Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. 20170202VertybėsKlausimaiRūpesčiai

Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai

Pagrindinė mintis

  • Pristatysiu kaip gyvenimiški duomenys (vertybės, klausimai, išgyvenimai, rūpesčiai) praverčia tiriant gyvenimą.
  • Asmeniškai šiuo metu tiriu elgesį ir dorovę, kaip elgiamės ir kaip turėtumėme elgtis. O tai labai susiję su mūsų kasdienybe.
  • Tik noriu pabrėžti, jog kasdienybėje susipina įvairūs laiko mąstai. Rūpesčiai gali būti vienadieniai nors ir nebūtinai. Prasmingą klausimą galime gvildenti ištisus metus. O panašu kad, savo kertinę vertybę puoselėjame visą gyvenimą.

Vertybės

  • Kodėl susidomėjau
    • Minčių sodas - telkianti, aptarnaujanti "independent thinkers", tai yra, savarankiškai mąstančius ar tiesiog šviesuolius. Bendra vertybė: rūpestis mąstymu. Ar jums rūpi mąstymas?
    • [brėžinys] internetinės darbo grupės, dešimts grupių sistema
    • Franz Nahrada, 2004 m., kad nesialinčiau remdamas Europos projektus, pagrindinė sąvoka - "global villages", į pasaulį įsitraukęs kaimas ar tiesiog šviesus kaimas, - palyginti Tomo Kačerausko "kūrybos visuomenė" - galiausiai supratau, kad reikia klausti vertybės - "atpažinti našią darną"
    • [brėžinys] darbo grupės, vadovų vertybės, šalys, nuotraukos - paaiškėja, kam jie turėtų vadovauti
  • Surinkti duomenys
    • Esu surinkęs iš daugiau kaip 700 žmonių atsakymus į klausimą: Kuri vertybė jums kertinė, visas kitas aprėpianti?
    • Kartais atsako vienu kitu žodžiu,... kartais gyvenimo dėsniu, kartais išsiplečia keliais sakiniais. Jeigu įvardindavo žodžiu, ir prašydavau, kad paaiškintų ir patikslintų, tada savaip išsiplėsdavo.
    • Kai kurie šią savo vertybę jau buvo labai išmąstę. Kiti galėdavo pajusti savo vertybę, bet dar nebuvo jos įvardinę. Pasisakydavo, niekas manęs dar šito nepaklausė! Jaunimas ir dalis suaugusių neturėjo atsakymo.
    • Prašydavau sutikimo viešinti jų vertybę, tai turbūt 98% sutikdavo. Žmonės nesijausdavo, kad jų vertybė juos varžytų, nors šiaip žmonės nelinkę, kad juos kaip nors rūšiuotų.
    • Tuo pačiu jų klausdavau: Į kurį klausimą norėtumėte rasti atsakymą? Patikslindavau, kad tai turi būti klausimas, į kurį dar nežino atsakymą, ir kuriam tikrai norėtų rasti atsakymą, žodžiu, kurį norėtų sėkmingai gvildenti.
    • Surinkau klausimų iš maždaug 200 žmonių. Sutikdavau daug žmonių, turinčių vertybę, bet neturinčių klausimo, tačiau labai nedaug žmonių turinčių klausimą, bet neturinčių kertinės vertybės.
    • [brėžinys] VGTU katedra - turėti visam universitetui
  • Siauresnės išvados apie vertybes
    • Žmonės atsakydavo nuoširdžiai. Paprasčiausiai dėl to, kad atsakymų įvairovė tokia plati, kad paprasčiausia atsakyti nuoširdžiai.
    • Visų vertybės yra gražios. Piktų ar savanaudiškų vertybių nesulaukdavau.
    • Visų kertinės vertybės yra skirtingos, taip kad žmonės įvardinę tą pačią vertybę visgi kiekvienas savaip ją supranta.
    • Vertybės kaip ir nesikeičia, jos nebent tikslėja, aiškėja, ryškėja.
    • Panašu, kad jos galėtų amžinai ryškėti, tuo pačiu ir mes amžinai bręsti ir vis labiau savaip išsiskirti iš kitų.
    • Jomis lyg ir vis labiau pažįstame save, kaip antikos graikai mokydavo.
    • Ją turintis yra gimęs antrą kart, kaip Kristus kalba. Jisai savo vertybe gali gyventi bendru žmogumi, ne paskiru žmogumi.
    • Tai yra meilės atspindžiai - Alacho vardai - Gyvenimo knygos turinys.
    • Tai atliepia tai, ką kiekvienas galvoja yra šio pasaulio trūkumas, kokios meilės jame pasigenda.
    • Ji suveda, suderina to žmogaus skirtingas vertybes.

Matyt, žmogaus kertinė vertybė jį apibrėžia taip, kaip jisai pats norėtų, kad kiti jį suprastų.

  • Jomis gyvename tarsi žvaigždė, kuriame nors dangaus taške, nejudanti bet užtat ryškėjanti.
  • Vertybė mus atstoja. Ji prilygsta mūsų asmenybei, mūsų sielai.
  • Ji atitinka mūsų vardui, tarsi indėniškam.
  • Vertybės yra mūsų stiprioji pusė, bet taip pat silpnioji pusė. Pavyzdžiai: Atsakingas bendravimas. Gyventi tiesa (prisikuriu).
  • Vertybės sieja priešingybes, ypač asmenį ir visuomenę, pavyzdžiui, "gyventi tiesa" tai sieja mano asmenines pastangas ir man sunkiai suvokiamą besąlygišką tiesą. Užtat tokiomis priešpriešomis atsiveria plyšys pasaulyje, įsivaizduojame žvilgsnį aukštesnį net už mūsų suvokimą. Tos priešingybės, tai vertybių sandai.
  • Vertybė sieja esminę priešingybę tarp rūpesčio (visuomenėje) ir (asmens) išgyvenimo.
  • Tarp to kas man duota (tiesa) ir kas nuo manęs priklauso (gyventi). Panašiai, kiti gyvena darna, nežinojimu, Dievo kūriniu. Ir tokie sandai yra pagrindas žemėlapiui.
  • Vertybė atstovauja mus, taip pat mums nurodo Dievą.
  • Galim paklausti, ką vertinu savo vertybe? Pavyzdžiui, "gyventi tiesa" aš vertinu save, kaip aš gyvenu, o taip pat aš ieškau tos besąlygiškos tiesos. Vienas sandas (gyventi) teikia atsakymą, o kitas sandas (tiesa) kelia klausimą - kas yra tiesa? ir kas nėra tiesa?
  • Kai kurios sąvokos remiasi tiktai bendrybėmis - gyvenimo lygtis; vaizduotės ribos, kurių dėka įsivaizduojame Dievo požiūrį; mūsų samprotavimą, skiriantį vidinius sumanymus ir išorinį elgesį; mūsų bendravimą su vienu kitu asmeniu; mūsų bendruomenę ir bendrystę; ir netgi mūsų pasaulio reiškiniais.
  • Platesnės išvados apie vertybes
    • Brandos raida - iš pokalbių su keliais tūkstančių žmonių.
    • Po penkių minučių pokalbio paaiškėja, ar žmogus domina savarankiškas mąstymsas. Savarankiškai mąstančiųjų apskaičiavimas - nesavanaudiškai veiklai - pavyzdžiui, Tautvydas - 1/3 nori patys susigalvoti
    • Vertybė atstoja mus, tai mūsų savastis. Ji nesikeičia.
    • Tai mūsų asmenybės pagrindas, amžinai
    • Mūsų kertinė vertybė yra mūsų atsakymas į grandinę "kodėl? ir kodėl?", ji mus veda už vaizduotės ribų, mus sieja su aukštesniu požiūriu, mūsų tėvų ar Dievo, mus mylinčių labiau, kaip mes patys save.
    • Jinai nurodo, kaip laikytis nežinojimo kelio.
    • Užtat ji mus sutelkia ir pratina gyventi nežinojimo keliu.
    • Man atrodo, Dievo kertinė vertybė yra besąlygiška meilė - tai ir yra pagrindas amžinai atsiskleidžiančiam nežinojimui, laukimui, troškimui - amžinai mokytis, bręsti, gyventi
    • O Dievo klausimas Ar Dievas būtinas? ir besiaiškinant savo būtinumą, Kaip jam kiekvieną iš mūsų pasiekti?
    • Bendriausias, pirminis klausimas yra Kas aš esu? ką ir atsako mūsų vertybė.
    • Ir mūsų vertybė yra atsakymas į visus mūsų klausimus. Nes ji išsako kokiu būdu mes, asmenybės, esame išsiugdę, kaip priimtuvai.
    • Žmogus susitelkia į savo vertybę, į ją investuoja save.
    • Užtat žmogus pažįstantis save, suvokia kiek daug nežino, išdrįsta užduoti joms, paklausti kitų žvaigždžių danguje daugybę klausimų, gyventi klausimais.
  • Tolimesni tyrimai
    • [brėžinys]] Vertybių rūšiavimas
    • Vertybės gali būti bendrybės, gali būti žemiškos - tai priklauso nuo įvardijimo - ir panašu, kad visos vertybės veikia šitame spektre. Pavyzdžiui, draugystė yra labai žemiška, tačiau galima kalbėti ir apie Dievo draugystę.
    • [brėžinys] Vertybių skaldymas - sandų žemėlapis
    • Kaip klausimai susiję su vertybėmis

Elgesys

  • Tiriu elgesį ir dorovę. Kaip žmonės elgiasi? ir kaip turėtų elgtis?
  • Reikalingas platesnis požiūris, taip pat gyvenimiški duomenys.
  • Platesnis požiūris: nežinojimas ir žinojimas, laukimas ir sulaukimas, troškimas ir netroškimas.
  • Nuklydimai: valia (vertybės), širdis (lūkesčiai), protas (abejonės), kūnas (poreikiai).
  • Klaidos:
  • Ieškome nežinojimo kelio, nuklystame žinojimu.

Dirbtuvės

  • Skatinti bendravimą klausimais.

Rūpesčiai

  • Rūpesčiai, tai kasdienybė.
  • Trys kalbos, aštuongubas kelias, laipsnynai: rūpėjimo, tikėjimo, paklusimo.
  • kaip šie santykiai glūdi visuose mūsų gyvenimo rūpesčiuose
  • Nagrinėjimas: kas ne rūpesčiai
    • Kvėpavimas... kas sprendžiasi savaime
    • Kas sprendžiasi iš karto
    • Pasąmonei svarbu, kad būtumėme mylimi, sulauktumėme dėmesio, jaustumėmės nevaržomi, bet tai negali būti sąmoningi rūpesčiai nes norime, kad tai būtų savaime, be mūsų pastangų. Nebent tiktai sąmoningai gali rūpėti, kad taip pasijustumėme.
  • Rūpestis iškyla įpareigojant save laike/erdvėje. Apsibrėžia lūkestis, kraunasi jausmai.
  • Rūpesčiais pakurstome save, vairuojame save.
  • Rūpesčiais įsisąmonijame priežastis, kuriomis save įtakojame.
  • Rūpesčių pavyzdžiai - įsijausti į pavyzdį - paskui apibendrinti ir rūšiuoti, kas rūpi - pajusti veiksmą:
    • Keramikė galvoja, kaip praleisti sekmadienį. Rūpi išgirsti save, ko nori.
    • Grafikui rūpi draugui išsiųsti dovaną. Rūpi neatidėlioti.
    • Jam taip pat rūpi gerai pravesti pamoką. Rūpi sutvarkyti.
    • Apetito neturinčiam ligoniui rūpi visgi kažką suvalgyti. Rūpi nuteikti save.
    • Mokytojai rūpi sudominti jaunimą išvyka į operą. Rūpi nuteikti kitą.
    • Keramikei rūpi sutvarkyti kambarį tačiau išsaugoti moksleiviams naudingas medžiagas. Rūpi derinti.
    • Dėstytojai rūpi likti neabejingai Lietuvos politikai. Rūpi paprieštarauti.
    • Jai taip pat rūpi pasijusti reikalinga Lietuvoje, kaip kurianti pilietė. Rūpi atsiremti į palaikymą.

Pavyzdžiai pradėjo kartotis. Veiksmų rūšyse įžvelgiau, atpažinau 6 atvaizdų sandarą. Tai visuminiai požiūriai, išsakantys, kaip Dievas už sąlygų išeina į sąlygas, tai yra, į mus. Yra 4 apimtys: niekas, kažkas, betkas, viskas, ir 2 ryšiai - klausimas (didėjantis laisvumas) ir atsakymas (mažėjantis laisvumas). Keturiais rūpesčiais rūpinamės savimi tiesiogiai:

  • Rūpi niekas - rūpi išgirsti save
  • Rūpi kažkas - rūpi neatidėlioti
  • Rūpi betkas - rūpi sutvarkyti
  • Rūpi viskas - rūpi nuteikti save

Dviem rūpesčiais rūpinamės save netiesiogiai, nes rūpinamės savo santykiais su kitais:

  • Rūpi klausimas - rūpi paprieštarauti
  • Rūpi atsakymas - rūpi derinti

Šių 6 rūpesčių savimi galime nepaisyti jeigu gyvename bendru žmogumi ir rūpi kitas - rūpi nuteikti kitą. O iš viso galime gyventi be rūpesčių, galime gyventi pasąmone, jeigu rūpi atsiremti į palaikymą. Tokiu atveju mūsų rūpesčiai atpuola.

Yra 6 išgyvenimai: Esamybė, galimybė, siekiamybė. Nesamybė, negalimybė, nesiekiamybė.

  • Išgyvenimais atkartojame rūpesčio sąlygas nauju, bendresniu požiūriu. Tai bene aplinkybių keturios apimtys. Dievas neturi rūpesčių, jisai besąlygiškas. Užtat sąlygos plačiau suprantamos jas naujai išgyvenant bendresniu požiūriu.
  • Klausimai iškelia įtampą tarp elgesio ir dorovės, tarp rūpesčio ir išgyvenimo, užtat išryškina vertybę. Išsakome rūpestį taip, kad kiti galėtų juo gyventi, ir būtent Dievas, tad ir mes kaip Dievas, kaip bendras žmogus.
  • Paaiškina keistą dalyką, kodėl be elgesio turėtų ir galėtų būti ir dorovė? Betgi tai įgalina sąmoningumas. Užtat klausimu galime gyventi ne šiaip kūniška, smegeniška pasąmone, bet galime gyventi dvasiškai, sąmoningai. Mūsų pasąmonė yra smegenyse, bet ją užvaldo sąmonė, tarsi už smegenų, tarsi smegenų šešėlis. Užtat yra dvilypis gyvenimas. Ir to dvilypiškumo gali būti labai labai nedaug, kad toje dviprasmybėje būtent šešėlis valdytų smegenis.

Papildomai

  • Meilė: troškimas visko
  • Kaip bręsta požiūris į viską, užtat ir pats viskas. Pavyzdžiui, viskas neturi išorinio konteksto, jį apima.
  • Klausimas yra apibendrintas rūpestis. Užtat jo platesnis išgyvenimas. Tad klausimais bręstame, savo rūpesčius naujai išgyvendami, juos paversdami į klausimus su atsakymais. Rūpestis tampa klausimu+atsakymu; rūpestis išnyksta kada žinome atsakymą?
  • Klausimu išjaučiamas pagrindimu (lūkesčiais ir jauduliais), įvardijimas įvardijimu (abejonėmis ir dvejonėmis), atsakomas pasakojimu (poreikiais ir tenkinimais).

Žr.

Šimtus žmonių esu paklausęs: Kuri vertybė jums kertinė, visas kitas aprėpianti? Ir kuriam klausimui norėtumėte rasti atsakymą? Pristatysiu, kaip įvairiai žmonės yra atsiliepę. Visų kertinės vertybės yra skirtingos, taip kad žmonės įvardinę tą pačią vertybę visgi kiekvienas savaip ją supranta. Mūsų kertinė vertybė yra mūsų atsakymas į grandinę "kodėl? ir kodėl?", ji mus veda už vaizduotės ribų, mus sieja su aukštesniu požiūriu, mūsų tėvų ar Dievo, mus mylinčių labiau, kaip mes patys save. Užtat ji mus sutelkia ir pratina gyventi nežinojimo keliu. Toliau nagrinėju, kokie įmanomi santykiai tarp mūsų vertybės ir mūsų klausimų, kaip šie santykiai glūdi visuose mūsų gyvenimo rūpesčiuose, ir kaip mus brandina ir mūsų vertybę amžinai ryškina mūsų klausimai ir gvildenimai.

Kasdienybės


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 vasario 02 d., 21:47
Tweet