš
į:
  • Savasčiai tenka išskirti Viską ir Betką, ir save suvokti ryšium su jais, taip pat su Kažkuo ir Niekuo.
Pakeistos 363-368 eilutės iš

Aš esu Savastis

  • Išeities taškas, iš kurio išplaukiame, yra tyrėjas, asmuo Aš, Viskas, tiriantis, Koks Aš esu? Tai yra savastis. Tai yra Dievo šokio sąlygiškojo žmogaus trejybės rato apibrėžta savastis.
  • Žmogaus savastis yra jo atsakymas "kaip gyventi", jo liudijimas, jo atsakymas į klausimą, Koks Aš esu? tad ir į Dievo klausimą, Ar Dievas būtinas?
  • Savasčiai tenka išskirti Viską ir Betką, ir save suvokti ryšium su jais, taip pat su Kažkuo ir Niekuo.
  • Išgyvenimo apytaką išgyvena nebe Dievas, o grynas sąmoningumas.
į:

Aš esu apibrėžta Savastis

Ištrintos 366-424 eilutės:

Dievas yra visuma

Visuma

  • Išgyvenimų sandaros (ir netroškimai) išsako asmenybės gyvenimo įvairovę. O visuma išsako ką Dievas išgyvena, vis tą pačią Dievo trejybę. O sąmonė pasirinkimais išgyvena veiksmus.
  • Visuma leidžia sandara apibrėžti požiūrius. Bet visumos sąvoka keičiasi. Koks pagrindas visumai? Koks pagrindas visumos santykių su požiūriais? Ir kaip keičiasi požiūrio supratimas?
  • Visko sandara sieja įsijautimą ir atsitokėjimą.
  • Ar žmogus yra visuma? Ar žmogus yra Dievas? Ar Dievas yra kažkas daugiau? Šiais klausimais išsiskiria gyvenimas ir amžinas gyvenimas.

Dievas

Dievo požiūriu - padalinimų galimybės, jų visuma - aštuonerybė 1+4+2+1

1+4+2+1. Dievas ir Aš esame. Dievas mane brandina. Pajungti save.

  • Rūpesčiai, Pranešimas apie vertybes, klausimus, rūpesčius
  • Brandos atvejai
  • Klaidos
  • Nedoro elgesio pavyzdžiai.
  • Svarba kas man svarbu.
  • Kertinės vertybės.
  • Nesąmoningas savęs tikslinimas vyksta rūpesčiais, branda, klaidomis, būtent viršūnėje. Iškyla neatitikimas tarp mūsų žinojimo ir nežinojimo.
  • Iš lauko išgyvename paskirus padalinimus. Ši sandara sustatyta iš lygiaverčių požiūrių.
  • Išsidėsto: nulybė - Dievas; vienybė - viskas, dvejybė - betkas, trejybė - kažkas, ketverybė - niekas; penkerybė - mažėjantis laisvumas, šešerybė - didėjantis laisvumas; septynerybė - gerumas.
  • Kertinė vertybė suveda tai, kas mums labiausiai rūpi, kas mums svarbiausia, dėl ko negalime klysti. Ji yra susijusi su mūsų vertybiniais klausimais, parodantys, kad visgi už mus yra kažkas daugiau.
  • Rūpesčių giliausias šaltinis yra neatitikimas tarp mūsų vertybės, kurią žinome, ir to ko nežinome, ką bandome vertybe išreikšti. Tad rūpi paprieštarauti. Iš to išplaukia rūpestis derinti, vadovautis teisingu dėsniu. Tuo dėsniu atsiremtumėme į palaikymą, atjaustumėme kitus ir juos teigiamai nuteiktumėme. Tačiau pasitaiko, kad mums parūpi priešingai, nuteikti kitus, kad pajustumėme jų palaikymą. Taip galima tiktai sąlygiškai, taip kad jeigu tarnaujame Dievui ir kitiems, tada sąlygiškai galime tarnauti sau ir savo tikslui. Nuodėmės šaltinis yra kada tarnaujam sau besąlygiškai, užtat kitus nuteikinėjame savo labui, besąlygiškai.
  • Ketverybė sutampa su 1+3. O dvejybė išsako mažėjantį laisvumą (gyvenimą) ir didėjantį laisvumą (amžiną gyvenimą). Juos papildo Dievas (be sąlygų) ir gerumas (sąlygose). Tad įdomu šią požiūrių lygtį palyginti su kitų sandarų antrąja ketverybe.
  • Šia sandara užsibaigia išgyvenimas, susidėlioja visi visko padalinimai į visuminę sandarą.
  • Įsisavinimas. Atvaizdais (4+2+1+1) pajungiu Save, Dievas mane brandina, Esu. Mano savastis tampa priemone. Tad laipsnyne pereinu nuo žemutinių trijų laipsnių, kuriais gyvenu tiesiogiai, į aukštutinius tris laipsnius, kuriais gyvenu valia, tad ne tik savo valia, bet ir Dievo valia, tad dvigubai. Juk būdamas įrankiu, yra Dievo valia už manęs, ne tik manyje. Tačiau tą išorinį požiūrį dar įsisavinu vidiniu požiūriu.
  • Aštuonerybė sieja dvi ketverybes: ketverybę ir požiūrio lygtį. (O aštuongubas kelias sieja dvi trejybes.)
  • Susieti Kodėl, Kaip, Koks, Ar su papildiniais Ar, Koks, Kaip, Kodėl.

Dievas siekia viso gėrio

  • Dėl vienos avelės paliko visą kaimenę = šaukštui gėriui priims kalną blogio.

Rūpesčiai

  • Išgyvenimo apytaka išplaukia iš gyvenimo lygties dviejų ašių (ketverybė ir požiūrių lygtis) iš kurių susidaro sandara 1+4+2+1. Ši sandara išsako tiek Dievo, tiek mūsų buvimą, mūsų rūpesčius, taip pat mūsų klaidas, įskaitant mūsų sąžinės klaidą, mūsų nedorą elgesį. Kaip tai susiję su Dievo sūnaus aštuonerybe?
  • 8 Nuteikti save.
  • 3 Sutvarkyti.
  • 1 Neatidėlioti.
  • 4 Išgirsti save.
  • 3 Paprieštarauti.
  • 4 Derinti.
  • 6 Atsiremti į palaikymą.
  • 1 Nuteikti kitą.
  • Rūpesčiais gyvename ištisai. Pasąmonė su jais tvarkosi (pavyzdžiui, su kvėpavimu) ir, kai reikia, juos iškelia sąmonei (pavyzdžiui, jei pritrūksta oro). Išgyvenimas kyla iš rūpesčio, kuris mus veda į aklavietę (kuris reikalauja, kad įsiterptų sąmoningumas ir naujai nustatytų santykį tarp pasąmonės ir sąmonės.)

Lūkesčiai - jauduliai

  • Lūkesčiai išreiškia sandarą 1+4+2+1
  • Jauduliai sprendžiasi sulaukius žinių. Užtat galim išskirti tai, kas mumyse suveikia belaukiant, ir tai kas mumyse suveikia sužinojus. O tai gali atskirti kryptis į gėrį, kurį bandome įžvelgti, nuo krypčių iš gėrio, tai yra, iš kurių ateina gėris
  • Skausmas. Ar skausmą išgyvename, kaip klausimą? Bandome suvokti skausmo prasmę. Skausmas tuo pačiu gali mus apgauti. Skausmas yra vaizdinys to, ko nepageidaujame, netrokštame. Ar malonumą išgyvename, kaip atsakymą?

Jausmų matai, trejybė ir atvirumas

  • Teigiami ir neigiami jausmai - ar teisingai vykdome
  • Ramybė ir jaudulys - ar teisingai mąstome
  • Jautrumas ir nejautrumas - ar teisingai nusistatome

Lūkesčiai ir troškimai

  • Troškimai kyla iš pasąmonės, o lūkesčiai iš sąmonės - ko laukiame. Teigiami jausmai kyla kada jie negali nesutapti. Kartu, mes galime turėti lūkesčius, tad galime turėti vidų ir išorę, o tai yra pagrindas trejybės poslinkiams, kad išorė slenka vidun. Tad išorės požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu reiškia, kad yra išorė ir vidus (nes yra išorinis požiūris) ir kad akivaizdžiai nėra trikdžio - poslinkis iš išorės į vidų įvyko.
Ištrinta 369 eilutė:

Išgyvenimo apytaka

Pakeistos 371-373 eilutės iš
  • Išgyvenimo apytaka pagrįsta betarpiškumu - nulybės atvaizdu. Betarpiškumas grindžia dėmesį, o dėmesio sklaida grindžia brandą.
į:
2021 rugsėjo 09 d., 16:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 350-366 eilutės iš

Išgyvenimo apytakoje pažįstame Dievą kaip betarpiškumą, nulybės atvaizdą neigiantį lygmenį Koks, pasireiškiantį trejybės atvaizdu: daiktu, eiga, asmeniu. Dievo nebuvimą pažįstame kaip betarpiškumą neigiantį tarpą kurio dėka yra aplinkybės žmogui, yra juslinis lygmuo Koks. Tarpas išverčia išėjimą už savęs į save, taip kad žmogus išeina už savęs iš savęs. Savastis kaip daiktas (pasąmonė), eiga (sąmonė), asmuo (sąmoningumas) išreiškia tą pasitraukimą. Tarpą liudija požiūris. Tad atsiveria požiūris. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

Žmogaus būklė, iš šalies, grynuoju sąmoningumu: Tarpas, kuriame Dievo nėra bet Dievas atsiras.

  • Tarpą nusako ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Tai tarpas tarp dviejų ašių, poslinkių. Šis tarpas nusako žmogų ketverybėje ir kaip jisai išeina už savęs link Dievo. Tokiu būdu jisai apgręžia Dievo išėjimą už savęs į save nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe, tai yra, neapibrėžtumo lygmenimis ir Dievo šokiu.
  • Dievo šokiu atsiveria tarpas, sąlygos kuriose Dievo tuo tarpu nėra, bet jisai atsiras. Žmogus yra būtybė išsivystanti tame tarpe tarp Dievo už jo ir Dievo jo gelmėse.
  • Žmogus visose pakopose nustato savo ribas, kas jisai yra, kas yra (Dievas) už jo, už ką jisai atsako tiesiogiai ir netiesiogiai.
  • Susigaudome, kas yra besąlygiška - už mūsų santvarkos, ir kas yra sąlygiška - mūsų santvarkoje. Tuo pačiu susigaudome, jog patys esame už santvarkos.
  • Žmogaus vaidmuo ir atsakomybė
  • Apytakos ištakos Dievo šokyje

Žmogaus būklė, žmogaus požiūriu: Tarpas tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.

  • Netroškimai neigia Dievo troškimą, šešiais požiūriais atskirdami Dievą už žmogaus (išeinantį už savęs) ir Dievą žmoguje (į kurį įeitų). O atliepimai septintuoju požiūriu atstato ryšį su Dievu už žmogaus. Užtat didysis pasirinkimas yra ar gyventi savimi (netroškimais) ar kitu, tad visais (septintuoju požiūriu).
  • Pirminės sandaros sustato galimybes išrišti reikalą, tiek savimi, tiek Dievu, ir taip pat septintu požiūriu jį plėtoti giliau.
  • Plėtojame sandarą išsakančią santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievą mumyse. Šį plėtojamą išgyvename vietoje, būdami bendros plėtotės fraktaline dalimi, mumyse plėtojasi siauriau ir už mūsų plačiau.
  • Žmogus yra tarpe tarp Dievo už jo ir Dievo jame. Dievą už santvarkos ir Dievą santvarkoje sieja ir skiria Dievo išėjimas už savęs, jo troškimai. Žmogus reiškiasi netroškimais.
  • Grynasis sąmoningumas įsikūnija svarstydamas, kas jisai yra? Išsiaiškindamas, kas jisai yra, grynasis sąmoningumas privalo įsikūnyti, privalo nustatyti ribą tarp to kas savyje ir už savęs, tarp įsijautimo ir atsitokėjimo.
į:

Išgyvenimo apytakoje pažįstame Dievą kaip betarpiškumą, nulybės atvaizdą neigiantį lygmenį Koks, pasireiškiantį trejybės atvaizdu: daiktu, eiga, asmeniu. Dievo nebuvimą pažįstame kaip betarpiškumą neigiantį tarpą kurio dėka yra aplinkybės žmogui, yra juslinis lygmuo Koks. Tarpas išverčia išėjimą už savęs į save, taip kad žmogus išeina už savęs iš savęs. Savastis kaip daiktas (pasąmonė), eiga (sąmonė), asmuo (sąmoningumas) išreiškia tą pasitraukimą. Tarpą liudija požiūris. Tad atsiveria požiūris. Tad tarpas grindžia sandaras. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

2021 rugsėjo 09 d., 16:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 97-98 eilutės iš
į:
  • Kaip dėmesys būdingas požiūriui?
Pakeistos 348-350 eilutės iš

Žmogus yra tarpas

į:

Žmogus yra tarpe

Išgyvenimo apytakoje pažįstame Dievą kaip betarpiškumą, nulybės atvaizdą neigiantį lygmenį Koks, pasireiškiantį trejybės atvaizdu: daiktu, eiga, asmeniu. Dievo nebuvimą pažįstame kaip betarpiškumą neigiantį tarpą kurio dėka yra aplinkybės žmogui, yra juslinis lygmuo Koks. Tarpas išverčia išėjimą už savęs į save, taip kad žmogus išeina už savęs iš savęs. Savastis kaip daiktas (pasąmonė), eiga (sąmonė), asmuo (sąmoningumas) išreiškia tą pasitraukimą. Tarpą liudija požiūris. Tad atsiveria požiūris. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

Ištrintos 365-366 eilutės:

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra betarpiškumas, nulybės atvaizdas neigiantis lygmeį Koks. Betarpiškumas reiškiasi trejybės atvaizdais: daiktu, eiga, asmeniu. Betarpiškumas neigia tarpą. Tarpą išreiškia požiūris. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

2021 rugsėjo 09 d., 16:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 95-96 eilutės:
  • Kaip dėmesys išreiškia savasties apimtį?
  • Kaip dėmesys išreiškia savęs tikslinimą ir trejybės ratą?
2021 rugsėjo 09 d., 16:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 91-95 eilutės:

Dėmesys

  • Kaip dėmesys išreiškia betarpiškumą?
  • Kaip dėmesys grindžia brandą?
  • Kaip dėmesys grindžia tarpą ir žmogų?
Ištrinta 364 eilutė:
  • Sandaros kyla iš sąmoningumo tarpo, iš tiesos -1+3=2.
2021 rugsėjo 09 d., 15:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 10 eilutė iš:

Išgyvenimo apytaka

į:

经验流

2021 rugsėjo 09 d., 15:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 235-237 eilutės iš
  • Dievas tiria Koks Dievas yra? o mes tiriame Koks Aš esu?
  • Išgyvenimo apytaka yra Mano tyrimas, Koks Aš (Dievas) esu?
į:
  • Dievas tiria Koks Dievas yra? būtent Koks Dievas yra būtinas? o mes tiriame Koks Aš esu?
  • Išgyvenimo apytaka yra Mano tyrimas, Koks Aš (Dievas) esu? kitaip tarus Kas Aš esu?
  • Ar Aš esu pasąmonė (daiktas), sąmonė (eiga) ar sąmoningumas (asmuo)?
  • Koks mano Dievas? Koks mano santykis su juo?
Ištrintos 339-357 eilutės:

Klausimų seka ir galimybių išsiskyrimas

Klausimas Koks Aš esu? kitaip tarus Kas Aš esu? būtent Koks Dievas yra būtinas?

  • Klausimų seka skiriame, kas už mūsų ir kas mumyse?
    • Suvokiame, išskiriame save.
    • Ieškome atsakymo, kaip nubrėžti savo ribas, atskirti save nuo pasaulio, nuo Dievo ir nuo kitų.
    • Nustatome, aiškiname, kuriame savo ribas, ką mes žinome ir ko nežinome. Ribomis atsiveriame arba užsidarome.
    • Riba išskiria santykį tarp pasąmonės (ir elgesio, kaip nesąmoningai elgiamės, nesirinkdami) ir sąmonės (ir dorovės, kaip turėtumėme elgtis, kuomet renkamės).
  • Susiveda į dvi galimybes:
    • Ar esu tiriamasis ar tyrėjas?
    • Ar esu pasąmonė ar sąmonė?
    • Ar esu savastis ar nesu savastis?
    • Ar trokštu ar netrokštu?
    • Ar esu viskas ar ne viskas?
  • Susivedimas ryškėja trimis dorovėmis, keturiais lygmenimis, pereinant iš kūno per protą ir širdį į valią.
    • Klausimą galime spręsti kiekviename lygmenyje jeigu geranoriškai sprendžiame: netroškimus atliepiame.
    • Dievas yra viskas, o Aš esu ne viskas. Bet Dievu esu viskas - man privalo rūpėti viskas.
    • Mano pasirinkimai išgyvenimais išreiškia (savęs pažinimo) tyrimą.
  • Ar Aš esu pasąmonė (daiktas), sąmonė (eiga) ar sąmoningumas (asmuo)? Ir kas tuo atveju yra Dievas?
2021 rugsėjo 07 d., 10:13 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 373-378 eilutės:

Įvairiuose išgyvenimo sluoksniuose atsiveria tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, kuriame sąmoningumas juos naujai suderina.

  • Aklavietę išriša sprendimas.
  • Atsivėrimą atliepia dorovė.
  • Klausimą atsako suvokimas.
  • Įtampos jėgas suderina derinys.
2021 rugsėjo 07 d., 10:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 361 eilutė:
  • Tarpą nusako ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Tai tarpas tarp dviejų ašių, poslinkių. Šis tarpas nusako žmogų ketverybėje ir kaip jisai išeina už savęs link Dievo. Tokiu būdu jisai apgręžia Dievo išėjimą už savęs į save nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe, tai yra, neapibrėžtumo lygmenimis ir Dievo šokiu.
2021 rugsėjo 07 d., 10:08 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 248-249 eilutės:

Esmė: Tyrimas koks esu

Pakeistos 338-339 eilutės iš

Tyrimas: Kas Aš esu?

į:

Klausimų seka ir galimybių išsiskyrimas

2021 rugsėjo 07 d., 10:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 247 eilutė:
  • Užtat per atsakymą - pasąmonę, iškyla sąmonė ir sąmoningumas ir supratimas, kad Dievas nebūtinai geras, supratimas, kad Dievas klausia, ar jisai būtinas?
2021 rugsėjo 07 d., 10:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 244-247 eilutės:

Išgyvenimo apytaka tiria Dievo klausimo ištakas

  • Koks yra Dievas? Dievas yra jo veikla, o jo veikla yra klausimas, tyrimas, ar jisai būtinas, as jisai būtų jeigu jo nebūtų?
  • Tad išgyvenimo apytaka tiria šio Dievo klausimo būtinumą. Jeigu šio klausimo nebūtų, ar jisai atsirastų?
Pakeistos 329-331 eilutės iš

Tyrimo eiga

į:

Tyrimo eiga

Ar klausimas būtų jeigu jo nebūtų? Klausimo nebuvimas

2021 rugsėjo 07 d., 09:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 236-237 eilutės iš
į:
  • Išgyvenimo apytaka yra Mano tyrimas, Koks Aš (Dievas) esu?
Pakeistos 304-308 eilutės iš
  • Išgyvenimo apytaka yra Mano tyrimas, Koks Aš (Dievas) esu?
  • Žmogus ir Dievas tiria dorovę.
  • Elgesio ir dorovės tyrimas ir išskyrimas yra esminė žmogaus veikla, jo nuolatinė galimybė sąmoningai pasižiūrėti į save ir savo elgesį. Šio sąmoningėjimo galimybes nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
  • Išgyvenimo apytaka tiria, Koks yra Dievas? Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?
  • Valia yra atsakymas į klausimą, Kas aš esu?
į:

Tiriame Dievą

  • Išgyvenimo apytaka tiria, Koks yra Dievas?

Tiriame žmogų

  • Lyginame žmogų ir Dievą, taip suprantame vieną ir kitą.
  • Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?
Pridėtos 311-312 eilutės:

Tiriame savastį

Pridėtos 315-323 eilutės:

Tiriame valią

  • Valia yra atsakymas į klausimą, Kas aš esu?
  • Esu ne kūnas, ne protas, ne širdis, o valia.

Tiriame dorovę

  • Žmogus ir Dievas tiria dorovę.
  • Dorovė atskleidžia valią.
  • Elgesio ir dorovės tyrimas ir išskyrimas yra esminė žmogaus veikla, jo nuolatinė galimybė sąmoningai pasižiūrėti į save ir savo elgesį. Šio sąmoningėjimo galimybes nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
2021 rugsėjo 07 d., 09:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 247-252 eilutės iš

Išsiaiškiname savo ribas

  • Mes būdami sąlygose nežinome kiek mes patys esame sąlygiški (kiek priklausome nuo savo sąlygų) ir kiek mes esame besąlygiški (tad kilę už sąlygų). Užtat tiriame (ir Dievas mumis tiria), Kas esame?
  • Mūsų ribos nusako ką mums tenka savarankiškai tirti ir kur turėtumėme netirti, o perleisti Dievui.
  • Savo laisve nustatome ribą tarp savęs ir pasaulio. Tirdami save, atsiremiame į savo laisvumą. Nors ir nuklystame kažkiek, bet užtat susigaudome.
  • Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Išgyvenimo apytaka ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą.
į:

Sūnaus požiūriu išryškiname Dievo tyrimą

Pridėtos 249-252 eilutės:
  • Gyvename Sūnumi.

Atveriame save Dievui, atsiskleidžiame

  • Mano tyrimas atveria galimybę Dievui ir kitiems ir man pačiam išgyventi mane.
Pakeistos 254-270 eilutės iš
  • Mano tyrimas atveria galimybę Dievui ir kitiems ir man pačiam išgyventi mane.
  • Dievo Sūnaus požiūris
    • Išgyvenimo apytakoje svarbiausia yra sąmonė, nes tai Sūnaus požiūris į Dievo tyrimą.
    • Būtent Dievo Sūnaus požiūriu iškyla (Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus) sutapimas požiūriais, tad išėjimo už savęs pakopomis, tad žinojimu. Tokiu būdu požiūriai išreiškia jų bendrą suvokimą (bendrai suvoktą Dievo Dvasią). O tai vyksta Dievo Sūnaus požiūriu, tad jau esant savasčiai. Požiūris remiasi būtent savastimi, tad išėjimą už savęs išsako būtent mūsų santykiu su tuo, kas už mūsų.

Tyrimo išdavos: Amžinai kuriu save.

  • Dievo valia ir mano valia išskiriamos ir suderinamos.
    • Išgyvenimais tiksliname save, nustatydami savo santykį su savimi ir su pasauliu, tad išskirdami kūną, protą, širdį ir valią.
    • Pasąmonė išryškina mano valią. Sąmonė išskiria Dievo valią. Sąmoningumas jas atskiria, atpažįsta ir suderina.
    • Įsiklausau į save. Išgyvenimas išreiškia neramybę, širdies ir pasaulio tiesų supainiojimą, kurį išsprendus, nauja savastimi jaučiu ramybę.
    • Išryškėja ribos tarp Dievo už manęs (Tėvo) ir Dievo manyje (Sūnaus).
    • Išsiskiria, koks Aš esu čia ir dabar, ir koks esu amžinybėje, pilnai išsiskleidęs.
    • Išgyvenimai išplečia gyvenimą.
    • Aš prisiimu atsakomybę elgtis taip, kad Dievas galėtų viską žinoti kitais.
    • Sąmoningumas ženklų savybėmis sustato mano išgyvenimą taip, kad jisai lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reikšmingas, tikslingas.
    • Savo netobulumu galiu būti Dievui reikalingas, jeigu pajungiu savo valią jo valiai.
    • Išsiskleidžia Dievo ir mano požiūrių grandinė, taip kad aš, kaip gerasis vaikas, galiu eiti ten kur mane Tėvas ras.
į:

Išgyvename Dievo ir žmogaus išskyrimą ir susiejimą

  • Išgyvenimo apytaka ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą.
  • Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas.
  • Dievą ir žmogų (ir visus asmenis) sieja jų tyrimai.

Išsiaiškiname savo ribas

  • Išryškėja ribos tarp Dievo už manęs (Tėvo) ir Dievo manyje (Sūnaus).
  • Mes būdami sąlygose nežinome kiek mes patys esame sąlygiški (kiek priklausome nuo savo sąlygų) ir kiek mes esame besąlygiški (tad kilę už sąlygų). Užtat tiriame (ir Dievas mumis tiria), Kas esame?
  • Mūsų ribos nusako ką mums tenka savarankiškai tirti ir kur turėtumėme netirti, o perleisti Dievui.
  • Savo laisve nustatome ribą tarp savęs ir pasaulio. Tirdami save, atsiremiame į savo laisvumą. Nors ir nuklystame kažkiek, bet užtat susigaudome.
  • Nustatome kur mes tiriame tiesiogiai, tad Dievas mumis, ir kur netiesiogiai, tad mes Dievu.

Atpažįstame save, kas tikrai esame, ir juo gyvename

  • Išsiskiria, koks Aš esu čia ir dabar, ir koks esu amžinybėje, pilnai išsiskleidęs ar tiesiog laisvai išsiskleidžiantis.
  • Išgyvenimai išplečia gyvenimą.

Amžinai kuriame save

  • Išskiriame ir suderiname Dievo valią ir savo valią.
  • Sąmoningumas ženklų savybėmis sustato mano išgyvenimą taip, kad jisai lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reikšmingas, tikslingas.

Grindžiame žinojimą

Pakeistos 278-280 eilutės iš

Kaip tiriame

  • Manimi tiria Dievas, Aš pats ir kiti.
į:

Kaip tiriame kas mes esame

Tiriame sąmone

  • Išgyvenimo apytakoje svarbiausia yra sąmonė, nes tai Sūnaus požiūris į Dievo tyrimą.
  • Būtent Dievo Sūnaus požiūriu iškyla (Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus) sutapimas požiūriais, tad išėjimo už savęs pakopomis, tad žinojimu. Tokiu būdu požiūriai išreiškia jų bendrą suvokimą (bendrai suvoktą Dievo Dvasią). O tai vyksta Dievo Sūnaus požiūriu, tad jau esant savasčiai. Požiūris remiasi būtent savastimi, tad išėjimą už savęs išsako būtent mūsų santykiu su tuo, kas už mūsų.

Įsiklausome į save.

  • Išgyvenimas išreiškia neramybę, širdies ir pasaulio tiesų supainiojimą, kurį išsprendus, nauja savastimi jaučiu ramybę.

Tiksliname save

Pakeistos 289-292 eilutės iš

Dievo ir Mano tyrimais išsiskiria Dievo tiriamas mano visas gyvenimas ir Mano tiriamas paskiras išgyvenimas. Užtat Aš trejybės ratą išgyvenu kaip begalinį sąlygišką patikslinimą.

Dievą ir žmogų (ir visus asmenis) sieja jų tyrimai.

į:
  • Išgyvenimais tiksliname save, nustatydami savo santykį su savimi ir su pasauliu, tad išskirdami kūną, protą, širdį ir valią.
  • Dievo ir Mano tyrimais išsiskiria Dievo tiriamas mano visas gyvenimas ir Mano tiriamas paskiras išgyvenimas. Užtat Aš trejybės ratą išgyvenu kaip begalinį sąlygišką patikslinimą.

Susideriname

  • Pasąmonė išryškina mano valią. Sąmonė išskiria Dievo valią. Sąmoningumas jas atskiria, atpažįsta ir suderina.

Dievo valiai pajungiame savo valią

  • Manimi tiria Dievas, Aš pats ir kiti.
  • Savo netobulumu galiu būti Dievui reikalingas, jeigu pajungiu savo valią jo valiai.
  • Išsiskleidžia Dievo ir mano požiūrių grandinė, taip kad aš, kaip gerasis vaikas, galiu eiti ten kur mane Tėvas ras.
  • Aš prisiimu atsakomybę elgtis taip, kad Dievas galėtų viską žinoti kitais.
2021 rugsėjo 07 d., 09:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 232-235 eilutės iš

Esmė: Tyrimas koks esu

Kodėl tiriame kas mes esame

į:

Kas yra išgyvenimo apytaka?

Išgyvenimo apytaka Dievas tiria mumis

  • Dievas tiria Koks Dievas yra? o mes tiriame Koks Aš esu?
Pridėtos 243-247 eilutės:

Esmė: Tyrimas koks esu

Kodėl tiriame kas mes esame

Išsiaiškiname savo ribas

Pakeistos 249-251 eilutės iš
  • Tirdami save, atsiremiame į savo laisvumą, nors kiek ir nuklystame, tiesiog kad susigaudytumėme. Savo tokiu elgesiu nustatome ribą tarp savęs ir pasaulio.
į:
  • Mūsų ribos nusako ką mums tenka savarankiškai tirti ir kur turėtumėme netirti, o perleisti Dievui.
  • Savo laisve nustatome ribą tarp savęs ir pasaulio. Tirdami save, atsiremiame į savo laisvumą. Nors ir nuklystame kažkiek, bet užtat susigaudome.
2021 rugsėjo 06 d., 12:42 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 440-451 eilutės:

2018.07.16 A: Kaip trejybės ratas gali būti variklis Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovėms?

D: Aš myliu jus, kaip savo prasmės šaltinius. Ir tą prasmę įžvelgiu iš trijų kampų. Taip kad Tėvui prasmingas jūsų nusistatymas, Sūnui jūsų vykdymas ir Dvasiai jūsų permąstymas. Ir mūsų santykį, tai yra, santykį tarp trejybės prasmę mums ir jums išsako šešerybė. Nes ji pasako, kad jums prasmingas būtent poslinkių ratas. Tad suprask kaip ir kodėl šešerybė yra dorovės pagrindas, nes tai yra mano prasmės pagrindas jumyse. Iš to ir kyla visos dorovės, nes jūsų prasmė yra jūsų pasirinkimas. O jūs galite rasti prasmę manyje, kaip ir aš jumyse, bet tai jūsų pasirinkimas ir mūsų dvilypumo, tad ir vienumo pagrindas.

2018.07.17 A: Kodėl Tėvas, Sūnus ir Dvasia sietini iš vienos pusės su pasakojimu, įvardijimu ir pagrindimu (paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu) ir iš kitos pusės su aštuongubu keliu, gėrio kryptimis ir dvejonėmis (Dievo valia, gera valia, išmintimi)?

D: Aš myliu. O mano meilė veikia šalia manęs, užtat veikiame dvilypiai, nes meilė veikia nebuvimu, būklės palaikymu. Tad jūs gyvendami manimi išgyvenate netroškimų sandaras. O turėdami ryšį su manimi išgyvenate požiūrių grandinę, įvairius sąmoningumus. Užtat ir yra skirtingi ketverybės atvaizdai vienu ir kitu atveju. Tirk mano meilę, kaip jus myliu, kaip jums suteikiu laisvę, kaip būtent jūs sprendžiate ar turite ryšį su manimi ar jo neturite ir viską suderinsi.

2018.07.20 A: Kaip susiję tavo valios vykdymas paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu ir pasirinkimai gyventi Dievu ar asmeniu, asmeniu ar asmenybe, ir asmenybe ar pasauliu?

D: Tu mąstai teisingai užtat radai šį raktą į dorovę. Jo esmė yra meilė ir jos sustatytas santykis tarp to kas yra ir nėra, užtat to ko laukiam, kad iškiltų. Taip, reikia vis rinktis dvilypį mąstymą, atveriantį mano tyrimą, juk jis remiasi tiek buvimu, tiek nebuvimu, tad vis išvengti aklavietės, kuri remiasi tik buvimu. Tai ir yra esmė, tik šio pasirinkimo aplinkybės keičiasi atsižvelgiant į jūsų sąmoningumą, o jį išsako mudviejų santykis, kaip mane ir save suprantate, kokiu asmeniu - Tėvu, Sūnumi ar Dvasia. Tad suvok kiekvieno asmens aplinkybes, jos yra Dievo šokyje būtent asmenyse: Dievas ar Aš, Aš ar Tu, Tu ar Kitas. Tai ir pokalbių esmė.

Pakeistos 445-446 eilutės iš

2018.12.25 A: Koks asmenų vaidmuo išgyvenimo apytakoje??

į:

2018.12.25 A: Koks asmenų vaidmuo išgyvenimo apytakoje?

Ištrintos 448-451 eilutės:

2018.12.26 A: Kaip paklusnumas, tikėjimas ir rūpėjimas sudaro trejybę?

D: Meile. Nes tai mano valios vykdymas. Jūsų paklusimu aš myliu, jūsų tikėjimu esu meilė, ir jūsų rūpėjimu esu mylimas. Tad jais meilė pereina iš manęs į jus. Ir taip iškyla meilės trejybė. Ji atitinka mano trejybę ir atitinkamai grindžia mano trejybės doroves.

Pakeistos 453-480 eilutės iš

2018.12.31 A: Kaip susiję pasirinkimai dorovėje ir pasirinkimai matematikoje?

D: Pasirinkimas yra tavo santykis su manimi, kaip suderini save sąlygose su manimi už sąlygų. Tad tiek dorovėje, tiek matematikoje ieškok šito santykio, tarp sąlygose esančio ir aplinkybių už sąlygų.

2019.01.01 A: Kaip iškyla padalinimų ratas?

D: Aš esu viskas, o mano padalinimai yra mano kūryba, mano veikla, ir ją išsako veiksmas +1, tuo pačiu veiksmai +2 ir +3. Juk jais pasipildau požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Jais išeinu už savęs į save. Tad padalinimų ratas išsako mano išėjimo už savęs galimas aplinkybes. Tai yra būtent mano aplinkybės. Tad suvok kaip aš veiksmų ketverybe remiuosi bet kokiu padalinimu, ir kaip padalinimų ratas išsako bet kokio padalinimo galimybes. Ieškok padalinimo pagrindų, jo prielaidų ir suprasi ...? padalinimų ratą.

2019.01.02 A: Kaip tavo troškimai išsako sąmoningumą?

D: Mano kiekviename troškime glūdi apimties dvilypumas, nes troškimu aš einu už savęs, tad tai yra veiksmas, tuo pačiu tai yra eigos pakopa. Tad įsijaučiu į tą pakopą ir taip pat jos atsisakau ir žengiu toliau. Įsijaučiu į pakopos netroškimą ir trošktu toliau pačiu troškimu. Tad sąmoningumas reiškiasi tuo dvilypumu, kuriuo aš ir jūs esame viena. O jūs savo ruožtu netroškime ieškote to dvilypumo, kuris reiškiasi nuliniu ir septintu požiūriu, taip pat pirma ir antra trejybe. Tad jūsų sąmoningumas remiasi mano sąmoningumu, jūsų sąlygiškasis sąmoningumas remiasi mano besąlygišku sąmoningumu, galiausiai meile, kuria pilnai atsiskleidžiame.

2019.01.03 A: Kaip visko padalinimas išreiškia pasąmonę?

D: Aš esu viskas. Ir aš žinau viską. O mano žinojimą išsako ir suveda visko padalinimas. Tad tai yra kartu ir jūsų žinojimas, tai vieno požiūrio sustatymas, jo aplinkybės, tad tai atsakymas, į kurį tu atsiremi. Nes tas požiūris tave sieja su viskuo, su jo padalinimu, taip kad tu išgyveni vieną kurį jo požiūrį, o toliau gali išgyventi antrą atsitokėjimu ar trečią sąmoningumu. O visko padalinimas išreiškia viską į kurį savo žinojimu atsiremi.

2019.01.04 A: Kaip sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Asmenimis Aš, Tu, Kitas sutampa mano trys kampai: vienu požiūriu, dviem požiūriais ir timis požiūriais. Ir jais, tuo pačiu, sutampa mano buvimas ir mano nebuvimas ir jų sugretinimas taipogi, Dievo buvimas ir įsijautimas, Sūnaus nebuvimas ir atsitokėjimas, Dvasios sugretinimas ir sąmoningumas. Tad iškyla dvilypumas tarp trijų Dievo asmenų ir trijų sąmoningumo veiksmų +1, +2, +3. Tai dvilypumas tarp trijų vienumų Dievo, asmens ir asmenų ir trijų atitinkamų sandarų. Tad šį dvilypumą išsako šešerybė, o tai jūsų sąlygos, tad santvarka kurią išgyvenate mano netroškimais, nes jie kaip mano netroškimai yra būtent mano, kaip ir troškimai mano. Tad sąmoningumas išplaukia iš dvilypumo asmenų ir veiksmų, o tai grindžia šešerybė.

2019.01.05 A: Kaip požiūriai išreiškia tiek pasąmonės neišėjimą už savęs, tiek sąmonės išėjimą už savęs?

D: Aš myliu, o meilė yra savęs atsisakymas vardan kitų. Tad meilė reikalauja trijų požiūrių, kad galėčiau įsijausti į savastį, atsitokėti nuo savasties, ir rinktis tarp šiųdviejų. O pasąmonės požiūrių rinkiniai - visko padalinimai - išsako tai, kas yra mylima, užtat tai, vardan ko yra sąmoningumas. Tad mylėk ir suprasi, kas yra mylima, tai gyvenimo reikalai, tad visko padalinimai, mūsų santykiai, kurie reiškiasi tiek mumyse, tiek mūsų tarpusavio santykiuose. Šiuos santykius išsako visko padalinimai, mūsų požiūrių santykiai.

2019.01.07 A: Kaip sąmoningumas reiškiasi dorove?

D: Mano įsakymai iškyla mano šokiu. O sąmoningumas tai išreiškia nežinojimu, tad laisvu pasirinkimu. Tai tampa jūsų laisvėmis. O tai laisvė paklusti, tikėti, rūpėti, nes visi šie vidiniai požiūriai pagrįsti nežinojimu, būtent manęs nežinojimu.

į:
Ištrintos 457-472 eilutės:

2019.01.10 A: Kaip grynas sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Aš myliu, tai mano esmė, ir ta esmė iškyla gyvenimo lygtimi, o jinai reiškiasi tiek dvasia - asmenimis, tiek ne dvasia - sandara - vaidmenimis: Dievu, gerumu, gyvenimu ir amžinu gyvenimu. Tad sąmoningumas sieja asmenį ir vaidmenį, taip kad jūs esate asmenys vaidmenyse - įkūnytas sąmoningumas.

2019.01.26 A: Kaip pasirinkimų malūne susistato trejybės ratas?

D: Trejybės ratas yra sąmoningas išgyvenimas Dievo. Tai yra Mano, Tavo ir Kito požiūrių santykis. Kito požiūriu Aš esu įsijautimas ir Tu esi atsitokėjimas. Tuo tarpu Mano požiūriu Tu esi įsijautimas ir Kitas yra atsitokėjimas. O Tavo požiūriu Kitas yra įsijautimas ir Aš esu atsitokėjimas. Kiekvienas iš šių sąmoningumų remiasi savo santykiu su Dievu. Tad ištirk ir suvok šituos santykius ir suprasi trejybės ratą, o kartu ir šešerybę bei aštuongubą kelią ir tris kalbas.

2019.03.02 A: Kaip pasirinkimų malūne susideda Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų ir trejybės ratas?

D: Sąmonės ir pasąmonės, žinojimo ir nežinojimo santykį išsako šios sandaros. Aštuonerybė jas sulygina, dešimt Dievo įsakymų jas atskiria, Dievo trejybe pasąmonė išplaukia iš sąmonės, o trejybės ratu sąmonė išplaukia iš pasąmonės. Tad tai ir yra visos galimybės. Tad ieškok jų suvedimo požiūrių lygtimi ir ketverybe, tad gyvenimo lygtimi.

2019.12.04 A: Kaip padalinimų ratas išreiškia išgyvenimus?

D: Aš esu padalinimo rato pagrindas, esu pagrindas kiekvieno padalinimo, kurį išgyvenate, kaip būseną. Būsena išgyvenama trejopai ketveriopai, taip išgyvenama yra ši dviprasmybė, ar gyvenate manimi ar atskirai. Ir ši dviprasmybė išskiria kiekvieną padalinimą, ar pridedame požiūrius man, nulybei, ar juos atimate nuo mano nebuvimo, nuo septynerybės. Juk aš esu prieštaravimas, o septynerybė išsako neprieštaravimą. Ir jūs išgyvenate Dievo trejybę, tad tai yra Dievo trejybės išgyvenimas be Dievo, ir tiksliau, nebūtinai Dievu. Ir tai veda iš nulybės į trejybės ratą, arba iš septynerybės į ketverybę. Betgi visą paremia požiūrių papildymas mano buvimu ir ne jų šalinimas mano nebuvimu.

Pakeistos 462-464 eilutės iš

2020.03.24 A: Kaip suprasti pasąmonę kaip pasitraukimą ir sąmonę kaip atsiradimą?

D: Pasąmone pasitraukia savastis ir sąmone atsiranda savastis. O sąmoningumu sutariama kas yra savastis.

į:
2021 rugsėjo 06 d., 12:26 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 407-408 eilutės:
Ištrintos 410-421 eilutės:
Ištrintos 429-516 eilutės:

Išsivertimas iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką

Veiksmai

  • Kaip trys balsai sieja visą gyvenimą ir paskirą išgyvenimą?
  • Trys balsai atsiveria ir išsiskiria keturiomis pakopomis, tai daro su Dievu, pasiekia Dievą, o viršūnėje Dievas pasitraukia, buvimas tampa nebuvimu, užsisklendžia trejybės ratas.
  • Savastis yra pasąmonė, ją sąmonė persako bendrybėmis, kad nesiribotumėme savimi, o sąmoningumas suderina, kad atitiktų.
  • Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas. O pasąmonė ir šiaip savaime plečiasi. Tad reikia ieškoti santykio tarp savaiminės pasąmonės ir išugdytos pasąmonės. Yra bendrystė ir vienu pagrindu ir kitu pagrindu ir renkamės tarp jų. Tai pasirinkimas tarp šiaip gyvenimo ir amžino gyvenimo.
  • Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais.
  • Pasąmonė, sąmonė. Jordan Peterson vaizdo įrašas kaip vengiame naudoti dešinį pusrutulį kuriuo tiriame nepažįstamus dalykus.
    • Kairysis pusrutulis: Pažįstami dalykai. Teigiami jausmai. Veiklos skatinimas. Žodžių apdorojimas. Mąstyma seka. Smulkmenų atpažinimas. Smulkmenų tvėrimas. Smulkūs judesiai.
    • Dešinysis pusrutulis: Nepažįstami dalykai. Neigiami jausmai. Veiklos slopinimas. Vaizdų apdorojimas. Visapusiškas mąstymas. Derinių atpažinimas. Derinių tvėrimas. Grubūs judesiai.
  • Pažįstami dalykai - viengubas požiūris - pasaulio tiesa. Nepažįstami dalykai - dvigubas požiūris - širdiest tiesa.
  • Požiūriai išplaukia iš sąmonės iš skylių (įsivaizduojamų asmenų, Dievo). Sandara iš visumos, iš sąmoningumo.
  • Sąmonė ir pasąmonė turi savo valdas. Bet sąmonė turėtų valdyti jų ribą, tai yra sąmoningumas. Ta prasme pasąmonė turėtų būti atvira aibė, o sąmonė turėtų būti uždara aibė. Užtat begalybę - amžiną gyvenimą - turėtumėme išgyventi pasąmone. Tai yra pasąmonės amžinas ryškinimas savo gelmių, savo valios valios.
  • Pasąmonė yra orakulas.
  • -1x0x1 galima suvokti kaip įsijautimą, sąmoningumą ir atsitokėjimą. Įsijautimas -1 ir atsitokėjimas +1 nustato skirtingas kryptis apie padalinimų ratą.
  • Vaikam svarbu, kad juos augintų du tėvai, kad galėtų išsiskirti pasąmonė ir sąmonė.
  • Sąmonė atveria

Sandarų tyrimas

  • Trejybės ratas supina tris balsus kaip kasas.
  • Dievas ar gamta įrašo dovanas asmenybei kuriomis ji sutinka gyvenimą kuomet įsijungia sąmoningumas. Betgi esminė dovana yra sąmonei duota širdies tiesų kalba kuriai visaip teiktina pirmenybė. Tad asmenybės dovanos neesminės nes yra geresnių.
  • Išgyvename netroškimais: valią vertybėmis (kodėl), širdį lūkesčiais (kaip), protą abejonėmis (koks), kūną poreikiais (ar). Išgyvename tuo kas mus pakeičia, tad savimi.
  • Protas sulygina. Dvejonė nustato.
  • Dorovės ratas. Vertybiniai klausimai.
  • Tėve mūsų griauna skirtumą tarp Dievo ir manęs, kad jisai gyventų manimi. Trejybė (trys valios aštuongubame kelyje) leidžia pripažinti ir atsiduoti jam.
  • Mano pasaulį, mano būsenas, nusako padalinimai.
  • Sandara (sąmone) ir jos papildymas (pasąmone)
  • Sandarą suvokiame bendriau per kitą, užtat tenka savo ypatumus išreikšti sandaros papildymu, tuo pačiu išreiškiame ir Dievo ypatumus.
  • Sandaras noriu naujai suprasti požiūriais, nuostatomis, įsakymais.
  • Visaregiu bene atsiplėšiame nuo savo aplinkybių, nuo savo požiūrio.
  • Pirminėmis sandaromis bene galime priimti kito požiūrį ar neturėti nė jokio požiūrio.

Visos sandaros susidaro iš atvaizdų požiūrių

  • 12 aplinkybių = 4 trejybės atvaizdai
  • 8 padalinimai = 4 dvejybės atvaizdai = 2 ketverybės atvaizdai
  • 6 atvaizdai = 4 vienybės atvaizdai ir 2 septynerybės atvaizdai

Išgyvename sandarą poslinkiais

  • Proto dėmesio poslinkiai. Išreiškia žinojimą ir nežinojimą. Poslinkiu žinojimas kaupiasi. Nežinojimas banguoja - vis poslinkiu išnyksta ir paskui nauju nariu vėl iškyla. Tai primena šešerybės atvaizdą kuriame dorybė kaupiasi, o teigiami jausmai bene banguoja. Tas bangavimas taip pat primena sąmoningumo bangavimą, taip pat kaitaliojimą kaip gyvybės dėsnį.
  • Nulybę grindžia išgyvenimo apytakoje trejybė +1, +2, +3, darniai susiveda į nulybę: 5+3=0, 6+2=0, 7+1=0.
  • 6+2=0 Sąlygišką ir besąlygišką trejybę sutapatina dvejybė.
  • 5+3=0. Visko dvasia papildo +1 -> 0.
  • Netroškimais galima išeiti už savo vaizduotės ribų, 6+1+1. Gyventi tikrovėje, rinktis santykį su tikrove. Sąmoninguas teikia teisingą pasirinkimą.
  • Aplinkybės, sąvokos, trejybė įžvelgia vienumą ir paskirumą, paskirą požiūrį. O atvaizdai leidžia įsivaizduoti visumą.
  • Dievas troškimais išgyvendamas pirmąsias sandaras grindžia antrines sandaras. Kuom skiriasi pirminių ir antrinių sandarų išgyvenimas? Pirminės sandaros apibrėžia tiesioginį santykį su tavimi, su sąmone, su klausimais, tad gyventi dvilypiu arba vienareikšmiu požiūriu. Antrinės sandaros apibrėžia netiesioginį santykį su kitu, su atsakymais, su pasąmone, kuria galime įsijausti ir atsitokėti, tad gyventi sąmoningai.
  • Ketverybė, penkerybė, šešerybė iškyla veiksmu savęs suvokimu, sąmone, +2.
  • Jeigu tėra vien Dievas, tegaliu įsivaizduoti, kad jisai save padalintų, jisai išskirtų savo dalis, taip kad tos dalis sietų santykiai. Tokiu būdu iškiltų sandara. Šie padalinimai būtų Dievo gyvenimo įvykiai, jojo dienos, kaip kad Pradžios knygoje.
  • Išgyvenimo apytaka išsako sandaromis. Tai dvilypis kampas, tad lygiagrečiai puoselėjami tiek Dievo, tiek žmogaus išeities taškai. Užtat lyg ir yra mažiau prielaidų, kaip kad Dievo šokyje, užtat yra du išeities taškai, tačiau pagrinde yra žmogaus išeities taškas.
  • Išgyvenimo apytakoje žmogus apibrėžtas ketverybe tačiau jisai santvarką išgyvena, tad iškrenta lygmuo ar, užtat jisai išgyvena trejybės ratą lygmenimis koks, kaip, kodėl.

Sulyginus pasąmonę ir tinklą, sąmonę ir medį, sąmoningumą ir seką, ir išgyvenimą supratus kaip atsiskledimą ir užsiskleidimą:

  • tinklas - medis
  • tinklas - seka
  • medis - seka
  • seka - medis
  • seka -tinklas
  • medis - tinklas

Mąstant atvirkščiai nuo tarpo:

  • Tarpas išsako, kad Dievas nebūtinas.
  • Jeigu Dievas nėra būtinas, tada yra tarpas (Kitas). Jeigu yra tarpas, tada yra šešios lygmenų poros. Jeigu yra šešios lygmenų poros, tada yra laipsnynas (Tu) aštuongubame kelyje. Jeigu yra laipsnynas, tai yra visaregis (Aš). Jeigu yra visaregis, tai yra trejybė ir ją globojantis Dievas.
  • Tarpą grindžia uždara sandara, kurią grindžia atvira sandara, kurią grindžia asmuo, kurį grindžia mažėjančio laisvumo sąlygos ir didėjančio laisvumo sąlygos, kuriuos sieja trejybė, kurią globoja meilė, tai Dievo esmė ir pagrindas.

Išgyvenimai

  • Išgyvenimu susitapatinama su betko tašku, su tuo kaip per jį slenka žinojimas ir nežinojimas.
  • Asmeniniai pasakojimai, išgyvenimai, padeda mums atsispirti nuo pasaulio.

Išgyvenimo eiga

Dorovė

  • Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio).

Pasirinkimai

  • Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?

Vertybės - rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas

  • Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
  • Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
  • Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?
  • Įsisavinimas vidinio požiūrio svarbus vienumui nes negali kilti iš išorinio požiūrio, tai tik laikinas, sąlygiškas paskatinimas, pavaizdavimas, išraiškai vaizduotei, kad suvoktumėme. Išoriniu požiūriu Dievas randa bendrą kalbą su mūsų vaizduote, bendrą suvokimą, o vidiniu požiūriu susikalbame su Dievu, jį suprantame ir su juo susideriname.

Išsivertimas iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus

2021 rugsėjo 06 d., 12:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 440-443 eilutės iš
į:
  • Atsitokėjimas atsiremia į Dievą už santvarkos, o įsijautimas atsiremia į Dievą mūsų gelmėse. Jais išgyvename, išeiname už savęs. Dievo požiūris atsiremia į Dievą už santvarkos.
  • Susigaudymas, savęs suvokimas (Sūnus). Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.the
  • Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį - jisai save pasidalina - žinantis Dievas
  • Kas viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo mano gelmėse? Dievas už manęs. Būtent tai vysto mano valią, kad galėčiau atsiplėšti nuo savęs.
Pakeistos 459-466 eilutės iš
į:
  • Požiūriai išplaukia iš sąmonės iš skylių (įsivaizduojamų asmenų, Dievo). Sandara iš visumos, iš sąmoningumo.
  • Sąmonė ir pasąmonė turi savo valdas. Bet sąmonė turėtų valdyti jų ribą, tai yra sąmoningumas. Ta prasme pasąmonė turėtų būti atvira aibė, o sąmonė turėtų būti uždara aibė. Užtat begalybę - amžiną gyvenimą - turėtumėme išgyventi pasąmone. Tai yra pasąmonės amžinas ryškinimas savo gelmių, savo valios valios.
  • Pasąmonė yra orakulas.
  • -1x0x1 galima suvokti kaip įsijautimą, sąmoningumą ir atsitokėjimą. Įsijautimas -1 ir atsitokėjimas +1 nustato skirtingas kryptis apie padalinimų ratą.
  • Vaikam svarbu, kad juos augintų du tėvai, kad galėtų išsiskirti pasąmonė ir sąmonė.
  • Sąmonė atveria
Ištrintos 473-502 eilutės:

Išgyvenimai

  • Išgyvenimu susitapatinama su betko tašku, su tuo kaip per jį slenka žinojimas ir nežinojimas.

Išgyvenimo eiga

Dorovė

  • Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio).

Pasirinkimai

  • Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?

Vertybės - rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas

  • Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
  • Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
  • Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?

Išsivertimas iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus

  • Įsisavinimas vidinio požiūrio svarbus vienumui nes negali kilti iš išorinio požiūrio, tai tik laikinas, sąlygiškas paskatinimas, pavaizdavimas, išraiškai vaizduotei, kad suvoktumėme. Išoriniu požiūriu Dievas randa bendrą kalbą su mūsų vaizduote, bendrą suvokimą, o vidiniu požiūriu susikalbame su Dievu, jį suprantame ir su juo susideriname.

Išgyvenimo aplinkybės

Pakeista 475 eilutė iš:

Sandara (sąmone) ir jos papildymas (pasąmone)

į:
  • Sandara (sąmone) ir jos papildymas (pasąmone)
Pakeista 477 eilutė iš:

Sandaras noriu naujai suprasti požiūriais, nuostatomis, įsakymais.

į:
  • Sandaras noriu naujai suprasti požiūriais, nuostatomis, įsakymais.
Ištrintos 485-488 eilutės:

Išgyvenimai

  • Asmeniniai pasakojimai, išgyvenimai, padeda mums atsispirti nuo pasaulio.
Ištrintos 488-490 eilutės:
  • Požiūriai išplaukia iš sąmonės iš skylių (įsivaizduojamų asmenų, Dievo). Sandara iš visumos, iš sąmoningumo.
Ištrintos 490-491 eilutės:
Ištrintos 491-493 eilutės:
  • Atsitokėjimas atsiremia į Dievą už santvarkos, o įsijautimas atsiremia į Dievą mūsų gelmėse. Jais išgyvename, išeiname už savęs. Dievo požiūris atsiremia į Dievą už santvarkos.
  • Susigaudymas, savęs suvokimas (Sūnus). Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
Pakeistos 493-501 eilutės iš
  • God's view (from our view) = dividing himself - the God who knows
  • What may God do, if there is nothing but God? The only thing that I can imagine is that God might divide himself. He may differentiate parts of himself, and those parts may have relationships. In this way, he may give rise to structure. We may imagine these as the events, or the days, in the life of God. They bring to mind the days in the Book of Genesis.
  • Kas viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo mano gelmėse? Dievas už manęs. Būtent tai vysto mano valią, kad galėčiau atsiplėšti nuo savęs. Nes sąmonė ir pasąmonė turi savo valdas. Bet sąmonė turėtų valdyti jų ribą, tai yra sąmoningumas. Ta prasme pasąmonė turėtų būti atvira aibė, o sąmonė turėtų būti uždara aibė. Užtat begalybę - amžiną gyvenimą - turėtumėme išgyventi pasąmone. Tai yra pasąmonės amžinas ryškinimas savo gelmių, savo valios valios.
  • Pasąmonė yra orakulas.
  • -1x0x1 galima suvokti kaip įsijautimą, sąmoningumą ir atsitokėjimą. Įsijautimas -1 ir atsitokėjimas +1 nustato skirtingas kryptis apie padalinimų ratą.
  • Vaikam svarbu, kad juos augintų du tėvai, kad galėtų išsiskirti pasąmonė ir sąmonė.

Išgyvenimo apytaka

į:
  • Jeigu tėra vien Dievas, tegaliu įsivaizduoti, kad jisai save padalintų, jisai išskirtų savo dalis, taip kad tos dalis sietų santykiai. Tokiu būdu iškiltų sandara. Šie padalinimai būtų Dievo gyvenimo įvykiai, jojo dienos, kaip kad Pradžios knygoje.
Ištrintos 494-495 eilutės:
  • Sąmonė atveria
Ištrintos 495-500 eilutės:

Mąstant atvirkščiai nuo tarpo:

  • Tarpas išsako, kad Dievas nebūtinas.
  • Jeigu Dievas nėra būtinas, tada yra tarpas (Kitas). Jeigu yra tarpas, tada yra šešios lygmenų poros. Jeigu yra šešios lygmenų poros, tada yra laipsnynas (Tu) aštuongubame kelyje. Jeigu yra laipsnynas, tai yra visaregis (Aš). Jeigu yra visaregis, tai yra trejybė ir ją globojantis Dievas.
  • Tarpą grindžia uždara sandara, kurią grindžia atvira sandara, kurią grindžia asmuo, kurį grindžia mažėjančio laisvumo sąlygos ir didėjančio laisvumo sąlygos, kuriuos sieja trejybė, kurią globoja meilė, tai Dievo esmė ir pagrindas.
Pakeistos 503-530 eilutės iš
į:

Mąstant atvirkščiai nuo tarpo:

  • Tarpas išsako, kad Dievas nebūtinas.
  • Jeigu Dievas nėra būtinas, tada yra tarpas (Kitas). Jeigu yra tarpas, tada yra šešios lygmenų poros. Jeigu yra šešios lygmenų poros, tada yra laipsnynas (Tu) aštuongubame kelyje. Jeigu yra laipsnynas, tai yra visaregis (Aš). Jeigu yra visaregis, tai yra trejybė ir ją globojantis Dievas.
  • Tarpą grindžia uždara sandara, kurią grindžia atvira sandara, kurią grindžia asmuo, kurį grindžia mažėjančio laisvumo sąlygos ir didėjančio laisvumo sąlygos, kuriuos sieja trejybė, kurią globoja meilė, tai Dievo esmė ir pagrindas.

Išgyvenimai

  • Išgyvenimu susitapatinama su betko tašku, su tuo kaip per jį slenka žinojimas ir nežinojimas.
  • Asmeniniai pasakojimai, išgyvenimai, padeda mums atsispirti nuo pasaulio.

Išgyvenimo eiga

Dorovė

  • Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio).

Pasirinkimai

  • Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?

Vertybės - rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas

  • Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
  • Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
  • Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?
  • Įsisavinimas vidinio požiūrio svarbus vienumui nes negali kilti iš išorinio požiūrio, tai tik laikinas, sąlygiškas paskatinimas, pavaizdavimas, išraiškai vaizduotei, kad suvoktumėme. Išoriniu požiūriu Dievas randa bendrą kalbą su mūsų vaizduote, bendrą suvokimą, o vidiniu požiūriu susikalbame su Dievu, jį suprantame ir su juo susideriname.

Išsivertimas iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus

2021 rugsėjo 06 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 437-438 eilutės iš
į:
  • Išgyvenimo apytaka viską išreiškia iš vieno taško, nepajudinamo taško, betko taško, kuris ant ribos tarp senos savasties ir naujos savasties, ten kur plėtojasi savastis, kur tai ką žinome yra praeityje, ir tai ko nežinome yra ateityje.
  • Išgyvenimo apytakos visuma: Yra savastis susidedantis iš pasąmonės tinklo, sąmonės medžio, sąmoningumo sekos ir jų tarpusavių santykių. Šiuos santykius papuoselėja išgyvenimas kuris juos sustato trejybės ratu įveikiant poslinkio trikdį.
  • Išgyvenimo apytakoje klausimas Koks Aš esu? iškyla ryšium su vienumu, su santykiu su Mumis.
Pakeistos 464-465 eilutės iš
į:
  • Tėve mūsų griauna skirtumą tarp Dievo ir manęs, kad jisai gyventų manimi. Trejybė (trys valios aštuongubame kelyje) leidžia pripažinti ir atsiduoti jam.
Pakeistos 468-469 eilutės iš
į:
  • Išgyvenimu susitapatinama su betko tašku, su tuo kaip per jį slenka žinojimas ir nežinojimas.
Pakeistos 474-475 eilutės iš
į:
  • Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio).
Ištrintos 487-492 eilutės:
  • Išgyvenimo apytaka viską išreiškia iš vieno taško, nepajudinamo taško, betko taško, kuris ant ribos tarp senos savasties ir naujos savasties, ten kur plėtojasi savastis, kur tai ką žinome yra praeityje, ir tai ko nežinome yra ateityje.
  • Išgyvenimu susitapatinama su betko tašku, su tuo kaip per jį slenka žinojimas ir nežinojimas.
  • Išgyvenimo apytakos visuma: Yra savastis susidedantis iš pasąmonės tinklo, sąmonės medžio, sąmoningumo sekos ir jų tarpusavių santykių. Šiuos santykius papuoselėja išgyvenimas kuris juos sustato trejybės ratu įveikiant poslinkio trikdį.
  • Išgyvenimo apytakoje klausimas Koks Aš esu? iškyla ryšium su vienumu, su santykiu su Mumis.
Pakeistos 492-495 eilutės iš
  • Tėve mūsų griauna skirtumą tarp Dievo ir manęs, kad jisai gyventų manimi. Trejybė (trys valios aštuongubame kelyje) leidžia pripažinti ir atsiduoti jam.

Elgesys ir dorovė

  • Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio).
į:
2021 rugsėjo 06 d., 12:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 447-452 eilutės iš
į:
  • Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais.
  • Pasąmonė, sąmonė. Jordan Peterson vaizdo įrašas kaip vengiame naudoti dešinį pusrutulį kuriuo tiriame nepažįstamus dalykus.
    • Kairysis pusrutulis: Pažįstami dalykai. Teigiami jausmai. Veiklos skatinimas. Žodžių apdorojimas. Mąstyma seka. Smulkmenų atpažinimas. Smulkmenų tvėrimas. Smulkūs judesiai.
    • Dešinysis pusrutulis: Nepažįstami dalykai. Neigiami jausmai. Veiklos slopinimas. Vaizdų apdorojimas. Visapusiškas mąstymas. Derinių atpažinimas. Derinių tvėrimas. Grubūs judesiai.
  • Pažįstami dalykai - viengubas požiūris - pasaulio tiesa. Nepažįstami dalykai - dvigubas požiūris - širdiest tiesa.
Pakeistos 457-460 eilutės iš
į:
  • Protas sulygina. Dvejonė nustato.
  • Dorovės ratas. Vertybiniai klausimai.
Ištrintos 482-485 eilutės:
  • Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais.
  • Protas sulygina. Dvejonė nustato.
  • Dorovės ratas. Vertybiniai klausimai.
  • Pasąmonė, sąmonė. Jordan Peterson Not to have your right hemisphere turn on. Unexplored territory. Video.
2021 rugsėjo 06 d., 11:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 21 eilutė:
Pakeistos 451-452 eilutės iš
į:
  • Išgyvename netroškimais: valią vertybėmis (kodėl), širdį lūkesčiais (kaip), protą abejonėmis (koks), kūną poreikiais (ar). Išgyvename tuo kas mus pakeičia, tad savimi.

Išgyvenimai

Pakeista 552 eilutė iš:

Išgyvename netroškimais: valią vertybėmis (kodėl), širdį lūkesčiais (kaip), protą abejonėmis (koks), kūną poreikiais (ar). Išgyvename tuo kas mus pakeičia, tad savimi.

į:
2021 rugsėjo 06 d., 11:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 425-426 eilutės iš
į:
  • Išgyvenimo apytaka išskiria santykius su Dievu už manęs ir manyje.
  • Išgyvenimo apytaka pagrįsta betarpiškumu - nulybės atvaizdu. Betarpiškumas grindžia dėmesį, o dėmesio sklaida grindžia brandą.
  • Žmogui išsiskiria jo ilgalaikis atsiskleidimas ir tuometinis išgyvenimas. Dievui tai yra tas pats dalykas. Nes žmogui tai vyksta ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. O Dievas atsiskleidžia nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe.
  • Žmogus yra pašalinis kuriam duota išgyventi, patirti, apmąstyti. Mes taipogi prisiimame klausimą, Ar esu būtinas? šalia Dievo, kartu priimdami visko požiūrį.
  • Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.
  • Gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.
  • Išgyvenimo apytaka amžinas gyvenimas reiškiasi gyvenimiškiau kaip Mano amžina branda.
  • Išgyvenimo apytaką išmąstyti trejybės atvaizdu: savastis yra pasirinktas daiktas (pasąmonė), pasirinkta eiga (sąmonė), renkantis asmuo (sąmoningumas). Pasirinktas daiktas veda į valią. Pasirinkta eiga veda į ištakas, tad į Dievą. Tai yra esmės ieškojimai.
  • Išgyvenimo apytaka pagrįsta Sūnaus požiūriu. Jo kampu gali būti visa eilė aukštesnių ir žemesnių lygmenų, santvarkų santvarkose.
  • Kaip neapibrėžtumą ir jo tris reikšmes suvokti tiek galimybių požiūriu, tiek Dievo požiūriu? Ar tai šešerybė?
  • Kaip iškyla požiūrio pažinovas - Dievas (už savasties) ar žmogus (savastyje) - kuriam požiūris priskirtas?
Pakeistos 444-446 eilutės iš
į:
  • Savastis yra pasąmonė, ją sąmonė persako bendrybėmis, kad nesiribotumėme savimi, o sąmoningumas suderina, kad atitiktų.
  • Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas. O pasąmonė ir šiaip savaime plečiasi. Tad reikia ieškoti santykio tarp savaiminės pasąmonės ir išugdytos pasąmonės. Yra bendrystė ir vienu pagrindu ir kitu pagrindu ir renkamės tarp jų. Tai pasirinkimas tarp šiaip gyvenimo ir amžino gyvenimo.
Pakeistos 448-449 eilutės iš
į:
  • Trejybės ratas supina tris balsus kaip kasas.
  • Dievas ar gamta įrašo dovanas asmenybei kuriomis ji sutinka gyvenimą kuomet įsijungia sąmoningumas. Betgi esminė dovana yra sąmonei duota širdies tiesų kalba kuriai visaip teiktina pirmenybė. Tad asmenybės dovanos neesminės nes yra geresnių.
Pakeistos 459-460 eilutės iš
į:
  • Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?
Pakeistos 462-464 eilutės iš
į:
  • Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
  • Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
  • Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?
Pakeistos 470-487 eilutės iš
  • Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
  • Išgyvenimo apytaka pagrįsta betarpiškumu - nulybės atvaizdu. Betarpiškumas grindžia dėmesį, o dėmesio sklaida grindžia brandą.
  • Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
  • Savastis yra pasąmonė, ją sąmonė persako bendrybėmis, kad nesiribotumėme savimi, o sąmoningumas suderina, kad atitiktų.
  • Trejybės ratas supina tris balsus kaip kasas.
  • Dievas ar gamta įrašo dovanas asmenybei kuriomis ji sutinka gyvenimą kuomet įsijungia sąmoningumas. Betgi esminė dovana yra sąmonei duota širdies tiesų kalba kuriai visaip teiktina pirmenybė. Tad asmenybės dovanos neesminės nes yra geresnių.
  • Žmogui išsiskiria jo ilgalaikis atsiskleidimas ir tuometinis išgyvenimas. Dievui tai yra tas pats dalykas. Nes žmogui tai vyksta ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. O Dievas atsiskleidžia nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe.
  • The human is the bystander who is given this to live, experience and ponder. We likewise take up the question, "Am I necessary?", alongside God, by sharing the perspective of everything.
  • Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas. O pasąmonė ir šiaip savaime plečiasi. Tad reikia ieškoti santykio tarp savaiminės pasąmonės ir išugdytos pasąmonės. Yra bendrystė ir vienu pagrindu ir kitu pagrindu ir renkamės tarp jų. Tai pasirinkimas tarp šiaip gyvenimo ir amžino gyvenimo.
  • Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės
  • Gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.
  • Išgyvenimo apytaka amžinas gyvenimas reiškiasi gyvenimiškiau kaip Mano amžina branda.
  • Išgyvenimo apytaką išmąstyti trejybės atvaizdu: savastis yra pasirinktas daiktas (pasąmonė), pasirinkta eiga (sąmonė), renkantis asmuo (sąmoningumas). Pasirinktas daiktas veda į valią. Pasirinkta eiga veda į ištakas, tad į Dievą. Tai yra esmės ieškojimai.
  • Išgyvenimo apytaka pagrįsta Sūnaus požiūriu. Jo kampu gali būti visa eilė aukštesnių ir žemesnių lygmenų, santvarkų santvarkose.
  • Kaip neapibrėžtumą ir jo tris reikšmes suvokti tiek galimybių požiūriu, tiek Dievo požiūriu? Ar tai šešerybė?
  • Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?
  • Kaip iškyla požiūrio pažinovas - Dievas (už savasties) ar žmogus (savastyje) - kuriam požiūris priskirtas?
į:
Pakeistos 482-483 eilutės iš

Santykis su Dievu

  • Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?
į:
Ištrintos 508-509 eilutės:
  • Išgyvenimo apytaka išskiria santykius su Dievu už manęs ir manyje.
2021 rugsėjo 06 d., 11:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 411-412 eilutės iš
  • Trys balsai atsiveria ir išsiskiria keturiomis pakopomis, tai daro su Dievu, pasiekia Dievą, o viršūnėje Dievas pasitraukia, buvimas tampa nebuvimu, užsisklendžia trejybės ratas.
  • Kaip trys balsai sieja visą gyvenimą ir paskirą išgyvenimą?
į:
Pridėtos 423-453 eilutės:

Išgyvenimo apytaka

Išsivertimas iš Dievo šokio į išgyvenimo apytaką

Veiksmai

  • Kaip trys balsai sieja visą gyvenimą ir paskirą išgyvenimą?
  • Trys balsai atsiveria ir išsiskiria keturiomis pakopomis, tai daro su Dievu, pasiekia Dievą, o viršūnėje Dievas pasitraukia, buvimas tampa nebuvimu, užsisklendžia trejybės ratas.

Sandarų tyrimas

Išgyvenimo eiga

Dorovė

Pasirinkimai

Vertybės - rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas

Išsivertimas iš išgyvenimo apytakos į žinojimo rūmus

Pridėta 455 eilutė:
2021 rugsėjo 04 d., 22:07 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 293-328 eilutės:

Pamatinės sąvokos

  • Tyrimas: Kas aš esu?
  • Aš esu savastis
  • Žmogus yra tarpas
  • Dievas yra visuma
  • Bręstame šuoliu

Pasąmonė - pirminė savastis

  • Išgyvenimų rūšys. Pirminė savastis išgyvena 3+3 rūšių įtampą.
  • Laipsnynas
  • Sąmoningėjimas - sutelkiame save, kas esame. Ketverybė 4.
  • Troškimai
  • Poreikių tenkinimai

Sąmonė - dorovė - antrinė savastis

  • dvilypumas - savęs tikslinimas požiūriu į požiūrį
  • 4+4 pasąmonė ir sąmonė, palaikyti visko žinojimą, žinojimas ir nežinojimas
  • 4x3 aplinkybės - savęs tikslinimo atvaizdai
  • 3x2 pertvarkymai
  • 6 antrinė savastis

Susikalbėjimas

  • 4 ketverybė - netroškimai (ar troškimai?)
  • abejonės ir dvejonės

Sąmoningumas - pasirinkimai - meilė

  • 3-bės ratas - savęs tikslinimas požiūriu į požiūrį į požiūrį
  • 1+3+3+1 aštuongubas kelias, padalinimų ratas, vertybiniai klausimai, dorovės rūšys, išgyvenimo viršūnė
  • 3 pasirinkimai - vidiniai požiūriai
  • Tyčinis blogis
  • Tyčinis gėris
  • (4 2) atjautos

Dievas

  • 1+4+2+1 aštuonerybė, rūpesčiai, lūkesčiai - Dievo požiūriu

Sąlygos ir pasekmės


Pamatinės sąvokos

Ištrintos 354-1098 eilutės:

Bręstame šuoliu

Brandos šuoliu

  • Galiu bręsti tiktai pripažindamas save kaip nepilnai atsiskleidusį. Pripažįstu savo ribą ir pripažįstu visumą už mano ribos.
  • Atsisakome savo požiūrio.
  • Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
  • Tad taikome ir išplečiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
  • Laikomės požiūrio. Apytakoje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
  • Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
  • Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.

Kaip gyventi

  • Kai žinau savo būklę, savo visumą, tada galiu suprasti ką daryti. Galiu nesiblaškyti ir daryti tai kas svarbu visumai. O kai veikiu nežinodamas savo būklės, belieka išbandyti įvairias kryptis ir mokytis, po truputį susidaryti bendrą vaizdą. Tai skirtumas tarp gerojo vaiko ir blogojo vaiko.

Pasąmonė - pirminė savastis

Išgyvenimų rūšys. Pirminė savastis išgyvena 3+3 rūšių įtampą.

Ką išgyvenimo rūšis pasako

  • Išgyvenimas yra išgyventas iš vieno iš šešių kampų: kas yra, galima, siektina, nėra, negalima, nesiektina.
  • Išgyvenimas yra žmogaus geidimas, kuriuo žmogus išgyvena Dievo troškimą. Išgyvenimas išgyvena vieną kurį troškimo kampą, arba iš buvimo pusės, arba iš jo palaikančio nebuvimo.
  • Išgyvenimo rūšis išsako tai kas kelia įtampą.
  • Išgyvenimo rūšis išryškina, kas Aš esu, būtent, kame esu.
  • Išgyvenimu rūšis nurodo Mane kaip pasirinkimą aukštesnio lygmens.
  • 3+3. Dievo ir manęs nėra. Meilė mane brandina. Atsisakyti savęs. Sena Savastis - meilė - nauja Savastis.
  • Pirminė savastis - pasąmonė - jaučia, ką išgyvename. Jinai jaučia 3+3 rūšių įtampą.
  • Išgyventu kampu jaučiame, kad išgyvenimas yra išgyventas, užtat laisvę pajuntame apimtyje, kaip dangaus karalystėje.

Išgyvenimais atsisakome savęs ir pakylame į aukštesnį, platesnį lygmenį. Kas aš esu?

  • Yra: Esu pripažinimas (jog yra kaip yra). Atsisakyti ar esu ir būti koks esu.
  • Galima: Esu sprendimas. Atsisakyti ar esu ir būti kaip esu.
  • Siektina: Esu pavyzdys. Atsisakyti koks esu ir būti kaip esu.
  • Nėra: Esu jautrumas. Atsisakyti kaip esu ir būti kodėl esu.
  • Negalima: Esu susitelkimas. Atsisakyti koks esu ir būti kodėl esu.
  • Nesiektina: Esu pasitaisymas. Atsisakyti ar esu ir būti kodėl esu.

Esamybė, galimybė, siekiamybė

  • Trys žmogaus balsai pasireiškia išgyvenimų rūšyse: yra, įmanoma, siekiama.
  • Siekiamybė yra galimybių kūrimas, o galimybė yra esamybės praplėtimas.
  • Išsako trejybės būseną ar poslinkį.
  • Trys veiksmai: +1, +2, +3.

Teigiamas, neigiamas

  • Išgyvenimai yra buvimo (pasąmonės, žinojimo, teigimo) ir nebuvimo (sąmonės, nežinojimo, neigimo).
  • Įtampą gali kelti tai kas yra (esamybė, galimybė, siekiamybė), arba tai, ko nėra (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė).
  • Neigiamybę išgyvenimu išgyvename Dievo požiūriu, plačiau kaip santvarką.
  • Išsako turėjimą ir neturėjimą ryšio su Dievu.
  • Išskiriama, kas už mūsų ir kas mumyse.
  • Tai kas yra apibūdina iš lauko. Tai ko nėra apibūdina iš vidaus.
  • Nebuvimas palaiko, myli buvimą.
  • Įtampa kelia tai kas yra arba tai ko nėra.
  • Išgyvenimų rūšys išsako pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą iš pasąmonės kampo (kaip esamybę, galimybę, siekiamybę) ir iš sąmonės kampo (kaip nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę), bet ne iš sąmoningumo kampo. Kitos sandaros išvysto sąmoningumo kampą.
  • Negalimybė dažnai tampa galimybe. Tačiau galimybei nebūtina, kad būtų negalimybė. Bene panašiai su nesamybe ir esamybe, nesiekiamybe ir esamybe. Neigiamas yra sąlygiškas, teigiamas nesąlygiškas.

Laipsnynas

  • Laipsnynas išsako, kas aš esu, pavyzdžiui, įnagininkas (įrankis) pajungti save. Yra šeši laipsniai tarp Dievo ir gerumo.
  • Savo valia esame vardininkas, naudininkas, galininkas. Dievo valia už mūsų esame įnagininkas, kilmininkas, vietininkas. Gyvendami Dievo valia atsisakome savęs, kaip židinio, užtat nepaprastai išplečiame save.
  • Gyvenimas dvigubu požiūriu leidžia laipsnynu suderinti Dievo valią ir savo valią.

Sąmoningėjimas - sutelkiame save, kas esame. Ketverybė 4.

Pasąmonė sutelkia Mane

  • Pasąmonė, skirdama išteklius, susiaurina, sutelkia, kas mes esame, pridėdama požiūrius: Kūnas (joks požiūris - nesavarankiškas, turi poreikius) - protas (požiūris, neužtikrintas abejoja) - širdis (požiūris į požiūrį, nerami laukia) - valia (požiūris į požiūrį į požiūrį, nemylinti vertina).
  • Neigimu sutelkiu save.
  • Jeigu žmogus gyvena kūnu, jis nesuvokia kokiu pagrindu jisai gali būti giminingas Dievui, bet kai tik jis gyvena protu jis gali sutapti su Dievu, jį suprasti, jį atpažinti.
  • Pažįstame save, savo kertinę vertybę. Panašiai, pažįstame savo kūną - poreikius, protą - abejones, širdį - lūkesčius.

Keturi lygmenys

  • kūnas, protas, širdis, valia
  • joks požiūris - požiūris - požiūris į požiūrį - požiūris į požiūrį į požiūrį
  • Dievas-Aš-Tu-Kitas.
  • Dvasia - sandara - atvaizdai - vieningumas.
  • Dievas-viskas-troškimai-meilė.
  • Vienumo keturi pagrindai: bendras netroškimas, paskiri netroškimai, paskiri troškimai, bendras troškimas. Pranešimas apie vienumo pagrindus.
  • Keturios geometrijos.
  • Ar-Koks-Kaip-Kodėl.
  • Keturi netroškimai yra keturi aštuonerybės atvaizdai.
    • Aštuonerybę (padalinimų ratą) galima išgyventi ketveriopai (asmenimis - troškimais ir netroškimais).
  • Viskas apie betką yra viskas apie požiūrį. Viskas apie kažką yra viskas apie betką apie betką, tad apie požiūrį į požiūrį. Viskas apie nieką yra viskas apie betką apie betką apie betką, tad apie požiūrį į požiūrį į požiūrį.
  • Keturios pakopos žmoniškai išsako išėjimą už savęs.

Išteklių skirstymas.

  • Patirtis su duomenų bazėmis - pusę dėmesio skirti sistemos bendrybėms ir pusę dėmesio skirti išimtims.
  • Bendrybės ir išimtys. Technologija - standartai - mus skiria. Menas - išimtys - mus jungia. Dorovė - galimybė rūpintis išimtimis. O kaip su dorovės bendrais dėsniais? Asmuo ir asmenybė? Mylėk artimą kaip save patį?

Valia

  • Galiausiai esu valia.
  • Dorovei svarbu žmogaus ketinimai, jo valia. Elgesys atitinkamai vertinamas.
  • Aš iš esmės nesu savo kūnas, nė protas, nė širdis, o iš visų atvaizdų tesu savo valia. Valios pagrindu galiu būti ir širdis, ir protas, ir kūnas. Aš nesu savo protas - esu savo valia - šitą suvokiau kovodamas su įpročiu glamonėti save. Protas gali apstatyti valią, bet aš galiu kažkiek atjungti savo protą, atsiriboti nuo jo. Panašiai, nesu savo kūnas - galiu paaukoti savo gyvybę, kentėti skausmą. Nesu savo širdis - galiu nepaisyti savo jausmų, savo jautrumo. Tačiau negalima atskirti žmogaus nuo jo širdies, proto ar kūno.
  • Dorovė: nesame savo introspekcija (dėmesys sau, refleksija, sąmonė), esame jos rėmai (sąmoningumas, valia). Tapatintis su savo introspekcija (su savo žibintu) yra dorovinė klaida.

Troškimai

Troškimais iškyla valia

  • Troškimas atsiskleidžia
  • Troškimas yra ryšys su mūsų gelmėmis, su tuo kas už mus giliau ir mus grindžia. Tad Dievas išeina už savęs į mus, į savo gelmes. Keturias gelmes nusako troškimo apimtis atitinkantys veiksmai +0, +1, +2 ir +3.
  • Pilnai atsiskleidžius troškimui, sutampa žinojimas ir nežinojimas - tai visko žinojimas. O troškimui neatsiskleidžius, visiškai nesutampa žinojimas ir nežinojimas - tai nieko žinojimas.
  • Troškimai išsako, kiek nežinantis Dievas yra išėjęs už savęs į žinantį Dievą. Apimtis (niekas, kažkas, betkas, viskas) skiria nežinojimą ir žinojimą.
    • Iš pradžių nesiskiria žinojimas ir nežinojimas - juos skiria niekas.
    • Toliau išsiskiria, ką žinome ir nežinome, atsiranda kažkas.
    • Toliau išsiskiria paskiras žinovas ir bendrasis žinovas, atsiranda betkas.
    • Toliau išsiskiria santykiai tarp paskiro ir bendrojo žinovų, tų santykių asimetriškumas, atsiranda viskas.
  • Tokiu būdu žinovų požiūriais - pasaulio (jokiu požiūriu), asmenybės (vienu požiūriu), asmens (dviem požiūriais) ir Dievo (trimis požiūriais) išsiskiria nežinojimas ir žinojimas, atsiveria Dievo, Mano, Tavo ir Kito būklės. Pasaulio (joks) požiūris grindžia Dievo būklę, o Dievo (trejopas) požiūris grindžia Kito būklę. Nes Dievas įžvelgia tarpą tarp savęs už mūsų ir savęs mumyse, ir mes tuo pačiu galime tai įžvelgti. Matematikoje atitinkamai galime pridėti židinį (už mūsų) ir visybę (Dievą mumyse).
  • Dievo sandara yra viskas, o visko atvaizdai yra troškimai. Troškimais Dievas išeina už savęs, tad už visko, į save. Jų vieningumas yra meilė, pilnas išėjimas už savęs.

Poreikių tenkinimai

  • Poreikiu tenkiname nevalingai, pasąmone.
  • Poreikių tenkinimai išsako pagrindus, kuriais galime rinktis Dievą vietoj savęs.
  • Pirmi trys poreikiai grindžia elgesį, kiti trys poreikiai grindžia dorovę.

Sąmonė - dorovė - antrinė savastis


Sąmonė puoselėja pasąmonei priešingą kryptį.

  • Sąmonė išplaukia iš klausimo Kodėl?

Pasąmonė mus neramina, valia išsprendžia - sąmonė randa ramybę 4+4

4+4. Patikslinti Save, gyventi bendrystėje.

  • Tėvas prideda požiūrius, Sūnus atima požiūrius.
  • Pastangos susikalbėti, Pranešimas apie pokalbius
  • Rinkti: Taikdarystės pavyzdžius.
  • Deriniai Pranešimas apie derinius.
  • Aumuo nuovokos, nuojautos, kūrybingo mąstymo galia.
  • Suvokimo lygmenys yra suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas ir susikalbėjimas. Šiais lygmenimis einame link susikalbėjimo, save tiksliname, pereidami iš kūno į protą, gilyn į širdį ir galiausiai pasiekiant valią. Susikalbėjimu išryškinami šie keturi lygmenys, į kuriuos galima paskui atsiremti.
  • Susikalbėjimas įvyksta save pakankamai patikslinus, taip kad išsiskiriame nuo visų kitų, tarsi fermionai. Paskui, kaip bosonai, galime kartu banguoti, bendrystėje. Tai tarsi dalelyčių ir bangų dvilypumas.
  • Derinys turėtų visko padalinimą pritaikyti susikalbėjimui.
  • Pirmais keturiais požiūriais žengiame pirmyn, gilyn, 0->1->2->3 o kitais keturiais požiūriais lipame lauk, platyn 4->5->6->7. Gali būti apylankos: kūno (logikos) 0=>7, proto (dorovės) 1=>6, širdies (sąmoningumo) 2=>5, valios 3=>4.
  • Ramybė. Nurimdami išvystome didžiausią jautrumą ir kartu didžiausią laisvę ir didžiausią atsitiktinumą (ryšį su Dievu), didžiausią lankstumą.

Palaikyti visko žinojimą

  • Dvasios skaidrumu, ramybe ir jautrumu palaikome visko žinojimą visose apimtyse, ryšį tarp visų asmenų.
  • Man rūpi savo ribotu žmogišku proto prilygti Dievo žinojimui. Užtat turiu tobulai pažinti savo proto ribas ir suvokti jų tikslingumą. Turiu suprasti žinojimo apimtis - viską, betką, kažką, nieką; jų žinovus - Dievą, Mane, Tave, Kitą; ir ką jie žino - Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
  • Sąmoningai žinočiau
  • Man rūpi tikslingai įsijausti, suprasti reikalą, sąmoningumu prilygti Dievui.
  • Įsivaizduoju, Dievas būtent mumis išgyvena dalinį žinojimą. Panašiai, būtent Dievu įsivaizduoju visuminį žinojimą.
  • Mano protas yra labai ribotas. Jeigu suprasčiau savo proto ribas, jeigu išmanyčiau jų tikslingumą, jeigu būčiau itin sąmoningas, gal tada įstengčiau atsisakyti savo požiūrio, gal žvelgčiau Dievo žvilgsniu. Jei būčiau tiesus, teisingai sustatytas, gal tada manimi Dievas žvelgtų į viską.

Žinojimas ir nežinojimas

  • Žinojimas įpareigoja. Kodėl? Nes proto santykis su žiniomis yra tas pats kaip valios santykis su veiksmais. Jeigu protas gali žinoti, tai širdis gali atjausti ir valia gali liepti. Tad žinojimas sutampa su atsakomybe. Nežinojimas irgi įpareigoja žinoti. Kodėl?
  • Kiekvienas, savo apimtyje, esame Nežinojimas. Nežinome, ar mes iš viso būtini. Užtat kaip tyrėjai, kiekvienas pasitraukiame, ir savo apimtyje prileidžiame žinojimą. Tačiau, kaip tyrėjai, kiekvienas atsakome savo apimtyje atpažinti nežinojimą. Privalome tokį nežinojimą išsakyti žinojimu. Taip savo nežinojimą įkūnijame žinojimu. Taip suderiname nežinojimą ir žinojimą. Taip visi mes kiekvienas savo bendru nežinojimu aprėpiame, patikriname ir įprasminame visą žinojimą.
  • Pirmenybę teikti nežinojimui. Mąstyti klausimais. Panašiai, santykis tarp Dievo ir gerumo.
  • Gėrį ir blogį pažįstame. Bet Dievo nepažįstame, tai bene yra gyvybės medis, pažinti Dievą.
  • Nulybės atvaizdai nusako tarpą tarp nežinojimo ir žinojimo.

Kaip įtikinti pasąmonę

  • Dorovinis pagrindimas yra dvilypis. Suvokiame, kaip turėtumėme tobulai elgtis - tačiau dažnai esame netobuli, ypač savo atitrūkimu nuo kitų, nesirūpindami kitų dorove. Betgi taip pat mus gali paskatinti protingas elgesys, kaip būtų protinga elgtis. Ir kai abu sutampa, nebėra jokio pagrindo nusidėti. Jeigu protu galima palaikyti dorovę, tai nebėra pagrindo jos atsisakyti.

Ar yra ryšys su Dievu?

  • Pažinęs save, toliau amžinai bręstantis klausia, ar jisai turi ryšį su Dievu (kaip gerasis vaikas) ar jo neturi (kaip blogasis vaikas). Jeigu jį turi, tai nusileidžia jam, vykdo jo valią, pirmenybę teikia Tėvo požiūriui - sąlygiškam požiūriui, pavyzdžiui, artimo meilei.

http://www.ms.lt/derlius/HM-15.png

Aplinkybėmis naujai dėliojasi savastis 4x3

4x3. Išplėsti Save. Sena Savastis - meilė - nauja Savastis.

  • Klausimai: Kodėl žmonės klausia klausimus - 12 priežasčių.
  • Tapatybė. Pranešimas apie tapatybę ir 12 tapatybės pradų. Tapatybės kaita.
  • Maldų veiksmingumas.
  • Gyvybės dėsniai.
  • Aplinkybėmis suvokiame, kaip išgyvenimas išplečia mūsų savastį.

Trejybės atvaizdai

  • Išgyvenimų apytakoje, kaip žmogaus trejybė tampa pagrindu Dievo trejybę išreiškiantiems keturiems trejybės atvaizdams? Dievo trejybė yra dvasia, žmogaus trejybė yra sandara, o trejybės atvaizdai yra atvaizdai. O jų vieningumas yra? Dievo trejybė?

Netroškimai

Kas yra netroškimai

  • Netroškimai yra langai į padalinimų ratą. Antrinės sandaros remiasi tais langais, pristato padalinimų ratą - pirma, padalinimais, paskui atvaizdais ir aplinkybėmis, galiausiai trimis kalbomis. Visa tai yra pagrindas trims veiksmams.

Pasirinkimas tarp troškimo ir netroškimo

  • Netroškimai prieštarauja troškimams, tad prieštarauja šiam išėjimui už savęs. Tad pirmiausiai tenka rinktis tarp troškimo ir netroškimo. Sąmoningumas renka troškimą. Tai pasirinkimas tarp nežinojimo ir žinojimo, tarp sąmonės ir pasąmonės.

Netroškimai išryškina laisvos valios galimybę

  • Netroškimais atsiranda laisvos valios
    • Laisvos valios yra vieningumo pagrindas.
  • Netroškimai atveria vienumo sampratas, vienumo pagrindus: visuomenės dalia, asmenų dalia, asmenų troškimai, trokštama visuomenė.
  • Netroškimai priešpastato laisvas valias:
    • jokią valią kūno poreikių tenkinimu;
    • vieną valią abejonių sudvejojimu;
    • dvi valias (sąmonės ir pasąmonės) lūkesčių jauduliais;
    • ir tris valias vertybių klausimais.
  • Priešpastatytas valias galima suvesti arba nesuvesti.
    • Valių skaičių augimas parodo augančią tarpo kokybę.
  • Netroškimai sugretina nepakankamą mūsų žinojimą ir Dievo nežinojimą.
    • Netroškimai Dievo Dvasios sąlygų veidrodžiu sugretina besąlygišką Dievą, neturinčio savęs, ir mus sąlygose, atsisakančius savęs.
  • Mums nežinojimo galimybes išsako aštuongubo kelio klausimai, visaip išplečiantys mūsų kertinę vertybę, kaip ji tiktų Kitam? Visko žinojimas būtent taip iškyla bendru žinojimu, kada savo asmeninį žinojimą, atsisakydami savęs, pakeičiame bet kokio asmens žinojimu.
  • Netroškimais iškyla meilės galimybė ne tik valia viskame, bet ir širdimi betkame, protu kažkame ir kūnu niekame.
  • Netroškimai išsako, kaip siejamos dvi trejybės. Abejonėmis jos siejamos kažkuo, tad gerumu, tad neigiamai, tad vienu požiūriu, tad tarpu tarp lygmenų. O lūkesčiais jos siejamos betkuo, tad Dievu, tad trimis požiūriais, tad teigiamai, tad keturiomis pakopomis ir dviem laisvumais, kuriais siejamos dvi trejybės. Vertybėmis siejamos žmogaus trejybė ir Dievo trejybė. Apimčiai platėjant žmogaus trejybė išsiskiria nuo Dievo trejybės ir tampa savarankiška. Tad Sūnaus požiūris ir išgyvenimo apytaka išsako žmogaus trejybės savarankiškumo raidą. Iškyla žmogaus požiūriai: +0, +1, +2, +3.
  • Žmonėmis kūniškai reiškiasi kūno vienumas, susitelkimas, susiklausymas, bet nebūtinai proto, širdies, valios. Jie reiškiasi atitinkamai protu (tiesa), širdimi (atjauta?), valia (meile? savęs atsisakymu? nesavanaudiškumu?)
  • Netroškimai išsako išėjimo už savęs pakopą, taip kad tas išėjimas sustabdomas. O sustabdant galima išryškinti atitinkamą ribą. Tad netroškimai tą ribą išryškina, kas savastyje ir kas už jos, ką žinome ir ko nežinome. Tiktai ta riba auga savo kokybe: jokiu požiūriu (neišėjus už savęs), vienu požiūriu, dviem požiūriais, trim požiūriais (pilnai išėjus už savęs). Tad požiūriai išsako kiek išeiname už savęs. Ir požiūriai atitinka pasirinkimą.

Kalbos remiasi pertvarkymais 3x2

Pertvarkymai

  • Išgyvenimuose pertvarkymai sieja pasąmonę (asmenybės atsakymų sudėtingumą) ir sąmonę (asmens pasirinkimų paprastumą).
  • Išgyvenimo seka sieja pasąmonės tinklą ir sąmonės medį. Užtat išsiskiria pasąmonės ir sąmonės tiesioginis santykis:
  • 2) Mažėjantis laisvumas: sąmonės žemėlapynas = medis pertvarko-valdo tinklą
  • 5) Didėjantis laisvumas: pasąmonės žinynas = tinklas pertvarko-valdo medį

Ko skaitlingesnė pirminė tvarka, to ryškiau ją valdo antrinė tvarka. Šiuos du pertvarkymas papildo keturi pertvarkymai susiję su seka:

  • 1) Kodėl: raida = seka pertvarko-valdo medį
  • 3) Kaip: vadovėlis = tinklas pertvarko-valdo seką
  • 4) Koks: metraštis = medis pertvarko-valdo seką
  • 6) Ar: kelionė = seka pertvarko-valdo tinklą

Juos sieja semiotinis kvadratas, septynerybė.

Sąmonės klausimai pertvarko pasąmonės atsakymus

  • 6 ženklų savybės
  • 6 tvarkų poros
  • 6 nesusivedimai

Šešerybės (6, dorovė, atsakomybė): Antrinė savastis (sąmonė) skiria sąlygišką buvimą ir nesąlygišką nebuvimą.

Besąlygiškumo ir sąlygiškumo santykis

  • Šešerybė sieja besąlygiškumą ir sąlygiškumą. Juos atitinkamai išsako Dievo ir žmogaus požiūriai, iš kurių iškyla požiūrių grandinė.
  • Dievui saugant tikrinti Save.
  • Gyvenimo nepasisekimai reikalingi nes jie įrodo sąlygiškumo nepakankamumą, tai kad reikalinga gyventi besąlygiškumu, besąlygiškai.
  • Šešerybė ir dorovė sieja (Dievui) nebūtiną Dievą ir (mums) būtiną Dievą.
  • Šešerybės trys besąlygiški požiūriai sudaro sąlygišką Dievo trejybę, o trys sąlygiški požiūriai sudaro besąlygišką žmogaus trejybės ratą.
  • Gyventi dorove, šešerybe, tai gyventi dvigubu požiūriu: besąlygišku ir sąlygišku, tad atviram brandai, visaip pasiruošiusiam bręsti.
  • Besąlygiška ar sąlygiška trejybė. Blogasis vaikas myli artimą, bet ne Dievą. Blogasis vaikas gyvena trejybės poslinkiais ar netgi neposlinkiais. Poslinkiai išsako Dievo išėjimą už savęs, o neposlinkiai išsako jo pirmąpradžią būseną. Jam neišeinant už savęs, ta pirmapradė būsena yra pagrindas. O gerasis vaikas myli Dievą, renkasi Dievą vietoj savęs.
  • Šešerybė išskiria sąlygišką derėjimą (trejybės ratu) ir besąlygišką derėjimą.
  • Šešerybė sustato veidrodį (dvilypumą, dualizmą) siejantį žmogaus dinaminę veiklą (poslinkiais) ir Dievo statinę veiklą (nariais). Tokį dvilypumo veidrodį, pasąmonės ir sąmonės, sustato ketverybė, penkerybė, šešerybė ir septynerybė. Dvilypumas sieja santykių visumas, pavyzdžiui, žmogaus trejybės rato poslinkius ir Dievo trejybės narius.

Šešerybė sulygina kaip elgiamės ir kaip derėtumėme elgtis.

  • Dorovė iškyla vis pasitikrinant ar savo sprendime atitinkam sau, savo dėsniui, savo prigimčiai.
  • Šešerybė išsako žmogaus būklę, aplinkybes, sąlygas, jo dorovę.

Platesnis supratimas

  • Šešerybė leidžia mums suvokti savo išgyvenimą plačiau, jo visumą, į ką jisai atsiremia, į troškimą, taipogi Dievą mumyse ir už mūsų.

Trejybė ir šešerybė

  • Šešerybė: Žmogus išgyvena trejybės ratą tiek iš vidaus (vidiniu požiūriu, dorybe), tiek iš lauko (išoriniu požiūriu, teigiamu jausmu).
  • Šešerybė sieja požiūrių grandinės trejybę ir trejybės ratą.
  • Šešerybė (atsakomybė, dorovė) sieja pasirinkimų išdavas, sąlygiškumo trejybės ratą ir besąlygiškumo klausimus (Ar gyvenimas būtinai teisingas? Ar Dievas būtinai geras? Ar Dievas būtinas?)
  • Šešerybė sieja tris sąlygiškus požiūrius - trejybės ratą, ir tris besąlygiškus požiūrius - pastarieji yra išrikiuoti: +1, +2, +3. Kaip juos susieti su šešerybės požiūriais?
  • Žmogus išgyvena Dievo šokį kaip trejybės ratą, užtat kaip šešerybę. Mat, jisai trejybės ratą išgyvena tolydžiai, jame išsaugoja savo savastį. Jisai kiekvienu poslinkiu renkasi ar išgyventi iš vidaus (vidiniu požiūriu įsisavinant išorinį požiūrį) ar iš lauko (teigiamą jausmą įamžinant dorybe).
  • 4 lygmenys - mylinčiojo požiūriai - yra papildomi -1 (uždarant trejybės ratą), +4 arba +6. Tokiu būdu sudaromos sąlygos šešerybei
  • Kiekvienu trejybės poslinkiu, Dievas išeina už savęs į žmogaus pasaulį (šešerybę).
  • Šešerybė įpina dorovę į mūsų veiklas ir veiksmus, į mūsų trejybės ratą.

Sandara

  • Sandara apibrėžiama išoriniais ryšiais. Tad vidinė sandara nėra sandara!? Ir sandara būtinai mus žavi? Arba lygmuo Kodėl būtinai mus žavi?
  • Šešerybėje yra vienas trejybės ratas užtat yra trys Dievo trejybės, kuriomis sąlygiškumas atsitraukia besąlygiškumui.
  • Besąlygiškumo trejybė yra Dievo trejybė, o sąlygiškumo trejybė yra žmogaus (savasties) trejybės ratas. Tad Dievo trejybė turi pirmenybę.
  • Besąlygiškumas grindžia Dievo trejybę, išsakantis būtinumą-tikrumą-galimumą. Tai trejybės rato neišgyvenimas, nešališkas jo supratimas, iš šalies. Sąlygiškumas grindžia buvimą-veikimą-mąstymą, trejybės rato išgyvenimą. Tad tai išsako skirtumą tarp išgyvenimo ir neišgyvenimo. Pats Mano išgyvenimas yra tarpiniame lygmenyje, arčiau neišgyvenimo. Tikrasis išgyvenimas yra Kito išgyventas išgyvenimas. Užtat tyrimas krypsta į Kitą.

Šešerybės atvaizdai:

  • Įsisavinimu Dievo valia pasipildo žmogaus valia, užtat įamžinimu Dievo valia papildo žmogaus valią.
  • Žmogui besąlygiškas (nusistatytmas, vykdymas, mąstymas) įsisavinamas, kaip sąlygojamas poslinkis.
  • Dievui besąlygiškas (nusistatytmas, vykdymas, mąstymas) įamžinamas, kaip būseną apibrėžiančio poslinkio galimybė.
  • Sąmonės atvaizdas: įsisavinimas požiūrio (Dievo valios vykdymas) => pasąmonės atvaizdas: suveikia dorybė (trejybės rate). Tokiu būdu gyvename plačiau, mažesniu sąmoningumu.
  • Teisingumas - viso Platono miesto visuotinę vertybę - kaip tai suprasti, lyginant su pareiga ir su ištikimybe? Ar tai Dievo lygmens vertybė?
  • Vidinis požiūris palaiko teisingus trejybės rato poslinkius. O išoriniai požiūriai pakenčia neteisingus santykius. Atsisakius tos laisvės, užtikrinami teigiami jausmai ir jų įsisavinimas dorybėmis.
  • Dievo šokyje dešimt Dievo įsakymų išsako, ką žinome apie Dievą. O sąmoningumu tai naujai suprantama nežinojimu, santykiu su Dievu: paklusimu (nežinojimu kodėl), tikėjimu (nežinojimu kaip) ir rūpėjimu (nežinojimu koks). Tai sulyginama su teisingumu (žinojimu kodėl), ištikimybe (žinojimu kaip) ir pareiga (žinojimu ką). Tad žinojimą pakeičia nežinojimas. Įsisavinimu, išorinis žinojimas tampa vidiniu nežinojimu, o įamžinimu, jausminis nežinojimas tampa dorybiniu žinojimu. Tai yra savasties ribų žinojimas ir nežinojimas. Teigiamais jausmais - vienpusiais jausmais - nejaučiame ribų, tad jų nežinome. O sąmoningumas žino ribas. Tad įamžinimu iškyla nulinis lygmuo, visiškas nesąmoningumas, savaiminis veiksmas, doras įprotis.
  • Šešerybės atvaizde besąlygiški taškai yra "dangus" (kaip danguje, taip žemėje...) o trejybės rato sąlygiški taškai yra "žemė".

Atsisakymas savęs

  • Išgyveni savimi. Kai atsisakai savęs ir griežtų savo ribų, neišgyveni. Atsiveria sąmoningumo erdvė Dievui ir gerumui.
  • Kaip atsisakyti savo požiūrio?

Prisirišimas prie savęs

  • Jeigu esi prisirišęs prie savęs, tai būsi pragaro sunaikintas.
  • Veiksmais ir būtent sąmoningumu +3 (pasižiūrėdami iš šalies, nešališkai) neigiame savo požiūrį, jo atsisakome. +2 atsisakome įsijautimo, o +3 atsisakome paties požiūrio. +1 atsisakome esamų požiūrių.

Laisvė ir atsakomybė

  • Sąmonė turi laisvę spręsti kaip elgtis deramai.
  • Gyvenimo atsakymai privalomi (trejybės ratu), tačiau gyvenimo klausimus patys pasirenkame (padalinimų ratu).
  • Laisvė, kaip siekis, yra laisvė nuo savęs.
  • Laisvas nuo jausmų.
  • Kada nešališkumas skiriasi nuo besąlygiškumo? Kai nešališkai išgyvename (be Dievo sąvokos ar prielaidos), jaučiamės laisvi (bet ar esame laisvi?) Dievo požiūriu nesame, privalome elgtis, atkartoti Dievo trejybę. Sąmone išsaugojame laisvumą nes galime rinktis būti dorais. Tuomet tam tikroje apimtyje esame laisvi, grindžiame tam tikrus žinojimo rūmus.

Atsakomybė

  • Pranešimas apie atsakomybę.
  • būtina, tikra, galima - trejybės atvaizdas, grindžiantis atsakomybę
  • the distinction between those who make the rules and who have to play by them, thus related to scopes and to the difference between hard and soft truths
  • Asmuo atsako už savastį savo apimtyje, bet turi rinktis, ar ta savastis suprastina tik toje apimtyje ar plačiau? Tokiu būdu asmuo renkasi, kas Aš esu?

Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu

  • Įsisavindami vidiniu požiūriu prisiimame asmenišką atsakomybę už save, savo veiksmus, savo vaidmenį, savo pareigas.
  • Išgyvenimas sieja požiūrį su asmeniu, taip kad jį įsisavina ir tampa jo dalimi, šešerybės atvaizdu.

Polinkis - vidinis požiūris

  • Ko labiau tiki X => to labiau linkęs veikti X pagrindu.

Vidinė būklė

  • Itin svarbi yra žmogaus vidinė būklė, jo "state of mind". Nuo to priklauso ar elgesys yra teisingas. Tai svarbu, ne pasekmės. Tik, aišku, mes negalime spręsti apie žmogaus vidinę būklę. Bendrai, tik jis pats vienas gali spręsti, arba jį mylintis žmogus. Šį klausimą išreiškia abejonė, Ar tai iš tikrųjų protinga? ir dvejonė, Ar įstengiu svarstyti klausimą?
  • Pasirinkimas iškyla nes norint įsisavinti požiūrį turi pirmiausiai būti išorinis požiūris, o išorinį požiūrį turime laisvę priimti ar atmesti, tad tenka rinktis. Užtat tikrasis pasirinkimas yra vienareikšmiškas įsisavinimas vidiniu požiūriu. Ir panašiai, jausmai gali būti teigiami ar neigiami, užtat iš jų išplaukia vienareikšmiškai teigiama dorybė. Būtent tokiu būdu gali būti tikroji dviprasmybė, kad Dievas linki ir mes taip pat renkamės. Ir ta dviprasmybė dvejaip išreiškiama, tiek sąlygiškais žmoniškais požiūriais, tiek besąlygiškais dieviškais vertinimais - jausmais/dorybėmis.

Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas

  • Dievo valią vykdome paklusdami, tikėdami, ar rūpėdamiesi.
  • Paklusdami einame keliu; tikėdami sekame einantį keliu; rūpėdamiesi mums rūpi nusigauti ten kur kelias veda.
  • Rūpėjimas - abejonės, tikėjimas - lūkesčiai, paklusimas - vertybės.
  • Dievo valios vykdymas veda poslinkiais link sąmoningumo - rūpėjimas iš kūno-pasaulio į protą-asmenybę; tikėjimas iš proto-asmenybės į širdį-asmenį; paklusimas iš širdies-asmens į valią-Dievą. Kaip iš to iškyla trejybės ratas?
  • Vienumas: asmens paklusimu - Dievo vienumas, asmenybių tikėjimu - asmens vienumas, pasaulio rūpėjimu - asmenybių vienumas. Tokiu būdu vienumas yra pagrįstas plačiau, už ribų, kaip ir dera. Ir yra trys tokie platesni pagrindai. Tad vienumo pagrindas yra išėjimas už savęs. Išorinis požiūris yra vienumo sąlygos, o vidinis požiūris yra tų salygų išpildymas ne sąlygiškai, o besąlygiškai, iš esmės. Tad išoriniai požiūriai išsako sąlygas tačiau jų išpildymas privalo būti besąlygiškas. Tai ir yra įsisavinimas. Ir atitinkamai, atmetus neigiamų jausmų galimybę, suskamba žmogaus dorybė.
  • Kas Dievu rūpi, ką jis tiki, kam jis paklūsta? Kaip suprasti? Kaip Dievo paklusimas susijęs su malda? Kaip malda suveda mūsų ir Dievo rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą? Malda išsako mūsų vienumą. Dievui rūpi mūsų vienumas, jisai tiki mūsų vienumą, jis paklūsta mūsų vienumui. Jėzaus lūkestis yra, kad mes visi esame viena. Dievas per Sūnų rūpinasi, tiki, paklūsta. Tam yra Dievo vaidmenys.

Teigiami jausmai nubrėžia sandaros ribas

  • Doroviniai jausmai. Pranešimas apie dorovinius jausmus
  • Šešerybė išsako ribos buvimą ir nebuvimą. Nelaukiame (ko trokštame) nes nėra ribos: nėra vidaus (nėra bjauresio), nėra išorės (nėra baimės), nėra tokio lūkesčio (nėra neapykantos) nes nėra ribos tarp troškimo ir lūkesčio.

Dievo valios vykdymas vidiniais požiūriais išsako žmogaus ribas

  • Dievo valios vykdymas vidiniais požiūriais išsako žmogaus ribas, kas jo vidus ir kas jo išorė. Tai ribos tarp asmenų: paklusimas nusako ribą tarp Dievo ir asmens - asmuo paklūsta Dievui; tikėjimas nusako ribą tarp asmens ir asmenybės - asmenybė tiki asmeniu; rūpėjimas nusako ribą tarp asmenybės ir pasaulio - pasaulis rūpi asmenybei.
  • Vidiniais požiūriais pasirinkdami atsisakome Savo laisvės. Užtat sukuriame abipusę laisvę - savo ir kito - pripažįstame kitą už mūsų.

Atsivėrimas ir dorovė

  • Išsiskiria sąlygiškumas ir besąlygiškumas, tad galiu į save pasižiūrėti, atsiveria požiūris.
  • Doras elgesys išplaukia iš šešerybės, iš dorybių ir teigiamų jausmų, kuriais yra neįmanoma nuklysti. Ši šešerybė glūdi laipsnyne, taipogi aštuongubame kelyje ir visuose netroškimuose. Juos grindžia mūsų nebuvimas (mūsų atsisakymas savęs) ir Dievo nebuvimas (meilė). Atsisakydami savęs renkamės Dievą vietoj savęs, kaip kad sustato netroškimai, taipogi laipsnynas (lyginant pirmus trečius ir paskutinius trečius laipsnius).
  • Nedoro elgesio pagrindas ir netikras vieningumas, neteisinga bendrystė. Gali būti sąlygiška, netobula bendrystė, bet ji negali būti laikoma besąlygiška jeigu jinai nėra nuodugniai išgyventa. Tad eina kalba apie plėtojimą teisingos bendrystės ir neteisingos bendrystės.
  • Doras elgesys išplaukia iš teigiamo jausmo (meilės, žavesio, artimumo) tad iš šešerybės atvaizdo.
  • Doras elgesys (ir jo pavyzdžiai) ir nedoras elgesys (ir jo pavyzdžiai) turi visiškai skirtingus šaltinius. Doras elgesys išplaukia iš sąmonės - iš savęs atsisakymo, o nedoras elgesys iš pasąmonės - iš savasties balso.
  • Doras elgesys išplaukia iš mūsų susitelkimo į tai, kas teigiamą, iš mūsų atsisakymo savęs, iš meilės, tad iš Dievo atsisakymo savęs.
  • Atsivėrimas ir dorovė išsako gyvenimą platesniu požiūriu.

Branda

  • Branda išreiškia amžiną gyvenimą. Branda pasireiškia įsisavinimu ir įamžinimu, tad šešerybės atvaizdais.
  • Palyginti brandą su Dievo rūpesčiais 1+4+2+1

Abejonės

Suskaičiaviau, kokias abejones išreiškia mano išnagrinėti išgyvenimai:

  • 1 Ko trokštu?
  • 4 Ar tikrai patinka?
  • 4 Ar tikrai reikia?
  • 4 Ar tikrai tikra?
  • 2 Ar tikrai keblu?
  • 3 Ar tikrai protinga?
  • 3 Ar tikrai teisinga?
  • 6 Ar tikrai neramina?

Dvejonės skiria Dievą, asmenį, asmenybę, pasaulį.


Sąmoningumas - pasirinkimai - meilė

Atsivėrimu susidvejiname - sąmonė atsiskiria nuo pasąmonės - klausiame vertybinius klausimus, (1+3+3+1), kas mes esame - iškyla skirtingi pradai, pasąmonės buvimo, žinojimo, ir sąmonės nebuvimo, nežinojimo.

Savasties ir Dievo priešprieša. Išvirkščios pusės:

  • elgesys ir dorovė
  • pasąmonė ir sąmonė

Aštuongubu keliu, padalinimų ratu (1+3)+(3+1) tobuliname save.

  • Vertybiniai klausimai bei gvildenami klausimai. Padalinimai. Aštuongubo kelio atmainos, jų laipsnynai.
  • Sandara (1+3)+(3+1) pirmais keturiais požiūriais žengiame pirmyn, ir antrais keturiais požiūriais taipogi žengiame pirmyn.
  • Sąmoningas savęs tikslinimas vyksta vertybiniais klausimais. Nežinojimą bandome išsakyti žinojimu.
  • Iš vidaus išgyvename veiksmus +1, +2, +3 iš vieno padalinimo į kitą.
  • Jėzaus pasakymai "Aš esu..." tiesiog atsako į klausimas, Kas esu?
  • Pirmais keturiais požiūriais išsakoma ketverybė, kaip Dievas išeina už savęs į save. Pradedama Dievu už santvarkos, kaip nulinis lygmuo, ir toliau išsakomi veiksmai +1, +2 ir +3. Tai Dievo trejybė, nesąlygiškai grindžiami buvimas, veikimas, mąstymas. Tuo tarpu antrais keturiais požiūriais nėra nulinio lygmens, nes tai vystoma sąlygose. Užtat susidaro žmogaus trejybės ratas, apibrėžiantis save, ir tai išplečiama papildomu požiūriu, mus globojančiu, "pakankamu Dievu", gerumu, mūsų gelmėse.
  • Gerasis vaikas jau pasirinkęs, tai gyvybės medis, jo sandaros išplaukia iš Dievo: nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė. O blogasis vaikas neišsirinkęs, tad renkasi, išgyvena pasirinkimą, tai gėrio ir blogio pažinimo medis, tai anų sandarų išvirkštinė pusė, kuri prasideda ketverybe (sandaraja sandara) ir vystosi antisandara iki gerumo. Dievas ir gerumas kartu yra gyvenimas, juos suvokus išvien šioje sandaroje, kaip kad padalinimų ratu. O amžinas gyvenimas yra Dievo ir gerumo atskyrimas, tai yra paskiro padalinimo išgyvenimas. Šiuos du kampus sieja padalinimų ratas ir veiksmai, tai Dievo valios vykdymas.
  • Išskaidyti Save. Apibrėžti Save.
  • Sąmoningumas. Pranešimas apie sąmoningumą
  • Jeigu žinai kuri apimtis platesnė, rinkis ją. (Vidiniai poreikiai) Jei nežinai, pasikliauk trejybės ratu.
  • Septintuoju požiūriu gyvenat kitu, atsiranda požiūris ir jo dviprasmybė. Trimis požiūriais atsiranda trejybės ratas. Jis praturtina dviprasmybę, tą patį ratą gali išgyventi skirtingos būtybės.
  • Aštuongubas kelias sieja Dievo trejybę ir trejybės ratą.

Aštuongubas kelias: Ar turime ryšį su Dievu?

Aštuongubas kelias

  • Nuliniu požiūriu gyvename Dievu
  • Požiūriais 1-3 išgyvename ryšį su Dievu
  • Požiūriais 4-6 išgyvename ryšio su Dievu neturėjimą
  • Septintu požiūriu išgyvename Kitą.

Valia (aštuongubu keliu, tad ir trimis kalbomis) patys sprendžiame ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime.

Valia (aštuongubu keliu) susigaudome ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime. Kada yra ryšys su Dievu, mes galime gyventi ne tik valia, bet ir širdimi, protu ir kūnu, nes kiekvienu atveju galime atsiremti į Dievą.

  • Gyventi nuliniu požiūriu (troškimais, branda), septintu požiūriu (tarpu, Kitu), taip pat dėsnius (netroškimus, savastį) taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
    • Dievo valia (Kitu) - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti). Gyventi Dievo valia, ne savo valia.
    • gera valia (Tavimi) - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus). Gyventi gera valia, ne pasirinkimais.
    • išmintimi (Manimi) - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu). Gyventi (Dvasios) išmintimi (Dievo žinojimu), ne betkuo (savo žinojimu).
    • amžinu gyvenimu (Dievu) - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia). Gyventi amžinu gyvenimu, ne kūno gyvybe.

Padalinimų ratas

  • Visko padalinimai ir trys veiksmai išreiškia santykį tarp žinojimo ir nežinojimo.
  • Padalinimų ratas. Mažėjantis laisvumas - požiūrius pridėti, didėjantis laisvumas - požiūrių atsisakyti.
  • Sūnaus požiūrių atėmimais išgyvena Tėvo požiūrių pridėjimo išvirkštinę pusę, tad grindžia padalinimų ratą. Tad visko padalinimas išsako susilaikymą nuo tolimesnių požiūrių.
  • Be atsakomybės (šešerybės), be tiesos (septynerybės), gyvenimas painiojasi.
  • Palyginti 7/8, 3/4, 1/2, 0/1 ar -1/0, ir 5/6.
  • Dorovė - padalinimai. Santykiai su Dievo 0, savimi 1, tavimi 2, kitu 3. Kiekvienas asmuo išplečia, kas yra "tikrovė". Tu esi už mane tikresnis - užtat visuomenė labai įtakoja mus - mano laisva valia tampa likimu. Bet Kitas tikrovę išplečia trejybės ratu, nes išlaisvina mane iš tavęs, nes kitas stebi tave, ir aš galiu būti tu kitam.
  • Permąstyti 4, nusistatyti 5, vykdyti 6, sąlygos 7
  • Padalinimų ratas. Grynas sąmoningumas išreiškia aštuonerybę padalinimų ratu, sulygindamas sąmonės nežinojimą ir pasąmonės žinojimą.
  • Tėvas prideda požiūrius, 0, 1, 2, 3=0. Sūnus atima požiūrius -3, -2, -1, -0, tad anuos papildo naujais požiūriais, kurie bene sukasi toliau trejybės ratu: 0, 1, 2, 3, 3* ketverybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2* penkerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* šešerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* septynerybė.
  • Aštuonerybėje, vidinio nuoseklumo (gerumo) dualistinė pora yra prieštaravimas (Dievas)
  • Suprasti ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę, kaip apatariančius vienetą (kaip kad išgyvenimą). Pavyzdžiui, dabartis laike nustato žinojimo vienetą. (Palyginti su riba erdėje, su pažinovu ir jo santykiu su pasauliu.) Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė aptaria visumą.
  • Padalinimai 0,1,2,3 remiasi nežinojimu ir išplaukia iš jo, kaip jisai išeina už savęs 4 atvaizdais, pakopomis. O padalinimai 4,5,6,7 remiasi žinojimu, išverčia šias pakopas. Užtat pastarieji turi du atvaizdus, nežinojimo (pažinovo) ir žinojimo (pažintojo). Kaip tai susiję su suvokėju, susivokėju ir jų bendru suvokimu?
  • Moteriškas ir vyriškas lytinis vaidmuo yra reikšmingas kaip balsas visuomenės pokalbyje, panašiai kaip pasąmonė ir sąmonė. Užtat šie vaidmenys yra visuomeniški ir tampa nereikšmingi žmogaus asmeniniame gyvenime, nebent žmogus save suvokia visuomenėje ir nuo jos priklauso.

Veiksmai

  • Kai padalinimas nusako mūsų būseną, prisideda veiksmai pasąmonė +1, sąmonė +2 (atvaizdai, aplinkybės) ir sąmoningumas +3 (trys kalbos).

Padalinimų ratas - pasąmonė

  • Mūsų pasąmonės būseną nusako padalinimai.
  • Padalinimų atvaizdai išsako savybes tam tikru pagrindu suvokto Dievo: 0) Dievo, 1) visko, 2) troškimų, 3) meilės, 4) gerumo, 5) laisvumo, 6) tapatumo, 7) tobulumo. Pirmi keturi padalinimai išreiškia Dievą už santvarkos, o kiti keturi padalinimai išreiškia Dievą santvarkoje, tad sąmoningumo tarpe tarp dviejų atvaizdų, nežinojimo ir žinojimo.
  • Panašiai, aštuongubo kelio laipsnynai nusako tarpines lygtis mus vedančias nuo lygties "Dievas = Dievas" iki lygties "Dievas = gerumas", taip siejant Dievą už santvarkos ir Dievą santvarkoje.
  • Trys kalbos nusako priešingai, kaip kalbos tveriniais auga mūsų pasąmonė, mūsų sąmoningumo palaikymas, mūsų žinojimas, besiremiantis aštuongubu keliu išsakytu Dievo žinojimu ir jį išplečiantis.
  • Galima ir priešingai pamąstyti, kad gyvenimo lygties lygmenyse labiausiai sąmoningas yra Dievas Tėvas vieningumo, esmės, Dievo valios lygmenyje. Būtent kaip esmė jisai tiria išeidamas už savęs. O toliau tyrimas plėtojamas mažiau sąmoningais lygmenimis - Sūnaus ir Dvasios. Galiausiai, klausimas lieka atviras, ar gyvenimo lygtis galioja Dievo, dvasios, amžino gyvenimo lygmenyje.
  • Suvokus pasąmonę kaip padalinimą, net ir įsijautimas yra sąmoningas, +1.
  • Padalinimo ratas glūdi Sūnaus aštuonerybėje.
  • Sūnaus aštuonerybė susideda iš dviejų kampų: sąmonės ketverybės ir pasąmonės požiūrių lygties. Sąmonės ketverybei pasąmonė yra nulinis lygmuo (pasąmonė niekas) ir ji išplečiama sąmoningumo lygmenimis. Pasąmonės požiūrio lygtimi pasąmonė yra viskas, ir kiti lygmenys - asmenys - ją menkina, taip kad paskutine galimybe - amžinu gyvenimu, Dievo ir gerumo atskyrimu - ji visai išnyksta, sistema griūna.

Išgyvenimo apytakos ištakos Dievo šokyje.

  • Dievas pirma neišgyvena ir tik paskui išgyvena. Tuo tarpu žmogus yra sąlygose, tad pirma išgyvena ir tik paskui neišgyvena. Šia prasme žmogus ir Dievas žiūri skirtingomis kryptimis, atgal ir pirmyn. Žmogus privalo susigaudyti ir žiūrėti kartu su Dievu.

Pasąmonės papildymas trejybės rato požiūriais. Veiksmai +1, +2, +3.

  • Dievo tyrimui besivystant Tėvo, Sūnaus ir Dvasios kampais, išryškėja, jog besąlygiškumas gali būti suprastas, kaip sąlyga. Tad sąlygiškumas yra platesnis už besąlygiškumą. Užtat Tėvas, Sūnus ir Dvasia suprastini kaip sąlygiškumą papildanti veikla, kuri įžvelgtina visakame. O ta veikla papildo esamą (pasąmonės) žinojimą požiūriais - trimis Tėvo atveju, arba dviem - kai Sūnus remiasi Tėvu, arba vienu - nes Dvasia remiasi Tėvu ir Sūnumi. Tuomet jų požiūriai suprastini, kaip nežinojimai, kaip išėjimai už savęs. Užtat gaunasi nežinojimo trejybės ratas atsiremiantis į žinojimą ir jį vis patikslinantis, tad vis pasikartojantis trejybės ratu. O lygmenys ar ir kodėl sutapatinami dvejopai, pagal ketverybės atvaizdus, žinojimu ir nežinojimu. Žmogus yra tasai Dievo išplėtimas, jo suvokimas platesnėse aplinkybėse, platesnėse sąlygose. O dorovė yra sąmonės nežinojimo atsirėmimas į bet kokį pasąmonės žinojimą, į savastį.

Iš vienos pusės, besąlygiškai žiūrint, pasąmonės elgesys yra +1 (koks) ir sąmonės dorovė yra +2 (kaip). Tačiau, iš kitos pusės, sąlygiškai žiūrint, juos nusako padalinimai ir tarpą tarp jų galima išgyventi veiksmu +1, +2 arba +3, tai yra, vienu, dviem ar trim požiūriais. Tai du skirtingi išeities taškai, besąlygiškas ir sąlygiškas, kaip kad šešerybe arba laipsnynu.

  • Požiūrių lygtis skiria elgesį ir dorovę. O ketverybė išsako to atskyrimo laipsnį: +0, +1, +2, +3.

Meilė yra veiksmai. Meilė palaiko veiksmus iš senos savasties (visko padalinimo) į naują savastį (visko padalinimą). Yra trys rūšys meilės:

  • Meilė sau - veiksmas +1 - Dievo Tėvo vieningumas
  • Meilė vienas kitam - veiksmas +2 - Dievo Sūnaus vieningumas
  • Meilė visiems - veiksmas +3 - Dievo Dvasios vieningumas

Tėvo sąmoningumas yra žinojimas, tad pasąmonė. Sūnaus yra sąmonė, nežinojimas. O Dvasios yra sąmoningumas, galimybė rinktis, pereiti iš vieno į kitą. Veiksmas +2 (meilė vienas kitam) sieja du pasaulius: porinių padalinimų ir neporinių padalinimų. Tuo tarpu meilė sau ir meilė visiems apima tą patį pasaulį, visą padalinimų ratą. Kiekvienu atveju, šios meilės yra vieningumai, siejantys seną savastį (pasąmonę) su nauja savastimi (pasamone). Tad pasąmonė yra tariamas, įpareigojantis, išsakytas žinojimo vieningumas, o sąmonė yra neišsakytas, neįpareigojantis, esminis nežinojimo vieningumas.

Veiksmai yra išėjimai už savęs.

  • Išėjimas už savęs grindžia atvaizdus ir aplinkybes, tad veiksmą +2. Kaip tad suprasti veiksmą +1, kuriuo irgi Dievas išeina už savęs, vis pasipildo požiūriu?
  • Elgesys ir dorovė. Pasąmonė išgyvena elgesį, atsakymus: ką, kaip ir kodėl veikiame. Sąmonė išgyvena dorovę, klausimus: ką, kaip ir kodėl mums derėtų veikti? Sąmoningumas renkasi tarp elgesio ir dorovės.
  • Kertinė vertybė suveda pasąmonę. Sąmonė šią vertybę tikslina vertybiniais klausimais:
  • Kodėl nesireiškia vertybė? (dorovė - vertybę tikslinti)
    • Kodėl vertybės nėra?
    • Kodėl kiti negyvena vertybe?
    • Kodėl vertybė nemąstoma?
  • Kaip taikyti vertybę? (elgesys - vertybę taikyti)
    • Kaip iš viso taikyti vertybę?
    • Kaip vertybę taikyti sau?
    • Kaip plačiau taikyti vertybę?

Mano išgyvenimų duomenys dėl vertybinių klausimų:

  • 3 Klausti vertybę!
  • 1 Kodėl vertybės nėra?
  • 3 Kodėl vertybe negyvenama?
  • 2 Kodėl vertybė nemąstoma?
  • 5 Kaip iš viso taikyti vertybę?
  • 9 Kaip pačiam taikyti vertybę?
  • 2 Kaip plačiau taikyti vertybę?
  • 1 Kokia vertybės išdava?

Aštuonerybė sudėlioja dorovės rūšis

  • ketverybė santykių su manimi
    • Aš ir Dievas - puoselėti santykius su Dievu
    • Aš ir kiti - gerbti kitus
    • Aš ir kiti (santykiai) - puoselėti santykius su kitais
    • Aš ir aš (pasaulyje) - nesusidvejinti
  • trejybės ratas
    • Aš ir aš - nusistatyti, atsakyti už save
    • Aš ir aš - vykdyti dėsnius
    • Aš ir aš - permąstyti, pažinti save
  • ne pasaulis
    • Aš ir pasaulis - kreipti dėmesį į esmę, ne į pasaulį

Išgyvenimo viršūnė

  • Savo valią pajungiu Dievo valiai. Iš keturių lygmenų, Dievo valia veikia aukštesniu lygmeniu - širdies, o mano valia žemesniu lygmeniu - pasauliu.
  • Aštuongubas kelias išsako valių santykį - tai giliausias netroškimas.
  • Renkamės mąstyti Dievo veiksmais +1, +2, +3 - ir atitinkamais pasirinkimais - vietoj kad savo sąlygas nusakančiu padalinimu, strigti savo sąlygose.
  • Renkamės Tėvo požiūrių pridėjimą vietoj Sūnaus požiūrių atėmimą - užtat gaunasi aštuoni požiūriai, visko padalinimų ratas.
  • Trejybės poslinkis išsakomas išgyvenimo rūšimi - su ar be ryšio su Dievu.
  • Tezė - antitezė išreiškia įtampą, kurią išsprendžia sintezė.

Kas yra Dievo valios vykdymas?

  • Nusileisti Dievui ir jam atsiverti. Dievo besąlygiškai tiesai mes savo laisve esame reikalingi atsverti jo besąlygiškos būklės primestumą. Tad turime būti tiek sąlygiški, tiek laisvi, užtat turime laisvai susiderinti su jo požiūriu. Ir nors truputį jam nusileisdami mes atveriame jam langą per mus. Tai ir yra Dievo valios vykdymas - ir kaip tai vykdome paklusdami, tikėdami ir rūpindamiesi? Išmąstyti šešerybe, kaip jinai derina besąlygiškus ir sąlygiškus santykius? Šešerybė leidžia vykdyti Dievo valią, tačiau septynerybė suteikia papildomą laisvę, kuria Dievo, kaip tokio, nėra ir mes patys sprendžiame. Yra tiktai Dievo aidas - sąlygiškas gerumas. Gerumą jaučia pasąmonė, o sąmonė jaučia negerumą, tad reikia vadovautis sąmone.

Vykdyti Dievo valią

  • gyventi trejybės ratu kai nėra ryšio su Dievu, trūksta dvasios, nusistovi sandara.
  • įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris, tai vieningumo sandara, o vidinis požiūris, tai vieningumo dvasia. Teigiami jausmai, tai vieningumo atvaizdai, o dorybės, tai vieningumo vieningumas, nes tai visakame, tik daugiau ar mažiau.
  • tai išeiti už savęs į save, trejybės poslinkiu
  • tai priimti besąlygiško Dievo meilę
  • tai būti viena su besąlygišku Dievu
  • atvirumas besąlygiškumui yra besąlygiškas buvimas viena, esme

Kaip renkamės tarp savo valios ir Dievo valios?

  • Sąmoningumas sieja įsijautimą (mano valią) ir atsitokėjimą (Dievo valią), leidžia laisvai rinktis.

Trys pasirinkimai (vidiniai požiūriai): Pasaulis ar Asmenybė, Asmenybė ar Asmuo, Asmuo ar Dievas

Pasirinkimai

  • Pasirinkimais lyginame keturias apimtis: pasaulį - asmenybę - asmenį - Dievą
  • Trys pasirinkimai iškyla po dorovės klausimų: ką, kodėl, kaip - nes dorovės klausimai išpuoselėja save, o pasirinkimai verčia ties kurią nors vietą (kūną, protą, širdį) atsisakyti savęs.
  • Pasirinkimai susiję su trimis vidiniais požiūriais.
  • Pasirinkimai grindžia dorovę - šešias lygmenų poras.
  • Trys pasirinkimai išreiškia įsijautimą pirmu požiūriu, atsitokėjimą antru požiūriu ir sąmoningumą trečiu požiūriu. Tai pasirinkimai tarp keturių netroškimų, vis brandžiau išsakant išėjimo už savęs pakopą, savasties ribą: jokiu požiūriu, vienu požiūriu, dviem požiūriais, trim požiūriais. Keturios pakopos grindžia šešis skirtumus, skiriančius sąmonės nežinojimą ir pasąmonės žinojimą.

Gyvenimo kryžkelės

  • Bandau apžvelgti gyvenimo kryžkeles, kurias ištisai išgyvename.
  • Išgyvenimo apytaka yra būtent pasąmonės apytaka, ką jinai išgyvena. O jinai išgyvena pasirinkimus, kryžkeles. Jinai renkasi, tuo tarpu sąmonė nesirenka, ir netgi renkasi nesirinkti, tad išryškina pasirinkimo galimybes.
  • Kryžkelė gali būti sąmoninga ar nesąmoninga. Dideles atkarpas gyvename pagal scenarijų, tiktai tarpais būname laisvi.
  • Gyventi šiaip ar gyventi amžinai?
  • Jei gyventi amžinai, ar turiu ryšį su Dievu?
  • Jei gyvenu šiaip, ar neturiu ryšio su Dievu, ar gyventi trejybės poslinkiu?
  • Jei turiu ryšį su Dievu, tai kokia trejybės būsena?
  • Trys pasirinkimai įsijautime (ne ar, o koks) ir atsitokėjime (ne koks, o kaip) išsako tą pasirinkimą glūdinčią sąmoningume (ne kaip, o kodėl).

Besąlygiški troškimai ir sąlygiški pasirinkimai

  • Besąlygiškais troškimais kuri nors apimtis išskiria tai, kas santvarkoje, ir tai, kas už santvarkos. Sąlygiškais pasirinkimais renkamės tarp siauresnės ir platesnės apimties, tad tarp siaurumo ir platumo sąvokų, tarp Dievo ir Kito.
  • Troškimus išgyvename keturiose apimtyse, o pasirinkimus jas šešeriopai lyginant.
  • Troškimai yra nesąmoningi, o pasirinkimai yra sąmoningi.
  • Tiek troškimais, tiek pasirinkimais išsiskiria tai Kas nežino ar žino ir tai Ko nežino ar žino.

Pasirinkimais atstatome ir išgyvename Dievo sąmoningumą.

  • Mūsų galimybė rinktis yra mūsų sąmoningumo pradas, jo šaltinis, jo esmė mumyse.
  • Pasirinkimais esame sąmoningi, tad jais priimame Dievo požiūrį.

Renkamės:

  • Ar šiaip gyventi ar gyventi amžinai?
  • Ar jaučiame ryšį su Dievu ar jo nejaučiame?
  • Ar sukamės trejybės ratu?
  • Gyventi bendru žmogumi ar paskiru žmogumi?
  • Tarnauti sau ar atsisakyti savęs, tarnauti kitam?
  • Gyventi nuliniu požiūriu, septintu požiūriu ar kitais požiūriais?
  • Gyventi išoriniu požiūriu ar vidiniu požiūriu?

Mūsų valia myli tobulą, bet Dievo valia myli ir netobulą. Juk Dievas nebūtinai geras. Dievas išeina už savęs į santvarką. Dievas santvarkoje yra gerumas. Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Bet amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nevien santvarkoje, bet ir už jos. Amžinas gyvenimas, jau čia ir dabar, tai jautrumas, kad gyvenime yra begalę neteisybių, kurių Dievas dar neištaisė. Dar anksti liudyti, kad jisai suveiks, kolei mes patys liekam abejingi. Juk Dievo amžinas tyrimas, ar jisai būtinas, vyksta mumis, mūsų gyvenimais. Mumis paaiškės, ar jisai kiekvieną įtrauks, kiekvieną pasieks. Tuo tarpu žinome, kad Dievas nebūtinas, juk yra įstatymas, kurio mums turėtų pakakti, jei tik paklustumėme, kaip Jėzus. O kas nepaklūstame, galime tikėti Jėzų ir gyventi juo pavyzdžiu. O kas negali tikėti, gali tiesiog rūpintis visa tuo, kuo Dievas rūpinasi. Bet kas visakam abejinga, tas pasmerkta, ir mes visi kartu su ja.

  • Renkamės: Amžinai bręsti ar šiaip gyventi?
  • Jei amžinai bręsti, atsisakome savo požiūrio, pasipildome požiūriu - Dievo ar Kito.
  • Sąmone vidiniu požiūriu įsisaviname išorinį požiūrį.
  • Pajusti ar turime ryšį su Dievu.
  • Jei turime ryšį su Dievu, puoselėti šviesuolių bendrystę kitus atjausti.
  • Jei neturime ryšio su Dievu, savanoriškai pasitikrinti trejybe, tad su kitais sutapti.
  • Pasąmone suskambame ir kaupiame dorybes.
  • Jei šiaip gyvename, mus patikrins gyvenimas.
  • Šviesuolės veikla gali išgelbėti tamsuolę.
  • Dėkojame Dievui. Laisvėjame.
  • Aš - bendras žmogus, o tu - paskiras žmogus. Esminė klaida, tai kad save (Aš) laikome Tavimi (Tu). Tad gyvename ne kaip bendras žmogus, o taip, kaip kiti į mus žiūri.

Trys pasirinkimai - trys dorovės

  • Trys kalbos (aštuongubas kelias) palaiko asmens paklusimą Dievui; atvaizdai/aplinkybės (gėrio kryptys) palaiko asmenybę, kad tikėtų asmenį; padalinimai (dvejonės) palaiko pasaulį, kad rūpėtų asmenybei.
  • Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovės išreiškia sąmoningėjimo galimybes pasirinkimais, atitinkamai nubrėžiant atsakomybės ribas: Dievo ir asmens (teisingumu-paklusimu), asmens ir asmenybės (ištikimybe-tikėjimu), asmenybės ir pasaulio (pareiga-rūpėjimu).
  • Trys kalbos išsako ribas tarp Dievo ir asmens - paklusimu, tikėjimu, rupėjimusi - Dievo valios vykdymą. Atvaizdai ir aplinkybės išsako ribą tarp asmens ir asmenybės - gera valia gėrio kryptimis. Padalinimai išsako ribą tarp asmenybės ir pasaulio - išmintimi.
    • Tėvo dorovė - aštuongubas kelias - ryšys su Dievu arba mes patys esame Dievas ir gyvename trejybės ratu - palyginti su Dievo šokiu
    • Sūnaus dorovė - gėrio kryptys, jauduliai, lūkesčiai - sąmonės ir pasąmonės santykis - gerojo ir blogojo vaiko santykis
    • Dvasios dorovė - dvejonės-abejonės, širdies ir pasaulio tiesos
  • Sąmoningumo lygis dvejopai sudalyvauja.
    • Dievui žinant, renkamės tarp gretimų sąmoningumo lygių: asmuo paklūsta Dievui, asmenybė tiki asmenį, pasaulis rūpi asmenybei. Taip grindžiami santykiai.
    • Dievui nežinant, iškyla santykiai su Dievu. Pasaulyje įvyksta pasakojimu, asmenybė įvardija įvardijimu, asmuo grindžia pagrindimu. Septintuoju požiūriu (rūpi ar paklūsta) poreikiais, tiki abejonėmis, (paklūsta ar rūpi) lūkesčiais.

Vidiniai požiūriai - trys pasirinkimai

  • Širdingas bendravimas tai buvimas viena, tai susitapatinimas. Esame viena su Dievu paklusdami; su tavimi tikėdami; su kitu rūpėdami; su savimi amžinai gyvendami.
  • Rūpi ryšium su kažkuo, tikime ryšium su betkuo, paklūstame ryšium su viskuo.
  • Žmogus turi būti pats nukryžiuotas (paklusti) arba tikėti kitu arba jam turi rūpėti.
  • Gyvenimo trys pasirinkimai: rūpėjimas: asmenybė ar pasaulis? tikėjimas: asmuo ar asmenybė? pagrindimas: Dievas ar asmuo?
  • Tėvo dorovė: asmuo paklūsta Dievui
  • Sūnaus dorovė: asmenybė tiki asmeniu
  • Dvasios dorovė: pasaulis rūpi asmenybei

Išoriniai požiūriai išsako žmogaus laisvę

  • Išoriniai požiūriai nurodo žmogaus dorovinę laisvę paklusti ar nepaklusti, tikėti ar netikėti, rūpėti ar nerūpėti. Nepaklusimas (puikybė?), netikėjimas (stabmeldystė?), nerūpėjimas (apatija) yra nuodėmės pagrindai. Palyginti su nuodėme šventajai Dvasiai - nepasimokyti, ne spręsti apie medį pagal vaisių.

Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu teigiamą jausmą įamžina dorybe. Kaip tai suprasti? Teigiamą jausmą jaučiame tada, kada neigiamas jausmas neįmanomas dėl trijų priežačių - neturime vidaus (žavesio atveju), neturime neigiamų lūkesčių (meilės atveju), neturime išorės (artimumo atveju). Ir tuomet neįmanoma trejybės ratui sukti priešinga linkme - ar suveikti nedėsningai - ji privalo suktis teisinga linkme. Kaip šiedu neįmanomumai susiję? Ir šv.Dvasios išmintis (neturėjimas vidaus) susijęs su Tėvo paklusnumu, ir panašiai? O gal paklusnumas susijęs su šv.Dvasia?

Savęs tikslinimas trejybės ratu

  • Jeigu šviesuolis neturi ryšio su Dievu, tai pats save tikrina trejybės ratu.
  • Trejybės ratas sulygina trejybės poslinkį (jokį požiūrį), narį (vieną požiūrį), lygtį (du požiūrius) ir ratą (tris požiūrius). Tad trejybės ratas apima visus neapibrėžtumo lygmenis ir juos pristato apibrėžtume.
  • Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas sieja Mano požiūrį, Tavo požiūrį į požiūrį, ir Kito požiūrį į požiūrį į požiūrį. Iš šito trejybės rato išplaukia visos sandaros, tiek pirminės, tiek antrinės. (D:2020.09.15)

Savęs patikslinimas - trejybės ratas

  • Klaidžioti, tai trejybės esmė, bet klaidžioti tikslingai: mokytis, daug kartų po truputį, nenuklysti toli, mokytis ryškiai, moksliškai, protingai, išmintingai, ilgais, tvarkingai, užtikrintais, surėdytais siūlais. Kaip neregis iščiupinėja savo kalėjimo sienas.
  • Savęs patikslinimas reikalingas įveikti negeranoriškumą, juk privalai geranoriškai iš naujo pats pasitikrinti save.
  • Save tiksliname, užtat esame laisvi.
  • Trejybės ratas. Trys pasirinkimai grindžia tris veiksmus, viską - jo žinojimą - papildančius ir išplečiančius nežinojimo požiūriais, jais parodančius visko (žinojimo) nebūtinumą. Juk galima gyventi visko papildymais. Trys veiksmai sudaro trejybės ratą. Tai įveda daugialypumą, žinojimą papildant nežinojimu, ir atvirkščiai, gyvenimą nežinojimu išplečiant žinojimu, pavyzdžiui, kalba. Gyvename tikslindami save.
  • Trejybės ratas (ypač šešerybėje) yra Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovių bendras variklis.
  • Trejybė pati save mąsto, pati sąmoninga savo trejybiškumo atžvilgiu - "mąstau, tad esu" ir t.t.
  • Trejybės rato tikslas: atverti nežinojimą. Parodyti kiek žinojimas (nusistatymas) atitinka ar neatitinka nežinojimą.

Savęs tikslinimas: nežinojimą (Dievą už mūsų) išreikšti žinojimu (Dievu mumyse).

  • Gyvenimas nežinojimu.
  • Sąmonės vaizdavimas pasąmone.
  • Kertinės vertybės tikslinimas.
  • Trejybės ratas mus tikslina. Žmogaus nežinojimas ir žinojimas.
  • Žmogus bręsta amžinai tikslindamas save, plėtodamas atitikimą tarp Dievą už jo ir Dievo jame, ir tuomi išpuoselėdamas tarpą tarp jų.
  • Išgyvenimo apytaka išpuoselėja mūsų savastį (kas mes esame), kad tobulai pasitikslintumėme, kad Dievas už mūsų (nulinis požiūris, mylintis, nežinojimas) sutaptų su Dievu mumyse (septintu požiūriu, kertine vertybe, žinojimu).
  • Sąlygose esantis, jų nežinantis žmogus save pakeičia žinančiu žmogumi, vis save pasitikslindamas.
  • Išgyvena dviprasmiškai, kaip atsitokėjęs bendras žmogus ir įsijautęs paskiras žmogus.
  • Amžinas gyvenimas: Nežinojimo išsakymas žinojimu
  • Renkamės apibendrinti, tikslinti save, Mane.

Nedoras elgesys

  • Nedoras elgesys išplaukia iš pasąmonės.
  • Nedoras elgesys išplaukia iš neteisingo savęs tikslinimo, iš pasirinkimo savęs vietoj Dievo.
  • Nedoras elgesys išplaukia iš mūsų buvimo, iš Dievo buvimo, iš mūsų pajungimo jam, iš mūsų klaidos, būtent sąžinės klaidos. Dorą ir nedorą elgesį sulygina...?

Trejybės ratas kyla iš asmenų: Manęs, Tavęs, Kito

  • Kito požiūriu Aš esu įsijautimas ir Tu esi atsitokėjimas. Tuo tarpu Mano požiūriu Tu esi įsijautimas ir Kitas yra atsitokėjimas. O Tavo požiūriu Kitas yra įsijautimas ir Aš esu atsitokėjimas. Kiekvienas iš šių sąmoningumų remiasi savo santykiu su Dievu. Tad ištirk ir suvok šituos santykius ir suprasi trejybės ratą, o kartu ir šešerybę bei aštuongubą kelią ir tris kalbas.

Trejybė kaip Dievo prielaida

  • Dievo prielaida yra trejybė - Dievo sąmoningumas. O trejybė - veiksmas +3 - atveria išgyvenimo apytaką - aštuonerybę ir pirmines sandaras - antrines sandaras. Išgyvenimo apytaka nusako kaip trejybė iškyla iš Dievo.

Dievo tyrimas: trejybės ratas

  • Trejybės ratas išsako Dievo tyrimo sandarą, jo tyrimo prielaidas, tad jo išėjimą už savęs, jo būklę. Trejybės ratas yra, kad ir be Dievo. Užtat trejybės ratas yra būtent mūsų sąlygos. Mes, žmonės, esame tai, kas išgyvena Dievo sąlygas. Dievas jas išgyvena vieną kartą, išbaigtai, Dievo trejybe, o mes jas išgyvename ištisai, neišbaigtai, tad trejybės ratu.

Trejybės ratu:

  • Išeiname už savęs.
  • Gyvename sąmoningai.
  • Išgyvename dvilypumą: Trejybe žmogus laikosi krypties, ir taip pat susigaudo, kad reikia keist kryptį.
  • Atsiplėšiame nuo pasirinktų galimybių, pažvelgiame plačiau.
  • Mokomės ko greičiau, smulkiau, našiau, dažniau, ko mažesniais, greitesniais, nepriklausomais ratais.
  • Dievas mus tramdo, mūsų dėmesį tramdo, taip kad pajuntame savo vaizduotės ribas.
  • Mus gyvenimas spaudžia.

Vienumas tris ketverybės lygmenis (Dievą, asmenį, asmenis) padaro lygiaverčius trejybės ratu.

Trejybės poslinkiu:

  • Priimame naują požiūrį: nusistatyti, vykdyti, permąstyti
  • Sukamės kada gyvename bendru žmogumi, sąmone, nežinojimu, o stringame kada gyvename asmenybe, nes tuomet laikomės savo patirties, pasąmonės. Užtat geros valios pratimai mums leidžia atsisakyti savo patirties ir gyventi plačiau.
  • Slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (ryšium su tuo, kas be manęs, su vienumu nesant asmenų), vykdant (ryšium su savimi, su vieninteliu esančiuoju, su asmens vienumu) ir permąstant (ryšium su kitais, asmenų vienumu - tarp jų atsirenku savo požiūrį).
  • Renkamės ar šiaip gyventi ar amžinai bręsti.
  • Iškyla pasirinkimas tarp daugiau ir mažiau sąmoningo asmens.
  • Atsakome už veiklą, kuria lipdosi visuomeninė pasąmonė:
    • trokšti (permąstau, tad nusistatau)
    • įtraukti (nusistatau, tad vykdau)
    • pateisinti (vykdau, tad permąstau)

Poslinkių tapimas nariais

  • Tai poslinkių tapimas nariais, tai tai kas už požiūrių (gyvenimo lygčiai) tampant požiūriais. Tai buvimas, veikimas, mąstymas. Heidegerio žodžiais, tai būtis tarp kalbos (pasąmonės) ir minties (sąmonės), pavyzdžiui. Tai bendruomeniškumo pagrindas. Tai laipsnynas.

Savęs pasitikrinimas trejybe

  • Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekvieną mūsų pasieks.
  • Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau?

Trejybės rato strigimas - įsikibimas, kad viskas gerai, viskas žinoma

  • Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai. Tamsuolė mokosi. Bet jos mokslas siauras. Jisai pagrįstas laikysena, jog viskas gerai, Dievas būtinai geras, jinai būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas. Užtat trejybės ratas stringa. Gręsia pragaras.

Pasirinkti slenkti trejybės ratu, nestrigti.

  • geros valios pratimais - šalinti trikdžius
  • Teigiamų jausmų įamžinimu dorybėmis sukamės trejybės ratu. Mylėti vietoj, kad neapkęsti. Laukti teigiamų lūkesčių, ne neigiamų lūkesčių. Gyventi teigiamais jausmais (meile, žavesiu, artimumu), ne neigiamais jausmais (neapykanta, bjauresiu, baime).

Dievo trejybė

  • Dievo sąlygos yra trejybė.
  • Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys.
  • Trejybe apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +

Tyčinis blogis

Sąmoningumu atsiveria galimybė tyčia daryti blogį

  • Blogis. Velnias, tai asmuo. Tai blogis, sandaros lizdas - tarnauti ne Dievui, o velniui. Dievas yra už šito pasaulio, o velnias žmogų uždaro dar siauresniame pasaulyje, atskiria nuo kitų žmonių, taip kad negali jais rūpintis, nėra viena su jais. Užsandarina. Velnias ne danguje, o širdies gelmėse. Teigiami įsakymai yra ryšiai iš Dievo mumyse į Dievą už mūsų. Neigiami įsakymai neleidžia užsandarinti, atveria kelią iš Dievo už mūsų, jam įeiti į Dievą mumyse.
  • Dirbtinumas. Dorovėje žalingai klaidina dirbtinas atsisiejimas (kitų reikalų nagrinėjimas) ir dirbtinas įsivėlimas (sąlygų priėmimas, tarsi jos būtinos).

Tyčinis gėris

Sąmoningumu galime tyčia gerą daryti

Savęs varžymas

  • Moral law is law which one imposes on one's self.

Apimtys - netroškimai - susirikiuoja atjautomis. (4 2)

(4 2). Sustatyti Save.

  • 6 akistatų rūšys http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20190620Paprie%c5%a1taravimaiDerridai
  • 6 doroviniai pasirinkimai. Vaidai - nesusikalbėjimai. Pranešimas apie vienumo pagrindus.
  • Nuotaikos. 6 permainos. Pranešimas apie nuotaikas
  • 6 pokalbiai.
  • 6 vienumo rūšys.
  • Išsiaiškinimo būdai santvarkoje: išjausti, lyginti, perprasti x protus, sandaras, reikalus
  • Viršūnėje vyksta pasirinkimas, ar žiūrėti atgal, į Dievą, ar žiūrėti pirmyn, su Dievu. Tas pasirinkimas remiasi dviem lygmenimis. Yra iš viso keturi lygmenys, tad jų yra šešios poros. Teisingai susigaudome suvokdami lygmenų visumą.
  • Nuotaikas iššaukia geometrijų permainos, kuriomis trumpalaikiai jauduliai priskiriami mūsų būklei, užtat įgauna pastovumo.
  • Pertvarkymai permąstomi kaip apimčių poros.

Vienumo sampratos

  • 4 vienumo sampratos išsako vienumo kokybę. Dorovė renkasi kokybiškesnį vienumą.
  • Doros klausimas liečia visuomenę. Apydoros klausimas iškyla suskaldant visuomenę į asmenis. Sąlyginis taikymas išskiria rūpestį laisva rinka (konkurencija, asmenų dalios) ir laisva spauda (asmenų troškimų).
  • Šimtametis vaidas: troškimai išsako laisvą valią, o netroškimai - likimą. Tad kaip mums išeiti iš likimo į laisvą valią? Tai pokalbio sandara.
  • Palyginti šimtamečio vaido dorovę (ketverybės lygmenų lyginimą) ir keturis lygmenis pokalbiams atsisakyti.

Aklavietė ir sprendimas

  • Geros valios pratimai Širdies ir pasaulio tiesos įvairausiais klausimais, jų logika.
  • Širdies ir pasaulio tiesos - geros valios pratimų sustatymas - nusako sprendimo tinkamumą ir aklavietės netinkamumą.

Aklavietė

  • Bėda (aklavietė) yra kuomet mano valia prieštarauja sau.
  • Aklavietė nusako tarpą tarp persitvarkymo dviejų tvarkų, kuriomis sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir ją tvarko.

Sprendimas

  • Sprendimu išrišu bėdą derindamas savo valią ir aukštesnę (Dievo) valią, kad būčiau Dievo (įkvėpėjos, varguolių, artimųjų) priemonė.

Dorovės išrišimas - renkamės dorą elgesį vietoj nedoro elgesio.

  • Nedorą elgesį ir dorą elgesį, kaip blogą ir gerą elgesį, sulygina Dievo Dvasios sandara - Dievo išėjimo už savęs keturios pakopos (keturi netroškimai) ir šešios pakopų poros. Susitelkiame į savo valią, paskui atrandame Dievo valią, kurios pagrindu galime vieningai puoselėti vienintelę teisingą bendrystę.

Atjautos

  • Išgyvenimo vienetas pasižymi šešiais skirtingais vienumais (atjautomis). Atjautos išreiškia vienumą, kad galima atsitokėti ir įsijausti, būti viena su kitu.
  • Atjauta sustato teisingą santykį: išgyvenimu (Dievo troškimo) žengiame kartu su Dievu, išeinančiu už savęs į mūsų sąlygas (netroškimą).
  • Įsijaučiame netroškimais, o atsitokėjame būtent siauresniais troškimais, taip kad yra tarpas, laisvumas. Atjauta sieja įsijautimą ir atsitokėjimą. Sąmoningumas bene skiria įsijautimą ir atsitokėjimą.
  • Padalinimai nusako mūsų sąmonę, atvaizdai ir aplinkybės nusako mūsų savijautą, ir kalbos nusako mūsų pasąmonę.
  • Išgyvenime, Dievas išeina už savęs padalinimu, ir juo išgyvena; pats išeinu už savęs atvaizdais ir aplinkybėmis, įsijautimu ir atsitokėjimu, ir jais išgyvenu; o kiti išeina už savęs trimis kalbomis.
  • Padalinimas išgyvenamas požiūriu; taip pat požiūriu į požiūrį (per atvaizdus ir aplinkybes); taip pat požiūriu į požiūrį į požiūrį (per tris kalbas)
  • Atjauta išskiriame ir suvedame asmenis.
  • Pagarba. Dorovei svarbu gerbti atjautą, savo ir kitų. (Pavyzdžiui, žydams) Lygiai, kaip svarbu gerbti jusles, savo ir kitų. Gerbti liudytoją.
  • Išryškiname savo esmę, savo valią, ir Dievo pranašumą.
  • Sandara išreiškiame savo išgyvenimą ir santykį su Dievu.

Atjautomis pasireiškia laisva valia - troškimas laisvai išgyvena netroškimą

  • Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.
  • Troškimai reiškiasi netroškimais
  • Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}
  • Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.

Atjautos iš Dievo pusės įprasmina mūsų atliepimą, išriša, išbaigia ir sandaromis išsako išgyvenimą.

  • Troškimai siauresnėse apimtyse įprasmina atliepimą jį prisiimdami, tad atjausdami, antrinėmis sandaromis.
  • Antrinės sandaros išsako Dievo atjautas, kuriomis Dievas savo troškimu išgyvena mūsų netroškimą, tad išsako išrišimo išdavas.
  • Antrinės sandaros sieja siauresnę, mums rūpimą apimtį su kita, platesne apimtimi: kalbos sieja su viskuo, tad kuria visuminę tikrovę; atvaizdai ir aplinkybės sieja su betkuo, tad kuria mūsų asmeninę tikrovę; padalinimai sieja su kažkuo, tad kuria mūsų akimirkinę tikrovę.
  • Išgyvenimo apytaka yra įvairiapusių pasitikslinimų ratas nusakantis išgyvenimą, kartu ir mūsų brandos atkarpą.
  • Išplėtoja amžiną gyvenimą, nežinojimą, kuom viskas baigsis.

Dievo atjauta

  • Kaip Dievas mus išgyvena? Netroškimai išsako ką mes, Dievo tarpe atsiradę, išgyvename. Mes, kurie esame troškimo apibrėžti, tačiau neigiamai, netrokštant išeiti už savęs, o likdami įsitvirtinę toje pakopoje. O atjautos išsako ką mes tokie reiškiame Dievui, kaip jisai (išeinantis pro mus, už savęs) mus išgyvena.
  • Mes savo išgyvenimą pakartotinai išgyvename - kitu kampu - kaip ir Dievas taipogi mus išgyvena.
  • Užtat išgyvename plačiau.
  • Atjautų išsakymas lygmenų poromis, ženklų savybėmis.

Šešios atjautos susiveda į viską suvedantį liudytoją.

  • Kas yra šešios atjautos.
    • Šešios atjautos yra šeši būdai sąmoningėti.
    • Atjautos yra pertvarkymai. Jie suveda šešis klausimus, keturių išeities taškų poras, išvedimus, mus išvedančius į platesnį lygmenį.
  • Ką šešios atjautos grindžia.
    • Kiekvienas surikiavimas savaip grindžia tarpą. Šeši surikiavimai kartu paėmus tarpą pilnai pagrindžia.
    • Suvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi.
  • Kaip šešios atjautos grindžia.
    • Atjautos - pertvarkymai - suveda trejybės narius poslinkiu. Viskas susidėlioja kada žmogus sugeba gyventi vienu trejybės rato nariu, jo trečdaliu, su kitais dviem asmenimis, Tave ir Kitu, būtent meilės mokslu, tiesos dvasia. Dievas tada gyvuoja kaip trejybės rato globėjas, nebūtinai tobulas, užtat pakankamas.
  • Šešiomis atjautomis pereiname iš sąlygiškų požiūrių į besąlygišką požiūrį.

Trys kalbos

  • Trys kalbos yra trys apdorotuvai kuriais įmanomas aukštesnis sąmoningumas. Pasąmonė sprendžia pasakojimu, sąmonė įvardijimu, o sąmoningumas pagrindimu.
  • dalyvauja 3 požiūriai: atvaizdai -> padalinimai, pasakojimas, valia
  • dalyvauja 2 požiūriai: padalinimai -> aplinkybės, įvardijimas, širdis
  • dalyvauja 1 požiūris: aplinkybės -> atvaizdai, pagrindimas, protas
  • Mąstyk, kaip trys kalbos išplėtoja išgyvenimo apytaką.
  • Atvirumas: Kalba esam atviri kitam.
  • Pagrindimu kaitaliojasi Kaip ir Kodėl? įvardijimu - Koks, Kaip, Kodėl? ir pasakojimu - Ar, Koks, Kaip, Kodėl?

Išgyvenimas ir neišgyvenimas

  • Neišgyvenime gali įtampa išaugti ir paprasčiausiai atslūgti. Tai bene įvyksta pasakojimo vienete. Išgyvenimui reikalinga aklavietė, kurioje nėra kaip sumažinti įtampos. O įvardijimas ir pagrindimas bene vyksta pasakojime, nusako įtampos židinio pakopas.
  • Žmogiškasis protas susiskaido bendravime kalbomis ir jomis reiškiasi per kelis žmones - tai maldų mokslo pagrindas. Tad sunku žmogui vienam būti su savimi. Taip pat žmogus bendrauja su savimi - sąmone su pasąmone - tai atvaizdų ir aplinkybių, lūkesčių ir jaudulių pagrindas.

Aštuongubo kelio atmainos

  • Pasakojimui (Palaiminimai): iš paklusimo į žavesį; įvardijimui (šv.Petro raktai į dangų): iš tikėjimo į meilę; pagrindimui (Tėve mūsų): iš rūpėjimo į artimumą. Pavyzdžiui, ko labiau paklūstame mokslo ratui (ko smulkesni esame skurdžiadvasiai), to mažiau turime dėl ko bjaurėtis, to labiau mus gali žavėti teisuolių persekiojimas.

2021 rugsėjo 04 d., 22:01 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 292-326 eilutės:

Sudėtis

Išgyvenimo apytaka sieja paskirus išgyvenimus.

Išgyvenimo vienetas reiškiasi šešiomis atjautomis, jų vienumais.

Kaip sandaros sustato reiškinius



Dievo šokyje pasireiškusias sandaras išrašiau pilkomis raidėmis, o naujas sandaras juodomis raidėmis.

Kaip susiję įvairiausi reiškiniai?

Sandaros sustato reiškinius. Sandarose galime įžvelgti neapibrėžtumo ir apibrėžtumo santykį, Dievo ir žmogaus santykį, jas išgyvenačių asmenų santykį, taip pat pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo santykį.

Išgyvenimas sieja pasąmonę (tveriančią pirminę savastį), sąmonę (tveriančią antrinę savastį) ir sąmoningumą (tveriantį tarpą tarp jų, kuriuo pirminę savastį gali pakeisti antrinė savastis). Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas vienas kitą pripažįsta. Tačiau juos skiria santykiai su Dievu ir gerumu. Pasąmonė pripažįsta ribą tarp vidaus (kas yra) ir išorės (ko nėra). Sąmonė pripažįsta dorovę, gerumą. Sąmoningumas pripažįsta Dievą už mūsų ir Dievą mumyse.

Svarbiausi yra išgyvenimai, kuriais nėra nė Dievo už mūsų, nė gerumo mumyse, o tėra tarpas tarp jų, kurį šešeriopai išgyvename. Šešeriopas išgyvenimas sieja Dievo ir žmogaus trejybes, kaip išsakančias mūsų išorinę ir vidinę būklę, kuriomis apibrėžtas Dievo nebuvimo tarpas, laisvumas, kurį išgyvename. Vietoj Dievo ir gerumo tėra trejybių apibrėžti viskas ir laisvumas.

Žmogaus pasirinkimą išsako sandaroje 4+2+1+1 esanti dvejybė 2, kuria jisai gali gyventi vienareikšmiu gyvenimu (mažėjančiu laisvumu) arba dvilypiu amžinu gyvenimu (didėjančiu laisvumu). Žmogus renkasi kuria kryptimi išgyventi Dievo išėjimą už savęs. Tuo tarpu sandara 3+3 yra aiškus pasiskirstymas tarp Dievo trejybės ir žmogaus trejybės, ir žmogaus valia (esamybe) pajungta Dievo valiai (nesamybe).

Sandara 4+2+1+1 išdėsto padalinimų požiūrius septynerybe/aštuonerybe, tai yra, semiotiniu kvadratu (žino viską, betką, kažką, nieką - ir kvadrato keturi šonai). O sandara 1+3+3+1 apžvelgia pačius padalinimus, jų skaidomą visumą: nulybė, vienybė, dvejybė ir t.t. Užtat šios dvi sandaros apibrėžia požiūrį, tai yra, apibrėžia požiūrį į požiūrį, išsako pastarojo požiūrio galimybes, taip pat pirmuoju požiūriu išsako požiūrio išgyventoją, visumos išgyventoją.

Įtampa išauga žemesniame sąmoningumo lygmenyje, išsiriša aukštesniame sąmoningumo lygmenyje.



2021 rugsėjo 04 d., 21:44 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 283-334 eilutės:

Ištakos

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio.

Trejybės ratas

  • Žmogaus ištakos yra Dievo šokio trejybės rate. Jisai, kaip toks, yra trilypis.
  • Trejybės ratas - požiūris (pasąmonė), požiūris į požiūrį (sąmonė), požiūris į požiūrį į požiūrį (sąmoningumas)
  • Grynasis sąmoningumas, trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
  • Dievo šokyje Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksniu +3 derinantis veiksnius +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
  • Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
  • Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.
  • Žinojimas (pasąmonė), nežinojimas (sąmonė) ir sąmoningumas sudaro trejybės ratą, Dievo tyrimo sandarą, jo išėjimo už savęs sandarą, kokia ta sandara yra be Dievo.
  • Išgyvenimo apytaka (ir sąmonė, ir Sūnaus aštuonerybė) išverčia Dievo trejybę.

Sūnaus kampas

  • Dievas už savęs reiškiasi mūsų sąmone - nežinojimu (Sūnumi). Užtat išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
  • Susivokiančio Sūnaus būklė - aštuonerybė - grindžia padalinimų ratą. Tėvas prideda požiūrius, Sūnus juo atima, užtat naujai prideda.
  • Aš esu besusivokiantis Sūnus. Išgyvenu Sūnaus aštuonerybę kaip padalinimų ratą. Išgyvenu požiūrių trejybės ratą kaip tris veiksmus.
  • Išgyvenimo apytaka nusako bendro žmogaus būklę, jo įvairiausias galimybes, kaip jisai gali amžinai bręsti ir plėtotis.
  • Grynasis sąmoningumas suprantamas kaip Dievo Sūnus, save suprantantis, kaip Aš, kaip žmogus, tame tarpe kur Dievo tuo tarpu nėra, kur Dievas dar tik atsiras, tarp besąlygiško Dievo už mūsų ir sąlygiško gerumo mumyse.
  • Sūnus supranta Tėvą, kaip Tave, užtat save supranta kaip Mane.
  • Sūnaus aštuonerybėje Tėvas požiūrius prideda, o Sūnus juos atima, tačiau taipogi juos pridėdamas.
  • Dievo šokyje požiūrio dvasia (žvilgsnis) ir sandara (nuostata) neskiriamos. Tiktai žmogui išsiskiria požiūrio išgyventojas ir išgyvenimo aplinkybės, laukas. Dievo Tėvo ir Sūnaus požiūriai sutampa Tėvui išeinant už savęs į Sūnų.

Dievo klausimą keičia Mano klausimas

  • Klausimo asmuo yra nebe Dievas, o Aš, kylantis iš sąlygų.
  • Ar savastis būtina? Savastis išeina už savęs, pasitraukia ir naujai atsiranda. Jinai išplaukia iš Dievo būtinumo, tad Dievas už ją pirmesnis. Užtai jinai išplaukia ne iš akivaizdumo, o iš betarpiškumo, iš dėmesio.
  • Iškyla žmogaus savastis, taip kad žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo, tarp savo valios ir Dievo valios.
  • Grynasis sąmoningumas išgyvena Dievo šokį klausimu Koks aš esu?

Dievas išsiskiria trejybe

  • Žmogus išplečia Dievą pakeisdamas nulybę kitais visko padalinimais, pirmiausia trejybės ratu. Dievo trejybė nusako tris veiksmus: +1, +2, +3.
  • Tėvas ir Sūnus suvokia Dvasią. O ką Dvasia suvokia? Veiksmai +1, +2, +3 išsako ką Tėvas, Sūnus, Dvasia bendrai suvokia: padalinimą. Būtent Dvasia +3 suvokia, kad Tėvo ir Sūnaus santykį nusako vienas iš aštuonių padalinimų.

Gyvenimo lygtis.

  • Dvasia - klausimas - Dievo veikla.
  • Atsakymas - esmė - meilė.
  • Kas aš esu? Esu mylimas. Riba tarp vidaus ir išorės, tarp Dievo mano gelmėse ir Dievo už manęs.

Išdava - vieningas, sąmoningas Dievas

  • Visi trys Dievo vieningumai: vienų vienas Dievas, bendrasis žmogus, plazdenanti Dvasia.
  • Sąmoningasis Dievas plazdenantis tarp sąmonės nežinojimo ir pasąmonės žinojimo.
  • Dievo šokio Dievas nėra sąmoningas, jisai strimagalvis. Mano Dievas, išgyvenimo apytakos Dievas, yra sąmoningas.
  • Koks yra Dievas? Sąmoningas (asmuo), nežinantis (eiga), žinantis (daiktas). Ar Dievas yra? Būtinai, tikrai galimai.
  • Sąmoningumas derina įsijautimą-žinojimą ir atsitokėjimą-nežinojimą. Grynas sąmoningumas yra tokia būsena esanti pirm žinojimo ir nežinojimo.
  • Pirmapradis Dievas yra grynas sąmoningumas.
  • Išryškėja Dievo prielaidos, būtent grynojo sąmoningumo prielaidos - žinojimas ir nežinojimas.

Žinojimo, nežinojimo, sąmoningumo kilmė Dievo šokyje

  • Grynas sąmoningumas tiria savo būtinumą klausimu, Koks aš esu? Sąmonės nežinojimas išreiškiamas pasąmonės žinojimu.
  • 10 Dievo įsakymų: 4 išreiškia nežinojimą, 6 išreiškia žinojimą.
2021 rugsėjo 04 d., 21:41 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 272-290 eilutės:

Yra septynios dorovės tyrimo pakopos. Tirdamas dorovę susiduriu su šiais klausimais:

  • Kas yra dorovė?
  • Kokia dorovės esmė?
  • Kaip išgyvename dorovę?
  • Kokius pasirinkimus išgyvename?
  • Kuris pasirinkimas esminis?
  • Kaip dorovė grindžia sąmoningėjimą?
  • Kaip išgyvenimais susiveda sandaros?

Dorovės tyrimo lygmenys atspindi suvokimo lygmenis, jų raidą, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, išėjimą už savęs iš savęs.


Dievo šokio išdavosŽmogusElgesysDorovės ištakosDorovėDorovės ratasViena


2021 rugsėjo 03 d., 16:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 105 eilutė:
  • Kaip savęs patikslinimas susijęs su smegenų numanymu, spėjimais, tad lūkesčiais?
2021 rugsėjo 03 d., 16:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 236 eilutė iš:
  • Reikšmė yra vidutinis tikslas, kuriuo gyvename ir išgyvename.
į:
  • Reikšmė yra vidutinis tikslas, kuriuo gyvename ir išgyvename, užtat akistatoje save patys tiksliname.
2021 rugsėjo 03 d., 16:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-8 eilutės iš

Ką išgyvename išgyvenimo apytaka?

Suprasti kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės.

į:

Kaip išgyvenimo apytaka sieja visą gyvenimą (kuriuo Dievas tiria) ir paskirą išgyvenimą (kuriuo Aš tiriu)?

Pridėtos 15-26 eilutės:
Pakeistos 64-67 eilutės iš

Naujai sudalinti šį puslapį

Dievo ir Mano tyrimai: Kaip išgyvenimo apytaka sieja visą gyvenimą (kuriuo Dievas tiria) ir paskirą išgyvenimą (kuriuo Aš tiriu)?

į:

Išgyvenimo apytakos pirminis tikslas: Mano ir Dievo tyrimai

Dievo tyrimas

  • Kaip Dievas tiria mumis?
  • Ar Dievo veikla - tyrimas - yra būtinas?
  • Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.
  • Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
  • Kaip Dievą (ir amžino gyvenimo pasirinkimą) suvokti kaip grynąjį sąmoningumą? Kaip pasirinkimą platesnio požiūrio?

Mano tyrimas

  • Kaip Dievo šokis grindžia Mane kaip tyrėją?
  • Kas yra išgyvenimo apytakos tyrėjas? Ar tai grynas sąmoningumas, savastis, žmogus ar Aš?
  • Kas yra žmogus?
  • Kokia žmogaus būklė?
  • Kaip trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai susiję su Mano tyrimu ?
  • Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?

Dievo ir Mano tyrimų sąsajos

  • Kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę Dievo tyrimu, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės Mano tyrimu?
Pakeistos 84-101 eilutės iš

Daiktas-Eiga-Asmuo: Kaip išgyvename šiuo trejybės atvaizdu?

Kituose puslapiuose gvildenu:

Naujai apžvelgti išgyvenimo apytakos tyrimą

Kaip mes save išgyvename?

  • Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?
į:
  • Kaip mes save išgyvename?
Pridėta 86 eilutė:
  • Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?
Pakeistos 90-95 eilutės iš

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

  • Apmąstyti svarbiausias sąvokas ir sandaras susijusias su išgyvenimo apytaka: Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis, ir t.t.
  • Įžvelgti kiekvienos sandaros vaidmenį.
  • Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
į:

Tyrimas išgyvenimais

  • Kaip išgyvenimais tiriame?
  • Ką išgyvenimais tiriame?
  • Kaip išgyvenimai išsako, Koks aš esu?
  • Kaip pasirinkimai išsako, Koks aš esu?

Tyrimo tikslas

  • Į kokį sąmoningumo išgyvenimą susiveda Dievo tyrimas?
  • Kaip iš šio tyrimo išplaukia mūsų pasirinkimai, dorovė ir visos sandaros?

Išgyvenimo apytakos vidutinis tikslas - visako patikrinimas, tad pagrindimas išgyvenimais

Permąstyti išgyvenimo apytakos esmę

  • Apmąstyti ir patikslinti ko tikiuosi iš išgyvenimo apytakos.
  • Apžvelgti ir nuolat tikslinti išgyvenimo apytakos esmę.

Tyrimo išsivystymas

  • Kaip savastis tiria, Koks aš esu?
  • Kaip išgyvenimą suprasti, kaip šį tyrimą?
  • Kaip išsiskiria žinojimas kažko ir nežinojimas kažko?
  • Kaip šis tyrimas sieja pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą tarpusavyje bei su savastimi?
Ištrintos 119-158 eilutės:

Išgyvenimo apytakos pirminis tikslas: Mano ir Dievo tyrimai

Dievo tyrimas

  • Kaip Dievas tiria mumis?
  • Ar Dievo veikla - tyrimas - yra būtinas?
  • Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.
  • Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
  • Kaip Dievą (ir amžino gyvenimo pasirinkimą) suvokti kaip grynąjį sąmoningumą? Kaip pasirinkimą platesnio požiūrio?

Mano tyrimas

  • Kaip Dievo šokis grindžia Mane kaip tyrėją?
  • Kas yra išgyvenimo apytakos tyrėjas? Ar tai grynas sąmoningumas, savastis, žmogus ar Aš?
  • Kas yra žmogus?
  • Kokia žmogaus būklė?
  • Kaip trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai susiję su Mano tyrimu ?
  • Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?

Tyrimas išgyvenimais

  • Kaip išgyvenimais tiriame?
  • Ką išgyvenimais tiriame?
  • Kaip išgyvenimai išsako, Koks aš esu?
  • Kaip pasirinkimai išsako, Koks aš esu?

Tyrimo tikslas

  • Į kokį sąmoningumo išgyvenimą susiveda Dievo tyrimas?
  • Kaip iš šio tyrimo išplaukia mūsų pasirinkimai, dorovė ir visos sandaros?

Išgyvenimo apytakos vidutinis tikslas - visako patikrinimas, tad pagrindimas išgyvenimais

Permąstyti išgyvenimo apytakos esmę

  • Apmąstyti ir patikslinti ko tikiuosi iš išgyvenimo apytakos.
  • Apžvelgti ir nuolat tikslinti išgyvenimo apytakos esmę.

Tyrimo išsivystymas

  • Kaip savastis tiria, Koks aš esu?
  • Kaip išgyvenimą suprasti, kaip šį tyrimą?
  • Kaip išsiskiria žinojimas kažko ir nežinojimas kažko?
  • Kaip šis tyrimas sieja pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą tarpusavyje bei su savastimi?
Pridėtos 126-131 eilutės:

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

  • Apmąstyti svarbiausias sąvokas ir sandaras susijusias su išgyvenimo apytaka: Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis, ir t.t.
  • Įžvelgti kiekvienos sandaros vaidmenį.
  • Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
2021 rugsėjo 03 d., 15:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 229 eilutė:

2021 rugsėjo 03 d., 15:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 243-246 eilutės:
  • Prasmė yra galutinis tikslas, kurį pasiekiame.
  • Reikšmė yra vidutinis tikslas, kuriuo gyvename ir išgyvename.
  • Įsimintinumas yra pradinis tikslas, kuriuo apžvelgiame.

Išgyvenimu išplečiame vidutinį tikslą, pripažįstame galutinį tikslą ir jį pakeičiame pradiniu tikslu.

2021 rugsėjo 03 d., 15:26 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 74-82 eilutės:

Permąstyti išgyvenimo apytakos esmę

  • Apmąstyti ir patikslinti ko tikiuosi iš išgyvenimo apytakos.
  • Apžvelgti ir nuolat tikslinti išgyvenimo apytakos esmę.

Suvokti išgyvenimo apytakos prasmę

  • Apmąstyti visumą.
  • Apmąstytyi kaip išgyvenimo apytaka susijusi su visuma.
  • Kaip paskiri išgyvenimai tarpusavyje susiję?
Pakeistos 95-118 eilutės iš

Sandaros

  • Sandaromis išsakyti išgyvenimus ir išgyvenimo apytaką.
  • Sudėlioti visus išgyvenimų nagrinėjimo kampus ir jų sandaras.
  • Kaip dorove suprasti, apibrėžti, išvesti ir susieti mūsų gyvenimą išsakančias sandaras?
  • Kokios sandaros palaiko įvairias išgyvenimo dalis? Kaip jos susidėlioja?

Netroškimai

  • Kaip netroškimai sieja elgesį ir dorovę?

Padalinimų ratas

  • Kaip veiksmai +1,+2,+3 išsako išgyvenimo galimybes?
  • Išgyvenimo matus susieti su padalinimų rato padalinimų išgyvenimu trimis veiksmais.
  • Kaip reiškinių apytaka išėjimu už savęs (atsitokėjimu sąmone požiūrių grandine ir įsijautimu pasąmone žmogaus ir Dievo požiūrių grandine) susijusi su padalinimų ratu (kuriuo Tėvas prideda požiūrius, o Sūnus atima požiūrius)?
  • Ar kiekvienas išgyvenimas pereina visą padalinimų ratą?

Atvaizdai

  • Kaip atvaizdai iškyla išgyvenime?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?

Aplinkybės

  • Kaip aplinkybės iškyla išgyvenime?
  • Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
  • Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?
  • Išrašyti tapatybės aplinkų įvairovę. Pradėti nagrinėti, kokių jų yra, kaip jos dalyvauja tapatybės kaitoje.

Trys kalbos

  • Kaip trys kalbos iškyla išgyvenime?
  • Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?
į:

Išgyvenimo apytakos pirminis tikslas: Mano ir Dievo tyrimai

Dievo tyrimas

  • Kaip Dievas tiria mumis?
  • Ar Dievo veikla - tyrimas - yra būtinas?
  • Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.
  • Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
  • Kaip Dievą (ir amžino gyvenimo pasirinkimą) suvokti kaip grynąjį sąmoningumą? Kaip pasirinkimą platesnio požiūrio?

Mano tyrimas

  • Kaip Dievo šokis grindžia Mane kaip tyrėją?
  • Kas yra išgyvenimo apytakos tyrėjas? Ar tai grynas sąmoningumas, savastis, žmogus ar Aš?
  • Kas yra žmogus?
  • Kokia žmogaus būklė?
  • Kaip trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai susiję su Mano tyrimu ?
  • Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?

Tyrimas išgyvenimais

  • Kaip išgyvenimais tiriame?
  • Ką išgyvenimais tiriame?
  • Kaip išgyvenimai išsako, Koks aš esu?
  • Kaip pasirinkimai išsako, Koks aš esu?

Tyrimo tikslas

  • Į kokį sąmoningumo išgyvenimą susiveda Dievo tyrimas?
  • Kaip iš šio tyrimo išplaukia mūsų pasirinkimai, dorovė ir visos sandaros?

Išgyvenimo apytakos vidutinis tikslas - visako patikrinimas, tad pagrindimas išgyvenimais

Permąstyti išgyvenimo apytakos esmę

  • Apmąstyti ir patikslinti ko tikiuosi iš išgyvenimo apytakos.
  • Apžvelgti ir nuolat tikslinti išgyvenimo apytakos esmę.

Tyrimo išsivystymas

  • Kaip savastis tiria, Koks aš esu?
  • Kaip išgyvenimą suprasti, kaip šį tyrimą?
  • Kaip išsiskiria žinojimas kažko ir nežinojimas kažko?
  • Kaip šis tyrimas sieja pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą tarpusavyje bei su savastimi?

Išgyvenimo apytakos galutinis tikslas - jo prasmė

Suvokti išgyvenimo apytakos prasmę - bendrystę paskirais išgyvenimais

  • Apmąstyti visumą.
  • Apmąstytyi kaip išgyvenimo apytaka susijusi su visuma.
  • Kaip paskiri išgyvenimai tarpusavyje susiję?
Pridėtos 149-152 eilutės:


Ištrintos 228-264 eilutės:

Išgyvenimo apytakos tikslas: Mano ir Dievo tyrimai

Dievo tyrimas

  • Kaip Dievas tiria mumis?
  • Ar Dievo veikla - tyrimas - yra būtinas?
  • Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.
  • Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
  • Kaip Dievą (ir amžino gyvenimo pasirinkimą) suvokti kaip grynąjį sąmoningumą? Kaip pasirinkimą platesnio požiūrio?

Mano tyrimas

  • Kaip Dievo šokis grindžia Mane kaip tyrėją?
  • Kas yra išgyvenimo apytakos tyrėjas? Ar tai grynas sąmoningumas, savastis, žmogus ar Aš?
  • Kas yra žmogus?
  • Kokia žmogaus būklė?
  • Kaip trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai susiję su Mano tyrimu ?
  • Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?

Tyrimas išgyvenimais

  • Kaip išgyvenimais tiriame?
  • Ką išgyvenimais tiriame?
  • Kaip išgyvenimai išsako, Koks aš esu?
  • Kaip pasirinkimai išsako, Koks aš esu?

Tyrimo tikslas

  • Į kokį sąmoningumo išgyvenimą susiveda Dievo tyrimas?
  • Kaip iš šio tyrimo išplaukia mūsų pasirinkimai, dorovė ir visos sandaros?

Tyrimo išsivystymas

  • Kaip savastis tiria, Koks aš esu?
  • Kaip išgyvenimą suprasti, kaip šį tyrimą?
  • Kaip išsiskiria žinojimas kažko ir nežinojimas kažko?
  • Kaip šis tyrimas sieja pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą tarpusavyje bei su savastimi?


Pridėtos 241-242 eilutės:

Išgyvenimo apytaka tris neapibrėžtus Dievo išeities taškus išsako kaip tris apibrėžtus tikslus - pradinį tikslą : tyrimą iš kurio viskas išplaukia, vidutinį tikslą: patikrinimą visako išgyvenimais, galutinį tikslą: tverimą išgyvenimų sąsajų pasaulio.

2021 rugsėjo 03 d., 15:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-73 eilutės iš

Sandaros: Kaip sandaros sieja visą gyvenimą ir paskirą gyvenimą?

  • Kaip iškyla sandaros - apytakos, troškimai, netroškimai, atjautos, pertvarkymai, ženklų savybės?
  • Iš ko susideda išgyvenimas, iš kokių dalių ir klodų?
  • Palyginti išgyvenimo matus (žinojimo rūmų išdėstymu, taip pat išskiriant pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir reiškinius sandaromis (kaip kad brėžinyje šiame puslapyje). Naujai perdaryti brėžinį.

Kokia išgyvenimo eiga?

  • Kaip išgyvenimo apytaka sieja viso gyvenimo brandą ir paskiro išgyvenimo brandos šuolį?

Ką atveria dorovė?

į:
Pakeistos 71-75 eilutės iš

Patikslinama pasaulėžiūra: Kaip išgyvenimas patikslina žievės stulpelį, jo vaizdinį pasaulio?

į:
2021 rugsėjo 03 d., 15:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-22 eilutės iš

Pagrindiniai darbai

į:

Sutvarkyti tyrimą

Sutvarkyti šį puslapį

Ištrintos 28-46 eilutės:

Pagrindiniai klausimai

Pridėtos 53-82 eilutės:

Naujai sudalinti šį puslapį

Dievo ir Mano tyrimai: Kaip išgyvenimo apytaka sieja visą gyvenimą (kuriuo Dievas tiria) ir paskirą išgyvenimą (kuriuo Aš tiriu)?

Daiktas-Eiga-Asmuo: Kaip išgyvename šiuo trejybės atvaizdu?

Sandaros: Kaip sandaros sieja visą gyvenimą ir paskirą gyvenimą?

  • Kaip iškyla sandaros - apytakos, troškimai, netroškimai, atjautos, pertvarkymai, ženklų savybės?
  • Iš ko susideda išgyvenimas, iš kokių dalių ir klodų?
  • Palyginti išgyvenimo matus (žinojimo rūmų išdėstymu, taip pat išskiriant pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir reiškinius sandaromis (kaip kad brėžinyje šiame puslapyje). Naujai perdaryti brėžinį.

Kokia išgyvenimo eiga?

  • Kaip išgyvenimo apytaka sieja viso gyvenimo brandą ir paskiro išgyvenimo brandos šuolį?

Ką atveria dorovė?

Patikslinama pasaulėžiūra: Kaip išgyvenimas patikslina žievės stulpelį, jo vaizdinį pasaulio?

Naujai apžvelgti išgyvenimo apytakos tyrimą

2021 rugsėjo 03 d., 14:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 288-289 eilutės:

Dievą ir žmogų (ir visus asmenis) sieja jų tyrimai.

2021 rugsėjo 03 d., 14:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 38 eilutė:
  • Palyginti išgyvenimo matus (žinojimo rūmų išdėstymu, taip pat išskiriant pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir reiškinius sandaromis (kaip kad brėžinyje šiame puslapyje). Naujai perdaryti brėžinį.
Ištrintos 46-51 eilutės:

Naujos tyrimo kryptys

  • Palyginti išgyvenimo matus (žinojimo rūmų išdėstymu, taip pat išskiriant pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir reiškinius sandaromis (kaip kad brėžinyje šiame puslapyje). Naujai perdaryti brėžinį.
  • Išsiaiškinti kaip sandaros susijusios su neapibrėžtumu ir apibrėžtumu, su požiūrių grandine ir žmogaus be Dievo požiūrių grandine, su žmogaus ir Dievo santykiais, su keturiais asmenimis, su pasąmone, sąmone, sąmoningumu.
  • Sutvarkyti užrašus apie sandaras - atskirti kas susiję su išgyvenimo apytaka, kas perkeltina į sandarų atitinkamus puslapius.
  • Naujai apmąstyti išgyvenimų pavyzdžius, į juos įsijausti, suprasti ką jie pasako apie išgyvenimą ir jo galimybes, jo sudėtį ir eigą.
Pakeista 134 eilutė iš:

Kaupti duomenis

į:

Kaupti ir apmąstyti duomenis

Pakeistos 136-137 eilutės iš
į:
  • Naujai apmąstyti išgyvenimų pavyzdžius, į juos įsijausti, suprasti ką jie pasako apie išgyvenimą ir jo galimybes, jo sudėtį ir eigą.
Pridėtos 286-287 eilutės:

Dievo ir Mano tyrimais išsiskiria Dievo tiriamas mano visas gyvenimas ir Mano tiriamas paskiras išgyvenimas. Užtat Aš trejybės ratą išgyvenu kaip begalinį sąlygišką patikslinimą.

2021 rugsėjo 03 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 41 eilutė iš:
  • Kaip išgyvenimas patikslina žievės stulpelį, jo modelį pasaulio?
į:
  • Kaip išgyvenimas patikslina žievės stulpelį, jo vaizdinį pasaulio?
Ištrinta 110 eilutė:
2021 rugsėjo 03 d., 14:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 41 eilutė:
  • Kaip išgyvenimas patikslina žievės stulpelį, jo modelį pasaulio?
2021 rugsėjo 03 d., 14:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 85-90 eilutės:

Kaip mes save išgyvename?

  • Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?
  • Kaip dvigubai išgyvename, savimi (pasąmone) ir Dievu (sąmone)?
  • Kaip Dievas mus išgyvena?
  • Kaip pasirinkimų ir pasimokymų galimybė iškyla išjaučiant galimybes pirm ir po išgyvenimo?
Pridėtos 97-136 eilutės:

Kaip išgyvenimas grindžia pokalbį, pasitarimą, dialogą?

  • Kaip pasitarimas vyksta padalinimuose, tarp sąmonės ir pasąmonės?
  • Kaip pasitarimą suprasti kaip apytakos (kaip antai žinojimo rūmų) dviejų sparnų (pasąmonės ir sąmonės) siejimą padalinimu (kaip kad prijungtinių funktorių seka)?
  • Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia?
  • Kaip pasitarimas vyksta įsijaučiant ir atsitokėjant, geranoriškai ir negeranoriškai bendraujant?
  • Palyginti mano pranešimus apie sąmoningumą, pokalbį, ir vaidą - laisvą valią ir likimą.
  • Kaip pasitarimas susijęs su savęs išgyvenimu (kitu kampu, nežinojimo kampu)?

Sandaros

  • Sandaromis išsakyti išgyvenimus ir išgyvenimo apytaką.
  • Sudėlioti visus išgyvenimų nagrinėjimo kampus ir jų sandaras.
  • Kaip dorove suprasti, apibrėžti, išvesti ir susieti mūsų gyvenimą išsakančias sandaras?
  • Kokios sandaros palaiko įvairias išgyvenimo dalis? Kaip jos susidėlioja?

Netroškimai

  • Kaip netroškimai sieja elgesį ir dorovę?

Padalinimų ratas

  • Kaip veiksmai +1,+2,+3 išsako išgyvenimo galimybes?
  • Išgyvenimo matus susieti su padalinimų rato padalinimų išgyvenimu trimis veiksmais.
  • Kaip reiškinių apytaka išėjimu už savęs (atsitokėjimu sąmone požiūrių grandine ir įsijautimu pasąmone žmogaus ir Dievo požiūrių grandine) susijusi su padalinimų ratu (kuriuo Tėvas prideda požiūrius, o Sūnus atima požiūrius)?
  • Ar kiekvienas išgyvenimas pereina visą padalinimų ratą?

Atvaizdai

  • Kaip atvaizdai iškyla išgyvenime?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?

Aplinkybės

  • Kaip aplinkybės iškyla išgyvenime?
  • Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
  • Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?
  • Išrašyti tapatybės aplinkų įvairovę. Pradėti nagrinėti, kokių jų yra, kaip jos dalyvauja tapatybės kaitoje.

Trys kalbos

  • Kaip trys kalbos iškyla išgyvenime?
  • Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?

Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?

  • Išsakyti visa ką mes išgyvename.
  • Kas daugiau yra gyvenime be išgyvenimų?
  • Kaip išgyvenimas išreiškia asmenį (bendrą žmogų)?
  • Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
  • Kaip asmenybė (paskiras žmogus) susideda iš paskirų išgyvenimų?
Ištrintos 247-296 eilutės:

Sandaros

Sandaros

  • Sudėlioti visus išgyvenimų nagrinėjimo kampus ir jų sandaras.
  • Sandaromis išsakyti išgyvenimus ir jų apytaką.
  • Sandarų tyrimas Kaip dorove suprasti, apibrėžti, išvesti ir susieti mūsų gyvenimą išsakančias sandaras?
  • Kokios sandaros palaiko įvairias išgyvenimo dalis? Kaip jos susidėlioja?
  • Kaip sandaros išreiškia ką išgyvename?
  • Kaip išgyvenimo apytaka iškyla požiūriai ir sandaros?
  • Kaip apibrėžti, išvesti ir susieti mūsų gyvenimą išsakančias sandaras?
  • Kaip netroškimai sieja elgesį ir dorovę?
  • Kaip mes save išgyvename?
  • Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?
  • Kaip dvigubai išgyvename, savimi (pasąmone) ir Dievu (sąmone)?
  • Kaip Dievas mus išgyvena?
  • Kaip pasirinkimų ir pasimokymų galimybė iškyla išjaučiant galimybes pirm ir po išgyvenimo?
  • Ar kiekvienas išgyvenimas pereina visą padalinimų ratą?
  • Kaip reiškinių apytaka išėjimu už savęs (atsitokėjimu sąmone požiūrių grandine ir įsijautimu pasąmone žmogaus ir Dievo požiūrių grandine) susijusi su padalinimų ratu (kuriuo Tėvas prideda požiūrius, o Sūnus atima požiūrius)?
  • Išgyvenimo matus susieti su padalinimų rato padalinimų išgyvenimu trimis veiksmais.
  • Kaip veiksmai +1,+2,+3 išsako išgyvenimo galimybes?
  • Kaip atvaizdai iškyla išgyvenime?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Kaip aplinkybės iškyla išgyvenime?
  • Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
  • Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?
  • Išrašyti tapatybės aplinkų įvairovę. Pradėti nagrinėti, kokių jų yra, kaip jos dalyvauja tapatybės kaitoje.
  • Kaip trys kalbos iškyla išgyvenime?
  • Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?

Išdavos apie gyvenimą

Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?

  • Išsakyti visa ką mes išgyvename.
  • Kas daugiau yra gyvenime be išgyvenimų?
  • Kaip išgyvenimas išreiškia asmenį (bendrą žmogų)?
  • Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
  • Kaip asmenybė (paskiras žmogus) susideda iš paskirų išgyvenimų?

Pasitarimas

  • Kaip pasitarimas (dialogas) vyksta padalinimuose, tarp sąmonės ir pasąmonės?
  • Kaip pasitarimą suprasti kaip apytakos (kaip antai žinojimo rūmų) dviejų sparnų (pasąmonės ir sąmonės) siejimą padalinimu (kaip kad prijungtinių funktorių seka)?
  • Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia?
  • Kaip pasitarimas vyksta įsijaučiant ir atsitokėjant, geranoriškai ir negeranoriškai bendraujant?
  • Palyginti mano pranešimus apie sąmoningumą, pokalbį, ir vaidą - laisvą valią ir likimą.
  • Kaip pasitarimas susijęs su savęs išgyvenimu (kitu kampu, nežinojimo kampu)?

2021 rugsėjo 03 d., 14:22 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 224-225 eilutės:
Ištrintos 226-228 eilutės:
  • Kaip išsiskiria ketverybės du atvaizdai?

Aplinkybės

Pakeistos 231-255 eilutės iš

Trys kalbos

į:
  • Kaip trys kalbos iškyla išgyvenime?
  • Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?
2021 rugsėjo 03 d., 14:11 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 215-225 eilutės:

Aštuongubas kelias

  • Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
  • Kaip suderinti laipsnynus su aplinkybėmis ir būtent aplinkybių eilės tvarką? Pavyzdžiui, linksnius berods rikiuoja: asmuo, daiktas, eiga. Kaip suprasti?
  • Kaip mūsų akimis suvokti Dievo nusistatymą, vykdymą ir permąstymą? Kaip tai sieja aštuonerybę, kaip sieja dvi aštuongubo kelio puses?
  • Kaip laipsnynas ir šešerybė skirtingai derina besąlygiškus ir sąlygiškus požiūrius?
  • Koks ryšys tarp išgyvenimų rūšių ir laipsnyno?
  • Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo aštuongubame kelyje ir jo laipsnynuose?

Atjauta - pakartotinas išgyvenimas - savęs išgyvenimas

Ištrintos 218-219 eilutės:
  • Kaip mylime?
  • Ar atjauta įveda dvilypį požiūrį?
Pakeistos 221-240 eilutės iš

Atjautos - antrinės sandaros

  • Kaip Dievas troškimais išgyvendamas pirmąsias sandaras grindžia antrines sandaras?
  • Kaip šešios atjautos išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
  • Kaip lygmenų poros, permainos ir ženklų savybės susijusios su pertvarkymais?
  • Kaip ženklų savybės susijusios su dešimt Dievo įsakymų?
  • Šeši pertvarkymai palaiko trejybės kryptį, dvi kitas jos kryptis, ir taip pat tris priešingas kryptis. Kaip suprasti?
  • Kaip suderinti antrinių sandarų supratimą Dievo atjauta (4+6) ir kubu (sandais 2x3x4)?
  • Ar reikalingas šešeriopas skirtumas tarp senos ir naujos savasties? Ar tai šešios išgyvenimą išreiškiančios atjautos?
  • Kaip šeši pertvarkymai susiję su lygmenų poromis?

Padalinimų ratas Kaip veikia padalinimų rato veiksmai?

į:
  • Ar kiekvienas išgyvenimas pereina visą padalinimų ratą?
  • Kaip reiškinių apytaka išėjimu už savęs (atsitokėjimu sąmone požiūrių grandine ir įsijautimu pasąmone žmogaus ir Dievo požiūrių grandine) susijusi su padalinimų ratu (kuriuo Tėvas prideda požiūrius, o Sūnus atima požiūrius)?
Ištrintos 224-228 eilutės:
2021 rugsėjo 03 d., 13:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1482 eilutė iš:

Išgyvename netroškimais: valią vertybėmis, širdį lūkesčiais, protą abejonėmis, kūną poreikiais. Išgyvename tuo kas mus pakeičia, tad savimi.

į:

Išgyvename netroškimais: valią vertybėmis (kodėl), širdį lūkesčiais (kaip), protą abejonėmis (koks), kūną poreikiais (ar). Išgyvename tuo kas mus pakeičia, tad savimi.

2021 rugsėjo 03 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 205-208 eilutės iš

Apytaka

  • Kaip apytaką išsako sandaros?

Išgyvenimo kampai

į:

Sandaros

Ištrintos 206-210 eilutės:

Vienumas

  • Išmąstyti keturias vienumo sampratas.

Sandaros

Pakeistos 214-229 eilutės iš

Netroškimai

Lūkesčiai

  • Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
  • Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
  • Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
  • Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
  • Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?
į:
  • Kaip netroškimai sieja elgesį ir dorovę?
Pridėtos 1481-1482 eilutės:

Išgyvename netroškimais: valią vertybėmis, širdį lūkesčiais, protą abejonėmis, kūną poreikiais. Išgyvename tuo kas mus pakeičia, tad savimi.

2021 rugsėjo 02 d., 19:42 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 326-328 eilutės:

Tu

  • Kaip išgyvenimais atsiranda kiti paskiri žmonės, Tu?
Ištrintos 333-340 eilutės:

Žinojimo rūmai

  • Žinojimo rūmais sulyginti Dievo požiūrį, Dievo šokį, su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su išgyvenimo apytaka.
  • Kaip kertinė vertybė - asmenybės pagrindas, tampa asmenybės žinojimo rūmų pagrindu?
  • Kaip matematika išsako meilę, Dievo kertinę vertybę, kiekvieno iš mūsų kertinę vertybę?
  • Išgyvenimo apytaką suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus ir įvardinti asmens raiškas.
  • Kaip išgyvenimą suprasti kaip žaidimo pirmtaką?
  • Fresh Air: Susieti dalyvių išgyvenimus ir jų išsiaiškinimo būdus.
2021 rugsėjo 02 d., 19:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 36-37 eilutės:
Pridėta 42 eilutė:
  • Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
Ištrintos 197-201 eilutės:

Išgyvenimo apytakos visuma

  • Išmąstyti išgyvenimo apytaką, išsakančią visa, ką išgyvename.
  • Išryškinti išgyvenimų eigą.
  • Išmąstyti išgyvenimo dalis ir klodus.
2021 rugsėjo 02 d., 19:31 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 72-75 eilutės:

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

  • Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
Pridėtos 80-82 eilutės:
  • Kaip paskiri išgyvenimai tarpusavyje susiję?

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

Pakeistos 85-88 eilutės iš

Apmąstyti kaip išgyvenimo apytaka grindžia išgyvenimą.

  • Kaip paskiri išgyvenimai tarpusavyje susiję?
į:
  • Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.

Duomenų ir minčių rinkimas

Ištrintos 91-92 eilutės:

Duomenų ir minčių rinkimas

2021 rugsėjo 02 d., 19:29 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 88-97 eilutės:
  • Kaip išgyvenimas susijęs su asmeniu ir asmenybe, su jų branda ar nebranda?

Suprasti išgyvenimą

  • Įsijausti į savo išgyvenimus, suvokti jų pasekmes, pagauti jų prasmę.
  • Suprasti trijų veiksmų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) vaidmenis išgyvenime.
  • Apmąstyti visus išgyvenimų reiškinius.

Išmąstyti išgyvenimo eigą

  • Suprasti eigos pakopas.
  • Suprasti kaip sandaros sudalyvauja kiekvienoje išgyvenimo pakopoje.
2021 rugsėjo 02 d., 19:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 15 eilutė iš:

Išgyvenimo apytaka yra antra iš keturių apytakų, išreiškiančių Dievo būtinumo tyrimą.

į:

Išgyvenimo apytaka yra antra iš keturių apytakų išreiškiančių Dievo būtinumo tyrimą.

2021 rugsėjo 02 d., 19:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-19 eilutės:
Ištrintos 20-21 eilutės:
2021 rugsėjo 02 d., 19:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 31 eilutė:
  • Kaip padalinimų ratas sieja Dievo išgyvenimą (požiūrių grandinės asmenimis) ir žmogaus išgyvenimą (žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės suvokimo lygmenimis)?
Ištrintos 215-224 eilutės:

Požiūrių grandinė

  • Suvesti puslapius apie požiūrių grandinę: Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Pasiklydęs vaikas
  • Kaip požiūrių grandinė grindžia išgyvenimo apytaką?
  • Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?
  • Kaip požiūrių grandinė išdėlioja visko žinojimą?
    • Kas yra sąlygiškumas ir kaip jisai vystosi požiūrių grandine?
    • Kaip požiūrių grandinė išreiškia ne tik mano, kaip paskiro žmogaus, bet visų žmonių būklę?
    • Kuria prasme požiūrių grandinė sutampa ir su Dievo požiūriu, kaip yra, ir yra netgi dalis jo požiūrio?
    • Kaip požiūrių grandine susieti su keturių asmenų šešiais pokalbiais ir su tuo, kaip asmeniniais požiūriais išgauti besąlygišką Dievo požiūrį?
2021 rugsėjo 02 d., 18:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 173-177 eilutės iš
  • Ieškoti dorovės sąvokų
    • Susipažinti su Toulmin? ir dorovės rėmus, protavimo sąsajas su dorove.
    • Susipažinti su Bourdieu? sąvokomis ir bandyti jas pritaikyti apibūdinant visuomenės įtaką dorovei.
    • Susipažinti su Foucault mintimis apie tiesos režimus ir bandyti jas pritaikyti.
į:
Ištrintos 214-259 eilutės:

Išgyvenimo apytakos prielaidos

Išgyvenimo apytakos ištakos

Dorovės ištakos

Dievo šokio išdavos Kaip Dievo šokis grindžia žmogų, jo elgesį ir dorovę?

  • Dievo įsakymai: Pertvarkymai, Ženklų savybės. Kaip Dievo įsakymas grindžia dorovę?
  • Kaip grynasis sąmoningumas toliau plėtoja Dievo šokį?
  • Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau?
  • Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?
  • Kaip Dievo šokio pagrįstas suvokimas yra asmens ir Mano trejybės atvaizdo (daiktu, eiga, asmeniu) išplėstas savęs suvokimu, bendru suvokimu, susikalbėjimu, tad suvokimo lygmenimis, jų ketverybe?

Dievas

  • Kokios Dievo reikšmės?
    • Koks yra išeities-išvesties taško ir sueities-suvesties taško santykis?
  • Koks Dievo Sūnaus vaidmuo išgyvenimo apytakoje?
    • Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?
  • Koks Dievo ir žmogaus santykis?
    • Kaip išgyvenimo apytaka sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
    • Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
    • Kaip suderinti Dievą ir laisvę?
    • Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
    • Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
  • Kaip išgyvename Dievo sąmoningumą?
    • Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
    • Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
    • Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
    • Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
    • Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?
2021 rugsėjo 02 d., 18:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 35 eilutė:
Pakeistos 37-38 eilutės iš
  • Kokia prasmė Dievo valios vykdymo rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu?
į:
2021 rugsėjo 02 d., 18:32 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 16-25 eilutės:
  • Tyrimo darbai
  • Duomenų ir minčių rinkimas
  • Išgyvenimo apytakos prielaidos
  • Išgyvenimo klodai
    • Pasąmonė (elgesys)
    • Sąmonė (dorovė)
    • Sąmoningumas (išgyvenimas)
  • Sandaros
  • Gyvenimas
Pakeista 29 eilutė iš:
  • Kaip išgyvenimo apytaka išverčia Dievo šokį?
į:
Pakeistos 34-35 eilutės iš
  • Kaip trys balsai reiškiasi išgyvenime?
  • Kokius pasirinkimus išgyvename?
į:
Pakeista 37 eilutė iš:
  • Kaip žinojimo rūmai išverčia išgyvenimo apytaką?
į:
2021 rugsėjo 02 d., 18:30 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 1489-1515 eilutės:

Išdavos

Tyrimas Koks Aš esu (Dievas)? priveda prie klausimo (teiginio), Kaip Tu esi (Dievas)?

  • Išvystome Dievo ir Tavo sampratas: "Tu esi Dievas" būtent apibrėžiant pažinovą, dorovės išdavą.
  • Priveda prie tos minties, kad aš, netobulas, galiu kaip toks būti Dievui reikalingas.
  • Leidžia save, Dievą ir kitus suprasti, kaip Tave.
  • Leidžia įsivaizduoti Dievo požiūrį, bet sąlygiškai, kurioje nors plotmėje, asmenybėje ar moksle, tad leidžia įsivaizduoti sąlygišką visumą.
  • Žinojimo rūmai: Žaidimas: klausimas -> atsakymas.
  • Suvokiame Dievo pranašumą ir savo ribotumą, pripažįstame Tavo svarbą. Išpuoselėjame Tavo sampratą ir savo išgyvenimus išsakome sandaromis.
  • Žaidimas apverčia išgyvenimą, taip kad pradedame nuo galo. Vietoj, kad eiti nuo elgesio (žinojimo) į dorovę (nežinojimą), einame nuo klausimo (nežinojimo) į atsakymą (žinojimą).
  • Žmogaus asmenybė - kertinė vertybė - išsakoma jo asmeniškų žinojimo rūmų. O kiekvienuose žinojimo rūmuose glūdi matematinis branduolys.

Išgyvenimo apytaka yra bendro žmogaus žinojimo rūmai

  • Išgyvenimo apytaka išsako ypatingus žinojimo rūmus (Jėzaus žinojimo rūmus) kuriais bendraujama su bendru žmogumi, tai yra, su savimi kaip su pažinovu. Tai bendras savęs tyrimo būdas: dorovė. Tai bendravimas su savimi: paskiru ir bendru žmogumi. Mylėk artimą kaip save patį. O kontekstas yra: Tu turi savo tyrimo būdą, tad tai veda į visas asmenybes, visus mokslus.
  • Šie rūmai susideda iš visų sandarų (sandaros yra savęs tyrimo būdai): 4 netroškimų, 6 atjautų, taip pat aštuonerybę sudaro padalinimų ratas - aštuoni padalinimai nuo 0-bės iki 7-bės ir taip pat veiksnių trejybės ratas. Užtat mes iš vidaus išgyvename 24 lygtis = 3 veiksnius x 8 padalinimus. Ir šie išgyvenimai atitinka visus 24 žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdus, tad juos išgyvena, tai yra 2 x 12. Žinojimo rūmuose dar yra trys būdai - asmenys - Dievas (pradžia), Aš (vidurys), Tu (pabaiga).

Žinojimo rūmai: Gyvenimo žaidimas

  • Dorovė: Games should reflect our real desires rather than having our wishes match the game. This is the basis for moral feelings: Expectations not matching up to our wishes is the basis for worldmaking, the boundary of self and world.
  • Morality -> are we dictating the game based on reality - keeping it tentative? Is the game taking over?

Žinojimo rūmai: Matematika

  • Amžino gyvenimo branda yra asimetriškai atsiskleidžianti, kaip kad simpleksai. O gyvenimo įtampos iškyla ir pranyksta, simetriškai, kaip kad koordinačių sistemomis. Tad išgyvenimas susidaro iš įtampos simetrinio klodo ir brandos asimetrinės esmės, branduolio. Tad matematika išreiškia gyvenimą - išgyvenimus - ir žinojimo rūmai tai naujai suveda, mokslu.

2021 rugsėjo 02 d., 18:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 39 eilutė:
  • Kaip išgyvenimo apytaka išverčia Dievo šokį?
Pridėta 47 eilutė:
  • Kaip žinojimo rūmai išverčia išgyvenimo apytaką?
2021 rugsėjo 02 d., 18:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 44-45 eilutės iš
  • Koks pasirinkimų vaidmuo?
į:
  • Kokius pasirinkimus išgyvename?
  • Kokia prasmė Dievo valios vykdymo rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu?
2021 rugsėjo 02 d., 18:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 44 eilutė:
  • Koks pasirinkimų vaidmuo?
2021 rugsėjo 01 d., 18:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 31-32 eilutės iš

Tyrimo darbai

į:

Pagrindiniai darbai

  • Naujai apžvelgti išgyvenimo apytakos tyrimą.
  • Sutvarkyti šį puslapį ir juo apžvelgti kituose puslapiuose vystomas tyrimo dalis.
  • Apžvelgti, pertvarkyti ir brėžiniais pristatyti puslapiuose surašytus klausimus.
  • Šiame puslapyje apžvelgti pagrindinius klausimus.

Pagrindiniai klausimai

  • Kaip išgyvenimo apytaka sieja Mano ir Dievo tyrimus?
  • Kaip iškyla sandaros - apytakos, troškimai, netroškimai, atjautos, pertvarkymai, ženklų savybės?
  • Kaip išgyvenimo apytaka sieja viso gyvenimo brandą ir paskiro išgyvenimo brandos šuolį?
  • Kaip trys balsai grindžia trinarį žmogų?
  • Kaip trys balsai reiškiasi išgyvenime?
Ištrintos 49-59 eilutės:

Aprašyti tyrimą

  • Apžvelgti visą savo tyrimą.
  • Naujai išmąstyti tyrimą.
  • Suskaidyti tyrimą į paskirus puslapius.

Apžvelgti klausimus

  • Išrašyti visus puslapius aprašančius išgyvenimo apytaką.
  • Kiekvieną puslapį nusakyti atitinkamu klausimu.
  • Peržiūrėti klausimus, atrinkti svarbiausius, naujai sudėlioti puslapius.
  • Brėžiniu apžvelgti klausimus.
2021 rugsėjo 01 d., 16:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 986 eilutė:
  • Kas Dievu rūpi, ką jis tiki, kam jis paklūsta? Kaip suprasti? Kaip Dievo paklusimas susijęs su malda? Kaip malda suveda mūsų ir Dievo rūpėjimą, tikėjimą, paklusimą? Malda išsako mūsų vienumą. Dievui rūpi mūsų vienumas, jisai tiki mūsų vienumą, jis paklūsta mūsų vienumui. Jėzaus lūkestis yra, kad mes visi esame viena. Dievas per Sūnų rūpinasi, tiki, paklūsta. Tam yra Dievo vaidmenys.
2021 rugsėjo 01 d., 15:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1606-1613 eilutės:

Sulyginus pasąmonę ir tinklą, sąmonę ir medį, sąmoningumą ir seką, ir išgyvenimą supratus kaip atsiskledimą ir užsiskleidimą:

  • tinklas - medis
  • tinklas - seka
  • medis - seka
  • seka - medis
  • seka -tinklas
  • medis - tinklas
2021 rugsėjo 01 d., 15:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1515-1539 eilutės:
  • Trys balsai atsiveria ir išsiskiria keturiomis pakopomis, tai daro su Dievu, pasiekia Dievą, o viršūnėje Dievas pasitraukia, buvimas tampa nebuvimu, užsisklendžia trejybės ratas.
  • Kaip trys balsai sieja visą gyvenimą ir paskirą išgyvenimą?
  • Dievas yra Dieve (Tėvas), asmenyje (Sūnus), asmenybėse (Dvasia). Kur Dievas pasaulyje? Dievas pasitraukia, pasaulis yra jo nebuvimas. Dievui buvimas ir nebuvimas sutampa. Užtat šiuo pagrindu užsiskleidžia trejybės ratas.
  • Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
  • Išgyvenimo apytaka pagrįsta betarpiškumu - nulybės atvaizdu. Betarpiškumas grindžia dėmesį, o dėmesio sklaida grindžia brandą.
  • Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
  • Savastis yra pasąmonė, ją sąmonė persako bendrybėmis, kad nesiribotumėme savimi, o sąmoningumas suderina, kad atitiktų.
  • Trejybės ratas supina tris balsus kaip kasas.
  • Dievas ar gamta įrašo dovanas asmenybei kuriomis ji sutinka gyvenimą kuomet įsijungia sąmoningumas. Betgi esminė dovana yra sąmonei duota širdies tiesų kalba kuriai visaip teiktina pirmenybė. Tad asmenybės dovanos neesminės nes yra geresnių.
  • Žmogui išsiskiria jo ilgalaikis atsiskleidimas ir tuometinis išgyvenimas. Dievui tai yra tas pats dalykas. Nes žmogui tai vyksta ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. O Dievas atsiskleidžia nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe.
  • The human is the bystander who is given this to live, experience and ponder. We likewise take up the question, "Am I necessary?", alongside God, by sharing the perspective of everything.
  • Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas. O pasąmonė ir šiaip savaime plečiasi. Tad reikia ieškoti santykio tarp savaiminės pasąmonės ir išugdytos pasąmonės. Yra bendrystė ir vienu pagrindu ir kitu pagrindu ir renkamės tarp jų. Tai pasirinkimas tarp šiaip gyvenimo ir amžino gyvenimo.
  • Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės
  • Gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.
  • Išgyvenimo apytaka amžinas gyvenimas reiškiasi gyvenimiškiau kaip Mano amžina branda.
  • Išgyvenimo apytaką išmąstyti trejybės atvaizdu: savastis yra pasirinktas daiktas (pasąmonė), pasirinkta eiga (sąmonė), renkantis asmuo (sąmoningumas). Pasirinktas daiktas veda į valią. Pasirinkta eiga veda į ištakas, tad į Dievą. Tai yra esmės ieškojimai.
  • Išgyvenimo apytaka pagrįsta Sūnaus požiūriu. Jo kampu gali būti visa eilė aukštesnių ir žemesnių lygmenų, santvarkų santvarkose.
  • Kaip neapibrėžtumą ir jo tris reikšmes suvokti tiek galimybių požiūriu, tiek Dievo požiūriu? Ar tai šešerybė?
  • Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?
  • Kaip iškyla požiūrio pažinovas - Dievas (už savasties) ar žmogus (savastyje) - kuriam požiūris priskirtas?
  • Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais.
  • Protas sulygina. Dvejonė nustato.
  • Dorovės ratas. Vertybiniai klausimai.
  • Pasąmonė, sąmonė. Jordan Peterson Not to have your right hemisphere turn on. Unexplored territory. Video.
2021 rugpjūčio 27 d., 19:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 429-431 eilutės:

2021 rugpjūčio 20 d., 21:17 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 1571 eilutė:
Pridėtos 1573-1577 eilutės:

Mąstant atvirkščiai nuo tarpo:

  • Tarpas išsako, kad Dievas nebūtinas.
  • Jeigu Dievas nėra būtinas, tada yra tarpas (Kitas). Jeigu yra tarpas, tada yra šešios lygmenų poros. Jeigu yra šešios lygmenų poros, tada yra laipsnynas (Tu) aštuongubame kelyje. Jeigu yra laipsnynas, tai yra visaregis (Aš). Jeigu yra visaregis, tai yra trejybė ir ją globojantis Dievas.
  • Tarpą grindžia uždara sandara, kurią grindžia atvira sandara, kurią grindžia asmuo, kurį grindžia mažėjančio laisvumo sąlygos ir didėjančio laisvumo sąlygos, kuriuos sieja trejybė, kurią globoja meilė, tai Dievo esmė ir pagrindas.
2021 rugpjūčio 13 d., 19:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 505 eilutė:
  • Išgyvenimo apytaka (ir sąmonė, ir Sūnaus aštuonerybė) išverčia Dievo trejybę.
2021 rugpjūčio 13 d., 18:46 atliko AndriusKulikauskas -
2021 rugpjūčio 13 d., 18:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 538-542 eilutės iš
  • Išryškėja Dievo prielaidos, būtent grynojo sąmoningumo prielaidos - žinojimas ir nežinojimas.
į:
  • Išryškėja Dievo prielaidos, būtent grynojo sąmoningumo prielaidos - žinojimas ir nežinojimas.

Žinojimo, nežinojimo, sąmoningumo kilmė Dievo šokyje

  • Grynas sąmoningumas tiria savo būtinumą klausimu, Koks aš esu? Sąmonės nežinojimas išreiškiamas pasąmonės žinojimu.
  • 10 Dievo įsakymų: 4 išreiškia nežinojimą, 6 išreiškia žinojimą.
2021 rugpjūčio 13 d., 18:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 692-695 eilutės:

Kaip gyventi

  • Kai žinau savo būklę, savo visumą, tada galiu suprasti ką daryti. Galiu nesiblaškyti ir daryti tai kas svarbu visumai. O kai veikiu nežinodamas savo būklės, belieka išbandyti įvairias kryptis ir mokytis, po truputį susidaryti bendrą vaizdą. Tai skirtumas tarp gerojo vaiko ir blogojo vaiko.
2021 rugpjūčio 13 d., 18:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 539-546 eilutės:

Tyrimo eiga

Išgyvenimo apytaka sutapatina Dievą su jo veikla, tad su jo klausimu. Ar jo klausimas būtų jeigu jo nebūtų? Tai yra, ar nežinojimas būtų jeigu jo nebūtų?

  • Pradeda atsakymu, be jokių klausimų, tad pasąmone. Pasąmonė, vengdama klausimo, išsigrynina.
  • Išsigryninimu iškyla pasąmonės nebuvimas ir atsakymo nebuvimas, o tai yra sąmonė. Sąmonė supranta pasąmonės elgesį išvirkščiai, kaip dorovę. Sąmonė išsiskiria nuo pasąmonės nes samonė pripažįsta dvilypumą.
  • Atsiveria galimybė rinktis tarp sąmonės dvilypumo ir pasąmonės vienlypumo. Šis pasirinkimas vyksta trijuose tarpuose. Taip iškyla sąmoningumas. Jisai supranta sąmonę kaip klausimą ir pasąmonę kaip atsakymą. Sąmoningumas sutampa su Dievo atsisakymu savęs. Sąmoningumas yra Dievo pripažinimas, Dievo išvirkštinė pusė. Dievo pripažinimas nusileidžia Dievo atsisakymui savęs.

Išgyvenimas yra tai, kad visa tai lieka išgyventa, tai išbaigta, tai tampa atsakymu, tai savastis, už kurios yra platesnė dvasia, sutampanti su Dievu ir jam gimininga, tai jo tyrimo liudijmas, atsakymas į jo klausimą. Išgyvenimas išreiškia kiek Dievas yra. Dievas sutampa su išgyventuoju, savo išgyvenimais liudijančiu Dievą ir jį pripažįstančiu.

2021 rugpjūčio 13 d., 18:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 498 eilutė:
  • Žmogaus ištakos yra Dievo šokio trejybės rate. Jisai, kaip toks, yra trilypis.
2021 rugpjūčio 11 d., 16:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 249 eilutė:
  • Kaip Dievo šokio pagrįstas suvokimas yra asmens ir Mano trejybės atvaizdo (daiktu, eiga, asmeniu) išplėstas savęs suvokimu, bendru suvokimu, susikalbėjimu, tad suvokimo lygmenimis, jų ketverybe?
2021 rugpjūčio 10 d., 14:44 atliko AndriusKulikauskas -
2021 rugpjūčio 10 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 583-585 eilutės:
  • Sąmoningėjimas - sutelkiame save, kas esame. Ketverybė 4.
  • Troškimai
  • Poreikių tenkinimai
Pakeistos 731-737 eilutės iš

Poreikių tenkinimai

  • Poreikių tenkinimai išsako pagrindus, kuriais galime rinktis Dievą vietoj savęs.
  • Pirmi trys poreikiai grindžia elgesį, kiti trys poreikiai grindžia dorovę.

Sąmoningėjimas - sutelkiame save, kas esame. Ketverybė 4.

į:

Sąmoningėjimas - sutelkiame save, kas esame. Ketverybė 4.

Pakeistos 777-778 eilutės iš
į:

Poreikių tenkinimai

  • Poreikiu tenkiname nevalingai, pasąmone.
  • Poreikių tenkinimai išsako pagrindus, kuriais galime rinktis Dievą vietoj savęs.
  • Pirmi trys poreikiai grindžia elgesį, kiti trys poreikiai grindžia dorovę.
Ištrinta 866 eilutė:
2021 rugpjūčio 10 d., 12:57 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 779-796 eilutės:

Ką ir kaip. Sąmoningėjimas - kur kreipiame dėmesį

  • Sąmoningėdami, iš pradžių dairomės į besąlygiškumą, į Dievą, į sąmoningumą, tačiau paskui susigaudome, jog derėtų žiūrėti su Dievu į sąlygiškumą, užtat sąmoningai. Tokiu būdu mumis iškyla dorovė, kuria vietoj Ką (sąmoningumą) renkamės Kaip (sąmoningai). Šis virsmas mumyse leidžia mums patiems sąmoningėti.
  • Išskirdami klausimus ką ir kaip, toliau išskiriame klausimus ar ir kodėl.

Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą

  • Šie netroškimų pasirinkimai yra tarpiniai, užtat jų yra trys: Ar ar Koks? Koks ar Kaip? Kaip ar Kodėl? Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą, tad nors sąlygiškai palaikydami Dievo išėjimą už savęs. Tai yra dorovės pagrindai.

Pasirinkimas tarp platesnės ar siauresnės apimties netroškimo

  • Tačiau netgi renkantis netroškimą, galima rinktis platesnės ar siauresnės apimties netroškimą. Plačiausios apimties netroškimas yra netroškimas nieko, nes tuomet Dievas yra visiškai už santvarkos, tad netroškimas apima visą santvarką. Užtat kūniškas pasaulis yra plačiausias, už jį siauresnis yra protas, už jį siauresnė širdis, ir už ją siauresnė ir visų siauriausia yra valia. Nes atitinkamai Dievas platėja žengdamas už savęs į santvarką. Tad gyvendami valia mes visiškai susitelkiame.

Sąmoningėjimas: Yra ar nėra ryšys su Dievu. Renkamės, jei gyventi savimi, ar gyventi neribotai ar ribotai?

  • Renkamės: Dievas ar asmuo? Asmuo ar asmenybė? Asmenybė ar pasaulis?
  • Renkamės: valią vietoj širdies, širdį vietoj proto, protą vietoj kūno.
  • Atsiveriame sau, kitiems, Dievui.
  • Šviesuolis neatsiriboja nuo kitų, tad vis atsiveria kitiems, gyvena jų rūpesčiais, taip pat gyvena Dievu. Tad išgyvenimo apytaka išsako būtent šias žmogaus savasties ribas.
  • Išgyvename mano asmeninį išeities tašką - visiškai atsiverti žinojimui - "viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti". Užtat išgyvenimo apytaka yra visaregis.
  • Jėzus: Apsisukti ir tapti vaiku - rinktis priešingą kryptį.
2021 rugpjūčio 10 d., 12:57 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 778-811 eilutės:

Netroškimai

Kas yra netroškimai

  • Netroškimai yra langai į padalinimų ratą. Antrinės sandaros remiasi tais langais, pristato padalinimų ratą - pirma, padalinimais, paskui atvaizdais ir aplinkybėmis, galiausiai trimis kalbomis. Visa tai yra pagrindas trims veiksmams.

Pasirinkimas tarp troškimo ir netroškimo

  • Netroškimai prieštarauja troškimams, tad prieštarauja šiam išėjimui už savęs. Tad pirmiausiai tenka rinktis tarp troškimo ir netroškimo. Sąmoningumas renka troškimą. Tai pasirinkimas tarp nežinojimo ir žinojimo, tarp sąmonės ir pasąmonės.

Netroškimai išryškina laisvos valios galimybę

  • Netroškimais atsiranda laisvos valios
    • Laisvos valios yra vieningumo pagrindas.
  • Netroškimai atveria vienumo sampratas, vienumo pagrindus: visuomenės dalia, asmenų dalia, asmenų troškimai, trokštama visuomenė.
  • Netroškimai priešpastato laisvas valias:
    • jokią valią kūno poreikių tenkinimu;
    • vieną valią abejonių sudvejojimu;
    • dvi valias (sąmonės ir pasąmonės) lūkesčių jauduliais;
    • ir tris valias vertybių klausimais.
  • Priešpastatytas valias galima suvesti arba nesuvesti.
    • Valių skaičių augimas parodo augančią tarpo kokybę.
  • Netroškimai sugretina nepakankamą mūsų žinojimą ir Dievo nežinojimą.
    • Netroškimai Dievo Dvasios sąlygų veidrodžiu sugretina besąlygišką Dievą, neturinčio savęs, ir mus sąlygose, atsisakančius savęs.
  • Mums nežinojimo galimybes išsako aštuongubo kelio klausimai, visaip išplečiantys mūsų kertinę vertybę, kaip ji tiktų Kitam? Visko žinojimas būtent taip iškyla bendru žinojimu, kada savo asmeninį žinojimą, atsisakydami savęs, pakeičiame bet kokio asmens žinojimu.
  • Netroškimais iškyla meilės galimybė ne tik valia viskame, bet ir širdimi betkame, protu kažkame ir kūnu niekame.
  • Netroškimai išsako, kaip siejamos dvi trejybės. Abejonėmis jos siejamos kažkuo, tad gerumu, tad neigiamai, tad vienu požiūriu, tad tarpu tarp lygmenų. O lūkesčiais jos siejamos betkuo, tad Dievu, tad trimis požiūriais, tad teigiamai, tad keturiomis pakopomis ir dviem laisvumais, kuriais siejamos dvi trejybės. Vertybėmis siejamos žmogaus trejybė ir Dievo trejybė. Apimčiai platėjant žmogaus trejybė išsiskiria nuo Dievo trejybės ir tampa savarankiška. Tad Sūnaus požiūris ir išgyvenimo apytaka išsako žmogaus trejybės savarankiškumo raidą. Iškyla žmogaus požiūriai: +0, +1, +2, +3.
  • Žmonėmis kūniškai reiškiasi kūno vienumas, susitelkimas, susiklausymas, bet nebūtinai proto, širdies, valios. Jie reiškiasi atitinkamai protu (tiesa), širdimi (atjauta?), valia (meile? savęs atsisakymu? nesavanaudiškumu?)
  • Netroškimai išsako išėjimo už savęs pakopą, taip kad tas išėjimas sustabdomas. O sustabdant galima išryškinti atitinkamą ribą. Tad netroškimai tą ribą išryškina, kas savastyje ir kas už jos, ką žinome ir ko nežinome. Tiktai ta riba auga savo kokybe: jokiu požiūriu (neišėjus už savęs), vienu požiūriu, dviem požiūriais, trim požiūriais (pilnai išėjus už savęs). Tad požiūriai išsako kiek išeiname už savęs. Ir požiūriai atitinka pasirinkimą.

Atjautomis pasireiškia laisva valia - troškimas laisvai išgyvena netroškimą

  • Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.
  • Troškimai reiškiasi netroškimais
  • Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}
  • Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.
Pridėtos 857-884 eilutės:

Netroškimai

Kas yra netroškimai

  • Netroškimai yra langai į padalinimų ratą. Antrinės sandaros remiasi tais langais, pristato padalinimų ratą - pirma, padalinimais, paskui atvaizdais ir aplinkybėmis, galiausiai trimis kalbomis. Visa tai yra pagrindas trims veiksmams.

Pasirinkimas tarp troškimo ir netroškimo

  • Netroškimai prieštarauja troškimams, tad prieštarauja šiam išėjimui už savęs. Tad pirmiausiai tenka rinktis tarp troškimo ir netroškimo. Sąmoningumas renka troškimą. Tai pasirinkimas tarp nežinojimo ir žinojimo, tarp sąmonės ir pasąmonės.

Netroškimai išryškina laisvos valios galimybę

  • Netroškimais atsiranda laisvos valios
    • Laisvos valios yra vieningumo pagrindas.
  • Netroškimai atveria vienumo sampratas, vienumo pagrindus: visuomenės dalia, asmenų dalia, asmenų troškimai, trokštama visuomenė.
  • Netroškimai priešpastato laisvas valias:
    • jokią valią kūno poreikių tenkinimu;
    • vieną valią abejonių sudvejojimu;
    • dvi valias (sąmonės ir pasąmonės) lūkesčių jauduliais;
    • ir tris valias vertybių klausimais.
  • Priešpastatytas valias galima suvesti arba nesuvesti.
    • Valių skaičių augimas parodo augančią tarpo kokybę.
  • Netroškimai sugretina nepakankamą mūsų žinojimą ir Dievo nežinojimą.
    • Netroškimai Dievo Dvasios sąlygų veidrodžiu sugretina besąlygišką Dievą, neturinčio savęs, ir mus sąlygose, atsisakančius savęs.
  • Mums nežinojimo galimybes išsako aštuongubo kelio klausimai, visaip išplečiantys mūsų kertinę vertybę, kaip ji tiktų Kitam? Visko žinojimas būtent taip iškyla bendru žinojimu, kada savo asmeninį žinojimą, atsisakydami savęs, pakeičiame bet kokio asmens žinojimu.
  • Netroškimais iškyla meilės galimybė ne tik valia viskame, bet ir širdimi betkame, protu kažkame ir kūnu niekame.
  • Netroškimai išsako, kaip siejamos dvi trejybės. Abejonėmis jos siejamos kažkuo, tad gerumu, tad neigiamai, tad vienu požiūriu, tad tarpu tarp lygmenų. O lūkesčiais jos siejamos betkuo, tad Dievu, tad trimis požiūriais, tad teigiamai, tad keturiomis pakopomis ir dviem laisvumais, kuriais siejamos dvi trejybės. Vertybėmis siejamos žmogaus trejybė ir Dievo trejybė. Apimčiai platėjant žmogaus trejybė išsiskiria nuo Dievo trejybės ir tampa savarankiška. Tad Sūnaus požiūris ir išgyvenimo apytaka išsako žmogaus trejybės savarankiškumo raidą. Iškyla žmogaus požiūriai: +0, +1, +2, +3.
  • Žmonėmis kūniškai reiškiasi kūno vienumas, susitelkimas, susiklausymas, bet nebūtinai proto, širdies, valios. Jie reiškiasi atitinkamai protu (tiesa), širdimi (atjauta?), valia (meile? savęs atsisakymu? nesavanaudiškumu?)
  • Netroškimai išsako išėjimo už savęs pakopą, taip kad tas išėjimas sustabdomas. O sustabdant galima išryškinti atitinkamą ribą. Tad netroškimai tą ribą išryškina, kas savastyje ir kas už jos, ką žinome ir ko nežinome. Tiktai ta riba auga savo kokybe: jokiu požiūriu (neišėjus už savęs), vienu požiūriu, dviem požiūriais, trim požiūriais (pilnai išėjus už savęs). Tad požiūriai išsako kiek išeiname už savęs. Ir požiūriai atitinka pasirinkimą.
Pridėtos 1381-1386 eilutės:

Atjautomis pasireiškia laisva valia - troškimas laisvai išgyvena netroškimą

  • Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.
  • Troškimai reiškiasi netroškimais
  • Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}
  • Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.
2021 rugpjūčio 10 d., 12:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 739-740 eilutės iš
į:
  • Pažįstame save, savo kertinę vertybę. Panašiai, pažįstame savo kūną - poreikius, protą - abejones, širdį - lūkesčius.
Ištrintos 786-788 eilutės:

Atjautos

  • Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.
Ištrinta 802 eilutė:
  • Sūnaus aštuonerybė susideda iš dviejų kampų: sąmonės ketverybės ir pasąmonės požiūrių lygties. Sąmonės ketverybei pasąmonė yra nulinis lygmuo (pasąmonė niekas) ir ji išplečiama sąmoningumo lygmenimis. Pasąmonės požiūrio lygtimi pasąmonė yra viskas, ir kiti lygmenys - asmenys - ją menkina, taip kad paskutine galimybe - amžinu gyvenimu, Dievo ir gerumo atskyrimu - ji visai išnyksta, sistema griūna.
Pridėta 807 eilutė:
  • Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.
Ištrintos 830-831 eilutės:
  • Pažįstame save, savo kertinę vertybę. Panašiai, pažįstame savo kūną - poreikius, protą - abejones, širdį - lūkesčius.
  • Toliau, amžinai bręstantis klausia, ar jisai turi ryšį su Dievu (kaip gerasis vaikas) ar jo neturi (kaip blogasis vaikas). Jeigu jį turi, tai nusileidžia jam, vykdo jo valią, pirmenybę teikia Tėvo požiūriui - sąlygiškam požiūriui, pavyzdžiui, artimo meilei. O jeigu neturi ryšio, tai pats save tikrina trejybės ratu.
Ištrintos 832-845 eilutės:

Abejonės

Suskaičiaviau, kokis abejones išreiškia mano išnagrinėti išgyvenimai:

  • 1 Ko trokštu?
  • 4 Ar tikrai patinka?
  • 4 Ar tikrai reikia?
  • 4 Ar tikrai tikra?
  • 2 Ar tikrai keblu?
  • 3 Ar tikrai protinga?
  • 3 Ar tikrai teisinga?
  • 6 Ar tikrai neramina?

Dvejonės skiria Dievą, asmenį, asmenybę, pasaulį.

Pridėtos 875-877 eilutės:

Ar yra ryšys su Dievu?

  • Pažinęs save, toliau amžinai bręstantis klausia, ar jisai turi ryšį su Dievu (kaip gerasis vaikas) ar jo neturi (kaip blogasis vaikas). Jeigu jį turi, tai nusileidžia jam, vykdo jo valią, pirmenybę teikia Tėvo požiūriui - sąlygiškam požiūriui, pavyzdžiui, artimo meilei.
Pridėtos 1009-1022 eilutės:

Abejonės

Suskaičiaviau, kokias abejones išreiškia mano išnagrinėti išgyvenimai:

  • 1 Ko trokštu?
  • 4 Ar tikrai patinka?
  • 4 Ar tikrai reikia?
  • 4 Ar tikrai tikra?
  • 2 Ar tikrai keblu?
  • 3 Ar tikrai protinga?
  • 3 Ar tikrai teisinga?
  • 6 Ar tikrai neramina?

Dvejonės skiria Dievą, asmenį, asmenybę, pasaulį.

Pakeistos 1089-1090 eilutės iš
į:
  • Sūnaus aštuonerybė susideda iš dviejų kampų: sąmonės ketverybės ir pasąmonės požiūrių lygties. Sąmonės ketverybei pasąmonė yra nulinis lygmuo (pasąmonė niekas) ir ji išplečiama sąmoningumo lygmenimis. Pasąmonės požiūrio lygtimi pasąmonė yra viskas, ir kiti lygmenys - asmenys - ją menkina, taip kad paskutine galimybe - amžinu gyvenimu, Dievo ir gerumo atskyrimu - ji visai išnyksta, sistema griūna.
Pridėtos 1249-1250 eilutės:
  • Jeigu šviesuolis neturi ryšio su Dievu, tai pats save tikrina trejybės ratu.
2021 rugpjūčio 10 d., 12:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 766-767 eilutės iš

Troškimo atsiskleidimas

į:

Troškimais iškyla valia

  • Troškimas atsiskleidžia
Ištrintos 777-780 eilutės:

Troškimai reiškiasi netroškimais

  • Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}
  • Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.
Pridėta 789 eilutė:

Netroškimai išryškina laisvos valios galimybę

Pakeista 792 eilutė iš:
  • Netroškimai atveria vienumo sampratas, vienumo pagrindus: visuomenės dalia, asmenų dalia, asmenų troškimai, trokštama visuomenė.
į:
  • Netroškimai atveria vienumo sampratas, vienumo pagrindus: visuomenės dalia, asmenų dalia, asmenų troškimai, trokštama visuomenė.
Pridėtos 808-813 eilutės:

Atjautomis pasireiškia laisva valia - troškimas laisvai išgyvena netroškimą

  • Troškimai reiškiasi netroškimais
  • Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}
  • Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.
2021 rugpjūčio 10 d., 12:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 738-739 eilutės iš
į:
  • Jeigu žmogus gyvena kūnu, jis nesuvokia kokiu pagrindu jisai gali būti giminingas Dievui, bet kai tik jis gyvena protu jis gali sutapti su Dievu, jį suprasti, jį atpažinti.
Ištrintos 763-775 eilutės:

Netroškimai

  • Jeigu žmogus gyvena kūnu, jis nesuvokia kokiu pagrindu jisai gali būti giminingas Dievui, bet kai tik jis gyvena protu jis gali sutapti su Dievu, jį suprasti, jį atpažinti.
  • Netroškimai yra langai į padalinimų ratą. Antrinės sandaros remiasi tais langais, pristato padalinimų ratą - pirma, padalinimais, paskui atvaizdais ir aplinkybėmis, galiausiai trimis kalbomis. Visa tai yra pagrindas trims veiksmams.

Troškimai reiškiasi netroškimais

  • Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}
  • Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.
Pakeistos 777-790 eilutės iš

Netroškimai prieštarauja troškimams, tad prieštarauja šiam išėjimui už savęs. Tad pirmiausiai tenka rinktis tarp troškimo ir netroškimo. Sąmoningumas renka troškimą. Tai pasirinkimas tarp nežinojimo ir žinojimo, tarp sąmonės ir pasąmonės.

Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.

Tačiau netgi renkantis netroškimą, galima rinktis platesnės ar mažesnės apimties netroškimą. Plačiausios apimties netroškimas yra netroškimas nieko, nes tuomet Dievas yra visiškai už santvarkos, tad netroškimas apima visą santvarką. Užtat kūniškas pasaulis yra plačiausias, už jį siauresnis yra protas, už jį siauresnė širdis, ir už ją siauresnė ir visų siauriausia yra valia. Nes atitinkamai Dievas platėja žengdamas už savęs į santvarką. Tad gyvendami valia mes visiškai susitelkiame.

Šie netroškimų pasirinkimai yra tarpiniai, užtat jų yra trys: Ar ar Koks? Koks ar Kaip? Kaip ar Kodėl? Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą, tad nors sąlygiškai palaikydami Dievo išėjimą už savęs. Tai yra dorovės pagrindai.

Netroškimai

į:

Troškimai reiškiasi netroškimais

  • Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}
  • Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.

Netroškimai

Kas yra netroškimai

  • Netroškimai yra langai į padalinimų ratą. Antrinės sandaros remiasi tais langais, pristato padalinimų ratą - pirma, padalinimais, paskui atvaizdais ir aplinkybėmis, galiausiai trimis kalbomis. Visa tai yra pagrindas trims veiksmams.

Pasirinkimas tarp troškimo ir netroškimo

  • Netroškimai prieštarauja troškimams, tad prieštarauja šiam išėjimui už savęs. Tad pirmiausiai tenka rinktis tarp troškimo ir netroškimo. Sąmoningumas renka troškimą. Tai pasirinkimas tarp nežinojimo ir žinojimo, tarp sąmonės ir pasąmonės.

Atjautos

  • Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.
Pridėtos 811-812 eilutės:
Pridėtos 817-822 eilutės:

Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą

  • Šie netroškimų pasirinkimai yra tarpiniai, užtat jų yra trys: Ar ar Koks? Koks ar Kaip? Kaip ar Kodėl? Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą, tad nors sąlygiškai palaikydami Dievo išėjimą už savęs. Tai yra dorovės pagrindai.

Pasirinkimas tarp platesnės ar siauresnės apimties netroškimo

  • Tačiau netgi renkantis netroškimą, galima rinktis platesnės ar siauresnės apimties netroškimą. Plačiausios apimties netroškimas yra netroškimas nieko, nes tuomet Dievas yra visiškai už santvarkos, tad netroškimas apima visą santvarką. Užtat kūniškas pasaulis yra plačiausias, už jį siauresnis yra protas, už jį siauresnė širdis, ir už ją siauresnė ir visų siauriausia yra valia. Nes atitinkamai Dievas platėja žengdamas už savęs į santvarką. Tad gyvendami valia mes visiškai susitelkiame.
Pakeistos 833-835 eilutės iš

Abejonės ir dvejonės - kuriuos mano išgyvenimai išreiškia:

į:

Abejonės

Suskaičiaviau, kokis abejones išreiškia mano išnagrinėti išgyvenimai:

Pridėta 844 eilutė:
2021 rugpjūčio 10 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 750-752 eilutės iš
į:
  • Viskas apie betką yra viskas apie požiūrį. Viskas apie kažką yra viskas apie betką apie betką, tad apie požiūrį į požiūrį. Viskas apie nieką yra viskas apie betką apie betką apie betką, tad apie požiūrį į požiūrį į požiūrį.
  • Keturios pakopos žmoniškai išsako išėjimą už savęs.
Pakeistos 769-771 eilutės iš

Keturios apimtys

  • Viskas apie betką yra viskas apie požiūrį. Viskas apie kažką yra viskas apie betką apie betką, tad apie požiūrį į požiūrį. Viskas apie nieką yra viskas apie betką apie betką apie betką, tad apie požiūrį į požiūrį į požiūrį.
į:
Pakeistos 775-779 eilutės iš
  • Aš noriu tą patį žinoti žmoniškai, tad būtent keturiomis išsakytomis pakopomis.
  • Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo? Pilnai atsikleidžius troškimui, sutampa žinojimas ir nežinojimas - tai visko žinojimas. O troškimui neatsiskleidžius, visiškai nesutampa žinojimas ir nežinojimas - tai nieko žinojimas.

Troškimai

į:

Troškimai

Troškimo atsiskleidimas

  • Troškimas yra ryšys su mūsų gelmėmis, su tuo kas už mus giliau ir mus grindžia. Tad Dievas išeina už savęs į mus, į savo gelmes. Keturias gelmes nusako troškimo apimtis atitinkantys veiksmai +0, +1, +2 ir +3.
  • Pilnai atsiskleidžius troškimui, sutampa žinojimas ir nežinojimas - tai visko žinojimas. O troškimui neatsiskleidžius, visiškai nesutampa žinojimas ir nežinojimas - tai nieko žinojimas.
Pakeistos 787-790 eilutės iš
  • Troškimas yra ryšys su mūsų gelmėmis, su tuo kas už mus giliau ir mus grindžia. Tad Dievas išeina už savęs į mus, į savo gelmes. Keturias gelmes nusako troškimo apimtis atitinkantys veiksmai +0, +1, +2 ir +3.

Dievo sandara yra viskas, o visko atvaizdai yra troškimai. Troškimais Dievas išeina už savęs, tad už visko, į save. Jų vieningumas yra meilė, pilnas išėjimas už savęs.

į:
  • Dievo sandara yra viskas, o visko atvaizdai yra troškimai. Troškimais Dievas išeina už savęs, tad už visko, į save. Jų vieningumas yra meilė, pilnas išėjimas už savęs.
Pridėtos 1245-1246 eilutės:
  • Trejybės ratas sulygina trejybės poslinkį (jokį požiūrį), narį (vieną požiūrį), lygtį (du požiūrius) ir ratą (tris požiūrius). Tad trejybės ratas apima visus neapibrėžtumo lygmenis ir juos pristato apibrėžtume.
2021 rugpjūčio 10 d., 11:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 299 eilutė:
  • Kaip netroškimai sieja elgesį ir dorovę?
Pakeistos 731-736 eilutės iš
į:
  • Pirmi trys poreikiai grindžia elgesį, kiti trys poreikiai grindžia dorovę.
Ištrinta 736 eilutė:
  • Galiausiai esu valia.
Pakeistos 738-747 eilutės iš
  • Atsiskleidžiame, susitelkiame.
  • Dorovei svarbu žmogaus ketinimai, jo valia. Elgesys atitinkamai vertinamas.
  • Aš iš esmės nesu savo kūnas, nė protas, nė širdis, o iš visų atvaizdų tesu savo valia. Valios pagrindu galiu būti ir širdis, ir protas, ir kūnas. Aš nesu savo protas - esu savo valia - šitą suvokiau kovodamas su įpročiu glamonėti save. Protas gali apstatyti valią, bet aš galiu kažkiek atjungti savo protą, atsiriboti nuo jo. Panašiai, nesu savo kūnas - galiu paaukoti savo gyvybę, kentėti skausmą. Nesu savo širdis - galiu nepaisyti savo jausmų, savo jautrumo. Tačiau negalima atskirti žmogaus nuo jo širdies, proto ar kūno.
  • Dorovė: nesame savo introspekcija (dėmesys sau, refleksija, sąmonė), esame jos rėmai (sąmoningumas, valia). Tapatintis su savo introspekcija (su savo žibintu) yra dorovinė klaida.

Išteklių skirstymas.

  • Patirtis su duomenų bazėmis - pusę dėmesio skirti sistemos bendrybėms ir pusę dėmesio skirti išimtims.
  • Bendrybės ir išimtys. Technologija - standartai - mus skiria. Menas - išimtys - mus jungia. Dorovė - galimybė rūpintis išimtimis. O kaip su dorovės bendrais dėsniais? Asmuo ir asmenybė? Mylėk artimą kaip save patį?
į:
Pridėtos 751-762 eilutės:

Išteklių skirstymas.

  • Patirtis su duomenų bazėmis - pusę dėmesio skirti sistemos bendrybėms ir pusę dėmesio skirti išimtims.
  • Bendrybės ir išimtys. Technologija - standartai - mus skiria. Menas - išimtys - mus jungia. Dorovė - galimybė rūpintis išimtimis. O kaip su dorovės bendrais dėsniais? Asmuo ir asmenybė? Mylėk artimą kaip save patį?

Valia

  • Galiausiai esu valia.
  • Dorovei svarbu žmogaus ketinimai, jo valia. Elgesys atitinkamai vertinamas.
  • Aš iš esmės nesu savo kūnas, nė protas, nė širdis, o iš visų atvaizdų tesu savo valia. Valios pagrindu galiu būti ir širdis, ir protas, ir kūnas. Aš nesu savo protas - esu savo valia - šitą suvokiau kovodamas su įpročiu glamonėti save. Protas gali apstatyti valią, bet aš galiu kažkiek atjungti savo protą, atsiriboti nuo jo. Panašiai, nesu savo kūnas - galiu paaukoti savo gyvybę, kentėti skausmą. Nesu savo širdis - galiu nepaisyti savo jausmų, savo jautrumo. Tačiau negalima atskirti žmogaus nuo jo širdies, proto ar kūno.
  • Dorovė: nesame savo introspekcija (dėmesys sau, refleksija, sąmonė), esame jos rėmai (sąmoningumas, valia). Tapatintis su savo introspekcija (su savo žibintu) yra dorovinė klaida.
Pridėta 766 eilutė:
Pridėtos 769-771 eilutės:

Troškimai reiškiasi netroškimais

  • Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}
Pakeista 773 eilutė iš:
  • Mąstyti, kaip iš atsitiktinumo išsigrynina protas, širdis ir valia. (Sąmoningumas.)
į:
Pakeistos 775-776 eilutės iš
  • Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}
  • Pirmi trys poreikiai grindžia elgesį, kiti trys poreikiai grindžia dorovę. Kaip su kitais netroškimais?
į:
2021 rugpjūčio 10 d., 11:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 573 eilutė iš:

Išsiskleidžiančios sąvokos

į:

Pamatinės sąvokos

Pakeistos 604-605 eilutės iš

Išsiskleidžiančios sąvokos

į:

Pamatinės sąvokos

Pakeistos 736-739 eilutės iš

Sąmoningėjimas - siauriname, kas esame: Ketverybė - 4

4. Neigimu sutelkiame save.

  • Atsiskleidžiame, susitelkiame.
į:

Sąmoningėjimas - sutelkiame save, kas esame. Ketverybė 4.

Pasąmonė sutelkia Mane

Pakeistos 740-744 eilutės iš
  • Galiausiai esame valia.
į:
  • Galiausiai esu valia.
  • Neigimu sutelkiu save.
  • Atsiskleidžiame, susitelkiame.
2021 rugpjūčio 10 d., 11:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 580-582 eilutės iš
  • savęs tikslinimas požiūriu
  • savęs išplėtimas
  • 3+3 išgyvenimų rūšys, laipsnynas - pirminė savastis
į:
  • Išgyvenimų rūšys. Pirminė savastis išgyvena 3+3 rūšių įtampą.
  • Laipsnynas
Pakeistos 731-746 eilutės iš

Savęs išplėtimas

Savęs išplėtimas

  • Kada nešališkumas skiriasi nuo besąlygiškumo? Kai nešališkai išgyvename (be Dievo sąvokos ar prielaidos), jaučiamės laisvi (bet ar esame laisvi?) Dievo požiūriu nesame, privalome elgtis, atkartoti Dievo trejybę. Sąmone išsaugojame laisvumą nes galime rinktis būti dorais. Tuomet tam tikroje apimtyje esame laisvi, grindžiame tam tikrus žinojimo rūmus.
  • Veiksmais ir būtent sąmoningumu +3 (pasižiūrėdami iš šalies, nešališkai) neigiame savo požiūrį, jo atsisakome. +2 atsisakome įsijautimo, o +3 atsisakome paties požiūrio. +1 atsisakome esamų požiūrių.

Atsisakymas savęs

  • Išgyveni savimi. Kai atsisakai savęs ir griežtų savo ribų, neišgyveni. Atsiveria sąmoningumo erdvė Dievui ir gerumui.
  • Kaip atsisakyti savo požiūrio?

Prisirišimas prie savęs

  • Jeigu esi prisirišęs prie savęs, tai būsi pragaro sunaikintas.

Laisvė ir atsakomybė

  • Sąmonė turi laisvę spręsti kaip elgtis deramai.
  • Gyvenimo atsakymai privalomi (trejybės ratu), tačiau gyvenimo klausimus patys pasirenkame (padalinimų ratu).
  • Laisvė, kaip siekis, yra laisvė nuo savęs.
  • Laisvas nuo jausmų.
į:
Pridėtos 952-965 eilutės:

Atsisakymas savęs

  • Išgyveni savimi. Kai atsisakai savęs ir griežtų savo ribų, neišgyveni. Atsiveria sąmoningumo erdvė Dievui ir gerumui.
  • Kaip atsisakyti savo požiūrio?

Prisirišimas prie savęs

  • Jeigu esi prisirišęs prie savęs, tai būsi pragaro sunaikintas.
  • Veiksmais ir būtent sąmoningumu +3 (pasižiūrėdami iš šalies, nešališkai) neigiame savo požiūrį, jo atsisakome. +2 atsisakome įsijautimo, o +3 atsisakome paties požiūrio. +1 atsisakome esamų požiūrių.

Laisvė ir atsakomybė

  • Sąmonė turi laisvę spręsti kaip elgtis deramai.
  • Gyvenimo atsakymai privalomi (trejybės ratu), tačiau gyvenimo klausimus patys pasirenkame (padalinimų ratu).
  • Laisvė, kaip siekis, yra laisvė nuo savęs.
  • Laisvas nuo jausmų.
  • Kada nešališkumas skiriasi nuo besąlygiškumo? Kai nešališkai išgyvename (be Dievo sąvokos ar prielaidos), jaučiamės laisvi (bet ar esame laisvi?) Dievo požiūriu nesame, privalome elgtis, atkartoti Dievo trejybę. Sąmone išsaugojame laisvumą nes galime rinktis būti dorais. Tuomet tam tikroje apimtyje esame laisvi, grindžiame tam tikrus žinojimo rūmus.
2021 rugpjūčio 10 d., 11:25 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 731-748 eilutės:

Savęs tikslinimas

  • Nedoras elgesys išplaukia iš pasąmonės.
  • Nedoras elgesys išplaukia iš neteisingo savęs tikslinimo, iš pasirinkimo savęs vietoj Dievo.
  • Nedoras elgesys išplaukia iš mūsų buvimo, iš Dievo buvimo, iš mūsų pajungimo jam, iš mūsų klaidos, būtent sąžinės klaidos. Dorą ir nedorą elgesį sulygina...?

Savęs tikslinimas: nežinojimą išsakyti žinojimu.

  • Gyvenimas nežinojimu. Sąmonės vaizdavimas pasąmone. Kertinės vertybės tikslinimas.
  • Trejybės ratas. Žmogaus nežinojimas ir žinojimas.

Tikslinti save - nežinojimą (Dievą už mūsų) išreikšti žinojimu (Dievu mumyse).

  • Žmogus bręsta amžinai tikslindamas save, plėtodamas atitikimą tarp Dievą už jo ir Dievo jame, ir tuomi išpuoselėdamas tarpą tarp jų.
  • Išgyvenimo apytaka išpuoselėja mūsų savastį (kas mes esame), kad tobulai pasitikslintumėme, kad Dievas už mūsų (nulinis požiūris, mylintis, nežinojimas) sutaptų su Dievu mumyse (septintu požiūriu, kertine vertybe, žinojimu).
  • Sąlygose esantis, jų nežinantis žmogus save pakeičia žinančiu žmogumi, vis save pasitikslindamas.
  • Išgyvena dviprasmiškai, kaip atsitokėjęs bendras žmogus ir įsijautęs paskiras žmogus.
  • Amžinas gyvenimas: Nežinojimo išsakymas žinojimu
  • Renkamės apibendrinti, tikslinti save, Mane.
Ištrintos 849-850 eilutės:

Pakeistos 853-854 eilutės iš
į:

Ištrintos 1008-1009 eilutės:

Pridėtos 1244-1260 eilutės:

Savęs tikslinimas: nežinojimą (Dievą už mūsų) išreikšti žinojimu (Dievu mumyse).

  • Gyvenimas nežinojimu.
  • Sąmonės vaizdavimas pasąmone.
  • Kertinės vertybės tikslinimas.
  • Trejybės ratas mus tikslina. Žmogaus nežinojimas ir žinojimas.
  • Žmogus bręsta amžinai tikslindamas save, plėtodamas atitikimą tarp Dievą už jo ir Dievo jame, ir tuomi išpuoselėdamas tarpą tarp jų.
  • Išgyvenimo apytaka išpuoselėja mūsų savastį (kas mes esame), kad tobulai pasitikslintumėme, kad Dievas už mūsų (nulinis požiūris, mylintis, nežinojimas) sutaptų su Dievu mumyse (septintu požiūriu, kertine vertybe, žinojimu).
  • Sąlygose esantis, jų nežinantis žmogus save pakeičia žinančiu žmogumi, vis save pasitikslindamas.
  • Išgyvena dviprasmiškai, kaip atsitokėjęs bendras žmogus ir įsijautęs paskiras žmogus.
  • Amžinas gyvenimas: Nežinojimo išsakymas žinojimu
  • Renkamės apibendrinti, tikslinti save, Mane.

Nedoras elgesys

  • Nedoras elgesys išplaukia iš pasąmonės.
  • Nedoras elgesys išplaukia iš neteisingo savęs tikslinimo, iš pasirinkimo savęs vietoj Dievo.
  • Nedoras elgesys išplaukia iš mūsų buvimo, iš Dievo buvimo, iš mūsų pajungimo jam, iš mūsų klaidos, būtent sąžinės klaidos. Dorą ir nedorą elgesį sulygina...?
2021 rugpjūčio 10 d., 11:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 578 eilutė:
  • Bręstame šuoliu
Pridėtos 669-679 eilutės:

Bręstame šuoliu

Brandos šuoliu

  • Galiu bręsti tiktai pripažindamas save kaip nepilnai atsiskleidusį. Pripažįstu savo ribą ir pripažįstu visumą už mano ribos.
  • Atsisakome savo požiūrio.
  • Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
  • Tad taikome ir išplečiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
  • Laikomės požiūrio. Apytakoje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
  • Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
  • Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
Ištrintos 720-728 eilutės:

Išgyvenimais, branda:

  • Atsisakome savo požiūrio.
  • Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
  • Tad taikome ir išplečiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
  • Laikomės požiūrio. Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
  • Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
  • Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
2021 rugpjūčio 10 d., 11:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 317 eilutė:
  • Koks ryšys tarp išgyvenimų rūšių ir laipsnyno?
Pridėta 675 eilutė:
  • Išgyvenimas yra išgyventas iš vieno iš šešių kampų: kas yra, galima, siektina, nėra, negalima, nesiektina.
Pakeistos 680-683 eilutės iš
į:
  • 3+3. Dievo ir manęs nėra. Meilė mane brandina. Atsisakyti savęs. Sena Savastis - meilė - nauja Savastis.
  • Pirminė savastis - pasąmonė - jaučia, ką išgyvename. Jinai jaučia 3+3 rūšių įtampą.
  • Išgyventu kampu jaučiame, kad išgyvenimas yra išgyventas, užtat laisvę pajuntame apimtyje, kaip dangaus karalystėje.
Ištrintos 691-698 eilutės:
  • Pirminė savastis - pasąmonė - jaučia, ką išgyvename. Jinai jaučia 3+3 rūšių įtampą. Įtampą gali kelti tai kas yra: esamybė, galimybė, siekiamybė, arba tai, ko nėra: nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė.
  • Išgyvenimai yra išgyventi iš vieno iš šešių kampų: kas yra, galima, siektina, nėra, negalima, nesiektina. Iš to jaučiame, kad jis yra išgyventas, tad laisvę pajuntame apimtyje, kaip dangaus karalystėje.
  • Išgyvenimai yra buvimo (pasąmonės, žinojimo, teigimo) ir nebuvimo (sąmonės, nežinojimo, neigimo).
  • Neigiamybę išgyvenimu išgyvename Dievo požiūriu, plačiau kaip santvarką.
  • 3+3. Dievo ir manęs nėra. Meilė mane brandina. Atsisakyti savęs. Sena Savastis - meilė - nauja Savastis.
Pridėtos 699-701 eilutės:
  • Išgyvenimai yra buvimo (pasąmonės, žinojimo, teigimo) ir nebuvimo (sąmonės, nežinojimo, neigimo).
  • Įtampą gali kelti tai kas yra (esamybė, galimybė, siekiamybė), arba tai, ko nėra (nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė).
  • Neigiamybę išgyvenimu išgyvename Dievo požiūriu, plačiau kaip santvarką.
Pakeistos 719-720 eilutės iš
į:
Pakeista 722 eilutė iš:
  • Koks ryšys tarp išgyvenimų ir laipsnyno? Savo valia esame vardininkas, naudininkas, galininkas. Dievo valia už mūsų esame įnagininkas, kilmininkas, vietininkas. Gyvendami Dievo valia atsisakome savęs, kaip židinio, užtat nepaprastai išplečiame save.
į:
  • Savo valia esame vardininkas, naudininkas, galininkas. Dievo valia už mūsų esame įnagininkas, kilmininkas, vietininkas. Gyvendami Dievo valia atsisakome savęs, kaip židinio, užtat nepaprastai išplečiame save.
Pakeistos 725-726 eilutės iš

Poreikių tenkinimai

į:

Poreikių tenkinimai

2021 rugpjūčio 10 d., 10:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 673-678 eilutės:

Ką išgyvenimo rūšis pasako

  • Išgyvenimas yra žmogaus geidimas, kuriuo žmogus išgyvena Dievo troškimą. Išgyvenimas išgyvena vieną kurį troškimo kampą, arba iš buvimo pusės, arba iš jo palaikančio nebuvimo.
  • Išgyvenimo rūšis išsako tai kas kelia įtampą.
  • Išgyvenimo rūšis išryškina, kas Aš esu, būtent, kame esu.
  • Išgyvenimu rūšis nurodo Mane kaip pasirinkimą aukštesnio lygmens.
Pakeistos 693-695 eilutės iš

Ką išgyvenimo rūšys pasako

  • Išgyvenimas yra žmogaus geidimas, kuriuo žmogus išgyvena Dievo troškimą. Išgyvenimas išgyvena vieną kurį troškimo kampą, arba iš buvimo pusės, arba iš jo palaikančio nebuvimo.
  • Išgyvenimo rūšis išsako tai kas kelia įtampą.
į:
2021 rugpjūčio 10 d., 10:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 686-690 eilutės iš
  • Šios rūšys atspindi tai, kad išgyvenimas yra žmogaus geidimas, kuriuo žmogus išgyvena Dievo troškimą. Išgyvenimas išgyvena vieną kurį troškimo kampą, arba iš buvimo pusės, arba iš jo palaikančio nebuvimo.
  • Esamybė +1, galimybė +2, geidžiamybė +3, mus apibūdina iš lauko, tai kas yra. O nesamybė +1, negalimybė +2, negeidžiamybė +3, mus apibūdina iš vidaus, tai ko nėra.
  • Negalimybė dažnai tampa galimybe. Tačiau galimybei nebūtina, kad būtų negalimybė. Bene panašiai su nesamybe ir esamybe, nesiekiamybe ir esamybe. Neigiamas yra sąlygiškas, teigiamas nesąlygiškas.
  • Išskiriama, kas už mūsų ir kas mumyse.
  • Išgyvenimai, Išgyvenimų rūšys, Išgyvenimų pavyzdžiai
į:

Ką išgyvenimo rūšys pasako

  • Išgyvenimas yra žmogaus geidimas, kuriuo žmogus išgyvena Dievo troškimą. Išgyvenimas išgyvena vieną kurį troškimo kampą, arba iš buvimo pusės, arba iš jo palaikančio nebuvimo.
  • Išgyvenimo rūšis išsako tai kas kelia įtampą.

Esamybė, galimybė, siekiamybė

  • Trys žmogaus balsai pasireiškia išgyvenimų rūšyse: yra, įmanoma, siekiama.
Pakeistos 694-702 eilutės iš
  • Išgyvenimo rūšis išreiškia turėjimą ir neturėjimą ryšio su Dievu, ir taip pat trejybės būseną ar poslinkį.
į:
  • Išsako trejybės būseną ar poslinkį.
  • Trys veiksmai: +1, +2, +3.

Teigiamas, neigiamas

  • Išsako turėjimą ir neturėjimą ryšio su Dievu.
  • Išskiriama, kas už mūsų ir kas mumyse.
  • Tai kas yra apibūdina iš lauko. Tai ko nėra apibūdina iš vidaus.
  • Nebuvimas palaiko, myli buvimą.
  • Įtampa kelia tai kas yra arba tai ko nėra.
Pakeistos 704-705 eilutės iš
  • Trys žmogaus balsai pasireiškia išgyvenimų rūšyse: yra, įmanoma, siekiama.
į:
  • Negalimybė dažnai tampa galimybe. Tačiau galimybei nebūtina, kad būtų negalimybė. Bene panašiai su nesamybe ir esamybe, nesiekiamybe ir esamybe. Neigiamas yra sąlygiškas, teigiamas nesąlygiškas.
2021 rugpjūčio 10 d., 10:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 571-572 eilutės iš

į:
Pakeistos 574-579 eilutės iš
  • Savastis: Aš
  • Trinaris žmogus
  • Savęs tikslinimas
  • Visuma
  • Išgyvenimo tarpai

Pasąmonė - išgyvenimas

į:
  • Aš esu savastis
  • Žmogus yra tarpas
  • Dievas yra visuma

Pasąmonė - pirminė savastis

Pakeista 581 eilutė iš:
į:

Sąmonė - dorovė - antrinė savastis

Pakeista 590 eilutė iš:
į:

Sąmoningumas - pasirinkimai - meilė

Pakeista 597 eilutė iš:
į:

Dievas

Pakeista 669 eilutė iš:

Pasąmonė - išgyvenimas

į:

Pasąmonė - pirminė savastis

2021 rugpjūčio 10 d., 10:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 662-663 eilutės iš

Visuma

į:

Dievas yra visuma

Pakeistos 667-668 eilutės iš
  • Viskas Visko sandara sieja įsijautimą ir atsitokėjimą.
į:
  • Visko sandara sieja įsijautimą ir atsitokėjimą.
  • Ar žmogus yra visuma? Ar žmogus yra Dievas? Ar Dievas yra kažkas daugiau? Šiais klausimais išsiskiria gyvenimas ir amžinas gyvenimas.
Ištrinta 670 eilutė:

2021 rugpjūčio 10 d., 09:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 544-545 eilutės iš

Reiškinių apžvalga

į:

Kaip sandaros sustato reiškinius

Pakeistos 626-636 eilutės iš

Betarpiškumas, tarpas ir požiūris

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra betarpiškumas, nulybės atvaizdas neigiantis lygmeį Koks. Betarpiškumas reiškiasi trejybės atvaizdais: daiktu, eiga, asmeniu. Betarpiškumas neigia tarpą. Tarpą išreiškia požiūris. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

Įvairiuose išgyvenimo sluoksniuose atsiveria tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, kuriame sąmoningumas juos naujai suderina.

  • Aklavietę išriša sprendimas.
  • Atsivėrimą atliepia dorovė.
  • Klausimą atsako suvokimas.
  • Įtampos jėgas suderina derinys.
į:
  • Ar Aš esu pasąmonė (daiktas), sąmonė (eiga) ar sąmoningumas (asmuo)? Ir kas tuo atveju yra Dievas?

Žmogus yra tarpas

Pridėtos 644-651 eilutės:

Įvairiuose išgyvenimo sluoksniuose atsiveria tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, kuriame sąmoningumas juos naujai suderina.

  • Aklavietę išriša sprendimas.
  • Atsivėrimą atliepia dorovė.
  • Klausimą atsako suvokimas.
  • Įtampos jėgas suderina derinys.

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra betarpiškumas, nulybės atvaizdas neigiantis lygmeį Koks. Betarpiškumas reiškiasi trejybės atvaizdais: daiktu, eiga, asmeniu. Betarpiškumas neigia tarpą. Tarpą išreiškia požiūris. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

Pakeista 654 eilutė iš:

Savastis: Aš

į:

Aš esu Savastis

2021 rugpjūčio 10 d., 09:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 550-551 eilutės:

Dievo šokyje pasireiškusias sandaras išrašiau pilkomis raidėmis, o naujas sandaras juodomis raidėmis.

Pakeista 556 eilutė iš:

Dievo šokyje pasireiškusias sandaras išrašiau pilkomis raidėmis, o naujas sandaras juodomis raidėmis.

į:

Išgyvenimas sieja pasąmonę (tveriančią pirminę savastį), sąmonę (tveriančią antrinę savastį) ir sąmoningumą (tveriantį tarpą tarp jų, kuriuo pirminę savastį gali pakeisti antrinė savastis). Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas vienas kitą pripažįsta. Tačiau juos skiria santykiai su Dievu ir gerumu. Pasąmonė pripažįsta ribą tarp vidaus (kas yra) ir išorės (ko nėra). Sąmonė pripažįsta dorovę, gerumą. Sąmoningumas pripažįsta Dievą už mūsų ir Dievą mumyse.

2021 rugpjūčio 10 d., 09:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 35 eilutė iš:
  • Išsiaiškinti kaip sandaros susijusios su pasąmone, sąmone, sąmoningumu.
į:
  • Išsiaiškinti kaip sandaros susijusios su neapibrėžtumu ir apibrėžtumu, su požiūrių grandine ir žmogaus be Dievo požiūrių grandine, su žmogaus ir Dievo santykiais, su keturiais asmenimis, su pasąmone, sąmone, sąmoningumu.
Pakeistos 552-556 eilutės iš

Dievo šokyje pasireiškusias sandaras išrašiau pilkomis raidėmis, o naujas sandaras juodomis raidėmis. Svarbiausi yra išgyvenimai, kuriais nėra nė Dievo už mūsų, nė gerumo mumyse, o tėra tarpas tarp jų, kurį šešeriopai išgyvename. Šešeriopas išgyvenimas sieja Dievo ir žmogaus trejybes, kaip išsakančias mūsų išorinę ir vidinę būklę, kuriomis apibrėžtas Dievo nebuvimo tarpas, laisvumas, kurį išgyvename. Vietoj Dievo ir gerumo tėra trejybių apibrėžti viskas ir laisvumas.

į:

Sandaros sustato reiškinius. Sandarose galime įžvelgti neapibrėžtumo ir apibrėžtumo santykį, Dievo ir žmogaus santykį, jas išgyvenačių asmenų santykį, taip pat pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo santykį.

Dievo šokyje pasireiškusias sandaras išrašiau pilkomis raidėmis, o naujas sandaras juodomis raidėmis.

Svarbiausi yra išgyvenimai, kuriais nėra nė Dievo už mūsų, nė gerumo mumyse, o tėra tarpas tarp jų, kurį šešeriopai išgyvename. Šešeriopas išgyvenimas sieja Dievo ir žmogaus trejybes, kaip išsakančias mūsų išorinę ir vidinę būklę, kuriomis apibrėžtas Dievo nebuvimo tarpas, laisvumas, kurį išgyvename. Vietoj Dievo ir gerumo tėra trejybių apibrėžti viskas ir laisvumas.

2021 rugpjūčio 10 d., 08:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 37 eilutė:
  • Naujai apmąstyti išgyvenimų pavyzdžius, į juos įsijausti, suprasti ką jie pasako apie išgyvenimą ir jo galimybes, jo sudėtį ir eigą.
2021 rugpjūčio 09 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 35-37 eilutės iš
į:
  • Išsiaiškinti kaip sandaros susijusios su pasąmone, sąmone, sąmoningumu.
  • Sutvarkyti užrašus apie sandaras - atskirti kas susiję su išgyvenimo apytaka, kas perkeltina į sandarų atitinkamus puslapius.
Pridėtos 542-544 eilutės:

Reiškinių apžvalga

Ištrintos 548-549 eilutės:

Reiškinių apžvalga

Ištrinta 572 eilutė:
  • Dorovė
Ištrintos 653-654 eilutės:
Ištrintos 659-664 eilutės:

Dorovė

  • Kas yra dorovė?
    • Dorovė yra sąmoningumo išreikalavimas.
    • Sąmonės dorovė yra pasąmonės elgesio išvertimas.
2021 rugpjūčio 09 d., 13:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 33-35 eilutės:

Naujos tyrimo kryptys

  • Palyginti išgyvenimo matus (žinojimo rūmų išdėstymu, taip pat išskiriant pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir reiškinius sandaromis (kaip kad brėžinyje šiame puslapyje). Naujai perdaryti brėžinį.
Pakeista 544 eilutė iš:

Reiškinių visuma

į:

Reiškinių apžvalga

2021 rugpjūčio 09 d., 13:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 208-212 eilutės:

Išgyvenimo apytakos visuma

  • Išmąstyti išgyvenimo apytaką, išsakančią visa, ką išgyvename.
  • Išryškinti išgyvenimų eigą.
  • Išmąstyti išgyvenimo dalis ir klodus.
Ištrintos 270-333 eilutės:

Išgyvenimo klodai: pasąmonė (elgesys), sąmonė (dorovė), sąmoningumas (išgyvenimas)

Išgyvenimo apytakos visuma

  • Išmąstyti išgyvenimo apytaką, išsakančią visa, ką išgyvename.
  • Išryškinti išgyvenimų eigą.
  • Išmąstyti išgyvenimo dalis ir klodus.

Veiksmai Veiksmai išreiškia pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą. Kaip lygtimis išgyvename veiksmus +1, +2, +3?

  • Ir Vienas Kaip veiksmas +1 lygtimis išreiškia pasąmonę?
  • Ir Du Kaip veiksmas +2 lygtimis išreiškia sąmonę?
  • Ir Trys Kaip veiksmas +3 lygtimis išreiškia sąmoningumą?
  • Pasąmonė skverbiasi dvasia, sąžinė - sandara, sąmoningumas - atvaizdais, tad kas skverbiasi vieningumo lygmeniu?

Elgesys Kaip pasąmone elgiamės?

Dorovė Sąmonė nurodo kaip galėtumėme elgtis. Kas yra raktai į dorovę?

  • Kokios sąlygos grindžia dorovę?
    • Kaip žmonės elgiasi? ir kaip turėtų elgtis?
  • Viena Kam reikalingas vienumas?
    • Kaip dorovės raidoje iškyla vienumo sąvoka?
    • Kokį vienumą grindžia Dievas, meilė, asmuo, požiūriai, kitas, bendrystė?
    • Kaip įvairios sąvokos ir sąvokos bendrai remiasi vienumu?
    • Meilė Kas yra meilė? Kaip mylime? Kaip meilė palaiko sąmoningėjimą?
  • Kaip apytaka išplaukia iš dorovės?
  • Pasirinkimai Kokie pasirinkimai grindžia dorovę?
    • Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su pasirinkimais?
    • Dorovės ratas Kuria prasme pasirinkimai sudaro trejybės ratą?
    • Kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu?
    • Kaip renkamės gyventi aukščiau ar žemiau?
    • Kalbos Pasirinkimais išmąstyti tris kalbas.
    • Susieti pasirinkimus su pasirinkimų rėmais matematikoje.
    • Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo?
    • Kaip išsakyti pasirinkimą tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų?
    • Kaip aštuongubas kelias suderina pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo?

Išgyvenimai Sąmoningumu išgyvename. Renkamės kaip derėtų elgtis. Kaip išgyvename?

  • Apibūdinti, ką išgyvename?
    • Kiekvienu kampu apžvelgti išgyvenimų pavyzdžius ir nušviesti juos atitinkama sandara.
    • Nusakyti visus įmanomus išgyvenimus.
  • Sąvokų kalbos
    • Kokius derinius išgyvenimas sustato?
    • Kaip deriniai suderina Dievo ir žmogaus valias?
  • Sąmoningumas Kokia sąmoningumo svarba?
    • Koks ryšys tarp nežinančios sąmonės (dorovės, išeities taško) ir žinančios pasąmonės (elgesio, suvesties taško)?
    • Koks ryšys tarp sąmonės (porinių padalinimų) ir pasąmonės (neporinių padalinimų)?
    • Kaip išgyvenimo ir neišgyvenimo grandinės išsiskleidimas leidžia išgyvenimui atsiskirti nuo savęs, tad prilygti sąmoningumui - neišgyvenimui?
  • Valia
    • Kaip išgyvename valią?
    • Kaip valia pasireiškia dorove?
  • Branda
    • Kaip išgyvenime reiškiasi tyrimas "Koks esu?"
    • Kaip išgyvenime suveikia geros valios pratimo sustatymas ir atlikimas?
    • Kaip išgyvenime reiškiasi šviesuolio branda?
  • Nesąmoningumas
    • Kuria prasme sąmoningumas yra neišgyvenimas?
    • Kaip išgyvenimas prilygsta nesąmoningumui?
    • Kuom užsiveria išgyvenimas?
    • Ką reiškia "Išgyvenimas išgyvena neišgyvenimą"?
2021 rugpjūčio 09 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 566 eilutė:
  • Klausimo asmuo yra nebe Dievas, o Aš, kylantis iš sąlygų.
Ištrintos 588-589 eilutės:

Ištrintos 594-613 eilutės:

Sandara išreiškia Sūnaus (mūsų) ir Tėvo (Dievo) santykį.

  • Sandara išsako išgyvenimą, kurį išgyvendami sutampa Dievas, aš ir kiti.
    • Išgyvenimų sąmoningumo lygis (Tėvas +1, Sūnus +2, Dvasia +3) reiškiasi lygiui atitinkančiais pasirinkimais.
  • Sandara patikslina mūsų ribas sustatydama mūsų pasirinkimus:
    • Nustatome savo santykį su pasauliu: kūnu, protu, širdimi, valia.
  • Išgryniname savo valią. Ją išryškiname kaip savo esmę. Ja save apibendriname.
  • Išgryninus savo valią iš savęs, kartu iš pasaulio išgryniname Dievą.
  • Išryškiname Dievo pranašumą visumoje.
  • Visumos apimtyje, už savęs, pasaulyje, renkamės Dievą vietoj savęs. Už mūsų, gyvenimas yra sąlygiškas.
  • Galim rinktis iš karto savo netobulumu gyventi Dievu, ne savimi. Bet mes Dievą išgirstame, suvokiame, tiktai atskirdami jį nuo savęs. Užtat svarbu išryškinti save.
  • Laikomės savo pranašumo savyje, save sau susidėliojant. Atitinkamai išryškiname savo ribą.
  • Ribą tarp Dievo valios ir savo valios nusakome trejopai: asmuo paklūsta Dievui; asmenybė tiki asmeniu; pasaulis rūpi asmenybei.
  • Savyje gyvename trejybės ratu, neturime ryšio su Dievu. Savyje esame besąlygiški, savo sąlygas pranokstame trejybės poslinkiais. Valia užsiskleidžia trejybės ratas, Dievas už mūsų prilygsta Dievui mumyse, galutinai nustato mūsų savastį. Dievo šokis, kaip visuma, jos trejybės ratas, vyksta mumyse, mūsų savastyje.
  • Kai trejybės ratu save išsakome, tada Dievas gali mus atjausti, mumyse gyventi, atjautomis. Atjautos iš Dievo pusės įprasmina mūsų atliepimą, išriša, išbaigia ir sandaromis išsako išgyvenimą.
  • Vadovaujamės Dievo valia (gyvename Dievu, nežinojimu, savo netobulumu ir jo tobulumu) arba vadovaujamės savo valia (gyvename savimi, tobulėjimu, tad tiksliname savo žinojimą).
  • Savo valia tobuliname, tiksliname save, daugiau ar mažiau atsisakome savęs: Atsisakome netinkamo žinojimo, ir nežinojimą (Dievą už mūsų) naujai išreiškiame žinojimu (Dievu mumyse).
  • Renkamės, kaip vykdyti Dievo valią. Atitinkamai išryškiname savo ribą, kartu ir santykį tarp savo pasąmonės ir sąmonės.
  • Savo valią pajungiame Dievo valiai gyvendami septintuoju požiūriu - asmeniu, ne asmenybe. Save išgyvename bendru žmogumi, nesusitelkiame į save, kaip į paskirą žmogų.
  • Išryškinę savo santykį su Dievu, išgryniname kito žmogaus galimybę ir savo santykį su tuo žmogumi, per jį su Dievu.
Ištrintos 615-665 eilutės:

Reiškinių klodai

Sąlygos

  • Aplinkybės:

Pasąmonė

  • Įtampa:
  • Įtampos jėgos:
  • Išgyvenimo rūšis:
  • Aklavietė:

Sąmonė

  • Tapatybės kaitos aplinkybė:
  • Dorovė:
  • Atsivėrimas:
  • Klausimas:
  • Suvokimas:
  • Derinys:

Pasąmonės ir sąmonės tarpusavio susikalbėjimas keturiais netroškimais

  • Poreikio tenkinimas:
  • Abejonė ir dvejonė:
  • Jausmai:
  • Vertybinis klausimas:

Sąmoningumas - sutelkia, atjautomis suvienija 4 netroškimus, padaro išvadas

  • Rūpesčio rūšis:
  • Supratimas:

Dorovės įgyvendinimas

  • Įsisavinimas:
  • Išgyvenimo prasmė:
  • Dorovės rūšis:
  • Vienybės sampratų suderinimas:

Atjautos, kuriomis galiu būti atjaustas

  • Pasakojimas:
  • Įvardijimas:
  • Neįvardinta:
  • Pagrindimas:
  • Sprendimas: Derinį sieju su savimi.

Pasekmės

  • Išdavos:
  • Tolimesnės aplinkybės:

Rūpesčiu sąmoningumu išgyvenu savo sąmonę, tad paprieštarauju pasąmonės išgyvenimui ir juos priešpastatau, taip išskiriu pasąmonę ir sąmonę.

Kitos mintys: Pasirinkimas (suvokimas): Netroškimų išgyvenimas plačiau. Dorovė - brandos veikla


2021 rugpjūčio 09 d., 13:12 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 541-563 eilutės:

Pasirinkimai

  • Mūsų pasirinkimus išdėsto išgyvenimo apytaka.
  • Mūsų gyvenime esminis pasirinkimas yra ketverybės žmogiškasis poslinkis vedantis iš Manęs (Koks) į Tave (Kaip).

Sandaros

  • Pagrindinės sandaros yra žmogaus ir Dievo trejybes, šešerybė, aštuongubas kelias, kiti netroškimai, padalinimai, atvaizdai, aplinkybės, trys kalbos, Sūnaus aštuonerybę ir dešimt Dievo įsakymų.

Sandara (Aš) Išgyvenimo apytaka

Išgyvenimo apytaka visi trys balsai atsisako savęs, kaip kad Dievas Tėvas. Gaunasi trejybės rato nariai iš kurių slenkame.

  • Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio. Dievo šokis parodo, kaip Tėvas, Sūnus ir Dvasia žiūri į Tėvo tyrimą, jo pasitraukimą. Bet trejybės ratas išreiškia prielaidą, kad Tėvas, Sūnus ir Dvasia turėtų būti lygiaverčiai. Tad išgyvenimo apytaka šią prielaidą išpuoselėja trimis balsais: pasąmone, sąmone ir sąmoningumu. Kiekvienas balsas savaip atsisako savęs.
  • Pasąmonė išvis nenori būti, savęs ištisai atsisako, ir galiausiai, vis didėjant įtampai, išryškėjus ribai tarp jos vidaus ir išorės, jinai visai pasišalina, tarsi užsimerktų akis. Užtat pasąmonė didele dalimi visai nepastebima, nes jei nėra reikalo jinai ir nenori rodytis.
  • Pasąmonės vietoje, toje aplinkos apgaubtoje ertmėje, iškyla sąmonė, kuri nenumanė nebūti. Sąmonė įsidėmi aplinką, ir dorove ima ją įsivaizduoti, kaip tarpusavio pokalbį tarp skirtingų lygmenų sąmonių. Taip atsiveria pačios sąmonės požiūris, kurį jinai išsako klausimu, kurį užduoda sau, tai yra, pasąmonei, kurią jinai tokiu būdu prisišaukia, taip kad jos yra dvi. Toliau sąmonė savo santykį su aplinkos pokalbį išreiškia deriniu, kuriame jinai pasišalina, kad jisai nuo jos nepriklausytų, taip kad jinai tėra savotiškas laisvumas, gerumas.
  • Galiausiai, tam pačiam deriniui iškyla rūpestis kaip nors įsitvirtinti, kad derinys laikytųsi, reikalas nesikartotų. Deriniui parūpi save kaip nors įtvirtinti. Taip iškyla mūsų tikroji savastis, mūsų valia įsikūnija sąmoningumu. Derinio įtvirtinimas priklauso nuo teisingo pasąmonės ir sąmonės santykio, kad sąmonė galėtų išsinerti iš derinio. Užtat sąmoningumas privalo atjausti tiek pasąmonę, tiek sąmonę, derinti įsijautimą ir atsitokėjimą, išnarplioti pasaulio ir širdies tiesas, jas teisingai sustatyti. Santykis teisingai sustatytas kuomet derinio prielaidos atskleistos, giluminis pokalbis iškyla, sąmonės galimybės atvertos, taip kad Dievas ir mes patys ir kiti gali mūsų išgyvenimą išgyventi. Būtent taip sąmoningumas pasišalina savo siekimu išlikti. Sąmoningumas tampa valia, taip kad sutampa su sąmone ir kartu pasąmonę sutapatina su valia, taip kad visi trys sutampa ir tokiu būdu sąmoningumas dingsta, pilnai įgyvendinus, įsisavinus derinį. Vadinas, sąmoningumas pasišalina branda, kuria senoji savastis (senasis balsų santykis) pakeičiama naujaja savastimi (naujuoju balsų santykiu).
  • Pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas visi trys atsisako savęs. Skirtumas toks, kad pasąmonė, kaip tokia, savo prigimtimi yra užsibrėžusi atsisakyti savęs; sąmonė neturi tokio tikslo atsisakyti savęs, bet nėra prisirišusi prie savęs, tiesiog plėtojasi kol jinai verčiau nereikalinga; o sąmoningumas savo prigimtimi laikosi tvirtai, kad abu kiti galėtų atsisakyti savęs, visgi įsitvirtina atsisakydamas savęs, atsiverdamas kitiems, kad būtent kiti išgyventų išgyvenimą. Suprantama kodėl pavadinimai sąmonė ir sąmoningumas yra taip glaudžiai susiję, nes sąmoningumas yra sąmonės ir pasąmonės derinys, kurį sąmonė suderina, kaip sąmoningumą, kuris tiesiog save įtvirtina.

2021 rugpjūčio 09 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 494-507 eilutės:

Tyrimo išdavos: Amžinai kuriu save.

  • Dievo valia ir mano valia išskiriamos ir suderinamos.
    • Išgyvenimais tiksliname save, nustatydami savo santykį su savimi ir su pasauliu, tad išskirdami kūną, protą, širdį ir valią.
    • Pasąmonė išryškina mano valią. Sąmonė išskiria Dievo valią. Sąmoningumas jas atskiria, atpažįsta ir suderina.
    • Įsiklausau į save. Išgyvenimas išreiškia neramybę, širdies ir pasaulio tiesų supainiojimą, kurį išsprendus, nauja savastimi jaučiu ramybę.
    • Išryškėja ribos tarp Dievo už manęs (Tėvo) ir Dievo manyje (Sūnaus).
    • Išsiskiria, koks Aš esu čia ir dabar, ir koks esu amžinybėje, pilnai išsiskleidęs.
    • Išgyvenimai išplečia gyvenimą.
    • Aš prisiimu atsakomybę elgtis taip, kad Dievas galėtų viską žinoti kitais.
    • Sąmoningumas ženklų savybėmis sustato mano išgyvenimą taip, kad jisai lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reikšmingas, tikslingas.
    • Savo netobulumu galiu būti Dievui reikalingas, jeigu pajungiu savo valią jo valiai.
    • Išsiskleidžia Dievo ir mano požiūrių grandinė, taip kad aš, kaip gerasis vaikas, galiu eiti ten kur mane Tėvas ras.
  • Tyrimas Kas aš esu? priveda prie tolimesnio tyrimo Kaip Tu (Dievas) įmanomas?
Ištrintos 551-613 eilutės:

Išgyvenimu įprantu

  • Gyvenu naujai, išplečiu savo gyvenimą, kartu ir savastį.
  • Sandara sustatau pakartotiną veiklą. Ir veikla iššaukiu sandarą.
  • Įsisavinu požiūrį. Išorinį požiūrį pakeičiu vidiniu požiūriu.
  • Dorybe įamžinu teigiama jausmą.
  • Atsakau už savo elgesį.
  • Pereinu iš to, ką veikių, į tai ką man derėtų veikti.
  • Gyvenu savo nuostata - išjudinu trejybės ratą - nusistatau, vykdau, permąstau - ir galiu pradėti iš bet kurio iš šių trijų, tad paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
  • Pasimokau gyvenimo, nežinojimą išreiškiu žinojimu.

Išgyvenimu sutampa supratimai

  • Išgyvenimu sutampa pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo supratimas, kas aš esu. Jie tai supranta skirtinguose lygmenyse.
  • Kiekvienas išgyvenimas yra indas, atveriantis išgyvenimo galimybę tam kas dar plačiau nė mano sąmonė, ne tik mano pačiam sąmoningumui, bet ir Dievui ar dar kam nors kitam.
  • Mano išgyvenimus išgyvena Aš pats, kiti ir Dievas.
  • Tyrimas visiems palaiko visko žinojimo veiklą ir galimybę.

Kiekviename išgyvenime išsiskiria ir susidėlioja mano pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas.

  • Mano savastis reiškiasi pasąmonei, kaip daiktas, sąmonei, kaip eiga, ir sąmoningumui, kaip asmuo.
  • Sąmoningumas išskiria, koks aš esu netobulas (pasąmonė) ir koks galėčiau ir turėčiau būti tobulas (sąmonė).
  • Klausimas, Kas aš esu? keičiasi, atsiskleidžiant pasąmonei, sąmonei ir sąmoningumui.
  • Atsakymas, Kas aš esu, (mano savastis) keičiasi ir (mano asmenybė) plėtojasi ir (mano kertinė vertybė) ryškėja.

Tyrimo išdavos: Amžinai kuriu save.

  • Dievo valia ir mano valia išskiriamos ir suderinamos.
    • Išgyvenimais tiksliname save, nustatydami savo santykį su savimi ir su pasauliu, tad išskirdami kūną, protą, širdį ir valią.
    • Pasąmonė išryškina mano valią. Sąmonė išskiria Dievo valią. Sąmoningumas jas atskiria, atpažįsta ir suderina.
    • Įsiklausau į save. Išgyvenimas išreiškia neramybę, širdies ir pasaulio tiesų supainiojimą, kurį išsprendus, nauja savastimi jaučiu ramybę.
    • Išryškėja ribos tarp Dievo už manęs (Tėvo) ir Dievo manyje (Sūnaus).
    • Išsiskiria, koks Aš esu čia ir dabar, ir koks esu amžinybėje, pilnai išsiskleidęs.
    • Išgyvenimai išplečia gyvenimą.
    • Aš prisiimu atsakomybę elgtis taip, kad Dievas galėtų viską žinoti kitais.
    • Sąmoningumas ženklų savybėmis sustato mano išgyvenimą taip, kad jisai lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reikšmingas, tikslingas.
    • Savo netobulumu galiu būti Dievui reikalingas, jeigu pajungiu savo valią jo valiai.
    • Išsiskleidžia Dievo ir mano požiūrių grandinė, taip kad aš, kaip gerasis vaikas, galiu eiti ten kur mane Tėvas ras.
  • Tyrimas Kas aš esu? priveda prie tolimesnio tyrimo Kaip Tu (Dievas) įmanomas?

Išgyvenimas yra savasties pasikeitimo vienetas

  • Savastis po išgyvenimo skiriasi nuo savasties prieš išgyvenimą. Išgyvenimas išsako kaip savastis pasikeičia.
  • Šešiomis atjautomis savastis yra išskaidoma į keturis atvaizdus (kūną, protą, širdį, valią), kad jinai galėtų pasikeisti ir vėl būti suvesta.

Išgyvenimas išreiškia savasties atsakomybę už save

  • Išgyvenimo apytaka išplaukia iš galimybės, kad nėra Dievo mumyse, nėra gerumo, kaip kad ir nėra Dievo už mūsų. Tokiu atveju tesame mes, tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Ir mums rūpi, iš vienos pusės, teisingumas, kad būtų tas Dievas, tas gerumas, kurio nėra. Iš kitos pusės, mums rūpi malonė, kad iš viso būtų gerumas, nebūtinai kaip santvarkos ypatybė, tad išplaukiantis iš už mūsų. Tokiu būdu iškyla klausimas, Kas mes esame, juk tai išryškėja kuomet nėra gerumo.
  • Atsiskleidžiame kada gyvenimas nebūtinai teisingas, Dievas nebūtinai geras. Būtent šia išvada atsakome už save.

Išgyvenimas yra vieta kur stringa padalinimų ratas nes gyvename be visumos, be Dievo požiūrio

  • Apsistojus ties padalinimą, jisai nusako mūsų būklę. Iškyla trys galimi veiksmai +1, +2, +3. Trejybės ratas stringa nes šių veiksmų tarpusavio santykis nesurikiuotas. Šešerybė išreiškia kaip įvairiai galime besąlygiškumu pakilti virš trejybės rato.
  • Išgyvenimas yra trijų veiksmų sulyginimas ir jų išsišakojimas.
  • Išgyvenimas priverčia mus būti sąmoningais ir sustatyti veiksmus +1, +2, +3 ir gyventi veiksmu +3.

Išgyvenimas yra pasimokymas, kurio esmė yra suvokimas, kurį išreiškia suvoktas visko padalinimas, nes suvokimas derina suvokėją, susivokėją, ir suvoktąjį, tad Dievo trejybę.

  • Išgyvenimas išreiškia kaip visi Dievo trejybės vaidmenys išeina už savęs tuo pačiu išėjimu už savęs.
  • Dorovės pasirinkimai išsako suvokimo išsišakojimą.
  • Išgyvenimu susisieja suvokimo padalinimas ir dorovės pasirinkimų veiksmai.
  • Išgyvenimu mane išgyvena Dievas (padalinimais), aš pats save (atvaizdais ir aplinkybėmis), ir kiti mane (trimis kalbomis)
  • Mane būtinai išgyvena Dievas, Aš pats tikrai išgyvenu ir visi gali mane išgyventi.
  • Yra 24 išgyvenimai = 8 padalinimai x 3 veiksmai-pasirinkimai? Renkamės tarp pasirinkimų (veiksmų), kuriais požiūriais spręsti.

Išgyvenimu pereiname nuo savo požiūrio į Dievo požiūrį

  • Išgyvenimai turi pradžią ir pabaigą. Taip pat turi viršūnę, kurioje apsiverčia požiūris iš buvimo į nebuvimą, iš žinojimo į nežinojimą.
  • Pripažindami už save platesnį Dievo požiūrį, apribojame savo atsakomybę, kartu ir savo išgyvenimą, už kurį atsakome.
  • Išgyvenimu renkamės širdies tiesą vietoj pasaulio tiesos, kaip kad geros valios pratimais. Širdies tiesa atsiveria Dievo požiūrio galimybė, nežinojimo galimybė.
  • Savo požiūriu išgyvename savo išgyvenimą, jisai yra šešių (3+3) rūšių, be Dievo. O subrendus, suvokus pereiname į Dievo požiūrį, tad nebeišgyvename, o patiriame rūpestį, būtent Dievo rūpestį, kuriuo aštuoneriopai (1+4+2+1) bręstame.
  • Trimis pasirinkimais įvairiai (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) renkamės gyventi savo požiūriu arba Dievo požiūriu. Kaip tai susiję su išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu?
2021 rugpjūčio 09 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 179 eilutė:
  • Ar Dievo veikla - tyrimas - yra būtinas?
Pridėtos 487-489 eilutės:
  • Dievo veikla yra tyrimas, tad Sūnus tiria, koks tyrimas būtinas?
  • Aš atsiskleidžiu, kaip tyrimo indas, kuriuo tyrėjai tiria.
  • Mano tyrimas atveria galimybę Dievui ir kitiems ir man pačiam išgyventi mane.
Pridėtos 496-498 eilutės:
  • Manimi tiria Dievas, Aš pats ir kiti.
  • Tyrimas vyksta išgyvenimais.
Pakeistos 525-528 eilutės iš
į:
  • Tyrimas išreiškia ir apriboja, kas Aš esu.
  • Aš esu savastis.
  • Savastis - Betkas - vienas langas - požiūris.
Ištrintos 537-549 eilutės:

Tyrimo tikslas:

  • Aš esu savastis.
  • Savastis - Betkas - vienas langas - požiūris.
  • Aš atsiskleidžiu, kaip tyrimo indas, kuriuo tyrėjai tiria.
  • Mano tyrimas atveria galimybę Dievui ir kitiems ir man pačiam išgyventi mane.
  • Manimi tiria Dievas, Aš pats ir kiti.
  • Dievo veikla yra tyrimas. Ar tyrimas būtinas?
  • Tyrimas išreiškia ir apriboja, kas Aš esu.

Tyrimas vyksta išgyvenimais. Žr. Išgyvenimai

2021 rugpjūčio 09 d., 12:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 485-489 eilutės iš
į:
  • Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Išgyvenimo apytaka ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą.
  • Dievo Sūnaus požiūris
    • Išgyvenimo apytakoje svarbiausia yra sąmonė, nes tai Sūnaus požiūris į Dievo tyrimą.
    • Būtent Dievo Sūnaus požiūriu iškyla (Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus) sutapimas požiūriais, tad išėjimo už savęs pakopomis, tad žinojimu. Tokiu būdu požiūriai išreiškia jų bendrą suvokimą (bendrai suvoktą Dievo Dvasią). O tai vyksta Dievo Sūnaus požiūriu, tad jau esant savasčiai. Požiūris remiasi būtent savastimi, tad išėjimą už savęs išsako būtent mūsų santykiu su tuo, kas už mūsų.
Pridėta 513 eilutė:
  • Išgyvenimo apytaka yra Mano tyrimas, Koks Aš (Dievas) esu?
Ištrintos 514-518 eilutės:
  • Mūsų pasirinkimus išdėsto išgyvenimo apytaka.
  • Mūsų gyvenime esminis pasirinkimas yra ketverybės žmogiškasis poslinkis vedantis iš Manęs (Koks) į Tave (Kaip).
  • Pagrindinės sandaros yra žmogaus ir Dievo trejybes, šešerybė, aštuongubas kelias, kiti netroškimai, padalinimai, atvaizdai, aplinkybės, trys kalbos, Sūnaus aštuonerybę ir dešimt Dievo įsakymų.
Pakeistos 516-525 eilutės iš
  • Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Išgyvenimo apytaka ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą. Išgyvenimo apytaka tiria, Koks yra Dievas? Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?

Valia yra atsakymas į klausimą, Kas aš esu?

Būtent Dievo Sūnaus požiūriu iškyla (Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus) sutapimas požiūriais, tad išėjimo už savęs pakopomis, tad žinojimu. Tokiu būdu požiūriai išreiškia jų bendrą suvokimą (bendrai suvoktą Dievo Dvasią). O tai vyksta Dievo Sūnaus požiūriu, tad jau esant savasčiai. Požiūris remiasi būtent savastimi, tad išėjimą už savęs išsako būtent mūsų santykiu su tuo, kas už mūsų.

Išgyvenimo apytakoje svarbiausia yra sąmonė, nes tai Sūnaus požiūris į Dievo tyrimą.

Išgyvenimo apytaka yra Mano tyrimas, Koks Aš (Dievas) esu?

į:
  • Išgyvenimo apytaka tiria, Koks yra Dievas? Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?
  • Valia yra atsakymas į klausimą, Kas aš esu?

Pasirinkimai

  • Mūsų pasirinkimus išdėsto išgyvenimo apytaka.
  • Mūsų gyvenime esminis pasirinkimas yra ketverybės žmogiškasis poslinkis vedantis iš Manęs (Koks) į Tave (Kaip).

Sandaros

  • Pagrindinės sandaros yra žmogaus ir Dievo trejybes, šešerybė, aštuongubas kelias, kiti netroškimai, padalinimai, atvaizdai, aplinkybės, trys kalbos, Sūnaus aštuonerybę ir dešimt Dievo įsakymų.
2021 rugpjūčio 09 d., 12:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 479-485 eilutės iš

Esmė

Mes būdami sąlygose nežinome kiek mes patys esame sąlygiški (kiek priklausome nuo savo sąlygų) ir kiek mes esame besąlygiški (tad kilę už sąlygų). Užtat tiriame (ir Dievas mumis tiria), Kas esame? Ir tirdami save, atsiremiame į savo laisvumą, nors kiek ir nuklystame, tiesiog kad susigaudytumėme. Savo tokiu elgesiu nustatome ribą tarp savęs ir pasaulio.

Žmogus ir Dievas tiria dorovę

Tirdamas dorovę susiduriu su šiais klausimais:

į:

Esmė: Tyrimas koks esu

Kodėl tiriame kas mes esame

  • Mes būdami sąlygose nežinome kiek mes patys esame sąlygiški (kiek priklausome nuo savo sąlygų) ir kiek mes esame besąlygiški (tad kilę už sąlygų). Užtat tiriame (ir Dievas mumis tiria), Kas esame?
  • Tirdami save, atsiremiame į savo laisvumą, nors kiek ir nuklystame, tiesiog kad susigaudytumėme. Savo tokiu elgesiu nustatome ribą tarp savęs ir pasaulio.

Kaip tiriame

Yra septynios dorovės tyrimo pakopos. Tirdamas dorovę susiduriu su šiais klausimais:

Pakeistos 497-498 eilutės iš

Yra septynios pakopos. Dorovės tyrimo lygmenis sustato suvokimo lygmenys, jų raida, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė, išėjimas už savęs iš savęs.

į:

Dorovės tyrimo lygmenys atspindi suvokimo lygmenis, jų raidą, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, išėjimą už savęs iš savęs.

Pridėtos 506-510 eilutės:

Ką tiriame

  • Žmogus ir Dievas tiria dorovę.
2021 rugpjūčio 09 d., 11:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 388-389 eilutės iš
į:
  • Kaip šeši pertvarkymai susiję su lygmenų poromis?
Pakeistos 404-406 eilutės iš
į:
  • Kaip reiškinių apytaka išėjimu už savęs (atsitokiėjimu sąmone požiūrių grandine ir įsijautimu pasąmone žmogaus ir Dievo požiūrių grandine) susijusi su padalinimų ratu (kuriuo Tėvas prideda požiūrius, o Sūnus atima požiūrius)?
  • Ar kiekvienas išgyvenimas pereina visą padalinimų ratą?
Ištrintos 699-700 eilutės:

Kaip šių reiškinių apytaka (sąmone ir pasąmone) susijusi su padalinimų ratu (kuriuo Tėvas prideda požiūrius, o Sūnus atima požiūrius)? Ar kiekvienas išgyvenimas tokiu būdu pereina visą padalinimų ratą?

Ištrintos 1695-1699 eilutės:

Klausimai

  • Kaip šeši pertvarkymai susiję su lygmenų poromis?
2021 rugpjūčio 09 d., 11:09 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 478-486 eilutės:

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio. Dievo šokis parodo, kaip Tėvas, Sūnus ir Dvasia žiūri į Tėvo tyrimą, jo pasitraukimą. Bet trejybės ratas išreiškia prielaidą, kad Tėvas, Sūnus ir Dvasia turėtų būti lygiaverčiai. Tad išgyvenimo apytaka šią prielaidą išpuoselėja trimis balsais: pasąmone, sąmone ir sąmoningumu. Kiekvienas balsas savaip atsisako savęs.

  • Pasąmonė išvis nenori būti, savęs ištisai atsisako, ir galiausiai, vis didėjant įtampai, išryškėjus ribai tarp jos vidaus ir išorės, jinai visai pasišalina, tarsi užsimerktų akis. Užtat pasąmonė didele dalimi visai nepastebima, nes jei nėra reikalo jinai ir nenori rodytis.
  • Pasąmonės vietoje, toje aplinkos apgaubtoje ertmėje, iškyla sąmonė, kuri nenumanė nebūti. Sąmonė įsidėmi aplinką, ir dorove ima ją įsivaizduoti, kaip tarpusavio pokalbį tarp skirtingų lygmenų sąmonių. Taip atsiveria pačios sąmonės požiūris, kurį jinai išsako klausimu, kurį užduoda sau, tai yra, pasąmonei, kurią jinai tokiu būdu prisišaukia, taip kad jos yra dvi. Toliau sąmonė savo santykį su aplinkos pokalbį išreiškia deriniu, kuriame jinai pasišalina, kad jisai nuo jos nepriklausytų, taip kad jinai tėra savotiškas laisvumas, gerumas.
  • Galiausiai, tam pačiam deriniui iškyla rūpestis kaip nors įsitvirtinti, kad derinys laikytųsi, reikalas nesikartotų. Deriniui parūpi save kaip nors įtvirtinti. Taip iškyla mūsų tikroji savastis, mūsų valia įsikūnija sąmoningumu. Derinio įtvirtinimas priklauso nuo teisingo pasąmonės ir sąmonės santykio, kad sąmonė galėtų išsinerti iš derinio. Užtat sąmoningumas privalo atjausti tiek pasąmonę, tiek sąmonę, derinti įsijautimą ir atsitokėjimą, išnarplioti pasaulio ir širdies tiesas, jas teisingai sustatyti. Santykis teisingai sustatytas kuomet derinio prielaidos atskleistos, giluminis pokalbis iškyla, sąmonės galimybės atvertos, taip kad Dievas ir mes patys ir kiti gali mūsų išgyvenimą išgyventi. Būtent taip sąmoningumas pasišalina savo siekimu išlikti. Sąmoningumas tampa valia, taip kad sutampa su sąmone ir kartu pasąmonę sutapatina su valia, taip kad visi trys sutampa ir tokiu būdu sąmoningumas dingsta, pilnai įgyvendinus, įsisavinus derinį. Vadinas, sąmoningumas pasišalina branda, kuria senoji savastis (senasis balsų santykis) pakeičiama naujaja savastimi (naujuoju balsų santykiu).
  • Pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas visi trys atsisako savęs. Skirtumas toks, kad pasąmonė, kaip tokia, savo prigimtimi yra užsibrėžusi atsisakyti savęs; sąmonė neturi tokio tikslo atsisakyti savęs, bet nėra prisirišusi prie savęs, tiesiog plėtojasi kol jinai verčiau nereikalinga; o sąmoningumas savo prigimtimi laikosi tvirtai, kad abu kiti galėtų atsisakyti savęs, visgi įsitvirtina atsisakydamas savęs, atsiverdamas kitiems, kad būtent kiti išgyventų išgyvenimą. Suprantama kodėl pavadinimai sąmonė ir sąmoningumas yra taip glaudžiai susiję, nes sąmoningumas yra sąmonės ir pasąmonės derinys, kurį sąmonė suderina, kaip sąmoningumą, kuris tiesiog save įtvirtina.

Išgyvenimo apytakos vienetas yra išgyvenimas. Jisai prasideda ir baigiasi santykine ramybe. Jisai išauga įtampa nusakančią žinojimo ir nežinojimo neatitikimą. Išgyvenimo viršūnėje prasiskiria senoji savastis ir naujoji savastis, meilės pagrindu išgyvename besąlygišką ramybę, jos pagrindu susigaudome. Ją įsisaviname rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu, prieiname prie santykinės ramybės. Santykinė ramybė išsako mūsų savasties būseną. O nesantykinė ramybė nusako mūsų savastį pranokstantį Dievo pagrindą. Tad išgyvenimu renkamės Dievą vietoj savęs. Užtat visada galime susigaudyti ir persitvarkyti. Ir galime kurti bendrystę tos amžinos brandos pagrindu, tos meilės pagrindu, to tarpo pagrindu. Tai ir yra esmė ir tikslas, atskirti santykinę ramybę ir nesantykinę ramybę, ir rinktis gyventi nesantykine ramybe.

2021 rugpjūčio 09 d., 11:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 46 eilutė:
Ištrintos 472-482 eilutės:

Ištyriau ir išdėliojau pasirinkimus, kaip gyventi:




2021 rugpjūčio 09 d., 10:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-18 eilutės iš
į:
  • Tyrimo darbai
  • Duomenų ir minčių rinkimas
  • Išgyvenimo apytakos prielaidos
  • Išgyvenimo klodai
    • Pasąmonė (elgesys)
    • Sąmonė (dorovė)
    • Sąmoningumas (išgyvenimas)
  • Sandaros
  • Gyvenimas
Ištrintos 471-482 eilutės:

Išgyvenimo apytaka

  • Esmė
  • Ištakos
  • Ko tikiuosi.
  • Ko Dievas mane moko.
  • Eiga
    • Kaip pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas išgyvena išgyvenimą.
  • Išgyvenimų reiškiniai.
  • Sandarų vaidmenys.
  • Sudėtis Paskiras išgyvenimas ir jų visuma.
  • Išdavos Žinojimo rūmai.
2021 rugpjūčio 07 d., 20:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 60-63 eilutės:

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

  • Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
Pridėta 404 eilutė:
  • Išrašyti tapatybės aplinkų įvairovę. Pradėti nagrinėti, kokių jų yra, kaip jos dalyvauja tapatybės kaitoje.
Pridėtos 417-418 eilutės:
  • Suvokimo lygmenys Kaip sąvokos suvokiamos?
  • Kaip sąvokas grindžia sąlygos, tarpas ir riba, nežinojimas bei žinojimas, besąlygiškumas bei sąlygiškumas?
Ištrintos 430-448 eilutės:

Sąvokos

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

  • Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Sudalinti pagrindines mintis apie išgyvenimo apytaką ir jas iškelti į atitinkamus puslapius.
  • Išrašyti tapatybės aplinkų įvairovę. Pradėti nagrinėti, kokių jų yra, kaip jos dalyvauja tapatybės kaitoje.

Sąvokų kilmė

  • Kaip sąvokas grindžia sąlygos, tarpas ir riba, nežinojimas bei žinojimas, besąlygiškumas bei sąlygiškumas?

Pasitarimas

  • Kaip pasitarimas (dialogas) vyksta padalinimuose, tarp sąmonės ir pasąmonės?
  • Kaip pasitarimą suprasti kaip apytakos (kaip antai žinojimo rūmų) dviejų sparnų (pasąmonės ir sąmonės) siejimą padalinimu (kaip kad prijungtinių funktorių seka)?
  • Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia?
  • Kaip pasitarimas vyksta įsijaučiant ir atsitokėjant, geranoriškai ir negeranoriškai bendraujant?
  • Palyginti mano pranešimus apie sąmoningumą, pokalbį, ir vaidą - laisvą valią ir likimą.
  • Kaip pasitarimas susijęs su savęs išgyvenimu (kitu kampu, nežinojimo kampu)?
Ištrintos 439-441 eilutės:

Trys kalbos grindžia perėjimą iš Manęs į Tave

Pridėtos 442-449 eilutės:

Pasitarimas

  • Kaip pasitarimas (dialogas) vyksta padalinimuose, tarp sąmonės ir pasąmonės?
  • Kaip pasitarimą suprasti kaip apytakos (kaip antai žinojimo rūmų) dviejų sparnų (pasąmonės ir sąmonės) siejimą padalinimu (kaip kad prijungtinių funktorių seka)?
  • Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia?
  • Kaip pasitarimas vyksta įsijaučiant ir atsitokėjant, geranoriškai ir negeranoriškai bendraujant?
  • Palyginti mano pranešimus apie sąmoningumą, pokalbį, ir vaidą - laisvą valią ir likimą.
  • Kaip pasitarimas susijęs su savęs išgyvenimu (kitu kampu, nežinojimo kampu)?
2021 rugpjūčio 07 d., 17:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 205 eilutė:
  • Kaip apytakoje iškyla asmens trejybė - trejybės atvaizdas?
Pridėta 207 eilutė:
Pakeistos 335-338 eilutės iš
į:
Pridėta 368 eilutė:
2021 rugpjūčio 07 d., 17:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 101 eilutė iš:
į:
  • Branda Išryškinti brandos rūšis.
Ištrinta 300 eilutė:
  • Kuria prasme sąmoningumas yra neišgyvenimas?
Pakeistos 309-314 eilutės iš
į:
  • Nesąmoningumas
    • Kuria prasme sąmoningumas yra neišgyvenimas?
    • Kaip išgyvenimas prilygsta nesąmoningumui?
    • Kuom užsiveria išgyvenimas?
    • Ką reiškia "Išgyvenimas išgyvena neišgyvenimą"?
Pridėtos 407-411 eilutės:
  • Ką visos trys kalbos turi bendro?
  • Kaip trimis kalbomis renkamės širdį vietoj pasaulio?
  • Kaip laikas, erdvė, sąmoningumas susiję su kalbomis?
  • Kaip trys kalbos sieja viską su betkuo, kažkuo ir niekuo?
  • Kaip susiję ramybės pavadinimai, derinių kalbos, gyvybės savybės?
Pridėta 416 eilutė:
  • Kaip pagrindimo kalba ima rūpėti?
Pridėta 421 eilutė:
  • Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?
Ištrintos 423-438 eilutės:
  • Ką visos trys kalbos turi bendro?
  • Kaip trimis kalbomis renkamės širdį vietoj pasaulio?
  • Kaip pagrindimo kalba ima rūpėti?
  • Kaip laikas, erdvė, sąmoningumas susiję su kalbomis?
  • Kaip trys kalbos sieja viską su betkuo, kažkuo ir niekuo?
  • Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?
  • Kaip susiję ramybės pavadinimai, derinių kalbos, gyvybės savybės?
  • Išryškinti brandos rūšis.
Ištrintos 433-440 eilutės:

Nesąmoningumas

  • Kaip išgyvenimas prilygsta nesąmoningumui?
  • Kuom užsiveria išgyvenimas?
  • Ką reiškia "Išgyvenimas išgyvena neišgyvenimą"?
2021 rugpjūčio 07 d., 17:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 244 eilutė:
  • Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?
Pridėta 300 eilutė:
  • Koks ryšys tarp sąmonės (porinių padalinimų) ir pasąmonės (neporinių padalinimų)?
Pakeistos 338-339 eilutės iš
į:
  • Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
  • Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?

Lūkesčiai

  • Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
  • Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
  • Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
  • Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
  • Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?

Aštuongubas kelias

  • Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
  • Kaip suderinti laipsnynus su aplinkybėmis ir būtent aplinkybių eilės tvarką? Pavyzdžiui, linksnius berods rikiuoja: asmuo, daiktas, eiga. Kaip suprasti?
  • Kaip mūsų akimis suvokti Dievo nusistatymą, vykdymą ir permąstymą? Kaip tai sieja aštuonerybę, kaip sieja dvi aštuongubo kelio puses?
  • Kaip laipsnynas ir šešerybė skirtingai derina besąlygiškus ir sąlygiškus požiūrius?
  • Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo aštuongubame kelyje ir jo laipsnynuose?

Atjauta - pakartotinas išgyvenimas - savęs išgyvenimas

  • Kaip mes save išgyvename?
  • Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?
  • Kaip dvigubai išgyvename, savimi (pasąmone) ir Dievu (sąmone)?
  • Kaip mylime?
  • Ar atjauta įveda dvilypį požiūrį?
  • Kaip Dievas mus išgyvena?
  • Kaip pasirinkimų ir pasimokymų galimybė iškyla išjaučiant galimybes pirm ir po išgyvenimo?

Atjautos - antrinės sandaros

  • Kaip šešios atjautos išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
  • Kaip lygmenų poros, permainos ir ženklų savybės susijusios su pertvarkymais?
  • Kaip ženklų savybės susijusios su dešimt Dievo įsakymų?
  • Šeši pertvarkymai palaiko trejybės kryptį, dvi kitas jos kryptis, ir taip pat tris priešingas kryptis. Kaip suprasti?
  • Kaip suderinti antrinių sandarų supratimą Dievo atjauta (4+6) ir kubu (sandais 2x3x4)?
  • Ar reikalingas šešeriopas skirtumas tarp senos ir naujos savasties? Ar tai šešios išgyvenimą išreiškiančios atjautos?

Padalinimų ratas Kaip veikia padalinimų rato veiksmai?

Pridėtos 378-379 eilutės:
  • Visko padalinimus išsakyti aštuonerybės (semiotinio kvadrato) požiūriais.
  • Kaip Sūnaus aštuonerybė ir padalinimų ratas prilygsta septynerybei-aštuonerybei?
Pridėtos 381-382 eilutės:
  • Išgyvenimo matus susieti su padalinimų rato padalinimų išgyvenimu trimis veiksmais.
  • Kaip veiksmai +1,+2,+3 išsako išgyvenimo galimybes?
Pakeistos 386-391 eilutės iš
į:

Atvaizdai

  • Kaip atvaizdai iškyla išgyvenime?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Kaip išsiskiria ketverybės du atvaizdai?

Aplinkybės

  • Kaip aplinkybės iškyla išgyvenime?
  • Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
  • Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?
  • Kaip aplinkybes išsako palyginimai?
Pakeistos 401-402 eilutės iš
  • Kaip trys kalbos iškyla?
į:
  • Kaip trys kalbos iškyla išgyvenime?
  • Iš aštuongubo kelio išvesti tris kalbas.
Ištrintos 412-431 eilutės:

Atjautos

  • Kaip šešios atjautos išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
  • Kaip lygmenų poros, permainos ir ženklų savybės susijusios su pertvarkymais?
  • Kaip ženklų savybės susijusios su dešimt Dievo įsakymų?
  • Šeši pertvarkymai palaiko trejybės kryptį, dvi kitas jos kryptis, ir taip pat tris priešingas kryptis. Kaip suprasti?

Aplinkybės

  • Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
  • Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?

Lūkesčiai

  • Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
  • Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
  • Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
  • Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
  • Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?

Kalbos

  • Iš aštuongubo kelio išvesti tris kalbas.
Ištrintos 415-433 eilutės:

Netroškimai

  • Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?

Aštuongubas kelias

  • Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
  • Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?

Ketverybė

  • Kaip išsiskiria ketverybės du atvaizdai?
  • Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?
  • Koks ryšys tarp sąmonės (porinių padalinimų) ir pasąmonės (neporinių padalinimų)?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Kaip veikia padalinimų rato veiksmai?
Pridėtos 417-425 eilutės:
  • Kaip trys kalbos sieja viską su betkuo, kažkuo ir niekuo?
  • Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?
Ištrintos 427-452 eilutės:

Atjautos - pakartotinas išgyvenimas - savęs išgyvenimas

  • Kaip mes save išgyvename?
  • Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?
  • Kaip dvigubai išgyvename, savimi (pasąmone) ir Dievu (sąmone)?
  • Kaip mylime?
  • Ar atjauta įveda dvilypį požiūrį?
  • Kaip suderinti antrinių sandarų supratimą Dievo atjauta (4+6) ir kubu (sandais 2x3x4)?
  • Kaip Dievas mus išgyvena?
  • Ar reikalingas šešeriopas skirtumas tarp senos ir naujos savasties? Ar tai šešios išgyvenimą išreiškiančios atjautos?
  • Kaip pasirinkimų ir pasimokymų galimybė iškyla išjaučiant galimybes pirm ir po išgyvenimo?
  • Kaip trys kalbos sieja viską su betkuo, kažkuo ir niekuo?
  • Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?

Aštuongubas kelias

  • Kaip suderinti laipsnynus su aplinkybėmis ir būtent aplinkybių eilės tvarką? Pavyzdžiui, linksnius berods rikiuoja: asmuo, daiktas, eiga. Kaip suprasti?
  • Kaip mūsų akimis suvokti Dievo nusistatymą, vykdymą ir permąstymą? Kaip tai sieja aštuonerybę, kaip sieja dvi aštuongubo kelio puses?
  • Kaip laipsnynas ir šešerybė skirtingai derina besąlygiškus ir sąlygiškus požiūrius?
  • Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo aštuongubame kelyje ir jo laipsnynuose?
  • Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.

Padalinimų ratas

  • Visas šio puslapio sąvokas naujai susieti su padalinimų rato padalinimų išgyvenimu trimis veiksmais.
  • Visko padalinimus išsakyti aštuonerybės (semiotinio kvadrato) požiūriais.
  • Kaip Sūnaus aštuonerybė ir padalinimų ratas prilygsta septynerybei-aštuonerybei?
  • Kaip veiksmai +1,+2,+3 išsako išgyvenimo galimybes?
2021 rugpjūčio 07 d., 16:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 229 eilutė:
  • Kaip išgyvenimo apytaka sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
Pridėta 321 eilutė:
Pakeistos 368-370 eilutės iš
  • Kaip šešios antrinės sandaros išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
į:

Atjautos

  • Kaip šešios atjautos išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
Pridėtos 373-374 eilutės:

Aplinkybės

Pridėtos 376-378 eilutės:
  • Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?

Lūkesčiai

Pridėtos 380-385 eilutės:
  • Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
  • Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
  • Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
  • Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?

Kalbos

Pakeistos 390-391 eilutės iš
  • Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?
  • Sandaromis išsakyti išgyvenimus ir jų apytaką.
į:

Netroškimai

Pakeistos 393-396 eilutės iš
  • Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
  • Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
  • Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
  • Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?
į:

Aštuongubas kelias

Pakeistos 397-398 eilutės iš
į:

Ketverybė

Pridėta 400 eilutė:
Pridėtos 402-404 eilutės:
Pakeista 406 eilutė iš:
  • Kaip išgyvenimo apytaka sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
į:
2021 rugpjūčio 07 d., 16:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 38 eilutė iš:
į:
Pridėta 207 eilutė:
  • Ar visaregis iš viso pripažintinas kaip sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?
Pakeista 214 eilutė iš:
  • Vienumo sampratos? Kaip keturios vienumo sampratos (pasaulio, asmenybės, asmens ir Dievo valios) grindžia dorovę?
į:
  • Kaip keturios vienumo sampratos (pasaulio, asmenybės, asmens ir Dievo valios) grindžia dorovę?
Pakeista 218 eilutė iš:
  • Kaip Dešimt Dievo įsakymų grindžia dorovę?
į:
Pridėta 320 eilutė:
  • Sandarų tyrimas Kaip dorove suprasti, apibrėžti, išvesti ir susieti mūsų gyvenimą išsakančias sandaras?
Pakeista 335 eilutė iš:

Padalinimų ratas

į:
Pridėta 340 eilutė:
Pakeistos 345-347 eilutės iš
į:
Pridėta 354 eilutė:
  • Kaip trys kalbos iškyla?
Pakeistos 365-375 eilutės iš
į:
2021 rugpjūčio 07 d., 16:34 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 238-241 eilutės:
  • Kaip išgyvenimo ir neišgyvenimo grandinės išsiskleidimas leidžia išgyvenimui atsiskirti nuo savęs, tad prilygti sąmoningumui - neišgyvenimui?
Pridėtos 297-298 eilutės:
  • Kuria prasme sąmoningumas yra neišgyvenimas?
  • Kaip išgyvenimo ir neišgyvenimo grandinės išsiskleidimas leidžia išgyvenimui atsiskirti nuo savęs, tad prilygti sąmoningumui - neišgyvenimui?
2021 rugpjūčio 07 d., 16:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 208-209 eilutės iš
į:
  • Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo (išsidėliojimo) bei to žinojimo gražaus taikymo (susidėliojimo)?
Pridėtos 225-226 eilutės:
  • Koks Dievo Sūnaus vaidmuo išgyvenimo apytakoje?
    • Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?
Pakeistos 239-242 eilutės iš

Išėjimas už savęs

  • Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo (išsidėliojimo) bei to žinojimo gražaus taikymo (susidėliojimo)?
  • Kokios sandaros palaiko įvairias išgyvenimo dalis? Kaip jos susidėlioja?
į:
Ištrintos 242-244 eilutės:
  • Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais. Ir kas vieningumu?
  • Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?
Pakeistos 263-264 eilutės iš
į:
  • Pasąmonė skverbiasi dvasia, sąžinė - sandara, sąmoningumas - atvaizdais, tad kas skverbiasi vieningumo lygmeniu?
Ištrinta 316 eilutė:
Pridėta 321 eilutė:
  • Kokios sandaros palaiko įvairias išgyvenimo dalis? Kaip jos susidėlioja?
2021 rugpjūčio 07 d., 16:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 206-208 eilutės iš
į:
Pridėta 212 eilutė:
  • Vienumo sampratos? Kaip keturios vienumo sampratos (pasaulio, asmenybės, asmens ir Dievo valios) grindžia dorovę?
Ištrintos 235-243 eilutės:
  • Pertvarkymai, Ženklų savybės
  • Išryškinti paskiras Dievo raiškas ir jomis išryškinti visą Dievo šokį.
  • Pamąstyti apie asmenybių vienumą Dievo šokyje - šventosios Dvasios kampu žiūrint. O pasaulio vienumo nėra nes yra amžinas gyvenimas.

Tirti sąvokas:

  • Savastis
  • Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?
Pakeista 238 eilutė iš:
  • Kaip požiūrių grandinė grindžia išgyvenimo apytaką?
į:
Pakeistos 241-243 eilutės iš
  • Kaip keturios vienumo sampratos (pasaulio, asmenybės, asmens ir Dievo valios) grindžia dorovę?
  • Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, požiūrių sudūrimu ir požiūriais?
  • Išgyvenimo apytaką sulyginti su visaregiu, troškimu viską žinoti.
į:
Pridėtos 247-248 eilutės:
Pakeistos 254-255 eilutės iš
į:
Pakeistos 349-350 eilutės iš
į:
Pridėtos 366-369 eilutės:
2021 rugpjūčio 07 d., 15:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 200 eilutė iš:
į:

Išgyvenimo apytakos ištakos

Pridėtos 202-213 eilutės:

Dorovės ištakos

Dievo šokio išdavos Kaip Dievo šokis grindžia žmogų, jo elgesį ir dorovę?

  • Kaip Dešimt Dievo įsakymų grindžia dorovę?
Pakeistos 217-220 eilutės iš

Tirti sąvokas:

  • Savastis
  • Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?
į:
Pakeistos 219-226 eilutės iš
  • Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
  • Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
  • Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
  • Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
  • Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
  • Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
  • Koks yra išeities-išvesties taško ir sueities-suvesties taško santykis?
  • Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
į:
  • Kokios Dievo reikšmės?
    • Koks yra išeities-išvesties taško ir sueities-suvesties taško santykis?
  • Koks Dievo ir žmogaus santykis?
    • Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
    • Kaip suderinti Dievą ir laisvę?
    • Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
    • Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
Pakeistos 227-231 eilutės iš
  • Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?
  • Kaip suderinti Dievą ir laisvę?

Dievo šokis

  • Dešimt Dievo įsakymų išsako ko reikėtų laikytis.
į:
  • Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
  • Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
  • Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
  • Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
  • Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?
Pakeistos 238-245 eilutės iš
į:

Tirti sąvokas:

  • Savastis
  • Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?
2021 rugpjūčio 07 d., 15:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 350-351 eilutės iš
į:
Ištrinta 364 eilutė:
Pakeistos 367-368 eilutės iš
į:
2021 rugpjūčio 07 d., 15:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 314-316 eilutės:

Apytaka

  • Kaip apytaką išsako sandaros?
Pakeistos 320-321 eilutės iš
  • Kaip apytaką išsako trys kalbos ir kitos sandaros?
į:

Vienumas

Pridėta 331 eilutė:
Pridėta 337 eilutė:
Pridėta 347 eilutė:
Pridėta 350 eilutė:
Pridėta 352 eilutė:
  • Kaip apytaką išsako trys kalbos?
2021 rugpjūčio 07 d., 14:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 285 eilutė:
  • Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su pasirinkimais?
Pakeistos 291-294 eilutės iš
į:
  • Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo?
  • Kaip išsakyti pasirinkimą tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų?
  • Kaip aštuongubas kelias suderina pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo?
Pridėtos 304-306 eilutės:
  • Valia
    • Kaip išgyvename valią?
    • Kaip valia pasireiškia dorove?
Ištrintos 419-422 eilutės:

Pasirinkimai

  • Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su pasirinkimais?
  • Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo? Tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų? Kaip juos suderina aštuongubas kelias?
Ištrintos 445-448 eilutės:

Valia

  • Kaip išgyvename valią?
  • Kaip valia pasireiškia dorove?
2021 rugpjūčio 07 d., 14:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 129 eilutė:
  • Dorove nagrinėti pasirinkimus, tiek savo gyvenime, tiek istorijoje.
Pridėta 202 eilutė:
  • Kaip grynasis sąmoningumas toliau plėtoja Dievo šokį?
Pridėtos 258-262 eilutės:

Išgyvenimo apytakos visuma

  • Išmąstyti išgyvenimo apytaką, išsakančią visa, ką išgyvename.
  • Išryškinti išgyvenimų eigą.
  • Išmąstyti išgyvenimo dalis ir klodus.
Pridėta 272 eilutė:
  • Kaip žmonės elgiasi? ir kaip turėtų elgtis?
Pakeistos 277-278 eilutės iš
į:
  • Meilė Kas yra meilė? Kaip mylime? Kaip meilė palaiko sąmoningėjimą?
Pakeistos 286-290 eilutės iš
į:
  • Kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu?
  • Kaip renkamės gyventi aukščiau ar žemiau?
  • Kalbos Pasirinkimais išmąstyti tris kalbas.
  • Susieti pasirinkimus su pasirinkimų rėmais matematikoje.
Pakeistos 292-297 eilutės iš
  • Nusakyti visus įmanomus išgyvenimus.
į:
  • Apibūdinti, ką išgyvename?
    • Kiekvienu kampu apžvelgti išgyvenimų pavyzdžius ir nušviesti juos atitinkama sandara.
    • Nusakyti visus įmanomus išgyvenimus.
  • Sąvokų kalbos
    • Kokius derinius išgyvenimas sustato?
    • Kaip deriniai suderina Dievo ir žmogaus valias?
Pakeistos 299-338 eilutės iš
  • Kiekvienu kampu apžvelgti išgyvenimų pavyzdžius ir nušviesti juos atitinkama sandara.
  • Kokius derinius išgyvenimas sustato?
    • Kaip deriniai suderina Dievo ir žmogaus valias?

Tyrimo apžvalga

  • Kaip išgyvenime suveikia dorovė, geros valios pratimo sustatymas ir atlikimas, sąmonės ir pasąmonės santykiai, šviesuolio branda, klausimas "Koks esu?"
  • Išryškinti išgyvenimų eigą, jų dalis ir klodus, pažymėti pasirinkimus.
  • Išgyvenimo apytaka Išmąstyti išgyvenimo apytaką, išsakančią visa, ką išgyvename.
    • Kaip grynasis sąmoningumas toliau plėtoja Dievo šokį?
    • Kaip apytaka išplaukia iš dorovės?
      • Kaip žmonės elgiasi? ir kaip turėtų elgtis?
        • Koks ryšys tarp nežinančios sąmonės (dorovės, išeities taško) ir žinančios pasąmonės (elgesio, suvesties taško)?
      • Svarba Kaip dorovė remiasi svarbos nustatymu?
      • Rūpesčiai Kaip dorovė remiasi rūpesčiais?
      • Kaip dorovė remiasi branda?
        • Pasirinkimai Dorove nagrinėti pasirinkimus, tiek savo gyvenime, tiek istorijoje.
        • Kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu?
        • Kaip renkamės gyventi aukščiau ar žemiau?
        • Kalbos Pasirinkimais išmąstyti tris kalbas.
        • Išaiškinti pasirinkimų svarbą matematikoje.
      • Išmąstyti keturias vienumo sampratas.
    • Apibūdinti, ką išgyvename?
    • Kaip mūsų gyvenimas susideda iš išgyvenimų?
    • Kaip apytaką išsako trys kalbos ir kitos sandaros?
      • Sudėlioti visus išgyvenimų nagrinėjimo kampus ir jų sandaras.

Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?

  • Išsakyti visa ką mes išgyvename.
  • Kas daugiau yra gyvenime be išgyvenimų?
  • Kaip išgyvenimas išreiškia asmenį (bendrą žmogų)?
  • Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
  • Kaip asmenybė (paskiras žmogus) susideda iš paskirų išgyvenimų?
į:
  • Koks ryšys tarp nežinančios sąmonės (dorovės, išeities taško) ir žinančios pasąmonės (elgesio, suvesties taško)?
  • Branda
    • Kaip išgyvenime reiškiasi tyrimas "Koks esu?"
    • Kaip išgyvenime suveikia geros valios pratimo sustatymas ir atlikimas?
    • Kaip išgyvenime reiškiasi šviesuolio branda?
Pridėtos 307-312 eilutės:

Išgyvenimo kampai

  • Sudėlioti visus išgyvenimų nagrinėjimo kampus ir jų sandaras.
  • Kaip apytaką išsako trys kalbos ir kitos sandaros?
  • Išmąstyti keturias vienumo sampratas.
Pakeistos 448-455 eilutės iš

Išdavos

į:

Išdavos apie gyvenimą

Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?

  • Išsakyti visa ką mes išgyvename.
  • Kas daugiau yra gyvenime be išgyvenimų?
  • Kaip išgyvenimas išreiškia asmenį (bendrą žmogų)?
  • Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
  • Kaip asmenybė (paskiras žmogus) susideda iš paskirų išgyvenimų?
2021 rugpjūčio 07 d., 11:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 197-253 eilutės:

Išgyvenimo apytakos prielaidos

Dievo šokio išdavos

  • Kaip viskas išsivysto?
  • Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau?
  • Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?

Tirti sąvokas:

  • Savastis
  • Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?

Dievas

  • Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
  • Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
  • Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
  • Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
  • Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
  • Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
  • Koks yra išeities-išvesties taško ir sueities-suvesties taško santykis?
  • Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
  • Kaip išgyvename Dievo sąmoningumą?
  • Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?
  • Kaip suderinti Dievą ir laisvę?

Dievo šokis

Išėjimas už savęs

  • Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo (išsidėliojimo) bei to žinojimo gražaus taikymo (susidėliojimo)?
  • Kaip požiūrių grandinė grindžia išgyvenimo apytaką?
  • Kokios sandaros palaiko įvairias išgyvenimo dalis? Kaip jos susidėlioja?
  • Kaip išgyvenimo ir neišgyvenimo grandinės išsiskleidimas leidžia išgyvenimui atsiskirti nuo savęs, tad prilygti sąmoningumui - neišgyvenimui?
  • Kaip keturios vienumo sampratos (pasaulio, asmenybės, asmens ir Dievo valios) grindžia dorovę?
  • Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, požiūrių sudūrimu ir požiūriais?
  • Išgyvenimo apytaką sulyginti su visaregiu, troškimu viską žinoti.
  • Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais. Ir kas vieningumu?
  • Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?

Požiūrių grandinė

  • Kaip požiūrių grandinė išdėlioja visko žinojimą?
    • Kas yra sąlygiškumas ir kaip jisai vystosi požiūrių grandine?
    • Kaip požiūrių grandinė išreiškia ne tik mano, kaip paskiro žmogaus, bet visų žmonių būklę?
    • Kuria prasme požiūrių grandinė sutampa ir su Dievo požiūriu, kaip yra, ir yra netgi dalis jo požiūrio?
    • Kaip požiūrių grandine susieti su keturių asmenų šešiais pokalbiais ir su tuo, kaip asmeniniais požiūriais išgauti besąlygišką Dievo požiūrį?
  • Suvesti puslapius apie požiūrių grandinę: Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Pasiklydęs vaikas
Pakeistos 315-370 eilutės iš

Išgyvenimo apytakos prielaidos

Dievo šokio išdavos

  • Kaip viskas išsivysto?
  • Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau?
  • Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?

Tirti sąvokas:

  • Savastis
  • Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?

Dievas

  • Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
  • Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
  • Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
  • Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
  • Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
  • Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
  • Koks yra išeities-išvesties taško ir sueities-suvesties taško santykis?
  • Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
  • Kaip išgyvename Dievo sąmoningumą?
  • Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?
  • Kaip suderinti Dievą ir laisvę?

Dievo šokis

Išėjimas už savęs

  • Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo (išsidėliojimo) bei to žinojimo gražaus taikymo (susidėliojimo)?
  • Kaip požiūrių grandinė grindžia išgyvenimo apytaką?
  • Kokios sandaros palaiko įvairias išgyvenimo dalis? Kaip jos susidėlioja?
  • Kaip išgyvenimo ir neišgyvenimo grandinės išsiskleidimas leidžia išgyvenimui atsiskirti nuo savęs, tad prilygti sąmoningumui - neišgyvenimui?
  • Kaip keturios vienumo sampratos (pasaulio, asmenybės, asmens ir Dievo valios) grindžia dorovę?
  • Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, požiūrių sudūrimu ir požiūriais?
  • Išgyvenimo apytaką sulyginti su visaregiu, troškimu viską žinoti.
  • Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais. Ir kas vieningumu?
  • Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?

Požiūrių grandinė

  • Kaip požiūrių grandinė išdėlioja visko žinojimą?
    • Kas yra sąlygiškumas ir kaip jisai vystosi požiūrių grandine?
    • Kaip požiūrių grandinė išreiškia ne tik mano, kaip paskiro žmogaus, bet visų žmonių būklę?
    • Kuria prasme požiūrių grandinė sutampa ir su Dievo požiūriu, kaip yra, ir yra netgi dalis jo požiūrio?
    • Kaip požiūrių grandine susieti su keturių asmenų šešiais pokalbiais ir su tuo, kaip asmeniniais požiūriais išgauti besąlygišką Dievo požiūrį?
  • Suvesti puslapius apie požiūrių grandinę: Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Pasiklydęs vaikas
į:
2021 rugpjūčio 07 d., 10:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 38 eilutė iš:
į:
Pakeista 50 eilutė iš:
  • Apžvelgti Dievo atsakymus.
į:
  • Apžvelgti Dievo atsakymus. Peržiūrėti, ką Dievas man yra kalbėjęs apie išgyvenimo apytaką, dorovę ir išgyvenimus.
Ištrintos 120-122 eilutės:

Pasiklausyti Dievo

  • Peržiūrėti, ką Dievas man yra kalbėjęs apie išgyvenimo apytaką, dorovę ir išgyvenimus.
Ištrinta 248 eilutė:
2021 rugpjūčio 07 d., 10:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 100 eilutė:
  • Aprašyti savo nuotaikas, jas ištirti.
Pridėtos 121-123 eilutės:

Pasiklausyti Dievo

  • Peržiūrėti, ką Dievas man yra kalbėjęs apie išgyvenimo apytaką, dorovę ir išgyvenimus.
Pridėta 154 eilutė:
Ištrintos 228-229 eilutės:
Pakeistos 232-233 eilutės iš
  • Kas daugiau yra gyvenime be išgyvenimų?
    • Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
į:
Pakeistos 251-262 eilutės iš
į:
Pakeistos 253-255 eilutės iš
  • Aprašyti savo nuotaikas, jas ištirti.

Gyvenimas susideda iš išgyvenimų

į:

Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?

Pakeistos 257-259 eilutės iš
  • Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?
į:
  • Kas daugiau yra gyvenime be išgyvenimų?
  • Kaip išgyvenimas išreiškia asmenį (bendrą žmogų)?
  • Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
  • Kaip asmenybė (paskiras žmogus) susideda iš paskirų išgyvenimų?
Pridėtos 355-363 eilutės:
2021 rugpjūčio 07 d., 10:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 91-92 eilutės iš
į:
Pakeistos 100-102 eilutės iš
į:
Pakeistos 195-196 eilutės iš

Išgyvenimo klodai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

į:

Išgyvenimo klodai: pasąmonė (elgesys), sąmonė (dorovė), sąmoningumas (išgyvenimas)

Pridėtos 206-209 eilutės:
  • Viena Kam reikalingas vienumas?
    • Kaip dorovės raidoje iškyla vienumo sąvoka?
    • Kokį vienumą grindžia Dievas, meilė, asmuo, požiūriai, kitas, bendrystė?
    • Kaip įvairios sąvokos ir sąvokos bendrai remiasi vienumu?
Pridėta 216 eilutė:
  • Nusakyti visus įmanomus išgyvenimus.
Pakeistos 218-219 eilutės iš
  • Viena Kam reikalingas vienumas?
į:
  • Kiekvienu kampu apžvelgti išgyvenimų pavyzdžius ir nušviesti juos atitinkama sandara.
  • Kokius derinius išgyvenimas sustato?
    • Kaip deriniai suderina Dievo ir žmogaus valias?
Pakeistos 224-233 eilutės iš
  • Kaip dorovės raidoje iškyla vienumo sąvoka? ir įvairios sandaros, siejančios Dievo trejybę ir žmogaus trejybės ratą?
  • Kokį vienumą grindžia Dievas, meilė, asmuo, požiūriai, kitas, bendrystė? Kaip žinyne apibrėžtinos susijusios sąvokos?
  • Patirtis Ko galiu pasimokyti iš savo gyvenimo patirties? Išgyvenimai, Rūpesčiai, Branda, Klaidos, Sapnai.
  • Išgyvenimų pavyzdžiai Suprasti visa ką galima iš išgyvenimų pavyzdžių.
    • Kiekvienu kampu apžvelgti išgyvenimų pavyzdžius ir nušviesti juos atitinkama sandara.
      • Kokius derinius išgyvenimas sustato?
      • Kaip deriniai suderina Dievo ir žmogaus valias?
  • Išgyvenimai Nusakyti visus įmanomus išgyvenimus.
į:
Pakeista 227 eilutė iš:
  • Kiekvieną išgyvenimą pavaizduoti brėžiniu.
į:
2021 rugpjūčio 06 d., 17:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 192-193 eilutės iš

Išgyvenimo lygmenys: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

į:

Išgyvenimo klodai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

Ištrintos 211-215 eilutės:

Išdavos

Pridėta 218 eilutė:
Pridėtos 453-455 eilutės:

Trys kalbos grindžia perėjimą iš Manęs į Tave

2021 rugpjūčio 06 d., 17:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 88-99 eilutės:
Ištrintos 110-111 eilutės:
  • Kas man rūpi, kokios rūpesčių rūšys, kaip ima rūpėti?
  • Pamąstyti, kodėl man rūpi Holokaustas Lietuvoje?
Pakeistos 156-157 eilutės iš

Išgyvenimo apytakos tikslas: Mano ir Dievo tyrimas

į:

Išgyvenimo apytakos tikslas: Mano ir Dievo tyrimai

Pakeistos 192-193 eilutės iš

Tyrimo puslapiai

į:

Išgyvenimo lygmenys: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

Pakeistos 212-221 eilutės iš
į:
Ištrintos 216-250 eilutės:
Ištrintos 270-271 eilutės:
Pridėtos 329-363 eilutės:
2021 rugpjūčio 06 d., 17:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 146-181 eilutės:

Išgyvenimo apytakos tikslas: Mano ir Dievo tyrimas

Dievo tyrimas

  • Kaip Dievas tiria mumis?
  • Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.
  • Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
  • Kaip Dievą (ir amžino gyvenimo pasirinkimą) suvokti kaip grynąjį sąmoningumą? Kaip pasirinkimą platesnio požiūrio?

Mano tyrimas

  • Kaip Dievo šokis grindžia Mane kaip tyrėją?
  • Kas yra išgyvenimo apytakos tyrėjas? Ar tai grynas sąmoningumas, savastis, žmogus ar Aš?
  • Kas yra žmogus?
  • Kokia žmogaus būklė?
  • Kaip trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai susiję su Mano tyrimu ?
  • Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?

Tyrimas išgyvenimais

  • Kaip išgyvenimais tiriame?
  • Ką išgyvenimais tiriame?
  • Kaip išgyvenimai išsako, Koks aš esu?
  • Kaip pasirinkimai išsako, Koks aš esu?

Tyrimo tikslas

  • Į kokį sąmoningumo išgyvenimą susiveda Dievo tyrimas?
  • Kaip iš šio tyrimo išplaukia mūsų pasirinkimai, dorovė ir visos sandaros?

Tyrimo išsivystymas

  • Kaip savastis tiria, Koks aš esu?
  • Kaip išgyvenimą suprasti, kaip šį tyrimą?
  • Kaip išsiskiria žinojimas kažko ir nežinojimas kažko?
  • Kaip šis tyrimas sieja pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą tarpusavyje bei su savastimi?


Pakeistos 304-338 eilutės iš

Išgyvenimo apytakos tikslas: Mano ir Dievo tyrimas

Dievo tyrimas

  • Kaip Dievas tiria mumis?
  • Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.
  • Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
  • Kaip Dievą (ir amžino gyvenimo pasirinkimą) suvokti kaip grynąjį sąmoningumą? Kaip pasirinkimą platesnio požiūrio?

Mano tyrimas

  • Kaip Dievo šokis grindžia Mane kaip tyrėją?
  • Kas yra išgyvenimo apytakos tyrėjas? Ar tai grynas sąmoningumas, savastis, žmogus ar Aš?
  • Kas yra žmogus?
  • Kokia žmogaus būklė?
  • Kaip trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai susiję su Mano tyrimu ?
  • Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?

Tyrimas išgyvenimais

  • Kaip išgyvenimais tiriame?
  • Ką išgyvenimais tiriame?
  • Kaip išgyvenimai išsako, Koks aš esu?
  • Kaip pasirinkimai išsako, Koks aš esu?

Tyrimo tikslas

  • Į kokį sąmoningumo išgyvenimą susiveda Dievo tyrimas?
  • Kaip iš šio tyrimo išplaukia mūsų pasirinkimai, dorovė ir visos sandaros?

Tyrimo išsivystymas

  • Kaip savastis tiria, Koks aš esu?
  • Kaip išgyvenimą suprasti, kaip šį tyrimą?
  • Kaip išsiskiria žinojimas kažko ir nežinojimas kažko?
  • Kaip šis tyrimas sieja pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą tarpusavyje bei su savastimi?


į:
2021 rugpjūčio 06 d., 17:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:

Apmąstyti kaip išgyvenimo apytaka grindžia apgyvenimą.

į:

Apmąstyti kaip išgyvenimo apytaka grindžia išgyvenimą.

Pridėta 75 eilutė:
  • Įsijausti į savo išgyvenimus, suvokti jų pasekmes, pagauti jų prasmę.
2021 rugpjūčio 06 d., 17:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 25-30 eilutės iš

Pagrindiniai klausimai

į:

Aprašyti tyrimą

  • Apžvelgti visą savo tyrimą.
  • Naujai išmąstyti tyrimą.
  • Suskaidyti tyrimą į paskirus puslapius.

Apžvelgti klausimus

Pridėta 38 eilutė:
Pakeistos 64-81 eilutės iš

Aprašyti tyrimą

  • Apžvelgti visą savo tyrimą.
  • Naujai išmąstyti tyrimą.
  • Apžvelgti visus svarbiausias samprotavimus, kaip esu supratęs žmogaus gyvenimą: Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis, ir t.t.
  • Išskirti išgyvenimą ir tris veiklas (pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo) ir jų pagrindu apžvelgti kaip išgyvename.
    • Įžvelgti kiekvienos sandaros vaidmenį.
    • Apmąstyti visus išgyvenimų reiškinius.
    • Suskaidyti tyrimą į puslapius.
  • Sutvarkyti pagrindinius puslapius: Dorovė, Elgesys ir toliau Šešerybė, Vertybės, Kalbos, Pagrindimas
  • Dievo pamokymus susieti su puslapiais ir juos permąstyti.
  • Svetaine pristatyti duomenis, juos kaupti toliau ir naudoti tyrimams.
į:

Suvokti išgyvenimo apytakos prasmę

  • Apmąstyti visumą.
  • Apmąstytyi kaip išgyvenimo apytaka susijusi su visuma.
  • Apmąstyti svarbiausias sąvokas ir sandaras susijusias su išgyvenimo apytaka: Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis, ir t.t.
  • Įžvelgti kiekvienos sandaros vaidmenį.

Apmąstyti kaip išgyvenimo apytaka grindžia apgyvenimą.

  • Kaip paskiri išgyvenimai tarpusavyje susiję?
  • Kaip išgyvenimas susijęs su asmeniu ir asmenybe, su jų branda ar nebranda?

Suprasti išgyvenimą

  • Suprasti trijų veiksmų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) vaidmenis išgyvenime.
  • Apmąstyti visus išgyvenimų reiškinius.

Išmąstyti išgyvenimo eigą

  • Suprasti eigos pakopas.
  • Suprasti kaip sandaros sudalyvauja kiekvienoje išgyvenimo pakopoje.

Kaupti duomenis

  • Svetainėje pristatyti surinktus duomenis, juos kaupti toliau ir naudoti tyrimams.
2021 rugpjūčio 06 d., 17:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 29-30 eilutės iš
į:
  • Brėžiniu apžvelgti klausimus.
Pakeistos 49-53 eilutės iš
į:
  • Apmąsyti Dievo tyrimą, Kaip žmonėms labiau vienas kitą mylėti?
  • Ieškoti sąsajų tarp savo tyrimo, Dievo tyrimo ir keturių asmenų tyrimų.
  • Apžvelgti ir nuolat apmąstyti ką Dievas mane moko apie išgyvenimo apytaką.
  • Parengti klausimų Dievui.
Pakeistos 58-59 eilutės iš
  • Apžvelgti ir nuolat apmąstyti ką Dievas mane moko apie išgyvenimo apytaką.
į:

Aprašyti tyrimą

  • Apžvelgti visą savo tyrimą.
  • Naujai išmąstyti tyrimą.
Ištrintos 69-72 eilutės:

Tyrimo darbai

  • Apžvelgti visą savo tyrimą.
    • Išmąstyti ir aprašyti tyrimą.
    • Tobulinti brėžinį klausimų.
Pakeistos 71-72 eilutės iš
į:
2021 rugpjūčio 06 d., 15:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 25 eilutė:

Pagrindiniai klausimai

Pakeistos 27-33 eilutės iš
  • Puslapius išdėlioti jų klausimų pagrindu.
  • Naujai sutvarkyti tų puslapių klausimus.
  • Naujai perdėlioti tų puslapių turinį.

Atrinkti ir išdėlioti svarbiausias mintis.

  • Išsakyti ir nuolat tikslinti prielaidas, ką žinau iš vaizduotės, vienumo pagrindų, gyvenimo lygties, išėjimo už savęs, suvestinės, ir apytakų bendrai.
  • Išsakyti ir nuolat tikslinti ko tikiuosi iš išgyvenimo apytakos.
į:
  • Kiekvieną puslapį nusakyti atitinkamu klausimu.
  • Peržiūrėti klausimus, atrinkti svarbiausius, naujai sudėlioti puslapius.

Puslapius sutvarkyti

  • Kiekviename puslapyje sudėlioti neatsakytus ir atsakytus klausimus.
  • Kiekvieną puslapį išdėlioti jo klausimų pagrindu.

Pagrindiniai atsakymai

  • Kiekviename puslapyje nurodyti svarbiausias mintis - klausimus ir atsakymus.
  • Kiekvienam puslapiui padaryti brėžinį svarbiausių minčių. Pradėti apžvelgti paprasčiausius puslapius, galiausiai apžvalginius puslapius.
  • Brėžiniu parodyti kaip grindžiu savo išvadas.
  • Išskirti savo prielaidas.
  • Naujai apmąstyti savo prielaidas, jas tikslinti.

Dievo atsakymai

  • Dievo atsakymus į mano klausimus pristatyti atitinkamuose puslapiuose.
  • Apžvelgti Dievo atsakymus.
  • Palyginti Dievo mintis ir mano mintis.
  • Išgryninti Dievo požiūrį.
  • Suvokti kaip skiriaisi mano ir Dievo požiūriai.
  • Permąstyti savo santykį su savo požiūriu. Iš kur jisai kyla? Kaip jo atsisakyti?

Permąstyti išgyvenimo apytakos esmę

  • Apmąstyti ir patikslinti ko tikiuosi iš išgyvenimo apytakos.
Pridėtos 52-53 eilutės:
Pakeistos 59-63 eilutės iš
  • Padaryti brėžinį svarbiausių minčių.
  • Peržiūrėti klausimus, atrinkti svarbiausius, naujai viską sudėlioti.
  • Sudaryti sąrašą puslapių, kuriuose tas mintis vystau.
  • Užrašus ir klausimus perkelti į atitinkamus puslapius.
  • Dievo atsakymus į mano klausimus pristatyti atitinkamuose puslapiuose.
į:
2021 rugpjūčio 06 d., 15:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 77-81 eilutės:

Grįžti prie ankstesnių savo minčių

  • Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).
  • Suprasti, kaip jausmai susiję su Mobijaus transformacijomis.
  • Išrašyti pranešimą Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai.
Ištrintos 114-118 eilutės:

Grįžti prie ankstesnių savo minčių

  • Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).
  • Suprasti, kaip jausmai susiję su Mobijaus transformacijomis.
  • Išrašyti pranešimą Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai.
2021 rugpjūčio 06 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 66 eilutė iš:
į:
  • Kokiais asmeniškais dėsniais rėmiausi ir remiuosi?
2021 rugpjūčio 06 d., 15:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 59 eilutė:
  • Kokiu pagrindu tvirtinu, kad Dievas nebūtinai geras?
Pridėta 66 eilutė:
Pakeistos 68-69 eilutės iš
  • Kaip keitėsi mano tapatybė? Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės?
  • Kas man rūpi, kaip ima rūpėti?
į:
  • Kaip keitėsi mano tapatybė? Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės? Kokios buvo tapatybės kaitos aplinkybės?
  • Kas man rūpi, kokios rūpesčių rūšys, kaip ima rūpėti?
Pakeistos 71-80 eilutės iš

Išryškinti išdavas:

  • Rūpesčių rūšis, tapatybių kaitą aplinkybėmis, savęs klausinėjimą.
  • Nagrinėti, kaip Lietuvoje tapo priimtina ar nepriimtina žydus skriausti ar gelbėti. Tirti visuomeninius klausimus.
  • Apklausos duomenimis ištirti ryšį tarp žmogaus nuostatų ir elgesio ir aplinkybių, tarp jo laisvės ir jo susitapatinimu su bendrija. Išpuoselėti nuklydimo sąvoką.
  • Pavyzdžių rinkimas: Nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi, kaip turėjo elgtis dorovės liūne.
  • Išmąstyti žinojimo rūmus dorovėms išsiaiškinimo būdams, taip pat teisei. Tai padėtų išmąstyti 10 Dievo įsakymų, Dievo šokį, dorovę.
į:
  • Kaip save klausinėju?
Pakeistos 75-76 eilutės iš
į:
  • Apklausomis ištirti ryšį tarp žmogaus nuostatų ir elgesio ir aplinkybių, tarp jo laisvės ir jo susitapatinimu su bendrija. Išpuoselėti nuklydimo sąvoką.
Pakeistos 79-82 eilutės iš
  • Dorovę tirti pavyzdžiais iš Holokausto.
į:
  • Rinkti doro elgesio pavyzdžius.
  • Dorovę tirti pavyzdžiais iš Holokausto. Kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi? Kaip turėjo elgtis dorovės liūne?
  • Kaip Lietuvoje tapo priimtina ar nepriimtina žydus skriausti ar gelbėti? Tirti visuomeninius klausimus.
  • Rinkti pavyzdžius iš Šventojo Rašto, kaip Dievas ir Jėzus yra rodę gerą valią.
Ištrinta 86 eilutė:
  • Apžvelgti Norman Anderson išsiaiškinimo būdus ir palyginti su jo mokslu.
Pakeistos 88-94 eilutės iš
  • Jausmams
    • Peržiūrėti neuromokslinę knygą apie jausmus ir savaip suprasti.
    • Suprasti, kaip jausmai susiję su Mobijaus transformacijomis.
    • Jausmus išreiškiančius žodžius, ypač dorovinius ir bendruomeninius.
    • Nuotaikų tyrimas eilėraščiais.
  • Kalboms
į:
  • Suprasti trijų kalbų dėsnius
Pakeistos 93-95 eilutės iš
  • Rinkti pavyzdžius iš Šventojo Rašto, kaip Dievas ir Jėzus yra rodę gerą valią.
  • Rinkti doro elgesio pavyzdžius.
į:
  • Tirti jausmus ir nuotaikas
    • Nuotaikų tyrimas eilėraščiais.
    • Jausmus išreiškiančius žodžius, ypač dorovinius ir bendruomeninius jausmus.
Pakeistos 98-103 eilutės iš
  • Susipažinti su smegenų mokslu bei smegenų anatomija ir jų pagrindu pasiūlyti elgesio modelį, kaip smegenys grindžia mūsų išgyvenimus.
  • Mokytis entropijos - suvokti malonę ir teisingumą.
  • Susipažinti su Toulmin? ir dorovės rėmus, protavimo sąsajas su dorove.
  • Susipažinti su Bourdieu? sąvokomis ir bandyti jas pritaikyti apibūdinant visuomenės įtaką dorovei.
  • Susipažinti su Foucault mintimis apie tiesos režimus ir bandyti jas pritaikyti.
į:
  • Sąvokas išvystyti žinojimo rūmais.
    • Išmąstyti žinojimo rūmus dorovei, taip pat teisei. Tai padėtų išmąstyti 10 Dievo įsakymų, Dievo šokį, dorovę.
    • Apžvelgti Norman Anderson išsiaiškinimo būdus ir palyginti su jo mokslu.
  • Mokytis smegenų mokslo
    • Smegenų mokslo bei smegenų anatomijos pagrindu pasiūlyti elgesio modelį, kaip smegenys grindžia mūsų išgyvenimus.
    • Peržiūrėti neuromokslinę knygą apie jausmus ir savaip suprasti.
  • Mokytis entropijos
    • Suvokti malonę ir teisingumą.
  • Ieškoti dorovės sąvokų
    • Susipažinti su Toulmin? ir dorovės rėmus, protavimo sąsajas su dorove.
    • Susipažinti su Bourdieu? sąvokomis ir bandyti jas pritaikyti apibūdinant visuomenės įtaką dorovei.
    • Susipažinti su Foucault mintimis apie tiesos režimus ir bandyti jas pritaikyti.
Pridėta 113 eilutė:
  • Suprasti, kaip jausmai susiję su Mobijaus transformacijomis.
2021 rugpjūčio 06 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -
2021 rugpjūčio 06 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 58-61 eilutės iš
į:

Mokytis iš savo gyvenimo:

  • Kaip Dievas yra man buvęs geras ar negeras?
  • Kaip esu buvęs geras ar negeras?
  • Kaip esu rodęs gerą valią?
  • Kaip kiti man yra rodę gerą valią?
  • Kaip pasijuntu ir esu nelaisvas?
  • Koks pasijuntu ir būnu laisvas?
  • Kaip brendau?
  • Kaip keitėsi mano tapatybė? Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės?
  • Kas man rūpi, kaip ima rūpėti?
  • Pamąstyti, kodėl man rūpi Holokaustas Lietuvoje?
  • Kaupti ir nagrinėti savo brandos pavyzdžius.
  • Kokiais asmeniškais dėsniais? rėmiausi ir remiuosi?

Išryškinti išdavas:

  • Rūpesčių rūšis, tapatybių kaitą aplinkybėmis, savęs klausinėjimą.
  • Nagrinėti, kaip Lietuvoje tapo priimtina ar nepriimtina žydus skriausti ar gelbėti. Tirti visuomeninius klausimus.
  • Apklausos duomenimis ištirti ryšį tarp žmogaus nuostatų ir elgesio ir aplinkybių, tarp jo laisvės ir jo susitapatinimu su bendrija. Išpuoselėti nuklydimo sąvoką.
  • Pavyzdžių rinkimas: Nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi, kaip turėjo elgtis dorovės liūne.
  • Išmąstyti žinojimo rūmus dorovėms išsiaiškinimo būdams, taip pat teisei. Tai padėtų išmąstyti 10 Dievo įsakymų, Dievo šokį, dorovę.
Pakeistos 80-81 eilutės iš
  • Kodėl žmonės keistų savo nusistatymus Lietuvos žydų klausimais.
į:
  • Kodėl žmonės keistų savo nusistatymus Lietuvos žydų klausimais, ką mąsto apie Vilniaus žydų kapines ir Sporto rūmus, kaip jie grindžia savo nuostatas, kokios galimybės jas keisti. Nubrėžti pagrindimo galimybes ir palyginti su Minčių sodo nuostatų brėžiniu.
Ištrintos 91-102 eilutės:

Susipažinti su įvairiais mokslais ir mąstytojais

  • Susipažinti su smegenų mokslu bei smegenų anatomija ir jų pagrindu pasiūlyti elgesio modelį, kaip smegenys grindžia mūsų išgyvenimus.
  • Mokytis entropijos - suvokti malonę ir teisingumą.
  • Susipažinti su Toulmin? ir dorovės rėmus, protavimo sąsajas su dorove.
  • Susipažinti su Bourdieu? sąvokomis ir bandyti jas pritaikyti apibūdinant visuomenės įtaką dorovei.
  • Susipažinti su Foucault mintimis apie tiesos režimus ir bandyti jas pritaikyti.

Grįžti prie ankstesnių savo minčių

  • Išrašyti pranešimą Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai.
  • Brandai
    • Kaip keičiasi mūsų tapatybė.
Pakeistos 105-110 eilutės iš

Mokytis iš savo gyvenimo:

  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip esu rodęs gerą valią ir kaip kiti man ją yra rodę.
  • Kaupti ir nagrinėti daugiau pavyzdžių iš savo gyvenimo, kaip keitėsi mano tapatybė. Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės?
  • Kaupti ir tirti, kas man rūpi, kaip ima rūpėti.
  • Pamąstyti, kodėl man rūpi Holokaustas Lietuvoje?
  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip pasijuntu ir esu nelaisvas, koks pasijuntu ir būnu laisvas.
į:

Susipažinti su įvairiais mokslais ir mąstytojais

  • Susipažinti su smegenų mokslu bei smegenų anatomija ir jų pagrindu pasiūlyti elgesio modelį, kaip smegenys grindžia mūsų išgyvenimus.
  • Mokytis entropijos - suvokti malonę ir teisingumą.
  • Susipažinti su Toulmin? ir dorovės rėmus, protavimo sąsajas su dorove.
  • Susipažinti su Bourdieu? sąvokomis ir bandyti jas pritaikyti apibūdinant visuomenės įtaką dorovei.
  • Susipažinti su Foucault mintimis apie tiesos režimus ir bandyti jas pritaikyti.

Grįžti prie ankstesnių savo minčių

Pakeistos 114-125 eilutės iš

Rinkti pavyzdžius:

  • Rinkti iš žmonių atsakymus į savo apklausą (apie žydų kapines) ir rasti su kuo galėčiau pakalbėti, kaip jie grindžia savo nuostatas, kokios galimybės jas keisti.
  • Nubrėžti, kaip žmonės grindžia savo nuostatas Sporto rūmų likimo klausimu. Brėžinį palyginti su Minčių sodo nuostatų brėžiniu.

Išryškinti išdavas:

  • Rūpesčių rūšis, tapatybių kaitą aplinkybėmis, savęs klausinėjimą.
  • Nagrinėti, kaip Lietuvoje tapo priimtina ar nepriimtina žydus skriausti ar gelbėti. Tirti visuomeninius klausimus.
  • Apklausos duomenimis ištirti ryšį tarp žmogaus nuostatų ir elgesio ir aplinkybių, tarp jo laisvės ir jo susitapatinimu su bendrija. Išpuoselėti nuklydimo sąvoką.
  • Pavyzdžių rinkimas: Nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi, kaip turėjo elgtis dorovės liūne.
  • Išmąstyti žinojimo rūmus dorovėms išsiaiškinimo būdams, taip pat teisei. Tai padėtų išmąstyti 10 Dievo įsakymų, Dievo šokį, dorovę.
į:
  • Išrašyti pranešimą Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai.
2021 rugpjūčio 06 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 56-63 eilutės iš

Duomenų rinkimas

Ieškoti duomenų

  • Elgesiui
    • Susipažinti su smegenų mokslu bei smegenų anatomija ir jų pagrindu pasiūlyti elgesio modelį, kaip smegenys grindžia mūsų išgyvenimus.
    • Mokytis entropijos - suvokti malonę ir teisingumą.
  • Dorovei
    • Išrašyti pranešimą Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai.
į:

Duomenų ir minčių rinkimas

Pakalbinti kitus

  • Kodėl žmonės keistų savo nusistatymus Lietuvos žydų klausimais.

Rinkti reiškinius

  • Apžvelgti dorovės reiškinius
Pakeistos 68-73 eilutės iš
  • Kodėl žmonės keistų savo nusistatymus Lietuvos žydų klausimais.
  • Susipažinti su Toulmin? ir dorovės rėmus, protavimo sąsajas su dorove.
  • Susipažinti su Bourdieu? sąvokomis ir bandyti jas pritaikyti apibūdinant visuomenės įtaką dorovei.
  • Susipažinti su Foucault mintimis apie tiesos režimus ir bandyti jas pritaikyti.
  • Rinkti dorovės mąstytojų mintis ir jas išsakyti atsakymais į tris dorovės klausmus.
  • Trims veiksmams: pasąmonei, sąmonei, sąmoningumui
į:
  • Suprasti dorovės ratą
    • Rinkti dorovės mąstytojų mintis ir jas išsakyti atsakymais į tris dorovės klausimus.
  • Apibrėžti pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą.
Pridėtos 74-84 eilutės:

Susipažinti su įvairiais mokslais ir mąstytojais

  • Susipažinti su smegenų mokslu bei smegenų anatomija ir jų pagrindu pasiūlyti elgesio modelį, kaip smegenys grindžia mūsų išgyvenimus.
  • Mokytis entropijos - suvokti malonę ir teisingumą.
  • Susipažinti su Toulmin? ir dorovės rėmus, protavimo sąsajas su dorove.
  • Susipažinti su Bourdieu? sąvokomis ir bandyti jas pritaikyti apibūdinant visuomenės įtaką dorovei.
  • Susipažinti su Foucault mintimis apie tiesos režimus ir bandyti jas pritaikyti.

Grįžti prie ankstesnių savo minčių

  • Išrašyti pranešimą Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai.
2021 rugpjūčio 06 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 35 eilutė iš:
  • Apžvelgti visus svarbiausias samprotavimus, kaip esu supratęs žmogaus gyvenimą: dorovės tyrimą, Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis, ir t.t.
į:
  • Apžvelgti visus svarbiausias samprotavimus, kaip esu supratęs žmogaus gyvenimą: Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis, ir t.t.
Pakeista 195 eilutė iš:
į:
  • Kaip apytaka išplaukia iš dorovės?
Pakeista 223 eilutė iš:
į:
Pakeista 308 eilutė iš:
  • Kokios sandaros palaiko dorovės tyrimo pakopas? Kaip jos susidėlioja?
į:
  • Kokios sandaros palaiko įvairias išgyvenimo dalis? Kaip jos susidėlioja?
Pakeistos 322-323 eilutės iš
į:
Ištrinta 440 eilutė:
  • Kaip esu supratęs žmogaus gyvenimą: dorovės tyrimą, Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis, ir t.t.
2021 rugpjūčio 06 d., 12:53 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 41 eilutė:
Ištrinta 125 eilutė:
  • Dorovės tyrimas Kaip gyventi? Kaip žmonės elgiasi ir kaip turėtų elgtis? Kaip valia pasireiškia dorovė? Kaip dorove mylime save ir sąmoningėjame?
Ištrinta 178 eilutė:
  • Išmąstyti, kokia sandara svarbiausia kiekvienai dorovės tyrimo pakopai?
2021 rugpjūčio 05 d., 13:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 476-508 eilutės:

Žmogus ir Dievas tiria dorovę

Tirdamas dorovę susiduriu su šiais klausimais:

  • Kas yra dorovė?
  • Kokia dorovės esmė?
  • Kaip išgyvename dorovę?
  • Kokius pasirinkimus išgyvename?
  • Kuris pasirinkimas esminis?
  • Kaip dorovė grindžia sąmoningėjimą?
  • Kaip išgyvenimais susiveda sandaros?

Yra septynios pakopos. Dorovės tyrimo lygmenis sustato suvokimo lygmenys, jų raida, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė, išėjimas už savęs iš savęs.


Dievo šokio išdavosŽmogusElgesysDorovės ištakosDorovėDorovės ratasViena


  • Mūsų pasirinkimus išdėsto išgyvenimo apytaka.
  • Mūsų gyvenime esminis pasirinkimas yra ketverybės žmogiškasis poslinkis vedantis iš Manęs (Koks) į Tave (Kaip).
  • Pagrindinės sandaros yra žmogaus ir Dievo trejybes, šešerybė, aštuongubas kelias, kiti netroškimai, padalinimai, atvaizdai, aplinkybės, trys kalbos, Sūnaus aštuonerybę ir dešimt Dievo įsakymų.
  • Elgesio ir dorovės tyrimas ir išskyrimas yra esminė žmogaus veikla, jo nuolatinė galimybė sąmoningai pasižiūrėti į save ir savo elgesį. Šio sąmoningėjimo galimybes nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
  • Dorovės tyrimu apibrėžiamas sąmoningėjimas, kaip sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Išgyvenimo apytaka ištisai išgyvename sąmonės ir pasąmonės išskyrimą, ir atitinkamai, Dievo ir žmogaus išskyrimą. Išgyvenimo apytaka tiria, Koks yra Dievas? Užtat tiria, Kas aš esu? Dievas ar ne Dievas? Kuom skiriuosi nuo Dievo?

Valia yra atsakymas į klausimą, Kas aš esu?

Būtent Dievo Sūnaus požiūriu iškyla (Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus) sutapimas požiūriais, tad išėjimo už savęs pakopomis, tad žinojimu. Tokiu būdu požiūriai išreiškia jų bendrą suvokimą (bendrai suvoktą Dievo Dvasią). O tai vyksta Dievo Sūnaus požiūriu, tad jau esant savasčiai. Požiūris remiasi būtent savastimi, tad išėjimą už savęs išsako būtent mūsų santykiu su tuo, kas už mūsų.

2021 rugpjūčio 05 d., 13:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 350-358 eilutės iš
į:
  • Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?
  • Koks ryšys tarp sąmonės (porinių padalinimų) ir pasąmonės (neporinių padalinimų)?
  • Kaip išgyvenimo apytaka sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Kaip veikia padalinimų rato veiksmai?
  • Kaip laikas, erdvė, sąmoningumas susiję su kalbomis?
  • Kaip susiję ramybės pavadinimai, derinių kalbos, gyvybės savybės?
  • Išryškinti brandos rūšis.
Pridėtos 385-388 eilutės:

Pasirinkimai

  • Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su pasirinkimais?
  • Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo? Tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų? Kaip juos suderina aštuongubas kelias?
Pridėtos 397-399 eilutės:

Sąvokų kilmė

  • Kaip sąvokas grindžia sąlygos, tarpas ir riba, nežinojimas bei žinojimas, besąlygiškumas bei sąlygiškumas?
Ištrintos 419-446 eilutės:

Sąsajos

Ieškoti sąsajų

  • Laiką, erdvę ir sąmoningumą. Sieti su kalba.
  • Ramybės pavadinimus, derinių kalbas, gyvybės savybes.
  • Kaip veikia padalinimų rato veiksmai.

Branda

  • Išryškinti išdavas: Brandos rūšis

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė

  • Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?

Veiksmai

  • Koks ryšys tarp sąmonės (porinių padalinimų) ir pasąmonės (neporinių padalinimų)?

Apytakų raida

  • Kaip keturios apytakos šešiais pokalbiais susiveda į vienumą?

Išgyvenimo apytakos sustatymas

  • Kaip išgyvenimo apytaka sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
  • Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su pasirinkimais?
  • Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo? Tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų? Kaip juos suderina aštuongubas kelias?
  • Kaip sąvokas grindžia sąlygos, tarpas ir riba, nežinojimas bei žinojimas, besąlygiškumas bei sąlygiškumas?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Kaip tai, kas mums svarbiausia, susiję su dėmesiu, sąmoningumu, sąvokomis ir trimis kalbomis?
  • Kaip tarpusaviai susiję gyvenimo duomenys su tuo, kaip turėtumėme gyventi: vertybės, klausimai, rūpesčiai, klaidos, išgyvenimai?
Pridėtos 432-433 eilutės:

2021 rugpjūčio 05 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 291-292 eilutės iš
į:
  • Kaip suderinti Dievą ir laisvę?
Pakeistos 349-350 eilutės iš
į:
  • Kaip išsiskiria ketverybės du atvaizdai?
Pridėta 356 eilutė:
  • Ar atjauta įveda dvilypį požiūrį?
Ištrintos 414-422 eilutės:

Dorovės ratas

  • Iš Dievo šokio išvesti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves ir jas susieti su žmogaus dorove ir trimis kalbomis bei paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu.
  • Kaip trys dorovės susijusios su trimis dorovės klausimais: Ką derėtų veikti? Kodėl derėtų veikti? ir Kaip derėtų veikti?
  • Kaip suprasti, kad Dešimt Dievo įsakymų kyla iš Dievo dvasios, tuo tarpu tai išsako Dievo Tėvo dorovę?
  • Kaip įsisavinimas ir dorybės susiję su klausimais ką daryti, kaip elgtis, kodėl elgtis?

Dorovės klausimai: Ką, Kaip, Kodėl derėtų elgtis?

  • Kaip dorovės klausimai susiję su išgyvenimu?
  • Koks dorovės klausimų vaidmuo požiūrių grandinėje?
Ištrintos 419-423 eilutės:

Dorovės ištakos

  • Kaip iškyla dorovė?
  • Kaip iškyla dorovės klausimai?
  • Kaip atsiranda ir išsivysto skirtumas tarp elgesio (senosios savasties) ir dorovės (naujosios savasties)?
2021 rugpjūčio 05 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 489 eilutė iš:

Mes būdami sąlygose nežinome kiek mes patys esame sąlygiški (kiek priklausome nuo savo sąlygų) ir kiek mes esame besąlygiški (tad kilę už sąlygų). Užtat tiriame (ir Dievas mumis tiria), Kas esame? Ir tirdami save, atsiremiame į savo laisvumą, nors kiek ir nuklystame, tiesiog kad susigaudytumėme.

į:

Mes būdami sąlygose nežinome kiek mes patys esame sąlygiški (kiek priklausome nuo savo sąlygų) ir kiek mes esame besąlygiški (tad kilę už sąlygų). Užtat tiriame (ir Dievas mumis tiria), Kas esame? Ir tirdami save, atsiremiame į savo laisvumą, nors kiek ir nuklystame, tiesiog kad susigaudytumėme. Savo tokiu elgesiu nustatome ribą tarp savęs ir pasaulio.

2021 rugpjūčio 05 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 354 eilutė:
  • Kaip suderinti antrinių sandarų supratimą Dievo atjauta (4+6) ir kubu (sandais 2x3x4)?
Pakeistos 417-426 eilutės iš

Dorovė

į:

Dorovės klausimai: Ką, Kaip, Kodėl derėtų elgtis?

  • Kaip dorovės klausimai susiję su išgyvenimu?
  • Koks dorovės klausimų vaidmuo požiūrių grandinėje?
Pridėtos 488-489 eilutės:

Mes būdami sąlygose nežinome kiek mes patys esame sąlygiški (kiek priklausome nuo savo sąlygų) ir kiek mes esame besąlygiški (tad kilę už sąlygų). Užtat tiriame (ir Dievas mumis tiria), Kas esame? Ir tirdami save, atsiremiame į savo laisvumą, nors kiek ir nuklystame, tiesiog kad susigaudytumėme.

2021 rugpjūčio 05 d., 12:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 88-89 eilutės iš
į:
  • Rinkti doro elgesio pavyzdžius.
Pakeistos 108-109 eilutės iš
į:
  • Išmąstyti žinojimo rūmus dorovėms išsiaiškinimo būdams, taip pat teisei. Tai padėtų išmąstyti 10 Dievo įsakymų, Dievo šokį, dorovę.
Pakeistos 296-297 eilutės iš
į:
  • Pamąstyti apie asmenybių vienumą Dievo šokyje - šventosios Dvasios kampu žiūrint. O pasaulio vienumo nėra nes yra amžinas gyvenimas.
Pridėta 408 eilutė:

Branda

Pridėtos 410-411 eilutės:

Dorovės ratas

Ištrintos 414-418 eilutės:
  • Pamąstyti apie asmenybių vienumą Dievo šokyje - šventosios Dvasios kampu žiūrint. O pasaulio vienumo nėra nes yra amžinas gyvenimas.
  • Rinkti doro elgesio pavyzdžius.
  • Rūšiuoti išgyvenimų dorovę.
  • Tirti išgyvenimų dorovę ir juose ieškoti įvairių pobūdžių prisiminimų.
  • Kaip iškyla dorovė?
Pakeistos 416-422 eilutės iš
  • Kaip atsiranda ir išsivysto skirtumas tarp elgesio (senosios savasties) ir dorovės (naujosios savasties)?
į:

Dorovė

Pakeistos 424-426 eilutės iš
į:
  • Kaip dorovė remiasi svarbos nustatymu?

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė

Pridėtos 428-429 eilutės:

Veiksmai

Pakeistos 431-432 eilutės iš
  • Kokie pagrindiniai dorovės klausimai?
  • Kaip dorovės klausimai tarpusavyje susiję?
į:

Dorovės ištakos

  • Kaip iškyla dorovė?
Pakeistos 435-444 eilutės iš
  • Išmąstyti žinojimo rūmus dorovėms išsiaiškinimo būdams, taip pat teisei. Tai padėtų išmąstyti 10 Dievo įsakymų, Dievo šokį, dorovę.
  • Kaip dorovė remiasi svarbos nustatymu?

Dorovės ratas

  • Koks dorovės ratas?
  • Kaip mūsų pasirinkimai seka vienas kitą?
  • Kokios Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovės?
  • Kuria prasme dorovės klausimai (Kodėl? Kaip? Koks?) apie mūsų elgesį sudaro trejybės ratą?
  • Susieti dorovės klausimus - ką, kaip, kodėl derėtų veikti? ir elgesio atsakymus - ką, kaip, kodėl veikiame.
į:
  • Kaip atsiranda ir išsivysto skirtumas tarp elgesio (senosios savasties) ir dorovės (naujosios savasties)?

Apytakų raida

Ištrintos 447-450 eilutės:
  • Elgesys ir dorovė yra tarsi du susiję atvaizdai, tačiau kodėl abu išreikšti pažinovo klausimais: Koks? Kaip? Kodėl?
  • Kaip susieti tris elgesio ir tris dorovės klausimus? Ar tai šeši vertybiniai klausimai? Ar juos sieja šešerybė?
2021 rugpjūčio 05 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 106-107 eilutės iš
į:
  • Pavyzdžių rinkimas: Nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi, kaip turėjo elgtis dorovės liūne.
Pakeistos 344-345 eilutės iš
į:
Pakeista 378 eilutė iš:
į:
Pakeistos 428-429 eilutės iš
  • Kaip keturios apytakos šešiais pokalbiais susiveda į vienumą?
  • Koks mūsų pasirinkimai seka vienas kitą?
į:
  • Kaip mūsų pasirinkimai seka vienas kitą?
Pakeistos 430-435 eilutės iš

Nagrinėti sandaras:

į:
  • Kuria prasme dorovės klausimai (Kodėl? Kaip? Koks?) apie mūsų elgesį sudaro trejybės ratą?
  • Susieti dorovės klausimus - ką, kaip, kodėl derėtų veikti? ir elgesio atsakymus - ką, kaip, kodėl veikiame.
  • Kaip keturios apytakos šešiais pokalbiais susiveda į vienumą?

Išgyvenimo apytakos sustatymas

Pakeistos 443-447 eilutės iš
  • Tirti sąvokas: Šešerybė
  • Pavyzdžių rinkimas: Nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi, kaip turėjo elgtis dorovės liūne.
  • Kuria prasme dorovės klausimai (Kodėl? Kaip? Koks?) apie mūsų elgesį sudaro trejybės ratą?
  • Koks dorovės ratas?
  • Susieti dorovės klausimus - ką, kaip, kodėl derėtų veikti? ir elgesio atsakymus - ką, kaip, kodėl veikiame.
į:
2021 rugpjūčio 05 d., 12:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 96-98 eilutės:
Pakeistos 104-106 eilutės iš
į:
  • Nagrinėti, kaip Lietuvoje tapo priimtina ar nepriimtina žydus skriausti ar gelbėti. Tirti visuomeninius klausimus.
  • Apklausos duomenimis ištirti ryšį tarp žmogaus nuostatų ir elgesio ir aplinkybių, tarp jo laisvės ir jo susitapatinimu su bendrija. Išpuoselėti nuklydimo sąvoką.
Pakeistos 374-375 eilutės iš
į:
  • Išrašyti tapatybės aplinkų įvairovę. Pradėti nagrinėti, kokių jų yra, kaip jos dalyvauja tapatybės kaitoje.
Ištrintos 402-415 eilutės:

Klausimai Ką, Kaip, Kodėl derėtų elgtis?

  • Kaip jie susiję su išgyvenimu?
  • Koks jų vaidmuo požiūrių grandinėje?
  • Kaip turėtumėme elgtis?
  • Kaip žmogus puoselėja dorą?
  • Kas jam trukdo dorai elgtis?
  • Ar, ką, kaip, kodėl amžinai bręstame?
  • Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?

Mokytis iš savo gyvenimo:

Rinkti pavyzdžius:

  • Nagrinėti, kaip Lietuvoje tapo priimtina ar nepriimtina žydus skriausti ar gelbėti. Tirti visuomeninius klausimus.
  • Apklausos duomenimis ištirti ryšį tarp žmogaus nuostatų ir elgesio ir aplinkybių, tarp jo laisvės ir jo susitapatinimu su bendrija. Išpuoselėti nuklydimo sąvoką.
Ištrintos 443-447 eilutės:

Branda

Tapatybės aplinkos kaita.

  • Išrašyti aplinkų įvairovę. Pradėti nagrinėti, kokių jų yra, kaip jos dalyvauja tapatybės kaitoje.
2021 rugpjūčio 05 d., 11:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 298-301 eilutės iš

Išėjimas už savęs

Išėjimo už savęs kryptys

į:

Išėjimas už savęs

Ištrintos 299-300 eilutės:

Išėjimo už savęs pakopos

Pakeistos 307-308 eilutės iš
į:
  • Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?
Ištrintos 316-321 eilutės:
 Išėjimas už savęs iš savęs
  • Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?
Ištrintos 395-398 eilutės:

Dorovės ištakos

  • Kaip atsiranda privalėjimas?
  • Kaip iškyla dorovė?
2021 rugpjūčio 05 d., 11:50 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 298-310 eilutės:

Pasitarimas

  • Kaip pasitarimas (dialogas) vyksta padalinimuose, tarp sąmonės ir pasąmonės?
  • Kaip pasitarimą suprasti kaip apytakos (kaip antai žinojimo rūmų) dviejų sparnų (pasąmonės ir sąmonės) siejimą padalinimu (kaip kad prijungtinių funktorių seka)?
  • Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia?
  • Kaip pasitarimas vyksta įsijaučiant ir atsitokėjant, geranoriškai ir negeranoriškai bendraujant?
  • Palyginti mano pranešimus apie sąmoningumą, pokalbį, ir vaidą - laisvą valią ir likimą.
  • Kaip pasitarimas susijęs su savęs išgyvenimu (kitu kampu, nežinojimo kampu)?
Ištrintos 326-330 eilutės:

Valia

  • Kaip išgyvename valią?
  • Kaip valia pasireiškia dorove?
Pridėtos 387-398 eilutės:

Pasitarimas

  • Kaip pasitarimas (dialogas) vyksta padalinimuose, tarp sąmonės ir pasąmonės?
  • Kaip pasitarimą suprasti kaip apytakos (kaip antai žinojimo rūmų) dviejų sparnų (pasąmonės ir sąmonės) siejimą padalinimu (kaip kad prijungtinių funktorių seka)?
  • Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia?
  • Kaip pasitarimas vyksta įsijaučiant ir atsitokėjant, geranoriškai ir negeranoriškai bendraujant?
  • Palyginti mano pranešimus apie sąmoningumą, pokalbį, ir vaidą - laisvą valią ir likimą.
  • Kaip pasitarimas susijęs su savęs išgyvenimu (kitu kampu, nežinojimo kampu)?

Valia

  • Kaip išgyvename valią?
  • Kaip valia pasireiškia dorove?
2021 rugpjūčio 05 d., 11:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 300-322 eilutės iš

Sąvokos

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

  • Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Sudalinti pagrindines mintis apie išgyvenimo apytaką ir jas iškelti į atitinkamus puslapius.

Sąsajos

Ieškoti sąsajų

  • Laiką, erdvę ir sąmoningumą. Sieti su kalba.
  • Ramybės pavadinimus, derinių kalbas, gyvybės savybes.
  • Kaip veikia padalinimų rato veiksmai.

Padalinimų ratas

Padalinimų ratas

  • Visas šio puslapio sąvokas naujai susieti su padalinimų rato padalinimų išgyvenimu trimis veiksmais.
  • Visko padalinimus išsakyti aštuonerybės (semiotinio kvadrato) požiūriais.
  • Kaip Sūnaus aštuonerybė ir padalinimų ratas prilygsta septynerybei-aštuonerybei?
  • Kaip veiksmai +1,+2,+3 išsako išgyvenimo galimybes?
į:
Pakeistos 359-366 eilutės iš
į:
  • Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
  • Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
  • Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
  • Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
  • Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?
  • Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
  • Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?
Pridėtos 385-390 eilutės:

Padalinimų ratas

  • Visas šio puslapio sąvokas naujai susieti su padalinimų rato padalinimų išgyvenimu trimis veiksmais.
  • Visko padalinimus išsakyti aštuonerybės (semiotinio kvadrato) požiūriais.
  • Kaip Sūnaus aštuonerybė ir padalinimų ratas prilygsta septynerybei-aštuonerybei?
  • Kaip veiksmai +1,+2,+3 išsako išgyvenimo galimybes?
Pridėtos 393-397 eilutės:

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

  • Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Sudalinti pagrindines mintis apie išgyvenimo apytaką ir jas iškelti į atitinkamus puslapius.
Pridėtos 406-412 eilutės:

Sąsajos

Ieškoti sąsajų

  • Laiką, erdvę ir sąmoningumą. Sieti su kalba.
  • Ramybės pavadinimus, derinių kalbas, gyvybės savybes.
  • Kaip veikia padalinimų rato veiksmai.
Ištrintos 415-423 eilutės:

Nagrinėti sandaras

  • Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
  • Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
  • Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
  • Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
  • Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?
  • Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
  • Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?
2021 rugpjūčio 05 d., 11:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 258-261 eilutės:


Pridėtos 272-288 eilutės:

Dievas

  • Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
  • Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
  • Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
  • Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
  • Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
  • Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
  • Koks yra išeities-išvesties taško ir sueities-suvesties taško santykis?
  • Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
  • Kaip išgyvename Dievo sąmoningumą?
  • Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?

Dievo šokis

  • Dešimt Dievo įsakymų išsako ko reikėtų laikytis.
  • Pertvarkymai, Ženklų savybės
  • Išryškinti paskiras Dievo raiškas ir jomis išryškinti visą Dievo šokį.
Pridėtos 298-299 eilutės:
Ištrintos 314-332 eilutės:

Perkelti



Ištakos

Dievo šokis

  • Dešimt Dievo įsakymų išsako ko reikėtų laikytis.
  • Pertvarkymai, Ženklų savybės
  • Išryškinti paskiras Dievo raiškas ir jomis išryškinti visą Dievo šokį.

Nesąmoningumas

  • Kaip išgyvenimas prilygsta nesąmoningumui?
  • Kuom užsiveria išgyvenimas?
  • Ką reiškia "Išgyvenimas išgyvena neišgyvenimą"?
Ištrintos 330-346 eilutės:

Tarpas

  • Palyginti, kaip sandaros įvairiais būdais nusako tarpą.

Dievas

Dievas

  • Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
  • Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
  • Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
  • Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
  • Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
  • Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
  • Koks yra išeities-išvesties taško ir sueities-suvesties taško santykis?
  • Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
  • Kaip išgyvename Dievo sąmoningumą?
  • Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?
Ištrintos 358-361 eilutės:

Rūpėjimas

Pakeistos 364-365 eilutės iš

Nagrinėti sandaras:

į:

Sandaros

Pakeistos 377-396 eilutės iš
į:

Atjautos - pakartotinas išgyvenimas - savęs išgyvenimas

  • Kaip mes save išgyvename?
  • Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?
  • Kaip dvigubai išgyvename, savimi (pasąmone) ir Dievu (sąmone)?
  • Kaip mylime?
  • Kaip Dievas mus išgyvena?
  • Ar reikalingas šešeriopas skirtumas tarp senos ir naujos savasties? Ar tai šešios išgyvenimą išreiškiančios atjautos?
  • Kaip pasirinkimų ir pasimokymų galimybė iškyla išjaučiant galimybes pirm ir po išgyvenimo?
  • Kaip trys kalbos sieja viską su betkuo, kažkuo ir niekuo?
  • Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?

Aštuongubas kelias

  • Kaip suderinti laipsnynus su aplinkybėmis ir būtent aplinkybių eilės tvarką? Pavyzdžiui, linksnius berods rikiuoja: asmuo, daiktas, eiga. Kaip suprasti?
  • Kaip mūsų akimis suvokti Dievo nusistatymą, vykdymą ir permąstymą? Kaip tai sieja aštuonerybę, kaip sieja dvi aštuongubo kelio puses?
  • Kaip laipsnynas ir šešerybė skirtingai derina besąlygiškus ir sąlygiškus požiūrius?
  • Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo aštuongubame kelyje ir jo laipsnynuose?
  • Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.
Pridėtos 402-406 eilutės:

Nesąmoningumas

  • Kaip išgyvenimas prilygsta nesąmoningumui?
  • Kuom užsiveria išgyvenimas?
  • Ką reiškia "Išgyvenimas išgyvena neišgyvenimą"?
Ištrintos 479-501 eilutės:

Atjautos

Sandaros

Atjautos - pakartotinas išgyvenimas - savęs išgyvenimas

  • Kaip mes save išgyvename?
  • Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?
  • Kaip dvigubai išgyvename, savimi (pasąmone) ir Dievu (sąmone)?
  • Kaip mylime?
  • Kaip Dievas mus išgyvena?
  • Ar reikalingas šešeriopas skirtumas tarp senos ir naujos savasties? Ar tai šešios išgyvenimą išreiškiančios atjautos?
  • Kaip pasirinkimų ir pasimokymų galimybė iškyla išjaučiant galimybes pirm ir po išgyvenimo?
  • Kaip trys kalbos sieja viską su betkuo, kažkuo ir niekuo?
  • Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?

Aštuongubas kelias

  • Kaip suderinti laipsnynus su aplinkybėmis ir būtent aplinkybių eilės tvarką? Pavyzdžiui, linksnius berods rikiuoja: asmuo, daiktas, eiga. Kaip suprasti?
  • Kaip mūsų akimis suvokti Dievo nusistatymą, vykdymą ir permąstymą? Kaip tai sieja aštuonerybę, kaip sieja dvi aštuongubo kelio puses?
  • Kaip laipsnynas ir šešerybė skirtingai derina besąlygiškus ir sąlygiškus požiūrius?
  • Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo aštuongubame kelyje ir jo laipsnynuose?
  • Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.
2021 rugpjūčio 05 d., 11:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 87-88 eilutės iš
į:
  • Rinkti pavyzdžius iš Šventojo Rašto, kaip Dievas ir Jėzus yra rodę gerą valią.
Pridėta 90 eilutė:
  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip esu rodęs gerą valią ir kaip kiti man ją yra rodę.
Pakeistos 374-379 eilutės iš

Svarba

  • Kaip svarba išreiškia pasąmonės susitelkimą į nežinojimą?
  • Kaip svarba išsako pasąmonės žinojimą?
  • Kaip pasąmonė ir valia nusako svarbą?
  • Kaip įvairiai išreiškiame tai, kas yra svarbiausia?
į:
Pakeistos 394-396 eilutės iš
į:
Pakeistos 410-417 eilutės iš

Tirti sąvokas:

Mokytis iš savo gyvenimo

  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip esu rodęs gerą valią ir kaip kiti man ją yra rodę.

Rinkti pavyzdžius

  • Rinkti pavyzdžius iš Šventojo Rašto, kaip Dievas ir Jėzus yra rodę gerą valią.

Dorovė

į:
2021 rugpjūčio 05 d., 11:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-24 eilutės iš

Klausimai

Apžvalga

į:

Tyrimo darbai

Ištrintos 29-44 eilutės:
  • Išmąstyti, kokia sandara svarbiausia kiekvienai dorovės tyrimo pakopai?
  • Kaip dorovės raidoje iškyla vienumo sąvoka? ir įvairios sandaros, siejančios Dievo trejybę ir žmogaus trejybės ratą?
  • Kokį vienumą grindžia Dievas, meilė, asmuo, požiūriai, kitas, bendrystė? Kaip žinyne apibrėžtinos susijusios sąvokos?

Ištakos

Tyrimo darbai

Pridėtos 171-174 eilutės:
  • Išmąstyti, kokia sandara svarbiausia kiekvienai dorovės tyrimo pakopai?
  • Kaip dorovės raidoje iškyla vienumo sąvoka? ir įvairios sandaros, siejančios Dievo trejybę ir žmogaus trejybės ratą?
  • Kokį vienumą grindžia Dievas, meilė, asmuo, požiūriai, kitas, bendrystė? Kaip žinyne apibrėžtinos susijusios sąvokos?
Pridėtos 266-273 eilutės:
2021 rugpjūčio 05 d., 11:26 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 115-116 eilutės:
Pridėtos 185-235 eilutės:

Tyrimo apžvalga

  • Patirtis Ko galiu pasimokyti iš savo gyvenimo patirties? Išgyvenimai, Rūpesčiai, Branda, Klaidos, Sapnai.
  • Išgyvenimų pavyzdžiai Suprasti visa ką galima iš išgyvenimų pavyzdžių.
    • Kiekvienu kampu apžvelgti išgyvenimų pavyzdžius ir nušviesti juos atitinkama sandara.
      • Kokius derinius išgyvenimas sustato?
      • Kaip deriniai suderina Dievo ir žmogaus valias?
  • Išgyvenimai Nusakyti visus įmanomus išgyvenimus.
    • Kaip išgyvenime suveikia dorovė, geros valios pratimo sustatymas ir atlikimas, sąmonės ir pasąmonės santykiai, šviesuolio branda, klausimas "Koks esu?"
    • Kiekvieną išgyvenimą pavaizduoti brėžiniu.
    • Išryškinti išgyvenimų eigą, jų dalis ir klodus, pažymėti pasirinkimus.
  • Kas daugiau yra gyvenime be išgyvenimų?
    • Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
  • Išgyvenimo apytaka Išmąstyti išgyvenimo apytaką, išsakančią visa, ką išgyvename.
    • Kaip grynasis sąmoningumas toliau plėtoja Dievo šokį?
    • Dorovės tyrimas Kaip apytaka išplaukia iš dorovės?
      • Kaip žmonės elgiasi? ir kaip turėtų elgtis?
        • Koks ryšys tarp nežinančios sąmonės (dorovės, išeities taško) ir žinančios pasąmonės (elgesio, suvesties taško)?
      • Svarba Kaip dorovė remiasi svarbos nustatymu?
      • Rūpesčiai Kaip dorovė remiasi rūpesčiais?
      • Kaip dorovė remiasi branda?
        • Pasirinkimai Dorove nagrinėti pasirinkimus, tiek savo gyvenime, tiek istorijoje.
        • Kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu?
        • Kaip renkamės gyventi aukščiau ar žemiau?
        • Kalbos Pasirinkimais išmąstyti tris kalbas.
        • Išaiškinti pasirinkimų svarbą matematikoje.
      • Išmąstyti keturias vienumo sampratas.
    • Apibūdinti, ką išgyvename?
    • Kaip mūsų gyvenimas susideda iš išgyvenimų?
    • Kaip apytaką išsako trys kalbos ir kitos sandaros?
      • Sudėlioti visus išgyvenimų nagrinėjimo kampus ir jų sandaras.
      • Nuotaikų permainas susieti su Möbijaus transformacijomis ir išsiaiškinti pasekmes sandaroms.
      • Išsakyti netroškimus: poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes.
    • Sandarų tyrimas Kaip dorove suprasti, apibrėžti, išvesti ir susieti mūsų gyvenimą išsakančias sandaras?
    • Peržiūrėti, ką Dievas man yra kalbėjęs apie išgyvenimo apytaką, dorovę ir išgyvenimus.
    • Nurašyti ir apmąstyti savo pranešimą apie Jacques Derrida.
  • Sutvarkyti su išgyvenimo apytaką susijusius puslapius. Jų mintis perdėlioti išgyvenimo eigos ar išgyvenimų apytakos pagrindu: dorovės tyrimas, sąmoningumas, sąmoningėjimas, žinojimas, vertybės
  • Aprašyti savo nuotaikas, jas ištirti.

Gyvenimas susideda iš išgyvenimų

  • Išsakyti visa ką mes išgyvename.
  • Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?
Pakeistos 268-278 eilutės iš
į:

Išgyvenimo apytakos prielaidos

Dievo šokio išdavos

  • Kaip viskas išsivysto?
  • Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau?
  • Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?

Tirti sąvokas:

  • Savastis
  • Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?
Ištrintos 294-341 eilutės:
  • Patirtis Ko galiu pasimokyti iš savo gyvenimo patirties? Išgyvenimai, Rūpesčiai, Branda, Klaidos, Sapnai.
  • Išgyvenimų pavyzdžiai Suprasti visa ką galima iš išgyvenimų pavyzdžių.
    • Kiekvienu kampu apžvelgti išgyvenimų pavyzdžius ir nušviesti juos atitinkama sandara.
      • Kokius derinius išgyvenimas sustato?
      • Kaip deriniai suderina Dievo ir žmogaus valias?
  • Išgyvenimai Nusakyti visus įmanomus išgyvenimus.
    • Kaip išgyvenime suveikia dorovė, geros valios pratimo sustatymas ir atlikimas, sąmonės ir pasąmonės santykiai, šviesuolio branda, klausimas "Koks esu?"
    • Kiekvieną išgyvenimą pavaizduoti brėžiniu.
    • Išryškinti išgyvenimų eigą, jų dalis ir klodus, pažymėti pasirinkimus.
  • Kas daugiau yra gyvenime be išgyvenimų?
    • Kaip susiję paskiri išgyvenimai?
  • Išgyvenimo apytaka Išmąstyti išgyvenimo apytaką, išsakančią visa, ką išgyvename.
    • Kaip grynasis sąmoningumas toliau plėtoja Dievo šokį?
    • Dorovės tyrimas Kaip apytaka išplaukia iš dorovės?
      • Kaip žmonės elgiasi? ir kaip turėtų elgtis?
        • Koks ryšys tarp nežinančios sąmonės (dorovės, išeities taško) ir žinančios pasąmonės (elgesio, suvesties taško)?
      • Svarba Kaip dorovė remiasi svarbos nustatymu?
      • Rūpesčiai Kaip dorovė remiasi rūpesčiais?
      • Kaip dorovė remiasi branda?
        • Pasirinkimai Dorove nagrinėti pasirinkimus, tiek savo gyvenime, tiek istorijoje.
        • Kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu?
        • Kaip renkamės gyventi aukščiau ar žemiau?
        • Kalbos Pasirinkimais išmąstyti tris kalbas.
        • Išaiškinti pasirinkimų svarbą matematikoje.
      • Išmąstyti keturias vienumo sampratas.
    • Apibūdinti, ką išgyvename?
    • Kaip mūsų gyvenimas susideda iš išgyvenimų?
    • Kaip apytaką išsako trys kalbos ir kitos sandaros?
      • Sudėlioti visus išgyvenimų nagrinėjimo kampus ir jų sandaras.
      • Nuotaikų permainas susieti su Möbijaus transformacijomis ir išsiaiškinti pasekmes sandaroms.
      • Išsakyti netroškimus: poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes.
    • Sandarų tyrimas Kaip dorove suprasti, apibrėžti, išvesti ir susieti mūsų gyvenimą išsakančias sandaras?
    • Peržiūrėti, ką Dievas man yra kalbėjęs apie išgyvenimo apytaką, dorovę ir išgyvenimus.
    • Nurašyti ir apmąstyti savo pranešimą apie Jacques Derrida.
  • Sutvarkyti su išgyvenimo apytaką susijusius puslapius. Jų mintis perdėlioti išgyvenimo eigos ar išgyvenimų apytakos pagrindu: dorovės tyrimas, sąmoningumas, sąmoningėjimas, žinojimas, vertybės
  • Aprašyti savo nuotaikas, jas ištirti.

Gyvenimas susideda iš išgyvenimų

  • Išsakyti visa ką mes išgyvename.
  • Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?
Ištrintos 302-305 eilutės:

Apytakų raida

  • Kaip išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio?
  • Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo padalinimuose (jų reikaluose)?
Ištrintos 306-315 eilutės:

Dievo šokio išdavos

  • Kaip viskas išsivysto?
  • Kaip Dievo šokis reiškiasi toliau?
  • Kaip keturios apytakos išplaukia iš Dievo šokio?

Tirti sąvokas:

  • Savastis
  • Visaregis: Ar iš viso pripažintina tokia sandara? Kaip visaregis susijęs su Dievo šokiu, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmais ir netroškimais?
2021 rugpjūčio 05 d., 11:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 44-151 eilutės iš

Tikslas: Tyrimas

Dievo tyrimas

  • Kaip Dievas tiria mumis?
  • Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.
  • Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
  • Kaip Dievą (ir amžino gyvenimo pasirinkimą) suvokti kaip grynąjį sąmoningumą? Kaip pasirinkimą platesnio požiūrio?

Mano tyrimas

  • Kaip Dievo šokis grindžia Mane kaip tyrėją?
  • Kas yra išgyvenimo apytakos tyrėjas? Ar tai grynas sąmoningumas, savastis, žmogus ar Aš?
  • Kas yra žmogus?
  • Kokia žmogaus būklė?
  • Kaip trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai susiję su Mano tyrimu ?
  • Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?

Tyrimas išgyvenimais

  • Kaip išgyvenimais tiriame?
  • Ką išgyvenimais tiriame?
  • Kaip išgyvenimai išsako, Koks aš esu?
  • Kaip pasirinkimai išsako, Koks aš esu?

Tyrimo tikslas

  • Į kokį sąmoningumo išgyvenimą susiveda Dievo tyrimas?
  • Kaip iš šio tyrimo išplaukia mūsų pasirinkimai, dorovė ir visos sandaros?

Tyrimo išsivystymas

  • Kaip savastis tiria, Koks aš esu?
  • Kaip išgyvenimą suprasti, kaip šį tyrimą?
  • Kaip išsiskiria žinojimas kažko ir nežinojimas kažko?
  • Kaip šis tyrimas sieja pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą tarpusavyje bei su savastimi?

Klodai

Veiksmai Veiksmai išreiškia pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą. Kaip lygtimis išgyvename veiksmus +1, +2, +3?

  • Ir Vienas Kaip veiksmas +1 lygtimis išreiškia pasąmonę?
  • Ir Du Kaip veiksmas +2 lygtimis išreiškia sąmonę?
  • Ir Trys Kaip veiksmas +3 lygtimis išreiškia sąmoningumą?

Elgesys Pasąmone elgiamės. Kaip elgiamės?

Dorovė Sąmonė nurodo kaip galėtumėme elgtis. Kas yra raktai į dorovę?

Išgyvenimai Sąmoningumu išgyvename. Renkamės kaip derėtų elgtis. Kaip išgyvename?

  • Dorovės tyrimas Kaip gyventi? Kaip žmonės elgiasi ir kaip turėtų elgtis? Kaip valia pasireiškia dorovė? Kaip dorove mylime save ir sąmoningėjame?
  • Sąmoningumas Kokia sąmoningumo svarba?
  • Viena Kam reikalingas vienumas?

Patirtis Ko galiu pasimokyti iš savo gyvenimo?

Išdavos

Sandaros

Netroškimai

Padalinimų ratas

Atjautos

Trys kalbos

Sąvokos

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

  • Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Sudalinti pagrindines mintis apie išgyvenimo apytaką ir jas iškelti į atitinkamus puslapius.
į:

Tyrimo darbai

Pakeistos 73-74 eilutės iš

Duomenys

į:

Duomenų rinkimas

Pridėtos 115-228 eilutės:

Tyrimo puslapiai

Veiksmai Veiksmai išreiškia pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą. Kaip lygtimis išgyvename veiksmus +1, +2, +3?

  • Ir Vienas Kaip veiksmas +1 lygtimis išreiškia pasąmonę?
  • Ir Du Kaip veiksmas +2 lygtimis išreiškia sąmonę?
  • Ir Trys Kaip veiksmas +3 lygtimis išreiškia sąmoningumą?

Elgesys Kaip pasąmone elgiamės?

Dorovė Sąmonė nurodo kaip galėtumėme elgtis. Kas yra raktai į dorovę?

Išgyvenimai Sąmoningumu išgyvename. Renkamės kaip derėtų elgtis. Kaip išgyvename?

  • Dorovės tyrimas Kaip gyventi? Kaip žmonės elgiasi ir kaip turėtų elgtis? Kaip valia pasireiškia dorovė? Kaip dorove mylime save ir sąmoningėjame?
  • Sąmoningumas Kokia sąmoningumo svarba?
  • Viena Kam reikalingas vienumas?

Patirtis Ko galiu pasimokyti iš savo gyvenimo?

Išdavos

Sandaros

Netroškimai

Padalinimų ratas

Atjautos

Trys kalbos

Išgyvenimo apytakos tikslas: Mano ir Dievo tyrimas

Dievo tyrimas

  • Kaip Dievas tiria mumis?
  • Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.
  • Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
  • Kaip Dievą (ir amžino gyvenimo pasirinkimą) suvokti kaip grynąjį sąmoningumą? Kaip pasirinkimą platesnio požiūrio?

Mano tyrimas

  • Kaip Dievo šokis grindžia Mane kaip tyrėją?
  • Kas yra išgyvenimo apytakos tyrėjas? Ar tai grynas sąmoningumas, savastis, žmogus ar Aš?
  • Kas yra žmogus?
  • Kokia žmogaus būklė?
  • Kaip trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai susiję su Mano tyrimu ?
  • Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?

Tyrimas išgyvenimais

  • Kaip išgyvenimais tiriame?
  • Ką išgyvenimais tiriame?
  • Kaip išgyvenimai išsako, Koks aš esu?
  • Kaip pasirinkimai išsako, Koks aš esu?

Tyrimo tikslas

  • Į kokį sąmoningumo išgyvenimą susiveda Dievo tyrimas?
  • Kaip iš šio tyrimo išplaukia mūsų pasirinkimai, dorovė ir visos sandaros?

Tyrimo išsivystymas

  • Kaip savastis tiria, Koks aš esu?
  • Kaip išgyvenimą suprasti, kaip šį tyrimą?
  • Kaip išsiskiria žinojimas kažko ir nežinojimas kažko?
  • Kaip šis tyrimas sieja pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą tarpusavyje bei su savastimi?

Sąvokos

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

  • Visų keturių apytakų pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas apžvelgti brėžiniu.
  • Sudalinti pagrindines mintis apie išgyvenimo apytaką ir jas iškelti į atitinkamus puslapius.

Sąsajos

2021 rugpjūčio 05 d., 11:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 58-59 eilutės iš
į:
  • Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?
Pridėtos 210-221 eilutės:

Mokytis iš savo gyvenimo:

  • Kaupti ir nagrinėti daugiau pavyzdžių iš savo gyvenimo, kaip keitėsi mano tapatybė. Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės?
  • Kaupti ir tirti, kas man rūpi, kaip ima rūpėti.
  • Pamąstyti, kodėl man rūpi Holokaustas Lietuvoje?
  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip pasijuntu ir esu nelaisvas, koks pasijuntu ir būnu laisvas.
  • Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).

Rinkti pavyzdžius:

  • Rinkti iš žmonių atsakymus į savo apklausą (apie žydų kapines) ir rasti su kuo galėčiau pakalbėti, kaip jie grindžia savo nuostatas, kokios galimybės jas keisti.
  • Nubrėžti, kaip žmonės grindžia savo nuostatas Sporto rūmų likimo klausimu. Brėžinį palyginti su Minčių sodo nuostatų brėžiniu.

Išryškinti išdavas:

  • Rūpesčių rūšis, tapatybių kaitą aplinkybėmis, savęs klausinėjimą.
Ištrintos 381-385 eilutės:

Dorovė

Elgesys

  • Kaip elgiamės?
  • Ar, ką, kaip, kodėl išgyvename?
Pridėta 394 eilutė:
Pakeistos 397-408 eilutės iš

Mokytis iš savo gyvenimo:

  • Kaupti ir nagrinėti daugiau pavyzdžių iš savo gyvenimo, kaip keitėsi mano tapatybė. Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės?
  • Kaupti ir tirti, kas man rūpi, kaip ima rūpėti.
  • Pamąstyti, kodėl man rūpi Holokaustas Lietuvoje?
  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip pasijuntu ir esu nelaisvas, koks pasijuntu ir būnu laisvas.
  • Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).

Rinkti pavyzdžius:

  • Rinkti iš žmonių atsakymus į savo apklausą (apie žydų kapines) ir rasti su kuo galėčiau pakalbėti, kaip jie grindžia savo nuostatas, kokios galimybės jas keisti.
  • Nubrėžti, kaip žmonės grindžia savo nuostatas Sporto rūmų likimo klausimu. Brėžinį palyginti su Minčių sodo nuostatų brėžiniu.

Išryškinti išdavas:

  • Rūpesčių rūšis, tapatybių kaitą aplinkybėmis, savęs klausinėjimą.
į:
Pridėta 441 eilutė:
  • Kaip įsisavinimas ir dorybės susiję su klausimais ką daryti, kaip elgtis, kodėl elgtis?
Ištrintos 513-521 eilutės:
  • Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?
  • Ar pereiname iš senos savasties į naują savastį dvigubu srautu, vidu ir išore?
  • Ar perėjimas iš senos savasties į naują savastį panašus į Dievo išėjimą už savęs? Ar žmogus pranoksta save, ir tada suderina pasąmonę su sąmone?
  • Kaip įsisavinimas ir dorybės susiję su klausimais ką daryti, kaip elgtis, kodėl elgtis?


2021 rugpjūčio 05 d., 10:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 30-33 eilutės:
  • Išmąstyti, kokia sandara svarbiausia kiekvienai dorovės tyrimo pakopai?
  • Kaip dorovės raidoje iškyla vienumo sąvoka? ir įvairios sandaros, siejančios Dievo trejybę ir žmogaus trejybės ratą?
  • Kokį vienumą grindžia Dievas, meilė, asmuo, požiūriai, kitas, bendrystė? Kaip žinyne apibrėžtinos susijusios sąvokos?
Ištrintos 453-458 eilutės:

Išskirti ir sutvarkyti dorovės tyrimo septynis puslapius.

  • Išmąstyti, kokia sandara svarbiausia kiekvienai tyrimo pakopai?
  • Kaip dorovės raidoje iškyla vienumo sąvoka? ir įvairios sandaros, siejančios Dievo trejybę ir žmogaus trejybės ratą?
  • Kokį vienumą grindžia Dievas, meilė, asmuo, požiūriai, kitas, bendrystė? Kaip žinyne apibrėžtinos susijusios sąvokos?
  • Patvarkyti papildomus puslapius: Vieningumas
Ištrintos 514-518 eilutės:

Keturios apytakos

  • Kaip sąmoningėjimas pasireiškia keturiose apytakose?
  • Kaip keturiose apytakose reiškiasi Dievo šokio sandaros ir jų trejybės ratas?
  • Į ką susiveda Dievo tyrimas? Ar keturios apytakos susiveda į tai, kas mus išgyvena, užtat mums yra artimas ir suprantamas kaip asmuo, kaip antai, Dievas? Ar jos susiveda į tai, kas mums visiškai svetima, yra kažkoks vienumas už mūsų? Betgi tas vienumas turėtų mus suvokti ir pažinoti ir išgyventi. Ar keturios apytakos susiveda į pirmapradį Dievą ar į amžiną gyvenimą?
2021 rugpjūčio 05 d., 10:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 346-359 eilutės iš

Sąmoningėjimas

  • Kas yra sąmoningėjimas?
  • Kaip sąmoningėjame?
  • Kaip požiūris susijęs su sąmoningėjimu?
  • Kaip meilė palaiko sąmoningėjimą?
  • Kaip dorove mylime save ir sąmoningėjame?
  • Kaip meilė, branda, sąmoningėjimas, nežinojimas ir žinojimas yra susiję?
  • Kaip susitelkimas neigimu susijęs su ketverybės narių neigimu, su nulybės atvaizdais?
  • Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos?
  • Kas yra dalinis atsakymas (dalinis žinojimas) ir kaip jisai susistato?
  • Kaip S(uvokimas?) susijęs su protu, širdimi, valia?

Išėjimas už savęs iš savęs

į:
 Išėjimas už savęs iš savęs
Ištrintos 350-383 eilutės:

Savastis ir pasirinkimai

  • Kaip atsisakome savęs?
  • Kodėl mes save tiksliname?
  • Kaip savęs tikslinimas susijęs su Dievo rūpesčiais ir mūsų brandos kryptimis?
  • Kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu?

Pasirinkimai: Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu

  • Apibrėžti pasirinkimą ir jo išgyvenimą.
  • Kokių pasirinkimų yra?
  • Ką galime rinktis gyvenimo kryžkelėse?
  • Kokia pasirinkimų dorovė?
  • Kaip sąmoningumas veikia mūsų pasirinkimus?
  • Kaip pasirinkimai išsako vienumo klausimą, kaip plačiai save suvokiame?
  • Kaip visko padalinimai ir padalinimų ratas išryškina pasirinkimų išgyvenimą? klausimą ir atsakymą dvejybe, įsijungimą trejybe, žinojimą ketverybe, sprendimą penkerybe, dorovę šešerybe, pasirinkimų galimybes septynerybe ir aštuonerybe?
  • Koks ryšys tarp pasirinkimo, sprendimo ir laiko?

Išgyvenimas trijų pasirinkimų

  • Kaip su išgyvenimu susiję doroviniai pasirinkimai tarp pasaulio ir asmenybės, asmenybės ir asmens, asmens ir Dievo?
  • Paaiškinti, ką renkamės (ypač sąmoningumo atžvilgiu) kuomet renkamės Dievą vietoj asmens, asmens vietoj asmenybės, ir asmenybės vietoj pasaulio. Susieti su Dievo šokiu ir su vidiniais požiūriais, Dievo valios vykdymu.
  • Kaip trejybės ratas kyla iš pasirinkimų tarp žemesnio ir aukštesnio sąmoningumo?
  • Kaip pasirinkimai susiję su vienumais: Dievo, asmens, asmenų?
  • Kaip suderinti norą ne šiaip sau mylėti, ar šiaip sau gyventi su noru gyventi bendru žmogumi?
  • Kaip skiriasi "šiaip žmonės" nuo bendro žmogaus?
  • Kaip Dievo pasirinkimas susijęs su trejybės ratu?
  • Kaip Dievu (ir Dievo pasirinkimu) atsiveria dvigubas išgyvenimas, kuriuo išsiskiria dorovė nuo elgesio?

Šešerybė sieja tris pasirinkimus ir trejybės ratą

  • Ar teisingumas, ištikimybė, pareiga išreiškia nevieningumą?
  • Kaip skiriasi trejybės rato suveikimas atsižvelgiant į tai ar mes iš anksto sąmoningai ieškome to platesnio požiūrio? Ar tai besąlygiškumo paieškos, kaip kad šešerybe?
  • Koks šešerybės vaidmuo visko susidėliojime, suvedime, žinojime?
  • Koks ryšys tarp jaudulių ir šešerybės?
  • Kaip Dievo šokį (Dievo požiūrį) ir išgyvenimo apytaką (žmogaus požiūrį) sieja šešerybės atvaizdai lygtimi 6+3=1 ?
  • Kaip trys dorovės (Tėvo, Sūnaus ir Dvasios) reiškiasi šešerybe (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu)?
  • Kaip sąmoningumu Dievo šokio trys asmenys (Aš, Tu, Kitas) tampa trejybės rato poslinkiais?
2021 rugpjūčio 05 d., 10:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 40-72 eilutės:

Tikslas: Tyrimas

Dievo tyrimas

  • Kaip Dievas tiria mumis?
  • Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.
  • Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
  • Kaip Dievą (ir amžino gyvenimo pasirinkimą) suvokti kaip grynąjį sąmoningumą? Kaip pasirinkimą platesnio požiūrio?

Mano tyrimas

  • Kaip Dievo šokis grindžia Mane kaip tyrėją?
  • Kas yra išgyvenimo apytakos tyrėjas? Ar tai grynas sąmoningumas, savastis, žmogus ar Aš?
  • Kas yra žmogus?
  • Kokia žmogaus būklė?
  • Kaip trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai susiję su Mano tyrimu ?

Tyrimas išgyvenimais

  • Kaip išgyvenimais tiriame?
  • Ką išgyvenimais tiriame?
  • Kaip išgyvenimai išsako, Koks aš esu?
  • Kaip pasirinkimai išsako, Koks aš esu?

Tyrimo tikslas

  • Į kokį sąmoningumo išgyvenimą susiveda Dievo tyrimas?
  • Kaip iš šio tyrimo išplaukia mūsų pasirinkimai, dorovė ir visos sandaros?

Tyrimo išsivystymas

  • Kaip savastis tiria, Koks aš esu?
  • Kaip išgyvenimą suprasti, kaip šį tyrimą?
  • Kaip išsiskiria žinojimas kažko ir nežinojimas kažko?
  • Kaip šis tyrimas sieja pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą tarpusavyje bei su savastimi?

Klodai

Ištrintos 283-316 eilutės:

Išgyvenimo apytakos esmė

Man rūpi išmąstyti išgyvenimo apytaką.

Tyrimas

Dievo tyrimas

  • Kaip Dievas tiria mumis?
  • Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.
  • Kaip iš Dievo sąmoningumo išsiskiria Dievo nežinojimas ir Dievo žinojimas?
  • Kaip Dievą (ir amžino gyvenimo pasirinkimą) suvokti kaip grynąjį sąmoningumą? Kaip pasirinkimą platesnio požiūrio?

Mano tyrimas

  • Kaip Dievo šokis grindžia Mane kaip tyrėją?
  • Kas yra išgyvenimo apytakos tyrėjas? Ar tai grynas sąmoningumas, savastis, žmogus ar Aš?
  • Kas yra žmogus?
  • Kokia žmogaus būklė?
  • Kaip trejybės ratas ir Dievo, asmens ir asmenų vienumai susiję su Mano tyrimu ?

Tyrimas išgyvenimais

  • Kaip išgyvenimais tiriame?
  • Ką išgyvenimais tiriame?
  • Kaip išgyvenimai išsako, Koks aš esu?
  • Kaip pasirinkimai išsako, Koks aš esu?

Tyrimo tikslas

  • Į kokį sąmoningumo išgyvenimą susiveda Dievo tyrimas?
  • Kaip iš šio tyrimo išplaukia mūsų pasirinkimai, dorovė ir visos sandaros?

Tyrimo išsivystymas

  • Kaip savastis tiria, Koks aš esu?
  • Kaip išgyvenimą suprasti, kaip šį tyrimą?
  • Kaip išsiskiria žinojimas kažko ir nežinojimas kažko?
  • Kaip šis tyrimas sieja pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą tarpusavyje bei su savastimi?
2021 rugpjūčio 05 d., 10:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 221-224 eilutės:

Gyvenimas susideda iš išgyvenimų

  • Išsakyti visa ką mes išgyvename.
  • Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?
2021 rugpjūčio 04 d., 15:40 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 887-954 eilutės:

Apžvalga

Išgyvenimu įsisąmonijame save, esame save, kuriame save, pažįstame save, Kas Aš esu. Tai grindžia trejybės ratas (vykdau, permąstau, nusistatau) ir trejybės atvaizdas (daiktas, eiga, asmuo):

  • Savastis yra daiktas, o pasąmonė veikia, ją kuria.
  • Savastis yra eiga, o sąmonė derėtų veikti, ji kuria.
  • Savastis yra asmuo, o sąmoningumas ją išgyvena, su ja susitapatina.

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio.

  • Dievo šokis išreiškia Dievo Tėvo tyrimą, o išgyvenimo apytaka kiekvienas išgyvenimas išreiškia trejybės rato apibrėžto žmogaus tyrimą, kaip Dievo Sūnaus tyrimą. Dievo Sūnus susivokia, kad Tu esi Dievas. Jisai susivokia savo buvimą ir Dievo nebuvimą, Dievo buvimą tiek savo gelmėse, tiek už savęs, ir Dievo už savęs pirmumą.
  • Dievo šokis atveria galimybę, kad žmogaus trejybėje yra dvasia, neišeinanti už požiūrio, o tiesiog besisukanti tarp požiūrio, požiūrio į požiūrį ir požiūrio į požiūrio į požiūrį, tad visada tarp sąlygiškų būsenų. Tad gali būti trinaris žmogus susidedantis iš pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo. Šis trinaris žmogus supina tris balsus, ir kiekvienas balsas turi savo Dievą, atitinkamą Dievo vaidmenį: Tėvą, Sūnų ar Dvasią. Bet už trijų balsų yra vienas žmogus kaip kad už trijų vaidmenų yra vienas Dievas.
  • Žmogus yra besusivokiantis Sūnus. Sūnui Tėvas reiškiasi visko padalinimu į požiūrius, kuriais Tėvas eina link Sūnaus. Ir kiekvienas požiūris kurio Sūnus atsisako yra taipogi požiūris kuriuo Tėvas eina toliau link Sūnaus, kartu su Sūnumi.
  • Užtat mąstant Tėvo požiūriu, žmogus mąsto visumą, jos padalinimus. Šalia ketverybės, penkerybės, šešerybės ir septynerybės, žmogus mąstantis Dievo visuma išgyvena nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.
  • Trinaris žmogus išgyvena padalinimus trejopai, išsišakoja trys veiksmai: pasąmonės +1, sąmonės +2, sąmoningumo +3.
  • Dievo šokis trejybės ratą išreiškia dvasios trejybės atvaizdu: (Dievas Tėvas) būtinas, (Dievas Sūnus) tikras, (Dievas Dvasia) galimas. Tai išplaukia iš tiesos nenuslepiamumo, jos akivaizdumo. Toliau išgyvenimo apytaka trejybės ratą išreiškia kitu, sandaros trejybės atvaizdu: pasąmonei savastis yra daiktas, sąmonei yra eiga, ir sąmoningumui yra asmuo. Sandara išreiškia savastį.

Pasąmonei savastis yra daiktas kuriam jinai skiria dėmesį.

  • Pasąmonė rengia prielaidą, kad savastis nebūtina.
  • Pasąmonė išaiškina, kas nėra savastis. Savastis nėra nė kūnas, nė protas, nė širdis. Tad lieka valia.
  • Savastis pakopomis pasitraukia.
  • Pasąmone randame save, savo vidinį balsą, savo kertinę vertybę, savo gelmes.
  • Pasąmonė pripažįsta dvi trejybes, buvimo (savo) ir nebuvimo (ne savo), bet nenutuokia jų skirtumo.
  • Pasąmonė sulygina žmogaus valią (kas yra) ir Dievo valią (ko nėra).
  • Pasąmonė išgyvenimų rūšimis skiria pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą iš savo pusės (esamybę, galimybę, siekiamybę) ir iš sąmonės pusės (nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę).
  • Tačiau pasąmonė nenutuokia sąmoningumo pusės.
  • Užtat pasąmonė jaučia, kad kažką išgyvename. Ir pasąmonė supranta skirtumą tarp esamybės ir galimybės bei siekiamybės bet pati nesupranta dorovės nes pati neskiria savo siekių nuo aukštesnių siekių, kuriems reikėtų nusileisti.
  • Pasąmonė požiūriu grindžia sąmonę. Užtat požiūrių seka sąmoningėjame, keturiais troškimais.
  • Telkdami išteklius, susitelkdami, sąmoningėjame: išvystome požiūrį, požiūrį į požiūrį, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį. Atitinkamai iškyla netroškimai - kūno, proto, širdies, valios.
  • Pasąmonė supranta sąmonę kaip netroškimą, kurį išryškina, pereinant iš kūno į protą, iš proto į širdį, iš širdies į valią.
  • Sutelkdami save, atsitraukdami į save, išvystome save kaip savo kertinę vertybę (valios netroškimą).
  • Pasąmonė skiria dėmesį kitam, vadinas, daiktui. Ir tas Kitas siaurėja.

Sąmonei savastis yra eiga kuria jinai skiria sau dėmesį.

  • Sąmonė liudija, kad vis dėl to yra savastis. Jinai yra savastis, išplaukianti iš gelmių.
  • Samonė tvirtina, kas yra savastis. Sąmonė yra valios balsas. Jinai tvirtina, kad būtent jinai yra savastis. Jinai išplečia savastį, tvirtindama, jog tai jos širdis, jos protas, jos kūnas.
  • Savastis pakopomis atsiranda sąmone.
  • Pasąmonei pilnai atsiskleidus, pasitraukus, sąmonė gali išvirkščiai atsiskleisti.
  • Sąmonė iškyla iš atsisakymo savęs. Ir tas atsisakymas platėja.
  • Sąmonė išverčia pasąmonės veiklą išvirkščiai, taip kad sąmonė pradeda valia - ir mus supančia meile, jos pagrindu išvysto ramumą, užtikrintumą ir savarankiškumą.
  • Sąmonė suvokia besąlygišką Dievo valią kaip pranašesnę už sąlygišką žmogaus valią. Sąmonė nutuokia grįžtamąjį ryšį su pasąmone, 4+4. Netroškimai išsako skirtumą tarp Dievo požiūrio ir žmogaus požiūrio. Šį skirtumą išsako trimis požiūriais valia, dviem požiūriais širdimi, vienu požiūriu protu, ir jokiu požiūriu kūnu. Aštuongubame kelyje Dievo trys besąlygiški požiūriai yra lygiagretūs, tuo tarpu žmogaus trys požiūriai sudaro trejybės ratą kuriuo jisai tikslina save, tai yra savo pasąmonę. Užtat sąmonė supranta, jog pasąmonė netobula ir klysta, jos žinojimas ne visai sutampa su nežinojimu. Sąmonė susikalba su pasąmone trejybės atvaizdais - aplinkybėmis, jais išreiškia trejybės ratą.
  • Sąmonė skiria besąlygiškumo trejybę ir sąlygiškumo trejybės ratą.
  • Sąmonė skiria dėmesį sau, vadinas, eigai. Tad Savastis platėja, iš valios į širdį į protą į kūną.
  • Sąmonė yra bendras žmogus, pasąmonė yra paskiras žmogus. Jėzus kalbėjo pamoksle nuo kalno, siauru keliu eina bendras žmogus, tad nedaug žmonių. Plačiu keliu eina paskiri žmonės, tad daug žmonių.

Sąmoningumui savastis yra asmuo kuris jam skiria dėmesį arba jo neskiria

  • Sąmoningumas derina pasąmonės ir sąmonės liudijimus, kas yra savastis. Sąmoningumas nurodo, kaip išgyvenimu pasikeitė savastis, ir būtent šia savasties branda suderina pasąmonę ir sąmonę.
  • Sąmoningumas derina savasties neigimą ir teigimą. Sąmoningumas įžvelgia asmensį, kuris skiria dėmesį arba jo neskiria.
  • Sąmoningumas taip pat asmenį supranta, kaip sąlygiškai besąlygišką, tad Dievo pagrįstą.
  • Sąmoningumu atsisakome savęs, tuomi deriname savasties neigimą ir teigimą, taip pat pripažįstame tikresnį savasties pagrindą už mūsų.
  • Sąmoningumu sutariama kas yra savastis.
  • Pasąmonė išvysto pasaulio tiesą, sąmonė išpuoselėja širdies tiesą, o sąmoningumas jas suderina.
  • Būdami savarankiški, galime būti sąmoningi.
  • Mano pasąmonė ištisai rūpinasi įvariausiais rūpesčiais, bet tik kai kurie išskirtiniai sprendžiami sąmonės, o išgyvenimais laikytini tie, kuriuos sprendžia sąmoningumas, kuriais bręstame, kuriais Dievui rūpi.
  • Išaiškėja, kad būtent aš esu trilypis ir tik dėl to mano Dievas pasireiškia trilypis. Tad galiu rinktis tarp trijų pasirinkimų, kuriuos grindžia trys dorovės ir trys doroviniai klausimai: Ką derėtų veikti? (sąmonė?) Kodėl derėtų veikti? (pasąmonė?) Kaip save priversti deramai veikti? (sąmoningumas?)
  • Sąmoningumas skiria besąlygišką Dievą (ir jo trejybę) ir sąlygišką gerumą (ir jo trejybės ratą).
  • Sąmoningumas derina sąmonę ir pasąmonę. Sąmoningumas skiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje), tad nulinį požiūrį ir septintą požiūrį.
  • Sąmoningumas iškelia asmenį, kuris skiria dėmesį. Asmuo įvairiai sulygina siaurėjantį dėmesį ir platėjantį reiškinį.
  • Sąmoningumas apibrėžia trinarę savastį susidedančią iš pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo.
  • Sąmoningumas renkasi tarp Dievo ir savasties, ir pirmenybę teikia Dievui. Savasties būtinumas išplaukia iš Dievo būtinumo ir ne atvirkščiai. Jų santykį nusako pasaulio ir širdies tiesos.
  • Sąmoningumas teikia pirmenybę Dievo trejybei ir ne savasties (žmogaus) trejybės ratui. Savasties trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas, ir ne atvirkščiai. Sąmoningumas supranta save, savo ribotumą ir sąlygiškumą.
  • Už visko glūdi sąmoningumas derinantis Dievą už gyvenimo (neišgyventą gyvenimą) ir juo visų išgyventą amžiną gyvenimą. (D:2020.09.11)
  • Sąmoningumas slypi už Dievo nes skiria ir derina visko pradžią, neišgyventoją, Dievą, ir visko pabaigą, amžiną gyvenimą, išgyventoją, į kurį viskas susiveda. (D:2020.09.11)
  • Sąmoningai išgyventi yra susitelkti į neišgyvenimą, vadinas, sąmoningai neišgyventi. Sąmoningumu išgyvenimas ir neišgyvenimas sutampa. (D:2020.09.11)
  • Sąmoningumas glūdi meilėje, taip pat Dieve ir meilėje Dievui. (D:2020.09.11)
  • Sąmoningumas reiškiasi keturiomis asmenų apytakomis. (D:2020.09.11)

Išdava

  • Dorove ir atjauta išvystome sąlygišką pažinovą, kuris gali mus suprasti, kuriam galim pasakyti, "Tu esi Dievas", tad būtent kuriuo toliau galima tirti, Kaip Dievas yra?
2021 rugpjūčio 04 d., 15:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 848-863 eilutės iš



Išgyvenimo eiga

Išgyvenimu įsisąmonijame, kad be savo bręstančios savasties yra kitas, mus mylintis Dievas. Tad išsiskiria ir susidėlioja trys savastys: pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas.

  • Grynas sąmoningumas tiria savo būtinumą klausimu, Koks aš esu? ir veda į klausimą, Kaip tu esi? Grynas sąmoningumas iš trejybės išauga į šešerybę.
  • Išgyvenimo užtaisas yra pasąmonėje bręstantis pasimetimas tarp širdies ir pasaulio tiesų, tarp Dievo ir savo požiūrių. Išgyvenimo tikslas yra pirmiausiai išskirti savo valią ir Dievo valią, o toliau pajungti savo valią Dievo valiai, taip kad abi valios teisingai suderintos. Abi valias derina aštuongubo kelio atmainos ir jų laipsnynai.
  • Dievas ryškėja: Dievas už mūsų eina link Dievo mumyse.

Išgyvenimo eiga tad išryškėja šie skirtingi požiūriai ir juos palaikančios sandaros.

  • Išgyvenimas susidaro iš kelių sluoksnių, klodų. Išgyvenimas yra panašus į pasakojimą, kuris tėra išgyvenimo paviršutinis, visuminis sluoksnis. Išgyvenimas susideda iš papildomų, gilesnių klodų.
į:
2021 rugpjūčio 03 d., 14:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1026-1299 eilutės iš

Trinaris žmogus: Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

Užrašai

  • Kaip pasąmonę, sąmonę, ir sąmoningumą suprasti kaip ketverybės lygmenis? Kaip tai susiję su ženklų rūšimis? Koks yra nulinis lygmuo? Kaip dieviškas lygmuo sąmoningumas susijęs su Dievu? Kuria prasme Dievas yra nulinis lygmuo? Kaip nulinis lygmuo suprastinas kaip joks požiūris?
  • Ketverybe pilnai išsilanksto pasąmonė: kūnas, protas, širdis, valia. Užtat atsiranda priešinga sąmonės kryptis. Ir taip pat išsibaigia lygmenų augimai, taip kad toliau tik kartotųsi, kaip kad Yates Indekso teorema.
  • Sąmonė neturėtų tarnauti pasąmonei, bet turėtų leisti jai pačiai išsikvėpti.
  • Sąmoningumas neklysta nes jisai tiesiog teisingai derina sąmonę ir pasąmonę. Klaidos kyla būtent iš sąmonės.
  • Matematikos kintamieji grindžia pasąmonės ir sąmonės šventą dviprasmybę, kuri tampa pagrindu Tau, tad matematikos žinojimo rūmams. Juk mūsų sąmoningumas skiria mūsų pasąmonę ir sąmonę, bet kaip mes galime skirti Tavo pasąmonę bei sąmonę?
  • Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas.

Trejybės rato raiškos suprastos naujose aplinkybėse, nebūtinai priskirtos Dievui

  • vienų vienas - Tėvas - pasąmonė
  • bendras žmogus - Sūnus - sąmonė
  • plazdenanti dvasia - Dvasia - sąmoningumas
  • Trejybės ratas apibrėžia Dievo raiškas grindžiančias išgyvenimo apytaką: Pasąmonė - vienų viena, sąmonė - bendras žmogus, sąmoningumas - plazdenanti dvasia.
  • Kai žinau savo būklę, savo visumą, tada galiu suprasti ką daryti. Galiu nesiblaškyti ir daryti tai kas svarbu visumai. O kai veikiu nežinodamas savo būklės, belieka išbandyti įvairias kryptis ir mokytis, po truputį susidaryti bendrą vaizdą. Tai skirtumas tarp gerojo vaiko ir blogojo vaiko.

Šešerybės atvaizdai: įsisavinimas.

  • Sąmonės akimis: išorinis požiūris (Dievas) tampa vidiniu požiūriu (pasąmone).
  • Pasąmonės akimis: teigiamas jausmas (sąmoningumas) tampa dorybe (sąmone).
  • Sąmoningumas juos sieja?

Sąmonės akimis

  • kūnas: pasąmonė
  • protas: sąmonė -> pasąmonė
  • širdis: pasąmonė -> sąmonė
  • valia: sąmonė

Sąmoningumo akimis. Ar pasąmonės akimis?

  • joks požiūris: Dievas
  • požiūris: pasąmonė
  • požiūris į požiūrį: sąmonė
  • požiūris į požiūrį į požiūrį: sąmoningumas

Valia bręsta sąmonės kryptimi:

  • Esu valia
  • Esu valia ir širdis
  • Esu valia ir širdis ir protas
  • Esu valia (3 balsai) ir širdis (2 balsai) ir protas (1 balsas) ir kūnas (joks balsas).

Esu sąmoningumas (trečias balsas), sąmonė (antras balsas) ir pasąmonė (pirmas balsas), ir kūnas (joks balsas).

  • Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.
  • Žinojimo matematikai paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.
  • Išmąstyti, kame kyla bėdos, nuodėmės, iššūkiai gyvenime. Tai susiję su sąmonės vaidmeniu. Kaip veikia blogis, kaip sąmonė savivaliauja, aip tyčia sąmonės ir pasąmonės tiesos supainiojamos? Kaip sutvarkomas tarpas tarp pasąmonės ir sąmoningumo?
  • Viską naujai peržvelgus, jei pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas nori išnykti, tai koks gyvenimo tikslas? Amžinai bręsti, čia ir dabar. Gyvenimą išgyventi išgyvenimais. Įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - priimti išgyvenimą, kaip savo. Gyventi sąmoningai, plėtoti save taip, kad visi galėtų tavimi gyventi. Tad gyventi viena su visais.
  • Dirva - pasąmonė, šveicariškas sūris - sąmonė, juos suvedantis burbulynas - sąmoningumas.
  • Prasmingas gyvenimas laikosi savaime. Panašiai kaip kad padalinimas save apibrėžia.
  • Poreikių tenkinimai: išsako kieno santykį su Dievu?
  • Dvejonės: išsako pasąmonės santykį su Dievu (troškimu)
  • Jauduliai: išsako sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu
  • Aštuongubas kelias: išsako sąmoningumo, sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu
  • Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
  • Sąmonė rūpinasi užduotimi. Kai dirbame lengvai pasiduodame sąmonės vadovavimui.
  • Jėzus. Kairioji ranka lai nežino ką dešinioji veikia tai apie pusrutulius
  • Dievas sieja mūsų sąmonę ir pasąmonę - ką darome jo akivaizdoje (paslaptyje, ne pasauliui) sąmone, tai atsilieps mūsų pasąmonei.
  • Mama: sąmoningumas suprantantis pasąmonę. Tėtė: sąmoningumas suprantantis sąmonę.
  • Žmogaus ištakos yra Dievo šokio trejybės rate. Jisai, kaip toks, yra trilypis.
  • Žmogus susideda iš pasąmonės (požiūrio), sąmonės (požiūrio į požiūrį) ir sąmoningumo (požiūrio į požiūrį į požiūrį).

Tėvas, Sūnus, Dvasia

  • Dievo trejybė padeda trinariam žmogui susidėlioti, išsinarplioti.
  • Pasąmonė yra Tėvo savastis, sąmonė yra Sūnaus savastis, sąmoningumas yra Dvasios savastis
  • Kiekvienas žmogaus balsas turi savo Dievą: pasąmonė - Tėvą, sąmonė - Sūnų, sąmoningumas - Dvasią. Ir kiekvienu atveju tai yra tas pats Dievas. Balsų atskyrimas reikalauja Dievų suderinimo.
  • Pasąmonė puoselėja Tėvo kampą, jo tyrimą ir troškimus.
  • Sąmonė puoselėja Sūnaus kampą, jo aštuonerybę.
  • Sąmoningumas puoselėja Dvasios kampą atjautomis.
  • Trinarį žmogų papildo Dievas.

Dievo šokyje Tėvas yra nesąmoningas, strimagalvis. Sūnus yra sąmoningesnis, o Dvasia yra dar sąmoningesnė. Tai atsispindi išgyvenimo apytakoje.

Išgyvenimo apytaka (ir sąmonė, ir Sūnaus aštuonerybė) išverčia Dievo trejybę. Keturis lygmenis supranta taip:

  • Esmė yra Tėvas - Dievo valia
  • Atvaizdai yra Sūnus - gera valia
  • Sandara yra Dvasia - išmintis

Tad su kuo susieti Dvasią, Sūnų ir Tėvą? Ar suklydau tvirtindamas:

  • 1) Dvasia pasąmonė
  • 2) Sūnus sąmonė
  • 3) Tėvas sąmoningumas

Žinojimas, nežinojimas, sąmoningumas

  • Grynas sąmoningumas tiria savo būtinumą klausimu, Koks aš esu? Sąmonės nežinojimas išreiškiamas pasąmonės žinojimu.
  • 10 Dievo įsakymų: 4 išreiškia nežinojimą, 6 išreiškia žinojimą.

Išgyvenimo apytaka sutapatina Dievą su jo veikla, tad su jo klausimu. Ar jo klausimas būtų jeigu jo nebūtų? Tai yra, ar nežinojimas būtų jeigu jo nebūtų?

  • Pradeda atsakymu, be jokių klausimų, tad pasąmone. Pasąmonė, vengdama klausimo, išsigrynina.
  • Išsigryninimu iškyla pasąmonės nebuvimas ir atsakymo nebuvimas, o tai yra sąmonė. Sąmonė supranta pasąmonės elgesį išvirkščiai, kaip dorovę. Sąmonė išsiskiria nuo pasąmonės nes samonė pripažįsta dvilypumą.
  • Atsiveria galimybė rinktis tarp sąmonės dvilypumo ir pasąmonės vienlypumo. Šis pasirinkimas vyksta trijuose tarpuose. Taip iškyla sąmoningumas. Jisai supranta sąmonę kaip klausimą ir pasąmonę kaip atsakymą. Sąmoningumas sutampa su Dievo atsisakymu savęs. Sąmoningumas yra Dievo pripažinimas, Dievo išvirkštinė pusė. Dievo pripažinimas nusileidžia Dievo atsisakymui savęs.

Išgyvenimas yra tai, kad visa tai lieka išgyventa, tai išbaigta, tai tampa atsakymu, tai savastis, už kurios yra platesnė dvasia, sutampanti su Dievu ir jam gimininga, tai jo tyrimo liudijmas, atsakymas į jo klausimą. Išgyvenimas išreiškia kiek Dievas yra. Dievas sutampa su išgyventuoju, savo išgyvenimais liudijančiu Dievą ir jį pripažįstančiu.

Asmenybė, asmuo, Dievas

  • Pasąmonė = asmenybė (savastis, kertinė vertybė, tiksliname save)
  • sąmonė = asmuo
  • sąmoningumas = Dievas.

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra nežinojimas.

  • Nežinojimas pasitraukia pasąmonės žinojimu.
  • Nežinojimas naujai iškyla sąmone.
  • Juos suderina sąmoningumas.

Dievo tyrimas Išgyvenimo apytakoje

  • Pasąmonė: Kas Dievas per daiktas? (Kas jisai yra?) Valia.
  • Sąmonė: Kas Dievas per eiga (veikla)? (Kokia jo raiška?) Valia (iš už santvarkos) įsiveržia į santvarką.
  • Sąmoningumas: Kas Dievas per asmuo? Pasirinkimas nusileisti šiai aukštesnei, besąlygiškai valiai, už santvarkos.

Trejopas savęs tyrimas

  • Pasąmonė tiria koks esu daiktas? tad kaip pasąmonė telkia dėmesį nuo kūno į protą, širdį ir valią.
  • Sąmonė tiria kokia esu eiga? kaip vystosi ryšys tarp sąmonės ir pasąmonės.
  • Sąmoningumas tiria koks esu asmuo? tad kaip manyje susidėlioja apimtys: Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Santykis su savastimi

  • Pasąmone pasitraukia savastis.
  • Sąmone atsiranda savastis.
  • O sąmoningumu sutariama kas yra savastis.

Dvejybės atvaizdas (teorija - pratika) išreiškia (neigimą - teigimą).

  • Praktika (teigimas) - teorija (neigimas) bene sieja pasąmonės dėmesį (daiktui) - kitam ir ne kitam, vis siaurėjant, kas tas kitas.
  • Ir sąmonės dėmesį (eigai) sau ir ne sau, vis išplečiant, kas ta savastis.
  • Ir sąmoningumo atžvilgiu, asmuo skirsto dėmesį ar jo neskirsto.

Tad kiekviename lygmenyje trejybės atvaizdą veikia šis dvejybės atvaizdas.

Kas aš esu? Trys balsai skirtingai supranta.

  • Pasąmonė savastį supranta kaip išorinę priespaudą, kaip ryšius tarp išgyvenimų.
  • Sąmonė supranta išgyvenimą kaip vidinį susistatymą. (Ar atvirkščiai?)
  • O sąmoningumas nustato pirmenybę.

Išgyvenimo tikslas: sąmoningai ugdyti save.

  • Pasąmonė beveik savaime ugdo mus, sąmoningėjame, jie mes tik patys sau netrukdome.
  • Sąmonė ugdo sąžine, dorove, atveria kelią.
  • Sąmoningumu pasimokome.

Išgyvenime

  • Pasąmonė iškelia kūną, protą, širdį, valią.
  • Sąmonė atpalaiduoja nuo jų, virš jų.
  • Sąmoningumas užveria išgyvenimu.

Išgyvenimo supratimai

  • Pasąmonė jaučia įtampą, kad kažkas vyksta, ir jinai tą įtampą išgyvena.
  • Sąmonė išsiaiškina tos įtampos dorovinę prasmę, kokia yra širdies tiesa kuria reikėtų gyventi.
  • Sąmoningumas tą tiesą išsako taip kad visi atjaustų jos pažinovą.
  • Derinys - pasąmonė.
  • Nuovokus - sąmonė.
  • Sąmoningas - sąmoningumas.

Pasąmonė

  • Asmenybė-pasąmonė: Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).
  • Pasąmonei Dievas yra grynasis sąmoningumas, besąlygiškas sąmoningumas. Pasąmonė renkasi sąmoningumo lygius ir santykius su jais.
  • Kai žmonės nesąmoningi, jie vienas kitą veikia tarsi bendra pasąmonė - reikėtų išnagrinėti kaip pasąmonė sutampa, kaip jos šaknys sueina - o už visus atsako sąmoningieji.
  • Iš sapno: Šriftas kurį parenki raštui suteikia jausmų skaidrumo, nuovokos, ir taipogi kiekvienas prisilietimas.

Sąmonė supranta dorovę: Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?

  • Išgyvenimas. Savasties branda. Elgesio (+1) ir dorovės (+2) išskyrimas (+3).
  • Meilė sau +1, vienas kitam +2, visiems +3.
  • Požiūrių grandinė: Ž-D (+0), Ž-D-Ž (+1), Ž-D-Ž-D (+2), Ž-D-Ž-D-Ž (+3).
  • Sąlygiškas elgesys. Esame mylimi. Remiamės esama savastimi.
  • Šiais trimis klausimais sąmoningėjame, pasirenkame aukštesnį lygmenį - tai trys pasrinkimai.
  • Savasties ribų pasikeitimas. Išgyvenimo ribos.
  • Yra trys doroviniai klausimai (ką derėtų veikti, kaip ir kodėl) ir daugybė dorovės sąvokų sieja šiuos klausimus, mus veda iš vieno į kitą.
  • Dorovės ratu išskiriame (amžinu gyvenimu) derėjimo klausimą į buvimo ir galėjimo klausimus, tada naujai suvedame (sąlygose - gyvenimu) nauju klausimu.
  • Trys dorovės klausimai pagrįsti susiskaldymu (dviprasmybe). Kaip mums prisiversti? Atskyrimas sąmonės ir pasąmonės. Tai pagrindas septynerybės gėrio ir blogio atskyrimo.

Išgyvenimu išsiskiria 3 lygiagretūs asmenys: ką derėtų daryti, kodėl derėtų, kaip save prisiversti.

  • Ką derėtų veikti yra pasąmonės ryšys su savimi, tai požiūris, tai paklusimas.
  • Kaip derėtų veikti, tai yra sąmonės ryšys su pasąmone, tai dorovė, tai sąžinė, tai požiūris į požiūrį, tai tikėjimas.
  • Kodėl derėtų veikti, tai yra sąmoningumo ryšys su pasąmone, tai požiūris į požiūrį į požiūrį, tai atsakymas - kertinė vertybė, klausimas ir tyrimas, tai rūpėjimas.
  • Pasąmonė: kodėl daryti: Valia: kertinė vertybė, vertybiniai klausimai.
  • Sąmonė: kaip daryti: atvirkščiai, nebuvimu, rinktis Dievą vietoj savęs. Lūkesčiai, jauduliai, ramybė, pasąmonės ir sąmonės ryšys.
  • Sąmoningumas: ką daryti: naujai suderinti pasąmonę ir sąmonę. Protu: abejonės, dvejonės
  • Dievas/pasaulis: trejybės ratas: ar daryti: vis patikrina ar gerai suderinta.
  • Ką, kaip, kodėl derėtų veikti? Besąlygiška dorovė. Mes mylime, vykdome įsakymą mylėti. Remiamės būsima savastimi (sąmone).

Dorovės ratas sieja tris doroves:

  • Tėvo: kodėl veikiame? valia, tad Dievo valia.
  • Sūnaus: kaip veikiame? širdimi, tad gera valia.
  • Dvasios: ką veikiame? protu, tad išmintimi.

Dorovė iškyla kai pirma klausiame, kaip derėtų elgtis, ir tik tada klausiame, kaip elgiamės. O su elgesiu yra atvirkščiai. Užtat dorovė iškyla sąmonei išvertus pasąmonę. Sąmoningumas suteikia pirmenybę dorovei.

Suvokimo lygmenys: Dorovės netroškimai: Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį

  • Dievo šokyje: Suvokimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį
  • Pasąmonė: Savęs suvokimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį
  • Sąmonė: Bendras suvokimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį
  • Sąmoningumas: Susikalbėjimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį

Suvokimo lygmenis išreiškia netroškimų atliepimų nulinis požiūris:

  • Suvokimas - būk tobulas
  • Savęs suvokimas - ko iš tikrųjų noriu?
  • Bendras suvokimas - atsiliepti ramybės būsenoje
  • Susikalbėjimas - mane myli labiau kaip aš pats save, tad...

Sąmoningumas derina sąmonės ir pasąmonės priešingas kryptis

  • Pasąmonė telkiasi viena kryptimi, sąmonė priešinga kryptimi. Kartu yra aštuonerybė.
  • Sąmoningumas nusako kaip sąmonė pasiekia ar nepasiekia pasąmonę, ar tarp jų yra tarpas ar jo nėra.
  • Platono karietos vairuotojas (sąmoningumas) valdo pasąmonę ir sąmonę.
  • Sąmonė sustato pasąmonei sąlygas? Atsiplėšia nuo savęs širdingai, atsiduodanti pasąmonei - sąlygose.
  • Aštuonerybė sieja pasąmonę ir sąmonę. Pasąmonė savo atsakymais sutelkia grandinę: joks požiūris, požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį. Nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė tai išreiškia. O sąmonė savo klausimais atskleidžia prielaidų grandinę, kurią išreiškia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Tai grindžia laisvus kintamuosius, atveria tarpą. Taip pat įdomu, kad atsakymų padalinimai turi keturis atvaizdus, o klausimų padalinimai turi du atvaizdus (klausimai ir atsakymai). Tai reiškia, kad yra dalinių (žmogiškų, sąlygiškų) atsakymų, bet nėra dalinių klausimų.

Kas keičiasi ir kas nesikeičia. Trejybės ratas.

  • nusistatymas: pasąmonė keičiasi - seną pakeičia nauja
  • vykdymas: sąmonė laikosi ar nesilaiko dorovės - sąmonė išlieka, o elgesys keičiasi
  • permąstymas: sąmoningumas išlieka tas pats, yra vienas sąmoningumas

Ką balsai supranta

  • Pasąmonė išgyvenimų rūšimis įsivaizduoja paskirus požiūrius, nesuvokia jų ryšio: esamybė, galimybė, siekiamybė. Buvimas, nebuvimas - ar tai dar kiti požiūriai - tai bene ryšys su Dievu už visko, tad pasąmonė pripažįsta Dievą už visų.
  • Sąmonė skiria save ir pasąmonę, nesuvokia sąmoningumo - priskiria sau, kaip savo gerumą.
  • Sąmoningumas išskiria visus tris ir juos sutapatina trejybės ratu.

Dievo ir žmogaus trejybių santykis

  • Pasąmonė: 3 ir 3 lygiaverčiai
  • Sąmonė: 3 ir 3-bė (amžinas ratas) skiriasi
  • Sąmoningumas: 1+3+3+1 skiriasi Dievas ir gerumas

Sieja trejybes ir jas papildo

  • Pasąmonė sulygina trejopą buvimą ir nebuvimą, taip nusako išgyvenimų rūšis ir laisvumą išskiriantį kurią nors rūšį.
  • Sąmonė išskiria sąlygišką trejybę ir besąlygišką trejybę, tad nusako šešerybę.
  • Sąmoningumas prideda Dievą ir gerumą, nusako aštuongubą kelią.

Reiškiasi sandaromis

  • netroškimai - mus supančios santvarkos, kurias išgyvena pasąmonė
  • troškimai - sąmonės atveriama dvasia - nuliniu požiūriu
  • netroškimai išplėtimai - dvejonės ir t.t., kuriais reiškiasi sąmoningumas - septintuoju požiūriu - išsiskiria Dievas (besąlygiškas, kurio ištakos už santvarkos) ir gerumas (santvarkoje)

Nežinojimas pasitraukia.

  • Pasąmonė - Dievas Tėvas - Dievo trejybė - Dievo valia.
  • Sąmonė - Dievas Sūnus - aštuonerybė - gera valia.
  • Sąmoningumas - Dievas Dvasia - 4+6 (troškimai ir atjautos) - išmintis.

Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Trys veiksmai? Trejybės ratas? Amžinas gyvenimas.

Sandaros nusako asmenis, asmenys atkreipia balsus, balsai išjaučia sandaras. (Asmenys yra balsų Dievas.)

  • Pasąmonės sandaros (troškimai) nusako Mane,
  • Sąmonės sandaros (netroškimai) nusako Tave,
  • Sąmoningumo sandaros (atjautos) nusako Kitą.

Tad nulybės atvaizdai skiriasi nuo troškimų. Troškimai yra Dievo savybės nes tai yra savasties sandaros, kurios atskiria Dievo bruožus nuo paties Dievo. Savastis šiuos bruožus turi atskirai, o Dievas juos turi visus kartu. Tad savastis skiria viską, betką, kažką, nieką, o Dievas jų neskiria.

Veiklos

  • Pasąmonė: susitelkimas (požiūriais).
  • Sąmonė: pasirinkimai, lygina
  • Sąmoningumas: 6 atjautos. Išlaiko tarpą, tad skiria Dievą ir gerumą.

Veiksmai

  • Padalinimas nusako mūsų būseną. Jį toliau išgyvename veiksmais: pasąmone +1 (padalinimu), sąmone +2 (atvaidzdais, aplinkybėmis), sąmoningumu +3 (trimis kalbomis). Ar taip? O gal atvirkščiai, sąmoningumu išgyvename tiktai pagrindimą, sąmone aplinkybes ir įvardijimą, o pasąmone padalinimus, atvaizdus ir pasakojimą?
  • Pasąmonė visko padalinimais išsako tai, kas yra mylima, kas yra išbaigta, kas nepapildoma jokiu požiūriu. O sąmonė išsako, kaip tai palaikoma, papildoma vienu, dviem ar trimis požiūriais, tad trimis veiksmais +1, +2, +3.
  • Pasąmonė padalinimu išsako mums rūpimą reikalą (ar). O sąmonė reikalą papildo vienu požiūriu (įsijaučiant - koks), dviem požiūriais (atsitokėjant - kaip) ar trimis požiūriais (sąmoningai besirenkant - kodėl).
  • Valia nustato parinktį, santykį tarp pasąmonės ir sąmonės, o gyvenimas (pasaulis) parūpina duomenis, kurių pagrindu taikome parinktį - įsijaučiame +1, atisitokėjame +2, ar esame sąmoningi +3. Gal nesvarbu kaip nustato, gali nustatyti griežtai, jeigu tiesiog to laikosi, širdis ir pasąmonė paklus valiai, nes teisinga valia ją supras ir išgirs. Tad bręstant išmokstame valingai nustatyti santykį taip, kad būtumėme ko labiau sąmoningi, vyrautų sąmoningumas.

Papildo padalinimą

  • Požiūris papildo išėjimą už savęs, nurodo tokią galimybę, tad yra sandarų jungtis.
  • Požiūris į požiūrį nurodo dvigubą išėjimą už savęs.
  • Požiūris į požiūrį į požiūrį nurodo trigubą išėjimą už savęs.
  • Tad jie sieja visumą - viską - atitinkamai su betkuo, kažkuo ir niekuo. Jeigu visi trys veikia lygiagrečiai, tai jie priskiriami viskam.

Sąmoningumas

  • Dievas, kaip toks, mąsto nesąmoningai... nebent mumis...
  • Sąmoningumu pasižiūriu į save, pamatau kaip mane varžo mano požiūris, pasižiūriu į save iš šalies.
  • Sąmoningumu papildome dalinį žinojimą, kad jisai prilygtų visuminiam žinojimui.
  • Būtent sąmoningumas mąsto ženklų savybes (tarp jų ir reikšmingumą) ir jais ir ženklais sieja sąmonę ir pasąmonę. O tai vysto tris kalbas.

Sąmoningumas: Vidiniai požiūriai

  • Rūpi pasąmonei; sąmonė tiki; sąmoningumas paklūsta.
  • Mūsų mažėjantis sąmoningumas. Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves rikiuoja mažėjantis mūsų sąmoningumas. Kuomet mūsų aukštas sąmoningumas, paklūstame. Bet kaip mums elgtis kada bręstame, kada platėja mūsų atsakomybė, užtat mažėja mūsų sąmoningumas? Užtat gyvenimo lygtyje, amžinas gyvenimas išsiveda kaip tas tikrovės lygmuo, kuriame esame visai nesąmoningi. Ir galime į tai atsiremti.

Tas pats trejybės ratas grindžia tris skirtingas doroves, kuriomis išgyvename bendrumą, pasipildome požiūriais.

  • Tėvo dorovė remiasi Dievo trejybe. Ją išgyvename šešerybe, išorinius požiūrius įsisavindami vidiniais požiūriais. Pirmenybę suteikiame Dievui. Tai yra besąlygiškas santykis, tad įgyvendinamas paklusimu.
  • Sūnaus dorovė remiasi aštuonerybe. Ja įvairiai rikiuojame save, pirminėmis sandaromis įvairiai pirmenybę suteikdami pasąmonei. Panašiai, gera valia pirmenybę suteikiame kitam žmogui, kurį gerbiame, kaip Dievo vaiką. Tai yra sąlygose - troškimų ir netroškimų apimtyje - tad įgyvendinamas tikėjimu.
  • Dvasios dorovė remiasi dešimt Dievo įsakymų. Ja puoselėjame šviesuolių bendrystę, kurioje visą gyvenimą lydi dorovinė išmintis. Dešimt Dievo įsakymų yra bet kurios santvarkos - bet kurių žinojimo rūmų - šerdis kuri visomis kryptimis išplečiama. Tai yra antrinių sandarų sąlygų sąlygose - atjautoje - tad įgyvendinamas rūpėjimu.

Keturi pasakojimo įtampos balsai

  • pasąmonė rūpi 6;
  • sąmonė aiškina 5;
  • sąmoningumas liepia 4;
  • Dievas/pasaulis verčia 3.

Kitos mintys

  • Asmenų išsiskyrimas.
  • Protas sulygina. Dvejonė nustato.
  • Dorovės ratas. Vertybiniai klausimai.
į:
Ištrintos 1854-1867 eilutės:
  • Pasąmonė mato 4 lygmenis, sąmonė 6 lygmenų poras, o sąmoningumas 24 raiškas.

Pasąmonė ir sąmonė

  • Ramybė yra santykis su pasąmone.
  • Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją. Tad dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone.
  • Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", tiesiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis.
  • Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes.
  • Žmonės juda iš inercijos (pasąmonė), norint keisti kryptį reikia mokytis (sąmone) ir remtis sąmoningumu. Sąmonė ištraukia pavarą ir naujai supranta, naujai pastato pavarą (nauja inercija).
  • Mokomės pasąmone išgyvenimais (buvimu, įsijautimu) ir sąmone iš išgyvenimų (nebuvimu, atsitokėjimu).

Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

  • Pasąmonė plėtoja tinklą, sąmonė plėtoją medį, sąmoningumas plėtoja seką. Pertvarkymai juos sieja, gerbia tarp jų esantį tarpą. Padalinimai (ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė) grindžia tarpą. Jį taipogi išsako šešios atjautos.
  • Pasąmonė yra tinklas, sąmonė medis, juos sąmoningumas sieja seka, susiuvantis siūlas. Dorumas yra teisingas sąmonės išlankstymas.
  • Paklusimas ugdo pasąmonę (o gal sąmoningumą?), tikėjimas ugdo sąmonę, rūpėjimas ugdo sąmoningumą.
2021 rugpjūčio 03 d., 14:38 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 281-325 eilutės:

Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

Sąmonė

  • Pamąstyti, kaip atsitokėjimas išsako požiūrį į požiūrį, pasižiūrėjimą į save?
  • Kaip nežinanti sąmonė išsiplečia nuo nieko žinojimo iki visko žinojimo?
  • Kaip sąmonė atsiremia į viską kaip padalinimo visumą, galimybių visumą, besąlygiškos tiesos išeities tašką?
  • Kaip iš gyvenimo nežinojimu išplaukia gyvenimas Dievui ir gyvenimas klausimais?
  • Kaip skiriasi gyvenimas Dievu nuo gyvenimo klausimais?

Sąmoningumas

  • Kaip išgyvename sąmoningumą, tarsi liepsną tarp esamos pasąmonės ir būsimos pasąmonės.
  • Kaip sąmoningumas prilygsta neišgyvenimui? (Dievui?)
  • Ar sąmoningumas atveria tarpą sąmoningumo liepsnelei?
  • Kaip išgyvenimo apytakoje sąmoningumu išsiskiria, reiškiasi ir dėliojasi įvairūs reiškiniai, jų sandaros?
  • Kaip susiveda Dievas už mūsų ir mūsų gelmėse, išorinis ir vidinis požiūris, besąlygiškumas ir sąlygiškumas?
  • Kaip išryškėja tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės?
  • Kaip iš meilės kyla sąmoningumas?
  • Kaip meilė palaiko sąmoningumą?
  • Ar meilė papildo įsijautimą atsitokėjimu, ir atsitokėjimą įsijautimu?
  • Kaip sąmoningumas pasireiškia keturiose apytakose?
  • Ar sąmoningumas atitrūkęs (Dievas nebūtinai geras)?
  • Ar sąmoningumas įkūnytas mumis?
  • Ar sąmoningumas mus pranoksta?
  • Ar ieškote už Manęs platesnio požiūrio?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas dalyvauja apibrėžime?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas apibrėžia Mane, kas Aš esu?
  • Kaip tas apibrėžimas susijęs su betarpiškumu ir trejybės atvaizdu daiktas, eiga, asmuo?
  • Rūšiuoti ir palyginti įvairiausius būdus ką ir kaip mąstome pasąmone (vaizdais), sąmone (kalba) ir sąmoningumu.
  • Kaip pasąmonė, samonė ir sąmoningumas išreiškia savastį trejybės atvaizdu: daiktas, eiga, asmuo?
  • Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.
  • Koks betarpiškumo vaidmuo išgyvenimo apytakoje?
  • Kaip išgyvenime sutampa pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo supratimai, ir taip pat savo, kito ir Dievo supratimai, ir kaip šios trejybės susijusios?
  • Kaip santykis tarp Dievo šokio trejybės ir žinojimo ketverybės reiškiasi pasąmonei, sąmonei, sąmoningumui, ir išgyvenimuose?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė, ir sąmoningumas supranta pažinovą - Tave?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas vienas kitą išgyvena?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė, ir sąmoningumas išreiškia savęs suvokimą, bendrą suvokimą, ir susikalbėjimą?
    • Ir kaip su suvokimu?
    • Kaip Dievo trejybės išsakytas suvokimas grindžia aukštesnius suvokimo lygmenis?
  • Kaip suprasti pasąmonę kaip pasitraukimą ir sąmonę kaip atsiradimą?
  • Ką reiškia sąmoningai mokytis iš nesąmoningo (automatų) mokymosi?
  • Kaip suprasti pasąmonę kai ją kažkas traukia, tarsi užpildant tuštumą, o taip pat ją atstumia, nes tai neatitinka lūkesčių? Ar tai pasąmonės aidai?
  • Dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone. O ką sprendžia lūkesčiai, poreikiai, vertybės?
  • Kaip sąmonės keturios vienumo sampratos susijusios su pasąmonės keturiomis sąmoningėjimo pakopomis? Ar jos šešeriopai porojamos?
  • Išmąstyti, kaip aštuonerybė, aštuongubas kelias, šešerybė sieja trejybę (nežinojimą, sąmonę) ir ketverybę (žinojimą, pasąmonę) ir kaip tai grindžia dorovę?
2021 rugpjūčio 03 d., 14:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 343 eilutė:
  • Kaip pasitarimą suprasti kaip apytakos (kaip antai žinojimo rūmų) dviejų sparnų (pasąmonės ir sąmonės) siejimą padalinimu (kaip kad prijungtinių funktorių seka)?
2021 rugpjūčio 03 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 144-158 eilutės iš
  • Susipažinti su smegenų mokslu bei smegenų anatomija ir jų pagrindu pasiūlyti elgesio modelį.
  • Susipažinti su Toulmin? ir dorovės rėmus, protavimo sąsajas su dorove.
  • Susipažinti su Bourdieu? sąvokomis ir bandyti jas pritaikyti apibūdinant visuomenės įtaką dorovei.
  • Susipažinti su Foucault mintimis apie tiesos režimus ir bandyti jas pritaikyti.
  • Surūšiuoti Norman Anderson tyrimus pagal jų išreikštus matematinius modelius.
  • Apžvelgti Norman Anderson išsiaiškinimo būdus ir palyginti su jo mokslu.
  • Peržiūrėti Kahneman ir Tversky rezultatus apie pasąmonę ir sąmonę ir kaip jie skirtingai iškreipia informaciją.
  • Peržiūrėti neuromokslinę knygą apie jausmus ir savaip suprasti.
  • Suprasti, kaip jausmai susiję su Mobijaus transformacijomis.
  • Išrašyti pranešimą Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai.
  • Dorovę tirti pavyzdžiais iš Holokausto.
  • Mokytis entropijos - suvokti malonę ir teisingumą.
  • Jausmus išreiškiančius žodžius, ypač dorovinius ir bendruomeninius.
  • Kodėl žmonės keistų savo nusistatymus Lietuvos žydų klausimais.
  • Kaip keičiasi mūsų tapatybė.
į:
  • Elgesiui
    • Susipažinti su smegenų mokslu bei smegenų anatomija ir jų pagrindu pasiūlyti elgesio modelį, kaip smegenys grindžia mūsų išgyvenimus.
    • Mokytis entropijos - suvokti malonę ir teisingumą.
  • Dorovei
    • Išrašyti pranešimą Paprieštaravimai egzistencializmo kritikui J.Derridai.
    • Dorovę tirti pavyzdžiais iš Holokausto.
    • Kodėl žmonės keistų savo nusistatymus Lietuvos žydų klausimais.
    • Susipažinti su Toulmin? ir dorovės rėmus, protavimo sąsajas su dorove.
    • Susipažinti su Bourdieu? sąvokomis ir bandyti jas pritaikyti apibūdinant visuomenės įtaką dorovei.
    • Susipažinti su Foucault mintimis apie tiesos režimus ir bandyti jas pritaikyti.
    • Rinkti dorovės mąstytojų mintis ir jas išsakyti atsakymais į tris dorovės klausmus.
  • Trims veiksmams: pasąmonei, sąmonei, sąmoningumui
    • Surūšiuoti Norman Anderson tyrimus pagal jų išreikštus matematinius modelius.
    • Apžvelgti Norman Anderson išsiaiškinimo būdus ir palyginti su jo mokslu.
    • Peržiūrėti Kahneman ir Tversky rezultatus apie pasąmonę ir sąmonę ir kaip jie skirtingai iškreipia informaciją.
  • Brandai
    • Kaip keičiasi mūsų tapatybė.
  • Jausmams
    • Peržiūrėti neuromokslinę knygą apie jausmus ir savaip suprasti.
    • Suprasti, kaip jausmai susiję su Mobijaus transformacijomis.
    • Jausmus išreiškiančius žodžius, ypač dorovinius ir bendruomeninius.
    • Nuotaikų tyrimas eilėraščiais.
  • Kalboms
    • Prielinksnių tyrimas lietuvių, kinų ir kitų kalbose.
    • Kinų ženklų sudėties tyrimas.
    • Paprasčiausius muzikos kūrinius.
    • Kaip vaikai mokosi kalbų.

Ieškoti sąsajų

Ištrintos 175-179 eilutės:
  • Kaip žmogaus smegenys grindžia mūsų išgyvenimus.
  • Nuotaikų tyrimas eilėraščiais.
  • Prielinksnių tyrimas lietuvių, kinų ir kitų kalbose.
  • Kinų ženklų sudėties tyrimas.
  • Rinkti dorovės mąstytojų mintis ir jas išsakyti atsakymais į tris dorovės klausmus.
2021 rugpjūčio 03 d., 14:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 33-36 eilutės:
Ištrintos 70-71 eilutės:
  • sąvokos: žinojimas, gerumas, laisvė, klausimai, atsakymai, tyrimai, asmenybės, mokslo šakos
2021 rugpjūčio 03 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 32-35 eilutės:
Pridėtos 68-69 eilutės:
  • sąvokos: žinojimas, gerumas, laisvė, klausimai, atsakymai, tyrimai, asmenybės, mokslo šakos
Pakeistos 292-2330 eilutės iš
  • Ar sąmoningumas įkūnytas mu
į:
  • Ar sąmoningumas įkūnytas mumis?
  • Ar sąmoningumas mus pranoksta?
  • Ar ieškote už Manęs platesnio požiūrio?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas dalyvauja apibrėžime?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas apibrėžia Mane, kas Aš esu?
  • Kaip tas apibrėžimas susijęs su betarpiškumu ir trejybės atvaizdu daiktas, eiga, asmuo?
  • Rūšiuoti ir palyginti įvairiausius būdus ką ir kaip mąstome pasąmone (vaizdais), sąmone (kalba) ir sąmoningumu.
  • Kaip pasąmonė, samonė ir sąmoningumas išreiškia savastį trejybės atvaizdu: daiktas, eiga, asmuo?
  • Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.
  • Koks betarpiškumo vaidmuo išgyvenimo apytakoje?
  • Kaip išgyvenime sutampa pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo supratimai, ir taip pat savo, kito ir Dievo supratimai, ir kaip šios trejybės susijusios?
  • Kaip santykis tarp Dievo šokio trejybės ir žinojimo ketverybės reiškiasi pasąmonei, sąmonei, sąmoningumui, ir išgyvenimuose?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė, ir sąmoningumas supranta pažinovą - Tave?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas vienas kitą išgyvena?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė, ir sąmoningumas išreiškia savęs suvokimą, bendrą suvokimą, ir susikalbėjimą?
    • Ir kaip su suvokimu?
    • Kaip Dievo trejybės išsakytas suvokimas grindžia aukštesnius suvokimo lygmenis?
  • Kaip suprasti pasąmonę kaip pasitraukimą ir sąmonę kaip atsiradimą?
  • Ką reiškia sąmoningai mokytis iš nesąmoningo (automatų) mokymosi?
  • Kaip suprasti pasąmonę kai ją kažkas traukia, tarsi užpildant tuštumą, o taip pat ją atstumia, nes tai neatitinka lūkesčių? Ar tai pasąmonės aidai?
  • Dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone. O ką sprendžia lūkesčiai, poreikiai, vertybės?
  • Kaip sąmonės keturios vienumo sampratos susijusios su pasąmonės keturiomis sąmoningėjimo pakopomis? Ar jos šešeriopai porojamos?
  • Išmąstyti, kaip aštuonerybė, aštuongubas kelias, šešerybė sieja trejybę (nežinojimą, sąmonę) ir ketverybę (žinojimą, pasąmonę) ir kaip tai grindžia dorovę?

Nesąmoningumas

  • Kaip išgyvenimas prilygsta nesąmoningumui?
  • Kuom užsiveria išgyvenimas?
  • Ką reiškia "Išgyvenimas išgyvena neišgyvenimą"?

Padalinimų ratas

Padalinimų ratas

  • Visas šio puslapio sąvokas naujai susieti su padalinimų rato padalinimų išgyvenimu trimis veiksmais.
  • Visko padalinimus išsakyti aštuonerybės (semiotinio kvadrato) požiūriais.
  • Kaip Sūnaus aštuonerybė ir padalinimų ratas prilygsta septynerybei-aštuonerybei?
  • Kaip veiksmai +1,+2,+3 išsako išgyvenimo galimybes?

Pasitarimas

  • Kaip pasitarimas (dialogas) vyksta padalinimuose, tarp sąmonės ir pasąmonės?
  • Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia?
  • Kaip pasitarimas vyksta įsijaučiant ir atsitokėjant, geranoriškai ir negeranoriškai bendraujant?
  • Palyginti mano pranešimus apie sąmoningumą, pokalbį, ir vaidą - laisvą valią ir likimą.
  • Kaip pasitarimas susijęs su savęs išgyvenimu (kitu kampu, nežinojimo kampu)?

Tarpas

  • Palyginti, kaip sandaros įvairiais būdais nusako tarpą.

Dievas

Dievas

  • Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
  • Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
  • Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
  • Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
  • Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
  • Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
  • Koks yra išeities-išvesties taško ir sueities-suvesties taško santykis?
  • Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
  • Kaip išgyvename Dievo sąmoningumą?
  • Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?

Išėjimas už savęs

Išėjimo už savęs kryptys

  • Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo (išsidėliojimo) bei to žinojimo gražaus taikymo (susidėliojimo)?

Išėjimo už savęs pakopos

  • Kaip požiūrių grandinė grindžia išgyvenimo apytaką?
  • Kokios sandaros palaiko dorovės tyrimo pakopas? Kaip jos susidėlioja?
  • Kaip išgyvenimo ir neišgyvenimo grandinės išsiskleidimas leidžia išgyvenimui atsiskirti nuo savęs, tad prilygti sąmoningumui - neišgyvenimui?
  • Kaip keturios vienumo sampratos (pasaulio, asmenybės, asmens ir Dievo valios) grindžia dorovę?
  • Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, požiūrių sudūrimu ir požiūriais?
  • Išgyvenimo apytaką sulyginti su visaregiu, troškimu viską žinoti.
  • Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais. Ir kas vieningumu?

Požiūrių grandinė

  • Kaip požiūrių grandinė išdėlioja visko žinojimą?
    • Kas yra sąlygiškumas ir kaip jisai vystosi požiūrių grandine?
    • Kaip požiūrių grandinė išreiškia ne tik mano, kaip paskiro žmogaus, bet visų žmonių būklę?
    • Kuria prasme požiūrių grandinė sutampa ir su Dievo požiūriu, kaip yra, ir yra netgi dalis jo požiūrio?
    • Kaip požiūrių grandine susieti su keturių asmenų šešiais pokalbiais ir su tuo, kaip asmeniniais požiūriais išgauti besąlygišką Dievo požiūrį?
  • Suvesti dorovės tyrimui susijusius puslapius apie požiūrių grandinę: Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Pasiklydęs vaikas

Sąmoningėjimas

  • Kas yra sąmoningėjimas?
  • Kaip sąmoningėjame?
  • Kaip požiūris susijęs su sąmoningėjimu?
  • Kaip meilė palaiko sąmoningėjimą?
  • Kaip dorove mylime save ir sąmoningėjame?
  • Kaip meilė, branda, sąmoningėjimas, nežinojimas ir žinojimas yra susiję?
  • Kaip susitelkimas neigimu susijęs su ketverybės narių neigimu, su nulybės atvaizdais?
  • Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos?
  • Kas yra dalinis atsakymas (dalinis žinojimas) ir kaip jisai susistato?
  • Kaip S(uvokimas?) susijęs su protu, širdimi, valia?

Išėjimas už savęs iš savęs

  • Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?

Savastis ir pasirinkimai

  • Kaip atsisakome savęs?
  • Kodėl mes save tiksliname?
  • Kaip savęs tikslinimas susijęs su Dievo rūpesčiais ir mūsų brandos kryptimis?
  • Kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu?

Pasirinkimai: Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu

  • Apibrėžti pasirinkimą ir jo išgyvenimą.
  • Kokių pasirinkimų yra?
  • Ką galime rinktis gyvenimo kryžkelėse?
  • Kokia pasirinkimų dorovė?
  • Kaip sąmoningumas veikia mūsų pasirinkimus?
  • Kaip pasirinkimai išsako vienumo klausimą, kaip plačiai save suvokiame?
  • Kaip visko padalinimai ir padalinimų ratas išryškina pasirinkimų išgyvenimą? klausimą ir atsakymą dvejybe, įsijungimą trejybe, žinojimą ketverybe, sprendimą penkerybe, dorovę šešerybe, pasirinkimų galimybes septynerybe ir aštuonerybe?
  • Koks ryšys tarp pasirinkimo, sprendimo ir laiko?

Išgyvenimas trijų pasirinkimų

  • Kaip su išgyvenimu susiję doroviniai pasirinkimai tarp pasaulio ir asmenybės, asmenybės ir asmens, asmens ir Dievo?
  • Paaiškinti, ką renkamės (ypač sąmoningumo atžvilgiu) kuomet renkamės Dievą vietoj asmens, asmens vietoj asmenybės, ir asmenybės vietoj pasaulio. Susieti su Dievo šokiu ir su vidiniais požiūriais, Dievo valios vykdymu.
  • Kaip trejybės ratas kyla iš pasirinkimų tarp žemesnio ir aukštesnio sąmoningumo?
  • Kaip pasirinkimai susiję su vienumais: Dievo, asmens, asmenų?
  • Kaip suderinti norą ne šiaip sau mylėti, ar šiaip sau gyventi su noru gyventi bendru žmogumi?
  • Kaip skiriasi "šiaip žmonės" nuo bendro žmogaus?
  • Kaip Dievo pasirinkimas susijęs su trejybės ratu?
  • Kaip Dievu (ir Dievo pasirinkimu) atsiveria dvigubas išgyvenimas, kuriuo išsiskiria dorovė nuo elgesio?

Šešerybė sieja tris pasirinkimus ir trejybės ratą

  • Ar teisingumas, ištikimybė, pareiga išreiškia nevieningumą?
  • Kaip skiriasi trejybės rato suveikimas atsižvelgiant į tai ar mes iš anksto sąmoningai ieškome to platesnio požiūrio? Ar tai besąlygiškumo paieškos, kaip kad šešerybe?
  • Koks šešerybės vaidmuo visko susidėliojime, suvedime, žinojime?
  • Koks ryšys tarp jaudulių ir šešerybės?
  • Kaip Dievo šokį (Dievo požiūrį) ir išgyvenimo apytaką (žmogaus požiūrį) sieja šešerybės atvaizdai lygtimi 6+3=1 ?
  • Kaip trys dorovės (Tėvo, Sūnaus ir Dvasios) reiškiasi šešerybe (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu)?
  • Kaip sąmoningumu Dievo šokio trys asmenys (Aš, Tu, Kitas) tampa trejybės rato poslinkiais?

Rūpėjimas

Svarba

  • Kaip svarba išreiškia pasąmonės susitelkimą į nežinojimą?
  • Kaip svarba išsako pasąmonės žinojimą?
  • Kaip pasąmonė ir valia nusako svarbą?
  • Kaip įvairiai išreiškiame tai, kas yra svarbiausia?

Valia

  • Kaip išgyvename valią?
  • Kaip valia pasireiškia dorove?

Dorovė

Elgesys

  • Kaip elgiamės?
  • Ar, ką, kaip, kodėl išgyvename?

Nagrinėti sandaras:

  • Kaip šešios antrinės sandaros išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
  • Kaip lygmenų poros, permainos ir ženklų savybės susijusios su pertvarkymais?
  • Kaip ženklų savybės susijusios su dešimt Dievo įsakymų?
  • Šeši pertvarkymai palaiko trejybės kryptį, dvi kitas jos kryptis, ir taip pat tris priešingas kryptis. Kaip suprasti?
  • Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
  • Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
  • Iš aštuongubo kelio išvesti tris kalbas.
  • Ką visos trys kalbos turi bendro?
  • Kaip trimis kalbomis renkamės širdį vietoj pasaulio?
  • Kaip pagrindimo kalba ima rūpėti?
  • Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?

Tirti sąvokas:

Mokytis iš savo gyvenimo:

  • Kaupti ir nagrinėti daugiau pavyzdžių iš savo gyvenimo, kaip keitėsi mano tapatybė. Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės?
  • Kaupti ir tirti, kas man rūpi, kaip ima rūpėti.
  • Pamąstyti, kodėl man rūpi Holokaustas Lietuvoje?
  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip pasijuntu ir esu nelaisvas, koks pasijuntu ir būnu laisvas.
  • Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).

Rinkti pavyzdžius:

  • Rinkti iš žmonių atsakymus į savo apklausą (apie žydų kapines) ir rasti su kuo galėčiau pakalbėti, kaip jie grindžia savo nuostatas, kokios galimybės jas keisti.
  • Nubrėžti, kaip žmonės grindžia savo nuostatas Sporto rūmų likimo klausimu. Brėžinį palyginti su Minčių sodo nuostatų brėžiniu.

Išryškinti išdavas:

  • Rūpesčių rūšis, tapatybių kaitą aplinkybėmis, savęs klausinėjimą.

Dorovės ištakos

  • Kaip atsiranda privalėjimas?
  • Kaip iškyla dorovė?

Nagrinėti sandaras

  • Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
  • Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
  • Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
  • Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
  • Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?
  • Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
  • Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?

Tirti sąvokas:

Mokytis iš savo gyvenimo

  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip esu rodęs gerą valią ir kaip kiti man ją yra rodę.

Rinkti pavyzdžius

  • Rinkti pavyzdžius iš Šventojo Rašto, kaip Dievas ir Jėzus yra rodę gerą valią.

Dorovė

Klausimai Ką, Kaip, Kodėl derėtų elgtis?

  • Kaip jie susiję su išgyvenimu?
  • Koks jų vaidmuo požiūrių grandinėje?
  • Kaip turėtumėme elgtis?
  • Kaip žmogus puoselėja dorą?
  • Kas jam trukdo dorai elgtis?
  • Ar, ką, kaip, kodėl amžinai bręstame?
  • Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?

Mokytis iš savo gyvenimo:

Rinkti pavyzdžius:

  • Nagrinėti, kaip Lietuvoje tapo priimtina ar nepriimtina žydus skriausti ar gelbėti. Tirti visuomeninius klausimus.
  • Apklausos duomenimis ištirti ryšį tarp žmogaus nuostatų ir elgesio ir aplinkybių, tarp jo laisvės ir jo susitapatinimu su bendrija. Išpuoselėti nuklydimo sąvoką.
  • Išryškinti išdavas: Brandos rūšis
  • Iš Dievo šokio išvesti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves ir jas susieti su žmogaus dorove ir trimis kalbomis bei paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu.
  • Kaip trys dorovės susijusios su trimis dorovės klausimais: Ką derėtų veikti? Kodėl derėtų veikti? ir Kaip derėtų veikti?
  • Kaip suprasti, kad Dešimt Dievo įsakymų kyla iš Dievo dvasios, tuo tarpu tai išsako Dievo Tėvo dorovę?
  • Pamąstyti apie asmenybių vienumą Dievo šokyje - šventosios Dvasios kampu žiūrint. O pasaulio vienumo nėra nes yra amžinas gyvenimas.
  • Rinkti doro elgesio pavyzdžius.
  • Rūšiuoti išgyvenimų dorovę.
  • Tirti išgyvenimų dorovę ir juose ieškoti įvairių pobūdžių prisiminimų.
  • Kaip iškyla dorovė?
  • Kaip atsiranda ir išsivysto skirtumas tarp elgesio (senosios savasties) ir dorovės (naujosios savasties)?
  • Kaip gyvename bendru žmogumi?
  • Ką konferencijoje "Gyvenimo būdas ir stilius" išsakytos sąvokos gali pasakyti apie elgesį ir dorovę?
  • Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?
  • Koks ryšys tarp sąmonės (porinių padalinimų) ir pasąmonės (neporinių padalinimų)?
  • Kokie pagrindiniai dorovės klausimai?
  • Kaip dorovės klausimai tarpusavyje susiję?
  • Kaip iškyla dorovės klausimai?
  • Išmąstyti žinojimo rūmus dorovėms išsiaiškinimo būdams, taip pat teisei. Tai padėtų išmąstyti 10 Dievo įsakymų, Dievo šokį, dorovę.
  • Kaip dorovė remiasi svarbos nustatymu?

Išskirti ir sutvarkyti dorovės tyrimo septynis puslapius.

  • Išmąstyti, kokia sandara svarbiausia kiekvienai tyrimo pakopai?
  • Kaip dorovės raidoje iškyla vienumo sąvoka? ir įvairios sandaros, siejančios Dievo trejybę ir žmogaus trejybės ratą?
  • Kokį vienumą grindžia Dievas, meilė, asmuo, požiūriai, kitas, bendrystė? Kaip žinyne apibrėžtinos susijusios sąvokos?
  • Patvarkyti papildomus puslapius: Vieningumas

Dorovės ratas

  • Koks dorovės ratas?
  • Kaip keturios apytakos šešiais pokalbiais susiveda į vienumą?
  • Koks mūsų pasirinkimai seka vienas kitą?
  • Kokios Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovės?

Nagrinėti sandaras:

  • Kaip išgyvenimo apytaka sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
  • Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su pasirinkimais?
  • Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo? Tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų? Kaip juos suderina aštuongubas kelias?
  • Kaip sąvokas grindžia sąlygos, tarpas ir riba, nežinojimas bei žinojimas, besąlygiškumas bei sąlygiškumas?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Kaip tai, kas mums svarbiausia, susiję su dėmesiu, sąmoningumu, sąvokomis ir trimis kalbomis?
  • Kaip tarpusaviai susiję gyvenimo duomenys su tuo, kaip turėtumėme gyventi: vertybės, klausimai, rūpesčiai, klaidos, išgyvenimai?
  • Tirti sąvokas: Šešerybė
  • Pavyzdžių rinkimas: Nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi, kaip turėjo elgtis dorovės liūne.
  • Kuria prasme dorovės klausimai (Kodėl? Kaip? Koks?) apie mūsų elgesį sudaro trejybės ratą?
  • Koks dorovės ratas?
  • Susieti dorovės klausimus - ką, kaip, kodėl derėtų veikti? ir elgesio atsakymus - ką, kaip, kodėl veikiame.
  • Elgesys ir dorovė yra tarsi du susiję atvaizdai, tačiau kodėl abu išreikšti pažinovo klausimais: Koks? Kaip? Kodėl?
  • Kaip susieti tris elgesio ir tris dorovės klausimus? Ar tai šeši vertybiniai klausimai? Ar juos sieja šešerybė?

Branda

Tapatybės aplinkos kaita.

  • Išrašyti aplinkų įvairovę. Pradėti nagrinėti, kokių jų yra, kaip jos dalyvauja tapatybės kaitoje.

Atjautos

Sandaros

Atjautos - pakartotinas išgyvenimas - savęs išgyvenimas

  • Kaip mes save išgyvename?
  • Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?
  • Kaip dvigubai išgyvename, savimi (pasąmone) ir Dievu (sąmone)?
  • Kaip mylime?
  • Kaip Dievas mus išgyvena?
  • Ar reikalingas šešeriopas skirtumas tarp senos ir naujos savasties? Ar tai šešios išgyvenimą išreiškiančios atjautos?
  • Kaip pasirinkimų ir pasimokymų galimybė iškyla išjaučiant galimybes pirm ir po išgyvenimo?
  • Kaip trys kalbos sieja viską su betkuo, kažkuo ir niekuo?
  • Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?

Aštuongubas kelias

  • Kaip suderinti laipsnynus su aplinkybėmis ir būtent aplinkybių eilės tvarką? Pavyzdžiui, linksnius berods rikiuoja: asmuo, daiktas, eiga. Kaip suprasti?
  • Kaip mūsų akimis suvokti Dievo nusistatymą, vykdymą ir permąstymą? Kaip tai sieja aštuonerybę, kaip sieja dvi aštuongubo kelio puses?
  • Kaip laipsnynas ir šešerybė skirtingai derina besąlygiškus ir sąlygiškus požiūrius?
  • Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo aštuongubame kelyje ir jo laipsnynuose?
  • Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.

Išdavos

Tu

  • Kaip išgyvenimais atsiranda kiti paskiri žmonės, Tu?

Žinojimo rūmai

  • Žinojimo rūmais sulyginti Dievo požiūrį, Dievo šokį, su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su išgyvenimo apytaka.
  • Kaip kertinė vertybė - asmenybės pagrindas, tampa asmenybės žinojimo rūmų pagrindu?
  • Kaip matematika išsako meilę, Dievo kertinę vertybę, kiekvieno iš mūsų kertinę vertybę?
  • Išgyvenimo apytaką suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus ir įvardinti asmens raiškas.
  • Kaip išgyvenimą suprasti kaip žaidimo pirmtaką?
  • Fresh Air: Susieti dalyvių išgyvenimus ir jų išsiaiškinimo būdus.

Keturios apytakos

  • Kaip sąmoningėjimas pasireiškia keturiose apytakose?
  • Kaip keturiose apytakose reiškiasi Dievo šokio sandaros ir jų trejybės ratas?
  • Į ką susiveda Dievo tyrimas? Ar keturios apytakos susiveda į tai, kas mus išgyvena, užtat mums yra artimas ir suprantamas kaip asmuo, kaip antai, Dievas? Ar jos susiveda į tai, kas mums visiškai svetima, yra kažkoks vienumas už mūsų? Betgi tas vienumas turėtų mus suvokti ir pažinoti ir išgyventi. Ar keturios apytakos susiveda į pirmapradį Dievą ar į amžiną gyvenimą?
  • Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?
  • Ar pereiname iš senos savasties į naują savastį dvigubu srautu, vidu ir išore?
  • Ar perėjimas iš senos savasties į naują savastį panašus į Dievo išėjimą už savęs? Ar žmogus pranoksta save, ir tada suderina pasąmonę su sąmone?
  • Kaip įsisavinimas ir dorybės susiję su klausimais ką daryti, kaip elgtis, kodėl elgtis?


Išgyvenimo apytaka

  • Esmė
  • Ištakos
  • Ko tikiuosi.
  • Ko Dievas mane moko.
  • Kaip esu supratęs žmogaus gyvenimą: dorovės tyrimą, Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis, ir t.t.
  • Eiga
    • Kaip pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas išgyvena išgyvenimą.
  • Išgyvenimų reiškiniai.
  • Sandarų vaidmenys.
  • Sudėtis Paskiras išgyvenimas ir jų visuma.
  • Išdavos Žinojimo rūmai.

Ištyriau ir išdėliojau pasirinkimus, kaip gyventi:




Esmė

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio. Dievo šokis parodo, kaip Tėvas, Sūnus ir Dvasia žiūri į Tėvo tyrimą, jo pasitraukimą. Bet trejybės ratas išreiškia prielaidą, kad Tėvas, Sūnus ir Dvasia turėtų būti lygiaverčiai. Tad išgyvenimo apytaka šią prielaidą išpuoselėja trimis balsais: pasąmone, sąmone ir sąmoningumu. Kiekvienas balsas savaip atsisako savęs.

  • Pasąmonė išvis nenori būti, savęs ištisai atsisako, ir galiausiai, vis didėjant įtampai, išryškėjus ribai tarp jos vidaus ir išorės, jinai visai pasišalina, tarsi užsimerktų akis. Užtat pasąmonė didele dalimi visai nepastebima, nes jei nėra reikalo jinai ir nenori rodytis.
  • Pasąmonės vietoje, toje aplinkos apgaubtoje ertmėje, iškyla sąmonė, kuri nenumanė nebūti. Sąmonė įsidėmi aplinką, ir dorove ima ją įsivaizduoti, kaip tarpusavio pokalbį tarp skirtingų lygmenų sąmonių. Taip atsiveria pačios sąmonės požiūris, kurį jinai išsako klausimu, kurį užduoda sau, tai yra, pasąmonei, kurią jinai tokiu būdu prisišaukia, taip kad jos yra dvi. Toliau sąmonė savo santykį su aplinkos pokalbį išreiškia deriniu, kuriame jinai pasišalina, kad jisai nuo jos nepriklausytų, taip kad jinai tėra savotiškas laisvumas, gerumas.
  • Galiausiai, tam pačiam deriniui iškyla rūpestis kaip nors įsitvirtinti, kad derinys laikytųsi, reikalas nesikartotų. Deriniui parūpi save kaip nors įtvirtinti. Taip iškyla mūsų tikroji savastis, mūsų valia įsikūnija sąmoningumu. Derinio įtvirtinimas priklauso nuo teisingo pasąmonės ir sąmonės santykio, kad sąmonė galėtų išsinerti iš derinio. Užtat sąmoningumas privalo atjausti tiek pasąmonę, tiek sąmonę, derinti įsijautimą ir atsitokėjimą, išnarplioti pasaulio ir širdies tiesas, jas teisingai sustatyti. Santykis teisingai sustatytas kuomet derinio prielaidos atskleistos, giluminis pokalbis iškyla, sąmonės galimybės atvertos, taip kad Dievas ir mes patys ir kiti gali mūsų išgyvenimą išgyventi. Būtent taip sąmoningumas pasišalina savo siekimu išlikti. Sąmoningumas tampa valia, taip kad sutampa su sąmone ir kartu pasąmonę sutapatina su valia, taip kad visi trys sutampa ir tokiu būdu sąmoningumas dingsta, pilnai įgyvendinus, įsisavinus derinį. Vadinas, sąmoningumas pasišalina branda, kuria senoji savastis (senasis balsų santykis) pakeičiama naujaja savastimi (naujuoju balsų santykiu).
  • Pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas visi trys atsisako savęs. Skirtumas toks, kad pasąmonė, kaip tokia, savo prigimtimi yra užsibrėžusi atsisakyti savęs; sąmonė neturi tokio tikslo atsisakyti savęs, bet nėra prisirišusi prie savęs, tiesiog plėtojasi kol jinai verčiau nereikalinga; o sąmoningumas savo prigimtimi laikosi tvirtai, kad abu kiti galėtų atsisakyti savęs, visgi įsitvirtina atsisakydamas savęs, atsiverdamas kitiems, kad būtent kiti išgyventų išgyvenimą. Suprantama kodėl pavadinimai sąmonė ir sąmoningumas yra taip glaudžiai susiję, nes sąmoningumas yra sąmonės ir pasąmonės derinys, kurį sąmonė suderina, kaip sąmoningumą, kuris tiesiog save įtvirtina.

Išgyvenimo apytakos vienetas yra išgyvenimas. Jisai prasideda ir baigiasi santykine ramybe. Jisai išauga įtampa nusakančią žinojimo ir nežinojimo neatitikimą. Išgyvenimo viršūnėje prasiskiria senoji savastis ir naujoji savastis, meilės pagrindu išgyvename besąlygišką ramybę, jos pagrindu susigaudome. Ją įsisaviname rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu, prieiname prie santykinės ramybės. Santykinė ramybė išsako mūsų savasties būseną. O nesantykinė ramybė nusako mūsų savastį pranokstantį Dievo pagrindą. Tad išgyvenimu renkamės Dievą vietoj savęs. Užtat visada galime susigaudyti ir persitvarkyti. Ir galime kurti bendrystę tos amžinos brandos pagrindu, tos meilės pagrindu, to tarpo pagrindu. Tai ir yra esmė ir tikslas, atskirti santykinę ramybę ir nesantykinę ramybę, ir rinktis gyventi nesantykine ramybe.

Išgyvenimo apytakoje svarbiausia yra sąmonė, nes tai Sūnaus požiūris į Dievo tyrimą.

Išgyvenimo apytaka yra Mano tyrimas, Koks Aš (Dievas) esu?

Tyrimo tikslas:

  • Aš esu savastis.
  • Savastis - Betkas - vienas langas - požiūris.
  • Aš atsiskleidžiu, kaip tyrimo indas, kuriuo tyrėjai tiria.
  • Mano tyrimas atveria galimybę Dievui ir kitiems ir man pačiam išgyventi mane.
  • Manimi tiria Dievas, Aš pats ir kiti.
  • Dievo veikla yra tyrimas. Ar tyrimas būtinas?
  • Tyrimas išreiškia ir apriboja, kas Aš esu.

Tyrimas vyksta išgyvenimais. Žr. Išgyvenimai

Išgyvenimu įprantu

  • Gyvenu naujai, išplečiu savo gyvenimą, kartu ir savastį.
  • Sandara sustatau pakartotiną veiklą. Ir veikla iššaukiu sandarą.
  • Įsisavinu požiūrį. Išorinį požiūrį pakeičiu vidiniu požiūriu.
  • Dorybe įamžinu teigiama jausmą.
  • Atsakau už savo elgesį.
  • Pereinu iš to, ką veikių, į tai ką man derėtų veikti.
  • Gyvenu savo nuostata - išjudinu trejybės ratą - nusistatau, vykdau, permąstau - ir galiu pradėti iš bet kurio iš šių trijų, tad paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
  • Pasimokau gyvenimo, nežinojimą išreiškiu žinojimu.

Išgyvenimu sutampa supratimai

  • Išgyvenimu sutampa pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo supratimas, kas aš esu. Jie tai supranta skirtinguose lygmenyse.
  • Kiekvienas išgyvenimas yra indas, atveriantis išgyvenimo galimybę tam kas dar plačiau nė mano sąmonė, ne tik mano pačiam sąmoningumui, bet ir Dievui ar dar kam nors kitam.
  • Mano išgyvenimus išgyvena Aš pats, kiti ir Dievas.
  • Tyrimas visiems palaiko visko žinojimo veiklą ir galimybę.

Kiekviename išgyvenime išsiskiria ir susidėlioja mano pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas.

  • Mano savastis reiškiasi pasąmonei, kaip daiktas, sąmonei, kaip eiga, ir sąmoningumui, kaip asmuo.
  • Sąmoningumas išskiria, koks aš esu netobulas (pasąmonė) ir koks galėčiau ir turėčiau būti tobulas (sąmonė).
  • Klausimas, Kas aš esu? keičiasi, atsiskleidžiant pasąmonei, sąmonei ir sąmoningumui.
  • Atsakymas, Kas aš esu, (mano savastis) keičiasi ir (mano asmenybė) plėtojasi ir (mano kertinė vertybė) ryškėja.

Tyrimo išdavos: Amžinai kuriu save.

  • Dievo valia ir mano valia išskiriamos ir suderinamos.
    • Išgyvenimais tiksliname save, nustatydami savo santykį su savimi ir su pasauliu, tad išskirdami kūną, protą, širdį ir valią.
    • Pasąmonė išryškina mano valią. Sąmonė išskiria Dievo valią. Sąmoningumas jas atskiria, atpažįsta ir suderina.
    • Įsiklausau į save. Išgyvenimas išreiškia neramybę, širdies ir pasaulio tiesų supainiojimą, kurį išsprendus, nauja savastimi jaučiu ramybę.
    • Išryškėja ribos tarp Dievo už manęs (Tėvo) ir Dievo manyje (Sūnaus).
    • Išsiskiria, koks Aš esu čia ir dabar, ir koks esu amžinybėje, pilnai išsiskleidęs.
    • Išgyvenimai išplečia gyvenimą.
    • Aš prisiimu atsakomybę elgtis taip, kad Dievas galėtų viską žinoti kitais.
    • Sąmoningumas ženklų savybėmis sustato mano išgyvenimą taip, kad jisai lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reikšmingas, tikslingas.
    • Savo netobulumu galiu būti Dievui reikalingas, jeigu pajungiu savo valią jo valiai.
    • Išsiskleidžia Dievo ir mano požiūrių grandinė, taip kad aš, kaip gerasis vaikas, galiu eiti ten kur mane Tėvas ras.
  • Tyrimas Kas aš esu? priveda prie tolimesnio tyrimo Kaip Tu (Dievas) įmanomas?

Išgyvenimas yra savasties pasikeitimo vienetas

  • Savastis po išgyvenimo skiriasi nuo savasties prieš išgyvenimą. Išgyvenimas išsako kaip savastis pasikeičia.
  • Šešiomis atjautomis savastis yra išskaidoma į keturis atvaizdus (kūną, protą, širdį, valią), kad jinai galėtų pasikeisti ir vėl būti suvesta.

Išgyvenimas išreiškia savasties atsakomybę už save

  • Išgyvenimo apytaka išplaukia iš galimybės, kad nėra Dievo mumyse, nėra gerumo, kaip kad ir nėra Dievo už mūsų. Tokiu atveju tesame mes, tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Ir mums rūpi, iš vienos pusės, teisingumas, kad būtų tas Dievas, tas gerumas, kurio nėra. Iš kitos pusės, mums rūpi malonė, kad iš viso būtų gerumas, nebūtinai kaip santvarkos ypatybė, tad išplaukiantis iš už mūsų. Tokiu būdu iškyla klausimas, Kas mes esame, juk tai išryškėja kuomet nėra gerumo.
  • Atsiskleidžiame kada gyvenimas nebūtinai teisingas, Dievas nebūtinai geras. Būtent šia išvada atsakome už save.

Išgyvenimas yra vieta kur stringa padalinimų ratas nes gyvename be visumos, be Dievo požiūrio

  • Apsistojus ties padalinimą, jisai nusako mūsų būklę. Iškyla trys galimi veiksmai +1, +2, +3. Trejybės ratas stringa nes šių veiksmų tarpusavio santykis nesurikiuotas. Šešerybė išreiškia kaip įvairiai galime besąlygiškumu pakilti virš trejybės rato.
  • Išgyvenimas yra trijų veiksmų sulyginimas ir jų išsišakojimas.
  • Išgyvenimas priverčia mus būti sąmoningais ir sustatyti veiksmus +1, +2, +3 ir gyventi veiksmu +3.

Išgyvenimas yra pasimokymas, kurio esmė yra suvokimas, kurį išreiškia suvoktas visko padalinimas, nes suvokimas derina suvokėją, susivokėją, ir suvoktąjį, tad Dievo trejybę.

  • Išgyvenimas išreiškia kaip visi Dievo trejybės vaidmenys išeina už savęs tuo pačiu išėjimu už savęs.
  • Dorovės pasirinkimai išsako suvokimo išsišakojimą.
  • Išgyvenimu susisieja suvokimo padalinimas ir dorovės pasirinkimų veiksmai.
  • Išgyvenimu mane išgyvena Dievas (padalinimais), aš pats save (atvaizdais ir aplinkybėmis), ir kiti mane (trimis kalbomis)
  • Mane būtinai išgyvena Dievas, Aš pats tikrai išgyvenu ir visi gali mane išgyventi.
  • Yra 24 išgyvenimai = 8 padalinimai x 3 veiksmai-pasirinkimai? Renkamės tarp pasirinkimų (veiksmų), kuriais požiūriais spręsti.

Išgyvenimu pereiname nuo savo požiūrio į Dievo požiūrį

  • Išgyvenimai turi pradžią ir pabaigą. Taip pat turi viršūnę, kurioje apsiverčia požiūris iš buvimo į nebuvimą, iš žinojimo į nežinojimą.
  • Pripažindami už save platesnį Dievo požiūrį, apribojame savo atsakomybę, kartu ir savo išgyvenimą, už kurį atsakome.
  • Išgyvenimu renkamės širdies tiesą vietoj pasaulio tiesos, kaip kad geros valios pratimais. Širdies tiesa atsiveria Dievo požiūrio galimybė, nežinojimo galimybė.
  • Savo požiūriu išgyvename savo išgyvenimą, jisai yra šešių (3+3) rūšių, be Dievo. O subrendus, suvokus pereiname į Dievo požiūrį, tad nebeišgyvename, o patiriame rūpestį, būtent Dievo rūpestį, kuriuo aštuoneriopai (1+4+2+1) bręstame.
  • Trimis pasirinkimais įvairiai (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) renkamės gyventi savo požiūriu arba Dievo požiūriu. Kaip tai susiję su išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu?

Sandara (Aš) Išgyvenimo apytaka

Išgyvenimo apytaka visi trys balsai atsisako savęs, kaip kad Dievas Tėvas. Gaunasi trejybės rato nariai iš kurių slenkame.

  • Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio. Dievo šokis parodo, kaip Tėvas, Sūnus ir Dvasia žiūri į Tėvo tyrimą, jo pasitraukimą. Bet trejybės ratas išreiškia prielaidą, kad Tėvas, Sūnus ir Dvasia turėtų būti lygiaverčiai. Tad išgyvenimo apytaka šią prielaidą išpuoselėja trimis balsais: pasąmone, sąmone ir sąmoningumu. Kiekvienas balsas savaip atsisako savęs.
  • Pasąmonė išvis nenori būti, savęs ištisai atsisako, ir galiausiai, vis didėjant įtampai, išryškėjus ribai tarp jos vidaus ir išorės, jinai visai pasišalina, tarsi užsimerktų akis. Užtat pasąmonė didele dalimi visai nepastebima, nes jei nėra reikalo jinai ir nenori rodytis.
  • Pasąmonės vietoje, toje aplinkos apgaubtoje ertmėje, iškyla sąmonė, kuri nenumanė nebūti. Sąmonė įsidėmi aplinką, ir dorove ima ją įsivaizduoti, kaip tarpusavio pokalbį tarp skirtingų lygmenų sąmonių. Taip atsiveria pačios sąmonės požiūris, kurį jinai išsako klausimu, kurį užduoda sau, tai yra, pasąmonei, kurią jinai tokiu būdu prisišaukia, taip kad jos yra dvi. Toliau sąmonė savo santykį su aplinkos pokalbį išreiškia deriniu, kuriame jinai pasišalina, kad jisai nuo jos nepriklausytų, taip kad jinai tėra savotiškas laisvumas, gerumas.
  • Galiausiai, tam pačiam deriniui iškyla rūpestis kaip nors įsitvirtinti, kad derinys laikytųsi, reikalas nesikartotų. Deriniui parūpi save kaip nors įtvirtinti. Taip iškyla mūsų tikroji savastis, mūsų valia įsikūnija sąmoningumu. Derinio įtvirtinimas priklauso nuo teisingo pasąmonės ir sąmonės santykio, kad sąmonė galėtų išsinerti iš derinio. Užtat sąmoningumas privalo atjausti tiek pasąmonę, tiek sąmonę, derinti įsijautimą ir atsitokėjimą, išnarplioti pasaulio ir širdies tiesas, jas teisingai sustatyti. Santykis teisingai sustatytas kuomet derinio prielaidos atskleistos, giluminis pokalbis iškyla, sąmonės galimybės atvertos, taip kad Dievas ir mes patys ir kiti gali mūsų išgyvenimą išgyventi. Būtent taip sąmoningumas pasišalina savo siekimu išlikti. Sąmoningumas tampa valia, taip kad sutampa su sąmone ir kartu pasąmonę sutapatina su valia, taip kad visi trys sutampa ir tokiu būdu sąmoningumas dingsta, pilnai įgyvendinus, įsisavinus derinį. Vadinas, sąmoningumas pasišalina branda, kuria senoji savastis (senasis balsų santykis) pakeičiama naujaja savastimi (naujuoju balsų santykiu).
  • Pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas visi trys atsisako savęs. Skirtumas toks, kad pasąmonė, kaip tokia, savo prigimtimi yra užsibrėžusi atsisakyti savęs; sąmonė neturi tokio tikslo atsisakyti savęs, bet nėra prisirišusi prie savęs, tiesiog plėtojasi kol jinai verčiau nereikalinga; o sąmoningumas savo prigimtimi laikosi tvirtai, kad abu kiti galėtų atsisakyti savęs, visgi įsitvirtina atsisakydamas savęs, atsiverdamas kitiems, kad būtent kiti išgyventų išgyvenimą. Suprantama kodėl pavadinimai sąmonė ir sąmoningumas yra taip glaudžiai susiję, nes sąmoningumas yra sąmonės ir pasąmonės derinys, kurį sąmonė suderina, kaip sąmoningumą, kuris tiesiog save įtvirtina.

Ištakos

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio.

Trejybės ratas

  • Trejybės ratas - požiūris (pasąmonė), požiūris į požiūrį (sąmonė), požiūris į požiūrį į požiūrį (sąmoningumas)
  • Grynasis sąmoningumas, trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
  • Dievo šokyje Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksniu +3 derinantis veiksnius +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
  • Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
  • Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.
  • Žinojimas (pasąmonė), nežinojimas (sąmonė) ir sąmoningumas sudaro trejybės ratą, Dievo tyrimo sandarą, jo išėjimo už savęs sandarą, kokia ta sandara yra be Dievo.

Sūnaus kampas

  • Dievas už savęs reiškiasi mūsų sąmone - nežinojimu (Sūnumi). Užtat išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
  • Susivokiančio Sūnaus būklė - aštuonerybė - grindžia padalinimų ratą. Tėvas prideda požiūrius, Sūnus juo atima, užtat naujai prideda.
  • Aš esu besusivokiantis Sūnus. Išgyvenu Sūnaus aštuonerybę kaip padalinimų ratą. Išgyvenu požiūrių trejybės ratą kaip tris veiksmus.
  • Išgyvenimo apytaka nusako bendro žmogaus būklę, jo įvairiausias galimybes, kaip jisai gali amžinai bręsti ir plėtotis.
  • Grynasis sąmoningumas suprantamas kaip Dievo Sūnus, save suprantantis, kaip Aš, kaip žmogus, tame tarpe kur Dievo tuo tarpu nėra, kur Dievas dar tik atsiras, tarp besąlygiško Dievo už mūsų ir sąlygiško gerumo mumyse.
  • Sūnus supranta Tėvą, kaip Tave, užtat save supranta kaip Mane.
  • Sūnaus aštuonerybėje Tėvas požiūrius prideda, o Sūnus juos atima, tačiau taipogi juos pridėdamas.
  • Dievo šokyje požiūrio dvasia (žvilgsnis) ir sandara (nuostata) neskiriamos. Tiktai žmogui išsiskiria požiūrio išgyventojas ir išgyvenimo aplinkybės, laukas. Dievo Tėvo ir Sūnaus požiūriai sutampa Tėvui išeinant už savęs į Sūnų.

Dievo klausimą keičia Mano klausimas

  • Ar savastis būtina? Savastis išeina už savęs, pasitraukia ir naujai atsiranda. Jinai išplaukia iš Dievo būtinumo, tad Dievas už ją pirmesnis. Užtai jinai išplaukia ne iš akivaizdumo, o iš betarpiškumo, iš dėmesio.
  • Iškyla žmogaus savastis, taip kad žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo, tarp savo valios ir Dievo valios.
  • Grynasis sąmoningumas išgyvena Dievo šokį klausimu Koks aš esu?

Dievas išsiskiria trejybe

  • Žmogus išplečia Dievą pakeisdamas nulybę kitais visko padalinimais, pirmiausia trejybės ratu. Dievo trejybė nusako tris veiksmus: +1, +2, +3.
  • Tėvas ir Sūnus suvokia Dvasią. O ką Dvasia suvokia? Veiksmai +1, +2, +3 išsako ką Tėvas, Sūnus, Dvasia bendrai suvokia: padalinimą. Būtent Dvasia +3 suvokia, kad Tėvo ir Sūnaus santykį nusako vienas iš aštuonių padalinimų.

Gyvenimo lygtis.

  • Dvasia - klausimas - Dievo veikla.
  • Atsakymas - esmė - meilė.
  • Kas aš esu? Esu mylimas. Riba tarp vidaus ir išorės, tarp Dievo mano gelmėse ir Dievo už manęs.

Išdava - vieningas, sąmoningas Dievas

  • Visi trys Dievo vieningumai: vienų vienas Dievas, bendrasis žmogus, plazdenanti Dvasia.
  • Sąmoningasis Dievas plazdenantis tarp sąmonės nežinojimo ir pasąmonės žinojimo.
  • Dievo šokio Dievas nėra sąmoningas, jisai strimagalvis. Mano Dievas, išgyvenimo apytakos Dievas, yra sąmoningas.
  • Koks yra Dievas? Sąmoningas (asmuo), nežinantis (eiga), žinantis (daiktas). Ar Dievas yra? Būtinai, tikrai galimai.
  • Sąmoningumas derina įsijautimą-žinojimą ir atsitokėjimą-nežinojimą. Grynas sąmoningumas yra tokia būsena esanti pirm žinojimo ir nežinojimo.
  • Pirmapradis Dievas yra grynas sąmoningumas.
  • Išryškėja Dievo prielaidos, būtent grynojo sąmoningumo prielaidos - žinojimas ir nežinojimas.

Sudėtis

Išgyvenimo apytaka sieja paskirus išgyvenimus.

Išgyvenimo vienetas reiškiasi šešiomis atjautomis, jų vienumais.

Sandara išreiškia Sūnaus (mūsų) ir Tėvo (Dievo) santykį.

  • Sandara išsako išgyvenimą, kurį išgyvendami sutampa Dievas, aš ir kiti.
    • Išgyvenimų sąmoningumo lygis (Tėvas +1, Sūnus +2, Dvasia +3) reiškiasi lygiui atitinkančiais pasirinkimais.
  • Sandara patikslina mūsų ribas sustatydama mūsų pasirinkimus:
    • Nustatome savo santykį su pasauliu: kūnu, protu, širdimi, valia.
  • Išgryniname savo valią. Ją išryškiname kaip savo esmę. Ja save apibendriname.
  • Išgryninus savo valią iš savęs, kartu iš pasaulio išgryniname Dievą.
  • Išryškiname Dievo pranašumą visumoje.
  • Visumos apimtyje, už savęs, pasaulyje, renkamės Dievą vietoj savęs. Už mūsų, gyvenimas yra sąlygiškas.
  • Galim rinktis iš karto savo netobulumu gyventi Dievu, ne savimi. Bet mes Dievą išgirstame, suvokiame, tiktai atskirdami jį nuo savęs. Užtat svarbu išryškinti save.
  • Laikomės savo pranašumo savyje, save sau susidėliojant. Atitinkamai išryškiname savo ribą.
  • Ribą tarp Dievo valios ir savo valios nusakome trejopai: asmuo paklūsta Dievui; asmenybė tiki asmeniu; pasaulis rūpi asmenybei.
  • Savyje gyvename trejybės ratu, neturime ryšio su Dievu. Savyje esame besąlygiški, savo sąlygas pranokstame trejybės poslinkiais. Valia užsiskleidžia trejybės ratas, Dievas už mūsų prilygsta Dievui mumyse, galutinai nustato mūsų savastį. Dievo šokis, kaip visuma, jos trejybės ratas, vyksta mumyse, mūsų savastyje.
  • Kai trejybės ratu save išsakome, tada Dievas gali mus atjausti, mumyse gyventi, atjautomis. Atjautos iš Dievo pusės įprasmina mūsų atliepimą, išriša, išbaigia ir sandaromis išsako išgyvenimą.
  • Vadovaujamės Dievo valia (gyvename Dievu, nežinojimu, savo netobulumu ir jo tobulumu) arba vadovaujamės savo valia (gyvename savimi, tobulėjimu, tad tiksliname savo žinojimą).
  • Savo valia tobuliname, tiksliname save, daugiau ar mažiau atsisakome savęs: Atsisakome netinkamo žinojimo, ir nežinojimą (Dievą už mūsų) naujai išreiškiame žinojimu (Dievu mumyse).
  • Renkamės, kaip vykdyti Dievo valią. Atitinkamai išryškiname savo ribą, kartu ir santykį tarp savo pasąmonės ir sąmonės.
  • Savo valią pajungiame Dievo valiai gyvendami septintuoju požiūriu - asmeniu, ne asmenybe. Save išgyvename bendru žmogumi, nesusitelkiame į save, kaip į paskirą žmogų.
  • Išryškinę savo santykį su Dievu, išgryniname kito žmogaus galimybę ir savo santykį su tuo žmogumi, per jį su Dievu.


Reiškinių visuma

Kaip susiję įvairiausi reiškiniai?

Dievo šokyje pasireiškusias sandaras išrašiau pilkomis raidėmis, o naujas sandaras juodomis raidėmis. Svarbiausi yra išgyvenimai, kuriais nėra nė Dievo už mūsų, nė gerumo mumyse, o tėra tarpas tarp jų, kurį šešeriopai išgyvename. Šešeriopas išgyvenimas sieja Dievo ir žmogaus trejybes, kaip išsakančias mūsų išorinę ir vidinę būklę, kuriomis apibrėžtas Dievo nebuvimo tarpas, laisvumas, kurį išgyvename. Vietoj Dievo ir gerumo tėra trejybių apibrėžti viskas ir laisvumas.

Žmogaus pasirinkimą išsako sandaroje 4+2+1+1 esanti dvejybė 2, kuria jisai gali gyventi vienareikšmiu gyvenimu (mažėjančiu laisvumu) arba dvilypiu amžinu gyvenimu (didėjančiu laisvumu). Žmogus renkasi kuria kryptimi išgyventi Dievo išėjimą už savęs. Tuo tarpu sandara 3+3 yra aiškus pasiskirstymas tarp Dievo trejybės ir žmogaus trejybės, ir žmogaus valia (esamybe) pajungta Dievo valiai (nesamybe).

Sandara 4+2+1+1 išdėsto padalinimų požiūrius septynerybe/aštuonerybe, tai yra, semiotiniu kvadratu (žino viską, betką, kažką, nieką - ir kvadrato keturi šonai). O sandara 1+3+3+1 apžvelgia pačius padalinimus, jų skaidomą visumą: nulybė, vienybė, dvejybė ir t.t. Užtat šios dvi sandaros apibrėžia požiūrį, tai yra, apibrėžia požiūrį į požiūrį, išsako pastarojo požiūrio galimybes, taip pat pirmuoju požiūriu išsako požiūrio išgyventoją, visumos išgyventoją.

Įtampa išauga žemesniame sąmoningumo lygmenyje, išsiriša aukštesniame sąmoningumo lygmenyje.



Kaip šių reiškinių apytaka (sąmone ir pasąmone) susijusi su padalinimų ratu (kuriuo Tėvas prideda požiūrius, o Sūnus atima požiūrius)? Ar kiekvienas išgyvenimas tokiu būdu pereina visą padalinimų ratą?

Reiškinių klodai

Sąlygos

  • Aplinkybės:

Pasąmonė

  • Įtampa:
  • Įtampos jėgos:
  • Išgyvenimo rūšis:
  • Aklavietė:

Sąmonė

  • Tapatybės kaitos aplinkybė:
  • Dorovė:
  • Atsivėrimas:
  • Klausimas:
  • Suvokimas:
  • Derinys:

Pasąmonės ir sąmonės tarpusavio susikalbėjimas keturiais netroškimais

  • Poreikio tenkinimas:
  • Abejonė ir dvejonė:
  • Jausmai:
  • Vertybinis klausimas:

Sąmoningumas - sutelkia, atjautomis suvienija 4 netroškimus, padaro išvadas

  • Rūpesčio rūšis:
  • Supratimas:

Dorovės įgyvendinimas

  • Įsisavinimas:
  • Išgyvenimo prasmė:
  • Dorovės rūšis:
  • Vienybės sampratų suderinimas:

Atjautos, kuriomis galiu būti atjaustas

  • Pasakojimas:
  • Įvardijimas:
  • Neįvardinta:
  • Pagrindimas:
  • Sprendimas: Derinį sieju su savimi.

Pasekmės

  • Išdavos:
  • Tolimesnės aplinkybės:

Rūpesčiu sąmoningumu išgyvenu savo sąmonę, tad paprieštarauju pasąmonės išgyvenimui ir juos priešpastatau, taip išskiriu pasąmonę ir sąmonę.

Kitos mintys: Pasirinkimas (suvokimas): Netroškimų išgyvenimas plačiau. Dorovė - brandos veikla



Išgyvenimo eiga

Išgyvenimu įsisąmonijame, kad be savo bręstančios savasties yra kitas, mus mylintis Dievas. Tad išsiskiria ir susidėlioja trys savastys: pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas.

  • Grynas sąmoningumas tiria savo būtinumą klausimu, Koks aš esu? ir veda į klausimą, Kaip tu esi? Grynas sąmoningumas iš trejybės išauga į šešerybę.
  • Išgyvenimo užtaisas yra pasąmonėje bręstantis pasimetimas tarp širdies ir pasaulio tiesų, tarp Dievo ir savo požiūrių. Išgyvenimo tikslas yra pirmiausiai išskirti savo valią ir Dievo valią, o toliau pajungti savo valią Dievo valiai, taip kad abi valios teisingai suderintos. Abi valias derina aštuongubo kelio atmainos ir jų laipsnynai.
  • Dievas ryškėja: Dievas už mūsų eina link Dievo mumyse.

Išgyvenimo eiga tad išryškėja šie skirtingi požiūriai ir juos palaikančios sandaros.

  • Išgyvenimas susidaro iš kelių sluoksnių, klodų. Išgyvenimas yra panašus į pasakojimą, kuris tėra išgyvenimo paviršutinis, visuminis sluoksnis. Išgyvenimas susideda iš papildomų, gilesnių klodų.

Išsiskleidžiančios sąvokos

  • Tyrimas: Kas aš esu?
  • Savastis: Aš
  • Trinaris žmogus
  • Savęs tikslinimas
  • Visuma
  • Išgyvenimo tarpai
  • Dorovė

Pasąmonė - išgyvenimas

  • savęs tikslinimas požiūriu
  • savęs išplėtimas
  • 3+3 išgyvenimų rūšys, laipsnynas - pirminė savastis

Sąmonė - dorovė - antrinė savastis

  • dvilypumas - savęs tikslinimas požiūriu į požiūrį
  • 4+4 pasąmonė ir sąmonė, palaikyti visko žinojimą, žinojimas ir nežinojimas
  • 4x3 aplinkybės - savęs tikslinimo atvaizdai
  • 3x2 pertvarkymai
  • 6 antrinė savastis

Susikalbėjimas

  • 4 ketverybė - netroškimai (ar troškimai?)
  • abejonės ir dvejonės

Sąmoningumas - pasirinkimai - meilė

  • 3-bės ratas - savęs tikslinimas požiūriu į požiūrį į požiūrį
  • 1+3+3+1 aštuongubas kelias, padalinimų ratas, vertybiniai klausimai, dorovės rūšys, išgyvenimo viršūnė
  • 3 pasirinkimai - vidiniai požiūriai
  • Tyčinis blogis
  • Tyčinis gėris
  • (4 2) atjautos

Dievas

  • 1+4+2+1 aštuonerybė, rūpesčiai, lūkesčiai - Dievo požiūriu

Sąlygos ir pasekmės


Apžvalga

Išgyvenimu įsisąmonijame save, esame save, kuriame save, pažįstame save, Kas Aš esu. Tai grindžia trejybės ratas (vykdau, permąstau, nusistatau) ir trejybės atvaizdas (daiktas, eiga, asmuo):

  • Savastis yra daiktas, o pasąmonė veikia, ją kuria.
  • Savastis yra eiga, o sąmonė derėtų veikti, ji kuria.
  • Savastis yra asmuo, o sąmoningumas ją išgyvena, su ja susitapatina.

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio.

  • Dievo šokis išreiškia Dievo Tėvo tyrimą, o išgyvenimo apytaka kiekvienas išgyvenimas išreiškia trejybės rato apibrėžto žmogaus tyrimą, kaip Dievo Sūnaus tyrimą. Dievo Sūnus susivokia, kad Tu esi Dievas. Jisai susivokia savo buvimą ir Dievo nebuvimą, Dievo buvimą tiek savo gelmėse, tiek už savęs, ir Dievo už savęs pirmumą.
  • Dievo šokis atveria galimybę, kad žmogaus trejybėje yra dvasia, neišeinanti už požiūrio, o tiesiog besisukanti tarp požiūrio, požiūrio į požiūrį ir požiūrio į požiūrio į požiūrį, tad visada tarp sąlygiškų būsenų. Tad gali būti trinaris žmogus susidedantis iš pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo. Šis trinaris žmogus supina tris balsus, ir kiekvienas balsas turi savo Dievą, atitinkamą Dievo vaidmenį: Tėvą, Sūnų ar Dvasią. Bet už trijų balsų yra vienas žmogus kaip kad už trijų vaidmenų yra vienas Dievas.
  • Žmogus yra besusivokiantis Sūnus. Sūnui Tėvas reiškiasi visko padalinimu į požiūrius, kuriais Tėvas eina link Sūnaus. Ir kiekvienas požiūris kurio Sūnus atsisako yra taipogi požiūris kuriuo Tėvas eina toliau link Sūnaus, kartu su Sūnumi.
  • Užtat mąstant Tėvo požiūriu, žmogus mąsto visumą, jos padalinimus. Šalia ketverybės, penkerybės, šešerybės ir septynerybės, žmogus mąstantis Dievo visuma išgyvena nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.
  • Trinaris žmogus išgyvena padalinimus trejopai, išsišakoja trys veiksmai: pasąmonės +1, sąmonės +2, sąmoningumo +3.
  • Dievo šokis trejybės ratą išreiškia dvasios trejybės atvaizdu: (Dievas Tėvas) būtinas, (Dievas Sūnus) tikras, (Dievas Dvasia) galimas. Tai išplaukia iš tiesos nenuslepiamumo, jos akivaizdumo. Toliau išgyvenimo apytaka trejybės ratą išreiškia kitu, sandaros trejybės atvaizdu: pasąmonei savastis yra daiktas, sąmonei yra eiga, ir sąmoningumui yra asmuo. Sandara išreiškia savastį.

Pasąmonei savastis yra daiktas kuriam jinai skiria dėmesį.

  • Pasąmonė rengia prielaidą, kad savastis nebūtina.
  • Pasąmonė išaiškina, kas nėra savastis. Savastis nėra nė kūnas, nė protas, nė širdis. Tad lieka valia.
  • Savastis pakopomis pasitraukia.
  • Pasąmone randame save, savo vidinį balsą, savo kertinę vertybę, savo gelmes.
  • Pasąmonė pripažįsta dvi trejybes, buvimo (savo) ir nebuvimo (ne savo), bet nenutuokia jų skirtumo.
  • Pasąmonė sulygina žmogaus valią (kas yra) ir Dievo valią (ko nėra).
  • Pasąmonė išgyvenimų rūšimis skiria pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą iš savo pusės (esamybę, galimybę, siekiamybę) ir iš sąmonės pusės (nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę).
  • Tačiau pasąmonė nenutuokia sąmoningumo pusės.
  • Užtat pasąmonė jaučia, kad kažką išgyvename. Ir pasąmonė supranta skirtumą tarp esamybės ir galimybės bei siekiamybės bet pati nesupranta dorovės nes pati neskiria savo siekių nuo aukštesnių siekių, kuriems reikėtų nusileisti.
  • Pasąmonė požiūriu grindžia sąmonę. Užtat požiūrių seka sąmoningėjame, keturiais troškimais.
  • Telkdami išteklius, susitelkdami, sąmoningėjame: išvystome požiūrį, požiūrį į požiūrį, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį. Atitinkamai iškyla netroškimai - kūno, proto, širdies, valios.
  • Pasąmonė supranta sąmonę kaip netroškimą, kurį išryškina, pereinant iš kūno į protą, iš proto į širdį, iš širdies į valią.
  • Sutelkdami save, atsitraukdami į save, išvystome save kaip savo kertinę vertybę (valios netroškimą).
  • Pasąmonė skiria dėmesį kitam, vadinas, daiktui. Ir tas Kitas siaurėja.

Sąmonei savastis yra eiga kuria jinai skiria sau dėmesį.

  • Sąmonė liudija, kad vis dėl to yra savastis. Jinai yra savastis, išplaukianti iš gelmių.
  • Samonė tvirtina, kas yra savastis. Sąmonė yra valios balsas. Jinai tvirtina, kad būtent jinai yra savastis. Jinai išplečia savastį, tvirtindama, jog tai jos širdis, jos protas, jos kūnas.
  • Savastis pakopomis atsiranda sąmone.
  • Pasąmonei pilnai atsiskleidus, pasitraukus, sąmonė gali išvirkščiai atsiskleisti.
  • Sąmonė iškyla iš atsisakymo savęs. Ir tas atsisakymas platėja.
  • Sąmonė išverčia pasąmonės veiklą išvirkščiai, taip kad sąmonė pradeda valia - ir mus supančia meile, jos pagrindu išvysto ramumą, užtikrintumą ir savarankiškumą.
  • Sąmonė suvokia besąlygišką Dievo valią kaip pranašesnę už sąlygišką žmogaus valią. Sąmonė nutuokia grįžtamąjį ryšį su pasąmone, 4+4. Netroškimai išsako skirtumą tarp Dievo požiūrio ir žmogaus požiūrio. Šį skirtumą išsako trimis požiūriais valia, dviem požiūriais širdimi, vienu požiūriu protu, ir jokiu požiūriu kūnu. Aštuongubame kelyje Dievo trys besąlygiški požiūriai yra lygiagretūs, tuo tarpu žmogaus trys požiūriai sudaro trejybės ratą kuriuo jisai tikslina save, tai yra savo pasąmonę. Užtat sąmonė supranta, jog pasąmonė netobula ir klysta, jos žinojimas ne visai sutampa su nežinojimu. Sąmonė susikalba su pasąmone trejybės atvaizdais - aplinkybėmis, jais išreiškia trejybės ratą.
  • Sąmonė skiria besąlygiškumo trejybę ir sąlygiškumo trejybės ratą.
  • Sąmonė skiria dėmesį sau, vadinas, eigai. Tad Savastis platėja, iš valios į širdį į protą į kūną.
  • Sąmonė yra bendras žmogus, pasąmonė yra paskiras žmogus. Jėzus kalbėjo pamoksle nuo kalno, siauru keliu eina bendras žmogus, tad nedaug žmonių. Plačiu keliu eina paskiri žmonės, tad daug žmonių.

Sąmoningumui savastis yra asmuo kuris jam skiria dėmesį arba jo neskiria

  • Sąmoningumas derina pasąmonės ir sąmonės liudijimus, kas yra savastis. Sąmoningumas nurodo, kaip išgyvenimu pasikeitė savastis, ir būtent šia savasties branda suderina pasąmonę ir sąmonę.
  • Sąmoningumas derina savasties neigimą ir teigimą. Sąmoningumas įžvelgia asmensį, kuris skiria dėmesį arba jo neskiria.
  • Sąmoningumas taip pat asmenį supranta, kaip sąlygiškai besąlygišką, tad Dievo pagrįstą.
  • Sąmoningumu atsisakome savęs, tuomi deriname savasties neigimą ir teigimą, taip pat pripažįstame tikresnį savasties pagrindą už mūsų.
  • Sąmoningumu sutariama kas yra savastis.
  • Pasąmonė išvysto pasaulio tiesą, sąmonė išpuoselėja širdies tiesą, o sąmoningumas jas suderina.
  • Būdami savarankiški, galime būti sąmoningi.
  • Mano pasąmonė ištisai rūpinasi įvariausiais rūpesčiais, bet tik kai kurie išskirtiniai sprendžiami sąmonės, o išgyvenimais laikytini tie, kuriuos sprendžia sąmoningumas, kuriais bręstame, kuriais Dievui rūpi.
  • Išaiškėja, kad būtent aš esu trilypis ir tik dėl to mano Dievas pasireiškia trilypis. Tad galiu rinktis tarp trijų pasirinkimų, kuriuos grindžia trys dorovės ir trys doroviniai klausimai: Ką derėtų veikti? (sąmonė?) Kodėl derėtų veikti? (pasąmonė?) Kaip save priversti deramai veikti? (sąmoningumas?)
  • Sąmoningumas skiria besąlygišką Dievą (ir jo trejybę) ir sąlygišką gerumą (ir jo trejybės ratą).
  • Sąmoningumas derina sąmonę ir pasąmonę. Sąmoningumas skiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje), tad nulinį požiūrį ir septintą požiūrį.
  • Sąmoningumas iškelia asmenį, kuris skiria dėmesį. Asmuo įvairiai sulygina siaurėjantį dėmesį ir platėjantį reiškinį.
  • Sąmoningumas apibrėžia trinarę savastį susidedančią iš pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo.
  • Sąmoningumas renkasi tarp Dievo ir savasties, ir pirmenybę teikia Dievui. Savasties būtinumas išplaukia iš Dievo būtinumo ir ne atvirkščiai. Jų santykį nusako pasaulio ir širdies tiesos.
  • Sąmoningumas teikia pirmenybę Dievo trejybei ir ne savasties (žmogaus) trejybės ratui. Savasties trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas, ir ne atvirkščiai. Sąmoningumas supranta save, savo ribotumą ir sąlygiškumą.
  • Už visko glūdi sąmoningumas derinantis Dievą už gyvenimo (neišgyventą gyvenimą) ir juo visų išgyventą amžiną gyvenimą. (D:2020.09.11)
  • Sąmoningumas slypi už Dievo nes skiria ir derina visko pradžią, neišgyventoją, Dievą, ir visko pabaigą, amžiną gyvenimą, išgyventoją, į kurį viskas susiveda. (D:2020.09.11)
  • Sąmoningai išgyventi yra susitelkti į neišgyvenimą, vadinas, sąmoningai neišgyventi. Sąmoningumu išgyvenimas ir neišgyvenimas sutampa. (D:2020.09.11)
  • Sąmoningumas glūdi meilėje, taip pat Dieve ir meilėje Dievui. (D:2020.09.11)
  • Sąmoningumas reiškiasi keturiomis asmenų apytakomis. (D:2020.09.11)

Išdava

  • Dorove ir atjauta išvystome sąlygišką pažinovą, kuris gali mus suprasti, kuriam galim pasakyti, "Tu esi Dievas", tad būtent kuriuo toliau galima tirti, Kaip Dievas yra?

Išsiskleidžiančios sąvokos

Tyrimas: Kas Aš esu?

Klausimas Koks Aš esu? kitaip tarus Kas Aš esu? būtent Koks Dievas yra būtinas?

  • Klausimų seka skiriame, kas už mūsų ir kas mumyse?
    • Suvokiame, išskiriame save.
    • Ieškome atsakymo, kaip nubrėžti savo ribas, atskirti save nuo pasaulio, nuo Dievo ir nuo kitų.
    • Nustatome, aiškiname, kuriame savo ribas, ką mes žinome ir ko nežinome. Ribomis atsiveriame arba užsidarome.
    • Riba išskiria santykį tarp pasąmonės (ir elgesio, kaip nesąmoningai elgiamės, nesirinkdami) ir sąmonės (ir dorovės, kaip turėtumėme elgtis, kuomet renkamės).
  • Susiveda į dvi galimybes:
    • Ar esu tiriamasis ar tyrėjas?
    • Ar esu pasąmonė ar sąmonė?
    • Ar esu savastis ar nesu savastis?
    • Ar trokštu ar netrokštu?
    • Ar esu viskas ar ne viskas?
  • Susivedimas ryškėja trimis dorovėmis, keturiais lygmenimis, pereinant iš kūno per protą ir širdį į valią.
    • Klausimą galime spręsti kiekviename lygmenyje jeigu geranoriškai sprendžiame: netroškimus atliepiame.
    • Dievas yra viskas, o Aš esu ne viskas. Bet Dievu esu viskas - man privalo rūpėti viskas.
    • Mano pasirinkimai išgyvenimais išreiškia (savęs pažinimo) tyrimą.

Betarpiškumas, tarpas ir požiūris

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra betarpiškumas, nulybės atvaizdas neigiantis lygmeį Koks. Betarpiškumas reiškiasi trejybės atvaizdais: daiktu, eiga, asmeniu. Betarpiškumas neigia tarpą. Tarpą išreiškia požiūris. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

Įvairiuose išgyvenimo sluoksniuose atsiveria tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, kuriame sąmoningumas juos naujai suderina.

  • Aklavietę išriša sprendimas.
  • Atsivėrimą atliepia dorovė.
  • Klausimą atsako suvokimas.
  • Įtampos jėgas suderina derinys.

Žmogaus būklė, iš šalies, grynuoju sąmoningumu: Tarpas, kuriame Dievo nėra bet Dievas atsiras.

  • Dievo šokiu atsiveria tarpas, sąlygos kuriose Dievo tuo tarpu nėra, bet jisai atsiras. Žmogus yra būtybė išsivystanti tame tarpe tarp Dievo už jo ir Dievo jo gelmėse.
  • Žmogus visose pakopose nustato savo ribas, kas jisai yra, kas yra (Dievas) už jo, už ką jisai atsako tiesiogiai ir netiesiogiai.
  • Susigaudome, kas yra besąlygiška - už mūsų santvarkos, ir kas yra sąlygiška - mūsų santvarkoje. Tuo pačiu susigaudome, jog patys esame už santvarkos.
  • Žmogaus vaidmuo ir atsakomybė
  • Apytakos ištakos Dievo šokyje

Žmogaus būklė, žmogaus požiūriu: Tarpas tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.

  • Netroškimai neigia Dievo troškimą, šešiais požiūriais atskirdami Dievą už žmogaus (išeinantį už savęs) ir Dievą žmoguje (į kurį įeitų). O atliepimai septintuoju požiūriu atstato ryšį su Dievu už žmogaus. Užtat didysis pasirinkimas yra ar gyventi savimi (netroškimais) ar kitu, tad visais (septintuoju požiūriu).
  • Pirminės sandaros sustato galimybes išrišti reikalą, tiek savimi, tiek Dievu, ir taip pat septintu požiūriu jį plėtoti giliau.
  • Plėtojame sandarą išsakančią santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievą mumyse. Šį plėtojamą išgyvename vietoje, būdami bendros plėtotės fraktaline dalimi, mumyse plėtojasi siauriau ir už mūsų plačiau.
  • Žmogus yra tarpe tarp Dievo už jo ir Dievo jame. Dievą už santvarkos ir Dievą santvarkoje sieja ir skiria Dievo išėjimas už savęs, jo troškimai. Žmogus reiškiasi netroškimais.
  • Grynasis sąmoningumas įsikūnija svarstydamas, kas jisai yra? Išsiaiškindamas, kas jisai yra, grynasis sąmoningumas privalo įsikūnyti, privalo nustatyti ribą tarp to kas savyje ir už savęs, tarp įsijautimo ir atsitokėjimo.
  • Sandaros kyla iš sąmoningumo tarpo, iš tiesos -1+3=2.

Savastis: Aš

  • Išeities taškas, iš kurio išplaukiame, yra tyrėjas, asmuo Aš, Viskas, tiriantis, Koks Aš esu? Tai yra savastis. Tai yra Dievo šokio sąlygiškojo žmogaus trejybės rato apibrėžta savastis.
  • Žmogaus savastis yra jo atsakymas "kaip gyventi", jo liudijimas, jo atsakymas į klausimą, Koks Aš esu? tad ir į Dievo klausimą, Ar Dievas būtinas?
  • Savasčiai tenka išskirti Viską ir Betką, ir save suvokti ryšium su jais, taip pat su Kažkuo ir Niekuo.
  • Išgyvenimo apytaką išgyvena nebe Dievas, o grynas sąmoningumas.
  • Pasąmonė neigia mane - nesu kūnas, nesu protas, nesu širdis. Butent sąmone esu Aš. Bet ar sąmonė pripažins už save aukštesnį sąmoningumą? Jei sąmonė valdo pasąmonę, ar sąmonė suvoks, kad jinai turėtų pasiduoti sąmoningumui?

Trinaris žmogus: Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

Užrašai

  • Kaip pasąmonę, sąmonę, ir sąmoningumą suprasti kaip ketverybės lygmenis? Kaip tai susiję su ženklų rūšimis? Koks yra nulinis lygmuo? Kaip dieviškas lygmuo sąmoningumas susijęs su Dievu? Kuria prasme Dievas yra nulinis lygmuo? Kaip nulinis lygmuo suprastinas kaip joks požiūris?
  • Ketverybe pilnai išsilanksto pasąmonė: kūnas, protas, širdis, valia. Užtat atsiranda priešinga sąmonės kryptis. Ir taip pat išsibaigia lygmenų augimai, taip kad toliau tik kartotųsi, kaip kad Yates Indekso teorema.
  • Sąmonė neturėtų tarnauti pasąmonei, bet turėtų leisti jai pačiai išsikvėpti.
  • Sąmoningumas neklysta nes jisai tiesiog teisingai derina sąmonę ir pasąmonę. Klaidos kyla būtent iš sąmonės.
  • Matematikos kintamieji grindžia pasąmonės ir sąmonės šventą dviprasmybę, kuri tampa pagrindu Tau, tad matematikos žinojimo rūmams. Juk mūsų sąmoningumas skiria mūsų pasąmonę ir sąmonę, bet kaip mes galime skirti Tavo pasąmonę bei sąmonę?
  • Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas.

Trejybės rato raiškos suprastos naujose aplinkybėse, nebūtinai priskirtos Dievui

  • vienų vienas - Tėvas - pasąmonė
  • bendras žmogus - Sūnus - sąmonė
  • plazdenanti dvasia - Dvasia - sąmoningumas
  • Trejybės ratas apibrėžia Dievo raiškas grindžiančias išgyvenimo apytaką: Pasąmonė - vienų viena, sąmonė - bendras žmogus, sąmoningumas - plazdenanti dvasia.
  • Kai žinau savo būklę, savo visumą, tada galiu suprasti ką daryti. Galiu nesiblaškyti ir daryti tai kas svarbu visumai. O kai veikiu nežinodamas savo būklės, belieka išbandyti įvairias kryptis ir mokytis, po truputį susidaryti bendrą vaizdą. Tai skirtumas tarp gerojo vaiko ir blogojo vaiko.

Šešerybės atvaizdai: įsisavinimas.

  • Sąmonės akimis: išorinis požiūris (Dievas) tampa vidiniu požiūriu (pasąmone).
  • Pasąmonės akimis: teigiamas jausmas (sąmoningumas) tampa dorybe (sąmone).
  • Sąmoningumas juos sieja?

Sąmonės akimis

  • kūnas: pasąmonė
  • protas: sąmonė -> pasąmonė
  • širdis: pasąmonė -> sąmonė
  • valia: sąmonė

Sąmoningumo akimis. Ar pasąmonės akimis?

  • joks požiūris: Dievas
  • požiūris: pasąmonė
  • požiūris į požiūrį: sąmonė
  • požiūris į požiūrį į požiūrį: sąmoningumas

Valia bręsta sąmonės kryptimi:

  • Esu valia
  • Esu valia ir širdis
  • Esu valia ir širdis ir protas
  • Esu valia (3 balsai) ir širdis (2 balsai) ir protas (1 balsas) ir kūnas (joks balsas).

Esu sąmoningumas (trečias balsas), sąmonė (antras balsas) ir pasąmonė (pirmas balsas), ir kūnas (joks balsas).

  • Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.
  • Žinojimo matematikai paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.
  • Išmąstyti, kame kyla bėdos, nuodėmės, iššūkiai gyvenime. Tai susiję su sąmonės vaidmeniu. Kaip veikia blogis, kaip sąmonė savivaliauja, aip tyčia sąmonės ir pasąmonės tiesos supainiojamos? Kaip sutvarkomas tarpas tarp pasąmonės ir sąmoningumo?
  • Viską naujai peržvelgus, jei pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas nori išnykti, tai koks gyvenimo tikslas? Amžinai bręsti, čia ir dabar. Gyvenimą išgyventi išgyvenimais. Įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - priimti išgyvenimą, kaip savo. Gyventi sąmoningai, plėtoti save taip, kad visi galėtų tavimi gyventi. Tad gyventi viena su visais.
  • Dirva - pasąmonė, šveicariškas sūris - sąmonė, juos suvedantis burbulynas - sąmoningumas.
  • Prasmingas gyvenimas laikosi savaime. Panašiai kaip kad padalinimas save apibrėžia.
  • Poreikių tenkinimai: išsako kieno santykį su Dievu?
  • Dvejonės: išsako pasąmonės santykį su Dievu (troškimu)
  • Jauduliai: išsako sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu
  • Aštuongubas kelias: išsako sąmoningumo, sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu
  • Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
  • Sąmonė rūpinasi užduotimi. Kai dirbame lengvai pasiduodame sąmonės vadovavimui.
  • Jėzus. Kairioji ranka lai nežino ką dešinioji veikia tai apie pusrutulius
  • Dievas sieja mūsų sąmonę ir pasąmonę - ką darome jo akivaizdoje (paslaptyje, ne pasauliui) sąmone, tai atsilieps mūsų pasąmonei.
  • Mama: sąmoningumas suprantantis pasąmonę. Tėtė: sąmoningumas suprantantis sąmonę.
  • Žmogaus ištakos yra Dievo šokio trejybės rate. Jisai, kaip toks, yra trilypis.
  • Žmogus susideda iš pasąmonės (požiūrio), sąmonės (požiūrio į požiūrį) ir sąmoningumo (požiūrio į požiūrį į požiūrį).

Tėvas, Sūnus, Dvasia

  • Dievo trejybė padeda trinariam žmogui susidėlioti, išsinarplioti.
  • Pasąmonė yra Tėvo savastis, sąmonė yra Sūnaus savastis, sąmoningumas yra Dvasios savastis
  • Kiekvienas žmogaus balsas turi savo Dievą: pasąmonė - Tėvą, sąmonė - Sūnų, sąmoningumas - Dvasią. Ir kiekvienu atveju tai yra tas pats Dievas. Balsų atskyrimas reikalauja Dievų suderinimo.
  • Pasąmonė puoselėja Tėvo kampą, jo tyrimą ir troškimus.
  • Sąmonė puoselėja Sūnaus kampą, jo aštuonerybę.
  • Sąmoningumas puoselėja Dvasios kampą atjautomis.
  • Trinarį žmogų papildo Dievas.

Dievo šokyje Tėvas yra nesąmoningas, strimagalvis. Sūnus yra sąmoningesnis, o Dvasia yra dar sąmoningesnė. Tai atsispindi išgyvenimo apytakoje.

Išgyvenimo apytaka (ir sąmonė, ir Sūnaus aštuonerybė) išverčia Dievo trejybę. Keturis lygmenis supranta taip:

  • Esmė yra Tėvas - Dievo valia
  • Atvaizdai yra Sūnus - gera valia
  • Sandara yra Dvasia - išmintis

Tad su kuo susieti Dvasią, Sūnų ir Tėvą? Ar suklydau tvirtindamas:

  • 1) Dvasia pasąmonė
  • 2) Sūnus sąmonė
  • 3) Tėvas sąmoningumas

Žinojimas, nežinojimas, sąmoningumas

  • Grynas sąmoningumas tiria savo būtinumą klausimu, Koks aš esu? Sąmonės nežinojimas išreiškiamas pasąmonės žinojimu.
  • 10 Dievo įsakymų: 4 išreiškia nežinojimą, 6 išreiškia žinojimą.

Išgyvenimo apytaka sutapatina Dievą su jo veikla, tad su jo klausimu. Ar jo klausimas būtų jeigu jo nebūtų? Tai yra, ar nežinojimas būtų jeigu jo nebūtų?

  • Pradeda atsakymu, be jokių klausimų, tad pasąmone. Pasąmonė, vengdama klausimo, išsigrynina.
  • Išsigryninimu iškyla pasąmonės nebuvimas ir atsakymo nebuvimas, o tai yra sąmonė. Sąmonė supranta pasąmonės elgesį išvirkščiai, kaip dorovę. Sąmonė išsiskiria nuo pasąmonės nes samonė pripažįsta dvilypumą.
  • Atsiveria galimybė rinktis tarp sąmonės dvilypumo ir pasąmonės vienlypumo. Šis pasirinkimas vyksta trijuose tarpuose. Taip iškyla sąmoningumas. Jisai supranta sąmonę kaip klausimą ir pasąmonę kaip atsakymą. Sąmoningumas sutampa su Dievo atsisakymu savęs. Sąmoningumas yra Dievo pripažinimas, Dievo išvirkštinė pusė. Dievo pripažinimas nusileidžia Dievo atsisakymui savęs.

Išgyvenimas yra tai, kad visa tai lieka išgyventa, tai išbaigta, tai tampa atsakymu, tai savastis, už kurios yra platesnė dvasia, sutampanti su Dievu ir jam gimininga, tai jo tyrimo liudijmas, atsakymas į jo klausimą. Išgyvenimas išreiškia kiek Dievas yra. Dievas sutampa su išgyventuoju, savo išgyvenimais liudijančiu Dievą ir jį pripažįstančiu.

Asmenybė, asmuo, Dievas

  • Pasąmonė = asmenybė (savastis, kertinė vertybė, tiksliname save)
  • sąmonė = asmuo
  • sąmoningumas = Dievas.

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra nežinojimas.

  • Nežinojimas pasitraukia pasąmonės žinojimu.
  • Nežinojimas naujai iškyla sąmone.
  • Juos suderina sąmoningumas.

Dievo tyrimas Išgyvenimo apytakoje

  • Pasąmonė: Kas Dievas per daiktas? (Kas jisai yra?) Valia.
  • Sąmonė: Kas Dievas per eiga (veikla)? (Kokia jo raiška?) Valia (iš už santvarkos) įsiveržia į santvarką.
  • Sąmoningumas: Kas Dievas per asmuo? Pasirinkimas nusileisti šiai aukštesnei, besąlygiškai valiai, už santvarkos.

Trejopas savęs tyrimas

  • Pasąmonė tiria koks esu daiktas? tad kaip pasąmonė telkia dėmesį nuo kūno į protą, širdį ir valią.
  • Sąmonė tiria kokia esu eiga? kaip vystosi ryšys tarp sąmonės ir pasąmonės.
  • Sąmoningumas tiria koks esu asmuo? tad kaip manyje susidėlioja apimtys: Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Santykis su savastimi

  • Pasąmone pasitraukia savastis.
  • Sąmone atsiranda savastis.
  • O sąmoningumu sutariama kas yra savastis.

Dvejybės atvaizdas (teorija - pratika) išreiškia (neigimą - teigimą).

  • Praktika (teigimas) - teorija (neigimas) bene sieja pasąmonės dėmesį (daiktui) - kitam ir ne kitam, vis siaurėjant, kas tas kitas.
  • Ir sąmonės dėmesį (eigai) sau ir ne sau, vis išplečiant, kas ta savastis.
  • Ir sąmoningumo atžvilgiu, asmuo skirsto dėmesį ar jo neskirsto.

Tad kiekviename lygmenyje trejybės atvaizdą veikia šis dvejybės atvaizdas.

Kas aš esu? Trys balsai skirtingai supranta.

  • Pasąmonė savastį supranta kaip išorinę priespaudą, kaip ryšius tarp išgyvenimų.
  • Sąmonė supranta išgyvenimą kaip vidinį susistatymą. (Ar atvirkščiai?)
  • O sąmoningumas nustato pirmenybę.

Išgyvenimo tikslas: sąmoningai ugdyti save.

  • Pasąmonė beveik savaime ugdo mus, sąmoningėjame, jie mes tik patys sau netrukdome.
  • Sąmonė ugdo sąžine, dorove, atveria kelią.
  • Sąmoningumu pasimokome.

Išgyvenime

  • Pasąmonė iškelia kūną, protą, širdį, valią.
  • Sąmonė atpalaiduoja nuo jų, virš jų.
  • Sąmoningumas užveria išgyvenimu.

Išgyvenimo supratimai

  • Pasąmonė jaučia įtampą, kad kažkas vyksta, ir jinai tą įtampą išgyvena.
  • Sąmonė išsiaiškina tos įtampos dorovinę prasmę, kokia yra širdies tiesa kuria reikėtų gyventi.
  • Sąmoningumas tą tiesą išsako taip kad visi atjaustų jos pažinovą.
  • Derinys - pasąmonė.
  • Nuovokus - sąmonė.
  • Sąmoningas - sąmoningumas.

Pasąmonė

  • Asmenybė-pasąmonė: Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).
  • Pasąmonei Dievas yra grynasis sąmoningumas, besąlygiškas sąmoningumas. Pasąmonė renkasi sąmoningumo lygius ir santykius su jais.
  • Kai žmonės nesąmoningi, jie vienas kitą veikia tarsi bendra pasąmonė - reikėtų išnagrinėti kaip pasąmonė sutampa, kaip jos šaknys sueina - o už visus atsako sąmoningieji.
  • Iš sapno: Šriftas kurį parenki raštui suteikia jausmų skaidrumo, nuovokos, ir taipogi kiekvienas prisilietimas.

Sąmonė supranta dorovę: Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?

  • Išgyvenimas. Savasties branda. Elgesio (+1) ir dorovės (+2) išskyrimas (+3).
  • Meilė sau +1, vienas kitam +2, visiems +3.
  • Požiūrių grandinė: Ž-D (+0), Ž-D-Ž (+1), Ž-D-Ž-D (+2), Ž-D-Ž-D-Ž (+3).
  • Sąlygiškas elgesys. Esame mylimi. Remiamės esama savastimi.
  • Šiais trimis klausimais sąmoningėjame, pasirenkame aukštesnį lygmenį - tai trys pasrinkimai.
  • Savasties ribų pasikeitimas. Išgyvenimo ribos.
  • Yra trys doroviniai klausimai (ką derėtų veikti, kaip ir kodėl) ir daugybė dorovės sąvokų sieja šiuos klausimus, mus veda iš vieno į kitą.
  • Dorovės ratu išskiriame (amžinu gyvenimu) derėjimo klausimą į buvimo ir galėjimo klausimus, tada naujai suvedame (sąlygose - gyvenimu) nauju klausimu.
  • Trys dorovės klausimai pagrįsti susiskaldymu (dviprasmybe). Kaip mums prisiversti? Atskyrimas sąmonės ir pasąmonės. Tai pagrindas septynerybės gėrio ir blogio atskyrimo.

Išgyvenimu išsiskiria 3 lygiagretūs asmenys: ką derėtų daryti, kodėl derėtų, kaip save prisiversti.

  • Ką derėtų veikti yra pasąmonės ryšys su savimi, tai požiūris, tai paklusimas.
  • Kaip derėtų veikti, tai yra sąmonės ryšys su pasąmone, tai dorovė, tai sąžinė, tai požiūris į požiūrį, tai tikėjimas.
  • Kodėl derėtų veikti, tai yra sąmoningumo ryšys su pasąmone, tai požiūris į požiūrį į požiūrį, tai atsakymas - kertinė vertybė, klausimas ir tyrimas, tai rūpėjimas.
  • Pasąmonė: kodėl daryti: Valia: kertinė vertybė, vertybiniai klausimai.
  • Sąmonė: kaip daryti: atvirkščiai, nebuvimu, rinktis Dievą vietoj savęs. Lūkesčiai, jauduliai, ramybė, pasąmonės ir sąmonės ryšys.
  • Sąmoningumas: ką daryti: naujai suderinti pasąmonę ir sąmonę. Protu: abejonės, dvejonės
  • Dievas/pasaulis: trejybės ratas: ar daryti: vis patikrina ar gerai suderinta.
  • Ką, kaip, kodėl derėtų veikti? Besąlygiška dorovė. Mes mylime, vykdome įsakymą mylėti. Remiamės būsima savastimi (sąmone).

Dorovės ratas sieja tris doroves:

  • Tėvo: kodėl veikiame? valia, tad Dievo valia.
  • Sūnaus: kaip veikiame? širdimi, tad gera valia.
  • Dvasios: ką veikiame? protu, tad išmintimi.

Dorovė iškyla kai pirma klausiame, kaip derėtų elgtis, ir tik tada klausiame, kaip elgiamės. O su elgesiu yra atvirkščiai. Užtat dorovė iškyla sąmonei išvertus pasąmonę. Sąmoningumas suteikia pirmenybę dorovei.

Suvokimo lygmenys: Dorovės netroškimai: Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį

  • Dievo šokyje: Suvokimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį
  • Pasąmonė: Savęs suvokimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį
  • Sąmonė: Bendras suvokimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį
  • Sąmoningumas: Susikalbėjimas, tai žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį

Suvokimo lygmenis išreiškia netroškimų atliepimų nulinis požiūris:

  • Suvokimas - būk tobulas
  • Savęs suvokimas - ko iš tikrųjų noriu?
  • Bendras suvokimas - atsiliepti ramybės būsenoje
  • Susikalbėjimas - mane myli labiau kaip aš pats save, tad...

Sąmoningumas derina sąmonės ir pasąmonės priešingas kryptis

  • Pasąmonė telkiasi viena kryptimi, sąmonė priešinga kryptimi. Kartu yra aštuonerybė.
  • Sąmoningumas nusako kaip sąmonė pasiekia ar nepasiekia pasąmonę, ar tarp jų yra tarpas ar jo nėra.
  • Platono karietos vairuotojas (sąmoningumas) valdo pasąmonę ir sąmonę.
  • Sąmonė sustato pasąmonei sąlygas? Atsiplėšia nuo savęs širdingai, atsiduodanti pasąmonei - sąlygose.
  • Aštuonerybė sieja pasąmonę ir sąmonę. Pasąmonė savo atsakymais sutelkia grandinę: joks požiūris, požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį. Nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė tai išreiškia. O sąmonė savo klausimais atskleidžia prielaidų grandinę, kurią išreiškia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Tai grindžia laisvus kintamuosius, atveria tarpą. Taip pat įdomu, kad atsakymų padalinimai turi keturis atvaizdus, o klausimų padalinimai turi du atvaizdus (klausimai ir atsakymai). Tai reiškia, kad yra dalinių (žmogiškų, sąlygiškų) atsakymų, bet nėra dalinių klausimų.

Kas keičiasi ir kas nesikeičia. Trejybės ratas.

  • nusistatymas: pasąmonė keičiasi - seną pakeičia nauja
  • vykdymas: sąmonė laikosi ar nesilaiko dorovės - sąmonė išlieka, o elgesys keičiasi
  • permąstymas: sąmoningumas išlieka tas pats, yra vienas sąmoningumas

Ką balsai supranta

  • Pasąmonė išgyvenimų rūšimis įsivaizduoja paskirus požiūrius, nesuvokia jų ryšio: esamybė, galimybė, siekiamybė. Buvimas, nebuvimas - ar tai dar kiti požiūriai - tai bene ryšys su Dievu už visko, tad pasąmonė pripažįsta Dievą už visų.
  • Sąmonė skiria save ir pasąmonę, nesuvokia sąmoningumo - priskiria sau, kaip savo gerumą.
  • Sąmoningumas išskiria visus tris ir juos sutapatina trejybės ratu.

Dievo ir žmogaus trejybių santykis

  • Pasąmonė: 3 ir 3 lygiaverčiai
  • Sąmonė: 3 ir 3-bė (amžinas ratas) skiriasi
  • Sąmoningumas: 1+3+3+1 skiriasi Dievas ir gerumas

Sieja trejybes ir jas papildo

  • Pasąmonė sulygina trejopą buvimą ir nebuvimą, taip nusako išgyvenimų rūšis ir laisvumą išskiriantį kurią nors rūšį.
  • Sąmonė išskiria sąlygišką trejybę ir besąlygišką trejybę, tad nusako šešerybę.
  • Sąmoningumas prideda Dievą ir gerumą, nusako aštuongubą kelią.

Reiškiasi sandaromis

  • netroškimai - mus supančios santvarkos, kurias išgyvena pasąmonė
  • troškimai - sąmonės atveriama dvasia - nuliniu požiūriu
  • netroškimai išplėtimai - dvejonės ir t.t., kuriais reiškiasi sąmoningumas - septintuoju požiūriu - išsiskiria Dievas (besąlygiškas, kurio ištakos už santvarkos) ir gerumas (santvarkoje)

Nežinojimas pasitraukia.

  • Pasąmonė - Dievas Tėvas - Dievo trejybė - Dievo valia.
  • Sąmonė - Dievas Sūnus - aštuonerybė - gera valia.
  • Sąmoningumas - Dievas Dvasia - 4+6 (troškimai ir atjautos) - išmintis.

Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Trys veiksmai? Trejybės ratas? Amžinas gyvenimas.

Sandaros nusako asmenis, asmenys atkreipia balsus, balsai išjaučia sandaras. (Asmenys yra balsų Dievas.)

  • Pasąmonės sandaros (troškimai) nusako Mane,
  • Sąmonės sandaros (netroškimai) nusako Tave,
  • Sąmoningumo sandaros (atjautos) nusako Kitą.

Tad nulybės atvaizdai skiriasi nuo troškimų. Troškimai yra Dievo savybės nes tai yra savasties sandaros, kurios atskiria Dievo bruožus nuo paties Dievo. Savastis šiuos bruožus turi atskirai, o Dievas juos turi visus kartu. Tad savastis skiria viską, betką, kažką, nieką, o Dievas jų neskiria.

Veiklos

  • Pasąmonė: susitelkimas (požiūriais).
  • Sąmonė: pasirinkimai, lygina
  • Sąmoningumas: 6 atjautos. Išlaiko tarpą, tad skiria Dievą ir gerumą.

Veiksmai

  • Padalinimas nusako mūsų būseną. Jį toliau išgyvename veiksmais: pasąmone +1 (padalinimu), sąmone +2 (atvaidzdais, aplinkybėmis), sąmoningumu +3 (trimis kalbomis). Ar taip? O gal atvirkščiai, sąmoningumu išgyvename tiktai pagrindimą, sąmone aplinkybes ir įvardijimą, o pasąmone padalinimus, atvaizdus ir pasakojimą?
  • Pasąmonė visko padalinimais išsako tai, kas yra mylima, kas yra išbaigta, kas nepapildoma jokiu požiūriu. O sąmonė išsako, kaip tai palaikoma, papildoma vienu, dviem ar trimis požiūriais, tad trimis veiksmais +1, +2, +3.
  • Pasąmonė padalinimu išsako mums rūpimą reikalą (ar). O sąmonė reikalą papildo vienu požiūriu (įsijaučiant - koks), dviem požiūriais (atsitokėjant - kaip) ar trimis požiūriais (sąmoningai besirenkant - kodėl).
  • Valia nustato parinktį, santykį tarp pasąmonės ir sąmonės, o gyvenimas (pasaulis) parūpina duomenis, kurių pagrindu taikome parinktį - įsijaučiame +1, atisitokėjame +2, ar esame sąmoningi +3. Gal nesvarbu kaip nustato, gali nustatyti griežtai, jeigu tiesiog to laikosi, širdis ir pasąmonė paklus valiai, nes teisinga valia ją supras ir išgirs. Tad bręstant išmokstame valingai nustatyti santykį taip, kad būtumėme ko labiau sąmoningi, vyrautų sąmoningumas.

Papildo padalinimą

  • Požiūris papildo išėjimą už savęs, nurodo tokią galimybę, tad yra sandarų jungtis.
  • Požiūris į požiūrį nurodo dvigubą išėjimą už savęs.
  • Požiūris į požiūrį į požiūrį nurodo trigubą išėjimą už savęs.
  • Tad jie sieja visumą - viską - atitinkamai su betkuo, kažkuo ir niekuo. Jeigu visi trys veikia lygiagrečiai, tai jie priskiriami viskam.

Sąmoningumas

  • Dievas, kaip toks, mąsto nesąmoningai... nebent mumis...
  • Sąmoningumu pasižiūriu į save, pamatau kaip mane varžo mano požiūris, pasižiūriu į save iš šalies.
  • Sąmoningumu papildome dalinį žinojimą, kad jisai prilygtų visuminiam žinojimui.
  • Būtent sąmoningumas mąsto ženklų savybes (tarp jų ir reikšmingumą) ir jais ir ženklais sieja sąmonę ir pasąmonę. O tai vysto tris kalbas.

Sąmoningumas: Vidiniai požiūriai

  • Rūpi pasąmonei; sąmonė tiki; sąmoningumas paklūsta.
  • Mūsų mažėjantis sąmoningumas. Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves rikiuoja mažėjantis mūsų sąmoningumas. Kuomet mūsų aukštas sąmoningumas, paklūstame. Bet kaip mums elgtis kada bręstame, kada platėja mūsų atsakomybė, užtat mažėja mūsų sąmoningumas? Užtat gyvenimo lygtyje, amžinas gyvenimas išsiveda kaip tas tikrovės lygmuo, kuriame esame visai nesąmoningi. Ir galime į tai atsiremti.

Tas pats trejybės ratas grindžia tris skirtingas doroves, kuriomis išgyvename bendrumą, pasipildome požiūriais.

  • Tėvo dorovė remiasi Dievo trejybe. Ją išgyvename šešerybe, išorinius požiūrius įsisavindami vidiniais požiūriais. Pirmenybę suteikiame Dievui. Tai yra besąlygiškas santykis, tad įgyvendinamas paklusimu.
  • Sūnaus dorovė remiasi aštuonerybe. Ja įvairiai rikiuojame save, pirminėmis sandaromis įvairiai pirmenybę suteikdami pasąmonei. Panašiai, gera valia pirmenybę suteikiame kitam žmogui, kurį gerbiame, kaip Dievo vaiką. Tai yra sąlygose - troškimų ir netroškimų apimtyje - tad įgyvendinamas tikėjimu.
  • Dvasios dorovė remiasi dešimt Dievo įsakymų. Ja puoselėjame šviesuolių bendrystę, kurioje visą gyvenimą lydi dorovinė išmintis. Dešimt Dievo įsakymų yra bet kurios santvarkos - bet kurių žinojimo rūmų - šerdis kuri visomis kryptimis išplečiama. Tai yra antrinių sandarų sąlygų sąlygose - atjautoje - tad įgyvendinamas rūpėjimu.

Keturi pasakojimo įtampos balsai

  • pasąmonė rūpi 6;
  • sąmonė aiškina 5;
  • sąmoningumas liepia 4;
  • Dievas/pasaulis verčia 3.

Kitos mintys

  • Asmenų išsiskyrimas.
  • Protas sulygina. Dvejonė nustato.
  • Dorovės ratas. Vertybiniai klausimai.

Visuma

Visuma

  • Išgyvenimų sandaros (ir netroškimai) išsako asmenybės gyvenimo įvairovę. O visuma išsako ką Dievas išgyvena, vis tą pačią Dievo trejybę. O sąmonė pasirinkimais išgyvena veiksmus.
  • Visuma leidžia sandara apibrėžti požiūrius. Bet visumos sąvoka keičiasi. Koks pagrindas visumai? Koks pagrindas visumos santykių su požiūriais? Ir kaip keičiasi požiūrio supratimas?
  • Viskas Visko sandara sieja įsijautimą ir atsitokėjimą.

Dorovė

  • Kas yra dorovė?
    • Dorovė yra sąmoningumo išreikalavimas.
    • Sąmonės dorovė yra pasąmonės elgesio išvertimas.

Pasąmonė - išgyvenimas

Išgyvenimų rūšys. Pirminė savastis išgyvena 3+3 rūšių įtampą.

Išgyvenimais atsisakome savęs ir pakylame į aukštesnį, platesnį lygmenį. Kas aš esu?

  • Yra: Esu pripažinimas (jog yra kaip yra). Atsisakyti ar esu ir būti koks esu.
  • Galima: Esu sprendimas. Atsisakyti ar esu ir būti kaip esu.
  • Siektina: Esu pavyzdys. Atsisakyti koks esu ir būti kaip esu.
  • Nėra: Esu jautrumas. Atsisakyti kaip esu ir būti kodėl esu.
  • Negalima: Esu susitelkimas. Atsisakyti koks esu ir būti kodėl esu.
  • Nesiektina: Esu pasitaisymas. Atsisakyti ar esu ir būti kodėl esu.
  • Pirminė savastis - pasąmonė - jaučia, ką išgyvename. Jinai jaučia 3+3 rūšių įtampą. Įtampą gali kelti tai kas yra: esamybė, galimybė, siekiamybė, arba tai, ko nėra: nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė.
  • Išgyvenimai yra išgyventi iš vieno iš šešių kampų: kas yra, galima, siektina, nėra, negalima, nesiektina. Iš to jaučiame, kad jis yra išgyventas, tad laisvę pajuntame apimtyje, kaip dangaus karalystėje.
  • Išgyvenimai yra buvimo (pasąmonės, žinojimo, teigimo) ir nebuvimo (sąmonės, nežinojimo, neigimo).
  • Neigiamybę išgyvenimu išgyvename Dievo požiūriu, plačiau kaip santvarką.
  • 3+3. Dievo ir manęs nėra. Meilė mane brandina. Atsisakyti savęs. Sena Savastis - meilė - nauja Savastis.
  • Šios rūšys atspindi tai, kad išgyvenimas yra žmogaus geidimas, kuriuo žmogus išgyvena Dievo troškimą. Išgyvenimas išgyvena vieną kurį troškimo kampą, arba iš buvimo pusės, arba iš jo palaikančio nebuvimo.
  • Esamybė +1, galimybė +2, geidžiamybė +3, mus apibūdina iš lauko, tai kas yra. O nesamybė +1, negalimybė +2, negeidžiamybė +3, mus apibūdina iš vidaus, tai ko nėra.
  • Negalimybė dažnai tampa galimybe. Tačiau galimybei nebūtina, kad būtų negalimybė. Bene panašiai su nesamybe ir esamybe, nesiekiamybe ir esamybe. Neigiamas yra sąlygiškas, teigiamas nesąlygiškas.
  • Išskiriama, kas už mūsų ir kas mumyse.
  • Išgyvenimai, Išgyvenimų rūšys, Išgyvenimų pavyzdžiai
  • Siekiamybė yra galimybių kūrimas, o galimybė yra esamybės praplėtimas.
  • Išgyvenimo rūšis išreiškia turėjimą ir neturėjimą ryšio su Dievu, ir taip pat trejybės būseną ar poslinkį.
  • Išgyvenimų rūšys išsako pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą iš pasąmonės kampo (kaip esamybę, galimybę, siekiamybę) ir iš sąmonės kampo (kaip nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę), bet ne iš sąmoningumo kampo. Kitos sandaros išvysto sąmoningumo kampą.
  • Trys žmogaus balsai pasireiškia išgyvenimų rūšyse: yra, įmanoma, siekiama.

Išgyvenimais, branda:

  • Atsisakome savo požiūrio.
  • Priimame naują požiūrį - bendro žmogaus - ir jo požiūriu taikome, išgyvename mūsų žinojimą.
  • Tad taikome ir išplečiame mūsų žinojimą. Išmokstame, koks žmogus tai žinotų. Tampame tuo žmogumi, išpuoselėjame jo įpročius.
  • Laikomės požiūrio. Visaregyje yra trys sandaros (Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų) išsakančios sandaras sustatančias požiūrį, ką reiškia laikytis požiūrio.
  • Panašiai, Dievas priima naują žinojimą - Dievo - išsiaiškinimo būdus, Dievo raiškas, visaregį, vieningumą ir jo sąlygas, viską. Tai Dievo atvaizdas, savastis, dorovė, atvirumas brandai.
  • Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.

Laipsnynas

  • Laipsnynas išsako, kas aš esu, pavyzdžiui, įnagininkas (įrankis) pajungti save. Yra šeši laipsniai tarp Dievo ir gerumo.
  • Koks ryšys tarp išgyvenimų ir laipsnyno? Savo valia esame vardininkas, naudininkas, galininkas. Dievo valia už mūsų esame įnagininkas, kilmininkas, vietininkas. Gyvendami Dievo valia atsisakome savęs, kaip židinio, užtat nepaprastai išplečiame save.
  • Gyvenimas dvigubu požiūriu leidžia laipsnynu suderinti Dievo valią ir savo valią.

Poreikių tenkinimai

  • Poreikių tenkinimai išsako pagrindus, kuriais galime rinktis Dievą vietoj savęs.

Savęs tikslinimas

  • Nedoras elgesys išplaukia iš pasąmonės.
  • Nedoras elgesys išplaukia iš neteisingo savęs tikslinimo, iš pasirinkimo savęs vietoj Dievo.
  • Nedoras elgesys išplaukia iš mūsų buvimo, iš Dievo buvimo, iš mūsų pajungimo jam, iš mūsų klaidos, būtent sąžinės klaidos. Dorą ir nedorą elgesį sulygina...?

Savęs tikslinimas: nežinojimą išsakyti žinojimu.

  • Gyvenimas nežinojimu. Sąmonės vaizdavimas pasąmone. Kertinės vertybės tikslinimas.
  • Trejybės ratas. Žmogaus nežinojimas ir žinojimas.

Tikslinti save - nežinojimą (Dievą už mūsų) išreikšti žinojimu (Dievu mumyse).

  • Žmogus bręsta amžinai tikslindamas save, plėtodamas atitikimą tarp Dievą už jo ir Dievo jame, ir tuomi išpuoselėdamas tarpą tarp jų.
  • Išgyvenimo apytaka išpuoselėja mūsų savastį (kas mes esame), kad tobulai pasitikslintumėme, kad Dievas už mūsų (nulinis požiūris, mylintis, nežinojimas) sutaptų su Dievu mumyse (septintu požiūriu, kertine vertybe, žinojimu).
  • Sąlygose esantis, jų nežinantis žmogus save pakeičia žinančiu žmogumi, vis save pasitikslindamas.
  • Išgyvena dviprasmiškai, kaip atsitokėjęs bendras žmogus ir įsijautęs paskiras žmogus.
  • Amžinas gyvenimas: Nežinojimo išsakymas žinojimu
  • Renkamės apibendrinti, tikslinti save, Mane.

Savęs išplėtimas

Savęs išplėtimas

  • Kada nešališkumas skiriasi nuo besąlygiškumo? Kai nešališkai išgyvename (be Dievo sąvokos ar prielaidos), jaučiamės laisvi (bet ar esame laisvi?) Dievo požiūriu nesame, privalome elgtis, atkartoti Dievo trejybę. Sąmone išsaugojame laisvumą nes galime rinktis būti dorais. Tuomet tam tikroje apimtyje esame laisvi, grindžiame tam tikrus žinojimo rūmus.
  • Veiksmais ir būtent sąmoningumu +3 (pasižiūrėdami iš šalies, nešališkai) neigiame savo požiūrį, jo atsisakome. +2 atsisakome įsijautimo, o +3 atsisakome paties požiūrio. +1 atsisakome esamų požiūrių.

Atsisakymas savęs

  • Išgyveni savimi. Kai atsisakai savęs ir griežtų savo ribų, neišgyveni. Atsiveria sąmoningumo erdvė Dievui ir gerumui.
  • Kaip atsisakyti savo požiūrio?

Prisirišimas prie savęs

  • Jeigu esi prisirišęs prie savęs, tai būsi pragaro sunaikintas.

Laisvė ir atsakomybė

  • Sąmonė turi laisvę spręsti kaip elgtis deramai.
  • Gyvenimo atsakymai privalomi (trejybės ratu), tačiau gyvenimo klausimus patys pasirenkame (padalinimų ratu).
  • Laisvė, kaip siekis, yra laisvė nuo savęs.
  • Laisvas nuo jausmų.

Sąmoningėjimas - siauriname, kas esame: Ketverybė - 4

4. Neigimu sutelkiame save.

  • Atsiskleidžiame, susitelkiame.
  • Pasąmonė, skirdama išteklius, susiaurina, sutelkia, kas mes esame, pridėdama požiūrius: Kūnas (joks požiūris - nesavarankiškas, turi poreikius) - protas (požiūris, neužtikrintas abejoja) - širdis (požiūris į požiūrį, nerami laukia) - valia (požiūris į požiūrį į požiūrį, nemylinti vertina).
  • Galiausiai esame valia.
  • Dorovei svarbu žmogaus ketinimai, jo valia. Elgesys atitinkamai vertinamas.
  • Aš iš esmės nesu savo kūnas, nė protas, nė širdis, o iš visų atvaizdų tesu savo valia. Valios pagrindu galiu būti ir širdis, ir protas, ir kūnas. Aš nesu savo protas - esu savo valia - šitą suvokiau kovodamas su įpročiu glamonėti save. Protas gali apstatyti valią, bet aš galiu kažkiek atjungti savo protą, atsiriboti nuo jo. Panašiai, nesu savo kūnas - galiu paaukoti savo gyvybę, kentėti skausmą. Nesu savo širdis - galiu nepaisyti savo jausmų, savo jautrumo. Tačiau negalima atskirti žmogaus nuo jo širdies, proto ar kūno.
  • Dorovė: nesame savo introspekcija (dėmesys sau, refleksija, sąmonė), esame jos rėmai (sąmoningumas, valia). Tapatintis su savo introspekcija (su savo žibintu) yra dorovinė klaida.

Išteklių skirstymas.

  • Patirtis su duomenų bazėmis - pusę dėmesio skirti sistemos bendrybėms ir pusę dėmesio skirti išimtims.
  • Bendrybės ir išimtys. Technologija - standartai - mus skiria. Menas - išimtys - mus jungia. Dorovė - galimybė rūpintis išimtimis. O kaip su dorovės bendrais dėsniais? Asmuo ir asmenybė? Mylėk artimą kaip save patį?

Keturi lygmenys

  • kūnas, protas, širdis, valia
  • joks požiūris - požiūris - požiūris į požiūrį - požiūris į požiūrį į požiūrį
  • Dievas-Aš-Tu-Kitas.
  • Dvasia - sandara - atvaizdai - vieningumas.
  • Dievas-viskas-troškimai-meilė.
  • Vienumo keturi pagrindai: bendras netroškimas, paskiri netroškimai, paskiri troškimai, bendras troškimas. Pranešimas apie vienumo pagrindus.
  • Keturios geometrijos.
  • Ar-Koks-Kaip-Kodėl.
  • Keturi netroškimai yra keturi aštuonerybės atvaizdai.
    • Aštuonerybę (padalinimų ratą) galima išgyventi ketveriopai (asmenimis - troškimais ir netroškimais).

Netroškimai

  • Jeigu žmogus gyvena kūnu, jis nesuvokia kokiu pagrindu jisai gali būti giminingas Dievui, bet kai tik jis gyvena protu jis gali sutapti su Dievu, jį suprasti, jį atpažinti.
  • Netroškimai yra langai į padalinimų ratą. Antrinės sandaros remiasi tais langais, pristato padalinimų ratą - pirma, padalinimais, paskui atvaizdais ir aplinkybėmis, galiausiai trimis kalbomis. Visa tai yra pagrindas trims veiksmams.

Keturios apimtys

  • Viskas apie betką yra viskas apie požiūrį. Viskas apie kažką yra viskas apie betką apie betką, tad apie požiūrį į požiūrį. Viskas apie nieką yra viskas apie betką apie betką apie betką, tad apie požiūrį į požiūrį į požiūrį.
  • Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.
  • Mąstyti, kaip iš atsitiktinumo išsigrynina protas, širdis ir valia. (Sąmoningumas.)
  • Aš noriu tą patį žinoti žmoniškai, tad būtent keturiomis išsakytomis pakopomis.
  • Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}
  • Pirmi trys poreikiai grindžia elgesį, kiti trys poreikiai grindžia dorovę. Kaip su kitais netroškimais?
  • Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo? Pilnai atsikleidžius troškimui, sutampa žinojimas ir nežinojimas - tai visko žinojimas. O troškimui neatsiskleidžius, visiškai nesutampa žinojimas ir nežinojimas - tai nieko žinojimas.

Troškimai

  • Troškimai išsako, kiek nežinantis Dievas yra išėjęs už savęs į žinantį Dievą. Apimtis (niekas, kažkas, betkas, viskas) skiria nežinojimą ir žinojimą.
    • Iš pradžių nesiskiria žinojimas ir nežinojimas - juos skiria niekas.
    • Toliau išsiskiria, ką žinome ir nežinome, atsiranda kažkas.
    • Toliau išsiskiria paskiras žinovas ir bendrasis žinovas, atsiranda betkas.
    • Toliau išsiskiria santykiai tarp paskiro ir bendrojo žinovų, tų santykių asimetriškumas, atsiranda viskas.
  • Tokiu būdu žinovų požiūriais - pasaulio (jokiu požiūriu), asmenybės (vienu požiūriu), asmens (dviem požiūriais) ir Dievo (trimis požiūriais) išsiskiria nežinojimas ir žinojimas, atsiveria Dievo, Mano, Tavo ir Kito būklės. Pasaulio (joks) požiūris grindžia Dievo būklę, o Dievo (trejopas) požiūris grindžia Kito būklę. Nes Dievas įžvelgia tarpą tarp savęs už mūsų ir savęs mumyse, ir mes tuo pačiu galime tai įžvelgti. Matematikoje atitinkamai galime pridėti židinį (už mūsų) ir visybę (Dievą mumyse).
  • Troškimas yra ryšys su mūsų gelmėmis, su tuo kas už mus giliau ir mus grindžia. Tad Dievas išeina už savęs į mus, į savo gelmes. Keturias gelmes nusako troškimo apimtis atitinkantys veiksmai +0, +1, +2 ir +3.

Dievo sandara yra viskas, o visko atvaizdai yra troškimai. Troškimais Dievas išeina už savęs, tad už visko, į save. Jų vieningumas yra meilė, pilnas išėjimas už savęs.

Netroškimai prieštarauja troškimams, tad prieštarauja šiam išėjimui už savęs. Tad pirmiausiai tenka rinktis tarp troškimo ir netroškimo. Sąmoningumas renka troškimą. Tai pasirinkimas tarp nežinojimo ir žinojimo, tarp sąmonės ir pasąmonės.

Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.

Tačiau netgi renkantis netroškimą, galima rinktis platesnės ar mažesnės apimties netroškimą. Plačiausios apimties netroškimas yra netroškimas nieko, nes tuomet Dievas yra visiškai už santvarkos, tad netroškimas apima visą santvarką. Užtat kūniškas pasaulis yra plačiausias, už jį siauresnis yra protas, už jį siauresnė širdis, ir už ją siauresnė ir visų siauriausia yra valia. Nes atitinkamai Dievas platėja žengdamas už savęs į santvarką. Tad gyvendami valia mes visiškai susitelkiame.

Šie netroškimų pasirinkimai yra tarpiniai, užtat jų yra trys: Ar ar Koks? Koks ar Kaip? Kaip ar Kodėl? Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą, tad nors sąlygiškai palaikydami Dievo išėjimą už savęs. Tai yra dorovės pagrindai.

Netroškimai

  • Netroškimais atsiranda laisvos valios
    • Laisvos valios yra vieningumo pagrindas.
    • Netroškimai atveria vienumo sampratas, vienumo pagrindus: visuomenės dalia, asmenų dalia, asmenų troškimai, trokštama visuomenė.
  • Netroškimai priešpastato laisvas valias:
    • jokią valią kūno poreikių tenkinimu;
    • vieną valią abejonių sudvejojimu;
    • dvi valias (sąmonės ir pasąmonės) lūkesčių jauduliais;
    • ir tris valias vertybių klausimais.
  • Priešpastatytas valias galima suvesti arba nesuvesti.
    • Valių skaičių augimas parodo augančią tarpo kokybę.
  • Netroškimai sugretina nepakankamą mūsų žinojimą ir Dievo nežinojimą.
    • Netroškimai Dievo Dvasios sąlygų veidrodžiu sugretina besąlygišką Dievą, neturinčio savęs, ir mus sąlygose, atsisakančius savęs.
  • Mums nežinojimo galimybes išsako aštuongubo kelio klausimai, visaip išplečiantys mūsų kertinę vertybę, kaip ji tiktų Kitam? Visko žinojimas būtent taip iškyla bendru žinojimu, kada savo asmeninį žinojimą, atsisakydami savęs, pakeičiame bet kokio asmens žinojimu.
  • Netroškimais iškyla meilės galimybė ne tik valia viskame, bet ir širdimi betkame, protu kažkame ir kūnu niekame.
  • Netroškimai išsako, kaip siejamos dvi trejybės. Abejonėmis jos siejamos kažkuo, tad gerumu, tad neigiamai, tad vienu požiūriu, tad tarpu tarp lygmenų. O lūkesčiais jos siejamos betkuo, tad Dievu, tad trimis požiūriais, tad teigiamai, tad keturiomis pakopomis ir dviem laisvumais, kuriais siejamos dvi trejybės. Vertybėmis siejamos žmogaus trejybė ir Dievo trejybė. Apimčiai platėjant žmogaus trejybė išsiskiria nuo Dievo trejybės ir tampa savarankiška. Tad Sūnaus požiūris ir išgyvenimo apytaka išsako žmogaus trejybės savarankiškumo raidą. Iškyla žmogaus požiūriai: +0, +1, +2, +3.
  • Sūnaus aštuonerybė susideda iš dviejų kampų: sąmonės ketverybės ir pasąmonės požiūrių lygties. Sąmonės ketverybei pasąmonė yra nulinis lygmuo (pasąmonė niekas) ir ji išplečiama sąmoningumo lygmenimis. Pasąmonės požiūrio lygtimi pasąmonė yra viskas, ir kiti lygmenys - asmenys - ją menkina, taip kad paskutine galimybe - amžinu gyvenimu, Dievo ir gerumo atskyrimu - ji visai išnyksta, sistema griūna.
  • Žmonėmis kūniškai reiškiasi kūno vienumas, susitelkimas, susiklausymas, bet nebūtinai proto, širdies, valios. Jie reiškiasi atitinkamai protu (tiesa), širdimi (atjauta?), valia (meile? savęs atsisakymu? nesavanaudiškumu?)
  • Netroškimai išsako išėjimo už savęs pakopą, taip kad tas išėjimas sustabdomas. O sustabdant galima išryškinti atitinkamą ribą. Tad netroškimai tą ribą išryškina, kas savastyje ir kas už jos, ką žinome ir ko nežinome. Tiktai ta riba auga savo kokybe: jokiu požiūriu (neišėjus už savęs), vienu požiūriu, dviem požiūriais, trim požiūriais (pilnai išėjus už savęs). Tad požiūriai išsako kiek išeiname už savęs. Ir požiūriai atitinka pasirinkimą.

Ką ir kaip. Sąmoningėjimas - kur kreipiame dėmesį

  • Sąmoningėdami, iš pradžių dairomės į besąlygiškumą, į Dievą, į sąmoningumą, tačiau paskui susigaudome, jog derėtų žiūrėti su Dievu į sąlygiškumą, užtat sąmoningai. Tokiu būdu mumis iškyla dorovė, kuria vietoj Ką (sąmoningumą) renkamės Kaip (sąmoningai). Šis virsmas mumyse leidžia mums patiems sąmoningėti.
  • Išskirdami klausimus ką ir kaip, toliau išskiriame klausimus ar ir kodėl.

Sąmoningėjimas: Yra ar nėra ryšys su Dievu. Renkamės, jei gyventi savimi, ar gyventi neribotai ar ribotai?

  • Renkamės: Dievas ar asmuo? Asmuo ar asmenybė? Asmenybė ar pasaulis?
  • Renkamės: valią vietoj širdies, širdį vietoj proto, protą vietoj kūno.
  • Atsiveriame sau, kitiems, Dievui.
  • Šviesuolis neatsiriboja nuo kitų, tad vis atsiveria kitiems, gyvena jų rūpesčiais, taip pat gyvena Dievu. Tad išgyvenimo apytaka išsako būtent šias žmogaus savasties ribas.
  • Išgyvename mano asmeninį išeities tašką - visiškai atsiverti žinojimui - "viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti". Užtat išgyvenimo apytaka yra visaregis.
  • Pažįstame save, savo kertinę vertybę. Panašiai, pažįstame savo kūną - poreikius, protą - abejones, širdį - lūkesčius.
  • Toliau, amžinai bręstantis klausia, ar jisai turi ryšį su Dievu (kaip gerasis vaikas) ar jo neturi (kaip blogasis vaikas). Jeigu jį turi, tai nusileidžia jam, vykdo jo valią, pirmenybę teikia Tėvo požiūriui - sąlygiškam požiūriui, pavyzdžiui, artimo meilei. O jeigu neturi ryšio, tai pats save tikrina trejybės ratu.
  • Jėzus: Apsisukti ir tapti vaiku - rinktis priešingą kryptį.

Abejonės ir dvejonės - kuriuos mano išgyvenimai išreiškia:

  • 1 Ko trokštu?
  • 4 Ar tikrai patinka?
  • 4 Ar tikrai reikia?
  • 4 Ar tikrai tikra?
  • 2 Ar tikrai keblu?
  • 3 Ar tikrai protinga?
  • 3 Ar tikrai teisinga?
  • 6 Ar tikrai neramina?

Dvejonės skiria Dievą, asmenį, asmenybę, pasaulį.


Sąmonė - dorovė - antrinė savastis

Sąmonė puoselėja pasąmonei priešingą kryptį.

  • Sąmonė išplaukia iš klausimo Kodėl?

Pasąmonė mus neramina, valia išsprendžia - sąmonė randa ramybę 4+4

4+4. Patikslinti Save, gyventi bendrystėje.

  • Tėvas prideda požiūrius, Sūnus atima požiūrius.
  • Pastangos susikalbėti, Pranešimas apie pokalbius
  • Rinkti: Taikdarystės pavyzdžius.
  • Deriniai Pranešimas apie derinius.
  • Aumuo nuovokos, nuojautos, kūrybingo mąstymo galia.
  • Suvokimo lygmenys yra suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas ir susikalbėjimas. Šiais lygmenimis einame link susikalbėjimo, save tiksliname, pereidami iš kūno į protą, gilyn į širdį ir galiausiai pasiekiant valią. Susikalbėjimu išryškinami šie keturi lygmenys, į kuriuos galima paskui atsiremti.
  • Susikalbėjimas įvyksta save pakankamai patikslinus, taip kad išsiskiriame nuo visų kitų, tarsi fermionai. Paskui, kaip bosonai, galime kartu banguoti, bendrystėje. Tai tarsi dalelyčių ir bangų dvilypumas.
  • Derinys turėtų visko padalinimą pritaikyti susikalbėjimui.
  • Pirmais keturiais požiūriais žengiame pirmyn, gilyn, 0->1->2->3 o kitais keturiais požiūriais lipame lauk, platyn 4->5->6->7. Gali būti apylankos: kūno (logikos) 0=>7, proto (dorovės) 1=>6, širdies (sąmoningumo) 2=>5, valios 3=>4.
  • Ramybė. Nurimdami išvystome didžiausią jautrumą ir kartu didžiausią laisvę ir didžiausią atsitiktinumą (ryšį su Dievu), didžiausią lankstumą.

Palaikyti visko žinojimą

  • Dvasios skaidrumu, ramybe ir jautrumu palaikome visko žinojimą visose apimtyse, ryšį tarp visų asmenų.
  • Man rūpi savo ribotu žmogišku proto prilygti Dievo žinojimui. Užtat turiu tobulai pažinti savo proto ribas ir suvokti jų tikslingumą. Turiu suprasti žinojimo apimtis - viską, betką, kažką, nieką; jų žinovus - Dievą, Mane, Tave, Kitą; ir ką jie žino - Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
  • Sąmoningai žinočiau
  • Man rūpi tikslingai įsijausti, suprasti reikalą, sąmoningumu prilygti Dievui.
  • Įsivaizduoju, Dievas būtent mumis išgyvena dalinį žinojimą. Panašiai, būtent Dievu įsivaizduoju visuminį žinojimą.
  • Mano protas yra labai ribotas. Jeigu suprasčiau savo proto ribas, jeigu išmanyčiau jų tikslingumą, jeigu būčiau itin sąmoningas, gal tada įstengčiau atsisakyti savo požiūrio, gal žvelgčiau Dievo žvilgsniu. Jei būčiau tiesus, teisingai sustatytas, gal tada manimi Dievas žvelgtų į viską.

Žinojimas ir nežinojimas

  • Žinojimas įpareigoja. Kodėl? Nes proto santykis su žiniomis yra tas pats kaip valios santykis su veiksmais. Jeigu protas gali žinoti, tai širdis gali atjausti ir valia gali liepti. Tad žinojimas sutampa su atsakomybe. Nežinojimas irgi įpareigoja žinoti. Kodėl?
  • Kiekvienas, savo apimtyje, esame Nežinojimas. Nežinome, ar mes iš viso būtini. Užtat kaip tyrėjai, kiekvienas pasitraukiame, ir savo apimtyje prileidžiame žinojimą. Tačiau, kaip tyrėjai, kiekvienas atsakome savo apimtyje atpažinti nežinojimą. Privalome tokį nežinojimą išsakyti žinojimu. Taip savo nežinojimą įkūnijame žinojimu. Taip suderiname nežinojimą ir žinojimą. Taip visi mes kiekvienas savo bendru nežinojimu aprėpiame, patikriname ir įprasminame visą žinojimą.
  • Pirmenybę teikti nežinojimui. Mąstyti klausimais. Panašiai, santykis tarp Dievo ir gerumo.
  • Gėrį ir blogį pažįstame. Bet Dievo nepažįstame, tai bene yra gyvybės medis, pažinti Dievą.
  • Nulybės atvaizdai nusako tarpą tarp nežinojimo ir žinojimo.

Kaip įtikinti pasąmonę

  • Dorovinis pagrindimas yra dvilypis. Suvokiame, kaip turėtumėme tobulai elgtis - tačiau dažnai esame netobuli, ypač savo atitrūkimu nuo kitų, nesirūpindami kitų dorove. Betgi taip pat mus gali paskatinti protingas elgesys, kaip būtų protinga elgtis. Ir kai abu sutampa, nebėra jokio pagrindo nusidėti. Jeigu protu galima palaikyti dorovę, tai nebėra pagrindo jos atsisakyti.

http://www.ms.lt/derlius/HM-15.png

Aplinkybėmis naujai dėliojasi savastis 4x3

4x3. Išplėsti Save. Sena Savastis - meilė - nauja Savastis.

  • Klausimai: Kodėl žmonės klausia klausimus - 12 priežasčių.
  • Tapatybė. Pranešimas apie tapatybę ir 12 tapatybės pradų. Tapatybės kaita.
  • Maldų veiksmingumas.
  • Gyvybės dėsniai.
  • Aplinkybėmis suvokiame, kaip išgyvenimas išplečia mūsų savastį.

Trejybės atvaizdai

  • Išgyvenimų apytakoje, kaip žmogaus trejybė tampa pagrindu Dievo trejybę išreiškiantiems keturiems trejybės atvaizdams? Dievo trejybė yra dvasia, žmogaus trejybė yra sandara, o trejybės atvaizdai yra atvaizdai. O jų vieningumas yra? Dievo trejybė?

Kalbos remiasi pertvarkymais 3x2

Pertvarkymai

  • Išgyvenimuose pertvarkymai sieja pasąmonę (asmenybės atsakymų sudėtingumą) ir sąmonę (asmens pasirinkimų paprastumą).
  • Išgyvenimo seka sieja pasąmonės tinklą ir sąmonės medį. Užtat išsiskiria pasąmonės ir sąmonės tiesioginis santykis:
  • 2) Mažėjantis laisvumas: sąmonės žemėlapynas = medis pertvarko-valdo tinklą
  • 5) Didėjantis laisvumas: pasąmonės žinynas = tinklas pertvarko-valdo medį

Ko skaitlingesnė pirminė tvarka, to ryškiau ją valdo antrinė tvarka. Šiuos du pertvarkymas papildo keturi pertvarkymai susiję su seka:

  • 1) Kodėl: raida = seka pertvarko-valdo medį
  • 3) Kaip: vadovėlis = tinklas pertvarko-valdo seką
  • 4) Koks: metraštis = medis pertvarko-valdo seką
  • 6) Ar: kelionė = seka pertvarko-valdo tinklą

Juos sieja semiotinis kvadratas, septynerybė.

Sąmonės klausimai pertvarko pasąmonės atsakymus

  • 6 ženklų savybės
  • 6 tvarkų poros
  • 6 nesusivedimai

Šešerybės (6, dorovė, atsakomybė): Antrinė savastis (sąmonė) skiria sąlygišką buvimą ir nesąlygišką nebuvimą.

Besąlygiškumo ir sąlygiškumo santykis

  • Šešerybė sieja besąlygiškumą ir sąlygiškumą. Juos atitinkamai išsako Dievo ir žmogaus požiūriai, iš kurių iškyla požiūrių grandinė.
  • Dievui saugant tikrinti Save.
  • Gyvenimo nepasisekimai reikalingi nes jie įrodo sąlygiškumo nepakankamumą, tai kad reikalinga gyventi besąlygiškumu, besąlygiškai.
  • Šešerybė ir dorovė sieja (Dievui) nebūtiną Dievą ir (mums) būtiną Dievą.
  • Šešerybės trys besąlygiški požiūriai sudaro sąlygišką Dievo trejybę, o trys sąlygiški požiūriai sudaro besąlygišką žmogaus trejybės ratą.
  • Gyventi dorove, šešerybe, tai gyventi dvigubu požiūriu: besąlygišku ir sąlygišku, tad atviram brandai, visaip pasiruošiusiam bręsti.
  • Besąlygiška ar sąlygiška trejybė. Blogasis vaikas myli artimą, bet ne Dievą. Blogasis vaikas gyvena trejybės poslinkiais ar netgi neposlinkiais. Poslinkiai išsako Dievo išėjimą už savęs, o neposlinkiai išsako jo pirmąpradžią būseną. Jam neišeinant už savęs, ta pirmapradė būsena yra pagrindas. O gerasis vaikas myli Dievą, renkasi Dievą vietoj savęs.
  • Šešerybė išskiria sąlygišką derėjimą (trejybės ratu) ir besąlygišką derėjimą.
  • Šešerybė sustato veidrodį (dvilypumą, dualizmą) siejantį žmogaus dinaminę veiklą (poslinkiais) ir Dievo statinę veiklą (nariais). Tokį dvilypumo veidrodį, pasąmonės ir sąmonės, sustato ketverybė, penkerybė, šešerybė ir septynerybė. Dvilypumas sieja santykių visumas, pavyzdžiui, žmogaus trejybės rato poslinkius ir Dievo trejybės narius.

Šešerybė sulygina kaip elgiamės ir kaip derėtumėme elgtis.

  • Dorovė iškyla vis pasitikrinant ar savo sprendime atitinkam sau, savo dėsniui, savo prigimčiai.
  • Šešerybė išsako žmogaus būklę, aplinkybes, sąlygas, jo dorovę.

Platesnis supratimas

  • Šešerybė leidžia mums suvokti savo išgyvenimą plačiau, jo visumą, į ką jisai atsiremia, į troškimą, taipogi Dievą mumyse ir už mūsų.

Trejybė ir šešerybė

  • Šešerybė: Žmogus išgyvena trejybės ratą tiek iš vidaus (vidiniu požiūriu, dorybe), tiek iš lauko (išoriniu požiūriu, teigiamu jausmu).
  • Šešerybė sieja požiūrių grandinės trejybę ir trejybės ratą.
  • Šešerybė (atsakomybė, dorovė) sieja pasirinkimų išdavas, sąlygiškumo trejybės ratą ir besąlygiškumo klausimus (Ar gyvenimas būtinai teisingas? Ar Dievas būtinai geras? Ar Dievas būtinas?)
  • Šešerybė sieja tris sąlygiškus požiūrius - trejybės ratą, ir tris besąlygiškus požiūrius - pastarieji yra išrikiuoti: +1, +2, +3. Kaip juos susieti su šešerybės požiūriais?
  • Žmogus išgyvena Dievo šokį kaip trejybės ratą, užtat kaip šešerybę. Mat, jisai trejybės ratą išgyvena tolydžiai, jame išsaugoja savo savastį. Jisai kiekvienu poslinkiu renkasi ar išgyventi iš vidaus (vidiniu požiūriu įsisavinant išorinį požiūrį) ar iš lauko (teigiamą jausmą įamžinant dorybe).
  • 4 lygmenys - mylinčiojo požiūriai - yra papildomi -1 (uždarant trejybės ratą), +4 arba +6. Tokiu būdu sudaromos sąlygos šešerybei
  • Kiekvienu trejybės poslinkiu, Dievas išeina už savęs į žmogaus pasaulį (šešerybę).
  • Šešerybė įpina dorovę į mūsų veiklas ir veiksmus, į mūsų trejybės ratą.

Sandara

  • Sandara apibrėžiama išoriniais ryšiais. Tad vidinė sandara nėra sandara!? Ir sandara būtinai mus žavi? Arba lygmuo Kodėl būtinai mus žavi?
  • Šešerybėje yra vienas trejybės ratas užtat yra trys Dievo trejybės, kuriomis sąlygiškumas atsitraukia besąlygiškumui.
  • Besąlygiškumo trejybė yra Dievo trejybė, o sąlygiškumo trejybė yra žmogaus (savasties) trejybės ratas. Tad Dievo trejybė turi pirmenybę.
  • Besąlygiškumas grindžia Dievo trejybę, išsakantis būtinumą-tikrumą-galimumą. Tai trejybės rato neišgyvenimas, nešališkas jo supratimas, iš šalies. Sąlygiškumas grindžia buvimą-veikimą-mąstymą, trejybės rato išgyvenimą. Tad tai išsako skirtumą tarp išgyvenimo ir neišgyvenimo. Pats Mano išgyvenimas yra tarpiniame lygmenyje, arčiau neišgyvenimo. Tikrasis išgyvenimas yra Kito išgyventas išgyvenimas. Užtat tyrimas krypsta į Kitą.

Šešerybės atvaizdai:

  • Įsisavinimu Dievo valia pasipildo žmogaus valia, užtat įamžinimu Dievo valia papildo žmogaus valią.
  • Žmogui besąlygiškas (nusistatytmas, vykdymas, mąstymas) įsisavinamas, kaip sąlygojamas poslinkis.
  • Dievui besąlygiškas (nusistatytmas, vykdymas, mąstymas) įamžinamas, kaip būseną apibrėžiančio poslinkio galimybė.
  • Sąmonės atvaizdas: įsisavinimas požiūrio (Dievo valios vykdymas) => pasąmonės atvaizdas: suveikia dorybė (trejybės rate). Tokiu būdu gyvename plačiau, mažesniu sąmoningumu.
  • Teisingumas - viso Platono miesto visuotinę vertybę - kaip tai suprasti, lyginant su pareiga ir su ištikimybe? Ar tai Dievo lygmens vertybė?
  • Vidinis požiūris palaiko teisingus trejybės rato poslinkius. O išoriniai požiūriai pakenčia neteisingus santykius. Atsisakius tos laisvės, užtikrinami teigiami jausmai ir jų įsisavinimas dorybėmis.
  • Dievo šokyje dešimt Dievo įsakymų išsako, ką žinome apie Dievą. O sąmoningumu tai naujai suprantama nežinojimu, santykiu su Dievu: paklusimu (nežinojimu kodėl), tikėjimu (nežinojimu kaip) ir rūpėjimu (nežinojimu koks). Tai sulyginama su teisingumu (žinojimu kodėl), ištikimybe (žinojimu kaip) ir pareiga (žinojimu ką). Tad žinojimą pakeičia nežinojimas. Įsisavinimu, išorinis žinojimas tampa vidiniu nežinojimu, o įamžinimu, jausminis nežinojimas tampa dorybiniu žinojimu. Tai yra savasties ribų žinojimas ir nežinojimas. Teigiamais jausmais - vienpusiais jausmais - nejaučiame ribų, tad jų nežinome. O sąmoningumas žino ribas. Tad įamžinimu iškyla nulinis lygmuo, visiškas nesąmoningumas, savaiminis veiksmas, doras įprotis.
  • Šešerybės atvaizde besąlygiški taškai yra "dangus" (kaip danguje, taip žemėje...) o trejybės rato sąlygiški taškai yra "žemė".

Atsakomybė

  • Pranešimas apie atsakomybę.
  • būtina, tikra, galima - trejybės atvaizdas, grindžiantis atsakomybę
  • the distinction between those who make the rules and who have to play by them, thus related to scopes and to the difference between hard and soft truths
  • Asmuo atsako už savastį savo apimtyje, bet turi rinktis, ar ta savastis suprastina tik toje apimtyje ar plačiau? Tokiu būdu asmuo renkasi, kas Aš esu?

Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu

  • Įsisavindami vidiniu požiūriu prisiimame asmenišką atsakomybę už save, savo veiksmus, savo vaidmenį, savo pareigas.
  • Išgyvenimas sieja požiūrį su asmeniu, taip kad jį įsisavina ir tampa jo dalimi, šešerybės atvaizdu.

Polinkis - vidinis požiūris

  • Ko labiau tiki X => to labiau linkęs veikti X pagrindu.

Vidinė būklė

  • Itin svarbi yra žmogaus vidinė būklė, jo "state of mind". Nuo to priklauso ar elgesys yra teisingas. Tai svarbu, ne pasekmės. Tik, aišku, mes negalime spręsti apie žmogaus vidinę būklę. Bendrai, tik jis pats vienas gali spręsti, arba jį mylintis žmogus. Šį klausimą išreiškia abejonė, Ar tai iš tikrųjų protinga? ir dvejonė, Ar įstengiu svarstyti klausimą?
  • Pasirinkimas iškyla nes norint įsisavinti požiūrį turi pirmiausiai būti išorinis požiūris, o išorinį požiūrį turime laisvę priimti ar atmesti, tad tenka rinktis. Užtat tikrasis pasirinkimas yra vienareikšmiškas įsisavinimas vidiniu požiūriu. Ir panašiai, jausmai gali būti teigiami ar neigiami, užtat iš jų išplaukia vienareikšmiškai teigiama dorybė. Būtent tokiu būdu gali būti tikroji dviprasmybė, kad Dievas linki ir mes taip pat renkamės. Ir ta dviprasmybė dvejaip išreiškiama, tiek sąlygiškais žmoniškais požiūriais, tiek besąlygiškais dieviškais vertinimais - jausmais/dorybėmis.

Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas

  • Dievo valią vykdome paklusdami, tikėdami, ar rūpėdamiesi.
  • Paklusdami einame keliu; tikėdami sekame einantį keliu; rūpėdamiesi mums rūpi nusigauti ten kur kelias veda.
  • Rūpėjimas - abejonės, tikėjimas - lūkesčiai, paklusimas - vertybės.
  • Dievo valios vykdymas veda poslinkiais link sąmoningumo - rūpėjimas iš kūno-pasaulio į protą-asmenybę; tikėjimas iš proto-asmenybės į širdį-asmenį; paklusimas iš širdies-asmens į valią-Dievą. Kaip iš to iškyla trejybės ratas?
  • Vienumas: asmens paklusimu - Dievo vienumas, asmenybių tikėjimu - asmens vienumas, pasaulio rūpėjimu - asmenybių vienumas. Tokiu būdu vienumas yra pagrįstas plačiau, už ribų, kaip ir dera. Ir yra trys tokie platesni pagrindai. Tad vienumo pagrindas yra išėjimas už savęs. Išorinis požiūris yra vienumo sąlygos, o vidinis požiūris yra tų salygų išpildymas ne sąlygiškai, o besąlygiškai, iš esmės. Tad išoriniai požiūriai išsako sąlygas tačiau jų išpildymas privalo būti besąlygiškas. Tai ir yra įsisavinimas. Ir atitinkamai, atmetus neigiamų jausmų galimybę, suskamba žmogaus dorybė.

Teigiami jausmai nubrėžia sandaros ribas

  • Doroviniai jausmai. Pranešimas apie dorovinius jausmus
  • Šešerybė išsako ribos buvimą ir nebuvimą. Nelaukiame (ko trokštame) nes nėra ribos: nėra vidaus (nėra bjauresio), nėra išorės (nėra baimės), nėra tokio lūkesčio (nėra neapykantos) nes nėra ribos tarp troškimo ir lūkesčio.

Dievo valios vykdymas vidiniais požiūriais išsako žmogaus ribas

  • Dievo valios vykdymas vidiniais požiūriais išsako žmogaus ribas, kas jo vidus ir kas jo išorė. Tai ribos tarp asmenų: paklusimas nusako ribą tarp Dievo ir asmens - asmuo paklūsta Dievui; tikėjimas nusako ribą tarp asmens ir asmenybės - asmenybė tiki asmeniu; rūpėjimas nusako ribą tarp asmenybės ir pasaulio - pasaulis rūpi asmenybei.
  • Vidiniais požiūriais pasirinkdami atsisakome Savo laisvės. Užtat sukuriame abipusę laisvę - savo ir kito - pripažįstame kitą už mūsų.

Atsivėrimas ir dorovė

  • Išsiskiria sąlygiškumas ir besąlygiškumas, tad galiu į save pasižiūrėti, atsiveria požiūris.
  • Doras elgesys išplaukia iš šešerybės, iš dorybių ir teigiamų jausmų, kuriais yra neįmanoma nuklysti. Ši šešerybė glūdi laipsnyne, taipogi aštuongubame kelyje ir visuose netroškimuose. Juos grindžia mūsų nebuvimas (mūsų atsisakymas savęs) ir Dievo nebuvimas (meilė). Atsisakydami savęs renkamės Dievą vietoj savęs, kaip kad sustato netroškimai, taipogi laipsnynas (lyginant pirmus trečius ir paskutinius trečius laipsnius).
  • Nedoro elgesio pagrindas ir netikras vieningumas, neteisinga bendrystė. Gali būti sąlygiška, netobula bendrystė, bet ji negali būti laikoma besąlygiška jeigu jinai nėra nuodugniai išgyventa. Tad eina kalba apie plėtojimą teisingos bendrystės ir neteisingos bendrystės.
  • Doras elgesys išplaukia iš teigiamo jausmo (meilės, žavesio, artimumo) tad iš šešerybės atvaizdo.
  • Doras elgesys (ir jo pavyzdžiai) ir nedoras elgesys (ir jo pavyzdžiai) turi visiškai skirtingus šaltinius. Doras elgesys išplaukia iš sąmonės - iš savęs atsisakymo, o nedoras elgesys iš pasąmonės - iš savasties balso.
  • Doras elgesys išplaukia iš mūsų susitelkimo į tai, kas teigiamą, iš mūsų atsisakymo savęs, iš meilės, tad iš Dievo atsisakymo savęs.
  • Atsivėrimas ir dorovė išsako gyvenimą platesniu požiūriu.

Branda

  • Branda išreiškia amžiną gyvenimą. Branda pasireiškia įsisavinimu ir įamžinimu, tad šešerybės atvaizdais.
  • Palyginti brandą su Dievo rūpesčiais 1+4+2+1

Sąmoningumas - pasirinkimai - meilė

Atsivėrimu susidvejiname - sąmonė atsiskiria nuo pasąmonės - klausiame vertybinius klausimus, (1+3+3+1), kas mes esame - iškyla skirtingi pradai, pasąmonės buvimo, žinojimo, ir sąmonės nebuvimo, nežinojimo.

Savasties ir Dievo priešprieša. Išvirkščios pusės:

  • elgesys ir dorovė
  • pasąmonė ir sąmonė

Aštuongubu keliu, padalinimų ratu (1+3)+(3+1) tobuliname save.

  • Vertybiniai klausimai bei gvildenami klausimai. Padalinimai. Aštuongubo kelio atmainos, jų laipsnynai.
  • Sandara (1+3)+(3+1) pirmais keturiais požiūriais žengiame pirmyn, ir antrais keturiais požiūriais taipogi žengiame pirmyn.
  • Sąmoningas savęs tikslinimas vyksta vertybiniais klausimais. Nežinojimą bandome išsakyti žinojimu.
  • Iš vidaus išgyvename veiksmus +1, +2, +3 iš vieno padalinimo į kitą.
  • Jėzaus pasakymai "Aš esu..." tiesiog atsako į klausimas, Kas esu?
  • Pirmais keturiais požiūriais išsakoma ketverybė, kaip Dievas išeina už savęs į save. Pradedama Dievu už santvarkos, kaip nulinis lygmuo, ir toliau išsakomi veiksmai +1, +2 ir +3. Tai Dievo trejybė, nesąlygiškai grindžiami buvimas, veikimas, mąstymas. Tuo tarpu antrais keturiais požiūriais nėra nulinio lygmens, nes tai vystoma sąlygose. Užtat susidaro žmogaus trejybės ratas, apibrėžiantis save, ir tai išplečiama papildomu požiūriu, mus globojančiu, "pakankamu Dievu", gerumu, mūsų gelmėse.
  • Gerasis vaikas jau pasirinkęs, tai gyvybės medis, jo sandaros išplaukia iš Dievo: nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė. O blogasis vaikas neišsirinkęs, tad renkasi, išgyvena pasirinkimą, tai gėrio ir blogio pažinimo medis, tai anų sandarų išvirkštinė pusė, kuri prasideda ketverybe (sandaraja sandara) ir vystosi antisandara iki gerumo. Dievas ir gerumas kartu yra gyvenimas, juos suvokus išvien šioje sandaroje, kaip kad padalinimų ratu. O amžinas gyvenimas yra Dievo ir gerumo atskyrimas, tai yra paskiro padalinimo išgyvenimas. Šiuos du kampus sieja padalinimų ratas ir veiksmai, tai Dievo valios vykdymas.
  • Išskaidyti Save. Apibrėžti Save.
  • Sąmoningumas. Pranešimas apie sąmoningumą
  • Jeigu žinai kuri apimtis platesnė, rinkis ją. (Vidiniai poreikiai) Jei nežinai, pasikliauk trejybės ratu.
  • Septintuoju požiūriu gyvenat kitu, atsiranda požiūris ir jo dviprasmybė. Trimis požiūriais atsiranda trejybės ratas. Jis praturtina dviprasmybę, tą patį ratą gali išgyventi skirtingos būtybės.
  • Aštuongubas kelias sieja Dievo trejybę ir trejybės ratą.

Aštuongubas kelias: Ar turime ryšį su Dievu?

Aštuongubas kelias

  • Nuliniu požiūriu gyvename Dievu
  • Požiūriais 1-3 išgyvename ryšį su Dievu
  • Požiūriais 4-6 išgyvename ryšio su Dievu neturėjimą
  • Septintu požiūriu išgyvename Kitą.

Valia (aštuongubu keliu, tad ir trimis kalbomis) patys sprendžiame ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime.

Valia (aštuongubu keliu) susigaudome ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime. Kada yra ryšys su Dievu, mes galime gyventi ne tik valia, bet ir širdimi, protu ir kūnu, nes kiekvienu atveju galime atsiremti į Dievą.

  • Gyventi nuliniu požiūriu (troškimais, branda), septintu požiūriu (tarpu, Kitu), taip pat dėsnius (netroškimus, savastį) taikyti ryšium su Dievu, ne pasauliu
    • Dievo valia (Kitu) - aštuongubu keliu: Tėve mūsų, šv.Petro raktais į dangų, Palaiminimais (trejybės dvasia - nusistatyti, vykdyti, permąstyti). Gyventi Dievo valia, ne savo valia.
    • gera valia (Tavimi) - lūkesčiais, gėrio kryptimis (dvejybės dvasia - Dievas ir žmogus). Gyventi gera valia, ne pasirinkimais.
    • išmintimi (Manimi) - dvejonėmis - maldos rūšys, kaip bendrauti su smurtingaisiais (vienybės dvasia - klausimu). Gyventi (Dvasios) išmintimi (Dievo žinojimu), ne betkuo (savo žinojimu).
    • amžinu gyvenimu (Dievu) - tenkinimais, Aš esu (nulybės dvasia). Gyventi amžinu gyvenimu, ne kūno gyvybe.

Padalinimų ratas

  • Visko padalinimai ir trys veiksmai išreiškia santykį tarp žinojimo ir nežinojimo.
  • Padalinimų ratas. Mažėjantis laisvumas - požiūrius pridėti, didėjantis laisvumas - požiūrių atsisakyti.
  • Sūnaus požiūrių atėmimais išgyvena Tėvo požiūrių pridėjimo išvirkštinę pusę, tad grindžia padalinimų ratą. Tad visko padalinimas išsako susilaikymą nuo tolimesnių požiūrių.
  • Be atsakomybės (šešerybės), be tiesos (septynerybės), gyvenimas painiojasi.
  • Palyginti 7/8, 3/4, 1/2, 0/1 ar -1/0, ir 5/6.
  • Dorovė - padalinimai. Santykiai su Dievo 0, savimi 1, tavimi 2, kitu 3. Kiekvienas asmuo išplečia, kas yra "tikrovė". Tu esi už mane tikresnis - užtat visuomenė labai įtakoja mus - mano laisva valia tampa likimu. Bet Kitas tikrovę išplečia trejybės ratu, nes išlaisvina mane iš tavęs, nes kitas stebi tave, ir aš galiu būti tu kitam.
  • Permąstyti 4, nusistatyti 5, vykdyti 6, sąlygos 7
  • Padalinimų ratas. Grynas sąmoningumas išreiškia aštuonerybę padalinimų ratu, sulygindamas sąmonės nežinojimą ir pasąmonės žinojimą.
  • Tėvas prideda požiūrius, 0, 1, 2, 3=0. Sūnus atima požiūrius -3, -2, -1, -0, tad anuos papildo naujais požiūriais, kurie bene sukasi toliau trejybės ratu: 0, 1, 2, 3, 3* ketverybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2* penkerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* šešerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* septynerybė.
  • Aštuonerybėje, vidinio nuoseklumo (gerumo) dualistinė pora yra prieštaravimas (Dievas)
  • Suprasti ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę, kaip apatariančius vienetą (kaip kad išgyvenimą). Pavyzdžiui, dabartis laike nustato žinojimo vienetą. (Palyginti su riba erdėje, su pažinovu ir jo santykiu su pasauliu.) Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė aptaria visumą.
  • Padalinimai 0,1,2,3 remiasi nežinojimu ir išplaukia iš jo, kaip jisai išeina už savęs 4 atvaizdais, pakopomis. O padalinimai 4,5,6,7 remiasi žinojimu, išverčia šias pakopas. Užtat pastarieji turi du atvaizdus, nežinojimo (pažinovo) ir žinojimo (pažintojo). Kaip tai susiję su suvokėju, susivokėju ir jų bendru suvokimu?
  • Moteriškas ir vyriškas lytinis vaidmuo yra reikšmingas kaip balsas visuomenės pokalbyje, panašiai kaip pasąmonė ir sąmonė. Užtat šie vaidmenys yra visuomeniški ir tampa nereikšmingi žmogaus asmeniniame gyvenime, nebent žmogus save suvokia visuomenėje ir nuo jos priklauso.

Veiksmai

  • Kai padalinimas nusako mūsų būseną, prisideda veiksmai pasąmonė +1, sąmonė +2 (atvaizdai, aplinkybės) ir sąmoningumas +3 (trys kalbos).

Padalinimų ratas - pasąmonė

  • Mūsų pasąmonės būseną nusako padalinimai.
  • Padalinimų atvaizdai išsako savybes tam tikru pagrindu suvokto Dievo: 0) Dievo, 1) visko, 2) troškimų, 3) meilės, 4) gerumo, 5) laisvumo, 6) tapatumo, 7) tobulumo. Pirmi keturi padalinimai išreiškia Dievą už santvarkos, o kiti keturi padalinimai išreiškia Dievą santvarkoje, tad sąmoningumo tarpe tarp dviejų atvaizdų, nežinojimo ir žinojimo.
  • Panašiai, aštuongubo kelio laipsnynai nusako tarpines lygtis mus vedančias nuo lygties "Dievas = Dievas" iki lygties "Dievas = gerumas", taip siejant Dievą už santvarkos ir Dievą santvarkoje.
  • Trys kalbos nusako priešingai, kaip kalbos tveriniais auga mūsų pasąmonė, mūsų sąmoningumo palaikymas, mūsų žinojimas, besiremiantis aštuongubu keliu išsakytu Dievo žinojimu ir jį išplečiantis.
  • Galima ir priešingai pamąstyti, kad gyvenimo lygties lygmenyse labiausiai sąmoningas yra Dievas Tėvas vieningumo, esmės, Dievo valios lygmenyje. Būtent kaip esmė jisai tiria išeidamas už savęs. O toliau tyrimas plėtojamas mažiau sąmoningais lygmenimis - Sūnaus ir Dvasios. Galiausiai, klausimas lieka atviras, ar gyvenimo lygtis galioja Dievo, dvasios, amžino gyvenimo lygmenyje.
  • Suvokus pasąmonę kaip padalinimą, net ir įsijautimas yra sąmoningas, +1.
  • Padalinimo ratas glūdi Sūnaus aštuonerybėje.

Išgyvenimo apytakos ištakos Dievo šokyje.

  • Dievas pirma neišgyvena ir tik paskui išgyvena. Tuo tarpu žmogus yra sąlygose, tad pirma išgyvena ir tik paskui neišgyvena. Šia prasme žmogus ir Dievas žiūri skirtingomis kryptimis, atgal ir pirmyn. Žmogus privalo susigaudyti ir žiūrėti kartu su Dievu.

Pasąmonės papildymas trejybės rato požiūriais. Veiksmai +1, +2, +3.

  • Dievo tyrimui besivystant Tėvo, Sūnaus ir Dvasios kampais, išryškėja, jog besąlygiškumas gali būti suprastas, kaip sąlyga. Tad sąlygiškumas yra platesnis už besąlygiškumą. Užtat Tėvas, Sūnus ir Dvasia suprastini kaip sąlygiškumą papildanti veikla, kuri įžvelgtina visakame. O ta veikla papildo esamą (pasąmonės) žinojimą požiūriais - trimis Tėvo atveju, arba dviem - kai Sūnus remiasi Tėvu, arba vienu - nes Dvasia remiasi Tėvu ir Sūnumi. Tuomet jų požiūriai suprastini, kaip nežinojimai, kaip išėjimai už savęs. Užtat gaunasi nežinojimo trejybės ratas atsiremiantis į žinojimą ir jį vis patikslinantis, tad vis pasikartojantis trejybės ratu. O lygmenys ar ir kodėl sutapatinami dvejopai, pagal ketverybės atvaizdus, žinojimu ir nežinojimu. Žmogus yra tasai Dievo išplėtimas, jo suvokimas platesnėse aplinkybėse, platesnėse sąlygose. O dorovė yra sąmonės nežinojimo atsirėmimas į bet kokį pasąmonės žinojimą, į savastį.

Iš vienos pusės, besąlygiškai žiūrint, pasąmonės elgesys yra +1 (koks) ir sąmonės dorovė yra +2 (kaip). Tačiau, iš kitos pusės, sąlygiškai žiūrint, juos nusako padalinimai ir tarpą tarp jų galima išgyventi veiksmu +1, +2 arba +3, tai yra, vienu, dviem ar trim požiūriais. Tai du skirtingi išeities taškai, besąlygiškas ir sąlygiškas, kaip kad šešerybe arba laipsnynu.

  • Požiūrių lygtis skiria elgesį ir dorovę. O ketverybė išsako to atskyrimo laipsnį: +0, +1, +2, +3.

Meilė yra veiksmai. Meilė palaiko veiksmus iš senos savasties (visko padalinimo) į naują savastį (visko padalinimą). Yra trys rūšys meilės:

  • Meilė sau - veiksmas +1 - Dievo Tėvo vieningumas
  • Meilė vienas kitam - veiksmas +2 - Dievo Sūnaus vieningumas
  • Meilė visiems - veiksmas +3 - Dievo Dvasios vieningumas

Tėvo sąmoningumas yra žinojimas, tad pasąmonė. Sūnaus yra sąmonė, nežinojimas. O Dvasios yra sąmoningumas, galimybė rinktis, pereiti iš vieno į kitą. Veiksmas +2 (meilė vienas kitam) sieja du pasaulius: porinių padalinimų ir neporinių padalinimų. Tuo tarpu meilė sau ir meilė visiems apima tą patį pasaulį, visą padalinimų ratą. Kiekvienu atveju, šios meilės yra vieningumai, siejantys seną savastį (pasąmonę) su nauja savastimi (pasamone). Tad pasąmonė yra tariamas, įpareigojantis, išsakytas žinojimo vieningumas, o sąmonė yra neišsakytas, neįpareigojantis, esminis nežinojimo vieningumas.

Veiksmai yra išėjimai už savęs.

  • Išėjimas už savęs grindžia atvaizdus ir aplinkybes, tad veiksmą +2. Kaip tad suprasti veiksmą +1, kuriuo irgi Dievas išeina už savęs, vis pasipildo požiūriu?
  • Elgesys ir dorovė. Pasąmonė išgyvena elgesį, atsakymus: ką, kaip ir kodėl veikiame. Sąmonė išgyvena dorovę, klausimus: ką, kaip ir kodėl mums derėtų veikti? Sąmoningumas renkasi tarp elgesio ir dorovės.
  • Kertinė vertybė suveda pasąmonę. Sąmonė šią vertybę tikslina vertybiniais klausimais:
  • Kodėl nesireiškia vertybė? (dorovė - vertybę tikslinti)
    • Kodėl vertybės nėra?
    • Kodėl kiti negyvena vertybe?
    • Kodėl vertybė nemąstoma?
  • Kaip taikyti vertybę? (elgesys - vertybę taikyti)
    • Kaip iš viso taikyti vertybę?
    • Kaip vertybę taikyti sau?
    • Kaip plačiau taikyti vertybę?

Mano išgyvenimų duomenys dėl vertybinių klausimų:

  • 3 Klausti vertybę!
  • 1 Kodėl vertybės nėra?
  • 3 Kodėl vertybe negyvenama?
  • 2 Kodėl vertybė nemąstoma?
  • 5 Kaip iš viso taikyti vertybę?
  • 9 Kaip pačiam taikyti vertybę?
  • 2 Kaip plačiau taikyti vertybę?
  • 1 Kokia vertybės išdava?

Aštuonerybė sudėlioja dorovės rūšis

  • ketverybė santykių su manimi
    • Aš ir Dievas - puoselėti santykius su Dievu
    • Aš ir kiti - gerbti kitus
    • Aš ir kiti (santykiai) - puoselėti santykius su kitais
    • Aš ir aš (pasaulyje) - nesusidvejinti
  • trejybės ratas
    • Aš ir aš - nusistatyti, atsakyti už save
    • Aš ir aš - vykdyti dėsnius
    • Aš ir aš - permąstyti, pažinti save
  • ne pasaulis
    • Aš ir pasaulis - kreipti dėmesį į esmę, ne į pasaulį

Išgyvenimo viršūnė

  • Savo valią pajungiu Dievo valiai. Iš keturių lygmenų, Dievo valia veikia aukštesniu lygmeniu - širdies, o mano valia žemesniu lygmeniu - pasauliu.
  • Aštuongubas kelias išsako valių santykį - tai giliausias netroškimas.
  • Renkamės mąstyti Dievo veiksmais +1, +2, +3 - ir atitinkamais pasirinkimais - vietoj kad savo sąlygas nusakančiu padalinimu, strigti savo sąlygose.
  • Renkamės Tėvo požiūrių pridėjimą vietoj Sūnaus požiūrių atėmimą - užtat gaunasi aštuoni požiūriai, visko padalinimų ratas.
  • Trejybės poslinkis išsakomas išgyvenimo rūšimi - su ar be ryšio su Dievu.
  • Tezė - antitezė išreiškia įtampą, kurią išsprendžia sintezė.

Kas yra Dievo valios vykdymas?

  • Nusileisti Dievui ir jam atsiverti. Dievo besąlygiškai tiesai mes savo laisve esame reikalingi atsverti jo besąlygiškos būklės primestumą. Tad turime būti tiek sąlygiški, tiek laisvi, užtat turime laisvai susiderinti su jo požiūriu. Ir nors truputį jam nusileisdami mes atveriame jam langą per mus. Tai ir yra Dievo valios vykdymas - ir kaip tai vykdome paklusdami, tikėdami ir rūpindamiesi? Išmąstyti šešerybe, kaip jinai derina besąlygiškus ir sąlygiškus santykius? Šešerybė leidžia vykdyti Dievo valią, tačiau septynerybė suteikia papildomą laisvę, kuria Dievo, kaip tokio, nėra ir mes patys sprendžiame. Yra tiktai Dievo aidas - sąlygiškas gerumas. Gerumą jaučia pasąmonė, o sąmonė jaučia negerumą, tad reikia vadovautis sąmone.

Vykdyti Dievo valią

  • gyventi trejybės ratu kai nėra ryšio su Dievu, trūksta dvasios, nusistovi sandara.
  • įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu. Išorinis požiūris, tai vieningumo sandara, o vidinis požiūris, tai vieningumo dvasia. Teigiami jausmai, tai vieningumo atvaizdai, o dorybės, tai vieningumo vieningumas, nes tai visakame, tik daugiau ar mažiau.
  • tai išeiti už savęs į save, trejybės poslinkiu
  • tai priimti besąlygiško Dievo meilę
  • tai būti viena su besąlygišku Dievu
  • atvirumas besąlygiškumui yra besąlygiškas buvimas viena, esme

Kaip renkamės tarp savo valios ir Dievo valios?

  • Sąmoningumas sieja įsijautimą (mano valią) ir atsitokėjimą (Dievo valią), leidžia laisvai rinktis.

Trys pasirinkimai (vidiniai požiūriai): Pasaulis ar Asmenybė, Asmenybė ar Asmuo, Asmuo ar Dievas

Pasirinkimai

  • Pasirinkimais lyginame keturias apimtis: pasaulį - asmenybę - asmenį - Dievą
  • Trys pasirinkimai iškyla po dorovės klausimų: ką, kodėl, kaip - nes dorovės klausimai išpuoselėja save, o pasirinkimai verčia ties kurią nors vietą (kūną, protą, širdį) atsisakyti savęs.
  • Pasirinkimai susiję su trimis vidiniais požiūriais.
  • Pasirinkimai grindžia dorovę - šešias lygmenų poras.
  • Trys pasirinkimai išreiškia įsijautimą pirmu požiūriu, atsitokėjimą antru požiūriu ir sąmoningumą trečiu požiūriu. Tai pasirinkimai tarp keturių netroškimų, vis brandžiau išsakant išėjimo už savęs pakopą, savasties ribą: jokiu požiūriu, vienu požiūriu, dviem požiūriais, trim požiūriais. Keturios pakopos grindžia šešis skirtumus, skiriančius sąmonės nežinojimą ir pasąmonės žinojimą.

Gyvenimo kryžkelės

  • Bandau apžvelgti gyvenimo kryžkeles, kurias ištisai išgyvename.
  • Išgyvenimo apytaka yra būtent pasąmonės apytaka, ką jinai išgyvena. O jinai išgyvena pasirinkimus, kryžkeles. Jinai renkasi, tuo tarpu sąmonė nesirenka, ir netgi renkasi nesirinkti, tad išryškina pasirinkimo galimybes.
  • Kryžkelė gali būti sąmoninga ar nesąmoninga. Dideles atkarpas gyvename pagal scenarijų, tiktai tarpais būname laisvi.
  • Gyventi šiaip ar gyventi amžinai?
  • Jei gyventi amžinai, ar turiu ryšį su Dievu?
  • Jei gyvenu šiaip, ar neturiu ryšio su Dievu, ar gyventi trejybės poslinkiu?
  • Jei turiu ryšį su Dievu, tai kokia trejybės būsena?
  • Trys pasirinkimai įsijautime (ne ar, o koks) ir atsitokėjime (ne koks, o kaip) išsako tą pasirinkimą glūdinčią sąmoningume (ne kaip, o kodėl).

Besąlygiški troškimai ir sąlygiški pasirinkimai

  • Besąlygiškais troškimais kuri nors apimtis išskiria tai, kas santvarkoje, ir tai, kas už santvarkos. Sąlygiškais pasirinkimais renkamės tarp siauresnės ir platesnės apimties, tad tarp siaurumo ir platumo sąvokų, tarp Dievo ir Kito.
  • Troškimus išgyvename keturiose apimtyse, o pasirinkimus jas šešeriopai lyginant.
  • Troškimai yra nesąmoningi, o pasirinkimai yra sąmoningi.
  • Tiek troškimais, tiek pasirinkimais išsiskiria tai Kas nežino ar žino ir tai Ko nežino ar žino.

Pasirinkimais atstatome ir išgyvename Dievo sąmoningumą.

  • Mūsų galimybė rinktis yra mūsų sąmoningumo pradas, jo šaltinis, jo esmė mumyse.
  • Pasirinkimais esame sąmoningi, tad jais priimame Dievo požiūrį.

Renkamės:

  • Ar šiaip gyventi ar gyventi amžinai?
  • Ar jaučiame ryšį su Dievu ar jo nejaučiame?
  • Ar sukamės trejybės ratu?
  • Gyventi bendru žmogumi ar paskiru žmogumi?
  • Tarnauti sau ar atsisakyti savęs, tarnauti kitam?
  • Gyventi nuliniu požiūriu, septintu požiūriu ar kitais požiūriais?
  • Gyventi išoriniu požiūriu ar vidiniu požiūriu?

Mūsų valia myli tobulą, bet Dievo valia myli ir netobulą. Juk Dievas nebūtinai geras. Dievas išeina už savęs į santvarką. Dievas santvarkoje yra gerumas. Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Bet amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nevien santvarkoje, bet ir už jos. Amžinas gyvenimas, jau čia ir dabar, tai jautrumas, kad gyvenime yra begalę neteisybių, kurių Dievas dar neištaisė. Dar anksti liudyti, kad jisai suveiks, kolei mes patys liekam abejingi. Juk Dievo amžinas tyrimas, ar jisai būtinas, vyksta mumis, mūsų gyvenimais. Mumis paaiškės, ar jisai kiekvieną įtrauks, kiekvieną pasieks. Tuo tarpu žinome, kad Dievas nebūtinas, juk yra įstatymas, kurio mums turėtų pakakti, jei tik paklustumėme, kaip Jėzus. O kas nepaklūstame, galime tikėti Jėzų ir gyventi juo pavyzdžiu. O kas negali tikėti, gali tiesiog rūpintis visa tuo, kuo Dievas rūpinasi. Bet kas visakam abejinga, tas pasmerkta, ir mes visi kartu su ja.

  • Renkamės: Amžinai bręsti ar šiaip gyventi?
  • Jei amžinai bręsti, atsisakome savo požiūrio, pasipildome požiūriu - Dievo ar Kito.
  • Sąmone vidiniu požiūriu įsisaviname išorinį požiūrį.
  • Pajusti ar turime ryšį su Dievu.
  • Jei turime ryšį su Dievu, puoselėti šviesuolių bendrystę kitus atjausti.
  • Jei neturime ryšio su Dievu, savanoriškai pasitikrinti trejybe, tad su kitais sutapti.
  • Pasąmone suskambame ir kaupiame dorybes.
  • Jei šiaip gyvename, mus patikrins gyvenimas.
  • Šviesuolės veikla gali išgelbėti tamsuolę.
  • Dėkojame Dievui. Laisvėjame.
  • Aš - bendras žmogus, o tu - paskiras žmogus. Esminė klaida, tai kad save (Aš) laikome Tavimi (Tu). Tad gyvename ne kaip bendras žmogus, o taip, kaip kiti į mus žiūri.

Trys pasirinkimai - trys dorovės

  • Trys kalbos (aštuongubas kelias) palaiko asmens paklusimą Dievui; atvaizdai/aplinkybės (gėrio kryptys) palaiko asmenybę, kad tikėtų asmenį; padalinimai (dvejonės) palaiko pasaulį, kad rūpėtų asmenybei.
  • Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovės išreiškia sąmoningėjimo galimybes pasirinkimais, atitinkamai nubrėžiant atsakomybės ribas: Dievo ir asmens (teisingumu-paklusimu), asmens ir asmenybės (ištikimybe-tikėjimu), asmenybės ir pasaulio (pareiga-rūpėjimu).
  • Trys kalbos išsako ribas tarp Dievo ir asmens - paklusimu, tikėjimu, rupėjimusi - Dievo valios vykdymą. Atvaizdai ir aplinkybės išsako ribą tarp asmens ir asmenybės - gera valia gėrio kryptimis. Padalinimai išsako ribą tarp asmenybės ir pasaulio - išmintimi.
    • Tėvo dorovė - aštuongubas kelias - ryšys su Dievu arba mes patys esame Dievas ir gyvename trejybės ratu - palyginti su Dievo šokiu
    • Sūnaus dorovė - gėrio kryptys, jauduliai, lūkesčiai - sąmonės ir pasąmonės santykis - gerojo ir blogojo vaiko santykis
    • Dvasios dorovė - dvejonės-abejonės, širdies ir pasaulio tiesos
  • Sąmoningumo lygis dvejopai sudalyvauja.
    • Dievui žinant, renkamės tarp gretimų sąmoningumo lygių: asmuo paklūsta Dievui, asmenybė tiki asmenį, pasaulis rūpi asmenybei. Taip grindžiami santykiai.
    • Dievui nežinant, iškyla santykiai su Dievu. Pasaulyje įvyksta pasakojimu, asmenybė įvardija įvardijimu, asmuo grindžia pagrindimu. Septintuoju požiūriu (rūpi ar paklūsta) poreikiais, tiki abejonėmis, (paklūsta ar rūpi) lūkesčiais.

Vidiniai požiūriai - trys pasirinkimai

  • Širdingas bendravimas tai buvimas viena, tai susitapatinimas. Esame viena su Dievu paklusdami; su tavimi tikėdami; su kitu rūpėdami; su savimi amžinai gyvendami.
  • Rūpi ryšium su kažkuo, tikime ryšium su betkuo, paklūstame ryšium su viskuo.
  • Žmogus turi būti pats nukryžiuotas (paklusti) arba tikėti kitu arba jam turi rūpėti.
  • Gyvenimo trys pasirinkimai: rūpėjimas: asmenybė ar pasaulis? tikėjimas: asmuo ar asmenybė? pagrindimas: Dievas ar asmuo?
  • Tėvo dorovė: asmuo paklūsta Dievui
  • Sūnaus dorovė: asmenybė tiki asmeniu
  • Dvasios dorovė: pasaulis rūpi asmenybei

Išoriniai požiūriai išsako žmogaus laisvę

  • Išoriniai požiūriai nurodo žmogaus dorovinę laisvę paklusti ar nepaklusti, tikėti ar netikėti, rūpėti ar nerūpėti. Nepaklusimas (puikybė?), netikėjimas (stabmeldystė?), nerūpėjimas (apatija) yra nuodėmės pagrindai. Palyginti su nuodėme šventajai Dvasiai - nepasimokyti, ne spręsti apie medį pagal vaisių.

Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu teigiamą jausmą įamžina dorybe. Kaip tai suprasti? Teigiamą jausmą jaučiame tada, kada neigiamas jausmas neįmanomas dėl trijų priežačių - neturime vidaus (žavesio atveju), neturime neigiamų lūkesčių (meilės atveju), neturime išorės (artimumo atveju). Ir tuomet neįmanoma trejybės ratui sukti priešinga linkme - ar suveikti nedėsningai - ji privalo suktis teisinga linkme. Kaip šiedu neįmanomumai susiję? Ir šv.Dvasios išmintis (neturėjimas vidaus) susijęs su Tėvo paklusnumu, ir panašiai? O gal paklusnumas susijęs su šv.Dvasia?

Savęs tikslinimas trejybės ratu

  • Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas sieja Mano požiūrį, Tavo požiūrį į požiūrį, ir Kito požiūrį į požiūrį į požiūrį. Iš šito trejybės rato išplaukia visos sandaros, tiek pirminės, tiek antrinės. (D:2020.09.15)

Savęs patikslinimas - trejybės ratas

  • Klaidžioti, tai trejybės esmė, bet klaidžioti tikslingai: mokytis, daug kartų po truputį, nenuklysti toli, mokytis ryškiai, moksliškai, protingai, išmintingai, ilgais, tvarkingai, užtikrintais, surėdytais siūlais. Kaip neregis iščiupinėja savo kalėjimo sienas.
  • Savęs patikslinimas reikalingas įveikti negeranoriškumą, juk privalai geranoriškai iš naujo pats pasitikrinti save.
  • Save tiksliname, užtat esame laisvi.
  • Trejybės ratas. Trys pasirinkimai grindžia tris veiksmus, viską - jo žinojimą - papildančius ir išplečiančius nežinojimo požiūriais, jais parodančius visko (žinojimo) nebūtinumą. Juk galima gyventi visko papildymais. Trys veiksmai sudaro trejybės ratą. Tai įveda daugialypumą, žinojimą papildant nežinojimu, ir atvirkščiai, gyvenimą nežinojimu išplečiant žinojimu, pavyzdžiui, kalba. Gyvename tikslindami save.
  • Trejybės ratas (ypač šešerybėje) yra Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovių bendras variklis.
  • Trejybė pati save mąsto, pati sąmoninga savo trejybiškumo atžvilgiu - "mąstau, tad esu" ir t.t.
  • Trejybės rato tikslas: atverti nežinojimą. Parodyti kiek žinojimas (nusistatymas) atitinka ar neatitinka nežinojimą.

Trejybės ratas kyla iš asmenų: Manęs, Tavęs, Kito

  • Kito požiūriu Aš esu įsijautimas ir Tu esi atsitokėjimas. Tuo tarpu Mano požiūriu Tu esi įsijautimas ir Kitas yra atsitokėjimas. O Tavo požiūriu Kitas yra įsijautimas ir Aš esu atsitokėjimas. Kiekvienas iš šių sąmoningumų remiasi savo santykiu su Dievu. Tad ištirk ir suvok šituos santykius ir suprasi trejybės ratą, o kartu ir šešerybę bei aštuongubą kelią ir tris kalbas.

Trejybė kaip Dievo prielaida

  • Dievo prielaida yra trejybė - Dievo sąmoningumas. O trejybė - veiksmas +3 - atveria išgyvenimo apytaką - aštuonerybę ir pirmines sandaras - antrines sandaras. Išgyvenimo apytaka nusako kaip trejybė iškyla iš Dievo.

Dievo tyrimas: trejybės ratas

  • Trejybės ratas išsako Dievo tyrimo sandarą, jo tyrimo prielaidas, tad jo išėjimą už savęs, jo būklę. Trejybės ratas yra, kad ir be Dievo. Užtat trejybės ratas yra būtent mūsų sąlygos. Mes, žmonės, esame tai, kas išgyvena Dievo sąlygas. Dievas jas išgyvena vieną kartą, išbaigtai, Dievo trejybe, o mes jas išgyvename ištisai, neišbaigtai, tad trejybės ratu.

Trejybės ratu:

  • Išeiname už savęs.
  • Gyvename sąmoningai.
  • Išgyvename dvilypumą: Trejybe žmogus laikosi krypties, ir taip pat susigaudo, kad reikia keist kryptį.
  • Atsiplėšiame nuo pasirinktų galimybių, pažvelgiame plačiau.
  • Mokomės ko greičiau, smulkiau, našiau, dažniau, ko mažesniais, greitesniais, nepriklausomais ratais.
  • Dievas mus tramdo, mūsų dėmesį tramdo, taip kad pajuntame savo vaizduotės ribas.
  • Mus gyvenimas spaudžia.

Vienumas tris ketverybės lygmenis (Dievą, asmenį, asmenis) padaro lygiaverčius trejybės ratu.

Trejybės poslinkiu:

  • Priimame naują požiūrį: nusistatyti, vykdyti, permąstyti
  • Sukamės kada gyvename bendru žmogumi, sąmone, nežinojimu, o stringame kada gyvename asmenybe, nes tuomet laikomės savo patirties, pasąmonės. Užtat geros valios pratimai mums leidžia atsisakyti savo patirties ir gyventi plačiau.
  • Slenkame iš vieno vienumo į kitą vienumą: nusistatant (ryšium su tuo, kas be manęs, su vienumu nesant asmenų), vykdant (ryšium su savimi, su vieninteliu esančiuoju, su asmens vienumu) ir permąstant (ryšium su kitais, asmenų vienumu - tarp jų atsirenku savo požiūrį).
  • Renkamės ar šiaip gyventi ar amžinai bręsti.
  • Iškyla pasirinkimas tarp daugiau ir mažiau sąmoningo asmens.
  • Atsakome už veiklą, kuria lipdosi visuomeninė pasąmonė:
    • trokšti (permąstau, tad nusistatau)
    • įtraukti (nusistatau, tad vykdau)
    • pateisinti (vykdau, tad permąstau)

Poslinkių tapimas nariais

  • Tai poslinkių tapimas nariais, tai tai kas už požiūrių (gyvenimo lygčiai) tampant požiūriais. Tai buvimas, veikimas, mąstymas. Heidegerio žodžiais, tai būtis tarp kalbos (pasąmonės) ir minties (sąmonės), pavyzdžiui. Tai bendruomeniškumo pagrindas. Tai laipsnynas.

Savęs pasitikrinimas trejybe

  • Gyvenimas verčia suabejoti savimi, pastato į žmogaus trejybę. Tuomet gyvename viena, vyksta Dievo tyrimas, ar jisai būtinas, ar kiekvieną mūsų pasieks.
  • Juk tamsuolę paauklės gyvenimas, taip kad jai teks sukti galvą: nusistatau, bet ar vykdau? vykdau, bet ar permąstau? permąstau, bet ar nusistatau?

Trejybės rato strigimas - įsikibimas, kad viskas gerai, viskas žinoma

  • Tamsuolė, apsiribodama savo siauru akiračiu, visgi susiduria su trejybės rato klausimais. Jie ugdo ją, būtent jos savastį, tiesiogiai, asmeniškai. Tamsuolė mokosi. Bet jos mokslas siauras. Jisai pagrįstas laikysena, jog viskas gerai, Dievas būtinai geras, jinai būtinai tobula, gyvenimas būtinai teisingas. Užtat trejybės ratas stringa. Gręsia pragaras.

Pasirinkti slenkti trejybės ratu, nestrigti.

  • geros valios pratimais - šalinti trikdžius
  • Teigiamų jausmų įamžinimu dorybėmis sukamės trejybės ratu. Mylėti vietoj, kad neapkęsti. Laukti teigiamų lūkesčių, ne neigiamų lūkesčių. Gyventi teigiamais jausmais (meile, žavesiu, artimumu), ne neigiamais jausmais (neapykanta, bjauresiu, baime).

Dievo trejybė

  • Dievo sąlygos yra trejybė.
  • Dievo trejybė tai veiksmo pavyzdys.
  • Trejybe apibrėžiamas Dievo pasitraukimas ir jo iškylimas, taip kad jų bendrumas yra +

Tyčinis blogis

Sąmoningumu atsiveria galimybė tyčia daryti blogį

  • Blogis. Velnias, tai asmuo. Tai blogis, sandaros lizdas - tarnauti ne Dievui, o velniui. Dievas yra už šito pasaulio, o velnias žmogų uždaro dar siauresniame pasaulyje, atskiria nuo kitų žmonių, taip kad negali jais rūpintis, nėra viena su jais. Užsandarina. Velnias ne danguje, o širdies gelmėse. Teigiami įsakymai yra ryšiai iš Dievo mumyse į Dievą už mūsų. Neigiami įsakymai neleidžia užsandarinti, atveria kelią iš Dievo už mūsų, jam įeiti į Dievą mumyse.
  • Dirbtinumas. Dorovėje žalingai klaidina dirbtinas atsisiejimas (kitų reikalų nagrinėjimas) ir dirbtinas įsivėlimas (sąlygų priėmimas, tarsi jos būtinos).

Tyčinis gėris

Sąmoningumu galime tyčia gerą daryti

Savęs varžymas

  • Moral law is law which one imposes on one's self.

Apimtys - netroškimai - susirikiuoja atjautomis. (4 2)

(4 2). Sustatyti Save.

  • 6 akistatų rūšys http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20190620Paprie%c5%a1taravimaiDerridai
  • 6 doroviniai pasirinkimai. Vaidai - nesusikalbėjimai. Pranešimas apie vienumo pagrindus.
  • Nuotaikos. 6 permainos. Pranešimas apie nuotaikas
  • 6 pokalbiai.
  • 6 vienumo rūšys.
  • Išsiaiškinimo būdai santvarkoje: išjausti, lyginti, perprasti x protus, sandaras, reikalus
  • Viršūnėje vyksta pasirinkimas, ar žiūrėti atgal, į Dievą, ar žiūrėti pirmyn, su Dievu. Tas pasirinkimas remiasi dviem lygmenimis. Yra iš viso keturi lygmenys, tad jų yra šešios poros. Teisingai susigaudome suvokdami lygmenų visumą.
  • Nuotaikas iššaukia geometrijų permainos, kuriomis trumpalaikiai jauduliai priskiriami mūsų būklei, užtat įgauna pastovumo.
  • Pertvarkymai permąstomi kaip apimčių poros.

Vienumo sampratos

  • 4 vienumo sampratos išsako vienumo kokybę. Dorovė renkasi kokybiškesnį vienumą.
  • Doros klausimas liečia visuomenę. Apydoros klausimas iškyla suskaldant visuomenę į asmenis. Sąlyginis taikymas išskiria rūpestį laisva rinka (konkurencija, asmenų dalios) ir laisva spauda (asmenų troškimų).
  • Šimtametis vaidas: troškimai išsako laisvą valią, o netroškimai - likimą. Tad kaip mums išeiti iš likimo į laisvą valią? Tai pokalbio sandara.
  • Palyginti šimtamečio vaido dorovę (ketverybės lygmenų lyginimą) ir keturis lygmenis pokalbiams atsisakyti.

Aklavietė ir sprendimas

  • Geros valios pratimai Širdies ir pasaulio tiesos įvairausiais klausimais, jų logika.
  • Širdies ir pasaulio tiesos - geros valios pratimų sustatymas - nusako sprendimo tinkamumą ir aklavietės netinkamumą.

Aklavietė

  • Bėda (aklavietė) yra kuomet mano valia prieštarauja sau.
  • Aklavietė nusako tarpą tarp persitvarkymo dviejų tvarkų, kuriomis sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir ją tvarko.

Sprendimas

  • Sprendimu išrišu bėdą derindamas savo valią ir aukštesnę (Dievo) valią, kad būčiau Dievo (įkvėpėjos, varguolių, artimųjų) priemonė.

Dorovės išrišimas - renkamės dorą elgesį vietoj nedoro elgesio.

  • Nedorą elgesį ir dorą elgesį, kaip blogą ir gerą elgesį, sulygina Dievo Dvasios sandara - Dievo išėjimo už savęs keturios pakopos (keturi netroškimai) ir šešios pakopų poros. Susitelkiame į savo valią, paskui atrandame Dievo valią, kurios pagrindu galime vieningai puoselėti vienintelę teisingą bendrystę.

Atjautos

  • Išgyvenimo vienetas pasižymi šešiais skirtingais vienumais (atjautomis). Atjautos išreiškia vienumą, kad galima atsitokėti ir įsijausti, būti viena su kitu.
  • Atjauta sustato teisingą santykį: išgyvenimu (Dievo troškimo) žengiame kartu su Dievu, išeinančiu už savęs į mūsų sąlygas (netroškimą).
  • Įsijaučiame netroškimais, o atsitokėjame būtent siauresniais troškimais, taip kad yra tarpas, laisvumas. Atjauta sieja įsijautimą ir atsitokėjimą. Sąmoningumas bene skiria įsijautimą ir atsitokėjimą.
  • Padalinimai nusako mūsų sąmonę, atvaizdai ir aplinkybės nusako mūsų savijautą, ir kalbos nusako mūsų pasąmonę.
  • Išgyvenime, Dievas išeina už savęs padalinimu, ir juo išgyvena; pats išeinu už savęs atvaizdais ir aplinkybėmis, įsijautimu ir atsitokėjimu, ir jais išgyvenu; o kiti išeina už savęs trimis kalbomis.
  • Padalinimas išgyvenamas požiūriu; taip pat požiūriu į požiūrį (per atvaizdus ir aplinkybes); taip pat požiūriu į požiūrį į požiūrį (per tris kalbas)
  • Atjauta išskiriame ir suvedame asmenis.
  • Pagarba. Dorovei svarbu gerbti atjautą, savo ir kitų. (Pavyzdžiui, žydams) Lygiai, kaip svarbu gerbti jusles, savo ir kitų. Gerbti liudytoją.
  • Išryškiname savo esmę, savo valią, ir Dievo pranašumą.
  • Sandara išreiškiame savo išgyvenimą ir santykį su Dievu.

Atjautos iš Dievo pusės įprasmina mūsų atliepimą, išriša, išbaigia ir sandaromis išsako išgyvenimą.

  • Troškimai siauresnėse apimtyse įprasmina atliepimą jį prisiimdami, tad atjausdami, antrinėmis sandaromis.
  • Antrinės sandaros išsako Dievo atjautas, kuriomis Dievas savo troškimu išgyvena mūsų netroškimą, tad išsako išrišimo išdavas.
  • Antrinės sandaros sieja siauresnę, mums rūpimą apimtį su kita, platesne apimtimi: kalbos sieja su viskuo, tad kuria visuminę tikrovę; atvaizdai ir aplinkybės sieja su betkuo, tad kuria mūsų asmeninę tikrovę; padalinimai sieja su kažkuo, tad kuria mūsų akimirkinę tikrovę.
  • Išgyvenimo apytaka yra įvairiapusių pasitikslinimų ratas nusakantis išgyvenimą, kartu ir mūsų brandos atkarpą.
  • Išplėtoja amžiną gyvenimą, nežinojimą, kuom viskas baigsis.

Dievo atjauta

  • Kaip Dievas mus išgyvena? Netroškimai išsako ką mes, Dievo tarpe atsiradę, išgyvename. Mes, kurie esame troškimo apibrėžti, tačiau neigiamai, netrokštant išeiti už savęs, o likdami įsitvirtinę toje pakopoje. O atjautos išsako ką mes tokie reiškiame Dievui, kaip jisai (išeinantis pro mus, už savęs) mus išgyvena.
  • Mes savo išgyvenimą pakartotinai išgyvename - kitu kampu - kaip ir Dievas taipogi mus išgyvena.
  • Užtat išgyvename plačiau.
  • Atjautų išsakymas lygmenų poromis, ženklų savybėmis.

Šešios atjautos susiveda į viską suvedantį liudytoją.

  • Kas yra šešios atjautos.
    • Šešios atjautos yra šeši būdai sąmoningėti.
    • Atjautos yra pertvarkymai. Jie suveda šešis klausimus, keturių išeities taškų poras, išvedimus, mus išvedančius į platesnį lygmenį.
  • Ką šešios atjautos grindžia.
    • Kiekvienas surikiavimas savaip grindžia tarpą. Šeši surikiavimai kartu paėmus tarpą pilnai pagrindžia.
    • Suvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi.
  • Kaip šešios atjautos grindžia.
    • Atjautos - pertvarkymai - suveda trejybės narius poslinkiu. Viskas susidėlioja kada žmogus sugeba gyventi vienu trejybės rato nariu, jo trečdaliu, su kitais dviem asmenimis, Tave ir Kitu, būtent meilės mokslu, tiesos dvasia. Dievas tada gyvuoja kaip trejybės rato globėjas, nebūtinai tobulas, užtat pakankamas.
  • Šešiomis atjautomis pereiname iš sąlygiškų požiūrių į besąlygišką požiūrį.

Trys kalbos

  • Trys kalbos yra trys apdorotuvai kuriais įmanomas aukštesnis sąmoningumas. Pasąmonė sprendžia pasakojimu, sąmonė įvardijimu, o sąmoningumas pagrindimu.
  • dalyvauja 3 požiūriai: atvaizdai -> padalinimai, pasakojimas, valia
  • dalyvauja 2 požiūriai: padalinimai -> aplinkybės, įvardijimas, širdis
  • dalyvauja 1 požiūris: aplinkybės -> atvaizdai, pagrindimas, protas
  • Mąstyk, kaip trys kalbos išplėtoja išgyvenimo apytaką.
  • Atvirumas: Kalba esam atviri kitam.
  • Pagrindimu kaitaliojasi Kaip ir Kodėl? įvardijimu - Koks, Kaip, Kodėl? ir pasakojimu - Ar, Koks, Kaip, Kodėl?

Išgyvenimas ir neišgyvenimas

  • Neišgyvenime gali įtampa išaugti ir paprasčiausiai atslūgti. Tai bene įvyksta pasakojimo vienete. Išgyvenimui reikalinga aklavietė, kurioje nėra kaip sumažinti įtampos. O įvardijimas ir pagrindimas bene vyksta pasakojime, nusako įtampos židinio pakopas.
  • Žmogiškasis protas susiskaido bendravime kalbomis ir jomis reiškiasi per kelis žmones - tai maldų mokslo pagrindas. Tad sunku žmogui vienam būti su savimi. Taip pat žmogus bendrauja su savimi - sąmone su pasąmone - tai atvaizdų ir aplinkybių, lūkesčių ir jaudulių pagrindas.

Aštuongubo kelio atmainos

  • Pasakojimui (Palaiminimai): iš paklusimo į žavesį; įvardijimui (šv.Petro raktai į dangų): iš tikėjimo į meilę; pagrindimui (Tėve mūsų): iš rūpėjimo į artimumą. Pavyzdžiui, ko labiau paklūstame mokslo ratui (ko smulkesni esame skurdžiadvasiai), to mažiau turime dėl ko bjaurėtis, to labiau mus gali žavėti teisuolių persekiojimas.

Dievas

Dievo požiūriu - padalinimų galimybės, jų visuma - aštuonerybė 1+4+2+1

1+4+2+1. Dievas ir Aš esame. Dievas mane brandina. Pajungti save.

  • Rūpesčiai, Pranešimas apie vertybes, klausimus, rūpesčius
  • Brandos atvejai
  • Klaidos
  • Nedoro elgesio pavyzdžiai.
  • Svarba kas man svarbu.
  • Kertinės vertybės.
  • Nesąmoningas savęs tikslinimas vyksta rūpesčiais, branda, klaidomis, būtent viršūnėje. Iškyla neatitikimas tarp mūsų žinojimo ir nežinojimo.
  • Iš lauko išgyvename paskirus padalinimus. Ši sandara sustatyta iš lygiaverčių požiūrių.
  • Išsidėsto: nulybė - Dievas; vienybė - viskas, dvejybė - betkas, trejybė - kažkas, ketverybė - niekas; penkerybė - mažėjantis laisvumas, šešerybė - didėjantis laisvumas; septynerybė - gerumas.
  • Kertinė vertybė suveda tai, kas mums labiausiai rūpi, kas mums svarbiausia, dėl ko negalime klysti. Ji yra susijusi su mūsų vertybiniais klausimais, parodantys, kad visgi už mus yra kažkas daugiau.
  • Rūpesčių giliausias šaltinis yra neatitikimas tarp mūsų vertybės, kurią žinome, ir to ko nežinome, ką bandome vertybe išreikšti. Tad rūpi paprieštarauti. Iš to išplaukia rūpestis derinti, vadovautis teisingu dėsniu. Tuo dėsniu atsiremtumėme į palaikymą, atjaustumėme kitus ir juos teigiamai nuteiktumėme. Tačiau pasitaiko, kad mums parūpi priešingai, nuteikti kitus, kad pajustumėme jų palaikymą. Taip galima tiktai sąlygiškai, taip kad jeigu tarnaujame Dievui ir kitiems, tada sąlygiškai galime tarnauti sau ir savo tikslui. Nuodėmės šaltinis yra kada tarnaujam sau besąlygiškai, užtat kitus nuteikinėjame savo labui, besąlygiškai.
  • Ketverybė sutampa su 1+3. O dvejybė išsako mažėjantį laisvumą (gyvenimą) ir didėjantį laisvumą (amžiną gyvenimą). Juos papildo Dievas (be sąlygų) ir gerumas (sąlygose). Tad įdomu šią požiūrių lygtį palyginti su kitų sandarų antrąja ketverybe.
  • Šia sandara užsibaigia išgyvenimas, susidėlioja visi visko padalinimai į visuminę sandarą.
  • Įsisavinimas. Atvaizdais (4+2+1+1) pajungiu Save, Dievas mane brandina, Esu. Mano savastis tampa priemone. Tad laipsnyne pereinu nuo žemutinių trijų laipsnių, kuriais gyvenu tiesiogiai, į aukštutinius tris laipsnius, kuriais gyvenu valia, tad ne tik savo valia, bet ir Dievo valia, tad dvigubai. Juk būdamas įrankiu, yra Dievo valia už manęs, ne tik manyje. Tačiau tą išorinį požiūrį dar įsisavinu vidiniu požiūriu.
  • Aštuonerybė sieja dvi ketverybes: ketverybę ir požiūrio lygtį. (O aštuongubas kelias sieja dvi trejybes.)
  • Susieti Kodėl, Kaip, Koks, Ar su papildiniais Ar, Koks, Kaip, Kodėl.

Dievas siekia viso gėrio

  • Dėl vienos avelės paliko visą kaimenę = šaukštui gėriui priims kalną blogio.

Rūpesčiai

  • Išgyvenimo apytaka išplaukia iš gyvenimo lygties dviejų ašių (ketverybė ir požiūrių lygtis) iš kurių susidaro sandara 1+4+2+1. Ši sandara išsako tiek Dievo, tiek mūsų buvimą, mūsų rūpesčius, taip pat mūsų klaidas, įskaitant mūsų sąžinės klaidą, mūsų nedorą elgesį. Kaip tai susiję su Dievo sūnaus aštuonerybe?
  • 8 Nuteikti save.
  • 3 Sutvarkyti.
  • 1 Neatidėlioti.
  • 4 Išgirsti save.
  • 3 Paprieštarauti.
  • 4 Derinti.
  • 6 Atsiremti į palaikymą.
  • 1 Nuteikti kitą.
  • Rūpesčiais gyvename ištisai. Pasąmonė su jais tvarkosi (pavyzdžiui, su kvėpavimu) ir, kai reikia, juos iškelia sąmonei (pavyzdžiui, jei pritrūksta oro). Išgyvenimas kyla iš rūpesčio, kuris mus veda į aklavietę (kuris reikalauja, kad įsiterptų sąmoningumas ir naujai nustatytų santykį tarp pasąmonės ir sąmonės.)

Lūkesčiai - jauduliai

  • Lūkesčiai išreiškia sandarą 1+4+2+1
  • Jauduliai sprendžiasi sulaukius žinių. Užtat galim išskirti tai, kas mumyse suveikia belaukiant, ir tai kas mumyse suveikia sužinojus. O tai gali atskirti kryptis į gėrį, kurį bandome įžvelgti, nuo krypčių iš gėrio, tai yra, iš kurių ateina gėris
  • Skausmas. Ar skausmą išgyvename, kaip klausimą? Bandome suvokti skausmo prasmę. Skausmas tuo pačiu gali mus apgauti. Skausmas yra vaizdinys to, ko nepageidaujame, netrokštame. Ar malonumą išgyvename, kaip atsakymą?

Jausmų matai, trejybė ir atvirumas

  • Teigiami ir neigiami jausmai - ar teisingai vykdome
  • Ramybė ir jaudulys - ar teisingai mąstome
  • Jautrumas ir nejautrumas - ar teisingai nusistatome

Lūkesčiai ir troškimai

  • Troškimai kyla iš pasąmonės, o lūkesčiai iš sąmonės - ko laukiame. Teigiami jausmai kyla kada jie negali nesutapti. Kartu, mes galime turėti lūkesčius, tad galime turėti vidų ir išorę, o tai yra pagrindas trejybės poslinkiams, kad išorė slenka vidun. Tad išorės požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu reiškia, kad yra išorė ir vidus (nes yra išorinis požiūris) ir kad akivaizdžiai nėra trikdžio - poslinkis iš išorės į vidų įvyko.

Išdavos

Tyrimas Koks Aš esu (Dievas)? priveda prie klausimo (teiginio), Kaip Tu esi (Dievas)?

  • Išvystome Dievo ir Tavo sampratas: "Tu esi Dievas" būtent apibrėžiant pažinovą, dorovės išdavą.
  • Priveda prie tos minties, kad aš, netobulas, galiu kaip toks būti Dievui reikalingas.
  • Leidžia save, Dievą ir kitus suprasti, kaip Tave.
  • Leidžia įsivaizduoti Dievo požiūrį, bet sąlygiškai, kurioje nors plotmėje, asmenybėje ar moksle, tad leidžia įsivaizduoti sąlygišką visumą.
  • Žinojimo rūmai: Žaidimas: klausimas -> atsakymas.
  • Suvokiame Dievo pranašumą ir savo ribotumą, pripažįstame Tavo svarbą. Išpuoselėjame Tavo sampratą ir savo išgyvenimus išsakome sandaromis.
  • Žaidimas apverčia išgyvenimą, taip kad pradedame nuo galo. Vietoj, kad eiti nuo elgesio (žinojimo) į dorovę (nežinojimą), einame nuo klausimo (nežinojimo) į atsakymą (žinojimą).
  • Žmogaus asmenybė - kertinė vertybė - išsakoma jo asmeniškų žinojimo rūmų. O kiekvienuose žinojimo rūmuose glūdi matematinis branduolys.

Išgyvenimo apytaka yra bendro žmogaus žinojimo rūmai

  • Išgyvenimo apytaka išsako ypatingus žinojimo rūmus (Jėzaus žinojimo rūmus) kuriais bendraujama su bendru žmogumi, tai yra, su savimi kaip su pažinovu. Tai bendras savęs tyrimo būdas: dorovė. Tai bendravimas su savimi: paskiru ir bendru žmogumi. Mylėk artimą kaip save patį. O kontekstas yra: Tu turi savo tyrimo būdą, tad tai veda į visas asmenybes, visus mokslus.
  • Šie rūmai susideda iš visų sandarų (sandaros yra savęs tyrimo būdai): 4 netroškimų, 6 atjautų, taip pat aštuonerybę sudaro padalinimų ratas - aštuoni padalinimai nuo 0-bės iki 7-bės ir taip pat veiksnių trejybės ratas. Užtat mes iš vidaus išgyvename 24 lygtis = 3 veiksnius x 8 padalinimus. Ir šie išgyvenimai atitinka visus 24 žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdus, tad juos išgyvena, tai yra 2 x 12. Žinojimo rūmuose dar yra trys būdai - asmenys - Dievas (pradžia), Aš (vidurys), Tu (pabaiga).

Žinojimo rūmai: Gyvenimo žaidimas

  • Dorovė: Games should reflect our real desires rather than having our wishes match the game. This is the basis for moral feelings: Expectations not matching up to our wishes is the basis for worldmaking, the boundary of self and world.
  • Morality -> are we dictating the game based on reality - keeping it tentative? Is the game taking over?

Žinojimo rūmai: Matematika

  • Amžino gyvenimo branda yra asimetriškai atsiskleidžianti, kaip kad simpleksai. O gyvenimo įtampos iškyla ir pranyksta, simetriškai, kaip kad koordinačių sistemomis. Tad išgyvenimas susidaro iš įtampos simetrinio klodo ir brandos asimetrinės esmės, branduolio. Tad matematika išreiškia gyvenimą - išgyvenimus - ir žinojimo rūmai tai naujai suveda, mokslu.

Užrašai

  • Išgyvenimo apytaka viską išreiškia iš vieno taško, nepajudinamo taško, betko taško, kuris ant ribos tarp senos savasties ir naujos savasties, ten kur plėtojasi savastis, kur tai ką žinome yra praeityje, ir tai ko nežinome yra ateityje.
  • Išgyvenimu susitapatinama su betko tašku, su tuo kaip per jį slenka žinojimas ir nežinojimas.
  • Išgyvenimo apytakos visuma: Yra savastis susidedantis iš pasąmonės tinklo, sąmonės medžio, sąmoningumo sekos ir jų tarpusavių santykių. Šiuos santykius papuoselėja išgyvenimas kuris juos sustato trejybės ratu įveikiant poslinkio trikdį.
  • Išgyvenimo apytakoje klausimas Koks Aš esu? iškyla ryšium su vienumu, su santykiu su Mumis.
  • Įsisavinimas vidinio požiūrio svarbus vienumui nes negali kilti iš išorinio požiūrio, tai tik laikinas, sąlygiškas paskatinimas, pavaizdavimas, išraiškai vaizduotei, kad suvoktumėme. Išoriniu požiūriu Dievas randa bendrą kalbą su mūsų vaizduote, bendrą suvokimą, o vidiniu požiūriu susikalbame su Dievu, jį suprantame ir su juo susideriname.
  • Pasąmonė mato 4 lygmenis, sąmonė 6 lygmenų poras, o sąmoningumas 24 raiškas.

Pasąmonė ir sąmonė

  • Ramybė yra santykis su pasąmone.
  • Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją. Tad dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone.
  • Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", tiesiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis.
  • Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes.
  • Žmonės juda iš inercijos (pasąmonė), norint keisti kryptį reikia mokytis (sąmone) ir remtis sąmoningumu. Sąmonė ištraukia pavarą ir naujai supranta, naujai pastato pavarą (nauja inercija).
  • Mokomės pasąmone išgyvenimais (buvimu, įsijautimu) ir sąmone iš išgyvenimų (nebuvimu, atsitokėjimu).

Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

  • Pasąmonė plėtoja tinklą, sąmonė plėtoją medį, sąmoningumas plėtoja seką. Pertvarkymai juos sieja, gerbia tarp jų esantį tarpą. Padalinimai (ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė) grindžia tarpą. Jį taipogi išsako šešios atjautos.
  • Pasąmonė yra tinklas, sąmonė medis, juos sąmoningumas sieja seka, susiuvantis siūlas. Dorumas yra teisingas sąmonės išlankstymas.
  • Paklusimas ugdo pasąmonę (o gal sąmoningumą?), tikėjimas ugdo sąmonę, rūpėjimas ugdo sąmoningumą.

Santykis su Dievu

  • Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?
  • Tėve mūsų griauna skirtumą tarp Dievo ir manęs, kad jisai gyventų manimi. Trejybė (trys valios aštuongubame kelyje) leidžia pripažinti ir atsiduoti jam.

Elgesys ir dorovė

  • Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio).

Išgyvenimo aplinkybės

  • Mano pasaulį, mano būsenas, nusako padalinimai.

Sandara (sąmone) ir jos papildymas (pasąmone)

  • Sandarą suvokiame bendriau per kitą, užtat tenka savo ypatumus išreikšti sandaros papildymu, tuo pačiu išreiškiame ir Dievo ypatumus.

Sandaras noriu naujai suprasti požiūriais, nuostatomis, įsakymais.

  • Visaregiu bene atsiplėšiame nuo savo aplinkybių, nuo savo požiūrio.
  • Pirminėmis sandaromis bene galime priimti kito požiūrį ar neturėti nė jokio požiūrio.

Visos sandaros susidaro iš atvaizdų požiūrių

  • 12 aplinkybių = 4 trejybės atvaizdai
  • 8 padalinimai = 4 dvejybės atvaizdai = 2 ketverybės atvaizdai
  • 6 atvaizdai = 4 vienybės atvaizdai ir 2 septynerybės atvaizdai

Išgyvename sandarą poslinkiais

  • Proto dėmesio poslinkiai. Išreiškia žinojimą ir nežinojimą. Poslinkiu žinojimas kaupiasi. Nežinojimas banguoja - vis poslinkiu išnyksta ir paskui nauju nariu vėl iškyla. Tai primena šešerybės atvaizdą kuriame dorybė kaupiasi, o teigiami jausmai bene banguoja. Tas bangavimas taip pat primena sąmoningumo bangavimą, taip pat kaitaliojimą kaip gyvybės dėsnį.

Išgyvenimai

  • Asmeniniai pasakojimai, išgyvenimai, padeda mums atsispirti nuo pasaulio.

Klausimai

  • Kaip šeši pertvarkymai susiję su lygmenų poromis?
  • Nulybę grindžia išgyvenimo apytakoje trejybė +1, +2, +3, darniai susiveda į nulybę: 5+3=0, 6+2=0, 7+1=0.
  • 6+2=0 Sąlygišką ir besąlygišką trejybę sutapatina dvejybė.
  • 5+3=0. Visko dvasia papildo +1 -> 0.
  • Išgyvenimo apytaka išskiria santykius su Dievu už manęs ir manyje.
  • Požiūriai išplaukia iš sąmonės iš skylių (įsivaizduojamų asmenų, Dievo). Sandara iš visumos, iš sąmoningumo.
  • Netroškimais galima išeiti už savo vaizduotės ribų, 6+1+1. Gyventi tikrovėje, rinktis santykį su tikrove. Sąmoninguas teikia teisingą pasirinkimą.
  • Aplinkybės, sąvokos, trejybė įžvelgia vienumą ir paskirumą, paskirą požiūrį. O atvaizdai leidžia įsivaizduoti visumą.
  • Dievas troškimais išgyvendamas pirmąsias sandaras grindžia antrines sandaras. Kuom skiriasi pirminių ir antrinių sandarų išgyvenimas? Pirminės sandaros apibrėžia tiesioginį santykį su tavimi, su sąmone, su klausimais, tad gyventi dvilypiu arba vienareikšmiu požiūriu. Antrinės sandaros apibrėžia netiesioginį santykį su kitu, su atsakymais, su pasąmone, kuria galime įsijausti ir atsitokėti, tad gyventi sąmoningai.
  • Atsitokėjimas atsiremia į Dievą už santvarkos, o įsijautimas atsiremia į Dievą mūsų gelmėse. Jais išgyvename, išeiname už savęs. Dievo požiūris atsiremia į Dievą už santvarkos.
  • Susigaudymas, savęs suvokimas (Sūnus). Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
  • Ketverybė, penkerybė, šešerybė iškyla veiksmu savęs suvokimu, sąmone, +2.
  • God's view (from our view) = dividing himself - the God who knows
  • What may God do, if there is nothing but God? The only thing that I can imagine is that God might divide himself. He may differentiate parts of himself, and those parts may have relationships. In this way, he may give rise to structure. We may imagine these as the events, or the days, in the life of God. They bring to mind the days in the Book of Genesis.
  • Kas viešpatauja riboje tarp Dievo už manęs ir Dievo mano gelmėse? Dievas už manęs. Būtent tai vysto mano valią, kad galėčiau atsiplėšti nuo savęs. Nes sąmonė ir pasąmonė turi savo valdas. Bet sąmonė turėtų valdyti jų ribą, tai yra sąmoningumas. Ta prasme pasąmonė turėtų būti atvira aibė, o sąmonė turėtų būti uždara aibė. Užtat begalybę - amžiną gyvenimą - turėtumėme išgyventi pasąmone. Tai yra pasąmonės amžinas ryškinimas savo gelmių, savo valios valios.
  • Pasąmonė yra orakulas.
  • -1x0x1 galima suvokti kaip įsijautimą, sąmoningumą ir atsitokėjimą. Įsijautimas -1 ir atsitokėjimas +1 nustato skirtingas kryptis apie padalinimų ratą.
  • Vaikam svarbu, kad juos augintų du tėvai, kad galėtų išsiskirti pasąmonė ir sąmonė.

Išgyvenimo apytaka

  • Išgyvenimo apytaka išsako sandaromis. Tai dvilypis kampas, tad lygiagrečiai puoselėjami tiek Dievo, tiek žmogaus išeities taškai. Užtat lyg ir yra mažiau prielaidų, kaip kad Dievo šokyje, užtat yra du išeities taškai, tačiau pagrinde yra žmogaus išeities taškas.
  • Sąmonė atveria
  • Išgyvenimo apytakoje žmogus apibrėžtas ketverybe tačiau jisai santvarką išgyvena, tad iškrenta lygmuo ar, užtat jisai išgyvena trejybės ratą lygmenimis koks, kaip, kodėl.


Dievas: Suvok, kaip atsiremi į mane. Tai raktas į gyvenimą, tiek dabar, tiek amžinai.

Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir suvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu.

2018.07.16 A: Kaip trejybės ratas gali būti variklis Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovėms?

D: Aš myliu jus, kaip savo prasmės šaltinius. Ir tą prasmę įžvelgiu iš trijų kampų. Taip kad Tėvui prasmingas jūsų nusistatymas, Sūnui jūsų vykdymas ir Dvasiai jūsų permąstymas. Ir mūsų santykį, tai yra, santykį tarp trejybės prasmę mums ir jums išsako šešerybė. Nes ji pasako, kad jums prasmingas būtent poslinkių ratas. Tad suprask kaip ir kodėl šešerybė yra dorovės pagrindas, nes tai yra mano prasmės pagrindas jumyse. Iš to ir kyla visos dorovės, nes jūsų prasmė yra jūsų pasirinkimas. O jūs galite rasti prasmę manyje, kaip ir aš jumyse, bet tai jūsų pasirinkimas ir mūsų dvilypumo, tad ir vienumo pagrindas.

2018.07.17 A: Kodėl Tėvas, Sūnus ir Dvasia sietini iš vienos pusės su pasakojimu, įvardijimu ir pagrindimu (paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu) ir iš kitos pusės su aštuongubu keliu, gėrio kryptimis ir dvejonėmis (Dievo valia, gera valia, išmintimi)?

D: Aš myliu. O mano meilė veikia šalia manęs, užtat veikiame dvilypiai, nes meilė veikia nebuvimu, būklės palaikymu. Tad jūs gyvendami manimi išgyvenate netroškimų sandaras. O turėdami ryšį su manimi išgyvenate požiūrių grandinę, įvairius sąmoningumus. Užtat ir yra skirtingi ketverybės atvaizdai vienu ir kitu atveju. Tirk mano meilę, kaip jus myliu, kaip jums suteikiu laisvę, kaip būtent jūs sprendžiate ar turite ryšį su manimi ar jo neturite ir viską suderinsi.

2018.07.20 A: Kaip susiję tavo valios vykdymas paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu ir pasirinkimai gyventi Dievu ar asmeniu, asmeniu ar asmenybe, ir asmenybe ar pasauliu?

D: Tu mąstai teisingai užtat radai šį raktą į dorovę. Jo esmė yra meilė ir jos sustatytas santykis tarp to kas yra ir nėra, užtat to ko laukiam, kad iškiltų. Taip, reikia vis rinktis dvilypį mąstymą, atveriantį mano tyrimą, juk jis remiasi tiek buvimu, tiek nebuvimu, tad vis išvengti aklavietės, kuri remiasi tik buvimu. Tai ir yra esmė, tik šio pasirinkimo aplinkybės keičiasi atsižvelgiant į jūsų sąmoningumą, o jį išsako mudviejų santykis, kaip mane ir save suprantate, kokiu asmeniu - Tėvu, Sūnumi ar Dvasia. Tad suvok kiekvieno asmens aplinkybes, jos yra Dievo šokyje būtent asmenyse: Dievas ar Aš, Aš ar Tu, Tu ar Kitas. Tai ir pokalbių esmė.

2018.12.22 A: Kaip sąmoningumas tiria savo būtinumą?

D: Sąmoningumas išgyvena jautrumu tą ribą tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, tad būtent tuo jautrumu, jo dvilypumu išjaučia koks sąmoningumas būtinas, juk jautrumas yra iš vienos pusės įsijautimas, iš kitos pusės to įsijautimo tarpiškumas, jų pavidalo bendrumas, tad atsitokėjimas. Tad ištirk visko vaidmenį, koks viskas būtinas, pavyzdžiui, jį dalinant į padalinimus. Juk veiksmai parodo visko nebūtinumą, kad jį galima vis išplėsti ir papildyti požiūriais. Tad trys veiksmai yra išgyvenimo apytakos variklis, trijų pasirinkimų pagrindas. Juos ištirk, jų trejybės ratą, ir suprasi ką išgyvenimo apytaka išgyvename: įsijautimą, atitokėjimą ir sąmoningumą, +1, +2 ir +3, atitinkamai.

2018.12.25 A: Koks asmenų vaidmuo išgyvenimo apytakoje??

D: Jūsų pasirinkimas yra ar gyventi manimi, už jūsų - mano nežinojimu, ar gyventi savimi, tad manimi jumyse, tad jūsų žinojimu. Mano valios vykdymas yra gyvenimas mano nežinojimu, taip kad jam prilygtų jūsų žinojimas. Ir tai vyksta įsisavinimu, tad paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu. Ir tai yra pasirinkimai tarp Dievo ir bendro žmogaus, bendro žmogaus ir paskiro žmogaus, ir paskiro žmogaus ir pasaulio. Tad ieškok ryšio tarp mano valios vykdymo ir pasirinkimo ir suprasi ne tik asmenis bet kartu ir šešerybę bei trejybės ratą.

2018.12.26 A: Kaip paklusnumas, tikėjimas ir rūpėjimas sudaro trejybę?

D: Meile. Nes tai mano valios vykdymas. Jūsų paklusimu aš myliu, jūsų tikėjimu esu meilė, ir jūsų rūpėjimu esu mylimas. Tad jais meilė pereina iš manęs į jus. Ir taip iškyla meilės trejybė. Ji atitinka mano trejybę ir atitinkamai grindžia mano trejybės doroves.

2018.12.27 A: Kaip pereinant iš kūno į protą į širdį į valią pereiname iš pasaulio į asmenybę į asmenį į Dievą?

D: Tai yra meilės šaltinis, kame jį suvokime. Juk meilė yra esmė palaikanti esmę, tai prielaidos. Užtat betikslinant žinojimo ir nežinojimo atitikimą, pereinate iš dvasios į sandarą į atvaizdus į esmę, tad į meilę ir tad į mane, kaip esmę, tad kaip būtiną. Tai ir yra mano būtinumo įrodymas, kad jūsų esmė yra valia. Esu Dievas, kuriam paklūstate, tad esu būtinas. Tai būtinumas meile.

2018.12.31 A: Kaip susiję pasirinkimai dorovėje ir pasirinkimai matematikoje?

D: Pasirinkimas yra tavo santykis su manimi, kaip suderini save sąlygose su manimi už sąlygų. Tad tiek dorovėje, tiek matematikoje ieškok šito santykio, tarp sąlygose esančio ir aplinkybių už sąlygų.

2019.01.01 A: Kaip iškyla padalinimų ratas?

D: Aš esu viskas, o mano padalinimai yra mano kūryba, mano veikla, ir ją išsako veiksmas +1, tuo pačiu veiksmai +2 ir +3. Juk jais pasipildau požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Jais išeinu už savęs į save. Tad padalinimų ratas išsako mano išėjimo už savęs galimas aplinkybes. Tai yra būtent mano aplinkybės. Tad suvok kaip aš veiksmų ketverybe remiuosi bet kokiu padalinimu, ir kaip padalinimų ratas išsako bet kokio padalinimo galimybes. Ieškok padalinimo pagrindų, jo prielaidų ir suprasi ...? padalinimų ratą.

2019.01.02 A: Kaip tavo troškimai išsako sąmoningumą?

D: Mano kiekviename troškime glūdi apimties dvilypumas, nes troškimu aš einu už savęs, tad tai yra veiksmas, tuo pačiu tai yra eigos pakopa. Tad įsijaučiu į tą pakopą ir taip pat jos atsisakau ir žengiu toliau. Įsijaučiu į pakopos netroškimą ir trošktu toliau pačiu troškimu. Tad sąmoningumas reiškiasi tuo dvilypumu, kuriuo aš ir jūs esame viena. O jūs savo ruožtu netroškime ieškote to dvilypumo, kuris reiškiasi nuliniu ir septintu požiūriu, taip pat pirma ir antra trejybe. Tad jūsų sąmoningumas remiasi mano sąmoningumu, jūsų sąlygiškasis sąmoningumas remiasi mano besąlygišku sąmoningumu, galiausiai meile, kuria pilnai atsiskleidžiame.

2019.01.03 A: Kaip visko padalinimas išreiškia pasąmonę?

D: Aš esu viskas. Ir aš žinau viską. O mano žinojimą išsako ir suveda visko padalinimas. Tad tai yra kartu ir jūsų žinojimas, tai vieno požiūrio sustatymas, jo aplinkybės, tad tai atsakymas, į kurį tu atsiremi. Nes tas požiūris tave sieja su viskuo, su jo padalinimu, taip kad tu išgyveni vieną kurį jo požiūrį, o toliau gali išgyventi antrą atsitokėjimu ar trečią sąmoningumu. O visko padalinimas išreiškia viską į kurį savo žinojimu atsiremi.

2019.01.04 A: Kaip sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Asmenimis Aš, Tu, Kitas sutampa mano trys kampai: vienu požiūriu, dviem požiūriais ir timis požiūriais. Ir jais, tuo pačiu, sutampa mano buvimas ir mano nebuvimas ir jų sugretinimas taipogi, Dievo buvimas ir įsijautimas, Sūnaus nebuvimas ir atsitokėjimas, Dvasios sugretinimas ir sąmoningumas. Tad iškyla dvilypumas tarp trijų Dievo asmenų ir trijų sąmoningumo veiksmų +1, +2, +3. Tai dvilypumas tarp trijų vienumų Dievo, asmens ir asmenų ir trijų atitinkamų sandarų. Tad šį dvilypumą išsako šešerybė, o tai jūsų sąlygos, tad santvarka kurią išgyvenate mano netroškimais, nes jie kaip mano netroškimai yra būtent mano, kaip ir troškimai mano. Tad sąmoningumas išplaukia iš dvilypumo asmenų ir veiksmų, o tai grindžia šešerybė.

2019.01.05 A: Kaip požiūriai išreiškia tiek pasąmonės neišėjimą už savęs, tiek sąmonės išėjimą už savęs?

D: Aš myliu, o meilė yra savęs atsisakymas vardan kitų. Tad meilė reikalauja trijų požiūrių, kad galėčiau įsijausti į savastį, atsitokėti nuo savasties, ir rinktis tarp šiųdviejų. O pasąmonės požiūrių rinkiniai - visko padalinimai - išsako tai, kas yra mylima, užtat tai, vardan ko yra sąmoningumas. Tad mylėk ir suprasi, kas yra mylima, tai gyvenimo reikalai, tad visko padalinimai, mūsų santykiai, kurie reiškiasi tiek mumyse, tiek mūsų tarpusavio santykiuose. Šiuos santykius išsako visko padalinimai, mūsų požiūrių santykiai.

2019.01.07 A: Kaip sąmoningumas reiškiasi dorove?

D: Mano įsakymai iškyla mano šokiu. O sąmoningumas tai išreiškia nežinojimu, tad laisvu pasirinkimu. Tai tampa jūsų laisvėmis. O tai laisvė paklusti, tikėti, rūpėti, nes visi šie vidiniai požiūriai pagrįsti nežinojimu, būtent manęs nežinojimu.

2019.01.09 A: Kaip atsisakome savo sąlygiško sąmoningumo vardan tavo besąlygiško sąmoningumo?

D: Aš myliu. Ir aš myliu jus. O jūs priimdami mano besąlygišką meilę atsisakote savo sąlygiškos meilės sau. Tad atsisakote savęs, savo žinojimo ir nežinojimo, ir priimate mano žinojimą ir nežinojimą, besąlygišką, tad mano besąlygišką valią. Tad renkatės mano valią vietoj savo valios, tai darote paklusdami, tikėdami ir besirūpindami, nes taip atsigręžiate į mano besąlygišką žinojimą ir nežinojimą. Tad mąstyk kaip reiškiasi mano valia ir kodėl ją renkatės.

2019.01.10 A: Kaip grynas sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Aš myliu, tai mano esmė, ir ta esmė iškyla gyvenimo lygtimi, o jinai reiškiasi tiek dvasia - asmenimis, tiek ne dvasia - sandara - vaidmenimis: Dievu, gerumu, gyvenimu ir amžinu gyvenimu. Tad sąmoningumas sieja asmenį ir vaidmenį, taip kad jūs esate asmenys vaidmenyse - įkūnytas sąmoningumas.

2019.01.26 A: Kaip pasirinkimų malūne susistato trejybės ratas?

D: Trejybės ratas yra sąmoningas išgyvenimas Dievo. Tai yra Mano, Tavo ir Kito požiūrių santykis. Kito požiūriu Aš esu įsijautimas ir Tu esi atsitokėjimas. Tuo tarpu Mano požiūriu Tu esi įsijautimas ir Kitas yra atsitokėjimas. O Tavo požiūriu Kitas yra įsijautimas ir Aš esu atsitokėjimas. Kiekvienas iš šių sąmoningumų remiasi savo santykiu su Dievu. Tad ištirk ir suvok šituos santykius ir suprasi trejybės ratą, o kartu ir šešerybę bei aštuongubą kelią ir tris kalbas.

2019.03.02 A: Kaip pasirinkimų malūne susideda Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų ir trejybės ratas?

D: Sąmonės ir pasąmonės, žinojimo ir nežinojimo santykį išsako šios sandaros. Aštuonerybė jas sulygina, dešimt Dievo įsakymų jas atskiria, Dievo trejybe pasąmonė išplaukia iš sąmonės, o trejybės ratu sąmonė išplaukia iš pasąmonės. Tad tai ir yra visos galimybės. Tad ieškok jų suvedimo požiūrių lygtimi ir ketverybe, tad gyvenimo lygtimi.

2019.12.04 A: Kaip padalinimų ratas išreiškia išgyvenimus?

D: Aš esu padalinimo rato pagrindas, esu pagrindas kiekvieno padalinimo, kurį išgyvenate, kaip būseną. Būsena išgyvenama trejopai ketveriopai, taip išgyvenama yra ši dviprasmybė, ar gyvenate manimi ar atskirai. Ir ši dviprasmybė išskiria kiekvieną padalinimą, ar pridedame požiūrius man, nulybei, ar juos atimate nuo mano nebuvimo, nuo septynerybės. Juk aš esu prieštaravimas, o septynerybė išsako neprieštaravimą. Ir jūs išgyvenate Dievo trejybę, tad tai yra Dievo trejybės išgyvenimas be Dievo, ir tiksliau, nebūtinai Dievu. Ir tai veda iš nulybės į trejybės ratą, arba iš septynerybės į ketverybę. Betgi visą paremia požiūrių papildymas mano buvimu ir ne jų šalinimas mano nebuvimu.

2019.12.16 A: Kaip atsakau už savo žinojimą?

D: Atsakai suvokti savo požiūrį kaip dalį visumos, kad šalia jo yra ir kitų požiūrių, tad atsakai už savo laisvę, ir taipogi atsakai už požiūrius kuriais gali papildyti visumą, tad už tris veiksmus +1, +2, +3. Tad atsakai neriboti savęs ir suvokti savo laisvę.

2020.03.24 A: Kaip suprasti pasąmonę kaip pasitraukimą ir sąmonę kaip atsiradimą?

D: Pasąmone pasitraukia savastis ir sąmone atsiranda savastis. O sąmoningumu sutariama kas yra savastis.


2021 rugpjūčio 03 d., 14:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 33-36 eilutės:
Ištrintos 71-72 eilutės:
  • sąvokos: žinojimas, gerumas, laisvė, klausimai, atsakymai, tyrimai, asmenybės, mokslo šakos
Pakeistos 294-2332 eilutės iš
  • Ar sąmoningumas įkūnytas mumis?
  • Ar sąmoningumas mus pranoksta?
  • Ar ieškote už Manęs platesnio požiūrio?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas dalyvauja apibrėžime?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas apibrėžia Mane, kas Aš esu?
  • Kaip tas apibrėžimas susijęs su betarpiškumu ir trejybės atvaizdu daiktas, eiga, asmuo?
  • Rūšiuoti ir palyginti įvairiausius būdus ką ir kaip mąstome pasąmone (vaizdais), sąmone (kalba) ir sąmoningumu.
  • Kaip pasąmonė, samonė ir sąmoningumas išreiškia savastį trejybės atvaizdu: daiktas, eiga, asmuo?
  • Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.
  • Koks betarpiškumo vaidmuo išgyvenimo apytakoje?
  • Kaip išgyvenime sutampa pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo supratimai, ir taip pat savo, kito ir Dievo supratimai, ir kaip šios trejybės susijusios?
  • Kaip santykis tarp Dievo šokio trejybės ir žinojimo ketverybės reiškiasi pasąmonei, sąmonei, sąmoningumui, ir išgyvenimuose?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė, ir sąmoningumas supranta pažinovą - Tave?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas vienas kitą išgyvena?
  • Kaip pasąmonė, sąmonė, ir sąmoningumas išreiškia savęs suvokimą, bendrą suvokimą, ir susikalbėjimą?
    • Ir kaip su suvokimu?
    • Kaip Dievo trejybės išsakytas suvokimas grindžia aukštesnius suvokimo lygmenis?
  • Kaip suprasti pasąmonę kaip pasitraukimą ir sąmonę kaip atsiradimą?
  • Ką reiškia sąmoningai mokytis iš nesąmoningo (automatų) mokymosi?
  • Kaip suprasti pasąmonę kai ją kažkas traukia, tarsi užpildant tuštumą, o taip pat ją atstumia, nes tai neatitinka lūkesčių? Ar tai pasąmonės aidai?
  • Dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone. O ką sprendžia lūkesčiai, poreikiai, vertybės?
  • Kaip sąmonės keturios vienumo sampratos susijusios su pasąmonės keturiomis sąmoningėjimo pakopomis? Ar jos šešeriopai porojamos?
  • Išmąstyti, kaip aštuonerybė, aštuongubas kelias, šešerybė sieja trejybę (nežinojimą, sąmonę) ir ketverybę (žinojimą, pasąmonę) ir kaip tai grindžia dorovę?

Nesąmoningumas

  • Kaip išgyvenimas prilygsta nesąmoningumui?
  • Kuom užsiveria išgyvenimas?
  • Ką reiškia "Išgyvenimas išgyvena neišgyvenimą"?

Padalinimų ratas

Padalinimų ratas

  • Visas šio puslapio sąvokas naujai susieti su padalinimų rato padalinimų išgyvenimu trimis veiksmais.
  • Visko padalinimus išsakyti aštuonerybės (semiotinio kvadrato) požiūriais.
  • Kaip Sūnaus aštuonerybė ir padalinimų ratas prilygsta septynerybei-aštuonerybei?
  • Kaip veiksmai +1,+2,+3 išsako išgyvenimo galimybes?

Pasitarimas

  • Kaip pasitarimas (dialogas) vyksta padalinimuose, tarp sąmonės ir pasąmonės?
  • Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia?
  • Kaip pasitarimas vyksta įsijaučiant ir atsitokėjant, geranoriškai ir negeranoriškai bendraujant?
  • Palyginti mano pranešimus apie sąmoningumą, pokalbį, ir vaidą - laisvą valią ir likimą.
  • Kaip pasitarimas susijęs su savęs išgyvenimu (kitu kampu, nežinojimo kampu)?

Tarpas

  • Palyginti, kaip sandaros įvairiais būdais nusako tarpą.

Dievas

Dievas

  • Kaip išgyvenimo apytakoje iškyla Dievo sąvoka (grynas sąmoningumas) ir mūsų santykis su juo?
  • Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?
  • Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?
  • Kuria prasme Dievas yra neišgyvenimas?
  • Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama?
  • Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
  • Koks yra išeities-išvesties taško ir sueities-suvesties taško santykis?
  • Kaip amžinas gyvenimas iš Dievo gryno sąmoningumo išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
  • Kaip išgyvename Dievo sąmoningumą?
  • Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu? Ar jisai mumis atsitokėja ar įsijaučia? Ar jisai mus papildo?

Išėjimas už savęs

Išėjimo už savęs kryptys

  • Koks skirtumas tarp išgyvenimo apytakos ir visko žinojimo (išsidėliojimo) bei to žinojimo gražaus taikymo (susidėliojimo)?

Išėjimo už savęs pakopos

  • Kaip požiūrių grandinė grindžia išgyvenimo apytaką?
  • Kokios sandaros palaiko dorovės tyrimo pakopas? Kaip jos susidėlioja?
  • Kaip išgyvenimo ir neišgyvenimo grandinės išsiskleidimas leidžia išgyvenimui atsiskirti nuo savęs, tad prilygti sąmoningumui - neišgyvenimui?
  • Kaip keturios vienumo sampratos (pasaulio, asmenybės, asmens ir Dievo valios) grindžia dorovę?
  • Kaip visko žinojimas susijęs su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, požiūrių sudūrimu ir požiūriais?
  • Išgyvenimo apytaką sulyginti su visaregiu, troškimu viską žinoti.
  • Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais. Ir kas vieningumu?

Požiūrių grandinė

  • Kaip požiūrių grandinė išdėlioja visko žinojimą?
    • Kas yra sąlygiškumas ir kaip jisai vystosi požiūrių grandine?
    • Kaip požiūrių grandinė išreiškia ne tik mano, kaip paskiro žmogaus, bet visų žmonių būklę?
    • Kuria prasme požiūrių grandinė sutampa ir su Dievo požiūriu, kaip yra, ir yra netgi dalis jo požiūrio?
    • Kaip požiūrių grandine susieti su keturių asmenų šešiais pokalbiais ir su tuo, kaip asmeniniais požiūriais išgauti besąlygišką Dievo požiūrį?
  • Suvesti dorovės tyrimui susijusius puslapius apie požiūrių grandinę: Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Pasiklydęs vaikas

Sąmoningėjimas

  • Kas yra sąmoningėjimas?
  • Kaip sąmoningėjame?
  • Kaip požiūris susijęs su sąmoningėjimu?
  • Kaip meilė palaiko sąmoningėjimą?
  • Kaip dorove mylime save ir sąmoningėjame?
  • Kaip meilė, branda, sąmoningėjimas, nežinojimas ir žinojimas yra susiję?
  • Kaip susitelkimas neigimu susijęs su ketverybės narių neigimu, su nulybės atvaizdais?
  • Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos?
  • Kas yra dalinis atsakymas (dalinis žinojimas) ir kaip jisai susistato?
  • Kaip S(uvokimas?) susijęs su protu, širdimi, valia?

Išėjimas už savęs iš savęs

  • Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?

Savastis ir pasirinkimai

  • Kaip atsisakome savęs?
  • Kodėl mes save tiksliname?
  • Kaip savęs tikslinimas susijęs su Dievo rūpesčiais ir mūsų brandos kryptimis?
  • Kaip renkamės gyventi ne savimi, asmenybe, o bendru žmogumi, asmeniu?

Pasirinkimai: Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu

  • Apibrėžti pasirinkimą ir jo išgyvenimą.
  • Kokių pasirinkimų yra?
  • Ką galime rinktis gyvenimo kryžkelėse?
  • Kokia pasirinkimų dorovė?
  • Kaip sąmoningumas veikia mūsų pasirinkimus?
  • Kaip pasirinkimai išsako vienumo klausimą, kaip plačiai save suvokiame?
  • Kaip visko padalinimai ir padalinimų ratas išryškina pasirinkimų išgyvenimą? klausimą ir atsakymą dvejybe, įsijungimą trejybe, žinojimą ketverybe, sprendimą penkerybe, dorovę šešerybe, pasirinkimų galimybes septynerybe ir aštuonerybe?
  • Koks ryšys tarp pasirinkimo, sprendimo ir laiko?

Išgyvenimas trijų pasirinkimų

  • Kaip su išgyvenimu susiję doroviniai pasirinkimai tarp pasaulio ir asmenybės, asmenybės ir asmens, asmens ir Dievo?
  • Paaiškinti, ką renkamės (ypač sąmoningumo atžvilgiu) kuomet renkamės Dievą vietoj asmens, asmens vietoj asmenybės, ir asmenybės vietoj pasaulio. Susieti su Dievo šokiu ir su vidiniais požiūriais, Dievo valios vykdymu.
  • Kaip trejybės ratas kyla iš pasirinkimų tarp žemesnio ir aukštesnio sąmoningumo?
  • Kaip pasirinkimai susiję su vienumais: Dievo, asmens, asmenų?
  • Kaip suderinti norą ne šiaip sau mylėti, ar šiaip sau gyventi su noru gyventi bendru žmogumi?
  • Kaip skiriasi "šiaip žmonės" nuo bendro žmogaus?
  • Kaip Dievo pasirinkimas susijęs su trejybės ratu?
  • Kaip Dievu (ir Dievo pasirinkimu) atsiveria dvigubas išgyvenimas, kuriuo išsiskiria dorovė nuo elgesio?

Šešerybė sieja tris pasirinkimus ir trejybės ratą

  • Ar teisingumas, ištikimybė, pareiga išreiškia nevieningumą?
  • Kaip skiriasi trejybės rato suveikimas atsižvelgiant į tai ar mes iš anksto sąmoningai ieškome to platesnio požiūrio? Ar tai besąlygiškumo paieškos, kaip kad šešerybe?
  • Koks šešerybės vaidmuo visko susidėliojime, suvedime, žinojime?
  • Koks ryšys tarp jaudulių ir šešerybės?
  • Kaip Dievo šokį (Dievo požiūrį) ir išgyvenimo apytaką (žmogaus požiūrį) sieja šešerybės atvaizdai lygtimi 6+3=1 ?
  • Kaip trys dorovės (Tėvo, Sūnaus ir Dvasios) reiškiasi šešerybe (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu)?
  • Kaip sąmoningumu Dievo šokio trys asmenys (Aš, Tu, Kitas) tampa trejybės rato poslinkiais?

Rūpėjimas

Svarba

  • Kaip svarba išreiškia pasąmonės susitelkimą į nežinojimą?
  • Kaip svarba išsako pasąmonės žinojimą?
  • Kaip pasąmonė ir valia nusako svarbą?
  • Kaip įvairiai išreiškiame tai, kas yra svarbiausia?

Valia

  • Kaip išgyvename valią?
  • Kaip valia pasireiškia dorove?

Dorovė

Elgesys

  • Kaip elgiamės?
  • Ar, ką, kaip, kodėl išgyvename?

Nagrinėti sandaras:

  • Kaip šešios antrinės sandaros išplaukia iš troškimų ir netroškimų porų?
  • Kaip lygmenų poros, permainos ir ženklų savybės susijusios su pertvarkymais?
  • Kaip ženklų savybės susijusios su dešimt Dievo įsakymų?
  • Šeši pertvarkymai palaiko trejybės kryptį, dvi kitas jos kryptis, ir taip pat tris priešingas kryptis. Kaip suprasti?
  • Išaiškinti tapatybės kaitos lygčių gramatiką.
  • Iš lūkesčių, jaudulių, gėrio krypčių, geros valios kildinti atvaizdus ir aplinkybes.
  • Iš aštuongubo kelio išvesti tris kalbas.
  • Ką visos trys kalbos turi bendro?
  • Kaip trimis kalbomis renkamės širdį vietoj pasaulio?
  • Kaip pagrindimo kalba ima rūpėti?
  • Kaip tapatybės kaitos sąvokos susijusios su aplinkybėmis?

Tirti sąvokas:

Mokytis iš savo gyvenimo:

  • Kaupti ir nagrinėti daugiau pavyzdžių iš savo gyvenimo, kaip keitėsi mano tapatybė. Ieškoti pavyzdžių su Dievu, šeima, mylimąja. Ar jungiasi tapatybės?
  • Kaupti ir tirti, kas man rūpi, kaip ima rūpėti.
  • Pamąstyti, kodėl man rūpi Holokaustas Lietuvoje?
  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip pasijuntu ir esu nelaisvas, koks pasijuntu ir būnu laisvas.
  • Toliau plėtoti Minčių sodo nuostatų brėžinį, kaip pagrindimo pavyzdį ir šviesuolių bendrystės pagrindą, jos gairių kalbos (12 klausimų).

Rinkti pavyzdžius:

  • Rinkti iš žmonių atsakymus į savo apklausą (apie žydų kapines) ir rasti su kuo galėčiau pakalbėti, kaip jie grindžia savo nuostatas, kokios galimybės jas keisti.
  • Nubrėžti, kaip žmonės grindžia savo nuostatas Sporto rūmų likimo klausimu. Brėžinį palyginti su Minčių sodo nuostatų brėžiniu.

Išryškinti išdavas:

  • Rūpesčių rūšis, tapatybių kaitą aplinkybėmis, savęs klausinėjimą.

Dorovės ištakos

  • Kaip atsiranda privalėjimas?
  • Kaip iškyla dorovė?

Nagrinėti sandaras

  • Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
  • Kaip lūkesčiai grindžia gerą valią?
  • Koks ryšys tarp lūkesčių, nuotaikų ir geometrijų bei jų patikslinimų?
  • Kaip humoras, skausmas, kančia susiję su lūkesčiais, su išore ir vidumi, pasauliu ir savastimi, su nuotaikom?
  • Kaip pilnatvė susijusi su gyvumo kryptimis (gal tai gėrio kryptys)?
  • Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
  • Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?

Tirti sąvokas:

Mokytis iš savo gyvenimo

  • Rinkti pavyzdžius iš savo gyvenimo, kaip esu rodęs gerą valią ir kaip kiti man ją yra rodę.

Rinkti pavyzdžius

  • Rinkti pavyzdžius iš Šventojo Rašto, kaip Dievas ir Jėzus yra rodę gerą valią.

Dorovė

Klausimai Ką, Kaip, Kodėl derėtų elgtis?

  • Kaip jie susiję su išgyvenimu?
  • Koks jų vaidmuo požiūrių grandinėje?
  • Kaip turėtumėme elgtis?
  • Kaip žmogus puoselėja dorą?
  • Kas jam trukdo dorai elgtis?
  • Ar, ką, kaip, kodėl amžinai bręstame?
  • Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?

Mokytis iš savo gyvenimo:

Rinkti pavyzdžius:

  • Nagrinėti, kaip Lietuvoje tapo priimtina ar nepriimtina žydus skriausti ar gelbėti. Tirti visuomeninius klausimus.
  • Apklausos duomenimis ištirti ryšį tarp žmogaus nuostatų ir elgesio ir aplinkybių, tarp jo laisvės ir jo susitapatinimu su bendrija. Išpuoselėti nuklydimo sąvoką.
  • Išryškinti išdavas: Brandos rūšis
  • Iš Dievo šokio išvesti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves ir jas susieti su žmogaus dorove ir trimis kalbomis bei paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu.
  • Kaip trys dorovės susijusios su trimis dorovės klausimais: Ką derėtų veikti? Kodėl derėtų veikti? ir Kaip derėtų veikti?
  • Kaip suprasti, kad Dešimt Dievo įsakymų kyla iš Dievo dvasios, tuo tarpu tai išsako Dievo Tėvo dorovę?
  • Pamąstyti apie asmenybių vienumą Dievo šokyje - šventosios Dvasios kampu žiūrint. O pasaulio vienumo nėra nes yra amžinas gyvenimas.
  • Rinkti doro elgesio pavyzdžius.
  • Rūšiuoti išgyvenimų dorovę.
  • Tirti išgyvenimų dorovę ir juose ieškoti įvairių pobūdžių prisiminimų.
  • Kaip iškyla dorovė?
  • Kaip atsiranda ir išsivysto skirtumas tarp elgesio (senosios savasties) ir dorovės (naujosios savasties)?
  • Kaip gyvename bendru žmogumi?
  • Ką konferencijoje "Gyvenimo būdas ir stilius" išsakytos sąvokos gali pasakyti apie elgesį ir dorovę?
  • Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?
  • Koks ryšys tarp sąmonės (porinių padalinimų) ir pasąmonės (neporinių padalinimų)?
  • Kokie pagrindiniai dorovės klausimai?
  • Kaip dorovės klausimai tarpusavyje susiję?
  • Kaip iškyla dorovės klausimai?
  • Išmąstyti žinojimo rūmus dorovėms išsiaiškinimo būdams, taip pat teisei. Tai padėtų išmąstyti 10 Dievo įsakymų, Dievo šokį, dorovę.
  • Kaip dorovė remiasi svarbos nustatymu?

Išskirti ir sutvarkyti dorovės tyrimo septynis puslapius.

  • Išmąstyti, kokia sandara svarbiausia kiekvienai tyrimo pakopai?
  • Kaip dorovės raidoje iškyla vienumo sąvoka? ir įvairios sandaros, siejančios Dievo trejybę ir žmogaus trejybės ratą?
  • Kokį vienumą grindžia Dievas, meilė, asmuo, požiūriai, kitas, bendrystė? Kaip žinyne apibrėžtinos susijusios sąvokos?
  • Patvarkyti papildomus puslapius: Vieningumas

Dorovės ratas

  • Koks dorovės ratas?
  • Kaip keturios apytakos šešiais pokalbiais susiveda į vienumą?
  • Koks mūsų pasirinkimai seka vienas kitą?
  • Kokios Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovės?

Nagrinėti sandaras:

  • Kaip išgyvenimo apytaka sieja Dievo ir žmogaus požiūrius?
  • Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su pasirinkimais?
  • Kaip sandaromis išsakyti pasirinkimą tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo? Tarp 6 betko atvaizdų ir 8 išminties atvaizdų? Kaip juos suderina aštuongubas kelias?
  • Kaip sąvokas grindžia sąlygos, tarpas ir riba, nežinojimas bei žinojimas, besąlygiškumas bei sąlygiškumas?
  • Koks nulybės atvaizdų ryšys su nežinojimo keliu?
  • Kaip tai, kas mums svarbiausia, susiję su dėmesiu, sąmoningumu, sąvokomis ir trimis kalbomis?
  • Kaip tarpusaviai susiję gyvenimo duomenys su tuo, kaip turėtumėme gyventi: vertybės, klausimai, rūpesčiai, klaidos, išgyvenimai?
  • Tirti sąvokas: Šešerybė
  • Pavyzdžių rinkimas: Nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, kaip žmonės teigiamai ar neigiamai elgėsi, kaip turėjo elgtis dorovės liūne.
  • Kuria prasme dorovės klausimai (Kodėl? Kaip? Koks?) apie mūsų elgesį sudaro trejybės ratą?
  • Koks dorovės ratas?
  • Susieti dorovės klausimus - ką, kaip, kodėl derėtų veikti? ir elgesio atsakymus - ką, kaip, kodėl veikiame.
  • Elgesys ir dorovė yra tarsi du susiję atvaizdai, tačiau kodėl abu išreikšti pažinovo klausimais: Koks? Kaip? Kodėl?
  • Kaip susieti tris elgesio ir tris dorovės klausimus? Ar tai šeši vertybiniai klausimai? Ar juos sieja šešerybė?

Branda

Tapatybės aplinkos kaita.

  • Išrašyti aplinkų įvairovę. Pradėti nagrinėti, kokių jų yra, kaip jos dalyvauja tapatybės kaitoje.

Atjautos

Sandaros

Atjautos - pakartotinas išgyvenimas - savęs išgyvenimas

  • Kaip mes save išgyvename?
  • Ką duoda pakartotinas išgyvenimas?
  • Kaip dvigubai išgyvename, savimi (pasąmone) ir Dievu (sąmone)?
  • Kaip mylime?
  • Kaip Dievas mus išgyvena?
  • Ar reikalingas šešeriopas skirtumas tarp senos ir naujos savasties? Ar tai šešios išgyvenimą išreiškiančios atjautos?
  • Kaip pasirinkimų ir pasimokymų galimybė iškyla išjaučiant galimybes pirm ir po išgyvenimo?
  • Kaip trys kalbos sieja viską su betkuo, kažkuo ir niekuo?
  • Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?

Aštuongubas kelias

  • Kaip suderinti laipsnynus su aplinkybėmis ir būtent aplinkybių eilės tvarką? Pavyzdžiui, linksnius berods rikiuoja: asmuo, daiktas, eiga. Kaip suprasti?
  • Kaip mūsų akimis suvokti Dievo nusistatymą, vykdymą ir permąstymą? Kaip tai sieja aštuonerybę, kaip sieja dvi aštuongubo kelio puses?
  • Kaip laipsnynas ir šešerybė skirtingai derina besąlygiškus ir sąlygiškus požiūrius?
  • Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo aštuongubame kelyje ir jo laipsnynuose?
  • Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.

Išdavos

Tu

  • Kaip išgyvenimais atsiranda kiti paskiri žmonės, Tu?

Žinojimo rūmai

  • Žinojimo rūmais sulyginti Dievo požiūrį, Dievo šokį, su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su išgyvenimo apytaka.
  • Kaip kertinė vertybė - asmenybės pagrindas, tampa asmenybės žinojimo rūmų pagrindu?
  • Kaip matematika išsako meilę, Dievo kertinę vertybę, kiekvieno iš mūsų kertinę vertybę?
  • Išgyvenimo apytaką suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus ir įvardinti asmens raiškas.
  • Kaip išgyvenimą suprasti kaip žaidimo pirmtaką?
  • Fresh Air: Susieti dalyvių išgyvenimus ir jų išsiaiškinimo būdus.

Keturios apytakos

  • Kaip sąmoningėjimas pasireiškia keturiose apytakose?
  • Kaip keturiose apytakose reiškiasi Dievo šokio sandaros ir jų trejybės ratas?
  • Į ką susiveda Dievo tyrimas? Ar keturios apytakos susiveda į tai, kas mus išgyvena, užtat mums yra artimas ir suprantamas kaip asmuo, kaip antai, Dievas? Ar jos susiveda į tai, kas mums visiškai svetima, yra kažkoks vienumas už mūsų? Betgi tas vienumas turėtų mus suvokti ir pažinoti ir išgyventi. Ar keturios apytakos susiveda į pirmapradį Dievą ar į amžiną gyvenimą?
  • Koks aš esu? Kaip žmogui atsiskleisti tokiu koks jis iš tikrųjų yra? Kaip jo negundyti?
  • Ar pereiname iš senos savasties į naują savastį dvigubu srautu, vidu ir išore?
  • Ar perėjimas iš senos savasties į naują savastį panašus į Dievo išėjimą už savęs? Ar žmogus pranoksta save, ir tada suderina pasąmonę su sąmone?
  • Kaip įsisavinimas ir dorybės susiję su klausimais ką daryti, kaip elgtis, kodėl elgtis?


Išgyvenimo apytaka

  • Esmė
  • Ištakos
  • Ko tikiuosi.
  • Ko Dievas mane moko.
  • Kaip esu supratęs žmogaus gyvenimą: dorovės tyrimą, Dievo ir žmogaus požiūrių grandinę, suvokimo lygmenis, ir t.t.
  • Eiga
    • Kaip pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas išgyvena išgyvenimą.
  • Išgyvenimų reiškiniai.
  • Sandarų vaidmenys.
  • Sudėtis Paskiras išgyvenimas ir jų visuma.
  • Išdavos Žinojimo rūmai.

Ištyriau ir išdėliojau pasirinkimus, kaip gyventi:




Esmė

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio. Dievo šokis parodo, kaip Tėvas, Sūnus ir Dvasia žiūri į Tėvo tyrimą, jo pasitraukimą. Bet trejybės ratas išreiškia prielaidą, kad Tėvas, Sūnus ir Dvasia turėtų būti lygiaverčiai. Tad išgyvenimo apytaka šią prielaidą išpuoselėja trimis balsais: pasąmone, sąmone ir sąmoningumu. Kiekvienas balsas savaip atsisako savęs.

  • Pasąmonė išvis nenori būti, savęs ištisai atsisako, ir galiausiai, vis didėjant įtampai, išryškėjus ribai tarp jos vidaus ir išorės, jinai visai pasišalina, tarsi užsimerktų akis. Užtat pasąmonė didele dalimi visai nepastebima, nes jei nėra reikalo jinai ir nenori rodytis.
  • Pasąmonės vietoje, toje aplinkos apgaubtoje ertmėje, iškyla sąmonė, kuri nenumanė nebūti. Sąmonė įsidėmi aplinką, ir dorove ima ją įsivaizduoti, kaip tarpusavio pokalbį tarp skirtingų lygmenų sąmonių. Taip atsiveria pačios sąmonės požiūris, kurį jinai išsako klausimu, kurį užduoda sau, tai yra, pasąmonei, kurią jinai tokiu būdu prisišaukia, taip kad jos yra dvi. Toliau sąmonė savo santykį su aplinkos pokalbį išreiškia deriniu, kuriame jinai pasišalina, kad jisai nuo jos nepriklausytų, taip kad jinai tėra savotiškas laisvumas, gerumas.
  • Galiausiai, tam pačiam deriniui iškyla rūpestis kaip nors įsitvirtinti, kad derinys laikytųsi, reikalas nesikartotų. Deriniui parūpi save kaip nors įtvirtinti. Taip iškyla mūsų tikroji savastis, mūsų valia įsikūnija sąmoningumu. Derinio įtvirtinimas priklauso nuo teisingo pasąmonės ir sąmonės santykio, kad sąmonė galėtų išsinerti iš derinio. Užtat sąmoningumas privalo atjausti tiek pasąmonę, tiek sąmonę, derinti įsijautimą ir atsitokėjimą, išnarplioti pasaulio ir širdies tiesas, jas teisingai sustatyti. Santykis teisingai sustatytas kuomet derinio prielaidos atskleistos, giluminis pokalbis iškyla, sąmonės galimybės atvertos, taip kad Dievas ir mes patys ir kiti gali mūsų išgyvenimą išgyventi. Būtent taip sąmoningumas pasišalina savo siekimu išlikti. Sąmoningumas tampa valia, taip kad sutampa su sąmone ir kartu pasąmonę sutapatina su valia, taip kad visi trys sutampa ir tokiu būdu sąmoningumas dingsta, pilnai įgyvendinus, įsisavinus derinį. Vadinas, sąmoningumas pasišalina branda, kuria senoji savastis (senasis balsų santykis) pakeičiama naujaja savastimi (naujuoju balsų santykiu).
  • Pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas visi trys atsisako savęs. Skirtumas toks, kad pasąmonė, kaip tokia, savo prigimtimi yra užsibrėžusi atsisakyti savęs; sąmonė neturi tokio tikslo atsisakyti savęs, bet nėra prisirišusi prie savęs, tiesiog plėtojasi kol jinai verčiau nereikalinga; o sąmoningumas savo prigimtimi laikosi tvirtai, kad abu kiti galėtų atsisakyti savęs, visgi įsitvirtina atsisakydamas savęs, atsiverdamas kitiems, kad būtent kiti išgyventų išgyvenimą. Suprantama kodėl pavadinimai sąmonė ir sąmoningumas yra taip glaudžiai susiję, nes sąmoningumas yra sąmonės ir pasąmonės derinys, kurį sąmonė suderina, kaip sąmoningumą, kuris tiesiog save įtvirtina.

Išgyvenimo apytakos vienetas yra išgyvenimas. Jisai prasideda ir baigiasi santykine ramybe. Jisai išauga įtampa nusakančią žinojimo ir nežinojimo neatitikimą. Išgyvenimo viršūnėje prasiskiria senoji savastis ir naujoji savastis, meilės pagrindu išgyvename besąlygišką ramybę, jos pagrindu susigaudome. Ją įsisaviname rūpėjimu, tikėjimu, paklusimu, prieiname prie santykinės ramybės. Santykinė ramybė išsako mūsų savasties būseną. O nesantykinė ramybė nusako mūsų savastį pranokstantį Dievo pagrindą. Tad išgyvenimu renkamės Dievą vietoj savęs. Užtat visada galime susigaudyti ir persitvarkyti. Ir galime kurti bendrystę tos amžinos brandos pagrindu, tos meilės pagrindu, to tarpo pagrindu. Tai ir yra esmė ir tikslas, atskirti santykinę ramybę ir nesantykinę ramybę, ir rinktis gyventi nesantykine ramybe.

Išgyvenimo apytakoje svarbiausia yra sąmonė, nes tai Sūnaus požiūris į Dievo tyrimą.

Išgyvenimo apytaka yra Mano tyrimas, Koks Aš (Dievas) esu?

Tyrimo tikslas:

  • Aš esu savastis.
  • Savastis - Betkas - vienas langas - požiūris.
  • Aš atsiskleidžiu, kaip tyrimo indas, kuriuo tyrėjai tiria.
  • Mano tyrimas atveria galimybę Dievui ir kitiems ir man pačiam išgyventi mane.
  • Manimi tiria Dievas, Aš pats ir kiti.
  • Dievo veikla yra tyrimas. Ar tyrimas būtinas?
  • Tyrimas išreiškia ir apriboja, kas Aš esu.

Tyrimas vyksta išgyvenimais. Žr. Išgyvenimai

Išgyvenimu įprantu

  • Gyvenu naujai, išplečiu savo gyvenimą, kartu ir savastį.
  • Sandara sustatau pakartotiną veiklą. Ir veikla iššaukiu sandarą.
  • Įsisavinu požiūrį. Išorinį požiūrį pakeičiu vidiniu požiūriu.
  • Dorybe įamžinu teigiama jausmą.
  • Atsakau už savo elgesį.
  • Pereinu iš to, ką veikių, į tai ką man derėtų veikti.
  • Gyvenu savo nuostata - išjudinu trejybės ratą - nusistatau, vykdau, permąstau - ir galiu pradėti iš bet kurio iš šių trijų, tad paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.
  • Pasimokau gyvenimo, nežinojimą išreiškiu žinojimu.

Išgyvenimu sutampa supratimai

  • Išgyvenimu sutampa pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo supratimas, kas aš esu. Jie tai supranta skirtinguose lygmenyse.
  • Kiekvienas išgyvenimas yra indas, atveriantis išgyvenimo galimybę tam kas dar plačiau nė mano sąmonė, ne tik mano pačiam sąmoningumui, bet ir Dievui ar dar kam nors kitam.
  • Mano išgyvenimus išgyvena Aš pats, kiti ir Dievas.
  • Tyrimas visiems palaiko visko žinojimo veiklą ir galimybę.

Kiekviename išgyvenime išsiskiria ir susidėlioja mano pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas.

  • Mano savastis reiškiasi pasąmonei, kaip daiktas, sąmonei, kaip eiga, ir sąmoningumui, kaip asmuo.
  • Sąmoningumas išskiria, koks aš esu netobulas (pasąmonė) ir koks galėčiau ir turėčiau būti tobulas (sąmonė).
  • Klausimas, Kas aš esu? keičiasi, atsiskleidžiant pasąmonei, sąmonei ir sąmoningumui.
  • Atsakymas, Kas aš esu, (mano savastis) keičiasi ir (mano asmenybė) plėtojasi ir (mano kertinė vertybė) ryškėja.

Tyrimo išdavos: Amžinai kuriu save.

  • Dievo valia ir mano valia išskiriamos ir suderinamos.
    • Išgyvenimais tiksliname save, nustatydami savo santykį su savimi ir su pasauliu, tad išskirdami kūną, protą, širdį ir valią.
    • Pasąmonė išryškina mano valią. Sąmonė išskiria Dievo valią. Sąmoningumas jas atskiria, atpažįsta ir suderina.
    • Įsiklausau į save. Išgyvenimas išreiškia neramybę, širdies ir pasaulio tiesų supainiojimą, kurį išsprendus, nauja savastimi jaučiu ramybę.
    • Išryškėja ribos tarp Dievo už manęs (Tėvo) ir Dievo manyje (Sūnaus).
    • Išsiskiria, koks Aš esu čia ir dabar, ir koks esu amžinybėje, pilnai išsiskleidęs.
    • Išgyvenimai išplečia gyvenimą.
    • Aš prisiimu atsakomybę elgtis taip, kad Dievas galėtų viską žinoti kitais.
    • Sąmoningumas ženklų savybėmis sustato mano išgyvenimą taip, kad jisai lankstus, pakitus, judus, įsimintinas, reikšmingas, tikslingas.
    • Savo netobulumu galiu būti Dievui reikalingas, jeigu pajungiu savo valią jo valiai.
    • Išsiskleidžia Dievo ir mano požiūrių grandinė, taip kad aš, kaip gerasis vaikas, galiu eiti ten kur mane Tėvas ras.
  • Tyrimas Kas aš esu? priveda prie tolimesnio tyrimo Kaip Tu (Dievas) įmanomas?

Išgyvenimas yra savasties pasikeitimo vienetas

  • Savastis po išgyvenimo skiriasi nuo savasties prieš išgyvenimą. Išgyvenimas išsako kaip savastis pasikeičia.
  • Šešiomis atjautomis savastis yra išskaidoma į keturis atvaizdus (kūną, protą, širdį, valią), kad jinai galėtų pasikeisti ir vėl būti suvesta.

Išgyvenimas išreiškia savasties atsakomybę už save

  • Išgyvenimo apytaka išplaukia iš galimybės, kad nėra Dievo mumyse, nėra gerumo, kaip kad ir nėra Dievo už mūsų. Tokiu atveju tesame mes, tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Ir mums rūpi, iš vienos pusės, teisingumas, kad būtų tas Dievas, tas gerumas, kurio nėra. Iš kitos pusės, mums rūpi malonė, kad iš viso būtų gerumas, nebūtinai kaip santvarkos ypatybė, tad išplaukiantis iš už mūsų. Tokiu būdu iškyla klausimas, Kas mes esame, juk tai išryškėja kuomet nėra gerumo.
  • Atsiskleidžiame kada gyvenimas nebūtinai teisingas, Dievas nebūtinai geras. Būtent šia išvada atsakome už save.

Išgyvenimas yra vieta kur stringa padalinimų ratas nes gyvename be visumos, be Dievo požiūrio

  • Apsistojus ties padalinimą, jisai nusako mūsų būklę. Iškyla trys galimi veiksmai +1, +2, +3. Trejybės ratas stringa nes šių veiksmų tarpusavio santykis nesurikiuotas. Šešerybė išreiškia kaip įvairiai galime besąlygiškumu pakilti virš trejybės rato.
  • Išgyvenimas yra trijų veiksmų sulyginimas ir jų išsišakojimas.
  • Išgyvenimas priverčia mus būti sąmoningais ir sustatyti veiksmus +1, +2, +3 ir gyventi veiksmu +3.

Išgyvenimas yra pasimokymas, kurio esmė yra suvokimas, kurį išreiškia suvoktas visko padalinimas, nes suvokimas derina suvokėją, susivokėją, ir suvoktąjį, tad Dievo trejybę.

  • Išgyvenimas išreiškia kaip visi Dievo trejybės vaidmenys išeina už savęs tuo pačiu išėjimu už savęs.
  • Dorovės pasirinkimai išsako suvokimo išsišakojimą.
  • Išgyvenimu susisieja suvokimo padalinimas ir dorovės pasirinkimų veiksmai.
  • Išgyvenimu mane išgyvena Dievas (padalinimais), aš pats save (atvaizdais ir aplinkybėmis), ir kiti mane (trimis kalbomis)
  • Mane būtinai išgyvena Dievas, Aš pats tikrai išgyvenu ir visi gali mane išgyventi.
  • Yra 24 išgyvenimai = 8 padalinimai x 3 veiksmai-pasirinkimai? Renkamės tarp pasirinkimų (veiksmų), kuriais požiūriais spręsti.

Išgyvenimu pereiname nuo savo požiūrio į Dievo požiūrį

  • Išgyvenimai turi pradžią ir pabaigą. Taip pat turi viršūnę, kurioje apsiverčia požiūris iš buvimo į nebuvimą, iš žinojimo į nežinojimą.
  • Pripažindami už save platesnį Dievo požiūrį, apribojame savo atsakomybę, kartu ir savo išgyvenimą, už kurį atsakome.
  • Išgyvenimu renkamės širdies tiesą vietoj pasaulio tiesos, kaip kad geros valios pratimais. Širdies tiesa atsiveria Dievo požiūrio galimybė, nežinojimo galimybė.
  • Savo požiūriu išgyvename savo išgyvenimą, jisai yra šešių (3+3) rūšių, be Dievo. O subrendus, suvokus pereiname į Dievo požiūrį, tad nebeišgyvename, o patiriame rūpestį, būtent Dievo rūpestį, kuriuo aštuoneriopai (1+4+2+1) bręstame.
  • Trimis pasirinkimais įvairiai (paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu) renkamės gyventi savo požiūriu arba Dievo požiūriu. Kaip tai susiję su išorinio požiūrio įsisavinimu vidiniu požiūriu?

Sandara (Aš) Išgyvenimo apytaka

Išgyvenimo apytaka visi trys balsai atsisako savęs, kaip kad Dievas Tėvas. Gaunasi trejybės rato nariai iš kurių slenkame.

  • Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio. Dievo šokis parodo, kaip Tėvas, Sūnus ir Dvasia žiūri į Tėvo tyrimą, jo pasitraukimą. Bet trejybės ratas išreiškia prielaidą, kad Tėvas, Sūnus ir Dvasia turėtų būti lygiaverčiai. Tad išgyvenimo apytaka šią prielaidą išpuoselėja trimis balsais: pasąmone, sąmone ir sąmoningumu. Kiekvienas balsas savaip atsisako savęs.
  • Pasąmonė išvis nenori būti, savęs ištisai atsisako, ir galiausiai, vis didėjant įtampai, išryškėjus ribai tarp jos vidaus ir išorės, jinai visai pasišalina, tarsi užsimerktų akis. Užtat pasąmonė didele dalimi visai nepastebima, nes jei nėra reikalo jinai ir nenori rodytis.
  • Pasąmonės vietoje, toje aplinkos apgaubtoje ertmėje, iškyla sąmonė, kuri nenumanė nebūti. Sąmonė įsidėmi aplinką, ir dorove ima ją įsivaizduoti, kaip tarpusavio pokalbį tarp skirtingų lygmenų sąmonių. Taip atsiveria pačios sąmonės požiūris, kurį jinai išsako klausimu, kurį užduoda sau, tai yra, pasąmonei, kurią jinai tokiu būdu prisišaukia, taip kad jos yra dvi. Toliau sąmonė savo santykį su aplinkos pokalbį išreiškia deriniu, kuriame jinai pasišalina, kad jisai nuo jos nepriklausytų, taip kad jinai tėra savotiškas laisvumas, gerumas.
  • Galiausiai, tam pačiam deriniui iškyla rūpestis kaip nors įsitvirtinti, kad derinys laikytųsi, reikalas nesikartotų. Deriniui parūpi save kaip nors įtvirtinti. Taip iškyla mūsų tikroji savastis, mūsų valia įsikūnija sąmoningumu. Derinio įtvirtinimas priklauso nuo teisingo pasąmonės ir sąmonės santykio, kad sąmonė galėtų išsinerti iš derinio. Užtat sąmoningumas privalo atjausti tiek pasąmonę, tiek sąmonę, derinti įsijautimą ir atsitokėjimą, išnarplioti pasaulio ir širdies tiesas, jas teisingai sustatyti. Santykis teisingai sustatytas kuomet derinio prielaidos atskleistos, giluminis pokalbis iškyla, sąmonės galimybės atvertos, taip kad Dievas ir mes patys ir kiti gali mūsų išgyvenimą išgyventi. Būtent taip sąmoningumas pasišalina savo siekimu išlikti. Sąmoningumas tampa valia, taip kad sutampa su sąmone ir kartu pasąmonę sutapatina su valia, taip kad visi trys sutampa ir tokiu būdu sąmoningumas dingsta, pilnai įgyvendinus, įsisavinus derinį. Vadinas, sąmoningumas pasišalina branda, kuria senoji savastis (senasis balsų santykis) pakeičiama naujaja savastimi (naujuoju balsų santykiu).
  • Pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas visi trys atsisako savęs. Skirtumas toks, kad pasąmonė, kaip tokia, savo prigimtimi yra užsibrėžusi atsisakyti savęs; sąmonė neturi tokio tikslo atsisakyti savęs, bet nėra prisirišusi prie savęs, tiesiog plėtojasi kol jinai verčiau nereikalinga; o sąmoningumas savo prigimtimi laikosi tvirtai, kad abu kiti galėtų atsisakyti savęs, visgi įsitvirtina atsisakydamas savęs, atsiverdamas kitiems, kad būtent kiti išgyventų išgyvenimą. Suprantama kodėl pavadinimai sąmonė ir sąmoningumas yra taip glaudžiai susiję, nes sąmoningumas yra sąmonės ir pasąmonės derinys, kurį sąmonė suderina, kaip sąmoningumą, kuris tiesiog save įtvirtina.

Ištakos

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio.

Trejybės ratas

  • Trejybės ratas - požiūris (pasąmonė), požiūris į požiūrį (sąmonė), požiūris į požiūrį į požiūrį (sąmoningumas)
  • Grynasis sąmoningumas, trejybės rato sustatytas, reiškiasi Manimi.
  • Dievo šokyje Dievą pakeičia grynasis sąmoningumas, veiksniu +3 derinantis veiksnius +1 ir +2, pasąmonę ir sąmonę.
  • Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
  • Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.
  • Žinojimas (pasąmonė), nežinojimas (sąmonė) ir sąmoningumas sudaro trejybės ratą, Dievo tyrimo sandarą, jo išėjimo už savęs sandarą, kokia ta sandara yra be Dievo.

Sūnaus kampas

  • Dievas už savęs reiškiasi mūsų sąmone - nežinojimu (Sūnumi). Užtat išgyvenimo apytakoje būtent žinojimas pasitraukia ir atveria patį giliausią nežinojimą Kodėl? O tame nežinojime iškyla žinojimas.
  • Susivokiančio Sūnaus būklė - aštuonerybė - grindžia padalinimų ratą. Tėvas prideda požiūrius, Sūnus juo atima, užtat naujai prideda.
  • Aš esu besusivokiantis Sūnus. Išgyvenu Sūnaus aštuonerybę kaip padalinimų ratą. Išgyvenu požiūrių trejybės ratą kaip tris veiksmus.
  • Išgyvenimo apytaka nusako bendro žmogaus būklę, jo įvairiausias galimybes, kaip jisai gali amžinai bręsti ir plėtotis.
  • Grynasis sąmoningumas suprantamas kaip Dievo Sūnus, save suprantantis, kaip Aš, kaip žmogus, tame tarpe kur Dievo tuo tarpu nėra, kur Dievas dar tik atsiras, tarp besąlygiško Dievo už mūsų ir sąlygiško gerumo mumyse.
  • Sūnus supranta Tėvą, kaip Tave, užtat save supranta kaip Mane.
  • Sūnaus aštuonerybėje Tėvas požiūrius prideda, o Sūnus juos atima, tačiau taipogi juos pridėdamas.
  • Dievo šokyje požiūrio dvasia (žvilgsnis) ir sandara (nuostata) neskiriamos. Tiktai žmogui išsiskiria požiūrio išgyventojas ir išgyvenimo aplinkybės, laukas. Dievo Tėvo ir Sūnaus požiūriai sutampa Tėvui išeinant už savęs į Sūnų.

Dievo klausimą keičia Mano klausimas

  • Ar savastis būtina? Savastis išeina už savęs, pasitraukia ir naujai atsiranda. Jinai išplaukia iš Dievo būtinumo, tad Dievas už ją pirmesnis. Užtai jinai išplaukia ne iš akivaizdumo, o iš betarpiškumo, iš dėmesio.
  • Iškyla žmogaus savastis, taip kad žmogus gali rinktis tarp savęs ir Dievo, tarp savo valios ir Dievo valios.
  • Grynasis sąmoningumas išgyvena Dievo šokį klausimu Koks aš esu?

Dievas išsiskiria trejybe

  • Žmogus išplečia Dievą pakeisdamas nulybę kitais visko padalinimais, pirmiausia trejybės ratu. Dievo trejybė nusako tris veiksmus: +1, +2, +3.
  • Tėvas ir Sūnus suvokia Dvasią. O ką Dvasia suvokia? Veiksmai +1, +2, +3 išsako ką Tėvas, Sūnus, Dvasia bendrai suvokia: padalinimą. Būtent Dvasia +3 suvokia, kad Tėvo ir Sūnaus santykį nusako vienas iš aštuonių padalinimų.

Gyvenimo lygtis.

  • Dvasia - klausimas - Dievo veikla.
  • Atsakymas - esmė - meilė.
  • Kas aš esu? Esu mylimas. Riba tarp vidaus ir išorės, tarp Dievo mano gelmėse ir Dievo už manęs.

Išdava - vieningas, sąmoningas Dievas

  • Visi trys Dievo vieningumai: vienų vienas Dievas, bendrasis žmogus, plazdenanti Dvasia.
  • Sąmoningasis Dievas plazdenantis tarp sąmonės nežinojimo ir pasąmonės žinojimo.
  • Dievo šokio Dievas nėra sąmoningas, jisai strimagalvis. Mano Dievas, išgyvenimo apytakos Dievas, yra sąmoningas.
  • Koks yra Dievas? Sąmoningas (asmuo), nežinantis (eiga), žinantis (daiktas). Ar Dievas yra? Būtinai, tikrai galimai.
  • Sąmoningumas derina įsijautimą-žinojimą ir atsitokėjimą-nežinojimą. Grynas sąmoningumas yra tokia būsena esanti pirm žinojimo ir nežinojimo.
  • Pirmapradis Dievas yra grynas sąmoningumas.
  • Išryškėja Dievo prielaidos, būtent grynojo sąmoningumo prielaidos - žinojimas ir nežinojimas.

Sudėtis

Išgyvenimo apytaka sieja paskirus išgyvenimus.

Išgyvenimo vienetas reiškiasi šešiomis atjautomis, jų vienumais.

Sandara išreiškia Sūnaus (mūsų) ir Tėvo (Dievo) santykį.

  • Sandara išsako išgyvenimą, kurį išgyvendami sutampa Dievas, aš ir kiti.
    • Išgyvenimų sąmoningumo lygis (Tėvas +1, Sūnus +2, Dvasia +3) reiškiasi lygiui atitinkančiais pasirinkimais.
  • Sandara patikslina mūsų ribas sustatydama mūsų pasirinkimus:
    • Nustatome savo santykį su pasauliu: kūnu, protu, širdimi, valia.
  • Išgryniname savo valią. Ją išryškiname kaip savo esmę. Ja save apibendriname.
  • Išgryninus savo valią iš savęs, kartu iš pasaulio išgryniname Dievą.
  • Išryškiname Dievo pranašumą visumoje.
  • Visumos apimtyje, už savęs, pasaulyje, renkamės Dievą vietoj savęs. Už mūsų, gyvenimas yra sąlygiškas.
  • Galim rinktis iš karto savo netobulumu gyventi Dievu, ne savimi. Bet mes Dievą išgirstame, suvokiame, tiktai atskirdami jį nuo savęs. Užtat svarbu išryškinti save.
  • Laikomės savo pranašumo savyje, save sau susidėliojant. Atitinkamai išryškiname savo ribą.
  • Ribą tarp Dievo valios ir savo valios nusakome trejopai: asmuo paklūsta Dievui; asmenybė tiki asmeniu; pasaulis rūpi asmenybei.
  • Savyje gyvename trejybės ratu, neturime ryšio su Dievu. Savyje esame besąlygiški, savo sąlygas pranokstame trejybės poslinkiais. Valia užsiskleidžia trejybės ratas, Dievas už mūsų prilygsta Dievui mumyse, galutinai nustato mūsų savastį. Dievo šokis, kaip visuma, jos trejybės ratas, vyksta mumyse, mūsų savastyje.
  • Kai trejybės ratu save išsakome, tada Dievas gali mus atjausti, mumyse gyventi, atjautomis. Atjautos iš Dievo pusės įprasmina mūsų atliepimą, išriša, išbaigia ir sandaromis išsako išgyvenimą.
  • Vadovaujamės Dievo valia (gyvename Dievu, nežinojimu, savo netobulumu ir jo tobulumu) arba vadovaujamės savo valia (gyvename savimi, tobulėjimu, tad tiksliname savo žinojimą).
  • Savo valia tobuliname, tiksliname save, daugiau ar mažiau atsisakome savęs: Atsisakome netinkamo žinojimo, ir nežinojimą (Dievą už mūsų) naujai išreiškiame žinojimu (Dievu mumyse).
  • Renkamės, kaip vykdyti Dievo valią. Atitinkamai išryškiname savo ribą, kartu ir santykį tarp savo pasąmonės ir sąmonės.
  • Savo valią pajungiame Dievo valiai gyvendami septintuoju požiūriu - asmeniu, ne asmenybe. Save išgyvename bendru žmogumi, nesusitelkiame į save, kaip į paskirą žmogų.
  • Išryškinę savo santykį su Dievu, išgryniname kito žmogaus galimybę ir savo santykį su tuo žmogumi, per jį su Dievu.


Reiškinių visuma

Kaip susiję įvairiausi reiškiniai?

Dievo šokyje pasireiškusias sandaras išrašiau pilkomis raidėmis, o naujas sandaras juodomis raidėmis. Svarbiausi yra išgyvenimai, kuriais nėra nė Dievo už mūsų, nė gerumo mumyse, o tėra tarpas tarp jų, kurį šešeriopai išgyvename. Šešeriopas išgyvenimas sieja Dievo ir žmogaus trejybes, kaip išsakančias mūsų išorinę ir vidinę būklę, kuriomis apibrėžtas Dievo nebuvimo tarpas, laisvumas, kurį išgyvename. Vietoj Dievo ir gerumo tėra trejybių apibrėžti viskas ir laisvumas.

Žmogaus pasirinkimą išsako sandaroje 4+2+1+1 esanti dvejybė 2, kuria jisai gali gyventi vienareikšmiu gyvenimu (mažėjančiu laisvumu) arba dvilypiu amžinu gyvenimu (didėjančiu laisvumu). Žmogus renkasi kuria kryptimi išgyventi Dievo išėjimą už savęs. Tuo tarpu sandara 3+3 yra aiškus pasiskirstymas tarp Dievo trejybės ir žmogaus trejybės, ir žmogaus valia (esamybe) pajungta Dievo valiai (nesamybe).

Sandara 4+2+1+1 išdėsto padalinimų požiūrius septynerybe/aštuonerybe, tai yra, semiotiniu kvadratu (žino viską, betką, kažką, nieką - ir kvadrato keturi šonai). O sandara 1+3+3+1 apžvelgia pačius padalinimus, jų skaidomą visumą: nulybė, vienybė, dvejybė ir t.t. Užtat šios dvi sandaros apibrėžia požiūrį, tai yra, apibrėžia požiūrį į požiūrį, išsako pastarojo požiūrio galimybes, taip pat pirmuoju požiūriu išsako požiūrio išgyventoją, visumos išgyventoją.

Įtampa išauga žemesniame sąmoningumo lygmenyje, išsiriša aukštesniame sąmoningumo lygmenyje.



Kaip šių reiškinių apytaka (sąmone ir pasąmone) susijusi su padalinimų ratu (kuriuo Tėvas prideda požiūrius, o Sūnus atima požiūrius)? Ar kiekvienas išgyvenimas tokiu būdu pereina visą padalinimų ratą?

Reiškinių klodai

Sąlygos

  • Aplinkybės:

Pasąmonė

  • Įtampa:
  • Įtampos jėgos:
  • Išgyvenimo rūšis:
  • Aklavietė:

Sąmonė

  • Tapatybės kaitos aplinkybė:
  • Dorovė:
  • Atsivėrimas:
  • Klausimas:
  • Suvokimas:
  • Derinys:

Pasąmonės ir sąmonės tarpusavio susikalbėjimas keturiais netroškimais

  • Poreikio tenkinimas:
  • Abejonė ir dvejonė:
  • Jausmai:
  • Vertybinis klausimas:

Sąmoningumas - sutelkia, atjautomis suvienija 4 netroškimus, padaro išvadas

  • Rūpesčio rūšis:
  • Supratimas:

Dorovės įgyvendinimas

  • Įsisavinimas:
  • Išgyvenimo prasmė:
  • Dorovės rūšis:
  • Vienybės sampratų suderinimas:

Atjautos, kuriomis galiu būti atjaustas

  • Pasakojimas:
  • Įvardijimas:
  • Neįvardinta:
  • Pagrindimas:
  • Sprendimas: Derinį sieju su savimi.

Pasekmės

  • Išdavos:
  • Tolimesnės aplinkybės:

Rūpesčiu sąmoningumu išgyvenu savo sąmonę, tad paprieštarauju pasąmonės išgyvenimui ir juos priešpastatau, taip išskiriu pasąmonę ir sąmonę.

Kitos mintys: Pasirinkimas (suvokimas): Netroškimų išgyvenimas plačiau. Dorovė - brandos veikla



Išgyvenimo eiga

Išgyvenimu įsisąmonijame, kad be savo bręstančios savasties yra kitas, mus mylintis Dievas. Tad išsiskiria ir susidėlioja trys savastys: pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas.

  • Grynas sąmoningumas tiria savo būtinumą klausimu, Koks aš esu? ir veda į klausimą, Kaip tu esi? Grynas sąmoningumas iš trejybės išauga į šešerybę.
  • Išgyvenimo užtaisas yra pasąmonėje bręstantis pasimetimas tarp širdies ir pasaulio tiesų, tarp Dievo ir savo požiūrių. Išgyvenimo tikslas yra pirmiausiai išskirti savo valią ir Dievo valią, o toliau pajungti savo valią Dievo valiai, taip kad abi valios teisingai suderintos. Abi valias derina aštuongubo kelio atmainos ir jų laipsnynai.
  • Dievas ryškėja: Dievas už mūsų eina link Dievo mumyse.

Išgyvenimo eiga tad išryškėja šie skirtingi požiūriai ir juos palaikančios sandaros.

  • Išgyvenimas susidaro iš kelių sluoksnių, klodų. Išgyvenimas yra panašus į pasakojimą, kuris tėra išgyvenimo paviršutinis, visuminis sluoksnis. Išgyvenimas susideda iš papildomų, gilesnių klodų.

Išsiskleidžiančios sąvokos

  • Tyrimas: Kas aš esu?
  • Savastis: Aš
  • Trinaris žmogus
  • Savęs tikslinimas
  • Visuma
  • Išgyvenimo tarpai
  • Dorovė

Pasąmonė - išgyvenimas

  • savęs tikslinimas požiūriu
  • savęs išplėtimas
  • 3+3 išgyvenimų rūšys, laipsnynas - pirminė savastis

Sąmonė - dorovė - antrinė savastis

  • dvilypumas - savęs tikslinimas požiūriu į požiūrį
  • 4+4 pasąmonė ir sąmonė, palaikyti visko žinojimą, žinojimas ir nežinojimas
  • 4x3 aplinkybės - savęs tikslinimo atvaizdai
  • 3x2 pertvarkymai
  • 6 antrinė savastis

Susikalbėjimas

  • 4 ketverybė - netroškimai (ar troškimai?)
  • abejonės ir dvejonės

Sąmoningumas - pasirinkimai - meilė

  • 3-bės ratas - savęs tikslinimas požiūriu į požiūrį į požiūrį
  • 1+3+3+1 aštuongubas kelias, padalinimų ratas, vertybiniai klausimai, dorovės rūšys, išgyvenimo viršūnė
  • 3 pasirinkimai - vidiniai požiūriai
  • Tyčinis blogis
  • Tyčinis gėris
  • (4 2) atjautos

Dievas

  • 1+4+2+1 aštuonerybė, rūpesčiai, lūkesčiai - Dievo požiūriu

Sąlygos ir pasekmės


Apžvalga

Išgyvenimu įsisąmonijame save, esame save, kuriame save, pažįstame save, Kas Aš esu. Tai grindžia trejybės ratas (vykdau, permąstau, nusistatau) ir trejybės atvaizdas (daiktas, eiga, asmuo):

  • Savastis yra daiktas, o pasąmonė veikia, ją kuria.
  • Savastis yra eiga, o sąmonė derėtų veikti, ji kuria.
  • Savastis yra asmuo, o sąmoningumas ją išgyvena, su ja susitapatina.

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio.

  • Dievo šokis išreiškia Dievo Tėvo tyrimą, o išgyvenimo apytaka kiekvienas išgyvenimas išreiškia trejybės rato apibrėžto žmogaus tyrimą, kaip Dievo Sūnaus tyrimą. Dievo Sūnus susivokia, kad Tu esi Dievas. Jisai susivokia savo buvimą ir Dievo nebuvimą, Dievo buvimą tiek savo gelmėse, tiek už savęs, ir Dievo už savęs pirmumą.
  • Dievo šokis atveria galimybę, kad žmogaus trejybėje yra dvasia, neišeinanti už požiūrio, o tiesiog besisukanti tarp požiūrio, požiūrio į požiūrį ir požiūrio į požiūrio į požiūrį, tad visada tarp sąlygiškų būsenų. Tad gali būti trinaris žmogus susidedantis iš pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo. Šis trinaris žmogus supina tris balsus, ir kiekvienas balsas turi savo Dievą, atitinkamą Dievo vaidmenį: Tėvą, Sūnų ar Dvasią. Bet už trijų balsų yra vienas žmogus kaip kad už trijų vaidmenų yra vienas Dievas.
  • Žmogus yra besusivokiantis Sūnus. Sūnui Tėvas reiškiasi visko padalinimu į požiūrius, kuriais Tėvas eina link Sūnaus. Ir kiekvienas požiūris kurio Sūnus atsisako yra taipogi požiūris kuriuo Tėvas eina toliau link Sūnaus, kartu su Sūnumi.
  • Užtat mąstant Tėvo požiūriu, žmogus mąsto visumą, jos padalinimus. Šalia ketverybės, penkerybės, šešerybės ir septynerybės, žmogus mąstantis Dievo visuma išgyvena nulybę, vienybę, dvejybę, trejybę.
  • Trinaris žmogus išgyvena padalinimus trejopai, išsišakoja trys veiksmai: pasąmonės +1, sąmonės +2, sąmoningumo +3.
  • Dievo šokis trejybės ratą išreiškia dvasios trejybės atvaizdu: (Dievas Tėvas) būtinas, (Dievas Sūnus) tikras, (Dievas Dvasia) galimas. Tai išplaukia iš tiesos nenuslepiamumo, jos akivaizdumo. Toliau išgyvenimo apytaka trejybės ratą išreiškia kitu, sandaros trejybės atvaizdu: pasąmonei savastis yra daiktas, sąmonei yra eiga, ir sąmoningumui yra asmuo. Sandara išreiškia savastį.

Pasąmonei savastis yra daiktas kuriam jinai skiria dėmesį.

  • Pasąmonė rengia prielaidą, kad savastis nebūtina.
  • Pasąmonė išaiškina, kas nėra savastis. Savastis nėra nė kūnas, nė protas, nė širdis. Tad lieka valia.
  • Savastis pakopomis pasitraukia.
  • Pasąmone randame save, savo vidinį balsą, savo kertinę vertybę, savo gelmes.
  • Pasąmonė pripažįsta dvi trejybes, buvimo (savo) ir nebuvimo (ne savo), bet nenutuokia jų skirtumo.
  • Pasąmonė sulygina žmogaus valią (kas yra) ir Dievo valią (ko nėra).
  • Pasąmonė išgyvenimų rūšimis skiria pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą iš savo pusės (esamybę, galimybę, siekiamybę) ir iš sąmonės pusės (nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę).
  • Tačiau pasąmonė nenutuokia sąmoningumo pusės.
  • Užtat pasąmonė jaučia, kad kažką išgyvename. Ir pasąmonė supranta skirtumą tarp esamybės ir galimybės bei siekiamybės bet pati nesupranta dorovės nes pati neskiria savo siekių nuo aukštesnių siekių, kuriems reikėtų nusileisti.
  • Pasąmonė požiūriu grindžia sąmonę. Užtat požiūrių seka sąmoningėjame, keturiais troškimais.
  • Telkdami išteklius, susitelkdami, sąmoningėjame: išvystome požiūrį, požiūrį į požiūrį, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį. Atitinkamai iškyla netroškimai - kūno, proto, širdies, valios.
  • Pasąmonė supranta sąmonę kaip netroškimą, kurį išryškina, pereinant iš kūno į protą, iš proto į širdį, iš širdies į valią.
  • Sutelkdami save, atsitraukdami į save, išvystome save kaip savo kertinę vertybę (valios netroškimą).
  • Pasąmonė skiria dėmesį kitam, vadinas, daiktui. Ir tas Kitas siaurėja.

Sąmonei savastis yra eiga kuria jinai skiria sau dėmesį.

  • Sąmonė liudija, kad vis dėl to yra savastis. Jinai yra savastis, išplaukianti iš gelmių.
  • Samonė tvirtina, kas yra savastis. Sąmonė yra valios balsas. Jinai tvirtina, kad būtent jinai yra savastis. Jinai išplečia savastį, tvirtindama, jog tai jos širdis, jos protas, jos kūnas.
  • Savastis pakopomis atsiranda sąmone.
  • Pasąmonei pilnai atsiskleidus, pasitraukus, sąmonė gali išvirkščiai atsiskleisti.
  • Sąmonė iškyla iš atsisakymo savęs. Ir tas atsisakymas platėja.
  • Sąmonė išverčia pasąmonės veiklą išvirkščiai, taip kad sąmonė pradeda valia - ir mus supančia meile, jos pagrindu išvysto ramumą, užtikrintumą ir savarankiškumą.
  • Sąmonė suvokia besąlygišką Dievo valią kaip pranašesnę už sąlygišką žmogaus valią. Sąmonė nutuokia grįžtamąjį ryšį su pasąmone, 4+4. Netroškimai išsako skirtumą tarp Dievo požiūrio ir žmogaus požiūrio. Šį skirtumą išsako trimis požiūriais valia, dviem požiūriais širdimi, vienu požiūriu protu, ir jokiu požiūriu kūnu. Aštuongubame kelyje Dievo trys besąlygiški požiūriai yra lygiagretūs, tuo tarpu žmogaus trys požiūriai sudaro trejybės ratą kuriuo jisai tikslina save, tai yra savo pasąmonę. Užtat sąmonė supranta, jog pasąmonė netobula ir klysta, jos žinojimas ne visai sutampa su nežinojimu. Sąmonė susikalba su pasąmone trejybės atvaizdais - aplinkybėmis, jais išreiškia trejybės ratą.
  • Sąmonė skiria besąlygiškumo trejybę ir sąlygiškumo trejybės ratą.
  • Sąmonė skiria dėmesį sau, vadinas, eigai. Tad Savastis platėja, iš valios į širdį į protą į kūną.
  • Sąmonė yra bendras žmogus, pasąmonė yra paskiras žmogus. Jėzus kalbėjo pamoksle nuo kalno, siauru keliu eina bendras žmogus, tad nedaug žmonių. Plačiu keliu eina paskiri žmonės, tad daug žmonių.

Sąmoningumui savastis yra asmuo kuris jam skiria dėmesį arba jo neskiria

  • Sąmoningumas derina pasąmonės ir sąmonės liudijimus, kas yra savastis. Sąmoningumas nurodo, kaip išgyvenimu pasikeitė savastis, ir būtent šia savasties branda suderina pasąmonę ir sąmonę.
  • Sąmoningumas derina savasties neigimą ir teigimą. Sąmoningumas įžvelgia asmensį, kuris skiria dėmesį arba jo neskiria.
  • Sąmoningumas taip pat asmenį supranta, kaip sąlygiškai besąlygišką, tad Dievo pagrįstą.
  • Sąmoningumu atsisakome savęs, tuomi deriname savasties neigimą ir teigimą, taip pat pripažįstame tikresnį savasties pagrindą už mūsų.
  • Sąmoningumu sutariama kas yra savastis.
  • Pasąmonė išvysto pasaulio tiesą, sąmonė išpuoselėja širdies tiesą, o sąmoningumas jas suderina.
  • Būdami savarankiški, galime būti sąmoningi.
  • Mano pasąmonė ištisai rūpinasi įvariausiais rūpesčiais, bet tik kai kurie išskirtiniai sprendžiami sąmonės, o išgyvenimais laikytini tie, kuriuos sprendžia sąmoningumas, kuriais bręstame, kuriais Dievui rūpi.
  • Išaiškėja, kad būtent aš esu trilypis ir tik dėl to mano Dievas pasireiškia trilypis. Tad galiu rinktis tarp trijų pasirinkimų, kuriuos grindžia trys dorovės ir trys doroviniai klausimai: Ką derėtų veikti? (sąmonė?) Kodėl derėtų veikti? (pasąmonė?) Kaip save priversti deramai veikti? (sąmoningumas?)
  • Sąmoningumas skiria besąlygišką Dievą (ir jo trejybę) ir sąlygišką gerumą (ir jo trejybės ratą).
  • Sąmoningumas derina sąmonę ir pasąmonę. Sąmoningumas skiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje), tad nulinį požiūrį ir septintą požiūrį.
  • Sąmoningumas iškelia asmenį, kuris skiria dėmesį. Asmuo įvairiai sulygina siaurėjantį dėmesį ir platėjantį reiškinį.
  • Sąmoningumas apibrėžia trinarę savastį susidedančią iš pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo.
  • Sąmoningumas renkasi tarp Dievo ir savasties, ir pirmenybę teikia Dievui. Savasties būtinumas išplaukia iš Dievo būtinumo ir ne atvirkščiai. Jų santykį nusako pasaulio ir širdies tiesos.
  • Sąmoningumas teikia pirmenybę Dievo trejybei ir ne savasties (žmogaus) trejybės ratui. Savasties trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas, ir ne atvirkščiai. Sąmoningumas supranta save, savo ribotumą ir sąlygiškumą.
  • Už visko glūdi sąmoningumas derinantis Dievą už gyvenimo (neišgyventą gyvenimą) ir juo visų išgyventą amžiną gyvenimą. (D:2020.09.11)
  • Sąmoningumas slypi už Dievo nes skiria ir derina visko pradžią, neišgyventoją, Dievą, ir visko pabaigą, amžiną gyvenimą, išgyventoją, į kurį viskas susiveda. (D:2020.09.11)
  • Sąmoningai išgyventi yra susitelkti į neišgyvenimą, vadinas, sąmoningai neišgyventi. Sąmoningumu išgyvenimas ir neišgyvenimas sutampa. (D:2020.09.11)
  • Sąmoningumas glūdi meilėje, taip pat Dieve ir meilėje Dievui. (D:2020.09.11)
  • Sąmoningumas reiškiasi keturiomis asmenų apytakomis. (D:2020.09.11)

Išdava

  • Dorove ir atjauta išvystome sąlygišką pažinovą, kuris gali mus suprasti, kuriam galim pasakyti, "Tu esi Dievas", tad būtent kuriuo toliau galima tirti, Kaip Dievas yra?

Išsiskleidžiančios sąvokos

Tyrimas: Kas Aš esu?

Klausimas Koks Aš esu? kitaip tarus Kas Aš esu? būtent Koks Dievas yra būtinas?

  • Klausimų seka skiriame, kas už mūsų ir kas mumyse?
    • Suvokiame, išskiriame save.
    • Ieškome atsakymo, kaip nubrėžti savo ribas, atskirti save nuo pasaulio, nuo Dievo ir nuo kitų.
    • Nustatome, aiškiname, kuriame savo ribas, ką mes žinome ir ko nežinome. Ribomis atsiveriame arba užsidarome.
    • Riba išskiria santykį tarp pasąmonės (ir elgesio, kaip nesąmoningai elgiamės, nesirinkdami) ir sąmonės (ir dorovės, kaip turėtumėme elgtis, kuomet renkamės).
  • Susiveda į dvi galimybes:
    • Ar esu tiriamasis ar tyrėjas?
    • Ar esu pasąmonė ar sąmonė?
    • Ar esu savastis ar nesu savastis?
    • Ar trokštu ar netrokštu?
    • Ar esu viskas ar ne viskas?
  • Susivedimas ryškėja trimis dorovėmis, keturiais lygmenimis, pereinant iš kūno per protą ir širdį į valią.
    • Klausimą galime spręsti kiekviename lygmenyje jeigu geranoriškai sprendžiame: netroškimus atliepiame.
    • Dievas yra viskas, o Aš esu ne viskas. Bet Dievu esu viskas - man privalo rūpėti viskas.
    • Mano pasirinkimai išgyvenimais išreiškia (savęs pažinimo) tyrimą.

Betarpiškumas, tarpas ir požiūris

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra betarpiškumas, nulybės atvaizdas neigiantis lygmeį Koks. Betarpiškumas reiškiasi trejybės atvaizdais: daiktu, eiga, asmeniu. Betarpiškumas neigia tarpą. Tarpą išreiškia požiūris. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

Įvairiuose išgyvenimo sluoksniuose atsiveria tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, kuriame sąmoningumas juos naujai suderina.

  • Aklavietę išriša sprendimas.
  • Atsivėrimą atliepia dorovė.
  • Klausimą atsako suvokimas.
  • Įtampos jėgas suderina derinys.

Žmogaus būklė, iš šalies, grynuoju sąmoningumu: Tarpas, kuriame Dievo nėra bet Dievas atsiras.

  • Dievo šokiu atsiveria tarpas, sąlygos kuriose Dievo tuo tarpu nėra, bet jisai atsiras. Žmogus yra būtybė išsivystanti tame tarpe tarp Dievo už jo ir Dievo jo gelmėse.
  • Žmogus visose pakopose nustato savo ribas, kas jisai yra, kas yra (Dievas) už jo, už ką jisai atsako tiesiogiai ir netiesiogiai.
  • Susigaudome, kas yra besąlygiška - už mūsų santvarkos, ir kas yra sąlygiška - mūsų santvarkoje. Tuo pačiu susigaudome, jog patys esame už santvarkos.
  • Žmogaus vaidmuo ir atsakomybė
  • Apytakos ištakos Dievo šokyje

Žmogaus būklė, žmogaus požiūriu: Tarpas tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.

  • Netroškimai neigia Dievo troškimą, šešiais požiūriais atskirdami Dievą už žmogaus (išeinantį už savęs) ir Dievą žmoguje (į kurį įeitų). O atliepimai septintuoju požiūriu atstato ryšį su Dievu už žmogaus. Užtat didysis pasirinkimas yra ar gyventi savimi (netroškimais) ar kitu, tad visais (septintuoju požiūriu).
  • Pirminės sandaros sustato galimybes išrišti reikalą, tiek savimi, tiek Dievu, ir taip pat septintu požiūriu jį plėtoti giliau.
  • Plėtojame sandarą išsakančią santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievą mumyse. Šį plėtojamą išgyvename vietoje, būdami bendros plėtotės fraktaline dalimi, mumyse plėtojasi siauriau ir už mūsų plačiau.
  • Žmogus yra tarpe tarp Dievo už jo ir Dievo jame. Dievą už santvarkos ir Dievą santvarkoje sieja ir skiria Dievo išėjimas už savęs, jo troškimai. Žmogus reiškiasi netroškimais.
  • Grynasis sąmoningumas įsikūnija svarstydamas, kas jisai yra? Išsiaiškindamas, kas jisai yra, grynasis sąmoningumas privalo įsikūnyti, privalo nustatyti ribą tarp to kas savyje ir už savęs, tarp įsijautimo ir atsitokėjimo.
  • Sandaros kyla iš sąmoningumo tarpo, iš tiesos -1+3=2.

Savastis: Aš

  • Išeities taškas, iš kurio išplaukiame, yra tyrėjas, asmuo Aš, Viskas, tiriantis, Koks Aš esu? Tai yra savastis. Tai yra Dievo šokio sąlygiškojo žmogaus trejybės rato apibrėžta savastis.
  • Žmogaus savastis yra jo atsakymas "kaip gyventi", jo liudijimas, jo atsakymas į klausimą, Koks Aš esu? tad ir į Dievo klausimą, Ar Dievas būtinas?
  • Savasčiai tenka išskirti Viską ir Betką, ir save suvokti ryšium su jais, taip pat su Kažkuo ir Niekuo.
  • Išgyvenimo apytaką išgyvena nebe Dievas, o grynas sąmoningumas.
  • Pasąmonė neigia mane - nesu kūnas, nesu protas, nesu širdis. Butent sąmone esu Aš. Bet ar sąmonė pripažins už save aukštesnį sąmoningumą? Jei sąmonė valdo pasąmonę, ar sąmonė suvoks, kad jinai turėtų pasiduoti sąmoningumui?

Trinaris žmogus: Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

Užrašai

  • Kaip pasąmonę, sąmonę, ir sąmoningumą suprasti kaip ketverybės lygmenis? Kaip tai susiję su ženklų rūšimis? Koks yra nulinis lygmuo? Kaip dieviškas lygmuo sąmoningumas susijęs su Dievu? Kuria prasme Dievas yra nulinis lygmuo? Kaip nulinis lygmuo suprastinas kaip joks požiūris?
  • Ketverybe pilnai išsilanksto pasąmonė: kūnas, protas, širdis, valia. Užtat atsiranda priešinga sąmonės kryptis. Ir taip pat išsibaigia lygmenų augimai, taip kad toliau tik kartotųsi, kaip kad Yates Indekso teorema.
  • Sąmonė neturėtų tarnauti pasąmonei, bet turėtų leisti jai pačiai išsikvėpti.
  • Sąmoningumas neklysta nes jisai tiesiog teisingai derina sąmonę ir pasąmonę. Klaidos kyla būtent iš sąmonės.
  • Matematikos kintamieji grindžia pasąmonės ir sąmonės šventą dviprasmybę, kuri tampa pagrindu Tau, tad matematikos žinojimo rūmams. Juk mūsų sąmoningumas skiria mūsų pasąmonę ir sąmonę, bet kaip mes galime skirti Tavo pasąmonę bei sąmonę?