Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Susikalbėjimas


Meilės mokslas, Pokalbis, Septynerybė

Kaip susikalbėjimas sustato teisingus santykius?


关系



Susikalbėjimas

Pavaldus, priklausomas požiūris



2017 m. birželio mėn. 8 d. dirbutuvės su Tomu Kačerausku tirti jo klausimą, Iš kur kyla skirtingos komunikacijų mokyklos ir kodėl jos tarpusavyje nebendrauja?

Komunikacijos mokyklos supranta komunikaciją iš skirtingų kampų. Kiekvienai mokyklą kažkas rūpi, bet taip pat, kažkas nerūpi.

Apžvelgę šias mokyklas, ir savaip jas išryškinę, aiškėja, jog viena tiria kaip kalbėti, kita kaip klausytis, o trečia kaip susikalbame. Šitos trys pagrįstos asmenų bendravimu. Tačiau yra kitos trys mokyklos, kurios tiria visuomenės akimis, kaip esame valdomi, kaip pasiduodame įtakai, ir kaip esame buriami. Galiausiai, yra mokykla, siejanti mikrokomunikacija (paskirų žinių perteikimą) ir makrokomunikaciją (jų poveikį santvarkai).

Susikalbėjimo esmė yra mūsų lygiavertiškumas. Vienas kitą tokiais pripažindami, susikalbėdami tarpusavyje, galime būti viena. Tačiau ar tai bus tik paviršutinis susikalbėjimas, ar gelminis, esminis? O gal iš viso nesusikalbėsime? O mūsų sąlygos tokios, kad norėdami susikalbėti, turime pirmiausiai vienas kitam nusileisti. Kas kalbės ir kas klausysis?

Mūsų susikalbėjimo pagrindas yra būtent mūsų lygiavertiškumas. Tačiau jisai glūdi ne šitame pasaulyje, ne šitoje santvarkoje, juk jisai jiems nepaklūsta. Jis glūdi bendroje dvasioje, tikroje ar menamoje, kurią tiesiog vadinsiu Dievu arba Lygiavertiškumu.

Visgi, mes santvarkoje. Joje vyksta tarsi Lygiavertiškumo tyrimas. Ar Lygiavertiškumas būtinas? Ar jisai būtų netgi jeigu jo nebūtų? Užtat gyvename dviprasmiškoje santvarkoje. Iš vienos pusės, esame Lygiavertiškumo galimybė, ir vienas su kitu bendraujame tokia dvasia, Asmeniškai. Iš kitos pusės, Visuomenė tvirtina, kad lygiavertiškumo nėra, ir netgi asmenų kaip ir nėra. Yra užtat mus tvarkanti Visuomenė. Ir iš tiesų, mes visi jaučiame Visuomenės rėmus. Jie mus labai įtakoja, telkia ir tiesiog valdo. Tačiau ar lieka tarpas, kuriame mes galime visgi atjausti vienas kitą, ir nepaisant savo skirtingų padėčių bei vaidmenų, vienas kitą pamylėti ir palaikyti? Ar mes visgi galime būti viena savo dvasia? Mūsų visas bendravimas yra dviprasmiškas, nes tai visada gali būti tiktai sausos kalbos - beširdis melas ir tuščios nesąmonės - betgi visada gali vertis asmeninis ryšys.

Susikalbėjimas tad prasideda nuo klausymosi. Fenomenologija klausomės to Dievo, tos bendros lygiavertiškumo dvasios, kuria mes Asmenys galime bandyti suvokti kitą, kaip esantį panašioje būklėje ir išgyvenantį kažką panašaus, kaip mes. Socialine psichologija klausomės, iš šalies, Visuomenės akimis, kaip esame įtakojami. Toliau galime įsiklausyti į tą įsiklausymą, juk kadangi mūsų įsiklausymo galimybė remiasi mūsų, tegul ir menamą, bendra būkle, mes galime išsivystyti tą bendrą būklę tegul ir tariamai nusakančią kalbą. Semiotika tiria tą Asmenų kalbą, kaip ja bandome susikalbėti, o sociokultūra tiria, Visuomenės akimis, tą išryškintą tariamą būklę. Retorika išverčia tą įsiklausymą, ir kuria tą kalbą, kuria Asmuo laisva valia gali įtakoti klausytojus. Atitinkamai, kritinė filosofija išverčia, Visuomenės akimis, kaip mūsų būklė mus visapusiškai lemtingai įtakoja.

Susikalbėjimo pagrindas yra turinio ir raiškos išskyrimas. Lygiavertiškumas, tai mūsų bendras turinys. O raiška skiriamės, tai mūsų kalba ir būklė Visuomenėje. Išskirdami raišką ir turinį, kaip kad kibernetika, išlaikome dviprasmiškumą ir Visuomenėje išsaugome sąlygišką tiesą. Tačiau jeigu klausomės besąlygiškos Tiesos už mūsų, ir tik tada ja įsiklausome į save, ir per save kitus, tada gyvename turiniu, su juo sutampa bet kokia raiška, bendraujame širdingai, kaip Asmenys, ir visa Visuomenė subliūkšta, nes pasirodo, joje niekas negyvena. Galima sakyti, tai yra Dievo pasitvirtinimas, kad iš tikrųjų, Visuomenėje niekas negyvena.

Susikalbėjmas tad yra visada apie tai. Jis visada dviprasmiškas - ar gyvename Visuomene, pasaulio tiesa, ar gyvename Dievu, širdies tiesa?

Taip žiūrint, savotiškas nebendravimas yra visa esmė - nepriimti Visuomenę, kaip tikrovę - o verčiau pripažinti kitus, kaip mums lygiaverčius Asmenis.

Susikalbėjimas

Pokalbis

An important part of a Universal Language or the system that I am working on is the role of communicative assumptions. We can start communication by assuming (ConstructiveHypothesis) that either side wants to communicate. So this assumption suggests that we can use the concepts and structures required by communication itself as the structures that we use for the form of our language and the first subject of our language that we talk about.

Komunikacijos mokyklų pagrindas yra "frames" - ir koks jų išsidėstymas tarpusavyje. Ir jos atitinka filosofijos mokyklas. Kaip susidėsto "frames" bet kokiam klausimui.

Susikalbėjimas

Eiti ten kur Dievas mane rastų. Dievas žmogaus požiūriu.

Radimai: Pasiklydusiam vaikui rasti tėvus, rasti pastovumą (nulybės atvaizdą), rasti ką myli.

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Susikalb%c4%97jimas
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2021 birželio 16 d., 14:42