• Ar rūpesčius išreiškia padalinimai?

Kaip sandaros išreiškia įvairiausius rūpesčius?

• Rūpesčių pavyzdžiai

Rūpesčiai išsako, kaip sąmonė rūpinasi pasąmone. Besirūpinant išgirsti save arba nuteikti save, savastis yra pasąmonė.

Rūpesčių rūšys

http://www.ms.lt/derlius/VKR08.jpg

Žr. Svarba, Branda, Išgyvenimai, Išgyvenimų nagrinėjimas

6 rūpesčiais patys mylime save

Žr. Svarba

• Kai kurie rūpesčiai gali išsispręsti savaime, pavyzdžiui, bandai užmigti, tiesiog atsipalaiduoji ir užmiegi.

6 išgyvenimai = 6 atvaizdai (pagrindimo išdavos)

• Rūpesčiai gali spręstis pilnai ar dalinai eigoje.
• Rūpestis mobilus. Rūpestis turi ženklų savybes, tad rūpestis yra ženklas. (Visų kalbų visos sąvokos yra ženklai... tad kyla iš Dievo šokio...)
• Kitų rūpesčiai gali tapti mūsų rūpesčiais (palyginti su poreikiais ir t.t.)
• Ar būna priešingas dalykas rūpesčiui?
• Ką reiškia rūpesčio teigiamas ar neigiamas atspalvis? Džiaugsmai? Dėkingumai?
• Rūpesčio laukas, apimtis.
• Kai kurie rūpesčiai gali išsispręsti savaime, pavyzdžiui, bandai užmigti, tiesiog atsipalaiduoji ir užmiegi.

6 rūpesčiais patys mykime save

bet labai svarbu, kad kiekvienas pasijustų pamylėtas

• Pasąmonei rūpi, kad būtumėme mylimi, sulauktumėme dėmesio, jaustumėmės nevaržomi, bet tai negali būti sąmoningi rūpesčiai nes norime, kad taip būtų savaime, be mūsų pastangų. Nebent tiktai sąmoningai gali rūpėti, kad taip pasijustumėme.

• Rūpi tai, ką žinome, kad nežinome, ir turėtumėme žinoti. Iš to ir kyla turėjimas.

• Rūpesčiai gali reikštis širdies ir pasaulio tiesų įtampa, ypač kai klystame, juos supainiojame.

Aplinkybės keičiasi

• Kada pasiklausome Dievo, gali keistis vertinimas, kaip turėtumėme elgtis. Galime atsispirti pasauliui, sveikam protui.

Dingimas

• Rūpestis gali dingti kada jau žinome, kad kažkas neįmanoma, ne mūsų jėgoms ar ne nuo mūsų priklauso.

• Vertybė yra ne rūpestis, nes vertybė yra tai, ką žinome, kas numatyta.

• Klausimas yra rūpestis, nes klausimas išsako tai, ko nežinome.
• Rūpesčiai yra tai, kas ne iš karto išspręsta, ką reikia įsidėmėti ir kam reikia pasiruošti tvarkyti, kas turi jausminį krūvį, kas yra nenumatytas atvejis.

• Kievienam iškyla savi klausimai, besiremiant į savo vertybę.

• Kievienam rūpi savo klausimai, atsiremiant į savo vertybę.

Vertybės

• Gali rūpėti be jausmų. Pavyzdžiui, myliu netgi kada nesijaučiu įsimylėjęs.
• Vertybės svarbiau nė jausmai. Kaip uragano židinys, kur tyku.

• Rūpesčiais išeiname už savęs į save, kaip kad Dievas išeina už savęs į mus.

• Rūpesčiais ieškome savęs, savo ištakų, ir paskui atsigręžiame į savęs plėtojimą, išėjimą už savęs, amžiną gyvenimą.
• Rūpesčiais galime tarnauti kitam, ne tiktai sau.

• Žmonijai būdingas rūpesčių įvairumas. Pavyzdžiui, iš įvairių šaltinių, įvairiai metų laikais, skirtingomis sąlygomis tenka įvairiai spręsti ir rūpintis, kuo misti. Viskas savo laiku. Tai būdinga medžiotojams, ūkininkams. Daugiamitybinis protas.

Žmonijos kilmė

• Žmonijai būdingas rūpesčių įvairumas. Pavyzdžiui, iš įvairių šaltinių, įvairiai metų laikais, skirtingomis sąlygomis tenka įvairiai spręsti ir rūpintis, kuo misti. Viskas savo laiku. Daugiamitybinis protas.

• Galima pasvarstyti visai ramiai. Iš įpročio pasitikrinti. Tai dar ne rūpestis. Tai išlavintas įprotis.

Kaip iškyla rūpesčiai

• Galima pasvarstyti visai ramiai. Tai dar ne rūpestis.

Rūpesčiais pakurstome save, valdome save

• Rūpesčiai išsako kas "man" rūpi, kad "aš" pakurstyčiau save. O daug kas sprendžiasi man visai nedalyvaujant - kai ką tiktai pastebiu, bet irgi gali savaime spręsti man nesirūpinant. Kai kame tenka nedaug gilintis.
• Užtat rūpesčiai susiję su dėmesiu, atsakomybe, susitelkimu ir sąmoningumu.
• Rūpėjimas būdingas vairavimui, savęs valdymui, robotikai, tad įkūnytam protui.
• Rūpėjimas vystosi klausimais, pavyzdžiui: Ar tikrai žinau? Kaip našiau? Ar nereikėtų rūpintis?

• Sąžinė yra rūpesčio pradžia. Tai dėmesio išlaikymas kuriam nors klausimui, neleidimas dairytis kitur, reikalavimas brandinti mintį.

Susietumas

Vairavimas

Rūpėjimas būdingas vairavimui, savęs valdymui, robotikai, tad įkūnytam protui.

• Kaip rūpesčiai susiję su klaidomis, poreikiais, išgyvenimais, nesusivedimais...

• Kaip rūpesčiai ir klaidos susiję.

• Klaidos

• Kai ką pastebiu, bet nerūpi.
• Tai, kas sprendžiasi iš karto. Kai kur iš karto valią reiškiu - valia suveikia - bet nerūpi. Pavyzdžiui, įsidėmiu indelį šokoladėlių ant stalo, ir suprantu, kad galėčiau pasiimti, bet iš karto suveikia nusistatymas nevalgyti jo, nes nenoriu pridėti svorio. Čia jokio rūpesčio nėra nes neteko remtis tikslingumu. Elgesys nuspręstas įpročio. Nerūpėjo valgyti šokoladą, toks noras neišsivystė, tačiau rūpėjo nepridėti svorio.

'Kaip iškyla rūpesčiai

• Rūpestis iškyla įpareigojant save laike/erdvėje. Matyt, apsibrėžia lūkestis ir kraunasi jausmai.
• Rūpesčiai tarsi supaprastina pasaulį taip, kad į jį galėtumėme sąmoningai atsiliepti. Tačiau ir pasąmonė gali rūpintis mūsų rūpesčiais, o gal tuo pačiu juos brandinti.
• Vairuojant automobilį įvairiausiai rūpinamės savo veikla. Šią veiklą apmasčius galima išskirti įvairiausio pobūdžio rūpesčius ir nerūpesčius.

Visų susietimas: kodėl. Tai rūpesčių pagrindas. Tačiau karma yra susietumas, gyvybės (jiva) įsikūnijimas. Karma, tai paaiškinimas, iššūkis, rūpestis.

• Yra savaiminių veiklų, vykdinių, atkarpėlių, kuriais nesąmoningai gyvename, pavyzdžiui einant ar vairuojant, ypač gerai žinomais keliais, ir sąmone tik papildomai valdome savo judesius, patiksliname savo elgesį.

• Poreikiai, abejonės, lūkesčiai, vertybės
• Išgyvenimai
• Klausimai

Rūpesčiai

Rūpesčių apybraiža

Rūpesčių sandaros

• Šešerybė
• Aštuonerybė - pasirinkimų
• Aštuongubas kelias
• Dešimt Dievo įsakymų
• Dievo pasisakymai, "Aš esu..."
• Poreikiai, abejonės, lūkesčiai, vertybės.

• Rūpesčių pavyzdžiai ir rūpesčių rūšiavimas?

Priežastys

Rūpesčiais įsisąmonijame priežastis, kuriomis save įtakojame. Tos pačios priežastys sieja mūsų vertybę ir klausimus. Nes mūsų vertybė yra mūsų esminė priežastis. Panašiai, įsimylint, mūsų mylimoji yra mus visakame išjudinanti priežastis.

Rūpesčiai

Rūpesčiais pakurstome save

Užtat rūpesčiai susiję su dėmesiu, atsakomybe, susitelkimu ir sąmoningumu.

• Pranešimas: Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai

• Rūpesčių pavyzdžiai
• Kūrybinės dirbtuvės: Kaip vystosi rūpesčiai?
• Pranešimas: Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai

Rūpesčių pavyzdžiai, 20170128 Kūrybinės dirbtuvės

Pranešimas

2017 m. vasario 2-3 d. konferencijai

Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai

Šimtai žmonių esu paklausęs: Kuri vertybė jums kertinė, visas kitas aprėpianti? Ir kuriam klausimui norėtumėte rasti atsakymą? Pristatysiu, kaip įvairiai žmonės yra atsiliepę. Visų kertinės vertybės yra skirtingos, taip kad žmonės įvardinę tą pačią vertybę visgi kiekvienas savaip ją supranta. Mūsų kertinė vertybė yra mūsų atsakymas į grandinę "kodėl? ir kodėl?", ji mus veda už vaizduotės ribų, mus sieja su aukštesniu požiūriu, mūsų tėvų ar Dievo, mus mylinčių labiau, kaip mes patys save. Užtat ji mus sutelkia ir pratina gyventi nežinojimo keliu. Toliau nagrinėju, kokie įmanomi santykiai tarp mūsų vertybės ir mūsų klausimų, kaip šie santykiai glūdi visuose mūsų gyvenimo rūpesčiuose, ir kaip mus brandina ir mūsų vertybę amžinai ryškina mūsų klausimai ir gvildenimai.

mačiau, kad po ilgo pokalbio santechnikas atrodė kažko nevisai patenkintas. Rūpėjo su juo gerai susitarti, kad galėtų visą savaitę dirbti ištisai, tad išbėgau pasikalbėti, jį sulaikiau. Taip pat man vis rūpėjo darbus atidėti, bet iš kitos pusės, kad beržas galėtų dirbti ko daugiau žiemą. Ir rūpėjo atskirti, kurie darbai tikrai esminiai, jeigu tektų parduoti namelį.

rūpėjo apsispręsti, kokio dydžio boilerį nusipirkti, nes santechnikas ir meistras siūlė, ko ekonomiškiau, nors pats jaučiau, kad nėra gerai jeigu karšto vandens pritrūksta. Galiausiai supratau, kad tiek savo ateičiai geriau tikėtis, kad būsiu su kitais žmonėmis - gal iš tikrųjų tai svarbiausia, bet - kas man atrodė svariausias privalumas - parduodant namą, svarbiausia, kad jis būtų pritaikytas ne vienam žmogui, o šeimynai.

rūpėjo paso nuotrauką pasidaryti, atnaujinti, nepergynvenau, kad greitai

parūpėjo pasiūlyti Katę ir Šunį dirbtuvėms Nidoje, nes kalbėjau su Vėju ir jis dar ieškojo žmonių. Bet parūpėjo ar tikrai jam tiktų, tai sakiau, pirma nusiųsiu jam jos svetainės nuorodą ir kitų nuorodų. Taip ir padariau. Tik nemačiau jos vitrinos darbų, kurie būtų labai tikę. Rūpėjo pagalvoti ar nereikėtų man kažką daugiau daryti bet pagalvojau, kad ne.

tikėjausi darbingai praleisti šeštadienį. Galvojau, šiaip man patiktų puoselėti savo mintis apie Lie algebras, nors labiausiai svarbu kaupti rūpesčių pavyzdžius ir puoselėti savo mintis apie elgesį ir dorovę. Galvojau, gal spėsiu ir tą ir tą, bet pagalvojau galiu sau leisti pastūmėti savo mintis apie Lie algebras nes bus ką papasakoti Silkei. Buvau pabudęs šeštą ir atrodė, kad sunkiai užmigsiu, tai tris valandas dirbau lovoje, paskui vėl pamiegojau.

kuprinė lovos gale gulėjo išsižiojusi, pagalvojau, kažkaip netvarkingai, tai man parūpėjo ją pataisyti, taip ir padariau iš karto su koja. paskui tatai surašiau, dirstelėjau į ją, ir mačiau, kad jos diržas išsikišęs netvarkingai per grindinį, tai dabar aš pataisysiu, tiesiog, kad būtų tvarkinga. Po to pradėjau daiktus ant stalo tvarkyti, kad jie būtų tvarkingi. Ir ant gretimos skrynios.

klausiausi, kaip Silkė su vaikais kalba vokiškai, tai ir aš su jais truputį pabendravau keliais vokiškais žodžiais ir pradėjau klausinėti, kaip kas vadinasi, ir pagalvojau, kad ir aš galėčiau pas juos vis pasimokyti vokiečių kalbos

sapnavau, kad gali mane pasodinti į kalėjimą, bet pagalvojau, jeigu manęs nekviečia, tai nėra ko man pačiam prisistatyti, o priešingai, galėčiau dingti. Aš pagalvojau, kad galiu nesinešioti knygų su savimi ir jas įmečiau į pašto dėžę išsiųsti berods savo Mamai. Bet iš karto pasigedau vienos knygos, nes supratau, kad būčiau galėjęs pasiimti su savimi.

Silkė mane parvežė namo. Galvojau jam dar papasakoti apie Mėtą. Bet jisai pradėjo pasakoti apie savo katedros restruktūrizavimą, tai pagalvojau, verčiau reikia jo pasiklausyti ir domėtis, jis gi tiek daug laiko man skyrė.

jau mačiau, kad vėluosiu, nespėsiu į šv.Mišių pradžią, bet pagalvojau, visgi noriu pasidaryti sau vakarienę kaip reikiant, kad pas Silkę nebūčiau išalkęs. Bet supjausčiau tik du obuolius, ne tris, kad būtų mažiau pjaustyti ir valgyti. Rūpėjo pasiimti savo Lie algebros A3 modeliuką, o iš jo iškritinėjo smeigtukai ir rūpėjo, kad nesusibadyčiau, tai įsidėjau į maišą. Rūpėjo, ar nebus šalta bėgant, nes buvau be švarko, tik su dviem megztiniais, bet nebuvo šalta. Bėgant rūpėjo nepaslysti, nes ledo buvo nemažai, tačiau buvo nedidelių balų, sniegas lyg tai tirpo, tai pamaniau, kad yra koks laipsnis šilumos. Įsidėmėjau, kad tą dieną nebuvau išėjęs į saulę, bet visgi buvau lauke, o gal tamsoje visgi yra kažkokie šviesos pažymiai, kažkaip keistai mąsčiau. Rūpėjo kažką naudingo mąstyti, tai mąsčiau kažkiek apie rūpesčius, kas buvo sunkiau ir svarbiau, ir kažkiek apie Lie algebras, kas buvo tarsi aiškiau. Dingtelėjo mintis apie požiūrių, atspindžių ir Dievo lęšio ryšį, tai nusiėmiau pirštines, išsitraukiau popieriaus lapą ir tušinuką, bet parūpėjo pirma saugiai pereiti gatvę ir tada mintį užrašiau. Jau netoli bažnyčios prabėgau lauko tualetą į kurį dažnai užsuku, tai parūpėjo pasvarstyti, ar nereikėtų užsukti, bet nepajutau jokio reikalo, nors antrą kartą svarsčiau, ar tikrai. Pribėgus bažnyčią girdėjau, kaip moteris gieda ir pamaniau, turbūt atliepiamąją psalmę, ir vyliausi, kad tikrai suspėsiu išgirsti evangeliją, užtat galėsiu eiti šv.komunijos, nes mano Mama mus mokino, kad kas suspėja į evangeliją gali eiti šv.komunijos. Užtat truputį greičiau nubėgau. Parūpėjo pasižiūrėti kiek laiko, kiek jau laiko šv.Mišios vyksta (dešimt minučių) ir per kiek nubėgau (lygiai valandą). Nuėjau į patį priekį šalia Silkės, bet parūpėjo dar nepasižiūrėti į jį kolei mes susikaupę, bet tiktai po evangelijos skaitymo, mums besėdint, pasižiūrėjau į jį ir pasisveikinome.

klausiausi, kaip Silkė su vaikais kalba vokiškai, tai ir aš su jais truputį pabendravau keliais vokiškais žodžiais ir pradėjau klausinėti, kaip kas vadinasi, ir pagalvojau, kad ir aš galėčiau pas juos vis pasimokyti vokiečių kalbos

kuprinė lovos galė gulėjo išsižiojusi, pagalvojau, kažkaip netvarkingai, tai man parūpėjo ją pataisyti, taip ir padariau iš karto su koja. paskui tatai surašiau, dirstelėjau į ją, ir mačiau, kad jos diržas išsikišęs netvarkingai per grindinį, tai dabar aš pataisysiu, tiesiog, kad būtų tvarkinga. Po to pradėjau daiktus ant stalo tvarkyti, kad jie būtų tvarkingi. Ir ant gretimos skrynios.

pastebėjau, kad buvau parašęs "mažiau" vietoj kad "mačiau", tai iš karto pataisiau

jau mačiau, kad vėluosiu, nespėsiu į šv.Mišių pradžią, bet pagalvojau, visgi noriu pasidaryti sau vakarienę kaip reikiant, kad pas Silkę nebūčiau išalkęs. Bet supjausčiau tik du obuolius, ne tris, kad būtų mažiau pjaustyti ir valgyti. Rūpėjo pasiimti savo Lie algebros A3 modeliuką, o iš jo iškritinėjo smeigtukai ir rūpėjo, kad nesusibadyčiau, tai įsidėjau į maišą. Rūpėjo, ar nebus šalta bėgant, nes buvau be švarko, tik su dviem megztiniais, bet nebuvo šalta. Bėgant rūpėjo nepaslysti, nes ledo buvo nemažai, tačiau buvo nedidelių balų, sniegas lyg tai tirpo, tai pamaniau, kad yra koks laipsnis šilumos. Jau netoli bažnyčios prabėgau lauko tualetą į kurį dažnai užsuku, tai parūpėjo pasvarstyti, ar nereikėtų užsukti, bet nepajutau jokio reikalo, nors antrą kartą svarsčiau, ar tikrai. Pribėgus bažnyčią girdėjau, kaip moteris gieda ir pamaniau, turbūt atliepiamąją psalmę, ir vyliausi, kad tikrai suspėsiu išgirsti evangeliją, užtat galėsiu eiti šv.komunijos, nes mano Mama mus mokino, kad kas suspėja į evangeliją gali eiti šv.komunijos. Nuėjau į patį priekį šalia Silkės, bet parūpėjo dar nepasižiūrėti į jį kolei mes susikaupę, bet tiktai po evangelijos skaitymo, mums besėdint, pasižiūrėjau į jį ir pasisveikinome.

pastebėjau prakartėlę koplytėlėje dešinėje, ji buvo visai žavi, pamąsčiau, kaip jinai ilgai stovi po šv.Kalėdų, ir man rūpėjo ją pamatyti po šv.mišių, tad pasikviesti Silkę nueiti ją pamatyti. Bet po šv.mišių Silkė dar meldėsi susikaupęs ir supratau, kad jisai užsibus, o jis gi tą prakartėlę matęs, tai aš pats nuėjau. Ji buvo porcelianinė ir joje matėsi du maurai priešakyje ir man buvo neaišku kodėl būtent du maurai.

kuprinė lovos galė gulėjo išsižiojusi, pagalvojau, kažkaip netvarkingai, tai man parūpėjo ją pataisyti, taip ir padariau iš karto su koja. paskui tatai surašiau, dirstelėjau į ją, ir mažiau, kad jos diržas išsikišęs netvarkingai per grindinį, tai dabar aš pataisysiu, tiesiog, kad būtų tvarkinga. Po to pradėjau daiktus ant stalo tvarkyti, kad jie būtų tvarkingi. Ir ant gretimos skrynios.

parūpėjo paskambinti Vilkui ar neužsukti pas jį ir kartu vakarienę pasidaryti ir pavalgyti, nes man pakeliui pas Silkę. Pirma parašiau laišką Silkei ar jis iš tikrųjų galės su manimi nueiti į šv.Mišias ir paskui mane priimti. Silkė neatsiliepė, tai jam paskambinau ir sužinojau, kad taip, galėsiu. Tik tada paskambinau Vilkui bet jis neatsiliepė. Paskui antrą kartą skambinau jam, bet vėlgi neatsiliepė. Po to nebandžiau skambinti nes jis galėjo man paskambinti, o taip pat aš įnikau į savo pasiruošimą susitikimui su Silke.

jau mačiau, kad vėluosiu, nespėsiu į šv.Mišių pradžią, bet pagalvojau, visgi noriu pasidaryti sau vakarienę kaip reikiant, kad pas Silkę nebūčiau išalkęs. Bet supjausčiau tik du obuolius, ne tris, kad būtų mažiau pjaustyti ir valgyti. Rūpėjo pasiimti savo Lie algebros A3 modeliuką, o iš jo iškritinėjo smeigtukai ir rūpėjo, kad nesusibadyčiau, tai įsidėjau į maišą. Rūpėjo, ar nebus šalta bėgant, nes buvau be švarko, tik su dviem megztiniais, bet nebuvo šalta. Bėgant rūpėjo nepaslysti, nes ledo buvo nemažai, tačiau buvo nedidelių balų, sniegas lyg tai tirpo, tai pamaniau, kad yra koks laipsnis šilumos.

Renku pavyzdžius, kas man rūpi ar kadaise rūpėjo. Šiais pavyzdžiais tikiu išmąstyti pagrindimo kalbą. Tuo pačiu surašau savo asmeninę patirtį dorovės klausimais.

parūpėjo pasiūlyti Anne ir Jeff dirbtuvėms Nidoje

parūpėjo pirma ištrinti visą atėjusį šlamštą ir tik tada skaityti laišką iš Dovid. Nes laiškų gaunu palyginti labai nedaug. Ir norisi pirma atsisakyti neigiamo ir tada pasidžiaugti teigiamu, į jį susitelkti.

parūpėjo nevalgyti Tėtės putoplastos nes tai jo ir nenoriu tapti skolingu, ir abejoju ar tai man tinkamas maistas, ar jis neskatina persivalgymo, tai geriau sugalvojau savo ką nors suvalgyti, pasipjausčiau morkų

parašyti gražų laišką sesutei

parūpėjo asmeniškai pakviesti klaipėdiškius, kiekvienam teko save kaip nors paskatinti

parūpėjo pasiūlyti Anne ir Jeff dirbtuvėms Nidoje

Kas nėra rūpesčiai

• Tai, kas sprendžiasi savaime. Kvėpuoti. Tuo tarpu tikslingai kvėpuoti, pavyzdžiui, dainuojant tinkamose vietose įkvėpti ir iškvėpti, tai jau rūpestis.
• Tai, kas sprendžiasi iš karto. Pavyzdžiui, įsidėmiu indelį šokoladėlių ant stalo, ir suprantu, kad galėčiau pasiimti, bet iš karto suveikia nusistatymas nevalgyti jo, nes nenoriu pridėti svorio. Čia jokio rūpesčio nėra nes neteko remtis tikslingumu. Elgesys nuspręstas įpročio. Nerūpėjo valgyti šokoladą, toks noras neišsivystė, tačiau rūpėjo nepridėti svorio.

pamanyti, kad būčiau pamylėtas, taip kad galėčiau visa širdimi mylėti

parašyti gražų laišką sesutei

pamanyti, kad būčiau pamylėtas, taip kad galėčiau visa širdimi mylėti

kaip galva skaudėjo

20170128 Kūrybinės dirbtuvės

[20170128 Kūrybinės dirbtuvės]]

rūpėjo su santechniku gerai susitarti, kad galėtų visą savaitę dirbti ištisai, tad išbėgau pasikalbėti, taip pat rūpėjo darbus atidėti, ir kad beržas galėtų dirbti ko daugiau žiemą

rūpėjo paso nuotrauką pasidaryti, atnaujinti, nepervynvenau, kad greitai

pasimeldžiau su meškute, o kaip tik po to rūpėjo pranešti jai, kad malda iš kart išipildė, bet tada rūpėjo pirma išklausyti jos žinių iš vyro tigro

Šaltinis atsiuntė žinią apie jo rengiamą konferenciją prisiminti a.a.Lašišą. Pagalvojau, reikia pranešti Garniui, kad jis žinotų, galėtų dalyvauti arba parodyti savo dokumentinį filmą apie Lašišą. Tai padariau iš karto, kad nereikėtų apie tai galvoti. Mat, Garnys senas draugas kurį noriu gerbti bet su kuriuo nelabai noriu bendrauti.

nebežiūrėti žinių po to kai trumpas laimėjo

žiūrėti trumpo inauguracija

paskaityti apie trumpo kabineta

neskaityti apie protestus prieš genį

Einant iš Vilniaus autobusų stoties, Sodų gatve, mačiau kaip vyras vienas vargsta su dideliu konteineriu pilnu maišų, mat, šaligatvis buvo apledėjęs. Pagalvojau, kad jam tikrai praverstų pagalba. Pasisiūliau jam padėti, bet jis atsisakė pagalbos. Visgi, pasijutau gerai, kad jam nors kažkas pasisiūlė.

2017.01.20

Šaltinis atsiuntė žinią apie jo rengiamą konferenciją prisiminti a.a.Lašišą. Pagalvojau, reikia pranešti Garniui, kad jis žinotų, galėtų dalyvauti arba parodyti savo dokumentinį filmą apie Lašišą. Tai padariau iš karto, kad nereikėtų apie tai galvoti. Mat, Garnys senas draugas kurį noriu gerbti bet su kuriuo nelabai noriu bendrauti.

Iš praeities

1980 metų vasarą Lietuvoje rinkdavau monetas iš viso pasaulio. Jų įsigydavau dolerinėje, Merkurijaus parduotuvėje, prie Basanavičiaus ir Konarskio, man iškeisdavo į grynus. Daug laiko sugaišiau ten eidamas. Man buvo taip svarbu, kad pardavėjai padovanojau gvazdiką. Pajutau, kad ji rūpinasi manimi, man renka pinigus.

18 metų buvau įsimylėjęs Bebrę ir ji man liko širdyje nepralenkiama. Kada netikėtai mirė mano dukterėčia, netikėtai sulaukiau iš Bebrės užuojautos laišką. Ir aš ta proga jai atrašiau, kad negaliu su ja bendrauti, nes turiu jai per daug jausmų, bet kad linkiu jai reikštis kūryba, nes visada tikėjau jos gabumais. Taip pat man augo abejonė, kodėl jinai tiek metų dirba Europos sąjungai. Tačiau po metų kitų su ja pabendravau telefonu ir ja nusivyliau, gal dėl to, kad ji paaiškino, kad jos didžioji meilė gyvenime nebuvo jos, už kurio jinai ištekėjo, vietoj manęs, bet kitas vaikinas iš dar ankščiau. Ir pasijutau paskutinėje vietoje, kad jinai visiškai neatjaučia manęs ir tiesiog paskendusi savo pasaulyje, kuris pilkais sovietiniais laikais atrodė nepaprastai spalvingas, bet jau mūsų laikais man pasirodė kaip užsisklendimas savyje. Nusivyliau, kad jinai renkasi būti sraigteliu Europos sąjungos, kurios nedorą pagrindą savo kailiu patyriau, ir kad jinai nepuoselės jokios kūrybos. Supratau, kad aš manydavau, kad jinai liūdna, bet aš ją galėsiu pralinksminti, bet kaip ir įsitikinau, gal ir neteisingai, kad jinai iš esmės liūdnas žmogus. Mano jausmai jai išgaravo. Ir daug laikui nepraėjus aš naujai įsimylėjau...

2017.01.19

Einant iš Vilniaus autobusų stoties, Sodų gatve, mačiau kaip vyras vienas vargsta su dideliu konteineriu pilnu maišų, mat, šaligatvis buvo apledėjęs. Pagalvojau, kad jam tikrai praverstų pagalba. Pasisiūliau jam padėti, bet jis atsisakė pagalbos. Visgi, pasijutau gerai, kad jam nors kažkas pasisiūlė.

Kūrybinės dirbtuvės

Rūpesčiai

Rūpesčiai išsako kas "man" rūpi, kad "aš" pakurstyčiau save. O daug kas sprendžiasi man visai nedalyvaujant - kai ką tiktai pastebiu, bet irgi gali savaime spręsti man nesirūpinant. Kai kame tenka nedaug gilintis.

Mano pavyzdžiai

Iš praeities

1980 metų vasarą Lietuvoje rinkdavau monetas iš viso pasaulio. Jų įsigydavau dolerinėje, Merkurijaus parduotuvėje, prie Basanavičiaus ir Konarskio, man iškeisdavo į grynus. Daug laiko sugaišiau ten eidamas. Man buvo taip svarbu, kad pardavėjai padovanojau gvazdiką. Pajutau, kad ji rūpinasi manimi, man renka pinigus.

18 metų buvau įsimylėjęs Bebrę ir ji man liko širdyje nepralenkiama. Kada netikėtai mirė mano dukterėčia, netikėtai sulaukiau iš Bebrės užuojautos laišką. Ir aš ta proga jai atrašiau, kad negaliu su ja bendrauti, nes turiu jai per daug jausmų, bet kad linkiu jai reikštis kūryba, nes visada tikėjau jos gabumais. Taip pat man augo abejonė, kodėl jinai tiek metų dirba Europos sąjungai. Tačiau po metų kitų su ja pabendravau telefonu ir ja nusivyliau, gal dėl to, kad ji paaiškino, kad jos didžioji meilė gyvenime nebuvo jos, už kurio jinai ištekėjo, vietoj manęs, bet kitas vaikinas iš dar ankščiau. Ir pasijutau paskutinėje vietoje, kad jinai visiškai neatjaučia manęs ir tiesiog paskendusi savo pasaulyje, kuris pilkais sovietiniais laikais atrodė nepaprastai spalvingas, bet jau mūsų laikais man pasirodė kaip užsisklendimas savyje. Nusivyliau, kad jinai renkasi būti sraigteliu Europos sąjungos, kurios nedorą pagrindą savo kailiu patyriau, ir kad jinai nepuoselės jokios kūrybos. Supratau, kad aš manydavau, kad jinai liūdna, bet aš ją galėsiu pralinksminti, bet kaip ir įsitikinau, gal ir neteisingai, kad jinai iš esmės liūdnas žmogus. Mano jausmai jai išgaravo. Ir daug laikui nepraėjus aš naujai įsimylėjau...

Mane užklupo liūdesėlis, nesupratau kodėl. Savo kambarėlyje išgirdau keistą gaudimą, nesupratau, kas tai. Nusprendžiu išeiti į lauką išsiaiškinti, kas per ūkio priemonė, ir tuo pačiu išlįsti į saulutę. Lauke, kieme girdėjau Butrimonių bažnyčios varpus ir nustebau, juk jie skambėjo už penkių kilometrų. Bet kaimyno sūnus Liūtas patvirtino, kad iš tiesų, tai anie varpai. Jis buvo grįžęs atostogų po pirmo semestro Vilniuje. Norėjau jam pastebėti, kiek jisai daug svorio pridėjo, pasakyti jam, kad jis labai gražus ir jam taip visai netinka. Bet susilaikiau, nes retai matomės, nenorėjau pakenkti bendravimui ir galvojau palaukti kito pokalbio. Nežinojau, kodėl man taip liūdna, gal būtina saulėje pabūti, tai pagalvojau reikia nors trumpam pasivaikščioti, nueisiu į parduotuvėlę. Pakeliui mane palabino Kvietys, jisai pasiguodė, kad mirė jo žmona, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes tai buvo jau prieš pora metų. Man parūpėjo jį ta proga paįtakoti dėl negėrimo. Tai papasakojau, kad Kirvukas norėtų mesti gerti, bet jam trukdo draugai. Jisai sutiko su manimi pasimelsti už Kirvuką, tai iš karto sukalbėjome Tėve mūsų. Toliau mane šaukė Žiogelis, išdykėlis berniukas, ir nekreipiau dėmesio, bet jisai primygtinai prašė palaukti jo, tai sustojau, jisai mane palydėjo. Kvietė mane ant prūdo pačiuožti, bet net nepriėmiau rimtai, sakiau, kad bijau. Paklausiau ar jisai turi pačiūžų, tai sakė, kad ne, užtat ir čiužinėja su batais ant ledo, kaip pats mačiau mums beeinant. Jau prie parduotuvės prisiminiau, kad jam sunkiausia sekasi mokykloje su anglų kalba, buvome netgi pasimeldę kartu, kad jam sektųsi. Tai jo paklausiau, What is your name? Tada supratau, kad turiu jam parodyti pavyzdį, kaip atsakyti: My name is Briedis. Tokiu būdu šnektelėjome ir įėjau į parduotuvę, jisai liko lauke. Parduotuvėje parūpėjo nusipirkti ką nors skanaus pakelti nuotaiką. Nusipirkau šokolado, bet labiau svečiams, nebent būtų labai jau liūdna, nes šiaip norėjau mesti svorį, užtat vengiau bet kokio cukraus, nes galvojau reikia numarinti cukrų mėgstančias bacilas skrandyje. Paklausiau ar turi lašišos, norėjo papilvių, bet jų neturėjo. Turėjo lašišos filė, betgi 100 gramų daugiau kaip euras, supratau, kilogramas labiau kaip 10 eurų, tai laikau brangu. Užtat nusipirkau lašišos nugarėlių. Dar nusipirkau tris maišelius avižinių kruopų, kad nepritruktų.

Mane užklupo liūdesėlis, nesupratau kodėl. Savo kambarėlyje išgirdau keistą gaudimą, nesupratau, kas tai. Lauke, kieme girdėjau Butrimonių bažnyčios varpus ir nustebau, juk jie skambėjo už penkių kilometrų. Bet kaimyno sūnus Liūtas patvirtino, kad iš tiesų, tai anie varpai. Jis buvo grįžęs atostogų po pirmo semestro Vilniuje. Norėjau jam pastebėti, kiek jisai daug svorio pridėjo, pasakyti jam, kad jis labai gražus ir jam taip visai netinka. Bet susilaikiau, nes retai matomės, nenorėjau pakenkti bendravimui ir galvojau palaukti kito pokalbio. Nežinojau, kodėl man taip liūdna, gal būtina saulėje pabūti, tai pagalvojau reikia nors trumpam pasivaikščioti, nueisiu į parduotuvėlę. Pakeliui mane palabino Kvietys, jisai pasiguodė, kad mirė jo žmona, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes tai buvo jau prieš pora metų. Man parūpėjo jį ta proga paįtakoti dėl negėrimo. Tai papasakojau, kad Kirvukas norėtų mesti gerti, bet jam trukdo draugai. Jisai sutiko su manimi pasimelsti už Kirvuką, tai iš karto sukalbėjome Tėve mūsų. Toliau mane šaukė Žiogelis, išdykėlis berniukas, ir nekreipiau dėmesio, bet jisai primygtinai prašė palaukti jo, tai sustojau, jisai mane palydėjo. Kvietė mane ant prūdo pačiuožti, bet net nepriėmiau rimtai, sakiau, kad bijau. Paklausiau ar jisai turi pačiūžų, tai sakė, kad ne, užtat ir čiužinėja su batais ant ledo, kaip pats mačiau mums beeinant. Jau prie parduotuvės prisiminiau, kad jam sunkiausia sekasi mokykloje su anglų kalba, buvome netgi pasimeldę kartu, kad jam sektųsi. Tai jo paklausiau, What is your name? Tada supratau, kad turiu jam parodyti pavyzdį, kaip atsakyti: My name is Briedis. Tokiu būdu šnektelėjome ir įėjau į parduotuvę, jisai liko lauke. Parduotuvėje parūpėjo nusipirkti ką nors skanaus pakelti nuotaiką. Nusipirkau šokolado, bet labiau svečiams, nebent būtų labai jau liūdna, nes šiaip norėjau mesti svorį, užtat vengiau bet kokio cukraus, nes galvojau reikia numarinti cukrų mėgstančias bacilas skrandyje. Paklausiau ar turi lašišos, norėjo papilvių, bet jų neturėjo. Turėjo lašišos filė, betgi 100 gramų daugiau kaip euras, supratau, kilogramas labiau kaip 10 eurų, tai laikau brangu. Užtat nusipirkau lašišos nugarėlių. Dar nusipirkau tris maišelius avižinių kruopų, kad nepritruktų.

Mane užklupo liūdesėlis, nesupratau kodėl. Savo kambarėlyje išgirdau keistą gaudimą, nesupratau, kas tai. Lauke, kieme girdėjau Butrimonių bažnyčios varpus ir nustebau, juk jie skambėjo už penkių kilometrų. Bet kaimyno sūnus Liūtas patvirtino, kad iš tiesų, tai anie varpai. Jis buvo grįžęs atostogų po pirmo semestro Vilniuje. Norėjau jam pastebėti, kiek jisai daug svorio pridėjo, pasakyti jam, kad jis labai gražus ir jam taip visai netinka. Bet susilaikiau, nes retai matomės, nenorėjau pakenkti bendravimui ir galvojau palaukti kito pokalbio. Nežinojau, kodėl man taip liūdna, gal būtina saulėje pabūti, tai pagalvojau reikia nors trumpam pasivaikščioti, nueisiu į parduotuvėlę. Pakeliui mane palabino Kvietys, jisai pasiguodė, kad mirė jo žmona, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes tai buvo jau prieš pora metų. Man parūpėjo jį ta proga paįtakoti dėl negėrimo. Tai papasakojau, kad Kirvukas norėtų mesti gerti, bet jam trukdo draugai. Jisai sutiko su manimi pasimelsti už Kirvuką, tai iš karto sukalbėjome Tėve mūsų. Toliau mane šaukė Žiogelis, išdykėlis berniukas, ir nekreipiau dėmesio, bet jisai primygtinai prašė palaukti jo, tai sustojau, jisai mane palydėjo. Kvietė mane ant prūdo pačiuožti, bet net nepriėmiau rimtai, sakiau, kad bijau. Paklausiau ar jisai turi pačiūžų, tai sakė, kad ne, užtat ir čiužinėja su batais ant ledo, kaip pats mačiau mums beeinant. Jau prie parduotuvės prisiminiau, kad jam sunkiausia sekasi mokykloje su anglų kalba, buvome netgi pasimeldę kartu, kad jam sektųsi. Tai jo paklausiau, What is your name? Tada supratau, kad turiu jam parodyti pavyzdį, kaip atsakyti: My name is Briedis. Tokiu būdu šnektelėjome ir įėjau į parduotuvę, jisai liko lauke. Parduotuvėje parūpėjo nusipirkti ką nors skanaus pakelti nuotaiką. Nusipirkau šokolado, bet labiau svečiams, nebent būtų labai jau liūdna, nes šiaip norėjau mesti svorį, užtat vengiau bet kokio cukraus, nes galvojau reikia numarinti cukrų mėgstančias bacilas skrandyje. Paklausiau ar turi lašišos, norėjo papilvių, bet jų neturėjo. Turėjo lašišos filė, betgi 100 gramų daugiau kaip euras, supratau, kilogramas labiau kaip 10 eurų, tai man brangu.

1980 metų vasarą Lietuvoje rinkdavau monetas iš viso pasaulio. Jų įsigydavau dolerinėje, Merkurijaus parduotuvėje, prie Basanavičiaus ir Konarskio, man iškeisdavo į grynus. Daug laiko sugaišiau ten eidamas. Man buvo taip svarbu, kad pardavėjai padovanojau gvazdiką. Pajutau, kad ji rūpinasi manimi, man renka pinigus.

2017.01.18

Mane užklupo liūdesėlis, nesupratau kodėl. Savo kambarėlyje išgirdau keistą gaudimą, nesupratau, kas tai. Lauke, kieme girdėjau Butrimonių bažnyčios varpus ir nustebau, juk jie skambėjo už penkių kilometrų. Bet kaimyno sūnus Liūtas patvirtino, kad iš tiesų, tai anie varpai. Jis buvo grįžęs atostogų po pirmo semestro Vilniuje. Norėjau jam pastebėti, kiek jisai daug svorio pridėjo, pasakyti jam, kad jis labai gražus ir jam taip visai netinka. Bet susilaikiau, nes retai matomės, nenorėjau pakenkti bendravimui ir galvojau palaukti kito pokalbio. Nežinojau, kodėl man taip liūdna, gal būtina saulėje pabūti, tai pagalvojau reikia nors trumpam pasivaikščioti, nueisiu į parduotuvėlę. Pakeliui mane palabino Kvietys, jisai pasiguodė, kad mirė jo žmona, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes tai buvo jau prieš pora metų. Man parūpėjo jį ta proga paįtakoti dėl negėrimo. Tai papasakojau, kad Kirvukas norėtų mesti gerti, bet jam trukdo draugai. Jisai sutiko su manimi pasimelsti už Kirvuką, tai iš karto sukalbėjome Tėve mūsų. Toliau mane šaukė Žiogelis, išdykėlis berniukas, ir nekreipiau dėmesio, bet jisai primygtinai prašė palaukti jo, tai sustojau, jisai mane palydėjo. Kvietė mane ant prūdo pačiuožti, bet net nepriėmiau rimtai, sakiau, kad bijau. Paklausiau ar jisai turi pačiūžų, tai sakė, kad ne, užtat ir čiužinėja su batais ant ledo, kaip pats mačiau mums beeinant. Jau prie parduotuvės prisiminiau, kad jam sunkiausia sekasi mokykloje su anglų kalba, buvome netgi pasimeldę kartu, kad jam sektųsi. Tai jo paklausiau, What is your name? Tada supratau, kad turiu jam parodyti pavyzdį, kaip atsakyti: My name is Briedis. Tokiu būdu šnektelėjome ir įėjau į parduotuvę, jisai liko lauke. Parduotuvėje parūpėjo nusipirkti ką nors skanaus pakelti nuotaiką. Nusipirkau šokolado, bet labiau svečiams, nebent būtų labai jau liūdna, nes šiaip norėjau mesti svorį, užtat vengiau bet kokio cukraus, nes galvojau reikia numarinti cukrų mėgstančias bacilas skrandyje.

Klaipėdoje rengsime kūrybinės dirbtuvės klausimu

Kaip vystosi mūsų rūpesčiai?

Dalyviai aprašo savo rūpesčius, veda dienoraštį.

Rūpėjo Dovid Katz paraginti rašyti paraišką, tad parašiau jam laišką, taip pat vedėjui Tomui, kad žinotų. Taip pat rūpėjo paraginti Thomas Gajdosik, kad jis irgi rašytų.

Rimvydas atėjo. Man rūpėjo, kad jis ilgai nebūtų, nes jisai nepilnametis paauglys ir nenoriu būti vienas su tokiais, kad paskui nebūčiau dėl kažko apkaltintas. Bet nenorėjau jo drausti lankyti, verčiau rūpėjo jį prasmingai įtakoti. Leidau jam pasišildyti prie pečiaus, taip pat išbandyti mano rankenėles atsistūmimams. Pagyriau jį, kad partizanų žygyje nedūko svečiuose, tiktai lauke, o viduje pagarbiai klausėsi. Paklausiau, ko pasimelsti, tai jisai prisiminė Mindaugą ir Iną, norėjo jai melstis sveikatos. O taip pat jam pasakiau, kad su kažkuo meldžiuosi už Rimvydą, kad jisai gerai mokytųsi ir šposų nekrėstų. Paklausiau, kas jam sekasi ir nesiseka mokykloje, tai sakė, sunkiausia su anglų kalba. Paskatinau jį pasižiūrėti filmukų, tai jisai sugalvojo žiūrėti su titrais. Paieškojau, kokią knygą jam padovanoti, tai radau knygutę rengtis pirmajai komunijai. Jo paklausiau, jisai sakė, kad dar nepriėjo pirmosios komunijos, bet norėtų priimti, nelaukti ilgiau. Paskambinau Mindaugui, daviau Rimvydui telefoną, sukalbėjome Sveika Marija už Mindaugą ir Iną. Padovanojau Rimvydą šokoladą ir išleidau.

2017.01.14

Rimvydas atėjo. Man rūpėjo, kad jis ilgai nebūtų, nes jisai nepilnametis paauglys ir nenoriu būti vienas su tokiais, kad paskui nebūčiau dėl kažko apkaltintas. Bet rūpėjo jį prasmingai įtakoti. Leidau jam pasišildyti prie pečiaus, taip pat išbandyti mano rankenėles atsistūmimams. Pagyriau jį, kad partizanų žygyje nedūko svečiuose, tiktai lauke, o viduje pagarbiai klausėsi. Paklausiau, ko pasimelsti, tai jisai prisiminė Mindaugą ir Iną, norėjo jai melstis sveikatos. O taip pat jam pasakiau, kad su kažkuo meldžiuosi už Rimvydą, kad jisai gerai mokytųsi ir šposų nekrėstų. Paklausiau, kas jam sekasi ir nesiseka mokykloje, tai sakė, sunkiausia su anglų kalba. Paskatinau jį pasižiūrėti filmukų, tai jisai sugalvojo žiūrėti su titrais. Paieškojau, kokią knygą jam padovanoti, tai radau knygutę rengtis pirmajai komunijai. Jo paklausiau, jisai sakė, kad dar nepriėjo pirmosios komunijos, bet norėtų priimti, nelaukti ilgiau. Paskambinau Mindaugui, daviau Rimvydui telefoną, sukalbėjome Sveika Marija už Mindaugą ir Iną. Padovanojau Rimvydą šokoladą ir išleidau.

• matyt, jam rūpėjo pabendrauti beeinant, bet atėjus jis nenorėjo gaišti daug laiko, o man rūpėjo prasmingai bendrauti su juo

2016.12.26

Tėtė užkalbino apie jo pokalbį su Kaziu Almenu apie musulmonus ir rytų Jeruzalę. Man rūpėjo labai įvairiai:

• paprieštarauti kaip Kazys bendrauja - palyginau su Ričardu Baubinu, su kuriuo susipažinau aerodrome - jiems rūpi "faktai", tai yra, jie nesilaiko rimto klausimo, o nuklysta į abejotinas, nesusijusias smulkmenas, dėl kurių galėtų pasiginčyti. Ir manau, reikia mąstyti, kokia bus bendravimo išvada, pavyzdžiui, ar mus įtakos, kaip mąstome apie musulmonus.
• užtat klausiau, iš anksto pasitikrinau, kokiu pagrindu nori bendrauti su manimi
• norėjau bendrauti, bet nenorėjau būti įtrauktas į tuščią ginčą, norėjau pasidalinti savo požiūriu, nes klausė, kaip suprantu islamą, bet paskui jam nepatiko, kad per ilgai dėstau, kad nukrypau nuo jo klausimo - o aš pasijutau užvestas - taip pat norėjau mintyse išmąstyti, atkartoti pagrindus, pasitikrinti, ar tikrai galioja, nenorėjau mąstyti vienas, o dviese - tai paprašiau, kad skirtų 10 minučių, tai jisai sakė, kad jam per daug
• bet aš nusiskundžiau, kad jau sugaišiau 10 minučių, tai jisai sutiko ir išklausė, o paskui neturėjo ką pasakyti, sakė reiks gilintis

2016.11.26

Šiandien vyliausi dvi valandas skirti filsofijai ir galiausia pradėti aprėpti dorovės klausimus, kaip vis ketinu. Ir taip pat bent kokias keturias valandas skirti Šūhongui. Bet numigau beveik valandą. Tą laiką filosofijai sugebėjau prasmingai prastumti bet ji prasitęsė. Sugebėjau pradėti naujai peržiūrėti Dievo atsakymus ir juos savaip įtraukti į mano užrašus. Taip pat pavyko pradėti aprašyti rūpesčius, kaip jisai seniai mane skatina ir pats suprantu, kad reikia. O Šūhongui viliuosi nors kokybiškai, kūrybingai dirbti.

Iš praeities

1980 metų vasarą Lietuvoje rinkdavau monetas iš viso pasaulio. Jų įsigydavau dolerinėje, Merkurijaus parduotuvėje, prie Basanavičiaus ir Konarskio, man iškeisdavo į grynus. Daug laiko sugaišiau ten eidamas. Man buvo taip svarbu, kad pardavėjai padovanojau gvazdiką. Pajutau, kad ji rūpinasi manimi, man renka pinigus.

2016.11.

Kadangi nevažinėsiu dviračiu, galvojau kaip prasmingai praleisti sekmadienį ir nors kiek pajudėti. Tai pagalvojau gražiausia būtų Neringoje ir smagiausia būtų Nidoje. Tad reikėtų nuvažiuoti autobusu ir ten tiesiog pabūti ir vietoje paiškylauti. Tuo pačiu pasiimti planšetinį kompiuterį pasimokyti matematikos. Pasižiūrėjau ir supratau, kad teks anksti keltis 5:30 ir išvažiuoti 6:30, bet pagalvojau, bus gerai, ankščiau kelsiuosi ir ankščiau eisiu gulti.

Galvoju sekmadienį norėsiu apžvelgti ir susieti mūsų svarstomus klausimus; norėtųsi pasireikšti matematikoje; ir norėsiu parašyti straipsnį apie Kazį Škirpą. Matosi, kad nespėsiu.

Šiandien vyliausi dvi valandas skirti filsofijai ir galiausia pradėti aprėpti dorovės klausimus, kaip vis ketinu. Ir taip pat bent kokias keturias valandas skirti Šūhongui. Bet numigau beveik valandą. Tą laiką filosofijai sugebėjau prasmingai prastumti bet ji prasitęsė. Sugebėjau pradėti naujai peržiūrėti Dievo atsakymus ir juos savaip įtraukti į mano užrašus. Taip pat pavyko pradėti aprašyti rūpesčius, kaip jisai seniai mane skatina ir pats suprantu, kad reikia. O Šūhongui viliuosi nors kokybiškai, kūrybingai dirbti.

Kadangi nevažinėsiu dviračiu, galvojau kaip prasmingai praleisti sekmadienį ir nors kiek pajudėti. Tai pagalvojau gražiausia būtų Neringoje ir smagiausia būtų Nidoje. Tad reikėtų nuvažiuoti autobusu ir ten tiesiog pabūti ir vietoje paiškylauti. Tuo pačiu pasiimti planšetinį kompiuterį pasimokyti matematikos. Pasižiūrėjau ir supratau, kad teks anksti keltis 5:30 ir išvažiuoti 6:30, bet pagalvojau, bus gerai, ankščiau kelsiuosi ir ankščiau eisiu gulti.

Galvojau ar dalyvausiu Abrikosų šventėje sausio mėnesį. Buvo malonu, kad Audronė paskambino, užsiminė ir paaiškėjo, kad jinai irgi mano pasirodymų gerbėja, kai pasakiau, kad jų turiu. Bet sakiau, kad čia rengėjos spręs. Ir nesuvokiu, kaip pačiam nusiteikti. Nes mintyse sudėliojau, kokias dainas dainuočiau, kaip pristatyčiau ir aišku viena nauja tai Ievai kuriasi. Bet asmeniškai noriu, kad Justas ir Ieva patys plėtotų savo santykius be jokios mano įtakos. Bet būna, kad tarsi pats Dievas surezgia savo galimybes, kaip jisai nori. Tai manau turiu gyventi savo gyvenimą ir tuo tarpu nesukti galvos dėl Ievos ar Dievo šituo klausimu, lai jie sprendžia. Ir tuo pačiu gerbti Justą.

Mąsčiau, kaip bus su pinigais metų gale, juos suskaičiavus ir sumokėjus mokesčius. Prisiminiau, jog turėčiau deklaruoti tėvų dovaną. Bet iš tikrųjų tą dovaną buvo galima sustatyti taip, kad nebūtų reikėję deklaruoti. Visgi valdžia to nepaisytų ir reikalautų deklaruoti. Tai reikėtų su tėvais išspręsti, kiek jiems tai svarbu, ar tai pertvarkyti ar patikslinti.

Pagalvoju ar reikėtų tėvams gražinti pinigus, kuriuos man kadaise skolino. Bet pagalvoju, pirma man reikia surašyti savo filosofiją ir tuo rūpintis. Paskui galėsiu tokiais dalykais rūpintis kai būsiu užtikrintai šitą nuveikęs.

Galvojau, labai vėlai ėjau gulti, sunkiai užmigau. Gal mane veikia arbata "Vyriškas pradas"? netgi labiau kaip kofeinas? Galvojau, reikėtų ją gerti rytais. Ar iš viso ją gerti? Bet nusiteikiau, kad tai vaistas.

Galvojau ar dalyvausiu Abrikosų šventėje sausio mėnesį. Buvo malonu, kad Audronė paskambino, užsiminė ir paaiškėjo, kad jinai irgi mano pasirodymų gerbėja, kai pasakiau, kad jų turiu. Bet sakiau, kad čia rengėjos spręs. Ir nesuvokiu, kaip pačiam nusiteikti. Nes mintyse sudėliojau, kokias dainas dainuočiau, kaip pristatyčiau ir aišku viena nauja tai Ievai kuriasi. Bet asmeniškai noriu, kad Justas ir Ieva patys plėtotų savo santykius be jokios mano įtakos. Bet būna, kad tarsi pats Dievas surezgia savo galimybes, kaip jisai nori. Tai manau turiu gyventi savo gyvenimą ir tuo tarpu nesukti galvos dėl Ievos ar Dievo šituo klausimu, lai jie sprendžia. Ir tuo pačiu gerbti Justą.

• Čikagoje kreipiausi į policiją. Abejotina ja (ir smurtu) remtis, bet ką daryti?

Rūpesčių dienoraštis

Nusprendžiau anksti gražinti dviratį. Nes supratau, kad sekmadienį lynos ir bus šalčiau, tad geriau nevažinėti. Nebuvau visai tikras ar sutiks priimti, tad nusiteikiau nuolankiai prašyti. Sutaupiau 12 eurų. Mintyse skaičiavau, kiek iš viso išleidau dviračio nuomai, kiek dienų važinėjau. Buvau patenkintas. Juk panašiai būtų kainavę suvažinėti atgal į kaimą pasiimti savo dviratį ir būčiau visą sekmadienį sugaišęs.

Norėjau dar prieš tai pasivažinėti valandėlę. Supratau, kad spėsiu jeigu iš karto skambinsiu ir susitarsime man gražinti 15:00, kada ir buvau paėmęs.

Laukiau prie durų. Lyg tai pagalvojau, kad jisai sėdi automobilyje. Bet buvau atėjęs kelias minutes anksti, tai nusprendžiau palaukti. Jis netrukus mane pastebėjo. Pasirodo, aš stovėjau ne prie tų durų.

Jam pasakiau, kad prieš pora dienų patepiau grandinę. Norėjau tuo nuraminti sąžinę, kad nebuvau prieš tai patepęs. Ir atkreipti dėmesį, jeigu jam svarbu, kad grandinė pasenusi, kažkiek parūdijusi. Jisai pritarė, kad matyt, pradėjo girgždėti, mat taip būna kai toksai šlapias oras, žodžiu, viskas gerai, matyt, irgi jam rūpėjo, kad aš nebūčiau nepatenkintas. Jisai paskui mane padrąsino ateityje nuomoti jei tik norėsiu.

Aš buvau sukrapštęs aštuonis metalinius eurus nes banknotų turėjau tik po dešimt. Tad jo paprašiau ar turėtų du eurus grąžos. Jis man permokėjo dešimt centų. Aš bandžiau kišenėje rasti dešimt centų jam gražinti ir manau tikrai turėjo, bet jis mane ramino tai nusprendžiau tiek to. Paskui nuėjau į paštą Studlendo apsipirkimo centre, nes jau dvi savaites kaip nešiojo atviruką Simukui. Ta proga nusipirkau voką, kad galėčiau išsiųsti Silviui laišką, nusprendžiau jį parašyti rytoj. Daviau dvidešimt centų, vokas kainavo penkis centus, tai prasitariau ir nuolankiai atsiprašydama man grąžino tuos dešimt centų. Paskui einant namo vienas kiek apskretęs žmogus užkalbino, kiek minučių? Jam pasakiau, kiek laiko, jis dėkojo ir nuėjo, tada padėjo savo maišelį ant žemės, pašaukė mane ir priėjo, aš jo klausiau kokiu reikalu? Jisai sakė, duok man dešimt centų, duok man penkiolika. Aš nieko nesakęs nuėjau, jam tas nepatiko. Paskui pagalvojau, kiek daug veiksmo šiandien dėl tų dešimt centų, ką tai reiškia iš Dievo pusės?

Studlende nusipirkau maisto, svarsčiau ir nusprendžiau eilinį kartą nusipirkti kepto viščiuko ketvirtį, nes pats nepasigaminu, ir dar keptos duonos kepelėlį ir galiausiai susigundžiau medaus nes man gerklę lyg ir krapštė, nors rūpėjo irgi nepersivalgyti, nes šiomis dienomis ilgai miegu, pavalgau košės, pasivažinėju dviračiu ir jau vakaras ir sušalęs labai daug valgau ir neaišku, gal aš pridedu svorio, nors daug sportuoju. Bet palaižus medaus iš kart praėjo krapštulys. Suvalgiau kokį gerą šimtą gramų, kaip ir aną kartą kai buvau nusipirkęs. Jaučiausi pavalgęs tarsi būčiau pridėjęs svorio, bet nesijaučiau išalkęs ir nežinau, kaip iš tikrųjų.

Galvojau reikėtų parašyti laišką šeimai (bet kam?) apie pasaulio šachmatų čempionatą apie kurį tik sužinojau. Spėjau stebėti kaip Carlsen išspaudė ilgą ir įspūdingą pergalę. Galvojau rašyti Jonui ir Tėtei bet galiausiai parašiau visai šeimai. Rūpėjo parašyti draugiškai bet nesivelti į asmeninius santykius. Pavyko ir trumpai paminėjau, kad smagu, kad Jonas bus Lietuvoje, o gal sužaisime šachmatais.

Norėjau išsiskalbti bet šeštadieniais kartais skalbykla būna užimta. Iš pradžių sakė palaukti valandą, paskui naujai pranešė, kad galiu eiti, bet aš jau buvau nusiteikęs valgyti ir kadangi turiu tik dvi poras kelnių, skalbdamasis dėviu juodus ilgus apatinius, tai neįprastai atrodo, bet užsimetu megztinį, tai pusė bėdos. Bet galvojau geriau pirmą pavalgysiu žmoniškai apsirengęs ir tada išsimaudysiu, persirengsiu ir tik tada skalbsiu. Taip ir gavosi nes budėtoja sutiko, kad galiu pirma pavalgyti.

Dovid Katz pranešė, kad antradienį svarstys Kazio Škirpos gatvės pavadinimimo klausimą Vilniuje, bet manęs nebus nes aš Klaipėdoje. Tačiau pagalvojau galiu ta proga dalyviams nusiųsti istorinius šaltinius tai jau mintyse ketinau rašyti trumpą laišką sekmadienį, kad šiandien atsidėčiau darbams. Paskui šovė mintis, kad galiu ta proga parašyti straipnį į Veidą apie Škirpos dorybių kelią ir jį pasvarstyti doroviškai. Tai iš tiesų gal prasminga mano filosofijai. Tačiau aš ketinau rašyti matematikos klausimais John Baez forume, kuriame seniai ketinu dalvyauti. Galvojau, kaip Dievui geriau, bet jisai nesako.

Rūpintis mąstymu

• Ar mano mintys teigiamos.
• Ar aš šališkas sau, ar nepagalvoju apie kitus.
• Ar mano mintys ydingos, kenksmingos, žalingos.

Renku pavyzdžius, kas mane rūpi ar kadaise rūpėjo. Šiais pavyzdžiais tikiu išmąstyti pagrindimo kalbą. Tuo pačiu surašau savo asmeninę patirtį dorovės klausimais.

• Prasmė

Asmeninė patirtis

Žiūrėk taip pat: Klaidos, Dorovės pavyzdžiai

• Disidentai dažnai nemalonūs, sunkūs, šiurkštūs, nelaimingi žmonės. Iš dalies dėl to, kad su jais neteisingai elgiamasi, jų gyvenimas sunkus. Iš dalies dėl to, kad būdami neabejingi, vis ieško, kaip jie gali labiau pasiaukoti, tad jie iki galo išsemiami ir nebeturi jėgų būti maloniais. Užtat kolaborantai už disidentus gali pasirodyti malonesni. Taip pat per disidentus jaučiasi santvarkos nedorumas, nežmoniškumas, neteisingumas, tad tenka suabejoti visais santvarkos suteiktais palengvėjimais, jos lengvatomis.
• Nebūti per daug (kraštutiniškai) griežtam sau, kad nebūtumėme per daug griežti kitų atžvilgiu. Leisti atsipūsti, pailsėti, pasidžiaugti, atsipalaiduoti.
• Susipažinti su blogųjų vaikų pasauliu, kas tai yra - su jais bendrauti - tačiau nepritarti blogam elgesiui
• Nesidėti nė su viena, nė su kita laikysena - nepalaiminti nė vienos
• Turim pareigą:
  • vis labiau išeiti pas kitus, pas nuskriaustuosius, jais rūpintis.
  • gerbti ir įtraukti jau dirbančius, glaustis prie jų, neatimti iš jų dėmesio, išteklių
• Čikagoje kreipiausi į policiją. Abejotina ja (ir smurtu) remtis, bet ką daryti?

Maslow poreikiai:

• Gyvybė
• Saugumas
• Bendravimas
• Vertė
• Laisvė
• Prasmė

• Deramai apsirengti išeinant į lauką.
• Prižiūrėti dviratį.
• Pasirūpinti sauga važiuojant dviračiu - kad dviratis užtikrintai važiuotų, kad turėčiau visas apsaugos priemones, kad budriai važiuočiau.
• Pasirūpinti patalpomis, kad būtų nešalta ir ne per šilta.
• Pasirūpinti namu, kad jisai neirtų, nelašėtų vanduo.
• Pasirūpinti priešgaisrine apsauga, davikliais.
• Reikalui esant, kvėpuoti, rasti oro.

• Nevarginti draugų. Atnešti lauktuvių.
• Draugus vis prisiminti.

• Nusišlapinti, išsituštinti.

• Apsitvarkyti, pasirūpinti kūnu, rūbais, patalpomis.

• Sveikai ir skaniai pavalgyti.

• Dieną surikiuoti, atsirinkti, kas svarbiausia.
• Į nuotaikas įsiklausyti, jas šukuoti, susistyguoti.

• Tvarkingai rengtis.

• Darbus atlikti rūpestingai, tvarkingai, sąžiningai.
• Turėti teisingus santykius su bendradarbiais ir darbininkais.
• Teisingai nurodyti darbus.

• Sekti naujienas, perskaityti paštą.
• Išvengti skausmo.
• Pailsėti.

• Sveikai gyventi.
• Išlaikyti, išpuoselėti jauną, gražų, sveiką, pajėgų kūną.

• Susitelkti, visomis jėgomis atsiduoti geram tikslui.
• Gyvenimo tikslas: Viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
• Atsidavimas tam tikslui.

• Pasirūpinti savimi.
• Apsitvarkyti.
• Prisižiūrėti.
• Ugdyti valią.
• Netingėti.
• Negaišti laiką.

Laikytis doros

• Būti geru.
• Gyventi dorai.
• Nenusidėti.
• Nesipuikuoti.
• Nemeluoti.
• Būti ištikimam Dievui.
• Pragyventi.
• Neišlaidauti.
• Rasti mylimąją.
• Jai atsiduoti, ją mylėti.
• Mokytis.
• Puoselėti draugystes.
• Bendradarbiauti su Dievu.
• Užmegzti ryšį su Dievu.
• Draugauti su Dievu.
• Pasidžiaugti.
• Pasivažinėti dviračiu, pasigrožėti vaizdais.
• Kurti bendrystę.
• Palaikyti šviesuolius.

Renku pavyzdžius, kas mane rūpi ar kadaise rūpėjo. Šiais pavyzdžiais tikiu išmąstyti pagrindimo? kalbą.

Renku pavyzdžius, kas mane rūpi ar kadaise rūpėjo.

Puoselėti draugystes.

Užmegzti ryšį su Dievu.

Būti geru.

Bendradarbiauti su Dievu.

Gyventi dorai.

Renku pavyzdžius, kas mane rūpi ar rūpėjo.

Gyvenimo tikslas: Viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Atsidavimas tam tikslui.

Ugdyti valią.

Kitus mylėti, palaikyti, jais rūpintis.

Pasirūpinti savimi.

Prisižiūrėti.

Apsitvarkyti.

Pragyventi.

Rasti mylimąją.

Jai atsiduoti, ją mylėti.

Mokytis.