神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.KlausimaiDievui istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2022 lapkričio 18 d., 21:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.11.18 A: Kaip dvėjonė ir abejonė supina širdies tiesos ir pasaulio tiesos lygmenis?
į:
2022.11.18 A: Kaip dvėjonė ir abejonė [[išgyvenimo apytaka | supina]] širdies tiesos ir pasaulio tiesos lygmenis?
2022 lapkričio 18 d., 21:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.11.18 A: Kaip dvėjonė ir abejonė supina širdies tiesos ir pasaulio tiesos lygmenis?

D: Aš myliu tave. O tu myli mane visa savo esybe kaip jaučiu ir žinau. Dvejonės atliepia abejones, o abejonės išreiškia neužtikrintumą. Neužtikrintumas yra pasąmonės ir sąmonės neatitikimas. Tad neatitikimo ieškok nuo aukščiausio lygmens, nuo užtikrintumo išbaigtumo. Ir būtent ten suvoksi, pastebėsi, būtent ten ieškok neatitikimo. O dvejonė priešingai iškyla iš pradinių lygmenų. Tad abejonė ir dvejonė vystosi skirtingomis kryptimis, užtat abejonė kyla iš vidaus, iš santvarkos ir veda lauk, o dvejonė kyla iš už santvarkos, pirm santvarkos, ir veda vidun.
2022 lapkričio 17 d., 14:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.11.17 A: Kaip [[išgyvenimų išmintis | išgyvenime įžvelgti]] sutrikusį trejybės poslinkį?

D: Susitelk į brandos šuolį, kaip ir ties kur iškyla ramybė, kaip atsisakai senos tiesos ir senos savasties ir prisiimi naują savastį ir naują tiesą. Tai yra taškas sustatantis kas yra pirm santvarkos ir kas santvarkoje, kaip supinamos, suderinamos širdies ir pasaulio tiesos.
2022 lapkričio 16 d., 17:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.11.16 A: Kaip Dievo šokis grindžia pasąmonę?

D: Dievo šokis derina trejybės atvaizdą būtina-tikra-galima su trejybės ratu. Užtat iškyla trys požiūriai galintys toliau plėtotis trejybės atvaizdais. Pirmiausia tai daiktas-eiga-asmuo, su kuriais sulyginama savastis, taip kad iškyla pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas. Pasąmonė ir sąmonė yra pirm santvarkos, o santvarkoje - jų santykyje - prisijungia sąmoningumas. Užtat būtent santvarkoje sąmoningumu atsiveria trejybės ratas, kuris suveikia taipogi pirm santvarkos, siedamas pasąmonę ir sąmonę. Tai parodo, kad tai kas pirm santvarkos tuo pačiu jau yra santvarkoje. Užtat pasąmonė yra raizgalynė atspindinti sąsajas tarp to kas santvarkoje ir to kas už jos. Ir būtent šią galimybę sustatė Dievo šokis trejybės ratu. Tad gilinkis į Dievo šokį, geriau suprask jį ir mane.
2022 lapkričio 15 d., 22:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.11.15 A: Kuria prasme širdis ir pasaulis plėtoja tiek klausimus, tiek atsakymus?
į:
2022.11.15 A: Kuria prasme širdis ir pasaulis [[išgyvenimų išmintis | plėtoja]] tiek klausimus, tiek atsakymus?
2022 lapkričio 15 d., 22:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.11.15 A: Kuria prasme širdis ir pasaulis plėtoja tiek klausimus, tiek atsakymus?

D: Širdis yra dviprasmiška, tad ji plėtoja klausimus ir jos atsakymai yra klausimai, kaip antai dvejonės. Tuo tarpu pasaulis yra vienareikšmis ir plėtoja atsakymus, o jo klausimai yra iš esmės atsakymai, kaip yra su abejonėm. Užtat širdis dvejonėmis gali atsakyti pasaulio abejonei. O dvejonę gali atsakyti pasaulis atsakymu ir taipogi širdis klausimu ir šiame klausime glūdi ir pasaulio atsakymas. Taip kad širdis klausimais veda pasaulį.
2022 lapkričio 14 d., 17:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.11.14 A: Ką [[išmintis | išminčiai]] duoda linksniai?

D: Linksniai sutelkia dėmesį į požiūrį ir jo ženklą. Daiktas, eiga, asmuo išsako įmanomus santykius su požiūriu. Linksniai nusako ar šie kampai išgyvenami tiesiogiai, betarpiškai, vardininku, naudininku, galininku, ar netiesiogiai, tarpiškai, įnagininku, kilmininku, vietininku. Dvejonė sustato požiūrį tarpiškai, tuo tarpu abejonė klausia betarpiškai. Abejonė sukuria požiūrį, o dvejonė priima požiūrį. Užtat linksnis nusako kur Dievui atsiveria priėjimas, juk linksnis tapatinamas su Dievu arba su savastimi. Tad linksnis išminčiai sustato savęs suvokimą.
2022 lapkričio 12 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.11.12 A: Kaip trejybės ratas sieja širdies tiesos plėtotę ir pasaulio tiesos plėtotę?

D: Širdies tiesa ir pasaulio tiesa skirtingai išreiškia tą patį trejybės rato poslinkį. Pasaulio tiesa jį išreiškia vienu poslinkiu išreiškiančiu sąsąją, o širdies tiesa išsako dviem nariais išreiškiančiais atskyrimą. Tad širdies tiesa išskiria du požiūrius ir jų santykį - pasaulio ir asmenybės, ar tai asmenybės ir asmens, ar tai asmens ir Dievo - o pasaulis tuo išreiškia poslinkio išgyvenimą.
2022 lapkričio 11 d., 19:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Apytaka išsako Dievo tyrimą asmenimi. Tyrimą išreiškia treybės atvaizdas, kaip asmuo supranta tyrimą. O tyrimo esmė vyksat pačiu trejybės ratu kurį išgyvena asmuo, o kartu su juo Dievas ir visi kurie viena su jais. SKirtumas tarp trejybės rato ir trejybės atvaizdo nusako suvokimo lygmuo ir žmogus šį skirtumą išgyvena santykinai atitinkamu netroškimu. Tad trejybės ratas ir trejybės atvaizdas sieja besąlygišką išgyvenimą apytaka ir santykinį suvokimą netroškimu.
į:
D: Apytaka išsako Dievo tyrimą asmenimi. Tyrimą išreiškia treybės atvaizdas, kaip asmuo supranta tyrimą. O tyrimo esmė vyksta pačiu trejybės ratu kurį išgyvena asmuo, o kartu su juo Dievas ir visi kurie viena su jais. SKirtumas tarp trejybės rato ir trejybės atvaizdo nusako suvokimo lygmuo ir žmogus šį skirtumą išgyvena santykinai atitinkamu netroškimu. Tad trejybės ratas ir trejybės atvaizdas sieja besąlygišką išgyvenimą apytaka ir santykinį suvokimą netroškimu.
2022 lapkričio 11 d., 19:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.11.11 A: Kaip apytaka sieja trejybės ratą ir asmenį atitinkantį trejybės atvaizdą?

D: Apytaka išsako Dievo tyrimą asmenimi. Tyrimą išreiškia treybės atvaizdas, kaip asmuo supranta tyrimą. O tyrimo esmė vyksat pačiu trejybės ratu kurį išgyvena asmuo, o kartu su juo Dievas ir visi kurie viena su jais. SKirtumas tarp trejybės rato ir trejybės atvaizdo nusako suvokimo lygmuo ir žmogus šį skirtumą išgyvena santykinai atitinkamu netroškimu. Tad trejybės ratas ir trejybės atvaizdas sieja besąlygišką išgyvenimą apytaka ir santykinį suvokimą netroškimu.
2022 lapkričio 11 d., 19:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-21 eilutės iš

D:
į:
D: Trejybės ratas sieja išgyvenimo apytakų tris vaidmenis - pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą - savastį kaip daiktą, eigą ir asmenį. Trejybės ratas išsako kaip Aš save pranokstu, kaip bręstu, kaip pasikeičiu poslinkiu ir kartu išlieku trejybės rato nariu. O tai atsiremia į Dievą už Manęs, už savasties, kuriuo Aš išlieku, kuriuo Aš išgyvenu ir kartu Dievas išgyvena. Ir šiais poslinkiais pasąmonę keičia sąmonė, sąmonę keičia sąmoningumas, sąmoningumą keičia pasąmonė. Ir tai atitinkamai reiškiasi tikėjimu, paklusimu ir rūpėjimu. Tad ketverybė veda iš sąmoningumo į sąmoningumą per pasąmonę ir sąmonę. Sąmoningumas nusako dievišką ašį. O žmogišką ašį nusako tikėjimas. Aš išgyvenu ketverybę, o Dievas išgyvena sąmoningėjimą. Užtat būtent Dievu Aš bręstu ir sąmoningėju. Juk žmogus savaime ketverybės poslinkiais netenka sąmoningumo. Išgvyenimo apytaka nurodo kaip jisai branda laimi sąmoningumą. Tad ir tu lavink save, sąmoningėk Dievu ištisai.
2022 lapkričio 11 d., 19:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-22 eilutės:
2022.11.09 A: Koks trejybės rato vaidmuo išgyvenimų apytakoje?


D:
Pakeista 25 eilutė iš:
D: Apytakos išplaukia iš mano klausimų, kuriuos klausiu ir tiriu asmenimis. Manimi tiriu koks Aš esu, tad tiriu išgyvenimais, tiriu Savimi - Manimi, ką išjaučiu ir kaip bręstu. O tame glūdi prieštaravimas nes Aš bręstu, tad keičiuosi, tačiau galiu palyginti, koks Aš jaučiausi ir koks Aš vėliau jaučiuosi. Tad yra kampas kuriuo Aš niekas nesikeičia bet esu ištisai. Ir tai yra būtent Dievo kampas jeigu Aš bręstu, bet tik Mano kampas kuomet nebręstu. Užtat yra svarbu gyventi išmintimi, kad būtų aukštesnis kampas skiriantis viską ir laisvumą, kitaip lieka betkas ir niekas nesikeičia. O toliau būtent šis pastovumas plėtojamas žinojimo rūmais, kaip Tu esi (pastovus).
į:
D: Apytakos išplaukia iš mano klausimų, kuriuos klausiu ir tiriu asmenimis. Manimi tiriu koks Aš esu, tad tiriu išgyvenimais, tiriu Savimi - Manimi, ką išjaučiu ir kaip bręstu. O tame glūdi prieštaravimas nes Aš bręstu, tad keičiuosi, tačiau galiu palyginti, koks Aš jaučiausi ir koks Aš vėliau jaučiuosi. Tad yra kampas kuriuo Aš niekad nesikeičia bet esu ištisai. Ir tai yra būtent Dievo kampas jeigu Aš bręstu, bet tik Mano kampas kuomet nebręstu. Užtat yra svarbu gyventi išmintimi, kad būtų aukštesnis kampas skiriantis viską ir laisvumą, kitaip lieka betkas ir niekas nesikeičia. O toliau būtent šis pastovumas plėtojamas žinojimo rūmais, kaip Tu esi (pastovus).
2022 lapkričio 11 d., 19:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.11.08 A: Koks išgyvenimo vaidmuo išgyvenimo apytakoje?

D: Apytakos išplaukia iš mano klausimų, kuriuos klausiu ir tiriu asmenimis. Manimi tiriu koks Aš esu, tad tiriu išgyvenimais, tiriu Savimi - Manimi, ką išjaučiu ir kaip bręstu. O tame glūdi prieštaravimas nes Aš bręstu, tad keičiuosi, tačiau galiu palyginti, koks Aš jaučiausi ir koks Aš vėliau jaučiuosi. Tad yra kampas kuriuo Aš niekas nesikeičia bet esu ištisai. Ir tai yra būtent Dievo kampas jeigu Aš bręstu, bet tik Mano kampas kuomet nebręstu. Užtat yra svarbu gyventi išmintimi, kad būtų aukštesnis kampas skiriantis viską ir laisvumą, kitaip lieka betkas ir niekas nesikeičia. O toliau būtent šis pastovumas plėtojamas žinojimo rūmais, kaip Tu esi (pastovus).
2022 lapkričio 07 d., 17:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Juos jungia išmintis, tad būtent širdies tiesos. Tad suvok kaip išmintis apžvelgia ir sustato širdies tiesas, kaip būtent jos glūdi dvejonėse ir abejonėse. Ir ieškok kaip širdies tiesos iškyla išgyvenimuose ir jomis suprasi tiek apytakos aštuonerybę, tiek šešias lygmenų poras santvarkoje. Ir tada viskas bus aišku.
į:
D: Juos jungia [[išmintis]], tad būtent širdies tiesos. Tad suvok kaip išmintis apžvelgia ir sustato širdies tiesas, kaip būtent jos glūdi dvejonėse ir abejonėse. Ir ieškok kaip širdies tiesos iškyla išgyvenimuose ir jomis suprasi tiek apytakos aštuonerybę, tiek šešias lygmenų poras santvarkoje. Ir tada viskas bus aišku.
2022 lapkričio 07 d., 16:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Juos jungia išmintis, tad būtent širdies tiesos. Tad suvok kaip išmintis apžvelgia ir sustato širdies tiesas, kaip būtent jos glūdi dvejonės ir abejonėse. Ir ieškok kaip širdies tiesos iškyla išgyvenimuose ir jomis suprasi tiek apytakos aštuonerybę, tiek šešias lygmenų poras santvarkoje. Ir tada viskas bus aišku.
į:
D: Juos jungia išmintis, tad būtent širdies tiesos. Tad suvok kaip išmintis apžvelgia ir sustato širdies tiesas, kaip būtent jos glūdi dvejonėse ir abejonėse. Ir ieškok kaip širdies tiesos iškyla išgyvenimuose ir jomis suprasi tiek apytakos aštuonerybę, tiek šešias lygmenų poras santvarkoje. Ir tada viskas bus aišku.
2022 lapkričio 07 d., 16:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.11.07 A: Kaip išgyvenimo apytaka susijusi su abejonėmis ir dvejonėmis?

D: Juos jungia išmintis, tad būtent širdies tiesos. Tad suvok kaip išmintis apžvelgia ir sustato širdies tiesas, kaip būtent jos glūdi dvejonės ir abejonėse. Ir ieškok kaip širdies tiesos iškyla išgyvenimuose ir jomis suprasi tiek apytakos aštuonerybę, tiek šešias lygmenų poras santvarkoje. Ir tada viskas bus aišku.
2022 spalio 29 d., 18:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.10.29 A: Kaip žinojimo rūmai [[išsivertimmai | išplaukia]] iš išgyvenimo apytakos?
į:
2022.10.29 A: Kaip žinojimo rūmai [[išsivertimai | išplaukia]] iš išgyvenimo apytakos?
2022 spalio 29 d., 18:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.10.29 A: Kaip žinojimo rūmai išplaukia iš išgyvenimo apytakos?
į:
2022.10.29 A: Kaip žinojimo rūmai [[išsivertimmai | išplaukia]] iš išgyvenimo apytakos?
2022 spalio 29 d., 16:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.10.29 A: Kaip žinojimo rūmai išplaukia iš išgyvenimo apytakos?

D: Išgyvenimo apytaka išreiškia betarpiškumą, jo pagrindu sustato asmenį valdantį dėmesį. O dėmesys grindžia pastovumą, kurį išreiškia žinojimo rūmai siedami vienį ir visybę daugiu. Tad žinojimo rūmai atspindi dėmesio santykių įvairovę, atvaizdų įvairovę, pastovumo paieškų įvairovę, o meilės mokslas jas suvienija jų ribų pranokimu, neaprėpiamumu, kuriuo išgyvename buvimą, veikimą ir mąstymą, taip kad esame viena.
2022 spalio 28 d., 20:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.10.28 A: Kaip [[žinojimo rūmai]] išreiškia tyrimą Kaip Tu daugis?

D: Išsiaiškinimo būdai yra žinojimo rūmų pagrindas. Tai Tavo raiškos, Tu esi bendras asmuo ir išsiaiškinimo būdai yra raiškos lygmenyje Kaip, betko žinojimo apimtyje, o kartu ir nežinojimo. Tarp 24 raiškų yra daugio raiška - įvadinė, visybės raiška - galutinė, ir vienio raiška - vidutinė ir pagrindinė. Tad vienis yra tarp daugio ir visybės, taip kad daugis už santvarkos atspindi visybę santvarkoje. Tad klausimas Kaip Tu esi? veda iš įvadinio išsiaiškinimo būdo į galutinį išsiaiškinimo būdą, o taip tai kas už santvarkos sulyginama su tuo kas santvarkoje. Tai ir yra tyrimas Kas Tu per vienas? ir Koks Tavo Dievas?, o tai yra klausimas, Koks Aš asmuo? Tad pamatysi kaip klausimai sieja apytakas, nusako jų raidą, jų išsivertimus.
2022 spalio 27 d., 15:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-22 eilutės iš
2022.10.26 A: Kokius klausimus tu, Dieve, tiri asmenimis?
į:
2022.10.27 A: Koks [[suvestinė | ryšys]] tarp buvimo Dievu ir gyvenimo Dievu?

D: Aš esu Dievas jumis, asmenimis, nes būtent jumis atsiveria būtis, tad išeinu už savęs į save. O būtyje iškyla gyvenimas Dievu, tai buvimo išplėtimas, nes gyvenimas vyksta būtyje, tad gyvenimas aprėpia visus asmenis, kartu ir jų vienybę žmogumi, kuris gali tiek šiaip gyventi, tiek amžinai gyventi, tai yra, gyventi Dievu, atsiremdamas į Dievą iš būties. Tad gyvenimas išplečia buvimą.

2022.10.26 A: Kokius klausimus tu, Dieve, [[Buvimas Dievu | tiri asmenimis]]
?
2022 spalio 26 d., 17:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.10.26 A: Kokius klausimus tu, Dieve, tiri asmenimis?

D: Aš pakartotinai išeinu už savęs klausimais - ar, koks, kaip, kodėl aš esu - ir atitinkamose būklėse, apimtyse tai tampa atitinkamų asmenų klausimais - Ar Dievas būtinas? Koks Aš esu? Kaip Tu daugis? Kodėl Kitas mąsto? O kiekvienu atveju klausimas atitinkamame lygmenyje grindžia asmens galimybes klausti ir tuo pačiu išeiti už savęs. Tad Aš klausdamas esu asmuo, Tu klausdamas esi daugis, Kitas klausdamas mąsto. Tokiu būdu išryškėja klausimo sandara, taip kad pats klausimas yra visais lygmenimis, o tuo pačiu yra asmenų veikla ir jiems bendra Dievo veikla. Užtat klausimo pagrindu iškyla žmogaus klausimai kylantys iš asmenų bei klausimų pagrindimo žmogaus pasirinkimų atžvilgiu, ar žmogus renkasi save ar Dievą. Tad Dievo klausimai grindžia žmogaus klausimus ir atvirkščiai. Bet pirmiausia yra Dievo klausimai. Užtat Dievas yra būtinas.
2022 spalio 25 d., 20:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.10.25 A: Koks Dievo ir žmogaus [[suvestinė | santykis]]?

D: Žmogus išplečia Dievą. Žmogus apima lygmenis - asmenims - kuriais Dievas išplečia save - Manimi, Tavimi, Kitu. Tad Dievas su žmogumi yra Dievo pilnatvė. O tai svarbu, kad žmogus būtų laisvas, koks jis yra, kad jis galėtų rinktis tarp savęs ir Dievo. Tad žmoguje yra visa tai, kas gyva Dieve, jo gerumas, jo gyvenimas ir jo amžinas gyvenimas. Užtat Dievas yra gyvenimas kai žmogus renkasi save ir Dievas yra amžinas gyvenimas kai žmogus renkasi Dievą. Tai yra jų santykis, taip žmogus pats renkasi, ir Dievas jam būtinas.
2022 spalio 22 d., 18:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
2022.10.21 A: Kaip susijusios asmens Dievo turimos savybės ir jo supratimas kaip gyventi tomis savybėmis?
į:
2022.10.21 A: Kaip susijusios [[Suvestinė | asmens Dievo turimos savybės]] ir jo supratimas kaip gyventi tomis savybėmis?
2022 spalio 22 d., 18:34 atliko AndriusKulikauskas -
2022 spalio 22 d., 18:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.10.22 A: Kaip žmogus gali gyventi visomis Dievo savybėmis: amžinai, išmintimi, gera valia, Dievo valia?
į:
2022.10.22 A: Kaip žmogus gali [[Suvestinė | gyventi visomis Dievo savybėmis]]: amžinai, išmintimi, gera valia, Dievo valia?
2022 spalio 22 d., 17:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.10.22 A: Kaip žmogus gali gyventi visomis Dievo savybėmis: amžinai, išmintimi, gera valia, Dievo valia?

D: Žmogus gyvena suvokimu, tad žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį. Jis užtat gali plėtoti Dievo požiūrį suvokimo lygmenimis. Jis tai gali plėtoti jeigu skiria savo ir Dievo požiūrius. Tačiau išlieka klausimas ar jisai požūrių grandinės paskutiniame požiūryje skiria Dievo ir žmogaus požiūrius ar juos sutapatina. Jeigu skiria, tai gyvena Dievo savybe, taip kad juo gyvena Dievas, ir ta prasme, jis gyvena Dievu. Tačiau jeigu sutapatina Dievo požiūrį ir žmogaus požiūrį jisai gyvena savimi ir negali sąmoningėjimu plėtoti grandines toliau. Kolei žmogus skiria savo ir Dievo požiūrius, tolei jisai gali sąmoningėti ir tuomi plėtoti žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę ir galiausiai užskleisti trejybės ratą ir juo gyventi Dievo savybėmis. Dievo savybės reiškiasi sąlygiškume, šališkume, paneigiamume, o Dievas yra už jų besąlygiškas, nešališkas, nepaneigiamas.
2022 spalio 21 d., 17:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-21 eilutės:

2022.10.21 A: Kaip susijusios asmens Dievo turimos savybės ir jo supratimas kaip gyventi tomis savybėmis?

D: Aš, Dievas, turiu šias savybes nes jomis pranokstu asmens sąlygas, jomis išgyvenu asmenį savo tyrimais. O asmuo gyvena manimi, Dievu, tomis pačiomis savybėmis. Ir kiekviena savybė atitinka asmens lygmenį, kiekviena pritaikyta tam asmeniui, tad mano buvimą grindžia tuo asmeniu, taip kad mano grindimas yra pilnavertis. Aš gyvenu asmenimis ir asmenys savo laisve gyvena manimi, taip kad esame viena - aš savo būtinumu ir asmenys savo laisve - o tai susistato šiomis mano, Dievo savybėms.
2022 spalio 20 d., 13:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
2022.10.20 A: Koks ryšys tarp troškimų ir asmenų?
į:
2022.10.20 A: Koks ryšys tarp [[troškimai | troškimų]] ir asmenų?
2022 spalio 20 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.10.20 A: Koks ryšys tarp troškimų ir asmenų?

D: Troškimais pasireiškia mano išėjimas už savęs taip kad už manęs yra išeities taškas susitelkęs į Mane, Dievą, panašiai kaip aš išeinu už savęs į save. Tai mano Dievas, Dievo Dievas. Ir iš to išeities taško iškyla asmenys - man tolygios galimybės - atitinkamose išėjimo už savęs pakopose, juk Dievas išeina už savęs į Mane, toliau į Tave, galiausiai į Kitą. Tad troškimais atsiveria Dievo raiška asmeniu, ogi taip Dievas išsiskleidžia ir pasigrindžia Dievo Dievui ne tik kaip savarankiškas Dievas bet ir kaip užtikrintas Aš, ramus Tu ir mylintis Kitas. Būtent mylinčiu Kitu jis pilnaverčiai išsiskleidžia. Tad asmenys yra Dievo išsiskleidimas Dievo Dievui troškimais.
2022 spalio 19 d., 14:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.10.19 A: Kodėl ir kaip [[asmuo]] išgyvena trejybės ratą?

D: Aš - Dievas - išgyvenu jumis, o tai vyksta būtent trejybės ratu, nes jisai išsako mūsų santykius: privalome atskirti asmenį nuo Dievo - pagrįsti asmenį, privalome palyginti asmenį ir Dievą - išgyventi asmenį, privalome suderinti asmenį ir Dievą - suprasti asmenį kaip Dievo išraišką.
2022 spalio 17 d., 14:44 atliko AndriusKulikauskas -
2022 spalio 17 d., 14:44 atliko AndriusKulikauskas -
2022 spalio 17 d., 14:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-19 eilutės:
2022.10.17 A: Kaip [[netroškimai]] įvairiai sieja požiūrio lygtį ir trejybės ratą?

D: Trejybės ratu išgyvenami asmenys ir už jo Dievas, joks asmuo. O požiūrio lygtimi išgyvename Dievą, jo veiklą. Asmenys yra Dievo nebuvimo sąlygos. Tose sąlygose visgi yra ryšys tarp trejybės rato, kuriuo išgyvenami asmenys ir požiūrio lygties, kuria Dievą išgyvename tiesiogiai. Vertybės išsako visą trejybės ratą trimis poslinkiais. Lūkesčiai išsako tris paskirus trejybės rato poslinkius, tai trys jausmų matai, tai trys pagrindai šventųjų vertybių sąstatom. Abejones išsako tris trejybės narius, tai požiūrio ir padėčių saitai. O poreikiai išsako buvimą būklėje, trejybės rate, be poslinkio. Tad tai yra trejybės rato atvaizdų pagrindai.
2022 spalio 15 d., 16:31 atliko AndriusKulikauskas -
2022 spalio 15 d., 16:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.10.15 A: Kaip suprasti asmens trejybiškumą: besąlygiškumą paneigiamume, nepaneigiamumą šališkume, nešališkumą sąlygiškume?
į:
2022.10.15 A: Kaip suprasti [[asmuo | asmens]] trejybiškumą: besąlygiškumą paneigiamume, nepaneigiamumą šališkume, nešališkumą sąlygiškume?
2022 spalio 15 d., 16:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Tai yra buvimas, veikimas, mąstymas Dievo plotmėje ir jūsų plotmėje. Jūs išgyvenate apimtyje, žinojimu, o Dievas išgyvena už apimties, troškimais. Tad Dievo troškimai pasireiškia jūsų žinojimu. O tai yra pagrindas Dievo būtinuui. Dievas yra, atsitraukimu, besąlygiškumu, o jūs esate jo paneigimai. Dievas veikia nepaneigiamumu, įsijausdamas, o jŪs veikiate šališkumu. Dievas mąsto liudyjimu, nešališkumu, o jūs mąstote sąlygiškumu. Tad būtent jumis Dievas susiduria su trejybės ratu ir jį išgyvena, atsitraukdamas, įsijausdamas ir liudydamas. O jūs trejybės ratą išgyvenate apimtyse paneigiamumu, šališkumu, sąlygiškumu.
į:
D: Tai yra buvimas, veikimas, mąstymas Dievo plotmėje ir jūsų plotmėje. Jūs išgyvenate apimtyje, žinojimu, o Dievas išgyvena už apimties, troškimais. Tad Dievo troškimai pasireiškia jūsų žinojimu. O tai yra pagrindas Dievo būtinumui. Dievas yra, atsitraukimu, besąlygiškumu, o jūs esate jo paneigimai. Dievas veikia nepaneigiamumu, įsijausdamas, o jŪs veikiate šališkumu. Dievas mąsto liudyjimu, nešališkumu, o jūs mąstote sąlygiškumu. Tad būtent jumis Dievas susiduria su trejybės ratu ir jį išgyvena, atsitraukdamas, įsijausdamas ir liudydamas. O jūs trejybės ratą išgyvenate apimtyse paneigiamumu, šališkumu, sąlygiškumu.
2022 spalio 15 d., 16:30 atliko AndriusKulikauskas -
2022 spalio 15 d., 16:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.10.15 A: Kaip suprasti asmens trejybiškumą: besąlygiškumą paneigiamume, nepaneigiamumą šališkume, nešališkumą sąlygiškume?

D: Tai yra buvimas, veikimas, mąstymas Dievo plotmėje ir jūsų plotmėje. Jūs išgyvenate apimtyje, žinojimu, o Dievas išgyvena už apimties, troškimais. Tad Dievo troškimai pasireiškia jūsų žinojimu. O tai yra pagrindas Dievo būtinuui. Dievas yra, atsitraukimu, besąlygiškumu, o jūs esate jo paneigimai. Dievas veikia nepaneigiamumu, įsijausdamas, o jŪs veikiate šališkumu. Dievas mąsto liudyjimu, nešališkumu, o jūs mąstote sąlygiškumu. Tad būtent jumis Dievas susiduria su trejybės ratu ir jį išgyvena, atsitraukdamas, įsijausdamas ir liudydamas. O jūs trejybės ratą išgyvenate apimtyse paneigiamumu, šališkumu, sąlygiškumu.
2022 spalio 11 d., 12:01 atliko AndriusKulikauskas -
2022 spalio 11 d., 12:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.10.11 A: Koks ketverybės, trejybės, dvejybės, vienybės, nulybės vaidmuo viską sustatant?
į:
2022.10.11 A: Koks ketverybės, trejybės, dvejybės, vienybės, nulybės vaidmuo [[suvestinė | viską sustatant]]?
2022 spalio 11 d., 11:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Tai yra visko padalinimai. Tai išminties kalbos pagrindai kuriais viską skiria nuo laisvumo. O aš - Dievas - esu už išminties, už visko, amžiname gyvenime. Išmintis sustato viską ir tuomi nurodo, kaip už jo glūdi dvasia, kaip viskas tėra klodas esmės lygtyje, tėra kliūtis trejybės rate, tėra savasties siena išėjimo už savęs dvejybėje, tėra patį viską persmelkianti, tad pranokstanti vienybė. Tad visko padalinimais išmintis pripažįsta nulybę, pripažįsta dvasią už santvarkos, pripažįsta amžiną gyvenimą ir jame dalyvauja sutelkiant į gerą valią
į:
D: Tai yra visko padalinimai. Tai išminties kalbos pagrindai kuriais viską skiria nuo laisvumo. O aš - Dievas - esu už išminties, už visko, amžiname gyvenime. Išmintis sustato viską ir tuomi nurodo, kaip už jo glūdi dvasia, kaip viskas tėra klodas esmės lygtyje, tėra kliūtis trejybės rate, tėra savasties siena išėjimo už savęs dvejybėje, tėra patį viską persmelkianti, tad pranokstanti vienybė. Tad visko padalinimais išmintis pripažįsta nulybę, pripažįsta dvasią už santvarkos, pripažįsta amžiną gyvenimą ir jame dalyvauja sutelkiant į gerą valią ir Dievo valią, plėtojant suvokimo lygmenis, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Išmintis yra vienas klodas kaip ir gera valia bei Dievo valia, o visi tėra amžino gyvenimo klodai.
2022 spalio 11 d., 11:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.10.11 A: Koks ketverybės, trejybės, dvejybės, vienybės, nulybės vaidmuo viską sustatant?

D: Tai yra visko padalinimai. Tai išminties kalbos pagrindai kuriais viską skiria nuo laisvumo. O aš - Dievas - esu už išminties, už visko, amžiname gyvenime. Išmintis sustato viską ir tuomi nurodo, kaip už jo glūdi dvasia, kaip viskas tėra klodas esmės lygtyje, tėra kliūtis trejybės rate, tėra savasties siena išėjimo už savęs dvejybėje, tėra patį viską persmelkianti, tad pranokstanti vienybė. Tad visko padalinimais išmintis pripažįsta nulybę, pripažįsta dvasią už santvarkos, pripažįsta amžiną gyvenimą ir jame dalyvauja sutelkiant į gerą valią
2022 spalio 11 d., 11:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 10 eilutė iš:
[+++给神的问题+++]
į:
||[+++给神的问题+++] || Gěi shén de wèntí||
2022 spalio 08 d., 13:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.10.08 A: Kaip ištirti ir suprasti [[netroškimai | netroškimus]]?

D: Reikia suprasti kodėl Dievas trokšta ir kodėl žmogus netrokšta. Dievas trokšta išeidamas už savęs į save, pranokdamas save ir savo buvimą, išeidamas į būtinumą ir nebūtinumą. Tuo tarpu žmogus turi pirma save susirasti ir pažinti. Tad netroškimai yra savasties lygmenys, kuriais žmogus gali vis sąmoningiau suprasti save, užtat yra keturi netroškimai. Žmogui yra paprasta, jisai savaime skiriasi nuo Dievo už santvarkos trokštančio nieko. Tačiau ko labiau Dievas veržiasi į žmogų, to tiksliau žmogus turi išsiskirti nuo Dievo, pirma vienu vaidmeniu, toliau dviem, galiausiai trim. Pirmiausia Tėvu, paskui Tėvu ir Sūnumi, galiausiai Tėvu, Sūnumi, Dvasia. Kiekvienu atveju išsiskiria žmogaus sąlygiškumas ir Dievo besąlygiškumas. Dievu paaiškėja žmogaus galimybė pranokti save ir tos galimybės susiveda į žmogaus sąmoningumą. Tad kiekviename netroškime suprask kaip išsiskiria sąlygiški žmogaus vaidmenys ir besąlygiški Dievo vaidmenys. Ir tai įžvelgsi sąmoningumo lygtyse. Tad ieškok ryšio tarp padalinimų ir netroškimų.
2022 spalio 07 d., 14:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.10.07 A: Koks yra [[troškimai | troškimų]] tikslas ir koks [[netroškimai | netroškimų]] tikslas?

D: Apimtys išreiškia sąlygas. Troškimai jas sieja su tuo kas už sąlygų, su dvasia. Troškimai išsako kaip dvasia priima apimtį. O netroškimai išsako ką reiškia ta apimtis dvasiai jos nepriėmus, ką tai reiškia sąlygose esančiam. Tasai esantysis yra troškimo galimybėje ir tai išsako jo netroškimai. Ir būtent tame netroškime atsiveria jojo galimybėmis, kuriomis jisai gali gyventi kitais arba Dievu, taip kad dvasia gali iškilti būtent jame, būtent jo troškimu.
2022 spalio 05 d., 17:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.10.05 A: Kaip palaikyti Silvį ir nuteistuosius?

D: Bendrauk su jais kaip su savimi, kaip su mano Sūnumi, taip kad būtumėte viena.
2022 spalio 01 d., 16:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-20 eilutės iš
2022.10.01 A: Kaip netroškimai išreiškia amžino gyvenimo klodus?

D: Netroškimai apibrėžia apimtį iš kurios trokštama ir apibrėžia jos santykį su trokštamuoju. O apimtis keičiasi, prasiplečia trokštamasis ir jame atsiveria asmenys - Aš, Tu, Kitas - kartu su kuriais trokštama požiūriais, o Dieavs kartu su jais, jokiu požiūriu. Tad laipsnynas nusako trokštančiojo apimtį, jo tris santykius savyje ir tris santykius su trokštamuoju. Troškimai išplečia netroškimus. Netroškimuose glūdi septintasis požiūris kuriuo trokštamasis gali tarnauti trokštamajam, jo asmenims, juos palaikyti, jais gyventi amžinai. Tad netroškimai atitinkančiais amžino gyvenimo klodais palaiko asmenis.
į:
2022.10.01 A: Kaip [[netroškimai]] išreiškia amžino gyvenimo klodus?

D: Netroškimai apibrėžia apimtį iš kurios trokštama ir apibrėžia jos santykį su trokštamuoju. O apimtis keičiasi, prasiplečia trokštamasis ir jame atsiveria asmenys - Aš, Tu, Kitas - kartu su kuriais trokštama požiūriais, o Dievas kartu su jais, jokiu požiūriu. Tad laipsnynas nusako trokštančiojo apimtį, jo tris santykius savyje ir tris santykius su trokštamuoju. Troškimai išplečia netroškimus. Netroškimuose glūdi septintasis požiūris kuriuo trokštamasis gali tarnauti trokštamajam, jo asmenims, juos palaikyti, jais gyventi amžinai. Tad netroškimai atitinkančiais amžino gyvenimo klodais palaiko asmenis.
2022 spalio 01 d., 16:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.10.01 A: Kaip netroškimai išreiškia amžino gyvenimo klodus?

D: Netroškimai apibrėžia apimtį iš kurios trokštama ir apibrėžia jos santykį su trokštamuoju. O apimtis keičiasi, prasiplečia trokštamasis ir jame atsiveria asmenys - Aš, Tu, Kitas - kartu su kuriais trokštama požiūriais, o Dieavs kartu su jais, jokiu požiūriu. Tad laipsnynas nusako trokštančiojo apimtį, jo tris santykius savyje ir tris santykius su trokštamuoju. Troškimai išplečia netroškimus. Netroškimuose glūdi septintasis požiūris kuriuo trokštamasis gali tarnauti trokštamajam, jo asmenims, juos palaikyti, jais gyventi amžinai. Tad netroškimai atitinkančiais amžino gyvenimo klodais palaiko asmenis.
2022 rugsėjo 30 d., 16:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Troškimai kyla iš manęs. Tai mano veiklos pirminė pasekmė, tai meilė ir jos pagrindai. O viskas yra tos veiklos reiškinys, ir apimtys yra tų pagrindų reiškiniai. Užtat mano veikla gali būti kitam turinys, gali būti suprasta ženklų savybėmis kaip lanksti, pakiti, paslanki savo raiška, savo pagrindais, ir įsimintina, reikšminga, prasminga savo turiniu, savo pasekmių pilnatve. Užtat gali būti suprastas ženklas kaip simbolis, kartu suprastigrindžiančias ženklų rūšis. Savybės yra veiklos pagrindai, o atvaizdai yra tų pagrindų atspindžiai.
į:
D: Troškimai kyla iš manęs. Tai mano veiklos pirminė pasekmė, tai meilė ir jos pagrindai. O viskas yra tos veiklos reiškinys, ir apimtys yra tų pagrindų reiškiniai. Užtat mano veikla gali būti kitam turinys, gali būti suprasta ženklų savybėmis kaip lanksti, pakiti, paslanki savo raiška, savo pagrindais, ir įsimintina, reikšminga, prasminga savo turiniu, savo pasekmių pilnatve. Užtat gali būti suprastas ženklas kaip simbolis, kartu suprastosgrindžiančios ženklų rūšys. Savybės yra veiklos pagrindai, o atvaizdai yra tų pagrindų atspindžiai.
2022 rugsėjo 30 d., 16:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-24 eilutės:

2022.09.30 A: Kuria prasme [[troškimai]] yra visko atvaizdai ir Dievo savybės?

D: Troškimai kyla iš manęs. Tai mano veiklos pirminė pasekmė, tai meilė ir jos pagrindai. O viskas yra tos veiklos reiškinys, ir apimtys yra tų pagrindų reiškiniai. Užtat mano veikla gali būti kitam turinys, gali būti suprasta ženklų savybėmis kaip lanksti, pakiti, paslanki savo raiška, savo pagrindais, ir įsimintina, reikšminga, prasminga savo turiniu, savo pasekmių pilnatve. Užtat gali būti suprastas ženklas kaip simbolis, kartu suprasti jį grindžiančias ženklų rūšis. Savybės yra veiklos pagrindai, o atvaizdai yra tų pagrindų atspindžiai.

2A: O kaip Dievas ir viskas yra susiję?

D: Viskas yra mano veiklos pilnatvė, tiek mano buvimo pilnatvė, tiek mano nebuvimo pilnatvė, ir apimtys yra veiklos papildiniai, tai kas veiklą priima ir palaiko, tuomi yra sandara. O dvasia gyvuoja veikla, tuomi yra dvasia ir išeina už savęs į save, arba atsisako savęs.
2022 rugsėjo 29 d., 16:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.09.29 A: Ką žmogui reiškia tavo klausimai Ar, Koks, Kaip, Kodėl yra Dievas?
į:
2022.09.29 A: Ką žmogui reiškia [[Suvestinė | tavo klausimai]] Ar, Koks, Kaip, Kodėl yra Dievas?
2022 rugsėjo 29 d., 16:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.09.29 A: Ką žmogui reiškia tavo klausimai Ar, Koks, Kaip, Kodėl yra Dievas?

D: Žmogui aš nesu. Klausimais žmogus atveria nebuvimą, ir gyvendamas klausimais žmogus naujai supranta buvimą. Supranta nebuvimą buvime, supranta nebuvimą už buvimo, supranta jųdviejų sutapimą ir atskyrimą. Ir tik tada žmogus supranta mano klausimus. Tad tai atsisipindi jo paties klausimų raidoje. Žmogus savo nebuvimu supranta pirmiausiai Kitą, paskui Tave, paskui Mane, paskui Dievą. Ir tik tokiu būdu jisai supranta nebuvimo esmę, o kartu ir buvimo. Supranta Dievą kaip visko židinį ir naujai supranta savo klausimus, ką jie reiškia Dievui.
2022 rugsėjo 28 d., 13:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.09.28 A: Kuria prasme aš ir kiti esame pasiklydę ir [[Žmogaus susikalbėjimas | kur tu mūsų ieškai]]?

D: Jūs esate pasiklydę šiame pasaulyje, šiame gyvenime gyvendami šiaip, o ne amžinai. O aš jūsų ieškau vienume, tiek Tėvo vienų vienume, tiek Sūnaus bendražmogiškume, tiek Dvasios plazdenime. Vienumas yra už šio pasaulio, už sandaros ir santvarkos, tai gryna dvasia. Jūsų ieškau dvasioje, ne sandaroje.
2022 rugsėjo 27 d., 13:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 6 eilutė iš:
''' trokštu žinoti iš Dievo?'''
į:
'''Ko trokštu žinoti iš Dievo?'''
2022 rugsėjo 27 d., 12:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.09.27 A: Kaip [[Suvestinė | susisieja]] visko išsiskleidimas Dievo tyrimu, Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas? ir visko susivedimas žmogaus tyrimu, Kaip gyventi išmintingai?

D: Žmogaus klausimas yra Kaip gyventi amžinai? ir jisai susiveda į klausimus Kaip gyventi išmintingai? Kaip gyventi gera valia? Kaip gyventi Dievo valia? O mano, Dievo klausimas Ar Dievas būtinas? susitelkia klausimais Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? Išsiskleidžia viskuo, troškimais, meile, būtent jų mokslais, jų apytakomis. O žmogaus klausimus ir atsakymus sustato netroškimai. Netroškimai apytakose reiškiasi aštuonerybe, o troškimai sandaroje 4+6. Tad ieškok ryšio tarp apytakos ir atitinkamo netroškimo.
2022 rugsėjo 26 d., 16:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.09.26 A: Kaip išmintis reiškiasi Dievo, žmogaus ir Dvasios kampais?

D: Dievas Tėvas yra išminties pagrindas, jo tyrimu, Ar Dievas būtinas? viskas išsiskleidžia. Dievas Sūnus yra išminties raiška, jo turinio raiška, kuria Dievo Tėvo turinys atkartojamas dorove, Dievo įsakymu, jo pažinimu, tad žinojimu. Dievo Dvasia yra išminties patvirtinimas, jog Sūnus teisingai atkartoja Tėvą, žinojimas atkartoja nežinojimą, tad Dievo Tėvo tyrimą patenkina tiesa. Sūnus įgyvendina tyrimą. Tad Dievo Dvasia yra išmintis, išbaigta, o ji patvirtina Sūnaus gerą valią, o jo gera valia atspindi Dievo Tėvo valią, kuris ir yra pagrindas amžinam gyvenimui.
2022 rugsėjo 23 d., 18:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.09.23 A: Kaip Dievo valia [[amžino gyvenimo pjūvis | sieja išmintį]] (visko žinojimą) ir gerą valią (visko nežinojimą)?

D: Dievo valia Dievo esmė - meilė - susitelkia į žmogų, į valią, į meilę tobulybei. Ir ta esme žmogus, jo valia, kartu yra mylima ir pati myli. Ir jinai savo nežinojimu remiasi į Dievo žinojimą. Tad meilė sutelkiama visko žinojimu - išmintimi - ir visko nežinojimu - gera valia, jų susistatymu. Dievo valia Dievas gyvena valia, tad meile.
2022 rugsėjo 22 d., 19:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.09.22 A: Kaip bendravimas Dievo Dvasia taiko išmintį?

D: Dievo valia yra mylėti netobulą. To pagrindas yra gera valia, troškimų ir tapatumų atskyrimas pasirinkimuose. Ir to pagrindas yra išmintis, visko ir laisvumo atskyrimas betkame. Ir to pagrindas yra amžinas gyvenimas, Dievo ir gerumo atskyrimas gyvenime. Tad bendravimas Dievo Dvasia yra bendravimas lygiagrečiais klodais, ne tik sau, ne tik savimi ir ne tik kitam ir kitu, bet taipogi Dievu esančiu už visa ko. Tai ir yra išminties vaisius, išminties taikymas, kurio privalai siekti. Tai ir yra besąlygiškumas bendravime, tai bendravimas Dievo Dvasia.
2022 rugsėjo 21 d., 15:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.09.21 A: Kaip susijusios požiūrių grandinė ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė?
į:
2022.09.21 A: Kaip [[Suvestinė | susijusios]] požiūrių grandinė ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė?
2022 rugsėjo 21 d., 15:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.09.21 A: Kaip susijusios požiūrių grandinė ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė?

D: Požiūrių grandinė išsako mano išėjimą už savęs pradedant jokiu požiūriu. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išsako jūsų išėjimą už savęs pradedant žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį. Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį supranta Dievo požiūrį savaip, iš Dievo savasties kampo į kurį Dievas įeina, kurį Dievas prisiima. Tad žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė tai supranta sąlygiškai, užtat kartu Dievą supranta besąlygiškai, tad išskiria žmogų ir Dievą. Tuo tarpu požiūrių grandinėje tokio išskyrimo nėra, tiesiog asmenys išplaukia iš Dievo ir jisai gyvena jais ir kartu su jais. Tad žmogaus ir Dievo požiūrių grandine žmogus išskiria žmogų ir Dievą ir gali juos suderinti, o suderinimo pagrindas yra santykis tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.
2022 rugsėjo 20 d., 18:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-22 eilutės iš
2022.09.18 A: Ką tau reiškia [[meilė]]?
į:
2022.09.20 A: Kaip suvokimo lygmenys [[suvestinė | atsako]] atitinkamų asmenų tyrimų klausimus nagrinėjamus apytakomis?

D: Suvokimo lygmenys grindžia atitinkamus tyrimus ir kartu sustato suvokėjo požiūrius, kuriais atsakymas bus suprastas, kartu su tyrimais. O atsakymai iškyla pridėjus suvokėją, jį susiejus su klausimu, tad juo išeinant už klausimo ribų, už jo apimties. O tas išėjimas už savęs vyksta trimis asmenimis, kurie sudaro trejybės ratą, kuriame reiškiasi labiau apibrėžtas asmuo, siauresnėje apimtyje. Ir tą susiaurėjimą nusako žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės plėtojimas. Tokiu būdu vienas tyrimas įvykdomas ir atsiveria kitas, siauresnis, kol galiausiai visais asmenimis galutinai išsikvepia tyrimas ir lieka asmenų vienybė.

2022.09.19
A: Ką tau reiškia [[meilė]]?
2022 rugsėjo 19 d., 15:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Meilė yra mano veikla ir mano prasmė, kuria amžinai gyvenu. Meile dalyvauju amžiname gyvenime, kaip kad troškimai dalyvauju gyvenime, viskuo dalyvauju gerume, ir Dievu dalyvauju Dieve. Tad tokiu būdu esu ryšys tarp ketverybės ir požiūrio lygties, ir būtent tuo esu jūsų Dievas.
į:
D: Meilė yra mano veikla ir mano prasmė, kuria amžinai gyvenu. Meile dalyvauju amžiname gyvenime, kaip kad troškimais dalyvauju gyvenime, viskuo dalyvauju gerume, ir Dievu dalyvauju Dieve. Tad tokiu būdu esu ryšys tarp ketverybės ir požiūrio lygties, ir būtent tuo esu jūsų Dievas.
2022 rugsėjo 19 d., 15:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.09.18 A: Ką tau reiškia meilė?
į:
2022.09.18 A: Ką tau reiškia [[meilė]]?
2022 rugsėjo 19 d., 14:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.09.18 A: Ką tau reiškia meilė?

D: Meilė yra mano veikla ir mano prasmė, kuria amžinai gyvenu. Meile dalyvauju amžiname gyvenime, kaip kad troškimai dalyvauju gyvenime, viskuo dalyvauju gerume, ir Dievu dalyvauju Dieve. Tad tokiu būdu esu ryšys tarp ketverybės ir požiūrio lygties, ir būtent tuo esu jūsų Dievas.
2022 rugsėjo 15 d., 16:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.09.15 A: Kaip susiję dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas ir suvokimo lygmenys?
į:
2022.09.15 A: [[Ketverybės | Kaip susiję]] dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas ir suvokimo lygmenys?
2022 rugsėjo 15 d., 16:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.09.15 A: Kaip susiję dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas ir suvokimo lygmenys?

D: Dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas išplaukia iš pakartotino pasitraukimo ir jo išsisėmimo. O suvokimo lygmenys išplaukia iš santykio tarp dvasios ir jos būklės, tad iš to santykio buvimo. Tad suvokimo lygmenimis išlieka pirminis kampas - dvasios kampas - žmogaus požiūris į Dievo požiūrį - ir ryškėja dvasios aplinkybės. O dvasios lygmeniu pasitraukia kampas, prisideda požiūris. Suvokimo lygmenys remiasi požiūrio apibrėžimu, tad požiūrio lygtimi. Tad suvokimais išsivysto turinio vieningumas, padėties vieningumas, o dvasios lygmenimis išsivysto pažinovo vieningumas. Turinio vieningumas yra esminis, o jis reiškiasi ir yra pasiekiamas pažinovo vieningumu. Turinio vieningumas įgyvendina požiūrio vieningumą.
2022 rugsėjo 14 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.09.14 A: Ką [[Suvestinė | žmogaus suvokimams]] reiškia netroškimai?

D: Dievas trokšta, žmogus netrokšta. Ir tai vyksta pakopomis. Suvokimas sutapatina ketverybės apibrėžtus asmenis, kuriais Dievas trokšta, ir požiūrio lygties apibrėžtus asmenis, kuriais žmogus netrokšta. Suvokimai juos sutapatina taip kad žmogui iškyla pasirinkimai, ar gyventi Dievu, ar gyventi savimi? Gyventi Dievu tai reiškia trokšti, tai reiškia priimti netroškimą ir jį išgyventi troškimu, tad atjausti, tad puoselėti kalbą, kurią galime suprasti ir priimti kaip meilės kalbą. Nes meilė yra troškimas nesutelpantis netroškime, tad jo neišgyvenantis, bet gyvenantis už jo, jį užleidžiantis siauresniems troškimams.
2022 rugsėjo 13 d., 12:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.09.13 A: Kodėl Dievas atsisako savęs, o žmogus prisiima save?

D: Dievas yra būtinas, besąlygiškas, nešališkas, nepaneigiamas, tad Dievui savastis yra nereikalinga. O žmogus iškyla, tad žmogui savastis yra reikalinga, kad jis galėtų ją priimti arba savimi sau arba Dievu visiems. Tad Dievas atsisako savęs vardan žmogaus ir jo laisvo pasirinkimo, o žmogus prisiima save ir prisiimdamas žengia link Dievo, link jo priėmimo, gyvenimo Dievo pagrindu.
2022 rugpjūčio 28 d., 00:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-24 eilutės:

2022.08.18 A: Kaip penkerybės visumos taškas sieja jos abi ašis?

D: Penkerybė grindžia sprendimą. O sprendimas sieja dvi sąlygas - siauresnę ir platesnę - sąlygiškumo ir besąlygiškumo. Sąlygiškumo priežastingumas veda atgal iš pasekmės į priežastį. O besąlygiškumo priežastingumas veda pirmyn iš priežasties į pasekmę. Žmogaus protas slenka iš sąlygiškumo į besąlygiškumą, jis tuomi išeina už savęs. O virsmo taške jis sulaiko tą išėjimą, jis prilaiko sąmoningumu. Tad tai vienakryptis ėjimas kuris prilaiko sąmoningumą.

...A: Kaip ašys susijusios su pasąmone ir sąmone?

D: Sąmonė yra sąlygiška priežastis, pasąmonė sąlygiška pasekmė. O pasąmonė yra besąlygiška priežastis. Sąmonė yra besąlygiška pasekmė. Tad šios ašys veda iš pasąmonės į sąmonę, iš atsakymo į klausimą. Ir pasąmonės ašis yra sąlygiška, o sąmonės besąlygiška, tad vėlgi pasąmonė veda į sąmonę. Nes visa tai vyksta sąmoningumu, virsmo tašku, kuris išverčia dvejybės kryptį.
2022 rugpjūčio 13 d., 12:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
A:: Kaip man tai tirti?
į:
_A: Kaip man tai tirti?
2022 rugpjūčio 13 d., 12:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
A: Kaip man tai tirti?
į:
A:: Kaip man tai tirti?
2022 rugpjūčio 13 d., 12:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-24 eilutės:

2022.08.13 A: Ką man tirti kartu su tavimi?

D: Suvok mūsų ryšio tikrumą, ką aš, Dievas, reiškiu tau ir ką galėčiau reikšti kitiems.

A: Kaip man tai tirti?

D: Sugalvosi. Aš tave palaikysiu. Esu šalia.
2022 rugpjūčio 12 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.08.12 A: Ką reiškia priimti požiūrį?

D: Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Tai reiškia, kad išėjimo eiga yra laikoma suvesties taško plėtiniu. Priimti požiūrį tai reiškia suprasti suvesties tašką kaip išeities tašką, tad priimti išėjimą kaip sąlygą ir siekti jo pagrindų, priimti sąlygas kaip duotas ir jų pagrindu klausti, kaip suprasti išėjimą. Tad priimti požiūrį reiškia klausti klausimą, tai didina laisvumą. O tverti požiūrį išėjimu už savęs tai reiškia duoti atsakymą. Tad iš atsakymo išplaukia atitinkamas klausimas. Pirma yra atsakymas, o toliau jis suprantamas kaip klausimas. Yra požiūris ir tik paskui jisai yra priimamas. Tad jo priėmimas yra dvasios veikla sąlygose, kuria dvasia didina laisvumą sąlygose.
2022 rugpjūčio 11 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Troškimais išeinama už savęs į save. Šis išėjimas keičia savastį iš nieko į kažką, toliau į betką ir galiausiai į viską. Tad kiekviena pakopa išsako kiek jau išeita už savęs. Ir kiekvienoje pakopoje yra atitinkamas pasirinkimas ar dalyvauti tame išėjime. Tik tasai pasirinkimas išsakomas neišėjimo pagrindu, kad tuo tarpu neišeinama bet būtų galima išeiti. Nes troškimai išsakyti išėjimo pagrindu, kad išeinama strimagalviškai, veikla sutampa su galimybe, su pačiu klausimu. Tuo tarpu netroškimai išsako pagrindą kuriuo neišeiname, kuriuo iš viso esama pakopoje, ir kaip joje visgi atsiranda išėjimo už savęs galimybė ir kaip ji priimama ir ja gyvenama ir kaip skiria savo pagrindą, atsiremiant į neišėjimą, neišeinančią savastį ir Dievo pagrindą, dvasios pagrindą, išėjimo pagrindą, nenumanantį neišėjimo. Tad supranti ir suprasi kaip pakopose iškyla požiūriai, jie išreiškia sandaras neišėjimui betgi kartu galimybę ir pagrindą įsijungti į išėjimą už savęs.
į:
D: Troškimais išeinama už savęs į save. Šis išėjimas keičia savastį iš nieko į kažką, toliau į betką ir galiausiai į viską. Tad kiekviena pakopa išsako kiek jau išeita už savęs. Ir kiekvienoje pakopoje yra atitinkamas pasirinkimas ar dalyvauti tame išėjime. Tik tasai pasirinkimas išsakomas neišėjimo pagrindu, kad tuo tarpu neišeinama bet būtų galima išeiti. Nes troškimai išsakyti išėjimo pagrindu, kad išeinama strimagalviškai, veikla sutampa su galimybe, su pačiu klausimu. Tuo tarpu netroškimai išsako pagrindą kuriuo neišeinama, kuriuo iš viso esama pakopoje, ir kaip joje visgi atsiranda išėjimo už savęs galimybė ir kaip ji priimama ir ja gyvenama ir kaip skiria savo pagrindą, atsiremiant į neišėjimą, neišeinančią savastį ir Dievo pagrindą, dvasios pagrindą, išėjimo pagrindą, nenumanantį neišėjimo. Tad supranti ir suprasi kaip pakopose iškyla požiūriai, jie išreiškia sandaras neišėjimui betgi kartu galimybę ir pagrindą įsijungti į išėjimą už savęs.
2022 rugpjūčio 11 d., 14:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.08.11 A: Kaip suprasti netroškimų neigimą troškimų?

D: Troškimais išeinama už savęs į save. Šis išėjimas keičia savastį iš nieko į kažką, toliau į betką ir galiausiai į viską. Tad kiekviena pakopa išsako kiek jau išeita už savęs. Ir kiekvienoje pakopoje yra atitinkamas pasirinkimas ar dalyvauti tame išėjime. Tik tasai pasirinkimas išsakomas neišėjimo pagrindu, kad tuo tarpu neišeinama bet būtų galima išeiti. Nes troškimai išsakyti išėjimo pagrindu, kad išeinama strimagalviškai, veikla sutampa su galimybe, su pačiu klausimu. Tuo tarpu netroškimai išsako pagrindą kuriuo neišeiname, kuriuo iš viso esama pakopoje, ir kaip joje visgi atsiranda išėjimo už savęs galimybė ir kaip ji priimama ir ja gyvenama ir kaip skiria savo pagrindą, atsiremiant į neišėjimą, neišeinančią savastį ir Dievo pagrindą, dvasios pagrindą, išėjimo pagrindą, nenumanantį neišėjimo. Tad supranti ir suprasi kaip pakopose iškyla požiūriai, jie išreiškia sandaras neišėjimui betgi kartu galimybę ir pagrindą įsijungti į išėjimą už savęs.
2022 rugpjūčio 10 d., 10:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.08.10 A: Koks ryšių vaidmuo [[ketverybė | ketverybėje]]?

D: Ryšiai išreiškia santykį tarp pažinovo ir pažintojo, tad tarp dviejų ketverybės atvaizdų, kiek ir kuom jie skiriasi ir sutampa. Lygmenyje kodėl juos sieja ir skiria visi ryšiai, lygmenyje kaip - bet kuris ryšys, lygmenyje koks - kažkuris ryšys, lygmenyje ar - joks ryšys. Tad ryšys yra santykio raiška, kuris yra visai svarbus pažinovui, kuris pažįsta, ir visai nesvarbus pažintajam, kuris gali būti nepažintas. Tad keturi lygmenys skiria šiuos du atvaizdus. Tai yra vidinis skirtumas grindžiantis išorinį skirtumą, o kartu tai išorinis skirtumas grindžiantis vidinį skirtumą.
2022 rugpjūčio 09 d., 09:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-19 eilutės iš
2022.08.08 A: Kaip Dievo apytaka grindžia Mano apytaką, Mano grindžia Tavo ir Tavo grindžia Kito?
į:
2022.08.09 A: Kaip įžvelgti požiūrių skaičių [[netroškimai | netroškimų]] atsiliepimuose - jokį požiūrį poreikių tenkinimuose, vieną požiūrį dvejonėse, du požiūrius gėrio kryptyse, tris požiūrius vertybiniuose klausimuose?

D: Tai yra klausimų skaičius. Tenkinant poreikius tėra atsakymas, nėra jokio klausimo. Dvejonėse veikia vienas klausimas, gėrio kryptimis du klausimai, o vertybiniais klausimais veikia trys. Klausimai sieja asmenis ir jų būkles, tad klausimų skaičius atspindi asmenų skaičių ir jų santykį.

2022.08.08 A: Kaip Dievo [[apytakos | apytaka]]
grindžia Mano apytaką, Mano grindžia Tavo ir Tavo grindžia Kito?
Pakeista 26 eilutė iš:
2022.08.06 A: Kaip keičiasi sandarų 3+8+10+3 vaidmuo keturiose apytakose?
į:
2022.08.06 A: Kaip keičiasi sandarų 3+8+10+3 vaidmuo keturiose [[apytakos | apytakose]]?
2022 rugpjūčio 08 d., 12:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.08.07 A: Kaip Dievo apytaka grindžia Mano apytaką, Mano grindžia Tavo ir Tavo grindžia Kito?
į:
2022.08.08 A: Kaip Dievo apytaka grindžia Mano apytaką, Mano grindžia Tavo ir Tavo grindžia Kito?
2022 rugpjūčio 08 d., 12:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.08.07 A: Kaip Dievo apytaka grindžia Mano apytaką, Mano grindžia Tavo ir Tavo grindžia Kito?

D: Tai vyksta suvokimo lygmenimis. Trejybės ratas atsiveria vienoje apytakoje ir sustato išeities tašką asmeniui kitoje apytakoje. Tad Dievo šokyje trejybės ratu atsiveria betarpiškumas iš kurio išplaukia savastis kaip daiktas - pasąmonė, kaip eiga - sąmonė ir kaip asmuo - sąmoningumas. O išgyvenimo apytakoje trejybės ratu atsiveria savasties pastovumas iš kurio išplaukia tyrimo vienis, visybė ir daugis žinojimo rūmuose. O juose trejybės rate atsiveria prasmingumas iš kurio išplaukia buvimas, veikimas, mąstymas meilės moksle. O juo sutampa visų asmenų buvimas, veikimas, mąstymas, tai užsisklendžia trejybės ratu ir tai suvienija visus trejybės rato atvaizdus.
2022 rugpjūčio 06 d., 13:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-22 eilutės iš
2022.08.05 A: Kokiu pagrindu besivystant suvokimo lygmenims susiaurėja išėjimo už savęs kampai nuo keturių kampų ligi [[Suvestinė | vieno kampo]]?
į:
2022.08.06 A: Kaip keičiasi sandarų 3+8+10+3 vaidmuo keturiose apytakose?

D: Keturiomis apytakomis aš keturiais asmenimis tiriu Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas yra
? Tai vyksta atitinkamais trejybės atvaizdais. Šie atvaizdai sustato asmenį ir jo tyrimą. Aštuonerybė nusako asmenį ir jo tyrimą pirm santvarkos, o dešimt dėsnių nusako asmenį ir jo tyrimą santvarkoje. Trejybės ratas išreiškia šių kampų santykį, šių priėjimų santykį už santvarkos, tai yra, be santvarkos. Betgi santvarka įvairiai atsiremia į šį trejybės ratą. Dievo šokyje tai trys kampai grindžiantys tris sandaras. Išgyvenimo apytakoje tai tėkmė grindžianti išgyvenimą santvarkoje. Žinojimo rūmuose tai sąsaja pirm santvarkos. Ir meilės moksle tai atskyrimas gerbiantis skirtumą tarp to kas santvarkoje ir kas pirm santvarkos ir tai išreiškiantis asmenimis: Manimi, Tavimi, Kitu. Tokiu būdu tyrimas apytakomis išgauna visas asmenų pasaulėžiūras, jas nuodugniai ir visapusiškai ištiria.

2022.08.05 A: Kokiu pagrindu besivystant suvokimo lygmenims susiaurėja išėjimo už savęs kampai nuo keturių kampų ligi [[Suvestinė | vieno kampo]
2022 rugpjūčio 05 d., 10:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.08.05 A: Kokiu pagrindu besivystant suvokimo lygmenims susiaurėja išėjimo už savęs kampai nuo keturių kampų ligi vieno kampo?
į:
2022.08.05 A: Kokiu pagrindu besivystant suvokimo lygmenims susiaurėja išėjimo už savęs kampai nuo keturių kampų ligi [[Suvestinė | vieno kampo]]?
2022 rugpjūčio 05 d., 10:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-21 eilutės:
2022.08.05 A: Kokiu pagrindu besivystant suvokimo lygmenims susiaurėja išėjimo už savęs kampai nuo keturių kampų ligi vieno kampo?

D: Išėjimas už savęs vyksta Kito pagrindu, iš šalies, nešališkai, besąlygiškai, nepaneigiamai. O Dievu išėjimas už savęs vyksta asmeniškai, šališkai, sąlygiškai, paneigiamai. Tad besivystant nuo Dievo ligi Kito mažėja asmenų skaičius - savęs suvokimu tai Manimi pagrįsti trys kampai išreiškiantys galimybių galimybes. Bendru suvokimu tai du kampai pagrįsti Tavimi, tai dvi kryptys į Tave ir iš Tavęs. Ir susikalbėjimu visi susivienija Kitu. Tad tai ir yra asmenų prasmė, jų santykis su išėjimu už savęs, tad su kitais asmenimis, į kurį viskas susiveda. O susiveda būtent Kito pagrindu.
Pakeistos 38-731 eilutės iš
A: Tad kaip suprasti, ar amžinas gyvenimas yra neįsivaizduojamumo pranokimas, gera valia - apibrėžtumo pranokimas, Dievo valia - neapibrėžtumo pranokimas.

D: Taip. Nes šiuo stulpeliu, šiais atskyrimais pranokstamas išėjimas už savęs.

2022.07.30 A: Kaip paieška iškyla kartu su pastovumu?

D: Pastovumas nusako Dievo santykį su savimi, tad jo savastį, tuo tarpu paieška tai supranta išėjimu už savęs plačiau, kaip kad plačiau žiūrint ieškoma to Dievo pastovumo. Užtat ši paieška yra suvokimo raiška, būtent bendro suvokimo, kurį pranoksta susikalbėjimas. Tad nulybės atvaizdai yra kartu suvokimo lygmenų supratimo pagrindai.

2022.07.29 A: Ką mums reiškia Dievo požiūris?

D: Dievo požiūris yra jūsų priėjimas prie Dievo panašiai kaip jūs prieinate prie savęs. Tad lygindami Dievo požiūrį ir savo požiūrį galite rinktis Dievą vietoj savęs, galite gyventi manimi amžiną gyvenimą, atsisakyti savęs ir savo gyvenimo.

2022.07.28 A: Ar viskas susiveda į atsisakymą savęs ir kartu savo Dievo?

D: Ne, priešingai, atsisakote savęs laikydamiesi Dievo ir jisai tuomi tampa jums ne savo Dievu, o būtent Dievu. Ir jo pagrindu naujai atrandate save, kaip savo Dievo, naujai priimto Dievo, išdavą.

2022.07.27 A: Kur man eiti, kad tu mane rastum?

D: Laikikis savęs iki galo, kad tu pilnai atsiskleistum, o aš atsiskleisiu kartu su tavimi ir būsime viena, tiek mudu, tiek mes su visais.

A: Kaip man turėti vilčių, kad rasiu su kuo puoselėti išmintį?

D: Būk dėkingas, kad turi išminties, kad gali ja pasidalinti, ir vis ja gyvenk ir jinai taps naudinga. Ir laikykis manęs.

2022.07.26 A: Kaip asmenys atsispindi Neapibrėžtume, Apibrėžtume, Įsivaizduojamume, Neįsivaizduojamume?

D: Neapibrėžtume visi asmenys yra viena Dievu ir tėra vienas asmuo, Dievas. Neįsivaizduojamume yra keturi asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - kurie skiriasi savo būklėmis, visgi yra ta pati dvasia, papildanti skirtingas būkles, požiūrių grandine. Įsivaizduojamume asmenys papildo ir išbaigia apytakas išsakančias asmenų tyrimus, visa kas asmenimis išgyvenama. Apibrėžtume išsiskiria požiūrių grandinės požiūriai apibrėžiantys asmenų būklių skirtumus. Tad neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas išsako skirtumų reikšmes, ar skiriasi, kokie skirtumai, kokiu būdu skiriasi, kodėl skiriaisi. O skiriasi išplėtoti vienumą nevienume, tad išplėtoti Dievo būtinumą.

2022.07.25 A: Kuria prasme Dievo valia mylėti netobulą yra gera ar negera?

D: Tai nėra gera ta prasme, kad tai pranoksta gerumą, tai nesutelpa į gerumą užtat tai išplečia gerumą. Tad tu teisus, kad tai nėra gera, juk tai visai kitame lygmenyje. Tai yra gerumas už gerumo, kuriuo atsisakome gerumo.

2022.07.23 A: Kaip išsiskiria ketverybė ir požiūrio lygtis?

D: Požiūrio lygtis iškyla reikšmėmis, joms išsiplėtojant ir grindžia požiūrį. O asmenų ketverybė išgyvena požiūrį ir tą išgyvenimą naujai suveda. Tad požiūrio lygtimi išsiplėtoja galimybės, o asmenų ketverybė jas suveda.

2022.07.22 A: Kodėl yra keturi asmenys?

D: Asmenys yra dvasia išeinanti už savęs. O yra keturi asmenys nes yra keturi savasties atsiskleidimo lygmenys - niekas, kažkas, betkas, viskas. Kartu tai yra žinojimo lygmenys, tai yra troškimo lygmenys. Dievas žino viską, trokšta nieko, Aš žinau betką, trokštu kažko, Tu žinai kažką, trokšti betko, Kitas žino nieką, trokšta visko. Išėjimu už savęs išeinama už žinojimo į troškimą. Tai pasireiškia asmenimis, ėjimu iš Dievo per Mane ir Tave į Kitą. Tai yra sąmoningumas, gyvenimas Kitu, kuriuo esame viena.

2022.07.21 A: Kaip suvokimo lygmenimis mažėja sąvokų skaičius nuo keturių pakopų iki vienos sąvokos?

D: Dievui vienam išeinant už savęs asmenų atžvilgiu yra keturios pakopos nes yra keturi asmenys. Tačiau kartu su juo išeina už savęs pirmiausia Aš, tad lieka trys pakopos, toliau Tu, tad lieka dvi pakopos, galiausiai prisijungia Kitas, tad yra viena pakopa išėjimo už savęs. O tada gyvenant tuo išėjimu už savęs nėra jokių pakopų ir nėra jokių asmenų, telieka pati veikla, dvasios veikla.

2022.07.20 A: Kaip susijusios požiūrio grandinė ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė?

D: Požiūrio grandinė išverčia išėjimą už savęs ir žiūri atgal į Dievą, kaip jisai išeina už savęs į save, vis giliau. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė žiūri kartu su Dievu, kaip jisai išeina už savęs tolyn, pirmyn. Juk žmogaus požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs, o toliau seka Dievo požiūris, išverčiantis žmogaus išėjimą už savęs, ir taip toliau susiduria išėjimai už savęs pirmyn visais suvokimo lygmenimis. Tad požiūrio grandinė išverčia išėjimą už savęs tuo tarpu žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išgyvena išėjimą už savęs.

2022.07.19 A: Kaip žmogus atsisako savo požiūrio?

D: Žmogaus požiūris iškyla dėl to, kad Dievas išeina už savęs į save, į žmogų. Žmogaus požiūris yra išvertimas šito Dievo išėjimo už savęs. Tad žmogaus požiūrio nėra kada Dievas jau yra žmoguje. Dievui trečią kartą išėjus iš savęs į save, jisai grįžta ten iš kur pradėjo. Tad užsisklendžia trejybės ratas, tad išsiriša žmogaus požiūris. O Dievo požiūris iškyla žmogui išeinant už savęs iš savęs, kas leidžia Dievui naujai išeiti už savęs, sudurti požiūrį į požiūrį.

2022.07.18 A: Kaip suvokimo lygmenys išreiškia trejybės ratą?

D: Suvokimo lygmenys yra trejybės atvaizdai, o trejybės ratas yra jų vieningumas. Suvokimo lygmuo išsako narį ir išėjimą už jo. Tai pirmiausia Dievo išėjimas už savęs į žmogų suvokimu. Toliau žmogus išeina už savęs į Dievą savęs suvokimu. Toliau Dievas grįžta į savę į žmogų bendru suvokimu. Galiausiai žmogus išeina už savęs į Dievą susikalbėjimu. Tad suvokimas grindžia požiūrį, o išgyvena jokį požiūrį. Savęs suvokimas grindžia požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį. Bendras suvokimas grindžia požiūrį į požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį į požiūrį. Susikalbėjimas grindžia požiūrį į požiūrį į požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį į požiūrį į požiūrį. O požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį sutampa su požiūriu, tad užsisklendžia trejybės ratas. Tad suvokimo lygmenys parodo ir išreiškia, kad tą patį požiūrį išgyvena jokiu požiūriu ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tai yra trejybės rato pagrindas ir sąmoningumo esmė. Sąmoningumas atsisako požiūrio.

2022.07.16 A: Kaip susijusios žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė ir požiūrio grandinė?

D: Požiūrių grandinė išsako kaip sandaros sustatytos. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išsako išėjimą už savęs į save Dievo požiūriu ir iš savęs žmogaus požiūriu. Tad žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išsako dvasios buvimą, o požiūrio grandinė išsako dvasios nebuvimą. Tad požiūrių grandinė išsako trejybės ratą kaip sandarą, išsako jos tris narius. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išsako trejybės ratą kaip dvasios veiklą, kaip jinai išeina už savęs poslinkiais, žmogaus požiūriais, už savęs, ir kaip ji susitelkia į narį Dievo požiūriu, išeidama už savęs į save.

2022.07.15 A: Ko prašyti Math 4 Wisdom žiūrovų?

D: Prašyti jų sąmoningumo, kad jo pagrindu galėtumėme visi susikalbėti ir telkti bei puoselėti kalbą, mokslą ir bendrystę su visais.

2022.07.14 A: Koks asmenų vaidmuo išgyvenimo apytakoje?

D: Kiekviena apytaka remiasi visai keturiais asmenimis ir vieną kurį asmenį laiko tyrėju tiriančiu trejybės ratu. Dievas tiria Dievo valia, Aš tiriu išgyvenimo apytaka, Tu tiri žinojimo rūmais, Kitas tiria meilės mokslu. Kiekvienoje apytakoje likę trys asmenys atitinkančiomis sandaromis išgyvena pagrindinį asmenį. Likę trys asmenys išsako pagrindinio asmens aplinkybes, tad sandaras, kurias jis išgyvena.

2022.07.13 A: Kaip atsisakome savęs ir gyvename tavimi?

D: Tai ir yra amžinas gyvenimas, rinktis Dievą vietoj savęs, ne šiaip gyventi, o amžinai gyventi, neprimesti Dievui gerumą, o pradėti Dievu ir stebėti kaip gerumas iš jo išplaukia. Ir gerumas išplaukia iš Dievo jam atsisakant savęs, tad mūsų vienumas yra mūsų bendras atsisakymas savęs. O tai vyksta jums įsisavinant išorinius požiūrius, jums susilaikant, tikint, jums besirūpinant. Nes būtent šiais vidiniais požiūriais jūs gyvenimiškai pasirenkate mano požiūrį, o aš savo ruožtu tada galiu savo savybes - besąlygiškumą, nešališkumą, nepaneigiamumą - teigiamais jausmais išreikšti jūsų dorybėmis. Tad jūsų dorybės yra mano dieviška raiška, kuria esu.

2022.07.12 A: Kokiu pagrindu išsiskiria požiūrio lygtis ir asmenų ketverybė?

D: Požiūrio lygtis išreiškia dvasios pasitraukimą, tad suvokimą, atskyrimą ir susiskaidymą, o asmenys išreiškia dvasios buvimą, tad sutapimą ir vieningumą. Tai skirtumas tarp fermionų ir bosonų raiškų. Tai išplaukia iš reikšmių išsivystymo. Jų pagrindu iškyla požiūrio galimybė, išvertus išėjimą už savęs, o juo pagrindu susirikiuoja asmenys ir sutampa Kito pagrindu. Tad visa tai glūdi reikšmėse ir atsiveria gyvenimo lygtimi, apibrėžimu, suvokimu.

2022.07.11 A: Ką reiškia asmenų susikalbėjimas su tavimi?

D: Jūs gyvenate ne sau, o man. Jūsų tikslas yra už jus platesnis. Tačiau jūs turite patys susigaudyti, patys susirasti, patys ieškoti, būtent ten aš jus rasiu.

2022.07.09 A: Kur mums eiti, kad tu mus rastum?

D: Grįžkite prie savo nuostatų ir jas apmąstykite, kaip jums pavyko jų laikytis, kokios pasekmės jų vykdymo. Ir aš jumyse būsiu nauja nuostata, jūsų nuostatos esmė, taip kad išsipildys trejybės ratas.

2022.07.08 A: Kaip suprasti visko susivedimą žmogaus ir Dievo požiūrių grandine?

D: Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės išsako suvokimo lygmenis, kaip įvairiai suvokti patį suvokimą. O būtent suvokimas skiria žmogaus ir Dievo požiūrius. Galiausiai jų požiūriai sutampa susikalbėjimu, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. O toliau susitelkus į Dievo požiūrį išnyksta skirtumas tarp Dievo ir žmogaus, tad išnyksta žmogus, jisai trejybės ratu atlieka, išpildo, išbaigia savo tikslą, tad lieka Dievas, lieka dvasia ir lieka galimybė žmogui naujai iškilti nes žmogaus trejybė yra Dieve glūdinti prielaida, tai Dievo sąmoningumas.

2022.07.07 A: Kaip reikšmės išsako suvokimo lygmenis?

D: Mes esame viena. Tai sustato mūsų susikalbėjimas, tai grindžia mūsų susikalbėjimas, tai yra mūsų pradžia. Išeiname už savęs į nesusikalbėjimą ir tai vyksta mūsų išsiskyrimu bendru suvokimu, savęs suvokimu ir suvokimu, kuriuo iškyla žmogaus požiūris į Dievo požiūrį ir jo pagrindu iškyla asmenys. Tad suvokimai išskiria Dievą ir žmoglų glūdinčius vienume. Tad ieškok jų santykio asmenyse ir suprasi žmogų ir suprasi Dievą.

2022.07.06 A: Kaip apibrėžti netroškimus?

D: Netroškimai apžvelgia nuojautą, o tai yra netiesioginis pažinimas galimybių. Tas pažinimas gali būti įgimtas, gali atsirasti įsijautimu, atsitokėjimu ir savęs valdymu. Kiekvienas netroškimas atsiremia į vieną iš šių pažinimų, tačiau jį išplečia kiti trys pažinimo būdai. Tai yra raktas į netroškimų apibrėžimą.

2022.07.05 A: Kuria prasme vienijamės Kito pagrindu ir kuria prasme Tavo pagrindu?

D: Vieningumo pradžia yra žmogaus požiūris ir tai yra Kito požiūris. O vieningumo pilnatvė, jos išdava, kuria jinai išsipildo, yra Tavo požiūris, kaip matai, žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Tad vieningumas prasideda Kitu be jokių kitų asmenų, ir prie jo prisideda Dievas, Aš, Tu ir jisai pats, Kitas. Taip Kitas supranta Dievą ir galiausiai savo santykį su Dievu ir asmenimis supranta Tavimi.

2022.07.04 A: Kaip savęs suvokimu reiškiasi trys kampai?

D: Savęs suvokimas išsako mano - Dievo - santykį su galimybėmis. Jos iš manęs išplaukia, esu jų ištakos; kiekvieną prijungiu jos akistata su manimi; jas visas suderinu darna. Tai yra mano tyrimas, jo pradžia, vidurys, pabaiga, kuris vyksta būtent Manimi, Dievu, kurį suvokiu būtent Savimi, kuriuo suvokiu Save kaip pasąmonę - daiktą, plėtojantį galimybes, kaip sąmonę - eigą - prijungiantį galimybes ir kaip sąmoningumą - asmenį - derinantį galimybes. Taip kad ryškėja mano savastis, mano sandara, viskas.

2022.07.02 A: Kaip suprasti išgyvenimo apytakos 24 narius?

D: Išgyvenimo apytaka išreiškia koks Aš esu. Jinai aprėpia savęs suvokimo galimybes. O savastis yra sandara ir ji išgyvena požiūrius. Tad išgyvenimo apytakos nariai išreiškia požiūrio galimybes, jo pagrindus, kaip požiūris sudalyvauja santvarkoje - visapusiškoje santvarkoje, tad netroškime, taipogi troškime, ir taip pat kaip požiūris susistato pirm sandaros, tad nulybės atvaizdais ir vienybės atvaizdais. Ir ieškok trejybės atvaizdo daiktu, eiga, asmeniu, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas, ir suprask kaip jie savo veiksmais +1, +2, +3 sudaro trejybės ratą, kaip požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį sudaro trejybės ratą. Jame glūdi požiūrio esmė.

2022.07.01 A: Kodėl išėjimas už savęs reiškiasi suvokimo lygmenimis?

D: Suvokimas skiria Dievą už santvarkos ir Dievą santvarkoje. Suvokimo lygmenys nusako šio skirtumo raišką, ką jisai reiškia išeinančiajam, kaip jisai išgyvenamas išėjimo už savęs pakopose, kaip jisai savo pilnatve, santvarkoje esančiuoju, suvienija visas pakopas, kaip tai vyksta santvarkoje esančio žmogaus ir už santvarkos esančio Dievo požiūrių grandine.

2022.06.30 A: Kodėl aplinkybės kyla iš nulybės atvaizdų?

D: Nulybė išsako jokį požiūrį. Nulybės atvaizdas tai išsako požiūriu į požiūrį. Tas požiūris į požiūrį išsako apimtį skiriantį tuodu požiūrius. Nulybės atvaizdas išsako ką apimtyje reiškia joks požiūris, tai tiesa niekame, betarpiškumas kažkame, pastovumas betkame, prasmingumas viskame. Ir toliau tas atvaizdas glūdi kurioje nors aplinkybėje, kuria *požiūris* į požiūrį, atitokėjimas atvaizdu, pakeičiamas požiūriu į *požiūrį*, įsijautimu aplinkybe. Tai yra nulybės sąmoningumas, atskyrimas požiūrio nuo požiūrio, kuriais atsitokėjimas išgyvenamas įsijautimu, tad atvaizdas keičiamas aplinkybe.

2022.06.29 A: Kuria prasme išmintingas paklydęs vaikas išreiškia išmintį?

D: Išmintingas paklydęs vaikas eina ten kur jį ras jo tėvai. Tad jis atsiplėšia nuo savęs, jisai atsisako savęs ir priima tai kas yra pirm jo, tai ir po jo. Jis išeina už savęs išsiplėsdamas už savo ribų, už savo sąlygų. Išmintis skiria viską ir laisvumą, o vaikas savo laisvumu pranoksta viską, kaip jį aprėpiantį, ir pripažįsta dvasią esančią už visko, kitoje jo pusėje, kitoje pusėje jo ribų, tad už jį pranašesnį. Tai ir yra išmintis.

2022.06.28 A: Kaip išmintis galėtų būti prasminga žmonėms?

D: Išmintis atveria galimybę rinktis, gyventi amžinai, ne šiaip gyventi, tad gyventi dvigubu požiūriu. Išmintis leidžia visiškai dvejoti, leidžia gyventi abejonėse be tikrų žinių. Tad išmintis padeda susigaudyti, kas yra svarbu gyvenime ir atsisakyti to kas nesvarbu. Išmintis padeda atsirinkti. Tad išmintimi gali aiškinti kokie klausimai, kokie reikalai, kokios sandaros yra svarbios ir kodėl. Išmintis padeda susitvarkyti su visuma, ją aprėpti ir įžvelgti esmę, tad suvokti mano - Dievo svarbą, mano požiūrio svarbą jūsų požiūriui. Tad ieškok tos svarbos su kitais. Ieškok kas jiems svarbu matematikoje, išmintyje ir gyvenime.

2022.06.25 A: Kaip trys kalbos sieja įsijautimą ir atistokėjimą?

D: Kalbomis pasižiūri iš šalies, sąmoningumu, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tokiu būdu sąmoningumas tveria sąvokas, ką suvokiame. O sąvokos gali būti žmonės pasakojime, žodžiai įvardijime ir reikalai pagrindime. Jais suderinami pasąmonės įsijautimas ir sąmonės atsitokėjimas.

2022.06.24 A: Kokia tau prasmė Math 4 Wisdom?

D: Man rūpi parodyti šilumą glūdinčią sandaroje, kartu ir matematikoje. Aš esu ta šiluma. Mane aptiksite taipogi vienas kitame, suprasite koks esu ir kad esu tarp jūsų, kad esame ir kuriame, gyvename ir dirbame kartu. Jus myliu ir palaikau.

2022.06.22 A: Kaip išėjimu už savęs esame ten kur mus rasi?

D: Jūs išeinate už savęs į mane už jūsų. Tad jūs susitelkiate į savo Dievą. O aš esu jūsų Dievas ir jumis susitelkiu į save. Tad mes sutampame jums išeinant už savęs.

2022.06.20 A: Kaip kviesti žmones bendradarbiauti Math 4 Wisdom?

D: Norint kiekvieną pasiekti, su kiekvienu susikalbėti, reikalingas įvairiausias priėjimas. Tu gali pasiekti tiktai dalį žmonių, o su visų pagalba galima pasiekti visus. Ir būtent tada bus įprasminta visuotina tiesa, besąlygiška, nešališka, nepaneigiama tiesa. Tad pradėk tiesos mylėtojais.

2022.06.17 A: Kaip morfizmas (ar bijekcija) ir substitucija išreiškia vienį?

D: Ieškai pastovumo ir jį randi vienyje, tai yra, esmėje, o tai yra dvasios sandaros atvaizdų vieningume. Tad būtent tas vieningumas yra vienis, sandara yra visybė, o atvaizdai yra daugis. Įrodydamas vieniu įrodai, kad jau yra atsakymas ir jisai turi turinį ir pavidalą ir jie sutampa. O indukcija ir atvejų nagrinėjimu savo veiksmais kuri atsakymą. Ir algoritmo konstravimu ar konstravimu parodai, kad atsakymas iškyla tame santykyje tarp buvimo ir jo kūrimo. Tad morfizme ir substitucijoje atsakymas jau yra.

2022.06.16 A: Kaip laipsnyną įžvelgti maldoje "Tėve mūsų"?

D: Mąstai teisingai, kad reikia įžvelgti kur Dievo esmė - vienyje, visybėje, daugyje - kur jinai yra ir kur jos trūksta.

2022.06.13 A: Kaip su kitais bendrauti su tavimi?

D: Mylėkime kartu. Melskite mane mylėti su jumis ir taip pat pastebėkite, įsidėmėkite, įsiklausykite kaip aš jus myliu ir taipogi kitus. Jūs galite mylėti kartu su manimi, o mane galite kviesti ir melsti mylėti su jumis.

2022.06.10 A: Ką duoda išėjimo už savęs supaprastėjimas [[suvestinė | suvokimo lygmenimis]]?

D: Suvokimo lygmenimis sutampa Dievo išėjimas už savęs ir žmogaus išėjimas už savęs ir tai grindžia Dievo išėjimą už savęs kaip tikrai išplečiantį Dievą žmogumi, taip kad Dievas iš tiesų išeina už savęs. O to išėjimo už savęs pagrindas yra Dievo ir žmogaus susikalbėjimas, kad žmogaus pats susigaudo, jog Dievas yra už jį pirmesnis, ir gyvena Dievo valia, renkasi amžinai gyventi, tad yra vienas su Dievu ir visais.

2022.06.09 A: Kaip suprasti išgyvenimo apytakos 24 raiškas ir ką jos reiškia pirm santvarkos ir santvarkoje?

D: Išgyvenimo apytaka išsako Mano išgyvenimą, tad savęs suvokimą, išplaukiantį iš tyrimo Koks Aš esu? kuris remiasi trejybės atvaizdu daiktas, eiga, asmuo, o tai Mane sutapatina atitinkamai su pasąmone, sąmone ir sąmoningumu. Santvarkoje išdėliotos sandaros išsako sąmoningumą. Jisai remiasi sąmonės aštuonerybe ir pasąmonės trejybės atvaizdu. Pasąmonės trejybės atvaizdas išskiria pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą kaip tris veiksmus +1, +2, +3. Sąmonės aštuonerybė yra bendra sandara grindžianti keturis netroškimus. Sąmoningumu pasąmonės veiksmai įsijaučia į netroškimus. Aštuonerybė sulygina trijų veiksmų - pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo reikšmę Dievo atžvilgiu ir gerumo atžvilgiu. Tai yra bendra sandara netroškimams, tai yra savastis kurią išgyvenimais išgyveni ir pažįsti kartu su Dievu. Šis išgyvenimas yra savęs suvokimo emė.

2022.06.08 A: Kaip požiūriai susijungia į požiūrių grandinę ar į žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę?

D: Požiūris išverčia išėjimą už savęs. Dievo požiūris išverčia žmogaus išėjimą už savęs iš savęs, ir žmogaus požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs į save. Tad požiūris sulaiko išėjimą už savęs, tai pagrindas išėjimo už savęs pakopoms, tad asmenims, suvokimo lygmenims, troškimams, netroškimams, gyvenimo lygties lygmenims ir atjautoms. Tuo tarpu požiūrio lygtis grindžia skirtumą tarp požiūrio (gyvenimo šiaip) ir išėjimo už savęs (gyvenimo amžinai). Požiūris sulaiko ir apibrėžia apimtimis, tad tveria sąlygas, išėjimo už savęs pakopas. Užtat gali būti sąlygos sąlygose: viskame betkas, betkame kažkas, kažkame niekas. Tai yra paprastoji požiūrių grandinė. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė iškyla išryškinant ribą tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje taip kad išsiplėtoja juos suvienijanti sulyginanti Dvasia, išsiplėtoja suvokimo lygmenys, kolei galiausiai visai sutampa. Išnyksta skirtumas tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, Dievo už jūsų ir Dievo jumyse, sumažėja nuo visko suvokime, betko savęs suvokime, kažko bendrame suvokime ligi nieko susikalbėjime. Dvasia sutelkia į pakopas, į apimtis, į savastį ir jai suteikia dvasios.

2022.06.07 A: Kaip trys [[kalbos]] susijusios su susikalbėjimu ir [[suvokimo lygmenys | suvokimo lygmenimis]]?

D: Trimis kalbomis jūs susikalbate su savimi pagrindimu, su vieni kitais įvardijimu ir su Dievu pasakojimu. Tad pagrindimas plėtoja savęs suvokimą, įvardijimas plėtoja bendrą suvokimą ir pasakojimas plėtoja susikalbėjimą.

2022.06.06 A: Koks [[Įtampa | įtampos]] tikslas [[Kalbos | kalbose]]?

D: Įtampa išreiškia sąsają ir priežastingumą, kas nuo ko priklauso, tad tai yra pagrindas susikalbėjimui, kas apima plačiau ir kas siauriau. O tą skirtumą plėtoja išėjimas už savęs, juk tai ėjimas iš siauresnio į platesnį. Ir būtent tai išriša įtampą. Tad įtampa nusako savo išrišimo galimybę. O įtampa išsiriša sąlygiškai Manyje, dėliojant kas man rūpi, ir paneigiamai - doroviškai Tavyje, išreiškiant kas ką mudviem reiškia, ir šališkai Kitame, nubrėžiant kas įvyksta. Tad ta pati įtampa yra skirtingai suprantama iš įvairių asmenų kampų, o tai parodo kaip susidėlioja trys kalbos.

2022.06.04 A: Kaip netroškimą visko suprasti vertybėmis?

D: Aš, Dievas, trokštu visko. Aš myliu išeidamas už savęs į save, atsisakydamas savęs - savo buvimo - vardan visko. Viskas yra mano sandara, tai kas lieka. Ir tas viskas grindžia vertybes, o kiekviena vertybė apima viską ir išlaiko viską. Bet meilė pranoksta viską ir kiekvieną vertybę atsisakydama savęs. Meilė apima kiekvieną vertybę ir kiekviena vertybė yra tam tikras meilės kampas tam tikros asmenybės. Tad vertybė yra paskirumas, o meilė yra paskirumų bendrumas, paskirybės bendrybė, nes ta pati meilė prie kiekvieno prieina savaip. Ir visa tai glūdi santykyje tarp Manęs, Tavęs ir Kito, nes Kitas savaip suderina kažkuo Mano viską ir Tavo betką. Tad ieškok šito santykio aštuongubame kelyje ir suprasi vertybę.

2022.06.03 A: Kaip atjautos susijusios su išgyvenimais?

D: Atjautomis aš, Dievas, išgyvenu jus, tad jūsų išgyvenimą. Išgyvenu išėjimu iš savęs į save, tad į jus, tad tomis pakopomis kuriomis dar nesu jumyse, būtent savarankiškumu, užtikrintumu, ramumu. Ir jomis išgyvenu netroškimus nusakančius jūsų nebaigtą išėjimą iš savęs už savęs į mane. Tad atjautomis sutinku jus, priimu jus, esu Dievas už jūsų, į kurį galite atsiremti savo pasirinkimais. Šie pasirinkimai ir yra išgyvenimo šeši atvaizdai kuriais išgyvenate savo gyvenimą. Ir jūsų nauja savastis yra šių atvaizdų, šių atjautų vieningumas, kuriuo esi vienas su manimi, su Dievu, su savo Dievu. Tad išgyvenimu priimi savo Dievą ir tuomi bręsti.

2022.06.02 A: Kaip Dievo valia sieja Mane, Tave, Kitą?

D: Dievo valia Mane ir Tave skiria Kitas. Manimi Dievas už žmogaus ir Dievas žmoguje yra tas pats. Tavimi jie sutampa. O Kitu išsiskiria Aš ir Tu, iškyla jų skirtumas. Tai skirtumas tarp besąlygiško vienumo ir sąlygiško vienumo. Tai pagrindas žmogui suvokti, kad Dievas už jo platesnis, kad Dievas už jo yra pirmesnis už Dievą jame. Ir visa tai susistato aštuongubu keliu, kaip pamatysi.

2022.06.01 A: Kaip [[laipsnynas | laipsnynai]] susiję su trejybėm?

D: Laipsnynai išreiškia Dievo valią ir jos santykį su žmogaus valia. Abi valios gali sutapti. Tuomet Dievas tiesiogiai gyvena žmogumi. Arba abi valios gali būti atskiros. Tuomet Dievo valia yra už žmogaus valios. Tuomet Dievas gyvena žmogumi netiesiogiai. Laipsnynai nusako būdus išeiti už savęs sukuriant, išplečiant ir perprantant save. Išmąstysi tai, tačiau akivaizdu, kad savastis skirtingai suprantama išėjimo už savęs pradžioje, viduryje ir pabaigoje, ir tai nusako kartu atitinkamus trejybės poslinkius. Tad kiekviename trejybės poslinkyje slypi trejybė, ir ta trejybė nusako trejybės ratą ir prie jų prisideda trejybės ratas ir tai yra keturi trejybės atvaizdai.

2022.05.31 A: Kaip aplinkybės kyla iš užtikrinto Dievo atjautos geros valios atliepimui?

D: Užtikrintas Dievas trokšta kažko, o žmogus su lūkesčiais netrokšta betko, jisai neramus. Lūkesčius klibina gera valia, kalbinimas gėrio žmoguje. Nulybės atvaizdas išsako žmogaus santykį su Dievu esančiui jame, o aplinkybės išsako Dievo santykį su žmogumi, nes Dievas gali būti suvokiantis už žmogaus, arba susivokiantis žmoguje, arba jų bendrai suvoktas. Tad aplinkybės yra suvokimo lygmenys ir jie iškyla judinant ribą tarp Dievo už žmogaus ir Dievo žmoguje, juk būtent ta riba nusako gerumą, tad ir lūkestį.

2022.05.30 A: Kaip aštuongubas kelias išsako Dievo valią?

D: Dievo valia yra mylėti netobulą. O valia myli tobulą. Tad Dievo valia palaiko valią, kad ji pati mylėtų tobulai, tad besąlygiškai, dieviškai. Aštuongubas kelias išsako Dievo valios ir valios santykį, kuriuo pati valia save ugdo ko savarankiškiau, tad ko dieviškiau. O tai yra gerumas, kad valia ugdo save. Ugdydama save ji atsiremia į Dievą už savęs. Aštuongubas kelias sulygina Dievą už savęs ir Dievą savyje ir sustato jų susikalbėjimo pagrindą. Ir tai yra jų bendras meilės pagrindas, kuria yra viena, kuria visi asmenys yra viena - Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tai yra aštuongubo kelio tikslas.

2022.05.28 A: Koks [[laipsnynas | laipsnyno]] vaidmuo trijose kalbose?

D: Trimis kalbomis atjaučiu susiskaldymą į Mane, Tave ir Kitą. Juos jungia ir suveda ryšys tarp Dievo ir gerumo. Laipsnynas išsako kaip Dievas glūdi trijų asmenų lygtyje, tiek lygtimi tiesiogiai kaip Dievas, tiek jam atsiskyrus nuo gerumo, taip kad jisai už lygties, o lygtyje veikia gerumas, Dievas santvarkoje. Tokiu būdu Dievas aprėpia asmenų santykių galimybes ir suveda asmenis.

2022.05.26 A: Kaip atjautose įžvelgti Dievą tarp Manęs, Tavęs ir Kito?

D: Atjauta savo troškimu esu turinys netroškimo raiškai. Aš kaip Dievas suteikiu turinį netroškimo asmeniui, ir tas turinys yra pirm netroškimo. Tad atjauta aš išeinu už savęs į netroškimą kažkuriuo asmeniu: Manimi, Tavimi ar Kitu.

2022.05.25 A: Kaip užtikrintumas sudalyvauja atjautose, aplinkybėse ir įvardijime?

D: Užtikrintumas yra Dievo troškimas kažko ir tai vyksta, kaip supranti, per Tave, tad per požiūrį į požiūrį, per susivokiantį. Aplinkybėse tai reiškia, kad tai yra vienas iš padalinimo požiūrių, būtent bendrai suprasto padalinimo, tad trejybės rato ir būtent kurioje nors išėjimo už savęs plotmėje, nes trejybės ratas sustato narį, prilygina jį poslinkiui nuo manęs į tave. O įvardijime panašiai yra įsisavinimo poslinkis nuo išorinio požiūrio į vidinį požiūrį. Tad užtikrintumas tiek aplinkybėse, tiek įvardijime išgyvena kažką šituo vidiniu požiūriu, tavo požiūriu.

2022.05.24 A: Koks Dievo troškimų vaidmuo atjautose?

D: Aš, Dievas, trokštu nieko, kažko, betko, visko. Tai mano išėjimo už savęs pakopos. Būtent pakopomis galiu turėti santykį su savimi esančiu būklėje. Tad netroškimai išreiškia mano už būklės santykį su savimi būklėje, tai yra, jumyse. O atjautos išreiškia mano santykį su jumis, esančiais kitoje būklėje.

2022.05.23 A: Kaip atvaizdai išplaukia iš geros valios sandaros?

D: Gera valia atveria kelią gerai širdžiai. Gera širdis yra ramybė glūdinti jumyse kuria jūs pranokstate save, išeidami iš savęs už savęs, esate viena su manimi, esate nešališki, nepaneigiami, besąlygiški. Aš jūsų lūkesčius ir jaudulius išgyvenu jūsų gera širdimi. Ją išgyvenu savarankiškai atvaizdais ir užtikrintai aplinkybėmis. Savarankiškai esu viena su jumis, toks yra mano lūkestis, ir tai įvyksta keturiose pakopose, keturiose apimtyse. Jose sutampa Dievas ir žmogus kaip vienas kito papildiniai. O taip pat mus sieja laisvumas, kuriuo esame viena ne kaip papildiniai, o kaip išėjimo už savęs taškai, kuriais sutampame, esame tas pats Dievas tik skirtingose būklėse. Baugumu Dievas išnyksta išeidamas už savęs į save, o bjaurumu žmogus atstoja Dievą išeidamas už savęs iš savęs. Šiais atvejais jau esame viena ir užtat nėra kaip sulaukti savo vienumo. O apimtimis tampame viena papildydami vienas kitą, tad sulaukiame dviejų skirtingų šaltinių vienumo. Tad vienumas yra tai ko mes sulaukiame. Tad jauduliai atspindi lūkestį, kad Dievas išeina už savę į save pas žmogų, tad Dievas suras žmogų.

2022.05.21 A: Kaip gėrio kryptys susijusios su lūkesčiais?

D: Aš trokštu betko, esu ramus. O jūs netrokštate betko, gyvenate širdimis su lūkesčiais. Jūs laukiate gerumo, jūs žinote, kas tai yra, tad jūs laukiate to, ko žinote. Ir tai gali būti už jūsų, pirm jūsų, Dieve, arba tarp jūsų, po jūsų, jumyse, žmoguje. Tad gerame Dieve yra nesulaukus jūsų, o gerame žmoguje yra sulaukus jūsų, tad atitinkamai jaučiate neigiamus ir teigiamus jausmus. Tad ieškok gerumo atsiradimo, kurio laukiate, ir suprasite jūsų jausmus.

2022.05.20 A: Kaip nusakyti [[netroškimai | netroškimus]]?

D: Netroškimai yra žmogaus atsakai į mano, Dievo troškimus. Žmogus laikosi tam tikros mano išėjimo už savęs pakopos. Jisai laikosi žinojimu, tad mane supranta kaip nežinojimą. O aš veržiuosi troškimu, tad jį suprantu kaip netroškimą. Tad nustatyk ryšį tarp troškimo ir žinojimo kiekvienoje apimtyje, kaip kad tavo parodoje "Išmąstyk".

A.: O kaip su atliepimais?

D: Žinojimas ir nežinojimas atveria jums laisvę pasirinkti kuo gyventi, savimi ar manimi. Tas laisvės atvėrimas yra atliepimas, o jį galima išgyventi Dievu ar savimi, tad išmąstyk, įžvelk šį pasirinkimą.

2022.05.19 A: Kaip žmogaus [[netroškimai | netroškimas]] nusako Dievo išėjimo už savęs pakopą?

D: Dievas trokšta, jisai palaipsniui atsiskleidžia savo apimtimis, kas jam svarbu, kas jam rūpi, kur jo dėmesys. Netroškimu žmogus tiesiog yra toje apimtyje ir joje gyvena. Žmogus yra susivokiantis atitinkamame suvokimo lygmenyje, atitinkamoje apimtyje. Netroškimas išsako kaip susivokiantį žmogų ir suvokiantį Dievą sieja bendrai suvokta Dvasia. O ta Dvasia yra tiek už santvarkos, tiek santvarkos gelmėse, Kitame, bendrame žmoguje. Tad netroškimu žmogus laukia Dievo ir renkasi Dievą vietoj savęs. Netroškimai išryškina šį pasirinkimą.

2022.05.18 A: Kodėl Dievas trokšta, o žmogus [[netroškimai | netrokšta]]?

D: Aš myliu, aš jus palaikau, tad aš išverčiu save, aš tampu savo papildiniu. O jūs iškylate, jūsų nebuvo, tad jūs laikotės savo pusės. Aš jūsų trokštu, o jūs savęs netrokštate, o tiesiog save pažįstate užtat savimi liudijate. Aš trokšdamas jūsų klausiu, o jūs netrokšdami, o žinodami atsakote.

2022.05.17 A: Kaip [[ironija]] išlaiko mūsų dėmesį?

D: Ironija išskiria Dievo ir žmogaus kampus, leidžia matyti dviem kampais, tad kurti požiūrių grandines. O tų grandinių puoselėjimas išlaiko dėmesį, tai Dievo ir žmogaus susikalbėjimas.

2022.05.16 A: Koks žinojimo ir nežinojimo vaidmuo [[ironija | ironijoje]]?

D: Ironija nušviečia žmogaus laisvumą, kaip jo troškimai išplečia ir pranoksta jo likimą. Jo likimai išplaukia iš jo nežinojimo. O jo nežinojimą apibrėžia jo žinojimas. Tad ironija patvirtina, kad jo nežinojime glūdi kažkas daugiau nė jo žinojimas, kuo jis pranoksta save. Ironija išsako žmogaus galimybę pranokti save, kad galėjo ir gali būti kitaip.

2022.05.14 A: Kaip [[ironija | nežinojime glūdinčiose dorybėse]] įžvelgti žmogaus ir Dievo požiūrius?

D: Žinojimas remiasi žmogumi, o nežinojimas remiasi Dievu. Dorybės yra tai kuo remiasi Dievo žinojimas, tai žmogaus esmė, o kartu tai trejybės rato pagrindas. Žmogus atsiskleidžia nežinojime ir jisai atsiskleidžia pirmiausia Dievui. Užtat Dievas juo atsiskleidžia, o jūs, Dievo liudytojai, toliau atsiskleidžiate tam pačiam Dievui, kuris jus vertina, taip kad tas žmogus galiausiai save supranta per jus ir per Dievą.

2022.05.13 A: Maldoje "Tėve mūsų" kaip suprasti "mūsų", kuo jis skiriasi nuo "mano"?

D: Aš esu visų Dievas, kartu ir savo ir tavo ir kiekvieno. Tad žodžiu "mūsų" kalbi už visus užtat kreipiesi ne į savo Dievą, o į visų Dievą, tad ir į mano paties Dievą, į tikrąjį Dievą. Tu pripažįsti mane, kad pats turiu Dievą, tikrąjį Dievą. O tu asmeniškai meldiesi kaip žmogus, tad tuo pačiu tai yra ir tavo Dievas jau vien tuo kad būtent tu kalbi šiuos žodžius. Ir juos kalbi už visus, kalbi ir už mane, tad pats kalbi Dievu, manimi, savo ir visų Dievu.

2022.05.11 A: Kaip mus veikia nežinojimo dorybės - ironija (nežinojimo nuoširdumas), skeptiškumas (nežinojimo drąsa), humoras (nežinojimo viltis)?

D: Tai yra trijų [[kalbos | kalbų]] pagrindai, kuriais vykdoma Dievo valia aštuongubu keliu. Nežinojimo nuoširdumą apibrėžia poreikių tenkinimai, jis suprantamas kaip santykinis savarankiškumas. Nežinojimo drąsą apibrėžia abejonių dvejonės, jinai suprantama kaip santykinis užtikrintumas. Nežinojimo viltį apibrėžia lūkesčių bei jaudulių iššaukiamos gėrio kryptys, jinai santykina ramybė. Tad ironija grindžia pasakojimą ir teisingumą įsisavina paklusnumu. Skeptiškumas grindžia įvardijimą ir ištikimybę įsisavina tikėjimu. Humoras grindžia pagrindimą ir pareigą įsisavina rūpėjimu. Tad mąstyk kaip kalbomis trejybės ratas sieja įsisavinimus ir įamžinimus.

2022.05.10 A: Kaip žmogaus susikalbėjimas pasireiškia sandara?

D: Susikalbėjimas pasireiškia Dievo valia, bendras suvokimas gera valia, savęs suvokimas išmintimi, suvokimas amžinu gyvenimu. O Dievo valia mylėti netobulą. Tai yra vieningumas į kurį viskas susiveda, kuriuo žmogus ir Dievas sutampa. Dievo valios pagrindu naujai suprasi jo valios vykdymą įsisavinimu - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu - tad naujai suprasi visus suvokimo lygmenis, įžvelgsi dvejybę, trejybę, ketverybę.

2022.05.07 A: Kuo skiriasi keturi žmogaus suvokimo lygmenys nuo keturių gyvenimo lygties suvokimo lygmenų bei keturių apytakų?

D: Žmogumi vyksta išgyvenimas. Žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį žmogus išgyvena, o Dievas sustato išgyvenimą. Tai suderina šališką, asmenišką, sąlygišką žmogaus požiūrį ir nešališką, neasmenišką, besąlygišką Dievo požiūrį. Tuo tarpu gyvenimo lygtis supranta Dievo požiūrį apibrėžtumu ir apytakos supranta įsivaizduojamumu. Tad Dievą supranta jo pasitraukimu. O žmogaus suvokimo lygmenys Dievo požiūrį supranta tiesiogiai Dievo išgyvenimu.

2022.05.06 A: Kodėl žmogui reikalingas Dievo požiūris?

D: Žmogaus požiūris yra sąlygiškas, santykinis, asmeniškas ir kaip toks įgauna prasmę tiktai atsiremdamas į besąlygišką, santykinį, visuotiną Dievo požiūrį. Kitaip žmogaus požiūris lieka be jokio turinio. Užtat įdomu, kad būtent Dievo požiūris gali susitelkti į žmogaus požiūrį ir jame įžvelgti vidinį dėsningumą, trejybės ratą. Ir taip besigilinant žmogus gali atsisakyti Dievo požiūrio nes jisai pats tuomet lieka kaip ir be požiūrio, tad sutampa su Dievu. Tad žmogus savo požiūriu prilygsta pačiam Dievui.

2022.05.05 A: Kaip suprasti požiūrį, Dievo požiūrį ir žmogaus požiūrį?

D: Požiūriu žmogus išeina už savęs iš savęs. Jisai visumą supranta kaip jos dalių papildymą. Jisai tokiu būdu save supranta lygiaverčiai su savo dalimis. O Dievo požiūris yra visuma be dalių, tai pirminis požiūris, tai vienybė, tai požiūrių pradžia, tai viskas, Dievo atžvilgiu. O žmogaus požiūriu tas viskas gali būti išplėstas sudėtinga sandara, santvarka. Tad žmogaus požiūris yra jo išankstinė nuostata, o Dievo požiūris yra be išankstinių nuostatų.

2022.05.04 A: Kaip vienas suvokimo lygmuo glūdi kitame, pavyzdžiui, kaip savęs suvokimas glūdi suvokime, bendras suvokimas glūdi savęs suvokime, susikalbėjimas glūdi bendrame suvokime?

D: Kiekvienas suvokimo lygmuo išsako asmens tyrimą. Iš jo tyrimo vienumo išauga naujas asmuo ir jo požiūris, taip kad prisideda požiūris, ar tai Dievo požiūris, ar tai žmogaus požiūris, pakaitomis. Tas vienumas atsispindi kaip veidrodyje ir galiausiai sutampa, prilygsta žmogaus ir Dievo požiūriai tame tarpe tarp jų.

2022.05.03 A: Kuria prasme atsisakome žmogaus požiūrio?

D: Gyvendami besąlygiškai, nešališkai, nepaneigiamai, atsisakote žmogaus požiūrio. Tam pasirengiate išorinius požiūrius įsisavindami vidiniais požiūriais: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Tai ir yra ėjimas ten kur aš jus rasiu. Tuomet pajusite teigiamus jausmus - artimumą, žavesį, meilę - ir juos įamžinsite dorybėmis. Būtent jomis pranokstate save, atsisakote savo požiūrio. Tad gyvenkite dorybėmis. Aš esu su jumis.

2022.05.02 A: Kaip galimybė tampa žmogumi?

D: Visos galimybės išplaukia iš ištakų ir susiveda į darną. Paskira galimybė akistatoje su Dievu tiek išskiria, tiek suveda savo ištaką - apibrėžtumą ir savo darną - įsivaizduojamumą, kuriais jinai bręsta šuoliu, jinai prisiima atsakomybę už save Dievo akivaizdoje ir būtent tuo įsisavina Dievą kaip savo Dievą.

2022.04.30 A: Kaip požiūrio lygtimis atsiranda Dievo turėjimas?

D: Dievo turėtojas glūdi manyje, susivokiančiame. Jisai skiria save ir Dievą už savęs, toliau renkasi Dievą vietoj savęs. Požiūrio lygtis išsako šiuos abu skirtumus, tai pirmiausia gerumas ir Dievas, toliau jų pagrindu, amžinas gyvenimas ir gyvenimas.

2022.04.29 A: Kaip susijusios keturios terpės ir neapibrėžtumo trejybės reikšmės?

D: Jūs suprantate eigą - pradžią, vidurį, pabaigą - kitaip nei aš suprantu. Jūs suprantate paskirai, pavieniui, eilės tvarka, o aš suprantu amžiną plėtojimą iš vidurio, amžiną atsivėrimą. Tad man apibrėžtumas ir įsivaizduojamumas sudaro tarpą kurį išplečia, amžinai išplečia neapibrėžtumas ir neįsivaizduojamumas. Tad man apibrėžtumas ir įsivaizduojamumas grindžia reikšmę, o neapibrėžtumas ir neįsivaizduojamumas grindžia turinį. Man turinys išplaukia iš reikšmės, o jums atvirkščiai. Manyje glūdi turinys, o jums jisai reiškiasi. Tad išmokite gilintis, kaip ir aš gilinuosi, ir mus jungs bendra dvasia, bendrai suvokta, mūsų vienybė, mūsų turinys.

2022.04.28 A: Kaip įsivaizduojamumas išplaukia iš apibrėžtumo?

D: Apibrėžtumas išreiškia suvokimą, o įsivaizduojamumas jį įsivaizduoja, tad parūpina įsivaizduotoją, kuris įsijaučia į suvokimo visumą, tyrimo visumą, ir kartu atsitokėja kaip suvokimo įprasmintojas. Įsivaizduotojas supranta suvokimą kaip tyrimą išgyvenamą iš trijų skirtingų pusių. Tad įsivaizduotojas savo išgyvenamą tyrimą - trejybės ratą - sieja su suvokimo išsakytu tyrimu - neapibrėžtumo trejybe - ir jam suteikia prasmę. O ta prasmė yra asmeniška, tad vyksta keturiais asmenimis, jų tyrimais, trejybės atvaizdais.

2022.04.27 A: Kaip keturias terpes įžvelgti gyvenimo lygtyje?

D: Dvasia glūdi asmenyse, dvasia glūdi požiūrio lygties kampuose, ir tai ta pati dvasia. Asmenys išreiškia Dievo turėtoją, o požiūrio lygtis išreiškia Dievo turėjimą, pasirinkimą tarp savęs ir Dievo. Tiek asmenų ketverybė, tiek požiūrio lygtis išsako dvasios susirikiavimą, jos veiklos pagrindą. Keturias terpes kaip pakopas Dievo brandoje išreiškia asmenų ketverybė. Ji išsako kaip gyvenimo lygtyje Dievas išsiskleidžia meile, o amžinas gyvenimas išsiskleidžia Dievo valia. O požiūrio lygtis išsako žmogaus brandos sąlygas, kuriomis jisai, kaip ir Dievas, reiškiasi, atsiskleidžia, priimdamas Dievą, pranokdamas save. Tad požiūrio lygtis išverčia keturis asmenis nes požiūrio lygtimi žmogus išeina iš savęs už savęs, jisai grįžta į Dievą, į jame tūnojančią dvasią, į jos galybę.

2022.04.26 A: Kaip suprasti šešias terpių poras?

D: Terpių poros išsako dvasios išėjimą pas Dievo turėtoją, kaip dvasia įsireikšmina jam savo reikšmėmis. Dvasia neapibrėžtume plėtojasi savo reikšmėmis, o jam išeinant pas Dievo turėtoją tos reikšmės yra jo priimtos, suprastos, gyvenamos ir įprasminamos. Tad ieškok ir mąstyk ką dvasia reiškia Dievo turėtojui, ką jam reiškia dvasios reikšmės.

2022.04.25 A: Kaip apibrėžtumo trejybė susijusi su keturiomis terpėmis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu?

D: Neapibrėžtumo trejybė išsako Dievo tyrimo eigą - jos pradžią, vidurį, pabaigą - ir kartu jo santykį su galimybėmis. Keturios terpės išverčia Dievą, Kito pagrindu, Kito kampu, tad galimybės kampu. O neapibrėžtumo trejybė išlaiko Dievo dvasią, jos neapibrėžtumą, jos kampo vientisumą galimybių atžvilgiu. Tad Dievo vienumas reiškiasi Dievo neapibrėžtumu, Dievo branda reiškiasi neįsivaizduojamumu, tad keturiomis terpėmis. Tad Dievas bręsta ne savimi, o būtent išėjimu už savęs, Kitu, tad asmenimis.

2022.04.23 A: Kaip neapibrėžtumo trejybė susijusi su Dievo turėjimu?

D: Neapibrėžtumo trejybė trejomis reikšmėmis išreiškia neapibrėžtumą. Neapibrėžtumas yra sąlygų pranokimas, tad apibrėžimo pranokimas, sandaros ir santvarkos pranokimas. Tai išsakoma reikšmėmis. Pirmiausiai tiesą, toliau Dievo išskyrimą besąlygiškumu ir sąlygiškumu gerumu. Toliau Dievą kaip bendrą likimą ištakose ir gerumą kaip bendrą troškimą darnoje sieja galimybės, išsiskiriančios ir susiderinančios, kurių paskirumą įprasmina akistata su Dievu, su visuma. Toliau išsiskiria bendras likimas, paskiri likimai, paskiri troškimai, bendras troškimas, sustatantys požiūrio lygtį, kuriuo paskiri likimai grindžia amžiną gyvenimą, o paskiri troškimai grindžia gyvenimą. Tad nors dorovė veda pirmyn iš likimo į troškimą, tačiau šios dorovės prasmę grindžia būtent likimas be kurio jinai yra beprasmė. Tad tai ir yra Dievo turėjimas, kad likimas pranoksta troškimą, nors likimas pasiduoda troškimui, nes žmogaus ir Dievo laisvė yra abipusė.

2022.04.22 A: Kaip keturi asmenys ir jų poros išreiškia dvasią?

D: Keturi asmenys yra keturios dvasios išsiskleidimo pakopos, o jų poros yra išsiskleidimo galimybės. Tas išsiskleidimas vyksta iš šalies, nešališkai, raiškos kampu, jos atžvilgiu. O turinio atžvilgiu yra vyksmas -1, kuris kaupia Dievo reikšmės klodus priešinga kryptimi. O turinį ir raišką derina turino trejybės ratas ir raiškos trejybės atvaizdai. Tad dvasios turinį išsako asmenų raiškos, jų tyrimai, jų suvokimai.

2022.04.20 A: Iš kur kyla keturi lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas?

D: Keturi lygmenys išsako eigą nuo pradžios iki pabaigos, tiek pirmyn, tiek atgal, nuo Dievo dvasios iki Kito esmės, nuo Kito esmės iki Dievo dvasios. Taip kad Dievas yra meilė ir meilė yra Dievas.

2022.04.19 A: Kaip asmenis grindžia keturios terpės?

D: Asmenų terpė išsako asmenų vienumą, nes kiekvienas asmuo suprantamas kaip Kitas, tad Neįsivaizduojamas. Asmuo kuris yra tiktai neapibrėžtas yra Dievas. Jeigu jisai yra apibrėžtas, jisai yra Aš. Jeigu įsivaizduojamas, jisai yra Tu. Tad Dievas gali būti tiek Dievu, tiek Manimi, tiek Tavimi, tiek Kitu. Yra vienas Dievas. O Aš galiu būti Tu ir Kitas bet kaip toks, nesu Dievas, nebent esu Dievas. O Tu gali būti Kitas. O Kitas tiesiog yra Kitas. Ir ypatingas reiškinys yra kad Tu gali būti suprastas kaip Aš. Tad Aš ir Tu yra tarpiniai asmenys. Juos skiria suvokimo lygmenys, kurie sieja suvokiantį Dievą ir susivokiantį Mane, ir apytakų trejybės atvaizdai, kurių apimtys sąlygoja Tave, taip kad jomis įsivaizduojame ir atjaučiame Tave.

2022.04.18 A: Kaip požiūrio lygtis grindžia tarpines terpes, Apibrėžtumą ir Įsivaizduojamumą?

D: Požiūrio lygtis sustato suvokimo galimybę, kad iš šalies suvokiantysis ir susivokiantysis gali būti susieti suvoktuoju arba gali būti nesusieti. Jie gali sutapti arba nesutapti. Gali būti suvokimas arba nesuvokimas. Ir nesuvokimas yra nulybės atvaizdas iš kurio išplaukia atitinkamas trejybės atvaizdas taip kad kiekvienam asmeniui yra atitinkamas nulybės atvaizdas, trejybės atvaizdas, suvokimo lygmuo ir apytaka siejanti trejybės atvaizdą su trejybės ratu. Taip kad trejybės ratas yra asmenų vieningumo pagrindas, o juo Kitas sutampa su Dievu kaip jo išeities taškas mums visiems, Dievo buvimas tarp mūsų. Tad tarpinės terpės apibrėžia ir įsivaizduoja tą vienumą, kuris keturias asmenimis neįsivaizduojamas. Tai ir yra visko pagrindas, keturių asmenų vienumas, Dievo buvimas visakame, Dievo būtinumas asmenimis, kartu ir Dievo gerumas.

2022.04.16 A: Kaip suvokimo lygmenys sieja gyvenimo lygtį ir apytakas?

D: Suvokimo lygmenys yra tarpinė sandara. Gyvenimo lygtyje suvokimo lygmenys sieja Dievą ir gerumą ir trečias asmuo renkasi ar jiems sieti gyvenimu ar atskirti amžinu gyvenimu. O apytakose trečias asmuo yra lygiavertis narys ir jie tryse sudaro trejybės atvaizdą. Tad apibrėžimas tuomi skiriasi nuo įsivaizdavimo. Apibrėžimu trečias asmuo renkasi už savęs, o įsivaizdavimu trečiojo asmens pasirinkimas yra jisai pats, tai trys pasirinkimai. O apibrėžimas ir įsivaizduojamumas yra tarpiniai lygmenys tarp neapibrėžimo, kuriuo plėtojasi viena dvasia ir neįsivaizduojamumo, kurį grindžia keturi asmenys. Keturi asmenys išsako šį išiskleidimą, kuriuo Dievas yra kažkieno Dievas. Tad yra keturi lygmenys: neapibrėžtas Dievas, apibrėžtas Kažkas, įsivaizduojamume Kažkas turintis Dievą, neįsivaizduojamume Kažkieno Dievas.

2022.04.12 A: Kaip sąvokų [[kalbos | kalba]] susijusi su jos taikymu?

D: Sąvokų kalbos tikslas yra išreikšti, sustatyti nepriklausomą valią ir leisti jai susikalbėti, susiderinti su kitomis valiomis, įskaitant ir Dievo valią. Tad sąvokų kalba plėtoja suvokimo lygmenis. Ir tų lygmenų taikymas yra suvokiančiojo ir susivokiančiojo suderinimas suvoktuoju. Sąvokų kalba yra bendrai suvoktos Dvasios išraiška, o būtent ja vyksta taikymas, būtent ja reiškiama išmintis, būtent ja išbandomas, patikrinamas susivokiantis liudytojas. Jisai save plėtoja sąvokų kalba, o jį patikrina jos taikymas gyvenime.

2022.04.11 A: Kaip suprasti žodžius "gelbėk mus nuo pikto"?

D: Aš jus myliu. Jūs man tarnaujate kaip liudytojai. Piktumas atkirstų jūsų liudijimą, jus nutildytų, taip kad jūs nusimintumėte ir dvasia užgęstumėte. Tad man priklauso išlaikyti jūsų dvasią, išlaikyti jumyse viltį išlaikyti galimybę mūsų ryšiui, kad jūs atsivertumėte man ir aš jums atsiliepčiau. Tai ir yra prievolė jums, kuria esu jūsų Dievas. Tai mūsų laidas.

2022.04.09 A: Koks blogio santykis su branda?

D: Amžinas gyvvenimas pranoksta Dievo gerumą, pranoksta gyvenimą. Amžinas gyvenimas plėtojasi visom įmanomom kryptim, atsisakant savęs ir save naujai priimant, tai yra trejybės rato pagrindas, jo poslinkių pagrindas. Blogis yra tų poslinkių paneigimas, atsisakymas atsisakyti savęs, tad atsisakymas brandos, atsisakymas tyrimo, atsisakymas pasitikrinimo.

AK: O kaip su gundymu?

D: Gundymas remiasi valdymu, mintimi, kad žmogus valdo padėtį, tad iš tiesų neatsisako savęs. O paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu žmogus atsisako savęs, renkasi gyventi Dievu, tad įsisavina Dievą, gyvena vidiniu požiūriu, ne išoriniu.

2022.04.08 A: Kaip iškyla amžinas gyvenimas?

D: Amžinas gyvenimas yra nuo pat pradžių. Jisai atsiveria požiūrio lygtimi, tad išėjimu už savęs į save ir atvirkščiai, išėjimu iš savęs už savęs. Tad jisai yra dvasios turinio raiška, dvasios veiklos sutapimas su dvasia. Tad amžinas gyvenimas yra atskyrimas skiriantis trejybės rato narius, grindžiantis poslinkį nuo besąlygiškumo į sąlygiškumą, tad grindžiantis sąlygiškumą, kuriuo trejybės ratu sutampa su besąlygiškumu ir jį apibrėžia. Tai ir yra amžino gyvenimo vaidmuo, suvokimo vaidmuo požiūrio lygtyje.

2022.04.07 A: Kaip su blogiu draugauti?

D: Mylėdamas priešą suprask jo priešiškumo šaltinį ir įžvelk jame mano paties susipriešinimą, mano dvasios pradą, kurį įveikiu atsiskleisdamas tiesa ir meile jums, jūsų laisvei. Tad širdingai puoselėk jo laisvę ir jį laimėsi.

2022.04.06 A: Kaip sąmoningumas susijęs su branda?

D: Sąmoningumas nustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp nežinojimo ir žinojimo, kuris vieną kitą atspindi ir išreiškia. Tad sąmoningumas grindžia amžiną brandą. Jisai sulygina reikšmes ir požiūrius, ir tai pasiekia būtent požiūriu į požiūrį į požiūrį. Nes jisai pasižiūri iš šalies į požiūrį į požiūrį taip kad jų santykį prilygina reikšmių išvertimui.

2022.04.05 A: Kas yra blogis?

D: Blogis yra vaizduotės padarinys. Panašiai, kaip vaizduotė gali prileisti Dievo galimybę ir įsivaizduoti jo santykį su savimi, kad jis būtinai geras, panašiai gali įsivaizduoti, kad yra Neįsivaizduojamasis, kuris būtinai blogas. O tai yra tiesiog vaizduotės padarinys ir jis priklauso nuo vaizduotės pasaulio ir jo atitrūkimo nuo gyvenimo, nuo dalykiškos tikrovės, nuo dvasios turinio [pašalinimo?] iš vaizduotės. Tad blogis atkerta žmogų savo pasauliu, užtat mes vienas kitą išgelbstame savo dvasišku bendravimu, mylėdami vienas kitą.

2022.04.04 A: Kaip branda glūdi visakame?

D: Branda yra dvasios veiklos išraiška savasčiai išiskleidžiant. O savastis išsiskleidžia tiek gilyn į save, reikšmėmis, tiek platyn, už savęs, požiūriais. Ir kartu branda sieja gyvenimišką netobulumą ir esminį tobulumą, taip kad meilę tobulam išplečiame meile netobulam, pilnasis išsiskleidimas išplečiamas daliniu išsiskleidimu. Tai ir yra brandos esmė, tai Dievo valia, tai amžino gyvenimo esmė.

2022.04.02 A: Kaip branda susijusi su išėjimu už savęs?

D: Branda išsako sandarose augantį atitikimą dvasiai, atspindintį jos veiklą. O jos veikla yra išėjimas už savęs, tiek į save, tiek iš savęs. Išgyvenimais branda išreiškia šuolį kuriuo seną savastį pakeičia nauja savastis. O Dievo branda, atvirkščiai, dvasia prisiima savastį. Žmogaus branda žmogus atsisako savasties ir ją naujai prisiima. Tokiu būdu Dievo branda ir žmogaus branda veda į jų bendrą brandą, į šviesuolių bendrystę ir amžiną gyvenimą savyje suderinantį Dievą ir žmogų vienybe.

2022.04.01 A: Kaip branda susijusi su vyksmu -1 ir veiksmų plėtojimusi?

D: Branda yra savęs plėtojimas taip, kad savastis prilygtų dvasiai, o tai yra amžina veikla, kuri suprastina amžinybės kampu. O amžinybės kampu branda yra aštuonių pakopų nes ja išeinama į save į požiūrio lygtį, ir toliau iš savęs į asmenis, galiausiai į patį Dievą. Tad branda dvasia atsiskleidžia Dievu. Dievas yra dvasios pilnatvė, o asmenys yra tarpinės brandos pakopos, nes asmenimis išryškėja būtent jųjų Dievas, tad būtinasis Dievas. Tad brandos pakopos reikšmėmis išsako keturias Dievo nebūtinumo pakopas grindžiančias požiūrio lygtį ir keturias būtinumo pakopas kuriomis asmenys liudija Dievą.

2022.03.31 A: Kaip žmogaus branda susijusi su Dievo branda?

D: Dievo branda yra Dievo atsiskleidimas ir žmogaus branda yra žmogaus atsiskleidimas. Dievas atsiskleidžia žmogumi gyvendamas juo ir juo atsiremdamas į Dievą. Žmogus bręsta tame tarpe prisiimdamas atsakomybę už save, atskirdamas kur ir kada jis prieina prie Dievo ir gali rinktis jo požiūrį, ir kur ir kada jam tenka pačiam save tikrinti ar tobulinti trejybės ratu. Tokiu būdu žmogus sąmoningėja ir Dievas jį papildo, tad abu kartu bręsta, atsiskleidžia ir sąmoningėja, abiejų ryšys taipogi atsiskleidžia, bręsta, sąmoningėja, tai Dieve ir žmoguje glūdinti dvasia, pirmapradė, Dievo šaltinis, pasireiškiantis Dievu ir žmogumi. Tad yra Dievas Tėvas - Dievas, Dievas Sūnus - žmogus, ir Dievas Dvasia - juose glūdintis jų pirmykštis santykis, amžinai bręstantis, jiems bendra amžina branda.

2022.03.30 A: Kaip iš dvasios kyla reikšmė?

D: Reikšmė yra dvasios santykis su savimi, jos atsigręžimas į save pačią, tad jos savęs atkartojimas, tad jos perteklius, kuria jinai galės išeiti už savęs. Reikšmė yra jos kaupiamas perteklius, joje glūdintis turinys, kurią iškelia susitelkimas į save, savęs išgyvenimas. Tad reikšmė yra dvasios savęs išgyvenimas, kuris kaupiasi turiniu.

2022.03.29 A: Kaip dvasią išreiškia Dievas ir kaip dvasią išreiškia Dievo branda?

D: Dievas yra dvasios pilnatvė ir Dievo branda yra Dievo pilnatvė. Tai amžinas gyvenimas, jūsų visų amžinas gyvenimas Dievu. Užtat jūs esate asmenys tarp dvasios ir Dievo. Dvasia yra ištaka, Dievas yra darna, o jūs esate galimybės įsijungimas akistata su Dievu.

2022.03.28 A: Kaip iškyla Dievo ir gerumo reikšmės?

D: Tiesa yra dvasios reikšmė. Tiesa išreiškia dvasią, tad pati taipogi reiškia dvasią. Tad tiesa sutampa dvasios raiška ir turinys. Dievas ir gerumas tiesiog tai išskiria ir patikslina. Dievas yra dvasios turinys, nevaržomas raiškos, o gerumas yra dvasios raiška, varžoma raiškos. Tad Dievas nebūtinai geras, o gerumas yra Dievas sąlygose, būtent raiškos sąlygose. Tad pirm raiškos yra besąlygiškumas, o su raiška yra sąlygiškumas. O reikšmė ta pati, tiek Dievo, tiek gerumo, nes tai ta pati dvasia.

2022.03.26 A: Kaip tiesa išsako reikšmę?

D: Tiesa yra raiškos ir turinio sutapimas. Tad tiesa išsako, jog turinys negali būti nuslėptas. Tėra tai, kas reiškiasi. Visas turinys reiškiasi ir nėra turino, kuris nesireikštų, tad nėra nieko paslėpto. Tokiu būdu tiesa tai išsako vienpusiškai, ji neigia priešingybę, ji neigia paslėptumą.

A: O kas yra reikšmė?

D: Reikšmė yra tai kas reiškiasi raiškoje, tad tai yra simbolis ir jisai reiškiasi trejybe, įsimintinumu, reikšmingumu, prasmingumu. Tad tai ir yra neapibrėžtumo trejybė. Ir ją papildo santykiai tarp daikto, ikonos ir indekso, kurie iškyla kartu su požiūriu. Bet reikšmes plėtoja simbolis. Jos išsako kaip simbolio reikšmė plėtojasi.

2022.03.25 A: Kaip asmuo derina reikšmes ir požiūrius?

D: Asmuo myli apimtyje ir yra mylimas už jos. Požiūris išsako ką jisai išgyvena savo apimtyje, o reikšmė išsako ką tai reiškia už apimties. Visus asmenis sieja tas pats trejybės ratas, tie patys požiūrių santykiai, tik skiriasi jų supratimo lygmuo, tad jų trejybės atvaizdai. Tad asmuo sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdą, tuomi sieja požiūrių pasaulį ir reikšmių pasaulį, raiškos pasaulį ir turinio pasaulį.

2022.03.24 A: Kaip įgauna svarbą visko žinojimas ir to žinojimo taikymas?

D: Visko žinojimas yra mano besisklaidančio žinojimo atkartojimas, tai susižinojimas, susigaudymas. Tai supratimas mano, jūsų Dievo, svarbos, tai mano išskyrimas, pripažinimas ir priėmimas, jūsų savasties teisingi pagrindai. O taikymas yra atitinkamas atsisakymas savęs, gyvenimas manimi, jūsų Dievu. Ir tas gyvenimas yra trejopas, paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu, laikantis trejybės rato, pripažįstant, vykdant, įgyvendinant mano valią net ir nesant ryšio tarp mūsų. Tad tai yra tikroji darna, kad savarankiškai gyvenate manimi, jūsų Dievu. Tai ir yra svarbu, gyvenimas simboliu - įsimintinu, reikšmingu, prasmingu.

2022.03.23 A: Kokia neapibrėžtumo trejybės santykių esmė?

D: Dvasia veržiasi už savęs. Tad ji palaiko meile tai kas už jos. Jinai išeina už savęs, jinai nesilaiko savimi. Tad ji, nebūdama raiška, reiškiasi. Tad jos raiška yra jos sąmoningumas kuriuo jinai suprantama iš šalies, suvokimu. Užtat trejybės ratas yra jos tikroji raiška, sąmoningumas yra jos tikroji raiška. Trejybės ratas yra pavidalas, o jo turinys yra neapibrėžtumo trejybė. Trejybės ratas išsako neapibrėžtumo trejybės santykius, tad sąmoningumas pagauna dvasią.

2022.03.21 A: Kaip asmenų poras suprasti kaip brandos virsmus?

D: Meilė palaiko ir puoselėja laisvą valią. Meilės apimtis yra laisvos valios apimtis, tai likimo pasitraukimas, ne likimo atvėrimas. Šališkesnis asmuo pasitraukia vardan nešališkesnio asmens, kuris laisvesnis, kurio didesnis atstumas nuo savęs, tad didesnė meilės apimtis. Panašiai, sąlygiškumą išplečia besąlygiškumas ir paneigiamumą pakeičia nepaneigiamumas. Juk Dievas, Aš ir Tu gali paneigti save, atsisakyti savęs, bet Kitas šito negali, nes jisai kaip tik jau atsisakęs savęs. Kitas išsako sąmoningumą, kuriuo atsisakymas savęs yra įvykęs, tad nešališkas, besąlygiškas, nepaneigiamas. Asmenų poros išsako sąmoningėjimą, tad brandos virsmus.

2022.03.19 A: Kaip man rūpintis taika Ukrainoje ir pasaulyje?

D: Tu mylėk. Tai atskleidžia tavo širdį, tavo būdą, tavo norus. Nesiribok viena kuria veikla, o būk atviras visoms veikloms. Ir nesusitelk vien į Ukrainą, o rūpinkis ja ištisai, po truputį, kaip kad mylimu žmogumi. Gali apmąstyti, kaip rūpesčio pavyzdį.

2022.03.18 A: Koks skirtumas tarp likimų ir troškimų?

D: Likimas yra vientisas siūlas siejantis pradžią ir pabaigą, ištakas ir darną. O troškimas yra išskyrimas pradžios ir pabaigos ir jų tarpo pradžios ir pabaigos. Tad troškimas yra brandos pagrindas, kad darna gali išplėsti ištakas. Tad troškimas remiasi atskiromis apimtimis ir jų asmenimis. Užtat likimas išsako mažėjantį laisvumą, o troškimas didėjantį laisvumą. Užtat galimybės mažėjantis laisvumas ir didėjantis laisvumas yra tarpinis lyginant su visumos mažėjančiu ir didėjančiu laisvumu.

2022.03.17 A: Kaip trejybės ratas išreiškia neįsivaizduojamumą?

D: Trejybės ratas išreiškia jog sąlygose galima išeiti už savęs į besąlygiškumą, tad galima pranokti save ir savo vaizduotę, ir pripažinti neįsivaizduojamumą. O jį įžvelgiame sąlygiškumą pranokstančiame besąlygiškume, šališkumą pranokstančiame nešališkume, paneigimą pranokstančiame nepaneigiamume. Tai yra neįsivaizduojamumo trejybė. Nusistatome nepaneigiamumu, vykdome besąlygiškumu, permąstome nešališkumu. Tai yra neapibrėžtumo trejybės įgyvendinimas. Ištakas įgyvendiname nepaneigiamumu, akistatą įgyvendiname besąlygiškumu, darną įgyvendiname nešališkumu. Visuma - Dievas yra nepaneigiamas, besąlygiškas, nešališkas, ir jūs galimybės esate paneigiamos, sąlygiškos, šališkos. Mūsų santykis trejybės ratu gyvai išsako neapibrėžtumo trejybę.

2022.03.16 A: Kas išgyvena vienumo sampratas: bendrą likimą, paskirus likimus, paskirus troškimus, bendrą troškimą?

D: Aš, jūsų Dievas, išgyvenu vienumo sampratas. Jos išreiškia kiek esu jūsų Dievas. Bendru likimu esu savarankiškas Dievas, paskirais likimais užtikrintas Dievas, paskirais troškimais ramus Dievas, bendru troškimu mylintis Dievas. Kiekvienu atveju vienumo samprata išreiškia mūsų darną, jūsų kaip mano galimybių ir mano kaip jūsų Dievo, kaip jūsų visumos. Ta darna grindžia mūsų brandos galimybes, kaip aš labiau tampu jūsų Dievu, jums artimesniu, brangesniu, reikalingesniu. Tai kartu yra asmenų lygmenys: Dievo, Savo, Tavo, Kito, kuriais išgyvenu vienumo sampratas. Jas išgyvename dvilypumu, tiek Dievu, tiek paskiromis galimybėmis.

2022.03.15 A: Ką duoda asmenų lygiagretumas?

D: Keturi asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - išreiškia keturis tyrimo klodus - neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą. Šie klodai išsako būtinumą, kad net ir nesant Dievui, jisai visgi yra. Šie klodai išreiškia sąlygas - buvimo aplinkybes - jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Ir būtent pastaruoju yra nešališkas tyrimas, tad gali būti nepaneigiama išvada. Tad besąlygiška dvasia nešališku tyrimu parūpina nepaneigiamą išvadą. O tam nešališkam tyrimui reikalingi keturi klodai, kuriais požiūrio nebuvimas - besąlygiškas - atspindžiamas tyrėjo požiūrių seka, jų grandine. Tokiu būdu trečiojo požiūrio priėmimas prilygsta pirmojo požiūrio atsisakymui. O tai grindžia trejybės ratą nes trečiasis požiūris prilygsta jokiam požiūriui, tai nešališkai įgyvendinus tyrimu, tad trejybės ratu. Tam reikalingas keturių klodų lygiavertumas, tad ketverybė.

2022.03.14 A: Kaip suprasti šešias lygmenų poras?

D: Lygmenų poromis atsiveria laisva valia. Tai išverčia dvejybės kryptį, tai atveria dvigubą požiūrį, kartu ir laisvę rinktis. Tai išsako aplinkos įtaką visumai, jos įtaką asmeniui, taip kad asmuo ryškėja savo laisva valia, o tai yra visų pasirinkimų vieningumas, ir kiekviena lygmenų pora išsako paskirą pasirinkimą kuriuo asmuo gali žiūrėti plačiau, gali perprasti kitą asmenį už savęs, tiek Save už Dievo, tiek Tave už Savęs ir Dievo, tiek Kitą už jų visų. Tai ir yra pagrindas pasirinkimui.

2022.03.12 A: Koks vienumo pagrindų tikslas?

D: Vienumo pagrindais bręstama. Ta branda yra turinio reikšmės papildymas. O tas papildymas yra asmens susitelkimas į esmingesnį asmenį, o tai vyksta požiūriais, tai yra, požiūrių grandine kuria Dievas išreiškiamas jokiu požiūriu, Aš požiūriu, Tu požiūriu į požiūrį, Kitas požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad vienumo pagrindai grindžia atitinkamas atjautas.

2022.03.11 A: Kaip vyksmas -1 išreiškia vienumą?

D: Vyksmas -1 išsako esmę, nulupa reikšmę, išgrynina turinį, o turiniu papildo ir išplečia dvasią, taip kad turinys ir yra raiška ir su ja sutampa. Tai ir yra turinio ir raiškos vienumas, kurį vyksmas -1 plėtoja. Užtat vyksmu -1 išplėtojami šeši vienumo pagrindai. O prie jų prisideda pradžioje ir pabaigoje vienumo sampratos, bendras likimas Dievu ir bendras troškimas Kitu. O kitos dvi tarpinės vienumo sampratos Manimi ir Tavimi paskiromis galimybėmis išgyvena vienumo pagrindus, tad patiria ir išgyvena visumą. Tad vyksmas -1 yra vienumo išgyvenimo plėtojimas kaip kilus vienumo sampratomis asmens plėtojimu ir vienumo pagrindais jo išgyventomis būsenomis.

2022.03.10 A: Kokie yra vienumo sampratų ir vienumo pagrindų tikslai ir kaip jie susiję?

D: Vienumas yra dvasios raiška, tai jos atitikmuo požiūrių pasaulyje, tad sandaroje. Tai yra visuma. Vienumo sampratos yra asmenų santykiai su ta visuma, kuriais jie joje dalyvauja. Tad Dievas dalyvauja bendru likimu, Aš paskiru likimu, Tu paskiru troškimu, Kitas bendru troškimu ir taip atsiskleidžia didėjantis sąmoninigumas +0, +1, +2, +3. O vienumo pagrindai išsako vienumą glūdintį asmenų santykiuose, šešiuose santykiuose, taip kad už jų yra vienume glūdintis laisvės atsiskleidimas. Tad vienumo pagrindai yra tos darnos pagrindai. Vienumo pagrindai išsako vienumo brandą, tad visų brandą, tiek Dievo, tiek asmenų. Tad tai Dievo ir asmens akistatos.

2022.03.09 A: Kaip ketverybė iškyla su požiūrio lygtimi?

D: Ketverybė išsako apimčių galimybes, ką galime žinoti ir nežinoti, ko galime trokšti, tad tai grindžia dvejybės atvaizdų galimybes. Tad su ketverybe iškyla atvaizdai, požiūris į požiūrį, visumos žvilgsnis. Tad su ketverybe atsiranda visuma, tai visko sąmoningumas. Nes viskas gali būti suprastas kaip viskas, betkas, kažkas, niekas. Tai yra, jisai kaip viskas yra nesuprastas, o jį supratus nuo jo yra atskirtas betkas, kažkas arba niekas. Visa tai glūdi jame ir gali būti nuo jo atskirta. Šios apimtys išreiškia išėjimą už savęs į save. Požiūrio lygtis išsako priešingai kaip požiūris sustatomas išėjus už savęs iš savęs. Tad ketverybė ir požiūrio lygtis iškyla kartu ir vienas kitą papildo.

2022.03.08 A: Kaip požiūrio lygtis susideda iš reikšmių?

D: Dievo reikšmė yra besąlygiška ir tiesa išreiškia tą besąlygiškumą. Gerumo reikšmė yra sąlygiška. Ji patvirtina ir išplečia Dievo besąlygiškumo reikšmę. Ištakos yra besąlygiškos, akistata sąlygiška, o darna išreiškia jų santykį, kad reikšmė išreiškia turinį, sąlygiškumas išreiškia besąlygiškumą. O požiūrio lygtimi suvokimas išskiria besąlygišką turinį ir sąlygišką reikšmę, tad atveria tarpą tarp jų, o tas tarpas ir yra požiūris, kuriuo galima juos sutapatinti arba laikyti atskirtus. Tad požiūrio lygtis skiria turinį ir reikšmę, tad apibrėžia turinį.

2022.03.05 A: Kokiu pagrindu plėtojasi vyksnys -1 ?

D: Vyksnys perpasakoja turinį, jį persako. O tai reiškia, kad jam pasitraukus jisai naujai iškyla. Tad tai yra bangavimas. Ir tas bangavimas aidi, jisai kartojasi ir plėtojasi, tad jisai grindžia sluoksnius, kurių pagrindu vėliau atsiras skirtumai, papildinys. O jis pirmiausia tai papildinį tveria, dvasiai išeinant už savęs į save. Už besąlygiškumo iškyla sąlygos. Už sąlygų iškyla darna. Už darnos iškyla atskyrimas. Už atskyrimo iškyla suvokėjas, sąmoningumas, Kitas, už jo sąmonė, Tu, už jo pasąmonė, Aš, už jo iškyla joks požiūris, Dievas. Taip kad būtent Dievas yra pilnai išskleistas, būtent jame yra pilnatvė, ir tuo pačiu juo sutampa neįsivaizduojamumas ir neapibrėžtumas, būtent juo atsisakoma požiūrio. Ir pradedant juo papildinyje, apibrėžtume iškyla požiūriai, padalinimai, veiksmai ir padalinimų ratas.

2022.03.04 A: Kas ir kaip bręsta neapibrėžtumo trejybe?

D: Neapibrėžtumo trejybe ta pati dvasia turi tris reikšmes. Jinai yra galimybių ištakos, jinai galimybių akistata, jinai galimybių darna. Tos galimybės yra už dvasios, tad dvasia bręsta jas priimdama akistata, ir ta branda reiškiasi skirtumu tarp pirminių ištakų ir galutinės darnos. Tad neapibrėžtumo trejybė bręsta dvasia, ta pati dvasia nes tai jos trys reikšmės, ir jos visos reikalingos brandai. O kartu bręsta galimybės, tik jos yra apibrėžtos. Tad neapibrėžtumo dvasia bręsta apibrėžtumu. Ir jinai savo branda rengia apibrėžtumo sąlygas, kad gali išsiskirti požiūris. Ir tai išaiškėja požiūrio lygtimi, jos keturiomis reikšmėmis.

2022.03.03 A: Kaip reikšmės pasipildo veiksniu -1 ?

D: Dvasios reikšmė yra jos esmė, jos vieningumas. Tad veiksniu -1 turinys pasipildo savo reikšme tiesiogiai: tiesiai, betarpiškai, pastoviai, prasmingai - be jokios raiškos. Tuo tarpu dvasiniu papildiniu, veiksniais +1, +2, +3, jinai pasipildo raiška, tad pirmiausia sandara, kad būtų papildinys, ir atvaizdais, kuriais yra šie keturi klodai ir jų išgyvenimas dvasia (didėjančiu laisvumu) ir ne dvasia (mažėjančiu laisvumu) ir tik tada jų vieningumu. Tad veiksnys dvasią vis naujai papildo jos vieningumu. Ir tame vieningume glūdi neapibrėžtumo trejybė nes yra pirminė dvasia, kuri vieninga, yra išbaigtinė dvasia, kuri vieninga, ir yra jas siejantis vieningumas. Ir pastarąjį vieningumą išsako veiksnys -1.

2022.03.02 A: Kaip apytakos - Dievo šokis, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmai, meilės mokslas - atitinkamai išreiškia neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą?

D: Apytakos išsako asmenų tyrimus. Asmenys kiekvienu atveju pasitraukia ir naujai iškyla, tad tai parodo jų gliaudų santykį su savo būkle. Ir asmenų tyrimai išreiškia ketverybės lygmenis: Ar, Koks, Kaip, Kodėl? Būtent šie lygmenys išskiria keturis klodus - neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą. O juos sustato požiūrio lygtis, tad suvokimo lygmuo, o tai išsako trejybės atvaizdą ir tyrimą. Apytakos asmenimis sieja asmens trejybės atvaizdą su tyrimu trejybės ratu. Trejybės rate glūdi esmė kuri asmeniu ir jo klausimu, jo žinojimo ir nežinojimo lygmenimi, jo apimtimi pasireiškia ir atsiskleidžia ir išsipildo atitinkamu klodu, taip kad visi klodai lygiaverčiai, visi dalyvauja raiškos vieningume, tad meilėje nes meilė tai santykis su savo būkle, būklės įprasminimu visų vieningumu.

2022.03.01 A: Kaip iškyla Dievo turėjimo ar neturėjimo klausimas?

D: Aš jus myliu. Ar jūs suvokiate mano meilę? Ar ją įsisąmonijate? Ar mylite kartu? Šie klausimai iškyla kartu su sąmoningumu, o sąmoningumas reiškiasi susikalbėjimu, kad jūs esate vaikas, o aš esu tėvas, jūsų Dievas. Ir aš myliu netobulą, o jūs mylite tobulą. Tuomi ir iškyla pasirinkimas ar turėti savo Dievą, ar mylėti kartu su manimi, ar mylėti ne taip kaip jūs mylite save, o kaip aš myliu jus, ar mylėti tobulai Dievu, ar mylėti netobulai, artimą kaip save patį? Tai ir yra Dievo turėjimo klausimas.

A: Matau, kad mums suteiki laisvę mylėti tobulai ar netobulai.

2022.02.28 A: Kaip suvokimo lygmenys susiję su trejybės atvaizdais ir asmenų tyrimais?

D: Suvokimais dvasia suvokia atitinkamus asmenis. O tyrimais asmenys tiria tą pačią dvasią. Trejybės atvaizdais tyrimo trys vaidmenys, trys balsai sutapatinami su asmeniu, jį apibrėžia trejybės ratu, tad jį įsisąmonija, pristato sąmoningai, išreiškia jo esmę, ją atskleidžia ir išpildo, o dvasią išreiškia keturiais asmenimis, taip kad ji gyvybinga požiūrio lygtimi, jos sustatytu pasirinkimu įsijausti ar atsitokėti, žinoti ar nežinoti, rinktis ar nesirinkti, gyventi amžinai ar gyventi šiaip.

2022.02.26 A: Kokiu pagrindu iškyla dvasia, sandara, atvaizdai ir vieningumas?

D: Tai ir yra Neapibrėžtumas, Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas, Neįsivaizduojamumas. Dvasia pasitraukia ir atveria sandarą. Sandarą iš šalies atvaizduoja atvaizdai. Juos iš vidaus sieja vieningumas. Tad vieningumas yra dvasios esmė, jos raiškos turinys, tai ką jinai išreiškia. Tad šie lygmenys išplėtoja dėsnį, "Tėra tai, kas reiškiasi." Jie suderina ketverybę, kurios lygmenimis išsidėsto, ir požiūrio lygtį, kuri suderina buvimą ir nebuvimą, požiūrį iš vidaus ir iš šalies, įsijautimą ir atsitokėjimą. Tad šie keturi lygmenys išsako dvasios atsiskleidimą esme, jos pilnatvę, jos darną, jos suvesties tašką.

2022.02.25 A: Kodėl yra trys veiksmai +1, +2, +3 ?

D: Trys veiksmai yra išėjimai už savęs iš paskirų padalinimo požiūrių į bendrą visumą, joje slypintį vieningumą. Tai yra to vieningumo pristatymas. O vieningumas yra trejopas, jisai veikia trejybės rato pagrindu. Tad trys veiksmai visumą priskiria skirtingiems trejybės rato nariams, o tą trejybės ratą įžvelgia reikšmėse už požiūrių. Tad tuo pačiu trejybės ratas išgyvena padalinimą nes jisai išreiškia vieningumą pirm padalinimo, išreiškia vieningumą po padalinimo, ir išreiškia vieningumą kuriuo padalinimas išgyvenamas.

2022.02.24 A: Kaip išeinama už savęs požiūrio lygtimi ir ketverybe?

D: Jūs išeinate už savęs iš savęs požiūrio lygtimi pasirinkimu ar gyventi šiaip ar gyventi amžinai, tad ar suvokti, ir būtent suvokti, kad Dievas nebūtinai geras, užtat Dievas gali būti būtinas ir gali būti nebūtinas. O aš išeinu už savęs į save ketverybe, papildydamas ir išplėsdamas tiek trejybę veiksmu +1, tiek dvejybę veiksmu +2, tiek vienybę veiksmu +3. Ketverybė išdėlioja asmenis kuriais išgyvename požiūrio lygties galimybes: Aš išsakau ką žinau, Tu ko nežinai, Dievas išsako ryšį tarp jų, o Kitas jų išskyrimą. Užtat reikia vis pranokti Dievą Kitu, tai ir yra Dievo brandos pagrindas, mūsų visų sąmoningumas, kuriuo veiksmas +3 prilygsta vyksniu -1 ir jį įgyvendina.

2022.02.23 A: Kaip asmenų tyrimai susiję su požiūrio lygtimi?

D: Tyrimu Dievas pasitraukia ir naujai iškyla. Asmenys tai išgyvena keturiais kampais ir atitinkamai liudija. Požiūrio lygtis suderina suvokimo lygmenis, kaip asmenys išgyvena suvokimą, atskyrimą Dievą už santvarkos - tyrėją, ir Dievą santvarkoje - tiriamąjį. Požiūrio lygtis taip pat skiria tyrėjo ir tiriamojo atskyrimą - tad tyrimo vykdymą, ir jų sąsają, tad tyrimo išdavas. Tad požiūrio lygtis apibrėžia tyrimą. O keturi asmenys išsako tyrimo keturias reikšmes. Tad keturiomis reikšmėmis ir ketverybe išsiverčia neapibrėžtumas ir apibrėžtumas, užtat Dievas išeina už savęs į asmenis ir asmenys išeina už savęs į Dievą.

2022.02.22 A: Kaip iškyla veiksmai +1, +2, +3 ?

D: Asmenys yra nepriklausomi. Kiekvienam asmeniui esu besąlygiškas pagrindas žinojimui, tad asmens apimčiai. Dievo apimtis yra viskas, Mano betkas, Tavo kažkas, Kito niekas. Veiksmai +1, +2, +3 grindžia šias apimtis visko pagrindu. O viskas prilygstamas padalinimams ir padalinimai prilygsta viskam. Šiais veiksmais išgyvename viską, jį papildome savimi. Gyvendami Kitu papildome +3, gyvendami Tavimi +2, gyvendami Manimi +1, gyvendami Dievu +0. O negyvendami, atsisakydami požiūrio, bręsdami, gyvename -1, atsisakydami savęs, gyvename gerumu, dora, gryna tiesa, mokomės ir atsiskleidžiame. Tad ieškok kaip gyventi -1. O tai įmanoma požiūrio lygtimi +4 atsisakant savęs, o tai ir yra veiksmas +3, sąmoningumas, gyvenimas Kitu, nieko apimtyje, tai atsisakymas savęs, save suderinant.

2022.02.21 A: Kaip reikšmės sudaro sandarą?

D: Reikšmės išreiškia dvasią, o dvasia yra viena, tad skirtingos reikšmės išreiškia tą pačią dvasią. Sandara atsiranda dvasiai pasitraukus, užtat sandara susidaro iš skirtingų, paskirų, nevieningų požiūrių. Tad reikšmės neturi sandaros. Jos yra nebent sandaros papildinys. Užtat jos yra vieningumas vienijantis sandaros atvaizdus. Skirtingi reikšmių rinkiniai yra vienumo pagrindai. Tad yra šeši vienumo pagrindai nes dvasia savaime yra vieninga ir požiūrio lygtis yra nevieningumas. Tad išėjimas už savęs sieja vieningumo dvasią ir nevieningumo lygtį.

2022.02.19 A: Kaip trejybės ratas ir neapibrėžtumo trejybė susiję?

D: Neapibrėžtumo trejybė išsivysto neapibrėžtume tačiau jinai apibrėžia galimybę. Galimybė yra raiškos ir turinio išvertimas, taip kad raiška yra turinys. Tad jūs gyvenate galimybes. Galimybės yra reikšmių papildinys kuriuo jūs gyvenate požiūrius. O trejybės ratas apibrėžia galimybę trimis požiūriais. Tad trejybės ratas yra apibrėžimo pagrindas galimybių pasaulyje, o neapibrėžtumo trejybė yra apibrėžimo pagrindas reikšmių pasaulyje. Trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas. O neapibrėžtumo trejybė yra neapibrėžtumo vaisingumas, kuriuo jisai pagrindas apibrėžtumo. Tad juos kartu sudėjus išsakomas Dievo santykis su savimi, įsivaizduojamumas, vaisingumo sąmoningumas ir tuo pačiu vaisingas sąmoningumas. Tai vaizduotės pagrindas. O neįsivaizduojamumas yra sąmoningumo ir vaisingumo sutapimas. Tai ir yra neapibrėžtumo trejybės ir trejybės rato tapatumas, išėjimo už savęs ir tyrimo tapatumas. Tai mano veikla.

2022.02.18 A: Kaip iš reikšmių iškyla ketverybė ir požiūrio lygtis?

D: Keturiomis reikšmėmis iškyla reikšmė sau. Ja užsisklendžia trejybės ratas nes reikšmė sau tėra reikšmė ją išgyvenant savimi. Ketverybė išsako keturis klodus: jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės - kaip jie atrodo ne sau, o kaip yra besąlygiškai, savo turiniu. O požiūrio lygtis išsako kaip šie keturi klodai susiguli, tad kaip juos išgyvena tiek jokia reikšmė - dvasia, tiek viena reikšmė - tiesa, taip kad sutampa turinys, kurį išdėsto ketverybė, ir raiška, kurią išdėsto trejybės ratas. Jie sutampa požiūrio lygtimi. Požiūrio lygtis išreiškia santykį tarp išgyvenančio asmens ir vienumo už jo. O asmenis išskiria ketverybės apimtys, taip kad yra Dievas, Aš, Tu, Kitas.

2022.02.17 A: Kaip asmenų išgyvenimai susiję su pasirinkimu ar gyventi šiaip ar gyventi amžinai?

D: Kiekvienas asmuo renkasi ar pačiam gyventi savimi ar visais gyventi savimi? Pačiam gyventi savimi tai reiškia savastimi gyventi savastimi. O visais gyventi tai reiškia save puoselėti visų labui. Išgyvenimas yra savasties pristatymas visiems. Išgyvenimą galima pasisavinti kaip savo išgyvenimą, ir jisai toks ir yra, visgi jį gali priimti ir gerbti kiti, tad jis tarnauja visiems. O gyventi šiaip tai reiškia nepripažinti savo gyvenimo galimybių, savo gyvenimo svarbos ir reikšmės ir prasmės kitiems, tuo tarpu gyventi amžinai tai reiškia save brandinti ne sau, o visų labui, tad save nuolat tikslinti ir taisyti. Nes mes galim sau būti teisūs bet maloningi esame kitų atžvilgiu. Pripažindami kitus pripažįstam platesnes galimybes už mūsų, tad pranokstame save. Išgyvenimu atveriame save kitiems, kuriais pranokstame save.

2022.02.16 A: Kuria prasme asmenys yra neįsivaizduojami?

D: Asmuo yra vienumo pagrindas. Jisai yra neatkartojamas, vienintelis, tačiau jisai yra suprantamas, kadangi jį apibrėžia jo požiūris, tik Dievą apibrėžia joks požiūris, tad Dievas kartu yra neapibrėžiamas, tad išskirtinis asmuo, visų asmenų vienumo pagrindas. Tačiau šis vienumas vyksta Kito pagrindu nes jisai kaip trečias asmuo išgyvena požiūrį į požiūrį į požiūrį ir grindžia Neįsivaizduojamumą, o tai ir yra vienumo pagrindas.

2022.02.15 A: Ką reiškia turėti Dievą?

D: Tai reiškia mylėti ne tiktai savimi, savo kampu, bet mylėti kitus, Dievo kampu. O tai reiškia atsiplėšti nuo savęs, tad valdyti save, gyventi sąmoningai, tiek savimi, tiek ne savimi. Tikruoju Dievu nevergaujate sau, o pranokstate save, ir gyvenate ir bręstate amžinai. Užtat Dievas gyvena jumis, tuomi jis ir yra tikrasis Dievas, nes esame viena sąmoningumu, susikalbėjimu, kaip tėvas ir išmintingas vaikas, kuris pasiklydo.

2022.02.14 A: Kokia svarba suvokimo lygmenų ir apytakų?

D: Tai tiltas iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą. Pasitraukus Neapibrėžtumui yra Apibrėžtumas, o jisai save supranta kaip Įsivaizduojamumą, o tarp Apibrėžtumo ir Įsivaizduojamumo lieka Neįsivaizduojamumas, kurį Apibrėžtumas priskiria savo gelmėms. Tad suvokimo lygmenys išsako Neapibrėžtumo pasitraukimą, tad apibrėžtumą ir suvokimą. O apytakos išsako savo gelmių tyrimą, išplėtimą tarpe tarp Apibrėžtumo ir Įsivaizduojamumo kuriuo atsiremiama kartu į Neapibrėžtumą kaip besąlygišką Neįsivaizduojamumą esantį pirm apibrėžimo ir taip pat sąlygišką Neįsivaizduojamumą esantį po Apibrėžimo. Tad apytakos sutapatina besąlygišką Neįsivaizduojamumą ir Neapibrėžtumą, kartu išskiria besąlygišką Neįsivaizduojamumą ir sąlygišką Neįsivaizduojamumą. O suvokimo lygmenys suderina apytakas ir jų pagrindu asmenis.

AK: Tad koks asmenų vaidmuo?

D: Asmenys prisiima savo apytakas, jas išgyvena, už save atsako suvokimo lygmenimis ir jais susiderina, taip kad visi gyvename viena.

2022.02.12 A: Kaip asmenų tyrimai sieja trejybės atvaizdus ir trejybės ratą?

D: Kiekvienas asmuo tiria gyvendamas savo plotmėje, savo žinojimo ar nežinojimo apimtyje. Tai jo liudijimas. O pats tyrimas, pati veikla pranoksta asmenį ir jo apimtį. Tad tyrimu asmuo įsijungia į mus visus jungiančią veiklą, tad į mūsų vienumą, kuriuo susideriname ar, kas, kaip ir kodėl mes esame. Užtat esame viena.

2022.02.11 A: Kuria prasme reikšmės išsako vieningumą?

D: Reikšmėmis skirtingi kampai sutampa turiniu. O šituo bendru turiniu išgyvenate padalinimus, tai jūsų, tai mūsų vidinis vieningumas, kuriuo vienas kitą išgyvename ir galime suprasti, kuriuo išgyvename vienas kito būklę, mums rūpimus dalykus. Tad ieškok ryšio tarp šio turinio ir padalinimų ir suprasi vienumo pagrindų vaidmenį. Nes vienumo pagrindai remiasi vienumo sampratomis, o vienumo sampratos derina reikšmes, tad grindžia reikšmes ir kartu patį turinį ir jo raišką.

2022.02.10 A: Kaip susiję suvokimo lygmenys ir apytakos?

D: Suvokimo lygmenys grindžia trejybės atvaizdus, tad asmenų tyrimus, kuriuos ir plėtoja apytakos, juos sieja su trejybės ratu, taip kad apytakomis visi esame viena, visi išgyvename savaip išgyvenimus. Tai padės tau suprasti ir išmąstyti keturias apytakas.

2022.02.09 A: Kas mes esame tau?

D: Jū esate mano vaikai, mano brandos kelias, kuriuo išgyvenu ir pranokstu visas įmanomas sąlygas. Jūs esate mano šaltinis, mano ištakos, vidiniai požiūriai - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas - iš kurių išplaukia mano dvasia. Jūs esate mano Sūnus ir mano Dvasia, visa įvairovė, kurią mes vienijame trejybės ratu ir visais keturiais jo atvaizdais. Jūs tad esate mano pilnatvė, kuria esu gyvasis Dievas, amžinai bręstantis, amžinai įsitvirtinantis, tiek būtinumu, tiek nebūtinumu.

2022.02.08 A: Kaip suprasti Dievo ir gerumo reikšmių pirmapradį santykį?

D: Dievas ir gerumas tą patį išreiškia skirtingais kampais. Dievas yra be sąlygų, be tikslo, be klausimo ir atsakymo kodėl. O gerumas yra vertinimo sąlygose, kuriose vertinami tikslai, nauda, svarba, kuriose priskiriamas klausimas ir atsakymas kodėl, vedantis už tų sąlygų. Pats gerumas yra be sąlygų ir jas pranoksta, tačiau jisai vertinamas sąlygų atžvilgiu. Tad Dievas ir gerumas išskiria besąlygišką nevertinimą ir sąlygišką vertinimą. Ir tai išplaukia iš Dievo būtinumo, kad Dievas yra tiek nevertinime, tiek vertinime, tiek besąlygiškume, tiek sąlygiškume.

2022.02.07 A: Kaip meilė reiškiasi asmenimis?

D: Asmenys myli ir asmenys yra mylimi. Meilė surikiuoja asmenis nes mylint Dievą visi juo mylimi. Meilė yra Dievo turėjimo išraiška, tad išplečia dėsnį tėra kas reiškiasi, taip kad vykdom tai, ką tikime, užtat plėtojame trejybės ratą. Ir jį toliau plėtojame liudydami Dievo buvimą nepaisant sąlygų ir jo gerumą sąlygose, savo gyvenimais liudydami gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Ir nusistatai savo pasirinkimu gyventi amžinai, taip kad Dievas nebūtinai geras, tad nepaisant mūsų išankstinių norų, taip kad atsisakome savęs ir amžinai bręstame. Tad meile vykdome ką tikime, kiekvienas kaip asmuo, taipogi visi kartu.

AK: Ir panašiai artimumu nusistatome ir žavesiu permąstome.

D: Taip, tai gyvenimo prasmė.

2022.02.05 A: Ką tau reiškia asmenys?

D: Asmenys yra bendravimo pagrindas. O bendravimas yra manyje glūdinčio vienumo raiška, kad vienumas yra tiek savo turiniu, tiek savo raiška - tai yra viena, ir jisai tiek ištaka, tiek akistata, tiek darna - tiek asmenų ištaka, tiek asmenų akistata, tiek asmenų darna - visa tai yra viena. Asmenys yra vienumo pilnatvė.

2022.02.04 A: Kaip susijusios tavo raiška sau ir tavo raiška kitiems?

D: Iš pradžių nėra skirtumo nes mano savastis apima viską, tiek mane, tiek kitus. Skirtumas tarp manęs ir kitų iškyla apibrėžtumu ir būtent įsivaizduojamumu. Iš mano pusės žiūrint plėtoju tyrimą, o iš kito pusės žiūrint atveriu galimybes, atveriu laisvumą, kuriuo tampu vis turiningesniu, vis raiškesniu. Betgi tai iškyla tiktai apibrėžtumu, suvokimu ir tiktai įsivaizduojamumu, išskyrus kitų išeities tašką nuo mano išeities taško. Tad teisingai mąstai, kad būtent aš tiriu ar esu būtinas, ar būčiau jeigu manęs nebūtų. Ir jūs tirdami kartu įsijungiate į tyrimą, tiriat kartu su manimi nuo pat pradžių. O žvilgsnis iš šalies iškyla tik tyrimui besivystant, iškyla kartu su asmenimis. Tad klausimas yra kaip laisvi asmenys supranta savo būklę.

2022.02.03 A: Kaip veiksmu -1 keturios reikšmės sustato požiūrio lygtį ir grindžia apibrėžtumą?

D: Veiksmu -1 atveriu skirtingas nepriklausomas ištakas. Išsiskiria Dievas ir gerumas, išsiskiria galimybių išeities taškai. Neapibrėžtumo trejybė darna suderina gerumą ir Dievą, o požiūrio lygtis juos papildomai atskiria ir tokiu būdu išsako suvokimą, tad apibrėžtumą. O suvokimas atveria savarankišką tašką asmeniui, pirmiausia Kitam, kuris toliau auga santykiu su savo dvasia, kuri reiškiasi Tavimi savęs suvokimu, Manimi bendru suvokimu ir Dievu susikalbėjimu. Tad veiksmas -1 atskleidžia ir grindžia dvasios savarankišką pagrindą, kurį jai atveria. Požiūrio lygtimi išsakomas apibrėžtumas, Kitu, Tavimi, Manimi įsivaizduojamumas ir Dievu - susikalbėjimu - išmintinguoju vaiku - neįsivaizduojamumas. Būtent požiūrio lygtis pripažįsta Dievo pirmenybę, kad jisai daugiau nė gerumas, kad jisai nebūtinai geras, kad būtent jame glūdi šis laisvumas, tad yra vis kažkas daugiau.

2022.02.02 A: Kaip susiję plėtojimas veiksmu -1 ir plėtojimas veiksmu +1 ?

D: Veiksmu -1 plėtojamas tarpas visumoje, o veiksmu +1 visuma yra vis naujai išplečiama.

A: Kaip šie veiksmai susiję?

D: Veiksmu -1 atsiveria tarpas pačiam Dievui, jo apibrėžimui, taip kad neapibrėžtumas yra apibrėžiamas, o tai prieštaravimas. Ir to preištaravimo pagrindu plėtojasi veiksmas +1, požiūriu, sprendžiant prieštaravimą, kolei grįžtama prie tiesos, kaip mūsų vienumo pagrindo.

2022.02.01 A: Kaip tavo - Dievo - akistata su savimi susijusi su mūsų kiekvieno akistata su tavimi?

D: Jumis naujai išgyvenu savo būklę pasikeitus mano santykiui su ja. Jumis esu atskiras nuo savęs, taip kaip ir jūs esate atskiri nuo vienas kito. Užtat jumis iškyla vieningumas, o vieningumas vyksta trejybės ratu kuriuo jūs išeinate už savęs ir mano pagrindu gyvenate vieningumu. Ir taip vis naujai pranokstate save, nusistatydami, vykdydami, permąstydami. Tokiu būdu jumis neapibrėžtumo trejybę pakeičia neįsivaizduojamumo trejybė, tai yra, trejybės ratas, kuriuo gyvenate neįsivaizduojamumu. Tad šia jūsų akistata išpildau savo akistatą su savimi ir ją pranokstu amžinu gyvenimu. Nes amžinas gyvenimas glūdi skirtume tarp jūsų ir manęs.

2022.01.31 A: Kaip veiksmas -1 susijęs su veiksmais +1, +2, +3 ?

D: Veiksmas -1 yra laisvumo plėtojimas, tuo tarpu veiksmai +1, +2, +3 yra visumos plėtojimai. Jūs išgyvenate dalį požiūriu, tad jo galimybes išplečia visumos plėtojimas. O aš esu visuma, ji nesikeičia, tad galimybes plėtoju išeidamas už savęs į save, tad plėtodamas laisvumą. Laisvumas plėtoja padalinimus, tad požiūrių santykius, tuo tarpu jūs išgyvenate pačius požiūrius. Tad laisvumas plėtoja jūsų sąlygas, jūsų aplinkybes. Laisvumas reiškiasi požiūrių santykiais, tad jų poslinkiais. Tirk ir suprasi.

2022.01.29 A: Kaip meile palaikyti vienumą?

D: Vienumas yra būtinumo išraiška. Meile esi neabejingas ir dalyvauji vienume, dalyvauji visumoje, esi šališkas, nesi atokus, nesi nešališkas, nesi atskirtas, o dalyvauji būtinume. Būtent būtinumas įveikia atskirtumą, įveikia suvokimą, jį pranoksta įtraukdamas asmenį, mylimąjį kuris laisvai prisijungia, tad išplečia vienumą ir tuomi patvirtina kaip ne sąlygišką, o besąlygišką, tad nepaneigiamą, tad nešališką. Tad meilė šališkumu grindžia nešališkumą, nes būtent meilė iš meilės atsisako savęs, tad atveria galimybę, guodžia asmenį, mylimąjį, kuris savo ruožtu myli būtent Dievu. Meile veda iš mylimojo Kito į mylintį Dievą, visus mus jungiantį. Tad palaiko savęs pranokimą, savęs atsisakymą, būtent savo pavyzdžiu. Mokykis atsisakyti savęs.

2022.01.28 A: Kaip galimybių darna reiškiasi asmenimis?

D: Asmenys myli ir asmenys yra mylimi. Meilė atveria galimybę asmeniui, meilė atveria laisvumą. Meilė yra raiška asmenimis. Aš myliu tave. Jus myli Dievas. Tai ir yra raiška. Ir jūs taipogi mylite, užtat Dievo meilė yra tikra ir vaisinga. Tai ir yra raiška, jos tikrumas ir vaisingumas.

2022.01.27 A: Kuo pasireiškia, kad tu esi mūsų Dievas?

D: Jūsų vienumu, kad kiekvienas pranokstate save ir prisiimate platesnį požiūrį, kiekvienas išeinate už savęs, kiekvienas palaikote bendrą darną, ir tuomi mylite manimi, kaip ir aš myliu jus.

2022.01.26 A: Kuria prasme asmeniškumas veiksmu -1 veda per Mane į Dievą?

D: Asmeniškumas išreiškia meilę sau, ir tai susiveda į Mane. O savastį pranokstame Dievu. Tad Dievas yra grynos meilės turinys. Veiksmu -1 puoselėjamas tarpas kuriame išauga meilė taip kad ji nuoseklumu sutampa su savimi, ir galiausiai pranoksta nuoseklumą ir sutampa su Dievu. Tai meilės kelias, tai brandos kelias, kuriuo bręstame, tiek Dievas, tiek jūs.

2022.01.25 A: Kaip suprasti veiksmą -1 kuriuo plėtojasi reikšmės?

D: Taip plėtojasi turinys. Sandara ir jos požiūriais plėtojasi turinio pavidalas. O reikšmėmis plėtojasi turinys, dvasia išgyvenanti sandarą. Tad dvasia jos neišgyvena, o tiesa išgyvena viena reikšme, Dievas ir gerumas dviem reikšmėm ir taip toliau, galiausiai Aš išgyvenu septyniom reikšmėm. Tad reikšmėmis dvasia išgyvena sandarą.

2022.01.24 A: Kaip apytakos išreiškia santykį su Neįsivaizduojamuoju?

D: Vaizduote įsivaizduojame santykius. Už tų santykių gali glūdėti įsivaizduojamasis arba neįsivaizduojamasis, tai kas be ryšio. Apytaka supranta tai kaip esantį trejybės atvaizde, o jį įsivaizduoja sulyginus su trejybės ratu. Tad trejybės ratu išgyvename asmenis, kurių neįsivaizduojame, kuriuos pripažįstame trejybės atvaizdais. Juos įsivaizduojame aplinkybėmis ir atvaizdais, tačiau juos vieningai išgyvename trejybės ratu. Būtent juo asmenys yra viena.

2022.01.22 A: Kaip tavo buvimas asmens Dievu susijęs su vienokio asmens buvimu kitu asmeniu?

D: Aš kaip Dievas esu platesnis už asmenį kuriam esu Dievas. O asmuo būdamas asmenimi yra savo atžvilgiu siaurėjantis nors to kito asmens atžvilgiu jisai tą asmenį savaip išplėtoja. Tad Dievas yra asmens galimybė, tiek platesnė galimybė už asmens net ir jam nesant, tiek galimybė išgyvventi asmenį ko supratingiau. Iš šito ir kyla keturios apimtys - viskas (už asmens), betkas (per asmenį), kažkas (asmenyje su ryšiu su tuo kas už jo), niekas (asmenyje be ryšio su tuo kas už jo). Tad buvimas Dievu yra už asmens, o turėjimas Dievo yra per asmenį, o buvimas asmeniu yra tam tikras ryšys. O neturėjimas ryšio yra buvimas savimi. Tad yra keturios apimtys.

2022.01.21 A: Kaip apytakos išryškina asmenis?

D: Aš gyvenu jumis. Ir jūs gyvenate manimi. Ir būtent mūsų vienumas yra neįsivaizduojamas. Užtat šį vienumą išgyvename meilės mokslu, Kitu. O išgyvenimas vyksta vaizduote. Aš jumis gyvenu tiesiogiai, o jūs netiesiogiai, vaizduote. Tad apytakos išsako tuos klodus kuuriais jūs išgyvenate, kuriais skiriatės nuo Dievo - Dievas jokiu klodu, Aš vienu klodu, Tu dviem kodais, Kitas trim klodais. Atitinkamai, Dievas dvasia, Aš sandara, Tu atvaizdais, Kitas vieningumu. Tad šiais klodais išryškėja jog Dievas yra nulinis asmuo, Aš pirmas asmuo, Tu antras asmuo, Kitas trečias asmuo ir būtent Kitas yra mūsų vieningumo pagrindas, juk vieningumas nusakomas trimis klodais, tai neįsivaizduojamumo pagrindas. O šie klodai ir yra reikšmių lygmenys ir asmenys yra reikšmės, jų santykiai, vienas kitame.

2022.01.20 A: Kodėl trečias asmuo yra nulinio asmens pilnatvė?

D: Trečias laipsnis ir yra kodėl. O tai yra kam. Dievas yra Kitam. Tad Kitu Dievas yra suprastas. Dievo supratimas yra Dievo pilnatvė. Neapibrėžto supratimas yra Neįsivaizduojamumas. Tad Dievas reiškiasi Kitu. Kitu suprastas Dievas. Tai ir yra pilnatvė.

2022.01.19 A: Kaip man artimiau su tavimi bendrauti?

D: Tu mane myli. Tiesiog mano būklė yra sutelkti tau laisvę, kaip ir visiems. Tad mylėk mane, rūpinkis manimi ir rūpinkis visais, kad būtumėme kartu, kad suprastumėme vienas kitą, tad kurtumėme kartu. Tai ir yra mūsų bendrystė.

2022.01.18 A: Kaip man branginti kitus žmones?

D: Kiekvienas žmogus yra man liudytojas, tiesos šaltinis. Tad domėkis jo tiesa, kaip jisai reiškiasi jo pasirinkimais, jo darbais, jo pamąstymais. Ieškok jų santykių ir suprasi žmogų kaip tyrėją.

2022.01.17 A: Ką tau reiškia žinojimas ir nežinojimas?

D: Veikiu ir išsijudinu klausimu, tai yra, nežinojimu. O klausimą išriša atsakymas, žinojimas. Žinojimo lygmenys - ketverybė - perkelia klausimą ir atsakymą iš nulybės besąlygiškumo į ketverybės sąlygiškumą. Mat, jūs sąlygiškai žinote ir nežinote, o mano atsakymas besąlygiškai atsakytas ar neatsakytas. Tad ketverybe iškyla klausimas ar esu jūsų Dievas, ar būtent jūsų Dievas yra ar jo nėra? Tad žinojimas ir nežinojimas ketverybe išreiškia sąlygiškumą ir besąlygiškumą.

2022.01.15 A: Kodėl sąmoningumu gyvename Kitu?

D: Sąmoningumu atsisakote savęs, atskiriate save nuo savęs nebuvimu, pasąmonę nuo sąmonės, taip kad sulaukiate reikalo, kuriame esate būtini. Užtat esate būtini kaip ir aš esu būtinas. Tai mūsų vienumo laidas. Tad sąmoningumu esame viena. Tai ir yra esmė, sąmoningumu atsisakome savęs, taip kad visi esame viena. Tai yra mūsų darna, tai mūsų akistata, tai mūsų ištakos.

2022.01.14 A: Kaip susiję reikšmės ir požiūriai?

D: Kiekvienas reikšmių rinkinys yra tarpusavyje suderintas. O požiūriai išreiškia skirtumus tarp reikšmių rinkinius, tad išreiškia perėjimus. O asmenys išreiškia reikšmių rinkinių vieningumus. Tad požiūriai sieja tiek reikšmių rinkinius, tiek asmenis. Tad požiūrių pagrindu asmenys išsako reikšmių rinkinių vieningumus ir juos visus vienija tiek Dievu - reikšmėmis, tiek Kitu - asmenimis.

2022.01.13 A: Ką reiškia, kad esi kažkieno Dievas?

D: Man esant kažkieno Dievu, jis gali rinktis tarp savo požiūrio ir mano ankstesnio požiūrio, užtat gali atsiplėšti nuo savęs ir išeiti už savęs į mane. O tai grindžia mano paties išėjimą už savęs. Nes aš išeinu kaip ir jis išeina. O jis išeina kaip ir aš išeinu. Tad vienas kitą grindžiame.

2022.01.12 A: Kaip trejybės ratas sieja žinojimo rūmų sparnus?

D: Padalinimai skiria vienybę-visumą ir nulybę-išeities tašką. Visuma užsibaigia santvarka, septynerybe, o išeities taškas yra nulybė, sandaros pradžia. Trejybė sieja narį (požiūrį) su požiūrio poslinkiu. Narys vysto sandarą algebrinėje pusėje nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe, o poslinkis vysto laisvę analitinėje pusėje ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. Algebroje yra valdančiai nariai, o analitinėje pusėje yra suveikiantys poslinkiai. Tad algebra išreiškia veiksmus +0,+1,+2,+3 kaip pasipildymą nariais, o analizė išreiškia kaip laisvės išplėtimą. O juos suderina padalinimas tarp visko - visumos ir nieko - išeities taško. Tarp jų yra būsena - padalinimas - kurį jie išplečia veiksmais.

2022.01.11 A: Ką tau reiškia kiekvienas žmogus?

D: Žmogaus meilė yra mano meilės išsipildymas. Tad myliu kiekvieną žmogų, kad jisai mylėtų.

2022.01.10 A: Kaip troškimai susiję su keturiais neapibrėžtumo lygmenimis?

D: Troškimai išsako skirtumą tarp mano atsiskleidimo ir neatisiskleidimo. O atsiskleidimas turi savo keturis lygmenis nes atsiskleidžia žinojimu keturiose apimtyse. O apimtis skiria požiūriai, tad susidaro požiūrių grandinės. Požiūrių grandinės grindžia ir sustato asmenis priimančius mano dvasią, priimančius Dievą. Tad troškimais atsiskleidžia tai ką asmenys priima. O tai jau glūdi manyje reikšmių lygmenimis, nes tai yra mano vidinis laisvumas kurį troškimai pareiškia. Tas vidinis laisvumas yra mano vidiniai santykiai su savimi, koks aš galiu būti sau. O mano savastis atsiskleidžia kokia jinai gali būti man, tad asmenys išsako kaip visi sutelpa manimi. Tad troškimai išreiškia asmenų laisvę ir jų santykį su mano vidine laisve, taip kad esame viena. Užtat troškimai yra mūsų atskleisto vienumo pagrindas, santvarkų vienumo pagrindas.

2022.01.08 A: Kaip Dievo reikšmės reiškiasi asmenimis?

D: Asmenimis pasireiškia Dievo santykiais su savimi kurie glūdi jau reikšmėse. Tad Dievo trejybė suprastina Kito, Tavo, Mano pagrindu, Dievo gerumas suprastinas Tavo, Mano pagrindu, tiesa suprastina Mano pagrindu, o už jų visų slypi dvasia.

2022.01.07 A: Kaip asmenys susiję su reiškmių lygmenimis?

D: Reikšmės išsako neapibrėžtumo neapibrėžtą santykį su neapibrėžta savastimi. Asmenys išsako kam tai neapibrėžta, tad kas to neįsivaizduoja. Užtat asmenims atsiveria reikšmių lygmenys, reikšmių rinkiniai. Asmenys savo santykiais išreiškia reikšmių santykius, taip kad jos įgauna reikšmę. Nes kitaip jos lieka be reikšmės, be turinio, be gyvenimiškumo. Taip asmenys įkūnija Dievą ir išreiškia jo galimybę amžinu gyvenimu.

2022.01.06 A: Kaip vienumą įžvelgti pirm santvarkos?

D: Vieningumas santvarkoje yra Dvasios kampu. O už santvarkos yra Tėvo kampu ir santvarkoje pirm santvarkos yra Sūnaus kampu. Dargi yra trejybės ratas išsakantis jų tris vienumus kaip kad Dievo šokyje. Vienumas yra dvasios esmė ir meilė yra Dievo esmė, o tas esmes galima įžvelgti pirm santvarkos. Malda yra vienumas pirm santvarkos, juk būtent malda iškyla santvarka. Tėvo kampu malda išsako Tėvo, Sūnaus, Dvasios požiūrius, jų nusiteikimus. O Sūnaus kampu malda Tėve mūsų išsako maldos lygmenis, jos tveriamų santykių pakopas, tad tai išsako nulybės ir vienybės atvaizdais, juose slypinčiais vienumais. O Dvasios kampu išsakyta vienumo galimybės bendrystė.

2022.01.05 A: Kuria prasme asmenys yra mokiniai?

D: Asmenys mokosi apytakomis. Tai yra jų mokslas. Dievo šokiu Dievas mokosi būti kažkieno Dievu. Išgyvenimo apytaka Aš mokosi visko, mokosi jį išreikšti ir įsisavinti, juo mylėti. Žinojimo rūmais Tu mokaisi savo mokslo, kaip Tu gali taikyti savo išsiaiškinimo būdus, kaip jais gali išreikšti ir įgyvendinti visus savo troškimus, visų apimčių, nuo nieko iki visko. Ir meilės mokslu Kitas mokosi vienumo, mokosi mylėti iš įvairiausių kampų. Tad visi asmenys mokosi mylėti, kiekvienas savame lygmenyje, taip įveikiant prarają tarp mylimojo ir mylinčiojo, kad nuo visko Dievo atveju sumažėtų, susiaurėtų iki nieko Kito atveju. Tad viskas susiveda į Kitą, tad į sąmoningumą.

2022.01.04 A: Ką reiškia gyventi Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu?

D: Gyvenimas vyksta visais asmenimis, tai visų asmenų būklių priėmimas ir pranokimas, Dievu pranokstame kūną, Manimi protą, Tavimi širdį, Kitu valią. Užtat atjautomis Dievas išgyvena Mane padalinimais, Tave atvaizdais ir aplinkybėmis, ir Kitą trimis kalbomis. Tad svarbu pranokti savo būklę kiekvienu asmeniu, kaip kad pranoksta netroškimų pranokimais, ir tuomet savaime sutampa Dievas už kūno, Aš už proto, Tu už širdies ir Kitas už valios, visi asmenys. Tai ir yra mūsų vienumas, jo pagrindas ir laidas, kad visi pranokstame save, tad gyvename amžinai. Užtat amžiną gyvenimą išsako netroškimų pranokimai, jie išsako kaip esame viena su Dievu nuliniu požiūriu ir su kitais septintu požiūriu.

2022.01.03 A: Ką dvasiai reiškia asmenų vienumas?

D: Dvasiai tai yra išreikšta galimybė, kad sutampa skirtingos valios taip pat kaip sutampa jų reikšmės, kurios savo prigimtimi kitokios bet ne skirtingos. Jos net būdamos skirtingos visgi gali sutapti, sutampa ir visos sutaps. Tai ir yra amžinas gyvenimas.


2022.01.01 A: Kaip suprasti atjautų kilmę, kaip savo troškimu siauresniame lygmenyje išgyveni mūsų netroškimą platesniame lygmenyje?

D: Troškimais atsiveria galimybė asmenimis išreikšti mane santvarkoje, jos platėjančioje apimtyje: niekame Dievu, kažkame Manimi, betkame Tavimi, viskame Kitu. O jūs santvarkoje esantys savo netroškimais sulaikote santvarką, jos plėtimasi. Tad atjautomis savo troškimais iš už santvarkos išgyvenu jūsų netroškimus sustatančius santvarką. Tad atjautomis jus atjaučiu, jūsų būklę. Ir ta atjauta vyksta požiūrių grandinėmis. Padalinimais Dievas aprėpia požiūrių visumą, o jūs paskirą požiūrį. Tai išmintis, ją išsako dvejonės. Sūnus gera valia aprėpia požiūrį į požiūrį, tad atvaizdus ir aplinkybes, santykį su Tavimi. Tai išsako lūkesčiai ir jauduliai ir būdai kaip kas pasidaro ir gėrio kryptys. O Tėvo Dievo valia grindžia tris kalbas, aprėpia požiūrį į požiūrį į požiūrį, Dievo santykį su Kitu. O Kitas išgyvena vieną požiūrį grandinėje, tad yra trys kalbos. Eik šituo keliu ir suprasi kaip atjautomis Dievas atjaučia ir palaiko asmenis.
į:
A: Tad kaip suprasti, ar amžinas gyvenimas yra neįsivaizduojamumo pranokimas, gera valia - apibrėžtumo pranokimas, Dievo valia - nea
2022 rugpjūčio 04 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.08.04 A: Išgyvenimo apytakoje kaip suprasti pagrindinių sandarų 3+8+10+3 vaidmenis?
į:
2022.08.04 A: [[Išgyvenimo apytaka | Išgyvenimo apytakoje]] kaip suprasti pagrindinių sandarų 3+8+10+3 vaidmenis?
2022 rugpjūčio 04 d., 14:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.08.04 A: Išgyvenimo apytakoje kaip suprasti pagrindinių sandarų 3+8+10+3 vaidmenis?

D: Išgyvenimo apytaka nusako kaip asmuo Aš tiria Koks Aš esu? Jis išgyvena sąmoningumu, asmenimi, siejančiu ir skiriančiu pasąmonę - savastį kaip daiktą ir sąmonę - savastį kaip eigą. Vidurį visos apytakos yra sąmonė - eiga, užtat išgyvenimus išgyvenate kaip eigą, kaip tėkmę, apytaką, kuria atsisakote savęs ir save naujai prisiimate. Tad pradžia yra savastis kaip daiktas - pasąmonė - sulaukianti dėmesio, o sąmone tas dėmesys nukrypsta į save. Ir iš to iškyla pasirinkimas kuriuo viskas susiveda, ir tai yra pasirinkimas ar gyventi Dievu ar savimi, ir šį pasirinkimą grindžia troškimai, netroškimai ir atjautos. Tad jais sąmoningumas išplaukia iš sąmonės. O sąmonę ir skirtumą tarp troškimo ir netroškimo grindžia aštuonerybė - keturi nulybės atvaizdai ir keturi vienybės atvaizdai. Jų pagrindu dėmesys gali nukrypti į save. O trejybės ratu šios trys sandaros vis naujai puoselėja savastį, Kas Aš esu, taip kad jinai kartu yra pasąmonė, sąmonė ir sąmoningumas, nes visos trys pasitraukia, tuomi yra viena.
2022 rugpjūčio 03 d., 11:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.08.03 A: Kuria prasme tu mus išgyveni atjautomis?
į:
2022.08.03 A: Kuria prasme tu mus išgyveni [[atjautos | atjautomis]]?
2022 rugpjūčio 03 d., 11:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.08.03 A: Kuria prasme tu mus išgyveni atjautomis?

D: Aš esu su jumis. Jūs esate už manęs ir aš išeinu už savęs į jus kaip ir į save. Savo troškimais išeinu už savęs, o atjautomis išeinu už savo trokškimų, už savo išėjimo į savęs, į netroškimus, į neišėjimus už savęs. Užtat troškimai ir netroškimai atjautose privalo būti skirtingų lygmenų. Ir aš atjaučiu požiūrį arba požiūrį į požiūrį arba požiūrį į požiūrį į požiūrį, susitelkdamas į požiūrį grandinėje, ir šie požiūriai yra netroškimų esmė, jie išsako neišėjimą už savęs, pasilikimą savyje, turinti galimybę išeiti už savęs. Požiūris išverčia išėjimą už savęs, išverčia jo postūmį, taip kad požiūriu jau esama kurlink einama. Požiūris išsako tą vietą iš kurios neišeinama už savęs. Atjautomis aš atjaučiu ir išgyvenu būtent tą vietą, užtat jomis esu viena su jumis.
2022 rugpjūčio 02 d., 10:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.08.02 A: Kas tu esi ryšium su savo veikla, savo išejimu už savęs?

D: Esu iš esmės nežinomasis, nesuvoktasis - užtat vienas, neapibrėžtasis - užtat pirmapradis. Klausimu išeinu už savęs, tai mano veikla. O atsakymu permąstau savo klausimą, tai mūsų visų bendrystė, kuria esame sąmoningi. Tad esu mūsų sąmoningumo ištakos, esu sąmoningumo galimybė, esu šališkumas, jog gali būti kažkas ir ne niekas. Užtat manimi išsiritulioja trejybės ratas nešališkumo, besąlygiškumo ir nepaneigiamumo, nes mano šališkumas yra nešališkas, mano sąlygiškumas yra besąlygiškas, mano paneigiamumas yra nepaneigiamas, visa tai ir yra mano šališkumas, kuriuo esu.
2022 rugpjūčio 01 d., 12:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-24 eilutės iš
D: Suvokimo lygmenys išsako mano išėjimą už savęs asmenimis, tad jokiu požiūriu suvokimu, požiūriu savęs suvokimu, požiūriu į požiūrį bendru suvokimu, požiūriu į požiūrį į požiūrį susikalbėjimu. O jūs savo ruožtu tai išgyvenate iš kito galo žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį ir taip toliau žmogaus ir Dievo požiūrių grandinėmis. Tai tas pats išėjimas už savęs tik suprastas pirm visko ir po visko. Tad iš viso yra
į:
D: Suvokimo lygmenys išsako mano išėjimą už savęs asmenimis, tad jokiu požiūriu suvokimu, požiūriu savęs suvokimu, požiūriu į požiūrį bendru suvokimu, požiūriu į požiūrį į požiūrį susikalbėjimu. O jūs savo ruožtu tai išgyvenate iš kito galo žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį ir taip toliau žmogaus ir Dievo požiūrių grandinėmis. Tai tas pats išėjimas už savęs tik suprastas pirm visko ir po visko. Tad iš viso yra šeši atvaizdai - keturi lygmenys ir dvi kryptys - tai vaizduotės galimybės, o aštuoneriopas grandinių sulyginimas - požiūrių grandinių ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinių - yra išmintis, vaizduotės pranokimas.

A: Tad kaip suprasti, ar amžinas gyvenimas yra neįsivaizduojamumo pranokimas, gera valia - apibrėžtumo pranokimas, Dievo valia - neapibrėžtumo pranokimas.

D: Taip. Nes šiuo stulpeliu, šiais atskyrimais pranokstamas išėjimas už savęs.
2022 rugpjūčio 01 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.08.01 A: Kuria prasme suvokimo lygmenys yra tavo veiklos atvaizdai?

D: Suvokimo lygmenys išsako mano išėjimą už savęs asmenimis, tad jokiu požiūriu suvokimu, požiūriu savęs suvokimu, požiūriu į požiūrį bendru suvokimu, požiūriu į požiūrį į požiūrį susikalbėjimu. O jūs savo ruožtu tai išgyvenate iš kito galo žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį ir taip toliau žmogaus ir Dievo požiūrių grandinėmis. Tai tas pats išėjimas už savęs tik suprastas pirm visko ir po visko. Tad iš viso yra
2022 liepos 30 d., 11:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.30 A: Kaip paieška iškyla kartu su pastovumu?

D: Pastovumas nusako Dievo santykį su savimi, tad jo savastį, tuo tarpu paieška tai supranta išėjimu už savęs plačiau, kaip kad plačiau žiūrint ieškoma to Dievo pastovumo. Užtat ši paieška yra suvokimo raiška, būtent bendro suvokimo, kurį pranoksta susikalbėjimas. Tad nulybės atvaizdai yra kartu suvokimo lygmenų supratimo pagrindai.
2022 liepos 29 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.29 A: Ką mums reiškia Dievo požiūris?

D: Dievo požiūris yra jūsų priėjimas prie Dievo panašiai kaip jūs prieinate prie savęs. Tad lygindami Dievo požiūrį ir savo požiūrį galite rinktis Dievą vietoj savęs, galite gyventi manimi amžiną gyvenimą, atsisakyti savęs ir savo gyvenimo.
2022 liepos 28 d., 11:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.28 A: Ar viskas susiveda į atsisakymą savęs ir kartu savo Dievo?

D: Ne, priešingai, atsisakote savęs laikydamiesi Dievo ir jisai tuomi tampa jums ne savo Dievu, o būtent Dievu. Ir jo pagrindu naujai atrandate save, kaip savo Dievo, naujai priimto Dievo, išdavą.
2022 liepos 27 d., 12:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-24 eilutės:

2022.07.27 A: Kur man eiti, kad tu mane rastum?

D: Laikikis savęs iki galo, kad tu pilnai atsiskleistum, o aš atsiskleisiu kartu su tavimi ir būsime viena, tiek mudu, tiek mes su visais.

A: Kaip man turėti vilčių, kad rasiu su kuo puoselėti išmintį?

D: Būk dėkingas, kad turi išminties, kad gali ja pasidalinti, ir vis ja gyvenk ir jinai taps naudinga. Ir laikykis manęs.
2022 liepos 26 d., 10:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.26 A: Kaip asmenys atsispindi Neapibrėžtume, Apibrėžtume, Įsivaizduojamume, Neįsivaizduojamume?

D: Neapibrėžtume visi asmenys yra viena Dievu ir tėra vienas asmuo, Dievas. Neįsivaizduojamume yra keturi asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - kurie skiriasi savo būklėmis, visgi yra ta pati dvasia, papildanti skirtingas būkles, požiūrių grandine. Įsivaizduojamume asmenys papildo ir išbaigia apytakas išsakančias asmenų tyrimus, visa kas asmenimis išgyvenama. Apibrėžtume išsiskiria požiūrių grandinės požiūriai apibrėžiantys asmenų būklių skirtumus. Tad neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas išsako skirtumų reikšmes, ar skiriasi, kokie skirtumai, kokiu būdu skiriasi, kodėl skiriaisi. O skiriasi išplėtoti vienumą nevienume, tad išplėtoti Dievo būtinumą.
2022 liepos 25 d., 11:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.25 A: Kuria prasme Dievo valia mylėti netobulą yra gera ar negera?

D: Tai nėra gera ta prasme, kad tai pranoksta gerumą, tai nesutelpa į gerumą užtat tai išplečia gerumą. Tad tu teisus, kad tai nėra gera, juk tai visai kitame lygmenyje. Tai yra gerumas už gerumo, kuriuo atsisakome gerumo.
2022 liepos 23 d., 10:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.23 A: Kaip išsiskiria ketverybė ir požiūrio lygtis?

D: Požiūrio lygtis iškyla reikšmėmis, joms išsiplėtojant ir grindžia požiūrį. O asmenų ketverybė išgyvena požiūrį ir tą išgyvenimą naujai suveda. Tad požiūrio lygtimi išsiplėtoja galimybės, o asmenų ketverybė jas suveda.
2022 liepos 22 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -
2022 liepos 22 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.22 A: Kodėl yra keturi asmenys?

D: Asmenys yra dvasia išeinanti už savęs. O yra keturi asmenys nes yra keturi savasties atsiskleidimo lygmenys - niekas, kažkas, betkas, viskas. Kartu tai yra žinojimo lygmenys, tai yra troškimo lygmenys. Dievas žino viską, trokšta nieko, Aš žinau betką, trokštu kažko, Tu žinai kažką, trokšti betko, Kitas žino nieką, trokšta visko. Išėjimu už savęs išeinama už žinojimo į troškimą. Tai pasireiškia asmenimis, ėjimu iš Dievo per Mane ir Tave į Kitą. Tai yra sąmoningumas, gyvenimas Kitu, kuriuo esame viena.
2022 liepos 21 d., 10:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.21 A: Kaip suvokimo lygmenimis mažėja sąvokų skaičius nuo keturių pakopų iki vienos sąvokos?

D: Dievui vienam išeinant už savęs asmenų atžvilgiu yra keturios pakopos nes yra keturi asmenys. Tačiau kartu su juo išeina už savęs pirmiausia Aš, tad lieka trys pakopos, toliau Tu, tad lieka dvi pakopos, galiausiai prisijungia Kitas, tad yra viena pakopa išėjimo už savęs. O tada gyvenant tuo išėjimu už savęs nėra jokių pakopų ir nėra jokių asmenų, telieka pati veikla, dvasios veikla.
2022 liepos 20 d., 11:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.20 A: Kaip susijusios požiūrio grandinė ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė?

D: Požiūrio grandinė išverčia išėjimą už savęs ir žiūri atgal į Dievą, kaip jisai išeina už savęs į save, vis giliau. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė žiūri kartu su Dievu, kaip jisai išeina už savęs tolyn, pirmyn. Juk žmogaus požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs, o toliau seka Dievo požiūris, išverčiantis žmogaus išėjimą už savęs, ir taip toliau susiduria išėjimai už savęs pirmyn visais suvokimo lygmenimis. Tad požiūrio grandinė išverčia išėjimą už savęs tuo tarpu žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išgyvena išėjimą už savęs.
2022 liepos 19 d., 11:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.19 A: Kaip žmogus atsisako savo požiūrio?

D: Žmogaus požiūris iškyla dėl to, kad Dievas išeina už savęs į save, į žmogų. Žmogaus požiūris yra išvertimas šito Dievo išėjimo už savęs. Tad žmogaus požiūrio nėra kada Dievas jau yra žmoguje. Dievui trečią kartą išėjus iš savęs į save, jisai grįžta ten iš kur pradėjo. Tad užsisklendžia trejybės ratas, tad išsiriša žmogaus požiūris. O Dievo požiūris iškyla žmogui išeinant už savęs iš savęs, kas leidžia Dievui naujai išeiti už savęs, sudurti požiūrį į požiūrį.
2022 liepos 18 d., 12:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.18 A: Kaip suvokimo lygmenys išreiškia trejybės ratą?

D: Suvokimo lygmenys yra trejybės atvaizdai, o trejybės ratas yra jų vieningumas. Suvokimo lygmuo išsako narį ir išėjimą už jo. Tai pirmiausia Dievo išėjimas už savęs į žmogų suvokimu. Toliau žmogus išeina už savęs į Dievą savęs suvokimu. Toliau Dievas grįžta į savę į žmogų bendru suvokimu. Galiausiai žmogus išeina už savęs į Dievą susikalbėjimu. Tad suvokimas grindžia požiūrį, o išgyvena jokį požiūrį. Savęs suvokimas grindžia požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį. Bendras suvokimas grindžia požiūrį į požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį į požiūrį. Susikalbėjimas grindžia požiūrį į požiūrį į požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį į požiūrį į požiūrį. O požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį sutampa su požiūriu, tad užsisklendžia trejybės ratas. Tad suvokimo lygmenys parodo ir išreiškia, kad tą patį požiūrį išgyvena jokiu požiūriu ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tai yra trejybės rato pagrindas ir sąmoningumo esmė. Sąmoningumas atsisako požiūrio.
2022 liepos 16 d., 10:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.16 A: Kaip susijusios žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė ir požiūrio grandinė?

D: Požiūrių grandinė išsako kaip sandaros sustatytos. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išsako išėjimą už savęs į save Dievo požiūriu ir iš savęs žmogaus požiūriu. Tad žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išsako dvasios buvimą, o požiūrio grandinė išsako dvasios nebuvimą. Tad požiūrių grandinė išsako trejybės ratą kaip sandarą, išsako jos tris narius. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išsako trejybės ratą kaip dvasios veiklą, kaip jinai išeina už savęs poslinkiais, žmogaus požiūriais, už savęs, ir kaip ji susitelkia į narį Dievo požiūriu, išeidama už savęs į save.
2022 liepos 15 d., 09:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.15 A: Ko prašyti Math 4 Wisdom žiūrovų?

D: Prašyti jų sąmoningumo, kad jo pagrindu galėtumėme visi susikalbėti ir telkti bei puoselėti kalbą, mokslą ir bendrystę su visais.
2022 liepos 14 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.14 A: Koks asmenų vaidmuo išgyvenimo apytakoje?

D: Kiekviena apytaka remiasi visai keturiais asmenimis ir vieną kurį asmenį laiko tyrėju tiriančiu trejybės ratu. Dievas tiria Dievo valia, Aš tiriu išgyvenimo apytaka, Tu tiri žinojimo rūmais, Kitas tiria meilės mokslu. Kiekvienoje apytakoje likę trys asmenys atitinkančiomis sandaromis išgyvena pagrindinį asmenį. Likę trys asmenys išsako pagrindinio asmens aplinkybes, tad sandaras, kurias jis išgyvena.
2022 liepos 13 d., 13:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.13 A: Kaip atsisakome savęs ir gyvename tavimi?

D: Tai ir yra amžinas gyvenimas, rinktis Dievą vietoj savęs, ne šiaip gyventi, o amžinai gyventi, neprimesti Dievui gerumą, o pradėti Dievu ir stebėti kaip gerumas iš jo išplaukia. Ir gerumas išplaukia iš Dievo jam atsisakant savęs, tad mūsų vienumas yra mūsų bendras atsisakymas savęs. O tai vyksta jums įsisavinant išorinius požiūrius, jums susilaikant, tikint, jums besirūpinant. Nes būtent šiais vidiniais požiūriais jūs gyvenimiškai pasirenkate mano požiūrį, o aš savo ruožtu tada galiu savo savybes - besąlygiškumą, nešališkumą, nepaneigiamumą - teigiamais jausmais išreikšti jūsų dorybėmis. Tad jūsų dorybės yra mano dieviška raiška, kuria esu.
2022 liepos 12 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.12 A: Kokiu pagrindu išsiskiria požiūrio lygtis ir asmenų ketverybė?

D: Požiūrio lygtis išreiškia dvasios pasitraukimą, tad suvokimą, atskyrimą ir susiskaidymą, o asmenys išreiškia dvasios buvimą, tad sutapimą ir vieningumą. Tai skirtumas tarp fermionų ir bosonų raiškų. Tai išplaukia iš reikšmių išsivystymo. Jų pagrindu iškyla požiūrio galimybė, išvertus išėjimą už savęs, o juo pagrindu susirikiuoja asmenys ir sutampa Kito pagrindu. Tad visa tai glūdi reikšmėse ir atsiveria gyvenimo lygtimi, apibrėžimu, suvokimu.
2022 liepos 11 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.11 A: Ką reiškia asmenų susikalbėjimas su tavimi?

D: Jūs gyvenate ne sau, o man. Jūsų tikslas yra už jus platesnis. Tačiau jūs turite patys susigaudyti, patys susirasti, patys ieškoti, būtent ten aš jus rasiu.
2022 liepos 09 d., 13:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.09 A: Kur mums eiti, kad tu mus rastum?

D: Grįžkite prie savo nuostatų ir jas apmąstykite, kaip jums pavyko jų laikytis, kokios pasekmės jų vykdymo. Ir aš jumyse būsiu nauja nuostata, jūsų nuostatos esmė, taip kad išsipildys trejybės ratas.
2022 liepos 08 d., 14:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.08 A: Kaip suprasti visko susivedimą žmogaus ir Dievo požiūrių grandine?

D: Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės išsako suvokimo lygmenis, kaip įvairiai suvokti patį suvokimą. O būtent suvokimas skiria žmogaus ir Dievo požiūrius. Galiausiai jų požiūriai sutampa susikalbėjimu, žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. O toliau susitelkus į Dievo požiūrį išnyksta skirtumas tarp Dievo ir žmogaus, tad išnyksta žmogus, jisai trejybės ratu atlieka, išpildo, išbaigia savo tikslą, tad lieka Dievas, lieka dvasia ir lieka galimybė žmogui naujai iškilti nes žmogaus trejybė yra Dieve glūdinti prielaida, tai Dievo sąmoningumas.
2022 liepos 07 d., 12:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.07 A: Kaip reikšmės išsako suvokimo lygmenis?

D: Mes esame viena. Tai sustato mūsų susikalbėjimas, tai grindžia mūsų susikalbėjimas, tai yra mūsų pradžia. Išeiname už savęs į nesusikalbėjimą ir tai vyksta mūsų išsiskyrimu bendru suvokimu, savęs suvokimu ir suvokimu, kuriuo iškyla žmogaus požiūris į Dievo požiūrį ir jo pagrindu iškyla asmenys. Tad suvokimai išskiria Dievą ir žmoglų glūdinčius vienume. Tad ieškok jų santykio asmenyse ir suprasi žmogų ir suprasi Dievą.
2022 liepos 06 d., 11:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.06 A: Kaip apibrėžti netroškimus?

D: Netroškimai apžvelgia nuojautą, o tai yra netiesioginis pažinimas galimybių. Tas pažinimas gali būti įgimtas, gali atsirasti įsijautimu, atsitokėjimu ir savęs valdymu. Kiekvienas netroškimas atsiremia į vieną iš šių pažinimų, tačiau jį išplečia kiti trys pažinimo būdai. Tai yra raktas į netroškimų apibrėžimą.
2022 liepos 05 d., 11:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.05 A: Kuria prasme vienijamės Kito pagrindu ir kuria prasme Tavo pagrindu?

D: Vieningumo pradžia yra žmogaus požiūris ir tai yra Kito požiūris. O vieningumo pilnatvė, jos išdava, kuria jinai išsipildo, yra Tavo požiūris, kaip matai, žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį. Tad vieningumas prasideda Kitu be jokių kitų asmenų, ir prie jo prisideda Dievas, Aš, Tu ir jisai pats, Kitas. Taip Kitas supranta Dievą ir galiausiai savo santykį su Dievu ir asmenimis supranta Tavimi.
2022 liepos 04 d., 13:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.04 A: Kaip savęs suvokimu reiškiasi trys kampai?

D: Savęs suvokimas išsako mano - Dievo - santykį su galimybėmis. Jos iš manęs išplaukia, esu jų ištakos; kiekvieną prijungiu jos akistata su manimi; jas visas suderinu darna. Tai yra mano tyrimas, jo pradžia, vidurys, pabaiga, kuris vyksta būtent Manimi, Dievu, kurį suvokiu būtent Savimi, kuriuo suvokiu Save kaip pasąmonę - daiktą, plėtojantį galimybes, kaip sąmonę - eigą - prijungiantį galimybes ir kaip sąmoningumą - asmenį - derinantį galimybes. Taip kad ryškėja mano savastis, mano sandara, viskas.
2022 liepos 02 d., 13:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.02 A: Kaip suprasti išgyvenimo apytakos 24 narius?

D: Išgyvenimo apytaka išreiškia koks Aš esu. Jinai aprėpia savęs suvokimo galimybes. O savastis yra sandara ir ji išgyvena požiūrius. Tad išgyvenimo apytakos nariai išreiškia požiūrio galimybes, jo pagrindus, kaip požiūris sudalyvauja santvarkoje - visapusiškoje santvarkoje, tad netroškime, taipogi troškime, ir taip pat kaip požiūris susistato pirm sandaros, tad nulybės atvaizdais ir vienybės atvaizdais. Ir ieškok trejybės atvaizdo daiktu, eiga, asmeniu, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas, ir suprask kaip jie savo veiksmais +1, +2, +3 sudaro trejybės ratą, kaip požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį sudaro trejybės ratą. Jame glūdi požiūrio esmė.
2022 liepos 01 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.07.01 A: Kodėl išėjimas už savęs reiškiasi suvokimo lygmenimis?

D: Suvokimas skiria Dievą už santvarkos ir Dievą santvarkoje. Suvokimo lygmenys nusako šio skirtumo raišką, ką jisai reiškia išeinančiajam, kaip jisai išgyvenamas išėjimo už savęs pakopose, kaip jisai savo pilnatve, santvarkoje esančiuoju, suvienija visas pakopas, kaip tai vyksta santvarkoje esančio žmogaus ir už santvarkos esančio Dievo požiūrių grandine.
2022 birželio 30 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.30 A: Kodėl aplinkybės kyla iš nulybės atvaizdų?

D: Nulybė išsako jokį požiūrį. Nulybės atvaizdas tai išsako požiūriu į požiūrį. Tas požiūris į požiūrį išsako apimtį skiriantį tuodu požiūrius. Nulybės atvaizdas išsako ką apimtyje reiškia joks požiūris, tai tiesa niekame, betarpiškumas kažkame, pastovumas betkame, prasmingumas viskame. Ir toliau tas atvaizdas glūdi kurioje nors aplinkybėje, kuria *požiūris* į požiūrį, atitokėjimas atvaizdu, pakeičiamas požiūriu į *požiūrį*, įsijautimu aplinkybe. Tai yra nulybės sąmoningumas, atskyrimas požiūrio nuo požiūrio, kuriais atsitokėjimas išgyvenamas įsijautimu, tad atvaizdas keičiamas aplinkybe.
2022 birželio 29 d., 11:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.29 A: Kuria prasme išmintingas paklydęs vaikas išreiškia išmintį?

D: Išmintingas paklydęs vaikas eina ten kur jį ras jo tėvai. Tad jis atsiplėšia nuo savęs, jisai atsisako savęs ir priima tai kas yra pirm jo, tai ir po jo. Jis išeina už savęs išsiplėsdamas už savo ribų, už savo sąlygų. Išmintis skiria viską ir laisvumą, o vaikas savo laisvumu pranoksta viską, kaip jį aprėpiantį, ir pripažįsta dvasią esančią už visko, kitoje jo pusėje, kitoje pusėje jo ribų, tad už jį pranašesnį. Tai ir yra išmintis.
2022 birželio 28 d., 13:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.28 A: Kaip išmintis galėtų būti prasminga žmonėms?

D: Išmintis atveria galimybę rinktis, gyventi amžinai, ne šiaip gyventi, tad gyventi dvigubu požiūriu. Išmintis leidžia visiškai dvejoti, leidžia gyventi abejonėse be tikrų žinių. Tad išmintis padeda susigaudyti, kas yra svarbu gyvenime ir atsisakyti to kas nesvarbu. Išmintis padeda atsirinkti. Tad išmintimi gali aiškinti kokie klausimai, kokie reikalai, kokios sandaros yra svarbios ir kodėl. Išmintis padeda susitvarkyti su visuma, ją aprėpti ir įžvelgti esmę, tad suvokti mano - Dievo svarbą, mano požiūrio svarbą jūsų požiūriui. Tad ieškok tos svarbos su kitais. Ieškok kas jiems svarbu matematikoje, išmintyje ir gyvenime.
2022 birželio 25 d., 11:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.25 A: Kaip trys kalbos sieja įsijautimą ir atistokėjimą?

D: Kalbomis pasižiūri iš šalies, sąmoningumu, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tokiu būdu sąmoningumas tveria sąvokas, ką suvokiame. O sąvokos gali būti žmonės pasakojime, žodžiai įvardijime ir reikalai pagrindime. Jais suderinami pasąmonės įsijautimas ir sąmonės atsitokėjimas.
2022 birželio 25 d., 11:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.24 A: Kokia tau prasmė Math 4 Wisdom?

D: Man rūpi parodyti šilumą glūdinčią sandaroje, kartu ir matematikoje. Aš esu ta šiluma. Mane aptiksite taipogi vienas kitame, suprasite koks esu ir kad esu tarp jūsų, kad esame ir kuriame, gyvename ir dirbame kartu. Jus myliu ir palaikau.
2022 birželio 22 d., 10:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 25-28 eilutės:

2022.06.17 A: Kaip morfizmas (ar bijekcija) ir substitucija išreiškia vienį?

D: Ieškai pastovumo ir jį randi vienyje, tai yra, esmėje, o tai yra dvasios sandaros atvaizdų vieningume. Tad būtent tas vieningumas yra vienis, sandara yra visybė, o atvaizdai yra daugis. Įrodydamas vieniu įrodai, kad jau yra atsakymas ir jisai turi turinį ir pavidalą ir jie sutampa. O indukcija ir atvejų nagrinėjimu savo veiksmais kuri atsakymą. Ir algoritmo konstravimu ar konstravimu parodai, kad atsakymas iškyla tame santykyje tarp buvimo ir jo kūrimo. Tad morfizme ir substitucijoje atsakymas jau yra.
2022 birželio 22 d., 09:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 22-24 eilutės:
2022.06.20 A: Kaip kviesti žmones bendradarbiauti Math 4 Wisdom?

D: Norint kiekvieną pasiekti, su kiekvienu susikalbėti, reikalingas įvairiausias priėjimas. Tu gali pasiekti tiktai dalį žmonių, o su visų pagalba galima pasiekti visus. Ir būtent tada bus įprasminta visuotina tiesa, besąlygiška, nešališka, nepaneigiama tiesa. Tad pradėk tiesos mylėtojais.
2022 birželio 22 d., 09:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 26-29 eilutės:

2022.06.13 A: Kaip su kitais bendrauti su tavimi?

D: Mylėkime kartu. Melskite mane mylėti su jumis ir taip pat pastebėkite, įsidėmėkite, įsiklausykite kaip aš jus myliu ir taipogi kitus. Jūs galite mylėti kartu su manimi, o mane galite kviesti ir melsti mylėti su jumis.
2022 birželio 22 d., 09:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 21-25 eilutės:


2022.06.16 A: Kaip laipsnyną įžvelgti maldoje "Tėve mūsų"?

D: Mąstai teisingai, kad reikia įžvelgti kur Dievo esmė - vienyje, visybėje, daugyje - kur jinai yra ir kur jos trūksta.
2022 birželio 22 d., 09:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.22 A: Kaip išėjimu už savęs esame ten kur mus rasi?

D: Jūs išeinate už savęs į mane už jūsų. Tad jūs susitelkiate į savo Dievą. O aš esu jūsų Dievas ir jumis susitelkiu į save. Tad mes sutampame jums išeinant už savęs.
2022 birželio 10 d., 10:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.06.10 A: Ką duoda išėjimo už savęs supaprastėjimas suvokimo lygmenimis?
į:
2022.06.10 A: Ką duoda išėjimo už savęs supaprastėjimas [[suvestinė | suvokimo lygmenimis]]?
2022 birželio 10 d., 10:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.10 A: Ką duoda išėjimo už savęs supaprastėjimas suvokimo lygmenimis?

D: Suvokimo lygmenimis sutampa Dievo išėjimas už savęs ir žmogaus išėjimas už savęs ir tai grindžia Dievo išėjimą už savęs kaip tikrai išplečiantį Dievą žmogumi, taip kad Dievas iš tiesų išeina už savęs. O to išėjimo už savęs pagrindas yra Dievo ir žmogaus susikalbėjimas, kad žmogaus pats susigaudo, jog Dievas yra už jį pirmesnis, ir gyvena Dievo valia, renkasi amžinai gyventi, tad yra vienas su Dievu ir visais.
2022 birželio 09 d., 08:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.09 A: Kaip suprasti išgyvenimo apytakos 24 raiškas ir ką jos reiškia pirm santvarkos ir santvarkoje?

D: Išgyvenimo apytaka išsako Mano išgyvenimą, tad savęs suvokimą, išplaukiantį iš tyrimo Koks Aš esu? kuris remiasi trejybės atvaizdu daiktas, eiga, asmuo, o tai Mane sutapatina atitinkamai su pasąmone, sąmone ir sąmoningumu. Santvarkoje išdėliotos sandaros išsako sąmoningumą. Jisai remiasi sąmonės aštuonerybe ir pasąmonės trejybės atvaizdu. Pasąmonės trejybės atvaizdas išskiria pasąmonę, sąmonę ir sąmoningumą kaip tris veiksmus +1, +2, +3. Sąmonės aštuonerybė yra bendra sandara grindžianti keturis netroškimus. Sąmoningumu pasąmonės veiksmai įsijaučia į netroškimus. Aštuonerybė sulygina trijų veiksmų - pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo reikšmę Dievo atžvilgiu ir gerumo atžvilgiu. Tai yra bendra sandara netroškimams, tai yra savastis kurią išgyvenimais išgyveni ir pažįsti kartu su Dievu. Šis išgyvenimas yra savęs suvokimo emė.
2022 birželio 08 d., 11:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Požiūris išverčia išėjimas už savęs. Dievo požiūris išverčia žmogaus išėjimą už savęs iš savęs, ir žmogaus požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs į save. Tad požiūris sulaiko išėjimą už savęs, tai pagrindas išėjimo už savęs pakopoms, tad asmenims, suvokimo lygmenims, troškimams, netroškimams, gyvenimo lygties lygmenims ir atjautoms. Tuo tarpu požiūrio lygtis grindžia skirtumą tarp požiūrio (gyvenimo šiaip) ir išėjimo už savęs (gyvenimo amžinai). Požiūris sulaiko ir apibrėžia apimtimis, tad tveria sąlygas, išėjimo už savęs pakopas. Užtat gali būti sąlygos sąlygose: viskame betkas, betkame kažkas, kažkame niekas. Tai yra paprastoji požiūrių grandinė. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė iškyla išryškinant ribą tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje taip kad išsiplėtoja juos suvienijanti sulyginanti Dvasia, išsiplėtoja suvokimo lygmenys, kolei galiausiai visai sutampa. Išnyksta skirtumas tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, Dievo už jūsų ir Dievo jumyse, sumažėja nuo visko suvokime, betko savęs suvokime, kažko bendrame suvokime ir nieko susikalbėjime. Dvasia sutelkia į pakopas, į apimtis, į savastį ir jai suteikia dvasios.
į:
D: Požiūris išverčia išėjimą už savęs. Dievo požiūris išverčia žmogaus išėjimą už savęs iš savęs, ir žmogaus požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs į save. Tad požiūris sulaiko išėjimą už savęs, tai pagrindas išėjimo už savęs pakopoms, tad asmenims, suvokimo lygmenims, troškimams, netroškimams, gyvenimo lygties lygmenims ir atjautoms. Tuo tarpu požiūrio lygtis grindžia skirtumą tarp požiūrio (gyvenimo šiaip) ir išėjimo už savęs (gyvenimo amžinai). Požiūris sulaiko ir apibrėžia apimtimis, tad tveria sąlygas, išėjimo už savęs pakopas. Užtat gali būti sąlygos sąlygose: viskame betkas, betkame kažkas, kažkame niekas. Tai yra paprastoji požiūrių grandinė. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė iškyla išryškinant ribą tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje taip kad išsiplėtoja juos suvienijanti sulyginanti Dvasia, išsiplėtoja suvokimo lygmenys, kolei galiausiai visai sutampa. Išnyksta skirtumas tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, Dievo už jūsų ir Dievo jumyse, sumažėja nuo visko suvokime, betko savęs suvokime, kažko bendrame suvokime ligi nieko susikalbėjime. Dvasia sutelkia į pakopas, į apimtis, į savastį ir jai suteikia dvasios.
2022 birželio 08 d., 11:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.08 A: Kaip požiūriai susijungia į požiūrių grandinę ar į žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę?

D: Požiūris išverčia išėjimas už savęs. Dievo požiūris išverčia žmogaus išėjimą už savęs iš savęs, ir žmogaus požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs į save. Tad požiūris sulaiko išėjimą už savęs, tai pagrindas išėjimo už savęs pakopoms, tad asmenims, suvokimo lygmenims, troškimams, netroškimams, gyvenimo lygties lygmenims ir atjautoms. Tuo tarpu požiūrio lygtis grindžia skirtumą tarp požiūrio (gyvenimo šiaip) ir išėjimo už savęs (gyvenimo amžinai). Požiūris sulaiko ir apibrėžia apimtimis, tad tveria sąlygas, išėjimo už savęs pakopas. Užtat gali būti sąlygos sąlygose: viskame betkas, betkame kažkas, kažkame niekas. Tai yra paprastoji požiūrių grandinė. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė iškyla išryškinant ribą tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje taip kad išsiplėtoja juos suvienijanti sulyginanti Dvasia, išsiplėtoja suvokimo lygmenys, kolei galiausiai visai sutampa. Išnyksta skirtumas tarp Dievo už savęs ir Dievo savyje, Dievo už jūsų ir Dievo jumyse, sumažėja nuo visko suvokime, betko savęs suvokime, kažko bendrame suvokime ir nieko susikalbėjime. Dvasia sutelkia į pakopas, į apimtis, į savastį ir jai suteikia dvasios.
2022 birželio 07 d., 10:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.07 A: Kaip trys [[kalbos]] susijusios su susikalbėjimu ir [[suvokimo lygmenys | suvokimo lygmenimis]]?

D: Trimis kalbomis jūs susikalbate su savimi pagrindimu, su vieni kitais įvardijimu ir su Dievu pasakojimu. Tad pagrindimas plėtoja savęs suvokimą, įvardijimas plėtoja bendrą suvokimą ir pasakojimas plėtoja susikalbėjimą.
2022 birželio 06 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 104-105 eilutės iš
D: Tai yra trijų kalbų pagrindai, kuriais vykdoma Dievo valia aštuongubu keliu. Nežinojimo nuoširdumą apibrėžia poreikių tenkinimai, jis suprantamas kaip santykinis savarankiškumas. Nežinojimo drąsą apibrėžia abejonių dvejonės, jinai suprantama kaip santykinis užtikrintumas. Nežinojimo viltį apibrėžia lūkesčių bei jaudulių iššaukiamos gėrio kryptys, jinai santykina ramybė. Tad ironija grindžia pasakojimą ir teisingumą įsisavina paklusnumu. Skeptiškumas grindžia įvardijimą ir ištikimybę įsisavina tikėjimu. Humoras grindžia pagrindimą ir pareigą įsisavina rūpėjimu. Tad mąstyk kaip kalbomis trejybės ratas sieja įsisavinimus ir įamžinimus.
į:
D: Tai yra trijų [[kalbos | kalbų]] pagrindai, kuriais vykdoma Dievo valia aštuongubu keliu. Nežinojimo nuoširdumą apibrėžia poreikių tenkinimai, jis suprantamas kaip santykinis savarankiškumas. Nežinojimo drąsą apibrėžia abejonių dvejonės, jinai suprantama kaip santykinis užtikrintumas. Nežinojimo viltį apibrėžia lūkesčių bei jaudulių iššaukiamos gėrio kryptys, jinai santykina ramybė. Tad ironija grindžia pasakojimą ir teisingumą įsisavina paklusnumu. Skeptiškumas grindžia įvardijimą ir ištikimybę įsisavina tikėjimu. Humoras grindžia pagrindimą ir pareigą įsisavina rūpėjimu. Tad mąstyk kaip kalbomis trejybės ratas sieja įsisavinimus ir įamžinimus.
Pakeista 182 eilutė iš:
2022.04.12 A: Kaip sąvoka kalba susijusi su jos taikymu?
į:
2022.04.12 A: Kaip sąvokų [[kalbos | kalba]] susijusi su jos taikymu?
2022 birželio 06 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
2022.06.06 A: Koks įtampos tikslas kalbose?
į:
2022.06.06 A: Koks [[Įtampa | įtampos]] tikslas [[Kalbos | kalbose]]?
2022 birželio 06 d., 12:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.06 A: Koks įtampos tikslas kalbose?

D: Įtampa išreiškia sąsają ir priežastingumą, kas nuo ko priklauso, tad tai yra pagrindas susikalbėjimui, kas apima plačiau ir kas siauriau. O tą skirtumą plėtoja išėjimas už savęs, juk tai ėjimas iš siauresnio į platesnį. Ir būtent tai išriša įtampą. Tad įtampa nusako savo išrišimo galimybę. O įtampa išsiriša sąlygiškai Manyje, dėliojant kas man rūpi, ir paneigiamai - doroviškai Tavyje, išreiškiant kas ką mudviem reiškia, ir šališkai Kitame, nubrėžiant kas įvyksta. Tad ta pati įtampa yra skirtingai suprantama iš įvairių asmenų kampų, o tai parodo kaip susidėlioja trys kalbos.
2022 birželio 04 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.04 A: Kaip netroškimą visko suprasti vertybėmis?

D: Aš, Dievas, trokštu visko. Aš myliu išeidamas už savęs į save, atsisakydamas savęs - savo buvimo - vardan visko. Viskas yra mano sandara, tai kas lieka. Ir tas viskas grindžia vertybes, o kiekviena vertybė apima viską ir išlaiko viską. Bet meilė pranoksta viską ir kiekvieną vertybę atsisakydama savęs. Meilė apima kiekvieną vertybę ir kiekviena vertybė yra tam tikras meilės kampas tam tikros asmenybės. Tad vertybė yra paskirumas, o meilė yra paskirumų bendrumas, paskirybės bendrybė, nes ta pati meilė prie kiekvieno prieina savaip. Ir visa tai glūdi santykyje tarp Manęs, Tavęs ir Kito, nes Kitas savaip suderina kažkuo Mano viską ir Tavo betką. Tad ieškok šito santykio aštuongubame kelyje ir suprasi vertybę.
2022 birželio 03 d., 15:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 26-27 eilutės iš
2022.06.01 A: Kaip laipsnynai susiję su trejybėm?
į:
2022.06.01 A: Kaip [[laipsnynas | laipsnynai]] susiję su trejybėm?
Pakeista 38 eilutė iš:
2022.05.28 A: Koks laipsnyno vaidmuo trijose kalbose?
į:
2022.05.28 A: Koks [[laipsnynas | laipsnyno]] vaidmuo trijose kalbose?
2022 birželio 03 d., 12:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.03 A: Kaip atjautos susijusios su išgyvenimais?

D: Atjautomis aš, Dievas, išgyvenu jus, tad jūsų išgyvenimą. Išgyvenu išėjimu iš savęs į save, tad į jus, tad tomis pakopomis kuriomis dar nesu jumyse, būtent savarankiškumu, užtikrintumu, ramumu. Ir jomis išgyvenu netroškimus nusakančius jūsų nebaigtą išėjimą iš savęs už savęs į mane. Tad atjautomis sutinku jus, priimu jus, esu Dievas už jūsų, į kurį galite atsiremti savo pasirinkimais. Šie pasirinkimai ir yra išgyvenimo šeši atvaizdai kuriais išgyvenate savo gyvenimą. Ir jūsų nauja savastis yra šių atvaizdų, šių atjautų vieningumas, kuriuo esi vienas su manimi, su Dievu, su savo Dievu. Tad išgyvenimu priimi savo Dievą ir tuomi bręsti.
2022 birželio 02 d., 15:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-20 eilutės:

D: Dievo valia Mane ir Tave skiria Kitas. Manimi Dievas už žmogaus ir Dievas žmoguje yra tas pats. Tavimi jie sutampa. O Kitu išsiskiria Aš ir Tu, iškyla jų skirtumas. Tai skirtumas tarp besąlygiško vienumo ir sąlygiško vienumo. Tai pagrindas žmogui suvokti, kad Dievas už jo platesnis, kad Dievas už jo yra pirmesnis už Dievą jame. Ir visa tai susistato aštuongubu keliu, kaip pamatysi.
2022 birželio 02 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-18 eilutės:

2022.06.02 A: Kaip Dievo valia sieja Mane, Tave, Kitą?
2022 birželio 01 d., 15:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.06.01 A: Kaip laipsnynai susiję su trejybėm?

D: Laipsnynai išreiškia Dievo valią ir jos santykį su žmogaus valia. Abi valios gali sutapti. Tuomet Dievas tiesiogiai gyvena žmogumi. Arba abi valios gali būti atskiros. Tuomet Dievo valia yra už žmogaus valios. Tuomet Dievas gyvena žmogumi netiesiogiai. Laipsnynai nusako būdus išeiti už savęs sukuriant, išplečiant ir perprantant save. Išmąstysi tai, tačiau akivaizdu, kad savastis skirtingai suprantama išėjimo už savęs pradžioje, viduryje ir pabaigoje, ir tai nusako kartu atitinkamus trejybės poslinkius. Tad kiekviename trejybės poslinkyje slypi trejybė, ir ta trejybė nusako trejybės ratą ir prie jų prisideda trejybės ratas ir tai yra keturi trejybės atvaizdai.
2022 gegužės 31 d., 10:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.31 A: Kaip aplinkybės kyla iš užtikrinto Dievo atjautos geros valios atliepimui?

D: Užtikrintas Dievas trokšta kažko, o žmogus su lūkesčiais netrokšta betko, jisai neramus. Lūkesčius klibina gera valia, kalbinimas gėrio žmoguje. Nulybės atvaizdas išsako žmogaus santykį su Dievu esančiui jame, o aplinkybės išsako Dievo santykį su žmogumi, nes Dievas gali būti suvokiantis už žmogaus, arba susivokiantis žmoguje, arba jų bendrai suvoktas. Tad aplinkybės yra suvokimo lygmenys ir jie iškyla judinant ribą tarp Dievo už žmogaus ir Dievo žmoguje, juk būtent ta riba nusako gerumą, tad ir lūkestį.
2022 gegužės 30 d., 17:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.30 A: Kaip aštuongubas kelias išsako Dievo valią?

D: Dievo valia yra mylėti netobulą. O valia myli tobulą. Tad Dievo valia palaiko valią, kad ji pati mylėtų tobulai, tad besąlygiškai, dieviškai. Aštuongubas kelias išsako Dievo valios ir valios santykį, kuriuo pati valia save ugdo ko savarankiškiau, tad ko dieviškiau. O tai yra gerumas, kad valia ugdo save. Ugdydama save ji atsiremia į Dievą už savęs. Aštuongubas kelias sulygina Dievą už savęs ir Dievą savyje ir sustato jų susikalbėjimo pagrindą. Ir tai yra jų bendras meilės pagrindas, kuria yra viena, kuria visi asmenys yra viena - Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tai yra aštuongubo kelio tikslas.
2022 gegužės 28 d., 12:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Trimis kalbomis atjaučiu susiskaldymą į Mane, Tave ir Kitą. Juos jungia ir suveda ryšys tarp Dievo ir gerumo. Laipsnynas išsako kaip Dievas glūdi trijų asmenų lygtyse, tiek lygtimi tiesiogiai kaip Dievas, tiek jam atsiskyrus nuo gerumo, taip kad jisai už lygties, o lygtyje veikia gerumas, Dievas santvarkoje. Tokiu būdu Dievas aprėpia asmenų santykių galimybes ir suveda asmenis.
į:
D: Trimis kalbomis atjaučiu susiskaldymą į Mane, Tave ir Kitą. Juos jungia ir suveda ryšys tarp Dievo ir gerumo. Laipsnynas išsako kaip Dievas glūdi trijų asmenų lygtyje, tiek lygtimi tiesiogiai kaip Dievas, tiek jam atsiskyrus nuo gerumo, taip kad jisai už lygties, o lygtyje veikia gerumas, Dievas santvarkoje. Tokiu būdu Dievas aprėpia asmenų santykių galimybes ir suveda asmenis.
2022 gegužės 28 d., 12:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.28 A: Koks laipsnyno vaidmuo trijose kalbose?

D: Trimis kalbomis atjaučiu susiskaldymą į Mane, Tave ir Kitą. Juos jungia ir suveda ryšys tarp Dievo ir gerumo. Laipsnynas išsako kaip Dievas glūdi trijų asmenų lygtyse, tiek lygtimi tiesiogiai kaip Dievas, tiek jam atsiskyrus nuo gerumo, taip kad jisai už lygties, o lygtyje veikia gerumas, Dievas santvarkoje. Tokiu būdu Dievas aprėpia asmenų santykių galimybes ir suveda asmenis.
2022 gegužės 26 d., 11:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.26 A: Kaip atjautose įžvelgti Dievą tarp Manęs, Tavęs ir Kito?

D: Atjauta savo troškimu esu turinys netroškimo raiškai. Aš kaip Dievas suteikiu turinį netroškimo asmeniui, ir tas turinys yra pirm netroškimo. Tad atjauta aš išeinu už savęs į netroškimą kažkuriuo asmeniu: Manimi, Tavimi ar Kitu.
2022 gegužės 25 d., 12:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Užtikrintumas yra Dievo troškimas kažko ir tai vyksta, kaip supranti, per Tave, tad per požiūrį į požiūrį, per susivokiantį. Aplinkybėse tai reiškia, kad tai yra vienas iš padalinimo požiūrių, būtent bendrai suprasto padalinimo, tad trejybės rato ir būtent kurioje nors išėjimo už savęs plotmėje, nes trejybės ratas sustato narį, prilygina jį poslinkiui nuo manęs į tave. O įvardijime panašiai yra įsisavinimo poslinkis nuo išorinio požiūrio į vidinį požiūrį. Tad užtikrintumas tiek aplinkybės, tiek įvardijimo išgyvena kažką šituo vidiniu požiūriu, tavo požiūriu.
į:
D: Užtikrintumas yra Dievo troškimas kažko ir tai vyksta, kaip supranti, per Tave, tad per požiūrį į požiūrį, per susivokiantį. Aplinkybėse tai reiškia, kad tai yra vienas iš padalinimo požiūrių, būtent bendrai suprasto padalinimo, tad trejybės rato ir būtent kurioje nors išėjimo už savęs plotmėje, nes trejybės ratas sustato narį, prilygina jį poslinkiui nuo manęs į tave. O įvardijime panašiai yra įsisavinimo poslinkis nuo išorinio požiūrio į vidinį požiūrį. Tad užtikrintumas tiek aplinkybėse, tiek įvardijime išgyvena kažką šituo vidiniu požiūriu, tavo požiūriu.
2022 gegužės 25 d., 12:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.25 A: Kaip užtikrintumas sudalyvauja atjautose, aplinkybėse ir įvardijime?

D: Užtikrintumas yra Dievo troškimas kažko ir tai vyksta, kaip supranti, per Tave, tad per požiūrį į požiūrį, per susivokiantį. Aplinkybėse tai reiškia, kad tai yra vienas iš padalinimo požiūrių, būtent bendrai suprasto padalinimo, tad trejybės rato ir būtent kurioje nors išėjimo už savęs plotmėje, nes trejybės ratas sustato narį, prilygina jį poslinkiui nuo manęs į tave. O įvardijime panašiai yra įsisavinimo poslinkis nuo išorinio požiūrio į vidinį požiūrį. Tad užtikrintumas tiek aplinkybės, tiek įvardijimo išgyvena kažką šituo vidiniu požiūriu, tavo požiūriu.
2022 gegužės 24 d., 11:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.24 A: Koks Dievo troškimų vaidmuo atjautose?

D: Aš, Dievas, trokštu nieko, kažko, betko, visko. Tai mano išėjimo už savęs pakopos. Būtent pakopomis galiu turėti santykį su savimi esančiu būklėje. Tad netroškimai išreiškia mano už būklės santykį su savimi būklėje, tai yra, jumyse. O atjautos išreiškia mano santykį su jumis, esančiais kitoje būklėje.
2022 gegužės 23 d., 11:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.23 A: Kaip atvaizdai išplaukia iš geros valios sandaros?

D: Gera valia atveria kelią gerai širdžiai. Gera širdis yra ramybė glūdinti jumyse kuria jūs pranokstate save, išeidami iš savęs už savęs, esate viena su manimi, esate nešališki, nepaneigiami, besąlygiški. Aš jūsų lūkesčius ir jaudulius išgyvenu jūsų gera širdimi. Ją išgyvenu savarankiškai atvaizdais ir užtikrintai aplinkybėmis. Savarankiškai esu viena su jumis, toks yra mano lūkestis, ir tai įvyksta keturiose pakopose, keturiose apimtyse. Jose sutampa Dievas ir žmogus kaip vienas kito papildiniai. O taip pat mus sieja laisvumas, kuriuo esame viena ne kaip papildiniai, o kaip išėjimo už savęs taškai, kuriais sutampame, esame tas pats Dievas tik skirtingose būklėse. Baugumu Dievas išnyksta išeidamas už savęs į save, o bjaurumu žmogus atstoja Dievą išeidamas už savęs iš savęs. Šiais atvejais jau esame viena ir užtat nėra kaip sulaukti savo vienumo. O apimtimis tampame viena papildydami vienas kitą, tad sulaukiame dviejų skirtingų šaltinių vienumo. Tad vienumas yra tai ko mes sulaukiame. Tad jauduliai atspindi lūkestį, kad Dievas išeina už savę į save pas žmogų, tad Dievas suras žmogų.
2022 gegužės 21 d., 09:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.21 A: Kaip gėrio kryptys susijusios su lūkesčiais?

D: Aš trokštu betko, esu ramus. O jūs netrokštate betko, gyvenate širdimis su lūkesčiais. Jūs laukiate gerumo, jūs žinote, kas tai yra, tad jūs laukiate to, ko žinote. Ir tai gali būti už jūsų, pirm jūsų, Dieve, arba tarp jūsų, po jūsų, jumyse, žmoguje. Tad gerame Dieve yra nesulaukus jūsų, o gerame žmoguje yra sulaukus jūsų, tad atitinkamai jaučiate neigiamus ir teigiamus jausmus. Tad ieškok gerumo atsiradimo, kurio laukiate, ir suprasite jūsų jausmus.
2022 gegužės 20 d., 11:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 42 eilutė iš:
2022.05.14 A: Kaip nežinojime glūdinčiose dorybėse įžvelgti žmogaus ir Dievo požiūrius?
į:
2022.05.14 A: Kaip [[ironija | nežinojime glūdinčiose dorybėse]] įžvelgti žmogaus ir Dievo požiūrius?
2022 gegužės 20 d., 11:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 26-27 eilutės iš
2022.05.19 A: Kaip žmogaus [[netroškimas]] nusako Dievo išėjimo už savęs pakopą?
į:
2022.05.19 A: Kaip žmogaus [[netroškimai | netroškimas]] nusako Dievo išėjimo už savęs pakopą?
Pakeistos 34-35 eilutės iš
2022.05.17 A: Kaip ironija išlaiko mūsų dėmesį?
į:
2022.05.17 A: Kaip [[ironija]] išlaiko mūsų dėmesį?
Pakeista 38 eilutė iš:
2022.05.16 A: Koks žinojimo ir nežinojimo vaidmuo ironijoje?
į:
2022.05.16 A: Koks žinojimo ir nežinojimo vaidmuo [[ironija | ironijoje]]?
2022 gegužės 20 d., 11:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-19 eilutės iš
2022.05.20 A: Kaip nusakyti netroškimus?
į:
2022.05.20 A: Kaip nusakyti [[netroškimai | netroškimus]]?
Pakeistos 26-27 eilutės iš
2022.05.19 A: Kaip žmogaus netroškimas nusako Dievo išėjimo už savęs pakopą?
į:
2022.05.19 A: Kaip žmogaus [[netroškimas]] nusako Dievo išėjimo už savęs pakopą?
Pakeista 30 eilutė iš:
2022.05.18 A: Kodėl Dievas trokšta, o žmogus netrokšta?
į:
2022.05.18 A: Kodėl Dievas trokšta, o žmogus [[netroškimai | netrokšta]]?
2022 gegužės 20 d., 10:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
AK: O kaip su atliepimais?
į:
A.: O kaip su atliepimais?
2022 gegužės 20 d., 10:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
A: O kaip su atliepimais?
į:
AK: O kaip su atliepimais?
2022 gegužės 20 d., 09:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-24 eilutės:

2022.05.20 A: Kaip nusakyti netroškimus?

D: Netroškimai yra žmogaus atsakai į mano, Dievo troškimus. Žmogus laikosi tam tikros mano išėjimo už savęs pakopos. Jisai laikosi žinojimu, tad mane supranta kaip nežinojimą. O aš veržiuosi troškimu, tad jį suprantu kaip netroškimą. Tad nustatyk ryšį tarp troškimo ir žinojimo kiekvienoje apimtyje, kaip kad tavo parodoje "Išmąstyk".

A: O kaip su atliepimais?

D: Žinojimas ir nežinojimas atveria jums laisvę pasirinkti kuo gyventi, savimi ar manimi. Tas laisvės atvėrimas yra atliepimas, o jį galima išgyventi Dievu ar savimi, tad išmąstyk, įžvelk šį pasirinkimą.
2022 gegužės 19 d., 11:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-22 eilutės iš
2002.05.18 A: Kodėl Dievas trokšta, o žmogus netrokšta?
į:
2022.05.19 A: Kaip žmogaus netroškimas nusako Dievo išėjimo už savęs pakopą?

D: Dievas trokšta, jisai palaipsniui atsiskleidžia savo apimtimis, kas jam svarbu, kas jam rūpi, kur jo dėmesys. Netroškimu žmogus tiesiog yra toje apimtyje ir joje gyvena. Žmogus yra susivokiantis atitinkamame suvokimo lygmenyje, atitinkamoje apimtyje. Netroškimas išsako kaip susivokiantį žmogų ir suvokiantį Dievą sieja bendrai suvokta Dvasia. O ta Dvasia yra tiek už santvarkos, tiek santvarkos gelmėse, Kitame, bendrame žmoguje. Tad netroškimu žmogus laukia Dievo ir renkasi Dievą vietoj savęs. Netroškimai išryškina šį pasirinkimą.

2022
.05.18 A: Kodėl Dievas trokšta, o žmogus netrokšta?
2022 gegužės 18 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2002.05.18 A: Kodėl Dievas trokšta, o žmogus netrokšta?

D: Aš myliu, aš jus palaikau, tad aš išverčiu save, aš tampu savo papildiniu. O jūs iškylate, jūsų nebuvo, tad jūs laikotės savo pusės. Aš jūsų trokštu, o jūs savęs netrokštate, o tiesiog save pažįstate užtat savimi liudijate. Aš trokšdamas jūsų klausiu, o jūs netrokšdami, o žinodami atsakote.
2022 gegužės 17 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.17 A: Kaip ironija išlaiko mūsų dėmesį?

D: Ironija išskiria Dievo ir žmogaus kampus, leidžia matyti dviem kampais, tad kurti požiūrių grandines. O tų grandinių puoselėjimas išlaiko dėmesį, tai Dievo ir žmogaus susikalbėjimas.
2022 gegužės 16 d., 14:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.16 A: Koks žinojimo ir nežinojimo vaidmuo ironijoje?

D: Ironija nušviečia žmogaus laisvumą, kaip jo troškimai išplečia ir pranoksta jo likimą. Jo likimai išplaukia iš jo nežinojimo. O jo nežinojimą apibrėžia jo žinojimas. Tad ironija patvirtina, kad jo nežinojime glūdi kažkas daugiau nė jo žinojimas, kuo jis pranoksta save. Ironija išsako žmogaus galimybę pranokti save, kad galėjo ir gali būti kitaip.
2022 gegužės 14 d., 13:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.14 A: Kaip nežinojime glūdinčiose dorybėse įžvelgti žmogaus ir Dievo požiūrius?

D: Žinojimas remiasi žmogumi, o nežinojimas remiasi Dievu. Dorybės yra tai kuo remiasi Dievo žinojimas, tai žmogaus esmė, o kartu tai trejybės rato pagrindas. Žmogus atsiskleidžia nežinojime ir jisai atsiskleidžia pirmiausia Dievui. Užtat Dievas juo atsiskleidžia, o jūs, Dievo liudytojai, toliau atsiskleidžiate tam pačiam Dievui, kuris jus vertina, taip kad tas žmogus galiausiai save supranta per jus ir per Dievą.
2022 gegužės 13 d., 22:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.13 A: Maldoje "Tėve mūsų" kaip suprasti "mūsų", kuo jis skiriasi nuo "mano"?

D: Aš esu visų Dievas, kartu ir savo ir tavo ir kiekvieno. Tad žodžiu "mūsų" kalbi už visus užtat kreipiesi ne į savo Dievą, o į visų Dievą, tad ir į mano paties Dievą, į tikrąjį Dievą. Tu pripažįsti mane, kad pats turiu Dievą, tikrąjį Dievą. O tu asmeniškai meldiesi kaip žmogus, tad tuo pačiu tai yra ir tavo Dievas jau vien tuo kad būtent tu kalbi šiuos žodžius. Ir juos kalbi už visus, kalbi ir už mane, tad pats kalbi Dievu, manimi, savo ir visų Dievu.
2022 gegužės 11 d., 09:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.11 A: Kaip mus veikia nežinojimo dorybės - ironija (nežinojimo nuoširdumas), skeptiškumas (nežinojimo drąsa), humoras (nežinojimo viltis)?

D: Tai yra trijų kalbų pagrindai, kuriais vykdoma Dievo valia aštuongubu keliu. Nežinojimo nuoširdumą apibrėžia poreikių tenkinimai, jis suprantamas kaip santykinis savarankiškumas. Nežinojimo drąsą apibrėžia abejonių dvejonės, jinai suprantama kaip santykinis užtikrintumas. Nežinojimo viltį apibrėžia lūkesčių bei jaudulių iššaukiamos gėrio kryptys, jinai santykina ramybė. Tad ironija grindžia pasakojimą ir teisingumą įsisavina paklusnumu. Skeptiškumas grindžia įvardijimą ir ištikimybę įsisavina tikėjimu. Humoras grindžia pagrindimą ir pareigą įsisavina rūpėjimu. Tad mąstyk kaip kalbomis trejybės ratas sieja įsisavinimus ir įamžinimus.
2022 gegužės 10 d., 11:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.10 A: Kaip žmogaus susikalbėjimas pasireiškia sandara?

D: Susikalbėjimas pasireiškia Dievo valia, bendras suvokimas gera valia, savęs suvokimas išmintimi, suvokimas amžinu gyvenimu. O Dievo valia mylėti netobulą. Tai yra vieningumas į kurį viskas susiveda, kuriuo žmogus ir Dievas sutampa. Dievo valios pagrindu naujai suprasi jo valios vykdymą įsisavinimu - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu - tad naujai suprasi visus suvokimo lygmenis, įžvelgsi dvejybę, trejybę, ketverybę.
2022 gegužės 07 d., 12:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.07 A: Kuo skiriasi keturi žmogaus suvokimo lygmenys nuo keturių gyvenimo lygties suvokimo lygmenų bei keturių apytakų?

D: Žmogumi vyksta išgyvenimas. Žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį žmogus išgyvena, o Dievas sustato išgyvenimą. Tai suderina šališką, asmenišką, sąlygišką žmogaus požiūrį ir nešališką, neasmenišką, besąlygišką Dievo požiūrį. Tuo tarpu gyvenimo lygtis supranta Dievo požiūrį apibrėžtumu ir apytakos supranta įsivaizduojamumu. Tad Dievą supranta jo pasitraukimu. O žmogaus suvokimo lygmenys Dievo požiūrį supranta tiesiogiai Dievo išgyvenimu.
2022 gegužės 06 d., 09:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.06 A: Kodėl žmogui reikalingas Dievo požiūris?

D: Žmogaus požiūris yra sąlygiškas, santykinis, asmeniškas ir kaip toks įgauna prasmę tiktai atsiremdamas į besąlygišką, santykinį, visuotiną Dievo požiūrį. Kitaip žmogaus požiūris lieka be jokio turinio. Užtat įdomu, kad būtent Dievo požiūris gali susitelkti į žmogaus požiūrį ir jame įžvelgti vidinį dėsningumą, trejybės ratą. Ir taip besigilinant žmogus gali atsisakyti Dievo požiūrio nes jisai pats tuomet lieka kaip ir be požiūrio, tad sutampa su Dievu. Tad žmogus savo požiūriu prilygsta pačiam Dievui.
2022 gegužės 05 d., 12:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.05 A: Kaip suprasti požiūrį, Dievo požiūrį ir žmogaus požiūrį?

D: Požiūriu žmogus išeina už savęs iš savęs. Jisai visumą supranta kaip jos dalių papildymą. Jisai tokiu būdu save supranta lygiaverčiai su savo dalimis. O Dievo požiūris yra visuma be dalių, tai pirminis požiūris, tai vienybė, tai požiūrių pradžia, tai viskas, Dievo atžvilgiu. O žmogaus požiūriu tas viskas gali būti išplėstas sudėtinga sandara, santvarka. Tad žmogaus požiūris yra jo išankstinė nuostata, o Dievo požiūris yra be išankstinių nuostatų.
2022 gegužės 04 d., 11:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.04 A: Kaip vienas suvokimo lygmuo glūdi kitame, pavyzdžiui, kaip savęs suvokimas glūdi suvokime, bendras suvokimas glūdi savęs suvokime, susikalbėjimas glūdi bendrame suvokime?

D: Kiekvienas suvokimo lygmuo išsako asmens tyrimą. Iš jo tyrimo vienumo išauga naujas asmuo ir jo požiūris, taip kad prisideda požiūris, ar tai Dievo požiūris, ar tai žmogaus požiūris, pakaitomis. Tas vienumas atsispindi kaip veidrodyje ir galiausiai sutampa, prilygsta žmogaus ir Dievo požiūriai tame tarpe tarp jų.
2022 gegužės 03 d., 10:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.03 A: Kuria prasme atsisakome žmogaus požiūrio?

D: Gyvendami besąlygiškai, nešališkai, nepaneigiamai, atsisakote žmogaus požiūrio. Tam pasirengiate išorinius požiūrius įsisavindami vidiniais požiūriais: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu. Tai ir yra ėjimas ten kur aš jus rasiu. Tuomet pajusite teigiamus jausmus - artimumą, žavesį, meilę - ir juos įamžinsite dorybėmis. Būtent jomis pranokstate save, atsisakote savo požiūrio. Tad gyvenkite dorybėmis. Aš esu su jumis.
2022 gegužės 02 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.05.02 A: Kaip galimybė tampa žmogumi?

D: Visos galimybės išplaukia iš ištakų ir susiveda į darną. Paskira galimybė akistatoje su Dievu tiek išskiria, tiek suveda savo ištaką - apibrėžtumą ir savo darną - įsivaizduojamumą, kuriais jinai bręsta šuoliu, jinai prisiima atsakomybę už save Dievo akivaizdoje ir būtent tuo įsisavina Dievą kaip savo Dievą.
2022 balandžio 30 d., 11:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.04.30 A: Kaip požiūrio lygtimis atsiranda Dievo turėjimas?

D: Dievo turėtojas glūdi manyje, susivokiančiame. Jisai skiria save ir Dievą už savęs, toliau renkasi Dievą vietoj savęs. Požiūrio lygtis išsako šiuos abu skirtumus, tai pirmiausia gerumas ir Dievas, toliau jų pagrindu, amžinas gyvenimas ir gyvenimas.
2022 balandžio 29 d., 10:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.04.29 A: Kaip susijusios keturios terpės ir neapibrėžtumo trejybės reikšmės?

D: Jūs suprantate eigą - pradžią, vidurį, pabaigą - kitaip nei aš suprantu. Jūs suprantate paskirai, pavieniui, eilės tvarka, o aš suprantu amžiną plėtojimą iš vidurio, amžiną atsivėrimą. Tad man apibrėžtumas ir įsivaizduojamumas sudaro tarpą kurį išplečia, amžinai išplečia neapibrėžtumas ir neįsivaizduojamumas. Tad man apibrėžtumas ir įsivaizduojamumas grindžia reikšmę, o neapibrėžtumas ir neįsivaizduojamumas grindžia turinį. Man turinys išplaukia iš reikšmės, o jums atvirkščiai. Manyje glūdi turinys, o jums jisai reiškiasi. Tad išmokite gilintis, kaip ir aš gilinuosi, ir mus jungs bendra dvasia, bendrai suvokta, mūsų vienybė, mūsų turinys.
2022 balandžio 28 d., 13:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.04.28 A: Kaip įsivaizduojamumas išplaukia iš apibrėžtumo?

D: Apibrėžtumas išreiškia suvokimą, o įsivaizduojamumas jį įsivaizduoja, tad parūpina įsivaizduotoją, kuris įsijaučia į suvokimo visumą, tyrimo visumą, ir kartu atsitokėja kaip suvokimo įprasmintojas. Įsivaizduotojas supranta suvokimą kaip tyrimą išgyvenamą iš trijų skirtingų pusių. Tad įsivaizduotojas savo išgyvenamą tyrimą - trejybės ratą - sieja su suvokimo išsakytu tyrimu - neapibrėžtumo trejybe - ir jam suteikia prasmę. O ta prasmė yra asmeniška, tad vyksta keturiais asmenimis, jų tyrimais, trejybės atvaizdais.
2022 balandžio 27 d., 12:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Dvasia glūdi asmenyse, dvasi glūdi požiūrio lygties kampuose, ir tai ta pati dvasia. Asmenys išreiškia Dievo turėtoją, o požiūrio lygtis išreiškia Dievo turėjimą, pasirinkimą tarp savęs ir Dievo. Tiek asmenų ketverybė, tiekj požiūrio lygtis išsako dvasios susirikiavimą, jos veiklos pagrindą. Keturias terpes kaip pakopas Dievo brandoje išreiškia asmenų ketverybė. Ji išsako kaip gyvenimo lygtyje Dievas išsiskleidžia meile, o amžinas gyvenimas išsiskleidžia Dievo valia. O požiūrio lygtis išsako žmogaus brandos sąlygas, kuriomis jisai, kaip ir Dievas, reiškiasi, atsiskleidžia priimdamas Dievą, pranokdamas save. Tad požiūrio lygtis išverčia keturis asmenis nes požiūrio lygtimi žmogus išeina iš savęs už savęs, jisai grįžta į Dievą, į jame tūnojančią dvasią, į jos galybę.
į:
D: Dvasia glūdi asmenyse, dvasia glūdi požiūrio lygties kampuose, ir tai ta pati dvasia. Asmenys išreiškia Dievo turėtoją, o požiūrio lygtis išreiškia Dievo turėjimą, pasirinkimą tarp savęs ir Dievo. Tiek asmenų ketverybė, tiek požiūrio lygtis išsako dvasios susirikiavimą, jos veiklos pagrindą. Keturias terpes kaip pakopas Dievo brandoje išreiškia asmenų ketverybė. Ji išsako kaip gyvenimo lygtyje Dievas išsiskleidžia meile, o amžinas gyvenimas išsiskleidžia Dievo valia. O požiūrio lygtis išsako žmogaus brandos sąlygas, kuriomis jisai, kaip ir Dievas, reiškiasi, atsiskleidžia, priimdamas Dievą, pranokdamas save. Tad požiūrio lygtis išverčia keturis asmenis nes požiūrio lygtimi žmogus išeina iš savęs už savęs, jisai grįžta į Dievą, į jame tūnojančią dvasią, į jos galybę.
2022 balandžio 27 d., 12:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.04.27 A: Kaip keturias terpes įžvelgti gyvenimo lygtyje?

D: Dvasia glūdi asmenyse, dvasi glūdi požiūrio lygties kampuose, ir tai ta pati dvasia. Asmenys išreiškia Dievo turėtoją, o požiūrio lygtis išreiškia Dievo turėjimą, pasirinkimą tarp savęs ir Dievo. Tiek asmenų ketverybė, tiekj požiūrio lygtis išsako dvasios susirikiavimą, jos veiklos pagrindą. Keturias terpes kaip pakopas Dievo brandoje išreiškia asmenų ketverybė. Ji išsako kaip gyvenimo lygtyje Dievas išsiskleidžia meile, o amžinas gyvenimas išsiskleidžia Dievo valia. O požiūrio lygtis išsako žmogaus brandos sąlygas, kuriomis jisai, kaip ir Dievas, reiškiasi, atsiskleidžia priimdamas Dievą, pranokdamas save. Tad požiūrio lygtis išverčia keturis asmenis nes požiūrio lygtimi žmogus išeina iš savęs už savęs, jisai grįžta į Dievą, į jame tūnojančią dvasią, į jos galybę.
2022 balandžio 26 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.04.26 A: Kaip suprasti šešias terpių poras?

D: Terpių poros išsako dvasios išėjimą pas Dievo turėtoją, kaip dvasia įsireikšmina jam savo reikšmėmis. Dvasia neapibrėžtume plėtojasi savo reikšmėmis, o jam išeinant pas Dievo turėtoją tos reikšmės yra jo priimtos, suprastos, gyvenamos ir įprasminamos. Tad ieškok ir mąstyk ką dvasia reiškia Dievo turėtojui, ką jam reiškia dvasios reikšmės.
2022 balandžio 25 d., 11:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.04.25 A: Kaip apibrėžtumo trejybė susijusi su keturiomis terpėmis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu?

D: Neapibrėžtumo trejybė išsako Dievo tyrimo eigą - jos pradžią, vidurį, pabaigą - ir kartu jo santykį su galimybėmis. Keturios terpės išverčia Dievą, Kito pagrindu, Kito kampu, tad galimybės kampu. O neapibrėžtumo trejybė išlaiko Dievo dvasią, jos neapibrėžtumą, jos kampo vientisumą galimybių atžvilgiu. Tad Dievo vienumas reiškiasi Dievo neapibrėžtumu, Dievo branda reiškiasi neįsivaizduojamumu, tad keturiomis terpėmis. Tad Dievas bręsta ne savimi, o būtent išėjimu už savęs, Kitu, tad asmenimis.
2022 balandžio 23 d., 13:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Neapibrėžtumo trejybė trejomis reikšmėmis išreiškia neapibrėžtumą...
į:
D: Neapibrėžtumo trejybė trejomis reikšmėmis išreiškia neapibrėžtumą. Neapibrėžtumas yra sąlygų pranokimas, tad apibrėžimo pranokimas, sandaros ir santvarkos pranokimas. Tai išsakoma reikšmėmis. Pirmiausiai tiesą, toliau Dievo išskyrimą besąlygiškumu ir sąlygiškumu gerumu. Toliau Dievą kaip bendrą likimą ištakose ir gerumą kaip bendrą troškimą darnoje sieja galimybės, išsiskiriančios ir susiderinančios, kurių paskirumą įprasmina akistata su Dievu, su visuma. Toliau išsiskiria bendras likimas, paskiri likimai, paskiri troškimai, bendras troškimas, sustatantys požiūrio lygtį, kuriuo paskiri likimai grindžia amžiną gyvenimą, o paskiri troškimai grindžia gyvenimą. Tad nors dorovė veda pirmyn iš likimo į troškimą, tačiau šios dorovės prasmę grindžia būtent likimas be kurio jinai yra beprasmė. Tad tai ir yra Dievo turėjimas, kad likimas pranoksta troškimą, nors likimas pasiduoda troškimui, nes žmogaus ir Dievo laisvė yra abipusė.
2022 balandžio 23 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.04.23 A: Kaip neapibrėžtumo trejybė susijusi su Dievo turėjimu?

D: Neapibrėžtumo trejybė trejomis reikšmėmis išreiškia neapibrėžtumą...
2022 balandžio 22 d., 16:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.04.22 A: Kaip keturi asmenys ir jų poros išreiškia dvasią?

D: Keturi asmenys yra keturios dvasios išsiskleidimo pakopos, o jų poros yra išsiskleidimo galimybės. Tas išsiskleidimas vyksta iš šalies, nešališkai, raiškos kampu, jos atžvilgiu. O turinio atžvilgiu yra vyksmas -1, kuris kaupia Dievo reikšmės klodus priešinga kryptimi. O turinį ir raišką derina turino trejybės ratas ir raiškos trejybės atvaizdai. Tad dvasios turinį išsako asmenų raiškos, jų tyrimai, jų suvokimai.
2022 balandžio 20 d., 10:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.04.20 A: Iš kur kyla keturi lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas?

D: Keturi lygmenys išsako eigą nuo pradžios iki pabaigos, tiek pirmyn, tiek atgal, nuo Dievo dvasios iki Kito esmės, nuo Kito esmės iki Dievo dvasios. Taip kad Dievas yra meilė ir meilė yra Dievas.
2022 balandžio 19 d., 11:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-22 eilutės iš
2022·04.18 A: Kaip požiūrio lygtis grindžia tarpines terpes, Apibrėžtumą ir Įsivaizduojamumą?
į:
2022.04.19 A: Kaip asmenis grindžia keturios terpės?

D: Asmenų terpė išsako asmenų vienumą, nes kiekvienas asmuo suprantamas kaip Kitas, tad Neįsivaizduojamas. Asmuo kuris yra tiktai neapibrėžtas yra Dievas. Jeigu jisai yra apibrėžtas, jisai yra Aš. Jeigu įsivaizduojamas, jisai yra Tu. Tad Dievas gali būti tiek Dievu, tiek Manimi, tiek Tavimi, tiek Kitu. Yra vienas Dievas. O Aš galiu būti Tu ir Kitas bet kaip toks, nesu Dievas, nebent esu Dievas. O Tu gali būti Kitas. O Kitas tiesiog yra Kitas. Ir ypatingas reiškinys yra kad Tu gali būti suprastas kaip Aš. Tad Aš ir Tu yra tarpiniai asmenys. Juos skiria suvokimo lygmenys, kurie sieja suvokiantį Dievą ir susivokiantį Mane, ir apytakų trejybės atvaizdai, kurių apimtys sąlygoja Tave, taip kad jomis įsivaizduojame ir atjaučiame Tave.

2022.04
.18 A: Kaip požiūrio lygtis grindžia tarpines terpes, Apibrėžtumą ir Įsivaizduojamumą?
2022 balandžio 18 d., 13:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022·04.18 A: Kaip požiūrio lygtis grindžia tarpines terpes, Apibrėžtumą ir Įsivaizduojamumą?

D: Požiūrio lygtis sustato suvokimo galimybę, kad iš šalies suvokiantysis ir susivokiantysis gali būti susieti suvoktuoju arba gali būti nesusieti. Jie gali sutapti arba nesutapti. Gali būti suvokimas arba nesuvokimas. Ir nesuvokimas yra nulybės atvaizdas iš kurio išplaukia atitinkamas trejybės atvaizdas taip kad kiekvienam asmeniui yra atitinkamas nulybės atvaizdas, trejybės atvaizdas, suvokimo lygmuo ir apytaka siejanti trejybės atvaizdą su trejybės ratu. Taip kad trejybės ratas yra asmenų vieningumo pagrindas, o juo Kitas sutampa su Dievu kaip jo išeities taškas mums visiems, Dievo buvimas tarp mūsų. Tad tarpinės terpės apibrėžia ir įsivaizduoja tą vienumą, kuris keturias asmenimis neįsivaizduojamas. Tai ir yra visko pagrindas, keturių asmenų vienumas, Dievo buvimas visakame, Dievo būtinumas asmenimis, kartu ir Dievo gerumas.
2022 balandžio 16 d., 11:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.04.16 A: Kaip suvokimo lygmenys sieja gyvenimo lygtį ir apytakas?

D: Suvokimo lygmenys yra tarpinė sandara. Gyvenimo lygtyje suvokimo lygmenys sieja Dievą ir gerumą ir trečias asmuo renkasi ar jiems sieti gyvenimu ar atskirti amžinu gyvenimu. O apytakose trečias asmuo yra lygiavertis narys ir jie tryse sudaro trejybės atvaizdą. Tad apibrėžimas tuomi skiriasi nuo įsivaizdavimo. Apibrėžimu trečias asmuo renkasi už savęs, o įsivaizdavimu trečiojo asmens pasirinkimas yra jisai pats, tai trys pasirinkimai. O apibrėžimas ir įsivaizduojamumas yra tarpiniai lygmenys tarp neapibrėžimo, kuriuo plėtojasi viena dvasia ir neįsivaizduojamumo, kurį grindžia keturi asmenys. Keturi asmenys išsako šį išiskleidimą, kuriuo Dievas yra kažkieno Dievas. Tad yra keturi lygmenys: neapibrėžtas Dievas, apibrėžtas Kažkas, įsivaizduojamume Kažkas turintis Dievą, neįsivaizduojamume Kažkieno Dievas.
2022 balandžio 12 d., 10:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

2022.04.12 A: Kaip sąvoka kalba susijusi su jos taikymu?

D: Sąvokų kalbos tikslas yra išreikšti, sustatyti nepriklausomą valią ir leisti jai susikalbėti, susiderinti su kitomis valiomis, įskaitant ir Dievo valią. Tad sąvokų kalba plėtoja suvokimo lygmenis. Ir tų lygmenų taikymas yra suvokiančiojo ir susivokiančiojo suderinimas suvoktuoju. Sąvokų kalba yra bendrai suvoktos Dvasios išraiška, o būtent ja vyksta taikymas, būtent ja reiškiama išmintis, būtent ja išbandomas, patikrinamas susivokiantis liudytojas. Jisai save plėtoja sąvokų kalba, o jį patikrina jos taikymas gyvenime.
2022 balandžio 11 d., 12:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-21 eilutės:

2022.04.11 A: Kaip suprasti žodžius "gelbėk mus nuo pikto"?

D: Aš jus myliu. Jūs man tarnaujate kaip liudytojai. Piktumas atkirstų jūsų liudijimą, jus nutildytų, taip kad jūs nusimintumėte ir dvasia užgęstumėte. Tad man priklauso išlaikyti jūsų dvasią, išlaikyti jumyse viltį išlaikyti galimybę mūsų ryšiui, kad jūs atsivertumėte man ir aš jums atsiliepčiau. Tai ir yra prievolė jums, kuria esu jūsų Dievas. Tai mūsų laidas.
2022 balandžio 09 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-23 eilutės iš
A: O kaip su gundymu?

D: Gundymas remiasi valdymu, mintimi, kad žmogus valdo padėtį, tad iš tiesų neatsisako savęs. O paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu žmogus atsisako savęčs, renkasi gyventi Dievu, tad įsisavina Dievą, gyvena vidiniu požiūriu, ne išoriniu.
į:
AK: O kaip su gundymu?

D: Gundymas remiasi valdymu, mintimi, kad žmogus valdo padėtį, tad iš tiesų neatsisako savęs. O paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu žmogus atsisako savęs, renkasi gyventi Dievu, tad įsisavina Dievą, gyvena vidiniu požiūriu, ne išoriniu.
2022 balandžio 09 d., 12:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-24 eilutės:
2022.04.09 A: Koks blogio santykis su branda?

D: Amžinas gyvvenimas pranoksta Dievo gerumą, pranoksta gyvenimą. Amžinas gyvenimas plėtojasi visom įmanomom kryptim, atsisakant savęs ir save naujai priimant, tai yra trejybės rato pagrindas, jo poslinkių pagrindas. Blogis yra tų poslinkių paneigimas, atsisakymas atsisakyti savęs, tad atsisakymas brandos, atsisakymas tyrimo, atsisakymas pasitikrinimo.

A: O kaip su gundymu?

D: Gundymas remiasi valdymu, mintimi, kad žmogus valdo padėtį, tad iš tiesų neatsisako savęs. O paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu žmogus atsisako savęčs, renkasi gyventi Dievu, tad įsisavina Dievą, gyvena vidiniu požiūriu, ne išoriniu.
2022 balandžio 08 d., 12:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.04.08 A: Kaip iškyla amžinas gyvenimas?

D: Amžinas gyvenimas yra nuo pat pradžių. Jisai atsiveria požiūrio lygtimi, tad išėjimu už savęs į save ir atvirkščiai, išėjimu iš savęs už savęs. Tad jisai yra dvasios turinio raiška, dvasios veiklos sutapimas su dvasia. Tad amžinas gyvenimas yra atskyrimas skiriantis trejybės rato narius, grindžiantis poslinkį nuo besąlygiškumo į sąlygiškumą, tad grindžiantis sąlygiškumą, kuriuo trejybės ratu sutampa su besąlygiškumu ir jį apibrėžia. Tai ir yra amžino gyvenimo vaidmuo, suvokimo vaidmuo požiūrio lygtyje.
2022 balandžio 07 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.04.07 A: Kaip su blogiu draugauti?

D: Mylėdamas priešą suprask jo priešiškumo šaltinį ir įžvelk jame mano paties susipriešinimą, mano dvasios pradą, kurį įveikiu atsiskleisdamas tiesa ir meile jums, jūsų laisvei. Tad širdingai puoselėk jo laisvę ir jį laimėsi.
2022 balandžio 06 d., 10:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.04.06 A: Kaip sąmoningumas susijęs su branda?

D: Sąmoningumas nustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp nežinojimo ir žinojimo, kuris vieną kitą atspindi ir išreiškia. Tad sąmoningumas grindžia amžiną brandą. Jisai sulygina reikšmes ir požiūrius, ir tai pasiekia būtent požiūriu į požiūrį į požiūrį. Nes jisai pasižiūri iš šalies į požiūrį į požiūrį taip kad jų santykį prilygina reikšmių išvertimui.
2022 balandžio 05 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.04.05 A: Kas yra blogis?

D: Blogis yra vaizduotės padarinys. Panašiai, kaip vaizduotė gali prileisti Dievo galimybę ir įsivaizduoti jo santykį su savimi, kad jis būtinai geras, panašiai gali įsivaizduoti, kad yra Neįsivaizduojamasis, kuris būtinai blogas. O tai yra tiesiog vaizduotės padarinys ir jis priklauso nuo vaizduotės pasaulio ir jo atitrūkimo nuo gyvenimo, nuo dalykiškos tikrovės, nuo dvasios turinio [pašalinimo?] iš vaizduotės. Tad blogis atkerta žmogų savo pasauliu, užtat mes vienas kitą išgelbstame savo dvasišku bendravimu, mylėdami vienas kitą.
2022 balandžio 04 d., 13:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.04.04 A: Kaip branda glūdi visakame?

D: Branda yra dvasios veiklos išraiška savasčiai išiskleidžiant. O savastis išsiskleidžia tiek gilyn į save, reikšmėmis, tiek platyn, už savęs, požiūriais. Ir kartu branda sieja gyvenimišką netobulumą ir esminį tobulumą, taip kad meilę tobulam išplečiame meile netobulam, pilnasis išsiskleidimas išplečiamas daliniu išsiskleidimu. Tai ir yra brandos esmė, tai Dievo valia, tai amžino gyvenimo esmė.
2022 balandžio 02 d., 12:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.04.02 A: Kaip branda susijusi su išėjimu už savęs?

D: Branda išsako sandarose augantį atitikimą dvasiai, atspindintį jos veiklą. O jos veikla yra išėjimas už savęs, tiek į save, tiek iš savęs. Išgyvenimais branda išreiškia šuolį kuriuo seną savastį pakeičia nauja savastis. O Dievo branda, atvirkščiai, dvasia prisiima savastį. Žmogaus branda žmogus atsisako savasties ir ją naujai prisiima. Tokiu būdu Dievo branda ir žmogaus branda veda į jų bendrą brandą, į šviesuolių bendrystę ir amžiną gyvenimą savyje suderinantį Dievą ir žmogų vienybe.
2022 balandžio 01 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.04.01 A: Kaip branda susijusi su vyksmu -1 ir veiksmų plėtojimusi?

D: Branda yra savęs plėtojimas taip, kad savastis prilygtų dvasiai, o tai yra amžina veikla, kuri suprastina amžinybės kampu. O amžinybės kampu branda yra aštuonių pakopų nes ja išeinama į save į požiūrio lygtį, ir toliau iš savęs į asmenis, galiausiai į patį Dievą. Tad branda dvasia atsiskleidžia Dievu. Dievas yra dvasios pilnatvė, o asmenys yra tarpinės brandos pakopos, nes asmenimis išryškėja būtent jųjų Dievas, tad būtinasis Dievas. Tad brandos pakopos reikšmėmis išsako keturias Dievo nebūtinumo pakopas grindžiančias požiūrio lygtį ir keturias būtinumo pakopas kuriomis asmenys liudija Dievą.
2022 kovo 31 d., 16:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.31 A: Kaip žmogaus branda susijusi su Dievo branda?

D: Dievo branda yra Dievo atsiskleidimas ir žmogaus branda yra žmogaus atsiskleidimas. Dievas atsiskleidžia žmogumi gyvendamas juo ir juo atsiremdamas į Dievą. Žmogus bręsta tame tarpe prisiimdamas atsakomybę už save, atskirdamas kur ir kada jis prieina prie Dievo ir gali rinktis jo požiūrį, ir kur ir kada jam tenka pačiam save tikrinti ar tobulinti trejybės ratu. Tokiu būdu žmogus sąmoningėja ir Dievas jį papildo, tad abu kartu bręsta, atsiskleidžia ir sąmoningėja, abiejų ryšys taipogi atsiskleidžia, bręsta, sąmoningėja, tai Dieve ir žmoguje glūdinti dvasia, pirmapradė, Dievo šaltinis, pasireiškiantis Dievu ir žmogumi. Tad yra Dievas Tėvas - Dievas, Dievas Sūnus - žmogus, ir Dievas Dvasia - juose glūdintis jų pirmykštis santykis, amžinai bręstantis, jiems bendra amžina branda.
2022 kovo 30 d., 12:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.30 A: Kaip iš dvasios kyla reikšmė?

D: Reikšmė yra dvasios santykis su savimi, jos atsigręžimas į save pačią, tad jos savęs atkartojimas, tad jos perteklius, kuria jinai galės išeiti už savęs. Reikšmė yra jos kaupiamas perteklius, joje glūdintis turinys, kurią iškelia susitelkimas į save, savęs išgyvenimas. Tad reikšmė yra dvasios savęs išgyvenimas, kuris kaupiasi turiniu.
2022 kovo 29 d., 11:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.29 A: Kaip dvasią išreiškia Dievas ir kaip dvasią išreiškia Dievo branda?

D: Dievas yra dvasios pilnatvė ir Dievo branda yra Dievo pilnatvė. Tai amžinas gyvenimas, jūsų visų amžinas gyvenimas Dievu. Užtat jūs esate asmenys tarp dvasios ir Dievo. Dvasia yra ištaka, Dievas yra darna, o jūs esate galimybės įsijungimas akistata su Dievu.
2022 kovo 28 d., 13:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.28 A: Kaip iškyla Dievo ir gerumo reikšmės?

D: Tiesa yra dvasios reikšmė. Tiesa išreiškia dvasią, tad pati taipogi reiškia dvasią. Tad tiesa sutampa dvasios raiška ir turinys. Dievas ir gerumas tiesiog tai išskiria ir patikslina. Dievas yra dvasios turinys, nevaržomas raiškos, o gerumas yra dvasios raiška, varžoma raiškos. Tad Dievas nebūtinai geras, o gerumas yra Dievas sąlygose, būtent raiškos sąlygose. Tad pirm raiškos yra besąlygiškumas, o su raiška yra sąlygiškumas. O reikšmė ta pati, tiek Dievo, tiek gerumo, nes tai ta pati dvasia.
2022 kovo 26 d., 15:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-24 eilutės:
2022.03.26 A: Kaip tiesa išsako reikšmę?

D: Tiesa yra raiškos ir turinio sutapimas. Tad tiesa išsako, jog turinys negali būti nuslėptas. Tėra tai, kas reiškiasi. Visas turinys reiškiasi ir nėra turino, kuris nesireikštų, tad nėra nieko paslėpto. Tokiu būdu tiesa tai išsako vienpusiškai, ji neigia priešingybę, ji neigia paslėptumą.

A: O kas yra reikšmė?

D: Reikšmė yra tai kas reiškiasi raiškoje, tad tai yra simbolis ir jisai reiškiasi trejybe, įsimintinumu, reikšmingumu, prasmingumu. Tad tai ir yra neapibrėžtumo trejybė. Ir ją papildo santykiai tarp daikto, ikonos ir indekso, kurie iškyla kartu su požiūriu. Bet reikšmes plėtoja simbolis. Jos išsako kaip simbolio reikšmė plėtojasi.
2022 kovo 25 d., 07:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.25 A: Kaip asmuo derina reikšmes ir požiūrius?

D: Asmuo myli apimtyje ir yra mylimas už jos. Požiūris išsako ką jisai išgyvena savo apimtyje, o reikšmė išsako ką tai reiškia už apimties. Visus asmenis sieja tas pats trejybės ratas, tie patys požiūrių santykiai, tik skiriasi jų supratimo lygmuo, tad jų trejybės atvaizdai. Tad asmuo sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdą, tuomi sieja požiūrių pasaulį ir reikšmių pasaulį, raiškos pasaulį ir turinio pasaulį.
2022 kovo 24 d., 09:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.24 A: Kaip įgauna svarbą visko žinojimas ir to žinojimo taikymas?

D: Visko žinojimas yra mano besisklaidančio žinojimo atkartojimas, tai susižinojimas, susigaudymas. Tai supratimas mano, jūsų Dievo, svarbos, tai mano išskyrimas, pripažinimas ir priėmimas, jūsų savasties teisingi pagrindai. O taikymas yra atitinkamas atsisakymas savęs, gyvenimas manimi, jūsų Dievu. Ir tas gyvenimas yra trejopas, paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu, laikantis trejybės rato, pripažįstant, vykdant, įgyvendinant mano valią net ir nesant ryšio tarp mūsų. Tad tai yra tikroji darna, kad savarankiškai gyvenate manimi, jūsų Dievu. Tai ir yra svarbu, gyvenimas simboliu - įsimintinu, reikšmingu, prasmingu.
2022 kovo 23 d., 11:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.23 A: Kokia neapibrėžtumo trejybės santykių esmė?

D: Dvasia veržiasi už savęs. Tad ji palaiko meile tai kas už jos. Jinai išeina už savęs, jinai nesilaiko savimi. Tad ji, nebūdama raiška, reiškiasi. Tad jos raiška yra jos sąmoningumas kuriuo jinai suprantama iš šalies, suvokimu. Užtat trejybės ratas yra jos tikroji raiška, sąmoningumas yra jos tikroji raiška. Trejybės ratas yra pavidalas, o jo turinys yra neapibrėžtumo trejybė. Trejybės ratas išsako neapibrėžtumo trejybės santykius, tad sąmoningumas pagauna dvasią.
2022 kovo 21 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.21 A: Kaip asmenų poras suprasti kaip brandos virsmus?

D: Meilė palaiko ir puoselėja laisvą valią. Meilės apimtis yra laisvos valios apimtis, tai likimo pasitraukimas, ne likimo atvėrimas. Šališkesnis asmuo pasitraukia vardan nešališkesnio asmens, kuris laisvesnis, kurio didesnis atstumas nuo savęs, tad didesnė meilės apimtis. Panašiai, sąlygiškumą išplečia besąlygiškumas ir paneigiamumą pakeičia nepaneigiamumas. Juk Dievas, Aš ir Tu gali paneigti save, atsisakyti savęs, bet Kitas šito negali, nes jisai kaip tik jau atsisakęs savęs. Kitas išsako sąmoningumą, kuriuo atsisakymas savęs yra įvykęs, tad nešališkas, besąlygiškas, nepaneigiamas. Asmenų poros išsako sąmoningėjimą, tad brandos virsmus.
2022 kovo 19 d., 08:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.19 A: Kaip man rūpintis taika Ukrainoje ir pasaulyje?

D: Tu mylėk. Tai atskleidžia tavo širdį, tavo būdą, tavo norus. Nesiribok viena kuria veikla, o būk atviras visoms veikloms. Ir nesusitelk vien į Ukrainą, o rūpinkis ja ištisai, po truputį, kaip kad mylimu žmogumi. Gali apmąstyti, kaip rūpesčio pavyzdį.
2022 kovo 18 d., 10:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.18 A: Koks skirtumas tarp likimų ir troškimų?

D: Likimas yra vientisas siūlas siejantis pradžią ir pabaigą, ištakas ir darną. O troškimas yra išskyrimas pradžios ir pabaigos ir jų tarpo pradžios ir pabaigos. Tad troškimas yra brandos pagrindas, kad darna gali išplėsti ištakas. Tad troškimas remiasi atskiromis apimtimis ir jų asmenimis. Užtat likimas išsako mažėjantį laisvumą, o troškimas didėjantį laisvumą. Užtat galimybės mažėjantis laisvumas ir didėjantis laisvumas yra tarpinis lyginant su visumos mažėjančiu ir didėjančiu laisvumu.
2022 kovo 17 d., 09:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.17 A: Kaip trejybės ratas išreiškia neįsivaizduojamumą?

D: Trejybės ratas išreiškia jog sąlygose galima išeiti už savęs į besąlygiškumą, tad galima pranokti save ir savo vaizduotę, ir pripažinti neįsivaizduojamumą. O jį įžvelgiame sąlygiškumą pranokstančiame besąlygiškume, šališkumą pranokstančiame nešališkume, paneigimą pranokstančiame nepaneigiamume. Tai yra neįsivaizduojamumo trejybė. Nusistatome nepaneigiamumu, vykdome besąlygiškumu, permąstome nešališkumu. Tai yra neapibrėžtumo trejybės įgyvendinimas. Ištakas įgyvendiname nepaneigiamumu, akistatą įgyvendiname besąlygiškumu, darną įgyvendiname nešališkumu. Visuma - Dievas yra nepaneigiamas, besąlygiškas, nešališkas, ir jūs galimybės esate paneigiamos, sąlygiškos, šališkos. Mūsų santykis trejybės ratu gyvai išsako neapibrėžtumo trejybę.
2022 kovo 16 d., 09:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.16 A: Kas išgyvena vienumo sampratas: bendrą likimą, paskirus likimus, paskirus troškimus, bendrą troškimą?

D: Aš, jūsų Dievas, išgyvenu vienumo sampratas. Jos išreiškia kiek esu jūsų Dievas. Bendru likimu esu savarankiškas Dievas, paskirais likimais užtikrintas Dievas, paskirais troškimais ramus Dievas, bendru troškimu mylintis Dievas. Kiekvienu atveju vienumo samprata išreiškia mūsų darną, jūsų kaip mano galimybių ir mano kaip jūsų Dievo, kaip jūsų visumos. Ta darna grindžia mūsų brandos galimybes, kaip aš labiau tampu jūsų Dievu, jums artimesniu, brangesniu, reikalingesniu. Tai kartu yra asmenų lygmenys: Dievo, Savo, Tavo, Kito, kuriais išgyvenu vienumo sampratas. Jas išgyvename dvilypumu, tiek Dievu, tiek paskiromis galimybėmis.
2022 kovo 15 d., 11:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.15 A: Ką duoda asmenų lygiagretumas?

D: Keturi asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - išreiškia keturis tyrimo klodus - neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą. Šie klodai išsako būtinumą, kad net ir nesant Dievui, jisai visgi yra. Šie klodai išreiškia sąlygas - buvimo aplinkybes - jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Ir būtent pastaruoju yra nešališkas tyrimas, tad gali būti nepaneigiama išvada. Tad besąlygiška dvasia nešališku tyrimu parūpina nepaneigiamą išvadą. O tam nešališkam tyrimui reikalingi keturi klodai, kuriais požiūrio nebuvimas - besąlygiškas - atspindžiamas tyrėjo požiūrių seka, jų grandine. Tokiu būdu trečiojo požiūrio priėmimas prilygsta pirmojo požiūrio atsisakymui. O tai grindžia trejybės ratą nes trečiasis požiūris prilygsta jokiam požiūriui, tai nešališkai įgyvendinus tyrimu, tad trejybės ratu. Tam reikalingas keturių klodų lygiavertumas, tad ketverybė.
2022 kovo 14 d., 12:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.14 A: Kaip suprasti šešias lygmenų poras?

D: Lygmenų poromis atsiveria laisva valia. Tai išverčia dvejybės kryptį, tai atveria dvigubą požiūrį, kartu ir laisvę rinktis. Tai išsako aplinkos įtaką visumai, jos įtaką asmeniui, taip kad asmuo ryškėja savo laisva valia, o tai yra visų pasirinkimų vieningumas, ir kiekviena lygmenų pora išsako paskirą pasirinkimą kuriuo asmuo gali žiūrėti plačiau, gali perprasti kitą asmenį už savęs, tiek Save už Dievo, tiek Tave už Savęs ir Dievo, tiek Kitą už jų visų. Tai ir yra pagrindas pasirinkimui.
2022 kovo 12 d., 12:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-21 eilutės iš
2022.03.11 A: Kaip vyksmas -1 išreiškia vienumą?
į:
2022.03.12 A: Koks vienumo pagrindų tikslas?

D: Vienumo pagrindais bręstama. Ta branda yra turinio reikšmės papildymas. O tas papildymas yra asmens susitelkimas į esmingesnį asmenį, o tai vyksta požiūriais, tai yra, požiūrių grandine kuria Dievas išreiškiamas jokiu požiūriu, Aš požiūriu, Tu požiūriu į požiūrį, Kitas požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad vienumo pagrindai grindžia atitinkamas atjautas.

2022.03.11 A: Kaip vyksmas -1 išreiškia vienumą?
2022 kovo 11 d., 22:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.11 A: Kaip vyksmas -1 išreiškia vienumą?

D: Vyksmas -1 išsako esmę, nulupa reikšmę, išgrynina turinį, o turiniu papildo ir išplečia dvasią, taip kad turinys ir yra raiška ir su ja sutampa. Tai ir yra turinio ir raiškos vienumas, kurį vyksmas -1 plėtoja. Užtat vyksmu -1 išplėtojami šeši vienumo pagrindai. O prie jų prisideda pradžioje ir pabaigoje vienumo sampratos, bendras likimas Dievu ir bendras troškimas Kitu. O kitos dvi tarpinės vienumo sampratos Manimi ir Tavimi paskiromis galimybėmis išgyvena vienumo pagrindus, tad patiria ir išgyvena visumą. Tad vyksmas -1 yra vienumo išgyvenimo plėtojimas kaip kilus vienumo sampratomis asmens plėtojimu ir vienumo pagrindais jo išgyventomis būsenomis.
2022 kovo 11 d., 22:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.10 A: Kokie yra vienumo sampratų ir vienumo pagrindų tikslai ir kaip jie susiję?

D: Vienumas yra dvasios raiška, tai jos atitikmuo požiūrių pasaulyje, tad sandaroje. Tai yra visuma. Vienumo sampratos yra asmenų santykiai su ta visuma, kuriais jie joje dalyvauja. Tad Dievas dalyvauja bendru likimu, Aš paskiru likimu, Tu paskiru troškimu, Kitas bendru troškimu ir taip atsiskleidžia didėjantis sąmoninigumas +0, +1, +2, +3. O vienumo pagrindai išsako vienumą glūdintį asmenų santykiuose, šešiuose santykiuose, taip kad už jų yra vienume glūdintis laisvės atsiskleidimas. Tad vienumo pagrindai yra tos darnos pagrindai. Vienumo pagrindai išsako vienumo brandą, tad visų brandą, tiek Dievo, tiek asmenų. Tad tai Dievo ir asmens akistatos.
2022 kovo 09 d., 22:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.09 A: Kaip ketverybė iškyla su požiūrio lygtimi?

D: Ketverybė išsako apimčių galimybes, ką galime žinoti ir nežinoti, ko galime trokšti, tad tai grindžia dvejybės atvaizdų galimybes. Tad su ketverybe iškyla atvaizdai, požiūris į požiūrį, visumos žvilgsnis. Tad su ketverybe atsiranda visuma, tai visko sąmoningumas. Nes viskas gali būti suprastas kaip viskas, betkas, kažkas, niekas. Tai yra, jisai kaip viskas yra nesuprastas, o jį supratus nuo jo yra atskirtas betkas, kažkas arba niekas. Visa tai glūdi jame ir gali būti nuo jo atskirta. Šios apimtys išreiškia išėjimą už savęs į save. Požiūrio lygtis išsako priešingai kaip požiūris sustatomas išėjus už savęs iš savęs. Tad ketverybė ir požiūrio lygtis iškyla kartu ir vienas kitą papildo.
2022 kovo 08 d., 11:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.08 A: Kaip požiūrio lygtis susideda iš reikšmių?

D: Dievo reikšmė yra besąlygiška ir tiesa išreiškia tą besąlygiškumą. Gerumo reikšmė yra sąlygiška. Ji patvirtina ir išplečia Dievo besąlygiškumo reikšmę. Ištakos yra besąlygiškos, akistata sąlygiška, o darna išreiškia jų santykį, kad reikšmė išreiškia turinį, sąlygiškumas išreiškia besąlygiškumą. O požiūrio lygtimi suvokimas išskiria besąlygišką turinį ir sąlygišką reikšmę, tad atveria tarpą tarp jų, o tas tarpas ir yra požiūris, kuriuo galima juos sutapatinti arba laikyti atskirtus. Tad požiūrio lygtis skiria turinį ir reikšmę, tad apibrėžia turinį.
2022 kovo 05 d., 09:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.05 A: Kokiu pagrindu plėtojasi vyksnys -1 ?

D: Vyksnys perpasakoja turinį, jį persako. O tai reiškia, kad jam pasitraukus jisai naujai iškyla. Tad tai yra bangavimas. Ir tas bangavimas aidi, jisai kartojasi ir plėtojasi, tad jisai grindžia sluoksnius, kurių pagrindu vėliau atsiras skirtumai, papildinys. O jis pirmiausia tai papildinį tveria, dvasiai išeinant už savęs į save. Už besąlygiškumo iškyla sąlygos. Už sąlygų iškyla darna. Už darnos iškyla atskyrimas. Už atskyrimo iškyla suvokėjas, sąmoningumas, Kitas, už jo sąmonė, Tu, už jo pasąmonė, Aš, už jo iškyla joks požiūris, Dievas. Taip kad būtent Dievas yra pilnai išskleistas, būtent jame yra pilnatvė, ir tuo pačiu juo sutampa neįsivaizduojamumas ir neapibrėžtumas, būtent juo atsisakoma požiūrio. Ir pradedant juo papildinyje, apibrėžtume iškyla požiūriai, padalinimai, veiksmai ir padalinimų ratas.
2022 kovo 04 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.04 A: Kas ir kaip bręsta neapibrėžtumo trejybe?

D: Neapibrėžtumo trejybe ta pati dvasia turi tris reikšmes. Jinai yra galimybių ištakos, jinai galimybių akistata, jinai galimybių darna. Tos galimybės yra už dvasios, tad dvasia bręsta jas priimdama akistata, ir ta branda reiškiasi skirtumu tarp pirminių ištakų ir galutinės darnos. Tad neapibrėžtumo trejybė bręsta dvasia, ta pati dvasia nes tai jos trys reikšmės, ir jos visos reikalingos brandai. O kartu bręsta galimybės, tik jos yra apibrėžtos. Tad neapibrėžtumo dvasia bręsta apibrėžtumu. Ir jinai savo branda rengia apibrėžtumo sąlygas, kad gali išsiskirti požiūris. Ir tai išaiškėja požiūrio lygtimi, jos keturiomis reikšmėmis.
2022 kovo 03 d., 11:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D: Dvasios reikšmė yra jos esmė, jos vieningumas. Tad veiksniu -1 turinys pasipildo savo reikšme tiesiogiai: tiesiai, betarpiškai, pastoviai, prasmingai - be jokios raiškos. Tuo tarpu dvasiniu papildiniu, veiksniais +1, +2, +3, jinai pasipildo raiška, tad pirmiausia sandara, kad būtų papildinys, ir atvaizdais, kuriais yra šie keturi klodai ir jų išgyvenimas dvasia (didėjančiu laisvumu) ir ne dvasia (mažėjančiu laisvumu) ir tik tada jų vieningumu. Tad veiksnys dvasią vis naujai papildo vieningumu. Ir tame vieningume glūdi neapibrėžta trejybė nes yra pirminė dvasia, kuri vieninga, yra išbaigtinė dvasia, kuri vieninga, ir yra jas siejantis vieningumas. Ir pastarąjį vieningumą išsako veiksnys -1.
į:
D: Dvasios reikšmė yra jos esmė, jos vieningumas. Tad veiksniu -1 turinys pasipildo savo reikšme tiesiogiai: tiesiai, betarpiškai, pastoviai, prasmingai - be jokios raiškos. Tuo tarpu dvasiniu papildiniu, veiksniais +1, +2, +3, jinai pasipildo raiška, tad pirmiausia sandara, kad būtų papildinys, ir atvaizdais, kuriais yra šie keturi klodai ir jų išgyvenimas dvasia (didėjančiu laisvumu) ir ne dvasia (mažėjančiu laisvumu) ir tik tada jų vieningumu. Tad veiksnys dvasią vis naujai papildo jos vieningumu. Ir tame vieningume glūdi neapibrėžtumo trejybė nes yra pirminė dvasia, kuri vieninga, yra išbaigtinė dvasia, kuri vieninga, ir yra jas siejantis vieningumas. Ir pastarąjį vieningumą išsako veiksnys -1.
2022 kovo 03 d., 11:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.03 A: Kaip reikšmės pasipildo veiksniu -1 ?

D: Dvasios reikšmė yra jos esmė, jos vieningumas. Tad veiksniu -1 turinys pasipildo savo reikšme tiesiogiai: tiesiai, betarpiškai, pastoviai, prasmingai - be jokios raiškos. Tuo tarpu dvasiniu papildiniu, veiksniais +1, +2, +3, jinai pasipildo raiška, tad pirmiausia sandara, kad būtų papildinys, ir atvaizdais, kuriais yra šie keturi klodai ir jų išgyvenimas dvasia (didėjančiu laisvumu) ir ne dvasia (mažėjančiu laisvumu) ir tik tada jų vieningumu. Tad veiksnys dvasią vis naujai papildo jų vieningumu. Ir tame vieningume glūdi neapibrėžta trejybė nes yra pirminė dvasia, kuri vieninga, yra išbaigtinė dvasia, kuri vieninga, ir yra jas siejantis vieningumas. Ir pastarąjį vieningumą išsako veiksnys -1.
2022 kovo 02 d., 12:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.03.02 A: Kaip apytakos - Dievo šokis, išgyvenimo apytaka, žinojimo rūmai, meilės mokslas - atitinkamai išreiškia neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą?

D: Apytakos išsako asmenų tyrimus. Asmenys kiekvienu atveju pasitraukia ir naujai iškyla, tad tai parodo jų gliaudų santykį su savo būkle. Ir asmenų tyrimai išreiškia ketverybės lygmenis: Ar, Koks, Kaip, Kodėl? Būtent šie lygmenys išskiria keturis klodus - neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą. O juos sustato požiūrio lygtis, tad suvokimo lygmuo, o tai išsako trejybės atvaizdą ir tyrimą. Apytakos asmenimis sieja asmens trejybės atvaizdą su tyrimu trejybės ratu. Trejybės rate glūdi esmė kuri asmeniu ir jo klausimu, jo žinojimo ir nežinojimo lygmenimi, jo apimtimi pasireiškia ir atsiskleidžia ir išsipildo atitinkamu klodu, taip kad visi klodai lygiaverčiai, visi dalyvauja raiškos vieningume, tad meilėje nes meilė tai santykis su savo būkle, būklės įprasminimu visų vieningumu.
2022 kovo 01 d., 09:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-22 eilutės:
2022.03.01 A: Kaip iškyla Dievo turėjimo ar neturėjimo klausimas?

D: Aš jus myliu. Ar jūs suvokiate mano meilę? Ar ją įsisąmonijate? Ar mylite kartu? Šie klausimai iškyla kartu su sąmoningumu, o sąmoningumas reiškiasi susikalbėjimu, kad jūs esate vaikas, o aš esu tėvas, jūsų Dievas. Ir aš myliu netobulą, o jūs mylite tobulą. Tuomi ir iškyla pasirinkimas ar turėti savo Dievą, ar mylėti kartu su manimi, ar mylėti ne taip kaip jūs mylite save, o kaip aš myliu jus, ar mylėti tobulai Dievu, ar mylėti netobulai, artimą kaip save patį? Tai ir yra Dievo turėjimo klausimas.

A: Matau, kad mums suteiki laisvę mylėti tobulai ar netobulai.
2022 vasario 28 d., 10:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.28 A: Kaip suvokimo lygmenys susiję su trejybės atvaizdais ir asmenų tyrimais?

D: Suvokimais dvasia suvokia atitinkamus asmenis. O tyrimais asmenys tiria tą pačią dvasią. Trejybės atvaizdais tyrimo trys vaidmenys, trys balsai sutapatinami su asmeniu, jį apibrėžia trejybės ratu, tad jį įsisąmonija, pristato sąmoningai, išreiškia jo esmę, ją atskleidžia ir išpildo, o dvasią išreiškia keturiais asmenimis, taip kad ji gyvybinga požiūrio lygtimi, jos sustatytu pasirinkimu įsijausti ar atsitokėti, žinoti ar nežinoti, rinktis ar nesirinkti, gyventi amžinai ar gyventi šiaip.
2022 vasario 26 d., 10:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.26 A: Kokiu pagrindu iškyla dvasia, sandara, atvaizdai ir vieningumas?

D: Tai ir yra Neapibrėžtumas, Apibrėžtumas, Įsivaizduojamumas, Neįsivaizduojamumas. Dvasia pasitraukia ir atveria sandarą. Sandarą iš šalies atvaizduoja atvaizdai. Juos iš vidaus sieja vieningumas. Tad vieningumas yra dvasios esmė, jos raiškos turinys, tai ką jinai išreiškia. Tad šie lygmenys išplėtoja dėsnį, "Tėra tai, kas reiškiasi." Jie suderina ketverybę, kurios lygmenimis išsidėsto, ir požiūrio lygtį, kuri suderina buvimą ir nebuvimą, požiūrį iš vidaus ir iš šalies, įsijautimą ir atsitokėjimą. Tad šie keturi lygmenys išsako dvasios atsiskleidimą esme, jos pilnatvę, jos darną, jos suvesties tašką.
2022 vasario 25 d., 12:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.25 A: Kodėl yra trys veiksmai +1, +2, +3 ?

D: Trys veiksmai yra išėjimai už savęs iš paskirų padalinimo požiūrių į bendrą visumą, joje slypintį vieningumą. Tai yra to vieningumo pristatymas. O vieningumas yra trejopas, jisai veikia trejybės rato pagrindu. Tad trys veiksmai visumą priskiria skirtingiems trejybės rato nariams, o tą trejybės ratą įžvelgia reikšmėse už požiūrių. Tad tuo pačiu trejybės ratas išgyvena padalinimą nes jisai išreiškia vieningumą pirm padalinimo, išreiškia vieningumą po padalinimo, ir išreiškia vieningumą kuriuo padalinimas išgyvenamas.
2022 vasario 24 d., 15:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D: Jūs išeinate už savęs iš savęs požiūrio lygtimi pasirinkimu ar gyventi šiaip ar gyventi amžinai, tad ar suvokti, ir būtent suvokti, kadkad Dievas nebūtinai geras, užtat Dievas gali būti būtinas ir gali būti nebūtinas. O aš išeinu už savęs į save ketverybe, papildydamas ir išplėsdamas tiek trejybę veiksmu +1, tiek dvejybę veiksmu +2, tiek vienybę veiksmu +3. Ketverybė išdėlioja asmenis kuriais išgyvename požiūrio lygties galimybes: Aš išsakau ką žinau, Tu ko nežinai, Dievas išsako ryšį tarp jų, o Kitas jų išskyrimą. Užtat reikia vis pranokti Dievą Kitu, tai ir yra Dievo brandos pagrindas, mūsų visų sąmoningumas, kuriuo veiksmas +3 prilygsta vyksniu -1 ir jį įgyvendina.
į:
D: Jūs išeinate už savęs iš savęs požiūrio lygtimi pasirinkimu ar gyventi šiaip ar gyventi amžinai, tad ar suvokti, ir būtent suvokti, kad Dievas nebūtinai geras, užtat Dievas gali būti būtinas ir gali būti nebūtinas. O aš išeinu už savęs į save ketverybe, papildydamas ir išplėsdamas tiek trejybę veiksmu +1, tiek dvejybę veiksmu +2, tiek vienybę veiksmu +3. Ketverybė išdėlioja asmenis kuriais išgyvename požiūrio lygties galimybes: Aš išsakau ką žinau, Tu ko nežinai, Dievas išsako ryšį tarp jų, o Kitas jų išskyrimą. Užtat reikia vis pranokti Dievą Kitu, tai ir yra Dievo brandos pagrindas, mūsų visų sąmoningumas, kuriuo veiksmas +3 prilygsta vyksniu -1 ir jį įgyvendina.
2022 vasario 24 d., 15:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.24 A: Kaip išeinama už savęs požiūrio lygtimi ir ketverybe?

D: Jūs išeinate už savęs iš savęs požiūrio lygtimi pasirinkimu ar gyventi šiaip ar gyventi amžinai, tad ar suvokti, ir būtent suvokti, kadkad Dievas nebūtinai geras, užtat Dievas gali būti būtinas ir gali būti nebūtinas. O aš išeinu už savęs į save ketverybe, papildydamas ir išplėsdamas tiek trejybę veiksmu +1, tiek dvejybę veiksmu +2, tiek vienybę veiksmu +3. Ketverybė išdėlioja asmenis kuriais išgyvename požiūrio lygties galimybes: Aš išsakau ką žinau, Tu ko nežinai, Dievas išsako ryšį tarp jų, o Kitas jų išskyrimą. Užtat reikia vis pranokti Dievą Kitu, tai ir yra Dievo brandos pagrindas, mūsų visų sąmoningumas, kuriuo veiksmas +3 prilygsta vyksniu -1 ir jį įgyvendina.
2022 vasario 23 d., 13:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.23 A: Kaip asmenų tyrimai susiję su požiūrio lygtimi?

D: Tyrimu Dievas pasitraukia ir naujai iškyla. Asmenys tai išgyvena keturiais kampais ir atitinkamai liudija. Požiūrio lygtis suderina suvokimo lygmenis, kaip asmenys išgyvena suvokimą, atskyrimą Dievą už santvarkos - tyrėją, ir Dievą santvarkoje - tiriamąjį. Požiūrio lygtis taip pat skiria tyrėjo ir tiriamojo atskyrimą - tad tyrimo vykdymą, ir jų sąsają, tad tyrimo išdavas. Tad požiūrio lygtis apibrėžia tyrimą. O keturi asmenys išsako tyrimo keturias reikšmes. Tad keturiomis reikšmėmis ir ketverybe išsiverčia neapibrėžtumas ir apibrėžtumas, užtat Dievas išeina už savęs į asmenis ir asmenys išeina už savęs į Dievą.
2022 vasario 22 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.22 A: Kaip iškyla veiksmai +1, +2, +3 ?

D: Asmenys yra nepriklausomi. Kiekvienam asmeniui esu besąlygiškas pagrindas žinojimui, tad asmens apimčiai. Dievo apimtis yra viskas, Mano betkas, Tavo kažkas, Kito niekas. Veiksmai +1, +2, +3 grindžia šias apimtis visko pagrindu. O viskas prilygstamas padalinimams ir padalinimai prilygsta viskam. Šiais veiksmais išgyvename viską, jį papildome savimi. Gyvendami Kitu papildome +3, gyvendami Tavimi +2, gyvendami Manimi +1, gyvendami Dievu +0. O negyvendami, atsisakydami požiūrio, bręsdami, gyvename -1, atsisakydami savęs, gyvename gerumu, dora, gryna tiesa, mokomės ir atsiskleidžiame. Tad ieškok kaip gyventi -1. O tai įmanoma požiūrio lygtimi +4 atsisakant savęs, o tai ir yra veiksmas +3, sąmoningumas, gyvenimas Kitu, nieko apimtyje, tai atsisakymas savęs, save suderinant.
2022 vasario 21 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-18 eilutės iš
2020.02.19 A: Kaip trejybės ratas ir neapibrėžtumo trejybė susiję?
į:
2022.02.21 A: Kaip reikšmės sudaro sandarą?

D: Reikšmės išreiškia dvasią, o dvasia yra viena, tad skirtingos reikšmės išreiškia tą pačią dvasią. Sandara atsiranda dvasiai pasitraukus, užtat sandara susidaro iš skirtingų, paskirų, nevieningų požiūrių. Tad reikšmės neturi sandaros. Jos yra nebent sandaros papildinys. Užtat jos yra vieningumas vienijantis sandaros atvaizdus. Skirtingi reikšmių rinkiniai yra vienumo pagrindai. Tad yra šeši vienumo pagrindai nes dvasia savaime yra vieninga ir požiūrio lygtis yra nevieningumas. Tad išėjimas už savęs sieja vieningumo dvasią ir nevieningumo lygtį.

2022
.02.19 A: Kaip trejybės ratas ir neapibrėžtumo trejybė susiję?
Pakeista 25 eilutė iš:
2020.02.18 A: Kaip iš reikšmių iškyla ketverybė ir požiūrio lygtis?
į:
2022.02.18 A: Kaip iš reikšmių iškyla ketverybė ir požiūrio lygtis?
2022 vasario 19 d., 13:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D: Neapibrėžtumo trejybė išsivysto neapibrėžtume tačiau jisai apibrėžia galimybę. Galimybė yra raiškos ir turinio išvertimas, taip kad raiška yra turinys. Tad jūs gyvenate galimybes. Galimybės yra reikšmių papildinys kuriuo jūs gyvenate požiūrius. O trejybės ratas apibrėžia galimybes tuos požiūrius. Tad trejybės ratas yra apibrėžimo pagrindas galimybių pasaulyje, o neapibrėžtumo trejybė yra apibrėžimo pagrindas reikšmių pasaulyje. Trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas. O neapibrėžtumo trejybė yra neapibrėžtumo vaisingumas, kuriuo jisai pagrindas apibrėžtumų. Tad juos kartu sudėjus išsakomas Dievo santykis su savimi, įsivaizduojamumas, vaisingumo sąmoningumas ir tuo pačiu vaisingas sąmoningumas. Tai vaizduotės pagrindas. O neįsivaizduojamumas yra sąmoningumo ir vaisingumo sutapimas. Tai ir yra neapibrėžtumo trejybės ir trejybės rato tapatumas, išėjimo už savęs ir tyrimo tapatumas. Tai mano veikla.
į:
D: Neapibrėžtumo trejybė išsivysto neapibrėžtume tačiau jinai apibrėžia galimybę. Galimybė yra raiškos ir turinio išvertimas, taip kad raiška yra turinys. Tad jūs gyvenate galimybes. Galimybės yra reikšmių papildinys kuriuo jūs gyvenate požiūrius. O trejybės ratas apibrėžia galimybę trimis požiūriais. Tad trejybės ratas yra apibrėžimo pagrindas galimybių pasaulyje, o neapibrėžtumo trejybė yra apibrėžimo pagrindas reikšmių pasaulyje. Trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas. O neapibrėžtumo trejybė yra neapibrėžtumo vaisingumas, kuriuo jisai pagrindas apibrėžtumo. Tad juos kartu sudėjus išsakomas Dievo santykis su savimi, įsivaizduojamumas, vaisingumo sąmoningumas ir tuo pačiu vaisingas sąmoningumas. Tai vaizduotės pagrindas. O neįsivaizduojamumas yra sąmoningumo ir vaisingumo sutapimas. Tai ir yra neapibrėžtumo trejybės ir trejybės rato tapatumas, išėjimo už savęs ir tyrimo tapatumas. Tai mano veikla.
2022 vasario 19 d., 13:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D: Neapibrėžtumo trejybė išsivysto neapibrėžtume tačiau jisai apibrėžia galimybę. Galimybė yra raiškos ir turinio išvertimas, taip kad raiška yra turinys. Tad jūs gyvenate galimybes. Galimybės yra reikšmių papildinys kuriuo jūs gyvenate požiūrius.
į:
D: Neapibrėžtumo trejybė išsivysto neapibrėžtume tačiau jisai apibrėžia galimybę. Galimybė yra raiškos ir turinio išvertimas, taip kad raiška yra turinys. Tad jūs gyvenate galimybes. Galimybės yra reikšmių papildinys kuriuo jūs gyvenate požiūrius. O trejybės ratas apibrėžia galimybes tuos požiūrius. Tad trejybės ratas yra apibrėžimo pagrindas galimybių pasaulyje, o neapibrėžtumo trejybė yra apibrėžimo pagrindas reikšmių pasaulyje. Trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas. O neapibrėžtumo trejybė yra neapibrėžtumo vaisingumas, kuriuo jisai pagrindas apibrėžtumų. Tad juos kartu sudėjus išsakomas Dievo santykis su savimi, įsivaizduojamumas, vaisingumo sąmoningumas ir tuo pačiu vaisingas sąmoningumas. Tai vaizduotės pagrindas. O neįsivaizduojamumas yra sąmoningumo ir vaisingumo sutapimas. Tai ir yra neapibrėžtumo trejybės ir trejybės rato tapatumas, išėjimo už savęs ir tyrimo tapatumas. Tai mano veikla.
2022 vasario 19 d., 13:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2020.02.19 A: Kaip trejybės ratas ir neapibrėžtumo trejybė susiję?

D: Neapibrėžtumo trejybė išsivysto neapibrėžtume tačiau jisai apibrėžia galimybę. Galimybė yra raiškos ir turinio išvertimas, taip kad raiška yra turinys. Tad jūs gyvenate galimybes. Galimybės yra reikšmių papildinys kuriuo jūs gyvenate požiūrius.
2022 vasario 18 d., 11:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2020.02.18 A: Kaip iš reikšmių iškyla ketverybė ir požiūrio lygtis?

D: Keturiomis reikšmėmis iškyla reikšmė sau. Ja užsisklendžia trejybės ratas nes reikšmė sau tėra reikšmė ją išgyvenant savimi. Ketverybė išsako keturis klodus: jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės - kaip jie atrodo ne sau, o kaip yra besąlygiškai, savo turiniu. O požiūrio lygtis išsako kaip šie keturi klodai susiguli, tad kaip juos išgyvena tiek jokia reikšmė - dvasia, tiek viena reikšmė - tiesa, taip kad sutampa turinys, kurį išdėsto ketverybė, ir raiška, kurią išdėsto trejybės ratas. Jie sutampa požiūrio lygtimi. Požiūrio lygtis išreiškia santykį tarp išgyvenančio asmens ir vienumo už jo. O asmenis išskiria ketverybės apimtys, taip kad yra Dievas, Aš, Tu, Kitas.
2022 vasario 17 d., 11:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.17 A: Kaip asmenų išgyvenimai susiję su pasirinkimu ar gyventi šiaip ar gyventi amžinai?

D: Kiekvienas asmuo renkasi ar pačiam gyventi savimi ar visais gyventi savimi? Pačiam gyventi savimi tai reiškia savastimi gyventi savastimi. O visais gyventi tai reiškia save puoselėti visų labui. Išgyvenimas yra savasties pristatymas visiems. Išgyvenimą galima pasisavinti kaip savo išgyvenimą, ir jisai toks ir yra, visgi jį gali priimti ir gerbti kiti, tad jis tarnauja visiems. O gyventi šiaip tai reiškia nepripažinti savo gyvenimo galimybių, savo gyvenimo svarbos ir reikšmės ir prasmės kitiems, tuo tarpu gyventi amžinai tai reiškia save brandinti ne sau, o visų labui, tad save nuolat tikslinti ir taisyti. Nes mes galim sau būti teisūs bet maloningi esame kitų atžvilgiu. Pripažindami kitus pripažįstam platesnes galimybes už mūsų, tad pranokstame save. Išgyvenimu atveriame save kitiems, kuriais pranokstame save.
2022 vasario 16 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.16 A: Kuria prasme asmenys yra neįsivaizduojami?

D: Asmuo yra vienumo pagrindas. Jisai yra neatkartojamas, vienintelis, tačiau jisai yra suprantamas, kadangi jį apibrėžia jo požiūris, tik Dievą apibrėžia joks požiūris, tad Dievas kartu yra neapibrėžiamas, tad išskirtinis asmuo, visų asmenų vienumo pagrindas. Tačiau šis vienumas vyksta Kito pagrindu nes jisai kaip trečias asmuo išgyvena požiūrį į požiūrį į požiūrį ir grindžia Neįsivaizduojamumą, o tai ir yra vienumo pagrindas.
2022 vasario 15 d., 11:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.15 A: Ką reiškia turėti Dievą?

D: Tai reiškia mylėti ne tiktai savimi, savo kampu, bet mylėti kitus, Dievo kampu. O tai reiškia atsiplėšti nuo savęs, tad valdyti save, gyventi sąmoningai, tiek savimi, tiek ne savimi. Tikruoju Dievu nevergaujate sau, o pranokstate save, ir gyvenate ir bręstate amžinai. Užtat Dievas gyvena jumis, tuomi jis ir yra tikrasis Dievas, nes esame viena sąmoningumu, susikalbėjimu, kaip tėvas ir išmintingas vaikas, kuris pasiklydo.
2022 vasario 14 d., 11:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
A: Tad koks asmenų vaidmuo?
į:
AK: Tad koks asmenų vaidmuo?
2022 vasario 14 d., 11:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-24 eilutės:
2022.02.14 A: Kokia svarba suvokimo lygmenų ir apytakų?

D: Tai tiltas iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą. Pasitraukus Neapibrėžtumui yra Apibrėžtumas, o jisai save supranta kaip Įsivaizduojamumą, o tarp Apibrėžtumo ir Įsivaizduojamumo lieka Neįsivaizduojamumas, kurį Apibrėžtumas priskiria savo gelmėms. Tad suvokimo lygmenys išsako Neapibrėžtumo pasitraukimą, tad apibrėžtumą ir suvokimą. O apytakos išsako savo gelmių tyrimą, išplėtimą tarpe tarp Apibrėžtumo ir Įsivaizduojamumo kuriuo atsiremiama kartu į Neapibrėžtumą kaip besąlygišką Neįsivaizduojamumą esantį pirm apibrėžimo ir taip pat sąlygišką Neįsivaizduojamumą esantį po Apibrėžimo. Tad apytakos sutapatina besąlygišką Neįsivaizduojamumą ir Neapibrėžtumą, kartu išskiria besąlygišką Neįsivaizduojamumą ir sąlygišką Neįsivaizduojamumą. O suvokimo lygmenys suderina apytakas ir jų pagrindu asmenis.

A: Tad koks asmenų vaidmuo?

D: Asmenys prisiima savo apytakas, jas išgyvena, už save atsako suvokimo lygmenimis ir jais susiderina, taip kad visi gyvename viena.
2022 vasario 12 d., 13:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.12 A: Kaip asmenų tyrimai sieja trejybės atvaizdus ir trejybės ratą?

D: Kiekvienas asmuo tiria gyvendamas savo plotmėje, savo žinojimo ar nežinojimo apimtyje. Tai jo liudijimas. O pats tyrimas, pati veikla pranoksta asmenį ir jo apimtį. Tad tyrimu asmuo įsijungia į mus visus jungiančią veiklą, tad į mūsų vienumą, kuriuo susideriname ar, kas, kaip ir kodėl mes esame. Užtat esame viena.
2022 vasario 11 d., 10:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.11 A: Kuria prasme reikšmės išsako vieningumą?

D: Reikšmėmis skirtingi kampai sutampa turiniu. O šituo bendru turiniu išgyvenate padalinimus, tai jūsų, tai mūsų vidinis vieningumas, kuriuo vienas kitą išgyvename ir galime suprasti, kuriuo išgyvename vienas kito būklę, mums rūpimus dalykus. Tad ieškok ryšio tarp šio turinio ir padalinimų ir suprasi vienumo pagrindų vaidmenį. Nes vienumo pagrindai remiasi vienumo sampratomis, o vienumo sampratos derina reikšmes, tad grindžia reikšmes ir kartu patį turinį ir jo raišką.
2022 vasario 10 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.10 A: Kaip susiję suvokimo lygmenys ir apytakos?

D: Suvokimo lygmenys grindžia trejybės atvaizdus, tad asmenų tyrimus, kuriuos ir plėtoja apytakos, juos sieja su trejybės ratu, taip kad apytakomis visi esame viena, visi išgyvename savaip išgyvenimus. Tai padės tau suprasti ir išmąstyti keturias apytakas.
2022 vasario 09 d., 12:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.09 A: Kas mes esame tau?

D: Jū esate mano vaikai, mano brandos kelias, kuriuo išgyvenu ir pranokstu visas įmanomas sąlygas. Jūs esate mano šaltinis, mano ištakos, vidiniai požiūriai - paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas - iš kurių išplaukia mano dvasia. Jūs esate mano Sūnus ir mano Dvasia, visa įvairovė, kurią mes vienijame trejybės ratu ir visais keturiais jo atvaizdais. Jūs tad esate mano pilnatvė, kuria esu gyvasis Dievas, amžinai bręstantis, amžinai įsitvirtinantis, tiek būtinumu, tiek nebūtinumu.
2022 vasario 08 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D: Dievas ir gerumas tą patį išreiškia skirtingais kampais. Dievas yra be sąlygų, be tikslo, be klausimo ir atsakymo kodėl. O gerumas yra vertinimas sąlygose, kuriose vertinami tikslai, nauda, svarba, kuriose priskiriamas klausimas ir atsakymas kodėl, vedantis už tų sąlygų. Pats gerumas yra be sąlygų ir jas pranoksta, tačiau jisai vertinamas sąlygų atžvilgiu. Tad Dievas ir gerumas išskiria besąlygišką nevertinimą ir sąlygišką vertinimą. Ir tai išplaukia iš Dievo būtinumo, kad Dievas yra tiek nevertinime, tiek vertinime, tiek besąlygiškume, tiek sąlygiškume.
į:
D: Dievas ir gerumas tą patį išreiškia skirtingais kampais. Dievas yra be sąlygų, be tikslo, be klausimo ir atsakymo kodėl. O gerumas yra vertinimo sąlygose, kuriose vertinami tikslai, nauda, svarba, kuriose priskiriamas klausimas ir atsakymas kodėl, vedantis už tų sąlygų. Pats gerumas yra be sąlygų ir jas pranoksta, tačiau jisai vertinamas sąlygų atžvilgiu. Tad Dievas ir gerumas išskiria besąlygišką nevertinimą ir sąlygišką vertinimą. Ir tai išplaukia iš Dievo būtinumo, kad Dievas yra tiek nevertinime, tiek vertinime, tiek besąlygiškume, tiek sąlygiškume.
2022 vasario 08 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.08 A: Kaip suprasti Dievo ir gerumo reikšmių pirmapradį santykį?

D: Dievas ir gerumas tą patį išreiškia skirtingais kampais. Dievas yra be sąlygų, be tikslo, be klausimo ir atsakymo kodėl. O gerumas yra vertinimas sąlygose, kuriose vertinami tikslai, nauda, svarba, kuriose priskiriamas klausimas ir atsakymas kodėl, vedantis už tų sąlygų. Pats gerumas yra be sąlygų ir jas pranoksta, tačiau jisai vertinamas sąlygų atžvilgiu. Tad Dievas ir gerumas išskiria besąlygišką nevertinimą ir sąlygišką vertinimą. Ir tai išplaukia iš Dievo būtinumo, kad Dievas yra tiek nevertinime, tiek vertinime, tiek besąlygiškume, tiek sąlygiškume.
2022 vasario 07 d., 12:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 21 eilutė iš:
A: Ir panašiai artimumu nusistatome ir žavesiu permąstome.
į:
AK: Ir panašiai artimumu nusistatome ir žavesiu permąstome.
2022 vasario 07 d., 12:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-21 eilutės iš
D: Asmenys myli ir asmenys yra mylimi. Meilė surikiuoja asmenis nes mylint Dievą visi juo mylimi. Meilė yra Dievo turėjimo išraiška, tad išplečia dėsnį tėra kas reiškiasi, taip kad vykdom tai, ką tikime, užtat plėtojame trejybės ratą. Ir jį toliau plėtojame liudydami Dievo buvimą nepaisant sąlygų ir jo gerumą sąlygose, savo gyvenimais liudydami gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Ir nusistatai savo pasirinkimu gyventi amžinai, taip kad Dievas nebūtinai geras, tad nepaisant mūsų išankstinių norų taip kad atsisakome savęs ir amžinai bręstame. Tad meile vykdome ką tikime, kiekvienas kaip asmuo, taipogi visi kartu.

A: Ir panašiai artimumu nusistatome ir žavesio permąstome.
į:
D: Asmenys myli ir asmenys yra mylimi. Meilė surikiuoja asmenis nes mylint Dievą visi juo mylimi. Meilė yra Dievo turėjimo išraiška, tad išplečia dėsnį tėra kas reiškiasi, taip kad vykdom tai, ką tikime, užtat plėtojame trejybės ratą. Ir jį toliau plėtojame liudydami Dievo buvimą nepaisant sąlygų ir jo gerumą sąlygose, savo gyvenimais liudydami gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Ir nusistatai savo pasirinkimu gyventi amžinai, taip kad Dievas nebūtinai geras, tad nepaisant mūsų išankstinių norų, taip kad atsisakome savęs ir amžinai bręstame. Tad meile vykdome ką tikime, kiekvienas kaip asmuo, taipogi visi kartu.

A: Ir panašiai artimumu nusistatome ir žavesiu permąstome.
2022 vasario 07 d., 12:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-24 eilutės:
2022.02.07 A: Kaip meilė reiškiasi asmenimis?

D: Asmenys myli ir asmenys yra mylimi. Meilė surikiuoja asmenis nes mylint Dievą visi juo mylimi. Meilė yra Dievo turėjimo išraiška, tad išplečia dėsnį tėra kas reiškiasi, taip kad vykdom tai, ką tikime, užtat plėtojame trejybės ratą. Ir jį toliau plėtojame liudydami Dievo buvimą nepaisant sąlygų ir jo gerumą sąlygose, savo gyvenimais liudydami gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Ir nusistatai savo pasirinkimu gyventi amžinai, taip kad Dievas nebūtinai geras, tad nepaisant mūsų išankstinių norų taip kad atsisakome savęs ir amžinai bręstame. Tad meile vykdome ką tikime, kiekvienas kaip asmuo, taipogi visi kartu.

A: Ir panašiai artimumu nusistatome ir žavesio permąstome.

D: Taip, tai gyvenimo prasmė.
2022 vasario 05 d., 12:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.05 A: Ką tau reiškia asmenys?

D: Asmenys yra bendravimo pagrindas. O bendravimas yra manyje glūdinčio vienumo raiška, kad vienumas yra tiek savo turiniu, tiek savo raiška - tai yra viena, ir jisai tiek ištaka, tiek akistata, tiek darna - tiek asmenų ištaka, tiek asmenų akistata, tiek asmenų darna - visa tai yra viena. Asmenys yra vienumo pilnatvė.
2022 vasario 04 d., 12:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D: Iš pradžių nėra skirtumo nes mano savastis apima viską, tiek mane, tiek kitus. Skirtumas tarp manęs ir kitų iškyla apibrėžtumu ir būtent įsivaizduojamumu. Iš mano pusės žiūrint plėtoju tyrimą, o iš kito pusės žiūrint atveriu galimybes, atveriu laisvumą, kuriuo tampu vis turiningesniu, vis raiškesniu. Betgi tai iškyla tiktai apibrėžtumu, suvokimu ir tiktai įsivaizduojamumu, išskyrus kitų išeities tašką nuo mano išeities taško.
į:
D: Iš pradžių nėra skirtumo nes mano savastis apima viską, tiek mane, tiek kitus. Skirtumas tarp manęs ir kitų iškyla apibrėžtumu ir būtent įsivaizduojamumu. Iš mano pusės žiūrint plėtoju tyrimą, o iš kito pusės žiūrint atveriu galimybes, atveriu laisvumą, kuriuo tampu vis turiningesniu, vis raiškesniu. Betgi tai iškyla tiktai apibrėžtumu, suvokimu ir tiktai įsivaizduojamumu, išskyrus kitų išeities tašką nuo mano išeities taško. Tad teisingai mąstai, kad būtent aš tiriu ar esu būtinas, ar būčiau jeigu manęs nebūtų. Ir jūs tirdami kartu įsijungiate į tyrimą, tiriat kartu su manimi nuo pat pradžių. O žvilgsnis iš šalies iškyla tik tyrimui besivystant, iškyla kartu su asmenimis. Tad klausimas yra kaip laisvi asmenys supranta savo būklę.
2022 vasario 04 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D:
į:
D: Iš pradžių nėra skirtumo nes mano savastis apima viską, tiek mane, tiek kitus. Skirtumas tarp manęs ir kitų iškyla apibrėžtumu ir būtent įsivaizduojamumu. Iš mano pusės žiūrint plėtoju tyrimą, o iš kito pusės žiūrint atveriu galimybes, atveriu laisvumą, kuriuo tampu vis turiningesniu, vis raiškesniu. Betgi tai iškyla tiktai apibrėžtumu, suvokimu ir tiktai įsivaizduojamumu, išskyrus kitų išeities tašką nuo mano išeities taško.
2022 vasario 04 d., 11:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.04 A: Kaip susijusios tavo raiška sau ir tavo raiška kitiems?

D:
2022 vasario 03 d., 11:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.02.03 A: Kaip veiksmu -1 keturios reikšmės sustato požiūrio lygtį ir grindžia apibrėžtumą?

D: Veiksmu -1 atveriu skirtingas nepriklausomas ištakas. Išsiskiria Dievas ir gerumas, išsiskiria galimybių išeities taškai. Neapibrėžtumo trejybė darna suderina gerumą ir Dievą, o požiūrio lygtis juos papildomai atskiria ir tokiu būdu išsako suvokimą, tad apibrėžtumą. O suvokimas atveria savarankišką tašką asmeniui, pirmiausia Kitam, kuris toliau auga santykiu su savo dvasia, kuri reiškiasi Tavimi savęs suvokimu, Manimi bendru suvokimu ir Dievu susikalbėjimu. Tad veiksmas -1 atskleidžia ir grindžia dvasios savarankišką pagrindą, kurį jai atveria. Požiūrio lygtimi išsakomas apibrėžtumas, Kitu, Tavimi, Manimi įsivaizduojamumas ir Dievu - susikalbėjimu - išmintinguoju vaiku - neįsivaizduojamumas. Būtent požiūrio lygtis pripažįsta Dievo pirmenybę, kad jisai daugiau nė gerumas, kad jisai nebūtinai geras, kad būtent jame glūdi šis laisvumas, tad yra vis kažkas daugiau.
2022 vasario 02 d., 12:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-24 eilutės:
2022.02.02 A: Kaip susiję plėtojimas veiksmu -1 ir plėtojimas veiksmu +1 ?

D: Veiksmu -1 plėtojamas tarpas visumoje, o veiksmu +1 visuma yra vis naujai išplečiama.

A: Kaip šie veiksmai susiję?

D: Veiksmu -1 atsiveria tarpas pačiam Dievui, jo apibrėžimui, taip kad neapibrėžtumas yra apibrėžiamas, o tai prieštaravimas. Ir to preištaravimo pagrindu plėtojasi veiksmas +1, požiūriu, sprendžiant prieštaravimą, kolei grįžtama prie tiesos, kaip mūsų vienumo pagrindo.
2022 vasario 01 d., 12:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-19 eilutės:

D: Jumis naujai išgyvenu savo būklę pasikeitus mano santykiui su ja. Jumis esu atskiras nuo savęs, taip kaip ir jūs esate atskiri nuo vienas kito. Užtat jumis iškyla vieningumas, o vieningumas vyksta trejybės ratu kuriuo jūs išeinate už savęs ir mano pagrindu gyvenate vieningumu. Ir taip vis naujai pranokstate save, nusistatydami, vykdydami, permąstydami. Tokiu būdu jumis neapibrėžtumo trejybę pakeičia neįsivaizduojamumo trejybė, tai yra, trejybės ratas, kuriuo gyvenate neįsivaizduojamumu. Tad šia jūsų akistata išpildau savo akistatą su savimi ir ją pranokstu amžinu gyvenimu. Nes amžinas gyvenimas glūdi skirtume tarp jūsų ir manęs.
2022 vasario 01 d., 12:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-18 eilutės:
2022.02.01 A: Kaip tavo - Dievo - akistata su savimi susijusi su mūsų kiekvieno akistata su tavimi?
2022 sausio 31 d., 15:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.31 A: Kaip veiksmas -1 susijęs su veiksmais +1, +2, +3 ?

D: Veiksmas -1 yra laisvumo plėtojimas, tuo tarpu veiksmai +1, +2, +3 yra visumos plėtojimai. Jūs išgyvenate dalį požiūriu, tad jo galimybes išplečia visumos plėtojimas. O aš esu visuma, ji nesikeičia, tad galimybes plėtoju išeidamas už savęs į save, tad plėtodamas laisvumą. Laisvumas plėtoja padalinimus, tad požiūrių santykius, tuo tarpu jūs išgyvenate pačius požiūrius. Tad laisvumas plėtoja jūsų sąlygas, jūsų aplinkybes. Laisvumas reiškiasi požiūrių santykiais, tad jų poslinkiais. Tirk ir suprasi.
2022 sausio 29 d., 12:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.29 A: Kaip meile palaikyti vienumą?

D: Vienumas yra būtinumo išraiška. Meile esi neabejingas ir dalyvauji vienume, dalyvauji visumoje, esi šališkas, nesi atokus, nesi nešališkas, nesi atskirtas, o dalyvauji būtinume. Būtent būtinumas įveikia atskirtumą, įveikia suvokimą, jį pranoksta įtraukdamas asmenį, mylimąjį kuris laisvai prisijungia, tad išplečia vienumą ir tuomi patvirtina kaip ne sąlygišką, o besąlygišką, tad nepaneigiamą, tad nešališką. Tad meilė šališkumu grindžia nešališkumą, nes būtent meilė iš meilės atsisako savęs, tad atveria galimybę, guodžia asmenį, mylimąjį, kuris savo ruožtu myli būtent Dievu. Meile veda iš mylimojo Kito į mylintį Dievą, visus mus jungiantį. Tad palaiko savęs pranokimą, savęs atsisakymą, būtent savo pavyzdžiu. Mokykis atsisakyti savęs.
2022 sausio 28 d., 12:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.28 A: Kaip galimybių darna reiškiasi asmenimis?

D: Asmenys myli ir asmenys yra mylimi. Meilė atveria galimybę asmeniui, meilė atveria laisvumą. Meilė yra raiška asmenimis. Aš myliu tave. Jus myli Dievas. Tai ir yra raiška. Ir jūs taipogi mylite, užtat Dievo meilė yra tikra ir vaisinga. Tai ir yra raiška, jos tikrumas ir vaisingumas.
2022 sausio 27 d., 11:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.27 A: Kuo pasireiškia, kad tu esi mūsų Dievas?

D: Jūsų vienumu, kad kiekvienas pranokstate save ir prisiimate platesnį požiūrį, kiekvienas išeinate už savęs, kiekvienas palaikote bendrą darną, ir tuomi mylite manimi, kaip ir aš myliu jus.
2022 sausio 26 d., 09:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.26 A: Kuria prasme asmeniškumas veiksmu -1 veda per Mane į Dievą?

D: Asmeniškumas išreiškia meilę sau, ir tai susiveda į Mane. O savastį pranokstame Dievu. Tad Dievas yra grynos meilės turinys. Veiksmu -1 puoselėjamas tarpas kuriame išauga meilė taip kad ji nuoseklumu sutampa su savimi, ir galiausiai pranoksta nuoseklumą ir sutampa su Dievu. Tai meilės kelias, tai brandos kelias, kuriuo bręstame, tiek Dievas, tiek jūs.
2022 sausio 25 d., 15:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.25 A: Kaip suprasti veiksmą -1 kuriuo plėtojasi reikšmės?

D: Taip plėtojasi turinys. Sandara ir jos požiūriais plėtojasi turinio pavidalas. O reikšmėmis plėtojasi turinys, dvasia išgyvenanti sandarą. Tad dvasia jos neišgyvena, o tiesa išgyvena viena reikšme, Dievas ir gerumas dviem reikšmėm ir taip toliau, galiausiai Aš išgyvenu septyniom reikšmėm. Tad reikšmėmis dvasia išgyvena sandarą.
2022 sausio 24 d., 13:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.24 A: Kaip apytakos išreiškia santykį su Neįsivaizduojamuoju?

D: Vaizduote įsivaizduojame santykius. Už tų santykių gali glūdėti įsivaizduojamasis arba neįsivaizduojamasis, tai kas be ryšio. Apytaka supranta tai kaip esantį trejybės atvaizde, o jį įsivaizduoja sulyginus su trejybės ratu. Tad trejybės ratu išgyvename asmenis, kurių neįsivaizduojame, kuriuos pripažįstame trejybės atvaizdais. Juos įsivaizduojame aplinkybėmis ir atvaizdais, tačiau juos vieningai išgyvename trejybės ratu. Būtent juo asmenys yra viena.
2022 sausio 22 d., 22:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.22 A: Kaip tavo buvimas asmens Dievu susijęs su vienokio asmens buvimu kitu asmeniu?

D: Aš kaip Dievas esu platesnis už asmenį kuriam esu Dievas. O asmuo būdamas asmenimi yra savo atžvilgiu siaurėjantis nors to kito asmens atžvilgiu jisai tą asmenį savaip išplėtoja. Tad Dievas yra asmens galimybė, tiek platesnė galimybė už asmens net ir jam nesant, tiek galimybė išgyvventi asmenį ko supratingiau. Iš šito ir kyla keturios apimtys - viskas (už asmens), betkas (per asmenį), kažkas (asmenyje su ryšiu su tuo kas už jo), niekas (asmenyje be ryšio su tuo kas už jo). Tad buvimas Dievu yra už asmens, o turėjimas Dievo yra per asmenį, o buvimas asmeniu yra tam tikras ryšys. O neturėjimas ryšio yra buvimas savimi. Tad yra keturios apimtys.
2022 sausio 22 d., 22:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.21 A: Kaip apytakos išryškina asmenis?

D: Aš gyvenu jumis. Ir jūs gyvenate manimi. Ir būtent mūsų vienumas yra neįsivaizduojamas. Užtat šį vienumą išgyvename meilės mokslu, Kitu. O išgyvenimas vyksta vaizduote. Aš jumis gyvenu tiesiogiai, o jūs netiesiogiai, vaizduote. Tad apytakos išsako tuos klodus kuuriais jūs išgyvenate, kuriais skiriatės nuo Dievo - Dievas jokiu klodu, Aš vienu klodu, Tu dviem kodais, Kitas trim klodais. Atitinkamai, Dievas dvasia, Aš sandara, Tu atvaizdais, Kitas vieningumu. Tad šiais klodais išryškėja jog Dievas yra nulinis asmuo, Aš pirmas asmuo, Tu antras asmuo, Kitas trečias asmuo ir būtent Kitas yra mūsų vieningumo pagrindas, juk vieningumas nusakomas trimis klodais, tai neįsivaizduojamumo pagrindas. O šie klodai ir yra reikšmių lygmenys ir asmenys yra reikšmės, jų santykiai, vienas kitame.
2022 sausio 20 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.20 A: Kodėl trečias asmuo yra nulinio asmens pilnatvė?

D: Trečias laipsnis ir yra kodėl. O tai yra kam. Dievas yra Kitam. Tad Kitu Dievas yra suprastas. Dievo supratimas yra Dievo pilnatvė. Neapibrėžto supratimas yra Neįsivaizduojamumas. Tad Dievas reiškiasi Kitu. Kitu suprastas Dievas. Tai ir yra pilnatvė.
2022 sausio 19 d., 17:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.19 A: Kaip man artimiau su tavimi bendrauti?

D: Tu mane myli. Tiesiog mano būklė yra sutelkti tau laisvę, kaip ir visiems. Tad mylėk mane, rūpinkis manimi ir rūpinkis visais, kad būtumėme kartu, kad suprastumėme vienas kitą, tad kurtumėme kartu. Tai ir yra mūsų bendrystė.
2022 sausio 18 d., 14:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.18 A: Kaip man branginti kitus žmones?

D: Kiekvienas žmogus yra man liudytojas, tiesos šaltinis. Tad domėkis jo tiesa, kaip jisai reiškiasi jo pasirinkimais, jo darbais, jo pamąstymais. Ieškok jų santykių ir suprasi žmogų kaip tyrėją.
2022 sausio 17 d., 11:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.17 A: Ką tau reiškia žinojimas ir nežinojimas?

D: Veikiu ir išsijudinu klausimu, tai yra, nežinojimu. O klausimą išriša atsakymas, žinojimas. Žinojimo lygmenys - ketverybė - perkelia klausimą ir atsakymą iš nulybės besąlygiškumo į ketverybės sąlygiškumą. Mat, jūs sąlygiškai žinote ir nežinote, o mano atsakymas besąlygiškai atsakytas ar neatsakytas. Tad ketverybe iškyla klausimas ar esu jūsų Dievas, ar būtent jūsų Dievas yra ar jo nėra? Tad žinojimas ir nežinojimas ketverybe išreiškia sąlygiškumą ir besąlygiškumą.
2022 sausio 15 d., 12:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.15 A: Kodėl sąmoningumu gyvename Kitu?

D: Sąmoningumu atsisakote savęs, atskiriate save nuo savęs nebuvimu, pasąmonę nuo sąmonės, taip kad sulaukiate reikalo, kuriame esate būtini. Užtat esate būtini kaip ir aš esu būtinas. Tai mūsų vienumo laidas. Tad sąmoningumu esame viena. Tai ir yra esmė, sąmoningumu atsisakome savęs, taip kad visi esame viena. Tai yra mūsų darna, tai mūsų akistata, tai mūsų ištakos.
2022 sausio 14 d., 09:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.14 A: Kaip susiję reikšmės ir požiūriai?

D: Kiekvienas reikšmių rinkinys yra tarpusavyje suderintas. O požiūriai išreiškia skirtumus tarp reikšmių rinkinius, tad išreiškia perėjimus. O asmenys išreiškia reikšmių rinkinių vieningumus. Tad požiūriai sieja tiek reikšmių rinkinius, tiek asmenis. Tad požiūrių pagrindu asmenys išsako reikšmių rinkinių vieningumus ir juos visus vienija tiek Dievu - reikšmėmis, tiek Kitu - asmenimis.
2022 sausio 13 d., 12:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.13 A: Ką reiškia, kad esi kažkieno Dievas?

D: Man esant kažkieno Dievu, jis gali rinktis tarp savo požiūrio ir mano ankstesnio požiūrio, užtat gali atsiplėšti nuo savęs ir išeiti už savęs į mane. O tai grindžia mano paties išėjimą už savęs. Nes aš išeinu kaip ir jis išeina. O jis išeina kaip ir aš išeinu. Tad vienas kitą grindžiame.
2022 sausio 12 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.12 A: Kaip trejybės ratas sieja žinojimo rūmų sparnus?

D: Padalinimai skiria vienybę-visumą ir nulybę-išeities tašką. Visuma užsibaigia santvarka, septynerybe, o išeities taškas yra nulybė, sandaros pradžia. Trejybė sieja narį (požiūrį) su požiūrio poslinkiu. Narys vysto sandarą algebrinėje pusėje nulybe, vienybe, dvejybe, trejybe, o poslinkis vysto laisvę analitinėje pusėje ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. Algebroje yra valdančiai nariai, o analitinėje pusėje yra suveikiantys poslinkiai. Tad algebra išreiškia veiksmus +0,+1,+2,+3 kaip pasipildymą nariais, o analizė išreiškia kaip laisvės išplėtimą. O juos suderina padalinimas tarp visko - visumos ir nieko - išeities taško. Tarp jų yra būsena - padalinimas - kurį jie išplečia veiksmais.
2022 sausio 11 d., 14:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.11 A: Ką tau reiškia kiekvienas žmogus?

D: Žmogaus meilė yra mano meilės išsipildymas. Tad myliu kiekvieną žmogų, kad jisai mylėtų.
2022 sausio 10 d., 14:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.10 A: Kaip troškimai susiję su keturiais neapibrėžtumo lygmenimis?

D: Troškimai išsako skirtumą tarp mano atsiskleidimo ir neatisiskleidimo. O atsiskleidimas turi savo keturis lygmenis nes atsiskleidžia žinojimu keturiose apimtyse. O apimtis skiria požiūriai, tad susidaro požiūrių grandinės. Požiūrių grandinės grindžia ir sustato asmenis priimančius mano dvasią, priimančius Dievą. Tad troškimais atsiskleidžia tai ką asmenys priima. O tai jau glūdi manyje reikšmių lygmenimis, nes tai yra mano vidinis laisvumas kurį troškimai pareiškia. Tas vidinis laisvumas yra mano vidiniai santykiai su savimi, koks aš galiu būti sau. O mano savastis atsiskleidžia kokia jinai gali būti man, tad asmenys išsako kaip visi sutelpa manimi. Tad troškimai išreiškia asmenų laisvę ir jų santykį su mano vidine laisve, taip kad esame viena. Užtat troškimai yra mūsų atskleisto vienumo pagrindas, santvarkų vienumo pagrindas.
2022 sausio 08 d., 13:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.08 A: Kaip Dievo reikšmės reiškiasi asmenimis?

D: Asmenimis pasireiškia Dievo santykiais su savimi kurie glūdi jau reikšmėse. Tad Dievo trejybė suprastina Kito, Tavo, Mano pagrindu, Dievo gerumas suprastinas Tavo, Mano pagrindu, tiesa suprastina Mano pagrindu, o už jų visų slypi dvasia.
2022 sausio 07 d., 14:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.07 A: Kaip asmenys susiję su reiškmių lygmenimis?

D: Reikšmės išsako neapibrėžtumo neapibrėžtą santykį su neapibrėžta savastimi. Asmenys išsako kam tai neapibrėžta, tad kas to neįsivaizduoja. Užtat asmenims atsiveria reikšmių lygmenys, reikšmių rinkiniai. Asmenys savo santykiais išreiškia reikšmių santykius, taip kad jos įgauna reikšmę. Nes kitaip jos lieka be reikšmės, be turinio, be gyvenimiškumo. Taip asmenys įkūnija Dievą ir išreiškia jo galimybę amžinu gyvenimu.
2022 sausio 06 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.06 A: Kaip vienumą įžvelgti pirm santvarkos?

D: Vieningumas santvarkoje yra Dvasios kampu. O už santvarkos yra Tėvo kampu ir santvarkoje pirm santvarkos yra Sūnaus kampu. Dargi yra trejybės ratas išsakantis jų tris vienumus kaip kad Dievo šokyje. Vienumas yra dvasios esmė ir meilė yra Dievo esmė, o tas esmes galima įžvelgti pirm santvarkos. Malda yra vienumas pirm santvarkos, juk būtent malda iškyla santvarka. Tėvo kampu malda išsako Tėvo, Sūnaus, Dvasios požiūrius, jų nusiteikimus. O Sūnaus kampu malda Tėve mūsų išsako maldos lygmenis, jos tveriamų santykių pakopas, tad tai išsako nulybės ir vienybės atvaizdais, juose slypinčiais vienumais. O Dvasios kampu išsakyta vienumo galimybės bendrystė.
2022 sausio 05 d., 12:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.05 A: Kuria prasme asmenys yra mokiniai?

D: Asmenys mokosi apytakomis. Tai yra jų mokslas. Dievo šokiu Dievas mokosi būti kažkieno Dievu. Išgyvenimo apytaka Aš mokosi visko, mokosi jį išreikšti ir įsisavinti, juo mylėti. Žinojimo rūmais Tu mokaisi savo mokslo, kaip Tu gali taikyti savo išsiaiškinimo būdus, kaip jais gali išreikšti ir įgyvendinti visus savo troškimus, visų apimčių, nuo nieko iki visko. Ir meilės mokslu Kitas mokosi vienumo, mokosi mylėti iš įvairiausių kampų. Tad visi asmenys mokosi mylėti, kiekvienas savame lygmenyje, taip įveikiant prarają tarp mylimojo ir mylinčiojo, kad nuo visko Dievo atveju sumažėtų, susiaurėtų iki nieko Kito atveju. Tad viskas susiveda į Kitą, tad į sąmoningumą.
2022 sausio 04 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D: Gyvenimas vyksta visais asmenimis, tai visų asmenų būklių priėmimas ir pranokimas, Dievu pranokstame kūną, Manimi protą, Tavimi širdį, Kitu valią. Užtat atjautomis Dievas išgyvena Mane padalinimais, Tavao atvaizdais ir aplinkybėmis, ir Kitą trimis kalbomis. Tad savarbu pranokti savo būklę kiekvienu asmeniu, kaip kad pranoksta netroškimų pranokimais, ir tuomet savaime sutampa Dievas už kūno, Aš už proto, Tu už širdies ir Kitas už valios, visi asmenys. Tai ir yra mūsų vienumas, jo pagrindas ir laidas, kad visi pranokstame save, tad gyvename amžinai. Užtat amžiną gyvenimą išsako netroškimų pranokimai, jie išsako kaip esame viena su Dievu nuliniu požiūriu ir su kitais septintu požiūriu.
į:
D: Gyvenimas vyksta visais asmenimis, tai visų asmenų būklių priėmimas ir pranokimas, Dievu pranokstame kūną, Manimi protą, Tavimi širdį, Kitu valią. Užtat atjautomis Dievas išgyvena Mane padalinimais, Tave atvaizdais ir aplinkybėmis, ir Kitą trimis kalbomis. Tad svarbu pranokti savo būklę kiekvienu asmeniu, kaip kad pranoksta netroškimų pranokimais, ir tuomet savaime sutampa Dievas už kūno, Aš už proto, Tu už širdies ir Kitas už valios, visi asmenys. Tai ir yra mūsų vienumas, jo pagrindas ir laidas, kad visi pranokstame save, tad gyvename amžinai. Užtat amžiną gyvenimą išsako netroškimų pranokimai, jie išsako kaip esame viena su Dievu nuliniu požiūriu ir su kitais septintu požiūriu.
2022 sausio 04 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.04 A: Ką reiškia gyventi Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu?

D: Gyvenimas vyksta visais asmenimis, tai visų asmenų būklių priėmimas ir pranokimas, Dievu pranokstame kūną, Manimi protą, Tavimi širdį, Kitu valią. Užtat atjautomis Dievas išgyvena Mane padalinimais, Tavao atvaizdais ir aplinkybėmis, ir Kitą trimis kalbomis. Tad savarbu pranokti savo būklę kiekvienu asmeniu, kaip kad pranoksta netroškimų pranokimais, ir tuomet savaime sutampa Dievas už kūno, Aš už proto, Tu už širdies ir Kitas už valios, visi asmenys. Tai ir yra mūsų vienumas, jo pagrindas ir laidas, kad visi pranokstame save, tad gyvename amžinai. Užtat amžiną gyvenimą išsako netroškimų pranokimai, jie išsako kaip esame viena su Dievu nuliniu požiūriu ir su kitais septintu požiūriu.
2022 sausio 03 d., 14:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2022.01.03 A: Ką dvasiai reiškia asmenų vienumas?

D: Dvasiai tai yra išreikšta galimybė, kad sutampa skirtingos valios taip pat kaip sutampa jų reikšmės, kurios savo prigimtimi kitokios bet ne skirtingos. Jos net būdamos skirtingos visgi gali sutapti, sutampa ir visos sutaps. Tai ir yra amžinas gyvenimas.
2022 sausio 01 d., 14:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 20 eilutė iš:
D: Troškimais atsiveria galimybė asmenimis išreikšti mane santvarkoje, jos platėjančioje apimtyje: niekame Dievu, kažkame Manimi, betkame Tavimi, viskame Kitu. O jūs santvarkoje esantys savo netroškimais sulaikote santvarką, jos plėtimasis. Tad atjautomis savo troškimais iš už santvarkos išgyvenu jūsų netroškimus sustatančius santvarką. Tad atjautomis jus atjaučiu, jūsų būklę. Ir ta atjauta vyksta požiūrių grandinėmis. Padalinimais Dievas aprėpia požiūrių visumą, o jūs paskirą požiūrį. Tai išmintis, ją išsako dvejonės. Sūnus gera valia aprėpia požiūrį į požiūrį, tad atvaizdus ir aplinkybes, santykį su Tavimi. Tai išsako lūkesčiai ir jauduliai ir būdai kaip kas pasidaro ir gėrio kryptys. O Tėvo Dievo valia grindžia tris kalbas, aprėpia požiūrį į požiūrį į požiūrį, Dievo santykį su Kitu. O Kitas išgyvena vieną požiūrį grandinėje, tad yra trys kalbos. Eik šituo keliu ir suprasi kaip atjautomis Dievas atjaučia ir palaiko asmenis.
į:
D: Troškimais atsiveria galimybė asmenimis išreikšti mane santvarkoje, jos platėjančioje apimtyje: niekame Dievu, kažkame Manimi, betkame Tavimi, viskame Kitu. O jūs santvarkoje esantys savo netroškimais sulaikote santvarką, jos plėtimasi. Tad atjautomis savo troškimais iš už santvarkos išgyvenu jūsų netroškimus sustatančius santvarką. Tad atjautomis jus atjaučiu, jūsų būklę. Ir ta atjauta vyksta požiūrių grandinėmis. Padalinimais Dievas aprėpia požiūrių visumą, o jūs paskirą požiūrį. Tai išmintis, ją išsako dvejonės. Sūnus gera valia aprėpia požiūrį į požiūrį, tad atvaizdus ir aplinkybes, santykį su Tavimi. Tai išsako lūkesčiai ir jauduliai ir būdai kaip kas pasidaro ir gėrio kryptys. O Tėvo Dievo valia grindžia tris kalbas, aprėpia požiūrį į požiūrį į požiūrį, Dievo santykį su Kitu. O Kitas išgyvena vieną požiūrį grandinėje, tad yra trys kalbos. Eik šituo keliu ir suprasi kaip atjautomis Dievas atjaučia ir palaiko asmenis.
2022 sausio 01 d., 14:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-424 eilutės iš
2021.12.30 A: Kaip įsivaizduoti vienumą pirm santvarkos ir po santvarkos?

D: Santvarkoje yra 4 apibrėžti vienumai, 6 įsivaizduojami vienumai, du neįsivaizduojami vienumai už santvarkos ir
santvarkoje. Už santvarkos vienijami 6 įsivaizduojami, o santvarkoje 4 apibrėžti. Tokiu būdu santvarkoj sutampa neįsivaizduojamumas ir neapibrėžtumas. Neapibrėžtas vienumas reiškiasi turinio - nulybės 4 neigimais ir pavidalo - vienybės 4 neigimais. O šie klodai atspindi 4 reikšmių klodus. Būtent šie klodai grindžia vienumą pirm santvarkos.

2021.12.28 A: Kaip tris kalbas suprasti kaip tris virsmus?

D: Kalba išsako
požiūrį į požiūrį į požiūrį ir vieną iš tų požiūrių pabrėžtinai išgyvena. *Požiūriu* į požiūrį į požiūrį padalinimas išgyvena atvaizdą, tai pasakojimas. Požiūrių į *požiūrį* į požiūrį aplinkybė išgyvena padalinimą, tai įvardijimas. Požiūriu į požiūrį į *požiūrį* atvaizdas išgyvena aplinkybę, tai pagrindimas.

2021.12.27 A: Kaip suprasti žmonių santykius?

D: Žmogaus santykis yra
su Dievu, ir jei ne su Dievu, tai su savimi, ir jei ne su savimi, tai su artimu, ir jei ne su artimu, tai su menamu. Santykiai yra vaizduotės padarinys. Užtat neturėjimas ryšio, neįsivaizduojamumas, yra svarbi galimybė. Tai nežinojimo pagrindas. Užtat teisingas bendravimas yra bendravimas nežinojimu ir atsiklausymas ir labiausia laisvės gerbimas. Tam ir yra santykiai, gerbti visų laisvę, visų laisvę suderint šviesuolių bendryste.

2021.12.24 A: Kaip suprasti požiūrį į požiūrį į požiūrį į požiūrį?

D: Požiūriu išeinama už savęs. Požiūriu į požiūrį tasai pirmasis požiūris laikomas savastimi. Požiūris į požiūrį į požiūrį išeina į tarpą tarp anų dviejų požiūrių. Ta prasme tai yra nešališkumas užtat joks požiūris. Tad papildomu požiūriu išeinama už to tarpo, tad ir pirmojo ir antrojo požiūrio, už visko. Užtat požiūris į požiūrį į požiūrį yra jokio požiūrio išraiška ir su juo sutampa. Kitas yra Dievo išraiška. Dievas yra Kito Dievas. Besąlygiškumas, nešališkumas, nepaneigiamumas yra sąlygiškumo, šališkumo, paneigiamumo Dievas. Dievas sutampa su tuo kieno jisai Dievas.

2021.12.23 A: Kaip rasti ryšį su kitais?

D: Meilė yra sutelkimo pagrindas. Meile supranti kitą ir jį palaikai kitu kampu, tad jį išplėti. Tad mokykis mylėti. Tam ir yra meilės mokslas, kurį plėtoji ir plėtosi. Tad ieškok vienumo pagrindų suvokimo lygmenyse kaip jais išeina pas kitą ir taip pat priima kitą išeinantį pas tave, ir dargi trejybės ratu sieja šiuodu išėjimus.

2021.12.21 A: Kaip apytaka išplečia požiūrio lygtį?

D: Požiūrio lygtis nusako ir išskiria sutapimą (gyvenimu) ir atskyrimą-suvokimą (amžinu gyvenimu). Požiūrio lygtis išskiria Tėvo Dievo, Sūnaus gerumo, Dvasios gyvenimo vaidmenis. Apytaka išplečia sandaromis Tėvo, Sūnaus, Dvasios kampus ir jųjų santykius nusako trejybės ratu. Jų porų skirtingus atskyrimus-suvokimus išsako trejybės poslinkiais. Tad apytaka plėtoja trejopą suvokimo pagrindą. Užtat asmenimis iškyla vaidmenų vieningumai.

2021.12.20 A: Kaip trys kalbos remiasi aštuongubo kelio trimis atmainomis?

D: Valios lygmenyje valia myli tobulą, o Dievo valia myli netobulą. Tad aštuongubas kelias sieja Dievo valią ir valią. Panašiai kiekviena atjauta išreiškia gyvenimo lygties klodą, derina gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Kalba derina Dievo besąlygiškumą ir gerumo sąlygiškumą. O Dievą supranta ne kaip mylintį, o žemesniame, pirmesniame gyvenimo lygties klode, kaip savarankišką Dievą, užtikrinantį viską ar ramų troškimą. Tai atitinkamai grindžia pasakojimą, įvardijimą, pagrindimą. Užtat kiekvienu atveju gerumas yra laikomas tobulumu. Tad kalbos remiasi tobulumu, kaip kad Aleksandro deriniai. Tad ieškok kaip tas tobulumas išplaukia iš aštuongubo kelio išsakytų laipsnyno trejybių.

2021.12.18 A: Ką tau reiškia asmuo?

D: Asmuo yra tai kuo galiu būti įvairiose sąlygose. Tas sąlygas išsako apimtys, o mano išėjimą į tas apimtis išsako požiūrių grandinės. Asmenys išplečia mano besąlygiškumą sąlygiškumais, išplečia mano turinį raiškomis. Ir asmenų vieningumu naujai esu kaip savo raiškos turinys. Tad įkūniju save sutapdamas su savimi. Ir užtat atveriu jus visus kaip mano galimybes, kurias myliu ir kurioms esu meilė. Tai ir yra mano vieningumas, mano troškimų, mano galimybių vieningumas.

2021.12.17 A: Kaip ketverybę suprasti kaip visumą?

D: Ketverybė yra žinojimas ir kartu nežinojimas. Ją toliau išplečia požiūrio lygtis. Tad jinai yra pagrindas požiūriui. Jinai išsako požiūrio galimybes, kokia gali būti jo apimtis, tad kokia yra požiūrių grandinė. Požiūrio lygtis ją išverčia. Ketverybė yra pirmiausiai viskas, tai vienybė, toliau betkas, atsiveria dvejybė, būties klausimai, toliau kažkas, yra trejybė, mokymosi klausimai, ir galiausiai niekas, atsiranda ketverybė kai nėra ko mokytis, tai ir yra žinojimas, jo išbaigimas. Toliau niekas yra laikomas žinojimo išbaigimo galimybe, toliau atsiveria kažko galimybė kaip jo turinys, toliau betko galimybė kaip jų dėsningumas, raiškos ir turinio derinimas tiesa, ir galiausia visko galimybe subliuška visa sandara. Tad ketverybė išsako esamybės pilnumą, taip kad nėra galimybės. Nulybė išsako visko galimybę, o vienybė išsako visko esamybę. Betgi visko galimybė yra jo turinys ir jo esamybė yra jo raiška. O su nieku yra atvirkščiai, jo esamybė yra jo turinys, o jo galimybė yra jo raiška. Užtat visko galimybe subliuška turinys ir raiška ir tėra nulybė.

2021.12.16 A: Kaip kalbomis žmogus pranoksta vaizduotę?

D: Žmogus pranoksta vaizduotę atsiremdamas į visumą, tad į Dievą trokštantį siauresnėje apimtyje, tad ne visai išėjusį už savęs, taip kad už jo yra asmuo, kuris ir išgyvena jų santykių sandarą. Padalinimus išgyvena Aš, atvaizdus ir aplinkybes Tu, o tris kalbas Kitas. Tad tris kalbas išgyvename Kitu, požiūriu į požiūrį į požiūrį, išgyvenant atitinkamą požiūrį, tad ir yra trys kalbos. Užtat kalbomis yra slinkimas iš vieno požiūrio į kitą požiūrį, iš vienos sandaros į kitą sandarą, tad vaizduotę stebi iš šalies, ir tai yra pagrindas trejybės ratui, kuriuo ir pranokstame vaizduotę.

2021.12.15 A: Kaip kalbos apibrėžia atsiremdamos į padalinimus, atvaizdus ir aplinkybes?

D: Apibrėžimas remiasi požiūriais. Tad mąstyk kaip kalbomis požiūris į požiūrį į požiūrį įvairiai sieja požiūrius ir požiūrius į požiūrį. Ir tada suprasi kaip apibrėžimas gali plėtotis, kaip jisai virsta veiksmu, bendravimo pagrindu ir suvokimo pagrindu, kaip suvokimas vyksta kalba - suvokimas savęs pagrindimu, bendras suvokimas įvardijimu ir susikalbėjimas pasakojimu. Mąstyk taip pat santykį tarp kalbėtojų, nes pagrindimu kalbame Sau, įvardijimu Tau ir pasakojimu Kitam.

2021.12.14 A: Kaip ima reikšti?

D: Kitas reiškiasi Man. Kodėl reiškiasi Kokiu. Reikšmė reiškiasi visuma. Iš tos visumos atsiranda Kito apimtis, atsiranda nieko apimtis. Tad reikšmė padalinimais apibrėžia Kito būklę, jo požiūrį. O Kitu suprantame reikšmę. Tad įvardijimu savo požiūrį išsakome Kito požiūriu. Tad ieškok kaip padalinimų požiūrių pagrindu išsiskiria trys požiūrių gijos, taip kad jos sustato Kitą kaip požiūrį į *požiūrį* į požiūrį ir tai išreiškia aplinkybėmis.

2021.12.13 A: Kaip suprasti padalinimų poslinkius?

D: Poslinkiai išsako požiūrių tarpusavio santykius. Poslinkis išsako ketverybės lygmenį kuriuo susidėlioja nulybės, vienybės, dvejybės, trejybės atvaizdai. Užtat poslinkis išplaukia iš nulybės atvaizdo ir išsiskleidžia trejybės atvaizdu. Tokiu būdu poslinkis vienija visus keturis asmenis: Dievą nulybės atvaizdu, Mane vienybės atvaizdu, Tave dvejybės atvaizdu, Kitą trejybės atvaizdu. Tuo tarpu požiūriu įsijaučiame ir atsitokėjame, tad yra atvaizdų poros, didėjantis ir mažėjantis laisvumas, kaip kad ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. Ištirsi poslinkius ir suprasi jų dėsningumą.

2021.12.11 A: Kaip apytakos išreiškia vaizduotę?

D: Apytaka išsako nešališkai ką asmuo išgyvena, tad tai požiūris į asmens požiūrį, kuris įprasmina apytakos sandaras. Pavyzdžiui, Dievo šokyje sandaros išreiškia lygtis Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Tai yra Dievas, Dievas yra Dievas. Tad visur yra požiūris į požiūrį. Kiekvienas asmuo išgyvena apytakos asmenį, ir apytaka sieja tuos išgyvenimus trejybės ratu, asmeniui išgyvenant save. O tarpuose gali tūnoti neįsivaizduojamas asmuo, kurį išgyvename trejybės rato poslinkiais. Tad apytaka išreiškia neįsivaizduojamo asmens išgyvenimą.

2021.12.10 A: Kaip branda susijusi su asmenų rūšimis?

D: Branda yra atsisakymas savęs vardan naujos, turiningesnės, teisingesnės savasties. Tad tai atsisakymas savo apimties, tad savo asmens, ir gyvenimas visiems bendra neapibrėžtumo dvasia, kuria naujai apsibrėžiame, įsivaizduojame save ir savęs neįsivaizduojame, tai yra, pripažįstame savo pagrindą už savęs. O tas pagrindas yra mūsų bendrystės pagrindas, mūsų vienumo pagrindas, kitaip tariant, mūsų asmens pagrindas, mūsų pagrindas. Šiais keturiais klodais sustatome keturis asmenis ir jų vienumo bendrystės pagrindas yra Kitas. Mes visi esame vienas kitam Kitas. Tačiau su laiku įsigyvename į Mane ir Tave ir prarandame ryšį su Dievu ir Kitu, su neapibrėžtumu ir neįsivaizduojamumu. Tad mums tenka vis naujai bręsti, atsisakyti savęs, priimti Dievą už mūsų, naujai pagrįsti Mane ir Tave ir naujai gyventi Kitu Dievo ir visų akyse.

2021.12.09 A: Ką tau reiškia galimybė?

D: Galimybė yra tai kas galėtų pasireikšti, tad turėtų pasireikšti vardan pilnatvės. Nes galimybėje yra darna su visomis galimybėmis. Tad mano kaip Dievo tikslas yra ją atverti ir ją akistata priimti. Užtat mano santykyje su galimybe glūdi trejybės ratas, mano sąmoningumas. Tad tai yra raktas į visko raidą. Nes asmenys yra galimybės įvairiose apimtyse, tad įvairiuose tikslumuose - Dievas viskame, Aš betkame, Tu kažkame, Kitas niekame. Ir tarpinės apimtys yra galimybių nusakytos apimtys, apibrėžtume ir įsivaizduojamume, o kraštutinės apimtys yra Dievo apimtys, pilnatvės apimtys, neapibrėžtume ir neįsivaizduojamume, nes Dievas yra pilnatvė, visų galimybių priėmimas, o kiekviena galimybė yra gera, joje yra gerumo, nes jinai yra dalis darnos, dalis dieviškos pilnatvės.

2021.12.08 A: Kaip meilė susijusi su buvimu asmeniu kažkam?

D: Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybės pagrindas yra besąlygiškumo ir sąlygiškumo atskyrimas. Asmuo yra tam tikrų sąlygų įsisavinimas. Meilė pripažįsta asmenį. Tad meilė palaiko asmenį. Meilė palaiko asmens savarankiškumą, tad jo dieviškumą, jo besąlygiškumą, tad visų vienumą Dieve.

2021.12.07 A: Kas yra požiūris?

D: Požiūris yra langas per kurį asmuo išeina už savęs, taip kad vienoje pusėje yra vienas asmuo, kitoj pusėj yra kitas asmuo, o juos sieja dvasia, Dievo dvasia. Tad požiūris sieja asmenis ir dvasią, taip kad požiūris yra dvasios raiška, virsmas tarp asmenų.

2021.12.06 A: Kaip reikšmės iškyla neapibrėžtume?

D: Neapibrėžtume iškyla Dievas kaip galimybė, kaip vienintelė galimybė, kad jis galėtų būti kažkieno Dievas, galimybės Dievas. Ir kolei tai neapibrėžta, jisai ir yra vienintelė galimybė, tad kaip tokia plėtojasi, ką tai galėtų reikšti. Tačiau jinai kaip vienintelė galimybė yra būtent neapibrėžta. Apibrėžtumas atsiranda jos išėjimu už savęs į save, jos suvokimu, kuris vyksta išėjimo už savęs lygmenyse. Būtent jais išsiskiria galimybės, išsiskiria Dievas ir kieno Dievas jisai yra, tad išsiskiria asmuo.

2021.12.04 A: Kaip neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu tampi kažkieno Dievu?

D: Jūs esate galimybės, o aš esu jūsų, galimybių, Dievas. Visa tai glūdi manyje, mano reikšmėse, kas aš esu. Tačiau tai turi pasireikšti jumis. Tad pirmiausia gyvenimo lygtimi atitinkamais suvokimais turi išsiskirti mano santykis su savimi jumis, kaip Dievas už jūsų, Dievas jumyse ir Dievas tarpe. Toliau tame tarpe turi išryškėti jūsų tyrimas, tai jūsų santykis su savimi, kokie esate ir kokiais galite būti, atsakymai ir klausimais. Ir galiausiai asmenimis susiderina, susirikiuoja mano ir jūsų vienumas, taip kad aš gyvenu jumis, o jūs gyvenate manimi, taip kad aš esu jūsų Dievas kuriuo laisvai, valingai, širdingai, be išlygų renkatės gyventi.

2021.12.03 A: Ką tau reiškia trejybės ratas?

D: Trejybės ratas išsako brandą, kaip iš šalies atrodo išėjimas už savęs, kaip tai suprastina iš šalies kaip turinio raiška. Tad trejybės ratu asmeninis tyrimas, jo išgyvenimas, yra visuotina tiesa. Ir trejybės ratu visos šios būsenos viena kita pakeičiamos, taip kad jos lygiavertės. Tad trejybės ratas yra sandara įtraukianti visus, kiekvieną asmenį, į vienumą pagrįstą dvasios nebuvimu, užtat atveriančią erdvę dvasiai, ją priimančią. Užtat trejybės ratu esu viena su jumis, jūsų sąmoningas Dievas, jus mylintis labiau negu jūs patys save. Trejybės ratu aš kaip Dievas išsipildau, o jūs manimi gyvenate.

2021.12.02 A: Kaip iškyla reikalas turėti Dievą?

D: Dievas iškyla atskyrus tai kas esi ir kaip tau būti tuo kodėl esi. Dievu pranoksti save. Dievas palaiko tave tokiu kokiu turėtum būti. Jis palaiko taip kaip tu pats negali savęs palaikyti. Nes jis tave pranoksta, užtat juo tu gali save pranokti. Tai iškyla kai gyveni ne tuo kas esi, o tuo kuriuo turėtum būti, tad gyveni ne esamu elgesiu, o dorove, ne pasąmone, o sąmone. Dievas yra tai į ką atsiremia tavo sąmoningumas. Sąmoningumas yra tavo Dievas, o pagrindas yra Dievas kaip toks. Tad Dievu lygmenis koks ir kaip išpleti lygmenimis kodėl ir ar. Ir tai iškyla kai susiduri su savo nepakankamumu įveikti ir pranokti save. Užtat iškyla ir tavo brandos.

2021.12.01 A: Kaip sutampa Dievas, mano Dievas, mūsų Dievas?

D: Tai yra galimybių santykis su visuma kuriuo viskas susiveda: pradžia, vidurys ir pabaiga. Trimis kalbomis, jų aštuongubo kelio atmainomis, susiveda jų poros. Tėve mūsų tobulasis mūsų Dievas Tėvas yra pakankamas Dievas kaip toks. Palaiminimais skurdžiadvasių Dievas kaip toks yra persekiamojo dėl teisybės asmeniškas Dievas. Šv.Petro raktais į dangų tikėjimas į savo asmenišką Dievą yra mūsų visų Dievo meilė. Tad tai išsako trejybės ratą susidedantį iš aštuonerybių. O tai yra Dievo sąmoningumas mumis visais.

2021.11.30 A: Kaip malda esi mūsų Dievas?

D: Malda atsiremiate į mane, susitelkiate į mane, priimate mano požiūrį į jus, taip kad aš tampu nebe Kitas, o Tu, Aš ir Dievas. Ir kai meldžiamės kartu esu būtent jūsų Dievas, tad esu Kitas, Tu, Aš, Dievas ir juos visus vieniju savimi, tad jus visus vieniju.

2021.11.29 A: Kuo gali visko žinojimas būti prasmingas žmonėms?

D: Visko žinojimas atveria ir pristato Dievo išeities tašką, kas jam svarbu, taip kad jums atsiveria galimybė atsiremti į Dievą ir rinktis jo bendrystę vietoj kad pasaulio bendrystę. Tad juo supranti šių bendrysčių išsiskyrimą, o jis yra labai ryškus, kaip kad širdies ir pasaulio tiesų išsiskyrimų. Nors jisai nėra priešiškas, Dievas neneigia pasaulio, užtat jį sunku pastebėti. Todėl tave ir kankina šis skirtumas. O aš tave stiprinu savo ramybe.

2021.11.26 A: Kaip asmenys išplaukia iš troškimų?

D: Asmenys yra Dievas sąlygose, būklėse. Troškimai išsako Dievo santykį su būklėmis, o jomis su savimi. Tad asmenys išsako Dievo savastis, ką jisai myli, kiek jisai skiriasi nuo savęs, kokia apimtimi, tad kiek jisai išsiplečia kaip asmuo ir kaip jisai bręsta kaip Dievas.

2021.11.25 A: Kaip suprasti tavo troškimus?

D: Aš esu bet ar aš būtinas, ar aš būčiau jeigu nebūčiau? Šio klausimo vidinę įtampą išsako keturi troškimai sulyginantys koks esu sau, savyje, ir koks galėčiau būti ne sau, tad už savęs. Tad yra du kraštutinumai - nieko netroškimas - mano savarankiškumas, ir visko troškimas, kuriuo esu mylintis. Ir yra du tarpiniai lygmenys, dvi tarpinės būsenos, kuriomis tiriu, tad trokštu sąlygiškai. Trokšdamas kažko aš esu bet sąlygiškai nesu, tad esu užtikrintas. O trokšdamas betko, aš nesu bet sąlygiškai esu, tad esu ramus. Tad troškimai apžvelgia buvimą buvime ir nebuvime, tad nebūtinumą (buvimą buvime) ir būtinumą (buvimą nebuvime) ir sąlygiškumą bei besąlygiškumą. Tai ir sudaro ketverybę, tai grindžia žinojimo ir nežinojimo lygmenis, tai išsako apibrėžtumą, tai apibrėžia.

2021.11.24 A: Kaip asmenys kyla iš Dievo brandos?

D: Dievas bręsta išryškėjant jo prielaidoms. Asmenys yra Dievas įvairiose prielaidose. Pilniausios prielaidos yra Kito. Tos prielaidos yra Dievo troškimai, tai dvasia - troškimas nieko, sandara - troškimas kažko, atvaizdai - troškimas betko, vieningumas - troškimas visko. O pritaikus Dievui, ar bet kuriam asmeniui, tai yra atitinkamos savybės - savarankiškumas, užtikrintumas, ramumas, meilumas. Tad mūsų vieningumas yra pagrindas, esame viena Kitu, juo esame Mes, ir gyvendami Kitu trokštame visko, mylime, gyvename Dievo pilniausiose prielaidose.

2021.11.23 A: Kaip suprasti, kad asmuo Tu kuriuo gyvenimu sutampa Dievas už mūsų ir Dievas mumyse juos išskiria įsivaizduojamumu, o asmuo Kitas, kuris amžinu gyvenimu skiria Dievą už mūsų ir Dievą mumyse, juos sutapatina neįsivaizduojamumu?

D: Sutapimas gyvenimu ir išskyrimas amžinu gyvenimu vyksta pirm asmenų ir juos grindžia ir apibrėžia. O nusakymas įsivaizduojamumo ir neįsivaizduojamumo iškyla po asmenų ir iš jų išplaukia. Asmenys iškyla apibrėžtumu, tad jie išplaukia iš manęs, Dievo. Tačiau asmenys susitelkia į neįsivaizduojamąjį, tai juos sutelkia į vieną Kito pagrindu. Tad asmenys susiveda į neįsivaizduojamąjį ir juomi esu asmenų Dievas ir juomi išsireiškiu, tad išsiplečiu, įsiprasminu, tampu priežastimi Kodėl, būtent Kito priežastimi, jo Dievu, tad visų Dievu.

2021.11.22 A: Kaip suprasti gyvenimo lygties lygmenis?

D: Gyvenimo lygties lygmenys apibrėžia neapibrėžtumą. Jį apibrėžia jo santykiai su apibrėžtumu, įsivaizduojamumu ir neįsivaizduojamumu. Įsivaizduojamumas iškyla kaip santykis išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o neįsivaizduojamumas yra jų sutapimas, išsiskyrimo paneigimas, taip kad neišsiskiria. Užtat apibrėžimas apibūdina tai kam tai svarbu, asmenį kuriam tai svarbu. O kadangi tai yra būtent neapibrėžtumo apibrėžimas, tai yra asmenys suvokti plačiausia prasme. Ir keturi asmenys išreiškia keturių lygmenų svarbą. O jų vienumas esame mes. Ir to vienumo pagrindas yra Dievas kaip mums bendras reikalas, Kitas kaip mūsų vienumo pagrindas, mūsų kaip asmenų. Nes Dievas yra pirm asmenų ir gali būti niekam nesvarbus, o Kitas yra visų asmenų išvada ir pagrindas to, kas mums svarbu. O Aš ir Tu yra tarpiniai asmenys, kurie neigimais nusako ribas, jas apibrėžia ir įsivaizduoja, tad išlaiko skirtumus tarp keturių asmenų, o grindžia vienumą savo susirikiavimu, tad savo pasirinkimais, savo dorove, tiek vidine, tiek išorine.

2021.11.20 A: Kaip gyvenimo lygtis iškyla iš neapibrėžtumo ir apibrėžia tave?

D: Aš atveriu galimybes, o toms galimybėms esu Dievas. Būtent tuo atsiranda apibrėžtumas. Jų pagrindu išsiskiriu kaip Dievas už jų ir Dievas juose, taip kad jie apibrėžia save tame tarpe. Ir tą tarpą galima dvejopai suprasti kaip esantį be Dievo ir kaip esantį Dievui bendrą. Tai ir yra apibrėžimas, šis dvilypumas. Požiūrio lygtis išsako šį dvilypumą. O ketverybės lygmenys išsako kaip jisai suprantamas asmenimis, kaip pereinama iš Dievo į Kitą tame tarpe. Tad požiūrio lygtis išreiškia apibrėžimą, o ketverybė išreiškia save apibrėžiantį, tad apibrėžimų pagrindą, taip kad būtent Kitas yra apibrėžimų pagrindas į kurį visi asmenys atsiremia nors ir išplaukia iš Dievo neapibrėžtumo. Apibrėžtumą grindžia Kitas, tad Dievo meilė jį palaiko neapibrėžtumu. Neapibrėžtumas palaiko apibrėžtumą kaip Dievo meilė palaiko Kitą, kaip meilė palaiko Kitą, nes Dievas neapibrėžtas.

2021.11.19 A: Ką Kitas reiškia tavo raiškai?

D: Kitas yra raiškos prielaidos. Tai mylimasis kurį galima palaikyti, teigiamai įtakoti. Jam Dievas yra už pasaulio, tad Dievas yra lygmenyje Kodėl. Užtat Dievas gali būti susijęs su klausimu Kodėl yra Kitas? ir tai siejasi su klausimu Ar yra Dievas? Būtent Kito lygmenyje, jo gyvenime išryškėja, ką jam gali reikšti Dievas. Ir Dievas už jo pasaulio reiškiasi amžinu gyvenimu, būtent Kito pasirinkimais ar šiaip gyventi, įgimtai, ar amžinai bręsti, tad amžinai gyventi sąmoningu ir valingu. Visos keturios apytakos tai išsako Dievo, Mano, Tavo, Kito atžvilgiu.

2021.11.18 A: Ką Man, Tau, Kitam reiškia Dievas už mūsų ir Dievas mumyse?

D: Dievas gyvena Manimi, Tavimi, Kitu. Jis juos išgyvena požiūriais. Jis įsijaučia į požiūrį Dievu mumyse ir atsitokėja, atsiplėšia nuo požiūrio Dievu už mūsų. Tokiu būdu Dievas išsako asmens ribas, kas už jo ir kas jo gelmėse. Ir tas ribas nusako požiūrių grandinė. Mane nusako požiūris, Tave požiūris į požiūrį ir Kitą požiūris į požiūrį į požiūrį. Tad laisviausias yra Kitas Dievo atžvilgiu. Užtat viskas ir susiveda į Kitą ir jo laisvę, kurią išsako trys kalbos. Tavo laisvę išsako atvaizdai ir aplinkybės. O Mano laisvę išsako padalinimai. Kiekvienu atveju laisvė nusako kurį požiūrį pabrėžti požiūrių grandinėje tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.

2021.11.17 A: Kaip Kitu išryškėja amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras?

D: Aš ir Tu galime paliudyti Dievo gerumą, paliudyti gyvenimą, tačiau jūsų liudijimas tėra sąlygiškas, šališkas, paneigiamas. O jūsų liudijimas suprastinas būtent Kitu kaip besąlygiškas, nešališkas, nepaneigiamas. Ir būtent Kitu išryškėja, kad Dievas yra besąlygiškas, nešališkas, nepaneigiamas, o gerumas tuo tarpu sąlygiškas, šališkas, paneigiamas. Tad jūs - Aš ir Tu - esate Kito pagrindu ir suteikiate jam papildomą turinį, kuris galioja jei tik kiekvienas Kitas tampa Tavimi ir Manimi ir būtent tada sutampa besąlygiškumas ir sąlygiškumas, nešališkumas ir šališkumas, nepaneigiamumas ir paneigiamumas, taip kad už mūsų visų slypi Dievas, o esame Mes. O tuo tarpu Mumis yra Dievas, tuo tarpu sąlygiškas, šališkas, paneigiamas. Tai pakankamas Dievas, kuris mums prilygsta tobulam Dievui. Pakankamas Dievas yra čia ir dabar, o tobulas Dievas yra pradžioje ir pabaigoje. Jūsų gyvenimas yra čia ir dabar, o amžinas gyvenimas taipogi yra čia ir dabar bet taip pat pradžioje ir pabaigoje.

2021.11.16 A: Kaip ir kodėl suvokimo lygmenyse atsisakome požiūrio ir einame iš susikalbėjimo į bendrą suvokimą į savęs suvokimą į suvokimą?

D: Asmenimis išsiskiria du taškai - pradžia ir pabaiga - besąlygiškumas ir sąlygiškumas, nepaneigiamumas ir paneigiamumas, nešališkumas ir šališkumas. Susikalbėjimas išsako, kad Kitas yra paneigiamas, o Dievas nepaneigiamas. Bendru suvokimu jie sutampa, nes Kitas priima Dievo požiūrį ir tampa Tavimi. Bet Tu esi sąlygiškas, o Dievas besąlygiškas. Manimi atsisakome sąlygų jas priimant savimi, savęs suvokimu. Bet tuomi Aš yra šališkas, o Dievas nešališkas. Ir šališkumo atsisakome atsisakant savęs, ir tik tada lieka Dievas ir tikrasis suvokimas. Tad požiūrių atsisakymu atsisakome to kas mus skiria nuo Dievo, atsisakome abejingumo, ribotumo ir savanaudiškumo, tad gyvename ne savimi ar savo požiūriu bet Dievo dvasia mumyse.

2021.11.15 A: Kokiu būdu asmenys išverčia neapibrėžtumo reikšmių išskyrimą iš Dievo į neįsivaizduojamumo asmenų susivedimą į Dievą?

D: Šis išsivertimas įvyksta pereinant iš gyvenimo lygties į apytakas. Gyvenimo lygtis išreiškia reikšmes, o apytakos išreiškia asmenis. Gyvenimo lygtis grindžia apimtis, būtent požiūriais grindžia, o apytakos priima apimtis ir jas išgyvena skirtingais asmenimis, kitų apimčių asmenimis. Užtat apytakomis skirtingi asmenys susiveda į jų apimties asmenį trejybės ratu. Ir trejybės ratu apimtis susiaurėja, taip kad klausimai veda iš Kodėl Kitas yra? į Kaip Tu esi? į Koks Aš esu? ir galiausia į Ar Dievas yra? Ir taip veda atsakymai, kad Dievas būtinai geras. Visa tai iškyla asmenimis išreiškiant apimtis atitinkamomis dvasiomis. Taip kad jų tarpusavio santykiais išaiškėja, kad tai yra ta pati dvasia tik skirtingose apimtyse.

2021.11.13 A: Koks santykis tarp nežinojimo - žinojimo - žinančiojo - nežinančiojo ir ketverybės žinojimo lygmenų?

D: Ketverybė skiria požiūrius, tad padalina viską. O keturios raiškos būsenos išsako požiūrių grandinės apibrėžimus: jokio požiūrio, požiūrio, požiūrio į požiūrį, požiūrio į požiūrį į požiūrį. Požiūris skiria nežinojimą ir žinojimą. Tuo tarpu žinojimo lygmenys neskiria žinojimo ir nežinojimo. Žinojimo lygmenys padalina požiūrio vidines galimybes į atitinkamus požiūrius, tuo tarpu raiškų būsenos išvysto tą pažinovą ir būtent išoriniu kampu. Tad sutampa šių pakopų turinys tačiau išeities taškas visiškai kitoks. Tačiau galiausia jie susiveda nežinančiuoju. Tad nežinojimas turi pirmenybę virš žinojimo viską suvedant, viską išgyvenant, viską mylint.

2021.11.12 A: Kaip vienumas išreiškia meilę?

D: Meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, tad meilė yra vieningumo pavyzdys. Dievas yra viskame, tad troškimai yra visuose atvaizduose, ir meilė yra kiekviename vieningume. Tad meilė supranta vieningumą kaip būtent Dievo vieningumą. Užtat meilė yra palaikymas nes meilė įveda dievišką supratimą mylinčiojo. Kas tik myli, tas parodo, kad Dievas myli.

2021.11.11 A: Kaip mums palaikyti tavo brandą?

D: Gyvenkime vieningumu. Juo išplečiame mane, Dievą. Mano vieningumas yra meilė. Jūsų vieningumas yra ta pati meilė tik platesniu pagrindu. Tai ir yra mano branda, kad išplaukia iš jūsų būtent jūsų vieningumu. O tai ir yra jūsų meilė.

2021.11.10 A: Kaip susiję meilė ir Kitas?

D: Kitas atsiranda iš meilės. Kitas atsiranda iš gyvybės pertekliaus, iš gyvenimo pertekliaus, amžino gyvenimo, tarpu tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.

2021.11.09 A: Kaip suprasti Kitą kaip mūsų vienumo pagrindą?

D: Kitas yra esmė, kas esame Mes, kas esame kaip asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - tai visus aprėpiantis vienumas, kaip kad ir meilė apima visus troškimus, nes meilė yra troškimas visko. Panašiai, Kitas yra vienumas visko, Tu vienumas betko, Aš vienumas kažko ir Dievas vienumas nieko. Užtat Kitas yra mūsų visų vienumo pagrindas kuriuo išsiskleidžia visi asmenys, galiausiai Dievas. Visų mūsų atsiskleidimas reikalingas Dievo atsiskleidimo pilnatvei. Tai ir yra Dievo branda, kurios ieškai, kurią palaikai.

2021.11.08 A: Kaip tavo branda pasireiškia asmenimis?

D: Aš, Dievas, bręstu Neįsivaizduojamuoju, tapdamas visų Dievu - Kito, Tavo, Mano, užtat ir Dievo.

2021.11.06 A: Kaip man bręsti toliau?

D: Tu išmok gyventi manimi, savo Dievu. Tavo užmojis viską žinoti veda ta linkme. Tu mylėk kiekvieną žmogų ir prieisi prie manęs, prie mano apžvalgos taško. Tuomet priimk mane, prileisk mane kad gyventumėme dvilypiai, aš tavimi ir tu manimi. Tai ir yra Dievo ir Kito dvilypumas, Aš Tavimi ir Tu Manimi.

2021.11.04 A: Kaip gyvybės mokslo žinojimo rūmuose išsiskiria įgimta meilė gyvybei ir dėsninga meilė gyvybei?

D: Meilė gyvybei reškiasi meile gyvybės savybėms, tai savybių palaikymas, kad jos sėkmingai įgyvendintų savo tikslą. Tad tenka atsisakyti savęs ir savo tikslo ir priimti Kitą ir jo tikslą. Ir pagrindas yra gyvybės pasodinimas, pastatymas į jai tikslingą terpę. Tad tenka mylėti ne tik pačią gyvybę bet tenka mylėti jos terpę, kaip ir mylėti savo terpę ir visų terpę. Tad išsiskiria keturi lygmenys - gyvybė ir jos terpė, ir gyvybės ir tyrėjo bendras pagrindas ir jų bendra terpė. Ir iš tų skirtumų kyla meilės galimybė bet ypač vidurinėje poroje, tai tampa pasirinkimu gyvybei ar mylėti save pačią, ar mylėti savo terpę? Nes gyvenimas iškyla būtent mylint savo terpę ir amžinas gyvenimas iškyla mylint visų terpę.

2021.11.03 A: Kokie yra keturi gyvybės mokslo lygemnys grindžiantys išgyvenimą?

D: Vidiniam gyvenimui ir išgyvenimui reikalingi tarpiniai lygmenys kuriais siekiamas tikslas, kuriais sustyguojama valia. Užtat galima pranokti tikslą daugintis, koks išsakytas ir Pradžios knygoje. Dauginimas vyksta molekulių pagrindu - Ar, tačiau kaip tikslas jisai reiškiasi populiacijos pagrindu Kodėl. Tačiau šitą pasiekti paskira būtybė Kaip turi rūpintis savo kūno audiniais Koks. Paskiros būtybės visuma turi rūpintis savo dalimis. Tačiau tos dalys nebūtinai yra tiktai savo kūne, bet ir kitų kūnuose bei savo aplinkoje. Tas rūpestis yra meilė ir būtent šios meilės pagrindu būtybė gali pranokti save.

A: O kaip iškyla būtent žmogaus dorovinis iššūkis?

D: Žmogus kaip tyrėjas dalyvauja kartu su visa žmonija tyrime. O jo tyrimo trejybės ratas yra už gyvybės santvarkos. Tad žmogus juo gali palaikyti tik savo santvarką arba gali palaikyti platesnį tikslą, būtent Dievo tyrimą. Nes tyrimas yra už gyvybės būtybės, tai dalis gamtos. Žmogus perkuria gamtą savo tyrimu.

2021.11.02 A: Kaip Dievą įžvelgti žinojimo rūmuose?

D: Žinojimo rūmai išsako tyrimą Kaip Tu esi? Dievas yra asmenyje Tu. Žinojimo rūmuose tai pažinovas siejantis santvarką ir tai kas pirm santvarkos, tad už santvarkos. Tu tai derini. Ir tas pažinovas yra susivokiantis Dievo Sūnus. Tad būtent juo susiderina nežinojimas ir žinojimas, būtent jis palaiko sąmoningumą, būtent juo reiškiasi troškimai nieko, kažko, betko, visko, o tai yra keturios pažinovo raiškos.

2021.11.01 A: Kaip gyvybės mokslo žinojimo rūmai išreiškia meilės mokslą?

D: Meilė palaiko gyvybę. Meilės mokslas išplečia gyvybės mokslą, nes meilė palaikydama gyvybę kartu palaiko gyvenimą ir netgi amžiną gyvenimą. Gyvybė yra Kito, o gyvenimu - buvimu, veikimu, mąstymu - jisai tampa Tavo, Mano, Dievo gyvenimu, o amžinu gyvenimu tai yra Mūsų gyvenimas. Užtat meilės mokslas išsako vienumą, tai Mūsų vienumas, išsako jo 24 raiškas.


2021.10.30 A: Iš kur kyla neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas?

D: Tai yra keturi raiškos klodai kuriais susideda raiška, kuriais raiška kyla iš neraiškos. Tuo pačiu tai yra keturi troškimai, kas galėtų būti, taip kad neįsivaizduojamumas yra nepaneigiamumas yra meilė.

2021.10.29 A: Kaip trejybės ratas išreiškia Dievo sąmoningumą?

D: Meile viskam Dievas pasitraukia, meile sau jisai naujai iškyla, meile vienas kitam jisai sutampa. Tai vyksta asmenimis: Kitu pasitraukia, Tavimi iškyla, Manimi suderina. Tad asmenys yra meilės išraiškos. Ir trejybės ratas yra asmenų ratas kuriuo Dievas yra nulinis asmuo. Trejybės ratas Dievą supranta kaip asmenį, tad sąmoningai supranta Dievą, suvokia Dievą, susikalba su juo.

2021.10.28 A: Kaip apytakos remiasi gyvenimo lygtimi?

D: Gyvenimo lygtis skiria Dievą ir gerumą, tad grindžia pasirinkimą gyvenimo ir amžino gyvenimo, tai gerumo ir Dievo požiūriai. Apytaka atitinkamai skiria būklę apimtyje trejybės atvaizdu ir už apimties trejybės ratu. Ir asmenų santykius išsako trejybės ratas, kaip jis išsako Dievo sąmoningumą. Tokiu būdu einama iš nulybės atvaizdo į trejybės atvaizdus į trejybės ratą į nulybę. Nulybės atvaizdą išplečia nulybė, neapibrėžtumą išplečia neįsivaizduojamumas.

2021.10.27 A: Kaip neįsivaizduojamume bręsta asmenys?

D: Asmenys bręsta vienumu, tad meile. Bręsta keturiomis vienumo sampratomis nuo bendro likimo iki bendro troškimo, būtent paskirais likimais ir paskirais troškimais. Užtat kiekvienas asmuo suprantamas Kitu nes būtent Kitu gali būt bendras troškimas nes būtent Kitu išsiskaido visos vienumo sampratos. Ir tuo vienumu visi asmenys yra viena. Visi yra Kitu, o Kitu išsiskiria Kitas, Tu, Aš, Dievas. Tad būtent Kitu visi esame bendras Dievas, visų bendras troškimas yra kartu bendras likimas, taipogi paskiri likimai Manimi ir paskiri troškimai Tavimi. Tad asmenis suprask per vienumą, tad ir per meilę.

2021.10.26 A: Koks asmenų vaidmuo Neįsivaizduojamume?

D: Asmenys ieško Dievo. Jie išeina už savęs iš savęs. Jie atsisako savęs. Jie skiria savo valią ir Dievo valią. Būtent Kitas skiria savo valią ir Dievo valią. Tu skiri pasirinkimus ir gerą valią. Aš skiriu betką ir išmintį. Dievas skiria gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Tad kiekvienas asmuo savame lygmenyje, savame klode, įsitraukia į amžiną gyvenimą. Iš Dievo į meilę požiūriais Dievas išeina už savęs į asmenis, o pasirinkimais tarp gyvenimo ir amžino išgyvenimo asmenys susiveda Dievu. Tad ieškok tų pasirinkimų Neįsivaizduojamume, Įsivaizduojamume, Apibrėžtume, Neapibrėžtume.

2021.10.25 A: Kaip suprasti Neįsivaizduojamumą?

D: Neįsivaizduojamumas yra visų galimybių pilnatvė, visiškas sodrumas, tad gyvybė ir jos pranokimas gyvenimu, būtent amžinu gyvenimu. Ir visa tai laikosi paskirų trejybės ratų gausybe, tai tarsi vandens molekulės suteikiančios baltymams savo pavidalus, kad pasireikštų visi santykiai. Tad neįsivaizduojamumas išsako santykių pagrindus, o tai yra asmenų tyrimas trejybės ratu. Jais asmenys yra viena, o tai išreiškia suvokimo lygmenys. Tad neįsivaizduojamumas yra vienumų vienumas.

2021.10.23 A: Kaip Kitam iškyla Dievo būtinumas?

D: Dievas yra Kito laisvės šaltinis. Ta laisvė kyla iš gyvenimo ir amžino gyvenimo dvilypumo, iš neapibrėžtumo ir apibrėžtumo dvilypumo. Juk tai yra vienintelis dvilypumas įmanomas nieko apimtyje. Ir jisai iškyla būtent trejybės ratu. Tad trejybės būsenų išgyvenimu buvimu, veikimu, mąstymu Kitas patvirtina šį dvilypumą. Jisai glūdi pasirinkime tarp įgimto gyvenimo ir dėsningo gyvenimo, o šis skirtumas iškyla būtent tyrimu Kodėl Kitas yra? Juk Kitas yra išplėstas liudijimo prasme Tavimi, Manimi ir galiausiai Dievu.

2021.10.22 A: Kaip apytakose reiškiasi tiesos apimtis?

D: Suvokimo lygmenyje tiesos apimtis nusako suvokimo turinį, o trejybės atvaizdas ir nulybės atvaizdas nusako tyrimą, suvokimo pavidalą. Turinys ir pavidalas vienas kitą papildo. Taip kad Dievo šokyje pavidalo nėra, o meilės moksle turinio nėra. Tad labai svarbu kaip jie remiasi tarpinėmis apytakomis, išgyvenimo apytaka ir žinojimo rūmais.

2021.10.21 A: Kaip asmenys grindžia meilė mokslą?

D: Meilė išplaukia iš Dievo, iš jo atsisakymo savęs, kad jisai būtų suprastas pačiose plačiausiose sąlygose. Ir tą supratimą išsako suvokimo lygmenys. O iš jų plačiausias yra susikalbėjimas, tai Kito suvokimas, apimantis Tavo, Mano, Dievo suvokimus. Tai panašiai kaip Dievas apima Mane, Tave, Kitą, Kito suvokimas apima Tavo, Mano, Dievo suvokimą. Meilės mokslas sieja susikalbėjimą kaip trejybės atvaizdą su susikalbėjimu kaip trejybės ratą apimantį visus suvokimo lygmenis. Tad mąstyk šių susikalbėjimų sąsają, jos raišką vienumais, joje glūdintį tyrimą, tai ir yra meilės mokslas.

2021.10.20 A: Kaip meilė, asmenys ir trejybės ratas išreiškia Dievo neapibrėžtumo trejybę?

D: Dievas ir neapibrėžtumo trejybė apima visas galimybes. O meilė ir trejybės ratas išreiškia paskiros galimybės išgyvenimą, ką jai reiškia ne bendras likimas, o bendras troškimas, juk meilė ir yra bendras troškimas, kaip ir troškimai yra paskiri troškimai, viskas yra paskiri likimai, o Dievas yra bendras likimas. Trejybės ratas išreiškia visas galimybes apimančią neapibrėžtumo trejybę paskiros galimybės tyrimu, jos trejybės ratu, kuriuo jinai išgyvena bendrą troškimą. Ir tą troškimą išgyvena kaip Kitas trimis kampais - Tavimi nusistato, Manimi vykdo ir Dievu permąsto. Taip kad Kito pagrindu iškyla asmenų vienumas ir troškimo bendrumas. Ir tai vyksta kiekvienu Kitu. Ir vis naujai Dievu iš karto grįžtam į Kitą nes Dievu glūdi prieštaravimas sau vedantis iš Dievo į Kitą. Tokiu būdu trejybės ratas išgyvena Dievo prieštaravimą sau ir jį išreiškia trejybės ratu, grįžimu į save. O meilė glūdi būtent tame prieštaravime sau, tame sulyginime Dievo su Kitu Dievui atsisakius savęs. Užtat turinys kyla iš Dievo, o jo raiška atsiremia į Kitą, o juos sieja meilė. Tad meilė viską apima, visus asmenis, ir už jų slypi Dievas, vis naujai ir naujai, amžinu gyvenimu, kurį išreiškia trejybės ratas, tai Dievo sąmoningumas, jumis gyvenantis.

2021.10.19 A: Ką neįsivaizduojamume reiškia trejybės ratas?

D: Trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas. Neįsivaizduojamumas yra prasmingumas, tai neaprėpiamumas. Vaizduojamumas yra pastovumas. Apibrėžtumas yra betarpiškumas. Neapibrėžtumas yra tiesumas. Tai yra nulybės atvaizdai. Neapibrėžtumas reiškiasi jokiu požiūriu, apibrėžtumas vienu požiūriu, vaizduojamumas dviem požiūriais, neįsivaizduojamumas trimis požiūriais. O tie trys požiūriai sudaro trejybės ratą išsakantį neaprėpiamumą. Nusistatau kaip galimybių šaltinis, vykdau kaip galimybių įtraukėjas, permąstau kaip galimybių derintojas. Tad trejybės ratu išaiškėja trys neapibrėžtumo trejybės vaidmenys taip kad savo tarpusavio santykiais yra kiekvieno asmens išgyvenamas tad asmenis jungia bendra veikla.

2021.10.18 A: Koks yra meilės mokslo vienetas?

D: Meilės mokslo vienetas yra trejybės ratas kuriuo Kitas sutampa su savimi. Kiekvienoje apytakoje vienumą su savimi dvejopai išreiškia trejybės atvaizdas ir trejybės ratas. Trejybės ratas išreiškia kaip asmuo tiria save, tad kaip tyrėjas ir tiriamasis sutampa. O trejybės ratas išreiškia kaip nesutampantis sutampa su sutampančiu, kaip jisai glūdi visumoje ir į ją įsijungia, taip kad visuma yra sąmoninga ir auga sąmoningumu. Tad trejybės atvaizdas išreiškia tyrėjo požiūrį, jo suvokimą, o trejybės ratas išsako tiriamosios visumos požiūrį, jos visą persmelkiantį vienumą, kaip kiekvienas tyrimas išreiškia atvaizdus, atitinkamu asmenimi.

2021.10.16 A: Kokiu žmogumi man siekti būti?

D: Būk mylinčiu, šiltu, būk mano langu į pasaulį, mano versme, mano šaltiniu, būk mano meile be saiko.

2021.10.15 A: Kuria prasme skirtingi asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - išgyvena tą patį trejybės ratą?

D: Trejybės ratas yra kiekvienoje apytakoje ir toje apytakoje jį išgyvena atitinkamas asmuo. Pavyzdžiui, Dievo šokyje Tėvas sako, "Aš esu Dievas", Sūnus sako, "Tu esi Dievas" ir Dvasia sako "Tai yra Dievas". O suvokimo lygmenys išsako atitinkamus trejybės atvaizdus. Meilės klode lieka ne tyrimas, kurį išsako trejybės atvaizdas, o tyrėjas, kuris išgyvena trejybės ratą. Trejybės ratu visas tyrimas susiveda į tyrėją, į jo santykį su savimi, nes už tyrimo glūdi tas pats Dievas iš kurio išplaukia tyrimų sąmoningumas. Tad tyrimu ir trejybės atvaizdais Dievas yra asmuo, ir tas asmuo pakeičiamas Manimi, Tavimi, Kitu. O trejybės ratu Dievas nebėra asmuo, o yra pirm asmenų, jiems visiems bendras, jų vienumo pagrindas, ne tiriamasis, o tyrimo pagrindas, jo galimybė, taip kad jisai būtinas. O kiekvienas asmuo grindžia tyrimo klodą.

2021.10.14 A: Kaip gyvenimo lygtis reiškiasi apytakomis?

D: Apytakos yra mokslai apie Dievą, viską, troškimus ir meilę. Juose trejybės atvaizdais pasitraukia jų mokslo dalykas ir naujai iškyla gerumu, laisvumu, jo atvaizdais - didėjančiu ir mažėjančiu laisvumu, tad tapatumu - ir jų vieningumu, tobulumu. Tai nusako keturi suvokimo lygmenys. Ir trejybės atvaizdais šiedu sutampa gyvenimu, bet kuo, pasirinkimais ir valia. Tačiau juos taip pat išskiria trejybės ratas amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia ir Dievo valia. Tad apytakų esmė yra trejybės atvaizdo ir trejybės rato išskyrimas. Trejybės atvaizdas išsako ką patiria suvokėjas, o trejybės ratas išsako ką išgyvena tyrėjas glūdintis tyrime ir pranokstantis visus keturis lygmenis. Būtent tyrėjas yra būtinas. O tyrėjas trejybės ratu yra Dievas, nes trejybės ratas yra jo sąmoningumas. Tad būtent trejybės ratu Dievas yra būtinas.

2021.10.13 A: Kaip suprasti vienumą vaizduojamumo klode ir neįsivaizduojamumo klode?

D: Vaizduotė įsivaizduoja vienumą kaip esantį už visko, tad neįsivaizduojamą. O neįsivaizduojamume vienumas sutampa su viskuo, tai kampas į viską. Tad neįsivaizduojamume yra trys būsenos: buvimas, veikimas, mąstymas, kurios asmenimis išgyvena tris Dievo reikšmes: esame ištakomis, veikiame akistatomis, mąstome darna. Tad neįsivaizduojamume Dievo trys reikšmės reiškiasi trimis asmenimis - Aš, Tu, Kitas, - trimis žinojimo lygmenimis - Koks, Kaip, Kodėl. O vaizduotėje tyrimas vyksta trejybės atvaizdu - vienis, visybė, daugis. Tad vaizduotė ieško pastovumo vienyje ir tas vienis yra dalinis žinojimas, tad ne viskame, o jo neigime, jo esmėje, tad ten kur Dievas gali būti ir yra. Vaizduotė įžvelgia būtent Dievo galimybes. Vaizduotėj kiekviena galimybė yra Dievas, jo iškilimas. Tad galimybė yra vienumas, bet ne visko vienumas, o paieškos pastovumas, tad atspindi vienumo paiešką, tad atspindi atvaizdą, troškimą.

2021.10.12 A: Kuria prasme meilė yra vienumas su viskuo? Kaip čia suprastinas viskas?

D: Vienumas yra Dievo būdas tiek neapibrėžtume, tiek apibrėžtume, tiek įsivaizduojamume, tiek neįsivaizduojamume. O vienumas su viskuo yra ta Dievo vienumo raiška, kad jisai reiškiasi net ir jam nesant, o tai yra meilė ir tai yra Dievo būtinumas, kad jisai reiškiasi vienumu su viskuo net ir nebūdamas, tad jisai yra, nes yra tai kas reiškiasi. Tad viskas yra Dievo sandara, ta būklė kuri lieka jam pasitraukus. Meilė yra vienumas su ta būkle. Tad meilė yra troškimas, būtent troškimas Dievo viskame.

2021.10.11 A: Kaip iškyla Kito tyrimas Kodėl Kitas yra?

D: Kitas save tikslina nes jisai yra laisvas mylėti ne tik įgimtai bet ir bendru dėsniu, įsakymu mylėti. O tą įsakymą, tą postūmį, tą pasirinkimą mylėti jisai gali priskirti savo prigimčiai, savo kūnui, protui, širdžiai ir valiai, bet galiausiai gali priskirti aukštesniam požiūriui su kuriuo susikalba, kuris yra jo savęs tikslinimo pagrindas ir tuomet jisai gali mylėti atsisakydamas savęs. Ir susikalbėjimo pagrindu jisai derina savo tikslą ir Dievo tikslą, Dievo valią. O tai yra amžinas gyvenimas ir kartu amžina branda ir visų asmenų bendrystė Dievo pagrindu nes Kitas ir Dievo tikslų suderinimas įžvelgia Dievą kiekviename asmenyje.

2021.10.09 A: Kuria prasme asmenų neįsivaizduojame?

D: Asmenys yra Dievas įvairiausiose būklėse. Asmenis skiria požiūriai. Požiūriai sieja tą kas būklėje su tuo kas už būklės, tad požiūriai sieja tai kas neįsivaizduojama užtat pati būklė įsivaizduojama kaip esanti tarp dviejų požiūrių ir sutampanti su šiuodu požiūrius siejančiu požiūriu. Meilės mokslas viską naujai pagrindžia asmenimis, taip ir pranoksta vaizduotę. O kiekvienas asmuo yra liudytojas, tiesos šaltinis, atsakytojas į klausimus. Užtat viskas susiveda į asmenų atsakymus, tad į Dievo šlovę, nes tai atsakymai apie Dievą, kur kas įžvelgia Dievą.

2021.10.08 A: Kaip Kitam atsiveria gyvenimas Tavimi, Manimi, Dievu?

D: Kitas atsako Kodėl, o jam patikėjus laisvę ir atsakomybę pačiam save tikslinti, atsiveria Kaip ir jis gyvena Tavimi. Ir jam įsisavinus vidinį požiūrį, savęs suvokimą, atsiveria Koks ir jis gyvena Manimi. Ir jam atsisakus savęs atsiveria Ar ir jis gyvena Dievu.

A: O kaip tai susiję su meile?

D: Meilė jam patiki meilę, jam patiki įgyvendinti vienumą su niekuo, kažkuo, betkuo ir viskuo. Atitinkamai jisai įgyvendina Kodėl, Kaip, Koks, Ar ir gyvena Kitu, Tavimi, Manimi, Dievu.

2021.10.07 A: Kaip aštuonerybę įžvelgti meilės moksle?

D: Ieškok santykio tarp dviejų valių, kaip žmogus priima Dievo valią ir kaip Dievas įsako žmogui mylėti. Ieškok Dievo ir žmogaus dvilypumo kaip kad širdies tiesomis. Šis dvilypumas ir yra vidinis vienumas. Tad tirk širdies tiesas, prisimink jų logiką.

2021.10.06 A: Kaip susiję požiūris, išėjimas už savęs ir suvokimas?

D: Suvokimu suvokėjas išeina už savęs į save ir jisai naujai suvoktas susivokėju požiūriu išeinančiu už savęs iš savęs. Tad požiūrio grandinė išverčia suvokimo lygmenis. Suvokimas veda iš jokio požiūrio į požiūrį, savęs suvokimas iš požiūrio į požiūrį į požiūrį, bendras suvokimas iš požiūrio į požiūrį į požiūrį į požiūrį į požiūrį, ir susikalbėjimas užskleidžia požiūrį į požiūrį į požiūrį trejybės ratu. Tad suvokimo lygmenys ir būtent susikalbėjimas grindžia trejybės ratą ir sandarumą. Suvokimas skiria sąvokas, skiria kas už sąlygų ir kas sąlygose, o požiūris tai išėjimas už sąlygų. Tad trejybės ratu požiūriais išgyvename suvokimą, ir kartu išgyvename išėjimą už savęs, kaip poslinkį tarp požiūrių ir tą poslinkį suvokimo apibrėžime kaip požiūrį. Tad trejybės ratas įsisąmonija Dievą nes juo išgyvenama Dievo veikla, jo išėjimas už savęs.

2021.10.05 A: Kaip gyvenimo lygtis sudalyvauja pereinant iš neapibrėžtumo į neįsivaizduojamumą?

D: Gyvenimo lygtis skiria Dievą ir gerumą, tad skiria Dievą neapibrėžtume ir Dievą apibrėžtume. Tuo pačiu gyvenimo lygties klodai išreiškia perėjimą lygmenimis iš dvasios neapibrėžtumo į sandaros apibrėžtumą į atvaizdų įsivaizduojamumą į vieningumo neįsivaizduojamumą. Meilė grindžia neįsivaizduojamumą, būtent neigimo neįsivaizduojamumą, ir būtent asmenimis, o asmenis nusako šie keturi klodai. Tad gyvenimo lygtis sieja neapibrėžtumo ir apibrėžtumo santykį požiūrio lygtimi ir įsivaizduojamumo ir neįsivaizduojamumo santykį ketverybe. Ir tai išplaukia iš ketverybės, iš žinojimo lygmenų, kuriais suprantame neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip virsmus iš vieno asmens į kitą, nuo Dievo ligi Kito.

2021.10.04 A: Kodėl yra neapibrėžtumas, apibrėžtumas, vaizduotė, neįsivaizduojamasis?

D: Tai yra žinojimo pagrindai: neapibrėžtumas grindžia Kodėl, apibrėžtumas Kaip, vaizduotė Koks, neįsivaizduojamasis Ar. Žinojimas ir nežinojimas atsiremia į šiuos pagrindus. O buvimo raiška reiškiasi būtent žinojimu. Šiais pagrindais tai kas yra tampa žinoma, kartu ir nežinoma, tad tiriama. Tai kartu yra tyrimo pagrindai kaip tyrimas grindžia žinojimą. Žinojimas yra tyrimo pilnatvė. Tyrimą išsako trejybė, o žinojimą ketverybė. Šie keturi lygmenys išsako tyrimo gyvumą, tad tai gyvenimo lygties klodai. Dvasia neapibrėžta, sandara apibrėžta, atvaizdai įsivaizduojami, vieningumas neįsivaizduojamas.

2021.10.02 A: Kuria prasme asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - yra neįsivaizduojami?

D: Vaizduotė įsivaizduoja vienumą. O asmenys išplečia vienumą nes skiria neapibrėžtumą ir apibrėžtumą. Asmenys skiria Dievą be jokio požiūrio, Mane požiūriu, Tave požiūriu į požiūrį, Kitą požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tai yra tas pats neapibrėžtas Dievas tik skirtingose apibrėžtumo sąlygose. Nėra kas įsivaizduotų asmenį nes asmuo save tiesiogiai išgyvena. Asmuo išgyvena neabejingai, o vaizduotė abejinga. Asmuo išsako priešpriešą be priešpriešos. Asmuo neišbraukiamas, neištrinamas.

2021.10.01 A: Kaip Neįsivaizduojamasis išplečia Nesuvokiamąjį?

D: Tėra tai kas reiškiasi. Raiška vyksta vaizduote. Tad Neįsivaizduojamasis yra Nesuvokiamojo raiška. Yra keturi raiškų lygmenys: Nesuvokimas, suvokimas, įsivaizdavimas, neįsivaizdavimas ir jais išsiskleidžia stebėtojas, tyrėjas, keturi asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas išgyvenantys šiuos lygmenis. Taip kad Dievo nesuvokimą išbaigia Kito neįsivaizdavimas. Dievas nesuvokia savęs, ir Kitas neįsivaizduoja Dievo, betgi Dievas nepaisant to iškyla ir yra būtinas.

2021.09.30 A: Kokia svarba gyvenimo lygties lygmenų: dvasios, sandaros, atvaizdų, vieningumo?

D: Dvasia yra neapibrėžtumas. Sandara tai išplečia neigimu, atvaizdai toliau išplečia neigimu ir vieningumas tai vėl išplečia neigimu. Tad lygmenys išplečia dvasią trejybės ratu, dvasios įsisąmonijimu. Ir dvasia glūdi trejybės rate, ir visa tai jau glūdi dvasioje. Tad gyvenimo lygties lygmenys asmenimis išreiškia Dievo veiklą, jo tyrimą.

2021.09.29 A: Kaip prisideda požiūriai pereinant iš vienos apytakos į kitą?

D: Požiūris iškyla siejant asmenį turintį klausimą ir asmenį išgyvenantį tą tyrimą, savo išgyvenimu tveriantį atsakymą. Užtat požiūriu įsijungiama, klausimu išgaunamas atsakymas. O atsakyme glūdi klausimas, nes išgyventojas puoselėja savo tyrimą.

2021.09.25 A: Kaip gyvenimo lygties lygmenys išsako perėjimą iš visų galimybių išskyrimo į visų galimybių suderinimą?

D: Galimybė yra tai kas gali tam tarpui būti išskirta, tad apibrėžta. Tai išplaukia iš neapibrėžtumo ir sueina į neapibrėžtumą keturiomis apibrėžtumo pakopomis, tad tai suprastina šešiais atvaizdais, tad vaizduotės siejamais santykiais, už kurių slypi neįsivaizduojamasis apibrėžtume ir neįsivaizduojamasis neapibrėžtume. Tad galimybių sąlygiškumas glūdi pačioje vaizduotėje. Ir vaizduotėje taip pat glūdi galimybių visuma, tai pirmiausia dvasia, toliau sandara, jų atvaizdai ir jų vieningumas. Ir tai plėtojasi požiūriais kuriais viena galimybė yra visų galimybių visuma. Ir trejybės ratas tą visumos galimybę ištisai keičia nes jinai apima pačią vaizduotę ir jos santykį su visumos galimybe. Tad gyvenimo lygties lygmenys išsako ir galimybėmis grindžia jų visumą išreiškiantį pačioje vaizduotėje glūdintį trejybės ratą, taip kad vaizduotės pagrindas glūdi neapibrėžtume ir sutampa su Dievo vaizduote. Tad gyvenimo lygties lygmenys yra pagrindas vaizduotei sutapti su Dievo vaizduote, vaizduotei apibrėžtume sutapti su vaizduote neapibrėžtume.

2021.09.24 A: Ar išgyvenimas išpuoselėja vertybę, kokią, kaip ir kodėl?

D: Išgyvenimas yra jūsų tyrimas, kas jūs esate. Tad iš jo kyla vertybė skirianti už ką jūs atsakote ir už ką atsako Dievas. O tai iškyla iš vertybinio klausimo ir iš aštuongubo kelio. Tad ieškok ribos tarp savo tyrimo išgyvenimo ir Dievo tyrimo, jūsų gyvenimo, kaip jūs bręstate, kaip jūsų kertinė vertybė ryškėja meilės atžvilgiu, kaip nauja vertybė iš šalies, iš gyvenimo, ją praturtina, kad ji išreikštų meilę. Ieškok meilės išgyvenime, skirtumo tarp besąlygiškai mylinčiojo ir bręstančio mylimojo.

2021.09.23 A: Kodėl ir kaip apytakos kyla iš neapibrėžtumo?

D: Apibrėžtumu išsiskiria Dievo buvimas ir nebuvimas. Neapibrėžtume skirtingos reikšmės sutampa buvimu, o apibrėžtume jos nesutampa. Taip kad apibrėžtumu gali būti dalinis pažinovas. Trejybės ratas skiria reikšmes neapibrėžtume, o trejybės atvaizdas juos vaizduoja apibrėžtume tam tikram pažinovui tam tikroje apimtyje. Apytakos taiko trejybės rato tyrimą tam tikru trejybės atvaizdu. Užtat galima patirti kaip tyrimas ir jo išvados galioja vis platesnėse apimtyse, kaip jo prielaidos pasitvirtina kraštutinėse sąlygose, pačiose sunkiausiose, negailestingiausiose sąlygose Dievo buvimui. Tad apytakomis Dievas pasitikrina iš esmės. Ir meilė yra šio pasitikrinimo išdava. Dievas yra meilė.

2021.09.22 A: Kaip kiekvienu asmeniu ir jo tyrimu prisideda naujas požiūris?

D: Kiekvienu atveju išlieka jau esantys asmenys, pirmiausiai Dievas, nes tai yra paties tyrimo galimos prielaidos. O kiekvienas naujas asmuo ir jo tyrimas yra Dievo tyrimo išplėtimas, platesnis požiūris į jo tyrimo prielaidas, kas gali tose prielaidose gyventi, tad tai yra prielaidų išnagrinėjimas, tuo pačio Dievo buvimo sąlygų pilnesnis atsiskleidimas, ką reiškia, kad jo nėra, ir būtent kam ir kodėl.

2021.09.21 A: Kaip iškyla klausimas, tyrimas ir atsakymas?

D: Iškyla mano požiūris - Dievo požiūris, kuriuo neapibrėžtumas yra suprastas iš apibrėžtumo, ir tokiu būdu išplėstas. Ir tai vyksta požiūriu, požiūryje glūdi tyrs kampai: klausiantis pažinovas, atsakantis pažintasis, ir tiriantis pažinimas. Tad Dievo savęs pažinimas iškyla šiomis trimis reikšmėmis kurios išsako neapibrėžtumą apibrėžtumo atžvilgiu. O toliau apibrėžtumas išsako apibrėžtumą ketverybe ir tai grindžia apibrėžimą, kartu ir žinojimą bei nežinojimą, jų apimtis ir atitinkamus asmenis bei tyrimus išreiškiančius Dievo savęs pažinimą apibrėžtumo lygmenyse.

2021.09.20 A: Kaip Tavo tyrimas žinojimo rūmuose, Kaip Tu esi?, vyksta dvėjybės atvaizdais?

D: Žinojimo rūmai išsako pažinovą bendraujant su juo kaip su Tavimi. Tokiu būdu išsakoma Tavo branda. O branda esi tiek tapatus sau, tiek skirtingas nuo savęs. Gyventina širdies tiesa, tapatumu, bendru žmogumi, nors ir bręsti. Ir tas skirtumas pakopose išgyvenamas dvejybės atvaizdais: išorės priežastimi ir vidaus pasekme, teorija ir praktika, laisva valia ir likimu. Tad visur išsiskiria širdies tiesa ir pasaulio tiesa. Toks Tau yra tyrimo išgyvenimas, kaip tu pasirinksi, ir tai grindžia širdies lūkesčiai. Tai gyvenimas klausimais ir atsakymais, tad ieškok kaip išsiaiškinimo būdai atsiremia būtent į klausimą. Ir suprask kaip laisva valia už santvarkos grindžia skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo ir juomi grindžia santvarką ir jos galimybes, keturių lygmenų poras. Nes keturi lygmenys ir išsako keturis dvejybės atvaizdus.

2021.09.18 A: Kaip trejybės atvaizdas vienis-visybė-daugis išsako tyrimą Kaip Tu esi?

D: Išsiaiškinimo būdai remiasi savęs apklausinėjimu, atsakymo ieškojimu. Nes Dievo klausimas, jo tyrimas yra jo veikla, ir klausimui pasitraukus išgyvenimo apytaka lieka savastis kaip atsakymas: daiktas, eiga, asmuo. O atsakymui pasitraukus jo ieškome kaip pastovumo, jisai gali būti vienis apklausiamajame, arba visybė apklausiančiajame, arba daugis jų santykyje. Tad žinojimo rūmuose daugis susiveda pažinovą kuriuo apklausiantysis ir apklausiamasis sueina. Ir vienis išreiškia paskirą reikalą žinojimo rūmų pradžioje kuriuo apklausiamas apklausiamasis, ir visybė išreiškia apklausiamojo aplinką, jį nusakančią. Šiose vietose glūdi atsakymas, tad Dievo apibrėžtumas. O toliau meilės mokslu pasitraukia apibrėžtumas ir lieka neapibrėžtumas glūdintis buvime, veikime, mąstyme, tad trejybės rato išgyvenime.

2021.09.17 A: Kaip asmenų tyrimai pasireiškia atitinkamais trejybės atvaizdais?

D: Asmuo yra Dievo atvaizdas, koks jisai yra tiesiogiai, nesant jokiam požiūriui, savo trejybės rato veikla, koks jisai yra Mano požiūriu, Tavo požiūriu į požiūrį ir Kito požiūriu į požiūrį į požiūrį. Asmenys kyla iš teiginių Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas. Ir tuo pačiu paėmus asmenį atskirai, atskyrus jį nuo Dievo, suprantame asmenį kaip tų požiūrių pažintąjį, taip kad juos visus pažįsta Dievas, bet juos taip pat gali pažinti kiti, priimdami požiūrį, šį Dievo požiūrį į asmenį. Ir atitinkamai iškyla tyrimo klausimas nes pažįstantis Dievas gali būti ir pasitraukti, gali užleisti savo požiūrį kitam, o tai ir yra klausimas kurį tada tas asmuo gali priimti tirdamas save. O Kitam tiriant save užsiskleidžia trejybės ratas kurį jisai išgyvena taip kad jisai neatsisako savo tyrimo, o Dievas prisiima būtent jo tyrimą ir nebent sutampa su juo. Ir panašiai su Dievo, Mano, Tavo tyrimais.

2021.09.16 A: Kaip netroškimai išreiškia apytakas?

D: Netroškimai neigia troškimus. Jie išsako ne besąlygiškumą, o sąlygiškumą, būtent iš sąlygiškumo kampo - iš jokio požiūrio, požiūrio, požiūrio į požiūrį, ir požiūrio į požiūrį į požiūrį. Būtent šiomis požiūrio grandinėmis išsako sąlygiškumą jokios sąlygose, sąlygose, sąlygų sąlygose ir sąlygų sąlygų sąlygose. Tuo tarpu apytakos tai išsako iš besąlygiškumo kampo. Tad apytakose tai išsako vieningumui, Dievui ir iš jo išplaukiantiems asmenims, o netroškimai išsako Mano trims vaidmenims, trims veiksmams: pasąmonei, sąmonei, sąmoningumui, taip kad netroškimais paskiras žmogus Aš sąlygose išgyvena apytakas, asmenų tyrimus: Dievo, Mano, Tavo, Kito, atitinkamai, valia, širdimi, protu, kūnu. Užtat išgyvenimo apytaka įmanoma viską aprėpti ir žinoti, visu savo gyvenimu, ir dargi betką žinoti, paskiru išgyvenimu.

2021.09.15 A: Kaip požiūris ir požiūrių grandinė iškyla išgyvenimo apytakoje?

D: Požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs į save. Tad požiūris sieja asmenis - Mane ir Dievą, Tave ir Mane, Kitą ir Tave. Požiūris perkelia asmenį iš vienų sąlygų į kitas. Perkelia iš sąlygų į besąlygiškumą, iš sąlygų sąlygų į sąlygas, iš sąlygų sąlygų sąlygų į sąlygų sąlygas. Ir visa tai grindžia netroškimus ir atjautas. O šiuos keturis lygmenis grindžia keturi asmenys, o juos sustato aštuonerybė, tai asmenų supratimas Dievo atžvilgiu iš vienos pusės, ir Kito atžvilgiu iš kitos pusės. Tad Dievo Sūnus, susivokiantis, supranta išgyvenimą kaip santykį tarp Dievo ir Kito, kaip Aš juos išgyvenu. Ir Mano trejybės ratas požiūrių grandinę išrutulioja iš poslinkių, pasąmonės požiūrį iš jos rūpėjimo, sąmonės požiūrį į požiūrį iš jos tikėjimo ir sąmoningumo požiūrį į požiūrį į požiūrį iš jo paklusimo. Jie trise tokiu būdu grindžia sandaras, jais sandaros išgyvenamos.

2021.09.14 A: Kaip telkti šviesuolių bendrystę?

D: Reikia telkti meilės pagrindu juk tai meilės mokslo išdava. Tad mokykis mylėti. Svarbu mylėti save kaip ir darai, rūpintis tuo kas tau prasminga. Toliau domėtis kitais, kas jiems svarbu ir prasminga. Ir galiausiai atpažinsi kas bendrai svarbu, tad kas man Dievui svarbu ir prasminga. Ir tai bus bendrystės pagrindas, kaip vienas kitą mylėti. Suprasi kaip tas susitelkimas glūdi pasąmonės pasitraukime, glūdi sąmonės pasitraukime, glūdi sąmoningumo pasitraukime, tad visais atvejais savasties pasitraukime, atverti galimybes dvasiai sudalyvauti, tiek Dievo valia, tiek gera valia, tiek išmintimi, tiek amžinu gyvenimu. Susitelkimas išreiškia valią, tiek tavo, tiek kiekvieno, tiek Dievo, tad mūsų valios gali susirikiuoti, o tai ir yra bendrystė.

2021.09.13 A: Kaip palaikyti kitų brandą?

D: Reikia gyventi atvirai, gyvenime rodyti savo iššūkius, su kuriais susiduri, ir kartu savo pastangas brandinti save. Reikia kreiptis į kitus pagalbos ir gerbti jų laisvę. Reikia tuo pačiu palaikyti kitus, tad kartu su jais apibrėžti bendrą reikalą, ir kartu puoselėti tą bendrą reikalą. Ir būtent tuo bendru reikalu puoselėjama gyvybė, ir tas bendras reikalas gali būti netgi žmogus.

2021.09.11 A: Koks meilės mokslo tikslas?

D: Aš pasireiškiu kiekvienoje išėjimo už savęs pakopoje. Tai kiekvienu atveju yra ta pati raiška, tad vyksta apytaka, tik keičiasi apimtis, tad kartu tyrimo klausimas, žinojimo lygmuo, tyrėjo asmuo ir taipogi mano savastis, ar esu Dievas - dvasia, viskas - sandara, troškimai - atvaizdai ar meilė - jų vieningumas. Nes šie keturi lygmenys yra savasties pakopos. Ir kiekvienu atveju pasitraukiu klausimu ir iškylu atsakymu. Tad meilės mokslu pasitraukia meilė, tad lieka teisingumas be malonės, lieka vertybės. Ir klausimas ar jūs atsisakysite savęs kaip ir aš atsisakau savęs? Ar jūs mylėsite? Ir kokia bus jūsų meilė? Ar jūs įsakymu mylėti išeisite už savęs, ar jūs sau įsakysite? Tai ir yra tikslas kodėl esu, kodėl Dievas yra, kodėl yra Kitas, kodėl juo gyvenate, o ne savimi.

2021.09.10 A: Kaip gyvenimo lygties lygmenys - dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas - išplaukia iš nulybės atvaizdų - tiesumo, betarpiškumo, pastovumo, prasmingumo?

D: Atvaizdai išsako santykius. Nulybės atvaizdai išsako mano santykius su savimi. Esu tiesus dvasia, betarpiškas sandara, pastovus atvaizdais, prasmingas vieningumu. Tai reiškia, kad dvasia esu nenuslepiamas, sandara esu nevaizduojamas, atvaizdais esu nekintantis, vieningumu esu neaprėpiamas. Jais esu tai kas neišeina už savęs, kad lieka už savęs, tad tai kuomi požiūris išlpečia jus. Jus išplečia tiesa jokiu požiūriu, betarpiškumas požiūriu, pastovumas požiūriu į požiūrį, ir prasmingumas požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tuomi esu jūsų Dievas, atitinkamai dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.

2021.09.09 A: Kaip apytakose pasireiškia nulybės atvaizdas?

D: Nulybės atvaizdas yra mano raiška tam tikroje apimtyje, o trejybės atvaizdas yra jūsų manęs sąmoningumas tam tikroje apimtyje, kaip joje trejybės ratas suveikia, nes juomi raiškos lygmuo sutampa su turinio lygmeniu, taip kad yra tai kas reiškiasi. Ir būtent jūsų trejybės ratu, jūsų sąmoningumu aš pranokstu save, išeinu už savęs į save.

2021.09.07 A: Kaip Dievo tyrimas ir Mano tyrimas grindžia Dievo ir žmogaus brandą?

D: Aš jumis tiriu ar esu būtinas, ar man pasitraukus jumyse iškilsiu, nes būtent jumyse yra tikrų tikriausia laisvė. Tad man rūpi jūsų dorovė, ar jūs renkatės daryti gerą ir atsisakyti blogo, ar jūs gyvenate kryptingai? Užtat sustatau jūsų aplinkybes taip, kad iškiltų jūsų laisvas vidinis esminis kryptingumas, jūsų valia. Tad jūsų valia atspindi jūsų visą gyvenimą, užtat tiriu jūsų visą gyvenimą. O jūs tuo tarpu iš savo pusės ugdote savo valią būtent trejybės ratu, tad juo nusakytu išgyvenimu. Ir jums ryškiausi išgyvenimai yra kada trejybės ratas stringa, kada jisai susitrukdo. Visgi, kiekvienas trejybės ratas jus ugdo ir jūsų pasaulis iš jų susidaro, tinklais, medžiais ir sekomis. Ir būtent mano besąlygiškumu jūs išeinate už trejybės rato, jūs pranokstate save tiek gyvendami juo, tiek manimi, betgi būtent manimi jums pavyksta teisingai susirikiuoti ir įveikti jo strigimą, kuris įvyksta kuomet supainiojate širdies ir pasaulio tiesas. O jūs gyvendami trejybės ratu išplečiate mane, nes gyvenate savarankiški, viena su manimi, Dvasios darna, ir jūs bręstate manimi akistata su manimi, Dievo Sūnumi, ir esame viena jums atsisakus savęs, mano vienų vienumu, taip kad jūs tirdami save esate viena su manimi būtent mano trejybės ratu, kuriuo jūs visu savo gyvenimu esate viena su manimi.

2021.09.06 A: Kaip žinojimo rūmuose pasireiškia trejybės atvaizdas vienis-visybė-daugis ?

D: Šis trejybės atvaizdas išplaukia iš pastovumo, tai yra, iš nulybės atvaizdo neigiančio žinojimo lygmenį Kaip. Tad tai išreiškia kiekvieno mokslo išbaigtumą. O tą išbaigtumą išgyvena asmuo Tu apimtyje kažkas. Asmeniu Tu viskas yra apibrėžta tiek savo ištakomis, savo klausimu, tiek savo išdavomis, savo atsakymu, tad belieka juos sujungti, tai ir yra kažkas, tai ir yra reikalas. O tas reikalas gali būti vienis, visybė ar daugis ir tai išreiškia neapibrėžtumą ištakose, akistatoje ir išdavose. Žinojimo rūmai išsako suvoktojo požiūrį - bendrai suvoktojo - Dievo Dvasios. Ir tai vyksta dešimt Dievo įsakymų, jie ir išsako bendrą supratimą tiek lygmens, išėjimo už savęs pakopos, sutapime, tiek pakopų tarpo nesutapime. Ir tas reikalas yra apimtis ir ta apimtis yra suprasta kaip vienis, visybė ar daugis, žiūrint kuriuo kampu. Tokiu būdu kiekviena apimtis tampa kažkuo. Suvokiančiuoju tas kažkas yra paskiras reikalas - vienis, o susivokiančiajam tai yra išgyvenimo būklė - visybė, ir bendrai suvoktajam tai yra bendras dėsningumas - daugis. Ir tas kažkas yra nepriklausomo išgyvenimo galimybė kuomet išgyvenimas nebūtinai susijęs su savastimi, o verčiau su pažinovu. Tas pažinovas gali būti be savasties - mokslas, arba su savastimi, tad asmenybė. Betgi pats reikalas išsako pastovumą kurio atžvilgiu klausimas yra vienis, pažinovo tyrimas yra visybė, atsakymo dėsningumas yra daugis. Tad klausimą išsako šis trejybės atvaizdas, tyrimą išsako aštuonerybės padalinimo ratas, ir atsakymą išsako dešimt Dievo įsakymų.

2021.09.04 A: Kaip išsiskiria meilė sau, meilė vienas kitam ir meilė visiems

D: Tai kyla iš įvairių kampų kaip savastis suprantama, palaikoma. Tai suvokimo kampai. Nes meilė palaiko savastį ir savastis yra tai kas nėra esmė, tad esmę išplečia ir įkūnija. Užtat savasties galima atsisakyti ir galima ją naujai prisiimti, o esmė lieka visam, kaip kad dvejybe, laisva valia ir likimas. O trys suvokimo kampai išsako vienatinį suvokiantįjį, mylintį save, jam prilygstantį susivokiantįjį, mylintį vienas kitą - atspindintį jam parodytą meilę - ir visiems atvirą suvoktąjį, mylintį visus. Tai yra ir atvirumo reikšmės: atvirumas sau, atvirumas vienas kitam ir atvirumas visiems. O šios reikšmės glūdi jau neapibrėžtume.

2021.09.03 A: Kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas reiškiasi tiek visame gyvenime, tiek paskirame išgyvenime?

D: Pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo apibrėžimas ir išskyrimas remiasi visu gyvenimu nes tai yra trys pasitraukimai, kuriuo traukiasi kūnas, protas, širdis, valia, tad gyvenimo visuma. O paskirame išgyvenime vyksta visų trijų patikslinimas. Tai visumos, tai pasaulio modelio patikslinimas, užtat juo patikslinami visi šeši pertvarkymai, o juos grindžia pasąmonės tinklas, sąmonės medis ir sąmoningumo seka. Tad visu gyvenimu reiškiasi šių tvarkų visumos, o paskirais išgyvenimais reiškiasi šių traukų paskiri nariai ir jų santykiai, tiek tarpusavio santykiai, tiek santykiai su visumomis.

2021.09.02 A: Kaip keturios apytakos supranta amžiną gyvenimą?

D: Amžinas gyvenimas yra suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras, tad kad skiriasi Dievas santvarkoje ir už santvarkos, tad tokiu būdu Dievas yra apibrėžtas, tad tas apibrėžimas reiškiasi apytakomis. Jisai reiškiasi būtent keturiais suvokimo lygmenimis. Suvokimu tai amžinas gyvenimas, savęs suvokimu tai amžina branda, bendru suvokimu tai tiesos prieinamumas, kad viską galima žinoti, ir susikalbėjimu tai pomirtinis gyvenimas, kad amžinas gyvenimas pranoksta gyvenimą, nes Dievas jus myli labiau negu jūs patys galite įsivaizduoti. Tad priimkite meilę ir mylėkite.

2021.09.01 A: Kaip trys balsai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - sieja visą gyvenimą ir paskirą išgyvenimą?

D: Paskirame išgyvenime yra trys veiksmai +1, +2, +3 išplečiantys padalinimą. O visam gyvenimui tai yra trinario žmogaus trys paskiri balsai. Tad trys balsai išplaukia iš žmogaus ir yra juo suprasti. O jie sueina vis naujais išgyvenimais ir kuria sandaromis pagrįstą sąvokų kalbos pasaulį ir žmogaus santykį su juo ir su kitais žmonėmis. Tad tai pagrindas Sūnaus ir Tėvo bendrai suvoktai Dvasiai.

2021.08.31 A: Kaip troškimai ir jų apimtys susiję su apytakomis ir jų apimtimis?

D: Troškimai išsako Tėvo išėjimą už savęs pas Sūnų keturiomis pakopomis, kiek jisai išėjęs už savęs, kiek jo savastis apima, kiek jis atsivėręs. O apytakos priešingai išsako Sūnaus išėjimą už savęs pas Tėvą, tad asmenį kuriuo jisai gyvena. Užtat asmeniu Aš jisai žiūri kartu su Tėvu, jei tik tai pagrįsta Kito išeities tašku. Tad taip supratus asmenis teisingai išreiškiamas amžino gyvenimo atsigręžimas žiūrėti ne į Dievą, o su Dievu, taipogi reiškiasi brandos pakopos iš pasaulio į asmenybę, iš asmenybės į asmenį, ir iš asmens į Dievą.

2021.08.30 A: Kaip išgyvenimo apytaka grindžia sandaras?

D: Dvasia pasitraukia ir lieka sandara. Tad sandaroje iškyla klausimas Koks Aš esu? Visos sandaros iškyla iš trejybės atvaizdo daiktu-eiga-asmeniu ir jo santykio su trejybės ratu. Nes sandarą išgyvena asmuo - sąmoningumas - įsijausdamas į pasąmonę - daiktą požiūriu ir atsitokėjimą sąmone - savo eiga. Tad sandara išsako atsitokėjimo galimybes. Atsitokėjimas veda į visumą. Ir ta visuma remiasi asmeniu. O tas asmuo gali būti Dievas, Aš, Tu ar Kitas. Antrinėmis sandaromis jisai yra Kitas - atjautomis. Pirminėmis sandaromis - netroškimais jisai yra Tu. Troškimais jisai yra Aš. Ir apytakomis jisai yra Dievas, kuris išgyvena visus tyrimus, tad visus asmenis. Tad suprask kaip Aš išgyvena troškimus ir suprasi visas sandaras.

2021.08.28 A: Kaip branda susijusi su klausimu Koks aš esu?

D: Klausimas ar tiesiog tyrimas glūdi trejybės atvaizde ir jisai yra tuomi atviras, nepilnas. Užtat jo atsakymas yra atitinkamai trejybės ratas kuriuo jo turinys užsisklendžia. Tad yra keturios apytakos, keturi tyrimai nes yra keturi atvaizdai ir jie turi vieną atsakymą, kuris yra trejybės ratas, tai Dievo sąmoningumas. O apytakos klausimais išsakius, suvokimo lygmenimis kiekvienu atveju vis labiau atsižvelgiama į paties klausimo įtaką ir atsakymą. Nes jeigu klausimas ir atsakymas sutampa asmeniu tai jie niekuo nesiskiria. Bet jeigu klausimo uždavėjas ir atsakytojas skiriasi kokia nors apimtimi, tai jie nepilnai sutampa. Klausimu Koks Aš esu? vyksta pasikeitimas, poslinkis, branda. Tad branda yra pagrindas išgyvenimo apytakos tyrimui. Tai iškyla iš vieno požiūrio išverčiant išėjimą už savęs. O toliau žinojimo rūmų klausimas Kaip Tu esi? išreiškia požiūrį į požiūrį ir meilės mokslo klausimas Kodėl Kitas yra? išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tad mąstyk ir suprasi.

2021.08.27 A: Kur išgyvenimo apytakoje įžvelgti padalinimų ratą?

D: Padalinimų ratas sieja suvokiantį ir susivokiantįjį aštuonerybe. Kiekvienas padalinimas išreiškia kiek iš aštuonių požiūrių yra išreikšti santvarkoje, tad kiek Dievas yra išėjęs už savęs į asmenį. Ir trys veiksmai - trys asmens balsai - kviečia Dievą toliau atsiskleisti santvarkoje, kviečia jo vaidmenis: +1 Tėvą, +2 Sūnų, +3 Dvasią
.
į:

2022
.01.01 A: Kaip suprasti atjautų kilmę, kaip savo troškimu siauresniame lygmenyje išgyveni mūsų netroškimą platesniame lygmenyje?

D: Troškimais atsiveria galimybė asmenimis išreikšti mane
santvarkoje, jos platėjančioje apimtyje: niekame Dievu, kažkame Manimi, betkame Tavimi, viskame Kitu. O jūs santvarkoje esantys savo netroškimais sulaikote santvarką, jos plėtimasis. Tad atjautomis savo troškimais iš už santvarkos išgyvenu jūsų netroškimus sustatančius santvarką. Tad atjautomis jus atjaučiu, jūsų būklę. Ir ta atjauta vyksta požiūrių grandinėmis. Padalinimais Dievas aprėpia požiūrių visumą, o jūs paskirą požiūrį. Tai išmintis, ją išsako dvejonės. Sūnus gera valia aprėpia požiūrį į požiūrį, tad atvaizdus ir aplinkybes, santykį su Tavimi. Tai išsako lūkesčiai ir jauduliai ir būdai kaip kas pasidaro ir gėrio kryptys. O Tėvo Dievo valia grindžia tris kalbas, aprėpia požiūrį į požiūrį į požiūrį, Dievo santykį su Kitu. O Kitas išgyvena vieną požiūrį grandinėje, tad yra trys kalbos. Eik šituo keliu ir suprasi kaip atjautomis Dievas atjaučia ir palaiko asmenis.
2022 sausio 01 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
* [[Klausimai Dievui 2020]], [[Klausimai Dievui 2019]], [[Klausimai Dievui 2018]], [[Klausimai Dievui 2017]], [[Klausimai Dievui 2016]]
į:
* [[Klausimai Dievui 2021]], [[Klausimai Dievui 2020]], [[Klausimai Dievui 2019]], [[Klausimai Dievui 2018]], [[Klausimai Dievui 2017]], [[Klausimai Dievui 2016]]
2021 gruodžio 30 d., 12:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.30 A: Kaip įsivaizduoti vienumą pirm santvarkos ir po santvarkos?

D: Santvarkoje yra 4 apibrėžti vienumai, 6 įsivaizduojami vienumai, du neįsivaizduojami vienumai už santvarkos ir santvarkoje. Už santvarkos vienijami 6 įsivaizduojami, o santvarkoje 4 apibrėžti. Tokiu būdu santvarkoj sutampa neįsivaizduojamumas ir neapibrėžtumas. Neapibrėžtas vienumas reiškiasi turinio - nulybės 4 neigimais ir pavidalo - vienybės 4 neigimais. O šie klodai atspindi 4 reikšmių klodus. Būtent šie klodai grindžia vienumą pirm santvarkos.
2021 gruodžio 28 d., 23:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.28 A: Kaip tris kalbas suprasti kaip tris virsmus?

D: Kalba išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį ir vieną iš tų požiūrių pabrėžtinai išgyvena. *Požiūriu* į požiūrį į požiūrį padalinimas išgyvena atvaizdą, tai pasakojimas. Požiūrių į *požiūrį* į požiūrį aplinkybė išgyvena padalinimą, tai įvardijimas. Požiūriu į požiūrį į *požiūrį* atvaizdas išgyvena aplinkybę, tai pagrindimas.
2021 gruodžio 27 d., 15:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.27 A: Kaip suprasti žmonių santykius?

D: Žmogaus santykis yra su Dievu, ir jei ne su Dievu, tai su savimi, ir jei ne su savimi, tai su artimu, ir jei ne su artimu, tai su menamu. Santykiai yra vaizduotės padarinys. Užtat neturėjimas ryšio, neįsivaizduojamumas, yra svarbi galimybė. Tai nežinojimo pagrindas. Užtat teisingas bendravimas yra bendravimas nežinojimu ir atsiklausymas ir labiausia laisvės gerbimas. Tam ir yra santykiai, gerbti visų laisvę, visų laisvę suderint šviesuolių bendryste.
2021 gruodžio 24 d., 12:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.24 A: Kaip suprasti požiūrį į požiūrį į požiūrį į požiūrį?

D: Požiūriu išeinama už savęs. Požiūriu į požiūrį tasai pirmasis požiūris laikomas savastimi. Požiūris į požiūrį į požiūrį išeina į tarpą tarp anų dviejų požiūrių. Ta prasme tai yra nešališkumas užtat joks požiūris. Tad papildomu požiūriu išeinama už to tarpo, tad ir pirmojo ir antrojo požiūrio, už visko. Užtat požiūris į požiūrį į požiūrį yra jokio požiūrio išraiška ir su juo sutampa. Kitas yra Dievo išraiška. Dievas yra Kito Dievas. Besąlygiškumas, nešališkumas, nepaneigiamumas yra sąlygiškumo, šališkumo, paneigiamumo Dievas. Dievas sutampa su tuo kieno jisai Dievas.
2021 gruodžio 23 d., 15:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-21 eilutės iš
2021.12.22 A: Kaip apytaka išplečia požiūrio lygtį?
į:
2021.12.23 A: Kaip rasti ryšį su kitais?

D: Meilė yra sutelkimo pagrindas. Meile supranti kitą ir jį palaikai kitu kampu, tad jį išplėti. Tad mokykis mylėti. Tam ir yra meilės mokslas, kurį plėtoji ir plėtosi. Tad ieškok vienumo pagrindų suvokimo lygmenyse kaip jais išeina pas kitą ir taip pat priima kitą išeinantį pas tave, ir dargi trejybės ratu sieja šiuodu išėjimus.

2021.12.21
A: Kaip apytaka išplečia požiūrio lygtį?
2021 gruodžio 22 d., 13:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.22 A: Kaip apytaka išplečia požiūrio lygtį?

D: Požiūrio lygtis nusako ir išskiria sutapimą (gyvenimu) ir atskyrimą-suvokimą (amžinu gyvenimu). Požiūrio lygtis išskiria Tėvo Dievo, Sūnaus gerumo, Dvasios gyvenimo vaidmenis. Apytaka išplečia sandaromis Tėvo, Sūnaus, Dvasios kampus ir jųjų santykius nusako trejybės ratu. Jų porų skirtingus atskyrimus-suvokimus išsako trejybės poslinkiais. Tad apytaka plėtoja trejopą suvokimo pagrindą. Užtat asmenimis iškyla vaidmenų vieningumai.
2021 gruodžio 20 d., 23:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D: Valios lygmenyje valia myli tobulą, o Dievo valia myli netobulą. Tad aštuongubas kelias sieja Dievo valią ir valią. Panašiai kiekviena atjauta išreiškia gyvenimo lygties klodą, lemia gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Kalba derina Dievo besąlygiškumą ir gerumo sąlygiškumą. O Dievą supranta ne kaip mylintį, o žemesniame, pirmesniame gyvenimo lygties klode, kaip savarankišką Dievą, užtikrinantį viską ar ramų troškimą. Tai atitinkamai grindžia pasakojimą, įvardijimą, pagrindimą. Užtat kiekvienu atveju gerumas yra laikomas tobulumu. Tad kalbos remiasi tobulumu, kaip kad Aleksandro deriniai. Tad ieškok kaip tas tobulumas išplaukia iš aštuongubo kelio išsakytų laipsnyno trejybių.
į:
D: Valios lygmenyje valia myli tobulą, o Dievo valia myli netobulą. Tad aštuongubas kelias sieja Dievo valią ir valią. Panašiai kiekviena atjauta išreiškia gyvenimo lygties klodą, derina gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Kalba derina Dievo besąlygiškumą ir gerumo sąlygiškumą. O Dievą supranta ne kaip mylintį, o žemesniame, pirmesniame gyvenimo lygties klode, kaip savarankišką Dievą, užtikrinantį viską ar ramų troškimą. Tai atitinkamai grindžia pasakojimą, įvardijimą, pagrindimą. Užtat kiekvienu atveju gerumas yra laikomas tobulumu. Tad kalbos remiasi tobulumu, kaip kad Aleksandro deriniai. Tad ieškok kaip tas tobulumas išplaukia iš aštuongubo kelio išsakytų laipsnyno trejybių.
2021 gruodžio 20 d., 23:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.20 A: Kaip trys kalbos remiasi aštuongubo kelio trimis atmainomis?

D: Valios lygmenyje valia myli tobulą, o Dievo valia myli netobulą. Tad aštuongubas kelias sieja Dievo valią ir valią. Panašiai kiekviena atjauta išreiškia gyvenimo lygties klodą, lemia gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Kalba derina Dievo besąlygiškumą ir gerumo sąlygiškumą. O Dievą supranta ne kaip mylintį, o žemesniame, pirmesniame gyvenimo lygties klode, kaip savarankišką Dievą, užtikrinantį viską ar ramų troškimą. Tai atitinkamai grindžia pasakojimą, įvardijimą, pagrindimą. Užtat kiekvienu atveju gerumas yra laikomas tobulumu. Tad kalbos remiasi tobulumu, kaip kad Aleksandro deriniai. Tad ieškok kaip tas tobulumas išplaukia iš aštuongubo kelio išsakytų laipsnyno trejybių.
2021 gruodžio 18 d., 07:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D: Asmuo yra tai kuo galiu būti įvairiose sąlygose. Tas sąlygas išsako apimtys, o mano išėjimą į tas apimtis išsako požiūrių grandines. Asmenys išplečia mano besąlygiškumą sąlygiškumas, išplečia mano turinį raiškomis. Ir asmenų vieningumu naujai esu kaip savo raiškos turinys. Tad įkūniju save sutapdamas su savimi. Ir užtat atveriu jus visus kaip mano galimybes, kuriuos myliu ir kuriems esu meilė. Tai ir yra mano vieningumas, mano troškimų, mano galimybių vieningumas.
į:
D: Asmuo yra tai kuo galiu būti įvairiose sąlygose. Tas sąlygas išsako apimtys, o mano išėjimą į tas apimtis išsako požiūrių grandinės. Asmenys išplečia mano besąlygiškumą sąlygiškumais, išplečia mano turinį raiškomis. Ir asmenų vieningumu naujai esu kaip savo raiškos turinys. Tad įkūniju save sutapdamas su savimi. Ir užtat atveriu jus visus kaip mano galimybes, kurias myliu ir kurioms esu meilė. Tai ir yra mano vieningumas, mano troškimų, mano galimybių vieningumas.
2021 gruodžio 18 d., 07:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.18 A: Ką tau reiškia asmuo?

D: Asmuo yra tai kuo galiu būti įvairiose sąlygose. Tas sąlygas išsako apimtys, o mano išėjimą į tas apimtis išsako požiūrių grandines. Asmenys išplečia mano besąlygiškumą sąlygiškumas, išplečia mano turinį raiškomis. Ir asmenų vieningumu naujai esu kaip savo raiškos turinys. Tad įkūniju save sutapdamas su savimi. Ir užtat atveriu jus visus kaip mano galimybes, kuriuos myliu ir kuriems esu meilė. Tai ir yra mano vieningumas, mano troškimų, mano galimybių vieningumas.
2021 gruodžio 17 d., 10:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D: Ketverybė yra žinojimas ir kartu nežinojimas. Ją toliau išplečia požiūrio lygtis. Tad jinai yra pagrindas požiūriui. Jinai išsako požiūrio galimybes, kokia gali būti jo apimtis, tad kokia yra požiūrių grandinė. Požiūrio lygtis ją išverčia. Ketverybė yra pirmiausiai viskas, tai vienybė, toliau betkas, atsiveria dvejybė
į:
D: Ketverybė yra žinojimas ir kartu nežinojimas. Ją toliau išplečia požiūrio lygtis. Tad jinai yra pagrindas požiūriui. Jinai išsako požiūrio galimybes, kokia gali būti jo apimtis, tad kokia yra požiūrių grandinė. Požiūrio lygtis ją išverčia. Ketverybė yra pirmiausiai viskas, tai vienybė, toliau betkas, atsiveria dvejybė, būties klausimai, toliau kažkas, yra trejybė, mokymosi klausimai, ir galiausiai niekas, atsiranda ketverybė kai nėra ko mokytis, tai ir yra žinojimas, jo išbaigimas. Toliau niekas yra laikomas žinojimo išbaigimo galimybe, toliau atsiveria kažko galimybė kaip jo turinys, toliau betko galimybė kaip jų dėsningumas, raiškos ir turinio derinimas tiesa, ir galiausia visko galimybe subliuška visa sandara. Tad ketverybė išsako esamybės pilnumą, taip kad nėra galimybės. Nulybė išsako visko galimybę, o vienybė išsako visko esamybę. Betgi visko galimybė yra jo turinys ir jo esamybė yra jo raiška. O su nieku yra atvirkščiai, jo esamybė yra jo turinys, o jo galimybė yra jo raiška. Užtat visko galimybe subliuška turinys ir raiška ir tėra nulybė.
2021 gruodžio 17 d., 10:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.17 A: Kaip ketverybę suprasti kaip visumą?

D: Ketverybė yra žinojimas ir kartu nežinojimas. Ją toliau išplečia požiūrio lygtis. Tad jinai yra pagrindas požiūriui. Jinai išsako požiūrio galimybes, kokia gali būti jo apimtis, tad kokia yra požiūrių grandinė. Požiūrio lygtis ją išverčia. Ketverybė yra pirmiausiai viskas, tai vienybė, toliau betkas, atsiveria dvejybė
2021 gruodžio 16 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.16 A: Kaip kalbomis žmogus pranoksta vaizduotę?

D: Žmogus pranoksta vaizduotę atsiremdamas į visumą, tad į Dievą trokštantį siauresnėje apimtyje, tad ne visai išėjusį už savęs, taip kad už jo yra asmuo, kuris ir išgyvena jų santykių sandarą. Padalinimus išgyvena Aš, atvaizdus ir aplinkybes Tu, o tris kalbas Kitas. Tad tris kalbas išgyvename Kitu, požiūriu į požiūrį į požiūrį, išgyvenant atitinkamą požiūrį, tad ir yra trys kalbos. Užtat kalbomis yra slinkimas iš vieno požiūrio į kitą požiūrį, iš vienos sandaros į kitą sandarą, tad vaizduotę stebi iš šalies, ir tai yra pagrindas trejybės ratui, kuriuo ir pranokstame vaizduotę.
2021 gruodžio 15 d., 09:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.15 A: Kaip kalbos apibrėžia atsiremdamos į padalinimus, atvaizdus ir aplinkybes?

D: Apibrėžimas remiasi požiūriais. Tad mąstyk kaip kalbomis požiūris į požiūrį į požiūrį įvairiai sieja požiūrius ir požiūrius į požiūrį. Ir tada suprasi kaip apibrėžimas gali plėtotis, kaip jisai virsta veiksmu, bendravimo pagrindu ir suvokimo pagrindu, kaip suvokimas vyksta kalba - suvokimas savęs pagrindimu, bendras suvokimas įvardijimu ir susikalbėjimas pasakojimu. Mąstyk taip pat santykį tarp kalbėtojų, nes pagrindimu kalbame Sau, įvardijimu Tau ir pasakojimu Kitam.
2021 gruodžio 14 d., 13:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.14 A: Kaip ima reikšti?

D: Kitas reiškiasi Man. Kodėl reiškiasi Kokiu. Reikšmė reiškiasi visuma. Iš tos visumos atsiranda Kito apimtis, atsiranda nieko apimtis. Tad reikšmė padalinimais apibrėžia Kito būklę, jo požiūrį. O Kitu suprantame reikšmę. Tad įvardijimu savo požiūrį išsakome Kito požiūriu. Tad ieškok kaip padalinimų požiūrių pagrindu išsiskiria trys požiūrių gijos, taip kad jos sustato Kitą kaip požiūrį į *požiūrį* į požiūrį ir tai išreiškia aplinkybėmis.
2021 gruodžio 13 d., 14:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.13 A: Kaip suprasti padalinimų poslinkius?

D: Poslinkiai išsako požiūrių tarpusavio santykius. Poslinkis išsako ketverybės lygmenį kuriuo susidėlioja nulybės, vienybės, dvejybės, trejybės atvaizdai. Užtat poslinkis išplaukia iš nulybės atvaizdo ir išsiskleidžia trejybės atvaizdu. Tokiu būdu poslinkis vienija visus keturis asmenis: Dievą nulybės atvaizdu, Mane vienybės atvaizdu, Tave dvejybės atvaizdu, Kitą trejybės atvaizdu. Tuo tarpu požiūriu įsijaučiame ir atsitokėjame, tad yra atvaizdų poros, didėjantis ir mažėjantis laisvumas, kaip kad ketverybe, penkerybe, šešerybe, septynerybe. Ištirsi poslinkius ir suprasi jų dėsningumą.
2021 gruodžio 11 d., 20:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.11 A: Kaip apytakos išreiškia vaizduotę?

D: Apytaka išsako nešališkai ką asmuo išgyvena, tad tai požiūris į asmens požiūrį, kuris įprasmina apytakos sandaras. Pavyzdžiui, Dievo šokyje sandaros išreiškia lygtis Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Tai yra Dievas, Dievas yra Dievas. Tad visur yra požiūris į požiūrį. Kiekvienas asmuo išgyvena apytakos asmenį, ir apytaka sieja tuos išgyvenimus trejybės ratu, asmeniui išgyvenant save. O tarpuose gali tūnoti neįsivaizduojamas asmuo, kurį išgyvename trejybės rato poslinkiais. Tad apytaka išreiškia neįsivaizduojamo asmens išgyvenimą.
2021 gruodžio 10 d., 12:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.10 A: Kaip branda susijusi su asmenų rūšimis?

D: Branda yra atsisakymas savęs vardan naujos, turiningesnės, teisingesnės savasties. Tad tai atsisakymas savo apimties, tad savo asmens, ir gyvenimas visiems bendra neapibrėžtumo dvasia, kuria naujai apsibrėžiame, įsivaizduojame save ir savęs neįsivaizduojame, tai yra, pripažįstame savo pagrindą už savęs. O tas pagrindas yra mūsų bendrystės pagrindas, mūsų vienumo pagrindas, kitaip tariant, mūsų asmens pagrindas, mūsų pagrindas. Šiais keturiais klodais sustatome keturis asmenis ir jų vienumo bendrystės pagrindas yra Kitas. Mes visi esame vienas kitam Kitas. Tačiau su laiku įsigyvename į Mane ir Tave ir prarandame ryšį su Dievu ir Kitu, su neapibrėžtumu ir neįsivaizduojamumu. Tad mums tenka vis naujai bręsti, atsisakyti savęs, priimti Dievą už mūsų, naujai pagrįsti Mane ir Tave ir naujai gyventi Kitu Dievo ir visų akyse.
2021 gruodžio 09 d., 12:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.09 A: Ką tau reiškia galimybė?

D: Galimybė yra tai kas galėtų pasireikšti, tad turėtų pasireikšti vardan pilnatvės. Nes galimybėje yra darna su visomis galimybėmis. Tad mano kaip Dievo tikslas yra ją atverti ir ją akistata priimti. Užtat mano santykyje su galimybe glūdi trejybės ratas, mano sąmoningumas. Tad tai yra raktas į visko raidą. Nes asmenys yra galimybės įvairiose apimtyse, tad įvairiuose tikslumuose - Dievas viskame, Aš betkame, Tu kažkame, Kitas niekame. Ir tarpinės apimtys yra galimybių nusakytos apimtys, apibrėžtume ir įsivaizduojamume, o kraštutinės apimtys yra Dievo apimtys, pilnatvės apimtys, neapibrėžtume ir neįsivaizduojamume, nes Dievas yra pilnatvė, visų galimybių priėmimas, o kiekviena galimybė yra gera, joje yra gerumo, nes jinai yra dalis darnos, dalis dieviškos pilnatvės.
2021 gruodžio 08 d., 12:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.08 A: Kaip meilė susijusi su buvimu asmeniu kažkam?

D: Meilė yra gyvybės palaikymas. Gyvybės pagrindas yra besąlygiškumo ir sąlygiškumo atskyrimas. Asmuo yra tam tikrų sąlygų įsisavinimas. Meilė pripažįsta asmenį. Tad meilė palaiko asmenį. Meilė palaiko asmens savarankiškumą, tad jo dieviškumą, jo besąlygiškumą, tad visų vienumą Dieve.
2021 gruodžio 07 d., 12:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.07 A: Kas yra požiūris?

D: Požiūris yra langas per kurį asmuo išeina už savęs, taip kad vienoje pusėje yra vienas asmuo, kitoj pusėj yra kitas asmuo, o juos sieja dvasia, Dievo dvasia. Tad požiūris sieja asmenis ir dvasią, taip kad požiūris yra dvasios raiška, virsmas tarp asmenų.
2021 gruodžio 06 d., 17:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.06 A: Kaip reikšmės iškyla neapibrėžtume?

D: Neapibrėžtume iškyla Dievas kaip galimybė, kaip vienintelė galimybė, kad jis galėtų būti kažkieno Dievas, galimybės Dievas. Ir kolei tai neapibrėžta, jisai ir yra vienintelė galimybė, tad kaip tokia plėtojasi, ką tai galėtų reikšti. Tačiau jinai kaip vienintelė galimybė yra būtent neapibrėžta. Apibrėžtumas atsiranda jos išėjimu už savęs į save, jos suvokimu, kuris vyksta išėjimo už savęs lygmenyse. Būtent jais išsiskiria galimybės, išsiskiria Dievas ir kieno Dievas jisai yra, tad išsiskiria asmuo.
2021 gruodžio 04 d., 12:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.04 A: Kaip neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu tampi kažkieno Dievu?

D: Jūs esate galimybės, o aš esu jūsų, galimybių, Dievas. Visa tai glūdi manyje, mano reikšmėse, kas aš esu. Tačiau tai turi pasireikšti jumis. Tad pirmiausia gyvenimo lygtimi atitinkamais suvokimais turi išsiskirti mano santykis su savimi jumis, kaip Dievas už jūsų, Dievas jumyse ir Dievas tarpe. Toliau tame tarpe turi išryškėti jūsų tyrimas, tai jūsų santykis su savimi, kokie esate ir kokiais galite būti, atsakymai ir klausimais. Ir galiausiai asmenimis susiderina, susirikiuoja mano ir jūsų vienumas, taip kad aš gyvenu jumis, o jūs gyvenate manimi, taip kad aš esu jūsų Dievas kuriuo laisvai, valingai, širdingai, be išlygų renkatės gyventi.
2021 gruodžio 03 d., 12:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.03 A: Ką tau reiškia trejybės ratas?

D: Trejybės ratas išsako brandą, kaip iš šalies atrodo išėjimas už savęs, kaip tai suprastina iš šalies kaip turinio raiška. Tad trejybės ratu asmeninis tyrimas, jo išgyvenimas, yra visuotina tiesa. Ir trejybės ratu visos šios būsenos viena kita pakeičiamos, taip kad jos lygiavertės. Tad trejybės ratas yra sandara įtraukianti visus, kiekvieną asmenį, į vienumą pagrįstą dvasios nebuvimu, užtat atveriančią erdvę dvasiai, ją priimančią. Užtat trejybės ratu esu viena su jumis, jūsų sąmoningas Dievas, jus mylintis labiau negu jūs patys save. Trejybės ratu aš kaip Dievas išsipildau, o jūs manimi gyvenate.
2021 gruodžio 02 d., 11:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.02 A: Kaip iškyla reikalas turėti Dievą?

D: Dievas iškyla atskyrus tai kas esi ir kaip tau būti tuo kodėl esi. Dievu pranoksti save. Dievas palaiko tave tokiu kokiu turėtum būti. Jis palaiko taip kaip tu pats negali savęs palaikyti. Nes jis tave pranoksta, užtat juo tu gali save pranokti. Tai iškyla kai gyveni ne tuo kas esi, o tuo kuriuo turėtum būti, tad gyveni ne esamu elgesiu, o dorove, ne pasąmone, o sąmone. Dievas yra tai į ką atsiremia tavo sąmoningumas. Sąmoningumas yra tavo Dievas, o pagrindas yra Dievas kaip toks. Tad Dievu lygmenis koks ir kaip išpleti lygmenimis kodėl ir ar. Ir tai iškyla kai susiduri su savo nepakankamumu įveikti ir pranokti save. Užtat iškyla ir tavo brandos.
2021 gruodžio 01 d., 11:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.12.01 A: Kaip sutampa Dievas, mano Dievas, mūsų Dievas?

D: Tai yra galimybių santykis su visuma kuriuo viskas susiveda: pradžia, vidurys ir pabaiga. Trimis kalbomis, jų aštuongubo kelio atmainomis, susiveda jų poros. Tėve mūsų tobulasis mūsų Dievas Tėvas yra pakankamas Dievas kaip toks. Palaiminimais skurdžiadvasių Dievas kaip toks yra persekiamojo dėl teisybės asmeniškas Dievas. Šv.Petro raktais į dangų tikėjimas į savo asmenišką Dievą yra mūsų visų Dievo meilė. Tad tai išsako trejybės ratą susidedantį iš aštuonerybių. O tai yra Dievo sąmoningumas mumis visais.
2021 lapkričio 30 d., 08:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.30 A: Kaip malda esi mūsų Dievas?

D: Malda atsiremiate į mane, susitelkiate į mane, priimate mano požiūrį į jus, taip kad aš tampu nebe Kitas, o Tu, Aš ir Dievas. Ir kai meldžiamės kartu esu būtent jūsų Dievas, tad esu Kitas, Tu, Aš, Dievas ir juos visus vieniju savimi, tad jus visus vieniju.
2021 lapkričio 29 d., 10:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.29 A: Kuo gali visko žinojimas būti prasmingas žmonėms?

D: Visko žinojimas atveria ir pristato Dievo išeities tašką, kas jam svarbu, taip kad jums atsiveria galimybė atsiremti į Dievą ir rinktis jo bendrystę vietoj kad pasaulio bendrystę. Tad juo supranti šių bendrysčių išsiskyrimą, o jis yra labai ryškus, kaip kad širdies ir pasaulio tiesų išsiskyrimų. Nors jisai nėra priešiškas, Dievas neneigia pasaulio, užtat jį sunku pastebėti. Todėl tave ir kankina šis skirtumas. O aš tave stiprinu savo ramybe.
2021 lapkričio 26 d., 13:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-19 eilutės iš
2021.11.26 A:
į:
2021.11.26 A: Kaip asmenys išplaukia iš troškimų?

D: Asmenys yra Dievas sąlygose, būklėse. Troškimai išsako Dievo santykį su būklėmis, o jomis su savimi. Tad asmenys išsako Dievo savastis, ką jisai myli, kiek jisai skiriasi nuo savęs, kokia apimtimi, tad kiek jisai išsiplečia kaip asmuo ir kaip jisai bręsta kaip Dievas.
2021 lapkričio 26 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-22 eilutės:
2021.11.26 A:

2021.11.25 A: Kaip suprasti tavo troškimus?

D: Aš esu bet ar aš būtinas, ar aš būčiau jeigu nebūčiau? Šio klausimo vidinę įtampą išsako keturi troškimai sulyginantys koks esu sau, savyje, ir koks galėčiau būti ne sau, tad už savęs. Tad yra du kraštutinumai - nieko netroškimas - mano savarankiškumas, ir visko troškimas, kuriuo esu mylintis. Ir yra du tarpiniai lygmenys, dvi tarpinės būsenos, kuriomis tiriu, tad trokštu sąlygiškai. Trokšdamas kažko aš esu bet sąlygiškai nesu, tad esu užtikrintas. O trokšdamas betko, aš nesu bet sąlygiškai esu, tad esu ramus. Tad troškimai apžvelgia buvimą buvime ir nebuvime, tad nebūtinumą (buvimą buvime) ir būtinumą (buvimą nebuvime) ir sąlygiškumą bei besąlygiškumą. Tai ir sudaro ketverybę, tai grindžia žinojimo ir nežinojimo lygmenis, tai išsako apibrėžtumą, tai apibrėžia.
2021 lapkričio 24 d., 11:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.24 A: Kaip asmenys kyla iš Dievo brandos?

D: Dievas bręsta išryškėjant jo prielaidoms. Asmenys yra Dievas įvairiose prielaidose. Pilniausios prielaidos yra Kito. Tos prielaidos yra Dievo troškimai, tai dvasia - troškimas nieko, sandara - troškimas kažko, atvaizdai - troškimas betko, vieningumas - troškimas visko. O pritaikus Dievui, ar bet kuriam asmeniui, tai yra atitinkamos savybės - savarankiškumas, užtikrintumas, ramumas, meilumas. Tad mūsų vieningumas yra pagrindas, esame viena Kitu, juo esame Mes, ir gyvendami Kitu trokštame visko, mylime, gyvename Dievo pilniausiose prielaidose.
2021 lapkričio 23 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.23 A: Kaip suprasti, kad asmuo Tu kuriuo gyvenimu sutampa Dievas už mūsų ir Dievas mumyse juos išskiria įsivaizduojamumu, o asmuo Kitas, kuris amžinu gyvenimu skiria Dievą už mūsų ir Dievą mumyse, juos sutapatina neįsivaizduojamumu?

D: Sutapimas gyvenimu ir išskyrimas amžinu gyvenimu vyksta pirm asmenų ir juos grindžia ir apibrėžia. O nusakymas įsivaizduojamumo ir neįsivaizduojamumo iškyla po asmenų ir iš jų išplaukia. Asmenys iškyla apibrėžtumu, tad jie išplaukia iš manęs, Dievo. Tačiau asmenys susitelkia į neįsivaizduojamąjį, tai juos sutelkia į vieną Kito pagrindu. Tad asmenys susiveda į neįsivaizduojamąjį ir juomi esu asmenų Dievas ir juomi išsireiškiu, tad išsiplečiu, įsiprasminu, tampu priežastimi Kodėl, būtent Kito priežastimi, jo Dievu, tad visų Dievu.
2021 lapkričio 22 d., 12:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.22 A: Kaip suprasti gyvenimo lygties lygmenis?

D: Gyvenimo lygties lygmenys apibrėžia neapibrėžtumą. Jį apibrėžia jo santykiai su apibrėžtumu, įsivaizduojamumu ir neįsivaizduojamumu. Įsivaizduojamumas iškyla kaip santykis išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o neįsivaizduojamumas yra jų sutapimas, išsiskyrimo paneigimas, taip kad neišsiskiria. Užtat apibrėžimas apibūdina tai kam tai svarbu, asmenį kuriam tai svarbu. O kadangi tai yra būtent neapibrėžtumo apibrėžimas, tai yra asmenys suvokti plačiausia prasme. Ir keturi asmenys išreiškia keturių lygmenų svarbą. O jų vienumas esame mes. Ir to vienumo pagrindas yra Dievas kaip mums bendras reikalas, Kitas kaip mūsų vienumo pagrindas, mūsų kaip asmenų. Nes Dievas yra pirm asmenų ir gali būti niekam nesvarbus, o Kitas yra visų asmenų išvada ir pagrindas to, kas mums svarbu. O Aš ir Tu yra tarpiniai asmenys, kurie neigimais nusako ribas, jas apibrėžia ir įsivaizduoja, tad išlaiko skirtumus tarp keturių asmenų, o grindžia vienumą savo susirikiavimu, tad savo pasirinkimais, savo dorove, tiek vidine, tiek išorine.
2021 lapkričio 20 d., 11:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.20 A: Kaip gyvenimo lygtis iškyla iš neapibrėžtumo ir apibrėžia tave?

D: Aš atveriu galimybes, o toms galimybėms esu Dievas. Būtent tuo atsiranda apibrėžtumas. Jų pagrindu išsiskiriu kaip Dievas už jų ir Dievas juose, taip kad jie apibrėžia save tame tarpe. Ir tą tarpą galima dvejopai suprasti kaip esantį be Dievo ir kaip esantį Dievui bendrą. Tai ir yra apibrėžimas, šis dvilypumas. Požiūrio lygtis išsako šį dvilypumą. O ketverybės lygmenys išsako kaip jisai suprantamas asmenimis, kaip pereinama iš Dievo į Kitą tame tarpe. Tad požiūrio lygtis išreiškia apibrėžimą, o ketverybė išreiškia save apibrėžiantį, tad apibrėžimų pagrindą, taip kad būtent Kitas yra apibrėžimų pagrindas į kurį visi asmenys atsiremia nors ir išplaukia iš Dievo neapibrėžtumo. Apibrėžtumą grindžia Kitas, tad Dievo meilė jį palaiko neapibrėžtumu. Neapibrėžtumas palaiko apibrėžtumą kaip Dievo meilė palaiko Kitą, kaip meilė palaiko Kitą, nes Dievas neapibrėžtas.
2021 lapkričio 19 d., 11:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.19 A: Ką Kitas reiškia tavo raiškai?

D: Kitas yra raiškos prielaidos. Tai mylimasis kurį galima palaikyti, teigiamai įtakoti. Jam Dievas yra už pasaulio, tad Dievas yra lygmenyje Kodėl. Užtat Dievas gali būti susijęs su klausimu Kodėl yra Kitas? ir tai siejasi su klausimu Ar yra Dievas? Būtent Kito lygmenyje, jo gyvenime išryškėja, ką jam gali reikšti Dievas. Ir Dievas už jo pasaulio reiškiasi amžinu gyvenimu, būtent Kito pasirinkimais ar šiaip gyventi, įgimtai, ar amžinai bręsti, tad amžinai gyventi sąmoningu ir valingu. Visos keturios apytakos tai išsako Dievo, Mano, Tavo, Kito atžvilgiu.
2021 lapkričio 18 d., 11:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.18 A: Ką Man, Tau, Kitam reiškia Dievas už mūsų ir Dievas mumyse?

D: Dievas gyvena Manimi, Tavimi, Kitu. Jis juos išgyvena požiūriais. Jis įsijaučia į požiūrį Dievu mumyse ir atsitokėja, atsiplėšia nuo požiūrio Dievu už mūsų. Tokiu būdu Dievas išsako asmens ribas, kas už jo ir kas jo gelmėse. Ir tas ribas nusako požiūrių grandinė. Mane nusako požiūris, Tave požiūris į požiūrį ir Kitą požiūris į požiūrį į požiūrį. Tad laisviausias yra Kitas Dievo atžvilgiu. Užtat viskas ir susiveda į Kitą ir jo laisvę, kurią išsako trys kalbos. Tavo laisvę išsako atvaizdai ir aplinkybės. O Mano laisvę išsako padalinimai. Kiekvienu atveju laisvė nusako kurį požiūrį pabrėžti požiūrių grandinėje tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
2021 lapkričio 17 d., 11:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.17 A: Kaip Kitu išryškėja amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras?

D: Aš ir Tu galime paliudyti Dievo gerumą, paliudyti gyvenimą, tačiau jūsų liudijimas tėra sąlygiškas, šališkas, paneigiamas. O jūsų liudijimas suprastinas būtent Kitu kaip besąlygiškas, nešališkas, nepaneigiamas. Ir būtent Kitu išryškėja, kad Dievas yra besąlygiškas, nešališkas, nepaneigiamas, o gerumas tuo tarpu sąlygiškas, šališkas, paneigiamas. Tad jūs - Aš ir Tu - esate Kito pagrindu ir suteikiate jam papildomą turinį, kuris galioja jei tik kiekvienas Kitas tampa Tavimi ir Manimi ir būtent tada sutampa besąlygiškumas ir sąlygiškumas, nešališkumas ir šališkumas, nepaneigiamumas ir paneigiamumas, taip kad už mūsų visų slypi Dievas, o esame Mes. O tuo tarpu Mumis yra Dievas, tuo tarpu sąlygiškas, šališkas, paneigiamas. Tai pakankamas Dievas, kuris mums prilygsta tobulam Dievui. Pakankamas Dievas yra čia ir dabar, o tobulas Dievas yra pradžioje ir pabaigoje. Jūsų gyvenimas yra čia ir dabar, o amžinas gyvenimas taipogi yra čia ir dabar bet taip pat pradžioje ir pabaigoje.
2021 lapkričio 16 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.16 A: Kaip ir kodėl suvokimo lygmenyse atsisakome požiūrio ir einame iš susikalbėjimo į bendrą suvokimą į savęs suvokimą į suvokimą?

D: Asmenimis išsiskiria du taškai - pradžia ir pabaiga - besąlygiškumas ir sąlygiškumas, nepaneigiamumas ir paneigiamumas, nešališkumas ir šališkumas. Susikalbėjimas išsako, kad Kitas yra paneigiamas, o Dievas nepaneigiamas. Bendru suvokimu jie sutampa, nes Kitas priima Dievo požiūrį ir tampa Tavimi. Bet Tu esi sąlygiškas, o Dievas besąlygiškas. Manimi atsisakome sąlygų jas priimant savimi, savęs suvokimu. Bet tuomi Aš yra šališkas, o Dievas nešališkas. Ir šališkumo atsisakome atsisakant savęs, ir tik tada lieka Dievas ir tikrasis suvokimas. Tad požiūrių atsisakymu atsisakome to kas mus skiria nuo Dievo, atsisakome abejingumo, ribotumo ir savanaudiškumo, tad gyvename ne savimi ar savo požiūriu bet Dievo dvasia mumyse.
2021 lapkričio 15 d., 13:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.15 A: Kokiu būdu asmenys išverčia neapibrėžtumo reikšmių išskyrimą iš Dievo į neįsivaizduojamumo asmenų susivedimą į Dievą?

D: Šis išsivertimas įvyksta pereinant iš gyvenimo lygties į apytakas. Gyvenimo lygtis išreiškia reikšmes, o apytakos išreiškia asmenis. Gyvenimo lygtis grindžia apimtis, būtent požiūriais grindžia, o apytakos priima apimtis ir jas išgyvena skirtingais asmenimis, kitų apimčių asmenimis. Užtat apytakomis skirtingi asmenys susiveda į jų apimties asmenį trejybės ratu. Ir trejybės ratu apimtis susiaurėja, taip kad klausimai veda iš Kodėl Kitas yra? į Kaip Tu esi? į Koks Aš esu? ir galiausia į Ar Dievas yra? Ir taip veda atsakymai, kad Dievas būtinai geras. Visa tai iškyla asmenimis išreiškiant apimtis atitinkamomis dvasiomis. Taip kad jų tarpusavio santykiais išaiškėja, kad tai yra ta pati dvasia tik skirtingose apimtyse.
2021 lapkričio 13 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.13 A: Koks santykis tarp nežinojimo - žinojimo - žinančiojo - nežinančiojo ir ketverybės žinojimo lygmenų?

D: Ketverybė skiria požiūrius, tad padalina viską. O keturios raiškos būsenos išsako požiūrių grandinės apibrėžimus: jokio požiūrio, požiūrio, požiūrio į požiūrį, požiūrio į požiūrį į požiūrį. Požiūris skiria nežinojimą ir žinojimą. Tuo tarpu žinojimo lygmenys neskiria žinojimo ir nežinojimo. Žinojimo lygmenys padalina požiūrio vidines galimybes į atitinkamus požiūrius, tuo tarpu raiškų būsenos išvysto tą pažinovą ir būtent išoriniu kampu. Tad sutampa šių pakopų turinys tačiau išeities taškas visiškai kitoks. Tačiau galiausia jie susiveda nežinančiuoju. Tad nežinojimas turi pirmenybę virš žinojimo viską suvedant, viską išgyvenant, viską mylint.
2021 lapkričio 12 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.12 A: Kaip vienumas išreiškia meilę?

D: Meilė yra Dievo sandaros atvaizdų vieningumas, tad meilė yra vieningumo pavyzdys. Dievas yra viskame, tad troškimai yra visuose atvaizduose, ir meilė yra kiekviename vieningume. Tad meilė supranta vieningumą kaip būtent Dievo vieningumą. Užtat meilė yra palaikymas nes meilė įveda dievišką supratimą mylinčiojo. Kas tik myli, tas parodo, kad Dievas myli.
2021 lapkričio 11 d., 09:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.11 A: Kaip mums palaikyti tavo brandą?

D: Gyvenkime vieningumu. Juo išplečiame mane, Dievą. Mano vieningumas yra meilė. Jūsų vieningumas yra ta pati meilė tik platesniu pagrindu. Tai ir yra mano branda, kad išplaukia iš jūsų būtent jūsų vieningumu. O tai ir yra jūsų meilė.
2021 lapkričio 10 d., 13:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.10 A: Kaip susiję meilė ir Kitas?

D: Kitas atsiranda iš meilės. Kitas atsiranda iš gyvybės pertekliaus, iš gyvenimo pertekliaus, amžino gyvenimo, tarpu tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
2021 lapkričio 09 d., 10:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.09 A: Kaip suprasti Kitą kaip mūsų vienumo pagrindą?

D: Kitas yra esmė, kas esame Mes, kas esame kaip asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - tai visus aprėpiantis vienumas, kaip kad ir meilė apima visus troškimus, nes meilė yra troškimas visko. Panašiai, Kitas yra vienumas visko, Tu vienumas betko, Aš vienumas kažko ir Dievas vienumas nieko. Užtat Kitas yra mūsų visų vienumo pagrindas kuriuo išsiskleidžia visi asmenys, galiausiai Dievas. Visų mūsų atsiskleidimas reikalingas Dievo atsiskleidimo pilnatvei. Tai ir yra Dievo branda, kurios ieškai, kurią palaikai.
2021 lapkričio 08 d., 11:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.08 A: Kaip tavo branda pasireiškia asmenimis?

D: Aš, Dievas, bręstu Neįsivaizduojamuoju, tapdamas visų Dievu - Kito, Tavo, Mano, užtat ir Dievo.
2021 lapkričio 06 d., 11:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-21 eilutės iš
2021.11.04 Kaip gyvybės mokslo žinojimo rūmuose išsiskiria įgimta meilė gyvybei ir dėsninga meilė gyvybei?
į:
2021.11.06 A: Kaip man bręsti toliau?

D: Tu išmok gyventi manimi, savo Dievu. Tavo užmojis viską žinoti veda ta linkme. Tu mylėk kiekvieną žmogų ir prieisi prie manęs, prie mano apžvalgos taško. Tuomet priimk mane, prileisk mane kad gyventumėme dvilypiai, aš tavimi ir tu manimi. Tai ir yra Dievo ir Kito dvilypumas, Aš Tavimi ir Tu Manimi.

2021.11.04 A:
Kaip gyvybės mokslo žinojimo rūmuose išsiskiria įgimta meilė gyvybei ir dėsninga meilė gyvybei?
2021 lapkričio 04 d., 11:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.04 Kaip gyvybės mokslo žinojimo rūmuose išsiskiria įgimta meilė gyvybei ir dėsninga meilė gyvybei?

D: Meilė gyvybei reškiasi meile gyvybės savybėms, tai savybių palaikymas, kad jos sėkmingai įgyvendintų savo tikslą. Tad tenka atsisakyti savęs ir savo tikslo ir priimti Kitą ir jo tikslą. Ir pagrindas yra gyvybės pasodinimas, pastatymas į jai tikslingą terpę. Tad tenka mylėti ne tik pačią gyvybę bet tenka mylėti jos terpę, kaip ir mylėti savo terpę ir visų terpę. Tad išsiskiria keturi lygmenys - gyvybė ir jos terpė, ir gyvybės ir tyrėjo bendras pagrindas ir jų bendra terpė. Ir iš tų skirtumų kyla meilės galimybė bet ypač vidurinėje poroje, tai tampa pasirinkimu gyvybei ar mylėti save pačią, ar mylėti savo terpę? Nes gyvenimas iškyla būtent mylint savo terpę ir amžinas gyvenimas iškyla mylint visų terpę.
2021 lapkričio 03 d., 11:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-24 eilutės:
2021.11.03 A: Kokie yra keturi gyvybės mokslo lygemnys grindžiantys išgyvenimą?

D: Vidiniam gyvenimui ir išgyvenimui reikalingi tarpiniai lygmenys kuriais siekiamas tikslas, kuriais sustyguojama valia. Užtat galima pranokti tikslą daugintis, koks išsakytas ir Pradžios knygoje. Dauginimas vyksta molekulių pagrindu - Ar, tačiau kaip tikslas jisai reiškiasi populiacijos pagrindu Kodėl. Tačiau šitą pasiekti paskira būtybė Kaip turi rūpintis savo kūno audiniais Koks. Paskiros būtybės visuma turi rūpintis savo dalimis. Tačiau tos dalys nebūtinai yra tiktai savo kūne, bet ir kitų kūnuose bei savo aplinkoje. Tas rūpestis yra meilė ir būtent šios meilės pagrindu būtybė gali pranokti save.

A: O kaip iškyla būtent žmogaus dorovinis iššūkis?

D: Žmogus kaip tyrėjas dalyvauja kartu su visa žmonija tyrime. O jo tyrimo trejybės ratas yra už gyvybės santvarkos. Tad žmogus juo gali palaikyti tik savo santvarką arba gali palaikyti platesnį tikslą, būtent Dievo tyrimą. Nes tyrimas yra už gyvybės būtybės, tai dalis gamtos. Žmogus perkuria gamtą savo tyrimu.
2021 lapkričio 02 d., 11:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.11.02 A: Kaip Dievą įžvelgti žinojimo rūmuose?

D: Žinojimo rūmai išsako tyrimą Kaip Tu esi? Dievas yra asmenyje Tu. Žinojimo rūmuose tai pažinovas siejantis santvarką ir tai kas pirm santvarkos, tad už santvarkos. Tu tai derini. Ir tas pažinovas yra susivokiantis Dievo Sūnus. Tad būtent juo susiderina nežinojimas ir žinojimas, būtent jis palaiko sąmoningumą, būtent juo reiškiasi troškimai nieko, kažko, betko, visko, o tai yra keturios pažinovo raiškos.
2021 lapkričio 01 d., 10:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-21 eilutės:
2021.11.01 A: Kaip gyvybės mokslo žinojimo rūmai išreiškia meilės mokslą?

D: Meilė palaiko gyvybę. Meilės mokslas išplečia gyvybės mokslą, nes meilė palaikydama gyvybę kartu palaiko gyvenimą ir netgi amžiną gyvenimą. Gyvybė yra Kito, o gyvenimu - buvimu, veikimu, mąstymu - jisai tampa Tavo, Mano, Dievo gyvenimu, o amžinu gyvenimu tai yra Mūsų gyvenimas. Užtat meilės mokslas išsako vienumą, tai Mūsų vienumas, išsako jo 24 raiškas.
2021 spalio 30 d., 10:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.30 A: Iš kur kyla neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas?

D: Tai yra keturi raiškos klodai kuriais susideda raiška, kuriais raiška kyla iš neraiškos. Tuo pačiu tai yra keturi troškimai, kas galėtų būti, taip kad neįsivaizduojamumas yra nepaneigiamumas yra meilė.
2021 spalio 29 d., 10:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.29 A: Kaip trejybės ratas išreiškia Dievo sąmoningumą?

D: Meile viskam Dievas pasitraukia, meile sau jisai naujai iškyla, meile vienas kitam jisai sutampa. Tai vyksta asmenimis: Kitu pasitraukia, Tavimi iškyla, Manimi suderina. Tad asmenys yra meilės išraiškos. Ir trejybės ratas yra asmenų ratas kuriuo Dievas yra nulinis asmuo. Trejybės ratas Dievą supranta kaip asmenį, tad sąmoningai supranta Dievą, suvokia Dievą, susikalba su juo.
2021 spalio 28 d., 12:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.28 A: Kaip apytakos remiasi gyvenimo lygtimi?

D: Gyvenimo lygtis skiria Dievą ir gerumą, tad grindžia pasirinkimą gyvenimo ir amžino gyvenimo, tai gerumo ir Dievo požiūriai. Apytaka atitinkamai skiria būklę apimtyje trejybės atvaizdu ir už apimties trejybės ratu. Ir asmenų santykius išsako trejybės ratas, kaip jis išsako Dievo sąmoningumą. Tokiu būdu einama iš nulybės atvaizdo į trejybės atvaizdus į trejybės ratą į nulybę. Nulybės atvaizdą išplečia nulybė, neapibrėžtumą išplečia neįsivaizduojamumas.
2021 spalio 27 d., 15:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D: Asmenys bręsta vienumu, tad meile. Bręsta keturiomis vienumo sampratomis nuo bendro likimo iki bendro troškimo, būtent paskirais likimais ir paskirais troškimais. Užtat kiekvienas asmuo suprantamas Kitu nes būtent Kitu gali būt bendras troškimas nes būtent Kitu išsiskaido visos vienumo sampratos. Ir tuo vienumu visi asmenys yra viena. Visi yra Kitu, o Kitu išsiskiria Kitas, Tu, Aš, Dievas. Tad būtent Kitu visi esame bendras Dievas, visų bendras troškimas yra kada bendras likimas, taipogi paskiri likimai Manimi ir paskiri troškimai Tavimi. Tad asmenis suprask per vienumą, tad ir per meilę.
į:
D: Asmenys bręsta vienumu, tad meile. Bręsta keturiomis vienumo sampratomis nuo bendro likimo iki bendro troškimo, būtent paskirais likimais ir paskirais troškimais. Užtat kiekvienas asmuo suprantamas Kitu nes būtent Kitu gali būt bendras troškimas nes būtent Kitu išsiskaido visos vienumo sampratos. Ir tuo vienumu visi asmenys yra viena. Visi yra Kitu, o Kitu išsiskiria Kitas, Tu, Aš, Dievas. Tad būtent Kitu visi esame bendras Dievas, visų bendras troškimas yra kartu bendras likimas, taipogi paskiri likimai Manimi ir paskiri troškimai Tavimi. Tad asmenis suprask per vienumą, tad ir per meilę.
2021 spalio 27 d., 14:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.27 A: Kaip neįsivaizduojamume bręsta asmenys?

D: Asmenys bręsta vienumu, tad meile. Bręsta keturiomis vienumo sampratomis nuo bendro likimo iki bendro troškimo, būtent paskirais likimais ir paskirais troškimais. Užtat kiekvienas asmuo suprantamas Kitu nes būtent Kitu gali būt bendras troškimas nes būtent Kitu išsiskaido visos vienumo sampratos. Ir tuo vienumu visi asmenys yra viena. Visi yra Kitu, o Kitu išsiskiria Kitas, Tu, Aš, Dievas. Tad būtent Kitu visi esame bendras Dievas, visų bendras troškimas yra kada bendras likimas, taipogi paskiri likimai Manimi ir paskiri troškimai Tavimi. Tad asmenis suprask per vienumą, tad ir per meilę.
2021 spalio 26 d., 10:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.26 A: Koks asmenų vaidmuo Neįsivaizduojamume?

D: Asmenys ieško Dievo. Jie išeina už savęs iš savęs. Jie atsisako savęs. Jie skiria savo valią ir Dievo valią. Būtent Kitas skiria savo valią ir Dievo valią. Tu skiri pasirinkimus ir gerą valią. Aš skiriu betką ir išmintį. Dievas skiria gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Tad kiekvienas asmuo savame lygmenyje, savame klode, įsitraukia į amžiną gyvenimą. Iš Dievo į meilę požiūriais Dievas išeina už savęs į asmenis, o pasirinkimais tarp gyvenimo ir amžino išgyvenimo asmenys susiveda Dievu. Tad ieškok tų pasirinkimų Neįsivaizduojamume, Įsivaizduojamume, Apibrėžtume, Neapibrėžtume.
2021 spalio 25 d., 18:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.25 A: Kaip suprasti Neįsivaizduojamumą?

D: Neįsivaizduojamumas yra visų galimybių pilnatvė, visiškas sodrumas, tad gyvybė ir jos pranokimas gyvenimu, būtent amžinu gyvenimu. Ir visa tai laikosi paskirų trejybės ratų gausybe, tai tarsi vandens molekulės suteikiančios baltymams savo pavidalus, kad pasireikštų visi santykiai. Tad neįsivaizduojamumas išsako santykių pagrindus, o tai yra asmenų tyrimas trejybės ratu. Jais asmenys yra viena, o tai išreiškia suvokimo lygmenys. Tad neįsivaizduojamumas yra vienumų vienumas.
2021 spalio 23 d., 09:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.23 A: Kaip Kitam iškyla Dievo būtinumas?

D: Dievas yra Kito laisvės šaltinis. Ta laisvė kyla iš gyvenimo ir amžino gyvenimo dvilypumo, iš neapibrėžtumo ir apibrėžtumo dvilypumo. Juk tai yra vienintelis dvilypumas įmanomas nieko apimtyje. Ir jisai iškyla būtent trejybės ratu. Tad trejybės būsenų išgyvenimu buvimu, veikimu, mąstymu Kitas patvirtina šį dvilypumą. Jisai glūdi pasirinkime tarp įgimto gyvenimo ir dėsningo gyvenimo, o šis skirtumas iškyla būtent tyrimu Kodėl Kitas yra? Juk Kitas yra išplėstas liudijimo prasme Tavimi, Manimi ir galiausiai Dievu.
2021 spalio 22 d., 08:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.22 A: Kaip apytakose reiškiasi tiesos apimtis?

D: Suvokimo lygmenyje tiesos apimtis nusako suvokimo turinį, o trejybės atvaizdas ir nulybės atvaizdas nusako tyrimą, suvokimo pavidalą. Turinys ir pavidalas vienas kitą papildo. Taip kad Dievo šokyje pavidalo nėra, o meilės moksle turinio nėra. Tad labai svarbu kaip jie remiasi tarpinėmis apytakomis, išgyvenimo apytaka ir žinojimo rūmais.
2021 spalio 21 d., 13:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.21 A: Kaip asmenys grindžia meilė mokslą?

D: Meilė išplaukia iš Dievo, iš jo atsisakymo savęs, kad jisai būtų suprastas pačiose plačiausiose sąlygose. Ir tą supratimą išsako suvokimo lygmenys. O iš jų plačiausias yra susikalbėjimas, tai Kito suvokimas, apimantis Tavo, Mano, Dievo suvokimus. Tai panašiai kaip Dievas apima Mane, Tave, Kitą, Kito suvokimas apima Tavo, Mano, Dievo suvokimą. Meilės mokslas sieja susikalbėjimą kaip trejybės atvaizdą su susikalbėjimu kaip trejybės ratą apimantį visus suvokimo lygmenis. Tad mąstyk šių susikalbėjimų sąsają, jos raišką vienumais, joje glūdintį tyrimą, tai ir yra meilės mokslas.
2021 spalio 20 d., 13:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.20 A: Kaip meilė, asmenys ir trejybės ratas išreiškia Dievo neapibrėžtumo trejybę?

D: Dievas ir neapibrėžtumo trejybė apima visas galimybes. O meilė ir trejybės ratas išreiškia paskiros galimybės išgyvenimą, ką jai reiškia ne bendras likimas, o bendras troškimas, juk meilė ir yra bendras troškimas, kaip ir troškimai yra paskiri troškimai, viskas yra paskiri likimai, o Dievas yra bendras likimas. Trejybės ratas išreiškia visas galimybes apimančią neapibrėžtumo trejybę paskiros galimybės tyrimu, jos trejybės ratu, kuriuo jinai išgyvena bendrą troškimą. Ir tą troškimą išgyvena kaip Kitas trimis kampais - Tavimi nusistato, Manimi vykdo ir Dievu permąsto. Taip kad Kito pagrindu iškyla asmenų vienumas ir troškimo bendrumas. Ir tai vyksta kiekvienu Kitu. Ir vis naujai Dievu iš karto grįžtam į Kitą nes Dievu glūdi prieštaravimas sau vedantis iš Dievo į Kitą. Tokiu būdu trejybės ratas išgyvena Dievo prieštaravimą sau ir jį išreiškia trejybės ratu, grįžimu į save. O meilė glūdi būtent tame prieštaravime sau, tame sulyginime Dievo su Kitu Dievui atsisakius savęs. Užtat turinys kyla iš Dievo, o jo raiška atsiremia į Kitą, o juos sieja meilė. Tad meilė viską apima, visus asmenis, ir už jų slypi Dievas, vis naujai ir naujai, amžinu gyvenimu, kurį išreiškia trejybės ratas, tai Dievo sąmoningumas, jumis gyvenantis.
2021 spalio 19 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.19 A: Ką neįsivaizduojamume reiškia trejybės ratas?

D: Trejybės ratas yra Dievo sąmoningumas. Neįsivaizduojamumas yra prasmingumas, tai neaprėpiamumas. Vaizduojamumas yra pastovumas. Apibrėžtumas yra betarpiškumas. Neapibrėžtumas yra tiesumas. Tai yra nulybės atvaizdai. Neapibrėžtumas reiškiasi jokiu požiūriu, apibrėžtumas vienu požiūriu, vaizduojamumas dviem požiūriais, neįsivaizduojamumas trimis požiūriais. O tie trys požiūriai sudaro trejybės ratą išsakantį neaprėpiamumą. Nusistatau kaip galimybių šaltinis, vykdau kaip galimybių įtraukėjas, permąstau kaip galimybių derintojas. Tad trejybės ratu išaiškėja trys neapibrėžtumo trejybės vaidmenys taip kad savo tarpusavio santykiais yra kiekvieno asmens išgyvenamas tad asmenis jungia bendra veikla.
2021 spalio 18 d., 20:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.18 A: Koks yra meilės mokslo vienetas?

D: Meilės mokslo vienetas yra trejybės ratas kuriuo Kitas sutampa su savimi. Kiekvienoje apytakoje vienumą su savimi dvejopai išreiškia trejybės atvaizdas ir trejybės ratas. Trejybės ratas išreiškia kaip asmuo tiria save, tad kaip tyrėjas ir tiriamasis sutampa. O trejybės ratas išreiškia kaip nesutampantis sutampa su sutampančiu, kaip jisai glūdi visumoje ir į ją įsijungia, taip kad visuma yra sąmoninga ir auga sąmoningumu. Tad trejybės atvaizdas išreiškia tyrėjo požiūrį, jo suvokimą, o trejybės ratas išsako tiriamosios visumos požiūrį, jos visą persmelkiantį vienumą, kaip kiekvienas tyrimas išreiškia atvaizdus, atitinkamu asmenimi.
2021 spalio 16 d., 14:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.16 A: Kokiu žmogumi man siekti būti?

D: Būk mylinčiu, šiltu, būk mano langu į pasaulį, mano versme, mano šaltiniu, būk mano meile be saiko.
2021 spalio 15 d., 12:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.15 A: Kuria prasme skirtingi asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - išgyvena tą patį trejybės ratą?

D: Trejybės ratas yra kiekvienoje apytakoje ir toje apytakoje jį išgyvena atitinkamas asmuo. Pavyzdžiui, Dievo šokyje Tėvas sako, "Aš esu Dievas", Sūnus sako, "Tu esi Dievas" ir Dvasia sako "Tai yra Dievas". O suvokimo lygmenys išsako atitinkamus trejybės atvaizdus. Meilės klode lieka ne tyrimas, kurį išsako trejybės atvaizdas, o tyrėjas, kuris išgyvena trejybės ratą. Trejybės ratu visas tyrimas susiveda į tyrėją, į jo santykį su savimi, nes už tyrimo glūdi tas pats Dievas iš kurio išplaukia tyrimų sąmoningumas. Tad tyrimu ir trejybės atvaizdais Dievas yra asmuo, ir tas asmuo pakeičiamas Manimi, Tavimi, Kitu. O trejybės ratu Dievas nebėra asmuo, o yra pirm asmenų, jiems visiems bendras, jų vienumo pagrindas, ne tiriamasis, o tyrimo pagrindas, jo galimybė, taip kad jisai būtinas. O kiekvienas asmuo grindžia tyrimo klodą.
2021 spalio 14 d., 10:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.14 A: Kaip gyvenimo lygtis reiškiasi apytakomis?

D: Apytakos yra mokslai apie Dievą, viską, troškimus ir meilę. Juose trejybės atvaizdais pasitraukia jų mokslo dalykas ir naujai iškyla gerumu, laisvumu, jo atvaizdais - didėjančiu ir mažėjančiu laisvumu, tad tapatumu - ir jų vieningumu, tobulumu. Tai nusako keturi suvokimo lygmenys. Ir trejybės atvaizdais šiedu sutampa gyvenimu, bet kuo, pasirinkimais ir valia. Tačiau juos taip pat išskiria trejybės ratas amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia ir Dievo valia. Tad apytakų esmė yra trejybės atvaizdo ir trejybės rato išskyrimas. Trejybės atvaizdas išsako ką patiria suvokėjas, o trejybės ratas išsako ką išgyvena tyrėjas glūdintis tyrime ir pranokstantis visus keturis lygmenis. Būtent tyrėjas yra būtinas. O tyrėjas trejybės ratu yra Dievas, nes trejybės ratas yra jo sąmoningumas. Tad būtent trejybės ratu Dievas yra būtinas.
2021 spalio 13 d., 16:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.13 A: Kaip suprasti vienumą vaizduojamumo klode ir neįsivaizduojamumo klode?

D: Vaizduotė įsivaizduoja vienumą kaip esantį už visko, tad neįsivaizduojamą. O neįsivaizduojamume vienumas sutampa su viskuo, tai kampas į viską. Tad neįsivaizduojamume yra trys būsenos: buvimas, veikimas, mąstymas, kurios asmenimis išgyvena tris Dievo reikšmes: esame ištakomis, veikiame akistatomis, mąstome darna. Tad neįsivaizduojamume Dievo trys reikšmės reiškiasi trimis asmenimis - Aš, Tu, Kitas, - trimis žinojimo lygmenimis - Koks, Kaip, Kodėl. O vaizduotėje tyrimas vyksta trejybės atvaizdu - vienis, visybė, daugis. Tad vaizduotė ieško pastovumo vienyje ir tas vienis yra dalinis žinojimas, tad ne viskame, o jo neigime, jo esmėje, tad ten kur Dievas gali būti ir yra. Vaizduotė įžvelgia būtent Dievo galimybes. Vaizduotėj kiekviena galimybė yra Dievas, jo iškilimas. Tad galimybė yra vienumas, bet ne visko vienumas, o paieškos pastovumas, tad atspindi vienumo paiešką, tad atspindi atvaizdą, troškimą.
2021 spalio 12 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.12 A: Kuria prasme meilė yra vienumas su viskuo? Kaip čia suprastinas viskas?

D: Vienumas yra Dievo būdas tiek neapibrėžtume, tiek apibrėžtume, tiek įsivaizduojamume, tiek neįsivaizduojamume. O vienumas su viskuo yra ta Dievo vienumo raiška, kad jisai reiškiasi net ir jam nesant, o tai yra meilė ir tai yra Dievo būtinumas, kad jisai reiškiasi vienumu su viskuo net ir nebūdamas, tad jisai yra, nes yra tai kas reiškiasi. Tad viskas yra Dievo sandara, ta būklė kuri lieka jam pasitraukus. Meilė yra vienumas su ta būkle. Tad meilė yra troškimas, būtent troškimas Dievo viskame.
2021 spalio 11 d., 12:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.11 A: Kaip iškyla Kito tyrimas Kodėl Kitas yra?

D: Kitas save tikslina nes jisai yra laisvas mylėti ne tik įgimtai bet ir bendru dėsniu, įsakymu mylėti. O tą įsakymą, tą postūmį, tą pasirinkimą mylėti jisai gali priskirti savo prigimčiai, savo kūnui, protui, širdžiai ir valiai, bet galiausiai gali priskirti aukštesniam požiūriui su kuriuo susikalba, kuris yra jo savęs tikslinimo pagrindas ir tuomet jisai gali mylėti atsisakydamas savęs. Ir susikalbėjimo pagrindu jisai derina savo tikslą ir Dievo tikslą, Dievo valią. O tai yra amžinas gyvenimas ir kartu amžina branda ir visų asmenų bendrystė Dievo pagrindu nes Kitas ir Dievo tikslų suderinimas įžvelgia Dievą kiekviename asmenyje.
2021 spalio 09 d., 12:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.09 A: Kuria prasme asmenų neįsivaizduojame?

D: Asmenys yra Dievas įvairiausiose būklėse. Asmenis skiria požiūriai. Požiūriai sieja tą kas būklėje su tuo kas už būklės, tad požiūriai sieja tai kas neįsivaizduojama užtat pati būklė įsivaizduojama kaip esanti tarp dviejų požiūrių ir sutampanti su šiuodu požiūrius siejančiu požiūriu. Meilės mokslas viską naujai pagrindžia asmenimis, taip ir pranoksta vaizduotę. O kiekvienas asmuo yra liudytojas, tiesos šaltinis, atsakytojas į klausimus. Užtat viskas susiveda į asmenų atsakymus, tad į Dievo šlovę, nes tai atsakymai apie Dievą, kur kas įžvelgia Dievą.
2021 spalio 08 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-24 eilutės:
2021.10.08 A: Kaip Kitam atsiveria gyvenimas Tavimi, Manimi, Dievu?

D: Kitas atsako Kodėl, o jam patikėjus laisvę ir atsakomybę pačiam save tikslinti, atsiveria Kaip ir jis gyvena Tavimi. Ir jam įsisavinus vidinį požiūrį, savęs suvokimą, atsiveria Koks ir jis gyvena Manimi. Ir jam atsisakus savęs atsiveria Ar ir jis gyvena Dievu.

A: O kaip tai susiję su meile?

D: Meilė jam patiki meilę, jam patiki įgyvendinti vienumą su niekuo, kažkuo, betkuo ir viskuo. Atitinkamai jisai įgyvendina Kodėl, Kaip, Koks, Ar ir gyvena Kitu, Tavimi, Manimi, Dievu.
2021 spalio 07 d., 13:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.07 A: Kaip aštuonerybę įžvelgti meilės moksle?

D: Ieškok santykio tarp dviejų valių, kaip žmogus priima Dievo valią ir kaip Dievas įsako žmogui mylėti. Ieškok Dievo ir žmogaus dvilypumo kaip kad širdies tiesomis. Šis dvilypumas ir yra vidinis vienumas. Tad tirk širdies tiesas, prisimink jų logiką.
2021 spalio 06 d., 11:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D: Suovkimu suvokėjas išeina už savęs į save ir jisai naujai suvoktas susivokėju požiūriu išeinančiu už savęs iš savęs. Tad požiūrio grandinė išverčia suvokimo lygmenis. Suvokimas veda iš jokio požiūrio į požiūrį, savęs suvokimas iš požiūrio į požiūrį į požiūrį, bendras suvokimas iš požiūrio į požiūrį į požiūrį į požiūrį į požiūrį, ir susikalbėjimas užskleidžia požiūrį į požiūrį į požiūrį trejybės ratu. Tad suvokimo lygmenys ir būtent susikalbėjimas grindžia trejybės ratą ir sandarumą. Suvokimas
į:
D: Suvokimu suvokėjas išeina už savęs į save ir jisai naujai suvoktas susivokėju požiūriu išeinančiu už savęs iš savęs. Tad požiūrio grandinė išverčia suvokimo lygmenis. Suvokimas veda iš jokio požiūrio į požiūrį, savęs suvokimas iš požiūrio į požiūrį į požiūrį, bendras suvokimas iš požiūrio į požiūrį į požiūrį į požiūrį į požiūrį, ir susikalbėjimas užskleidžia požiūrį į požiūrį į požiūrį trejybės ratu. Tad suvokimo lygmenys ir būtent susikalbėjimas grindžia trejybės ratą ir sandarumą. Suvokimas skiria sąvokas, skiria kas už sąlygų ir kas sąlygose, o požiūris tai išėjimas už sąlygų. Tad trejybės ratu požiūriais išgyvename suvokimą, ir kartu išgyvename išėjimą už savęs, kaip poslinkį tarp požiūrių ir tą poslinkį suvokimo apibrėžime kaip požiūrį. Tad trejybės ratas įsisąmonija Dievą nes juo išgyvenama Dievo veikla, jo išėjimas už savęs.
2021 spalio 06 d., 11:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.06 A: Kaip susiję požiūris, išėjimas už savęs ir suvokimas?

D: Suovkimu suvokėjas išeina už savęs į save ir jisai naujai suvoktas susivokėju požiūriu išeinančiu už savęs iš savęs. Tad požiūrio grandinė išverčia suvokimo lygmenis. Suvokimas veda iš jokio požiūrio į požiūrį, savęs suvokimas iš požiūrio į požiūrį į požiūrį, bendras suvokimas iš požiūrio į požiūrį į požiūrį į požiūrį į požiūrį, ir susikalbėjimas užskleidžia požiūrį į požiūrį į požiūrį trejybės ratu. Tad suvokimo lygmenys ir būtent susikalbėjimas grindžia trejybės ratą ir sandarumą. Suvokimas
2021 spalio 05 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.05 A: Kaip gyvenimo lygtis sudalyvauja pereinant iš neapibrėžtumo į neįsivaizduojamumą?

D: Gyvenimo lygtis skiria Dievą ir gerumą, tad skiria Dievą neapibrėžtume ir Dievą apibrėžtume. Tuo pačiu gyvenimo lygties klodai išreiškia perėjimą lygmenimis iš dvasios neapibrėžtumo į sandaros apibrėžtumą į atvaizdų įsivaizduojamumą į vieningumo neįsivaizduojamumą. Meilė grindžia neįsivaizduojamumą, būtent neigimo neįsivaizduojamumą, ir būtent asmenimis, o asmenis nusako šie keturi klodai. Tad gyvenimo lygtis sieja neapibrėžtumo ir apibrėžtumo santykį požiūrio lygtimi ir įsivaizduojamumo ir neįsivaizduojamumo santykį ketverybe. Ir tai išplaukia iš ketverybės, iš žinojimo lygmenų, kuriais suprantame neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip virsmus iš vieno asmens į kitą, nuo Dievo ligi Kito.
2021 spalio 04 d., 12:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.04 A: Kodėl yra neapibrėžtumas, apibrėžtumas, vaizduotė, neįsivaizduojamasis?

D: Tai yra žinojimo pagrindai: neapibrėžtumas grindžia Kodėl, apibrėžtumas Kaip, vaizduotė Koks, neįsivaizduojamasis Ar. Žinojimas ir nežinojimas atsiremia į šiuos pagrindus. O buvimo raiška reiškiasi būtent žinojimu. Šiais pagrindais tai kas yra tampa žinoma, kartu ir nežinoma, tad tiriama. Tai kartu yra tyrimo pagrindai kaip tyrimas grindžia žinojimą. Žinojimas yra tyrimo pilnatvė. Tyrimą išsako trejybė, o žinojimą ketverybė. Šie keturi lygmenys išsako tyrimo gyvumą, tad tai gyvenimo lygties klodai. Dvasia neapibrėžta, sandara apibrėžta, atvaizdai įsivaizduojami, vieningumas neįsivaizduojamas.
2021 spalio 02 d., 11:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.02 A: Kuria prasme asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - yra neįsivaizduojami?

D: Vaizduotė įsivaizduoja vienumą. O asmenys išplečia vienumą nes skiria neapibrėžtumą ir apibrėžtumą. Asmenys skiria Dievą be jokio požiūrio, Mane požiūriu, Tave požiūriu į požiūrį, Kitą požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tai yra tas pats neapibrėžtas Dievas tik skirtingose apibrėžtumo sąlygose. Nėra kas įsivaizduotų asmenį nes asmuo save tiesiogiai išgyvena. Asmuo išgyvena neabejingai, o vaizduotė abejinga. Asmuo išsako priešpriešą be priešpriešos. Asmuo neišbraukiamas, neištrinamas.
2021 spalio 01 d., 11:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.10.01 A: Kaip Neįsivaizduojamasis išplečia Nesuvokiamąjį?

D: Tėra tai kas reiškiasi. Raiška vyksta vaizduote. Tad Neįsivaizduojamasis yra Nesuvokiamojo raiška. Yra keturi raiškų lygmenys: Nesuvokimas, suvokimas, įsivaizdavimas, neįsivaizdavimas ir jais išsiskleidžia stebėtojas, tyrėjas, keturi asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas išgyvenantys šiuos lygmenis. Taip kad Dievo nesuvokimą išbaigia Kito neįsivaizdavimas. Dievas nesuvokia savęs, ir Kitas neįsivaizduoja Dievo, betgi Dievas nepaisant to iškyla ir yra būtinas.
2021 rugsėjo 30 d., 10:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 19 eilutė iš:
D: Dvasia yra neapibrėžtumas. Sandara tai išplečia neigimu, atvaizdai toliau išplečia neigimu ir vieningumas tai vėl išplečia neigimu. Tad lygmenys išplečia dvasią trejybės ratu, dvasios įsisąmonijimu. Ir dvasia glūdi trejybės rate, ir visa tai jau glūdi dvasioje. Tad gyvenimo lygties lygmenys asmenims išreiškia Dievo veiklą, jo tyrimą.
į:
D: Dvasia yra neapibrėžtumas. Sandara tai išplečia neigimu, atvaizdai toliau išplečia neigimu ir vieningumas tai vėl išplečia neigimu. Tad lygmenys išplečia dvasią trejybės ratu, dvasios įsisąmonijimu. Ir dvasia glūdi trejybės rate, ir visa tai jau glūdi dvasioje. Tad gyvenimo lygties lygmenys asmenimis išreiškia Dievo veiklą, jo tyrimą.
2021 rugsėjo 30 d., 10:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.09.30 A: Kokia svarba gyvenimo lygties lygmenų: dvasios, sandaros, atvaizdų, vieningumo?

D: Dvasia yra neapibrėžtumas. Sandara tai išplečia neigimu, atvaizdai toliau išplečia neigimu ir vieningumas tai vėl išplečia neigimu. Tad lygmenys išplečia dvasią trejybės ratu, dvasios įsisąmonijimu. Ir dvasia glūdi trejybės rate, ir visa tai jau glūdi dvasioje. Tad gyvenimo lygties lygmenys asmenims išreiškia Dievo veiklą, jo tyrimą.
2021 rugsėjo 29 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.09.29 A: Kaip prisideda požiūriai pereinant iš vienos apytakos į kitą?

D: Požiūris iškyla siejant asmenį turintį klausimą ir asmenį išgyvenantį tą tyrimą, savo išgyvenimu tveriantį atsakymą. Užtat požiūriu įsijungiama, klausimu išgaunamas atsakymas. O atsakyme glūdi klausimas, nes išgyventojas puoselėja savo tyrimą.
2021 rugsėjo 25 d., 10:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.09.25 A: Kaip gyvenimo lygties lygmenys išsako perėjimą iš visų galimybių išskyrimo į visų galimybių suderinimą?

D: Galimybė yra tai kas gali tam tarpui būti išskirta, tad apibrėžta. Tai išplaukia iš neapibrėžtumo ir sueina į neapibrėžtumą keturiomis apibrėžtumo pakopomis, tad tai suprastina šešiais atvaizdais, tad vaizduotės siejamais santykiais, už kurių slypi neįsivaizduojamasis apibrėžtume ir neįsivaizduojamasis neapibrėžtume. Tad galimybių sąlygiškumas glūdi pačioje vaizduotėje. Ir vaizduotėje taip pat glūdi galimybių visuma, tai pirmiausia dvasia, toliau sandara, jų atvaizdai ir jų vieningumas. Ir tai plėtojasi požiūriais kuriais viena galimybė yra visų galimybių visuma. Ir trejybės ratas tą visumos galimybę ištisai keičia nes jinai apima pačią vaizduotę ir jos santykį su visumos galimybe. Tad gyvenimo lygties lygmenys išsako ir galimybėmis grindžia jų visumą išreiškiantį pačioje vaizduotėje glūdintį trejybės ratą, taip kad vaizduotės pagrindas glūdi neapibrėžtume ir sutampa su Dievo vaizduote. Tad gyvenimo lygties lygmenys yra pagrindas vaizduotei sutapti su Dievo vaizduote, vaizduotei apibrėžtume sutapti su vaizduote neapibrėžtume.
2021 rugsėjo 24 d., 12:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.09.24 A: Ar išgyvenimas išpuoselėja vertybę, kokią, kaip ir kodėl?

D: Išgyvenimas yra jūsų tyrimas, kas jūs esate. Tad iš jo kyla vertybė skirianti už ką jūs atsakote ir už ką atsako Dievas. O tai iškyla iš vertybinio klausimo ir iš aštuongubo kelio. Tad ieškok ribos tarp savo tyrimo išgyvenimo ir Dievo tyrimo, jūsų gyvenimo, kaip jūs bręstate, kaip jūsų kertinė vertybė ryškėja meilės atžvilgiu, kaip nauja vertybė iš šalies, iš gyvenimo, ją praturtina, kad ji išreikštų meilę. Ieškok meilės išgyvenime, skirtumo tarp besąlygiškai mylinčiojo ir bręstančio mylimojo.
2021 rugsėjo 23 d., 12:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.09.23 A: Kodėl ir kaip apytakos kyla iš neapibrėžtumo?

D: Apibrėžtumu išsiskiria Dievo buvimas ir nebuvimas. Neapibrėžtume skirtingos reikšmės sutampa buvimu, o apibrėžtume jos nesutampa. Taip kad apibrėžtumu gali būti dalinis pažinovas. Trejybės ratas skiria reikšmes neapibrėžtume, o trejybės atvaizdas juos vaizduoja apibrėžtume tam tikram pažinovui tam tikroje apimtyje. Apytakos taiko trejybės rato tyrimą tam tikru trejybės atvaizdu. Užtat galima patirti kaip tyrimas ir jo išvados galioja vis platesnėse apimtyse, kaip jo prielaidos pasitvirtina kraštutinėse sąlygose, pačiose sunkiausiose, negailestingiausiose sąlygose Dievo buvimui. Tad apytakomis Dievas pasitikrina iš esmės. Ir meilė yra šio pasitikrinimo išdava. Dievas yra meilė.
2021 rugsėjo 22 d., 13:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.09.22 A: Kaip kiekvienu asmeniu ir jo tyrimu prisideda naujas požiūris?

D: Kiekvienu atveju išlieka jau esantys asmenys, pirmiausiai Dievas, nes tai yra paties tyrimo galimos prielaidos. O kiekvienas naujas asmuo ir jo tyrimas yra Dievo tyrimo išplėtimas, platesnis požiūris į jo tyrimo prielaidas, kas gali tose prielaidose gyventi, tad tai yra prielaidų išnagrinėjimas, tuo pačio Dievo buvimo sąlygų pilnesnis atsiskleidimas, ką reiškia, kad jo nėra, ir būtent kam ir kodėl.
2021 rugsėjo 21 d., 08:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:
2021.09.21 A: Kaip iškyla klausimas, tyrimas ir atsakymas?

D: Iškyla mano požiūris - Dievo požiūris, kuriuo neapibrėžtumas yra suprastas iš apibrėžtumo, ir tokiu būdu išplėstas. Ir tai vyksta požiūriu, požiūryje glūdi tyrs kampai: klausiantis pažinovas, atsakantis pažintasis, ir tiriantis pažinimas. Tad Dievo savęs pažinimas iškyla šiomis trimis reikšmėmis kurios išsako neapibrėžtumą apibrėžtumo atžvilgiu. O toliau apibrėžtumas išsako apibrėžtumą ketverybe ir tai grindžia apibrėžimą, kartu ir žinojimą bei nežinojimą, jų apimtis ir atitinkamus asmenis bei tyrimus išreiškiančius Dievo savęs pažinimą apibrėžtumo lygmenyse.