神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.Netroškimai istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2024 sausio 31 d., 20:17 atliko AndriusKulikauskas -
2024 sausio 31 d., 20:17 atliko AndriusKulikauskas -
2024 sausio 31 d., 20:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1058 eilutė iš:
http://www.selflearners.net/uploads/DSCF7428-700.jpg
į:
Attach:DSCF7428-700.jpg
2023 rugsėjo 19 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1049-1053 eilutės iš
į:
* 3+3=6 poreikiai
* 3+4=7 abejonės-dvejonės trejybė yra ketverybėje
* 3+5=0 lūkesčiai trejybė yra penkerybėje
* 3+6=1 vertybės trejybė yra šešerybėje
* Ką Dievo valia reiškia Tėve mūsų? Ar galima įžvelgti gerą valią ir išmintį taipogi. O gal Palaiminimuose ir šv.Petro raktuose į dangų?
2023 rugsėjo 19 d., 10:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1037-1048 eilutės:

* Netroškimai apžvelgia galimybes išeiti už savęs: poreikių tenkinimais - neišeiname, abejonių dvejonėmis - viena kryptimi, lūkesčių gėrio kryptimis - dviem kryptimis, vertybių aštuongubu keliu - trimis kryptimis. Kaip suprasti vertybių pranokimą?
* Netroškimai reikalauja 0,1,2,3 požiūrių pagal išėjimo už savęs laipsnį kiek reikia sulaikyti
* Netroškimai išsako sąmoningumo lygmenis - veiksmus ir jų lygtis - kuriais išgyvenu padalinimus: poreikiai +0, abejonės +1, lūkesčiai +2, vertybės +3
* Vidury nakties pagalvojau bene apie Dievo ir žmogaus akis netroškimuose: trejybė atjaučia nulybę, vienybę, dvejybę; dvejybė atjaučia vienybę, nulybę; vienybė atjaučia nulybę ar kažką panašaus. Kaip suprasti?

Netroškimai išplečia trejybės rato išgyvenimą santvarkos galimybėse.
* (3+0) + 3=6 joks požiūris
* (3+1) + 3=-1 pridėjus vieną požiūrį
* (3+2) + 3=0 pridėjus du požiūrius
* (3+3) + 3=1 pridėjus tris požiūris
2022 lapkričio 04 d., 15:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1034-1036 eilutės:

Netroškimai atitinkamais trejybės atvaizdais išreiškia savastį ir jo ribas. Užtat netroškimais galima rinktis tarp Dievo ir savęs.
* Poreikiuose savastį suprantame dvejopai, nulybės atvaizdo - tiesos - pagrindu, kaip suprantamą tiek pavidalu, tiek turiniu. O kaip su kitais netroškimais ir jų grandinėmis?
2022 lapkričio 04 d., 14:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 98 eilutė:
* Kaip netroškimai susiję su neigiamais įsakymais?
2022 lapkričio 04 d., 14:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1028-1032 eilutės:

* Poreikių grandinė sieja kūną ir protą.
* Abejonės sieja protą ir širdį?
* Lūkesčiai sieja širdį ir valią?
* Vertybės sieja valią ir Dievo valią?
2022 spalio 25 d., 15:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1018-1028 eilutės:

* Poreikių laipsnynas sieja kūno poreikius ir proto poreikius
* Abejonės (linksniai?) sieja proto abejones (patinka, reikia, tikra) ir širdies abejones (keblu, protinga, teisinga)
* Lūkesčiai (įrodymo būdai?) sieja širdies lūkesčius? ir valios lūkesčius?
* Vertybės sieja? žmogaus valią ir Dievo valią?

* Ar iš tikrųjų Dievas nori? Būk tobulas - Aš esu...
* Ko iš tikrųjų Aš noriu? dvejonė - Dievo žvilgsnis į mane
* Kaip iš tikrųjų Tu nori? ramybė - atsiliepimas
* Kodėl iš tikrųjų Kitas nori? Dievas myli labiau negu patys mylime save
2022 spalio 21 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1014-1017 eilutės:
Vienumo ir savasties pasirinkimo pagrindimas.
* Žinojimo ir nežinojimo išskyrimas leidžia jų apimtims plėtotis. O tai yra sąmoningėjimas.
* Nežinojimas yra dvilypis ir išskiria žinojimą, tad atveria sąmoningėjimą. O žinojimas kaip toks yra vienalypis. Tiktai sąmoningas žinojimas (kodėl) prilygsta nežinojimui ir jį atskiria.
** Dvilypumas. Dvilypis požiūris glūdi būtent mūsų išgyvenimuose, būtent mūsų brandoje. Dvilypis požiūris yra atsitokėjus, žiūrint iš šalies, nes tuomet matosi tiek pradžia, tiek pabaiga. O išgyvenant virsmą, užmirštame ištakas ir lieka vienareikšmiškas pasaulio požiūris. Tad svarbu vis prisiminti ir pripažinti ištakas, visko aplinkybes.
2022 spalio 17 d., 14:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1026-1028 eilutės:
2022.10.17 A: Kaip [[netroškimai]] įvairiai sieja požiūrio lygtį ir trejybės ratą?

D: Trejybės ratu išgyvenami asmenys ir už jo Dievas, joks asmuo. O požiūrio lygtimi išgyvename Dievą, jo veiklą. Asmenys yra Dievo nebuvimo sąlygos. Tose sąlygose visgi yra ryšys tarp trejybės rato, kuriuo išgyvenami asmenys ir požiūrio lygties, kuria Dievą išgyvename tiesiogiai. Vertybės išsako visą trejybės ratą trimis poslinkiais. Lūkesčiai išsako tris paskirus trejybės rato poslinkius, tai trys jausmų matai, tai trys pagrindai šventųjų vertybių sąstatom. Abejones išsako tris trejybės narius, tai požiūrio ir padėčių saitai. O poreikiai išsako buvimą būklėje, trejybės rate, be poslinkio. Tad tai yra trejybės rato atvaizdų pagrindai.
2022 spalio 08 d., 13:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1026-1029 eilutės:

2022.10.08 A: Kaip ištirti ir suprasti [[netroškimai | netroškimus]]?

D: Reikia suprasti kodėl Dievas trokšta ir kodėl žmogus netrokšta. Dievas trokšta išeidamas už savęs į save, pranokdamas save ir savo buvimą, išeidamas į būtinumą ir nebūtinumą. Tuo tarpu žmogus turi pirma save susirasti ir pažinti. Tad netroškimai yra savasties lygmenys, kuriais žmogus gali vis sąmoningiau suprasti save, užtat yra keturi netroškimai. Žmogui yra paprasta, jisai savaime skiriasi nuo Dievo už santvarkos trokštančio nieko. Tačiau ko labiau Dievas veržiasi į žmogų, to tiksliau žmogus turi išsiskirti nuo Dievo, pirma vienu vaidmeniu, toliau dviem, galiausiai trim. Pirmiausia Tėvu, paskui Tėvu ir Sūnumi, galiausiai Tėvu, Sūnumi, Dvasia. Kiekvienu atveju išsiskiria žmogaus sąlygiškumas ir Dievo besąlygiškumas. Dievu paaiškėja žmogaus galimybė pranokti save ir tos galimybės susiveda į žmogaus sąmoningumą. Tad kiekviename netroškime suprask kaip išsiskiria sąlygiški žmogaus vaidmenys ir besąlygiški Dievo vaidmenys. Ir tai įžvelgsi sąmoningumo lygtyse. Tad ieškok ryšio tarp padalinimų ir netroškimų.
2022 spalio 08 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 375 eilutė iš:
%center%Attach:primarystructures.jpg
į:
%center%[[Attach:primarystructures2000.jpg | Attach:primarystructures.jpg]]
2022 spalio 08 d., 12:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 374-377 eilutės:
---------------------------------
%center%Attach:primarystructures.jpg
---------------------------------
Ištrintos 766-767 eilutės:
---------------------------------
%center%Attach:primarystructures.jpg
2022 spalio 08 d., 12:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 306 eilutė iš:
* lūkesčiai - keisti savo lūkesčius, atsiremti į Dievą, ne į pasaulį, į vidų, ne į išorę
į:
* lūkesčiai - gyventi teigiamais jausmais, tikėtis ir laukti to, ko iš tikrųjų trokštame; keisti savo lūkesčius, atsiremti į Dievą, ne į pasaulį, į vidų, ne į išorę
2022 spalio 08 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 235 eilutė iš:
Pirmines sandaras atskyriau mąstydamas, koks jų tikslas? Ką jomis pasiekiam?
į:
Netroškimus atskyriau mąstydamas, koks jų tikslas? Ką jomis pasiekiam?
Pakeista 240 eilutė iš:
Pirminės sandaros yra tiesiogiai naudingos mūsų gyvenimui. Jos mums padeda rinktis amžiną gyvenimą. O antrinės sandaros naudingos netiesiogiai. Antrinės sandaros leidžia mums suvokti, išsakyti požiūrį, o pirminėmis sandaromis požiūrį priimti, išgyventi. Antrinės sandaros tad leidžia mums prileisti savarankišką požiūrį už mūsų, savaiminį požiūrį, mumis nepagrįstą.
į:
Netroškimai yra tiesiogiai naudingi mūsų gyvenimui. Jie mums padeda rinktis amžiną gyvenimą. O atjautos naudingos netiesiogiai. Atjautos leidžia mums suvokti, išsakyti požiūrį, o netroškimais požiūrį priimti, išgyventi. Atjautos tad leidžia mums prileisti savarankišką požiūrį už mūsų, savaiminį požiūrį, mumis nepagrįstą.
2022 spalio 08 d., 12:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 263-273 eilutės:
'''Valios ženklų rūšys'''

Aš esu savo valia, jinai yra. O visa kita yra jos ženklai, tai kas atrodo: širdis, protas, kūnas.

'''Nulinis teiginys - Dievo troškimas'''

* Ar trokštu - būti tobulas (aštuntasis dėsnis)
* Ko trokštu - ko iš tikrųjų noriu? (aštuntoji dvejonė)
* Kaip trokštu - gera širdimi (aštuntoji gėrio kryptis)
* Kodėl trokštu - Dievas mus mylintis labiau negu mes patys mylime save
Pridėtos 282-289 eilutės:
'''Dviprasmybės'''

Netroškimai atitinka dviprasmybėms. Įvardiju prasmę santvarkoje ir už santvarkos:
* Poreikiai: Lygio (atvejo) ir metalygio (bendro)
* Abejonės: Paprastas (santvarka išreiškiamas, apibrėžiamas) ir sudėtingas
* Lūkesčiai: Prielaida, pagrindimas, įrodymas ir išdava
* Išbandymai: Žymė ir kas pažymima
Pridėtos 294-300 eilutės:
'''Santykis su santvarka'''

* Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti, klausytis
* Dvejonės - teigiamai laikytis, klausti
* Lūkesčiai - klausytis ir klausti
* Vertybės - nesiklausyti ir neklausti - tarpas tarp jų - būti savimi, vadovautis savo vertybe
Pridėtos 337-373 eilutės:
'''Išvirkštiniai suėjimo pagrindai'''

Suėjimas dvasios pagrindu suprantamas sąlygų gilumoje, o suėjimas kūno pagrindu suprantamas besąlygiškai, už sąlygų.
* Dvasia sueina valios
* Sandara sueina širdys
* Atvaizdais sueina protai
* Vieningumais sueina kūnai.

[+Amžinas gyvenimas+]

'''Amžinas gyvenimas'''

Netroškimai išsako amžinąjį gyvenimą gyvenimo lygtyje:
* amžinąjį gyvenimą (tenkinimais)
* išmintį (dvejonėmis)
* gerą valią (jauduliais)
* Dievo valią (vertybiniais klausimais)

'''Širdies ir pasaulio tiesos'''

Širdies ir pasaulio tiesų patikrinimai - netroškimai išskiria širdies ir pasaulio tiesas
* Kūno poreikių tenkinimas: Širdies tiesa veda į pasaulio tiesą bet ne atvirkščiai.
* Proto abejonės, dvejonės: Galime išmokti pasaulio tiesą iš pavyzdžių, širdies tiesos neišmoksime, privalome jau žinoti.
* Širdies jauduliai, ramybė: Jaudinasi tasai, kuris yra tiesas supainiojęs.
* Valios vertybės, klausimai: Širdies tiesa rūpinasi platesniu klausimu.

'''Sąmoningumo lygtys'''

Netroškimus apibrėžia keturios sąmoningumo lygtys
* Poreikiai 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
* Abejonės 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
* Lūkesčiai 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
* Vertybės 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.
Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1).

Brėžinyje balti rutuliukai išreiškia trejybę, ketverybę, penkerybę, šešerybę. Tai bene išsako Dievo vaidmenį.
Ištrintos 447-517 eilutės:


'''Sąmoningumo lygtys'''

Netroškimus apibrėžia keturios sąmoningumo lygtys
* Poreikiai 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
* Abejonės 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
* Lūkesčiai 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
* Vertybės 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.
Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1).

Brėžinyje balti rutuliukai išreiškia trejybę, ketverybę, penkerybę, šešerybę. Tai bene išsako Dievo vaidmenį.


'''Širdies ir pasaulio tiesos'''

Širdies ir pasaulio tiesų patikrinimai - netroškimai išskiria širdies ir pasaulio tiesas
* Kūno poreikių tenkinimas: Širdies tiesa veda į pasaulio tiesą bet ne atvirkščiai.
* Proto abejonės, dvejonės: Galime išmokti pasaulio tiesą iš pavyzdžių, širdies tiesos neišmoksime, privalome jau žinoti.
* Širdies jauduliai, ramybė: Jaudinasi tasai, kuris yra tiesas supainiojęs.
* Valios vertybės, klausimai: Širdies tiesa rūpinasi platesniu klausimu.



'''Amžinas gyvenimas'''

Netroškimai išsako amžinąjį gyvenimą gyvenimo lygtyje:
* amžinąjį gyvenimą (tenkinimais)
* išmintį (dvejonėmis)
* gerą valią (jauduliais)
* Dievo valią (vertybiniais klausimais)

'''Nulinis teiginys - troškimas'''

* Ar trokštu - būti tobulas (aštuntasis dėsnis)
* Ko trokštu - ko iš tikrųjų noriu? (aštuntoji dvejonė)
* Kaip trokštu - gera širdimi (aštuntoji gėrio kryptis)
* Kodėl trokštu - Dievas mus mylintis labiau negu mes patys mylime save



'''Dviprasmybės'''

Netroškimai atitinka dviprasmybėms. Įvardiju prasmę santvarkoje ir už santvarkos:
* Poreikiai: Lygio (atvejo) ir metalygio (bendro)
* Abejonės: Paprastas (santvarka išreiškiamas, apibrėžiamas) ir sudėtingas
* Lūkesčiai: Prielaida, pagrindimas, įrodymas ir išdava
* Išbandymai: Žymė ir kas pažymima

'''Suėjimo pagrindai'''

Suėjimas dvasios pagrindu suprantamas sąlygų gilumoje, o suėjimas kūno pagrindu suprantamas besąlygiškai, už sąlygų.
* Dvasia sueina valios
* Sandara sueina širdys
* Atvaizdais sueina protai
* Vieningumais sueina kūnai.





'''Valios ženklų rūšys'''

* Sąmonė: Mano valia yra, o jos ženklai yra širdis, protas, kūnas.

'''Santykis su santvarka'''

* Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti, klausytis
* Dvejonės - teigiamai laikytis, klausti
* Lūkesčiai - klausytis ir klausti
* Vertybės - nesiklausyti ir neklausti - tarpas tarp jų - būti savimi, vadovautis savo vertybe
2022 spalio 08 d., 11:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 275-288 eilutės:
'''Rinkti Dievą vietoj savęs'''

Neigiamybėje (tavimi) galim išeiti '''pasirinkdami''', ir ta tikimybė didėja siaurėjant apimčiai, auga reikalas rinktis:
* poreikiai - ryšium su Dievu, ne žmonėmis taikyti dėsnius
* abejonės - gyventi širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
* lūkesčiai - keisti savo lūkesčius, atsiremti į Dievą, ne į pasaulį, į vidų, ne į išorę
* vertybės - pranokti, išryškinti, patikslinti savo vertybę

Atsiliepdami
* į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu,
* į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu,
* į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais,
* į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.
Ištrintos 432-441 eilutės:

'''Rinkti Dievą vietoj savęs'''

Neigiamybėje (tavimi) galim išeiti '''pasirinkdami''', ir ta tikimybė didėja siaurėjant apimčiai, auga reikalas rinktis:
* poreikiai - ryšium su Dievu, ne žmonėmis taikyti dėsnius
* abejonės - gyventi širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
* lūkesčiai - keisti savo lūkesčius, atsiremti į Dievą, ne į pasaulį, į vidų, ne į išorę
* vertybės - pranokti, išryškinti, patikslinti savo vertybę

* Atsiliepdami į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu, į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu, į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais, į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.
2022 spalio 08 d., 11:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 247-248 eilutės:
[+Dievas ir savastis+]
Pridėtos 263-284 eilutės:
'''Santykis tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje'''

Priklauso, kiek Dievas už santvarkos yra išėjęs už savęs, kiek abu yra lygiaverčiai. Tai yra sąlygos apibrėžti sutapimą Dievo santvarkoje ir Dievo už jos, apibrėžti jų išėjimą už savęs.
* Dievas trokšta nieko - Abu išeina už savęs. Dievas tada nulgubas, išėjime. Keturių išeities taškų, semiotinio kvadrato, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. - Jie lygiaverčiai: Poreikiai yra tarsi troškimai. Sutampa keturios apimtys.
* Dievas trokšta kažko - Požiūris įstatomas į padėtį. Dievas yra jų saite. Dviejų išeities taškų, požiūrių ir padėtis, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Tai susiję su gyvenimu ir amžinu gyvenimu, su siejimu ir atskyrimu. Sutampa didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
* Dievas trokšta betko - Susisieja įtampa. Vieno išeities taško, įtampos, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Vaga sutampa su srautu. O Dievas yra lygtyje asmuo papildinyje.
* Dievas trokšta visko - Sutampa niekuo, priimtuvu, atskiriančiu ar yra ar nėra ryšys su Dievu. Jokio taško nereikia apibrėžti išėjimo sutapimą. O Dievas yra trinarėje lygtyje.

'''Mūsų santykis su Dievu už santvarkos'''

* Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.

'''Atsisakome savęs vardan septintojo požiūrio asmens'''

Netroškimais atsisakome savęs vardan septinto požiūrio, asmens santvarkoje.
* Poreikiais-Tenkinimais atsisakome savęs vardan Kito santvarkoje. Trokšta nieko - žino nieką.
* Abejonėmis-dvejonėmis atsisakome savęs vardan Tavęs santvarkoje. Trokšta kažko - žino kažką.
* Lūkesčiais atsisakome savęs vardan Manęs santvarkoje "įtampa". Trokšta betko - žino betką.
* Vertybėmis (aštuongubu keliu - "neleisk mūsų gundyti...") atsisakome savęs vardan Dievo santvarkoje. Trokšta visko - žino viską.

[+Troškimai-netroškimai ir nežinojimai-žinojimai+]
Pakeistos 290-298 eilutės iš
į:
'''Troškimus papildo žinojimai'''

* Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas.
* Kažko žinojimas yra mažiau sąlygiškas.
* Betko žinojimas yra dar mažiau sąlygiškas.
* Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.

[+Kampai+]
Ištrintos 340-350 eilutės:
'''Sąmoningumo lygtys'''

Netroškimus apibrėžia keturios sąmoningumo lygtys
* Poreikiai 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
* Abejonės 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
* Lūkesčiai 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
* Vertybės 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.
Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1).

Brėžinyje balti rutuliukai išreiškia trejybę, ketverybę, penkerybę, šešerybę. Tai bene išsako Dievo vaidmenį.
Ištrintos 347-377 eilutės:
'''Širdies ir pasaulio tiesos'''

Širdies ir pasaulio tiesų patikrinimai - netroškimai išskiria širdies ir pasaulio tiesas
* Kūno poreikių tenkinimas: Širdies tiesa veda į pasaulio tiesą bet ne atvirkščiai.
* Proto abejonės, dvejonės: Galime išmokti pasaulio tiesą iš pavyzdžių, širdies tiesos neišmoksime, privalome jau žinoti.
* Širdies jauduliai, ramybė: Jaudinasi tasai, kuris yra tiesas supainiojęs.
* Valios vertybės, klausimai: Širdies tiesa rūpinasi platesniu klausimu.

'''Atsisakome savęs vardan septintojo požiūrio asmens'''

Netroškimais atsisakome savęs vardan septinto požiūrio, asmens santvarkoje.
* Poreikiais-Tenkinimais atsisakome savęs vardan Kito santvarkoje. Trokšta nieko - žino nieką.
* Abejonėmis-dvejonėmis atsisakome savęs vardan Tavęs santvarkoje. Trokšta kažko - žino kažką.
* Lūkesčiais atsisakome savęs vardan Manęs santvarkoje "įtampa". Trokšta betko - žino betką.
* Vertybėmis (aštuongubu keliu - "neleisk mūsų gundyti...") atsisakome savęs vardan Dievo santvarkoje. Trokšta visko - žino viską.

'''Amžinas gyvenimas'''

Netroškimai išsako amžinąjį gyvenimą gyvenimo lygtyje:
* amžinąjį gyvenimą (tenkinimais)
* išmintį (dvejonėmis)
* gerą valią (jauduliais)
* Dievo valią (vertybiniais klausimais)

'''Nulinis teiginys - troškimas'''

* Ar trokštu - būti tobulas (aštuntasis dėsnis)
* Ko trokštu - ko iš tikrųjų noriu? (aštuntoji dvejonė)
* Kaip trokštu - gera širdimi (aštuntoji gėrio kryptis)
* Kodėl trokštu - Dievas mus mylintis labiau negu mes patys mylime save
Pridėtos 371-411 eilutės:


'''Sąmoningumo lygtys'''

Netroškimus apibrėžia keturios sąmoningumo lygtys
* Poreikiai 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
* Abejonės 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
* Lūkesčiai 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
* Vertybės 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.
Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1).

Brėžinyje balti rutuliukai išreiškia trejybę, ketverybę, penkerybę, šešerybę. Tai bene išsako Dievo vaidmenį.


'''Širdies ir pasaulio tiesos'''

Širdies ir pasaulio tiesų patikrinimai - netroškimai išskiria širdies ir pasaulio tiesas
* Kūno poreikių tenkinimas: Širdies tiesa veda į pasaulio tiesą bet ne atvirkščiai.
* Proto abejonės, dvejonės: Galime išmokti pasaulio tiesą iš pavyzdžių, širdies tiesos neišmoksime, privalome jau žinoti.
* Širdies jauduliai, ramybė: Jaudinasi tasai, kuris yra tiesas supainiojęs.
* Valios vertybės, klausimai: Širdies tiesa rūpinasi platesniu klausimu.



'''Amžinas gyvenimas'''

Netroškimai išsako amžinąjį gyvenimą gyvenimo lygtyje:
* amžinąjį gyvenimą (tenkinimais)
* išmintį (dvejonėmis)
* gerą valią (jauduliais)
* Dievo valią (vertybiniais klausimais)

'''Nulinis teiginys - troškimas'''

* Ar trokštu - būti tobulas (aštuntasis dėsnis)
* Ko trokštu - ko iš tikrųjų noriu? (aštuntoji dvejonė)
* Kaip trokštu - gera širdimi (aštuntoji gėrio kryptis)
* Kodėl trokštu - Dievas mus mylintis labiau negu mes patys mylime save

Pakeistos 438-455 eilutės iš
'''Santykis tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje'''

Priklauso, kiek Dievas už santvarkos yra išėjęs už savęs, kiek abu yra lygiaverčiai. Tai yra sąlygos apibrėžti sutapimą Dievo santvarkoje ir Dievo už jos, apibrėžti jų išėjimą už savęs.
* Dievas trokšta nieko - Abu išeina už savęs. Dievas tada nulgubas, išėjime. Keturių išeities taškų, semiotinio kvadrato, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. - Jie lygiaverčiai: Poreikiai yra tarsi troškimai. Sutampa keturios apimtys.
* Dievas trokšta kažko - Požiūris įstatomas į padėtį. Dievas yra jų saite. Dviejų išeities taškų, požiūrių ir padėtis, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Tai susiję su gyvenimu ir amžinu gyvenimu, su siejimu ir atskyrimu. Sutampa didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
* Dievas trokšta betko - Susisieja įtampa. Vieno išeities taško, įtampos, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Vaga sutampa su srautu. O Dievas yra lygtyje asmuo papildinyje.
* Dievas trokšta visko - Sutampa niekuo, priimtuvu, atskiriančiu ar yra ar nėra ryšys su Dievu. Jokio taško nereikia apibrėžti išėjimo sutapimą. O Dievas yra trinarėje lygtyje.

'''Mūsų santykis su Dievu už santvarkos'''

* Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.

'''Troškimus papildo žinojimai'''

* Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas.
* Kažko žinojimas yra mažiau sąlygiškas.
* Betko žinojimas yra dar mažiau sąlygiškas.
* Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.
į:
2022 spalio 08 d., 11:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 233-234 eilutės iš
'''Paskirų netroškimų tikslai'''
į:
[+Paskirų netroškimų tikslai+]
Pakeistos 242-245 eilutės iš
* Netrokšta nieko - going beyond the mechanics of our needs, and instead taking up the needs of others, or simply being perfect
* Netrokšta kažko - overcoming all manner of brainwashing, and being thoughtful
, intelligent
* Netrokšta betko - responding soundly to one's emotions, getting things done, speaking to the good in others
* Netrokšta visko - linking up with God, defering to God
į:
* Netrokšta nieko - pranokti savo poreikius, rūpintis kitų poreikiais arba tiesiog būti tobulam, rinktis Dievu pagrįstą amžiną gyvenimą vietoj savimi pagrįsto šiaip gyvenimo
* Netrokšta kažko - išsilaisvinti iš visokiausio smegenų plovimo
, gyventi mąsliai, protingai, išmintingai
* Netrokšta betko - sveikai atsiliepti į savo jausmus, vaisingai veikti, kalbinti gerą valią kituose
* Netrokšta visko - susisiekti su Dievu, nusileisti Dievui
2022 spalio 08 d., 11:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 266-273 eilutės iš
'''Nulybės atvaizdai, trejybės atvaizdai, laipsnynas'''

Netroškimai susiję su trejybės atvaizdais:
* Poreikiai ir tiesa. Būtina, tikra, galima. Dievo klausimai.
* Abejonės ir betarpiškumas. Daiktas, eiga, asmuo.
* Lūkesčiai ir pastovumas (sutapimas ar nesutapimas), laukimas ir sulaukimas (vienis) arba nesulaukimas (visybė) arba negalėjimas tikėtis (daugis).
* Aštuongubas kelias ir trejybės ratas: būti, veikti, mąstyti - bei poslinkiais tarp nusistatyti, vykdyti ir permąstyti. Žmogaus klausimai.
į:
Pakeistos 299-308 eilutės iš
į:
* Poreikių laipsnyną papildo Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintas požiūris), tad jie tiesiogiai nesusiję.
* Abejonės-dvejonės artimiau susijusios su Dievu ir gerumu, vienu laidu - išmintimi, tiesa.
* Lūkesčiai-jauduliai susiję su Dievu ir gerumu dviem laidais (gėrio kryptys į gerą valią ir iš geros valios).
* Vertybės-klausimai susiję su Dievu ir gerumu trim laidais.

Kūno netroškimas sieja jokią įvestį ir jokią išvestį.
* Proto netroškimas sieja 1 įvestį (padėtį) ir 1 išvestį (požiūrį).
* Jausmų netroškimas sieja 2 įvestis ir 2 išvestis. Įvestys: ar tai sava ar svetima, ar lūkestis patenkintas ar nepatenkintas.
* Valios netroškimas sieja 3 įvestis ir 3 išvestis.
Pridėtos 358-371 eilutės:
'''Nulybės atvaizdai, trejybės atvaizdai, laipsnynas'''

Netroškimai susiję su trejybės atvaizdais:
* Poreikiai ir tiesa. Būtina, tikra, galima. Dievo klausimai.
* Abejonės ir betarpiškumas. Daiktas, eiga, asmuo.
* Lūkesčiai ir pastovumas (sutapimas ar nesutapimas), laukimas ir sulaukimas (vienis) arba nesulaukimas (visybė) arba negalėjimas tikėtis (daugis).
* Aštuongubas kelias ir trejybės ratas: būti, veikti, mąstyti - bei poslinkiais tarp nusistatyti, vykdyti ir permąstyti. Žmogaus klausimai.

Aplinkybės
* Būtina, tikra, galima grindžia poreikį (nenuslepiamumą - turinio ir raiškos atitikimą), tad amžino gyvenimo santvarką: poreikius ir jų tenkinimus.
* Daiktas, eiga, asmuo grindžia abejonę (betarpišką dėmesį), tad išminties santvarką: abejones ir dvejones.
* Vienis, visybė, daugis grindžia lūkestį (rasti pastovumą), tad geros valios santvarką: lūkesčius ir jaudulius.
* Buvimas, veikimas, mąstymas grindžia vertybę (aprėpties pranokimą), tad Dievo valios santvarką: aštuongubą kelią.
Pakeistos 426-430 eilutės iš

* Jausmų netroškimas sieja 2 įvestis ir 2 išvestis. Įvestys: ar tai sava ar svetima, ar lūkestis patenkintas ar nepatenkintas. Valios netroškimas sieja 3 įvestis ir 3 išvestis. Proto netroškimas sieja 1 įvestį ir 1 išvestį. Kūno netroškimas sieja jokį įvestį ir jokį išvestį.
į:
'''Valios ženklų rūšys'''
Pakeistos 430-435 eilutės iš
* Poreikių laipsnyną papildo Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintas požiūris), tad jie tiesiogiai nesusiję.
* Abejonės-dvejonės artimiau susijusios su Dievu ir gerumu, vienu laidu - išmintimi, tiesa.
* Lūkesčiai-jauduliai susiję su Dievu ir gerumu dviem laidais (gėrio kryptys į gerą valią ir iš geros valios).
* Vertybės-klausimai susiję su Dievu ir gerumu trim laidais.

* Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti
į:
'''Santykis su santvarka'''

* Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti, klausytis
Pakeistos 434-445 eilutės iš


Aplinkybės
* Būtina, tikra, galima grindžia poreikį (nenuslepiamumą - turinio ir raiškos atitikimą), tad amžino gyvenimo santvarką: poreikius ir jų tenkinimus.
* Daiktas, eiga, asmuo grindžia abejonę (betarpišką dėmesį), tad išminties santvarką: abejones ir dvejones.
* Vienis, visybė, daugis grindžia lūkestį (rasti pastovumą), tad geros valios santvarką: lūkesčius ir jaudulius.
* Buvimas, veikimas, mąstymas grindžia vertybę (aprėpties pranokimą), tad Dievo valios santvarką: aštuongubą kelią.



'''Paskiri
netroškimai'''
į:
* Lūkesčiai - klausytis ir klausti
* Vertybės
- nesiklausyti ir neklausti - tarpas tarp jų - būti savimi, vadovautis savo vertybe

[+Paskiri
netroškimai+]
2022 spalio 08 d., 11:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 381-382 eilutės:
* Atsiliepdami į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu, į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu, į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais, į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.
Pakeista 410 eilutė iš:
* Atsiliepdami į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu, į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu, į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais, į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.
į:
2022 spalio 08 d., 11:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 389-390 eilutės:
'''Santykis tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje'''
Pakeistos 397-398 eilutės iš
į:
'''Mūsų santykis su Dievu už santvarkos'''
Pridėtos 400-401 eilutės:

'''Troškimus papildo žinojimai'''
2022 spalio 08 d., 11:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 300-306 eilutės:
* Poreikių tenkinimas - nėra laisvumo
* Dvejonės - laisvumas vienu požiūriu.
* Jauduliai dviem
* Aštuongubas kelias trim.
Laisvumas primena kalibracines teorijas.
Ištrinta 406 eilutė:
* Poreikių tenkinimas - nėra laisvumo, dvejonės - laisvumas vienu požiūriu, jauduliai dviem, aštuongubas kelias trim. Gauge teorija.
2022 spalio 08 d., 11:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 298-299 eilutės:
Trokštantis Dievas yra trinaris (prasmingas), dvinaris (pastovus), vienanaris (tiesu) ar jokianaris (akivaizdus).
Pridėtos 374-375 eilutės:
'''Suėjimo pagrindai'''
Ištrintos 387-395 eilutės:
Visko savybės, vienybės atvaizdai (neturi išorinio konteksto ir t.t.) yra paskiros savybės, mat vienybė yra viskas santvarkoje O visko atvaizdai yra troškimai, tad apimtys, kaip plačiai trokšta. Savybės turi būti išreiškiamos kurioje nors plotmėje. Savybės yra paskiros, nes paskirai apibrėžtos kiekvienoje plotmėje, tad apibrėžtos plotme. O troškimai yra bendras Dievo augimas išreikštas visose plotmėse, kaip bendras priėmimas tos paskiros plotmės, mat plotmė yra tai, kas atskiria esamą ir būsimą Dievą. Tad bendrumas yra troškime, o savybėse, bendrumą grindžia plotmė. Viskas bet kurioje plotmėje apima ją visą (kaip sąlygiškas viskas), kaip ir Dievas, esantis už visų plotmių. Tad Viskas ir Dievas yra bene dvejybiškumas visaregyje.
* prasmingas - mylintis - be išorinio konteksto, priimti viską (vienybė viskame - užtat neaprėpiama)
* pastovus - ramus - paprasčiausias algoritmas, priimti betką (vienybė betkame - užtat kiekvieną priima)
* tiesus - užtikrintas - be vidinės sandaros, priimti kažką (vienybė kažkame - užtat tiek tvarka, tiek betvarkė, kažko atžvilgiu)
* teisingas - savarankiškas - būtina sąvoka, priimti nieką (vienybė niekame - užtat reiškiasi sąvoka, ją pačia)
Bendrai:
* paneigimas ketverybės lygmens, paneigimas apimties žinojimo, nepriėmimas apimties - Dievo/visko troškimas apimties, jo rūpėjimo apimtis - vienybė apimtyje, priėmimas apimties

Trokštantis Dievas yra trinaris (prasmingas), dvinaris (pastovus), vienanaris (tiesu) ar jokianaris (akivaizdus).
2022 spalio 08 d., 11:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 340-341 eilutės iš
į:
'''Nulinis teiginys - troškimas'''
Pakeistos 345-346 eilutės iš
* Kodėl trokštu - pakankamas Dievas
į:
* Kodėl trokštu - Dievas mus mylintis labiau negu mes patys mylime save

'''Laipsnynai'''
Pridėtos 356-357 eilutės:
'''Dviprasmybės'''
Pridėtos 364-365 eilutės:
'''Rinkti Dievą vietoj savęs'''
Pakeista 370 eilutė iš:
* vertybės - pasirinkti savo vertybę
į:
* vertybės - pranokti, išryškinti, patikslinti savo vertybę
2022 spalio 08 d., 11:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 284-297 eilutės:
Asmenų skaičius - Dievo asmenys
* Poreikiai išreiškia troškimą ne vienu asmeniu (netroškimas nieko)
* Abejonės išreiškia troškimą vienu asmeniu (Dievu Tėvu)
* Lūkesčiai išreiškia troškimą dviem asmenimis (Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi)
* Vertybės išreiškia troškimą trimis asmenimis (Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi ir šventąja Dvasia).

Dvasios priėmimas yra įvairių laipsnių, atitinkamai iškyla netroškimo sandara.
* Tai bene nusako kiek sutrukdyta pirminė simetrija siejanti trejybės atvaizdą santvarkoje ir už santvarkos.

* Poreikiai - mechaniški - joks asmuo.
* Abejonės - vienas asmuo.
* Lūkesčiai - du asmenys sutampa.
* Vertybės - trys asmenys susiję. Yra tarpininkas: Aš (Aš) arba Tu (Aš, Tu) arba Kitas (Aš, Tu, Kitas).
Pakeistos 410-415 eilutės iš
Asmenų skaičius - Dievo asmenys
* Poreikiai išreiškia troškimą ne vienu asmeniu (netroškimas nieko)
* Abejonės išreiškia troškimą vienu asmeniu (Dievu Tėvu)
* Lūkesčiai išreiškia troškimą dviem asmenimis (Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi)
* Vertybės išreiškia troškimą trimis asmenimis (Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi ir šventąja Dvasia).
į:
Pakeistos 418-423 eilutės iš
Dvasios priėmimas yra įvairių laipsnių, atitinkamai iškyla netroškimo sandara. Laipsnį nusako įvestų kampų skaičius: 0 poreikiams, 1 abejonėms, 2 lūkesčiams, 3 vertybėms-išbandymams. Tai bene nusako kiek sutrukdyta pirminė simetrija siejanti trejybės atvaizdas santvarkoje ir už santvarkos.

* Poreikiai - mechaniški - joks asmuo.
* Abejonės - vienas asmuo.
* Lūkesčiai - du asmenys sutampa.
* Vertybės - trys asmenys susiję. Yra tarpininkas: Aš (Aš) arba Tu (Aš, Tu) arba Kitas (Aš, Tu, Kitas).
į:
2022 spalio 08 d., 11:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 258-260 eilutės:
* Išvedžiau, kad Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko - dėl to kad mes, priešingai, jų netrokštame -turime poreikius, o jisai jų neturi, yra savarankiškas; abejojame o jisai užtikrintas; laukiame o jisai ramus; išgyvename išbandymus o jisai mylintis. Štai keturi lygiai atitinkantys apimtis - Dievas (savarankiškas), viskas (užtikrintas), troškimai (ramus), meilė (mylintis).
* Netroškimas išreiškia asmens lygtį, atitinkamai: Dievas (dvasia), Aš (sandara), Tu (atvaizdai), Kitas (vienybė). Dievas yra dvasia, savarankiška, o mes ne, tai išgyvenam poreikius; Dievas (viskuo) yra sandara, užtikrintas, o mes ne, tai abejojame; Dievas (troškimais) yra atvaizdai, ramus, o mes ne, tai laukiame (''kaip susiję lūkesčiai ir troškimai?''); Dievas (meilė) yra vienybė, mylintis, o mes ne, tai išgyvename išbandymus (''kokio pobūdžio?'').
Pridėtos 310-311 eilutės:
'''Atsisakome savęs vardan septintojo požiūrio asmens'''
Pridėtos 318-319 eilutės:
'''Amžinas gyvenimas'''
Ištrinta 325 eilutė:
Išvedžiau, kad Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko - dėl to kad mes, priešingai, jų netrokštame -turime poreikius, o jisai jų neturi, yra savarankiškas; abejojame o jisai užtikrintas; laukiame o jisai ramus; išgyvename išbandymus o jisai mylintis. Štai keturi lygiai atitinkantys apimtis - Dievas (savarankiškas), viskas (užtikrintas), troškimai (ramus), meilė (mylintis). Pirminė sandara išreiškia asmens lygtį, atitinkamai: Dievas (dvasia), Aš (sandara), Tu (atvaizdai), Kitas (vienybė). Dievas yra dvasia, savarankiška, o mes ne, tai išgyvenam poreikius; Dievas (viskuo) yra sandara, užtikrintas, o mes ne, tai abejojame; Dievas (troškimais) yra atvaizdai, ramus, o mes ne, tai laukiame (''kaip susiję lūkesčiai ir troškimai?''); Dievas (meilė) yra vienybė, mylintis, o mes ne, tai išgyvename išbandymus (''kokio pobūdžio?'').
2022 spalio 08 d., 10:58 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 246-247 eilutės:
'''Keturi netroškimai'''
Pakeistos 299-300 eilutės iš
Consider the four tests of the heart and the world. Perhaps there is one test for each primary structure.
į:
'''Širdies ir pasaulio tiesos'''

Širdies ir pasaulio tiesų patikrinimai - netroškimai išskiria širdies ir pasaulio tiesas
* Kūno poreikių tenkinimas: Širdies tiesa veda į pasaulio tiesą bet ne atvirkščiai.
* Proto abejonės, dvejonės: Galime išmokti pasaulio tiesą iš pavyzdžių, širdies tiesos neišmoksime, privalome jau žinoti.
* Širdies jauduliai, ramybė: Jaudinasi tasai, kuris yra tiesas supainiojęs.
* Valios vertybės, klausimai: Širdies tiesa rūpinasi platesniu klausimu
.
2022 spalio 08 d., 10:45 atliko AndriusKulikauskas -
2022 spalio 08 d., 10:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 97-98 eilutės iš
į:
* Ar keturi patikrinimai, kuri širdies tiesa ir kuri pasaulio tiesa, susiejami su keturiais netroškimais?
Pakeistos 292-299 eilutės iš
Note that here the threesome, foursome, fivesome, sixsome are given by the white circles below, and they account perhaps for God's participation.

God takes up the role of the null (as a nullsome
, onesome, twosome or threesome). It seems that these roles can be understood, in each case, as why, how and what:
*nullsome
(I am statements)
*onesome - why (counterquestions)
*twosome - why
, how (directions of the good)
*threesome - why, how, what - the qualities of signs - (eightfold way)
So these seem to be the structures into which injections are made at each level, just as they are into the qualities of signs in the case of language
.
į:
Brėžinyje balti rutuliukai išreiškia trejybę, ketverybę, penkerybę, šešerybę. Tai bene išsako Dievo vaidmenį.

Dievas prisiima nulinio laipsnio vaidmenį (kaip nulybė, vienybė, dvejybė ar trejybė). Šiuos vaidmenis galima suprasti kaip Kodėl
, Kaip, Koks:
* nulybė (Aš esu...)
* vienybė - kodėl (dvejonės)
* dvejybė - kodėl
, kaip (gėrio kryptys)
* trejybė - kodėl
, kaip, koks (ženklų savybės, aštuongubas kelias)
Štai sandaros, kuriomis Dievas atjaučia, įsijaučia, įsiterpia. Panašiai, Dievas kalbose įsijaučia ženklų savybėmis.
2022 spalio 08 d., 10:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 248-249 eilutės:
'''Savastis: kūnas, protas, širdis, valia'''
Ištrintos 254-257 eilutės:
Netrokšta apimčių
* Trokšta ar netrokšta visko, betko, kažko ar nieko. Tad troškimai ir netroškimai sieja asmenų atvaizdus (trokštančio ar netrokštančio) su sandarų atvaizdais (visko, betko, kažko, nieko).

Išsako savastį
Pridėtos 259-265 eilutės:
'''Troškimai-netroškimai X apimtys''''

Netrokšta apimčių
* Trokšta ar netrokšta visko, betko, kažko ar nieko. Tad troškimai ir netroškimai sieja asmenų atvaizdus (trokštančio ar netrokštančio) su sandarų atvaizdais (visko, betko, kažko, nieko).

'''Nulybės atvaizdai, trejybės atvaizdai, laipsnynas'''
Pakeistos 272-274 eilutės iš
The degree of life, the intensity of empathy, is given by the number of perspectives that participate, which is from zero (operating principles) to three (life choices). These perspectives can be interpreted as expressing the level of awareness. They map onto the perspectives which we alternate amongst, making them static.

Netroškimai apžvelgia
padalinimus:
į:
'''0, 1, 2, 3 kampai'''

Dalyvaujančių požiūrių skaičius (nuo 0 iki 3) nustato gyvumo laipsnį, atjautos lygį
, sąmoningumo lygį. Šie kampai susiejami su mūsų pasirenkamais požiūriais, mums tuos požiūrius priskiria.

Netroškimai savo teiginiais apžvelgia 8
padalinimus:
Pakeistos 280-282 eilutės iš
* Aštuongubas kelias trim kampais.
į:
* Aštuongubas kelias trim kampais.

'''Sąmoningumo lygtys'''
2022 spalio 08 d., 09:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 226-231 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------
[+Keturi netroškimai+]
-----------------------
>><<
Pakeistos 241-246 eilutės iš
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------
[+Keturi netroškimai+]
-----------------------
>><<
į:
* Netrokšta nieko - going beyond the mechanics of our needs, and instead taking up the needs of others, or simply being perfect
* Netrokšta kažko
- overcoming all manner of brainwashing, and being thoughtful, intelligent
* Netrokšta betko
- responding soundly to one's emotions, getting things done, speaking to the good in others
* Netrokšta visko
- linking up with God, defering to God

'''Keturi netroškimai'''
Ištrintos 254-259 eilutės:

Netroškimų tikslais
* Netrokšta nieko - going beyond the mechanics of our needs, and instead taking up the needs of others, or simply being perfect
* Netrokšta kažko - overcoming all manner of brainwashing, and being thoughtful, intelligent
* Netrokšta betko - responding soundly to one's emotions, getting things done, speaking to the good in others
* Netrokšta visko - linking up with God, defering to God
2022 spalio 08 d., 09:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 185 eilutė iš:
'''Troškimai (Dievas santvarkoje gerumas) - nulybės atvaizdai (Dievas už santvarkos)) - laipsnynai (iš Dievo į gerumą)'''
į:
'''Troškimai (Dievas santvarkoje gerumas) - nulybės atvaizdai (Dievas už santvarkos) - laipsnynai (iš Dievo į gerumą)'''
2022 spalio 08 d., 09:54 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 182 eilutė:
* Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.
Pridėtos 184-189 eilutės:

'''Troškimai (Dievas santvarkoje gerumas) - nulybės atvaizdai (Dievas už santvarkos)) - laipsnynai (iš Dievo į gerumą)'''

* Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa.
* O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais).
* O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.
2022 spalio 08 d., 09:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 172-173 eilutės iš
|| || Dievas trokšta || Žmogus netrokšta || ||
į:
|| || Dievo gyvenimas || žmogaus gyvenimas || ||
|| || Dievas trokšta || žmogus
netrokšta || ||
Pridėta 176 eilutė:
|| || nesvarbu žinoti || svarbu žinoti || ||
Pakeista 180 eilutė iš:
* Dievas yra neribotas, jisai tiesiog trokšta. Užtat jam nieko nereikia žinoti, jam žinojimas yra ne prie ko. Žmogus yra ribotas, užtat vis netrokšta. Žmogui svarbu žinoti. Žmogus gyvena netroškimais: poreikiais, dvejonėmis, lūkesčiais, išbandymais.
į:
2022 spalio 07 d., 14:54 atliko AndriusKulikauskas -
2022 spalio 07 d., 14:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 186 eilutė iš:
Sustatyti mūsų galimybes
į:
Sustatyti sąlygose esančiųjų galimybes
2022 spalio 07 d., 14:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 185-187 eilutės:

Sustatyti mūsų galimybes
* Netroškimas išsako ką sąlygose esančiam reiškia apimtis dvasiai jos nepriėmus. Sąlygose esantysis yra troškimo galimybėje ir tai išsako jo netroškimai, kad jisai pats gali gyventi kitais arba Dievu, taip kad dvasia gali iškilti būtent jame, būtent jo troškimu.
2022 spalio 07 d., 14:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 959-962 eilutės:

2022.10.07 A: Koks yra [[troškimai | troškimų]] tikslas ir koks [[netroškimai | netroškimų]] tikslas?

D: Apimtys išreiškia sąlygas. Troškimai jas sieja su tuo kas už sąlygų, su dvasia. Troškimai išsako kaip dvasia priima apimtį. O netroškimai išsako ką reiškia ta apimtis dvasiai jos nepriėmus, ką tai reiškia sąlygose esančiam. Tasai esantysis yra troškimo galimybėje ir tai išsako jo netroškimai. Ir būtent tame netroškime atsiveria jojo galimybėmis, kuriomis jisai gali gyventi kitais arba Dievu, taip kad dvasia gali iškilti būtent jame, būtent jo troškimu.
2022 spalio 07 d., 14:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 186-192 eilutės iš
Netroškimų tikslai
* Sustatyti galimybes išsiaiškinti ar, koks, kaip, kodėl Dievas iškyla kuomet nėra santykių su juo?
* Žvilgsnių (ar požiūrių) sutapimas
* Netroškimas atveria septintąjį požiūrį.
** For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1). In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise for the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).
* Leisti kitiems matyti mūsų akimis.
** We are different from others, but they may not be different from us! Although '''we do not wish''', yet '''others may wish through us'''. We are therefore vehicles for their wishing, as given by the primary structures.
į:
Sustatyti mūsų santykius su kitais
Pakeistos 191-192 eilutės iš
* Atskirti ir suderinti amžino gyvenimo ir gyvenimo požiūrius, kad galėtų sutapti
** The coinciding is what humans may do and what God does of his nature.
God, as the parent of the LostChild, positions himself so that the child might have every opportunity to find him or be found by him.
į:
* Leisti kitiems matyti mūsų akimis.
** We are different from others, but they may not be different from us! Although '''we do not wish''', yet '''others may wish through us'''. We are therefore vehicles for their wishing, as given by the primary structures.
* Atverti septintąjį požiūrį.
** For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1)
. In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise for the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).
* Sutapatinti žvilgsnius (ar požiūrius)

Sustatyti galimybes išsiaiškinti ar, koks, kaip, kodėl Dievas iškyla kuomet nėra santykių su juo?
Pridėtos 203-204 eilutės:
* Atskirti ir suderinti amžino gyvenimo ir gyvenimo požiūrius, kad galėtų sutapti
** The coinciding is what humans may do and what God does of his nature. God, as the parent of the LostChild, positions himself so that the child might have every opportunity to find him or be found by him.
2022 spalio 07 d., 14:27 atliko AndriusKulikauskas -
2022 spalio 07 d., 14:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 186-189 eilutės iš
Netroškimų tikslas yra sustatyti galimybes išsiaiškinti ar, koks, kaip, kodėl Dievas iškyla kuomet nėra santykių su juo?

Žvilgsnių (ar požiūrių) sutapimas
į:
Netroškimų tikslai
* Sustatyti
galimybes išsiaiškinti ar, koks, kaip, kodėl Dievas iškyla kuomet nėra santykių su juo?
* Žvilgsnių (ar požiūrių) sutapimas
* Netroškimas atveria septintąjį požiūrį.
** For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1). In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise for the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).
* Leisti kitiems matyti mūsų akimis.
** We are different from others, but they may not be different from us! Although '''we do not wish''', yet '''others may wish through us'''. We are therefore vehicles for their wishing, as given by the primary structures.
* Suderinti mūsų santykius su kitais
** When others view themselves through our eyes, then '''they ''may'' be the same as us'''. We do not define them separately from their plane of observation, as we do not need to distinguish whether they may or are viewing through us. Hence our frameworks are the same. This yields the four PrimaryStructures depending on the vantage point.
** When we view ourselves through the eyes of others, then '''they are ''different'' from us'''. We define them separately from their plane of observation because we distinguish between whether they are or are not viewing, and hence between them and what they are viewing. We identify with that narrower scope which they go beyond into their plane of observation. Hence our frameworks must be different. This yields the six SecondaryStructures depending on the shift in vantage point.
** (Note: this is the asymmetry by which we understand that we are the child and not the parent, and so we should position ourselves where we might best be found, as the LostChild.)
* Atskirti ir suderinti amžino gyvenimo ir gyvenimo požiūrius, kad galėtų sutapti
** The coinciding is what humans may do and what God does of his nature. God, as the parent of the LostChild, positions himself so that the child might have every opportunity to find him or be found by him.
* Leisti požiūriui matyti save mūsų dėka.
** Leisti mums matyti tam tikru požiūriu ir būti jo matomais.
** Dievo ir žmogaus požiūrių grandinė sieja kaip Dievas mato mūsų akimis ir mes matome Dievo akimis.
* Išreiškia ką man turėtų reikšti Dievas?
** Mano Dievas yra mane mylintis labiau nei aš pats myliu save. Ir kartais turime ryšį ir kartais jo neturime. Užtat yra suprantama jeigu kartais suabejoju kas man turėtų būti Dievas, ar jo neįžvelgiu ten kur nereikia, ar susipainioju Dievo sąvokoje.
* Išsako kaip Dievas ir žmogus bando vienas kitą suprasti
** Dievas nori suprasti žmogų, jį užjausti, su juo susikalbėti. Tačiau neribotas su ribotu negali susikalbėti. Žmogui, pavyzdžiui, gali rūpėti pinigai. O Dievas neturi kaip jo suprasti, juk tas žmogus rytoj mirs! Dievas užtat gali suprasti žmogų tik apribodamas save, priimdamas nežinojimą, prileisdamas žmogaus žinojimą. Taip tenka su kiekvienu žmogumi bendrauti, mes juk riboti. Susikalbėsi su žmogumi tik pats būdamas kvailas ar vaikas, tai yra, be savos patirties.
** Žmogus yra užsidaręs savyje, pastoviai tikslina save, tuo ir gyvena: nusistato, vykdo, apmąsto ir taip toliau. Šis pasitiklinimas yra jo netroškimas klaidų, nuklydimo. Dievas jo pasitikslinimą gali suprasti tiktai per nežinojimą kurį Dievas išgyvena. Dievas laukia, kad žmogus "praeitų" - iš nusistatymo pereitų į vykdymą, arba iš vykdymo į apmąstymą, arba iš apmąstymo į nusistatymą. O juk tuo tarpu žmoguje bręsta jau sekantis būvis. Kada Dievas pastebi žmogų "nusistatantį", jame tai jau nunoko, jame jau bręsta "vykdymas", ir tuo gyvena. Tad Dievas kaip pašalinis stebėtojas visada yra atsilikęs, tai yra jo "nežinojimas". Užtat mes esame laisvi, mes vis gyvename tuo kas mumyse dar neprinoko. Tačiau tik per savo nežinojimą gali Dievas mus iš viso suprasti ir užjausti savo pastangomis. Kitaip jisai iš viso mus nurašytų kaip nesuprantamus.
** Žmogus pajunta, kad Dievas (ar bet koks pašalinis) jį nežinančiai supranta, nežengia kartu su juo o tiesiog jo laukia praeinančio. Jis taip pat norėtų atitrūkti kiek nuo tokio. Vis dėl to, žmogus gali tuo pačiu bandyti Dievą suprasti. Žmogus panašiai laukia, kad Dievas praeitų, kad Dievas išeitų iš savęs (iš savo nežinojimo - visiško atitrūkimo nuo žmogaus) į žmogaus stebėjimą (tačiau klaidingą, atsiliekantį, tai vėlgi nežinojimas). Žmogus nenori, kad Dievas (ar jokia būtybė) savaip lįstų jam į širdį, šito netrokšta. Tad žmogus būtent šituo netroškimu supranta Dievą, jį užjaučia, kaip visiškai atitrūkusią būtybę trokštanti susigaudyti bet tuo neįstengianti. Žmogus netrokšta, kad Dievas lįstų į jį klaidingu požiūriu. Verčiau žmogus pripažins Dievą kaip atitrūkusį. Verčiau žmogus bandys suprasti Dievą, išeis į jį.
** Suvedant: žmogus netrokšta klysti užtat savaime vis tikslinasi - nusistato, vykdo, apmąsto Dievas nežino, kas žmoguje viduje bręsta - juk Dievas trokšta susikalbėti, o ne suprasti žmogus netrokšta, kad į jį lįstų klystantis Dievas nežino žmogaus nuo kurio Dievas yra atitrūkęs - juk Dievas nepergyvena
** Tad žmogui tenka pačiam susiprasti, save pažinti. Būtent žmogui tenka žinoti. Jam tenka žinoti visais susikalbėjimo lygmenimis.
** O žinoti žmogus gali tiktai susiprasdamas, išplėsdamas žinojimo ribas. Juk žinojmas visada yra tam tikros apimties: nieko, kažko, betko, visko.
** Susipratimas yra valios išraiška. Įvairiausiai susiprasdamas, žmogus įvairiausiai išreiškia valią. Išraiškų vieningume ir yra jo valia, ir tuo pačiu jo žinojimas. Tai yra jo žmogiška gyvenimo patirtis, kurią gali turėti žmogus, ir Dievas tiktai per žmogų. Ta prasme Dievas yra tikrai durnas (bet mielas).
** Iš savo žinojimo, žmogaus jau gali išeiti į Dievą, su juo kalbėtis, dalyvauti susikalbėjime. Tas susikalbėjimas jau vyksta visiškai kitaip: žinantis žmogus kalbasi su trokštančiu Dievu. Nors ir prasidėjo atvirkščiai: nežinantis Dievas išjudino netrokštantį žmogų.
** Manau, kad mes galime žinoti (pereiti iš netroškimo į žinojimą kaip mūsų pagrindą) tiktai gyvendami kitais, per juos susikalbėdami su savimi.

'''Paskirų netroškimų tikslai'''
Pridėtos 218-220 eilutės:
* Dėsniais: Gyvename Dievu, kitais, ne tik savimi
* Dvejonėmis: Protaujame, kai negalime patikėti juslėmis, duomenimis
* Jausminiais atsiliepimais: Renkamės ramybę
Ištrintos 221-223 eilutės:
* Jausminiais atsiliepimais: Renkamės ramybę
* Dvejonėmis: Protaujame, kai negalime patikėti juslėmis, duomenimis
* Dėsniais: Gyvename Dievu, kitais
Ištrintos 222-251 eilutės:

The primary structures allow others to look through our eyes. We are different from others, but they may not be different from us! Although '''we do not wish''', yet '''others may wish through us'''. We are therefore vehicles for their wishing, as given by the primary structures.

When others view themselves through our eyes, then '''they ''may'' be the same as us'''. We do not define them separately from their plane of observation, as we do not need to distinguish whether they may or are viewing through us. Hence our frameworks are the same. This yields the four PrimaryStructures depending on the vantage point.

When we view ourselves through the eyes of others, then '''they are ''different'' from us'''. We define them separately from their plane of observation because we distinguish between whether they are or are not viewing, and hence between them and what they are viewing. We identify with that narrower scope which they go beyond into their plane of observation. Hence our frameworks must be different. This yields the six SecondaryStructures depending on the shift in vantage point.

(Note: this is the asymmetry by which we understand that we are the child and not the parent, and so we should position ourselves where we might best be found, as the LostChild.)

The purpose is to separate the perspectives of eternal life and of life so that they might coincide. The coinciding is what humans may do and what God does of his nature. God, as the parent of the LostChild, positions himself so that the child might have every opportunity to find him or be found by him.

Each of the primary structures allows us to see through a certain perspective, and also be seen by that perspective. The structures allow that perspective to see itself (through us).

Note the relationship to the AlgebraOfViews. Each level relates how God sees through our eyes with how we see through God's eyes.

* Keturi troškimai išreiškia ką man turėtų reikšti Dievas? Mano Dievas yra mane mylintis labiau nei aš pats myliu save. Ir kartais turime ryšį ir kartais jo neturime. Užtat yra suprantama jeigu kartais suabejoju kas man turėtų būti Dievas, ar jo neįžvelgiu ten kur nereikia, ar susipainioju Dievo sąvokoje.

Dievas ir žmogus bando vienas kitą suprasti
* Dievas nori suprasti žmogų, jį užjausti, su juo susikalbėti. Tačiau neribotas su ribotu negali susikalbėti. Žmogui, pavyzdžiui, gali rūpėti pinigai. O Dievas neturi kaip jo suprasti, juk tas žmogus rytoj mirs! Dievas užtat gali suprasti žmogų tik apribodamas save, priimdamas nežinojimą, prileisdamas žmogaus žinojimą. Taip tenka su kiekvienu žmogumi bendrauti, mes juk riboti. Susikalbėsi su žmogumi tik pats būdamas kvailas ar vaikas, tai yra, be savos patirties.
* Žmogus yra užsidaręs savyje, pastoviai tikslina save, tuo ir gyvena: nusistato, vykdo, apmąsto ir taip toliau. Šis pasitiklinimas yra jo netroškimas klaidų, nuklydimo. Dievas jo pasitikslinimą gali suprasti tiktai per nežinojimą kurį Dievas išgyvena. Dievas laukia, kad žmogus "praeitų" - iš nusistatymo pereitų į vykdymą, arba iš vykdymo į apmąstymą, arba iš apmąstymo į nusistatymą. O juk tuo tarpu žmoguje bręsta jau sekantis būvis. Kada Dievas pastebi žmogų "nusistatantį", jame tai jau nunoko, jame jau bręsta "vykdymas", ir tuo gyvena. Tad Dievas kaip pašalinis stebėtojas visada yra atsilikęs, tai yra jo "nežinojimas". Užtat mes esame laisvi, mes vis gyvename tuo kas mumyse dar neprinoko. Tačiau tik per savo nežinojimą gali Dievas mus iš viso suprasti ir užjausti savo pastangomis. Kitaip jisai iš viso mus nurašytų kaip nesuprantamus.
* Žmogus pajunta, kad Dievas (ar bet koks pašalinis) jį nežinančiai supranta, nežengia kartu su juo o tiesiog jo laukia praeinančio. Jis taip pat norėtų atitrūkti kiek nuo tokio. Vis dėl to, žmogus gali tuo pačiu bandyti Dievą suprasti. Žmogus panašiai laukia, kad Dievas praeitų, kad Dievas išeitų iš savęs (iš savo nežinojimo - visiško atitrūkimo nuo žmogaus) į žmogaus stebėjimą (tačiau klaidingą, atsiliekantį, tai vėlgi nežinojimas). Žmogus nenori, kad Dievas (ar jokia būtybė) savaip lįstų jam į širdį, šito netrokšta. Tad žmogus būtent šituo netroškimu supranta Dievą, jį užjaučia, kaip visiškai atitrūkusią būtybę trokštanti susigaudyti bet tuo neįstengianti. Žmogus netrokšta, kad Dievas lįstų į jį klaidingu požiūriu. Verčiau žmogus pripažins Dievą kaip atitrūkusį. Verčiau žmogus bandys suprasti Dievą, išeis į jį.
* Suvedant: žmogus netrokšta klysti užtat savaime vis tikslinasi - nusistato, vykdo, apmąsto Dievas nežino, kas žmoguje viduje bręsta - juk Dievas trokšta susikalbėti, o ne suprasti žmogus netrokšta, kad į jį lįstų klystantis Dievas nežino žmogaus nuo kurio Dievas yra atitrūkęs - juk Dievas nepergyvena
* Tad žmogui tenka pačiam susiprasti, save pažinti. Būtent žmogui tenka žinoti. Jam tenka žinoti visais susikalbėjimo lygmenimis.
* O žinoti žmogus gali tiktai susiprasdamas, išplėsdamas žinojimo ribas. Juk žinojmas visada yra tam tikros apimties: nieko, kažko, betko, visko.
* Susipratimas yra valios išraiška. Įvairiausiai susiprasdamas, žmogus įvairiausiai išreiškia valią. Išraiškų vieningume ir yra jo valia, ir tuo pačiu jo žinojimas. Tai yra jo žmogiška gyvenimo patirtis, kurią gali turėti žmogus, ir Dievas tiktai per žmogų. Ta prasme Dievas yra tikrai durnas (bet mielas).
* Iš savo žinojimo, žmogaus jau gali išeiti į Dievą, su juo kalbėtis, dalyvauti susikalbėjime. Tas susikalbėjimas jau vyksta visiškai kitaip: žinantis žmogus kalbasi su trokštančiu Dievu. Nors ir prasidėjo atvirkščiai: nežinantis Dievas išjudino netrokštantį žmogų.
* Manau, kad mes galime žinoti (pereiti iš netroškimo į žinojimą kaip mūsų pagrindą) tiktai gyvendami kitais, per juos susikalbėdami su savimi.

Netroškimas atveria septintąjį požiūrį.
* For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1). In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise for the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).
2022 spalio 07 d., 14:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 184-188 eilutės iš
'''Netroškimų tikslai: Žvilgsnių (ar požiūrių) sutapimas'''
į:
'''Netroškimų tikslai'''

Netroškimų tikslas yra sustatyti galimybes išsiaiškinti ar, koks, kaip, kodėl Dievas iškyla kuomet nėra santykių su juo?

Žvilgsnių (ar požiūrių) sutapimas
2022 spalio 07 d., 14:08 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 28 eilutė:
* Kaip valios išraiškos sieja troškimus ir netroškimus?
Pridėta 31 eilutė:
* Kaip valios išraiškos sieja troškimus ir netroškimus?
2022 spalio 07 d., 13:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 117 eilutė:
** Netroškimai yra visko neturėjimas santykių su Dievu, būtent tam tikroje apimtyje.
2022 spalio 07 d., 13:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 173 eilutė iš:
| santykiai su savimi || neriboti || riboti || ||
į:
|| santykiai su savimi || neriboti || riboti || ||
2022 spalio 07 d., 13:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 168-171 eilutės iš
Troškimai ir netroškimai
* Žmogus netrokšta, o Dievas trokšta.
* Netroškimai yra riboti santykiai su savimi. Troškimai yra neriboti santykiai su savimi.
* Troškimai yra atsitokėjimai, netroškimai yra
įsijautimai.
į:
'''Troškimai ir netroškimai'''

|| || '''Troškimai''' || '''Netroškimai''' || '''Pastabos''' ||
|| || Dievas trokšta || Žmogus netrokšta || ||
|| || nulybė trokšta || vienybė netrokšta || ||
| santykiai su savimi || neriboti || riboti || ||
|| || atsitokėjimai ||
įsijautimai || ||
|| || Dievą paveikia || Dievo nepaveikia || Dievas troškimu neatjaučia atitinkamo netroškimo ||
Pakeista 178 eilutė iš:
* Nulybė trokšta, o vienybė netrokšta. Veiksnys +1 tad sieja Dievo troškimą su visa eile žmogaus netroškimų. Nulybė yra mūsų gelmėse, o veiksnys +1 išveda ją už mūsų ir palaipsniui vis arčiau mūsų, kol galiausia septintu požiūriu mums tapatus Kitu, tad išreiškia mus ir esame viena.
į:
* Veiksnys +1 sieja Dievo troškimą su visa eile žmogaus netroškimų. Nulybė yra mūsų gelmėse, o veiksnys +1 išveda ją už mūsų ir palaipsniui vis arčiau mūsų, kol galiausia septintu požiūriu mums tapatus Kitu, tad išreiškia mus ir esame viena.
Ištrinta 179 eilutė:
* Dievas troškimu neatjaučia atitinkamo netroškimo nes troškimas jį paveikia, o netroškimas jo nepaveikia.
Pakeista 181 eilutė iš:
* [[Dievas]] trokšta, o mes netrokštame. Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta.
į:
* Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta.
2022 spalio 07 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 148-149 eilutės:
** Netroškimas yra tai kas bendra aplinkybei ir nulybės atvaizdui.
** Netroškimais išgyvename poslinkius, o Dievas išgyvena "akimis" už mūsų (tarpinės lygtys) ir mumyse aplinkybėmis, atitinkamame lygmenyje išgyvendamas trejybę - nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
Ištrintos 166-168 eilutės:

* Netroškimas yra tai kas bendra aplinkybei ir nulybės atvaizdui.
** Netroškimais išgyvename poslinkius, o Dievas išgyvena "akimis" už mūsų (tarpinės lygtys) ir mumyse aplinkybėmis, atitinkamame lygmenyje išgyvendamas trejybę - nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
2022 spalio 07 d., 13:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 112 eilutė:
** Žmogaus netroškimai yra Dievo troškimų papildinys, priešingybė.
Pridėta 162 eilutė:
** Žmogaus netroškimai tai išgyvenimai, tuo pačiu suvokimai.
Ištrintos 167-168 eilutės:

* Žmogaus netroškimai tai išgyvenimai, tuo pačiu suvokimai. Tai Dievo troškimų papildinys, priešingybė.
2022 spalio 07 d., 13:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 107-109 eilutės:
Netroškimai išsako mūsų gyvenimą sąlygose ir galimybes jas pranokti

Gyvenimas sąlygose
Ištrinta 118 eilutė:
Pakeistos 127-142 eilutės iš
į:
* Netroškimai yra keturios sandaros grindžiančios žmogaus gyvenimą.
** Netroškimai nusako žmogaus būklę.
** Netroškimus vadindavau ''dilemmas'', reikalais.
** Netroškimai išsako 24 reikalus (4 laipsnynai x 6 reikalai)
** Netroškimus išreiškia visaregis.
** Netroškimai išsako šešerybę keturiais sąmoningumo lygmenimis: 6+0=6=3+3, 6+1=-1=4+3, 6+2=0=5+3, 6+3=1=6+3.

Galimybė pranokti sąlygas
* Netroškimai mums išsako amžiną gyvenimą.
** Netroškimai yra tos sandaros, kurios yra nepaprastai įžvalgios ir gyvenimiškai naudingos. Jie išreiškia mūsų santykį su Dievu, su visuma, taip kad galėtumėme atitinkamai save pažinti ir taikyti.
** Netroškimai yra sandaros sustatančios atitinkamus suvokimo lygmenis.
** Netroškimai išplėčia mūsų gyvenimo galimybes. Jos platesnės už pasaulį. Šeši požiūriai - savo, septintu požiūriu apsiimame kito požiūrį, aštuntu požiūriu Dievo požiūrį, išeiname už santvarkos.
** Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
** Netroškimai susideda iš aštuonių požiūrių. Šešis požiūrius išgyvena žmogus, septintas požiūris yra bendras, aštuntas yra Dievas požiūris. Jie išreiškia mūsų nuojautą, tarsi gyventumėme name, kurio visi kambariai mums pažįstami, tačiau jų yra per daug vienu metu protu aprėpti.
** Netroškimai yra nesutapimai su savimi, atsiribojimai, žinojimai, išmąstymai, nepriėmimai, neįsisavinimai, nelaikymai savimi.
** Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.
Ištrinta 154 eilutė:
Ištrintos 157-173 eilutės:

* Netroškimai mums išsako amžiną gyvenimą.
** Netroškimai yra tos sandaros, kurios yra nepaprastai įžvalgios ir gyvenimiškai naudingos. Jie išreiškia mūsų santykį su Dievu, su visuma, taip kad galėtumėme atitinkamai save pažinti ir taikyti.
** Netroškimai yra sandaros sustatančios atitinkamus suvokimo lygmenis.
** Netroškimai išplėčia mūsų gyvenimo galimybes. Jos platesnės už pasaulį. Šeši požiūriai - savo, septintu požiūriu apsiimame kito požiūrį, aštuntu požiūriu Dievo požiūrį, išeiname už santvarkos.
** Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
** Netroškimai susideda iš aštuonių požiūrių. Šešis požiūrius išgyvena žmogus, septintas požiūris yra bendras, aštuntas yra Dievas požiūris. Jie išreiškia mūsų nuojautą, tarsi gyventumėme name, kurio visi kambariai mums pažįstami, tačiau jų yra per daug vienu metu protu aprėpti.
** Netroškimai yra nesutapimai su savimi, atsiribojimai, žinojimai, išmąstymai, nepriėmimai, neįsisavinimai, nelaikymai savimi.
** Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.

* Netroškimai yra keturios sandaros grindžiančios žmogaus gyvenimą.
** Netroškimai nusako žmogaus būklę.
** Netroškimus vadindavau ''dilemmas'', reikalais.
** Netroškimai išsako 24 reikalus (4 laipsnynai x 6 reikalai)
** Netroškimus išreiškia visaregis.
** Netroškimai išsako šešerybę keturiais sąmoningumo lygmenimis: 6+0=6=3+3, 6+1=-1=4+3, 6+2=0=5+3, 6+3=1=6+3.
2022 spalio 01 d., 16:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 954-957 eilutės:

2022.10.01 A: Kaip [[netroškimai]] išreiškia amžino gyvenimo klodus?

D: Netroškimai apibrėžia apimtį iš kurios trokštama ir apibrėžia jos santykį su trokštamuoju. O apimtis keičiasi, prasiplečia trokštamasis ir jame atsiveria asmenys - Aš, Tu, Kitas - kartu su kuriais trokštama požiūriais, o Dievas kartu su jais, jokiu požiūriu. Tad laipsnynas nusako trokštančiojo apimtį, jo tris santykius savyje ir tris santykius su trokštamuoju. Troškimai išplečia netroškimus. Netroškimuose glūdi septintasis požiūris kuriuo trokštamasis gali tarnauti trokštamajam, jo asmenims, juos palaikyti, jais gyventi amžinai. Tad netroškimai atitinkančiais amžino gyvenimo klodais palaiko asmenis.
2022 spalio 01 d., 12:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 108 eilutė:
** Netroškimai yra nepritarimai, pritarimų neigimai, troškimų neigimai.
2022 rugsėjo 30 d., 11:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 393-394 eilutės:

Trejybės atvaizdai grindžia laipsnynus. Laipsnynus antra pusė grindžia sekantį laipsnyną (kūno, proto, širdies, valios). Pavyzdžiui, vertė-laisvė-pilnavertiškumas grindžia protą, keblumas-protingumas-teisingumas grindžia širdį, ir kas grindžia valią?
2022 rugsėjo 30 d., 11:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 37-39 eilutės iš
* 4 pirmines sandaras išnagrinėti Dievo ir žmogaus santykio atžvilgiu.
į:
* Koks suvokimo lygmenų vaidmuo netroškimuose?
** 4 pirmines sandaras išnagrinėti Dievo ir žmogaus santykio atžvilgiu.
* Koks trejybės atvaizdų vaidmuo netroškimuose?
2022 rugsėjo 29 d., 13:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 369-383 eilutės:
Dvasios priėmimas yra įvairių laipsnių, atitinkamai iškyla netroškimo sandara. Laipsnį nusako įvestų kampų skaičius: 0 poreikiams, 1 abejonėms, 2 lūkesčiams, 3 vertybėms-išbandymams. Tai bene nusako kiek sutrukdyta pirminė simetrija siejanti trejybės atvaizdas santvarkoje ir už santvarkos.

* Poreikiai - mechaniški - joks asmuo.
* Abejonės - vienas asmuo.
* Lūkesčiai - du asmenys sutampa.
* Vertybės - trys asmenys susiję. Yra tarpininkas: Aš (Aš) arba Tu (Aš, Tu) arba Kitas (Aš, Tu, Kitas).

'''Paskiri netroškimai'''

Poreikiai
* Poreikius suprasti keturiomis terpėmis, be asmens, be Dievo.

Lūkesčiai
* Jauduliai išreiškia tapatumus. O lūkesčiai juos išsako gėrio kryptimis. O gera valia išreiškia kalbėjimu į gerumą.
Ištrintos 936-945 eilutės:
Dvasios priėmimas yra įvairių laipsnių, atitinkamai iškyla netroškimo sandara. The degree is given by the number of vantage points that it introduces: 0 for needs, 1 for doubts, 2 for expectations, 3 for trials. Perhaps this gives the amount of disruption to the original symmetry between the representation of the threesome within and without system.

* Poreikiai - mechaniški - joks asmuo.
* Abejonės - vienas asmuo.
* Lūkesčiai - du asmenys sutampa.
* Vertybės - trys asmenys susiję. Yra tarpininkas: Aš (Aš) arba Tu (Aš, Tu) arba Kitas (Aš, Tu, Kitas).

Poreikius suprasti keturiomis terpėmis, be asmens, be Dievo.

Jauduliai išreiškia tapatumus. O lūkesčiai juos išsako gėrio kryptimis. O gera valia išreiškia kalbėjimu į gerumą.
2022 rugsėjo 29 d., 13:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 99-100 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------
Pakeistos 102-104 eilutės iš
į:
-----------------------
>><<
Pridėtos 217-218 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------
Pakeistos 220-222 eilutės iš
į:
-----------------------
>><<
Pridėta 357 eilutė:
Asmenų skaičius - Dievo asmenys
Pridėtos 363-370 eilutės:
Aplinkybės
* Būtina, tikra, galima grindžia poreikį (nenuslepiamumą - turinio ir raiškos atitikimą), tad amžino gyvenimo santvarką: poreikius ir jų tenkinimus.
* Daiktas, eiga, asmuo grindžia abejonę (betarpišką dėmesį), tad išminties santvarką: abejones ir dvejones.
* Vienis, visybė, daugis grindžia lūkestį (rasti pastovumą), tad geros valios santvarką: lūkesčius ir jaudulius.
* Buvimas, veikimas, mąstymas grindžia vertybę (aprėpties pranokimą), tad Dievo valios santvarką: aštuongubą kelią.

>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------
Pakeistos 372-374 eilutės iš
į:
-----------------------
>><<
Pridėtos 432-433 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------
Pakeistos 435-437 eilutės iš
į:
-----------------------
>><<
Pakeistos 771-772 eilutės iš
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------
Pakeistos 774-776 eilutės iš
į:
-----------------------
>><<
Ištrintos 931-935 eilutės:

* Buvimas, veikimas, mąstymas grindžia vertybę (aprėpties pranokimą), tad Dievo valios santvarką: aštuongubą kelią.
* Vienis, visybė, daugis grindžia lūkestį (rasti pastovumą), tad geros valios santvarką: lūkesčius ir jaudulius.
* Daiktas, eiga, asmuo grindžia abejonę (betarpišką dėmesį), tad išminties santvarką: abejones ir dvejones.
* Būtina, tikra, galima grindžia poreikį (nenuslepiamumą - turinio ir raiškos atitikimą), tad amžino gyvenimo santvarką: poreikius ir jų tenkinimus.
2022 rugsėjo 08 d., 21:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 906-910 eilutės:

* Buvimas, veikimas, mąstymas grindžia vertybę (aprėpties pranokimą), tad Dievo valios santvarką: aštuongubą kelią.
* Vienis, visybė, daugis grindžia lūkestį (rasti pastovumą), tad geros valios santvarką: lūkesčius ir jaudulius.
* Daiktas, eiga, asmuo grindžia abejonę (betarpišką dėmesį), tad išminties santvarką: abejones ir dvejones.
* Būtina, tikra, galima grindžia poreikį (nenuslepiamumą - turinio ir raiškos atitikimą), tad amžino gyvenimo santvarką: poreikius ir jų tenkinimus.
2022 rugsėjo 08 d., 19:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 897-905 eilutės:

* Poreikiai - mechaniški - joks asmuo.
* Abejonės - vienas asmuo.
* Lūkesčiai - du asmenys sutampa.
* Vertybės - trys asmenys susiję. Yra tarpininkas: Aš (Aš) arba Tu (Aš, Tu) arba Kitas (Aš, Tu, Kitas).

Poreikius suprasti keturiomis terpėmis, be asmens, be Dievo.

Jauduliai išreiškia tapatumus. O lūkesčiai juos išsako gėrio kryptimis. O gera valia išreiškia kalbėjimu į gerumą.
2022 rugpjūčio 09 d., 09:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 909-912 eilutės:

2022.08.09 A: Kaip įžvelgti požiūrių skaičių [[netroškimai | netroškimų]] atsiliepimuose - jokį požiūrį poreikių tenkinimuose, vieną požiūrį dvejonėse, du požiūrius gėrio kryptyse, tris požiūrius vertybiniuose klausimuose?

D: Tai yra klausimų skaičius. Tenkinant poreikius tėra atsakymas, nėra jokio klausimo. Dvejonėse veikia vienas klausimas, gėrio kryptimis du klausimai, o vertybiniais klausimais veikia trys. Klausimai sieja asmenis ir jų būkles, tad klausimų skaičius atspindi asmenų skaičių ir jų santykį.
2022 birželio 04 d., 16:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 896 eilutė:
Dvasios priėmimas yra įvairių laipsnių, atitinkamai iškyla netroškimo sandara. The degree is given by the number of vantage points that it introduces: 0 for needs, 1 for doubts, 2 for expectations, 3 for trials. Perhaps this gives the amount of disruption to the original symmetry between the representation of the threesome within and without system.
2022 birželio 04 d., 15:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 160-161 eilutės:

* Žmogaus netroškimai tai išgyvenimai, tuo pačiu suvokimai. Tai Dievo troškimų papildinys, priešingybė.
2022 gegužės 20 d., 11:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 915 eilutė iš:
2022.05.19 A: Kaip žmogaus [[netroškimas]] nusako Dievo išėjimo už savęs pakopą?
į:
2022.05.19 A: Kaip žmogaus [[netroškimai | netroškimas]] nusako Dievo išėjimo už savęs pakopą?
2022 gegužės 20 d., 11:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 906-922 eilutės:

2022.05.20 A: Kaip nusakyti [[netroškimai | netroškimus]]?

D: Netroškimai yra žmogaus atsakai į mano, Dievo troškimus. Žmogus laikosi tam tikros mano išėjimo už savęs pakopos. Jisai laikosi žinojimu, tad mane supranta kaip nežinojimą. O aš veržiuosi troškimu, tad jį suprantu kaip netroškimą. Tad nustatyk ryšį tarp troškimo ir žinojimo kiekvienoje apimtyje, kaip kad tavo parodoje "Išmąstyk".

A.: O kaip su atliepimais?

D: Žinojimas ir nežinojimas atveria jums laisvę pasirinkti kuo gyventi, savimi ar manimi. Tas laisvės atvėrimas yra atliepimas, o jį galima išgyventi Dievu ar savimi, tad išmąstyk, įžvelk šį pasirinkimą.

2022.05.19 A: Kaip žmogaus [[netroškimas]] nusako Dievo išėjimo už savęs pakopą?

D: Dievas trokšta, jisai palaipsniui atsiskleidžia savo apimtimis, kas jam svarbu, kas jam rūpi, kur jo dėmesys. Netroškimu žmogus tiesiog yra toje apimtyje ir joje gyvena. Žmogus yra susivokiantis atitinkamame suvokimo lygmenyje, atitinkamoje apimtyje. Netroškimas išsako kaip susivokiantį žmogų ir suvokiantį Dievą sieja bendrai suvokta Dvasia. O ta Dvasia yra tiek už santvarkos, tiek santvarkos gelmėse, Kitame, bendrame žmoguje. Tad netroškimu žmogus laukia Dievo ir renkasi Dievą vietoj savęs. Netroškimai išryškina šį pasirinkimą.

2022.05.18 A: Kodėl Dievas trokšta, o žmogus [[netroškimai | netrokšta]]?

D: Aš myliu, aš jus palaikau, tad aš išverčiu save, aš tampu savo papildiniu. O jūs iškylate, jūsų nebuvo, tad jūs laikotės savo pusės. Aš jūsų trokštu, o jūs savęs netrokštate, o tiesiog save pažįstate užtat savimi liudijate. Aš trokšdamas jūsų klausiu, o jūs netrokšdami, o žinodami atsakote.
2022 gegužės 19 d., 17:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 51-52 eilutės iš
Netroškimų sandoros
į:
'''Netroškimų sandoros'''
Pridėta 77 eilutė:
* Išnagrinėti septintuosius požiūrius, kaip juose slypi nulgubas, viengubas, dvigubas, trigubas požiūris, atitinkami asmenys.
Pridėta 450 eilutė:
* Netroškimai išplečia Dievo troškimus taip kad prisideda gerumas, septintas požiūris, Dievas santvarkoje.
2022 gegužės 19 d., 14:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 345-349 eilutės:

* Poreikiai išreiškia troškimą ne vienu asmeniu (netroškimas nieko)
* Abejonės išreiškia troškimą vienu asmeniu (Dievu Tėvu)
* Lūkesčiai išreiškia troškimą dviem asmenimis (Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi)
* Vertybės išreiškia troškimą trimis asmenimis (Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi ir šventąja Dvasia).
2022 gegužės 19 d., 12:18 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 35-37 eilutės:
Netroškimų bendra sandara
* Koks aštuonerybės vaidmuo bendroje sandaroje?
Ištrinta 38 eilutė:
* Koks netroškime ryšys tarp keturių nulybės atvaizdų (nežinojimas apimties) ir keturių troškimų (troškimas apimties)?
Ištrintos 40-41 eilutės:
* Ar trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui?
* Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?
Pridėta 46 eilutė:
* Koks aštuonerybės vaidmuo netroškimams bendroje sandaroje?
Pakeistos 48-50 eilutės iš
* Ar troškimai yra ketvirta seka, trejybę išplečiančia ketverybe? Veiksmu +0 ?
* Tiksliau suvokti laipsnyną apskritai, kaip jisai reiškiasi aplinkybėmis, kaip aplinkybes ir atvaizdus išvesti iš jo paskirai (aplinkybes) ir bendrai (atvaizdus), taip pat padalinimus ir kalbas.
į:
* Ar trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui?
* Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?
Pridėtos 80-81 eilutės:
Aštuonerybė
* Koks netroškime ryšys tarp keturių nulybės atvaizdų (nežinojimas apimties) ir keturių troškimų (troškimas apimties)?
2022 gegužės 19 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 47-48 eilutės iš
į:
* Ar yra benarė lygtis ? bene laisvumas, laisvė, glūdinti poreikyje, tiek nepatenkintame, tiek patenkintame.
Pakeistos 57-58 eilutės iš
* Kaip ir kokiuose lygmenyse vyksta teigiamo ir neigiamo atskyrimas?
* Koks laipsnynų vaidmuo?
į:
Dievo ir žmogaus akys
Pakeistos 60-63 eilutės iš
* Consider how the threesome relates to the observational plane. And consider the role of fluttering, of switching back between our relationship with ourselves and with God, and the extent of that chasm.
* Where do we place and interpret the questions Why? How? What? and the answers Whether! What! How! And how do we permute them?
* Consider how the topologies might be considered as modalities in the movement through the threesome (for example, the word "may").
* Clarify how the topologies relate (from the perspectives of life and God) as empathy that connects to taking a stand, following through and reflecting.
į:
* Koks plazdenimo vaidmuo, plazdenimas tarp santykio su savimi ir su Dievu, ir kaip keičiasi tos prarajos atstumas?
Ištrintos 61-62 eilutės:
* Išnagrinėti aštuongubio kelio 3 permutacijas, sulyginti su laipsnynais, juos išvesti iš aplinkybių.
* Išsiaiškinti laipsnynų ryšį su ketverybės lygmenimis. Kaip tai siejasi su atvaizdų ir aplinkybių išvedimu iš lūkesčių?
Ištrintos 62-69 eilutės:
* Ar ištikimybė, pareiga, teisingumas yra iš Dievo? Ir kaip su meile, artimumu, žavesiu? Kaip jie sudalyvauja kaip Dievo akys?
* Kaip suprasti septintąjį požiūrį?
* Kaip septintasis požiūris išreiškia trejybę?
* Kaip septintasis požiūris susijęs su nulybe?
* Kaip nulinis požiūris, Dievo požiūris, susijęs su žmogaus požiūriu? (Turint mintyje, kad visaregis išsako žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į ''žmogaus požiūrį''.) Kaip tai susiję su požiūriu į Nieką?
* Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris tarpusavyje susiję?
* Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris susiję su Dievo ir žmogaus požiūrių sutapimu?
* Ar yra benarė lygtis ? bene laisvumas, laisvė, glūdinti poreikyje, tiek nepatenkintame, tiek patenkintame.
Pridėtos 64-84 eilutės:
Dvejybė
* Kaip ir kokiuose lygmenyse vyksta teigiamo ir neigiamo atskyrimas?
Trejybė
* Kaip trejybė susijusi su pažinimo lauku?
* Consider how the topologies might be considered as modalities in the movement through the threesome (for example, the word "may").
* Clarify how the topologies relate (from the perspectives of life and God) as empathy that connects to taking a stand, following through and reflecting.
* Išnagrinėti aštuongubio kelio 3 permutacijas, sulyginti su laipsnynais, juos išvesti iš aplinkybių.
Ketverybė
* Kur sudėlioti ir kaip suprasti klausimus Kodėl? Kaip? Koks? ir atsakymus Ar! Koks! Kaip! Ir kaip juos sukeisti, persukti?
Šešerybė
* Ar ištikimybė, pareiga, teisingumas yra iš Dievo? Ir kaip su meile, artimumu, žavesiu? Kaip jie sudalyvauja kaip Dievo akys?
Laipsnynai
* Koks laipsnynų vaidmuo?
* Išsiaiškinti laipsnynų ryšį su ketverybės lygmenimis. Kaip tai siejasi su atvaizdų ir aplinkybių išvedimu iš lūkesčių?
Septintasis požiūris
* Kaip suprasti septintąjį požiūrį?
* Kaip septintasis požiūris išreiškia trejybę?
* Kaip septintasis požiūris susijęs su nulybe?
* Kaip nulinis požiūris, Dievo požiūris, susijęs su žmogaus požiūriu? (Turint mintyje, kad visaregis išsako žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į ''žmogaus požiūrį''.) Kaip tai susiję su požiūriu į Nieką?
* Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris tarpusavyje susiję?
* Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris susiję su Dievo ir žmogaus požiūrių sutapimu?
2022 gegužės 19 d., 12:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 71-76 eilutės iš
į:
* Kaip nulinis požiūris, Dievo požiūris, susijęs su žmogaus požiūriu? (Turint mintyje, kad visaregis išsako žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į ''žmogaus požiūrį''.) Kaip tai susiję su požiūriu į Nieką?
* Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris tarpusavyje susiję?
* Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris susiję su Dievo ir žmogaus požiūrių sutapimu?
* Ar yra benarė lygtis ? bene laisvumas, laisvė, glūdinti poreikyje, tiek nepatenkintame, tiek patenkintame.
* Netroškimuose įžvelgti veidrodį tarp besąlygiško Dievo, neturinčio savęs, ir mūsų sąlygose, atsisakančių savęs. Ir išmąstyti, kaip išauga ta sąsaja požiūrių (kanalų) skaičiumi - požiūrius tenkinant jokiu požiūriu, abejonėmis-dvejonėmis vienu požiūriu, lūkesčiais-jauduliais sąmonės-pasąmonės dviem požiūriais, vertybėmis-klausimais trimis požiūriais.
Ištrintos 87-93 eilutės:


* Kaip nulinis požiūris, Dievo požiūris, susijęs su žmogaus požiūriu? (Turint mintyje, kad visaregis išsako žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į ''žmogaus požiūrį''.) Kaip tai susiję su požiūriu į Nieką?
* Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris tarpusavyje susiję?
* Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris susiję su Dievo ir žmogaus požiūrių sutapimu?
* Yra nulnarė lygtis ? bene laisvumas, laisvė, glūdinti poreikyje, tiek nepatenkintame, tiek patenkintame.
* Netroškimuose įžvelgti veidrodį tarp besąlygiško Dievo, neturinčio savęs, ir mūsų sąlygose, atsisakančių savęs. Ir išmąstyti, kaip išauga ta sąsaja požiūrių (kanalų) skaičiumi - požiūrius tenkinant jokiu požiūriu, abejonėmis-dvejonėmis vienu požiūriu, lūkesčiais-jauduliais sąmonės-pasąmonės dviem požiūriais, vertybėmis-klausimais trimis požiūriais.
2022 gegužės 19 d., 12:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 45-47 eilutės iš
į:
* Ar trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui?
* Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?
Pakeistos 68-71 eilutės iš
į:
* Kaip suprasti septintąjį požiūrį?
* Kaip septintasis požiūris išreiškia trejybę?
* Kaip septintasis požiūris susijęs su nulybe?
Pakeistos 84-88 eilutės iš
* Kaip suprasti septintąjį požiūrį?
* Kaip septintasis
požiūris išreiškia trejybę?
* Kaip septintasis požiūris susijęs su nulybe?

* How does the eighth perspective, which seems to give God's view, relate to the human
's view? (As the omniscope describes human's view of God's view of human's view of God's view of a ''human's view''?) How does this relate to the view of Nothing? And how do the eighth perspective and the seventh perspective relate to each other? How does this all relate to the coinciding of God's and human's views?
į:
* Kaip nulinis požiūris, Dievo požiūris, susijęs su žmogaus požiūriu? (Turint mintyje, kad visaregis išsako žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į ''žmogaus požiūrį''.) Kaip tai susiję su požiūriu į Nieką?
* Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris tarpusavyje susiję?
* Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris susiję su Dievo ir žmogaus požiūrių sutapimu
?
Ištrintos 90-92 eilutės:

* Iš šešių poreikių paaiškėja, jog pirmais trimis poreikiais išreikšta savastis yra skirtinga nuo kitais trimis poreikiais išreikšto savęs suvokimo (self-understanding). Savęs suvokimas yra pagrindas protui. Tad panašiai, gal trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui? Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?
Pridėtos 398-399 eilutės:

Iš šešių poreikių paaiškėja, jog pirmais trimis poreikiais išreikšta savastis yra skirtinga nuo kitais trimis poreikiais išreikšto savęs suvokimo (self-understanding). Savęs suvokimas yra pagrindas protui.
2022 gegužės 19 d., 11:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 28 eilutė:
* Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo?
Pakeistos 51-52 eilutės iš
į:
* Tiksliau suvokti laipsnyną apskritai, kaip jisai reiškiasi aplinkybėmis, kaip aplinkybes ir atvaizdus išvesti iš jo paskirai (aplinkybes) ir bendrai (atvaizdus), taip pat padalinimus ir kalbas.
Pakeistos 61-66 eilutės iš
į:
* Palyginti Dievo ir gerumo laidus su kalibracinėmis teorijomis.
* Išnagrinėti aštuongubio kelio 3 permutacijas, sulyginti su laipsnynais, juos išvesti iš aplinkybių.
* Išsiaiškinti laipsnynų ryšį su ketverybės lygmenimis. Kaip tai siejasi su atvaizdų ir aplinkybių išvedimu iš lūkesčių?
* Kaip suvokti Dievo daugeriopą "akį" kuriuo išgyvena šią sandarą?
* Ar ištikimybė, pareiga, teisingumas yra iš Dievo? Ir kaip su meile, artimumu, žavesiu? Kaip jie sudalyvauja kaip Dievo akys?
Pakeistos 79-82 eilutės iš
* The zeroth perspective may be thought of as the voice of that representation of the nullsome, the voice of God. But what is the seventh perspective? How does it express the threesome? Is it related to the nullsome?
į:
* Kaip suprasti septintąjį požiūrį?
* Kaip septintasis požiūris išreiškia trejybę?
* Kaip septintasis požiūris susijęs su nulybe?
Pakeistos 86-93 eilutės iš
* Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo?
* Palyginti Dievo ir gerumo laidus su kalibracinėmis teorijomis.
* Išnagrinėti aštuongubio kelio 3 permutacijas, sulyginti su laipsnynais, juos išvesti iš aplinkybių.
* Išsiaiškinti laipsnynų ryšį su ketverybės lygmenimis. Kaip tai siejasi su atvaizdų ir aplinkybių išvedimu iš lūkesčių?
* Nulybes atvaizdus susieti su Dievo savybem, tad su troskimais.
* Tiksliau suvokti laipsnyną apskritai, kaip jisai reiškiasi aplinkybėmis, kaip aplinkybes ir atvaizdus išvesti iš jo paskirai (aplinkybes) ir bendrai (atvaizdus), taip pat padalinimus ir kalbas.
* Kaip suvokti Dievo daugeriopą "akį" kuriuo išgyvena šią sandarą?
* Ar ištikimybė, pareiga, teisingumas yra iš Dievo? Ir kaip su meile, artimumu, žavesiu? Kaip jie sudalyvauja kaip Dievo akys?
į:
Pridėtos 425-428 eilutės:

'''Nulinis požiūris'''

* Nulinį požiūrį galime suprasti kaip Dievo balsą, nulybės atvaizdo balsą.
2022 gegužės 19 d., 11:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 136 eilutė:
** Netroškimai nusako žmogaus būklę.
2022 gegužės 19 d., 11:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 5 eilutė iš:
* [[Nebūtinas]], [[Dievas]], [[Giesmės]], [[Aplinkybės]], [[Klausimai]]
į:
* [[Nebūtinas]], [[Dievas]], [[Aplinkybės]], [[Klausimai]]
2022 gegužės 19 d., 11:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
[[Troškimai]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]], [[Nebūtinas]], [[Dievas]], [[Giesmės]], [[Aplinkybės]], [[Vertybės]], [[Klausimai]]
į:
* [[Troškimai]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Atjautos]]
* [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]]
* [[Nebūtinas]], [[Dievas]], [[Giesmės]], [[Aplinkybės]], [[Klausimai]]
2022 gegužės 18 d., 17:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 30-35 eilutės:
Netroškimų tikslas
* Koks yra kitų žmonių vaidmuo?

Netroškimų bendra sandara
* Koks aštuonerybės vaidmuo bendroje sandaroje?
Pakeistos 55-57 eilutės iš
į:
* Consider how the topologies might be considered as modalities in the movement through the threesome (for example, the word "may").
* Clarify how the topologies relate (from the perspectives of life and God) as empathy that connects to taking a stand, following through and reflecting.
Pridėtos 61-62 eilutės:
* Kaip linksniai atliepia abejones, bene dvejonėmis?
* Kaip įrodymų būdai atliepia jauduliams? ar veiklos būdais (kaip kas pasidaro)?
Ištrintos 69-73 eilutės:

* Consider how the topologies might be considered as modalities in the movement through the threesome (for example, the word "may").
* Clarify how the topologies relate (from the perspectives of life and God) as empathy that connects to taking a stand, following through and reflecting.
* Write up how the topologies and representations come from the expectations, and consider how the divisions come from the counterquestions.
* Look for the role that the eightsome plays as GeneralStructure, where is it to be found?
Ištrintos 80-81 eilutės:
* Kaip linksniai atliepia abejones, bene dvejonėmis?
* Kaip įrodymų būdai atliepia jauduliams? ar veiklos būdais (kaip kas pasidaro)?
Ištrinta 81 eilutė:
* Koks yra kitų žmonių vaidmuo?
2022 gegužės 18 d., 17:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 43 eilutė:
Netroškimų sandoros
Pakeistos 46-50 eilutės iš
* Koks ryšys tarp veiksmo +3 ir netroškimo?
į:
* How do the injections work? What is their mechanics?
* Consider how the threesome relates to the observational plane. And consider the role of fluttering, of switching back between our relationship with ourselves and with God, and the extent of that chasm.
* Where do we place and interpret the questions Why? How? What? and the answers Whether! What! How! And how do we permute them?

Atliepimai
Pakeistos 52-55 eilutės iš
* Visaregio pagrindu surašyti padalinimus, atvaizdus ir aplinkybes.
* Koks ryšys tarp veiklos ("reaching out", pasikartojimo ir t.t.) ir netroškimų?

* What are the concerns and counterchoices for the eightfold way? I think they are related to the perspectives of the representations of the sixsome, but I need to get this straight. It seems that the concerns would be (obey, believe, care, courage, honesty, hope) and have us open ourselves to God beyond us, but then the counterchoices would have us pray with God to God, and yet choose God, so that he might grow from weak to strong. In this way, the concerns have us defer our will, but the counterchoices let us transfer our will, or not. Also, how does this relate to internalization, both the external perspectives, and the emotional dispositions
?
į:
* What is the meaning of what separates the commitments and the choices, and what they have in common ?
Pakeistos 54-58 eilutės iš
* How do the injections work? What is their mechanics?
* Consider how the threesome relates to the observational plane. And consider the role of fluttering, of switching back between our relationship with ourselves and with God, and the extent of that chasm.
* What is the meaning of what separates the commitments and the choices
, and what they have in common ?
* Where do we place
and interpret the questions Why? How? What? and the answers Whether! What! How! And how do we permute them?
į:
* What are the concerns and counterchoices for the eightfold way? I think they are related to the perspectives of the representations of the sixsome, but I need to get this straight. It seems that the concerns would be (obey, believe, care, courage, honesty, hope) and have us open ourselves to God beyond us, but then the counterchoices would have us pray with God to God, and yet choose God, so that he might grow from weak to strong. In this way, the concerns have us defer our will, but the counterchoices let us transfer our will, or not. Also, how does this relate to internalization, both the external perspectives, and the emotional dispositions?

Netroškimų santykiai su sandaromis
* Koks ryšys tarp veiksmo +3 ir netroškimo?
* Koks ryšys tarp veiklos ("reaching out", pasikartojimo ir t.t.) ir netroškimų?
2022 gegužės 18 d., 17:35 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 141 eilutė:
Pridėta 143 eilutė:
* Žmogus netrokšta, o Dievas trokšta.
Ištrintos 147-152 eilutės:
* Žmogus netrokšta, o Dievas trokšta.
* Dievas troškta nieko, kažko, betko, visko. Ko daugiau Dievas trokšta, to labiau jisai išeina už savęs į save, siauriau suprastą, taip kad jis trokšta apimties papildinio. Išeidamas į viską (dvasia) jis trokšta nieko; išeidamas į betką (sandara) jis trokšta kažko; išeidamas į kažką (atvaizdai) jis trokšta betko; išeidamas į nieką (vienybė) jis trokšta visko.
* Dievo *augimas* išreikštas:
** Dvejonėmis, visaregio išvertimu: 1 srove - Dievas išverčiamas
** Troškimais (papildiniu) - 2 srovės - Dievas auga iš esamo į galimą, troškimu
** Antrinėmis sandaromis? Susivedimais?
Pridėtos 377-383 eilutės:

Dievas troškta nieko, kažko, betko, visko. Ko daugiau Dievas trokšta, to labiau jisai išeina už savęs į save, siauriau suprastą, taip kad jis trokšta apimties papildinio. Išeidamas į viską (dvasia) jis trokšta nieko; išeidamas į betką (sandara) jis trokšta kažko; išeidamas į kažką (atvaizdai) jis trokšta betko; išeidamas į nieką (vienybė) jis trokšta visko.

Dievo branda pasireiškia:
* Dvejonėmis, visaregio išvertimu: 1 srove - Dievas išverčiamas
* Troškimais (papildiniu) - 2 srovės - Dievas auga iš esamo į galimą, troškimu
* Antrinėmis sandaromis? Susivedimais?
2022 gegužės 18 d., 17:29 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 113-118 eilutės:
* Netroškimai yra veiksmo +3 lygčių išsakyti sąmoningumai.
** Netroškimai yra mūsų atsitraukimai, atsiplėšimai nuo pažinimo lauko.
** Netroškimai mus atskiria nuo pažinimo lauko, leidžia mums atsiskirti nuo jo.
** Netroškimai nusako skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės.
** Netroškimai kyla iš ryšio tarp bendrosios sandaros ir visko padalinimų. Netroškimai sudaro bendrąją sandarą, o nežinojimai sudaro padalinimus: trejybę, ketverybę, penkerybę ar šešerybę.
Pridėtos 132-137 eilutės:

* Netroškimai yra veiksmo +3 lygčių išsakyti sąmoningumai.
** Netroškimai yra mūsų atsitraukimai, atsiplėšimai nuo pažinimo lauko.
** Netroškimai mus atskiria nuo pažinimo lauko, leidžia mums atsiskirti nuo jo.
** Netroškimai nusako skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės.
** Netroškimai kyla iš ryšio tarp bendrosios sandaros ir visko padalinimų. Netroškimai sudaro bendrąją sandarą, o nežinojimai sudaro padalinimus: trejybę, ketverybę, penkerybę ar šešerybę.
2022 gegužės 18 d., 17:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 81-82 eilutės iš
Kas yra
į:
[+Kas yra netroškimai+]
Pakeistos 118-119 eilutės iš
* Netroškimai išsako Dievo būtinumą.
į:
** Netroškimai kyla iš ryšio tarp bendrosios sandaros ir visko padalinimų. Netroškimai sudaro bendrąją sandarą, o nežinojimai sudaro padalinimus: trejybę, ketverybę, penkerybę ar šešerybę.

* Netroškimai Dievui
išsako Dievo būtinumą.
Pakeistos 122-123 eilutės iš
* Netroškimai išsako amžiną gyvenimą.
į:
** Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai.

* Netroškimai mums
išsako amžiną gyvenimą.
Pridėta 126 eilutė:
** Netroškimai yra sandaros sustatančios atitinkamus suvokimo lygmenis.
Pridėta 128 eilutė:
** Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
Pakeistos 130-132 eilutės iš
į:
** Netroškimai yra nesutapimai su savimi, atsiribojimai, žinojimai, išmąstymai, nepriėmimai, neįsisavinimai, nelaikymai savimi.
** Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.
Pakeistos 137-138 eilutės iš
į:
** Netroškimai išsako šešerybę keturiais sąmoningumo lygmenimis: 6+0=6=3+3, 6+1=-1=4+3, 6+2=0=5+3, 6+3=1=6+3.
Ištrintos 141-152 eilutės:
* Netroškimai yra sandaros sustatančios atitinkamus suvokimo lygmenis.

* Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.

* Netroškimai yra nesutapimai su savimi, atsiribojimai, žinojimai, išmąstymai, nepriėmimai, neįsisavinimai, nelaikymai savimi.

* Netroškimai kyla iš ryšio tarp bendrosios sandaros ir visko padalinimų. Netroškimai sudaro bendrąją sandarą, o nežinojimai sudaro padalinimus: trejybę, ketverybę, penkerybę ar šešerybę.


* Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai.

* Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
2022 gegužės 18 d., 17:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 81-82 eilutės iš
Kas yra netroškimai
į:
Kas yra
Pridėtos 90-91 eilutės:
** Netroškimai išplaukia iš nepatenkinto troškimo. Kiekviena santvarka susitelkia apie nepatenkintą troškimą, tad atspindi tikslą, kuriuo galime jį pažinoti. Kai visapusiškai renkame, apžvelgiame, išnagrinėjame savo asmeniškus išgyvenimus, pamatome, kad jie išreiškia vieną iš šių ketverių santvarkų. Suprantame skirtumus tarp šių santvarkų suprasdami jų tikslus, kuriems tarnauja.
Pakeistos 99-106 eilutės iš
* Netroškimais sutampame. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.
** Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
** Netroškimai yra taip sustatyti, kad Dievas save mato mūsų akimis, vadinas, Dievas mato mūsų akimis, o mūsų akys mato Dievo akimis. Abu žvilgsniai yra tame pačiame lygmenyje. Netroškimai yra santvarkos, kurios mus atveria tokiam žvilgsniui, tokiam stebėjimui, patikrinimui.
** Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
** Netroškimai išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.
** Netroškimai pristato visaregio pažinimo lauką kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus
.
į:
** Netroškimai sukuria "erdvę" kurioje kažkas gali įvykti, nebūti.
Pakeistos 107-113 eilutės iš
į:
** Netroškimais sutampame su Dievu. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.
** Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
** Netroškimai yra taip sustatyti, kad Dievas save mato mūsų akimis, vadinas, Dievas mato mūsų akimis, o mūsų akys mato Dievo akimis. Abu žvilgsniai yra tame pačiame lygmenyje. Netroškimai yra santvarkos, kurios mus atveria tokiam žvilgsniui, tokiam stebėjimui, patikrinimui.
** Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
** Netroškimai išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.
** Netroškimai pristato visaregio pažinimo lauką kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus.
Ištrintos 118-120 eilutės:
* Netroškimai sukuria "erdvę" kurioje kažkas gali įvykti, nebūti.
** Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.
Pakeista 137 eilutė iš:
* Netroškimai išplaukia iš nepatenkinto troškimo. Each framework is organized around a wish unmet, and so reflects a purpose by which we can know it. In practice, when we comprehensively collect and analyze our subjective experiences, then we find that they exhibit one of these structural frameworks. We understand the difference between these structural frameworks by appreciating the purposes in life that they serve.
į:
* Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.
2022 gegužės 18 d., 17:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 88 eilutė:
** Netroškimai atskiria teigiamą ir neigiamą, tiek poreikiais, tiek abejonėmis, tiek lūkesčiais, tiek vertybėmis. Teigiamo ir neigiamo atskyrimas grindžia jų suvedimą teigiamu ir neigiamu įsakymu.
Pakeistos 109-110 eilutės iš
į:
** Netroškimai išsako plotmes (dvasios, sandaros, atvaizdų, vienybės), kuriose vyksta sąsaja tarp Dievo už santvarkos ir Manęs santvarkoje, o sąsają išsako asmens lygtis.
Pakeistos 142-148 eilutės iš
* Netroškimai išsako plotmes (dvasios, sandaros, atvaizdų, vienybės), kuriose vyksta sąsaja tarp Dievo už santvarkos ir Manęs santvarkoje, o sąsają išsako asmens lygtis.
* Netroškimai atskiria teigiamą ir neigiamą, tiek poreikiais, tiek abejonėmis, tiek lūkesčiais, tiek vertybėmis. Teigiamo ir neigiamo atskyrimas grindžia jų suvedimą teigiamu ir neigiamu įsakymu.


* Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
į:

* Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai.
Pridėta 150 eilutė:
* Troškimai yra atsitokėjimai, netroškimai yra įsijautimai.
2022 gegužės 18 d., 17:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 84 eilutė:
** Netroškimai (antiwishes) = žinojimas. Vertybe žinome viską, netrokštame visko ir t.t.
Pridėta 87 eilutė:
** Netroškimai: Teigiama yra tenkinti neigiamą.
Ištrinta 108 eilutė:
Pakeistos 112-113 eilutės iš
į:
** Netroškimai nusako skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės.
Pridėtos 130-132 eilutės:
* Netroškimas yra tai kas bendra aplinkybei ir nulybės atvaizdui.
** Netroškimais išgyvename poslinkius, o Dievas išgyvena "akimis" už mūsų (tarpinės lygtys) ir mumyse aplinkybėmis, atitinkamame lygmenyje išgyvendamas trejybę - nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
Ištrintos 143-146 eilutės:
* Netroškimais išgyvename poslinkius, o Dievas išgyvena "akimis" už mūsų (tarpinės lygtys) ir mumyse aplinkybėmis, atitinkamame lygmenyje išgyvendamas trejybę - nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

* Netroškimai: Teigiama yra tenkinti neigiamą.
Pakeistos 146-147 eilutės iš
* Netroškimai (antiwishes) = žinojimas. Vertybe žinome viską, netrokštame visko ir t.t.
į:
Ištrintos 147-153 eilutės:

* Netroškimas yra tai kas bendra aplinkybei ir nulybės atvaizdui.




* Netroškimai nusako skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės.
2022 gegužės 18 d., 17:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 93-95 eilutės iš
* Netroškimai išpuoselėja nešališkumą.
* Netroškimai išsako amžiną gyvenimą.
į:
* Netroškimais sutampame. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.
** Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
** Netroškimai yra taip sustatyti, kad Dievas save mato mūsų akimis, vadinas, Dievas mato mūsų akimis, o mūsų akys mato Dievo akimis. Abu žvilgsniai yra tame pačiame lygmenyje. Netroškimai yra santvarkos, kurios mus atveria tokiam žvilgsniui, tokiam stebėjimui, patikrinimui.
** Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
** Netroškimai išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.
** Netroškimai pristato visaregio pažinimo lauką kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus.

* Netroškimai tarpininkauja Dievo ir mūsų santykiuose.
** Netroškimai išsako neužtvėrimą, atvėrimą priėjimo prie Dievo.
** Netroškimais išsireiškia asmuo '''Tu''' siejantis Dievą už santvarkos ir mane santvarkoje.
** Netroškimai primeta Kur Dievas yra, tad Kur jisai yra geras.
** Netroškimais bendraujam su Dievu už mūsų ir mumyse. Dievas už mūsų gali būti jokio, vieno, dviejų ar trijų požiūrių. O mes veikiame trejybe. Dievas išgyvena mūsų akimis. Susidaro lygtys 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1.
Pakeistos 109-114 eilutės iš
į:
** Netroškimai yra mūsų atsitraukimai, atsiplėšimai nuo pažinimo lauko.
** Netroškimai mus atskiria nuo pažinimo lauko, leidžia mums atsiskirti nuo jo.

* Netroškimai sukuria "erdvę" kurioje kažkas gali įvykti, nebūti.
** Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.
Pakeistos 116-134 eilutės iš
* Netroškimus vadindavau ''dilemmas'', reikalais.

* Netroškimus išreiškia visaregis.

* Netroškimai yra mūsų atsitraukimai, atsiplėšimai nuo pažinimo lauko.
* Netroškimai mus atskiria nuo pažinimo lauko, leidžia mums atsiskirti nuo jo.

* Netroškimai tarpininkauja Dievo ir mūsų santykiuose.
** Netroškimai išsako neužtvėrimą, atvėrimą priėjimo prie Dievo
.
** Netroškimais išsireiškia asmuo '''Tu''' siejantis Dievą už santvarkos ir mane santvarkoje.
** Netroškimai primeta Kur Dievas yra
, tad Kur jisai yra geras.
** Netroškimais bendraujam su Dievu už mūsų ir mumyse. Dievas už mūsų gali būti jokio, vieno, dviejų ar trijų požiūrių. O mes veikiame trejybe. Dievas išgyvena mūsų akimis. Susidaro lygtys 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1
.

* Netroškimai išsako 24 reikalus (4 laipsnynai x 6 reikalai)
* Netroškimai pristato visaregio pažinimo lauką kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus.
* Netroškimai yra keturios sandaros grindžiančios žmogaus gyvenimą
.
* Netroškimai susideda iš aštuonių požiūrių. Šešis požiūrius išgyvena žmogus, septintas požiūris yra bendras, aštuntas yra Dievas požiūris. Jie išreiškia mūsų nuojautą, tarsi gyventumėme name, kurio visi kambariai mums pažįstami, tačiau jų yra per daug vienu metu protu aprėpti.
* Netroškimai yra tos sandaros, kurios yra nepaprastai įžvalgios ir gyvenimiškai naudingos. Jie išreiškia mūsų santykį su Dievu, su visuma, taip kad galėtumėme atitinkamai save pažinti ir taikyti.
į:
** Netroškimai išpuoselėja nešališkumą.

* Netroškimai išsako amžiną gyvenimą.
** Netroškimai yra tos sandaros, kurios yra nepaprastai įžvalgios ir gyvenimiškai naudingos. Jie išreiškia mūsų santykį su Dievu, su visuma, taip kad galėtumėme atitinkamai save pažinti ir taikyti.
** Netroškimai išplėčia mūsų gyvenimo galimybes
. Jos platesnės už pasaulį. Šeši požiūriai - savo, septintu požiūriu apsiimame kito požiūrį, aštuntu požiūriu Dievo požiūrį, išeiname už santvarkos.
** Netroškimai susideda iš aštuonių požiūrių. Šešis požiūrius išgyvena žmogus, septintas požiūris yra bendras, aštuntas yra Dievas požiūris. Jie išreiškia mūsų nuojautą, tarsi gyventumėme name, kurio visi kambariai mums pažįstami, tačiau jų yra per daug vienu metu protu aprėpti
.

* Netroškimai yra keturios sandaros grindžiančios žmogaus gyvenimą.
** Netroškimus vadindavau ''dilemmas'', reikalais.
** Netroškimai išsako 24 reikalus (4 laipsnynai x 6 reikalai)
** Netroškimus išreiškia visaregis
.
Pridėta 129 eilutė:
Ištrintos 136-138 eilutės:

* Netroškimai sukuria "erdvę" kurioje kažkas gali įvykti, nebūti.
** Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.
Pakeistos 138-139 eilutės iš
* Netroškimai išplėčia mūsų gyvenimo galimybes. Jos platesnės už pasaulį. Šeši požiūriai - savo, septintu požiūriu apsiimame kito požiūrį, aštuntu požiūriu Dievo požiūrį, išeiname už santvarkos.
į:
Pridėta 140 eilutė:
Pridėta 142 eilutė:
Pridėta 144 eilutė:
Pakeistos 146-148 eilutės iš
* Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais: Poreikių tenkinimas jokiu kampu, dvejonės vienu kampu, jauduliai dviem kampais, aštuongubas kelias trim kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
į:
* Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
Pakeistos 152-157 eilutės iš
* Netroškimais sutampame. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.
** Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
** Netroškimai yra taip sustatyti, kad Dievas save mato mūsų akimis, vadinas, Dievas mato mūsų akimis, o mūsų akys mato Dievo akimis. Abu žvilgsniai yra tame pačiame lygmenyje. Netroškimai yra santvarkos, kurios mus atveria tokiam žvilgsniui, tokiam stebėjimui, patikrinimui.
** Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
** Netroškimai išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.
į:
Pridėtos 238-243 eilutės:

Netroškimai apžvelgia padalinimus:
* Poreikių tenkinimas jokiu kampu
* Dvejonės vienu kampu
* Jauduliai dviem kampais
* Aštuongubas kelias trim kampais.
2022 gegužės 18 d., 16:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 95 eilutė:
Pridėta 97 eilutė:
Pridėta 99 eilutė:
Pridėta 101 eilutė:
Pridėta 103 eilutė:
2022 gegužės 18 d., 16:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 85 eilutė:
** Netroškimai suderina papildinius. X ir Ne-X tai papildinio ryšys.
Pridėta 91 eilutė:
** Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).
Pakeistos 121-122 eilutės iš
* Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.
į:
Pridėta 123 eilutė:
** Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.
Pakeistos 126-128 eilutės iš
* Netroškimai suderina papildinius. X ir Ne-X tai papildinio ryšys.
* Netroškimai išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.
* Netroškimais sutampame. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.
į:
Ištrinta 129 eilutė:
* Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).
Pakeistos 133-135 eilutės iš
* Netroškimai yra taip sustatyti, kad Dievas save mato mūsų akimis, vadinas, Dievas mato mūsų akimis, o mūsų akys mato Dievo akimis. Abu žvilgsniai yra tame pačiame lygmenyje. Netroškimai yra santvarkos, kurios mus atveria tokiam žvilgsniui, tokiam stebėjimui, patikrinimui.
* Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
* Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
į:

* Netroškimais sutampame. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.
** Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
** Netroškimai yra taip sustatyti, kad Dievas save mato mūsų akimis, vadinas, Dievas mato mūsų akimis, o mūsų akys mato Dievo akimis. Abu žvilgsniai yra tame pačiame lygmenyje. Netroškimai yra santvarkos, kurios mus atveria tokiam žvilgsniui, tokiam stebėjimui, patikrinimui.
** Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
** Netroškimai išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.
2022 gegužės 18 d., 16:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 83-85 eilutės iš
* Netroškimai, tai mūsų [[savastis]].
* Netroškimai
, tai mūsų išmąstymai, kurie papildo troškimus, ir vis siaurėja.
* Netroškimai išsako dvigubą savastį
, Tavo savastį. O visaregio išskyrimais išeinama už dvigubos savasties.
į:
** Netroškimai, tai mūsų išmąstymai, kurie papildo troškimus, ir vis siaurėja.
** Netroškimai išsako tai
, kas už visko, už jo apimties, už troškimų.
* Netroškimai, tai mūsų [[savastis]].
** Netroškimai išsako kiek neišeiname už savęs, kiek laikomės savęs.
** Netroškimai išsako dvigubą savastį, Tavo savastį. O visaregio išskyrimais išeinama už dvigubos savasties.
** Netrokšti reiškia išlaikyti savo tolydumą, savo tapatumą.
** Netroškimai yra riboti santykiai su savimi.
** Netroškimai yra save patvirtinantys
.
Ištrinta 93 eilutė:
* [[Dievas]] trokšta, o mes netrokštame. Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta.
Pakeistos 99-102 eilutės iš
* Netroškimai išsako neužtvėrimą, atvėrimą priėjimo prie Dievo.
* Netroškimai išsako tai, kas už visko, už jo apimties, už troškimų.
* Netroškimai yra save patvirtinantys.
* Netroškimai išsako kiek neišeiname už savęs, kiek laikomės savęs
.
į:
* Netroškimai tarpininkauja Dievo ir mūsų santykiuose.
**
Netroškimai išsako neužtvėrimą, atvėrimą priėjimo prie Dievo.
** Netroškimais išsireiškia asmuo '''Tu''' siejantis Dievą už santvarkos ir mane santvarkoje.
** Netroškimai primeta Kur Dievas yra, tad Kur jisai yra geras
.
** Netroškimais bendraujam su Dievu už mūsų ir mumyse. Dievas už mūsų gali būti jokio, vieno, dviejų ar trijų požiūrių. O mes veikiame trejybe. Dievas išgyvena mūsų akimis. Susidaro lygtys 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1.
Pakeistos 109-110 eilutės iš
* Netroškimai susideda iš aštuonių požiūrių. Six of which are experienced by a human, a seventh is a human's general perspective, and an eighth is understood as God's perspective. They describe our intuition, as if we are living in a house whose rooms are all familiar, yet too many to hold in our mind at the same time.
* Netroškimai yra tos sandaros, kurios yra nepaprastai įžvalgios ir gyvenimiškai naudingos. They express our relationship with God, with the totality, so that we might know and apply ourselves appropriately.
į:
* Netroškimai susideda iš aštuonių požiūrių. Šešis požiūrius išgyvena žmogus, septintas požiūris yra bendras, aštuntas yra Dievas požiūris. Jie išreiškia mūsų nuojautą, tarsi gyventumėme name, kurio visi kambariai mums pažįstami, tačiau jų yra per daug vienu metu protu aprėpti.
* Netroškimai yra tos sandaros, kurios yra nepaprastai įžvalgios ir gyvenimiškai naudingos. Jie išreiškia mūsų santykį su Dievu, su visuma, taip kad galėtumėme atitinkamai save pažinti ir taikyti.
Pakeista 113 eilutė iš:
* Netroškimai tarpininkauja Dievo ir mūsų santykiuose.
į:
Pakeista 115 eilutė iš:
* Netrokšti reiškia išlaikyti savo tolydumą, savo tapatumą.
į:
Ištrinta 116 eilutė:
* Netroškimais išsireiškia asmuo '''Tu''' siejantis Dievą už santvarkos ir mane santvarkoje.
Pakeista 120 eilutė iš:
* Netroškimai primeta Kur Dievas yra, tad Kur jisai yra geras.
į:
Pakeista 122 eilutė iš:
* Netroškimais bendraujam su Dievu už mūsų ir mumyse. Dievas už mūsų gali būti jokio, vieno, dviejų ar trijų požiūrių. O mes veikiame trejybe. Dievas išgyvena mūsų akimis. Susidaro lygtys 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1.
į:
Ištrinta 132 eilutė:
* Netroškimai yra riboti santykiai su savimi. Troškimai yra neriboti santykiai su savimi.
Pridėta 140 eilutė:
* Netroškimai yra riboti santykiai su savimi. Troškimai yra neriboti santykiai su savimi.
Pakeistos 151-155 eilutės iš
* Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.

Apimčių papildiniai
* Dievo troškulys platėja (trokšta nieko, kažko, betko visko) tuo tarpu atitinkamai asmens lygmens apimtis siaurėja (viskas -
Dievas, betkas - Aš, kažkas - Tu, niekas - Kitas).
į:
* Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.
* [[Dievas]] trokšta, o mes netrokštame. Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta.
Pridėtos 336-338 eilutės:

Apimčių papildiniai
* Dievo troškulys platėja (trokšta nieko, kažko, betko visko) tuo tarpu atitinkamai asmens lygmens apimtis siaurėja (viskas - Dievas, betkas - Aš, kažkas - Tu, niekas - Kitas).
2022 gegužės 18 d., 15:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 436-441 eilutės:
'''Apimtis ir jos papildinys'''

* Apimtis apibrėžta, Dievui ir man sutampant. Būtent sutapimas reikalauja apimties apibrėžimo.
* Yra lygsvara tarp asmens ir aplinkos; tarp to kas yra, bet kalba negali pasakyti ir to ko nėra, bet kalba gali pasakyti.
* Sąmonė (asmuo) pasamonėje (aplinkoje).
Pridėtos 594-595 eilutės:
Dvejonėmis kiti žiūri mūsų akimis, ir "Tėve mūsų" taipogi.
Ištrintos 843-856 eilutės:
'''Apimties papildinys'''

* Yra lygsvara tarp asmens ir aplinkos; tarp to kas yra, bet kalba negali pasakyti ir to ko nėra, bet kalba gali pasakyti.
* Sąmonė (asmuo) pasamonėje (aplinkoje).

'''Požiūrių priėmimas'''

Dvejonėmis kiti žiūri mūsų akimis, ir "Tėve mūsų" taipogi.

'''Apimčių įvairumas'''

Apimtis apibrėžta, Dievui ir man sutampant. Būtent sutapimas reikalauja apimties apibrėžimo.

* Valiai rinktis tarnauja padalinimai.
2022 gegužės 18 d., 15:45 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 37 eilutė:
* Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
Pridėtos 274-279 eilutės:
Suėjimas dvasios pagrindu suprantamas sąlygų gilumoje, o suėjimas kūno pagrindu suprantamas besąlygiškai, už sąlygų.
* Dvasia sueina valios
* Sandara sueina širdys
* Atvaizdais sueina protai
* Vieningumais sueina kūnai.
Ištrintos 847-848 eilutės:

* Dvasia sueina valios, sandara sueina širdys, atvaizdais sueina protai, vieningumais sueina kūnai. Tad suėjimas dvasios pagrindu suprantamas sąlygų gilumoje, o suėjimas kūno pagrindu suprantamas besąlygiškai, už sąlygų.
2022 gegužės 18 d., 15:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 356-360 eilutės:
* trejybė poreikiai 3+3=6
* ketverybė abejonės 4+3=-1
* penkerybė lūkesčiai 5+3=0
* šešerybė vertybės 6+3=1
Ištrinta 835 eilutė:
Ištrintos 844-846 eilutės:


* trejybė poreikiai, ketverybė abejonės, penkerybė lūkesčiai, šešerybė vertybės - padalinimai ir netroškimai susisieja, taip pat lygtys +3 būtent 3+3=6, 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1
2022 gegužės 18 d., 15:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 133-134 eilutės iš
į:
* Netroškimai nusako skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės.
Pridėtos 351-355 eilutės:
* Poreikiais pasąmonė ir sąmonė yra sulyginami, tarsi būtų sulyginami.
* Dvejonės jas išskiria.
* Lūkesčiais ir jauduliais tas skirtumas didėja - atsiranda dėmesio apytaka.
* Galiausiai tą skirtumą išsako mūsų turėjimas ar neturėjimas ryšio su Dievu. Tad trys kalbos leidžia mums įžvelgti tą skirtumą ten kur jis nuslėptas: pagrindimu jisai ryškus (kodėl-kaip), įvardijimu (kodėl-kaip-koks) ir pasakojimu (kodėl-kaip-koks-ar) mažiau.
Ištrintos 843-844 eilutės:
* Skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės nusako netroškimai. Poreikiais jie yra sulyginami, tarsi būtų sulyginami. Tačiau dvejonės jas išskiria. Ir tas skirtumas ryškėja lūkesčiai ir jauduliais - atsiranda dėmesio apytaka. Ir galiausiai tą skirtumą išsako mūsų turėjimas ar neturėjimas ryšio su Dievu. Tad trys kalbos leidžia mums įžvelgti tą skirtumą ten kur jis nuslėptas: pagrindimu jisai ryškus (kodėl-kaip), įvardijimu (kodėl-kaip-koks) ir pasakojimu (kodėl-kaip-koks-ar) mažiau.
* Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė.
2022 gegužės 18 d., 15:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 131-133 eilutės iš
į:
* Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
* Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
Pridėta 144 eilutė:
* Dievas troškimu neatjaučia atitinkamo netroškimo nes troškimas jį paveikia, o netroškimas jo nepaveikia.
Pridėtos 345-349 eilutės:
Yra vis laisvesnis, asmeniškesnis sprendimas nesusivedimų.. Yra bene šeši nesusivedimai ir juos sustato ženklų savybės.
* Nesusivedimus bene išsako abejonės ir išsprendžia dvejonės. Tad ženklų savybės reiškiasi abejonėmis. O dvejonės bene yra vienanaris sprendimas (tai "protavimas").
* Jausminiais atsiliepimais bene įmanomas dvinaris sprendimas ("sustygavimas savo būdo").
* Aštuongubiu keliu trinaris paradoksų sprendimas ("atsidavimas Dievui").
Ištrintos 833-837 eilutės:
Yra bene šeši paradoksai ir juos sustato ženklų savybės. O juos bene išsako abejonės ir išsprendžia dvejonės. Tad ženklų savybės reiškiasi abejonėmis. O dvejonės bene yra vienanaris sprendimas (tai "protavimas"), tuo tarpu jausminiais atsiliepimais bene įmanomas dvinaris sprendimas ("sustygavimas savo būdo"), ir aštuongubiu keliu trinaris paradoksų sprendimas ("atsidavimas Dievui"). Žodžiu, vis laisvesnis, asmeniškesnis sprendimas.

* Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų, tad tai yra ryšys su Dievu (nulybe), o gal ir su gerumu (atvaizdu).

* Dievas troškimu neatjaučia atitinkamo netroškimo nes troškimas jį paveikia, o netroškimas jo nepaveikia.
Pakeistos 836-838 eilutės iš
* Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
* Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
į:
Pakeistos 839-841 eilutės iš
* Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė. Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
* Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.
į:
* Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė.
Ištrinta 841 eilutė:
2022 gegužės 18 d., 15:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 340-341 eilutės:
* Tavo sienoje keliaujame kartu su, ir renkames tarp, aukštesnės (su ryšium su Dievu už mūsų) ir žemesnės savasties (be ryšio su Dievu, sandara mumyse). O apimčiai siaurėjant, kai ji tampa niekuo, nebelieka vietos žemesnei savasčiai. Tuo pačiu, neįmanoma pereiti upę neatsisakius žemesnės savasties.
Pakeistos 610-613 eilutės iš
Atliepimas yra pasirinkimas tarp aplinkybės (pasaulio atsakymo) ir nulybės atvaizdo (širdies atsakymo).

Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.
į:
* Atliepimas yra pasirinkimas tarp aplinkybės (pasaulio atsakymo) ir nulybės atvaizdo (širdies atsakymo).
* Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.
* Tenka rinktis tarp apsiribojimo (ir primetimu, kad Dievas yra geras) ir atvirumo rysiui su Dievu uz ribos (ir galimybei, kad Dievas nebutinai geras), tad rinktis tarp blogio ir gerio, tarp atsikirtimo ir atvirumo, tarp pasaulio ir sirdies
.
Pakeistos 812-822 eilutės iš
'''Papildinys'''

Yra lygsvara tarp asmens ir aplinkos; tarp to kas yra, bet kalba negali pasakyti ir to ko nėra, bet kalba gali pasakyti.

Sąmonė (asmuo) pasamonėje (aplinkoje).

Dievo papildinys (pavyzdžiui, apimčių papildiniai yra troškimų apimtys) yra tai, kuomi Dievas gali augti, juk jisai papildiniu yra Dievas koks jis gali būti, trokštamasis, suvokiantysis. 2naryje santykyje su Tavimi tai vyksta troškimais, o 3nariu santykiu su Kitu antrinėmis sandaromis tai vyksta suvokimu, juk šiaip Dievas nesuvokia, o elgiasi, kaip mąsto, strimagalviais, betgi trejybės Dievas yra suvokiantis, susigaudantis, bendrai suvoktas.

Tenka rinktis tarp apsiribojimo (ir primetimu, kad Dievas yra geras) ir atvirumo rysiui su Dievu uz ribos (ir galimybei, kad Dievas nebutinai geras), tad rinktis tarp blogio ir gerio, tarp atsikirtimo ir atvirumo, tarp pasaulio ir sirdies.

Tavo sienoje keliaujame kartu su, ir renkames tarp, aukštesnės (su ryšium su Dievu už mūsų) ir žemesnės savasties (be ryšio su Dievu, sandara mumyse). O apimčiai siaurėjant, kai ji tampa niekuo, nebelieka vietos žemesnei savasčiai. Tuo pačiu, neįmanoma pereiti upę neatsisakius žemesnės savasties.
į:
'''Apimties papildinys'''

* Yra lygsvara tarp asmens ir aplinkos; tarp to kas yra, bet kalba negali pasakyti ir to ko nėra, bet kalba gali pasakyti.
* Sąmonė (asmuo) pasamonėje (aplinkoje).
2022 gegužės 18 d., 15:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 142-143 eilutės iš
į:
* Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.
Pridėtos 495-496 eilutės:
Lukštendamas pirminių sandarų bendrą sandarą, bene atkreipiau dėmesį į aštuongubio kelio sandarą, siejančią trejybę su Dievu, ir tada panašią sandarą įžvelgiau poreikiuose bei dvejonėse ir abejonėse, toliau jos ieškojau jausminiuose atsiliepimuose ir taip ją atstačiau.
Pakeistos 803-805 eilutės iš
į:
* Aštuongubo kelio atvejai nurodo Dievo vaidmenų laipsnynus (dieviškumus: sutapti, išplėsti, apibendrinti, nurodyti, lyginti, įkūnyti): dėsningumus, linksnius, įrodymo būdus. O netroškimai nurodo Dievo savybių priešingybes: poreikius (nesavarankiškumas), abejones (neužtikrintumas), jaudulius (neramumas), vertybes (nemeilė). Vaidmenys bene atliepia netroškimus: Dėsningumai atliepia poreikiams.
* Ženklų savybės išsako abipusį ryšį tarp Dievo ir gerumo. Aštuongubas kelias sieja Dievą ir gerumą, veda iš vieno į kitą. Pagrindas yra ketverybė, Dievo požiūriu, išsakanti atstumą tarp Dievo ir savęs, tad troškimo apimtį. Abipusis ryšys išsako Tave ir Kitą. Ženklų savybės išsako išorinį žvilgsnį.
Ištrintos 821-824 eilutės:
'''Trejybiškumas'''

Lukštendamas pirminių sandarų bendrą sandarą, bene atkreipiau dėmesį į aštuongubio kelio sandarą, siejančią trejybę su Dievu, ir tada panašią sandarą įžvelgiau poreikiuose bei dvejonėse ir abejonėse, toliau jos ieškojau jausminiuose atsiliepimuose ir taip ją atstačiau.
Ištrintos 833-840 eilutės:
Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.

Aštuongubio kelio atvejai nurodo Dievo vaidmenų laipsnynus (dieviškumus: sutapti, išplėsti, apibendrinti, nurodyti, lyginti, įkūnyti): dėsningumus, linksnius, įrodymo būdus. O netroškimai nurodo Dievo savybių priešingybes: poreikius (nesavarankiškumas), abejones (neužtikrintumas), jaudulius (neramumas), vertybes (nemeilė). Vaidmenys bene atliepia netroškimus:
* Dėsningumai atliepia poreikiams.

Ženklų savybės išsako abipusį ryšį tarp Dievo ir gerumo. Aštuongubis kelias sieja Dievą ir gerumą, veda iš vieno į kitą. Pagrindas yra ketverybė, Dievo požiūriu, išsakanti atstumą tarp Dievo ir savęs, tad troškimo apimtį. Abipusis ryšys išsako Tave ir Kitą. Ženklų savybės išsako išorinį žvilgsnį.
Pridėta 839 eilutė:
2022 gegužės 18 d., 15:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 130-131 eilutės iš
į:
* Netroškimai yra taip sustatyti, kad Dievas save mato mūsų akimis, vadinas, Dievas mato mūsų akimis, o mūsų akys mato Dievo akimis. Abu žvilgsniai yra tame pačiame lygmenyje. Netroškimai yra santvarkos, kurios mus atveria tokiam žvilgsniui, tokiam stebėjimui, patikrinimui.
Pridėtos 306-308 eilutės:
* Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti
* Dvejonės - teigiamai laikytis, klausti
Pridėtos 607-608 eilutės:
Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.
Pakeistos 799-800 eilutės iš
į:
* Palaiminimus supratus asmeninės brandos atžvilgiu. Pirmas stulpelis - veikiame Dievo atsiliepimu - guodžiame, atiduodame, maitiname. Antras stulpelis - veikiame Dievu tiesiogiai - gailestingaisiais, tyraširdžiais, taikdariais - ir mums už tai atsilieps. Kartu atjaučiame ir anuos - liūdinčius, romuosius, trokštančius teisybės.
Ištrintos 850-854 eilutės:
* Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.
* Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti
* Dvejonės - teigiamai laikytis, klausti

* Palaiminimus supratus asmeninės brandos atžvilgiu. Pirmas stulpelis - veikiame Dievo atsiliepimu - guodžiame, atiduodame, maitiname. Antras stulpelis - veikiame Dievu tiesiogiai - gailestingaisiais, tyraširdžiais, taikdariais - ir mums už tai atsilieps. Kartu atjaučiame ir anuos - liūdinčius, romuosius, trokštančius teisybės.
2022 gegužės 18 d., 15:01 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 859 eilutė:
-------------------------
2022 gegužės 18 d., 14:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 181-183 eilutės iš
į:
Netroškimas atveria septintąjį požiūrį.
* For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1). In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise for the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).
Pakeistos 354-355 eilutės iš
* We make sense of any such wish by considering it in terms of its satisfaction, especially our subjective experience of living with this wish unsatisfied. Our subjective experience is comprehensively structured by a framework that is just a bit larger than what a single mind encompasses. This framework includes a role for Everything, where its wish is satisfied. It includes six roles for us by which we address our lack of satisfaction. It also includes a seventh role for us, where we ignore our own lack of satisfaction by responding to another's lack of satisfaction. Our own growth is given by our accepting that the wish may in fact be satisifed, and also that we can ignore our own lack of satisfaction by responding to that of another
į:
* We make sense of any such wish by considering it in terms of its satisfaction, especially our subjective experience of living with this wish unsatisfied. Our subjective experience is comprehensively structured by a framework that is just a bit larger than what a single mind encompasses. This framework includes a role for Everything, where its wish is satisfied. It includes six roles for us by which we address our lack of satisfaction. It also includes a seventh role for us, where we ignore our own lack of satisfaction by responding to another's lack of satisfaction. Our own growth is given by our accepting that the wish may in fact be satisifed, and also that we can ignore our own lack of satisfaction by responding to that of another.

Bendra sandara išsako Dievo ir gyvenimo požiūrius. (Baltus apskritimus).
* Life is given by the threesome within the division of everything. God is given by what is null in the human representation of the division of everything, which is then restated in terms of God's representation. This is the remainder of the division of everything. It is perhaps rotated for each injection.
Netroškimai išsako gyvenimo atjautą Dievui ir Dievo atjautą gyvenimui. (Pilkus apskritimus).
* They are shifts from one state to another - shifts within the threesome - and also shifts between topologies. In this sense, they are "going beyond" and these shifts are empathy of life for God. The empathy of God for life is given by the representations of the threesome in four different degrees given by the number of "recurring states" which may be 0 to 3. The gradation relates these two empathies: topologies that are together and topologies that are separate. Empathy takes place through activity. Each of the six nodes in the primary structure expresses not-wishing (the agreement of the heart and the world) and also responding (the choice between the heart and the world). The heart chooses the broader between whether, what, how, why - this is how we can know where to locate these questions/answers.
* Judėjimas nuo "Dievas yra gerumas" ligi "Dievas yra Dievas" yra judėjimas nuo dešiniosios žmogiškosios trejybės atgal kol pasiekia Dievą.
* Kiekvienu atveju, sandara atitinka ketverybės atvaizdus (kaip kad ženklų savybėmis arba dvejonėmis).
Ištrintos 796-807 eilutės:

Idea: General structure gives perspectives of God and life. (The white nodes). Life is given by the threesome within the division of everything. God is given by what is null in the human representation of the division of everything, which is then restated in terms of God's representation. This is the remainder of the division of everything. It is perhaps rotated for each injection.

Idea: Primary structure is given by empathy of life for God and God for life. (The grey nodes). They are shifts from one state to another - shifts within the threesome - and also shifts between topologies. In this sense, they are "going beyond" and these shifts are empathy of life for God. The empathy of God for life is given by the representations of the threesome in four different degrees given by the number of "recurring states" which may be 0 to 3. The gradation relates these two empathies: topologies that are together and topologies that are separate. Empathy takes place through activity. Each of the six nodes in the primary structure expresses not-wishing (the agreement of the heart and the world) and also responding (the choice between the heart and the world). The heart chooses the broader between whether, what, how, why - this is how we can know where to locate these questions/answers.

Idea: We may consider each primary structure as opening up the 7th perspective. For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1). In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise fro the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).

Judėjimas nuo "Dievas yra gerumas" ligi "Dievas yra Dievas" yra judėjimas nuo dešiniosios žmogiškosios trejybės atgal kol pasiekia Dievą.

Kiekvienu atveju, sandara atitinka ketverybės atvaizdus (kaip kad ženklų savybėmis arba dvejonėmis).

-----------------
2022 gegužės 18 d., 14:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 129-130 eilutės iš
į:
* Netroškimas yra tai kas bendra aplinkybei ir nulybės atvaizdui.
Pridėtos 341-350 eilutės:
Bendra sandara sieja visko ir betko požiūrius. Netroškimai sieja Dievo ir gyvenimo (Dievo gerumo) požiūrius.
* Kas už mūsų yra bendra, kas mumyse yra ypatinga.

Kiekviename netroškime yra:
* A perspective of life disconnected from God: taking a stand, following through, reflecting which serves as an interpolating threesome that allow us to think of the three perspectives of the general structure as dynamic, as shifts from perspective to perspective.
* A perspective of life connected to God which interpolates between perspectives of anything and everything. This connection is the choice between the heart and the world. The world has us think in terms of a topology, whereas the heart has us think in terms of the whole. The world has us think in terms of a narrower question, and the heart in terms of a broader question. The not-wishing tells us what the choices have in common. The life principle tells us what is different about them.
* The primary structure consists of God's empathy for life (which may be varied), and life's empathy for God. The primary structures allow empathy to take place by way of multiple interpretation of the threesome in general structure.
* Everything has empathy for anything (God has empathy for life) through the representations of the threesome. This is in various degrees given by the number of states that are recurring: 3 recurring states: be, do, think; 2 recurring states: one-all, many; 1 recurring state: object-process-subject; 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring;
* Anything has empathy for everything (life has empathy for God) through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.
Pridėtos 592-593 eilutės:
Atliepimas yra pasirinkimas tarp aplinkybės (pasaulio atsakymo) ir nulybės atvaizdo (širdies atsakymo).
Pridėtos 695-696 eilutės:
Then there can be a unity of seven perspectives, through empathy. In that case, there are for each level questions that can accord to God's perspective: Whether? What? How? Why?, from 0 to 3 of these.
Ištrintos 788-789 eilutės:
Then there can be a unity of seven perspectives, through empathy. In that case, there are for each level questions that can accord to God's perspective: Whether? What? How? Why?, from 0 to 3 of these.
Ištrintos 794-805 eilutės:
The not-wishing is given by what is shared by the topology and the representation of the nullsome. The response is given by the choice of either the topology (the answer of the world) or the representation of the nullsome (the answer of the heart).

It seems that general structure relates the perspectives of everything and anything, whereas primary structures relate the perspectives of God and life (God is good). Each of the primary structures seems to involve:

Bendra sandara sieja visko ir betko požiūrius. Netroškimai sieja Dievo ir gyvenimo (Dievo gerumo) požiūrius.

* A perspective of life disconnected from God: taking a stand, following through, reflecting which serves as an interpolating threesome that allow us to think of the three perspectives of the general structure as dynamic, as shifts from perspective to perspective.
* A perspective of life connected to God which interpolates between perspectives of anything and everything. This connection is the choice between the heart and the world. The world has us think in terms of a topology, whereas the heart has us think in terms of the whole. The world has us think in terms of a narrower question, and the heart in terms of a broader question. The not-wishing tells us what the choices have in common. The life principle tells us what is different about them.
* The primary structure consists of God's empathy for life (which may be varied), and life's empathy for God. The primary structures allow empathy to take place by way of multiple interpretation of the threesome in general structure.
* Everything has empathy for anything (God has empathy for life) through the representations of the threesome. This is in various degrees given by the number of states that are recurring: 3 recurring states: be, do, think; 2 recurring states: one-all, many; 1 recurring state: object-process-subject; 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring;
* Anything has empathy for everything (life has empathy for God) through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.
Ištrintos 797-798 eilutės:

Kas už mūsų yra bendra, kas mumyse yra ypatinga.
2022 gegužės 18 d., 14:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 76-78 eilutės iš
į:
* Koks yra kitų žmonių vaidmuo?
* Iš šešių poreikių paaiškėja, jog pirmais trimis poreikiais išreikšta savastis yra skirtinga nuo kitais trimis poreikiais išreikšto savęs suvokimo (self-understanding). Savęs suvokimas yra pagrindas protui. Tad panašiai, gal trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui? Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?
Pridėtos 169-180 eilutės:
Dievas ir žmogus bando vienas kitą suprasti
* Dievas nori suprasti žmogų, jį užjausti, su juo susikalbėti. Tačiau neribotas su ribotu negali susikalbėti. Žmogui, pavyzdžiui, gali rūpėti pinigai. O Dievas neturi kaip jo suprasti, juk tas žmogus rytoj mirs! Dievas užtat gali suprasti žmogų tik apribodamas save, priimdamas nežinojimą, prileisdamas žmogaus žinojimą. Taip tenka su kiekvienu žmogumi bendrauti, mes juk riboti. Susikalbėsi su žmogumi tik pats būdamas kvailas ar vaikas, tai yra, be savos patirties.
* Žmogus yra užsidaręs savyje, pastoviai tikslina save, tuo ir gyvena: nusistato, vykdo, apmąsto ir taip toliau. Šis pasitiklinimas yra jo netroškimas klaidų, nuklydimo. Dievas jo pasitikslinimą gali suprasti tiktai per nežinojimą kurį Dievas išgyvena. Dievas laukia, kad žmogus "praeitų" - iš nusistatymo pereitų į vykdymą, arba iš vykdymo į apmąstymą, arba iš apmąstymo į nusistatymą. O juk tuo tarpu žmoguje bręsta jau sekantis būvis. Kada Dievas pastebi žmogų "nusistatantį", jame tai jau nunoko, jame jau bręsta "vykdymas", ir tuo gyvena. Tad Dievas kaip pašalinis stebėtojas visada yra atsilikęs, tai yra jo "nežinojimas". Užtat mes esame laisvi, mes vis gyvename tuo kas mumyse dar neprinoko. Tačiau tik per savo nežinojimą gali Dievas mus iš viso suprasti ir užjausti savo pastangomis. Kitaip jisai iš viso mus nurašytų kaip nesuprantamus.
* Žmogus pajunta, kad Dievas (ar bet koks pašalinis) jį nežinančiai supranta, nežengia kartu su juo o tiesiog jo laukia praeinančio. Jis taip pat norėtų atitrūkti kiek nuo tokio. Vis dėl to, žmogus gali tuo pačiu bandyti Dievą suprasti. Žmogus panašiai laukia, kad Dievas praeitų, kad Dievas išeitų iš savęs (iš savo nežinojimo - visiško atitrūkimo nuo žmogaus) į žmogaus stebėjimą (tačiau klaidingą, atsiliekantį, tai vėlgi nežinojimas). Žmogus nenori, kad Dievas (ar jokia būtybė) savaip lįstų jam į širdį, šito netrokšta. Tad žmogus būtent šituo netroškimu supranta Dievą, jį užjaučia, kaip visiškai atitrūkusią būtybę trokštanti susigaudyti bet tuo neįstengianti. Žmogus netrokšta, kad Dievas lįstų į jį klaidingu požiūriu. Verčiau žmogus pripažins Dievą kaip atitrūkusį. Verčiau žmogus bandys suprasti Dievą, išeis į jį.
* Suvedant: žmogus netrokšta klysti užtat savaime vis tikslinasi - nusistato, vykdo, apmąsto Dievas nežino, kas žmoguje viduje bręsta - juk Dievas trokšta susikalbėti, o ne suprasti žmogus netrokšta, kad į jį lįstų klystantis Dievas nežino žmogaus nuo kurio Dievas yra atitrūkęs - juk Dievas nepergyvena
* Tad žmogui tenka pačiam susiprasti, save pažinti. Būtent žmogui tenka žinoti. Jam tenka žinoti visais susikalbėjimo lygmenimis.
* O žinoti žmogus gali tiktai susiprasdamas, išplėsdamas žinojimo ribas. Juk žinojmas visada yra tam tikros apimties: nieko, kažko, betko, visko.
* Susipratimas yra valios išraiška. Įvairiausiai susiprasdamas, žmogus įvairiausiai išreiškia valią. Išraiškų vieningume ir yra jo valia, ir tuo pačiu jo žinojimas. Tai yra jo žmogiška gyvenimo patirtis, kurią gali turėti žmogus, ir Dievas tiktai per žmogų. Ta prasme Dievas yra tikrai durnas (bet mielas).
* Iš savo žinojimo, žmogaus jau gali išeiti į Dievą, su juo kalbėtis, dalyvauti susikalbėjime. Tas susikalbėjimas jau vyksta visiškai kitaip: žinantis žmogus kalbasi su trokštančiu Dievu. Nors ir prasidėjo atvirkščiai: nežinantis Dievas išjudino netrokštantį žmogų.
* Manau, kad mes galime žinoti (pereiti iš netroškimo į žinojimą kaip mūsų pagrindą) tiktai gyvendami kitais, per juos susikalbėdami su savimi.
Pridėtos 340-342 eilutės:
Visko sąvoka mums tampa prieinama keturias požiūriais išsakančiais ko viskas trokšta.
* We make sense of any such wish by considering it in terms of its satisfaction, especially our subjective experience of living with this wish unsatisfied. Our subjective experience is comprehensively structured by a framework that is just a bit larger than what a single mind encompasses. This framework includes a role for Everything, where its wish is satisfied. It includes six roles for us by which we address our lack of satisfaction. It also includes a seventh role for us, where we ignore our own lack of satisfaction by responding to another's lack of satisfaction. Our own growth is given by our accepting that the wish may in fact be satisifed, and also that we can ignore our own lack of satisfaction by responding to that of another
Pakeistos 766-767 eilutės iš
Aštuongubas kelias (2x4) dvejopai pristato Dievą sutampantį (Dievas ir gerumas) ir ketveriopai pristato Dievą sutapime (keturiose apimtyse).
į:
* Aštuongubas kelias (2x4) dvejopai pristato Dievą sutampantį (Dievas ir gerumas) ir ketveriopai pristato Dievą sutapime (keturiose apimtyse).
* Aštuongubas kelias išskirdama požiūrius grindžia šešerybę. Tai keturių netroškimų išdava.
* Aštuongubame kelyje aštuntame teiginyje "Dievas yra gerumas" išreiškiamas gyvenimas
.
Ištrintos 781-782 eilutės:
Aštuongubas kelias išskirdama požiūrius grindžia šešerybę. Tai keturių netroškimų išdava.
Pridėtos 786-787 eilutės:
Bendra sandara sieja visko ir betko požiūrius. Netroškimai sieja Dievo ir gyvenimo (Dievo gerumo) požiūrius.
Pakeistos 794-802 eilutės iš
So the movement from the rightmost (human) Threesome backwards until it reaches God - this is the movement from God is good to God.

In each case, the structure matches the representations of the Foursome (as in the QualitiesOfTheSigns, or the Counterquestions)
.

What is beyond us is general, and what is within us is particular.

The concept of Everything makes itself available to us through four perspectives that express what Everything wishes for. We make sense of any such wish by considering it in terms of its satisfaction, especially our subjective experience of living with this wish unsatisfied. Our subjective experience is comprehensively structured by a framework that is just a bit larger than what a single mind encompasses. This framework includes a role for Everything, where its wish is satisfied. It includes six roles for us by which we address our lack of satisfaction. It also includes a seventh role for us, where we ignore our own lack of satisfaction by responding to another's lack of satisfaction. Our own growth is given by our accepting that the wish may in fact be satisifed, and also that we can ignore our own lack of satisfaction by responding to that of another.
į:
Judėjimas nuo "Dievas yra gerumas" ligi "Dievas yra Dievas" yra judėjimas nuo dešiniosios žmogiškosios trejybės atgal kol pasiekia Dievą.

Kiekvienu atveju, sandara atitinka ketverybės atvaizdus (kaip kad ženklų savybėmis arba dvejonėmis).

Kas už mūsų yra bendra, kas mumyse yra ypatinga
.
Ištrintos 800-821 eilutės:

Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.

Dievas nori suprasti žmogų, jį užjausti, su juo susikalbėti. Tačiau neribotas su ribotu negali susikalbėti. Žmogui, pavyzdžiui, gali rūpėti pinigai. O Dievas neturi kaip jo suprasti, juk tas žmogus rytoj mirs! Dievas užtat gali suprasti žmogų tik apribodamas save, priimdamas nežinojimą, prileisdamas žmogaus žinojimą. Taip tenka su kiekvienu žmogumi bendrauti, mes juk riboti. Susikalbėsi su žmogumi tik pats būdamas kvailas ar vaikas, tai yra, be savos patirties.

Žmogus yra užsidaręs savyje, pastoviai tikslina save, tuo ir gyvena: nusistato, vykdo, apmąsto ir taip toliau. Šis pasitiklinimas yra jo netroškimas klaidų, nuklydimo. Dievas jo pasitikslinimą gali suprasti tiktai per nežinojimą kurį Dievas išgyvena. Dievas laukia, kad žmogus "praeitų" - iš nusistatymo pereitų į vykdymą, arba iš vykdymo į apmąstymą, arba iš apmąstymo į nusistatymą. O juk tuo tarpu žmoguje bręsta jau sekantis būvis. Kada Dievas pastebi žmogų "nusistatantį", jame tai jau nunoko, jame jau bręsta "vykdymas", ir tuo gyvena. Tad Dievas kaip pašalinis stebėtojas visada yra atsilikęs, tai yra jo "nežinojimas". Užtat mes esame laisvi, mes vis gyvename tuo kas mumyse dar neprinoko. Tačiau tik per savo nežinojimą gali Dievas mus iš viso suprasti ir užjausti savo pastangomis. Kitaip jisai iš viso mus nurašytų kaip nesuprantamus.

Žmogus pajunta, kad Dievas (ar bet koks pašalinis) jį nežinančiai supranta, nežengia kartu su juo o tiesiog jo laukia praeinančio. Jis taip pat norėtų atitrūkti kiek nuo tokio. Vis dėl to, žmogus gali tuo pačiu bandyti Dievą suprasti. Žmogus panašiai laukia, kad Dievas praeitų, kad Dievas išeitų iš savęs (iš savo nežinojimo - visiško atitrūkimo nuo žmogaus) į žmogaus stebėjimą (tačiau klaidingą, atsiliekantį, tai vėlgi nežinojimas). Žmogus nenori, kad Dievas (ar jokia būtybė) savaip lįstų jam į širdį, šito netrokšta. Tad žmogus būtent šituo netroškimu supranta Dievą, jį užjaučia, kaip visiškai atitrūkusią būtybę trokštanti susigaudyti bet tuo neįstengianti. Žmogus netrokšta, kad Dievas lįstų į jį klaidingu požiūriu. Verčiau žmogus pripažins Dievą kaip atitrūkusį. Verčiau žmogus bandys suprasti Dievą, išeis į jį.

Suvedant: žmogus netrokšta klysti užtat savaime vis tikslinasi - nusistato, vykdo, apmąsto Dievas nežino, kas žmoguje viduje bręsta - juk Dievas trokšta susikalbėti, o ne suprasti žmogus netrokšta, kad į jį lįstų klystantis Dievas nežino žmogaus nuo kurio Dievas yra atitrūkęs - juk Dievas nepergyvena

Tad žmogui tenka pačiam susiprasti, save pažinti. Būtent žmogui tenka žinoti. Jam tenka žinoti visais susikalbėjimo lygmenimis.

O žinoti žmogus gali tiktai susiprasdamas, išplėsdamas žinojimo ribas. Juk žinojmas visada yra tam tikros apimties: nieko, kažko, betko, visko.

Susipratimas yra valios išraiška. Įvairiausiai susiprasdamas, žmogus įvairiausiai išreiškia valią. Išraiškų vieningume ir yra jo valia, ir tuo pačiu jo žinojimas. Tai yra jo žmogiška gyvenimo patirtis, kurią gali turėti žmogus, ir Dievas tiktai per žmogų. Ta prasme Dievas yra tikrai durnas (bet mielas).

Iš savo žinojimo, žmogaus jau gali išeiti į Dievą, su juo kalbėtis, dalyvauti susikalbėjime. Tas susikalbėjimas jau vyksta visiškai kitaip: žinantis žmogus kalbasi su trokštančiu Dievu. Nors ir prasidėjo atvirkščiai: nežinantis Dievas išjudino netrokštantį žmogų.

Dar reikia pagalvoti koks yra kitų žmonių vaidmuo. Manau, kad mes galime žinoti (pereiti iš netroškimo į žinojimą kaip mūsų pagrindą) tiktai gyvendami kitais, per juos susikalbėdami su savimi.

Iš šešių poreikių paaiškėja, jog pirmais trimis poreikiais išreikšta savastis yra skirtinga nuo kitais trimis poreikiais išreikšto savęs suvokimo (self-understanding). Savęs suvokimas yra pagrindas protui. Tad panašiai, gal trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui? Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?
2022 gegužės 17 d., 17:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 749-750 eilutės iš
Aštuongubis kelias (2x4) dvejopai pristato Dievą sutampantį (Dievas ir gerumas) ir ketveriopai pristato Dievą sutapime (keturiose apimtyse).
į:
Aštuongubas kelias (2x4) dvejopai pristato Dievą sutampantį (Dievas ir gerumas) ir ketveriopai pristato Dievą sutapime (keturiose apimtyse).

--------------------------
Ištrintos 753-755 eilutės:


--------------------------
2022 gegužės 17 d., 17:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 631-732 eilutės iš
--------------------------

Then there can be a unity of seven perspectives, through empathy. In that case, there are for each level questions that can accord to God's perspective: Whether? What? How? Why?, from 0 to 3 of these.

Idea: General structure gives perspectives of God and life. (The white nodes). Life is given by the threesome within the division of everything. God is given by what is null in the human representation of the division of everything, which is then restated in terms of God's representation. This is the remainder of the division of everything. It is perhaps rotated for each injection.

Idea: Primary structure is given by empathy of life for God and God for life. (The grey nodes). They are shifts from one state to another - shifts within the threesome - and also shifts between topologies. In this sense, they are "going beyond" and these shifts are empathy of life for God. The empathy of God for life is given by the representations of the threesome in four different degrees given by the number of "recurring states" which may be 0 to 3. The gradation relates these two empathies: topologies that are together and topologies that are separate. Empathy takes place through activity. Each of the six nodes in the primary structure expresses not-wishing (the agreement of the heart and the world) and also responding (the choice between the heart and the world). The heart chooses the broader between whether, what, how, why - this is how we can know where to locate these questions/answers.

Idea: We may consider each primary structure as opening up the 7th perspective. For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1). In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise fro the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).

Aštuongubas kelias išskirdama požiūrius grindžia šešerybę. Tai keturių netroškimų išdava.

The not-wishing is given by what is shared by the topology and the representation of the nullsome. The response is given by the choice of either the topology (the answer of the world) or the representation of the nullsome (the answer of the heart).

It seems that general structure relates the perspectives of everything and anything, whereas primary structures relate the perspectives of God and life (God is good). Each of the primary structures seems to involve:

* A perspective of life disconnected from God: taking a stand, following through, reflecting which serves as an interpolating threesome that allow us to think of the three perspectives of the general structure as dynamic, as shifts from perspective to perspective.
* A perspective of life connected to God which interpolates between perspectives of anything and everything. This connection is the choice between the heart and the world. The world has us think in terms of a topology, whereas the heart has us think in terms of the whole. The world has us think in terms of a narrower question, and the heart in terms of a broader question. The not-wishing tells us what the choices have in common. The life principle tells us what is different about them.
* The primary structure consists of God's empathy for life (which may be varied), and life's empathy for God. The primary structures allow empathy to take place by way of multiple interpretation of the threesome in general structure.
* Everything has empathy for anything (God has empathy for life) through the representations of the threesome. This is in various degrees given by the number of states that are recurring: 3 recurring states: be, do, think; 2 recurring states: one-all, many; 1 recurring state: object-process-subject; 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring;
* Anything has empathy for everything (life has empathy for God) through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.

So the movement from the rightmost (human) Threesome backwards until it reaches God - this is the movement from God is good to God.

In each case, the structure matches the representations of the Foursome (as in the QualitiesOfTheSigns, or the Counterquestions).

What is beyond us is general, and what is within us is particular.

The concept of Everything makes itself available to us through four perspectives that express what Everything wishes for. We make sense of any such wish by considering it in terms of its satisfaction, especially our subjective experience of living with this wish unsatisfied. Our subjective experience is comprehensively structured by a framework that is just a bit larger than what a single mind encompasses. This framework includes a role for Everything, where its wish is satisfied. It includes six roles for us by which we address our lack of satisfaction. It also includes a seventh role for us, where we ignore our own lack of satisfaction by responding to another's lack of satisfaction. Our own growth is given by our accepting that the wish may in fact be satisifed, and also that we can ignore our own lack of satisfaction by responding to that of another.


-----------------

Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.

Dievas nori suprasti žmogų, jį užjausti, su juo susikalbėti. Tačiau neribotas su ribotu negali susikalbėti. Žmogui, pavyzdžiui, gali rūpėti pinigai. O Dievas neturi kaip jo suprasti, juk tas žmogus rytoj mirs! Dievas užtat gali suprasti žmogų tik apribodamas save, priimdamas nežinojimą, prileisdamas žmogaus žinojimą. Taip tenka su kiekvienu žmogumi bendrauti, mes juk riboti. Susikalbėsi su žmogumi tik pats būdamas kvailas ar vaikas, tai yra, be savos patirties.

Žmogus yra užsidaręs savyje, pastoviai tikslina save, tuo ir gyvena: nusistato, vykdo, apmąsto ir taip toliau. Šis pasitiklinimas yra jo netroškimas klaidų, nuklydimo. Dievas jo pasitikslinimą gali suprasti tiktai per nežinojimą kurį Dievas išgyvena. Dievas laukia, kad žmogus "praeitų" - iš nusistatymo pereitų į vykdymą, arba iš vykdymo į apmąstymą, arba iš apmąstymo į nusistatymą. O juk tuo tarpu žmoguje bręsta jau sekantis būvis. Kada Dievas pastebi žmogų "nusistatantį", jame tai jau nunoko, jame jau bręsta "vykdymas", ir tuo gyvena. Tad Dievas kaip pašalinis stebėtojas visada yra atsilikęs, tai yra jo "nežinojimas". Užtat mes esame laisvi, mes vis gyvename tuo kas mumyse dar neprinoko. Tačiau tik per savo nežinojimą gali Dievas mus iš viso suprasti ir užjausti savo pastangomis. Kitaip jisai iš viso mus nurašytų kaip nesuprantamus.

Žmogus pajunta, kad Dievas (ar bet koks pašalinis) jį nežinančiai supranta, nežengia kartu su juo o tiesiog jo laukia praeinančio. Jis taip pat norėtų atitrūkti kiek nuo tokio. Vis dėl to, žmogus gali tuo pačiu bandyti Dievą suprasti. Žmogus panašiai laukia, kad Dievas praeitų, kad Dievas išeitų iš savęs (iš savo nežinojimo - visiško atitrūkimo nuo žmogaus) į žmogaus stebėjimą (tačiau klaidingą, atsiliekantį, tai vėlgi nežinojimas). Žmogus nenori, kad Dievas (ar jokia būtybė) savaip lįstų jam į širdį, šito netrokšta. Tad žmogus būtent šituo netroškimu supranta Dievą, jį užjaučia, kaip visiškai atitrūkusią būtybę trokštanti susigaudyti bet tuo neįstengianti. Žmogus netrokšta, kad Dievas lįstų į jį klaidingu požiūriu. Verčiau žmogus pripažins Dievą kaip atitrūkusį. Verčiau žmogus bandys suprasti Dievą, išeis į jį.

Suvedant: žmogus netrokšta klysti užtat savaime vis tikslinasi - nusistato, vykdo, apmąsto Dievas nežino, kas žmoguje viduje bręsta - juk Dievas trokšta susikalbėti, o ne suprasti žmogus netrokšta, kad į jį lįstų klystantis Dievas nežino žmogaus nuo kurio Dievas yra atitrūkęs - juk Dievas nepergyvena

Tad žmogui tenka pačiam susiprasti, save pažinti. Būtent žmogui tenka žinoti. Jam tenka žinoti visais susikalbėjimo lygmenimis.

O žinoti žmogus gali tiktai susiprasdamas, išplėsdamas žinojimo ribas. Juk žinojmas visada yra tam tikros apimties: nieko, kažko, betko, visko.

Susipratimas yra valios išraiška. Įvairiausiai susiprasdamas, žmogus įvairiausiai išreiškia valią. Išraiškų vieningume ir yra jo valia, ir tuo pačiu jo žinojimas. Tai yra jo žmogiška gyvenimo patirtis, kurią gali turėti žmogus, ir Dievas tiktai per žmogų. Ta prasme Dievas yra tikrai durnas (bet mielas).

Iš savo žinojimo, žmogaus jau gali išeiti į Dievą, su juo kalbėtis, dalyvauti susikalbėjime. Tas susikalbėjimas jau vyksta visiškai kitaip: žinantis žmogus kalbasi su trokštančiu Dievu. Nors ir prasidėjo atvirkščiai: nežinantis Dievas išjudino netrokštantį žmogų.

Dar reikia pagalvoti koks yra kitų žmonių vaidmuo. Manau, kad mes galime žinoti (pereiti iš netroškimo į žinojimą kaip mūsų pagrindą) tiktai gyvendami kitais, per juos susikalbėdami su savimi.

Iš šešių poreikių paaiškėja, jog pirmais trimis poreikiais išreikšta savastis yra skirtinga nuo kitais trimis poreikiais išreikšto savęs suvokimo (self-understanding). Savęs suvokimas yra pagrindas protui. Tad panašiai, gal trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui? Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?

------------------------
%center%Attach:tu3.png
------------------------

[+Asmenys+]

'''Papildinys'''

Yra lygsvara tarp asmens ir aplinkos; tarp to kas yra, bet kalba negali pasakyti ir to ko nėra, bet kalba gali pasakyti.

Sąmonė (asmuo) pasamonėje (aplinkoje).

Dievo papildinys (pavyzdžiui, apimčių papildiniai yra troškimų apimtys) yra tai, kuomi Dievas gali augti, juk jisai papildiniu yra Dievas koks jis gali būti, trokštamasis, suvokiantysis. 2naryje santykyje su Tavimi tai vyksta troškimais, o 3nariu santykiu su Kitu antrinėmis sandaromis tai vyksta suvokimu, juk šiaip Dievas nesuvokia, o elgiasi, kaip mąsto, strimagalviais, betgi trejybės Dievas yra suvokiantis, susigaudantis, bendrai suvoktas.

Tenka rinktis tarp apsiribojimo (ir primetimu, kad Dievas yra geras) ir atvirumo rysiui su Dievu uz ribos (ir galimybei, kad Dievas nebutinai geras), tad rinktis tarp blogio ir gerio, tarp atsikirtimo ir atvirumo, tarp pasaulio ir sirdies.

Tavo sienoje keliaujame kartu su, ir renkames tarp, aukštesnės (su ryšium su Dievu už mūsų) ir žemesnės savasties (be ryšio su Dievu, sandara mumyse). O apimčiai siaurėjant, kai ji tampa niekuo, nebelieka vietos žemesnei savasčiai. Tuo pačiu, neįmanoma pereiti upę neatsisakius žemesnės savasties.

'''Trejybiškumas'''

Lukštendamas pirminių sandarų bendrą sandarą, bene atkreipiau dėmesį į aštuongubio kelio sandarą, siejančią trejybę su Dievu, ir tada panašią sandarą įžvelgiau poreikiuose bei dvejonėse ir abejonėse, toliau jos ieškojau jausminiuose atsiliepimuose ir taip ją atstačiau.

'''Požiūrių priėmimas'''

Dvejonėmis kiti žiūri mūsų akimis, ir "Tėve mūsų" taipogi.

'''Apimčių įvairumas'''

Apimtis apibrėžta, Dievui ir man sutampant. Būtent sutapimas reikalauja apimties apibrėžimo.

Yra bene šeši paradoksai ir juos sustato ženklų savybės. O juos bene išsako abejonės ir išsprendžia dvejonės. Tad ženklų savybės reiškiasi abejonėmis. O dvejonės bene yra vienanaris sprendimas (tai "protavimas"), tuo tarpu jausminiais atsiliepimais bene įmanomas dvinaris sprendimas ("sustygavimas savo būdo"), ir aštuongubiu keliu trinaris paradoksų sprendimas ("atsidavimas Dievui"). Žodžiu, vis laisvesnis, asmeniškesnis sprendimas.

* Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų, tad tai yra ryšys su Dievu (nulybe), o gal ir su gerumu (atvaizdu).

Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.

Aštuongubio kelio atvejai nurodo Dievo vaidmenų laipsnynus (dieviškumus: sutapti, išplėsti, apibendrinti, nurodyti, lyginti, įkūnyti): dėsningumus, linksnius, įrodymo būdus. O netroškimai nurodo Dievo savybių priešingybes: poreikius (nesavarankiškumas), abejones (neužtikrintumas), jaudulius (neramumas), vertybes (nemeilė). Vaidmenys bene atliepia netroškimus:
* Dėsningumai atliepia poreikiams.

Ženklų savybės išsako abipusį ryšį tarp Dievo ir gerumo. Aštuongubis kelias sieja Dievą ir gerumą, veda iš vieno į kitą. Pagrindas yra ketverybė, Dievo požiūriu, išsakanti atstumą tarp Dievo ir savęs, tad troškimo apimtį. Abipusis ryšys išsako Tave ir Kitą. Ženklų savybės išsako išorinį žvilgsnį.

[+Kaip bendrai suprasti pirmines sandaras+]

-------------------------
%center%Attach:primarystructures.jpg
-------------------------
į:
Pridėtos 753-844 eilutės:

--------------------------

Then there can be a unity of seven perspectives, through empathy. In that case, there are for each level questions that can accord to God's perspective: Whether? What? How? Why?, from 0 to 3 of these.

Idea: General structure gives perspectives of God and life. (The white nodes). Life is given by the threesome within the division of everything. God is given by what is null in the human representation of the division of everything, which is then restated in terms of God's representation. This is the remainder of the division of everything. It is perhaps rotated for each injection.

Idea: Primary structure is given by empathy of life for God and God for life. (The grey nodes). They are shifts from one state to another - shifts within the threesome - and also shifts between topologies. In this sense, they are "going beyond" and these shifts are empathy of life for God. The empathy of God for life is given by the representations of the threesome in four different degrees given by the number of "recurring states" which may be 0 to 3. The gradation relates these two empathies: topologies that are together and topologies that are separate. Empathy takes place through activity. Each of the six nodes in the primary structure expresses not-wishing (the agreement of the heart and the world) and also responding (the choice between the heart and the world). The heart chooses the broader between whether, what, how, why - this is how we can know where to locate these questions/answers.

Idea: We may consider each primary structure as opening up the 7th perspective. For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1). In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise fro the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).

Aštuongubas kelias išskirdama požiūrius grindžia šešerybę. Tai keturių netroškimų išdava.

The not-wishing is given by what is shared by the topology and the representation of the nullsome. The response is given by the choice of either the topology (the answer of the world) or the representation of the nullsome (the answer of the heart).

It seems that general structure relates the perspectives of everything and anything, whereas primary structures relate the perspectives of God and life (God is good). Each of the primary structures seems to involve:

* A perspective of life disconnected from God: taking a stand, following through, reflecting which serves as an interpolating threesome that allow us to think of the three perspectives of the general structure as dynamic, as shifts from perspective to perspective.
* A perspective of life connected to God which interpolates between perspectives of anything and everything. This connection is the choice between the heart and the world. The world has us think in terms of a topology, whereas the heart has us think in terms of the whole. The world has us think in terms of a narrower question, and the heart in terms of a broader question. The not-wishing tells us what the choices have in common. The life principle tells us what is different about them.
* The primary structure consists of God's empathy for life (which may be varied), and life's empathy for God. The primary structures allow empathy to take place by way of multiple interpretation of the threesome in general structure.
* Everything has empathy for anything (God has empathy for life) through the representations of the threesome. This is in various degrees given by the number of states that are recurring: 3 recurring states: be, do, think; 2 recurring states: one-all, many; 1 recurring state: object-process-subject; 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring;
* Anything has empathy for everything (life has empathy for God) through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.

So the movement from the rightmost (human) Threesome backwards until it reaches God - this is the movement from God is good to God.

In each case, the structure matches the representations of the Foursome (as in the QualitiesOfTheSigns, or the Counterquestions).

What is beyond us is general, and what is within us is particular.

The concept of Everything makes itself available to us through four perspectives that express what Everything wishes for. We make sense of any such wish by considering it in terms of its satisfaction, especially our subjective experience of living with this wish unsatisfied. Our subjective experience is comprehensively structured by a framework that is just a bit larger than what a single mind encompasses. This framework includes a role for Everything, where its wish is satisfied. It includes six roles for us by which we address our lack of satisfaction. It also includes a seventh role for us, where we ignore our own lack of satisfaction by responding to another's lack of satisfaction. Our own growth is given by our accepting that the wish may in fact be satisifed, and also that we can ignore our own lack of satisfaction by responding to that of another.


-----------------

Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.

Dievas nori suprasti žmogų, jį užjausti, su juo susikalbėti. Tačiau neribotas su ribotu negali susikalbėti. Žmogui, pavyzdžiui, gali rūpėti pinigai. O Dievas neturi kaip jo suprasti, juk tas žmogus rytoj mirs! Dievas užtat gali suprasti žmogų tik apribodamas save, priimdamas nežinojimą, prileisdamas žmogaus žinojimą. Taip tenka su kiekvienu žmogumi bendrauti, mes juk riboti. Susikalbėsi su žmogumi tik pats būdamas kvailas ar vaikas, tai yra, be savos patirties.

Žmogus yra užsidaręs savyje, pastoviai tikslina save, tuo ir gyvena: nusistato, vykdo, apmąsto ir taip toliau. Šis pasitiklinimas yra jo netroškimas klaidų, nuklydimo. Dievas jo pasitikslinimą gali suprasti tiktai per nežinojimą kurį Dievas išgyvena. Dievas laukia, kad žmogus "praeitų" - iš nusistatymo pereitų į vykdymą, arba iš vykdymo į apmąstymą, arba iš apmąstymo į nusistatymą. O juk tuo tarpu žmoguje bręsta jau sekantis būvis. Kada Dievas pastebi žmogų "nusistatantį", jame tai jau nunoko, jame jau bręsta "vykdymas", ir tuo gyvena. Tad Dievas kaip pašalinis stebėtojas visada yra atsilikęs, tai yra jo "nežinojimas". Užtat mes esame laisvi, mes vis gyvename tuo kas mumyse dar neprinoko. Tačiau tik per savo nežinojimą gali Dievas mus iš viso suprasti ir užjausti savo pastangomis. Kitaip jisai iš viso mus nurašytų kaip nesuprantamus.

Žmogus pajunta, kad Dievas (ar bet koks pašalinis) jį nežinančiai supranta, nežengia kartu su juo o tiesiog jo laukia praeinančio. Jis taip pat norėtų atitrūkti kiek nuo tokio. Vis dėl to, žmogus gali tuo pačiu bandyti Dievą suprasti. Žmogus panašiai laukia, kad Dievas praeitų, kad Dievas išeitų iš savęs (iš savo nežinojimo - visiško atitrūkimo nuo žmogaus) į žmogaus stebėjimą (tačiau klaidingą, atsiliekantį, tai vėlgi nežinojimas). Žmogus nenori, kad Dievas (ar jokia būtybė) savaip lįstų jam į širdį, šito netrokšta. Tad žmogus būtent šituo netroškimu supranta Dievą, jį užjaučia, kaip visiškai atitrūkusią būtybę trokštanti susigaudyti bet tuo neįstengianti. Žmogus netrokšta, kad Dievas lįstų į jį klaidingu požiūriu. Verčiau žmogus pripažins Dievą kaip atitrūkusį. Verčiau žmogus bandys suprasti Dievą, išeis į jį.

Suvedant: žmogus netrokšta klysti užtat savaime vis tikslinasi - nusistato, vykdo, apmąsto Dievas nežino, kas žmoguje viduje bręsta - juk Dievas trokšta susikalbėti, o ne suprasti žmogus netrokšta, kad į jį lįstų klystantis Dievas nežino žmogaus nuo kurio Dievas yra atitrūkęs - juk Dievas nepergyvena

Tad žmogui tenka pačiam susiprasti, save pažinti. Būtent žmogui tenka žinoti. Jam tenka žinoti visais susikalbėjimo lygmenimis.

O žinoti žmogus gali tiktai susiprasdamas, išplėsdamas žinojimo ribas. Juk žinojmas visada yra tam tikros apimties: nieko, kažko, betko, visko.

Susipratimas yra valios išraiška. Įvairiausiai susiprasdamas, žmogus įvairiausiai išreiškia valią. Išraiškų vieningume ir yra jo valia, ir tuo pačiu jo žinojimas. Tai yra jo žmogiška gyvenimo patirtis, kurią gali turėti žmogus, ir Dievas tiktai per žmogų. Ta prasme Dievas yra tikrai durnas (bet mielas).

Iš savo žinojimo, žmogaus jau gali išeiti į Dievą, su juo kalbėtis, dalyvauti susikalbėjime. Tas susikalbėjimas jau vyksta visiškai kitaip: žinantis žmogus kalbasi su trokštančiu Dievu. Nors ir prasidėjo atvirkščiai: nežinantis Dievas išjudino netrokštantį žmogų.

Dar reikia pagalvoti koks yra kitų žmonių vaidmuo. Manau, kad mes galime žinoti (pereiti iš netroškimo į žinojimą kaip mūsų pagrindą) tiktai gyvendami kitais, per juos susikalbėdami su savimi.

Iš šešių poreikių paaiškėja, jog pirmais trimis poreikiais išreikšta savastis yra skirtinga nuo kitais trimis poreikiais išreikšto savęs suvokimo (self-understanding). Savęs suvokimas yra pagrindas protui. Tad panašiai, gal trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui? Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?

'''Papildinys'''

Yra lygsvara tarp asmens ir aplinkos; tarp to kas yra, bet kalba negali pasakyti ir to ko nėra, bet kalba gali pasakyti.

Sąmonė (asmuo) pasamonėje (aplinkoje).

Dievo papildinys (pavyzdžiui, apimčių papildiniai yra troškimų apimtys) yra tai, kuomi Dievas gali augti, juk jisai papildiniu yra Dievas koks jis gali būti, trokštamasis, suvokiantysis. 2naryje santykyje su Tavimi tai vyksta troškimais, o 3nariu santykiu su Kitu antrinėmis sandaromis tai vyksta suvokimu, juk šiaip Dievas nesuvokia, o elgiasi, kaip mąsto, strimagalviais, betgi trejybės Dievas yra suvokiantis, susigaudantis, bendrai suvoktas.

Tenka rinktis tarp apsiribojimo (ir primetimu, kad Dievas yra geras) ir atvirumo rysiui su Dievu uz ribos (ir galimybei, kad Dievas nebutinai geras), tad rinktis tarp blogio ir gerio, tarp atsikirtimo ir atvirumo, tarp pasaulio ir sirdies.

Tavo sienoje keliaujame kartu su, ir renkames tarp, aukštesnės (su ryšium su Dievu už mūsų) ir žemesnės savasties (be ryšio su Dievu, sandara mumyse). O apimčiai siaurėjant, kai ji tampa niekuo, nebelieka vietos žemesnei savasčiai. Tuo pačiu, neįmanoma pereiti upę neatsisakius žemesnės savasties.

'''Trejybiškumas'''

Lukštendamas pirminių sandarų bendrą sandarą, bene atkreipiau dėmesį į aštuongubio kelio sandarą, siejančią trejybę su Dievu, ir tada panašią sandarą įžvelgiau poreikiuose bei dvejonėse ir abejonėse, toliau jos ieškojau jausminiuose atsiliepimuose ir taip ją atstačiau.

'''Požiūrių priėmimas'''

Dvejonėmis kiti žiūri mūsų akimis, ir "Tėve mūsų" taipogi.

'''Apimčių įvairumas'''

Apimtis apibrėžta, Dievui ir man sutampant. Būtent sutapimas reikalauja apimties apibrėžimo.

Yra bene šeši paradoksai ir juos sustato ženklų savybės. O juos bene išsako abejonės ir išsprendžia dvejonės. Tad ženklų savybės reiškiasi abejonėmis. O dvejonės bene yra vienanaris sprendimas (tai "protavimas"), tuo tarpu jausminiais atsiliepimais bene įmanomas dvinaris sprendimas ("sustygavimas savo būdo"), ir aštuongubiu keliu trinaris paradoksų sprendimas ("atsidavimas Dievui"). Žodžiu, vis laisvesnis, asmeniškesnis sprendimas.

* Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų, tad tai yra ryšys su Dievu (nulybe), o gal ir su gerumu (atvaizdu).

Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.

Aštuongubio kelio atvejai nurodo Dievo vaidmenų laipsnynus (dieviškumus: sutapti, išplėsti, apibendrinti, nurodyti, lyginti, įkūnyti): dėsningumus, linksnius, įrodymo būdus. O netroškimai nurodo Dievo savybių priešingybes: poreikius (nesavarankiškumas), abejones (neužtikrintumas), jaudulius (neramumas), vertybes (nemeilė). Vaidmenys bene atliepia netroškimus:
* Dėsningumai atliepia poreikiams.

Ženklų savybės išsako abipusį ryšį tarp Dievo ir gerumo. Aštuongubis kelias sieja Dievą ir gerumą, veda iš vieno į kitą. Pagrindas yra ketverybė, Dievo požiūriu, išsakanti atstumą tarp Dievo ir savęs, tad troškimo apimtį. Abipusis ryšys išsako Tave ir Kitą. Ženklų savybės išsako išorinį žvilgsnį.
Pridėtos 862-864 eilutės:

------------------------
%center%Attach:tu3.png
2022 gegužės 17 d., 17:16 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 632-635 eilutės:


'''Mintys'''
Ištrinta 732 eilutė:
=====
Ištrinta 750 eilutė:
=====
Ištrinta 765 eilutė:
=====
Ištrintos 796-797 eilutės:

=====
2022 gegužės 17 d., 16:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 129 eilutė:
* Dievas yra neribotas, jisai tiesiog trokšta. Užtat jam nieko nereikia žinoti, jam žinojimas yra ne prie ko. Žmogus yra ribotas, užtat vis netrokšta. Žmogui svarbu žinoti. Žmogus gyvena netroškimais: poreikiais, dvejonėmis, lūkesčiais, išbandymais.
Ištrinta 287 eilutė:
Ištrintos 666-669 eilutės:

Dievas yra neribotas, jisai tiesiog trokšta. Užtat jam nieko nereikia žinoti, jam žinojimas yra ne prie ko.

Žmogus yra ribotas, užtat vis netrokšta. Žmogus gyvena netroškimais: poreikiais, dvejonėmis, lūkesčiais, išbandymais.
2022 gegužės 17 d., 16:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 75-76 eilutės iš
į:
* Ar ištikimybė, pareiga, teisingumas yra iš Dievo? Ir kaip su meile, artimumu, žavesiu? Kaip jie sudalyvauja kaip Dievo akys?
Pakeista 645 eilutė iš:
Perhaps the highest structure, wishes for everything, makes possible the sixsome - so that the perspectives are distinct - as the end result of the four structures. Is then loyalty, duty, justice of God? And what about love, intimacy, beauty? How do they participate as God's perspectives, the white dots?
į:
Aštuongubas kelias išskirdama požiūrius grindžia šešerybę. Tai keturių netroškimų išdava.
2022 gegužės 17 d., 16:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 163-164 eilutės:
* Keturi troškimai išreiškia ką man turėtų reikšti Dievas? Mano Dievas yra mane mylintis labiau nei aš pats myliu save. Ir kartais turime ryšį ir kartais jo neturime. Užtat yra suprantama jeigu kartais suabejoju kas man turėtų būti Dievas, ar jo neįžvelgiu ten kur nereikia, ar susipainioju Dievo sąvokoje.
Ištrinta 878 eilutė:
* Keturi troškimai išreiškia ką man turėtų reikšti Dievas? Mano Dievas yra mane mylintis labiau nei aš pats myliu save. Ir kartais turime ryšį ir kartais jo neturime. Užtat yra suprantama jeigu kartais suabejoju kas man turėtų būti Dievas, ar jo neįžvelgiu ten kur nereikia, ar susipainioju Dievo sąvokoje?
2022 gegužės 17 d., 16:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 125-126 eilutės iš
į:
* Netroškimai yra riboti santykiai su savimi. Troškimai yra neriboti santykiai su savimi.
Ištrintos 642-643 eilutės:

Our wishes are unrestricted self-relationships. Our ''not-wishes'' are restricted self-relationships.
2022 gegužės 17 d., 16:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 67-75 eilutės iš
į:
* Palyginti Dievo ir gerumo laidus su kalibracinėmis teorijomis.
* Išnagrinėti aštuongubio kelio 3 permutacijas, sulyginti su laipsnynais, juos išvesti iš aplinkybių.
* Išsiaiškinti laipsnynų ryšį su ketverybės lygmenimis. Kaip tai siejasi su atvaizdų ir aplinkybių išvedimu iš lūkesčių?
* Nulybes atvaizdus susieti su Dievo savybem, tad su troskimais.
* Tiksliau suvokti laipsnyną apskritai, kaip jisai reiškiasi aplinkybėmis, kaip aplinkybes ir atvaizdus išvesti iš jo paskirai (aplinkybes) ir bendrai (atvaizdus), taip pat padalinimus ir kalbas.
* Kaip suvokti Dievo daugeriopą "akį" kuriuo išgyvena šią sandarą?
* Kaip linksniai atliepia abejones, bene dvejonėmis?
* Kaip įrodymų būdai atliepia jauduliams? ar veiklos būdais (kaip kas pasidaro)?
Pakeistos 724-727 eilutės iš
Išnagrinėti aštuongubio kelio 3 permutacijas, sulyginti su laipsnynais, juos išvesti iš aplinkybių. Išsiaiškinti laipsnynų ryšį su ketverybės lygmenimis. Kaip tai siejasi su atvaizdų ir aplinkybių išvedimu iš lūkesčių? Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų, tad tai yra ryšys su Dievu (nulybe), o gal ir su gerumu (atvaizdu). Nulybes atvaizdus susieti su Dievo savybem, tad su troskimais.

Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs
. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą. Dabar man reik tiksliau suvokti laipsnyną apskritai, kaip jisai reiškiasi aplinkybėmis, kaip aplinkybes ir atvaizdus išvesti iš jo paskirai (aplinkybes) ir bendrai (atvaizdus), taip pat padalinimus ir kalbas. Kaip suvokti Dievo daugeriopą "akį" kuriuo išgyvena šią sandarą?
į:
* Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų, tad tai yra ryšys su Dievu (nulybe), o gal ir su gerumu (atvaizdu).

Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra
, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.
Pakeistos 730-732 eilutės iš
* Kaip linksniai atliepia abejones, bene dvejonėmis?
* Kaip įrodymų būdai atliepia jauduliams? ar veiklos būdais (kaip kas pasidaro)?
į:
Ištrintos 881-883 eilutės:


Palyginti Dievo ir gerumo laidus su kalibracinėmis teorijomis.
2022 gegužės 17 d., 16:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 255-275 eilutės:
* Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.

* Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas.
* Kažko žinojimas yra mažiau sąlygiškas.
* Betko žinojimas yra dar mažiau sąlygiškas.
* Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.

* Atsiliepdami į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu, į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu, į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais, į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.

* Jausmų netroškimas sieja 2 įvestis ir 2 išvestis. Įvestys: ar tai sava ar svetima, ar lūkestis patenkintas ar nepatenkintas. Valios netroškimas sieja 3 įvestis ir 3 išvestis. Proto netroškimas sieja 1 įvestį ir 1 išvestį. Kūno netroškimas sieja jokį įvestį ir jokį išvestį.

* Poreikių tenkinimas - nėra laisvumo, dvejonės - laisvumas vienu požiūriu, jauduliai dviem, aštuongubas kelias trim. Gauge teorija.

* Sąmonė: Mano valia yra, o jos ženklai yra širdis, protas, kūnas.

* Poreikių laipsnyną papildo Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintas požiūris), tad jie tiesiogiai nesusiję.
* Abejonės-dvejonės artimiau susijusios su Dievu ir gerumu, vienu laidu - išmintimi, tiesa.
* Lūkesčiai-jauduliai susiję su Dievu ir gerumu dviem laidais (gėrio kryptys į gerą valią ir iš geros valios).
* Vertybės-klausimai susiję su Dievu ir gerumu trim laidais.
Ištrintos 869-872 eilutės:

* Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.
* Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas. Toliau, mažiau sąlygiškas yra kažko žinojimas, ir dar labiau sąlygiškas yra betko žinojimas. Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.
* Sąmonė: Mano valia yra, o jos ženklai yra širdis, protas, kūnas.
Ištrintos 871-872 eilutės:

* Atsiliepdami į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu, į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu, į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais, į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.
Ištrinta 873 eilutė:
* Jausmų netroškimas sieja 2 įvestis ir 2 išvestis. Įvestys: ar tai sava ar svetima, ar lūkestis patenkintas ar nepatenkintas. Valios netroškimas sieja 3 įvestis ir 3 išvestis. Proto netroškimas sieja 1 įvestį ir 1 išvestį. Kūno netroškimas sieja jokį įvestį ir jokį išvestį.
Pakeistos 876-881 eilutės iš
* Poreikių tenkinimas - nėra laisvumo, dvejonės - laisvumas vienu požiūriu, jauduliai dviem, aštuongubas kekias trim. Gauge teorija.
* Poreikių laipsnyną papildo Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintas požiūris), tad jie tiesiogiai nesusiję.
* Abejonės-dvejonės artimiau susijusios su Dievu ir gerumu, vienu laidu - išmintimi, tiesa.
* Lūkesčiai-jauduliai susiję su Dievu ir gerumu dviem laidais (gėrio kryptys į gerą valią ir iš geros valios).
* Vertybės-klausimai susiję su Dievu ir gerumu trim laidais.
Palyginti
laidus su kalibracinėmis teorijomis.
į:

Palyginti Dievo ir gerumo
laidus su kalibracinėmis teorijomis.
2022 gegužės 17 d., 16:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 213-254 eilutės:
Išvedžiau, kad Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko - dėl to kad mes, priešingai, jų netrokštame -turime poreikius, o jisai jų neturi, yra savarankiškas; abejojame o jisai užtikrintas; laukiame o jisai ramus; išgyvename išbandymus o jisai mylintis. Štai keturi lygiai atitinkantys apimtis - Dievas (savarankiškas), viskas (užtikrintas), troškimai (ramus), meilė (mylintis). Pirminė sandara išreiškia asmens lygtį, atitinkamai: Dievas (dvasia), Aš (sandara), Tu (atvaizdai), Kitas (vienybė). Dievas yra dvasia, savarankiška, o mes ne, tai išgyvenam poreikius; Dievas (viskuo) yra sandara, užtikrintas, o mes ne, tai abejojame; Dievas (troškimais) yra atvaizdai, ramus, o mes ne, tai laukiame (''kaip susiję lūkesčiai ir troškimai?''); Dievas (meilė) yra vienybė, mylintis, o mes ne, tai išgyvename išbandymus (''kokio pobūdžio?'').

* Ar trokštu - būti tobulas (aštuntasis dėsnis)
* Ko trokštu - ko iš tikrųjų noriu? (aštuntoji dvejonė)
* Kaip trokštu - gera širdimi (aštuntoji gėrio kryptis)
* Kodėl trokštu - pakankamas Dievas

Laipsnynai (poreikiai, linksniai, įrodymai) yra pirminiai ir juos išsako visaregis. Iš jų išplaukia netroškimai:
* Poreikiai - tiesiogiai, yra netroškimai.
* Abejonės - kaip susiję su linksniais?
* Lūkesčiai - kaip susiję su įrodymais? Juk įrodymai yra santvarkoje ir nesantvarkoje, tad veikia viduje ir išorėje?
* [[Vertybės]] - ar tai neigiami įsakymai? kaip susiję su santykiais su Dievu?
Kaip tai susiję su pasirinkimais?

Netroškimai atitinka dviprasmybėms. Įvardiju prasmę santvarkoje ir už santvarkos:
* Poreikiai: Lygio (atvejo) ir metalygio (bendro)
* Abejonės: Paprastas (santvarka išreiškiamas, apibrėžiamas) ir sudėtingas
* Lūkesčiai: Prielaida, pagrindimas, įrodymas ir išdava
* Išbandymai: Žymė ir kas pažymima

Neigiamybėje (tavimi) galim išeiti '''pasirinkdami''', ir ta tikimybė didėja siaurėjant apimčiai, auga reikalas rinktis:
* poreikiai - ryšium su Dievu, ne žmonėmis taikyti dėsnius
* abejonės - gyventi širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
* lūkesčiai - keisti savo lūkesčius, atsiremti į Dievą, ne į pasaulį, į vidų, ne į išorę
* vertybės - pasirinkti savo vertybę

Priklauso, kiek Dievas už santvarkos yra išėjęs už savęs, kiek abu yra lygiaverčiai. Tai yra sąlygos apibrėžti sutapimą Dievo santvarkoje ir Dievo už jos, apibrėžti jų išėjimą už savęs.
* Dievas trokšta nieko - Abu išeina už savęs. Dievas tada nulgubas, išėjime. Keturių išeities taškų, semiotinio kvadrato, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. - Jie lygiaverčiai: Poreikiai yra tarsi troškimai. Sutampa keturios apimtys.
* Dievas trokšta kažko - Požiūris įstatomas į padėtį. Dievas yra jų saite. Dviejų išeities taškų, požiūrių ir padėtis, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Tai susiję su gyvenimu ir amžinu gyvenimu, su siejimu ir atskyrimu. Sutampa didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
* Dievas trokšta betko - Susisieja įtampa. Vieno išeities taško, įtampos, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Vaga sutampa su srautu. O Dievas yra lygtyje asmuo papildinyje.
* Dievas trokšta visko - Sutampa niekuo, priimtuvu, atskiriančiu ar yra ar nėra ryšys su Dievu. Jokio taško nereikia apibrėžti išėjimo sutapimą. O Dievas yra trinarėje lygtyje.

Visko savybės, vienybės atvaizdai (neturi išorinio konteksto ir t.t.) yra paskiros savybės, mat vienybė yra viskas santvarkoje O visko atvaizdai yra troškimai, tad apimtys, kaip plačiai trokšta. Savybės turi būti išreiškiamos kurioje nors plotmėje. Savybės yra paskiros, nes paskirai apibrėžtos kiekvienoje plotmėje, tad apibrėžtos plotme. O troškimai yra bendras Dievo augimas išreikštas visose plotmėse, kaip bendras priėmimas tos paskiros plotmės, mat plotmė yra tai, kas atskiria esamą ir būsimą Dievą. Tad bendrumas yra troškime, o savybėse, bendrumą grindžia plotmė. Viskas bet kurioje plotmėje apima ją visą (kaip sąlygiškas viskas), kaip ir Dievas, esantis už visų plotmių. Tad Viskas ir Dievas yra bene dvejybiškumas visaregyje.
* prasmingas - mylintis - be išorinio konteksto, priimti viską (vienybė viskame - užtat neaprėpiama)
* pastovus - ramus - paprasčiausias algoritmas, priimti betką (vienybė betkame - užtat kiekvieną priima)
* tiesus - užtikrintas - be vidinės sandaros, priimti kažką (vienybė kažkame - užtat tiek tvarka, tiek betvarkė, kažko atžvilgiu)
* teisingas - savarankiškas - būtina sąvoka, priimti nieką (vienybė niekame - užtat reiškiasi sąvoka, ją pačia)
Bendrai:
* paneigimas ketverybės lygmens, paneigimas apimties žinojimo, nepriėmimas apimties - Dievo/visko troškimas apimties, jo rūpėjimo apimtis - vienybė apimtyje, priėmimas apimties

Trokštantis Dievas yra trinaris (prasmingas), dvinaris (pastovus), vienanaris (tiesu) ar jokianaris (akivaizdus).
Pridėtos 491-506 eilutės:
'''Lygtys'''

(Dievo) išėjima už savęs išsako pradmenys:
* vienybė - į ką įeina Dievas
* dvinarė lygtis - papildinys
* trinarė lygtis - X->Y kuria išeinama "plačiau" į Y
* keturnarė lygtis - ketverybė atstumų, apimčių - užtat visų įmanomų apimčių

Gal
* Kitas reiškia nulgubą lygtį (atkirtimą),
* Tu - viengubą lygtį (sutapimą),
* Aš - dvigubą lygtį (asmuo vs. aplinka),
* o Dievas - trigubą lygtį (šv.Trejybė).

Tarpinė lygtis išsako apimtį: viskas (trejopa), betkas (dvejopa), kažkas (viena), niekas (jokia).
Ištrintos 688-689 eilutės:
Mūsų esminė laisvė yra pripažinti ar nepripažinti kito požiūrį.
Pakeistos 691-744 eilutės iš
Būtent troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.

Apimtis apibrėžta, Dievui ir man sutampant. Būtent sutapimas reikalauja apimties apibrėžimą.

* Ar trokštu - būti tobulas (aštuntasis dėsnis)
* Ko trokštu - ko iš tikrųjų noriu? (aštuntoji dvejonė)
* Kaip trokštu - gera širdimi (aštuntoji gėrio kryptis)
* Kodėl trokštu - pakankamas Dievas

Laipsnynai (poreikiai, linksniai, įrodymai) yra pirminiai ir juos išsako visaregis. Iš jų išplaukia netroškimai:
* Poreikiai - tiesiogiai, yra netroškimai.
* Abejonės - kaip susiję su linksniais?
* Lūkesčiai - kaip susiję su įrodymais? Juk įrodymai yra santvarkoje ir nesantvarkoje, tad veikia viduje ir išorėje?
* [[Vertybės]] - ar tai neigiami įsakymai? kaip susiję su santykiais su Dievu?
Kaip tai susiję su pasirinkimais?

Išvedžiau, kad Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko - dėl to kad mes, priešingai, jų netrokštame - turime poreikius, o jisai jų neturi, yra savarankiškas; abejojame o jisai užtikrintas; laukiame o jisai ramus; išgyvename išbandymus o jisai mylintis. Štai keturi lygiai atitinkantys apimtis - Dievas (savarankiškas), viskas (užtikrintas), troškimai (ramus), meilė (mylintis). Pirminė sandara išreiškia asmens lygtį, atitinkamai: Dievas (dvasia), Aš (sandara), Tu (atvaizdai), Kitas (vienybė). Dievas yra dvasia, savarankiška, o mes ne, tai išgyvenam poreikius; Dievas (viskuo) yra sandara, užtikrintas, o mes ne, tai abejojame; Dievas (troškimais) yra atvaizdai, ramus, o mes ne, tai laukiame (''kaip susiję lūkesčiai ir troškimai?''); Dievas (meilė) yra vienybė, mylintis, o mes ne, tai išgyvename išbandymus (''kokio pobūdžio?'').

Netroškimai atitinka dviprasmybėms. Įvardiju prasmę santvarkoje ir už santvarkos:
* Poreikiai: Lygio (atvejo) ir metalygio (bendro)
* Abejonės: Paprastas (santvarka išreiškiamas, apibrėžiamas) ir sudėtingas
* Lūkesčiai: Prielaida, pagrindimas, įrodymas ir išdava
* Išbandymai: Žymė ir kas pažymima

Gal
* Kitas reiškia nulgubą lygtį (atkirtimą),
* Tu - viengubą lygtį (sutapimą),
* Aš - dvigubą lygtį (asmuo vs. aplinka),
* o Dievas - trigubą lygtį (šv.Trejybė).

Neigiamybėje (tavimi) galim išeiti '''pasirinkdami''', ir ta tikimybė didėja siaurėjant apimčiai, auga reikalas rinktis:
* poreikiai - ryšium su Dievu, ne žmonėmis taikyti dėsnius
* abejonės - gyventi širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
* lūkesčiai - keisti savo lūkesčius, atsiremti į Dievą, ne į pasaulį, į vidų, ne į išorę
* vertybės - pasirinkti savo vertybę

Priklauso, kiek Dievas už santvarkos yra išėjęs už savęs, kiek abu yra lygiaverčiai. Tai yra sąlygos apibrėžti sutapimą Dievo santvarkoje ir Dievo už jos, apibrėžti jų išėjimą už savęs.
* Dievas trokšta nieko - Abu išeina už savęs. Dievas tada nulgubas, išėjime. Keturių išeities taškų, semiotinio kvadrato, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. - Jie lygiaverčiai: Poreikiai yra tarsi troškimai. Sutampa keturios apimtys.
* Dievas trokšta kažko - Požiūris įstatomas į padėtį. Dievas yra jų saite. Dviejų išeities taškų, požiūrių ir padėtis, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Tai susiję su gyvenimu ir amžinu gyvenimu, su siejimu ir atskyrimu. Sutampa didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
* Dievas trokšta betko - Susisieja įtampa. Vieno išeities taško, įtampos, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Vaga sutampa su srautu. O Dievas yra lygtyje asmuo papildinyje.
* Dievas trokšta visko - Sutampa niekuo, priimtuvu, atskiriančiu ar yra ar nėra ryšys su Dievu. Jokio taško nereikia apibrėžti išėjimo sutapimą. O Dievas yra trinarėje lygtyje.

Visko savybės, vienybės atvaizdai (neturi išorinio konteksto ir t.t.) yra paskiros savybės, mat vienybė yra viskas santvarkoje O visko atvaizdai yra troškimai, tad apimtys, kaip plačiai trokšta. Savybės turi būti išreiškiamos kurioje nors plotmėje. Savybės yra paskiros, nes paskirai apibrėžtos kiekvienoje plotmėje, tad apibrėžtos plotme. O troškimai yra bendras Dievo augimas išreikštas visose plotmėse, kaip bendras priėmimas tos paskiros plotmės, mat plotmė yra tai, kas atskiria esamą ir būsimą Dievą. Tad bendrumas yra troškime, o savybėse, bendrumą grindžia plotmė. Viskas bet kurioje plotmėje apima ją visą (kaip sąlygiškas viskas), kaip ir Dievas, esantis už visų plotmių. Tad Viskas ir Dievas yra bene dvejybiškumas visaregyje.
* prasmingas - mylintis - be išorinio konteksto, priimti viską (vienybė viskame - užtat neaprėpiama)
* pastovus - ramus - paprasčiausias algoritmas, priimti betką (vienybė betkame - užtat kiekvieną priima)
* tiesus - užtikrintas - be vidinės sandaros, priimti kažką (vienybė kažkame - užtat tiek tvarka, tiek betvarkė, kažko atžvilgiu)
* teisingas - savarankiškas - būtina sąvoka, priimti nieką (vienybė niekame - užtat reiškiasi sąvoka, ją pačia)
Bendrai:
* paneigimas ketverybės lygmens, paneigimas apimties žinojimo, nepriėmimas apimties - Dievo/visko troškimas apimties, jo rūpėjimo apimtis - vienybė apimtyje, priėmimas apimties

Tarpinė lygtis išsako apimtį: viskas (trejopa), betkas (dvejopa), kažkas (viena), niekas (jokia).

Trokštantis Dievas yra trinaris (prasmingas), dvinaris (pastovus), vienanaris (tiesu) ar jokianaris (akivaizdus).
į:
Apimtis apibrėžta, Dievui ir man sutampant. Būtent sutapimas reikalauja apimties apibrėžimo.
Ištrintos 705-710 eilutės:
(Dievo) išėjima už savęs išsako pradmenys:
* vienybė - į ką įeina Dievas
* dvinarė lygtis - papildinys
* trinarė lygtis - X->Y kuria išeinama "plačiau" į Y
* keturnarė lygtis - ketverybė atstumų, apimčių - užtat visų įmanomų apimčių
Ištrinta 730 eilutė:
Ištrinta 745 eilutė:
2022 gegužės 17 d., 15:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-67 eilutės iš
į:
* Netroškimuose įžvelgti veidrodį tarp besąlygiško Dievo, neturinčio savęs, ir mūsų sąlygose, atsisakančių savęs. Ir išmąstyti, kaip išauga ta sąsaja požiūrių (kanalų) skaičiumi - požiūrius tenkinant jokiu požiūriu, abejonėmis-dvejonėmis vienu požiūriu, lūkesčiais-jauduliais sąmonės-pasąmonės dviem požiūriais, vertybėmis-klausimais trimis požiūriais.
* Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo?
Pakeistos 112-117 eilutės iš
į:
* Netroškimai: Teigiama yra tenkinti neigiamą.
* Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
* Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).
* Netroškimai (antiwishes) = žinojimas. Vertybe žinome viską, netrokštame visko ir t.t.
* Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais: Poreikių tenkinimas jokiu kampu, dvejonės vienu kampu, jauduliai dviem kampais, aštuongubas kelias trim kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
Pridėtos 531-539 eilutės:
Netroškimai (kilmė)
* Pradėti su poreikių tenkinimu ir išplėsti viena, dviem, trim reikšmėm ir taip nusakyti visus keturis netroškimus.
4 netroškimai išgyvena Sūnaus aštuonerybę
* 0 požiūriu - savarankiškumu - kūno netroškimą
* 1 požiūriu - užtikrintumu - proto netroškimą
* 2 požiūriu - ramybe - širdies netroškimą
* 3 požiūriu - meile - valios netroškimą
Troškimai išgyvena tiesiogiai, o šešias atjautas išgyvena antru troškimu. O trečiu troškimu išgyvenamas vieningumas. Jokiu troškimu išgyvenamas pažinovas - Sūnus. Tad troškimų grandinėmis išgyvenama santvarka.
Ištrintos 841-849 eilutės:
Netroškimai (kilmė)
* Pradėti su poreikių tenkinimu ir išplėsti viena, dviem, trim reikšmėm ir taip nusakyti visus keturis netroškimus.
4 netroškimai išgyvena Sūnaus aštuonerybę
* 0 požiūriu - savarankiškumu - kūno netroškimą
* 1 požiūriu - užtikrintumu - proto netroškimą
* 2 požiūriu - ramybe - širdies netroškimą
* 3 požiūriu - meile - valios netroškimą
Troškimai išgyvena tiesiogiai, o šešias atjautas išgyvena antru troškimu. O trečiu troškimu išgyvenamas vieningumas. Jokiu troškimu išgyvenamas pažinovas - Sūnus. Tad troškimų grandinėmis išgyvenama santvarka.
Ištrinta 848 eilutė:
* Netroškimai: Teigiama yra tenkinti neigiamą.
Pakeista 851 eilutė iš:
* Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).
į:
Pakeistos 853-854 eilutės iš
* Netroškimuose įžvelgti veidrodį tarp besąlygiško Dievo, neturinčio savęs, ir mūsų sąlygose, atsisakančių savęs. Ir išmąstyti, kaip išauga ta sąsaja požiūrių (kanalų) skaičiumi - požiūrius tenkinant jokiu požiūriu, abejonėmis-dvejonėmis vienu požiūriu, lūkesčiais-jauduliais sąmonės-pasąmonės dviem požiūriais, vertybėmis-klausimais trimis požiūriais.
* Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
į:
Pakeistos 862-863 eilutės iš
* Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo?
* Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais: Poreikių tenkinimas jokiu kampu, dvejonės vienu kampu, jauduliai dviem kampais, aštuongubas kelias trim kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
į:
Ištrintos 871-872 eilutės:
* Netroškimai (antiwishes) = žinojimas. Vertybe žinome viską, netrokštame visko ir t.t.
2022 gegužės 17 d., 15:44 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 594-602 eilutės:
'''Bendravimas su Dievu'''

Kas kam yra Dievas?
* Dievui: Dievas
* Man: Gerumas
* Tau: Gyvenimas
* Kitam: Amžinas gyvenimas
Visa tai suveda Asmenų lygtys, tai yra, asmenų lygtis kiekvieno asmens savaip išreikšta.
Ištrintos 605-611 eilutės:

'''Apimčių rūšys'''

* Dievo Dievas, tai Dievas. Viskame: Dievas savarankiškas, trokšta nieko. Mes netrokštame nieko: poreikiai - dėsniai - "Aš esu"
* Mano Dievas, tai Gerumas. Betkame: Dievas užtikrintas, trokšta kažko. Mes netrokštame kažko: abejonės - dvejonės - širdies atsiliepimai
* Tavo Dievas, tai Gyvenimas. Kažkame: Dievas ramus, trokšta betko. Mes netrokštame betko: lūkesčiai - atsiliepimai - nuveikimai, gėrio kryptys
* Kito Dievas, tai Amžinas Gyvenimas. Niekame: Dievas mylintis, trokšta visko. Mes netrokštame visko: išbandymai, aklavietės - išsigelbėjimai, atsiplėšimai, asmens branda
2022 gegužės 17 d., 15:36 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 326 eilutė:
Ištrinta 435 eilutė:
Pridėtos 451-453 eilutės:
* Išskyrimai išsako atvaizdavimą atvaizdais: 4, 2, 1, 0
* Išskyrimai išsako apimčių papildinius, užtat sudaro sąlygas ženklų savybėms ir tarpui.
Ištrintos 609-610 eilutės:
Išskyrimai išsako apimčių papildinius, užtat sudaro sąlygas ženklų savybėms ir tarpui.
Pakeista 653 eilutė iš:
Pirminės sandaros atitinka dviprasmybėms. Įvardiju prasmę santvarkoje ir už santvarkos:
į:
Netroškimai atitinka dviprasmybėms. Įvardiju prasmę santvarkoje ir už santvarkos:
Ištrintos 707-708 eilutės:
Išskyrimai išsako atvaizdavimą atvaizdais: 4, 2, 1, 0
Pakeistos 710-711 eilutės iš
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/primarystructures.jpg
į:
-------------------------
%center%Attach
:primarystructures.jpg
-------------------------
2022 gegužės 17 d., 15:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 107-110 eilutės iš
į:
* Netroškimai išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.
* Netroškimais sutampame. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.
* Netroškimais išgyvename poslinkius, o Dievas išgyvena "akimis" už mūsų (tarpinės lygtys) ir mumyse aplinkybėmis, atitinkamame lygmenyje išgyvendamas trejybę - nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
Pridėtos 126-132 eilutės:
Pirmines sandaras atskyriau mąstydamas, koks jų tikslas? Ką jomis pasiekiam?
* Aštuongubiu keliu: Ryšys su Dievu
* Jausminiais atsiliepimais: Renkamės ramybę
* Dvejonėmis: Protaujame, kai negalime patikėti juslėmis, duomenimis
* Dėsniais: Gyvename Dievu, kitais
Pirminės sandaros yra tiesiogiai naudingos mūsų gyvenimui. Jos mums padeda rinktis amžiną gyvenimą. O antrinės sandaros naudingos netiesiogiai. Antrinės sandaros leidžia mums suvokti, išsakyti požiūrį, o pirminėmis sandaromis požiūrį priimti, išgyventi. Antrinės sandaros tad leidžia mums prileisti savarankišką požiūrį už mūsų, savaiminį požiūrį, mumis nepagrįstą.
Ištrintos 629-630 eilutės:
Pirminės sandaros išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.
Ištrintos 633-636 eilutės:
Pirminėmis sandaromis sutampame. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.

Pirminėmis sandaromis mes išgyvename poslinkius, o Dievas išgyvena "akimis" už mūsų (tarpinės lygtys) ir mumyse aplinkybėmis, atitinkamame lygmenyje išgyvendamas trejybę - nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
Ištrintos 638-644 eilutės:

Pirmines sandaras atskyriau mąstydamas, koks jų tikslas? Ką jomis pasiekiam?
* Aštuongubiu keliu: Ryšys su Dievu
* Jausminiais atsiliepimais: Renkamės ramybę
* Dvejonėmis: Protaujame, kai negalime patikėti juslėmis, duomenimis
* Dėsniais: Gyvename Dievu, kitais
Pirminės sandaros yra tiesiogiai naudingos mūsų gyvenimui. Jos mums padeda rinktis amžiną gyvenimą. O antrinės sandaros naudingos netiesiogiai. Antrinės sandaros leidžia mums suvokti, išsakyti požiūrį, o pirminėmis sandaromis požiūrį priimti, išgyventi. Antrinės sandaros tad leidžia mums prileisti savarankišką požiūrį už mūsų, savaiminį požiūrį, mumis nepagrįstą.
2022 gegužės 17 d., 15:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 104-107 eilutės iš
į:
* Netroškimais bendraujam su Dievu už mūsų ir mumyse. Dievas už mūsų gali būti jokio, vieno, dviejų ar trijų požiūrių. O mes veikiame trejybe. Dievas išgyvena mūsų akimis. Susidaro lygtys 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1.
* Netroškimai išplėčia mūsų gyvenimo galimybes. Jos platesnės už pasaulį. Šeši požiūriai - savo, septintu požiūriu apsiimame kito požiūrį, aštuntu požiūriu Dievo požiūrį, išeiname už santvarkos.
* Netroškimai suderina papildinius. X ir Ne-X tai papildinio ryšys.
Ištrintos 585-586 eilutės:
Pirminėmis sandaromis bendraujam su Dievu už mūsų ir mumyse. Dievas už mūsų gali būti jokio, vieno, dviejų ar trijų požiūrių. O mes veikiame trejybe. Dievas išgyvena mūsų akimis. Susidaro lygtys 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1. Šitą reikėtų naujai permąstyti.
Ištrintos 592-595 eilutės:
'''Apimties įveikimas'''

Pirminės sandaros išplėčia mūsų gyvenimo galimybes. Jos platesnės už pasaulį. Šeši požiūriai - savo, septintu požiūriu apsiimame kito požiūrį, aštuntu požiūriu Dievo požiūrį, išeiname už santvarkos.
Ištrintos 597-598 eilutės:

Pirminės sandaros suderina papildinius. X ir Ne-X tai papildinio ryšys.
2022 gegužės 17 d., 15:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 102-104 eilutės iš
į:
* Netroškimai primeta Kur Dievas yra, tad Kur jisai yra geras.
* Netroškimai sukuria "erdvę" kurioje kažkas gali įvykti, nebūti.
Ištrintos 594-603 eilutės:

'''Apimties nurodymas'''

Pirminės sandaros primeta Kur Dievas yra, tad Kur jisai yra geras.

Pirminės sandaros sukuria "erdvę" kurioje kažkas gali įvykti, nebūti.

Dievo troškimai palaiko papildinį, aplinką, papildančią apimtį.

Tiesa yra tai kas tiksliai apibrėžta (definite), užtat niekame.
2022 gegužės 17 d., 15:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 101-102 eilutės iš
į:
* Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.
Ištrintos 588-591 eilutės:

'''Santvarka'''

Pirminės sandaros išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.
2022 gegužės 17 d., 15:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 250-251 eilutės:
Laipsnynas išsako vienpusį ryšį su Dievu arba gerumu, siejantis vieną ar kitą su trinare lygtimi X->Y. Ta trejybė yra savistovi, tad savistovumas. Vienpusis ryšys išsako Dievą ir Mane (Dievą santvarkoje = gerumą), atitinkamai. Laipsnynas išreiškia vidinį žvilgsnį.
Ištrintos 720-721 eilutės:

Laipsnynas išsako vienpusį ryšį su Dievu arba gerumu, siejantis vieną ar kitą su trinare lygtimi X->Y. Ta trejybė yra savistovi, tad savistovumas. Vienpusis ryšys išsako Dievą ir Mane (Dievą santvarkoje = gerumą), atitinkamai. Laipsnynas išreiškia vidinį žvilgsnį.
2022 gegužės 17 d., 15:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 100-101 eilutės iš
į:
* Netroškimai atskiria teigiamą ir neigiamą, tiek poreikiais, tiek abejonėmis, tiek lūkesčiais, tiek vertybėmis. Teigiamo ir neigiamo atskyrimas grindžia jų suvedimą teigiamu ir neigiamu įsakymu.
Ištrintos 619-624 eilutės:

'''Teigiamas ir neigiamas'''

Troškimai atskiria teigiamą ir neigiamą, tiek poreikiais, tiek abejonėmis, tiek lūkesčiais, tiek vertybėmis.

Teigiamo ir neigiamo atskyrimas grindžia jų suvedimą teigiamu ir neigiamu įsakymu.
2022 gegužės 17 d., 14:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 98-100 eilutės iš
į:
* Netroškimais išsireiškia asmuo '''Tu''' siejantis Dievą už santvarkos ir mane santvarkoje.
* Netroškimai išsako plotmes (dvasios, sandaros, atvaizdų, vienybės), kuriose vyksta sąsaja tarp Dievo už santvarkos ir Manęs santvarkoje, o sąsają išsako asmens lygtis.
Pridėtos 205-218 eilutės:
Viskas, betkas, kažkas, niekas yra atvaizdai apskritai, tad tampriai susiję su nulybės, vienybės, dvejybės ir trejybės atvaizdais.

Dievas išeina už savęs į save šiais tarpsniais, žingsniais ir atitinkamomis apimtimis, vis gilyn. Juose išsiskiria esantis ir iškylantis Dievas.
* Dievas trokšta nieko - savarankiškas - Dievas - Dievas, kaip toks - esantis ir iškylantis Dievas sutampa "košėje" (nėra visakame).
* Dievas trokšta kažko - užtikrintas - dvasia - Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? - atsiveria santvarka, kurioje Dievo nėra, bet jisai iškils (nėra betkame)
* Dievas trokšta betko - ramus - dviprasmybė - įvariausiai pasitraukia - santvarkoje atsiranda įvairūs taškai, asmenys, kuriuose Dievas gali iškilti (nėra kažkame)
* Dievas trokšta visko - mylintis - gera širdis - Dievas naujai iškyla dar giliau, mūsų gelmėse - asmenyse, jų gelmėse, slypi gera širdis, kuria Dievas iškyla (nėra niekame)

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:
* savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
* užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
* ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
* mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes
Ištrintos 567-586 eilutės:

'''Išėjimas už savęs'''

Atvaizdai išsako Dievo išėjimą už savęs į save - kryptis iš gėrio. (Ar Dievas būtinas?) Aplinkybės išsako Dievo savęs atpažinimą - kryptis į gėrį. (Kaip kiekvieną pasiekti?)

Viskas, betkas, kažkas, niekas yra atvaizdai aplamai, tad tampriai susiję su nulybės, vienybės, dvejybės ir trejybės atvaizdais.

Dievas išeina už savęs į save šiais tarpsniais, žingsniais ir atitinkamomis apimtimis, vis gilyn. Juose išsiskiria esantis ir iškylantis Dievas.
* Dievas trokšta nieko - savarankiškas - Dievas - Dievas, kaip toks - esantis ir iškylantis Dievas sutampa "košėje" (nėra visakame).
* Dievas trokšta kažko - užtikrintas - dvasia - Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? - atsiveria santvarka, kurioje Dievo nėra, bet jisai iškils (nėra betkame)
* Dievas trokšta betko - ramus - dviprasmybė - įvariausiai pasitraukia - santvarkoje atsiranda įvairūs taškai, asmenys, kuriuose Dievas gali iškilti (nėra kažkame)
* Dievas trokšta visko - mylintis - gera širdis - Dievas naujai iškyla dar giliau, mūsų gelmėse - asmenyse, jų gelmėse, slypi gera širdis, kuria Dievas iškyla (nėra niekame)

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:
* savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
* užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
* ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
* mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes

'''Tu''' yra asmuo siejantis Dievą už santvarkos ir mane santvarkoje, išsireiškiantis keturiomis pirminėmis sandaromis. Šios sandaros išsako plotmes (dvasios, sandaros, atvaizdų, vienybės), kuriose ta sąsaja vyksta, o sąsają išsako asmens lygtis.
2022 gegužės 17 d., 14:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 96-97 eilutės iš
* Netrokšti reiškia išlaikyti savo tolydumą, savo tapatumą.
į:
* Netrokšti reiškia išlaikyti savo tolydumą, savo tapatumą.
* Netroškimai kyla iš ryšio tarp bendrosios sandaros ir visko padalinimų. Netroškimai sudaro bendrąją sandarą, o nežinojimai sudaro padalinimus: trejybę, ketverybę, penkerybę ar šešerybę.
Ištrintos 525-526 eilutės:

Netroškimai sudaro bendrąją sandarą, o nežinojimai sudaro padalinimus: trejybę, ketverybę, penkerybę ar šešerybę. Tad pirminės sandaros kyla iš ryšio tarp bendrosios sandaros ir visko padalinimų.
2022 gegužės 17 d., 14:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 64-65 eilutės iš
į:
* Yra nulnarė lygtis ? bene laisvumas, laisvė, glūdinti poreikyje, tiek nepatenkintame, tiek patenkintame.
Pakeistos 96-97 eilutės iš
į:
* Netrokšti reiškia išlaikyti savo tolydumą, savo tapatumą.
Pakeistos 100-110 eilutės iš
į:
* Žmogus netrokšta, o Dievas trokšta.
* Dievas troškta nieko, kažko, betko, visko. Ko daugiau Dievas trokšta, to labiau jisai išeina už savęs į save, siauriau suprastą, taip kad jis trokšta apimties papildinio. Išeidamas į viską (dvasia) jis trokšta nieko; išeidamas į betką (sandara) jis trokšta kažko; išeidamas į kažką (atvaizdai) jis trokšta betko; išeidamas į nieką (vienybė) jis trokšta visko.
* Dievo *augimas* išreikštas:
** Dvejonėmis, visaregio išvertimu: 1 srove - Dievas išverčiamas
** Troškimais (papildiniu) - 2 srovės - Dievas auga iš esamo į galimą, troškimu
** Antrinėmis sandaromis? Susivedimais?
* Netroškimas tai ryšio išlaikymas su savimi, neatitrūkimas. Laipsnynas išsako visaregio galimybes, tai ryšio išlaikymo galimybės: su pradiniu Dievu už santvarkos, arba su Dievu (gerumu) santvarkoje; išlaikant save - išplėčiant save - ar apibendrinant save - o tai vyksta vienoje iš keturių padėčių tarp Dievo ir gerumo.

Apimčių papildiniai
* Dievo troškulys platėja (trokšta nieko, kažko, betko visko) tuo tarpu atitinkamai asmens lygmens apimtis siaurėja (viskas - Dievas, betkas - Aš, kažkas - Tu, niekas - Kitas).
Ištrintos 589-611 eilutės:

>><<



'''Troškimai ir netroškimai'''

Žmogus netrokšta, o Dievas trokšta. Trokšti tai reiškia drąsiai rinktis kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti. O netrokšti reiškia išlaikyti savo tolydumą, savo tapatumą. Yra nulnarė lygtis ? bene laisvumas, laisvė, glūdinti poreikyje, tiek nepatenkintame, tiek patenkintame.

Dievo troškulys platėja (trokšta nieko, kažko, betko visko) tuo tarpu atitinkamai asmens lygmens apimtis siaurėja (viskas - Dievas, betkas - Aš, kažkas - Tu, niekas - Kitas).

Dievas troškta nieko, kažko, betko, visko. Ko daugiau Dievas trokšta, to labiau jisai išeina už savęs į save, siauriau suprastą, taip kad jis trokšta apimties papildinio. Išeidamas į viską (dvasia) jis trokšta nieko; išeidamas į betką (sandara) jis trokšta kažko; išeidamas į kažką (atvaizdai) jis trokšta betko; išeidamas į nieką (vienybė) jis trokšta visko.

Troškimai apsiriboja apimtimi. Dievo *augimas* išreikštas:
* Dvejonėmis, visaregio išvertimu: 1 srove - Dievas išverčiamas
* Troškimais (papildiniu) - 2 srovės - Dievas auga iš esamo į galimą, troškimu
* Antrinėmis sandaromis? Susivedimais?

Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne.

Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs. Netroškimas tai ryšio išlaikymas su savimi, neatitrūkimas. Laipsnynas išsako visaregio galimybes, tai ryšio išlaikymo galimybės: su pradiniu Dievu už santvarkos, arba su Dievu (gerumu) santvarkoje; išlaikant save - išplėčiant save - ar apibendrinant save - o tai vyksta vienoje iš keturių padėčių tarp Dievo ir gerumo.
2022 gegužės 17 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 33 eilutė iš:
* Koks ryšys tarp keturių nulybės atvaizdų (nežinojimas apimties) ir keturių troškimų (troškimas apimties)?
į:
* Koks netroškime ryšys tarp keturių nulybės atvaizdų (nežinojimas apimties) ir keturių troškimų (troškimas apimties)?
Pridėtos 44-50 eilutės:
* Kaip ir kokiuose lygmenyse vyksta teigiamo ir neigiamo atskyrimas?
* Koks laipsnynų vaidmuo?
* Koks ryšys tarp veiksmo +3 ir netroškimo?
* Aprašyti atliepimus.
* Visaregio pagrindu surašyti padalinimus, atvaizdus ir aplinkybes.
* Koks ryšys tarp veiklos ("reaching out", pasikartojimo ir t.t.) ir netroškimų?
Pakeista 53 eilutė iš:
* Write up the counter-choices.
į:
Ištrintos 54-56 eilutės:
* What is the role of the Gradations?
* What is the relationship between the operation +3 and '''not wishing'''?
* Write up the Topologies, Representations and Divisions in terms of the Omniscope.
Pakeistos 57-58 eilutės iš
* What is the relationship between activity (reaching out, recurring, etc.) and the primary structures?
* Question:
Where do we place and interpret the questions Why? How? What? and the answers Whether! What! How! And how do we permute them?
į:
* Where do we place and interpret the questions Why? How? What? and the answers Whether! What! How! And how do we permute them?
Pakeistos 202-237 eilutės iš
į:
* Dievas septintu požiūriu palaiko bendrystę, Dievo galimybę mumyse ir apskritai.
* Įtampa (dviprasmybė!) jausminiuose atsiliepimuose. Septintas požiūris yra apskritai dviprasmiškas. Taip yra ir gyvenimas kitu.
* Nulinis požiūris išreiškia Dievą, o septintas požiūris išreiškia gerumą, tai yra, Dievą santvarkoje. Tad laipsnynas įveda Dievą į santvarką.

'''Laipsniškumas'''

Tiesa viskas akivaizdu. Taip yra visažiniui, visaregiui, o žmogus pasaulyje išgyvena dalinai. Laipsniškam žinojimui reikalinga tvarka, jos išdėstymas laipsniais, pakopomis, eiliškumu.

Laipsniškumas sieja Dievą ir Kitą. Kitas (tad ir Aš, Tu) yra Dievui, kaip Sūnus Tėvui, tad pasiklydęs vaikas. Kito ir Dievo suderinimas nustato Mano ir Tavo teisingus vaidmenis.

Netroškimus galime suprasti kaip Dievo perėjimus (interpoliacijas) iš Dievo į gerumą. Perėjimai išsakomi vis aiškiau, raiškiau, apibrėžčiau, dalykiškiau (explicit). Perėjimai rikiuoja, išsako, išdėsto ženklų savybes.

Troškimai išsako kaip giliai Dievas yra panėręs į santvarką, kiek jisai skiriasi nuo savo brandos, savo galimybės.

Panašu, kad laipsnynas yra nuskilusi visaregio dalis, o lygčių sandaros yra tolesnės jos nuoskilos.

Laipsnynu reiškiasi tiek X->Y, tiek reiškinys-aplinka (valia viduje, valia išorėje), gal tiek ir sąsaja, tad 3x2x1. O asmens lygtis yra keturlypė, 4, ir iškyla bene visaregyje.

Šeši požiūriai yra tarpiniai tarp nulinio požiūrio ir septinto požiūrio. Nuliniu požiūriu:
* Esam tobuli, be poreikių.
* Klausiam, ko trokštame, ko iš tikrųjų norime?
* Išgyvename ramybę, be lūkesčių, pasiruošę atsiliepti. Ką randam, tą mylim.
* Kreipiamės į tobulą Dievą, mus mylintį labiau, kaip mes save.
Septintu požiūriu:
* Prisiimame kito poreikius ir taip atsisakome savo poreikių.
* Klausiam, ką veikiam kažkuriuo klausimu?
* Išgyvename įtampą, atsidavę. Kaip tikim, taip yra.
* Kreipiamės į pakankamą Dievą, mus gelbėjantį nuo ydingos santvarkos.
Antrinėmis sandaromis išreikštus septintus požiūrius suvokiau kaip šešias valios išraiškas ir siejau su dešimts Dievo įsakymų.

Kaip laipsnynas susijęs su Dievo savybėmis (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis)?
* poreikiai (laipsnynas) <=> savarankiškas (jokių poreikių)
* linksniai (laipsnynas); abejonės <=> užtikrintas (jokių abejonių)
* įrodymo būdai (laipsnynas); išdavos; jauduliai <=> ramus (be jaudulio, lūkesčių)
* ... laipsnynas... mylintis
Ištrinta 342 eilutė:
Pakeistos 638-639 eilutės iš
Troškimai atskiria teigiamą ir neigiamą, tiek poreikiais, tiek abejonėmis, tiek lūkesčiais, tiek vertybėmis. Tas atskyrimas teigiamo ir neigiamo vyksta skirtinguose lygmenyse. Kokiuose ir kaip?
į:
Troškimai atskiria teigiamą ir neigiamą, tiek poreikiais, tiek abejonėmis, tiek lūkesčiais, tiek vertybėmis.
Ištrintos 663-702 eilutės:

'''Septintas požiūris'''

Dievas septintu požiūriu palaiko bendrystę, Dievo galimybę mumyse ir apskritai.

Įtampa (dviprasmybė!) jausminiuose atsiliepimuose. Septintas požiūris yra apskritai dviprasmiškas. Taip yra ir gyvenimas kitu.

Nulinis požiūris išreiškia Dievą, o septintas požiūris išreiškia gerumą, tai yra, Dievą santvarkoje. Tad laipsnynas įveda Dievą į santvarką.

'''Laipsniškumas'''

Tiesa viskas akivaizdu. Taip yra visažiniui, visaregiui, o žmogus pasaulyje išgyvena dalinai. Laipsniškam žinojimui reikalinga tvarka, jos išdėstymas laipsniais, pakopomis, eiliškumu.

Laipsniškumas sieja Dievą ir Kitą. Kitas (tad ir Aš, Tu) yra Dievui, kaip Sūnus Tėvui, tad pasiklydęs vaikas. Kito ir Dievo suderinimas nustato Mano ir Tavo teisingus vaidmenis.

Pirmines sandaras galime suprasti kaip Dievo perėjimus (interpoliacijas) iš Dievo į gerumą. Perėjimai išsakomi vis aiškiau, raiškiau, apibrėžčiau, dalykiškiau (explicit). Perėjimai rikiuoja, išsako, išdėsto ženklų savybes.

Troškimai išsako kaip giliai Dievas yra panėręs į santvarką, kiek jisai skiriasi nuo savo brandos, savo galimybės.

Panašu, kad laipsnynas yra nuskilusi visaregio dalis, o lygčių sandaros yra tolesnės jos nuoskilos.

Laipsnynu reiškiasi tiek X->Y, tiek reiškinys-aplinka (valia viduje, valia išorėje), gal tiek ir sąsaja, tad 3x2x1. O asmens lygtis yra keturlypė, 4, ir iškyla bene visaregyje.

Šeši požiūriai yra tarpiniai tarp nulinio požiūrio ir septinto požiūrio. Nuliniu požiūriu:
* Esam tobuli, be poreikių.
* Klausiam, ko trokštame, ko iš tikrųjų norime?
* Išgyvename ramybę, be lūkesčių, pasiruošę atsiliepti. Ką randam, tą mylim.
* Kreipiamės į tobulą Dievą, mus mylintį labiau, kaip mes save.
Septintu požiūriu:
* Prisiimame kito poreikius ir taip atsisakome savo poreikių.
* Klausiam, ką veikiam kažkuriuo klausimu?
* Išgyvename įtampą, atsidavę. Kaip tikim, taip yra.
* Kreipiamės į pakankamą Dievą, mus gelbėjantį nuo ydingos santvarkos.
Antrinėmis sandaromis išreikštus septintus požiūrius suvokiau kaip šešias valios išraiškas ir siejau su dešimts Dievo įsakymų.

Kaip laipsnynas susijęs su Dievo savybėmis (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis)?
* poreikiai (laipsnynas) <=> savarankiškas (jokių poreikių)
* linksniai (laipsnynas); abejonės <=> užtikrintas (jokių abejonių)
* įrodymo būdai (laipsnynas); išdavos; jauduliai <=> ramus (be jaudulio, lūkesčių)
* ... laipsnynas... mylintis
2022 gegužės 17 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 195-225 eilutės iš
'''Išskyrimai'''

PrimaryStructures are constituted by four distinctions:
* Fourfold distinction
* Twofold distinction
* Onefold distinction
* Nullfold distinction
And each primary structure emphasizes a particular distinction
.

'''Atliepimai'''

Kas yra atliepimai
* Atliepimais atsiliepiame į savo netroškimus
.
* Atliepimus vadindavau ''counterchoices''.
* Counterchoices respond to our outlook with an outlook beyond us.

* We respond to Needs with OperatingPrinciples which express God within us.
* We respond to Doubts with Counterquestions which express another within us.
* We respond to Expectations, DirectionsFromTheGood with DirectionsToTheGood which express another beyond us.
* We respond to Commitments with LifeChoices which express God beyond us.

[+Netroškimų kilmė+]

Netroškimai iškyla asmeniu Tu, kuriuo Dievas ir Aš susitinka.

Keturi netroškimai kyla iš atitinkamų visaregio keturių pažinimo laukų.
* We identify with the Observer who has pulled away from that observational plane. In this way, we interpret the six Angles associated to that observational plane as six Concerns, which is to say, six NotWishes, what we don't wish for. We further allow for a seventh perspective that pulls together an observer in general, a human who is wished for. We also admit of an eighth perspective, the observer which went beyond themselves into the observational plane, who we identify with the one who wishes, structurally as Everything, the structure of God.

--------------------------
į:
'''Septintasis požiūris'''

* The seventh perspective is a general shift - a unity of shifts. The allowance of this seventh perspective is what makes the Sevensome equal to Slack.
* Prieiname prie septinto požiūrio, jį išgyvename valios raiškomis.
Pakeistos 305-310 eilutės iš
---------------------------------
%center%Attach:primarystructures.gif
---------------------------------
%center%Attach:primarystructures.jpg
---------------------------------
į:
Ištrintos 307-359 eilutės:
'''Atliepimai'''

The concerns are responded to by CounterChoices:

* OperatingPrinciples
* Counterquestions
* DirectionsToTheGood
* LifeChoices

These structures of response extend into eight perspectives the available responses. The counterchoices are appropriate and sufficient knowledge for us in all aspects of life.

These response arise when somebody else looks through our eyes. In this way, take a stand / follow through / reflect becomes:

||we are seen through...||that we...||take a stand||follow through||reflect||
||God's eyes within us||are||Choose the good over the bad||Choose the better over the worse||Choose the best over the rest||
||another's eyes within us||seem to||Is this the way things should be?||What do I have control over?||Am I able to consider the question?||
||another's eyes||ought to||Inner adherence, or outer adherence?||What one will achieve vs. What one is able to do
||What one could be doing vs. What one is doing||
||God's eyes||choose to||I wish to take a stand on what I reflect||I wish to follow through on the stand I take||I wish to reflect on what I have followed through||

Note that when God is within us, then so is the choice of good, and so is life. But when God is beyond us, then likewise our choice of good is evident beyond us - in our actions - and so is our life. So God's reaching beyond himself is an ''externalization'' that moves our choice into a world beyond us and that is what makes truth hard, and goodness hard. Our choices are fluid inside of us, but harden outside of us.

As somebody is looking through our eyes, we are now faced with a choice - to side with them, for EternalLife, or to side with ourselves, for Life. They represent the general state of somebody in our own situation, hence they represent eternal life. But we need to choose them over ourselves.

Each concern distinguishes two outlooks for the observational plane, one as the Everything (the ultimate observational plane), and another as the Anything (the observational plane for the observer). This yields a choice for us, as the observer. We can identify with the observational plane that is separate from us, and greater from us, or we can identify with the one that is given by us. These become choices between EternalLife and Life:

* God and Self
* heart (potential for God) and World (potential for self)
* potential for good and potential for bad
* Good and Bad

These are the Counterchoices. They are phrased as general questions, principles, matters, in which case they still reflect our point of view. They may then take us to either of the two outlooks, as ever we decide, in which case they have taken us to God's point of view.

The NotWishes allow us to separate ourselves, as observers, from our observational planes. But then the CounterChoices rephrase these as choices, and they allow us to think not in terms of ourselves (for we keep receding back into our observational plane) but rather escape ourselves and think in terms of another: God within us, another within us, another outside us, God outside us.

Life is the fact that God is good; eternal life is the understanding that God is good. These equations hold at four distinct levels which are defined by perspectives that see themselves through us:

* The OperatingPrinciples allow us to see (life) through God's eyes, and be seen through his eyes (eternal life) - but this is the God who lies within us.
* The Counterquestions allow us to see through another's eyes (anything), and be seen through their eyes (wisdom) - but this is the other within us.
* The DirectionsToTheGood allow us to see (choosing) through another's eyes, and be seen (good will) through their eyes - this is the other beyond us.
* The life choices (the EightfoldWay) allow us to see (will) through God's eyes, and be seen (God's will) through his eyes - this is God beyond us.

These levels express the movement outwards from soft Truth - how things look to God - to hard truth - how things look to us. In this way God goes beyond himself: we move from a point inside us from which God views to a point outside us from which God views:

*God within us - Understanding
*life within us - Self-understanding
*life beyond us - SharedUnderstanding
*God beyond us - GoodUnderstanding

IAmStatements are the right applications of the OperatingPrinciples, applying them to God rather than to Self.

I think that it is best for us that God be beyond us, for we are limited, and so he might be greater than us, especially as a reference point when we reach out to others. We thus likewise grow in our ability to engage others. Also, by being distinct from God, we are able to more fully engage God.
Pridėtos 352-441 eilutės:

---------------------------------
%center%Attach:primarystructures.gif
---------------------------------
%center%Attach:primarystructures.jpg
---------------------------------

'''Išskyrimai'''

PrimaryStructures are constituted by four distinctions:
* Fourfold distinction
* Twofold distinction
* Onefold distinction
* Nullfold distinction
And each primary structure emphasizes a particular distinction.

'''Atliepimai'''

Kas yra atliepimai
* Atliepimais atsiliepiame į savo netroškimus.
* Atliepimus vadindavau ''counterchoices''.
* Counterchoices respond to our outlook with an outlook beyond us.

* We respond to Needs with OperatingPrinciples which express God within us.
* We respond to Doubts with Counterquestions which express another within us.
* We respond to Expectations, DirectionsFromTheGood with DirectionsToTheGood which express another beyond us.
* We respond to Commitments with LifeChoices which express God beyond us.

Atliepimais atsakome į reikalus:
* Poreikio tenkinimais
* Dvejonėmis
* Gėrio kryptimis
* Gyvenimo pasirinkimais (klausimais)

These structures of response extend into eight perspectives the available responses. The counterchoices are appropriate and sufficient knowledge for us in all aspects of life.

These response arise when somebody else looks through our eyes. In this way, take a stand / follow through / reflect becomes:

||we are seen through...||that we...||take a stand||follow through||reflect||
||God's eyes within us||are||Choose the good over the bad||Choose the better over the worse||Choose the best over the rest||
||another's eyes within us||seem to||Is this the way things should be?||What do I have control over?||Am I able to consider the question?||
||another's eyes||ought to||Inner adherence, or outer adherence?||What one will achieve vs. What one is able to do
||What one could be doing vs. What one is doing||
||God's eyes||choose to||I wish to take a stand on what I reflect||I wish to follow through on the stand I take||I wish to reflect on what I have followed through||

Note that when God is within us, then so is the choice of good, and so is life. But when God is beyond us, then likewise our choice of good is evident beyond us - in our actions - and so is our life. So God's reaching beyond himself is an ''externalization'' that moves our choice into a world beyond us and that is what makes truth hard, and goodness hard. Our choices are fluid inside of us, but harden outside of us.

As somebody is looking through our eyes, we are now faced with a choice - to side with them, for EternalLife, or to side with ourselves, for Life. They represent the general state of somebody in our own situation, hence they represent eternal life. But we need to choose them over ourselves.

Each concern distinguishes two outlooks for the observational plane, one as the Everything (the ultimate observational plane), and another as the Anything (the observational plane for the observer). This yields a choice for us, as the observer. We can identify with the observational plane that is separate from us, and greater from us, or we can identify with the one that is given by us. These become choices between EternalLife and Life:

* God and Self
* heart (potential for God) and World (potential for self)
* potential for good and potential for bad
* Good and Bad

These are the Counterchoices. They are phrased as general questions, principles, matters, in which case they still reflect our point of view. They may then take us to either of the two outlooks, as ever we decide, in which case they have taken us to God's point of view.

The NotWishes allow us to separate ourselves, as observers, from our observational planes. But then the CounterChoices rephrase these as choices, and they allow us to think not in terms of ourselves (for we keep receding back into our observational plane) but rather escape ourselves and think in terms of another: God within us, another within us, another outside us, God outside us.

Life is the fact that God is good; eternal life is the understanding that God is good. These equations hold at four distinct levels which are defined by perspectives that see themselves through us:

* The OperatingPrinciples allow us to see (life) through God's eyes, and be seen through his eyes (eternal life) - but this is the God who lies within us.
* The Counterquestions allow us to see through another's eyes (anything), and be seen through their eyes (wisdom) - but this is the other within us.
* The DirectionsToTheGood allow us to see (choosing) through another's eyes, and be seen (good will) through their eyes - this is the other beyond us.
* The life choices (the EightfoldWay) allow us to see (will) through God's eyes, and be seen (God's will) through his eyes - this is God beyond us.

These levels express the movement outwards from soft Truth - how things look to God - to hard truth - how things look to us. In this way God goes beyond himself: we move from a point inside us from which God views to a point outside us from which God views:

*God within us - Understanding
*life within us - Self-understanding
*life beyond us - SharedUnderstanding
*God beyond us - GoodUnderstanding

IAmStatements are the right applications of the OperatingPrinciples, applying them to God rather than to Self.

I think that it is best for us that God be beyond us, for we are limited, and so he might be greater than us, especially as a reference point when we reach out to others. We thus likewise grow in our ability to engage others. Also, by being distinct from God, we are able to more fully engage God.


[+Netroškimų kilmė+]

Netroškimai iškyla asmeniu Tu, kuriuo Dievas ir Aš susitinka.

Keturi netroškimai kyla iš atitinkamų visaregio keturių pažinimo laukų.
* We identify with the Observer who has pulled away from that observational plane. In this way, we interpret the six Angles associated to that observational plane as six Concerns, which is to say, six NotWishes, what we don't wish for. We further allow for a seventh perspective that pulls together an observer in general, a human who is wished for. We also admit of an eighth perspective, the observer which went beyond themselves into the observational plane, who we identify with the one who wishes, structurally as Everything, the structure of God.

--------------------------

Ištrintos 473-477 eilutės:
'''Septintasis požiūris'''

The seventh perspective is a general shift - a unity of shifts. The allowance of this seventh perspective is what makes the Sevensome equal to Slack.

The seventh perspective is accessed through the ExpressionsOfTheWill.
2022 gegužės 16 d., 22:15 atliko AndriusKulikauskas -
2022 gegužės 16 d., 20:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 332 eilutė iš:
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/primarystructures.gif
į:
%center%Attach:primarystructures.gif
Pakeista 334 eilutė iš:
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/primarystructures.jpg
į:
%center%Attach:primarystructures.jpg
Pakeistos 524-526 eilutės iš
http://www.ms.lt/uploads/tu3.png

=====
į:
------------------------
%center%Attach
:tu3.png
------------------------
Pakeista 934 eilutė iš:
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/humaneyes.jpg
į:
%center%Attach:humaneyes.jpg
Pakeista 936 eilutė iš:
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/observationalplane.jpg
į:
%center%Attach:observationalplane.jpg
2022 gegužės 16 d., 20:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 331-332 eilutės:
---------------------------------
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/primarystructures.gif
2022 gegužės 16 d., 20:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 267-270 eilutės iš
-------------------------
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/observationalplane.jpg
-------------------------
į:
Ištrintos 311-314 eilutės:
-------------------------
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/humaneyes.jpg
-------------------------
Pridėtos 933-934 eilutės:
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/observationalplane.jpg
-------------------------
2022 gegužės 16 d., 20:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 235 eilutė iš:
''[ThisWiki:Look Looking through our eyes]'' may be thought of as a transition, a state change. Before one sees through our eyes, they are not restricted. At the point when they see through our eyes, they are restricted by some ObservationalPlane, some scope: everything, anything, something, nothing. Then they are looking through our eyes. They can then see themselves, and as such, they see themselves in that observational plane. To look through somebody's eyes is to take up their observational plane.
į:
Looking through our eyes may be thought of as a transition, a state change. Before one sees through our eyes, they are not restricted. At the point when they see through our eyes, they are restricted by some ObservationalPlane, some scope: everything, anything, something, nothing. Then they are looking through our eyes. They can then see themselves, and as such, they see themselves in that observational plane. To look through somebody's eyes is to take up their observational plane.
2022 gegužės 16 d., 20:27 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 43 eilutė:
Pakeistos 91-92 eilutės iš
į:
* Netroškimai yra nesutapimai su savimi, atsiribojimai, žinojimai, išmąstymai, nepriėmimai, neįsisavinimai, nelaikymai savimi.
Pridėtos 114-118 eilutės:
* Dievas trokšta nieko, tad yra savarankiškas. Netrokšti nieko, tai gyventi poreikiais.
* Dievas trokšta kažko, tad yra užtikrintas. Netrokšti kažko, tai gyventi abejonėmis.
* Dievas trokšta betko, tad yra ramus. Netrokšti betko, tai gyventi lūkesčiais. Betko netroškimas reiškiasi lūkesčiu, ko laukiame, ko nelaukiame. Tas laukimas reiškiasi tarpu tarp nusiteikimo ir sulaukimo. Betko netroškimas taip pat reiškiasi skirtumu tarp tos savasties, kurią priskiriame sau, ir to, kas už mūsų.
* Dievas trokšta visko, tad yra mylintis. Netrokšti visko, tai gyventi vertybėmis.
Pridėtos 218-219 eilutės:
Netroškimai iškyla asmeniu Tu, kuriuo Dievas ir Aš susitinka.
Ištrintos 526-565 eilutės:

'''Troškimai'''

Dievo troškimai yra visko atvaizdai. O vienybės atvaizdai, tai visko savybės. Nulybės atvaizdai, tai Dievo savybės.

Troškimai taip pat yra dvejybės atvaizdai, juk dvasia - Dievas yra nulybė, sandaras - viskas yra nulybė, tad visko atvaizdai yra dvejybė. Dvejybės atvaizdai:
* laisva valia, likimas -
* išorė, vidus -
* teorija, praktika -
* tapatus, skirtingas -
Troškimai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis

Viskas yra skirtumas tarp Dievo išeisiančio ir Dievo pilnai išėjusio už savęs į save. Šį skirtumą, šią sandarą, šią savastį galima atvaizduoti, tad kartu ir patį Dievą išreikšti netiesiogiai, jo troškimu.

Troškimai išsako tarpsnius, kuriais Dievas išeina už savęs į save. Troškimai sulygina esamą Dievą su būsimu Dievu. Troškimai išsako Dievo sutapimą su savimi, jo savastimi. Troškimai išsako, kas sutelpa Dievo savastyje. Ko plačiau Dievas trokšta, to labiau jis išsiskyręs nuo savęs, to labiau jis išėjęs už savęs. Savarankiškas Dievas yra už savęs neišėjęs, o mylintis Dievas yra už savęs išėjęs visiškai. Troškimai išsako kaip toli Dievo išeities taškas yra nukeliavęs, jo žvilgsnis, kuriuo jisai stebi. Troškimai išsako Dievo akį, jo žvilgsnį, jo tašką iš kurio jisai žiūri, iš kurio išgyvena savo eigą, savo išėjimą už savęs.

Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.

'''Netroškimai'''

Netroškimai iškyla asmeniu Tu, kuriuo Dievas ir Aš susitinka.

Dievas trokšta nieko, tad yra savarankiškas. Netrokšti nieko, tai gyventi poreikiais.

Dievas trokšta kažko, tad yra užtikrintas. Netrokšti kažko, tai gyventi abejonėmis.

Dievas trokšta betko, tad yra ramus. Netrokšti betko, tai gyventi lūkesčiais. Betko netroškimas reiškiasi lūkesčiu, ko laukiame, ko nelaukiame. Tas laukimas reiškiasi tarpu tarp nusiteikimo ir sulaukimo. Betko netroškimas taip pat reiškiasi skirtumu tarp tos savasties, kurią priskiriame sau, ir to, kas už mūsų.

Dievas trokšta visko, tad yra mylintis. Netrokšti visko, tai gyventi vertybėmis.

Netroškimai yra nesutapimai su savimi, atsiribojimai, žinojimai, išmąstymai, nepriėmimai, neįsisavinimai, nelaikymai savimi.

'''Lygtys'''

Lygtys:
* 3+3=6 Poreikiai
* 4+3=7 Abejonės
* 5+3=8 Lūkesčiai
* 6+3=1 Vertybės
Pakeistos 547-549 eilutės iš
http://www.selflearners.net/uploads/DSCF7428-700.jpg
į:
Pridėtos 934-936 eilutės:

-----------------------
http://www.selflearners.net/uploads/DSCF7428-700.jpg
2022 gegužės 16 d., 20:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 90-92 eilutės iš
į:
* Netroškimai išplaukia iš nepatenkinto troškimo. Each framework is organized around a wish unmet, and so reflects a purpose by which we can know it. In practice, when we comprehensively collect and analyze our subjective experiences, then we find that they exhibit one of these structural frameworks. We understand the difference between these structural frameworks by appreciating the purposes in life that they serve.
* Netroškimai tarpininkauja Dievo ir mūsų santykiuose.
Pridėtos 96-111 eilutės:
'''Netroškimų tikslai: Žvilgsnių (ar požiūrių) sutapimas'''

The primary structures allow others to look through our eyes. We are different from others, but they may not be different from us! Although '''we do not wish''', yet '''others may wish through us'''. We are therefore vehicles for their wishing, as given by the primary structures.

When others view themselves through our eyes, then '''they ''may'' be the same as us'''. We do not define them separately from their plane of observation, as we do not need to distinguish whether they may or are viewing through us. Hence our frameworks are the same. This yields the four PrimaryStructures depending on the vantage point.

When we view ourselves through the eyes of others, then '''they are ''different'' from us'''. We define them separately from their plane of observation because we distinguish between whether they are or are not viewing, and hence between them and what they are viewing. We identify with that narrower scope which they go beyond into their plane of observation. Hence our frameworks must be different. This yields the six SecondaryStructures depending on the shift in vantage point.

(Note: this is the asymmetry by which we understand that we are the child and not the parent, and so we should position ourselves where we might best be found, as the LostChild.)

The purpose is to separate the perspectives of eternal life and of life so that they might coincide. The coinciding is what humans may do and what God does of his nature. God, as the parent of the LostChild, positions himself so that the child might have every opportunity to find him or be found by him.

Each of the primary structures allows us to see through a certain perspective, and also be seen by that perspective. The structures allow that perspective to see itself (through us).

Note the relationship to the AlgebraOfViews. Each level relates how God sees through our eyes with how we see through God's eyes.
Pakeistos 182-183 eilutės iš
[+Atliepimai+]
į:
[+Netroškimų sandaros+]

Netroškime yra:
* God, who has gone beyond himself by identifying himself with an ObservationalPlane, and then pulling away as an Observer who we might identify with. He is thus identified with the scope of access that he thereby has to himself: (Everything, Anything, Something or Nothing).
* We identify with that observer, and take up their perspective, and in doing so, we reconnect them with that observational plane, and acknowledge both them (us) and the plane (God) as distinct from the various ways of pulling away. We interpret the particular plane as a wishing (going beyond) by everything, as given by one of the PropertiesOfGod (self-sufficient, certain, calm, loving). We interpret our own reconnection as a not-wishing, a not-going-beyond, yielding either needs, doubts, expectations or commitments (the 24 Concerns, dilemmas). They may be thought of as questions which, if answered affirmatively, become more prominent, and if answered negatively, become less prominent. For example, is this real? Yes - more important, no - less important. Likewise, is this wrong? This intensifies our position. And so we are connected to God but distinct from him.
* We allow another to identify with us, responding to the dilemma with (OperatingPrinciples, Counterquestions, DirectionsToTheGood, LifeChoices). This other is either God inside of us, other inside of us, other outside of us or God outside of us. Their identification with us offers two diverging perspectives, one of EternalLife (God's perspective - where we are separate), and another of Life (our perspective - where we are the same). (This is a distinction between God and human, heart and world, etc. as per structure.)
* We may resolve the dilemma by either choosing ourselves or the other as primary. By choosing the other, we allow our view to coincide with God's. God's view is waiting for such a shift. By choosing ourselves, we reject our coinciding.

'''Išskyrimai'''

PrimaryStructures are constituted by four distinctions:
* Fourfold distinction
* Twofold distinction
* Onefold distinction
* Nullfold distinction
And each primary structure emphasizes a particular distinction.

'''Atliepimai'''
Ištrintos 217-255 eilutės:


Each framework is organized around a wish unmet, and so reflects a purpose by which we can know it. In practice, when we comprehensively collect and analyze our subjective experiences, then we find that they exhibit one of these structural frameworks. We understand the difference between these structural frameworks by appreciating the purposes in life that they serve.

Pairs of the primary structures yield the SecondaryStructures, which are not directly practical, but express all the remaining mechanics of life.

'''Sandaros santrauka'''

Every primary structure mediates God's and our relationship. It involves:

* God, who has gone beyond himself by identifying himself with an ObservationalPlane, and then pulling away as an Observer who we might identify with. He is thus identified with the scope of access that he thereby has to himself: (Everything, Anything, Something or Nothing).
* We identify with that observer, and take up their perspective, and in doing so, we reconnect them with that observational plane, and acknowledge both them (us) and the plane (God) as distinct from the various ways of pulling away. We interpret the particular plane as a wishing (going beyond) by everything, as given by one of the PropertiesOfGod (self-sufficient, certain, calm, loving). We interpret our own reconnection as a not-wishing, a not-going-beyond, yielding either needs, doubts, expectations or commitments (the 24 Concerns, dilemmas). They may be thought of as questions which, if answered affirmatively, become more prominent, and if answered negatively, become less prominent. For example, is this real? Yes - more important, no - less important. Likewise, is this wrong? This intensifies our position. And so we are connected to God but distinct from him.
* We allow another to identify with us, responding to the dilemma with (OperatingPrinciples, Counterquestions, DirectionsToTheGood, LifeChoices). This other is either God inside of us, other inside of us, other outside of us or God outside of us. Their identification with us offers two diverging perspectives, one of EternalLife (God's perspective - where we are separate), and another of Life (our perspective - where we are the same). (This is a distinction between God and human, heart and world, etc. as per structure.)
* We may resolve the dilemma by either choosing ourselves or the other as primary. By choosing the other, we allow our view to coincide with God's. God's view is waiting for such a shift. By choosing ourselves, we reject our coinciding.

'''Išskyrimai'''

PrimaryStructures are constituted by four distinctions:
* Fourfold distinction
* Twofold distinction
* Onefold distinction
* Nullfold distinction
And each primary structure emphasizes a particular distinction.

'''Žvilgsnių (ar požiūrių) sutapimas'''

The primary structures allow others to look through our eyes. We are different from others, but they may not be different from us! Although '''we do not wish''', yet '''others may wish through us'''. We are therefore vehicles for their wishing, as given by the primary structures.

When others view themselves through our eyes, then '''they ''may'' be the same as us'''. We do not define them separately from their plane of observation, as we do not need to distinguish whether they may or are viewing through us. Hence our frameworks are the same. This yields the four PrimaryStructures depending on the vantage point.

When we view ourselves through the eyes of others, then '''they are ''different'' from us'''. We define them separately from their plane of observation because we distinguish between whether they are or are not viewing, and hence between them and what they are viewing. We identify with that narrower scope which they go beyond into their plane of observation. Hence our frameworks must be different. This yields the six SecondaryStructures depending on the shift in vantage point.

(Note: this is the asymmetry by which we understand that we are the child and not the parent, and so we should position ourselves where we might best be found, as the LostChild.)

The purpose is to separate the perspectives of eternal life and of life so that they might coincide. The coinciding is what humans may do and what God does of his nature. God, as the parent of the LostChild, positions himself so that the child might have every opportunity to find him or be found by him.

Each of the primary structures allows us to see through a certain perspective, and also be seen by that perspective. The structures allow that perspective to see itself (through us).

Note the relationship to the AlgebraOfViews. Each level relates how God sees through our eyes with how we see through God's eyes.
2022 gegužės 16 d., 20:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 89-90 eilutės iš
į:
* Netroškimai yra sandaros sustatančios atitinkamus suvokimo lygmenis.
Pridėtos 116-117 eilutės:
The degree of life, the intensity of empathy, is given by the number of perspectives that participate, which is from zero (operating principles) to three (life choices). These perspectives can be interpreted as expressing the level of awareness. They map onto the perspectives which we alternate amongst, making them static.
Pridėtos 125-135 eilutės:
Note that here the threesome, foursome, fivesome, sixsome are given by the white circles below, and they account perhaps for God's participation.

God takes up the role of the null (as a nullsome, onesome, twosome or threesome). It seems that these roles can be understood, in each case, as why, how and what:
*nullsome (I am statements)
*onesome - why (counterquestions)
*twosome - why, how (directions of the good)
*threesome - why, how, what - the qualities of signs - (eightfold way)
So these seem to be the structures into which injections are made at each level, just as they are into the qualities of signs in the case of language.

Consider the four tests of the heart and the world. Perhaps there is one test for each primary structure.
Ištrintos 438-459 eilutės:

The degree of life, the intensity of empathy, is given by the number of perspectives that participate, which is from zero (operating principles) to three (life choices). These perspectives can be interpreted as expressing the level of awareness. They map onto the perspectives which we alternate amongst, making them static.

The structures that arise in response to dilemmas seem to be given by equations generated by the operation +3 which describes consciousness:

* 3+3=6 (operating principles, the sixsome)
* 4+3=7 (counterquestions)
* 5+3=0 (ways of getting things done)
* 6+3=1 (internalization).

Note that here the threesome, foursome, fivesome, sixsome are given by the white circles below, and they account perhaps for God's participation.

God takes up the role of the null (as a nullsome, onesome, twosome or threesome). It seems that these roles can be understood, in each case, as why, how and what:
*nullsome (I am statements)
*onesome - why (counterquestions)
*twosome - why, how (directions of the good)
*threesome - why, how, what - the qualities of signs - (eightfold way)
So these seem to be the structures into which injections are made at each level, just as they are into the qualities of signs in the case of language.

The primary structures are frameworks for the different LevelsOfUnderstanding.

Consider the four tests of the heart and the world. Perhaps there is one test for each primary structure.
2022 gegužės 16 d., 20:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 134-135 eilutės iš
[+Keturių troškimų eiga+]
į:
[+Keturių netroškimų eiga+]
Pridėtos 162-166 eilutės:
[+Netroškimų kilmė+]

Keturi netroškimai kyla iš atitinkamų visaregio keturių pažinimo laukų.
* We identify with the Observer who has pulled away from that observational plane. In this way, we interpret the six Angles associated to that observational plane as six Concerns, which is to say, six NotWishes, what we don't wish for. We further allow for a seventh perspective that pulls together an observer in general, a human who is wished for. We also admit of an eighth perspective, the observer which went beyond themselves into the observational plane, who we identify with the one who wishes, structurally as Everything, the structure of God.
Ištrintos 173-176 eilutės:

===The Primary Structures Arise from the Omniscope===

A primary structure arises from one of the Omniscope's four ObservationalPlanes. We identify with the Observer who has pulled away from that observational plane. In this way, we interpret the six Angles associated to that observational plane as six Concerns, which is to say, six NotWishes, what we don't wish for. We further allow for a seventh perspective that pulls together an observer in general, a human who is wished for. We also admit of an eighth perspective, the observer which went beyond themselves into the observational plane, who we identify with the one who wishes, structurally as Everything, the structure of God.
2022 gegužės 16 d., 20:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 174-175 eilutės iš
===Summary of a Primary Structure===
į:
'''Sandaros santrauka'''
Pakeistos 183-184 eilutės iš
===Distinctions===
į:
'''Išskyrimai'''
Pakeistos 192-193 eilutės iš
===The Coinciding of Views===
į:
'''Žvilgsnių (ar požiūrių) sutapimas'''
Pakeistos 208-209 eilutės iš
===Scope of access===
į:
'''Priėjimo apimtis'''
Pakeistos 219-220 eilutės iš
===God as the viewer who fully takes up the access of scope===
į:
'''Dievas kaip pažinovas kuris pilnai priima priėjimą prie apimties'''
Pakeistos 235-258 eilutės iš
===Wishes===

For us to be able to understand the above identifications, we need to consider God himself in a structural form. God
's structure is Everything, which is to say, ''the everything''. For this God to be identified with a scope is for him to go beyond himself. In considering this God, we shift our view from ''what he has gone beyond to'' to ''the one who will go beyond himself''. From that latter view, this going beyond is now sized up with regard to where he already is, and how much he will go beyond himself. This means that we are now dealing with the complements:
* Everything goes beyond itself by Nothing to yield Everything
* Everything goes beyond itself by Something to yield Anything
* Everything goes beyond itself by Anything to yield Something
* Everything goes beyond itself by Everything to yield Nothing
These are Wishes:
* everything is self-sufficient = EverythingWishesForNothing
* everything is certain = EverythingWishesForSomething
* everything is calm = EverythingWishesForAnything
* everything is loving = EverythingWishesForEverything
These are the backgrounds that we live amongst, the observational planes that access themselves through us as '''they go beyond themselves by way of us'''. We are their wishes for nothing, something, anything, everything.

Wishes are the ''blocking of access'' which we attribute to everything as it reduces its scope to the access that is attributed to God.

We may think of God as going beyond himself into these scopes. In order to conceive of this, we need to think of God structurally. So we identify with "everything" that God who will go beyond himself, and we may identify with "everything", "anything", "something" or "nothing" that God who has gone beyond himself. In going beyond himself, God has restricted his access to himself. He has reduced it from "everything" to something equal or less. We interpret these focusings of access as "wishes":
* "God is everything" (God is self-sufficient) is interpreted as EverythingWishesForNothing = "everything has gone beyond itself by nothing into everything"
* "God is anything" (God is certain) is interpreted as EverythingWishesForSomething = "everything has gone beyond itself by something into anything"
* "God is something" (God is calm) is interpreted as EverythingWishesForAnything = "everything has gone beyond itself by anything into something"
* "God is nothing" (God is loving) is interpreted as EverythingWishesForEverything = "everything has gone beyond itself by everything into nothing"

===The Omniscope - Our Eyes Are Given By Our NotWishes - Four ObservationalPlanes===
į:
'''Visaregis - netroškimai grindžia mūsų akis - keturi pažinimo laukai'''
Pridėta 249 eilutė:
-------------------------
Pakeistos 251-252 eilutės iš
į:
-------------------------
Pakeista 259 eilutė iš:
===Omniscope - Three-Cycle===
į:
'''Visaregis - trejybė'''
2022 gegužės 16 d., 19:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 317 eilutė:
-------------------------
Pakeistos 319-322 eilutės iš

===NotWishes
- Dilemmas===
į:
-------------------------

'''Dilemos'''
Pakeistos 338-339 eilutės iš
===Diagram===
į:
'''Diagrama'''

---------------------------------
Pakeistos 342-343 eilutės iš
į:
---------------------------------
Pakeistos 346-347 eilutės iš
===They Are Given By Our CounterChoices===
į:
'''Atliepimai'''
Pakeistos 399-400 eilutės iš
===God sees himself through us===
į:
'''Dievas save mato per mus'''
Pakeistos 443-445 eilutės iš
===Thoughts===
į:
'''Mintys'''
Ištrintos 496-621 eilutės:
===Discussion===

BenoitCouture: Andrius suggests: "WE MAY CONSIDER EACH PRIMARY STRUCTURE AS OPENING UP THE 7TH PERSPECTIVE"

Please see: [http://www.openleader.com/index.php/LovingGod/KingdomDeepNet KDN], where I seek to dig a root in the essence of the meaning of the 7th perspective and to establish a rapport of the organic experience of unity into the energy of the primary structure applications. In practice, this research could provide some advancement toward deploying the KDN across the www in view of easing the open source's parameters of healthy homes and safe communities.

'''Antrinės sandaros'''

See also: PrimaryStructures, Equations, Operations, Factoring

===Omniscope, PrimaryStructures, SecondaryStructures===

The '''Omniscope''' is a comprehensive view upon all Structure.

Each of the four '''PrimaryStructures''' presents an ObservationalPlane of the omniscope as a relationship between God and human.

Each of the six '''secondary structures''' may be thought of as the Coinciding of the Observer of a wider observational plane with an observer of a narrower observational plane.

===Secondary structures===

The PrimaryStructures are constructed so that God sees himself by way of our eyes, which is to say, God sees through our eyes, and our eyes see through God's eyes. Here the two views occur at the same level. The primary structures are frameworks that open us up to such inspection.

The secondary structures turn this around. They have us see through God's eyes, and God's eyes see through our eyes. This is because we see through the eyes of an Other who we take to be separate from ourselves, yet equal to ourselves, hence a broader version of ourselves. We therefore relate God to some observational plane that is strictly broader than our own.

The six secondary structures are:

* Divisions
* Representations
* Topologies
* Argumentation
* Verbalization
* Narration

Each secondary structure arises through the injection of a wishing into a framework for not-wishing. Then the seventh perspective within that framework becomes a representation of anything, an expression of the will. Apparently, will is what allows for the injection of wishing into not-wishing.

Each of the secondary structures serves as an interpolation between a property of God (a wishing) and a property of life (a willing) - between the horizon points outside and inside the system - between an identification of God with God and God with good.

===Deriving the Secondary structures===

The Observer sees less than the Observed, and yet we consider the observed to have a narrower view.

From the four PrimaryStructures it is possible to work out the details of the six SecondaryStructures that express the enormous variety that we find in life. These secondary structures express our seeing ourselves through the eyes of another. In particular, we may look through the eyes of God (as the default observer in the ObservationalPlane). Here, we consider God as having a strictly wider scope than we ultimately do. This makes for a shift in scopes, and so there are six possibilities. The following structures arise:

* We see through God (with access to everything) at ourselves (who have access to anything): this yields the eight DivisionsOfEverything. In each, the whole is divided into parts.
* We see through God (with access to everything) at ourselves (who have access to something): this yields the six Representations. For each, the whole is expressed by a vantage point.
* We see through God (with access to anything) at ourselves (who have access to something): this yields the twelve Topologies. For each, a part is expressed by a vantage point.
* We see through God (with access to something) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of Argumentation, how things come to matter, which leverages our doubts.
* We see through God (with access to anything) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of Verbalization, how things come to mean, which leverages our expectations.
* We see through God (with access to everything) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of Narration, how things come to happen, which leverages our commitments.

The secondary structures are generated by embedding the representations (everything wishes for nothing, something, anything) into the structural frameworks (not wishes). For example, the divisions of everything are generated by having "everything that wishes for nothing", that is self-sufficient, take up the counterquestions: "how does it seem to me?" yields onesome, "what else should I be doing?" yields twosome, etc. For each embedding, the seventh perspective gives one of the six expressions of the will, here it is "engaging". The expressions of the will are the representations of anything.

Hence there are three injections, or versions, for the Eightfold way, and two for the emotional responses, and one for the counterquestions, and none for the operating principles. And the various gradations (Maslow's hierarchy of needs, Kiparsky's gradation of thematic roles, methods of mathematical proof) figure accordingly.
Frameworks

Frameworks are the structures described by not-wishing, which is to say, that which is beyond wishing. For example, God is calm, but we have expectations: God's perspective consists of good God, good gift, good quality. Person's perspective consists of good person, good deed, good word.

God empathizes with humans by taking up their boundedness, and reaching out beyond a definite boundary. This gives rise to the secondary structures.

I suppose this is because God empathizes with the activity of life, which is recurrence. Recurrence has one go to a perspective further within. Whereas going beyond has one go to a perspective further out. Everything has a representation (God has a property) as a reference point for such going further within. The secondary frameworks therefore have God recur - go within himself - counter to his going beyond. Perhaps this is to reverse the direction from going forwards (keeping God and good separate) to going backwards (taking them as one related concept).

RepresentationsOfAnything

There are three Languages.

The six secondary families are given by separating the primary families into properties of God and frameworks beyond God, and then injecting a property of God from a narrower level into a structural framework from a broader level.

What can we do with our limitations? Representations of Anything When we attempt to equate distinct representations of Everything, then the futility of our attempt leaves behind auxiliary structure.

* Anything chooses to Not Choose Divisions: ways of dividing Everything.
* Anything choose to Choose Criteria: ways of filtering Everything.
* Anything chooses to Wish for Everything Topologies: ways of contextualizing Everything.
* Anything chooses to Wish for Anything Argumentation: language by which Everything matters.
* Anything chooses to Wish for Something Verbalization: language by which Everything means.
* Anything chooses to Wish for Nothing Narration: language by which Everything happens.

===The Secondary Structures as Empathy===

I'm trying to understand the derivation of the secondary structures as God's empathy for human. I think they reflect God's growth. And in some sense they arise from human's negation of God's representations. Perhaps this kicks in when human's interpret God's empathy.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/structuremap.png

The secondary structures come into play when the human chooses other over self. Then God may identify with the human, yielding a secondary structure, which the human may yet again identify with. Hence, the primary structures are most important, in that they are the framework for the choice before us, and yet the secondary structures indicate that the right choice has been made: other over self. (This is perhaps Spirit over Structure.) For example, the DivisionsOfEverything are evident only when we are able to rise above our own perspective and allow that it is one among a set of perspectives. We do so by taking up the Counterquestions and choosing other over self.

In considering the injections, think of ''God as everything'' as being alone, and think of ''God as nothing'' as never alone, always with us. And ''God as anything'' and ''God as something'' would be somehow in between. For it is the God who is alone that yields the DivisionsOfEverything when he takes up the Counterquestions. This is an essential point of the injection! Consider the secondary structures as relating his being with us and not being with us, which is certainly important in the Languages and the EightfoldWay.

Note that God generates the divisions by taking up the operation [AddOne +1], which has him go through the Counterquestions. So +1 must determine the nature of the injection. This is Self-understanding.

Similarly, the Topologies and Representations seem to arise from [AddTwo +2]. Here God adds two points of view. In doing so, God switches perspective, from his to ours. The Representations are when God has an Absolute perspective. Four of them are forward looking, grounded in everything: [OneAddTwo 1+2=3], [TwoAddTwo 2+2=4], [ThreeAddTwo 3+2=5], [FourAddTwo 4+2=6]. The other two are backwards looking, grounded in slack: [SixAddTwo 6+2=8], [FiveAddTwo 5+2=7]. The Topologies are when God has a Relative perspective. Then he is acting on a generic division. He takes two steps forward, and the person takes two steps forward, analogously. The good of the one can be located and isolated in the other, yielding topologies. This is SharedUnderstanding.

The three Languages as coming from [AddThree +3]. Extrapolating from above, in Narration, God has an Absolute perspective and takes one step forward. In Verbalization, God has a Relative perspective and takes two steps forward. In Argumentation, God has a Shared perspective and takes three steps forward. This is GoodUnderstanding.

I think that key to the Languages is ''the set of all sets'' as ChristopherLangan deals with. For when God is inverted by the InversionEffect, I imagine that might be the point where ''sets'' come into play (people (narration), words (verbalization), qualities (argumentation)). And perhaps everything gets fleshed out as an infinite ladder, the set of all sets. And languages can operate on that ladder, perhaps like an infinite tape for various automata.

Also, consider the ordering of the counterquestions. Why that particular ordering which just happens to work to order the divisions of everything properly? There's is the ordering that works for the QualitiesOfSigns. So answer this question.

===Think about===

We may think of the injections as relating God's view (eternal life) and our view (life):

* wisdom - life
* good will - life
* good will - anything
* God's will - choosing
* God's will - anything
* God's will - life

===Ideas===

It seems positive to move as follows:

* from Anything to Everything, as in the DivisionsOfEverything, to shift from one Part to considering it as simply part of the Whole
* from Something to Anything, as in the Topologies, or the PrinciplesOfLife, to realize that we leave the plane by acknowledging the viewer
* from Everything to Something, as in the Representations, as when God goes beyond himself into the bounded, here to acknowledge that we conceive the whole by way of the view that we have upon it

I imagine, given the structure of the Sixsome, and the PrimaryStructures, that it is likewise positive to move to Nothing from Everything, Anything or Something.

There are two representations of the foursome, fivesome, sixsome. One is from God's perspective, the other is from a person's perspective. Take the null from the person's perspective and reexpress it in terms of God's perspective. So God participates through the null in the person's perspective.

* In the threesome? Consider the sevensome (!)
* For the foursome, the human perspective is in terms of answers (situations), and God's perspective is in terms of questions (perspectives). The human null is Why. God takes this up as Why?
* For the fivesome, the human perspective is space, and God's perspective is time. The human null is unrestricted context and unrestricted configuration. For God this is the distant future and the distant past. ("Not every cause has had its effect".) The cause is God, and the effect is God is good.
* For the sixsome, the human perspective is cognition, and God's perspective is emotion. The human null is duty, loyalty, justice. For God this is intimacy vs. fear, love vs. hate, beauty vs. disgust.

What are the RepresentationsOfAnything? The manifestations that everything has gone beyond itself. These six manifestations are given by change of scope: everything goes out to a wider scope, and into the "not-wishing" that is beyond that wider scope. [In this way, God empathises with life, and also, life chooses God, and God grows in concern.]
Pakeistos 503-567 eilutės iš
'''Troškimai'''

See also: NotWishes, Concerns, Angles, Everything, PrimaryStructures, Representations, Omniscope.

===Wishes===

In order to Conceive a Concept, we need to both keep it together with itself and hold it separate from itself. In this sense, we must be able to wish for it. This is to say that wishes are the basis for conception.

What describes our subjective experience? RepresentationsOfEverything

Everything wishes for Nothing, Something, Anything, Everything. These are the four scopes to which it may go beyond itself.

The wishes yield the representations of everything: Everything is self
-sufficient, certain, calm, loving.

* EverythingWishesForNothing. Everything is self
-sufficient.
* EverythingWishesForSomething. Everything is certain.
* EverythingWishesForAnything. Everything is calm.
* EverythingWishesForEverything. Everything is loving.

Everything goes beyond these wishes into NotWishes, which are relevant to humans.

===Wishes and RepresentationsOfTheNullsome===

How are the Wishes related to the RepresentationsOfTheNullsome, which is to say, the PropertiesOfGod? What is the connection:

* not
-encompassed - significant - loving
* not
-caused - constant - calm
* not
-mediated - direct - certain
* not
-hidden - true - self-sufficient

The relationship is given by God as a scope of access, and the impact of that on everything:

* If God is everything (and self
-sufficent), then everything with regard to him is true.
* If God is anything (and certain), then everything with regard to him is direct.
* If God is something (and calm), then everything with regard to him is constant.
* If God is nothing (and loving), then everything with regard to him is significant.

-------

If we start out with God, then we can't conceive God directly. So we think of:

* God as Everything
* God as Anything
* God as Something
* God as Nothing

And then we consider this structurally. This makes sense to us as ''wishing'' by everything:

* EverythingWishesForNothing
* EverythingWishesForSomething
* EverythingWishesForAnything
* EverythingWishesForEverything

Consider also:

* self-sufficient = caring for its own unity, manifested as our relationship with God
* certain = caring for its own perspective, manifested as our relationship with others
* calm = caring for any perspective, manifested as others
* loving = caring for unity, manifested as God

------

Troškimas ir žinojimas susikalba per Dievo nežinojimą, kuris įveikia žmogaus netroškimą. Yra nežinojimai susiję su troškimu. Tai yra visko padalinimų požiūriai susiję su pačiu Dievu, palaikantys su juo ryšį, jo esmę už jų. O atitrūkę nuo Dievo požiūriai yra praradę su juo ryšį, atitrūkę nuo esmės. Ta esmė yra žmogus, jo žinojimas. Tad žmogaus problema yra, kad jis nepažįsta savęs.

Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).
į:
-----------------
2022 gegužės 16 d., 19:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 44-62 eilutės:

* What are the concerns and counterchoices for the eightfold way? I think they are related to the perspectives of the representations of the sixsome, but I need to get this straight. It seems that the concerns would be (obey, believe, care, courage, honesty, hope) and have us open ourselves to God beyond us, but then the counterchoices would have us pray with God to God, and yet choose God, so that he might grow from weak to strong. In this way, the concerns have us defer our will, but the counterchoices let us transfer our will, or not. Also, how does this relate to internalization, both the external perspectives, and the emotional dispositions?
* Where do the Counterquestions get their structure? (As perspectives on situations). How does it relate to their definition as concerns (seeming to take a stand, follow through, etc.) Perhaps their structure arises as the way that the other experiences our concerns, the slack that they have compared to us. (Perhaps that is how AntiStructure arises.) Consider similarly for the DirectionsToTheGood and the EightfoldWay. Consider how such structure for the PrimaryStructures arises as the Other takes up the Concerns through us. And then consider the SecondaryStructures as given by placing, framing that other's perspective within a framework given by God's ObservationalPlane.
* Write up the counter-choices.
* How do the injections work? What is their mechanics?
* What is the role of the Gradations?
* What is the relationship between the operation +3 and '''not wishing'''?
* Write up the Topologies, Representations and Divisions in terms of the Omniscope.
* Consider how the threesome relates to the observational plane. And consider the role of fluttering, of switching back between our relationship with ourselves and with God, and the extent of that chasm.
* What is the meaning of what separates the commitments and the choices, and what they have in common ?
* What is the relationship between activity (reaching out, recurring, etc.) and the primary structures?
* Question: Where do we place and interpret the questions Why? How? What? and the answers Whether! What! How! And how do we permute them?
* Consider how the topologies might be considered as modalities in the movement through the threesome (for example, the word "may").
* Clarify how the topologies relate (from the perspectives of life and God) as empathy that connects to taking a stand, following through and reflecting.
* Write up how the topologies and representations come from the expectations, and consider how the divisions come from the counterquestions.
* Look for the role that the eightsome plays as GeneralStructure, where is it to be found?
* The zeroth perspective may be thought of as the voice of that representation of the nullsome, the voice of God. But what is the seventh perspective? How does it express the threesome? Is it related to the nullsome?
* How does the eighth perspective, which seems to give God's view, relate to the human's view? (As the omniscope describes human's view of God's view of human's view of God's view of a ''human's view''?) How does this relate to the view of Nothing? And how do the eighth perspective and the seventh perspective relate to each other? How does this all relate to the coinciding of God's and human's views?
Ištrintos 438-473 eilutės:

===Questions===

What are the concerns and counterchoices for the eightfold way? I think they are related to the perspectives of the representations of the sixsome, but I need to get this straight. It seems that the concerns would be (obey, believe, care, courage, honesty, hope) and have us open ourselves to God beyond us, but then the counterchoices would have us pray with God to God, and yet choose God, so that he might grow from weak to strong. In this way, the concerns have us defer our will, but the counterchoices let us transfer our will, or not. Also, how does this relate to internalization, both the external perspectives, and the emotional dispositions?

Where do the Counterquestions get their structure? (As perspectives on situations). How does it relate to their definition as concerns (seeming to take a stand, follow through, etc.) Perhaps their structure arises as the way that the other experiences our concerns, the slack that they have compared to us. (Perhaps that is how AntiStructure arises.) Consider similarly for the DirectionsToTheGood and the EightfoldWay. Consider how such structure for the PrimaryStructures arises as the Other takes up the Concerns through us. And then consider the SecondaryStructures as given by placing, framing that other's perspective within a framework given by God's ObservationalPlane.

Write up the counter-choices.

How do the injections work? What is their mechanics?

What is the role of the Gradations?

What is the relationship between the operation +3 and '''not wishing'''?

Write up the Topologies, Representations and Divisions in terms of the Omniscope.

Consider how the threesome relates to the observational plane. And consider the role of fluttering, of switching back between our relationship with ourselves and with God, and the extent of that chasm.

What is the meaning of what separates the commitments and the choices, and what they have in common ?

What is the relationship between activity (reaching out, recurring, etc.) and the primary structures?

Question: Where do we place and interpret the questions Why? How? What? and the answers Whether! What! How! And how do we permute them?

Consider how the topologies might be considered as modalities in the movement through the threesome (for example, the word "may").

Clarify how the topologies relate (from the perspectives of life and God) as empathy that connects to taking a stand, following through and reflecting.

Write up how the topologies and representations come from the expectations, and consider how the divisions come from the counterquestions.

Look for the role that the eightsome plays as GeneralStructure, where is it to be found?

The zeroth perspective may be thought of as the voice of that representation of the nullsome, the voice of God. But what is the seventh perspective? How does it express the threesome? Is it related to the nullsome?

How does the eighth perspective, which seems to give God's view, relate to the human's view? (As the omniscope describes human's view of God's view of human's view of God's view of a ''human's view''?) How does this relate to the view of Nothing? And how do the eighth perspective and the seventh perspective relate to each other? How does this all relate to the coinciding of God's and human's views?
2022 gegužės 16 d., 19:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 79-84 eilutės:
Netroškimų tikslais
* Netrokšta nieko - going beyond the mechanics of our needs, and instead taking up the needs of others, or simply being perfect
* Netrokšta kažko - overcoming all manner of brainwashing, and being thoughtful, intelligent
* Netrokšta betko - responding soundly to one's emotions, getting things done, speaking to the good in others
* Netrokšta visko - linking up with God, defering to God
Pakeistos 145-150 eilutės iš
Here are there purposes:

* EverythingWishesForNothing - going beyond the mechanics of our needs, and instead taking up the needs of others, or simply being perfect
* EverythingWishesForSomething - overcoming all manner of brainwashing, and being thoughtful, intelligent
* EverythingWishesForAnything - responding soundly to one's emotions, getting things done, speaking to the good in others
* EverythingWishesForEverything - linking up with God, defering to God
į:
2022 gegužės 16 d., 19:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 66-70 eilutės iš
į:
* Netroškimai pristato visaregio pažinimo lauką kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus.
* Netroškimai yra keturios sandaros grindžiančios žmogaus gyvenimą.
* Netroškimai susideda iš aštuonių požiūrių. Six of which are experienced by a human, a seventh is a human's general perspective, and an eighth is understood as God's perspective. They describe our intuition, as if we are living in a house whose rooms are all familiar, yet too many to hold in our mind at the same time.
* Netroškimai yra tos sandaros, kurios yra nepaprastai įžvalgios ir gyvenimiškai naudingos. They express our relationship with God, with the totality, so that we might know and apply ourselves appropriately.
Pridėtos 118-122 eilutės:
Požiūriai skyla
* Abejonėmis, dvejonėmis - protas vieningas.
* Lūkesčiais, jauduliais - skyla į du požiūrius - save ir pasaulį.
* Vertybės, klausimai - skyla į tris požiūrius.
Pakeistos 139-154 eilutės iš



* Abejonėmis, dvejonėmis - protas vieningas. Lūkesčiais, jauduliais - skyla į du požiūrius - save ir pasaulį. Vertybės, klausimai - skyla į tris požiūrius.
* Each of the four primary structures presents an ObservationalPlane of the omniscope as a relationship between God and human.


'''Antrinės sandaros'''

Each of the six '''SecondaryStructures''' may be thought of as the coinciding of the Observer of a wider observational plane with an observer of a narrower observational plane.

===Primary Structures===

The PrimaryStructures are four structures that are central to human life. They are quite similar in that each of them consists of eight perspectives, six of which are experienced by a human, a seventh is a human's general perspective, and an eighth is understood as God's perspective. They describe our intuition, as if we are living in a house whose rooms are all familiar, yet too many to hold in our mind at the same time.

Of all structures, the primary structures are those which are not only deeply insightful but directly practical. They express our relationship with God, with the totality, so that we might know and apply ourselves appropriately.
Here are there purposes:
į:
Here are there purposes:
2022 gegužės 16 d., 19:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 114-115 eilutės:
Gamtoje, protas bene atsirado vėliau kaip jausmai, bet tarp jausmų ir kūno, o kartu ir valia.
Ištrinta 132 eilutė:
* Protas bene atsirado vėliau kaip jausmai, bet tarp jausmų ir kūno, o kartu ir valia.
2022 gegužės 16 d., 19:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 99-104 eilutės:
Netroškimai išsako amžinąjį gyvenimą gyvenimo lygtyje:
* amžinąjį gyvenimą (tenkinimais)
* išmintį (dvejonėmis)
* gerą valią (jauduliais)
* Dievo valią (vertybiniais klausimais)
Pakeistos 129-130 eilutės iš
* Gyvenimo lygtyje, netroškimai išsako: amžinąjį gyvenimą (tenkinimais), išmintį (dvejonėmis), gerą valią (jauduliais), Dievo valią (klausimais).
į:
Ištrintos 133-136 eilutės:

Vertybės
* Aštuongubo kelio netroškimus vadindavau įsipareigojimais, ''commitments''.
* Juos siedavau su šešerybės atvaizdų dorybėmis (nuoširdumu, viltimi, drąsa) ir vidiniais požiūriais (paklusti, tikėti, rūpintis).
2022 gegužės 16 d., 19:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 108-119 eilutės:
[+Atliepimai+]

Kas yra atliepimai
* Atliepimais atsiliepiame į savo netroškimus.
* Atliepimus vadindavau ''counterchoices''.
* Counterchoices respond to our outlook with an outlook beyond us.

* We respond to Needs with OperatingPrinciples which express God within us.
* We respond to Doubts with Counterquestions which express another within us.
* We respond to Expectations, DirectionsFromTheGood with DirectionsToTheGood which express another beyond us.
* We respond to Commitments with LifeChoices which express God beyond us.
Ištrintos 130-144 eilutės:

'''Atliepimai'''

* Atliepimais atsiliepiame į savo netroškimus.
* Atliepimus vadindavau ''counterchoices''.
* Counterchoices respond to our outlook with an outlook beyond us.

* We respond to Needs with OperatingPrinciples which express God within us.
* We respond to Doubts with Counterquestions which express another within us.
* We respond to Expectations, DirectionsFromTheGood with DirectionsToTheGood which express another beyond us.
* We respond to Commitments with LifeChoices which express God beyond us.

'''Visaregis'''

* The '''Omniscope''' is a comprehensive view upon all Structure.
2022 gegužės 16 d., 19:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-66 eilutės iš
į:
* Netroškimai išsako 24 reikalus (4 laipsnynai x 6 reikalai)
Ištrintos 115-122 eilutės:
There are 24 not wishes.
* Needs: not wish for nothing.
* Doubts: not wish for something.
* Expectations: not wish for anything.
* Trials: not wish for everything.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/humaneyes.jpg
Pakeistos 1208-1210 eilutės iš
===========================
į:
-----------------------
http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/humaneyes.jpg
-----------------------
2022 gegužės 16 d., 18:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 56-65 eilutės iš
į:
* Netroškimai išsako Dievo būtinumą.
* Netroškimus vadindavau ''dilemmas'', reikalais.
* Netroškimus išreiškia visaregis.
* Netroškimai yra mūsų atsitraukimai, atsiplėšimai nuo pažinimo lauko.
* Netroškimai mus atskiria nuo pažinimo lauko, leidžia mums atsiskirti nuo jo.
* Netroškimai išsako neužtvėrimą, atvėrimą priėjimo prie Dievo.
* Netroškimai išsako tai, kas už visko, už jo apimties, už troškimų.
* Netroškimai yra save patvirtinantys.
* Netroškimai išsako kiek neišeiname už savęs, kiek laikomės savęs.
Ištrintos 113-130 eilutės:


'''Netroškimai'''

* Netroškimai išsako Dievo būtinumą.

* Netroškimus vadindavau ''dilemmas'', reikalais.

Not wishes are:
* not Wishes
* the not-blocking of access by which we open the way for God.
* what separate us from our ObservationalPlane, what allow us to be distinct from it.
* our backing away from our ObservationalPlane.
* expressed by the Omniscope.
* factored to give rise to the SecondaryStructures.
* what is beyond everything, beyond its scope, its wishes.
* the extent to which we do not go beyond ourselves, to which we keep to ourselves.
* self-reenforcing.
2022 gegužės 16 d., 18:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 71-73 eilutės:
* Poreikiai ir tiesa. Būtina, tikra, galima. Dievo klausimai.
* Abejonės ir betarpiškumas. Daiktas, eiga, asmuo.
* Lūkesčiai ir pastovumas (sutapimas ar nesutapimas), laukimas ir sulaukimas (vienis) arba nesulaukimas (visybė) arba negalėjimas tikėtis (daugis).
Pakeistos 75-79 eilutės iš
* Lūkesčiai ir pastovumas (sutapimas ar nesutapimas), laukimas ir sulaukimas (vienis) arba nesulaukimas (visybė) arba negalėjimas tikėtis (daugis).
* Abejonės ir betarpiškumas. Daiktas, eiga, asmuo.
* Poreikiai ir tiesa. Būtina, tikra, galima. Dievo klausimai.
Dievas, išeidamas už savęs, eina iš savo klausimų (Ar Dievas būtinas?) į žmogaus klausimus (Kas aš esu?)
į:
Pakeistos 77-80 eilutės iš
* 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
* 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
* 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
* 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.
į:
* Poreikiai 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
* Abejonės 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
* Lūkesčiai 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
* Vertybės 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.
Pridėtos 83-92 eilutės:
Netroškimais atsisakome savęs vardan septinto požiūrio, asmens santvarkoje.
* Poreikiais-Tenkinimais atsisakome savęs vardan Kito santvarkoje. Trokšta nieko - žino nieką.
* Abejonėmis-dvejonėmis atsisakome savęs vardan Tavęs santvarkoje. Trokšta kažko - žino kažką.
* Lūkesčiais atsisakome savęs vardan Manęs santvarkoje "įtampa". Trokšta betko - žino betką.
* Vertybėmis (aštuongubu keliu - "neleisk mūsų gundyti...") atsisakome savęs vardan Dievo santvarkoje. Trokšta visko - žino viską.

[+Keturių troškimų eiga+]

Dievas, išeidamas už savęs, eina iš savo klausimų (Ar Dievas būtinas?) į Mano klausimą (Kas Aš esu?) kuriais žmogus rikiuoja savo klodus, netroškimus (kūną, protą, širdį, valią). Ir toliau išeinama į Tavo klausimą ir Kito klausimą. Visus klausimus grindžia atitinkami trejybės atvaizdai.
Pakeistos 98-117 eilutės iš
'''Atsisakymas savęs - septintas požiūris'''

* Vertybėmis (aštuongubu keliu
- "neleisk mūsų gundyti...") atsisakome savęs vardan Dievo santvarkoje. Trokšta visko - žino viską.
* Lūkesčiais atsisakome savęs vardan Manęs santvarkoje "įtampa". Trokšta betko
- žino betką.
* Abejonėmis
-dvejonėmis atsisakome savęs vardan Tavęs santvarkoje. Trokšta kažko - žino kažką.
* Poreikiais
-Tenkinimais atsisakome savęs vardan Kito santvarkoje. Trokšta nieko - žino nieką.


>>bgcolor=#EEEEEE<<


'''Pirminės sandaros'''

* poreikiai 3+3=6
* abejonės 4+3=7=
-1
* lūkesčiai 5+3=8=0
* vertybės 6+3=1

'''Pirminės sandaros'''
į:
--------------------------
2022 gegužės 16 d., 18:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 54 eilutė:
* Netroškimai yra veiksmo +3 lygčių išsakyti sąmoningumai.
Pakeistos 77-84 eilutės iš
Lūkesčiai skiria ribą tarp to ko laukiame ir ko trokštame. Tai svarbus žingsnis išplėtojant nešališkumą. Nešališkumas galutinai išsiplėtoja vertybėmis, kuriomis skiriame save ir Dievą, savo valią ir Dievo valią. Tad netroškimai pažingsniui grindžia šį skirtumą, tad grindžia amžiną gyvenimą.
* Keturios lygtys išsako, ką reiškia netrokšti, apibrėžti:
** 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
** 4
+ 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
** 5 + 3 = 0 netrokšti betko
. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
** 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.
* Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0)
, viskas (+1). O sąmoningumas, tai netroškimo pagrindimas.
į:
Netroškimus apibrėžia keturios sąmoningumo lygtys
* 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
* 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis
, tai žinojimo sąmoningumas.
* 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
* 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.
Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (
+1).

Keturių troškimų eiga plėtojant nešališkumą
* Netroškimai pažingsniui grindžia šį skirtumą, tad grindžia amžiną gyvenimą
.
* Lūkesčiai skiria ribą tarp to ko laukiame ir ko trokštame. Tai svarbus žingsnis išplėtojant nešališkumą.
* Nešališkumas galutinai išsiplėtoja vertybėmis, kuriomis skiriame save ir Dievą
, savo valią ir Dievo valią.
2022 gegužės 16 d., 17:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 52-53 eilutės:
* Netroškimai išpuoselėja nešališkumą.
* Netroškimai išsako amžiną gyvenimą.
Pakeistos 66-68 eilutės iš
į:
* Kūno poreikiai - pasąmonė; proto abejonės - pasąmonės sąmonė; širdies lūkesčiai - sąmonės pasąmonė; valios vertybės - sąmonė.
* Save tapatiname su savo [[poreikiai | poreikiais]] ir kūnu, savo [[abejonės | abejonėmis]] ir protu, savo [[lūkesčiai | lūkesčiais]] ir jausmais, širdimi, savo [[vertybės | vertybėmis]] ir valia. (Mylėk Dievą)
Pakeistos 76-79 eilutės iš
Kūno poreikiai - pasąmonė; proto abejonės - pasąmonės sąmonė; širdies lūkesčiai - sąmonės pasąmonė; valios vertybės - sąmonė.

Netroškimai išsako amžiną gyvenimą
* Netroškimai išpuoselėja nešališkumą.
Lūkesčiai skiria ribą tarp to ko laukiame ir ko trokštame. Tai svarbus žingsnis išplėtojant nešališkumą. Nešališkumas galutinai išsiplėtoja vertybėmis, kuriomis skiriame save ir Dievą, savo valią ir Dievo valią. Tad netroškimai pažingsniui grindžia šį skirtumą, tad grindžia amžiną gyvenimą.
į:
Lūkesčiai skiria ribą tarp to ko laukiame ir ko trokštame. Tai svarbus žingsnis išplėtojant nešališkumą. Nešališkumas galutinai išsiplėtoja vertybėmis, kuriomis skiriame save ir Dievą, savo valią ir Dievo valią. Tad netroškimai pažingsniui grindžia šį skirtumą, tad grindžia amžiną gyvenimą.
Pakeistos 84-86 eilutės iš
'''Savastis'''

Save tapatiname su savo [[poreikiai | poreikiais]] ir kūnu, savo [[abejonės | abejonėmis]] ir protu, savo [[lūkesčiai | lūkesčiais]] ir jausmais, širdimi, savo [[vertybės | vertybėmis]] ir valia. (Mylėk Dievą)
į:
2022 gegužės 16 d., 17:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 49-50 eilutės:
* Netroškimai, tai mūsų [[savastis]].
* Netroškimai, tai mūsų išmąstymai, kurie papildo troškimus, ir vis siaurėja.
Pakeistos 52-64 eilutės iš
į:
* [[Dievas]] trokšta, o mes netrokštame. Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta.

Troškimai ir netroškimai
* Nulybė trokšta, o vienybė netrokšta. Veiksnys +1 tad sieja Dievo troškimą su visa eile žmogaus netroškimų. Nulybė yra mūsų gelmėse, o veiksnys +1 išveda ją už mūsų ir palaipsniui vis arčiau mūsų, kol galiausia septintu požiūriu mums tapatus Kitu, tad išreiškia mus ir esame viena.

[+Keturi netroškimai+]

Netrokšta apimčių
* Trokšta ar netrokšta visko, betko, kažko ar nieko. Tad troškimai ir netroškimai sieja asmenų atvaizdus (trokštančio ar netrokštančio) su sandarų atvaizdais (visko, betko, kažko, nieko).

Išsako savastį
* Save tapatiname su savo [[poreikiai | poreikiais]] ir kūnu, [[abejonės | abejonėmis]] ir protu, [[lūkesčiai | lūkesčiais]] ir jausmu, širdimi, [[vertybės | vertybėmis]] ir valia. Netroškimų lygmenimis išvystome save, tampami besąlygiški.
Ištrintos 71-74 eilutės:
[[Dievas]] trokšta, o mes netrokštame. Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta. O trokšta ar netrokšta visko, betko, kažko ar nieko. Tad troškimai ir netroškimai sieja asmenų atvaizdus (trokštančio ar netrokštančio) su sandarų atvaizdais (visko, betko, kažko, nieko). Nulybė trokšta, o vienybė netrokšta. Veiksnys +1 tad sieja Dievo troškimą su visa eile žmogaus netroškimų. Nulybė yra mūsų gelmėse, o veiksnys +1 išveda ją už mūsų ir palaipsniui vis arčiau mūsų, kol galiausia septintu požiūriu mums tapatus Kitu, tad išreiškia mus ir esame viena.

Netroškimai, tai mūsų [[savastis]]. Save tapatiname su savo [[poreikiai | poreikiais]] ir kūnu, [[abejonės | abejonėmis]] ir protu, [[lūkesčiai | lūkesčiais]] ir jausmu, širdimi, [[vertybės | vertybėmis]] ir valia. Tokiais lygmenimis išvystome save, tampami besąlygiški. Netroškimai, tai mūsų išmąstymai, kurie papildo troškimus, ir vis siaurėja.
Ištrintos 85-88 eilutės:

TripleSelf is Other's self, the SecondaryStructures.

Dividing is going beyond the TripleSelf.
2022 gegužės 16 d., 17:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 49-50 eilutės iš
į:
* Netroškimai išsako dvigubą savastį, Tavo savastį. O visaregio išskyrimais išeinama už dvigubos savasties.
Pakeistos 88-90 eilutės iš
>>bgcolor=#FFFFC0<<
į:
Ištrintos 149-153 eilutės:

'''Dviguba savastis'''

* Dviguba savastis. DoubleSelf is You's self, the PrimaryStructures.
* Distinguishing is going beyond the DoubleSelf.
2022 gegužės 16 d., 17:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 10-18 eilutės iš
'''Kaip keturi netroškimai išplaukia iš [[aštuonerybė | aštuonerybės]]?'''
* Kaip keturi netroškimai išplaukia iš [[bendra sandara | bendros sandaros]]?
* Kaip troškimą įžvelgti aštuonerybėje ir susieti su keturias netroškimais?
* Ar troškimai yra ketvirta seka, trejybę išplečiančia ketverybe? Veiksmu +0 ?

* 4 pirmines sandaras išnagrinėti Dievo ir žmogaus santykio atžvilgiu.
* Susieti keturias troškimų-netroškimų sandaras su lygtimis 3+3=6, 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1.
* What is the relationship between the four representations of the nullsome (not knowing X) and the four wishes (wishing for X)?
į:
Ištrintos 24-29 eilutės:
* Kaip skiriaisi [[laipsnynas]] įvairių troškimų apimčių? Gal poreikiai išreiškia tiesiogiai, ir abejonės tiesiogiai, o dvėjonės išreiškia požiūriu bei aplinkybėmis, juos atskiria.

* Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?

* Koks ryšys tarp žinojimo-nežinojimo ir troškimo-netroškimo?
Pridėta 27 eilutė:
* Koks ryšys tarp žinojimo-nežinojimo ir troškimo-netroškimo?
Pridėtos 30-43 eilutės:
Netroškimų skirtumai
* 4 pirmines sandaras išnagrinėti Dievo ir žmogaus santykio atžvilgiu.
* Susieti keturias troškimų-netroškimų sandaras su lygtimis 3+3=6, 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1.
* Koks ryšys tarp keturių nulybės atvaizdų (nežinojimas apimties) ir keturių troškimų (troškimas apimties)?
* Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?
* Kaip skiriaisi [[laipsnynas]] įvairių troškimų apimčių? Gal poreikiai išreiškia tiesiogiai, ir abejonės tiesiogiai, o dvėjonės išreiškia požiūriu bei aplinkybėmis, juos atskiria.

Netroškimų kilmė
* Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
* Kaip keturi netroškimai išplaukia iš [[aštuonerybė | aštuonerybės]]?
* Kaip keturi netroškimai išplaukia iš [[bendra sandara | bendros sandaros]]?
* Kaip troškimą įžvelgti aštuonerybėje ir susieti su keturias netroškimais?
* Ar troškimai yra ketvirta seka, trejybę išplečiančia ketverybe? Veiksmu +0 ?
Pakeistos 47-48 eilutės iš
[+Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?+]
į:
Kas yra netroškimai
* Netroškimai yra keturios sandaros kylančios iš troškimų neigimo.
2022 gegužės 16 d., 17:12 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 32 eilutė:
* Kaip troškimai ir netroškimai susiję su visko žinojimu (išmintimi) ir visko nežinojimu (gera valia)?
Pridėtos 38-42 eilutės:

Troškimai ir netroškimai
* Kaip valios išraiškos sieja troškimus ir netroškimus?
* Kaip troškimai ir netroškimai susiję su visko žinojimu (išmintimi) ir visko nežinojimu (gera valia)?
2022 gegužės 16 d., 17:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 37-38 eilutės:

* Koks ryšys tarp žinojimo-nežinojimo ir troškimo-netroškimo?
Ištrintos 40-49 eilutės:

[+Troškimai+]

Troškimai apimtyse išreiškia Dievo polinkį pritarti, sutikti, neprieštarauti, trokšti, palaikyti visas galimybes, mylėti.

Keturi troškimai palaiko dviejų požiūrių skirtumus, tad keturis dvejybės atvaizdus:
* Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
* Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
* Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
* Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
2022 vasario 09 d., 22:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1225-1230 eilutės iš
į:
* Poreikių laipsnyną papildo Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintas požiūris), tad jie tiesiogiai nesusiję.
* Abejonės-dvejonės artimiau susijusios su Dievu ir gerumu, vienu laidu - išmintimi, tiesa.
* Lūkesčiai-jauduliai susiję su Dievu ir gerumu dviem laidais (gėrio kryptys į gerą valią ir iš geros valios).
* Vertybės-klausimai susiję su Dievu ir gerumu trim laidais.
Palyginti laidus su kalibracinėmis teorijomis.
* Netroškimai (antiwishes) = žinojimas. Vertybe žinome viską, netrokštame visko ir t.t.
2022 sausio 19 d., 20:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1187-1195 eilutės:

Netroškimai (kilmė)
* Pradėti su poreikių tenkinimu ir išplėsti viena, dviem, trim reikšmėm ir taip nusakyti visus keturis netroškimus.
4 netroškimai išgyvena Sūnaus aštuonerybę
* 0 požiūriu - savarankiškumu - kūno netroškimą
* 1 požiūriu - užtikrintumu - proto netroškimą
* 2 požiūriu - ramybe - širdies netroškimą
* 3 požiūriu - meile - valios netroškimą
Troškimai išgyvena tiesiogiai, o šešias atjautas išgyvena antru troškimu. O trečiu troškimu išgyvenamas vieningumas. Jokiu troškimu išgyvenamas pažinovas - Sūnus. Tad troškimų grandinėmis išgyvenama santvarka.
2021 lapkričio 08 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 39-66 eilutės:
Užrašai

* Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
* trejybė poreikiai, ketverybė abejonės, penkerybė lūkesčiai, šešerybė vertybės - padalinimai ir netroškimai susisieja, taip pat lygtys +3 būtent 3+3=6, 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1
* Skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės nusako netroškimai. Poreikiais jie yra sulyginami, tarsi būtų sulyginami. Tačiau dvejonės jas išskiria. Ir tas skirtumas ryškėja lūkesčiai ir jauduliais - atsiranda dėmesio apytaka. Ir galiausiai tą skirtumą išsako mūsų turėjimas ar neturėjimas ryšio su Dievu. Tad trys kalbos leidžia mums įžvelgti tą skirtumą ten kur jis nuslėptas: pagrindimu jisai ryškus (kodėl-kaip), įvardijimu (kodėl-kaip-koks) ir pasakojimu (kodėl-kaip-koks-ar) mažiau.
* Netroškimai: Teigiama yra tenkinti neigiamą.
* Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė. Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
* Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.
* Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).
* Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.
* Netroškimuose įžvelgti veidrodį tarp besąlygiško Dievo, neturinčio savęs, ir mūsų sąlygose, atsisakančių savęs. Ir išmąstyti, kaip išauga ta sąsaja požiūrių (kanalų) skaičiumi - požiūrius tenkinant jokiu požiūriu, abejonėmis-dvejonėmis vienu požiūriu, lūkesčiais-jauduliais sąmonės-pasąmonės dviem požiūriais, vertybėmis-klausimais trimis požiūriais.
* Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
* Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.
* Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas. Toliau, mažiau sąlygiškas yra kažko žinojimas, ir dar labiau sąlygiškas yra betko žinojimas. Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.
* Sąmonė: Mano valia yra, o jos ženklai yra širdis, protas, kūnas.
* Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti
* Dvejonės - teigiamai laikytis, klausti

* Atsiliepdami į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu, į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu, į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais, į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.
* Keturi troškimai išreiškia ką man turėtų reikšti Dievas? Mano Dievas yra mane mylintis labiau nei aš pats myliu save. Ir kartais turime ryšį ir kartais jo neturime. Užtat yra suprantama jeigu kartais suabejoju kas man turėtų būti Dievas, ar jo neįžvelgiu ten kur nereikia, ar susipainioju Dievo sąvokoje?
* Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo?
* Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais: Poreikių tenkinimas jokiu kampu, dvejonės vienu kampu, jauduliai dviem kampais, aštuongubas kelias trim kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
* Jausmų netroškimas sieja 2 įvestis ir 2 išvestis. Įvestys: ar tai sava ar svetima, ar lūkestis patenkintas ar nepatenkintas. Valios netroškimas sieja 3 įvestis ir 3 išvestis. Proto netroškimas sieja 1 įvestį ir 1 išvestį. Kūno netroškimas sieja jokį įvestį ir jokį išvestį.
* Palaiminimus supratus asmeninės brandos atžvilgiu. Pirmas stulpelis - veikiame Dievo atsiliepimu - guodžiame, atiduodame, maitiname. Antras stulpelis - veikiame Dievu tiesiogiai - gailestingaisiais, tyraširdžiais, taikdariais - ir mums už tai atsilieps. Kartu atjaučiame ir anuos - liūdinčius, romuosius, trokštančius teisybės.
* Valiai rinktis tarnauja padalinimai.
* Poreikių tenkinimas - nėra laisvumo, dvejonės - laisvumas vienu požiūriu, jauduliai dviem, aštuongubas kekias trim. Gauge teorija.
Pridėtos 1190-1215 eilutės:

* Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
* Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
* trejybė poreikiai, ketverybė abejonės, penkerybė lūkesčiai, šešerybė vertybės - padalinimai ir netroškimai susisieja, taip pat lygtys +3 būtent 3+3=6, 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1
* Skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės nusako netroškimai. Poreikiais jie yra sulyginami, tarsi būtų sulyginami. Tačiau dvejonės jas išskiria. Ir tas skirtumas ryškėja lūkesčiai ir jauduliais - atsiranda dėmesio apytaka. Ir galiausiai tą skirtumą išsako mūsų turėjimas ar neturėjimas ryšio su Dievu. Tad trys kalbos leidžia mums įžvelgti tą skirtumą ten kur jis nuslėptas: pagrindimu jisai ryškus (kodėl-kaip), įvardijimu (kodėl-kaip-koks) ir pasakojimu (kodėl-kaip-koks-ar) mažiau.
* Netroškimai: Teigiama yra tenkinti neigiamą.
* Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė. Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
* Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.
* Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).
* Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.
* Netroškimuose įžvelgti veidrodį tarp besąlygiško Dievo, neturinčio savęs, ir mūsų sąlygose, atsisakančių savęs. Ir išmąstyti, kaip išauga ta sąsaja požiūrių (kanalų) skaičiumi - požiūrius tenkinant jokiu požiūriu, abejonėmis-dvejonėmis vienu požiūriu, lūkesčiais-jauduliais sąmonės-pasąmonės dviem požiūriais, vertybėmis-klausimais trimis požiūriais.
* Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
* Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.
* Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas. Toliau, mažiau sąlygiškas yra kažko žinojimas, ir dar labiau sąlygiškas yra betko žinojimas. Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.
* Sąmonė: Mano valia yra, o jos ženklai yra širdis, protas, kūnas.
* Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti
* Dvejonės - teigiamai laikytis, klausti

* Atsiliepdami į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu, į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu, į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais, į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.
* Keturi troškimai išreiškia ką man turėtų reikšti Dievas? Mano Dievas yra mane mylintis labiau nei aš pats myliu save. Ir kartais turime ryšį ir kartais jo neturime. Užtat yra suprantama jeigu kartais suabejoju kas man turėtų būti Dievas, ar jo neįžvelgiu ten kur nereikia, ar susipainioju Dievo sąvokoje?
* Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo?
* Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais: Poreikių tenkinimas jokiu kampu, dvejonės vienu kampu, jauduliai dviem kampais, aštuongubas kelias trim kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
* Jausmų netroškimas sieja 2 įvestis ir 2 išvestis. Įvestys: ar tai sava ar svetima, ar lūkestis patenkintas ar nepatenkintas. Valios netroškimas sieja 3 įvestis ir 3 išvestis. Proto netroškimas sieja 1 įvestį ir 1 išvestį. Kūno netroškimas sieja jokį įvestį ir jokį išvestį.
* Palaiminimus supratus asmeninės brandos atžvilgiu. Pirmas stulpelis - veikiame Dievo atsiliepimu - guodžiame, atiduodame, maitiname. Antras stulpelis - veikiame Dievu tiesiogiai - gailestingaisiais, tyraširdžiais, taikdariais - ir mums už tai atsilieps. Kartu atjaučiame ir anuos - liūdinčius, romuosius, trokštančius teisybės.
* Valiai rinktis tarnauja padalinimai.
* Poreikių tenkinimas - nėra laisvumo, dvejonės - laisvumas vienu požiūriu, jauduliai dviem, aštuongubas kekias trim. Gauge teorija.
2021 rugsėjo 18 d., 21:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 1217 eilutė:
* Dvasia sueina valios, sandara sueina širdys, atvaizdais sueina protai, vieningumais sueina kūnai. Tad suėjimas dvasios pagrindu suprantamas sąlygų gilumoje, o suėjimas kūno pagrindu suprantamas besąlygiškai, už sąlygų.
2021 rugsėjo 03 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 35-36 eilutės:

* Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?
2021 rugsėjo 01 d., 16:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 55-64 eilutės:

* Atsiliepdami į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu, į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu, į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais, į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.
* Keturi troškimai išreiškia ką man turėtų reikšti Dievas? Mano Dievas yra mane mylintis labiau nei aš pats myliu save. Ir kartais turime ryšį ir kartais jo neturime. Užtat yra suprantama jeigu kartais suabejoju kas man turėtų būti Dievas, ar jo neįžvelgiu ten kur nereikia, ar susipainioju Dievo sąvokoje?
* Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo?
* Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais: Poreikių tenkinimas jokiu kampu, dvejonės vienu kampu, jauduliai dviem kampais, aštuongubas kelias trim kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
* Jausmų netroškimas sieja 2 įvestis ir 2 išvestis. Įvestys: ar tai sava ar svetima, ar lūkestis patenkintas ar nepatenkintas. Valios netroškimas sieja 3 įvestis ir 3 išvestis. Proto netroškimas sieja 1 įvestį ir 1 išvestį. Kūno netroškimas sieja jokį įvestį ir jokį išvestį.
* Palaiminimus supratus asmeninės brandos atžvilgiu. Pirmas stulpelis - veikiame Dievo atsiliepimu - guodžiame, atiduodame, maitiname. Antras stulpelis - veikiame Dievu tiesiogiai - gailestingaisiais, tyraširdžiais, taikdariais - ir mums už tai atsilieps. Kartu atjaučiame ir anuos - liūdinčius, romuosius, trokštančius teisybės.
* Valiai rinktis tarnauja padalinimai.
* Poreikių tenkinimas - nėra laisvumo, dvejonės - laisvumas vienu požiūriu, jauduliai dviem, aštuongubas kekias trim. Gauge teorija.
2021 liepos 17 d., 15:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 53-54 eilutės:
* Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti
* Dvejonės - teigiamai laikytis, klausti
2021 birželio 17 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 40 eilutė:
* Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
2021 birželio 04 d., 16:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 51 eilutė:
* Sąmonė: Mano valia yra, o jos ženklai yra širdis, protas, kūnas.
2021 gegužės 26 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Išgyvenimo apytaka]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]], [[Nebūtinas]], [[Dievas]], [[Giesmės]], [[Aplinkybės]], [[Vertybės]], [[Klausimai]]
į:
[[Troškimai]], [[Išgyvenimo apytaka]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]], [[Nebūtinas]], [[Dievas]], [[Giesmės]], [[Aplinkybės]], [[Vertybės]], [[Klausimai]]
Ištrintos 112-123 eilutės:

'''Troškimai'''

Nepriklausomybės, laisvės pagrindai:
* gerumas - ramybė
* grožis - užtikrintumas
* teisingumas - savarankiškumas

Troškimai išverčia požiūrio lygtį
* Troškimai išsako esmę: savarankiškas tobulumas (gerumo esmė)-užtikrinta valia (gyvenimo esmė)-rami Dievo valia (amžino gyvenimo esmė)-mylinti meilė (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę), tad troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Jinai išverčia požiūrio lygtį.

* Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
2021 gegužės 26 d., 12:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 53-54 eilutės:

Troškimai apimtyse išreiškia Dievo polinkį pritarti, sutikti, neprieštarauti, trokšti, palaikyti visas galimybes, mylėti.
2021 balandžio 17 d., 16:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 33-34 eilutės iš
Kaip skiriaisi [[laipsnynas]] įvairių troškimų apimčių? Gal poreikiai išreiškia tiesiogiai, ir abejonės tiesiogiai, o dvėjonės išreiškia požiūriu bei aplinkybėmis, juos atskiria.
į:
* Kaip troškimai ir netroškimai susiję su visko žinojimu (išmintimi) ir visko nežinojimu (gera valia)?
*
Kaip skiriaisi [[laipsnynas]] įvairių troškimų apimčių? Gal poreikiai išreiškia tiesiogiai, ir abejonės tiesiogiai, o dvėjonės išreiškia požiūriu bei aplinkybėmis, juos atskiria.
Pridėta 1211 eilutė:
2021 balandžio 17 d., 16:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 120-121 eilutės:

* Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.
2021 kovo 13 d., 17:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 7 eilutė:
'''''Suprasti kaip netroškimais atsiplėšiame nuo vaizduotės.'''''
2021 kovo 13 d., 17:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 10 eilutė:
* Kaip keturi netroškimai išplaukia iš [[bendra sandara | bendros sandaros]]?
2021 vasario 17 d., 22:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 72-80 eilutės:
Netroškimai išsako amžiną gyvenimą
* Netroškimai išpuoselėja nešališkumą. Lūkesčiai skiria ribą tarp to ko laukiame ir ko trokštame. Tai svarbus žingsnis išplėtojant nešališkumą. Nešališkumas galutinai išsiplėtoja vertybėmis, kuriomis skiriame save ir Dievą, savo valią ir Dievo valią. Tad netroškimai pažingsniui grindžia šį skirtumą, tad grindžia amžiną gyvenimą.
* Keturios lygtys išsako, ką reiškia netrokšti, apibrėžti:
** 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
** 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
** 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
** 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.
* Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1). O sąmoningumas, tai netroškimo pagrindimas.
Pridėtos 115-117 eilutės:

Troškimai išverčia požiūrio lygtį
* Troškimai išsako esmę: savarankiškas tobulumas (gerumo esmė)-užtikrinta valia (gyvenimo esmė)-rami Dievo valia (amžino gyvenimo esmė)-mylinti meilė (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę), tad troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Jinai išverčia požiūrio lygtį.
2021 vasario 03 d., 20:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Išgyvenimo apytaka]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]], [[Nebūtinas]], [[Kitas]], [[Aš]], [[Dievas]], [[Giesmės]], [[Aplinkybės]], [[Vertybės]], [[Klausimai]]
į:
[[Išgyvenimo apytaka]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]], [[Nebūtinas]], [[Dievas]], [[Giesmės]], [[Aplinkybės]], [[Vertybės]], [[Klausimai]]
Pridėtos 1190-1193 eilutės:

[+Užrašai+]

* Dievas troškimu neatjaučia atitinkamo netroškimo nes troškimas jį paveikia, o netroškimas jo nepaveikia.
2021 sausio 16 d., 21:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Tu]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]], [[Nebūtinas]], [[Kitas]], [[Aš]], [[Dievas]], [[Giesmės]], [[Aplinkybės]], [[Vertybės]], [[Klausimai]]
į:
[[Išgyvenimo apytaka]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]], [[Nebūtinas]], [[Kitas]], [[Aš]], [[Dievas]], [[Giesmės]], [[Aplinkybės]], [[Vertybės]], [[Klausimai]]
2021 sausio 16 d., 21:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Tu]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]], [[Nebūtinas]], [[Kitas]], [[Aš]], [[Dievas]], [[Giesmės]], [[Aplinkybės]], [[Vertybės]], [[Klausimai]]
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
--------------------
[[Tu]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]], [[Nebūtinas]], [[Kitas]], [[Aš]], [[Dievas]], [[Giesmės]], [[Aplinkybės]], [[Vertybės]], [[Klausimai]]

'''Kaip keturi netroškimai per Tave išsako žmogaus santykį su Dievu?'''

-------------------
Ištrintos 8-9 eilutės:
-------------------
2020 gruodžio 02 d., 19:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-9 eilutės iš
* '''Kaip keturi netroškimai išplaukia iš [[aštuonerybė | aštuonerybės]]?'''
į:
'''Kaip keturi netroškimai išplaukia iš [[aštuonerybė | aštuonerybės]]?'''
* Kaip troškimą įžvelgti aštuonerybėje ir susieti su keturias netroškimais?
* Ar troškimai yra ketvirta seka, trejybę išplečiančia ketverybe? Veiksmu +0 ?
2020 gegužės 06 d., 16:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 41-49 eilutės:

[+Troškimai+]

Keturi troškimai palaiko dviejų požiūrių skirtumus, tad keturis dvejybės atvaizdus:
* Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
* Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
* Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
* Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
2019 gruodžio 19 d., 20:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1175-1176 eilutės:
===========================
Pridėta 1178 eilutė:
--------------------------
Pridėtos 1192-1196 eilutės:

2019.12.11 A: Kaip suprasti skirtumus tarp keturių [[netroškimai | netroškimų]]?

D: Netroškimai išsako kūną, protą, širdį ir valią. Tad išsako santykį tarp tavo valios ir mano valios, tarp tavo širdies ir mano ramybės, tarp tavo proto ir mano proto užtikrintumo, tarp tavo kūno ir mano tobulumo. Tad mano valia yra meilė. Ir tas santykis auga sąmoningumu, tad remiasi jokiu požiūriu kūnu, požiūriu protu, požiūriu į požiūrį širdimi ir požiūriu į požiūrį į požiūrį valia. Tad suvok kaip troškimas išreiškia mane atitinkamai jokiu požiūriu tobulą, vienu požiūriu užtikrintą, požiūriu į požiūrį ramų, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintį, ir matysi, kad tai yra manyje glūdinčios prielaidos, mane išsakančios prielaidos. Tad paskui ieškok jų tarp savęs ir manęs ir suprasi visus keturis netroškimus.
-----------------
2019 gruodžio 12 d., 22:09 atliko AndriusKulik -
Pakeistos 33-40 eilutės iš
į:
* Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė. Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
* Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.
* Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).
* Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.
* Netroškimuose įžvelgti veidrodį tarp besąlygiško Dievo, neturinčio savęs, ir mūsų sąlygose, atsisakančių savęs. Ir išmąstyti, kaip išauga ta sąsaja požiūrių (kanalų) skaičiumi - požiūrius tenkinant jokiu požiūriu, abejonėmis-dvejonėmis vienu požiūriu, lūkesčiais-jauduliais sąmonės-pasąmonės dviem požiūriais, vertybėmis-klausimais trimis požiūriais.
* Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
* Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.
* Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas. Toliau, mažiau sąlygiškas yra kažko žinojimas, ir dar labiau sąlygiškas yra betko žinojimas. Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.
2019 gegužės 29 d., 22:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 23-24 eilutės:

Kaip skiriaisi [[laipsnynas]] įvairių troškimų apimčių? Gal poreikiai išreiškia tiesiogiai, ir abejonės tiesiogiai, o dvėjonės išreiškia požiūriu bei aplinkybėmis, juos atskiria.
2019 sausio 26 d., 14:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
į:
-------------------
Pakeista 23 eilutė iš:
į:
---------------------
2018 lapkričio 14 d., 17:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 44-45 eilutės:

Kūno poreikiai - pasąmonė; proto abejonės - pasąmonės sąmonė; širdies lūkesčiai - sąmonės pasąmonė; valios vertybės - sąmonė.
2018 spalio 01 d., 13:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 30 eilutė:
* Netroškimai: Teigiama yra tenkinti neigiamą.
2018 sausio 19 d., 20:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 25-26 eilutės:

Užrašai
2018 sausio 19 d., 20:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 25-27 eilutės:

* trejybė poreikiai, ketverybė abejonės, penkerybė lūkesčiai, šešerybė vertybės - padalinimai ir netroškimai susisieja, taip pat lygtys +3 būtent 3+3=6, 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1
* Skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės nusako netroškimai. Poreikiais jie yra sulyginami, tarsi būtų sulyginami. Tačiau dvejonės jas išskiria. Ir tas skirtumas ryškėja lūkesčiai ir jauduliais - atsiranda dėmesio apytaka. Ir galiausiai tą skirtumą išsako mūsų turėjimas ar neturėjimas ryšio su Dievu. Tad trys kalbos leidžia mums įžvelgti tą skirtumą ten kur jis nuslėptas: pagrindimu jisai ryškus (kodėl-kaip), įvardijimu (kodėl-kaip-koks) ir pasakojimu (kodėl-kaip-koks-ar) mažiau.
2017 lapkričio 10 d., 18:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 83-84 eilutės:

* Netroškimai išsako Dievo būtinumą.
2017 lapkričio 05 d., 17:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Tu]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]], [[Antrinės sandaros]]
į:
Žr. [[Tu]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]], [[Nebūtinas]], [[Kitas]], [[Aš]], [[Dievas]], [[Giesmės]], [[Aplinkybės]], [[Vertybės]], [[Klausimai]]
Pridėtos 793-1154 eilutės:

'''Tu''' yra asmuo siejantis Dievą už santvarkos ir mane santvarkoje, išsireiškiantis keturiomis pirminėmis sandaromis. Šios sandaros išsako plotmes (dvasios, sandaros, atvaizdų, vienybės), kuriose ta sąsaja vyksta, o sąsają išsako asmens lygtis.

http://www.ms.lt/uploads/tu3.png

=====
[+Asmenys+]

'''Bendravimas su Dievu'''

Pirminėmis sandaromis bendraujam su Dievu už mūsų ir mumyse. Dievas už mūsų gali būti jokio, vieno, dviejų ar trijų požiūrių. O mes veikiame trejybe. Dievas išgyvena mūsų akimis. Susidaro lygtys 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1. Šitą reikėtų naujai permąstyti.

Kas kam yra Dievas?
* Dievui: Dievas
* Man: Gerumas
* Tau: Gyvenimas
* Kitam: Amžinas gyvenimas
Visa tai suveda Asmenų lygtys, tai yra, asmenų lygtis kiekvieno asmens savaip išreikšta.

>><<

http://www.selflearners.net/uploads/DSCF7428-700.jpg


'''Troškimai ir netroškimai'''

Žmogus netrokšta, o Dievas trokšta. Trokšti tai reiškia drąsiai rinktis kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti. O netrokšti reiškia išlaikyti savo tolydumą, savo tapatumą. Yra nulnarė lygtis ? bene laisvumas, laisvė, glūdinti poreikyje, tiek nepatenkintame, tiek patenkintame.

Dievo troškulys platėja (trokšta nieko, kažko, betko visko) tuo tarpu atitinkamai asmens lygmens apimtis siaurėja (viskas - Dievas, betkas - Aš, kažkas - Tu, niekas - Kitas).

Dievas troškta nieko, kažko, betko, visko. Ko daugiau Dievas trokšta, to labiau jisai išeina už savęs į save, siauriau suprastą, taip kad jis trokšta apimties papildinio. Išeidamas į viską (dvasia) jis trokšta nieko; išeidamas į betką (sandara) jis trokšta kažko; išeidamas į kažką (atvaizdai) jis trokšta betko; išeidamas į nieką (vienybė) jis trokšta visko.

Troškimai apsiriboja apimtimi. Dievo *augimas* išreikštas:
* Dvejonėmis, visaregio išvertimu: 1 srove - Dievas išverčiamas
* Troškimais (papildiniu) - 2 srovės - Dievas auga iš esamo į galimą, troškimu
* Antrinėmis sandaromis? Susivedimais?

Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne.

Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs. Netroškimas tai ryšio išlaikymas su savimi, neatitrūkimas. Laipsnynas išsako visaregio galimybes, tai ryšio išlaikymo galimybės: su pradiniu Dievu už santvarkos, arba su Dievu (gerumu) santvarkoje; išlaikant save - išplėčiant save - ar apibendrinant save - o tai vyksta vienoje iš keturių padėčių tarp Dievo ir gerumo.



'''Santvarka'''

Pirminės sandaros išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.

'''Apimties įveikimas'''

Pirminės sandaros išplėčia mūsų gyvenimo galimybes. Jos platesnės už pasaulį. Šeši požiūriai - savo, septintu požiūriu apsiimame kito požiūrį, aštuntu požiūriu Dievo požiūrį, išeiname už santvarkos.

'''Apimties nurodymas'''

Pirminės sandaros primeta Kur Dievas yra, tad Kur jisai yra geras.

Pirminės sandaros sukuria "erdvę" kurioje kažkas gali įvykti, nebūti.

Dievo troškimai palaiko papildinį, aplinką, papildančią apimtį.

Tiesa yra tai kas tiksliai apibrėžta (definite), užtat niekame.

'''Papildinys'''

Yra lygsvara tarp asmens ir aplinkos; tarp to kas yra, bet kalba negali pasakyti ir to ko nėra, bet kalba gali pasakyti.

Sąmonė (asmuo) pasamonėje (aplinkoje).

Pirminės sandaros suderina papildinius. X ir Ne-X tai papildinio ryšys.

Išskyrimai išsako apimčių papildinius, užtat sudaro sąlygas ženklų savybėms ir tarpui.

Dievo papildinys (pavyzdžiui, apimčių papildiniai yra troškimų apimtys) yra tai, kuomi Dievas gali augti, juk jisai papildiniu yra Dievas koks jis gali būti, trokštamasis, suvokiantysis. 2naryje santykyje su Tavimi tai vyksta troškimais, o 3nariu santykiu su Kitu antrinėmis sandaromis tai vyksta suvokimu, juk šiaip Dievas nesuvokia, o elgiasi, kaip mąsto, strimagalviais, betgi trejybės Dievas yra suvokiantis, susigaudantis, bendrai suvoktas.

Tenka rinktis tarp apsiribojimo (ir primetimu, kad Dievas yra geras) ir atvirumo rysiui su Dievu uz ribos (ir galimybei, kad Dievas nebutinai geras), tad rinktis tarp blogio ir gerio, tarp atsikirtimo ir atvirumo, tarp pasaulio ir sirdies.

Tavo sienoje keliaujame kartu su, ir renkames tarp, aukštesnės (su ryšium su Dievu už mūsų) ir žemesnės savasties (be ryšio su Dievu, sandara mumyse). O apimčiai siaurėjant, kai ji tampa niekuo, nebelieka vietos žemesnei savasčiai. Tuo pačiu, neįmanoma pereiti upę neatsisakius žemesnės savasties.

'''Teigiamas ir neigiamas'''

Troškimai atskiria teigiamą ir neigiamą, tiek poreikiais, tiek abejonėmis, tiek lūkesčiais, tiek vertybėmis. Tas atskyrimas teigiamo ir neigiamo vyksta skirtinguose lygmenyse. Kokiuose ir kaip?

Teigiamo ir neigiamo atskyrimas grindžia jų suvedimą teigiamu ir neigiamu įsakymu.

'''Apimčių rūšys'''

* Dievo Dievas, tai Dievas. Viskame: Dievas savarankiškas, trokšta nieko. Mes netrokštame nieko: poreikiai - dėsniai - "Aš esu"
* Mano Dievas, tai Gerumas. Betkame: Dievas užtikrintas, trokšta kažko. Mes netrokštame kažko: abejonės - dvejonės - širdies atsiliepimai
* Tavo Dievas, tai Gyvenimas. Kažkame: Dievas ramus, trokšta betko. Mes netrokštame betko: lūkesčiai - atsiliepimai - nuveikimai, gėrio kryptys
* Kito Dievas, tai Amžinas Gyvenimas. Niekame: Dievas mylintis, trokšta visko. Mes netrokštame visko: išbandymai, aklavietės - išsigelbėjimai, atsiplėšimai, asmens branda

'''Trejybiškumas'''

Lukštendamas pirminių sandarų bendrą sandarą, bene atkreipiau dėmesį į aštuongubio kelio sandarą, siejančią trejybę su Dievu, ir tada panašią sandarą įžvelgiau poreikiuose bei dvejonėse ir abejonėse, toliau jos ieškojau jausminiuose atsiliepimuose ir taip ją atstačiau.

'''Požiūrių priėmimas'''

Pirminės sandaros išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.

Dvejonėmis kiti žiūri mūsų akimis, ir "Tėve mūsų" taipogi.

Mūsų esminė laisvė yra pripažinti ar nepripažinti kito požiūrį.

Pirminėmis sandaromis sutampame. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.

Pirminėmis sandaromis mes išgyvename poslinkius, o Dievas išgyvena "akimis" už mūsų (tarpinės lygtys) ir mumyse aplinkybėmis, atitinkamame lygmenyje išgyvendamas trejybę - nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

'''Septintas požiūris'''

Dievas septintu požiūriu palaiko bendrystę, Dievo galimybę mumyse ir apskritai.

Įtampa (dviprasmybė!) jausminiuose atsiliepimuose. Septintas požiūris yra apskritai dviprasmiškas. Taip yra ir gyvenimas kitu.

Nulinis požiūris išreiškia Dievą, o septintas požiūris išreiškia gerumą, tai yra, Dievą santvarkoje. Tad laipsnynas įveda Dievą į santvarką.

'''Laipsniškumas'''

Tiesa viskas akivaizdu. Taip yra visažiniui, visaregiui, o žmogus pasaulyje išgyvena dalinai. Laipsniškam žinojimui reikalinga tvarka, jos išdėstymas laipsniais, pakopomis, eiliškumu.

Laipsniškumas sieja Dievą ir Kitą. Kitas (tad ir Aš, Tu) yra Dievui, kaip Sūnus Tėvui, tad pasiklydęs vaikas. Kito ir Dievo suderinimas nustato Mano ir Tavo teisingus vaidmenis.

Pirmines sandaras galime suprasti kaip Dievo perėjimus (interpoliacijas) iš Dievo į gerumą. Perėjimai išsakomi vis aiškiau, raiškiau, apibrėžčiau, dalykiškiau (explicit). Perėjimai rikiuoja, išsako, išdėsto ženklų savybes.

Troškimai išsako kaip giliai Dievas yra panėręs į santvarką, kiek jisai skiriasi nuo savo brandos, savo galimybės.

Panašu, kad laipsnynas yra nuskilusi visaregio dalis, o lygčių sandaros yra tolesnės jos nuoskilos.

Laipsnynu reiškiasi tiek X->Y, tiek reiškinys-aplinka (valia viduje, valia išorėje), gal tiek ir sąsaja, tad 3x2x1. O asmens lygtis yra keturlypė, 4, ir iškyla bene visaregyje.

Šeši požiūriai yra tarpiniai tarp nulinio požiūrio ir septinto požiūrio. Nuliniu požiūriu:
* Esam tobuli, be poreikių.
* Klausiam, ko trokštame, ko iš tikrųjų norime?
* Išgyvename ramybę, be lūkesčių, pasiruošę atsiliepti. Ką randam, tą mylim.
* Kreipiamės į tobulą Dievą, mus mylintį labiau, kaip mes save.
Septintu požiūriu:
* Prisiimame kito poreikius ir taip atsisakome savo poreikių.
* Klausiam, ką veikiam kažkuriuo klausimu?
* Išgyvename įtampą, atsidavę. Kaip tikim, taip yra.
* Kreipiamės į pakankamą Dievą, mus gelbėjantį nuo ydingos santvarkos.
Antrinėmis sandaromis išreikštus septintus požiūrius suvokiau kaip šešias valios išraiškas ir siejau su dešimts Dievo įsakymų.

Kaip laipsnynas susijęs su Dievo savybėmis (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis)?
* poreikiai (laipsnynas) <=> savarankiškas (jokių poreikių)
* linksniai (laipsnynas); abejonės <=> užtikrintas (jokių abejonių)
* įrodymo būdai (laipsnynas); išdavos; jauduliai <=> ramus (be jaudulio, lūkesčių)
* ... laipsnynas... mylintis

'''Apimčių įvairumas'''

Būtent troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.

Apimtis apibrėžta, Dievui ir man sutampant. Būtent sutapimas reikalauja apimties apibrėžimą.

Pirmines sandaras atskyriau mąstydamas, koks jų tikslas? Ką jomis pasiekiam?
* Aštuongubiu keliu: Ryšys su Dievu
* Jausminiais atsiliepimais: Renkamės ramybę
* Dvejonėmis: Protaujame, kai negalime patikėti juslėmis, duomenimis
* Dėsniais: Gyvename Dievu, kitais
Pirminės sandaros yra tiesiogiai naudingos mūsų gyvenimui. Jos mums padeda rinktis amžiną gyvenimą. O antrinės sandaros naudingos netiesiogiai. Antrinės sandaros leidžia mums suvokti, išsakyti požiūrį, o pirminėmis sandaromis požiūrį priimti, išgyventi. Antrinės sandaros tad leidžia mums prileisti savarankišką požiūrį už mūsų, savaiminį požiūrį, mumis nepagrįstą.

* Ar trokštu - būti tobulas (aštuntasis dėsnis)
* Ko trokštu - ko iš tikrųjų noriu? (aštuntoji dvejonė)
* Kaip trokštu - gera širdimi (aštuntoji gėrio kryptis)
* Kodėl trokštu - pakankamas Dievas

Laipsnynai (poreikiai, linksniai, įrodymai) yra pirminiai ir juos išsako visaregis. Iš jų išplaukia netroškimai:
* Poreikiai - tiesiogiai, yra netroškimai.
* Abejonės - kaip susiję su linksniais?
* Lūkesčiai - kaip susiję su įrodymais? Juk įrodymai yra santvarkoje ir nesantvarkoje, tad veikia viduje ir išorėje?
* [[Vertybės]] - ar tai neigiami įsakymai? kaip susiję su santykiais su Dievu?
Kaip tai susiję su pasirinkimais?

Išvedžiau, kad Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko - dėl to kad mes, priešingai, jų netrokštame - turime poreikius, o jisai jų neturi, yra savarankiškas; abejojame o jisai užtikrintas; laukiame o jisai ramus; išgyvename išbandymus o jisai mylintis. Štai keturi lygiai atitinkantys apimtis - Dievas (savarankiškas), viskas (užtikrintas), troškimai (ramus), meilė (mylintis). Pirminė sandara išreiškia asmens lygtį, atitinkamai: Dievas (dvasia), Aš (sandara), Tu (atvaizdai), Kitas (vienybė). Dievas yra dvasia, savarankiška, o mes ne, tai išgyvenam poreikius; Dievas (viskuo) yra sandara, užtikrintas, o mes ne, tai abejojame; Dievas (troškimais) yra atvaizdai, ramus, o mes ne, tai laukiame (''kaip susiję lūkesčiai ir troškimai?''); Dievas (meilė) yra vienybė, mylintis, o mes ne, tai išgyvename išbandymus (''kokio pobūdžio?'').

Pirminės sandaros atitinka dviprasmybėms. Įvardiju prasmę santvarkoje ir už santvarkos:
* Poreikiai: Lygio (atvejo) ir metalygio (bendro)
* Abejonės: Paprastas (santvarka išreiškiamas, apibrėžiamas) ir sudėtingas
* Lūkesčiai: Prielaida, pagrindimas, įrodymas ir išdava
* Išbandymai: Žymė ir kas pažymima

Gal
* Kitas reiškia nulgubą lygtį (atkirtimą),
* Tu - viengubą lygtį (sutapimą),
* Aš - dvigubą lygtį (asmuo vs. aplinka),
* o Dievas - trigubą lygtį (šv.Trejybė).

Neigiamybėje (tavimi) galim išeiti '''pasirinkdami''', ir ta tikimybė didėja siaurėjant apimčiai, auga reikalas rinktis:
* poreikiai - ryšium su Dievu, ne žmonėmis taikyti dėsnius
* abejonės - gyventi širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
* lūkesčiai - keisti savo lūkesčius, atsiremti į Dievą, ne į pasaulį, į vidų, ne į išorę
* vertybės - pasirinkti savo vertybę

Priklauso, kiek Dievas už santvarkos yra išėjęs už savęs, kiek abu yra lygiaverčiai. Tai yra sąlygos apibrėžti sutapimą Dievo santvarkoje ir Dievo už jos, apibrėžti jų išėjimą už savęs.
* Dievas trokšta nieko - Abu išeina už savęs. Dievas tada nulgubas, išėjime. Keturių išeities taškų, semiotinio kvadrato, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. - Jie lygiaverčiai: Poreikiai yra tarsi troškimai. Sutampa keturios apimtys.
* Dievas trokšta kažko - Požiūris įstatomas į padėtį. Dievas yra jų saite. Dviejų išeities taškų, požiūrių ir padėtis, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Tai susiję su gyvenimu ir amžinu gyvenimu, su siejimu ir atskyrimu. Sutampa didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
* Dievas trokšta betko - Susisieja įtampa. Vieno išeities taško, įtampos, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Vaga sutampa su srautu. O Dievas yra lygtyje asmuo papildinyje.
* Dievas trokšta visko - Sutampa niekuo, priimtuvu, atskiriančiu ar yra ar nėra ryšys su Dievu. Jokio taško nereikia apibrėžti išėjimo sutapimą. O Dievas yra trinarėje lygtyje.

Visko savybės, vienybės atvaizdai (neturi išorinio konteksto ir t.t.) yra paskiros savybės, mat vienybė yra viskas santvarkoje O visko atvaizdai yra troškimai, tad apimtys, kaip plačiai trokšta. Savybės turi būti išreiškiamos kurioje nors plotmėje. Savybės yra paskiros, nes paskirai apibrėžtos kiekvienoje plotmėje, tad apibrėžtos plotme. O troškimai yra bendras Dievo augimas išreikštas visose plotmėse, kaip bendras priėmimas tos paskiros plotmės, mat plotmė yra tai, kas atskiria esamą ir būsimą Dievą. Tad bendrumas yra troškime, o savybėse, bendrumą grindžia plotmė. Viskas bet kurioje plotmėje apima ją visą (kaip sąlygiškas viskas), kaip ir Dievas, esantis už visų plotmių. Tad Viskas ir Dievas yra bene dvejybiškumas visaregyje.
* prasmingas - mylintis - be išorinio konteksto, priimti viską (vienybė viskame - užtat neaprėpiama)
* pastovus - ramus - paprasčiausias algoritmas, priimti betką (vienybė betkame - užtat kiekvieną priima)
* tiesus - užtikrintas - be vidinės sandaros, priimti kažką (vienybė kažkame - užtat tiek tvarka, tiek betvarkė, kažko atžvilgiu)
* teisingas - savarankiškas - būtina sąvoka, priimti nieką (vienybė niekame - užtat reiškiasi sąvoka, ją pačia)
Bendrai:
* paneigimas ketverybės lygmens, paneigimas apimties žinojimo, nepriėmimas apimties - Dievo/visko troškimas apimties, jo rūpėjimo apimtis - vienybė apimtyje, priėmimas apimties

Tarpinė lygtis išsako apimtį: viskas (trejopa), betkas (dvejopa), kažkas (viena), niekas (jokia).

Trokštantis Dievas yra trinaris (prasmingas), dvinaris (pastovus), vienanaris (tiesu) ar jokianaris (akivaizdus).

Yra bene šeši paradoksai ir juos sustato ženklų savybės. O juos bene išsako abejonės ir išsprendžia dvejonės. Tad ženklų savybės reiškiasi abejonėmis. O dvejonės bene yra vienanaris sprendimas (tai "protavimas"), tuo tarpu jausminiais atsiliepimais bene įmanomas dvinaris sprendimas ("sustygavimas savo būdo"), ir aštuongubiu keliu trinaris paradoksų sprendimas ("atsidavimas Dievui"). Žodžiu, vis laisvesnis, asmeniškesnis sprendimas.

Išnagrinėti aštuongubio kelio 3 permutacijas, sulyginti su laipsnynais, juos išvesti iš aplinkybių. Išsiaiškinti laipsnynų ryšį su ketverybės lygmenimis. Kaip tai siejasi su atvaizdų ir aplinkybių išvedimu iš lūkesčių? Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų, tad tai yra ryšys su Dievu (nulybe), o gal ir su gerumu (atvaizdu). Nulybes atvaizdus susieti su Dievo savybem, tad su troskimais.

Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą. Dabar man reik tiksliau suvokti laipsnyną apskritai, kaip jisai reiškiasi aplinkybėmis, kaip aplinkybes ir atvaizdus išvesti iš jo paskirai (aplinkybes) ir bendrai (atvaizdus), taip pat padalinimus ir kalbas. Kaip suvokti Dievo daugeriopą "akį" kuriuo išgyvena šią sandarą?

Aštuongubio kelio atvejai nurodo Dievo vaidmenų laipsnynus (dieviškumus: sutapti, išplėsti, apibendrinti, nurodyti, lyginti, įkūnyti): dėsningumus, linksnius, įrodymo būdus. O netroškimai nurodo Dievo savybių priešingybes: poreikius (nesavarankiškumas), abejones (neužtikrintumas), jaudulius (neramumas), vertybes (nemeilė). Vaidmenys bene atliepia netroškimus:
* Dėsningumai atliepia poreikiams.
* Kaip linksniai atliepia abejones, bene dvejonėmis?
* Kaip įrodymų būdai atliepia jauduliams? ar veiklos būdais (kaip kas pasidaro)?

Ženklų savybės išsako abipusį ryšį tarp Dievo ir gerumo. Aštuongubis kelias sieja Dievą ir gerumą, veda iš vieno į kitą. Pagrindas yra ketverybė, Dievo požiūriu, išsakanti atstumą tarp Dievo ir savęs, tad troškimo apimtį. Abipusis ryšys išsako Tave ir Kitą. Ženklų savybės išsako išorinį žvilgsnį.

Laipsnynas išsako vienpusį ryšį su Dievu arba gerumu, siejantis vieną ar kitą su trinare lygtimi X->Y. Ta trejybė yra savistovi, tad savistovumas. Vienpusis ryšys išsako Dievą ir Mane (Dievą santvarkoje = gerumą), atitinkamai. Laipsnynas išreiškia vidinį žvilgsnį.

(Dievo) išėjima už savęs išsako pradmenys:
* vienybė - į ką įeina Dievas
* dvinarė lygtis - papildinys
* trinarė lygtis - X->Y kuria išeinama "plačiau" į Y
* keturnarė lygtis - ketverybė atstumų, apimčių - užtat visų įmanomų apimčių

Išskyrimai išsako atvaizdavimą atvaizdais: 4, 2, 1, 0

[+Kaip bendrai suprasti pirmines sandaras+]

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/primarystructures.jpg


=====
[+Trokšti nieko+]

'''neDievas netrokšta nieko, rupinasi viskuo (poreikiu)'''

poreikiai - zmogus netroksta nieko, o Dievas troksta kartu su juo, isstatydamas placiau
* Dievas savarankiškas, trokšta nieko, o mes netrokštam nieko, turim poreikius: gyvybės; saugumo; bendravimo; vertės; laisvės; pilnavertiškumo
* '''dėsniai''': būk tobulas (savarankiškas, neturėk poreikių) ; įsikibti; kaupti; taikytis; rinktis gerą; rinktis geresnį; rinktis geriausią; prisiimk kito poreikius
* nežudyti; nevogti; nesvetmoteriauti; nemeluoti; negeisti svetimo daikto; negeisti svetimo moters
* palaiminti kurie liūdi, jie bus paguosti; palaiminti romieji, jie paveldės žemę; palaiminti alkstantys ir trokštantys teisybės, jie sulauks teisingumo; palaiminti gailestingieji, jie sulauks gailestingumo; palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą; palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais.
* Dievo šlove; Dievo ketinimu; Dievo pavyzdžiu; Dievo meile; Dievo darbais; Dievo įsakymu; .... Dievo valia
* esu prisikėlimas ir gyvenimas; esu avių vartai; esu kelias, tiesa ir gyvenimas; esu gerasis ganytojas; esu pasaulio šviesa; esu tikrasis vynmedis; esu gyvenimo duona

Poreikius atliepia dėsniai. Yra vienanarė lygtis "požiūris aplinkybėse", tai saitas, juos siejantis

Keturgubas atskyrimas.

Kaip yra - Dievas mumyse žvelgia mūsų akimis. Mes žiūrime Dievo akimis mumyse.


=====
[+Trokšti kažko+]

'''neDievas netrokšta kažko, rupinasi betkuo (abejone)'''

* linksniai (Kiparskio laipsnynas): vardininkas; naudininkas; galininkas; inagininkas; kilmininkas; vietininkas
* Dievas užtikrintas, trokšta kažko, o mes netrokštam kažko, turim abejonių: patinka? reikia? tikra? keblu? protinga? neteisinga?
* dvejonės: 0 ko trokštu? (užtikrintumas) 1 kaip man atrodo? ka kita reiktu daryti? ar sudarytu skirtuma? kas nuo manes priklauso? ar istengiu svarstyti klausima? ar taip turetu buti? 7 ką pats veikiu tuo klausimu?
* sirdis/pasaulis atsako: neatrodo-atrodo; kazka kita-nieko kito; nesudaro skirtumo - sudaro skirtuma; priklauso - nepriklauso; neistengiu - istengiu; turetu - neturetu;

Pirminėmis sandaromis žmogus pasidalina: jokiu, vienu, dviem ar trim Dievo požiūriais. Pavyzdžiui, gėrio kryptimis žmogus pasidalina dviem požiūriais, iš kurio asmens kyla gėris ir į kurį asmenį teka gėris.

Susiję su ženklų savybėm, su ketverybės lygmenų poromis.

Dvigubas atskyrimas


=====
[+Trokšti betko+]

'''neDievas netrokšta betko, rupinasi kazkuo (lukesciu)'''

* Matematiniai įrodymo būdai: 0 Dievas; 1 morfizmas; indukcija; algoritmo konstravimas; substitucija; atvejų nagrinėjimas; konstravimas; 7 gerumas.
* Išdavos: 0 be lūkesčių; patenkina vidinius lūkesčius; patenkina laukinius lūkesčius; apeina vidinius lūkesčius; nepatenkina vidinių lūkesčių; nepatenkina laukinių lūkesčių; apeina laukinius lūkesčius; sprendžiasi.
* Dievas ramus, trokšta betko, o mes netrokštam betko, jaudinamės jauduliais: 0 ramybė; laimė; jaudulys; bjauresys; liūdesys; nuostaba; baimė; 7 įtampa.
* Veiklos: 0 atsiliepti; 1 įgalioti; užvesti; išsisakyti; pasitraukti; apibūdinti; pasipriešinti; sulaukti.
* Gėrio kryptys: 0 gera širdis; 1 geras žmogus; geras darbas; geras žodis; geras Dievas; gera dovana; gera savybė; gera naujiena.
* Gerumai: 0 nulybės gerumas; vienybės gerumas; dvejybės gerumas; trejybės gerumas; ketverybės gerumas; penkerybės gerumas; šešerybės gerumas; sepytnerybės gerumas.
* Jėzaus gerumai: 0 Jėzaus tikėjimas; 1 Jėzaus vidinis įsikabinimas; ką Jėzus pasieks; ką Jėzus galėtų veikti; Jėzaus noras keistis; Jėzaus pastovumas; Jėzaus išskyrimas; 7 Jėzaus tikslas (meilė?) (Palyginti su poreikius tenkinančiais dėsniais)
* Jėzaus bendravimai: 0 Jėzaus troškimas į kitų tikėjimą; 1 Jėzaus išorinis įsikibimas į jų vidinį įsikibimą; ką Jėzus gali veikti į ką jie pasieks; ką Jėzus veikia į ką jie galėtų veikti; Jėzaus atsisakymas keistis į jų sutikimą keistis; Jėzaus susidomėjimas į jų atsidavimą; Jėzaus atsiskyrimas į jų atskyrimą; 7 Jėzaus stiprybė į jų tikslą.

Lūkesčius atliepia jauduliai, o juos atliepia gėrio kryptys. Yra dvinarė lygtis "asmens papildinys tai aplinka", kaip kad gera valia atveria kelią gerai širdžiai.

Jėzus kalba į galimybę gėriui, tuomi rodo gerą valią. Gera valia, Jėzaus bendravimas išsako poras bene išsakančius gerumą ir blogumą, ryšį su tuo kas už mūsų ir sandarumą savyje.

Pirminiai jauduliai plečiami tikslinant lūkesčius. Pavyzdžiui, kada lūkestis yra neigiamas (užtat mums tolimas) ir patenkintas, tai mus užvaldo pyktis, o jei nepatenkintas, tai palengvėjimas (relief). Užtat pyktis ir susijaudinimas yra panašūs, kaip kad palengvėjimas ir nuostaba.

Viengubas atskyrimas.

Kaip turėtų būti -

Piktybiniai jausmai iškyla kada laukiam to, tikimės to, ko nenorim, vadinasi, mūsų lūkesčiai mums priešingi, nepageidautini. Nepageidautinais lūkesčiais išvengiame baimės ir pasibjaurėjimo. Tokiu atveju:
* jaudulį išgyvename pykčiu (kai artimas pateisina mūsų nepageidautinus lūkesčius)
* linksmumą, pasitenkimą išgyvename panieka (contempt) (kai priešas pateisina mūsų nepageidautinus lūkesčius)
* nuostabą išgyvename palengvėjimu (relief) (kai artimas nepateisina nepageidautinų lūkesčių)
* liūdesį išgyvename pagarba (respect) (kai priešas nepateisina nepageidautinų lūkesčių)
* įtampą išgyvename sielvartu (anguish) (kai laukiam ar pasiteisins)
Ar tai bene "minoriniai" jausmai, atitinkantys "mažorinius" jausmus? Kaip jie reiškiami muzika? Kaip muzika reiškia ūpus?


=====
[+Trokšti visko+]

'''neDievas netrokšta visko, rupinasi niekuo (vertybe)'''

* apibendrintas, neišreikštas laipsnynas
*
*
* Dievas mylintis, trokšta visko, o mes nemylintys, netrokštam visko, turim vertybes.

Aštuongubis kelias. Bendrą laipsnyną išsako vienumo rūšys. Yra ir trinarė lygtis "Dievas yra X". Yra nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimas. ''Kaip vienumo rūšys susiję su vienybe ir nulybe?''

Kertinė vertybė yra menamas Dievas, jį mums atstojanti sąvoka, kada neturime ryšio su juo, tad mums "pakankamas" Dievas, kuriuo galim vadovautis šiame pasaulyje.

Nulgubas atskyrimas.

Šešerybė: dvi trejybės.

Kaip renkasi -

įrodymų būdai:
* Dievas yra morfizmas - verčiau jis mąsto kaip aš - teesie šventas jo vardas
* Dievas yra indukcija - verčiau jis yra kaip aš - teateinie tavo karalystė
* Dievas yra algoritmo konstravimas - verčiau jis daro kaip aš - teesie tavo valia
* Dievas yra substitucija - ką tikiu tevykdau - kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
* Dievas yra atvejų atrinkimas - ką veikiu tepermąstau - atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiam savo kaltininkams
* Dievas yra konstravimas - ką mąstau tetikiu - neleisk mūsų gundyti

Reikėtų palyginti

Daugis, visybė, vienis?

linksniai:
* Dievas yra Dievas - tikėjimas
* Dievas yra vardininkas - verčiau jis daro kaip aš - dorybė
* Dievas yra naudininkas - verčiau jis mąsto kaip aš - žinojimas
* Dievas yra galininkas - verčiau jis yra kaip aš - susivaldymas
* Dievas yra įnagininkas - ką permąstau lai tikiu - ištvermė
* Dievas yra kilmininkas - ką tikiu lai darau - pamaldumas
* Dievas yra vietininkas - ką darau lai permąstau - broliškumas
* Dievas yra gerumas - meilė

Asmuo, daiktas, veiksmas?

dėsningumai:
* Dievas yra gyvybė, įsikibk ir laikysies - verčiau jis yra kaip aš - palaiminti liūdintys, jie bus paguosti
* Dievas yra saugumas, kaupk ir turėsi ką prarasti - verčiau jis daro kaip aš - palaiminti romieji, jie paveldės žemę
* Dievas yra bendravimas, taikykis ir būsi dalis bendrumos - verčiau jis mąsto kaip aš - palaiminti alkstantys, trokštanty teisybės, jie sulauks teisingumo
* Dievas yra vertė, rinkis gerą ir jausies gerai - ką darau lai permąstau - palaiminti gailestingieji, jie sulauks gailestingumo
* Dievas yra laisvė, rinktis geresnį ir jausies geriau - ką mąstau lai tikiu - palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą
* Dievas yra pilnavertiškumas, rinktis geriausią ir jausies geriausiai - ką tikiu lai darau - palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais

Galimas, būtinas, esamas?

Aštuongubis kelias (2x4) dvejopai pristato Dievą sutampantį (Dievas ir gerumas) ir ketveriopai pristato Dievą sutapime (keturiose apimtyse).
2017 lapkričio 05 d., 17:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-2 eilutės iš
Žr. [[Tu]], [[Pirminės sandaros]]
į:
Žr. [[Tu]], [[Poreikiai]], [[Abejonės]], [[Lūkesčiai]], [[Vertybės]], [[Antrinės sandaros]]
Pridėtos 10-23 eilutės:
Tyrimas:
* suvokti, apibrėžti apimtis: viską, betką, kažką, nieką ir atvaizdus apskritai
** susieti su nulybės, vienybės, dvejybės, trejybės atvaizdais
* suvokti Dievo išėjimą už savęs, kaip tai reiškiama įvairiuose lygmenyse
** susieti su apimtimis
** susieti su klausimu ir atsakymu, su tarpu tarp jų, su išsiaiškinimu
** Dievo išėjimą už savęs sulyginti su jo klausimu, ar jisai būtinas ar nebūtinas, ir su dviem tyrimo takais, įrodant prieštaravimą.
** Palyginti Dievo išėjimą už savęs su asmenų išsivystymu: Dievas, Aš, Tu, Kitas - su gerojo vaiko sąmoningėjimu (Dievo brendimu) - ir taip pat su blogo vaiko sąmoningėjimu (asmens brendimu) - tad su atsakymu ir klausimu
* suvokti troškimus
** susieti su Dievo išėjimu už savęs
** suvokti ryšį tarp Dievo troškimo ir visko atvaizdų
* suvokti netroškimus
** susieti su asmenimi Tu, su Dievo ir Mano sutapimu
Pridėtos 735-792 eilutės:

'''Išėjimas už savęs'''

Atvaizdai išsako Dievo išėjimą už savęs į save - kryptis iš gėrio. (Ar Dievas būtinas?) Aplinkybės išsako Dievo savęs atpažinimą - kryptis į gėrį. (Kaip kiekvieną pasiekti?)

Viskas, betkas, kažkas, niekas yra atvaizdai aplamai, tad tampriai susiję su nulybės, vienybės, dvejybės ir trejybės atvaizdais.

Dievas išeina už savęs į save šiais tarpsniais, žingsniais ir atitinkamomis apimtimis, vis gilyn. Juose išsiskiria esantis ir iškylantis Dievas.
* Dievas trokšta nieko - savarankiškas - Dievas - Dievas, kaip toks - esantis ir iškylantis Dievas sutampa "košėje" (nėra visakame).
* Dievas trokšta kažko - užtikrintas - dvasia - Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? - atsiveria santvarka, kurioje Dievo nėra, bet jisai iškils (nėra betkame)
* Dievas trokšta betko - ramus - dviprasmybė - įvariausiai pasitraukia - santvarkoje atsiranda įvairūs taškai, asmenys, kuriuose Dievas gali iškilti (nėra kažkame)
* Dievas trokšta visko - mylintis - gera širdis - Dievas naujai iškyla dar giliau, mūsų gelmėse - asmenyse, jų gelmėse, slypi gera širdis, kuria Dievas iškyla (nėra niekame)

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:
* savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
* užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
* ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
* mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes


'''Troškimai'''

Dievo troškimai yra visko atvaizdai. O vienybės atvaizdai, tai visko savybės. Nulybės atvaizdai, tai Dievo savybės.

Troškimai taip pat yra dvejybės atvaizdai, juk dvasia - Dievas yra nulybė, sandaras - viskas yra nulybė, tad visko atvaizdai yra dvejybė. Dvejybės atvaizdai:
* laisva valia, likimas -
* išorė, vidus -
* teorija, praktika -
* tapatus, skirtingas -
Troškimai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis

Viskas yra skirtumas tarp Dievo išeisiančio ir Dievo pilnai išėjusio už savęs į save. Šį skirtumą, šią sandarą, šią savastį galima atvaizduoti, tad kartu ir patį Dievą išreikšti netiesiogiai, jo troškimu.

Troškimai išsako tarpsnius, kuriais Dievas išeina už savęs į save. Troškimai sulygina esamą Dievą su būsimu Dievu. Troškimai išsako Dievo sutapimą su savimi, jo savastimi. Troškimai išsako, kas sutelpa Dievo savastyje. Ko plačiau Dievas trokšta, to labiau jis išsiskyręs nuo savęs, to labiau jis išėjęs už savęs. Savarankiškas Dievas yra už savęs neišėjęs, o mylintis Dievas yra už savęs išėjęs visiškai. Troškimai išsako kaip toli Dievo išeities taškas yra nukeliavęs, jo žvilgsnis, kuriuo jisai stebi. Troškimai išsako Dievo akį, jo žvilgsnį, jo tašką iš kurio jisai žiūri, iš kurio išgyvena savo eigą, savo išėjimą už savęs.

Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.

'''Netroškimai'''

Netroškimai iškyla asmeniu Tu, kuriuo Dievas ir Aš susitinka.

Dievas trokšta nieko, tad yra savarankiškas. Netrokšti nieko, tai gyventi poreikiais.

Dievas trokšta kažko, tad yra užtikrintas. Netrokšti kažko, tai gyventi abejonėmis.

Dievas trokšta betko, tad yra ramus. Netrokšti betko, tai gyventi lūkesčiais. Betko netroškimas reiškiasi lūkesčiu, ko laukiame, ko nelaukiame. Tas laukimas reiškiasi tarpu tarp nusiteikimo ir sulaukimo. Betko netroškimas taip pat reiškiasi skirtumu tarp tos savasties, kurią priskiriame sau, ir to, kas už mūsų.

Dievas trokšta visko, tad yra mylintis. Netrokšti visko, tai gyventi vertybėmis.

Netroškimai yra nesutapimai su savimi, atsiribojimai, žinojimai, išmąstymai, nepriėmimai, neįsisavinimai, nelaikymai savimi.

'''Lygtys'''

Lygtys:
* 3+3=6 Poreikiai
* 4+3=7 Abejonės
* 5+3=8 Lūkesčiai
* 6+3=1 Vertybės
2017 lapkričio 05 d., 17:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
Žr. [[Tu]], [[Pirminės sandaros]]
2017 lapkričio 05 d., 16:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 5 eilutė:
* Susieti keturias troškimų-netroškimų sandaras su lygtimis 3+3=6, 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1.
2017 lapkričio 05 d., 15:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 5 eilutė:
* What is the relationship between the four representations of the nullsome (not knowing X) and the four wishes (wishing for X)?
2017 spalio 14 d., 09:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 40-54 eilutės:


'''Pirminės sandaros'''

* poreikiai 3+3=6
* abejonės 4+3=7=-1
* lūkesčiai 5+3=8=0
* vertybės 6+3=1

'''Troškimai'''

Nepriklausomybės, laisvės pagrindai:
* gerumas - ramybė
* grožis - užtikrintumas
* teisingumas - savarankiškumas
2017 kovo 28 d., 19:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 40-42 eilutės iš
See also: PrimaryStructures, Omniscope, NotWishes

Pirminės sandaros
į:

'''Pirminės sandaros'''
Pakeistos 46-73 eilutės iš
'''Counter Choices'''

The '''counter choices''' are our responses to our NotWishes, which is to say, our dilemmas. They respond to our outlook with an outlook beyond us
. This occurs on four levels:

* We respond to Needs with OperatingPrinciples which express God within us.
* We respond to Doubts with Counterquestions which express another within us.
* We respond to Expectations, DirectionsFromTheGood with DirectionsToTheGood which express another beyond us.
* We respond to Commitments with LifeChoices which express God beyond us.

'''Įsipareigojimai - Commitments'''

Juos siejau su pirminėmis sandaromis.

See also: PrimaryStructures, EightfoldWay, EverythingWishesForEverything, Sixsome, Internalization

===Commitments===

(think through the order) honesty, hope, courage, obey, believe, care

'''Double Self'''

See also: PrimaryStructures, Distinguishing

DoubleSelf is You's self, the PrimaryStructures.

Distinguishing is going beyond the DoubleSelf.
į:
* Each of the four primary structures presents an ObservationalPlane of the omniscope as a relationship between God and human.
Pakeistos 51-52 eilutės iš
===Not Wishes===
į:
* Netroškimus vadindavau ''dilemmas'', reikalais.
Ištrinta 53 eilutė:
Ištrintos 63-64 eilutės:
===24 Not Wishes===
Ištrinta 64 eilutė:
Pakeistos 72-80 eilutės iš
--------------

See also: Omniscope, Summary, Overview, LevelsOfUnderstanding
, SecondaryStructures, GoodUnderstanding, GeneralStructure, Wishes, IAmStatements, [AddThree +3], Look

===Omniscope
, PrimaryStructures, SecondaryStructures===

The '''Omniscope''' is a comprehensive view upon all Structure
.

Each of the four '''primary structures''' presents an ObservationalPlane of the omniscope as a relationship between God and human.
į:
Vertybės
* Aštuongubo kelio netroškimus vadindavau įsipareigojimais
, ''commitments''.
* Juos siedavau su šešerybės atvaizdų dorybėmis (nuoširdumu
, viltimi, drąsa) ir vidiniais požiūriais (paklusti, tikėti, rūpintis).

'''Atliepimai'''

* Atliepimais atsiliepiame į savo netroškimus.
* Atliepimus vadindavau ''counterchoices''.
* Counterchoices respond to our outlook with an outlook beyond us
.

* We respond to Needs with OperatingPrinciples which express God within us.
* We respond to Doubts with Counterquestions which express another within us.
* We respond to Expectations, DirectionsFromTheGood with DirectionsToTheGood which express another beyond us.
* We respond to Commitments with LifeChoices which express God beyond us.

'''Visaregis'''

* The '''Omniscope''' is a comprehensive view upon all Structure.

'''Dviguba savastis'''

* Dviguba savastis. DoubleSelf is You's self, the PrimaryStructures.
* Distinguishing is going beyond the DoubleSelf.


'''Antrinės sandaros'''
2017 kovo 28 d., 17:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-15 eilutės iš
į:
[+Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?+]

Netroškimai susiję su trejybės atvaizdais:
* Aštuongubas kelias ir trejybės ratas: būti, veikti, mąstyti - bei poslinkiais tarp nusistatyti, vykdyti ir permąstyti. Žmogaus klausimai.
* Lūkesčiai ir pastovumas (sutapimas ar nesutapimas), laukimas ir sulaukimas (vienis) arba nesulaukimas (visybė) arba negalėjimas tikėtis (daugis).
* Abejonės ir betarpiškumas. Daiktas, eiga, asmuo.
* Poreikiai ir tiesa. Būtina, tikra, galima. Dievo klausimai.
Dievas, išeidamas už savęs, eina iš savo klausimų (Ar Dievas būtinas?) į žmogaus klausimus (Kas aš esu?)
2017 kovo 27 d., 22:21 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 390-396 eilutės:

===More at SecondaryStructures===

===Historical Notes===

I noticed the EightfoldWay and its three canonical forms in 1987-1988. In 1994 I noticed the OperatingPrinciples and then in 1995 I related them to the IAmStatements. In 1995 I came up with a model for the EmotionalResponses. In 1996 I noticed the Counterquestions and came up with a model for them. All of these models consisted of seven/eight perspectives and I presumed that they were related to the eightfold way. But it was all so complex that I couldn't find a general approach. Then in 1998 I decided to think of all the structures in terms of their purposes, what they were accomplishing. I was able to distinguish between that were useful in their own right (which I called the PrimaryStructures) and those that were auxiliary, useful as part of a structural language (and I called them SecondaryStructures). I noted that there were four primary and six secondary structures. In 1999, I realized that the latter six could be thought of as injections of the other four, in that the Divisions can be derived by way of God taking up the Counterquestions. I needed to find a general approach. So I rethought the EmotionalResponses by doing a study of Jesus' emotions in the Gospel of Mark, and thereby coming up with his speaking to the good, which I related to the DirectionsFromTheGood. I then looked for a GeneralStructure that would have what is common to all four PrimaryStructures. I was able to work out diagrams which made clear the similarity in structures. These were thought through by thinking about the roles of why, how and what, for example, in the counterquestions as opposed to the eightfold way. But it appeared that any general structure would simply be the simplest of the four structures, EverythingWishesForNothing. Meanwhile, some key ideas fell into place: the distinction between Life and EternalLife, the idea that the structures are what allows others to see themselves through us, and an AlgebraOfViews. Now a helpful distinction is between the observer and their observational plane.
Pakeistos 651-652 eilutės iš
===Thoughts===
į:
-------
Ištrintos 673-678 eilutės:
===Questions===

'''Trokšta'''

See also: Everything, Representation
Pridėtos 705-706 eilutės:

Iš šešių poreikių paaiškėja, jog pirmais trimis poreikiais išreikšta savastis yra skirtinga nuo kitais trimis poreikiais išreikšto savęs suvokimo (self-understanding). Savęs suvokimas yra pagrindas protui. Tad panašiai, gal trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui? Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?
2017 kovo 21 d., 17:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-9 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<

* '''Kaip keturi netroškimai išplaukia iš [[aštuonerybė | aštuonerybės]]?'''
* 4 pirmines sandaras išnagrinėti Dievo ir žmogaus santykio atžvilgiu.

>><<

2017 kovo 21 d., 17:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 25-29 eilutės:

Pirminės sandaros
* Gyvenimo lygtyje, netroškimai išsako: amžinąjį gyvenimą (tenkinimais), išmintį (dvejonėmis), gerą valią (jauduliais), Dievo valią (klausimais).
* Protas bene atsirado vėliau kaip jausmai, bet tarp jausmų ir kūno, o kartu ir valia.
* Abejonėmis, dvejonėmis - protas vieningas. Lūkesčiais, jauduliais - skyla į du požiūrius - save ir pasaulį. Vertybės, klausimai - skyla į tris požiūrius.
2015 sausio 08 d., 17:44 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 12-18 eilutės:

'''Atsisakymas savęs - septintas požiūris'''

* Vertybėmis (aštuongubu keliu - "neleisk mūsų gundyti...") atsisakome savęs vardan Dievo santvarkoje. Trokšta visko - žino viską.
* Lūkesčiais atsisakome savęs vardan Manęs santvarkoje "įtampa". Trokšta betko - žino betką.
* Abejonėmis-dvejonėmis atsisakome savęs vardan Tavęs santvarkoje. Trokšta kažko - žino kažką.
* Poreikiais-Tenkinimais atsisakome savęs vardan Kito santvarkoje. Trokšta nieko - žino nieką.
2014 lapkričio 09 d., 10:29 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 15-37 eilutės iš
'''Troškimai, papildymai'''

* Kaip suprasti troškimus, kaip visko atvaizdus? Kas trokšta, ar Dievas ar viskas? ir kaip tai suprasti? ir kaip tai susieti su nulybės ir vienybės atvaizdais? Kas yra Dievo esmė ir kaip jinai išreiškiama viskuo ir atvaizduojama atvaizdais?
* Kaip sulyginti Dievo troškimus ir nulybės atvaizdus?
* Kaip suvokti Dievo troškimus kaip apimčių papildinius?
* "Tavo" sienoje - Dievas nebūtinas užtat būtinas. Dievo troškimai tad išauga iš nieko (savarankiškas) į viską (mylintis). O "Mano" sienoje - Dievas būtinas užtat nebūtinas. Dvi sienos vienas kitą papildo. Kaip?
* Kas yra vidus ir išorė?
* Kuria prasme šešerybė yra visko padalinimas? Kaip ji grindžia dorybę? Ką jos ryšys su poreikių pirmine sandara pasako kitų pirminių sandarų atžvilgiu?
* Koks ryšys, jei iš viso koks yra, tarp lūkesčių ir gėrio krypčių ir matematikos įrodymo būdų? Ir tarp abejonių bei linksnių?
* Ar troškimai yra Dievo ar visko atvaizdai? Kaip jie susiję su nulybės ir vienybės atvaizdais? Ar Dievas iš viso turi atvaizdų? Ką tai reiškia?

'''Atliepimai'''

* Kaip klausimai susiję su abejonėmis? su poreikiais, lūkesčiais, išbandymais ir t.t?
* Kokie Jėzaus lūkesčiai? ir kaip jie susiję su tuo, kaip vykdytina Dievo valia?
* Koks ryšys tarp 4+2 ir 3+3 ?

'''Tampame viena'''

* Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku? Dievas mumyse susivokia, kad jis yra vaikas, o Dievas už mūsų yra tėvas, užtat gyvenant įsakymu, gali būti viena. Kaip išgvyenimai išreiškiami, pavyzdžiui, atvaizdais? ir būtent Dievo ir žmogaus atvaizdais?
* Kaip klausimai (ir visaregis, pakildamas virš manęs ir Dievo) atskiria (Dievą ir mane) o atsakymai (Dievas išeidamas už savęs) jungia?
* Ar susitapatiname su siauresne apimtimi (išore, atsakymu, gyvenimu) ar platesne (vidumi, klausimu, amžinu gyvenimu)?
* Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
į:
2014 spalio 18 d., 15:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[Dievas]] trokšta, o mes netrokštame. Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta. O trokšta ar netrokšta visko, betko, kažko ar nieko. Tad troškimai ir netroškimai sieja asmenų atvaizdus (trokštančio ar netrokštančio) su sandarų atvaizdais (visko, betko, kažko, nieko). Nulybė trokšta, o vienybė netrokšta. Veiksnys +1 tad sieja Dievo troškimą su visa eile žmogaus netroškimų.
į:
[[Dievas]] trokšta, o mes netrokštame. Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta. O trokšta ar netrokšta visko, betko, kažko ar nieko. Tad troškimai ir netroškimai sieja asmenų atvaizdus (trokštančio ar netrokštančio) su sandarų atvaizdais (visko, betko, kažko, nieko). Nulybė trokšta, o vienybė netrokšta. Veiksnys +1 tad sieja Dievo troškimą su visa eile žmogaus netroškimų. Nulybė yra mūsų gelmėse, o veiksnys +1 išveda ją už mūsų ir palaipsniui vis arčiau mūsų, kol galiausia septintu požiūriu mums tapatus Kitu, tad išreiškia mus ir esame viena.
2014 spalio 18 d., 15:09 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
[[Dievas]] trokšta, o mes netrokštame. Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta. O trokšta ar netrokšta visko, betko, kažko ar nieko. Tad troškimai ir netroškimai sieja asmenų atvaizdus (trokštančio ar netrokštančio) su sandarų atvaizdais (visko, betko, kažko, nieko). Nulybė trokšta, o vienybė netrokšta.
į:
[[Dievas]] trokšta, o mes netrokštame. Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta. O trokšta ar netrokšta visko, betko, kažko ar nieko. Tad troškimai ir netroškimai sieja asmenų atvaizdus (trokštančio ar netrokštančio) su sandarų atvaizdais (visko, betko, kažko, nieko). Nulybė trokšta, o vienybė netrokšta. Veiksnys +1 tad sieja Dievo troškimą su visa eile žmogaus netroškimų.
2014 spalio 18 d., 15:08 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
[[Dievas]] trokšta, o mes netrokštame. Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta. O trokšta ar netrokšta visko, betko, kažko ar nieko. Tad troškimai ir netroškimai sieja asmenų atvaizdus (trokštančio ar netrokštančio) su sandarų atvaizdais (visko, betko, kažko, nieko). Nulybė trokšta, o vienybė netrokšta.
2014 liepos 24 d., 21:15 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 2-9 eilutės:

'''Savastis'''

Save tapatiname su savo [[poreikiai | poreikiais]] ir kūnu, savo [[abejonės | abejonėmis]] ir protu, savo [[lūkesčiai | lūkesčiais]] ir jausmais, širdimi, savo [[vertybės | vertybėmis]] ir valia. (Mylėk Dievą)

TripleSelf is Other's self, the SecondaryStructures.

Dividing is going beyond the TripleSelf.
2014 birželio 25 d., 13:04 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Netroškimai, tai mūsų [[savastis]]. Save tapatiname su savo [[poreikiais]] ir kūnu, [[abejonėmis]] ir protu, [[lūkesčiais]] ir jausmu, širdimi, [[vertybėmis]] ir valia. Tokiais lygmenimis išvystome save, tampami besąlygiški. Netroškimai, tai mūsų išmąstymai, kurie papildo troškimus, ir vis siaurėja.
į:
Netroškimai, tai mūsų [[savastis]]. Save tapatiname su savo [[poreikiai | poreikiais]] ir kūnu, [[abejonės | abejonėmis]] ir protu, [[lūkesčiai | lūkesčiais]] ir jausmu, širdimi, [[vertybės | vertybėmis]] ir valia. Tokiais lygmenimis išvystome save, tampami besąlygiški. Netroškimai, tai mūsų išmąstymai, kurie papildo troškimus, ir vis siaurėja.
2014 birželio 25 d., 13:03 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 29-30 eilutės iš
See also: PrimaryStructures, {{Omniscope}}, NotWishes
į:
See also: PrimaryStructures, Omniscope, NotWishes
Pakeistos 35-39 eilutės iš
* We respond to {{Needs}} with OperatingPrinciples which express God within us.
* We respond to {{Doubts}} with {{Counterquestions}} which express another within us.
* We respond to {{Expectations}}, DirectionsFromTheGood with DirectionsToTheGood which express another beyond us.
* We respond to {{Commitments}} with LifeChoices which express God beyond us.
į:
* We respond to Needs with OperatingPrinciples which express God within us.
* We respond to Doubts with Counterquestions which express another within us.
* We respond to Expectations, DirectionsFromTheGood with DirectionsToTheGood which express another beyond us.
* We respond to Commitments with LifeChoices which express God beyond us.
Pakeistos 44-45 eilutės iš
See also: PrimaryStructures, EightfoldWay, EverythingWishesForEverything, {{Sixsome}}, {{Internalization}}
į:
See also: PrimaryStructures, EightfoldWay, EverythingWishesForEverything, Sixsome, Internalization
Pakeistos 64-65 eilutės iš
* not {{Wishes}}
* the not-blocking of access by which we open the way for {{God}}.
į:
* not Wishes
* the not-blocking of access by which we open the way for God.
Pakeista 68 eilutė iš:
* expressed by the {{Omniscope}}.
į:
* expressed by the Omniscope.
Pakeistos 87-92 eilutės iš
See also: {{Omniscope}}, Summary, {{Overview}}, LevelsOfUnderstanding, SecondaryStructures, GoodUnderstanding, GeneralStructure, {{Wishes}}, IAmStatements, [AddThree +3], {{Look}}

==={{Omniscope}}, PrimaryStructures, SecondaryStructures===

The '''{{Omniscope}}''' is a comprehensive view upon all {{Structure}}.
į:
See also: Omniscope, Summary, Overview, LevelsOfUnderstanding, SecondaryStructures, GoodUnderstanding, GeneralStructure, Wishes, IAmStatements, [AddThree +3], Look

===Omniscope, PrimaryStructures, SecondaryStructures===

The '''Omniscope''' is a comprehensive view upon all Structure.
Pakeistos 95-96 eilutės iš
Each of the six '''SecondaryStructures''' may be thought of as the coinciding of the {{Observer}} of a wider observational plane with an observer of a narrower observational plane.
į:
Each of the six '''SecondaryStructures''' may be thought of as the coinciding of the Observer of a wider observational plane with an observer of a narrower observational plane.
Pakeistos 112-115 eilutės iš
===The Primary Structures Arise from the {{Omniscope}}===

A primary structure arises from one of the {{Omniscope}}'s four ObservationalPlanes. We identify with the {{Observer}} who has pulled away from that observational plane. In this way, we interpret the six {{Angles}} associated to that observational plane as six {{Concerns}}, which is to say, six NotWishes, what we don't wish for. We further allow for a seventh perspective that pulls together an observer in general, a human who is wished for. We also admit of an eighth perspective, the observer which went beyond themselves into the observational plane, who we identify with the one who wishes, structurally as {{Everything}}, the structure of {{God}}.
į:
===The Primary Structures Arise from the Omniscope===

A primary structure arises from one of the Omniscope's four ObservationalPlanes. We identify with the Observer who has pulled away from that observational plane. In this way, we interpret the six Angles associated to that observational plane as six Concerns, which is to say, six NotWishes, what we don't wish for. We further allow for a seventh perspective that pulls together an observer in general, a human who is wished for. We also admit of an eighth perspective, the observer which went beyond themselves into the observational plane, who we identify with the one who wishes, structurally as Everything, the structure of God.
Pakeistos 120-122 eilutės iš
* God, who has gone beyond himself by identifying himself with an ObservationalPlane, and then pulling away as an {{Observer}} who we might identify with. He is thus identified with the scope of access that he thereby has to himself: ({{Everything}}, {{Anything}}, {{Something}} or {{Nothing}}).
* We identify with that observer, and take up their perspective, and in doing so, we reconnect them with that observational plane, and acknowledge both them (us) and the plane (God) as distinct from the various ways of pulling away. We interpret the particular plane as a wishing (going beyond) by everything, as given by one of the PropertiesOfGod (self-sufficient, certain, calm, loving). We interpret our own reconnection as a not-wishing, a not-going-beyond, yielding either needs, doubts, expectations or commitments (the 24 {{Concerns}}, dilemmas). They may be thought of as questions which, if answered affirmatively, become more prominent, and if answered negatively, become less prominent. For example, is this real? Yes - more important, no - less important. Likewise, is this wrong? This intensifies our position. And so we are connected to God but distinct from him.
* We allow another to identify with us, responding to the dilemma with (OperatingPrinciples, {{Counterquestions}}, DirectionsToTheGood, LifeChoices). This other is either God inside of us, other inside of us, other outside of us or God outside of us. Their identification with us offers two diverging perspectives, one of EternalLife (God's perspective - where we are separate), and another of {{Life}} (our perspective - where we are the same). (This is a distinction between God and human, heart and world, etc. as per structure.)
į:
* God, who has gone beyond himself by identifying himself with an ObservationalPlane, and then pulling away as an Observer who we might identify with. He is thus identified with the scope of access that he thereby has to himself: (Everything, Anything, Something or Nothing).
* We identify with that observer, and take up their perspective, and in doing so, we reconnect them with that observational plane, and acknowledge both them (us) and the plane (God) as distinct from the various ways of pulling away. We interpret the particular plane as a wishing (going beyond) by everything, as given by one of the PropertiesOfGod (self-sufficient, certain, calm, loving). We interpret our own reconnection as a not-wishing, a not-going-beyond, yielding either needs, doubts, expectations or commitments (the 24 Concerns, dilemmas). They may be thought of as questions which, if answered affirmatively, become more prominent, and if answered negatively, become less prominent. For example, is this real? Yes - more important, no - less important. Likewise, is this wrong? This intensifies our position. And so we are connected to God but distinct from him.
* We allow another to identify with us, responding to the dilemma with (OperatingPrinciples, Counterquestions, DirectionsToTheGood, LifeChoices). This other is either God inside of us, other inside of us, other outside of us or God outside of us. Their identification with us offers two diverging perspectives, one of EternalLife (God's perspective - where we are separate), and another of Life (our perspective - where we are the same). (This is a distinction between God and human, heart and world, etc. as per structure.)
Pakeistos 134-135 eilutės iš
===The Coinciding of {{Views}}===
į:
===The Coinciding of Views===
Pakeistos 150-156 eilutės iš
==={{Scope}} of access===

The primary structures arise when others view themselves through our eyes. How much access to themselves do they have through us? This is the scope of access. It may be: {{Everything}}, {{Anything}}, {{Something}} or {{Nothing}}. (Respectively: all perspectives, any perspective, a perspective, no perspectives.) It reflects the degree of our own opaqueness, our privacy. And it determines the nature of the other:
* Who through us has access to {{Everything}}? God inside of us.
* Who through us has access to {{Anything}}? other inside of us.
* Who through us has access to {{Something}}? other outside of us.
* Who through us has access to {{Nothing}}? God outside of us.
į:
===Scope of access===

The primary structures arise when others view themselves through our eyes. How much access to themselves do they have through us? This is the scope of access. It may be: Everything, Anything, Something or Nothing. (Respectively: all perspectives, any perspective, a perspective, no perspectives.) It reflects the degree of our own opaqueness, our privacy. And it determines the nature of the other:
* Who through us has access to Everything? God inside of us.
* Who through us has access to Anything? other inside of us.
* Who through us has access to Something? other outside of us.
* Who through us has access to Nothing? God outside of us.
Pakeistos 161-162 eilutės iš
==={{God}} as the viewer who fully takes up the access of scope===
į:
===God as the viewer who fully takes up the access of scope===
Pakeista 164 eilutė iš:
* God is the {{Scope}} of the access.
į:
* God is the Scope of the access.
Pakeistos 166-169 eilutės iš
* God is {{Everything}}
* God is {{Anything}}
* God is {{Something}}
* God is {{Nothing}}
į:
* God is Everything
* God is Anything
* God is Something
* God is Nothing
Pakeistos 171-174 eilutės iš
* God is {{Everything}} (self-sufficient)
* God is {{Anything}} (certain)
* God is {{Something}} (calm)
* God is {{Nothing}} (loving)
į:
* God is Everything (self-sufficient)
* God is Anything (certain)
* God is Something (calm)
* God is Nothing (loving)
Pakeistos 177-184 eilutės iš
==={{Wishes}}===

For us to be able to understand the above identifications, we need to consider God himself in a structural form. God's structure is {{Everything}}, which is to say, ''the everything''. For this God to be identified with a scope is for him to go beyond himself. In considering this God, we shift our view from ''what he has gone beyond to'' to ''the one who will go beyond himself''. From that latter view, this going beyond is now sized up with regard to where he already is, and how much he will go beyond himself. This means that we are now dealing with the complements:
* {{Everything}} goes beyond itself by {{Nothing}} to yield {{Everything}}
* {{Everything}} goes beyond itself by {{Something}} to yield {{Anything}}
* {{Everything}} goes beyond itself by {{Anything}} to yield {{Something}}
* {{Everything}} goes beyond itself by {{Everything}} to yield {{Nothing}}
These are {{Wishes}}:
į:
===Wishes===

For us to be able to understand the above identifications, we need to consider God himself in a structural form. God's structure is Everything, which is to say, ''the everything''. For this God to be identified with a scope is for him to go beyond himself. In considering this God, we shift our view from ''what he has gone beyond to'' to ''the one who will go beyond himself''. From that latter view, this going beyond is now sized up with regard to where he already is, and how much he will go beyond himself. This means that we are now dealing with the complements:
* Everything goes beyond itself by Nothing to yield Everything
* Everything goes beyond itself by Something to yield Anything
* Everything goes beyond itself by Anything to yield Something
* Everything goes beyond itself by Everything to yield Nothing
These are Wishes:
Pakeistos 199-212 eilutės iš
===The {{Omniscope}} - Our Eyes Are Given By Our NotWishes - Four ObservationalPlanes===

The primary structures describe how we might respond fully to our {{Needs}}, our {{Doubts}}, our {{Expectations}} and our {{Commitments}}.

NotWishes are the ''not-blocking of access'' by which we open the way for God. They are our identification with the {{Observer}} who has pulled away from the ObservationalPlane, and hence has not reduced himself to it.

In each case the NotWishes are what separate an observer and an observational plane. Our own NotWishes are what distinguish us from an ObservationalPlane, and keep us {{Separate}} from it. They give the extent to which we do not go beyond ourselves, to which we keep to ourselves. They are thus SelfReinforcing. In that sense, with regard to ourselves, we are defined by ''not-wishes'', and they are ''defining''.

They are characterized by the {{Scope}}, the observational plane, from which we back away, to which they relate us, and in particular, the distance that they overcome:
* {{Needs}} ("not self-sufficient") have us as close as possible (separated by {{Nothing}}) to what "is", they keep us from that observational plane
* {{Doubts}} ("not certain") have us separated by {{Something}} to what "seems", they lead us away from the observational plane
* {{Expectations}} ("not calm") have us separated by {{Anything}} to what "ought", they lead us into the observational plane
* {{Commitments}} ("not loving") have us separated by {{Everything}} to what we "choose", they keep us in the observational plane.
į:
===The Omniscope - Our Eyes Are Given By Our NotWishes - Four ObservationalPlanes===

The primary structures describe how we might respond fully to our Needs, our Doubts, our Expectations and our Commitments.

NotWishes are the ''not-blocking of access'' by which we open the way for God. They are our identification with the Observer who has pulled away from the ObservationalPlane, and hence has not reduced himself to it.

In each case the NotWishes are what separate an observer and an observational plane. Our own NotWishes are what distinguish us from an ObservationalPlane, and keep us Separate from it. They give the extent to which we do not go beyond ourselves, to which we keep to ourselves. They are thus SelfReinforcing. In that sense, with regard to ourselves, we are defined by ''not-wishes'', and they are ''defining''.

They are characterized by the Scope, the observational plane, from which we back away, to which they relate us, and in particular, the distance that they overcome:
* Needs ("not self-sufficient") have us as close as possible (separated by Nothing) to what "is", they keep us from that observational plane
* Doubts ("not certain") have us separated by Something to what "seems", they lead us away from the observational plane
* Expectations ("not calm") have us separated by Anything to what "ought", they lead us into the observational plane
* Commitments ("not loving") have us separated by Everything to what we "choose", they keep us in the observational plane.
Pakeistos 215-216 eilutės iš
'''The {{Omniscope}}''' expresses the 24 NotWishes in terms of 4 ObservationalPlanes, the three-cycle, and backing out to either ourselves ({{Anything}}) or {{Everything}}.
į:
'''The Omniscope''' expresses the 24 NotWishes in terms of 4 ObservationalPlanes, the three-cycle, and backing out to either ourselves (Anything) or Everything.
Pakeistos 221-222 eilutės iš
==={{Omniscope}} - Three-Cycle===
į:
===Omniscope - Three-Cycle===
Pakeistos 227-230 eilutės iš
When we go beyond ourselves, then there is a wish by which we are separated from ourselves, and we wish (as in EternalLife). If we do not wish, then there is not a wish by which we are separated from ourselves, and so we must be that movement by which we go from ourselves to ourselves. We are ever that movement by which we are not separate from ourselves. And so this keeps moving us onward. And the threesome is the minimal structure for expressing that identification (as in {{Life}}). As the minimal structure, it is the one which allows the widest variety to see through our eyes.

Another way to think of this is that {{Scope}} is the extent of our not being one with ourselves. Scope is the extent of the removal of self. Hence, to not have scope is to have one's self.
į:
When we go beyond ourselves, then there is a wish by which we are separated from ourselves, and we wish (as in EternalLife). If we do not wish, then there is not a wish by which we are separated from ourselves, and so we must be that movement by which we go from ourselves to ourselves. We are ever that movement by which we are not separate from ourselves. And so this keeps moving us onward. And the threesome is the minimal structure for expressing that identification (as in Life). As the minimal structure, it is the one which allows the widest variety to see through our eyes.

Another way to think of this is that Scope is the extent of our not being one with ourselves. Scope is the extent of the removal of self. Hence, to not have scope is to have one's self.
Pakeistos 235-236 eilutės iš
I think that the {{Threesome}} has the observer arise as distinct from their observational plane, and yet thereby ever collapse back into it. Each perspective in the threesome may be identified with such an arisal. The completion of the arisal makes for the collapse.
į:
I think that the Threesome has the observer arise as distinct from their observational plane, and yet thereby ever collapse back into it. Each perspective in the threesome may be identified with such an arisal. The completion of the arisal makes for the collapse.
Pakeistos 239-240 eilutės iš
We arise by stepping back, stepping away from "our eyes". Just as the {{Wishes}} step into our eyes, so that one might see through us, so do NotWishes have us step away from our eyes, and take up the very same {{Everything}} which is apart from us and went beyond itself to our eyes. We step away from "our everything", "our anything", "our something", "our nothing" and back into (or at least towards) "THE everything".
į:
We arise by stepping back, stepping away from "our eyes". Just as the Wishes step into our eyes, so that one might see through us, so do NotWishes have us step away from our eyes, and take up the very same Everything which is apart from us and went beyond itself to our eyes. We step away from "our everything", "our anything", "our something", "our nothing" and back into (or at least towards) "THE everything".
Pakeistos 266-270 eilutės iš
* {{Needs}}: survival?, security?, social?, self-esteem?, opportunity?, self-fulfillment?
* {{Doubts}}: like?, need?, real?, problematic?, reasonable?, wrong?
* {{Expectations}}: good God? good gift? good quality? good person? good deed? good word?
* {{Commitments}}: (think through the order) honesty, hope, courage, obey, believe, care
į:
* Needs: survival?, security?, social?, self-esteem?, opportunity?, self-fulfillment?
* Doubts: like?, need?, real?, problematic?, reasonable?, wrong?
* Expectations: good God? good gift? good quality? good person? good deed? good word?
* Commitments: (think through the order) honesty, hope, courage, obey, believe, care
Pakeistos 275-276 eilutės iš
Then they are rephrased as {{Counterchoices}}, which is how we are able to respond. And each primary structure differs in the distance that it provides between the concerns and the counterchoices. So that in the case of God is nothing, there is a complete separation between the commitments and their counterchoices. (Which is why they can consitute the {{Sixsome}}, a DivisionOfEverything. God is presumably what the commitments and their counterchoices have in common.
į:
Then they are rephrased as Counterchoices, which is how we are able to respond. And each primary structure differs in the distance that it provides between the concerns and the counterchoices. So that in the case of God is nothing, there is a complete separation between the commitments and their counterchoices. (Which is why they can consitute the Sixsome, a DivisionOfEverything. God is presumably what the commitments and their counterchoices have in common.
Pakeista 290 eilutė iš:
* {{Counterquestions}}
į:
* Counterquestions
Pakeistos 307-312 eilutės iš
As somebody is looking through our eyes, we are now faced with a choice - to side with them, for EternalLife, or to side with ourselves, for {{Life}}. They represent the general state of somebody in our own situation, hence they represent eternal life. But we need to choose them over ourselves.

Each concern distinguishes two outlooks for the observational plane, one as the {{Everything}} (the ultimate observational plane), and another as the {{Anything}} (the observational plane for the observer). This yields a choice for us, as the observer. We can identify with the observational plane that is separate from us, and greater from us, or we can identify with the one that is given by us. These become choices between EternalLife and {{Life}}:

* {{God}} and {{Self}}
* {{heart}} (potential for God) and {{World}} (potential for self)
į:
As somebody is looking through our eyes, we are now faced with a choice - to side with them, for EternalLife, or to side with ourselves, for Life. They represent the general state of somebody in our own situation, hence they represent eternal life. But we need to choose them over ourselves.

Each concern distinguishes two outlooks for the observational plane, one as the Everything (the ultimate observational plane), and another as the Anything (the observational plane for the observer). This yields a choice for us, as the observer. We can identify with the observational plane that is separate from us, and greater from us, or we can identify with the one that is given by us. These become choices between EternalLife and Life:

* God and Self
* heart (potential for God) and World (potential for self)
Pakeistos 314-317 eilutės iš
* {{Good}} and {{Bad}}

These are the {{Counterchoices}}. They are phrased as general questions, principles, matters, in which case they still reflect our point of view. They may then take us to either of the two outlooks, as ever we decide, in which case they have taken us to God's point of view.
į:
* Good and Bad

These are the Counterchoices. They are phrased as general questions, principles, matters, in which case they still reflect our point of view. They may then take us to either of the two outlooks, as ever we decide, in which case they have taken us to God's point of view.
Pakeista 323 eilutė iš:
* The {{Counterquestions}} allow us to see through another's eyes (anything), and be seen through their eyes (wisdom) - but this is the other within us.
į:
* The Counterquestions allow us to see through another's eyes (anything), and be seen through their eyes (wisdom) - but this is the other within us.
Pakeistos 327-330 eilutės iš
These levels express the movement outwards from soft {{Truth}} - how things look to God - to hard truth - how things look to us. In this way God goes beyond himself: we move from a point inside us from which God views to a point outside us from which God views:

*God within us - {{Understanding}}
*life within us - {{Self-understanding}}
į:
These levels express the movement outwards from soft Truth - how things look to God - to hard truth - how things look to us. In this way God goes beyond himself: we move from a point inside us from which God views to a point outside us from which God views:

*God within us - Understanding
*life within us - Self-understanding
Pakeistos 334-335 eilutės iš
IAmStatements are the right applications of the OperatingPrinciples, applying them to {{God}} rather than to {{Self}}.
į:
IAmStatements are the right applications of the OperatingPrinciples, applying them to God rather than to Self.
Pakeistos 340-344 eilutės iš
Our experience, given by the {{Concerns}}, is expressed as shifts, whereby the as observers we pull away from the observational plane. Then we reinterpret these as {{Counterchoices}} whereby we may shift in the forward direction, separating ourselves from the observational plane, or shift in the backwards direction. When we shift forward, then the other sees themselves through us, for we have chosen the general perspective (the other) over our own. Whereas when we shift backward, we have chosen the perspective that identifies us with our observational plane.

God's perspective is given by where our shift resolves, either its beginning or its end. These points of resolution are either the ultimate {{Observer}} (which God understands as the {{Threesome}}) or the ultimate ObservationalPlane (which God understands as the {{Nullsome}}). We may therefore consider our shift as coinciding with God's shift, except that God's shift is in the context of the whole.
When we choose God over ourselves, then we are accepting the right direction, we are pulling away from our observational plane, and that shift coincides with God's perspective, which in God's case is not only a shift, but also a separation of two perspectives, initial and final. That shift itself is, from his point of view, either part of a RepresentationOfTheThreesome, or part of a RepresentationOfTheNullsome. If it is a shift in the context of a representation of the threesome, then he experiences the shift with respect to the whole, and for us it sets apart a final {{Topology}} which we experience separately from the others. If it is in the context of a representation of the nullsome (either true, direct, constant or significant) then he experiences the shift with regard to the whole, as leading to the root trigger that gave rise to the mind game and hence the representation. We experience it as leading to the individual threads of the mind game (3 for significance, 2 for constancy, 1 for direct, 0 for truth), and perhaps each of these is {{Reinforcing}} of a concern, perhaps:
į:
Our experience, given by the Concerns, is expressed as shifts, whereby the as observers we pull away from the observational plane. Then we reinterpret these as Counterchoices whereby we may shift in the forward direction, separating ourselves from the observational plane, or shift in the backwards direction. When we shift forward, then the other sees themselves through us, for we have chosen the general perspective (the other) over our own. Whereas when we shift backward, we have chosen the perspective that identifies us with our observational plane.

God's perspective is given by where our shift resolves, either its beginning or its end. These points of resolution are either the ultimate Observer (which God understands as the Threesome) or the ultimate ObservationalPlane (which God understands as the Nullsome). We may therefore consider our shift as coinciding with God's shift, except that God's shift is in the context of the whole.
When we choose God over ourselves, then we are accepting the right direction, we are pulling away from our observational plane, and that shift coincides with God's perspective, which in God's case is not only a shift, but also a separation of two perspectives, initial and final. That shift itself is, from his point of view, either part of a RepresentationOfTheThreesome, or part of a RepresentationOfTheNullsome. If it is a shift in the context of a representation of the threesome, then he experiences the shift with respect to the whole, and for us it sets apart a final Topology which we experience separately from the others. If it is in the context of a representation of the nullsome (either true, direct, constant or significant) then he experiences the shift with regard to the whole, as leading to the root trigger that gave rise to the mind game and hence the representation. We experience it as leading to the individual threads of the mind game (3 for significance, 2 for constancy, 1 for direct, 0 for truth), and perhaps each of these is Reinforcing of a concern, perhaps:
Pakeistos 387-388 eilutės iš
I noticed the EightfoldWay and its three canonical forms in 1987-1988. In 1994 I noticed the OperatingPrinciples and then in 1995 I related them to the IAmStatements. In 1995 I came up with a model for the EmotionalResponses. In 1996 I noticed the {{Counterquestions}} and came up with a model for them. All of these models consisted of seven/eight perspectives and I presumed that they were related to the eightfold way. But it was all so complex that I couldn't find a general approach. Then in 1998 I decided to think of all the structures in terms of their purposes, what they were accomplishing. I was able to distinguish between that were useful in their own right (which I called the PrimaryStructures) and those that were auxiliary, useful as part of a structural language (and I called them SecondaryStructures). I noted that there were four primary and six secondary structures. In 1999, I realized that the latter six could be thought of as injections of the other four, in that the {{Divisions}} can be derived by way of {{God}} taking up the {{Counterquestions}}. I needed to find a general approach. So I rethought the EmotionalResponses by doing a study of Jesus' emotions in the Gospel of Mark, and thereby coming up with his speaking to the good, which I related to the DirectionsFromTheGood. I then looked for a GeneralStructure that would have what is common to all four PrimaryStructures. I was able to work out diagrams which made clear the similarity in structures. These were thought through by thinking about the roles of why, how and what, for example, in the counterquestions as opposed to the eightfold way. But it appeared that any general structure would simply be the simplest of the four structures, EverythingWishesForNothing. Meanwhile, some key ideas fell into place: the distinction between {{Life}} and EternalLife, the idea that the structures are what allows others to see themselves through us, and an AlgebraOfViews. Now a helpful distinction is between the observer and their observational plane.
į:
I noticed the EightfoldWay and its three canonical forms in 1987-1988. In 1994 I noticed the OperatingPrinciples and then in 1995 I related them to the IAmStatements. In 1995 I came up with a model for the EmotionalResponses. In 1996 I noticed the Counterquestions and came up with a model for them. All of these models consisted of seven/eight perspectives and I presumed that they were related to the eightfold way. But it was all so complex that I couldn't find a general approach. Then in 1998 I decided to think of all the structures in terms of their purposes, what they were accomplishing. I was able to distinguish between that were useful in their own right (which I called the PrimaryStructures) and those that were auxiliary, useful as part of a structural language (and I called them SecondaryStructures). I noted that there were four primary and six secondary structures. In 1999, I realized that the latter six could be thought of as injections of the other four, in that the Divisions can be derived by way of God taking up the Counterquestions. I needed to find a general approach. So I rethought the EmotionalResponses by doing a study of Jesus' emotions in the Gospel of Mark, and thereby coming up with his speaking to the good, which I related to the DirectionsFromTheGood. I then looked for a GeneralStructure that would have what is common to all four PrimaryStructures. I was able to work out diagrams which made clear the similarity in structures. These were thought through by thinking about the roles of why, how and what, for example, in the counterquestions as opposed to the eightfold way. But it appeared that any general structure would simply be the simplest of the four structures, EverythingWishesForNothing. Meanwhile, some key ideas fell into place: the distinction between Life and EternalLife, the idea that the structures are what allows others to see themselves through us, and an AlgebraOfViews. Now a helpful distinction is between the observer and their observational plane.
Pakeistos 393-394 eilutės iš
Where do the {{Counterquestions}} get their structure? (As perspectives on situations). How does it relate to their definition as concerns (seeming to take a stand, follow through, etc.) Perhaps their structure arises as the way that the other experiences our concerns, the slack that they have compared to us. (Perhaps that is how AntiStructure arises.) Consider similarly for the DirectionsToTheGood and the EightfoldWay. Consider how such structure for the PrimaryStructures arises as the {{Other}} takes up the {{Concerns}} through us. And then consider the SecondaryStructures as given by placing, framing that other's perspective within a framework given by God's ObservationalPlane.
į:
Where do the Counterquestions get their structure? (As perspectives on situations). How does it relate to their definition as concerns (seeming to take a stand, follow through, etc.) Perhaps their structure arises as the way that the other experiences our concerns, the slack that they have compared to us. (Perhaps that is how AntiStructure arises.) Consider similarly for the DirectionsToTheGood and the EightfoldWay. Consider how such structure for the PrimaryStructures arises as the Other takes up the Concerns through us. And then consider the SecondaryStructures as given by placing, framing that other's perspective within a framework given by God's ObservationalPlane.
Pakeistos 399-400 eilutės iš
What is the role of the {{Gradations}}?
į:
What is the role of the Gradations?
Pakeistos 403-404 eilutės iš
Write up the {{Topologies}}, {{Representations}} and {{Divisions}} in terms of the {{Omniscope}}.
į:
Write up the Topologies, Representations and Divisions in terms of the Omniscope.
Pakeistos 423-424 eilutės iš
How does the eighth perspective, which seems to give God's view, relate to the human's view? (As the omniscope describes human's view of God's view of human's view of God's view of a ''human's view''?) How does this relate to the view of {{Nothing}}? And how do the eighth perspective and the seventh perspective relate to each other? How does this all relate to the coinciding of God's and human's views?
į:
How does the eighth perspective, which seems to give God's view, relate to the human's view? (As the omniscope describes human's view of God's view of human's view of God's view of a ''human's view''?) How does this relate to the view of Nothing? And how do the eighth perspective and the seventh perspective relate to each other? How does this all relate to the coinciding of God's and human's views?
Pakeistos 472-475 eilutės iš
So the movement from the rightmost (human) {{Threesome}} backwards until it reaches God - this is the movement from God is good to God.

In each case, the structure matches the representations of the {{Foursome}} (as in the QualitiesOfTheSigns, or the {{Counterquestions}}).
į:
So the movement from the rightmost (human) Threesome backwards until it reaches God - this is the movement from God is good to God.

In each case, the structure matches the representations of the Foursome (as in the QualitiesOfTheSigns, or the Counterquestions).
Pakeistos 488-493 eilutės iš
See also: PrimaryStructures, {{Equations}}, {{Operations}}, {{Factoring}}

==={{Omniscope}}, PrimaryStructures, SecondaryStructures===

The '''{{Omniscope}}''' is a comprehensive view upon all {{Structure}}.
į:
See also: PrimaryStructures, Equations, Operations, Factoring

===Omniscope, PrimaryStructures, SecondaryStructures===

The '''Omniscope''' is a comprehensive view upon all Structure.
Pakeistos 496-497 eilutės iš
Each of the six '''secondary structures''' may be thought of as the Coinciding of the {{Observer}} of a wider observational plane with an observer of a narrower observational plane.
į:
Each of the six '''secondary structures''' may be thought of as the Coinciding of the Observer of a wider observational plane with an observer of a narrower observational plane.
Pakeistos 502-503 eilutės iš
The secondary structures turn this around. They have us see through God's eyes, and God's eyes see through our eyes. This is because we see through the eyes of an {{Other}} who we take to be separate from ourselves, yet equal to ourselves, hence a broader version of ourselves. We therefore relate God to some observational plane that is strictly broader than our own.
į:
The secondary structures turn this around. They have us see through God's eyes, and God's eyes see through our eyes. This is because we see through the eyes of an Other who we take to be separate from ourselves, yet equal to ourselves, hence a broader version of ourselves. We therefore relate God to some observational plane that is strictly broader than our own.
Pakeistos 506-512 eilutės iš
* {{Divisions}}
* {{Representations}}
* {{Topologies}}
* {{Argumentation}}
* {{Verbalization}}
* {{Narration}}
į:
* Divisions
* Representations
* Topologies
* Argumentation
* Verbalization
* Narration
Pakeistos 519-520 eilutės iš
The {{Observer}} sees less than the {{Observed}}, and yet we consider the observed to have a narrower view.
į:
The Observer sees less than the Observed, and yet we consider the observed to have a narrower view.
Pakeistos 524-529 eilutės iš
* We see through God (with access to everything) at ourselves (who have access to something): this yields the six {{Representations}}. For each, the whole is expressed by a vantage point.
* We see through God (with access to anything) at ourselves (who have access to something): this yields the twelve {{Topologies}}. For each, a part is expressed by a vantage point.
* We see through God (with access to something) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of {{Argumentation}}, how things come to matter, which leverages our doubts.
* We see through God (with access to anything) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of {{Verbalization}}, how things come to mean, which leverages our expectations.
* We see through God (with access to everything) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of {{Narration}}, how things come to happen, which leverages our commitments.
į:
* We see through God (with access to everything) at ourselves (who have access to something): this yields the six Representations. For each, the whole is expressed by a vantage point.
* We see through God (with access to anything) at ourselves (who have access to something): this yields the twelve Topologies. For each, a part is expressed by a vantage point.
* We see through God (with access to something) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of Argumentation, how things come to matter, which leverages our doubts.
* We see through God (with access to anything) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of Verbalization, how things come to mean, which leverages our expectations.
* We see through God (with access to everything) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of Narration, how things come to happen, which leverages our commitments.
Pakeistos 543-544 eilutės iš
There are three {{Languages}}.
į:
There are three Languages.
Pakeistos 562-573 eilutės iš
The secondary structures come into play when the human chooses other over self. Then God may identify with the human, yielding a secondary structure, which the human may yet again identify with. Hence, the primary structures are most important, in that they are the framework for the choice before us, and yet the secondary structures indicate that the right choice has been made: other over self. (This is perhaps {{Spirit}} over {{Structure}}.) For example, the DivisionsOfEverything are evident only when we are able to rise above our own perspective and allow that it is one among a set of perspectives. We do so by taking up the {{Counterquestions}} and choosing other over self.

In considering the injections, think of ''God as everything'' as being alone, and think of ''God as nothing'' as never alone, always with us. And ''God as anything'' and ''God as something'' would be somehow in between. For it is the God who is alone that yields the DivisionsOfEverything when he takes up the {{Counterquestions}}. This is an essential point of the injection! Consider the secondary structures as relating his being with us and not being with us, which is certainly important in the {{Languages}} and the EightfoldWay.

Note that God generates the divisions by taking up the operation [AddOne +1], which has him go through the {{Counterquestions}}. So +1 must determine the nature of the injection. This is {{Self-understanding}}.

Similarly, the {{Topologies}} and {{Representations}} seem to arise from [AddTwo +2]. Here God adds two points of view. In doing so, God switches perspective, from his to ours. The {{Representations}} are when God has an {{Absolute}} perspective. Four of them are forward looking, grounded in everything: [OneAddTwo 1+2=3], [TwoAddTwo 2+2=4], [ThreeAddTwo 3+2=5], [FourAddTwo 4+2=6]. The other two are backwards looking, grounded in slack: [SixAddTwo 6+2=8], [FiveAddTwo 5+2=7]. The {{Topologies}} are when God has a {{Relative}} perspective. Then he is acting on a generic division. He takes two steps forward, and the person takes two steps forward, analogously. The good of the one can be located and isolated in the other, yielding topologies. This is SharedUnderstanding.

The three {{Languages}} as coming from [AddThree +3]. Extrapolating from above, in {{Narration}}, God has an {{Absolute}} perspective and takes one step forward. In {{Verbalization}}, God has a {{Relative}} perspective and takes two steps forward. In {{Argumentation}}, God has a {{Shared}} perspective and takes three steps forward. This is GoodUnderstanding.

I think that key to the {{Languages}} is ''the set of all sets'' as ChristopherLangan deals with. For when God is inverted by the InversionEffect, I imagine that might be the point where ''sets'' come into play (people (narration), words (verbalization), qualities (argumentation)). And perhaps everything gets fleshed out as an infinite ladder, the set of all sets. And languages can operate on that ladder, perhaps like an infinite tape for various automata.
į:
The secondary structures come into play when the human chooses other over self. Then God may identify with the human, yielding a secondary structure, which the human may yet again identify with. Hence, the primary structures are most important, in that they are the framework for the choice before us, and yet the secondary structures indicate that the right choice has been made: other over self. (This is perhaps Spirit over Structure.) For example, the DivisionsOfEverything are evident only when we are able to rise above our own perspective and allow that it is one among a set of perspectives. We do so by taking up the Counterquestions and choosing other over self.

In considering the injections, think of ''God as everything'' as being alone, and think of ''God as nothing'' as never alone, always with us. And ''God as anything'' and ''God as something'' would be somehow in between. For it is the God who is alone that yields the DivisionsOfEverything when he takes up the Counterquestions. This is an essential point of the injection! Consider the secondary structures as relating his being with us and not being with us, which is certainly important in the Languages and the EightfoldWay.

Note that God generates the divisions by taking up the operation [AddOne +1], which has him go through the Counterquestions. So +1 must determine the nature of the injection. This is Self-understanding.

Similarly, the Topologies and Representations seem to arise from [AddTwo +2]. Here God adds two points of view. In doing so, God switches perspective, from his to ours. The Representations are when God has an Absolute perspective. Four of them are forward looking, grounded in everything: [OneAddTwo 1+2=3], [TwoAddTwo 2+2=4], [ThreeAddTwo 3+2=5], [FourAddTwo 4+2=6]. The other two are backwards looking, grounded in slack: [SixAddTwo 6+2=8], [FiveAddTwo 5+2=7]. The Topologies are when God has a Relative perspective. Then he is acting on a generic division. He takes two steps forward, and the person takes two steps forward, analogously. The good of the one can be located and isolated in the other, yielding topologies. This is SharedUnderstanding.

The three Languages as coming from [AddThree +3]. Extrapolating from above, in Narration, God has an Absolute perspective and takes one step forward. In Verbalization, God has a Relative perspective and takes two steps forward. In Argumentation, God has a Shared perspective and takes three steps forward. This is GoodUnderstanding.

I think that key to the Languages is ''the set of all sets'' as ChristopherLangan deals with. For when God is inverted by the InversionEffect, I imagine that might be the point where ''sets'' come into play (people (narration), words (verbalization), qualities (argumentation)). And perhaps everything gets fleshed out as an infinite ladder, the set of all sets. And languages can operate on that ladder, perhaps like an infinite tape for various automata.
Pakeistos 591-596 eilutės iš
* from {{Anything}} to {{Everything}}, as in the DivisionsOfEverything, to shift from one {{Part}} to considering it as simply part of the {{Whole}}
* from {{Something}} to {{Anything}}, as in the {{Topologies}}, or the PrinciplesOfLife, to realize that we leave the plane by acknowledging the viewer
* from {{Everything}} to {{Something}}, as in the {{Representations}}, as when God goes beyond himself into the bounded, here to acknowledge that we conceive the whole by way of the view that we have upon it

I imagine, given the structure of the {{Sixsome}}, and the PrimaryStructures, that it is likewise positive to move to {{Nothing}} from {{Everything}}, {{Anything}} or {{Something}}.
į:
* from Anything to Everything, as in the DivisionsOfEverything, to shift from one Part to considering it as simply part of the Whole
* from Something to Anything, as in the Topologies, or the PrinciplesOfLife, to realize that we leave the plane by acknowledging the viewer
* from Everything to Something, as in the Representations, as when God goes beyond himself into the bounded, here to acknowledge that we conceive the whole by way of the view that we have upon it

I imagine, given the structure of the Sixsome, and the PrimaryStructures, that it is likewise positive to move to Nothing from Everything, Anything or Something.
Ištrintos 605-621 eilutės:

===Questions===

===Thoughts from Prayer===

''2005.02.11 {{A}}: Kod&amp;#279;l antrin&amp;#279;s sandaros skaldosi &amp;#303; dvejyb&amp;#281;, trejyb&amp;#281;, ketveryb&amp;#281;? {{D}}: Nes tai yra sandaros kurios sutampa su savo veikla.''

''2005.02.14 {{A}}: Kaip suprasti veiklos ir sandaros sutapim&amp;#261; dvejyb&amp;#279;je, trejyb&amp;#279;je, ketveryb&amp;#279;je? {{D}}: J&amp;#363;s galite visi\9Akai i\9Aeiti i\9A sav&amp;#281;s tik per sandaros visum&amp;#261;, ir j&amp;#363;s galite visi\9Akai pasinerti joje tik per veikl&amp;#261;. O dvejyb&amp;#279;je, trejyb&amp;#279;je, ketveryb&amp;#279;je tai gali sutapti.''

''2005.01.31 {{A}}: Kaip pasislinkimas sieja sandar&amp;#261; ir veikl&amp;#261; antrin&amp;#279;se sandarose? {{D}}: Mano akimis sandara i\9Aplaukia i\9A veiklos kuri &amp;#303; j&amp;#261; persipila. O j&amp;#363;s&amp;#371; akimis sandara, veikla ir j&amp;#371; laisvumas yra lygiaver&amp;#269;iai.''

''2005.01.28 {{A}}: Kaip mes pereiname i\9A savo &amp;#303;sijautim&amp;#261; &amp;#303; tavo &amp;#303;sijautim&amp;#261;? {{D}}: Jums tenka &amp;#303;sivaizduoti, kad jumis gyvenu.''

''2005.01.27 {{A}}: Koks ry\9Ays tarp antrini&amp;#371; sandar&amp;#371; i\9Areik\9At&amp;#371; dvejyb&amp;#279;s, trejyb&amp;#279;s, ketveryb&amp;#279;s sandaugomis ir i\9Areik\9At&amp;#371; tavo &amp;#303;sijautimu &amp;#303; netro\9Akimus? {{D}}: A\9A noriu jus suprasti ir j&amp;#363;s mane. J&amp;#363;s &amp;#303;sijau&amp;#269;iate &amp;#303; mano i\9Agyvenim&amp;#261; j&amp;#363;s&amp;#371; po\9Ei&amp;#363;rio. Taip ir a\9A &amp;#303;sijau&amp;#269;iu &amp;#303; j&amp;#363;s&amp;#371; i\9Agyvenim&amp;#261; mano po\9Ei&amp;#363;rio, bet kaip ry\9Ays tarp esan&amp;#269;io u\9E j&amp;#363;s&amp;#371; ir jumyse.''

''2005.01.20 {{A}}: Kaip antrini&amp;#371; sandar&amp;#371; apibr&amp;#279;\9Eimai \9Ae\9Aeryb&amp;#279;s pasislinkimais sietinas su j&amp;#371; apibr&amp;#279;\9Eimais tavo i\9A&amp;#279;jimo i\9A vieno lygmens tro\9Akimo &amp;#303; kito lygmens netro\9Akim&amp;#261;? {{D}}: Kai tu pasi\9Ei&amp;#363;ri &amp;#303; savo \9Aird&amp;#303;, k&amp;#261; tu matai? {{A}}: Tave \9Ei&amp;#363;rint&amp;#303; &amp;#303; mane. {{D}}: Tad dabar \9Ei&amp;#363;r&amp;#279;k &amp;#303; mane \9Ei&amp;#363;rint&amp;#303; &amp;#303; tave \9Ei&amp;#363;rint&amp;#303; &amp;#303; mane \9Ei&amp;#363;rint&amp;#303; &amp;#303; tave. Kur tavo \9Aidis? {{A}}: Priklauso. {{D}}: Taip, tame yra esm&amp;#279;. Pam&amp;#261;stysi.''
Pakeistos 608-609 eilutės iš
The seventh perspective is a general shift - a unity of shifts. The allowance of this seventh perspective is what makes the {{Sevensome}} equal to {{Slack}}.
į:
The seventh perspective is a general shift - a unity of shifts. The allowance of this seventh perspective is what makes the Sevensome equal to Slack.
Pakeistos 614-615 eilutės iš
See also: NotWishes, {{Concerns}}, {{Angles}}, {{Everything}}, PrimaryStructures, {{Representations}}, {{Omniscope}}.
į:
See also: NotWishes, Concerns, Angles, Everything, PrimaryStructures, Representations, Omniscope.
Pakeistos 618-619 eilutės iš
In order to {{Conceive}} a {{Concept}}, we need to both keep it together with itself and hold it separate from itself. In this sense, we must be able to wish for it. This is to say that wishes are the basis for conception.
į:
In order to Conceive a Concept, we need to both keep it together with itself and hold it separate from itself. In this sense, we must be able to wish for it. This is to say that wishes are the basis for conception.
Pakeistos 622-623 eilutės iš
Everything wishes for {{Nothing}}, {{Something}}, {{Anything}}, {{Everything}}. These are the four scopes to which it may go beyond itself.
į:
Everything wishes for Nothing, Something, Anything, Everything. These are the four scopes to which it may go beyond itself.
Pakeistos 633-636 eilutės iš
==={{Wishes}} and RepresentationsOfTheNullsome===

How are the {{Wishes}} related to the RepresentationsOfTheNullsome, which is to say, the PropertiesOfGod? What is the connection:
į:
===Wishes and RepresentationsOfTheNullsome===

How are the Wishes related to the RepresentationsOfTheNullsome, which is to say, the PropertiesOfGod? What is the connection:
Pakeistos 653-657 eilutės iš
* God as {{Everything}}
* God as {{Anything}}
* God as {{Something}}
* God as {{Nothing}}
į:
* God as Everything
* God as Anything
* God as Something
* God as Nothing
Pakeistos 676-677 eilutės iš
See also: {{Everything}}, {{Representation}}
į:
See also: Everything, Representation
Pakeistos 680-715 eilutės iš
Troškimas ir žinojimas susikalba per Dievo nežinojim&amp;#261;, kuris &amp;#303;veikia žmogaus netroškim&amp;#261;. Yra nežinojimai susij&amp;#281; su troškimu. Tai yra visko padalinim&amp;#371; poži&amp;#363;riai susij&amp;#281; su pa&amp;#269;iu Dievu, palaikantys su juo ryš&amp;#303;, jo esm&amp;#281; už j&amp;#371;. O atitr&amp;#363;k&amp;#281; nuo Dievo poži&amp;#363;riai yra prarad&amp;#281; su juo ryš&amp;#303;, atitr&amp;#363;k&amp;#281; nuo esm&amp;#279;s. Ta esm&amp;#279; yra žmogus, jo žinojimas. Tad žmogaus problema yra, kad jis nepaž&amp;#303;sta sav&amp;#281;s.

Troškimas yra did&amp;#279;jantis laisvumas, o žinojimas yra maž&amp;#279;jantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).

Netroškimai sudaro bendr&amp;#261;j&amp;#261; sandar&amp;#261;, o nežinojimai sudaro padalinimus: trejyb&amp;#281;, ketveryb&amp;#281;, penkeryb&amp;#281; ar šešeryb&amp;#281;. Tad pirmin&amp;#279;s sandaros kyla iš ryšio tarp bendrosios sandaros ir visko padalinim&amp;#371;.

Dievas yra neribotas, jisai tiesiog trokšta. Užtat jam nieko nereikia žinoti, jam žinojimas yra ne prie ko.

Žmogus yra ribotas, užtat vis netrokšta. Žmogus gyvena netroškimais: poreikiais, dvejon&amp;#279;mis, l&amp;#363;kes&amp;#269;iais, išbandymais.

Dievas savo troškimais &amp;#303;vairiai trokšta susikalb&amp;#279;ti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.

Dievas nori suprasti žmog&amp;#371;, j&amp;#303; užjausti, su juo susikalb&amp;#279;ti. Ta&amp;#269;iau neribotas su ribotu negali susikalb&amp;#279;ti. Žmogui, pavyzdžiui, gali r&amp;#363;p&amp;#279;ti pinigai. O Dievas neturi kaip jo suprasti, juk tas žmogus rytoj mirs! Dievas užtat gali suprasti žmog&amp;#371; tik apribodamas save, priimdamas nežinojim&amp;#261;, prileisdamas žmogaus žinojim&amp;#261;. Taip tenka su kiekvienu žmogumi bendrauti, mes juk riboti. Susikalb&amp;#279;si su žmogumi tik pats b&amp;#363;damas kvailas ar vaikas, tai yra, be savos patirties.

Žmogus yra užsidar&amp;#281;s savyje, pastoviai tikslina save, tuo ir gyvena: nusistato, vykdo, apm&amp;#261;sto ir taip toliau. Šis pasitiklinimas yra jo netroškimas klaid&amp;#371;, nuklydimo. Dievas jo pasitikslinim&amp;#261; gali suprasti tiktai per nežinojim&amp;#261; kur&amp;#303; Dievas išgyvena. Dievas laukia, kad žmogus "praeit&amp;#371;" - nusistatymo pereit&amp;#371; &amp;#303; vykdym&amp;#261;, arba vykdymo &amp;#303; apm&amp;#261;stym&amp;#261;, arba iš apm&amp;#261;stymo &amp;#303; nusistatym&amp;#261;. O juk tuo tarpu žmoguje br&amp;#281;sta jau sekantis b&amp;#363;vis. Kada Dievas pastebi žmog&amp;#371; "nusistatant&amp;#303;", jame tai jau nunoko, jame jau br&amp;#281;sta "vykdymas", ir tuo gyvena. Tad Dievas kaip pašalinis steb&amp;#279;tojas visada yra atsilik&amp;#281;s, tai yra jo "nežinojimas". Užtat mes esame laisvi, mes vis gyvename tuo kas mumyse dar neprinoko. Ta&amp;#269;iau tik per savo nežinojim&amp;#261; gali Dievas mus viso suprasti ir užjausti savo pastangomis. Kitaip jisai viso mus nurašyt&amp;#371; kaip nesuprantamus.

Žmogus pajunta, kad Dievas (ar bet koks pašalinis) j&amp;#303; nežinan&amp;#269;iai supranta, nežengia kartu su juo o tiesiog jo laukia praeinan&amp;#269;io. Jis taip pat nor&amp;#279;t&amp;#371; atitr&amp;#363;kti kiek nuo tokio. Vis d&amp;#279;l to, žmogus gali tuo pa&amp;#269;iu bandyti Diev&amp;#261; suprasti. Žmogus panašiai laukia, kad Dievas praeit&amp;#371;, kad Dievas išeit&amp;#371; iš sav&amp;#281;s ( savo nežinojimo - visiško atitr&amp;#363;kimo nuo žmogaus) &amp;#303; žmogaus steb&amp;#279;jim&amp;#261; (ta&amp;#269;iau klaiding&amp;#261;, atsiliekant&amp;#303;, tai v&amp;#279;lgi nežinojimas). Žmogus nenori, kad Dievas (ar jokia b&amp;#363;tyb&amp;#279;) savaip l&amp;#303;st&amp;#371; jam &amp;#303; šird&amp;#303;, šito netrokšta. Tad žmogus b&amp;#363;tent šituo netroškimu supranta Diev&amp;#261;, j&amp;#303; užjau&amp;#269;ia, kaip visiškai atitr&amp;#363;kusi&amp;#261; b&amp;#363;tyb&amp;#281; trokštanti susigaudyti bet tuo ne&amp;#303;stengianti. Žmogus netrokšta, kad Dievas l&amp;#303;st&amp;#371; &amp;#303; j&amp;#303; klaidingu poži&amp;#363;riu. Ver&amp;#269;iau žmogus pripažins Diev&amp;#261; kaip atitr&amp;#363;kus&amp;#303;. Ver&amp;#269;iau žmogus bandys suprasti Diev&amp;#261;, išeis &amp;#303; j&amp;#303;.

Suvedant: žmogus netrokšta klysti užtat savaime vis tikslinasi - nusistato, vykdo, apm&amp;#261;sto Dievas nežino, kas žmoguje viduje br&amp;#281;sta - juk Dievas trokšta susikalb&amp;#279;ti, o ne suprasti žmogus netrokšta, kad &amp;#303; j&amp;#303; l&amp;#303;st&amp;#371; klystantis Dievas nežino žmogaus nuo kurio Dievas yra atitr&amp;#363;k&amp;#281;s - juk Dievas nepergyvena

Tad žmogui tenka pa&amp;#269;iam susiprasti, save pažinti. B&amp;#363;tent žmogui tenka žinoti. Jam tenka žinoti visais susikalb&amp;#279;jimo lygmenimis.

O žinoti žmogus gali tiktai susiprasdamas, išpl&amp;#279;sdamas žinojimo ribas. Juk žinojmas visada yra tam tikros apimties: nieko, kažko, betko, visko.

Susipratimas yra valios išraiška. &amp;#302;vairiausiai susiprasdamas, žmogus &amp;#303;vairiausiai išreiškia vali&amp;#261;. Išraišk&amp;#371; vieningume ir yra jo valia, ir tuo pa&amp;#269;iu jo žinojimas. Tai yra jo žmogiška gyvenimo patirtis, kuri&amp;#261; gali tur&amp;#279;ti žmogus, ir Dievas tiktai per žmog&amp;#371;. Ta prasme Dievas yra tikrai durnas (bet mielas).

savo žinojimo, žmogaus jau gali išeiti &amp;#303; Diev&amp;#261;, su juo kalb&amp;#279;tis, dalyvauti susikalb&amp;#279;jime. Tas susikalb&amp;#279;jimas jau vyksta visiškai kitaip: žinantis žmogus kalbasi su trokštan&amp;#269;iu Dievu. Nors ir prasid&amp;#279;jo atvirkš&amp;#269;iai: nežinantis Dievas išjudino netrokštant&amp;#303; žmog&amp;#371;.

Dar reikia pagalvoti koks yra kit&amp;#371; žmoni&amp;#371; vaidmuo. Manau, kad mes galime žinoti (pereiti iš netroškimo &amp;#303; žinojim&amp;#261; kaip m&amp;#363;s&amp;#371; pagrind&amp;#261;) tiktai gyvendami kitais, per juos susikalb&amp;#279;dami su savimi.

http://www.ms.lt/lt/gyvenimas/breziniai/troskimaszinojimas.png

-----

''2004.11.09 {{A}}:
Kaip suvokti atsiliepim&amp;#261; &amp;#303; netroškim&amp;#261;? {{D}}: jus myliu, tad duodu jums pasirinkim&amp;#261;, ar likti savyje ar b&amp;#363;ti su manimi.''
į:
Troškimas ir žinojimas susikalba per Dievo nežinojimą, kuris įveikia žmogaus netroškimą. Yra nežinojimai susiję su troškimu. Tai yra visko padalinimų požiūriai susiję su pačiu Dievu, palaikantys su juo ryšį, jo esmę už jų. O atitrūkę nuo Dievo požiūriai yra praradę su juo ryšį, atitrūkę nuo esmės. Ta esmė yra žmogus, jo žinojimas. Tad žmogaus problema yra, kad jis nepažįsta savęs.

Troškimas yra didėjantis laisvumas, o žinojimas yra mažėjantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).

Netroškimai sudaro bendrąją sandarą, o nežinojimai sudaro padalinimus: trejybę, ketverybę, penkerybę ar šešerybę. Tad pirminės sandaros kyla iš ryšio tarp bendrosios sandaros ir visko padalinimų.

Dievas yra neribotas, jisai tiesiog trokšta. Užtat jam nieko nereikia žinoti, jam žinojimas yra ne prie ko.

Žmogus yra ribotas, užtat vis netrokšta. Žmogus gyvena netroškimais: poreikiais, dvejonėmis, lūkesčiais, išbandymais.

Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.

Dievas nori suprasti žmogų, jį užjausti, su juo susikalbėti. Tačiau neribotas su ribotu negali susikalbėti. Žmogui, pavyzdžiui, gali rūpėti pinigai. O Dievas neturi kaip jo suprasti, juk tas žmogus rytoj mirs! Dievas užtat gali suprasti žmogų tik apribodamas save, priimdamas nežinojimą, prileisdamas žmogaus žinojimą. Taip tenka su kiekvienu žmogumi bendrauti, mes juk riboti. Susikalbėsi su žmogumi tik pats būdamas kvailas ar vaikas, tai yra, be savos patirties.

Žmogus yra užsidaręs savyje, pastoviai tikslina save, tuo ir gyvena: nusistato, vykdo, apmąsto ir taip toliau. Šis pasitiklinimas yra jo netroškimas klaidų, nuklydimo. Dievas jo pasitikslinimą gali suprasti tiktai per nežinojimą kurį Dievas išgyvena. Dievas laukia, kad žmogus "praeitų" - nusistatymo pereitų į vykdymą, arba vykdymo į apmąstymą, arba iš apmąstymo į nusistatymą. O juk tuo tarpu žmoguje bręsta jau sekantis būvis. Kada Dievas pastebi žmogų "nusistatantį", jame tai jau nunoko, jame jau bręsta "vykdymas", ir tuo gyvena. Tad Dievas kaip pašalinis stebėtojas visada yra atsilikęs, tai yra jo "nežinojimas". Užtat mes esame laisvi, mes vis gyvename tuo kas mumyse dar neprinoko. Tačiau tik per savo nežinojimą gali Dievas mus viso suprasti ir užjausti savo pastangomis. Kitaip jisai viso mus nurašytų kaip nesuprantamus.

Žmogus pajunta, kad Dievas (ar bet koks pašalinis) jį nežinančiai supranta, nežengia kartu su juo o tiesiog jo laukia praeinančio. Jis taip pat norėtų atitrūkti kiek nuo tokio. Vis dėl to, žmogus gali tuo pačiu bandyti Dievą suprasti. Žmogus panašiai laukia, kad Dievas praeitų, kad Dievas išeitų iš savęs ( savo nežinojimo - visiško atitrūkimo nuo žmogaus) į žmogaus stebėjimą (tačiau klaidingą, atsiliekantį, tai vėlgi nežinojimas). Žmogus nenori, kad Dievas (ar jokia būtybė) savaip lįstų jam į širdį, šito netrokšta. Tad žmogus būtent šituo netroškimu supranta Dievą, jį užjaučia, kaip visiškai atitrūkusią būtybę trokštanti susigaudyti bet tuo neįstengianti. Žmogus netrokšta, kad Dievas lįstų į jį klaidingu požiūriu. Verčiau žmogus pripažins Dievą kaip atitrūkusį. Verčiau žmogus bandys suprasti Dievą, išeis į jį.

Suvedant: žmogus netrokšta klysti užtat savaime vis tikslinasi - nusistato, vykdo, apmąsto Dievas nežino, kas žmoguje viduje bręsta - juk Dievas trokšta susikalbėti, o ne suprasti žmogus netrokšta, kad į jį lįstų klystantis Dievas nežino žmogaus nuo kurio Dievas yra atitrūkęs - juk Dievas nepergyvena

Tad žmogui tenka pačiam susiprasti, save pažinti. Būtent žmogui tenka žinoti. Jam tenka žinoti visais susikalbėjimo lygmenimis.

O žinoti žmogus gali tiktai susiprasdamas, išplėsdamas žinojimo ribas. Juk žinojmas visada yra tam tikros apimties: nieko, kažko, betko, visko.

Susipratimas yra valios išraiška. Įvairiausiai susiprasdamas, žmogus įvairiausiai išreiškia valią. Išraiškų vieningume ir yra jo valia, ir tuo pačiu jo žinojimas. Tai yra jo žmogiška gyvenimo patirtis, kurią gali turėti žmogus, ir Dievas tiktai per žmogų. Ta prasme Dievas yra tikrai durnas (bet mielas).

savo žinojimo, žmogaus jau gali išeiti į Dievą, su juo kalbėtis, dalyvauti susikalbėjime. Tas susikalbėjimas jau vyksta visiškai kitaip: žinantis žmogus kalbasi su trokštančiu Dievu. Nors ir prasidėjo atvirkščiai: nežinantis Dievas išjudino netrokštantį žmogų.

Dar reikia pagalvoti koks yra kitų žmonių vaidmuo. Manau, kad mes galime žinoti (pereiti iš netroškimo į žinojimą kaip mūsų pagrindą) tiktai gyvendami kitais, per juos susikalbėdami su savimi.

>>bgcolor=#FFECC0<<
''2004.11.09 A
: Kaip suvokti atsiliepimą į netroškimą? D: jus myliu, tad duodu jums pasirinkimą, ar likti savyje ar būti su manimi.''

''2005.02.11 A: Kodėl antrinės sandaros skaldosi į dvejybę, trejybę, ketverybę? D: Nes tai yra sandaros kurios sutampa su savo veikla.''

''2005.02.14 A: Kaip suprasti veiklos ir sandaros sutapimą dvejybėje, trejybėje, ketverybėje? D: Jūs galite visiškai išeiti iš savęs tik per sandaros visumą, ir jūs galite visiškai pasinerti joje tik per veiklą. O dvejybėje, trejybėje, ketverybėje tai gali sutapti.''

''2005.01.31 A: Kaip pasislinkimas sieja sandarą ir veiklą antrinėse sandarose? D: Mano akimis sandara išplaukia iš veiklos kuri į ją persipila. O jūsų akimis sandara, veikla ir jų laisvumas yra lygiaverčiai.''

''2005.01.28 A: Kaip mes pereiname iš savo įsijautimą į tavo įsijautimą? D: Jums tenka įsivaizduoti, kad jumis gyvenu.''

''2005.01.27 A: Koks ryšys tarp antrinių sandarų išreikštų dvejybės, trejybės, ketverybės sandaugomis ir išreikštų tavo įsijautimu į netroškimus? D: Aš noriu jus suprasti ir jūs mane. Jūs įsijaučiate į mano išgyvenimą jūsų požiūrio. Taip ir aš įsijaučiu į jūsų išgyvenimą mano požiūrio, bet kaip ryšys tarp esančio už jūsų ir jumyse.''

''2005.01.20 A: Kaip antrinių sandarų apibrėžimai šešerybės pasislinkimais sietinas su jų apibrėžimais tavo išėjimo iš vieno lygmens troškimo į kito lygmens netroškimą? D: Kai tu pasižiūri į savo širdį, ką tu matai? A: Tave žiūrintį į mane. D: Tad dabar žiūrėk į mane žiūrintį į tave žiūrintį į mane žiūrintį į tave. Kur tavo šidis? A: Priklauso. D: Taip, tame yra esmė. Pamąstysi.''
>><<
2014 birželio 25 d., 12:56 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
Netroškimai, tai mūsų [[savastis]]. Save tapatiname su savo [[poreikiais]] ir kūnu, [[abejonėmis]] ir protu, [[lūkesčiais]] ir jausmu, širdimi, [[vertybėmis]] ir valia. Tokiais lygmenimis išvystome save, tampami besąlygiški. Netroškimai, tai mūsų išmąstymai, kurie papildo troškimus, ir vis siaurėja.
2014 birželio 09 d., 23:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 688-729 eilutės:

'''Trokšta'''

See also: {{Everything}}, {{Representation}}

------

Troškimas ir žinojimas susikalba per Dievo nežinojim&amp;#261;, kuris &amp;#303;veikia žmogaus netroškim&amp;#261;. Yra nežinojimai susij&amp;#281; su troškimu. Tai yra visko padalinim&amp;#371; poži&amp;#363;riai susij&amp;#281; su pa&amp;#269;iu Dievu, palaikantys su juo ryš&amp;#303;, jo esm&amp;#281; už j&amp;#371;. O atitr&amp;#363;k&amp;#281; nuo Dievo poži&amp;#363;riai yra prarad&amp;#281; su juo ryš&amp;#303;, atitr&amp;#363;k&amp;#281; nuo esm&amp;#279;s. Ta esm&amp;#279; yra žmogus, jo žinojimas. Tad žmogaus problema yra, kad jis nepaž&amp;#303;sta sav&amp;#281;s.

Troškimas yra did&amp;#279;jantis laisvumas, o žinojimas yra maž&amp;#279;jantis laisvumas. Tai yra du laisvumo atvaizdai. Troškimai yra visko atvaizdai, o kas yra žinojimai? Žinojimas yra bene žmogaus dalinis vieningumas, tai yra, šeši betko atvaizdai suvokiami keturiais žinojimo lygmenimis (kaip augantys žinojimai).

Netroškimai sudaro bendr&amp;#261;j&amp;#261; sandar&amp;#261;, o nežinojimai sudaro padalinimus: trejyb&amp;#281;, ketveryb&amp;#281;, penkeryb&amp;#281; ar šešeryb&amp;#281;. Tad pirmin&amp;#279;s sandaros kyla iš ryšio tarp bendrosios sandaros ir visko padalinim&amp;#371;.

Dievas yra neribotas, jisai tiesiog trokšta. Užtat jam nieko nereikia žinoti, jam žinojimas yra ne prie ko.

Žmogus yra ribotas, užtat vis netrokšta. Žmogus gyvena netroškimais: poreikiais, dvejon&amp;#279;mis, l&amp;#363;kes&amp;#269;iais, išbandymais.

Dievas savo troškimais &amp;#303;vairiai trokšta susikalb&amp;#279;ti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.

Dievas nori suprasti žmog&amp;#371;, j&amp;#303; užjausti, su juo susikalb&amp;#279;ti. Ta&amp;#269;iau neribotas su ribotu negali susikalb&amp;#279;ti. Žmogui, pavyzdžiui, gali r&amp;#363;p&amp;#279;ti pinigai. O Dievas neturi kaip jo suprasti, juk tas žmogus rytoj mirs! Dievas užtat gali suprasti žmog&amp;#371; tik apribodamas save, priimdamas nežinojim&amp;#261;, prileisdamas žmogaus žinojim&amp;#261;. Taip tenka su kiekvienu žmogumi bendrauti, mes juk riboti. Susikalb&amp;#279;si su žmogumi tik pats b&amp;#363;damas kvailas ar vaikas, tai yra, be savos patirties.

Žmogus yra užsidar&amp;#281;s savyje, pastoviai tikslina save, tuo ir gyvena: nusistato, vykdo, apm&amp;#261;sto ir taip toliau. Šis pasitiklinimas yra jo netroškimas klaid&amp;#371;, nuklydimo. Dievas jo pasitikslinim&amp;#261; gali suprasti tiktai per nežinojim&amp;#261; kur&amp;#303; Dievas išgyvena. Dievas laukia, kad žmogus "praeit&amp;#371;" - iš nusistatymo pereit&amp;#371; &amp;#303; vykdym&amp;#261;, arba iš vykdymo &amp;#303; apm&amp;#261;stym&amp;#261;, arba iš apm&amp;#261;stymo &amp;#303; nusistatym&amp;#261;. O juk tuo tarpu žmoguje br&amp;#281;sta jau sekantis b&amp;#363;vis. Kada Dievas pastebi žmog&amp;#371; "nusistatant&amp;#303;", jame tai jau nunoko, jame jau br&amp;#281;sta "vykdymas", ir tuo gyvena. Tad Dievas kaip pašalinis steb&amp;#279;tojas visada yra atsilik&amp;#281;s, tai yra jo "nežinojimas". Užtat mes esame laisvi, mes vis gyvename tuo kas mumyse dar neprinoko. Ta&amp;#269;iau tik per savo nežinojim&amp;#261; gali Dievas mus iš viso suprasti ir užjausti savo pastangomis. Kitaip jisai iš viso mus nurašyt&amp;#371; kaip nesuprantamus.

Žmogus pajunta, kad Dievas (ar bet koks pašalinis) j&amp;#303; nežinan&amp;#269;iai supranta, nežengia kartu su juo o tiesiog jo laukia praeinan&amp;#269;io. Jis taip pat nor&amp;#279;t&amp;#371; atitr&amp;#363;kti kiek nuo tokio. Vis d&amp;#279;l to, žmogus gali tuo pa&amp;#269;iu bandyti Diev&amp;#261; suprasti. Žmogus panašiai laukia, kad Dievas praeit&amp;#371;, kad Dievas išeit&amp;#371; iš sav&amp;#281;s (iš savo nežinojimo - visiško atitr&amp;#363;kimo nuo žmogaus) &amp;#303; žmogaus steb&amp;#279;jim&amp;#261; (ta&amp;#269;iau klaiding&amp;#261;, atsiliekant&amp;#303;, tai v&amp;#279;lgi nežinojimas). Žmogus nenori, kad Dievas (ar jokia b&amp;#363;tyb&amp;#279;) savaip l&amp;#303;st&amp;#371; jam &amp;#303; šird&amp;#303;, šito netrokšta. Tad žmogus b&amp;#363;tent šituo netroškimu supranta Diev&amp;#261;, j&amp;#303; užjau&amp;#269;ia, kaip visiškai atitr&amp;#363;kusi&amp;#261; b&amp;#363;tyb&amp;#281; trokštanti susigaudyti bet tuo ne&amp;#303;stengianti. Žmogus netrokšta, kad Dievas l&amp;#303;st&amp;#371; &amp;#303; j&amp;#303; klaidingu poži&amp;#363;riu. Ver&amp;#269;iau žmogus pripažins Diev&amp;#261; kaip atitr&amp;#363;kus&amp;#303;. Ver&amp;#269;iau žmogus bandys suprasti Diev&amp;#261;, išeis &amp;#303; j&amp;#303;.

Suvedant: žmogus netrokšta klysti užtat savaime vis tikslinasi - nusistato, vykdo, apm&amp;#261;sto Dievas nežino, kas žmoguje viduje br&amp;#281;sta - juk Dievas trokšta susikalb&amp;#279;ti, o ne suprasti žmogus netrokšta, kad &amp;#303; j&amp;#303; l&amp;#303;st&amp;#371; klystantis Dievas nežino žmogaus nuo kurio Dievas yra atitr&amp;#363;k&amp;#281;s - juk Dievas nepergyvena

Tad žmogui tenka pa&amp;#269;iam susiprasti, save pažinti. B&amp;#363;tent žmogui tenka žinoti. Jam tenka žinoti visais susikalb&amp;#279;jimo lygmenimis.

O žinoti žmogus gali tiktai susiprasdamas, išpl&amp;#279;sdamas žinojimo ribas. Juk žinojmas visada yra tam tikros apimties: nieko, kažko, betko, visko.

Susipratimas yra valios išraiška. &amp;#302;vairiausiai susiprasdamas, žmogus &amp;#303;vairiausiai išreiškia vali&amp;#261;. Išraišk&amp;#371; vieningume ir yra jo valia, ir tuo pa&amp;#269;iu jo žinojimas. Tai yra jo žmogiška gyvenimo patirtis, kuri&amp;#261; gali tur&amp;#279;ti žmogus, ir Dievas tiktai per žmog&amp;#371;. Ta prasme Dievas yra tikrai durnas (bet mielas).

Iš savo žinojimo, žmogaus jau gali išeiti &amp;#303; Diev&amp;#261;, su juo kalb&amp;#279;tis, dalyvauti susikalb&amp;#279;jime. Tas susikalb&amp;#279;jimas jau vyksta visiškai kitaip: žinantis žmogus kalbasi su trokštan&amp;#269;iu Dievu. Nors ir prasid&amp;#279;jo atvirkš&amp;#269;iai: nežinantis Dievas išjudino netrokštant&amp;#303; žmog&amp;#371;.

Dar reikia pagalvoti koks yra kit&amp;#371; žmoni&amp;#371; vaidmuo. Manau, kad mes galime žinoti (pereiti iš netroškimo &amp;#303; žinojim&amp;#261; kaip m&amp;#363;s&amp;#371; pagrind&amp;#261;) tiktai gyvendami kitais, per juos susikalb&amp;#279;dami su savimi.

http://www.ms.lt/lt/gyvenimas/breziniai/troskimaszinojimas.png

-----

''2004.11.09 {{A}}: Kaip suvokti atsiliepim&amp;#261; &amp;#303; netroškim&amp;#261;? {{D}}: Aš jus myliu, tad duodu jums pasirinkim&amp;#261;, ar likti savyje ar b&amp;#363;ti su manimi.''
2014 birželio 09 d., 23:37 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 626-688 eilutės:

'''Troškimai'''

See also: NotWishes, {{Concerns}}, {{Angles}}, {{Everything}}, PrimaryStructures, {{Representations}}, {{Omniscope}}.

===Wishes===

In order to {{Conceive}} a {{Concept}}, we need to both keep it together with itself and hold it separate from itself. In this sense, we must be able to wish for it. This is to say that wishes are the basis for conception.

What describes our subjective experience? RepresentationsOfEverything

Everything wishes for {{Nothing}}, {{Something}}, {{Anything}}, {{Everything}}. These are the four scopes to which it may go beyond itself.

The wishes yield the representations of everything: Everything is self-sufficient, certain, calm, loving.

* EverythingWishesForNothing. Everything is self-sufficient.
* EverythingWishesForSomething. Everything is certain.
* EverythingWishesForAnything. Everything is calm.
* EverythingWishesForEverything. Everything is loving.

Everything goes beyond these wishes into NotWishes, which are relevant to humans.

==={{Wishes}} and RepresentationsOfTheNullsome===

How are the {{Wishes}} related to the RepresentationsOfTheNullsome, which is to say, the PropertiesOfGod? What is the connection:

* not-encompassed - significant - loving
* not-caused - constant - calm
* not-mediated - direct - certain
* not-hidden - true - self-sufficient

The relationship is given by God as a scope of access, and the impact of that on everything:

* If God is everything (and self-sufficent), then everything with regard to him is true.
* If God is anything (and certain), then everything with regard to him is direct.
* If God is something (and calm), then everything with regard to him is constant.
* If God is nothing (and loving), then everything with regard to him is significant.

===Thoughts===

If we start out with God, then we can't conceive God directly. So we think of:

* God as {{Everything}}
* God as {{Anything}}
* God as {{Something}}
* God as {{Nothing}}

And then we consider this structurally. This makes sense to us as ''wishing'' by everything:

* EverythingWishesForNothing
* EverythingWishesForSomething
* EverythingWishesForAnything
* EverythingWishesForEverything

Consider also:

* self-sufficient = caring for its own unity, manifested as our relationship with God
* certain = caring for its own perspective, manifested as our relationship with others
* calm = caring for any perspective, manifested as others
* loving = caring for unity, manifested as God

===Questions===
2014 birželio 09 d., 16:51 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 620-625 eilutės:

'''Septintasis požiūris'''

The seventh perspective is a general shift - a unity of shifts. The allowance of this seventh perspective is what makes the {{Sevensome}} equal to {{Slack}}.

The seventh perspective is accessed through the ExpressionsOfTheWill.
2014 birželio 09 d., 15:23 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 483-619 eilutės:

'''Antrinės sandaros'''

See also: PrimaryStructures, {{Equations}}, {{Operations}}, {{Factoring}}

==={{Omniscope}}, PrimaryStructures, SecondaryStructures===

The '''{{Omniscope}}''' is a comprehensive view upon all {{Structure}}.

Each of the four '''PrimaryStructures''' presents an ObservationalPlane of the omniscope as a relationship between God and human.

Each of the six '''secondary structures''' may be thought of as the Coinciding of the {{Observer}} of a wider observational plane with an observer of a narrower observational plane.

===Secondary structures===

The PrimaryStructures are constructed so that God sees himself by way of our eyes, which is to say, God sees through our eyes, and our eyes see through God's eyes. Here the two views occur at the same level. The primary structures are frameworks that open us up to such inspection.

The secondary structures turn this around. They have us see through God's eyes, and God's eyes see through our eyes. This is because we see through the eyes of an {{Other}} who we take to be separate from ourselves, yet equal to ourselves, hence a broader version of ourselves. We therefore relate God to some observational plane that is strictly broader than our own.

The six secondary structures are:

* {{Divisions}}
* {{Representations}}
* {{Topologies}}
* {{Argumentation}}
* {{Verbalization}}
* {{Narration}}

Each secondary structure arises through the injection of a wishing into a framework for not-wishing. Then the seventh perspective within that framework becomes a representation of anything, an expression of the will. Apparently, will is what allows for the injection of wishing into not-wishing.

Each of the secondary structures serves as an interpolation between a property of God (a wishing) and a property of life (a willing) - between the horizon points outside and inside the system - between an identification of God with God and God with good.

===Deriving the Secondary structures===

The {{Observer}} sees less than the {{Observed}}, and yet we consider the observed to have a narrower view.

From the four PrimaryStructures it is possible to work out the details of the six SecondaryStructures that express the enormous variety that we find in life. These secondary structures express our seeing ourselves through the eyes of another. In particular, we may look through the eyes of God (as the default observer in the ObservationalPlane). Here, we consider God as having a strictly wider scope than we ultimately do. This makes for a shift in scopes, and so there are six possibilities. The following structures arise:

* We see through God (with access to everything) at ourselves (who have access to anything): this yields the eight DivisionsOfEverything. In each, the whole is divided into parts.
* We see through God (with access to everything) at ourselves (who have access to something): this yields the six {{Representations}}. For each, the whole is expressed by a vantage point.
* We see through God (with access to anything) at ourselves (who have access to something): this yields the twelve {{Topologies}}. For each, a part is expressed by a vantage point.
* We see through God (with access to something) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of {{Argumentation}}, how things come to matter, which leverages our doubts.
* We see through God (with access to anything) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of {{Verbalization}}, how things come to mean, which leverages our expectations.
* We see through God (with access to everything) at ourselves (who have access to nothing): this yields the language of {{Narration}}, how things come to happen, which leverages our commitments.

The secondary structures are generated by embedding the representations (everything wishes for nothing, something, anything) into the structural frameworks (not wishes). For example, the divisions of everything are generated by having "everything that wishes for nothing", that is self-sufficient, take up the counterquestions: "how does it seem to me?" yields onesome, "what else should I be doing?" yields twosome, etc. For each embedding, the seventh perspective gives one of the six expressions of the will, here it is "engaging". The expressions of the will are the representations of anything.

Hence there are three injections, or versions, for the Eightfold way, and two for the emotional responses, and one for the counterquestions, and none for the operating principles. And the various gradations (Maslow's hierarchy of needs, Kiparsky's gradation of thematic roles, methods of mathematical proof) figure accordingly.
Frameworks

Frameworks are the structures described by not-wishing, which is to say, that which is beyond wishing. For example, God is calm, but we have expectations: God's perspective consists of good God, good gift, good quality. Person's perspective consists of good person, good deed, good word.

God empathizes with humans by taking up their boundedness, and reaching out beyond a definite boundary. This gives rise to the secondary structures.

I suppose this is because God empathizes with the activity of life, which is recurrence. Recurrence has one go to a perspective further within. Whereas going beyond has one go to a perspective further out. Everything has a representation (God has a property) as a reference point for such going further within. The secondary frameworks therefore have God recur - go within himself - counter to his going beyond. Perhaps this is to reverse the direction from going forwards (keeping God and good separate) to going backwards (taking them as one related concept).

RepresentationsOfAnything

There are three {{Languages}}.

The six secondary families are given by separating the primary families into properties of God and frameworks beyond God, and then injecting a property of God from a narrower level into a structural framework from a broader level.

What can we do with our limitations? Representations of Anything When we attempt to equate distinct representations of Everything, then the futility of our attempt leaves behind auxiliary structure.

* Anything chooses to Not Choose Divisions: ways of dividing Everything.
* Anything choose to Choose Criteria: ways of filtering Everything.
* Anything chooses to Wish for Everything Topologies: ways of contextualizing Everything.
* Anything chooses to Wish for Anything Argumentation: language by which Everything matters.
* Anything chooses to Wish for Something Verbalization: language by which Everything means.
* Anything chooses to Wish for Nothing Narration: language by which Everything happens.

===The Secondary Structures as Empathy===

I'm trying to understand the derivation of the secondary structures as God's empathy for human. I think they reflect God's growth. And in some sense they arise from human's negation of God's representations. Perhaps this kicks in when human's interpret God's empathy.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/structuremap.png

The secondary structures come into play when the human chooses other over self. Then God may identify with the human, yielding a secondary structure, which the human may yet again identify with. Hence, the primary structures are most important, in that they are the framework for the choice before us, and yet the secondary structures indicate that the right choice has been made: other over self. (This is perhaps {{Spirit}} over {{Structure}}.) For example, the DivisionsOfEverything are evident only when we are able to rise above our own perspective and allow that it is one among a set of perspectives. We do so by taking up the {{Counterquestions}} and choosing other over self.

In considering the injections, think of ''God as everything'' as being alone, and think of ''God as nothing'' as never alone, always with us. And ''God as anything'' and ''God as something'' would be somehow in between. For it is the God who is alone that yields the DivisionsOfEverything when he takes up the {{Counterquestions}}. This is an essential point of the injection! Consider the secondary structures as relating his being with us and not being with us, which is certainly important in the {{Languages}} and the EightfoldWay.

Note that God generates the divisions by taking up the operation [AddOne +1], which has him go through the {{Counterquestions}}. So +1 must determine the nature of the injection. This is {{Self-understanding}}.

Similarly, the {{Topologies}} and {{Representations}} seem to arise from [AddTwo +2]. Here God adds two points of view. In doing so, God switches perspective, from his to ours. The {{Representations}} are when God has an {{Absolute}} perspective. Four of them are forward looking, grounded in everything: [OneAddTwo 1+2=3], [TwoAddTwo 2+2=4], [ThreeAddTwo 3+2=5], [FourAddTwo 4+2=6]. The other two are backwards looking, grounded in slack: [SixAddTwo 6+2=8], [FiveAddTwo 5+2=7]. The {{Topologies}} are when God has a {{Relative}} perspective. Then he is acting on a generic division. He takes two steps forward, and the person takes two steps forward, analogously. The good of the one can be located and isolated in the other, yielding topologies. This is SharedUnderstanding.

The three {{Languages}} as coming from [AddThree +3]. Extrapolating from above, in {{Narration}}, God has an {{Absolute}} perspective and takes one step forward. In {{Verbalization}}, God has a {{Relative}} perspective and takes two steps forward. In {{Argumentation}}, God has a {{Shared}} perspective and takes three steps forward. This is GoodUnderstanding.

I think that key to the {{Languages}} is ''the set of all sets'' as ChristopherLangan deals with. For when God is inverted by the InversionEffect, I imagine that might be the point where ''sets'' come into play (people (narration), words (verbalization), qualities (argumentation)). And perhaps everything gets fleshed out as an infinite ladder, the set of all sets. And languages can operate on that ladder, perhaps like an infinite tape for various automata.

Also, consider the ordering of the counterquestions. Why that particular ordering which just happens to work to order the divisions of everything properly? There's is the ordering that works for the QualitiesOfSigns. So answer this question.

===Think about===

We may think of the injections as relating God's view (eternal life) and our view (life):

* wisdom - life
* good will - life
* good will - anything
* God's will - choosing
* God's will - anything
* God's will - life

===Ideas===

It seems positive to move as follows:

* from {{Anything}} to {{Everything}}, as in the DivisionsOfEverything, to shift from one {{Part}} to considering it as simply part of the {{Whole}}
* from {{Something}} to {{Anything}}, as in the {{Topologies}}, or the PrinciplesOfLife, to realize that we leave the plane by acknowledging the viewer
* from {{Everything}} to {{Something}}, as in the {{Representations}}, as when God goes beyond himself into the bounded, here to acknowledge that we conceive the whole by way of the view that we have upon it

I imagine, given the structure of the {{Sixsome}}, and the PrimaryStructures, that it is likewise positive to move to {{Nothing}} from {{Everything}}, {{Anything}} or {{Something}}.

There are two representations of the foursome, fivesome, sixsome. One is from God's perspective, the other is from a person's perspective. Take the null from the person's perspective and reexpress it in terms of God's perspective. So God participates through the null in the person's perspective.

* In the threesome? Consider the sevensome (!)
* For the foursome, the human perspective is in terms of answers (situations), and God's perspective is in terms of questions (perspectives). The human null is Why. God takes this up as Why?
* For the fivesome, the human perspective is space, and God's perspective is time. The human null is unrestricted context and unrestricted configuration. For God this is the distant future and the distant past. ("Not every cause has had its effect".) The cause is God, and the effect is God is good.
* For the sixsome, the human perspective is cognition, and God's perspective is emotion. The human null is duty, loyalty, justice. For God this is intimacy vs. fear, love vs. hate, beauty vs. disgust.

What are the RepresentationsOfAnything? The manifestations that everything has gone beyond itself. These six manifestations are given by change of scope: everything goes out to a wider scope, and into the "not-wishing" that is beyond that wider scope. [In this way, God empathises with life, and also, life chooses God, and God grows in concern.]


===Questions===

===Thoughts from Prayer===

''2005.02.11 {{A}}: Kod&amp;#279;l antrin&amp;#279;s sandaros skaldosi &amp;#303; dvejyb&amp;#281;, trejyb&amp;#281;, ketveryb&amp;#281;? {{D}}: Nes tai yra sandaros kurios sutampa su savo veikla.''

''2005.02.14 {{A}}: Kaip suprasti veiklos ir sandaros sutapim&amp;#261; dvejyb&amp;#279;je, trejyb&amp;#279;je, ketveryb&amp;#279;je? {{D}}: J&amp;#363;s galite visi\9Akai i\9Aeiti i\9A sav&amp;#281;s tik per sandaros visum&amp;#261;, ir j&amp;#363;s galite visi\9Akai pasinerti joje tik per veikl&amp;#261;. O dvejyb&amp;#279;je, trejyb&amp;#279;je, ketveryb&amp;#279;je tai gali sutapti.''

''2005.01.31 {{A}}: Kaip pasislinkimas sieja sandar&amp;#261; ir veikl&amp;#261; antrin&amp;#279;se sandarose? {{D}}: Mano akimis sandara i\9Aplaukia i\9A veiklos kuri &amp;#303; j&amp;#261; persipila. O j&amp;#363;s&amp;#371; akimis sandara, veikla ir j&amp;#371; laisvumas yra lygiaver&amp;#269;iai.''

''2005.01.28 {{A}}: Kaip mes pereiname i\9A savo &amp;#303;sijautim&amp;#261; &amp;#303; tavo &amp;#303;sijautim&amp;#261;? {{D}}: Jums tenka &amp;#303;sivaizduoti, kad jumis gyvenu.''

''2005.01.27 {{A}}: Koks ry\9Ays tarp antrini&amp;#371; sandar&amp;#371; i\9Areik\9At&amp;#371; dvejyb&amp;#279;s, trejyb&amp;#279;s, ketveryb&amp;#279;s sandaugomis ir i\9Areik\9At&amp;#371; tavo &amp;#303;sijautimu &amp;#303; netro\9Akimus? {{D}}: A\9A noriu jus suprasti ir j&amp;#363;s mane. J&amp;#363;s &amp;#303;sijau&amp;#269;iate &amp;#303; mano i\9Agyvenim&amp;#261; j&amp;#363;s&amp;#371; po\9Ei&amp;#363;rio. Taip ir a\9A &amp;#303;sijau&amp;#269;iu &amp;#303; j&amp;#363;s&amp;#371; i\9Agyvenim&amp;#261; mano po\9Ei&amp;#363;rio, bet kaip ry\9Ays tarp esan&amp;#269;io u\9E j&amp;#363;s&amp;#371; ir jumyse.''

''2005.01.20 {{A}}: Kaip antrini&amp;#371; sandar&amp;#371; apibr&amp;#279;\9Eimai \9Ae\9Aeryb&amp;#279;s pasislinkimais sietinas su j&amp;#371; apibr&amp;#279;\9Eimais tavo i\9A&amp;#279;jimo i\9A vieno lygmens tro\9Akimo &amp;#303; kito lygmens netro\9Akim&amp;#261;? {{D}}: Kai tu pasi\9Ei&amp;#363;ri &amp;#303; savo \9Aird&amp;#303;, k&amp;#261; tu matai? {{A}}: Tave \9Ei&amp;#363;rint&amp;#303; &amp;#303; mane. {{D}}: Tad dabar \9Ei&amp;#363;r&amp;#279;k &amp;#303; mane \9Ei&amp;#363;rint&amp;#303; &amp;#303; tave \9Ei&amp;#363;rint&amp;#303; &amp;#303; mane \9Ei&amp;#363;rint&amp;#303; &amp;#303; tave. Kur tavo \9Aidis? {{A}}: Priklauso. {{D}}: Taip, tame yra esm&amp;#279;. Pam&amp;#261;stysi.''
2014 birželio 07 d., 10:31 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 82-482 eilutės:

--------------

See also: {{Omniscope}}, Summary, {{Overview}}, LevelsOfUnderstanding, SecondaryStructures, GoodUnderstanding, GeneralStructure, {{Wishes}}, IAmStatements, [AddThree +3], {{Look}}

==={{Omniscope}}, PrimaryStructures, SecondaryStructures===

The '''{{Omniscope}}''' is a comprehensive view upon all {{Structure}}.

Each of the four '''primary structures''' presents an ObservationalPlane of the omniscope as a relationship between God and human.

Each of the six '''SecondaryStructures''' may be thought of as the coinciding of the {{Observer}} of a wider observational plane with an observer of a narrower observational plane.

===Primary Structures===

The PrimaryStructures are four structures that are central to human life. They are quite similar in that each of them consists of eight perspectives, six of which are experienced by a human, a seventh is a human's general perspective, and an eighth is understood as God's perspective. They describe our intuition, as if we are living in a house whose rooms are all familiar, yet too many to hold in our mind at the same time.

Of all structures, the primary structures are those which are not only deeply insightful but directly practical. They express our relationship with God, with the totality, so that we might know and apply ourselves appropriately. Here are there purposes:

* EverythingWishesForNothing - going beyond the mechanics of our needs, and instead taking up the needs of others, or simply being perfect
* EverythingWishesForSomething - overcoming all manner of brainwashing, and being thoughtful, intelligent
* EverythingWishesForAnything - responding soundly to one's emotions, getting things done, speaking to the good in others
* EverythingWishesForEverything - linking up with God, defering to God

Each framework is organized around a wish unmet, and so reflects a purpose by which we can know it. In practice, when we comprehensively collect and analyze our subjective experiences, then we find that they exhibit one of these structural frameworks. We understand the difference between these structural frameworks by appreciating the purposes in life that they serve.

Pairs of the primary structures yield the SecondaryStructures, which are not directly practical, but express all the remaining mechanics of life.

===The Primary Structures Arise from the {{Omniscope}}===

A primary structure arises from one of the {{Omniscope}}'s four ObservationalPlanes. We identify with the {{Observer}} who has pulled away from that observational plane. In this way, we interpret the six {{Angles}} associated to that observational plane as six {{Concerns}}, which is to say, six NotWishes, what we don't wish for. We further allow for a seventh perspective that pulls together an observer in general, a human who is wished for. We also admit of an eighth perspective, the observer which went beyond themselves into the observational plane, who we identify with the one who wishes, structurally as {{Everything}}, the structure of {{God}}.

===Summary of a Primary Structure===

Every primary structure mediates God's and our relationship. It involves:

* God, who has gone beyond himself by identifying himself with an ObservationalPlane, and then pulling away as an {{Observer}} who we might identify with. He is thus identified with the scope of access that he thereby has to himself: ({{Everything}}, {{Anything}}, {{Something}} or {{Nothing}}).
* We identify with that observer, and take up their perspective, and in doing so, we reconnect them with that observational plane, and acknowledge both them (us) and the plane (God) as distinct from the various ways of pulling away. We interpret the particular plane as a wishing (going beyond) by everything, as given by one of the PropertiesOfGod (self-sufficient, certain, calm, loving). We interpret our own reconnection as a not-wishing, a not-going-beyond, yielding either needs, doubts, expectations or commitments (the 24 {{Concerns}}, dilemmas). They may be thought of as questions which, if answered affirmatively, become more prominent, and if answered negatively, become less prominent. For example, is this real? Yes - more important, no - less important. Likewise, is this wrong? This intensifies our position. And so we are connected to God but distinct from him.
* We allow another to identify with us, responding to the dilemma with (OperatingPrinciples, {{Counterquestions}}, DirectionsToTheGood, LifeChoices). This other is either God inside of us, other inside of us, other outside of us or God outside of us. Their identification with us offers two diverging perspectives, one of EternalLife (God's perspective - where we are separate), and another of {{Life}} (our perspective - where we are the same). (This is a distinction between God and human, heart and world, etc. as per structure.)
* We may resolve the dilemma by either choosing ourselves or the other as primary. By choosing the other, we allow our view to coincide with God's. God's view is waiting for such a shift. By choosing ourselves, we reject our coinciding.

===Distinctions===

PrimaryStructures are constituted by four distinctions:
* Fourfold distinction
* Twofold distinction
* Onefold distinction
* Nullfold distinction
And each primary structure emphasizes a particular distinction.

===The Coinciding of {{Views}}===

The primary structures allow others to look through our eyes. We are different from others, but they may not be different from us! Although '''we do not wish''', yet '''others may wish through us'''. We are therefore vehicles for their wishing, as given by the primary structures.

When others view themselves through our eyes, then '''they ''may'' be the same as us'''. We do not define them separately from their plane of observation, as we do not need to distinguish whether they may or are viewing through us. Hence our frameworks are the same. This yields the four PrimaryStructures depending on the vantage point.

When we view ourselves through the eyes of others, then '''they are ''different'' from us'''. We define them separately from their plane of observation because we distinguish between whether they are or are not viewing, and hence between them and what they are viewing. We identify with that narrower scope which they go beyond into their plane of observation. Hence our frameworks must be different. This yields the six SecondaryStructures depending on the shift in vantage point.

(Note: this is the asymmetry by which we understand that we are the child and not the parent, and so we should position ourselves where we might best be found, as the LostChild.)

The purpose is to separate the perspectives of eternal life and of life so that they might coincide. The coinciding is what humans may do and what God does of his nature. God, as the parent of the LostChild, positions himself so that the child might have every opportunity to find him or be found by him.

Each of the primary structures allows us to see through a certain perspective, and also be seen by that perspective. The structures allow that perspective to see itself (through us).

Note the relationship to the AlgebraOfViews. Each level relates how God sees through our eyes with how we see through God's eyes.

==={{Scope}} of access===

The primary structures arise when others view themselves through our eyes. How much access to themselves do they have through us? This is the scope of access. It may be: {{Everything}}, {{Anything}}, {{Something}} or {{Nothing}}. (Respectively: all perspectives, any perspective, a perspective, no perspectives.) It reflects the degree of our own opaqueness, our privacy. And it determines the nature of the other:
* Who through us has access to {{Everything}}? God inside of us.
* Who through us has access to {{Anything}}? other inside of us.
* Who through us has access to {{Something}}? other outside of us.
* Who through us has access to {{Nothing}}? God outside of us.
Note that this also opens up room for our own free will.

''[ThisWiki:Look Looking through our eyes]'' may be thought of as a transition, a state change. Before one sees through our eyes, they are not restricted. At the point when they see through our eyes, they are restricted by some ObservationalPlane, some scope: everything, anything, something, nothing. Then they are looking through our eyes. They can then see themselves, and as such, they see themselves in that observational plane. To look through somebody's eyes is to take up their observational plane.

==={{God}} as the viewer who fully takes up the access of scope===

Whatever the access of scope, we may identify a viewer with that scope who takes it up fully. Such a viewer is the one who thereby completely determines the structural ramifications. Such a viewer is God identified with a scope. We have, generally:
* God is the {{Scope}} of the access.
and specifically:
* God is {{Everything}}
* God is {{Anything}}
* God is {{Something}}
* God is {{Nothing}}
Here the structures are defined from our vantage point: God is ''our everything'', ''our anything'', ''our something'', ''our nothing''. And they dictate planes of observation, in that they are the qualities that hold when no distinction is made between the observer and their plane of observation:
* God is {{Everything}} (self-sufficient)
* God is {{Anything}} (certain)
* God is {{Something}} (calm)
* God is {{Nothing}} (loving)
Note that here God is both that which accesses all of the observational plane, seeing through us, but also fills up all of the observational plane, as he sees himself, as the relevant structure.

==={{Wishes}}===

For us to be able to understand the above identifications, we need to consider God himself in a structural form. God's structure is {{Everything}}, which is to say, ''the everything''. For this God to be identified with a scope is for him to go beyond himself. In considering this God, we shift our view from ''what he has gone beyond to'' to ''the one who will go beyond himself''. From that latter view, this going beyond is now sized up with regard to where he already is, and how much he will go beyond himself. This means that we are now dealing with the complements:
* {{Everything}} goes beyond itself by {{Nothing}} to yield {{Everything}}
* {{Everything}} goes beyond itself by {{Something}} to yield {{Anything}}
* {{Everything}} goes beyond itself by {{Anything}} to yield {{Something}}
* {{Everything}} goes beyond itself by {{Everything}} to yield {{Nothing}}
These are {{Wishes}}:
* everything is self-sufficient = EverythingWishesForNothing
* everything is certain = EverythingWishesForSomething
* everything is calm = EverythingWishesForAnything
* everything is loving = EverythingWishesForEverything
These are the backgrounds that we live amongst, the observational planes that access themselves through us as '''they go beyond themselves by way of us'''. We are their wishes for nothing, something, anything, everything.

Wishes are the ''blocking of access'' which we attribute to everything as it reduces its scope to the access that is attributed to God.

We may think of God as going beyond himself into these scopes. In order to conceive of this, we need to think of God structurally. So we identify with "everything" that God who will go beyond himself, and we may identify with "everything", "anything", "something" or "nothing" that God who has gone beyond himself. In going beyond himself, God has restricted his access to himself. He has reduced it from "everything" to something equal or less. We interpret these focusings of access as "wishes":
* "God is everything" (God is self-sufficient) is interpreted as EverythingWishesForNothing = "everything has gone beyond itself by nothing into everything"
* "God is anything" (God is certain) is interpreted as EverythingWishesForSomething = "everything has gone beyond itself by something into anything"
* "God is something" (God is calm) is interpreted as EverythingWishesForAnything = "everything has gone beyond itself by anything into something"
* "God is nothing" (God is loving) is interpreted as EverythingWishesForEverything = "everything has gone beyond itself by everything into nothing"

===The {{Omniscope}} - Our Eyes Are Given By Our NotWishes - Four ObservationalPlanes===

The primary structures describe how we might respond fully to our {{Needs}}, our {{Doubts}}, our {{Expectations}} and our {{Commitments}}.

NotWishes are the ''not-blocking of access'' by which we open the way for God. They are our identification with the {{Observer}} who has pulled away from the ObservationalPlane, and hence has not reduced himself to it.

In each case the NotWishes are what separate an observer and an observational plane. Our own NotWishes are what distinguish us from an ObservationalPlane, and keep us {{Separate}} from it. They give the extent to which we do not go beyond ourselves, to which we keep to ourselves. They are thus SelfReinforcing. In that sense, with regard to ourselves, we are defined by ''not-wishes'', and they are ''defining''.

They are characterized by the {{Scope}}, the observational plane, from which we back away, to which they relate us, and in particular, the distance that they overcome:
* {{Needs}} ("not self-sufficient") have us as close as possible (separated by {{Nothing}}) to what "is", they keep us from that observational plane
* {{Doubts}} ("not certain") have us separated by {{Something}} to what "seems", they lead us away from the observational plane
* {{Expectations}} ("not calm") have us separated by {{Anything}} to what "ought", they lead us into the observational plane
* {{Commitments}} ("not loving") have us separated by {{Everything}} to what we "choose", they keep us in the observational plane.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/observationalplane.jpg

'''The {{Omniscope}}''' expresses the 24 NotWishes in terms of 4 ObservationalPlanes, the three-cycle, and backing out to either ourselves ({{Anything}}) or {{Everything}}.

What keeps us separate from an observational plane? We need to attach ourselves to what is ultimately beyond it, either the ultimate observational plane, or the ultimate observer.

The fact that ''everything'' goes beyond itself (through wishes) into ''our everything'', ''our anything'', ''our something'' or ''our nothing'' means that we can distinguish ourselves from our observational plane by letting go of it and taking up ''the everything''. This disengagement makes for what ''is'', ''seems'', ''ought'', and what we ''choose'', depending on our observational plane.

==={{Omniscope}} - Three-Cycle===

There is a sense in which the three-cycle is driven by such self-restrictions. For example, courage is related to choosing without reflecting, hope with choosing without following through, and honesty with choosing without taking a stand. There is a sense that each shift has us remove ourselves, leaving only the plane of observation, and yet we are still arise anew as our own self-restriction. But I need to intuitively understand this.

I think that the meaning of the plane arises by considering it (choose, ought, seem, is) as a position (taking a stand, following through, reflecting) disappears or appears. For example, courage is choosing as reflecting disappears, and caring is choosing as reflecting appears. This yields the twenty four human perspectives. (And this may express the 4x3x2 possibilities that are subsequently factored by the secondary structures). They thereby give the relationship between the participant (the human) and the underlying structure, the default space, the base space.

When we go beyond ourselves, then there is a wish by which we are separated from ourselves, and we wish (as in EternalLife). If we do not wish, then there is not a wish by which we are separated from ourselves, and so we must be that movement by which we go from ourselves to ourselves. We are ever that movement by which we are not separate from ourselves. And so this keeps moving us onward. And the threesome is the minimal structure for expressing that identification (as in {{Life}}). As the minimal structure, it is the one which allows the widest variety to see through our eyes.

Another way to think of this is that {{Scope}} is the extent of our not being one with ourselves. Scope is the extent of the removal of self. Hence, to not have scope is to have one's self.

The threesome gives the essential distillation of our self: taking a stand, following through and reflecting. We move out of ourselves into ourselves, and that movement is also ourselves. It is a movement out of ourselves and into our observational plane, but within that plane, we are yet again always present. So the threesome provides the minimal presence that we always have within our observation plane. We are always present as a ''taking a stand'' within ourselves, a ''following through'' within our observational plane, and a ''reflection'' within that movement.

With the three-cycle they see through our eyes, whereas with the other three nodes, we see through their eyes. Also, the three-cycle takes us from the observer to the observational plane. What does that mean?

I think that the {{Threesome}} has the observer arise as distinct from their observational plane, and yet thereby ever collapse back into it. Each perspective in the threesome may be identified with such an arisal. The completion of the arisal makes for the collapse.

"Our eyes" are the point at which the ObservationalPlane begins. When somebody looks through our eyes, then they have entered whichever observational plane which we express.

We arise by stepping back, stepping away from "our eyes". Just as the {{Wishes}} step into our eyes, so that one might see through us, so do NotWishes have us step away from our eyes, and take up the very same {{Everything}} which is apart from us and went beyond itself to our eyes. We step away from "our everything", "our anything", "our something", "our nothing" and back into (or at least towards) "THE everything".

Others can see through our eyes by way of the threesome (see the [AddThree operation +3]. '''Our eyes are given by the threesome''', and they see by means of shifts expressed as such through the representations.

Our point of view and God's point of view are related by means of the threesome: take a stand, follow through and reflect. Our point of view (''our eyes'') is expressed as a cyclic shift from one perspective to another perspective:

* I take a stand, but do I follow through?
* I follow through, but do I reflect?
* I reflect, but do I take a stand?

The answer centered on God/potential for God/potential for good/good moves us forward, and the answer centered on self/potential for self/potential for bad/bad moves us backwards.

God's point of view is given by the perspectives as expressed by some representation of the threesome. God waits for us to make our move and he coincides with us before and after. In order to do so, he must relate with the entire threesome, and so he must dictate one of four levels at which its representation takes place. In order for the human to acknowledge God's perspective, the human must consider that level as standing on its own. Therefore the human must be able to distinguish that level on its own (God's representation through the nullsome) and God's participation through that level within the human's three cycle. This yields three more perspectives where the human chooses between God's plane within the human's sphere and God's plane standing on its own.

God expresses his point of view as a going beyond the threesome into the nullsome. He relates a topology with the RepresentationOfTheNullsome from which it arises.

Each of the dilemmas seems to have a three-cycle which gives the human outlook. The three-cycle is mapped onto God, outside the system, onto his representation in terms of 0, 1, 2 or 3 perspectives. This map yields three additional perspectives which give God's outlook.

A human allows for a null, and God takes up that role.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/humaneyes.jpg


===NotWishes - Dilemmas===

The NotWishes are given by dilemmas:

* {{Needs}}: survival?, security?, social?, self-esteem?, opportunity?, self-fulfillment?
* {{Doubts}}: like?, need?, real?, problematic?, reasonable?, wrong?
* {{Expectations}}: good God? good gift? good quality? good person? good deed? good word?
* {{Commitments}}: (think through the order) honesty, hope, courage, obey, believe, care

Note that the dilemmas are such that they intensify themselves, they give themselves positive feedback, they are SelfReinforcing. Perhaps this is because they distinguish the observer from the observational plane. The more that we identify with the observer, the more they separate us from the observational plane.

Doubts are self-reinforcing in one perspective. Expectations are perhaps in two perspectives, as structure and activity. And commitments perhaps in three perspectives.

Then they are rephrased as {{Counterchoices}}, which is how we are able to respond. And each primary structure differs in the distance that it provides between the concerns and the counterchoices. So that in the case of God is nothing, there is a complete separation between the commitments and their counterchoices. (Which is why they can consitute the {{Sixsome}}, a DivisionOfEverything. God is presumably what the commitments and their counterchoices have in common.

The NotWishes have us flutter back and forth, as God steps in to empathize with a narrower observer, and we step back into God's wider view.

===Diagram===

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/primarystructures.jpg

To know is to separate and isolate what is within a scope from what is beyond it. But God is prior and thus in this sense there can be no knowledge. God is already present in and beyond any scope and so alongside scope is introduced the NullAction which makes this evident. Scope mediates the relationship between God beyond system and God / NotGod within system even as it shrinks to Nothing. Whereas God within system climbs out by way of the acceptance of scope by God beyond system. Life equates these two processes and EternalLife holds them separate. The PrimaryStructures mediate the relationship between the RepresentationsOfTheNullsome (the perspectives that express the extrasystemic view whose eyes we see through - and with whom we are one as in Life) and the respective RepresentationsOfTheOnesome (as is, seems, ought, choose) (defined by the systemic view structured by the threesome that expresses what eyes see through us - and keeps them separate from us as in Eternal Life). Note that the topologies mediate this relationship and they are spawned by the RepresentationsOfTheNullsome and they characterize the RepresentationsOfTheOnesome.

===They Are Given By Our CounterChoices===

The concerns are responded to by CounterChoices:

* OperatingPrinciples
* {{Counterquestions}}
* DirectionsToTheGood
* LifeChoices

These structures of response extend into eight perspectives the available responses. The counterchoices are appropriate and sufficient knowledge for us in all aspects of life.

These response arise when somebody else looks through our eyes. In this way, take a stand / follow through / reflect becomes:

||we are seen through...||that we...||take a stand||follow through||reflect||
||God's eyes within us||are||Choose the good over the bad||Choose the better over the worse||Choose the best over the rest||
||another's eyes within us||seem to||Is this the way things should be?||What do I have control over?||Am I able to consider the question?||
||another's eyes||ought to||Inner adherence, or outer adherence?||What one will achieve vs. What one is able to do
||What one could be doing vs. What one is doing||
||God's eyes||choose to||I wish to take a stand on what I reflect||I wish to follow through on the stand I take||I wish to reflect on what I have followed through||

Note that when God is within us, then so is the choice of good, and so is life. But when God is beyond us, then likewise our choice of good is evident beyond us - in our actions - and so is our life. So God's reaching beyond himself is an ''externalization'' that moves our choice into a world beyond us and that is what makes truth hard, and goodness hard. Our choices are fluid inside of us, but harden outside of us.

As somebody is looking through our eyes, we are now faced with a choice - to side with them, for EternalLife, or to side with ourselves, for {{Life}}. They represent the general state of somebody in our own situation, hence they represent eternal life. But we need to choose them over ourselves.

Each concern distinguishes two outlooks for the observational plane, one as the {{Everything}} (the ultimate observational plane), and another as the {{Anything}} (the observational plane for the observer). This yields a choice for us, as the observer. We can identify with the observational plane that is separate from us, and greater from us, or we can identify with the one that is given by us. These become choices between EternalLife and {{Life}}:

* {{God}} and {{Self}}
* {{heart}} (potential for God) and {{World}} (potential for self)
* potential for good and potential for bad
* {{Good}} and {{Bad}}

These are the {{Counterchoices}}. They are phrased as general questions, principles, matters, in which case they still reflect our point of view. They may then take us to either of the two outlooks, as ever we decide, in which case they have taken us to God's point of view.

The NotWishes allow us to separate ourselves, as observers, from our observational planes. But then the CounterChoices rephrase these as choices, and they allow us to think not in terms of ourselves (for we keep receding back into our observational plane) but rather escape ourselves and think in terms of another: God within us, another within us, another outside us, God outside us.

Life is the fact that God is good; eternal life is the understanding that God is good. These equations hold at four distinct levels which are defined by perspectives that see themselves through us:

* The OperatingPrinciples allow us to see (life) through God's eyes, and be seen through his eyes (eternal life) - but this is the God who lies within us.
* The {{Counterquestions}} allow us to see through another's eyes (anything), and be seen through their eyes (wisdom) - but this is the other within us.
* The DirectionsToTheGood allow us to see (choosing) through another's eyes, and be seen (good will) through their eyes - this is the other beyond us.
* The life choices (the EightfoldWay) allow us to see (will) through God's eyes, and be seen (God's will) through his eyes - this is God beyond us.

These levels express the movement outwards from soft {{Truth}} - how things look to God - to hard truth - how things look to us. In this way God goes beyond himself: we move from a point inside us from which God views to a point outside us from which God views:

*God within us - {{Understanding}}
*life within us - {{Self-understanding}}
*life beyond us - SharedUnderstanding
*God beyond us - GoodUnderstanding

IAmStatements are the right applications of the OperatingPrinciples, applying them to {{God}} rather than to {{Self}}.

I think that it is best for us that God be beyond us, for we are limited, and so he might be greater than us, especially as a reference point when we reach out to others. We thus likewise grow in our ability to engage others. Also, by being distinct from God, we are able to more fully engage God.

===God sees himself through us===

Our experience, given by the {{Concerns}}, is expressed as shifts, whereby the as observers we pull away from the observational plane. Then we reinterpret these as {{Counterchoices}} whereby we may shift in the forward direction, separating ourselves from the observational plane, or shift in the backwards direction. When we shift forward, then the other sees themselves through us, for we have chosen the general perspective (the other) over our own. Whereas when we shift backward, we have chosen the perspective that identifies us with our observational plane.

God's perspective is given by where our shift resolves, either its beginning or its end. These points of resolution are either the ultimate {{Observer}} (which God understands as the {{Threesome}}) or the ultimate ObservationalPlane (which God understands as the {{Nullsome}}). We may therefore consider our shift as coinciding with God's shift, except that God's shift is in the context of the whole.
When we choose God over ourselves, then we are accepting the right direction, we are pulling away from our observational plane, and that shift coincides with God's perspective, which in God's case is not only a shift, but also a separation of two perspectives, initial and final. That shift itself is, from his point of view, either part of a RepresentationOfTheThreesome, or part of a RepresentationOfTheNullsome. If it is a shift in the context of a representation of the threesome, then he experiences the shift with respect to the whole, and for us it sets apart a final {{Topology}} which we experience separately from the others. If it is in the context of a representation of the nullsome (either true, direct, constant or significant) then he experiences the shift with regard to the whole, as leading to the root trigger that gave rise to the mind game and hence the representation. We experience it as leading to the individual threads of the mind game (3 for significance, 2 for constancy, 1 for direct, 0 for truth), and perhaps each of these is {{Reinforcing}} of a concern, perhaps:

* nullfold for operating principles
* onefold for counterquestions
* twofold for directions to the good (structure and activity)
* threefold for life choices

When God looks at himself through our eyes he sees the representation of the nullsome that accords with the scope of access: things look true, direct, constant or significant, accordingly. He accesses the representation of the nullsome by way of the representation of the threesome, and thus by way of our eyes.

Our concerns have us combine both options, whereas counterchoices have us separate them. For example, we can combine or separate the topology and the trigger:

necessary = is taking a stand, actual = is following through, possible = is reflecting

* survival = true and necessary; cling to what you have = true or necessary
* security = true and actual; get more than what you need = true or actual
* acceptance = true and possible; avoid extremes = true or possible

object = seems to take a stand, process = seems to follow through, subject = seems to reflect

* like = direct and object; how does it seem to me = direct or object
* need = direct and process; what else should I be doing = direct or process
* real = direct and subject; would it make any difference = direct or subject

one = ought to take a stand, all = ought to follow through, many = ought to reflect
(is there also: many = ought to take a stand, one = ought to follow through, all = ought to reflect)?

* good God = constant and one; willing or unwilling to change = constant or one
* good gift = constant and all; invested or interested = constant or all
* good quality = constant and many; discriminating or discriminated = constant or many

be = chooses to take a stand, do= chooses to follow through, think = chooses to reflect
(are there the other two permutations as well?)

* obey =
* believe =
* care =

And consider the above within the three-cycle...


===More at SecondaryStructures===

===Historical Notes===

I noticed the EightfoldWay and its three canonical forms in 1987-1988. In 1994 I noticed the OperatingPrinciples and then in 1995 I related them to the IAmStatements. In 1995 I came up with a model for the EmotionalResponses. In 1996 I noticed the {{Counterquestions}} and came up with a model for them. All of these models consisted of seven/eight perspectives and I presumed that they were related to the eightfold way. But it was all so complex that I couldn't find a general approach. Then in 1998 I decided to think of all the structures in terms of their purposes, what they were accomplishing. I was able to distinguish between that were useful in their own right (which I called the PrimaryStructures) and those that were auxiliary, useful as part of a structural language (and I called them SecondaryStructures). I noted that there were four primary and six secondary structures. In 1999, I realized that the latter six could be thought of as injections of the other four, in that the {{Divisions}} can be derived by way of {{God}} taking up the {{Counterquestions}}. I needed to find a general approach. So I rethought the EmotionalResponses by doing a study of Jesus' emotions in the Gospel of Mark, and thereby coming up with his speaking to the good, which I related to the DirectionsFromTheGood. I then looked for a GeneralStructure that would have what is common to all four PrimaryStructures. I was able to work out diagrams which made clear the similarity in structures. These were thought through by thinking about the roles of why, how and what, for example, in the counterquestions as opposed to the eightfold way. But it appeared that any general structure would simply be the simplest of the four structures, EverythingWishesForNothing. Meanwhile, some key ideas fell into place: the distinction between {{Life}} and EternalLife, the idea that the structures are what allows others to see themselves through us, and an AlgebraOfViews. Now a helpful distinction is between the observer and their observational plane.

===Questions===

What are the concerns and counterchoices for the eightfold way? I think they are related to the perspectives of the representations of the sixsome, but I need to get this straight. It seems that the concerns would be (obey, believe, care, courage, honesty, hope) and have us open ourselves to God beyond us, but then the counterchoices would have us pray with God to God, and yet choose God, so that he might grow from weak to strong. In this way, the concerns have us defer our will, but the counterchoices let us transfer our will, or not. Also, how does this relate to internalization, both the external perspectives, and the emotional dispositions?

Where do the {{Counterquestions}} get their structure? (As perspectives on situations). How does it relate to their definition as concerns (seeming to take a stand, follow through, etc.) Perhaps their structure arises as the way that the other experiences our concerns, the slack that they have compared to us. (Perhaps that is how AntiStructure arises.) Consider similarly for the DirectionsToTheGood and the EightfoldWay. Consider how such structure for the PrimaryStructures arises as the {{Other}} takes up the {{Concerns}} through us. And then consider the SecondaryStructures as given by placing, framing that other's perspective within a framework given by God's ObservationalPlane.

Write up the counter-choices.

How do the injections work? What is their mechanics?

What is the role of the {{Gradations}}?

What is the relationship between the operation +3 and '''not wishing'''?

Write up the {{Topologies}}, {{Representations}} and {{Divisions}} in terms of the {{Omniscope}}.

Consider how the threesome relates to the observational plane. And consider the role of fluttering, of switching back between our relationship with ourselves and with God, and the extent of that chasm.

What is the meaning of what separates the commitments and the choices, and what they have in common ?

What is the relationship between activity (reaching out, recurring, etc.) and the primary structures?

Question: Where do we place and interpret the questions Why? How? What? and the answers Whether! What! How! And how do we permute them?

Consider how the topologies might be considered as modalities in the movement through the threesome (for example, the word "may").

Clarify how the topologies relate (from the perspectives of life and God) as empathy that connects to taking a stand, following through and reflecting.

Write up how the topologies and representations come from the expectations, and consider how the divisions come from the counterquestions.

Look for the role that the eightsome plays as GeneralStructure, where is it to be found?

The zeroth perspective may be thought of as the voice of that representation of the nullsome, the voice of God. But what is the seventh perspective? How does it express the threesome? Is it related to the nullsome?

How does the eighth perspective, which seems to give God's view, relate to the human's view? (As the omniscope describes human's view of God's view of human's view of God's view of a ''human's view''?) How does this relate to the view of {{Nothing}}? And how do the eighth perspective and the seventh perspective relate to each other? How does this all relate to the coinciding of God's and human's views?

===Thoughts===


The degree of life, the intensity of empathy, is given by the number of perspectives that participate, which is from zero (operating principles) to three (life choices). These perspectives can be interpreted as expressing the level of awareness. They map onto the perspectives which we alternate amongst, making them static.

The structures that arise in response to dilemmas seem to be given by equations generated by the operation +3 which describes consciousness:

* 3+3=6 (operating principles, the sixsome)
* 4+3=7 (counterquestions)
* 5+3=0 (ways of getting things done)
* 6+3=1 (internalization).

Note that here the threesome, foursome, fivesome, sixsome are given by the white circles below, and they account perhaps for God's participation.

God takes up the role of the null (as a nullsome, onesome, twosome or threesome). It seems that these roles can be understood, in each case, as why, how and what:
*nullsome (I am statements)
*onesome - why (counterquestions)
*twosome - why, how (directions of the good)
*threesome - why, how, what - the qualities of signs - (eightfold way)
So these seem to be the structures into which injections are made at each level, just as they are into the qualities of signs in the case of language.

The primary structures are frameworks for the different LevelsOfUnderstanding.

Consider the four tests of the heart and the world. Perhaps there is one test for each primary structure.

Then there can be a unity of seven perspectives, through empathy. In that case, there are for each level questions that can accord to God's perspective: Whether? What? How? Why?, from 0 to 3 of these.

Idea: General structure gives perspectives of God and life. (The white nodes). Life is given by the threesome within the division of everything. God is given by what is null in the human representation of the division of everything, which is then restated in terms of God's representation. This is the remainder of the division of everything. It is perhaps rotated for each injection.

Idea: Primary structure is given by empathy of life for God and God for life. (The grey nodes). They are shifts from one state to another - shifts within the threesome - and also shifts between topologies. In this sense, they are "going beyond" and these shifts are empathy of life for God. The empathy of God for life is given by the representations of the threesome in four different degrees given by the number of "recurring states" which may be 0 to 3. The gradation relates these two empathies: topologies that are together and topologies that are separate. Empathy takes place through activity. Each of the six nodes in the primary structure expresses not-wishing (the agreement of the heart and the world) and also responding (the choice between the heart and the world). The heart chooses the broader between whether, what, how, why - this is how we can know where to locate these questions/answers.

Idea: We may consider each primary structure as opening up the 7th perspective. For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1). In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise fro the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).

Perhaps the highest structure, wishes for everything, makes possible the sixsome - so that the perspectives are distinct - as the end result of the four structures. Is then loyalty, duty, justice of God? And what about love, intimacy, beauty? How do they participate as God's perspectives, the white dots?

Our wishes are unrestricted self-relationships. Our ''not-wishes'' are restricted self-relationships.

The not-wishing is given by what is shared by the topology and the representation of the nullsome. The response is given by the choice of either the topology (the answer of the world) or the representation of the nullsome (the answer of the heart).

It seems that general structure relates the perspectives of everything and anything, whereas primary structures relate the perspectives of God and life (God is good). Each of the primary structures seems to involve:

* A perspective of life disconnected from God: taking a stand, following through, reflecting which serves as an interpolating threesome that allow us to think of the three perspectives of the general structure as dynamic, as shifts from perspective to perspective.
* A perspective of life connected to God which interpolates between perspectives of anything and everything. This connection is the choice between the heart and the world. The world has us think in terms of a topology, whereas the heart has us think in terms of the whole. The world has us think in terms of a narrower question, and the heart in terms of a broader question. The not-wishing tells us what the choices have in common. The life principle tells us what is different about them.
* The primary structure consists of God's empathy for life (which may be varied), and life's empathy for God. The primary structures allow empathy to take place by way of multiple interpretation of the threesome in general structure.
* Everything has empathy for anything (God has empathy for life) through the representations of the threesome. This is in various degrees given by the number of states that are recurring: 3 recurring states: be, do, think; 2 recurring states: one-all, many; 1 recurring state: object-process-subject; 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring;
* Anything has empathy for everything (life has empathy for God) through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.

So the movement from the rightmost (human) {{Threesome}} backwards until it reaches God - this is the movement from God is good to God.

In each case, the structure matches the representations of the {{Foursome}} (as in the QualitiesOfTheSigns, or the {{Counterquestions}}).

What is beyond us is general, and what is within us is particular.

The concept of Everything makes itself available to us through four perspectives that express what Everything wishes for. We make sense of any such wish by considering it in terms of its satisfaction, especially our subjective experience of living with this wish unsatisfied. Our subjective experience is comprehensively structured by a framework that is just a bit larger than what a single mind encompasses. This framework includes a role for Everything, where its wish is satisfied. It includes six roles for us by which we address our lack of satisfaction. It also includes a seventh role for us, where we ignore our own lack of satisfaction by responding to another's lack of satisfaction. Our own growth is given by our accepting that the wish may in fact be satisifed, and also that we can ignore our own lack of satisfaction by responding to that of another.

===Discussion===

BenoitCouture: Andrius suggests: "WE MAY CONSIDER EACH PRIMARY STRUCTURE AS OPENING UP THE 7TH PERSPECTIVE"

Please see: [http://www.openleader.com/index.php/LovingGod/KingdomDeepNet KDN], where I seek to dig a root in the essence of the meaning of the 7th perspective and to establish a rapport of the organic experience of unity into the energy of the primary structure applications. In practice, this research could provide some advancement toward deploying the KDN across the www in view of easing the open source's parameters of healthy homes and safe communities.
2014 birželio 06 d., 11:55 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 55-81 eilutės:

'''Netroškimai'''

===Not Wishes===

Not wishes are:

* not {{Wishes}}
* the not-blocking of access by which we open the way for {{God}}.
* what separate us from our ObservationalPlane, what allow us to be distinct from it.
* our backing away from our ObservationalPlane.
* expressed by the {{Omniscope}}.
* factored to give rise to the SecondaryStructures.
* what is beyond everything, beyond its scope, its wishes.
* the extent to which we do not go beyond ourselves, to which we keep to ourselves.
* self-reenforcing.

===24 Not Wishes===

There are 24 not wishes.

* Needs: not wish for nothing.
* Doubts: not wish for something.
* Expectations: not wish for anything.
* Trials: not wish for everything.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/humaneyes.jpg
2014 gegužės 19 d., 15:30 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 47-54 eilutės:

'''Double Self'''

See also: PrimaryStructures, Distinguishing

DoubleSelf is You's self, the PrimaryStructures.

Distinguishing is going beyond the DoubleSelf.
2014 gegužės 18 d., 20:58 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 37-46 eilutės:

'''Įsipareigojimai - Commitments'''

Juos siejau su pirminėmis sandaromis.

See also: PrimaryStructures, EightfoldWay, EverythingWishesForEverything, {{Sixsome}}, {{Internalization}}

===Commitments===

(think through the order) honesty, hope, courage, obey, believe, care
2014 gegužės 18 d., 20:46 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 25-36 eilutės iš
* Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
į:
* Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
>>bgcolor=#EEEEEE<<
See also: PrimaryStructures, {{Omniscope}}, NotWishes

'''Counter Choices'''

The '''counter choices''' are our responses to our NotWishes, which is to say, our dilemmas. They respond to our outlook with an outlook beyond us. This occurs on four levels:

* We respond to {{Needs}} with OperatingPrinciples which express God within us.
* We respond to {{Doubts}} with {{Counterquestions}} which express another within us.
* We respond to {{Expectations}}, DirectionsFromTheGood with DirectionsToTheGood which express another beyond us.
* We respond to {{Commitments}} with LifeChoices which express God beyond us.
2014 balandžio 13 d., 19:54 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 25-37 eilutės iš
* Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
>>bgcolor=#ECD9EC<<
I found this to be a comprehensive and helpful list of things to think about working on each day:
*Be with God
*foster my conscience
*foster my willpower
*foster my stewardship
*be curious
*serve others
*support others' endeavors
*be successful.
I wonder if there is any structural basis for this.
>><<
į:
* Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
2014 balandžio 13 d., 19:52 atliko Andrius Kulikauskas -
Pakeistos 26-36 eilutės iš
į:
>>bgcolor=#ECD9EC<<
I found this to be a comprehensive and helpful list of things to think about working on each day:
*Be with God
*foster my conscience
*foster my willpower
*foster my stewardship
*be curious
*serve others
*support others' endeavors
*be successful.
I wonder if there is any structural basis for this.
2014 vasario 03 d., 16:19 atliko Andrius Kulikauskas -
Pridėtos 1-27 eilutės:
>>bgcolor=#FFFFC0<<

'''Troškimai, papildymai'''

* Kaip suprasti troškimus, kaip visko atvaizdus? Kas trokšta, ar Dievas ar viskas? ir kaip tai suprasti? ir kaip tai susieti su nulybės ir vienybės atvaizdais? Kas yra Dievo esmė ir kaip jinai išreiškiama viskuo ir atvaizduojama atvaizdais?
* Kaip sulyginti Dievo troškimus ir nulybės atvaizdus?
* Kaip suvokti Dievo troškimus kaip apimčių papildinius?
* "Tavo" sienoje - Dievas nebūtinas užtat būtinas. Dievo troškimai tad išauga iš nieko (savarankiškas) į viską (mylintis). O "Mano" sienoje - Dievas būtinas užtat nebūtinas. Dvi sienos vienas kitą papildo. Kaip?
* Kas yra vidus ir išorė?
* Kuria prasme šešerybė yra visko padalinimas? Kaip ji grindžia dorybę? Ką jos ryšys su poreikių pirmine sandara pasako kitų pirminių sandarų atžvilgiu?
* Koks ryšys, jei iš viso koks yra, tarp lūkesčių ir gėrio krypčių ir matematikos įrodymo būdų? Ir tarp abejonių bei linksnių?
* Ar troškimai yra Dievo ar visko atvaizdai? Kaip jie susiję su nulybės ir vienybės atvaizdais? Ar Dievas iš viso turi atvaizdų? Ką tai reiškia?

'''Atliepimai'''

* Kaip klausimai susiję su abejonėmis? su poreikiais, lūkesčiais, išbandymais ir t.t?
* Kokie Jėzaus lūkesčiai? ir kaip jie susiję su tuo, kaip vykdytina Dievo valia?
* Koks ryšys tarp 4+2 ir 3+3 ?

'''Tampame viena'''

* Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku? Dievas mumyse susivokia, kad jis yra vaikas, o Dievas už mūsų yra tėvas, užtat gyvenant įsakymu, gali būti viena. Kaip išgvyenimai išreiškiami, pavyzdžiui, atvaizdais? ir būtent Dievo ir žmogaus atvaizdais?
* Kaip klausimai (ir visaregis, pakildamas virš manęs ir Dievo) atskiria (Dievą ir mane) o atsakymai (Dievas išeidamas už savęs) jungia?
* Ar susitapatiname su siauresne apimtimi (išore, atsakymu, gyvenimu) ar platesne (vidumi, klausimu, amžinu gyvenimu)?
* Ir kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?

>><<

Netroškimai


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2024 sausio 31 d., 20:17