神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.Sąmoningėjimas istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2022 rugsėjo 27 d., 10:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-30 eilutės iš
į:
* Kaip iš žinojimo iškyla nežinojimas (Dievas)?
* Koks atsakymas iššaukia klausimus? Kaip iš to išplaukia dorovė ir sandaros?
Pakeistos 36-37 eilutės iš
* Kaip meilė, branda, sąmoningėjimas, nežinojimas ir žinojimas yra susiję?
į:
* Kaip sąmoningėjimas su žinojimu ir nežinojimu?
* Kaip sąmoningėjimas susijęs su branda, amžina branda, savęs atsisakymu, meile
?
2021 rugsėjo 13 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Sąmoningumas]], [[Išsivertimai]], [[Taikymas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Meilė]]
į:
[[Sąmoningumas]],[[Pasirinkimai]], [[Išsivertimai]], [[Taikymas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Meilė]]
2021 rugsėjo 13 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 9 eilutė:
Pridėta 14 eilutė:
* Kaip sąmoningėjimo pakopos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis?
2021 rugsėjo 01 d., 15:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 179 eilutė:
2021 rugsėjo 01 d., 15:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 175-185 eilutės:

'''Užrašai'''

* Sąmoningėdami sutelkiame dėmesį į skirtumą tarp Kaip ir Koks, nes jo pagrindu remiasi lygmenys Kodėl ir Ar.
Sąmoningėjimas: Yra ar nėra ryšys su Dievu. Renkamės, jei gyventi savimi, ar gyventi neribotai ar ribotai?
* Renkamės: Dievas ar asmuo? Asmuo ar asmenybė? Asmenybė ar pasaulis?
* Renkamės: valią vietoj širdies, širdį vietoj proto, protą vietoj kūno.
* Atsiveriame sau, kitiems, Dievui.
* Šviesuolis neatsiriboja nuo kitų, tad vis atsiveria kitiems, gyvena jų rūpesčiais, taip pat gyvena Dievu. Tad išgyvenimo apytaka išsako būtent šias žmogaus savasties ribas.
* Išgyvename mano asmeninį išeities tašką - visiškai atsiverti žinojimui - "viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti". Užtat išgyvenimo apytaka yra visaregis.
* Jėzus: Apsisukti ir tapti vaiku - rinktis priešingą kryptį.
2021 rugpjūčio 10 d., 15:23 atliko AndriusKulikauskas -
2021 rugpjūčio 10 d., 14:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Sąmoningumas]], [[Išsivertimai]], [[Taikymas]], [[Dorovės tyrimas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Meilė]]
į:
[[Sąmoningumas]], [[Išsivertimai]], [[Taikymas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Meilė]]
2021 rugpjūčio 10 d., 14:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Sąmoningumas]], [[Išsivertimas]], [[Taikymas]], [[Dorovės tyrimas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Meilė]]
į:
[[Sąmoningumas]], [[Išsivertimai]], [[Taikymas]], [[Dorovės tyrimas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Meilė]]
2021 rugpjūčio 10 d., 14:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Sąmoningumas]], [[Dorovės tyrimas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Meilė]]
į:
[[Sąmoningumas]], [[Išsivertimas]], [[Taikymas]], [[Dorovės tyrimas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Meilė]]
2021 rugpjūčio 10 d., 14:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 111-112 eilutės iš
į:
* Netroškimų pasirinkimai yra tarpiniai, užtat jų yra trys: Ar ar Koks? Koks ar Kaip? Kaip ar Kodėl? Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą, tad nors sąlygiškai palaikydami Dievo išėjimą už savęs. Tai yra dorovės pagrindai.
Ištrintos 174-199 eilutės:

'''[[Elgesys | Elgesiu]] (gyvenimu) pasąmonė puoselėja sąmonę. O [[dorovė | dorove]] (amžinu gyvenimu) sąmonė puoselėja pasąmonę.'''

* Žmogaus elgesio (pasąmonės) esmė: jisai kaupia žinojimą. O dorovės (sąmonės) esmė yra susitelkti į nežinojimą.
* Elgesiu sutampa, yra vienareikšmiška: Susigaudome kodėl - kodėl susigaudome. Renkamės kaip - kaip renkamės. Kuriame ką - ką kuriame. O dorovė bene išskiria tą, kuris klausia, ir tą, apie kurį klausiamą.

Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas. O pasąmonė ir šiaip savaime plečiasi. Tad reikia ieškoti santykio tarp savaiminės pasąmonės ir išugdytos pasąmonės. Yra bendrystė ir vienu pagrindu ir kitu pagrindu ir renkamės tarp jų. Tai pasirinkimas tarp šiaip gyvenimo ir amžino gyvenimo.

Prasminga atskirti žmogaus ištakos ir dorovės ištakos klausimus. Dorovė iškyla dėl to, kad žmogus gali nusižaisti savo žmoniškumu, gali atitrūkti nuo žaidimo prasmės, pervertinti žaidimą ir gyventi vien dėl jo. Kūniška prievarta yra nusižaidimo ženklas.

Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.



Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą
* Šie netroškimų pasirinkimai yra tarpiniai, užtat jų yra trys: Ar ar Koks? Koks ar Kaip? Kaip ar Kodėl? Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą, tad nors sąlygiškai palaikydami Dievo išėjimą už savęs. Tai yra dorovės pagrindai.



Sąmoningėjimas: Yra ar nėra ryšys su Dievu. Renkamės, jei gyventi savimi, ar gyventi neribotai ar ribotai?
* Renkamės: Dievas ar asmuo? Asmuo ar asmenybė? Asmenybė ar pasaulis?
* Renkamės: valią vietoj širdies, širdį vietoj proto, protą vietoj kūno.
* Atsiveriame sau, kitiems, Dievui.
* Šviesuolis neatsiriboja nuo kitų, tad vis atsiveria kitiems, gyvena jų rūpesčiais, taip pat gyvena Dievu. Tad išgyvenimo apytaka išsako būtent šias žmogaus savasties ribas.
* Išgyvename mano asmeninį išeities tašką - visiškai atsiverti žinojimui - "viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti". Užtat išgyvenimo apytaka yra visaregis.
* Jėzus: Apsisukti ir tapti vaiku - rinktis priešingą kryptį.
2021 rugpjūčio 10 d., 14:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 82-87 eilutės iš
'''Sąmoningumo pasirinkimas'''

* Įsakymu "Mylėk priešą" renkamės Dievą vietoj asmens. Įsakymu "Mylėk artimą kaip save patį" renkamės asmenį vietoj asmenybės
. Kokiu įsakymu renkamės asmenybę vietoj pasaulio? "Mylėk save"?
* Sąmoningumas, kaip įsakymo (Dievo valios) paisymas. Žemiausiame sąmoningumo lygmenyje - poreikiuose - išsiskiria išorinė galimybė laikytis Dievo ("Aš esu
...") ar savęs.

Sąmoningumas ir sąmoningėjimas
į:
Sąmoningėjimas yra vienas iš trijų pasirinkimų
* Sąmoningėjimu renkamės gyventi sąmoningesniame lygmenyje.
* Pasirinkimas tarp platesnės ar siauresnės apimties netroškimo
. Netgi renkantis netroškimą, galima rinktis platesnės ar siauresnės apimties netroškimą. Plačiausios apimties netroškimas yra netroškimas nieko, nes tuomet Dievas yra visiškai už santvarkos, tad netroškimas apima visą santvarką. Užtat kūniškas pasaulis yra plačiausias, už jį siauresnis yra protas, už jį siauresnė širdis, ir už ją siauresnė ir visų siauriausia yra valia. Nes atitinkamai Dievas platėja žengdamas už savęs į santvarką. Tad gyvendami valia mes visiškai susitelkiame.
* Be sąmoningėjimo, taip pat renkamės gyventi Dievu (sąmoningumu, suvokimu, amžinu gyvenimu) ir ne savimi (nesąmoningumu, šiaip gyvenimu), ir kai neturime ryšio su Dievu, renkamės gyventi trejybės poslinkiu.
Pakeistos 87-89 eilutės iš
* Iš vienos pusės, renkamės ar gyventi valia už mūsų (sąmoningai) ar gyventi savo valia, mumyse (nesąmoningai). Ir jei gyventi savo valia, tai renkamės ar gyventi plačiau, sąmoningiau.
* Sąmoningumas: Jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. * Sąmoningėjimas: O jeigu žiūrėti pirmyn
, Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda.
į:
'''Kodėl sąmoningėjame'''

* Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo. Dievas asmenimis išskiria savo buvimą ir nebuvimą.
* Sąmoningėjimu
renkamės verčiau gyventi valia nė širdimi; verčiau širdimi nė protu; ir verčiau protu nė kūnu.
* Sąmoningėjimas išgrynina gyvenimą ir veda prie esmės, prie prielaidų, prie Dievo būtinumo.
* Sąmoningėjimu reiškiasi [[amžinas gyvenimas]].
* Sąmoningėjimu priimame Dievo požiūrį, gyvename vis brandesniu nežinojimu, užtat amžina branda
, amžinu gyvenimu.

'''Kaip sąmoningėjame'''

* Atjausdami
* Atjausdami Dievo žvilgsniu (troškimu) išgyvename platesnę apimtį (netroškimu), tad sąmoningėjame.
* Auga atjautos galimybės. Mane atjausti gali tik Dievas. Tave atjausti galime Aš ir Dievas. Kitą atjausti galime Tu, Aš ir Dievas.
* Požiūriais. Požiūriais išeiname už savęs iš siauresnės apimties į platesnę apimtį.
* Kalbomis, tad vidiniais požiūriais, kuriais įsisaviname savastį. Pagrindimu atjaučiame rūpėjimu; įvardijimu atjaučiame tikėjimu; pasakojimu atjaučiame paklusimu.
* Labiau prisiimant savastį ir labiau jos atsisakant. Išeinant už savęs prisiimama savastis. O sueinant atsisakoma savasties. Savastis keturiuose lygmenyse (kūne, prote, širdyje, valioje) skiria žinojimą ir nežinojimą. Pavyzdžiui, širdis skiria tai, kas savo (žinoma, pažįstama) ir svetima (nežinoma, nepažįstama). Lygmenys mažiau ar daugiau atskleidžia valią.
* Asmenimis. Sąmoningumas auga asmenimis. Asmenys savo žinojimu skiriasi nuo Dievo nežinojimo vis platesne apimtimi: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Kartu auga asmens sąmoningumas jam įveikiant vis didėjantį atotrūkį su Dievu. Būtent Kitu esame labiausiai sąmoningi ir būtent juo labiausiai išauga, plinta, bręsta Dievo nežinojimas. Tuo tarpu Dievas, kaip toks, yra strimagalvis, tad nesąmoningas. Dievas yra sąmoningas išgyvendamas asmenis.
* Įsakymu mylėti. Įsakymas, dėsnis, kyla iš Dievo požiūrio, iš nežinojimo.
* Trejybės ratas yra sąmoningėjimo variklis, nes juo grįžtame į tą pačią (mus pakeičiančią) nuostatą, tiktai sąmoningesni, ją patikrinę, gal ir patikslinę, patobulinę arba tiesiog patvirtinę.
* Žinojimo rūmais klausiame ir atsakome, tuomi sąmoningėjame - gyvename klausimais
* Sąmoningumas kyla iš dviejų skirtingų atvaizdų (įjungimo ir išjungimo, pasitraukimo ir pašaukimo) sugretinimo.
* Sąmoningėdami, iš pradžių dairomės į besąlygiškumą, į Dievą, į sąmoningumą, tačiau paskui susigaudome, jog derėtų žiūrėti su Dievu į sąlygiškumą, užtat sąmoningai. Tokiu būdu mumis iškyla dorovė, kuria vietoj Ką (sąmoningumą) renkamės Kaip (sąmoningai). Šis virsmas mumyse leidžia mums patiems sąmoningėti.
* Išskirdami klausimus ką ir kaip, toliau išskiriame klausimus ar ir kodėl.
Pakeistos 166-191 eilutės iš
'''Kodėl sąmoningėjame'''

* Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo. Dievas asmenimis išskiria savo buvimą ir nebuvimą.
* Sąmoningėjimu renkamės verčiau gyventi valia nė širdimi; verčiau širdimi nė protu; ir verčiau protu nė kūnu.
* Sąmoningėjimas išgrynina gyvenimą ir veda prie esmės, prie prielaidų, prie Dievo būtinumo.
* Sąmoningėjimu reiškiasi [[amžinas gyvenimas]].
* Sąmoningėjimu priimame Dievo požiūrį, gyvename vis brandesniu nežinojimu, užtat amžina branda, amžinu gyvenimu.

'''Kaip sąmoningėjame'''

* Atjausdami
* Atjausdami Dievo žvilgsniu (troškimu) išgyvename platesnę apimtį (netroškimu), tad sąmoningėjame.
* Auga atjautos galimybės. Mane atjausti gali tik Dievas. Tave atjausti galime Aš ir Dievas. Kitą atjausti galime Tu, Aš ir Dievas.
* Požiūriais. Požiūriais išeiname už savęs iš siauresnės apimties į platesnę apimtį.
* Kalbomis, tad vidiniais požiūriais, kuriais įsisaviname savastį. Pagrindimu atjaučiame rūpėjimu; įvardijimu atjaučiame tikėjimu; pasakojimu atjaučiame paklusimu.
* Labiau prisiimant savastį ir labiau jos atsisakant. Išeinant už savęs prisiimama savastis. O sueinant atsisakoma savasties. Savastis keturiuose lygmenyse (kūne, prote, širdyje, valioje) skiria žinojimą ir nežinojimą. Pavyzdžiui, širdis skiria tai, kas savo (žinoma, pažįstama) ir svetima (nežinoma, nepažįstama). Lygmenys mažiau ar daugiau atskleidžia valią.
* Asmenimis. Sąmoningumas auga asmenimis. Asmenys savo žinojimu skiriasi nuo Dievo nežinojimo vis platesne apimtimi: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Kartu auga asmens sąmoningumas jam įveikiant vis didėjantį atotrūkį su Dievu. Būtent Kitu esame labiausiai sąmoningi ir būtent juo labiausiai išauga, plinta, bręsta Dievo nežinojimas. Tuo tarpu Dievas, kaip toks, yra strimagalvis, tad nesąmoningas. Dievas yra sąmoningas išgyvendamas asmenis.
* Įsakymu mylėti. Įsakymas, dėsnis, kyla iš Dievo požiūrio, iš nežinojimo.
* Trejybės ratas yra sąmoningėjimo variklis, nes juo grįžtame į tą pačią (mus pakeičiančią) nuostatą, tiktai sąmoningesni, ją patikrinę, gal ir patikslinę, patobulinę arba tiesiog patvirtinę.
* Žinojimo rūmais klausiame ir atsakome, tuomi sąmoningėjame - gyvename klausimais
* Sąmoningumas kyla iš dviejų skirtingų atvaizdų (įjungimo ir išjungimo, pasitraukimo ir pašaukimo) sugretinimo.

'''Sąmoningėjimas ir tiesa'''

Sąmoningėjant auga apimtys išskiriantys žinojimą ir nežinojimą. Panašiai keičiasi tiesos sąlygos, auga apimtis skirianti tiesą ir netiesą. Iš pradžių, už santvarkos, tiesa ir netiesa nesiskiria. Taip yra su teiginiais apie viską. Tiktai išbaigtoje santvarkoje griežtai išsiskiria tiesa ir netiesa. Taip yra su teiginiais apie nieką. O būtent išbaigtoje santvarkoje galima pilnai atsakyti Dievo klausimą, ar jisai būtinas.
į:
Sąmoningėjant griežtėja tiesa
*
Sąmoningėjant auga apimtys išskiriantys žinojimą ir nežinojimą. Panašiai keičiasi tiesos sąlygos, auga apimtis skirianti tiesą ir netiesą. Iš pradžių, už santvarkos, tiesa ir netiesa nesiskiria. Taip yra su teiginiais apie viską. Tiktai išbaigtoje santvarkoje griežtai išsiskiria tiesa ir netiesa. Taip yra su teiginiais apie nieką. O būtent išbaigtoje santvarkoje galima pilnai atsakyti Dievo klausimą, ar jisai būtinas.
Ištrintos 174-189 eilutės:
'''Sąmoningėjimo apžvalgos'''

Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.

Esmė - visko žinojimas. Vis išlaikyti pasirinkimo galimybę. Pirminės sandaros skiria: savastį ir Dievą. Pavyzdžiui, poreikių tenkinimas taikosi savasties ar Dievo. Vis išlaikyti skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės.

Amžinas gyvenimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas. Užtat yra sveika įsimylėti nes būtent pasąmonė įsimyli. Gyvenimo tikslas - gyvenimo reikalas - yra vis naujai išskirti sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, sugebėti gyventi vis naujais klausimais. Meilė yra tasai teisingas papildymo santykis tarp sąmonės ir pasąmonės. Meilė išplečia laisve gryną priešpriešą tarp nežinojimo ir žinojimo.

Užtat gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.

'''Dvejopas sąmoningėjimo išgyvenimas: Elgesiu ir dorove'''

Matematikos žinojimo rūmai dvejaip išsako sąmoningėjimo pakopas: algebra ir analize. Iš lauko jas sieja aštuonerybė. O iš vidaus jas turėtų sieti trejybė.

Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).
Pakeistos 186-192 eilutės iš
Noriu viską žinoti. Tad noriu mąstyti Dievo požiūrį. Tačiau mane ištisai varžo žmogaus požiūris. Kaip man atsisakyti savo požiūrio ir mąstyti Dievo požiūrį? Kada mąstau žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį - tai yra, kada vyksta susikalbėjimas - ir jeigu Dievas palaiko mane - tuomet mano mąstymas gali išsakyti Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį. O tai yra, iš esmės, visko žinojimas žmogaus sąlygose. Juk aš tokiu būdu suvokiu, kaip Dievas priima mano jo suvokimą.


Ką ir kaip. Sąmoningėjimas - kur kreipiame dėmesį
* Sąmoningėdami, iš pradžių dairomės į besąlygiškumą, į Dievą, į sąmoningumą, tačiau paskui susigaudome, jog derėtų žiūrėti su Dievu į sąlygiškumą, užtat sąmoningai. Tokiu būdu mumis iškyla dorovė, kuria vietoj Ką (sąmoningumą) renkamės Kaip (sąmoningai). Šis virsmas mumyse leidžia mums patiems sąmoningėti.
* Išskirdami klausimus ką ir kaip, toliau išskiriame klausimus ar ir kodėl.
į:
Pakeistos 191-192 eilutės iš
Pasirinkimas tarp platesnės ar siauresnės apimties netroškimo
* Tačiau netgi renkantis netroškimą, galima rinktis platesnės ar siauresnės apimties netroškimą. Plačiausios apimties netroškimas yra netroškimas nieko, nes tuomet Dievas yra visiškai už santvarkos, tad netroškimas apima visą santvarką. Užtat kūniškas pasaulis yra plačiausias, už jį siauresnis yra protas, už jį siauresnė širdis, ir už ją siauresnė ir visų siauriausia yra valia. Nes atitinkamai Dievas platėja žengdamas už savęs į santvarką. Tad gyvendami valia mes visiškai susitelkiame.
į:
2021 rugpjūčio 10 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 53-57 eilutės:
Dievo sąmoningėjimas
* Dievas sąmoningėja šildamas. Jisai šyla būtent mumis, mūsų atsiskleidimais, kuriuos palaiko meile.
* Dievas bręsta būtent žmonėmis. Žmonių elgesyje iškyla dorovė. Užtat savarankiškas Dievas išauga mylintis Dievas.
* Dievas įsikūnija gerumu bet kokiose sąlygose, tad besąlygiškai įsikūnija. Meilės mokslas išsako gerumo gyvavimą.
Ištrintos 63-69 eilutės:
* Sąmoningėjimas yra vis brandesnis, jautresnis sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Sąmonė ir pasąmonė išsiskiria tam tikroje apimtyje, kuri sąmoningėjant platėja.
* Sąmoningėjimu nežinojimas ir žinojimas išsiskiria vis platesnėmis apimtimis. Apimtys apibūdina savastį, ar tai niekas, kažkas, betkas ar viskas.
** Juos skiria niekas kada Dievas išeina už savęs į save.
** Juos skiria kažkas (mūsų savastis) kada mes požiūriu išeiname už savęs.
** Juos skiria betkas kada žaidimu, klausimu ir atsakymu, kuriame tam tikrą pasaulį.
** Juos skiria viskas kada skirtingi asmenys susiklauso malda.
Pridėta 65 eilutė:
* Sąmoningėjimas vysto vis jautresnį, brandesnį sąmonės ir pasąmonės atitikimą.
Pakeistos 74-77 eilutės iš
Kas grindžia sąmoningėjimą
* Yra keturi lygmenys (ar, koks
, kaip, kodėl) ir trys doroviniai pasirinkimai (Dievas ar asmuo, asmuo ar asmenybė, asmenybė ar pasaulis). Jie grindžia sąmoningėjimą.
* Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai
.
į:
* Sąmonė pagimdo pasąmonę ir ją taip išugdo, kad ji sąmonei prilygtų, ir tokiu būdu įkūnija ir įtvirtina sąmonę, kaip būtiną. Panašiai pasiklydęs vaikas sutampa su savo tėvais.
* Sąmonė ir pasąmonė išsiskiria tam tikroje apimtyje, kuri sąmoningėjant platėja
.
* Sąmoningėjimu nežinojimas ir žinojimas išsiskiria vis platesnėmis apimtimis. Apimtys apibūdina savastį, ar tai niekas, kažkas, betkas ar viskas.
** Juos skiria niekas kada Dievas išeina už savęs į save.
** Juos skiria kažkas (mūsų savastis) kada mes požiūriu išeiname už savęs.
** Juos skiria betkas kada žaidimu, klausimu ir atsakymu, kuriame tam tikrą pasaulį.
** Juos skiria viskas kada skirtingi asmenys susiklauso malda.

'''Sąmoningumo pasirinkimas'''
Pridėtos 92-93 eilutės:
'''Sąmoningumo lygmenys'''
Pakeistos 96-107 eilutės iš
į:
* Dorovės tyrimas išskiria sąmoningėjimo lygmenis.
* Yra keturi sąmoningumo lygmenys ir trys perėjimai.
* Sąmoningumo lygmenys yra suvokimo lygmenys.
* Jais valios išsiskiria ir susiveda.
* Yra keturi lygmenys (ar, koks, kaip, kodėl) ir trys doroviniai pasirinkimai (Dievas ar asmuo, asmuo ar asmenybė, asmenybė ar pasaulis). Jie grindžia sąmoningėjimą.
* Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.

Sąmoningėjimas apimtimis
* Nieko apimtyje sutampa žinojimas (įsijautimas), nežinojimas (atsitokėjimas) ir sąmoningumas, tačiau apimčiai platėjant visi trys išsiskiria.
* Užtat jisai išryškėja išsiskiriant žinojimui ir nežinojimui, tad sąmoningėjant, būtent mumis.
* Dievas savo tyrimu sąmoningėja. Augant žinojimui, besiplečiant pasąmonei, tuo pačiau augant nežinojimui, ryškėjant sąmonei, nes jisai gali užtat klausti vis turiningesnius klausimus.
Pridėtos 118-145 eilutės:
Žmogus turi susigaudyti, kas per klausimas. Yra trys bendri klausimai: Ką derėtų veikti? Kaip derėtų veikti? Kodėl derėtų veikti? Kitais šešiais klausimais lyginame vienumo sampratas.

Vienumo sampratos
* visuomenės dalia
* asmenų dalia
* asmenų troškimai
* trokštama visuomenė

* Gryna sąmonė - (Dievo) trejybė
* pasąmonė - atsiranda antrinė sąmonė - šešerybė
* pasąmonė atveria sąmonę - septynerybė (septintas požiūrius, juos derinantis)
* sąmonei prilygsta pasąmonė - aštuonerybė
Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (išgyvenimo apytaką) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (meilės mokslą), tad į vienumą. Be sąlygų viskas remiasi trejybe. Būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.

* Dievo šokis. Jeigu gyventi vienareikšmiškai, tada gyventi gryna sąmone - klausimais.
* Elgesys. Atsiranda antras požiūris - pasąmonė.
* Dorovė. Visgi, sąmonė yra svarbesnis požiūris.
* Galiausiai, pasąmonė paklusdama sąmonei jai prilygsta.

Priešpriešos
* Dievas vs. ne Dievas (Dievo šokyje)
* yra vs. nėra
* nežinojimas vs. žinojimas (apversta - Ne)
* sąmonė vs. pasąmonė (vėl apversta - Ne)
Tokiu būdu neigimu-apvertimu plėtojami vis nauji išgyvenimo apytakos lygmenys.

Užuojauta (sympathy), kaip dorovės pagrindas remiasi širdimi, lūkesčiais. Visgi, iš viso yra keturi pagrindai: kūnas, protas, širdis, valia.
Ištrintos 167-178 eilutės:
'''Sąmoningumo lygmenys'''

* Spirit has no self, hence no self-understanding
* Structure is self, hence is for self-understanding through oneself
* Representation is for self-understanding through others
* Unity is for self-understanding through God

Sąmoningėjimas apimtimis
* Nieko apimtyje sutampa žinojimas (įsijautimas), nežinojimas (atsitokėjimas) ir sąmoningumas, tačiau apimčiai platėjant visi trys išsiskiria.
* Užtat jisai išryškėja išsiskiriant žinojimui ir nežinojimui, tad sąmoningėjant, būtent mumis.
* Dievas savo tyrimu sąmoningėja. Augant žinojimui, besiplečiant pasąmonei, tuo pačiau augant nežinojimui, ryškėjant sąmonei, nes jisai gali užtat klausti vis turiningesnius klausimus.
Ištrintos 177-190 eilutės:
[++Sąmoningėjimo lygmenys++]

Dorovės tyrimas išskiria sąmoningėjimo lygmenis. Yra keturi sąmoningumo lygmenys ir trys perėjimai.

Sąmoningumo lygmenys yra suvokimo lygmenys. Jais valios išsiskiria ir susiveda.

Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros). Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai). Galiausiai, meilės mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).

'''Sąmoningėjimo esmė'''

* Sąmonė pagimdo pasąmonę ir ją taip išugdo, kad ji sąmonei prilygtų, ir tokiu būdu įkūnija ir įtvirtina sąmonę, kaip būtiną. Panašiai pasiklydęs vaikas sutampa su savo tėvais.
* Dievas bręsta būtent žmonėmis. Žmonių elgesyje iškyla dorovė. Užtat savarankiškas Dievas išauga mylintis Dievas.
* Dievas įsikūnija gerumu bet kokiose sąlygose, tad besąlygiškai įsikūnija. Meilės mokslas išsako gerumo gyvavimą.
Ištrintos 187-216 eilutės:
'''Sąmoningėjimo keturios pakopos'''

Žmogus turi susigaudyti, kas per klausimas. Yra trys bendri klausimai: Ką derėtų veikti? Kaip derėtų veikti? Kodėl derėtų veikti? Kitais šešiais klausimais lyginame vienumo sampratas.

Vienumo sampratos
* visuomenės dalia
* asmenų dalia
* asmenų troškimai
* trokštama visuomenė

* Gryna sąmonė - (Dievo) trejybė
* pasąmonė - atsiranda antrinė sąmonė - šešerybė
* pasąmonė atveria sąmonę - septynerybė (septintas požiūrius, juos derinantis)
* sąmonei prilygsta pasąmonė - aštuonerybė
Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (išgyvenimo apytaką) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (meilės mokslą), tad į vienumą. Be sąlygų viskas remiasi trejybe. Būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.

* Dievo šokis. Jeigu gyventi vienareikšmiškai, tada gyventi gryna sąmone - klausimais.
* Elgesys. Atsiranda antras požiūris - pasąmonė.
* Dorovė. Visgi, sąmonė yra svarbesnis požiūris.
* Galiausiai, pasąmonė paklusdama sąmonei jai prilygsta.

Priešpriešos
* Dievas vs. ne Dievas (Dievo šokyje)
* yra vs. nėra
* nežinojimas vs. žinojimas (apversta - Ne)
* sąmonė vs. pasąmonė (vėl apversta - Ne)
Tokiu būdu neigimu-apvertimu plėtojami vis nauji išgyvenimo apytakos lygmenys.

Užuojauta (sympathy), kaip dorovės pagrindas remiasi širdimi, lūkesčiais. Visgi, iš viso yra keturi pagrindai: kūnas, protas, širdis, valia.
Pridėta 206 eilutė:
2021 rugpjūčio 10 d., 12:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 216-233 eilutės:

Ką ir kaip. Sąmoningėjimas - kur kreipiame dėmesį
* Sąmoningėdami, iš pradžių dairomės į besąlygiškumą, į Dievą, į sąmoningumą, tačiau paskui susigaudome, jog derėtų žiūrėti su Dievu į sąlygiškumą, užtat sąmoningai. Tokiu būdu mumis iškyla dorovė, kuria vietoj Ką (sąmoningumą) renkamės Kaip (sąmoningai). Šis virsmas mumyse leidžia mums patiems sąmoningėti.
* Išskirdami klausimus ką ir kaip, toliau išskiriame klausimus ar ir kodėl.

Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą
* Šie netroškimų pasirinkimai yra tarpiniai, užtat jų yra trys: Ar ar Koks? Koks ar Kaip? Kaip ar Kodėl? Sąmoningėjame pasirinkdami siauresnį netroškimą, tad nors sąlygiškai palaikydami Dievo išėjimą už savęs. Tai yra dorovės pagrindai.

Pasirinkimas tarp platesnės ar siauresnės apimties netroškimo
* Tačiau netgi renkantis netroškimą, galima rinktis platesnės ar siauresnės apimties netroškimą. Plačiausios apimties netroškimas yra netroškimas nieko, nes tuomet Dievas yra visiškai už santvarkos, tad netroškimas apima visą santvarką. Užtat kūniškas pasaulis yra plačiausias, už jį siauresnis yra protas, už jį siauresnė širdis, ir už ją siauresnė ir visų siauriausia yra valia. Nes atitinkamai Dievas platėja žengdamas už savęs į santvarką. Tad gyvendami valia mes visiškai susitelkiame.

Sąmoningėjimas: Yra ar nėra ryšys su Dievu. Renkamės, jei gyventi savimi, ar gyventi neribotai ar ribotai?
* Renkamės: Dievas ar asmuo? Asmuo ar asmenybė? Asmenybė ar pasaulis?
* Renkamės: valią vietoj širdies, širdį vietoj proto, protą vietoj kūno.
* Atsiveriame sau, kitiems, Dievui.
* Šviesuolis neatsiriboja nuo kitų, tad vis atsiveria kitiems, gyvena jų rūpesčiais, taip pat gyvena Dievu. Tad išgyvenimo apytaka išsako būtent šias žmogaus savasties ribas.
* Išgyvename mano asmeninį išeities tašką - visiškai atsiverti žinojimui - "viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti". Užtat išgyvenimo apytaka yra visaregis.
* Jėzus: Apsisukti ir tapti vaiku - rinktis priešingą kryptį.
2021 rugpjūčio 10 d., 11:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Žr. [[Sąmoningumas]], [[Dorovės tyrimas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Meilė]]
į:
[[Sąmoningumas]], [[Dorovės tyrimas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Meilė]]
2021 rugpjūčio 05 d., 13:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 143-215 eilutės:

[++Sąmoningėjimo lygmenys++]

Dorovės tyrimas išskiria sąmoningėjimo lygmenis. Yra keturi sąmoningumo lygmenys ir trys perėjimai.

Sąmoningumo lygmenys yra suvokimo lygmenys. Jais valios išsiskiria ir susiveda.

Dievo šokis naujai suprantamas, kaip vienas iš keturių apytakų (tai sandaros). Toliau žinojimo rūmai remiasi šešiomis tų apytakų poromis (tai atvaizdai). Galiausiai, meilės mokslas nusako gerumo aplinkybes, šviesuolių mokslą ir bendrystę (tai vieningumas ir esmė).

'''Sąmoningėjimo esmė'''

* Sąmonė pagimdo pasąmonę ir ją taip išugdo, kad ji sąmonei prilygtų, ir tokiu būdu įkūnija ir įtvirtina sąmonę, kaip būtiną. Panašiai pasiklydęs vaikas sutampa su savo tėvais.
* Dievas bręsta būtent žmonėmis. Žmonių elgesyje iškyla dorovė. Užtat savarankiškas Dievas išauga mylintis Dievas.
* Dievas įsikūnija gerumu bet kokiose sąlygose, tad besąlygiškai įsikūnija. Meilės mokslas išsako gerumo gyvavimą.

'''Sąmoningėjimo apžvalgos'''

Išgyvenimo apytaka išsako Dievo sąlygų požiūrį, kaip jo sąlygos atsiranda ir galiausiai jam prilygsta, ir būtent kokiomis sąlygomis jos jam prilygsta. Jo sąlygos plėtojasi sąmoningumo pakopomis, asmenų seka ir požiūrių grandine. O jo sąlygos yra mūsų pasąmonė ir jisai yra mūsų sąmonė. Elgesiu ir dorove susidėlioja santykis tarp pasąmonės ir sąmonės.

Esmė - visko žinojimas. Vis išlaikyti pasirinkimo galimybę. Pirminės sandaros skiria: savastį ir Dievą. Pavyzdžiui, poreikių tenkinimas taikosi savasties ar Dievo. Vis išlaikyti skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės.

Amžinas gyvenimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas. Užtat yra sveika įsimylėti nes būtent pasąmonė įsimyli. Gyvenimo tikslas - gyvenimo reikalas - yra vis naujai išskirti sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, sugebėti gyventi vis naujais klausimais. Meilė yra tasai teisingas papildymo santykis tarp sąmonės ir pasąmonės. Meilė išplečia laisve gryną priešpriešą tarp nežinojimo ir žinojimo.

Užtat gyvenimas yra žiaurus. Nes sąmonė yra tobula, o pasąmonė yra netobula. Dargi pasąmonė jas lengvai supainioja. O Dievas myli netobulą.

'''Sąmoningėjimo keturios pakopos'''

Žmogus turi susigaudyti, kas per klausimas. Yra trys bendri klausimai: Ką derėtų veikti? Kaip derėtų veikti? Kodėl derėtų veikti? Kitais šešiais klausimais lyginame vienumo sampratas.

Vienumo sampratos
* visuomenės dalia
* asmenų dalia
* asmenų troškimai
* trokštama visuomenė

* Gryna sąmonė - (Dievo) trejybė
* pasąmonė - atsiranda antrinė sąmonė - šešerybė
* pasąmonė atveria sąmonę - septynerybė (septintas požiūrius, juos derinantis)
* sąmonei prilygsta pasąmonė - aštuonerybė
Pradžia susistato trimis požiūriais - Dievo trejybė, grindžianti Dievo šokį - taip pat žmogaus trejybė. O viskas vystosi pakopomis, per dvejybę (išgyvenimo apytaką) ir vienybę (žinojimo rūmus), į nulybę (meilės mokslą), tad į vienumą. Be sąlygų viskas remiasi trejybe. Būtent sąlygose pasireiškia grynasis vienumas - esmė - nulybė.

* Dievo šokis. Jeigu gyventi vienareikšmiškai, tada gyventi gryna sąmone - klausimais.
* Elgesys. Atsiranda antras požiūris - pasąmonė.
* Dorovė. Visgi, sąmonė yra svarbesnis požiūris.
* Galiausiai, pasąmonė paklusdama sąmonei jai prilygsta.

Priešpriešos
* Dievas vs. ne Dievas (Dievo šokyje)
* yra vs. nėra
* nežinojimas vs. žinojimas (apversta - Ne)
* sąmonė vs. pasąmonė (vėl apversta - Ne)
Tokiu būdu neigimu-apvertimu plėtojami vis nauji išgyvenimo apytakos lygmenys.

Užuojauta (sympathy), kaip dorovės pagrindas remiasi širdimi, lūkesčiais. Visgi, iš viso yra keturi pagrindai: kūnas, protas, širdis, valia.

'''Dvejopas sąmoningėjimo išgyvenimas: Elgesiu ir dorove'''

Matematikos žinojimo rūmai dvejaip išsako sąmoningėjimo pakopas: algebra ir analize. Iš lauko jas sieja aštuonerybė. O iš vidaus jas turėtų sieti trejybė.

Gerojo vaiko brandą išreiškia dorovė (algebra), o blogojo vaiko brandą išreiškia elgesys (analizė).

'''[[Elgesys | Elgesiu]] (gyvenimu) pasąmonė puoselėja sąmonę. O [[dorovė | dorove]] (amžinu gyvenimu) sąmonė puoselėja pasąmonę.'''

* Žmogaus elgesio (pasąmonės) esmė: jisai kaupia žinojimą. O dorovės (sąmonės) esmė yra susitelkti į nežinojimą.
* Elgesiu sutampa, yra vienareikšmiška: Susigaudome kodėl - kodėl susigaudome. Renkamės kaip - kaip renkamės. Kuriame ką - ką kuriame. O dorovė bene išskiria tą, kuris klausia, ir tą, apie kurį klausiamą.

Teigiamų jausmų įamžinimas dorybėmis tveria pasąmonę. O sąmonė pasireiškia išorinį požiūrį įsisavindama vidiniu požiūriu. Tai yra sąmoningas pasąmonės puoselėjimas. O pasąmonė ir šiaip savaime plečiasi. Tad reikia ieškoti santykio tarp savaiminės pasąmonės ir išugdytos pasąmonės. Yra bendrystė ir vienu pagrindu ir kitu pagrindu ir renkamės tarp jų. Tai pasirinkimas tarp šiaip gyvenimo ir amžino gyvenimo.

Prasminga atskirti žmogaus ištakos ir dorovės ištakos klausimus. Dorovė iškyla dėl to, kad žmogus gali nusižaisti savo žmoniškumu, gali atitrūkti nuo žaidimo prasmės, pervertinti žaidimą ir gyventi vien dėl jo. Kūniška prievarta yra nusižaidimo ženklas.

Dievo ir žmogaus santykį pirmiausiai išsako Dešimt Dievo įsakymų 4 teigiamais dieviškais įsakymais, išsakantys Dievą, ir 6 neigiamais žmoniškais įsakymais, išsakantys žmogų ir gerumą, laisvumą. Toliau Dievo ir žmogaus santykį lygesniu pagrindu išreiškia aštuongubas kelias ir juo labiau šešerybė. Tokiu būdu Dievo trejybė sulyginama su ją išplečiančia žmogaus trejybe. Tai ir yra Dievo ir žmogaus santykių esmė - Dievas eina į gyvenimą, į pasąmonę, į atsakymą.

Noriu viską žinoti. Tad noriu mąstyti Dievo požiūrį. Tačiau mane ištisai varžo žmogaus požiūris. Kaip man atsisakyti savo požiūrio ir mąstyti Dievo požiūrį? Kada mąstau žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį - tai yra, kada vyksta susikalbėjimas - ir jeigu Dievas palaiko mane - tuomet mano mąstymas gali išsakyti Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį. O tai yra, iš esmės, visko žinojimas žmogaus sąlygose. Juk aš tokiu būdu suvokiu, kaip Dievas priima mano jo suvokimą.
2021 rugpjūčio 05 d., 10:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-13 eilutės iš
* Kas yra sąmoningėjimas?
* Kaip sąmoningėjame?
* Kokios yra keturios sąmoningėjimo
pakopos? Kaip jos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis?
į:
Kas yra sąmoningėjimas?
* Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos?
Pridėtos 15-21 eilutės:
* Kas yra dalinis atsakymas (dalinis žinojimas) ir kaip jisai susistato?

Kodėl sąmoningėjame?
* Koks sąmoningėjimo vaidmuo?

Kaip sąmoningėjame?
* Kaip susivokiama?
Ištrintos 22-23 eilutės:
* Kaip [[amžinas gyvenimas | amžina branda]] susijusi su sąmoningėjimu?
* Kaip susivokiama?
Ištrintos 23-25 eilutės:
* Koks sąmoningėjimo vaidmuo?
* Kaip lygmenys dvasia-sandara-atvaizdai-vieningumas susiję su sąmoningėjimu?
* Kaip požiūris susijęs su sąmoningėjimu?
Pridėtos 26-31 eilutės:

Kokios sąsajos?
* Kaip keturios sąmoningėjimo pakopos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis?
* Kaip [[amžinas gyvenimas | amžina branda]] susijusi su sąmoningėjimu?
* Kaip lygmenys dvasia-sandara-atvaizdai-vieningumas susiję su sąmoningėjimu?
* Kaip požiūris susijęs su sąmoningėjimu?
Ištrintos 33-35 eilutės:
* Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos?
* Kas yra dalinis atsakymas (dalinis žinojimas) ir kaip jisai susistato?
* Kaip S(uvokimas?) susijęs su protu, širdimi, valia?
2021 rugpjūčio 05 d., 10:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 22-29 eilutės:
* Kaip požiūris susijęs su sąmoningėjimu?
* Kaip meilė palaiko sąmoningėjimą?
* Kaip dorove mylime save ir sąmoningėjame?
* Kaip meilė, branda, sąmoningėjimas, nežinojimas ir žinojimas yra susiję?
* Kaip susitelkimas neigimu susijęs su ketverybės narių neigimu, su nulybės atvaizdais?
* Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos?
* Kas yra dalinis atsakymas (dalinis žinojimas) ir kaip jisai susistato?
* Kaip S(uvokimas?) susijęs su protu, širdimi, valia?
2021 gegužės 26 d., 10:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 20-21 eilutės:
* Koks sąmoningėjimo vaidmuo?
* Kaip lygmenys dvasia-sandara-atvaizdai-vieningumas susiję su sąmoningėjimu?
2021 balandžio 06 d., 22:57 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 4-7 eilutės:
'''Kas yra sąmoningėjimas? Kaip sąmoningėjame?'''

'''Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos? Kaip jos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis?'''
Pridėtos 11-13 eilutės:
* Kas yra sąmoningėjimas?
* Kaip sąmoningėjame?
* Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos? Kaip jos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis?
2021 vasario 23 d., 21:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-20 eilutės:
* Kaip susivokiama?
* Ar sąmoningėjimas prasideda susivokimu ar susikalbėjimu?
2019 gruodžio 19 d., 20:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 131-135 eilutės iš
2018.04.25 A: Kap pasirinkimais [[sąmoningėjimas | sąmoningėjame]?
į:
2019.12.07 A: Kaip [[sąmoningėjimas | auga mūsų sąmoningumas]]?

D: Sąmoningumą išreiškia jūsų valia, nustatanti santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo. Valios stiprumą išsako pasąmonė, kurią išsiugdote, kad galėtumėte išryškinti valios galimybes, aštuonis laipsnius tarp septynerybės išsakyto pasąmonės laisvumo ir nulybės apibrėžto sąmonės dieviškumo. Tad matai kaip padalinimai ir laipsnynas išsako šį santykį, kaip gerojo vaiko trejybė remiasi sąmone, o blogojo vaiko trejybė remiasi pasąmone, kaip išryškintos padalinimų rato aštuonios būsenos. Dorovė išskiria šias būsenas nes išskiria trijų veiksnių galimybes, pridėti pasąmonės požiūrį, ar samonės požiūrį į požiūrį, ar sąmoningumo požiūrį į požiūrį į požiūrį. Tad dorovė išskiria šias tris galimybes, o pasąmonė jas įtvirtina, jas įsisavindama išgyvenimu. Užtat dorovė jus brandina, o nedorovė jūsų nebrandina. Tad svarbu gyventi visais: Savimi, Tavimi ir Kitu. Tuomet gyvensite Dievu, tai dorovės esmė. Gyvensite meile ir bręsite amžinai.

2018.04.25 A: Kap pasirinkimais [[sąmoningėjimas | sąmoningėjame]
]?
2019 vasario 19 d., 10:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 131-134 eilutės:
2018.04.25 A: Kap pasirinkimais [[sąmoningėjimas | sąmoningėjame]?

D: Jūs pasirinkdami mane vietoj savęs atsisakote savęs, savo žinojimo, tad renkatės nežinojimą. Tad pasirinkdami nežinojimą jūs išryškinate sąmonę ir tokiu būdu sąmoningėjate. O tuo pačiu augate laisve rinktis taip toliau, išvystote gyvenimą nežinojimu šalia gyvenimo žinojimu, tad išvystote dvigubą gyvenimą, tiek sąmonės, tiek pasąmonės, tiek Dievo, tiek savęs, kaip žmogaus.
2019 vasario 19 d., 10:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 134-135 eilutės:

2004.12.28 A: Kam sąmoningėjimas reikalingas? D: Sąmoningėjimas užtikrina, kad susigaudai tu, o ne tavo aplinka.
2019 vasario 19 d., 10:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 131-134 eilutės:
2018.04.23 A: Kaip [[sąmoningėjimas]] susijęs su pasirinkimais?

D: Jums suteikiu laisvę, bet ar jūs šią laisvę priimate? Jūs ją priimate sąmoningėjimu. Tuomet jūs galite sąmoningai rinktis įsijausti ar atsitokėti, gyventi pasąmone ar sąmone, tapti mažiau ar daugiau sąmoningais. Tad klausimas ar jūs renkatės pasąmone ar sąmone? Užtat svarbus yra jų ryšys, kad sąmonė pamokytų ir išlavintų pasąmonę rinktis sąmoningumą, jo siekti, kaip savo veidrodžio, lygiai kaip pasąmonė yra sąmonės veidrodis. Tame yra sąmoningėjimo esmė, kaip jūs esate išlavinę tą veidrodį, kaip jūs esate išpuoselėję savo sąžinę, o tai yra dorovės esmė. O dorove ieškote manęs pasaulyje, ieškote sąmonės pasąmonėje, savęs ieškote kituose ir manęs savyje.
2019 sausio 26 d., 15:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 25-27 eilutės iš
* Prielaidų dėsningas atskleidimas.
* Vis išsamesnis nežinojimo išsakymas žinojimu, tad vis didesnė jų apibrėžtumo ir išskyrimo apimtis.
* Augantis skirtumas tarp nežinojimo (klausimo, atsitokėjimo) ir žinojimo (atsakymo, įsijautimo). Juos skiria apimtis: niekas, kažkas, betkas, viskas.
į:
* Pasirinkimas
** gyventi vis plačiau
** gyventi plačiau už save
** gyventi platesne apimtimi (niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo)
*** platesne savęs suvokimo apimtimi
*** platesniu, išsamesniu (apibrėžtu) skirtumu tarp nežinojimo (klausimo, atsitokėjimo) ir jį išsakančio žinojimo (atsakymo, įsijautimo).
** labiau atskleisti prielaidas
Ištrinta 32 eilutė:
* Plitimas (savęs) suvokimo apimties: nieko, kažko, betko, visko.
Ištrinta 44 eilutė:
* Sąmoningėjimas išsako santykį su savastimi.
Pakeistos 50-51 eilutės iš
* Troškimai ir netroškimai išsako sąmoningumą. Jų apimčių palyginimas išsako sąmoningėjimą.
į:
Pridėta 68 eilutė:
* Troškimai ir netroškimai išsako sąmoningumą. Jų apimčių palyginimas išsako sąmoningėjimą.
2019 sausio 26 d., 15:00 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 36 eilutė:
* Sąmoningumas kyla iš dviejų skirtingų atvaizdų (įjungimo ir išjungimo, pasitraukimo ir pašaukimo) sugretinimo.
Pakeistos 102-103 eilutės iš
* Žinojimo rūmais klausiame ir atsakome, tuomi sąmoningėjame - gyvename klausimais.
į:
* Žinojimo rūmais klausiame ir atsakome, tuomi sąmoningėjame - gyvename klausimais
* Sąmoningumas kyla iš dviejų skirtingų atvaizdų (įjungimo ir išjungimo, pasitraukimo ir pašaukimo) sugretinimo.
2019 sausio 26 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 25-31 eilutės iš
* Sąmoningėjimas yra augantis skirtumas tarp nežinojimo (klausimo, atsitokėjimo) ir žinojimo (atsakymo, įsijautimo). Juos skiria apimtis: niekas, kažkas, betkas, viskas.
* Sąmoningėjimas yra amžinas gyvenimas.
* Sąmoningėjimas yra prielaidų dėsningas atskleidimas.
* Šviesuolio brandos kelias išreiškia sąmoningėjimą
.
* Kelias iš sąlygišku asmeninių tiesų į besąlygišką Dievo tiesą taip pat išreiškia sąmoningėjimą.
* Nuovoka yra sąmoningėjimas.
* Kilimas iš dvasios (+0) į sandarą (+1) į atvaizdus (+2) į vieningumą (+3)
.
į:
* Prielaidų dėsningas atskleidimas.
* Vis išsamesnis
nežinojimo išsakymas žinojimu, tad vis didesnė jų apibrėžtumo ir išskyrimo apimtis.
* Augantis skirtumas tarp nežinojimo (klausimo, atsitokėjimo) ir žinojimo (atsakymo, įsijautimo). Juos skiria apimtis: niekas, kažkas, betkas, viskas
.
* Nuovokos augimas.
Pakeistos 30-34 eilutės iš
į:
* Kilimas iš dvasios (+0) į sandarą (+1) į atvaizdus (+2) į vieningumą (+3).
* Kelias iš sąlygiškų asmeninių tiesų į besąlygišką Dievo tiesą.
* Šviesuolio brandos kelias.
* Amžinas gyvenimas.
Pridėtos 112-116 eilutės:
Sąmoningėjimas apimtimis
* Nieko apimtyje sutampa žinojimas (įsijautimas), nežinojimas (atsitokėjimas) ir sąmoningumas, tačiau apimčiai platėjant visi trys išsiskiria.
* Užtat jisai išryškėja išsiskiriant žinojimui ir nežinojimui, tad sąmoningėjant, būtent mumis.
* Dievas savo tyrimu sąmoningėja. Augant žinojimui, besiplečiant pasąmonei, tuo pačiau augant nežinojimui, ryškėjant sąmonei, nes jisai gali užtat klausti vis turiningesnius klausimus.
Pridėtos 120-125 eilutės:

'''Dievo ir mūsų sąmoningėjimas plėtojasi atvirkščiai'''

* Jisai tad plėtojasi atvirkščiai, kaip mes. Juk jisai pradeda nuo sąmoningumo. Užtat jisai sąmoningėja mūsų sąmoningėjimu, pradėjus žinojimu ir nežinojimu ir išvystant jų skirtumą.
* Mūsų amžinas gyvenimas - mūsų sąmoningėjimas - yra pirmapradžio Dievo sąmoningumo išvertimas, jo esmė ir pagrindas.
* Dievas kaip ir lengvai atsisako sąmoningumo, o mes jį labai sunkiai išpuoselėjame. Tačiau sąmoningumo esmė yra ištisai savęs atsisakyti vardan nešališkumo. Tad auga dviprasmybė, ar pirmapradyje Dieve glūdi nepaprastai išpuoselėta išmintis ir žinojimas, grindžiantis jo nedvejojantį pasitraukimą.
2019 sausio 26 d., 14:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-40 eilutės iš
į:
* Šviesuolio brandos kelias išreiškia sąmoningėjimą.
* Kelias iš sąlygišku asmeninių tiesų į besąlygišką Dievo tiesą taip pat išreiškia sąmoningėjimą.
* Nuovoka yra sąmoningėjimas.
* Kilimas iš dvasios (+0) į sandarą (+1) į atvaizdus (+2) į vieningumą (+3).
* Plitimas (savęs) suvokimo apimties: nieko, kažko, betko, visko.

Sąmoningėjimas, tai sąmoningumo telkimas
* Grynas sąmoningumas yra sąmoningumo žinojimas. Sąmoningumo sąmoningumas yra atskyrimas sąmoningumo (žinojimo) nuo jo prielaidų (nežinojimo), nuo sąmoningumo patikrinimo. O tas sąmoningumo nežinojimas, patikrinimas yra sąmoningumo įkūnijimas.
* Sąmoningumas kyla iš dviejų skirtingų atvaizdų (įjungimo ir išjungimo, pasitraukimo ir pašaukimo) sugretinimo.
* Sąmoningumo liepsnelė į viską žiūrį vis naujai, tad "mod kernel", tai yra, žiūri tiktai mažiausią, naujausią žingsnį sandą, ir atsisako viso ankstyvesnio žinojimo. Tai vyksta, pavyzdžiui, klausimais tobulinant vertybę, ir panašiai su kitomis pirminėmis sandaromis.
* Mes Dievo veidrodžiai. Dievui mūsų gyvenimai yra pasaulio veidrodžiai. Užtat mes taip pat matome tais veidrodžiais. Juk mums priklauso tą veidrodį vis patikslinti. Tad tie veidrodžiai yra dvejopi ir mums su Dievu reikia suderinti mūsų požiūrius, kad tiek Dievas, tiek mes teisingas išvadas darytumėme.
* Savęs patikslinimas. Jeigu sau nepatinku, galiu save pakeisti. Ką tai pasako apie savęs tęstinumą, savęs susiderinamumą ir nesusiderinamumą?
Pridėtos 60-65 eilutės:
Kas grindžia sąmoningėjimą
* Yra keturi lygmenys (ar, koks, kaip, kodėl) ir trys doroviniai pasirinkimai (Dievas ar asmuo, asmuo ar asmenybė, asmenybė ar pasaulis). Jie grindžia sąmoningėjimą.
* Daugelis asmenų, skirtingos plotmės: kūnui, protui, širdžiai, valiai.
* Įsakymu "Mylėk priešą" renkamės Dievą vietoj asmens. Įsakymu "Mylėk artimą kaip save patį" renkamės asmenį vietoj asmenybės. Kokiu įsakymu renkamės asmenybę vietoj pasaulio? "Mylėk save"?
* Sąmoningumas, kaip įsakymo (Dievo valios) paisymas. Žemiausiame sąmoningumo lygmenyje - poreikiuose - išsiskiria išorinė galimybė laikytis Dievo ("Aš esu...") ar savęs.
Pakeistos 68-69 eilutės iš
į:
* Sąmoningumas: Jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. * Sąmoningėjimas: O jeigu žiūrėti pirmyn, Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda.
Pakeistos 87-90 eilutės iš
į:
* Sąmoningėjimas išgrynina gyvenimą ir veda prie esmės, prie prielaidų, prie Dievo būtinumo.
* Sąmoningėjimu reiškiasi [[amžinas gyvenimas]].
* Sąmoningėjimu priimame Dievo požiūrį, gyvename vis brandesniu nežinojimu, užtat amžina branda, amžinu gyvenimu.
Pakeistos 93-108 eilutės iš
Trejybės ratas yra sąmoningėjimo variklis, nes juo grįžtame į tą pačią (mus pakeičiančią) nuostatą, tiktai sąmoningesni, ją patikrinę, gal ir patikslinę, patobulinę arba tiesiog patvirtinę.

Žinojimo rūmais klausiame ir atsakome, tuomi sąmoningėjame - gyvename klausimais.

'''Sąmoningėjimas ir sąmoningumas'''

Sąmoningumas
ir sąmoningėjimas
* Sąmoningumas: Jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. * Sąmoningėjimas: O jeigu žiūrėti pirmyn, Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda.

'''Sąmoningėjimas'''

* Šviesuolio brandos kelias išreiškia sąmoningėjimą.
* Kelias iš sąlygišku asmeninių tiesų į besąlygišką Dievo tiesą taip pat išreiškia sąmoningėjimą.
* Nuovoka yra sąmoningėjimas
.
* Kilimas iš dvasios (+0) į sandarą (+1) į atvaizdus (+2) į vieningumą (+3).
* Plitimas (savęs) suvokimo apimties: nieko
, kažko, betko, visko.
į:
* Atjausdami
* Atjausdami Dievo žvilgsniu (troškimu) išgyvename platesnę apimtį
(netroškimu), tad sąmoningėjame.
* Auga atjautos galimybės. Mane atjausti gali tik Dievas
. Tave atjausti galime Aš ir Dievas. Kitą atjausti galime Tu, Aš ir Dievas.
* Požiūriais. Požiūriais išeiname už savęs iš siauresnės apimties į platesnę apimtį.
* Kalbomis
, tad vidiniais požiūriais, kuriais įsisaviname savastį. Pagrindimu atjaučiame rūpėjimu; įvardijimu atjaučiame tikėjimu; pasakojimu atjaučiame paklusimu.
* Labiau prisiimant savastį ir labiau jos atsisakant. Išeinant už savęs prisiimama savastis. O sueinant atsisakoma savasties. Savastis keturiuose lygmenyse (kūne, prote, širdyje, valioje) skiria žinojimą ir nežinojimą. Pavyzdžiui, širdis skiria tai, kas savo (žinoma, pažįstama) ir svetima (nežinoma, nepažįstama). Lygmenys mažiau ar daugiau atskleidžia valią
.
* Asmenimis. Sąmoningumas auga asmenimis. Asmenys savo žinojimu skiriasi nuo Dievo nežinojimo vis platesne apimtimi: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Kartu auga asmens sąmoningumas jam įveikiant vis didėjantį atotrūkį su Dievu. Būtent Kitu esame labiausiai sąmoningi ir būtent juo labiausiai išauga, plinta, bręsta Dievo nežinojimas. Tuo tarpu Dievas, kaip toks, yra strimagalvis, tad nesąmoningas. Dievas yra sąmoningas išgyvendamas asmenis.
* Įsakymu mylėti. Įsakymas, dėsnis, kyla iš Dievo požiūrio, iš nežinojimo.
* Trejybės ratas yra sąmoningėjimo variklis, nes juo grįžtame į tą pačią (mus pakeičiančią) nuostatą, tiktai sąmoningesni, ją patikrinę, gal ir patikslinę, patobulinę arba tiesiog patvirtinę.
* Žinojimo rūmais klausiame ir atsakome, tuomi sąmoningėjame - gyvename klausimais.

'''Sąmoningumo lygmenys'''
2019 sausio 26 d., 14:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 15 eilutė:
* Valia yra didesnis sąmoningumas, tačiau paklusimas Dievui yra taipogi didesnis sąmoningumas. Kaip suderinti šias dvi skirtingas kryptis?
Pakeista 25 eilutė iš:
* Sąmoningėjimas yra augantis skirtumas tarp klausimo ir atsakymo. Juos skiria apimtis: niekas, kažkas, betkas, viskas.
į:
* Sąmoningėjimas yra augantis skirtumas tarp nežinojimo (klausimo, atsitokėjimo) ir žinojimo (atsakymo, įsijautimo). Juos skiria apimtis: niekas, kažkas, betkas, viskas.
Pridėtos 29-37 eilutės:
* Sąmoningėjimas yra vis brandesnis, jautresnis sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Sąmonė ir pasąmonė išsiskiria tam tikroje apimtyje, kuri sąmoningėjant platėja.
* Sąmoningėjimas išsako santykį su savastimi.
* Sąmoningėjimu nežinojimas ir žinojimas išsiskiria vis platesnėmis apimtimis. Apimtys apibūdina savastį, ar tai niekas, kažkas, betkas ar viskas.
** Juos skiria niekas kada Dievas išeina už savęs į save.
** Juos skiria kažkas (mūsų savastis) kada mes požiūriu išeiname už savęs.
** Juos skiria betkas kada žaidimu, klausimu ir atsakymu, kuriame tam tikrą pasaulį.
** Juos skiria viskas kada skirtingi asmenys susiklauso malda.
* Troškimai ir netroškimai išsako sąmoningumą. Jų apimčių palyginimas išsako sąmoningėjimą.
Pakeistos 48-53 eilutės iš
į:
Sąmoningumas ir sąmoningėjimas
* Iš vienos pusės, renkamės ar gyventi valia už mūsų (sąmoningai) ar gyventi savo valia, mumyse (nesąmoningai). Ir jei gyventi savo valia, tai renkamės ar gyventi plačiau, sąmoningiau.

Kas yra sąmoningumo lygis?
* Sąmoningumo lygį išsako apimties platumas.
Pakeistos 61-62 eilutės iš
Sąmoningėjimu renkamės verčiau gyventi valia nė širdimi; verčiau širdimi nė protu; ir verčiau protu nė kūnu.
į:
Pakeistos 66-67 eilutės iš
Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo. Dievas asmenimis išskiria savo buvimą ir nebuvimą.
į:
* Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo. Dievas asmenimis išskiria savo buvimą ir nebuvimą.
* Sąmoningėjimu renkamės verčiau gyventi valia nė širdimi; verčiau širdimi nė protu; ir verčiau protu nė kūnu
.
2019 sausio 26 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
* Sąmoningėjimas yra dėsningas prielaidų atskleidimas.
į:
* Sąmoningėjimas yra prielaidų dėsningas atskleidimas.
2019 sausio 26 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 26 eilutė:
* Sąmoningėjimas yra dėsningas prielaidų atskleidimas.
2018 gruodžio 06 d., 11:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 82 eilutė iš:
į:
--------------
Pakeista 88 eilutė iš:
į:
---------------
2018 gruodžio 06 d., 11:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 79-89 eilutės iš
Sąmoningėjant auga apimtys išskiriantys žinojimą ir nežinojimą. Panašiai keičiasi tiesos sąlygos, auga apimtis skirianti tiesą ir netiesą. Iš pradžių, už santvarkos, tiesa ir netiesa nesiskiria. Taip yra su teiginiais apie viską. Tiktai išbaigtoje santvarkoje griežtai išsiskiria tiesa ir netiesa. Taip yra su teiginiais apie nieką. O būtent išbaigtoje santvarkoje galima pilnai atsakyti Dievo klausimą, ar jisai būtinas.
į:
Sąmoningėjant auga apimtys išskiriantys žinojimą ir nežinojimą. Panašiai keičiasi tiesos sąlygos, auga apimtis skirianti tiesą ir netiesą. Iš pradžių, už santvarkos, tiesa ir netiesa nesiskiria. Taip yra su teiginiais apie viską. Tiktai išbaigtoje santvarkoje griežtai išsiskiria tiesa ir netiesa. Taip yra su teiginiais apie nieką. O būtent išbaigtoje santvarkoje galima pilnai atsakyti Dievo klausimą, ar jisai būtinas.

>>bgcolor=#FFECC0<<

2004.12.20 A: Koks ryšys tarp suvokimo atsiradimo ir sąmoningėjimo (sandara, atvaizdas, vieningumas)? D: Susikalbėjimas vyksta įvairiais lygmenimis ir sąmoningėjimas juos tam atskleidžia.

2004.11.12 A: Koks ryšys tarp sąmoningėjimo ir nulybės atvaizdų? D: Aš galiu būti jumyse įvairiai, priklausomai nuo to kaip mes bendraujame.

2004.11.03 A: Kaip iš sąmoningumo iškyla sandara, atvaizdai ir vieningumas? D: Sąmoningėjimas yra išėjimas už savęs. O tai yra manęs neužmiršimas, grįžimas į save. A: O kaip tad su ketverybe? D: Iš už manęs jau atrodo kitaip.

>><<
2018 lapkričio 19 d., 17:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 79 eilutė iš:
Sąmoningėjant auga apimtys išskiriantys žinojimą ir nežinojimą. Panašiai keičiasi tiesos sąlygos, auga apimtis skirianti tiesą ir netiesą. Iš pradžių, už santvarkos, tiesa ir netiesa nesiskiria. Taip yra su teiginiais apie viską. Tiktai išbaigtoje santvarkoje griežtai išsiskiria tiesa ir netiesa. Taip yra su teiginiais apie nieką. Tad būtent išbaigtoje santvarkoje galima pilnai atsakyti Dievo klausimą, ar jisai būtinas.
į:
Sąmoningėjant auga apimtys išskiriantys žinojimą ir nežinojimą. Panašiai keičiasi tiesos sąlygos, auga apimtis skirianti tiesą ir netiesą. Iš pradžių, už santvarkos, tiesa ir netiesa nesiskiria. Taip yra su teiginiais apie viską. Tiktai išbaigtoje santvarkoje griežtai išsiskiria tiesa ir netiesa. Taip yra su teiginiais apie nieką. O būtent išbaigtoje santvarkoje galima pilnai atsakyti Dievo klausimą, ar jisai būtinas.
2018 lapkričio 19 d., 17:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 76-79 eilutės:

'''Sąmoningėjimas ir tiesa'''

Sąmoningėjant auga apimtys išskiriantys žinojimą ir nežinojimą. Panašiai keičiasi tiesos sąlygos, auga apimtis skirianti tiesą ir netiesą. Iš pradžių, už santvarkos, tiesa ir netiesa nesiskiria. Taip yra su teiginiais apie viską. Tiktai išbaigtoje santvarkoje griežtai išsiskiria tiesa ir netiesa. Taip yra su teiginiais apie nieką. Tad būtent išbaigtoje santvarkoje galima pilnai atsakyti Dievo klausimą, ar jisai būtinas.
2018 lapkričio 19 d., 17:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Žr. [[Sąmoningumas]], [[Dorovės tyrimas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]], [[Amžinas gyvenimas]]
į:
Žr. [[Sąmoningumas]], [[Dorovės tyrimas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Meilė]]
2018 lapkričio 19 d., 17:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 63-75 eilutės:

'''Sąmoningėjimas'''

* Šviesuolio brandos kelias išreiškia sąmoningėjimą.
* Kelias iš sąlygišku asmeninių tiesų į besąlygišką Dievo tiesą taip pat išreiškia sąmoningėjimą.
* Nuovoka yra sąmoningėjimas.
* Kilimas iš dvasios (+0) į sandarą (+1) į atvaizdus (+2) į vieningumą (+3).
* Plitimas (savęs) suvokimo apimties: nieko, kažko, betko, visko.

* Spirit has no self, hence no self-understanding
* Structure is self, hence is for self-understanding through oneself
* Representation is for self-understanding through others
* Unity is for self-understanding through God
2018 lapkričio 12 d., 21:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-25 eilutės iš
Sąmoningėjimas yra amžinas gyvenimas.
į:
'''Kas yra sąmoningėjimas?'''

* Sąmoningėjimas yra augantis skirtumas tarp klausimo ir atsakymo. Juos skiria apimtis: niekas, kažkas, betkas, viskas.
*
Sąmoningėjimas yra amžinas gyvenimas.
2018 lapkričio 12 d., 20:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 6-7 eilutės:

'''Kokios yra keturios sąmoningėjimo pakopos? Kaip jos susijusios su keturiomis vienumo sampratomis?'''
2018 lapkričio 12 d., 20:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:

'''Kas yra sąmoningėjimas? Kaip sąmoningėjame?'''
2018 rugsėjo 27 d., 13:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 51-55 eilutės:

'''Sąmoningėjimas ir sąmoningumas'''

Sąmoningumas ir sąmoningėjimas
* Sąmoningumas: Jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. * Sąmoningėjimas: O jeigu žiūrėti pirmyn, Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda.
2018 rugsėjo 26 d., 13:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-19 eilutės:
Sąmoningėjimas yra amžinas gyvenimas.
Pakeistos 21-28 eilutės iš
Sąmoningėjimas plėtojasi asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi ir Kitu. Mažiausią sąmoningumą išgyvename Dievu, didžiausią Kitu.

Sąmoningėjimo eigą nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.

Sąmoningėjimas yra amžinas gyvenimas.

Sąmoningėjimas yra grįžimas į tą pačią (mus atstojančią) nuostatą, ją patvirtinę ar patikslinę
.
į:
* Sąmoningėjimas plėtojasi asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi ir Kitu. Mažiausią sąmoningumą išgyvename Dievu, didžiausią Kitu.
** Sąmoningėjimas yra ėjimas iš nieko nežinojimo/žinojimo į visko nežinojimą/žinojimą.
** Sąmoningėjimu vis labiau išryškėja mūsų prielaidos, kurias išsako suvokimo lygmenys
. Sąmoningėjimu išryškėja skirtumas tarp mūsų sąlygiškumo ir Dievo besąlygiškumo. Tą skirtumą išsako auganti apimtis: niekas, kažkas, betkas, viskas.
** Sąmoningėjimas veda iš siauresnės apimties į platesnę apimtį. Yra keturios apimtys, tad šešios galimybės sąmoningėjimui. Kartu paėmus, šios šešios galimybės grindžia tarpą, kurį išreiškia amžinas gyvenimas.
* Sąmoningėjimo eigą nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
** Sąmoningėjimas tad išsako augantį požiūrių skaičių skiriantį žinojimą ir nežinojimą. Dievui tai +0, jam išeinant už savęs, o Man tai +1, grindžiant dorovę ir požiūrių grandinę.
* Sąmoningėjimas yra grįžimas trejybe į tą pačią (mus atstojančią) nuostatą, ją patvirtinę ar patikslinę.
* Sąmoningėjimu Dievas išnyksta, gyvename Kitu, tad gyvename viena. (Ar iš tiesų? Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.)
2018 rugsėjo 15 d., 14:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 26-28 eilutės iš
Trejybės ratas yra sąmoningėjimo variklis, nes juo grįžtame į tą pačią (mus pakeičiančią) nuostatą, tiktai sąmoningesni, ją patikrinę, gal ir patikslinę, patobulinę arba tiesiog patvirtinę.
į:
Sąmoningėjimas yra grįžimas į tą pačią (mus atstojančią) nuostatą, ją patvirtinę ar patikslinę.
Pridėtos 45-46 eilutės:

Trejybės ratas yra sąmoningėjimo variklis, nes juo grįžtame į tą pačią (mus pakeičiančią) nuostatą, tiktai sąmoningesni, ją patikrinę, gal ir patikslinę, patobulinę arba tiesiog patvirtinę.
2018 rugsėjo 15 d., 14:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 23-27 eilutės:

Sąmoningėjimas yra amžinas gyvenimas.

Trejybės ratas yra sąmoningėjimo variklis, nes juo grįžtame į tą pačią (mus pakeičiančią) nuostatą, tiktai sąmoningesni, ją patikrinę, gal ir patikslinę, patobulinę arba tiesiog patvirtinę.
2018 rugsėjo 13 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 37 eilutė iš:
Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo.
į:
Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo. Dievas asmenimis išskiria savo buvimą ir nebuvimą.
2018 rugsėjo 13 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 35-41 eilutės iš
Žinojimo rūmais klausiame ir atsakome, tuomi sąmoningėjame - gyvename klausimais.
į:
'''Kodėl sąmoningėjame'''

Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo.

'''Kaip sąmoningėjame'''

Žinojimo rūmais klausiame ir atsakome, tuomi sąmoningėjame - gyvename klausimais.
2018 rugsėjo 13 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-29 eilutės iš
Jokia savastis, vienguba savastis, dviguba savastis, triguba savastis
į:
||joks požiūris||požiūris||požiūris į požiūrį||požiūris į požiūrį į požiūrį||
||jokia
savastis||vienguba savastis||dviguba savastis||triguba savastis||
2018 rugsėjo 13 d., 13:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 28-29 eilutės:

Jokia savastis, vienguba savastis, dviguba savastis, triguba savastis
2018 rugsėjo 13 d., 12:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
Žr. [[Sąmoningumas]], [[Dorovės tyrimas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]]
į:
Žr. [[Sąmoningumas]], [[Dorovės tyrimas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]], [[Amžinas gyvenimas]]
Pakeista 13 eilutė iš:
* Kaip amžina branda susijusi su sąmoningėjimu?
į:
* Kaip [[amžinas gyvenimas | amžina branda]] susijusi su sąmoningėjimu?
2018 rugsėjo 13 d., 12:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 13 eilutė:
* Kaip amžina branda susijusi su sąmoningėjimu?
2018 rugsėjo 13 d., 12:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 12 eilutė:
* Kokiais žaidimais sąmoningėjame, bręstame?
2018 rugsėjo 13 d., 12:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 29-31 eilutės iš
Kūnu žinome, o proto nežinome. Širdis išmano mūsų protu sukauptą žinojimą, tad yra labiau išmani, kaip protas. Tačiau valia leidžia mums rinktis tarp širdies ir proto, tad leidžia mums patikrinti tiek vieną, tiek kitą.
į:
Kūnu žinome, o proto nežinome. Širdis išmano mūsų protu sukauptą žinojimą, tad yra labiau išmani, kaip protas. Tačiau valia leidžia mums rinktis tarp širdies ir proto, tad leidžia mums patikrinti tiek vieną, tiek kitą.

Žinojimo rūmais klausiame ir atsakome, tuomi sąmoningėjame - gyvename klausimais
.
2018 rugsėjo 13 d., 12:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:

* Ką reiškia [[gyventi Dievu]] jei tai mažiausiai sąmoninga?
2018 rugsėjo 13 d., 12:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 25-27 eilutės iš
Sąmoningėjimu renkamės verčiau gyventi valia nė širdimi; verčiau širdimi nė protu; ir verčiau protu nė kūnu.
į:
Sąmoningėjimu renkamės verčiau gyventi valia nė širdimi; verčiau širdimi nė protu; ir verčiau protu nė kūnu.

Kūnu žinome, o proto nežinome. Širdis išmano mūsų protu sukauptą žinojimą, tad yra labiau išmani, kaip protas. Tačiau valia leidžia mums rinktis tarp širdies ir proto, tad leidžia mums patikrinti tiek vieną, tiek kitą
.
2018 rugsėjo 13 d., 12:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 22 eilutė iš:
|| || ||žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį||žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį||
į:
|| || ||žmogaus požiūrį||žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį||
2018 rugsėjo 13 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-23 eilutės iš
||||||žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį||žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį||
||||||||žmogaus požiūrį||
į:
|| || ||žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį||žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį||
|| || || ||žmogaus požiūrį||
2018 rugsėjo 13 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-23 eilutės iš
||Dievo požiūris||žmogaus požiūris||žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogus požiūrį||žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį||
į:
||Dievo požiūris||žmogaus požiūris||žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į ||žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į||
||||||žmogaus
požiūrį į Dievo požiūrį||žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį||
||||||||
žmogaus požiūrį||
2018 rugsėjo 13 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 19-21 eilutės:

||'''Dievas'''||'''Aš'''||'''Tu'''||'''Kitas'''||
||Dievo požiūris||žmogaus požiūris||žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogus požiūrį||žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį||
2018 rugsėjo 13 d., 12:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 15-16 eilutės:

Sąmoningėjimas plėtojasi asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi ir Kitu. Mažiausią sąmoningumą išgyvename Dievu, didžiausią Kitu.
2018 rugsėjo 12 d., 12:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 18 eilutė iš:
Sąmoningėjimu renkamės verčiau gyventa valia nė širdimi; verčiau širdimi nė protu; ir verčiau protu nė kūnu.
į:
Sąmoningėjimu renkamės verčiau gyventi valia nė širdimi; verčiau širdimi nė protu; ir verčiau protu nė kūnu.
2018 rugsėjo 11 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 16-18 eilutės iš
Sąmoningėjimo eigą nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
į:
Sąmoningėjimo eigą nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.

Sąmoningėjimu renkamės verčiau gyventa valia nė širdimi; verčiau širdimi nė protu; ir verčiau protu nė kūnu
.
2018 rugsėjo 11 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 8 eilutė:
-----------
2018 rugsėjo 11 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
>><<
į:
-------
2018 rugsėjo 11 d., 13:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 6-7 eilutės:

>><<
2018 rugsėjo 11 d., 13:27 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 5 eilutė:
2018 rugsėjo 11 d., 13:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-2 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------------
Pridėtos 4-5 eilutės:

'''Kaip sąmoningėjimas grindžia dorovę?'''
2018 rugsėjo 11 d., 13:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Sąmoningumas]], [[Dorovės tyrimas]]
į:
Žr. [[Sąmoningumas]], [[Dorovės tyrimas]], [[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Dorov%c4%97#Esme | Dorovės ėsmė]]
2018 rugsėjo 11 d., 13:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Sąmoningumas]]
į:
Žr. [[Sąmoningumas]], [[Dorovės tyrimas]]
2018 rugsėjo 11 d., 13:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
į:
-----------
Pridėta 7 eilutė:
--------------
2018 rugsėjo 11 d., 13:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-11 eilutės iš
>><<
į:
>><<

Sąmoningėjimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Sąmonė ir pasąmonė išsiskiria tam tikroje apimtyje, kuri sąmoningėjant platėja.

Sąmoningėjimo eigą nusako požiūrių grandinė: žmogaus požiūris į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.
2018 rugsėjo 11 d., 13:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Sąmonė]]
į:
Žr. [[Sąmoningumas]]
2018 rugsėjo 11 d., 13:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-7 eilutės:
Žr. [[Sąmonė]]

>>bgcolor=#FFFFC0<<

Apibrėžti sąmoningėjimą. Tirti, kaip sąmoningėjame. Susieti su amžina branda.

>><<

Sąmoningėjimas


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 rugsėjo 27 d., 10:33