Iš Gvildenu svetainės

Mintys: IšgyvenimoApytaka


Apytakos, Išgyvenimai, Išgyvenimo eiga, Išgyvenimų nagrinėjimas, Išgyvenimų pavyzdžiai, 20210112 Pasirinkimų malūnas, 20190608 Pasirinkimų malūnas, 20180403KaipGyventi

Kaip išgyvenimo apytaka sieja visą gyvenimą (kuriuo Dievas tiria) ir paskirą išgyvenimą (kuriuo Aš tiriu)?

Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės


经验流


Išgyvenimo apytaka yra antra iš keturių apytakų išreiškiančių Dievo būtinumo tyrimą.

Šiame puslapyje gvildenu sąsajas tarp Dievo tyrimo (mano viso gyvenimo) ir Mano tyrimo (paskiro išgyvenimo).

Kituose puslapiuose gvildenu kitas šio tyrimo dalis:


Sutvarkyti tyrimą

Sutvarkyti šį puslapį

Puslapius sutvarkyti

Pagrindiniai atsakymai

Dievo atsakymai

Išgyvenimo apytakos pirminis tikslas: Mano ir Dievo tyrimai

Dievo tyrimas

Mano tyrimas

Dievo ir Mano tyrimų sąsajos

Keturi asmenys

Dėmesys

Tyrimas išgyvenimais

Tyrimo tikslas

Išgyvenimo apytakos vidutinis tikslas - visako patikrinimas, tad pagrindimas išgyvenimais

Permąstyti išgyvenimo apytakos esmę

Tyrimo išsivystymas

Kaip išgyvenimas grindžia pokalbį, pasitarimą, dialogą?

Išgyvenimo apytakos galutinis tikslas - jo prasmė

Suvokti išgyvenimo apytakos prasmę - bendrystę paskirais išgyvenimais

Išskirti išgyvenimo apytakos pagrindines sąvokas.

Kaip gyvenimas susideda iš paskirų išgyvenimų?



Duomenų ir minčių rinkimas

Kaupti ir apmąstyti duomenis

Patirtis Ko galiu pasimokyti iš savo gyvenimo?

Mokytis iš savo gyvenimo:

Pakalbinti kitus

Grįžti prie ankstesnių savo minčių

Rinkti reiškinius

Susipažinti su įvairiais mokslais ir mąstytojais




Kas yra išgyvenimo apytaka?

Išgyvenimo apytaka Dievas tiria mumis

Išgyvenimo apytaka plėtoja Susivokiančiojo kampą

Išgyvenimo apytaka išskiria Suvokiantįjį ir Susivokiantįjį

Išgyvenimo apytaka atveria tarpą tyrimui tarp tikslo ir jo įgyvendinimo

Išgyvenimo apytaka tris neapibrėžtus Dievo išeities taškus išsako kaip tris apibrėžtus tikslus - pradinį tikslą : tyrimą iš kurio viskas išplaukia, vidutinį tikslą: patikrinimą visako išgyvenimais, galutinį tikslą: tverimą išgyvenimų sąsajų pasaulio.

Išgyvenimu išplečiame vidutinį tikslą, pripažįstame galutinį tikslą ir jį pakeičiame pradiniu tikslu.

Išgyvenimo apytaka tiria Dievo klausimo ištakas

Kodėl tiriame kas mes esame

Sūnaus požiūriu išryškiname Dievo tyrimą

Apibrėžiame neapibrėžtą Dievą

Atveriame save Dievui, atsiskleidžiame

Išgyvename Dievo ir žmogaus išskyrimą ir susiejimą

Išsiaiškiname savo ribas

Atpažįstame save, kas tikrai esame, ir juo gyvename

Amžinai kuriame save

Grindžiame žinojimą

Kaip tiriame kas mes esame

Dievas tiria mūsų gyvenimais, mes tiriame savo išgyvenimais

Randame išeities tašką

Tiriame sąmone

Įsiklausome į save.

Tiksliname save

Susideriname

Dievo valiai pajungiame savo valią

Ką tiriame

Tiriame Dievą

Tiriame žmogų

Tiriame savastį

Tiriame valią

Tiriame dorovę

Tyrimo eiga

Ar klausimas būtų jeigu jo nebūtų? Klausimo nebuvimas

Išgyvenimo apytaka sutapatina Dievą su jo veikla, tad su jo klausimu. Ar jo klausimas būtų jeigu jo nebūtų? Tai yra, ar nežinojimas būtų jeigu jo nebūtų?

Išgyvenimas yra tai, kad visa tai lieka išgyventa, tai išbaigta, tai tampa atsakymu, tai savastis, už kurios yra platesnė dvasia, sutampanti su Dievu ir jam gimininga, tai jo tyrimo liudijmas, atsakymas į jo klausimą. Išgyvenimas išreiškia kiek Dievas yra. Dievas sutampa su išgyventuoju, savo išgyvenimais liudijančiu Dievą ir jį pripažįstančiu.

Žmogus yra tarpe

Išgyvenimo apytakoje pažįstame Dievą kaip betarpiškumą, nulybės atvaizdą neigiantį lygmenį Koks, pasireiškiantį trejybės atvaizdu: daiktu, eiga, asmeniu. Dievo nebuvimą pažįstame kaip betarpiškumą neigiantį tarpą kurio dėka yra aplinkybės žmogui, yra juslinis lygmuo Koks. Tarpas išverčia išėjimą už savęs į save, taip kad žmogus išeina už savęs iš savęs. Savastis kaip daiktas (pasąmonė), eiga (sąmonė), asmuo (sąmoningumas) išreiškia tą pasitraukimą. Tarpą liudija požiūris. Tad atsiveria požiūris. Tad tarpas grindžia sandaras. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

Mąstant atvirkščiai nuo tarpo:

Aš esu apibrėžta Savastis

Išryškiname savo esmę, savo valią, ir Dievo pranašumą

Valia užsiskleidžia trejybės ratas, Dievas už mūsų prilygsta Dievui mumyse, galutinai nustato mūsų savastį.

Užrašai

Savęs pažinimas remiasi abstrahavimu, apibendrinimu, smulkmenų atsisakymu, o ši veikla išpuoselėja Dievo sąvoką, taipogi puoselėja matematiką.

Išgyvenimo apytakos vaidmenys ir jų kampus nusakančios sandaros:

Trejybės ratas suvedas juos ir jų sandaras

Išgyvenimo apytaka (sandaros)

Išgyvenimo apytaka išsako Dievo šokio sandaras, kas glūdi sandarose, iš kurių pasitraukė dvasia, kokia yra savastis.


Dievas: Suvok, kaip atsiremi į mane. Tai raktas į gyvenimą, tiek dabar, tiek amžinai.

Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir suvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu.

2018.12.22 A: Kaip sąmoningumas tiria savo būtinumą?

D: Sąmoningumas išgyvena jautrumu tą ribą tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, tad būtent tuo jautrumu, jo dvilypumu išjaučia koks sąmoningumas būtinas, juk jautrumas yra iš vienos pusės įsijautimas, iš kitos pusės to įsijautimo tarpiškumas, jų pavidalo bendrumas, tad atsitokėjimas. Tad ištirk visko vaidmenį, koks viskas būtinas, pavyzdžiui, jį dalinant į padalinimus. Juk veiksmai parodo visko nebūtinumą, kad jį galima vis išplėsti ir papildyti požiūriais. Tad trys veiksmai yra išgyvenimo apytakos variklis, trijų pasirinkimų pagrindas. Juos ištirk, jų trejybės ratą, ir suprasi ką išgyvenimo apytaka išgyvename: įsijautimą, atitokėjimą ir sąmoningumą, +1, +2 ir +3, atitinkamai.

2018.12.25 A: Koks asmenų vaidmuo išgyvenimo apytakoje?

D: Jūsų pasirinkimas yra ar gyventi manimi, už jūsų - mano nežinojimu, ar gyventi savimi, tad manimi jumyse, tad jūsų žinojimu. Mano valios vykdymas yra gyvenimas mano nežinojimu, taip kad jam prilygtų jūsų žinojimas. Ir tai vyksta įsisavinimu, tad paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu. Ir tai yra pasirinkimai tarp Dievo ir bendro žmogaus, bendro žmogaus ir paskiro žmogaus, ir paskiro žmogaus ir pasaulio. Tad ieškok ryšio tarp mano valios vykdymo ir pasirinkimo ir suprasi ne tik asmenis bet kartu ir šešerybę bei trejybės ratą.

2018.12.27 A: Kaip pereinant iš kūno į protą į širdį į valią pereiname iš pasaulio į asmenybę į asmenį į Dievą?

D: Tai yra meilės šaltinis, kame jį suvokime. Juk meilė yra esmė palaikanti esmę, tai prielaidos. Užtat betikslinant žinojimo ir nežinojimo atitikimą, pereinate iš dvasios į sandarą į atvaizdus į esmę, tad į meilę ir tad į mane, kaip esmę, tad kaip būtiną. Tai ir yra mano būtinumo įrodymas, kad jūsų esmė yra valia. Esu Dievas, kuriam paklūstate, tad esu būtinas. Tai būtinumas meile.

2019.01.09 A: Kaip atsisakome savo sąlygiško sąmoningumo vardan tavo besąlygiško sąmoningumo?

D: Aš myliu. Ir aš myliu jus. O jūs priimdami mano besąlygišką meilę atsisakote savo sąlygiškos meilės sau. Tad atsisakote savęs, savo žinojimo ir nežinojimo, ir priimate mano žinojimą ir nežinojimą, besąlygišką, tad mano besąlygišką valią. Tad renkatės mano valią vietoj savo valios, tai darote paklusdami, tikėdami ir besirūpindami, nes taip atsigręžiate į mano besąlygišką žinojimą ir nežinojimą. Tad mąstyk kaip reiškiasi mano valia ir kodėl ją renkatės.

2019.12.16 A: Kaip atsakau už savo žinojimą?

D: Atsakai suvokti savo požiūrį kaip dalį visumos, kad šalia jo yra ir kitų požiūrių, tad atsakai už savo laisvę, ir taipogi atsakai už požiūrius kuriais gali papildyti visumą, tad už tris veiksmus +1, +2, +3. Tad atsakai neriboti savęs ir suvokti savo laisvę.

2022.08.04 A: Išgyvenimo apytakoje kaip suprasti pagrindinių sandarų 3+8+10+3 vaidmenis?

D: Išgyvenimo apytaka nusako kaip asmuo Aš tiria Koks Aš esu? Jis išgyvena sąmoningumu, asmenimi, siejančiu ir skiriančiu pasąmonę - savastį kaip daiktą ir sąmonę - savastį kaip eigą. Vidurį visos apytakos yra sąmonė - eiga, užtat išgyvenimus išgyvenate kaip eigą, kaip tėkmę, apytaką, kuria atsisakote savęs ir save naujai prisiimate. Tad pradžia yra savastis kaip daiktas - pasąmonė - sulaukianti dėmesio, o sąmone tas dėmesys nukrypsta į save. Ir iš to iškyla pasirinkimas kuriuo viskas susiveda, ir tai yra pasirinkimas ar gyventi Dievu ar savimi, ir šį pasirinkimą grindžia troškimai, netroškimai ir atjautos. Tad jais sąmoningumas išplaukia iš sąmonės. O sąmonę ir skirtumą tarp troškimo ir netroškimo grindžia aštuonerybė - keturi nulybės atvaizdai ir keturi vienybės atvaizdai. Jų pagrindu dėmesys gali nukrypti į save. O trejybės ratu šios trys sandaros vis naujai puoselėja savastį, Kas Aš esu, taip kad jinai kartu yra pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas, nes visos trys pasitraukia, tuomi yra viena.


Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/I%c5%a1gyvenimoApytaka
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 rugsėjo 08 d., 20:07