Iš Gvildenu svetainės

Mintys: IšgyvenimoApytaka


Ką išgyvename išgyvenimo apytaka?

Suprasti kaip išgyvenimo apytaka palaiko tiek įsijautimą į vaizduotę, tiek atsiplėšimą nuo vaizduotės.

Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės


Išgyvenimo apytaka


Išgyvenimo apytaka yra antra iš keturių apytakų, išreiškiančių Dievo būtinumo tyrimą.


Darbai

Atrinkti ir išdėlioti svarbiausias mintis.

Susiję puslapiai

Ištakos

Elgesys ir dorovė

Gyvenimo patirtis ir pasirinkimai

Išgyvenimai

Sandaros

Netroškimai

Padalinimų ratas

Atjautos

Trys kalbos

Sutvarkyti susijusius puslapius, juose aprašyti atitinkamas sąvokas.

Tyrimo klausimai

Man rūpi išmąstyti išgyvenimo apytaką.

Perkelti

Požiūrių grandinė

Ketverybės lygmenys

Sąlygiškumas (ketverybė) ir besąlygiškumas (trejybė)

Ištakos

Dievo šokis

Dievo sąmoningumas - grynasis sąmoningumas

Tyrėjas

Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

Išgyvenimai

Išgyvenimo esmė

Tyrimas išgyvenimais

Gyvenimas susideda iš išgyvenimų

Išgyvenimų pavyzdžiai

Išgyvenimo sudėtis

Išgyvenimų reiškiniai

Išgyvenimo eiga

Išgyvenimo sluoksniai

Išgyvenimo rūšys

Vertybiniai klausimai.

Jausmai.

Deriniai

Elgesys ir dorovė

Klausimai Ką, Kaip, Kodėl derėtų elgtis?

Dievas

Dievas

Pakopos

Sąmoningėjimas

Svarba

Pasirinkimai

Savastis

Valia

Išėjimas už savęs iš savęs

Sąmonė

Dorovė

Tapatybės aplinkos kaita.

Aštuongubas kelias

Sąmonė ir pasąmonė

Sąmoningumas

Sąmoningumas

Keturi lygmenys

Pasirinkimai: Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu

Išgyvenimas trijų pasirinkimų

Šešerybė sieja tris pasirinkimus ir trejybės ratą

Tėvo, Sūnaus, Dvasios dorovės

Padalinimų ratas

Pasitarimas

Tarpas

Atjautos - pakartotinas išgyvenimas - savęs išgyvenimas

Lygmenų poros

Sąmonė (trejybė) ir pasąmonė (ketverybė)

Išdavos

Nesąmoningumas

Dievas

Žmonės

Žinojimo rūmai

Keturios apytakos



Svarbiausia

Dorovės žinojimo rūmai

Kaip dorovė remiasi svarbos nustatymu?

Suvesti dorovės tyrimui susijusius puslapius apie požiūrių grandinę.

Išskirti ir sutvarkyti tyrimo septynis puslapius.

Koks ryšys tarp padalinimų ir dorovės tyrimo septynių pakopų?

Tyrimo darbai

Visuminiai klausimai

Dievo šokis

Dievo šokio išdavos

Tirti sąvokas:

Žmogus

Elgesys

Nagrinėti sandaras:

Tirti sąvokas:

Mokytis iš savo gyvenimo:

Rinkti pavyzdžius:

Išryškinti išdavas:

Dorovės ištakos

Nagrinėti sandaras

Tirti sąvokas:

Mokytis iš savo gyvenimo

Rinkti pavyzdžius

Dorovė

Mokytis iš savo gyvenimo:

Rinkti pavyzdžius:

Išryškinti išdavas:

Dorovės ratas

Nagrinėti sandaras:

Tirti sąvokas:

Pavyzdžių rinkimas:

Viena

Išryškinti išdavas:

Tyrimais grįsti straipsnius ir pranešimus

Lavintis



Išgyvenimo apytaka

Ištyriau ir išdėliojau pasirinkimus, kaip gyventi:




Esmė

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio. Dievo šokis parodo, kaip Tėvas, Sūnus ir Dvasia žiūri į Tėvo tyrimą, jo pasitraukimą. Bet trejybės ratas išreiškia prielaidą, kad Tėvas, Sūnus ir Dvasia turėtų būti lygiaverčiai. Tad išgyvenimo apytaka šią prielaidą išpuoselėja trimis balsais: pasąmone, sąmone ir sąmoningumu. Kiekvienas balsas savaip atsisako savęs.

Išgyvenimo apytakoje svarbiausia yra sąmonė, nes tai Sūnaus požiūris į Dievo tyrimą.

Išgyvenimo apytaka yra Mano tyrimas, Koks Aš (Dievas) esu?

Tyrimo tikslas:

Tyrimas vyksta išgyvenimais. Žr. Išgyvenimai

Išgyvenimu įprantu

Išgyvenimu sutampa supratimai

Kiekviename išgyvenime išsiskiria ir susidėlioja mano pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas.

Tyrimo išdavos: Amžinai kuriu save.

Išgyvenimas yra savasties pasikeitimo vienetas

Išgyvenimas išreiškia savasties atsakomybę už save

Išgyvenimas yra vieta kur stringa padalinimų ratas nes gyvename be visumos, be Dievo požiūrio

Išgyvenimas yra pasimokymas, kurio esmė yra suvokimas, kurį išreiškia suvoktas visko padalinimas, nes suvokimas derina suvokėją, susivokėją, ir suvoktąjį, tad Dievo trejybę.

Išgyvenimu pereiname nuo savo požiūrio į Dievo požiūrį

Sandara (Aš) Išgyvenimo apytaka

Išgyvenimo apytaka visi trys balsai atsisako savęs, kaip kad Dievas Tėvas. Gaunasi trejybės rato nariai iš kurių slenkame.

Ištakos

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio.

Trejybės ratas

Sūnaus kampas

Dievo klausimą keičia Mano klausimas

Dievas išsiskiria trejybe

Gyvenimo lygtis.

Išdava - vieningas, sąmoningas Dievas

Sudėtis

Išgyvenimo apytaka sieja paskirus išgyvenimus.

Išgyvenimo vienetas reiškiasi šešiomis atjautomis, jų vienumais.

Sandara išreiškia Sūnaus (mūsų) ir Tėvo (Dievo) santykį.



Reiškinių visuma

Kaip susiję įvairiausi reiškiniai?

Dievo šokyje pasireiškusias sandaras išrašiau pilkomis raidėmis, o naujas sandaras juodomis raidėmis. Svarbiausi yra išgyvenimai, kuriais nėra nė Dievo už mūsų, nė gerumo mumyse, o tėra tarpas tarp jų, kurį šešeriopai išgyvename. Šešeriopas išgyvenimas sieja Dievo ir žmogaus trejybes, kaip išsakančias mūsų išorinę ir vidinę būklę, kuriomis apibrėžtas Dievo nebuvimo tarpas, laisvumas, kurį išgyvename. Vietoj Dievo ir gerumo tėra trejybių apibrėžti viskas ir laisvumas.

Žmogaus pasirinkimą išsako sandaroje 4+2+1+1 esanti dvejybė 2, kuria jisai gali gyventi vienareikšmiu gyvenimu (mažėjančiu laisvumu) arba dvilypiu amžinu gyvenimu (didėjančiu laisvumu). Žmogus renkasi kuria kryptimi išgyventi Dievo išėjimą už savęs. Tuo tarpu sandara 3+3 yra aiškus pasiskirstymas tarp Dievo trejybės ir žmogaus trejybės, ir žmogaus valia (esamybe) pajungta Dievo valiai (nesamybe).

Sandara 4+2+1+1 išdėsto padalinimų požiūrius septynerybe/aštuonerybe, tai yra, semiotiniu kvadratu (žino viską, betką, kažką, nieką - ir kvadrato keturi šonai). O sandara 1+3+3+1 apžvelgia pačius padalinimus, jų skaidomą visumą: nulybė, vienybė, dvejybė ir t.t. Užtat šios dvi sandaros apibrėžia požiūrį, tai yra, apibrėžia požiūrį į požiūrį, išsako pastarojo požiūrio galimybes, taip pat pirmuoju požiūriu išsako požiūrio išgyventoją, visumos išgyventoją.

Įtampa išauga žemesniame sąmoningumo lygmenyje, išsiriša aukštesniame sąmoningumo lygmenyje.



Kaip šių reiškinių apytaka (sąmone ir pasąmone) susijusi su padalinimų ratu (kuriuo Tėvas prideda požiūrius, o Sūnus atima požiūrius)? Ar kiekvienas išgyvenimas tokiu būdu pereina visą padalinimų ratą?

Reiškinių klodai

Sąlygos

Pasąmonė

Sąmonė

Pasąmonės ir sąmonės tarpusavio susikalbėjimas keturiais netroškimais

Sąmoningumas - sutelkia, atjautomis suvienija 4 netroškimus, padaro išvadas

Dorovės įgyvendinimas

Atjautos, kuriomis galiu būti atjaustas

Pasekmės

Rūpesčiu sąmoningumu išgyvenu savo sąmonę, tad paprieštarauju pasąmonės išgyvenimui ir juos priešpastatau, taip išskiriu pasąmonę ir sąmonę.

Kitos mintys: Pasirinkimas (suvokimas): Netroškimų išgyvenimas plačiau. Dorovė - brandos veikla



Išgyvenimo eiga

Išgyvenimu įsisąmonijame, kad be savo bręstančios savasties yra kitas, mus mylintis Dievas. Tad išsiskiria ir susidėlioja trys savastys: pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas.

Išgyvenimo eiga tad išryškėja šie skirtingi požiūriai ir juos palaikančios sandaros.


Išsiskleidžiančios sąvokos

Pasąmonė - išgyvenimas

Sąmonė - dorovė - antrinė savastis

Susikalbėjimas

Sąmoningumas - pasirinkimai - meilė

Dievas

Sąlygos ir pasekmės


Apžvalga

Išgyvenimu įsisąmonijame save, esame save, kuriame save, pažįstame save, Kas Aš esu. Tai grindžia trejybės ratas (vykdau, permąstau, nusistatau) ir trejybės atvaizdas (daiktas, eiga, asmuo):

Išgyvenimo apytaka išplaukia iš Dievo šokio.

Pasąmonei savastis yra daiktas kuriam jinai skiria dėmesį.

Sąmonei savastis yra eiga kuria jinai skiria sau dėmesį.

Sąmoningumui savastis yra asmuo kuris jam skiria dėmesį arba jo neskiria

Išdava

Išsiskleidžiančios sąvokos

Tyrimas: Kas Aš esu?

Klausimas Koks Aš esu? kitaip tarus Kas Aš esu? būtent Koks Dievas yra būtinas?

Betarpiškumas, tarpas ir požiūris

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra betarpiškumas, nulybės atvaizdas neigiantis lygmeį Koks. Betarpiškumas reiškiasi trejybės atvaizdais: daiktu, eiga, asmeniu. Betarpiškumas neigia tarpą. Tarpą išreiškia požiūris. Išgyvenimas susiderina tarpu. Mes susidarome iš savo tarpų.

Įvairiuose išgyvenimo sluoksniuose atsiveria tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, kuriame sąmoningumas juos naujai suderina.

Žmogaus būklė, iš šalies, grynuoju sąmoningumu: Tarpas, kuriame Dievo nėra bet Dievas atsiras.

Žmogaus būklė, žmogaus požiūriu: Tarpas tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.

Savastis: Aš

Trinaris žmogus: Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas

Užrašai

Trejybės rato raiškos suprastos naujose aplinkybėse, nebūtinai priskirtos Dievui

Šešerybės atvaizdai: įsisavinimas.

Sąmonės akimis

Sąmoningumo akimis. Ar pasąmonės akimis?

Valia bręsta sąmonės kryptimi:

Esu sąmoningumas (trečias balsas), sąmonė (antras balsas) ir pasąmonė (pirmas balsas), ir kūnas (joks balsas).

Tėvas, Sūnus, Dvasia

Dievo šokyje Tėvas yra nesąmoningas, strimagalvis. Sūnus yra sąmoningesnis, o Dvasia yra dar sąmoningesnė. Tai atsispindi išgyvenimo apytakoje.

Išgyvenimo apytaka (ir sąmonė, ir Sūnaus aštuonerybė) išverčia Dievo trejybę. Keturis lygmenis supranta taip:

Tad su kuo susieti Dvasią, Sūnų ir Tėvą? Ar suklydau tvirtindamas:

Žinojimas, nežinojimas, sąmoningumas

Išgyvenimo apytaka sutapatina Dievą su jo veikla, tad su jo klausimu. Ar jo klausimas būtų jeigu jo nebūtų? Tai yra, ar nežinojimas būtų jeigu jo nebūtų?

Išgyvenimas yra tai, kad visa tai lieka išgyventa, tai išbaigta, tai tampa atsakymu, tai savastis, už kurios yra platesnė dvasia, sutampanti su Dievu ir jam gimininga, tai jo tyrimo liudijmas, atsakymas į jo klausimą. Išgyvenimas išreiškia kiek Dievas yra. Dievas sutampa su išgyventuoju, savo išgyvenimais liudijančiu Dievą ir jį pripažįstančiu.

Asmenybė, asmuo, Dievas

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra nežinojimas.

Dievo tyrimas Išgyvenimo apytakoje

Trejopas savęs tyrimas

Santykis su savastimi

Dvejybės atvaizdas (teorija - pratika) išreiškia (neigimą - teigimą).

Tad kiekviename lygmenyje trejybės atvaizdą veikia šis dvejybės atvaizdas.

Kas aš esu? Trys balsai skirtingai supranta.

Išgyvenimo tikslas: sąmoningai ugdyti save.

Išgyvenime

Išgyvenimo supratimai

Pasąmonė

Sąmonė supranta dorovę: Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?

Išgyvenimu išsiskiria 3 lygiagretūs asmenys: ką derėtų daryti, kodėl derėtų, kaip save prisiversti.

Dorovės ratas sieja tris doroves:

Dorovė iškyla kai pirma klausiame, kaip derėtų elgtis, ir tik tada klausiame, kaip elgiamės. O su elgesiu yra atvirkščiai. Užtat dorovė iškyla sąmonei išvertus pasąmonę. Sąmoningumas suteikia pirmenybę dorovei.

Suvokimo lygmenys: Dorovės netroškimai: Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį

Suvokimo lygmenis išreiškia netroškimų atliepimų nulinis požiūris:

Sąmoningumas derina sąmonės ir pasąmonės priešingas kryptis

Kas keičiasi ir kas nesikeičia. Trejybės ratas.

Ką balsai supranta

Dievo ir žmogaus trejybių santykis

Sieja trejybes ir jas papildo

Reiškiasi sandaromis

Nežinojimas pasitraukia.

Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Trys veiksmai? Trejybės ratas? Amžinas gyvenimas.

Sandaros nusako asmenis, asmenys atkreipia balsus, balsai išjaučia sandaras. (Asmenys yra balsų Dievas.)

Tad nulybės atvaizdai skiriasi nuo troškimų. Troškimai yra Dievo savybės nes tai yra savasties sandaros, kurios atskiria Dievo bruožus nuo paties Dievo. Savastis šiuos bruožus turi atskirai, o Dievas juos turi visus kartu. Tad savastis skiria viską, betką, kažką, nieką, o Dievas jų neskiria.

Veiklos

Veiksmai

Papildo padalinimą

Sąmoningumas

Sąmoningumas: Vidiniai požiūriai

Tas pats trejybės ratas grindžia tris skirtingas doroves, kuriomis išgyvename bendrumą, pasipildome požiūriais.

Keturi pasakojimo įtampos balsai

Kitos mintys

Visuma

Visuma

Dorovė


Pasąmonė - išgyvenimas

Išgyvenimų rūšys. Pirminė savastis išgyvena 3+3 rūšių įtampą.

Išgyvenimais atsisakome savęs ir pakylame į aukštesnį, platesnį lygmenį. Kas aš esu?

Išgyvenimais, branda:

Laipsnynas

Poreikių tenkinimai

Savęs tikslinimas

Savęs tikslinimas: nežinojimą išsakyti žinojimu.

Tikslinti save - nežinojimą (Dievą už mūsų) išreikšti žinojimu (Dievu mumyse).

Savęs išplėtimas

Savęs išplėtimas

Atsisakymas savęs

Prisirišimas prie savęs

Laisvė ir atsakomybė

Sąmoningėjimas - siauriname, kas esame: Ketverybė - 4

4. Neigimu sutelkiame save.

Išteklių skirstymas.

Keturi lygmenys

Netroškimai

Keturios apimtys

Troškimai

Dievo sandara yra viskas, o visko atvaizdai yra troškimai. Troškimais Dievas išeina už savęs, tad už visko, į save. Jų vieningumas yra meilė, pilnas išėjimas už savęs.

Netroškimai prieštarauja troškimams, tad prieštarauja šiam išėjimui už savęs. Tad pirmiausiai tenka rinktis tarp troškimo ir netroškimo. Sąmoningumas renka troškimą. Tai pasirinkimas tarp nežinojimo ir žinojimo, tarp sąmonės ir pasąmonės.

Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.

Tačiau netgi renkantis netroškimą, galima rinktis platesnės ar mažesnės apimties netroškimą. Plačiausios apimties netroškimas yra netroškimas nieko, nes tuomet Dievas yra visiškai už santvarkos, tad netroškimas apima visą santvarką. Užtat kūniškas pasaulis yra plačiausias, už jį siauresnis yra protas, už jį siauresnė širdis, ir už ją siauresnė ir visų siauriausia yra valia. Nes atitinkamai Dievas platėja žengdamas už savęs į santvarką. Tad gyvendami valia mes visiškai susitelkiame.

Šie netroškimų pasirinkimai yra tarpiniai, užtat jų yra trys: Ar ar Koks? Koks ar Kaip? Kaip ar Kodėl? Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą, tad nors sąlygiškai palaikydami Dievo išėjimą už savęs. Tai yra dorovės pagrindai.

Netroškimai

Ką ir kaip. Sąmoningėjimas - kur kreipiame dėmesį

Sąmoningėjimas: Yra ar nėra ryšys su Dievu. Renkamės, jei gyventi savimi, ar gyventi neribotai ar ribotai?

Abejonės ir dvejonės - kuriuos mano išgyvenimai išreiškia:

Dvejonės skiria Dievą, asmenį, asmenybę, pasaulį.


Sąmonė - dorovė - antrinė savastis

Sąmonė puoselėja pasąmonei priešingą kryptį.

Pasąmonė mus neramina, valia išsprendžia - sąmonė randa ramybę 4+4

4+4. Patikslinti Save, gyventi bendrystėje.

Palaikyti visko žinojimą

Žinojimas ir nežinojimas

Kaip įtikinti pasąmonę

Aplinkybėmis naujai dėliojasi savastis 4x3

4x3. Išplėsti Save. Sena Savastis - meilė - nauja Savastis.

Trejybės atvaizdai

Kalbos remiasi pertvarkymais 3x2

Pertvarkymai

Ko skaitlingesnė pirminė tvarka, to ryškiau ją valdo antrinė tvarka. Šiuos du pertvarkymas papildo keturi pertvarkymai susiję su seka:

Juos sieja semiotinis kvadratas, septynerybė.

Sąmonės klausimai pertvarko pasąmonės atsakymus

Šešerybės (6, dorovė, atsakomybė): Antrinė savastis (sąmonė) skiria sąlygišką buvimą ir nesąlygišką nebuvimą.

Besąlygiškumo ir sąlygiškumo santykis

Šešerybė sulygina kaip elgiamės ir kaip derėtumėme elgtis.

Platesnis supratimas

Trejybė ir šešerybė

Sandara

Šešerybės atvaizdai:

Atsakomybė

Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu

Polinkis - vidinis požiūris

Vidinė būklė

Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas

Teigiami jausmai nubrėžia sandaros ribas

Dievo valios vykdymas vidiniais požiūriais išsako žmogaus ribas

Atsivėrimas ir dorovė

Branda


Sąmoningumas - pasirinkimai - meilė

Atsivėrimu susidvejiname - sąmonė atsiskiria nuo pasąmonės - klausiame vertybinius klausimus, (1+3+3+1), kas mes esame - iškyla skirtingi pradai, pasąmonės buvimo, žinojimo, ir sąmonės nebuvimo, nežinojimo.

Savasties ir Dievo priešprieša. Išvirkščios pusės:

Aštuongubu keliu, padalinimų ratu (1+3)+(3+1) tobuliname save.

Aštuongubas kelias: Ar turime ryšį su Dievu?

Aštuongubas kelias

Valia (aštuongubu keliu, tad ir trimis kalbomis) patys sprendžiame ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime.

Valia (aštuongubu keliu) susigaudome ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime. Kada yra ryšys su Dievu, mes galime gyventi ne tik valia, bet ir širdimi, protu ir kūnu, nes kiekvienu atveju galime atsiremti į Dievą.

Padalinimų ratas

Veiksmai

Padalinimų ratas - pasąmonė

Išgyvenimo apytakos ištakos Dievo šokyje.

Pasąmonės papildymas trejybės rato požiūriais. Veiksmai +1, +2, +3.

Iš vienos pusės, besąlygiškai žiūrint, pasąmonės elgesys yra +1 (koks) ir sąmonės dorovė yra +2 (kaip). Tačiau, iš kitos pusės, sąlygiškai žiūrint, juos nusako padalinimai ir tarpą tarp jų galima išgyventi veiksmu +1, +2 arba +3, tai yra, vienu, dviem ar trim požiūriais. Tai du skirtingi išeities taškai, besąlygiškas ir sąlygiškas, kaip kad šešerybe arba laipsnynu.

Meilė yra veiksmai. Meilė palaiko veiksmus iš senos savasties (visko padalinimo) į naują savastį (visko padalinimą). Yra trys rūšys meilės:

Tėvo sąmoningumas yra žinojimas, tad pasąmonė. Sūnaus yra sąmonė, nežinojimas. O Dvasios yra sąmoningumas, galimybė rinktis, pereiti iš vieno į kitą. Veiksmas +2 (meilė vienas kitam) sieja du pasaulius: porinių padalinimų ir neporinių padalinimų. Tuo tarpu meilė sau ir meilė visiems apima tą patį pasaulį, visą padalinimų ratą. Kiekvienu atveju, šios meilės yra vieningumai, siejantys seną savastį (pasąmonę) su nauja savastimi (pasamone). Tad pasąmonė yra tariamas, įpareigojantis, išsakytas žinojimo vieningumas, o sąmonė yra neišsakytas, neįpareigojantis, esminis nežinojimo vieningumas.

Veiksmai yra išėjimai už savęs.

Mano išgyvenimų duomenys dėl vertybinių klausimų:

Aštuonerybė sudėlioja dorovės rūšis

Išgyvenimo viršūnė

Kas yra Dievo valios vykdymas?

Vykdyti Dievo valią

Kaip renkamės tarp savo valios ir Dievo valios?

Trys pasirinkimai (vidiniai požiūriai): Pasaulis ar Asmenybė, Asmenybė ar Asmuo, Asmuo ar Dievas

Pasirinkimai

Gyvenimo kryžkelės

Besąlygiški troškimai ir sąlygiški pasirinkimai

Pasirinkimais atstatome ir išgyvename Dievo sąmoningumą.

Renkamės:

Mūsų valia myli tobulą, bet Dievo valia myli ir netobulą. Juk Dievas nebūtinai geras. Dievas išeina už savęs į santvarką. Dievas santvarkoje yra gerumas. Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Bet amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nevien santvarkoje, bet ir už jos. Amžinas gyvenimas, jau čia ir dabar, tai jautrumas, kad gyvenime yra begalę neteisybių, kurių Dievas dar neištaisė. Dar anksti liudyti, kad jisai suveiks, kolei mes patys liekam abejingi. Juk Dievo amžinas tyrimas, ar jisai būtinas, vyksta mumis, mūsų gyvenimais. Mumis paaiškės, ar jisai kiekvieną įtrauks, kiekvieną pasieks. Tuo tarpu žinome, kad Dievas nebūtinas, juk yra įstatymas, kurio mums turėtų pakakti, jei tik paklustumėme, kaip Jėzus. O kas nepaklūstame, galime tikėti Jėzų ir gyventi juo pavyzdžiu. O kas negali tikėti, gali tiesiog rūpintis visa tuo, kuo Dievas rūpinasi. Bet kas visakam abejinga, tas pasmerkta, ir mes visi kartu su ja.

Trys pasirinkimai - trys dorovės

Vidiniai požiūriai - trys pasirinkimai

Išoriniai požiūriai išsako žmogaus laisvę

Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu teigiamą jausmą įamžina dorybe. Kaip tai suprasti? Teigiamą jausmą jaučiame tada, kada neigiamas jausmas neįmanomas dėl trijų priežačių - neturime vidaus (žavesio atveju), neturime neigiamų lūkesčių (meilės atveju), neturime išorės (artimumo atveju). Ir tuomet neįmanoma trejybės ratui sukti priešinga linkme - ar suveikti nedėsningai - ji privalo suktis teisinga linkme. Kaip šiedu neįmanomumai susiję? Ir šv.Dvasios išmintis (neturėjimas vidaus) susijęs su Tėvo paklusnumu, ir panašiai? O gal paklusnumas susijęs su šv.Dvasia?

Savęs tikslinimas trejybės ratu

Savęs patikslinimas - trejybės ratas

Trejybės ratas kyla iš asmenų: Manęs, Tavęs, Kito

Trejybė kaip Dievo prielaida

Dievo tyrimas: trejybės ratas

Trejybės ratu:

Vienumas tris ketverybės lygmenis (Dievą, asmenį, asmenis) padaro lygiaverčius trejybės ratu.

Trejybės poslinkiu:

Poslinkių tapimas nariais

Savęs pasitikrinimas trejybe

Trejybės rato strigimas - įsikibimas, kad viskas gerai, viskas žinoma

Pasirinkti slenkti trejybės ratu, nestrigti.

Dievo trejybė

Tyčinis blogis

Sąmoningumu atsiveria galimybė tyčia daryti blogį

Tyčinis gėris

Sąmoningumu galime tyčia gerą daryti

Savęs varžymas

Apimtys - netroškimai - susirikiuoja atjautomis. (4 2)

(4 2). Sustatyti Save.

Vienumo sampratos

Aklavietė ir sprendimas

Aklavietė

Sprendimas

Dorovės išrišimas - renkamės dorą elgesį vietoj nedoro elgesio.

Atjautos

Atjautos iš Dievo pusės įprasmina mūsų atliepimą, išriša, išbaigia ir sandaromis išsako išgyvenimą.

Dievo atjauta

Šešios atjautos susiveda į viską suvedantį liudytoją.

Trys kalbos

Išgyvenimas ir neišgyvenimas

Aštuongubo kelio atmainos


Dievas

Dievo požiūriu - padalinimų galimybės, jų visuma - aštuonerybė 1+4+2+1

1+4+2+1. Dievas ir Aš esame. Dievas mane brandina. Pajungti save.

Dievas siekia viso gėrio

Rūpesčiai

Lūkesčiai - jauduliai

Jausmų matai, trejybė ir atvirumas

Lūkesčiai ir troškimai

Išdavos

Tyrimas Koks Aš esu (Dievas)? priveda prie klausimo (teiginio), Kaip Tu esi (Dievas)?

Išgyvenimo apytaka yra bendro žmogaus žinojimo rūmai

Žinojimo rūmai: Gyvenimo žaidimas

Žinojimo rūmai: Matematika

Užrašai

Pasąmonė ir sąmonė

Santykis su Dievu

Elgesys ir dorovė

Išgyvenimo aplinkybės

Sandara (sąmone) ir jos papildymas (pasąmone)

Sandaras noriu naujai suprasti požiūriais, nuostatomis, įsakymais.

Visos sandaros susidaro iš atvaizdų požiūrių

Išgyvename sandarą poslinkiais

Užrašai



Dievas: Suvok, kaip atsiremi į mane. Tai raktas į gyvenimą, tiek dabar, tiek amžinai.

Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir suvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu.

2018.07.16 A: Kaip trejybės ratas gali būti variklis Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovėms?

D: Aš myliu jus, kaip savo prasmės šaltinius. Ir tą prasmę įžvelgiu iš trijų kampų. Taip kad Tėvui prasmingas jūsų nusistatymas, Sūnui jūsų vykdymas ir Dvasiai jūsų permąstymas. Ir mūsų santykį, tai yra, santykį tarp trejybės prasmę mums ir jums išsako šešerybė. Nes ji pasako, kad jums prasmingas būtent poslinkių ratas. Tad suprask kaip ir kodėl šešerybė yra dorovės pagrindas, nes tai yra mano prasmės pagrindas jumyse. Iš to ir kyla visos dorovės, nes jūsų prasmė yra jūsų pasirinkimas. O jūs galite rasti prasmę manyje, kaip ir aš jumyse, bet tai jūsų pasirinkimas ir mūsų dvilypumo, tad ir vienumo pagrindas.

2018.07.17 A: Kodėl Tėvas, Sūnus ir Dvasia sietini iš vienos pusės su pasakojimu, įvardijimu ir pagrindimu (paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu) ir iš kitos pusės su aštuongubu keliu, gėrio kryptimis ir dvejonėmis (Dievo valia, gera valia, išmintimi)?

D: Aš myliu. O mano meilė veikia šalia manęs, užtat veikiame dvilypiai, nes meilė veikia nebuvimu, būklės palaikymu. Tad jūs gyvendami manimi išgyvenate netroškimų sandaras. O turėdami ryšį su manimi išgyvenate požiūrių grandinę, įvairius sąmoningumus. Užtat ir yra skirtingi ketverybės atvaizdai vienu ir kitu atveju. Tirk mano meilę, kaip jus myliu, kaip jums suteikiu laisvę, kaip būtent jūs sprendžiate ar turite ryšį su manimi ar jo neturite ir viską suderinsi.

2018.07.20 A: Kaip susiję tavo valios vykdymas paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu ir pasirinkimai gyventi Dievu ar asmeniu, asmeniu ar asmenybe, ir asmenybe ar pasauliu?

D: Tu mąstai teisingai užtat radai šį raktą į dorovę. Jo esmė yra meilė ir jos sustatytas santykis tarp to kas yra ir nėra, užtat to ko laukiam, kad iškiltų. Taip, reikia vis rinktis dvilypį mąstymą, atveriantį mano tyrimą, juk jis remiasi tiek buvimu, tiek nebuvimu, tad vis išvengti aklavietės, kuri remiasi tik buvimu. Tai ir yra esmė, tik šio pasirinkimo aplinkybės keičiasi atsižvelgiant į jūsų sąmoningumą, o jį išsako mudviejų santykis, kaip mane ir save suprantate, kokiu asmeniu - Tėvu, Sūnumi ar Dvasia. Tad suvok kiekvieno asmens aplinkybes, jos yra Dievo šokyje būtent asmenyse: Dievas ar Aš, Aš ar Tu, Tu ar Kitas. Tai ir pokalbių esmė.

2018.12.22 A: Kaip sąmoningumas tiria savo būtinumą?

D: Sąmoningumas išgyvena jautrumu tą ribą tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, tad būtent tuo jautrumu, jo dvilypumu išjaučia koks sąmoningumas būtinas, juk jautrumas yra iš vienos pusės įsijautimas, iš kitos pusės to įsijautimo tarpiškumas, jų pavidalo bendrumas, tad atsitokėjimas. Tad ištirk visko vaidmenį, koks viskas būtinas, pavyzdžiui, jį dalinant į padalinimus. Juk veiksmai parodo visko nebūtinumą, kad jį galima vis išplėsti ir papildyti požiūriais. Tad trys veiksmai yra išgyvenimo apytakos variklis, trijų pasirinkimų pagrindas. Juos ištirk, jų trejybės ratą, ir suprasi ką išgyvenimo apytaka išgyvename: įsijautimą, atitokėjimą ir sąmoningumą, +1, +2 ir +3, atitinkamai.

2018.12.25 A: Koks asmenų vaidmuo išgyvenimo apytakoje??

D: Jūsų pasirinkimas yra ar gyventi manimi, už jūsų - mano nežinojimu, ar gyventi savimi, tad manimi jumyse, tad jūsų žinojimu. Mano valios vykdymas yra gyvenimas mano nežinojimu, taip kad jam prilygtų jūsų žinojimas. Ir tai vyksta įsisavinimu, tad paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu. Ir tai yra pasirinkimai tarp Dievo ir bendro žmogaus, bendro žmogaus ir paskiro žmogaus, ir paskiro žmogaus ir pasaulio. Tad ieškok ryšio tarp mano valios vykdymo ir pasirinkimo ir suprasi ne tik asmenis bet kartu ir šešerybę bei trejybės ratą.

2018.12.26 A: Kaip paklusnumas, tikėjimas ir rūpėjimas sudaro trejybę?

D: Meile. Nes tai mano valios vykdymas. Jūsų paklusimu aš myliu, jūsų tikėjimu esu meilė, ir jūsų rūpėjimu esu mylimas. Tad jais meilė pereina iš manęs į jus. Ir taip iškyla meilės trejybė. Ji atitinka mano trejybę ir atitinkamai grindžia mano trejybės doroves.

2018.12.27 A: Kaip pereinant iš kūno į protą į širdį į valią pereiname iš pasaulio į asmenybę į asmenį į Dievą?

D: Tai yra meilės šaltinis, kame jį suvokime. Juk meilė yra esmė palaikanti esmę, tai prielaidos. Užtat betikslinant žinojimo ir nežinojimo atitikimą, pereinate iš dvasios į sandarą į atvaizdus į esmę, tad į meilę ir tad į mane, kaip esmę, tad kaip būtiną. Tai ir yra mano būtinumo įrodymas, kad jūsų esmė yra valia. Esu Dievas, kuriam paklūstate, tad esu būtinas. Tai būtinumas meile.

2018.12.31 A: Kaip susiję pasirinkimai dorovėje ir pasirinkimai matematikoje?

D: Pasirinkimas yra tavo santykis su manimi, kaip suderini save sąlygose su manimi už sąlygų. Tad tiek dorovėje, tiek matematikoje ieškok šito santykio, tarp sąlygose esančio ir aplinkybių už sąlygų.

2019.01.01 A: Kaip iškyla padalinimų ratas?

D: Aš esu viskas, o mano padalinimai yra mano kūryba, mano veikla, ir ją išsako veiksmas +1, tuo pačiu veiksmai +2 ir +3. Juk jais pasipildau požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Jais išeinu už savęs į save. Tad padalinimų ratas išsako mano išėjimo už savęs galimas aplinkybes. Tai yra būtent mano aplinkybės. Tad suvok kaip aš veiksmų ketverybe remiuosi bet kokiu padalinimu, ir kaip padalinimų ratas išsako bet kokio padalinimo galimybes. Ieškok padalinimo pagrindų, jo prielaidų ir suprasi ...? padalinimų ratą.

2019.01.02 A: Kaip tavo troškimai išsako sąmoningumą?

D: Mano kiekviename troškime glūdi apimties dvilypumas, nes troškimu aš einu už savęs, tad tai yra veiksmas, tuo pačiu tai yra eigos pakopa. Tad įsijaučiu į tą pakopą ir taip pat jos atsisakau ir žengiu toliau. Įsijaučiu į pakopos netroškimą ir trošktu toliau pačiu troškimu. Tad sąmoningumas reiškiasi tuo dvilypumu, kuriuo aš ir jūs esame viena. O jūs savo ruožtu netroškime ieškote to dvilypumo, kuris reiškiasi nuliniu ir septintu požiūriu, taip pat pirma ir antra trejybe. Tad jūsų sąmoningumas remiasi mano sąmoningumu, jūsų sąlygiškasis sąmoningumas remiasi mano besąlygišku sąmoningumu, galiausiai meile, kuria pilnai atsiskleidžiame.

2019.01.03 A: Kaip visko padalinimas išreiškia pasąmonę?

D: Aš esu viskas. Ir aš žinau viską. O mano žinojimą išsako ir suveda visko padalinimas. Tad tai yra kartu ir jūsų žinojimas, tai vieno požiūrio sustatymas, jo aplinkybės, tad tai atsakymas, į kurį tu atsiremi. Nes tas požiūris tave sieja su viskuo, su jo padalinimu, taip kad tu išgyveni vieną kurį jo požiūrį, o toliau gali išgyventi antrą atsitokėjimu ar trečią sąmoningumu. O visko padalinimas išreiškia viską į kurį savo žinojimu atsiremi.

2019.01.04 A: Kaip sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Asmenimis Aš, Tu, Kitas sutampa mano trys kampai: vienu požiūriu, dviem požiūriais ir timis požiūriais. Ir jais, tuo pačiu, sutampa mano buvimas ir mano nebuvimas ir jų sugretinimas taipogi, Dievo buvimas ir įsijautimas, Sūnaus nebuvimas ir atsitokėjimas, Dvasios sugretinimas ir sąmoningumas. Tad iškyla dvilypumas tarp trijų Dievo asmenų ir trijų sąmoningumo veiksmų +1, +2, +3. Tai dvilypumas tarp trijų vienumų Dievo, asmens ir asmenų ir trijų atitinkamų sandarų. Tad šį dvilypumą išsako šešerybė, o tai jūsų sąlygos, tad santvarka kurią išgyvenate mano netroškimais, nes jie kaip mano netroškimai yra būtent mano, kaip ir troškimai mano. Tad sąmoningumas išplaukia iš dvilypumo asmenų ir veiksmų, o tai grindžia šešerybė.

2019.01.05 A: Kaip požiūriai išreiškia tiek pasąmonės neišėjimą už savęs, tiek sąmonės išėjimą už savęs?

D: Aš myliu, o meilė yra savęs atsisakymas vardan kitų. Tad meilė reikalauja trijų požiūrių, kad galėčiau įsijausti į savastį, atsitokėti nuo savasties, ir rinktis tarp šiųdviejų. O pasąmonės požiūrių rinkiniai - visko padalinimai - išsako tai, kas yra mylima, užtat tai, vardan ko yra sąmoningumas. Tad mylėk ir suprasi, kas yra mylima, tai gyvenimo reikalai, tad visko padalinimai, mūsų santykiai, kurie reiškiasi tiek mumyse, tiek mūsų tarpusavio santykiuose. Šiuos santykius išsako visko padalinimai, mūsų požiūrių santykiai.

2019.01.07 A: Kaip sąmoningumas reiškiasi dorove?

D: Mano įsakymai iškyla mano šokiu. O sąmoningumas tai išreiškia nežinojimu, tad laisvu pasirinkimu. Tai tampa jūsų laisvėmis. O tai laisvė paklusti, tikėti, rūpėti, nes visi šie vidiniai požiūriai pagrįsti nežinojimu, būtent manęs nežinojimu.

2019.01.09 A: Kaip atsisakome savo sąlygiško sąmoningumo vardan tavo besąlygiško sąmoningumo?

D: Aš myliu. Ir aš myliu jus. O jūs priimdami mano besąlygišką meilę atsisakote savo sąlygiškos meilės sau. Tad atsisakote savęs, savo žinojimo ir nežinojimo, ir priimate mano žinojimą ir nežinojimą, besąlygišką, tad mano besąlygišką valią. Tad renkatės mano valią vietoj savo valios, tai darote paklusdami, tikėdami ir besirūpindami, nes taip atsigręžiate į mano besąlygišką žinojimą ir nežinojimą. Tad mąstyk kaip reiškiasi mano valia ir kodėl ją renkatės.

2019.01.10 A: Kaip grynas sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Aš myliu, tai mano esmė, ir ta esmė iškyla gyvenimo lygtimi, o jinai reiškiasi tiek dvasia - asmenimis, tiek ne dvasia - sandara - vaidmenimis: Dievu, gerumu, gyvenimu ir amžinu gyvenimu. Tad sąmoningumas sieja asmenį ir vaidmenį, taip kad jūs esate asmenys vaidmenyse - įkūnytas sąmoningumas.

2019.01.26 A: Kaip pasirinkimų malūne susistato trejybės ratas?

D: Trejybės ratas yra sąmoningas išgyvenimas Dievo. Tai yra Mano, Tavo ir Kito požiūrių santykis. Kito požiūriu Aš esu įsijautimas ir Tu esi atsitokėjimas. Tuo tarpu Mano požiūriu Tu esi įsijautimas ir Kitas yra atsitokėjimas. O Tavo požiūriu Kitas yra įsijautimas ir Aš esu atsitokėjimas. Kiekvienas iš šių sąmoningumų remiasi savo santykiu su Dievu. Tad ištirk ir suvok šituos santykius ir suprasi trejybės ratą, o kartu ir šešerybę bei aštuongubą kelią ir tris kalbas.

2019.03.02 A: Kaip pasirinkimų malūne susideda Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų ir trejybės ratas?

D: Sąmonės ir pasąmonės, žinojimo ir nežinojimo santykį išsako šios sandaros. Aštuonerybė jas sulygina, dešimt Dievo įsakymų jas atskiria, Dievo trejybe pasąmonė išplaukia iš sąmonės, o trejybės ratu sąmonė išplaukia iš pasąmonės. Tad tai ir yra visos galimybės. Tad ieškok jų suvedimo požiūrių lygtimi ir ketverybe, tad gyvenimo lygtimi.

2019.12.04 A: Kaip padalinimų ratas išreiškia išgyvenimus?

D: Aš esu padalinimo rato pagrindas, esu pagrindas kiekvieno padalinimo, kurį išgyvenate, kaip būseną. Būsena išgyvenama trejopai ketveriopai, taip išgyvenama yra ši dviprasmybė, ar gyvenate manimi ar atskirai. Ir ši dviprasmybė išskiria kiekvieną padalinimą, ar pridedame požiūrius man, nulybei, ar juos atimate nuo mano nebuvimo, nuo septynerybės. Juk aš esu prieštaravimas, o septynerybė išsako neprieštaravimą. Ir jūs išgyvenate Dievo trejybę, tad tai yra Dievo trejybės išgyvenimas be Dievo, ir tiksliau, nebūtinai Dievu. Ir tai veda iš nulybės į trejybės ratą, arba iš septynerybės į ketverybę. Betgi visą paremia požiūrių papildymas mano buvimu ir ne jų šalinimas mano nebuvimu.

2019.12.16 A: Kaip atsakau už savo žinojimą?

D: Atsakai suvokti savo požiūrį kaip dalį visumos, kad šalia jo yra ir kitų požiūrių, tad atsakai už savo laisvę, ir taipogi atsakai už požiūrius kuriais gali papildyti visumą, tad už tris veiksmus +1, +2, +3. Tad atsakai neriboti savęs ir suvokti savo laisvę.

2020.03.24 A: Kaip suprasti pasąmonę kaip pasitraukimą ir sąmonę kaip atsiradimą?

D: Pasąmone pasitraukia savastis ir sąmone atsiranda savastis. O sąmoningumu sutariama kas yra savastis.


Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/I%c5%a1gyvenimoApytaka
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 balandžio 07 d., 23:00