Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Knyga, Atitikimai, Kitas, Sutapimai

Ar Dievo šokis pasireiškia vienybe, pasirinkimų malūnas dvejybe, žinojimo rūmai trejybe ir maldos mokslas ketverybe?

Šiame puslapyje apžvelgiu, kaip viską suvesti. Tai trečia dalis vadovėlio šviesuoliams, kurioje aprašau besąlygišką žinojimą.

Suvedimas yra atsakymas, kad gyvename Dievu. Suvedimas suveda keturis išvedimus, tai yra, keturis išeities taškus, būties klausimus, kuriais besąlygiškas požiūris remiasi:

  • Dievo (jokio požiūrio) išeities tašką: Dievo šokį. Ar Dievas (būtinai) yra?
  • Mano (požiūrio) išeities tašką: pasirinkimų malūną. Koks Aš (tikrai) esu?
  • Tavo (požiūrio į požiūrį) išeities tašką: žinojimo rūmus. Kaip Tu (galimai) (meile) esi?
  • Kito (požiūrio į požiūrį į požiūrį) išeities tašką: maldų mokslą. Kodėl Kitas (tiesa) yra?

Išvedimas yra klausimas, kaip gyventi? Išvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių. Išvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi. Suvedimai yra pertvarkymai, kurie tačiau prilygsta šešioms keturių išeities taškų poroms. Šios poros yra klausimai, mus išvedantys į platesnį lygmenį.

Dievo išeities taškas yra siauriausias, apimantis nieką. Kiekvienas požiūris išplečia išeities tašką. Mes matome plačiau, kaip Dievas, nes mes gyvename sąlygose. O Tu gyveni sąlygų sąlygose ir Kitas gyvena sąlygų sąlygų sąlygose. Tad Aš užtikrintumu apimu kažką, Tu ramybe apimi betką ir Kitas meile apima viską. Bet apimame būtent Dievu, tai yra, jo troškimais. Ta prasme Dievo išeities taškas yra ne tik siauriausias, bet ir plačiausias. Mes kiekvienas suabejojame savo "platesniu" požiūriu, juk jis nebūtinai plačiausias.

Koks esu? Šis klausimas yra kertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.

Kaip esi? Šis klausimas yra kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.

Kodėl esu? Maldos mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.

Užrašai

Ankstyvesni užrašai

Esmė

Dievas tiria, ar jisai būtinas? Tad

  • Dievas pasitraukia klausimu, kaip suvokiantis Tėvas;
  • Dievas naujai iškyla atsakymu, kaip susivokiantis Sūnus;
  • Dievas sutampa žinojimu, kaip bendrai suvokta Dvasia.

Šį tyrimą vadinu Dievo trejybe.

Šis tyrimas, kuriuo Dievas išeina už savęs, išgyventinas trimis kampais, kuriais Dievas išeina už savęs:

  • Tėvas išeina už savęs šia Dievo trejybe. Tėvo sutapimas su Dievu, tai Dievo vienumas. Dievo trejybė suveda būtiną Tėvą, tikrą Sūnų ir galimą Dvasią.
  • Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu, jį siejančiu su Tėvu. Sūnaus sutapimas su Dievu, tai asmens vienumas. Aštuongubas kelias suveda Tėvo vienį (visko priėmimą), Sūnaus visybę (visko atmetimą) ir Dvasios daugį.
  • Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų. Dvasios sutapimas su Dievu, tai asmenų vienumas. Dešimt Dievo įsakymų suveda Tėvo daiktą (mylėti kitą), Sūnaus eigą (mylėti save) ir Dvasios asmenį.

Asmens trejybės ratas (ketvirtas trejybės atvaizdas, nepagrįstas Tėvo teigimu ir Sūnaus neigimu) vienija Tėvą, Sūnų ir Dvasią, kaip rato lygiaverčius narius. Rato poslinkiai, tai Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas.

Tačiau kaip trejybės ratą vaizduojame priklauso nuo to kaip suprantame asmenį ir kaip jis išgyvena trejybės ratą:

  • Dievas (Tėvas) Dievo valia (esme) išgyvena viską - Dievo šokį - prasmingumo klausimais: buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais;
  • Aš (Sūnus) gera valia (atvaizdu) išgyvenu betką - pasirinkimų malūną - pastovumo atsakymais: vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais;
  • Tu (Dvasia) išmintimi (sandara) išgyveni kažką - anuodu suvedančius žinojimo rūmus - betarpiškumo žinojimais - daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais;
  • Kitas (Dievo nebuvimu - Trejybe) amžinu gyvenimu (dvasia) išgyvena nieką - maldos mokslą - išgyvenimus (jų rūšis) - akivaizdumo nežinojimais - būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais.

Tai gyvenimo lygties lygmenys. Jie išsako kiek Dievas būtinas. Dievo šokis yra sandaras vamzdynas (hermeneutinis gyvenimas "burbule") iš kurio visgi Dievas išeina mumis. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga. Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes pats šokis jį kaip sandara pakeičia. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų, taip kad jis vis tiek iškyla. Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.

Visko žinojimas yra baigtinis arba nebaigtinis. Keturi sluoksniai sieja baigtines ir nebaigtines sąlygas. Požiūris yra langas iš baigtinių sąlygų į nebaigtines sąlygas ir tuo pačiu, nebaigtinio sąlygų sandas ar tiesiog sąlyga.

  • Dievo šokyje nebaigtinės sąlygos suvestos į Dievą. Tad Dievas yra nebaigtinių santvarkos ištrynimas. Užtat Dievo šokis yra be požiūrių, Dievas yra joks požiūris. Dievas veikia 24 būsenų uždaroje sandaroje.
  • Pasirinkimų malūnas aprėpia Mane, viengubą požiūrį, (Mano? ar Dievo?) pasirinkimus. Tai veiksmo +1 sąlygos. Dievas veikia 8 padalinimais (jų ratu) arba 6 atvaizdais arba 12 aplinkybių.
  • Žinojimo rūmai aprėpia Tave, dvigubą požiūrį, (Dievo? Mano?) klausimus ir atsakymus. Tai veiksmo +2 sąlygos. Dievas veikia trimis kalbomis.
  • Maldos mokslas aprėpia Kitą, trigubą požiūrį, kaip Aš meldžiu Dievą už Tave. Tai veiksmo +3 sąlygos. Tai pilnai išskleistos nebaigtinės sąlygos. Dievas veikia paskiromis raiškomis.

Pertvarkymai taipogi sieja baigtinę ir nebaigtinę santvarką, tik trijų skirtingų rūšių.

Tėvo ir Sūnaus suvedimas Dvasia vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.

Tad Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda. O jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. Aš esu atskirtas nuo savęs betko, Tu atskirtas kažko, o Kitas gyvena tiesiogiai, amžinai, tarp dūženų.

Keturi lygmenys atitinka Dievo troškimus ir mūsų netroškimus, pirmines sandaras. Antrinės sandaros išsako šių lygmenų poras.

  • Padalinimai. Apibrėžia asmenį. Pasirinkimų malūną išgyvena Dievo šokio Dievas.
  • Atvaizdai. Apibrėžia asmenį. Žinojimo rūmus išgyvena Dievo šokio Dievas.
  • Aplinkybės. Apibrėžia teiginį. Aplinkybės siejamos ne su mąstomu daiktu, o su juo pasauliu. Žinojimo rūmus išgyvena pasirinkimų malūno Dievas.
  • Pagrindimas tinklu apibrėžia pasaulį. Maldų mokslą išgyvena žinojimo rūmų Dievas.
  • Įvardijimas medžiu apibrėžia teiginį. Maldų mokslą išgyvena pasirinkimų malūno Dievas.
  • Pasakojimas seka apibrėžia asmenį. Maldų mokslą išgyvena Dievo šokio Dievas.

Sluoksnių poros palygintinos su šešias asmenų pokalbiais.

Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.

Dievo trejybė

  • Dievo šokis išsivynioja klausimu, ar Dievas būtinas? Dalis išsivyniojimo išsisemia baigtiniu atsakymu, jog Dievas nebūtinas.
  • Tačiau susivynioja žmogaus atsakymu, pasirinkimų rūmais, kaip gyventi,
  • ir taip pat abu susiliečia daugybe žinojimų rūmų, įvairių mokslų ir asmenybių.

Trejybės rato vaidmuo

Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose veikia tos pačios sandaros (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų, trejybės ratas), tačiau jos skirtingai išdėstytos.

Dievo šokį sustato šešerybė susidaranti iš Dievo trejybės ir asmens trejybės rato. Dievo trejybę išreiškia nariai, sandaros, kuriais:

  • esame: Tėvo požiūriu, Dievo trejybe, klausiame ar nusistatome besąlygiškai (Tėvo pasitraukimu) ar sąlygiškai (Sūnaus iškilimu)?
  • veikiame: Sūnaus požiūriu, aštuongubu keliu, klausiame ar vykdome besąlygiškai (palaikydami blogąjį vaiką) ar sąlygiškai (palaikydami gerąjį vaiką)?
  • mąstome: Dvasios požiūriu, dešimt Dievo įsakymais, klausiame ar permąstome besąlygiškai (šešeriopai mylėdami artimą, draugą) ar sąlygiškai (ketveriopai mylėdami Dievą, priešą)?

Asmens trejybės ratas atskiria šias tris sandaras. Ratu slenkame iš vieno nario į kitą klausimais: Nusistatome (Tėvu), ar vykdome (Sūnumi)? Vykdome (Sūnumi), ar permąstome (Dvasia)? Permąstome (Dvasia), ar nusistatome (Tėvu)? Tėvo, Sūnaus, Dvasios vienumas reiškiasi mumis, mūsų ratu.

Pasirinkimų malūne aštuongubas kelias išskiria ir suveda šiaip gyvenantį blogąjį vaiką ir amžinai bręstantį gerąjį vaiką. Jisai taip pat išskiria ir suveda gerąjį vaiką ir Dievą.

  • Asmens trejybės ratas grindžia blogojo vaiko požiūrį, taip pat gerojo vaiko, neturinčio ryšio su Dievu, taip kad Dievas juo gyvena.
  • Gerojo vaiko požiūrį grindžia trys sandaros (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų) kuriais jisai jaučia ryšį su Dievu ir renkasi Dievo valią vietoj savo valios.

Pasirinkimų malūnas tad atskiria sandarų apibrėžimą geruoju vaiku ir jų taikymą išgelbėti blogąjį vaiką, suskaidyti asmens trejybės rato poslinkius, pašalinti poslinkių trikdžius.

Žinojimo rūmus sustato Dievo trejybė. Tėvas globoja trejybės ratą, susaistantį, susiuvinėjantį dvi aštuongubo kelio puses. Tai dvi kryptys, Sūnaus tikėjimo atsakymas vedantis atgal iš Sūnaus į Tėvą ir atitinkantis Dvasios rūpėjimo klausimas vedantis iš Tėvo į Sūnų. Jos susiveda Sūnumi, apibrėžia rūmų taikymo apimtį. Jį naujai suskaido keturios apimtys, kuriomis tos dvi kryptys sutampa. Šešiomis apimčių poromis išsakomas tarpas tarp jų. Kartu paėmus tai dešimt Dievo įsakymų apibėžiantys tarpą tarp Tėvo ir Sūnaus. Tas tarpas, tai Dvasia, tuo pačiu tai paklusimas Tėvui.

Keturių asmenų sluoksniai

Keturios apytakos išsako kaip mylėti Dievą, Mane, Tave ir Kitą. Meilė priklauso nuo pažinimo visko, betko, kažko, nieko:

  • Dievas sudaro pažinimo pagrindą. Jis save pažįsta Dievo šokiu.
  • Aš save pažįstu pasirinkimų malūnu, kaip gyventi.
  • Tave pažįstu žinojimo rūmais. Išsiaiškinimo būdais jisai gyvena klausimu, randa atsakymą.
  • Kito visai nepažįstu. Visgi, malda palaikome jo išgyvenimą.

Trys sandaros skirtingai išsako tarpą tarp klausimo ir atsakymo, tarp išvirkštinių pasaulėžiūrų.

  • Dievo trejybė: pasitraukia Tėvas, iškyla Sūnus. Tarpu iš Dievo iškylu Aš.
  • aštuongubas kelias: tarpas tarp Tėvo kelio (iš nieko į viską) ir Sūnaus kelio (iš visko į nieką). Tarpu iš Manęs iškyli Tu.
  • dešimt Dievo įsakymų: tarpas tarp sutapimo (Tėvo ir Sūnaus) ir jų nesutapimo (tarpo tarp jų iki to). Tarpu iš Tavęs iškyla Kitas.

Dešimt Dievo įsakymai išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš pertvarkymo, iš nesusivedimo. O pertvarkymai sulygintini su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Šeši pertvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.

Kito požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai.

  • Dievo Tėvo šokis yra baigtinis, jisai jį Dievo trejybe šoka tuštumoje, be jokio pasaulio - vaizduotėje, Dievo raiškomis, tad jį pažistam iš savo vaizduotės ribų, kada visko atsisakome, sutramdome savo dėmesį ir stebime, kaip jisai įsijungia.
  • Dievo Sūnaus šokis, tai Aštuongubo kelio šokis, vykstantis Mano pasirinkimų malūne, kaip gyventi. Jį šokame esamame pasaulyje, asmeniškame pasaulyje, bendro žmogaus gyvenime.
  • O Dievo Dvasios šokis, tai dešimt Dievo įsakymų, vykstantis Tavo žinojimo rūmuose, tai paskiras pasaulis, kurį bendrai suvokia Tėvas ir Sūnus, baigtinis, besąlygiškas Dievo šokis ir amžinai atsiskleidžiantis, santykinis žmogaus pasirinkimų malūnas. Tai paskiras pasaulis išsakantis paskirą asmenybę arba mokslą.
  • Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis. Kitas išsako pertvarkymo tarpą (Dievo trejybės tarpą) dviem asmens trejybės rato nariais (ar poslinkiais?). Pertvarkymas reiškiasi išgyvenimu.

Aš bandau viską suvesti, kad galėčiau

  • žinoti viską - aprėpti (Dievo klausimu, ar jisai būtinas?),
  • žinoti betką - įsisavinti, ugdytis (žmogaus atsakymu, kaip gyventi),
  • žinoti kažką - suprasti, dalintis (išsiaiškinimo būdais),
  • žinoti nieką - taikyti, atsiliepti, suveikti (maldos mokslu).

Pasirinkimo malūne pasidalina sandaros į Tėvo ir Sūnaus puses: aštuongubas kelias pasidalina į ryšio turėjimą (Dievo trejybe) ir ryšio neturėjimą (asmens trejybės ratu).

Gyvenimas tarpu

Dievo trejybės tarpas iššaukia pertvarkymo tarpą, tad Dievas nebūtinas. Ir, atvirkščiai, pertvarkymo tarpas iššaukia Dievo trejybės tarpą, taip kad Dievas būtinas. Dvasia ir tarpas tad veikia lygiagrečiai, tuomi sutampa.

Šeši pertvarkymai grindžia tarpą. Pertvarkymai yra atvaizdai, o tarpas - esmė.

Maldos mokslas išplaukia iš tarpo, iš entropijos mokslo, iš teisingumo ir malonės. Malda keičia, kas yra tikėtina ir kas netikėtina. Tai gyvybės ir kitų stebuklų pagrindas.

  • Dievo šokis apibrėžia sąlygas pasirinkimų malūnui;
  • pasirinkimų malūnas išsiplečia žinojimo rūmais;
  • žinojimo rūmai grindžia maldos mokslą, kuriuo sprendžiasi Dievo būtinumas.

Suvedimas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2016 lapkričio 10 d., 13:57
Tweet