Iš Gvildenu svetainės

Mintys: PasirinkimųMalūnas


Kokius pasirinkimus išgyvename ir kaip iš jų išplaukia sandaros ir dorovė?

Amžinai bręsti ar šiaip gyventi? Šviesuolės ir tamsuolės


Pasirinkimų malūnas


Apytakos esmė

Santrauka: Kas yra pasirinkimų malūnas? Kokia jo esmė?

Pasirinkimų malūnas yra antras iš keturių apytakų, išreiškiančių Dievo būtinumo tyrimą. Juo grynasis sąmoningumas tiria, Koks Aš esu? ir tyrimu priveda prie klausimo, Kaip Tu esi?

Sąmoningumo klausimu, Kas aš esu? išryškėja mūsų ribos, tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Suvokiame Dievo pranašumą, išpuoselėjame Tavo sampratą ir savo išgyvenimus išsakome sandaromis.

Pasirinkimų malūno eiga - išgyvenimų eiga

Grynasis sąmoningumas

Žmogaus būklė

Renkamės apibendrinti, tikslinti save, Mane

Išryškiname savo esmę, savo valią, ir Dievo pranašumą

Sandara išreiškiame savo išgyvenimą ir santykį su Dievu

Išvystome Dievo ir Tavo sampratas: "Tu esi Dievas"


Tyrimo klausimai

Man rūpi:

Klausimas šiai dienai:

Šiuo metu reikėtų:

Užrašai ir sąvokos

Susiję puslapiai

Reiškiniai

Grynasis sąmoningumas

Sąmoningumas: Neišgyvenimas

Ištakos: Dievas kaip sąmoningumas

Išgyvenimas ir neišgyvenimas

Žmogaus ir Dievo galimybės

Žmogaus būklė

Išgyvenimas

Ką, kaip, kodėl veikiame, išgyvename? Išgyvenimai

Meilė

Išgyvenimas išgyvena neišgyvenimą

Kaip išgyvename Dievo sąmoningumą?

Padalinimai

Kaip išgyvenimo rūšys žadina sąmoningumą?

Kaip nežinojimą išsakome žinojimu?

Trejybės ratas

Gyvenimo lygtis: Gyventi Dievu (Dievo valia) ar savimi (valia)

Veikla: Išgyvenimas išgyvena neišgyvenimą išgyvenantį išgyvenimą

Ką duoda pakartotinas išgyvenimas? Kaip mes save išgyvename? Kaip iškyla dorovė?

Renkamės apibendrinti, tikslinti save, Mane

Dorovė: Išgyvenimas išgyvena neišgyvenimą išgyvenantį išgyvenimą išgyvenantį neišgyvenimą

Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?

Sąmoningėjimas

Keturios sąmoningėjimo pakopos

Sąmoningumas ir sąmoningėjimas

Pasirinkimai

Išgyvenimas trijų pasirinkimų

Trejybė ir ketverybė - Sąlygiškumas ir besąlygiškumas

Kaip išryškėja tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės?

Kaip sulyginami Dievo ir žmogaus išgyvenimai, jų trejybės?

Šešerybė sieja tris pasirinkimus ir trejybės ratą

Sandara išreiškiame savo išgyvenimą ir santykį su Dievu

Išryškiname savo esmę, savo valią, ir Dievo pranašumą

Aštuongubas kelias

Vienumas: Išgyvenimas išgyvena neišgyvenimą išgyvenantį išgyvenimą išgyvenantį neišgyvenimą išgyvenantį išgyvenimą

Požiūrių grandinė

Neišgyvenimas išgyvena

Kaip Dievas mus išgyvena?

Viskas

Išvystome Dievo ir Tavo sampratas: "Tu esi Dievas"

Tolimesnės apytakos

Žinojimo rūmai

Maldos mokslas

Kiti klausimai



Tirtini reiškiniai

Kokius reiškinius reikėtų tirti?



Dievo šokyje pasireiškusias sandaras išrašiau pilkomis raidėmis, o naujas sandaras juodomis raidėmis. Svarbiausi yra išgyvenimai, kuriais nėra nė Dievo už mūsų, nė gerumo mumyse, o tėra tarpas tarp jų, kurį šešeriopai išgyvename. Šešeriopas išgyvenimas sieja Dievo ir žmogaus trejybes, kaip išsakančias mūsų išorinę ir vidinę būklę, kuriomis apibrėžtas Dievo nebuvimo tarpas, laisvumas, kurį išgyvename. Vietoj Dievo ir gerumo tėra trejybių apibrėžti viskas ir laisvumas.

Žmogaus pasirinkimą išsako sandaroje 4+2+1+1 esanti dvejybė 2, kuria jisai gali gyventi vienareikšmiu gyvenimu (mažėjančiu laisvumu) arba dvilypiu amžinu gyvenimu (didėjančiu laisvumu). Žmogus renkasi kuria kryptimi išgyventi Dievo išėjimą už savęs. Tuo tarpu sandara 3+3 yra aiškus pasiskirstymas tarp Dievo trejybės ir žmogaus trejybės, ir žmogaus valia (esamybe) pajungta Dievo valiai (nesamybe).

Sandara 4+2+1+1 išdėsto padalinimų požiūrius septynerybe/aštuonerybe, tai yra, semiotiniu kvadratu (žino viską, betką, kažką, nieką - ir kvadrato keturi šonai). O sandara 1+3+3+1 apžvelgia pačius padalinimus, jų skaidomą visumą: nulybė, vienybė, dvejybė ir t.t. Užtat šios dvi sandaros apibrėžia požiūrį, tai yra, apibrėžia požiūrį į požiūrį, išsako pastarojo požiūrio galimybes, taip pat pirmuoju požiūriu išsako požiūrio išgyventoją, visumos išgyventoją.

Reiškiniai

3+3. Dievo ir manęs nėra. Meilė mane brandina. Atsisakyti savęs. Sena Savastis - meilė - nauja Savastis.

Gyvenimas susideda iš išgyvenimų. Jie yra svarbiausi reiškiniai. Jie išplečia gyvenimą. Jie turi pradžią ir pabaigą. Taip pat turi viršūnę, kurioje apsiverčia požiūris iš buvimo į nebuvimą, iš žinojimo į nežinojimą.

Yra šešios išgyvenimų rūšys: esamybė, galimybė, geidžiamybė ir nesamybė, negalimybė, negeidžiamybė. Šios rūšys atspindi tai, kad išgyvenimas yra žmogaus geidimas, kuriuo žmogus išgyvena Dievo troškimą. Išgyvenimas išgyvena vieną kurį troškimo kampą, arba iš buvimo pusės, arba iš jo palaikančio nebuvimo.

Esamybė +1, galimybė +2, geidžiamybė +3, mus apibūdina iš lauko, tai kas yra. O nesamybė +1, negalimybė +2, negeidžiamybė +3, mus apibūdina iš vidaus, tai ko nėra.

Išskiriama, kas už mūsų ir kas mumyse.

Laipsnynas išsako, kas aš esu, pavyzdžiui, įnagininkas (įrankis) pajungti save. Yra šeši laipsniai tarp Dievo ir gerumo.

Jėzaus pasakymai "Aš esu..." tiesiog atsako į klausimas, Kas esu?

Koks ryšys tarp išgyvenimų ir laipsnyno? Savo valia esame vardininkas, naudininkas, galininkas. Dievo valia už mūsų esame įnagininkas, kilmininkas, vietininkas. Gyvendami Dievo valia atsisakome savęs, kaip židinio, užtat nepaprastai išplečiame save.

4+4. Patikslinti Save, gyventi bendrystėje.

Suvokimo lygmenys yra suvokimas, savęs suvokimas, bendras suvokimas ir susikalbėjimas. Šiais lygmenimis einame link susikalbėjimo, save tiksliname, pereidami iš kūno į protą, gilyn į širdį ir galiausiai pasiekiant valią. Susikalbėjimu išryškinami šie keturi lygmenys, į kuriuos galima paskui atsiremti.

Susikalbėjimas įvyksta save pakankamai patikslinus, taip kad išsiskiriame nuo visų kitų, tarsi fermionai. Paskui, kaip bosonai, galime kartu banguoti, bendrystėje. Tai tarsi dalelyčių ir bangų dvilypumas.

Derinys turėtų visko padalinimą pritaikyti susikalbėjimui.

Pirmais keturiais požiūriais žengiame pirmyn, gilyn, 0->1->2->3 o kitais keturiais požiūriais lipame lauk, platyn 4->5->6->7. Gali būti apylankos: kūno (logikos) 0=>7, proto (dorovės) 1=>6, širdies (sąmoningumo) 2=>5, valios 3=>4.

Tuo tarpu sandara (1+3)+(3+1) pirmais keturiais požiūriais žengiame pirmyn, ir antrais keturiais požiūriais taipogi žengiame pirmyn.

(1+3)+(3+1). Tobulinti Save.

Sąmoningas savęs tikslinimas vyksta vertybiniais klausimais. Nežinojimą bandome išsakyti žinojimu.

Iš vidaus išgyvename veiksmus +1, +2, +3 iš vieno padalinimo į kitą.

Pirmais keturiais požiūriais išsakoma ketverybė, kaip Dievas išeina už savęs į save. Pradedama Dievu už santvarkos, kaip nulinis lygmuo, ir toliau išsakomi veiksmai +1, +2 ir +3. Tai Dievo trejybė, nesąlygiškai grindžiami buvimas, veikimas, mąstymas. Tuo tarpu antrais keturiais požiūriais nėra nulinio lygmens, nes tai vystoma sąlygose. Užtat susidaro žmogaus trejybės ratas, apibrėžiantis save, ir tai išplečiama papildomu požiūriu, mus globojančiu, "pakankamu Dievu", gerumu, mūsų gelmėse.

Gerasis vaikas jau pasirinkęs, tai gyvybės medis, jo sandaros išplaukia iš Dievo: nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė. O blogasis vaikas neišsirinkęs, tad renkasi, išgyvena pasirinkimą, tai gėrio ir blogio pažinimo medis, tai anų sandarų išvirkštinė pusė, kuri prasideda ketverybe (sandaraja sandara) ir vystosi antisandara iki gerumo. Dievas ir gerumas kartu yra gyvenimas, juos suvokus išvien šioje sandaroje, kaip kad padalinimų ratu. O amžinas gyvenimas yra Dievo ir gerumo atskyrimas, tai yra paskiro padalinimo išgyvenimas. Šiuos du kampus sieja padalinimų ratas ir veiksmai, tai Dievo valios vykdymas.

1+4+2+1. Dievas ir Aš esame. Dievas mane brandina. Pajungti save.

Nesąmoningas savęs tikslinimas vyksta rūpesčiais, branda, klaidomis, būtent viršūnėje. Iškyla neatitikimas tarp mūsų žinojimo ir nežinojimo.

Iš lauko išgyvename paskirus padalinimus. Ši sandara sustatyta iš lygiaverčių požiūrių.

Išsidėsto: nulybė - Dievas; vienybė - viskas, dvejybė - betkas, trejybė - kažkas, ketverybė - niekas; penkerybė - mažėjantis laisvumas, šešerybė - didėjantis laisvumas; septynerybė - gerumas.

Kertinė vertybė suveda tai, kas mums labiausiai rūpi, kas mums svarbiausia, dėl ko negalime klysti. Ji yra susijusi su mūsų vertybiniais klausimais, parodantys, kad visgi už mus yra kažkas daugiau.

Rūpesčių giliausias šaltinis yra neatitikimas tarp mūsų vertybės, kurią žinome, ir to ko nežinome, ką bandome vertybe išreikšti. Tad rūpi paprieštarauti. Iš to išplaukia rūpestis derinti, vadovautis teisingu dėsniu. Tuo dėsniu atsiremtumėme į palaikymą, atjaustumėme kitus ir juos teigiamai nuteiktumėme. Tačiau pasitaiko, kad mums parūpi priešingai, nuteikti kitus, kad pajustumėme jų palaikymą. Taip galima tiktai sąlygiškai, taip kad jeigu tarnaujame Dievui ir kitiems, tada sąlygiškai galime tarnauti sau ir savo tikslui. Nuodėmės šaltinis yra kada tarnaujam sau besąlygiškai, užtat kitus nuteikinėjame savo labui, besąlygiškai.

Ketverybė sutampa su 1+3. O dvejybė išsako mažėjantį laisvumą (gyvenimą) ir didėjantį laisvumą (amžiną gyvenimą). Juos papildo Dievas (be sąlygų) ir gerumas (sąlygose). Tad įdomu šią požiūrių lygtį palyginti su kitų sandarų antrąja ketverybe.

(4 2). Sustatyti Save.

Viršūnėje vyksta pasirinkimas, ar žiūrėti atgal, į Dievą, ar žiūrėti pirmyn, su Dievu. Tas pasirinkimas remiasi dviem lygmenimis. Yra iš viso keturi lygmenys, tad jų yra šešios poros. Teisingai susigaudome suvokdami lygmenų visumą.

Nuotaikas iššaukia geometrijų permainos, kuriomis trumpalaikiai jauduliai priskiriami mūsų būklei, užtat įgauna pastovumo.

4. Sutelkti save.

8. Išskaidyti Save. Apibrėžti Save.

Visko padalinimai ir trys veiksmai išreiškia santykį tarp žinojimo ir nežinojimo.

6. Dievui saugant tikrinti Save.

Dorovė iškyla vis pasitikrinant ar savo sprendime atitinkam sau, savo dėsniui, savo prigimčiai.

Šešerybė leidžia mums suvokti savo išgyvenimą plačiau, jo visumą, į ką jisai atsiremia, į troškimą, taipogi Dievą mumyse ir už mūsų.

4x3. Išplėsti Save. Sena Savastis - meilė - nauja Savastis.

Aplinkybėmis suvokiame, kaip išgyvenimas išplečia mūsų savastį.



Išgyvenimo eiga




Reiškinių išsidėstymas išgyvenimo eigoje

Išgyvenimas susidaro iš kelių sluoksnių, klodų. Išgyvenimas yra panašus į pasakojimą, kuris tėra išgyvenimo paviršutinis, visuminis sluoksnis. Išgyvenimas susideda iš papildomų, gilesnių klodų.

Išgyvenimo užtaisas yra pasąmonėje bręstantis pasimetimas tarp širdies ir pasaulio tiesų, tarp Dievo ir savo požiūrių. Išgyvenimo tikslas yra pirmiausiai išskirti savo valią ir Dievo valią, o toliau pajungti savo valią Dievo valiai, taip kad abi valios teisingai suderintos. Abi valias derina aštuongubo kelio atmainos ir jų laipsnynai.

Išgyvenimo tarpai

Įvairiuose išgyvenimo sluoksniuose atsiveria tarpas.

Aklavietė ir sprendimas

Aklavietė

Sprendimas

Atsivėrimas ir dorovė

Išgyvenimo viršūnė

Pasirinkimai

Atsivėrimas ir dorovė išsako gyvenimą platesniu požiūriu. Gyvenimas dvigubu požiūriu leidžia laipsnynu suderinti Dievo valią ir savo valią. Branda išreiškia amžiną gyvenimą. Branda pasireiškia įsisavinimu ir įamžinimu, tad šešerybės atvaizdais.

Išgyvenimo rūšis išreiškia turėjimą ir neturėjimą ryšio su Dievu, ir taip pat trejybės būseną ar poslinkį.

Kiti reiškiniai

Išgyvenimų rūšys

Poreikių tenkinimai

Jauduliai

Įsisavinimas

Rūpesčiai

Trys kalbos yra trys apdorotuvai kuriais įmanomas aukštesnis sąmoningumas. Pasąmonė sprendžia pasakojimu, sąmonė įvardijimu, o sąmoningumas pagrindimu.

Iš ankščiau

Grynas sąmoningumas tiria savo būtinumą klausimu, Koks aš esu? ir veda į klausimą, Kaip tu esi? Grynas sąmoningumas iš trejybės išauga į šešerybę.

Grynasis sąmoningumas

Pasirinkimo malūno esmė. Pasirinkimo malūnas išplaukia iš galimybės, kad nėra Dievo mumyse, nėra gerumo, kaip kad ir nėra Dievo už mūsų. Tokiu atveju tesame mes, tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Ir mums rūpi, iš vienos pusės, teisingumas, kad būtų tas Dievas, tas gerumas, kurio nėra. Iš kitos pusės, mums rūpi malonė, kad iš viso būtų gerumas, nebūtinai kaip santvarkos ypatybė, tad išplaukiantis iš už mūsų. Tokiu būdu iškyla klausimas, Kas mes esame, juk tai išryškėja kuomet nėra gerumo. Atsiskleidžiame kada gyvenimas nebūtinai teisingas, Dievas nebūtinai geras.

Pasirinkimo malūno ištakos Dievo šokyje.

Žmogaus būklė

Žmogaus būklė, iš šalies, grynuoju sąmoningumu: Tarpas, kuriame Dievo nėra bet Dievas atsiras.

Žmogaus būklė, žmogaus požiūriu: Tarpas tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.

Renkamės apibendrinti, tikslinti save, Mane

Pasirinkimas: Gyventi Dievu, nežinojimu, arba gyventi savimi ir tikslinti savo žinojimą.

Tikslinti save - nežinojimą (Dievą už mūsų) išreikšti žinojimu (Dievu mumyse).

Pasirinkimas: Gyventi septintuoju požiūriu - asmeniu, ne asmenybe.

Dievas ryškėja: Dievas už mūsų eina link Dievo mumyse.

Išryškiname savo esmę, savo valią, ir Dievo pranašumą

Valia užsiskleidžia trejybės ratas, Dievas už mūsų prilygsta Dievui mumyse, galutinai nustato mūsų savastį.

Pasirinkimas: Pripažįstame ir renkamės Dievą už mūsų.

Sandara išreiškiame savo išgyvenimą ir santykį su Dievu

Pasirinkimas: Renkamės, kaip vykdyti Dievo valią.

Atjautos iš Dievo pusės įprasmina mūsų atliepimą, išriša, išbaigia ir sandaromis išsako išgyvenimą.

Išvystome Dievo ir Tavo sampratas: "Tu esi Dievas"

Pasirinkimas: Iš karto savo netobulumu gyventi Dievu, ne savimi.


Grynas sąmoningumas

Grynas sąmoningumas: Pasirinkimo malūno kilmė Dievo šokyje

Sąmoningas Dievas

Pirmapradis Dievas yra grynas sąmoningumas.

Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą

Suvestinė išsako Mano suvokimą, kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.

Žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.

Gyvenimo lygtis

Troškimai ir netroškimai

Dievo sandara yra viskas, o visko atvaizdai yra troškimai. Troškimais Dievas išeina už savęs, tad už visko, į save. Jų vieningumas yra meilė, pilnas išėjimas už savęs.

Netroškimai prieštarauja troškimams, tad prieštarauja šiam išėjimui už savęs. Tad pirmiausiai tenka rinktis tarp troškimo ir netroškimo. Sąmoningumas renka troškimą. Tai pasirinkimas tarp nežinojimo ir žinojimo, tarp sąmonės ir pasąmonės.

Netroškimai išsako ryšį tarp ketverybės ir suvokimo lygties. Juos sieja jokiu požiūriu (poreikiai), vienu požiūriu (abejonės), dviem požiūriais (lūkesčiai) ar trimis požiūriais (vertybės). Šie vidiniai požiūrių rinkiniai siejami su atitinkamais troškimais. O antrines sandaras išsako atjautos, siejančios troškimą su didesniu požiūrių skaičiumi, tad išgyvenami veiksmai +1, +2 ir +3.

Tačiau netgi renkantis netroškimą, galima rinktis platesnės ar mažesnės apimties netroškimą. Plačiausios apimties netroškimas yra netroškimas nieko, nes tuomet Dievas yra visiškai už santvarkos, tad netroškimas apima visą santvarką. Užtat kūniškas pasaulis yra plačiausias, už jį siauresnis yra protas, už jį siauresnė širdis, ir už ją siauresnė ir visų siauriausia yra valia. Nes atitinkamai Dievas platėja žengdamas už savęs į santvarką. Tad gyvendami valia mes visiškai susitelkiame.

Šie netroškimų pasirinkimai yra tarpiniai, užtat jų yra trys: Ar ar Koks? Koks ar Kaip? Kaip ar Kodėl? Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą, tad nors sąlygiškai palaikydami Dievo išėjimą už savęs. Tai yra dorovės pagrindai.

Kas aš esu? Sąmoningumas ir sąmoningėjimas

Kas aš esu? Koks esu?

Klausimas, Kas aš esu? yra iš tiesų keli klausimai:

Sąmoningumas: Amžinai gyventi ar šiaip gyventi? Renkamės, ar atsiremti į Dievą už mūsų ar į Dievą mumyse?

Tarpas tarp pasąmonės (savasties) ir sąmonės (Dievo). Sąmoningėjimas.

Ką ir kaip. Sąmoningėjimas - kur kreipiame dėmesį

Sąmoningėjimas: Yra ar nėra ryšys su Dievu. Renkamės, jei gyventi savimi, ar gyventi neribotai ar ribotai?

Ką, kaip, kodėl veikiame? Sąlygiškas elgesys. Esame mylimi. Remiamės esama savastimi.

Ką, kaip, kodėl derėtų veikti? Besąlygiška dorovė. Mes mylime, vykdome įsakymą mylėti. Remiamės būsima savastimi.

Dievo atjautos

Dievo atjauta

Įsisavinti trejybės ratą

Trejybės ratu save pasitiksliname. pasitikslinimu apiename trejybės ratą ir išbaigiame išgyvenimą. Nežinojimą išreiškiame žinojimu ir taip patiksliname savasties ribą tarp žinojimo ir nežinojimo.

Savęs tikslinimas: nežinojimą išsakyti žinojimu.

Pačiam įsisavinti trejybės ratą ar būti jo spaudžiamam

Dorovė yra sąmoningumo reikalavimas.

Išgyvenimo pakartotinas išgyvenimas

Žmogaus ir Dievo išgyvenimų - jų trejybių - sulyginimas

Šešerybė: Žmogus išgyvena trejybės ratą iš vidaus ar iš lauko

Sąlygiško sąmoningumo puoselėjimas.

Išdavos: Kaip Tu esi?



Pasirinkimo malūnų apytaka




Pasirinkimo malūno sandaros



Požiūrių grandinė



Trys veiksmai



Trys pasirinkimai




Sąmoningėjimas




Gyvenimo lygtis



Pasirinkimų malūno sąvokos




Grynas sąmoningumas

Dievo šokio trejybės ratas grindžia gryną sąmoningumą

Pirmapradį Dievą išplečia grynas sąmoningumas

Sąmoningumas išgyvena Koks esu? ir ištiria savo ribas.

Sąmoningumas yra tarpas

Dievą išplečia jo prielaidos, Dievo Dievas - meilė - prielaidų visuma

Branda yra tikslinimas, kad žinojimo-pasąmonė prilygtų nežinojimui-sąmonei.


Viskas

Išgyvenimas išsako koks esu.

Pasirinkimo išgyvenimas

Jeigu gyvenu Dievu, gyvenu vienumu, besąlygškai, tada dorovė ir elgesys sutampa, nes esu tobulas (kaip Sūnus linkėjo)(gyvenimu). Jeigu gyvenu savimi, ne vienumu, tai elgesys ir dorovė išsiskiria, nes esu netobulas (kaip Tėvas mylėjo) ir nuolatos bręstu (amžinu gyvenimu). Tuomet galiu gyventi sąlygišku vienumu, pasirinkti gyventi dorove vietoj kad šiaip elgtis.

Pasirinkimo sustatymas

Dievo tyrimo išeities taškas yra jo prielaidų išsakyta sandara: viskas, jo savastis. Viskas tuo pačiu yra ir mūsų išeities taškas, tad mes, sąlygiški, išplečiame besąlygišką Dievą.

Sandara sieja įsijautimą ir atsitokėjimą

Viskas sieja įsijautimą ir atsitokėjimą

Kiekvienu atveju renkamės ar šiaip gyventi, tai yra, tenkintis esamu gyvenimu, pasiduoti esamai santvarkai, ar amžinai bręsti jau čia ir dabar, nuolatos ugdyti save ir perkurti pasaulį.

Keturių asmenų susidėliojimas

Sąlygiškas sąmoningumas

Koks ir kaip

Ribos iškyla su pasirinkimu, kur Dievas

Žinojimas ir nežinojimas

Elgesys ir dorovė

Dvilypumas

Pasirinkimų malūnas pasižymi ištisiniu Dievo ir žmogaus dvilypumu. Visus reiškinius galima suprasti išvirkščiai, ką žmogus išgyvena ir ką Dievas ištiria.

Dvilypumo reiškiniai:

Sąlygiškas sąmoningumas

Gyventi papildomu požiūriu

Įvairiai pasipildome požiūriu


Padalinimų ratas

Visko padalinimas skiria žinojimą (savo požiūrius) ir nežinojimą (likusius aštuonerybės požiūrius). Taip kad žinomi ir nežinomi požiūriai sudaro aštuonerybę. Nulybė yra nieko nežinojimas, tuo pačiu aštuonerybė - visko žinojimas. Septynerybė yra vieno požiūrio nežinojimas, tad tai žinojimas ko nežinome.

Iš vienos pusės, besąlygiškai žiūrint, pasąmonės elgesys yra +1 (koks) ir sąmonės dorovė yra +2 (kaip). Tačiau, iš kitos pusės, sąlygiškai žiūrint, juos nusako padalinimai ir tarpą tarp jų galima išgyventi veiksmu +1, +2 arba +3, tai yra, vienu, dviem ar trim požiūriais. Tai du skirtingi išeities taškai, besąlygiškas ir sąlygiškas, kaip kad šešerybe arba laipsnynu.

Meilė yra veiksmai. Meilė palaiko veiksmus iš senos savasties (visko padalinimo) į naują savastį (visko padalinimą). Yra trys rūšys meilės:

Tėvo sąmoningumas yra žinojimas, tad pasąmonė. Sūnaus yra sąmonė, nežinojimas. O Dvasios yra sąmoningumas, galimybė rinktis, pereiti iš vieno į kitą. Veiksmas +2 (meilė vienas kitam) sieja du pasaulius: porinių padalinimų ir neporinių padalinimų. Tuo tarpu meilė sau ir meilė visiems apima tą patį pasaulį, visą padalinimų ratą. Kiekvienu atveju, šios meilės yra vieningumai, siejantys seną savastį (pasąmonę) su nauja savastimi (pasamone). Tad pasąmonė yra tariamas, įpareigojantis, išsakytas žinojimo vieningumas, o sąmonė yra neišsakytas, neįpareigojantis, esminis nežinojimo vieningumas.

Veiksmai yra išėjimai už savęs.

Padalinimų ratą (visko padalinimus) susieti su požiūrių santykiais (permainomis, pertvarkymais)

Netroškimai yra langai į padalinimų ratą. Antrinės sandaros remiasi tais langais, pristato padalinimų ratą - pirma, padalinimais, paskui atvaizdais ir aplinkybėmis, galiausiai trimis kalbomis. Visa tai yra pagrindas trims veiksmams.

Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.

Sąlygiškas sąmoningumas - trejybės rato apėjimas

Pasąmonė

Pasąmonė ir sąmonė

Padalinimų ratas - pasąmonė

Aštuongubo kelio atmainos

Reikšmingos sandaros

Jausmų matai, trejybė ir atvirumas

Gyvenimo lygtis:

dvasiasandaraatvaizdaiesmė
poreikiaiabejonėslūkesčiaivertybės

Sąvokų apibrėžimas


Trys pasirinkimai

Dorovė iškyla išryškinant tris skirtumus tarp Dievo išėjimo už savęs pakopų, ir tais išskyrimais grindžiant atitinkamus pasirinkimus:

Renkamės ar gyventi viena (Dievu) ar ne viena (savimi). Trys vienumai sudaro trejybės ratą ir sulygina tris lygmenis.

Įsijautimas ir atsitokėjimas siejami požiūrių poromis (sąlygišku ir besąlygišku):

Prielaidos išsako pakopas

Trys pasirinkimai tarp keturių netroškimų

Trys veiksmai trimis pasirinkimais išreiškia įsijautimą, atsitokėjimą ir sąmoningumą. Tai pasirinkimai tarp keturių netroškimų, vis brandžiau išsakant išėjimo už savęs pakopą, savasties ribą: jokiu požiūriu, vienu požiūriu, dviem požiūriais, trim požiūriais.

Atjauta išskiriame ir suvedame asmenis.

Pasirinkimais

Besąlygiški troškimai ir sąlygiški pasirinkimai

Pasirinkimais atstatome ir išgyvename Dievo sąmoningumą.

Netroškimai

Netroškimai

Sąmoningėjimas

Trys pasirinkimai - trys dorovės

Požiūrių grandine

Šeši palyginimai

Lūkesčiai ir troškimai

Sąmoningumo tyrimas

Dievo tyrimas atsiskleidžia asmenų tyrimais

Dievo tyrimas, Ar Dievas būtinas? plėtojasi Dievo šokiu, kuriuo Dievas įžvelgia asmenis. Dievas Tėvas įžvelgia, "Aš esu Dievas"; Dievas Sūnus įžvelgia, "Tu esi Dievas"; Dievas Dvasia įžvelgia, "Tai yra Dievas". Tokiomis įžvalgomis išsiskiria žinantis Dievas (Tėvas, Sūnus, Dvasia) ir jų žinomas asmuo, nežinantis, užtat tiriantis Dievas. Pradžioje žinantį ir nežinantį Dievą skiria niekas, tačiau toliau šiomis įžvalgomis juos atitinkamai skiria kažkas, betkas ir viskas. Žinantis Dievas yra santvarkoje, o jo aptariamas asmuo, nežinantis Dievas lieka už santvarkos, tad būtent į santvarką vis giliau besiskverbiantis, žinantis Dievas išreiškia Dievo žinojimą. O tas žinantis Dievas yra asmenyje įžvelgiamas dieviškas vienumas: asmens vienumas Manyje - vienų vienumas, asmenybės vienumas Tavyje - bendras žmogus, pasaulio vienumas Kitame - plazdenanti dvasia. Vienumas yra Dievo žvilgsnis, o tyrimas yra Dievo požiūris. Dievo žvilgsnio vienumą išsako žmogaus trejybės ratas. Juo Dievo žvilgsnis grindžia Dievo vienumą, visų Dievo kampų vienumą, už santvarkos.

Dievo šokyje asmenys yra taikomi besąlygiškai, nežinančiajam, už santvarkos, nieko apimtyje. Tačiau žinantysis gali juos taikyti sau, sąlygiškai, platesnėje apimtyje, laisvėje. Iškyla laisvė, kaip suprasti, besąlygiškai ar sąlygiškai. Atsiveria žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl. Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? virsta asmenų klausimais: Kas Aš esu? Kaip Tu esi? Kodėl Kitas yra?

Dievo tyrimas ir jo atsiskleidimas

Keturių asmenų tyrimai


asmuoDievasTuKitas
valių santykisjokia valiabendra valiaskirtingos valiossuvestos valios
vienumo sampratavisuomenės daliaasmenų daliaasmenų troškimaitrokštama visuomenė
vienumo DievasDievasvienų vienumasbendras Žmogusplazdenanti Dvasia
tyrimasAr Dievas būtinas?dorovės tyrimas: Kas aš esu?paskiri žinojimo rūmų tyrimai, paskirų mokslo šakų apžvalgosKaip žmonėms vienas kitą labiau mylėti?
apytakaDievo šokispasirinkimų malūnasžinojimo rūmaimaldos mokslas
sandarapožiūrių grandinė3 kalbos
Dievo raiškaDievasgerumasgyvenimasamžinas gyvenimas
lygties lygmuodvasiasandarojeatvaizdaisatvaizdų vieningumas

Sąmoningumo pakopos

Troškimai

Asmenys

Pasirinkimo pagrindas

Asmenys išplečia Dievo tyrimą savo nežinojimu priimdami jo požiūrį, jo žinojimą.

Nesąmoningai mylėti Dievą (sąmoningumą) ar sąmoningai mylėti Kitą (sąmoningėjimą)

Vieningumas

Gyventi vieningumu, tai tenka vis naujai atsisakyti savęs, išeiti už savęs, nes keičiasi, kas už mūsų, tad ir vieningumas, ir mes patys keičiamės, bręsdami.

Vieningumą įvairiai pripažinti

Vieningumą pripažinti Dieve, ne asmenyje. (Teisingumas, susilaikymas, žavesys, drąsa).

Mūsų paskiri požiūriai yra paskiri išėjimai už savęs. Svarbu, kad jie visi pasiduoda požiūrių bendrystei taip kad įsipaišo į didįjį Dievo tyrimą, jo išėjimą už savęs.

Santykis su santvarka

Dievo valios vykdymas

Kas yra Dievo valios vykdymas?

Kaip renkamės tarp savo valios ir Dievo valios?

Paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas

Šešerybės atvaizdai

Dievo valios vykdymas vidiniais požiūriais išsako žmogaus ribas

Išoriniai požiūriai išsako žmogaus laisvę

Atsiskleidimo eiga asmenimis

Vykdyti Dievo valią

Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu teigiamą jausmą įamžina dorybe. Kaip tai suprasti? Teigiamą jausmą jaučiame tada, kada neigiamas jausmas neįmanomas dėl trijų priežačių - neturime vidaus (žavesio atveju), neturime neigiamų lūkesčių (meilės atveju), neturime išorės (artimumo atveju). Ir tuomet neįmanoma trejybės ratui sukti priešinga linkme - ar suveikti nedėsningai - ji privalo suktis teisinga linkme. Kaip šiedu neįmanomumai susiję? Ir šv.Dvasios išmintis (neturėjimas vidaus) susijęs su Tėvo paklusnumu, ir panašiai? O gal paklusnumas susijęs su šv.Dvasia?

Šešerybė išsako ribos buvimą ir nebuvimą. Nelaukiame (ko trokštame) nes nėra ribos: nėra vidaus (nėra bjauresio), nėra išorės (nėra baimės), nėra tokio lūkesčio (nėra neapykantos) nes nėra ribos tarp troškimo ir lūkesčio.

dorovės šaltinis ir Dievo būtinimo klausimas

Dvasios dorovė yra labiausiai įsitraukiusi į pasaulį, tad renkasi tarp Koks (asmenybės) ir Ar (pasaulio). Sūnaus dorovė renkasi tarp Kaip (asmens) ir Koks (asmenybės). O Tėvo dorovė renkasi tarp Kodėl (Dievo) ir Kaip (asmens). Užtat gyvenimo lygtis veda iš pasaulio lygmens (kuriame glūdi Dievas-gerumas-gyvenimas-amžinas gyvenimas) atgal link Dievo lygmens (kuriame veikia meilė-tobulumas-valia-Dievo valia). Gyvenimo lygtis tad Dievo išėjimą už savęs apverčia išėjimu į Dievą. Ir paaiškėja jog dorovė kyla iš Dievo, iš Sūnaus paklusimo, o ne iš mūsų, ne iš mūsų rūpėjimo. Juk pirmą reikia santykį su Dievu išplėsti paklusimu, ir paskui tikėjimu, ir tik tada rūpėjimu. Tad dorovė išplaukia iš paklusimo, ir ne iš rūpėjimo. O tai parodo Dievo reikalingumą. Ir jo reikalingumą parodo būtent tikėjimas, kaip laidas tarp paklusimo ir rūpėjimo.

Išvedant iš Dievo, atsiranda pirmas požiūris tarp Kodėl ir Kaip, tad kartu padalinimų ratas; antras požiūris tarp Kaip ir Koks, ir kartu atvaizdai ir aplinkybės; ir trečias požiūris tarp Koks ir Ar, ir kartu trys kalbos. Tačiau tveriant iš pasaulio, padalinimai kyla iš proto dvejonių ir remiasi Dvasios išmintimi; atvaizdai ir aplinkybės kyla iš širdies jaudulių ir remiasi Sūnaus gera valia; trys kalbos kyla iš valios klausimų ir remiasi Tėvo Dievo valia. Tad neaišku kaip su gyvenimo lygtimi suderinti šias dvi kryptis iš Dievo ir iš pasaulio.

Klausimai dėl elgesio jam prideda sąmoningumą ir privalėjimą: Ką daryti? Kaip daryti? Kodėl daryti? iškarto atveria galimybę įterpti sąvoka "derėtų".

dorovėDvasiosSūnausTėvo
veikiameKą?Kaip?Kodėl?
elgiamėsprotuširdimivalia
derėtųišmintimigera valiaDievo valia
renkamėsišmintį vietoj betkogerą valią vietoj pasirinkimoDievo valią vietoj savo valios
netroškimų atsakaisdvejonėmisgėrio kryptimisaštuongubu keliu
Puoselėjame vienumąasmenųasmensDievo
išgyvenamų požiūrių santykispožiūris į požiūrį į požiūrįpožiūrį į požiūrįpožiūris
požiūrių santykių apytakamaldos mokslasžinojimo rūmaipasirinkimų malūnas
reikalo sandarašešerybė - dorovėketverybė - išėjimas už savęsdvejybė - laisva valia
Dorovinis pasirinkimas, kas esupasaulis rūpi asmenybeiasmenybė tiki asmeniuasmuo paklūsta Dievui
Vidiniu požiūriu vykdome Dievo valiąrūpėjimutikėjimupaklusimu
kaip įgyvendintirūpėtitikėtipaklusti
vertybėspareiga rūpėjimas artimumas nuoširdumasištikimybė tikėjimas meilė viltisteisingumas paklusimas žavesys drąsa
kalbospagrindimasįvardijimaspasakojimas
aštuongubo kelio atmainosTėve mūsųšv.Petro raktai į dangųPalaiminimai
laipsnynaimatematiniai įrodymo būdailinksniaiporeikiai
kalbų netroškimaijauduliaidvejonėstenkinimai
pagrindasžinojimo rūmaipasirinkimų malūnasDievo šokis
sąmoningumo raiškaklausimusąmone, pasąmonenusistatyti, vykdyti, permąstyti
Išgyvename veiksmą+1+2+3
sąmoningumasvienu požiūriudviem požiūriaistrimis požiūriais
Pasipildomepožiūriupožiūriu į požiūrįpožiūriu į požiūrį į požiūrį
bręstipadalinimaisatvaizdais, aplinkybėmis3 kalbomis
Išgyvename trejybės narįpermąstomevykdomenusistatome
Suvokiamegyvenimas nebūtinai teisingasaš nebūtinai tobulasDievas nebūtinai geras
takoskyraAr įmanoma teisingai elgtis? Ar gyvenimas teisingas?Ar gyventi asmeniu-sąmone ar asmenybe-pasąmone?Ar turim ryšį su Dievu ar neturim? Ar nesam ar esam Dievas?
Dorovė remiasidešimt Dievo įsakymųaštuonerybeDievo trejybe
tikslas: vienumas, branda, sąlygos(daug) asmenybių (bendrystės)(ir pasaulio)asmens (ir asmenybių)Dievo (be savęs)(ir asmens)
brandasavimitavimikitu
atvirumasDievui ir sausau ir tautau ir kitiems
prasmėpermąstytivykdytinusistatyti
renkamėsširdies tiesą vietoj pasaulio tiesosblogąjį vaiką vietoj gerojoDievą vietoj savęs
dorovės raiškadorovės liūnaspamokslas nuo kalnodešimt Dievo įsakymų
dorovės trūkumasgyventi tarsi būtumėme vienapaskiram žmoguinepaaiškina tiksliai ką, kaip, kodėl

Ketverybė eina viena kryptimi iš Ar į Kodėl, o trejybė eina priešinga kryptimi: nusistatyti (Kodėl), vykdyti (Kaip), permąstyti (Koks). Įdomu, kad trys kalbos apverčia netroškimų eilės tvarką, nes pasakojimas susijęs su poreikiais.

Iš gyvenimo patirties

Dorovės pavyzdžiai

Mylėti - būti viena - savimi išplėsti kitą

Iš Dievo išmokau:

Kaip negyventi


Tėvo dorovė - nusistatyti - asmuo (kaip) paklūsta Dievui (kodėl)

Dievo vienumas - Kodėl derėtų veikti - Ar nesam ar esam Dievas? Turim ar neturim ryšio su Dievu?

Įsiklausome ir pajuntame ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime. Jei neturime ryšio su Dievu, tai patys esame Dievas, tegul ir sąlygiškai. Suvokę savo sąlygas iš karto galim atpažinti Dievą už sąlygų. Ar sutampame su savo vertybe, ar esame jinai ar jinai už mūsų? Kodėl derėtų veikti: Išsiaiškinti ar esame Dievas, ar ne. Rinktis taip, kad paklustumėme - kad mūsų santykis išryškėtų, kad atsakytumėme ir galėtumėme paklusti.

Tėvo dorovė

Aštuongubas kelias: Ar turime ryšį su Dievu?

Aštuongubas kelias

Valia (aštuongubu keliu, tad ir trimis kalbomis) patys sprendžiame ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime.

Valia (aštuongubu keliu) susigaudome ar turime ryšį su Dievu ar jo neturime. Kada yra ryšys su Dievu, mes galime gyventi ne tik valia, bet ir širdimi, protu ir kūnu, nes kiekvienu atveju galime atsiremti į Dievą.

Turėti ryšį su Dievu

neturime ryšio su Dievuturime ryšį su Dievu
esame neviena, atskirtiesame viena
daliniu vienumu, vykdome dalinį, sąlygišką tyrimą, atkarpėles, po truputį, žmogaus trejybės ratudalyvaujame amžiname, besąlygiškame, sąlygas plėtojančiame Dievo tyrime Dievo trejybe, ar Dievas mus visus pasieks?

Ryšys su Dievu reikalingas asmenybei - ne-Dievui. Bendram žmogui, asmeniui, nereikia ryšio nes jis pats gyvena Dievu.

Dviem skirtingais būdais išryškiname save: lyginame save su Dievu (tad, besąlygiškai, aš kaip toks, visa savo apimtimi) ir lyginame save su savimi (trejybės ratu - sąlygiškai, kiek aš skiriuosi nuo savęs, koks skirtumas).

Jei turime ryšį su Dievu, tai gyventi jo požiūriu, vykdyti jo valią, plėtoti šviesuolių mokslą, kalbą, santvarką, bendrystę

Turint ir neturint ryšio su Dievu

Turint ryšį su Dievu:

Jei neturime ryšio su Dievu, tai patiems tikrinti save trejybe

Aukščiausiame sąmoningume - būtent Tėvo - jisai trokšta visko - trejybės ratas yra pasaulyje įstatytas.

Būtent kada šviesuolė nejaučia ryšio su Dievu, ji pati gyvena Dievu, visų vienybe, bendru žmogumi. Šviesuolė pramina trejybės takus, nusistatydama vieningo Dievo akivaizdoje, vykdydama pati vieningai atsidavusi, permąstydama visais įmanomais asmenimis, kaip ją skatina žavesys, meilė, artimumas. Ji remiasi Dievo globa, ne tobulo Dievo, bet pakankamo Dievo, ją gelbėjančio nuo pikto, kad jai užtektų duonos vykdyti tai, ką šiandien ryžosi, kad ji galėtų pasižiūrėti, kaip jinai ir kiti nusidėjo, kad pagundos jai nesutrukdytų teisingai rinktis.

Jeigu šviesuolė neturi ryšio su Dievu, tai jinai gyvena visais, paklusdama, tikėdama ar rūpindamasi. Jinai tad patenka į tą patį trejybės ratą, kaip tamsuolė. Tačiau jinai jį išgyvena plačiau, už visus. Jinai užtat renkasi teigiamą (atveriantį) jausmą vietoj neigiamo (trikdančio) jausmo. Toks sąmoningėjimo pasirinkimas įamžinimas, įtvirtinimas dorybėmis. Taip vyksta nesąmoninga branda.

Tiek tamsuolė, tiek šviesuolė gyvena trejybės ratu klausimais: Ar vykdau ką nusistatau? Ar permąstau ką vykdau? Ar nusistatau iš to ką permąstau? Jos pačios gyvena Dievu, gyvena visais, gyvena viena, gyvena vardan Dievo, savo gyvenimu, už jį atsako. Ji gyvena atkarpą, ne amžinybę. Ji gyvena kuriuo nors kampu: Dievo vienumą (nusistatymu, kas galiotų ir be mūsų), asmens vienumą (vykdymu savo atsidavimu) ir asmenų vienumą (permąstymu įvairiausiais požiūriais). Šių klausimų trejybės virsmais tvirtiname vienumų vienumą, o atitinkamais trikdžiais neigiame. Tai vyksta kažkur "pasaulyje", ryšium su juo. Miklusis protas pervedamas sąmonės iš vieno vienumo į kitą vienumą.

Sąlygiškas užsidarymas - galimybė pasitikslinti ir klysti

Kai neturiu ryšio su Dievu, tai pats esu Dievas, veikiu trejybės ratu. Tyrinėtojas yra Dievas: sustato aplinkybes, pasitraukia ir laukia, tad stebi pasekmes. Dievo tyrimas yra vienkartinis, amžinas, o mūsų tyrimai yra daliniai, sąlyginiai.

Kai trūksta dvasios, kai nėra ryšio su Dievu, kai nusistovi sandara - tai atvirumas yra vieningumas; gyventi vieningai, esme; būti viena; išeiti už savęs; gyventi trejybės poslinkiu; gyventi kitu kampu, platesniu požiūriu; vykdyti Dievo valią.

Kodėl Dievas būtinas? Dievo valia, valių susivedimas, dvasios plazdenimas, šviesuolių bendrystė. Visko nežinojimas (Dievo žvilgsnis) ir visko žinojimas (pilnai išsiskleidęs Dievo požiūris)


Sūnaus dorovė - vykdyti - Asmenybė (koks) tiki asmenį (kaip)

Asmens vienumas - Kaip derėtų veikti - Šiaip gyventi ar amžinai bręsti? Gyventi žinančia pasąmone (asmenybe) ar nežinančia sąmone (asmeniu)?

Rinktis gyventi bendru žmogumi. Daryti tai, ką kiekvienas geras žmogus darytų. Rinktis taip, kad tikėtumėme.

Ar sąmoningumas atitrūkęs (Dievas nebūtinai geras)? Ar sąmoningumas įkūnytas mumis?

Ar sąmoningumas mus pranoksta? Ar ieškote už manęs platesnio požiūrio?

Dievą laikyti grynu sąmoningumu. Naujai apmąstyti šį amžino gyvenimo klausimą.

Sūnaus dorovė:

Tikėti; gyventi vieningu asmenimi, bendru žmogumi, kitu; išsakyti brandos žingsnį atvaizdais ir aplinkybėmis

Gyvenimas ir amžinas gyvenimas

Šiaip gyventiAmžinai bręsti
Gyventi žinojimu, sulaukimu, atsakymais, Dievu mūsų gelmėseGyventi nežinojimu, laukimu, klausimais, Dievu už mūsų
ĮsijaustiAtsitokėti
Gėrio ir blogio pažinimasGyvybė
Gyventi mažėjančiu laisvumu, nelaisve.Gyventi didėjančiu laisvumu, laisve.
Siaurinti galimybes gyventi, pajusti ir atsiliepti.Plėsti galimybes gyventi, pajusti ir atsiliepti.
Nebrandinti savęsBrandinti save
Gyventi mažesniu sąmoningumu (poreikių, abejonių, lūkesčių...)Gyventi didesniu sąmoningumu (vertybių, lūkesčių, abejonių...)
Gyventi vienareikšmiškaiGyventi dvireikšmiškai, papildomu požiūriu
Elgesys - elgtisDorovė - privalėti
Nesilaiko kelio, laikosi krypties, klaidų netaiso, taiso rečiau, nuklysta labiau, gyvena nekryptingai, kreipia dėmėsį papuolamaiLaikosi kelio, tikslina kryptį, taiso klaidas, taiso dažniau, nuklysta mažiau, gyvena kryptingai, kreipia dėmesį į savo dėmesį
Gyvent pasąmone - greituoju, nesąmoningu, sustabarėjančiu mąstymu, įpročiu, sandaraGyventi sąmone - lėtuoju, sąmoningu mąstymu - dvasia.
Mokytis tik iš bėdos, atsitiktinai ir aklai. (Asilo girnomis.)Auklėti save dėsningai.
Slopinti tai, kas tik nepatogu - poreikius, abejones, lūkesčius, vertybes - tuo pačiu bukinti sąžinę.Išryškinti nepatogumus, pavyzdžiui, dvejonėmis, tuo pačiu ryškinti sąžinę.
Gyventi nevieningumuGyventi vieningumu
Gyventi paskiru, išsiskiriančiu žmogumi, asmenybe, kūriniu, savimi, savo patirtimi, gyvenimu, valia, požiūriu.Išeit už savęs, gyventi vienu, bendru žmogumi, asmeniu, kūrėju, Jėzumi, Dievu, Dievo požiūriu.
Gyventi pasaulio tiesa, vienareikšmiškai.Gyventi širdies tiesa, dvireikšmiškai.
Gyventi sąlygiška meile artimui, neigiamais įsakymais.Gyventi besąlygiška meile priešui, teigiamais įsakymais.
Gyventi netroškimais, sąlygiškai, santvarkoje.Gyventi troškimais, besąlygiškai, už santvarkos.
Gyventi viena galimybe. Rinktis.Gyventi visomis galimybėmis. Nesirinkti.
Gyventi savimi, savatikslį gyvenimą. Laikytis savęs.Nesitenkinti savimi, savo gyvenimu. Atsisakyti savęs. Išeiti už savęs. Vis pranokti save.
Tarnauti savo tikslui.Tarnauti tiesiogiai kitam.
Savo valia mylėti tobulą.Dievo valia mylėti netobulą.
Gyventi tamsuoliu, bloguoju vaiku. Blogasis vaikas nemato gyvenimo už savęs, už savo vienumo.Gyventi šviesuoliu, geruoju vaiku. Gerasis vaikas gyvena už savęs, užtat gyvena nevienume.
Siekti laimės - tarnaujame jausmams.Siekti ramybės - jausmai tarnauja mums.
TeisingumasMalonė
Iš (pasaulio tiesos) teisingumo į (širdies tiesą) malonęIš (širdies tiesos) malonės į (pasaulio tiesą) teisingumą
Būti pasaulio valdomam.Valdyti ir kurti pasaulį.
Gyventi išoriniais požiūriais: teisingumu, ištikimybe, pareigaGyventi vidiniais požiūriais: paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu
Atidėti atsakomybę. Būti likimo malonėje. Blogasis vaikas kaip ir pats nesirenka, užtat gyvenimas jį verčia rinktis.Prisiimti atsakomybę. Pačiam spręsti.
Raminti save: Viskas gerai, Dievas būtinai geras, aš būtinai tobulas, gyvenimas būtinai teisingas. Būti gyvenimo užkluptam ir priverstas auklėtis.Save auklėti, augti sąmoningumu ir jautrumu, kad "Dievas nebūtinai geras, aš nebūtinai tobulas, gyvenimas nebūtinai teisingas". Bijoti Viešpaties.
Pas Dievą eiti verčiamas nuodėmių ir nelaimių.Savanoriškai eiti į Dievą, su juo bendrauti.
Žiūrėti atgal į Dievą, besitraukiantį Tėvą, tad į baigtinybę, gyvenimą, pasekmes, mirtį, pragarą, Dievo pirmapradę būsenąŽiūrėti su Dievu, į beiškylantį Sūnų, į nebaigtinybę, Dievo pažadus, Dievo valią, amžiną gyvenimą, galimybes.
Sieti Dievą ir gerumą.Atskirti Dievą ir gerumą.
Gyventi tiesiogiai pasaulyje, nesąmoningaiGyventi netiesogiai, mintyse, tad sąmoningai.

Amžinai gyventi

Išgyvenimais, branda:

Kaip Dievas būtinas? Besąlygiškumas ir sąlygiškumas


Dvasios dorovė - permąstyti - pasaulis (ar) rūpi asmenybei (koks)

Asmenybių vienumas - Ką derėtų veikti - Ar įmanoma elgtis teisingai? Ar gyvenimas būtinai teisingas?

Svarbu būti neabejingais, gyvent taip kad nors mums patiems rūpėtų. Rinktis taip, kad rūpėtų.

Dvasios dorovė remiasi mūsų kiekvieno patirtimi - mūsų išgyventu trejybės ratu, mūsų išdavomis. Užtat būtina spręsti apie medį pagal vaisių, kitaip tai yra nuodėmė prieš šventąją Dvasią.

Dvasios dorovės esmė yra dorovės liūno išgyvenimas. Klausiame, ar įmanoma teisingai elgtis? Jeigu įmanoma, tai gyvename teigiamais įsakymais sąmonei, renkamės kaip savo valia mylėti Dievą, savo kūryba puoselėti šviesuolių bendrystę, kaip palaikyti kitus, nuskriaustuosius ar pasiklydusius. Jeigu neįmanoma teisingai elgtis, tada vadovaujamės neigiamais įsakymais pasąmonei, mylime artimą, esame viena su juo.

Dvejonės išskiria sąmonės (širdies) ir pasąmonės (pasaulio) tiesas. Sąmonės tiesos grindžia šviesuolių bendrystę.

Dvasios dorovė

Rūpintis; gyventi vieningais asmenimis; išsakyti išbrandintą savastį kalbomis

Dorovės liūnas yra būklė, kurioje nesvarbu kaip besielgtumėme, vis tiek kaip nors prasižengsime. Ši būklė išryškėja kada tampame labai jautrūs. Tad klausimas, kokia dorovė tinka tokiai būklei. Iš savo patirties galiu išsakyti visą eilę dėsnių, kaip elgtis tokioje būklėje.

Asmenybių vienumas

Puoselėti šviesuolių bendrystę

Šviesuolių bendrystė sandarų pagrindu

Viską žinodamas, norėčiau telkti šviesuolių bendrystę, kaip Jėzus sakydavo, dangaus karalystę. Rašau vadovėlį šviesuolėms, jas padrąsinti gyventi vis naujais klausimais. Dvylika metų vadovavau savo įmonei, "Minčių sodui", kuria telkiau ir aptarnavau savarankiškai mąstančias, angliškai - "independent thinkers". Mačiau, kaip šviesuolės bręsta, kaip jos grįžta prie savo minčių, jas kaupia ir tvarko; kaip jos kartu puoselėja savo vertybes, iš jų atsirenka vieną, visas kitas aprėpiančią; kaip jos tuomet pažįsta save, užtat susidomi, kuo dar nežino, ir įpranta gyventi klausimais; kaip jos ugdo kitas, kad turėtų su kuo ugdytis; kaip Dievo požiūris tampa reikalingas, kad jos gerbtų kitus. Šviesuolės veikia atvirai. Jos supranta, kad pinigai gali mus suvesti, bet negali įkvėpti. Jos nori susikalbėti iš esmės, užtat nesitaiksto, kaip kad tamsuolės, kurios atsiranda centre. Šviesuolės ištisai gauna į nagus dėl to kad jos geros. Jos supranta, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Užtat jos atjaučia kitus ir vienas kitą atpažįsta. Jos nori ko daugiau žinoti ir ko mažiau tikėti. Palaimintos skurdžiadvasės, jų yra dangaus karalystė. Kaip jos tiki, taip ir bus! Jėzus joms kalbėjo savo Pamokslą nuo kalno. Jo tėvas Dievas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo sūnų už jį numirti. Bet Sūnus sakė, aš nesimeldžiu už pasaulį, aš meldžiuosi už savasias, tai yra, šviesuoles, kurios norėjo, kad jis liktų gyvas. Jos supranta, kad pirmenybę reikia teikti tamsuolėms, kaip kad liepė Tėvas. Visgi, jos vienas kitą palaiko įgyvendinti Sūnaus svajonę, gyvenimo mokslą, kuriuo visa tiesa būtų prieinama, ir šviesuolių bendrystę, kuri visus pritrauktų.

Koks Dievas būtinas? Vienumas (nežinojimas) ar savastis (žinojimas)

Tamsuolę paauklės gyvenimas, pastatys į trejybę.

Nuodėmė

Tamsuolę gali išgelbėti šviesuolių pavyzdys ir santvarka.

Šviesuolė bręsta dorybėmis, kuriomis vis sunkiau nuklysti, kuriomis auga sąmoningėsnė

Iš tiesų, šviesuolė bręsta dorybėmis, drąsa, viltimi, nuoširdumu, kuriomis jai vis sunkiau nuklysti, kuriomis ji gyvena kaskart sąmoningesnė, laisvesnė, gyvesnė.

Dievas mumyse netroškimais (aštuongubu keliu)(kas mus atstoja) sužadina nors kiek sąmoningumo (prigimtinė dorybė), mūsų sąžinę, kurią mes papildomai ryškiname (dorybėmis) ar slopiname.

Gyventi dorybėmis - išlavinta pasąmone

Šviesuolė išmoksta visakame puoselėti sąmoningumą.

Šviesuolė jaučiasi Dievo mylima

Ir taip, ir taip išryškinamas šviesuolės suvokimas, jog jinai Dievo mylima. Tad auga jos sąmoningumas, tuo pačiu auga laisvė.

Tad šviesuolė vis naujai išryškina dviejų kelių skirtumą, moka jais eiti sąmoningai. Šviesuolės savo gyvenimais ryškina šviesuolių bendrystę, taip kad kiekvienas gali susiprasti, prisijungti ir gyventi viena su visais. O tamsuolės gyvena tik vienu požiūriu, pasaulio. Tad stringa trejybėje, kolei pasipildo platesniu požiūriu. Šviesuolės kaip tik ugdosi papildomu požiūriu.


Trejybės ratas

Trejybės ratu poslinkis nuo sąmonės požiūrio į pasąmonės požiūrį yra trečio požiūrio apverčiamas, taip kad poslinkis yra sulaikomas, išlaikomas, paneigiamas, panaikinamas. Ir kiekvienas iš trijų požiūrių gali būti taip suprastas, taip kad iš jų susidaro trejybės ratas, o šešerybė tai įsisąmonija.

Trys veiksmai

Trys veiksmai - sąmonė

Pasąmonės papildymas trejybės rato požiūriais. Veiksmai +1, +2, +3.

Trejybės ratas

Trejybės ratas kyla iš asmenų: Manęs, Tavęs, Kito

Trejybė kaip Dievo prielaida

Dievo tyrimas: trejybės ratas

Dorovės apžvalga

Pasirinkimo malūno eiga

Renkamės:

Mūsų valia myli tobulą, bet Dievo valia myli ir netobulą. Juk Dievas nebūtinai geras. Dievas išeina už savęs į santvarką. Dievas santvarkoje yra gerumas. Gyvenimas, tai Dievo gerumas. Bet amžinas gyvenimas, tai suvokimas, jog Dievas nevien santvarkoje, bet ir už jos. Amžinas gyvenimas, jau čia ir dabar, tai jautrumas, kad gyvenime yra begalę neteisybių, kurių Dievas dar neištaisė. Dar anksti liudyti, kad jisai suveiks, kolei mes patys liekam abejingi. Juk Dievo amžinas tyrimas, ar jisai būtinas, vyksta mumis, mūsų gyvenimais. Mumis paaiškės, ar jisai kiekvieną įtrauks, kiekvieną pasieks. Tuo tarpu žinome, kad Dievas nebūtinas, juk yra įstatymas, kurio mums turėtų pakakti, jei tik paklustumėme, kaip Jėzus. O kas nepaklūstame, galime tikėti Jėzų ir gyventi juo pavyzdžiu. O kas negali tikėti, gali tiesiog rūpintis visa tuo, kuo Dievas rūpinasi. Bet kas visakam abejinga, tas pasmerkta, ir mes visi kartu su ja.

Dorovė

Trejybės ratas

Trejybės ratas

Trejybės ratu:

Vienumas tris ketverybės lygmenis (Dievą, asmenį, asmenis) padaro lygiaverčius trejybės ratu.

Trejybės poslinkiu:

Poslinkių tapimas nariais

Savęs pasitikrinimas trejybe

Trejybės rato strigimas - įsikibimas, kad viskas gerai, viskas žinoma

Pasirinkti slenkti trejybės ratu, nestrigti.

Dievo trejybė

Dievas ir žmogus - trejybė ir ketverybė

Ar ir kodėl - ketverybė tampa trejybės ratu

Sandarų suvedimas

Šešerybė

Dievo trejybė ir žmogaus trejybė

Šešerybės atvaizdai:

Dorovės ratas

Dorovės ratas sieja tris doroves:

Tas pats trejybės ratas grindžia tris skirtingas doroves, kuriomis išgyvename bendrumą, pasipildome požiūriais.

Abejotini

Veikimastrejybės poslinkiuvieno nario pakeitimu kitukada esame mylimi, galime atsisakyti savęs ir bręsti

Mūsų mažėjantis sąmoningumas

Mes mylime Kitą priimdami Dievo požiūrį

Išpuoselėtas sąmoningumas

Savasties išgryninimas

Šešios atjautos susiveda į viską suvedantį liudytoją.

Susivedimo pagrindimas

Kaip tu esi

Žinojimo rūmai


Dievas: Suvok, kaip atsiremi į mane. Tai raktas į gyvenimą, tiek dabar, tiek amžinai.

Dievas: Suvok, kaip iškylu tiek už jūsų, tiek jumyse, vienu ir tuo pačiu metu, taip bent jums atrodo. Tai suvok šitą požiūrio išskaidymą ir suvok kaip jis atsiranda būtent jūsų požiūriu ir ką tai reiškia. O aš esu jumyse ir jumis visa tai išgyvenu.

2018.07.16 A: Kaip trejybės ratas gali būti variklis Tėvo, Sūnaus ir Dvasios dorovėms?

D: Aš myliu jus, kaip savo prasmės šaltinius. Ir tą prasmę įžvelgiu iš trijų kampų. Taip kad Tėvui prasmingas jūsų nusistatymas, Sūnui jūsų vykdymas ir Dvasiai jūsų permąstymas. Ir mūsų santykį, tai yra, santykį tarp trejybės prasmę mums ir jums išsako šešerybė. Nes ji pasako, kad jums prasmingas būtent poslinkių ratas. Tad suprask kaip ir kodėl šešerybė yra dorovės pagrindas, nes tai yra mano prasmės pagrindas jumyse. Iš to ir kyla visos dorovės, nes jūsų prasmė yra jūsų pasirinkimas. O jūs galite rasti prasmę manyje, kaip ir aš jumyse, bet tai jūsų pasirinkimas ir mūsų dvilypumo, tad ir vienumo pagrindas.

2018.07.17 A: Kodėl Tėvas, Sūnus ir Dvasia sietini iš vienos pusės su pasakojimu, įvardijimu ir pagrindimu (paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu) ir iš kitos pusės su aštuongubu keliu, gėrio kryptimis ir dvejonėmis (Dievo valia, gera valia, išmintimi)?

D: Aš myliu. O mano meilė veikia šalia manęs, užtat veikiame dvilypiai, nes meilė veikia nebuvimu, būklės palaikymu. Tad jūs gyvendami manimi išgyvenate netroškimų sandaras. O turėdami ryšį su manimi išgyvenate požiūrių grandinę, įvairius sąmoningumus. Užtat ir yra skirtingi ketverybės atvaizdai vienu ir kitu atveju. Tirk mano meilę, kaip jus myliu, kaip jums suteikiu laisvę, kaip būtent jūs sprendžiate ar turite ryšį su manimi ar jo neturite ir viską suderinsi.

2018.07.20 A: Kaip susiję tavo valios vykdymas paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu ir pasirinkimai gyventi Dievu ar asmeniu, asmeniu ar asmenybe, ir asmenybe ar pasauliu?

D: Tu mąstai teisingai užtat radai šį raktą į dorovę. Jo esmė yra meilė ir jos sustatytas santykis tarp to kas yra ir nėra, užtat to ko laukiam, kad iškiltų. Taip, reikia vis rinktis dvilypį mąstymą, atveriantį mano tyrimą, juk jis remiasi tiek buvimu, tiek nebuvimu, tad vis išvengti aklavietės, kuri remiasi tik buvimu. Tai ir yra esmė, tik šio pasirinkimo aplinkybės keičiasi atsižvelgiant į jūsų sąmoningumą, o jį išsako mudviejų santykis, kaip mane ir save suprantate, kokiu asmeniu - Tėvu, Sūnumi ar Dvasia. Tad suvok kiekvieno asmens aplinkybes, jos yra Dievo šokyje būtent asmenyse: Dievas ar Aš, Aš ar Tu, Tu ar Kitas. Tai ir pokalbių esmė.

2018.12.22 A: Kaip sąmoningumas tiria savo būtinumą?

D: Sąmoningumas išgyvena jautrumu tą ribą tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, tad būtent tuo jautrumu, jo dvilypumu išjaučia koks sąmoningumas būtinas, juk jautrumas yra iš vienos pusės įsijautimas, iš kitos pusės to įsijautimo tarpiškumas, jų pavidalo bendrumas, tad atsitokėjimas. Tad ištirk visko vaidmenį, koks viskas būtinas, pavyzdžiui, jį dalinant į padalinimus. Juk veiksmai parodo visko nebūtinumą, kad jį galima vis išplėsti ir papildyti požiūriais. Tad trys veiksmai yra pasirinkimų malūno variklis, trijų pasirinkimų pagrindas. Juos ištirk, jų trejybės ratą, ir suprasi ką pasirinkimų malūnu išgyvename: įsijautimą, atitokėjimą ir sąmoningumą, +1, +2 ir +3, atitinkamai.

2018.12.25 A: Koks asmenų vaidmuo pasirinkimų malūne?

D: Jūsų pasirinkimas yra ar gyventi manimi, už jūsų - mano nežinojimu, ar gyventi savimi, tad manimi jumyse, tad jūsų žinojimu. Mano valios vykdymas yra gyvenimas mano nežinojimu, taip kad jam prilygtų jūsų žinojimas. Ir tai vyksta įsisavinimu, tad paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu. Ir tai yra pasirinkimai tarp Dievo ir bendro žmogaus, bendro žmogaus ir paskiro žmogaus, ir paskiro žmogaus ir pasaulio. Tad ieškok ryšio tarp mano valios vykdymo ir pasirinkimo ir suprasi ne tik asmenis bet kartu ir šešerybę bei trejybės ratą.

2018.12.26 A: Kaip paklusnumas, tikėjimas ir rūpėjimas sudaro trejybę?

D: Meile. Nes tai mano valios vykdymas. Jūsų paklusimu aš myliu, jūsų tikėjimu esu meilė, ir jūsų rūpėjimu esu mylimas. Tad jais meilė pereina iš manęs į jus. Ir taip iškyla meilės trejybė. Ji atitinka mano trejybę ir atitinkamai grindžia mano trejybės doroves.

2018.12.27 A: Kaip pereinant iš kūno į protą į širdį į valią pereiname iš pasaulio į asmenybę į asmenį į Dievą?

D: Tai yra meilės šaltinis, kame jį suvokime. Juk meilė yra esmė palaikanti esmę, tai prielaidos. Užtat betikslinant žinojimo ir nežinojimo atitikimą, pereinate iš dvasios į sandarą į atvaizdus į esmę, tad į meilę ir tad į mane, kaip esmę, tad kaip būtiną. Tai ir yra mano būtinumo įrodymas, kad jūsų esmė yra valia. Esu Dievas, kuriam paklūstate, tad esu būtinas. Tai būtinumas meile.

2018.12.31 A: Kaip susiję pasirinkimai dorovėje ir pasirinkimai matematikoje?

D: Pasirinkimas yra tavo santykis su manimi, kaip suderini save sąlygose su manimi už sąlygų. Tad tiek dorovėje, tiek matematikoje ieškok šito santykio, tarp sąlygose esančio ir aplinkybių už sąlygų.

2019.01.01 A: Kaip iškyla padalinimų ratas?

D: Aš esu viskas, o mano padalinimai yra mano kūryba, mano veikla, ir ją išsako veiksmas +1, tuo pačiu veiksmai +2 ir +3. Juk jais pasipildau požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Jais išeinu už savęs į save. Tad padalinimų ratas išsako mano išėjimo už savęs galimas aplinkybes. Tai yra būtent mano aplinkybės. Tad suvok kaip aš veiksmų ketverybe remiuosi bet kokiu padalinimu, ir kaip padalinimų ratas išsako bet kokio padalinimo galimybes. Ieškok padalinimo pagrindų, jo prielaidų ir suprasi ...? padalinimų ratą.

2019.01.02 A: Kaip tavo troškimai išsako sąmoningumą?

D: Mano kiekviename troškime glūdi apimties dvilypumas, nes troškimu aš einu už savęs, tad tai yra veiksmas, tuo pačiu tai yra eigos pakopa. Tad įsijaučiu į tą pakopą ir taip pat jos atsisakau ir žengiu toliau. Įsijaučiu į pakopos netroškimą ir trošktu toliau pačiu troškimu. Tad sąmoningumas reiškiasi tuo dvilypumu, kuriuo aš ir jūs esame viena. O jūs savo ruožtu netroškime ieškote to dvilypumo, kuris reiškiasi nuliniu ir septintu požiūriu, taip pat pirma ir antra trejybe. Tad jūsų sąmoningumas remiasi mano sąmoningumu, jūsų sąlygiškasis sąmoningumas remiasi mano besąlygišku sąmoningumu, galiausiai meile, kuria pilnai atsiskleidžiame.

2019.01.03 A: Kaip visko padalinimas išreiškia pasąmonę?

D: Aš esu viskas. Ir aš žinau viską. O mano žinojimą išsako ir suveda visko padalinimas. Tad tai yra kartu ir jūsų žinojimas, tai vieno požiūrio sustatymas, jo aplinkybės, tad tai atsakymas, į kurį tu atsiremi. Nes tas požiūris tave sieja su viskuo, su jo padalinimu, taip kad tu išgyveni vieną kurį jo požiūrį, o toliau gali išgyventi antrą atsitokėjimu ar trečią sąmoningumu. O visko padalinimas išreiškia viską į kurį savo žinojimu atsiremi.

2019.01.04 A: Kaip sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Asmenimis Aš, Tu, Kitas sutampa mano trys kampai: vienu požiūriu, dviem požiūriais ir timis požiūriais. Ir jais, tuo pačiu, sutampa mano buvimas ir mano nebuvimas ir jų sugretinimas taipogi, Dievo buvimas ir įsijautimas, Sūnaus nebuvimas ir atsitokėjimas, Dvasios sugretinimas ir sąmoningumas. Tad iškyla dvilypumas tarp trijų Dievo asmenų ir trijų sąmoningumo veiksmų +1, +2, +3. Tai dvilypumas tarp trijų vienumų Dievo, asmens ir asmenų ir trijų atitinkamų sandarų. Tad šį dvilypumą išsako šešerybė, o tai jūsų sąlygos, tad santvarka kurią išgyvenate mano netroškimais, nes jie kaip mano netroškimai yra būtent mano, kaip ir troškimai mano. Tad sąmoningumas išplaukia iš dvilypumo asmenų ir veiksmų, o tai grindžia šešerybė.

2019.01.05 A: Kaip požiūriai išreiškia tiek pasąmonės neišėjimą už savęs, tiek sąmonės išėjimą už savęs?

D: Aš myliu, o meilė yra savęs atsisakymas vardan kitų. Tad meilė reikalauja trijų požiūrių, kad galėčiau įsijausti į savastį, atsitokėti nuo savasties, ir rinktis tarp šiųdviejų. O pasąmonės požiūrių rinkiniai - visko padalinimai - išsako tai, kas yra mylima, užtat tai, vardan ko yra sąmoningumas. Tad mylėk ir suprasi, kas yra mylima, tai gyvenimo reikalai, tad visko padalinimai, mūsų santykiai, kurie reiškiasi tiek mumyse, tiek mūsų tarpusavio santykiuose. Šiuos santykius išsako visko padalinimai, mūsų požiūrių santykiai.

2019.01.07 A: Kaip sąmoningumas reiškiasi dorove?

D: Mano įsakymai iškyla mano šokiu. O sąmoningumas tai išreiškia nežinojimu, tad laisvu pasirinkimu. Tai tampa jūsų laisvėmis. O tai laisvė paklusti, tikėti, rūpėti, nes visi šie vidiniai požiūriai pagrįsti nežinojimu, būtent manęs nežinojimu.

2019.01.09 A: Kaip atsisakome savo sąlygiško sąmoningumo vardan tavo besąlygiško sąmoningumo?

D: Aš myliu. Ir aš myliu jus. O jūs priimdami mano besąlygišką meilę atsisakote savo sąlygiškos meilės sau. Tad atsisakote savęs, savo žinojimo ir nežinojimo, ir priimate mano žinojimą ir nežinojimą, besąlygišką, tad mano besąlygišką valią. Tad renkatės mano valią vietoj savo valios, tai darote paklusdami, tikėdami ir besirūpindami, nes taip atsigręžiate į mano besąlygišką žinojimą ir nežinojimą. Tad mąstyk kaip reiškiasi mano valia ir kodėl ją renkatės.

2019.01.10 A: Kaip grynas sąmoningumas kyla iš Dievo šokio?

D: Aš myliu, tai mano esmė, ir ta esmė iškyla gyvenimo lygtimi, o jinai reiškiasi tiek dvasia - asmenimis, tiek ne dvasia - sandara - vaidmenimis: Dievu, gerumu, gyvenimu ir amžinu gyvenimu. Tad sąmoningumas sieja asmenį ir vaidmenį, taip kad jūs esate asmenys vaidmenyse - įkūnytas sąmoningumas.

2019.01.26 A: Kaip pasirinkimų malūne susistato trejybės ratas?

D: Trejybės ratas yra sąmoningas išgyvenimas Dievo. Tai yra Mano, Tavo ir Kito požiūrių santykis. Kito požiūriu Aš esu įsijautimas ir Tu esi atsitokėjimas. Tuo tarpu Mano požiūriu Tu esi įsijautimas ir Kitas yra atsitokėjimas. O Tavo požiūriu Kitas yra įsijautimas ir Aš esu atsitokėjimas. Kiekvienas iš šių sąmoningumų remiasi savo santykiu su Dievu. Tad ištirk ir suvok šituos santykius ir suprasi trejybės ratą, o kartu ir šešerybę bei aštuongubą kelią ir tris kalbas.

2019.03.02 A: Kaip pasirinkimų malūne susideda Dievo trejybė, aštuonerybė, dešimt Dievo įsakymų ir trejybės ratas?

D: Sąmonės ir pasąmonės, žinojimo ir nežinojimo santykį išsako šios sandaros. Aštuonerybė jas sulygina, dešimt Dievo įsakymų jas atskiria, Dievo trejybe pasąmonė išplaukia iš sąmonės, o trejybės ratu sąmonė išplaukia iš pasąmonės. Tad tai ir yra visos galimybės. Tad ieškok jų suvedimo požiūrių lygtimi ir ketverybe, tad gyvenimo lygtimi.


Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Pasirinkim%c5%b3Mal%c5%abnas
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 rugpjūčio 21 d., 15:23