Nagrinėju santykį tarp sąmonės ir pasąmonės. Tad sugalvojau užrašyti, ką sapnuoju. Mane domina, kuo skiriasi pasąmonės mąstymas.
Sapnai
2017.11.19 Vyko dvimačių meno kūrinių konkursas, kuriame visi turėjome dalyvauti teisėjais. Reikėjo vertinti kiekvieną kūrinį, jų buvo iš viso maždaug septyni, ir tarp jų paskirstyti taškus, neaišku kiek, bet tam tikrą skaičių. Aš savo skaičius mačiau mintyse, tai buvo ranka rašyti skaičiai. Supratau, kad reikia daug taškų skirti tam vieninteliam, kurį norėčiau, kad laimėtų, devynis taškus, o kitiems ko mažiau, po viena arba ne daugiau tris. Ir supratau, kad kiti dalyviai šito nesupras, ir gal dėl to, bet nežinia kodėl, jaučiau, kad mano išrinktasis turėtų laimėti, nors supratau, kad iš tikrųjų tai nelabai tikėtina, nes mano skonis bus kitiems neįprastas. Man gražiausias buvo paprastas žiemos peizažas, juoda baltas, su medžiu ir dar keliais medžiais sniege, visi be lapų. Supratau, pasižiūrėjęs, kad tai iš tikrųjų neuronų nuotrauka ir tikrų tikriausiai jį sukūrė menininkas, kurį vos vos pažįstu, kuris man asmeniškai ne itin patinka, kaip žmogus, ir jo darbai man svetimi, bet šitas man visai patiko, nepaisant to, ir jo laikiausi. Paskui supratau, kad mano brolis dalyvauja konkurse, ir reikia jo kūrinį parinkti, nes konkurso tema buvo erdvė, o jisai kaip tik buvo sukūręs žmogų erdvėje. Bet aš nebuvau matęs jo darbo ir mintyse ieškojau bet neradau. Ir galiausiai jį pamačiau bet tai mane nuvylė nes tas žmogutis erdvėje buvo kaip dulkė tolimas, nematomas, mažytis, į jį tarsi rodė, o tai buvo mano brolio mintis, ir aš pagalvojau, gaila, ji labai neįdomi. Ir tai buvo plakatas, ir tame plakate mačiau pailgus, didžiulius, erdvėlaivius įšdėstytus išilgai per visą plakatą, o tema buvo filmas 2001, ir tas man buvo neįdomu. Galvojau, turi matytis astronautas, ir iš tikrųjų jį pamačiau ir jis buvo didelis, koks dera. Ir tada pamačiau iš spalvoto molio susuktą kamuolį, tarsi raudonos ir baltos ir truputį mėlynos tešlos spalvotą vyniotinį, ir tai buvo žemė. Ir tai man buvo gražu. Ir tada supratau, kad tai yra laimėtojas, bet man uždavė rasti ir paimti kibirėlį su išmatom ir jį išmesti, kur dera. O aš nelabai norėjau nes aš galvojau, tada nespėsiu sudalyvauti konkurse. Bet galiausiai supratau, kur tas kibiras yra, ir kas tas laimėtojas, tos komandos vadovas. Jis buvo aukštas, dailus, jaunas indas, ir jisai grojo gitara. Ir šalia jo stovėjo mergina, nedidutė, ilgais tamsiais plaukais, turbūt lietuvaitė. Ir jis buvo laimingas, nes jie buvo neseniai turėję lytinius santykius ir jam patiko ir jis be žodžių bet nuoširdžiai savo laikysena tuo gyrėsi. Ir tai buvo aišku iš jo marškinėlių. O paskui pamačiau, kad ir ant jos marškinėlių buvo užrašas apvalintame keturkampyje, žodis "suited". Ir man nebuvo aišku, kuris iš tikrųjų labiau vienas kitam tiko, bet matyt, jie buvo patenkinti.
AndriusKulikauskas October 27, 2009 10:53 CET Occasionally I've had very vivid dreams related to my philosophy. I will write them here.
In college, my freshman year, I heard God say that the fundamental knowledge is: Those things are which show themselves to be.
It wasn't a dream, but I think in my senior year I asked God what kind of math is relevant for my philosophy, and I think he said "walks on trees" consisting of nodes representing the nodes of the Threesome (I used the letters C, I, U for communal, individual, universal).
In graduate school, I heard God say that the fundamental unit of information was partitions (stacks of rows of cells, shorter rows stacked on longer rows, left justified) filled with two kinds of slashes, short or long, one per cell. It sounded like God's voice but I think it came from a lawn mower outside.
AndriusKulikauskas October 27, 2009 10:53 CET Last night I dreamed four rows of simple structures, like beads, as if recurring periodically, in pulsating waves, like strings of atoms moved by sound. The beads were simple colors like red and blue, each line the same color. The far row and the near row consist of single beads, I think red, symbolizing the Onesome. The middle rows (in blue) were (farther) the Twosome (one bead after another) and (closer) the Threesome (three beads in a circle, with the third lagging behind the other two). A bead would come from the side row and ricochet into the Twosome, knocking it's bead out into the side row, leaving temporarily a hole. Likewise it would come from the side row and ricochet off the Threesome, which would temporarily have a hole then come together anew with the new bead. A sort of replacement of beads leaving holes.
Sapnavau