调查

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Miglos? AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Mintys.JonasNoreikaJuodraštis istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2018 birželio 13 d., 04:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 595 eilutė iš:
"Prisimindamas neeilinius LAF'o veikėjus, dalyvavusius šiame pasitarime pagalvoju, kodėl jie, patyrę žvėrišką Stalino tironiją ir lietuvių tautos naikinimą, susitepė rankas lietuvių krauju. Argi tai ne iškreiptai suprastas patriotizmas?"
į:
''Prisimindamas neeilinius LAF'o veikėjus, dalyvavusius šiame pasitarime pagalvoju, kodėl jie, patyrę žvėrišką Stalino tironiją ir lietuvių tautos naikinimą, susitepė rankas lietuvių krauju. Argi tai ne iškreiptai suprastas patriotizmas?''
2018 birželio 13 d., 04:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 591 eilutė iš:
Nedora svarstyti tokių nusikaltėlių dorybes, kaip antai Hitlerio vegetarizmą, jo meninius gabumus ar meilę Eva Braun. Sutinku, kad Noreika rūpinosi Štuthofo kalinio J.Jurgučiu ir jam išgelbėjo gyvybę. Ironiška, kad Jurgutis buvo žydų kilmės. Tai parodo, kad Noreika, kaip ir kiekvienas žmogu galėjo daryti gerą. Bet tai nublanksta prieš negailestingą blogį prieš žmoniją, kurį jisai sumanė, įvykdė ir paskui teisino. Ko negalima atleisti Jonui Noreikai yra, kad jis niekad neapgailestavo, kaip jisai pažeidė žmonijos vienybę, kartu ir Lietuvos vienybę. Jis savo aukų net nelaikė žmonėmis. Jeigu juo kas žavėjosi ar netgi žavisi, tai reikia suvokti, kad jisai savo nusikaltimams prieš žmoniją išnaudojo žmonių pasitikėjimą juo ir jų tikėjimą Lietuva bei lietuvybe.
į:
Nedora svarstyti tokių nusikaltėlių dorybes, kaip antai Hitlerio vegetarizmą, jo meninius gabumus ar meilę Eva Braun. Sutinku, kad Noreika rūpinosi Štuthofo kalinio J.Jurgučiu ir jam išgelbėjo gyvybę. Ironiška, kad Jurgutis buvo žydų kilmės. Tai parodo, kad Noreika, kaip ir kiekvienas žmogus galėjo daryti gerą. Bet tai nublanksta prieš negailestingą blogį prieš žmoniją, kurį jisai sumanė, įvykdė ir paskui teisino. Ko negalima atleisti Jonui Noreikai yra, kad jis niekad neapgailestavo, kaip jisai pažeidė žmonijos vienybę, kartu ir Lietuvos vienybę. Jis savo aukų net nelaikė žmonėmis. Jeigu juo kas žavėjosi ar netgi žavisi, tai reikia suvokti, kad jisai savo nusikaltimams prieš žmoniją išnaudojo žmonių pasitikėjimą juo ir jų tikėjimą Lietuva bei lietuvybe.
2018 birželio 13 d., 04:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 589 eilutė iš:
'''Dorovei būtina vienareikšmiškai neigiamai vertinti tokius nusikaltėlius žmonijai, kaip kad Stalinas, Noreika ir Hitleris,''' kurie piktybiškai pasmerkė savo aukas ir niekad savo piktų darbų neatsižadėjo. Juos nevienareikšmiškai vertindami žeidžiame jų aukas ir visą žmoniją.
į:
'''Dorovei būtina vienareikšmiškai neigiamai vertinti tokius nusikaltėlius žmonijai, kaip kad Staliną, Noreiką ir Hitlerį,''' kurie piktybiškai pasmerkė savo aukas ir niekad savo piktų darbų neatsižadėjo. Juos nevienareikšmiškai vertindami žeidžiame jų aukas ir visą žmoniją.
2018 birželio 13 d., 04:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 583 eilutė iš:
Nacių Vokietijos valia reiškėsi būtent per Joną Noreiką.
į:
Nacių Vokietijos valia reiškėsi būtent per Joną Noreiką. Jisai buvo Hitlerio lėlė.
2018 birželio 13 d., 04:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 523 eilutė iš:
Zenono brolis, gydytojas Vladas Ivinskis, draugavo su žiauriausiu Plungės žydų kankintoju Arnoldas Pabrėža. Gydytojas Vladas pasisavindavo žydų konkurentų įrangą ir nuosavybę, tad jam rūpėdavo, kad jie būtų negyvi. Arnoldas savo tėvą ir draugą Vladą įkurdino tame pačiame dideliame nužudyto Efraimo Izrailovičius name. Prelatas Pukys pasakojo Zenonui, kad po žudynių jo brolis Vladas ir Arnoldas su žmonomis keldavo didelius balius ir girtuokliaudavo. Po karo Vladas ir Arnoldas su šeimomis įsikūrė Australijoje ir draugavo toliau. Taigi, Leonidas prašydavo Zenono vieno dalyko, sužinoti kokia Pabrėžos nauja pavardė. Zenonas prižadėjo, bet galiausiai vieną dieną jam pasakė,
į:
Zenono brolis, gydytojas Vladas Ivinskis, draugavo su žiauriausiu Plungės žydų kankintoju Arnoldas Pabrėža. Gydytojas Vladas pasisavindavo žydų konkurentų įrangą ir nuosavybę, tad jam rūpėdavo, kad jie būtų negyvi. Arnoldas savo tėvą Pabrėžą ir draugą Vladą įkurdino tame pačiame dideliame nužudyto Efraimo Izrailovičius name. Prelatas Pukys pasakojo Zenonui, kad po žudynių jo brolis Vladas ir Arnoldas su žmonomis keldavo didelius balius ir girtuokliaudavo. Po karo Vladas ir Arnoldas su šeimomis įsikūrė Australijoje ir draugavo toliau. Taigi, Leonidas prašydavo Zenono vieno dalyko, sužinoti kokia Pabrėžos nauja pavardė. Zenonas prižadėjo, bet galiausiai vieną dieną jam pasakė,
2018 birželio 13 d., 04:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 515 eilutė iš:
Įdomiausia, kad visi šie taurūs pavyzdžiai prieštarauja partizanų kultui, pragaištingai ir žalingai ginkluotai "rezistencijai". Jūs labai šališkai suprantate pasipriešinimą, nes jūs nepripažįstate reikalo pasipriešinti ne tik prieš okupantus, bet priešsąjungininkus mūsų tarpe. Jūs nusigręžiate nuo dvasinio pasipriešinimo pavyzdžių, mokančių mus mylėti, kovoti be smurto, atjausti kitus.
į:
Įdomiausia, kad visi šie taurūs pavyzdžiai prieštarauja partizanų kultui, pragaištingai ir žalingai ginkluotai "rezistencijai". Jūs labai šališkai suprantate pasipriešinimą, nes jūs nepripažįstate reikalo pasipriešinti ne tik okupantams, bet irsąjungininkams mūsų tarpe. Jūs nusigręžiate nuo dvasinio pasipriešinimo pavyzdžių, mokančių mus mylėti, kovoti be smurto, atjausti kitus.
2018 birželio 13 d., 04:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 499 eilutė iš:
''Viena mergaitė, pradėjus šaudyti jos drauges, puolė prie žudiko, griebė už gerklės ir norėjo jį pasmaugti, tik kitas iš nugaros smogė šatuvo buože ir vietoje nušovęs įmetė į duobę tarp kitų draugių. Pasakojama, kad tos mergaitės pavardė Cinaitė.'' (Bunka, Plungės žydų istorija)
į:
''Viena mergaitė, pradėjus šaudyti jos drauges, puolė prie žudiko, griebė už gerklės ir norėjo jį pasmaugti, tik kitas iš nugaros smogė šautuvo buože ir vietoje nušovęs įmetė į duobę tarp kitų draugių. Pasakojama, kad tos mergaitės pavardė Cinaitė.'' (Bunka, Plungės žydų istorija)
2018 birželio 13 d., 04:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 471 eilutė iš:
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). Norėtumėme pamatyti Christoph Dieckmann cituojamas bylas. Ką liudijo Masčio gamykloje dirbantis vokietis W.Bischitz (Wiener Library, EW 13, 15975-76)? LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Kokie dokumentai Telšių vyskupijos archyve? Kokią medžiagą apie 1941 m. yra surinkusi vyskupo Vincento Borisevičiaus kanonizacijos bylos tribunolas? Latvijos ir Rusijos archyvai galėtų atskleisti Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą? Arba Juodojoje knygoje esančius Galina Masyupis ir Suzanna Kagan liudijimus apie Telšių miesto žydų likimą. Kada suskaitmeninsite Pakalniškio fondą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir išaiškinsite, kurie jo raštai žuvo ir kodėl? Svarbiausia, kada jūs ištirsite Vokietijos archyvus - SD, SS, kariuomenės, žvalgybos ir t.t. - kada ieškosite Germanto-Meškausko, Noreikos, Juodikio, Puodžiaus, Bruniaus, Pyragiaus ir kitų pėdsakų? Ką ištyrė 1968.09.26 Zenoną Ivinskį apklausinėjęs prokuroras Ermer?
į:
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui jūs turėtumėte paskelbti Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus, bet mūsų niekur nerastus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). Norėtumėme pamatyti Christoph Dieckmann cituojamas bylas. Ką liudijo Masčio gamykloje dirbantis vokietis W.Bischitz (Wiener Library, EW 13, 15975-76)? LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Kokie dokumentai Telšių vyskupijos archyve? Kokią medžiagą apie 1941 m. yra surinkusi vyskupo Vincento Borisevičiaus kanonizacijos bylos tribunolas? Latvijos ir Rusijos archyvai galėtų atskleisti Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą? Arba Juodojoje knygoje esančius Galina Masyupis ir Suzanna Kagan liudijimus apie Telšių miesto žydų likimą. Kada suskaitmeninsite Pakalniškio fondą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir išaiškinsite, kurie jo raštai žuvo ir kodėl? Svarbiausia, kada jūs ištirsite Vokietijos archyvus - SD, SS, kariuomenės, žvalgybos ir t.t. - kada ieškosite Germanto-Meškausko, Noreikos, Juodikio, Puodžiaus, Bruniaus, Pyragiaus ir kitų pėdsakų? Ką ištyrė 1968.09.26 Zenoną Ivinskį apklausinėjęs prokuroras Ermer?
2018 birželio 13 d., 04:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 397 eilutė iš:
Kada jūs nešališkai, moksliškai išnagrinėsite Štuthofo lietuvius kalinius? Naciai įkaitais tiesiog paėmė tuos plačiai žinomus lietuvius, kuriuos buvo lengva suimti. Naciai gi savo tikruosius priešus nuodugniai ištirdavo ir negailestingai bausdavo. Naciai netyrė Štuthofo kalinių, juos laikė garbės kaliniais ir jų asmeniškai nelenkė. Akivaizdu, kad jie nebuvo nacių priešai, o tiesiog lietuvių tautą bausti parinkti įkaitai.
į:
Kada jūs nešališkai, moksliškai išnagrinėsite Štuthofo lietuvius kalinius? Naciai tiesiog paėmė įkaitais tuos plačiai žinomus lietuvius, kuriuos buvo lengva suimti. Naciai gi savo tikruosius priešus nuodugniai ištirdavo ir negailestingai bausdavo. Naciai netyrė Štuthofo kalinių, juos laikė garbės kaliniais ir jų asmeniškai nelenkė. Akivaizdu, kad jie nebuvo nacių priešai, o tiesiog lietuvių tautą bausti parinkti įkaitai.
2018 birželio 13 d., 04:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 377 eilutė iš:
Tad gal jūs visgi sutinkate su Lietuvių nacionalistų partijos Šiauliuose leidžiamo "Tėvynės" 1941.09.26 vedamuoju "Ne vietoje gailestingumas":
į:
Tad gal jūs sutinkate su Lietuvių nacionalistų partijos Šiauliuose leidžiamo "Tėvynės" 1941.09.26 vedamuoju "Ne vietoje gailestingumas":
2018 birželio 13 d., 04:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 373 eilutė iš:
Betgi ūkininkai mylėjo Joną Noreiką! O jisai, savo ruožtu, galėjo jais pasikliauti remdamas studentus.
į:
Betgi ūkininkai mylėjo Joną Noreiką! Užtat jisai, savo ruožtu, galėjo jais pasikliauti remdamas studentus.
2018 birželio 13 d., 04:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 373-377 eilutės iš
O gal jūs sutinkate su Lietuvių nacionalistų partijos Šiauliuose leidžiamo "Tėvynės" 1941.09.26 vedamuoju "Ne vietoje gailestingumas":
į:
Betgi ūkininkai mylėjo Joną Noreiką! O jisai, savo ruožtu, galėjo jais pasikliauti remdamas studentus.

''Valsčių viršaičiams ir II-os eilės miestų burmistrams, siunčiu Jums susipažinti šį Vilniaus universiteto studentų raštą, nė kiek neabejodamas, kad Jūs rasite galimybės parinkti laisvu, savanorišku būdu riebalų iš ūkininkų mūsų į mokslą besiveržiančiai, pavyzdingu vieningumu dirbančiai studentijai. Surinkus produktus siųskite betarpiškai į studentų valgyklą Vilniuje, Augustino g. 4 nr., o jei nusiųsti negalėsite - kreipkitės į Apskr.V-bos ūkio skyrių. Kas Jūsų bus padaryta - praneškite. J.Noreika. 1943.I.5'' (LCVA f.R-1099, a.1, b.38, l.22)

Tad gal jūs visgi
sutinkate su Lietuvių nacionalistų partijos Šiauliuose leidžiamo "Tėvynės" 1941.09.26 vedamuoju "Ne vietoje gailestingumas":
2018 birželio 13 d., 03:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 329 eilutė iš:
* 1941.08.06 "Šiaulių Apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams ... 1.Komunistų veikėjų ir šiap žydų tautybės piliečių paliktąjį be globos tiek kilnojamąjį tiek nekilnojanąjį turtą perima vietos savivladybės savo žinion apsaugai iki bus vyriausybės nustatyta kaip su tokiu turtu pasielgti ... Noreika" (LCVA f.R-1099, a.1, b.1, l.113)
į:
* 1941.08.06 "Šiaulių Apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams ... 1.Komunistų veikėjų ir šiap žydų tautybės piliečių paliktąjį be globos tiek kilnojamąjį tiek nekilnojamąjį turtą perima vietos savivladybės savo žinion apsaugai iki bus vyriausybės nustatyta kaip su tokiu turtu pasielgti ... Noreika" (LCVA f.R-1099, a.1, b.1, l.113)
2018 birželio 13 d., 03:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 25 eilutė iš:
Joną Noreiką man ištyrė VGTU Filosofijos ir kultūros studijų katedros lektorius Andrius Jonas Kulikauskas (500 valandų) ir Evaldas Balčiūnas (200 valandų). Skyriau 485 eurų Lietuvos archyvų byloms. Man nufotografavo ir peržiūrėjo daugiau kaip 20,000 puslapių skelbtinų dokumentų nušviečiančių Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Štai jų išvados:
į:
Joną Noreiką man ištyrė VGTU Filosofijos ir kultūros studijų katedros lektorius Andrius Jonas Kulikauskas (600 valandų) ir Evaldas Balčiūnas (250 valandų). Skyriau 510 eurų Lietuvos archyvų byloms. Man nufotografavo ir peržiūrėjo daugiau kaip 20,000 puslapių skelbtinų dokumentų nušviečiančių Jono Noreikos nusikaltimus ir jų aplinkybes. Štai jų išvados:
2018 birželio 13 d., 03:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 485-486 eilutės iš
Jūs pilnam Noreikos portretui galėtumėte parinkti įvariausius fonus - išvyką su Vokietijos žvalgais į Klaipėdą, namą šalia Plungės sinagogos, Plungės karo komendantūrą, Telšių karo lauko teismą, Telšių ar Plungės manifestaciją, Telšių vandens sporto žaidynes, susitikimą Kaune su Lietuvių nacionalistų partija. O jūs pasirenkate Štuthofo foną ir iš tokio paveikslo darote sau ikoną. Tokiu atveju, būtinai parinkite Jono Noreikos paveikslui tinkamus rėmus, susidedančius iš tūkstančių jo nutrauktų gyvenimų, iš Leonido Olšvango motinos; iš mergaitės Ciporos Keselytės, kurią nusivedė Pabrėža; iš Plungės dešrininko, kurį vertė suvalgyti gyvą paukštį; iš Kipro Petrausko dvare laikomos geto tarybos; iš vaikelių, kurių galvas į medžius sudaužė, taupant kulkas; iš dvejų su puse metų berniuko, kurį ūkininkas atvežė į Telšių getą nužudyti, po to kai iš jo motinos gavo briliantų; iš rabino, kuris mirė iš širdies skausmo, verčiamas deginti Toros ritinius; iš fotografo Berkoičiaus, kurį vertė maišyti degančių šventraščių ugnį; iš rimbais plakamų kalvio Giliso ir jo sūnaus, verčiamus eiti aplink tą degantį laužą; iš senukų, kuriuos vertė nešioti sunkų rastą apie tą laužą; iš moterų, kurias vertė žiūrėti į tuos senukus; iš vienos, senukus gynusios moters, kurią ten pat nušovė pistoletu; iš dr.Zakso žmonos, kuri matydama, kaip jos vyras kankinamas velnių šokiu, įsiveržė su jų dvejų metų vaiku ir rėkė, "Korikai! Plėšikai! Banditai! Jūs blogai baigsite!"; iš revizionisto Moišės Blocho, kurs sušuko, "Šiandien, žudikai, jūs liejate mūsų kraują, tačiau ateis diena, kai jūsų kiauliškas kraujas aptaškys gatves"; iš Idos Šerienės, kuri sinagogoje pagimdė kūdikį; iš berniukų, kurie pusmetį ilgiau pagyveno, nes jų tėvai juos perrengė mergaitėmis; iš gyvai užkastųjų; iš išbadėjusių vaikų, kuriems lietuviai numetė obuolį, o paskui susprogdino granata; iš merginos, rinkusios verčiau mirti su motina, nė gyventi be jos; iš vaiko, žiemą lauke negyvai užšalusio, po to kai kunigas išvarė jį su motina; iš moterų, kurios surinko savo papuošalus komendantui Platakiui, kai jis užsigeidė jų aukso, nes žinojo, kad jos kitą dieną bus sušaudytos; iš moterų, kurias išleisdavo valandai prašyti išmaldos iš jų namus perėmusių; iš nemaitinamų moterų, kurios badaujančios laukė, kad lietuviai jų pakankamai surinktų, kad apsimokėtų jas sušaudyti; iš Plungės gaisrininkų komandos, augalotų, gražiai atrodančių vyrų, su juodomis uniformomis ir žibančiais metalinais šalmais, kurie kadaise būdavo visų lietuvių tautinių švenčių pažiba, tvarkingesni nė šauliai, kurie užtat eisenose eidavo antri, iš paskos; iš dviejų lietuvaičių, mylėjusius žydus, tad priverstus juos negyvus glamonėti ir bučiuoti; iš "tragiškai žuvusios" Aldonos Tenisonienės ir taip toliau, kol jūs išspausite vieną ašarą, kaip vyskupas Justinas Staugaitis, priėmęs mūsų delegaciją, ar kol mus paguosite, kaip Telšių apskrities viršininkas, Augustinas Ramanauskas, kad mūsų kančios tuoj baigsis.
į:
Jūs pilnam Noreikos portretui galėtumėte parinkti įvariausius fonus - išvyką su Vokietijos žvalgais į Klaipėdą, namą šalia Plungės sinagogos, Plungės karo komendantūrą, Telšių karo lauko teismą, Telšių ar Plungės manifestaciją, Telšių vandens sporto žaidynes, susitikimą Kaune su Lietuvių nacionalistų partija. O jūs pasirenkate Štuthofo foną ir iš tokio paveikslo darote sau ikoną. Tokiu atveju, būtinai parinkite Jono Noreikos paveikslui tinkamus rėmus, susidedančius iš tūkstančių jo nutrauktų gyvenimų, iš Leonido Olšvango motinos; iš mergaitės Ciporos Keselytės, kurią nusivedė Pabrėža; iš Plungės dešrininko, kurį vertė suvalgyti gyvą paukštį; iš Kipro Petrausko dvare išrinktos geto tarybos; iš vaikelių, kurių galvas į medžius sudaužė, taupant kulkas; iš dvejų su puse metų berniuko, kurį ūkininkas atvežė į Telšių getą nužudyti, po to kai iš jo motinos gavo briliantų; iš rabino, kuris mirė iš širdies skausmo, verčiamas deginti Toros ritinius; iš fotografo Berkoičiaus, kurį vertė maišyti degančių šventraščių ugnį; iš rimbais plakamų kalvio Giliso ir jo sūnaus, verčiamus eiti aplink tą degantį laužą; iš senukų, kuriuos vertė nešioti sunkų rastą apie tą laužą; iš moterų, kurias vertė žiūrėti į tuos senukus; iš vienos, senukus gynusios moters, kurią ten pat nušovė pistoletu; iš dr.Zakso žmonos, kuri matydama, kaip jos vyras kankinamas velnių šokiu, įsiveržė su jų dvejų metų vaiku ir rėkė, "Korikai! Plėšikai! Banditai! Jūs blogai baigsite!"; iš revizionisto Moišės Blocho, kurs sušuko, "Šiandien, žudikai, jūs liejate mūsų kraują, tačiau ateis diena, kai jūsų kiauliškas kraujas aptaškys gatves"; iš Idos Šerienės, kuri sinagogoje pagimdė kūdikį; iš berniukų, kurie pusmetį ilgiau pagyveno, nes jų tėvai juos perrengė mergaitėmis; iš gyvai užkastųjų; iš išbadėjusių vaikų, kuriems lietuviai numetė obuolį, o paskui susprogdino granata; iš merginos, rinkusios verčiau mirti su motina, nė gyventi be jos; iš vaiko, žiemą lauke negyvai užšalusio, po to kai kunigas išvarė jį su motina; iš moterų, kurios surinko savo papuošalus komendantui Platakiui, kai jis užsigeidė jų aukso, nes žinojo, kad jos kitą dieną bus sušaudytos; iš moterų, kurias išleisdavo valandai prašyti išmaldos iš jų namus perėmusių; iš nemaitinamų moterų, kurios badaujančios laukė, kad lietuviai jų pakankamai surinktų, kad apsimokėtų jas sušaudyti; iš Plungės gaisrininkų komandos, augalotų, gražiai atrodančių vyrų, su juodomis uniformomis ir žibančiais metalinais šalmais, kurie kadaise būdavo visų lietuvių tautinių švenčių pažiba, tvarkingesni nė šauliai, kurie užtat eisenose eidavo antri, iš paskos; iš dviejų lietuvaičių, mylėjusius žydus, tad priverstus juos negyvus glamonėti ir bučiuoti; iš "tragiškai žuvusios" Aldonos Tenisonienės ir taip toliau, kol jūs išspausite vieną ašarą, kaip vyskupas Justinas Staugaitis, priėmęs mūsų delegaciją, ar kol mus paguosite, kaip Telšių apskrities viršininkas, Augustinas Ramanauskas, kad mūsų kančios tuoj baigsis.
Pakeistos 495-496 eilutės iš
''Viena mergaitė, pradėjus šaudyti jos drauges, puolė prie žudiko, griebė už gerklės ir norėjo jį pasmaugti, tik kitas iš nugaros smogė šatuvo buože ir vietoje nušovęs įmetė į duobę tarp kitų draugių. Pasakojama, kad tos mergaitės pavardė Cinaitė.''
į:
''Viena mergaitė, pradėjus šaudyti jos drauges, puolė prie žudiko, griebė už gerklės ir norėjo jį pasmaugti, tik kitas iš nugaros smogė šatuvo buože ir vietoje nušovęs įmetė į duobę tarp kitų draugių. Pasakojama, kad tos mergaitės pavardė Cinaitė.'' (Bunka, Plungės žydų istorija)
Pridėta 506 eilutė:
* Konstancija Kardinskaitė-Bidvienė. Jinai 1998 m. "Žemaičių saulutėje" liudijo apie Plungės žydų išžudymą ir žydaičių kankinystę, kaip jos brolis Edvardas žydus šaudė.
2018 birželio 13 d., 03:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 487-496 eilutės iš
Jūs savo knygose paišote 1941 m. lietuvių sukilimą be rėmų, tai yra, be Holokausto Lietuvoje. A.Bubnys , būtinai prisiminkite Holokaustą Lietuvoje. vardan Noreikos ir panašių

Vardan Noreikos ir panašių nusik yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: '''

Krygerį, Alsėdžių kleboną Vladą Taškūną, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį, Stanislovą Pocienę, Emilija Vitkevičienė
ir jos keturiolikmetis sūnus Kazys Vitkevičius (ji septynias savaites kalėjo) iš viso Yad Vashem teisuolių sąraše pripažinti 87 Telšių apskrities žydų gelbėtojai. Jų nepripažįstate nes žydus gelbėjo nuo lietuvių. Net paskutinėmis karo dienomis lietuviai tvarkdariai žudė žydus ir jų gelbėtojus. Šiaulių žydų užtarėjus.
* ''Viena mergaitė, pradėjus šaudyti jos drauges, puolė prie žudiko, griebė už gerklės ir norėjo jį pasmaugti, tik kitas iš nugaros smogė šatuvo buože ir vietoje nušovęs įmetė į duobę tarp kitų draugių. Pasakojama, kad tos mergaitės pavardė Cinaitė.''

Pavyzdžiai, mokantys mus mylėti, kaip kovoti be smurto
, kaip atjausti kitus.
į:
Jūs savo knygose paišote 1941 m. lietuvių sukilimą be rėmų, tai yra, be Holokausto Lietuvoje. Štai A.Bubnys aprašo Plungės sukilėlius nepaminėdamas, kad jie visi yra nusikaltėliai prieš žmoniją, kas jam pačiam turėtų būti aišku iš jo paties cituojamų bylų.

''Tuo pačiu metu Plungėje kūresi ir Lietuvių aktyvistų fronto padalinys. Jo branduolį sudarė buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, tuo metu 29-ajame šaulių teritoriniame korpuse 617-ajame artilerijos pulke baterijos vadu tarnavęs kpt.Stasys Lipčius
ir minėtasis ats.ltn.P.Alimas, kunigas Pukys, istorikas dr.Zenonas Ivinskis [turėtų būti: gydytojas Vladas Ivinskis] ir kiti.'' (Bubnys, Lietuvių tautos sukilimas, ps.388)

'''Dangstydami Noreikos ir jo bendražygių nusikaltimus, jūs būtinai nuslepiate daugybę tikrųjų didvyrių, pavyzdingų žmonių, iš kurių privalome mokytis, kaip įvairiai galime išreikšti vienybę
.'''

Jau minėjau rabiną Avrahamą Icchaką Blochą ir žydaites kankines.

''Viena mergaitė, pradėjus šaudyti jos drauges
, puolė prie žudiko, griebė už gerklės ir norėjo jį pasmaugti, tik kitas iš nugaros smogė šatuvo buože ir vietoje nušovęs įmetė į duobę tarp kitų draugių. Pasakojama, kad tos mergaitės pavardė Cinaitė.''

Įsigilinus, dorų žmonių buvo labai daug. Jie kiekvienas yra gyvas priekaištas, kaip Jonas Noreika ir jo sekėjai privalėjo elgtis.
* Matas Krygeris. Jis atjautė aukas ir jas drąsiai gynė. Jį skriaudė ir gerbė tiek sovietai, tiek naciai.
* Alsėdžių klebonas Vladas Taškūnas. Jis atkakliausiai priešinosi LAF savivalei ir savo kaime įkvėpė visą eilę žydų gelbėtojų.
* Ignas Urbaitis. Šiaulių apskrities viršininkas ryžtingai atsisakė savo pareigų.
* Leonas Taunys-Kovas. Voldemarininkas, 1941 m. sukilėlis, pokario partizanas, kuris tačiau nacių okupacijos metu nedalyvavo LNP, nesiekė jokių postų ir gyveno pas tėvus kaime.
* Kunigas Lygnugaris. Jis taip pergyveno savo krikštytų žydų kankinystę, kad pradėjo nuo tada vengti žmonių ir užsidarė vienuolyne.
* Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis. Jis atsisakė šaudyti kalinius, nes tai prieštaravo Lietuvos kalėjimų tvarkai.
* Kun.J.Lapys, J.Orlauskas ir D.Jasaitis. Šiaulių žydų užtarėjai.
* Aleksandras Pakalniškis ir Stanislova Pocienė. Jie iškėlė į viešumą Jono Noreikos nusikaltimus.
* Emilija Vitkevičienė ir jos keturiolikmetis sūnus Kazys Vitkevičius. Žydų gelbėtojai. Jinai septynias savaites kalėjo, įtariama, kaip žydų gelbėtoja, tikrų tikriausia antinacinė kalinė.

Iš viso Yad Vashem teisuolių sąraše Telšių apskrityje pripažinti 87 žydų gelbėtojai. Jūs jų didvyriškumą nutylite, nes jie žydus gelbėjo nuo Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos. Net paskutinėmis karo dienomis lietuviai tvarkdariai žudė žydus ir jų gelbėtojus.

Įdomiausia, kad visi šie taurūs pavyzdžiai prieštarauja partizanų kultui, pragaištingai ir žalingai ginkluotai "rezistencijai". Jūs labai šališkai suprantate pasipriešinimą, nes jūs nepripažįstate reikalo pasipriešinti ne tik prieš okupantus, bet prieš jų sąjungininkus mūsų tarpe. Jūs nusigręžiate nuo dvasinio pasipriešinimo pavyzdžių, mokančių mus mylėti, kovoti be smurto, atjausti kitus.
2018 birželio 13 d., 02:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 475-480 eilutės:
Jūs mokate sudaryti kaltininkų sąrašus. Štai jūsų, direktorės Teresės Birutės Burauskaitės, asmeniškai sudarytas sąrašas, paskelbtas 2000 m. knygoje "Rainių tragedija. 1941 m. birželio 24-25 d."

''Sovietinio saugumo darbuotojai, dalyvavę suimant, tardant arba nužudant Telšių kalėjimo kalinius. Pavelas Agejevas, Michailas Čvanovas, Nachmanas Dušanskis, Aleksejus Galkinas, Josifas Jakovlevas, Nikolajus Jeninas, Jonas Jurgaitis, Kazijevas, Kovaliovas, Petras Lapinskas, Pranas Liepa, A. Minkevičius, Piotras Morozovas, Sergejus Novikovas, Pašinas, Pašninas, Petriakovas, Konstantinas Petrušenka, Piotras Popovas, Pračko, Petras Raslanas, Kazys Repšas, Aleksandras Romaščenka, Šeras, Daniilas Švarcmanas, Vysockis.''

Ar jie visi kartu sudėjus prilygsta Jonui Noreikai ir jo nusikaltėlių gaujai?
Pakeista 485 eilutė iš:
Jūs pilnam Noreikos portretui galėtumėte parinkti įvariausius fonus - išvyką su Vokietijos žvalgais į Klaipėdą, namą šalia Plungės sinagogos, Plungės karo komendantūrą, Telšių karo lauko teismą, Telšių ar Plungės manifestaciją, Telšių vandens sporto žaidynes, susitikimą Kaune su Lietuvių nacionalistų partija. O jūs pasirenkate Štuthofo foną ir iš tokio paveikslo darote sau ikoną. Tokiu atveju, būtinai parinkite Jono Noreikos paveikslui tinkamus rėmus, susidedančius iš tūkstančių jo nutrauktų gyvenimų, iš Leonido Olšvango motinos; iš mergaitės Ciporos Keselytės, kurią nusivedė Pabrėža; iš Plungės dešrininko, kurį vertė suvalgyti gyvą paukštį; iš Kipro Petrausko dvare laikomą geto tarybą; iš vaikelių, kurių galvas į medžius sudaužė, taupant kulkas; iš dvejų su puse metų berniuko, kurį ūkininkas atvežė į Telšių getą nužudyti, po to kai iš jo motinos gavo briliantų; iš rabino, kuris mirė iš širdies skausmo, verčiamas deginti Toros ritinius; iš fotografo Berkoičiaus, kurį vertė maišyti degančių šventraščių ugnį; iš rimbais plakamų kalvio Giliso ir jo sūnaus, verčiamus eiti aplink tą degantį laužą; iš senukų, kuriuos vertė nešioti sunkų rastą apie tą laužą; iš moterų, kurias vertė žiūrėti į tuos senukus; iš vienos, senukus gynusios moters, kurią ten pat nušovė pistoletu; iš dr.Zakso žmonos, kuri matydama, kaip jos vyras kankinamas velnių šokiu, įsiveržė su jų dvejų metų vaiku ir rėkė, "Korikai! Plėšikai! Banditai! Jūs blogai baigsite!"; iš revizionisto Moišės Blocho, kurs sušuko, "Šiandien, žudikai, jūs liejate mūsų kraują, tačiau ateis diena, kai jūsų kiauliškas kraujas aptaškys gatves"; iš Idos Šerienės, kuri sinagogoje pagimdė kūdikį; iš berniukų, kurie pusmetį ilgiau pagyveno, nes jų tėvai juos perrengė mergaitėmis; iš gyvai užkastųjų; iš išbadėjusių vaikų, kuriems lietuviai numetė obuolį, o paskui susprogdino granata; iš merginos, rinkusios verčiau mirti su motina, nė gyventi be jos; iš vaiko, žiemą lauke negyvai užšalusio, po to kai kunigas išvarė jį su motina; iš moterų, kurios surinko savo papuošalus komendantui Platakiui, kai jis užsigeidė jų aukso, nes žinojo, kad jos kitą dieną bus sušaudytos; iš moterų, kurias išleisdavo valandai prašyti išmaldos iš jų namus perėmusių; iš nemaitinamų moterų, kurios badaujančios laukė, kad lietuviai jų pakankamai surinktų, kad apsimokėtų jas sušaudyti; iš Plungės gaisrininkų komandos, augalotų, gražiai atrodančių vyrų, su juodomis uniformomis ir žibančiais metalinais šalmais, kurie kadaise būdavo visų lietuvių tautinių švenčių pažiba, tvarkingesni nė šauliai, kurie užtat eisenose eidavo antri, iš paskos; iš dviejų lietuvaičių, mylėjusius žydus, tad priverstus juos negyvus glamonėti ir bučiuoti; iš "tragiškai žuvusios" Aldonos Tenisonienės ir taip toliau, kol jūs išspausite vieną ašarą, kaip vyskupas Justinas Staugaitis, priėmęs mūsų delegaciją, ar kol mus paguosite, kaip Telšių apskrities viršininkas, Augustinas Ramanauskas, kad mūsų kančios tuoj baigsis.
į:
Jūs pilnam Noreikos portretui galėtumėte parinkti įvariausius fonus - išvyką su Vokietijos žvalgais į Klaipėdą, namą šalia Plungės sinagogos, Plungės karo komendantūrą, Telšių karo lauko teismą, Telšių ar Plungės manifestaciją, Telšių vandens sporto žaidynes, susitikimą Kaune su Lietuvių nacionalistų partija. O jūs pasirenkate Štuthofo foną ir iš tokio paveikslo darote sau ikoną. Tokiu atveju, būtinai parinkite Jono Noreikos paveikslui tinkamus rėmus, susidedančius iš tūkstančių jo nutrauktų gyvenimų, iš Leonido Olšvango motinos; iš mergaitės Ciporos Keselytės, kurią nusivedė Pabrėža; iš Plungės dešrininko, kurį vertė suvalgyti gyvą paukštį; iš Kipro Petrausko dvare laikomos geto tarybos; iš vaikelių, kurių galvas į medžius sudaužė, taupant kulkas; iš dvejų su puse metų berniuko, kurį ūkininkas atvežė į Telšių getą nužudyti, po to kai iš jo motinos gavo briliantų; iš rabino, kuris mirė iš širdies skausmo, verčiamas deginti Toros ritinius; iš fotografo Berkoičiaus, kurį vertė maišyti degančių šventraščių ugnį; iš rimbais plakamų kalvio Giliso ir jo sūnaus, verčiamus eiti aplink tą degantį laužą; iš senukų, kuriuos vertė nešioti sunkų rastą apie tą laužą; iš moterų, kurias vertė žiūrėti į tuos senukus; iš vienos, senukus gynusios moters, kurią ten pat nušovė pistoletu; iš dr.Zakso žmonos, kuri matydama, kaip jos vyras kankinamas velnių šokiu, įsiveržė su jų dvejų metų vaiku ir rėkė, "Korikai! Plėšikai! Banditai! Jūs blogai baigsite!"; iš revizionisto Moišės Blocho, kurs sušuko, "Šiandien, žudikai, jūs liejate mūsų kraują, tačiau ateis diena, kai jūsų kiauliškas kraujas aptaškys gatves"; iš Idos Šerienės, kuri sinagogoje pagimdė kūdikį; iš berniukų, kurie pusmetį ilgiau pagyveno, nes jų tėvai juos perrengė mergaitėmis; iš gyvai užkastųjų; iš išbadėjusių vaikų, kuriems lietuviai numetė obuolį, o paskui susprogdino granata; iš merginos, rinkusios verčiau mirti su motina, nė gyventi be jos; iš vaiko, žiemą lauke negyvai užšalusio, po to kai kunigas išvarė jį su motina; iš moterų, kurios surinko savo papuošalus komendantui Platakiui, kai jis užsigeidė jų aukso, nes žinojo, kad jos kitą dieną bus sušaudytos; iš moterų, kurias išleisdavo valandai prašyti išmaldos iš jų namus perėmusių; iš nemaitinamų moterų, kurios badaujančios laukė, kad lietuviai jų pakankamai surinktų, kad apsimokėtų jas sušaudyti; iš Plungės gaisrininkų komandos, augalotų, gražiai atrodančių vyrų, su juodomis uniformomis ir žibančiais metalinais šalmais, kurie kadaise būdavo visų lietuvių tautinių švenčių pažiba, tvarkingesni nė šauliai, kurie užtat eisenose eidavo antri, iš paskos; iš dviejų lietuvaičių, mylėjusius žydus, tad priverstus juos negyvus glamonėti ir bučiuoti; iš "tragiškai žuvusios" Aldonos Tenisonienės ir taip toliau, kol jūs išspausite vieną ašarą, kaip vyskupas Justinas Staugaitis, priėmęs mūsų delegaciją, ar kol mus paguosite, kaip Telšių apskrities viršininkas, Augustinas Ramanauskas, kad mūsų kančios tuoj baigsis.
2018 birželio 13 d., 02:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 479 eilutė iš:
Jūs pilnam Noreikos portretui galėtumėte parinkti įvariausius fonus - išvyką su Vokietijos žvalgais į Klaipėdą, namą šalia Plungės sinagogos, Plungės karo komendantūrą, Telšių karo lauko teismą, Telšių ar Plungės manifestaciją, Telšių vandens sporto žaidynes, susitikimą Kaune su Lietuvių nacionalistų partija. O jūs pasirenkate Štuthofo foną ir iš tokio paveikslo darote sau ikoną. Tokiu atveju, būtinai parinkite Jono Noreikos paveikslui tinkamus rėmus, susidedančius iš tūkstančių jo nutrauktų gyvenimų, iš Leonido Olšvango motinos; iš mergaitės Ciporos Keselytės, kurią nusivedė Pabrėža; iš Plungės dešrininko, kurį vertė suvalgyti gyvą paukštį; iš Kipro Petrausko dvare laikomą geto tarybą; iš vaikelių, kurių galvas į medžius sudaužė, taupant kulkas; iš dvejų su puse metų berniuko, kurį ūkininkas atvežė į Telšių getą nužudyti, po to kai iš jo motinos gavo briliantų; iš moterų, kurias išleisdavo valandai prašyti išmaldos iš jų namus perėmusių; iš fotografo Berkoičiaus, kurį vertė maišyti degančių šventraščių ugnį; iš rimbais plakamų kalvio Giliso ir jo sūnaus, verčiamus eiti aplink tą degantį laužą; iš senukų, kuriuos vertė nešioti sunkų rastą apie tą laužą; iš moterų, kurias vertė žiūrėti į tuos senukus; iš vienos, senukus gynusios moters, kurią ten pat nušovė pistoletu; iš dr.Zakso žmonos, kuri matydama, kaip jos vyras kankinamas velnių šokiu, įsiveržė su jų dvejų metų vaiku ir rėkė, "Korikai! Plėšikai! Banditai! Jūs blogai baigsite!"; iš revizionisto Moišės Blocho, kurs sušuko, "Šiandien, žudikai, jūs liejate mūsų kraują, tačiau ateis diena, kai jūsų kiauliškas kraujas aptaškys gatves"; iš rabino, kuris mirė iš širdies skausmo, verčiamas deginti Toros ritinius; iš Idos Šerienės, kuri sinagogoje pagimdė kūdikį; iš berniukų, kurie pusmetį ilgiau pagyveno, nes jų tėvai juos perrengė mergaitėmis; iš gyvai užkastųjų;išbadėjusių vaikų, kuriems lietuviai numetė obuolį, o paskui susprogdino granata;merginos, rinkusios verčiau mirti su motina, nė gyventi be jos; iš vaiko, žiemą lauke negyvai užšalusio, po to kai kunigas išvarė jį su motina; iš nemaitinamų moterų, kurios badaujančios laukė, kad lietuviai jų pakankamai surinktų, kad apsimokėtų jas sušaudyti; iš moterų, kurios surinko savo papuošalus komendantui Platakiui, kai jis užsigeidė jų aukso, nes žinojo, kad jos kitą dieną bus sušaudytos; iš Plungės gaisrininkų komandos, augalotų, gražiai atrodančių vyrų, su juodomis uniformomis ir žibančiais metalinais šalmais, kurie kadaise būdavo visų lietuvių tautinių švenčių pažiba, tvarkingesni nė šauliai, kurie užtat eisenose eidavo antri, iš paskos; iš dviejų lietuvaičių, mylėjusius žydus, tad priverstus juos negyvus glamonėti ir bučiuoti; iš "tragiškai žuvusios" Aldonos Tenisonienės ir taip toliau, kol jūs išspausite vieną ašarą, kaip vyskupas Justinas Staugaitis, priėmęs mūsų delegaciją, ar kol mus paguosite, kaip Telšių apskrities viršininkas, Augustinas Ramanauskas, kad mūsų kančios tuoj baigsis.
į:
Jūs pilnam Noreikos portretui galėtumėte parinkti įvariausius fonus - išvyką su Vokietijos žvalgais į Klaipėdą, namą šalia Plungės sinagogos, Plungės karo komendantūrą, Telšių karo lauko teismą, Telšių ar Plungės manifestaciją, Telšių vandens sporto žaidynes, susitikimą Kaune su Lietuvių nacionalistų partija. O jūs pasirenkate Štuthofo foną ir iš tokio paveikslo darote sau ikoną. Tokiu atveju, būtinai parinkite Jono Noreikos paveikslui tinkamus rėmus, susidedančius iš tūkstančių jo nutrauktų gyvenimų, iš Leonido Olšvango motinos; iš mergaitės Ciporos Keselytės, kurią nusivedė Pabrėža; iš Plungės dešrininko, kurį vertė suvalgyti gyvą paukštį; iš Kipro Petrausko dvare laikomą geto tarybą; iš vaikelių, kurių galvas į medžius sudaužė, taupant kulkas; iš dvejų su puse metų berniuko, kurį ūkininkas atvežė į Telšių getą nužudyti, po to kai iš jo motinos gavo briliantų; iš rabino, kuris mirė iš širdies skausmo, verčiamas deginti Toros ritinius; iš fotografo Berkoičiaus, kurį vertė maišyti degančių šventraščių ugnį; iš rimbais plakamų kalvio Giliso ir jo sūnaus, verčiamus eiti aplink tą degantį laužą; iš senukų, kuriuos vertė nešioti sunkų rastą apie tą laužą; iš moterų, kurias vertė žiūrėti į tuos senukus; iš vienos, senukus gynusios moters, kurią ten pat nušovė pistoletu; iš dr.Zakso žmonos, kuri matydama, kaip jos vyras kankinamas velnių šokiu, įsiveržė su jų dvejų metų vaiku ir rėkė, "Korikai! Plėšikai! Banditai! Jūs blogai baigsite!"; iš revizionisto Moišės Blocho, kurs sušuko, "Šiandien, žudikai, jūs liejate mūsų kraują, tačiau ateis diena, kai jūsų kiauliškas kraujas aptaškys gatves"; iš Idos Šerienės, kuri sinagogoje pagimdė kūdikį; iš berniukų, kurie pusmetį ilgiau pagyveno, nes jų tėvai juos perrengė mergaitėmis; iš gyvai užkastųjų; iš išbadėjusių vaikų, kuriems lietuviai numetė obuolį, o paskui susprogdino granata; merginos, rinkusios verčiau mirti su motina, nė gyventi be jos; vaiko, žiemą lauke negyvai užšalusio, po to kai kunigas išvarė jį su motina; iš moterų, kurios surinko savo papuošalus komendantui Platakiui, kai jis užsigeidė jų aukso, nes žinojo, kad jos kitą dieną bus sušaudytos; iš moterų, kurias išleisdavo valandai prašyti išmaldos iš jų namus perėmusių; iš nemaitinamų moterų, kurios badaujančios laukė, kad lietuviai jų pakankamai surinktų, kad apsimokėtų jas sušaudyti; iš Plungės gaisrininkų komandos, augalotų, gražiai atrodančių vyrų, su juodomis uniformomis ir žibančiais metalinais šalmais, kurie kadaise būdavo visų lietuvių tautinių švenčių pažiba, tvarkingesni nė šauliai, kurie užtat eisenose eidavo antri, iš paskos; iš dviejų lietuvaičių, mylėjusius žydus, tad priverstus juos negyvus glamonėti ir bučiuoti; iš "tragiškai žuvusios" Aldonos Tenisonienės ir taip toliau, kol jūs išspausite vieną ašarą, kaip vyskupas Justinas Staugaitis, priėmęs mūsų delegaciją, ar kol mus paguosite, kaip Telšių apskrities viršininkas, Augustinas Ramanauskas, kad mūsų kančios tuoj baigsis.
2018 birželio 13 d., 02:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 479 eilutė iš:
Jūs pilnam Noreikos portretui galėtumėte parinkti įvariausius fonus - išvyką su Vokietijos žvalgais į Klaipėdą, namą šalia Plungės sinagogos, Plungės karo komendantūrą, Telšių karo lauko teismą, Telšių ar Plungės manifestaciją, Telšių vandens sporto žaidynes, susitikimą Kaune su Lietuvių nacionalistų partija. O jūs pasirenkate Štuthofo foną ir iš tokio paveikslo darote sau ikoną. Tokiu atveju, būtinai parinkite Jono Noreikos paveikslui tinkamus rėmus, susidedančius iš tūkstančių jo nutrauktų gyvenimų, iš Leonido Olšvango motinos; iš mergaitės Ciporos Keselytės, kurią nusivedė Pabrėža; iš Plungės dešrininko, kurį vertė suvalgyti gyvą paukštį; iš vaikelių, kurių galvas į medžius sudaužė, taupant kulkas; iš fotografo Berkoičiaus, kurį vertė maišyti degančių šventraščių ugnį; iš rimbais plakamų kalvio Giliso ir jo sūnaus, verčiamus eiti aplink tą degantį laužą;senukų, kuriuos vertė nešioti sunkų rastą apie tą laužą; iš moterų, kurias vertė žiūrėti į tuos senukus; iš vienos, senukus gynusios moters, kurią ten pat nušovė pistoletu; iš dr.Zakso žmonos, kuri matydamas, kaip jos vyras kankinamas velnių šokiu, įsiveržė su jų dvejų metų vaiku ir rėkė, "Korikai! Plėšikai! Banditai! Jūs blogai baigsite!"; iš Idos Šerienės, kuri sinagogoje pagimdė kūdikį; iš dviejų lietuvaičių, mylėjusius žydus, tad priverstus juos negyvus glamonėti ir bučiuoti; iš "tragiškai žuvusios" Aldonos Tenisonienės ir taip toliau, kol jūs išspausite vieną ašarą, kaip vyskupas Justinas Staugaitis, priėmęs mūsų delegaciją, ar kol mus paguosite, kaip Telšių apskrities viršininkas, Augustinas Ramanauskas, kad mūsų kančios tuoj baigsis.
į:
Jūs pilnam Noreikos portretui galėtumėte parinkti įvariausius fonus - išvyką su Vokietijos žvalgais į Klaipėdą, namą šalia Plungės sinagogos, Plungės karo komendantūrą, Telšių karo lauko teismą, Telšių ar Plungės manifestaciją, Telšių vandens sporto žaidynes, susitikimą Kaune su Lietuvių nacionalistų partija. O jūs pasirenkate Štuthofo foną ir iš tokio paveikslo darote sau ikoną. Tokiu atveju, būtinai parinkite Jono Noreikos paveikslui tinkamus rėmus, susidedančius iš tūkstančių jo nutrauktų gyvenimų, iš Leonido Olšvango motinos; iš mergaitės Ciporos Keselytės, kurią nusivedė Pabrėža; iš Plungės dešrininko, kurį vertė suvalgyti gyvą paukštį; iš Kipro Petrausko dvare laikomą geto tarybą; iš vaikelių, kurių galvas į medžius sudaužė, taupant kulkas; iš dvejų su puse metų berniuko, kurį ūkininkas atvežė į Telšių getą nužudyti, po to kaijo motinos gavo briliantų; iš moterų, kurias išleisdavo valandai prašyti išmaldos iš jų namus perėmusių; iš fotografo Berkoičiaus, kurį vertė maišyti degančių šventraščių ugnį; iš rimbais plakamų kalvio Giliso ir jo sūnaus, verčiamus eiti aplink tą degantį laužą; iš senukų, kuriuos vertė nešioti sunkų rastą apie tą laužą; iš moterų, kurias vertė žiūrėti į tuos senukus; iš vienos, senukus gynusios moters, kurią ten pat nušovė pistoletu; iš dr.Zakso žmonos, kuri matydama, kaip jos vyras kankinamas velnių šokiu, įsiveržė su jų dvejų metų vaiku ir rėkė, "Korikai! Plėšikai! Banditai! Jūs blogai baigsite!"; iš revizionisto Moišės Blocho, kurs sušuko, "Šiandien, žudikai, jūs liejate mūsų kraują, tačiau ateis diena, kai jūsų kiauliškas kraujas aptaškys gatves"; iš rabino, kuris mirė iš širdies skausmo, verčiamas deginti Toros ritinius; iš Idos Šerienės, kuri sinagogoje pagimdė kūdikį; iš berniukų, kurie pusmetį ilgiau pagyveno, nes jų tėvai juos perrengė mergaitėmis; iš gyvai užkastųjų; iš išbadėjusių vaikų, kuriems lietuviai numetė obuolį, o paskui susprogdino granata; iš merginos, rinkusios verčiau mirti su motina, nė gyventi be jos; iš vaiko, žiemą lauke negyvai užšalusio, po to kai kunigas išvarė jį su motina; iš nemaitinamų moterų, kurios badaujančios laukė, kad lietuviai jų pakankamai surinktų, kad apsimokėtų jas sušaudyti; iš moterų, kurios surinko savo papuošalus komendantui Platakiui, kai jis užsigeidė jų aukso, nes žinojo, kad jos kitą dieną bus sušaudytos; iš Plungės gaisrininkų komandos, augalotų, gražiai atrodančių vyrų, su juodomis uniformomis ir žibančiais metalinais šalmais, kurie kadaise būdavo visų lietuvių tautinių švenčių pažiba, tvarkingesni nė šauliai, kurie užtat eisenose eidavo antri, iš paskos; iš dviejų lietuvaičių, mylėjusius žydus, tad priverstus juos negyvus glamonėti ir bučiuoti; iš "tragiškai žuvusios" Aldonos Tenisonienės ir taip toliau, kol jūs išspausite vieną ašarą, kaip vyskupas Justinas Staugaitis, priėmęs mūsų delegaciją, ar kol mus paguosite, kaip Telšių apskrities viršininkas, Augustinas Ramanauskas, kad mūsų kančios tuoj baigsis.
2018 birželio 13 d., 01:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 171 eilutė iš:
Žinome iš Kazio Škirpos prisiminimų, Vokietijos naciai net voldemarininkams neleido vadintis naciais. Vieninteliam, kuriam leido vadovauti "Lietuvių nacionalistų partijai" buvo nuožmiausių saugumiečių Heydricho ir Grėfės draugui, plungiškiui Pranui Germantui-Meškauskui. Paprasčiausia manyti, jog naciai Telšių kraštą atidavė Prano Germanto-Meškausko valiai, o pastarojo svajones įgyvendino Jonas Noreika. Savarankiškumą žydų klausimais nurodo ir tai, kad po pagrindinių žudynių 1941 m. liepos mėnesį lietuviai Telšių krašte dar ilgai laikė žydes verges, net iki 1941 m. gruodžio mėnesio pabaigos, jau po visos Lietuvos žydų žudynių užbaigtuvių.
į:
Žinome iš Kazio Škirpos prisiminimų, Vokietijos naciai net voldemarininkams neleido vadintis naciais. Vieninteliam, kuriam leido vadovauti "Lietuvių nacionalistų partijai" buvo nuožmiausių saugumiečių Heydricho ir Grėfės draugui, plungiškiui Pranui Germantui-Meškauskui. Paprasčiausia manyti, jog naciai Telšių kraštą atidavė Prano Germanto-Meškausko valiai, o pastarojo svajones įgyvendino Jonas Noreika. Savarankiškumą žydų klausimais nurodo ir tai, kad po pagrindinių žudynių 1941 m. liepos mėnesį lietuviai Telšių krašte dar ilgai laikė žydes verges, net iki 1941 m. gruodžio mėnesio pabaigos, jau po visos Lietuvos žydų žudynių užbaigtuvių. Telšių įgaliotinis žydų reikalams net pranešė joms neoficialiai, kad getas pirmadienį (gruodžio 29 d.) bus likviduojamas, taip kad pora šimtų pabėgo, kas turėjo jėgų. Bet lietuviai didesnę dalį jų netrukus sugavo ir sušaudė.
2018 birželio 13 d., 01:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 479 eilutė iš:
Jūs pilnam Noreikos portretui galėtumėte parinkti įvariausius fonus - išvyką su Vokietijos žvalgais į Klaipėdą, namą šalia Plungės sinagogos, Plungės karo komendantūrą, Telšių karo lauko teismą, Telšių ar Plungės manifestaciją, Telšių vandens sporto žaidynes, susitikimą Kaune su Lietuvių nacionalistų partija. O jūs pasirenkate Štuthofo foną ir iš tokio paveikslo darote sau ikoną. Tokiu atveju, būtinai parinkite Jono Noreikos paveikslui tinkamus rėmus, susidedančius iš tūkstančių jo nutrauktų gyvenimų, iš Leonido Olšvango motinos; iš mergaitės Ciporos Keselytės, kurią nusivedė Pabrėža; iš Plungės dešrininko, kurį vertė suvalgyti gyvą paukštį; iš vaikelių, kurių galvas į medžius sudaužė, taupant kulkas; iš fotografo Berkoičiaus, kurį vertė maišyti degančių šventraščių ugnį; iš rimbais plakamų kalvio Giliso ir jo sūnaus, verčiamus eiti aplink tą degantį laužą; iš senukų, kuriuos vertė nešioti sunkų rastą apie tą laužą; iš moterų, kurias vertė žiūrėti į tuos senukus; iš vienos, senukus gynusios moters, kurią ten pat nušovė pistoletu; iš Idos Šerienės, kuri sinagogoje pagimdė kūdikį; iš dviejų lietuvaičių, mylėjusius žydus, tad priverstus juos negyvus glamonėti ir bučiuoti; iš "tragiškai žuvusios" Aldonos Tenisonienės ir taip toliau, kol jūs išspausite vieną ašarą, kaip vyskupas Justinas Staugaitis, priėmęs mūsų delegaciją, ar kol mus paguosite, kaip Telšių apskrities viršininkas, Augustinas Ramanauskas, kad mūsų kančios tuoj baigsis.
į:
Jūs pilnam Noreikos portretui galėtumėte parinkti įvariausius fonus - išvyką su Vokietijos žvalgais į Klaipėdą, namą šalia Plungės sinagogos, Plungės karo komendantūrą, Telšių karo lauko teismą, Telšių ar Plungės manifestaciją, Telšių vandens sporto žaidynes, susitikimą Kaune su Lietuvių nacionalistų partija. O jūs pasirenkate Štuthofo foną ir iš tokio paveikslo darote sau ikoną. Tokiu atveju, būtinai parinkite Jono Noreikos paveikslui tinkamus rėmus, susidedančius iš tūkstančių jo nutrauktų gyvenimų, iš Leonido Olšvango motinos; iš mergaitės Ciporos Keselytės, kurią nusivedė Pabrėža; iš Plungės dešrininko, kurį vertė suvalgyti gyvą paukštį; iš vaikelių, kurių galvas į medžius sudaužė, taupant kulkas; iš fotografo Berkoičiaus, kurį vertė maišyti degančių šventraščių ugnį; iš rimbais plakamų kalvio Giliso ir jo sūnaus, verčiamus eiti aplink tą degantį laužą; iš senukų, kuriuos vertė nešioti sunkų rastą apie tą laužą; iš moterų, kurias vertė žiūrėti į tuos senukus; iš vienos, senukus gynusios moters, kurią ten pat nušovė pistoletu; iš dr.Zakso žmonos, kuri matydamas, kaip jos vyras kankinamas velnių šokiu, įsiveržė su jų dvejų metų vaiku ir rėkė, "Korikai! Plėšikai! Banditai! Jūs blogai baigsite!"; iš Idos Šerienės, kuri sinagogoje pagimdė kūdikį; iš dviejų lietuvaičių, mylėjusius žydus, tad priverstus juos negyvus glamonėti ir bučiuoti; iš "tragiškai žuvusios" Aldonos Tenisonienės ir taip toliau, kol jūs išspausite vieną ašarą, kaip vyskupas Justinas Staugaitis, priėmęs mūsų delegaciją, ar kol mus paguosite, kaip Telšių apskrities viršininkas, Augustinas Ramanauskas, kad mūsų kančios tuoj baigsis.
2018 birželio 13 d., 01:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 475-477 eilutės iš


* '''Vardan Noreikos ir panašių
yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: '''
į:
Jūs norite matyt Noreiką tokį, kokį jį piešė Štuthofo kalinys Aleksandras Kantvilas:

''Labai populiarus, šiauliškių ir apylinkės ūkininkų mylimas ir gerbiamas, visada užtarėjas prieš okupantų priespaudą, persekiojimus. Žibančių akių, lakios vaizduotės, budraus proto, tikras vadas. Noreika pasiėmė visą inteligenciją, žinias, sugebėjimus ir gabumus, kurie garavo aplinkui iš tokių Lietuvos garsenybių tarp keturių kazemato sienų - miegamojo ir valgomojo kambarių įkaitų barake. Jis neatsitraukė nuo prof.Jurgučio, išsiurbdamas visas jo smegenis, mokėsi anglų kalbos, tobulino vokiečių kalbą, rusų ir lenkų. Mokėsi apie viską, viską matė, girdėjo ir viską krovė savo galvon. Su tokia energija, pasišventimu ir darbštumu Noreika darė viską. Jis neturėjo nei minutės niekams, netgi net kortoms. Man rodos, ir šachmatai nepertraukdavo jo studijų darbo. Jis degė, kad tik ko nors nepražiopsotų, nepraleistų. Tačiau Noreika nebuvo sausas, jis buvo jaučiąs, jautrus, nuoširdus, paslaugus, tikras džentelmenas, taip pat karštas kaip ugnis. Supykdavo, akimis sužaibuodavo, bet mokėjo save sutramdyti ir piktų veiksmų ar žodžių nepaleisdavo.''

Jūs pilnam Noreikos portretui galėtumėte parinkti įvariausius fonus - išvyką su Vokietijos žvalgais į Klaipėdą, namą šalia Plungės sinagogos, Plungės karo komendantūrą, Telšių karo lauko teismą, Telšių ar Plungės manifestaciją, Telšių vandens sporto žaidynes, susitikimą Kaune su Lietuvių nacionalistų partija. O jūs pasirenkate Štuthofo foną ir iš tokio paveikslo darote sau ikoną. Tokiu atveju, būtinai parinkite Jono Noreikos paveikslui tinkamus rėmus, susidedančius iš tūkstančių jo nutrauktų gyvenimų, iš Leonido Olšvango motinos; iš mergaitės Ciporos Keselytės, kurią nusivedė Pabrėža; iš Plungės dešrininko, kurį vertė suvalgyti gyvą paukštį; iš vaikelių, kurių galvas į medžius sudaužė, taupant kulkas; iš fotografo Berkoičiaus, kurį vertė maišyti degančių šventraščių ugnį; iš rimbais plakamų kalvio Giliso ir jo sūnaus, verčiamus eiti aplink tą degantį laužą; iš senukų, kuriuos vertė nešioti sunkų rastą apie tą laužą; iš moterų, kurias vertė žiūrėti į tuos senukus; iš vienos, senukus gynusios moters, kurią ten pat nušovė pistoletu; iš Idos Šerienės, kuri sinagogoje pagimdė kūdikį; iš dviejų lietuvaičių, mylėjusius žydus, tad priverstus juos negyvus glamonėti ir bučiuoti; iš "tragiškai žuvusios" Aldonos Tenisonienės ir taip toliau, kol jūs išspausite vieną ašarą, kaip vyskupas Justinas Staugaitis, priėmęs mūsų delegaciją, ar kol mus paguosite, kaip Telšių apskrities viršininkas, Augustinas Ramanauskas, kad mūsų kančios tuoj baigsis.

Jūs savo knygose paišote 1941 m. lietuvių sukilimą be rėmų, tai yra, be Holokausto Lietuvoje. A.Bubnys , būtinai prisiminkite Holokaustą Lietuvoje. vardan Noreikos ir panašių

Vardan Noreikos ir panašių nusik
yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: '''
2018 birželio 13 d., 00:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 560 eilutė iš:
Nedora svarstyti tokių nusikaltėlių dorybes, kaip antai Hitlerio vegetarizmą, jo meninius gabumus ar meilę Eva Braun. Sutinku, kad Noreika rūpinosi Štuthofo kalinio J.Jurgučiu ir jam išgelbėjo gyvybę. Ironiška, kad Jurgutis buvo žydų kilmės. Tai parodo, kad jisai, kaip ir kiekvienas žmogu galėjo daryti gerą. Bet tai nublanksta prieš negailestingą blogį prieš žmoniją, kurį jisai sumanė, įvykdė ir paskui teisino. Ko negalima atleisti Jonui Noreikai yra, kad jis niekad neapgailestavo, kaip jisai pažeidė žmonijos vienybę, kartu ir Lietuvos vienybę. Jis savo aukų net nelaikė žmonėmis. Jeigu juo kas žavėjosi ar netgi žavisi, tai reikia suvokti, kad jisai savo nusikaltimams prieš žmoniją išnaudojo žmonių pasitikėjimą juo ir jų tikėjimą Lietuva bei lietuvybe.
į:
Nedora svarstyti tokių nusikaltėlių dorybes, kaip antai Hitlerio vegetarizmą, jo meninius gabumus ar meilę Eva Braun. Sutinku, kad Noreika rūpinosi Štuthofo kalinio J.Jurgučiu ir jam išgelbėjo gyvybę. Ironiška, kad Jurgutis buvo žydų kilmės. Tai parodo, kad Noreika, kaip ir kiekvienas žmogu galėjo daryti gerą. Bet tai nublanksta prieš negailestingą blogį prieš žmoniją, kurį jisai sumanė, įvykdė ir paskui teisino. Ko negalima atleisti Jonui Noreikai yra, kad jis niekad neapgailestavo, kaip jisai pažeidė žmonijos vienybę, kartu ir Lietuvos vienybę. Jis savo aukų net nelaikė žmonėmis. Jeigu juo kas žavėjosi ar netgi žavisi, tai reikia suvokti, kad jisai savo nusikaltimams prieš žmoniją išnaudojo žmonių pasitikėjimą juo ir jų tikėjimą Lietuva bei lietuvybe.
2018 birželio 12 d., 23:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 530 eilutė iš:
Įsiklausykime, ko prašo žydai, ko trokšta visi nuskriausti, ko reikalauja visi teisuoliai. Ne atsiprašymo, o atsakomybės. Apsivalysime nuo nusikaltėlių ne atsiribodami ar išsisukinėdami, bet tik įsigilindami ir pasimokydami. Atjauskime nukentėjusius, įvardinkime kaltininkus ir kartu apgailestaukime dėl dvasinės nelaimės. Ir nelaikykime pavyzdžiais žmonių, nusikaltusių prieš žmoniją, kaip antai Jono Noreikos, jų vardais nevadinkime nė mokyklų, nė paminklinių lentų. Kurkime bendrą istoriją, mums visiems prasmingas legendas, pagrįstas tikrove ir dorove, kurias galime vis naujai patikrinti, iš kurių visi galime pasimokyti.
į:
Įsiklausykime, ko prašo žydai, ko trokšta visi nuskriausti, ko reikalauja visi teisuoliai. Ne atsiprašymo, o atsakomybės. Apsivalysime nuo nusikaltėlių ne atsiribodami ar išsisukinėdami, bet tik įsigilindami ir pasimokydami. Atjauskime nukentėjusius, įvardinkime kaltininkus ir kartu apgailestaukime dėl dvasinės nelaimės. Ir nelaikykime pavyzdžiais žmonių, nusikaltusių prieš žmoniją, kaip antai Jono Noreikos, jų vardais puoškime nė mokyklų, nė gatvių, nė paminklinių lentų. Kurkime bendrą istoriją, mums visiems prasmingas legendas, pagrįstas tikrove ir dorove, kurias galime vis naujai patikrinti, iš kurių visi galime pasimokyti.
2018 birželio 12 d., 23:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 530 eilutė iš:
Įsiklausykime, ko prašo žydai, ko trokšta visi nuskriausti, ko reikalauja visi teisuoliai. Ne atsiprašymo, o atsakomybės. Apsivalysime nuo nusikaltėlių ne atsiribodami ar išsisukinėdami, bet tik įsigilindami ir pasimokydami. Atjauskime nukentėjusius, įvardinkime kaltininkus ir kartu apgailestaukime dėl dvasinės nelaimės. Ir nelaikykime pavyzdžiais žmonių, nusikaltusių prieš žmoniją, kaip antai Jono Noreikos, jų vardais nevadinkime nė mokyklų, nė gatvių. Kurkime bendrą istoriją, mums visiems prasmingas legendas, pagrįstas tikrove ir dorove, kurias galime vis naujai patikrinti, iš kurių visi galime pasimokyti.
į:
Įsiklausykime, ko prašo žydai, ko trokšta visi nuskriausti, ko reikalauja visi teisuoliai. Ne atsiprašymo, o atsakomybės. Apsivalysime nuo nusikaltėlių ne atsiribodami ar išsisukinėdami, bet tik įsigilindami ir pasimokydami. Atjauskime nukentėjusius, įvardinkime kaltininkus ir kartu apgailestaukime dėl dvasinės nelaimės. Ir nelaikykime pavyzdžiais žmonių, nusikaltusių prieš žmoniją, kaip antai Jono Noreikos, jų vardais nevadinkime nė mokyklų, nė paminklinių lentų. Kurkime bendrą istoriją, mums visiems prasmingas legendas, pagrįstas tikrove ir dorove, kurias galime vis naujai patikrinti, iš kurių visi galime pasimokyti.
2018 birželio 12 d., 23:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 512 eilutė iš:
Iš laiško panašu, kad juodu net neįsivaizdavo, kaip patys nusikalto prieš žmoniją. Juk jie kartu redagavo pirmą, vokiečių necenzūruotą, 1941 m. birželio 24 d. "Į Laisvę" laikraščio numerį, skelbiantį, kad reikia pasigailėti lietuvių komunistų, tuo tarpu "mūsų kankintojai, spaudėjai ir pavergėjai" bėga, kartu ir žydai, "NES BALŠEVIZMAS IR ŽYDAI YRA VIENAS IR TAS PATS NEPERSKIRIAMAS DALYKAS." Pilypas Narutis-Žukauskas priskyrė šį vedamajį Zenonui Ivinskiui, nors iš turinio labiau panašu, kad jį parašė Petras Karvelis. Kaip bebūtų, Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius ir Virbickas, kaip redaktoriai, atsako už šį laikraštį, kurį LAF platino Vilijampolėje, pogromo metu, kuomet lietuviai nužudė šimtus žydų.
į:
Iš laiško panašu, kad juodu net neįsivaizdavo, kaip patys nusikalto prieš žmoniją. Juk jie kartu redagavo pirmą, vokiečių necenzūruotą, 1941 m. birželio 24 d. "Į Laisvę" laikraščio numerį, skelbiantį, kad reikia pasigailėti lietuvių komunistų, tuo tarpu "mūsų kankintojai, spaudėjai ir pavergėjai" bėga, kartu ir žydai, "NES BALŠEVIZMAS IR ŽYDAI YRA VIENAS IR TAS PATS NEPERSKIRIAMAS DALYKAS." Pilypas Narutis-Žukauskas priskyrė šį vedamajį Zenonui Ivinskiui, nors iš turinio labiau panašu, kad jį gavo iš Vokietijoje esančio Petro Karvelio. Kaip bebūtų, Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius ir Virbickas, kaip redaktoriai, atsako už šį laikraštį, kurį LAF platino Vilijampolėje, pogromo metu, kuomet lietuviai nužudė šimtus žydų.
2018 birželio 12 d., 23:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 492-493 eilutės iš
Zenono brolis, gydytojas Vladas Ivinskis, draugavo su žiauriausiu Plungės žydų kankintoju Arnoldas Pabrėža. Gydytojas Vladas pasisavindavo žydų konkurentų įrangą ir nuosavybę, tad jam rūpėdavo, kad jie būtų negyvi. Arnoldas savo tėvą ir draugą Vladą įkurdino tame pačiame dideliame nužudyto Efraimo Izrailovičius name. Prelatas Pukys pasakojo Zenonui, kad po žudynių jo brolis Vladas ir Arnoldas su žmonomis keldavo didelius balius ir girtuokliaudavo. Po karo Vladas ir Arnoldas su šeimomis įsikūrė Australijoje ir draugavo toliau. Taigi, Leonidas prašydavo Zenono vieno dalyko, sužinoti kokia Pabrėžos nauja pavardė. Zenonas prižadėjo, bet galiausiai vieną dieną jam pasakė,
į:
Zenono brolis, gydytojas Vladas Ivinskis, draugavo su žiauriausiu Plungės žydų kankintoju Arnoldas Pabrėža. Gydytojas Vladas pasisavindavo žydų konkurentų įrangą ir nuosavybę, tad jam rūpėdavo, kad jie būtų negyvi. Arnoldas savo tėvą ir draugą Vladą įkurdino tame pačiame dideliame nužudyto Efraimo Izrailovičius name. Prelatas Pukys pasakojo Zenonui, kad po žudynių jo brolis Vladas ir Arnoldas su žmonomis keldavo didelius balius ir girtuokliaudavo. Po karo Vladas ir Arnoldas su šeimomis įsikūrė Australijoje ir draugavo toliau. Taigi, Leonidas prašydavo Zenono vieno dalyko, sužinoti kokia Pabrėžos nauja pavardė. Zenonas prižadėjo, bet galiausiai vieną dieną jam pasakė,
Pakeistos 502-504 eilutės iš
''- Čia ne dėl Vlado, reikalas liečia daugelį, suprask tiktai.''

Vardan
Lietuvos, teisybės, atjautos, vienybės, kada galų gale prasidės ta ilga eilė įvykiu?
į:
''- Čia ne dėl Vlado, reikalas liečia daugelį, suprask tiktai.''

Vardan
Lietuvos, teisybės, atjautos, vienybės, kada galų gale prasidės ta ilga eilė įvykių?
2018 birželio 12 d., 23:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 64 eilutė:
* Neatsiprašykime, neatsiribokime, o pripažinkime ir apgailestaukime.
Pakeistos 494-502 eilutės iš
- Tu esi mano draugas, Leonidai, bet aš negaliu tau čia padėti, aš negaliu to daryti.

- Kodėl negali?"

- Kadangi nuo Pabrėžos prasidėtų ilga eilė įvykių.

- Bet aš tau juk prižadėjau, kad tavo brolis nebus įtrauktas, be to, jis nebėra gyvas.

- Čia ne dėl Vlado, reikalas liečia daugelį, suprask tiktai.
į:
''- Tu esi mano draugas, Leonidai, bet aš negaliu tau čia padėti, aš negaliu to daryti.''

''
- Kodėl negali?''

''
- Kadangi nuo Pabrėžos prasidėtų ilga eilė įvykių.''

''
- Bet aš tau juk prižadėjau, kad tavo brolis nebus įtrauktas, be to, jis nebėra gyvas.''

''
- Čia ne dėl Vlado, reikalas liečia daugelį, suprask tiktai.''

Vardan Lietuvos, teisybės, atjautos, vienybės, kada galų gale prasidės ta ilga eilė įvykiu?

[+Neatsiprašykime, neatsiribokime, o pripažinkime ir apgailestaukime.+]
2018 birželio 12 d., 23:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 491-501 eilutės iš
Z.Ivinskis sutiko bandyti per savo brolį, gydytoją Vladą Ivinskį, padėti Australijos policijai sugauti Arnoldą Pabrėžą, Plungės žudynėse pasižymėjusį kankintoją. Baigėsi nesekme. Mat, jo brolis draugavo su Pabrėža, ir pats buvo kaltinamas žudynių palaikymu ir net dalyvavimu juose. O jo brolis kartu draugavo su prelatu Povilu Pukiu, su kuriuo ne tik lošdavo preferansą, bet ir dalyvavo plungiškių likimų sprendime.
į:
Zenono brolis, gydytojas Vladas Ivinskis, draugavo su žiauriausiu Plungės žydų kankintoju Arnoldas Pabrėža. Gydytojas Vladas pasisavindavo žydų konkurentų įrangą ir nuosavybę, tad jam rūpėdavo, kad jie būtų negyvi. Arnoldas savo tėvą ir draugą Vladą įkurdino tame pačiame dideliame nužudyto Efraimo Izrailovičius name. Prelatas Pukys pasakojo Zenonui, kad po žudynių jo brolis Vladas ir Arnoldas su žmonomis keldavo didelius balius ir girtuokliaudavo. Po karo Vladas ir Arnoldas su šeimomis įsikūrė Australijoje ir draugavo toliau. Taigi, Leonidas prašydavo Zenono vieno dalyko, sužinoti kokia Pabrėžos nauja pavardė. Zenonas prižadėjo, bet galiausiai vieną dieną jam pasakė,

- Tu esi mano draugas, Leonidai, bet aš negaliu tau čia padėti, aš negaliu to daryti.

- Kodėl negali?"

- Kadangi nuo Pabrėžos prasidėtų ilga eilė įvykių.

- Bet aš tau juk prižadėjau, kad tavo brolis nebus įtrauktas, be to, jis nebėra gyvas.

- Čia ne dėl Vlado, reikalas liečia daugelį, suprask tiktai
.
2018 birželio 12 d., 22:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 529 eilutė iš:
Jonas Noreika sąmoningai mūsų nemylėjo. Jisai Lietuvos nesuprato, nepažinojo ir nenorėjo mylėti.
į:
Jonas Noreika sąmoningai mūsų nemylėjo. Jisai Lietuvos nesuprato, nepažinojo ir nenorėjo mylėti. Jisai klaidingai suprato lietuvybę.
2018 birželio 12 d., 22:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 501 eilutė iš:
1977 m. sausio mėn. 10 d., Amerikos Lietuvių Tarybos (ALTA) vardu, kun.Juozas Prunskis kreipėsi į Lietuvos žydų Izraelyje asociaciją su prašymu užtarti lietuvius prieš karo nusikaltėlių aiškintojus. Būtina perskaityti, paskelbti ir įsisąmonyti visą asociacijos pirmininko Jacob Oleiski 1977 m. birželio 15 d. atsaką, nors pacituosiu tik dalis. (VU f.297, b.1311)
į:
1977 m. sausio mėn. 10 d., Amerikos Lietuvių Tarybos (ALTA) vardu, kun.Juozas Prunskis kreipėsi į Lietuvos žydų Izraelyje asociaciją su prašymu užtarti lietuvius prieš karo nusikaltėlių aiškintojus. Būtina perskaityti, paskelbti ir įsisąmonyti visą asociacijos pirmininko Jacob Oleiski 1977 m. birželio 15 d. atsaką, nors pacituosiu tik dalis. (VU f.297, b.1311, versta iš anglų kalbos)
2018 birželio 12 d., 21:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 489-490 eilutės iš
''Plungės žydų tragedija visada kėlė pasibaisėjimą. Vėliau man mana pasakojo kaip ji ištisas naktis tada nemiegojusi iš susijaudinimo. Padorūs lietuviai visada nuo padugnių atsiriboja. Ir tokie gaivalai, kaip Plungiškai yra visad kietos bausmės. Apie savo brolio mediko kokią nors rolę vienaip, ar kitaip ko negalėčiau pasakyti. ... Daug tada kalbėjausi su prel Pukiu ir kitais, kurie man nesigailėjo perduoti visokių pergyvenimų iš tos nelemtos vasaros, bet brolio vaidmuo pavardė man tada nekliuvo. Aš tada girdėjau visokių istorijų apie sušaudytus neva komunistus ir t.t.'' (VU f.198, b.727)
į:
''Plungės žydų tragedija visada kėlė pasibaisėjimą. Vėliau man mama pasakojo kaip ji ištisas naktis tada nemiegojusi iš susijaudinimo. Padorūs lietuviai visada nuo padugnių atsiriboja. Ir tokie gaivalai, kaip Plungiškai yra visad kietos bausmės. Apie savo brolio mediko kokią nors rolę vienaip, ar kitaip ko negalėčiau pasakyti. ... Daug tada kalbėjausi su prel Pukiu ir kitais, kurie man nesigailėjo perduoti visokių pergyvenimų iš tos nelemtos vasaros, bet brolio vaidmuo pavardė man tada nekliuvo. Aš tada girdėjau visokių istorijų apie sušaudytus neva komunistus ir t.t.'' (VU f.198, b.727)
Pakeistos 497-498 eilutės iš
Iš laiško panašu, kad juodu net neįsivaizdavo, kaip patys nusikalto prieš žmoniją. Juk jie kartu redagavo pirmą, vokiečių necenzūruotą, 1941 m. birželio 24 d. "Į Laisvę" laikraščio numerį, skelbiantį, kad reikia pasigailėti lietuvių komunistų, tuo tarpu "mūsų kankintojai, spaudėjai ir pavergėjai" bėga, kartu ir žydai, "NES BALŠEVIZMAS IR ŽYDAI YRA VIENAS IR TAS PATS NEPERSKIRIAMAS DALYKAS." Pilypas Narutis-Žukauskas priskyrė šį vedamajį Zenonui Ivinskiui, nors iš turinio labiau panašu, kad jį parašė Petras Karvelis. Kaip bebūtų, Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius ir Virbickas, kaip redaktoriai, atsako už šį laikraštį, kurį LAF plation Vilijampolėje, pogromo metu, kuomet lietuviai nužudė šimtus žydų.
į:
Iš laiško panašu, kad juodu net neįsivaizdavo, kaip patys nusikalto prieš žmoniją. Juk jie kartu redagavo pirmą, vokiečių necenzūruotą, 1941 m. birželio 24 d. "Į Laisvę" laikraščio numerį, skelbiantį, kad reikia pasigailėti lietuvių komunistų, tuo tarpu "mūsų kankintojai, spaudėjai ir pavergėjai" bėga, kartu ir žydai, "NES BALŠEVIZMAS IR ŽYDAI YRA VIENAS IR TAS PATS NEPERSKIRIAMAS DALYKAS." Pilypas Narutis-Žukauskas priskyrė šį vedamajį Zenonui Ivinskiui, nors iš turinio labiau panašu, kad jį parašė Petras Karvelis. Kaip bebūtų, Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius ir Virbickas, kaip redaktoriai, atsako už šį laikraštį, kurį LAF platino Vilijampolėje, pogromo metu, kuomet lietuviai nužudė šimtus žydų.
Pakeistos 503-504 eilutės iš
''Kai prisimename aplinkybes miestuose pirmaisiais penkiais mėnesiais po vokiečių pergalės, mes randame labai mažai pasižymėjusių vyrų išdrįsusių prabilti prieš vietinių Lietuvos valdžios įstaigų žiaurumo ir iškrypimo, apiplėšimo ir grobstymo, prievartavimo ir žudymo.''
į:
''Kai prisimename aplinkybes miestuose pirmaisiais penkiais mėnesiais po vokiečių pergalės, mes randame labai mažai pasižymėjusių vyrų išdrįsusių prabilti prieš vietinių Lietuvos valdžios įstaigų žiaurumą ir iškrypimą, apiplėšimą ir grobstymą, prievartavimą ir žudymą.''
Pakeistos 513-514 eilutės iš
''Jeigu tikite, kad atėjo laikas mums suartėti taip kad, laikui bėgant, ir mes galėtumėme jums ištiesti ranką - jūs turite pirmiausia savo pusę apvalyti nuo nusikaltėlių. Pripažinkite savo klaidas. Pasakykite širdingai: Mes nusidėjome, mes užgauliojome, mes skriaudėme! Ir mes pripažįstame savo neteisybę! - Tai gali būti pradžia susikalbėjimo, kurio pasekmes įvertins tiktai istorija.''
į:
''Jeigu tikite, kad atėjo laikas mums suartėti taip kad, laikui bėgant, ir mes galėtumėme jums ištiesti ranką - jūs turite pirmiausia savo pusę apvalyti nuo nusikaltėlių. Pripažinkite savo klaidas. Pasakykite širdingai: Mes nusidėjome, mes užgauliojome, mes skriaudėme! Ir mes pripažįstame savo neteisybę! - Tai gali būti pradžia susikalbėjimo, kurio pasekmes įvertins tiktai istorija."''
Pakeistos 535-537 eilutės iš
Lietuviai galėjo sutikti nacius blaiviai ir santūriai. Galėjo pamąstyti kartu su žydais, ką daryti. Bet lietuviai sukilėliai skriaudė žydus nuo pat karo pradžios nes širdingai susidėjo su nacių Vokietija ir

Nacių Vokietijos valia reiškėsi būtent per Joną
Noreiką. Iš Damijono Riaukos žinome, kad Jonas Noreika jau sukilimo metu, grįžęs iš Klaipėdos su leidimais ginklus nešioti, prisipažino, kad Lietuva nebus nepriklausoma. Jonas Noreika savo veikla panašus į Kretingos krašto žudynių rengėją Praną Jakį ir Šiaulių krašto žudynių rengėją Petrą Požėlą. Jisai tačiau pralenkia šiuos savo bendražygius savo sugebėjimu remtis aukštuomene, šviesuomene ir visuomene.
į:
Lietuviai galėjo sutikti nacius blaiviai ir santūriai. Galėjo pamąstyti kartu su žydais, ką daryti. Bet lietuviai sukilėliai skriaudė žydus nuo pat karo pradžios nes širdingai susidėjo su nacių Vokietija.

Nacių Vokietijos valia reiškėsi būtent per Joną
Noreiką.
2018 birželio 12 d., 21:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 515-518 eilutės iš
Įsiklausykime, ko prašo žydai, ko trokšta visi nuskriausti, ko reikalauja visi teisuoliai. Ne atsiprašymo, o atsakomybės. Apsivalysime nuo nusikaltėlių ne atsiribodami ar išsisukinėdami, bet tik įsigilindami. Atjauskime nukentėjusius, įvardinkime kaltininkus ir kartu apgailestaukime dėl dvasinės nelaimės. Ir nelaikykime pavyzdžiais žmonių, nusikaltusių prieš žmoniją, kaip antai Jono Noreikos, jų vardais nevadinkime nė mokyklų, nė gatvių. Kurkime bendrą istoriją, mums visiems prasmingas legendas, pagrįstas tikrove ir dorove, kurias galime vis naujai patikrinti, iš kurių visi galime pasimokyti.

Įsigilinkime į dorovę. Lavinkime sąžinę. Jūs tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako P.Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius, kurį po Holokausto priglaudė Čikagos lietuviai? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako P.Alimo ir S.Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika, kurį jūs laikote didvyriu? Jūs aukštinate Noreiką, kaip Telšių LAF vadą, užtat jis atsako už savo pavaldinius, taipogi už jų ankstesnius nusikaltimus - juk jisai nusikaltėliais rėmėsi, ir nors dalinai už tolimesnius jų nusikaltimus - juk jisai nusikaltėlius rėmė.
į:
Įsiklausykime, ko prašo žydai, ko trokšta visi nuskriausti, ko reikalauja visi teisuoliai. Ne atsiprašymo, o atsakomybės. Apsivalysime nuo nusikaltėlių ne atsiribodami ar išsisukinėdami, bet tik įsigilindami ir pasimokydami. Atjauskime nukentėjusius, įvardinkime kaltininkus ir kartu apgailestaukime dėl dvasinės nelaimės. Ir nelaikykime pavyzdžiais žmonių, nusikaltusių prieš žmoniją, kaip antai Jono Noreikos, jų vardais nevadinkime nė mokyklų, nė gatvių. Kurkime bendrą istoriją, mums visiems prasmingas legendas, pagrįstas tikrove ir dorove, kurias galime vis naujai patikrinti, iš kurių visi galime pasimokyti.

Įsigilinkime į dorovę. Lavinkime sąžinę. Jūs tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako P.Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius, kurį po Holokausto priglaudė Čikagos lietuviai? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako P.Alimo ir S.Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika, kurį jūs laikote didvyriu? Jūs aukštinate Noreiką, kaip Telšių LAF vadą, užtat jis atsako už savo pavaldinius. Jis nusikaltėliais rėmėsi, tad atsako dalinai ir už jų ankstesnius nusikaltimus. Jis nusikaltėlius rėmė, tad atsako dalinai ir už jų tolimesnius nusikaltimus.
Pakeistos 521-522 eilutės iš
Ar galima kaltinti visus? Sąmoningas lietuvis - ne krauju - o meilė tėvų žemei - prisirišimas prie Lietuvos žemės, - ne prie tėvų melo.
į:
Mes, sąmoningi lietuviai, renkamės tokiais būti, užtat privalome susirūpinti, kur mus veda lietuvybė, ir privalome puoselėti lietuvybę taip, kad ji mus vestų takais dorybės.

Lietuvos konstitucija neapibrėžia, kas mes esame, lietuvių tauta. Mes matome vienas kitą ir suprantame, jog mūsų neapibrėžia nė kraujas, nė rasė, nė kilmė, iš kur mes atėjome. Mes nesame iš kažkur atvesta tauta.

Mes, sąmoningi lietuviai, esame visi prisirišę prie Lietuvos žemės, jos žmonių, jos dvasios. Mus jungia meilė Lietuvai. Mes esame Lietuvos šalininkai. Jacob Oleiski savo laiško pabaigoje tai puikiai išreiškia.
Pridėtos 529-530 eilutės:
Jonas Noreika sąmoningai mūsų nemylėjo. Jisai Lietuvos nesuprato, nepažinojo ir nenorėjo mylėti.
Pakeistos 533-537 eilutės iš
1941 m. liepos mėnesį Telšių apskrityje lietuviai džiaugėsi būtent tokia savivalda, kurios širdingai troško Kazys Škirpa, Juozas Ambrazevičius ir kiti sukilimo dalyviai. Nacių Vokietijos valia reiškėsi būtent per Joną Noreiką. Iš Damijono Riaukos žinome, kad Jonas Noreika jau sukilimo metu, grįžęs iš Klaipėdos su leidimais ginklus nešioti, prisipažino, kad Lietuva nebus nepriklausoma. Jonas Noreika savo veikla panašus į Kretingos krašto žudynių rengėją Praną Jakį ir Šiaulių krašto žudynių rengėją Petrą Požėlą. Jisai tačiau pralenkia šiuos savo bendražygius savo sugebėjimu remtis aukštuomene, šviesuomene ir visuomene.
į:
1941 m. liepos mėnesį Telšių apskrityje lietuviai džiaugėsi būtent tokia savivalda, kurios širdingai troško Kazys Škirpa, Juozas Ambrazevičius ir kiti sukilimo dalyviai.

Lietuviai galėjo sutikti nacius blaiviai ir santūriai. Galėjo pamąstyti kartu su žydais, ką daryti. Bet lietuviai sukilėliai skriaudė žydus nuo pat karo pradžios nes širdingai susidėjo su nacių Vokietija ir

Nacių Vokietijos valia reiškėsi būtent per Joną Noreiką. Iš Damijono Riaukos žinome, kad Jonas Noreika jau sukilimo metu, grįžęs iš Klaipėdos su leidimais ginklus nešioti, prisipažino, kad Lietuva nebus nepriklausoma. Jonas Noreika savo veikla panašus į Kretingos krašto žudynių rengėją Praną Jakį ir Šiaulių krašto žudynių rengėją Petrą Požėlą. Jisai tačiau pralenkia šiuos savo bendražygius savo sugebėjimu remtis aukštuomene, šviesuomene ir visuomene.
2018 birželio 12 d., 20:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 517 eilutė iš:
Įsigilinkime į dorovę. Lavinkime sąžinę. Jūs tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako P.Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius, kurį priglaudė Čikagos lietuviai? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako P.Alimo ir S.Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika, kurį jūs laikote didvyriu? Jūs aukštinate Noreiką, kaip Telšių LAF vadą, užtat jis atsako už savo pavaldinius, taipogi už jų ankstesnius nusikaltimus - juk jisai nusikaltėliais rėmėsi, ir nors dalinai už tolimesnius jų nusikaltimus - juk jisai nusikaltėlius rėmė.
į:
Įsigilinkime į dorovę. Lavinkime sąžinę. Jūs tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako P.Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius, kurį po Holokausto priglaudė Čikagos lietuviai? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako P.Alimo ir S.Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika, kurį jūs laikote didvyriu? Jūs aukštinate Noreiką, kaip Telšių LAF vadą, užtat jis atsako už savo pavaldinius, taipogi už jų ankstesnius nusikaltimus - juk jisai nusikaltėliais rėmėsi, ir nors dalinai už tolimesnius jų nusikaltimus - juk jisai nusikaltėlius rėmė.
2018 birželio 12 d., 20:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 507-508 eilutės iš
''Surinko visus žydus vyrus, rabiną, ješivos studentus, bendruomenės seniūnus ir juos nusivedė prie masinės kapavietės. Jiems liepė savo rankomis ištraukti pūvančius lavonus iš po žemės, laižyti jų žaizdas, paguldyti karstuose ir parengti juos pasipūtusioms ir iškilmingoms laidotuvėms. Laidotuvių diena žydai nebuvo užmiršti. Jie buvo laikomi narvuose, apsupti Lietuvių sargų, kad visi galėtų matyti kas kaltas už kalinių išžudymą. Ir kas buvo tie "komunistai"? Tai buvo Telšių rabinas, ješivos studentai, kurie buvo [sovietų] išvaryti iš ješivos, kuri buvo jų paversta sandėliu.''
į:
''Surinko visus žydus vyrus, rabiną, ješivos studentus, bendruomenės seniūnus ir juos nusivedė prie masinės kapavietės. Jiems liepė savo rankomis ištraukti pūvančius lavonus iš po žemės, laižyti jų žaizdas, paguldyti karstuose ir parengti juos pasipūtusioms ir iškilmingoms laidotuvėms. Laidotuvių diena žydai nebuvo užmiršti. Jie buvo laikomi narvuose, apsupti lietuvių sargų, kad visi galėtų matyti kas kaltas už kalinių išžudymą. Ir kas buvo tie "komunistai"? Tai buvo Telšių rabinas, ješivos studentai, kurie buvo [sovietų] išvaryti iš ješivos, kuri buvo jų paversta sandėliu.''
Pakeistos 515-518 eilutės iš
Įsiklausykime, ko prašo žydai, ko trokšta visi nuskriausti, ko reikalauja visi teisuoliai. Ne atsiprašymo, o atsakomybės. Atjauskime nukentėjusius, įvardinkime kaltininkus ir kartu apgailestaukime dėl dvasinės nelaimės.

Jūs
tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako P.Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius, kurį priglaudė Čikagos lietuviai? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako P.Alimo ir S.Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika, kurį jūs laikote didvyriu? Jūs aukštinate Noreiką, kaip Telšių LAF vadą, užtat jis atsako už savo pavaldinius, taipogi už jų ankstesnius nusikaltimus - juk jisai nusikaltėliais rėmėsi, ir nors dalinai už tolimesnius jų nusikaltimus - juk jisai nusikaltėlius rėmė.
į:
Įsiklausykime, ko prašo žydai, ko trokšta visi nuskriausti, ko reikalauja visi teisuoliai. Ne atsiprašymo, o atsakomybės. Apsivalysime nuo nusikaltėlių ne atsiribodami ar išsisukinėdami, bet tik įsigilindami. Atjauskime nukentėjusius, įvardinkime kaltininkus ir kartu apgailestaukime dėl dvasinės nelaimės. Ir nelaikykime pavyzdžiais žmonių, nusikaltusių prieš žmoniją, kaip antai Jono Noreikos, jų vardais nevadinkime nė mokyklų, nė gatvių. Kurkime bendrą istoriją, mums visiems prasmingas legendas, pagrįstas tikrove ir dorove, kurias galime vis naujai patikrinti, iš kurių visi galime pasimokyti.

Įsigilinkime į dorovę. Lavinkime sąžinę.
Jūs tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako P.Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius, kurį priglaudė Čikagos lietuviai? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako P.Alimo ir S.Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika, kurį jūs laikote didvyriu? Jūs aukštinate Noreiką, kaip Telšių LAF vadą, užtat jis atsako už savo pavaldinius, taipogi už jų ankstesnius nusikaltimus - juk jisai nusikaltėliais rėmėsi, ir nors dalinai už tolimesnius jų nusikaltimus - juk jisai nusikaltėlius rėmė.
Ištrintos 529-546 eilutės:

Kaip jūs įvardinsite šią nusikaltėlių gaują? Ji veikė Lietuvos Respublikos, lietuvių tautos, lietuvių valdžios, Žemaičių žemės vardu. Jums nubrėžėmė jų pavaldumą, kad suvoktumėte, jog tai buvo jūsų išaukštinto didvyrio Jono Noreikos nusikaltėlių gauja.

Kada jūs įvardinsite Jono Noreikos gaujos nusikaltėlius ir jų nusikaltimus? Glaustai, tai apytikriai 3,000 žydų išžudymų rengimas, jų kankinimas, niekinimas ir žudymas, jų sulaikymas, apiplėšimas, išnaudojimas, jų stovyklų valdymas; nusikaltimų kurstymas spauda, kalbomis ir renginiais; apytikriai 300 lietuvių sušaudymas; Rainiuose nužudytų lietuvių ir jų šeimų kančių iškraipymas ir išnaudojimas kurstyti neapykantą; atsisakymas gelbėti sovietų tremiamus lietuvius ir lietuvių skriaudžiamus žydus; neteisėtas lietuvių vertimas tarnauti kariais; neteisėtas veikimas Lietuvos respublikos vardu.

Šiauliuose
* Dalyvavimas valdant getus.
* Priverčiamojo darbo stovyklų valdymas.
* Karo belaisvių vergvaldystė.

Jisai vadovavo gaujai
* Jisai iš vokiečių gavo leidimus nešioti ginklą.
* Jisai pagrindinę kalbą pasakė manifestacijoje.
* LAF Telšių štabo vadas tenkino ar atmetė malonės prašymus.
* Jisai pasirašė įsakymą.
* Jisai vadovavo Žemaičių žemės delegacijai sveikinti.
* Jisai kartu su LNP ir LAF atstovu turėjo trise sudaryti naują, bendrą LNP štabą.
* Jonas Noreika vadovavo Telšių apskrityje nacių Vokietijos malone ir Lietuvos nacionalsocialistų vardu.
2018 birželio 12 d., 19:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 329 eilutė iš:
* 1941.08.07 "Prašome Tamstą, Pone Viršininke, neatsisakyti duoti Kuršėnų Valsčiaus Viršaičiui parėdymą perduoti Alaus Daryklos "Gubernija" žinion esančia Kuršėnuose Juodeikino, lygiai ir kitas Jūsų apskrityje esančias žydų tautybės asmenų vaisvandenių dirbtuves." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.418)
į:
* 1941.08.07 "Prašome Tamstą, Pone Viršininke [Noreika], neatsisakyti duoti Kuršėnų Valsčiaus Viršaičiui parėdymą perduoti Alaus Daryklos "Gubernija" žinion esančia Kuršėnuose Juodeikino, lygiai ir kitas Jūsų apskrityje esančias žydų tautybės asmenų vaisvandenių dirbtuves." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.418)
Pakeistos 487-488 eilutės iš
Jūs kratotės atsakomybės. Jūs įsivaizduojate, kad lietuviai nekalti, nebent kažkokios jums nebūdingos padugnės, nuo kurių jūs galėtumėte atsiriboti. Zenonas Ivinskis įrodė, kad tai neįmanoma. Jisai 1951.01.29 rašė savo draugui, Leonidui Olšvangui:
į:
Jūs kratotės atsakomybės. Jūs įsivaizduojate, kad lietuviai nekalti, o jei kalti, tai nebent kažkokios lietuviams nebūdingos padugnės, nuo kurių jūs galėtumėte atsiriboti. Zenonas Ivinskis įrodė, kad tai neįmanoma. Jisai 1951.01.29 rašė savo draugui, Leonidui Olšvangui:
Pakeistos 493-494 eilutės iš
Paskelbkite ilgą ir įdomų J.Brazaičio-Ambrazevičiaus laišką Z.Ivinskiui, kuriame bando žydus suprasti, visgi kaltina ne save, o juos.
į:
Paskelbkite ilgą ir įdomų J.Brazaičio-Ambrazevičiaus laišką Z.Ivinskiui, kuriame jisai bando žydus suprasti, visgi kaltina ne save, o juos.
Pakeistos 497-499 eilutės iš
Iš laiško panašu, kad juodu net neįsivaizdavo, kaip patys nusikalto prieš žmoniją. Juk jie kartu redagavo pirmą, vokiečių necenzūruotą, 1941 m. birželio 24 d. "Į Laisvę" laikraščio numerį, skelbiantį, kad reikia pasigailėti lietuvių komunistų, tuo tarpu "mūsų kankintojai, spaudėjai ir pavergėjai" bėga, kartu ir žydai, "NES BALŠEVIZMAS IR ŽYDAI YRA VIENAS IR TAS PATS NEPERSKIRIAMAS DALYKAS." Pilypas Narutis-Žukauskas priskyrė šį vedamajį Zenonui Ivinskiui, nors labiau panašu, kad jį parašė Petras Karvelis. Kaip bebūtų, Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius ir Virbickas, kaip redaktoriai, atsako už šį laikraštį, kuris buvo platinamas Vilijampolėje, pogromo metu, kuomet lietuviai nužudė šimtus žydų.

Mūsų tačiau negali vienyti atsiribojimai nuo kitų žmonių, kaip kad J.Brazaitis-Ambrazevičius reikalavo. Mus vienija bendros vertybės, mus jungia meilė, užtat ir apgailestavimai. Juk apgailestauti galime tiek jūs, tiek aš, tiek kalti, tiek nekalti. Vienas kitą išgirskime, o taip pat atjauskime.
į:
Iš laiško panašu, kad juodu net neįsivaizdavo, kaip patys nusikalto prieš žmoniją. Juk jie kartu redagavo pirmą, vokiečių necenzūruotą, 1941 m. birželio 24 d. "Į Laisvę" laikraščio numerį, skelbiantį, kad reikia pasigailėti lietuvių komunistų, tuo tarpu "mūsų kankintojai, spaudėjai ir pavergėjai" bėga, kartu ir žydai, "NES BALŠEVIZMAS IR ŽYDAI YRA VIENAS IR TAS PATS NEPERSKIRIAMAS DALYKAS." Pilypas Narutis-Žukauskas priskyrė šį vedamajį Zenonui Ivinskiui, nors iš turinio labiau panašu, kad jį parašė Petras Karvelis. Kaip bebūtų, Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius ir Virbickas, kaip redaktoriai, atsako už šį laikraštį, kurį LAF plation Vilijampolėje, pogromo metu, kuomet lietuviai nužudė šimtus žydų.

J.Brazaitis-Ambrazevičius ir Lietuvos laikinoji vyriausybė atsiribojo nuo Lietuvos žydų savo nacistiniais "Žydų Padėties Nuostatais". Savo hitlerine "Naująja Lietuva" atsiribojo nuo senų seniausios Lietuvos, nuo mūsų tėvų ir protėvių, nuo Vytauto Didžiojo ir jo "svetingumo", tikriau tariant, jo išminties ir draugiškumo. Aš kol kas neatsiribojau nuo Lietuvos ir nuo lietuvių. Atsiribojimai negali mūsų vienyti. Mus vienija bendros vertybės, mus jungia meilė, užtat ir apgailestavimai. Juk apgailestauti galime tiek jūs, tiek aš, tiek kalti, tiek nekalti. Vienas kitą išgirskime ir atjauskime.
2018 birželio 12 d., 19:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 360-361 eilutės iš
Noreika geranoriškai sutiko lietuvius siųsti į kitas priverčiamojo darbo stovyklas, kaip antai iešmininką Bronių Neverauską, kurs įžeidė policininko garbę. Geležinkeliečiai tačiau pasipiktino, kad jį suėmė be jų žinios, nes galėjo sukelti avariją. (LCVA f.R-1099, a.1, b.15, l.52-62)
į:
Noreika geranoriškai sutiko lietuvius siųsti į kitas priverčiamojo darbo stovyklas, kaip antai iešmininką Bronių Neverauską, kurs įžeidė policininko garbę. Geležinkeliečiai tačiau pasipiktino, kad jį suėmė be jų žinios, nes tai galėjo sukelti avariją. (LCVA f.R-1099, a.1, b.15, l.52-62)
Pakeista 376 eilutė iš:
Ar šis berods Simo Miglino vedamasis patvirtina jūsų skelbiamą legendą, kad Jono Noreikos dukra Dalytė žydams dalindavo bandeles? Kaip jūs manote, ar Noreika mėtydavo karo belaisviams cigareretes? Ar jis pasižymėjo nereikalingu gailestingumu?
į:
Ar šis, greičiausiai Simo Miglino, vedamasis patvirtina jūsų skelbiamą legendą, kad Jono Noreikos dukra Dalytė žydams dalindavo bandeles? Kaip jūs manote, ar Jonas Noreika mėtydavo karo belaisviams cigareretes? Ar jis pasižymėjo nereikalingu gailestingumu?
2018 birželio 12 d., 14:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 493-494 eilutės iš
Paskelbkite ilgą ir įdomų J.Brazaičio-Ambrazevičiaus laišką Z.Ivinskiui, kuriame stengiasi žydus suprasti, tačiau kaltina ne save, o juos.
į:
Paskelbkite ilgą ir įdomų J.Brazaičio-Ambrazevičiaus laišką Z.Ivinskiui, kuriame bando žydus suprasti, visgi kaltina ne save, o juos.
Pakeistos 499-500 eilutės iš
Mūsų tačiau negali vienyti atsiribojimai nuo kitų žmonių, kaip kad J.Brazaitis-Ambrazevičius reikalavo. Mus vienija bendros vertybės, užtat ir apgailestavimai. Juk apgailestauti gali tiek jūs, tiek , tiek kalti, tiek nekalti. Reikia vienas kitą išgirsti, o taip pat atjausti.
į:
Mūsų tačiau negali vienyti atsiribojimai nuo kitų žmonių, kaip kad J.Brazaitis-Ambrazevičius reikalavo. Mus vienija bendros vertybės, mus jungia meilė, užtat ir apgailestavimai. Juk apgailestauti galime tiek jūs, tiek , tiek kalti, tiek nekalti. Vienas kitą išgirskime, o taip pat atjauskime.
Pridėtos 514-515 eilutės:

Įsiklausykime, ko prašo žydai, ko trokšta visi nuskriausti, ko reikalauja visi teisuoliai. Ne atsiprašymo, o atsakomybės. Atjauskime nukentėjusius, įvardinkime kaltininkus ir kartu apgailestaukime dėl dvasinės nelaimės.
2018 birželio 12 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 489-500 eilutės iš
"Plungės žydų tragedija visada kėlė pasibaisėjimą. Vėliau man mana pasakojo kaip ji ištisas naktis tada nemiegojusi iš susijaudinimo. Padorūs lietuviai visada nuo padugnių atsiriboja. Ir tokie gaivalai, kaip Plungiškai yra visad kietos bausmės. Apie savo brolio mediko kokią nors rolę vienaip, ar kitaip ko negalėčiau pasakyti. ... Daug tada kalbėjausi su prel Pukiu ir kitais, kurie man nesigailėjo perduoti visokių pergyvenimų iš tos nelemtos vasaros, bet brolio vaidmuo pavardė man tada nekliuvo. Aš tada girdėjau visokių istorijų apie sušaudytus neva komunistus ir t.t."


Jūs neįvardijate nusikaltėlių
.


bandote atskirti žudikus nuo kitų lietuvių. Zenonas IvinskisTelšių krašte visa lietuvių visuomenė ats



Paskelbkite ilgą ir įdomų Ambrazevičiaus laišką Ivinskiui, kuriame stengiasi žydus suprasti.
į:
''Plungės žydų tragedija visada kėlė pasibaisėjimą. Vėliau man mana pasakojo kaip ji ištisas naktis tada nemiegojusi iš susijaudinimo. Padorūs lietuviai visada nuo padugnių atsiriboja. Ir tokie gaivalai, kaip Plungiškai yra visad kietos bausmės. Apie savo brolio mediko kokią nors rolę vienaip, ar kitaip ko negalėčiau pasakyti. ... Daug tada kalbėjausi su prel Pukiu ir kitais, kurie man nesigailėjo perduoti visokių pergyvenimų iš tos nelemtos vasaros, bet brolio vaidmuo pavardė man tada nekliuvo. Aš tada girdėjau visokių istorijų apie sušaudytus neva komunistus ir t.t.'' (VU f.198, b.727)

Z.Ivinskis sutiko bandyti per savo brolį, gydytoją Vladą Ivinskį, padėti Australijos policijai sugauti Arnoldą Pabrėžą, Plungės žudynėse pasižymėjusį kankintoją. Baigėsi nesekme. Mat, jo brolis draugavo su Pabrėža, ir pats buvo kaltinamas žudynių palaikymu ir net dalyvavimu juose. O jo brolis kartu draugavo su prelatu Povilu Pukiu, su kuriuo ne tik lošdavo preferansą, bet ir dalyvavo plungiškių likimų sprendime.

Paskelbkite ilgą ir įdomų J.Brazaičio-Ambrazevičiaus laišką Z.Ivinskiui, kuriame stengiasi žydus suprasti, tačiau kaltina ne save, o juos.
Pakeistos 497-502 eilutės iš
Iš laiško panašu, kad juodu neįsivaizduoja, kaip patys nusikalto prieš žmoniją. Juk jie kartu redagavo pirmą, vokiečių necenzūruotą, 1941 m. birželio 24 d. "Į Laisvę" laikraščio numerį, skelbiantį, kad reikia pasigailėti lietuvių komunistų, tuo tarpu "mūsų kankintojai, spaudėjai ir pavergėjai" bėga, kartu ir žydai, "NES BALŠEVIZMAS IR ŽYDAI YRA VIENAS IR TAS PATS NEPERSKIRIAMAS DALYKAS." Pilypas Narutis-Žukauskas priskyrė šį vedamajį Zenonui Ivinskiui, nors labiau panašu, kad jį parašė Petras Karvelis. Kaip bebūtų, Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius ir Virbickas, kaip redaktoriai, atsako už šį laikraštį, kuris buvo platinamas Vilijampolėje, pogromo metu, kuomet lietuviai nužudė šimtus žydų.

visgi ieško kitų kaltėsneapgailestauja, o kaltina kitus įsikabina į "atsiribojimą"


Mūsų tačiau negali vienyti atsiribojimai nuo kitų žmonių. Mus vienija bendros vertybės, užtat ir apgailestavimai.
į:
Iš laiško panašu, kad juodu net neįsivaizdavo, kaip patys nusikalto prieš žmoniją. Juk jie kartu redagavo pirmą, vokiečių necenzūruotą, 1941 m. birželio 24 d. "Į Laisvę" laikraščio numerį, skelbiantį, kad reikia pasigailėti lietuvių komunistų, tuo tarpu "mūsų kankintojai, spaudėjai ir pavergėjai" bėga, kartu ir žydai, "NES BALŠEVIZMAS IR ŽYDAI YRA VIENAS IR TAS PATS NEPERSKIRIAMAS DALYKAS." Pilypas Narutis-Žukauskas priskyrė šį vedamajį Zenonui Ivinskiui, nors labiau panašu, kad jį parašė Petras Karvelis. Kaip bebūtų, Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius ir Virbickas, kaip redaktoriai, atsako už šį laikraštį, kuris buvo platinamas Vilijampolėje, pogromo metu, kuomet lietuviai nužudė šimtus žydų.

Mūsų tačiau negali vienyti atsiribojimai nuo kitų žmonių, kaip kad J.Brazaitis-Ambrazevičius reikalavo. Mus vienija bendros vertybės, užtat ir apgailestavimai. Juk apgailestauti gali tiek jūs, tiek aš, tiek kalti, tiek nekalti. Reikia vienas kitą išgirsti, o taip pat atjausti.
2018 birželio 12 d., 13:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 476-478 eilutės iš
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kleboną Vladą Taškūną, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį, Stanislovą Pocienę, Emilija Vitkevičienė ir jos keturiolikmetis sūnus Kazys Vitkevičius (ji septynias savaites kalėjo) iš viso Yad Vashem teisuolių sąraše pripažinti 87 Telšių apskrities žydų gelbėtojai. Jų nepripažįstate nes žydus gelbėjo nuo lietuvių. Net paskutinėmis karo dienomis lietuviai tvarkdariai žudė žydus ir jų gelbėtojus. Šiaulių žydų užtarėjus.
į:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: '''

Krygerį, Alsėdžių kleboną Vladą Taškūną, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį, Stanislovą Pocienę, Emilija Vitkevičienė ir jos keturiolikmetis sūnus Kazys Vitkevičius (ji septynias savaites kalėjo) iš viso Yad Vashem teisuolių sąraše pripažinti 87 Telšių apskrities žydų gelbėtojai. Jų nepripažįstate nes žydus gelbėjo nuo lietuvių. Net paskutinėmis karo dienomis lietuviai tvarkdariai žudė žydus ir jų gelbėtojus. Šiaulių žydų užtarėjus.
Pridėtos 481-484 eilutės:
Pavyzdžiai, mokantys mus mylėti, kaip kovoti be smurto, kaip atjausti kitus.

Pakeistos 498-502 eilutės iš
Ivinskio atvejis.

Štai jūsų vado,
Ambrazevičiaus, mąstymas.

''Pirmasis bolševikmetis santykius pakeitė. Bet vėl ne dėl rasinių ar religinių motyvų. O
dėl to, kad bolševikmečio dienom žydai, tikriau, jaunoji žydų karta, pasirodė avangarde svetimos kultūros - komunizmo, svetimos okupacijos dominavimo. Tai buvo "nužydėjusių" žydų siautėjimas, kuris užtraukė atsakomybę visiem žydam - kaip tie žydai, kurie nukryžiavo Kristų ilgiem laikam užtraukė atsakomybę visiem žydam, ypačiai, kai kita žydų dalis nuo tų nužydėjusių neatsiribojo.'' 1971 m. gegužės 23 d. (VU f.198, a.972)
į:

Paskelbkite ilgą ir įdomų
Ambrazevičiaus laišką Ivinskiui, kuriame stengiasi žydus suprasti.

''Pirmasis bolševikmetis santykius pakeitė. Bet vėl ne
dėl rasinių ar religinių motyvų. O dėl to, kad bolševikmečio dienom žydai, tikriau, jaunoji žydų karta, pasirodė avangarde svetimos kultūros - komunizmo, svetimos okupacijos dominavimo. Tai buvo "nužydėjusių" žydų siautėjimas, kuris užtraukė atsakomybę visiem žydam - kaip tie žydai, kurie nukryžiavo Kristų ilgiem laikam užtraukė atsakomybę visiem žydam, ypačiai, kai kita žydų dalis nuo tų nužydėjusių neatsiribojo.'' 1971 m. gegužės 23 d. (VU f.198, a.972)

Iš laiško panašu, kad juodu neįsivaizduoja, kaip patys nusikalto prieš žmoniją. Juk jie kartu redagavo pirmą, vokiečių necenzūruotą, 1941 m. birželio 24 d. "Į Laisvę" laikraščio numerį, skelbiantį, kad reikia pasigailėti lietuvių komunistų, tuo tarpu "mūsų kankintojai, spaudėjai ir pavergėjai" bėga, kartu ir žydai, "NES BALŠEVIZMAS IR ŽYDAI YRA VIENAS IR TAS PATS NEPERSKIRIAMAS DALYKAS." Pilypas Narutis-Žukauskas priskyrė šį vedamajį Zenonui Ivinskiui, nors labiau panašu, kad jį parašė Petras Karvelis. Kaip bebūtų, Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius ir Virbickas, kaip redaktoriai, atsako už šį laikraštį, kuris buvo platinamas Vilijampolėje, pogromo metu, kuomet lietuviai nužudė šimtus žydų.

visgi ieško kitų kaltėsneapgailestauja, o kaltina kitus įsikabina į "atsiribojimą"


Mūsų tačiau negali vienyti atsiribojimai nuo kitų žmonių. Mus vienija bendros vertybės, užtat ir apgailestavimai.
2018 birželio 12 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 466 eilutė iš:
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). Norėtumėme pamatyti Christoph Dieckmann cituojamas bylas. LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Kokie dokumentai Telšių vyskupijos archyve? Kokią medžiagą apie 1941 m. yra surinkusi vyskupo Vincento Borisevičiaus kanonizacijos bylos tribunolas? Latvijos ir Rusijos archyvai galėtų atskleisti Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą? Arba Juodojoje knygoje esančius Galina Masyupis ir Suzanna Kagan liudijimus apie Telšių miesto žydų likimą. Kada išversite Christopher Dieckmann knygos ištraukas apie Telšių bei Plungės žydų likimą ir jo cituojamas bylas? Ką liudijo Masčio gamykloje dirbantis vokietis W.Bischitz (Wiener Library, EW 13, 15975-76)? Kada suskaitmeninsite Pakalniškio fondą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir išaiškinsite, kurie jo raštai žuvo ir kodėl? Svarbiausia, kada jūs ištirsite Vokietijos archyvus - SD, SS, kariuomenės, žvalgybos ir t.t. - kada ieškosite Germanto-Meškausko, Noreikos, Juodikio, Puodžiaus, Bruniaus, Pyragiaus ir kitų pėdsakų? Ką ištyrė 1968.09.26 Zenoną Ivinskį apklausinėjęs prokuroras Ermer?
į:
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). Norėtumėme pamatyti Christoph Dieckmann cituojamas bylas. Ką liudijo Masčio gamykloje dirbantis vokietis W.Bischitz (Wiener Library, EW 13, 15975-76)? LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Kokie dokumentai Telšių vyskupijos archyve? Kokią medžiagą apie 1941 m. yra surinkusi vyskupo Vincento Borisevičiaus kanonizacijos bylos tribunolas? Latvijos ir Rusijos archyvai galėtų atskleisti Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą? Arba Juodojoje knygoje esančius Galina Masyupis ir Suzanna Kagan liudijimus apie Telšių miesto žydų likimą. Kada suskaitmeninsite Pakalniškio fondą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir išaiškinsite, kurie jo raštai žuvo ir kodėl? Svarbiausia, kada jūs ištirsite Vokietijos archyvus - SD, SS, kariuomenės, žvalgybos ir t.t. - kada ieškosite Germanto-Meškausko, Noreikos, Juodikio, Puodžiaus, Bruniaus, Pyragiaus ir kitų pėdsakų? Ką ištyrė 1968.09.26 Zenoną Ivinskį apklausinėjęs prokuroras Ermer?
2018 birželio 12 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 454 eilutė iš:
Mano mokslininkai nubraižė šį Noreikos atsakomybės tinklą, kuriuo pasidaliname su jumis su tikslu susikalbėti, kaip reikėtų tirti Noreiką ir jo nusikaltėlių gaują.
į:
Mano mokslininkai nubraižė Noreikos atsakomybės tinklą, kuriuo pasidaliname su jumis su tikslu susikalbėti, kaip reikėtų tirti Noreiką ir jo nusikaltėlių gaują.
2018 birželio 12 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 422 eilutė iš:
Jono Noreikos ir Lietuvos tautinės tarybos veikla lengvabūdiškai elgėsi su žmonėmis, o tai turėjo labai rimtas pasekmes. Pavyzdžiui, rašytojas Kazys Boruta buvo sovietų okupantų suimtas 1946 m. kovo 17 d. ir kalėjo iki 1949 m. kovo mėn. 17 d. už tai kad jis neišdavė Jono Noreikos bendražygės Onos Lukauskaitės-Poškienės, po to kai žinojo apie jos laišką popiežiui.
į:
Jono Noreikos ir Lietuvos tautinė taryba lengvabūdiškai elgėsi su žmonėmis, o tai turėjo labai rimtas pasekmes. Pavyzdžiui, rašytojas Kazys Boruta buvo sovietų okupantų suimtas 1946 m. kovo 17 d. ir kalėjo iki 1949 m. kovo mėn. 17 d. už tai kad jis neišdavė Jono Noreikos bendražygės Onos Lukauskaitės-Poškienės, po to kai jinai jam parodė vieną raštą.
2018 birželio 12 d., 12:21 atliko AndriusKulikauskas -
2018 birželio 12 d., 10:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 481-489 eilutės iš
Jūs kratotės atsakomybės. Jūs bandote atskirti žudikus nuo kitų lietuvių.
į:
Jūs kratotės atsakomybės. Jūs įsivaizduojate, kad lietuviai nekalti, nebent kažkokios jums nebūdingos padugnės, nuo kurių jūs galėtumėte atsiriboti. Zenonas Ivinskis įrodė, kad tai neįmanoma. Jisai 1951.01.29 rašė savo draugui, Leonidui Olšvangui:

"Plungės žydų tragedija visada kėlė pasibaisėjimą. Vėliau man mana pasakojo kaip ji ištisas naktis tada nemiegojusi iš susijaudinimo. Padorūs lietuviai visada nuo padugnių atsiriboja. Ir tokie gaivalai, kaip Plungiškai yra visad kietos bausmės. Apie savo brolio mediko kokią nors rolę vienaip, ar kitaip ko negalėčiau pasakyti. ... Daug tada kalbėjausi su prel Pukiu ir kitais, kurie man nesigailėjo perduoti visokių pergyvenimų iš tos nelemtos vasaros, bet brolio vaidmuo pavardė man tada nekliuvo. Aš tada girdėjau visokių istorijų apie sušaudytus neva komunistus ir t.t."


Jūs neįvardijate nusikaltėlių.


bandote atskirti žudikus nuo kitų lietuvių. Zenonas IvinskisTelšių krašte visa lietuvių visuomenė ats
2018 birželio 12 d., 09:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 422-423 eilutės:
Jono Noreikos ir Lietuvos tautinės tarybos veikla lengvabūdiškai elgėsi su žmonėmis, o tai turėjo labai rimtas pasekmes. Pavyzdžiui, rašytojas Kazys Boruta buvo sovietų okupantų suimtas 1946 m. kovo 17 d. ir kalėjo iki 1949 m. kovo mėn. 17 d. už tai kad jis neišdavė Jono Noreikos bendražygės Onos Lukauskaitės-Poškienės, po to kai žinojo apie jos laišką popiežiui.
Ištrintos 434-437 eilutės:

Jono Noreikos ir Lietuvos tautinės tarybos veikla nerimtai elgėsi su žmonėmis, o tai turėjo labai rimtas pasekmes. Pavyzdžiui, rašytojas Kazys Boruta buvo sovietų okupantų suimtas 1946 m. kovo 17 d. ir kalėjo iki 1949 m. kovo mėn. 17 d. už tai kad jis neišdavė Jono Noreikos bendražygės Onos Lukauskaitės-Poškienės, po to kai žinojo apie jos laišką popiežiui.

Mes net nežinome ar sovietai iš tiesų Jonui Noreikai įvykdė mirties bausmę. Gal sovietai jį išsivežė, kaip kokį Voldemarą? Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vyresnioji mokslininkė Aistė Bajoriūnaitė patvirtino, "Viską gerai supratote, Jono Noreikos palaikai nėra identifikuoti."
2018 birželio 12 d., 09:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 434-436 eilutės iš
Jono Noreikos ir Lietuvos tautinės tarybos veikla nerimtai elgėsi su žmonėmis, užtat turėjo labai rimtas pasekmes. Pavyzdžiui, Kazys Boruta buvo sovietų okupantų suimtas 1946 m. kovo 17 d. ir kalėjo iki 1949 m. kovo mėn. 17 d. už tai kad jis neišdavė Jono Noreikos bendražygės Onos Lukauskaitės-Poškienės, po to kai žinojo apie jos laišką popiežiui. Tuo tarpu mes net nežinome ar sovietai iš tiesų Jonui Noreikai įvykdė mirties bausmę. Gal sovietai jį išsivežė, kaip kokį Voldemarą? Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vyresnioji mokslininkė Aistė Bajoriūnaitė patvirtino, "Viską gerai supratote, Jono Noreikos palaikai nėra identifikuoti."
į:
Jono Noreikos ir Lietuvos tautinės tarybos veikla nerimtai elgėsi su žmonėmis, o tai turėjo labai rimtas pasekmes. Pavyzdžiui, rašytojas Kazys Boruta buvo sovietų okupantų suimtas 1946 m. kovo 17 d. ir kalėjo iki 1949 m. kovo mėn. 17 d. už tai kad jis neišdavė Jono Noreikos bendražygės Onos Lukauskaitės-Poškienės, po to kai žinojo apie jos laišką popiežiui.

Mes
net nežinome ar sovietai iš tiesų Jonui Noreikai įvykdė mirties bausmę. Gal sovietai jį išsivežė, kaip kokį Voldemarą? Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vyresnioji mokslininkė Aistė Bajoriūnaitė patvirtino, "Viską gerai supratote, Jono Noreikos palaikai nėra identifikuoti."
2018 birželio 12 d., 09:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 63 eilutė iš:
* Jūs negalite atsiriboti nuo žudikų.
į:
* Jūs kratotės atsakomybės.
Pridėtos 434-435 eilutės:
Jono Noreikos ir Lietuvos tautinės tarybos veikla nerimtai elgėsi su žmonėmis, užtat turėjo labai rimtas pasekmes. Pavyzdžiui, Kazys Boruta buvo sovietų okupantų suimtas 1946 m. kovo 17 d. ir kalėjo iki 1949 m. kovo mėn. 17 d. už tai kad jis neišdavė Jono Noreikos bendražygės Onos Lukauskaitės-Poškienės, po to kai žinojo apie jos laišką popiežiui. Tuo tarpu mes net nežinome ar sovietai iš tiesų Jonui Noreikai įvykdė mirties bausmę. Gal sovietai jį išsivežė, kaip kokį Voldemarą? Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vyresnioji mokslininkė Aistė Bajoriūnaitė patvirtino, "Viską gerai supratote, Jono Noreikos palaikai nėra identifikuoti."
Pakeistos 479-483 eilutės iš
[+Jūs negalite atsiriboti nuo žudikų.+]

Bandė atskirti žudikus nuo kitų lietuvių. Ivinskio atvejis.

Ambrazevičius:
į:
[+Jūs kratotės atsakomybės.+]

Jūs kratotės atsakomybės. Jūs bandote atskirti žudikus nuo kitų lietuvių.


Ivinskio atvejis.

Štai jūsų vado, Ambrazevičiaus, mąstymas.
2018 birželio 12 d., 03:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 63-65 eilutės iš
* ZZZ Atsiribojimas nuo savų
* ZZZ Sąmoningumas
* ZZZ Įklampino visus
į:
* Jūs negalite atsiriboti nuo žudikų.
* Sąmoningieji atsako už visus.
* Jonas Noreika sąmoningai klampino visą lietuvių visuomenę.
Pakeistos 477-478 eilutės iš
[+ ZZZ Neįmanoma atsiriboti.+]
į:
[+Jūs negalite atsiriboti nuo žudikų.+]
Pakeistos 501-502 eilutės iš
[+ZZZ Sąmoningumas+]
į:
[+Sąmoningieji atsako už visus.+]
Pakeista 507 eilutė iš:
[+ZZZ Jonas Noreika įklampino visą lietuvių visuomenę.+]
į:
[+Jonas Noreika sąmoningai klampino visą lietuvių visuomenę.+]
2018 birželio 12 d., 03:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 475-476 eilutės iš
žydaitė, kuri kovojo
į:
* ''Viena mergaitė, pradėjus šaudyti jos drauges, puolė prie žudiko, griebė už gerklės ir norėjo jį pasmaugti, tik kitas iš nugaros smogė šatuvo buože ir vietoje nušovęs įmetė į duobę tarp kitų draugių. Pasakojama, kad tos mergaitės pavardė Cinaitė.''
2018 birželio 12 d., 03:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 382 eilutė iš:
Batalionui vadovavo poeto Maironio seseraitis, Belgijoje studijavęs kapitonas Stanislovas Lipčius, kuris buvo pavaldus Plungės karo komendantui Jonui Noreikai. Kodėl Rukšėnas savo straipsnyje tvirtina, "Kiti šaltiniai leidžia tvirtinti, kad P.Pukio neįvardytas karininkas iš tiesų buvo kpt.Lipčius."? Juk klebonas parodė, "jo pavardės aš nežinau, nes jis buvo man visiškai nepažįstamas", tuo tarpu kapitono žmona Lipčienė dirbo Plungėje mokytoja, tad klebonas turėjo jį pažinoti, o gal net juodu sutuokė.
į:
Batalionui vadovavo poeto Maironio seseraitis, Belgijoje studijavęs kapitonas Stanislovas Lipčius, kuris buvo pavaldus Plungės karo komendantui Jonui Noreikai. Kodėl Rukšėnas savo straipsnyje tvirtina, "Kiti šaltiniai leidžia tvirtinti, kad P.Pukio neįvardytas karininkas iš tiesų buvo kpt.Lipčius."? Juk klebonas parodė, "jo pavardės aš nežinau, nes jis buvo man visiškai nepažįstamas", tuo tarpu kapitono žmona buvo Plungės gimnazijos istorijos mokytoja I.Lipčienė, tad klebonas turėjo jį pažinoti, ir jisai gal net juodu sutuokė.
2018 birželio 12 d., 03:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 474 eilutė iš:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kleboną Vladą Taškūną, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį, Stanislovą Pocienę, Emilija Vitkevičienė ir jos keturiolikmetis sūnus Kazys Vitkevičius (ji septynias savaites kalėjo) iš viso Yad Vashem teisuolių sąraše pripažinti 87 Telšių apskrities žydų gelbėtojai. Jų nepripažįstate nes žydus gelbėjo nuo lietuvių. Net paskutinėmis karo dienomis lietuviai tvarkdariai žudė žydus ir jų gelbėtojus.
į:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kleboną Vladą Taškūną, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį, Stanislovą Pocienę, Emilija Vitkevičienė ir jos keturiolikmetis sūnus Kazys Vitkevičius (ji septynias savaites kalėjo) iš viso Yad Vashem teisuolių sąraše pripažinti 87 Telšių apskrities žydų gelbėtojai. Jų nepripažįstate nes žydus gelbėjo nuo lietuvių. Net paskutinėmis karo dienomis lietuviai tvarkdariai žudė žydus ir jų gelbėtojus. Šiaulių žydų užtarėjus.
2018 birželio 12 d., 03:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 47 eilutė iš:
* Jonas Noreika LAF spauda kurstė neapykantą.
į:
* Jonas Noreika pogrindžio spauda kurstė neapykantą.
Pakeista 236 eilutė iš:
[+Jonas Noreika LAF spauda kurstė neapykantą.+]
į:
[+Jonas Noreika pogrindžio spauda kurstė neapykantą.+]
2018 birželio 12 d., 03:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 482-484 eilutės iš
(VU f.198, a.972) Ambrazevičius, 1971 m. gegužės 23 d.: "Pirmasis bolševikmetis santykius pakeitė. Bet vėl ne dėl rasinių ar religinių motyvų. O dėl to, kad bolševikmečio dienom žydai, tikriau, jaunoji žydų karta, pasirodė avangarde svetimos kultūros - komunizmo, svetimos okupacijos dominavimo. Tai buvo "nužydėjusių" žydų siautėjimas, kuris užtraukė atsakomybę visiem žydam - kaip tie žydai, kurie nukryžiavo Kristų ilgiem laikam užtraukė atsakomybę visiem žydam, ypačiai, kai kita žydų dalis nuo tų nužydėjusių neatsiribojo."
į:
Ambrazevičius:

''Pirmasis bolševikmetis santykius pakeitė
. Bet vėl ne dėl rasinių ar religinių motyvų. O dėl to, kad bolševikmečio dienom žydai, tikriau, jaunoji žydų karta, pasirodė avangarde svetimos kultūros - komunizmo, svetimos okupacijos dominavimo. Tai buvo "nužydėjusių" žydų siautėjimas, kuris užtraukė atsakomybę visiem žydam - kaip tie žydai, kurie nukryžiavo Kristų ilgiem laikam užtraukė atsakomybę visiem žydam, ypačiai, kai kita žydų dalis nuo tų nužydėjusių neatsiribojo.'' 1971 m. gegužės 23 d. (VU f.198, a.972)
2018 birželio 12 d., 02:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 462-467 eilutės iš
Jūs remiatės "Žemaičių žeme" ir Zenono Blyno dienoraščiu, bet atsisakote įsiskaityti ir nutuokti, jog tai yra lietuvių vykdyto genocido įkalčiai. Jūs pripažįstate "Masinėse žudynėse" 1973 m. paskelbtą karo lauko teismo bylą, bet juk yra šimtai tokių bylų, kurių neskaitote ir kurių nesiejate su įvykių prisiminimais. Iš tiesų, jūs net nesusidomite toje pačioje knygoje (ps.284) aprašyta karo lauko teismo bylos tvirtinimu, "Malonės prašymuose, paduotuose Lietuvos aktyvistų [fronto] štabui Telšiuose..." Jūs priskiriate Ignui Urbaičiui atsakomybę už Šiaulių žydus engiančius dokumentus, pasirašytus 1941 m. liepos 23 d. ir liepos 25 d., bet jūs nepaaiškinate, jog už juos labiau atsako Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, nesutikęs atleisti Urbaitį iš pareigų, kol nepaskyrė Noreikos. Jūs pripažįstate, kaip seniai žinoma, jog Noreika pasirašė žydus engiančius raštus 1941 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 10 d., betgi jūs nutylite, jog Šiaulių apskrities viršininko fonde LCVA f.R-1099 yra šimtai tokių nusikalstamų bylų, kurių jūs gal net neperžiūrėjote. Jūs savo pažymoje net neminite Telšių apskrities fondo LCVA f.1075, kurioje žydų engimą atskleidžia tūkstančiai bylų, jų tarpe Jono Noreikos įsakymas bei leidimas Lietuvos nacionalzocialistinei policijai nešioti ginklus.

Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius
"Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). Norėtumėme pamatyti Christoph Dieckmann cituojamą bylą LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Kokie dokumentai Telšių vyskupijos archyve? Kokią medžiagą apie 1941 m. yra surinkusi vyskupo Vincento Borisevičiaus kanonizacijos bylos tribunolas? Latvijos ir Rusijos archyvai galėtų atskleisti Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą? Arba Juodojoje knygoje esančius Galina Masyupis ir Suzanna Kagan liudijimus apie Telšių miesto žydų likimą. Kada išversite Christopher Dieckmann knygos ištraukas apie Telšių bei Plungės žydų likimą ir jo cituojamas bylas? Ką liudijo Masčio gamykloje dirbantis vokietis W.Bischitz (Wiener Library, EW 13, 15975-76)? Kada suskaitmeninsite Pakalniškio fondą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir išaiškinsite, kurie jo raštai žuvo ir kodėl? Svarbiausia, kada jūs ištirsite Vokietijos archyvus - SD, SS, kariuomenės, žvalgybos ir t.t. - kada ieškosite Germanto-Meškausko, Noreikos, Juodikio ir kitų pėdsakų? Ką ištyrė 1968.09.26 Zenoną Ivinskį apklausinėjęs prokuroras Ermer?

Kada jūs nuodugniai apklausinėsite Jono Noreikos bendražygį Damijoną Riauką? Jisai gi tvirtina, kad Noreika 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių
ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą. Tai, aišku, nesąmonė, bet ką jisai galėtų daugiau apie tai pasakyti? Ką jisai pasakytų apie Noreikos namą Vaižganto g.3, leidimus nešioti ginklą, Lietuvos nacionalzocialistinę policiją, Praną Meškauską-Germantą, manifestacijas Telšiuose ir Plungėje, mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę, Povilą Alimą ir LAF Plungėje, lietuvių ir vokiečių komendantūras Plungėje, "Žemaičių žemę", kun.P.Pukį ir gyd.Ivinskį, Plungės teismą, Noreikos liepos 25 d. įsakymą, Plungės žydų išžudymą, išžudymo kaltininkus, ir žydų turto dalybas?
į:
Jūs remiatės "Žemaičių žeme" ir Zenono Blyno dienoraščiu, bet atsisakote įsiskaityti ir nutuokti, jog tai yra lietuvių vykdyto genocido įkalčiai. Jūs pripažįstate "Masinėse žudynėse" 1973 m. paskelbtą karo lauko teismo bylą, bet juk yra šimtai tokių bylų, kurių neskaitote ir kurių nesiejate su įvykių prisiminimais. Iš tiesų, jūs net nesusidomite toje pačioje knygoje (ps.284) aprašyta karo lauko teismo bylos tvirtinimu, "Malonės prašymuose, paduotuose Lietuvos aktyvistų [fronto] štabui Telšiuose..." Jūs priskiriate Ignui Urbaičiui atsakomybę už Šiaulių žydus engiančius dokumentus, pasirašytus 1941 m. liepos 23 d. ir liepos 25 d., bet jūs nepaaiškinate, jog už juos labiau atsako Lietuvos laikinoji vyriausybė, nesutikusi atleisti Urbaitį iš pareigų, kol nepaskyrė Noreikos. Jūs pripažįstate, kaip seniai žinoma, jog Noreika pasirašė žydus engiančius raštus 1941 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 10 d., betgi jūs nutylite, jog Šiaulių apskrities viršininko fonde LCVA f.R-1099 yra šimtai tokių nusikalstamų bylų, kurių jūs gal net neperžiūrėjote. Jūs savo pažymoje net neminite Telšių apskrities fondo LCVA f.1075, kurioje žydų engimą atskleidžia tūkstančiai bylų, jų tarpe Jono Noreikos įsakymas bei leidimas Lietuvos nacionalzocialistinei policijai nešioti ginklus.

Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir
"Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). Norėtumėme pamatyti Christoph Dieckmann cituojamas bylas. LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Kokie dokumentai Telšių vyskupijos archyve? Kokią medžiagą apie 1941 m. yra surinkusi vyskupo Vincento Borisevičiaus kanonizacijos bylos tribunolas? Latvijos ir Rusijos archyvai galėtų atskleisti Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą? Arba Juodojoje knygoje esančius Galina Masyupis ir Suzanna Kagan liudijimus apie Telšių miesto žydų likimą. Kada išversite Christopher Dieckmann knygos ištraukas apie Telšių bei Plungės žydų likimą ir jo cituojamas bylas? Ką liudijo Masčio gamykloje dirbantis vokietis W.Bischitz (Wiener Library, EW 13, 15975-76)? Kada suskaitmeninsite Pakalniškio fondą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir išaiškinsite, kurie jo raštai žuvo ir kodėl? Svarbiausia, kada jūs ištirsite Vokietijos archyvus - SD, SS, kariuomenės, žvalgybos ir t.t. - kada ieškosite Germanto-Meškausko, Noreikos, Juodikio, Puodžiaus, Bruniaus, Pyragiaus ir kitų pėdsakų? Ką ištyrė 1968.09.26 Zenoną Ivinskį apklausinėjęs prokuroras Ermer?

Kada jūs nuodugniai apklausinėsite Jono Noreikos bendražygį Damijoną Riauką? Jisai gi tvirtina, kad Noreika 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones
ir suteikti Lietuvai savivaldą. Tai, aišku, nesąmonė, bet ką jisai galėtų daugiau apie tai pasakyti? Ką jisai pasakytų apie Noreikos namą Vaižganto g.3, leidimus nešioti ginklą, Lietuvos nacionalzocialistinę policiją, Praną Meškauską-Germantą, manifestacijas Telšiuose ir Plungėje, mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę, Povilą Alimą ir LAF Plungėje, lietuvių ir vokiečių komendantūras Plungėje, "Žemaičių žemę", "Brangūs vergaujantys broliai", kun.P.Pukį ir gyd.Ivinskį, Plungės teismą, Noreikos liepos 25 d. įsakymą, Plungės žydų išžudymą, išžudymo kaltininkus, ir žydų turto dalybas?
Pakeistos 470-472 eilutės iš
Akivaizdu, kad jūs Jono Noreikos išvis neištyrėte, nes jums terūpėjo pateisinti politinį sprendimą pavaizduoti Joną Noreiką "nevienareikšmiškai", ir taip bandyti išsaugoti jį, kaip didvyrį, o kitus nors kiek patenkinti. Tuo tarpu man ir kitiems sąžiningiems lietuviams rūpi, kad Lietuvos Respublika nežeistų aukas atjaučiančiųjų, o ištirtų ir išsakytų tiesą apie aukų kaltininkus.

Telšių apskrityje, Jonas Noreika nebuvo visavaldis ir tiesiogiai nedalyvavo visuose Telšių miesto įvykiuose. Visgi, kokiu pagrindu jam pavyko tapti aukščiausia valdžia, Telšių LAF vadu, kuomet vyresni, prityrę, vietiniai valdininkai jau buvo išsidalinę visus postus? Jonas Noreika buvo panašus į Adolfą Hitlerį - gražbylys, sąmokslininkas, savimyla, antisemitas - ir, kas svarbiausia, turėjo aukščiausio lygio ryšius su hitlerininkais.
į:
Akivaizdu, kad jūs Jono Noreikos išvis neištyrėte, nes jums terūpėjo pateisinti politinį sprendimą pavaizduoti Joną Noreiką "nevienareikšmiškai", ir taip bandyti išsaugoti jį, kaip didvyrį, o kitus kaip nors nuraminti. Tuo tarpu man ir kitiems sąžiningiems lietuviams rūpi, kad Lietuvos Respublika nežeistų aukas atjaučiančiųjų, o ištirtų ir išsakytų tiesą apie aukų kaltininkus.
2018 birželio 12 d., 02:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 450-451 eilutės iš
Jūs atsiejate Joną Noreiką nuo jo bendražygių ir nuo jo nusikaltimų aplinkybių. Jūsų tyrime jis visiškai neatsako už savo pavaldinius.
į:
Jūs atsiejate Joną Noreiką nuo jo bendražygių ir nuo jo nusikaltimų aplinkybių. Jūsų tyrime jis visiškai neatsako už savo pavaldinius. Įdomu įsivaizduoti, kaip jūs savo atsakomybės tyrimo būdus pritaikytumėte Hitleriui: ''...apibendrintai galima teigti, jog [Hitleris/Noreika] nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose; buvo ne policinės struktūros, o civilinės įstaigos darbuotojas; pats savo asmenine atsakomybe negalėjo įsakyti šaudyti; nepasirašė jokių įsakymų žudyti žmones; nebuvo kaltinamas žmonių žudymu; visgi, galima pastebėti jo raštuose antisemitinių apraiškų.''

Mano mokslininkai nubraižė šį Noreikos atsakomybės tinklą, kuriuo pasidaliname su jumis su tikslu susikalbėti, kaip reikėtų tirti Noreiką ir jo nusikaltėlių gaują.
2018 birželio 12 d., 02:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 332 eilutė:
* 1941.08.16 "Papildant š/m. raštą Nr.429 žydų turto reikalu reikia: 1.Turto aprašus turi pasirašyti ir žydas to turto savininkas. 2.Sudarytus sąrašus ne vėliau šio mėn. 22 dienos atsiųsti apskrities viršininkui. 3.Įsakyti vietos gyventojams, kad laike 1 savaitės, t.y. iki šio mėnesio 22 dienos praneštų kokius jie daiktus turi ne savo. Tuos pranešimus atsiųskit apskrities viršininkui iki šio mėn. 25 dienos. J.Noreika." (LCVA f.R-1099, a.1, b.1, l.134)
2018 birželio 12 d., 02:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 331 eilutė:
* 1941.08.16 "Visi žydų tautybės piliečiai privalo nešioti ne tik ant krūtinės kairėje pusėje 8-10 cm geltoną šešiakampę (Dovydo) žvaigždę, bet tokio pat dydžio žvaigždę privlo nešioti ir kairėje nugaros pusėje. Jie privalo visi dirbti ir įsteigus apskrityje "Geto" - specialią jų apsgyvendinimui vietą, jie turi gyventi visi tik nurodytoje vietoje." ... Noreika (LCVA f.R-1099, a.1, b.1, l.130)
2018 birželio 12 d., 02:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 368 eilutė iš:
Ar galima spręsti iš bylos Lipeikienė prieš Rukšėną, kad abi pusės ir Lietuvos teismai laiko karo belaisvių stovyklas smerktinu dalyku? Kaip tuomet jūs pateisinate Jono Noreikos veiklą steigiant stovyklas, apginkluojant sargus, renkant iš ūkininko mokesčius už kiekvieną belaisvį? Kiek lietuvių pelnijosi iš jo vergų, belaisvių karų? Ar jūs sutinkate, kad vergvaldystė žaloja ne tik vergus, bet ir pačius vergvaldžius, žeidžia jų savigarbą, ilgam kenkia jų šeimų santykiams, jų visuomeninėms vertybėms?
į:
Ar galima spręsti iš bylos Lipeikienė prieš Rukšėną, kad abi pusės ir Lietuvos teismai laiko karo belaisvių stovyklas smerktinu dalyku? Kaip tuomet jūs pateisinate Jono Noreikos veiklą steigiant stovyklas, apginkluojant sargus, gaudant pabėgusius belaisvius, renkant iš ūkininko mokesčius už kiekvieną belaisvį? Kiek lietuvių pelnijosi iš jo vergų, belaisvių karų? Ar jūs sutinkate, kad vergvaldystė žaloja ne tik vergus, bet ir pačius vergvaldžius, žeidžia jų savigarbą, ilgam kenkia jų šeimų santykiams, jų visuomeninėms vertybėms?
2018 birželio 12 d., 02:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 328 eilutė iš:
* 1941.08.06 "Šiaulių Apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams ... 1.Komunistų veikėjų ir šiap žydų tautybės piliečių paliktąjį be globos tiek kilnojamąjį tiek nekilnojanąjį turtą perima vietos savivladybės savo žinion apsaugai iki bus vyriausybės nustatyta kaip su tokiu turtu pasielgti ... Noreika"
į:
* 1941.08.06 "Šiaulių Apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams ... 1.Komunistų veikėjų ir šiap žydų tautybės piliečių paliktąjį be globos tiek kilnojamąjį tiek nekilnojanąjį turtą perima vietos savivladybės savo žinion apsaugai iki bus vyriausybės nustatyta kaip su tokiu turtu pasielgti ... Noreika" (LCVA f.R-1099, a.1, b.1, l.113)
2018 birželio 12 d., 02:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 328 eilutė:
* 1941.08.06 "Šiaulių Apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams ... 1.Komunistų veikėjų ir šiap žydų tautybės piliečių paliktąjį be globos tiek kilnojamąjį tiek nekilnojanąjį turtą perima vietos savivladybės savo žinion apsaugai iki bus vyriausybės nustatyta kaip su tokiu turtu pasielgti ... Noreika"
2018 birželio 12 d., 02:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 286-290 eilutės iš
Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis savo elgesiu parodė, kaip Jonas Noreika privalėjo pasielgti. I.Urbaičio šeima prisimena, ir Urbaičio parodymai tvirtina, kad jisai nuo pirmųjų dienų visaip bandė atsisakyti savo nusikalstamų pareigų. Jūs ydingai puoselėdami Jono Noreikos kultą šmeižiate dorą žmogų, užtat verčiate atskleisti ne tik I.Urbaitį pakeitusio Noreikos, bet ir Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus bei Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimus, engiant Lietuvos žydus.
į:
Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis savo elgesiu parodė, kaip Jonas Noreika privalėjo pasielgti. Yra išlikęs jo 1941 m. liepos mėn. 25 d. raštas Šiaulių miesto burmistrui.

''Žagarės miesto gyventojų prašymą dėl neperkėlimo iš Šiaulių miesto į senąją Žagarę žydų tautybės piliečių, persiunčiu Tamstai ir prašau į rimtus jame išdėstytus motyvus atkreipti dėmesį ir padaryti reikalingas išvadas.'' (LCVA f.R-1099, a.2, b.92)

I.Urbaičio šeima prisimena, ir Urbaičio parodymai tvirtina, kad jisai nuo pirmųjų dienų visaip bandė atsisakyti savo nusikalstamų pareigų. Jūs ydingai puoselėdami Jono Noreikos kultą šmeižiate dorą žmogų, užtat verčiate atskleisti ne tik I.Urbaitį pakeitusio Noreikos, bet ir Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus bei Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimus, engiant Lietuvos žydus.
2018 birželio 12 d., 02:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 468-469 eilutės:

žydaitė, kuri kovojo
2018 birželio 12 d., 01:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 361-362 eilutės iš
Jonas Noreika apskambino valsčius ir 19 sutiko paimti tarp 20 ir 150 vergų. Kuršėnų valsčius tačiau Jonui Noreikai atsiliepė "Būtų reikalinga, bet su stovyklomis atsisako." Yra išlikęs lapas, kuriame Noreika susumavo 1,210 karo belaisvius, tačiau raudonu pieštuku apsiribojo apvalu 1,000.
į:
Jonas Noreika apskambino valsčius ir 19 sutiko paimti tarp 20 ir 150 vergų. Kuršėnų valsčius tačiau Jonui Noreikai atsiliepė "Būtų reikalinga, bet su stovyklomis atsisako." Yra išlikęs lapas, kuriame Noreika susumavo 1,210 karo belaisvius, tačiau raudonu pieštuku apsiribojo apvalu 1,000. (LCVA f.R-1099, a.1, b.32, l.185)
Pakeistos 441-446 eilutės iš
Yra viena tiesa, yra viena tikrovė. Yra tikslas suvokti ir atjausti aukas. Yra tūkstančiai lavonų po visą Lietuvą. Žudikų veikla palieka savo įspaudus. Žudynių rengėjai pasirašo savo nusikaltimų braižu. Žydų ir lietuvių žudynes Plungėje, Telšiuose ir Žagarėje sieja bendri bruožai: lietuvių savivalda ir saviraiška; melagingi pasiteisinimai - Plungės gaisrai, Rainių aukų sudarkyti kūnai, Žagarės žydų maištas; lietuvybe spindintis 14-asis batalionas; Jonas Noreika.

Atsiejate jį nuo jo bendražygių ir nuo jo nusikaltimų aplinkybių.

Telšių apskrityje, Jonas Noreika nebuvo visavaldis ir tiesiogiai nedalyvavo visuose Telšių miesto įvykiuose. Visgi, kokiu pagrindu jam pavyko tapti aukščiausia valdžia, Telšių LAF vadu, kuomet vyresni, prityrę, vietiniai valdininkai jau buvo išsidalinę visus postus? Jonas Noreika buvo panašus į Adolfą Hitlerį - gražbylys, sąmokslininkas, savimyla, antisemitas - ir, kas svarbiausia, turėjo aukščiausio lygio ryšius su hitlerininkais.
į:
Yra viena tiesa, yra viena tikrovė. Yra tikslas suvokti ir atjausti aukas. Yra tūkstančiai lavonų po visą Lietuvą. Žudikų veikla palieka savo įspaudus. Žudynių rengėjai pasirašo savo nusikaltimų braižu. Žydų žudynes Plungėje, Telšiuose ir Žagarėje sieja bendri bruožai: lietuvių savivalda ir saviraiška; melagingi pasiteisinimai - Plungės gaisrai, Rainių aukų sudarkyti kūnai, Žagarės žydų maištas; lietuvybe spindintis 14-asis batalionas; Jonas Noreika.

Jūs atsiejate Joną Noreiką nuo jo bendražygių ir nuo jo nusikaltimų aplinkybių. Jūsų tyrime jis visiškai neatsako už savo pavaldinius.
Pridėtos 463-465 eilutės:

Telšių apskrityje, Jonas Noreika nebuvo visavaldis ir tiesiogiai nedalyvavo visuose Telšių miesto įvykiuose. Visgi, kokiu pagrindu jam pavyko tapti aukščiausia valdžia, Telšių LAF vadu, kuomet vyresni, prityrę, vietiniai valdininkai jau buvo išsidalinę visus postus? Jonas Noreika buvo panašus į Adolfą Hitlerį - gražbylys, sąmokslininkas, savimyla, antisemitas - ir, kas svarbiausia, turėjo aukščiausio lygio ryšius su hitlerininkais.
2018 birželio 12 d., 01:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 375 eilutė iš:
Batalionui vadovavo poeto Maironio seseraitis, Belgijoje studijavęs kapitonas Stanislovas Lipčius, kuris buvo pavaldus Plungės karo komendantui Jonui Noreikai. Kodėl Rukšėnas savo straipsnyje tvirtina, "Kiti šaltiniai leidžia tvirtinti, kad P.Pukio neįvardytas karininkas iš tiesų buvo kpt.Lipčius."? Juk kapitono žmona Lipčienė dirbo Plungėje mokytoja, tad klebonas turėjo jį pažinoti, o gal net juodu sutuokė.
į:
Batalionui vadovavo poeto Maironio seseraitis, Belgijoje studijavęs kapitonas Stanislovas Lipčius, kuris buvo pavaldus Plungės karo komendantui Jonui Noreikai. Kodėl Rukšėnas savo straipsnyje tvirtina, "Kiti šaltiniai leidžia tvirtinti, kad P.Pukio neįvardytas karininkas iš tiesų buvo kpt.Lipčius."? Juk klebonas parodė, "jo pavardės aš nežinau, nes jis buvo man visiškai nepažįstamas", tuo tarpu kapitono žmona Lipčienė dirbo Plungėje mokytoja, tad klebonas turėjo jį pažinoti, o gal net juodu sutuokė.
2018 birželio 12 d., 01:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 288-289 eilutės iš
I.Urbaitis skambino į Kauną pranešti, kad jisai nenori būti Šiaulių apskrities viršininku. Nesulaukęs atsako, liepos 14 d. jisai išsirašė komandiruotę į Kauną, liepos 18-19 dienoms, tad jūsų minimą liepos 18 d. raštą dėl žydų perkėlimo pasirašė jo padėjėjas. I.Urbaitis Kaune asmeniškai savo nenorą skriausti žydų išdėstė ministerio pirmininko pareigas einančiam Juozui Ambrazevičiui. Nuo to laiko, I.Urbaitis savo pareigose liko ne savo valia, o Lietuvos laikinosios vyriausybės valia. Jinai siųsdami jį atgal į Šiaulius atsako už visus Šiaulių apskrities vykdomus potvarkius žydų atžvilgiu, įskaitant I.Urbaičio pasirašytą raštą liepos 23 d. dėl Dovydo žvaigždės nešiojimo. Užtat Lietuvos laikinosios vyriausybės Žydų padėties nuostatai yra Šiaulių apskričiai ir visai Lietuvai reikšmingi. Juozas Ambrazevičius juos Zenonui Ivinskiui 1971.05.23 aptarė:
į:
I.Urbaitis skambino į Kauną pranešti, kad jisai nenori būti Šiaulių apskrities viršininku. Nesulaukęs atsako, liepos 14 d. jisai išsirašė komandiruotę į Kauną, liepos 18-19 dienoms, tad jūsų minimą liepos 18 d. raštą dėl žydų perkėlimo pasirašė jo padėjėjas. I.Urbaitis Kaune asmeniškai savo nenorą būti Šiaulių apskrities viršininku išdėstė vidaus reikalui ministrui Šlepečiui. Nuo to laiko, I.Urbaitis savo pareigose liko ne savo valia, o Lietuvos laikinosios vyriausybės valia. Jinai siųsdama jį atgal į Šiaulius atsako už visus Šiaulių apskrities vykdomus potvarkius žydų atžvilgiu, įskaitant I.Urbaičio pasirašytą raštą liepos 23 d. dėl Dovydo žvaigždės nešiojimo. Užtat Lietuvos laikinosios vyriausybės Žydų padėties nuostatai yra Šiaulių apskričiai ir visai Lietuvai reikšmingi. Juozas Ambrazevičius juos Zenonui Ivinskiui 1971.05.23 aptarė:
Pakeistos 401-402 eilutės iš
''- Vokiečiai iš rytų traukiasi, toli gražu, ne sumušti, o politiniais sumetimais. Amerikiečiai ir anglai turės suprasti ir įsitikinti, kad Europai bolševizmo pavojus vis labiau gręsia ir jie netrukus taikysis su vokiečiais.'' (LKP f.3377, a.48, b.674, l.207-208)i
į:
''- Vokiečiai iš rytų traukiasi, toli gražu, ne sumušti, o politiniais sumetimais. Amerikiečiai ir anglai turės suprasti ir įsitikinti, kad Europai bolševizmo pavojus vis labiau gręsia ir jie netrukus taikysis su vokiečiais.'' (LKP f.3377, a.48, b.674, l.207-208)
Pakeistos 409-410 eilutės iš
Pirmiausia, jisai savo legendą pats kūrė savo brošiūra "Pakelk galvą, lietuvi!", Telšių ir Plungės manifestacijomis, "Žemaičių žemės" delegacija, o ypač slapyvardžiu, "Generolas Vėtra". Noreikos legendą plėtojo lietuviai išeiviai, būtent kunigas Stasys Yla savo knyga "Žmonės ir žvėrys", gerbiančią Noreiką, kaip lietuvį ir kataliką, pasirūpinusiu Jurgučiu, pasirinkusiu grįžti į Lietuvą kovoti su okupantu. Gimnazistas Julius Šalkauskas juo susižavėjo. Su Atgimimu apie Joną Noreiką prabilo jo bendražygis Mardosų sukilėlių kuopoje, Damijonas Riauka, taip pat bendražygiai Lietuvos tautinėje taryboje, Viktoras Ašmenskas ir Saulius Gorodeckis. Jūs kartu su jais puoselėjote mitą, gal dėl to, kad ieškojote partizanų didvyrių.
į:
Pirmiausia, jisai savo legendą pats kūrė savo brošiūra "Pakelk galvą, lietuvi!!!", Telšių ir Plungės manifestacijomis, "Žemaičių žemės" delegacija, o ypač slapyvardžiu, "Generolas Vėtra". Noreikos legendą plėtojo lietuviai išeiviai, būtent kunigas Stasys Yla savo knyga "Žmonės ir žvėrys", gerbiančią Noreiką, kaip lietuvį ir kataliką, pasirūpinusiu Jurgučiu, pasirinkusiu grįžti į Lietuvą kovoti su okupantu. Gimnazistas Julius Šalkauskas juo susižavėjo. Su Atgimimu apie Joną Noreiką prabilo jo bendražygis Mardosų sukilėlių kuopoje, Damijonas Riauka, taip pat bendražygiai Lietuvos tautinėje taryboje, Viktoras Ašmenskas ir Saulius Gorodeckis. Jūs kartu su jais puoselėjote mitą, gal dėl to, kad ieškojote partizanų didvyrių.
Pakeistos 413-416 eilutės iš
Mano mokslininkai sutaria, kad būtent sovietų saugumui parankiausia buvo "Generolo Vėtros" legenda. Jono Noreikos skatinamas partizanų centralizavimas leido saugumui susekti ir susemti Lietuvos partizanus, kaip antai Joną Semašką. Kada jūs paprašysite karininkų išnagrinėti Jono Noreikos karinius sumanymus? Tai gi vaikiškas Kazio Škirpos strategijos pritaikymai joms visiškai netinkančioms aplinkybėms. Juk viena buvo nacių Vokietijai kirsti Sovietų Sąjungos sieną, tuo tarpu visai kitokio karo būtų tekti laukti tarp JAV ir SSSR, dargi branduoliniame amžiuje.

Nesuvokiame, kodėl saugumas nesuėmė Jono Noreikos, jeigu jisai savo vardu ir pavarde tarnavo sovietų armijoje
ir po to dirbo juristu Mokslų akademijoje. Juk vieną mėnesį tarnavęs Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis už tai gavo 15 metų lagerio, o savaitę Šiaulių burmistru dirbęs Naujalis gavo 10 metų. Ir vienas, ir kitas, kratėsi tų pareigų, tuo tarpu Jonas Noreika jų siekė. Už vis keisčiausia yra tokia jo apklausa:
į:
Mano mokslininkai sutaria, kad būtent sovietų saugumui parankiausia buvo "Generolo Vėtros" legenda. Jono Noreikos skatinamas partizanų centralizavimas leido saugumui susekti ir susemti Lietuvos partizanus, kaip antai Joną Semašką. Kada jūs paprašysite karininkų išnagrinėti Jono Noreikos karinius sumanymus? Tai gi vaikiški Kazio Škirpos strategijos pritaikymai joms visiškai netinkančioms aplinkybėms. Juk viena buvo nacių Vokietijai kirsti Sovietų Sąjungos sieną 1941 m., tuo tarpu visai kitokio karo būtų tekti laukti 1946 m. tarp JAV ir SSSR, dargi branduoliniame amžiuje.

Nesuvokiame, kodėl saugumas nesuėmė Jono Noreikos, jeigu jisai savo vardu
ir pavarde tarnavo sovietų armijoje ir po to dirbo juristu Mokslų akademijoje. Juk Ignas Urbaitis gavo 15 metų lagerio už tai, kad vieną mėnesį tarnavo Šiaulių apskrities viršininkas, o Juozas Naujalis gavo 10 metų už tai, kad savaitę dirbo Šiaulių burmistru. Ir vienas, ir kitas, kratėsi tų pareigų, tuo tarpu Jonas Noreika jų siekė. Už vis keisčiausia yra tokia Noreikos apklausa:
Pakeistos 419-420 eilutės iš
''Atsakymas: Viskas ką aš sakiau 1946 metų kovo 16 apklausoje apie savo ryšius su SMERŠ organais ir kad aš turėjau pseudonimą “Dmitrov” aš paneigiu. Aš niekada nebuvau susijęs su SMERŠ organais. Daviau melagingus parodymus pirmoje apklausoje, nes norėjau įtikinti tardytoją, kad aš ne tik lojalus sovietų pilietis, bet netgi daugiau, - kad aš aktyviai dirbau Raudonosios armijos SMERŠ organuose ir padėjau ją stiprinti ir rauti su šaknimis jos priešus.''
į:
''Atsakymas: Viskas ką aš sakiau 1946 metų kovo 16 apklausoje apie savo ryšius su SMERŠ organais ir kad aš turėjau pseudonimą “Dmitrov” aš paneigiu. Aš niekada nebuvau susijęs su SMERŠ organais. Daviau melagingus parodymus pirmoje apklausoje, nes norėjau įtikinti tardytoją, kad aš ne tik lojalus sovietų pilietis, bet netgi daugiau, - kad aš aktyviai dirbau Raudonosios armijos SMERŠ organuose ir padėjau ją stiprinti ir rauti su šaknimis jos priešus.''
Pakeistos 423-425 eilutės iš
Ar jūs esate aptikę daugiau tokių pavyzdžių, kad saugumo suimti lietuviai pameluotų, kad jie dirba ŠMERŠ'ui? Mūsų supratimu, saugumas nekankino Noreikos, kolei neišaiškėjo melas. Noreika per tas tris savaites išdavė daugybę juo patikėjusių žmonių, įskaitant įžymų partizaną Joną Semašką. Tai parodo, kad Jonas Noreika nevertino savo tinkamumo partizaninei veiklai, ypač tokiai, kuriai tektų megzti plačius ryšius. Kaip bebūtų, jo keisti žodžiai verčia pamąstyti, o gal jisai iš tikrųjų buvo ŠMERŠ agentu. Juk žinome iš jo bendražygio Viktoro Ašmensko parodymų, kad Ašmenskas iš tiesų buvo sovietų užverbuotas, ir tai žinojo Gorodeckis. Nėra duomentų, kad Gorodeckis būtų dėl to pergyvenęs. Ar jūs pergyvenate, kad Noreikos biografas dirbo saugumui? Kodėl jūs šito neviešinate?

Yra keista
, kad saugumas, apklausinėdamas Noreiką, kaip ir nesidomi jo veikla sukilimo rengimo ir nacių okupacijos metu, tarsi tai būtų jiems jau žinoma. Taip pat labai keista, kad jokioje kitoje byloje saugumas nesidomi Noreika, nė pavyzdžiui, kun.P.Pukio byloje, nė I.Urbaičio byloje. Klemensio Bruniaus byloje klaidingai tvirtinama, kad Noreikos buvimo vieta nenustatyta, juk jisai jau buvo sušaudytas. Keista, kad saugumiečio Baranausko archyve saugojomuose Rapolo Mackonio prisiminimuose pieštuku išbraukti žodžiai, "nors buvo tik apskrities viršininkas". Žinome, kad Noreika bendradarbiavo su nacių Vokietijos saugumu rengiant sukilimą, vadovaujant žydų žudynėms Telšių apskrityje, ir talkininkaujant Šiaulių apskrityje. Tad galima pamanyti, kad jisai panašiai bendradarbiavo su sovietų saugumu.
į:
Ar jūs esate aptikę daugiau tokių pavyzdžių, kad saugumo suimti lietuviai pameluotų, kad jie dirba ŠMERŠ'ui? Mūsų supratimu, saugumas nekankino Noreikos, kolei neišaiškėjo melas. Noreika per tas tris savaites išdavė daugybę juo patikėjusių žmonių, įskaitant įžymų partizaną Joną Semašką. Tai parodo, kad Jonas Noreika nevertino savo netinkamumo partizaninei veiklai, ypač tokiai, kuriai tektų megzti plačius ryšius. Kaip bebūtų, jo keisti žodžiai verčia susimąstyti, o gal jisai iš tikrųjų buvo ŠMERŠ agentas. Juk žinome iš jo bendražygio Viktoro Ašmensko parodymų, kad Ašmenskas iš tiesų buvo sovietų užverbuotas, ir tai žinojo Gorodeckis. Nėra duomenų, kad Gorodeckis būtų dėl to pergyvenęs. Ar jūs pergyvenate, kad Noreikos biografas Viktoras Ašmenskas dirbo saugumui? Kodėl jūs šito nepaviešinote, skelbdami jo knygą?

Yra keista
, kad saugumas, apklausinėdamas Noreiką, kaip ir nesidomėjo jo veikla sukilimo rengimo ir nacių okupacijos metu, tarsi tai būtų jiems jau žinoma. Taip pat labai keista, kad jokioje kitoje byloje saugumas nesidomi Noreika, nė pavyzdžiui, 1944 m. lapkričio 11 d. I.Urbaičiui parodžius, "aš dirbau apie tris savaites iki vokiečių valdžiai paskiriant tokį Noreiką", nė 1945 m. rugpjūčio 4 d., kun.P.Pukiui parodžius, "Kartu su Alimu komendatūroje dirbo Noreika...". Klemensio Bruniaus byloje klaidingai tvirtinama, kad Noreikos buvimo vieta nenustatyta, juk jisai jau buvo sušaudytas. Keista, kad saugumiečio Baranausko archyve saugojomuose Rapolo Mackonio prisiminimuose pieštuku išbraukti žodžiai, "nors buvo tik apskrities viršininkas". Žinome, kad Noreika bendradarbiavo su nacių Vokietijos saugumu rengiant sukilimą, vadovaujant žydų žudynėms Telšių apskrityje, ir talkininkaujant Šiaulių apskrityje. Tad galima pamanyti, kad jisai panašiai bendradarbiavo su sovietų saugumu.
2018 birželio 12 d., 00:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 403 eilutė iš:
''Lietuvos pareigūnai vis dar nenusileidžia, gaudo lyg dusdamas orą, kėsčioja rankomis, lyg skęsdami. Tai daro ne apie tautą galvodami, ne jos likimu sielodamiesi, bet įsikalę galvon, kad be jų Lietuva žus, kad tik jie yra skirti vadovauti, valdyti, diktuoti. Žiūriu į sedinčias už stalo buvusias asmenybes ir negaliu suprasti, kaip ir kokiu būdu jos atsirado? Tai jau ne pareigūnai ir juo labiau ne vadai, o kažkoks nesusipratimas. Hitlerininkai nuniokojo Lietuvą, juos pačius įstūmė į patį pragaro dugną, išniekino, sutrypė, nužmogino ir vis dėlto širdies gilumoje apverkia aršiausio savo tautos priešo griuvimą, trokšt Lietuvos budeliams pasisekimo. Ne. Tai nėra galvojimas, tai jau aiški proto atrofija, visiškas atbukimas.'' (l.226-227)
į:
''Lietuvos pareigūnai vis dar nenusileidžia, gaudo lyg dusdamas orą, [s]kėsčioja rankomis, lyg skęsdami. Tai daro ne apie tautą galvodami, ne jos likimu sielodamiesi, bet įsikalę galvon, kad be jų Lietuva žus, kad tik jie yra skirti vadovauti, valdyti, diktuoti. Žiūriu į sedinčias už stalo buvusias asmenybes ir negaliu suprasti, kaip ir kokiu būdu jos atsirado? Tai jau ne pareigūnai ir juo labiau ne vadai, o kažkoks nesusipratimas. Hitlerininkai nuniokojo Lietuvą, juos pačius įstūmė į patį pragaro dugną, išniekino, sutrypė, nužmogino ir vis dėlto širdies gilumoje apverkia aršiausio savo tautos priešo griuvimą, trokšta Lietuvos budeliams pasisekimo. Ne. Tai nėra galvojimas, tai jau aiški proto atrofija, visiškas atbukimas.'' (l.226-227)
2018 birželio 11 d., 18:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 391 eilutė iš:
Jūs tvirtinate, kad Joną Noreiką suėmė už antinacinę veiklą. Pirmiausiai, keista, kad naciai siuntė savo priešą į propagandinę kelionę po Vokietiją. Toliau, jį du kartus suėmė. Pirmą kartą jį paleido už Mardosų kuopos surinktą rinkliavą. Betgi naciai politinių kalinių už pinigą nepaleisdavo. Tai įrodo, kad jis kažkaip nusižengė nacių tvarkai, bet naciai jo asmeniškai nekaltino už politinę veiklą. Jį antrą kartą suėmė jau kaip įkaitą.
į:
Jūs tvirtinate, kad Joną Noreiką suėmė už antinacinę veiklą. Pirmiausiai, keista, kad naciai iškart prieš tai siuntė savo tariamą priešą į propagandinę kelionę po Vokietiją. Vėlgi, jį du kartus suėmė. Pirmą kartą jį paleido už Mardosų kuopos surinktą rinkliavą. Betgi naciai politinių kalinių už pinigą nepaleisdavo. Tai įrodo, kad jis kažkaip kitaip nusižengė nacių tvarkai, bet naciai jo asmeniškai nekaltino už politinę veiklą. Jį antrą kartą suėmė jau kaip įkaitą.
2018 birželio 11 d., 18:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 385-386 eilutės iš
Kada jūs moksliškai vertinsite Štuthofo lietuvius kalinius? Naciai įkaitais tiesiog paėmė tuos plačiai žinomus lietuvius, kuriuos buvo lengva suimti. Naciai gi savo tikruosius priešus atitinkamai suimdavo, nuodugniai ištirdavo ir negailestingai bausdavo. Naciai netyrė Štuthofo kalinių, juos laikė garbės kaliniais ir jų asmeniškai nelenkė. Akivaizdu, kad jie nebuvo nacių priešai, o tiesiog lietuvių tautą bausti parinkti įkaitai.
į:
Kada jūs nešališkai, moksliškai išnagrinėsite Štuthofo lietuvius kalinius? Naciai įkaitais tiesiog paėmė tuos plačiai žinomus lietuvius, kuriuos buvo lengva suimti. Naciai gi savo tikruosius priešus nuodugniai ištirdavo ir negailestingai bausdavo. Naciai netyrė Štuthofo kalinių, juos laikė garbės kaliniais ir jų asmeniškai nelenkė. Akivaizdu, kad jie nebuvo nacių priešai, o tiesiog lietuvių tautą bausti parinkti įkaitai.
Pakeista 389 eilutė iš:
Pranas Germantas-Meškauskas ir Stasys Puodžius buvo žydų išžudymo šalininkai. Vytautas Stanevičius dalyvavo Lietuvių nacionalistų partijos puče, kurio tikslas buvo lietuvių pajėgas pajungti žydų išžudymu. Pilypas Narutis-Žukauskas pasirašė Prapuolenio kalbą, skelbiančią "LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą." Kazys Bauba redagavo "Į Laisvę" ir savo vedamaisiais ragino etninį valymą. Rapolis Mackonis įsteigė Vilniaus laikraštį "Naująją Lietuvą", taipogi kurstantį etninį valymą. Petras Buragas buvo Vilniaus miesto burmistro referentas žydų klausimu. Robertas Grigas buvo Vilniaus miesto viceburmistras. Juozas Narakas, tai vidaus reikalų generalinio tarėjo pavaduotojas, o Mečislovas Mackevičius, tai teisingumo generalinis tarėjas. Mykolas Mačiukas, tai LAF karinio skyriaus viršininkas. LAF veikėjas, Vilniaus miesto savivaldybės sekretorius Jonas Čiuberkis rašydavo mėnesines ataskaitas Vilniaus apygardos komisarui Hingstui apie žmonių nuotaikas, pavyzdžiui, apie lenkus ir gudus.
į:
Pranas Germantas-Meškauskas ir Stasys Puodžius buvo žydų išžudymo šalininkai. Vytautas Stanevičius dalyvavo Lietuvių nacionalistų partijos puče, kurio tikslas buvo lietuvių pajėgas pajungti žydų išžudymui. Pilypas Narutis-Žukauskas pasirašė Prapuolenio kalbą, skelbiančią "LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą." Kazys Bauba redagavo "Į Laisvę" ir savo vedamaisiais ragino etninį valymą. Rapolis Mackonis įsteigė Vilniaus laikraštį "Naująją Lietuvą", taipogi kurstantį etninį valymą. Petras Buragas buvo Vilniaus miesto burmistro referentas žydų klausimu. Robertas Grigas buvo Vilniaus miesto viceburmistras. Juozas Narakas, tai vidaus reikalų generalinio tarėjo pavaduotojas, o Mečislovas Mackevičius, tai teisingumo generalinis tarėjas. Mykolas Mačiukas, tai LAF karinio skyriaus viršininkas. LAF veikėjas, Vilniaus miesto savivaldybės sekretorius Jonas Čiuberkis rašydavo mėnesines ataskaitas Vilniaus apygardos komisarui Hingstui apie žmonių nuotaikas, pavyzdžiui, apie lenkus ir gudus.
2018 birželio 11 d., 18:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 375-379 eilutės iš
Batalionui vadovavo poeto Maironio seseraitis, Belgijoje studijavęs kapitonas Stanislovas Lipčius, kuris buvo pavaldus Plungės karo komendantui Jonui Noreikai. Kodėl Rukšėnas savo straipsnyje tvirtina, "Kiti šaltiniai leidžia tvirtinti, kad P.Pukio neįvardytas karininkas iš tiesų buvo kpt.Lipčius."? Juk kapitono žmona Lipčienė dirbo Plungėje mokytoja.

Šiaulių 14-ojo bataliono štabas formaliai buvo Telšiuose
, o iš tikrųjų Plungėje, kur kapitonas Lipčius gyveno. Jame dirbi ir kiti Noreikai kadaise pavaldūs karininkai. Nuostabu, kad priesaikomis, uniformomis, žymenimis ir visakuo jisai už visus batalionus bene panašiausias į Lietuvos kariuomenės dalinį.

Jono Noreikos įstaiga mokėjo bataliono kariams atlyginimą už laikotarpį kai jie išžudė 2,402 Žagarės geto kalinius. "Šiuo pažymima, kad Lietuvių Savisaugos Dalių Šiaulių Apygardos Štabo kariai tikrai yra gavę iš Šiaulių Apskrities Viršininko įstaigos nuo 1941 m. rugsėjo mėn. 20 d. iki lapkričio mėn. 1 d. atlyginimą sumoje Rb
.53350,03." (LCVA f.R-1099, a.2, b.2, l.133) Kodėl tokia pažyma buvo reikalinga? Ar ji buvo susijusi su kapitono Lipčiaus atleidimo iš pareigų 1942 m. rugsėjo 1 d.?
į:
Batalionui vadovavo poeto Maironio seseraitis, Belgijoje studijavęs kapitonas Stanislovas Lipčius, kuris buvo pavaldus Plungės karo komendantui Jonui Noreikai. Kodėl Rukšėnas savo straipsnyje tvirtina, "Kiti šaltiniai leidžia tvirtinti, kad P.Pukio neįvardytas karininkas iš tiesų buvo kpt.Lipčius."? Juk kapitono žmona Lipčienė dirbo Plungėje mokytoja, tad klebonas turėjo jį pažinoti, o gal net juodu sutuokė.

Šiaulių 14-ojo bataliono štabas formaliai buvo Telšiuose, o iš tikrųjų Plungėje, kur kapitonas Lipčius gyveno. Jame dirbo
ir kiti Noreikai kadaise pavaldūs karininkai. Nuostabu, kad priesaikomis, uniformomis, žymenimis ir visakuo jųjų už visus batalionus bene panašiausias į Lietuvos kariuomenės dalinį.

Jono Noreikos įstaiga mokėjo bataliono kariams atlyginimą už laikotarpį kai jie išžudė 2,402 Žagarės geto kalinius. "Šiuo pažymima, kad Lietuvių Savisaugos Dalių Šiaulių Apygardos Štabo kariai tikrai yra gavę iš Šiaulių Apskrities Viršininko įstaigos nuo 1941 m
. rugsėjo mėn. 20 d. iki lapkričio mėn. 1 d. atlyginimą sumoje Rb.53350,03." (LCVA f.R-1099, a.2, b.2, l.133) Kodėl tokia pažyma buvo reikalinga? Ar ši pažyma buvo susijusi su kapitono Lipčiaus atleidimo iš pareigų 1942 m. rugsėjo 1 d.?
2018 birželio 11 d., 17:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 373 eilutė iš:
Kodėl Arūnas Bubnys savo knygoje apie Lietuvos batalionus neištyrė Jono Noreikos sąsajų su 14-tuojo batalionu? Juk batalionas susidarė iš trijų kuopų, kurios atitinkamai labiausiai pasižymėjo Plungės, Telšių ir Žagarės žydų žudynėmis.
į:
Kodėl Arūnas Bubnys savo knygoje apie Lietuvos batalionus neištyrė Jono Noreikos sąsajų su 14-tuojo batalionu? Juk batalionas susidarė iš trijų kuopų, kurios atitinkamai Plungės, Telšių ir Žagarės žydų žudynėmis labiausiai pasižymėjo.
2018 birželio 11 d., 17:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 369 eilutė iš:
Ar šis berods Simo Miglino vedamasis patvirtina jūsų skelbiamą legendą, kad Jono Noreikos dukra Dalytė žydams dalindavo bandeles? Kaip jūs manote, ar Noreika mėtė karo belaisviams cigareretes? Ar jis pasižymėjo nereikalingu gailestingumu?
į:
Ar šis berods Simo Miglino vedamasis patvirtina jūsų skelbiamą legendą, kad Jono Noreikos dukra Dalytė žydams dalindavo bandeles? Kaip jūs manote, ar Noreika mėtydavo karo belaisviams cigareretes? Ar jis pasižymėjo nereikalingu gailestingumu?
2018 birželio 11 d., 17:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 369-370 eilutės iš
Ar šis berods Simo Miglino vedamasis patvirtina legendą, kad Jono Noreikos dukra Dalytė žydams dalino bandeles? Kaip jūs manote, ar Noreika mėtė karo belaisviams cigareretes? Ar jis pasižymėjo nereikalingu gailestingumu?
į:
Ar šis berods Simo Miglino vedamasis patvirtina jūsų skelbiamą legendą, kad Jono Noreikos dukra Dalytė žydams dalindavo bandeles? Kaip jūs manote, ar Noreika mėtė karo belaisviams cigareretes? Ar jis pasižymėjo nereikalingu gailestingumu?
Pakeista 401 eilutė iš:
''- Vokiečiai iš rytų traukiasi, toli gražu, ne sumušti, o politiniais sumetimais. Amerikiečiai ir anglai turės suprasti ir įsitikinti, kad Europai bolševizmo pavojus vis labiau gręsia ir jie netrukus taikysis su vokiečiais.'' (LKP f.3377, a.48, b.674, l.207-208)
į:
''- Vokiečiai iš rytų traukiasi, toli gražu, ne sumušti, o politiniais sumetimais. Amerikiečiai ir anglai turės suprasti ir įsitikinti, kad Europai bolševizmo pavojus vis labiau gręsia ir jie netrukus taikysis su vokiečiais.'' (LKP f.3377, a.48, b.674, l.207-208)i
2018 birželio 11 d., 17:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 368-369 eilutės:

Ar šis berods Simo Miglino vedamasis patvirtina legendą, kad Jono Noreikos dukra Dalytė žydams dalino bandeles? Kaip jūs manote, ar Noreika mėtė karo belaisviams cigareretes? Ar jis pasižymėjo nereikalingu gailestingumu?
2018 birželio 11 d., 17:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 363 eilutė iš:
Ar galima spręsti iš bylos Lipeikienė prieš Rukšėną, kad abi pusės ir Lietuvos teismai laiko karo belaisvių stovyklas smerktinu dalyku? Kaip tuomet jūs pateisinate Jono Noreikos veiklą steigiant stovyklos, apginkluojant sargus, renkant iš ūkininko mokesčius už kiekvieną belaisvį? Kiek lietuvių pelnijosi iš jo vergų, belaisvių karų? Ar jūs sutinkate, kad vergvaldystė žaloja ne tik vergus, bet ir pačius vergvaldžius, žeidžia jų savigarbą, ilgam kenkia jų šeimų santykiams?
į:
Ar galima spręsti iš bylos Lipeikienė prieš Rukšėną, kad abi pusės ir Lietuvos teismai laiko karo belaisvių stovyklas smerktinu dalyku? Kaip tuomet jūs pateisinate Jono Noreikos veiklą steigiant stovyklas, apginkluojant sargus, renkant iš ūkininko mokesčius už kiekvieną belaisvį? Kiek lietuvių pelnijosi iš jo vergų, belaisvių karų? Ar jūs sutinkate, kad vergvaldystė žaloja ne tik vergus, bet ir pačius vergvaldžius, žeidžia jų savigarbą, ilgam kenkia jų šeimų santykiams, jų visuomeninėms vertybėms?
2018 birželio 11 d., 17:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 361 eilutė iš:
Jonas Noreika apskambino valsčius ir 19 sutiko paimti tarp 20 ir 150 vergų. Kuršėnų valsčius tačiau Jonui Noreikai atsiliepė "Būtų reikalinga, bet su stovyklomis atsisako." Yra išlikęs lapas, kuriame susumuoja 1,210 karo belaisvius, tačiau raudonu pieštuku apsiriboja apvalu 1,000.
į:
Jonas Noreika apskambino valsčius ir 19 sutiko paimti tarp 20 ir 150 vergų. Kuršėnų valsčius tačiau Jonui Noreikai atsiliepė "Būtų reikalinga, bet su stovyklomis atsisako." Yra išlikęs lapas, kuriame Noreika susumavo 1,210 karo belaisvius, tačiau raudonu pieštuku apsiribojo apvalu 1,000.
2018 birželio 11 d., 17:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 359 eilutė iš:
''Ponas Generalkomisaras pranešė, kad nuo vėlyvo j iki ankstyvo vasaros apie 10000-20000 karo belaisvių gali atvykti į Lietuvą darbams. Belaisvius pavieniai paskirti nėra galima dėl nutarimų. Kiekviename atvejuje bus sudarytos komandos iš mažiausiai 10 karo belaisvių, kurios bus prižiūrimos dviejų sargybinių. Galimas daiktas, kad sargybai bus pritraukti ukrainiečiai. Komandų prižiūrėjimui bus įsteigtos karininkų kontrolės būstinės. Už karo belaisvius reikia Stalag'ui mokėti po 10 Rpf. už dieną ir belaisvį. Karo belaisvius maitina pačios žemės ūkio įmonės ir būtent pagal pono Generalkomisaro 1942.I.2 išleistą įsakymą.''
į:
''Ponas Generalkomisaras pranešė, kad nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo vasaros apie 10000-20000 karo belaisvių gali atvykti į Lietuvą darbams. Belaisvius pavieniai paskirti nėra galima dėl nutarimų. Kiekviename atvejuje bus sudarytos komandos iš mažiausiai 10 karo belaisvių, kurios bus prižiūrimos dviejų sargybinių. Galimas daiktas, kad sargybai bus pritraukti ukrainiečiai. Komandų prižiūrėjimui bus įsteigtos karininkų kontrolės būstinės. Už karo belaisvius reikia Stalag'ui mokėti po 10 Rpf. už dieną ir belaisvį. Karo belaisvius maitina pačios žemės ūkio įmonės ir būtent pagal pono Generalkomisaro 1942.I.2 išleistą įsakymą.''
2018 birželio 11 d., 17:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 353-354 eilutės iš
Noreika geranoriškai sutiko lietuvius siųsti į kitas priverčiamojo darbo stovyklas, kaip antai iešmininką Bronių Neverauską, kurs įžeidė policininko garbę. O geležinkeliečiai pasipiktino, kad suėmė be jų žinios, nes galėjo sukelti avariją. (LCVA f.R-1099, a.1, b.15, l.52-62)
į:
Noreika geranoriškai sutiko lietuvius siųsti į kitas priverčiamojo darbo stovyklas, kaip antai iešmininką Bronių Neverauską, kurs įžeidė policininko garbę. Geležinkeliečiai tačiau pasipiktino, kad suėmė be jų žinios, nes galėjo sukelti avariją. (LCVA f.R-1099, a.1, b.15, l.52-62)
Pakeistos 359-360 eilutės iš
''Ponas Generalkomisaras pranešė, kad nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo vasaros apie 10000-20000 karo belaisvių gali atvykti į Lietuvą darbams. Belaisvius pavieniai paskirti nėra galima dėl nutarimų. Kiekviename atvejuje bus sudarytos komandos iš mažiausiai 10 karo belaisvių, kurios bus prižiūrimos dviejų sargybinių. Galimas daiktas, kad sargybai bus pritraukti ukrainiečiai. Komandų prižiūrėjimui bus įsteigtos karininkų kontrolės būstinės. Už karo belaisvius reikia Stalag'ui mokėti po 10 Rpf. už dieną ir belaisvį. Karo belaisvius maitina pačios žemės ūkio įmonės ir būtent pagal pono Generalkomisaro 1942.I.2 išleistą įsakymą.''
į:
''Ponas Generalkomisaras pranešė, kad nuo vėlyvo j iki ankstyvo vasaros apie 10000-20000 karo belaisvių gali atvykti į Lietuvą darbams. Belaisvius pavieniai paskirti nėra galima dėl nutarimų. Kiekviename atvejuje bus sudarytos komandos iš mažiausiai 10 karo belaisvių, kurios bus prižiūrimos dviejų sargybinių. Galimas daiktas, kad sargybai bus pritraukti ukrainiečiai. Komandų prižiūrėjimui bus įsteigtos karininkų kontrolės būstinės. Už karo belaisvius reikia Stalag'ui mokėti po 10 Rpf. už dieną ir belaisvį. Karo belaisvius maitina pačios žemės ūkio įmonės ir būtent pagal pono Generalkomisaro 1942.I.2 išleistą įsakymą.''
Pakeista 393 eilutė iš:
''Bet ir tada Navakas, nežinia kuo remdamasis, vis dar įrodinėjo:''
į:
''Bet ir tada Narakas, nežinia kuo remdamasis, vis dar įrodinėjo:''
2018 birželio 11 d., 17:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 345 eilutė iš:
Jono Noreikos požiūrį į valdžią labiausiai atskleidžia jo asmeninis sumanymas Šiaulių apskrityje steigti priverčiamojo darbo stovyklą. Jau 1941.08.23 jisai buvo išmąstęs 44 darbuotojų veiklai 1,181,660 Rb sąmatą.
į:
Jono Noreikos požiūrį į valdžią labiausiai atskleidžia jo asmeninis sumanymas Šiaulių apskrityje steigti priverčiamojo darbo stovyklą. Jau 1941.08.23 jisai buvo išmąstęs 44 darbuotojų etatus ir 1,181,660 Rb sąmatą.
2018 birželio 11 d., 17:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 351 eilutė iš:
"Grąžinant Tamstos š.m. rugpjūčio mėn. 23 d. raštu Nr.1047 pranešu, kad Priverčiamojo darbo įstaigų valdyba, steigti priverčiamojo darbo įstaigą Šiaulių apskr., nenumato, nes esamų trijų įstaigų kol kas, pakanka."
į:
''Grąžinant Tamstos š.m. rugpjūčio mėn. 23 d. raštu Nr.1047 pranešu, kad Priverčiamojo darbo įstaigų valdyba, steigti priverčiamojo darbo įstaigą Šiaulių apskr., nenumato, nes esamų trijų įstaigų kol kas, pakanka.''
2018 birželio 11 d., 17:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 347 eilutė iš:
''Vidaus Reikalams Ponui Generaliniam Tarėjui. Šiaulių apskrityje yra daug asmenų, kuriuos reikėtų izoliuoti iš visuomenės tarpo, sodinti juos į kalėjimą gal būtų neracionalu, geriausiai būtų juos izoliavus duoti jiems darbo. Šiaulių apskrityje tarp Joniškio ir Skaistgirio yra pradėtas vesti plentas, medžiaga tam plentui, t.y., skalda yra jau pagaminta ir padaryta dalis kasimo, viso plento ilgis 26 klm. Kuomet šie darbai buvo vykdomi, Skaistgiryje buvo įrengti darbininkams barakai, kur tilpo apie 100 žmonių, sekančius du barakus gausime Šiaulių apskrityje, tik reikės juos parvežti. Prašau Tamstos sutikimo leisti Skaistgiryje įsteigti priverčiamojo darbo įstaigą 200 žmonių. Darbo čia užteks ilgam laikui, nes pasibaigus plento statybai (kuris užsitęs apie 3 metus) bus galima darbininkus panaudoti prie miško darbų, nes čia yra miškingas rajonas. Įsteigus darbo įstaigą apskritis greičiau galėtų apsivalyti nuo nepageidaujamo elemento ir pratęstų lentą, kuris taip reikalingas susisiekti su Žagare. Priedas: Skaistgirio priverčiamojo darbo įstaigos etatai ir sąmata.'' (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.464-472)
į:
''Vidaus Reikalams Ponui Generaliniam Tarėjui. Šiaulių apskrityje yra daug asmenų, kuriuos reikėtų izoliuoti iš visuomenės tarpo, sodinti juos į kalėjimą gal būtų neracionalu, geriausiai būtų juos izoliavus duoti jiems darbo. Šiaulių apskrityje tarp Joniškio ir Skaistgirio yra pradėtas vesti plentas, medžiaga tam plentui, t.y., skalda yra jau pagaminta ir padaryta dalis kasimo, viso plento ilgis 26 klm. Kuomet šie darbai buvo vykdomi, Skaistgiryje buvo įrengti darbininkams barakai, kur tilpo apie 100 žmonių, sekančius du barakus gausime Šiaulių apskrityje, tik reikės juos parvežti. Prašau Tamstos sutikimo leisti Skaistgiryje įsteigti priverčiamojo darbo įstaigą 200 žmonių. Darbo čia užteks ilgam laikui, nes pasibaigus plento statybai (kuris užsitęs apie 3 metus) bus galima darbininkus panaudoti prie miško darbų, nes čia yra miškingas rajonas. Įsteigus darbo įstaigą apskritis greičiau galėtų apsivalyti nuo nepageidaujamo elemento ir pratęstų plentą, kuris taip reikalingas susisiekti su Žagare. Priedas: Skaistgirio priverčiamojo darbo įstaigos etatai ir sąmata.'' (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.464-472)
2018 birželio 11 d., 17:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 345-347 eilutės iš
Jono Noreikos požiūris į valdžią labiausiai atskleidžia jo asmeninis sumanymas Šiaulių apskrityje steigti priverčiamojo darbo stovyklą. Jau 1941.08.23 jisai buvo išmąstęs 44 darbuotojų veiklai 1,181,660 Rb sąmatą.

''Vidaus Reikalams Ponui Generaliniam Tarėjui. Šiaulių apskrityje yra daug asmenų, kuriuos reikėtų izoliuoti iš visuomenės tarpo, sodinti juos į kalėjimą gal būtų neracionalu, geriausiai būtų juos izoliavus duoti jiems darbo. Šiaulių apskrityje tarp Joniškio ir Skaistgirio yra pradėtas vesti plentas, medžiaga tam plentui, t.y., skalda yra jau pagaminta ir padaryta dalis kasimo, viso plento ilgis 26 klm. Kuomet šie darbai buvo vykdomi, Skaistgiryje buvo įrengti darbininkams barakai, kur tilpo apie 100 žmonių, sekančius du barakus gausime Šiaulių apskrityje, tik reikės juos parvežti. Prašau Tamstos sutikimo leisti Skaistgiryje įsteigti priverčiamojo darbo įstaigą 200 žmonių. Darbo čia užteks ilgam laikui, nes pasibaigus plento statybai (kuris užsitęs apie 3 metus) bus galima darbininkus panaudoti prie miško darbų, nes čia yra miškingas rajonas. Įsteigus darbo įstaigą apskritis greičiau galėtų apsivalyti nuo nepageidaujamo elemento ir pratęstų lentą, kuris taip reikalingas susisiekti su Žagare. Priedas: Skaistgirio priverčiamojo darbo įstaigos etatai ir sąmata." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.464-472)
į:
Jono Noreikos požiūrį į valdžią labiausiai atskleidžia jo asmeninis sumanymas Šiaulių apskrityje steigti priverčiamojo darbo stovyklą. Jau 1941.08.23 jisai buvo išmąstęs 44 darbuotojų veiklai 1,181,660 Rb sąmatą.

''Vidaus Reikalams Ponui Generaliniam Tarėjui. Šiaulių apskrityje yra daug asmenų, kuriuos reikėtų izoliuoti iš visuomenės tarpo, sodinti juos į kalėjimą gal būtų neracionalu, geriausiai būtų juos izoliavus duoti jiems darbo. Šiaulių apskrityje tarp Joniškio ir Skaistgirio yra pradėtas vesti plentas, medžiaga tam plentui, t.y., skalda yra jau pagaminta ir padaryta dalis kasimo, viso plento ilgis 26 klm. Kuomet šie darbai buvo vykdomi, Skaistgiryje buvo įrengti darbininkams barakai, kur tilpo apie 100 žmonių, sekančius du barakus gausime Šiaulių apskrityje, tik reikės juos parvežti. Prašau Tamstos sutikimo leisti Skaistgiryje įsteigti priverčiamojo darbo įstaigą 200 žmonių. Darbo čia užteks ilgam laikui, nes pasibaigus plento statybai (kuris užsitęs apie 3 metus) bus galima darbininkus panaudoti prie miško darbų, nes čia yra miškingas rajonas. Įsteigus darbo įstaigą apskritis greičiau galėtų apsivalyti nuo nepageidaujamo elemento ir pratęstų lentą, kuris taip reikalingas susisiekti su Žagare. Priedas: Skaistgirio priverčiamojo darbo įstaigos etatai ir sąmata.'' (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.464-472)
2018 birželio 11 d., 17:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 333-334 eilutės iš
* 1941.11.04 "Šiaulių Miesto Savivaldybei. Grąžinant susirašinėjimą dėl apmokėjimo atlyginimo žydų tautybės darbininkams, dirbusiems prie Joniškėlio geležinkelio, prašoma kreiptis į Geležinkelių Valdybą."
* 1941.11.04 Dėl žydų dirbusių prie Joniškėlio geležinkelio atlyginimas.
(LCVA f.R-1099, a.1,2, l.504)
į:
* 1941.11.04 "Šiaulių Miesto Savivaldybei. Grąžinant susirašinėjimą dėl apmokėjimo atlyginimo žydų tautybės darbininkams, dirbusiems prie Joniškėlio geležinkelio, prašoma kreiptis į Geležinkelių Valdybą." (LCVA f.R-1099, a.1,2, l.504)
2018 birželio 11 d., 17:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 322 eilutė iš:
Jūs savo pažymoje tvirtinate, "J.Noreika savo ruožtu buvo ne policinės struktūros, o civilinės įstaigos darbuotojas ir jos vadovas." Betgi apskrities policijos ryšiai su Šiaulių apygarda, tai yra su vokiečiais, ėjo per jį. Jį turėjo informuoti visais klausimais. Jam turėjo skambinti bet kuriuo paros metu. '''Kodėl jūs nepaskelbiate dokumentus, nušviečiančius darbą, kurio I.Urbaitis atsisakė, o Noreika pasirinko?'''
į:
Jūs savo pažymoje tvirtinate, "J.Noreika savo ruožtu buvo ne policinės struktūros, o civilinės įstaigos darbuotojas ir jos vadovas." Betgi apskrities policijos ryšiai su Šiaulių apygarda, tai yra su vokiečiais, ėjo per jį. Jį turėjo informuoti visais klausimais. Jam turėjo skambinti bet kuriuo paros metu. '''Kodėl jūs nepaskelbiate dokumentų, nušviečiančių pareigas, kurių I.Urbaitis atsisakė, o kurias Noreika pasirinko?'''
2018 birželio 11 d., 17:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 322 eilutė iš:
Jūs savo pažymoje tvirtinate, "J.Noreika savo ruožtu buvo ne policinės struktūros, o civilinės įstaigos darbuotojas ir jos vadovas." Betgi apskrities policijos ryšiai su Šiaulių apygarda, tai yra su vokiečiais, ėjo per jį. Jį turėjo informuoti visais klausimais. Jam turėjo skambinti bet kurio paros metu. '''Kodėl jūs nepaskelbiate dokumentus, nušviečiančius darbą, kurio I.Urbaitis atsisakė, o Noreika pasirinko?'''
į:
Jūs savo pažymoje tvirtinate, "J.Noreika savo ruožtu buvo ne policinės struktūros, o civilinės įstaigos darbuotojas ir jos vadovas." Betgi apskrities policijos ryšiai su Šiaulių apygarda, tai yra su vokiečiais, ėjo per jį. Jį turėjo informuoti visais klausimais. Jam turėjo skambinti bet kuriuo paros metu. '''Kodėl jūs nepaskelbiate dokumentus, nušviečiančius darbą, kurio I.Urbaitis atsisakė, o Noreika pasirinko?'''
2018 birželio 11 d., 17:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 318 eilutė iš:
Ar jūs manote, kad Jonui Noreika žydų atskyrimas buvo priimtinas ar nepriimtinas? Jūs savo pažymoje tvirtinate, kad okupacinei nacių valdžiai pavyko įtraukti Noreiką į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą. Ar nebūtų teisingiau pasakyti, kad Jonas Noreika pats įsitraukė? ir kad tai buvo jo pareigų svarbi dalis?
į:
Ar jūs manote, kad Jonui Noreikai žydų atskyrimas buvo priimtinas ar nepriimtinas? Jūs savo pažymoje tvirtinate, kad okupacinei nacių valdžiai pavyko įtraukti Noreiką į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą. Ar nebūtų teisingiau pasakyti, kad Jonas Noreika pats įsitraukė? ir kad tai buvo jo pareigų svarbi dalis?
2018 birželio 11 d., 17:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 304 eilutė iš:
Ar jūs sutinkate, kad žmonių atskyrimas yra nusikaltimas prieš žmoniją? Jisai prieštarauja Lietuvos konstitucijai. Tikiu, kad Lietuvos valstybė ir jos piliečiai sutiks, kad jisai nepriimtinas.
į:
Ar jūs sutinkate, kad žmonių atskyrimas yra nusikaltimas prieš žmoniją? Jisai prieštarauja Lietuvos konstitucijai. Tikiu, kad Lietuvos valstybė ir jos piliečiai sutiks, kad jisai nepriimtinas. Juk priešingai tvirtinantys griauna Lietuvos valstybingumą.
2018 birželio 11 d., 17:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 300 eilutė iš:
Viską suvedus, Lietuvos laikinoji vyriausybė Joną Noreiką siūlė Šiaulių apskrities viršininku su tikslu pašalinti jo iš Kauno, kur jisai jai kenkė savo veikla su Lietuvių nacionalistų partija. Jis taip pat tiko būtent dėl to, kad jisai palaikė Holokaustą. O ministeris Šlepetys paskyrė Noreiką po to kai jis pasidavė Lietuvių nacionalistų partijai ir jos genocidinei programai.
į:
Viską suvedus, Lietuvos laikinoji vyriausybė Joną Noreiką siūlė Šiaulių apskrities viršininku su tikslu pašalinti iš Kauno, kur jisai jai kenkė savo veikla su Lietuvių nacionalistų partija. Jis toms pareigoms tiko dėl to, kad jisai žinojo, kad žydai bus išžudomi, ir tai palaikė. O ministeris Šlepetys paskyrė Noreiką tik po to kai jis pasidavė Lietuvių nacionalistų partijai ir jos genocidinei programai.
2018 birželio 11 d., 17:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 298 eilutė iš:
O kokiomis sąlygomis ministeris Šlepetys pasirašė? Blynas rašo, tą dieną, 1941.08.01: "Apie 14 val. atėjo Reivytis - polic[ijos] vadas. Buvo Taunys, Brunius, Stanevičius. Anie 4 kalbėjo apie Šlepečio likvidavimą. Parašė raštą, kad Šlepetys nuo š.m. VIII 1 atsistatydina ir savo vietą perduoda mjr.Puodžiui." Visi įvardinti žmonės buvo žydų išžudymo šalininkai. Kitą dieną, 1941.08.02, Blynas rašo: "Su Šlepečiu tvarkoj. Jis prisidėjo prie mūsų. Vykdys, ką norim. Anot jo, vokiečiai kiša į Kabinetą (ar kiš) Raštikį ir Meškauską-Germantą."
į:
O kokiomis sąlygomis ministeris Šlepetys pasirašė, kad skiria Noreiką? Blynas rašo, tą dieną, 1941.08.01: "Apie 14 val. atėjo Reivytis - polic[ijos] vadas. Buvo Taunys, Brunius, Stanevičius. Anie 4 kalbėjo apie Šlepečio likvidavimą. Parašė raštą, kad Šlepetys nuo š.m. VIII 1 atsistatydina ir savo vietą perduoda mjr.Puodžiui." Visi įvardinti žmonės buvo žydų išžudymo šalininkai. Kitą dieną, 1941.08.02, Blynas rašo: "Su Šlepečiu tvarkoj. Jis prisidėjo prie mūsų. Vykdys, ką norim. Anot jo, vokiečiai kiša į Kabinetą (ar kiš) Raštikį ir Meškauską-Germantą."
2018 birželio 11 d., 17:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 296 eilutė iš:
O Kauno getą iš tikrųjų liepos 25 d. steigė lietuviai voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, iškart po pučo prieš J.Bobelį. Pučo metu voldemarininkai taip pat suėmė ministerį Šlepetį ir jį laikė įkaitu. Tokiomis aplinkybėmis Noreika atvyko į Kauną. Majoras Svilas jį pasiūlė Ambrazevičiui. Noreika puikiai suprato, kas yra Holokaustas, ir mielai sutiko jį vykdyti Šiauliuose. Tuo pačiu, Lietuvos laikinajai vyriausybei buvo naudinga Noreiką išvilioti iš Kauno, nes jisai vykdė jai kenksmingą Lietuvių nacionalistų partijos politiką. Užtat skaitome Zenono Blyno dienoraštyje, 1941.08.01, "Yra žinių, kad kpt. Noreikai pasiūlyta Kabineto Šiaulių apskr. v[iršinin]ko vieta. Taigi "likviduojami" vyrai. Nieko sau, gera kova."
į:
O Kauno getą iš tikrųjų liepos 25 d. steigė lietuviai voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, iškart po pučo prieš J.Bobelį. Pučo metu voldemarininkai taip pat suėmė ministerį Šlepetį ir jį laikė įkaitu. Tokiomis aplinkybėmis Noreika atvyko į Kauną. Majoras Svilas jį pasiūlė Ambrazevičiui. Noreika puikiai suprato, kas yra Holokaustas, ir mielai sutiko jį vykdyti Šiauliuose. Tuo pačiu, Lietuvos laikinajai vyriausybei buvo naudinga Noreiką išvilioti iš Kauno, nes jisai iš karto vykdė jai kenksmingą Lietuvių nacionalistų partijos politiką. Užtat skaitome Zenono Blyno dienoraštyje, 1941.08.01, "Yra žinių, kad kpt. Noreikai pasiūlyta Kabineto Šiaulių apskr. v[iršinin]ko vieta. Taigi "likviduojami" vyrai. Nieko sau, gera kova."
2018 birželio 11 d., 17:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 288-289 eilutės iš
I.Urbaitis skambino į Kauną pranešti, kad jisai nenori būti Šiaulių apskrities viršininku. Nesulaukęs atsako, liepos 14 d. jisai išsirašė komandiruotę į Kauną, liepos 18-19 d., tad jūsų minimą liepos 18 d. raštą dėl žydų perkėlimo pasirašė jo padėjėjas. I.Urbaitis Kaune asmeniškai savo nenorą skriausti žydų išdėstė ministerio pirmininko pareigas einančiam Juozui Ambrazevičiui. Nuo to laiko, I.Urbaitis savo pareigose liko ne savo valia, o Lietuvos laikinosios vyriausybės valia. Jinai siųsdami jį atgal į Šiaulius atsako už visus Šiaulių apskrities vykdomus potvarkius žydų atžvilgiu, įskaitant I.Urbaičio pasirašytą raštą liepos 23 d. dėl Dovydo žvaigždės nešiojimo. Užtat Lietuvos laikinosios vyriausybės Žydų padėties nuostatai yra Šiaulių apskričiai ir visai Lietuvai reikšmingi. Juozas Ambrazevičius juos Zenonui Ivinskiui 1971.05.23 aptarė:
į:
I.Urbaitis skambino į Kauną pranešti, kad jisai nenori būti Šiaulių apskrities viršininku. Nesulaukęs atsako, liepos 14 d. jisai išsirašė komandiruotę į Kauną, liepos 18-19 dienoms, tad jūsų minimą liepos 18 d. raštą dėl žydų perkėlimo pasirašė jo padėjėjas. I.Urbaitis Kaune asmeniškai savo nenorą skriausti žydų išdėstė ministerio pirmininko pareigas einančiam Juozui Ambrazevičiui. Nuo to laiko, I.Urbaitis savo pareigose liko ne savo valia, o Lietuvos laikinosios vyriausybės valia. Jinai siųsdami jį atgal į Šiaulius atsako už visus Šiaulių apskrities vykdomus potvarkius žydų atžvilgiu, įskaitant I.Urbaičio pasirašytą raštą liepos 23 d. dėl Dovydo žvaigždės nešiojimo. Užtat Lietuvos laikinosios vyriausybės Žydų padėties nuostatai yra Šiaulių apskričiai ir visai Lietuvai reikšmingi. Juozas Ambrazevičius juos Zenonui Ivinskiui 1971.05.23 aptarė:
Pakeistos 292-293 eilutės iš
Zenonas Ivinskis nusakė tų potvarkių išliekantį poveikį:
į:
Ambrazevičiaus pasiteisinimai visgi patvirtina, kad Laikinoji vyriausybė rimtai svarstė, kaip Lietuvos Respublikos vardu engti žydus visoje Lietuvoje, ir būtent rinkosi J.Bobelio siūlomus valstybinius nusikaltimus, nuo kurių išgelbėjo tiktai voldemarininkų pučas. Zenonas Ivinskis nusakė tų potvarkių išliekantį poveikį:
Pakeista 296 eilutė iš:
O Kauno getą iš tikrųjų steigė lietuviai voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, liepos 25 d., iškart po pučo prieš J.Bobelį. Pučo metu voldemarininkai taip pat suėmė ministerį Šlepetį ir jį laikė įkaitu. Tokiomis aplinkybėmis Noreika atvyko į Kauną. Majoras Svilas jį pasiūlė Ambrazevičiui. Noreika puikiai suprato, kas yra Holokaustas, ir mielai sutiko jį vykdyti Šiauliuose. Tuo pačiu, Lietuvos laikinajai vyriausybei buvo naudinga Noreiką išvilioti iš Kauno, nes jisai vykdė jai kenksmingą Lietuvių nacionalistų partijos politiką. Užtat skaitome Zenono Blyno dienoraštyje, 1941.08.01, "Yra žinių, kad kpt. Noreikai pasiūlyta Kabineto Šiaulių apskr. v[iršinin]ko vieta. Taigi "likviduojami" vyrai. Nieko sau, gera kova."
į:
O Kauno getą iš tikrųjų liepos 25 d. steigė lietuviai voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, iškart po pučo prieš J.Bobelį. Pučo metu voldemarininkai taip pat suėmė ministerį Šlepetį ir jį laikė įkaitu. Tokiomis aplinkybėmis Noreika atvyko į Kauną. Majoras Svilas jį pasiūlė Ambrazevičiui. Noreika puikiai suprato, kas yra Holokaustas, ir mielai sutiko jį vykdyti Šiauliuose. Tuo pačiu, Lietuvos laikinajai vyriausybei buvo naudinga Noreiką išvilioti iš Kauno, nes jisai vykdė jai kenksmingą Lietuvių nacionalistų partijos politiką. Užtat skaitome Zenono Blyno dienoraštyje, 1941.08.01, "Yra žinių, kad kpt. Noreikai pasiūlyta Kabineto Šiaulių apskr. v[iršinin]ko vieta. Taigi "likviduojami" vyrai. Nieko sau, gera kova."
2018 birželio 11 d., 16:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 282 eilutė iš:
Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jisai liūdesį pakeitė bjauresiu. Telšių LAF sulaikyti žydai buvo verčiami atkasti ir plauti pūvančius lavonus ir gerti pamazgas, buvo tą pačią dieną sušaudomi, o laidotuvių dieną buvo verčiami viešai atgailauti. Akivaizdu, jog LAF Telšiai taip elgėsi ne iš keršto prieš žydus, o iš noro savivaliauti ir pagrįsti jau numatytą žydų išžudymą ir jų turto išsidalinimą. Jonas Noreika atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
į:
Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jisai liūdesį pakeitė bjauresiu. Telšių LAF sulaikyti žydai buvo verčiami atkasti ir plauti pūvančius lavonus ir gerti pamazgas, buvo tą pačią dieną sušaudomi, o laidotuvių dieną buvo verčiami viešai atgailauti. Akivaizdu, jog LAF Telšiai taip elgėsi ne iš keršto prieš žydus, o iš noro savivaliauti ir pagrįsti jau numatytą žydų išžudymą ir jų turto išsidalinimą. Jonas Noreika atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 75 sovietų nužudytas aukas.
2018 birželio 11 d., 16:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 280 eilutė iš:
Kodėl jūs savo leidiniuose, kaip ir Šiušaitis, Urbanavičius ir Landsbergis savo išsamioje knygoje, "Pamirštas SSRS karo nusikaltimas. Rainiai 1941 06 24-25." (2007) nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, kurie baigiasi, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis ir jo sienelės 239 žodžių tekstas tikrai autentiški?
į:
Kodėl jūs savo leidiniuose, kaip ir Šiušaitis, Urbanavičius ir Landsbergis savo išsamioje knygoje, "Pamirštas SSRS karo nusikaltimas. Rainiai 1941 06 24-25." (2007) primirštate Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, kurie baigiasi, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis ir jo sienelės 239 žodžių tekstas tikrai autentiški?
2018 birželio 11 d., 16:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 278 eilutė iš:
Sovietai pripažįsta, kad užmušė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, jog keistu sutapimu, kai tik birželio 27-28 d. baigė žydus suvaryti į Rainių dvarą, kaip tik tada aptiko lavonus? Užtat galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį jų plauti žydą Dampį. Kodėl jūs savo knygoje "Rainių tragedija 1941 m. birželio 24-25 d." (2000) be aptarimo kartojate melagingus teiginius, kaip kad Rano Sabaliausko tvirtinimą, kad jis pats matė, kaip miške buvo kankinami kaliniai? O gal manote, kad lietuviai nuo pat pradžių žinojo kur lavonai, bet tai nutylėjo? Kodėl būtent Ranas Sabaliauskas asmeniškai liudijo melą, kurį Ūkininko patarėjas skleidė? Kodėl savo leidiniu be aptarimo toliau skleidžiate šį melą?
į:
Sovietai pripažįsta, kad užmušė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, jog keistu sutapimu, lavonus aptiko iškart po to kai birželio 27-28 d. baigė žydus suvaryti į Rainių dvarą? Užtat galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį jų plauti žydą Dampį. Kodėl jūs savo knygoje "Rainių tragedija 1941 m. birželio 24-25 d." (2000) be aptarimo kartojate melagingus teiginius, kaip kad Rano Sabaliausko tvirtinimą, kad jis pats matė, kaip miške buvo kankinami kaliniai? O gal manote, kad lietuviai nuo pat pradžių žinojo kur lavonai, bet tai nutylėjo? Kodėl būtent Ranas Sabaliauskas asmeniškai liudijo melą, kurį Ūkininko patarėjas skleidė? Kodėl savo leidiniu be aptarimo toliau skleidžiate šį melą?
2018 birželio 11 d., 16:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 268 eilutė iš:
Jonas Noreika taip pat dvasiškai išniekino 75 sovietų Rainiuose išžudytus lietuvius kalinius. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja tyčia iškreipė šių kalinių baisią nelaimę su tikslu pateisinti savo žmogžudiškas svajones. Kur jūs išnagrinėjate lietuvių atsakomybę už kančių perdėjimą? Lietuviai ligi šių dienų būtinai pabrėžia išskirtinį sovietų kankinimo žiaurumą. Jūs savo svetainėje pripažįstate, jog "Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo." Kodėl jūs savo svetainėje nepaminite, kad Jonui Noreikai atmetus malonės prašymus sušaudyti šių žudynių liudytojai, lietuviai kalėjimo sargai?
į:
Jonas Noreika taip pat dvasiškai išniekino 75 sovietų Rainiuose išžudytus lietuvius kalinius. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja tyčia iškreipė šių kalinių baisią nelaimę su tikslu pateisinti savo žmogžudiškas svajones. Kur jūs išnagrinėjate lietuvių atsakomybę už kančių perdėjimą? Lietuviai ligi šių dienų būtinai pabrėžia išskirtinį sovietų kankinimo žiaurumą. Jūs savo svetainėje pripažįstate, jog "Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo." Kodėl jūs savo svetainėje nepaminite, kad šių žudynių liudytojai, lietuviai kalėjimo sargai, buvo Lietuvos Respublika pasivadinusios gaujos sušaudyti, Jonui Noreikai atmetus jų malonės prašymus?
2018 birželio 11 d., 16:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 262 eilutė iš:
Pirmomis karo dienomis Jonui Noreikai pavaldūs Žemaitijos aktyvistai į Plungės sinagogą nežmoniškai sugrūdo 1,800 Plungės krašto žydus, taip kad bent keturis vaikus negyvai suspaudė, o kiti išprotėjo. Lietuviai dvi savaites kankino kūną ir dvasią: nedavė nė valgyti, nė gerti, sudegino šventraščius, išsivesdavo žydus pasityčioti iš jų, išprievartaudavo žydes, šaudydavo į sinagogos langus, šaudydavo per duris, kviesdavo ligonius lauk ir išsivežę juos sušaudydavo, vertė mėšlą valgyti, degino gyvus žmones.
į:
Pirmomis karo dienomis Jonui Noreikai pavaldūs Žemaitijos aktyvistai į Plungės sinagogą nežmoniškai sugrūdo 1,800 Plungės krašto žydus, taip kad bent keturis vaikus negyvai suspaudė, o kai kurie suaugę išprotėjo. Lietuviai dvi savaites kankino kūną ir dvasią: nedavė nė valgyti, nė gerti, sudegino šventraščius, išsivesdavo žydus pasityčioti iš jų, išprievartaudavo žydes, šaudydavo į sinagogos langus, šaudydavo per duris, kviesdavo ligonius lauk ir išsivežę juos sušaudydavo, vertė mėšlą valgyti, degino gyvus žmones.
2018 birželio 11 d., 16:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 240 eilutė iš:
Žinome, kaip baigėsi: "Taip pat pirmadienį [birželio 23 d.] jau pradėjome suiminėti mums pavojingesnius komunistus, kad neturėtų ryšio su raudonarmiečiais. Antradienį gaudome (pastebėję miške) varniškius komunistus, kaip vykdomojo komiteto, kompartijos ir kitus. Suimam, uždarom pas ūkininką Martinkų Povilą Pakalniškiuose į pirtį ir pastatom sargybą." Ar jūs manote, kad tokie suėmimai buvo reikalingi Lietuvos nepriklausomybei? ar nacių Vokietijos okupacinei politikai?
į:
Žinome iš Varnių LAF štabo vado Jurgelio, kuom tai baigėsi: "Taip pat pirmadienį [birželio 23 d.] jau pradėjome suiminėti mums pavojingesnius komunistus, kad neturėtų ryšio su raudonarmiečiais. Antradienį gaudome (pastebėję miške) varniškius komunistus, kaip vykdomojo komiteto, kompartijos ir kitus. Suimam, uždarom pas ūkininką Martinkų Povilą Pakalniškiuose į pirtį ir pastatom sargybą." Ar jūs manote, kad tokie suėmimai labiau tarnavo Lietuvos nepriklausomybei ar nacių Vokietijos okupacinei politikai?
2018 birželio 11 d., 16:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 238 eilutė iš:
Žinome, kad Jonas Noreika, kaip retas sukilimo rengėjas, turėjo ryšius tiek su Kauno LAF, tiek su Karaliaučiaus LAF, tiek su pačiais vokiečiais. Jisai pasižymėjo ypatingu paslaptingumu. Nuostabu, kad Telšių sukilėlius smulkiai aprašęs Leonas Vilutis išvis nemini Noreikos, nors tiesa pasakius, jis nemini nė Telšių manifestacijos, nė Kazio Mockaus ir "Žemaičių žemės", nė žydų žudynių. Vilutis tačiau rašo taip apie Noreikos pavaduotoją Juodikį, kuris irgi palaikydavo ryšį su Vokietija: "Iš S. Bagdono patyriau, kad apie mano veiklą mokykloje žinojo ir mokytojas A. Norkevičius, ir Juodikis. Vėliau supratau, kad šis karininkas buvo laikomas svarbiausiuoju pogrindžio organizatoriumi. Dėl to su juo buvo vengiama palaikyti oficialius ryšius." Panašus paslaptingumas iškyla Adomo Jurgelio aprašyme, kaip jisai platino sukilėlių spaudą, kurią gaudavo iš Juozo Mėčiaus. Jurgelis savo prisiminimus rašė 1941 m. rugpjūčio 25 d., ir visgi sąmoningai neįvardijo vieno svarbaus žmogaus: "Tą pat dieną [birželio 19 d.] atvažiuoja iš Kelmės gimnazijos mokinys Matula Jurgis, kuris sakydavosi turįs ryšius net su..." Panašu, kad tas žmogus buvo Jonas Noreika, bet kaip bebūtų, Jurgelis vardija tą patį ratą pogrindžio spaudos platintojų, kaip kad mini Kauno LAF organizatorius Pilypas Žukauskas-Narutis, būtent Juozą Mėtą (tai yra, Mėčių), Stasę Vanagaitę ir Joną Noreiką. O žinome iš Damijono Riaukos, kad Jonas Noreika Plungėje leisdavo atsišaukimus nemažu 500-1,000 tiražu. Jurgelis rašo: "Kovo 23 d. kun. Velavičius paskambina. Tuojau kinkau arklį, sėdu ir važiuoju. Gaunu kovo 19 d. atišaukimą atspausdinimui. Sakosi tik vieną gavęs. Greitai grįžtu, spausdinam rytą kovo 24 d., vežam į Telšius, Varnius ir kitas aukščiau minėtas puses. Iš kovo 19 d. pasiskaitę nutarėm geriau susiorganizuoti." Akivaizdu, eina kalba apie atsišaukimą "Brangūs vergaujantys broliai", kurio lyg tai visuose variantuose yra tokie žodžiai: „Jau šiandien painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus. Todėl kas gali, tegul nešdinas iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų. Lemiamu momentu jų turtą paimkite į savo rankas, kad niekas veltui nežūtų.“
į:
Žinome, kad Jonas Noreika, kaip retas sukilimo rengėjas, turėjo ryšius tiek su Kauno LAF, tiek su Karaliaučiaus LAF, tiek su pačiais vokiečiais. Jisai pasižymėjo ypatingu paslaptingumu. Nuostabu, kad Telšių sukilėlius smulkiai aprašęs Leonas Vilutis išvis nemini Noreikos, nors tiesa pasakius, jis nemini nė Telšių manifestacijos, nė Kazio Mockaus ir "Žemaičių žemės", nė žydų žudynių. Vilutis tačiau rašo taip apie Noreikos pavaduotoją Juodikį, kuris irgi palaikydavo ryšį su Vokietija: "Iš S. Bagdono patyriau, kad apie mano veiklą mokykloje žinojo ir mokytojas A. Norkevičius, ir Juodikis. Vėliau supratau, kad šis karininkas buvo laikomas svarbiausiuoju pogrindžio organizatoriumi. Dėl to su juo buvo vengiama palaikyti oficialius ryšius." Panašus paslaptingumas iškyla Adomo Jurgelio aprašyme, kaip jisai platino sukilėlių spaudą, kurią gaudavo iš Juozo Mėčiaus. Jurgelis savo prisiminimus rašė 1941 m. rugpjūčio 25 d., ir visgi sąmoningai neįvardijo vieno svarbaus žmogaus: "Tą pat dieną [birželio 19 d.] atvažiuoja iš Kelmės gimnazijos mokinys Matula Jurgis, kuris sakydavosi turįs ryšius net su..." Panašu, kad tas žmogus buvo Jonas Noreika, bet kaip bebūtų, Jurgelis vardija tą patį ratą pogrindžio spaudos platintojų, kurį Kauno LAF organizatorius Pilypas Žukauskas-Narutis sieja su Jonu Noreika, būtent Juozą Mėtą (tai yra, Mėčių) ir Stasę Vanagaitę. O žinome iš Damijono Riaukos, kad Jonas Noreika Plungėje leisdavo atsišaukimus nemažu 500-1,000 tiražu. Jurgelis rašo: "Kovo 23 d. kun. Velavičius paskambina. Tuojau kinkau arklį, sėdu ir važiuoju. Gaunu kovo 19 d. atišaukimą atspausdinimui. Sakosi tik vieną gavęs. Greitai grįžtu, spausdinam rytą kovo 24 d., vežam į Telšius, Varnius ir kitas aukščiau minėtas puses. Iš kovo 19 d. pasiskaitę nutarėm geriau susiorganizuoti." Akivaizdu, eina kalba apie atsišaukimą "Brangūs vergaujantys broliai", kurio lyg tai visuose variantuose yra tokie žodžiai: „Jau šiandien painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus. Todėl kas gali, tegul nešdinas iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų. Lemiamu momentu jų turtą paimkite į savo rankas, kad niekas veltui nežūtų.“
2018 birželio 11 d., 16:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 226-227 eilutės iš
Ar Jonas Noreika rengėsi Lietuvos sukilimui ar nacių Vokietijos pergalei? Jo bendražygiai, kaip Antanas Juočeris, besirengdami karui surinko nemažai ginklų, įskaitant ir dinamito. Telšių policijos pareigūno žmona Ona Algminienė savo "tikrovės romane", Raudonasis Amaras, pasakoja:
į:
Ar Jonui Noreikai rūpėjo žmones gelbėti ar engti?

Jo bendražygiai, kaip Antanas Juočeris, besirengdami karui surinko nemažai ginklų, įskaitant ir dinamito. Telšių policijos pareigūno žmona Ona Algminienė savo "tikrovės romane", Raudonasis Amaras, pasakoja:
Pridėtos 233-234 eilutės:

Jonui Noreikai ir jo bendražygiams rūpėjo patekti į valdžią. Užtat atsisakė stoti į teisingą kovą, bet laukė nacių Vokietijos nurodymų.
2018 birželio 11 d., 16:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 218-220 eilutės iš
Matas Krygeris savo drąsiu pavyzdžiu mums įrodė, kaip Jonas Noreika galėjo ir privalėjo elgtis. "Pasibaisėjęs hitlerinėmis žudynėmis, 1941 m. liepos 29 d. raštu Nr.85 kreipiausi į Šiaulių, Telšių, Raseinių, Tauragės, Mažeikių ir Kretingos apskričių viršininkus, siūlydamas jiems sustabdyti nepagrįstus lietuvių suiminėjimus ir šaudymus. Aplinkraštyje nurodžiau, kad "naikinimas dirbusių bolševikinėse įstaigose lietuvių yra naikinimas pačios lietuvių tautos, ir tokie keršto užsimojimai yra atmestini visu griežtumu." Kai kurie apskričių viršininkai mano aplinkraščio nuorašus išsiuntinėjo policijos nuovadų viršininkams ir šis kreipimasis jiems darė teigiamą poveikį. Žinojau, kad už tai galiu nukentėti, bet ryžausi."

Įdomu, kad tiek sovietai, tiek naciai gerbė Matą Krygerį, kad taip gynė lietuvius. Visgi patys lietuviai žmogžudžiai jį įskundė, ir jam teko gerus metus kalėti SD kalėjime Tilžėje. Ko reikia, kad pripažintumėte Jono Noreikos savivaliavimą ir suabejotumėte jo "antisovietine" ir "antinacine" veikla?
į:
Matas Krygeris savo drąsiu pavyzdžiu mums visiems įrodo, kaip Jonas Noreika galėjo ir privalėjo elgtis.

''
Pasibaisėjęs hitlerinėmis žudynėmis, 1941 m. liepos 29 d. raštu Nr.85 kreipiausi į Šiaulių, Telšių, Raseinių, Tauragės, Mažeikių ir Kretingos apskričių viršininkus, siūlydamas jiems sustabdyti nepagrįstus lietuvių suiminėjimus ir šaudymus. Aplinkraštyje nurodžiau, kad "naikinimas dirbusių bolševikinėse įstaigose lietuvių yra naikinimas pačios lietuvių tautos, ir tokie keršto užsimojimai yra atmestini visu griežtumu." Kai kurie apskričių viršininkai mano aplinkraščio nuorašus išsiuntinėjo policijos nuovadų viršininkams ir šis kreipimasis jiems darė teigiamą poveikį. Žinojau, kad už tai galiu nukentėti, bet ryžausi.''

Įdomu, kad tiek sovietai, tiek naciai gerbė Matą Krygerį, kad taip gynė lietuvius. Visgi patys lietuviai žmogžudžiai jį įskundė, ir jam teko gerus metus kalėti SD kalėjime Tilžėje. Ko reikia, kad pripažintumėte Jono Noreikos savivaliavimą ir suabejotumėte jo "antisovietinės" ir "antinacinės" veiklos vaisiais?
2018 birželio 11 d., 16:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 208-209 eilutės iš
Kodėl jūs nepaskelbiate Jono Noreikos 1941 m. liepos 25 d. įsakymo (LCVA f.1075, a.2, b.6) ir neišdėstote jo aplinkybių? Iš Noreikos įsakymo matosi, kaip ir iš malonės prašymų, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje, aukštesnis netgi už apskrities viršininką A.Ramanauską, pasakiusį, kad "negerai darome". "Telšių apskr.Policijos nuovadų Viršininkams ir Aktyvistų štabams" pabrėžiama "Vietos iniciatyva daryti mirties sprendimus ir juos vykdyti griežtai draudžiama. Gabenant suimtuosius reikia užkirsti galimybes bėgimo ir pranešimai, kad "suimtasis nušautas bebėgant" bus griežtai tiriami. Už bet kokį savavaliavimą bus keliamos baudžiamos bylos." Įsakymo data sutampa su M.Krygerio atvykimu. Iš Noreikos įsakymo aišku, kad tokių mirties sprendimų buvo visoje apskrityje ir juos vykdė tiek policininkai, tiek aktyvistai. Atkreipiame dėmesį, kad pirmuoju pasirašė Kap.Noreika, L.Aktyvistų Fronto Vadas, o antruoju pasirašė Ramanauskas, Telšių apskr.Viršininkas. Tai vėlgi parodo Jono Noreikos pirmenybę gyvybės ir mirties klausimuose. Užtat ir tvirtiname, kad Jono Noreikos nusikaltėlių gauja veikė Lietuvos Respublikos, lietuvių tautos, "Žemaičių žemės" vardais, taip pat vadindavosi LAF, LNP, TDA, "Geležiniu Vilku", butų biuru, Žemaičių legionu ir 14tu batalionu. Noreikos nusikaltėlių gauja pati žydus ir lietuvius suėmė, laikė, teisė, tenkino ar atmetė malonės prašymus, ir sušaudė.
į:
Kodėl jūs nepaskelbiate Jono Noreikos 1941 m. liepos 25 d. įsakymo (LCVA f.1075, a.2, b.6) ir neišdėstote jo aplinkybių? Jisai turėjo būti Krygerio įsikišimo pasekmė. Iš Noreikos įsakymo matosi, kaip ir iš malonės prašymų, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje, aukštesnis netgi už apskrities viršininką A.Ramanauską, pasakiusį, kad "negerai darome". Įsakyme "Telšių apskr.Policijos nuovadų Viršininkams ir Aktyvistų štabams" pabrėžiama, "Vietos iniciatyva daryti mirties sprendimus ir juos vykdyti griežtai draudžiama. Gabenant suimtuosius reikia užkirsti galimybes bėgimo ir pranešimai, kad "suimtasis nušautas bebėgant" bus griežtai tiriami. Už bet kokį savavaliavimą bus keliamos baudžiamos bylos." Iš Noreikos įsakymo aišku, kad tokių mirties sprendimų buvo visoje apskrityje ir juos vykdė tiek policininkai, tiek aktyvistai. Atkreipiame dėmesį, kad pirmuoju pasirašė Kap.Noreika, L.Aktyvistų Fronto Vadas, o antruoju pasirašė Ramanauskas, Telšių apskr.Viršininkas. Tai vėlgi parodo Jono Noreikos pirmenybę gyvybės ir mirties klausimuose. Užtat ir tvirtiname, kad Jono Noreikos nusikaltėlių gauja veikė Lietuvos Respublikos, lietuvių tautos, "Žemaičių žemės" vardais, taip pat ji vadindavosi LAF, LNP, TDA, "Geležiniu Vilku", butų biuru, Žemaičių legionu ir 14tu batalionu. Noreikos nusikaltėlių gauja pati žydus ir lietuvius suėmė, laikė, teisė, tenkino ar atmetė malonės prašymus, ir pati juos sušaudė.
Pakeista 212 eilutė iš:
Plungėje taip pat veikė lietuvių teismas, kuriame likimus sprendė Plungės valdininkai, policininkai, Alimienė, kun.P.Pukys ir gyd.V.Ivinskis bei kiti. Iš viso Plungėje sušaudyta maždaug 140 lietuvių. Manytina, kad Telšių apskrityje per vieną mėnesį sušaudyta 300 lietuvių. '''Kaip jūs manote, Jonui Noreikui vadovaujant Telšių LAF, kiek lietuviai sušaudė lietuvių?'''
į:
Plungėje taip pat veikė lietuvių teismas, kuriame likimus sprendė Plungės valdininkai, policininkai, Alimienė, kun.P.Pukys ir gyd.V.Ivinskis bei kiti. Iš viso Plungėje sušaudyta maždaug 140 lietuvių. Manytina, kad Telšių apskrityje per vieną mėnesį sušaudyta apytikriai 300 lietuvių. '''Kaip jūs manote, Jonui Noreikui vadovaujant Telšių LAF, kiek lietuviai sušaudė lietuvių?'''
2018 birželio 11 d., 15:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 200-201 eilutės iš
Jūs savo pažymoje pripažįstate, kad Jonas Noreika nusikalto, prisidėdamas prie teisinio persekiojimo asmenų, kurie 1940-1941 m. bendradarbiavo su sovietų okupaciniu režimu. Minite, kaip jisai kartu su kitais priėmė nutarimą skirti Jurgiui Endriuškai tris mėnesius įkalinimo darbo stovykloje. Tiesa, jūs nutylite, kad Endriuškai tokią bausmę skyrė už chorvedystę. '''Kodėl jūs neperžiūrėjote visų LCVA f.R-1441, a.2 apraše esančių 270 teismo bylų?''' Juk šios bylos išryškina Telšių apskrities lietuvių neįprastą savivaldą Lietuvos Respublikos vardu ir Telšių LAF vado Jono Noreikos vaidmenį tenkinant ir atmetant malonės prašymus. Žinome, kad žymaus eigulio Aleksandro Tenisono žmona Aldona Tenisonienė "tragiškai žuvo" 1941 m. liepos mėn. Pasirodo, kad "LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 1941 m. liepos mėn. 19 d. Telšiuose" karo lauko teismas pagal Lietuvos įstatymus ją kartu su 11 kitų nuteisė mirti, o jos malonės prašymą atmetė Lietuvos aktyvistų štabas Telšiuose, vadinas Jonas Noreika. Jisai kitą dieną Telšiuose šventė didžiają vienybės manifestaciją. Yra išlikęs prokuroro B.Antanėlio nurodymas 1941 m. liepos 20 d., "Prašau sušaudytinius perduoti atvykusiai šaulių būrio apsaugai." Karo lauko teismo bylos padeda suprasti vyskupo Vincento Borisevičiaus parodymus, "su dabar jau mirusiu vyskupu [Justinu Staugaičiu] siųsdavome kunigus tarpininkauti, kad nebūtų šaudomi komunistai, iš kurių pavyko išgelbėti 5 žmones:
Žutautą, Abramovičių ir kt." Įsigilinus, paaiškėja, kad Algirdas Žūtautas buvo vienas iš keturių sovietinių Telšių kalėjimo pareigūnų, kurie karo pradžioje svarstė, kuriuos kalinius palikti gyvus, ir kuriuos užmušti Rainių miške. Liepos mėn. 19 d. Telšių aktyvistų štabas patenkino Žūtauto malonės prašymą, tuo tarpu atmetė kitų penkių kalėjimo sargų prašymus, taip kad sušaudė Rainių aukų likimo liudytojus. Įdomu, kokiomis sąlygomis Jonas Noreika tenkino vyskupų prašymus, suvokiant, kad kitą dieną iškilmingos šv.mišios buvo dalis "Žemaičių žemės" laisvės manifestacijos?
į:
Jūs savo pažymoje pripažįstate, kad Jonas Noreika nusikalto, prisidėdamas prie teisinio persekiojimo asmenų, kurie 1940-1941 m. bendradarbiavo su sovietų okupaciniu režimu. Minite, kaip jisai kartu su kitais priėmė nutarimą skirti Jurgiui Endriuškai tris mėnesius įkalinimo darbo stovykloje. Tiesa, jūs nutylite, kad Endriuškai tokią bausmę skyrė už chorvedystę. '''Kodėl jūs neperžiūrėjote visų LCVA f.R-1441, a.2 apraše esančių 270 teismo bylų?''' Juk šios bylos išryškina Telšių apskrities lietuvių neįprastą savivaldą Lietuvos Respublikos vardu ir Telšių LAF vado Jono Noreikos vaidmenį tenkinant ir atmetant malonės prašymus. Žinome, kad žymaus eigulio Aleksandro Tenisono žmona Aldona Tenisonienė "tragiškai žuvo" 1941 m. liepos mėn. Pasirodo, kad "LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 1941 m. liepos mėn. 19 d. Telšiuose" karo lauko teismas pagal Lietuvos įstatymus ją kartu su 11 kitų nuteisė mirti, o jos malonės prašymą atmetė Lietuvos aktyvistų štabas Telšiuose, vadinas Jonas Noreika. Jisai kitą dieną Telšiuose šventė didžiają vienybės manifestaciją. Yra išlikęs prokuroro B.Antanėlio nurodymas 1941 m. liepos 20 d., "Prašau sušaudytinius perduoti atvykusiai šaulių būrio apsaugai." Karo lauko teismo bylos padeda suprasti vyskupo Vincento Borisevičiaus parodymus, "su dabar jau mirusiu vyskupu [Justinu Staugaičiu] siųsdavome kunigus tarpininkauti, kad nebūtų šaudomi komunistai, iš kurių pavyko išgelbėti 5 žmones: Žutautą, Abramovičių ir kt." Įsigilinus, paaiškėja, kad Algirdas Žūtautas buvo vienas iš keturių sovietinių Telšių kalėjimo pareigūnų, kurie karo pradžioje svarstė, kuriuos kalinius palikti gyvus, ir kuriuos užmušti Rainių miške. Liepos mėn. 19 d. Telšių aktyvistų štabas patenkino Žūtauto malonės prašymą, tuo tarpu atmetė kitų penkių kalėjimo sargų prašymus, taip kad sušaudė Rainių aukų likimo liudytojus. Įdomu, kokiomis sąlygomis Jonas Noreika tenkino vyskupų prašymus? Juk kitą dieną iškilmingos šv.mišios buvo dalis "Žemaičių žemės" laisvės manifestacijos.
2018 birželio 11 d., 15:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 200 eilutė iš:
Jūs savo pažymoje pripažįstate, kad Jonas Noreika nusikalto, prisidėdamas teisinio persekiojimo asmenų, kurie 1940-1941 m. bendradarbiavo su sovietų okupaciniu režimu. Kaip pavyzdį, jisai kartu su kitais priėmė nutarimą skirti Jurgiui Endriuškai tris mėnesius įkalinimo darbo stovykloje. Tiesa, jūs nutylite, kad jis tokią bausmę gavo už chorvedystę. '''Kodėl jūs neperžiūrėjote visų LCVA f.R-1441, a.2 apraše esančių 270 teismo bylų?''' Juk šios bylos išryškina Telšių apskrities lietuvių neįprastą savivaldą Lietuvos Respublikos vardu ir Telšių LAF vado Jono Noreikos vaidmenį tenkinant ir atmetant malonės prašymus. Žinome, kad žymaus eigulio Aleksandro Tenisono žmona Aldona Tenisonienė "tragiškai žuvo" 1941 m. liepos mėn. Pasirodo, kad "LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 1941 m. liepos mėn. 19 d. Telšiuose" karo lauko teismas pagal Lietuvos įstatymus ją kartu su 11 kitų nuteisė mirti, o jos malonės prašymą atmetė Lietuvos aktyvistų štabas Telšiuose, vadinas Jonas Noreika. Jisai kitą dieną Telšiuose šventė didžiają vienybės manifestaciją. Yra išlikęs prokuroro B.Antanėlio nurodymas 1941 m. liepos 20 d., "Prašau sušaudytinius perduoti atvykusiai šaulių būrio apsaugai." Karo lauko teismo bylos padeda suprasti vyskupo Vincento Borisevičiaus parodymus, "su dabar jau mirusiu vyskupu [Justinu Staugaičiu] siųsdavome kunigus tarpininkauti, kad nebūtų šaudomi komunistai, iš kurių pavyko išgelbėti 5 žmones:
į:
Jūs savo pažymoje pripažįstate, kad Jonas Noreika nusikalto, prisidėdamas prie teisinio persekiojimo asmenų, kurie 1940-1941 m. bendradarbiavo su sovietų okupaciniu režimu. Minite, kaip jisai kartu su kitais priėmė nutarimą skirti Jurgiui Endriuškai tris mėnesius įkalinimo darbo stovykloje. Tiesa, jūs nutylite, kad Endriuškai tokią bausmę skyrė už chorvedystę. '''Kodėl jūs neperžiūrėjote visų LCVA f.R-1441, a.2 apraše esančių 270 teismo bylų?''' Juk šios bylos išryškina Telšių apskrities lietuvių neįprastą savivaldą Lietuvos Respublikos vardu ir Telšių LAF vado Jono Noreikos vaidmenį tenkinant ir atmetant malonės prašymus. Žinome, kad žymaus eigulio Aleksandro Tenisono žmona Aldona Tenisonienė "tragiškai žuvo" 1941 m. liepos mėn. Pasirodo, kad "LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 1941 m. liepos mėn. 19 d. Telšiuose" karo lauko teismas pagal Lietuvos įstatymus ją kartu su 11 kitų nuteisė mirti, o jos malonės prašymą atmetė Lietuvos aktyvistų štabas Telšiuose, vadinas Jonas Noreika. Jisai kitą dieną Telšiuose šventė didžiają vienybės manifestaciją. Yra išlikęs prokuroro B.Antanėlio nurodymas 1941 m. liepos 20 d., "Prašau sušaudytinius perduoti atvykusiai šaulių būrio apsaugai." Karo lauko teismo bylos padeda suprasti vyskupo Vincento Borisevičiaus parodymus, "su dabar jau mirusiu vyskupu [Justinu Staugaičiu] siųsdavome kunigus tarpininkauti, kad nebūtų šaudomi komunistai, iš kurių pavyko išgelbėti 5 žmones:
2018 birželio 11 d., 15:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 196 eilutė iš:
Lietuvių atsakomybę parodo "Žemaičių žemėje" paskelbtas "Telšių Miesto Tautinio Darbo Apsaugos Būrio STEIGIMO AKTAS": "1941 m. spalių mėn. 14 d. Telšių grupės Geležinio Vilko vado sukviestas Telšių miesto lietuvių tautinio darbo bendraminčių susirinkimas, išklausęs G.V.Vado pranešimą ir aptaręs būtinumą lietuviams jungtis, kad organizuotai padėti Lietuvių Nacionalistų Partijai siekti kultūrinių bei valstybinių tikslų nutarė pagyvinti Telšių miesto Tautinio Darbo Apsaugos veikimą suformuojant L.N.P. vadovybės numatyta forma T.D.A. Telšių miesto būrį. Dirbdami Tautinės Darbo Apsaugoje pasižadame būi nenuilstamais jos idėjų skleidėjais ir nacionalinės Lietuvos vadovybės įsakymų vykdytojais." Kur vokiečiai? Ir kodėl A.Bubnys savo knygoje apie batalionus neiškelia šių visų dokumentų, nepabrėžia Telšių krašto lietuvių savarankiškumo?
į:
Lietuvių atsakomybę parodo "Žemaičių žemėje" paskelbtas "Telšių Miesto Tautinio Darbo Apsaugos Būrio STEIGIMO AKTAS": "1941 m. spalių mėn. 14 d. Telšių grupės Geležinio Vilko vado sukviestas Telšių miesto lietuvių tautinio darbo bendraminčių susirinkimas, išklausęs G.V.Vado pranešimą ir aptaręs būtinumą lietuviams jungtis, kad organizuotai padėti Lietuvių Nacionalistų Partijai siekti kultūrinių bei valstybinių tikslų nutarė pagyvinti Telšių miesto Tautinio Darbo Apsaugos veikimą suformuojant L.N.P. vadovybės numatyta forma T.D.A. Telšių miesto būrį. Dirbdami Tautinės Darbo Apsaugoje pasižadame būti nenuilstamais jos idėjų skleidėjais ir nacionalinės Lietuvos vadovybės įsakymų vykdytojais." Kur vokiečiai? Ir kodėl A.Bubnys savo knygoje apie batalionus neiškelia šių visų dokumentų, nepabrėžia Telšių krašto lietuvių savarankiškumo?
2018 birželio 11 d., 15:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 194 eilutė iš:
Telšių apskrities kariai dėvėjo Lietuvos kariuomenės uniformas su lietuviškais skiriamaisiais ženklais, buvo ginkluoti šautuvais ir pistoletais. Kariai įstojo į T.D.A. ir taip ją vadino. Yra išlikę pareiškimų blankai, kuriais L.N.P "Geležinio vilko" vadui buvo išreiškiamas noras įstoti į T.D.A. būrį. Kartu išpildydavo žinių lapą, "L.N.P. Tautinės Darbo Apsaugos (TDA) Nario Žinios". Išliko TDA nario pasižadėjimas: "Pasižadu ištikimai ir sąžiningai vykdyti "T D A" nario pareigas ir nešiodamas rinktinio lietuvio vardą dirbsiu savo tautos gerovei ir kovosiu už jos siekimus. ..." Išliko ir "Geležinio Vilko" nario iškilmingas pasižadėjimas: "Iškilmingai pasižadu, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu "Geležinio Vilko" nario pareigas, ginsiu Lietuvių tautos teisę ir garbę, nesigailėdamas savo jėgų ir gyvybės dirbsiu jos gerovei..." Yra pareiškimas Telšių T.D.A. Ramovės valdybai. Blankuose ir pažadėjimuose neminimi nė Hitleris, nė Vokietija, kuriems kitur Lietuvoje pasižadėdavo pagalbiniai policijos batalionai. Sukilėliai nebuvo nuginkluoti, kaip kad kitur Lietuvoje. Savo ginklus laikė iki 1942 m. sausio mėn. 1 d. Netgi Telšių apskrities viršininko A.Ramanausko skelbimas 1942 m. vasario mėn. 6 d. savanorių į Lietuvos Savisaugos Dalinių surašymas nacių Vokietijos niekaip nemini. '''Kur jūs pabrėžiate lietuvių atsakomybę už šiuos dalinius?'''
į:
Telšių apskrities kariai dėvėjo Lietuvos kariuomenės uniformas su lietuviškais skiriamaisiais ženklais, buvo ginkluoti šautuvais ir pistoletais. Kariai įstojo į T.D.A. ir taip ją vadino. Yra išlikę pareiškimų blankai, kuriais L.N.P "Geležinio vilko" vadui buvo išreiškiamas noras įstoti į T.D.A. būrį. Kartu išpildydavo žinių lapą, "L.N.P. Tautinės Darbo Apsaugos (TDA) Nario Žinios". Išliko TDA nario pasižadėjimas: "Pasižadu ištikimai ir sąžiningai vykdyti "T D A" nario pareigas ir nešiodamas rinktinio lietuvio vardą dirbsiu savo tautos gerovei ir kovosiu už jos siekimus. ..." Išliko ir "Geležinio Vilko" nario iškilmingas pasižadėjimas: "Iškilmingai pasižadu, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu "Geležinio Vilko" nario pareigas, ginsiu Lietuvių tautos teisę ir garbę, nesigailėdamas savo jėgų ir gyvybės dirbsiu jos gerovei..." Yra pareiškimas Telšių T.D.A. Ramovės valdybai. Blankuose ir pažadėjimuose neminimi nė Hitleris, nė Vokietija, kuriems kitur Lietuvoje pasižadėdavo pagalbiniai policijos batalionai. Sukilėliai nebuvo nuginkluoti, kaip kad kitur Lietuvoje. Savo ginklus laikė iki 1942 m. sausio mėn. 1 d. Netgi Telšių apskrities viršininko A.Ramanausko skelbtas 1942 m. vasario mėn. 6 d. savanorių į Lietuvos Savisaugos Dalinių surašymas nacių Vokietijos niekaip nemini. '''Kur jūs pabrėžiate lietuvių atsakomybę už šiuos dalinius?'''
2018 birželio 11 d., 15:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 192 eilutė iš:
'''Kaip jūs vertinate Plungės krašte pravestą mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę?''' Pakalniškis ne tik aprašo Plungėje tarnavusius kapitoną Joną Noreiką, kapitoną Stanislovą Lipčių, leitenantą Povilą Alimą, kapitoną Kazimierą Venclauską, viršilą Praną Šapalą ir Arnoldą Pabrėžą, kurie visi dalyvavo žudų skriaudime ir išžudyme. Jis taip pat atkreipią dėmesį, kad seniūnai prievarta mobilizavo apylinkės jaunus vyrus, ir teisingai ją pavadina "Lietuvos kariuomene". Juk nacių Vokietija neturėjo teisės mobilizuoti okupuotos Lietuvos gyventojus. Lietuvos Respublikos vardu seniūnai vertė vyrus tarnauti Plungės kuopoje ir Telšių kuopoje, o jos iškart pasižymėjo žydų išžudymu. 1941 m. rudenį vienas karys įstojo, nes kitaip negalėjo savo šeimos aprūpinti maisto kortelėmis. Kitam kariui prigrasino Noreiką pakeitęs Telšių LAF vadas, majoras A.Svilas, kad jeigu neįstos, tai jį ištrems į Saksoniją dirbti vergu.
į:
'''Kaip jūs vertinate Plungės krašte pravestą mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę?''' Pakalniškis ne tik aprašo Plungėje tarnavusius kapitoną Joną Noreiką, kapitoną Stanislovą Lipčių, leitenantą Povilą Alimą, kapitoną Kazimierą Venclauską, viršilą Praną Šapalą ir Arnoldą Pabrėžą, kurie visi dalyvavo žudų skriaudime ir išžudyme. Jis taip pat atkreipią dėmesį, kad seniūnai prievarta mobilizavo apylinkės jaunus vyrus, ir teisingai ją pavadina "Lietuvos kariuomene". Juk nacių Vokietija neturėjo teisės mobilizuoti okupuotos Lietuvos gyventojus. Lietuvos Respublikos vardu seniūnai vertė vyrus tarnauti Plungės kuopoje ir Telšių kuopoje, o jos iškart pasižymėjo žydų išžudymu. 1941 m. rudenį vienas karys įstojo, nes kitaip negalėjo savo šeimos aprūpinti maisto kortelėmis. Noreiką pakeitęs Telšių LAF vadas, majoras A.Svilas, prigrasino kitam kariui, kad jeigu neįstos, tai jį ištrems į Saksoniją dirbti vergu.
2018 birželio 11 d., 15:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 170 eilutė iš:
Žinome iš Kazio Škirpos prisiminimų, Vokietijos naciai net voldemarininkams neleido vadintis naciais. Vieninteliam, kuriam leido vadovauti "Lietuvių nacionalistų partijai" buvo nuožmiausių saugumiečių Heydricho ir Grėfės draugui, plungiškiui Pranui Germantui-Meškauskui. Paprasčiausia manyti, jog naciai Telšių kraštą atidavė Prano Germanto-Meškausko valiai, o jo svajones įgyvendino Jonas Noreika. Savarankiškumą žydų klausimais nurodo ir tai, kad po pagrindinių žudynių 1941 m. liepos mėnesį lietuviai Telšių krašte dar ilgai laikė žydes verges, net iki 1941 m. gruodžio mėnesio pabaigos, jau po visos Lietuvos žydų žudynių užbaigtuvių.
į:
Žinome iš Kazio Škirpos prisiminimų, Vokietijos naciai net voldemarininkams neleido vadintis naciais. Vieninteliam, kuriam leido vadovauti "Lietuvių nacionalistų partijai" buvo nuožmiausių saugumiečių Heydricho ir Grėfės draugui, plungiškiui Pranui Germantui-Meškauskui. Paprasčiausia manyti, jog naciai Telšių kraštą atidavė Prano Germanto-Meškausko valiai, o pastarojo svajones įgyvendino Jonas Noreika. Savarankiškumą žydų klausimais nurodo ir tai, kad po pagrindinių žudynių 1941 m. liepos mėnesį lietuviai Telšių krašte dar ilgai laikė žydes verges, net iki 1941 m. gruodžio mėnesio pabaigos, jau po visos Lietuvos žydų žudynių užbaigtuvių.
2018 birželio 11 d., 15:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 160 eilutė iš:
Kas keisčiausia, jūs savo pažyma tvirtinate, kad būtent LAF Telšių apskrities vadui Jonui Noreikai pavaldus LAF Plungės vadas Povilas Alimas organizavo žydų sušaudymą ir jų nuvedimą į Kaušėnus! Dargi manote, kad Noreika už tai iš vis neatsako. Tad nesuprantame, kokiu vertybiniu pagrindu su jumis bandyti susikalbėti.
į:
Kas keisčiausia, jūs savo pažyma tvirtinate, kad būtent LAF Telšių apskrities vadui Jonui Noreikai pavaldus LAF Plungės vadas Povilas Alimas organizavo žydų sušaudymą ir jų nuvedimą į Kaušėnus! Dargi manote, kad Noreika už tai išvis neatsako. Tad nesuprantame, kokiu vertybiniu pagrindu su jumis bandyti susikalbėti.
2018 birželio 11 d., 15:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 148 eilutė iš:
Palyginkime 1941 m. liepos mėn. 20 d. rezoliuciją, sveikinančią Lietuvos laikinąją vyriausybę, su trimis "Žemaičių žemės" delegacijos rezoliucijomis, kurias Zenonas Blynas užsirašė. "Žemaičių krašto visuomenės atstovai, susirinkę 1941 m. liepos 29 d. ir susipažinę ir įvertinę susidariusią padėtį, [po LNP/voldemarininkų/"Geležinio vilko" pučo liepos 23-24 d.] nutaria sudaryti žemaičių delegaciją iš šių asmenų: 1) Telšių apskr. LAF vadas kpt. Noreika..." "Susirinkimas pažymi, kad jame dalyvavo nemaža LAF narių, ankščiau buvusių "Geležinio Vilko" aktyvių narių, kurie ir šiandien tos organizacijos principams ištikimi..." Jonas Noreika susitaręs su LNP, sulaukęs jos pasitikėjimo, spaudė LAF pasirašyti sutarimą, kuria ji nustotų egzistavus. Jisai netgi išsireikalavo, kad sudarant naująjį LNP štabą, jisai būtų sutarime įvardintas, kaip vienas iš trijų patarėjų, kartu su LNP atstovu ir LAF atstovu, patarančių, kas turėtų dirbti naujame LNP štabe. Telšių LAF vadas Jonas Noreika, rūpindamasis savo ateitimi, išdavė Lietuvių Aktyvistų Frontą, išdavė Lietuvos laikinąją vyriausybę, kurią turėjo pasveikinti, išdavė jį į Kauną siunčiusią Telšių krašto visuomenę, ir susidėjo su Lietuvos priešais, Lietuvių nacionalistų partija. Zenonas Blynas užsirašė, "Du žemaičių deleg[acijos] nariai pareiškė, kad esą ir jie nori tuos kademus likviduoti. Todėl mes neturim jų bijoti." Ar ne nuostabu, kad LAF atsisakė Noreikos sumanymo?
į:
Palyginkime 1941 m. liepos mėn. 20 d. rezoliuciją, sveikinančią Lietuvos laikinąją vyriausybę, su trimis "Žemaičių žemės" delegacijos rezoliucijomis, kurias Zenonas Blynas užsirašė. "Žemaičių krašto visuomenės atstovai, susirinkę 1941 m. liepos 29 d. ir susipažinę ir įvertinę susidariusią padėtį, [po LNP/voldemarininkų/"Geležinio vilko" pučo liepos 23-24 d.] nutaria sudaryti žemaičių delegaciją iš šių asmenų: 1) Telšių apskr. LAF vadas kpt. Noreika..." "Susirinkimas pažymi, kad jame dalyvavo nemaža LAF narių, ankščiau buvusių "Geležinio Vilko" aktyvių narių, kurie ir šiandien tos organizacijos principams ištikimi..." Jonas Noreika susitaręs su LNP, sulaukęs jos pasitikėjimo, spaudė LAF pasirašyti sutarimą, kuria ji būtų nustojus egzistavus. Jisai netgi išsireikalavo, kad sudarant naująjį LNP štabą, jisai būtų sutarime įvardintas, kaip vienas iš trijų patarėjų, kartu su LNP atstovu ir LAF atstovu, patarančių, kas turėtų dirbti naujame LNP štabe. Telšių LAF vadas Jonas Noreika, rūpindamasis savo ateitimi, išdavė Lietuvių Aktyvistų Frontą, išdavė Lietuvos laikinąją vyriausybę, kurią turėjo pasveikinti, išdavė jį į Kauną siunčiusią Telšių krašto visuomenę, ir susidėjo su Lietuvos priešais, Lietuvių nacionalistų partija. Zenonas Blynas užsirašė, "Du žemaičių deleg[acijos] nariai pareiškė, kad esą ir jie nori tuos kademus likviduoti. Todėl mes neturim jų bijoti." Ar ne nuostabu, kad LAF atsisakė Noreikos sumanymo?
2018 birželio 11 d., 15:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 148 eilutė iš:
Palyginkime 1941 m. liepos mėn. 20 d. rezoliuciją, sveikinančią Lietuvos laikinąją vyriausybę, su trimis "Žemaičių žemės" delegacijos rezoliucijomis, kurias Zenonas Blynas užsirašė. "Žemaičių krašto visuomenės atstovai, susirinkę 1941 m. liepos 29 d. ir susipažinę ir įvertinę susidariusią padėtį, [po LNP/voldemarininkų/"Geležinio vilko" pučo liepos 23-24 d.] nutaria sudaryti žemaičių delegaciją iš šių asmenų: 1) Telšių apskr. LAF vadas kpt. Noreika..." "Susirinkimas pažymi, kad jame dalyvavo nemaža LAF narių, ankščiau buvusių "Geležinio Vilko" aktyvių narių, kurie ir šiandien tos organizacijos principams ištikimi..." Jonas Noreika susitaręs su LNP, sulaukęs jos pasitikėjimo, siūlė ir spaudė LAF pasirašyti sutarimą, kuria ji nustotų egzistavus. Jisai netgi išsireikalavo, kad sudarant naująjį LNP štabą, jisai būtų sutarime įvardintas, kaip vienas iš trijų patarėjų, kartu su LNP atstovu ir LAF atstovu, patarančių, kas turėtų dirbti naujame LNP štabe. Telšių LAF vadas Jonas Noreika, rūpindamasis savo ateitimi, išdavė Lietuvių Aktyvistų Frontą, išdavė Lietuvos laikinąją vyriausybę, kurią turėjo pasveikinti, išdavė jį į Kauną siunčiusią Telšių krašto visuomenę, ir susidėjo su Lietuvos priešais, Lietuvių nacionalistų partija. Zenonas Blynas užsirašė, "Du žemaičių deleg[acijos] nariai pareiškė, kad esą ir jie nori tuos kademus likviduoti. Todėl mes neturim jų bijoti." Ar ne nuostabu, kad LAF atsisakė Noreikos sumanymo?
į:
Palyginkime 1941 m. liepos mėn. 20 d. rezoliuciją, sveikinančią Lietuvos laikinąją vyriausybę, su trimis "Žemaičių žemės" delegacijos rezoliucijomis, kurias Zenonas Blynas užsirašė. "Žemaičių krašto visuomenės atstovai, susirinkę 1941 m. liepos 29 d. ir susipažinę ir įvertinę susidariusią padėtį, [po LNP/voldemarininkų/"Geležinio vilko" pučo liepos 23-24 d.] nutaria sudaryti žemaičių delegaciją iš šių asmenų: 1) Telšių apskr. LAF vadas kpt. Noreika..." "Susirinkimas pažymi, kad jame dalyvavo nemaža LAF narių, ankščiau buvusių "Geležinio Vilko" aktyvių narių, kurie ir šiandien tos organizacijos principams ištikimi..." Jonas Noreika susitaręs su LNP, sulaukęs jos pasitikėjimo, spaudė LAF pasirašyti sutarimą, kuria ji nustotų egzistavus. Jisai netgi išsireikalavo, kad sudarant naująjį LNP štabą, jisai būtų sutarime įvardintas, kaip vienas iš trijų patarėjų, kartu su LNP atstovu ir LAF atstovu, patarančių, kas turėtų dirbti naujame LNP štabe. Telšių LAF vadas Jonas Noreika, rūpindamasis savo ateitimi, išdavė Lietuvių Aktyvistų Frontą, išdavė Lietuvos laikinąją vyriausybę, kurią turėjo pasveikinti, išdavė jį į Kauną siunčiusią Telšių krašto visuomenę, ir susidėjo su Lietuvos priešais, Lietuvių nacionalistų partija. Zenonas Blynas užsirašė, "Du žemaičių deleg[acijos] nariai pareiškė, kad esą ir jie nori tuos kademus likviduoti. Todėl mes neturim jų bijoti." Ar ne nuostabu, kad LAF atsisakė Noreikos sumanymo?
2018 birželio 11 d., 15:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 138 eilutė iš:
Įdomu, kas jums trukdo įsisąmonyti, kad pagrindinė Lietuvių nacionalistų partijos veikla buvo išžudyti Lietuvos žydus ir tuo įrodyti Hitleriui, kad lietuviai yra arijų rasės tauta, ginklo verta, užsitarnavusi nepriklausomybę? Ar moksliškam nešališkumui netrukdo jūsų bičiulystė su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, kuri galvą lenkia savo steigėjams, įskaitant Zenoną Blyną ir kitus Lietuvių nacionalistų partijos vadus?
į:
Įdomu, kas jums trukdo įsisąmonyti, kad pagrindinė Lietuvių nacionalistų partijos veikla buvo išžudyti Lietuvos žydus ir tuo įrodyti Hitleriui, kad lietuviai yra arijų rasės tauta, ginklo verta, užsitarnavusi nepriklausomybės? Ar moksliškam nešališkumui netrukdo jūsų bičiulystė su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, kuri galvą lenkia savo steigėjams, įskaitant Zenoną Blyną ir kitus Lietuvių nacionalistų partijos vadus?
2018 birželio 11 d., 15:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 136 eilutė iš:
Tiriant lietuvių atsakomybę už nusikaltimus prieš žmoniją, nuostabus šaltinis yra Lietuvių nacionalistų partijos generalinio sekretoriaus Zenono Blyno dienoraštis. Puiku, kad juo remiasi ir A.Rukšėnas, tačiau, nuostabu, kaip skirtingai šį veikalą suprantame. Matyt, mes tiriame ne paskirus žmones, ne išskiriame jų iš jų aplinkos, o brėžiame žmonių tinklus, įsidėmime, kas su kuo rinkosi bendrauti. Užtat mums akivaizdu, kad Lietuvių nacionalistų partija yra lygiai tokia perdėm nusikalstama organizacija, kaip kad nacių partija ar komunistų partija. Istoriko Sauliaus Sužiedėlio žodžiais, LNP buvo organizuota nusikaltėlių gauja. Jos visi vadai suprato jos nusikalstamą veiklą - Lietuvos žydų išžudymą, Lietuvos valstybės išdavimą ir nacių politikos įgyvendinimą - ir už ją visi vienodai atsako. Jau 1939 metais voldemarininkai siekė sąjungos ar net unijos su nacių Vokietija. 1940 metais tam tikslui raizgė pučą prieš Lietuvos vyriausybę. Užmezgę ryšius su nacių saugumo tarnyba SD, sudarė pagrindą Kazio Škirpos Lietuvių Aktyvistų Fronto organizacinei veiklai, jį atstovavo Karaliaučiuose santykiuose su Vokietijos kariuomene ir žvalgyba, verbavo žydų žudynių skatintojus, platino atsišaukimą išžudyti visus Lietuvos žydus. Išdavė Kazį Škirpą ir patys susidėjo su SD, kariuomene ir žvalgyba kai suprato, kad K.Škirpa ketina skelbti nepriklausomybę nepaisant nacių nesutikimo. 1941 m. birželio 14-15 d. savo programoje užsimojo "išbraukti žydus iš gyvenimo". Taip nusiteikusius Ričardas Šveiceris suvedė su SS karininku Štalekeriu ir jie 1941 m. liepos 4-6 d. Kauno VII forte sušaude 3,000 žydų. Baisiai pergyveno, kad Kauno studentėliai paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, tad parašė Hitleriui laišką, kad jis nepripažintų Laikinosios vyriausybės. Niršo, kad J.Bobelis sustabdė žydų išžudymą, tad 1941 m. liepos 23-24 d. surengė pučą perimti lietuvių pajėgas ir policiją. Liepos 25 d. įsteigė Kauno getą. Suorganizavo 5 batalionus, kuriais svariai prisidėjo prie Lietuvos žydų sulaikymo ir išžudymo, ir 1941 m. lapkričio mėn. 29-30 d. šventė visos Lietuvos žydų išžudymo baigtuves. Zenonas Blynas visą naktį dalyvavo toje šventėje ir užrašė LNP pirmininko Leono Virbicko prakalbos pagrindinę mintį, kad prieš didelę šventę lietuviai pratę išvalyti namus.
į:
Tiriant lietuvių atsakomybę už nusikaltimus prieš žmoniją, nuostabus šaltinis yra Lietuvių nacionalistų partijos generalinio sekretoriaus Zenono Blyno dienoraštis. Puiku, kad juo remiasi ir A.Rukšėnas, tačiau, nuostabu, kaip skirtingai šį veikalą suprantame. Matyt, mes tiriame ne paskirus žmones, ne išskiriame jų iš jų aplinkos, o brėžiame žmonių tinklus, įsidėmime, kas su kuo rinkosi bendrauti. Užtat mums akivaizdu, kad Lietuvių nacionalistų partija yra lygiai tokia perdėm nusikalstama organizacija, kaip kad nacių partija ar komunistų partija. Istoriko Sauliaus Sužiedėlio žodžiais, LNP buvo organizuota nusikaltėlių gauja. Jos visi vadai suprato jos nusikalstamą veiklą - Lietuvos žydų išžudymą, Lietuvos valstybės išdavimą ir nacių politikos įgyvendinimą - ir už ją visi vienodai atsako. Jau 1939 metais voldemarininkai siekė sąjungos ar net unijos su nacių Vokietija. 1940 metais tam tikslui raizgė pučą prieš Lietuvos vyriausybę. Užmezgę ryšius su nacių saugumo tarnyba SD, sudarė pagrindą Kazio Škirpos Lietuvių Aktyvistų Fronto organizacinei veiklai, jį atstovavo Karaliaučiuose santykiuose su Vokietijos kariuomene ir žvalgyba, verbavo žydų žudynių skatintojus, platino atsišaukimą išžudyti visus Lietuvos žydus. Išdavė Kazį Škirpą ir patys susidėjo su SD, kariuomene ir žvalgyba kai suprato, kad K.Škirpa ketina skelbti nepriklausomybę nepaisant nacių nesutikimo. 1941 m. birželio 14-15 d. savo programoje užsimojo "išbraukti žydus iš gyvenimo". Taip nusiteikusius Ričardas Šveiceris suvedė su SS karininku Štalekeriu ir jie 1941 m. liepos 4-6 d. Kauno VII forte sušaude 3,000 žydų. Baisiai pergyveno, kad Kauno studentėliai paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, tad parašė Hitleriui laišką, kad jis nepripažintų Laikinosios vyriausybės. Niršo, kad J.Bobelis sustabdė žydų išžudymą, tad 1941 m. liepos 23-24 d. surengė pučą perimti lietuvių pajėgas ir policiją. Liepos 25 d. įsteigė Kauno getą. Suorganizavo 5 batalionus, kuriais svariai prisidėjo prie Lietuvos žydų sulaikymo ir išžudymo, ir 1941 m. lapkričio mėn. 29-30 d. šventė visos Lietuvos žydų išžudymo baigtuves. Zenonas Blynas visą naktį dalyvavo tame baliuje ir užrašė LNP pirmininko Leono Virbicko prakalbos pagrindinę mintį, kad prieš didelę šventę lietuviai pratę išvalyti namus.
2018 birželio 11 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 136 eilutė iš:
Tiriant lietuvių atsakomybę už nusikaltimus prieš žmoniją, nuostabus šaltinis yra Lietuvių nacionalistų partijos generalinio sekretoriaus Zenono Blyno dienoraštis. Puiku, kad juo remiasi ir A.Rukšėnas, tačiau, nuostabu, kaip skirtingai šį veikalą suprantame. Matyt, mes tiriame ne paskirus žmones, ne išskiriame jų iš jų aplinkos, o brėžiame žmonių tinklus, jų pažintis, su kuriais rinkosi bendrauti. Užtat mums akivaizdu, kad Lietuvių nacionalistų partija yra lygiai tokia perdėm nusikalstama organizacija, kaip kad nacių partija ar komunistų partija. Istoriko Sauliaus Sužiedėlio žodžiais, LNP buvo organizuota nusikaltėlių gauja. Jos visi vadai suprato jos nusikalstamą veiklą - Lietuvos žydų išžudymą, Lietuvos valstybės išdavimą ir nacių politikos įgyvendinimą - ir už ją visi vienodai atsako. Jau 1939 metais voldemarininkai siekė sąjungos ar net unijos su nacių Vokietija. 1940 metais tam tikslui raizgė pučą prieš Lietuvos vyriausybę. Užmezgę ryšius su nacių saugumo tarnyba SD, sudarė pagrindą Kazio Škirpos Lietuvių Aktyvistų Fronto organizacinei veiklai, jį atstovavo Karaliaučiuose santykiuose su Vokietijos kariuomene ir žvalgyba, verbavo žydų žudynių skatintojus, platino atsišaukimą išžudyti visus Lietuvos žydus. Išdavė Kazį Škirpą ir patys susidėjo su SD, kariuomene ir žvalgyba kai suprato, kad K.Škirpa ketina skelbti nepriklausomybę nepaisant nacių nesutikimo. 1941 m. birželio 14-15 d. savo programoje užsimojo "išbraukti žydus iš gyvenimo". Taip nusiteikusius Ričardas Šveiceris suvedė su SS karininku Štalekeriu ir jie 1941 m. liepos 4-6 d. Kauno VII forte sušaude 3,000 žydų. Baisiai pergyveno, kad Kauno studentėliai paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, tad parašė Hitleriui laišką, kad jis nepripažintų Laikinosios vyriausybės. Niršo, kad J.Bobelis sustabdė žydų išžudymą, tad 1941 m. liepos 23-24 d. surengė pučą perimti lietuvių pajėgas ir policiją. Liepos 25 d. įsteigė Kauno getą. Suorganizavo 5 batalionus, kuriais svariai prisidėjo prie Lietuvos žydų sulaikymo ir išžudymo, ir 1941 m. lapkričio mėn. 29-30 d. šventė visos Lietuvos žydų išžudymo baigtuves. Zenonas Blynas visą naktį dalyvavo toje šventėje ir užrašė LNP pirmininko Leono Virbicko prakalbos pagrindinę mintį, kad prieš didelę šventę lietuviai pratę išvalyti namus.
į:
Tiriant lietuvių atsakomybę už nusikaltimus prieš žmoniją, nuostabus šaltinis yra Lietuvių nacionalistų partijos generalinio sekretoriaus Zenono Blyno dienoraštis. Puiku, kad juo remiasi ir A.Rukšėnas, tačiau, nuostabu, kaip skirtingai šį veikalą suprantame. Matyt, mes tiriame ne paskirus žmones, ne išskiriame jų iš jų aplinkos, o brėžiame žmonių tinklus, įsidėmime, kas su kuo rinkosi bendrauti. Užtat mums akivaizdu, kad Lietuvių nacionalistų partija yra lygiai tokia perdėm nusikalstama organizacija, kaip kad nacių partija ar komunistų partija. Istoriko Sauliaus Sužiedėlio žodžiais, LNP buvo organizuota nusikaltėlių gauja. Jos visi vadai suprato jos nusikalstamą veiklą - Lietuvos žydų išžudymą, Lietuvos valstybės išdavimą ir nacių politikos įgyvendinimą - ir už ją visi vienodai atsako. Jau 1939 metais voldemarininkai siekė sąjungos ar net unijos su nacių Vokietija. 1940 metais tam tikslui raizgė pučą prieš Lietuvos vyriausybę. Užmezgę ryšius su nacių saugumo tarnyba SD, sudarė pagrindą Kazio Škirpos Lietuvių Aktyvistų Fronto organizacinei veiklai, jį atstovavo Karaliaučiuose santykiuose su Vokietijos kariuomene ir žvalgyba, verbavo žydų žudynių skatintojus, platino atsišaukimą išžudyti visus Lietuvos žydus. Išdavė Kazį Škirpą ir patys susidėjo su SD, kariuomene ir žvalgyba kai suprato, kad K.Škirpa ketina skelbti nepriklausomybę nepaisant nacių nesutikimo. 1941 m. birželio 14-15 d. savo programoje užsimojo "išbraukti žydus iš gyvenimo". Taip nusiteikusius Ričardas Šveiceris suvedė su SS karininku Štalekeriu ir jie 1941 m. liepos 4-6 d. Kauno VII forte sušaude 3,000 žydų. Baisiai pergyveno, kad Kauno studentėliai paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, tad parašė Hitleriui laišką, kad jis nepripažintų Laikinosios vyriausybės. Niršo, kad J.Bobelis sustabdė žydų išžudymą, tad 1941 m. liepos 23-24 d. surengė pučą perimti lietuvių pajėgas ir policiją. Liepos 25 d. įsteigė Kauno getą. Suorganizavo 5 batalionus, kuriais svariai prisidėjo prie Lietuvos žydų sulaikymo ir išžudymo, ir 1941 m. lapkričio mėn. 29-30 d. šventė visos Lietuvos žydų išžudymo baigtuves. Zenonas Blynas visą naktį dalyvavo toje šventėje ir užrašė LNP pirmininko Leono Virbicko prakalbos pagrindinę mintį, kad prieš didelę šventę lietuviai pratę išvalyti namus.
2018 birželio 11 d., 15:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 132 eilutė iš:
Kaip jūs tiriate, kas ir kodėl tokiomis mintimis žavisi, jas net įpiršo Lietuvos karo akademijai, kaip auklėjimo priemonę? Jūsų pažyma labiausiai remiasi sovietų saugumiečių parengtomis bylomis. Siūlome pirmiausia atidžiai skaityti pačių lietuvių raštus, kaip antai sukilėlių laikraščius, Jono Noreikos straipsnius ir Damijono Riaukos prisiminimus. Jūs tvirtinate, kad Povilas Alimas atsakingas už Plungės žydų išžudymą. Betgi D.Riaukos brolis Liudvikas paskui dirbo P.Alimui, butų biuro vadovui. Biuras valdė okupantų nacionalizuotus namus ir iš žydų atimtus namus. Vėliau pats D.Riauka dirbo tam pačiam okupantų biurui ir jį savo straipsnyje apibūdina, kaip pagrindinį antinacinės veiklos židinį. Veiklos esmė, tai ginklų rinkimas, o pasitikėjimo įrodymas, tai ginklo šventas pabučiavimas. Ar jūs galėtumėte D.Riaukos paklausti, kaip tais ginklais priešinosi naciams? Ar Lietuvos Respublika turėtų D.Riaukos surinktus ginklus laikyti "anti-naciniais", ar verčiau tokiais laikyti šautuvus, kuriais nežinomi sovietų partizanai nušovė Telšių apskrities policijos vadą, LAF Telšių vado Jono Noreikos pavaduotoją, nekaltų žmonių kankintoją ir išžudytoją Bronių Juodikį?
į:
Kaip jūs tiriate, kas ir kodėl tokiomis mintimis žavisi, jas net įpiršo Lietuvos karo akademijai, kaip auklėjimo priemonę? Jūsų pažyma labiausiai remiasi sovietų saugumiečių parengtomis bylomis. Siūlome pirmiausia atidžiai skaityti pačių lietuvių raštus, kaip antai sukilėlių laikraščius, Jono Noreikos straipsnius ir Damijono Riaukos prisiminimus. Jūs tvirtinate, kad Povilas Alimas atsakingas už Plungės žydų išžudymą. Betgi D.Riaukos brolis Liudvikas paskui dirbo P.Alimui, butų biuro vadovui. Biuras valdė okupantų nacionalizuotus namus ir iš žydų atimtus namus. Vėliau pats D.Riauka dirbo tam pačiam okupantų biurui ir jį savo straipsnyje apibūdina, kaip pagrindinį antinacinės veiklos židinį. Veiklos esmė, tai ginklų rinkimas, o pasitikėjimo įrodymas, tai ginklo šventas pabučiavimas. Ar jūs galėtumėte D.Riaukos paklausti, kaip tais ginklais priešinosi naciams? Ar Lietuvos Respublika turėtų D.Riaukos surinktus ginklus laikyti "anti-naciniais", ar verčiau tokiais laikyti šautuvus, kuriais nežinomi sovietų partizanai nušovė Telšių apskrities policijos vadą, Telšių LAF vado Jono Noreikos pavaduotoją, nekaltų žmonių kankintoją ir išžudytoją Bronių Juodikį?
2018 birželio 11 d., 15:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 132 eilutė iš:
Kaip jūs tiriate, kas ir kodėl tokiomis mintimis žavisi, jas net įpiršo Lietuvos karo akademijai, kaip auklėjimo priemonę? Jūsų pažyma labiausiai remiasi sovietų saugumiečių parengtomis bylomis. Siūlome pirmiausia atidžiai skaityti pačių lietuvių raštus, kaip antai sukilėlių laikraščius, Jono Noreikos straipsnius ir Damijono Riaukos prisiminimus. Jūs tvirtinate, kad Povilas Alimas atsakingas už Plungės žydų išžudymą. Betgi D.Riaukos brolis Liudvikas paskui dirbo P.Alimui, butų biuro vadovui. Biuras valdė okupantų nacionalizuotus namus ir iš žydų atimtus namus. Vėliau pats D.Riauka dirbo tam pačiam okupantų biurui ir jį savo straipsnyje apibūdina, kaip pagrindinį antinacinės veiklos židinį. Veiklos esmė, tai ginklų rinkimas, o pasitikėjimo įrodymas, tai ginklo šventas pabučiavimas. Ar jūs galėtumėte D.Riaukos paklausti, kaip tais ginklais priešinosi naciams? Ar Lietuvos Respublika turėtų "antinaciniais" laikyti jo surinktus ginklus, ar verčiau tokiais laikyti šautuvus, kuriais nežinomi sovietų partizanai nušovė Telšių apskrities policijos vadą, LAF Telšių vado Jono Noreikos pavaduotoją, nekaltų žmonių kankintoją ir išžudytoją Bronių Juodikį?
į:
Kaip jūs tiriate, kas ir kodėl tokiomis mintimis žavisi, jas net įpiršo Lietuvos karo akademijai, kaip auklėjimo priemonę? Jūsų pažyma labiausiai remiasi sovietų saugumiečių parengtomis bylomis. Siūlome pirmiausia atidžiai skaityti pačių lietuvių raštus, kaip antai sukilėlių laikraščius, Jono Noreikos straipsnius ir Damijono Riaukos prisiminimus. Jūs tvirtinate, kad Povilas Alimas atsakingas už Plungės žydų išžudymą. Betgi D.Riaukos brolis Liudvikas paskui dirbo P.Alimui, butų biuro vadovui. Biuras valdė okupantų nacionalizuotus namus ir iš žydų atimtus namus. Vėliau pats D.Riauka dirbo tam pačiam okupantų biurui ir jį savo straipsnyje apibūdina, kaip pagrindinį antinacinės veiklos židinį. Veiklos esmė, tai ginklų rinkimas, o pasitikėjimo įrodymas, tai ginklo šventas pabučiavimas. Ar jūs galėtumėte D.Riaukos paklausti, kaip tais ginklais priešinosi naciams? Ar Lietuvos Respublika turėtų D.Riaukos surinktus ginklus laikyti "anti-naciniais", ar verčiau tokiais laikyti šautuvus, kuriais nežinomi sovietų partizanai nušovė Telšių apskrities policijos vadą, LAF Telšių vado Jono Noreikos pavaduotoją, nekaltų žmonių kankintoją ir išžudytoją Bronių Juodikį?
2018 birželio 11 d., 14:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 108 eilutė iš:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje, o gal ir visoje okupuotoje Europoje, naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (kai kur su karinėmis eisenomis!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. [Juozas] Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Panašiai, Pakalniškis 1988 metais rašė, "Tomis siaubo dienomis vokiečių Plungėje kaip ir nebuvo. Pirmomis karo dienomis jų kariuomenė atėjo ir nuėjo. Pasiliko tik du suskurdę vokietukai, nedidelio ūkio, menkos išvaizdos, be jokių laipsnių. Vaikščiodavo po miestą ir dievai žino ką veikdavo. Du nereikšmingi tipeliai. O Plungę tuo tarpu valdė lietuvių karininkų grupelė su komendantu kapitonu Noreika viršūnėje." "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad liepos 27 d. vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys, 100 km nuo Plungės. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
į:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje, o gal ir visoje okupuotoje Europoje, naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (kai kur su karinėmis eisenomis!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. [Juozas] Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Panašiai, Pakalniškis 1988 metais rašė, "Tomis siaubo dienomis vokiečių Plungėje kaip ir nebuvo. Pirmomis karo dienomis jų kariuomenė atėjo ir nuėjo. Pasiliko tik du suskurdę vokietukai, nedidelio ūkio, menkos išvaizdos, be jokių laipsnių. Vaikščiodavo po miestą ir dievai žino ką veikdavo. Du nereikšmingi tipeliai. O Plungę tuo tarpu valdė lietuvių karininkų grupelė su komendantu kapitonu Noreika viršūnėje." "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad liepos 27 d. vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Plungės ir Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys, 100 km nuo Plungės. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
2018 birželio 11 d., 14:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 98 eilutė iš:
Išaiškinus pačius kalčiausius, ištyrus atsakomybės apimtis, įvykių seką, ir kas su kuo bendravo, galime nusakyti ištisą nusikaltimų vaivorykštę. Juk aplinka įtakoja žmones, tad jie kitų veiklą paprastai vertina santykinai. Praėjus laikui paaiškėja, kad tai, kas tuo metu atrodė daugiau ar mažiau priimtina, iš tikrųjų yra apgailėtina ir visiškai nepriimtina. Mokslui ir dorovei svarbu pasižiūrėti šaltai ir teisingai. Kaip finansų ministeris Jonas Matulionis aiškino iš sovietų kalėjimo ištrūkusiam, Lietuvos nepriklausomybės kovų veteranui Jokūbui Goldbergui, lietuvių vadai buvo trijų požiūrių: vieni žydus išžudytų, kiti baustų koncentracijos stovyklomis, o treti juos atskirtų ir laikytų gete. Mokslui ir dorovei būtina vardais įvardinti šių požiūrių šalininkus. '''Kur jūs juos įvardinate?''' Voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, LAF Karaliaučius (Puodžius, Brunius), LAF Telšiai (Noreika) puoselėjo žydų išžudymą. Kazys Škirpa sumanė žydų išvarymą iš Lietuvos, tai yra, etninį valymą. Jam pritarė Lietuvos vyriausi ambasadoriai Stasys Lozoraitis ir Petras Klimas. Etninį valymą kurstė LAF Berlynas (Raila, Dirmeikis, Raštikis), LAF ryšininkai (Naujokaitis) ir LAF atsišaukimų platintojai (Noreika ir kiti) ir po sukilimo, visi sukilėlių laikraščiai (Į Laisvė, Naujoji Lietuva, Tėvynė, Išlaisvintas Panevėžietis, Žemaičių žemė...) ir jų redaktoriai (Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius, Virbickas, Mackonis, Vilmantienė, Žymantas-Žakevičius, Povilavičius-Vykintas, Pauža, Greimas, Miglinas, Kasniūnas, Lipniūnas, Mockus ir kiti). Etninis valymas įtrauktas į LAF programą (Maceina, Valiukėnas) formuluote "LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą". Lietuvos nepriklausomybės atstatymo skelbėjas Leonas Prapuolenis tuos pačius žodžius įtraukė į savo kalbą nacių okupantams, kurią pasirašė LAF vadovybė (Damušis, Narutis-Žukauskas, Drunga-Valiulis, Bauba ir kiti). LAF sukilėliai Kaune ir visoje Lietuvoje sulaikė tūkstančius žydų, ir LAF būriai (Plungėje, Telšiuose, Šiauliuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Šeduvoje, Vilniuje, Joniškyje, Zarasuose, Druskininkuose, Žagarėje, Butrimonyse...) savarankiškai juos visaip skriaudė, apiplėšė, sulaikė, kankino ir žudė, juos varė lauk iš Lietuvos ir taip pat varė atgal į Lietuvą. Kauno karo komendantas Jurgis Bobelis išvystė lietuviams savitą, naciams nepriimtiną žydų rūšiavimą: komunistinių organizacijų narius ir kitus bolševikinius veikėjus patraukti į baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, sušaudyti); niekuo nekaltus žydus laikyti gete, versti nešioti geltoną Dovydo žvaigždę ir visaip varžyti; o žydus apdovanotus Vyčio kryžiumi, arba savanoriais įstojusius į Lietuvos kariuomenę iki 1919.03.05 laikyti laisvais žmonėmis (matyt, su teise pabėgti nuo getuose laikomų žmonų ir vaikų...) Lietuvos laikinosios vyriausybės, tad Lietuvos vardu tokius visai Lietuvai galiojančius "Žydų padėties nuostatus" pasirašė J.Ambrazevičius ir J.Šlepetys. Generaliniai tarėjai (Kubiliūnas ir kiti) juos su kitais įstatais išplatino po visą Lietuvą, kaip visur galiojantį Lietuvos laikinosios vyriausybės atliktą teisinį darbą. Netgi Kauno arkivyskupas J.Skvireckas palaikė žydų smerkimą, atskyrimą ir getų steigimą.
į:
Išaiškinus pačius kalčiausius, ištyrus atsakomybės apimtis, įvykių seką, ir kas su kuo bendravo, galime nusakyti ištisą nusikaltimų vaivorykštę. Juk aplinka įtakoja žmones, tad jie kitų veiklą dažnai vertina santykinai. Praėjus laikui paaiškėja, kad tai, kas tuo metu atrodė daugiau ar mažiau priimtina, iš tikrųjų yra apgailėtina ir visiškai nepriimtina. Mokslui ir dorovei svarbu pasižiūrėti šaltai ir teisingai. Kaip finansų ministeris Jonas Matulionis aiškino iš sovietų kalėjimo ištrūkusiam, Lietuvos nepriklausomybės kovų veteranui Jokūbui Goldbergui, lietuvių vadai buvo trijų požiūrių: vieni žydus išžudytų, kiti baustų koncentracijos stovyklomis, o treti juos atskirtų ir laikytų gete. Mokslui ir dorovei būtina vardais įvardinti šių požiūrių šalininkus. '''Kur jūs juos įvardinate?''' Voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, LAF Karaliaučius (Puodžius, Brunius), LAF Telšiai (Noreika) puoselėjo žydų išžudymą. Kazys Škirpa sumanė žydų išvarymą iš Lietuvos, tai yra, etninį valymą. Jam pritarė Lietuvos vyriausi ambasadoriai Stasys Lozoraitis ir Petras Klimas. Etninį valymą kurstė LAF Berlynas (Raila, Dirmeikis, Raštikis), LAF ryšininkai (Naujokaitis) ir LAF atsišaukimų platintojai (Noreika ir kiti) ir po sukilimo, visi sukilėlių laikraščiai (Į Laisvė, Naujoji Lietuva, Tėvynė, Išlaisvintas Panevėžietis, Žemaičių žemė...) ir jų redaktoriai (Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius, Virbickas, Mackonis, Vilmantienė, Žymantas-Žakevičius, Povilavičius-Vykintas, Pauža, Greimas, Miglinas, Kasniūnas, Lipniūnas, Mockus ir kiti). Etninis valymas įtrauktas į LAF programą (Maceina, Valiukėnas) formuluote "LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą". Lietuvos nepriklausomybės atstatymo skelbėjas Leonas Prapuolenis tuos pačius žodžius įtraukė į savo kalbą nacių okupantams, kurią pasirašė LAF vadovybė (Damušis, Narutis-Žukauskas, Drunga-Valiulis, Bauba ir kiti). LAF sukilėliai Kaune ir visoje Lietuvoje sulaikė tūkstančius žydų, ir LAF būriai (Plungėje, Telšiuose, Šiauliuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Šeduvoje, Vilniuje, Joniškyje, Zarasuose, Druskininkuose, Žagarėje, Butrimonyse...) savarankiškai juos visaip skriaudė, apiplėšė, sulaikė, kankino ir žudė, juos varė lauk iš Lietuvos ir taip pat varė atgal į Lietuvą. Kauno karo komendantas Jurgis Bobelis išvystė lietuviams savitą, naciams nepriimtiną žydų rūšiavimą: komunistinių organizacijų narius ir kitus bolševikinius veikėjus patraukti į baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, sušaudyti); niekuo nekaltus žydus laikyti gete, versti nešioti geltoną Dovydo žvaigždę ir visaip varžyti; o žydus apdovanotus Vyčio kryžiumi, arba savanoriais įstojusius į Lietuvos kariuomenę iki 1919.03.05 laikyti laisvais žmonėmis (matyt, su teise pabėgti nuo getuose laikomų žmonų ir vaikų...) Lietuvos laikinosios vyriausybės, tad Lietuvos vardu tokius visai Lietuvai galiojančius "Žydų padėties nuostatus" pasirašė J.Ambrazevičius ir J.Šlepetys. Generaliniai tarėjai (Kubiliūnas ir kiti) juos su kitais įstatais išplatino po visą Lietuvą, kaip visur galiojantį Lietuvos laikinosios vyriausybės atliktą teisinį darbą. Netgi Kauno arkivyskupas J.Skvireckas palaikė žydų smerkimą, atskyrimą ir getų steigimą.
2018 birželio 11 d., 14:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 98 eilutė iš:
Išaiškinus pačius kalčiausius, ištyrus atsakomybės apimtis, įvykių seką, ir kas su kuo bendravo, galime nusakyti ištisą nusikaltimų vaivorykštę. Juk žmones įtakoja aplinka, ir kitų veiklą paprastai vertina santykinai. Praėjus laikui paaiškėja, kad tai, kas tuo metu atrodė daugiau ar mažiau priimtina, iš tikrųjų yra apgailėtina ir visiškai nepriimtina. Mokslui ir dorovei svarbu pasižiūrėti šaltai ir teisingai. Kaip finansų ministeris Jonas Matulionis aiškino iš sovietų kalėjimo ištrūkusiam, Lietuvos nepriklausomybės kovų veteranui Jokūbui Goldbergui, lietuvių vadai buvo trijų požiūrių: vieni žydus išžudytų, kiti baustų koncentracijos stovyklomis, o treti juos atskirtų ir laikytų gete. Mokslui ir dorovei būtina vardais įvardinti šių požiūrių šalininkus. '''Kur jūs juos įvardinate?''' Voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, LAF Karaliaučius (Puodžius, Brunius), LAF Telšiai (Noreika) puoselėjo žydų išžudymą. Kazys Škirpa sumanė žydų išvarymą iš Lietuvos, tai yra, etninį valymą. Jam pritarė Lietuvos vyriausi ambasadoriai Stasys Lozoraitis ir Petras Klimas. Etninį valymą kurstė LAF Berlynas (Raila, Dirmeikis, Raštikis), LAF ryšininkai (Naujokaitis) ir LAF atsišaukimų platintojai (Noreika ir kiti) ir po sukilimo, visi sukilėlių laikraščiai (Į Laisvė, Naujoji Lietuva, Tėvynė, Išlaisvintas Panevėžietis, Žemaičių žemė...) ir jų redaktoriai (Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius, Virbickas, Mackonis, Vilmantienė, Žymantas-Žakevičius, Povilavičius-Vykintas, Pauža, Greimas, Miglinas, Kasniūnas, Lipniūnas, Mockus ir kiti). Etninis valymas įtrauktas į LAF programą (Maceina, Valiukėnas) formuluote "LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą". Lietuvos nepriklausomybės atstatymo skelbėjas Leonas Prapuolenis tuos pačius žodžius įtraukė į savo kalbą nacių okupantams, kurią pasirašė LAF vadovybė (Damušis, Narutis-Žukauskas, Drunga-Valiulis, Bauba ir kiti). LAF sukilėliai Kaune ir visoje Lietuvoje sulaikė tūkstančius žydų, ir LAF būriai (Plungėje, Telšiuose, Šiauliuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Šeduvoje, Vilniuje, Joniškyje, Zarasuose, Druskininkuose, Žagarėje, Butrimonyse...) savarankiškai juos visaip skriaudė, apiplėšė, sulaikė, kankino ir žudė, juos varė lauk iš Lietuvos ir taip pat varė atgal į Lietuvą. Kauno karo komendantas Jurgis Bobelis išvystė lietuviams savitą, naciams nepriimtiną žydų rūšiavimą: komunistinių organizacijų narius ir kitus bolševikinius veikėjus patraukti į baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, sušaudyti); niekuo nekaltus žydus laikyti gete, versti nešioti geltoną Dovydo žvaigždę ir visaip varžyti; o žydus apdovanotus Vyčio kryžiumi, arba savanoriais įstojusius į Lietuvos kariuomenę iki 1919.03.05 laikyti laisvais žmonėmis (matyt, su teise pabėgti nuo getuose laikomų žmonų ir vaikų...) Lietuvos laikinosios vyriausybės, tad Lietuvos vardu tokius visai Lietuvai galiojančius "Žydų padėties nuostatus" pasirašė J.Ambrazevičius ir J.Šlepetys. Generaliniai tarėjai (Kubiliūnas ir kiti) juos su kitais įstatais išplatino po visą Lietuvą, kaip visur galiojantį Lietuvos laikinosios vyriausybės atliktą teisinį darbą. Netgi Kauno arkivyskupas J.Skvireckas palaikė žydų smerkimą, atskyrimą ir getų steigimą.
į:
Išaiškinus pačius kalčiausius, ištyrus atsakomybės apimtis, įvykių seką, ir kas su kuo bendravo, galime nusakyti ištisą nusikaltimų vaivorykštę. Juk aplinka įtakoja žmones, tad jie kitų veiklą paprastai vertina santykinai. Praėjus laikui paaiškėja, kad tai, kas tuo metu atrodė daugiau ar mažiau priimtina, iš tikrųjų yra apgailėtina ir visiškai nepriimtina. Mokslui ir dorovei svarbu pasižiūrėti šaltai ir teisingai. Kaip finansų ministeris Jonas Matulionis aiškino iš sovietų kalėjimo ištrūkusiam, Lietuvos nepriklausomybės kovų veteranui Jokūbui Goldbergui, lietuvių vadai buvo trijų požiūrių: vieni žydus išžudytų, kiti baustų koncentracijos stovyklomis, o treti juos atskirtų ir laikytų gete. Mokslui ir dorovei būtina vardais įvardinti šių požiūrių šalininkus. '''Kur jūs juos įvardinate?''' Voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, LAF Karaliaučius (Puodžius, Brunius), LAF Telšiai (Noreika) puoselėjo žydų išžudymą. Kazys Škirpa sumanė žydų išvarymą iš Lietuvos, tai yra, etninį valymą. Jam pritarė Lietuvos vyriausi ambasadoriai Stasys Lozoraitis ir Petras Klimas. Etninį valymą kurstė LAF Berlynas (Raila, Dirmeikis, Raštikis), LAF ryšininkai (Naujokaitis) ir LAF atsišaukimų platintojai (Noreika ir kiti) ir po sukilimo, visi sukilėlių laikraščiai (Į Laisvė, Naujoji Lietuva, Tėvynė, Išlaisvintas Panevėžietis, Žemaičių žemė...) ir jų redaktoriai (Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius, Virbickas, Mackonis, Vilmantienė, Žymantas-Žakevičius, Povilavičius-Vykintas, Pauža, Greimas, Miglinas, Kasniūnas, Lipniūnas, Mockus ir kiti). Etninis valymas įtrauktas į LAF programą (Maceina, Valiukėnas) formuluote "LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą". Lietuvos nepriklausomybės atstatymo skelbėjas Leonas Prapuolenis tuos pačius žodžius įtraukė į savo kalbą nacių okupantams, kurią pasirašė LAF vadovybė (Damušis, Narutis-Žukauskas, Drunga-Valiulis, Bauba ir kiti). LAF sukilėliai Kaune ir visoje Lietuvoje sulaikė tūkstančius žydų, ir LAF būriai (Plungėje, Telšiuose, Šiauliuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Šeduvoje, Vilniuje, Joniškyje, Zarasuose, Druskininkuose, Žagarėje, Butrimonyse...) savarankiškai juos visaip skriaudė, apiplėšė, sulaikė, kankino ir žudė, juos varė lauk iš Lietuvos ir taip pat varė atgal į Lietuvą. Kauno karo komendantas Jurgis Bobelis išvystė lietuviams savitą, naciams nepriimtiną žydų rūšiavimą: komunistinių organizacijų narius ir kitus bolševikinius veikėjus patraukti į baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, sušaudyti); niekuo nekaltus žydus laikyti gete, versti nešioti geltoną Dovydo žvaigždę ir visaip varžyti; o žydus apdovanotus Vyčio kryžiumi, arba savanoriais įstojusius į Lietuvos kariuomenę iki 1919.03.05 laikyti laisvais žmonėmis (matyt, su teise pabėgti nuo getuose laikomų žmonų ir vaikų...) Lietuvos laikinosios vyriausybės, tad Lietuvos vardu tokius visai Lietuvai galiojančius "Žydų padėties nuostatus" pasirašė J.Ambrazevičius ir J.Šlepetys. Generaliniai tarėjai (Kubiliūnas ir kiti) juos su kitais įstatais išplatino po visą Lietuvą, kaip visur galiojantį Lietuvos laikinosios vyriausybės atliktą teisinį darbą. Netgi Kauno arkivyskupas J.Skvireckas palaikė žydų smerkimą, atskyrimą ir getų steigimą.
2018 birželio 11 d., 14:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 96-98 eilutės iš
O kas iš lietuvių labiausiai nusikalto? Labiausiai kalti yra ne žudynių vykdytojai, o jų sumanytojai. Ne tie, kurie dalyvavo vardan gėrybių ar šalutinių tikslų, bet tie idealistai, kurie atsidavė išžudymo idėjai ir ryžosi viską paaukoti, kad tik būtų išžudyti vaikai, motinos ir senukai. Lietuvoje ypatingai kalti Jonas Pyragius, Ričardas Šveiceris, Vytautas Reivytis, Pranas Germantas-Meškauskas ir Jonas Noreika. Tai liudija jų žodžiai ir darbai. Jonas Pyragius vadovavo voldemarininkų pučui 1941 m. liepos 23-24 d., kurio tikslas buvo lietuvių pajėgas panaudoti Lietuvos žydų išžudymui. Lietuvos vokietis Ričardas Šveiceris, būdamas Einsatzgruppe A vadovo Walter Stahleckerio vertėjas, suvedė SS su žydų išžudymui nusiteikusiais voldemarininkais. Voldemarininkų ir R.Šveiceriaus bendražygis, Lietuvos saugumo policijos vadovas Vytautas Reivytis, vadovavo 5,000 Lietuvos policininkų ir įsakė jiems sulaikyti bene 100,000 Lietuvos provincijos žydų su tikslu juos išžudyti. Pranas Germantas-Meškauskas troško išžudyti Lietuvos žydus, jau 1939 m. siūlė rengti prieš juos pogromus, ir manytina, jog jo pažįstamas, nuožmiausias nacių saugumietis R.Heydrichas atidavė jo valiai visą Telšių apskritį. P.Germanto svajonę "Žemaičių žemėje" įgyvendino Jonas Noreika, vienas iš žymiausių Lietuvos anti-semitų, kuris jau 1933 m. troško Lietuvos be žydų. Visi penki Lietuvos žydų išžudymui rengėsi dar prieš karo pradžią. Visi penki patys geidė išžudymo, kitus įtraukė į žudymą ir žudymą teisino.

Išaiškinus pačius kalčiausius, ištyrus atsakomybės apimtis, įvykių seką, ir kas su kuo bendravo, galime nusakyti ištisą nusikaltimų spektrą. Juk žmones įtakoja aplinka, ir kitų veiklą paprastai vertina santykinai. Praėjus laikui paaiškėja, kad tai, kas tuo metu atrodė daugiau ar mažiau priimtina, iš tikrųjų yra apgailėtina ir visiškai nepriimtina. Mokslui ir dorovei svarbu pasižiūrėti šaltai ir teisingai. Kaip finansų ministeris Jonas Matulionis aiškino iš sovietų kalėjimo ištrūkusiam, Lietuvos nepriklausomybės kovų veteranui Jokūbui Goldbergui, lietuvių vadai buvo trijų požiūrių: vieni žydus išžudytų, kiti baustų koncentracijos stovyklomis, o treti juos atskirtų ir laikytų gete. Mokslui ir dorovei būtina vardais įvardinti šių požiūrių šalininkus. '''Kur jūs juos įvardinate?''' Voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, LAF Karaliaučius (Puodžius, Brunius), LAF Telšiai (Noreika) puoselėjo žydų išžudymą. Kazys Škirpa sumanė žydų išvarymą iš Lietuvos, tai yra, etninį valymą. Jam pritarė Lietuvos vyriausi ambasadoriai Stasys Lozoraitis ir Petras Klimas. Etninį valymą kurstė LAF Berlynas (Raila, Dirmeikis, Raštikis), LAF ryšininkai (Naujokaitis) ir LAF atsišaukimų platintojai (Noreika ir kiti) ir po sukilimo, visi sukilėlių laikraščiai (Į Laisvė, Naujoji Lietuva, Tėvynė, Išlaisvintas Panevėžietis, Žemaičių žemė...) ir jų redaktoriai (Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius, Virbickas, Mackonis, Vilmantienė, Žymantas-Žakevičius, Povilavičius-Vykintas, Pauža, Greimas, Miglinas, Kasniūnas, Lipniūnas, Mockus ir kiti). Etninis valymas įtrauktas į LAF programą (Maceina, Valiukėnas) formuluote "LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą". Lietuvos nepriklausomybės atstatymo skelbėjas Leonas Prapuolenis tuos pačius žodžius įtraukė į savo kalbą nacių okupantams, kurią pasirašė LAF vadovybė (Damušis, Narutis-Žukauskas, Drunga-Valiulis, Bauba ir kiti). LAF sukilėliai Kaune ir visoje Lietuvoje sulaikė tūkstančius žydų, ir LAF būriai (Plungėje, Telšiuose, Šiauliuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Šeduvoje, Vilniuje, Joniškyje, Zarasuose, Druskininkuose, Žagarėje, Butrimonyse...) savarankiškai juos visaip skriaudė, apiplėšė, sulaikė, kankino ir žudė, juos varė lauk iš Lietuvos ir taip pat varė atgal į Lietuvą. Kauno karo komendantas Jurgis Bobelis išvystė lietuviams savitą, naciams nepriimtiną žydų rūšiavimą: komunistinių organizacijų narius ir kitus bolševikinius veikėjus patraukti į baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, sušaudyti); niekuo nekaltus žydus laikyti gete, versti nešioti geltoną Dovydo žvaigždę ir visaip varžyti; o žydus apdovanotus Vyčio kryžiumi, arba savanoriais įstojusius į Lietuvos kariuomenę iki 1919.03.05 laikyti laisvais žmonėmis (matyt, su teise pabėgti nuo getuose laikomų žmonų ir vaikų...) Lietuvos laikinosios vyriausybės, tad Lietuvos vardu tokius visai Lietuvai galiojančius "Žydų padėties nuostatus" pasirašė J.Ambrazevičius ir J.Šlepetys. Generaliniai tarėjai (Kubiliūnas ir kiti) juos su kitais įstatais išplatino po visą Lietuvą, kaip visur galiojantį Lietuvos laikinosios vyriausybės atliktą teisinį darbą. Netgi Kauno arkivyskupas J.Skvireckas palaikė žydų smerkimą, atskyrimą ir getų steigimą.
į:
O kas iš lietuvių labiausiai nusikalto? Labiausiai kalti yra ne žudynių vykdytojai, o jų sumanytojai. Ne tie, kurie dalyvavo vardan gėrybių ar šalutinių tikslų, bet tie idealistai, kurie atsidavė išžudymo idėjai ir ryžosi viską paaukoti, kad tik būtų išžudyti vaikai, motinos ir senukai. Lietuvoje ypatingai kalti Jonas Pyragius, Ričardas Šveiceris, Vytautas Reivytis, Pranas Germantas-Meškauskas ir Jonas Noreika. Tai liudija jų žodžiai ir darbai. Jonas Pyragius vadovavo voldemarininkų pučui 1941 m. liepos 23-24 d., kurio tikslas buvo lietuvių pajėgas panaudoti Lietuvos žydų išžudymui. Lietuvos vokietis Ričardas Šveiceris, būdamas Einsatzgruppe A vadovo Walter Stahleckerio vertėjas, suvedė SS su žydų išžudymui nusiteikusiais voldemarininkais. Voldemarininkų ir R.Šveiceriaus bendražygis, Lietuvos saugumo policijos vadovas Vytautas Reivytis, vadovavo 5,000 Lietuvos policininkų ir įsakė jiems sulaikyti bene 100,000 Lietuvos provincijos žydų su tikslu juos išžudyti. Pranas Germantas-Meškauskas troško išžudyti Lietuvos žydus, jau 1939 m. siūlė rengti prieš juos pogromus, ir manytina, jog jo pažįstamas, nuožmiausias nacių saugumietis R.Heydrichas atidavė jo valiai visą Telšių apskritį. P.Germanto svajonę "Žemaičių žemėje" įgyvendino Jonas Noreika, vienas iš žymiausių Lietuvos anti-semitų, kuris jau 1933 m. troško Lietuvos be žydų. Visi penki Lietuvos žydų išžudymui rengėsi dar prieš karo pradžią. Visi penki patys geidė išžudymo, kitus įtraukė į išžudymą ir išžudymą teisino.

Išaiškinus pačius kalčiausius, ištyrus atsakomybės apimtis, įvykių seką, ir kas su kuo bendravo, galime nusakyti ištisą nusikaltimų vaivorykštę. Juk žmones įtakoja aplinka, ir kitų veiklą paprastai vertina santykinai. Praėjus laikui paaiškėja, kad tai, kas tuo metu atrodė daugiau ar mažiau priimtina, iš tikrųjų yra apgailėtina ir visiškai nepriimtina. Mokslui ir dorovei svarbu pasižiūrėti šaltai ir teisingai. Kaip finansų ministeris Jonas Matulionis aiškino iš sovietų kalėjimo ištrūkusiam, Lietuvos nepriklausomybės kovų veteranui Jokūbui Goldbergui, lietuvių vadai buvo trijų požiūrių: vieni žydus išžudytų, kiti baustų koncentracijos stovyklomis, o treti juos atskirtų ir laikytų gete. Mokslui ir dorovei būtina vardais įvardinti šių požiūrių šalininkus. '''Kur jūs juos įvardinate?''' Voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, LAF Karaliaučius (Puodžius, Brunius), LAF Telšiai (Noreika) puoselėjo žydų išžudymą. Kazys Škirpa sumanė žydų išvarymą iš Lietuvos, tai yra, etninį valymą. Jam pritarė Lietuvos vyriausi ambasadoriai Stasys Lozoraitis ir Petras Klimas. Etninį valymą kurstė LAF Berlynas (Raila, Dirmeikis, Raštikis), LAF ryšininkai (Naujokaitis) ir LAF atsišaukimų platintojai (Noreika ir kiti) ir po sukilimo, visi sukilėlių laikraščiai (Į Laisvė, Naujoji Lietuva, Tėvynė, Išlaisvintas Panevėžietis, Žemaičių žemė...) ir jų redaktoriai (Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius, Virbickas, Mackonis, Vilmantienė, Žymantas-Žakevičius, Povilavičius-Vykintas, Pauža, Greimas, Miglinas, Kasniūnas, Lipniūnas, Mockus ir kiti). Etninis valymas įtrauktas į LAF programą (Maceina, Valiukėnas) formuluote "LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą". Lietuvos nepriklausomybės atstatymo skelbėjas Leonas Prapuolenis tuos pačius žodžius įtraukė į savo kalbą nacių okupantams, kurią pasirašė LAF vadovybė (Damušis, Narutis-Žukauskas, Drunga-Valiulis, Bauba ir kiti). LAF sukilėliai Kaune ir visoje Lietuvoje sulaikė tūkstančius žydų, ir LAF būriai (Plungėje, Telšiuose, Šiauliuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Šeduvoje, Vilniuje, Joniškyje, Zarasuose, Druskininkuose, Žagarėje, Butrimonyse...) savarankiškai juos visaip skriaudė, apiplėšė, sulaikė, kankino ir žudė, juos varė lauk iš Lietuvos ir taip pat varė atgal į Lietuvą. Kauno karo komendantas Jurgis Bobelis išvystė lietuviams savitą, naciams nepriimtiną žydų rūšiavimą: komunistinių organizacijų narius ir kitus bolševikinius veikėjus patraukti į baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, sušaudyti); niekuo nekaltus žydus laikyti gete, versti nešioti geltoną Dovydo žvaigždę ir visaip varžyti; o žydus apdovanotus Vyčio kryžiumi, arba savanoriais įstojusius į Lietuvos kariuomenę iki 1919.03.05 laikyti laisvais žmonėmis (matyt, su teise pabėgti nuo getuose laikomų žmonų ir vaikų...) Lietuvos laikinosios vyriausybės, tad Lietuvos vardu tokius visai Lietuvai galiojančius "Žydų padėties nuostatus" pasirašė J.Ambrazevičius ir J.Šlepetys. Generaliniai tarėjai (Kubiliūnas ir kiti) juos su kitais įstatais išplatino po visą Lietuvą, kaip visur galiojantį Lietuvos laikinosios vyriausybės atliktą teisinį darbą. Netgi Kauno arkivyskupas J.Skvireckas palaikė žydų smerkimą, atskyrimą ir getų steigimą.
2018 birželio 11 d., 14:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 96 eilutė iš:
O kas iš lietuvių labiausiai nusikalto? Labiausiai kalti yra ne žudynių vykdytojai, o jų sumanytojai. Ne tie, kurie dalyvavo vardan gėrybių ar šalutinių tikslų, bet tie idealistai, kurie atsidavė išžudymo idėjai ir ryžosi viską paaukoti, kad tik būtų išžudyti vaikai, motinos ir senukai. Lietuvoje ypatingai kalti Jonas Pyragius, Ričardas Šveiceris, Vytautas Reivytis, Pranas Germantas-Meškauskas ir Jonas Noreika. Tai liudija jų žodžiai ir darbai. Jonas Pyragius vadovavo voldemarininkų pučui 1941 m. liepos 23-24 d., kurio tikslas buvo lietuvių pajėgas panaudoti Lietuvos žydų išžudymui. Lietuvos vokietis Ričardas Šveiceris, būdamas Einsatzgruppe A vadovo Walter Stahleckerio vertėjas, suvedė SS su žydų išžudymui nusiteikusiais voldemarininkais. Voldemarininkų ir R.Šveiceriaus bendražygis, Lietuvos saugumo policijos vadovas Vytautas Reivytis, vadovavo 5,000 Lietuvos policininkų ir įsakė jiems sulaikyti bene 100,000 Lietuvos provincijos žydų su tikslu juos išžudyti. Pranas Germantas-Meškauskas troško išžudyti Lietuvos žydus, jau 1939 m. siūlė rengti prieš juos pogromus, ir manytina, jog jo pažįstamas, nuožmiausias nacių saugumietis R.Heydrichas atidavė jo valiai visą Telšių apskritį. P.Germanto svajonę "Žemaičių žemėje" įgyvendino Jonas Noreika, vienas iš žymiausių Lietuvos anti-semitų, kuris jau 1933 m. troško Lietuvos be žydų. Visi penki Lietuvos žydų išžudymui rengėsi dar prieš karo pradžią. Visi penki patys geidė išžudymo, kitus įtraukė į žudymą ir žudymą teisino.
į:
O kas iš lietuvių labiausiai nusikalto? Labiausiai kalti yra ne žudynių vykdytojai, o jų sumanytojai. Ne tie, kurie dalyvavo vardan gėrybių ar šalutinių tikslų, bet tie idealistai, kurie atsidavė išžudymo idėjai ir ryžosi viską paaukoti, kad tik būtų išžudyti vaikai, motinos ir senukai. Lietuvoje ypatingai kalti Jonas Pyragius, Ričardas Šveiceris, Vytautas Reivytis, Pranas Germantas-Meškauskas ir Jonas Noreika. Tai liudija jų žodžiai ir darbai. Jonas Pyragius vadovavo voldemarininkų pučui 1941 m. liepos 23-24 d., kurio tikslas buvo lietuvių pajėgas panaudoti Lietuvos žydų išžudymui. Lietuvos vokietis Ričardas Šveiceris, būdamas Einsatzgruppe A vadovo Walter Stahleckerio vertėjas, suvedė SS su žydų išžudymui nusiteikusiais voldemarininkais. Voldemarininkų ir R.Šveiceriaus bendražygis, Lietuvos saugumo policijos vadovas Vytautas Reivytis, vadovavo 5,000 Lietuvos policininkų ir įsakė jiems sulaikyti bene 100,000 Lietuvos provincijos žydų su tikslu juos išžudyti. Pranas Germantas-Meškauskas troško išžudyti Lietuvos žydus, jau 1939 m. siūlė rengti prieš juos pogromus, ir manytina, jog jo pažįstamas, nuožmiausias nacių saugumietis R.Heydrichas atidavė jo valiai visą Telšių apskritį. P.Germanto svajonę "Žemaičių žemėje" įgyvendino Jonas Noreika, vienas iš žymiausių Lietuvos anti-semitų, kuris jau 1933 m. troško Lietuvos be žydų. Visi penki Lietuvos žydų išžudymui rengėsi dar prieš karo pradžią. Visi penki patys geidė išžudymo, kitus įtraukė į žudymą ir žudymą teisino.
2018 birželio 11 d., 14:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 419 eilutė iš:
Yra keista, kad saugumas, apklausinėdamas Noreiką, kaip ir nesidomi jo veikla sukilimo rengimo ir nacių okupacijos metu, tarsi tai būtų jiems jau žinoma. Taip pat labai keista, kad jokioje kitoje byloje saugumas nesidomi Noreika, nė pavyzdžiui, kun.P.Pukio byloje, nė I.Urbaičio byloje. Klemensio Bruniaus byloje klaidingai tvirtinama, kad Noreikos buvimo vieta nenustatyta, juk jisai jau buvo sušaudytas. Keista, kad Rapolo Mackonio prisiminimuose pieštuku išbraukti žodžiai, "nors buvo tik apskrities viršininkas". Žinome, kad Noreika bendravo su Vokiečių saugumu rengiant sukilimą, vadovaujant žydų žudynėms Telšių apskrityje, ir talkininkaujnt Šiaulių apskrityje. Tad galima pamanyti, kad jisai panašiai bendravo su sovietų saugumu.
į:
Yra keista, kad saugumas, apklausinėdamas Noreiką, kaip ir nesidomi jo veikla sukilimo rengimo ir nacių okupacijos metu, tarsi tai būtų jiems jau žinoma. Taip pat labai keista, kad jokioje kitoje byloje saugumas nesidomi Noreika, nė pavyzdžiui, kun.P.Pukio byloje, nė I.Urbaičio byloje. Klemensio Bruniaus byloje klaidingai tvirtinama, kad Noreikos buvimo vieta nenustatyta, juk jisai jau buvo sušaudytas. Keista, kad saugumiečio Baranausko archyve saugojomuose Rapolo Mackonio prisiminimuose pieštuku išbraukti žodžiai, "nors buvo tik apskrities viršininkas". Žinome, kad Noreika bendradarbiavo su nacių Vokietijos saugumu rengiant sukilimą, vadovaujant žydų žudynėms Telšių apskrityje, ir talkininkaujant Šiaulių apskrityje. Tad galima pamanyti, kad jisai panašiai bendradarbiavo su sovietų saugumu.
2018 birželio 11 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 57 eilutė iš:
* Noreikos legendų kūrėjai neatsakingi ir nemoksliški.
į:
* Noreikos legendų kūrėjai žeidžia Lietuvą.
2018 birželio 11 d., 14:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 399 eilutė iš:
[+Neatsakingos ir nemoksliškos Noreikos legendos kūrėjai.+]
į:
[+Noreikos legendų kūrėjai žeidžia Lietuvą.+]
2018 birželio 11 d., 14:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 379-385 eilutės iš
Kada jūs moksliškai vertinsite Štuthofo lietuvius kalinius? Logiškai mąstant, naciai įkaitais paėmė plačiai žinomus lietuvius, kuriuos buvo lengva suimti. Naciai tikrus priešus paskirai suimdavo, nuodugniai ištirdavo ir negailestingai bausdavo. Naciai netyrė Štuthofo kalinių, juos laikė garbės kaliniais ir su jais nieko nedarė. Akivaizdu, kad jie nebuvo nacių priešai, o tiesiog lietuvius bausti parinkti įkaitai.

Tai, kad naciai suėmė Joną Noreiką, jokiu būdu nepaneigia jo nusikaltimų. Kada išaiškinsite ir įvardinsite visus Štuthofo kalinius nusikaltusius prieš žmoniją?

Pranas Germantas-Meškauskas ir Stasys Puodžius buvo žydų išžudymo šalininkai. Vytautas Stanevičius dalyvavo Lietuvių nacionalistų partijos puče, kurio tikslas buvo . Pilypas Narutis-Žukauskas pasirašė Prapuolenio kalbą, skelbiančią "LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą." Kazys Bauba redagavo "Į Laisvę" ir savo vedamaisiais ragino etninį valymą. Rapolis Mackonis įsteigė Vilniaus laikraštį "Naująją Lietuvą", taipogi kurstantį etninį valymą. Petras Buragas buvo Vilniaus miesto burmistro referentas žydų klausimu. Robertas Grigas buvo Vilniaus miesto viceburmistras. Juozas Narakas, tai vidaus reikalų generalinio tarėjo pavaduotojas, o Mečislovas Mackevičius, tai teisingumo generalinis tarėjas. Mykolas Mačiukas, tai LAF karinio skyriaus viršininkas. LAF veikėjas, Vilniaus miesto savivaldybės sekretorius Jonas Čiuberkis rašydavo mėnesines ataskaitas Vilniaus apygardos komisarui Hingstui apie žmonių nuotaikas, pavyzdžiui, apie lenkus ir gudus.

Jūs tvirtinate
, kad Joną Noreiką suėmė už antinacinę veiklą. Pirmiausiai, keista, kad naciai siuntė savo priešą į propagandinę kelionę po Vokietiją. Toliau, nesuprantama, kad jį du kartus suėmė. Juk pirmą kartą už Mardosų kuopos surinktą rinkliavą. Betgi naciai politinių kalinių už pinigą nepaleisdavo. Tai įrodo, kad jis kažkaip nusižengė nacių tvarkai, bet naciai jo asmeniškai nekaltino už politinę veiklą. Jį antrą kartą suėmė jau kaip įkaitą.
į:
Kada jūs moksliškai vertinsite Štuthofo lietuvius kalinius? Naciai įkaitais tiesiog paėmė tuos plačiai žinomus lietuvius, kuriuos buvo lengva suimti. Naciai gi savo tikruosius priešus atitinkamai suimdavo, nuodugniai ištirdavo ir negailestingai bausdavo. Naciai netyrė Štuthofo kalinių, juos laikė garbės kaliniais ir jų asmeniškai nelenkė. Akivaizdu, kad jie nebuvo nacių priešai, o tiesiog lietuvių tautą bausti parinkti įkaitai.

Tai, kad naciai suėmė Joną Noreiką, jokiu būdu nepaneigia jo nusikaltimų. Kada išaiškinsite ir įvardinsite visus Štuthofo lietuvius garbės kalinius nusikaltusius prieš žmoniją?

Pranas Germantas-Meškauskas ir Stasys Puodžius buvo žydų išžudymo šalininkai. Vytautas Stanevičius dalyvavo Lietuvių nacionalistų partijos puče, kurio tikslas buvo lietuvių pajėgas pajungti žydų išžudymu. Pilypas Narutis-Žukauskas pasirašė Prapuolenio kalbą, skelbiančią "LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą." Kazys Bauba redagavo "Į Laisvę" ir savo vedamaisiais ragino etninį valymą. Rapolis Mackonis įsteigė Vilniaus laikraštį "Naująją Lietuvą", taipogi kurstantį etninį valymą. Petras Buragas buvo Vilniaus miesto burmistro referentas žydų klausimu. Robertas Grigas buvo Vilniaus miesto viceburmistras. Juozas Narakas, tai vidaus reikalų generalinio tarėjo pavaduotojas, o Mečislovas Mackevičius, tai teisingumo generalinis tarėjas. Mykolas Mačiukas, tai LAF karinio skyriaus viršininkas. LAF veikėjas, Vilniaus miesto savivaldybės sekretorius Jonas Čiuberkis rašydavo mėnesines ataskaitas Vilniaus apygardos komisarui Hingstui apie žmonių nuotaikas, pavyzdžiui, apie lenkus ir gudus.

Jūs tvirtinate, kad Joną Noreiką suėmė už antinacinę veiklą. Pirmiausiai, keista, kad naciai siuntė savo priešą į propagandinę kelionę po Vokietiją. Toliau, jį du kartus suėmė. Pirmą kartą jį paleido
už Mardosų kuopos surinktą rinkliavą. Betgi naciai politinių kalinių už pinigą nepaleisdavo. Tai įrodo, kad jis kažkaip nusižengė nacių tvarkai, bet naciai jo asmeniškai nekaltino už politinę veiklą. Jį antrą kartą suėmė jau kaip įkaitą.
2018 birželio 11 d., 14:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 57-58 eilutės iš
* Neatsakingos ir nemoksliškos Noreikos legendos kūrėjai.
į:
* Noreikos legendų kūrėjai neatsakingi ir nemoksliški.
Pakeista 75 eilutė iš:
* (Rukšėnas, 2016) jūsų vyriausiojo istoriko Alfredo Rukšėno parašytas straipsnis "Jono Noreikos-Generolo Vėtros biografijos kontroversijos", kuris paskelbtas jūsų akademiniame žurnale "Genocidas ir rezistencija", 2016 m., Nr.1, ps.39-64;
į:
* (Rukšėnas, 2016) jūsų vyriausiojo istoriko Alfredo Rukšėno parašytu straipsniu "Jono Noreikos-Generolo Vėtros biografijos kontroversijos", kuris paskelbtas jūsų akademiniame žurnale "Genocidas ir rezistencija", 2016 m., Nr.1, ps.39-64;
2018 birželio 11 d., 10:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 417 eilutė iš:
Ar jūs esate aptikę daugiau tokių pavyzdžių, kad saugumo suimti lietuviai pameluotų, kad jie dirba ŠMERŠ'ui? Mūsų supratimu, saugumas nekankino Noreikos, kolei neišaiškėjo melas. Noreika per tas tris savaites išdavė daugybę juo patikėjusių žmonių, įskaitant įžymų partizaną Joną Semašką. Tai parodo, kad Jonas Noreika nevertino savo tinkamumo partizaninei veiklai, ypač tokiai, kuriai tektų megzti plačius ryšius. Kaip bebūtų, jo keisti žodžiai verčia pamąstyti, o gal jisai iš tikrųjų buvo ŠMERŠ agentu. Juk žinome iš jo bendražygio Viktoro Ašmensko parodymų, kad Ašmenskas iš tiesų buvo sovietų užverbuotas, ir tai žinojo Gorodeckis.
į:
Ar jūs esate aptikę daugiau tokių pavyzdžių, kad saugumo suimti lietuviai pameluotų, kad jie dirba ŠMERŠ'ui? Mūsų supratimu, saugumas nekankino Noreikos, kolei neišaiškėjo melas. Noreika per tas tris savaites išdavė daugybę juo patikėjusių žmonių, įskaitant įžymų partizaną Joną Semašką. Tai parodo, kad Jonas Noreika nevertino savo tinkamumo partizaninei veiklai, ypač tokiai, kuriai tektų megzti plačius ryšius. Kaip bebūtų, jo keisti žodžiai verčia pamąstyti, o gal jisai iš tikrųjų buvo ŠMERŠ agentu. Juk žinome iš jo bendražygio Viktoro Ašmensko parodymų, kad Ašmenskas iš tiesų buvo sovietų užverbuotas, ir tai žinojo Gorodeckis. Nėra duomentų, kad Gorodeckis būtų dėl to pergyvenęs. Ar jūs pergyvenate, kad Noreikos biografas dirbo saugumui? Kodėl jūs šito neviešinate?
2018 birželio 11 d., 10:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 423 eilutė iš:
Kam reikalinga Jono Noreikos legenda?
į:
Kokia Jono Noreikos legendos esmė? Kam ji reikalinga?
2018 birželio 11 d., 10:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 423 eilutė:
Kam reikalinga Jono Noreikos legenda?
2018 birželio 11 d., 09:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 419-426 eilutės iš
Yra keista, kad saugumas, apklausinėdamas Noreiką, kaip ir nesidomi jo veikla sukilimo rengimo ir nacių okupacijos metu, tarsi tai būtų jiem jau žinoma.


* Atsisakė mirties
* Savo vardu tarnavo kariuomenėje, juristu - paliginti su Urbaičiu
* Remiasi Ašmensku - saugumo užverbuotas
.
* Nėra pastebėję, nė ištyrę, kad Jonas Noreika galėjo būti 1946 m. saugumo užverbuotas.
* Visapusiškai ištyrusi - jo mirtis neįrodyta
.
į:
Yra keista, kad saugumas, apklausinėdamas Noreiką, kaip ir nesidomi jo veikla sukilimo rengimo ir nacių okupacijos metu, tarsi tai būtų jiems jau žinoma. Taip pat labai keista, kad jokioje kitoje byloje saugumas nesidomi Noreika, nė pavyzdžiui, kun.P.Pukio byloje, nė I.Urbaičio byloje. Klemensio Bruniaus byloje klaidingai tvirtinama, kad Noreikos buvimo vieta nenustatyta, juk jisai jau buvo sušaudytas. Keista, kad Rapolo Mackonio prisiminimuose pieštuku išbraukti žodžiai, "nors buvo tik apskrities viršininkas". Žinome, kad Noreika bendravo su Vokiečių saugumu rengiant sukilimą, vadovaujant žydų žudynėms Telšių apskrityje, ir talkininkaujnt Šiaulių apskrityje. Tad galima pamanyti, kad jisai panašiai bendravo su sovietų saugumu.

Kur jūs moksliškai nagrinėjate klausimą, kokie buvo sovietų saugumo ir Jono Noreikos santykiai?
2018 birželio 11 d., 09:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 418-419 eilutės:

Yra keista, kad saugumas, apklausinėdamas Noreiką, kaip ir nesidomi jo veikla sukilimo rengimo ir nacių okupacijos metu, tarsi tai būtų jiem jau žinoma.
2018 birželio 11 d., 09:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 417 eilutė iš:
į:
Ar jūs esate aptikę daugiau tokių pavyzdžių, kad saugumo suimti lietuviai pameluotų, kad jie dirba ŠMERŠ'ui? Mūsų supratimu, saugumas nekankino Noreikos, kolei neišaiškėjo melas. Noreika per tas tris savaites išdavė daugybę juo patikėjusių žmonių, įskaitant įžymų partizaną Joną Semašką. Tai parodo, kad Jonas Noreika nevertino savo tinkamumo partizaninei veiklai, ypač tokiai, kuriai tektų megzti plačius ryšius. Kaip bebūtų, jo keisti žodžiai verčia pamąstyti, o gal jisai iš tikrųjų buvo ŠMERŠ agentu. Juk žinome iš jo bendražygio Viktoro Ašmensko parodymų, kad Ašmenskas iš tiesų buvo sovietų užverbuotas, ir tai žinojo Gorodeckis.
2018 birželio 11 d., 09:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 410-415 eilutės:

''Klausimas: 1946 kovo 16 jūs davėte parodymus, kad Raudonojoje Armijoje palaikėte ryšius su “Smerš įgaliotiniu” šiaurės grupei 782 šaulių pulko ir dirbote slapyvardžiu “Dmitrov”. Ar jūs tai patvirtinate?''

''Atsakymas: Viskas ką aš sakiau 1946 metų kovo 16 apklausoje apie savo ryšius su SMERŠ organais ir kad aš turėjau pseudonimą “Dmitrov” aš paneigiu. Aš niekada nebuvau susijęs su SMERŠ organais. Daviau melagingus parodymus pirmoje apklausoje, nes norėjau įtikinti tardytoją, kad aš ne tik lojalus sovietų pilietis, bet netgi daugiau, - kad aš aktyviai dirbau Raudonosios armijos SMERŠ organuose ir padėjau ją stiprinti ir rauti su šaknimis jos priešus.''

''Taip aš norėjau įrodyti tardymui, kad aš visai skaidrus žmogus, kad man jokių įtarimų būti negali ir turiu būti nedelsiant išlaisvintas iš arešto.''
2018 birželio 11 d., 09:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 401-411 eilutės iš
Ar jūs nesate pastebėję, kad apie Joną Noreiką sukasi legendos? Moksliniam tyrimui, juo labiau atsakomybės tyrimui, būtina atskirti žmogų nuo legendos. Kaip jūs esate ištyrę Noreikos legendos raidą?

Pirmiausia, jisai savo legendą pats kūrė savo brošiūra "Pakelk galvą, lietuvi!", Telšių ir Plungės manifestacijomis, "Žemaičių žemės" delegacija, o ypač slapyvardžiu, "Generolas Vėtra". Noreikos legendą plėtojo lietuviai išeiviai, būtent kunigas Stasys Yla savo knyga "Žmonės ir žvėrys", gerbiantį Noreiką, kaip lietuvį ir kataliką, pasirūpinusį Jurgučiu, pasirinkusį grįžti į Lietuvą kovoti su okupantu. Gimnazistas Julius Šalkauskas juo susižavėjo. Su Atgimimu apie Joną Noreiką prabilo jo bendražygis Mardosų kuopoje, Damijonas Riauka, taip pat bendražygiai Lietuvos tautinėje taryboje, Viktoras Ašmenskas ir Saulius Gorodeckis. Jūs kartu puoselėjote mitą, gal dėl to, kad ieškojote partizanų didvyrių.

Tikiu jūs suprasite, kad šis mitų kūrimas žeidžia visus, atjaučiančius Jono Noreikos aukas. Jis taip pat turi surūpinti visus, suvokiančius, jog Sąjūdžio laikais Lietuva, pasimokiusi iš skaudžių partizanų kovų, to kelio atsisakė, reik tikėti, visiems laikams. Yra kitų, prasmingų, teisingų, dvasingų ir kūrybingų būdų kovoti su okupantais.

Mano mokslininkai sutaria, kad būtent sovietų saugumui parankiausia buvo "Generolo Vėtros" legenda. Jono Noreikos skatinamas partizanų centralizavimas leido saugumui susekti ir susemti Lietuvos partizanus, kaip antai Joną Semašką. Kada jūs paprašysite karininkų išnagrinėti Jono Noreikos karinius sumanymus? Tai gi vaikiškas Kazio Škirpos strategijos pritaikymas joms visiškai netinkančioms aplinkybėms. Juk viena buvo nacių Vokietijai kirsti Sovietų Sąjungos sieną, tuo tarpu visai kitokio karo tektų laukti tarp JAV ir SSSR, dargi branduoliniame amžiuje.

Moksliškai peržiūrint Jono Noreikos legendą, paaiškėja iš Algirdo Vokietaičio prisiminimų, kad Noreika nenorėjo
į:
Ar jūs nesate pastebėję, kad apie Joną Noreiką sukasi legendos? Moksliniam tyrimui, juo labiau atsakomybės tyrimui, būtina atskirti žmogų nuo visokių legendų. Kaip jūs esate ištyrę Noreikos legendų raidą?

Pirmiausia, jisai savo legendą pats kūrė savo brošiūra "Pakelk galvą, lietuvi!", Telšių ir Plungės manifestacijomis, "Žemaičių žemės" delegacija, o ypač slapyvardžiu, "Generolas Vėtra". Noreikos legendą plėtojo lietuviai išeiviai, būtent kunigas Stasys Yla savo knyga "Žmonės ir žvėrys", gerbiančią Noreiką, kaip lietuvį ir kataliką, pasirūpinusiu Jurgučiu, pasirinkusiu grįžti į Lietuvą kovoti su okupantu. Gimnazistas Julius Šalkauskas juo susižavėjo. Su Atgimimu apie Joną Noreiką prabilo jo bendražygis Mardosų sukilėlių kuopoje, Damijonas Riauka, taip pat bendražygiai Lietuvos tautinėje taryboje, Viktoras Ašmenskas ir Saulius Gorodeckis. Jūs kartu su jais puoselėjote mitą, gal dėl to, kad ieškojote partizanų didvyrių.

Tikiu jūs suprasite, kad šis mitų kūrimas žeidžia visus, atjaučiančius Jono Noreikos aukas. Jo mitas taip pat turi surūpinti visus, suvokiančius, jog Sąjūdžio laikais Lietuva, pasimokiusi iš skaudžių partizanų kovų, kelio atsisakė, reik tikėti, visiems laikams. Yra kitų, prasmingų, teisingų, dvasingų ir kūrybingų būdų kovoti su okupantais.

Mano mokslininkai sutaria, kad būtent sovietų saugumui parankiausia buvo "Generolo Vėtros" legenda. Jono Noreikos skatinamas partizanų centralizavimas leido saugumui susekti ir susemti Lietuvos partizanus, kaip antai Joną Semašką. Kada jūs paprašysite karininkų išnagrinėti Jono Noreikos karinius sumanymus? Tai gi vaikiškas Kazio Škirpos strategijos pritaikymai joms visiškai netinkančioms aplinkybėms. Juk viena buvo nacių Vokietijai kirsti Sovietų Sąjungos sieną, tuo tarpu visai kitokio karo būtų tekti laukti tarp JAV ir SSSR, dargi branduoliniame amžiuje.

Nesuvokiame, kodėl saugumas nesuėmė Jono Noreikos, jeigu jisai savo vardu ir pavarde tarnavo sovietų armijoje ir po to dirbo juristu Mokslų akademijoje. Juk vieną mėnesį tarnavęs Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis už tai gavo 15 metų lagerio, o savaitę Šiaulių burmistru dirbęs Naujalis gavo 10 metų. Ir vienas, ir kitas, kratėsi tų pareigų, tuo tarpu Jonas Noreika jų siekė. Už vis keisčiausia yra tokia jo apklausa:
Pakeista 415 eilutė iš:
* Savo vardu tarnavo kariuomenėje, juristu - palyginti su Urbaičiu
į:
* Savo vardu tarnavo kariuomenėje, juristu - paliginti su Urbaičiu
2018 birželio 11 d., 08:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 409-410 eilutės iš

* Šiltinė
į:
Moksliškai peržiūrint Jono Noreikos legendą, paaiškėja iš Algirdo Vokietaičio prisiminimų, kad Noreika nenorėjo
2018 birželio 11 d., 08:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 407 eilutė:
Mano mokslininkai sutaria, kad būtent sovietų saugumui parankiausia buvo "Generolo Vėtros" legenda. Jono Noreikos skatinamas partizanų centralizavimas leido saugumui susekti ir susemti Lietuvos partizanus, kaip antai Joną Semašką. Kada jūs paprašysite karininkų išnagrinėti Jono Noreikos karinius sumanymus? Tai gi vaikiškas Kazio Škirpos strategijos pritaikymas joms visiškai netinkančioms aplinkybėms. Juk viena buvo nacių Vokietijai kirsti Sovietų Sąjungos sieną, tuo tarpu visai kitokio karo tektų laukti tarp JAV ir SSSR, dargi branduoliniame amžiuje.
2018 birželio 11 d., 08:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 403-407 eilutės iš
Pirmiausia, jisai savo legendą pats kūrė savo brošiūra "Pakelk galvą, lietuvi!" Telšių ir Plungės manifestacijomis, "Žemaičių žemės" delegacija.

Noreikos legendą kūrė lietuviai išeiviai
, o ypač kunigas Stasys Yla savo knyga "Žmonės ir žvėrys".

* Noreikos legendos kūrėjai - Štuthofo kaliniai
, lietuviai išeiviai - Aleksos ir t.t. pusę sakinio Štalekerio sakinys
į:
Pirmiausia, jisai savo legendą pats kūrė savo brošiūra "Pakelk galvą, lietuvi!", Telšių ir Plungės manifestacijomis, "Žemaičių žemės" delegacija, o ypač slapyvardžiu, "Generolas Vėtra". Noreikos legendą plėtojo lietuviai išeiviai, būtent kunigas Stasys Yla savo knyga "Žmonės ir žvėrys", gerbiantį Noreiką, kaip lietuvį ir kataliką, pasirūpinusį Jurgučiu, pasirinkusį grįžti į Lietuvą kovoti su okupantu. Gimnazistas Julius Šalkauskas juo susižavėjo. Su Atgimimu apie Joną Noreiką prabilo jo bendražygis Mardosų kuopoje, Damijonas Riauka, taip pat bendražygiai Lietuvos tautinėje taryboje, Viktoras Ašmenskas ir Saulius Gorodeckis. Jūs kartu puoselėjote mitą, gal dėl to, kad ieškojote partizanų didvyrių.

Tikiu jūs suprasite, kad šis mitų kūrimas žeidžia visus, atjaučiančius Jono Noreikos aukas. Jis taip pat turi surūpinti visus, suvokiančius, jog Sąjūdžio laikais Lietuva, pasimokiusi iš skaudžių partizanų kovų, to kelio atsisakė, reik tikėti, visiems laikams. Yra kitų, prasmingų, teisingų, dvasingų ir kūrybingų būdų kovoti su okupantais.
2018 birželio 11 d., 07:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 57-58 eilutės iš
* ZZZ Neatsakingos ir nemoksliškos Noreikos legendos kūrėjai
į:
* Neatsakingos ir nemoksliškos Noreikos legendos kūrėjai.
Ištrinta 59 eilutė:
Pakeistos 403-404 eilutės iš

Pirmiausia, jisai savo legendą pats kūrė savo brošiūra "Pakelk galvą, lietuvi!" Telšių ir Plungės manifestacijomis, "Žemaičių žemės"
į:
Pirmiausia, jisai savo legendą pats kūrė savo brošiūra "Pakelk galvą, lietuvi!" Telšių ir Plungės manifestacijomis, "Žemaičių žemės" delegacija.

Noreikos legendą kūrė lietuviai išeiviai, o ypač kunigas Stasys Yla savo knyga "Žmonės ir žvėrys".
Pakeistos 408-409 eilutės iš
* propagandinė kelionė į Vokietiją
* du kartus suėmė Štuthofe
į:
2018 birželio 11 d., 07:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 388-390 eilutės iš
Kodėl jūs nepaskelbiate Štuthofo kalinio Rapolo Mackonio prisiminimų? Ar dėl to, kad jisai Noreiką nušviečia kitu kampu?
į:
Kodėl jūs nepaskelbiate Štuthofo kalinio Rapolo Mackonio prisiminimų? Ar dėl to, kad jisai įamžina Noreikos ištikimybę naciams?

''Bet ir tada Navakas, nežinia kuo remdamasis, vis dar įrodinėjo:''

''- Amerikiečius ir anglus iš Sicilijos išvys. Vokiečiai juk nėra tokie silpni, kaip jums norėtųsi.''

''Šitokią nuomonę palaikė kitas bendras nelaimės draugas, vaidinęs stambų politiką [išbraukta: nors buvo tik apskrities viršininkas]. Paremdamas "stratego" Navako nuomonę, šis "politikas" nuėjo dar toliau. Jo nuomone:''

''- Vokiečiai iš rytų traukiasi, toli gražu, ne sumušti, o politiniais sumetimais. Amerikiečiai ir anglai turės suprasti ir įsitikinti, kad Europai bolševizmo pavojus vis labiau gręsia ir jie netrukus taikysis su vokiečiais.'' (LKP f.3377, a.48, b.674, l.207-208)
Ištrinta 398 eilutė:
2018 birželio 11 d., 07:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 389-391 eilutės:


''Lietuvos pareigūnai vis dar nenusileidžia, gaudo lyg dusdamas orą, kėsčioja rankomis, lyg skęsdami. Tai daro ne apie tautą galvodami, ne jos likimu sielodamiesi, bet įsikalę galvon, kad be jų Lietuva žus, kad tik jie yra skirti vadovauti, valdyti, diktuoti. Žiūriu į sedinčias už stalo buvusias asmenybes ir negaliu suprasti, kaip ir kokiu būdu jos atsirado? Tai jau ne pareigūnai ir juo labiau ne vadai, o kažkoks nesusipratimas. Hitlerininkai nuniokojo Lietuvą, juos pačius įstūmė į patį pragaro dugną, išniekino, sutrypė, nužmogino ir vis dėlto širdies gilumoje apverkia aršiausio savo tautos priešo griuvimą, trokšt Lietuvos budeliams pasisekimo. Ne. Tai nėra galvojimas, tai jau aiški proto atrofija, visiškas atbukimas.'' (l.226-227)
2018 birželio 11 d., 07:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 380-381 eilutės iš
Kada jūs moksliškai vertinsite Štuthofo lietuvius kalinius? Logiškai mąstant, naciai įkaitais paėmė plačiai žinomus lietuvius, kuriuos buvo lengva suimti. Naciai tikrus priešus paskirai suimdavo ir nuodugniai ištirdavo. Štuthofo kalinių niekas netyrė. Akivaizdu, kad jie nebuvo nacių priešai, o tiesiog lietuvius bausti parinkti įkaitai.
į:
Kada jūs moksliškai vertinsite Štuthofo lietuvius kalinius? Logiškai mąstant, naciai įkaitais paėmė plačiai žinomus lietuvius, kuriuos buvo lengva suimti. Naciai tikrus priešus paskirai suimdavo, nuodugniai ištirdavo ir negailestingai bausdavo. Naciai netyrė Štuthofo kalinių, juos laikė garbės kaliniais ir su jais nieko nedarė. Akivaizdu, kad jie nebuvo nacių priešai, o tiesiog lietuvius bausti parinkti įkaitai.
Pakeistos 386-391 eilutės iš
Jūs tvirtinate, kad Joną Noreiką suėmė už antinacinę veiklą. Keista, kad naciai siuntė savo priešą į propagandinę kelionę po Vokietiją. Tačiau jisai buvo suimtasDamijonas Riauka tačiau tvirtina

Kada jūs paskelbsite Rapolo Mackonio prisiminimus iš Štuthofo?
Jisai

* Nuoširdžiai susižavėjusių - juo labiau atsako
.
* Kodėl nepaskelbia Štuthofo kalinių prisiminimus - Mackonio.
į:
Jūs tvirtinate, kad Joną Noreiką suėmė už antinacinę veiklą. Pirmiausiai, keista, kad naciai siuntė savo priešą į propagandinę kelionę po Vokietiją. Toliau, nesuprantama, kad jį du kartus suėmė. Juk pirmą kartą už Mardosų kuopos surinktą rinkliavą. Betgi naciai politinių kalinių už pinigą nepaleisdavo. Tai įrodo, kad jis kažkaip nusižengė nacių tvarkai, bet naciai jo asmeniškai nekaltino už politinę veiklą. Jį antrą kartą suėmė jau kaip įkaitą.

Kodėl jūs nepaskelbiate Štuthofo kalinio Rapolo Mackonio prisiminimų? Ar dėl to, kad jisai Noreiką nušviečia kitu kampu?
2018 birželio 11 d., 07:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 380-386 eilutės iš
Kada jūs moksliškai vertinsite Štuthofo lietuvius kalinius? Logiškai mąstant, naciai įkaitais paėmė plačiai žinomus lietuvius, kuriuos buvo lengva suimti. Naciai tikrus priešus paskirai suimdavo ir nuodugniai ištirdavo. Štuthofo kalinių niekas netyrė.

Jūs tvirtinate,
kad Joną Noreiką suėmė už antinacinę veiklą. Jį gi pirma sulaikė 1943 m.


Kada išaiškinsite ir įvardinsite visus
nusikaltusius prieš žmoniją?
į:
Kada jūs moksliškai vertinsite Štuthofo lietuvius kalinius? Logiškai mąstant, naciai įkaitais paėmė plačiai žinomus lietuvius, kuriuos buvo lengva suimti. Naciai tikrus priešus paskirai suimdavo ir nuodugniai ištirdavo. Štuthofo kalinių niekas netyrė. Akivaizdu, kad jie nebuvo nacių priešai, o tiesiog lietuvius bausti parinkti įkaitai.

Tai, kad naciai suėmė Joną Noreiką, jokiu būdu nepaneigia jo nusikaltimų. Kada išaiškinsite ir įvardinsite visus Štuthofo kalinius
nusikaltusius prieš žmoniją?
Pridėtos 385-386 eilutės:

Jūs tvirtinate, kad Joną Noreiką suėmė už antinacinę veiklą. Keista, kad naciai siuntė savo priešą į propagandinę kelionę po Vokietiją. Tačiau jisai buvo suimtasDamijonas Riauka tačiau tvirtina
2018 birželio 11 d., 07:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 117-118 eilutės iš
Kas jums trukdo suvokti, jog Jono Noreikos mąstymas buvo nusikalstamas? Juk jo bendražygis Dominykas Riauka sudarė šitų jo raštų rinkinį, kurį 2016 m. išleido Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Kaip jūs suprantate Noreikos auksines mintis, kurias Dominykas Riauka siūlo gimnazistams, šauktiniams, kariams, be jokio aptarimo? "Parduodamas žydui ar pirkdamas iš jo tu padidini žydų giminę! Tu darai skriaudą visai tautai!" "Tebūna apšauktas parsidavėliu žydams tas, kurs rankas sudėjęs žiūrėtų į naują, vieningą lietuvių tautos misiją!" "Nuo pat pasaulio pradžios viešpatauja įstatymas: stipresnis užmuša silpnesnį.""Hitlerio vedama tauta per kelerius metus neatsikvėpdama dirbo viena kryptimi ir jos atsiektais vaisiais šiandien daugelis turi stebėtis." "Fašistų pagrindinis dėsnis įsakmiai ir kategoriškai skelbia, kad fašistų partijai italų tauta yra viskas. Nacionalsocializmo programa - platesnė. Joje įvedamas dar rasės grynumo momentas."
į:
Kas jums trukdo suvokti, jog Jono Noreikos mąstymas buvo nusikalstamas? Juk jo bendražygis Damijonas Riauka sudarė šitų jo raštų rinkinį, kurį 2016 m. išleido Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Kaip jūs suprantate Noreikos auksines mintis, kurias Damijonas Riauka siūlo gimnazistams, šauktiniams, kariams, be jokio aptarimo? "Parduodamas žydui ar pirkdamas iš jo tu padidini žydų giminę! Tu darai skriaudą visai tautai!" "Tebūna apšauktas parsidavėliu žydams tas, kurs rankas sudėjęs žiūrėtų į naują, vieningą lietuvių tautos misiją!" "Nuo pat pasaulio pradžios viešpatauja įstatymas: stipresnis užmuša silpnesnį.""Hitlerio vedama tauta per kelerius metus neatsikvėpdama dirbo viena kryptimi ir jos atsiektais vaisiais šiandien daugelis turi stebėtis." "Fašistų pagrindinis dėsnis įsakmiai ir kategoriškai skelbia, kad fašistų partijai italų tauta yra viskas. Nacionalsocializmo programa - platesnė. Joje įvedamas dar rasės grynumo momentas."
Pakeistos 133-134 eilutės iš
Kaip jūs tiriate, kas ir kodėl tokiomis mintimis žavisi, jas net įpiršo Lietuvos karo akademijai, kaip auklėjimo priemonę? Jūsų pažyma labiausiai remiasi sovietų saugumiečių parengtomis bylomis. Siūlome pirmiausia atidžiai skaityti pačių lietuvių raštus, kaip antai sukilėlių laikraščius, Jono Noreikos straipsnius ir Dominyko Riaukos prisiminimus. Jūs tvirtinate, kad Povilas Alimas atsakingas už Plungės žydų išžudymą. Betgi D.Riaukos brolis paskui dirbo P.Alimui, butų biuro vadovui. Biuras valdė okupantų nacionalizuotus namus ir iš žydų atimtus namus. Vėliau pats D.Riauka dirbo tam pačiam okupantų biurui ir jį savo straipsnyje apibūdina, kaip pagrindinį antinacinės veiklos židinį. Veiklos esmė, tai ginklų rinkimas, o pasitikėjimo įrodymas, tai ginklo šventas pabučiavimas. Ar jūs galėtumėte D.Riaukos paklausti, kaip tais ginklais priešinosi naciams? Ar Lietuvos Respublika turėtų "antinaciniais" laikyti jo surinktus ginklus, ar verčiau tokiais laikyti šautuvus, kuriais nežinomi sovietų partizanai nušovė Telšių apskrities policijos vadą, LAF Telšių vado Jono Noreikos pavaduotoją, nekaltų žmonių kankintoją ir išžudytoją Bronių Juodikį?
į:
Kaip jūs tiriate, kas ir kodėl tokiomis mintimis žavisi, jas net įpiršo Lietuvos karo akademijai, kaip auklėjimo priemonę? Jūsų pažyma labiausiai remiasi sovietų saugumiečių parengtomis bylomis. Siūlome pirmiausia atidžiai skaityti pačių lietuvių raštus, kaip antai sukilėlių laikraščius, Jono Noreikos straipsnius ir Damijono Riaukos prisiminimus. Jūs tvirtinate, kad Povilas Alimas atsakingas už Plungės žydų išžudymą. Betgi D.Riaukos brolis Liudvikas paskui dirbo P.Alimui, butų biuro vadovui. Biuras valdė okupantų nacionalizuotus namus ir iš žydų atimtus namus. Vėliau pats D.Riauka dirbo tam pačiam okupantų biurui ir jį savo straipsnyje apibūdina, kaip pagrindinį antinacinės veiklos židinį. Veiklos esmė, tai ginklų rinkimas, o pasitikėjimo įrodymas, tai ginklo šventas pabučiavimas. Ar jūs galėtumėte D.Riaukos paklausti, kaip tais ginklais priešinosi naciams? Ar Lietuvos Respublika turėtų "antinaciniais" laikyti jo surinktus ginklus, ar verčiau tokiais laikyti šautuvus, kuriais nežinomi sovietų partizanai nušovė Telšių apskrities policijos vadą, LAF Telšių vado Jono Noreikos pavaduotoją, nekaltų žmonių kankintoją ir išžudytoją Bronių Juodikį?
Pakeistos 169-170 eilutės iš
Kada jūs paskelbsite leidimą nešioti ginklus Telšių apskrityje (LCVA f.1075, a.2, b.19, l.3R)? Paprasčiausia manyti, kad tai yra leidimai, kuriuos Jonas Noreika parsivežė iš Klaipėdos, kaip rašė Dominykas Riauka. Juk tokie leidimai nesimėtydavo, ir naciai nebūtų leidę lietuviams juos savavališkai spausdinti, nė lietuviai būtų drįsę. Tai gi turėjo būti suderinta su Vokietijos kariuomene. Kokius kitus nacių išduotus leidimus nešioti ginklus esate aptikę? Rasti leidimai skirti tik Telšiams, juos turėjo pasirašyti "Lietuvių apskrities komendantas - Die Komendantur Telsche". "Šio liudijimo savininkas ___________ yra Lietuvos nacionalzocialistinės policijos narys ir kaipo toks turi teisę nešioti ginklą." Dėmesį atkreipia ne tik rašybos klaida "nacionalzocialistinės" bet būtent pavadinimas "Lietuvos nacionalzocialistinės policijos". Akivaizdu, kad šie leidimai neskirti kovai su sovietų armija, nė palaikyti tvarką, nė vokiečių priežiūroje vykdyti nusikaltimus. Šie leidimai buvo reikalingi, kad lietuviai naciai galėtų įtikinti pravažiuojančią vokiečių kariuomenę, jog visoje Telšių apskrityje lietuviai turi teisę savarankiškai vykdyti nusikaltimus prieš žmoniją, o ypač, sulaikyti, apiplėšti ir išžudyti Telšių krašto žydus.
į:
Kada jūs paskelbsite leidimą nešioti ginklus Telšių apskrityje (LCVA f.1075, a.2, b.19, l.3R)? Paprasčiausia manyti, kad tai yra leidimai, kuriuos Jonas Noreika parsivežė iš Klaipėdos, kaip rašė Damijonas Riauka. Juk tokie leidimai nesimėtydavo, ir naciai nebūtų leidę lietuviams juos savavališkai spausdinti, nė lietuviai būtų drįsę. Tai gi turėjo būti suderinta su Vokietijos kariuomene. Kokius kitus nacių išduotus leidimus nešioti ginklus esate aptikę? Rasti leidimai skirti tik Telšiams, juos turėjo pasirašyti "Lietuvių apskrities komendantas - Die Komendantur Telsche". "Šio liudijimo savininkas ___________ yra Lietuvos nacionalzocialistinės policijos narys ir kaipo toks turi teisę nešioti ginklą." Dėmesį atkreipia ne tik rašybos klaida "nacionalzocialistinės" bet būtent pavadinimas "Lietuvos nacionalzocialistinės policijos". Akivaizdu, kad šie leidimai neskirti kovai su sovietų armija, nė palaikyti tvarką, nė vokiečių priežiūroje vykdyti nusikaltimus. Šie leidimai buvo reikalingi, kad lietuviai naciai galėtų įtikinti pravažiuojančią vokiečių kariuomenę, jog visoje Telšių apskrityje lietuviai turi teisę savarankiškai vykdyti nusikaltimus prieš žmoniją, o ypač, sulaikyti, apiplėšti ir išžudyti Telšių krašto žydus.
Pakeistos 234-235 eilutės iš
Žinome, kad Jonas Noreika, kaip retas sukilimo rengėjas, turėjo ryšius tiek su Kauno LAF, tiek su Karaliaučiaus LAF, tiek su pačiais vokiečiais. Jisai pasižymėjo ypatingu paslaptingumu. Nuostabu, kad Telšių sukilėlius smulkiai aprašęs Leonas Vilutis išvis nemini Noreikos, nors tiesa pasakius, jis nemini nė Telšių manifestacijos, nė Kazio Mockaus ir "Žemaičių žemės", nė žydų žudynių. Vilutis tačiau rašo taip apie Noreikos pavaduotoją Juodikį, kuris irgi palaikydavo ryšį su Vokietija: "Iš S. Bagdono patyriau, kad apie mano veiklą mokykloje žinojo ir mokytojas A. Norkevičius, ir Juodikis. Vėliau supratau, kad šis karininkas buvo laikomas svarbiausiuoju pogrindžio organizatoriumi. Dėl to su juo buvo vengiama palaikyti oficialius ryšius." Panašus paslaptingumas iškyla Adomo Jurgelio aprašyme, kaip jisai platino sukilėlių spaudą, kurią gaudavo iš Juozo Mėčiaus. Jurgelis savo prisiminimus rašė 1941 m. rugpjūčio 25 d., ir visgi sąmoningai neįvardijo vieno svarbaus žmogaus: "Tą pat dieną [birželio 19 d.] atvažiuoja iš Kelmės gimnazijos mokinys Matula Jurgis, kuris sakydavosi turįs ryšius net su..." Panašu, kad tas žmogus buvo Jonas Noreika, bet kaip bebūtų, Jurgelis vardija tą patį ratą pogrindžio spaudos platintojų, kaip kad mini Kauno LAF organizatorius Pilypas Žukauskas-Narutis, būtent Juozą Mėtą (tai yra, Mėčių), Stasę Vanagaitę ir Joną Noreiką. O žinome iš Dominyko Riaukos, kad Jonas Noreika Plungėje leisdavo atsišaukimus nemažu 500-1,000 tiražu. Jurgelis rašo: "Kovo 23 d. kun. Velavičius paskambina. Tuojau kinkau arklį, sėdu ir važiuoju. Gaunu kovo 19 d. atišaukimą atspausdinimui. Sakosi tik vieną gavęs. Greitai grįžtu, spausdinam rytą kovo 24 d., vežam į Telšius, Varnius ir kitas aukščiau minėtas puses. Iš kovo 19 d. pasiskaitę nutarėm geriau susiorganizuoti." Akivaizdu, eina kalba apie atsišaukimą "Brangūs vergaujantys broliai", kurio lyg tai visuose variantuose yra tokie žodžiai: „Jau šiandien painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus. Todėl kas gali, tegul nešdinas iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų. Lemiamu momentu jų turtą paimkite į savo rankas, kad niekas veltui nežūtų.“
į:
Žinome, kad Jonas Noreika, kaip retas sukilimo rengėjas, turėjo ryšius tiek su Kauno LAF, tiek su Karaliaučiaus LAF, tiek su pačiais vokiečiais. Jisai pasižymėjo ypatingu paslaptingumu. Nuostabu, kad Telšių sukilėlius smulkiai aprašęs Leonas Vilutis išvis nemini Noreikos, nors tiesa pasakius, jis nemini nė Telšių manifestacijos, nė Kazio Mockaus ir "Žemaičių žemės", nė žydų žudynių. Vilutis tačiau rašo taip apie Noreikos pavaduotoją Juodikį, kuris irgi palaikydavo ryšį su Vokietija: "Iš S. Bagdono patyriau, kad apie mano veiklą mokykloje žinojo ir mokytojas A. Norkevičius, ir Juodikis. Vėliau supratau, kad šis karininkas buvo laikomas svarbiausiuoju pogrindžio organizatoriumi. Dėl to su juo buvo vengiama palaikyti oficialius ryšius." Panašus paslaptingumas iškyla Adomo Jurgelio aprašyme, kaip jisai platino sukilėlių spaudą, kurią gaudavo iš Juozo Mėčiaus. Jurgelis savo prisiminimus rašė 1941 m. rugpjūčio 25 d., ir visgi sąmoningai neįvardijo vieno svarbaus žmogaus: "Tą pat dieną [birželio 19 d.] atvažiuoja iš Kelmės gimnazijos mokinys Matula Jurgis, kuris sakydavosi turįs ryšius net su..." Panašu, kad tas žmogus buvo Jonas Noreika, bet kaip bebūtų, Jurgelis vardija tą patį ratą pogrindžio spaudos platintojų, kaip kad mini Kauno LAF organizatorius Pilypas Žukauskas-Narutis, būtent Juozą Mėtą (tai yra, Mėčių), Stasę Vanagaitę ir Joną Noreiką. O žinome iš Damijono Riaukos, kad Jonas Noreika Plungėje leisdavo atsišaukimus nemažu 500-1,000 tiražu. Jurgelis rašo: "Kovo 23 d. kun. Velavičius paskambina. Tuojau kinkau arklį, sėdu ir važiuoju. Gaunu kovo 19 d. atišaukimą atspausdinimui. Sakosi tik vieną gavęs. Greitai grįžtu, spausdinam rytą kovo 24 d., vežam į Telšius, Varnius ir kitas aukščiau minėtas puses. Iš kovo 19 d. pasiskaitę nutarėm geriau susiorganizuoti." Akivaizdu, eina kalba apie atsišaukimą "Brangūs vergaujantys broliai", kurio lyg tai visuose variantuose yra tokie žodžiai: „Jau šiandien painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus. Todėl kas gali, tegul nešdinas iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų. Lemiamu momentu jų turtą paimkite į savo rankas, kad niekas veltui nežūtų.“
Pakeistos 378-379 eilutės iš
Kada jūs moksliškai vertinsite Štuthofo lietuvius kalinius? Kada išaiškinsite ir įvardinsite visus nusikaltusius prieš žmoniją?
į:
Jūs turbūt jau sutiksite, kad Jonas Noreika įvairiai nusikalto prieš žmoniją. Bet jūs savo pažymoje iškeliate jo antinacinę veiklą. Jį sureikšminate, kaip Štuthofo garbės kalinį.

Kada jūs moksliškai vertinsite Štuthofo lietuvius kalinius? Logiškai mąstant, naciai įkaitais paėmė plačiai žinomus lietuvius, kuriuos buvo lengva suimti. Naciai tikrus priešus paskirai suimdavo ir nuodugniai ištirdavo. Štuthofo kalinių niekas netyrė.

Jūs tvirtinate, kad Joną Noreiką suėmė už antinacinę veiklą. Jį gi pirma sulaikė 1943 m.


Kada išaiškinsite ir įvardinsite visus nusikaltusius prieš žmoniją?
Pakeistos 438-439 eilutės iš
Kada jūs nuodugniai apklausinėsite Jono Noreikos bendražygį Dominyką Riauką? Jisai gi tvirtina, kad Noreika 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą. Tai, aišku, nesąmonė, bet ką jisai galėtų daugiau apie tai pasakyti? Ką jisai pasakytų apie Noreikos namą Vaižganto g.3, leidimus nešioti ginklą, Lietuvos nacionalzocialistinę policiją, Praną Meškauską-Germantą, manifestacijas Telšiuose ir Plungėje, mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę, Povilą Alimą ir LAF Plungėje, lietuvių ir vokiečių komendantūras Plungėje, "Žemaičių žemę", kun.P.Pukį ir gyd.Ivinskį, Plungės teismą, Noreikos liepos 25 d. įsakymą, Plungės žydų išžudymą, išžudymo kaltininkus, ir žydų turto dalybas?
į:
Kada jūs nuodugniai apklausinėsite Jono Noreikos bendražygį Damijoną Riauką? Jisai gi tvirtina, kad Noreika 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą. Tai, aišku, nesąmonė, bet ką jisai galėtų daugiau apie tai pasakyti? Ką jisai pasakytų apie Noreikos namą Vaižganto g.3, leidimus nešioti ginklą, Lietuvos nacionalzocialistinę policiją, Praną Meškauską-Germantą, manifestacijas Telšiuose ir Plungėje, mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę, Povilą Alimą ir LAF Plungėje, lietuvių ir vokiečių komendantūras Plungėje, "Žemaičių žemę", kun.P.Pukį ir gyd.Ivinskį, Plungės teismą, Noreikos liepos 25 d. įsakymą, Plungės žydų išžudymą, išžudymo kaltininkus, ir žydų turto dalybas?
Pakeista 476 eilutė iš:
1941 m. liepos mėnesį Telšių apskrityje lietuviai džiaugėsi būtent tokia savivalda, kurios širdingai troško Kazys Škirpa, Juozas Ambrazevičius ir kiti sukilimo dalyviai. Nacių Vokietijos valia reiškėsi būtent per Joną Noreiką. Iš Dominyko Riaukos žinome, kad Jonas Noreika jau sukilimo metu, grįžęs iš Klaipėdos su leidimais ginklus nešioti, prisipažino, kad Lietuva nebus nepriklausoma. Jonas Noreika savo veikla panašus į Kretingos krašto žudynių rengėją Praną Jakį ir Šiaulių krašto žudynių rengėją Petrą Požėlą. Jisai tačiau pralenkia šiuos savo bendražygius savo sugebėjimu remtis aukštuomene, šviesuomene ir visuomene.
į:
1941 m. liepos mėnesį Telšių apskrityje lietuviai džiaugėsi būtent tokia savivalda, kurios širdingai troško Kazys Škirpa, Juozas Ambrazevičius ir kiti sukilimo dalyviai. Nacių Vokietijos valia reiškėsi būtent per Joną Noreiką. Iš Damijono Riaukos žinome, kad Jonas Noreika jau sukilimo metu, grįžęs iš Klaipėdos su leidimais ginklus nešioti, prisipažino, kad Lietuva nebus nepriklausoma. Jonas Noreika savo veikla panašus į Kretingos krašto žudynių rengėją Praną Jakį ir Šiaulių krašto žudynių rengėją Petrą Požėlą. Jisai tačiau pralenkia šiuos savo bendražygius savo sugebėjimu remtis aukštuomene, šviesuomene ir visuomene.
2018 birželio 11 d., 06:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 56 eilutė iš:
* ZZZ Štuthofo legenda
į:
* Štuthofe kalėjo ir daugiau nusikaltėlių prieš žmoniją.
2018 birželio 11 d., 06:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 376-378 eilutės iš
[+Štuthofo legenda+]

* Daug
nusikaltėlių.
į:
[+Štuthofe kalėjo ir daugiau nusikaltėlių prieš žmoniją.+]

Kada jūs moksliškai vertinsite Štuthofo lietuvius kalinius? Kada išaiškinsite ir įvardinsite visus nusikaltusius prieš žmoniją?

Pranas Germantas-Meškauskas ir Stasys Puodžius buvo žydų išžudymo šalininkai. Vytautas Stanevičius dalyvavo Lietuvių nacionalistų partijos puče, kurio tikslas buvo . Pilypas Narutis-Žukauskas pasirašė Prapuolenio kalbą, skelbiančią "LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą." Kazys Bauba redagavo "Į Laisvę" ir savo vedamaisiais ragino etninį valymą. Rapolis Mackonis įsteigė Vilniaus laikraštį "Naująją Lietuvą", taipogi kurstantį etninį valymą. Petras Buragas buvo Vilniaus miesto burmistro referentas žydų klausimu. Robertas Grigas buvo Vilniaus miesto viceburmistras. Juozas Narakas, tai vidaus reikalų generalinio tarėjo pavaduotojas, o Mečislovas Mackevičius, tai teisingumo generalinis tarėjas. Mykolas Mačiukas, tai LAF karinio skyriaus viršininkas. LAF veikėjas, Vilniaus miesto savivaldybės sekretorius Jonas Čiuberkis rašydavo mėnesines ataskaitas Vilniaus apygardos komisarui Hingstui apie žmonių nuotaikas, pavyzdžiui, apie lenkus ir gudus.

Kada jūs paskelbsite Rapolo Mackonio prisiminimus iš Štuthofo? Jisai
2018 birželio 11 d., 06:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 55 eilutė iš:
* ZZZ Tęstinumas -14tasis batalionas
į:
* 14-tasis batalionas vadintinas Noreikos kariuomene.
Pakeistos 366-372 eilutės iš
[+Tęstinumas - 14-tasis batalionas+]

* Kuopos kaip tokios įtrauktos į Šiaulių batalioną
.
* Šiaulių 14-ojo bataliono štabas tikrumoje buvo Telšiuose iki 1942 m. rugsėjo 1 d. (Lipčiaus atleidimo)
* O Plungėje kuopa virto bataljonu.
* Žagarės žudymas.
* "Šiuo pažymima, kad Lietuvių Savisaugos Dalių Šiaulių Apygardos Štabo kariai tikrai yra gavę iš Šiaulių Apskrities Viršininko įstaigos nuo 1941 m. rugsėjo mėn. 20 d. iki lapkričio mėn. 1 d. atlyginimą sumoje Rb.53350
,03." (LCVA f.R-1099, a.2, b.2, l.133) Šiaulių apskrities viršininko įstaiga mokėjo atlyginimą už laikotarpį kai jie išžudė 2,402 Žagarės geto kalinius.
į:
[+14-tasis batalionas vadintinas Noreikos kariuomene.+]

Kodėl Arūnas Bubnys savo knygoje apie Lietuvos batalionus neištyrė Jono Noreikos sąsajų su 14-tuojo batalionu? Juk batalionas susidarė iš trijų kuopų, kurios atitinkamai labiausiai pasižymėjo Plungės, Telšių ir Žagarės žydų žudynėmis.

Batalionui vadovavo poeto Maironio seseraitis, Belgijoje studijavęs kapitonas Stanislovas Lipčius, kuris buvo pavaldus Plungės karo komendantui Jonui Noreikai. Kodėl Rukšėnas savo straipsnyje tvirtina, "Kiti šaltiniai leidžia tvirtinti
, kad P.Pukio neįvardytas karininkas iš tiesų buvo kpt.Lipčius."? Juk kapitono žmona Lipčienė dirbo Plungėje mokytoja.

Šiaulių 14-ojo bataliono štabas formaliai buvo Telšiuose, o iš tikrųjų Plungėje, kur kapitonas Lipčius gyveno. Jame dirbi ir kiti Noreikai kadaise pavaldūs karininkai. Nuostabu, kad priesaikomis, uniformomis, žymenimis ir visakuo jisai už visus batalionus bene panašiausias į Lietuvos kariuomenės dalinį.

Jono Noreikos įstaiga mokėjo bataliono kariams atlyginimą už laikotarpį kai jie išžudė 2,402 Žagarės geto kalinius. "Šiuo pažymima, kad Lietuvių Savisaugos Dalių Šiaulių Apygardos Štabo kariai tikrai yra gavę iš Šiaulių Apskrities Viršininko įstaigos nuo 1941 m. rugsėjo mėn. 20 d. iki lapkričio mėn. 1 d. atlyginimą sumoje Rb.53350,03." (LCVA f.R-1099, a.2, b.2, l.133) Kodėl tokia pažyma buvo reikalinga? Ar ji buvo susijusi su kapitono Lipčiaus atleidimo iš pareigų 1942 m. rugsėjo 1 d.?
2018 birželio 11 d., 05:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 54 eilutė iš:
* ZZZ Šiauliai - vergvaldystė
į:
* Jonas Noreika atsiskleidė Šiauliuose, kaip vergvaldys.
Pakeistos 340-341 eilutės iš
[+Jonas Noreika atsiskleidė Šiauliuose, kaip vergvaldys+]
į:
[+Jonas Noreika atsiskleidė Šiauliuose, kaip vergvaldys.+]
Pakeistos 360-367 eilutės iš
Kaip jūs pateisinate Jono Noreikos veiklą steigiant stovyklos, apginkluojant sargus, renkant iš ūkininko mokesčius už kiekvieną belaisvį? Kiek lietuvių pelnijosi iš vergų, belaisvių karų? Ar jūs sutinkate, kad vergvaldystė žaloja ne tik vergus, bet ir pačius vergvaldžius, žeidžia jų savigarbą, ilgam kenkia jų šeimų santykiams?

* Rukšėnas
* bandelės - LNP straipsnis


1941.09.26 Šiauliuose LNP leidžiamas "Tėvynės" vedamasis "Ne vietoje gailestingumas"
į:
Ar galima spręsti iš bylos Lipeikienė prieš Rukšėną, kad abi pusės ir Lietuvos teismai laiko karo belaisvių stovyklas smerktinu dalyku? Kaip tuomet jūs pateisinate Jono Noreikos veiklą steigiant stovyklos, apginkluojant sargus, renkant iš ūkininko mokesčius už kiekvieną belaisvį? Kiek lietuvių pelnijosi iš jo vergų, belaisvių karų? Ar jūs sutinkate, kad vergvaldystė žaloja ne tik vergus, bet ir pačius vergvaldžius, žeidžia jų savigarbą, ilgam kenkia jų šeimų santykiams?

O gal jūs sutinkate su Lietuvių nacionalistų partijos Šiauliuose leidžiamo "Tėvynės" 1941.09.26 vedamuoju "Ne vietoje gailestingumas":
Ištrintos 364-369 eilutės:

* Pauža - kuris giriaisi Jasaičio, kad gelbėjo žydus



Pabėgusių vergų gaudymas. Stovyklų sargų tvarkymas.
2018 birželio 11 d., 05:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 354-357 eilutės iš
Vokiečiai naciai leido Jonui Noreikai pilnai atsiskleisti puoselėjant Lietuvoje karo belaisvių vergovę.


* karo belaisviai
į:
Vokiečiai naciai leido Jonui Noreikai pilnai atsiskleisti puoselėjant Lietuvoje karo belaisvių vergovę. Aišku, vergovė tiesiogiai rėmė karą. 1942.04.30 Noreika gavo tokį raštą:

''Ponas Generalkomisaras pranešė, kad nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo vasaros apie 10000-20000 karo belaisvių gali atvykti į Lietuvą darbams. Belaisvius pavieniai paskirti nėra galima dėl nutarimų. Kiekviename atvejuje bus sudarytos komandos iš mažiausiai 10 karo belaisvių, kurios bus prižiūrimos dviejų sargybinių. Galimas daiktas, kad sargybai bus pritraukti ukrainiečiai. Komandų prižiūrėjimui bus įsteigtos karininkų kontrolės būstinės. Už karo belaisvius reikia Stalag'ui mokėti po 10 Rpf. už dieną ir belaisvį. Karo belaisvius maitina pačios žemės ūkio įmonės ir būtent pagal pono Generalkomisaro 1942.I.2 išleistą įsakymą.''

Jonas Noreika apskambino valsčius ir 19 sutiko paimti tarp 20 ir 150 vergų. Kuršėnų valsčius tačiau Jonui Noreikai atsiliepė "Būtų reikalinga, bet su stovyklomis atsisako." Yra išlikęs lapas, kuriame susumuoja 1,210 karo belaisvius, tačiau raudonu pieštuku apsiriboja apvalu 1,000.

Kaip jūs pateisinate Jono Noreikos veiklą steigiant stovyklos, apginkluojant sargus, renkant iš ūkininko mokesčius už kiekvieną belaisvį? Kiek lietuvių pelnijosi iš vergų, belaisvių karų? Ar jūs sutinkate, kad vergvaldystė žaloja ne tik vergus, bet ir pačius vergvaldžius, žeidžia jų savigarbą, ilgam kenkia jų šeimų santykiams?
Pakeistos 372-376 eilutės iš
1942.04.30 Noreika gavo tokį raštą:

''Ponas Generalkomisaras pranešė, kad nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo vasaros apie 10000-20000 karo belaisvių gali atvykti į Lietuvą darbams. Belaisvius pavieniai paskirti nėra galima dėl nutarimų. Kiekviename atvejuje bus sudarytos komandos iš mažiausiai 10 karo belaisvių, kurios bus prižiūrimos dviejų sargybinių. Galimas daiktas, kad sargybai bus pritraukti ukrainiečiai. Komandų prižiūrėjimui bus įsteigtos karininkų kontrolės būstinės. Už karo belaisvius reikia Stalag'ui mokėti po 10 Rpf. už dieną ir belaisvį. Karo belaisvius maitina pačios žemės ūkio įmonės ir būtent pagal pono Generalkomisaro 1942.I.2 išleistą įsakymą.''

Jonas Noreika apskambino valsčius ir 19 sutiko paimti po Kuršėnų valsčius Jonui Noreikai atsiliepė "Būtų reikalinga, bet su stovyklomis atsisako."
į:
2018 birželio 11 d., 05:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 336 eilutė iš:
Tuo tarpu Jonas Noreika spartino žydų išžudymą, kaip matome iš įvykių Joniškyje. Noreikai pavaldus Šiaulių apskrities policijos vadas Paliūlionis nurodė Joniškio policijos viršininkui Sutkui surengti žydų išžudymą, kuris įvyko rugpjūčio 23 d.
į:
Tuo tarpu Jonas Noreika spartino žydų išžudymą, kaip matome iš įvykių Joniškyje. Noreikai pavaldus Šiaulių apskrities policijos vadas Paliūlionis nurodė Joniškio policijos viršininkui Sutkui surengti žydų išžudymą, kuris įvyko rugpjūčio 23 d. (LKP f.3377, a.55, b.150, l.10)
2018 birželio 11 d., 05:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 284-288 eilutės iš
I.Urbaitis skambino į Kauną pranešti, kad jisai nenori būti Šiaulių apskrities viršininku. Nesulaukęs atsako, liepos 14 d. jisai išsirašė komandiruotę į Kauną, liepos 18-19 d., tad jūsų minimą liepos 18 d. raštą dėl žydų perkėlimo pasirašė jo padėjėjas. I.Urbaitis Kaune asmeniškai savo nenorą skriausti žydų išdėstė ministerio pirmininko pareigas einančiam Juozui Ambrazevičiui. Nuo to laiko, I.Urbaitis savo pareigose liko ne savo valia, o Lietuvos laikinosios vyriausybės valia. Jinai siųsdami jį atgal į Šiaulius atsako už visus Šiaulių apskrities vykdomus potvarkius žydų atžvilgiu, įskaitant I.Urbaičio pasirašytą raštą liepos 23 d. dėl Dovydo žvaigždės nešiojimo. Užtat Lietuvos laikinosios vyriausybės Žydų padėties nuostatai yra Šiaulių apskričiai ir visai Lietuvai reikšmingi. Juozas Ambrazevičius juos Zenonui Ivinskiui 1971.05.23 aptarė taip:

''Specialus kazus - laikinoji vyriausybė ir žydai, kuriem pagal Laikinosios vyriausybės potvarkių leidinį buvęs įsteigtas getas. Kreipčiau dėmesį į šiuos reiškinius dėl to geto: (a) Potvarkių rinkinys buvo paskelbtas ne laikinosios vyriausybės, o pirmojo tarėjo kažkurio pareigūno iniciatyva; (b) tariamasis geto steigimo potvarkis įdėtas to rinkinio gale, paskutinis su parašais J.Ambrazevičiaus ir Šlepečio (vidaus reikalų ministerio) tuo tarpu visi kiti potvarkiai ar nutarimai yra paskelbti parašais Ambrazevičiaus ir reikalų vedėjo (J.Švelniko). Tas skirtumas skatina susigalvoti kodėl kitaip. O tas "kitaip" ir nukreipia to geto potvarkio realų kelią. Būtent: vokiečiai reikalavo iš komendanto J.Bobelio geto. J.Bobelis aiškinasi, kad jis turi gauti tam savo vyriausybės nutarimą. Jis paruošė projektą su Ambrazevičiaus ir vidaus reikalų ministerio parašais. Tas projektas buvo keliais atvejais svarstomas ir vis atidedamas. Nesulaukę nutarimo, vokiečiai sava iniciatyva geto įsteigė. Potvarkio reikalas atkrito. Jis ir liko tarp popierių kaip projektas, ne kaip nutarimas.''

Iš tikrųjų, Kauno getą
steigė lietuviai voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, liepos 25 d., iškart po pučo prieš J.Bobelį. Pučo metu voldemarininkai taip pat suėmė ministerį Šlepetį ir jį laikė įkaitu. Tokiomis aplinkybėmis Noreika atvyko į Kauną. Majoras Svilas jį pasiūlė Ambrazevičiui. Noreika puikiai suprato, kas yra Holokaustas, ir mielai sutiko jį vykdyti Šiauliuose. Tuo pačiu, Lietuvos laikinajai vyriausybei buvo naudinga Noreiką išvilioti iš Kauno, nes jisai vykdė jai kenksmingą Lietuvių nacionalistų partijos politiką. Užtat skaitome Zenono Blyno dienoraštyje, 1941.08.01, "Yra žinių, kad kpt. Noreikai pasiūlyta Kabineto Šiaulių apskr. v[iršinin]ko vieta. Taigi "likviduojami" vyrai. Nieko sau, gera kova."
į:
I.Urbaitis skambino į Kauną pranešti, kad jisai nenori būti Šiaulių apskrities viršininku. Nesulaukęs atsako, liepos 14 d. jisai išsirašė komandiruotę į Kauną, liepos 18-19 d., tad jūsų minimą liepos 18 d. raštą dėl žydų perkėlimo pasirašė jo padėjėjas. I.Urbaitis Kaune asmeniškai savo nenorą skriausti žydų išdėstė ministerio pirmininko pareigas einančiam Juozui Ambrazevičiui. Nuo to laiko, I.Urbaitis savo pareigose liko ne savo valia, o Lietuvos laikinosios vyriausybės valia. Jinai siųsdami jį atgal į Šiaulius atsako už visus Šiaulių apskrities vykdomus potvarkius žydų atžvilgiu, įskaitant I.Urbaičio pasirašytą raštą liepos 23 d. dėl Dovydo žvaigždės nešiojimo. Užtat Lietuvos laikinosios vyriausybės Žydų padėties nuostatai yra Šiaulių apskričiai ir visai Lietuvai reikšmingi. Juozas Ambrazevičius juos Zenonui Ivinskiui 1971.05.23 aptarė:

''Specialus kazus - laikinoji vyriausybė ir žydai, kuriem pagal Laikinosios vyriausybės potvarkių leidinį buvęs įsteigtas getas. Kreipčiau dėmesį į šiuos reiškinius dėl to geto: (a) Potvarkių rinkinys buvo paskelbtas ne laikinosios vyriausybės, o pirmojo tarėjo kažkurio pareigūno iniciatyva; (b) tariamasis geto steigimo potvarkis įdėtas to rinkinio gale, paskutinis su parašais J.Ambrazevičiaus ir Šlepečio (vidaus reikalų ministerio) tuo tarpu visi kiti potvarkiai ar nutarimai yra paskelbti parašais Ambrazevičiaus ir reikalų vedėjo (J.Švelniko). Tas skirtumas skatina susigalvoti kodėl kitaip. O tas "kitaip" ir nukreipia to geto potvarkio realų kelią. Būtent: vokiečiai reikalavo iš komendanto J.Bobelio geto. J.Bobelis aiškinasi, kad jis turi gauti tam savo vyriausybės nutarimą. Jis paruošė projektą su Ambrazevičiaus ir vidaus reikalų ministerio parašais. Tas projektas buvo keliais atvejais svarstomas ir vis atidedamas. Nesulaukę nutarimo, vokiečiai sava iniciatyva geto įsteigė. Potvarkio reikalas atkrito. Jis ir liko tarp popierių kaip projektas, ne kaip nutarimas.'' (VU f.198, b.972)

Zenonas Ivinskis nusakė tų potvarkių išliekantį poveikį:

''Kiek daug, palyginti naujų įstatymų, potvarkių ir taisyklių LLV priėmė ir apskelbė, lengva buvo vėliau įsitikinti iš to rinkinio, kurį lietuvių ir vokiečių kalbomis dar 1941 metų rudenop išleido savo tarnybiniams reikalams Pirmojo Tarėjo gen.Kubiliūno įstaiga. Naujoji administracija negalėjo nesiskaityti su tuo, ką buvo atlikusi LLV, ir, remdamasi ministerių kabineto protokolais ir prie jų esančiais visokiais naujai priimtų įstatymų ir potvarkių priedais, ji juos savo reikalams kodifikavo. 8) Šitą darbą, pagal LL Vyriausybės protokolus, rūpestingai atliko Kubiliūno kanceliarijoje teisininkas Montvila.'' (VU f.198, b.917)

O Kauno getą iš tikrųjų
steigė lietuviai voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, liepos 25 d., iškart po pučo prieš J.Bobelį. Pučo metu voldemarininkai taip pat suėmė ministerį Šlepetį ir jį laikė įkaitu. Tokiomis aplinkybėmis Noreika atvyko į Kauną. Majoras Svilas jį pasiūlė Ambrazevičiui. Noreika puikiai suprato, kas yra Holokaustas, ir mielai sutiko jį vykdyti Šiauliuose. Tuo pačiu, Lietuvos laikinajai vyriausybei buvo naudinga Noreiką išvilioti iš Kauno, nes jisai vykdė jai kenksmingą Lietuvių nacionalistų partijos politiką. Užtat skaitome Zenono Blyno dienoraštyje, 1941.08.01, "Yra žinių, kad kpt. Noreikai pasiūlyta Kabineto Šiaulių apskr. v[iršinin]ko vieta. Taigi "likviduojami" vyrai. Nieko sau, gera kova."
2018 birželio 11 d., 05:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 336-343 eilutės iš
[+Šiauliai - vergvaldystė+]

1941.08.23 ''Vidaus Reikalams Ponui Generaliniam Tarėjui. Šiaulių apskrityje yra daug asmenų, kuriuos reikėtų izoliuoti iš visuomenės tarpo, sodinti juos į kalėjimą gal būtų neracionalu, geriausiai būtų juos izoliavus duoti jiems darbo. Šiaulių apskrityje tarp Joniškio ir Skaistgirio yra pradėtas vesti plentas, medžiaga tam plentui, t.y., skalda yra jau pagaminta ir padaryta dalis kasimo, viso plento ilgis 26 klm. Kuomet šie darbai buvo vykdomi, Skaistgiryje buvo įrengti darbininkams barakai, kur tilpo apie 100 žmonių, sekančius du barakus gausime Šiaulių apskrityje, tik reikės juos parvežti. Prašau Tamstos sutikimo leisti Skaistgiryje įsteigti priverčiamojo darbo įstaigą 200 žmonių. Darbo čia užteks ilgam laikui, nes pasibaigus plento statybai (kuris užsitęs apie 3 metus) bus galima darbininkus panaudoti prie miško darbų, nes čia yra miškingas rajonas. Įsteigus darbo įstaigą apskritis greičiau galėtų apsivalyti nuo nepageidaujamo elemento ir pratęstų lentą, kuris taip reikalingas susisiekti su Žagare. Priedas: Skaistgirio priverčiamojo darbo įstaigos etatai ir sąmata." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.464-472)

1941.10.15 "Grąžinant Tamstos š.m. rugpjūčio mėn. 23 d. raštu Nr.1047 pranešu
, kad Priverčiamojo darbo įstaigų valdyba, steigti priverčiamojo darbo įstaigą Šiaulių apskr., nenumato, nes esamų trijų įstaigų kol kas, pakanka."

* LCVA f.R-1099, a.1, b.2
, l.559. Skundžia Kuršėnų dvaro valdytoją Gruževskį dėl kelių netvarkymo.
* lietuvius siuntė į priverčiamojo darbo stovyklą: LCVA f.R-1099, a.1, b.15, l.52-62. Jonaitiškio stoties iešmininko Broniaus Neverausko išsiuntimo į priverčiamų darbų stovyklą.
į:
[+Jonas Noreika atsiskleidė Šiauliuose, kaip vergvaldys+]

Jono Noreikos požiūris į valdžią labiausiai atskleidžia jo asmeninis sumanymas Šiaulių apskrityje steigti priverčiamojo darbo stovyklą. Jau 1941.08.23 jisai buvo išmąstęs 44 darbuotojų veiklai 1,181,660 Rb sąmatą.

''Vidaus Reikalams Ponui Generaliniam Tarėjui. Šiaulių apskrityje yra daug asmenų, kuriuos reikėtų izoliuoti iš visuomenės tarpo
, sodinti juos į kalėjimą gal būtų neracionalu, geriausiai būtų juos izoliavus duoti jiems darbo. Šiaulių apskrityje tarp Joniškio ir Skaistgirio yra pradėtas vesti plentas, medžiaga tam plentui, t.y., skalda yra jau pagaminta ir padaryta dalis kasimo, viso plento ilgis 26 klm. Kuomet šie darbai buvo vykdomi, Skaistgiryje buvo įrengti darbininkams barakai, kur tilpo apie 100 žmonių, sekančius du barakus gausime Šiaulių apskrityje, tik reikės juos parvežti. Prašau Tamstos sutikimo leisti Skaistgiryje įsteigti priverčiamojo darbo įstaigą 200 žmonių. Darbo čia užteks ilgam laikui, nes pasibaigus plento statybai (kuris užsitęs apie 3 metus) bus galima darbininkus panaudoti prie miško darbų, nes čia yra miškingas rajonas. Įsteigus darbo įstaigą apskritis greičiau galėtų apsivalyti nuo nepageidaujamo elemento ir pratęstų lentą, kuris taip reikalingas susisiekti su Žagare. Priedas: Skaistgirio priverčiamojo darbo įstaigos etatai ir sąmata." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.464-472)

Jisai savo
"idėją Lietuvai" nusiuntė Juozui Narakui, su kuriuo paskui kalėjo Štuthofe. 1941.10.15 lietuviai jo idėją atmetė.

"Grąžinant Tamstos š.m. rugpjūčio mėn
. 23 d. raštu Nr.1047 pranešu, kad Priverčiamojo darbo įstaigų valdyba, steigti priverčiamojo darbo įstaigą Šiaulių apskr., nenumato, nes esamų trijų įstaigų kol kas, pakanka."

Noreika geranoriškai sutiko lietuvius siųsti į kitas priverčiamojo darbo stovyklas, kaip antai iešmininką Bronių Neverauską, kurs įžeidė policininko garbę. O geležinkeliečiai pasipiktino, kad suėmė be jų žinios, nes galėjo sukelti avariją. (LCVA f.R-1099, a.1, b.15, l.52-62)

O Jonas Noreika toliau rūpinosi savo krašto keliais. Jisai įskundė Kuršėnų dvaro valdytoją Gruževskį dėl kelių netvarkymo. (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.559)

Vokiečiai naciai leido Jonui Noreikai pilnai atsiskleisti puoselėjant Lietuvoje karo belaisvių vergovę.
2018 birželio 11 d., 04:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 331-332 eilutės:

Tuo tarpu Jonas Noreika spartino žydų išžudymą, kaip matome iš įvykių Joniškyje. Noreikai pavaldus Šiaulių apskrities policijos vadas Paliūlionis nurodė Joniškio policijos viršininkui Sutkui surengti žydų išžudymą, kuris įvyko rugpjūčio 23 d.
2018 birželio 11 d., 04:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 288-296 eilutės iš
Iš tikrųjų, Kauno getą steigė lietuviai voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, liepos 25 d., iškart po pučo prieš J.Bobelį. Pučo metu voldemarininkai taip pat suėmė ministerį Šlepetį ir jį laikė įkaitu. Tokiomis aplinkybėmis Noreika atvyko į Kauną. Majoras Svilas jį pasiūlė Ambrazevičiui. Noreika puikiai suprato, kas yra Holokaustas, ir mielai sutiko jį vykdyti Šiauliuose. O Ambrazevi


Urbaičio šmeižimas.
* A) Noreika
buvo paskirtas į Šiaulius dėl to, kad Urbaitis atsisakė pareigų, nesutiko dalyvauti nusikaltimuose prieš žmoniją, ir norėjo, kad LLV jį atleistų.
* B) Noreika puikiai suprato, kas yra Holokaustas, jam pritarė ir sutiko prie jo prisidėti
.
* C) Vidaus reikalų ministras Šlepetys buvo LNP įkaitas ir buvo priverstas paskirti Noreika.
* D) Noreika paskubino žydų naikinimą Šiaulių apskrityje
.
* E) Noreika bandė steigti priverčiamojo darbo stovyklą ir palaikė vergvaldystę
, tūkstančių karo belaisvių prievartavimą.
į:
Iš tikrųjų, Kauno getą steigė lietuviai voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, liepos 25 d., iškart po pučo prieš J.Bobelį. Pučo metu voldemarininkai taip pat suėmė ministerį Šlepetį ir jį laikė įkaitu. Tokiomis aplinkybėmis Noreika atvyko į Kauną. Majoras Svilas jį pasiūlė Ambrazevičiui. Noreika puikiai suprato, kas yra Holokaustas, ir mielai sutiko jį vykdyti Šiauliuose. Tuo pačiu, Lietuvos laikinajai vyriausybei buvo naudinga Noreiką išvilioti iš Kauno, nes jisai vykdė jai kenksmingą Lietuvių nacionalistų partijos politiką. Užtat skaitome Zenono Blyno dienoraštyje, 1941.08.01, "Yra žinių, kad kpt. Noreikai pasiūlyta Kabineto Šiaulių apskr. v[iršinin]ko vieta. Taigi "likviduojami" vyrai. Nieko sau, gera kova."

O kokiomis sąlygomis ministeris Šlepetys pasirašė? Blynas rašo, tą dieną, 1941
.08.01: "Apie 14 val. atėjo Reivytis - polic[ijos] vadas. Buvo Taunys, Brunius, Stanevičius. Anie 4 kalbėjo apie Šlepečio likvidavimą. Parašė raštą, kad Šlepetys nuo š.m. VIII 1 atsistatydina ir savo vietą perduoda mjr.Puodžiui." Visi įvardinti žmonės buvo žydų išžudymo šalininkai. Kitą dieną, 1941.08.02, Blynas rašo: "Su Šlepečiu tvarkoj. Jis prisidėjo prie mūsų. Vykdys, ką norim. Anot jo, vokiečiai kiša į Kabinetą (ar kiš) Raštikį ir Meškauską-Germantą."

Viską suvedus, Lietuvos laikinoji vyriausybė Joną Noreiką siūlė Šiaulių apskrities viršininku su tikslu pašalinti jo iš Kauno, kur jisai jai kenkė savo veikla su Lietuvių nacionalistų partija. Jis taip pat tiko būtent dėl to, kad jisai palaikė Holokaustą. O ministeris Šlepetys paskyrė Noreiką po to kai jis pasidavė Lietuvių nacionalistų partijai ir jos genocidinei programai
.
2018 birželio 11 d., 04:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 282-286 eilutės iš
Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis savo elgesiu parodė, kaip Jonas Noreika privalėjo pasielgti. I.Urbaitis nuo pirmųjų dienų visaip bandė atsisakyti savo pareigų. Jūs ydingai puoselėdami Jono Noreikos kultą šmeižiate dorą žmogų, užtat verčiate atskleisti ne tik I.Urbaitį pakeitusio Noreikos, bet ir Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus bei Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimus, engiant Lietuvos žydus.

Urbaičio pastangos.

GC priskiria jam įsakymą, bet iš tikrųjų jau atsako LLV
.
į:
Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis savo elgesiu parodė, kaip Jonas Noreika privalėjo pasielgti. I.Urbaičio šeima prisimena, ir Urbaičio parodymai tvirtina, kad jisai nuo pirmųjų dienų visaip bandė atsisakyti savo nusikalstamų pareigų. Jūs ydingai puoselėdami Jono Noreikos kultą šmeižiate dorą žmogų, užtat verčiate atskleisti ne tik I.Urbaitį pakeitusio Noreikos, bet ir Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus bei Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimus, engiant Lietuvos žydus.

I.Urbaitis skambino į Kauną pranešti, kad jisai nenori būti Šiaulių apskrities viršininku. Nesulaukęs atsako, liepos 14 d. jisai išsirašė komandiruotę į Kauną, liepos 18-19 d., tad jūsų minimą liepos 18 d. raštą dėl žydų perkėlimo pasirašė jo padėjėjas. I.Urbaitis Kaune asmeniškai savo nenorą skriausti žydų išdėstė ministerio pirmininko pareigas einančiam Juozui Ambrazevičiui. Nuo to laiko, I.Urbaitis savo pareigose liko ne savo valia, o Lietuvos laikinosios vyriausybės valia. Jinai siųsdami jį atgal į Šiaulius atsako už visus Šiaulių apskrities vykdomus potvarkius žydų atžvilgiu, įskaitant I.Urbaičio pasirašytą raštą liepos 23 d. dėl Dovydo žvaigždės nešiojimo. Užtat Lietuvos laikinosios vyriausybės Žydų padėties nuostatai yra Šiaulių apskričiai ir visai Lietuvai reikšmingi. Juozas Ambrazevičius juos Zenonui Ivinskiui 1971.05.23 aptarė taip:

''Specialus kazus - laikinoji vyriausybė ir žydai, kuriem pagal Laikinosios vyriausybės potvarkių leidinį buvęs įsteigtas getas. Kreipčiau dėmesį į šiuos reiškinius dėl to geto: (a) Potvarkių rinkinys buvo paskelbtas ne laikinosios vyriausybės, o pirmojo tarėjo kažkurio pareigūno iniciatyva; (b) tariamasis geto steigimo potvarkis įdėtas to rinkinio gale, paskutinis su parašais J.Ambrazevičiaus ir Šlepečio (vidaus reikalų ministerio) tuo tarpu visi kiti potvarkiai ar nutarimai yra paskelbti parašais Ambrazevičiaus ir reikalų vedėjo (J.Švelniko). Tas skirtumas skatina susigalvoti kodėl kitaip. O tas "kitaip" ir nukreipia to geto potvarkio realų kelią. Būtent: vokiečiai reikalavo iš komendanto J.Bobelio geto. J.Bobelis aiškinasi, kad jis turi gauti tam savo vyriausybės nutarimą. Jis paruošė projektą su Ambrazevičiaus ir vidaus reikalų ministerio parašais. Tas projektas buvo keliais atvejais svarstomas ir vis atidedamas. Nesulaukę nutarimo, vokiečiai sava iniciatyva geto įsteigė. Potvarkio reikalas atkrito. Jis ir liko tarp popierių kaip projektas, ne kaip nutarimas.''

Iš tikrųjų, Kauno getą steigė lietuviai voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, liepos 25 d., iškart po pučo prieš J.Bobelį. Pučo metu voldemarininkai taip pat suėmė ministerį Šlepetį ir jį laikė įkaitu. Tokiomis aplinkybėmis Noreika atvyko į Kauną. Majoras Svilas jį pasiūlė Ambrazevičiui. Noreika puikiai suprato, kas yra Holokaustas, ir mielai sutiko jį vykdyti Šiauliuose. O Ambrazevi
2018 birželio 11 d., 03:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 53 eilutė:
* Jonas Noreika vykdė nacių nusikaltimus uoliau, nė jo viršininkas.
Pakeistos 297-298 eilutės iš
Lietuvos Prezidentui prilygstantis, gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis 2015 m. gynė Joną Noreiką tokiais pamąstymais:
į:
Ar jūs sutinkate, kad žmonių atskyrimas yra nusikaltimas prieš žmoniją? Jisai prieštarauja Lietuvos konstitucijai. Tikiu, kad Lietuvos valstybė ir jos piliečiai sutiks, kad jisai nepriimtinas.

Ar jums priimtina, kad Lietuvos Prezidentui prilygstantis, gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis 2015 m. gynė Joną Noreiką tokiais
pamąstymais?
Pakeistos 311-315 eilutės iš
Žmonių atskyrimas yra nusikaltimas prieš žmoniją. Jisai prieštarauja Lietuvos konstitucijai. Tikiu, kad Lietuvos valstybė ir jos piliečiai sutiks, kad jisai nepriimtinas.

Jūs savo pažymoje tvirtinate, kad okupacinei nacių valdžiai pavyko įtraukti Noreiką į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą. Ar nebūtų teisingiau pasakyti, kad Jonas Noreika pats įsitraukė
? ir kad tai buvo jo pareigų svarbi dalis?

[+Jonas Noreika vykdė nacių nusikaltimams
uoliau, nė jo viršininkas.+]
į:
Ar jūs manote, kad Jonui Noreika žydų atskyrimas buvo priimtinas ar nepriimtinas? Jūs savo pažymoje tvirtinate, kad okupacinei nacių valdžiai pavyko įtraukti Noreiką į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą. Ar nebūtų teisingiau pasakyti, kad Jonas Noreika pats įsitraukė? ir kad tai buvo jo pareigų svarbi dalis?

[+Jonas Noreika vykdė nacių nusikaltimus
uoliau, nė jo viršininkas.+]
2018 birželio 11 d., 03:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 310-314 eilutės iš
Jūs savo pažymoje tvirtinate, kad okupacinei nacių valdžiai pavyko įtraukti Noreiką į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą. Ar nebūtų teisingiau pasakyti, kad Jonas Noreika pats įsitraukė? ir kad tai buvo jo pareigų svarbi dalis? Apskrities policijos ryšiai su Šiaulių apygarda, tai yra su vokiečiais, ėjo per jį. Jį turėjo informuoti visais klausimais. Jam turėjo skambinti bet kurio paros metu. '''Kodėl jūs nepaskelbiate dokumentus, nušviečiančius darbą, kurio I.Urbaitis atsisakė, o Noreika pasirinko?'''

* "Šiaulių Miesto Savivaldybei
. Grąžinu į Gehto žydų liudijimus, pagal kuriuos jiems buvo leista dirbti Šiaulių valsčiaus ribose, siunčiu Savivaldybei priklausytinai. Priedas: 27 liudijimai." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2 ,l. 394-395; 447; 448; 1159-1160.) Noreika pasirašė įvarius dokumentus apie žemės ūkio darbus dirbusių žydų perkėlimą į Šiaulių getą.

* 1941.08.07 "Prašome Tamstą, Pone Viršininke, neatsisakyti duoti Kuršėnų Valsčiaus Viršaičiui parėdymą perduoti Alaus Daryklos "Gubernija" žinion esančia Kuršėnuose Juodeikino, lygiai ir kitas Jūsų apskrityje esančias žydų tautybės asmenų vaisvandenių dirbtuves." (LCVA f.R-1099, a.1,
2, l.418)
į:
Jūs savo pažymoje tvirtinate, kad okupacinei nacių valdžiai pavyko įtraukti Noreiką į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą. Ar nebūtų teisingiau pasakyti, kad Jonas Noreika pats įsitraukė? ir kad tai buvo jo pareigų svarbi dalis?

[+Jonas Noreika vykdė nacių nusikaltimams uoliau
, nė jo viršininkas.+]

Jūs savo pažymoje tvirtinate, "J
.Noreika savo ruožtu buvo ne policinės struktūros, o civilinės įstaigos darbuotojas ir jos vadovas." Betgi apskrities policijos ryšiai su Šiaulių apygarda, tai yra su vokiečiais, ėjo per jį. Jį turėjo informuoti visais klausimais. Jam turėjo skambinti bet kurio paros metu. '''Kodėl jūs nepaskelbiate dokumentus, nušviečiančius darbą, kurio I.Urbaitis atsisakė, o Noreika pasirinko?'''

* 1941.08.07 "Prašome Tamstą, Pone Viršininke, neatsisakyti duoti Kuršėnų Valsčiaus Viršaičiui parėdymą perduoti Alaus Daryklos "Gubernija" žinion esančia Kuršėnuose Juodeikino, lygiai ir kitas Jūsų apskrityje esančias žydų tautybės asmenų vaisvandenių dirbtuves." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2
, l.418)
Pridėta 320 eilutė:
* 1941.09.05 Kuršėnuose gynė smurtininko, policijos nuovados viršininko Vidugirio, teises grobstyti žydų turtą, ir skundė Kuršėnų apylinkės tardytoją Chalecką, kad norėjo Vidugirį sulaikyti. (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.517-520)
Pridėtos 324-325 eilutės:
* 1941.10.01 "Šiaulių Miesto Savivaldybei. Grąžinu į Gehto žydų liudijimus, pagal kuriuos jiems buvo leista dirbti Šiaulių valsčiaus ribose, siunčiu Savivaldybei priklausytinai. Priedas: 27 liudijimai." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2 ,l. 394-395; 447; 448; 1159-1160.) Noreika pasirašė įvarius dokumentus apie žemės ūkio darbus dirbusių žydų perkėlimą į Šiaulių getą.
* 1941.11.04 "Šiaulių Miesto Savivaldybei. Grąžinant susirašinėjimą dėl apmokėjimo atlyginimo žydų tautybės darbininkams, dirbusiems prie Joniškėlio geležinkelio, prašoma kreiptis į Geležinkelių Valdybą."
Pakeistos 328-330 eilutės iš
* 1941.09 Kuršėnuose gynė smurtininko, policijos nuovados viršininko Vidugirio, teises grobstyti žydų turtą, ir skundė Kuršėnų apylinkės tardytoją Chalecką, kad darė kratą. (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.517-520)

* Lietuviai ir Gewecke leido Šiaulių miesto geto žydams pagyventi
.
į:
Matome, kad Noreika uoliai dalyvavo žydų skriaudimo klausimuose. Žagarės geto žydai netrukus buvo išžudyti. Žydai nesikreipė į Noreiką, o į lietuvius šviesuolius, kuriems pavyko susitarti su Noreikos viršininku, Šiaulių apygardos komisaro Gewecke, duoti Šiaulių geto žydams pagyvent. Domas Jasaitis prisimena:

''Pirmas Šiaulių visuomenės atstovų (kun.J.Lapio, J.Orlausko ir D.Jasaičio) kreipimasis į Šiaulių apygardos komisaro štabsleiterį Schropferį su prašymu sustabdyti žydų naikinimą baigėsi nesėkmingai. Pastarasis pasikalbėjimą nutraukė ir grasomai patarė į tuos reikalus nesikišti, nes jie yra išimtinėje vokiečių žinioje ir jurisdikcijoje. Bet žydų šaudymai, nors ir mažesniais kiekiais, vis buvo vykdomi ir Žydų taryba neatlaidžiai prašė juos gelbėti. Todėl tie patys asmenys keliolika dienų vėliau kreipėsi į gebietskomisarą Gewecke ir prašė nekaltų žydų egzekucijas sustabdyti. Jis pažadėjo ir pažadą įvykdė.''

Jonas Noreika labiau tarnavo nacių išžudymo politikai, nė jo viršininkas! Kodėl jūs to nepabrėžiate?
2018 birželio 11 d., 02:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 52 eilutė:
* Jonas Noreika pareigingai "atskyrė" Šiaulių apskrities žydus.
2018 birželio 11 d., 02:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 303-304 eilutės iš
Kauno arkivyskupas Juozas Skvireckas tomis dienomis mąstė taip:
į:
Kauno arkivyskupas Juozas Skvireckas liepos 11 d. mąstė taip:
Pakeistos 307-308 eilutės iš
Aš esu kilęs iš Lietuvos žydų, gimęs Pietų Afrikos Respublikoje, ir gyvenu Kalifornijoje, tad galiu jums aiškiai pasakyti, kad toksai žmonių atskyrimas yra nusikaltimas prieš žmoniją. Tikiu, kad Lietuvos valstybė ir jos piliečiai sutiks, kad jisai nepriimtinas.
į:
Žmonių atskyrimas yra nusikaltimas prieš žmoniją. Jisai prieštarauja Lietuvos konstitucijai. Tikiu, kad Lietuvos valstybė ir jos piliečiai sutiks, kad jisai nepriimtinas.
Pakeista 311 eilutė iš:
* "Šiaulių Miesto Savivaldybei. Grąžinu į Gehto žydų liudijimus, pagal kuriuos jiems buvo leista dirbti Šiaulių valsčiaus ribose, siunčiu Savivaldybei priklausytinai. Priedas: 27 liudijimai." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2 ,l. 394-395; 447; 448; 1159-1160.) Šiaulių apskrities viršininko pasirašyti dokumentai apie žemės ūkio darbus dirbusių žydų perkėlimą į Šiaulių getą.
į:
* "Šiaulių Miesto Savivaldybei. Grąžinu į Gehto žydų liudijimus, pagal kuriuos jiems buvo leista dirbti Šiaulių valsčiaus ribose, siunčiu Savivaldybei priklausytinai. Priedas: 27 liudijimai." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2 ,l. 394-395; 447; 448; 1159-1160.) Noreika pasirašė įvarius dokumentus apie žemės ūkio darbus dirbusių žydų perkėlimą į Šiaulių getą.
2018 birželio 11 d., 01:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 309-315 eilutės iš
* Lietuviai ir Gewecke leido Šiaulių miesto geto žydams pagyventi.
* Tuo tarpu Noreika veikė is iš karto rugpjūčio mėnesį tam daug dėmesio skyrė.
* Apskrities policijos ryšiai su Šiaulių apygarda,
tai yra su vokiečiais, ėjo per jį. (Yra jo raštas, kad jam turėjo skambinti bet kurio paros metu.)

į:
Jūs savo pažymoje tvirtinate, kad okupacinei nacių valdžiai pavyko įtraukti Noreiką į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą. Ar nebūtų teisingiau pasakyti, kad Jonas Noreika pats įsitraukė? ir kad tai buvo jo pareigų svarbi dalis? Apskrities policijos ryšiai su Šiaulių apygarda, tai yra su vokiečiais, ėjo per jį. Jį turėjo informuoti visais klausimais. Jam turėjo skambinti bet kurio paros metu. '''Kodėl jūs nepaskelbiate dokumentus, nušviečiančius darbą, kurio I.Urbaitis atsisakė, o Noreika pasirinko?'''
Pridėtos 323-324 eilutės:

* Lietuviai ir Gewecke leido Šiaulių miesto geto žydams pagyventi.
2018 birželio 11 d., 01:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 135-136 eilutės iš
Tiriant lietuvių atsakomybę už nusikaltimus prieš žmoniją, nuostabus šaltinis yra Lietuvių nacionalistų partijos generalinio sekretoriaus Zenono Blyno dienoraštis. Puiku, kad juo remiasi ir A.Rukšėnas, tačiau, nuostabu, kaip skirtingai šį veikalą suprantame. Matyt, mes tiriame ne paskirus žmones, ne išskiriame jų iš jų aplinkos, o brėžiame žmonių tinklus, jų pažintis, su kuriais rinkosi bendrauti. Užtat mums akivaizdu, kad Lietuvių nacionalistų partija yra lygiai tokia perdėm nusikalstama organizacija, kaip kad nacių partija ar komunistų partija. Istoriko Sauliaus Sužiedėlio žodžiais, LNP buvo organizuota nusikaltėlių gauja. Jos visi vadai suprato jos nusikalstamą veiklą - Lietuvos žydų išžudymą, Lietuvos valstybės išdavimą ir nacių politikos įgyvendinimą - ir už ją visi vienodai atsako. Jau 1939 metais voldemarininkai siekė sąjungos ar net unijos su nacių Vokietija. 1940 metais tam tikslui raizgė pučą prieš Lietuvos vyriausybę. Užmezgę ryšius su nacių saugumo tarnyba SD, sudarė pagrindą Kazio Škirpos Lietuvių Aktyvistų Fronto organizacinei veiklai, jį atstovavo Karaliaučiuose santykiuose su Vokietijos kariuomene ir žvalgyba, verbavo žydų žudynių skatintojus, platino atsišaukimą išžudyti visus Lietuvos žydus. Išdavė Kazį Škirpą ir patys susidėjo su SD, kariuomene ir žvalgyba kai suprato, kad K.Škirpa ketina skelbti nepriklausomybę nepaisant nacių nesutikimo. 1941 m. birželio 14-15 d. savo programoje užsimojo "išbraukti žydus iš gyvenimo". Taip nusiteikusius Ričardas Šveiceris suvedė su SS karininku Štalekeriu ir jie 1941 m. liepos 4-6 d. Kauno VII forte sušaude 2,400 žydų. Baisiai pergyveno, kad Kauno studentėliai paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, tad parašė Hitleriui laišką, kad jis nepripažintų Laikinosios vyriausybės. Niršo, kad J.Bobelis sustabdė žydų išžudymą, tad 1941 m. liepos 23-24 d. surengė pučą perimti lietuvių pajėgas ir policiją. Liepos 25 d. įsteigė Kauno getą. Suorganizavo 5 batalionus, kuriais svariai prisidėjo prie Lietuvos žydų sulaikymo ir išžudymo, ir 1941 m. lapkričio mėn. 29-30 d. šventė visos Lietuvos žydų išžudymo baigtuves. Zenonas Blynas visą naktį dalyvavo toje šventėje ir užrašė LNP pirmininko Leono Virbicko prakalbos pagrindinę mintį, kad prieš didelę šventę lietuviai pratę išvalyti namus.
į:
Tiriant lietuvių atsakomybę už nusikaltimus prieš žmoniją, nuostabus šaltinis yra Lietuvių nacionalistų partijos generalinio sekretoriaus Zenono Blyno dienoraštis. Puiku, kad juo remiasi ir A.Rukšėnas, tačiau, nuostabu, kaip skirtingai šį veikalą suprantame. Matyt, mes tiriame ne paskirus žmones, ne išskiriame jų iš jų aplinkos, o brėžiame žmonių tinklus, jų pažintis, su kuriais rinkosi bendrauti. Užtat mums akivaizdu, kad Lietuvių nacionalistų partija yra lygiai tokia perdėm nusikalstama organizacija, kaip kad nacių partija ar komunistų partija. Istoriko Sauliaus Sužiedėlio žodžiais, LNP buvo organizuota nusikaltėlių gauja. Jos visi vadai suprato jos nusikalstamą veiklą - Lietuvos žydų išžudymą, Lietuvos valstybės išdavimą ir nacių politikos įgyvendinimą - ir už ją visi vienodai atsako. Jau 1939 metais voldemarininkai siekė sąjungos ar net unijos su nacių Vokietija. 1940 metais tam tikslui raizgė pučą prieš Lietuvos vyriausybę. Užmezgę ryšius su nacių saugumo tarnyba SD, sudarė pagrindą Kazio Škirpos Lietuvių Aktyvistų Fronto organizacinei veiklai, jį atstovavo Karaliaučiuose santykiuose su Vokietijos kariuomene ir žvalgyba, verbavo žydų žudynių skatintojus, platino atsišaukimą išžudyti visus Lietuvos žydus. Išdavė Kazį Škirpą ir patys susidėjo su SD, kariuomene ir žvalgyba kai suprato, kad K.Škirpa ketina skelbti nepriklausomybę nepaisant nacių nesutikimo. 1941 m. birželio 14-15 d. savo programoje užsimojo "išbraukti žydus iš gyvenimo". Taip nusiteikusius Ričardas Šveiceris suvedė su SS karininku Štalekeriu ir jie 1941 m. liepos 4-6 d. Kauno VII forte sušaude 3,000 žydų. Baisiai pergyveno, kad Kauno studentėliai paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, tad parašė Hitleriui laišką, kad jis nepripažintų Laikinosios vyriausybės. Niršo, kad J.Bobelis sustabdė žydų išžudymą, tad 1941 m. liepos 23-24 d. surengė pučą perimti lietuvių pajėgas ir policiją. Liepos 25 d. įsteigė Kauno getą. Suorganizavo 5 batalionus, kuriais svariai prisidėjo prie Lietuvos žydų sulaikymo ir išžudymo, ir 1941 m. lapkričio mėn. 29-30 d. šventė visos Lietuvos žydų išžudymo baigtuves. Zenonas Blynas visą naktį dalyvavo toje šventėje ir užrašė LNP pirmininko Leono Virbicko prakalbos pagrindinę mintį, kad prieš didelę šventę lietuviai pratę išvalyti namus.
Pakeistos 299-300 eilutės iš
Gal panašiai apie "izoliavimą" ar "atskyrimą" mąstė profesoriaus tėvas, komunalinio ūkio ministeris Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, kada Lietuvos laikinoji vyriausybė pavedė jo viceministeriui įrengti koncentracijos stovyklą, reikia manyti, Kauno VII-ame forte, kur nepraėjus porai savaičių voldemarininkai su pasimėgavimu išžudė 3,000 žydų. Tomis dienomis, finansų ministeris Jonas Matulionis žydams dėstė taip:
į:
Gal panašiai apie "izoliavimą" ar "atskyrimą" mąstė profesoriaus tėvas, komunalinio ūkio ministeris Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, kada Lietuvos laikinoji vyriausybė birželio 27 d. pavedė jo viceministeriui įrengti koncentracijos stovyklą, reikia manyti, Kauno VII-ame forte, kur nepraėjus porai savaičių, liepos 4-6 d., voldemarininkai su pasimėgavimu išžudė 3,000 žydų. Tomis dienomis, finansų ministeris Jonas Matulionis žydams dėstė taip:
Pakeista 305 eilutė iš:
''
į:
''Žydai bandę ieškoti užtarimo ir lankęsi net pas vysk. Brizgį, kuris jiems paaiškinęs, kad žydai turbūt žiną katalikų dvasininkų nusistatymą dėl žydų, bet jei jie dabar bandytų viešai atsiliepti už žydus, patys galėtų būti [lietuvių] nulinčiuoti. Savaime suprantama, kad ne visi žydai kalti, bet kaltieji užtraukė lietuvių visuomenės neapykantą bendrai visiems žydams. Žydai šiuo momentu turėtų suprasti, kad jiems nėra išskaičiavimo būtinai brautis į lietuvių tarpą, kad jiems būtų geriau, jei ramiai pasiliktų šalia lietuvių, jiems skirtose vietose, kad jiems būtų, sakykim, ramiau Panevėžyje ar Šiauliuose, kur nebuvo prieš juos ekscesų, negu Kaune, į kurį yra atklydę paskutiniu laiku mažiausiai apie 8000 žydų iš visų kraštų.''
2018 birželio 11 d., 01:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 232 eilutė iš:
Žinome, kad Jonas Noreika, kaip retas sukilimo rengėjas, turėjo ryšius tiek su Kauno LAF, tiek su Karaliaučiaus LAF, tiek su pačiais vokiečiais. Jisai pasižymėjo ypatingu paslaptingumu. Nuostabu, kad Telšių sukilėlius smulkiai aprašęs Leonas Vilutis išvis nemini Noreikos, nors tiesa pasakius, jis nemini nė Telšių manifestacijos, nė Mockaus ir "Žemaičių žemės", nė žydų žudynių. Vilutis tačiau rašo taip apie Noreikos pavaduotoją Juodikį, kuris irgi palaikydavo ryšį su Vokietija: "Iš S. Bagdono patyriau, kad apie mano veiklą mokykloje žinojo ir mokytojas A. Norkevičius, ir Juodikis. Vėliau supratau, kad šis karininkas buvo laikomas svarbiausiuoju pogrindžio organizatoriumi. Dėl to su juo buvo vengiama palaikyti oficialius ryšius." Panašus paslaptingumas iškyla Adomo Jurgelio aprašyme, kaip jisai platino sukilėlių spaudą, kurią gaudavo iš Juozo Mėčiaus. Jurgelis savo prisiminimus rašė 1941 m. rugpjūčio 25 d., ir visgi sąmoningai neįvardijo vieno svarbaus žmogaus: "Tą pat dieną [birželio 19 d.] atvažiuoja iš Kelmės gimnazijos mokinys Matula Jurgis, kuris sakydavosi turįs ryšius net su..." Panašu, kad tas žmogus buvo Jonas Noreika, bet kaip bebūtų, Jurgelis vardija tą patį ratą pogrindžio spaudos platintojų, kaip kad mini Kauno LAF organizatorius Pilypas Žukauskas-Narutis, būtent Juozą Mėtą (tai yra, Mėčių), Stasę Vanagaitę ir Joną Noreiką. O žinome iš Dominyko Riaukos, kad Jonas Noreika Plungėje leisdavo atsišaukimus nemažu 500-1,000 tiražu. Jurgelis rašo: "Kovo 23 d. kun. Velavičius paskambina. Tuojau kinkau arklį, sėdu ir važiuoju. Gaunu kovo 19 d. atišaukimą atspausdinimui. Sakosi tik vieną gavęs. Greitai grįžtu, spausdinam rytą kovo 24 d., vežam į Telšius, Varnius ir kitas aukščiau minėtas puses. Iš kovo 19 d. pasiskaitę nutarėm geriau susiorganizuoti." Akivaizdu, eina kalba apie atsišaukimą "Brangūs vergaujantys broliai", kurio lyg tai visuose variantuose yra tokie žodžiai: „Jau šiandien painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus. Todėl kas gali, tegul nešdinas iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų. Lemiamu momentu jų turtą paimkite į savo rankas, kad niekas veltui nežūtų.“
į:
Žinome, kad Jonas Noreika, kaip retas sukilimo rengėjas, turėjo ryšius tiek su Kauno LAF, tiek su Karaliaučiaus LAF, tiek su pačiais vokiečiais. Jisai pasižymėjo ypatingu paslaptingumu. Nuostabu, kad Telšių sukilėlius smulkiai aprašęs Leonas Vilutis išvis nemini Noreikos, nors tiesa pasakius, jis nemini nė Telšių manifestacijos, nė Kazio Mockaus ir "Žemaičių žemės", nė žydų žudynių. Vilutis tačiau rašo taip apie Noreikos pavaduotoją Juodikį, kuris irgi palaikydavo ryšį su Vokietija: "Iš S. Bagdono patyriau, kad apie mano veiklą mokykloje žinojo ir mokytojas A. Norkevičius, ir Juodikis. Vėliau supratau, kad šis karininkas buvo laikomas svarbiausiuoju pogrindžio organizatoriumi. Dėl to su juo buvo vengiama palaikyti oficialius ryšius." Panašus paslaptingumas iškyla Adomo Jurgelio aprašyme, kaip jisai platino sukilėlių spaudą, kurią gaudavo iš Juozo Mėčiaus. Jurgelis savo prisiminimus rašė 1941 m. rugpjūčio 25 d., ir visgi sąmoningai neįvardijo vieno svarbaus žmogaus: "Tą pat dieną [birželio 19 d.] atvažiuoja iš Kelmės gimnazijos mokinys Matula Jurgis, kuris sakydavosi turįs ryšius net su..." Panašu, kad tas žmogus buvo Jonas Noreika, bet kaip bebūtų, Jurgelis vardija tą patį ratą pogrindžio spaudos platintojų, kaip kad mini Kauno LAF organizatorius Pilypas Žukauskas-Narutis, būtent Juozą Mėtą (tai yra, Mėčių), Stasę Vanagaitę ir Joną Noreiką. O žinome iš Dominyko Riaukos, kad Jonas Noreika Plungėje leisdavo atsišaukimus nemažu 500-1,000 tiražu. Jurgelis rašo: "Kovo 23 d. kun. Velavičius paskambina. Tuojau kinkau arklį, sėdu ir važiuoju. Gaunu kovo 19 d. atišaukimą atspausdinimui. Sakosi tik vieną gavęs. Greitai grįžtu, spausdinam rytą kovo 24 d., vežam į Telšius, Varnius ir kitas aukščiau minėtas puses. Iš kovo 19 d. pasiskaitę nutarėm geriau susiorganizuoti." Akivaizdu, eina kalba apie atsišaukimą "Brangūs vergaujantys broliai", kurio lyg tai visuose variantuose yra tokie žodžiai: „Jau šiandien painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus. Todėl kas gali, tegul nešdinas iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų. Lemiamu momentu jų turtą paimkite į savo rankas, kad niekas veltui nežūtų.“
2018 birželio 11 d., 01:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 299 eilutė iš:
Gal panašiai mąstė profesoriaus tėvas, komunalinio ūkio ministeris Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, kada Lietuvos laikinoji vyriausybė pavedė jo viceministeriui įrengti koncentracijos stovyklą, reikia manyti, Kauno VII-ame forte, kur nepraėjus porai savaičių voldemarininkai su pasimėgavimu išžudė 3,000 žydų. Tomis dienomis, finansų ministeris Jonas Matulionis žydams dėstė taip:
į:
Gal panašiai apie "izoliavimą" ar "atskyrimą" mąstė profesoriaus tėvas, komunalinio ūkio ministeris Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, kada Lietuvos laikinoji vyriausybė pavedė jo viceministeriui įrengti koncentracijos stovyklą, reikia manyti, Kauno VII-ame forte, kur nepraėjus porai savaičių voldemarininkai su pasimėgavimu išžudė 3,000 žydų. Tomis dienomis, finansų ministeris Jonas Matulionis žydams dėstė taip:
2018 birželio 11 d., 01:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 234 eilutė iš:
Žinome, kaip baigėsi: "Taip pat pirmadienį jau pradėjome suiminėti mums pavojingesnius komunistus, kad neturėtų ryšio su raudonarmiečiais. Antradienį gaudome (pastebėję miške) varniškius komunistus, kaip vykdomojo komiteto, kompartijos ir kitus. Suimam, uždarom pas ūkininką Martinkų Povilą Pakalniškiuose į pirtį ir pastatom sargybą." Ar jūs manote, kad tokie suėmimai buvo reikalingi Lietuvos nepriklausomybei? ar nacių Vokietijos okupacinei politikai?
į:
Žinome, kaip baigėsi: "Taip pat pirmadienį [birželio 23 d.] jau pradėjome suiminėti mums pavojingesnius komunistus, kad neturėtų ryšio su raudonarmiečiais. Antradienį gaudome (pastebėję miške) varniškius komunistus, kaip vykdomojo komiteto, kompartijos ir kitus. Suimam, uždarom pas ūkininką Martinkų Povilą Pakalniškiuose į pirtį ir pastatom sargybą." Ar jūs manote, kad tokie suėmimai buvo reikalingi Lietuvos nepriklausomybei? ar nacių Vokietijos okupacinei politikai?
2018 birželio 11 d., 01:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 234-236 eilutės iš
Kodėl jūs nesate ištyrę, ką spausdino Jonas Noreiką?
į:
Žinome, kaip baigėsi: "Taip pat pirmadienį jau pradėjome suiminėti mums pavojingesnius komunistus, kad neturėtų ryšio su raudonarmiečiais. Antradienį gaudome (pastebėję miške) varniškius komunistus, kaip vykdomojo komiteto, kompartijos ir kitus. Suimam, uždarom pas ūkininką Martinkų Povilą Pakalniškiuose į pirtį ir pastatom sargybą." Ar jūs manote, kad tokie suėmimai buvo reikalingi Lietuvos nepriklausomybei? ar nacių Vokietijos okupacinei politikai?

Kodėl jūs nesate ištyrę, ką spausdino Jonas Noreiką, ir kokios buvo pasekmės
?
2018 birželio 11 d., 01:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 293-294 eilutės iš
Lietuvos Prezidentui prilygstantis, gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis gina Joną Noreiką tokiais pamąstymais:
į:
Lietuvos Prezidentui prilygstantis, gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis 2015 m. gynė Joną Noreiką tokiais pamąstymais:
Pakeistos 297-298 eilutės iš
Panašiai, Lietuvos laikinosios vyriausybės finansų ministeris Jonas Matulionis dėstė taip:
į:
Gal panašiai mąstė profesoriaus tėvas, komunalinio ūkio ministeris Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, kada Lietuvos laikinoji vyriausybė pavedė jo viceministeriui įrengti koncentracijos stovyklą, reikia manyti, Kauno VII-ame forte, kur nepraėjus porai savaičių voldemarininkai su pasimėgavimu išžudė 3,000 žydų. Tomis dienomis, finansų ministeris Jonas Matulionis žydams dėstė taip:
Pakeistos 301-304 eilutės iš
Kauno arkivyskupas Juozas Skvireckas mąstė taip:
į:
Kauno arkivyskupas Juozas Skvireckas tomis dienomis mąstė taip:

''

Aš esu kilęs iš Lietuvos žydų, gimęs Pietų Afrikos Respublikoje, ir gyvenu Kalifornijoje, tad galiu jums aiškiai pasakyti, kad toksai žmonių atskyrimas yra nusikaltimas prieš žmoniją. Tikiu, kad Lietuvos valstybė ir jos piliečiai sutiks, kad jisai nepriimtinas.
2018 birželio 11 d., 00:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 47 eilutė:
* Jonas Noreika LAF spauda kurstė neapykantą.
2018 birželio 11 d., 00:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 228-233 eilutės:

[+Jonas Noreika LAF spauda kurstė neapykantą.+]

Žinome, kad Jonas Noreika, kaip retas sukilimo rengėjas, turėjo ryšius tiek su Kauno LAF, tiek su Karaliaučiaus LAF, tiek su pačiais vokiečiais. Jisai pasižymėjo ypatingu paslaptingumu. Nuostabu, kad Telšių sukilėlius smulkiai aprašęs Leonas Vilutis išvis nemini Noreikos, nors tiesa pasakius, jis nemini nė Telšių manifestacijos, nė Mockaus ir "Žemaičių žemės", nė žydų žudynių. Vilutis tačiau rašo taip apie Noreikos pavaduotoją Juodikį, kuris irgi palaikydavo ryšį su Vokietija: "Iš S. Bagdono patyriau, kad apie mano veiklą mokykloje žinojo ir mokytojas A. Norkevičius, ir Juodikis. Vėliau supratau, kad šis karininkas buvo laikomas svarbiausiuoju pogrindžio organizatoriumi. Dėl to su juo buvo vengiama palaikyti oficialius ryšius." Panašus paslaptingumas iškyla Adomo Jurgelio aprašyme, kaip jisai platino sukilėlių spaudą, kurią gaudavo iš Juozo Mėčiaus. Jurgelis savo prisiminimus rašė 1941 m. rugpjūčio 25 d., ir visgi sąmoningai neįvardijo vieno svarbaus žmogaus: "Tą pat dieną [birželio 19 d.] atvažiuoja iš Kelmės gimnazijos mokinys Matula Jurgis, kuris sakydavosi turįs ryšius net su..." Panašu, kad tas žmogus buvo Jonas Noreika, bet kaip bebūtų, Jurgelis vardija tą patį ratą pogrindžio spaudos platintojų, kaip kad mini Kauno LAF organizatorius Pilypas Žukauskas-Narutis, būtent Juozą Mėtą (tai yra, Mėčių), Stasę Vanagaitę ir Joną Noreiką. O žinome iš Dominyko Riaukos, kad Jonas Noreika Plungėje leisdavo atsišaukimus nemažu 500-1,000 tiražu. Jurgelis rašo: "Kovo 23 d. kun. Velavičius paskambina. Tuojau kinkau arklį, sėdu ir važiuoju. Gaunu kovo 19 d. atišaukimą atspausdinimui. Sakosi tik vieną gavęs. Greitai grįžtu, spausdinam rytą kovo 24 d., vežam į Telšius, Varnius ir kitas aukščiau minėtas puses. Iš kovo 19 d. pasiskaitę nutarėm geriau susiorganizuoti." Akivaizdu, eina kalba apie atsišaukimą "Brangūs vergaujantys broliai", kurio lyg tai visuose variantuose yra tokie žodžiai: „Jau šiandien painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus. Todėl kas gali, tegul nešdinas iš Lietuvos, kad nebūtų bereikalingų aukų. Lemiamu momentu jų turtą paimkite į savo rankas, kad niekas veltui nežūtų.“

Kodėl jūs nesate ištyrę, ką spausdino Jonas Noreiką?
2018 birželio 11 d., 00:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 284-285 eilutės iš
[+Jonas Noreika pareigingai skriaudė Šiaulių apskrities žydus.+]
į:
[+Jonas Noreika pareigingai "atskyrė" Šiaulių apskrities žydus.+]

Lietuvos Prezidentui prilygstantis, gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis gina Joną Noreiką tokiais pamąstymais:

''LGGRT centras skiria žmonių izoliavimą ir naikinimą. Jono Noreikos dabartiniai kaltintojai – neskiria. Izoliavimas nuo kitų gyventojų galėtų būti vadinamas ir segregacija. (Rusijos imperija, PAR, JAV karo su Japonija metais ir kiti atvejai). Vokietijos okupuotose šalyse, vykdant hitlerinę nežmonišką Europos „išvalymo“ nuo žydų doktriną, žydų tautos segregaciją sekė naikinimas. Taip pat čigonų.''

Panašiai, Lietuvos laikinosios vyriausybės finansų ministeris Jonas Matulionis dėstė taip:

''Aš esu praktikuojantis Romos katalikas. Kaip ir kiti tikintieji, manau, kad žmogus negali atimti gyvybės kitam žmogui, tokiam kaip jis pats. Tik Dievas turi tokią teisę. Niekada nebuvau nusistatęs prieš ką nors, tačiau per sovietų valdžios laiką aš ir mano draugai supratome, kad mūsų su žydais keliai skiriasi ir niekada nesutaps. Mums atrodo, lietuviai ir žydai turi atsiskirti vieni nuo kitų, ir kuo greičiau, tuo geriau. Šiam tikslui getas yra būtinas. Ten jūs būsite atskirti ir daugiau nebegalėsite mums pakenkti. Štai krikščionio nuomonė.''

Kauno arkivyskupas Juozas Skvireckas mąstė taip:

Pakeistos 308-309 eilutės iš
* 1941.08.07. "Prašome Tamstą, Pone Viršininke, neatsisakyti duoti Kuršėnų Valsčiaus Viršaičiui parėdymą perduoti Alaus Daryklos "Gubernija" žinion esančia Kuršėnuose Juodeikino, lygiai ir kitas Jūsų apskrityje esančias žydų tautybės asmenų vaisvandenių dirbtuves." (LCVA f.R-1099, a.1,2, l.418)
* 1941.08.09. "Tryškių valsčiaus Viršaičiui, Susitarus su Gruzdžių valsčiaus viršaičiu, pavedu Tamstai laike trijų dienų nuo šios dienos iš Tryškių miestelio žydų tautybės piliečius iškraustyti į Gruzdžių [išbraukta: Pakruojo] miestelį. Noreika." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.137)
į:
* 1941.08.07 "Prašome Tamstą, Pone Viršininke, neatsisakyti duoti Kuršėnų Valsčiaus Viršaičiui parėdymą perduoti Alaus Daryklos "Gubernija" žinion esančia Kuršėnuose Juodeikino, lygiai ir kitas Jūsų apskrityje esančias žydų tautybės asmenų vaisvandenių dirbtuves." (LCVA f.R-1099, a.1,2, l.418)
* 1941.08.09 "Tryškių valsčiaus Viršaičiui, Susitarus su Gruzdžių valsčiaus viršaičiu, pavedu Tamstai laike trijų dienų nuo šios dienos iš Tryškių miestelio žydų tautybės piliečius iškraustyti į Gruzdžių [išbraukta: Pakruojo] miestelį. Noreika." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.137)
Pakeista 312 eilutė iš:
* 1941.09.10. "Vietos Komendantui Šiauliuose. Pranešu, kad Lietuvos Energijos Valdybos Bačiūnų durpynui, kuriame yra 300 žmonių [žydų] laikinai leidau naudotis rusų atistraukiančios kariuomenės paliktomis dviems lauko virtuvėmis po vieną katilą. Noreika." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l. 269)
į:
* 1941.09.10 "Vietos Komendantui Šiauliuose. Pranešu, kad Lietuvos Energijos Valdybos Bačiūnų durpynui, kuriame yra 300 žmonių [žydų] laikinai leidau naudotis rusų atistraukiančios kariuomenės paliktomis dviems lauko virtuvėmis po vieną katilą. Noreika." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l. 269)
2018 birželio 10 d., 23:32 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 287-291 eilutės:
* Rugpjūčio - žmonai padėjo
* 1941.08.07. "Prašome Tamstą, Pone Viršininke, neatsisakyti duoti Kuršėnų Valsčiaus Viršaičiui parėdymą perduoti Alaus Daryklos "Gubernija" žinion esančia Kuršėnuose Juodeikino, lygiai ir kitas Jūsų apskrityje esančias žydų tautybės asmenų vaisvandenių dirbtuves." (LCVA f.R-1099, a.1,2, l.418)
* LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l. 252. Dėl alaus vokiečiams 2000 bonkų 41.09.05 naujas. Skaičiuojant 100 vokiečių x 2 buteliai... kaip panaudotos atsargos?
* 1941 rugpjūčio mėn. 9 d. "Tryškių valsčiaus Viršaičiui, Susitarus su Gruzdžių valsčiaus viršaičiu, pavedu Tamstai laike trijų dienų nuo šios dienos iš Tryškių miestelio žydų tautybės piliečius iškraustyti į Gruzdžių(išbraukta: Pakruojo) miestelį." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.137)
* Rugpjūčio 9 d. sušaudyti Mažeikių žydai.
Pakeistos 289-300 eilutės iš
Žydų getas
į:




* "Šiaulių Miesto Savivaldybei. Grąžinu į Gehto žydų liudijimus, pagal kuriuos jiems buvo leista dirbti Šiaulių valsčiaus ribose, siunčiu Savivaldybei priklausytinai. Priedas: 27 liudijimai." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2 ,l. 394-395; 447; 448; 1159-1160.) Šiaulių apskrities viršininko pasirašyti dokumentai apie žemės ūkio darbus dirbusių žydų perkėlimą į Šiaulių getą.

* 1941.08.07. "Prašome Tamstą, Pone Viršininke, neatsisakyti duoti Kuršėnų Valsčiaus Viršaičiui parėdymą perduoti Alaus Daryklos "Gubernija" žinion esančia Kuršėnuose Juodeikino, lygiai ir kitas Jūsų apskrityje esančias žydų tautybės asmenų vaisvandenių dirbtuves." (LCVA f.R-1099, a.1,2, l.418)
* 1941.08.09. "Tryškių valsčiaus Viršaičiui, Susitarus su Gruzdžių valsčiaus viršaičiu, pavedu Tamstai laike trijų dienų nuo šios dienos iš Tryškių miestelio žydų tautybės piliečius iškraustyti į Gruzdžių [išbraukta: Pakruojo] miestelį. Noreika." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.137)
* 1941.08.25 "Telefonograma Nr.188 Šiaulių Apskrities Viršininkui [Noreikai] iš Žagarės miesto savivaldybės. Pranešama, kad Žagarės mieste, skirtame žydams apgyventi rajone yra viso 12135 kv.metr. Šiuo laiku ten jau gyvena 715 žydų." (LYA f.K-1, a.58, b.6458/3, l.60.) Pranešamas patikslintas žydų skaičius tom dienom sušaudžius 38 žydus.
* 1941.08.29 "Telefonograma Nr.220 Šiaulių Apskrities Viršininkui [Noreikai] iš Žagarės Miesto Burmistro. Pildant Šiaulių Apskrities Viršininko raštą Nr.962 iš 1941 mt. rugpiūčio mėn. 22 dn. pranešama, kad Žagarės mieste š.š. rugpiūčio mėn. 29 dienai, iš kitų miestų bei valsčių, apgyvendinta 949 žydų tautybės asmenys. Stulpai gettui yra rengiami tik prašoma atsiųsti vielos ir vinių nes mes jų neturim." (LYA f.K-1, a.58, b.6458/3, l.62)
* 1941.09.10. "Vietos Komendantui Šiauliuose. Pranešu, kad Lietuvos Energijos Valdybos Bačiūnų durpynui, kuriame yra 300 žmonių [žydų] laikinai leidau naudotis rusų atistraukiančios kariuomenės paliktomis dviems lauko virtuvėmis po vieną katilą. Noreika." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l. 269)
* 1941.09.22-23 "Ponui Šiaulių Miesto ir Apskrities Viršininkui [Noreikai]. Prašau Tamstos patvarkymo išrūpinti ginklus žemiau išvardintiems asmenims, kurie pildys sargybos pareigas prie atleistų žmonių Joniškėlio-Žeimelio geležinkelio darbams:" (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.338-340) Geležinkelio sargyba prižiūrėjo tiek žydus vergus, tiek karo belaisvius.
Pakeistos 302-306 eilutės iš
* "Šiaulių Miesto Savivaldybei. Grąžingų į Gehto žydų liudijimus, pagal kuriuos jiems buvo leista dirbti Šiaulių valsčiaus ribose, siunčiu Savivaldybei priklausytinai. Priedas: 27 liudijimai." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2 ,l. 394-395; 447; 448; 1159-1160.) Šiaulių apskrities viršininko pasirašyti dokumentai apie žemės ūkio darbus dirbusių žydų perkėlimą į Šiaulių getą.
* 1941.09.10. "Vietos Komendantui Šiauliuose. Pranešu, kad Lietuvos Energijos Valdybos Bačiūnų durpynui, kuriame yra 300 žmonių [žydų] laikinai leidau naudotis rusų atistraukiančios kariuomenės paliktomis dviems lauko virtuvėmis po vieną katilą. Noreika." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l. 269)
* LCVA f.R-1099, a.1,2, l.504. Dėl žydų dirbusių prie Joniškėlio geležinkelio atlyginimas 41.11.04.
* Rūpinosi apginkluoti geležinkelio sargybą kuri prižiūrėjo tiek žydus vergus, tiek karo belaisvius. LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.338-340. Dėl ginklų sargybai stovyklai prie geležinkelio 41.09.23.
į:
* 1941.11.04 Dėl žydų dirbusių prie Joniškėlio geležinkelio atlyginimas. (LCVA f.R-1099, a.1,2, l.504)
Ištrintos 304-306 eilutės:
Žagarė
* "Telefonograma Nr.188 Šiaulių Apskrities Viršininkui [Noreikai] iš Žagarės miesto savivaldybės. Pranešama, kad Žagarės mieste, skirtame žydams apgyventi rajone yra viso 12135 kv.metr. Šiuo laiku ten jau gyvena 715 žydų." (LYA f.K-1, a.58, b.6458/3, l.60.) Pranešamas patikslintas žydų skaičius tom dienom sušaudžius 38 žydus.
* "Telefonograma Nr.220 Šiaulių Apskrities Viršininkui [Noreikai] iš Žagarės Miesto Burmistro. Pildant Šiaulių Apskrities Viršininko raštą Nr.962 iš 1941 mt. rugpiūčio mėn. 22 dn. pranešama, kad Žagarės mieste š.š. rugpiūčio mėn. 29 dienai, iš kitų miestų bei valsčių, apgyvendinta 949 žydų tautybės asmenys. Stulpai gettui yra rengiami tik prašoma atsiųsti vielos ir vinių nes mes jų neturim." (LYA f.K-1, a.58, b.6458/3, l.62)
2018 birželio 10 d., 23:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 308 eilutė iš:
* priverčiamojo darbo stovykla: LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.464-472.Noreikos planas Skaisgiryje steigti priverčiamų darbų stovyklą 41.08.23.
į:
1941.08.23 ''Vidaus Reikalams Ponui Generaliniam Tarėjui. Šiaulių apskrityje yra daug asmenų, kuriuos reikėtų izoliuoti iš visuomenės tarpo, sodinti juos į kalėjimą gal būtų neracionalu, geriausiai būtų juos izoliavus duoti jiems darbo. Šiaulių apskrityje tarp Joniškio ir Skaistgirio yra pradėtas vesti plentas, medžiaga tam plentui, t.y., skalda yra jau pagaminta ir padaryta dalis kasimo, viso plento ilgis 26 klm. Kuomet šie darbai buvo vykdomi, Skaistgiryje buvo įrengti darbininkams barakai, kur tilpo apie 100 žmonių, sekančius du barakus gausime Šiaulių apskrityje, tik reikės juos parvežti. Prašau Tamstos sutikimo leisti Skaistgiryje įsteigti priverčiamojo darbo įstaigą 200 žmonių. Darbo čia užteks ilgam laikui, nes pasibaigus plento statybai (kuris užsitęs apie 3 metus) bus galima darbininkus panaudoti prie miško darbų, nes čia yra miškingas rajonas. Įsteigus darbo įstaigą apskritis greičiau galėtų apsivalyti nuo nepageidaujamo elemento ir pratęstų lentą, kuris taip reikalingas susisiekti su Žagare. Priedas: Skaistgirio priverčiamojo darbo įstaigos etatai ir sąmata." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.464-472)
2018 birželio 10 d., 23:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 297 eilutė iš:
* LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l. 269. Dėl lauko virtuvių Bačiūnų durpynui 41.09.10. Šiaulių geto reikalai.
į:
* 1941.09.10. "Vietos Komendantui Šiauliuose. Pranešu, kad Lietuvos Energijos Valdybos Bačiūnų durpynui, kuriame yra 300 žmonių [žydų] laikinai leidau naudotis rusų atistraukiančios kariuomenės paliktomis dviems lauko virtuvėmis po vieną katilą. Noreika." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l. 269)
Pridėtos 309-311 eilutės:

1941.10.15 "Grąžinant Tamstos š.m. rugpjūčio mėn. 23 d. raštu Nr.1047 pranešu, kad Priverčiamojo darbo įstaigų valdyba, steigti priverčiamojo darbo įstaigą Šiaulių apskr., nenumato, nes esamų trijų įstaigų kol kas, pakanka."
2018 birželio 10 d., 23:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 289 eilutė iš:
* LCVA f.R-1099, a.1,2, l.418. Alaus trestas prašo “Gubernijai” perduoti Kuršėnuose esančius žydams priklausiusias Juodeikino vaisvandenių dirbtuves, 41.08.07.
į:
* 1941.08.07. "Prašome Tamstą, Pone Viršininke, neatsisakyti duoti Kuršėnų Valsčiaus Viršaičiui parėdymą perduoti Alaus Daryklos "Gubernija" žinion esančia Kuršėnuose Juodeikino, lygiai ir kitas Jūsų apskrityje esančias žydų tautybės asmenų vaisvandenių dirbtuves." (LCVA f.R-1099, a.1,2, l.418)
Pakeista 296 eilutė iš:
* LCVA f.R-1099, a.1, b.2 ,l. 394-395; 447; 448; 1159-1160.Šiaulių apskrities viršininko pasirašyti dokumentai apie apie žemės ūkio darbus dirbusių žydų perkėlimą į Šiaulių getą.
į:
* "Šiaulių Miesto Savivaldybei. Grąžingų į Gehto žydų liudijimus, pagal kuriuos jiems buvo leista dirbti Šiaulių valsčiaus ribose, siunčiu Savivaldybei priklausytinai. Priedas: 27 liudijimai." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2 ,l. 394-395; 447; 448; 1159-1160.) Šiaulių apskrities viršininko pasirašyti dokumentai apie žemės ūkio darbus dirbusių žydų perkėlimą į Šiaulių getą.
2018 birželio 10 d., 22:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 295 eilutė iš:
* Jisai naudojosi teise žydus siųsti į getą ir išimti iš geto. LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l. 380. Noreikos leidimas palikti porai mėnesių dantų techniką 41.09.26;
į:
* 1941.09.26 "Joniškio miesto Burmistrui. Papildydamas savo š/m.rugpiūčio mėn.22 dienos aplinkraštį Nr.962, pranešu, kad Joniškio mieste leidžiu palikti iki dviejų mėnesių žydų tautybės dantų techniką, už kurio veiksmus bei atliekamą darbą yra atsakingi vietos dantų gydytoja ir Tamsta." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l. 380) Jisai naudojosi teise žydus siųsti į getą ir išimti iš geto.
Pridėta 300 eilutė:
2018 birželio 10 d., 22:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 300-301 eilutės iš
* Kuršėnuose gynė smurtininkų teises grobstyti žydų turtą, tuo klausimu skundė lietuvių prokuratūrą.
* LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.517-520. Prašymas nutraukti bylą dėl žydų daiktų pasisavinimo Kuršėnų policijos viršininkui Vidugiriui, Chaleckui
.
į:
* 1941.09 Kuršėnuose gynė smurtininko, policijos nuovados viršininko Vidugirio, teises grobstyti žydų turtą, ir skundė Kuršėnų apylinkės tardytoją Chalecką, kad darė kratą. (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.517-520)
2018 birželio 10 d., 22:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 303-305 eilutės iš
* LYA f.K-1, a.58, b.6458/3, l.60. "Telefonograma Nr.188 Šiaulių Apskrities Viršininkui iš Žagarės miesto savivaldybės. Pranešama, kad Žagarės mieste, skirtame žydams apgyventi rajone yra viso 12135 kv.metr. Šiuo laiku ten jau gyvena 715 žydų." Pranešamas patikslintas žydų skaičius tom dienom sušaudžius 38 žydus.
* LYA f.K-1, a.58, b.6458/3, l.62. Žagarės burmistro 1941 m. rugpjūčio 29 d. telefonogramoje Šiaulių apskrities viršininkui. Prašo vinių ir vielos Žagarės getui.
į:
* "Telefonograma Nr.188 Šiaulių Apskrities Viršininkui [Noreikai] iš Žagarės miesto savivaldybės. Pranešama, kad Žagarės mieste, skirtame žydams apgyventi rajone yra viso 12135 kv.metr. Šiuo laiku ten jau gyvena 715 žydų." (LYA f.K-1, a.58, b.6458/3, l.60.) Pranešamas patikslintas žydų skaičius tom dienom sušaudžius 38 žydus.
* "Telefonograma Nr.220 Šiaulių Apskrities Viršininkui [Noreikai] iš Žagarės Miesto Burmistro. Pildant Šiaulių Apskrities Viršininko raštą Nr.962 iš 1941 mt. rugpiūčio mėn. 22 dn. pranešama, kad Žagarės mieste š.š. rugpiūčio mėn. 29 dienai, iš kitų miestų bei valsčių, apgyvendinta 949 žydų tautybės asmenys. Stulpai gettui yra rengiami tik prašoma atsiųsti vielos ir vinių nes mes jų neturim." (LYA f.K-1, a.58, b.6458/3, l.62)
Pakeista 336 eilutė iš:
* LCVA f.R-1099, a.2, b.2, l.133. Šiaulių apskrities viršininko įstaiga mokėjo atlyginimą Lietuvių savisaugos dalinių Šiaulių štabo kariams už laikotarpį kai jie išžudė Žagarės geto kalinius.
į:
* "Šiuo pažymima, kad Lietuvių Savisaugos Dalių Šiaulių Apygardos Štabo kariai tikrai yra gavę iš Šiaulių Apskrities Viršininko įstaigos nuo 1941 m. rugsėjo mėn. 20 d. iki lapkričio mėn. 1 d. atlyginimą sumoje Rb.53350,03." (LCVA f.R-1099, a.2, b.2, l.133) Šiaulių apskrities viršininko įstaiga mokėjo atlyginimą už laikotarpį kai jie išžudė 2,402 Žagarės geto kalinius.
2018 birželio 10 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 291 eilutė iš:
* LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.137. Nurodymas Tryškių viršaičiui datuotas 1941.08.09 perkelti Tryškių žydus į Gruzdžius.
į:
* 1941 rugpjūčio mėn. 9 d. "Tryškių valsčiaus Viršaičiui, Susitarus su Gruzdžių valsčiaus viršaičiu, pavedu Tamstai laike trijų dienų nuo šios dienos iš Tryškių miestelio žydų tautybės piliečius iškraustyti į Gruzdžių(išbraukta: Pakruojo) miestelį." (LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.137)
Pakeista 303 eilutė iš:
* LYA f.K-1, a.58, b.6458/3, l.60. Žagarės burmistro 1941 m. rugpjūčio 25 d. telefonograma Šiaulių apskrities viršininkui. Žydų skaičiai.
į:
* LYA f.K-1, a.58, b.6458/3, l.60. "Telefonograma Nr.188 Šiaulių Apskrities Viršininkui iš Žagarės miesto savivaldybės. Pranešama, kad Žagarės mieste, skirtame žydams apgyventi rajone yra viso 12135 kv.metr. Šiuo laiku ten jau gyvena 715 žydų." Pranešamas patikslintas žydų skaičius tom dienom sušaudžius 38 žydus.
2018 birželio 10 d., 22:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 328 eilutė iš:
Pabėgusių vergų gaudymas.
į:
Pabėgusių vergų gaudymas. Stovyklų sargų tvarkymas.
2018 birželio 10 d., 21:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 321-328 eilutės:

1942.04.30 Noreika gavo tokį raštą:

''Ponas Generalkomisaras pranešė, kad nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo vasaros apie 10000-20000 karo belaisvių gali atvykti į Lietuvą darbams. Belaisvius pavieniai paskirti nėra galima dėl nutarimų. Kiekviename atvejuje bus sudarytos komandos iš mažiausiai 10 karo belaisvių, kurios bus prižiūrimos dviejų sargybinių. Galimas daiktas, kad sargybai bus pritraukti ukrainiečiai. Komandų prižiūrėjimui bus įsteigtos karininkų kontrolės būstinės. Už karo belaisvius reikia Stalag'ui mokėti po 10 Rpf. už dieną ir belaisvį. Karo belaisvius maitina pačios žemės ūkio įmonės ir būtent pagal pono Generalkomisaro 1942.I.2 išleistą įsakymą.''

Jonas Noreika apskambino valsčius ir 19 sutiko paimti po Kuršėnų valsčius Jonui Noreikai atsiliepė "Būtų reikalinga, bet su stovyklomis atsisako."

Pabėgusių vergų gaudymas.
2018 birželio 10 d., 20:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 314-319 eilutės:


1941.09.26 Šiauliuose LNP leidžiamas "Tėvynės" vedamasis "Ne vietoje gailestingumas"

''Šitie karo belaisviai, kurie jokiu būdu negali prilygti nei savo išsilavinimu, nei elgesiu karžygiškai vokiečių armijai, yra dažnai Šiaulių miesto gyventojų įvairiais produktais aprūpinami. Ne tik produktais, bet kartais taip toli nueinama, kad pro šalį varomiems rusų belaisvių daliniams mėtomi obuoliai, duona ir cigaretės. Lydintieji vokiečių sargybiniai turi gana daug vargo, kol sutvarko visiškai iširusius belaisvių dalinius, nes jie puola ant kiekvieno numetamo mažmožio, kaip alkani vilkai ant savo grobio. [...] Kiekvienas lietuvis turi kasdien visa tai turėti prieš akis ir visada atminti, kad tik Didžiosios Vokietijos Fiureris, Adolfas Hitleris, ir jo vadovaujama tauri karuomenė šį išgelbėjimą atnešė. Visa tai turint galvoje, reikia tuč tuojau ir galutinai baigti su nereikalingu gailestingumu.''
2018 birželio 10 d., 20:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 96 eilutė iš:
Išaiškinus pačius kalčiausius, ištyrus atsakomybės apimtis, įvykių seką, ir kas su kuo bendravo, galime nusakyti ištisą nusikaltimų spektrą. Juk žmones įtakoja aplinka, ir kitų veiklą paprastai vertina santykinai. Praėjus laikui paaiškėja, kad tai, kas tuo metu atrodė daugiau ar mažiau priimtina, iš tikrųjų yra apgailėtina ir visiškai nepriimtina. Mokslui ir dorovei svarbu pasižiūrėti šaltai ir teisingai. Kaip finansų ministeris Jonas Matulionis aiškino iš sovietų kalėjimo ištrūkusiam, Lietuvos nepriklausomybės kovų veteranui Jokūbui Goldbergui, lietuvių vadai buvo trijų požiūrių: vieni žydus išžudytų, kiti baustų koncentracijos stovyklomis, o treti juos atskirtų ir laikytų gete. Mokslui ir dorovei būtina vardais įvardinti šių požiūrių šalininkus. '''Kur jūs juos įvardinate?''' Voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, LAF Karaliaučius (Puodžius, Brunius), LAF Telšiai (Noreika) puoselėjo žydų išžudymą. Kazys Škirpa sumanė žydų išvarymą iš Lietuvos, tai yra, etninį valymą. Jam pritarė Lietuvos vyriausi ambasadoriai Stasys Lozoraitis ir Petras Klimas. Etninį valymą kurstė LAF Berlynas (Raila, Dirmeikis, Raštikis), LAF ryšininkai (Naujokaitis) ir LAF atsišaukimų platintojai (Noreika ir kiti) ir po sukilimo, visi sukilėlių laikraščiai (Į Laisvė, Naujoji Lietuva, Tėvynė, Išlaisvintas Panevėžietis, Žemaičių žemė...) ir jų redaktoriai (Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius, Virbickas, Mackonis, Vilmantienė, Žymantas-Žakevičius, Povilavičius-Vykintas, Pauža, Greimas, Kasniūnas, Lipniūnas, Mockus ir kiti). Etninis valymas įtrauktas į LAF programą (Maceina, Valiukėnas) formuluote "LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą". Lietuvos nepriklausomybės atstatymo skelbėjas Leonas Prapuolenis tuos pačius žodžius įtraukė į savo kalbą nacių okupantams, kurią pasirašė LAF vadovybė (Damušis, Narutis-Žukauskas, Drunga-Valiulis, Bauba ir kiti). LAF sukilėliai Kaune ir visoje Lietuvoje sulaikė tūkstančius žydų, ir LAF būriai (Plungėje, Telšiuose, Šiauliuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Šeduvoje, Vilniuje, Joniškyje, Zarasuose, Druskininkuose, Žagarėje, Butrimonyse...) savarankiškai juos visaip skriaudė, apiplėšė, sulaikė, kankino ir žudė, juos varė lauk iš Lietuvos ir taip pat varė atgal į Lietuvą. Kauno karo komendantas Jurgis Bobelis išvystė lietuviams savitą, naciams nepriimtiną žydų rūšiavimą: komunistinių organizacijų narius ir kitus bolševikinius veikėjus patraukti į baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, sušaudyti); niekuo nekaltus žydus laikyti gete, versti nešioti geltoną Dovydo žvaigždę ir visaip varžyti; o žydus apdovanotus Vyčio kryžiumi, arba savanoriais įstojusius į Lietuvos kariuomenę iki 1919.03.05 laikyti laisvais žmonėmis (matyt, su teise pabėgti nuo getuose laikomų žmonų ir vaikų...) Lietuvos laikinosios vyriausybės, tad Lietuvos vardu tokius visai Lietuvai galiojančius "Žydų padėties nuostatus" pasirašė J.Ambrazevičius ir J.Šlepetys. Generaliniai tarėjai (Kubiliūnas ir kiti) juos su kitais įstatais išplatino po visą Lietuvą, kaip visur galiojantį Lietuvos laikinosios vyriausybės atliktą teisinį darbą. Netgi Kauno arkivyskupas J.Skvireckas palaikė žydų smerkimą, atskyrimą ir getų steigimą.
į:
Išaiškinus pačius kalčiausius, ištyrus atsakomybės apimtis, įvykių seką, ir kas su kuo bendravo, galime nusakyti ištisą nusikaltimų spektrą. Juk žmones įtakoja aplinka, ir kitų veiklą paprastai vertina santykinai. Praėjus laikui paaiškėja, kad tai, kas tuo metu atrodė daugiau ar mažiau priimtina, iš tikrųjų yra apgailėtina ir visiškai nepriimtina. Mokslui ir dorovei svarbu pasižiūrėti šaltai ir teisingai. Kaip finansų ministeris Jonas Matulionis aiškino iš sovietų kalėjimo ištrūkusiam, Lietuvos nepriklausomybės kovų veteranui Jokūbui Goldbergui, lietuvių vadai buvo trijų požiūrių: vieni žydus išžudytų, kiti baustų koncentracijos stovyklomis, o treti juos atskirtų ir laikytų gete. Mokslui ir dorovei būtina vardais įvardinti šių požiūrių šalininkus. '''Kur jūs juos įvardinate?''' Voldemarininkai, Lietuvių nacionalistų partija, LAF Karaliaučius (Puodžius, Brunius), LAF Telšiai (Noreika) puoselėjo žydų išžudymą. Kazys Škirpa sumanė žydų išvarymą iš Lietuvos, tai yra, etninį valymą. Jam pritarė Lietuvos vyriausi ambasadoriai Stasys Lozoraitis ir Petras Klimas. Etninį valymą kurstė LAF Berlynas (Raila, Dirmeikis, Raštikis), LAF ryšininkai (Naujokaitis) ir LAF atsišaukimų platintojai (Noreika ir kiti) ir po sukilimo, visi sukilėlių laikraščiai (Į Laisvė, Naujoji Lietuva, Tėvynė, Išlaisvintas Panevėžietis, Žemaičių žemė...) ir jų redaktoriai (Ambrazevičius, Ivinskis, Girnius, Virbickas, Mackonis, Vilmantienė, Žymantas-Žakevičius, Povilavičius-Vykintas, Pauža, Greimas, Miglinas, Kasniūnas, Lipniūnas, Mockus ir kiti). Etninis valymas įtrauktas į LAF programą (Maceina, Valiukėnas) formuluote "LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą". Lietuvos nepriklausomybės atstatymo skelbėjas Leonas Prapuolenis tuos pačius žodžius įtraukė į savo kalbą nacių okupantams, kurią pasirašė LAF vadovybė (Damušis, Narutis-Žukauskas, Drunga-Valiulis, Bauba ir kiti). LAF sukilėliai Kaune ir visoje Lietuvoje sulaikė tūkstančius žydų, ir LAF būriai (Plungėje, Telšiuose, Šiauliuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Šeduvoje, Vilniuje, Joniškyje, Zarasuose, Druskininkuose, Žagarėje, Butrimonyse...) savarankiškai juos visaip skriaudė, apiplėšė, sulaikė, kankino ir žudė, juos varė lauk iš Lietuvos ir taip pat varė atgal į Lietuvą. Kauno karo komendantas Jurgis Bobelis išvystė lietuviams savitą, naciams nepriimtiną žydų rūšiavimą: komunistinių organizacijų narius ir kitus bolševikinius veikėjus patraukti į baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, sušaudyti); niekuo nekaltus žydus laikyti gete, versti nešioti geltoną Dovydo žvaigždę ir visaip varžyti; o žydus apdovanotus Vyčio kryžiumi, arba savanoriais įstojusius į Lietuvos kariuomenę iki 1919.03.05 laikyti laisvais žmonėmis (matyt, su teise pabėgti nuo getuose laikomų žmonų ir vaikų...) Lietuvos laikinosios vyriausybės, tad Lietuvos vardu tokius visai Lietuvai galiojančius "Žydų padėties nuostatus" pasirašė J.Ambrazevičius ir J.Šlepetys. Generaliniai tarėjai (Kubiliūnas ir kiti) juos su kitais įstatais išplatino po visą Lietuvą, kaip visur galiojantį Lietuvos laikinosios vyriausybės atliktą teisinį darbą. Netgi Kauno arkivyskupas J.Skvireckas palaikė žydų smerkimą, atskyrimą ir getų steigimą.
2018 birželio 10 d., 20:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 288-292 eilutės:
* Rugpjūčio - žmonai padėjo
* LCVA f.R-1099, a.1,2, l.418. Alaus trestas prašo “Gubernijai” perduoti Kuršėnuose esančius žydams priklausiusias Juodeikino vaisvandenių dirbtuves, 41.08.07.
* LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l. 252. Dėl alaus vokiečiams 2000 bonkų 41.09.05 naujas. Skaičiuojant 100 vokiečių x 2 buteliai... kaip panaudotos atsargos?
* LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.137. Nurodymas Tryškių viršaičiui datuotas 1941.08.09 perkelti Tryškių žydus į Gruzdžius.
* Rugpjūčio 9 d. sušaudyti Mažeikių žydai.
Pakeistos 294-295 eilutės iš
* Jisai naudojosi teise žydus siųsti į getą ir išimti iš geto.
* Rūpinosi apginkluoti geležinkelio sargybą kuri prižiūrėjo tiek žydus vergus, tiek karo belaisvius.
į:
Žydų getas
*
Jisai naudojosi teise žydus siųsti į getą ir išimti iš geto. LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l. 380. Noreikos leidimas palikti porai mėnesių dantų techniką 41.09.26;
* LCVA f.R-1099, a.1, b.2 ,l. 394-395; 447; 448; 1159-1160.Šiaulių apskrities viršininko pasirašyti dokumentai apie apie žemės ūkio darbus dirbusių žydų perkėlimą į Šiaulių getą.
* LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l. 269. Dėl lauko virtuvių Bačiūnų durpynui 41.09.10. Šiaulių geto reikalai.
* LCVA f.R-1099, a.1,2, l.504. Dėl žydų dirbusių prie Joniškėlio geležinkelio atlyginimas 41.11.04.
* Rūpinosi apginkluoti geležinkelio sargybą kuri prižiūrėjo tiek žydus vergus, tiek karo belaisvius. LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.338-340. Dėl ginklų sargybai stovyklai prie geležinkelio 41.09.23.
Pakeistos 301-305 eilutės iš
į:
* LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.517-520. Prašymas nutraukti bylą dėl žydų daiktų pasisavinimo Kuršėnų policijos viršininkui Vidugiriui, Chaleckui.
Žagarė
* LYA f.K-1, a.58, b.6458/3, l.60. Žagarės burmistro 1941 m. rugpjūčio 25 d. telefonograma Šiaulių apskrities viršininkui. Žydų skaičiai.
* LYA f.K-1, a.58, b.6458/3, l.62. Žagarės burmistro 1941 m. rugpjūčio 29 d. telefonogramoje Šiaulių apskrities viršininkui. Prašo vinių ir vielos Žagarės getui.
Pakeistos 308-309 eilutės iš
* priverčiamojo darbo stovykla
* lietuvius siuntė į priverčiamojo darbo stovyklą
į:
* priverčiamojo darbo stovykla: LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.464-472.Noreikos planas Skaisgiryje steigti priverčiamų darbų stovyklą 41.08.23.
* LCVA f.R-1099, a.1, b.2, l.559. Skundžia Kuršėnų dvaro valdytoją Gruževskį dėl kelių netvarkymo.
* lietuvius siuntė į priverčiamojo darbo stovyklą: LCVA f.R-1099, a.1, b.15, l.52-62. Jonaitiškio stoties iešmininko Broniaus Neverausko išsiuntimo į priverčiamų darbų stovyklą.
Pridėta 322 eilutė:
* LCVA f.R-1099, a.2, b.2, l.133. Šiaulių apskrities viršininko įstaiga mokėjo atlyginimą Lietuvių savisaugos dalinių Šiaulių štabo kariams už laikotarpį kai jie išžudė Žagarės geto kalinius.
2018 birželio 10 d., 20:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 284-292 eilutės:
[+Jonas Noreika pareigingai skriaudė Šiaulių apskrities žydus.+]

* Lietuviai ir Gewecke leido Šiaulių miesto geto žydams pagyventi.
* Tuo tarpu Noreika veikė is iš karto rugpjūčio mėnesį tam daug dėmesio skyrė.
* Apskrities policijos ryšiai su Šiaulių apygarda, tai yra su vokiečiais, ėjo per jį. (Yra jo raštas, kad jam turėjo skambinti bet kurio paros metu.)
* Jisai naudojosi teise žydus siųsti į getą ir išimti iš geto.
* Rūpinosi apginkluoti geležinkelio sargybą kuri prižiūrėjo tiek žydus vergus, tiek karo belaisvius.
* Kuršėnuose gynė smurtininkų teises grobstyti žydų turtą, tuo klausimu skundė lietuvių prokuratūrą.
Ištrintos 294-297 eilutės:
* nesidomėjimas šaltiniais - Šiauliai
* ryšiai su policija vyko per jį
* Kuršėnuose gynė smurtininkų teises grobstyti žydų turtą, tuo klausimu skundė lietuvių prokuratūrą
* rūpinosi apginkluoti sargybą geležinkelio kur buvo žydų ir taip pat belaisvių
Ištrintos 296-297 eilutės:
* naudojosi teise žydus siųsti į getą ir išimti iš geto
* lietuviai ir Gewecke leido Šiaulių miesto geto žydams pagyventi
Pakeistos 298-300 eilutės iš
* bandelės
* propagandinė kelionė į Vokietiją
į:
* Rukšėnas
* bandelės - LNP straipsnis
* Pauža - kuris giriaisi Jasaičio, kad gelbėjo žydus
Pridėta 322 eilutė:
* propagandinė kelionė į Vokietiją
2018 birželio 10 d., 20:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 311-314 eilutės iš
[+Neatsakingos ir nemoksliškos Noreikos legendos kūrėjai+]

* Kaip jūs esate ištyrę Noreikos legendos raidą? Pirmiausia, jisai savo legendą pats kūrė savo brošiūra "Pakelk galvą, lietuvi!" Telšių ir Plungės manifestacijomis, "Žemaičių žemės"
* Istorija yra legendų kūrimas. Visgi, faktai - lavonai.
į:
[+Neatsakingos ir nemoksliškos Noreikos legendos kūrėjai.+]

Ar jūs nesate pastebėję, kad apie Joną Noreiką sukasi legendos? Moksliniam tyrimui, juo labiau atsakomybės tyrimui, būtina atskirti žmogų nuo legendos. Kaip jūs esate ištyrę Noreikos legendos raidą?


Pirmiausia, jisai savo legendą pats kūrė savo brošiūra "Pakelk galvą, lietuvi!" Telšių ir Plungės manifestacijomis, "Žemaičių žemės"
2018 birželio 10 d., 20:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 61-63 eilutės iš
*
į:
* ZZZ Atsiribojimas nuo savų
* ZZZ Sąmoningumas
* ZZZ Įklampino visus
Ištrintos 323-330 eilutės:
-----------------

Attach:JN-Tinklas.png

* Vyskupas Staugaitis savo laiške įspėjo valdžios organus.

-------------------
Pridėtos 340-345 eilutės:
-----------------

Attach:JN-Tinklas.png

-------------------
Pakeistos 360-361 eilutės iš
[+ ... +]
į:
[+ ZZZ Neįmanoma atsiriboti.+]
Pridėtos 382-383 eilutės:
[+ZZZ Sąmoningumas+]
Pridėtos 386-389 eilutės:
''Lietuva man brangi nes mano tėvai ir protėviai palaidoti jos žemėje. Mūsų namai sunaikinti, turtas išplėštas ir neturiu ko ieškoti tenai. Kapų paminklai sunaikinti ir išniekinti, valdžios įsakymu panaudoti šaligatviams. Bet gal aš joje rasiu numestą knygą, seną paveikslą, kurį prispausiu prie širdies.''

[+ZZZ Jonas Noreika įklampino visą lietuvių visuomenę.+]
Ištrintos 410-411 eilutės:

''Lietuva man brangi nes mano tėvai ir protėviai palaidoti jos žemėje. Mūsų namai sunaikinti, turtas išplėštas ir neturiu ko ieškoti tenai. Kapų paminklai sunaikinti ir išniekinti, valdžios įsakymu panaudoti šaligatviams. Bet gal aš joje rasiu numestą knygą, seną paveikslą, kurį prispausiu prie širdies.''
2018 birželio 10 d., 19:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 51-54 eilutės:
* ZZZ Šiauliai - vergvaldystė
* ZZZ Tęstinumas -14tasis batalionas
* ZZZ Štuthofo legenda
* ZZZ Neatsakingos ir nemoksliškos Noreikos legendos kūrėjai
2018 birželio 10 d., 19:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 354 eilutė iš:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kleboną Vladą Taškūną, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį, Stanislovą Pocienę, Emilija Vitkevičienė ir jos keturiolikmetis sūnus Kazys Vitkevičius (ji septynias savaites kalėjo)
į:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kleboną Vladą Taškūną, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį, Stanislovą Pocienę, Emilija Vitkevičienė ir jos keturiolikmetis sūnus Kazys Vitkevičius (ji septynias savaites kalėjo) iš viso Yad Vashem teisuolių sąraše pripažinti 87 Telšių apskrities žydų gelbėtojai. Jų nepripažįstate nes žydus gelbėjo nuo lietuvių. Net paskutinėmis karo dienomis lietuviai tvarkdariai žudė žydus ir jų gelbėtojus.
2018 birželio 10 d., 19:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 354 eilutė iš:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kleboną Vladą Taškūną, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį, Stanislovą Pocienę
į:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kleboną Vladą Taškūną, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį, Stanislovą Pocienę, Emilija Vitkevičienė ir jos keturiolikmetis sūnus Kazys Vitkevičius (ji septynias savaites kalėjo)
2018 birželio 10 d., 19:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 401-402 eilutės:

''Lietuva man brangi nes mano tėvai ir protėviai palaidoti jos žemėje. Mūsų namai sunaikinti, turtas išplėštas ir neturiu ko ieškoti tenai. Kapų paminklai sunaikinti ir išniekinti, valdžios įsakymu panaudoti šaligatviams. Bet gal aš joje rasiu numestą knygą, seną paveikslą, kurį prispausiu prie širdies.''
2018 birželio 10 d., 19:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 354 eilutė iš:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kleboną Vladą Taškūną, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį,
į:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kleboną Vladą Taškūną, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį, Stanislovą Pocienę
2018 birželio 10 d., 18:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 354 eilutė iš:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kunigą, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį
į:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kleboną Vladą Taškūną, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį,
2018 birželio 10 d., 18:43 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 339 eilutė:
Pakeista 354 eilutė iš:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kunigą, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis,
į:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kunigą, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis, Aleksandrą Pakalniškį
2018 birželio 10 d., 18:41 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 1-2 eilutės:

-14:00, 14:50-
2018 birželio 10 d., 18:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 357 eilutė iš:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones:''' Krygerį, Alsėdžių kunigą, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį.
į:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones, kurie visi savaip parodę žmonijos vienybę: ''' Krygerį, Alsėdžių kunigą, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį, nežinomus sovietų partizanus, kun.Lygnugarį, Šiaulių kalėjimo viršininkas Virkutis,
2018 birželio 10 d., 18:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 41-42 eilutės iš
*
*
į:
* Kaip gali Alimas būti kaltas, o Noreika ne?
* Kas labiau už Joną Noreiką atsako už Telšių krašto žydų išžudymą?
Pridėtos 44-58 eilutės:
* Pasiklausykite plungiškių ir Jono Noreikos anūkės Silvia Foti.
* Aleksandras Pakalniškis sąžiningai atskleidė Noreikos ir jo kariuomenės nusikaltimus.
* Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje.
* Jonas Noreika privalėjo gelbėti lietuvius ir žydus.
* Jonas Noreika nesiryžo gelbėti tremiamų lietuvių.
* Jonas Noreika vienijo visuomenę nusikalstamai veiklai.
* Jonas Noreika dvasiškai išniekino žydų aukas.
* Jonas Noreika dvasiškai išniekino lietuvių aukas.
* Jonas Noreika labiausiai tiko Šiaulių krašte numatytiems nusikaltimams.

Vienareikšmiškos išvados. Jonas Noreika buvo Lietuvos ir žmonijos priešas.

* Jūsų atsakomybės tyrimai nemoksliški.
* Jūsų atsakomybės tyrimai neišsamūs.
* Jūsų atsakomybės tyrimai šališki.
Pridėta 60 eilutė:
* Jonas Noreika vienareikšmiškai smerktinas.
2018 birželio 10 d., 18:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 32-45 eilutės:

[+Užklausos metmenys+]

Ar jūsų centro tyrimai moksliški ir išvados teisingos?
* Įvardykime lietuvius, įvairiai nusikaltusius prieš žmoniją.
* Užtenka peržiūrėti vieną laikraštį, "Žemaičių žemė" Nr.5.
* Jono Noreikos mąstymas netinka Lietuvos jaunimui.
* Jono Noreikos žmogžudžių delegacija išdavė Lietuvos valstybę.
* Jonas Noreika buvo Geležinis vilkas (LNP) avies kailyje (LAF).
*
*
* Vokiečiai atidavė Telšių kraštą Lietuvos nacionalzocialistinei policijai.
*
2018 birželio 10 d., 18:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 379-381 eilutės iš
Nedora svarstyti tokių nusikaltėlių dorybes, kaip antai Hitlerio vegetarizmą, jo meninius gabumus ar meilę Eva Braun. Sutinku, kad Noreika rūpinosi Štuthofo kalinio J.Jurgučiu ir jam išgelbėjo gyvybę. Ironiška, kad Jurgutis buvo žydų kilmės. Tai parodo, kad jisai, kaip ir kiekvienas žmogu galėjo daryti gerą. Bet tai nublanksta prieš negailestingą blogį prieš žmoniją, kurį jisai sumanė, įvykdė ir paskui teisino. Ko negalima atleisti Jonui Noreikai yra, kad jis niekad neapgailestavo, kaip jisai pažeidė žmonijos vienybę, kartu ir Lietuvos vienybę. Jis savo aukų net nelaikė žmonėmis. Jeigu juo kas žavėjosi ar netgi žavisi, tai reikia suvokti, kad jisai galėjo taip siaubingai nusikalsti kadangi turėjo didelį žmonių (lietuvių ir žydų) pasitikėjimą ir didelį tikėjimą Lietuva ir lietuvybe.

Kaip jūs manote, ar Matas Krygeris pasibaisėjo Jonu Noreika?
į:
Nedora svarstyti tokių nusikaltėlių dorybes, kaip antai Hitlerio vegetarizmą, jo meninius gabumus ar meilę Eva Braun. Sutinku, kad Noreika rūpinosi Štuthofo kalinio J.Jurgučiu ir jam išgelbėjo gyvybę. Ironiška, kad Jurgutis buvo žydų kilmės. Tai parodo, kad jisai, kaip ir kiekvienas žmogu galėjo daryti gerą. Bet tai nublanksta prieš negailestingą blogį prieš žmoniją, kurį jisai sumanė, įvykdė ir paskui teisino. Ko negalima atleisti Jonui Noreikai yra, kad jis niekad neapgailestavo, kaip jisai pažeidė žmonijos vienybę, kartu ir Lietuvos vienybę. Jis savo aukų net nelaikė žmonėmis. Jeigu juo kas žavėjosi ar netgi žavisi, tai reikia suvokti, kad jisai savo nusikaltimams prieš žmoniją išnaudojo žmonių pasitikėjimą juo ir jų tikėjimą Lietuva bei lietuvybe.

Ar jūs sutinkate, kad Matas Krygeris pasibaisėjo Jonu Noreika?
2018 birželio 10 d., 16:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 379 eilutė iš:
Nedora svarstyti tokių nusikaltėlių dorybes, kaip antai Hitlerio vegetarizmą, jo meninius gabumus ar meilę Eva Braun. Sutinku, kad Noreika rūpinosi Štuthofo kalinio J.Jurgučiu ir jam išgelbėjo gyvybę. Ironiška, kad Jurgutis buvo žydų kilmės. Tai parodo, kad jisai, kaip ir kiekvienas žmogu galėjo daryti gerą. Bet tai nublanksta prieš negailestingą blogį prieš žmoniją, kurį jisai sumanė, įvykdė ir paskui teisino. Ko negalima atleisti yra, kad jis niekad neapgailestavo, kad jisai pažeidė žmonijos vienybę. kokį blogį sąmoningi puoselėjo. O jeigu juo kas žavėjosi, tai reikia suvokti, kad jisai galėjo taip siaubingai nusikalsti kadangi turėjo didelį žmonių (lietuvių ir žydų) pasitikėjimą ir didelį tikėjimą Lietuva ir lietuvybe.
į:
Nedora svarstyti tokių nusikaltėlių dorybes, kaip antai Hitlerio vegetarizmą, jo meninius gabumus ar meilę Eva Braun. Sutinku, kad Noreika rūpinosi Štuthofo kalinio J.Jurgučiu ir jam išgelbėjo gyvybę. Ironiška, kad Jurgutis buvo žydų kilmės. Tai parodo, kad jisai, kaip ir kiekvienas žmogu galėjo daryti gerą. Bet tai nublanksta prieš negailestingą blogį prieš žmoniją, kurį jisai sumanė, įvykdė ir paskui teisino. Ko negalima atleisti Jonui Noreikai yra, kad jis niekad neapgailestavo, kaip jisai pažeidė žmonijos vienybę, kartu ir Lietuvos vienybę. Jis savo aukų net nelaikė žmonėmis. Jeigu juo kas žavėjosi ar netgi žavisi, tai reikia suvokti, kad jisai galėjo taip siaubingai nusikalsti kadangi turėjo didelį žmonių (lietuvių ir žydų) pasitikėjimą ir didelį tikėjimą Lietuva ir lietuvybe.
2018 birželio 10 d., 16:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 379 eilutė iš:
Nedora svarstyti tokių nusikaltėlių dorybes, kaip antai Hitlerio vegetarizmą, jo meninius gabumus ar meilę Eva Braun. Noreika ir Jurgutis... žydų kilmė.... bet tai nublanksta ... kokį blogį sąmoningi puoselėjo. O jeigu juo kas žavėjosi, tai reikia suvokti, kad jisai galėjo taip siaubingai nusikalsti kadangi turėjo didelį žmonių (lietuvių ir žydų) pasitikėjimą ir didelį tikėjimą Lietuva ir lietuvybe.
į:
Nedora svarstyti tokių nusikaltėlių dorybes, kaip antai Hitlerio vegetarizmą, jo meninius gabumus ar meilę Eva Braun. Sutinku, kad Noreika rūpinosi Štuthofo kalinio J.Jurgučiu ir jam išgelbėjo gyvybę. Ironiška, kad Jurgutis buvo žydų kilmės. Tai parodo, kad jisai, kaip ir kiekvienas žmogu galėjo daryti gerą. Bet tai nublanksta prieš negailestingą blogį prieš žmoniją, kurį jisai sumanė, įvykdė ir paskui teisino. Ko negalima atleisti yra, kad jis niekad neapgailestavo, kad jisai pažeidė žmonijos vienybę. kokį blogį sąmoningi puoselėjo. O jeigu juo kas žavėjosi, tai reikia suvokti, kad jisai galėjo taip siaubingai nusikalsti kadangi turėjo didelį žmonių (lietuvių ir žydų) pasitikėjimą ir didelį tikėjimą Lietuva ir lietuvybe.
2018 birželio 10 d., 15:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 387 eilutė iš:
Aš, Grant Gochin, drįstu įvardinti Joną Noreiką, kaip pasibaisėtiną nusikaltėlį, atsakingą už nekaltų žmonių išžudymą. Aleksandras Pakalniškis jį įvardijo. Stanislova Pocienė jį įvardijo. Jakovas Bunka jį įvardijo. Mano mokslininkai, Andrius Kulikauskas ir Evaldas Balčiūnas jį įvardija. Jono Noreikos anūkė Silvia Foti jį įvardija.
į:
Aš, Grant Gochin, drįstu įvardinti Joną Noreiką, kaip pasibaisėtiną nusikaltėlį, atsakingą už nekaltų žmonių išžudymą. Aleksandras Pakalniškis jį įvardijo. Stanislova Pocienė jį įvardijo. Jakovas Bunka jį įvardijo. Mano mokslininkai, Andrius Kulikauskas ir Evaldas Balčiūnas, jį įvardija. Jono Noreikos anūkė Silvia Foti jį įvardija.
2018 birželio 10 d., 15:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 375 eilutė iš:
[+Jūsų atsakomybės tyrimai šališki.+]
į:
[+Jonas Noreika vienareikšmiškai smerktinas.+]
2018 birželio 10 d., 15:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 327-328 eilutės:
* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius, pavyzdingus žmones:''' Krygerį, Alsėdžių kunigą, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį.
Pakeistos 373-377 eilutės iš
* Jonas Noreika vadovavo Telšių apskrityje nacių Vokietijos malone ir Lietuvos nacionalsocialistų vardu


Jisai nebuvo visavaldis
. Bet jisai priėmė atsakomybę, jam reikia susteikti.
į:
* Jonas Noreika vadovavo Telšių apskrityje nacių Vokietijos malone ir Lietuvos nacionalsocialistų vardu.

[+Jūsų atsakomybės tyrimai šališki
.+]
Pakeistos 379-384 eilutės iš
Nedora svarstyti tokių nusikaltėlių dorybes, kaip antai Hitlerio vegetarizmą, jo meninius gabumus ar meilę Eva Braun. Noreika ir Jurgutis... žydų kilmė.... bet tai nublanksta ... kokį blogį sąmoningi puoselėjo. O jeigu juo kas žavėjosi, tai reikia suvokti, kad jisai galėjo taip siaubingai nusikalsti kadangi turėjo didelį žmonių (lietuvių ir žydų) pasitikėjimą ir didelį tikėjimą Lietuva ir lietuvybe


* '''Vardan Noreikos ir panašių yra nutylėję tikrus didvyrius:''' Krygerį, Alsėdžių kunigą, rabiną, Urbaitį, Leoną Taunį
į:
Nedora svarstyti tokių nusikaltėlių dorybes, kaip antai Hitlerio vegetarizmą, jo meninius gabumus ar meilę Eva Braun. Noreika ir Jurgutis... žydų kilmė.... bet tai nublanksta ... kokį blogį sąmoningi puoselėjo. O jeigu juo kas žavėjosi, tai reikia suvokti, kad jisai galėjo taip siaubingai nusikalsti kadangi turėjo didelį žmonių (lietuvių ir žydų) pasitikėjimą ir didelį tikėjimą Lietuva ir lietuvybe.
2018 birželio 10 d., 15:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 300 eilutė iš:
Spauda ("Žemaičių žemė"), prisiminimai (Blyno, Pakalniškio, Pocienės, Krygerio, Vilučio, Naručio) ir dokumentai (Noreikos įsakymas, karo lauko teismo bylos, Bruniaus parodymai) parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jonui Noreikai svarbiausia buvo išžudyti žydus. Tai parodo jo veiksmai Plungėje, Telšiuose ir Kaune, jo organizacijų sudėtis (ypač Telšių LAF, Plungės karo komendantūros ir "Žemaičių žemės" delegacijos), ir jo straipsniai (ypač "Žemaičių žemė" Nr.5 paskelbtas vedamasis "Mūsų kelias"). Žudynes teisino, kaip priemonę iš žydų perimti Lietuvos pramonę ir prekybą, o iš tikrųjų, kaip progą pasisavinti jų turtą. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Lietuvos, Žemaitijos ir lietuvių tautos vardu, jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Jisai paskirtas Šiaulių apskrities viršininku dėl to, kad labiausiai tiko nusikaltimams prieš žmoniją. Šiose pareigose atsiskleidė, kaip vergvaldys.
į:
Spauda ("Žemaičių žemė"), prisiminimai (Blyno, Pakalniškio, Pocienės, Krygerio, Vilučio, Riaukos, Naručio) ir dokumentai (Noreikos įsakymas, karo lauko teismo bylos, Bruniaus parodymai) parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jonui Noreikai svarbiausia buvo išžudyti žydus. Tai parodo jo veiksmai Plungėje, Telšiuose ir Kaune, jo organizacijų sudėtis (ypač Telšių LAF, Plungės karo komendantūros ir "Žemaičių žemės" delegacijos), ir jo straipsniai (ypač "Žemaičių žemė" Nr.5 paskelbtas vedamasis "Mūsų kelias"). Žudynes teisino, kaip priemonę iš žydų perimti Lietuvos pramonę ir prekybą, o iš tikrųjų, kaip progą pasisavinti jų turtą. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Lietuvos, Žemaitijos ir lietuvių tautos vardu, jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Jisai paskirtas Šiaulių apskrities viršininku dėl to, kad labiausiai tiko nusikaltimams prieš žmoniją. Šiose pareigose atsiskleidė, kaip vergvaldys.
2018 birželio 10 d., 15:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 300 eilutė iš:
Spauda ("Žemaičių žemė"), prisiminimai (Blyno, Pakalniškio, Pocienės, Krygerio, Naručio) ir dokumentai (Noreikos įsakymas, karo lauko teismo bylos) parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jonui Noreikai svarbiausia buvo išžudyti žydus. Tai parodo jo veiksmai Plungėje, Telšiuose ir Kaune, jo organizacijų sudėtis (ypač Telšių LAF, Plungės karo komendantūros ir "Žemaičių žemės" delegacijos), ir jo straipsniai (ypač "Žemaičių žemė" Nr.5 paskelbtas vedamasis "Mūsų kelias"). Žudynes teisino, kaip priemonę iš žydų perimti Lietuvos pramonę ir prekybą, o iš tikrųjų, kaip progą pasisavinti jų turtą. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Lietuvos, Žemaitijos ir lietuvių tautos vardu, jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Jisai paskirtas Šiaulių apskrities viršininku dėl to, kad labiausiai tiko nusikaltimams prieš žmoniją. Šiose pareigose atsiskleidė, kaip vergvaldys.
į:
Spauda ("Žemaičių žemė"), prisiminimai (Blyno, Pakalniškio, Pocienės, Krygerio, Vilučio, Naručio) ir dokumentai (Noreikos įsakymas, karo lauko teismo bylos, Bruniaus parodymai) parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jonui Noreikai svarbiausia buvo išžudyti žydus. Tai parodo jo veiksmai Plungėje, Telšiuose ir Kaune, jo organizacijų sudėtis (ypač Telšių LAF, Plungės karo komendantūros ir "Žemaičių žemės" delegacijos), ir jo straipsniai (ypač "Žemaičių žemė" Nr.5 paskelbtas vedamasis "Mūsų kelias"). Žudynes teisino, kaip priemonę iš žydų perimti Lietuvos pramonę ir prekybą, o iš tikrųjų, kaip progą pasisavinti jų turtą. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Lietuvos, Žemaitijos ir lietuvių tautos vardu, jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Jisai paskirtas Šiaulių apskrities viršininku dėl to, kad labiausiai tiko nusikaltimams prieš žmoniją. Šiose pareigose atsiskleidė, kaip vergvaldys.
2018 birželio 10 d., 15:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 310-314 eilutės:
Atsiejate jį nuo jo bendražygių ir nuo jo nusikaltimų aplinkybių.


Telšių apskrityje, Jonas Noreika nebuvo visavaldis ir tiesiogiai nedalyvavo visuose Telšių miesto įvykiuose. Visgi, kokiu pagrindu jam pavyko tapti aukščiausia valdžia, Telšių LAF vadu, kuomet vyresni, prityrę, vietiniai valdininkai jau buvo išsidalinę visus postus? Jonas Noreika buvo panašus į Adolfą Hitlerį - gražbylys, sąmokslininkas, savimyla, antisemitas - ir, kas svarbiausia, turėjo aukščiausio lygio ryšius su hitlerininkais.
Pakeistos 317-318 eilutės iš
Jūs remiatės "Žemaičių žeme" ir Zenono Blyno dienoraščiu, bet atsisakote įsiskaityti ir nutuokti, jog tai yra lietuvių vykdyto genocido įkalčiai. Jūs pripažįstate "Masinėse žudynėse" 1973 m. paskelbtą karo lauko teismo bylą, bet juk yra šimtai tokių bylų, kurių neskaitote ir kurių nesiejate su įvykių prisiminimais. Iš tiesų, jūs net nesusidomite toje pačioje knygoje (ps.284) aprašyta karo lauko teismo bylos tvirtinimu, "Malonės prašymuose, paduotuose Lietuvos aktyvistų [fronto] štabui Telšiuose..." Jūs priskiriate Ignui Urbaičiui atsakomybę už Šiaulių žydus engiančius dokumentus, pasirašytus 1941 m. liepos 23 d. ir liepos 25 d., bet jūs nepaaiškinate, jog už juos labiau atsako Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, nesutikęs atleisti Urbaitį iš pareigų, kol nepaskyrė Noreikos. Jūs pripažįstate, kaip seniai žinoma, jog Noreika pasirašė žydus engiančius raštus 1941 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 10 d., betgi jūs nutylite, jog Šiaulių apskrities viršininko fonde LCVA f.R-1099 yra šimtai tokių nusikalstamų bylų, kurių jūs gal net neperžiūrėjote. Jūs savo pažymoje net neminite Telšių apskrities fondo LCVA f.1075, kurioje žydų engimą atskleidžia tūkstančiai bylų, jų tarpe Jono Noreikos įsakymas bei leidimas Lietuvos nacionalzocialistinei policijai nešioti ginklus. Akivaizdu, kad jūs Jono Noreikos išvis neištyrėte, nes jums terūpėjo pateisinti politinį sprendimą pavaizduoti Joną Noreiką "nevienareikšmiškai", ir taip bandyti išsaugoti jį, kaip didvyrį, o kitus nors kiek patenkinti. Tuo tarpu man ir kitiems sąžiningiems lietuviams rūpi, kad Lietuvos Respublika nežeistų aukas atjaučiančiųjų, o ištirtų ir išsakytų tiesą apie aukų kaltininkus.
į:
Jūs remiatės "Žemaičių žeme" ir Zenono Blyno dienoraščiu, bet atsisakote įsiskaityti ir nutuokti, jog tai yra lietuvių vykdyto genocido įkalčiai. Jūs pripažįstate "Masinėse žudynėse" 1973 m. paskelbtą karo lauko teismo bylą, bet juk yra šimtai tokių bylų, kurių neskaitote ir kurių nesiejate su įvykių prisiminimais. Iš tiesų, jūs net nesusidomite toje pačioje knygoje (ps.284) aprašyta karo lauko teismo bylos tvirtinimu, "Malonės prašymuose, paduotuose Lietuvos aktyvistų [fronto] štabui Telšiuose..." Jūs priskiriate Ignui Urbaičiui atsakomybę už Šiaulių žydus engiančius dokumentus, pasirašytus 1941 m. liepos 23 d. ir liepos 25 d., bet jūs nepaaiškinate, jog už juos labiau atsako Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, nesutikęs atleisti Urbaitį iš pareigų, kol nepaskyrė Noreikos. Jūs pripažįstate, kaip seniai žinoma, jog Noreika pasirašė žydus engiančius raštus 1941 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 10 d., betgi jūs nutylite, jog Šiaulių apskrities viršininko fonde LCVA f.R-1099 yra šimtai tokių nusikalstamų bylų, kurių jūs gal net neperžiūrėjote. Jūs savo pažymoje net neminite Telšių apskrities fondo LCVA f.1075, kurioje žydų engimą atskleidžia tūkstančiai bylų, jų tarpe Jono Noreikos įsakymas bei leidimas Lietuvos nacionalzocialistinei policijai nešioti ginklus.
Pridėtos 325-326 eilutės:
Akivaizdu, kad jūs Jono Noreikos išvis neištyrėte, nes jums terūpėjo pateisinti politinį sprendimą pavaizduoti Joną Noreiką "nevienareikšmiškai", ir taip bandyti išsaugoti jį, kaip didvyrį, o kitus nors kiek patenkinti. Tuo tarpu man ir kitiems sąžiningiems lietuviams rūpi, kad Lietuvos Respublika nežeistų aukas atjaučiančiųjų, o ištirtų ir išsakytų tiesą apie aukų kaltininkus.
Ištrintos 328-331 eilutės:
Jūs remiatės

Atsiejate jį nuo jo bendražygių ir nuo jo nusikaltimų aplinkybių.
Ištrintos 351-352 eilutės:

Telšių apskrityje, Jonas Noreika nebuvo visavaldis ir tiesiogiai nedalyvavo visuose Telšių miesto įvykiuose. Visgi, kokiu pagrindu jam pavyko tapti aukščiausia valdžia, Telšių LAF vadu, kuomet vyresni, prityrę, vietiniai valdininkai jau buvo išsidalinę visus postus? Jonas Noreika buvo panašus į Adolfą Hitlerį - gražbylys, sąmokslininkas, savimyla, antisemitas - ir, kas svarbiausia, turėjo aukščiausio lygio ryšius su hitlerininkais.
2018 birželio 10 d., 15:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 302-303 eilutės iš
[+Jūsų atsakomybės tyrimai šališki, nemoksliški ir neišsamūs.+]
į:
[+Jūsų atsakomybės tyrimai nemoksliški.+]
Pridėtos 310-311 eilutės:
[+Jūsų atsakomybės tyrimai neišsamūs.+]
Pridėtos 317-318 eilutės:

[+Jūsų atsakomybės tyrimai šališki.+]
2018 birželio 10 d., 14:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

-14:00, 14:50-
2018 birželio 10 d., 14:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 300-301 eilutės iš
[+Jūsų atsakomybės tyrimai šališki ir nemoksliški.+]
į:
[+Jūsų atsakomybės tyrimai šališki, nemoksliški ir neišsamūs.+]
Ištrintos 311-313 eilutės:
.
Atsiejate jį nuo jo bendražygių ir nuo jo nusikaltimų aplinkybių.
Pakeistos 314-315 eilutės iš
į:
[+ ... +]

Jūs remiatės

Atsiejate jį nuo jo bendražygių ir nuo jo nusikaltimų aplinkybių.
2018 birželio 10 d., 13:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 310 eilutė iš:
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). Norėtumėme pamatyti Christoph Dieckmann cituojamą bylą LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Kokie dokumentai Telšių vyskupijos archyve? Kokią medžiagą apie 1941 m. yra surinkusi vyskupo Vincento Borisevičiaus kanonizacijos bylos tribunolas? Latvijos ir Rusijos archyvai galėtų atskleisti Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą? Arba Juodojoje knygoje esančius Galina Masyupis ir Suzanna Kagan liudijimus apie Telšių miesto žydų likimą. Kada paskelbsite ir išversite Christopher Dieckmann knygos ištraukas apie Telšių žydų likimą? Ką liudijo Masčio gamykloje dirbantis vokietis W.Bischitz (Wiener Library, EW 13, 15975-76)? Kada suskaitmeninsite Pakalniškio fondą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir išaiškinsite, kurie jo raštai žuvo ir kodėl? Svarbiausia, kada jūs ištirsite Vokietijos archyvus - SD, SS, kariuomenės, žvalgybos ir t.t. - kada ieškosite Germanto-Meškausko, Noreikos, Juodikio ir kitų pėdsakų? Ką ištyrė 1968.09.26 Zenoną Ivinskį apklausinėjęs prokuroras Ermer?
į:
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). Norėtumėme pamatyti Christoph Dieckmann cituojamą bylą LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Kokie dokumentai Telšių vyskupijos archyve? Kokią medžiagą apie 1941 m. yra surinkusi vyskupo Vincento Borisevičiaus kanonizacijos bylos tribunolas? Latvijos ir Rusijos archyvai galėtų atskleisti Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą? Arba Juodojoje knygoje esančius Galina Masyupis ir Suzanna Kagan liudijimus apie Telšių miesto žydų likimą. Kada išversite Christopher Dieckmann knygos ištraukas apie Telšių bei Plungės žydų likimą ir jo cituojamas bylas? Ką liudijo Masčio gamykloje dirbantis vokietis W.Bischitz (Wiener Library, EW 13, 15975-76)? Kada suskaitmeninsite Pakalniškio fondą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir išaiškinsite, kurie jo raštai žuvo ir kodėl? Svarbiausia, kada jūs ištirsite Vokietijos archyvus - SD, SS, kariuomenės, žvalgybos ir t.t. - kada ieškosite Germanto-Meškausko, Noreikos, Juodikio ir kitų pėdsakų? Ką ištyrė 1968.09.26 Zenoną Ivinskį apklausinėjęs prokuroras Ermer?
2018 birželio 10 d., 13:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 310 eilutė iš:
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). Norėtumėme pamatyti Christoph Dieckmann cituojamą bylą LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Kokie dokumentai Telšių vyskupijos archyve? Kokią medžiagą apie 1941 m. yra surinkusi vyskupo Vincento Borisevičiaus kanonizacijos bylos tribunolas? Latvijos ir Rusijos archyvai galėtų atskleisti Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą? Arba Juodojoje knygoje esančius Galina Masyupis ir Suzanna Kagan liudijimus apie Telšių miesto žydų likimą. Kada paskelbsite ir išversite Christopher Dieckmann knygos ištraukas apie Telšių žydų likimą? Kada suskaitmeninsite Pakalniškio fondą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir išaiškinsite, kurie jo raštai žuvo ir kodėl? Svarbiausia, kada jūs ištirsite Vokietijos archyvus?
į:
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). Norėtumėme pamatyti Christoph Dieckmann cituojamą bylą LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Kokie dokumentai Telšių vyskupijos archyve? Kokią medžiagą apie 1941 m. yra surinkusi vyskupo Vincento Borisevičiaus kanonizacijos bylos tribunolas? Latvijos ir Rusijos archyvai galėtų atskleisti Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą? Arba Juodojoje knygoje esančius Galina Masyupis ir Suzanna Kagan liudijimus apie Telšių miesto žydų likimą. Kada paskelbsite ir išversite Christopher Dieckmann knygos ištraukas apie Telšių žydų likimą? Ką liudijo Masčio gamykloje dirbantis vokietis W.Bischitz (Wiener Library, EW 13, 15975-76)? Kada suskaitmeninsite Pakalniškio fondą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir išaiškinsite, kurie jo raštai žuvo ir kodėl? Svarbiausia, kada jūs ištirsite Vokietijos archyvus - SD, SS, kariuomenės, žvalgybos ir t.t. - kada ieškosite Germanto-Meškausko, Noreikos, Juodikio ir kitų pėdsakų? Ką ištyrė 1968.09.26 Zenoną Ivinskį apklausinėjęs prokuroras Ermer?
2018 birželio 10 d., 13:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 338 eilutė iš:
Jūs tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako P.Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius, kurį priglaudė Čikagos lietuviai? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako P.Alimo ir S.Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika, kurį jūs laikote didvyriu?
į:
Jūs tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako P.Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius, kurį priglaudė Čikagos lietuviai? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako P.Alimo ir S.Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika, kurį jūs laikote didvyriu? Jūs aukštinate Noreiką, kaip Telšių LAF vadą, užtat jis atsako už savo pavaldinius, taipogi už jų ankstesnius nusikaltimus - juk jisai nusikaltėliais rėmėsi, ir nors dalinai už tolimesnius jų nusikaltimus - juk jisai nusikaltėlius rėmė.
2018 birželio 10 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 310-315 eilutės iš
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje galėtų atskleisti Latvijos ir Rusijos archyvai. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą? Kada suskaitmeninsite Pakalniškio fondą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir išaiškinsite, kurie jo raštai


* Neištyrė Vokietijos archyvų.
* ALKA Pakalniškio archyvą
ir jo likimą.
į:
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). Norėtumėme pamatyti Christoph Dieckmann cituojamą bylą LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Kokie dokumentai Telšių vyskupijos archyve? Kokią medžiagą apie 1941 m. yra surinkusi vyskupo Vincento Borisevičiaus kanonizacijos bylos tribunolas? Latvijos ir Rusijos archyvai galėtų atskleisti Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą? Arba Juodojoje knygoje esančius Galina Masyupis ir Suzanna Kagan liudijimus apie Telšių miesto žydų likimą. Kada paskelbsite ir išversite Christopher Dieckmann knygos ištraukas apie Telšių žydų likimą? Kada suskaitmeninsite Pakalniškio fondą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir išaiškinsite, kurie jo raštai žuvo ir kodėl? Svarbiausia, kada jūs ištirsite Vokietijos archyvus?
Pridėtos 343-344 eilutės:

Telšių apskrityje, Jonas Noreika nebuvo visavaldis ir tiesiogiai nedalyvavo visuose Telšių miesto įvykiuose. Visgi, kokiu pagrindu jam pavyko tapti aukščiausia valdžia, Telšių LAF vadu, kuomet vyresni, prityrę, vietiniai valdininkai jau buvo išsidalinę visus postus? Jonas Noreika buvo panašus į Adolfą Hitlerį - gražbylys, sąmokslininkas, savimyla, antisemitas - ir, kas svarbiausia, turėjo aukščiausio lygio ryšius su hitlerininkais.
2018 birželio 10 d., 12:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 134 eilutė iš:
Kodėl jūsų vyriausiasis istorikas Stasys Buchoveckas, nenurodydamas jokių šaltinių, tikslingai paišo Germantą-Meškauską kaip Lietuvos draugą? Autorius neįtaria, jog Heydrichas 1939 m. svarstė būtent Germanto-Meškausko pasiūlymą Lietuvoje rengti pogromus ir nuversti vyriausybę. Autorius prieštarauja K.Škirpos, J.Keliuočio, kun.St.Ylos, R.Mackonio, Z.Blyno, A.Pakalniškio, Olšvango liudijimams, kaip Germantas-Meškauskas svajojo būti Lietuvos fiureriu ir išžudyti žydus, kaip jisai ištikimai draugavo su Lietuvos laisvės ir žmonijos priešais R.Heydrichu, H.Grėfe ir M.Kurmies, kaip jisai ypatingai rūpinosi Plungės kraštu. Autorius nesuvokia, jog nacių Vokietijoje mokslus baigęs dr.P.Germantas-Meškauskas buvo protu pasižymintis sociopatas, stokojantis įprasto sąžinės balso, tad įstengiantis nevaržomai daryti siaubingą blogį ir nebūdingą gėrį, o vienu metu padlaižiauti tiek Prezidentui A.Smetonai, tiek nacių saugumiečiams, tiek Lietuvos Laikinajai vyriausybei.
į:
Kodėl jūsų vyriausiasis istorikas Stasys Buchoveckas, nenurodydamas jokių šaltinių, tikslingai paišo Germantą-Meškauską kaip Lietuvos draugą? Autorius neįtaria, jog Heydrichas 1939 m. svarstė būtent Germanto-Meškausko pasiūlymą Lietuvoje rengti pogromus ir nuversti vyriausybę. Autorius prieštarauja K.Škirpos, J.Keliuočio, kun.St.Ylos, R.Mackonio, Z.Blyno, A.Pakalniškio, L.Olšvango liudijimams, kaip Germantas-Meškauskas svajojo būti Lietuvos fiureriu ir išžudyti žydus, kaip jisai ištikimai draugavo su Lietuvos laisvės ir žmonijos priešais R.Heydrichu, H.Grėfe ir M.Kurmies, kaip jisai ypatingai rūpinosi Plungės kraštu. Autorius nesuvokia, jog nacių Vokietijoje mokslus baigęs dr.P.Germantas-Meškauskas buvo protu pasižymintis sociopatas, stokojantis įprasto sąžinės balso, tad įstengiantis nevaržomai daryti siaubingą blogį ir nebūdingą gėrį, o vienu metu padlaižiauti tiek Prezidentui A.Smetonai, tiek nacių saugumiečiams, tiek Lietuvos Laikinajai vyriausybei.
2018 birželio 10 d., 12:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 150 eilutė iš:
Iš tiesų, 1984.04.23 straipsnį „Die Mörder werden noch gebraucht“ parašė išeivijoje išleistos Lietuvių enciklopedijos straipsniu pagerbtas Plungės žydas Leonidas Olšvangas. Jisai mini 1980 m. Čikagoje išleistus A.Pakalniškio prisiminimus "Plungė".
į:
Iš tiesų, 1984.04.23 straipsnį „Die Mörder werden noch gebraucht“ parašė vokiečių ir išeivijos lietuvių gerbiamas Plungės žydas Leonidas Olšvangas. Jisai mini 1980 m. Čikagoje išleistus A.Pakalniškio prisiminimus "Plungė".
2018 birželio 10 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 310 eilutė iš:
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje galėtų atskleisti Latvijos ir Rusijos archyvai. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą?
į:
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje galėtų atskleisti Latvijos ir Rusijos archyvai. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą? Kada suskaitmeninsite Pakalniškio fondą Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) ir išaiškinsite, kurie jo raštai
2018 birželio 10 d., 11:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 310-313 eilutės iš
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06).

* Telšių vyskupijos archvyą
*
Plungės raštų archyvo likimą
į:
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06). LCVA neradome Plungės burmistro archyvo. Koks jo likimas? Einsatzkommando 2 veiklą Šiaulių apygardoje galėtų atskleisti Latvijos ir Rusijos archyvai. Yra svarbių liudijimų jidiš kalba, pavyzdžiui, Yad Vashem skaitmeniniame archyve. Kodėl jais nesiremiate? Kada išversite ir išleisite Yerushalmio surinktą medžiagą?
Ištrinta 313 eilutė:
* Neištyrė liudijimų jidiš kalba.
Ištrinta 314 eilutė:
* Latvijos ir Rusijos archyvų.
2018 birželio 10 d., 10:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 310-313 eilutės iš


Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Pridedame šaltinių sąrašą. Ar tikrai esate ištyrę:
* Laisvieji žemaičiai
, Žemaičių žemė Nr.1
į:
Jūs tvirtinate, jog visapusiškai ištyrėte Joną Noreiką. Gera valia pridedu savo mokslininkų sudarytą sąrašą šaltinių, ką įstengė savo jėgomis peržiūrėti. Esmė aiški, tačiau išsamiam tyrimui reikėtų paskelbti mūsų niekur nerastus, Šiušaitės, Urbanavčiaus ir Landsbergio cituojamus laikraščius "Laisvieji žemaičiai" (1941.07.01) ir "Žemaičių žemė" Nr.1 (1941.07.06).
Pakeista 319 eilutė iš:
į:
.
2018 birželio 10 d., 10:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 306 eilutė iš:
Yra viena tiesa, yra viena tikrovė. Yra tikslas suvokti ir atjausti aukas. Yra tūkstančiai lavonų po visą Lietuvą. Žudikų veikla palieka savo antspaudus. Žudynių rengėjai pasirašo savo nusikaltimų braižu. Žydų ir lietuvių žudynes Plungėje, Telšiuose ir Žagarėje sieja bendri bruožai: lietuvių savivalda ir saviraiška; melagingi pasiteisinimai - Plungės gaisrai, Rainių aukų sudarkyti kūnai, Žagarės žydų maištas; lietuvybe spindintis 14-asis batalionas; Jonas Noreika.
į:
Yra viena tiesa, yra viena tikrovė. Yra tikslas suvokti ir atjausti aukas. Yra tūkstančiai lavonų po visą Lietuvą. Žudikų veikla palieka savo įspaudus. Žudynių rengėjai pasirašo savo nusikaltimų braižu. Žydų ir lietuvių žudynes Plungėje, Telšiuose ir Žagarėje sieja bendri bruožai: lietuvių savivalda ir saviraiška; melagingi pasiteisinimai - Plungės gaisrai, Rainių aukų sudarkyti kūnai, Žagarės žydų maištas; lietuvybe spindintis 14-asis batalionas; Jonas Noreika.
2018 birželio 10 d., 10:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 306 eilutė iš:
Yra viena tiesa, yra viena tikrovė. Yra tikslas suvokti ir atjausti aukas. Yra tūkstančiai lavonų po visą Lietuvą. Žudikų veikla palieka savo nuospaudas. Žudynių rengėjai pasirašo savo nusikaltimų braižu. Žydų ir lietuvių žudynes Plungėje, Telšiuose ir Žagarėje sieja bendri bruožai: lietuvių savivalda ir saviraiška; melagingi pasiteisinimai - Plungės gaisrai, Rainių aukų sudarkyti kūnai, Žagarės žydų maištas; lietuvybe spindintis 14-asis batalionas; Jonas Noreika.
į:
Yra viena tiesa, yra viena tikrovė. Yra tikslas suvokti ir atjausti aukas. Yra tūkstančiai lavonų po visą Lietuvą. Žudikų veikla palieka savo antspaudus. Žudynių rengėjai pasirašo savo nusikaltimų braižu. Žydų ir lietuvių žudynes Plungėje, Telšiuose ir Žagarėje sieja bendri bruožai: lietuvių savivalda ir saviraiška; melagingi pasiteisinimai - Plungės gaisrai, Rainių aukų sudarkyti kūnai, Žagarės žydų maištas; lietuvybe spindintis 14-asis batalionas; Jonas Noreika.
2018 birželio 10 d., 10:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 308 eilutė iš:
Jūs remiatės "Žemaičių žeme" ir Zenono Blyno dienoraščiu, bet atsisakote įsiskaityti ir nutuokti, jog tai yra lietuvių vykdyto genocido įkalčiai. Jūs pripažįstate "Masinėse žudynėse" 1973 m. paskelbtą karo lauko teismo bylą, bet juk yra šimtai tokių bylų, kurių neskaitote ir kurių nesiejate su įvykių prisiminimais. Iš tiesų, jūs net nesusidomite toje pačioje knygoje (ps.284) aprašyta karo lauko teismo bylos tvirtinimu, "Malonės prašymuose, paduotuose Lietuvos aktyvistų [fronto] štabui Telšiuose..." Jūs priskiriate Ignui Urbaičiui atsakomybę už Šiaulių žydus engiančius dokumentus, pasirašytus 1941 m. liepos 23 d. ir liepos 25 d., bet jūs nepaaiškinate, jog už juos labiau atsako Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, nesutikęs atleisti Urbaitį iš pareigų. Jūs pripažįstate, kaip seniai žinoma, jog Noreika pasirašė žydus engiančius raštus 1941 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 10 d., betgi jūs nutylite, jog Šiaulių apskrities viršininko fonde LCVA f.R-1099 yra šimtai tokių nusikalstamų bylų, kurių jūs gal net neperžiūrėjote. Jūs savo pažymoje net neminite Telšių apskrities fondo LCVA f.1075, kurioje žydų engimą atskleidžia tūkstančiai bylų, jų tarpe Jono Noreikos įsakymas bei leidimas Lietuvos nacionalzocialistinei policijai nešioti ginklus. Akivaizdu, kad jūs Jono Noreikos išvis neištyrėte, nes jums terūpėjo pateisinti politinį sprendimą pavaizduoti Joną Noreiką "nevienareikšmiškai", ir taip bandyti išsaugoti jį, kaip didvyrį, o kitus nors kiek patenkinti. Tuo tarpu man ir kitiems sąžiningiems lietuviams rūpi, kad Lietuvos Respublika nežeistų aukas atjaučiančiųjų, o ištirtų ir išsakytų tiesą apie aukų kaltininkus.
į:
Jūs remiatės "Žemaičių žeme" ir Zenono Blyno dienoraščiu, bet atsisakote įsiskaityti ir nutuokti, jog tai yra lietuvių vykdyto genocido įkalčiai. Jūs pripažįstate "Masinėse žudynėse" 1973 m. paskelbtą karo lauko teismo bylą, bet juk yra šimtai tokių bylų, kurių neskaitote ir kurių nesiejate su įvykių prisiminimais. Iš tiesų, jūs net nesusidomite toje pačioje knygoje (ps.284) aprašyta karo lauko teismo bylos tvirtinimu, "Malonės prašymuose, paduotuose Lietuvos aktyvistų [fronto] štabui Telšiuose..." Jūs priskiriate Ignui Urbaičiui atsakomybę už Šiaulių žydus engiančius dokumentus, pasirašytus 1941 m. liepos 23 d. ir liepos 25 d., bet jūs nepaaiškinate, jog už juos labiau atsako Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, nesutikęs atleisti Urbaitį iš pareigų, kol nepaskyrė Noreikos. Jūs pripažįstate, kaip seniai žinoma, jog Noreika pasirašė žydus engiančius raštus 1941 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 10 d., betgi jūs nutylite, jog Šiaulių apskrities viršininko fonde LCVA f.R-1099 yra šimtai tokių nusikalstamų bylų, kurių jūs gal net neperžiūrėjote. Jūs savo pažymoje net neminite Telšių apskrities fondo LCVA f.1075, kurioje žydų engimą atskleidžia tūkstančiai bylų, jų tarpe Jono Noreikos įsakymas bei leidimas Lietuvos nacionalzocialistinei policijai nešioti ginklus. Akivaizdu, kad jūs Jono Noreikos išvis neištyrėte, nes jums terūpėjo pateisinti politinį sprendimą pavaizduoti Joną Noreiką "nevienareikšmiškai", ir taip bandyti išsaugoti jį, kaip didvyrį, o kitus nors kiek patenkinti. Tuo tarpu man ir kitiems sąžiningiems lietuviams rūpi, kad Lietuvos Respublika nežeistų aukas atjaučiančiųjų, o ištirtų ir išsakytų tiesą apie aukų kaltininkus.
2018 birželio 10 d., 10:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 298 eilutė iš:
Spauda ("Žemaičių žemė"), prisiminimai (Blyno, Pakalniškio, Pocienės, Krygerio, Naručio) ir dokumentai (Noreikos įsakymas, karo lauko teismo bylos) parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jonui Noreikai svarbiausia buvo išžudyti žydus. Tai parodo jo veiksmai Plungėje, Telšiuose ir Kaune, jo organizacijų sudėtis (ypač Telšių LAF, Plungės karo komendantūros ir "Žemaičių žemės" delegacijos), ir jo straipsniai (ypač "Žemaičių žemė" Nr.5 paskelbtas vedamasis). Žudynes teisino, kaip priemonę iš žydų perimti Lietuvos pramonę ir prekybą, o iš tikrųjų, kaip progą pasisavinti jų turtą. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Lietuvos, Žemaitijos ir lietuvių tautos vardu, jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Jisai paskirtas Šiaulių apskrities viršininku dėl to, kad labiausiai tiko nusikaltimams prieš žmoniją. Šiose pareigose atsiskleidė, kaip vergvaldys.
į:
Spauda ("Žemaičių žemė"), prisiminimai (Blyno, Pakalniškio, Pocienės, Krygerio, Naručio) ir dokumentai (Noreikos įsakymas, karo lauko teismo bylos) parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jonui Noreikai svarbiausia buvo išžudyti žydus. Tai parodo jo veiksmai Plungėje, Telšiuose ir Kaune, jo organizacijų sudėtis (ypač Telšių LAF, Plungės karo komendantūros ir "Žemaičių žemės" delegacijos), ir jo straipsniai (ypač "Žemaičių žemė" Nr.5 paskelbtas vedamasis "Mūsų kelias"). Žudynes teisino, kaip priemonę iš žydų perimti Lietuvos pramonę ir prekybą, o iš tikrųjų, kaip progą pasisavinti jų turtą. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Lietuvos, Žemaitijos ir lietuvių tautos vardu, jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Jisai paskirtas Šiaulių apskrities viršininku dėl to, kad labiausiai tiko nusikaltimams prieš žmoniją. Šiose pareigose atsiskleidė, kaip vergvaldys.
2018 birželio 10 d., 10:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 308 eilutė iš:
Jūs remiatės "Žemaičių žeme" ir Zenono Blyno dienoraščiu, bet atsisakote įsiskaityti ir nutuokti, jog tai yra lietuvių vykdyto genocido įkalčiai. Jūs pripažįstate "Masinėse žudynėse" 1973 m. paskelbtą karo lauko teismo bylą, bet juk yra šimtai tokių bylų, kurių neskaitote ir kurių nesiejate su įvykių prisiminimais. Iš tiesų, jūs net nesusidomite, jog toje pačioje knygoje (ps.284) paliudyta, "Malonės prašymuose, paduotuose Lietuvos aktyvistų [fronto] štabui Telšiuose..."
į:
Jūs remiatės "Žemaičių žeme" ir Zenono Blyno dienoraščiu, bet atsisakote įsiskaityti ir nutuokti, jog tai yra lietuvių vykdyto genocido įkalčiai. Jūs pripažįstate "Masinėse žudynėse" 1973 m. paskelbtą karo lauko teismo bylą, bet juk yra šimtai tokių bylų, kurių neskaitote ir kurių nesiejate su įvykių prisiminimais. Iš tiesų, jūs net nesusidomite toje pačioje knygoje (ps.284) aprašyta karo lauko teismo bylos tvirtinimu, "Malonės prašymuose, paduotuose Lietuvos aktyvistų [fronto] štabui Telšiuose..." Jūs priskiriate Ignui Urbaičiui atsakomybę už Šiaulių žydus engiančius dokumentus, pasirašytus 1941 m. liepos 23 d. ir liepos 25 d., bet jūs nepaaiškinate, jog už juos labiau atsako Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, nesutikęs atleisti Urbaitį iš pareigų. Jūs pripažįstate, kaip seniai žinoma, jog Noreika pasirašė žydus engiančius raštus 1941 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 10 d., betgi jūs nutylite, jog Šiaulių apskrities viršininko fonde LCVA f.R-1099 yra šimtai tokių nusikalstamų bylų, kurių jūs gal net neperžiūrėjote. Jūs savo pažymoje net neminite Telšių apskrities fondo LCVA f.1075, kurioje žydų engimą atskleidžia tūkstančiai bylų, jų tarpe Jono Noreikos įsakymas bei leidimas Lietuvos nacionalzocialistinei policijai nešioti ginklus. Akivaizdu, kad jūs Jono Noreikos išvis neištyrėte, nes jums terūpėjo pateisinti politinį sprendimą pavaizduoti Joną Noreiką "nevienareikšmiškai", ir taip bandyti išsaugoti jį, kaip didvyrį, o kitus nors kiek patenkinti. Tuo tarpu man ir kitiems sąžiningiems lietuviams rūpi, kad Lietuvos Respublika nežeistų aukas atjaučiančiųjų, o ištirtų ir išsakytų tiesą apie aukų kaltininkus.
2018 birželio 10 d., 09:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 306-309 eilutės iš
Yra viena tiesa, yra viena tikrovė. Yra tikslas suvokti ir atjausti aukas. Yra tūkstančiai lavonų po visą Lietuvą. Žudikų veikla palieka savo nuospaudas. Žudynių rengėjai pasirašo savo nusikaltimų braižu. Žydų ir lietuvių žudynės Plungėje, Telšiuose ir Žagarėje sieja bendri bruožai: lietuvių savivalda, primygtinu pasiteisinimu - Plungės gaisru, Rainių aukomis,

Jūs remiatės "Žemaičių žeme" ir Zenono Blyno dienoraščiu, bet atsisakote įsiskaityti ir nutuokti, jog tai yra lietuvių vykdyto genocido įkalčiai.
Iškreiptai skaitote šaltinius (Žemaičių žemę, Blyno dienoraštį) arba jų visai neperžiūrite (Karo lauko teismo bylų
.
į:
Yra viena tiesa, yra viena tikrovė. Yra tikslas suvokti ir atjausti aukas. Yra tūkstančiai lavonų po visą Lietuvą. Žudikų veikla palieka savo nuospaudas. Žudynių rengėjai pasirašo savo nusikaltimų braižu. Žydų ir lietuvių žudynes Plungėje, Telšiuose ir Žagarėje sieja bendri bruožai: lietuvių savivalda ir saviraiška; melagingi pasiteisinimai - Plungės gaisrai, Rainių aukų sudarkyti kūnai, Žagarės žydų maištas; lietuvybe spindintis 14-asis batalionas; Jonas Noreika.

Jūs remiatės "Žemaičių žeme" ir Zenono Blyno dienoraščiu, bet atsisakote įsiskaityti ir nutuokti, jog tai yra lietuvių vykdyto genocido įkalčiai. Jūs pripažįstate "Masinėse žudynėse" 1973 m
. paskelbtą karo lauko teismo bylą, bet juk yra šimtai tokių bylų, kurių neskaitote ir kurių nesiejate su įvykių prisiminimais. Iš tiesų, jūs net nesusidomite, jog toje pačioje knygoje (ps.284) paliudyta, "Malonės prašymuose, paduotuose Lietuvos aktyvistų [fronto] štabui Telšiuose..."
2018 birželio 10 d., 09:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 231-232 eilutės iš
Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Telšių LAF sulaikyti žydai buvo verčiami atkasti ir plauti pūvančius lavonus ir gerti pamazgas, buvo tą pačią dieną sušaudomi, o laidotuvių dieną buvo verčiami viešai atgailauti. Akivaizdu, jog LAF Telšiai taip elgėsi ne iš keršto prieš žydus, o iš noro savivaliauti ir pagrįsti jau numatytą žydų išžudymą ir jų turto išsidalinimą. Jonas Noreika atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
į:
Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jisai liūdesį pakeitė bjauresiu. Telšių LAF sulaikyti žydai buvo verčiami atkasti ir plauti pūvančius lavonus ir gerti pamazgas, buvo tą pačią dieną sušaudomi, o laidotuvių dieną buvo verčiami viešai atgailauti. Akivaizdu, jog LAF Telšiai taip elgėsi ne iš keršto prieš žydus, o iš noro savivaliauti ir pagrįsti jau numatytą žydų išžudymą ir jų turto išsidalinimą. Jonas Noreika atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
Pakeistos 298-299 eilutės iš
Spauda ("Žemaičių žemė"), prisiminimai (Blyno, Pakalniškio, Krygerio, Naručio) ir dokumentai (Noreikos įsakymas, karo lauko teismo bylos) parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jonui Noreikai svarbiausia buvo išžudyti žydus. Tai parodo jo veiksmai Plungėje, Telšiuose ir Kaune, jo organizacijų sudėtis (ypač Telšių LAF, Plungės karo komendantūros ir "Žemaičių žemės" delegacijos), ir jo straipsniai (ypač "Žemaičių žemė" Nr.5 paskelbtas vedamasis). Žudynes teisino, kaip priemonę iš žydų perimti Lietuvos pramonę ir prekybą, o iš tikrųjų, kaip progą pasisavinti jų turtą. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Lietuvos, Žemaitijos ir lietuvių tautos vardu, jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Jisai paskirtas Šiaulių apskrities viršininku dėl to, kad labiausiai tiko nusikaltimams prieš žmoniją. Šiose pareigose atsiskleidė, kaip vergvaldys.
į:
Spauda ("Žemaičių žemė"), prisiminimai (Blyno, Pakalniškio, Pocienės, Krygerio, Naručio) ir dokumentai (Noreikos įsakymas, karo lauko teismo bylos) parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jonui Noreikai svarbiausia buvo išžudyti žydus. Tai parodo jo veiksmai Plungėje, Telšiuose ir Kaune, jo organizacijų sudėtis (ypač Telšių LAF, Plungės karo komendantūros ir "Žemaičių žemės" delegacijos), ir jo straipsniai (ypač "Žemaičių žemė" Nr.5 paskelbtas vedamasis). Žudynes teisino, kaip priemonę iš žydų perimti Lietuvos pramonę ir prekybą, o iš tikrųjų, kaip progą pasisavinti jų turtą. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Lietuvos, Žemaitijos ir lietuvių tautos vardu, jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Jisai paskirtas Šiaulių apskrities viršininku dėl to, kad labiausiai tiko nusikaltimams prieš žmoniją. Šiose pareigose atsiskleidė, kaip vergvaldys.
Pakeistos 304-306 eilutės iš
Jūs nenorite tiesos, jos nepripažįstate, jos atsisakote. Jūs savo laiške man tai pabrėžėte
į:
Jūs nenorite tiesos, jos nepripažįstate, jos atsisakote. Jūs savo laiške man tai pabrėžėte cituodami Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo: "kadangi istorikai sutinka, kad istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai ir kad visiškai objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra;" Jūs atsisakėte cituoti įpareigojančio tęsinio: "kadangi nepaisant to profesionalūs istorikai, remdamiesi mokslinėmis priemonėmis, studijuoja istoriją ir stengiasi būti kuo nešališkesni". Jūs savo elgesiu nesate profesionalūs istorikai, nesiremiate mokslinėmis priemonėmis, nestudijuojate istorijos ir nesistengiate būti kuo nešališkesni. Kaip mums susikalbėti Lietuvos Respublikos atsakomybės klausimais? Gera valia stengiuosi.

Yra viena tiesa, yra viena tikrovė. Yra tikslas suvokti ir atjausti aukas. Yra tūkstančiai lavonų po visą Lietuvą. Žudikų veikla palieka savo nuospaudas. Žudynių rengėjai pasirašo savo nusikaltimų braižu. Žydų ir lietuvių žudynės Plungėje, Telšiuose ir Žagarėje sieja bendri bruožai: lietuvių savivalda, primygtinu pasiteisinimu - Plungės gaisru, Rainių aukomis,

Jūs remiatės "Žemaičių žeme" ir Zenono Blyno dienoraščiu, bet atsisakote įsiskaityti ir nutuokti, jog tai yra lietuvių vykdyto genocido įkalčiai.
2018 birželio 10 d., 08:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 298 eilutė iš:
Spauda ("Žemaičių žemė"), prisiminimai (Blyno, Pakalniškio, Krygerio, Naručio) ir dokumentai (jo paties įsakymas, karo lauko teismo bylos) parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jonui Noreikai svarbiausia buvo išžudyti žydus. Tai parodo jo veiksmai Plungėje, Telšiuose ir Kaune, jo organizacijų sudėtis (ypač Telšių LAF, Plungės karo komendantūros ir "Žemaičių žemės" delegacijos), ir jo straipsniai (ypač "Žemaičių žemė" Nr.5 paskelbtas vedamasis). Žudynes teisino, kaip priemonę iš žydų perimti Lietuvos pramonę ir prekybą, o iš tikrųjų, kaip progą pasisavinti jų turtą. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Lietuvos, Žemaitijos ir lietuvių tautos vardu, jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Jisai paskirtas Šiaulių apskrities viršininku dėl to, kad labiausiai tiko nusikaltimams prieš žmoniją. Šiose pareigose atsiskleidė, kaip vergvaldys.
į:
Spauda ("Žemaičių žemė"), prisiminimai (Blyno, Pakalniškio, Krygerio, Naručio) ir dokumentai (Noreikos įsakymas, karo lauko teismo bylos) parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jonui Noreikai svarbiausia buvo išžudyti žydus. Tai parodo jo veiksmai Plungėje, Telšiuose ir Kaune, jo organizacijų sudėtis (ypač Telšių LAF, Plungės karo komendantūros ir "Žemaičių žemės" delegacijos), ir jo straipsniai (ypač "Žemaičių žemė" Nr.5 paskelbtas vedamasis). Žudynes teisino, kaip priemonę iš žydų perimti Lietuvos pramonę ir prekybą, o iš tikrųjų, kaip progą pasisavinti jų turtą. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Lietuvos, Žemaitijos ir lietuvių tautos vardu, jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Jisai paskirtas Šiaulių apskrities viršininku dėl to, kad labiausiai tiko nusikaltimams prieš žmoniją. Šiose pareigose atsiskleidė, kaip vergvaldys.
2018 birželio 10 d., 08:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 302-305 eilutės iš
Atsiejate jį nuo jo bendražygių ir nuo jo nusikaltimų aplinkybių.

Vengiate tiesos.
Iškreiptai skaitote šaltinius (Žemaičių žemę, Blyno dienoraštį) arba jų visai neperžiūrite (Karo lauko teismo bylų.
į:
Kodėl, jūsų manymu, taip skiriasi mūsų išvados?

Jūs nenorite tiesos, jos nepripažįstate, jos atsisakote. Jūs savo laiške man tai pabrėžėte


Iškreiptai skaitote šaltinius (Žemaičių žemę, Blyno dienoraštį) arba jų visai neperžiūrite (Karo lauko teismo bylų.
Pridėtos 318-320 eilutės:

Atsiejate jį nuo jo bendražygių ir nuo jo nusikaltimų aplinkybių.
Pakeista 346 eilutė iš:
Ar galima kaltinti visus? Sąmoningas lietuvis - ne krauju - o meilė tėvų žemei -
į:
Ar galima kaltinti visus? Sąmoningas lietuvis - ne krauju - o meilė tėvų žemei - prisirišimas prie Lietuvos žemės, - ne prie tėvų melo.
2018 birželio 10 d., 07:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 298 eilutė iš:
Dokumentai parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jo veiksmai Plungėje, Telšiuose ir Kaune, jo organizacijų (Telšių LAF, Plungės karo komendantūros, "Žemaičių žemės" delegacijos) sudėtis, ir jo straipsniai (ypač jo vedamasis "Mūsų kelias" "Žemaičių žemėje") parodo, kad Jonui Noreikai svarbiausia buvo išžudyti žydus. Žudynes teisino, kaip priemonę iš žydų perimti Lietuvos pramonę ir prekybą, o iš tikrųjų, kaip progą pasisavinti jų turtą. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Jisai paskirtas Šiaulių apskrities viršininku, nes labiausiai tiko nusikaltimams prieš žmoniją. Šiose pareigose atsiskleidė, kaip vergvaldys.
į:
Spauda ("Žemaičių žemė"), prisiminimai (Blyno, Pakalniškio, Krygerio, Naručio) ir dokumentai (jo paties įsakymas, karo lauko teismo bylos) parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jonui Noreikai svarbiausia buvo išžudyti žydus. Tai parodo jo veiksmai Plungėje, Telšiuose ir Kaune, jo organizacijų sudėtis (ypač Telšių LAF, Plungės karo komendantūros ir "Žemaičių žemės" delegacijos), ir jo straipsniai (ypač "Žemaičių žemė" Nr.5 paskelbtas vedamasis). Žudynes teisino, kaip priemonę iš žydų perimti Lietuvos pramonę ir prekybą, o iš tikrųjų, kaip progą pasisavinti jų turtą. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Lietuvos, Žemaitijos ir lietuvių tautos vardu, jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Jisai paskirtas Šiaulių apskrities viršininku dėl to, kad labiausiai tiko nusikaltimams prieš žmoniją. Šiose pareigose atsiskleidė, kaip vergvaldys.
2018 birželio 10 d., 07:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 298 eilutė iš:
Dokumentai parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jonui Noreikai svarbiausia buvo žydų išžudymas. Jisai Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę.
į:
Dokumentai parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jo veiksmai Plungėje, Telšiuose ir Kaune, jo organizacijų (Telšių LAF, Plungės karo komendantūros, "Žemaičių žemės" delegacijos) sudėtis, ir jo straipsniai (ypač jo vedamasis "Mūsų kelias" "Žemaičių žemėje") parodo, kad Jonui Noreikai svarbiausia buvo išžudyti žydus. Žudynes teisino, kaip priemonę iš žydų perimti Lietuvos pramonę ir prekybą, o iš tikrųjų, kaip progą pasisavinti jų turtą. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę. Jisai paskirtas Šiaulių apskrities viršininku, nes labiausiai tiko nusikaltimams prieš žmoniją. Šiose pareigose atsiskleidė, kaip vergvaldys.
2018 birželio 10 d., 07:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 298-299 eilutės iš
Dokumentai parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių.
į:
Dokumentai parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių. Jonui Noreikai svarbiausia buvo žydų išžudymas. Jisai Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę.
Pakeistos 304-305 eilutės iš
Iškreiptai skaitote šaltinius (Žemaičių žemę, Blyno dienoraštį) arba jų visai neperžiūrite (Karo lauko teismo bylų
į:
Vengiate tiesos. Iškreiptai skaitote šaltinius (Žemaičių žemę, Blyno dienoraštį) arba jų visai neperžiūrite (Karo lauko teismo bylų.
Pakeistos 317-318 eilutės iš
1941 m. liepos mėn. Telšių LAF vadas Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje. Jisai buvo demokratijos priešas ir Hitlerio bei nacizmo šalininkas. Jonui Noreikai svarbiausia buvo žydų išžudymas. Jisai į savo nusikaltimus įtraukė Telšių krašto karininkus, valdininkus, dvasininkus, šviesuolius, jaunimą ir plačiąją visuomenę. Jonas Noreika išdavė juo patikėjusius Telšių krašto visuomenę, Kauno Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę.
į:
2018 birželio 10 d., 07:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 298 eilutė iš:
Dokumentai parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriuose nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių.
į:
Dokumentai parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriais nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių.
2018 birželio 09 d., 22:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 154 eilutė iš:
'''Kaip jūs vertinate Plungės krašte pravestą mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę?''' Pakalniškis ne tik aprašo Plungėje tarnavusius kapitoną Joną Noreiką, kapitoną Stanislovą Lipčių, leitenantą Povilą Alimą, kapitoną Kazimierą Venclauską, viršilą Praną Šapalą ir Arnoldą Pabrėžą, kurie visi dalyvavo žudų skriaudime ir išžudyme. Jis taip pat atkreipią dėmesį, kad seniūnai prievarta mobilizavo apylinkės jaunus vyrus, ir teisingai ją pavadina "Lietuvos kariuomene". Juk nacių Vokietija neturėjo teisės mobilizuoti okupuotos Lietuvos gyventojus. Lietuvos Respublikos vardu seniūnai vertė vyrus tarnauti Plungės kuopoje ir Telšių kuopoje, o jos labiausiai pasižymėjo žydų išžudymu. 1941 m. rudenį vienas karys įstojo, nes kitaip negalėjo savo šeimos aprūpinti maisto kortelėmis. Kitam kariui prigrasino Noreiką pakeitęs Telšių LAF vadas, majoras A.Svilas, kad jeigu neįstos, tai jį ištrems į Saksoniją dirbti vergu.
į:
'''Kaip jūs vertinate Plungės krašte pravestą mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę?''' Pakalniškis ne tik aprašo Plungėje tarnavusius kapitoną Joną Noreiką, kapitoną Stanislovą Lipčių, leitenantą Povilą Alimą, kapitoną Kazimierą Venclauską, viršilą Praną Šapalą ir Arnoldą Pabrėžą, kurie visi dalyvavo žudų skriaudime ir išžudyme. Jis taip pat atkreipią dėmesį, kad seniūnai prievarta mobilizavo apylinkės jaunus vyrus, ir teisingai ją pavadina "Lietuvos kariuomene". Juk nacių Vokietija neturėjo teisės mobilizuoti okupuotos Lietuvos gyventojus. Lietuvos Respublikos vardu seniūnai vertė vyrus tarnauti Plungės kuopoje ir Telšių kuopoje, o jos iškart pasižymėjo žydų išžudymu. 1941 m. rudenį vienas karys įstojo, nes kitaip negalėjo savo šeimos aprūpinti maisto kortelėmis. Kitam kariui prigrasino Noreiką pakeitęs Telšių LAF vadas, majoras A.Svilas, kad jeigu neįstos, tai jį ištrems į Saksoniją dirbti vergu.
2018 birželio 09 d., 22:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 150 eilutė iš:
Iš tiesų, 1984.04.23 straipsnį „Die Mörder werden noch gebraucht“ parašė išeivijoje išleistos Lietuvių enciklopedijos straipsniu pagerbtas Plungės žydas Leonidas Olšvangas. Jisai cituoja 1980 m. Čikagoje išleistus A.Pakalniškio prisiminimus "Plungė".
į:
Iš tiesų, 1984.04.23 straipsnį „Die Mörder werden noch gebraucht“ parašė išeivijoje išleistos Lietuvių enciklopedijos straipsniu pagerbtas Plungės žydas Leonidas Olšvangas. Jisai mini 1980 m. Čikagoje išleistus A.Pakalniškio prisiminimus "Plungė".
2018 birželio 09 d., 22:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 277-278 eilutės:
* Kaip jūs esate ištyrę Noreikos legendos raidą? Pirmiausia, jisai savo legendą pats kūrė savo brošiūra "Pakelk galvą, lietuvi!" Telšių ir Plungės manifestacijomis, "Žemaičių žemės"
* Istorija yra legendų kūrimas. Visgi, faktai - lavonai.
Ištrintos 320-321 eilutės:
Ar galima kaltinti visus?
Pridėtos 338-339 eilutės:

Ar galima kaltinti visus? Sąmoningas lietuvis - ne krauju - o meilė tėvų žemei -
2018 birželio 09 d., 22:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 275-276 eilutės iš
[+Noreikos legendos kūrėjai+]
į:
[+Neatsakingos ir nemoksliškos Noreikos legendos kūrėjai+]

* Noreikos legendos kūrėjai - Štuthofo kaliniai, lietuviai išeiviai - Aleksos ir t.t. pusę sakinio Štalekerio sakinys
* du kartus suėmė Štuthofe
Pakeista 281 eilutė iš:
į:
* Savo vardu tarnavo kariuomenėje, juristu - palyginti su Urbaičiu
2018 birželio 09 d., 22:21 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 240 eilutė:
Pridėtos 248-249 eilutės:
[+Šiauliai - vergvaldystė+]
Pakeistos 262-263 eilutės iš
Tęstinumas - 14-tasis batalionas
į:
[+Tęstinumas - 14-tasis batalionas+]
Pakeistos 269-275 eilutės iš

*
Štuthofo legenda

* Remiasi Ašmensku - saugumo užverbuotas

* Nėra pastebėję, nė ištyrę, kad Jonas Noreika galėjo būti 1946 m
. saugumo užverbuotas
į:
[+Štuthofo legenda+]

* Daug nusikaltėlių.
* Nuoširdžiai susižavėjusių - juo labiau atsako.
* Kodėl nepaskelbia Štuthofo kalinių prisiminimus - Mackonio
.

[+Noreikos legendos kūrėjai+]

* Šiltinė
* Atsisakė mirties

* Remiasi Ašmensku - saugumo užverbuotas.
* Nėra pastebėję, nė ištyrę, kad Jonas Noreika galėjo būti 1946 m. saugumo užverbuotas.
* Visapusiškai ištyrusi - jo mirtis neįrodyta.
2018 birželio 09 d., 22:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 154 eilutė iš:
'''Kaip jūs vertinate Plungės krašte pravestą mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę?''' Pakalniškis ne tik aprašo Plungėje tarnavusius kapitoną Joną Noreiką, kapitoną Stanislovą Lipčių, kapitoną Povilą Alimą, kapitoną Kazimierą Venclauską, viršilą Praną Šapalą ir Arnoldą Pabrėžą, kurie visi dalyvavo žudų skriaudime ir išžudyme. Jis taip pat atkreipią dėmesį, kad seniūnai prievarta mobilizavo apylinkės jaunus vyrus, ir teisingai ją pavadina "Lietuvos kariuomene". Juk nacių Vokietija neturėjo teisės mobilizuoti okupuotos Lietuvos gyventojus. Lietuvos Respublikos vardu seniūnai vertė vyrus tarnauti Plungės kuopoje ir Telšių kuopoje, o jos labiausiai pasižymėjo žydų išžudymu. 1941 m. rudenį vienas karys įstojo, nes kitaip negalėjo savo šeimos aprūpinti maisto kortelėmis. Kitam kariui prigrasino Noreiką pakeitęs Telšių LAF vadas, majoras A.Svilas, kad jeigu neįstos, tai jį ištrems į Saksoniją dirbti vergu.
į:
'''Kaip jūs vertinate Plungės krašte pravestą mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę?''' Pakalniškis ne tik aprašo Plungėje tarnavusius kapitoną Joną Noreiką, kapitoną Stanislovą Lipčių, leitenantą Povilą Alimą, kapitoną Kazimierą Venclauską, viršilą Praną Šapalą ir Arnoldą Pabrėžą, kurie visi dalyvavo žudų skriaudime ir išžudyme. Jis taip pat atkreipią dėmesį, kad seniūnai prievarta mobilizavo apylinkės jaunus vyrus, ir teisingai ją pavadina "Lietuvos kariuomene". Juk nacių Vokietija neturėjo teisės mobilizuoti okupuotos Lietuvos gyventojus. Lietuvos Respublikos vardu seniūnai vertė vyrus tarnauti Plungės kuopoje ir Telšių kuopoje, o jos labiausiai pasižymėjo žydų išžudymu. 1941 m. rudenį vienas karys įstojo, nes kitaip negalėjo savo šeimos aprūpinti maisto kortelėmis. Kitam kariui prigrasino Noreiką pakeitęs Telšių LAF vadas, majoras A.Svilas, kad jeigu neįstos, tai jį ištrems į Saksoniją dirbti vergu.
2018 birželio 09 d., 19:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 231 eilutė iš:
Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Telšių LAF sulaikyti žydai buvo verčiami atkasti ir plauti pūvančius lavonus ir gerti pamazgas, buvo tą pačią dieną sušaudomi, o laidotuvių dieną buvo verčiami viešai atgailauti. Akivaizdu, jog LAF Telšiai taip elgėsi ne iš keršto prieš žydus, o iš noro savivaliauti ir pagrįsti jau numatytą žydų išžudymą. Jonas Noreika atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
į:
Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Telšių LAF sulaikyti žydai buvo verčiami atkasti ir plauti pūvančius lavonus ir gerti pamazgas, buvo tą pačią dieną sušaudomi, o laidotuvių dieną buvo verčiami viešai atgailauti. Akivaizdu, jog LAF Telšiai taip elgėsi ne iš keršto prieš žydus, o iš noro savivaliauti ir pagrįsti jau numatytą žydų išžudymą ir jų turto išsidalinimą. Jonas Noreika atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
2018 birželio 09 d., 19:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 217-218 eilutės iš
Jonas Noreika taip pat dvasiškai išniekino 75 sovietų Rainiuose išžudytus lietuvius kalinius. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja tyčia iškreipė šių kalinių baisią nelaimę su tikslu pateisinti savo žmogžudiškas svajones. Kur jūs išnagrinėjate lietuvių atsakomybę už kančių perdėjimą? Lietuviai ligi šių dienų būtinai pabrėžia išskirtinį sovietų kankinimo žiaurumą. Jūs savo svetainėje pripažįstate, jog "Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo." Kodėl jūs savo svetainėje nepaminite, kad Jonui Noreikai atmetus malonės prašymus sušaudyti šių žudynių liudytojai?
į:
Jonas Noreika taip pat dvasiškai išniekino 75 sovietų Rainiuose išžudytus lietuvius kalinius. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja tyčia iškreipė šių kalinių baisią nelaimę su tikslu pateisinti savo žmogžudiškas svajones. Kur jūs išnagrinėjate lietuvių atsakomybę už kančių perdėjimą? Lietuviai ligi šių dienų būtinai pabrėžia išskirtinį sovietų kankinimo žiaurumą. Jūs savo svetainėje pripažįstate, jog "Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo." Kodėl jūs savo svetainėje nepaminite, kad Jonui Noreikai atmetus malonės prašymus sušaudyti šių žudynių liudytojai, lietuviai kalėjimo sargai?
Pakeistos 221-222 eilutės iš
Kodėl Lietuvos Respublika bijojo prasitarti, jog Telšių kalinių nužudymas buvo pasekmė ne tik nepateisinamo sovietų žiaurumo, bet ir nacių Vokietijos netikėto, nemažiau kraugeriško užpuolimo? Kodėl Lietuvos Respublika nėra pasmerkiusi nacių Vokietijos pradėto karo? Ar Lietuvos Respublika tvirtina, kaip kad Lietuvos laikinoji vyriausybė, kad nacių Vokietija savo puolimu išgelbėjo Lietuvą? Kas Lietuvos Respublikai susuko galvą?
į:
Kodėl Lietuvos Respublika bijojo prasitarti, jog Telšių lietuvių kalinių nužudymas buvo pasekmė ne tik nepateisinamo sovietų žiaurumo, bet ir nacių Vokietijos netikėto, nemažiau kraugeriško užpuolimo? Kodėl Lietuvos Respublika nėra pasmerkiusi nacių Vokietijos pradėto karo? Ar Lietuvos Respublika tvirtina, kaip kad Lietuvos laikinoji vyriausybė, kad nacių Vokietija savo puolimu išgelbėjo Lietuvą? Kas Lietuvos Respublikai susuko galvą?
Pakeista 227 eilutė iš:
Sovietai pripažįsta, kad užmušė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį jų plauti žydą Dampį? Kodėl jūs savo knygoje "Rainių tragedija 1941 m. birželio 24-25 d." (2000) be aptarimo kartojate melagingus teiginius, kaip kad Rano Sabaliausko tvirtinimą, kad jis pats matė, kaip miške buvo kankinami kaliniai?
į:
Sovietai pripažįsta, kad užmušė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, jog keistu sutapimu, kai tik birželio 27-28 d. baigė žydus suvaryti į Rainių dvarą, kaip tik tada aptiko lavonus? Užtat galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį jų plauti žydą Dampį. Kodėl jūs savo knygoje "Rainių tragedija 1941 m. birželio 24-25 d." (2000) be aptarimo kartojate melagingus teiginius, kaip kad Rano Sabaliausko tvirtinimą, kad jis pats matė, kaip miške buvo kankinami kaliniai? O gal manote, kad lietuviai nuo pat pradžių žinojo kur lavonai, bet tai nutylėjo? Kodėl būtent Ranas Sabaliauskas asmeniškai liudijo melą, kurį Ūkininko patarėjas skleidė? Kodėl savo leidiniu be aptarimo toliau skleidžiate šį melą?
2018 birželio 09 d., 19:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 213 eilutė iš:
Plungės žydai buvo išvaryti prie Rudelio kalno išsikasti sau duobes. Iš Plungės atvažiavo kunigas Lygnugaris sakydamas, kad jis negali žydų išgelbėti, bet jis gali juos prieš mirtį pakrikštyti. Jis atsinešė kibirą vandens ir pakrikštijo žydaites, pagal vieną liudijimą, 74 mergaites gimnazistes. Arnoldas Pabrėža ir jam pavaldūs lietuviai jas išprievartavo ir nužudė. Jonas Noreika privalo atsakyti už šių mergaičių kankinystę, jų dvasios laužymą ir kūno niekinimą. Jos yra visiškai tyros ir tikrų tikriausios kankinės. Kodėl jų kankinystė neįvardijama? Kaip jūs manote, ar nederėtų Romos katalikų bažnyčiai jas pripažinti katalikėmis kankinėmis? Ar nederėtų Lietuvos valstybei jas laikyti lietuvaitėmis kankinėmis? Kas jų gimtinėje įvertina jų šventą auką?
į:
Plungės žydai buvo išvaryti prie Rudelio kalno išsikasti sau duobes. Iš Plungės atvažiavo kunigas Lygnugaris sakydamas, kad jis negali žydų išgelbėti, bet jis gali juos prieš mirtį pakrikštyti. Jis atsinešė kibirą vandens ir pakrikštijo žydaites, pagal vieną liudijimą, 74 mergaites gimnazistes. Arnoldas Pabrėža ir jam pavaldūs lietuviai jas išprievartavo ir nužudė. Jonas Noreika privalo atsakyti už šių mergaičių kankinystę, jų dvasios laužymą ir kūno niekinimą. Jos yra visiškai tyros ir tikrų tikriausios kankinės. Kodėl jų kankinystė neįvardijama? Kaip jūs manote, ar nederėtų Romos katalikų bažnyčiai jų neatstumti, neužmiršti, nepažeminti ir jas pripažinti katalikėmis kankinėmis? Ar nederėtų Lietuvos valstybei jas laikyti lietuvaitėmis kankinėmis? Kas jų gimtinėje įvertina jų šventą auką?
2018 birželio 09 d., 19:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 211 eilutė iš:
Pirmomis karo dienomis Jonui Noreikai pavaldūs Žemaitijos aktyvistai į Plungės sinagogą nežmoniškai sugrūdo 1,800 Plungės krašto žydus, taip kad bent keturis vaikus negyvai suspaudė, o kiti išprotėjo. Lietuviai dvi savaites kankino kūną ir dvasią: nedavė nė valgyti, nė gerti, sudegino šventraščius, išsivesdavo žydus pasityčioti iš jų, šaudydavo į sinagogos langus, šaudydavo per duris, kviesdavo ligonius lauk ir išsivežę juos sušaudydavo, vertė mėšlą valgyti, degino gyvus žmones.
į:
Pirmomis karo dienomis Jonui Noreikai pavaldūs Žemaitijos aktyvistai į Plungės sinagogą nežmoniškai sugrūdo 1,800 Plungės krašto žydus, taip kad bent keturis vaikus negyvai suspaudė, o kiti išprotėjo. Lietuviai dvi savaites kankino kūną ir dvasią: nedavė nė valgyti, nė gerti, sudegino šventraščius, išsivesdavo žydus pasityčioti iš jų, išprievartaudavo žydes, šaudydavo į sinagogos langus, šaudydavo per duris, kviesdavo ligonius lauk ir išsivežę juos sušaudydavo, vertė mėšlą valgyti, degino gyvus žmones.
2018 birželio 09 d., 19:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 142 eilutė iš:
[+Aleksandras Pakalniškis sąžiningai atskleidžia Noreikos ir jo kariuomenės nusikaltimus.+]
į:
[+Aleksandras Pakalniškis sąžiningai atskleidė Noreikos ir jo kariuomenės nusikaltimus.+]
2018 birželio 09 d., 19:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 233 eilutė iš:
[+Jonas Noreika labiausiai tiko numatytiems nusikaltimams.+]
į:
[+Jonas Noreika labiausiai tiko Šiaulių krašte numatytiems nusikaltimams.+]
2018 birželio 09 d., 19:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 334 eilutė iš:
Kada jūs įvardinsite Jono Noreikos gaujos nusikaltėlius ir jų nusikaltimus? Glaustai, tai ne mažiau kaip 3,000 žydų išžudymų rengimas, jų kankinimas, niekinimas ir žudymas, jų sulaikymas, apiplėšimas, išnaudojimas, jų stovyklų valdymas; nusikaltimų kurstymas spauda, kalbomis ir renginiais; apytikriai 300 lietuvių sušaudymas; Rainiuose nužudytų lietuvių ir jų šeimų kančių iškraipymas ir išnaudojimas kurstyti neapykantą; atsisakymas gelbėti sovietų tremiamus lietuvius ir lietuvių skriaudžiamus žydus; neteisėtas lietuvių vertimas tarnauti kariais; neteisėtas veikimas Lietuvos respublikos vardu.
į:
Kada jūs įvardinsite Jono Noreikos gaujos nusikaltėlius ir jų nusikaltimus? Glaustai, tai apytikriai 3,000 žydų išžudymų rengimas, jų kankinimas, niekinimas ir žudymas, jų sulaikymas, apiplėšimas, išnaudojimas, jų stovyklų valdymas; nusikaltimų kurstymas spauda, kalbomis ir renginiais; apytikriai 300 lietuvių sušaudymas; Rainiuose nužudytų lietuvių ir jų šeimų kančių iškraipymas ir išnaudojimas kurstyti neapykantą; atsisakymas gelbėti sovietų tremiamus lietuvius ir lietuvių skriaudžiamus žydus; neteisėtas lietuvių vertimas tarnauti kariais; neteisėtas veikimas Lietuvos respublikos vardu.
2018 birželio 09 d., 19:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 312 eilutė iš:
1977 m. sausio mėn. 10 d., Amerikos Lietuvių Tarybos (ALTA) vardu, kun.Juozas Prunskis kreipėsi į Lietuvos žydų Izraelyje asociaciją su prašymu užtarti lietuvius prieš karo nusikaltėlių aiškintojus. Būtina perskaityti, paskelbti ir įsisąmonyti visą asociacijos pirmininko Jacob Oleiski 1977 m. birželio 15 d. datuotą atsaką, nors pacituosiu tik dalis. (VU f.297, b.1311)
į:
1977 m. sausio mėn. 10 d., Amerikos Lietuvių Tarybos (ALTA) vardu, kun.Juozas Prunskis kreipėsi į Lietuvos žydų Izraelyje asociaciją su prašymu užtarti lietuvius prieš karo nusikaltėlių aiškintojus. Būtina perskaityti, paskelbti ir įsisąmonyti visą asociacijos pirmininko Jacob Oleiski 1977 m. birželio 15 d. atsaką, nors pacituosiu tik dalis. (VU f.297, b.1311)
2018 birželio 09 d., 19:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 334 eilutė iš:
Kada jūs įvardinsite Jono Noreikos gaujos nusikaltėlius ir jų nusikaltimus? Glaustai, tai ne mažiau kaip 3,000 žydų išžudymų rengimas, jų kankinimas ir žudymas, jų sulaikymas, apiplėšimas, išnaudojimas, jų stovyklų valdymas; nusikaltimų kurstymas spauda, kalbomis ir renginiais; apytikriai 300 lietuvių sušaudymas; Rainiuose nužudytų lietuvių ir jų šeimų kančių iškraipymas ir išnaudojimas kurstyti neapykantą; atsisakymas gelbėti sovietų tremiamus lietuvius ir lietuvių skriaudžiamus žydus; neteisėtas lietuvių vertimas tarnauti kariais; neteisėtas veikimas Lietuvos respublikos vardu.
į:
Kada jūs įvardinsite Jono Noreikos gaujos nusikaltėlius ir jų nusikaltimus? Glaustai, tai ne mažiau kaip 3,000 žydų išžudymų rengimas, jų kankinimas, niekinimas ir žudymas, jų sulaikymas, apiplėšimas, išnaudojimas, jų stovyklų valdymas; nusikaltimų kurstymas spauda, kalbomis ir renginiais; apytikriai 300 lietuvių sušaudymas; Rainiuose nužudytų lietuvių ir jų šeimų kančių iškraipymas ir išnaudojimas kurstyti neapykantą; atsisakymas gelbėti sovietų tremiamus lietuvius ir lietuvių skriaudžiamus žydus; neteisėtas lietuvių vertimas tarnauti kariais; neteisėtas veikimas Lietuvos respublikos vardu.
2018 birželio 09 d., 18:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 94 eilutė iš:
Kaip jūs tiriate, kas ir kodėl tokiomis mintimis žavisi, jas net įpiršo Lietuvos karo akademijai, kaip auklėjimo priemonę? Jūsų pažyma labiausiai remiasi sovietų saugumiečių parengtomis bylomis. Siūlome pirmiausia atidžiai skaityti pačių lietuvių raštus, kaip antai sukilėlių laikraščius, Jono Noreikos straipsnius ir Dominyko Riaukos prisiminimus. Jūs tvirtinate, kad Povilas Alimas atsakingas už Plungės žydų išžudymą. Betgi D.Riaukos brolis paskui dirbo P.Alimui, butų biuro vadovui. Biuras valdė nacionalizuotus namus, taip pat iš žydų atimtus namus. Vėliau pats D.Riauka dirbo tam pačiam biurui ir jį savo straipsnyje apibūdina, kaip pagrindinį antinacinės veiklos židinį. Veiklos esmė, tai ginklų rinkimas, o pasitikėjimo įrodymas, tai ginklo šventas pabučiavimas. Ar jūs galėtumėte D.Riaukos paklausti, kaip tais ginklais priešinosi naciams? Ar Lietuvos Respublika turėtų "antinaciniais" laikyti jo surinktus ginklus, ar verčiau tokiais laikyti šautuvus, kuriais nežinomi sovietų partizanai nušovė Telšių apskrities policijos vadą, LAF Telšių vado Jono Noreikos pavaduotoją, nekaltų žmonių kankintoją ir išžudytoją Bronių Juodikį?
į:
Kaip jūs tiriate, kas ir kodėl tokiomis mintimis žavisi, jas net įpiršo Lietuvos karo akademijai, kaip auklėjimo priemonę? Jūsų pažyma labiausiai remiasi sovietų saugumiečių parengtomis bylomis. Siūlome pirmiausia atidžiai skaityti pačių lietuvių raštus, kaip antai sukilėlių laikraščius, Jono Noreikos straipsnius ir Dominyko Riaukos prisiminimus. Jūs tvirtinate, kad Povilas Alimas atsakingas už Plungės žydų išžudymą. Betgi D.Riaukos brolis paskui dirbo P.Alimui, butų biuro vadovui. Biuras valdė okupantų nacionalizuotus namus ir iš žydų atimtus namus. Vėliau pats D.Riauka dirbo tam pačiam okupantų biurui ir jį savo straipsnyje apibūdina, kaip pagrindinį antinacinės veiklos židinį. Veiklos esmė, tai ginklų rinkimas, o pasitikėjimo įrodymas, tai ginklo šventas pabučiavimas. Ar jūs galėtumėte D.Riaukos paklausti, kaip tais ginklais priešinosi naciams? Ar Lietuvos Respublika turėtų "antinaciniais" laikyti jo surinktus ginklus, ar verčiau tokiais laikyti šautuvus, kuriais nežinomi sovietų partizanai nušovė Telšių apskrities policijos vadą, LAF Telšių vado Jono Noreikos pavaduotoją, nekaltų žmonių kankintoją ir išžudytoją Bronių Juodikį?
2018 birželio 09 d., 18:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 199-200 eilutės:
Lietuvių visuomenę vienijo viešos žydų patyčios. A.Pakalniškis aprašo, ką veikė Lietuvos Respublikos šauktiniai kariai. "Kaip kalinius varinėdavo juos ginkluoti kareiviai, o didesnei pajuokai vienas žydas turėdavo eiti priekyje, aukštai iškeltose abiejose rankose raudoną komunistinę žvaigždę laikydamas. Turtingi buvę Plungės žydai, buvę didelių krautuvių savininkai, vėliau tų krautuvių vedėjai, buvo dabar šitaip varinėjami po miestą." Plungėje netgi "Mąsčio" gamyklos sargai įsitraukė į praeinančių, pasmerktųjų žydų nužudymą, su tikslu išbandyti savo ginklus.
Ištrintos 203-204 eilutės:

Plungėje netgi "Mąsčio" gamyklos sargai įsitraukė į praeinančių, pasmerktųjų žydų nužudymą, su tikslu išbandyti savo ginklus.
2018 birželio 09 d., 18:24 atliko AndriusKulikauskas -
2018 birželio 09 d., 18:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 184-191 eilutės:

[+Jonas Noreika nesiryžo gelbėti tremiamų lietuvių.+]

Ar Jonas Noreika rengėsi Lietuvos sukilimui ar nacių Vokietijos pergalei? Jo bendražygiai, kaip Antanas Juočeris, besirengdami karui surinko nemažai ginklų, įskaitant ir dinamito. Telšių policijos pareigūno žmona Ona Algminienė savo "tikrovės romane", Raudonasis Amaras, pasakoja:

"...ginkluoti aktyvistai ruošiasi kur nors prie miško traukinį su mūsų žmonėmis sustabdyti ir suimtuosius paleisti iš vagonų. Pasisekimu jie neabejoja - ginkluotus azijatus nugalėti susišaudžius, mūsų vyrams būtų patys niekai. ... Apsvarstę visus užpuolimo planus, pogrindžio kovotojai - aktyvistai neužmiršo apsvarstyti ir galimas to pasekmes. Išvežamuosius jie, tiesa, paliuosuotų, bet už tai gali atsakyti ne tik visas miestas, bet galimas daiktas - ir apskritis. Stalinui prisiuntus armiją istrebitelių viskas būtų sulyginta su žeme. Todėl nutarė savo planą nebevykdyti."

Jos sūnus Liutavaras L. Algminas patvirtino, kad visi romano įvykiai pagrįsti faktais.
2018 birželio 09 d., 17:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 324-332 eilutės iš
Įvardinti visus nusikaltėlius ir jų nusikaltimus.
* 3,000 žydų išžudymų rengimas, jų kankinimas ir žudymas.
* Žydų sulaikymas
, apiplėšimas, išnaudojimas, jų stovyklos valdymas.
* Nusikaltimų kurstymas spauda
, kalbomis ir renginiais.
* 300 lietuvių sušaudymas.
* Rainiuose nužudytų lietuvių ir jų šeimų nelaimės išnaudojimas ir iškraipymas kurstyti neapykantą.
* Atsisakymas gelbėti sovietų tremiamus lietuvius ir lietuvių skriaudžiamus žydus.
* Neteisėtas lietuvių vertimas tarnauti kariais.
* Neteisėtas
veikimas Lietuvos respublikos vardu.
į:
Kaip jūs įvardinsite šią nusikaltėlių gaują? Ji veikė Lietuvos Respublikos, lietuvių tautos, lietuvių valdžios, Žemaičių žemės vardu. Jums nubrėžėmė jų pavaldumą, kad suvoktumėte, jog tai buvo jūsų išaukštinto didvyrio Jono Noreikos nusikaltėlių gauja.

Kada jūs įvardinsite Jono Noreikos gaujos nusikaltėlius ir jų nusikaltimus? Glaustai, tai ne mažiau kaip 3,000 žydų išžudymų rengimas, jų kankinimas ir žudymas, jų sulaikymas, apiplėšimas, išnaudojimas, jų stovyklų valdymas; nusikaltimų kurstymas spauda, kalbomis ir renginiais; apytikriai 300 lietuvių sušaudymas; Rainiuose nužudytų lietuvių ir jų šeimų kančių iškraipymas ir išnaudojimas kurstyti neapykantą; atsisakymas gelbėti sovietų tremiamus lietuvius ir lietuvių skriaudžiamus žydus; neteisėtas lietuvių vertimas tarnauti kariais; neteisėtas
veikimas Lietuvos respublikos vardu.
2018 birželio 09 d., 17:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 320-324 eilutės iš
1941 m. liepos mėnesį Telšių apskrityje lietuviai džiaugėsi būtent tokia savivalda, kurios širdingai troško Kazys Škirpa, Juozas Ambrazevičius ir kiti sukilėliai.

Iš Dominyko Riaukos žinome, kad Jonas Noreika jau sukilimo metu, grįžęs iš Klaipėdos su leidimais ginklus nešioti, prisipažino, kad Lietuva nebus nepriklausoma.

Jonas Noreika savo veikla panašus į Kretingos krašto žudynių rengėją Praną Jakį ir Šiaulių krašto žudynių rengėją Petrą Požėlą. Jisai tačiau pralenkia
savo bendražygius savo sugebėjimu remtis aukštuomene, šviesuomene ir visuomene.
į:
1941 m. liepos mėnesį Telšių apskrityje lietuviai džiaugėsi būtent tokia savivalda, kurios širdingai troško Kazys Škirpa, Juozas Ambrazevičius ir kiti sukilimo dalyviai. Nacių Vokietijos valia reiškėsi būtent per Joną Noreiką. Iš Dominyko Riaukos žinome, kad Jonas Noreika jau sukilimo metu, grįžęs iš Klaipėdos su leidimais ginklus nešioti, prisipažino, kad Lietuva nebus nepriklausoma. Jonas Noreika savo veikla panašus į Kretingos krašto žudynių rengėją Praną Jakį ir Šiaulių krašto žudynių rengėją Petrą Požėlą. Jisai tačiau pralenkia šiuos savo bendražygius savo sugebėjimu remtis aukštuomene, šviesuomene ir visuomene.
2018 birželio 09 d., 17:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 308 eilutė iš:
Jisai išskyrė įvykius Telšių apskrityje:
į:
Jisai išskyrė būtent įvykius Telšių apskrityje:
2018 birželio 09 d., 17:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 311-312 eilutės:

''Net ir jeigu akimirkai pamanytumėme, kaip jūs sakote, kad žudikais tebuvo keli "asmenys". Kur dabar tie "asmenys"? Daug iš jų yra Vakaruose, įskaitant ir JAV ir Kanadą. Ir kokiais veiksmais jūs pašalinote šiuos nusikaltėlius iš savo tarpo? Kiek iš šių žmonijos padugnių buvo nuvesti į valstybės teismą ir nuteisti? Kiek iš jų atskleidėte JAV vyriausybei su prašymu juos išvyti? ...''
2018 birželio 09 d., 17:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 304-310 eilutės iš
1977 m. sausio mėn. 10 d., Amerikos Lietuvių Tarybos (ALTA) vardu, kun.Juozas Prunskis kreipėsi į Lietuvos žydų Izraelyje asociaciją su prašymu užtarti lietuvius prieš karo nusikaltėlių aiškintojus. Būtina perskaityti, paskelbti ir įsisąmonyti asociacijos pirmininko Jacob Oleiski 1977 m. birželio 15 d. datuotą atsaką. (VU f.297, b.1311)
į:
1977 m. sausio mėn. 10 d., Amerikos Lietuvių Tarybos (ALTA) vardu, kun.Juozas Prunskis kreipėsi į Lietuvos žydų Izraelyje asociaciją su prašymu užtarti lietuvius prieš karo nusikaltėlių aiškintojus. Būtina perskaityti, paskelbti ir įsisąmonyti visą asociacijos pirmininko Jacob Oleiski 1977 m. birželio 15 d. datuotą atsaką, nors pacituosiu tik dalis. (VU f.297, b.1311)

''Kai prisimename aplinkybes miestuose pirmaisiais penkiais mėnesiais po vokiečių pergalės, mes randame labai mažai pasižymėjusių vyrų išdrįsusių prabilti prieš vietinių Lietuvos valdžios įstaigų žiaurumo ir iškrypimo, apiplėšimo ir grobstymo, prievartavimo ir žudymo.''

Jisai išskyrė įvykius Telšių apskrityje:

''Surinko visus žydus vyrus, rabiną, ješivos studentus, bendruomenės seniūnus ir juos nusivedė prie masinės kapavietės. Jiems liepė savo rankomis ištraukti pūvančius lavonus iš po žemės, laižyti jų žaizdas, paguldyti karstuose ir parengti juos pasipūtusioms ir iškilmingoms laidotuvėms. Laidotuvių diena žydai nebuvo užmiršti. Jie buvo laikomi narvuose, apsupti Lietuvių sargų, kad visi galėtų matyti kas kaltas už kalinių išžudymą. Ir kas buvo tie "komunistai"? Tai buvo Telšių rabinas, ješivos studentai, kurie buvo [sovietų] išvaryti iš ješivos, kuri buvo jų paversta sandėliu.''
2018 birželio 09 d., 17:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 310 eilutė iš:
Jūs tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius, kurį priglaudė Čikagos lietuviai? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako Alimo ir Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika, kurį jūs laikote didvyriu?
į:
Jūs tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako P.Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius, kurį priglaudė Čikagos lietuviai? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako P.Alimo ir S.Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika, kurį jūs laikote didvyriu?
2018 birželio 09 d., 17:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 310 eilutė iš:
Jūs tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako Alimo ir Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika?
į:
Jūs tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius, kurį priglaudė Čikagos lietuviai? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako Alimo ir Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika, kurį jūs laikote didvyriu?
2018 birželio 09 d., 17:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 219 eilutė iš:
Sovietai pripažįsta, kad užmušė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį juos plauti žydą Dampį? Kodėl jūs savo knygoje "Rainių tragedija 1941 m. birželio 24-25 d." (2000) be aptarimo kartojate melagingus teiginius, kaip kad Rano Sabaliausko tvirtinimą, kad jis pats matė, kaip miške buvo kankinami kaliniai?
į:
Sovietai pripažįsta, kad užmušė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį plauti žydą Dampį? Kodėl jūs savo knygoje "Rainių tragedija 1941 m. birželio 24-25 d." (2000) be aptarimo kartojate melagingus teiginius, kaip kad Rano Sabaliausko tvirtinimą, kad jis pats matė, kaip miške buvo kankinami kaliniai?
2018 birželio 09 d., 17:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 217 eilutė iš:
"Plechavičius apžiūrėjo maždaug pusę lavonų ir aš pagal jo diktavimą užrašiau apie pusės lavonų sužalojimus ... Visi lavonai buvo pažaboti, visiems be išimties buvo užpakalyje surištos rankos. Burnos pažabotos ir rankos surištos už nugaros buvo medžiaginiais raiščiais. Nepamenu, kad kas nors būtų buvęs pažabotas spygliuota viela ar kitokia viela. Mano aprašomų lavonų grupėje lavonų su nupjautais lytiniais organais nebuvo. Beveik visiems lavonams buvo sudaužyti lyties organai. Pamenu, kad du ar trys lavonai buvo peršauti. Buvo išvirtusios akys, sudaužytos galvos, kitiems išvirtę smegenys. ... Lavonai jau buvo pradėję pūti, kaip jau minėjau, sklido nemalonus kvapas. ... Gyd. Plechavičius nekalbėjo apie nuplikymus, sukaltas vinis. Lavonai buvo pradėję pūti, galėjo susidaryti toks vaizdas, kad jie nuplikyti, galėjo luptis oda. Kiek pamenu, buvo kalbama, kad lavonai atkasti vakarykščiais, t.y. 1941 m. birželio 26 d."
į:
''Plechavičius apžiūrėjo maždaug pusę lavonų ir aš pagal jo diktavimą užrašiau apie pusės lavonų sužalojimus ... Visi lavonai buvo pažaboti, visiems be išimties buvo užpakalyje surištos rankos. Burnos pažabotos ir rankos surištos už nugaros buvo medžiaginiais raiščiais. Nepamenu, kad kas nors būtų buvęs pažabotas spygliuota viela ar kitokia viela. Mano aprašomų lavonų grupėje lavonų su nupjautais lytiniais organais nebuvo. Beveik visiems lavonams buvo sudaužyti lyties organai. Pamenu, kad du ar trys lavonai buvo peršauti. Buvo išvirtusios akys, sudaužytos galvos, kitiems išvirtę smegenys. ... Lavonai jau buvo pradėję pūti, kaip jau minėjau, sklido nemalonus kvapas. ... Gyd. Plechavičius nekalbėjo apie nuplikymus, sukaltas vinis. Lavonai buvo pradėję pūti, galėjo susidaryti toks vaizdas, kad jie nuplikyti, galėjo luptis oda. Kiek pamenu, buvo kalbama, kad lavonai atkasti vakarykščiais, t.y. 1941 m. birželio 26 d.''
2018 birželio 09 d., 17:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 310 eilutė iš:
Jūs tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako Alimo ir Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika?
į:
Jūs tvirtinate, kad LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako Alimo ir Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika?
2018 birželio 09 d., 17:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 304-305 eilutės iš
1977 m. sausio mėn. 10 d., Amerikos Lietuvių Tarybos (ALTA) vardu, kun.Juozas Prunskis kreipėsi į Lietuvos žydų Izraelyje asociaciją su prašymu užtarti lietuvius prieš karo nusikaltėlių aiškintojus. Būtina perskaityti, paskelbti ir įsisąmonyti 1977 m. birželio 15 d. atsiliepė asociacijos pirmininko Jacob Oleiski atsaką. (VU f.297, b.1311)
į:
1977 m. sausio mėn. 10 d., Amerikos Lietuvių Tarybos (ALTA) vardu, kun.Juozas Prunskis kreipėsi į Lietuvos žydų Izraelyje asociaciją su prašymu užtarti lietuvius prieš karo nusikaltėlių aiškintojus. Būtina perskaityti, paskelbti ir įsisąmonyti asociacijos pirmininko Jacob Oleiski 1977 m. birželio 15 d. datuotą atsaką. (VU f.297, b.1311)
Pakeistos 308-310 eilutės iš
į:
''Jeigu tikite, kad atėjo laikas mums suartėti taip kad, laikui bėgant, ir mes galėtumėme jums ištiesti ranką - jūs turite pirmiausia savo pusę apvalyti nuo nusikaltėlių. Pripažinkite savo klaidas. Pasakykite širdingai: Mes nusidėjome, mes užgauliojome, mes skriaudėme! Ir mes pripažįstame savo neteisybę! - Tai gali būti pradžia susikalbėjimo, kurio pasekmes įvertins tiktai istorija.''

Jūs tvirtinate, kad už LAF Plungės vadas Povilas Alimas atsako už Plungių žydų žudynes. Kada jūs pripažinsite, kad už žudynes dar labiau atsako Alimo vadas, poeto Maironio mylimas sūnėnas, Belgijoje studijavęs, Lietuvos Respublikos kapitonas Stanislovas Lipčius? Kada jūs pripažinsite, kad dar labiau atsako Alimo ir Lipčiaus vadas, Lietuvos Respublikos kapitonas Jonas Noreika?
2018 birželio 09 d., 16:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 304-305 eilutės iš
šaligatviai Lietuvos autokrato Prezidento Smetonos platus saugumo aparatas liko be darbuotojų.
į:
1977 m. sausio mėn. 10 d., Amerikos Lietuvių Tarybos (ALTA) vardu, kun.Juozas Prunskis kreipėsi į Lietuvos žydų Izraelyje asociaciją su prašymu užtarti lietuvius prieš karo nusikaltėlių aiškintojus. Būtina perskaityti, paskelbti ir įsisąmonyti 1977 m. birželio 15 d. atsiliepė asociacijos pirmininko Jacob Oleiski atsaką. (VU f.297, b.1311)

''Jūs savo laiške siūlote kažkokį sandėrį: Lietuvos žydų Izraelyje organizacija viešai paskelbtų, kad maištininkai ir žydų žudikai tebuvo keli paskiri asmenys ir kad lietuvių tauta, kaip tokia, apskritai buvo nekalta, tyra, be dėmės - o jūs, savo ruožtu, susilaikysite nuo viešinimo, kaip žydai nusikalto prieš lietuvius trėmimų metu. Mes negalime priimti jūsų pasiūlymo. Mes nesame pasiruošę jokiems sandėriams, kuriais bandoma dangstyti tai, kaip buvo pasielgta su mūsų šeimomis. Mus domina tiktai istorinė tiesa.''
Pakeistos 372-375 eilutės iš
[[Jonas Noreika šaltiniai]]


1977 m. Izraelio litvakų laiškas...
į:
[[Jonas Noreika šaltiniai]]
2018 birželio 09 d., 16:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 294 eilutė iš:
Kodėl jūs nuodugniai neapklausinėjate Jono Noreikos bendražygio Dominykos Riaukos? Jisai gi tvirtina, kad Noreika 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą. Tai, aišku, nesąmonė, bet ką jisai galėtų daugiau apie tai pasakyti? Ką jisai pasakytų apie Noreikos namą Vaižganto g.3, leidimus nešioti ginklą, Lietuvos nacionalzocialistinę policiją, Praną Meškauską-Germantą, manifestacijas Telšiuose ir Plungėje, mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę, Povilą Alimą ir LAF Plungėje, lietuvių ir vokiečių komendantūras Plungėje, "Žemaičių žemę", kun.P.Pukį ir gyd.Ivinskį, Plungės teismą, Noreikos liepos 25 d. įsakymą, Plungės žydų išžudymą, išžudymo kaltininkus, ir žydų turto dalybas?
į:
Kada jūs nuodugniai apklausinėsite Jono Noreikos bendražygį Dominyką Riauką? Jisai gi tvirtina, kad Noreika 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą. Tai, aišku, nesąmonė, bet ką jisai galėtų daugiau apie tai pasakyti? Ką jisai pasakytų apie Noreikos namą Vaižganto g.3, leidimus nešioti ginklą, Lietuvos nacionalzocialistinę policiją, Praną Meškauską-Germantą, manifestacijas Telšiuose ir Plungėje, mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę, Povilą Alimą ir LAF Plungėje, lietuvių ir vokiečių komendantūras Plungėje, "Žemaičių žemę", kun.P.Pukį ir gyd.Ivinskį, Plungės teismą, Noreikos liepos 25 d. įsakymą, Plungės žydų išžudymą, išžudymo kaltininkus, ir žydų turto dalybas?
2018 birželio 09 d., 16:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 368-371 eilutės iš
[[Jonas Noreika šaltiniai]]
į:
[[Jonas Noreika šaltiniai]]


1977 m. Izraelio litvakų laiškas...
2018 birželio 09 d., 16:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 154 eilutė iš:
'''Kaip jūs vertinate Plungės krašte pravestą mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę?''' Pakalniškis ne tik aprašo Plungėje tarnavusius kapitoną Joną Noreiką, kapitoną Stanislovą Lipčių, kapitoną Povilą Alimą, kapitoną Kazimierą Venclauską, viršilą Praną Šapalą ir Arnoldą Pabrėžą, kurie visi dalyvavo žudų skriaudime ir išžudyme. Jis taip pat atkreipią dėmesį, kad seniūnai prievarta mobilizavo apylinkės jaunus vyrus, ir teisingai ją pavadina "Lietuvos kariuomene". Juk nacių Vokietija neturėjo teisės mobilizuoti okupuotos Lietuvos gyventojus. Lietuvos Respublikos vardu seniūnai vertė vyrus tarnauti Plungės kuopoje ir Telšių kuopoje, o jos labiausiai pasižymėjo žydų išžudymu. 1941 m. rudenį vienas karys įstojo, nes kitaip negalėjo savo šeimos aprūpinti maisto kortele, o Noreiką pakeitęs Telšių LAF vadas, majoras A.Svilas prigrasino kitam kariui, kad jeigu neįstos, tai jį ištrems į Saksoniją dirbti vergu.
į:
'''Kaip jūs vertinate Plungės krašte pravestą mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę?''' Pakalniškis ne tik aprašo Plungėje tarnavusius kapitoną Joną Noreiką, kapitoną Stanislovą Lipčių, kapitoną Povilą Alimą, kapitoną Kazimierą Venclauską, viršilą Praną Šapalą ir Arnoldą Pabrėžą, kurie visi dalyvavo žudų skriaudime ir išžudyme. Jis taip pat atkreipią dėmesį, kad seniūnai prievarta mobilizavo apylinkės jaunus vyrus, ir teisingai ją pavadina "Lietuvos kariuomene". Juk nacių Vokietija neturėjo teisės mobilizuoti okupuotos Lietuvos gyventojus. Lietuvos Respublikos vardu seniūnai vertė vyrus tarnauti Plungės kuopoje ir Telšių kuopoje, o jos labiausiai pasižymėjo žydų išžudymu. 1941 m. rudenį vienas karys įstojo, nes kitaip negalėjo savo šeimos aprūpinti maisto kortelėmis. Kitam kariui prigrasino Noreiką pakeitęs Telšių LAF vadas, majoras A.Svilas, kad jeigu neįstos, tai jį ištrems į Saksoniją dirbti vergu.
2018 birželio 09 d., 16:00 atliko AndriusKulikauskas -
2018 birželio 09 d., 15:45 atliko AndriusKulikauskas -
2018 birželio 09 d., 15:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 203 eilutė iš:
Pirmomis karo dienomis Jonui Noreikai pavaldūs Žemaitijos aktyvistai į Plungės sinagogą nežmoniškai sugrūdo 1,800 Plungės krašto žydus, taip kad bent keturis vaikus negyvai suspaudė, o kiti išprotėjo. Lietuviai dvi savaites kankino kūną ir dvasią: nedavė nė valgyti, nė gerti, sudegino šventraščius, išsivesdavo žydus pasityčioti iš jų, šaudydavo į sinagogos langus, šaudydavo per duris, kviesdavo ligonius lauk ir išsivežę juos sušaudydavo, degino gyvus žmones.
į:
Pirmomis karo dienomis Jonui Noreikai pavaldūs Žemaitijos aktyvistai į Plungės sinagogą nežmoniškai sugrūdo 1,800 Plungės krašto žydus, taip kad bent keturis vaikus negyvai suspaudė, o kiti išprotėjo. Lietuviai dvi savaites kankino kūną ir dvasią: nedavė nė valgyti, nė gerti, sudegino šventraščius, išsivesdavo žydus pasityčioti iš jų, šaudydavo į sinagogos langus, šaudydavo per duris, kviesdavo ligonius lauk ir išsivežę juos sušaudydavo, vertė mėšlą valgyti, degino gyvus žmones.
2018 birželio 09 d., 15:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 148-150 eilutės iš
''"Tariamas įsakymas sušaudyti Plungės žydus, minimas tariamuose JAV lietuvio Aleksandro Pakalniškio atsiminimuose (išl. 1995 m. Čikagoje). Neva 1941 07 12/13 po Plungės gaisro komendantas J. Noreika dėl žydų pasakęs vokiečiams: „Aš daviau įsakymą visus iki vieno sušaudyti“. Pasakoja Pakalniškis – tarsi liudininkas, pats girdėjęs ir matęs pokalbį, net vokiečių elgesį. Iš tikrųjų tas epizodas A.Pakalniškio arba jo leidėjų apgaulingai įmontuotas į knygą iš 11 metų senumo (1984 m.) publikacijos žurnale „Der Spiegel“ (1984 04 23), kurioje buvęs Šiaulių geto kalinys Leiba Lifšicas nupasakoja tariamą J. Noreikos pokalbį su vokiečių kareiviais, vėliau žodis į žodį pakartotą neva „liudininko“ A. Pakalniškio neva „atsiminimuose“."''

Iš tiesų, 1984.04.23 straipsnį „Die Mörder werden noch gebraucht“ parašė išeivijos Lietuvių enciklopedijoje straipsniu pagerbtas Plungės žydas Leonidas Olšvangas. Jisai cituoja 1980 m. Čikagoje išleistus A.Pakalniškio prisiminimus.
į:
''Tariamas įsakymas sušaudyti Plungės žydus, minimas tariamuose JAV lietuvio Aleksandro Pakalniškio atsiminimuose (išl. 1995 m. Čikagoje). Neva 1941 07 12/13 po Plungės gaisro komendantas J. Noreika dėl žydų pasakęs vokiečiams: „Aš daviau įsakymą visus iki vieno sušaudyti“. Pasakoja Pakalniškis – tarsi liudininkas, pats girdėjęs ir matęs pokalbį, net vokiečių elgesį. Iš tikrųjų tas epizodas A.Pakalniškio arba jo leidėjų apgaulingai įmontuotas į knygą iš 11 metų senumo (1984 m.) publikacijos žurnale „Der Spiegel“ (1984 04 23), kurioje buvęs Šiaulių geto kalinys Leiba Lifšicas nupasakoja tariamą J. Noreikos pokalbį su vokiečių kareiviais, vėliau žodis į žodį pakartotą neva „liudininko“ A. Pakalniškio neva „atsiminimuose“.''

Iš tiesų, 1984.04.23 straipsnį „Die Mörder werden noch gebraucht“ parašė išeivijoje išleistos Lietuvių enciklopedijos straipsniu pagerbtas Plungės žydas Leonidas Olšvangas. Jisai cituoja 1980 m. Čikagoje išleistus A.Pakalniškio prisiminimus "Plungė".
2018 birželio 09 d., 15:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 146-147 eilutės iš
'''Kodėl jūs nesiremiate "Septintąja knyga", kurioje Pakalniškis plačiausiai nupasakoja Plungės įvykius?''' "Plungėje besanti lietuvių komendantūra. Pasidariau jos tarnautoju, nes nebuvo kas kitą veikti. O ir arčiau būti norėjau prie paskutinių naujienų. Tame pačiame kambaryje sėdėjo kapitonas Venclauskis. Buvo jis kaip ir kaimynas, ūkį turėjo Juodeikiuose, žemės susisiekė. Klaipėdiškio Purvino uošvis buvo. Kitame kambaryje sėdėjo pats komendantas, jaunas kapitonas Noreika. Dažnai užeidavo į komendantūrą kapitonas Lipčius. Turėjo jis barzdą ir motociklą, palaikė ryšį tarp Plungės ir kitų miestų. ... Užeidavo pas komendantą ir du vokiečiai kareiviai, kažkaip užsilikę Plungėje. Ant rankovių turėjome baltus raiščius su juodosiomis "TDA" raidėmis." Kodėl jūs nesiremiate Pakalniškio pasikalbėjimu su Akiračiais? Arba ALKA archyve saugojamais jo dienoraščiais? Ar jūs esate išsiaiškinę, kas buvo archyvo dėžėse Nr.1 ir Nr.2 ir kodėl būtent jos 2016 m. spalio mėn. panaikintos užtvinimo?
į:
Ar jūs esate ištyrę, kokiu pagrindu ir kokiu tikslu A.Pakalniškio liudijimai kryptingai menkinami? Jūs savo pažymą dėl Jono Noreikos paskelbėte 2015 m. lapkričio 10 d., ir joje tvirtinate, kad sovietų saugumo surinkti parodymai neigia A.Pakalniškio prisiminimus. Vieną savaitę ankščiau, 2015 m. lapkričio 2 d., Lietuvos Prezidentui prilygstantis, gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis portale Delfi.lt gynė Noreiką ir menkino Pakalniškį:

''"Tariamas įsakymas sušaudyti Plungės žydus, minimas tariamuose JAV lietuvio Aleksandro Pakalniškio atsiminimuose (išl. 1995 m. Čikagoje). Neva 1941 07 12/13 po Plungės gaisro komendantas J. Noreika dėl žydų pasakęs vokiečiams: „Aš daviau įsakymą visus iki vieno sušaudyti“. Pasakoja Pakalniškis – tarsi liudininkas, pats girdėjęs ir matęs pokalbį, net vokiečių elgesį. Iš tikrųjų tas epizodas A.Pakalniškio arba jo leidėjų apgaulingai įmontuotas į knygą iš 11 metų senumo (1984 m.) publikacijos žurnale „Der Spiegel“ (1984 04 23), kurioje buvęs Šiaulių geto kalinys Leiba Lifšicas nupasakoja tariamą J. Noreikos pokalbį su vokiečių kareiviais, vėliau žodis į žodį pakartotą neva „liudininko“ A. Pakalniškio neva „atsiminimuose“."''

Iš tiesų, 1984.04.23 straipsnį „Die Mörder werden noch gebraucht“ parašė išeivijos Lietuvių enciklopedijoje straipsniu pagerbtas Plungės žydas Leonidas Olšvangas. Jisai cituoja 1980 m. Čikagoje išleistus A.Pakalniškio prisiminimus.

'''Kodėl jūs nesiremiate V.Landsbergio minima 1995 m. išleista
"Septintąja knyga", kurioje Pakalniškis plačiausiai nupasakoja Plungės įvykius?''' "Plungėje besanti lietuvių komendantūra. Pasidariau jos tarnautoju, nes nebuvo kas kitą veikti. O ir arčiau būti norėjau prie paskutinių naujienų. Tame pačiame kambaryje sėdėjo kapitonas Venclauskis. Buvo jis kaip ir kaimynas, ūkį turėjo Juodeikiuose, žemės susisiekė. Klaipėdiškio Purvino uošvis buvo. Kitame kambaryje sėdėjo pats komendantas, jaunas kapitonas Noreika. Dažnai užeidavo į komendantūrą kapitonas Lipčius. Turėjo jis barzdą ir motociklą, palaikė ryšį tarp Plungės ir kitų miestų. ... Užeidavo pas komendantą ir du vokiečiai kareiviai, kažkaip užsilikę Plungėje. Ant rankovių turėjome baltus raiščius su juodosiomis "TDA" raidėmis." Kodėl jūs nesiremiate Pakalniškio pasikalbėjimu su Akiračiais? Arba ALKA archyve saugojamais jo dienoraščiais? Ar jūs esate išsiaiškinę, kas buvo archyvo dėžėse Nr.1 ir Nr.2 ir kodėl būtent jos 2016 m. spalio mėn. panaikintos užtvinimo?
Pakeista 203 eilutė iš:
Pirmomis karo dienomis Jonui Noreikai pavaldūs Žemaitijos aktyvistai į Plungės sinagogą nežmoniškai sugrūdo 1,800 Plungės krašto žydus, taip kad bent keturis vaikus negyvai suspaudė, o kiti išprotėjo. Lietuviai dvi savaites kankino kūną ir dvasią: nedavė nė valgyti, nė gerti, sudegino šventraščius, išsivesdavo žydus pasityčioti iš jų, šaudydavo į sinagogos langus, šaudydavo per duris, kviesdavo ligonius lauk ir išsivežę juos sušaudydavo.
į:
Pirmomis karo dienomis Jonui Noreikai pavaldūs Žemaitijos aktyvistai į Plungės sinagogą nežmoniškai sugrūdo 1,800 Plungės krašto žydus, taip kad bent keturis vaikus negyvai suspaudė, o kiti išprotėjo. Lietuviai dvi savaites kankino kūną ir dvasią: nedavė nė valgyti, nė gerti, sudegino šventraščius, išsivesdavo žydus pasityčioti iš jų, šaudydavo į sinagogos langus, šaudydavo per duris, kviesdavo ligonius lauk ir išsivežę juos sušaudydavo, degino gyvus žmones.
2018 birželio 09 d., 14:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 23 eilutė iš:
Aš, geranoriškas Lietuvos pilietis, jums rašiau, kad susigaudytumėte, kad jūsų pažymos neaiškios išvados Lietuvos Respublikos vardu skaudina Jono Noreikos ir kitų nusikaltusių lietuvių sukilėlių aukas. 2017 m. balandžio mėn. 10 d. jūs atsiliepdami savo raštu mane įžeidėte, siūlydami man susirasti nepriklausomų mokslininkų, kurie man Joną Noreiką ištirtų.
į:
Aš, geranoriškas Lietuvos pilietis, jums anksčiau rašiau, kad susigaudytumėte, kad jūsų pažymos neaiškios išvados Lietuvos Respublikos vardu skaudina Jono Noreikos ir kitų nusikaltusių lietuvių sukilėlių aukas. 2017 m. balandžio mėn. 10 d. jūs atsiliepdami savo raštu mane įžeidėte, siūlydami man susirasti nepriklausomų mokslininkų, kurie man Joną Noreiką ištirtų.
2018 birželio 09 d., 14:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 203 eilutė iš:
Jonas Noreika taip pat dvasiškai išniekino 75 sovietų Rainiuose išžudytus lietuvius kalinius. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja tyčia iškreipė šių kalinių baisią nelaimę su tikslu pateisinti savo žmogžudiškas svajones. Kur jūs išnagrinėjate lietuvių atsakomybę už kančių perdėjimą? Lietuviai ligi šių dienų būtinai pabrėžia išskirtinį sovietų kankinimo žiaurumą. Jūs savo svetainėje pripažįstate, jog "Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo." Kodėl jūs savo svetainėje nepaminite, kad Jonui Noreikai atmetus malonės prašymus sušaudyti šio svarbaus įvykio liudytojai?
į:
Jonas Noreika taip pat dvasiškai išniekino 75 sovietų Rainiuose išžudytus lietuvius kalinius. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja tyčia iškreipė šių kalinių baisią nelaimę su tikslu pateisinti savo žmogžudiškas svajones. Kur jūs išnagrinėjate lietuvių atsakomybę už kančių perdėjimą? Lietuviai ligi šių dienų būtinai pabrėžia išskirtinį sovietų kankinimo žiaurumą. Jūs savo svetainėje pripažįstate, jog "Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo." Kodėl jūs savo svetainėje nepaminite, kad Jonui Noreikai atmetus malonės prašymus sušaudyti šių žudynių liudytojai?
2018 birželio 09 d., 14:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje okupuotoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (kai kur su karinėmis eisenomis!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. [Juozas] Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Panašiai, Pakalniškis 1988 metais rašė, "Tomis siaubo dienomis vokiečių Plungėje kaip ir nebuvo. Pirmomis karo dienomis jų kariuomenė atėjo ir nuėjo. Pasiliko tik du suskurdę vokietukai, nedidelio ūkio, menkos išvaizdos, be jokių laipsnių. Vaikščiodavo po miestą ir dievai žino ką veikdavo. Du nereikšmingi tipeliai. O Plungę tuo tarpu valdė lietuvių karininkų grupelė su komendantu kapitonu Noreika viršūnėje." "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad liepos 27 d. vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys, 100 km nuo Plungės. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
į:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje, o gal ir visoje okupuotoje Europoje, naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (kai kur su karinėmis eisenomis!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. [Juozas] Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Panašiai, Pakalniškis 1988 metais rašė, "Tomis siaubo dienomis vokiečių Plungėje kaip ir nebuvo. Pirmomis karo dienomis jų kariuomenė atėjo ir nuėjo. Pasiliko tik du suskurdę vokietukai, nedidelio ūkio, menkos išvaizdos, be jokių laipsnių. Vaikščiodavo po miestą ir dievai žino ką veikdavo. Du nereikšmingi tipeliai. O Plungę tuo tarpu valdė lietuvių karininkų grupelė su komendantu kapitonu Noreika viršūnėje." "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad liepos 27 d. vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys, 100 km nuo Plungės. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
2018 birželio 09 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (kai kur su karinėmis eisenomis!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. [Juozas] Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Panašiai, Pakalniškis 1988 metais rašė, "Tomis siaubo dienomis vokiečių Plungėje kaip ir nebuvo. Pirmomis karo dienomis jų kariuomenė atėjo ir nuėjo. Pasiliko tik du suskurdę vokietukai, nedidelio ūkio, menkos išvaizdos, be jokių laipsnių. Vaikščiodavo po miestą ir dievai žino ką veikdavo. Du nereikšmingi tipeliai. O Plungę tuo tarpu valdė lietuvių karininkų grupelė su komendantu kapitonu Noreika viršūnėje." "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad liepos 27 d. vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys, 100 km nuo Plungės. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
į:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje okupuotoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (kai kur su karinėmis eisenomis!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. [Juozas] Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Panašiai, Pakalniškis 1988 metais rašė, "Tomis siaubo dienomis vokiečių Plungėje kaip ir nebuvo. Pirmomis karo dienomis jų kariuomenė atėjo ir nuėjo. Pasiliko tik du suskurdę vokietukai, nedidelio ūkio, menkos išvaizdos, be jokių laipsnių. Vaikščiodavo po miestą ir dievai žino ką veikdavo. Du nereikšmingi tipeliai. O Plungę tuo tarpu valdė lietuvių karininkų grupelė su komendantu kapitonu Noreika viršūnėje." "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad liepos 27 d. vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys, 100 km nuo Plungės. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
2018 birželio 09 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (netgi su karinėmis eisenomis!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. [Juozas] Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Panašiai, Pakalniškis 1988 metais rašė, "Tomis siaubo dienomis vokiečių Plungėje kaip ir nebuvo. Pirmomis karo dienomis jų kariuomenė atėjo ir nuėjo. Pasiliko tik du suskurdę vokietukai, nedidelio ūkio, menkos išvaizdos, be jokių laipsnių. Vaikščiodavo po miestą ir dievai žino ką veikdavo. Du nereikšmingi tipeliai. O Plungę tuo tarpu valdė lietuvių karininkų grupelė su komendantu kapitonu Noreika viršūnėje." "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad liepos 27 d. vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys, 100 km nuo Plungės. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
į:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (kai kur su karinėmis eisenomis!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. [Juozas] Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Panašiai, Pakalniškis 1988 metais rašė, "Tomis siaubo dienomis vokiečių Plungėje kaip ir nebuvo. Pirmomis karo dienomis jų kariuomenė atėjo ir nuėjo. Pasiliko tik du suskurdę vokietukai, nedidelio ūkio, menkos išvaizdos, be jokių laipsnių. Vaikščiodavo po miestą ir dievai žino ką veikdavo. Du nereikšmingi tipeliai. O Plungę tuo tarpu valdė lietuvių karininkų grupelė su komendantu kapitonu Noreika viršūnėje." "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad liepos 27 d. vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys, 100 km nuo Plungės. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
2018 birželio 09 d., 13:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 217 eilutė iš:
Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
į:
Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Telšių LAF sulaikyti žydai buvo verčiami atkasti ir plauti pūvančius lavonus ir gerti pamazgas, buvo tą pačią dieną sušaudomi, o laidotuvių dieną buvo verčiami viešai atgailauti. Akivaizdu, jog LAF Telšiai taip elgėsi ne iš keršto prieš žydus, o iš noro savivaliauti ir pagrįsti jau numatytą žydų išžudymą. Jonas Noreika atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
2018 birželio 09 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 206-207 eilutės:

Kodėl Lietuvos Respublika bijojo prasitarti, jog Telšių kalinių nužudymas buvo pasekmė ne tik nepateisinamo sovietų žiaurumo, bet ir nacių Vokietijos netikėto, nemažiau kraugeriško užpuolimo? Kodėl Lietuvos Respublika nėra pasmerkiusi nacių Vokietijos pradėto karo? Ar Lietuvos Respublika tvirtina, kaip kad Lietuvos laikinoji vyriausybė, kad nacių Vokietija savo puolimu išgelbėjo Lietuvą? Kas Lietuvos Respublikai susuko galvą?
2018 birželio 09 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 213 eilutė iš:
Kodėl jūs savo leidiniuose, kaip ir Šiušaitis, Urbanavičius ir Landsbergis savo išsamioje knygoje, nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, kurie baigiasi, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis ir jo sienelės 239 žodžių tekstas tikrai autentiški?
į:
Kodėl jūs savo leidiniuose, kaip ir Šiušaitis, Urbanavičius ir Landsbergis savo išsamioje knygoje, "Pamirštas SSRS karo nusikaltimas. Rainiai 1941 06 24-25." (2007) nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, kurie baigiasi, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis ir jo sienelės 239 žodžių tekstas tikrai autentiški?
2018 birželio 09 d., 12:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 205-209 eilutės iš
Kodėl jūs savo svetainėje nepaskelbiate, jog gydytojo Plechavičiaus surašytas medicininis protokolas neigia visus lietuvių spaudoje prasimanytus kankinimus? Pavyzdžiui, Lietuvos laikinosios vyriausybės Žemės ūkio rūmų leidžiamas savaitraštis, "Ūkininko patarėjas", 1941 m. liepos 25 d. skelbė, "Vieniems buvo nulupta nuo galvos oda, kitiems išpiauti odos diržai iš nugaros ir krūtinės, kai kuriems išdegintos akys, kitiems nuplikyta visa oda. Kai kuriems sulaužyti šonkauliai ir į vidurius sukištos rankos. Daugeliui vyrų nupiauti lyties organai ir į burną įkišti, o moterims išdeginti karšta geležimi. Kai kurioms moterims nupiaustytos krūtys ir prie ausų priraišiotos. Yra ir dar žiauresniu ir šlykštesniu būdu nukankintų. Iš kankinimo būdo ir išviršinių žymių galima spręsti, kad visi šie žmonės buvo nukankinti pačiomis žiauriausiomis kančiomis, kokias gali sugalvoti tik kraugeringa azijatų iškrypusi vaizduotė." Žydams dalinai priskiriamos šios prasimanytos kankynės ir apskritai kankinimo sistema su tikslu pateisinti jų apiplėšimą ir išžudymą.

Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu
ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti jau pūvantys lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant birželio 25 d. rytą ar atkasant birželio 28 d.? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad užmušė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį juos plauti žydą Dampį? Kodėl jūs, kaip ir Šiušaitis, Urbanavičius ir Landsbergis savo išsamioje knygoje, nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, kurie baigiasi, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis ir jo sienelės 239 žodžių tekstas tikrai autentiški? Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.

Lietuvos Respublika savo leidžiamoje spaudoje platino Telšių aktyvistų melagingus, žydų žudynes kurstančius prasimanymus. Kada Lietuvos Respublika nustatys šio melo skleidėjus ir pradės atkakliai šį melą apgailestauti
?
į:
Lietuvos Respublika savo leidžiamoje spaudoje platino Telšių aktyvistų melagingus, žydų žudynes kurstančius prasimanymus. Pavyzdžiui, Lietuvos laikinosios vyriausybės Žemės ūkio rūmų leidžiamas savaitraštis, "Ūkininko patarėjas", 1941 m. liepos 25 d. melagingai skelbė, "Vieniems buvo nulupta nuo galvos oda, kitiems išpiauti odos diržai iš nugaros ir krūtinės, kai kuriems išdegintos akys, kitiems nuplikyta visa oda. Kai kuriems sulaužyti šonkauliai ir į vidurius sukištos rankos. Daugeliui vyrų nupiauti lyties organai ir į burną įkišti, o moterims išdeginti karšta geležimi. Kai kurioms moterims nupiaustytos krūtys ir prie ausų priraišiotos. Yra ir dar žiauresniu ir šlykštesniu būdu nukankintų. Iš kankinimo būdo ir išviršinių žymių galima spręsti, kad visi šie žmonės buvo nukankinti pačiomis žiauriausiomis kančiomis, kokias gali sugalvoti tik kraugeringa azijatų iškrypusi vaizduotė." Žydams dalinai priskiriamos šios prasimanytos kankynės ir apskritai kankinimo sistema su tikslu pateisinti jų apiplėšimą ir išžudymą. Kada Lietuvos Respublika nustatys šio melo skleidėjus ir pradės atkakliai šį melą apgailestauti? Kodėl jūs savo svetainėje nepaskelbiate, jog gydytojo Plechavičiaus surašytas medicininis protokolas ir gydytojo talkininko 1988 m. Vaclovo Rubino liudijimai neigia lietuvių spaudoje prasimanytus kankinimus?

Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti jau pūvantys lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant birželio 25 d. rytą ar atkasant birželio 28 d.? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas?

"Plechavičius apžiūrėjo maždaug pusę lavonų
ir aš pagal jo diktavimą užrašiau apie pusės lavonų sužalojimus ... Visi lavonai buvo pažaboti, visiems be išimties buvo užpakalyje surištos rankos. Burnos pažabotos ir rankos surištos už nugaros buvo medžiaginiais raiščiais. Nepamenu, kad kas nors būtų buvęs pažabotas spygliuota viela ar kitokia viela. Mano aprašomų lavonų grupėje lavonų su nupjautais lytiniais organais nebuvo. Beveik visiems lavonams buvo sudaužyti lyties organai. Pamenu, kad du ar trys lavonai buvo peršauti. Buvo išvirtusios akys, sudaužytos galvos, kitiems išvirtę smegenys. ... Lavonai jau buvo pradėję pūti, kaip jau minėjau, sklido nemalonus kvapas. ... Gyd. Plechavičius nekalbėjo apie nuplikymus, sukaltas vinis. Lavonai buvo pradėję pūti, galėjo susidaryti toks vaizdas, kad jie nuplikyti, galėjo luptis oda. Kiek pamenu, buvo kalbama, kad lavonai atkasti vakarykščiais, t.y. 1941 m. birželio 26 d."

Sovietai pripažįsta, kad užmušė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį juos plauti žydą Dampį
? Kodėl jūs savo knygoje "Rainių tragedija 1941 m. birželio 24-25 d." (2000) be aptarimo kartojate melagingus teiginius, kaip kad Rano Sabaliausko tvirtinimą, kad jis pats matė, kaip miške buvo kankinami kaliniai?

Kodėl jūs savo leidiniuose, kaip ir Šiušaitis, Urbanavičius ir Landsbergis savo išsamioje knygoje, nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, kurie baigiasi, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis ir jo sienelės 239 žodžių tekstas tikrai autentiški?

Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
2018 birželio 09 d., 12:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 199 eilutė iš:
Plungės žydai buvo išvaryti prie Rudelio kalno išsikasti sau duobes. Iš Plungės atvažiavo kunigas Lygnugaris sakydamas, kad jis negali žydų išgelbėti, bet jis gali juos prieš mirtį pakrikštyti. Jis atsinešė kibirą vandens ir pakrikštijo žydaites, pagal vieną liudijimą, 74 mergaites gimnazistes. Arnoldas Pabrėža ir jam pavaldūs lietuviai jas išprievartavo ir nužudė. Jonas Noreika privalo atsakyti už šių mergaičių kankinystę, jų dvasios laužymą ir kūno niekinimą. Jos yra visiškai tyros ir tikrų tikriausios kankinės. Kodėl jų kankinystė neįvardijama? Kaip jūs manote, ar nederėtų Romos katalikų bažnyčiai jas pripažinti katalikėmis kankinėmis? Ar nederėtų Lietuvos valstybė jas laikyti lietuvaitėmis kankinėmis? Kas jų gimtinėje įvertina jų šventą auką?
į:
Plungės žydai buvo išvaryti prie Rudelio kalno išsikasti sau duobes. Iš Plungės atvažiavo kunigas Lygnugaris sakydamas, kad jis negali žydų išgelbėti, bet jis gali juos prieš mirtį pakrikštyti. Jis atsinešė kibirą vandens ir pakrikštijo žydaites, pagal vieną liudijimą, 74 mergaites gimnazistes. Arnoldas Pabrėža ir jam pavaldūs lietuviai jas išprievartavo ir nužudė. Jonas Noreika privalo atsakyti už šių mergaičių kankinystę, jų dvasios laužymą ir kūno niekinimą. Jos yra visiškai tyros ir tikrų tikriausios kankinės. Kodėl jų kankinystė neįvardijama? Kaip jūs manote, ar nederėtų Romos katalikų bažnyčiai jas pripažinti katalikėmis kankinėmis? Ar nederėtų Lietuvos valstybei jas laikyti lietuvaitėmis kankinėmis? Kas jų gimtinėje įvertina jų šventą auką?
2018 birželio 09 d., 12:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 187-189 eilutės iš
Telšių apskrities valdžia, policija, kariuomenė ir aktyvistai vieningai gaudė prasimanytus "priešus", žydus ir lietuvius. Netgi "Mąsčio" gamyklos sargai įsitraukė į žydų sušaudymą. Vieningai tvarkė žydų getą, vertė žydus dirbti vergais. Vieningai vedė karo lauko teismą, pasmerkė mirties bausmes ir jas įvykdė. Vieningai vykdė Lietuvos laikinosios vyriausybės nurodymus. Visa tai darė Lietuvos Respublikos vardu, "Žemaičių žemės" vardu. Vieningai išniekino Lietuvos, lietuvių ir žemaičių vardą, taip kad sunku mums po to atsitiesti.

Jonas Noreika įklampino Dievo tarnus, Telšių vyskupijos vyskupus ir kunigus, į nusikaltimus prieš žmoniją. Sovietai pasisavino Telšių vyskupijos spaustuvę, bet sukilėliai jos negrąžino, taip kad ji priklausė "lietuvių valdžiai". Katalikų spaudos redaktorius Kazys Mockus redagavo
"Žemaičių žemę". Ar jūs išaiškinote, kas buvo laikraščio bendradarbiai? Deja, vyskupija nuo laikraščio neatsiribojo. Redakcijoje dirbo katedros vargonininkas Ferdinandas Janauskas, straipsniais prisidėjo "Žemaičių prieteliaus" redaktorius kun. Kazimieras Olšauskas, Telšių katedros klebonas kun.Pilypavičius, Leonas Vilutis, Petras Gintalas. Manytina, kad laikraščio branduolį sudarė "Žemaičių prieteliaus" bendradarbiai. O leidėjas buvo Žemaičių aktyvistai, paskui Žemaičių L. Aktyvistų Frontas, vadinas, už jį atsakė Jonas Noreika. Kodėl vyskupija nepaprieštaravo, kad "lietuvių valdžia" jos spaustuve kursto žmogžudystę? Kodėl leido nekaltus žydus kankinti ir žeminti Rainių aukų laidotuvių metu? Kodėl žudikams atleisdavo kaltes? Tai juk dvasinio ginklo neteisingas panaudojimas. Kaip jūs tiriate Telšių vyskupijos vaidmenį 1941 m. lietuvių nusikaltimuose?
į:
Telšių apskrities valdžia, policija, kariuomenė ir aktyvistai vieningai gaudė prasimanytus "priešus", žydus ir lietuvius. Vieningai tvarkė žydų getą, vertė žydus dirbti vergais. Vieningai vedė karo lauko teismą, pasmerkė mirties bausmes ir jas įvykdė. Vieningai vykdė Lietuvos laikinosios vyriausybės nurodymus. Visa tai darė Lietuvos Respublikos vardu, "Žemaičių žemės" vardu. Vieningai išniekino Lietuvos, lietuvių ir žemaičių vardą, taip kad sunku mums po to atsitiesti.

Plungėje netgi "Mąsčio" gamyklos sargai įsitraukė į praeinančių, pasmerktųjų žydų nužudymą, su tikslu išbandyti savo ginklus.

Jonas Noreika įklampino Dievo tarnus, Telšių vyskupijos vyskupus ir kunigus, į nusikaltimus prieš žmoniją. Sovietai pasisavino Telšių vyskupijos spaustuvę, bet sukilėliai jos negrąžino, taip kad ji priklausė "lietuvių valdžiai
". Katalikų spaudos redaktorius Kazys Mockus redagavo "Žemaičių žemę". Ar jūs išaiškinote, kas buvo laikraščio bendradarbiai? Deja, vyskupija nuo laikraščio neatsiribojo. Redakcijoje dirbo katedros vargonininkas Ferdinandas Janauskas, straipsniais prisidėjo "Žemaičių prieteliaus" redaktorius kun. Kazimieras Olšauskas, Telšių katedros klebonas kun.Pilypavičius, Leonas Vilutis, Petras Gintalas. Manytina, kad laikraščio branduolį sudarė Telšių katalikų laikraščio "Žemaičių prieteliaus" bendradarbiai. O leidėjas buvo Žemaičių aktyvistai, paskui Žemaičių L. Aktyvistų Frontas, vadinas, už jį atsakė Jonas Noreika. Kodėl vyskupija nepaprieštaravo, kad "lietuvių valdžia" jos spaustuve kursto žmogžudystę? Kodėl leido nekaltus žydus kankinti ir žeminti Rainių aukų laidotuvių metu? Kodėl žudikams atleisdavo kaltes? Tai juk dvasinio ginklo neteisingas panaudojimas. Kaip jūs tiriate Telšių vyskupijos vaidmenį 1941 m. lietuvių nusikaltimuose?
2018 birželio 09 d., 11:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 183 eilutė iš:
Jonas Noreika jau liepos mėnesio pradžioje Telšiuose organizavo inteligentus rengti manifestacijas. Suorganizuotas Telšių choras, kuris su politiniais kaliniais agitatoriais išvažinėjo Žemaitiją. Tūkstantinės minios surengtos Telšiuose, Plungėje, Nevarėnuose, Varniuose, Pavandenyje. Holokausto įkarščio metu Telšiuose surengė vandens sporto šventę, Noreika dalino medalius. Laužuose degino sovietines knygas, teatrais linksmino žmones, reikia manyti, bjauriomis patyčiomis. Skaitant baisus "Žemaičių žemės" vedamuosius ir skaičiuojant lavonus, tenka įžvelgti rūpestingą neapykantos kurstymą. Prie Telšių apskrities viršininko sudaryta Meno Taryba buvo Noreikai tokia svarbi, kad iš karto ją pervedė į L.A.F. propagandos skyrių, "kur dirbs didžiausiame kontakte su mūsų šauniaisiais aktyvistais."
į:
Jonas Noreika jau liepos mėnesio pradžioje Telšiuose organizavo inteligentus rengti manifestacijas. Suorganizuotas Telšių choras, kuris su politiniais kaliniais agitatoriais išvažinėjo Žemaitiją. Tūkstantinės minios sutelktos Telšiuose, Plungėje, Nevarėnuose, Varniuose, Pavandenyje. Holokausto įkarščio metu Telšiuose surengė vandens sporto šventę, Noreika dalino medalius. Laužuose degino sovietines knygas, teatrais linksmino žmones, reikia manyti, bjauriomis patyčiomis. Skaitant baisus "Žemaičių žemės" vedamuosius ir skaičiuojant lavonus, tenka įžvelgti rūpestingą neapykantos kurstymą. Prie Telšių apskrities viršininko sudaryta Meno Taryba buvo Noreikai tokia svarbi, kad iš karto ją pervedė į L.A.F. propagandos skyrių, "kur dirbs didžiausiame kontakte su mūsų šauniaisiais aktyvistais."
2018 birželio 09 d., 11:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 126 eilutė iš:
Vokietijos Federacinės Respublikos prokurorams buvo neaišku, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir apskritai Telšių apskrities žudų žudynes, tad 1967-1970 m. kreipėsi į Sovietų Sąjungą pagalbos šiuo klausimu. Kaip minėjome, sovietų saugumiečiai ištyrė, kad Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o vokiečiai žudikus vaišino. Telšių vyrų žydų žudynėse dalyvavo tiktai kokie 8 vokiečiai, tai yra, vienas skyrius. Visa tai sutampa su Štalekerio 1941 m. spalio 15 d. ataskaita, iš kurios matyt, kad vienas Einsatzkommando 2 būrys (maždaug 30 karių), atsakingas už visą Šiaulių apygardą, įstengė išžudyti 42,000 žydų, kuomet Jėgerio Einsaztkommando 3 (150 karių) Kauno apygardoje išžudė tiktai 32,000. 1941 m. liepos mėn. žudynės Plungėje ir Telšiuose vyko kuomet Kauno apygardoje iš viso buvo sustabdytos visos žydų žudynės. Suversti kaltę naciams vokiečiams yra šiuo atveju panašu į jų šmeižimą. Telšių apskrities viršininko Augustino Ramanausko ir Telšių miesto burmistro šimtai raštų parodo, kad lietuviai patys, be vokiečių, sulaikė žydus, tvarkė getus, iš jų savo įsakymu išsivesdavo žydus ir vėl nusivesdavo, ir jų turtą dalino dar jiems gyviems esant. Iš tiesų, Plungės ir Telšių žydai buvo lietuvių sulaikyti pirmomis karo dienomis, kada patys vokiečiai troško, kad lietuviai rengtų pogromus. O Jonas Noreika žinojo vokiečių troškimus, nes karo pradžioje vokiečių žvalgai jį nuvežė į pasitarimą Klaipėdoje, iš kurio jisai grįžo su leidimais nešioti ginklus ir su žinia, kad naciai neleis Lietuvai būti nepriklausomai. Tokiu atveju, kam tarnauti vokiečiams? Ir kam jį reikėjo išsikviesti? Paprasčiausia manyti, kad tai buvo pasitarimas žydų išžudymo klausimais su per Klaipėdą į Latviją vykstančią Einsatzkommando 2.
į:
Vokietijos Federacinės Respublikos prokurorams buvo neaišku, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir apskritai Telšių apskrities žudų žudynes, tad 1967-1970 m. kreipėsi į Sovietų Sąjungą pagalbos šiuo klausimu. Kaip minėjome, sovietų saugumiečiai ištyrė, kad Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o vokiečiai žudikus vaišino. Telšių vyrų žydų žudynėse dalyvavo tiktai kokie 8 vokiečiai, tai yra, vienas skyrius. Visa tai sutampa su Štalekerio 1941 m. spalio 15 d. ataskaita, iš kurios matyt, kad vienas Einsatzkommando 2 būrys (maždaug 30 karių), atsakingas už visą Šiaulių apygardą, įstengė išžudyti 42,000 žydų, kuomet Jėgerio Einsaztkommando 3 (150 karių) Kauno apygardoje išžudė tiktai 32,000. 1941 m. liepos mėn. žudynės Plungėje ir Telšiuose vyko kuomet Kauno apygardoje iš viso buvo sustabdytos visos žydų žudynės. Suversti kaltę naciams vokiečiams yra šiuo atveju panašu į jų šmeižimą. Telšių apskrities viršininko Augustino Ramanausko ir Telšių miesto burmistro šimtai raštų parodo, kad lietuviai patys, be vokiečių, sulaikė žydus, tvarkė getus, iš jų savo įsakymu išsivesdavo žydus ir vėl nusivesdavo, ir jų turtą dalino dar jiems gyviems esant. Iš tiesų, Plungės ir Telšių žydai buvo lietuvių sulaikyti pirmomis karo dienomis, kada patys vokiečiai troško, kad lietuviai rengtų pogromus. O Jonas Noreika žinojo vokiečių troškimus, nes karo pradžioje vokiečių žvalgai jį nuvežė į pasitarimą Klaipėdoje, iš kurio jisai grįžo su leidimais nešioti ginklus ir su žinia, kad naciai neleis Lietuvai būti nepriklausomai. Tokiu atveju, kam tarnauti vokiečiams? Ir kokiu tikslu reikėjo Joną Noreiką išsikviesti? Paprasčiausia manyti, kad per Klaipėdą į Latviją vykstantis Einsatzkommando 2 dalinys su juo tarėsi žydų išžudymo klausimais.
2018 birželio 09 d., 11:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 146 eilutė iš:
'''Kodėl jūs nesiremiate "Septintąja knyga", kurioje Pakalniškis plačiausiai nupasakoja Plungės įvykius?''' "Plungėje besanti lietuvių komendantūra. Pasidariau jos tarnautoju, nes nebuvo kas kitą veikti. O ir arčiau būti norėjau prie paskutinių naujienų. Tame pačiame kambaryje sėdėjo kapitonas Venclauskis. Buvo jis kaip ir kaimynas, ūkį turėjo Juodeikiuose, žemės susisiekė. Klaipėdiškio Purvino uošvis buvo. Kitame kambaryje sėdėjo pats komendantas, jaunas kapitonas Noreika. Dažnai užeidavo į komendantūrą kapitonas Lipčius. Turėjo jis barzdą ir motociklą, palaikė ryšį tarp Plungės ir kitų miestų. ... Užeidavo pas komendantą ir du vokiečiai kareiviai, kažkaip užsilikę Plungėje. Ant rankovių turėjome baltus raiščius su juodosiomis "TDA" raidėmis." Kodėl jūs nesiremiate jo pasikalbėjimu su Akiračiais? Arba ALKA archyve saugojamais jo dienoraščiais? Ar jūs esate išsiaiškinę, kas buvo archyvo dėžėse Nr.1 ir Nr.2 ir kodėl būtent jos 2016 m. spalio mėn. panaikintos užtvinimo?
į:
'''Kodėl jūs nesiremiate "Septintąja knyga", kurioje Pakalniškis plačiausiai nupasakoja Plungės įvykius?''' "Plungėje besanti lietuvių komendantūra. Pasidariau jos tarnautoju, nes nebuvo kas kitą veikti. O ir arčiau būti norėjau prie paskutinių naujienų. Tame pačiame kambaryje sėdėjo kapitonas Venclauskis. Buvo jis kaip ir kaimynas, ūkį turėjo Juodeikiuose, žemės susisiekė. Klaipėdiškio Purvino uošvis buvo. Kitame kambaryje sėdėjo pats komendantas, jaunas kapitonas Noreika. Dažnai užeidavo į komendantūrą kapitonas Lipčius. Turėjo jis barzdą ir motociklą, palaikė ryšį tarp Plungės ir kitų miestų. ... Užeidavo pas komendantą ir du vokiečiai kareiviai, kažkaip užsilikę Plungėje. Ant rankovių turėjome baltus raiščius su juodosiomis "TDA" raidėmis." Kodėl jūs nesiremiate Pakalniškio pasikalbėjimu su Akiračiais? Arba ALKA archyve saugojamais jo dienoraščiais? Ar jūs esate išsiaiškinę, kas buvo archyvo dėžėse Nr.1 ir Nr.2 ir kodėl būtent jos 2016 m. spalio mėn. panaikintos užtvinimo?
2018 birželio 09 d., 11:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 142-144 eilutės iš
[+Aleksandras Pakalniškis įtikinimai atskleidžia Noreikos ir jo kariuomenės nusikaltimus.+]

Jūs remiatės ypač kun.P.Pukio parodymais sovietams, nors juose aptinkame daug nenuoseklumų ir netgi melo, kas suprantama, juk jisai norėjo išvengti bausmės sau ir kitiems. Tuo tarpu jūs nesigilinate į Aleksandro Pakalniškio prisiminimus. Jūs cituojate jo knygą, "Per dvidešimtąjį amžių", betgi jis tuos įvykius aprašo ir kitose knygose "Plungė", "Gyvenimo pakelės" ir "Septintoji knyga". Ar jūs nepastebėjote, kad jisai pats buvo įsivėlęs į žydų skriaudimą? Juk jisai sutiko dirbti Plungės karo komendantūroje žinodamas, kad visi miesto žydai laikomi sinagogoje. Jisai pasakoja savo tuometinį požiūrį į žydus, visai panašų į Jono Noreikos ir Prano Germanto-Meškausko. Jisai pastarajam mokyklas steigė, žudynių rengėją Povilą Alimą samdė kūno kultūros mokytoju, kortom lošė su plungiškių likimų sprendėjais, kun. Povilu Pukiu ir istoriko Zenono Ivinskio broliu, gydytoju Vladu Ivinskiu. Iš Pakalniškio knygų akivaizdu, kad jisai puikus liudytojas, gerai pažinojęs Plungę ir plungiškius, betgi ypač "Lietuvos kariuomenės" veiklą. Jisai sąmoningai nutyli savo ir kitų nusikaltimus ir sąmoningai meluoja, kartodamas mitą, kad žydai padegė Plungę. Visgi, Pakalniškis teisingai atskleidžia lietuvių nusikaltimų esmę, parūpina daugybę kitur pasitvirtinančių smulkmenų, ir aiškiai ir įtikinimai nupasakoja, kaip Jonas Noreika vokiečiams kariams tvirtino, jog jisai davė įsakymą sušaudyti Plungės žydus.
į:
[+Aleksandras Pakalniškis sąžiningai atskleidžia Noreikos ir jo kariuomenės nusikaltimus.+]

Jūs remiatės ypač kun.P.Pukio parodymais sovietams, nors juose aptinkame daug nenuoseklumų ir netgi melo, kas suprantama, juk jisai norėjo išvengti bausmės sau ir kitiems. Tuo tarpu jūs nesigilinate į Aleksandro Pakalniškio prisiminimus. Jūs cituojate jo knygą, "Per dvidešimtąjį amžių", betgi jis tuos įvykius aprašo ir kitose knygose "Plungė", "Gyvenimo pakelės" ir "Septintoji knyga". Ar jūs nepastebėjote, kad jisai pats buvo įsivėlęs į žydų skriaudimą? Juk jisai sutiko dirbti Plungės karo komendantūroje žinodamas, kad visi miesto žydai laikomi sinagogoje. Jisai pasakoja savo tuometinį požiūrį į žydus, visai panašų į Jono Noreikos ir Prano Germanto-Meškausko. Jisai pastarajam mokyklas steigė, žudynių rengėją Povilą Alimą samdė kūno kultūros mokytoju, kortom lošė su plungiškių likimų sprendėjais, kun. Povilu Pukiu ir istoriko Zenono Ivinskio broliu, gydytoju Vladu Ivinskiu. Iš Pakalniškio knygų akivaizdu, kad jisai puikus liudytojas, gerai pažinojęs Plungę ir plungiškius, betgi ypač "Lietuvos kariuomenės" veiklą. Jisai sąmoningai nutyli savo ir savo pažįstamų nusikaltimus ir sąmoningai meluoja, kartodamas LAF mitą, kad žydai padegė Plungę. Visgi, Pakalniškis teisingai atskleidžia lietuvių nusikaltimų esmę, parūpina daugybę kitur pasitvirtinančių smulkmenų, ir sąžiningai, aiškiai, įtikinimai ir pakartotinai nupasakoja, kaip menkutis vokietis karys, net ne karininkas, paklausė, "Ką žadate daryti su uždarytais žydais?", o Jonas Noreika atsakė, "Aš jau daviau įsakymą sušaudyti visus iki vieno."
2018 birželio 09 d., 10:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 126-127 eilutės iš
Vokietijos Federacinės Respublikos prokurorams buvo neaišku, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir apskritai Telšių apskrities žudų žudynes, tad 1967-1970 m. kreipėsi į Sovietų Sąjungą pagalbos šiuo klausimu. Kaip minėjome, sovietų saugumiečiai ištyrė, kad Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o vokiečiai žudikus vaišino. Telšių vyrų žydų žudynėse dalyvavo tiktai kokie 8 vokiečiai, tai yra, vienas skyrius. Visa tai sutampa su Štalekerio 1941 m. spalio 15 d. ataskaita, iš kurios matyt, kad vienas SD būrys (maždaug 30 karių), atsakingas už visą Šiaulių apygardą, įstengė išžudyti 42,000 žydų, kuomet Jėgerio Einsaztkommando 3 (150 karių) Kauno apygardoje išžudė tiktai 32,000. 1941 m. liepos mėn. žudynės Plungėje ir Telšiuose vyko kuomet Kauno apygardoje iš viso buvo sustabdytos visos žydų žudynės. Suversti kaltę naciams vokiečiams yra šiuo atveju panašu į jų šmeižimą. Telšių apskrities viršininko Augustino Ramanausko ir Telšių miesto burmistro šimtai raštų parodo, kad lietuviai patys, be vokiečių, sulaikė žydus, tvarkė getus, iš jų savo įsakymu išsivesdavo žydus ir vėl nusivesdavo, ir jų turtą dalino dar jiems gyviems esant. Iš tiesų, Plungės ir Telšių žydai buvo lietuvių sulaikyti pirmomis karo dienomis, kada patys vokiečiai troško, kad lietuviai rengtų pogromus. O Jonas Noreika žinojo vokiečių troškimus, nes karo pradžioje vokiečių žvalgai jį nuvežė į pasitarimą Klaipėdoje, iš kurio jisai grįžo su leidimais nešioti ginklus ir su žinia, kad naciai neleis Lietuvai būti nepriklausomai. Tokiu atveju, kam tarnauti vokiečiams? Ir kam jį reikėjo išsikviesti? Paprasčiausia manyti, kad tai buvo pasitarimas žydų išžudymo klausimais su per Klaipėdą į Latviją vykstančią Einsatzkommando 2.
į:
Vokietijos Federacinės Respublikos prokurorams buvo neaišku, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir apskritai Telšių apskrities žudų žudynes, tad 1967-1970 m. kreipėsi į Sovietų Sąjungą pagalbos šiuo klausimu. Kaip minėjome, sovietų saugumiečiai ištyrė, kad Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o vokiečiai žudikus vaišino. Telšių vyrų žydų žudynėse dalyvavo tiktai kokie 8 vokiečiai, tai yra, vienas skyrius. Visa tai sutampa su Štalekerio 1941 m. spalio 15 d. ataskaita, iš kurios matyt, kad vienas Einsatzkommando 2 būrys (maždaug 30 karių), atsakingas už visą Šiaulių apygardą, įstengė išžudyti 42,000 žydų, kuomet Jėgerio Einsaztkommando 3 (150 karių) Kauno apygardoje išžudė tiktai 32,000. 1941 m. liepos mėn. žudynės Plungėje ir Telšiuose vyko kuomet Kauno apygardoje iš viso buvo sustabdytos visos žydų žudynės. Suversti kaltę naciams vokiečiams yra šiuo atveju panašu į jų šmeižimą. Telšių apskrities viršininko Augustino Ramanausko ir Telšių miesto burmistro šimtai raštų parodo, kad lietuviai patys, be vokiečių, sulaikė žydus, tvarkė getus, iš jų savo įsakymu išsivesdavo žydus ir vėl nusivesdavo, ir jų turtą dalino dar jiems gyviems esant. Iš tiesų, Plungės ir Telšių žydai buvo lietuvių sulaikyti pirmomis karo dienomis, kada patys vokiečiai troško, kad lietuviai rengtų pogromus. O Jonas Noreika žinojo vokiečių troškimus, nes karo pradžioje vokiečių žvalgai jį nuvežė į pasitarimą Klaipėdoje, iš kurio jisai grįžo su leidimais nešioti ginklus ir su žinia, kad naciai neleis Lietuvai būti nepriklausomai. Tokiu atveju, kam tarnauti vokiečiams? Ir kam jį reikėjo išsikviesti? Paprasčiausia manyti, kad tai buvo pasitarimas žydų išžudymo klausimais su per Klaipėdą į Latviją vykstančią Einsatzkommando 2.
Pakeistos 130-132 eilutės iš
Kada jūs paskelbsite leidimą nešioti ginklus Telšių apskrityje (LCVA f.1075, a.2, b.19, l.3R)? Paprasčiausia manyti, kad tai yra leidimai, kuriuos Jonas Noreika parsivežė iš Klaipėdos, kaip rašė Dominykas Riauka. Juk tokie leidimai nesimėtydavo, ir naciai niekaip nebūtų leidę lietuviams juos savavališkai spausdinti. Tai gi turėjo būti suderinta su Vokietijos kariuomene. Kokius kitus nacių išduotus leidimus nešioti ginklus esate aptikę? Rasti leidimai skirti tik Telšiams, juos turėjo pasirašyti "Lietuvių apskrities komendantas - Die Komendantur Telsche". "Šio liudijimo savininkas ___________ yra Lietuvos nacionalzocialistinės policijos narys ir kaipo toks turi teisę nešioti ginklą." Dėmesį atkreipia ne tik rašybos klaida "nacionalzocialistinės" bet būtent pavadinimas "Lietuvos nacionalzocialistinės policijos". Akivaizdu, kad šie leidimai neskirti kovai su sovietų armija, nė palaikyti tvarką, nė vokiečių priežiūroje vykdyti nusikaltimus. Šie leidimai buvo reikalingi, kad lietuviai naciai galėtų įtikinti pravažiuojančią vokiečių kariuomenę, jog visoje Telšių apskrityje turi teisę savarankiškai vykdyti nusikaltimus prieš žmoniją, o ypač, sulaikyti, apiplėšti ir išžudyti Telšių krašto žydus.

Žinome iš Kazio Škirpos prisiminimų, Vokietijos naciai net voldemarininkams neleido vadintis naciais. Vieninteliam, kuriam leido vadovauti "Lietuvių nacionalistų partijai" buvo nuožmiausių saugumiečių Heydricho ir Grėfės draugui, plungiškiui Pranui Germantui-Meškauskui. Paprasčiausia manyti, jog naciai Telšių kraštą atidavė Prano Germanto-Meškausko valiai, o jo svajones įgyvendino Jonas Noreika. Savarankiškumą žydų klausimu nurodo ir tai, kad po pagrindinių žudynių 1941 m. liepos mėnesį Telšių krašte dar ilgai laikė žydes verges, net iki 1941 m. gruodžio mėnesio pabaigos, jau po visos Lietuvos žydų žudynių užbaigtuvių.
į:
Kada jūs paskelbsite leidimą nešioti ginklus Telšių apskrityje (LCVA f.1075, a.2, b.19, l.3R)? Paprasčiausia manyti, kad tai yra leidimai, kuriuos Jonas Noreika parsivežė iš Klaipėdos, kaip rašė Dominykas Riauka. Juk tokie leidimai nesimėtydavo, ir naciai nebūtų leidę lietuviams juos savavališkai spausdinti, nė lietuviai būtų drįsę. Tai gi turėjo būti suderinta su Vokietijos kariuomene. Kokius kitus nacių išduotus leidimus nešioti ginklus esate aptikę? Rasti leidimai skirti tik Telšiams, juos turėjo pasirašyti "Lietuvių apskrities komendantas - Die Komendantur Telsche". "Šio liudijimo savininkas ___________ yra Lietuvos nacionalzocialistinės policijos narys ir kaipo toks turi teisę nešioti ginklą." Dėmesį atkreipia ne tik rašybos klaida "nacionalzocialistinės" bet būtent pavadinimas "Lietuvos nacionalzocialistinės policijos". Akivaizdu, kad šie leidimai neskirti kovai su sovietų armija, nė palaikyti tvarką, nė vokiečių priežiūroje vykdyti nusikaltimus. Šie leidimai buvo reikalingi, kad lietuviai naciai galėtų įtikinti pravažiuojančią vokiečių kariuomenę, jog visoje Telšių apskrityje lietuviai turi teisę savarankiškai vykdyti nusikaltimus prieš žmoniją, o ypač, sulaikyti, apiplėšti ir išžudyti Telšių krašto žydus.

Žinome iš Kazio Škirpos prisiminimų, Vokietijos naciai net voldemarininkams neleido vadintis naciais. Vieninteliam, kuriam leido vadovauti "Lietuvių nacionalistų partijai" buvo nuožmiausių saugumiečių Heydricho ir Grėfės draugui, plungiškiui Pranui Germantui-Meškauskui. Paprasčiausia manyti, jog naciai Telšių kraštą atidavė Prano Germanto-Meškausko valiai, o jo svajones įgyvendino Jonas Noreika. Savarankiškumą žydų klausimais nurodo ir tai, kad po pagrindinių žudynių 1941 m. liepos mėnesį lietuviai Telšių krašte dar ilgai laikė žydes verges, net iki 1941 m. gruodžio mėnesio pabaigos, jau po visos Lietuvos žydų žudynių užbaigtuvių.
2018 birželio 09 d., 10:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 114 eilutė iš:
[+Kodėl Alimas kaltas, o Noreika ne?+]
į:
[+Kaip gali Alimas būti kaltas, o Noreika ne?+]
2018 birželio 09 d., 00:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 142-144 eilutės iš
[+Aleksandras Pakalniškis patikimai aprašo Noreikos ir jo kariuomenės nusikaltimus.+]

Jūs remiatės ypač kun.P.Pukio parodymais sovietams, nors juose aptinkame daug nenuoseklumų ir netgi melo, kas suprantama, juk jisai norėjo išvengti bausmės sau ir kitiems. Tuo tarpu jūs nesigilinate į Aleksandro Pakalniškio prisiminimus. Jūs cituojate jo knygą, "Per dvidešimtąjį amžių", betgi jis tuos įvykius aprašo ir kitose knygose "Plungė", "Gyvenimo pakelės" ir "Septintoji knyga". Ar jūs nepastebėjote, kad jisai pats buvo įsivėlęs į žydų skriaudimą? Juk jisai sutiko dirbti Plungės karo komendantūroje žinodamas, kad visi miesto žydai laikomi sinagogoje. Jisai pasakoja savo tuometinį požiūrį į žydus, visai panašų į Jono Noreikos ir Prano Germanto-Meškausko. Jisai pastarajam mokyklas steigė, žudynių rengėją Povilą Alimą samdė kūno kultūros mokytoju, kortom lošė su plungiškių likimų sprendėjais, kun. Povilu Pukiu ir istoriko Zenono Ivinskio broliu, gydytoju Vladu Ivinskiu. Iš Pakalniškio knygų akivaizdu, kad jisai puikus liudytojas, gerai pažinojęs Plungę ir plungiškius, betgi ypač "Lietuvos kariuomenės" veiklą. Pakalniškis aiškiai ir įtikinamai nupasakoja, kaip Jonas Noreika vokiečiams tvirtino, jog jisai davė įsakymą sušaudyti Plungės žydus.
į:
[+Aleksandras Pakalniškis įtikinimai atskleidžia Noreikos ir jo kariuomenės nusikaltimus.+]

Jūs remiatės ypač kun.P.Pukio parodymais sovietams, nors juose aptinkame daug nenuoseklumų ir netgi melo, kas suprantama, juk jisai norėjo išvengti bausmės sau ir kitiems. Tuo tarpu jūs nesigilinate į Aleksandro Pakalniškio prisiminimus. Jūs cituojate jo knygą, "Per dvidešimtąjį amžių", betgi jis tuos įvykius aprašo ir kitose knygose "Plungė", "Gyvenimo pakelės" ir "Septintoji knyga". Ar jūs nepastebėjote, kad jisai pats buvo įsivėlęs į žydų skriaudimą? Juk jisai sutiko dirbti Plungės karo komendantūroje žinodamas, kad visi miesto žydai laikomi sinagogoje. Jisai pasakoja savo tuometinį požiūrį į žydus, visai panašų į Jono Noreikos ir Prano Germanto-Meškausko. Jisai pastarajam mokyklas steigė, žudynių rengėją Povilą Alimą samdė kūno kultūros mokytoju, kortom lošė su plungiškių likimų sprendėjais, kun. Povilu Pukiu ir istoriko Zenono Ivinskio broliu, gydytoju Vladu Ivinskiu. Iš Pakalniškio knygų akivaizdu, kad jisai puikus liudytojas, gerai pažinojęs Plungę ir plungiškius, betgi ypač "Lietuvos kariuomenės" veiklą. Jisai sąmoningai nutyli savo ir kitų nusikaltimus ir sąmoningai meluoja, kartodamas mitą, kad žydai padegė Plungę. Visgi, Pakalniškis teisingai atskleidžia lietuvių nusikaltimų esmę, parūpina daugybę kitur pasitvirtinančių smulkmenų, ir aiškiai ir įtikinimai nupasakoja, kaip Jonas Noreika vokiečiams kariams tvirtino, jog jisai davė įsakymą sušaudyti Plungės žydus.
2018 birželio 08 d., 23:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 209 eilutė iš:
[++Jonas Noreika labiausiai tiko numatytiems nusikaltimams.++]
į:
[+Jonas Noreika labiausiai tiko numatytiems nusikaltimams.+]
2018 birželio 08 d., 23:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. [Juozas] Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Panašiai, Pakalniškis 1988 metais rašė, "Tomis siaubo dienomis vokiečių Plungėje kaip ir nebuvo. Pirmomis karo dienomis jų kariuomenė atėjo ir nuėjo. Pasiliko tik du suskurdę vokietukai, nedidelio ūkio, menkos išvaizdos, be jokių laipsnių. Vaikščiodavo po miestą ir dievai žino ką veikdavo. Du nereikšmingi tipeliai. O Plungę tuo tarpu valdė lietuvių karininkų grupelė su komendantu kapitonu Noreika viršūnėje." "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad liepos 27 d. vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys, 100 km nuo Plungės. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
į:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (netgi su karinėmis eisenomis!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. [Juozas] Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Panašiai, Pakalniškis 1988 metais rašė, "Tomis siaubo dienomis vokiečių Plungėje kaip ir nebuvo. Pirmomis karo dienomis jų kariuomenė atėjo ir nuėjo. Pasiliko tik du suskurdę vokietukai, nedidelio ūkio, menkos išvaizdos, be jokių laipsnių. Vaikščiodavo po miestą ir dievai žino ką veikdavo. Du nereikšmingi tipeliai. O Plungę tuo tarpu valdė lietuvių karininkų grupelė su komendantu kapitonu Noreika viršūnėje." "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad liepos 27 d. vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys, 100 km nuo Plungės. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
2018 birželio 08 d., 14:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. [Juozas] Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Pakalniškis mini du nereikšmingus vokiečių karius buvusius Plungėje žudynių metu, o "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
į:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. [Juozas] Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Panašiai, Pakalniškis 1988 metais rašė, "Tomis siaubo dienomis vokiečių Plungėje kaip ir nebuvo. Pirmomis karo dienomis jų kariuomenė atėjo ir nuėjo. Pasiliko tik du suskurdę vokietukai, nedidelio ūkio, menkos išvaizdos, be jokių laipsnių. Vaikščiodavo po miestą ir dievai žino ką veikdavo. Du nereikšmingi tipeliai. O Plungę tuo tarpu valdė lietuvių karininkų grupelė su komendantu kapitonu Noreika viršūnėje." "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad liepos 27 d. vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys, 100 km nuo Plungės. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
2018 birželio 08 d., 12:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Pakalniškis mini du nereikšmingus vokiečių karius buvusius Plungėje žudynių metu, o "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
į:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. [Juozas] Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Pakalniškis mini du nereikšmingus vokiečių karius buvusius Plungėje žudynių metu, o "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
2018 birželio 08 d., 10:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 185 eilutė iš:
Lietuvių visuomenę taip pat labai suvienijo žydų turto dalybos. Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro šimtai raštų skaudžiai liudija, kaip lietuviai skirstė ir savinosi žudynių aukų turtą, kartu ir atsakomybę už žudynes. Lietuvių laikinoji vyriausybė tai skaitino savo įsakymais, kaip kad Jonas Noreika skatino savo pavyzdžiu, užsimanydamas žydų šeimos namo ir baldų.
į:
Lietuvių visuomenę taip pat labai suvienijo žydų turto dalybos. Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro šimtai raštų skaudžiai liudija, kaip lietuviai skirstė ir savinosi žudynių aukų turtą, kartu ir atsakomybę už žudynes. Lietuvių laikinoji vyriausybė tai skaitino savo įsakymais, nutarimais ir potvarkiais, kaip kad Jonas Noreika skatino savo pavyzdžiu, užsimanydamas žydų šeimos namo ir baldų.
2018 birželio 08 d., 10:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 185 eilutė iš:
Lietuvių visuomenę taip pat labai suvienijo žydų turto dalybos. Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro šimtai raštų skaudžiai liudija, kaip lietuviai skirstė ir savinosi žudynių aukų turtą, kartu ir atsakomybę už žudynes. Lietuvių laikinoji vyriausybė tai skaitino savo poelgiais, kaip kad Jonas Noreika skatino savo pavyzdžiu, užsimanydamas žydų šeimos namo ir baldų.
į:
Lietuvių visuomenę taip pat labai suvienijo žydų turto dalybos. Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro šimtai raštų skaudžiai liudija, kaip lietuviai skirstė ir savinosi žudynių aukų turtą, kartu ir atsakomybę už žudynes. Lietuvių laikinoji vyriausybė tai skaitino savo įsakymais, kaip kad Jonas Noreika skatino savo pavyzdžiu, užsimanydamas žydų šeimos namo ir baldų.
2018 birželio 08 d., 10:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 195 eilutė iš:
Pirmomis karo dienomis Jonui Noreikai pavaldūs Žemaitijos aktyvistai į Plungės sinagogą nežmoniškai sugrūdo 1,800 Plungės krašto žydus, taip kad bent keturis vaikus negyvai suspaudė. Lietuviai dvi savaites kankino kūną ir dvasią: nedavė nė valgyti, nė gerti, sudegino šventraščius, išsivesdavo žydus pasityčioti iš jų, šaudydavo į sinagogos langus, šaudydavo per duris, kviesdavo ligonius lauk ir išsivežę juos sušaudydavo.
į:
Pirmomis karo dienomis Jonui Noreikai pavaldūs Žemaitijos aktyvistai į Plungės sinagogą nežmoniškai sugrūdo 1,800 Plungės krašto žydus, taip kad bent keturis vaikus negyvai suspaudė, o kiti išprotėjo. Lietuviai dvi savaites kankino kūną ir dvasią: nedavė nė valgyti, nė gerti, sudegino šventraščius, išsivesdavo žydus pasityčioti iš jų, šaudydavo į sinagogos langus, šaudydavo per duris, kviesdavo ligonius lauk ir išsivežę juos sušaudydavo.
2018 birželio 08 d., 10:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 193 eilutė iš:
'''Kodėl jūs nepabrėžiate lietuvių kankintojų žiaurumo ir žydų aukų nekaltumo?''' Juk tik tada galima suprasti ir įvardinti Jono Noreikos žiauriausius nusikaltimus, kankinusius ne tik kūną, bet ir dvasią. Žymusis Telšių yešivos rabinas Avrahamas Icchakas Blochas, tai nepaprasto šventumo auka. Jisai Telšių LAF nusikaltimų akivaizdoje atsidavė Dievui, maldai, Toros mokslui ir švietimui. Kai jam plaktuku daužė galvą "išmušti iš jo Dievą", jisai skelbė "Dievas yra visiems". Kodėl Lietuvos valstybė nesiryžta Telšiuose įamžinti jo kankinystę taip, kad visi pasimokytumėme iš jo, kaip nugalėtojo?
į:
'''Kodėl jūs nepabrėžiate lietuvių kankintojų žiaurumo ir žydų aukų nekaltumo?''' Juk tik tada galima suprasti ir įvardinti Jono Noreikos žiauriausius nusikaltimus, kankinusius ne tik kūną, bet ir dvasią. Žymusis Telšių ješivos rabinas Avrahamas Icchakas Blochas, tai nepaprasto šventumo auka. Jisai Telšių LAF nusikaltimų akivaizdoje atsidavė Dievui, maldai, Toros mokslui ir švietimui. Kai jam plaktuku daužė galvą "išmušti iš jo Dievą", jisai skelbė "Dievas yra visiems". Kodėl Lietuvos valstybė nesiryžta Telšiuose įamžinti jo kankinystę taip, kad visi pasimokytumėme iš jo, kaip nugalėtojo?
2018 birželio 08 d., 10:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 211 eilutė iš:
Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis savo elgesiu parodė, kaip Jonas Noreika privalėjo pasielgti. I.Urbaitis nuo pirmųjų dienų visaip bandė atsisakyti savo pareigų. Jūs ydingai puoselėdami Jono Noreikos kultą šmeižiate dorą žmogų, užtat verčiate atkleisti ne tik Urbaitį pakeitusio Noreikos, bet ir Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus bei Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimus, engiant Lietuvos žydus.
į:
Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis savo elgesiu parodė, kaip Jonas Noreika privalėjo pasielgti. I.Urbaitis nuo pirmųjų dienų visaip bandė atsisakyti savo pareigų. Jūs ydingai puoselėdami Jono Noreikos kultą šmeižiate dorą žmogų, užtat verčiate atskleisti ne tik I.Urbaitį pakeitusio Noreikos, bet ir Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus bei Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimus, engiant Lietuvos žydus.
2018 birželio 08 d., 10:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 209-211 eilutės iš
[++Jonas Noreika labiausiai tiko Šiaulių apskrities nusikaltimams.++]

Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis savo elgesiu parodė, kaip Jonas Noreika privalėjo pasielgti. I.Urbaitis nuo pirmųjų dienų visaip bandė atsisakyti savo pareigų. Jūs ydingai puoselėdami Jono Noreikos kultą šmeižiate dorą žmogų, užtat verčiate atkleisti ne tik Noreikos, bet ir Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus ir Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimus, engiant Lietuvos žydus.
į:
[++Jonas Noreika labiausiai tiko numatytiems nusikaltimams.++]

Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis savo elgesiu parodė, kaip Jonas Noreika privalėjo pasielgti. I.Urbaitis nuo pirmųjų dienų visaip bandė atsisakyti savo pareigų. Jūs ydingai puoselėdami Jono Noreikos kultą šmeižiate dorą žmogų, užtat verčiate atkleisti ne tik Urbaitį pakeitusio Noreikos, bet ir Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus bei Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimus, engiant Lietuvos žydus.
2018 birželio 08 d., 10:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 205 eilutė iš:
Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti jau pūvantys lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant birželio 25 d. rytą ar atkasant birželio 28 d.? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad nužudė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį juos plauti žydą Dampį? Kodėl jūs, kaip ir Šiušaitis, Urbanavičius ir Landsbergis savo išsamioje knygoje, nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, kurie baigiasi, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis ir jo sienelės 239 žodžių tekstas tikrai autentiški? Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
į:
Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti jau pūvantys lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant birželio 25 d. rytą ar atkasant birželio 28 d.? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad užmušė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį juos plauti žydą Dampį? Kodėl jūs, kaip ir Šiušaitis, Urbanavičius ir Landsbergis savo išsamioje knygoje, nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, kurie baigiasi, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis ir jo sienelės 239 žodžių tekstas tikrai autentiški? Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
2018 birželio 08 d., 10:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 201 eilutė iš:
Jonas Noreika taip pat dvasiškai išniekino 75 sovietų Rainiuose išžudytus lietuvius kalinius. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja tyčia iškreipė šių kalinių baisią nelaimę su tikslu pateisinti savo žmogžudiškas svajones. Kur jūs išnagrinėjate lietuvių atsakomybę už kančių perdėjimą? Lietuviai ligi šių dienų būtinai pabrėžia išskirtiną sovietų kankinimo žiaurumą. Jūs savo svetainėje pripažįstate, jog "Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo." Kodėl jūs savo svetainėje nepaminite, kad Jonui Noreikai atmetus malonės prašymus sušaudyti šio svarbaus įvykio liudytojai?
į:
Jonas Noreika taip pat dvasiškai išniekino 75 sovietų Rainiuose išžudytus lietuvius kalinius. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja tyčia iškreipė šių kalinių baisią nelaimę su tikslu pateisinti savo žmogžudiškas svajones. Kur jūs išnagrinėjate lietuvių atsakomybę už kančių perdėjimą? Lietuviai ligi šių dienų būtinai pabrėžia išskirtinį sovietų kankinimo žiaurumą. Jūs savo svetainėje pripažįstate, jog "Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo." Kodėl jūs savo svetainėje nepaminite, kad Jonui Noreikai atmetus malonės prašymus sušaudyti šio svarbaus įvykio liudytojai?
2018 birželio 08 d., 10:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 213-215 eilutės iš
į:
Urbaičio pastangos.

GC priskiria jam įsakymą, bet iš tikrųjų jau atsako LLV.
2018 birželio 08 d., 10:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 132-133 eilutės iš
Žinome iš Kazio Škirpos prisiminimų, Vokietijos naciai net voldemarininkams neleido vadintis naciais. Vieninteliam, kuriam leido vadovauti "Lietuvių nacionalistų partijai" buvo nuožmiausių saugumiečių Heydricho ir Grėfės draugui, plungiškiui Pranui Germantui-Meškauskui. Paprasčiausia manyti, jog naciai Telšių kraštą atidavė Prano Germanto-Meškausko valiai, o jo svajones įgyvendino Jonas Noreika.
į:
Žinome iš Kazio Škirpos prisiminimų, Vokietijos naciai net voldemarininkams neleido vadintis naciais. Vieninteliam, kuriam leido vadovauti "Lietuvių nacionalistų partijai" buvo nuožmiausių saugumiečių Heydricho ir Grėfės draugui, plungiškiui Pranui Germantui-Meškauskui. Paprasčiausia manyti, jog naciai Telšių kraštą atidavė Prano Germanto-Meškausko valiai, o jo svajones įgyvendino Jonas Noreika. Savarankiškumą žydų klausimu nurodo ir tai, kad po pagrindinių žudynių 1941 m. liepos mėnesį Telšių krašte dar ilgai laikė žydes verges, net iki 1941 m. gruodžio mėnesio pabaigos, jau po visos Lietuvos žydų žudynių užbaigtuvių.
Pakeistos 213-222 eilutės iš
* Žydus vergus laikė ilgai - net iki gruodžio mėnesio pabaigos

* Atsakymas už žiaurumus.
** Jonas Noreika, kaip Telšių LAF vadovas, atsako už teisėtų karo veiksmų nepanaudojimo gelbėti tremtinius
** Jono Noreikos baltaraiščiai sulaikė Alsėdžių kaimo žydus ir paskui juos kankino ir nužudė.
** Tikrieji kankiniai.

* Rainių aukų išniekinimas.
** sušaudyti Rainių liudytojai - Rainių žudynių aukų neatitikimas - Rainių aukų mirčių tyčinis iškraipymas, dvasinis jų išniekinimas - Jonas Noreika pavertė Rainių aukas savo nusikaltimų pateisinimu.
** O išgarsėjusią metalinę lėkštę su kalinių įrašais atidavė muziejui.
į:
2018 birželio 08 d., 10:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 211 eilutė iš:
Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis savo elgesiu parodė, kaip Jonas Noreika privalėjo pasielgti. I.Urbaitis nuo pirmųjų dienų visaip bandė atsisakyti savo pareigų. Jūs ydingai puoselėdami Jono Noreikos kultą šmeižiate dorą žmogų, užtat atskleidžiate ne tik Noreikos, bet ir Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus ir Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimus, engiant Lietuvos žydus.
į:
Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis savo elgesiu parodė, kaip Jonas Noreika privalėjo pasielgti. I.Urbaitis nuo pirmųjų dienų visaip bandė atsisakyti savo pareigų. Jūs ydingai puoselėdami Jono Noreikos kultą šmeižiate dorą žmogų, užtat verčiate atkleisti ne tik Noreikos, bet ir Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus ir Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimus, engiant Lietuvos žydus.
2018 birželio 08 d., 10:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 210-211 eilutės:

Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis savo elgesiu parodė, kaip Jonas Noreika privalėjo pasielgti. I.Urbaitis nuo pirmųjų dienų visaip bandė atsisakyti savo pareigų. Jūs ydingai puoselėdami Jono Noreikos kultą šmeižiate dorą žmogų, užtat atskleidžiate ne tik Noreikos, bet ir Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus ir Lietuvos laikinosios vyriausybės nusikaltimus, engiant Lietuvos žydus.
2018 birželio 08 d., 10:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 195 eilutė iš:
Pirmomis karo dienomis Jonui Noreikai pavaldūs Žemaitijos aktyvistai į Plungės sinagogą nežmoniškai sugrūdo 1,800 Plungės krašto žydus, taip kad kelis vaikus negyvai suspaudė. Lietuviai dvi savaites kankino kūną ir dvasią: nedavė nė valgyti, nė gerti, sudegino šventraščius, išsivesdavo žydus pasityčioti iš jų, šaudydavo į sinagogos langus, šaudydavo per duris, kviesdavo ligonius lauk ir išsivežę juos sušaudydavo.
į:
Pirmomis karo dienomis Jonui Noreikai pavaldūs Žemaitijos aktyvistai į Plungės sinagogą nežmoniškai sugrūdo 1,800 Plungės krašto žydus, taip kad bent keturis vaikus negyvai suspaudė. Lietuviai dvi savaites kankino kūną ir dvasią: nedavė nė valgyti, nė gerti, sudegino šventraščius, išsivesdavo žydus pasityčioti iš jų, šaudydavo į sinagogos langus, šaudydavo per duris, kviesdavo ligonius lauk ir išsivežę juos sušaudydavo.
2018 birželio 08 d., 10:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 206-209 eilutės:

Lietuvos Respublika savo leidžiamoje spaudoje platino Telšių aktyvistų melagingus, žydų žudynes kurstančius prasimanymus. Kada Lietuvos Respublika nustatys šio melo skleidėjus ir pradės atkakliai šį melą apgailestauti?

[++Jonas Noreika labiausiai tiko Šiaulių apskrities nusikaltimams.++]
2018 birželio 08 d., 10:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 191-192 eilutės iš
[+Jonas Noreika dvasiškai išniekino žydų ir lietuvių aukas.+]
į:
[+Jonas Noreika dvasiškai išniekino žydų aukas.+]
Pridėtos 199-200 eilutės:
[+Jonas Noreika dvasiškai išniekino lietuvių aukas.+]
Pakeista 205 eilutė iš:
Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti jau pūvantys lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant ar atkasant? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad nužudė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį juos plauti žydą Dampį? Kodėl jūs, kaip ir Šiušaitis, Urbanavičius ir Landsbergis savo išsamioje knygoje, nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, kurie baigiasi, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis ir jo sienelės 239 žodžių tekstas tikrai autentiški? Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
į:
Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti jau pūvantys lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant birželio 25 d. rytą ar atkasant birželio 28 d.? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad nužudė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį juos plauti žydą Dampį? Kodėl jūs, kaip ir Šiušaitis, Urbanavičius ir Landsbergis savo išsamioje knygoje, nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, kurie baigiasi, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis ir jo sienelės 239 žodžių tekstas tikrai autentiški? Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
2018 birželio 08 d., 02:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 203 eilutė iš:
Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti jau pūvantys lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant ar atkasant? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad nužudė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį juos plauti žydą Dampį? Kodėl jūs, kaip ir Vytautas Landsbergis savo išsamioje knygoje, nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis tikrai autentiškas? Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
į:
Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti jau pūvantys lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant ar atkasant? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad nužudė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį juos plauti žydą Dampį? Kodėl jūs, kaip ir Šiušaitis, Urbanavičius ir Landsbergis savo išsamioje knygoje, nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, kurie baigiasi, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis ir jo sienelės 239 žodžių tekstas tikrai autentiški? Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
2018 birželio 08 d., 02:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 203 eilutė iš:
Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti jau pūvantys lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant ar atkasant? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad nužudė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus valyti, ir netgi vietoje sušaudyti vieną atsisakiusį save žeminti JAV žydą? Kodėl jūs, kaip ir Vytautas Landsbergis savo išsamioje knygoje, nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis tikrai autentiškas? Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
į:
Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti jau pūvantys lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant ar atkasant? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad nužudė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus plauti, ir netgi vietoje sušaudyti atsisakiusį juos plauti žydą Dampį? Kodėl jūs, kaip ir Vytautas Landsbergis savo išsamioje knygoje, nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis tikrai autentiškas? Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
2018 birželio 08 d., 02:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 203 eilutė iš:
Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti jau pūvantys lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant ar atkasant? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad nužudė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus valyti, ir netgi vietoje sušaudyti vieną atsisakiusį save žeminti JAV žydą? Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
į:
Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti jau pūvantys lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant ar atkasant? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad nužudė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko vietoje, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus valyti, ir netgi vietoje sušaudyti vieną atsisakiusį save žeminti JAV žydą? Kodėl jūs, kaip ir Vytautas Landsbergis savo išsamioje knygoje, nutylite Telšių karo lauko teismo išsaugoto kalinių dubenėlio žodžius, "Heil Sieg! Deutschland ūber alles! Tu išgelbėjai mūsų tėvynę Lietuvą iš azijatiškų grobuoniškų banditų bolševikų, nagų ir pastatei mūsų pačių žmonių, tikrų lietuvių naują vyriausybę ant stiprių plieninių pagrindų". Ar jūs tikite, kad tas dubenėlis tikrai autentiškas? Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
2018 birželio 08 d., 01:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 203-205 eilutės iš
Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant ar atkasant? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad nužudė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo sulaikę žydų vyrų kada aptiko lavonus, taip kad galėjo juos versti lavonus valyti ir bučiuoti, ir netgi tą pačią dieną juos imti šaudyti?

Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už
į:
Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti jau pūvantys lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant ar atkasant? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad nužudė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo į Telšių getą suvarę žydus kada aptiko lavonus, taip kad galėjo žydus versti lavonus valyti, ir netgi vietoje sušaudyti vieną atsisakiusį save žeminti JAV žydą? Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už nužudytų lietuvių kalinių panaudojimą kurstyti ir teisinti nusikaltimus prieš žmoniją. Jis atsako už tikrovę neatitinkantį Rainių kankinystės melą, kuriuo jisai ir jo bendražygiai dangstė savo siaubingus nusikaltimus, ir netgi mūsų laikais toliau kenkia lietuvių ir žydų santykiams. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja dvasiškai sudarkė ir tebedarko 73 sovietų nužudytas aukas.
2018 birželio 08 d., 01:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis prisimena, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Pakalniškis mini du nereikšmingus vokiečių karius buvusius Plungėje žudynių metu, o "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
į:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Vilutis savo prisiminimuose rašo, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Vadinasi, vokiečiai ėmė valdyti jau po pagrindinių žudynių, ir po jų mažai reiškėsi. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Pakalniškis mini du nereikšmingus vokiečių karius buvusius Plungėje žudynių metu, o "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
2018 birželio 08 d., 01:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Pakalniškis mini du nereikšmingus vokiečių karius buvusius Plungėje žudynių metu, o "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
į:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. Telšių LAF veikėjas Leonas Vilutis prisimena, "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia. ... Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi." Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Pakalniškis mini du nereikšmingus vokiečių karius buvusius Plungėje žudynių metu, o "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
2018 birželio 08 d., 01:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 70-71 eilutės iš
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Pakalniškis mini du nereikšmingus vokiečių karius buvusius Plungėje žudynių metu, o "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
į:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1988 m. Leonas Vilutis liudijo sovietų vykdytų žudynių tyrinėtojams, "Vokiečiai į Telšius atėjo tik kokią liepos 10 d. Tai aš gerai pamenu, nes vokiečiams vadovavo Vitkus, kuris ankščiau buvo išvažiavęs į Vokietiją." Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Pakalniškis mini du nereikšmingus vokiečių karius buvusius Plungėje žudynių metu, o "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
Pakeistos 199-203 eilutės iš
Jonas Noreika taip pat dvasiškai išniekino 76 sovietų Rainiuose išžudytus lietuvius kalinius. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja tyčia iškreipė šių kalinių baisią nelaimę su tikslu pateisinti savo žmogžudiškas svajones. Kur jūs išnagrinėjate lietuvių atsakomybę už kančių perdėjimą? Lietuviai ligi šių dienų būtinai pabrėžia išskirtiną sovietų kankinimo žiaurumą. Jūs savo svetainėje pripažįstate, jog "Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo." Kodėl jūs savo svetainėje nepaminite, kad Jonui Noreikai atmetus malonės prašymus sušaudyti šio svarbaus įvykio liudytojai?

Kodėl jūs savo svetainėje nepaskelbiate, jog gydytojo Plechavičiaus surašytas medicininis protokolas neigia lietuvių spaudoje prasimanytus kankinimus? Pavyzdžiui, Lietuvos laikinosios vyriausybės Žemės ūkio rūmų leidžiamas savaitraštis, "Ūkininko patarėjas", 1941 m. liepos 25 d. skelbė, "Vieniems buvo nulupta nuo galvos oda, kitiems išpiauti odos diržai iš nugaros ir krūtinės, kai kuriems išdegintos akys, kitiems nuplikyta visa oda. Kai kuriems sulaužyti šonkauliai ir į vidurius sukištos rankos. Daugeliui vyrų nupiauti lyties organai ir į burną įkišti, o moterims išdeginti karšta geležimi. Kai kurioms moterims nupiaustytos krūtys ir prie ausų priraišiotos. Yra ir dar žiauresniu ir šlykštesniu būdu nukankintų. Iš kankinimo būdo ir išviršinių žymių galima spręsti, kad visi šie žmonės buvo nukankinti pačiomis žiauriausiomis kančiomis, kokias gali sugalvoti tik kraugeringa azijatų iškrypusi vaizduotė." Žydams dalinai priskiriamos šios prasimanytos kankynės ir apskritai kankinimo sistema su tikslu pateisinti jų apiplėšimą ir išžudymą.

Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant ar atkasant? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, lavonų kūnus aprašęs
į:
Jonas Noreika taip pat dvasiškai išniekino 75 sovietų Rainiuose išžudytus lietuvius kalinius. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja tyčia iškreipė šių kalinių baisią nelaimę su tikslu pateisinti savo žmogžudiškas svajones. Kur jūs išnagrinėjate lietuvių atsakomybę už kančių perdėjimą? Lietuviai ligi šių dienų būtinai pabrėžia išskirtiną sovietų kankinimo žiaurumą. Jūs savo svetainėje pripažįstate, jog "Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo." Kodėl jūs savo svetainėje nepaminite, kad Jonui Noreikai atmetus malonės prašymus sušaudyti šio svarbaus įvykio liudytojai?

Kodėl jūs savo svetainėje nepaskelbiate, jog gydytojo Plechavičiaus surašytas medicininis protokolas neigia visus lietuvių spaudoje prasimanytus kankinimus? Pavyzdžiui, Lietuvos laikinosios vyriausybės Žemės ūkio rūmų leidžiamas savaitraštis, "Ūkininko patarėjas", 1941 m. liepos 25 d. skelbė, "Vieniems buvo nulupta nuo galvos oda, kitiems išpiauti odos diržai iš nugaros ir krūtinės, kai kuriems išdegintos akys, kitiems nuplikyta visa oda. Kai kuriems sulaužyti šonkauliai ir į vidurius sukištos rankos. Daugeliui vyrų nupiauti lyties organai ir į burną įkišti, o moterims išdeginti karšta geležimi. Kai kurioms moterims nupiaustytos krūtys ir prie ausų priraišiotos. Yra ir dar žiauresniu ir šlykštesniu būdu nukankintų. Iš kankinimo būdo ir išviršinių žymių galima spręsti, kad visi šie žmonės buvo nukankinti pačiomis žiauriausiomis kančiomis, kokias gali sugalvoti tik kraugeringa azijatų iškrypusi vaizduotė." Žydams dalinai priskiriamos šios prasimanytos kankynės ir apskritai kankinimo sistema su tikslu pateisinti jų apiplėšimą ir išžudymą.

Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant ar atkasant? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, su gydytoju Plechavičiumi lavonų kūnus aprašęs Vaclovas Rubinas? Sovietai pripažįsta, kad nužudė kalinius, bet jeigu juos gyvus sudarkė, kodėl jų kūnų nepaliko, kad visi matytų? Ar jums neatrodo, kad Telšių LAF pasisekė, kad jau buvo sulaikę žydų vyrų kada aptiko lavonus, taip kad galėjo juos versti lavonus valyti ir bučiuoti, ir netgi tą pačią dieną juos imti šaudyti?
2018 birželio 08 d., 00:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 201 eilutė iš:
Kodėl jūs savo svetainėje nepaskelbiate, jog gydytojo Plechavičiaus surašytas medicininis protokolas neigia lietuvių spaudoje prasimanytus kankinimus? Pavyzdžiui, Lietuvos laikinosios vyriausybės Žemės ūkio rūmų leidžiamas savaitraštis, "Ūkininko patarėjas", 1941 m. liepos 25 d. skelbė, "Vieniems buvo nulupta nuo galvos oda, kitiems išpiauti odos diržai iš nugaros ir krūtinės, kai kuriems išdegintos akys, kitiems nuplikyta visa oda. Kai kuriems sulaužyti šonkauliai ir į vidurius sukištos rankos. Daugeliui vyrų nupiauti lyties organai ir į burną įkišti, o moterims išdeginti karšta geležimi. Kai kurioms moterims nupiaustytos krūtys ir prie ausų priraišiotos. Yra ir dar žiauresniu ir šlykštesniu būdu nukankintų. Iš kankinimo būdo ir išviršinių žymių galima spręsti, kad visi šie žmonės buvo nukankinti pačiomis žiauriausiomis kančiomis, kokias gali sugalvoti tik kraugeringa azijatų iškrypusi vaizduotė." Žydams be jokio pagrindo priskiriamos šios prasimanytos kankynės ir apskritai kankinimo sistema su tikslu pateisinti jų apiplėšimą ir išžudymą.
į:
Kodėl jūs savo svetainėje nepaskelbiate, jog gydytojo Plechavičiaus surašytas medicininis protokolas neigia lietuvių spaudoje prasimanytus kankinimus? Pavyzdžiui, Lietuvos laikinosios vyriausybės Žemės ūkio rūmų leidžiamas savaitraštis, "Ūkininko patarėjas", 1941 m. liepos 25 d. skelbė, "Vieniems buvo nulupta nuo galvos oda, kitiems išpiauti odos diržai iš nugaros ir krūtinės, kai kuriems išdegintos akys, kitiems nuplikyta visa oda. Kai kuriems sulaužyti šonkauliai ir į vidurius sukištos rankos. Daugeliui vyrų nupiauti lyties organai ir į burną įkišti, o moterims išdeginti karšta geležimi. Kai kurioms moterims nupiaustytos krūtys ir prie ausų priraišiotos. Yra ir dar žiauresniu ir šlykštesniu būdu nukankintų. Iš kankinimo būdo ir išviršinių žymių galima spręsti, kad visi šie žmonės buvo nukankinti pačiomis žiauriausiomis kančiomis, kokias gali sugalvoti tik kraugeringa azijatų iškrypusi vaizduotė." Žydams dalinai priskiriamos šios prasimanytos kankynės ir apskritai kankinimo sistema su tikslu pateisinti jų apiplėšimą ir išžudymą.
2018 birželio 08 d., 00:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 195-196 eilutės iš
Plungės žydai buvo išvaryti prie Rudelio kalno išsikasti sau duobes. Iš Plungės atvažiavo kunigas Lydnugaris sakydamas, kad jis negali žydų išgelbėti, bet jis gali juos prieš mirtį pakrikštyti. Jis atsinešė kibirą vandens ir pakrikštijo žydaites, pagal vieną liudijimą, 74 mergaites gimnazistes. Arnoldas Pabrėža ir jam pavaldūs lietuviai jas išprievartavo ir nužudė. Jonas Noreika privalo atsakyti už šių mergaičių kankinystę, jų dvasios laužymą ir kūno niekinimą. Jos yra visiškai tyros ir tikrų tikriausios kankinės. Kodėl jų kankinystė neįvardijama? Kaip jūs manote, ar nederėtų Romos katalikų bažnyčia jomis rūpintis, kaip katalikėmis kankinėmis? Ar nederėtų Lietuvos valstybė jas laikyti lietuvaitėmis kankinėmis? Kas jų gimtinėje įvertina jų šventą auką?
į:
Pirmomis karo dienomis Jonui Noreikai pavaldūs Žemaitijos aktyvistai į Plungės sinagogą nežmoniškai sugrūdo 1,800 Plungės krašto žydus, taip kad kelis vaikus negyvai suspaudė. Lietuviai dvi savaites kankino kūną ir dvasią: nedavė nė valgyti, nė gerti, sudegino šventraščius, išsivesdavo žydus pasityčioti iš jų, šaudydavo į sinagogos langus, šaudydavo per duris, kviesdavo ligonius lauk ir išsivežę juos sušaudydavo.

Plungės žydai buvo išvaryti prie Rudelio kalno išsikasti sau duobes. Iš Plungės atvažiavo kunigas Lygnugaris sakydamas, kad jis negali žydų išgelbėti, bet jis gali juos prieš mirtį pakrikštyti. Jis atsinešė kibirą vandens ir pakrikštijo žydaites, pagal vieną liudijimą, 74 mergaites gimnazistes. Arnoldas Pabrėža ir jam pavaldūs lietuviai jas išprievartavo ir nužudė. Jonas Noreika privalo atsakyti už šių mergaičių kankinystę, jų dvasios laužymą ir kūno niekinimą. Jos yra visiškai tyros ir tikrų tikriausios kankinės. Kodėl jų kankinystė neįvardijama
? Kaip jūs manote, ar nederėtų Romos katalikų bažnyčiai jas pripažinti katalikėmis kankinėmis? Ar nederėtų Lietuvos valstybė jas laikyti lietuvaitėmis kankinėmis? Kas jų gimtinėje įvertina jų šventą auką?

Jonas Noreika taip pat dvasiškai išniekino 76 sovietų Rainiuose išžudytus lietuvius kalinius. Jono Noreikos nusikaltėlių gauja tyčia iškreipė šių kalinių baisią nelaimę su tikslu pateisinti savo žmogžudiškas svajones. Kur jūs išnagrinėjate lietuvių atsakomybę už kančių perdėjimą? Lietuviai ligi šių dienų būtinai pabrėžia išskirtiną sovietų kankinimo žiaurumą. Jūs savo svetainėje pripažįstate, jog "Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo." Kodėl jūs savo svetainėje nepaminite, kad Jonui Noreikai atmetus malonės prašymus sušaudyti šio svarbaus įvykio liudytojai?

Kodėl jūs savo svetainėje nepaskelbiate, jog gydytojo Plechavičiaus surašytas medicininis protokolas neigia lietuvių spaudoje prasimanytus kankinimus? Pavyzdžiui, Lietuvos laikinosios vyriausybės Žemės ūkio rūmų leidžiamas savaitraštis, "Ūkininko patarėjas", 1941 m. liepos 25 d. skelbė, "Vieniems buvo nulupta nuo galvos oda, kitiems išpiauti odos diržai iš nugaros ir krūtinės, kai kuriems išdegintos akys, kitiems nuplikyta visa oda. Kai kuriems sulaužyti šonkauliai ir į vidurius sukištos rankos. Daugeliui vyrų nupiauti lyties organai ir į burną įkišti, o moterims išdeginti karšta geležimi. Kai kurioms moterims nupiaustytos krūtys ir prie ausų priraišiotos. Yra ir dar žiauresniu ir šlykštesniu būdu nukankintų. Iš kankinimo būdo ir išviršinių žymių galima spręsti, kad visi šie žmonės buvo nukankinti pačiomis žiauriausiomis kančiomis, kokias gali sugalvoti tik kraugeringa azijatų iškrypusi vaizduotė." Žydams be jokio pagrindo priskiriamos šios prasimanytos kankynės ir apskritai kankinimo sistema su tikslu pateisinti jų apiplėšimą ir išžudymą.

Kur jūs pabrėžiate, kad Telšių LAF melu ir žiaurumu nenusileido sovietams? Nesant liudytojų, kaip galima iš viso tikėti Jono Noreikos bendražygiais, kad jų atkasti lavonai buvo nukankinti, o nesudarkyti juos užkasant ar atkasant? Koks teismas pripažintų jų liudijimus, kuriuos paneigia, pavyzdžiui, lavonų kūnus aprašęs

Telšių LAF vadas Jonas Noreika atsako už
2018 birželio 07 d., 22:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 195 eilutė iš:
Plungės žydai buvo išvaryti prie Rudelio kalno išsikasti sau duobes. Iš Plungės atvažiavo kunigas Lydnugaris sakydamas, kad jis negali žydų išgelbėti, bet jis gali juos prieš mirtį pakrikštyti. Jis atsinešė kibirą vandens ir pakrikštijo
į:
Plungės žydai buvo išvaryti prie Rudelio kalno išsikasti sau duobes. Iš Plungės atvažiavo kunigas Lydnugaris sakydamas, kad jis negali žydų išgelbėti, bet jis gali juos prieš mirtį pakrikštyti. Jis atsinešė kibirą vandens ir pakrikštijo žydaites, pagal vieną liudijimą, 74 mergaites gimnazistes. Arnoldas Pabrėža ir jam pavaldūs lietuviai jas išprievartavo ir nužudė. Jonas Noreika privalo atsakyti už šių mergaičių kankinystę, jų dvasios laužymą ir kūno niekinimą. Jos yra visiškai tyros ir tikrų tikriausios kankinės. Kodėl jų kankinystė neįvardijama? Kaip jūs manote, ar nederėtų Romos katalikų bažnyčia jomis rūpintis, kaip katalikėmis kankinėmis? Ar nederėtų Lietuvos valstybė jas laikyti lietuvaitėmis kankinėmis? Kas jų gimtinėje įvertina jų šventą auką?
2018 birželio 07 d., 22:15 atliko AndriusKulikauskas -
2018 birželio 07 d., 21:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 193-195 eilutės iš
'''Kodėl jūs nepabrėžiate lietuvių kankintojų žiaurumo ir žydų aukų nekaltumo?''' Juk tik tada galima suprasti ir įvardinti Jono Noreikos žiauriausius nusikaltimus, kankinusius ne tik kūną, bet ir dvasią. Rabinas X , tai nepaprasto šventumo auka.
į:
'''Kodėl jūs nepabrėžiate lietuvių kankintojų žiaurumo ir žydų aukų nekaltumo?''' Juk tik tada galima suprasti ir įvardinti Jono Noreikos žiauriausius nusikaltimus, kankinusius ne tik kūną, bet ir dvasią. Žymusis Telšių yešivos rabinas Avrahamas Icchakas Blochas, tai nepaprasto šventumo auka. Jisai Telšių LAF nusikaltimų akivaizdoje atsidavė Dievui, maldai, Toros mokslui ir švietimui. Kai jam plaktuku daužė galvą "išmušti iš jo Dievą", jisai skelbė "Dievas yra visiems". Kodėl Lietuvos valstybė nesiryžta Telšiuose įamžinti jo kankinystę taip, kad visi pasimokytumėme iš jo, kaip nugalėtojo?

Plungės žydai buvo išvaryti prie Rudelio kalno išsikasti sau duobes. Iš Plungės atvažiavo kunigas Lydnugaris sakydamas, kad jis negali žydų išgelbėti, bet jis gali juos prieš mirtį pakrikštyti. Jis atsinešė kibirą vandens ir pakrikštijo
2018 birželio 07 d., 20:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 224 eilutė:
* bandelės
Pridėtos 232-233 eilutės:
2018 birželio 07 d., 20:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 165 eilutė iš:
Kodėl jūs nepaskelbiate Jono Noreikos 1941 m. liepos 25 d. įsakymo (LCVA f.1075, a.2, b.6) ir neišdėstote jo aplinkybių? Iš Noreikos įsakymo matosi, kaip ir iš malonės prašymų, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje, aukštesnis netgi už apskrities viršininką A.Ramanauską, pasakiusį, kad "negerai darome". "Telšių apskr.Policijos nuovadų Viršininkams ir Aktyvistų štabams" pabrėžiama "Vietos iniciatyva daryti mirties sprendimus ir juos vykdyti griežtai draudžiama. Gabenant suimtuosius reikia užkirsti galimybes bėgimo ir pranešimai, kad "suimtasis nušautas bebėgant" bus griežtai tiriami. Už bet kokį savavaliavimą bus keliamos baudžiamos bylos." Įsakymo data sutampa su M.Krygerio atvykimu. Iš Noreikos įsakymo aišku, kad tokių mirties sprendimų buvo visoje apskrityje ir juos vykdė tiek policininkai, tiek aktyvistai. Atkreipiame dėmesį, kad pirmuoju pasirašė Kap.Noreika, L.Aktyvistų Fronto Vadas, o antruoju pasirašė Ramanauskas, Telšių apskr.Viršininkas. Tai vėlgi parodo Jono Noreikos pirmenybę gyvybės ir mirties klausimuose. Užtat ir tvirtiname, kad Jono Noreikos nusikaltėlių gauja veikė Lietuvos Respublikos, lietuvių tautos, "Žemaičių žemės" vardais, taip pat vadindavosi LAF, LNP, TDA, "Geležiniu Vilku", butų biuru, Žemaičių legionu ir 14tu batalionu. Noreikos nusikaltėlių gauja patys žydus ir lietuvius suėmė, laikė, teisė, tenkino ar atmetė malonės prašymus, ir sušaudė.
į:
Kodėl jūs nepaskelbiate Jono Noreikos 1941 m. liepos 25 d. įsakymo (LCVA f.1075, a.2, b.6) ir neišdėstote jo aplinkybių? Iš Noreikos įsakymo matosi, kaip ir iš malonės prašymų, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje, aukštesnis netgi už apskrities viršininką A.Ramanauską, pasakiusį, kad "negerai darome". "Telšių apskr.Policijos nuovadų Viršininkams ir Aktyvistų štabams" pabrėžiama "Vietos iniciatyva daryti mirties sprendimus ir juos vykdyti griežtai draudžiama. Gabenant suimtuosius reikia užkirsti galimybes bėgimo ir pranešimai, kad "suimtasis nušautas bebėgant" bus griežtai tiriami. Už bet kokį savavaliavimą bus keliamos baudžiamos bylos." Įsakymo data sutampa su M.Krygerio atvykimu. Iš Noreikos įsakymo aišku, kad tokių mirties sprendimų buvo visoje apskrityje ir juos vykdė tiek policininkai, tiek aktyvistai. Atkreipiame dėmesį, kad pirmuoju pasirašė Kap.Noreika, L.Aktyvistų Fronto Vadas, o antruoju pasirašė Ramanauskas, Telšių apskr.Viršininkas. Tai vėlgi parodo Jono Noreikos pirmenybę gyvybės ir mirties klausimuose. Užtat ir tvirtiname, kad Jono Noreikos nusikaltėlių gauja veikė Lietuvos Respublikos, lietuvių tautos, "Žemaičių žemės" vardais, taip pat vadindavosi LAF, LNP, TDA, "Geležiniu Vilku", butų biuru, Žemaičių legionu ir 14tu batalionu. Noreikos nusikaltėlių gauja pati žydus ir lietuvius suėmė, laikė, teisė, tenkino ar atmetė malonės prašymus, ir sušaudė.
2018 birželio 07 d., 20:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 104 eilutė iš:
Noreika ir Alimas vadovavo Plungės džiaugsmo manifestacijai, 1941 m. liepos 27 d., dvi savaites po visų žydų išžudymo. "Į susirinkusius vėl kalba Alimas ir iš Telšių atvykęs Telšių apskr.L.Aktyvistų Fronto Vadas kap.Noreika. Kalbėtojai, prisiminę žydiškai bolševikiškąjį terorą, iškelia mintis ateičiai, kviesdami visus kuo aktyviausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo, prie greitesnio išgydymo kraštui padarytų žaizdų. Kviečia laikytis vieningai, buriantis apie L.Aktyvistų Frontą. Po kalbų, mok.Jogminas, padaręs trumpą įžangą, perskaito rezoliuciją, kurią susirinkimas entuziastiškai priima. Rezolucija daugelio susirinkimo dalyvių pasirašyta ir pasiųsta Lietuvos Vyriausybei. Toliau vyko meninė dalis..." (Žemaičių žemė, Nr.6) Koktu, kaip po kelių dienų Noreika ir Alimas išduos Plungės visuomenę, Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Lietuvos laikinąją vyriausybę
į:
Noreika ir Alimas vadovavo Plungės džiaugsmo manifestacijai, 1941 m. liepos 27 d., dvi savaites po visų žydų išžudymo. "Į susirinkusius vėl kalba Alimas ir iš Telšių atvykęs Telšių apskr.L.Aktyvistų Fronto Vadas kap.Noreika. Kalbėtojai, prisiminę žydiškai bolševikiškąjį terorą, iškelia mintis ateičiai, kviesdami visus kuo aktyviausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo, prie greitesnio išgydymo kraštui padarytų žaizdų. Kviečia laikytis vieningai, buriantis apie L.Aktyvistų Frontą. Po kalbų, mok.Jogminas, padaręs trumpą įžangą, perskaito rezoliuciją, kurią susirinkimas entuziastiškai priima. Rezolucija daugelio susirinkimo dalyvių pasirašyta ir pasiųsta Lietuvos Vyriausybei. Toliau vyko meninė dalis..." (Žemaičių žemė, Nr.6) Koktu, kaip po kelių dienų Noreika ir Alimas išdavė Plungės ir Telšių visuomenes, Lietuvių Aktyvistų Frontą ir Lietuvos laikinąją vyriausybę.
2018 birželio 07 d., 20:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 98 eilutė iš:
Tiriant lietuvių atsakomybę už nusikaltimus prieš žmoniją, nuostabus šaltinis yra Lietuvių nacionalistų partijos generalinio sekretoriaus Zenono Blyno dienoraštis. Puiku, kad juo remiasi ir A.Rukšėnas, tačiau, nuostabu, kaip skirtingai šį veikalą suprantame. Matyt, mes tiriame ne paskirus žmones, ne išskiriame jų iš jų aplinkos, o brėžiame žmonių tinklus, jų pažintis, su kuriais rinkosi bendrauti. Užtat mums akivaizdu, kad Lietuvių nacionalistų partija yra lygiai tokia perdėm nusikalstama organizacija, kaip kad nacių partija ar komunistų partija. Istoriko Sauliaus Sužiedėlio žodžiais, LNP buvo organizuota nusikaltėlių gauja. Jos visi vadai suprato jos nusikalstamą veiklą - Lietuvos žydų išžudymą, Lietuvos valstybės išdavimą ir nacių politikos įgyvendinimą - ir už ją visi vienodai atsako. Jau 1939 metais voldemarininkai siekė sąjungos ar net unijos su nacių Vokietija. 1940 metais tam tikslui raizgė pučą prieš Prezidentą Smetoną. Užmezgę ryšius su nacių saugumo tarnyba SD, sudarė pagrindą Kazio Škirpos Lietuvių Aktyvistų Fronto organizacinei veiklai, jį atstovavo Karaliaučiuose santykiuose su Vokietijos kariuomene ir žvalgyba, verbavo žydų žudynių skatintojus, platino atsišaukimą išžudyti visus Lietuvos žydus. Išdavė Kazį Škirpą ir patys susidėjo su SD, kariuomene ir žvalgyba kai suprato, kad K.Škirpa ketina skelbti nepriklausomybę nepaisant nacių nesutikimo. 1941 m. birželio 14-15 d. savo programoje užsimojo "išbraukti žydus iš gyvenimo". Taip nusiteikusius Ričardas Šveiceris suvedė su SS karininku Štalekeriu ir jie 1941 m. liepos 4-6 d. Kauno VII forte sušaude 2,400 žydų. Baisiai pergyveno, kad Kauno studentėliai paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, tad parašė Hitleriui laišką, kad jis nepripažintų Laikinosios vyriausybės. Niršo, kad J.Bobelis sustabdė žydų išžudymą, tad 1941 m. liepos 23-24 d. surengė pučą perimti lietuvių pajėgas ir policiją. Liepos 25 d. įsteigė Kauno getą. Suorganizavo 5 batalionus, kuriais svariai prisidėjo prie Lietuvos žydų sulaikymo ir išžudymo, ir 1941 m. lapkričio mėn. 29-30 d. šventė visos Lietuvos žydų išžudymo baigtuves. Zenonas Blynas visą naktį dalyvavo toje šventėje ir užrašė LNP pirmininko Leono Virbicko prakalbos pagrindinę mintį, kad prieš didelę šventę lietuviai pratę išvalyti namus.
į:
Tiriant lietuvių atsakomybę už nusikaltimus prieš žmoniją, nuostabus šaltinis yra Lietuvių nacionalistų partijos generalinio sekretoriaus Zenono Blyno dienoraštis. Puiku, kad juo remiasi ir A.Rukšėnas, tačiau, nuostabu, kaip skirtingai šį veikalą suprantame. Matyt, mes tiriame ne paskirus žmones, ne išskiriame jų iš jų aplinkos, o brėžiame žmonių tinklus, jų pažintis, su kuriais rinkosi bendrauti. Užtat mums akivaizdu, kad Lietuvių nacionalistų partija yra lygiai tokia perdėm nusikalstama organizacija, kaip kad nacių partija ar komunistų partija. Istoriko Sauliaus Sužiedėlio žodžiais, LNP buvo organizuota nusikaltėlių gauja. Jos visi vadai suprato jos nusikalstamą veiklą - Lietuvos žydų išžudymą, Lietuvos valstybės išdavimą ir nacių politikos įgyvendinimą - ir už ją visi vienodai atsako. Jau 1939 metais voldemarininkai siekė sąjungos ar net unijos su nacių Vokietija. 1940 metais tam tikslui raizgė pučą prieš Lietuvos vyriausybę. Užmezgę ryšius su nacių saugumo tarnyba SD, sudarė pagrindą Kazio Škirpos Lietuvių Aktyvistų Fronto organizacinei veiklai, jį atstovavo Karaliaučiuose santykiuose su Vokietijos kariuomene ir žvalgyba, verbavo žydų žudynių skatintojus, platino atsišaukimą išžudyti visus Lietuvos žydus. Išdavė Kazį Škirpą ir patys susidėjo su SD, kariuomene ir žvalgyba kai suprato, kad K.Škirpa ketina skelbti nepriklausomybę nepaisant nacių nesutikimo. 1941 m. birželio 14-15 d. savo programoje užsimojo "išbraukti žydus iš gyvenimo". Taip nusiteikusius Ričardas Šveiceris suvedė su SS karininku Štalekeriu ir jie 1941 m. liepos 4-6 d. Kauno VII forte sušaude 2,400 žydų. Baisiai pergyveno, kad Kauno studentėliai paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, tad parašė Hitleriui laišką, kad jis nepripažintų Laikinosios vyriausybės. Niršo, kad J.Bobelis sustabdė žydų išžudymą, tad 1941 m. liepos 23-24 d. surengė pučą perimti lietuvių pajėgas ir policiją. Liepos 25 d. įsteigė Kauno getą. Suorganizavo 5 batalionus, kuriais svariai prisidėjo prie Lietuvos žydų sulaikymo ir išžudymo, ir 1941 m. lapkričio mėn. 29-30 d. šventė visos Lietuvos žydų išžudymo baigtuves. Zenonas Blynas visą naktį dalyvavo toje šventėje ir užrašė LNP pirmininko Leono Virbicko prakalbos pagrindinę mintį, kad prieš didelę šventę lietuviai pratę išvalyti namus.
2018 birželio 07 d., 20:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 94 eilutė iš:
Kaip jūs tiriate, kas ir kodėl tokiomis mintimis žavisi, jas net įpiršo Lietuvos karo akademijai, kaip auklėjimo priemonę? Jūsų pažyma labiausiai remiasi sovietų saugumiečių parengtomis bylomis. Siūlome pirmiausia atidžiai skaityti pačių lietuvių raštus, kaip antai sukilėlių laikraščius, Jono Noreikos straipsnius ir Dominyko Riaukos prisiminimus. Jūs tvirtinate, kad Povilas Alimas atsakingas už Plungės žydų išžudymą. Betgi D.Riaukos brolis paskui dirbo P.Alimui, butų biuro vadovui. Biuras valdė nacionalizuotus namus, taip pat iš žydų atimtus namus. Vėliau pats D.Riauka dirbo tam pačiam biurui ir jį savo straipsnyje apibūdina, kaip pagrindinį antinacinės veiklos židinį. Veiklos esmė, tai ginklų rinkimas, o pasitikėjimo įrodymas, tai ginklo šventas pabučiavimas. Ar jūs galėtumėte jo paklausti, kaip tais ginklais priešinosi naciams? Ar Lietuvos Respublika turėtų "antinaciniais" laikyti jo surinktus ginklus, ar verčiau tokiais laikyti šautuvus, kuriais nežinomi sovietų partizanai nušovė Telšių apskrities policijos vadą, LAF Telšių vado Jono Noreikos pavaduotoją, nekaltų žmonių kankintoją ir išžudytoją Bronių Juodikį?
į:
Kaip jūs tiriate, kas ir kodėl tokiomis mintimis žavisi, jas net įpiršo Lietuvos karo akademijai, kaip auklėjimo priemonę? Jūsų pažyma labiausiai remiasi sovietų saugumiečių parengtomis bylomis. Siūlome pirmiausia atidžiai skaityti pačių lietuvių raštus, kaip antai sukilėlių laikraščius, Jono Noreikos straipsnius ir Dominyko Riaukos prisiminimus. Jūs tvirtinate, kad Povilas Alimas atsakingas už Plungės žydų išžudymą. Betgi D.Riaukos brolis paskui dirbo P.Alimui, butų biuro vadovui. Biuras valdė nacionalizuotus namus, taip pat iš žydų atimtus namus. Vėliau pats D.Riauka dirbo tam pačiam biurui ir jį savo straipsnyje apibūdina, kaip pagrindinį antinacinės veiklos židinį. Veiklos esmė, tai ginklų rinkimas, o pasitikėjimo įrodymas, tai ginklo šventas pabučiavimas. Ar jūs galėtumėte D.Riaukos paklausti, kaip tais ginklais priešinosi naciams? Ar Lietuvos Respublika turėtų "antinaciniais" laikyti jo surinktus ginklus, ar verčiau tokiais laikyti šautuvus, kuriais nežinomi sovietų partizanai nušovė Telšių apskrities policijos vadą, LAF Telšių vado Jono Noreikos pavaduotoją, nekaltų žmonių kankintoją ir išžudytoją Bronių Juodikį?
2018 birželio 07 d., 20:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1941 m. liepos mėnesį "Žemaičių žemė" vokiečių beveik nemini. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Plungės ir Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
į:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Pakalniškis mini du nereikšmingus vokiečių karius buvusius Plungėje žudynių metu, o "Žemaičių žemė" Nr.6 panašiai užsimena, kad vokiečių vietos komendantas atvyko į Plungės manifestaciją ir dar bažnyčioje karštai meldėsi vienas vokiečių karys, gal tas pats komendantas. Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
2018 birželio 07 d., 20:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 70 eilutė iš:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1941 m. liepos mėnesį "Žemaičių žemė" išvis nemini jokių vokiečių. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Plungės ir Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
į:
O kur vokiečiai? Juk niekur kitur nacių okupuotoje Lietuvoje ar netgi visoje Europoje naciai neleido tokių organizuotų laisvės manifestacijų (dargi su karine eisena!) kuriuos visą mėnesį po šiaurinę Žemaitiją organizavo Jonas Noreika ir jo vadovaujami žemaičiai inteligentai. Telšių apskrities lietuviai džiaugėsi neįprasta savivalda. 1941 m. liepos mėnesį "Žemaičių žemė" vokiečių beveik nemini. Žydų likimą visaip sprendė lietuviai, kaip rodo šimtai Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro dokumentų, kuriuose vokiečių nė kvapo. Plungės ir Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys. Matyt, šis būrys buvo toks nereikšmingas, ir lietuviai buvo tokie savarankiški, kad 1968 m. patys vokiečiai apklausinėjo Zenoną Ivinskį išsiaiškinti, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir Telšių žudynes. Ar jūs, viską ištyrę, susipažinote su vokiečių archyvais? Vokiečiai kreipėsi į sovietus, kurie 1968 m. naujai apklausinėjo liudytojus apie vokiečių dalyvavimą žudynėse Telšių apskrityje, tačiau vokiečių vaidmuo nežymus, lyginant su lietuvių. Anot liudytojų, Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o apie vokiečius tepavyko nustatyti, kad jie žudikus vaišino. Sovietai okupuotos Lietuvos archyvuose išvis nerado medžiagos patvirtinančios vokiečių dalyvavimą.
2018 birželio 07 d., 20:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 58 eilutė iš:
O kas iš lietuvių labiausiai nusikalto? Labiausiai kalti yra ne žudynių vykdytojai, o jų sumanytojai. Ne tie, kurie dalyvavo vardan gėrybių ar šalutinių tikslų, bet tie idealistai, kurie atsidavė išžudymo idėjai ir ryžosi viską paaukoti, kad tik būtų išžudyti vaikai, motinos ir senukai. Lietuvoje ypatingai kalti Jonas Pyragius, Ričardas Šveiceris, Vytautas Reivytis, Pranas Germantas-Meškauskas ir Jonas Noreika. Tai liudija jų žodžiai ir darbai. Jonas Pyragius vadovavo voldemarininkų pučui 1941 m. liepos 23-24 d., kurio tikslas buvo lietuvių pajėgas panaudoti Lietuvos žydų išžudymui. Lietuvos vokietis Ričardas Šveiceris, būdamas Einsatzgruppe A vadovo Walter Stahleckerio vertėjas, jį suvedė SS su žydų išžudymui nusiteikusiais voldemarininkais. Voldemarininkų ir R.Šveiceriaus bendražygis, Lietuvos saugumo policijos vadovas Vytautas Reivytis, vadovavo 5,000 Lietuvos policininkų ir įsakė jiems sulaikyti bene 100,000 Lietuvos provincijos žydų su tikslu juos išžudyti. Pranas Germantas-Meškauskas troško išžudyti Lietuvos žydus, jau 1939 m. siūlė rengti prieš juos pogromus, ir manytina, jog jo pažįstamas, nuožmiausias nacių saugumietis R.Heydrichas jo valiai atidavė visą Telšių apskritį. P.Germanto svajonę "Žemaičių žemėje" įgyvendino Jonas Noreika, vienas iš žymiausių Lietuvos anti-semitų, kuris jau 1933 m. troško Lietuvos be žydų. Visi penki Lietuvos žydų išžudymui rengėsi dar prieš karo pradžią. Visi penki patys geidė išžudymo, kitus įtraukė į žudymą ir žudymą teisino.
į:
O kas iš lietuvių labiausiai nusikalto? Labiausiai kalti yra ne žudynių vykdytojai, o jų sumanytojai. Ne tie, kurie dalyvavo vardan gėrybių ar šalutinių tikslų, bet tie idealistai, kurie atsidavė išžudymo idėjai ir ryžosi viską paaukoti, kad tik būtų išžudyti vaikai, motinos ir senukai. Lietuvoje ypatingai kalti Jonas Pyragius, Ričardas Šveiceris, Vytautas Reivytis, Pranas Germantas-Meškauskas ir Jonas Noreika. Tai liudija jų žodžiai ir darbai. Jonas Pyragius vadovavo voldemarininkų pučui 1941 m. liepos 23-24 d., kurio tikslas buvo lietuvių pajėgas panaudoti Lietuvos žydų išžudymui. Lietuvos vokietis Ričardas Šveiceris, būdamas Einsatzgruppe A vadovo Walter Stahleckerio vertėjas, jį suvedė SS su žydų išžudymui nusiteikusiais voldemarininkais. Voldemarininkų ir R.Šveiceriaus bendražygis, Lietuvos saugumo policijos vadovas Vytautas Reivytis, vadovavo 5,000 Lietuvos policininkų ir įsakė jiems sulaikyti bene 100,000 Lietuvos provincijos žydų su tikslu juos išžudyti. Pranas Germantas-Meškauskas troško išžudyti Lietuvos žydus, jau 1939 m. siūlė rengti prieš juos pogromus, ir manytina, jog jo pažįstamas, nuožmiausias nacių saugumietis R.Heydrichas atidavė jo valiai visą Telšių apskritį. P.Germanto svajonę "Žemaičių žemėje" įgyvendino Jonas Noreika, vienas iš žymiausių Lietuvos anti-semitų, kuris jau 1933 m. troško Lietuvos be žydų. Visi penki Lietuvos žydų išžudymui rengėsi dar prieš karo pradžią. Visi penki patys geidė išžudymo, kitus įtraukė į žudymą ir žudymą teisino.
2018 birželio 07 d., 20:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 68 eilutė iš:
O kokios lietuvių nuotaikos? Žemaičių žemė Nr.5 aprašo 1941 m. liepos mėn. 20 d. "Laisvės ir draugiškumo su Vokietija" manifestaciją Telšiuose, kurią šventė daugiatūkstantinė minia. Reicho ir Lietuvos vėliavos pakeltos, iškilmingos mišios švęstos Telšių katedroje. Tautinio darbo apsaugos kuopa žygiavo eisenos priešakyje, lydėjo minią į gimnazijos aikštę, kur kapitonas Noreiką pasakė ugningą kalbą, kad "Naujoji Lietuva nepripažins jokio suskaldymo". Lauže degino sovietines knygas. Dešimttūkstantinės visuomenės vardu palaimino delegaciją Kaune pasveikinti ir besąlygiškai remti Lietuvos laikinąją vyriausybę ir priėmė ją įpareigoti vesti į nepriklausomybę, remtis Hitleriu ir kovoti su visokiais priešais ir kenkėjais. Sekė meninė dalis. "Pašokta, padainuota, atliktas vienas kitas komiškas numeris." Reik manyt, vienareikšmiškai, tai patyčios žydų sąskaita. Ar jūs čia kažką suprantate nevienareikšmiškai? Juk tą naktį lietuviai Rainiuose išžudė visus Telšių žydus vyrus.
į:
O kokios lietuvių nuotaikos? Žemaičių žemė Nr.5 aprašo 1941 m. liepos mėn. 20 d. "Laisvės ir draugiškumo su Vokietija" manifestaciją Telšiuose, kurią šventė daugiatūkstantinė minia. Reicho ir Lietuvos vėliavos pakeltos, iškilmingos mišios švęstos Telšių katedroje. Tautinio darbo apsaugos kuopa žygiavo eisenos priešakyje, lydėjo minią į gimnazijos aikštę, kur kapitonas Noreiką pasakė ugningą kalbą, kad "Naujoji Lietuva nepripažins jokio suskaldymo". Lauže degino sovietines knygas. Dešimttūkstantinės Telšių visuomenės vardu įgaliojo delegaciją Kaune pasveikinti ir besąlygiškai remti Lietuvos laikinąją vyriausybę ir priėmė ją įpareigoti vesti į nepriklausomybę, remtis Hitleriu ir kovoti su visokiais priešais ir kenkėjais. Sekė meninė dalis. "Pašokta, padainuota, atliktas vienas kitas komiškas numeris." Reik manyt, vienareikšmiškai, tai patyčios žydų sąskaita. Ar jūs čia kažką suprantate nevienareikšmiškai? Juk tą naktį lietuviai Rainiuose išžudė visus Telšių žydus vyrus.
2018 birželio 07 d., 20:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 58 eilutė iš:
O kas iš lietuvių labiausiai nusikalto? Labiausiai kalti yra ne žudynių vykdytojai, o jų sumanytojai. Ne tie, kurie dalyvavo vardan gėrybių ar šalutinių tikslų, bet tie idealistai, kurie atsidavė išžudymo idėjai ir ryžosi viską paaukoti, kad tik būtų išžudyti vaikai, motinos ir senukai. Lietuvoje ypatingai kalti Jonas Pyragius, Ričardas Šveiceris, Vytautas Reivytis, Pranas Germantas-Meškauskas ir Jonas Noreika. Tai liudija jų žodžiai ir darbai. Jonas Pyragius vadovavo voldemarininkų pučui 1941 m. liepos 23-24 d., kurio tikslas buvo lietuvių pajėgas panaudoti Lietuvos žydų išžudymui. Ričardas Šveiceris, būdamas Einsatzgruppe A vadovo Walter Stahleckerio vertėjas, jį suvedė SS su žydų išžudymui nusiteikusiais voldemarininkais. Voldemarininkų ir R.Šveiceriaus bendražygis, Lietuvos saugumo policijos vadovas Vytautas Reivytis, vadovavo 5,000 Lietuvos policininkų ir įsakė jiems sulaikyti bene 100,000 Lietuvos provincijos žydų su tikslu juos išžudyti. Pranas Germantas-Meškauskas troško išžudyti Lietuvos žydus, jau 1939 m. siūlė rengti prieš juos pogromus, ir manytina, jog jo pažįstamas, nuožmiausias nacių saugumietis R.Heydrichas jo valiai atidavė visą Telšių apskritį. P.Germanto svajonę "Žemaičių žemėje" įgyvendino Jonas Noreika, vienas iš žymiausių Lietuvos anti-semitų, kuris jau 1933 m. troško Lietuvos be žydų. Visi penki Lietuvos žydų išžudymui rengėsi dar prieš karo pradžią. Visi penki patys geidė išžudymo, kitus įtraukė į žudymą ir žudymą teisino.
į:
O kas iš lietuvių labiausiai nusikalto? Labiausiai kalti yra ne žudynių vykdytojai, o jų sumanytojai. Ne tie, kurie dalyvavo vardan gėrybių ar šalutinių tikslų, bet tie idealistai, kurie atsidavė išžudymo idėjai ir ryžosi viską paaukoti, kad tik būtų išžudyti vaikai, motinos ir senukai. Lietuvoje ypatingai kalti Jonas Pyragius, Ričardas Šveiceris, Vytautas Reivytis, Pranas Germantas-Meškauskas ir Jonas Noreika. Tai liudija jų žodžiai ir darbai. Jonas Pyragius vadovavo voldemarininkų pučui 1941 m. liepos 23-24 d., kurio tikslas buvo lietuvių pajėgas panaudoti Lietuvos žydų išžudymui. Lietuvos vokietis Ričardas Šveiceris, būdamas Einsatzgruppe A vadovo Walter Stahleckerio vertėjas, jį suvedė SS su žydų išžudymui nusiteikusiais voldemarininkais. Voldemarininkų ir R.Šveiceriaus bendražygis, Lietuvos saugumo policijos vadovas Vytautas Reivytis, vadovavo 5,000 Lietuvos policininkų ir įsakė jiems sulaikyti bene 100,000 Lietuvos provincijos žydų su tikslu juos išžudyti. Pranas Germantas-Meškauskas troško išžudyti Lietuvos žydus, jau 1939 m. siūlė rengti prieš juos pogromus, ir manytina, jog jo pažįstamas, nuožmiausias nacių saugumietis R.Heydrichas jo valiai atidavė visą Telšių apskritį. P.Germanto svajonę "Žemaičių žemėje" įgyvendino Jonas Noreika, vienas iš žymiausių Lietuvos anti-semitų, kuris jau 1933 m. troško Lietuvos be žydų. Visi penki Lietuvos žydų išžudymui rengėsi dar prieš karo pradžią. Visi penki patys geidė išžudymo, kitus įtraukė į žudymą ir žudymą teisino.
2018 birželio 05 d., 09:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 193 eilutė iš:
'''Kodėl jūs nepabrėžiate lietuvių kankintojų žiaurumo ir žydų aukų nekaltumo?''' Juk tik tada galima suprasti ir įvardinti Jono Noreikos žiauriausius nusikaltimus, kankinančius ne tik kūną, bet ir dvasią. Rabinas X , tai nepaprasto šventumo auka.
į:
'''Kodėl jūs nepabrėžiate lietuvių kankintojų žiaurumo ir žydų aukų nekaltumo?''' Juk tik tada galima suprasti ir įvardinti Jono Noreikos žiauriausius nusikaltimus, kankinusius ne tik kūną, bet ir dvasią. Rabinas X , tai nepaprasto šventumo auka.
2018 birželio 05 d., 09:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 146 eilutė iš:
'''Kodėl jūs nesiremiate "Septintąja knyga", kurioje Pakalniškis plačiausiai nupasakoja Plungės įvykius?''' "Plungėje besanti lietuvių komendantūra. Pasidariau jos tarnautoju, nes nebuvo kas kitą veikti. O ir arčiau būti norėjau prie paskutinių naujienų. Tame pačiame kambaryje sėdėjo kapitonas Venclauskis. Buvo jis kaip ir kaimynas, ūkį turėjo Juodeikiuose, žemės susisiekė. Klaipėdiškio Purvino uošvis buvo. Kitame kambaryje sėdėjo pats komendantas, jaunas kapitonas Noreika. Dažnai užeidavo į komendantūrą kapitonas Lipčius. Turėjo jis barzdą ir motociklą, palaikė ryšį tarp Plungės ir kitų miestų. ... Užeidavo pas komendantą ir du vokiečiai kareiviai, kažkaip užsilikę Plungėje. Ant rankovių turėjome baltus raiščius su juodosiomis "TDA" raidėmis." Kodėl jūs nesiremiate jo pasikalbėjimu su Akiračiais? Arba ALKA archyve saugojamais jo dienoraščiais? Ar jūs esate išsiaiškinę, kas buvo dėžėse Nr.1 ir Nr.2 ir kodėl būtent jos 2016 m. spalio mėn. panaikintos užtvinimo?
į:
'''Kodėl jūs nesiremiate "Septintąja knyga", kurioje Pakalniškis plačiausiai nupasakoja Plungės įvykius?''' "Plungėje besanti lietuvių komendantūra. Pasidariau jos tarnautoju, nes nebuvo kas kitą veikti. O ir arčiau būti norėjau prie paskutinių naujienų. Tame pačiame kambaryje sėdėjo kapitonas Venclauskis. Buvo jis kaip ir kaimynas, ūkį turėjo Juodeikiuose, žemės susisiekė. Klaipėdiškio Purvino uošvis buvo. Kitame kambaryje sėdėjo pats komendantas, jaunas kapitonas Noreika. Dažnai užeidavo į komendantūrą kapitonas Lipčius. Turėjo jis barzdą ir motociklą, palaikė ryšį tarp Plungės ir kitų miestų. ... Užeidavo pas komendantą ir du vokiečiai kareiviai, kažkaip užsilikę Plungėje. Ant rankovių turėjome baltus raiščius su juodosiomis "TDA" raidėmis." Kodėl jūs nesiremiate jo pasikalbėjimu su Akiračiais? Arba ALKA archyve saugojamais jo dienoraščiais? Ar jūs esate išsiaiškinę, kas buvo archyvo dėžėse Nr.1 ir Nr.2 ir kodėl būtent jos 2016 m. spalio mėn. panaikintos užtvinimo?
2018 birželio 05 d., 09:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 130 eilutė iš:
Kada jūs paskelbsite leidimą nešioti ginklus Telšių apskrityje (LCVA f.1075, a.2, b.19, l.3R)? Paprasčiausia manyti, kad tai yra leidimai, kuriuos Jonas Noreika parsivežė iš Klaipėdos, kaip rašė Dominykas Riauka. Juk tokie leidimai nesimėtydavo, ir naciai niekaip nebūtų leidę lietuviams juos savavališkai spausdinti. Tai gi turėjo būti suderinta su Vokietijos kariuomene. Kokius kitus nacių išduotus leidimus nešioti ginklus esate aptikę? Rasti leidimai skirti tik Telšiams, juos turėjo pasirašyti "Lietuvių apskrities komendantas - Die Komendantur Telsche". "Šio liudijimo savininkas ___________ yra Lietuvos nacionalzocialistinės policijos narys ir kaipo toks turi teisę nešioti ginklą." Dėmesį atkreipia ne tik rašybos klaida "nacionalzocialistinės" bet būtent pavadinimas "Lietuvos nacionalzocialistinės policijos". Akivaizdu, kad šie leidimai neskirti kovai su sovietų armija, nė palaikyti tvarką, nė vokiečių priežiūroje vykdyti nusikaltimus. Šie leidimai buvo reikalingi, kad lietuviai naciai galėtų visoje Telšių apskrityje savarankiškai vykdyti nusikaltimus prieš žmoniją, o pirmiausiai, sulaikyti, apiplėšti ir išžudyti Telšių krašto žydus.
į:
Kada jūs paskelbsite leidimą nešioti ginklus Telšių apskrityje (LCVA f.1075, a.2, b.19, l.3R)? Paprasčiausia manyti, kad tai yra leidimai, kuriuos Jonas Noreika parsivežė iš Klaipėdos, kaip rašė Dominykas Riauka. Juk tokie leidimai nesimėtydavo, ir naciai niekaip nebūtų leidę lietuviams juos savavališkai spausdinti. Tai gi turėjo būti suderinta su Vokietijos kariuomene. Kokius kitus nacių išduotus leidimus nešioti ginklus esate aptikę? Rasti leidimai skirti tik Telšiams, juos turėjo pasirašyti "Lietuvių apskrities komendantas - Die Komendantur Telsche". "Šio liudijimo savininkas ___________ yra Lietuvos nacionalzocialistinės policijos narys ir kaipo toks turi teisę nešioti ginklą." Dėmesį atkreipia ne tik rašybos klaida "nacionalzocialistinės" bet būtent pavadinimas "Lietuvos nacionalzocialistinės policijos". Akivaizdu, kad šie leidimai neskirti kovai su sovietų armija, nė palaikyti tvarką, nė vokiečių priežiūroje vykdyti nusikaltimus. Šie leidimai buvo reikalingi, kad lietuviai naciai galėtų įtikinti pravažiuojančią vokiečių kariuomenę, jog visoje Telšių apskrityje turi teisę savarankiškai vykdyti nusikaltimus prieš žmoniją, o ypač, sulaikyti, apiplėšti ir išžudyti Telšių krašto žydus.
2018 birželio 05 d., 09:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 130-132 eilutės iš
Kada jūs paskelbsite leidimą nešioti ginklus Telšių apskrityje (LCVA f.1075, a.2, b.19, l.3R)? Paprasčiausia manyti, kad tai yra leidimai, kuriuos Jonas Noreika parsivežė iš Klaipėdos, kaip rašė Dominykas Riauka. Juk tokie leidimai nesimėtydavo, ir naciai niekaip nebūtų leidę lietuviams juos savavališkai spausdinti. Tai gi turėjo būti suderinta su Vokietijos kariuomene. Kokius kitus nacių išduotus leidimus nešioti ginklus esate aptikę? Rasti leidimai skirti tik Telšiams, juos turėjo pasirašyti "Lietuvių apskrities komendantas - Die Komendantur Telsche". "Šio liudijimo savininkas ___________ yra Lietuvos nacionalzocialistinės policijos narys ir kaipo toks turi teisę nešioti ginklą." Dėmesį atkreipia ne tik rašybos klaida "nacionalzocialistinės" bet būtent pavadinimas "Lietuvos nacionalzocialistinės policijos". Juk, kaip žinome iš Kazio Škirpos prisiminimų, Vokietijos naciai net voldemarininkams neleido vadintis naciais. Vieninteliam, kuriam leido vadovauti "Lietuvių nacionalistų partijai" buvo nuožmiausių saugumiečių Heydricho ir Grėfės draugui, plungiškiui Pranui Germantui-Meškauskui. Paprasčiausia manyti, jog naciai Telšių kraštą atidavė Prano Germanto-Meškausko valiai, o jo svajones įgyvendino Jonas Noreika.
į:
Kada jūs paskelbsite leidimą nešioti ginklus Telšių apskrityje (LCVA f.1075, a.2, b.19, l.3R)? Paprasčiausia manyti, kad tai yra leidimai, kuriuos Jonas Noreika parsivežė iš Klaipėdos, kaip rašė Dominykas Riauka. Juk tokie leidimai nesimėtydavo, ir naciai niekaip nebūtų leidę lietuviams juos savavališkai spausdinti. Tai gi turėjo būti suderinta su Vokietijos kariuomene. Kokius kitus nacių išduotus leidimus nešioti ginklus esate aptikę? Rasti leidimai skirti tik Telšiams, juos turėjo pasirašyti "Lietuvių apskrities komendantas - Die Komendantur Telsche". "Šio liudijimo savininkas ___________ yra Lietuvos nacionalzocialistinės policijos narys ir kaipo toks turi teisę nešioti ginklą." Dėmesį atkreipia ne tik rašybos klaida "nacionalzocialistinės" bet būtent pavadinimas "Lietuvos nacionalzocialistinės policijos". Akivaizdu, kad šie leidimai neskirti kovai su sovietų armija, nė palaikyti tvarką, nė vokiečių priežiūroje vykdyti nusikaltimus. Šie leidimai buvo reikalingi, kad lietuviai naciai galėtų visoje Telšių apskrityje savarankiškai vykdyti nusikaltimus prieš žmoniją, o pirmiausiai, sulaikyti, apiplėšti ir išžudyti Telšių krašto žydus.

Žinome
iš Kazio Škirpos prisiminimų, Vokietijos naciai net voldemarininkams neleido vadintis naciais. Vieninteliam, kuriam leido vadovauti "Lietuvių nacionalistų partijai" buvo nuožmiausių saugumiečių Heydricho ir Grėfės draugui, plungiškiui Pranui Germantui-Meškauskui. Paprasčiausia manyti, jog naciai Telšių kraštą atidavė Prano Germanto-Meškausko valiai, o jo svajones įgyvendino Jonas Noreika.
2018 birželio 04 d., 22:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 191 eilutė iš:
'''Kodėl jūs nepabrėžiate lietuvių kankintojų žiaurumo ir žydų aukų nekaltumo?''' Juk tik tada galima suprasti ir įvardinti Jono Noreikos žiauriausius nusikaltimus, kankinančius ne tik kūną, bet ir dvasią. Užtat mums kovojant su Jonu Noreika būtina remtis jo aukų šventumu.
į:
'''Kodėl jūs nepabrėžiate lietuvių kankintojų žiaurumo ir žydų aukų nekaltumo?''' Juk tik tada galima suprasti ir įvardinti Jono Noreikos žiauriausius nusikaltimus, kankinančius ne tik kūną, bet ir dvasią. Rabinas X , tai nepaprasto šventumo auka.
2018 birželio 04 d., 22:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 142-144 eilutės iš
Jūs remiatės ypač kun.P.Pukio parodymais sovietams, nors juose aptinkame daug nenuoseklumų ir netgi melo, kas suprantama, juk jisai norėjo išvengti bausmės sau ir kitiems. Tuo tarpu jūs nesigilinate į Aleksandro Pakalniškio prisiminimus. Jūs cituojate jo knygą, "Per dvidešimtąjį amžių", betgi jis tuos įvykius aprašo ir kitose knygose "Plungė", "Gyvenimo pakelės" ir "Septintoji knyga". Ar jūs nepastebėjote, kad jisai pats buvo įsivėlęs į žydų skriaudimą? Juk jisai sutiko dirbti Plungės karo komendantūroje žinodamas, kad visi miesto žydai laikomi sinagogoje. Jisai pasakoja savo tuometinį požiūrį į žydus, visai panašų į Jono Noreikos ir Prano Germanto-Meškausko. Jisai pastarajam mokyklas steigė, žudynių rengėją Povilą Alimą samdė kūno kultūros mokytoju, kortom lošė su plungiškių likimų sprendėjais, kun. Povilu Pukiu ir istoriko Zenono Ivinskio broliu, gydytoju Vladu Ivinskiu. Iš Pakalniškio knygų akivaizdu, kad jisai puikus liudytojas, gerai pažinojęs Plungę ir plungiškius, betgi ypač "Lietuvos kariuomenės" veiklą.

'''Kodėl jūs nesiremiate "Septintąja knyga", kurioje Pakalniškis plačiausiai
nupasakoja Plungės įvykius?''' "Plungėje besanti lietuvių komendantūra. Pasidariau jos tarnautoju, nes nebuvo kas kitą veikti. O ir arčiau būti norėjau prie paskutinių naujienų. Tame pačiame kambaryje sėdėjo kapitonas Venclauskis. Buvo jis kaip ir kaimynas, ūkį turėjo Juodeikiuose, žemės susisiekė. Klaipėdiškio Purvino uošvis buvo. Kitame kambaryje sėdėjo pats komendantas, jaunas kapitonas Noreika. Dažnai užeidavo į komendantūrą kapitonas Lipčius. Turėjo jis barzdą ir motociklą, palaikė ryšį tarp Plungės ir kitų miestų. ... Užeidavo pas komendantą ir du vokiečiai kareiviai, kažkaip užsilikę Plungėje. Ant rankovių turėjome baltus raiščius su juodosiomis "TDA" raidėmis." Kodėl jūs nesiremiate jo pasikalbėjimo su Akiračiais? Arba ALKA archyve saugojamais jo dienoraščiais? Ar jūs esate išsiaiškinę, kas buvo dėžėse Nr.1 ir Nr.2 ir kodėl būtent jos 2016 m. spalio mėn. būtent panaikintos užtvinimo?
į:
Jūs remiatės ypač kun.P.Pukio parodymais sovietams, nors juose aptinkame daug nenuoseklumų ir netgi melo, kas suprantama, juk jisai norėjo išvengti bausmės sau ir kitiems. Tuo tarpu jūs nesigilinate į Aleksandro Pakalniškio prisiminimus. Jūs cituojate jo knygą, "Per dvidešimtąjį amžių", betgi jis tuos įvykius aprašo ir kitose knygose "Plungė", "Gyvenimo pakelės" ir "Septintoji knyga". Ar jūs nepastebėjote, kad jisai pats buvo įsivėlęs į žydų skriaudimą? Juk jisai sutiko dirbti Plungės karo komendantūroje žinodamas, kad visi miesto žydai laikomi sinagogoje. Jisai pasakoja savo tuometinį požiūrį į žydus, visai panašų į Jono Noreikos ir Prano Germanto-Meškausko. Jisai pastarajam mokyklas steigė, žudynių rengėją Povilą Alimą samdė kūno kultūros mokytoju, kortom lošė su plungiškių likimų sprendėjais, kun. Povilu Pukiu ir istoriko Zenono Ivinskio broliu, gydytoju Vladu Ivinskiu. Iš Pakalniškio knygų akivaizdu, kad jisai puikus liudytojas, gerai pažinojęs Plungę ir plungiškius, betgi ypač "Lietuvos kariuomenės" veiklą. Pakalniškis aiškiai ir įtikinamai nupasakoja, kaip Jonas Noreika vokiečiams tvirtino, jog jisai davė įsakymą sušaudyti Plungės žydus.

'''Kodėl jūs nesiremiate "Septintąja knyga", kurioje Pakalniškis plačiausiai nupasakoja Plungės įvykius?''' "Plungėje besanti lietuvių komendantūra
. Pasidariau jos tarnautoju, nes nebuvo kas kitą veikti. O ir arčiau būti norėjau prie paskutinių naujienų. Tame pačiame kambaryje sėdėjo kapitonas Venclauskis. Buvo jis kaip ir kaimynas, ūkį turėjo Juodeikiuose, žemės susisiekė. Klaipėdiškio Purvino uošvis buvo. Kitame kambaryje sėdėjo pats komendantas, jaunas kapitonas Noreika. Dažnai užeidavo į komendantūrą kapitonas Lipčius. Turėjo jis barzdą ir motociklą, palaikė ryšį tarp Plungės ir kitų miestų. ... Užeidavo pas komendantą ir du vokiečiai kareiviai, kažkaip užsilikę Plungėje. Ant rankovių turėjome baltus raiščius su juodosiomis "TDA" raidėmis." Kodėl jūs nesiremiate jo pasikalbėjimu su Akiračiais? Arba ALKA archyve saugojamais jo dienoraščiais? Ar jūs esate išsiaiškinę, kas buvo dėžėse Nr.1 ir Nr.2 ir kodėl būtent jos 2016 m. spalio mėn. panaikintos užtvinimo?
2018 birželio 04 d., 22:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 261 eilutė:
* Latvijos ir Rusijos archyvų.
2018 birželio 04 d., 21:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 324 eilutė iš:
Aš drįstu įvardinti Joną Noreiką, kaip pasibaisėtiną nusikaltėlį, atsakingą už nekaltų žmonių išžudymą. Aleksandras Pakalniškis jį įvardijo. Stanislova Pocienė jį įvardijo. Jakovas Bunka jį įvardijo. Mano mokslininkai, Andrius Kulikauskas ir Evaldas Balčiūnas jį įvardija. Jono Noreikos anūkė Silvia Foti jį įvardija.
į:
, Grant Gochin, drįstu įvardinti Joną Noreiką, kaip pasibaisėtiną nusikaltėlį, atsakingą už nekaltų žmonių išžudymą. Aleksandras Pakalniškis jį įvardijo. Stanislova Pocienė jį įvardijo. Jakovas Bunka jį įvardijo. Mano mokslininkai, Andrius Kulikauskas ir Evaldas Balčiūnas jį įvardija. Jono Noreikos anūkė Silvia Foti jį įvardija.
2018 birželio 04 d., 21:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 165-166 eilutės iš
Plungės veikė panašus teismas, kuriame likimus sprendė Plungės valdininkai, policininkai, Alimienė, kun.P.Pukys ir gyd.V.Ivinskis bei kiti. Iš viso Plungėje sušaudyta maždaug 140 lietuvių. Manytina, kad Telšių apskrityje per vieną mėnesį sušaudyta 300 lietuvių. '''Kaip jūs manote, Jonui Noreikui vadovaujant Telšių LAF, kiek lietuviai sušaudė lietuvių?'''
į:
Baltaraiščiai sulaikė Alsėdžių kaimo žydus, paskui juos kankino ir nužudė. '''Kur jūs esate surašę visus Jonui Noreikai pavaldžius aktyvistus, jų veiklą ir nusikaltimus?'''

Plungėje taip pat veikė lietuvių
teismas, kuriame likimus sprendė Plungės valdininkai, policininkai, Alimienė, kun.P.Pukys ir gyd.V.Ivinskis bei kiti. Iš viso Plungėje sušaudyta maždaug 140 lietuvių. Manytina, kad Telšių apskrityje per vieną mėnesį sušaudyta 300 lietuvių. '''Kaip jūs manote, Jonui Noreikui vadovaujant Telšių LAF, kiek lietuviai sušaudė lietuvių?'''
Pakeistos 189-191 eilutės iš
'''Kodėl jūs nepabrėžiate lietuvių kankintojų žiaurumo ir žydų aukų nekaltumo?'''
į:
[+Jonas Noreika dvasiškai išniekino žydų ir lietuvių aukas.+]

'''Kodėl jūs nepabrėžiate lietuvių kankintojų žiaurumo ir žydų aukų nekaltumo?''' Juk tik tada galima suprasti ir įvardinti Jono Noreikos žiauriausius nusikaltimus, kankinančius ne tik kūną, bet ir dvasią. Užtat mums kovojant su Jonu Noreika būtina remtis jo aukų šventumu.
2018 birželio 04 d., 21:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 185-208 eilutės iš
Jonas Noreika įklampino Dievo tarnus, Telšių vyskupijos vyskupus ir kunigus, į nusikaltimus prieš žmoniją. Sovietai pasisavino Telšių vyskupijos spaustuvę, bet sukilėliai jos negrąžino, taip kad ji priklausė "lietuvių valdžiai". Katalikų spaudos redaktorius Kazys Mockus redagavo "Žemaičių žemę". Ar jūs išaiškinote, kas buvo laikraščio bendradarbiai? Deja, vyskupija nuo laikraščio neatsiribojo. Redakcijoje dirbo katedros vargonininkas Ferdinandas Janauskas, straipsniais prisidėjo "Žemaičių prieteliaus" redaktorius kun. Kazimieras Olšauskas, kun. , Leonas Vilutis, Petras Gintalas. O leidėjas buvo Žemaičių aktyvistai, paskui Žemaičių L. Aktyvistų Frontas, vadinas, už jį atsakė Jonas Noreika.

1941 m. liepos 1 d., Rainių aukų laidotuvių metu, vyskupas Justinas Staugaitis leido vokiečiams ir lietuviams viešai kankinti ir žeminti visiškai
nekaltus žydus. "Ten tuščiame slype, vokiečių karinės valdžios įsakymu, laike laidotuvių buvo suvaryti visi žydai iš vyrų Geto ir suklupdyti ant žemės. Čia jie turėjo per visą pakasynų laiką klupoti iškėlę rankas aukštyn. Ir žmonėms skirstantis iš kapinių jie vis dar tebeklupojo, ko daugelis stengėsi nematyti. Kurie tikėjo, kad komunizmas yra žydų sutvertas, tie matė tik atpildą. Buvo daugiausia tokių mistiškai nusiteikusių lietuvių, kurie įžiūrėjo tame simbolį to, kad jokia kitam padaryta negerovė ankščiau ar vėliau krenta atkirčiu pačiam. Todėl buvo abejingi." (Algminienė, Raudonasis Amaras, ps.464).


Jisai vertė Telšių vyskupijos vyskupus su juo skaitytis.

* Bažnyčia ir laikraštis.
** Jonas Noreika vertė Telšių vyskupijos vyskupus su juo skaitytis.
** Vyskupai turėjo kreiptis per jį, kad Lietuvos respublika nesušaudytų Žūtauto.
Jono Noreikos leidžiamas laikraštis "Žemaičių žemė"
* Holokausto metu ragino ir teisino visų Lietuvos žydų išžudymą.
* Laikraščiu kurstė kerštą, taip pat, reikia manyti, savo manifestacija ir Bagdono kalbomis.
* Lietuvos žydų išžudymą laikė pirmuoju uždaviniu.
* Leido savo spaudą, matyt, be cenzūros. Nemini jokių vokiečių.
* Kas leido laikraštį?
* Jisai Plungėje leido spaudą 500-1,000 lapelių tiražu.
* "Žemaičių žemė" buvo spausdinama toje pačioje spaustuvėje, kaip kadaise "Žemaičių prietelius". Ją tačiau negražino, o pasisavino "lietuvių valdžia". Ją redagavo žymus šviesuolis "Žemaičių prieteliaus" redaktorius kun.Kazimieras Olšauskas (Alšėnas).
* Mockaus knyga visai santūri žydų klausimu

Noreika atsako nes būtent jam vokiečiai leido laisvai veikti. Kiti dėsniai galiojo Jono Noreikos teritorijoje, kaip kitur.
* Vokiečiai jų nevaldė
* Nesimatė vokiečių karininkų - tiktai kariai, svečiai, ryšininkai, kankintojai - įsakymų nedavė, tiktai patardavo.
* Žydus pradėjo žudyti anksti - liepos mėnesį, kai jų nevykdė Jėgeris.
į:
Jonas Noreika įklampino Dievo tarnus, Telšių vyskupijos vyskupus ir kunigus, į nusikaltimus prieš žmoniją. Sovietai pasisavino Telšių vyskupijos spaustuvę, bet sukilėliai jos negrąžino, taip kad ji priklausė "lietuvių valdžiai". Katalikų spaudos redaktorius Kazys Mockus redagavo "Žemaičių žemę". Ar jūs išaiškinote, kas buvo laikraščio bendradarbiai? Deja, vyskupija nuo laikraščio neatsiribojo. Redakcijoje dirbo katedros vargonininkas Ferdinandas Janauskas, straipsniais prisidėjo "Žemaičių prieteliaus" redaktorius kun. Kazimieras Olšauskas, Telšių katedros klebonas kun.Pilypavičius, Leonas Vilutis, Petras Gintalas. Manytina, kad laikraščio branduolį sudarė "Žemaičių prieteliaus" bendradarbiai. O leidėjas buvo Žemaičių aktyvistai, paskui Žemaičių L. Aktyvistų Frontas, vadinas, už jį atsakė Jonas Noreika. Kodėl vyskupija nepaprieštaravo, kad "lietuvių valdžia" jos spaustuve kursto žmogžudystę? Kodėl leido nekaltus žydus kankinti ir žeminti Rainių aukų laidotuvių metu? Kodėl žudikams atleisdavo kaltes? Tai juk dvasinio ginklo neteisingas panaudojimas. Kaip jūs tiriate Telšių vyskupijos vaidmenį 1941 m. lietuvių nusikaltimuose?

'''Kodėl jūs nepabrėžiate lietuvių kankintojų žiaurumo ir žydų aukų nekaltumo?'''
2018 birželio 04 d., 21:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 186-188 eilutės:

1941 m. liepos 1 d., Rainių aukų laidotuvių metu, vyskupas Justinas Staugaitis leido vokiečiams ir lietuviams viešai kankinti ir žeminti visiškai nekaltus žydus. "Ten tuščiame slype, vokiečių karinės valdžios įsakymu, laike laidotuvių buvo suvaryti visi žydai iš vyrų Geto ir suklupdyti ant žemės. Čia jie turėjo per visą pakasynų laiką klupoti iškėlę rankas aukštyn. Ir žmonėms skirstantis iš kapinių jie vis dar tebeklupojo, ko daugelis stengėsi nematyti. Kurie tikėjo, kad komunizmas yra žydų sutvertas, tie matė tik atpildą. Buvo daugiausia tokių mistiškai nusiteikusių lietuvių, kurie įžiūrėjo tame simbolį to, kad jokia kitam padaryta negerovė ankščiau ar vėliau krenta atkirčiu pačiam. Todėl buvo abejingi." (Algminienė, Raudonasis Amaras, ps.464).
2018 birželio 04 d., 20:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 50 eilutė iš:
Lietuvos Respublika yra tautinė valstybė. Jos konstitucija įpareigoja susirūpinti, kaip lietuvių tauta, o ypač jos valios reiškėjai, atsako už savo elgesį visų žmonių atžvilgiu, o ypač Lietuvos mažumų atžvilgiu, nekaltų vaikų, motinų ir senukų atžvilgiu.
į:
Lietuvos Respublika yra tautinė valstybė. Jos konstitucija įpareigoja susirūpinti, kaip lietuvių tauta, o ypač jos valios reiškėjai, atsako už savo elgesį visų žmonių atžvilgiu, o ypač Lietuvos mažumų atžvilgiu, nekaltų ir pažeidžiamų vaikų, motinų bei senukų atžvilgiu.
2018 birželio 04 d., 20:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 226-228 eilutės:
* ryšiai su policija vyko per jį
* Kuršėnuose gynė smurtininkų teises grobstyti žydų turtą, tuo klausimu skundė lietuvių prokuratūrą
* rūpinosi apginkluoti sargybą geležinkelio kur buvo žydų ir taip pat belaisvių
Pridėtos 230-232 eilutės:
* lietuvius siuntė į priverčiamojo darbo stovyklą
* naudojosi teise žydus siųsti į getą ir išimti iš geto
* lietuviai ir Gewecke leido Šiaulių miesto geto žydams pagyventi
Pridėta 240 eilutė:
* Žagarės žudymas.
2018 birželio 04 d., 19:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 311-312 eilutės:

Jisai nebuvo visavaldis. Bet jisai priėmė atsakomybę, jam reikia susteikti.
2018 birželio 04 d., 19:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 185 eilutė iš:
Jonas Noreika įklampino Dievo tarnus, Telšių vyskupus, į nusikaltimus prieš žmoniją. Sovietai pasisavino Telšių vyskupijos spaustuvę, bet sukilėliai jos negrąžino, taip kad ji priklausė "lietuvių valdžiai". Katalikų spaudos redaktorius Kazys Mockus redagavo "Žemaičių žemę". Ar jūs išaiškinote, kas buvo laikraščio bendradarbiai? Deja, vyskupija nuo laikraščio neatsiribojo. Redakcijoje dirbo katedros vargonininkas Ferdinandas Janauskas, straipsniais prisidėjo kun.Leonas Vilutis, Petras Gintalas. O leidėjas buvo Žemaičių aktyvistai, paskui Žemaičių L. Aktyvistų Frontas, vadinas, už jį atsakė Jonas Noreika.
į:
Jonas Noreika įklampino Dievo tarnus, Telšių vyskupijos vyskupus ir kunigus, į nusikaltimus prieš žmoniją. Sovietai pasisavino Telšių vyskupijos spaustuvę, bet sukilėliai jos negrąžino, taip kad ji priklausė "lietuvių valdžiai". Katalikų spaudos redaktorius Kazys Mockus redagavo "Žemaičių žemę". Ar jūs išaiškinote, kas buvo laikraščio bendradarbiai? Deja, vyskupija nuo laikraščio neatsiribojo. Redakcijoje dirbo katedros vargonininkas Ferdinandas Janauskas, straipsniais prisidėjo "Žemaičių prieteliaus" redaktorius kun. Kazimieras Olšauskas, kun. , Leonas Vilutis, Petras Gintalas. O leidėjas buvo Žemaičių aktyvistai, paskui Žemaičių L. Aktyvistų Frontas, vadinas, už jį atsakė Jonas Noreika.
2018 birželio 04 d., 19:44 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 1-8 eilutės:

----------------------------

* A) You want Noreika not to be honored by the state. You do not understand how there could be controversy regarding Noreika. You wrote to the Genocide center and they replied that you should find an independent researcher. You did just that. (1/2 page)
* B) Your researchers did their research and came up with a completely different understanding than that given in the Genocide Center's certifications and publications. In particular, they note these (10 or so) major flaws in the Genocide Center's historical work, misinterpretations of some key documents and ignorance of other key documents. They ask, as you do, how can the Genocide Center claim to have exhaustively researched Noreika? (1 1/2 pages)
* C) Your researchers have definitively phrased your question about the noncontroversiality of Noreika by noting 1) that he led an organized gang in the murder of 3,000 Jews and 300 Lithuanians, and 2) that he was appointed by the Lithuanian Provisional Government to Siauliai precisely because he was most suitable as a perpetrator of crimes against humanity. Your researchers spell out their understanding, including a summary diagram of Noreika's gang, the entire leadership of Telšiai district. (4 pages).
* D) Your researchers have assembled the documents that they used, indicating especially those which the Genocide center should pay special attention to. (6 pages)
* E) Among these noteworthy documents is the letter from Silvia Foti.
2018 birželio 04 d., 19:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 193 eilutė iš:
Jonas Noreika įklampino Dievo tarnus, Telšių vyskupus, į nusikaltimus prieš žmoniją. Sovietai pasisavino Telšių vyskupijos spaustuvę, bet sukilėliai jos negrąžino, taip kad ji priklausė "lietuvių valdžiai". Katalikų spaudos redaktorius
į:
Jonas Noreika įklampino Dievo tarnus, Telšių vyskupus, į nusikaltimus prieš žmoniją. Sovietai pasisavino Telšių vyskupijos spaustuvę, bet sukilėliai jos negrąžino, taip kad ji priklausė "lietuvių valdžiai". Katalikų spaudos redaktorius Kazys Mockus redagavo "Žemaičių žemę". Ar jūs išaiškinote, kas buvo laikraščio bendradarbiai? Deja, vyskupija nuo laikraščio neatsiribojo. Redakcijoje dirbo katedros vargonininkas Ferdinandas Janauskas, straipsniais prisidėjo kun.Leonas Vilutis, Petras Gintalas. O leidėjas buvo Žemaičių aktyvistai, paskui Žemaičių L. Aktyvistų Frontas, vadinas, už jį atsakė Jonas Noreika.
2018 birželio 04 d., 19:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 169-170 eilutės iš
''- Manau, įsitikinote, kad įvyko antroji, hitlerinė, Lietuvos okupacija, kuri nieko gero nežada. Jūsų suorganizuotam "karo lauko teismui" ir jo mirties nuosprendžiams nepritariu. ... LAF'o Telšių štabas viename barake ir Telšių kalėjime laikė daug suimtųjų. Pasiūliau juos paleisti, kol geštapas nesuspėjo perimti savo žinion. Prieštaraujančių nebuvo. Augutinas Ramanauskas, vėliau tapęs žemės ūkio reikalų generaliniu tarėjų, pridūrė: "Aš sakiau, kad negerai darome."''
į:
''- Manau, įsitikinote, kad įvyko antroji, hitlerinė, Lietuvos okupacija, kuri nieko gero nežada. Jūsų suorganizuotam "karo lauko teismui" ir jo mirties nuosprendžiams nepritariu. ... LAF'o Telšių štabas viename barake ir Telšių kalėjime laikė daug suimtųjų. Pasiūliau juos paleisti, kol geštapas nesuspėjo perimti savo žinion. Prieštaraujančių nebuvo. Augutinas Ramanauskas, vėliau tapęs žemės ūkio reikalų generaliniu tarėjų, pridūrė: "Aš sakiau, kad negerai darome."'' ("Rūstūs prisiminimai", 1994, ps.50-51)
Pakeistos 193-194 eilutės iš
Jonas Noreika įklampino Telšių vyskupiją į nusikaltimus prieš žmoniją.
į:
Jonas Noreika įklampino Dievo tarnus, Telšių vyskupus, į nusikaltimus prieš žmoniją. Sovietai pasisavino Telšių vyskupijos spaustuvę, bet sukilėliai jos negrąžino, taip kad ji priklausė "lietuvių valdžiai". Katalikų spaudos redaktorius
Pakeista 333 eilutė iš:
Jūs galite paklausti, O kodėl Matas Krygeris neįvardijo neeilinio LAF veikėjo Jono Noreikos? Matas Krygeris, skriaudžiamųjų gynėjas, išgyvenęs nacių kalėjimą ir sovietų grasinimus, savo prisiminimuose paliko mums paaiškinimą. "Nedrįsčiau apie žmogų minėti tokių faktų, jei jie nebūtų jau anksčiau kitų paskelbti spaudoje." ("Rūstūs prisiminimai", 1994).
į:
Jūs galite paklausti, O kodėl Matas Krygeris neįvardijo neeilinio LAF veikėjo Jono Noreikos? Matas Krygeris, skriaudžiamųjų gynėjas, išgyvenęs nacių kalėjimą ir sovietų grasinimus, savo prisiminimuose paliko mums paaiškinimą. "Nedrįsčiau apie žmogų minėti tokių faktų, jei jie nebūtų jau anksčiau kitų paskelbti spaudoje." ("Rūstūs prisiminimai", 1994, ps.68).
2018 birželio 04 d., 19:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 333 eilutė iš:
Jūs galite paklausti, O kodėl Matas Krygeris neįvardijo neeilinio LAF veikėjo Jono Noreikos? Skriaudžiamųjų gynėjas, išgyvenęs nacių kalėjimą ir sovietų grasinimus, savo prisiminimuose paliko mums paaiškinimą, jog tai pavojinga. "Nedrįsčiau apie žmogų minėti tokių faktų, jei jie nebūtų jau anksčiau kitų paskelbti spaudoje." ("Rūstūs prisiminimai", 1994).
į:
Jūs galite paklausti, O kodėl Matas Krygeris neįvardijo neeilinio LAF veikėjo Jono Noreikos? Matas Krygeris, skriaudžiamųjų gynėjas, išgyvenęs nacių kalėjimą ir sovietų grasinimus, savo prisiminimuose paliko mums paaiškinimą. "Nedrįsčiau apie žmogų minėti tokių faktų, jei jie nebūtų jau anksčiau kitų paskelbti spaudoje." ("Rūstūs prisiminimai", 1994).
2018 birželio 04 d., 19:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 335 eilutė iš:
Aš drįstu įvardinti Joną Noreiką, kaip pasibaisėtiną nusikaltėlį, atsakingą už nekaltų žmonių išžudymą. Stanislova Pocienė jį įvardijo. Jakovas Bunka jį įvardijo. Mano mokslininkai, Andrius Kulikauskas ir Evaldas Balčiūnas jį įvardija. Jono Noreikos anūkė Silvia Foti jį įvardija.
į:
Aš drįstu įvardinti Joną Noreiką, kaip pasibaisėtiną nusikaltėlį, atsakingą už nekaltų žmonių išžudymą. Aleksandras Pakalniškis jį įvardijo. Stanislova Pocienė jį įvardijo. Jakovas Bunka jį įvardijo. Mano mokslininkai, Andrius Kulikauskas ir Evaldas Balčiūnas jį įvardija. Jono Noreikos anūkė Silvia Foti jį įvardija.
2018 birželio 04 d., 18:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 185-205 eilutės iš
Jonas Noreika Telšių krašte savo žydų išžudymo mąstais primena Praną Jakį Kretingos krašte ar Petrą Požėlą Šiaulių krašte. Jisai tačiau juos pralenkia savo sugebėjimu nusikalstamai veiklai suvienyti visą visuomenę. Užtat svarbu pamokyti jaunimą atpažinti ir atmesti tokias nedoras vienybės skelbėjo pagundas.



* Kaip visus įklampino.
* Šventės.
** Meno taryba - įsteigta prie Viršininko, perėjo prie LAF.
** politiniai kaliniai
** gydytojas Plechavičius
* Turto dalybos
.
** Patys valdė ir dalino žydų turtą, net jiems gyviems esant.
** Patys tvarkė žydų getą.
* Priešų gaudymas.
** kariai ir policija
** Patys gaudė komunistus
.
** "Mąsčio" gamyklos sargai
** Patys vedė karo lauko teismą ir skyrė
, vykdė mirties bausmes.
* Lietuvos vardo išniekinimas. Valdininkai teršė lietuvių vardą.
** Siuntė savo delegaciją sveikinti Lietuvos laikinąją vyriausybę
.
** Valdžia vykdė Lietuvos laikinosios vyriausybės nurodymus.
** "Žemaičių žeme" vadinosi laikraštis, taip pat ir delegacija. Veikė Lietuvos respublikos vardu
.
į:
Jonas Noreika Telšių krašte savo žydų išžudymo mąstais primena Praną Jakį Kretingos krašte ar Petrą Požėlą Šiaulių krašte. Jisai tačiau juos pralenkė savo sugebėjimu nusikalstamai veiklai suvienyti visą visuomenę. Užtat svarbu pamokyti jaunimą atpažinti ir atmesti tokias nedoras vienybės skelbėjo pagundas.

Jonas Noreika jau liepos mėnesio pradžioje Telšiuose organizavo inteligentus rengti manifestacijas. Suorganizuotas Telšių choras, kuris su politiniais kaliniais agitatoriais išvažinėjo Žemaitiją. Tūkstantinės minios surengtos Telšiuose, Plungėje, Nevarėnuose, Varniuose, Pavandenyje. Holokausto įkarščio metu Telšiuose surengė vandens sporto šventę, Noreika dalino medalius. Laužuose degino sovietines knygas, teatrais linksmino žmones, reikia manyti, bjauriomis patyčiomis. Skaitant baisus "Žemaičių žemės" vedamuosius ir skaičiuojant lavonus, tenka įžvelgti rūpestingą neapykantos kurstymą. Prie Telšių apskrities viršininko sudaryta Meno Taryba buvo Noreikai tokia svarbi, kad iš karto ją pervedė į L.A.F. propagandos skyrių, "kur dirbs didžiausiame kontakte su mūsų šauniaisiais aktyvistais."

Lietuvių visuomenę taip pat labai suvienijo žydų turto dalybos. Telšių apskrities viršininko ir Telšių burmistro šimtai raštų skaudžiai liudija, kaip lietuviai skirstė ir savinosi žudynių aukų turtą, kartu ir atsakomybę už žudynes. Lietuvių laikinoji vyriausybė tai skaitino savo poelgiais, kaip kad Jonas Noreika skatino savo pavyzdžiu, užsimanydamas žydų šeimos namo ir baldų.

Telšių apskrities valdžia, policija, kariuomenė ir aktyvistai vieningai gaudė prasimanytus "priešus", žydus ir lietuvius. Netgi "Mąsčio" gamyklos sargai įsitraukė į žydų sušaudymą. Vieningai tvarkė žydų getą, vertė žydus dirbti vergais. Vieningai vedė karo lauko teismą, pasmerkė mirties bausmes ir jas įvykdė. Vieningai vykdė Lietuvos laikinosios vyriausybės nurodymus. Visa tai darė Lietuvos Respublikos vardu, "Žemaičių žemės" vardu. Vieningai išniekino Lietuvos, lietuvių ir žemaičių vardą, taip kad sunku mums po to atsitiesti.

Jonas Noreika įklampino Telšių vyskupiją į nusikaltimus prieš žmoniją.

Jisai vertė Telšių vyskupijos vyskupus su juo skaitytis.
2018 birželio 04 d., 17:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 175 eilutė iš:
[+Jonas Noreika privalėjo elgtis kaip Matas Krygeris.+]
į:
[+Jonas Noreika privalėjo gelbėti lietuvius ir žydus.+]
2018 birželio 04 d., 17:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 351 eilutė iš:
Žmogui nedera pasmerkti žmogų, tik jo elgesį. Valstybė tuo tarpu gali ir privalo pasmerkti žmonijos priešus. Yra taip atsidavusiai, negailestingai ir piktybiškai nusikaltusių žmonių, kaip antai Stalinas, Hitleris ir Noreika, kad valstybė negali apsiriboti jų nusikaltimų įvardijimu, negali ieškoti ar pripažinti jų kokių nors dorybių. Valstybė, atjausdama jų aukas, privalo šiuos žmones suvokti vienareikšmiškai, kaip žmonijos priešus.
į:
Žmogui nedera pasmerkti žmogų, tik jo elgesį. Valstybė tuo tarpu gali ir privalo pasmerkti žmonijos priešus. Yra taip piktybiškai, negailestingai ir atsidavusiai nusikaltusių žmonių, kaip antai Stalinas, Hitleris ir Noreika, kad valstybė negali apsiriboti jų nusikaltimų įvardijimu, negali ieškoti ar pripažinti jų kokių nors dorybių. Valstybė, atjausdama jų aukas, privalo šiuos žmones suvokti vienareikšmiškai, kaip žmonijos priešus.
2018 birželio 04 d., 17:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 343-345 eilutės iš
Jūs galite paklausti, O kodėl Matas Krygeris neįvardijo neeilinio LAF veikėjo Jono Noreikos? Skriaudžiamųjų gynėjas, išgyvenęs nacių kalėjimą ir sovietų grasinimus, savo prisiminimuose 1994 m. paliko mums paaiškinimą, jog tai pavojinga:

Jakovas Bunka įvardijo Joną Noreiką. Stanislova Pocienė jį įvardijo. Mano mokslininkai, Andrius Kulikauskas ir Evaldas Balčiūnas jį įvardija. Aš jį įvardiju.
Jono Noreikos anūkė Silvia Foti jį įvardija.
į:
Jūs galite paklausti, O kodėl Matas Krygeris neįvardijo neeilinio LAF veikėjo Jono Noreikos? Skriaudžiamųjų gynėjas, išgyvenęs nacių kalėjimą ir sovietų grasinimus, savo prisiminimuose paliko mums paaiškinimą, jog tai pavojinga. "Nedrįsčiau apie žmogų minėti tokių faktų, jei jie nebūtų jau anksčiau kitų paskelbti spaudoje." ("Rūstūs prisiminimai", 1994).

Aš drįstu įvardinti Joną Noreiką, kaip pasibaisėtiną nusikaltėlį, atsakingą už nekaltų žmonių išžudymą. Stanislova Pocienė jį įvardijo. Jakovas Bunka jį įvardijo. Mano mokslininkai, Andrius Kulikauskas ir Evaldas Balčiūnas jį įvardija
. Jono Noreikos anūkė Silvia Foti jį įvardija.
2018 birželio 04 d., 17:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 175-176 eilutės iš
[+Jonas Noreika privalėjo elgtis kaip Matas Krygeris+]
į:
[+Jonas Noreika privalėjo elgtis kaip Matas Krygeris.+]
Pakeistos 181-182 eilutės iš
Įdomu, kad tiek sovietai, tiek naciai gerbė Matą Krygerį, kad taip gynė lietuvius. Visgi patys lietuviai žmogžudžiai jį įskundė, ir jam teko gerus metus kalėti SD kalėjime Tilžėje. Ko reikia, kad suabejotumėte Jono Noreikos "antisovietinės" ir "antinacinės" veiklos šaunumu?
į:
Įdomu, kad tiek sovietai, tiek naciai gerbė Matą Krygerį, kad taip gynė lietuvius. Visgi patys lietuviai žmogžudžiai jį įskundė, ir jam teko gerus metus kalėti SD kalėjime Tilžėje. Ko reikia, kad pripažintumėte Jono Noreikos savivaliavimą ir suabejotumėte jo "antisovietine" ir "antinacine" veikla?
Pakeistos 185-189 eilutės iš
Jonas Noreika Telšių krašte savo žydų išžudymo mąstais primena Praną Jakį Kretingos krašte ar Petrą Požėlą Šiaulių krašte. Jisai tačiau juos pralenkia savo sugebėjimu nusikalstamai veiklai suvienyti visą visuomenę. Užtat svarbu pamokyti jaunimą atpažinti ir atmesti tokios nedoros vienybės skelbėjo pagundas.

Kodėl jūs nuodugniai neapklausinėjate Jono Noreikos bendražygio Dominykos Riaukos? Jisai gi tvirtina, kad Noreika 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą. Tai, aišku, nesąmonė, bet ką jisai galėtų daugiau apie tai pasakyti? Ką jisai pasakytų apie Noreikos namą Vaižganto g.3, leidimus nešioti ginklą, Lietuvos nacionalzocialistinę policiją, Praną Meškauską-Germantą, manifestacijas Telšiuose ir Plungėje, mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę, Povilą Alimą ir LAF Plungėje, lietuvių ir vokiečių komendantūras Plungėje, "Žemaičių žemę", kun.P.Pukį ir gyd.Ivinskį, Plungės teismą, Noreikos liepos 25 d. įsakymą, Plungės žydų išžudymą, išžudymo kaltininkus, ir žydų turto dalybas?
į:
Jonas Noreika Telšių krašte savo žydų išžudymo mąstais primena Praną Jakį Kretingos krašte ar Petrą Požėlą Šiaulių krašte. Jisai tačiau juos pralenkia savo sugebėjimu nusikalstamai veiklai suvienyti visą visuomenę. Užtat svarbu pamokyti jaunimą atpažinti ir atmesti tokias nedoras vienybės skelbėjo pagundas.
Pakeistos 267-268 eilutės iš
[+Vienareikšmiškos išvados+]
į:
[++Vienareikšmiškos išvados. Jonas Noreika buvo Lietuvos ir žmonijos priešas.++]

Dokumentai parodo, kad Jonas Noreika buvo aukščiausia valdžia Telšių apskrityje ir labiausiai atsako už siaubingus 1941 m. liepos mėnesį lietuvių įvykdytus nusikaltimus, kuriuose nužudyti 3,000 žydų ir 300 lietuvių.

[+Jūsų atsakomybės tyrimai šališki ir nemoksliški.+]

Atsiejate jį nuo jo bendražygių ir nuo jo nusikaltimų aplinkybių.

Iškreiptai skaitote šaltinius (Žemaičių žemę, Blyno dienoraštį) arba jų visai neperžiūrite (Karo lauko teismo bylų
Pridėtos 284-285 eilutės:

Kodėl jūs nuodugniai neapklausinėjate Jono Noreikos bendražygio Dominykos Riaukos? Jisai gi tvirtina, kad Noreika 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą. Tai, aišku, nesąmonė, bet ką jisai galėtų daugiau apie tai pasakyti? Ką jisai pasakytų apie Noreikos namą Vaižganto g.3, leidimus nešioti ginklą, Lietuvos nacionalzocialistinę policiją, Praną Meškauską-Germantą, manifestacijas Telšiuose ir Plungėje, mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę, Povilą Alimą ir LAF Plungėje, lietuvių ir vokiečių komendantūras Plungėje, "Žemaičių žemę", kun.P.Pukį ir gyd.Ivinskį, Plungės teismą, Noreikos liepos 25 d. įsakymą, Plungės žydų išžudymą, išžudymo kaltininkus, ir žydų turto dalybas?
2018 birželio 04 d., 17:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 175-176 eilutės:
[+Jonas Noreika privalėjo elgtis kaip Matas Krygeris+]
Pridėtos 179-182 eilutės:
Matas Krygeris savo drąsiu pavyzdžiu mums įrodė, kaip Jonas Noreika galėjo ir privalėjo elgtis. "Pasibaisėjęs hitlerinėmis žudynėmis, 1941 m. liepos 29 d. raštu Nr.85 kreipiausi į Šiaulių, Telšių, Raseinių, Tauragės, Mažeikių ir Kretingos apskričių viršininkus, siūlydamas jiems sustabdyti nepagrįstus lietuvių suiminėjimus ir šaudymus. Aplinkraštyje nurodžiau, kad "naikinimas dirbusių bolševikinėse įstaigose lietuvių yra naikinimas pačios lietuvių tautos, ir tokie keršto užsimojimai yra atmestini visu griežtumu." Kai kurie apskričių viršininkai mano aplinkraščio nuorašus išsiuntinėjo policijos nuovadų viršininkams ir šis kreipimasis jiems darė teigiamą poveikį. Žinojau, kad už tai galiu nukentėti, bet ryžausi."

Įdomu, kad tiek sovietai, tiek naciai gerbė Matą Krygerį, kad taip gynė lietuvius. Visgi patys lietuviai žmogžudžiai jį įskundė, ir jam teko gerus metus kalėti SD kalėjime Tilžėje. Ko reikia, kad suabejotumėte Jono Noreikos "antisovietinės" ir "antinacinės" veiklos šaunumu?
Pridėtos 333-336 eilutės:

Jūs galite paklausti, O kodėl Matas Krygeris neįvardijo neeilinio LAF veikėjo Jono Noreikos? Skriaudžiamųjų gynėjas, išgyvenęs nacių kalėjimą ir sovietų grasinimus, savo prisiminimuose 1994 m. paliko mums paaiškinimą, jog tai pavojinga:

Jakovas Bunka įvardijo Joną Noreiką. Stanislova Pocienė jį įvardijo. Mano mokslininkai, Andrius Kulikauskas ir Evaldas Balčiūnas jį įvardija. Aš jį įvardiju. Jono Noreikos anūkė Silvia Foti jį įvardija.
2018 birželio 04 d., 14:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 181 eilutė iš:
Kodėl jūs nuodugniai neapklausinėjate Jono Noreikos bendražygio Dominykos Riaukos? Jisai gi tvirtina, kad Noreika 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą. Tai, aišku, nesąmonė, bet ką jisai galėtų daugiau apie tai pasakyti? Ką jisai pasakytų apie Noreikos namą Vaižganto g.3, leidimus nešioti ginklą, manifestacijas Telšiuose ir Plungėje, mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę, Povilą Alimą ir LAF Plungėje, lietuvių ir vokiečių komendantūras Plungėje, "Žemaičių žemę", Plungės žydų išžudymą, išžudymo kaltininkus, ir žydų turto dalybas?
į:
Kodėl jūs nuodugniai neapklausinėjate Jono Noreikos bendražygio Dominykos Riaukos? Jisai gi tvirtina, kad Noreika 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą. Tai, aišku, nesąmonė, bet ką jisai galėtų daugiau apie tai pasakyti? Ką jisai pasakytų apie Noreikos namą Vaižganto g.3, leidimus nešioti ginklą, Lietuvos nacionalzocialistinę policiją, Praną Meškauską-Germantą, manifestacijas Telšiuose ir Plungėje, mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę, Povilą Alimą ir LAF Plungėje, lietuvių ir vokiečių komendantūras Plungėje, "Žemaičių žemę", kun.P.Pukį ir gyd.Ivinskį, Plungės teismą, Noreikos liepos 25 d. įsakymą, Plungės žydų išžudymą, išžudymo kaltininkus, ir žydų turto dalybas?
2018 birželio 04 d., 14:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 179-181 eilutės iš
Jonas Noreika Telšių krašte savo žydų išžudymo mąstais primena Praną Jakį Kretingos krašte ar Petrą Požėlą Šiaulių krašte. Jisai tačiau juos pralenkia savo sugebėjimu nusikalstamai veiklai suvienyti visą visuomenę. Užtat svarbu pamokyti jaunimą atpažinti ir atmesti tokių nedorų vienybės skelbėjų pagundas.

Kodėl jūs nuodugniai neapklausinėjate jo bendražygio Dominykos Riaukos? Jisai gi tvirtina, kad Jonas Noreika 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą. Tai, aišku, nesąmonė, bet ką jisai galėtų daugiau apie tai pasakyti? Ką jisai pasakytų apie Noreikos namą Vaižganto g.3, leidimus nešioti ginklą, manifestacijas Telšiuose ir Plungėje, mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę, Povilą Alimą ir LAF Plungėje, lietuvių ir vokiečių komendantūras Plungėje, "Žemaičių žemę", Plungės žydų išžudymą, išžudymo kaltininkus, ir žydų turto dalybas?
į:
Jonas Noreika Telšių krašte savo žydų išžudymo mąstais primena Praną Jakį Kretingos krašte ar Petrą Požėlą Šiaulių krašte. Jisai tačiau juos pralenkia savo sugebėjimu nusikalstamai veiklai suvienyti visą visuomenę. Užtat svarbu pamokyti jaunimą atpažinti ir atmesti tokios nedoros vienybės skelbėjo pagundas.

Kodėl jūs nuodugniai neapklausinėjate Jono Noreikos bendražygio Dominykos Riaukos? Jisai gi tvirtina, kad Noreika 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą. Tai, aišku, nesąmonė, bet ką jisai galėtų daugiau apie tai pasakyti? Ką jisai pasakytų apie Noreikos namą Vaižganto g.3, leidimus nešioti ginklą, manifestacijas Telšiuose ir Plungėje, mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę, Povilą Alimą ir LAF Plungėje, lietuvių ir vokiečių komendantūras Plungėje, "Žemaičių žemę", Plungės žydų išžudymą, išžudymo kaltininkus, ir žydų turto dalybas?
2018 birželio 04 d., 14:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 179 eilutė iš:
Jonas Noreika savo žydų išžudymo mąstais primena Praną Jakį Kretingoje ar Petrą Požėlą Šiauliuose. Jisai tačiau juos pralenkia savo sugebėjimu nusikalstamai veiklai suvienyti visą visuomenę. Užtat svarbu pamokyti jaunimą atpažinti ir atmesti tokių nedorų vienybės skelbėjų pagundas.
į:
Jonas Noreika Telšių krašte savo žydų išžudymo mąstais primena Praną Jakį Kretingos krašte ar Petrą Požėlą Šiaulių krašte. Jisai tačiau juos pralenkia savo sugebėjimu nusikalstamai veiklai suvienyti visą visuomenę. Užtat svarbu pamokyti jaunimą atpažinti ir atmesti tokių nedorų vienybės skelbėjų pagundas.
2018 birželio 04 d., 14:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 177 eilutė iš:
----------------------
į:
[+Jonas Noreika vienijo visuomenę nusikalstamai veiklai.+]
2018 birželio 04 d., 14:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 58 eilutė iš:
Lietuvos Respublika yra tautinė valstybė. Tai įpareigoja susirūpinti, kaip lietuvių tauta, o ypač jos valios reiškėjai, atsako už savo elgesį visų žmonių atžvilgiu, o ypač Lietuvos mažumų atžvilgiu, nekaltų vaikų, motinų ir senukų atžvilgiu.
į:
Lietuvos Respublika yra tautinė valstybė. Jos konstitucija įpareigoja susirūpinti, kaip lietuvių tauta, o ypač jos valios reiškėjai, atsako už savo elgesį visų žmonių atžvilgiu, o ypač Lietuvos mažumų atžvilgiu, nekaltų vaikų, motinų ir senukų atžvilgiu.
2018 birželio 04 d., 14:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 58 eilutė iš:
Lietuva yra tautinė valstybė. Tai įpareigoja susirūpinti, kaip lietuvių tauta, o ypač jos valios reiškėjai, atsako už savo elgesį visų žmonių atžvilgiu, o ypač Lietuvos mažumų atžvilgiu, nekaltų vaikų, motinų ir senukų atžvilgiu.
į:
Lietuvos Respublika yra tautinė valstybė. Tai įpareigoja susirūpinti, kaip lietuvių tauta, o ypač jos valios reiškėjai, atsako už savo elgesį visų žmonių atžvilgiu, o ypač Lietuvos mažumų atžvilgiu, nekaltų vaikų, motinų ir senukų atžvilgiu.
2018 birželio 04 d., 14:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 179-180 eilutės iš
Jonas Noreika savo vaidmeniu išžudant žydus prilygintinas į Praną Jakį Kretingoje ar Petrą Požėlą Šiauliuose. Jisai tačiau juos pralenkia savo sugebėjimu nusikalstamai veiklai suvienyti visą visuomenę. Užtat svarbu pamokyti jaunimą atpažinti ir atmesti tokių nedorų vienybės skelbėjų pagundas.
į:
Jonas Noreika savo žydų išžudymo mąstais primena Praną Jakį Kretingoje ar Petrą Požėlą Šiauliuose. Jisai tačiau juos pralenkia savo sugebėjimu nusikalstamai veiklai suvienyti visą visuomenę. Užtat svarbu pamokyti jaunimą atpažinti ir atmesti tokių nedorų vienybės skelbėjų pagundas.

Kodėl jūs nuodugniai neapklausinėjate jo bendražygio Dominykos Riaukos? Jisai gi tvirtina, kad Jonas Noreika 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą. Tai, aišku, nesąmonė, bet ką jisai galėtų daugiau apie tai pasakyti? Ką jisai pasakytų apie Noreikos namą Vaižganto g.3, leidimus nešioti ginklą, manifestacijas Telšiuose ir Plungėje, mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę, Povilą Alimą ir LAF Plungėje, lietuvių ir vokiečių komendantūras Plungėje, "Žemaičių žemę", Plungės žydų išžudymą, išžudymo kaltininkus, ir žydų turto dalybas?
Ištrintos 184-185 eilutės:
* Dominykas Riauka - apklausinėti.
** Riaukos apklausinėjimas: Ar jūs esatę jam parodę šiuos leidimus? Priima: 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą.
2018 birželio 04 d., 14:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 39 eilutė iš:
[+Ar jūsų centro tyrimai moksliški ir išvados teisingos?+]
į:
[++Ar jūsų centro tyrimai moksliški ir išvados teisingos?++]
2018 birželio 04 d., 14:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 214-219 eilutės:
Noreika atsako nes būtent jam vokiečiai leido laisvai veikti. Kiti dėsniai galiojo Jono Noreikos teritorijoje, kaip kitur.
* Vokiečiai jų nevaldė
* Nesimatė vokiečių karininkų - tiktai kariai, svečiai, ryšininkai, kankintojai - įsakymų nedavė, tiktai patardavo.
* Žydus pradėjo žudyti anksti - liepos mėnesį, kai jų nevykdė Jėgeris.
* Žydus vergus laikė ilgai - net iki gruodžio mėnesio pabaigos
Pridėtos 229-242 eilutės:

Urbaičio šmeižimas.
* A) Noreika buvo paskirtas į Šiaulius dėl to, kad Urbaitis atsisakė pareigų, nesutiko dalyvauti nusikaltimuose prieš žmoniją, ir norėjo, kad LLV jį atleistų.
* B) Noreika puikiai suprato, kas yra Holokaustas, jam pritarė ir sutiko prie jo prisidėti.
* C) Vidaus reikalų ministras Šlepetys buvo LNP įkaitas ir buvo priverstas paskirti Noreika.
* D) Noreika paskubino žydų naikinimą Šiaulių apskrityje.
* E) Noreika bandė steigti priverčiamojo darbo stovyklą ir palaikė vergvaldystę, tūkstančių karo belaisvių prievartavimą.

* nesidomėjimas šaltiniais - Šiauliai
* priverčiamojo darbo stovykla
* karo belaisviai
* propagandinė kelionė į Vokietiją

Tęstinumas - 14-tasis batalionas
Ištrintos 246-275 eilutės:

* bandė atskirti žudikus nuo kitų lietuvių




Kiti dėsniai galiojo Jono Noreikos teritorijoje, kaip kitur.


Vokiečiai jų nevaldė
* Nesimatė vokiečių karininkų - tiktai kariai, svečiai, ryšininkai, kankintojai - įsakymų nedavė, tiktai patardavo.
* Žydus pradėjo žudyti anksti - liepos mėnesį, kai jų nevykdė Jėgeris.
* Žydus vergus laikė ilgai - net iki gruodžio mėnesio pabaigos.




Urbaičio šmeižimas.
* A) Noreika buvo paskirtas į Šiaulius dėl to, kad Urbaitis atsisakė pareigų, nesutiko dalyvauti nusikaltimuose prieš žmoniją, ir norėjo, kad LLV jį atleistų.
* B) Noreika puikiai suprato, kas yra Holokaustas, jam pritarė ir sutiko prie jo prisidėti.
* C) Vidaus reikalų ministras Šlepetys buvo LNP įkaitas ir buvo priverstas paskirti Noreika.
* D) Noreika paskubino žydų naikinimą Šiaulių apskrityje.
* E) Noreika bandė steigti priverčiamojo darbo stovyklą ir palaikė vergvaldystę, tūkstančių karo belaisvių prievartavimą.

* nesidomėjimas šaltiniais - Šiauliai
* priverčiamojo darbo stovykla
* karo belaisviai
* 14-tasis batalionas
* kelionė į Vokietiją
Pridėtos 272-273 eilutės:

Bandė atskirti žudikus nuo kitų lietuvių. Ivinskio atvejis.
2018 birželio 04 d., 14:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 183 eilutė:
** Riaukos apklausinėjimas: Ar jūs esatę jam parodę šiuos leidimus? Priima: 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą.
Ištrinta 197 eilutė:
Pridėta 200 eilutė:
Pakeistos 204-213 eilutės iš
į:
Jono Noreikos leidžiamas laikraštis "Žemaičių žemė"
* Holokausto metu ragino ir teisino visų Lietuvos žydų išžudymą.
* Laikraščiu kurstė kerštą, taip pat, reikia manyti, savo manifestacija ir Bagdono kalbomis.
* Lietuvos žydų išžudymą laikė pirmuoju uždaviniu.
* Leido savo spaudą, matyt, be cenzūros. Nemini jokių vokiečių.
* Kas leido laikraštį?
* Jisai Plungėje leido spaudą 500-1,000 lapelių tiražu.
* "Žemaičių žemė" buvo spausdinama toje pačioje spaustuvėje, kaip kadaise "Žemaičių prietelius". Ją tačiau negražino, o pasisavino "lietuvių valdžia". Ją redagavo žymus šviesuolis "Žemaičių prieteliaus" redaktorius kun.Kazimieras Olšauskas (Alšėnas).
* Mockaus knyga visai santūri žydų klausimu
Pakeistos 231-241 eilutės iš
Jono Noreikos leidžiamas laikraštis "Žemaičių žemė"
* Holokausto metu ragino ir teisino visų Lietuvos žydų išžudymą.
* Laikraščiu kurstė kerštą, taip pat, reikia manyti, savo manifestacija ir Bagdono kalbomis.
* Lietuvos žydų išžudymą laikė pirmuoju uždaviniu.
* Leido savo spaudą, matyt, be cenzūros. Nemini jokių vokiečių.
* Kas leido laikraštį?
* Jisai Plungėje leido spaudą 500-1,000 lapelių tiražu.
* "Žemaičių žemė" buvo spausdinama toje pačioje spaustuvėje, kaip kadaise "Žemaičių prietelius". Ją tačiau negražino, o pasisavino "lietuvių valdžia". Ją redagavo žymus šviesuolis "Žemaičių prieteliaus" redaktorius kun.Kazimieras Olšauskas (Alšėnas).
* Mockaus knyga visai santūri žydų klausimu
į:
Ištrinta 234 eilutė:
* Riaukos apklausinėjimas: Ar jūs esatę jam parodę šiuos leidimus? Priima: 1941 m. liepą kartu su kitais 10 Žemaitijos inteligentų reikalavo vokiečių vadovybę uždrausti genocidą prieš lietuvių ir žydų tautybių žmones ir suteikti Lietuvai savivaldą.
2018 birželio 04 d., 14:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 185-186 eilutės:
** politiniai kaliniai
** gydytojas Plechavičius
Pridėta 191 eilutė:
** kariai ir policija
Pridėta 193 eilutė:
** "Mąsčio" gamyklos sargai
Ištrinta 203 eilutė:
Ištrintos 215-223 eilutės:

Tinklas
* kariai ir policija
* valdžia
* gydytojas Plechavičius
* vyskupija ir "Žemaičių žemė"
* "Mąsčio" gamyklos sargai
* nesidomėjimas šaltiniais - Telšiai
* trukdo nubrėžti nuslėpimas duomenų
2018 birželio 04 d., 14:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 179-185 eilutės iš
Jonas Noreika savo vaidmeniu išžudant žydus prilygintinas į Praną Jakį Kretingoje ar Petrą Požėlą Šiauliuose. Jisai tačiau juos pralenkia savo sugebėjimu nusikalstamai veiklai suvienyti visą visuomenę. Užtat svarbu pamokyti jaunimą atpažinti ir atmesti nedorų vienybės skelbėjų pagundas.



* Jono Noreikos baltaraiščiai sulaikė Alsėdžių kaimo žydus ir paskui juos kankino ir nužudė.
* Jonas Noreika
, kaip Telšių LAF vadovas, atsako už teisėtų karo veiksmų nepanaudojimo gelbėti tremtinius
į:
Jonas Noreika savo vaidmeniu išžudant žydus prilygintinas į Praną Jakį Kretingoje ar Petrą Požėlą Šiauliuose. Jisai tačiau juos pralenkia savo sugebėjimu nusikalstamai veiklai suvienyti visą visuomenę. Užtat svarbu pamokyti jaunimą atpažinti ir atmesti tokių nedorų vienybės skelbėjų pagundas.

* Kaip visus įklampino.
* Dominykas Riauka - apklausinėti.
* Šventės.
** Meno taryba - įsteigta prie Viršininko
, perėjo prie LAF.
* Turto dalybos.
** Patys valdė ir dalino žydų turtą, net jiems gyviems esant.
** Patys tvarkė žydų getą.
* Priešų gaudymas.
** Patys gaudė komunistus.
** Patys vedė karo lauko teismą ir skyrė, vykdė mirties bausmes.
* Lietuvos vardo išniekinimas. Valdininkai teršė lietuvių vardą.
** Siuntė savo delegaciją sveikinti Lietuvos laikinąją vyriausybę.

** Valdžia vykdė Lietuvos laikinosios vyriausybės nurodymus.
** "Žemaičių žeme" vadinosi laikraštis, taip pat ir delegacija. Veikė Lietuvos respublikos vardu.
* Bažnyčia ir laikraštis.
** Jonas Noreika vertė Telšių vyskupijos vyskupus su juo skaitytis.
** Vyskupai turėjo kreiptis per jį, kad Lietuvos respublika nesušaudytų Žūtauto.


* Atsakymas už žiaurumus.
** Jonas Noreika, kaip Telšių LAF vadovas, atsako už teisėtų karo veiksmų nepanaudojimo gelbėti
tremtinius
** Jono Noreikos baltaraiščiai sulaikė Alsėdžių kaimo žydus ir paskui juos kankino ir nužudė.
** Tikrieji kankiniai.

* Rainių aukų išniekinimas.
** sušaudyti Rainių liudytojai - Rainių žudynių aukų neatitikimas - Rainių aukų mirčių tyčinis iškraipymas, dvasinis jų išniekinimas - Jonas Noreika pavertė Rainių aukas savo nusikaltimų pateisinimu.
** O išgarsėjusią metalinę lėkštę su kalinių įrašais atidavė muziejui.
Ištrintos 213-223 eilutės:

* Meno taryba - įsteigta prie Viršininko, perėjo prie LAF.

* sušaudyti Rainių liudytojai - Rainių žudynių aukų neatitikimas - Rainių aukų mirčių tyčinis iškraipymas, dvasinis jų išniekinimas - Jonas Noreika pavertė Rainių aukas savo nusikaltimų pateisinimu.
O išgarsėjusią metalinę lėkštę su kalinių įrašais atidavė muziejui.

* Jonas Noreika vertė Telšių vyskupijos vyskupus su juo skaitytis.
* Vyskupai turėjo kreiptis per jį, kad Lietuvos respublika nesušaudytų Žūtauto.

Tikrieji kankiniai.
Pridėtos 222-223 eilutės:
Pakeistos 225-236 eilutės iš
* Bubnys nemini Holokausto dalyvių.

Teršė lietuvių vardą: "Žemaičių žeme" vadinosi laikraštis, taip pat ir delegacija. Veikė Lietuvos respublikos vardu.

Valdininkai
* Valdžia vykdė Lietuvos laikinosios vyriausybės nurodymus.
Visuomenė
* Siuntė savo delegaciją sveikinti Lietuvos laikinąją vyriausybę.
* Patys valdė ir dalino žydų turtą, net jiems gyviems esant.
* Patys gaudė komunistus.
* Patys vedė karo lauko teismą ir skyrė, vykdė mirties bausmes.
* Patys tvarkė žydų getą.
į:
2018 birželio 04 d., 14:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 116 eilutė iš:
[+Geležinis vilkas (LNP) avies kailyje (LAF).+]
į:
[+Jonas Noreika buvo Geležinis vilkas (LNP) avies kailyje (LAF).+]
2018 birželio 04 d., 14:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 140 eilutė iš:
Kodėl jūsų vyriausiasis istorikas Stasys Buchoveckas, nenurodydamas jokių šaltinių, tikslingai paišo Germantą-Meškauską kaip Lietuvos draugą? Autorius neįtaria, jog Heydrichas 1939 m. svarstė būtent Germanto-Meškausko pasiūlymą Lietuvoje rengti pogromus ir nuversti vyriausybę. Autorius prieštarauja K.Škirpos, J.Keliuočio, kun.St.Ylos, R.Mackonio, Z.Blyno, A.Pakalniškio, Olšvango liudijimams, kaip Germantas-Meškauskas svajojo būti Lietuvos fiureriu ir išžudyti žydus, kaip jisai ištikimai draugavo su Lietuvos laisvės ir žmonijos priešais R.Heydrichu, H.Grėfe ir M.Kurmies, kaip jisai ypatingai rūpinosi Plungės kraštu. Autorius nesuvokia, jog P.Germantas-Meškauskas buvo protu pasižymintis sociopatas, stokojantis įprasto sąžinės balso, tad galėjo nevaržomai daryti siaubingą blogį ir nebūdingą gėrį, o vienu metu padlaižiauti tiek Prezidentui A.Smetonai, tiek nacių saugumiečiams, tiek Lietuvos Laikinajai vyriausybei.
į:
Kodėl jūsų vyriausiasis istorikas Stasys Buchoveckas, nenurodydamas jokių šaltinių, tikslingai paišo Germantą-Meškauską kaip Lietuvos draugą? Autorius neįtaria, jog Heydrichas 1939 m. svarstė būtent Germanto-Meškausko pasiūlymą Lietuvoje rengti pogromus ir nuversti vyriausybę. Autorius prieštarauja K.Škirpos, J.Keliuočio, kun.St.Ylos, R.Mackonio, Z.Blyno, A.Pakalniškio, Olšvango liudijimams, kaip Germantas-Meškauskas svajojo būti Lietuvos fiureriu ir išžudyti žydus, kaip jisai ištikimai draugavo su Lietuvos laisvės ir žmonijos priešais R.Heydrichu, H.Grėfe ir M.Kurmies, kaip jisai ypatingai rūpinosi Plungės kraštu. Autorius nesuvokia, jog nacių Vokietijoje mokslus baigęs dr.P.Germantas-Meškauskas buvo protu pasižymintis sociopatas, stokojantis įprasto sąžinės balso, tad įstengiantis nevaržomai daryti siaubingą blogį ir nebūdingą gėrį, o vienu metu padlaižiauti tiek Prezidentui A.Smetonai, tiek nacių saugumiečiams, tiek Lietuvos Laikinajai vyriausybei.
2018 birželio 04 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 163 eilutė iš:
Žutautą, Abramovičių ir kt." Įsigilinus, paaiškėja, kad Algirdas Žūtautas buvo vienas iš keturių sovietinių Telšių kalėjimo pareigūnų, kurie karo pradžioje svarstė, kuriuos kalinius palikti gyvus, ir kuriuos užmušti. Liepos mėn. 19 d. Telšių aktyvistų štabas patenkino Žūtauto malonės prašymą, tuo tarpu atmetė kitų penkių kalėjimo sargų prašymus, taip kad sušaudė Rainių aukų likimo liudytojus. Įdomu, kokiomis sąlygomis Jonas Noreika tenkino vyskupų prašymus, suvokiant, kad kitą dieną iškilmingos šv.mišios buvo dalis "Žemaičių žemės" laisvės manifestacijos?
į:
Žutautą, Abramovičių ir kt." Įsigilinus, paaiškėja, kad Algirdas Žūtautas buvo vienas iš keturių sovietinių Telšių kalėjimo pareigūnų, kurie karo pradžioje svarstė, kuriuos kalinius palikti gyvus, ir kuriuos užmušti Rainių miške. Liepos mėn. 19 d. Telšių aktyvistų štabas patenkino Žūtauto malonės prašymą, tuo tarpu atmetė kitų penkių kalėjimo sargų prašymus, taip kad sušaudė Rainių aukų likimo liudytojus. Įdomu, kokiomis sąlygomis Jonas Noreika tenkino vyskupų prašymus, suvokiant, kad kitą dieną iškilmingos šv.mišios buvo dalis "Žemaičių žemės" laisvės manifestacijos?
2018 birželio 04 d., 13:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 144-146 eilutės iš
Kodėl jūs nesidomite visais plungiškių išsaugotais liudijimais? 1971 m. Stanislava Pocienė, 1907 m. gimimo, pasakė savo sūnui, studentui Bronislavui Pociui, kad 1941 m. Jonas Noreika vadovavo Plungės žydų žudynėms, kaip Plungės komendantas. Jis turėjo 20 pakalikų (lietuvių policininkų baltaraiščių, kurie ant rankos nešiojo baltus raiščius). Ji tai girdėjo iš žmonių. Ji 1941 m. Plungės fabrike dirbo verpėja. Ar jūs galėtumėte rasti 2002 m. Bronislavo Pociaus ir Zita Paulauskaitės susirašinėjimą su jumis, kuriame jūs tvirtinote, kad tai buvo "kitas Jonas Noreika"?

Ar jūs esate buvę Plungėje su Jono Noreikos anūke Silvia Foti? Jos teta jai nurodė turtingų žydų namą Vaižganto g.3, kur jinai lankydavo Noreikų šeimą pažaisti su Jono Noreikos dukra Dalyte. Ar esate nustatę, ar jų name girdėjosi Vaižganto g.7a esančioje sinagogoje kankinami žydai? Teta taip pat Šiauliuose parodė dailų stalą šachmatais žaisti, kurio kitoje pusėje įrašas jidiš kalba. O tai sutampa su Jakovo Bundos pasakojimu, kad Noreika iš Plungės į Šiaulius išsivežė geresnius baldus.
į:
Kodėl jūs nesidomite visais plungiškių išsaugotais liudijimais? 1971 m. Stanislava Pocienė, 1907 m. gimimo, pasakė savo sūnui, studentui Bronislavui Pociui, kad 1941 m. Jonas Noreika vadovavo Plungės žydų žudynėms, kaip Plungės komendantas. Jis turėjo 20 pakalikų (lietuvių policininkų baltaraiščių, kurie ant rankos nešiojo baltus raiščius). Ji tai girdėjo iš žmonių. Ji 1941 m. Plungės fabrike dirbo verpėja. Ar jūs galėtumėte rasti 2002 m. istoriko Bronislavo Pociaus ir bibliotekininkės Zita Paulauskaitės susirašinėjimą su jumis, kuriame jūs tvirtinote, kad tai buvo "kitas Jonas Noreika"?

Ar jūs esate buvę Plungėje su Jono Noreikos anūke Silvia Foti? Jos teta jai nurodė turtingų žydų namą Vaižganto g.3, kur jinai lankydavo Noreikų šeimą pažaisti su Jono Noreikos dukra Dalyte. Ar esate nustatę, ar jų name girdėjosi Vaižganto g.7a esančioje sinagogoje kankinami žydai? Teta taip pat Šiauliuose parodė dailų stalą šachmatais žaisti, kurio kitoje pusėje įrašas jidiš kalba. O tai sutampa su žydų šviesuolio Jakovo Bundos pasakojimu, kad Noreika iš Plungės į Šiaulius išsivežė geresnius baldus.
2018 birželio 04 d., 13:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 140 eilutė iš:
Kodėl jūsų vyriausiasis istorikas Stasys Buchoveckas, nenurodydamas jokių šaltinių, tikslingai paišo Germantą-Meškauską kaip Lietuvos draugą? Autorius neįtaria, jog Heydrichas 1939 m. svarstė būtent jo pasiūlymą Lietuvoje rengti pogromus ir nuversti vyriausybę. Autorius prieštarauja K.Škirpos, J.Keliuočio, kun.St.Ylos, R.Mackonio, Z.Blyno, A.Pakalniškio, Olšvango liudijimams, kaip Germantas-Meškauskas svajojo būti Lietuvos fiureriu ir išžudyti žydus, kaip jisai ištikimai draugavo su Lietuvos laisvės ir žmonijos priešais R.Heydrichu, H.Grėfe ir M.Kurmies, kaip jisai ypatingai rūpinosi Plungės kraštu. Autorius nesuvokia, jog P.Germantas-Meškauskas buvo protu pasižymintis sociopatas, stokojantis įprasto sąžinės balso, tad galėjo nevaržomai daryti siaubingą blogį ir nebūdingą gėrį, o vienu metu padlaižiauti tiek Prezidentui A.Smetonai, tiek nacių saugumiečiams, tiek Lietuvos Laikinajai vyriausybei.
į:
Kodėl jūsų vyriausiasis istorikas Stasys Buchoveckas, nenurodydamas jokių šaltinių, tikslingai paišo Germantą-Meškauską kaip Lietuvos draugą? Autorius neįtaria, jog Heydrichas 1939 m. svarstė būtent Germanto-Meškausko pasiūlymą Lietuvoje rengti pogromus ir nuversti vyriausybę. Autorius prieštarauja K.Škirpos, J.Keliuočio, kun.St.Ylos, R.Mackonio, Z.Blyno, A.Pakalniškio, Olšvango liudijimams, kaip Germantas-Meškauskas svajojo būti Lietuvos fiureriu ir išžudyti žydus, kaip jisai ištikimai draugavo su Lietuvos laisvės ir žmonijos priešais R.Heydrichu, H.Grėfe ir M.Kurmies, kaip jisai ypatingai rūpinosi Plungės kraštu. Autorius nesuvokia, jog P.Germantas-Meškauskas buvo protu pasižymintis sociopatas, stokojantis įprasto sąžinės balso, tad galėjo nevaržomai daryti siaubingą blogį ir nebūdingą gėrį, o vienu metu padlaižiauti tiek Prezidentui A.Smetonai, tiek nacių saugumiečiams, tiek Lietuvos Laikinajai vyriausybei.
2018 birželio 04 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 134 eilutė iš:
Vokietijos Federacinės Respublikos prokurorams buvo neaišku, kas iš vokiečių atsakė už Plungės ir apskritai Telšių apskrities žudų žudynes, tad 1967-1970 m. kreipėsi į Sovietų Sąjungą pagalbos šiuo klausimu. Kaip minėjome, sovietų saugumiečiai ištyrė, kad Plungėje žudynėms vadovavo būrio vadas Stanislovas Lipčius ir jo pavaduotojas Povilas Alimas, o vokiečiai žudikus vaišino. Telšių vyrų žydų žudynėse dalyvavo tiktai kokie 8 vokiečiai, tai yra, vienas skyrius. Visa tai sutampa su Štalekerio 1941 m. spalio 15 d. ataskaita, iš kurios matyt, kad vienas SD būrys (maždaug 30 karių), atsakingas už visą Šiaulių apygardą, įstengė išžudyti 42,000 žydų, kuomet Jėgerio Einsaztkommando 3 (150 karių) Kauno apygardoje išžudė tiktai 32,000. 1941 m. liepos mėn. žudynės Plungėje ir Telšiuose vyko kuomet Kauno apygardoje iš viso buvo sustabdytos visos žydų žudynės. Suversti kaltę naciams vokiečiams yra šiuo atveju panašu į jų šmeižimą. Telšių apskrities viršininko Augustino Ramanausko ir Telšių miesto burmistro raštų rinkiniai parodo, kad lietuviai patys, be vokiečių, sulaikė žydus, tvarkė getus, iš jų savo įsakymu išsivesdavo žydus ir vėl nusivesdavo, ir jų turtą dalino dar jiems gyviems esant. Iš tiesų, Plungės ir Telšių žydai buvo lietuvių sulaikyti pirmomis karo dienomis, kada patys vokiečiai troško, kad lietuviai rengtų pogromus. O Jonas Noreika žinojo vokiečių troškimus, nes karo pradži