Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti


Žr. Gvildenu, Viską žinoti, Sąmoningėjimas, Dorovės tyrimas, Meilė, Knyga, Svetainė, Atitikimai, Sutapimai, Visaregis, Mano užmojis

Į kokį sąmoningumo išgyvenimą viskas susiveda?

Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Šiame puslapyje bandau viską aprėpti. Apžvelgiu:

  • Ką reiškia viską žinoti?
  • Koks yra Dievo požiūris? Kaip susidėlioja visko žinojimas? Kaip žinojimas palaiko nežinojimą?
  • Kaip priimame Dievo požiūrį? Kaip nežinojimu išgyvename visko žinojimą?

Viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas? Dievas šį klausimą plėtoja Dievo šokiu, kuriuo atsiranda trys kiti asmenys: Aš, Tu ir Kitas. Šie asmenys papildomai plėtoja klausimus. Jie atsiskleidžia savo tyrimais. Jų tyrimus įrėmina atitinkamos apytakos.

Asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - išskiria tai Kas nežino ar žino ir tai Ko nežino ar žino. Kartu asmenys išskiria nežinojimą ir žinojimą. Asmenys skiriasi nuo Dievo vis platesne apimtimi: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Kartu auga asmens sąmoningumas jam įveikiant vis didėjantį atotrūkį su Dievu. Būtent Kitu esame labiausiai sąmoningi ir būtent juo labiausiai išauga, plinta, bręsta Dievo nežinojimas. Tuo tarpu Dievas, kaip toks, yra strimagalvis, tad nesąmoningas. Dievo yra sąmoningas išgyvendamas asmenis.

Tokiu būdu išsiskiria nežinojimas, Dievas asmenų tyrimais išgyvenantis visko žinojimą, ir žinojimas, išsakytas tyrimus grindžiančiomis apytakomis. Pati apytaka atspindi šį santykį, tad pusė apytakos - 12 požiūrių - nusako asmenį pirm santvarkos, ir kita pusė - 12 požiūrių - nusako žinojimo santvarką.

Iš pradžių nesiskiria žinojimas ir nežinojimas - juos skiria niekas. Toliau išsiskiria, ką žinome ir nežinome, atsiranda kažkas. Toliau išsiskiria paskiras žinovas ir bendrasis žinovas, atsiranda betkas. Toliau išsiskiria santykiai tarp paskiro ir bendrojo žinovų, tų santykių asimetriškumas, atsiranda viskas. Tokiu būdu žinovų požiūriais - pasaulio (jokiu požiūriu), asmenybės (vienu požiūriu), asmens (dviem požiūriais) ir Dievo (trimis požiūriais) išsiskiria nežinojimas ir žinojimas, atsiveria Dievo, Mano, Tavo ir Kito būklės. Pasaulio (joks) požiūris grindžia Dievo būklę, o Dievo (trejopas) požiūris grindžia Kito būklę. Nes Dievas įžvelgia tarpą tarp savęs už mūsų ir savęs mumyse, ir mes tuo pačiu galime tai įžvelgti. Matematikoje atitinkamai galime pridėti židinį (už mūsų) ir visybę (Dievą mumyse).

Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina nežinojimą ir žinojimą. Būtent mes visko nežinome, užtat mus Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.

Dievas įsijaučia (visko) nežinojimu (savo žvilgsniu) ir atsitokėja (visko) žinojimu (savo požiūriu). O mes atvirkščiai įsijaučiame žinojime ir atsitokėjame nežinojimu.



Visko žinojimas (Dievo požiūris) susidėlioja apytakomis (asmenų tyrimais).

Visko žinojimas nusako Dievo požiūrį, grindžia gyvenimo lygtį ir susidėlioja tyrimais - apytakomis.

Apytakos išsakančiais tam tikros apimties tyrimą, nežinojimą ir žinojimą. Apytakos nusako Dievo požiūrį.

Dievo požiūrį galima priimti, išgyventi.

Gyvenimo lygtis grindžia gyvenimą ir amžiną gyvenimą ir skirtumą tarp jų.

Amžinas gyvenimas nusako skirtumą tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo, Dievo ir gerumo.

Viskas yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. Visko žinojimas yra, iš vienos pusės, tų aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Tad visko žinojimas yra Dievo požiūris, kuris susidėlioja sąmoningumo lygmenimis, keturiomis apytakomis. Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia Dievo šokiu, pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose.

10 Dvasios raiškų yra išsiaiškinimai santvarkoje, o 8 Sūnaus raiškos yra išsiaiškinimi už santvarkos. Juk Sūnus išsiaiškina dar neįsigalėjus santvarkai, tuo tarpu Dvasia žiūri iš šalies, jau esant santvarkai. Žmogaus trejybės ratas taip pat vyksta neįsigalėjus santvarkai. Žmogaus trejybės ratas tad papildo Sūnaus 8 raiškas ir jas kartu papildo žinojimo rūmų židinys - Sūnaus pilnatvė. (Tačiau ar trejybės ratą neturėtų papildyti "pakankamas Dievas"?) O Tėvo raiškos sieja tai kas santvarkoje ir už santvarkos, tad santvarkai priskirtina pradžia (nepriklausomo tyrimo išsiaiškinimo būdas) ir pabaiga (aplinkybių išsiaiškinimo būdas). Tad pradžia yra santvarkos tuštuma, o pabaiga yra neišsemiamumas to, kas už santvarkos. Tokiu būdu, tai kas yra už santvarkos, ką Sūnus ir mes išgyvename, iš tikrųjų yra apimta santvarkos. Mes "išgyvename" santvarka savo nežinojimo pertekliumi, savo dvasios pertekliumi, malonės pertekliumi. O pati santvarka pasižymi teisingumu, ne pertekliumi. Pertvarkymai savo tarpais derina malonę ir teisingumą.

Dievo šokis grindžia aštuonerybę. Pasirinkimų malūnas ją išplečia netroškimais, išskiria Mano ir Dievo išgyvenimus. Žinojimo rūmais Dievas atjaučia Tave, atjaučia antrinėmis sandaromis. O maldos mokslu dar kitaip turėtų susiklausyti visi.

Koks yra Dievo požiūris?

Apytaka

  • Amžinas gyvenimas susidaro iš 24 požiūrių. Jisai reiškiasi keturiomis apytakomis. Jomis mes galime suvokti, aptarti, pažinti ir žinoti ne tik žinojimą bet ir nežinojimą.
  • Apytaka yra vienumą išsakanti tačiau jo niekaip nevaržanti gyva sandara. Apytaka apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra gyvenimo knyga.
  • Apytakos suderina požiūrius. Keturi lygmenys susiguli vis sąmoningesniu žinojimu, sudėliojant kelias apimtis - kelis požiūrius. Dievo šokis - jokį požiūrį; pasirinkimų malūnas - vieną požiūrį, tad padalinimus; žinojimo rūmai - požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes; maldos mokslas - dangaus karalystė - požiūrį į požiūrį į požiūrį - tris kalbas. Visos sandaros susidaro iš požiūrių, ir pasirinkimų malūnas - dorovės tyrimas - jas visas išdėsto. Bet atvaizdai susideda iš dviejų požiūrių ir žinojimo rūmai turėtų susidėtų iš tokių dvejybinių požiūrių. O vieningumas remiasi trimis požiūriais ir maldos mokslas turėtų išsakyti trejybinį požiūrį.

Gyvenimo knyga išsako kaip mes, paskiri asmenys, gyvename viena.

  • Dvylika požiūrių galima išsakyti. Tai gyvenimo knyga, tie požiūriai, kurie išreikšti sistemoje.
  • Gyvenimo knygą rašome savo išgyvenimais, o Dievas juos skaito. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė. O mes rašome savo atsakymais, jog Dievas būtinas. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu. Tad gyvenimo knyga išsako, kaip mes kiekvienas sutampame su Dievu, tad su visais.
  • Žmogaus laisvė yra savo dėmesiu rinktis tarp galimybių. Jis tokiu būdu rašo savo gyvenimo knygą. O Dievo meilė yra, išvirkščiai, apžvelgti visas galimybes. Jis tokiu būdu skaito, ar jisai būtinas?
  • Gyvenimo knyga susideda iš žinojimo ir nežinojimo, tai yra, iš žinojimo ir tų žinių taikymo.
  • Gyvenimo knygos keturis skyrius reikėtų sieti su keturiomis apytakomis. Pirmasis skyrius išsako požiūrį kuriuo mes gyvename, juk jisai turi šešis atvaizdus (antras skyrius turi šešis poskyrius), o paskutinis skyrius išsako požiūrį kuriuo Dievas gyvena, nes jis turi keturis atvaizdus (trečias skyrius turi keturis poskyrius). Taip mąstant, reikėtų sieti pirmą poskyrį su maldos mokslu, antrą su žinojimo rūmais, trečią su pasirinkimų malūnu ir ketvirtą su Dievo šokiu.
  • Amžinas gyvenimas (gyvenimo lygtis) slypi kiekvienoje neišrašytos knygos dalyje. Nerašoma knyga apima keturis blogojo vaiko (gyvenimo) požiūrius ir keturis gerojo vaiko (amžino gyvenimo) požiūrius. Amžinas gyvenimas glūdi trejybės rate ir taip pat Dievo savarankiškume, jo vienume.

Visko atsakymas, susivedimas, susiklausymas

  • Suvesties Dievas yra nesąmoningo žinojimo Dievas, Dievo atsakymas
  • Suvedimas yra atsakymas, kad gyvename Dievu. Suvedimas suveda šešis pokalbius. Suvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi. Suvedimai yra pertvarkymai, kurie tačiau prilygsta šešioms keturių išeities taškų poroms. Šios poros yra klausimai, mus išvedantys į platesnį lygmenį.
  • Viskas susidėlioja kada žmogus sugeba gyventi vienu trejybės rato nariu, jo trečdaliu, su kitais dviem asmenimis, Tave ir Kitu, būtent maldos mokslu, tiesos dvasia. Dievas tada gyvuoja kaip trejybės rato globėjas, nebūtinai tobulas, užtat pakankamas.

Asmenys visko nežinojimu (Dievo žvilgsniu) išgyvena visko žinojimą.

Visko žinojimu išgyvename ką - nežinojimą, kaip - asmenimis ir kodėl - atskleisti savo prielaidas.

Visko žinojimu atskleidžiamos dvasios prielaidos. Atskleidimas vyksta įsigilinant į viską, tai yra, atsisakant savęs, siaurinant apimtį asmenimis: Dievas žino viską, aš žinau betką, tu žinai kažką, kitas žino nieką. Tuo pačiu griežtėja tiesa. Viskas žinoma skaidant ir derinant asmenis: Dievą, mane, tave, kitą. Užtat reikalingas daugeriopas požiūris - požiūrių lygtis. Asmenis nusako apytakos.

Visko žinojimą išgyvename asmenimis. Būtent jais priimame, išgyvename Dievo požiūrį, juo žvelgiame. Išgyvename amžiną gyvenimą, nes Dievo požiūris išskiria tai kas besąlygiška, už santvarkos, už savasties, ir tai kas sąlygiška.

Asmenys atsiskleidžia savo tyrimais, kuriais išgyvena atitinkamas apytakas. Savo tyrimais kartu atskleidžia savo prielaidas.

AsmuotyrimasapytakasandaraDievo raiškalygties lygmuo
DievasAr Dievas būtinas?Dievo šokisDievasdvasia
dorovės tyrimas: Kas aš esu?pasirinkimų malūnaspožiūrių grandinėgerumassandaroje
Tupaskiri žinojimo rūmų tyrimai, paskirų mokslo šakų apžvalgosžinojimo rūmaigyvenimasatvaizdais
KitasKaip žmonėms vienas kitą labiau mylėti?maldos mokslasamžinas gyvenimasatvaizdų vieningumas

Kaip susiveda visko žinojimas ir visko nežinojimas? Sąmoningumu.

Sąmoningumu renkamės tarp nežinojimo ir žinojimo.

Kaip priimame Dievo požiūrį?

  • Priimame Dievo požiūrį mylėdami.
  • Priimame Dievo požiūrį suvokdami, jog sąlygiškas išplaukia iš besąlygiško, tad privalo besąlygiškajam teikti pirmenybę. Būtent tokiu suvokimu sąlygiškasis prilygsta besąlygiškajam, taip kad jų santykis apsiverčia, ir besąlygiškasis sąlygiškajam teikia pirmenybę.
  • Priimame Dievo požiūrį, kaip pasiklydęs vaikas, kuris neieško savo tėvų, bet eina ten, kur jo tėvai jo ieškotų. Tad mums tenka panašiai elgtis. Tai ir yra Dievo valios vykdymas. Vykdome paklusdami, tikėdami ir mums berūpint.

Gyvename besąlygiškumu

  • Our potential is fulfilled by our ability to live with absolutes. This happens when we are able to love that which is completely independent of us. In this sense, we are commanded to Love God. We are to Be Perfect and to do what we do without distinctions towards others. Our ability to love others is a move in this direction, as is our ability to love ourselves.
  • Visko žinojimas iškyla bendru žinojimu, kada savo asmeninį žinojimą, atsisakydami savęs, pakeičiame bet kokio asmens žinojimu. Dorovė panašiai iškyla iš elgesio.
  • Visko žinojimas Dievo (Sūnaus) veikla sieja Dievą (Tėvą) ir Dievo (Dvasios) būklę.

Gyvenimo lygtis derina besąlygiškumo požiūrį ir sąlygiškumo požiūrį.

  • Besąlygiškumas (nežinojimas, sąmonė) yra nuo pat pradžių ir visakame išlieka. O sąlygiškumas (žinojimas, pasąmonė) atsiranda, vystosi, bręsta ir prilygsta besąlygiškumui, kaip jo raiška.
    • Išvedimas: Galima ketveriais požiūriais suvokti sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykį. Juos išsako keturios apytakos.
    • Suvedimas: O taip pat šešiais požiūriais galima pereiti iš sąlygiškų požiūrių į besąlygišką požiūrį.
  • Gyvenimo lygtis (Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas) yra iš vidaus išgyvenama keturiais asmenimis: dvasia (Dievu), sandara (manimi), atvaizdais (tavimi), vieningumu (kitu). Tad kiekvienas asmuo išgyvena savaip tą visus asmenis apibrėžiančią gyvenimo lygtį.

Visko žinojimas yra reikalingas, kaip dvejopas požiūris: kartu besąlygiškas ir sąlygiškas.

  • Visko žinojimas išskiria sąmoningą, besąlygišką, sintaksinį žinojimą ir pasąmonės, sąlygišką, semantinį žinojimą. Visko žinojimas žino, kaip rasti tinkamą liudytoją, kuris paliudytų. Užtat visko žinojimas aprėpia visumą, o kartu žino betką.
  • Reikia mąstyti išeities tašką, būtent Dievo, iš kurio viskas išplaukia, ir taip pat mąstyti iš šalies, ką mes visi pašaliniai išgyvename, kaip visi amžinai bręstame, koks mūsų bendras vienumas, į kurį viskas susiveda.
  • Tas dvilypis požiūris glūdi būtent mūsų išgyvenimuose, būtent mūsų brandoje. Dvilypis požiūris yra atsitokėjus, žiūrint iš šalies, nes tuomet matosi tiek pradžia, tiek pabaiga. O išgyvenant virsmą, užmirštame ištakas ir lieka vienareikšmiškas pasaulio požiūris. Tad svarbu vis prisiminti ir pripažinti ištakas, visko aplinkybes.
  • Viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas? O mes visi dalyvaujame šiame Dievo tyrime. Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
  • Pats Dievas yra grynas sąmoningumas - tyras nežinojimas - tačiau jisai vis sąmoningėja, ir būtent augant žinojimui, besiplečiant pasąmonei, nes jisai gali užtat klausti vis turiningesnius klausimus.
  • Dievas, kaip tyriausias sąmoningumas, įsikūnija pasąmonės tinklu - bendryste. O žmogus iš pasąmonės auga sąmoningumu. Taip jie vienas kitą palaiko. Sąmonę išsako nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė, o jos santykį su pasamonę išsako ketverybė, penkerybė, šešerybė ir septynerybė.
  • Mes kiekvienas esame visako suvedimas, tokia mūsų pasąmonės veikla. Bet juo labiau svarbu yra visko išvedimas, juk tai kilo ne iš mūsų asmenybių, bet iš pirmapradžio Dievo. Visgi kartu ir mūsų kiekvieno pradmuo yra tasai grynasis sąmoningumas, prabundantis, lygiai kaip ir pirmapradis Dievas, tad sutampantis su juo.

Nežinojimo dvasios ir žinojimo sandaros derinimas

  • Visko žinojimas išgyvenamas išskiriant besąlygišką nežinojimą ir sąlygišką žinojimą, tad prisiimant dvejopą požiūrį. Tarpas tarp jų išauga sąmoningėjant nuo nieko iki visko. Pilnatvėje išgyvename amžiną gyvenimą kuomet gyvename besąlygiško Dievo valia.
  • Visko žinojimo esmė yra atsisakymas savęs, pasirinkimas Dievo vietoj savęs, jo požiūrio vietoj savo požiūrio. Sąmoningumu vis išlaikome pasirinkimo galimybę, skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės, tad dvejopą požiūrį, dvejopą žinojimą ir nežinojimą.
  • Nežinojimas ir žinojimas atitinka Dievą ir gerumą. (Prisiminti gėrio ir blogio pažinimo medį.) Amžinas gyvenimas yra nežinojimo ir žinojimo atskyrimas.
  • Visko žinojimas suderina sąlygišką žinojimą ir besąlygišką nežinojimą nes viskas yra dvireikšmiška sąvoka. Viskas gali ribotis santvarka, taip kad Dievo nėra, arba jisai gali apimti ir Dievą už santvarkos. Tad jisai kaip sandara išreiškia Dievo tiriamąją veiklą. Jo keturi atvaizdai, troškimai, išreiškia tam tyrimui reikalingas būsenas. Taip pat gerumo du atvaizdai yra gyvenimas (mažėjantis laisvumas, nes Dievas ir gerumas sutampa) ir amžinas gyvenimas (didėjantis laisvumas, nes Dievas ir gerumas atskiriami). Tad gyvenimas turi šešis atvaizdus (nes sulygina Dievą ir gerumą, jų aplinkybes sudeda), o amžinas gyvenimas turi aštuonis atvaizdus (nes atskiria Dievą ir gerumą, jų aplinkybes daugina).

Koks tikslas visko žinojimo ir visko nežinojimo? Sąmoningėjimas - Amžinas gyvenimas.

Visko žinojimo ir visko nežinojimo tikslas yra šviesuolių bendrystė, gyvenimas klausimais, gyvenimas nežinojimu, amžinas branda.

Visko žinojimo ir visko nežinojimo tikslas yra juodu išskirti. Tai yra amžinas gyvenimas. Žinojimo ir nežinojimo išskyrimas leidžia jų apimtims plėtotis. O tai yra sąmoningėjimas.

Sąmoningumas: Jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. Sąmoningėjimas: O jeigu žiūrėti pirmyn, Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda.

Sąmoningumo lygmenys

Asmuo išgyvena sąlygas (žinojimą, pasąmonę) kaip savastį, kaip savo ryšį su savimi. Sąlygų apimtis apibrėžia asmenį ir jo sąmoningumo lygį. Dievas išgyvena tiesiogiai, be savasties.

  • Aš išgyvenu savastį (požiūrį - padalinimus),
  • Tu išgyveni savasties savastį (požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes), ir
  • Kitas išgyvena savasties savasties savastį (požiūrį į požiūrį į požiūrį - kalbas).

Dievas yra atskirtas nuo savęs visko. Tačiau kitiems asmenims tas skirtumas mažėja. Aš esu atskirtas nuo savęs betko, Tu atskirtas kažko, o Kitas gyvena tiesiogiai, amžinai, tarp dūženų.

Amžinas gyvenimas reiškiasi sąmoningėjimu

Sąmoningėjimu nežinojimas ir žinojimas išsiskiria vis platesnėmis apimtimis. Apimtys apibūdina savastį, ar tai niekas, kažkas, betkas ar viskas.

  • Juos skiria niekas kada Dievas išeina už savęs į save.
  • Juos skiria kažkas (mūsų savastis) kada mes požiūriu išeiname už savęs.
  • Juos skiria betkas kada žaidimu, klausimu ir atsakymu, kuriame tam tikrą pasaulį.
  • Juos skiria viskas kada skirtingi asmenys susiklauso malda.

Sąmoningėjimas

  • Sąmoningėjimas tad išsako augantį požiūrių skaičių skiriantį žinojimą ir nežinojimą. Dievui tai +0, jam išeinant už savęs, o Man tai +1, grindžiant dorovę ir požiūrių grandinę.
  • Sąmoningėjimas yra ėjimas iš nieko nežinojimo/žinojimo į visko nežinojimą/žinojimą.
  • Sąmoningėjimas veda iš siauresnės apimties į platesnę apimtį. Yra keturios apimtys, tad šešios galimybės sąmoningėjimui. Kartu paėmus, šios šešios galimybės grindžia tarpą, kurį išreiškia amžinas gyvenimas.
  • Sąmoningėjimu vis labiau išryškėja mūsų prielaidos, kurias išsako suvokimo lygmenys. Sąmoningėjimu išryškėja skirtumas tarp mūsų sąlygiškumo ir Dievo besąlygiškumo. Tą skirtumą išsako auganti apimtis: niekas, kažkas, betkas, viskas.
  • Sąmoningėjimu Dievas išnyksta, gyvename Kitu, tad gyvename viena. (Ar iš tiesų? Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.)

Aš privalau sąmoningėti. Panašiai, kaip Dievas pereina į Kitą, aš turiu pereiti iš asmenybės (Aš) į asmenį (Tave), iš kažko nežinojimo ir žinojimo į betko nežinojimo ir žinojimo.

Amžinas gyvenimas

  • Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu ir juo išsipildo.
  • Amžinu gyvenimu galiausiai gyvename Kitu. Tai mūsų brandos pilnatvė. Dievas savo tyrimu bręsta apimtimis ir atitinkamais asmenimis. Jisai pradeda nieko žinojimu ir nieko nežinojimu, o baigiasi Kitu - visko žinojimu ir visko nežinojimu. Atitinkamai išauga skirtumas tarp Dievo ir gerumo.
  • Amžinas gyvenimas yra nežinojimo pilnatvės dvejopas požiūris: Besąlygiškas nieko nežinojimas ir sąlygiškas visko žinojimas.
  • Amžinas gyvenimas derina žvilgsnius. Apytakos derina požiūrius. Tačiau dar reikia suderinti žvilgsnius. Esame laisvi savo žvilgsnius derinti ar nederinti su Dievo ir kitų žvilgniais.

Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą.

  • Vienumo pagrindas yra gerumas, laisvumas. Dievo šokyje šeši neigiami įsakymai nusako gerumą, o keturi teigiami įsakymai nusako Dievą. Jie prilygsta vienas kitam - jų santykis nusako gyvenimą ir amžiną gyvenimą.
  • Amžino gyvenimo keturios apytakos išsako mūsų vienumą išgyventą su kažkuo, su asmeniu: Dievu, Manimi, Tavimi ir Kitu.
  • Išgyvenimas yra santykis tarp išgyvenančio išeities taško ir išgyvento suvedimo. Būtent mumis išgyvenama.
  • Vienumas yra pirm asmenų, bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes esame tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
  • Jei "aš" mąstau tą vienumą, tai gaunasi aklavietė, tai kas uždara, svetima, neskaidru ir negyva. Tačiau jeigu tas vienumas mąsto manimi, žino manimi, gyvena manimi, tai ir aš galiu juo gyventi. Reikia, kad "manęs" nebūtų. Užtat tokiu atveju tą vienumą galime suprasti kaip Dievą, kaip jo išsipildymą amžinu gyvenimu. O man tenka ištisai rinktis, ar man įsijausti į save, ar man atsitokėti ir tapti Dievui atviram.
  • Kiekvienas požiūris reiškiasi dviem asmenimis, pavyzdžiui, Dievas Tėvas yra Dievas už sąlygų, be savasties, taip pat Aš sąlygose, kaip savastis.
  • O gyvendami Dievu, gyvename jo išeities tašku, klausimais: Ar Dievas būtinas? Tad suvedimas veda į jį grindžiantį išvedimą.

Suvedimo tyrimas

Apibrėžti šias sąvokas: viskas, žinojimas ir nežinojimas, viską žinoti, asmenys.

  • Kaip visko sąvoka suveda Dievo dvasią ir jos išgyvenamą sandarą?

Visko žinojimą susieti su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, požiūrių sudūrimu ir požiūriais.

  • Kaip susiveda Dievas už mūsų ir mūsų gelmėse, išorinis ir vidinis požiūris, besąlygiškumas ir sąlygiškumas?
  • Koks šešerybės vaidmuo visko susidėliojime, suvedime, žinojime?

Klausimai apie nežinojimą ir žinojimą.

  • Ar Dievo požiūriu (apytaka) atsitokėjama ar įsijaučiama? Ar Dievo požiūrį ar Dievo žvilgsnį priskirti įsijautimui, išgyvenimui?
  • Koks ryšys tarp nežinojimo ir sąmoningumo? Ar tai tas pats, ar skirtingi dalykai?

Klausimai apie sąmoningumą ir nesąmoningumą.

  • Kaip amžinas gyvenimas išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
  • Kas yra asmuo? Kaip jisai atsiranda?
  • Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu?

Klausimai apie sąmoningėjimą.

  • Apibrėžti sąmoningėjimą. Tirti, kaip sąmoningėjame. Susieti su amžina branda.
  • Koks santykis tarp išeities taško, iš kurio išplaukiame, ir suvesties, kuria susivedame?
  • Koks ryšys tarp galutinio požiūrio, kad Dievas yra geras, ir tiriamojo požiūrio, kad Dievas nebūtinai geras?
  • Ką reiškia neišspręstas klausimas? Iš vienos pusės, svarbu vis tirti toliau. Iš kitos pusės, norisi vis nors sąlygiškai išspręsti, nepalikti visiškai neišspręsto klausimo, kaip ir nebaigto pokalbio.
  • Kaip atsisakome savęs?
  • Kaip gyvename bendru žmogumi?

Klausimai apie sąmoningėjimo pakopas.

  • Ką reiškia požiūris, kaip jisai susijęs su išėjimu už savęs ir sąmoningėjimu?
  • Kaip susistato dalinis atsakymas?
  • Ką reiškia požiūrių grandinės pasipildymas nauju požiūriu - tiek visa požiūrių grandinė (asmens požiūris), tiek papildymo veiksmas (perėjimas iš vieno asmens į kitą)?
  • Kaip išsidėlioja ir susidėlioja sandaros atitinkančios dorovės tyrimo pakopas?
  • Ar keturios apytakos susiveda į tai, kas mus išgyvena, užtat mums yra artimas ir suprantamas kaip asmuo, kaip antai, Dievas? Ar jos susiveda į tai, kas mums visiškai svetima, yra kažkoks vienumas už mūsų? Betgi tas vienumas turėtų mus suvokti ir pažinoti ir išgyventi. Ar keturios apytakos susiveda į pirmapradį Dievą ar į amžiną gyvenimą?

Kaip maldų mokslas suveda Dievo šokį ir pasirinkimų malūną į paskirus žinojimo rūmus?

  • Dievo požiūrį ištirti ir išsakyti žinojimo rūmais.
    • Dievo Tėvo išsiaiškinimus Tanake.
    • Dievo Sūnaus išsiaiškinimus Evangelijose.
  • Toliau palyginti Dievo požiūrį su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su pasirinkimo malūnu. Pasirinkimo malūną suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus ir įvardinti asmens raiškas.
    • Iš Dievo šokio išvesti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves ir jas susieti su žmogaus dorove ir trimis kalbomis bei paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu.
    • Ieškoti atitikimų tarp Dievo šokio raiškų ir pasirinkimų malūno asmens raiškų.
    • Kaip Dievo šokį (Dievo požiūrį) ir pasirinkimų malūną (žmogaus požiūrį) sieja šešerybės atvaizdai lygtimi 6+3=1 ?

Žinojimo rūmai

  • Kokie žinojimo rūmai atitinka visko žinojimą? Taip kad Dievo požiūrį - gyvenimo knygą išsako išsiaiškinimai santvarkoje, o Dievo išgyvenimą išsako išsiaiškinimai už santvarkos.
  • Kuria prasme Pasirinkimų malūnas yra žinojimo rūmai atitinkantys betko žinojimą?
  • Kaip žinojimo rūmai yra kažko žinojimai - kaip kalbomis apibrėžiamas kažkas?

2018.04.18 A: Koks ryšys tarp keturių apytakų?

D: Keturios apytakos nusako išėjimo už savęs galimybes. Tad jų poros sieja savastimi neišreikštąjį - neišėjusį už savęs, ir savastimi išreikštąjį - išėjusį už savęs, ir būtent susieja besąlygiškai, visomis galimybėmis, tad išsako besąlygišką išėjimą už savęs, be savasties, tuo tarpu keturios apytakos išsako sąlygišką išėjimą už savęs tam tikro asmens, tad tam tikros savasties.

2018.04.19 A: Koks šešerybės vaidmuo visko suvedime?

D: Šešerybė aprėpia ir išsako jūsų - žmogaus - gyvenimo sąlygas ir būtent ryšium su manimi, tiek už jūsų, tiek jūsų gelmėse. Tad šešerybė sieja loginę trejybę, mano trejybę grindžiančią mano išėjimą už savęs į jus, asmenimis, ir taip pat jūsų išėjimą už savęs, ketverybės atvaizdais, į savo gelmes. Tad šias dvi trejybes suveda ir suderina šešerybė, o už jos esu aš, nulybė, už jūsų, ir septynerybė, gerumas, jūsų tarpe.

Suvedimas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 rugsėjo 20 d., 05:38