Apžvalga
Rašiau nuo 2015 balandžio 27 d. iki 2015 metų pabaigos.
Rašau Ievai. Jinai mano Skaitytoja, kuriai aš, Rašytojas, galiu paprasčiausiai atsiskleisti. Dėl to, kad...
- jai galiu drąsiai rašyti nes mes vienas kitam artimi, mieli, brangūs
- jai galiu mažiau aiškinti ir ją mažiau įtikinėti nes mūsų požiūriai giminingi
- ji pripažįsta Dievą ir jai rūpi su juo vis artimiau bendrauti
- ji be galo atsakinga savo mintimis, žodžiais ir gyvenimu
- ji gyvena tomis vertybėmis, ir supranta tas vertybes, kuriomis aš gyvenu ir noriu gyventi
- ji mane visaip žavi, mane visapusiškai žadina ją mylėti, jai atsiduoti, kūnu, protu, širdimi, dvasia
- ją galiu tikėti, ja domėtis, ne mažiau kaip savimi, ja galiu domėtis kitu požiūriu, rūpintis visais, kalbinti Tėve mūsų, ne Tėve mano
- jai rūpi mane išklausyti, mane suprasti
- ji mane pažįsta ir mane tiki
- ji supranta, ką reiškia užaugti šviesuolių šeimoje, aplinkoje
- su ja galiu įsivaizduoti bendrą gyvenimą, auginti šeimą, pasišvęsti vaikams, rūpintis visais, atsiduoti Dievui
- ji mane verčia pasitempti, ugdytis, įsijausti, pavyzdžiui, atskirti tūkstančius šypsenų
- ji mane verčia susigaudyti tarp savo jausmų jai, Dievui, sau ir kitiems
- ja branginu gyvenimą
- jai esu dėkingas Dievui, ja suvokiu, kaip jisai mane be galo myli ir lydi
- ja susigaudau, ko noriu, kas man svarbu, koks esu
- ji man išplėčia vaizduotę, pavyzdžiui, jog gražu ir būtina šlovinti Dievą
- ji mane įkvėpia
Ir kartu rašau mūsų vaikams. Juk mano tikslas viską žinoti, ir tą žinojimą gražiai taikyti. O žinojimą gražiai taikyti, tai puoselėti Jėzus Kristaus skelbiamą dangaus karalystę, šviesuolių bendrystę. Tad tikiu su Ieva auginti vaikus, kuriems nuo mažens tai būtų tikra, artima, ir kitaip neįsivaizduotina.