Išsiaiškinimų brėžinių archyvas?
Brėžinys
Peržiūrėjau išsiaiškinimų brėžinį ir svarbiausiams iš jų pažymėjau, kas jais tampa įdomu. Man atrodo, tai yra kas bendra. Mūsų bendrumo pagrindas yra įdomus, ir įdomumas yra bendrumo pagrindas. Kažką panašaus vadinu vaisingąja prielaida (constructive hypothesis): Norint susikalbėti su kitu, su kuriuo neturim ryšio, galim nors viltis, kad jis panašiai to nori, kas jis į mus panašus, juk kitaip iš viso gali būti neįmanoma susikalbeti. O manytina, siekiant to susikalbėjimo, kad ir vienas ir kitas atsiremsime į tai, kas mums bendra. O kada neturim ryšio ir vienas kito nepažįstam, tai kas mums bendra tėra susikalbėjimo forma, bendriausia prasme, kad ir pavyzdžiui, esame du, viliantys vienas su kitu susikalbėti. Tad protinga ir vaisinga būtent šį mūsų santykį panaudoti, kaip mūsų susikalbėjimo formą. Nes ir vienas ir kitas gali tai nutuokti, o kitaip vargu ar iš viso įmanoma susikalbėti. Žodžiu, pirmiausia, susikalbėjimu susikalbėkime apie susikalbėjimą, tad pragmatika, sintaksė, semantika kažkuo sutaps, vienas kitą atkartos. Manau, būtent tokia dvasia, bendrumo pagrindas yra įdomus, o įdomumas yra bendrumo pagrindas. O bendrumas yra dorovės pagrindas.
Išsiaiškinimų brėžinys, nėrinys turi tris kampus:
- "Minčių praleidimas" - tai patirtis, ją varžo atvaizdai, minčių filtrai
- "Atmetimas to, kas nereikalinga" - tai požiūris, kas pirm patirties. Jį išsako aplinkos, vaizduotės sąvokynas
- "Sandarų apibrėžimas" - tai patirties ir požiūrio sutapimas, jį išsako visko padalinimai
Brėžinys išplaukia iš dviejų išsiaiškinimų. Jais įdomu:
- Kas nauja. Tai atsakymas kylantis už mūsų, tad atsakymas yra klausimas.
- Kas įdomu. Tai klausimas glūdintis mumyse, tad klausimas yra atsakymas.
Abejais esame atskirti nuo kitų, tad tai bendrumo pati pradžia.
Brėžinys susiveda į sandaros apibrėžimą, kame įdomu, kas sutampa, tai yra, kas tampa bendra, kad ir lygmens atkartojimas metalygmenyje, arba pragmatikos, sintaksės ir semantikos vienas kitame.
Save apibrėžianti sandara yra trejybė. Aštuongubis kelias derina Dievo ir žmogaus trejybes, tad požiūrius.
Kai kurie išsiaiškinimai susiję su sandaros apibrėžimu:
- Kodėl sandara? Tikslo atrinkimas
- Kaip sandara? Sandarų rakinėjimas
- Kokia sandara? Įsijautimas į sandarą
Išsiaiškinimas yra tarsi langynas, tai gali būti vienas langas - be sietų, be rėmų, be griaučių - arba daugelis langų, langai languose.
Išsiaiškinimai mus sieja su anuo:
- pirmiausia su kitu ar su savimi, per bendriausias lygiavertiškumo prielaidas - vieningumas - prileidžiame, jog anas sutampa su mumis, tai yra, sutampa mūsų aplinkybės - esame skirtingi, bet tose pačios aplinkybėse
- toliau su tavimi, pripažįstant jog galim sutapti, bet išgyventi skirtingus požiūrius, ano požiūrį išgyventi, kaip savo - atvaizdai - prileidžiame, jog sutampame, esame tas pats, bet esame skirtingose aplinkybėse
- toliau su savimi (aš), per sandaras ir jų dėsningumus - sandara - prileidžiam jog esame tas pats tose pačiose aplinkybėse
- galiausiai per Dievą už sandaros - dvasia - prileidžiame Dievą už sandarų, kad jis yra pirm manęs, jog esame skirtingi skirtingose aplinkybėse
Tokiu būdu suvokiame, kad Dievas yra pirm mūsų, juk mes esame sąlygose, o Dievas pirm visų sąlygų, betgi tai suvokus, galim su juo sutapti.
Iš vieno išsiaiškinimo išplaukia kiti, gvildenantys naujus klausimus. Kaip tokie išsiaiškinimai susiję? Pavyzdžiui, palyginkime "Ar teisingai suprantu Dievą ir kitus?" ir "Ar esu teisingai suprastas?"
Yra vienas vienintelis klausimas "Kaip gyvenimo reiškinius apibrėžti sandaromis?", kuris vis veda į save, vis tenkina save, visiškai pajungia dėmesį, tai išminties klausimas. Yra du klausimai "Ko yra?" ir "Kas svarbiausia?", kurie yra klausimų šaltiniai, į kuriuos joks klausimas neveda, bet tik pats dėmesys jais veikia.