Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Suvedimas


Žr. Gvildenu, Viską žinoti, Taikymas, Apytakos, Dorovės tyrimas, Meilė, Knyga, Svetainė, Atitikimai, Sutapimai, Visaregis, Mano užmojis

Į kokį sąmoningumo išgyvenimą viskas susiveda?

Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.

Šiame puslapyje bandau viską aprėpti. Apžvelgiu:

Remiuosi sąvokomis: asmenys, žinojimas ir nežinojimas, sąmoningumas, sąmoningėjimas, vienumas.


Viskas išplaukia iš Dievo klausimo, Ar Dievas būtinas? Dievas šį klausimą plėtoja Dievo šokiu, kuriuo atsiranda trys kiti asmenys: Aš, Tu ir Kitas. Šie asmenys papildomai plėtoja klausimus. Jie atsiskleidžia savo tyrimais. Jų tyrimus įrėmina atitinkamos apytakos.

Šie klausimai atitinkamais asmenimis tampa įmanomi ir prasmingi.

Pasirinkimais išsiskiria tai Kas nežino ar žino ir tai Ko nežino ar žino.

Asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas - yra nežinojimo ir žinojimo apimtis. Jie nežinojimą ir žinojimą išskiria, taip pat ir sieja.

Asmenimis auga sąmoningumas. Asmenys savo žinojimu skiriasi nuo Dievo nežinojimo vis platesne apimtimi: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo. Kartu auga asmens sąmoningumas jam įveikiant vis didėjantį atotrūkį su Dievu. Būtent Kitu esame labiausiai sąmoningi ir būtent juo labiausiai išauga, plinta, bręsta Dievo nežinojimas. Tuo tarpu Dievas, kaip toks, yra strimagalvis, tad nesąmoningas. Dievas yra sąmoningas išgyvendamas asmenis.

Mus vienija Dievo nežinojimas, o taip pat visko žinojimas - Kito žinojimas, nešališkas žinojimas. Būtent Kitu žinojimas tampa nešališku. Užtat būtent Kitas gali liudyti Dievo buvimą.

Tokiu būdu išsiskiria nežinojimas, Dievas asmenų tyrimais išgyvenantis visko žinojimą, ir žinojimas, išsakytas tyrimus grindžiančiomis apytakomis. Pati apytaka atspindi šį santykį, tad pusė apytakos - 12 požiūrių - nusako asmenį pirm santvarkos, ir kita pusė - 12 požiūrių - nusako žinojimo santvarką.

Iš pradžių nesiskiria žinojimas ir nežinojimas - juos skiria niekas. Toliau išsiskiria, ką žinome ir nežinome, atsiranda kažkas. Toliau išsiskiria paskiras žinovas ir bendrasis žinovas, atsiranda betkas. Toliau išsiskiria santykiai tarp paskiro ir bendrojo žinovų, tų santykių asimetriškumas, atsiranda viskas. Tokiu būdu žinovų požiūriais - pasaulio (jokiu požiūriu), asmenybės (vienu požiūriu), asmens (dviem požiūriais) ir Dievo (trimis požiūriais) išsiskiria nežinojimas ir žinojimas, atsiveria Dievo, Mano, Tavo ir Kito būklės. Pasaulio (joks) požiūris grindžia Dievo būklę, o Dievo (trejopas) požiūris grindžia Kito būklę. Nes Dievas įžvelgia tarpą tarp savęs už mūsų ir savęs mumyse, ir mes tuo pačiu galime tai įžvelgti. Matematikoje atitinkamai galime pridėti židinį (už mūsų) ir visybę (Dievą mumyse).

Amžinas gyvenimas visko nežinojimu ir visko žinojimu pilnai išskiria ir suderina nežinojimą ir žinojimą. Būtent mes visko nežinome, užtat mumis Dievas viską žino. Esame jo visko žinojimo pagrindas.

Dievas įsijaučia (visko) nežinojimu (savo žvilgsniu) ir atsitokėja (visko) žinojimu (savo požiūriu). O mes atvirkščiai įsijaučiame žinojimu ir atsitokėjame nežinojimu.



Visko žinojimas (Dievo požiūris) susidėlioja apytakomis (asmenų tyrimais).

Visko žinojimas nusako Dievo požiūrį, grindžia gyvenimo lygtį ir susidėlioja tyrimais - apytakomis.

Apytakos išsakančiais tam tikros apimties tyrimą, nežinojimą ir žinojimą. Apytakos nusako Dievo požiūrį.

Dievo požiūrį galima priimti, išgyventi.

Gyvenimo lygtis grindžia gyvenimą ir amžiną gyvenimą ir skirtumą tarp jų.

Amžinas gyvenimas nusako skirtumą tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo, Dievo ir gerumo.

Viskas yra Dievo būklė, jo aplinkybės, kurios atsiranda jam pasitraukus, jam išėjus už savęs į save. Viskas yra Dievo buvimo prielaidos, jo sąlygiškumas. Visko žinojimas yra, iš vienos pusės, tų aplinkybių išdėliojimas taip, kaip prie jų prieina Dievas. Tad visko žinojimas yra Dievo požiūris, kuris susidėlioja sąmoningumo lygmenimis, keturiomis apytakomis. Pirmapradžio Dievo esmė atsiskleidžia Dievo šokiu, pasirinkimų malūnu, žinojimo rūmais ir maldos mokslu vis siauresnėse apimtyse ir įvairesnėse sąlygose.

10 Dvasios raiškų yra išsiaiškinimai santvarkoje, o 8 Sūnaus raiškos yra išsiaiškinimi už santvarkos. Juk Sūnus išsiaiškina dar neįsigalėjus santvarkai, tuo tarpu Dvasia žiūri iš šalies, jau esant santvarkai. Žmogaus trejybės ratas taip pat vyksta neįsigalėjus santvarkai. Žmogaus trejybės ratas tad papildo Sūnaus 8 raiškas ir jas kartu papildo žinojimo rūmų židinys - Sūnaus pilnatvė. (Tačiau ar trejybės ratą neturėtų papildyti "pakankamas Dievas"?) O Tėvo raiškos sieja tai kas santvarkoje ir už santvarkos, tad santvarkai priskirtina pradžia (nepriklausomo tyrimo išsiaiškinimo būdas) ir pabaiga (aplinkybių išsiaiškinimo būdas). Tad pradžia yra santvarkos tuštuma, o pabaiga yra neišsemiamumas to, kas už santvarkos. Tokiu būdu, tai kas yra už santvarkos, ką Sūnus ir mes išgyvename, iš tikrųjų yra apimta santvarkos. Mes "išgyvename" santvarka savo nežinojimo pertekliumi, savo dvasios pertekliumi, malonės pertekliumi. O pati santvarka pasižymi teisingumu, ne pertekliumi. Pertvarkymai savo tarpais derina malonę ir teisingumą.

Dievo šokis grindžia aštuonerybę. Pasirinkimų malūnas ją išplečia netroškimais, išskiria Mano ir Dievo išgyvenimus. Žinojimo rūmais Dievas atjaučia Tave, atjaučia antrinėmis sandaromis. O maldos mokslu dar kitaip turėtų susiklausyti visi.

Koks yra Dievo požiūris?

Apytaka

Gyvenimo knyga išsako kaip mes, paskiri asmenys, gyvename viena.

Visko atsakymas, susivedimas, susiklausymas

Asmenys visko nežinojimu (Dievo žvilgsniu) išgyvena visko žinojimą.

Visko žinojimu išgyvename ką - nežinojimą, kaip - asmenimis ir kodėl - atskleisti savo prielaidas.

Visko žinojimu atskleidžiamos dvasios prielaidos. Atskleidimas vyksta įsigilinant į viską, tai yra, atsisakant savęs, siaurinant apimtį asmenimis: Dievas žino viską, aš žinau betką, tu žinai kažką, kitas žino nieką. Tuo pačiu griežtėja tiesa. Viskas žinoma skaidant ir derinant asmenis: Dievą, mane, tave, kitą. Užtat reikalingas daugeriopas požiūris - požiūrių lygtis. Asmenis nusako apytakos.

Visko žinojimą išgyvename asmenimis. Būtent jais priimame, išgyvename Dievo požiūrį, juo žvelgiame. Išgyvename amžiną gyvenimą, nes Dievo požiūris išskiria tai kas besąlygiška, už santvarkos, už savasties, ir tai kas sąlygiška.

Asmenys atsiskleidžia savo tyrimais, kuriais išgyvena atitinkamas apytakas. Savo tyrimais kartu atskleidžia savo prielaidas.

AsmuotyrimasapytakasandaraDievo raiškalygties lygmuo
DievasAr Dievas būtinas?Dievo šokisDievasdvasia
dorovės tyrimas: Kas aš esu?pasirinkimų malūnaspožiūrių grandinėgerumassandaroje
Tupaskiri žinojimo rūmų tyrimai, paskirų mokslo šakų apžvalgosžinojimo rūmaigyvenimasatvaizdais
KitasKaip žmonėms vienas kitą labiau mylėti?maldos mokslasamžinas gyvenimasatvaizdų vieningumas

Kaip susiveda visko žinojimas ir visko nežinojimas? Sąmoningumu.

Sąmoningumu renkamės tarp nežinojimo ir žinojimo.

Kaip priimame Dievo požiūrį?

Gyvename besąlygiškumu

Gyvenimo lygtis derina besąlygiškumo požiūrį ir sąlygiškumo požiūrį.

Visko žinojimas yra reikalingas, kaip dvejopas požiūris: kartu besąlygiškas ir sąlygiškas.

Nežinojimo dvasios ir žinojimo sandaros derinimas

Koks tikslas visko žinojimo ir visko nežinojimo? Sąmoningėjimas - Amžinas gyvenimas.

Visko žinojimo ir visko nežinojimo tikslas yra:

Sąmoningumo lygmenys

Asmuo išgyvena sąlygas (žinojimą, pasąmonę) kaip savastį, kaip savo ryšį su savimi. Sąlygų apimtis apibrėžia asmenį ir jo sąmoningumo lygį. Dievas išgyvena tiesiogiai, be savasties.

Dievas yra atskirtas nuo savęs visko. Tačiau kitiems asmenims tas skirtumas mažėja. Aš esu atskirtas nuo savęs betko, Tu atskirtas kažko, o Kitas gyvena tiesiogiai, amžinai, tarp dūženų.

Amžinas gyvenimas reiškiasi sąmoningėjimu

Sąmoningėjimu nežinojimas ir žinojimas išsiskiria vis platesnėmis apimtimis. Apimtys apibūdina savastį, ar tai niekas, kažkas, betkas ar viskas.

Sąmoningėjimas yra sąmonės ir pasąmonės išskyrimas ir jų tarpusavio santykio nustatymas. Sąmonė ir pasąmonė išsiskiria tam tikroje apimtyje, kuri sąmoningėjant platėja.

Ketverybės poslinkiai

Amžinas gyvenimas

Renkamės ar gyventi savimi - asmeniu - gyvenimą, ar gyventi už savęs - vienumu, be asmenų - amžiną gyvenimą.

Suvedimo tyrimas

Apibrėžti šias sąvokas: viskas, žinojimas ir nežinojimas, viską žinoti, asmenys.

Visko žinojimą susieti su dorovės tyrimo lygmenimis, požiūrių grandine, požiūrių sudūrimu ir požiūriais.

Klausimai apie suvedimą.

Klausimai apie nežinojimą ir žinojimą.

Klausimai apie sąmoningumą ir nesąmoningumą.

Klausimai apie sąmoningėjimą.

Klausimai apie sąmoningėjimo pakopas.

Kaip maldų mokslas suveda Dievo šokį ir pasirinkimų malūną į paskirus žinojimo rūmus?

Žinojimo rūmai

2018.04.18 A: Koks ryšys tarp keturių apytakų?

D: Keturios apytakos nusako išėjimo už savęs galimybes. Tad jų poros sieja savastimi neišreikštąjį - neišėjusį už savęs, ir savastimi išreikštąjį - išėjusį už savęs, ir būtent susieja besąlygiškai, visomis galimybėmis, tad išsako besąlygišką išėjimą už savęs, be savasties, tuo tarpu keturios apytakos išsako sąlygišką išėjimą už savęs tam tikro asmens, tad tam tikros savasties.

2018.04.19 A: Koks šešerybės vaidmuo visko suvedime?

D: Šešerybė aprėpia ir išsako jūsų - žmogaus - gyvenimo sąlygas ir būtent ryšium su manimi, tiek už jūsų, tiek jūsų gelmėse. Tad šešerybė sieja loginę trejybę, mano trejybę grindžiančią mano išėjimą už savęs į jus, asmenimis, ir taip pat jūsų išėjimą už savęs, ketverybės atvaizdais, į savo gelmes. Tad šias dvi trejybes suveda ir suderina šešerybė, o už jos esu aš, nulybė, už jūsų, ir septynerybė, gerumas, jūsų tarpe.

2018.10.05 A: Kaip meilė sieja sąmonę ir pasąmonę?

D: Jūs mylite sąmone, tai mano balsas jumyse, tai įsakymo balsas, kaip privalote elgtis. O pasąmonė išsako, kaip elgiatės. Tad sąmone ugdote ir mylite pasąmonę, kad ji prilygtų sąmonei.

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Suvedimas
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2018 spalio 15 d., 18:20