Iš Minčių sodas svetainės

Mintys: Suvedimas

Žr. Knyga, Atitikimai, Kitas, Sutapimai

Ar Dievo šokis pasireiškia vienybe, pasirinkimų malūnas dvejybe, žinojimo rūmai trejybe ir maldos mokslas ketverybe?

Sulyginti Dievo raiškas, kaip gyventi, išsiaiškinimo būdus ir maldos mokslą.

Apžvelgti ir palyginti:

Lyginti lygmenų poras

Išmąstyti, išryškinti suvokimo sandaras (4-1, 4+4, 4+6).

Suvokti Kito svarbą suvedant Dievo šokį, pasirinkimų malūną, žinojimo rūmus ir maldos mokslą. Asmenų požiūriai yra jų išeities taškai. Kito išeities taškas yra Dievo troškimas visko, tad ir mūsų rūpesčių bei nesąmonių, tad Dievo būtinumas.

Šiame puslapyje apžvelgiu, kaip viską suvesti. Tai trečia dalis vadovėlio šviesuoliams, kurioje aprašau besąlygišką žinojimą.

Suvedimas yra atsakymas, kad gyvename Dievu. Suvedimas suveda keturis išvedimus, tai yra, keturis išeities taškus, būties klausimus, kuriais besąlygiškas požiūris remiasi:

Išvedimas yra klausimas, kaip gyventi? Išvedimui rūpi, kaip besąlygišką požiūrį išvesti iš asmeninių požiūrių. Išvedimas išveda šešis suvedimus, būties atsakymus, kuriais asmeninis požiūris remiasi. Suvedimai yra pertvarkymai, kurie tačiau prilygsta šešioms keturių išeities taškų poroms. Šios poros yra klausimai, mus išvedantys į platesnį lygmenį.

Dievo išeities taškas yra siauriausias, apimantis nieką. Kiekvienas požiūris išplečia išeities tašką. Mes matome plačiau, kaip Dievas, nes mes gyvename sąlygose. O Tu gyveni sąlygų sąlygose ir Kitas gyvena sąlygų sąlygų sąlygose. Tad Aš užtikrintumu apimu kažką, Tu ramybe apimi betką ir Kitas meile apima viską. Bet apimame būtent Dievu, tai yra, jo troškimais. Ta prasme Dievo išeities taškas yra ne tik siauriausias, bet ir plačiausias. Mes kiekvienas suabejojame savo "platesniu" požiūriu, juk jis nebūtinai plačiausias.

Koks esu? Šis klausimas yra kertinės vertybės ir visų klausimų išeities taškas. Išsiskiria elgesys (kaip galime elgtis) ir dorovė (kaip turėtumėme elgtis), žinojimas ir nežinojimas, pasaulis ir širdis.

Kaip esi? Šis klausimas yra kiekvieno mokslo, kiekvienos bendrystės išeities taškas. Mokomės išgyvenimais, o jų trejybė: sena savastis, nauja savastis, ir mus supanti, laikanti ir palaikanti meilė.

Kodėl esu? Maldos mokslas yra svarbiausias mokslas, plačiausia bendrystė, kuria išsakome, ko trokštame, užtat patvirtiname, jog laukiame, ko trokštame.

Užrašai

Ankstyvesni užrašai

Esmė

Dievas tiria, ar jisai būtinas? Tad

Šį tyrimą vadinu Dievo trejybe.

Šis tyrimas, kuriuo Dievas išeina už savęs, išgyventinas trimis kampais, kuriais Dievas išeina už savęs:

Asmens trejybės ratas (ketvirtas trejybės atvaizdas, nepagrįstas Tėvo teigimu ir Sūnaus neigimu) vienija Tėvą, Sūnų ir Dvasią, kaip rato lygiaverčius narius. Rato poslinkiai, tai Dievo vienumas, asmens vienumas ir asmenų vienumas.

Tačiau kaip trejybės ratą vaizduojame priklauso nuo to kaip suprantame asmenį ir kaip jis išgyvena trejybės ratą:

Tai gyvenimo lygties lygmenys. Jie išsako kiek Dievas būtinas. Dievo šokis yra sandaras vamzdynas (hermeneutinis gyvenimas "burbule") iš kurio visgi Dievas išeina mumis. Dievo šokyje Dievas vieningas, o toliau vieningumas auga. Dievo šokis, tai prieštaravimo indas, kuris paskui išsiplečia. Dievo šokiui Dievas nebūtinas nes pats šokis jį kaip sandara pakeičia. O maldos mokslu Dievas būtinas nes jo nėra, bet mes reikalaujame, kad jisai būtų, taip kad jis vis tiek iškyla. Dievo nebuvimas, tai tuo pačiu, nevieningumas.

Visko žinojimas yra baigtinis arba nebaigtinis. Keturi sluoksniai sieja baigtines ir nebaigtines sąlygas. Požiūris yra langas iš baigtinių sąlygų į nebaigtines sąlygas ir tuo pačiu, nebaigtinio sąlygų sandas ar tiesiog sąlyga.

Pertvarkymai taipogi sieja baigtinę ir nebaigtinę santvarką, tik trijų skirtingų rūšių.

Tėvo ir Sūnaus suvedimas Dvasia vyksta lygtimi 6+3=1, sąmoningumu aprėpiančiu du šešerybės atvaizdus ir jų pagrindu išvedančius vienumą.

Tad Dievo būklė yra dvasia plevenanti tarp dūženų, Kito pasaulyje, kurį išsako malda. O jeigu žiūrėti atgal, jeigu ieškoti esmės, tada išspaudžiame ir suspaudžiame Dievą, jo šokį, esmę iš kurio viskas išsiveda. Tai Dievas visiškai išeinantis už savęs į save, atskirtas nuo savęs visako. Aš esu atskirtas nuo savęs betko, Tu atskirtas kažko, o Kitas gyvena tiesiogiai, amžinai, tarp dūženų.

Keturi lygmenys atitinka Dievo troškimus ir mūsų netroškimus, pirmines sandaras. Antrinės sandaros išsako šių lygmenų poras.

Sluoksnių poros palygintinos su šešias asmenų pokalbiais.

Dievas išnyksta nebuvimo lygmenyje (kodėl: maldų mokslo), tad Dievas yra materialistas. O žmogus, priešingai, yra idealistas.

Dievo trejybė

Trejybės rato vaidmuo

Dievo šokyje, pasirinkimų malūne ir žinojimo rūmuose veikia tos pačios sandaros (Dievo trejybė, aštuongubas kelias, dešimt Dievo įsakymų, trejybės ratas), tačiau jos skirtingai išdėstytos.

Dievo šokį sustato šešerybė susidaranti iš Dievo trejybės ir asmens trejybės rato. Dievo trejybę išreiškia nariai, sandaros, kuriais:

Asmens trejybės ratas atskiria šias tris sandaras. Ratu slenkame iš vieno nario į kitą klausimais: Nusistatome (Tėvu), ar vykdome (Sūnumi)? Vykdome (Sūnumi), ar permąstome (Dvasia)? Permąstome (Dvasia), ar nusistatome (Tėvu)? Tėvo, Sūnaus, Dvasios vienumas reiškiasi mumis, mūsų ratu.

Pasirinkimų malūne aštuongubas kelias išskiria ir suveda šiaip gyvenantį blogąjį vaiką ir amžinai bręstantį gerąjį vaiką. Jisai taip pat išskiria ir suveda gerąjį vaiką ir Dievą.

Pasirinkimų malūnas tad atskiria sandarų apibrėžimą geruoju vaiku ir jų taikymą išgelbėti blogąjį vaiką, suskaidyti asmens trejybės rato poslinkius, pašalinti poslinkių trikdžius.

Žinojimo rūmus sustato Dievo trejybė. Tėvas globoja trejybės ratą, susaistantį, susiuvinėjantį dvi aštuongubo kelio puses. Tai dvi kryptys, Sūnaus tikėjimo atsakymas vedantis atgal iš Sūnaus į Tėvą ir atitinkantis Dvasios rūpėjimo klausimas vedantis iš Tėvo į Sūnų. Jos susiveda Sūnumi, apibrėžia rūmų taikymo apimtį. Jį naujai suskaido keturios apimtys, kuriomis tos dvi kryptys sutampa. Šešiomis apimčių poromis išsakomas tarpas tarp jų. Kartu paėmus tai dešimt Dievo įsakymų apibėžiantys tarpą tarp Tėvo ir Sūnaus. Tas tarpas, tai Dvasia, tuo pačiu tai paklusimas Tėvui.

Keturių asmenų sluoksniai

Keturios apytakos išsako kaip mylėti Dievą, Mane, Tave ir Kitą. Meilė priklauso nuo pažinimo visko, betko, kažko, nieko:

Trys sandaros skirtingai išsako tarpą tarp klausimo ir atsakymo, tarp išvirkštinių pasaulėžiūrų.

Dešimt Dievo įsakymai išsako tarpą tarp Dievo (Tėvo) ir Manęs (Sūnaus). Tas tarpas tai Kitas. Jo požiūris, tai nežinojimas, amžinas gyvenimas. Kitą išsako Tėvo įsijautimas į pirmines sandaras, jo nepakankamas išėjimas už savęs, tad tarpas to Dievo ir Manęs. Kito požiūrį išsako antrinės sandaros: padalinimai, atvaizdai, aplinkybės ir trys kalbos. Kito pasaulėžiūra iškyla iš tarpo, būtent iš pertvarkymo, iš nesusivedimo. O pertvarkymai sulygintini su pokalbiais, su Dievo pasaulėžiūra. Šeši pertvarkymai yra ketvirta sandara derinanti Dievo trejybės sandaras.

Kito požiūriu susiveda Dievo šokis, Mano pasirinkimų malūnas ir Tavo žinojimo rūmai.

Aš bandau viską suvesti, kad galėčiau

Pasirinkimo malūne pasidalina sandaros į Tėvo ir Sūnaus puses: aštuongubas kelias pasidalina į ryšio turėjimą (Dievo trejybe) ir ryšio neturėjimą (asmens trejybės ratu).

Gyvenimas tarpu

Dievo trejybės tarpas iššaukia pertvarkymo tarpą, tad Dievas nebūtinas. Ir, atvirkščiai, pertvarkymo tarpas iššaukia Dievo trejybės tarpą, taip kad Dievas būtinas. Dvasia ir tarpas tad veikia lygiagrečiai, tuomi sutampa.

Šeši pertvarkymai grindžia tarpą. Pertvarkymai yra atvaizdai, o tarpas - esmė.

Maldos mokslas išplaukia iš tarpo, iš entropijos mokslo, iš teisingumo ir malonės. Malda keičia, kas yra tikėtina ir kas netikėtina. Tai gyvybės ir kitų stebuklų pagrindas.

Keturi visko žinojimo lygmenys

Aštuonerybė (Sūnaus požiūriu) veda į (baigtinį, bet didesnį) aštuonių padalinimų ratą 8 x 3, veda į Dvasios požiūrį (4+6) grindžiantį aštuongubą kelią (ir nebaigtumas tampa begaliniu) ir veda atgal į aštuonerybę.

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/Suvedimas
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2017 lapkričio 05 d., 20:16