Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Išmintis

Žr. Išgyvenimai, Gera valia, Dievo valia

Wisdom is SelfUnderstanding, the understanding of I.

Išmintis

Išmintis moko, kaip gyventi. Jinai moko, kaip išgyvenimą išgyventi prasmingai. Tad jos pagrindas yra gyvenimo vienetas, išgyvenimas. Beprasmiškame gyvenime nėra jokių išgyvenimų, arba jie yra neprasmingi. Prasmingais išgyvenimais gyvename amžiną gyvenimą.

Ir išmintimi gyvename sprendimais (tad vienetais) ir atsižvelgiame į savo sprendimus, ar jie buvo geri ar blogi. Atsakome prieš save, tiek prieš savo aplinkybes dalykiškai, tiek besąlygiškai, juk esame ne dalinai o visapusiškai atsakingi už savo gyvenimą.

Išmintimi pasižiūrime plačiau, iš aukščiau, kaip kad patys matome. Tad ieškome tobulo žvilgsnio, atitinkančio visapusiškai, tobulai atsakomybei.

Išmintis yra dangaus karalystės pagrindas, viso gyvenimo išgyvenimas vienetais, kurie susiję, tačiau kiekvienas paskirai prasmingas.

Vienete (sąlygose) vykdoma valia (vieningumas), ar tai mūsų valia, ar tai Dievo valia.

Išgyvenimai, jų tikslas

Kas yra išgyvenimas?

Padalinimai kartu ir paskirai išreiškia šuolį, paėmus kartu apibrėžia jo vienetą. Paskiri padalinimai yra šuolio sluoksniai.

Koks išgyvenimo tikslas

Išgyvenimų bendri bruožai: sandara, eiga

Ką Dievas išgyvena? Kas jam prasminga?

Dievas tai gerumo pamatas. Tai kiekvienas išgyvenimas turi siauresnį grįsti platesniu. Dievo atvirumo dvasia pakeičiama daliniais užtikrintumais, kuriuos atstoja akimirkinė dorybė, kuri atspindi mumyse glūdintį gerumą.

Kaip humoras susijęs su prasmingais išgyvenimais?

Apžvelgti, kokių būna išgyvenimų

Kurie išgyvenimai buvo išskirtiniai? ir kurie nuolatiniai?

Kokie išgyvenimų matai? Kas juos veikia?

Dievas - Šuolis

Buvimas viena - kartu - tai dieviška, tai Dievo būsena. Vienumas (vienų vienumas) tai savęs nebuvimas (buvimas be savęs), o išgyvenimas tai savastis už savęs.

Gyventi šuoliais, tai išeiti už savęs, už savasties. Išėjimas už išgyvenimo ribų.

Kaip Dievas įvairiai reiškiasi sandaromis?

Būtinai šitą reikia apžvelgti... tai viską suves...

Dievas dalyvauja trokšdamas, ugdydamas, arba tiesiogiai (neigiamais įsakymais, antrinėmis sandaromis), arba papildiniu (teigiamais įsakymais, pirminėmis sandaromis):

Tad šiuos tris sluoksnius galima bene pavaizduoti atskirai. O papildiniais:

Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?

Kaip įvairiai bendraujame su Dievu?

Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?

Savastis - pirminės sandaros

Kas yra savastis?

Kaip pirminės sandaros apibrėžia vidų ir išorę, tad savasčių galimybes?

Kaip savastis sieja pirmines ir antrines sandaras?

Tiesa gali būti apie viską, betką, kažką, nieką. IMeile esame viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Kaip šios apimtys siejasi su jaudulių lūkesčiais? Ir su savastimis?

Savastis naujai apibrėžta. Pradinė savastis perkuriama, išverčiama, tampant antrine savastimi, tai tolydu. Išvertimas (išorė tampa vidumi), įsisavinimas įmanomas meile.

Vieningumas

Asmuo (vieningas, Dievas) yra tai, kas glūdi už visų išraiškų (kaukių). Tai sutampimas to, kas glūdi teigiamai, lygmenų vieningume, ir neigiamai, jų tarpų vieningume. Prasmė susijusi su kaukės nuėmimu.

Žinojimo rūmai, tai vieningumo atstatymas, iš nesąmonių. Tad paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas irgi link to.

Branda: išgyvenimų lygtis

Kaip bręstame? Kas yra branda?

Kaip branda vyksta? Kaip ji įmanoma?

Reik persimesti iš savęs, kaip būtybės, į savo aplinką, paskui iš tos aplinkos į naują būtybę.

Branda išliekame tie patys, mus skiria (Dievo) nulybės atvaizdas, o taip pat skiriamės, tad mus sieja laisvumo (gerumo, septynerybės) atvaizdas. Mes bręstame (esame laisvi), sąlygos nesikeičia (jas išlaiko Dievas, nulybė). Prasmė yra ryšys tarp (nekintamų) sąlygų ir (atitinkamos) brandos. Jei sąlygos bus išlaikytos, brandos sulauksime. Branda įvyksta suvokimu, jo virsmu, įsisavinant požiūrį. Užtat, savo ruožtu, jausmai įamžinami, išverčiami vertybėmis.

Kas svarbu brandai?

Dievo branda

Kaip Dievas bręsta?

Brandos lygtis

Tai sieja brandą su požiūriu į stebinį. Ir jų lygtį X->Y. Sena savastis X, nauja savastis Y, perjungianti savastis ->. Kur įvyksta savasties pasikeitimas lygtyje X->Y ? Rūpėjimas X, tikėjimas ->, paklusimas P yra savasties pasikeitimo taškai.

Kaip savastys dalyvauja mūsų brandoje? Kaip vienos savasties atsisakome vardan kitos?

Kaip išgyvenimu bręstame?

Ar įmanoma mokytis? Ar buvo įmanoma sulaukti atgarsių (feedback) trejybe?

Žmonės atisakė laboratorijoje išvesti paskirus kaltinimus iš bendrų kaltinimų; bet sutiko išvesti bendrus iš paskirų. Vadinas, tai turi būti suasmeninta, išgyventa savo ar kitų asmeniškais pavyzdžiais. Tokiu būdu mokoma pasąmonė, kad ji galėtų atminti, atsiminti, iššaukti, išgauti.

Valingumas: Dievo valia ir mūsų valia - suvokimas - išgyvenimas

Kas yra Dievo valia?

Kaip Dievo valia skiriasi nuo mūsų valios ir kaip su ja sutampa?

Kitas

Antrinių sandarų (sandarų šeimų ir kalbų) apibrėžtas Kitas išsako Dievo nebūtinumą ir būtinumą. Kitas atskiria Mane ir Dievą.

Sąmoningumas

Sąmoningumas:

Sąmoningėjame

Koks yra sąmoningumo tikslas?

Kaip įvairiai elgesys gali būti sąmoningas?

Ar sąmoningumas išsidėsto panašiai, kaip gvildenimai? taip kad yra vis platėjančios apimtys? dangus ir pragaras?

Laisvė

Kas yra laisvė?

Jausmais, jauduliais atpažįstame savo laisvę ir nelaisvę. Tad gera juos išnarplioti, į juos įsiklausyti, kad būtų ko švelnesni, tyresni. Bet norint kitiems parodyti, jie turi būti garsesni, didesni, ryškesni.

Atsitiktinumas būtinas laisvei, kad žmogus galėtų rinktis ir jo pasirinkimas nebūtų iš anksto apibrėžtas, nepriklausytų vien nuo jo ar vien nuo aplinkybių, o tai patvirtina nenuspėjamos aplinkybės - vadinas, žmogus nustato pirm aplinkybių, jų negali pilnai žinoti, užtat nusistato ryšium su jomis, kiek jas įstengia numatyti.

Laisvė ir prasmė

Kaip susijusios laisvė ir prasmė? su poreikiais? su ženklų savybėmis? Prasmingai išgyvenam viduj, ne išorėj, tad įsisavindami. Laisvumo, gerumo nėra viduj ir jo nereikia, yra tik išorėje. Įsisavinimas pašalina laisvumą ir panašiai, jausmų gerumą-blogumą pašalina dorybės. Aplamai, dvejybe, priešingybė išverčiama vientisumu.

Ir ko reikia, kad neatitikimas taptų prasmingu? kad suveiktų prasmingai?

Laisvės rūšys

Atsitiktinumas būtinas laisvei, kad žmogus galėtų rinktis ir jo pasirinkimas nebūtų iš anksto apibrėžtas, nepriklausytų vien nuo jo ar vien nuo aplinkybių, o tai patvirtina nenuspėjamos aplinkybės - vadinas, žmogus nustato pirm aplinkybių, jų negali pilnai žinoti, užtat nusistato ryšium su jomis, kiek jas įstengia numatyti.

Prasminga ar neprasminga ?

Esmė tai elgesys, o ypač, pakartotinas elgesys, ir kaip jisai įtakojamas, ir kaip jį pasirenkame. Nes gyvename didele dalimi nesąmoningai, ir tik retsykiais mums atsiveria sąmonė ir pasielgiame kaip elgtis.

Kam rūpintis prasme?

Kas yra prasmė? Kas prasminga? ar neprasminga?

Įsimintini, veiksmingi pasakojimai yra paprasti, dalykiški, aiškina priežastimis ir ne atsitiktinumais, įvykius vietoj kad neįvykius.

Kuo skiriasi prasmė ir reikšmė?

Kurie išgyvenimai buvo prasmingiausi? Kurie mažiau prasmingi? ir kodėl?

Prasmės požymius atrinkti, išskaidyti.

Kame prasmė išgyvenimuose?

Kaip atsiranda prasmė?

Sąvoka

Kas yra sąvoka?

Tad šiuos tris sluoksnius galima bene pavaizduoti atskirai. O papildiniais:

Kaip Dievas ir žmogus bendrauja pirminėse sandarose, užtat ir antrinėse?

Kaip įvairiai bendraujame su Dievu?

Kaip sudalyvauja Dievas ir visuma?

palyginti su požiūriu

Kaip moksliškai suprantamos sąvokos? kaip jas apibrėžia psichologija, neurologija?

Išmintis yra betko suvokimas, visko ir laisvumo atskyrimas betkame. Kaip tai susiję su išgyvenimu? su atskyrimu, kas išgyvena (laisvumas - suvokėjas) ir ką išgyvena (viską - sąvoką)?

Antrinės sandaros išveda sąvokas iš požiūrių, taip pat iš kitų sąvokų. Pavyzdžiui, padalinimas yra sąvoka susidedantis iš požiūrių. Reikia man išnagrinėti, kaip atvaizdai, aplinkybės ir padalinimai sieja sąvokas ir požiūrius? Kaip apibrėžti sąvoka? ir požiūrį? Ar kategorijų teorija padėtų? Sąvoka yra sandara, sąlygiška, užsidarusi apimtyje. O požiūris bene perskrodžia apimtį, išplaukia iš gelmių ir sieka beribį. Sąvoka ir požiūris vienas kitą papildo, ir susiję kaip 4+2 atvaizdai.

Žodžio sukūrimo laipsniai yra sąmoningumo lygmenys, netgi žymės, sakramentai. Juk viena tai nesuvokti, kam žodis reikalingas; kita tai suvokti, bet jo neturėti; kita tai priimti žodį; ir vėl kita tai savo susikurti; ar savaip suprasti.

Gera valia, tai išminties atvaizdai, tai keturių visko ir dviejų laisvumo atvaizdų padauginimas, išsidėstantis aštuongubu keliu. Pirmais keturiais požiūriais laisvė mažėja, yra ryšys su Dievu, o antrais keturiais požiūriais nėra ryšio su Dievu, laisvė didėja, taip kad nuliniai požiūriai yra nieko (akivaizdumo) mažėjimas ir visko (prasmingumo) didėjimas. Kaip aštuoni atvaizdai susiveda į Dievo valią?

Gėrio kryptys? ką atveria? sąvokų atžvilgiu

Kokios sąvokų rūšys?

Koks ryšys tarp mąstymo ir išgyvenimo?

Sandarų šeimos ir kalbos bene išsako tą patį, tiktai skirtingai, buvimu ir nebuvimu. O persitvarkymai sieja tuos pasisakymus, tad tarp jų atsiveria tarpas.

Padalinimai

Dievas trokšta nieko, savarankiškas; mes kažko netrokštame, abejojame.

Padalinimai išsako visus matus, susivedančius išgyvenimu, juk jis aprėpia visus požiūrius, visas galimybes.

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/I%c5%a1mintis
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2014 birželio 09 d., 23:36