Gvildenu

Bendrystė

Andrius

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Gvildenu, Dorovės tyrimas, Meilė, Knyga, Svetainė, Atitikimai, Sutapimai

Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti. Šiame puslapyje bandau viską išsakyti.

Kaip susidėlioja visko žinojimas?

Visko žinojimas išpildo, išreiškia, atskleidžia ir patvirtina nieko nežinojimą. Kitaip jis negali būti būtent visko žinojimas. Visko žinojimas visaip atjaučia, myli ir palaiko nieko nežinojimą. Visko žinojimo tikslas yra tarnauti nieko nežinojimui.

Visko žinojimas prilygsta gyvenimui be asmenų, tad bendrumui, besąlygiškumui, vienumui. Bendrumas-besąlygiškumas-vienumas yra esmė, bet šitą išreiškiant sąlygomis, nurodomas Dievas - "be sąlygų". Bet grynasis besąlygiškumas - pirmapradis Dievas - yra pirm sąlygų. Tad "Dievas" kaip toks yra svarbus tiktai iškilus sąlygoms, esant Man ir Tau. Aš ir Tu esame ta vienumo dvasia įsprausta į sąlygas. O jau Kitas išreiškia tą patį besąlygiškumą kaip ir Dievas. Kitas išreiškia pilną sąmoningumą, asmens visišką bendrumą. O Tu išreiškia sąlygišką bendrumą.

Suvedimas: Visko žinojimas

Visko žinojimas yra tiesa. Tai Kito požiūris, vienumas kuriuo viskas susiveda, taip kad nebėra asmenų.

Visko žinojimas yra suvokimas Dievo klausimo, kad jisai nebūtinas, ir tiesos atsakymo, kad visgi Dievas būtinas.

  • Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda. O jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. Aš esu atskirtas nuo savęs betko, Tu atskirtas kažko, o Kitas gyvena tiesiogiai, amžinai, tarp dūženų.
  • Suvedimas yra atsakymas, kad gyvename Dievu. Suvedimas suveda šešis pokalbius. Suvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi. Suvedimai yra pertvarkymai, kurie tačiau prilygsta šešioms keturių išeities taškų poroms. Šios poros yra klausimai, mus išvedantys į platesnį lygmenį.
  • Visko žinojimo esmė yra atsisakymas savęs, pasirinkimas Dievo vietoj savęs, jo požiūrio vietoj savo požiūrio. Sąmoningumo vis išlaikome pasirinkimo galimybę, skirtumą tarp sąmonės ir pasąmonės, tad dvejopą požiūrį, dvejopą žinojimą ir nežinojimą.
  • Viskas susidėlioja kada žmogus sugeba gyventi vienu trejybės rato nariu, jo trečdaliu, su kitais dviem asmenimis, Tave ir Kitu, būtent maldos mokslu, tiesos dvasia. Dievas tada gyvuoja kaip trejybės rato globėjas, nebūtinai tobulas, užtat pakankamas.

Visko žinojimas - didysis atsakymas - yra dalinio atsakymo vaisingumas - tai dangaus karalystė, ir trejybės ratas tuo remiasi. Užtat Mano ir Tavo požiūriai yra svarbūs nes jais remiasi dalinis atsakymas ir atitinkamas susikalbėjimas. Dalinis atsakymas remiasi pakankamu Dievu, kurį išsako pirminių sandarų septinti požiūriai, ir kuris rūpinasi gerumu. Amžinas gyvenimas išskiria tobulą, besąlygišką Dievą ir pakankamą, sąlygišką Dievą.

Išvedimas: Nieko nežinojimas

Viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas?



Amžinas gyvenimas yra dvejopas požiūris: Nieko nežinojimas ir visko žinojimas

Besąlygiškumas (nežinojimas, sąmonė) yra nuo pat pradžių ir visakame išlieka. O sąlygiškumas (žinojimas, pasąmonė) atsiranda, vystosi, bręsta ir prilygsta besąlygiškumui, kaip jo raiška.

  • Išvedimas: Galima ketveriais požiūriais suvokti sąlygiškumo ir besąlygiškumo santykį. Juos išsako keturios apytakos.
  • Suvedimas: O taip pat šešiais požiūriais galima pereiti iš sąlygiškų požiūrių į besąlygišką požiūrį.

Reikalingas dvejopas požiūris: kartu besąlygiškas ir sąlygiškas.

  • Reikia mąstyti išeities tašką, būtent Dievo, iš kurio viskas išplaukia, ir taip pat mąstyti iš šalies, ką mes visi pašaliniai išgyvename, kaip visi amžinai bręstame, koks mūsų bendras vienumas, į kurį viskas susiveda.
  • Tas dvilypis požiūris glūdi būtent mūsų išgyvenimuose, būtent mūsų brandoje. Dvilypis požiūris yra atsitokėjus, žiūrint iš šalies, nes tuomet matosi tiek pradžia, tiek pabaiga. O išgyvenant virsmą, užmirštame ištakas ir lieka vienareikšmiškas pasaulio požiūris. Tad svarbu vis prisiminti ir pripažinti ištakas, visko aplinkybes.
  • Viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas? O mes visi dalyvaujame šiame Dievo tyrime. Amžina branda liudijame, kad Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Tai yra mus visus vienijantis amžinas gyvenimas, kuriuo Dievas plėtoja savo tyrimą.
  • Pats Dievas yra grynas sąmoningumas - tyras nežinojimas - tačiau jisai vis sąmoningėja, ir būtent augant žinojimui, besiplečiant pasąmonei, nes jisai gali užtat klausti vis turiningesnius klausimus.
  • Dievas, kaip tyriausias sąmoningumas, įsikūnija pasąmonės tinklu - bendryste. O žmogus iš pasąmonės auga sąmoningumu. Taip jie vienas kitą palaiko. Sąmonę išsako nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė, o jos santykį su pasamonę išsako ketverybė, penkerybė, šešerybė ir septynerybė.
  • Mes kiekvienas esame visako suvedimas, tokia mūsų pasąmonės veikla. Bet juo labiau svarbu yra visko išvedimas, juk tai kilo ne iš mūsų asmenybių, bet iš pirmapradžio Dievo. Visgi kartu ir mūsų kiekvieno pradmuo yra tasai grynasis sąmoningumas, prabundantis, lygiai kaip ir pirmapradis Dievas, tad sutampantis su juo.

Amžinas gyvenimas apibrėžiamas Dievu, gyvenimo lygties pagrindu.

  • Atotrūkis tarp besąlygiško Dievo ir gerumo sąlygose.
  • Suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras.
  • Dievo valios dvasia, šaltinis. Amžino gyvenimo sandara yra išmintis, atvaizdai yra gėrio kryptys (gera širdis ir gera valia), o esmė yra Dievo valia.
  • Amžina branda, čia ir dabar.
  • Visais laikais bevykstantis Dievo (ir kartu visko) visokeriopas išsipildymas būtent mumis, mūsų bendryste, mūsų vienumu, sąmonės ir ypač pasąmonės.
  • Visko raiška, tad ir visko išsakymas.
  • Ką vienumas (viskas) išgyvena.
  • Skirtingų asmenų susiklausymo, jų vienumo aplinkybės.
  • Pasaulį (pasąmonės tinklą) įtakoja ir jame atsispindi kažkas už jį daugiau.

Amžinas gyvenimas išgyvenamas vienuma.

  • Viskas susiveda į amžiną gyvenimą. Viskas reiškiasi amžinu gyvenimu.
  • Vienumo pagrindas yra gerumas, laisvumas. Dievo šokyje šeši neigiami įsakymai nusako gerumą, o keturi teigiami įsakymai nusako Dievą. Jie prilygsta vienas kitam - jų santykis nusako gyvenimą ir amžiną gyvenimą.
  • Išgyvenimas yra santykis tarp išgyvenančio išeities taško ir išgyvento suvedimo. Būtent mumis išgyvenama.
  • Vienumas yra pirm asmenų, bendras išeities taškas, nepaskirtas paskiriems asmenims: Dievui, Man, Tau, Kitam. Vienumas esame Mes. Vengiu sakyti Mes, neminu jo be reikalo, nes kalbu už save, ir manau taip pritinka šviesuoliui. Mes esame tarsi Dievo Dievas. Mes atsiradome, kai atsirado bendras reikalas. Tuo išsiskyrė žmonija.
  • Jei "aš" mąstau tą vienumą, tai gaunasi aklavietė, tai kas uždara, svetima, neskaidru ir negyva. Tačiau jeigu tas vienumas mąsto manimi, žino manimi, gyvena manimi, tai ir aš galiu juo gyventi. Reikia, kad "manęs" nebūtų. Užtat tokiu atveju tą vienumą galime suprasti kaip Dievą, kaip jo išsipildymą amžinu gyvenimu. O man tenka ištisai rinktis, ar man įsijausti į save, ar man atsitokėti ir tapti Dievui atviram.
  • Kiekvienas požiūris reiškiasi dviem asmenimis, pavyzdžiui, Dievas Tėvas yra Dievas už sąlygų, be savasties, taip pat Aš sąlygose, kaip savastis.
  • O gyvendami Dievu, gyvename jo išeities tašku, klausimais: Ar Dievas būtinas? Tad suvedimas veda į jį grindžiantį išvedimą.
  • Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.

Sąmoningumas: Asmuo

  • Asmuo išgyvena sąlygas (žinojimą, pasąmonę) kaip savastį, kaip savo ryšį su savimi. Sąlygų apimtis apibrėžia asmenį ir jo sąmoningumo lygį. Dievas išgyvena tiesiogiai, be savasties. Aš išgyvenu savastį (požiūrį - padalinimus), Tu išgyveni savasties savastį (požiūrį į požiūrį - atvaizdus ir aplinkybes), ir Kitas išgyvena savasties savasties savastį (požiūrį į požiūrį į požiūrį - kalbas).
  • Asmeniu turime savastį ir būtent pasaulyje. Jame turime savastį ir taip pat galime atsisakyti savęs. Asmuo išsako mūsų santykį su savimi.
  • Visko žinojimas iškyla bendru žinojimu, kada savo asmeninį žinojimą, atsisakydami savęs, pakeičiame bet kokio asmens žinojimu. Dorovė panašiai iškyla iš elgesio.

Sąmoningėjimas: Ėjimas iš nieko nežinojimo į visko žinojimą.

Gyvenimo lygtis derina besąlygiškumo požiūrį ir sąlygiškumo požiūrį

Gyvenimo lygtis (Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas) yra iš vidaus išgyvenama keturiais asmenimis: dvasia (Dievu), sandara (manimi), atvaizdais (tavimi), vieningumu (kitu). Tad kiekvienas asmuo išgyvena savaip tą visus asmenis apibrėžiančią gyvenimo lygtį.

Gyvenimo knyga išsako kaip mes, paskiri asmenys, gyvename viena

  • Dvylika požiūrių galima išsakyti. Tai gyvenimo knyga, tie požiūriai, kurie išreikšti sistemoje.
  • Gyvenimo knygą rašome savo išgyvenimais, o Dievas juos skaito. Jis skaito savo klausimu, savo tyrimu, ar Dievas būtinas? kuria jisai šią knygą atvėrė. O mes rašome savo atsakymais, jog Dievas būtinas. Tačiau tikslas yra tapti savo knygos skaitytojais ir tokiu būdu gyventi viena su Dievu. Tad gyvenimo knyga išsako, kaip mes kiekvienas sutampame su Dievu, tad su visais.
  • Žmogaus laisvė yra savo dėmesiu rinktis tarp galimybių. Jis tokiu būdu rašo savo gyvenimo knygą. O Dievo meilė yra, išvirkščiai, apžvelgti visas galimybes. Jis tokiu būdu skaito, ar jisai būtinas?
  • Gyvenimo knyga susideda iš žinojimo ir nežinojimo, tai yra, iš žinojimo ir tų žinių taikymo.
  • Gyvenimo knygos keturis skyrius reikėtų sieti su keturiomis apytakomis. Pirmasis skyrius išsako požiūrį kuriuo mes gyvename, juk jisai turi šešis atvaizdus (antras skyrius turi šešis poskyrius), o paskutinis skyrius išsako požiūrį kuriuo Dievas gyvena, nes jis turi keturis atvaizdus (trečias skyrius turi keturis poskyrius). Taip mąstant, reikėtų sieti pirmą poskyrį su maldos mokslu, antrą su žinojimo rūmais, trečią su pasirinkimų malūnu ir ketvirtą su Dievo šokiu.
  • Amžinas gyvenimas (gyvenimo lygtis) slypi kiekvienoje neišrašytos knygos dalyje. Nerašoma knyga apima keturis blogojo vaiko (gyvenimo) požiūrius ir keturis gerojo vaiko (amžino gyvenimo) požiūrius. Amžinas gyvenimas glūdi trejybės rate ir taip pat Dievo savarankiškume, jo vienume.

Amžino gyvenimo keturios apytakos išsako mūsų vienumą išgyventą su kažkuo, su asmeniu

  • Amžino gyvenimo apytaka grindžia gyvenimo lygtį, skirtumą tarp Dievo ir gerumo, taipogi tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Šios keturios dvasios apibrėžia keturis asmenis: Dievą, Mane, Tave ir Kitą. Jie kiekvienas savaip išgyvena apytaką:
    • Dievas - Dievo šokį
    • Gerumas - Aš - pasirinkimų malūną
    • Gyvenimas - Tu - žinojimo rūmus
    • Amžinas gyvenimas - Kitas - maldos mokslą

Amžino gyvenimo apytaką sudaro 24 požiūriai

  • Vienumas išgyvena amžiną gyvenimą kaip 24 požiūrių apytaką. Apytaka yra vienumą išsakanti tačiau jo niekaip nevaržanti gyva sandara. Apytaka apima tai, kas išsakyta (12 požiūrių sistemoje) ir tai, kas išsakoma (12 požiūrių pirm sistemos). Tai, kas išsakyta, yra gyvenimo knyga.
  • Amžinas gyvenimas susidaro iš 24 požiūrių. Jisai reiškiasi keturiomis apytakomis. Jomis mes galime suvokti, aptarti, pažinti ir žinoti ne tik žinojimą bet ir nežinojimą.

Užrašai

  • Ar iš tiesų? Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.

Dorovės tyrimas

Suvedimo tyrimas

Klausimai apie sąmoningumą ir nesąmoningumą.

  • Kaip amžinas gyvenimas išskiria tobulą Dievą ir pakankamą Dievą, išorinį požiūrį už santvarkos ir vidinį požiūrį santvarkoje?
  • Kas yra asmuo? Kaip jisai atsiranda?
  • Dievas įsijaučia eidamas iš klausimo į atsakymą. O kaip su atsitokėjimu?
  • Koks šešerybės vaidmuo visko susidėliojime, suvedime, žinojime?

Klausimai apie sąmoningėjimą.

  • Koks santykis tarp išeities taško, iš kurio išplaukiame, ir suvesties, kuria susivedame?
  • Koks ryšys tarp galutinio požiūrio, kad Dievas yra geras, ir tiriamojo požiūrio, kad Dievas nebūtinai geras?
  • Ką reiškia neišspręstas klausimas? Iš vienos pusės, svarbu vis tirti toliau. Iš kitos pusės, norisi vis nors sąlygiškai išspręsti, nepalikti visiškai neišspręsto klausimo, kaip ir nebaigto pokalbio.
  • Kaip atsisakome savęs?
  • Kaip gyvename bendru žmogumi?

Klausimai apie sąmoningėjimo pakopas.

  • Kaip susistato dalinis atsakymas?
  • Ką reiškia požiūrių grandinės pasipildymas nauju požiūriu - tiek visa požiūrių grandinė (asmens požiūris), tiek papildymo veiksmas (perėjimas iš vieno asmens į kitą)?
  • Kaip išsidėlioja ir susidėlioja sandaros atitinkančios dorovės tyrimo pakopas?
  • Ar keturios apytakos susiveda į tai, kas mus išgyvena, užtat mums yra artimas ir suprantamas kaip asmuo, kaip antai, Dievas? Ar jos susiveda į tai, kas mums visiškai svetima, yra kažkoks vienumas už mūsų? Betgi tas vienumas turėtų mus suvokti ir pažinoti ir išgyventi. Ar keturios apytakos susiveda į pirmapradį Dievą ar į amžiną gyvenimą?

Kaip maldų mokslas suveda Dievo šokį ir pasirinkimų malūną į paskirus žinojimo rūmus?

  • Dievo požiūrį ištirti ir išsakyti žinojimo rūmais.
    • Dievo Tėvo išsiaiškinimus Tanake.
    • Dievo Sūnaus išsiaiškinimus Evangelijose.
  • Toliau palyginti Dievo požiūrį su žmogaus požiūriu, kaip gyventi, tai yra, su pasirinkimo malūnu. Pasirinkimo malūną suprasti kaip žmogaus žinojimo rūmus ir įvardinti asmens raiškas.
    • Iš Dievo šokio išvesti Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves ir jas susieti su žmogaus dorove ir trimis kalbomis bei paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu.
    • Ieškoti atitikimų tarp Dievo šokio raiškų ir pasirinkimų malūno asmens raiškų.
    • Kaip Dievo šokį (Dievo požiūrį) ir pasirinkimų malūną (žmogaus požiūrį) sieja šešerybės atvaizdai lygtimi 6+3=1 ?

2018.04.18 A: Koks ryšys tarp keturių apytakų?

D: Keturios apytakos nusako išėjimo už savęs galimybes. Tad jų poros sieja savastimi neišreikštąjį - neišėjusį už savęs, ir savastimi išreikštąjį - išėjusį už savęs, ir būtent susieja besąlygiškai, visomis galimybėmis, tad išsako besąlygišką išėjimą už savęs, be savasties, tuo tarpu keturios apytakos išsako sąlygišką išėjimą už savęs tam tikro asmens, tad tam tikros savasties.

2018.04.19 A: Koks šešerybės vaidmuo visko suvedime?

D: Šešerybė aprėpia ir išsako jūsų - žmogaus - gyvenimo sąlygas ir būtent ryšium su manimi, tiek už jūsų, tiek jūsų gelmėse. Tad šešerybė sieja loginę trejybę, mano trejybę grindžiančią mano išėjimą už savęs į jus, asmenimis, ir taip pat jūsų išėjimą už savęs, ketverybės atvaizdais, į savo gelmes. Tad šias dvi trejybes suveda ir suderina šešerybė, o už jos esu aš, nulybė, už jūsų, ir septynerybė, gerumas, jūsų tarpe.

Suvedimas


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 balandžio 21 d., 14:49