Žr. Kalbos, 20170405KalbaIrTikrovė

Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Atsakymas į šiuos elgesio ir dorovės klausimus galėtų būti žmogaus išgyvenimų kalba. Kodėl išgyvename tokią vidinę kalbą? Kaip ji mūsų gyvenimuose plėtojasi pasąmonės rūpesčiais, šnekos turiniais ir tikrovės įvykiais?

Įsivaizduokime Dievą tiriantį, ar Jisai būtinas? Jeigu jis pasitrauktų, ar Jisai visgi atsirastų? Kiekvienas žmogus esame tarsi Dievas, visokiausiose sąlygose besusigaudantys, jog visgi iš esmės esame besąlygiški.

Susigaudymas reiškiasi įtampa tarp suvokiančios sąmonės ir suvoktos savasties. Tai įtampa tarp besąlygiškai nežinančios sąmonės ir sąlygiškai žinančios atminties. Mūsų sąmonei lemta gyventi nežinojimu, kokiu keliu eiti, tačiau žinome kada nuklystame. Mums tai pasako širdies lūkesčiai, proto abejonės ir kūno poreikiai. Užtat atitinkamai išgyvename tris kalbas, plėtojame tris atmintis:

• Pagrindimo kalba širdį praplečiame pasąmonės rūpesčiais;
• Įvardijimo kalba protą praplečiame šnekos mintimis;
• Pasakojimo kalba kūną praplečiame tikrovės įvykiais.

Vadinas, tvirtiname, jog mūsų sąmonę išplečia trys atmintys. Sąmonė yra tarsi kirmelytė, o atmintis - jos auginamas kiautas. Pirmoji atmintis yra mūsų smegenų neuronų sąsajos, sakykime, mūsų pasąmonė. Antroji atmintis yra mūsų tautos kalba. O trečioji atmintis yra "tikrovė", visa ko išsidėstymas pasaulyje.

Pristatysime, kaip šias tris kalbas ir tris atmintis tiriame būtent elgesio ir dorovės klausimais. Juk šios atmintys nusako, kaip mes elgiamės. Tačiau joms kaip tokioms visai neprasminga, kaip mes turėtumėm elgtis. Tai jau sprendžia mūsų sąmonė. Būtent jinai gali savo nuostata papildyti ir patikslinti atmintį, kad jinai savo sąlygišku žinojimu geriau atspindėtų sąmonės besąlygišką nežinojimą. Būtent sąmonės valios vertybėmis suvedame tiek širdį, tiek protą, tiek kūną. Esame laisvi amžinai bręsti, savo atmintį - tiesiog "save" - vis ryškiau, vis tiksliau išsakyti. Užtat tuo pačiu esame laisvi dar labiau nuklysti. Sąmone galime tverti atmintį arba jai pasiduoti.

Prasminga gilintis, kaip trys kalbos - pagrindimo, įvardijimo ir pasakojimo - savaip sieja sąmonę ir atmintį. Psichologai Kahneman ir Tversky yra išskyrę lėtą mąstymą ir greitą mąstymą. Manome, juos galime suprasti kaip sąmonę ir pasąmonę.

Mūsų supratimu, pasąmonė visą mūsų žinojimą mums pristato vieninga nuojauta, tuo tarpu sąmone sugebame vienu metu išskirti skirtingus požiūrius. Pristatysime, kaip įsivaizduojame, kad sąmonė trimis kalbomis išgyvena sąlygiškumą, kaip požiūrį į požiūrį į požiūrį.

Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Atsakymas į šiuos elgesio ir dorovės klausimus galėtų būti žmogaus išgyvenimų kalba. Šiuo pranešimu pasidaliname samprotavimais, kodėl išgyvename tokią vidinę kalbą ir kaip ji mūsų gyvenimuose plėtojasi pasąmonės rūpesčiais, šnekos turiniais ir tikrovės įvykiais.

Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Atsakymas į šiuos elgesio ir dorovės klausimus galėtų būti žmogaus išgyvenimų kalba. Pasidaliname samprotavimais, kodėl išgyvename tokią vidinę kalbą ir kaip ji mūsų gyvenimuose pasireiškia pasąmonės rūpesčiais, šnekos turiniais ir tikrovės įvykiais.

Įsivaizduokime Dievą tiriantį, ar jisai būtinas? Jeigu jis pasitrauktų, ar jisai visgi atsirastų? Kiekvienas žmogus esame tarsi Dievas, visokiausiose sąlygose besusigaudantys, jog visgi iš esmės esame besąlygiški.

Išgyvenimų kalba: Sąmonės išplėtimas pasąmone, šneka ir tikrove

Kaip žmonės elgiasi? Ir kaip jie turėtų elgtis? Atsakymas į šiuos elgesio ir dorovės klausimus galėtų būti žmogaus išgyvenimų kalba. Pasidaliname samprotavimais, kodėl išgyvename tokią vidinę kalbą ir kaip ji pasireiškia mūsų gyvenimo rūpesčiais, sąvokomis ir įvykiais.

Supratimo apimtys -

Susigaudymas reikalauja

Kalbos esmė yra susigaudyti sąlygiškume, jog esame besąlygiški.

Kalbos esmė yra susigaudyti sąlygiškume.

Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą. Tą žinojimą galima vis tobulinti, kad labiau atitiktų nežinojimo kelią. Tą žinojimą suaro mūsų

Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, dargi nuklysti. Užtat yra laisvė.

• kaip ima rūpėti - padalinimo požiūris ima rūpėti: *požiūris* į (požiūrį į požiūrį)
• kaip ima reikšti (tikėti) - atvaizdu dalinis požiūris atsitokia - reiškia visuminiam požiūriui - požiūris į (*požiūrį* į požiūrį)
• kaip įvyksta (paklusti) - aplinkybių įvyksta įsijautimas - perėjimas iš visuminio į dalinį požiūrį - požiūris į (požiūrį į *požiūrį*)

• kaip ima rūpėti -
• kaip ima reikšti -
• kaip įvyksta -

Pasąmonė yra sukaupta savastis, žinojimas atstojantis nežinojimą

Pasąmonė yra sukaupta savastis, kuri atspindi nežinojimą

Sąmonė gali valdyti, tikslinti, tobulinti pasąmonę, užtat tuo pačiu ji gali pasiduoti pasąmonei, jai

• Sąmonė - Kanto protas, pasąmonės sąsajos - Hume'o protas.
• Sąmonė remiasi nežinojimo, o pasąmonė - sukauptu žinojimu.
• Atitrūkimai (ir ženklų savybės) išsako skirtumą tarp sąmonės ir atminties

• ramus, užtikrintas, savarankiškas Dievas išgyvena vertybes

Kalbomis

• deri skirtingi protai
• gyvenama sąlygiškume
• apibrėžiamas požiūris į požiūrį į požiūrį

• Sąmonė - širdies tiesa, pasąmonė - pasaulio tiesa.

• Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės.

Kalbomis deri skirtingi protai

• Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai (atvaizdai) - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
• Kalba - tikėjimo - žodžiai (aplinkybės) - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
• Tikrovė - paklusimo - įvykiai (padalinimai) - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.

Sąmonė atsiranda tiktai vėliau - tačiau sąmonė

• Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas.
• Sąmonė - kaip turėtumėme elgtis, pasąmonė - kaip elgiamės.

Trys kalbos išskiria tris tikrovės lygmenis - aš, bendruomenė ir pasaulis.

• Ekonomikos Nobelio premijos lauretas, psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas.

• Sąmonė skiria, pasąmonė vienija.
• Psichologas Kahneman - lėtas mąstymas ir greitas mąstymas.

• Tikrovė - paklusimo - įvykiai - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

Sąmonė ir pasąmonė

• Pasąmonė kaupia sąmonės veiklą.
• Sąmonė skiria, pasąmonė vienija.

• Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką

Trys atmintys - kaip vykdome Dievo valią - sąvokos - kalbos - su kuo siejamas viskas - ženklų savybės.

• Pasąmonė - rūpėjimo - rūpesčiai - pagrindimas - betkas - įsimintinumas.
• Kalba - tikėjimo - žodžiai - įvardijimas - kažkas - reikšmingumas.
• Tikrovė - paklusimo - įvykiai - pasakojimas - niekas - tikslingumas.

• Pasąmonė kaupia sąmonės veiklą.

Sąmonės išplėtimas pasąmone, kalba ir tikrove

• Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai.
• Užtat "tikrovė" yra apgaulinga sąvoka, nes tai tarsi vienas žodis, betgi ji neapima visko, o iš tikrųjų, teapima nieką.

Sąmonės išplėtimas pasąmone

Kalba ir tikrovė

• Sąmonė ir pasąmonė
• Kalba ir tikrovė kaip ribotos apimties, tačiau vieningos nuojautos - tuo tarpu sąmonė apima viską, tačiau suskaldytai.

350 žodžių

Kalba ir tikrovė