Knyga

Dievo šokis

Dorovės tyrimas

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Bendrystė

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Mintys.Išsiaiškinimai istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2017 lapkričio 07 d., 20:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 127-128 eilutės:

Matematikos žinojimo rūmuose trejybės ratas sukuria autoasociatyvas sekas - jos iš begalinių "tikslių sekų" padaro baigtines tikslias sekas, tad padalinimus.
2017 lapkričio 05 d., 20:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 38-39 eilutės:

[[Pasipasakojimai]]
2017 lapkričio 05 d., 18:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-37 eilutės:

[+Patikslinti žinojimo rūmus, kaip išsivysto pasaulis, išmonė.+]

Pagrįsti žinojimo rūmus pagrindimu ir pasaulio, išmonės aprėpimu.
* Kaip vyksta išsiaiškinimas?
* Kokia žinojimo rūmų apimtis?
* Kaip rūpėjimas, tikėjimas, paklusnumas išreiškia Dvasią, Sūnų ir Tėvą?
* Iš kur kyla įvairiausi mokslai?
* Kaip susiję įvairių mokslų žinojimo rūmai?
* Kaip išsivysto matematika, logika, muzika, išsiaiškinimai.

Atidirbti žinojimo rūmų pavyzdžius. Rinkti išsiaiškinimo būdus.
* Fizika.
* Šachmatai.
* Fresh Air, tuo pačiu muzika, poezija ir įvairias kultūros šakas.
* Madų pasaulis

Susieti su nuotaikomis.
2017 lapkričio 05 d., 18:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 78 eilutė iš:
Attach:issiaiskinimuasis20101109.png
į:
[[Attach:issiaiskinimuasis20101109.png | Attach:issiaiskinimuasis20101109-800.png]]
2017 lapkričio 05 d., 18:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-21 eilutės:

>><<
2017 lapkričio 05 d., 18:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-12 eilutės:

Žinojimo rūmais išsiaiškinti:
* Kaip trejybė susieja aštuongubo kelio dvi puses?
* Kaip išsidėsto asmenys, Dievo nebūtinumo ir būtinumo klausimai?
* Išvesti visaregį, pirmines ir antrines sandaras, ir ypač tris kalbas.
2017 spalio 14 d., 14:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[Žinojimo rūmai]], [[Kūryba]]
į:
Žr. [[Kūryba]]
2017 spalio 14 d., 14:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[Žinojimo rūmai]]
į:
[[Žinojimo rūmai]], [[Kūryba]]
2017 spalio 14 d., 12:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 106-107 eilutės:

Dirbtinis protavimas: [[https://www.amazon.com/Homo-Deus-Brief-History-Tomorrow/dp/0062464310 | Yuval Noah Harari. Homo Deus: A Brief History of Tomorrow.]] Dirbtinis protavimas. Sapiens.
2017 spalio 14 d., 12:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 104-105 eilutės:

Žinojimo rūmai gal išplaukia iš pasirinkimų malūno dėl to, kad kiekviename moksle ir kiekviename gyvenime tenka savaip atskirti širdies ir pasaulio tiesas. Juk turi pasąmone išgyventi ramybę ir neramybę.
2017 kovo 20 d., 20:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 100-103 eilutės:

>>bgcolor=#EEEEEE<<

* Kaip rimtai priimti pasaulį? Dvi išsiaiškinimo šakos (žiūrint atgal) - rimtai, Tėvas, Heidegeris - arba nevisiškai rimtai, abejoti, Sūnus, Dekartas.
2016 spalio 06 d., 11:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

Palyginti grupės S4 sandarą ir žinojimo rūmų sandarą.
2016 rugsėjo 15 d., 17:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:

Kiekviena bendrystė išsiskiria savo žinojimu, savo žinojimo rūmais. Kiekviena šeima taipogi išsiskiria. Joje žmogus myli visu kūnu, visu protu, visa širdimi, visa valia. O žmogus be šeimos, su Dievu, gyvendamas nežinojimo žinojimu, atskiria kūną, protą, širdį, valią. Tai Dievo žinojimas, jisai irgi dalyvauja bendrystėse, jų žinojimo rūmuose, kaip antai matematikoje, fizikoje.
2016 liepos 05 d., 22:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

Aš dažnai kūrybingai mąstau kasdieniniame gyvenime palengva atpalaiduojant įprastas prielaidas. Pavyzdžiui, nešu į virtuvę dantims siūlelį vienoj rankoj ir arbatos puodelį kitoj rankoj, neturiu kaip išlaisvinti ranką įsidėti arbatos ir įsipilti vandens, tai pamąstau kaip papildyti savo rankas, tada suprantu jog galiu burna laikyti dantims siūlelį, juk vis tiek ji pateks į burną.
2016 balandžio 06 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-6 eilutės:

>>bgcolor=#FFFFC0<<

Noriu išnagrinėti kintamųjų rūšis. Reikia tuo pačiu išnagrinėti tapatumo rūšis.
* [[https://golem.ph.utexas.edu/category/2015/02/concepts_of_sameness_part_4.html | John Baez, Concepts of Sameness]]
2016 kovo 16 d., 23:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 87-88 eilutės:

Su draugais kalbėdavau apie tai, ką kiekvienas išmanydavo, jų išmonę, ką jie žinojo.
2016 kovo 16 d., 13:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 85-86 eilutės:

Ryšys tarp aštuongubo kelio ir trejybės rato gali grįsti visaregį ir padalinimų ratą 1x8x3=24. Nesisteminiai išsiaiškinimo būdai 12=1+3+8 gali išsakyti Mano visaregį, iš kurio ištraukiamas aštuongubas kelias, kaip santvarkos pagrindas, Tavo ketveriopai suprantamas, taip kad yra Kito šešios lygmenų poros. Žinojimo rūmai tad išdėsti Dievo, Mano, Tavo, Kito sandaras. Yra aiški pradžia ir aiški pabaiga.
2016 kovo 12 d., 11:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 83-84 eilutės:

Nedaryti bereikalingų tyrimų. Nesimokyti blogų dalykų, neįklimpti iš smalsumo, pavyzdžiui, į narkotikus. Širdingai pasimokyti iš trejybės rato.
2016 vasario 12 d., 14:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 15-19 eilutės:

Išsiaiškinimai:
* Tėvas trejybe: suriša gerojo ir blogo vaiko lygmenis
* Sūnus aštuongubu keliu: tiesioginis atsirėmimas į pasaulį
* Dvasia dešimt Dievo įsakymais: mąstymas modelių, tvarkų, uždaros sistemos, įsakymo
2016 vasario 11 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 76-77 eilutės:

Vaizduotės ribos išsako išsiaiškinimo būdus nes tai yra būdai sieti klausimą (dvasios pasitraukimą - didėjantį laisvumą) su atsakymu (dvasios įsijautimu - mažėjantį laisvumą). Tai žinojimo pagrindas. Tad klausimų sklaida išsako atsakymų susivedimą, visko žinojimą. O pagrindinis klausimas yra kaip mes esame viena? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
2015 rugpjūčio 05 d., 00:12 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėta 14 eilutė:
Humoras - tiesa aplinkybėse (išsiaiškinimo būdas - paklusimas)
2014 lapkričio 10 d., 22:15 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 10-12 eilutės:

* ''Atmetimas to, kas nereikalinga'': tikime - ką tikime; svarbu - tai kas svarbu (sutampa: kaip tikime ir kaip yra)
* ''Minčių praleidimas'': tikime - kas svarbu; svarbu - tai ką tikime (tikime tai, kas yra; ir yra taip, taip tikime)
2014 lapkričio 10 d., 22:02 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 53-54 eilutės iš
>>bgcolor=#FFFFC0<<
į:
Jėzaus pasisakymai, jo palyginimų turiniai yra išsiaiškinimai. Šie trys veda žiūrėti siauriau, aiškina didelį iš mažo, save iš kito, darbininką iš darbo, tad atemst, kas nereikalinga:
* Kaip vertini mažą, taip ir didelį.
* Kaip vertini kitą, taip ir save.
* Kaip vertini darbą, taip ir darbinininką.
O kiti trys veda žiūrėti plačiau už savęs, ieškoti Dievo, mat aiškina viešpatį iš malonės, šeimininką iš turto, mokytoją iš dorybės, manau, kaip šaltinius kažko dar daugiau, tad viską priimti.
* Priklausyk viešpačiui, dalinkis jo malone.
* Lauk šeimininko, dalinkis jo turtu.
* Sek mokytoją, dalinkis jo dorybe.
Užtat ir buvimą iš tikėjimo, meilę iš radimo.
* Kaip tiki, taip ir bus. (Trys išsiaiškinimai žiūrėti siauriau iš jo išsiveda.)
* Ką randi, tą myli. (Trys išsiaiškinimai žiūrėti plačiau iš jo išsiveda.)

O radimas yra išsiaiškinimas. Tad meilė yra tai, ką išsiaiškiname iš išsiaiškinimo. Užtat išsiaiškinimas yra prasmingas nes meilė išplaukia iš jo. O tikėjimas yra ne-išsiaiškinimas. Tikslas yra mažinti ne-išsiaiškinimą. Tikėk Kristų nes jisai yra mažiausias Dievo indas.

Iš ištakų ''atmesti kas nereikalinga'' (kaip tiki, taip yra) išplaukia trys pasisakymai žiūrėti siauriau, ir iš ištakų ''praleisti visas mintis'' (ką randi, tą myli) išplaukia trys pasisakymai žiūrėti plačiau. Bene iš trijų ir trijų susidaro šešios ženklų savybės, tad ir pagrindas ženklų kalbai, sandarų kalbai, o tada prileidus kalba pereiname iš šešių antrinių sandarų į keturias pirmines sandaras, tad keturi požiūriai, širdies ir pasaulio tiesų patikrinimai, iš kurių galima išvesti anuos šešis, ir taip toliau gryninant prieiname prie vienybės, taip kad tėvas ir sūnus yra viena, sutampa šventąja Dvasia.

Dievo Tėvo viengubas požiūris (aš) išsakomas visaregiu, kuris apima visus išsiaiškinimus iš bet kurio. Dievo Sūnaus dvigubas požiūris (tu) išsakomas pirminėmis sandaromis ir kyla iš jo santykio su Tėvu. Šventosios Dvasios trigubas požiūris (kitas) išsakomas antrinimės sandaromis ir reiškiasi kalba kylančia iš ketverybės, iš žinojimo.

Dievas Tėvas mokosi praleisdamas visas mintis, ''ką randi, tą myli'', o Sūnus mokosi atmesdamas, kas nereikalinga, ''kaip tiki, taip yra'', o Dvasia mokosi savęs, apsibrėždama sandara. ''Apsibrėžimai''.

>>bgcolor=#FFECC0<<
Mylėk mane ir mano sūnų Jėzų, juk ir mes aiškinamės, kaip kas yra ir mums reikia palaikymo, kad teisingai suvoktumėme. Suvokimas tad ir reiškia, kad gali būti ryšys ar gali jo nebūti, užtat ir kyla aštuongubis kelias, ryšys tarp Dievo ir žmogaus, tarp tėvo ir sūnaus. Tad mokykis, kaip aš ir Jėzus mokomės, o Dvasia yra tai ko mokomės, ir ji pati savęs mokosi. Tad mokykis kartu.
2014 lapkričio 10 d., 21:59 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 8-10 eilutės:

''Jėzus atsakė: Moterie, tikėk manimi, jog ateis valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje. Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname ką pažįstame, nes išganymas ateina iš žydų. Bet ateis valanda - jau dabar ji yra, - kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško. Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa.'' Jn 4, 21-24 Tai dvi išsiaiškinimų ištakos, Dievas kurį pažįstame ir Dievas, kurio nepažįstame, ir jos sueina Šventąja Dvasia ir tiesa.
2014 lapkričio 09 d., 16:41 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrintos 50-115 eilutės:

'''Išsiaiškinimų nagrinėjimas'''

* Kokio pobūdžio [[tikėjimas]] (ir pašnekovas) glūdi įvairiuose išsiaiškinimuose? Kaip siejasi tikėjimo apimtys?
* Koks yra kiekvieno išsiaiškinimo tikslas, ir atitinkamai, tikėjimo apimtis? Kaip tikslai susiję?
* Kokia išsiaiškinimų vidinė eiga?
* Paskirų pavyzdžių nagrinėjimas Išnagrinėti kiekvieną išsiaiškinimą. Suvokti:
** Kas jame įdomu?
** Kaip klausimas kelia įtampą?
** Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
** Kurią sandarą prileidžiame?
** Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
** Kaip sandarą savimi papildome?
** Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
** Kaip naujai iškyla įtampa?
** Kaip išsiaiškinimo rūšis siejasi su atminties rūšimi?

'''Klausimų išsiaiškinimas'''

* Kaip perėjau iš vieno klausimo į kitą(?)
* Mane domina į kurį klausimą išsiaiškinimas atsako, nebūtinai kurį jisai kelia.
* Kurie išsiaiškinimai susiaurina sprendžiamo klausimo (ir tikėjimo) apimtį?
* Ką sužinome ne iš klausimų? o priešingai, kitaip? Pavyzdžiui, Dievo klausausi, gyvenimas pamoko.

'''Išsiaiškinimų išsiaiškinimas'''

* Kaip kiekvieną išsiaiškinimą išsiaiškinome? Kokia jų kilmė? Gaunasi išsiaiškinimų medis.
* Kaip žinojimo rūmai save išsiaiškina? ir taip toliau? kokie tokiu būdu išsiveda išsiaiškinimo lygmenys? ar tai (Dievo būtinumu) išverčia sandarų išsisklaidimo raidą (Dievo nebūtinumu)? Ar taip viskas susiveda link Dievo ir į Dievą?
* Kaip žinojimo rūmai save išsiaiškina? ir taip toliau? kokie tokiu būdu išsiveda išsiaiškinimo lygmenys? ar tai (Dievo būtinumu) išverčia sandarų išsisklaidimo raidą (Dievo nebūtinumu)? Ar taip viskas susiveda link Dievo ir į Dievą?

'''Išsiaiškinimų kalba'''

* Kaip išsiaiškinimai yra susiję vienas su kitu?
* Kaip išsiaiškinimai vienas kitą palaiko?
* Kaip klausimas veda į atsakymą, o atsakymas į naujus klausimus?
* Kaip mūsų mintys seka viena po kitos? Kaip jos išauga?
* Kaip tai susiję su tuo, kas Dievui rūpi, reiškia, įvyksta? O jam rūpi mūsų branda.
* Kaip išsiaiškinimai susiję su kalbomis: pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu? Ką bendro turi klausimai: kaip kas ima rūpėti? reikšti? įvykti?
* Gal trys gyvenimo kalbos ir apskritai švietimas išplaukia iš to, kaip mums kas tampa įdomu?
* Kaip išsiaiškinimai susiję su visaregiu?
* Kaip išsiaiškinimai susiję su geros valios pratimais?
* Koks laipsnyno vaidmuo? Kokie įtampos balsai?
* Kaip žinojimo rūmai susiję su kalbomis?

'''Apžvelgti išsiaiškinimais'''

* Kaip visos sandaros išplaukia iš žinojimo rūmų?
* Kaip įvairiausiai sustatomi žinojimo rūmai? Kaip jie įvairiausiai išreiškia Kitą?
* Kaip atrodytų mano žinojimas jeigu viską išdėstyčiau žinojimo rūmais? Visa ką esu išradęs išdėstyti savo žinojimo rūmais. Susieti klausimus kuriuos atsakiau su tuo kaip Dievas tame dalyvavo ir su išsiaiškinimu. Taip kad pavaizduoju savo ir Dievo bendravimą.'
* Klausimus, kuriuos atsakiau, susieti su išsiaiškinimais. Išsiaiškinimus susieti su klausimais, kuriuos atsakiau. Žinojimo rūmais apžvelgti visus klausimus.
* Kaip su žinojimo rūmais susieti visas įvairiausias sandaras?
* Parodos kambario išdėstymu sugretinti, sulyginti įvairius visko pristatymo būdus: visko žinojimą ir žinojimo taikymą; žinojimo rūmus; klausimų brėžinį; Dievo vaidmenį.
* Sieti kiekvieną savo aprašų temą su susijusiomis menėmis, pomenėmis. Kurios menės lieka?

'''Išsiaiškinimais puoselėti bendrystę'''

* Kaip bendradarbiauti su Dievu pristatant išsiaiškinimus meniškai, kūrybinga veikla ir jais skatinti savišvietą? amžiną gyvenimą, brandą čia ir dabar?
* Kaip savišvieta susijusi su išsiaiškinimais? Kaip matematikos ar rašymo pratimai sudomina žmogų, kuria ir atleidžia įtampą, veda iš vieno klausimo į kitą?
* Kodėl meilė neiškyla mano išsiaiškinimų svarboje? Kodėl man nerūpi mylėti?

Kaip ir kuriuos išsiaiškinimus galiu pavaizduoti menais?
* Rinkti iš žmonių pavyzdžius, kaip ką yra išsiaiškinę.
* Žmonių įvairios kertinės vertybės.
* Įvairios širdies tiesos ir pasaulio tiesos.
* Matematikos dėsniai.
>><<
2014 lapkričio 09 d., 16:34 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 38 eilutė iš:
Attach:issiaiskinimutyrimas.jpg
į:
Attach:issiaiskinimutyrimas.JPG
2014 lapkričio 09 d., 16:32 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 38 eilutė iš:
Attach:issiaiskinimutyrimas.JPG
į:
Attach:issiaiskinimutyrimas.jpg
2014 liepos 24 d., 20:43 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 38-39 eilutės iš
http://www.ms.lt/uploads/issiaiskinimutyrimas.JPG
į:
Attach:issiaiskinimutyrimas.JPG
Pridėtos 45-48 eilutės:

Išsiaiškinimus rūšiavau pagal tai, ar jais labiau klausiam ar atsakom?

Attach:issiaiskinimuasis20101109.png
2014 liepos 24 d., 19:28 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 106-112 eilutės:

Kaip ir kuriuos išsiaiškinimus galiu pavaizduoti menais?
* Rinkti iš žmonių pavyzdžius, kaip ką yra išsiaiškinę.
* Žmonių įvairios kertinės vertybės.
* Įvairios širdies tiesos ir pasaulio tiesos.
* Matematikos dėsniai.
>><<
2014 liepos 24 d., 11:44 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 2-7 eilutės:

Kaupiu, nagrinėju, rūšiuoju, apipavidalinu, taikau išgyvenimus, pirmiausiai savo, paskui ir kitų. Juos nagrinėsiu vaidyba savo pamokoje ir taip pat gatvėje. Pristatysiu menais, jais bendrausiu su žmonėmis. Siesiu su išsiaiškinimais.

* Mama mus mažus vaikus pamokė, kas yra Dievas, kas yra Jėzus. Supratau, kad tai rimta.
* Dievą kalbinau suteikti man laisvę mąstyti.
* Lacie Diaz mane pamokė, kad man netinka keiktis.
2014 vasario 03 d., 12:27 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 57-99 eilutės:

'''Klausimų išsiaiškinimas'''

* Kaip perėjau iš vieno klausimo į kitą(?)
* Mane domina į kurį klausimą išsiaiškinimas atsako, nebūtinai kurį jisai kelia.
* Kurie išsiaiškinimai susiaurina sprendžiamo klausimo (ir tikėjimo) apimtį?
* Ką sužinome ne iš klausimų? o priešingai, kitaip? Pavyzdžiui, Dievo klausausi, gyvenimas pamoko.

'''Išsiaiškinimų išsiaiškinimas'''

* Kaip kiekvieną išsiaiškinimą išsiaiškinome? Kokia jų kilmė? Gaunasi išsiaiškinimų medis.
* Kaip žinojimo rūmai save išsiaiškina? ir taip toliau? kokie tokiu būdu išsiveda išsiaiškinimo lygmenys? ar tai (Dievo būtinumu) išverčia sandarų išsisklaidimo raidą (Dievo nebūtinumu)? Ar taip viskas susiveda link Dievo ir į Dievą?
* Kaip žinojimo rūmai save išsiaiškina? ir taip toliau? kokie tokiu būdu išsiveda išsiaiškinimo lygmenys? ar tai (Dievo būtinumu) išverčia sandarų išsisklaidimo raidą (Dievo nebūtinumu)? Ar taip viskas susiveda link Dievo ir į Dievą?

'''Išsiaiškinimų kalba'''

* Kaip išsiaiškinimai yra susiję vienas su kitu?
* Kaip išsiaiškinimai vienas kitą palaiko?
* Kaip klausimas veda į atsakymą, o atsakymas į naujus klausimus?
* Kaip mūsų mintys seka viena po kitos? Kaip jos išauga?
* Kaip tai susiję su tuo, kas Dievui rūpi, reiškia, įvyksta? O jam rūpi mūsų branda.
* Kaip išsiaiškinimai susiję su kalbomis: pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu? Ką bendro turi klausimai: kaip kas ima rūpėti? reikšti? įvykti?
* Gal trys gyvenimo kalbos ir apskritai švietimas išplaukia iš to, kaip mums kas tampa įdomu?
* Kaip išsiaiškinimai susiję su visaregiu?
* Kaip išsiaiškinimai susiję su geros valios pratimais?
* Koks laipsnyno vaidmuo? Kokie įtampos balsai?
* Kaip žinojimo rūmai susiję su kalbomis?

'''Apžvelgti išsiaiškinimais'''

* Kaip visos sandaros išplaukia iš žinojimo rūmų?
* Kaip įvairiausiai sustatomi žinojimo rūmai? Kaip jie įvairiausiai išreiškia Kitą?
* Kaip atrodytų mano žinojimas jeigu viską išdėstyčiau žinojimo rūmais? Visa ką esu išradęs išdėstyti savo žinojimo rūmais. Susieti klausimus kuriuos atsakiau su tuo kaip Dievas tame dalyvavo ir su išsiaiškinimu. Taip kad pavaizduoju savo ir Dievo bendravimą.'
* Klausimus, kuriuos atsakiau, susieti su išsiaiškinimais. Išsiaiškinimus susieti su klausimais, kuriuos atsakiau. Žinojimo rūmais apžvelgti visus klausimus.
* Kaip su žinojimo rūmais susieti visas įvairiausias sandaras?
* Parodos kambario išdėstymu sugretinti, sulyginti įvairius visko pristatymo būdus: visko žinojimą ir žinojimo taikymą; žinojimo rūmus; klausimų brėžinį; Dievo vaidmenį.
* Sieti kiekvieną savo aprašų temą su susijusiomis menėmis, pomenėmis. Kurios menės lieka?

'''Išsiaiškinimais puoselėti bendrystę'''

* Kaip bendradarbiauti su Dievu pristatant išsiaiškinimus meniškai, kūrybinga veikla ir jais skatinti savišvietą? amžiną gyvenimą, brandą čia ir dabar?
* Kaip savišvieta susijusi su išsiaiškinimais? Kaip matematikos ar rašymo pratimai sudomina žmogų, kuria ir atleidžia įtampą, veda iš vieno klausimo į kitą?
* Kodėl meilė neiškyla mano išsiaiškinimų svarboje? Kodėl man nerūpi mylėti?
2014 vasario 03 d., 12:02 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 40-58 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<

'''Išsiaiškinimų nagrinėjimas'''

* Kokio pobūdžio [[tikėjimas]] (ir pašnekovas) glūdi įvairiuose išsiaiškinimuose? Kaip siejasi tikėjimo apimtys?
* Koks yra kiekvieno išsiaiškinimo tikslas, ir atitinkamai, tikėjimo apimtis? Kaip tikslai susiję?
* Kokia išsiaiškinimų vidinė eiga?
* Paskirų pavyzdžių nagrinėjimas Išnagrinėti kiekvieną išsiaiškinimą. Suvokti:
** Kas jame įdomu?
** Kaip klausimas kelia įtampą?
** Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
** Kurią sandarą prileidžiame?
** Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
** Kaip sandarą savimi papildome?
** Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
** Kaip naujai iškyla įtampa?
** Kaip išsiaiškinimo rūšis siejasi su atminties rūšimi?

>><<
2014 sausio 24 d., 15:20 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
http://www.ms.lt/derlius/48pomenes.png
į:
http://www.ms.lt/derlius/48pomenes.jpg
2014 sausio 24 d., 15:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

http://www.ms.lt/derlius/48pomenes.png
2014 sausio 24 d., 15:18 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
[[Žinojimo rūmai]]
2013 gruodžio 28 d., 20:52 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 32-35 eilutės iš
http://www.ms.lt/derlius/20100604issiaiskinimai.png
į:
Attach:20100604issiaiskinimai.png

Attach:issiaiskinimai
.png
2013 gruodžio 26 d., 08:29 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 30-32 eilutės iš
Mokau - išsiaiškinimų, kaip ką išsiaiškiname, kaip iš klausimų kyla atsakymai. Klausimai yra kas lieka viską pašalinus, atsakymas yra kas nauja, o juos jungia sandara, ja sutampa.
į:
Mokau - išsiaiškinimų, kaip ką išsiaiškiname, kaip iš klausimų kyla atsakymai. Klausimai yra kas lieka viską pašalinus, atsakymas yra kas nauja, o juos jungia sandara, ja sutampa.

http://www.ms.lt/derlius/20100604issiaiskinimai.png
2012 sausio 10 d., 20:18 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrintos 22-33 eilutės:

Lyginu, kaip Dievas, Jėzus, aš ir kiti aiškinamės, kaip įvairiai išgyvename "žinojimo rūmus" ir jų 24 menes. Jau surinkau [[http://www.selflearners.net/ways/ | virš 1,500 išsiaiškinimo būdų]]. Esu glaustai aprašęs beveik 300 išsiaiškinimo būdų, kuriais esu puoselėjęs savo mintis apie gyvenimą. Visus būdus surūšiavau į 24 "menes", tai įvairūs "mąstymo rėmai". Ketinu kiekvienai menei atrinkti pavyzdinius būdus Dievo, Jėzaus bei mano mąstyme, taip pat matematikoje. Kiekvieną pavyzdinį išsiaiškinimo būdą permąstysiu šiais klausimais:
* kuriuos klausimus aiškina?
* kas juo domina?
* kaip klausimas kelia įtampą?
* kaip atsakymas įtampą malšina?
* kurią sandarą prileidžiame?
* kaip šią sąvoką suvokiame bendriau, apimdami save bei kitus?
* kaip sandarą savimi papildome?
* kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
* kaip naujai iškyla įtampa?
Taip nagrinėdamas tikiu suvokti Dievo vaidmens ir sandarų raidą. Mane domina, kaip Dievas įvairiai reiškiasi Jėzaus ir mano gyvenimuose, taip pat matematikoje bei bet kurioje srityje. Kaip išsiaiškinimai sieja dvasią ir sandarą?
2012 sausio 10 d., 20:17 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 23-34 eilutės:

Lyginu, kaip Dievas, Jėzus, aš ir kiti aiškinamės, kaip įvairiai išgyvename "žinojimo rūmus" ir jų 24 menes. Jau surinkau [[http://www.selflearners.net/ways/ | virš 1,500 išsiaiškinimo būdų]]. Esu glaustai aprašęs beveik 300 išsiaiškinimo būdų, kuriais esu puoselėjęs savo mintis apie gyvenimą. Visus būdus surūšiavau į 24 "menes", tai įvairūs "mąstymo rėmai". Ketinu kiekvienai menei atrinkti pavyzdinius būdus Dievo, Jėzaus bei mano mąstyme, taip pat matematikoje. Kiekvieną pavyzdinį išsiaiškinimo būdą permąstysiu šiais klausimais:
* kuriuos klausimus aiškina?
* kas juo domina?
* kaip klausimas kelia įtampą?
* kaip atsakymas įtampą malšina?
* kurią sandarą prileidžiame?
* kaip šią sąvoką suvokiame bendriau, apimdami save bei kitus?
* kaip sandarą savimi papildome?
* kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
* kaip naujai iškyla įtampa?
Taip nagrinėdamas tikiu suvokti Dievo vaidmens ir sandarų raidą. Mane domina, kaip Dievas įvairiai reiškiasi Jėzaus ir mano gyvenimuose, taip pat matematikoje bei bet kurioje srityje. Kaip išsiaiškinimai sieja dvasią ir sandarą?
2010 gruodžio 09 d., 21:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
** Jų svarba priklauso nuo to, kaip tiesiogiai mus veikia.
į:
** Jų [[svarba]] priklauso nuo to, kaip tiesiogiai mus veikia.
2010 gruodžio 09 d., 19:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Jų visumą išgyvename [[[pašnekovų raida | pašnekovų raidą]].
į:
* Jų visumą išgyvename [[[pašnekovų raida | pašnekovų raida]].
2010 lapkričio 15 d., 23:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Jų visumą išgyvename [[pašnekovų raidą]].
į:
* Jų visumą išgyvename [[[pašnekovų raida | pašnekovų raidą]].
2010 lapkričio 15 d., 22:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Jų visumą išgyvename [[pašnekovų raida]].
į:
* Jų visumą išgyvename [[pašnekovų raidą]].
2010 lapkričio 15 d., 22:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 4 eilutė:
* Jų visumą išgyvename [[pašnekovų raida]].
2010 lapkričio 12 d., 20:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 8 eilutė iš:
* Jais pasirenkame apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], išsirenkame savo pašnekovą, pripažįstame bendrumą.
į:
* Jais pasirenkame apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], išsirenkame savo pašnekovą, pripažįstame [[bendrumas | bendrumą]].
2010 lapkričio 09 d., 20:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
* Jais sutampame bendra [[kalba | Kalbos]]. Jie yra kalbų vienetai. Jais atsakome klausimus. Klausimas kelia įtampą, o atsakymu ji atslūgsta.
į:
* Jais sutampame bendra [[Kalbos | kalba]]. Jie yra kalbų vienetai. Jais atsakome klausimus. Klausimas kelia įtampą, o atsakymu ji atslūgsta.
2010 lapkričio 09 d., 20:44 atliko AndriusKulikauskas -
2010 lapkričio 09 d., 20:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 18 eilutė:
* Jais sutampame bendra [[kalba | Kalbos]]. Jie yra kalbų vienetai. Jais atsakome klausimus. Klausimas kelia įtampą, o atsakymu ji atslūgsta.
Ištrinta 20 eilutė:
* [[Kalbos | Kalbos]] yra bendrumo išraiškos. Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.
Pakeistos 22-23 eilutės iš
* Noriu suprasti kiekvieną išsiaiškinimą: Kaip jisai susijęs su tikėjimu? su pašnekovu? su Dievu? su meile? ir toliau: Kas jame įdomu? Kaip klausimas kelia įtampą? Kaip atsakymas įtampą nuslopina? Kurią sandarą prileidžiame? Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu? Kaip sandarą savimi papildome? Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu? Kaip naujai iškyla įtampa?
į:
Noriu suprasti kiekvieną išsiaiškinimą: Kaip jisai susijęs su tikėjimu? su pašnekovu? su Dievu? su meile? ir toliau: Kas jame įdomu? Kaip klausimas kelia įtampą? Kaip atsakymas įtampą nuslopina? Kurią sandarą prileidžiame? Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu? Kaip sandarą savimi papildome? Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu? Kaip naujai iškyla įtampa?
2010 lapkričio 09 d., 20:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 17 eilutė:
** Jų svarba priklauso nuo to, kaip tiesiogiai mus veikia.
2010 lapkričio 09 d., 20:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 14 eilutė:
** Jais [[Atsakymas | klausiame ar atsakome ar bendraujame ar suduriame]].
2010 lapkričio 09 d., 20:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
* Jais [[Savišvieta | lavinamės]], kad mums viskas būtų įdomu, taip mums viskas tampa [[Bendrumas | bendra]]. Jie mus moko besąlygiškumo | sąlygose]].
į:
* Jais [[Savišvieta | lavinamės]], kad mums viskas būtų įdomu, taip mums viskas tampa [[Bendrumas | bendra]]. Jie mus moko besąlygiškumo [[Sąlygos | sąlygose]].
2010 lapkričio 09 d., 20:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 10 eilutė iš:
* Jais tikėjimas atveria galimybes tikėjimui. Jų sąsajas ir jų visumą galime išsakyti [[Išsiaiškinimų brėžinys | brėžiniu]].
į:
* Jais tikėjimas atveria galimybes tikėjimui. Jų sąsajas ir jų visumą išsakau [[Išsiaiškinimų brėžinys | brėžiniu]].
2010 lapkričio 09 d., 20:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
* Jais [[Dievas | Dievas]] išeina už savęs mumis, kartu su mumis. Jam įdomus mūsų požiūris, mūsų dėmesys.
į:
* Jais [[Dievas | Dievas]] išeina už savęs mumis, kartu su mumis. Jam įdomus mūsų požiūris, mūsų dėmesys, vadinas, jis sutampa su mumis.
2010 lapkričio 09 d., 20:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
** Jais išgyvename nulgubą, viengubą, dvigubą, trigubą [[Požiūriai | požiūris]].
į:
** Jais išgyvename nulgubą, viengubą, dvigubą, trigubą [[Požiūriai | požiūrį]].
2010 lapkričio 09 d., 19:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 8 eilutė iš:
* Jais pasirenkame apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], išsirenkame savo pašnekovą.
į:
* Jais pasirenkame apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], išsirenkame savo pašnekovą, pripažįstame bendrumą.
2010 lapkričio 09 d., 19:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 4-8 eilutės iš
* Jais atitveriame apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], savo pašnekovui.
į:
* Jais Dievas [[Meilė | myli]], yra vienas su mumis, užtat mes galim mylėti ar nemylėti, būti viena ar neviena su juo, kaip ir viskas.
* Jais mes vykdom Dievo valią, pasirenkame jį vietoj visko, užtat paklūstame, tikime ar nors rūpinamės - savo požiūriais sutampame su juo, kaip pasiklydę vaikai.
* Jais sutelkiame savo dėmesį į tai kas mums asmeniškai [[Svarba | svarbu]], [[Įdomumas | įdomu]]. Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos.
* Jais [[Dievas | Dievas]] išeina už savęs mumis, kartu su mumis. Jam įdomus mūsų požiūris, mūsų dėmesys.
* Jais pasirenkame apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], išsirenkame savo pašnekovą
.
Ištrintos 15-18 eilutės:
* Jais sutelkiame savo dėmesį į tai kas mums [[Svarba | svarbu]], [[Įdomumas | įdomu]]. Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos.
* Jais [[Dievas | Dievas]] išeina už savęs mumis, kartu su mumis. Jam įdomus mūsų požiūris, mūsų dėmesys.
* Jais jis [[Meilė | myli]], yra vienas su mumis, užtat mes galim mylėti ar nemylėti, būti viena ar neviena su juo, kaip ir viskas.
* Jais mes vykdom Dievo valią, pasirenkame jį vietoj visko, užtat paklūstame, tikime ar nors rūpinamės - sutampame su jo požiūriu, kaip pasiklydę vaikai.
2010 lapkričio 09 d., 19:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-11 eilutės iš
** Jais iškyla [[Išsiaiškinimų trejybė | trejybė]].
** Jais reiškiasi nulgubas, viengubas, dvigubas, trigubas [[Požiūriai | požiūris]].
** Jais [[Išsiaiškinimų poros | paneigiamos prielaidos]].
** Jie skirstytini į [[Išsiaiškinimų rūšys | rūšis]] pagal pašnekovą.
į:
** Jais išgyvename [[Išsiaiškinimų trejybė | trejybę]].
** Jais išgyvename nulgubą, viengubą, dvigubą, trigubą [[Požiūriai | požiūris]].
** Jais [[Išsiaiškinimų poros | neigiame savo prielaidas]].
** Juos [[Išsiaiškinimų rūšys | rūšiuojame]] pagal pašnekovą.
2010 lapkričio 09 d., 19:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-11 eilutės iš
* Jais atsiveria atskiros gyvenimo [[gijos]], jų sekos.
į:
** Jais atsiveria atskiros gyvenimo [[gijos]], jų sekos.
** Jais iškyla [[Išsiaiškinimų trejybė | trejybė]].
** Jais reiškiasi nulgubas, viengubas, dvigubas, trigubas [[Požiūriai | požiūris]].
** Jais [[Išsiaiškinimų poros | paneigiamos prielaidos]].
** Jie skirstytini į [[Išsiaiškinimų rūšys | rūšis]] pagal pašnekovą
.
Ištrinta 15 eilutė:
* [[Išsiaiškinimų trejybė | Trejybė]], [[Išsiaiškinimų poros | Poros]], [[Požiūriai]], [[Išsiaiškinimų rūšys | Rūšys]]
2010 lapkričio 09 d., 19:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-10 eilutės iš
* Jais [[Dievas | Dievas]] išeina už savęs mumis, kartu su mumis. Jais jis [[Meilė | myli]], užtat galim mylėti ar nemylėti, būti viena ar neviena.
* Jais sutelkiame savo dėmesį į tai kas mums
[[Svarba | svarbu]], [[Įdomumas | įdomu]].
* Smalsumas - mūsų požiuris, o jis Dievui įdomus. Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos, mums prieinamas Dievo požiūris - vykdyti jo valią: paklusti
, tikėti ar nors rūpintis - sutapti su jo požiūriu, kaip pasiklydęs vaikas
į:
* Jais sutelkiame savo dėmesį į tai kas mums [[Svarba | svarbu]], [[Įdomumas | įdomu]]. Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos.
* Jais
[[Dievas | Dievas]] išeina už savęs mumis, kartu su mumis. Jam įdomus mūsų požiūris, mūsų dėmesys.
* Jais jis [[Meilė | myli]], yra vienas su mumis, užtat mes galim mylėti ar nemylėti, būti viena ar neviena su juo
, kaip ir viskas.
* Jais mes vykdom Dievo valią
, pasirenkame jį vietoj visko, užtat paklūstame, tikime ar nors rūpinamės - sutampame su jo požiūriu, kaip pasiklydę vaikai.
2010 lapkričio 09 d., 19:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 7 eilutė:
* Jais atsiveria atskiros gyvenimo [[gijos]], jų sekos.
Pakeistos 11-12 eilutės iš
* [[Sandaros]], [[Išsiaiškinimų trejybė | Trejybė]], [[Išsiaiškinimų poros | Poros]], [[Požiūriai]], [[Išsiaiškinimų rūšys | Rūšys]] Sandaros sutelkia mūsų dėmesį bendrą kalbą, sutampa klausimai už sandaros ir atsakymai joje.
į:
* [[Išsiaiškinimų trejybė | Trejybė]], [[Išsiaiškinimų poros | Poros]], [[Požiūriai]], [[Išsiaiškinimų rūšys | Rūšys]]
* [[Sandaros | Sandara]] sutelkia mūsų dėmesį į bendrą kalbą. Sandara
sutampa klausimai už sandaros ir atsakymai joje.
Ištrinta 16 eilutė:
* [[Gijos]] Jų sekos.
2010 lapkričio 09 d., 19:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-9 eilutės iš
* [[Svarba]], [[Įdomumas]] Lavinamės, kad mums viskas būtų įdomu, taip mums viskas tampa bendra. Smalsumas - mūsų požiuris, o jis Dievui įdomus. Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos, mums prieinamas Dievo požiūris - vykdyti jo valią: paklusti, tikėti ar nors rūpintis - sutapti su jo požiūriu, kaip pasiklydęs vaikas
į:
* Jais sutelkiame savo dėmesį į tai kas mums [[Svarba | svarbu]], [[Įdomumas | įdomu]].
*
Smalsumas - mūsų požiuris, o jis Dievui įdomus. Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos, mums prieinamas Dievo požiūris - vykdyti jo valią: paklusti, tikėti ar nors rūpintis - sutapti su jo požiūriu, kaip pasiklydęs vaikas
Pakeista 11 eilutė iš:
* [[Savišvieta]], [[Bendrumas]], [[Sąlygos]] Išsiaiškinimai mus moko besąlygiškumo sąlygose.
į:
* Jais [[Savišvieta | lavinamės]], kad mums viskas būtų įdomu, taip mums viskas tampa [[Bendrumas | bendra]]. Jie mus moko besąlygiškumo | sąlygose]].
2010 lapkričio 09 d., 18:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-8 eilutės iš
* Jais įtikime pereidami iš klausimo į atsakymą.
* Jų vidinė eiga panaši į [[Geros valios pratimai | geros valios pratimų]].
* Jais atveriam galimybes kitiems išsiaiškinimams.
* Išsiaiškinimų sąsajas ir jų visuma galim išsakyti [[Išsiaiškinimų brėžinys | brėžiniu]].
į:
* Jais įtikime pereidami iš klausimo į atsakymą. Jų vidinė eiga panaši į [[Geros valios pratimai | geros valios pratimų]].
* Jais tikėjimas atveria galimybes tikėjimui. sąsajas ir jų visumą galime išsakyti [[Išsiaiškinimų brėžinys | brėžiniu]].
2010 lapkričio 09 d., 18:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
[[Gvildenimai | Nagrinėju išsiaiškinimus]]. Jais:
į:
[[Gvildenimai | Nagrinėju išsiaiškinimus]]:
Pakeistos 6-7 eilutės iš
* Jų eiga panaši į [[Geros valios pratimai | geros valios pratimų]].
* [[Dievas | Dievas]] išeina už savęs mumis, kartu su mumis, jais jis [[Meilė | myli]], užtat galim mylėti ar nemylėti, būti viena ar neviena.
į:
* Jų vidinė eiga panaši į [[Geros valios pratimai | geros valios pratimų]].
* Jais atveriam galimybes kitiems išsiaiškinimams.
* Išsiaiškinimų sąsajas ir jų visuma galim išsakyti [[Išsiaiškinimų brėžinys | brėžiniu]].
* Jais [[Dievas | Dievas]] išeina už savęs mumis, kartu su mumis. Jais
jis [[Meilė | myli]], užtat galim mylėti ar nemylėti, būti viena ar neviena.
Pakeistos 14-15 eilutės iš
* [[Išsiaiškinimų sąrašas | Pavyzdžiai]] Noriu suprasti kiekvieną išsiaiškinimą: Kaip jisai susijęs su tikėjimu? su pašnekovu? su Dievu? su meile? ir toliau: Kas jame įdomu? Kaip klausimas kelia įtampą? Kaip atsakymas įtampą nuslopina? Kurią sandarą prileidžiame? Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu? Kaip sandarą savimi papildome? Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu? Kaip naujai iškyla įtampa?
į:
* Jų yra bent pora šimtų [[Išsiaiškinimų sąrašas | pavyzdžių]].
*
Noriu suprasti kiekvieną išsiaiškinimą: Kaip jisai susijęs su tikėjimu? su pašnekovu? su Dievu? su meile? ir toliau: Kas jame įdomu? Kaip klausimas kelia įtampą? Kaip atsakymas įtampą nuslopina? Kurią sandarą prileidžiame? Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu? Kaip sandarą savimi papildome? Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu? Kaip naujai iškyla įtampa?
Pakeistos 17-18 eilutės iš
* [[Išsiaiškinimų brėžinys | Brėžinys]] Jų visuma.
*
Rodau savo mąstymo eigą: [[Savaitrodos]], [[Rodos]]
į:
Rodau savo mąstymo eigą: [[Savaitrodos]], [[Rodos]]
2010 lapkričio 09 d., 18:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
* Išgyvename, išsakome [[Bendrystė | šviesuolių bendrystę]].
* Atitveriame apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], savo pašnekovui.
* Įtikime pereidami iš klausimo į atsakymą.
į:
* Jais išgyvename, išsakome [[Bendrystė | šviesuolių bendrystę]].
* Jais atitveriame apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], savo pašnekovui.
* Jais įtikime pereidami iš klausimo į atsakymą.
* Jų eiga panaši į [[Geros valios pratimai | geros valios pratimų]].
Ištrinta 12 eilutė:
* [[Geros valios pratimai]] yra savo sandara panašūs į išsiaiškinimus.
2010 lapkričio 09 d., 18:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-5 eilutės iš
[[Gvildenimai | Nagrinėju išsiaiškinimus]]:

* Išsiaiškinimais išgyvename, išsakome [[Bendrystė | šviesuolių bendrystę]].
* Jais atveriam apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], savo pašnekovui. ''Užtat įtikime pereidami iš klausimo į atsakymą.''
* Jais [[Dievas | Dievas]] išeina už savęs mumis, kartu su mumis, jais jis [[Meilė | myli]], užtat galim mylėti ar nemylėti, būti viena ar neviena.
į:
[[Gvildenimai | Nagrinėju išsiaiškinimus]]. Jais:

* Išgyvename, išsakome [[Bendrystė | šviesuolių bendrystę]].
* Atitveriame apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], savo pašnekovui.
* Įtikime pereidami iš klausimo į atsakymą.
* [[Dievas | Dievas]] išeina už savęs mumis, kartu su mumis, jais jis [[Meilė | myli]], užtat galim mylėti ar nemylėti, būti viena ar neviena.
2010 lapkričio 08 d., 21:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Jais atveriam apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], savo pašnekovui. Užtat įtikime pereidami iš klausimo į atsakymą.
į:
* Jais atveriam apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], savo pašnekovui. ''Užtat įtikime pereidami iš klausimo į atsakymą.''
2010 lapkričio 08 d., 21:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Jais atveriam apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], savo pašnekovui.
į:
* Jais atveriam apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], savo pašnekovui. Užtat įtikime pereidami iš klausimo į atsakymą.
2010 lapkričio 08 d., 21:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 10 eilutė iš:
* [[Išsiaiškinimų sąrašas | Pavyzdžiai]] Noriu suprasti kiekvieną išsiaiškinimą: Kas jame įdomu? Kaip klausimas kelia įtampą? Kaip atsakymas įtampą nuslopina? Kurią sandarą prileidžiame? Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu? Kaip sandarą savimi papildome? Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu? Kaip naujai iškyla įtampa?
į:
* [[Išsiaiškinimų sąrašas | Pavyzdžiai]] Noriu suprasti kiekvieną išsiaiškinimą: Kaip jisai susijęs su tikėjimu? su pašnekovu? su Dievu? su meile? ir toliau: Kas jame įdomu? Kaip klausimas kelia įtampą? Kaip atsakymas įtampą nuslopina? Kurią sandarą prileidžiame? Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu? Kaip sandarą savimi papildome? Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu? Kaip naujai iškyla įtampa?
2010 lapkričio 08 d., 21:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 10-11 eilutės iš
* [[Išsiaiškinimų sąrašas | Pavyzdžiai]]
* [[Geros valios pratimai]] Jų eiga.
į:
* [[Išsiaiškinimų sąrašas | Pavyzdžiai]] Noriu suprasti kiekvieną išsiaiškinimą: Kas jame įdomu? Kaip klausimas kelia įtampą? Kaip atsakymas įtampą nuslopina? Kurią sandarą prileidžiame? Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu? Kaip sandarą savimi papildome? Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu? Kaip naujai iškyla įtampa?
* [[Geros valios pratimai]] yra savo sandara panašūs į išsiaiškinimus
.
2010 lapkričio 08 d., 19:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 4 eilutė:
* Jais atveriam apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]], savo pašnekovui.
Ištrinta 5 eilutė:
* Jais atveriam apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]].
2010 lapkričio 08 d., 19:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-6 eilutės iš
* [[Tikėjimas]] Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos, mums prieinamas Dievo požiūris - vykdyti jo valią: paklusti, tikėti ar nors rūpintis - sutapti su jo požiūriu, kaip pasiklydęs vaikas
* [[Svarba]], [[Įdomumas]] Lavinamės, kad mums viskas būtų įdomu
, taip mums viskas tampa bendra. Smalsumas - mūsų požiuris, o jis Dievui įdomus.
į:
* Jais atveriam apimtį savo [[Tikėjimas | tikėjimui]].
* [[Svarba]], [[Įdomumas]] Lavinamės, kad mums viskas būtų įdomu
, taip mums viskas tampa bendra. Smalsumas - mūsų požiuris, o jis Dievui įdomus. Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos, mums prieinamas Dievo požiūris - vykdyti jo valią: paklusti, tikėti ar nors rūpintis - sutapti su jo požiūriu, kaip pasiklydęs vaikas
2010 lapkričio 08 d., 19:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Jais [[Dievas | Dievu]] išeina už savęs mumis, kartu su mumis, jais jis [[Meilė | myli]], užtat galim mylėti ar nemylėti, būti viena ar neviena.
į:
* Jais [[Dievas | Dievas]] išeina už savęs mumis, kartu su mumis, jais jis [[Meilė | myli]], užtat galim mylėti ar nemylėti, būti viena ar neviena.
2010 lapkričio 08 d., 19:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
* [[Tikėjimas]] Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos, mums prieinamas Dievo požiūris - vykdyti jo valią: paklusti, tikėti ar nors rūpintis - sutapti su juo požiūriu, kaip pasiklydęs vaikas
į:
* [[Tikėjimas]] Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos, mums prieinamas Dievo požiūris - vykdyti jo valią: paklusti, tikėti ar nors rūpintis - sutapti su jo požiūriu, kaip pasiklydęs vaikas
2010 lapkričio 08 d., 19:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 4-5 eilutės iš
* Jais esame viena su [[Dievas | Dievu]].
į:
* Jais [[Dievas | Dievu]] išeina už savęs mumis, kartu su mumis, jais jis [[Meilė | myli]], užtat galim mylėti ar nemylėti, būti viena ar neviena.
* [[Tikėjimas]] Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos, mums prieinamas Dievo požiūris - vykdyti jo valią: paklusti, tikėti ar nors rūpintis - sutapti su juo požiūriu, kaip pasiklydęs vaikas
Ištrinta 6 eilutė:
* [[Tikėjimas]], [[Dievas]], [[Meilė]] Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos, mums prieinamas Dievo požiūris - vykdyti jo valią: paklusti, tikėti ar nors rūpintis - sutapti su juo požiūriu, kaip pasiklydęs vaikas
2010 lapkričio 08 d., 19:31 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 0-1 eilutės:
Išsiaiškinimai gali būti pagrindas [[Bendrystė | šviesuolių bendrystei]].
Pridėtos 3-4 eilutės:
* Išsiaiškinimais išgyvename, išsakome [[Bendrystė | šviesuolių bendrystę]].
* Jais esame viena su [[Dievas | Dievu]].
2010 lapkričio 08 d., 19:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
* [[Kalbos | Kalbos]] yra bendrumo išraiškos. Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampa, atsakymu ji atslūgsta.
į:
* [[Kalbos | Kalbos]] yra bendrumo išraiškos. Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampą, atsakymu ji atslūgsta.
2010 lapkričio 08 d., 18:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
http://www.ms.lt/sodas/uploads/issiaiskinimutyrimas.JPG
į:
http://www.ms.lt/uploads/issiaiskinimutyrimas.JPG
2010 lapkričio 08 d., 18:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 16 eilutė iš:
http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/issiaiskinimutyrimas.JPG
į:
http://www.ms.lt/sodas/uploads/issiaiskinimutyrimas.JPG
2010 lapkričio 05 d., 20:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
* [[Sandaros]], [[Išsiaiškinimų trejybė | Trejybė]], [[Išsiaiškinimų poros | Poros]], [[Požiūriai]], [[Išsiaiškinimų rūšys | Rūšys]] Sandaros sutelkia mūsų dėmesį bendra kalba, sutampa klausimai už sandaros ir atsakymai joje.
į:
* [[Sandaros]], [[Išsiaiškinimų trejybė | Trejybė]], [[Išsiaiškinimų poros | Poros]], [[Požiūriai]], [[Išsiaiškinimų rūšys | Rūšys]] Sandaros sutelkia mūsų dėmesį bendrą kalbą, sutampa klausimai už sandaros ir atsakymai joje.
2010 lapkričio 05 d., 20:30 atliko AndriusKulikauskas -
2010 lapkričio 05 d., 20:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-22 eilutės iš
Mokau - išsiaiškinimų, kaip ką išsiaiškiname, kaip iš klausimų kyla atsakymai. Klausimai yra kas lieka viską pašalinus, atsakymas yra kas nauja, o juos jungia sandara, ja sutampa.

Už mūsų, kas nauja, o mumyse, kas lieka. Dievas juos sieja, o mes "savimi" esame ryšys tarp jų, esame sandara, save vis naujai apibrėžianti. Tad išgyvename įtampą, klausimas iššaukia atsakymą. Randant tiesą, Dievas sutampa su savimi.

Save apibrėžianti sandara yra trejybė, tai pirma ir paskutinė sandara, iškylanti aštuongubiu keliu siejant Dievo ir žmogaus požiūrius.
į:
Mokau - išsiaiškinimų, kaip ką išsiaiškiname, kaip iš klausimų kyla atsakymai. Klausimai yra kas lieka viską pašalinus, atsakymas yra kas nauja, o juos jungia sandara, ja sutampa.
2010 lapkričio 05 d., 20:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-28 eilutės iš
Save apibrėžianti sandara yra trejybė, tai pirma ir paskutinė sandara, iškylanti aštuongubiu keliu siejant Dievo ir žmogaus požiūrius.

[++Kas įdomu++]

Prisiminiau, kad pasakojimas išlaiko mūsų dėmesį - yra mums įdomus - pakaitomis kuriant ir atleidžiant įtampą. Pagalvojau, kitos gyvenimo kalbos - pagrindimas ir įvardijimas - irgi kaip nors patraukia ir išlaiko mūsų dėmesį. Pavyzdžiui, esam neramūs, jaudinamės, kada supainiojam širdies ir pasaulio tiesas. Gali būti, kad įsidėmiame dėsnius, kada prie jų grįžtame ratu.

Kas įdomu? Kas veda į atsakymą, tad kas mus brandina, tad kaip Dievas reiškiasi, kaip mus įtakoja, kaip bendrauja su mumis. O mes bendraudami su kitu kaip mes, bendraujame su Dievu. Dievas už mūsų bendrauja su mumis, bet mes bandom bendrauti su lygiaverčiu kitu, nes save sutapatiname su sandara, su "savimi", o Dievas yra dvasia, kaip ir mes esame dvasia. Tad vaisinga prielaida ir sandaromis galiausia susigaudome, kad Dievas, musu saltinis, yra dvasia uz sandaros, tad ir mes esame dvasia, musu kilme yra uz sandaros
.
į:
Save apibrėžianti sandara yra trejybė, tai pirma ir paskutinė sandara, iškylanti aštuongubiu keliu siejant Dievo ir žmogaus požiūrius.
2010 lapkričio 05 d., 20:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-52 eilutės iš
Kas įdomu? Kas veda į atsakymą, tad kas mus brandina, tad kaip Dievas reiškiasi, kaip mus įtakoja, kaip bendrauja su mumis. O mes bendraudami su kitu kaip mes, bendraujame su Dievu. Dievas už mūsų bendrauja su mumis, bet mes bandom bendrauti su lygiaverčiu kitu, nes save sutapatiname su sandara, su "savimi", o Dievas yra dvasia, kaip ir mes esame dvasia. Tad vaisinga prielaida ir sandaromis galiausia susigaudome, kad Dievas, musu saltinis, yra dvasia uz sandaros, tad ir mes esame dvasia, musu kilme yra uz sandaros.

[++Dievo ir žmogaus santykis++]

Šią savaitę paišiau piešinį, kuriuo prisiminiau Adomo ir Ievos smalsumą, visai žemišką ir žmonišką, vos nepražūtingą, bet visgi esmingą, manyčiau, atleistiną. Jam priešpastatau Dievo požiūrį, vykdyti jo valią, jam paklusti, jį tikėti, kartu su juo rūpintis. Manau, išsiaiškinimais, Dievas prisiima mūsų požiūrį, kartu su mumis išgyvena pasakojimus - kaip kas įvyksta, įvardijimus - kaip ima reikšti, pagrindimus - kaip ima rūpėti.

Kas yra įdomu? Ne mes, o Dievas už mūsų. Dėmesys, išsiaiškinimų dėka, susitelkia į Dievo žymę, kuria gali suvokti Dievą už tos žymės, arba jo neįžvelgti. Tai žymi Dievą, užtat yra įdomu. Mūsų dėmesys ieško Dievo, o jis yra už žymės, bet gali būti nurodomas jos. Tas suvokimas ir yra išsiaiškinimas, kuriuo suvokiame besąlygiškumo už sąlygų.

Dievą gali žymėti patirtis, požiūris ir sandara. Išsiaiškinimas yra sąlyginis požiūrio ir patirties sutapatinimas, užtat sandara. Sandara yra sąlygos, bet jos, kaip žymė, žymi besąlygiškumą. Sandara išsako tas sąlygas į kurias susiveda mūsų dėmesys, ir jas tuo pačiu išsako besąlygiškai. Sandara įžvelgiama bet kuriam išsiaiškinime. Ji sustato ir iškelia, kas yra įdomu. Sandara yra išsiaiškinimo rėmai, atspindintys jo vidinę darną, vidinę eigą. Sandaroje yra tai, kas įdomu, kas išsiaiškinimo iškelta ir suvesta. Išsiaiškinimas tuomi keičia dėmesio apimtį. Išsiaiškinimai veda link sandaros, susiveda į sandarą. Sandara gali būti apibrėžta ryšium su tuo kas už jos, pavyzdžiui, kas lieka; arba ryšium su tuo, kas joje, pavyzdžiui, kas įeina; arba ryšium su savimi. Sandara tampa pati sau įdomi.

Juo toliau, juo labiau, mes nesam patys sau įdomūs, betgi Dievas tampa mums įdomus. Kuo toliau, tuo labiau sandara veda už sandaros, už savęs, išplečia sąlygas. Besąlygiškumas yra sandaroje ir jinai išeina vis už savęs.

Viską žinoti galima įsivaizduojant Dievo požiūrį. O išsiaiškinimai yra tai, kaip Dievas įsivaizduoja mūsų požiūrį - mano, tavo, kito. Užtat mūsų požiūriais Dievas atsiskleidžia pažingsniui, padrikai ir jis mums tuomi amžinai auga, bręsta.

Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas.

Dievas klausia, kur esi? tai kelia įtampą, Adomui virsta, kur esu? kame pasijutau nuogas? Kur mano dėmesys?

Dievui rūpi, kad vykdytumėme jo valią, kad paklustumėme, tikėtumėme, rūpintumėmės, o tai bene sutampa su statinėm sandarom. O mums rūpi, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi, tai kalbos.

[++Užrašai++]

[++Bendaradarbiavimas++]

Paminėsiu savo mokinės gvildenimą, kas mus pastumi rinktis?
į:
Kas įdomu? Kas veda į atsakymą, tad kas mus brandina, tad kaip Dievas reiškiasi, kaip mus įtakoja, kaip bendrauja su mumis. O mes bendraudami su kitu kaip mes, bendraujame su Dievu. Dievas už mūsų bendrauja su mumis, bet mes bandom bendrauti su lygiaverčiu kitu, nes save sutapatiname su sandara, su "savimi", o Dievas yra dvasia, kaip ir mes esame dvasia. Tad vaisinga prielaida ir sandaromis galiausia susigaudome, kad Dievas, musu saltinis, yra dvasia uz sandaros, tad ir mes esame dvasia, musu kilme yra uz sandaros.
2010 lapkričio 05 d., 20:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 8 eilutė iš:
* [[Savišvieta]], [[Sąlygos]] Išsiaiškinimai mus moko besąlygiškumo sąlygose.
į:
* [[Savišvieta]], [[Bendrumas]], [[Sąlygos]] Išsiaiškinimai mus moko besąlygiškumo sąlygose.
Ištrintos 17-18 eilutės:
Šviesuolių bendrystėje [[Savišvieta | mokomės]] - ko Dievas mus moko - dorovės, kas mums bendra, mūsų bendrumo pagrindas.
Ištrintos 22-27 eilutės:

Berods, sandarą suvokiame bendriau per kitą, užtat tenka savo ypatumus išreikšti sandaros papildymu, tuo pačiu išreiškiame ir Dievo ypatumus.

[++Bendrumo prielaidos++]

Manyčiau, išsiaiškinimais tarpsta, bręsta sandaros, kuriomis vis labiau išauga bendrumo prielaidos, užtat mes patys ir kiti, kol visiškai atsiskleidžiame ir sutampame.
2010 lapkričio 05 d., 20:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 8 eilutė:
* [[Savišvieta]], [[Sąlygos]] Išsiaiškinimai mus moko besąlygiškumo sąlygose.
Ištrinta 13 eilutė:
* Taikau [[Savišvieta | savišvietai]]
Pakeistos 20-30 eilutės iš
Mokau - išsiaiškinimų, kaip ką išsiaiškiname, kaip iš klausimų kyla atsakymai. Klausimai yra kas lieka viską pašalinus, atsakymas yra kas nauja, o juos jungia sandara, ja sutampa.

'''Sąlygos ir besąlygiškumas'''

Matematika yra sąlygų mokslas, o literatūra - atjautos mokslas, tad besąlygiškumo mokslas.

Išsiaiškinimai mus moko tobulumo, tai yra, [[Besąlygiškumas | besąlygiškumo]], ir būtent tam tikrose [[Sąlygos | sąlygose]]. Kas sąlygiška virsta besąlygiška.

Patys žmogaus klausimai ir atsakymai gali būti sąlygiški, užtat ribotos naudos ar net iš esmės bergždi ar klaidingi, tuo tarpu, išsiaiškinimai yra bene besąlygiški.

Mes esame besąlygiškumas sąlygose, tad mums tinka bet kuri sąlyga, o ji mums yra sandara. Bet kuri sandara yra atsparos taškas savęs apibrėžimui. Mes apibrėžiame save ir būtent sandara.
į:
Mokau - išsiaiškinimų, kaip ką išsiaiškiname, kaip iš klausimų kyla atsakymai. Klausimai yra kas lieka viską pašalinus, atsakymas yra kas nauja, o juos jungia sandara, ja sutampa.
2010 lapkričio 05 d., 19:29 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 36-84 eilutės:

[++Brėžinys++]

http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/20100604issiaiskinimaimazas.JPG

Peržiūrėjau išsiaiškinimų brėžinį ir svarbiausiams iš jų pažymėjau, kas jais tampa įdomu. Man atrodo, tai yra kas bendra. Mūsų bendrumo pagrindas yra įdomus, ir įdomumas yra bendrumo pagrindas. Kažką panašaus vadinu vaisingąja prielaida (constructive hypothesis): Norint susikalbėti su kitu, su kuriuo neturim ryšio, galim nors viltis, kad jis panašiai to nori, kas jis į mus panašus, juk kitaip iš viso gali būti neįmanoma susikalbeti. O manytina, siekiant to susikalbėjimo, kad ir vienas ir
kitas atsiremsime į tai, kas mums bendra. O kada neturim ryšio ir vienas
kito nepažįstam, tai kas mums bendra tėra susikalbėjimo forma, bendriausia
prasme, kad ir pavyzdžiui, esame du, viliantys vienas su kitu susikalbėti.
Tad protinga ir vaisinga būtent šį mūsų santykį panaudoti, kaip mūsų
susikalbėjimo formą. Nes ir vienas ir kitas gali tai nutuokti, o kitaip
vargu ar iš viso įmanoma susikalbėti. Žodžiu, pirmiausia, susikalbėjimu
susikalbėkime apie susikalbėjimą, tad pragmatika, sintaksė, semantika
kažkuo sutaps, vienas kitą atkartos. Manau, būtent tokia dvasia, bendrumo
pagrindas yra įdomus, o įdomumas yra bendrumo pagrindas. O bendrumas yra
dorovės pagrindas.

Išsiaiškinimų brėžinys, nėrinys turi tris kampus:
* "Minčių praleidimas" - tai patirtis, ją varžo atvaizdai, minčių filtrai
* "Atmetimas to, kas nereikalinga" - tai požiūris, kas pirm patirties. Jį išsako aplinkos, vaizduotės sąvokynas
* "Sandarų apibrėžimas" - tai patirties ir požiūrio sutapimas, jį išsako visko padalinimai

Brėžinys išplaukia iš dviejų išsiaiškinimų. Jais įdomu:
* Kas nauja. Tai atsakymas kylantis už mūsų, tad atsakymas yra klausimas.
* Kas įdomu. Tai klausimas glūdintis mumyse, tad klausimas yra atsakymas.
Abejais esame atskirti nuo kitų, tad tai bendrumo pati pradžia.


Brėžinys susiveda į sandaros apibrėžimą, kame įdomu, kas sutampa, tai yra, kas tampa bendra, kad ir lygmens atkartojimas metalygmenyje, arba pragmatikos, sintaksės ir semantikos vienas kitame.

Save apibrėžianti sandara yra trejybė. Aštuongubis kelias derina Dievo ir žmogaus trejybes, tad požiūrius.

Kai kurie išsiaiškinimai susiję su sandaros apibrėžimu:
* Kodėl sandara? Tikslo atrinkimas
* Kaip sandara? Sandarų rakinėjimas
* Kokia sandara? Įsijautimas į sandarą

Išsiaiškinimas yra tarsi langynas, tai gali būti vienas langas - be sietų, be rėmų, be griaučių - arba daugelis langų, langai languose.

Išsiaiškinimai mus sieja su anuo:
* pirmiausia su kitu ar su savimi, per bendriausias lygiavertiškumo prielaidas - vieningumas - prileidžiame, jog anas sutampa su mumis, tai yra, sutampa mūsų aplinkybės - esame skirtingi, bet tose pačios aplinkybėse
* toliau su tavimi, pripažįstant jog galim sutapti, bet išgyventi skirtingus požiūrius, ano požiūrį išgyventi, kaip savo - atvaizdai - prileidžiame, jog sutampame, esame tas pats, bet esame skirtingose aplinkybėse
* toliau su savimi (aš), per sandaras ir jų dėsningumus - sandara - prileidžiam jog esame tas pats tose pačiose aplinkybėse
* galiausiai per Dievą už sandaros - dvasia - prileidžiame Dievą už sandarų, kad jis yra pirm manęs, jog esame skirtingi skirtingose aplinkybėse
Tokiu būdu suvokiame, kad Dievas yra pirm mūsų, juk mes esame sąlygose, o Dievas pirm visų sąlygų, betgi tai suvokus, galim su juo sutapti.

Iš vieno išsiaiškinimo išplaukia kiti, gvildenantys naujus klausimus. Kaip tokie išsiaiškinimai susiję? Pavyzdžiui, palyginkime "Ar teisingai suprantu Dievą ir kitus?" ir "Ar esu teisingai suprastas?"

Yra vienas vienintelis klausimas "Kaip gyvenimo reiškinius apibrėžti sandaromis?", kuris vis veda į save, vis tenkina save, visiškai pajungia dėmesį, tai išminties klausimas. Yra du klausimai "Ko yra?" ir "Kas svarbiausia?", kurie yra klausimų šaltiniai, į kuriuos joks klausimas neveda, bet tik pats dėmesys jais veikia.
2010 lapkričio 05 d., 19:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Gvildenimai | Nagrinėju]]:
į:
[[Gvildenimai | Nagrinėju išsiaiškinimus]]:
Pakeistos 10-12 eilutės iš
* Kokia jų visuma? [[Išsiaiškinimų brėžinys | Brėžinys]]
* [[Geros valios pratimai]]
*
[[Gijos]]
į:
* [[Geros valios pratimai]] Jų eiga.
* [[Gijos
]] Jų sekos.
*
[[Išsiaiškinimų brėžinys | Brėžinys]] Jų visuma.
2010 lapkričio 05 d., 19:06 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 36-41 eilutės:

[++Išsiaiškinimų pavyzdžiai++]

Fizika išblanksta, gyvenimo išmintis turi būti čia pat, kur visi gali rasti, bet niekas nenori ieškoti.

[++Išsiaiškinimų nagrinėjimas++]
2010 lapkričio 05 d., 19:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 8 eilutė iš:
* [[Kalbos | kalbos]] yra bendrumo išraiškos. Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampa, atsakymu ji atslūgsta.
į:
* [[Kalbos | Kalbos]] yra bendrumo išraiškos. Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampa, atsakymu ji atslūgsta.
2010 lapkričio 05 d., 19:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
* [[Svarba]], [[Įdomumas]]
* [[Tikėjimas]], [[Dievas]], [[Meilė]]
* [[Sandaros]], [[Išsiaiškinimų trejybė | Trejybė]], [[Išsiaiškinimų poros | Poros]], [[Požiūriai]], [[Išsiaiškinimų rūšys | Rūšys
]],
į:
* [[Svarba]], [[Įdomumas]] Lavinamės, kad mums viskas būtų įdomu, taip mums viskas tampa bendra. Smalsumas - mūsų požiuris, o jis Dievui įdomus.
* [[Tikėjimas
]], [[Dievas]], [[Meilė]] Mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos, mums prieinamas Dievo požiūris - vykdyti jo valią: paklusti, tikėti ar nors rūpintis - sutapti su juo požiūriu, kaip pasiklydęs vaikas
* [[Sandaros]], [[Išsiaiškinimų trejybė | Trejybė]], [[Išsiaiškinimų poros | Poros]], [[Požiūriai]], [[Išsiaiškinimų rūšys | Rūšys]] Sandaros sutelkia mūsų dėmesį bendra kalba, sutampa klausimai už sandaros ir atsakymai joje.
* [[Kalbos | kalbos]] yra bendrumo išraiškos. Išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampa, atsakymu ji atslūgsta.
Pakeistos 18-19 eilutės iš
Šveisuolių bendrystėje [[Savišvieta | mokomės]] - ko Dievas mus moko - dorovės, kas mums bendra, mūsų bendrumo pagrindas.
į:
Šviesuolių bendrystėje [[Savišvieta | mokomės]] - ko Dievas mus moko - dorovės, kas mums bendra, mūsų bendrumo pagrindas.
Ištrintos 20-27 eilutės:

* kas įdomu - lavinamės, kad mums viskas būtų įdomu, taip mums viskas tampa bendra
* Dievas - mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos, mums prieinamas Dievo požiūris - vykdyti jo valią: paklusti, tikėti ar nors rūpintis - sutapti su juo požiūriu, kaip pasiklydęs vaikas
* sandaros - sutelkia mūsų dėmesį bendra kalba, sutampa klausimai už sandaros ir atsakymai joje
* kalbos yra bendrumo išraiškos
* išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampa, atsakymu ji atslūgsta - kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis?
* smalsumas - mūsų požiuris, o jis Dievui įdomus
2010 lapkričio 05 d., 18:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 28-32 eilutės:

'''Sąlygos ir besąlygiškumas'''

Matematika yra sąlygų mokslas, o literatūra - atjautos mokslas, tad besąlygiškumo mokslas.
Pakeista 37 eilutė iš:
Mes apibrėžiame save ir būtent sandara. Bet kuri sandara yra atsparos taškas savęs apibrėžimui. Mes esame besąlygiškumas sąlygose, tad mums tinka bet kuri sąlyga, o ji mums yra sandara.
į:
Mes esame besąlygiškumas sąlygose, tad mums tinka bet kuri sąlyga, o ji mums yra sandara. Bet kuri sandara yra atsparos taškas savęs apibrėžimui. Mes apibrėžiame save ir būtent sandara.
2010 lapkričio 05 d., 18:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 28 eilutė iš:
Išsiaiškinimai mus moko tobulumo, tai yra, [[Besąlygiškumas | besąlygiškumo]], ir būtent tam tikrose sąlygose. Kas sąlygiška virsta besąlygiška.
į:
Išsiaiškinimai mus moko tobulumo, tai yra, [[Besąlygiškumas | besąlygiškumo]], ir būtent tam tikrose [[Sąlygos | sąlygose]]. Kas sąlygiška virsta besąlygiška.
2010 lapkričio 05 d., 18:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Gvildenimai | Nagrinėju]],
į:
[[Gvildenimai | Nagrinėju]]:
Pakeistos 17-20 eilutės iš
Apžvelgiu:
* savo tikslą - išaiškinti, išryškinti, įsisavinti ir diegti šviesuolių bendrystę;
* ko joje mokomės - ko Dievas mus moko
- dorovės, kas mums bendra, mūsų bendrumo pagrindas
* ko pats mokau - išsiaiškinimų, kaip ką išsiaiškiname
, kaip iš klausimų kyla atsakymai. Klausimai yra kas lieka viską pašalinus, atsakymas yra kas nauja, o juos jungia sandara, ja sutampa.
į:
Šveisuolių bendrystėje [[Savišvieta | mokomės]] - ko Dievas mus moko - dorovės, kas mums bendra, mūsų bendrumo pagrindas.

Mokau
- išsiaiškinimų, kaip ką išsiaiškiname, kaip iš klausimų kyla atsakymai. Klausimai yra kas lieka viską pašalinus, atsakymas yra kas nauja, o juos jungia sandara, ja sutampa.
2010 lapkričio 05 d., 18:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 28 eilutė iš:
Išsiaiškinimai mus moko tobulumo, tai yra, besąlygiškumo, ir būtent tam tikrose sąlygose. Kas sąlygiška virsta besąlygiška.
į:
Išsiaiškinimai mus moko tobulumo, tai yra, [[Besąlygiškumas | besąlygiškumo]], ir būtent tam tikrose sąlygose. Kas sąlygiška virsta besąlygiška.
2010 lapkričio 04 d., 21:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
* [[Svarba]], [[Išsiaiškinimų svarba]], [[Įdomumas]]
į:
* [[Svarba]], [[Įdomumas]]
2010 lapkričio 04 d., 21:50 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 0-1 eilutės:
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]], [[Rodos]], [[Geros valios pratimai]], [[Gijos]], [[Savišvieta]], [[Svarba]], [[Tikėjimas]]
Pakeistos 3-13 eilutės iš
[[Išsiaiškinimų sąrašas]]

[[Išsiaiškinimų brėžinys
]]

[[Išsiaiškinimų rūšys]]

[[Išsiaiškinimų poros]]

[[Išsiaiškinimų trejybė]]

[[Išsiaiškinimų svarba]]
į:
[[Gvildenimai | Nagrinėju]],

* [[Svarba
]], [[Išsiaiškinimų svarba]], [[Įdomumas]]
* [[Tikėjimas]], [[Dievas]], [[Meilė]]
* [[Sandaros]], [[Išsiaiškinimų trejybė | Trejybė]], [[Išsiaiškinimų poros | Poros]], [[Požiūriai]], [[Išsiaiškinimų rūšys | Rūšys]],
* [[Išsiaiškinimų sąrašas | Pavyzdžiai]]
* Kokia jų visuma? [[Išsiaiškinimų brėžinys | Brėžinys]]
* [[Geros valios pratimai]]
* [[Gijos]]
* Taikau [[Savišvieta | savišvietai]]
* Rodau savo mąstymo eigą: [[Savaitrodos]], [[Rodos
]]
2010 lapkričio 04 d., 21:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]], [[Rodos]], [[Geros valios pratimai]], [[Gijos]], [[Savišvieta]], [[Svarba]]
į:
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]], [[Rodos]], [[Geros valios pratimai]], [[Gijos]], [[Savišvieta]], [[Svarba]], [[Tikėjimas]]
2010 lapkričio 04 d., 18:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]], [[Rodos]], [[Geros valios pratimai]], [[Gijos]], [[Savišvieta]]
į:
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]], [[Rodos]], [[Geros valios pratimai]], [[Gijos]], [[Savišvieta]], [[Svarba]]
Ištrintos 95-108 eilutės:

[++Svarbiausi išsiaiškinimai++]

Norėčiau geriau suvokti svarbiausius išsiaiškinimus, brėžinio "mazgus", kaip jie sužadina mūsų dėmesį:
* Kito požiūrio priėmimas
* Esmės išgryninimas
* Liudijimų kaupimas
* Liudijimas
* Šventrasčio perpratimas
* Ieškojimas, ko trūksta
* Sandaros išbaigimas
* Sandarų atrinkimas
* Dėsningumų iškėlimas
* Tikslo atrinkimas
2010 lapkričio 04 d., 18:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]], [[Rodos]], [[Geros valios pratimai]], [[Gijos]]
į:
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]], [[Rodos]], [[Geros valios pratimai]], [[Gijos]], [[Savišvieta]]
Ištrintos 109-118 eilutės:

[++Savišvieta++]

Literatūra, rašymas, skaitymas lavina mūsų atjautą kitiems. Jie mums parūpi, jie tampa mums įdomūs. Taip išsilavinę, galime domėtis net ir blankiais tekstais ar pilkais žmonėmis. Išmokstam įsijausti.

Vaikams rengiu matematikos pratimus. Šiandien plačiau sustačiau eilę pratimų kuriais vaikai sudaro knygų sąrašą, toliau surašo, kiek kuri knyga turi puslapių, kiek eilučių bei žodžių, kaip greitai ją perskaitytų, pamatuoja kokio jinai aukščio, ilgio ir skersmens, paskaičiuoja jos plotą bei tūrį ir t.t. Jau pastebėjau, kad visa eilė pratimų sukasi apie tam tikrą reiškinį (knyga), bet šalia jų yra bendresnio pobūdžio pratimai, pavyzdžiui, sudėti atsakymus ar paskaičiuoti jų vidurkį.

Matematikos pratimai tiriantys maistą.

Kaip savišvieta susijusi su išsiaiškinimais? Kaip matematikos ar rašymo pratimai sudomina žmogų, kuria ir atleidžia įtampą, veda iš vieno klausimo į kitą?
2010 lapkričio 04 d., 18:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]], [[Rodos]], [[Geros valios pratimai]]
į:
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]], [[Rodos]], [[Geros valios pratimai]], [[Gijos]]
Ištrintos 95-121 eilutės:

[++Išsiaiškinimų gijos++]

Išsiaiškinimų santykį, manau, galėčiau suprasti nagrinėdamas jų gijas, mat, dažnai man vienas išsiaiškinimas išplaukdavo iš kito. Panašiai, mokiniams aiškinu matematiką įvairiais pratimais su gyvenimiškais duomenimis, o tie pratimai irgi vienas iš kito išplaukia, įmantrėja.

Noriu prisiminti ir aprašyti išsiaiškinimų gijas, jomis suvokti, kaip vienas išsiaiškinimas tęsia kitą, ir tokiomis gijomis suvokti išsiaiškinimų visumą:
* Geros valios pratimai.
* Viską žinoti, dėrėtis su Dievu.
* Melstis, bendrauti su Dievu.
* Minčių sodas
* Aštuongubis kelias
* Viską suvesti, filmukas
* Šviesuolių branda, kelias
* Įsimylėjimas, lytinis bendravimas
* Politika, Sąjūdis
* Lietuvybė
* Juodųjų tarpa
* Savišvieta
* 12 klausimų
* Draugystės
* Santykiai su tėvais
* Santykiai su šeima, giminėmis
* Santykiai su pažįstamais
* Pinigai
* Blaivybė
* Taiki kova
* Menas ir kūryba
2010 lapkričio 04 d., 16:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]], [[Rodos]]
į:
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]], [[Rodos]], [[Geros valios pratimai]]
Ištrintos 46-94 eilutės:


[++Geros Valios Pratimai++]

Išsiaiškinimų apibūdinimas primena geros valios pratimus. Keliama įtampa primena tai, kas mus jaudina, o atslūgstanti įtampa primena atslūgstančius jausmus.

* Pavyzdžiai - Kuriuos klausimus aiškina?
* Paviršutinis reikalas - Kas jame įdomu?
* Vyraujantys jausmai - Kaip klausimas kelia įtampą?
* Atsveriantys jausmai - Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
* Giluminis reikalas - Kurią sandarą prileidžiame?
* Pasaulio tiesa - Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
* Pasaulio tiesa išplaukia iš širdies tiesos - Kaip sandarą savimi papildome?
* Širdies tiesa - Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
* Kaip naujai iškyla įtampa?

Apibūdinau pirminius ir paskutinius išsiaiškinimus. Galvojau, kuriuos toliau apibūdinti? Nusprendžiau, juos tirti gijomis. Tokiu būdu galiu stebėti, kaip vienas išsiaiškinimas seka kitą. Iš tiesų, tokiu būdu daug tiksliau pastebiu ir atskiru išsiaiškinimų rūšis.

'''''Geros valios pratimų išvystymas:'''''
* Koks būtų naudingiausias išminties taikymas?
** Pamokymas, kaip atsiliepti į mus neraminančius klausimus, kada norim sekti širdį, bet širdis ir pasaulis nesiderina. Išsiaiškinau, įsiklausydamas, kas man, paskiram asmeniui, svarbu, o gal ir kitiems, tarsi būčiau pavyzdinis žmogus. (Gyventi pavyzdžiu sau ir kitiems.)
** Išmąstyti ir diegti šviesuolių tarpą, gyvenseną. Išsiaiškinau, išsakydmas, ko man trūksta santykiuose su Dievu ir kitais, ir tai suderindamas su savo supratimu Dievo požiūrio. (Savo vaidmens suvokimas)
* Kaip išvystyti geros valios pratimus?
** Būrelio susirinkimai ir žiniaraštis, pakaitomis, kas antrą savaitę. "Step in, step out". Išsiaiškinau, sukurdamas sąlygas įvairiausiams požiūriams. (Sąlygų sukūrimas)
** Wiki užrašai
** Užrašai AMSTAD kompiuteriu
** Užrašai sąsiuviniuose
** Filmukas "Trokštu išmanyti"
** Vaizdinis savaitraštis - išsiaiškinimai
* Kaip išplėsti savo požiūrį nauju, naudingu, netikėtu požiūriu? Sukviesdamas geranoriškus žmones, jiems išsipasakodamas, tada atverdamas erdvę įvairiai atsiliepti, taip kad aš ir kiti įvairiai įsitraukiame ir atitokėjame, "step in, step out", taip kad šventoji Dvasia plevena tarp mūsų. Išsiaiškinau nuoširdu bendravimu, kaip lygus su lygiu. (Nuoširdus bendravimas)
* Kaip... (Step in, step out)
* Kaip vesti veiklą? Suvokti, kad žmonės labai įvairūs savo veiklumo laipsniu, tad nesitikėti, kad man prilygsta ir gali ir nori atitinkamai vadovauti, o verčiau pačiam drąsiai vadovauti ir savo pavyzdžiu atverti kitiems tiek galimybių, kiek tik trokšta. Išsiaiškinau, išbandydamas savo ankstyvesnes prielaidas ir suvokdamas savo nesėkmę. (Mokytis iš savo nesėkmių)
* Kaip artimiau bendrauti su Dievu? Ryždamasis taikyti savo filosofiją su kitais žmonėmis, jaučiau reikalą ir norą glaudžiau bendrauti su Dievu, ne tik kalbėti jam, bet ir užtikrintai išgirsti jį. Išsiaiškinau, pirmiausia teigdamas, jog jeigu Dievas nepatenkintų mano tokio noro, tai iš viso netikėtina, kad jis ką nors iš jų patenkintų. (Reikalo supratimas) O toliau, prisiminiau Tėve Mūsų, kaip Jėzaus pamokytą maldą (Šventraščio taikymas), taip pat ir kaip sandarą, už mus platesnę, tad galinčią mus perkrauti ir atverti klausytis Dievo. (Sandaros taikymas)
* Kaip užtikrinti, kad kitiems neplaunu smegenis? Bob Weinberg susirūpino, ar jam ir kitiems neišplausiu smegenų, tad galvojau, kaip to išvengti? Tad prisiminiau iš paauglystės, kaip atsakydavau vieną klausimą (abejonę) kitu klausimu (dvejone), ir taip su juo susitvarkydavau. Tokiu būdu išryškindavau klausimo prielaidas, užtat ir patį klausimą. (Klausimo prielaidų išryškinimas)
* Kaip išaiškinti dvejonių sandarą? Išgvildenau dvejonių sandarą. Ją išsiaiškinau rinkdamas dvejonių taikymo atvejus (Liudijimų kaupimas); juos rūšiuodamas (Liudijimų rūšiavimas); išryškindamas dvejones ir abejones (Esmės išgrynininmas); pastebėdamas požiūrių ir aplinkybių svarbą, jų rūšis (Minčių dėliojimas); išreikšdamas dvejones, kaip požiūrių ir aplinkybių poras (Dėsningumų iškėlimas); išbaigdamas dvejones aštuntu klausimu (Sandarų išbaigimas); atrasdamas daugiau šios sandaros pavyzdžių, kaip antai maldų rūšys ir būdai, kaip pakeičiam nuomonę (Sandarų atrinkimas).
* Kaip pereiti iš paviršutinės temos į giluminę temą? Pastebėjau, kad žmonės jaudinasi dėl paviršutinės temos ir dažnai nenori siekti esmės. (Žmonių polinkių pastebėjimas) Tad, kaip pereiti į gilmuinę temą? Reikia atsiremti į asmenį, kurį jaudina paviršutinė tema, kad išsakytų, kas jį jaudina (neigiamai ar teigiamai), paskui kas dar labiau, ir tuo atverti klausima, kas jį jaudintų priešingai ir net dar labiau? (Asmens jausmų atsvėrimas) Teiginius išryskinti priešpastatant. (Teiginių priešpastatymas) Toliau, sulyginti anuos teiginius, atmesti teigiamus ir neigiamus bruožus ir nagrinėti teiginių žodžius, sąvokas, apie ką eina kalba. Tai ir yra giluminė tema. (Teiginių sulyginimas) Visa tai išsiaiškinau nuoširdu bendravimu, vis turėdamas mintyje, kas man ir kitam yra opu, savo priėjimo laikydamasis, nenusileisdinėdamas, bet stengdamasis jo neprimesti per daug ar priverstinai. (Nuoširdus bendravimas)
* Kaip išsakyti giluminės temos tiesas, širdies ir pasaulio? Reikia paklausti reikalo kėlėjo, ką žino gilumine tema. Jis paprastai žinos nors vieną tiesą, bet bus ir kita, kurią gali pats išsakyti, bet gali tekti jam pasakyti. Tos dvi tiesos bus susijusios, bet ves į priešingas kryptis. Galima jas taip išsakyti, kad jos atitiktų vienas kitai savo dalimis, bet išryškėtų jų priešingumas. (Teiginių priešpastatymas)
* Kaip žinoti, kuri yra širdies tiesa ir kuri pasaulio? Geros valios pratimų dalyviai išsakydavo tokias širdies tiesas dėl kurių suabejodavau, ar jos tikrai kyla iš širdies. Supratau, kad išsiskiria mūsų nuomonės. (Nuomonių nesutarimas) Atradau keturis būdus, kaip išsiaiškinti, kuri yra širdies tiesa ir kuri pasaulio. Pirma, kad tas kuris jaudinasi, kurio dėka rengiame pratimą, jaudinasi dėl to, kad yra supainiojęs širdies ir pasaulio tiesas, žodžiu, klysta. (Kas jaudinasi, klysta) Antra, nagrinėjant tiesų išvadas, paaiškėja, kad pasaulio tiesa kyla iš širdies tiesos, bet ne atvirkščiai. (Išvadų lyginimas) Trečia, išnaršus tikrovės supratimą, joje aptinkame pasaulio tiesą patvirtinančių pavyzdžių ir iš jų mokomės, bet nerandame širdies tiesą patvirtinančių pavyzdžių, tad jinai turi glūdėti mumyse ir mokoma atkreipiant dėmesį į tai, kas jau mumyse. (Teiginio prigimtis) Ketvirta, klausimai kodėl? kaip? koks? ar? aptaria įvairiausius klausimus. Visais atvejais, širdies klausimas platesnis už pasaulio klausimą. (Ketverybės laipsnių lyginimas) Visi keturi patikrinimai sutapdavo, nebent pirmas kartais keldavo abejonių ir jį gal reikėtų patikslinti. (Patikrinimų sutapimas) (Atvejų rinkimas) Keturis patikrinimus galima susieti su ketverybe, bene su dvejybės atvaizdais. (Sandaros išbaigimas)
* Kodėl žmogus laikosi pasaulio tiesos?
* Kaip įsisavinti širdies tiesą?
* Kaip rasti dalyvių geros valios pratimams?
* Kaip išsiaiškinti jausminių atsiliepimų sandarą? Knygų peržiūra; mokslininkų tyrimo permąstymas; Jėzaus jausminių atsiliepimų nagrinėjimas šv.Morko evangelijoje; geros valios pratimų išvadų taikymas; sąvokų rikiavimas; sandarų rūšiavimas ir nagrinėjimas.
* Kaip išsakyti įgudusio žmogaus nuojautą? Geros valios pratimais išsakėme dėsnius, kaip kalbinti smurtaujančius; kaip organizuoti žmones, ...
* Kokia prasmė geros valios pratimų?
* Kokios yra širdies ir pasaulio tiesos? Jas rūšiavau pagal klausimus: kodėl? kaip? koks? ar? ir paskui apibendrinau, ryškinau, lyginau su dvejonėmis.
* Kokiais dėsningumais pasaulio tiesa išplaukia iš širdies tiesos, o neatvirkščiai? Nagrinėjau logikos rūšis.
* Kaip galime širdies ir pasaulio tiesas, gilumines temas kildenti, ir tuo išsakyti įvardijimo kalbą? Apversti geros valios pratimų išvadas.

Pastaba: išsiaiškinu rengdamas paskirus pratimus, taip pat išmąstydamas pratimus apskritai.
2010 lapkričio 04 d., 16:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Išsiaiškinimai gali būti pagrindas šviesuolių tarpai, gyvensenai, klestėsenai, kultūrai.
į:
Išsiaiškinimai gali būti pagrindas [[Bendrystė | šviesuolių bendrystei]].
2010 lapkričio 04 d., 16:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]]
į:
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]], [[Rodos]]
2010 lapkričio 04 d., 15:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
[[Gvildenimai]], [[Savaitrodos]]
Ištrintos 225-275 eilutės:

[++Gvildenimai++]

* '''Išnagrinėti kiekvieną išsiaiškinimą. Suvokti:'''
** Kas jame įdomu?
** Kaip klausimas kelia įtampą?
** Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
** Kurią sandarą prileidžiame?
** Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
** Kaip sandarą savimi papildome?
** Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
** Kaip naujai iškyla įtampa?
* '''Kaip išsiaiškinimai susiję su geros valios pratimais?'''

* Kas yra šviesuolių tarpa?

* Kaip kas ką esame išsiaiškinę?
* Kaip kas tampa įdomu?
** Gal trys gyvenimo kalbos ir apskritai švietimas išplaukia iš to, kaip mums kas tampa įdomu?
** Gal įdomu tada, kada pasikeičia įdomumo vienetas?

* Kaip bendravimo prielaidomis sutampa atsakymai ir klausimai, kaip bręsta mūsų suvokimas Dievo, kaip klausimas veda į atsakymą, o atsakymas į naujus klausimus?
* Įdomu, kaip mūsų mintys seka viena po kitos? Kaip jos išauga?
* Kaip išauga sandara ir kaip ji save apibrėžia?

* Kaip tai susiję su tuo, kas Dievui rūpi, reiškia, įvyksta? O jam rūpi mūsų branda.

* Ar pirminiai vienetai yra atvaizdai, aplinkos, padalinimai?
* Kaip iš jų kyla dėmesio vienetai kalboms, kaip toliau tie vienetai tampa sudėtingesni, brandesni?
* Ar tie vienetai žymi visumą, užtat yra įdomūs?

* Koks gradacijos vaidmuo? Kokie įtampos balsai?

* Kaip savišvieta susijusi su išsiaiškinimais? Kaip matematikos ar rašymo pratimai sudomina žmogų, kuria ir atleidžia įtampą, veda iš vieno klausimo į kitą?

* '''Ką sužinome ne iš klausimų?''' o priešingai, kitaip? Pavyzdžiui, Dievo klausausi, gyvenimas pamoko.

* Kodėl meilė neiškyla mano išsiaiškinimų svarboje? Kodėl man nerūpi mylėti?

[++Savaitraščiai++]

Štai Minčių sodo laidos: http://www.ms.lt/tv/

Kas savaitę Zenono Anušausko internetinėje televizijoje įkeliu vaizdinį savaitraštį, ką mąstau ir išgyvenu. Tai "išsiaiškinimai", kuriais permąstau įvairiausius būdus, kaip ką esu išsiaiškinęs, ir bandau suvokti jų esmę.

* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=430 | Išsiaiškinimai 6: Knygos]]
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=418 | Išsiaiškinimai 5: Kas įdomu]]
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=404 | Išsiaiškinimai 4: Dorovė]] Apie dorovę, kaip švietimo tikslą, tiek literatūros, tiek matematikos, tiek išsiaiškinimų.
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=388 | Išsiaiškinimai 3: Apžvalga]] Aptariu [[http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/20100604issiaiskinimaimazas.JPG | brėžinį, siejantį daugiau kaip 50 išsiaiškinimo būdų]].

Ačiū Zenonui už [[http://www.internetinetv.lt | internetinę televiziją]].
2010 lapkričio 03 d., 18:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
* savo tikslą - išaiškinti, išryškinti, įsisavinti ir diegti šviesuolių tarpą, kultūrą, gyvenseną, klestėseną;
į:
* savo tikslą - išaiškinti, išryškinti, įsisavinti ir diegti šviesuolių bendrystę;
2010 spalio 18 d., 21:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 261-262 eilutės iš
į:
* Kodėl meilė neiškyla mano išsiaiškinimų svarboje? Kodėl man nerūpi mylėti?
2010 spalio 14 d., 20:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-13 eilutės:

[[Išsiaiškinimų svarba]]
2010 rugsėjo 18 d., 15:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:

[[Išsiaiškinimų trejybė]]
2010 rugsėjo 03 d., 20:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

[[Išsiaiškinimų poros]]
2010 rugsėjo 02 d., 00:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 6-7 eilutės:

[[Išsiaiškinimų rūšys]]
2010 rugpjūčio 20 d., 22:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:

[[Išsiaiškinimų brėžinys]]
2010 rugpjūčio 11 d., 19:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-4 eilutės:
[[Išsiaiškinimų sąrašas]]
Ištrintos 35-186 eilutės:
* Kuriuos klausimus aiškina?
* Kas jame įdomu?
* Kaip klausimas kelia įtampą?
* Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
* Kurią sandarą prileidžiame?
* Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
* Kaip sandarą savimi papildome?
* Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
* Kaip naujai iškyla įtampa?

'''[[Atmetimas | Atmetimas to, kas nereikalinga]]'''

'''Savo prielaidų pripažinimas'''

* Ar gali būti, kad yra Dievas? Galimybės prileidimas daugiau atveria negu jos atmetimas. Ar gali būti, kad yra kiti? Jų prileidimas atveria bendravimą su jais, nuoširdų bendravimą.
* Kas seka.
* Klausimas verčia rinktis, mat nesirinkimas tolygus atmetimui.
* Atsakymas reiškia pasirinkimą.
* Dvasia.
* Esame lygiavertės būtybės, turinčios pagrindą bendrauti.
* Esame suvokiančios būtybės, sprendžiantys klausimus ir pripažįstantys atsakymus.
* Dievas sustato klausimus, leidžia laisvai spręsti.
* Ar teisingai suprantu Dievą ir kitus?

'''Aplinkybių suvokimas'''

* Kokiu pagrindu įmanoma susikalbėti su kitais, su visai svetimais? Vaisingumo prielaida yra vaisinga. Prileistina, kad ir anų aplinkybės panašios, kad nori su mumis susikalbėti, o kadangi vienas kito nepažįstame, kad tuo tarpu susikalbėjimo turinys ir pavidalas sutaps su susikalbėjimo aplinkybėmis.
* Ką suvokiame.
* Nepažįstame savęs.
* Žinome savo nežinojimą.
* Susikalbėjimas.
* Sutampa reikšmė ir raiška.
* Valia, išsireiškianti reikšmėmis.
* Tiesa, kuria sutampa reikšmė ir raiška.
* Ar esu teisingai suprastas?

'''Minčių praleidimas'''

* Kokių yra įvairių reiškinių, minčių? Jų gausybė.
* Kas nauja.
* Reiškiniai, įvykiai, mintys nenuspėjami.
* Visi reiškiniai, visos mintys yra kažkaip susiję.
* Prileidžiame tikrovę, atskirą nuo mūsų, visa ką siejančią.
* Suvokiame save, kaip esantys tikrovėje ir ją pažįstantys.
* Esame papildoma tvarka, apmąstantys tikrovę, tad įtvirtinantys žinias ir žinojimą.
* Dievas yra mūsų pilnatvė, žinojimu aprėpiantis visas paskiras žinias, tuo sutampantis su tikrove.
* Koks yra skirtumas tarp žinojimo ir tikrovės?

'''Minčių atrinkimas'''

* Kas man rūpi? Vienus reiškinius labiau užsimenu, užtat grįžtu prie jų mintyse, ir galiausia man pačios mintys kai kurios labai rūpi, o būtent tos, kurias man rūpi rūpėti.
* Kas sava.
* Nevaldau, kas mane domina.
* Įtakoju, kas mane domina.
* Mintys atstoja rūpimas mintis ir reiškinius.
* Yra minčių kalba, apdorojanti tikrovę.
* Savo rūpestingumu gename savo mintis ir vystome savo protą.
* Dievas yra tobulas protas, viską sutvarkęs.
* Nors mūsų mintys ribotos, ar mūsų protas tobulas?

'''Mąstymo valdymas'''

* Į ką galim kreipti dėmesį? Galim laikinai savo dėmesį sutelkti į bet kurią mintį, o taipogi laikinai nesutelkti, bet visgi ją patrauks pašalinės mintys ar reiškiniai.
* Kas mąstytina, kas dėmesį sulaiko.
* Nesuvaldome savo dėmesio.
* Sutelkdami dėmesį į mintis, stipriname tarp jų ryšį, tuo įtakojame, kur dėmesį galėsim toliau kreipti ar jis pats kryps.
* Mąstymas, valdantis dėmesį ir juo siejantis mintis.
* Protaujame, išmąstome, prieiname prie išvadų.
* Sprendžiame, kas yra teisinga, kas verta dėmesio ir protą ne ardo, griauna, žaloja o puoselėja, atstato, plečia.
* Vertybės, į kurias sutelkę dėmesį teisingai sprendžiame.
* Ar mano vertybės deri?

'''Sandarų apibrėžimas'''

* Kaip apibrėžti tris kalbas, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi? Šitą tebegvildenu, bandau sandaromis išsakyti šviesuolių veiklą, gyvenimą.
* Kas išmintinga, santykiai pagaunantys, išsakantys gyvenimo tiesą, tad kame sutampa, kas nauja ir kas išlieka.
* Esmės yra visakame ir nevalia jos atsisakyti.
* Sandara išsako vienas esmes, bet tuo pačiu labiau atskleidžia visas esmes.
* Sandarų apibrėžimo kalba.
* Mes kiekvienas sutampame su sandara į kurią sutelkiame savo dėmesį, su jų seka.
* Savo dėmėsiu esame seka, savaip suverianti visas sandaras, tuo pačiu, sąmoningėjanti, įvairias sandaras atpažįstanti ir pripažįstanti, sąmoningumu suvokianti ir visumą, esančią už sandaros.
* Dievas sutampa su sandarų visuma, o jo dėmesys yra visapusiškas, visose sandarose, o jis pats, kaip ir mes, yra dvasia už sandaros.
* Dėmesys veda toliau, tą patį klausimą klausdamas tolimesniems kalbos reiškiniams, kaip juos apibrėžti kalbomis, sandaromis?

'''Sandarų suvedimas'''

* Kaip viską žinoti, viską aprėpti, tarsi sėdėtumėme Dievui ant kelių? Visas paskiras sandaras galima išgauti įsivaizduojant Dievo požiūrį. Kaip suvokti pasakojimą? Pasakos pradžia ir pabaiga nulemia turinį.
* Esmė.
* Greičiausia viską nagrinėjame ne iš to taško, ne iš to kampo.
* Išaiškiname nors tam tikru klausimu, tam tikroje apimtyje, kuris apžvalgos taškas yra esminis.
* Požiūrių algebra.
* Mūsų požiūriai gali būti platesni ar siauresni, už jų yra platesnis požiūris, mus suprantantis ir vienijantis.
* Mes išgyvename savo požiūrį, tiek laikiname, tiek amžinajame gyvenime.
* Dievo požiūris yra platesnis už mūsų visų, mus visus suprantantis ir vienijantis, o pats Dievas gali būti ir be požiūrio.
* Kaip taikyti savo žinojimą?

'''Sandarų rakinėjimas'''

* Kokia aštuongubio kelio vidinė sandara? Joje dalyvauja dvejybė, trejybė, ketverybė, atvaizdai ir jų rikiuotė, Dievo ir žmogaus požiūriai, troškimai ir netroškimai.
* Sąsajos.
* Sudėtingoje sandaroje gali glūdėti kitur neužtikti pradai.
* Suprantame, kaip sandara susideda iš pradų.
* Sudėtines sandaras, ir ypač, troškimai.
* Sandara priklauso sandarų šeimai, yra viena iš jos galimybių, permutacijų, kuriais išsiskiria mūsų išgyvenimai.
* Sudėtine sandara išreiškiame savo požiūrį ir jo santykį su Dievo požiūriu.
* Dievas su mumis bendrauja sudėtine sandara, užtat dviprasmiška sandara, kurioje jis gali būti ar nebūti įtrauktas, pripažintas, kaip kad siejant jo troškimus ir mūsų netroškimus.
* Koks yra Dievo požiūris?

'''Sandarų taikymas'''

* Kaip išgirsti Dievą? Tėve mūsų (aštuongubiu keliu) atsiverti visiems įmanomams klausimams, tad susiploti ir atsiverti jam. Kaip suvokti ir dalintis kitų nuovoka, nuojauta? Geros valios pratimais ir troškimų-netroškimų sandaromis išreikšti tai, ką žmogus negali vienu žvilgsniu aprėpti.
* Kas tyra.
* Ieškom tiesos balso už mūsų, o jis gal bus mums svetimas.
* Tiesos balsą atpažįstame, kaip mus toliau ugdantį, ne griaunantį.
* Nuojauta ir jos sandaros yra už mus platesnės, bet pažįstamos.
* Nuojauta gali būti skirtingose asmenyse, o jie gali ja dalintis, vienas kitą suprasti ir ją patys įsisavinti.
* Turim savo požiūrį, savo klausą, savo valią, kas mums svarbu, ko norim klausytis, kas kaupiasi nuojauta ir ja mus papildo.
* Dievas mums kalba, papildo mūsų nuojautą, jei tik norim jo klausytis.
* Kaip įsiterpti tarp Dievo ir kitų, kaip suderinti ir įprasminti mūsų visų nuojautas, palaikyti bendrą tarpą, gyvenimą, kultūrą.

'''Įsijautimas į sandarą'''

* Platono ir šv.Pauliaus vertybės sąlygoja trečią vertybių rinkinį, bet kaip jį suprasti? Suvokti santykius siejančius trečią vertybių rinkinį ir tų santykių ieškoti savo išgyvenimuose ir savo išvadose. Kaip Steve Bonzak'o Kung fu dėsnių sandarą suvokti? Šaltinius dėsnius suvokti ryšium su pagrindiniu dėsniu (visada grįžti į savo centrą).
* Gyvenimu pagrįsti santykiai.
* Išvesta tiesa nėra gyvenimiška.
* Gyvenimas patvirtina išvestą tiesą ir kartu ją grindžiančias tiesas.
* Įmanomų išgyvenimų tinklas.
* Kiekvienas išgyvename dalį to paties išgyvenimo tinklo, o mūsų išgyvenimai persidengia.
* Kiekvienas išgyvename esminę dalį išgyvenimų tinklo ir galime kitus suprasti ir išgyventi ką vienas kitas išgyvename.
* Dievas sukuria išgyvenimus apskritai ir užtat savo išgyvenimą, ir taipogi paskirų žmonių išgyvenimų galimybes.
* Kurios tiesos yra pačios pagrindinės, esminės, būtinos?

'''Tikslo atrinkimas'''

* Koks bendras pagrindas įvairių sandarų susidedančių iš septynių, aštuonių vienetų? Yra keturios sandarų šeimos, kiekviena skirta atskiram tikslui, tenkinanti Dievo troškimus ir žmogaus netroškimus. Kokie yra pasakojimo vienetai? Tai įtampos sukėlimas ir atleidimas, būtini išlaikyti dėmesį. (Pastaba: dėmesio forma telkia dėmesį!)
* Tikslo šaltinis.
* Tikslas gali būti nepilnavertis.
* Tikslas mus išplėčia, taurina.
* Sandaros tikslas.
* Tas pats tikslas gali skirtingai mus liesti užtat sieti skirtingas sandaras ar jų dalis ar net kas už sandaros.
* Esame sandaros potikslis, tad sandaros dalies tikslas, susijęs su kitomis sandaromis ir tikslais.
* Dievas yra tikslas už sandaros kuris išsakytas sandaros dalimi.
* Koks mūsų pačių tikslas? Kuo užaugsime? Kaip mes susiję su Dievu ir kitais?

'''Pavyzdys sau ir kitiems'''

'''Neabejingumas'''


'''Savo trūkumų apžvalga'''

Savęs tobulinimo kryptys.
2010 rugpjūčio 11 d., 19:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 44-54 eilutės iš
'''Atmetimas to, kas nereikalinga'''

* Kuris įstatymas svarbiausias? Mylėk Dievą, mylėk artimą. Kas neabejotina? Dekartas: Mąstau, vadinas esu. Kas yra laikas ir erdvė? Kantas: visus daiktus atėmus, lieka erdvė ir laikas.
* Kas lieka.
* Atmeta daugybę dėsnių, vertybių.
* Įtvirtina atsparos tašką, visa kitą aprėpiantį, su viskuo susijusį, viską įprasminantį.
* Viskas.
* Save suvokiam, kaip viską liečiantį dalyvį, ar tai mylintį ar mąstantį ar prileidžiantį.
* Viską suvedame į išeities tašką.
* Dievas yra tai iš ko išplaukia viskas.
* Ar aš sutampu su viskuo?
į:
'''[[Atmetimas | Atmetimas to, kas nereikalinga]]'''
2010 rugpjūčio 11 d., 17:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 423 eilutė iš:
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=388 | Išsiaiškinimai 3: Apžvalga]] Aptariu [[http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/20100604issiaiskinimaimazas.JPG brėžinį, siejantį daugiau kaip 50 išsiaiškinimo būdų]].
į:
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=388 | Išsiaiškinimai 3: Apžvalga]] Aptariu [[http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/20100604issiaiskinimaimazas.JPG | brėžinį, siejantį daugiau kaip 50 išsiaiškinimo būdų]].
2010 rugpjūčio 11 d., 17:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 423 eilutė iš:
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=388 | Išsiaiškinimai 3: Apžvalga]] Aptariu [http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/20100604issiaiskinimaimazas.JPG brėžinį, siejantį daugiau kaip 50 išsiaiškinimo būdų]].
į:
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=388 | Išsiaiškinimai 3: Apžvalga]] Aptariu [[http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/20100604issiaiskinimaimazas.JPG brėžinį, siejantį daugiau kaip 50 išsiaiškinimo būdų]].
2010 rugpjūčio 11 d., 17:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-29 eilutės iš
===Išsiaiškinimų pavyzdžiai===
į:
[++Išsiaiškinimų pavyzdžiai++]
Pakeistos 32-33 eilutės iš
===Išsiaiškinimų nagrinėjimas===
į:
[++Išsiaiškinimų nagrinėjimas++]
Pakeistos 197-198 eilutės iš
===Geros Valios Pratimai===
į:
[++Geros Valios Pratimai++]
Pakeistos 244-245 eilutės iš
===Brėžinys===
į:
[++Brėžinys++]
Pakeistos 294-295 eilutės iš
===Išsiaiškinimų gijos===
į:
[++Išsiaiškinimų gijos++]
Pakeistos 321-322 eilutės iš
===Svarbiausi išsiaiškinimai===
į:
[++Svarbiausi išsiaiškinimai++]
Pakeistos 335-336 eilutės iš
===Savišvieta===
į:
[++Savišvieta++]
Pakeistos 345-346 eilutės iš
===Bendrumo prielaidos===
į:
[++Bendrumo prielaidos++]
Pakeistos 349-350 eilutės iš
===Kas įdomu===
į:
[++Kas įdomu++]
Pakeistos 355-356 eilutės iš
===Dievo ir žmogaus santykis===
į:
[++Dievo ir žmogaus santykis++]
Pakeistos 373-376 eilutės iš
===Užrašai===

===
Gvildenimai===
į:
[++Užrašai++]

[++
Gvildenimai++]
Pakeistos 414-415 eilutės iš
===Savaitraščiai===
į:
[++Savaitraščiai++]
Pakeista 427 eilutė iš:
===Bendaradarbiavimas===
į:
[++Bendaradarbiavimas++]
2010 rugpjūčio 04 d., 04:05 atliko Andrius Kulikauskas -
Ištrintos 0-1 eilutės:
===Išsiaiškinimai===
2010 rugpjūčio 04 d., 03:23 atliko 75.21.85.182 -
Pakeista 426 eilutė iš:
Ačiū Zenonui už [[http://www.internetinetv.lt internetinę televiziją]].
į:
Ačiū Zenonui už [[http://www.internetinetv.lt | internetinę televiziją]].
2010 rugpjūčio 04 d., 03:22 atliko 75.21.85.182 -
Pakeistos 421-424 eilutės iš
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=430 Išsiaiškinimai 6: Knygos]]
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=418 Išsiaiškinimai 5: Kas įdomu]]
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=404 Išsiaiškinimai 4: Dorovė]] Apie dorovę, kaip švietimo tikslą, tiek literatūros, tiek matematikos, tiek išsiaiškinimų.
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=388 Išsiaiškinimai 3: Apžvalga]] Aptariu [http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/20100604issiaiskinimaimazas.JPG brėžinį, siejantį daugiau kaip 50 išsiaiškinimo būdų]].
į:
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=430 | Išsiaiškinimai 6: Knygos]]
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=418 | Išsiaiškinimai 5: Kas įdomu]]
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=404 | Išsiaiškinimai 4: Dorovė]] Apie dorovę, kaip švietimo tikslą, tiek literatūros, tiek matematikos, tiek išsiaiškinimų.
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=388 | Išsiaiškinimai 3: Apžvalga]] Aptariu [http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/20100604issiaiskinimaimazas.JPG brėžinį, siejantį daugiau kaip 50 išsiaiškinimo būdų]].
2010 rugpjūčio 04 d., 03:22 atliko 75.21.85.182 -
Pridėtos 1-430 eilutės:
===Išsiaiškinimai===

Išsiaiškinimai gali būti pagrindas šviesuolių tarpai, gyvensenai, klestėsenai, kultūrai.

http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/issiaiskinimutyrimas.JPG

Apžvelgiu:
* savo tikslą - išaiškinti, išryškinti, įsisavinti ir diegti šviesuolių tarpą, kultūrą, gyvenseną, klestėseną;
* ko joje mokomės - ko Dievas mus moko - dorovės, kas mums bendra, mūsų bendrumo pagrindas
* ko pats mokau - išsiaiškinimų, kaip ką išsiaiškiname, kaip iš klausimų kyla atsakymai. Klausimai yra kas lieka viską pašalinus, atsakymas yra kas nauja, o juos jungia sandara, ja sutampa.
* kas įdomu - lavinamės, kad mums viskas būtų įdomu, taip mums viskas tampa bendra
* Dievas - mums įdomu tai, kas žymi Dievą, užtat kame sutampa kas sandaroje ir kas už jos, mums prieinamas Dievo požiūris - vykdyti jo valią: paklusti, tikėti ar nors rūpintis - sutapti su juo požiūriu, kaip pasiklydęs vaikas
* sandaros - sutelkia mūsų dėmesį bendra kalba, sutampa klausimai už sandaros ir atsakymai joje
* kalbos yra bendrumo išraiškos
* išsiaiškinimas yra kalbų vienetas - atsakyti klausimą - klausimas kelia įtampa, atsakymu ji atslūgsta - kaip tai susiję su aštuongubio kelio gradacijomis?
* smalsumas - mūsų požiuris, o jis Dievui įdomus

Išsiaiškinimai mus moko tobulumo, tai yra, besąlygiškumo, ir būtent tam tikrose sąlygose. Kas sąlygiška virsta besąlygiška.

Patys žmogaus klausimai ir atsakymai gali būti sąlygiški, užtat ribotos naudos ar net iš esmės bergždi ar klaidingi, tuo tarpu, išsiaiškinimai yra bene besąlygiški.

Mes apibrėžiame save ir būtent sandara. Bet kuri sandara yra atsparos taškas savęs apibrėžimui. Mes esame besąlygiškumas sąlygose, tad mums tinka bet kuri sąlyga, o ji mums yra sandara.

Už mūsų, kas nauja, o mumyse, kas lieka. Dievas juos sieja, o mes "savimi" esame ryšys tarp jų, esame sandara, save vis naujai apibrėžianti. Tad išgyvename įtampą, klausimas iššaukia atsakymą. Randant tiesą, Dievas sutampa su savimi.

Save apibrėžianti sandara yra trejybė, tai pirma ir paskutinė sandara, iškylanti aštuongubiu keliu siejant Dievo ir žmogaus požiūrius.

Berods, sandarą suvokiame bendriau per kitą, užtat tenka savo ypatumus išreikšti sandaros papildymu, tuo pačiu išreiškiame ir Dievo ypatumus.

===Išsiaiškinimų pavyzdžiai===

Fizika išblanksta, gyvenimo išmintis turi būti čia pat, kur visi gali rasti, bet niekas nenori ieškoti.

===Išsiaiškinimų nagrinėjimas===

* Kuriuos klausimus aiškina?
* Kas jame įdomu?
* Kaip klausimas kelia įtampą?
* Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
* Kurią sandarą prileidžiame?
* Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
* Kaip sandarą savimi papildome?
* Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
* Kaip naujai iškyla įtampa?

'''Atmetimas to, kas nereikalinga'''

* Kuris įstatymas svarbiausias? Mylėk Dievą, mylėk artimą. Kas neabejotina? Dekartas: Mąstau, vadinas esu. Kas yra laikas ir erdvė? Kantas: visus daiktus atėmus, lieka erdvė ir laikas.
* Kas lieka.
* Atmeta daugybę dėsnių, vertybių.
* Įtvirtina atsparos tašką, visa kitą aprėpiantį, su viskuo susijusį, viską įprasminantį.
* Viskas.
* Save suvokiam, kaip viską liečiantį dalyvį, ar tai mylintį ar mąstantį ar prileidžiantį.
* Viską suvedame į išeities tašką.
* Dievas yra tai iš ko išplaukia viskas.
* Ar aš sutampu su viskuo?

'''Savo prielaidų pripažinimas'''

* Ar gali būti, kad yra Dievas? Galimybės prileidimas daugiau atveria negu jos atmetimas. Ar gali būti, kad yra kiti? Jų prileidimas atveria bendravimą su jais, nuoširdų bendravimą.
* Kas seka.
* Klausimas verčia rinktis, mat nesirinkimas tolygus atmetimui.
* Atsakymas reiškia pasirinkimą.
* Dvasia.
* Esame lygiavertės būtybės, turinčios pagrindą bendrauti.
* Esame suvokiančios būtybės, sprendžiantys klausimus ir pripažįstantys atsakymus.
* Dievas sustato klausimus, leidžia laisvai spręsti.
* Ar teisingai suprantu Dievą ir kitus?

'''Aplinkybių suvokimas'''

* Kokiu pagrindu įmanoma susikalbėti su kitais, su visai svetimais? Vaisingumo prielaida yra vaisinga. Prileistina, kad ir anų aplinkybės panašios, kad nori su mumis susikalbėti, o kadangi vienas kito nepažįstame, kad tuo tarpu susikalbėjimo turinys ir pavidalas sutaps su susikalbėjimo aplinkybėmis.
* Ką suvokiame.
* Nepažįstame savęs.
* Žinome savo nežinojimą.
* Susikalbėjimas.
* Sutampa reikšmė ir raiška.
* Valia, išsireiškianti reikšmėmis.
* Tiesa, kuria sutampa reikšmė ir raiška.
* Ar esu teisingai suprastas?

'''Minčių praleidimas'''

* Kokių yra įvairių reiškinių, minčių? Jų gausybė.
* Kas nauja.
* Reiškiniai, įvykiai, mintys nenuspėjami.
* Visi reiškiniai, visos mintys yra kažkaip susiję.
* Prileidžiame tikrovę, atskirą nuo mūsų, visa ką siejančią.
* Suvokiame save, kaip esantys tikrovėje ir ją pažįstantys.
* Esame papildoma tvarka, apmąstantys tikrovę, tad įtvirtinantys žinias ir žinojimą.
* Dievas yra mūsų pilnatvė, žinojimu aprėpiantis visas paskiras žinias, tuo sutampantis su tikrove.
* Koks yra skirtumas tarp žinojimo ir tikrovės?

'''Minčių atrinkimas'''

* Kas man rūpi? Vienus reiškinius labiau užsimenu, užtat grįžtu prie jų mintyse, ir galiausia man pačios mintys kai kurios labai rūpi, o būtent tos, kurias man rūpi rūpėti.
* Kas sava.
* Nevaldau, kas mane domina.
* Įtakoju, kas mane domina.
* Mintys atstoja rūpimas mintis ir reiškinius.
* Yra minčių kalba, apdorojanti tikrovę.
* Savo rūpestingumu gename savo mintis ir vystome savo protą.
* Dievas yra tobulas protas, viską sutvarkęs.
* Nors mūsų mintys ribotos, ar mūsų protas tobulas?

'''Mąstymo valdymas'''

* Į ką galim kreipti dėmesį? Galim laikinai savo dėmesį sutelkti į bet kurią mintį, o taipogi laikinai nesutelkti, bet visgi ją patrauks pašalinės mintys ar reiškiniai.
* Kas mąstytina, kas dėmesį sulaiko.
* Nesuvaldome savo dėmesio.
* Sutelkdami dėmesį į mintis, stipriname tarp jų ryšį, tuo įtakojame, kur dėmesį galėsim toliau kreipti ar jis pats kryps.
* Mąstymas, valdantis dėmesį ir juo siejantis mintis.
* Protaujame, išmąstome, prieiname prie išvadų.
* Sprendžiame, kas yra teisinga, kas verta dėmesio ir protą ne ardo, griauna, žaloja o puoselėja, atstato, plečia.
* Vertybės, į kurias sutelkę dėmesį teisingai sprendžiame.
* Ar mano vertybės deri?

'''Sandarų apibrėžimas'''

* Kaip apibrėžti tris kalbas, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi? Šitą tebegvildenu, bandau sandaromis išsakyti šviesuolių veiklą, gyvenimą.
* Kas išmintinga, santykiai pagaunantys, išsakantys gyvenimo tiesą, tad kame sutampa, kas nauja ir kas išlieka.
* Esmės yra visakame ir nevalia jos atsisakyti.
* Sandara išsako vienas esmes, bet tuo pačiu labiau atskleidžia visas esmes.
* Sandarų apibrėžimo kalba.
* Mes kiekvienas sutampame su sandara į kurią sutelkiame savo dėmesį, su jų seka.
* Savo dėmėsiu esame seka, savaip suverianti visas sandaras, tuo pačiu, sąmoningėjanti, įvairias sandaras atpažįstanti ir pripažįstanti, sąmoningumu suvokianti ir visumą, esančią už sandaros.
* Dievas sutampa su sandarų visuma, o jo dėmesys yra visapusiškas, visose sandarose, o jis pats, kaip ir mes, yra dvasia už sandaros.
* Dėmesys veda toliau, tą patį klausimą klausdamas tolimesniems kalbos reiškiniams, kaip juos apibrėžti kalbomis, sandaromis?

'''Sandarų suvedimas'''

* Kaip viską žinoti, viską aprėpti, tarsi sėdėtumėme Dievui ant kelių? Visas paskiras sandaras galima išgauti įsivaizduojant Dievo požiūrį. Kaip suvokti pasakojimą? Pasakos pradžia ir pabaiga nulemia turinį.
* Esmė.
* Greičiausia viską nagrinėjame ne iš to taško, ne iš to kampo.
* Išaiškiname nors tam tikru klausimu, tam tikroje apimtyje, kuris apžvalgos taškas yra esminis.
* Požiūrių algebra.
* Mūsų požiūriai gali būti platesni ar siauresni, už jų yra platesnis požiūris, mus suprantantis ir vienijantis.
* Mes išgyvename savo požiūrį, tiek laikiname, tiek amžinajame gyvenime.
* Dievo požiūris yra platesnis už mūsų visų, mus visus suprantantis ir vienijantis, o pats Dievas gali būti ir be požiūrio.
* Kaip taikyti savo žinojimą?

'''Sandarų rakinėjimas'''

* Kokia aštuongubio kelio vidinė sandara? Joje dalyvauja dvejybė, trejybė, ketverybė, atvaizdai ir jų rikiuotė, Dievo ir žmogaus požiūriai, troškimai ir netroškimai.
* Sąsajos.
* Sudėtingoje sandaroje gali glūdėti kitur neužtikti pradai.
* Suprantame, kaip sandara susideda iš pradų.
* Sudėtines sandaras, ir ypač, troškimai.
* Sandara priklauso sandarų šeimai, yra viena iš jos galimybių, permutacijų, kuriais išsiskiria mūsų išgyvenimai.
* Sudėtine sandara išreiškiame savo požiūrį ir jo santykį su Dievo požiūriu.
* Dievas su mumis bendrauja sudėtine sandara, užtat dviprasmiška sandara, kurioje jis gali būti ar nebūti įtrauktas, pripažintas, kaip kad siejant jo troškimus ir mūsų netroškimus.
* Koks yra Dievo požiūris?

'''Sandarų taikymas'''

* Kaip išgirsti Dievą? Tėve mūsų (aštuongubiu keliu) atsiverti visiems įmanomams klausimams, tad susiploti ir atsiverti jam. Kaip suvokti ir dalintis kitų nuovoka, nuojauta? Geros valios pratimais ir troškimų-netroškimų sandaromis išreikšti tai, ką žmogus negali vienu žvilgsniu aprėpti.
* Kas tyra.
* Ieškom tiesos balso už mūsų, o jis gal bus mums svetimas.
* Tiesos balsą atpažįstame, kaip mus toliau ugdantį, ne griaunantį.
* Nuojauta ir jos sandaros yra už mus platesnės, bet pažįstamos.
* Nuojauta gali būti skirtingose asmenyse, o jie gali ja dalintis, vienas kitą suprasti ir ją patys įsisavinti.
* Turim savo požiūrį, savo klausą, savo valią, kas mums svarbu, ko norim klausytis, kas kaupiasi nuojauta ir ja mus papildo.
* Dievas mums kalba, papildo mūsų nuojautą, jei tik norim jo klausytis.
* Kaip įsiterpti tarp Dievo ir kitų, kaip suderinti ir įprasminti mūsų visų nuojautas, palaikyti bendrą tarpą, gyvenimą, kultūrą.

'''Įsijautimas į sandarą'''

* Platono ir šv.Pauliaus vertybės sąlygoja trečią vertybių rinkinį, bet kaip jį suprasti? Suvokti santykius siejančius trečią vertybių rinkinį ir tų santykių ieškoti savo išgyvenimuose ir savo išvadose. Kaip Steve Bonzak'o Kung fu dėsnių sandarą suvokti? Šaltinius dėsnius suvokti ryšium su pagrindiniu dėsniu (visada grįžti į savo centrą).
* Gyvenimu pagrįsti santykiai.
* Išvesta tiesa nėra gyvenimiška.
* Gyvenimas patvirtina išvestą tiesą ir kartu ją grindžiančias tiesas.
* Įmanomų išgyvenimų tinklas.
* Kiekvienas išgyvename dalį to paties išgyvenimo tinklo, o mūsų išgyvenimai persidengia.
* Kiekvienas išgyvename esminę dalį išgyvenimų tinklo ir galime kitus suprasti ir išgyventi ką vienas kitas išgyvename.
* Dievas sukuria išgyvenimus apskritai ir užtat savo išgyvenimą, ir taipogi paskirų žmonių išgyvenimų galimybes.
* Kurios tiesos yra pačios pagrindinės, esminės, būtinos?

'''Tikslo atrinkimas'''

* Koks bendras pagrindas įvairių sandarų susidedančių iš septynių, aštuonių vienetų? Yra keturios sandarų šeimos, kiekviena skirta atskiram tikslui, tenkinanti Dievo troškimus ir žmogaus netroškimus. Kokie yra pasakojimo vienetai? Tai įtampos sukėlimas ir atleidimas, būtini išlaikyti dėmesį. (Pastaba: dėmesio forma telkia dėmesį!)
* Tikslo šaltinis.
* Tikslas gali būti nepilnavertis.
* Tikslas mus išplėčia, taurina.
* Sandaros tikslas.
* Tas pats tikslas gali skirtingai mus liesti užtat sieti skirtingas sandaras ar jų dalis ar net kas už sandaros.
* Esame sandaros potikslis, tad sandaros dalies tikslas, susijęs su kitomis sandaromis ir tikslais.
* Dievas yra tikslas už sandaros kuris išsakytas sandaros dalimi.
* Koks mūsų pačių tikslas? Kuo užaugsime? Kaip mes susiję su Dievu ir kitais?

'''Pavyzdys sau ir kitiems'''

'''Neabejingumas'''


'''Savo trūkumų apžvalga'''

Savęs tobulinimo kryptys.

===Geros Valios Pratimai===

Išsiaiškinimų apibūdinimas primena geros valios pratimus. Keliama įtampa primena tai, kas mus jaudina, o atslūgstanti įtampa primena atslūgstančius jausmus.

* Pavyzdžiai - Kuriuos klausimus aiškina?
* Paviršutinis reikalas - Kas jame įdomu?
* Vyraujantys jausmai - Kaip klausimas kelia įtampą?
* Atsveriantys jausmai - Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
* Giluminis reikalas - Kurią sandarą prileidžiame?
* Pasaulio tiesa - Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
* Pasaulio tiesa išplaukia iš širdies tiesos - Kaip sandarą savimi papildome?
* Širdies tiesa - Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
* Kaip naujai iškyla įtampa?

Apibūdinau pirminius ir paskutinius išsiaiškinimus. Galvojau, kuriuos toliau apibūdinti? Nusprendžiau, juos tirti gijomis. Tokiu būdu galiu stebėti, kaip vienas išsiaiškinimas seka kitą. Iš tiesų, tokiu būdu daug tiksliau pastebiu ir atskiru išsiaiškinimų rūšis.

'''''Geros valios pratimų išvystymas:'''''
* Koks būtų naudingiausias išminties taikymas?
** Pamokymas, kaip atsiliepti į mus neraminančius klausimus, kada norim sekti širdį, bet širdis ir pasaulis nesiderina. Išsiaiškinau, įsiklausydamas, kas man, paskiram asmeniui, svarbu, o gal ir kitiems, tarsi būčiau pavyzdinis žmogus. (Gyventi pavyzdžiu sau ir kitiems.)
** Išmąstyti ir diegti šviesuolių tarpą, gyvenseną. Išsiaiškinau, išsakydmas, ko man trūksta santykiuose su Dievu ir kitais, ir tai suderindamas su savo supratimu Dievo požiūrio. (Savo vaidmens suvokimas)
* Kaip išvystyti geros valios pratimus?
** Būrelio susirinkimai ir žiniaraštis, pakaitomis, kas antrą savaitę. "Step in, step out". Išsiaiškinau, sukurdamas sąlygas įvairiausiams požiūriams. (Sąlygų sukūrimas)
** Wiki užrašai
** Užrašai AMSTAD kompiuteriu
** Užrašai sąsiuviniuose
** Filmukas "Trokštu išmanyti"
** Vaizdinis savaitraštis - išsiaiškinimai
* Kaip išplėsti savo požiūrį nauju, naudingu, netikėtu požiūriu? Sukviesdamas geranoriškus žmones, jiems išsipasakodamas, tada atverdamas erdvę įvairiai atsiliepti, taip kad aš ir kiti įvairiai įsitraukiame ir atitokėjame, "step in, step out", taip kad šventoji Dvasia plevena tarp mūsų. Išsiaiškinau nuoširdu bendravimu, kaip lygus su lygiu. (Nuoširdus bendravimas)
* Kaip... (Step in, step out)
* Kaip vesti veiklą? Suvokti, kad žmonės labai įvairūs savo veiklumo laipsniu, tad nesitikėti, kad man prilygsta ir gali ir nori atitinkamai vadovauti, o verčiau pačiam drąsiai vadovauti ir savo pavyzdžiu atverti kitiems tiek galimybių, kiek tik trokšta. Išsiaiškinau, išbandydamas savo ankstyvesnes prielaidas ir suvokdamas savo nesėkmę. (Mokytis iš savo nesėkmių)
* Kaip artimiau bendrauti su Dievu? Ryždamasis taikyti savo filosofiją su kitais žmonėmis, jaučiau reikalą ir norą glaudžiau bendrauti su Dievu, ne tik kalbėti jam, bet ir užtikrintai išgirsti jį. Išsiaiškinau, pirmiausia teigdamas, jog jeigu Dievas nepatenkintų mano tokio noro, tai iš viso netikėtina, kad jis ką nors iš jų patenkintų. (Reikalo supratimas) O toliau, prisiminiau Tėve Mūsų, kaip Jėzaus pamokytą maldą (Šventraščio taikymas), taip pat ir kaip sandarą, už mus platesnę, tad galinčią mus perkrauti ir atverti klausytis Dievo. (Sandaros taikymas)
* Kaip užtikrinti, kad kitiems neplaunu smegenis? Bob Weinberg susirūpino, ar jam ir kitiems neišplausiu smegenų, tad galvojau, kaip to išvengti? Tad prisiminiau iš paauglystės, kaip atsakydavau vieną klausimą (abejonę) kitu klausimu (dvejone), ir taip su juo susitvarkydavau. Tokiu būdu išryškindavau klausimo prielaidas, užtat ir patį klausimą. (Klausimo prielaidų išryškinimas)
* Kaip išaiškinti dvejonių sandarą? Išgvildenau dvejonių sandarą. Ją išsiaiškinau rinkdamas dvejonių taikymo atvejus (Liudijimų kaupimas); juos rūšiuodamas (Liudijimų rūšiavimas); išryškindamas dvejones ir abejones (Esmės išgrynininmas); pastebėdamas požiūrių ir aplinkybių svarbą, jų rūšis (Minčių dėliojimas); išreikšdamas dvejones, kaip požiūrių ir aplinkybių poras (Dėsningumų iškėlimas); išbaigdamas dvejones aštuntu klausimu (Sandarų išbaigimas); atrasdamas daugiau šios sandaros pavyzdžių, kaip antai maldų rūšys ir būdai, kaip pakeičiam nuomonę (Sandarų atrinkimas).
* Kaip pereiti iš paviršutinės temos į giluminę temą? Pastebėjau, kad žmonės jaudinasi dėl paviršutinės temos ir dažnai nenori siekti esmės. (Žmonių polinkių pastebėjimas) Tad, kaip pereiti į gilmuinę temą? Reikia atsiremti į asmenį, kurį jaudina paviršutinė tema, kad išsakytų, kas jį jaudina (neigiamai ar teigiamai), paskui kas dar labiau, ir tuo atverti klausima, kas jį jaudintų priešingai ir net dar labiau? (Asmens jausmų atsvėrimas) Teiginius išryskinti priešpastatant. (Teiginių priešpastatymas) Toliau, sulyginti anuos teiginius, atmesti teigiamus ir neigiamus bruožus ir nagrinėti teiginių žodžius, sąvokas, apie ką eina kalba. Tai ir yra giluminė tema. (Teiginių sulyginimas) Visa tai išsiaiškinau nuoširdu bendravimu, vis turėdamas mintyje, kas man ir kitam yra opu, savo priėjimo laikydamasis, nenusileisdinėdamas, bet stengdamasis jo neprimesti per daug ar priverstinai. (Nuoširdus bendravimas)
* Kaip išsakyti giluminės temos tiesas, širdies ir pasaulio? Reikia paklausti reikalo kėlėjo, ką žino gilumine tema. Jis paprastai žinos nors vieną tiesą, bet bus ir kita, kurią gali pats išsakyti, bet gali tekti jam pasakyti. Tos dvi tiesos bus susijusios, bet ves į priešingas kryptis. Galima jas taip išsakyti, kad jos atitiktų vienas kitai savo dalimis, bet išryškėtų jų priešingumas. (Teiginių priešpastatymas)
* Kaip žinoti, kuri yra širdies tiesa ir kuri pasaulio? Geros valios pratimų dalyviai išsakydavo tokias širdies tiesas dėl kurių suabejodavau, ar jos tikrai kyla iš širdies. Supratau, kad išsiskiria mūsų nuomonės. (Nuomonių nesutarimas) Atradau keturis būdus, kaip išsiaiškinti, kuri yra širdies tiesa ir kuri pasaulio. Pirma, kad tas kuris jaudinasi, kurio dėka rengiame pratimą, jaudinasi dėl to, kad yra supainiojęs širdies ir pasaulio tiesas, žodžiu, klysta. (Kas jaudinasi, klysta) Antra, nagrinėjant tiesų išvadas, paaiškėja, kad pasaulio tiesa kyla iš širdies tiesos, bet ne atvirkščiai. (Išvadų lyginimas) Trečia, išnaršus tikrovės supratimą, joje aptinkame pasaulio tiesą patvirtinančių pavyzdžių ir iš jų mokomės, bet nerandame širdies tiesą patvirtinančių pavyzdžių, tad jinai turi glūdėti mumyse ir mokoma atkreipiant dėmesį į tai, kas jau mumyse. (Teiginio prigimtis) Ketvirta, klausimai kodėl? kaip? koks? ar? aptaria įvairiausius klausimus. Visais atvejais, širdies klausimas platesnis už pasaulio klausimą. (Ketverybės laipsnių lyginimas) Visi keturi patikrinimai sutapdavo, nebent pirmas kartais keldavo abejonių ir jį gal reikėtų patikslinti. (Patikrinimų sutapimas) (Atvejų rinkimas) Keturis patikrinimus galima susieti su ketverybe, bene su dvejybės atvaizdais. (Sandaros išbaigimas)
* Kodėl žmogus laikosi pasaulio tiesos?
* Kaip įsisavinti širdies tiesą?
* Kaip rasti dalyvių geros valios pratimams?
* Kaip išsiaiškinti jausminių atsiliepimų sandarą? Knygų peržiūra; mokslininkų tyrimo permąstymas; Jėzaus jausminių atsiliepimų nagrinėjimas šv.Morko evangelijoje; geros valios pratimų išvadų taikymas; sąvokų rikiavimas; sandarų rūšiavimas ir nagrinėjimas.
* Kaip išsakyti įgudusio žmogaus nuojautą? Geros valios pratimais išsakėme dėsnius, kaip kalbinti smurtaujančius; kaip organizuoti žmones, ...
* Kokia prasmė geros valios pratimų?
* Kokios yra širdies ir pasaulio tiesos? Jas rūšiavau pagal klausimus: kodėl? kaip? koks? ar? ir paskui apibendrinau, ryškinau, lyginau su dvejonėmis.
* Kokiais dėsningumais pasaulio tiesa išplaukia iš širdies tiesos, o neatvirkščiai? Nagrinėjau logikos rūšis.
* Kaip galime širdies ir pasaulio tiesas, gilumines temas kildenti, ir tuo išsakyti įvardijimo kalbą? Apversti geros valios pratimų išvadas.

Pastaba: išsiaiškinu rengdamas paskirus pratimus, taip pat išmąstydamas pratimus apskritai.
===Brėžinys===

http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/20100604issiaiskinimaimazas.JPG

Peržiūrėjau išsiaiškinimų brėžinį ir svarbiausiams iš jų pažymėjau, kas jais tampa įdomu. Man atrodo, tai yra kas bendra. Mūsų bendrumo pagrindas yra įdomus, ir įdomumas yra bendrumo pagrindas. Kažką panašaus vadinu vaisingąja prielaida (constructive hypothesis): Norint susikalbėti su kitu, su kuriuo neturim ryšio, galim nors viltis, kad jis panašiai to nori, kas jis į mus panašus, juk kitaip iš viso gali būti neįmanoma susikalbeti. O manytina, siekiant to susikalbėjimo, kad ir vienas ir
kitas atsiremsime į tai, kas mums bendra. O kada neturim ryšio ir vienas
kito nepažįstam, tai kas mums bendra tėra susikalbėjimo forma, bendriausia
prasme, kad ir pavyzdžiui, esame du, viliantys vienas su kitu susikalbėti.
Tad protinga ir vaisinga būtent šį mūsų santykį panaudoti, kaip mūsų
susikalbėjimo formą. Nes ir vienas ir kitas gali tai nutuokti, o kitaip
vargu ar iš viso įmanoma susikalbėti. Žodžiu, pirmiausia, susikalbėjimu
susikalbėkime apie susikalbėjimą, tad pragmatika, sintaksė, semantika
kažkuo sutaps, vienas kitą atkartos. Manau, būtent tokia dvasia, bendrumo
pagrindas yra įdomus, o įdomumas yra bendrumo pagrindas. O bendrumas yra
dorovės pagrindas.

Išsiaiškinimų brėžinys, nėrinys turi tris kampus:
* "Minčių praleidimas" - tai patirtis, ją varžo atvaizdai, minčių filtrai
* "Atmetimas to, kas nereikalinga" - tai požiūris, kas pirm patirties. Jį išsako aplinkos, vaizduotės sąvokynas
* "Sandarų apibrėžimas" - tai patirties ir požiūrio sutapimas, jį išsako visko padalinimai

Brėžinys išplaukia iš dviejų išsiaiškinimų. Jais įdomu:
* Kas nauja. Tai atsakymas kylantis už mūsų, tad atsakymas yra klausimas.
* Kas įdomu. Tai klausimas glūdintis mumyse, tad klausimas yra atsakymas.
Abejais esame atskirti nuo kitų, tad tai bendrumo pati pradžia.


Brėžinys susiveda į sandaros apibrėžimą, kame įdomu, kas sutampa, tai yra, kas tampa bendra, kad ir lygmens atkartojimas metalygmenyje, arba pragmatikos, sintaksės ir semantikos vienas kitame.

Save apibrėžianti sandara yra trejybė. Aštuongubis kelias derina Dievo ir žmogaus trejybes, tad požiūrius.

Kai kurie išsiaiškinimai susiję su sandaros apibrėžimu:
* Kodėl sandara? Tikslo atrinkimas
* Kaip sandara? Sandarų rakinėjimas
* Kokia sandara? Įsijautimas į sandarą

Išsiaiškinimas yra tarsi langynas, tai gali būti vienas langas - be sietų, be rėmų, be griaučių - arba daugelis langų, langai languose.

Išsiaiškinimai mus sieja su anuo:
* pirmiausia su kitu ar su savimi, per bendriausias lygiavertiškumo prielaidas - vieningumas - prileidžiame, jog anas sutampa su mumis, tai yra, sutampa mūsų aplinkybės - esame skirtingi, bet tose pačios aplinkybėse
* toliau su tavimi, pripažįstant jog galim sutapti, bet išgyventi skirtingus požiūrius, ano požiūrį išgyventi, kaip savo - atvaizdai - prileidžiame, jog sutampame, esame tas pats, bet esame skirtingose aplinkybėse
* toliau su savimi (aš), per sandaras ir jų dėsningumus - sandara - prileidžiam jog esame tas pats tose pačiose aplinkybėse
* galiausiai per Dievą už sandaros - dvasia - prileidžiame Dievą už sandarų, kad jis yra pirm manęs, jog esame skirtingi skirtingose aplinkybėse
Tokiu būdu suvokiame, kad Dievas yra pirm mūsų, juk mes esame sąlygose, o Dievas pirm visų sąlygų, betgi tai suvokus, galim su juo sutapti.

Iš vieno išsiaiškinimo išplaukia kiti, gvildenantys naujus klausimus. Kaip tokie išsiaiškinimai susiję? Pavyzdžiui, palyginkime "Ar teisingai suprantu Dievą ir kitus?" ir "Ar esu teisingai suprastas?"

Yra vienas vienintelis klausimas "Kaip gyvenimo reiškinius apibrėžti sandaromis?", kuris vis veda į save, vis tenkina save, visiškai pajungia dėmesį, tai išminties klausimas. Yra du klausimai "Ko yra?" ir "Kas svarbiausia?", kurie yra klausimų šaltiniai, į kuriuos joks klausimas neveda, bet tik pats dėmesys jais veikia.

===Išsiaiškinimų gijos===

Išsiaiškinimų santykį, manau, galėčiau suprasti nagrinėdamas jų gijas, mat, dažnai man vienas išsiaiškinimas išplaukdavo iš kito. Panašiai, mokiniams aiškinu matematiką įvairiais pratimais su gyvenimiškais duomenimis, o tie pratimai irgi vienas iš kito išplaukia, įmantrėja.

Noriu prisiminti ir aprašyti išsiaiškinimų gijas, jomis suvokti, kaip vienas išsiaiškinimas tęsia kitą, ir tokiomis gijomis suvokti išsiaiškinimų visumą:
* Geros valios pratimai.
* Viską žinoti, dėrėtis su Dievu.
* Melstis, bendrauti su Dievu.
* Minčių sodas
* Aštuongubis kelias
* Viską suvesti, filmukas
* Šviesuolių branda, kelias
* Įsimylėjimas, lytinis bendravimas
* Politika, Sąjūdis
* Lietuvybė
* Juodųjų tarpa
* Savišvieta
* 12 klausimų
* Draugystės
* Santykiai su tėvais
* Santykiai su šeima, giminėmis
* Santykiai su pažįstamais
* Pinigai
* Blaivybė
* Taiki kova
* Menas ir kūryba

===Svarbiausi išsiaiškinimai===

Norėčiau geriau suvokti svarbiausius išsiaiškinimus, brėžinio "mazgus", kaip jie sužadina mūsų dėmesį:
* Kito požiūrio priėmimas
* Esmės išgryninimas
* Liudijimų kaupimas
* Liudijimas
* Šventrasčio perpratimas
* Ieškojimas, ko trūksta
* Sandaros išbaigimas
* Sandarų atrinkimas
* Dėsningumų iškėlimas
* Tikslo atrinkimas

===Savišvieta===

Literatūra, rašymas, skaitymas lavina mūsų atjautą kitiems. Jie mums parūpi, jie tampa mums įdomūs. Taip išsilavinę, galime domėtis net ir blankiais tekstais ar pilkais žmonėmis. Išmokstam įsijausti.

Vaikams rengiu matematikos pratimus. Šiandien plačiau sustačiau eilę pratimų kuriais vaikai sudaro knygų sąrašą, toliau surašo, kiek kuri knyga turi puslapių, kiek eilučių bei žodžių, kaip greitai ją perskaitytų, pamatuoja kokio jinai aukščio, ilgio ir skersmens, paskaičiuoja jos plotą bei tūrį ir t.t. Jau pastebėjau, kad visa eilė pratimų sukasi apie tam tikrą reiškinį (knyga), bet šalia jų yra bendresnio pobūdžio pratimai, pavyzdžiui, sudėti atsakymus ar paskaičiuoti jų vidurkį.

Matematikos pratimai tiriantys maistą.

Kaip savišvieta susijusi su išsiaiškinimais? Kaip matematikos ar rašymo pratimai sudomina žmogų, kuria ir atleidžia įtampą, veda iš vieno klausimo į kitą?

===Bendrumo prielaidos===

Manyčiau, išsiaiškinimais tarpsta, bręsta sandaros, kuriomis vis labiau išauga bendrumo prielaidos, užtat mes patys ir kiti, kol visiškai atsiskleidžiame ir sutampame.

===Kas įdomu===

Prisiminiau, kad pasakojimas išlaiko mūsų dėmesį - yra mums įdomus - pakaitomis kuriant ir atleidžiant įtampą. Pagalvojau, kitos gyvenimo kalbos - pagrindimas ir įvardijimas - irgi kaip nors patraukia ir išlaiko mūsų dėmesį. Pavyzdžiui, esam neramūs, jaudinamės, kada supainiojam širdies ir pasaulio tiesas. Gali būti, kad įsidėmiame dėsnius, kada prie jų grįžtame ratu.

Kas įdomu? Kas veda į atsakymą, tad kas mus brandina, tad kaip Dievas reiškiasi, kaip mus įtakoja, kaip bendrauja su mumis. O mes bendraudami su kitu kaip mes, bendraujame su Dievu. Dievas už mūsų bendrauja su mumis, bet mes bandom bendrauti su lygiaverčiu kitu, nes save sutapatiname su sandara, su "savimi", o Dievas yra dvasia, kaip ir mes esame dvasia. Tad vaisinga prielaida ir sandaromis galiausia susigaudome, kad Dievas, musu saltinis, yra dvasia uz sandaros, tad ir mes esame dvasia, musu kilme yra uz sandaros.

===Dievo ir žmogaus santykis===

Šią savaitę paišiau piešinį, kuriuo prisiminiau Adomo ir Ievos smalsumą, visai žemišką ir žmonišką, vos nepražūtingą, bet visgi esmingą, manyčiau, atleistiną. Jam priešpastatau Dievo požiūrį, vykdyti jo valią, jam paklusti, jį tikėti, kartu su juo rūpintis. Manau, išsiaiškinimais, Dievas prisiima mūsų požiūrį, kartu su mumis išgyvena pasakojimus - kaip kas įvyksta, įvardijimus - kaip ima reikšti, pagrindimus - kaip ima rūpėti.

Kas yra įdomu? Ne mes, o Dievas už mūsų. Dėmesys, išsiaiškinimų dėka, susitelkia į Dievo žymę, kuria gali suvokti Dievą už tos žymės, arba jo neįžvelgti. Tai žymi Dievą, užtat yra įdomu. Mūsų dėmesys ieško Dievo, o jis yra už žymės, bet gali būti nurodomas jos. Tas suvokimas ir yra išsiaiškinimas, kuriuo suvokiame besąlygiškumo už sąlygų.

Dievą gali žymėti patirtis, požiūris ir sandara. Išsiaiškinimas yra sąlyginis požiūrio ir patirties sutapatinimas, užtat sandara. Sandara yra sąlygos, bet jos, kaip žymė, žymi besąlygiškumą. Sandara išsako tas sąlygas į kurias susiveda mūsų dėmesys, ir jas tuo pačiu išsako besąlygiškai. Sandara įžvelgiama bet kuriam išsiaiškinime. Ji sustato ir iškelia, kas yra įdomu. Sandara yra išsiaiškinimo rėmai, atspindintys jo vidinę darną, vidinę eigą. Sandaroje yra tai, kas įdomu, kas išsiaiškinimo iškelta ir suvesta. Išsiaiškinimas tuomi keičia dėmesio apimtį. Išsiaiškinimai veda link sandaros, susiveda į sandarą. Sandara gali būti apibrėžta ryšium su tuo kas už jos, pavyzdžiui, kas lieka; arba ryšium su tuo, kas joje, pavyzdžiui, kas įeina; arba ryšium su savimi. Sandara tampa pati sau įdomi.

Juo toliau, juo labiau, mes nesam patys sau įdomūs, betgi Dievas tampa mums įdomus. Kuo toliau, tuo labiau sandara veda už sandaros, už savęs, išplečia sąlygas. Besąlygiškumas yra sandaroje ir jinai išeina vis už savęs.

Viską žinoti galima įsivaizduojant Dievo požiūrį. O išsiaiškinimai yra tai, kaip Dievas įsivaizduoja mūsų požiūrį - mano, tavo, kito. Užtat mūsų požiūriais Dievas atsiskleidžia pažingsniui, padrikai ir jis mums tuomi amžinai auga, bręsta.

Dievo požiūris išpildo sandarą, bet nauja įtampa kyla, kaip jis įsiveda? iš kur jis? o tuo pačiu, kur aš? Iš vidaus, tai aš, o už sandaros, tai Dievas.

Dievas klausia, kur esi? tai kelia įtampą, Adomui virsta, kur esu? kame pasijutau nuogas? Kur mano dėmesys?

Dievui rūpi, kad vykdytumėme jo valią, kad paklustumėme, tikėtumėme, rūpintumėmės, o tai bene sutampa su statinėm sandarom. O mums rūpi, kaip kas įvyksta, reiškia, rūpi, tai kalbos.

===Užrašai===

===Gvildenimai===

* '''Išnagrinėti kiekvieną išsiaiškinimą. Suvokti:'''
** Kas jame įdomu?
** Kaip klausimas kelia įtampą?
** Kaip atsakymas įtampą nuslopina?
** Kurią sandarą prileidžiame?
** Kaip sandarą suvokiame bendriau, savimi ir kitu?
** Kaip sandarą savimi papildome?
** Kaip nauja sandara išreiškia Dievą jo požiūriu?
** Kaip naujai iškyla įtampa?
* '''Kaip išsiaiškinimai susiję su geros valios pratimais?'''

* Kas yra šviesuolių tarpa?

* Kaip kas ką esame išsiaiškinę?
* Kaip kas tampa įdomu?
** Gal trys gyvenimo kalbos ir apskritai švietimas išplaukia iš to, kaip mums kas tampa įdomu?
** Gal įdomu tada, kada pasikeičia įdomumo vienetas?

* Kaip bendravimo prielaidomis sutampa atsakymai ir klausimai, kaip bręsta mūsų suvokimas Dievo, kaip klausimas veda į atsakymą, o atsakymas į naujus klausimus?
* Įdomu, kaip mūsų mintys seka viena po kitos? Kaip jos išauga?
* Kaip išauga sandara ir kaip ji save apibrėžia?

* Kaip tai susiję su tuo, kas Dievui rūpi, reiškia, įvyksta? O jam rūpi mūsų branda.

* Ar pirminiai vienetai yra atvaizdai, aplinkos, padalinimai?
* Kaip iš jų kyla dėmesio vienetai kalboms, kaip toliau tie vienetai tampa sudėtingesni, brandesni?
* Ar tie vienetai žymi visumą, užtat yra įdomūs?

* Koks gradacijos vaidmuo? Kokie įtampos balsai?

* Kaip savišvieta susijusi su išsiaiškinimais? Kaip matematikos ar rašymo pratimai sudomina žmogų, kuria ir atleidžia įtampą, veda iš vieno klausimo į kitą?

* '''Ką sužinome ne iš klausimų?''' o priešingai, kitaip? Pavyzdžiui, Dievo klausausi, gyvenimas pamoko.




===Savaitraščiai===

Štai Minčių sodo laidos: http://www.ms.lt/tv/

Kas savaitę Zenono Anušausko internetinėje televizijoje įkeliu vaizdinį savaitraštį, ką mąstau ir išgyvenu. Tai "išsiaiškinimai", kuriais permąstau įvairiausius būdus, kaip ką esu išsiaiškinęs, ir bandau suvokti jų esmę.

* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=430 Išsiaiškinimai 6: Knygos]]
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=418 Išsiaiškinimai 5: Kas įdomu]]
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=404 Išsiaiškinimai 4: Dorovė]] Apie dorovę, kaip švietimo tikslą, tiek literatūros, tiek matematikos, tiek išsiaiškinimų.
* [[http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&id=388 Išsiaiškinimai 3: Apžvalga]] Aptariu [http://www.worknets.org/upload/AndriusKulikauskas/20100604issiaiskinimaimazas.JPG brėžinį, siejantį daugiau kaip 50 išsiaiškinimo būdų]].

Ačiū Zenonui už [[http://www.internetinetv.lt internetinę televiziją]].

===Bendaradarbiavimas===

Paminėsiu savo mokinės gvildenimą, kas mus pastumi rinktis?

Išsiaiškinimai


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 lapkričio 07 d., 20:39
Tweet