Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Ketverybė

Žr. Žinojimas, Padalinimai

Ketverybė



Ketverybė yra visko padalinimas į keturis požiūrius. Tai proto sandara, kuria samprotaujame žinojimo klausimu. Tai keturi žinojimo lygmenys, keturi sąmoningumo lygmenys: +0) ar, +1) koks, +2) kaip, +3) kodėl.

Ketverybės požiūriai

Tai yra žinojimo lygmenys, kartu ir nežinojimo:

Semiotika, ženklų mokslas, skiria lygmenis, plotmes: daiktą, ikoną (paveikslą), indeksą (nuorodą, žymę), simbolį (ženklą).

Ketverybė, tai du teigiamai apibrėžti požiūriai, du neigiamai apibrėžti požiūriai. Neigiamai apibrėžti reiškia, kad tai bendruomeninė sandara, išsakanti laisvę. Palyginti su penkerybe ir šešerybe, su pirminėmis sandaromis 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1.

Žinojimas yra primesta vienybė.

Kalba remiasi žinojimu, vienybės primetimu.

Lygmuo "kaip" apibrėžia puoduką ar bet kurią sąvoką, jai suteikia tapatybę. O tai yra pagrindas puoduko ar sąvokos esmei "kodėl", atvaizdų (kaip) vieningumas. Savybės "koks" yra tai kas apibūdina paskirą puoduką arba paskirą sąvokos taikymą, taikymo aplinkybės (o savybės gali keistis). Ir jų vieningumas yra būtent paskiro puoduko, paskiros sąvokos atvejis. Tad matome ribą tarp to kas bendra, besąlygiška ir išlieka kodėl/kaip ir to kas paskira ir kinta, sąlygiška koks/ar. Ši riba ir šis išskyrimas yra esminis visoms šešioms ženklų savybėms.

Gyvendami kartu sąmone ir pasąmone (tarpiniais lygmenimis, sąmonės ir pasąmonės derinimu) galime tuo pačiu gyventi Dievu ir Kitu. Pirmenybę reikia teikti širdžiai, ne protui. Valia visada sąmoninga, kūnas visada nesąmoningas.

Ketverybės poslinkiai

Poslinkių pagrindas yra atitokėjimas. Juo paslenkame į aukštesnį lygį.

Eilę metų buvau įsivaizdavęs priešingai, kad ketverybės poslinkiai išreiškia įsijautimą. Tačiau tai išreiškia dvejybės poslinkiai, nes išliekame savo plotmėje ir iš viso nesuvokiame savo plotmės, nė tai kas už jos.

Atitokėdami suvokiame savo plotmę, užtat suvokiame savo požiūrį, nes plotmė grindžia požiūrį. Tad ketverybe jau galime pasižiūrėti į save iš šalies. Užtat pasikeičia atvaizdai ir lieka du: sugebame ar nesugebame savo pamatyti plotmėje, iš šalies.

Plotmės grindžia požiūrių dėliojimą, jų algebrą.

Ką turėjau mintyje? Apsivertimas - tikslas už mūsų (kodėl), mes už taisyklių (kaip). "Vardan ramybės". Gerą valią parodyti?

Žinojimas

Žinojimo esmė yra, kad išeinant už savęs išverčiame save, taip kad atversdami save atgal, galime ne tiktai atstatyti save, bet kartu ir išplėsti save, įtraukiant kitus, su mumis sutampančius. Galime išplėsti domeną (extend the domain). Užtat ženklas gali iššaukti vis turiningesnį turinį. Turinys priklauso nuo plotmės, tai yra, nuo sąlygos, aplinkos, konteksto, o sąlygos gali būti išplečiamos. Viena plotmė gali praplėsti kitą plotmę. Plotmė grindžia požiūrį, tad plotmių santykiai grindžia požiūrių dėliojimą.

Dievas išeidamas už savęs (už santvarkos) į save (santvarkoje) tuo pačiu atveria tarpinį, žmogišką, sąlyginį, santykinį išėjimą už savęs (beišeinantį) į save (beįeinantį). Tačiau mes šitą išgyvename atvirkščiai - pradėdami savo sąlygose išeiname už jų.

Įsijaučiame dvejybe, o atitokėjame ketverybe. Įsijausdami mes apsiribojame savo plotme. O atsitokėdami mes ne tiktai išeiname už savęs, bet mes tuo pačiu parodome savo išėjimo sąlygiškumą, juk buvome sąlygose, o iš kur tos sąlygos atsirado? Tad atveriame ir kitą, lygiagrečią Dievo plotmę. Tuo pačiu nusakome dviprasmiškumą, juk abejose plotmėse atitokėjimas vyksta lygiagrečiai.

Ketverybė, žinojimas, keturios apimtys grindžia apibrėžtumą ir išskiria klausimą ir atsakymą kaip pradžią, iš kurios viskas išplaukia, ir pabaigą, į kurią viskas susiveda. Tad ketverybė yra svarbi skiriant padalinimus (0,1,2,3 ir 4,5,6,7). Ketverybė taip pat svarbi grindžiant atvaizdus 4+2 ir išmintį 4x2.

Ketverybe nežinojimą mąstome žinojimu.

Ketverybės atvaizdai

Ketverybė mąstome dviem atvaizdais. Tai yra, mąstydami ketverybę, privalome remtis vienu ar kitu atvaizdu. Atitinkami mąstome klausimais ar atsakymais, didėjančiu ar mažėjančiu laisvumu, pažinovu ar pažinimo lauku.

The fact that we must choose a representation means that those idealists who favor the observer often try to eliminate the "whether" level as unreal, and those materialists who favor the situation often try to eliminate the "why" level as unreal. But all four levels are part of our mind's vocabulary, even though in practice, as humans, we only directly live the "how" and the "what". (As an example, consider Peirce's types of signs: symbol (why), index (how), icon (what) where we need to add a thing (whether) in order to be complete.)

Atsakymai atsiranda su ketverybe. Tad ketverybė ir vėlyvėsni padalinimai turi tik du atvaizdus: klausimas ir atsakymas. O prieš tai tėra klausimai, nėra atsakymų. Tad Dievas išsivysto klausimais, pirmiausia. Ketverybe paaiškėja, kad Dievas nebūtinas - klausimas nebūtinas - gali būti atsakymas. O aštuonerybe paaiškėja, kad atsakymo nebėra, tad klausimas kaip toks yra būtinas. O klausimas turi keturi atvaizdus, tai jo apimtys. O ketverybė išsako tas apimtis ir ką atsakymas reiškia jose. Tad Dievas yra klausimas. Klausimu Dievas pasitraukia, tad atveria laisvumo. O ketverybės apimtys išsako kiek Dievas pasitraukė. Kodėl - iš viso dar nepasitraukė, o ar - visiškai pasitraukė. Atvaizdas klausimais išsako dvasią (malonę), o atvaizdas klausimais išsako aplinkybes (santvarką, teisybę). Atvaizdas klausimais nuliniu požiūriu laiko Ar, nes Dievo nebėra. O atvaizdas atsakymais nuliniu požiūriu laiko Kodėl, nes pasitraukimo nėra. Atsakymas yra išvertimas klausimo, jo papildinys. Meilė yra atsakymas, tai Dievo aplinkybės. Su ketverybe, su atsakymu atsiranda antisandara, gyvenimo lygtis.

Nulybė savo atvaizdais neigia sąmoningą vienybę, leidžia mąstyti keliais skirtingais požiūriais.

Žinojimas yra veidrodis. Juk Dievas mąsto iškart, tad jam nereikia nieko žinoti, atminti, juk viskas jam prieš akis. Žinojimas remiasi atmintimi, tai atskyrimas mūsų mąstymo į tiesioginį ir netiesioginį. Panašiai, penkerybė, šešerybė, septynerybė išsako tokį atskyrimą, užtat turi tik po du atvaizdus.

Klausimai skiria:

I want X.

Ketverybė skiria dvasią (nežinojimą) ir sandarą (žinojimą) ir tuomi atveria atvaizdus ir aplinkybes.

Ženklas

Ženklas skiria ir sieja reikšmę (turinį) ir išraišką. Lygmeniu ar reikšmė ir išraiška sutampa, o lygmeniu kodėl jie visiškai atskirti. Ikonas ir indeksas išsako tarpinius santykius, koks ir kaip, atitinkamai.

Aristotle: The Four Causal Account of Explanatory Adequacy

Kant's four reflective judgments from his Critique of Judgment:

James Gibson's affordance We see things in terms of the actions we can take. We can look at them in terms of How. We can thus also think of them in terms of Why they are interesting to us.

Aesthetics Medieval aesthetics in the realm of philosophy built upon Classical thought, continuing the practice of Plotinus by employing theological terminology in its explications. St. Bonaventure's "Retracing the Arts to Theology", a primary example of this method, discusses the skills of the artisan as gifts given by God for the purpose of disclosing God to mankind, which purpose is achieved through four lights:

Form and function. Function and appearance matches by split-brain patients. (MIT 9.00SC Introduction to Psychology, Spring 2011, Lecture 3, about 43 minutes. See also 52 minutes.)

Also: When things are contradictory, people have to explain Why, they rationalize. (About 48 minutes).

Michael Graziano, Consciousness and the Social Brain: In the case of white light, we can distinguish between four items.

(Whether, what, how, why. The "what" we experience is Item IIb, and it is coded in our brain as Item IIa.)

Žmogus, žinantis, kaip reikia daryti, visada turės darbo. Žmogus, žinantis, kodėl tai reikia daryti, visada bus jo viršininkas. Ralfas Voldas Emersonas.

As Peirce noted, there are three kinds of Signs: Symbol, Index, Icon, and we may also consider a Thing of itself.

Heidegger's fourfold aspects of building: receive heaven, await divinities, escort mortals, save earth. See: Building Dwelling Thinking in Poetry, Language, Thought. But "on the earth" already means "under the sky." Both of these also mean "remaining before the divinities" and include a "belonging to men's being with one another." By a primal oneness the four-earth and sky, divinities and mortals-belong together in one. Mortals dwell in the way they preserve the fourfold in its essential being, its presencing. Accordingly, the preserving that dwells is fourfold.

Gilumas yra tai, kiek daikte atsispindi kitų daiktų. Atspindys - jautriausia vieno daikto egzistavimo kitame forma. Daikto "prasmė" yra aukščiausia jo koegzistavimo su kitais daiktais forma gylio atžvilgiu. Man neužtenka vien tik daikto materialumo, turiu žinoti ir kokia daikto "prasmė", t.y. mistiškas šešėlis, kurį virš jo meta visas likęs pasaulis. Daikto prasmės ieškojimas atitinka jo pavertimą vertybiniu visatos centru. Bet ar ne tą patį daro meilė? Sakydami, kad mylime tam tikrą objektą ir kad mums jis yra visatos centras, sujungiantis visus siūlus, kurių apmatai yra mūsų gyvenimas, mūsų pasaulis, kalbame apie tą patį dalyką. [Ortega y Gasset, Meditacijos apie Don Kichotą, vertė Rūta Samuolytė, Nuo Kierkegoro iki Kamiu, ps. 107-108]

Būties sakymo tinkamumas, kaip tiesos likimas, yra pirmasis mąstymo dėsnis, bet ne logikos taisyklė, kuri, beje, gali tapti taisykle tik pagal dėsnį. Kreipti dėmesį į mąstančiojo sakymo tinkamumą reiškia ne tik tai, kad mes kiekvienąsyk apmąstome, ką ir kaip reikia sakyti apie būtį. Ne mažiau svarbu yra apmąstyti, ar, kiek, kokią būties istorijos akimirką, kokiame dialoge ir kodėl tai turi būti išsakyta. [Heidegeris, Apie humanizmą, vertė Arvydas Šliogeris, Nuo Kierkegoro iki Kamiu, ps.130]

Split brain patients - questions of "what" vs. "why", see Gazzaniga, Brain Science Podcast

Benedetto Croce

Antanas Andrijauskas: Dvasia Kročei yra žmonijos gyvenimas, jos istorija, tiksliau, jos dvasinio gyvenimo istorija. Šis vientisas dvasinis pradas Kročės filosofijoje reiškiasi dviem skirtingomis formomis - teorine ir praktine. Teorine forma žmogus pažįsta pasaulį, o praktine jį keičia. Teorinė forma savo ruožtu skyla į intuityvią, arba, kaip Kročė ją vadina, estetinę ir konceptualią, arba filosofinę, tikrovės pažinimo formą. O praktinė forma skyla į ekonominę ir etinę. Šios keturios tikrovės pažinimo formos neohėgeliškoje Kročės filosofinėje sistemoje virsta savarankiškais mokslais - estetika, filosofija, ekonomika, etika, kuriuos atitinka tokios pagrindinės kategorijos: grožis, tiesa, nauda ir gėris. Taip galėčiau glaustai apibūdinti hėgeliškąją jo filosofinę orientaciją. [Nuo Kierkegoro iki Kamiu, ps.170]

Transcendentals Beauty, Goodness, Truth. In Plato's Symposium the following passage suggests their correct order: "The true order of going is to use the beauties of the earth as steps along which to mount upwards for the sake of that other beauty: from fair forms to fair practices, and from fair practices to fair notions until he arrives at the idea of absolute beauty." Žr. Vienybė

Ar (kūnas). Koks (neocortex - protas), limbic (no language): kaip (širdis?), kodėl (valia?) - išradingi vadovai - Simon Sinek: How Great Leaders Inspire Action - reverse the order of information. Speak out from the nonlingual, decision making part of the brain.

Yra keturios klasikinės Lie grupės ir atitinkamai keturi Dynkin brėžiniai. Ar tai susiję su keturiomis pakopomis, kaip Dievas išeina už savęs?

Kas turi pirmenybę (ketverybėje): buvimas (ar), esmė (koks), veikla (kaip), tikslas/aplinkybės (kodėl)

Liudmilos Rupšienės seminaras apie Max van Manen fenomenologinį metodą. Juo bandoma atsisakyti priežasties ir pasekmės ryšio sureikšminimo. Fenomenologija ieško reiškinio (vaizdinio - koks) esmės (ar), tačiau, manau, tam reikia reiškinį visaip pasukti (kaip), visaip prie jo prieiti, tokiu būdu atskirti "kaip" ir "koks". Neklausia kodėl, nė kaip (bendro asmens žinių), klausia koks - ką išgyvena (asmenybės žinios) - ką niekas kitas nežino ir negali paliudyti, ką privalome gerbti, ką Dievas per žmogų žino ir liudija, tad myli. Liudmilos Rupšienės klausimas: Kokia gyvenimo prasmė? Tačiau abejoju ar šis metodas gali į tai atsakyti. Vertybės nelaiko išgyvenimu, o tvirtinimu. Betgi, manau, vertybės mums ir kitiems svarbiau nė jauduliai, labiau išreiškia mumyse glūdintį Dievo troškimą, išsako už ką sutiktumėme mirti ar kentėti.

Simon O. Sinek. Golden Circle: What, How, Why. TED Talk.

After Action Review (Wikipedia) a structured review or de-brief (debriefing) process for analyzing what happened, why it happened, and how it can be done better by the participants and those responsible for the project or event.

Vaiśeṣika padargai:

O "ar" trejopai reiškiasi trejybe:

Tad veikla (pažinimas) sieja trejybę su ketverybe. Užtat tai gali išspręsti ryšį tarp 3+3 ir 4+2. Veikla, tai vidurio kelias, nežinojimo kelias, (Kristus), pagrindas ketverybei nes vienintelis kelias.

Mencius: keturi daigai, keturi protai-širdys: benevolence, righteousness, propriety, moral wisdom - moral sprouts

Buddha’s teachings on the four brahma-viharas, the divine abodes or boundless states, comprising kindness, compassion, sympathetic joy, and equanimity.

Whatness (quiddity, essence - palyginti su "kodėl") and thatness (whether - existence)

Heidegger

DIKW pyramid Data, information, knowledge, wisdom. Milan Zeleny tai susiejo su nieko nežinojimu, kažko žinojimu, betko žinojimu, visko žinojimu. Žr.Helmut Leitner.


2018.11.05 A: Kokia ketverybės poslinkių prasmė?

D: Ketverybė yra žinojimo sandara. Jinai nežinojimą išreiškia žinojimu, o tam reikalingi keturi lygmenys, kuriais išeinu už savęs į save. Tad poslinkiai išsako šį išėjimą, kuomi nežinojimą pakeičia žinojimu. Ir tam išėjimui reikalingas tarpinis išėjimas į sąlygišką išėjimą, tai yra, į santykinį išėjimą. Ir esmė yra perėjimas iš mano besąlygiško išėjimo į jūsų sąlygišką išėjimą. Tačiau jumis viską išgyvenant gaunasi atvirkščiai. Tad jums atsitokėjant sąlygiškai, santykinai, aš jumyse ir jumis atsitokėju taipogi savo plotmėje. Tad taip grindžiama dviprasmybė, sukuriamos jai sąlygos ir tame ketverybės prasmė.


Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Ketveryb%c4%97
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 balandžio 06 d., 14:56