Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Knyga, Svetainė, Atitikimai, Sutapimai

Šiame puslapyje bandau viską išsakyti.

Amžinas gyvenimas

Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu. Kitaip tarus, amžinas gyvenimas yra visko raiška, tad ir išsakymas.

O kas yra amžinas gyvenimas? Tai amžina branda, čia ir dabar. Iš esmės, tai yra suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras. Amžinas gyvenimas yra atotrūkis tarp besąlygiško Dievo ir gerumo sąlygose.

Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą. Vienumas tai yra bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievas, Aš, Tu, Kitas. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminiu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes yra tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.

Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą kaip 24 požiūrių apytaką. Apytaka yra vienumą išsakanti tačiau jo niekaip nevaržanti gyva sandara. Apytaka apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra gyvenimo knyga.

Amžino gyvenimo apytaka grindžia gyvenimo lygtį, skirtumą tarp Dievo ir gerumo, taipogi tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Šios keturios dvasios apibrėžia keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave ir Kitą. Jie kiekvienas savaip išgyvena apytaką:

  • Dievas - Dievo šokį
  • Gerumas - Aš - pasirinkimų malūną
  • Gyvenimas - Tu - žinojimo rūmus
  • Amžinas gyvenimas - Kitas - maldos mokslą

Jisai susideda iš žinojimo ir nežinojimo, tai yra, iš žinojimo ir tų žinių taikymo.

Gyvenimo knygą rašome savo išgyvenimais, o Dievas juos skaito. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė. O mes rašome savo atsakymais, jog Dievas būtinas. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu. Tad gyvenimo knyga išsako, kaip mes kiekvienas sutampame su Dievu, tad su visais.

Žmogaus laisvė yra savo dėmesiu rinktis tarp galimybių. Jis tokiu būdu rašo savo gyvenimo knygą. O Dievo meilė yra, išvirkščiai, apžvelgti visas galimybes. Jis tokiu būdu skaito, ar jisai būtinas?

Amžinas gyvenimas susidaro iš 24 požiūrių. Jisai reiškiasi keturiomis apytakomis. Jomis mes galime suvokti, aptarti, pažinti ir žinoti ne tik žinojimą bet ir nežinojimą.

Dievas yra būtinas, tad jo būtinumą parodo būtent apimties susiaurėjimas, taip kad Dievas yra visakame - Dieve, betkame - Manyje, kažkame - Tavyje ir nieke - Kitame. Apytaka išreiškia atitinkamą meilę asmeniui, tai meilė man vis kitoje apimtyje.

Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas yra 24 požiūrių apytaka. Dvylika jų galima išsakyti, tai gyvenimo knyga, tie požiūriai, kurie išreikšti sistemoje. O amžinas gyvenimas, kaip visuma, reiškiasi keturiomis apytakomis: Dievo šokiu, pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu.

Šiuos keturis skyrius reikėtų sieti su keturiomis apytakomis. Pirmasis skyrius išsako požiūrį kuriuo mes gyvename, juk jisai turi šešis atvaizdus (antras skyrius turi šešis poskyrius), o paskutinis skyrius išsako požiūrį kuriuo Dievas gyvena, nes jis turi keturis atvaizdus (trečias skyrius turi keturis poskyrius). Taip mąstant, reikėtų sieti pirmą poskyrį su maldos mokslu, antrą su žinojimo rūmais, trečią su pasirinkimų malūnu ir ketvirtą su Dievo šokiu.

Amžinas gyvenimas (gyvenimo lygtis) slypi kiekvienoje neišrašytos knygos dalyje. Nerašoma knyga apima keturis blogojo vaiko (gyvenimo) požiūrius ir keturis gerojo vaiko (amžino gyvenimo) požiūrius. Amžinas gyvenimas glūdi trejybės rate ir taip pat Dievo savarankiškume, jo vienume.

Mano supratimu, Dievo išgyvenimais susiveda keturios požiūrio apytakos. Dievas jas visas išgyvena išsyk.

  • Dievo šokis - Dievo - bendro asmens bendras požiūris, iš ko viskas prasideda.
  • Pasirinkimų malūnas - Mano - bendro asmens paskiri požiūriai, kuriais viskas vystosi.
  • Žinojimo rūmai - Tavo - paskirų asmenų bendri požiūriai, viską apribojantys.
  • Maldos mokslas - Kito - paskirų asmenų paskiri požiūriai, į kuriuos viskas susiveda.

Jisai pastarasias tris išgyvena mumis. O mums tenka jose suvokti Dievą už mūsų, kurio požiūriu užsiveda Dievo šokis, iš kurio viskas kyla.

PožiūrisAsmuoNežinojimasApytakaSandaraŽinojimas
Dievo TėvoDievasV: Ar Dievas būtinai yra?Dievo šokisDievo trejybėN: Kodėl gyvename
Dievo SūnausAš - bendras žmogusB: Koks tikrai esu?Pasirinkimų malūnasAštuonerybėK: Kaip gyvename
Dievo DvasiosTu - paskiras žmogusK: Kaip galimai esi?Žinojimo rūmaiDešimt Dievo įsakymųB: Ką gyvename
ŽmogausKitas - pasaulyjeN: Kodėl kitas iš viso yra?Maldos mokslasTrejybės ratasV: Ar gyvename

Tas pats Dievas skirtingais požiūriais, skirtingais asmenimis įvairiai išgyvena tą pačią apytaką. Tad bandau bendrai suvokti tą apytaką, kaip ji ketveriopai reiškiasi.

Žinojimas yra požiūrio apimtis, o požiūris yra išeities taškas. Visko žinojimas yra keturių lygmenų, nes žinojimas yra keturių apimčių, taipogi nežinojimas yra keturių apimčių. Tai reiškiasi keturiomis požiūrio apytakomis.

  • Dievo požiūriu nežinoti visko ir žinoti nieką. Tai Dievo klausimas, ar Dievas būtinas? kurį sustato Dievo šokis.
  • Mano, bendro žmogaus požiūriu nežinoti betko ir žinoti kažką. Tai pasirinkimų malūnas, kuriuo renkamės ar šiaip gyventi, ar amžinai bręsti.
  • Tavo, paskiro žmogaus požiūriu, nežinoti kažko ir žinoti betką. Tai įvairių mokslų ir asmenybių žinojimo rūmai, jų išsiaiškinimo būdai.
  • Kito, pasaulio požiūriu, nežinoti nieko ir žinoti viską. Tai maldos mokslas, kaip dviese trise galime puoselėti stebuklus iššaukiančią dviprasmybę.

Dievo šokis išsako Dievo nebūtinumą, nes iš logikos trejybės išveda trejybės ratą išgyvenantį žmogų. Ir Dievas tesutampa su viskuo, tad jisai nereikalingas. Tačiau keturios apytakos išsako Dievo būtinumą, nes Dievo šokio trejybės ratą pakeičia maldos mokslo logine trejybe. Tad Dievo nebūtinumas veda iš sąmonės į pasąmonę, tuo tarpu Dievo būtinumas veda iš pasąmonės į sąmonę. Žmogaus sąmoningumas išsako Dievo būtinumą. Dievas būtinas nes Dievas reikalingas kiekviename nieke.

Kiekvienas požiūris reiškiasi dviem asmenimis, pavyzdžiui, Dievas Tėvas yra Dievas už sąlygų, be savasties, taip pat Aš sąlygose, kaip savastis.

Keturias apytakas aprašysiu vadovėlio šviesuoliams trečioje dalyje, skyriuose 8-11.

Sulyginti keturias apytakas.

Ieškoti santykių tarp lygmenų:

  • Dievo šokis: Vienybė? Išskiria požiūrį ir raišką?
  • Pasirinkimų malūnas: Dvejybė? Išreiškia požiūrį kaip pasirinkimą?
  • Žinojimo rūmai: Trejybė? Atskiri klausimą ir atsakymą?
  • Maldos mokslas: Ketverybė? Išskiria požiūrį kaip tokį?

Kaip gyvenimo lygtis sieja keturias apytakas?

Ieškoti apytakoms bendrų sandarų ir sąvokų:

  • Suvokimo sandarų: Tėvo trejybės (4-1), Sūnaus aštuonerybės (4+4), Dvasios dešimt įsakymų (4+6), žmogaus trejybės.
  • Gyvenimo lygties. Suvokti kaip 4 iš kurio atėmus 1 gauname Tėvo trejybę.
  • Šešerybės atvaizdų.
  • Dievo vaidmens, požiūrio ir išeities taško.
  • Veiksmų +3, +2, +1.
  • Vienumo.
  • Kito asmens požiūrio.

Kaip Dievo šokį ir pasirinkimų malūną suveda žinojimo rūmai?

  • Dievo požiūrį ištirti ir išsakyti žinojimo rūmais.
    • Dievo Tėvo išsiaiškinimus Tanake.
    • Dievo Sūnaus išsiaiškinimus Evangelijose.
  • Toliau palyginti Dievo požiūrį su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su pasirinkimo malūnu. Pasirinkimo malūną suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus ir įvardinti asmens raiškas.
    • Iš Dievo šokio išvesti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves ir jas susieti su žmogaus dorove ir trimis kalbomis bei paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu.
    • Ieškoti atitikimų tarp Dievo šokio raiškų ir pasirinkimų malūno asmens raiškų.
    • Kaip Dievo šokį (Dievo požiūrį) ir pasirinkimų malūną (žmogaus požiūrį) sieja šešerybės atvaizdai lygtimi 6+3=1 ?
  • Kaip maldų mokslas suveda Dievo šokį ir pasirinkimo malūną į paskirą išsiaiškinimą?

Apytakų suvedimą suprasti klausimu: Kaip esame viena?

  • Sieti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus, šešis būdus kaip esame viena.
  • Kokios yra šešios vienumo rūšys? Susieti su Dievo, asmens, asmenų vienumais.

Permąstyti, kaip ir kodėl mąstome lygmenų poras.

  • Kaip šešiais pokalbiais išeinama už savęs iš vieno asmenio į kitą asmenį?
  • Apžvelgti apibrėžimo būdus, tai antrinės sandaros.

Kas yra suvedimas, visko žinojimas?

Suvedimas yra atsakymas, kad gyvename Dievu. Suvedimas suveda keturis išvedimus, tai yra, keturis išeities taškus, būties klausimus, kuriais besąlygiškas požiūris remiasi.

Išvedimas yra klausimas, kaip gyventi? Išvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių. Išvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi. Suvedimai yra pertvarkymai, kurie tačiau prilygsta šešioms keturių išeities taškų poroms. Šios poros yra klausimai, mus išvedantys į platesnį lygmenį.

Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.

  • Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda. O jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. Aš esu atskirtas nuo savęs betko, Tu atskirtas kažko, o Kitas gyvena tiesiogiai, amžinai, tarp dūženų.
  • Ar iš tiesų? Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.

Dievo šokis ir aplinkybės

Dievas tiria, ar jisai būtinas? Tad

  • Dievas pasitraukia klausimu, kaip suvokiantis Tėvas;
  • Dievas naujai iškyla atsakymu, kaip susivokiantis Sūnus;
  • Dievas sutampa žinojimu, kaip bendrai suvokta Dvasia.

Šį tyrimą vadinu Dievo trejybe.

Šis tyrimas, kuriuo Dievas išeina už savęs, išgyventinas trimis kampais, kuriais Dievas išeina už savęs:

  • Tėvas išeina už savęs šia Dievo trejybe. Tėvo sutapimas su Dievu, tai Dievo vienumas. Dievo trejybė suveda būtiną Tėvą, tikrą Sūnų ir galimą Dvasią. Šia trejybe atsitokėjama nuo pasaulio.
  • Sūnus išeina už savęs aštuongubu keliu, jį siejančiu su Tėvu. Sūnaus sutapimas su Dievu, tai asmens vienumas. Aštuongubas kelias suveda Tėvo vienį (visko priėmimą), Sūnaus visybę (visko atmetimą) ir Dvasios daugį.
  • Dvasia išeina už savęs dešimtimi Dievo įsakymų. Dvasios sutapimas su Dievu, tai asmenų vienumas. Dešimt Dievo įsakymų suveda Tėvo daiktą (mylėti kitą), Sūnaus eigą (mylėti save) ir Dvasios asmenį.
  • Asmens trejybės ratas (ketvirtas trejybės atvaizdas, nepagrįstas Tėvo teigimu ir Sūnaus neigimu) vienija Tėvą, Sūnų ir Dvasią, kaip rato lygiaverčius narius. Rato poslinkiai, tai Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas. Šia trejybe įsiveliama į pasaulį.

Dievo šokiu atsiranda žmogus gyvenantis pasaulyje sandaru trejybės ratu, kuriam užtat Dievas nebūtinas. Tačiau keturiomis apytakomis žmogus savo Dievo šokiu apibrėžtą trejybės ratą pakeičia maldos mokslo logikos trejybe, kuria atsiveria dviprasmybės laisvė.

Įsivaizduoju, trejybės ratas yra raktas į keturias apytakas. O trejybės atvaizdu suprantame, kaip asmuo išgyvena trejybės ratą.

Gyvenimo lygties lygmenys

DievasTėvasDievo valiaEsmė
SūnusGera valiaAtvaizdais
TuDvasiaIšmintimiSandara
KitasTrejybe - Dievo nebuvimuAmžinu gyvenimuDvasia

Žmogus išgyvena Dievo būtinumo apimtį. Ko siauresnė apimtis, to plačiau ir labiau Dievas būtinas.

ApytakaŽmogus išgyvena
Dievo šokisViską Prasmingumo klausimais: Buvimu, veikimu, mąstymu ir jų neiginiais
Pasirinkimų malūnasBetką Pastovumo klausimais: Vieniu, visybe, daugiu ir jų neiginiais
Žinojimo rūmaiKažką Betarpiškumo klausimais: Daiktu, eiga, asmenimi ir jų neiginiais
Maldos mokslasNieką Tiesos klausimais: Būtinumu, tikrumu, galimumu ir jų neiginiais

Dievo šokis yra sandaras vamzdynas (hermeneutinis gyvenimas "burbule") iš kurio visgi Dievas išeina mumis. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga. Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes Dievas sutampa su viskuo. Pats šokis jį kaip sandara pakeičia, ir žmogui būtent trejybės ratu. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų kiekviename nieke, taip kad jis vis tiek iškyla.

Padalinimų rate lygtis 6+3=1 Tėvą ir Sūnų suveda Dvasia, sąmoningumu aprėpia du šešerybės atvaizdus, Tėvo ir Sūnaus, ir jų pagrindu išveda vienumą.

Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.

Keturi lygmenys

Kiekvienas papildomas požiūris išplečia išeities tašką. Dievo išeities taškas yra siauriausias, jo žinojimas apima nieką, mat jo nežinojimas apima viską. Mes matome plačiau, kaip Dievas, nes mes gyvename sąlygose.

Keturi lygmenys išreiškia visko žinojimo neišbaigtumo lygį. Visko žinojimas yra išbaigtas arba neišbaigtas, amžinai besiplėtojantis. Požiūris yra langas iš išbaigtų sąlygų į neišbaigtas sąlygas ir tuo pačiu, neišbaigtų sąlygų sandas ar tiesiog sąlyga. Pertvarkymai taipogi sieja išbaigtą (nežinojimo) ir neišbaigtą (žinojimo) santvarką, tik trijų skirtingų rūšių.

Apytaka Žinojimo tikslasKalbaSandasKetverybė
Dievo šokisKlausimasaprėpti  kodėl
Pasirinkimų malūnasKlausimo atradimasįsisavinti, ugdytispagrindimasširdies ir pasaulio tiesoskaip
Žinojimo rūmaiAtsakymo atradimassuprasti, dalintisįvardijimasžaidimaskoks
Maldos mokslasAtsakymastaikyti, atsiliepti, suveiktirūpėjimaspaskiras įvykisar

Širdies ir pasaulio tiesa įvardijama žaidimu.

Nežinojimu pažįstame save ir mylime save. Žinojimas išgyvenamas nežinojimu. Užtat būtent Dievas mus išgyvena, nes jisai visko nežino. Užtat mes Dievu galime visus išgyventi, bet ypač Kitus.

AsmuoSąlygosPožiūrisIšgyvenamasBūties klausimasSave pažįsta
DievasBe sąlygų0:Joks požiūrissavarankiškumuAr Dievas (būtinai) yra?
Sąlygose1:PožiūrisužtikrintumuKoks Aš (tikrai) esu?Kaip gyventi
TuSąlygų sąlygose2:Požiūris į požiūrįramybeKaip Tu (galimai) (meile) esi?Gyventi klausimu, rasti atsakymą
KitasSąlygų sąlygų sąlygose3:Požiūris į požiūrį į požiūrįmeileKodėl Kitas (tiesa) yra?Išgyventi stebuklą
  • Ar esu? Tai Dievo klausimas.
  • Koks esu? Šis klausimas yra kertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.
  • Kaip esu? Šis klausimas yra kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.
  • Kodėl esu? Maldos mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.

Trejybės ratas keturiose apytakose jas suveda ir būtent Kito požiūriu.

  • Dievo Tėvo šokis yra baigtinis, jisai jį Dievo trejybe šoka tuštumoje, be jokio pasaulio - vaizduotėje, Dievo raiškomis, tad jį pažistam iš savo vaizduotės ribų, kada visko atsisakome, sutramdome savo dėmesį ir stebime, kaip jisai įsijungia.
  • Dievo Sūnaus šokis, tai Aštuongubo kelio šokis, vykstantis Mano pasirinkimų malūne, kaip gyventi. Jį šokame esamame pasaulyje, asmeniškame pasaulyje, bendro žmogaus gyvenime.
  • O Dievo Dvasios šokis, tai dešimt Dievo įsakymų, vykstantis Tavo žinojimo rūmuose, tai paskiras pasaulis, kurį bendrai suvokia Tėvas ir Sūnus, baigtinis, besąlygiškas Dievo šokis ir amžinai atsiskleidžiantis, santykinis žmogaus pasirinkimų malūnas. Tai paskiras pasaulis išsakantis paskirą asmenybę arba mokslą.
  • Galiausiai, Kitame, jo tarpe, vyksta maldos mokslo šokis. Tai trejybės ratas trejybės rate, kuriuo susipina du žmonės. Kitas išsako pertvarkymo tarpą (Dievo trejybės tarpą) dviem asmens trejybės rato nariais (ar poslinkiais?). Pertvarkymas reiškiasi išgyvenimu.

Lygmenų santykiai

Dievo šokis išsivynioja klausimu, ar Dievas būtinas? Dalis išsivyniojimo išsisemia baigtiniu atsakymu, jog Dievas nebūtinas. Tačiau susivynioja žmogaus atsakymu, pasirinkimų rūmais, kaip gyventi, ir taip pat abu susiliečia daugybe žinojimų rūmų, įvairių mokslų ir asmenybių.

  • Dievo šokis apibrėžia sąlygas pasirinkimų malūnui;
  • Pasirinkimų malūnas išsiplečia žinojimo rūmais;
  • Žinojimo rūmai grindžia maldos mokslą, kuriuo sprendžiasi Dievo būtinumas.

Pirmapradės sandaros

Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose veikia tos pačios sandaros (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų, trejybės ratas), tačiau jos skirtingai išdėstytos.

Dievo trejybėsuvokimasDievas nebūtinai geras
aštuonerybėsavęs suvokimasaš nebūtinai tobulas
dešimt Dievo įsakymųbendras suvokimasgyvenimas nebūtinai teisingas
trejybės ratassusikalbėjimas 

Dievo šokyje Dievo požiūris išsiplečia Dievo trejybe, ją įrėminančia aštuonerybe ir ją įrėminančiais dešimt Dievo įsakymais. O trejybės ratas pakaitomis suveda visus tris išgyventus požiūrius. Tad anos trys sandaros išplečia Dievo požiūrį, o trejybės ratas jo požiūrį suveda. Tad kiekvienoje apytakoje reikia ieškoti trejybės rato ir būtent jisai suveda visas keturias apytakas, kad jas Dievu vieningai išgyventumėme.

Dievo šokį sustato šešerybė susidaranti iš Dievo trejybės ir asmens trejybės rato. Dievo trejybę išreiškia nariai, sandaros, kuriais:

  • esame: Tėvo požiūriu, Dievo trejybe, klausiame ar nusistatome besąlygiškai (Tėvo pasitraukimu) ar sąlygiškai (Sūnaus iškilimu)?
  • veikiame: Sūnaus požiūriu, aštuongubu keliu, klausiame ar vykdome besąlygiškai (palaikydami blogąjį vaiką) ar sąlygiškai (palaikydami gerąjį vaiką)?
  • mąstome: Dvasios požiūriu, dešimtimi Dievo įsakymų, klausiame ar permąstome besąlygiškai (šešeriopai mylėdami artimą, draugą) ar sąlygiškai (ketveriopai mylėdami Dievą, priešą)?

Asmens trejybės ratas atskiria šias tris sandaras. Ratu slenkame iš vieno nario į kitą klausimais: Nusistatome (Tėvu), ar vykdome (Sūnumi)? Vykdome (Sūnumi), ar permąstome (Dvasia)? Permąstome (Dvasia), ar nusistatome (Tėvu)? Tėvo, Sūnaus, Dvasios vienumas reiškiasi mumis, mūsų ratu.

Pasirinkimų malūne aštuongubas kelias išskiria ir suveda šiaip gyvenantį blogąjį vaiką ir amžinai bręstantį gerąjį vaiką. Jisai taip pat išskiria ir suveda gerąjį vaiką ir Dievą.

  • Asmens trejybės ratas grindžia blogojo vaiko požiūrį, taip pat gerojo vaiko, neturinčio ryšio su Dievu, taip kad Dievas juo gyvena.
  • Gerojo vaiko požiūrį grindžia trys sandaros (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų) kuriais jisai jaučia ryšį su Dievu ir renkasi Dievo valią vietoj savo valios.

Pasirinkimų malūnas tad atskiria sandarų apibrėžimą geruoju vaiku ir jų taikymą išgelbėti blogąjį vaiką, suskaidyti asmens trejybės rato poslinkius, pašalinti poslinkių trikdžius.

Pasirinkimo malūne pasidalina sandaros į Tėvo ir Sūnaus puses: aštuongubas kelias pasidalina į ryšio turėjimą (Dievo trejybe) ir ryšio neturėjimą (asmens trejybės ratu).

Žinojimo rūmus sustato Dievo trejybė. Tėvas globoja trejybės ratą, susaistantį, susiuvinėjantį dvi aštuongubo kelio puses. Tai dvi kryptys, Sūnaus tikėjimo atsakymas vedantis atgal iš Sūnaus į Tėvą ir atitinkantis Dvasios rūpėjimo klausimas vedantis iš Tėvo į Sūnų. Jos susiveda Sūnumi, apibrėžia rūmų taikymo apimtį. Jį naujai suskaido keturios apimtys, kuriomis tos dvi kryptys sutampa. Šešiomis apimčių poromis išsakomas tarpas tarp jų. Kartu paėmus tai dešimt Dievo įsakymų apibėžiantys tarpą tarp Tėvo ir Sūnaus. Tas tarpas, tai Dvasia, tuo pačiu tai paklusimas Tėvui.

Dešimt Dievo įsakymų išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš pertvarkymo, iš nesusivedimo. O pertvarkymai sulygintini su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Šeši pertvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.

Trejybės ratas

Trys sandaros skirtingai išsako tarpą tarp klausimo ir atsakymo, tarp išvirkštinių pasaulėžiūrų.

  • Dievo trejybė: pasitraukia Tėvas, iškyla Sūnus. Tarpu iš Dievo iškylu Aš.
  • aštuongubas kelias: tarpas tarp Tėvo kelio (iš nieko į viską) ir Sūnaus kelio (iš visko į nieką). Tarpu iš Manęs iškyli Tu.
  • dešimt Dievo įsakymų: tarpas tarp sutapimo (Tėvo ir Sūnaus) ir jų nesutapimo (tarpo tarp jų iki to). Tarpu iš Tavęs iškyla Kitas.

Aštuonerybė (Sūnaus požiūriu) veda į (baigtinį, bet didesnį) aštuonių padalinimų ratą 8 x 3, veda į Dvasios požiūrį (4+6) grindžiantį aštuongubą kelią (ir nebaigtumas tampa begaliniu) ir veda atgal į aštuonerybę.

Gyvenimas tarpu

Tarpu tarp Dievo ir gerumo išgyvename amžiną gyvenimą.

  • Šeši pertvarkymai grindžia tarpą. Pertvarkymai yra atvaizdai, o tarpas - esmė.
  • Dievo trejybės tarpas iššaukia pertvarkymo tarpą, tad Dievas nebūtinas. Ir, atvirkščiai, pertvarkymo tarpas iššaukia Dievo trejybės tarpą, taip kad Dievas būtinas. Dvasia ir tarpas tad veikia lygiagrečiai, tuomi sutampa.
  • Maldos mokslas išplaukia iš tarpo, iš entropijos mokslo, iš teisingumo ir malonės. Malda keičia, kas yra tikėtina ir kas netikėtina. Tai gyvybės ir kitų stebuklų pagrindas.

Suvedimas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 sausio 17 d., 16:53