Žr.Pragyvenimui
Entertainment Industry Studies
Siūlau
Siūlau iš karto sutelkti klasę į pagrindinį klausimą: Kaip suderinti siekį teigiamai įtakoti žmones (kokiais jie galėtų būti) su siekiu pačiam pragyventi iš įtakojimo, vadinas, tenkinti žmonių norus (kokie jie šiuo metu yra)? Nagrinėsime susijusius klausimus: Ką reiškia teigiamai įtakoti save ir kitus žmones? Kokiais būdais tai įmanoma? Kaip tai derinasi su pramogų pramone?
Suvokti, jog yra sudėtinga pragyventi iš tokios veiklos. Neaišku ar universitete galima ar būtina išmokti tai, kas reikalinga toje srityje įsidarbinti ar kitaip užsitikrinti pragyvenimą. Tačiau galim susigaudyti dėl įtampos tarp siekių žmones ugdyti ir jiems pataikauti. "Verslas" vargu ar pamokys, kaip įmanoma prasmingai įtakoti kitus. Tad nagrinėsime šį klausimą ir kaip eiti link to su kitais to trokštančiais. Tuomet išryškės kliūtys, galimybės ir dėsniai, kaip bandyti pragyventi.
Klasės tikslas yra padėti suvokti, jog gyvenimo viršūnė gali būti dalyvauti visuomenėje įkvėpiančiame judėjime, jį brandinančioje kūrybinėje veikloje ir jo dvasią išreiškiančiuose renginiuose. Tai išgyveno Lietuvos Sąjūdžio dalyviai. Šviesūs pavyzdžiai, tai asmenys Andrius Mamontovas, Algirdas Kaušpėdas, Vytautas Kernagis, Veronika Pavilionienė, ir renginiai "Gatvės muzikos diena", "Roko maršas", "Poezijos pavasaris". Ar mes palaikysime žmones brandinančią veiklą ar garsinsime menkas "žvaigždeles", teisinsime žmonių ydas ir gundysime juos riedėti žemyn? Ar su mumis norės dirbti šviesūs kūrėjai, kuriems pinigai ne pirmoj vietoj?
Tokį kursą dėstydamas remsiuosi ir savo asmenine patirtimi.
Pažymys priklausys nuo praktinių uždavinių. Iš jų pagrindinis:
Pradėsime nuo skaitinių išsakančių įtampą kylančią siekiant kitus teigiamai įtakoti.
Daugiausia laiko skirsime šiuolaikiniam mąstytojui, architektui Christopher Alexander. Jisai nagrinėja klausimą, kodėl nuo amžių "mėgėjų" statomi namai ir pastatai yra jaukūs, pakraunantys gyvybe, o mūsų laikų "profesionalų" statiniai nežmoniškai slegia? Nuo ko priklauso pastato "gyvybė"? Jisai labai gražiai, įvairiai, poetiškai, "daoistiškai" apibūdina šią "nenusakomą gyvybę" ("the quality without a name"). Jis taip pat tvirtina, jog šios savybės buvimą kūriniuose galime moksliškai, nešališkai nusakyti, pavyzdžiui, lyginant skirtingus kūrinius ir klausiant, kuris mums atrodo labiau skleidžia šios pilnatvės savybę. Tad pirmas uždavinys bus lyginti įvairių žanrų muzikos kūrinius šituo atžvilgiu ir taip pat vertinti, kaip jie mus asmeniškai veikia. Mokiniai pasiūlys po du kūrinius, vieną skleidžiantį pilnatvę, kitą ją naikinantį. Pasitikrinsime ar, kaip Alexander tvirtina, žmonės dėl to sutaria. Aptarsime ar randame dėsningumų.
Doroviškai panagrinėsime esamas pramogas. Kokias vertybes jos mums perša? Ar pasitaiko tarp jų kokių nors teigiamų dalykų? Kiekvienas panagrinės vieną pavyzdį.
Toliau mokysiu, jog yra tokių įsimintinų gyvenimo tiesų, kurių visuomenė visaip kratosi. Kūrybos tikslas, tai mumyse palaikytas tokias tiesas, jomis atsispirti visuomenei. Kaip pavyzdį, jų paieškosime Jėzaus "Pamoksle nuo kalno". Mokiniai gali paieškoti ir kituose kūriniuose, kaip antai Bhagavad Gita ar Dhammapada. Aš papasakosiu, kaip 1996-1998 m. su draugais ir pažįstamais rengiau "geros valios pratimus" su tikslu susidoroti su aplinkybėmis, kuriose mums širdis ragina viena, pasaulis priešingai, ir tai mus neramina. Teko išmokti atskirti širdies ir pasaulio tiesas. Pavyzdžiui, mane Čikagoje jaudindavo benamiai, kaulinantys išmaldos. Supratau, kad "1) nuo mano pagalbos jie gali nukentėti (pinigus išleisti narkotikams)", bet taip pat, kad "2) privalau padėti žmonėms, kuriems pagalba reikalinga ar jos prašo". Pristatysiu keturius būdus kaip atskirti širdies ir pasaulio tiesas:
Žodžiu, pamokysiu, kaip išryškinti ir įžvelgti šį skirtumą.
Kiekvienas mokinys parinks ir aprašys širdies tiesą, kurią norėtų išsakyti kūryba. Ir padės vienas kitam rasti kūrinių kažką panašaus išsakančio. Aptarsime, kaip jų kūrėjams ir atlikėjams pavyksta tai išreikšti.
Kiekvienas mokinys susiras vyresnio amžiaus žmogų, kuris papasakotų, kaip jo gyvenimą įtakojo kuris nors paskiras kūrinys. Tai aprašys. Bendrai aptarsime.
Tuo pačiu aptarsime kognityvinį ryšį tarp žmogaus lūkesčių ir jaudulių, paaiškinančių kada jisai patenkintas, liūdnas, sujaudintas, nustebęs, kada jam baisu ar bjauru, kada išgyvena ramybę ar įtampą, kada neigiami lūkesčiai (kada laukiame to ko nenorime) iššaukia neapykantą, pyktį, nykulį ar palengvėjimą. Tai vaisingas modelis, kurį esu išmąstęs, kažkiek pagrįstas Paul Ekman'o tyrimais. Pabrėšiu skirtumą tarp "linksmybės" (kuria mūsų visuomenė pagrįsta) ir "ramybės" (kurios Jėzus ir kiti linkėjo, taip kad gyvename jautrūs visiems jausmams).
Kiekvienas mokinys pasikalbės su vyresnio amžiaus žmogumi ir aprašys, kaip jį yra paveikę pramogos, subkultūra, laiko dvasia, judėjimas ar kažkas tokio. Bendrai aptarsime.
Susipažinsime su Christopher Alexander derinių kalba ("pattern language"). Jos pagrindas - pasikartojanti veikla. Tad nagrinėsime mūsų apžvelgtas pramogas įžvelgdami pasikartojančią veiklą ir jos iššauktas sandaras, tarp jų architektūrą, erdves, bet taip pat ir įstaigas, bendruomenes. Nagrinėsime, kaip tos pačios sandaros skatina ar slopina tą veiklą. Aptarsime, kaip mūsų sumanyti renginiai įsipaišo tarp esamų pramogų Vilniuje. Aptarsime, ką įžvelgiame teigiamo iš esamų renginių ir vietovių, ir kaip būtų įmanoma prie jų prisiglausti ir prie jų prisidėti?
Supažindinsiu su naratyvo (pasakojimo) teorija, kurią esu išmąstęs, su tikslu pamokyti, kaip išryškinti kūrinio turinį. Dėmesys išlaikomas įtampai kylant ir atslūgstant. Tai nusako pasakojimo vienetus. Yra keturi įtampos balsai, pavyzdžiui, norint kad žmogus nusiimtų švarką, galima:
Pasakojimo pradžioje būna pastovus balsas, o pabaigoje taipogi pastovus, bet skirtingas balsas. Jie lemia pasakojimo turinį. Aš čia labai glaustai. Tikslas yra paskatinti pamąstyti, kaip savo kūrinį sustyguoti ko tikslingiau.
Galiausiai, susipažinsime su ekonominę teoriją kurią išvysčiau savo straipsnyje. Jos esmė, kad "turtas yra ryšiai". Tad jeigu mums rūpi pragyventi, suvokime kokį turtą mūsų veiklą sugeba padidinti. Pavyzdžiui, jeigu mūsų renginiai sutelkia vienoje erdvėje pasiturinčius ir nepasiturinčius, jeigu padedame vargšams įsitraukti, tai praturtiname visuomenę. Taip pat aišku, jog visada uždirbs būtent organizatoriai. Tad tenka rimtai žiūrėti į organizacinį darbą. Kūrybinis darbas gali būti tiesiogiai nepelningas tačiau jisai dažnai būna netiesiogiai susijęs su kitomis veiklomis iš kurių pragyvenama.
Beplėtojant šiuos klausimus, mokinių grupės surengs po vieną renginį pirmoje klasės pusėje, taip pat persigrupuos ir surengs po vieną renginį antroje klasės pusėje. Šiuos renginius išgyvens kaip savotiškus pratimus - pirm jų aprašys ko siekia, taip pat po jų aprašys, ką patyrė, ko pasimokė. Taip pat pabaigai palygins darbą abiejose grupėse.
Bendrai mokiniai išmoks save suprasti nepriklausomai nuo pramogų pramonės, joje iškelti savo asmeniškus siekius, ir pabandyti joje sudalyvauti ir išlikti savimi.
Knygos