Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Klaidos, Geros valios pratimai, Heidegeris

Kas jaudinasi klysta

  • Tomas Kaulius. Mane galite pristatyti, kaip VDU III kurso filosofijos mokslų doktorantą bei Telšių kunigų seminarijos filosofijos dėstytoją. Filosofijos magistro laipsnį įgijau Italijoje, Laterano Universitete (PUL).
  • Gilija Žukauskienė. Mane galima pristatyti kaip teatro (šokio) ir medijų filosofijos magistrę. Jokios akademinės institucijos neatstovauju. Jei būtina institucinė priklausomybė, galiu atstovauti Lietuvos estetikų asiociaciją arba VšĮ „Dialogų portikas“. Mano mokslinių interesų sritys: fenomenologija, percepcijos filosofija, kūno studijos, medijų filosofija, judesio ir kūno antropologija.

Šešias pasaulio tiesas laikyti klaidų rūšimis, susieti su nesusivedimais, taip pat su neigiamais įsakymais.

Rašau straipsnį Egzistencializmas ir jo idėjų pėdsakai XX a. kultūroje.

Kas jaudinasi, tas klysta. Kur Heidegeris klydo?

Kas jaudinasi, tas klysta. Ši išvada kilo iš "geros valios pratimų", kuriuos 1996-1998 metais išmąsčiau ir rengiau su savo draugais. Pristatysiu šiuos pratimus ir palyginsiu su Martyno Heidegerio ir Pauliaus Tillicho mintimis apie nerimą ir klystamumą.

Geros valios pratimų tikslas yra prasmingai susirūpinti tuo, kas tik mus glumina ar jaudina. Būna, kad vieną tikime širdyje, o pasaulyje vyksta visai kitaip. Pavyzdžiui, mane jaudinavo "benamiai", kaulijantys pagalbos. Pirmiausiai, tenka įsijausti ir įvardinti, kaip tariamas, paviršutiniškas reikalas veikia mano jausmus. Kas mane veikia blogai ir kas veiktų dar blogiau? Kas veikia gerai ir kas veiktų dar geriau? Iš savo teiginių supratau, kad šiuo atveju man iš tikrųjų esminis, giluminis klausimas yra "pagalba kitiems".

Toliau, išsakau ką žinau šituo klausimu. Išsiryškina dvi tiesos:

  • Nuo mano pagalbos gali būti blogiau.
  • Jei žmogus prašo pagalbos ir jam tikrai reikia pagalbos, tai privalau padėti.

Kaip atskirti, kuri širdies tiesa (vidinės tikrovės) ir kuri pasaulio tiesa (išorinės tikrovės)? Pasirodo, sutaria keturi pasitikrinimo būdai:

  • Tas, kuris jaudinasi, klysta. Aš pergyvenau, kad "nuo mano pagalbos gali būti blogiau". Tai ženklas, jog tai pasaulio tiesa.
  • Širdies tiesa veda į pasaulio tiesą, bet ne atvirkščiai. Jeigu man rūpės tikrai padėti, tai nenorėsiu, kad nuo to būtų blogiau. Bet jeigu pradėsiu nuo to, kad nuo mano pagalbos gali būti blogiau, tai niekad niekam nepadėsiu.
  • Pasaulio tiesą galime pavaizduoti pavyzdžiais. Bet širdies tiesa vidinė, tautologinė. Jos nepamokysime, ji turi jau glūdėti mumyse.
  • Kodėl? Kaip? Koks? Ar? Šie keturi klausimai išrikiuoti nuo plačiausio iki siauriausio. Širdies tiesa atsako platesnį klausimą kaip pasaulio tiesa. Kokią pagalbą teikti? Tokią nuo kurios nebus blogiau. Tačiau kodėl teikiame pagalbą? Dėl to, kad reikia. Tai ir yra svarbiausia.

Tad šių pasitikrinimų dėka susigaudome, kuri iš tikrųjų yra širdies tiesa. O ją įsisaviname rengdami pratimą: nusistatydami, vykdydami ir permąstydami. Įprantame gyventi širdies tiesa ir nusiraminame.

Tokiu būdu visokiausius egzistencinius jaudulius galime išrišti, kaip nesusipratimus, kaip tvirtino terapeutiniai filosofai, kvietistai, Vitgenšteinas. Visgi, kokia šių nesusipratimų prasmė? Savaip panagrinėsiu, kaip ir kodėl kyla teigiami ir neigiami jauduliai, ramybė ir susijaudinimas, jautrumas ir nejautrumas. Savo tvirtinimus palyginsiu su egzistencialistų tvirtinimais apie nerimą, laisvę, savitumą ir klystamumą.


Noriu:

Jauduliai išsako, kaip klystame ir neklystame: nuostaba, liūdesys, nykulys, palengvėjimas.

Dorovė: neatitaisomos klaidos.

Išnagrinėti savo klaidas.

Susieti su egzistencialistų mintimis, koks yra doras ir nedoras elgesys.

Aprašysiu geros valios pratimus. Susiesiu su egzistencialistų klausimais, kas juos jaudino. Palyginsiu su nusiraminimo mokykla (quietism).

Pabaiga:

Vidiniais požiūriais savo nežinojimą pajuntame, kaip nuklydimą.

  • Kai paklūstame, tai nemaloniai jaučiamės. Nemaloniai jaučiamės, kada elgiamės klaidingai.
  • Kai tikime, tai esame nejautrūs. Esame nejautrūs, kada klaidingai nusistatome, klaidingai esame.
  • Kas mums rūpi, tas mus jaudina. Jaudinamės kada mąstome klaidingai ir pasaulio tiesą palaikome širdies tiesa.

Teigiami jausmai mūsų nežinojimą palaiko žinojimu:

  • Žavesys-išmintis palaiko malonumą. Bjauresys palaiko nemalonumą.
  • Meilė palaiko jautrumą. Neapykanta palaiko nejautrumą.
  • Artimumas palaiko ramybę. Baimė palaiko neramybę.

Egzistenicalizmas

  • Žmogus, kaip mąstanti, veikianti, jaučianti, gyvenanti būtybė
  • Žmogaus būklė: nesusigaudymas beprasmiškame pasaulyje
  • Mąstytojai: Kierkegaard
  • Vertybės: Laisvė, autentiškumas
  • Visa, kas išplaukia iš ateizmo
  • Tvirtinimai:
    • Būtis pirm esmės. Žmogus pirma yra, paskui save apibrėžia.
    • Įpareigojimas: apibrėžti save
    • Beprasmybė: pasaulis nėra teisingas, jisai nedorovingas
    • Beprasmybėje būtent mes suteikiame prasmę
    • Siekis: padėti žmonėms išvengti prasmės netekimo
    • Priešingybė nusiraminimo mokyklai, kuri tvirtina, jog jaudulį iššaukia nesusipratimai
    • Duotybė - neišikima sau atmesti savo praeitį, kūną, aplinkybes. Laisvės sąlyga ir jos apribojimas. Duotybė yra tai, kas patys nesame.
    • Angst - sielojimasis, krimtulys, graužatis, nejaukumas, gniaužulys, slegesys - iškyla nes jaučiamės varžomi duotybių, taip pat dėl to, kad atsakome už pasekmes nepaisant duotybių. Beribė laisvė, baimė savęs.
    • Neviltis, beprasmybė
    • Ryšys tarp laisvės ir atsakomybės. Atsakome už savo vertybes.
    • Ištikimybė sau (autentiškumas). Sukurti save ir gyventi savimi. Svarbiausia: gyventi laisvu žmogumi. Yra daug būdų negyventi laisvu, pavyzdžiui, gyventi pagal įvaizdį.
    • Pažinimas ir pripažinimas Kito kaip laisvo asmens. Suvokimas, kaip kitas gali mus pamatyti, tad sudaiktinti pasaulyje.
    • Asmens asmeniški sprendimai, protu nepagrįsti
    • Protingumas mums trukdo įprasminti laisvę.
    • Žmonės laikosi kasdienybės bandydami tokiu būdu nesisieloti.
  • Rimčiausias filosofijos klausimas: savižudybė

Galvojau rašyti, kaip viską suvesti Kito požiūriu:

  • Kaip taikau ir suderinu būklės, patirties, sandaros ir dalykiškumo mąstysenas
  • Pavyzdys: Visko sąvoka, padalinimai
  • Asmenys
  • Sandaros - kaip jos naudojamos Heidegerio ir kitų mąstytojų
  • Asmenys - kaip juos mąsto įvairūs egzistencialistai
  • Apžvelgti ir suvesti pagrindines egzistencializmo mintis, sąvokas, įžvalgas

Kito požiūrį išsako antrinės sandaros.

Konferencija

KaipKlystame


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2016 kovo 04 d., 21:42
Tweet