Gvildenu | Mintys / Suvestinė

2022 birželio 10 d., 10:33 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 76-79 eilutės:

2022.06.10 A: Ką duoda išėjimo už savęs supaprastėjimas [[suvestinė | suvokimo lygmenimis]]?

D: Suvokimo lygmenimis sutampa Dievo išėjimas už savęs ir žmogaus išėjimas už savęs ir tai grindžia Dievo išėjimą už savęs kaip tikrai išplečiantį Dievą žmogumi, taip kad Dievas iš tiesų išeina už savęs. O to išėjimo už savęs pagrindas yra Dievo ir žmogaus susikalbėjimas, kad žmogaus pats susigaudo, jog Dievas yra už jį pirmesnis, ir gyvena Dievo valia, renkasi amžinai gyventi, tad yra vienas su Dievu ir visais.

2022 gegužės 19 d., 17:16 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 22-24 eilutės:

Suvokimo lygmenys
* 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu. Palyginti šituos du kampus. Kaip jie susiję su 6 terpių poromis? Ar yra daugiau kampų?

2022 gegužės 05 d., 14:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 41-42 eilutės iš

****** užtat mes amžinai bręstame.

į:

****** užtat mes amžinai bręstame
******* užtat Dievas bręsta.

2022 gegužės 05 d., 14:25 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 4-5 eilutės iš

* [[~~Rodyklė~~]], [[~~Viską žinoti~~]], [[~~Taikymas~~]]

į:

* [[Gvildenu]], [[Rodyklė]], [[Viską žinoti]], [[Taikymas]]

Pakeistos 6-9 eilutės iš

* [[~~Neapibrėžtumas~~]], [[~~Apibrėžimas~~]], [[~~Vaizduotė~~]], [[Neįsivaizduojamumas]]
* [[Klausimas]], [[Tyrimas]], [[Atsakymas]]
* [[Išėjimas už savęs]], [[Viską žinoti]], [[Taikymas]]
* [[Gvildenu]]

į:

* [[Suvokimo lygmenys]], [[Dievo požiūris]], [[Žmogus]], [[Požiūriai]]

2022 gegužės 04 d., 12:00 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 22-23 eilutės iš

į:

* [[Gvildenu]] Sudėlioti svarbiausių puslapių klausimus.

Ištrintos 25-30 eilutės:

Apžvelgti pagrindinių puslapių klausimus
* [[Kampai]] Įžvelgti Dievo ir žmogaus įvairius kampus.
** [[Dievas]] Ką Dievas reiškia jį apibrėžus įvairiose apimtyse?
** [[Išėjimas už savęs]] Suprasti ir palyginti kaip Dievas išeina už savęs [[Viską žinoti | į save]] ir kaip žmogus išeina už savęs [[Taikymas | iš savęs]].
* [[Ketverybės]] Kokie įvairių ketverybių tikslai?

2022 gegužės 04 d., 11:59 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 21 eilutė iš:

* [[Rodyklė | ~~rodyklėje~~]] sudėlioti svarbiausių sąvokų puslapius.

į:

* [[Rodyklė | Rodyklėje]] sudėlioti svarbiausių sąvokų puslapius.

2022 gegužės 04 d., 11:59 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 21 eilutė iš:

* ~~Sutvarkyti, sudėlioti sąvokas šiame puslapyje ir [[Rodyklė | rodyklėje]]~~.

į:

* [[Rodyklė | rodyklėje]] sudėlioti svarbiausių sąvokų puslapius.

2022 gegužės 04 d., 11:57 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 30-36 eilutės:

Keturios terpės
* Kaip Dievas ir gerumas susiję su Neapibrėžtumu (gerumu?) ir Neįsivaizduojamumu (Dievu?) ?

Kraštai ir tarpai: Turinio raiška
* Palyginti suvestinės 4x4 ir gyvenimo lygties 4x4.
* Kraštų (neapibrėžtumo, neįsivaizduojamumo) ir tarpų (apibrėžtumo, įsivaizduojamumo) santykyje įžvelgti dvilypį išėjimą už savęs (į save ir iš savęs), dvilypį Bott periodiškumą.

2022 gegužės 04 d., 11:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 22-27 eilutės iš

* [[Trejybės]] Susieti neapibrėžtumo trejybę su kitomis trejybėmis: trejybės ratu, trejybės atvaizdais, trimis kryptimis.

Priėjimas
* Kaip pristatyti visumos esmę?
* Kaip atsisakyti savo supratimų įtakos ir suprasti visumą, kaip deri visi kampai, ką reiškia visko atsiskleidimas bendra svajone?

į:

Pakeistos 24-25 eilutės iš

* Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenenį susijęs su ~~atitinkamą apytaką~~?

į:

* Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenenį susijęs su atitinkama apytaka?

Pakeista 67 eilutė iš:

Visumos esmę pristatau išdėstydamas žmogaus požiūrį, jo požiūrių grandinę.

į:

Visumos esmę pristatau išdėstydamas žmogaus požiūrį, jo požiūrių grandinę. Besigilinant jos grandimis pavyksta atsisakyti savo supratimo, susiderinti su Dievu, įsijungti į darną.

2022 gegužės 04 d., 11:22 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 69-70 eilutės:

~~Tirdamas įsivaizduojamumą kartu pažįstu neįsivaizduojamumą, taip pat apibrėžtumą ir neapibrėžtumą.~~

Pridėtos 71-72 eilutės:

Visumos esmę pristatau išdėstydamas žmogaus požiūrį, jo požiūrių grandinę.

2022 gegužės 04 d., 11:17 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 28-30 eilutės:

Žmogaus požiūris į suvokimo lygmenis
* Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenenį susijęs su atitinkamą apytaką?

Ištrintos 35-40 eilutės:

Ištakos, akistata, darna
* Kaip sąmoningumo trys dėsniai išreiškia Dievo turėjimą?
* Kaip susijusios Dievo akistata su savimi ir mūsų akistata su savimi?
* Kaip darna suderina tris veiksmus?
* Kaip sulyginti ištakas, akistatą, darną su suvokiančiu, susivokiančiu, suvoktuoju?

2022 gegužės 04 d., 11:14 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 20-22 eilutės:

* Apžvelgti skyrius: ištakos, akistata, darna.
* Apžvelgti klodų poras.
* Apžvelgti santykius tarp keturių klodų.

2022 gegužės 03 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 95-174 eilutės:

[++Glaustai++]

'''Pagrindinės mintys'''

Dvasia
* Dvasia veržiasi, išeina už savęs, yra prieštaringa
* Sąmoningumas: Dvasia sudalyvauja save tiriančiu Dievu
* Tyrėjo savęs tyrimas
Sąmoningumo trys dėsniai
* Akistatos branda: Bręsta galimybė: Supratimas Dievo vystosi, tad brandina: Asmeninį Dievo supratimą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)
* Ištakų branda: Bręsta Dievas: Dievą patvirtina supratimas Dievo: Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)
* Darnos branda: Bręsta supratimas: Supratimą Dievo pranoksta Dievas: Priimti Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą
* Trejybės ratas: Akistatos branda iškelia ištakų brandos klausimą, ištakų branda iškelia darnos brandos klausimą, darnos branda iškelia akistatos brandos klausimą
Vyksmas
* Ištakos. Neapibrėžtumo trejybe. Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.
** Dievas atveria galimybę, kad jame gali būti kažkas daugiau.
** Neapibrėžtumo reikšmės plėtojasi vyksmu -1, išėjimu už savęs.
** Pereinama iš neapibrėžtumo į apibrėžtumą, toliau į įsivaizduojamumą, galiausiai į neįsivaizduojamumą.
* Akistata. Trejybės ratu. Asmenys kaskart bręsta: Dievas tampa kažkieno Dievu
** Asmenys priima Dievą pranokdami save.
** Asmenys priima Dievą kaip vienumą, suvoktą darną.
** Asmenys kaskart bręsta suvokdami, kad Dievas nebūtinai geras, pripažindami Dievo laisvę.
** Asmenys įsijungia į Dievo tyrimą.
** Vienumo suvokimas vystosi keturiomis tyrimo pakopomis.
* Darna. Dievo šokio trejybe. Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisve
** Dievo plėtotę suprantame, pripažįstame, įsisąmonijame, sureikšminame kaip Dievo tyrimą, ar jisai būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų?
** Dievas bręsta ir reiškiasi kaip tyrėjas, pripažindamas asmenų laisvę jį priimti ar jo nepriimti.
** Dievas atsako už save trejybe: prisiima vaidmenį, vykdo veiklą - tyrimą, pripažįsta išdavas.
** Dievas išsiplečia, atsiskleidžia, pildosi, amžinai bręsta.
** Pildosi dėsnis, tėra tai, kas reiškiasi.
Būklės
* Neapibrėžtumas
* Apibrėžtumas
** Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą ir paskirybę.
** Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą.
* Įsivaizduojamumas
** Įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.
** Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.
** Neapibrėžtumo trejybę įprasmina trejybės ratas.
** Neapibrėžtumo trejybę galima sulyginti su Dievo šokio trejybės ratu.
* Neįsivaizduojamumas
** Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.
** Asmenys suteikia reikšmes.
** Reikšmės plėtojasi kaip netroškimai.

Akistata. 6 vienumo pagrindais Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisvėjimu, sąmoningėjimu.
* Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Apibrėžtumą (paskirus likimus)
** Keturi troškimai išsako skirtumą nuo savęs, išėjimą už savęs į save, atsisakymą savęs, tad keturis asmenis.
* Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)
** Liudytojai nuosekliai liudija nenuoseklią dvasią.
* Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)
** Asmenų išsiskyrimas apibrėžtumu, išoriniu, visuminiu žinojimu grindžia Dievo nebūtinumą, o asmenų suderinamumas įsivaizduojamumu, vidiniu, daliniu nežinojimu grindžia Dievo būtinumą.
* Iš Įsivaizduojamumo (paskirų troškimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)
** Galimybių troškimus, iškraipymus, vienumo pagrindus pranoksta jų Dievo, visumos troškimai, neiškraipymai, vieningumas.
* Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)
** Neapibrėžtumo trejybė reiškiasi pasirinkimais, kurie yra visiems prieinami.
* Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)
** Nebūtinas Dievas atsikuria, tapdamas kažkieno Dievu, tad geru ir būtinu.

[++Darna. 4 terpės++]

[+Darna. Trejybės ratu ir trejybės atvaizdais. Asmenys bręsta kaskart pasirinkimais, pasislinkimais: 4 vienumo sampratomis Dievas tampa asmens Dievu.+]

Suvokimo lygmuo požiūrio lygties pagrindu sustato trejybės atvaizdą. Apytaka trejybės atvaizdą susieja su trejybės ratu. Tai lygiaverčiai atspindi Apibrėžtumą ir Įsivaizduojamumą, tarsi pusiaukelyje tarp jų, tarsi veidrodžiu.

Dvasia įgauna reikšmę, reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume (nulybėje), Manimi apibrėžtume (vienybėje), Tavimi įsivaizduojamume (dvejybėje), Kitame neįsivaizduojamume (trejybėje). Trejybės ratas grindžia prasmingumą, neįsivaizduojamumą, tai kas už mūsų, tad sąmoningą išėjimą už savęs.

Keturios terpės apsuka reikšmės vyksmą -1, apibrėžia veiksmus +1, +2, +3.

Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipimai susiveda į bosonus supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą.

---------------
%center%[[Attach:suvestines-klodai.png | Attach:suvestines-klodai-800.png]]
---------------
%center%Attach:vienumo-pagrindai-gyvenimo-lygtyje.png
----------------------
%center%Attach:esminiai-puslapiai.png
-------------------

2022 gegužės 03 d., 12:45 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 97-101 eilutės:

----------------------------
%center%Attach:4-pakopos.png
----------------------------

Ištrintos 168-234 eilutės:

'''Vienumo reikšmė vystosi keturiomis tyrimo pakopomis'''
* Visko žinojimas išsako kaip vienumo reikšmė vystosi keturiomis pakopomis.
* Tyrimas išsako vienumo brandą
* Žmogus netroškimais yra nevienas.
* Susikalbėjimu yra vienumas.
* Atsisakant požiūrių vienumas išlieka suvokime, kuriame yra bendrai suvoktas, tad būtent Dievo Dvasia.
* Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą.

---------------------------------
%center%Attach:4asmenu6veiklos.png
---------------------------------

[++Akistata. 6 terpių poros++]

[+Akistata. 6 vienumo pagrindais Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisvėjimu, sąmoningėjimu.+]

Asmenų santykiai išsako neįsivaizduojamą dvasios veiklą.

Asmenys bręsta slenkdami nuo šališkumo link nešališkumo, nuo sąlygiškumo link besąlygiškumo, nuo paneigiamumo link nepaneigiamumo, nuo Dievo link Kito.

Akistatą mato asmens akis, kuria mes viską išgyvename.
* Akistata yra tarp dvasios akimi matomų ištakų ir Dievo akimi matomos darnos.
* Asmens akis suderina požiūrio lygtį ir ketverybę.
* Akistata šešeriopai išgyvename brandą, brandos virsmą, brandos šuolį, sąmoningėjimą iš Dievo per Mane ir Tave į Kitą.
* Akistatos, brandos tikslas susigaudyti, kas mes esame ir ką mums veikti (tarp ištakų ir darnos). Kaip mums įgyvendinti darną, savo brandą. Tai yra mūsų bendra branda. Įsijungti į ją yra mūsų branda. Akistata yra kiekvieno paskiras pagrindas įsijungti į bendrą darną.

Asmenys bręsta lygmenų poromis
* Lygmenų poros išsako asmenų brandą. Asmenys bręsta atsisakydami savęs, priimdami aplinką, tapdami Kitu ar arčiau jo. O Kitas yra visai subrendęs nes jo nulinė apimtis.
* Lygmenų pora išsako dvilypumą.
* Asmuo tiria save ir taipogi Dievas tiria asmenį, kaip jisai tiria save.

Brandos virsmas
* Brandos virsmas (akistata) vyksta paskiromis galimybėmis iš pirminės savasties (ištakų) į galutinę savastį (darną).
* Žmogus supranta visumą kaip brandos virsmą pagal savo paties išgyvenimus. Žmogus supranta išgyvenimus.

Dievas bręsta
* Dievas bręsta kaip tyrėjas.
* Dievas bręsta pasireikšdamas, apsibrėždamas, tapdamas suvoktu.
* Dievas bręsta atverdamas mums laisvės sąlygas, kad galėtumėme gyventi - veikti ir savo gyvenimais liudyti.
* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.
* Dievas bręsta vieningumu - asmenų darna, kuri pildosi asmenų laisvėjimu, kuris vyksta 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais. Visa tai susiveda į Neįsivaizduojamumą.

Asmenys yra laisvi savo apimtyje
* Laisvos valios pradas yra keturių lygmenų šešių porų vieningumas.

Asmenys laisvai įsitraukia susikalbėjimu
* Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.
* Dievas mumis suderina visuminį žinojimą ir dalinį žinojimą, kartu visuminį nežinojimą ir dalinį nežinojimą.
* Kiekvienas įsitraukia išeidamas už savęs kaip vadovas įtraukiantis kitus ir kartu kaip sekėjas pripažįstantis pirmesnį vadovą, kūrėją.
* Visuminis tyrimas yra vienkartinis. Visuminį tyrimą išplečia dalinis pažinovas ir jo dalinis tyrimas. Tyrimas išplečiamas daliniais tyrimais, kuriuos plėtoja daliniai pažinovai, žmonės.
* Visko žinojimo gražus taikymas nurodo mums kaip įsijungti į besiplėtojančio vienumo bendrystę.

Vienumo bendrystė išreiškia Dievo būtinumą.
* Troškimas išreiškia būtinumą.

Atjautos sandaros įvairiai sieja klausimą, tyrimą ir atsakymą.
* Trejybės ratu esame klausimu, vykdome tyrimu, permąstome atsakymu.
* Padalinimai. Jais Sūnus-žmogus asmeniškai išgyvena tyrimą iš vieno iš aštuonerybės raiškų. Išsako būsenas kurias veikia atsakymas +1, klausimas +2, tyrimas +3. Išplaukia iš klausimų - dvejonių. Padalinimuose glūdi klausimas - reikalo sustatymas - paskiras požiūris išreiškiantis visumą.
* Atvaizdai. Klausimas - atsakymas - tyrimas. Klausimas ir atsakymas yra atvaizdai (kam? vienas kitam?). Tyrimas reiškiasi keturiomis apimtimis. Atvaizduose glūdi tyrimas. Tyrimas kalbina gerą valią, išsako kryptį į gerumą
* Aplinkybės. Tyrimas - atsakymas - klausimas. Tyrimas keturios apimtyse reiškiasi trejybės atvaizdais. Iš tyrimo išsiskiria atsakymas ir klausimas. Aplinkybėse glūdi atsakymas. Atsakymas išsako gerą valią, išsako kryptį iš gerumo.
* Kalbos. Išsako medžiu pagrindimą - dalinį klausimą, tinklu įvardijimą - dalinį tyrimą, seka pasakojimą - dalinį atsakymą.

Trys kampai suvestinės brėžinyje. Ištakos, akistata, darna? Atjautos:
* 12 - Tėvas? 3x4 gilyn ir atgal. Trejybės atvaizdai ir asmenų tyrimai.
* 8 - Sūnus? 8 = 24/3 aplinkui aštuonerybę - trejybės ratu - 3 veiksmai
* 6 - Dvasia 6+4 6=3x2 trys matai. Klodų poros.

Ištrintos 175-178 eilutės:

[++Užrašai++]

Viską apžvelgiant, siejasi Dievo būklė už santvarkos ir jo veikla trejybės ratu santvarkoje. Tos veiklos apimtis siaurėja nuo visko (Dievo šokiu) iki nieko (meilės mokslu) taip kad viskas yra Dievu sodrus. Ir tas santykis reiškiasi aštuonerybe - padalinimų ratu, keturiomis pakopomis ir jų poromis, ir Dievo trejybe kuria jisai išgyvena suvokimą grindžiantį visus trejybės atvaizdus, visus suvokimo lygmenis.

2022 gegužės 03 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 247-287 eilutės:

[++Kiti apžvalgos pagrindai++]

Apmąstau svarbių sąvokų ir sandarų ištakas. Jas rūšiuoju pagal keturias asmenų pakopas kuriomis neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą. Išsakau susijusias pastabas ir klausimus. Kartu nurodau atitinkamus puslapius.

[[Gvildenu]]

* Dievas: Dvasia: [[Neapibrėžtumas]]: Nesuvoktumas.
** Vienumo sampratų vienumas.
** [[Trejybės]]
* Aš: Sandara: [[Apibrėžimas | Apibrėžtumas]]: [[Suvokimas | Suvoktumas]]: [[Tyrimas]]
** Keturios vienumo sampratos
** [[Žinojimas]]
** [[Klausimas]], [[Atsakymas]]
** [[Asmenų tyrimai]]
** [[Gyvenimo lygtis]], [[Požiūrio lygtis]], [[Ketverybės]]
** [[Suvokimo lygmenys]]
** [[Apimtys]]
** [[Išėjimas už savęs]]
** [[Požiūriai]]
** [[Kampai]]
* Tu: [[Atvaizdai]]: [[Vaizduotė]]: Neapibrėžtumo ir apibrėžtumo sutapimas
** Šeši [[Vienumo pagrindai]]
** [[Apytakos]] sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdais.
*** [[Dievo šokis]], [[Troškimai]]
*** [[Išgyvenimo apytaka]], [[Netroškimai]], [[Atjautos]], [[Išgyvenimai]]
*** [[Žinojimo rūmai]]
*** [[Meilės mokslas]]
** [[Viena]]
** [[Santykiai]], [[Sąvokos]]
** [[Santvarka]], [[Pertvarkymai]]
** [[Išsivertimai]]
** [[Dvejybė | Buvimas]], [[Ir du | Atkūrimas]]
** Trejybės atvaizdai
** [[Prasmė]]
* Kitas: Vieningumas: [[Neįsivaizduojamasis]]: Neapibrėžtumo ir apibrėžtumo atskyrimas
** Vienumo pagrindų vienumas.
** Dievas Tėvas
** [[Asmenys]]
** [[Trejybės | Trejybės ratas]]
** [[Atsiskleidimas]]

2022 gegužės 03 d., 12:34 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 161-164 eilutės:

[+Ištakos. Vyksmas -1 išplėtoja aštuonias reikšmes.+]

Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas. Tai iškyla iš Neapibrėžtumo.

Ištrintos 180-267 eilutės:

------------------------------------
%center%%width=1000px%[[Attach:suvestines4klodai.png | Attach:suvestines4klodai.png]]
------------------------------------
%center%Attach:asmuo-kaip-asmuo.png
--------------------------------------
%center%%width=800%[[Attach:bukle-asmuo.png | Attach:bukle-asmuo.png]]
----------------------------------------

||width=100%
|| '''ESMINĖS ĮŽVALGOS''' ||

|| || '''Neapibrėžtumas (nesuvoktumas)''' || '''Apibrėžtumas (suvoktumas)''' || '''Įsivaizduojamumas''' || '''Neįsivaizduojamumas''' ||
||'''pažinimas''' || nežinojimas || žinojimas || žinantysis || nežinantysis
||'''tyrimų skaičius''' || vienas tyrimas: Dievo || du tyrimai: Dievo, žmogaus || trys tyrimai: Tėvo, Sūnaus, Dvasios || keturi tyrimai: Dievo, Mano, Tavo, Kito ||
||'''santykis su išmintimi''' || Dievas tiesiogiai nežino || Aš tiesiogiai žinau || netiesiogiai žinome per Tave || netiesiogiai nežinome per Kitą ||
||'''galimybės pasireiškia asmenų būklėmis''' || neapibrėžiame Dievo || apibrėžiame Mane || įsivaizduojame Tave || neįsivaizduojame Kito ||
||'''[[asmenys | kas išsako]]''' || Dievas || Aš || Tu || Kitas ||
||'''kas ką palaiko''' || Dievas Dievą || besąlygiškas viskas sąlygišką Mane || nešališki troškimai šališką Tave || nepaneigiama meilė paneigiamą Kitą ||
||'''ką [[požiūriai]] išgyvena''' || +0 joks požiūris || +1 požiūris || +2 požiūris į požiūrį || +3 požiūris į požiūrį į požiūrį ||
||'''vienumo sampratos''' || bendras likimas || paskiri likimai || paskiri troškimai || bendras troškimas ||
||'''vienumo sampratos išgyvenimas troškimu''' || savarankiškumu || užtikrintumu || ramumu || meile ||
||'''visuminės sandaros''' || reikšmės || suvokimai (gyvenimo lygtis) || apytakos || asmenys ||
||'''raiškos raida''' || reikšmėmis || gyvenimo lygtimi apibrėžiamu plėtojimu || kiekviena apytaka išreiškia atitinkamoje apimtyje išgyvenamą pasaulėžiūrą || asmenų dalykiškais tarpusavio santykiais, jų bendrai išgyvenama bendryste, būtent čia ir dabar ||
||'''4 troškimai (savarankiškas Dievas, užtikrintas viskas, ramūs troškimai, mylinti meilė)''' || 0,1,2,3 reikšmės || asmenų suvokimai || asmenys išgyvena 4 troškimus ir 6 atjautas || trokštantys asmenys ||
||'''4 lygmenyse reiškiasi''' || reikšmių rinkiniai || požiūrio lygtis || apytaka || asmuo ||
||'''pasireiškiančios reikšmės''' || neapibrėžtumo trejybė || Dievas ir gerumas || tiesa || dvasia ||
||'''kas ką papildo''' || Dievą papildo Aš, Tu, Kitas || || || Kitą papildo Tu, Aš, Dievas (Kitas jais auga) ||
||'''[[suvokimo lygmenys | asmuo suvokia būklę]]''' || suvokimas || savęs suvokimas || bendras suvokimas || susikalbėjimas ||
||'''amžino gyvenimo raiška''' || amžinas gyvenimas || išmintis || gera valia || Dievo valia ||
||'''[[trejybės]] sieja reikšmes''' || Neapibrėžtumo trejybė || Gyvenimo lygtis: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdai || Apytakos: 4 trejybės atvaizdai ir 4 trejybės ratai || Trejybės ratas ||
||'''vienumo prielaidos''' || || atveriamos visos galimybės || pripažįstama paskira galimybė || galimybės suderinamos ||
||'''Dievo tyrimas sąmoningėja''' || išsiskleidžia reikšmėmis || plėtojasi apimtimis || išgyvenamas apytakose || puoselėjamas sąmoningėjančių, tarpusavyje susijusių asmenų ||
||'''vienumo raiška''' || reikšmės suplakamos || reikšmės išskiriamos || nustatoma kiek išskyrimai iškreipė reikšmes || išvedamas vieningumas ||
||'''kaip Dievas reiškiasi asmeniui''' || dvasia || sandara (vaizduotės ribomis) || atvaizdais (vaizduote) || vieningumu ||
||'''vienumo pavidalas''' || vienumas || 4 vienumo sampratos (neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu) || 6 vienumo sampratų poros, vienumo pagrindai || 6 vienumo pagrindų vieningas turinys ||
||'''apytakos''' || Dievo mokslas (Dievo šokis) || visko mokslas (išgyvenimo apytaka) || troškimų mokslai (žinojimo rūmai) || meilės mokslas ||
||'''reikšmės plėtojasi netroškimais''' || tenkinimais (įsikimbame į tiesą, kaupiame gerumą, siekiame darnos) || dvejonėmis || lūkesčių atpalaidavimais || vertybių išryškinimais ||
||'''terpė reiškiasi''' || Dievu - turiniu || Manimi - sąlygišku ir Dievu - besąlygišku || Tavimi - suvoktuoju, Manimi - susivokiančiuoju ir Dievu - suvokiančiuoju || Kitu, Tavimi, Manimi ir Dievu ||
||'''Dievo santykių terpė: Neįsivaizduojamumas: Asmenys''' ||
||'''žinojimai''' || Ar || Koks || Kaip || Kodėl ||
||'''vienumo tyrimai''' || Ar Dievas yra? || Koks Aš esu? || Kaip Tu esi? || Kodėl Kitas yra? ||

-------------------------------------

||width=100%
|| '''NEAIŠKIOS ĮŽVALGOS''' ||

||'''kas ką tiria''' || Dievas tiria Dievą || Dievas tiria žmogų || žmogus tiria žmogų || žmogus tiria Dievą ||
||'''klausimai ir atsakymai''' || vienas klausimas || vienas atsakymas || daug klausimų || daug atsakymų ||
||'''pradžia, eiga, pabaiga''' || kaip pradžia atrodo pradžiai || kaip pradžia atrodo eigai || kaip pabaiga atrodo eigai || kaip pabaiga atrodo pabaigai||
||'''galimybių santykis''' || Reikšmės yra 0, 1, 1+1, 1+1+1 || Iš šalies pasižiūrėjus (0+1),(1+1),(1+1+1),(1+1+1+1) || sudauginama (0+1)(1+1)(1+1+1)(1+1+1+1) = 24 || ||

------------------------------

Pastabos
* Kiekviename lygmenyje asmuo yra pradas - Tu įsivaizduojamume, Aš apibrėžtume.
* Vienumo sampratos (likimai, troškimai) yra raidos sampratos.
* Visuminės sandaros kiekviename lygmenyje sąmoningiau apima ir vienija pačios save. Trys reikšmės yra padrikos. Suvokimai išsako jų skirtumus ir juos išreiškia skirtinguose lygmenyse trejybės atvaizdais. Apytakos trejybės atvaizdus sieja su trejybės ratu. Asmenys išgyvena trejybės ratą kiekviename lygmenyje, juo išgyvena vienybę.
* Neapibrėžtumo trejybė išsako tris reikšmes. Neįsivaizduojamumo trejybė yra trejybės ratas - prasmė neįsivaizduojama.
* Apimtys iškyla neigiant Dievą, jam atveriant apimtis.
* Didėjantis ir mažėjantis laisvumas yra tarpo orientacijos, einant gilyn į tarpą ir einant platyn iš tarpo gilumos.

[++[[Neapibrėžtumas]]: Dievas: Dvasia++]

Neapibrėžtume iškyla jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės. Skirtingos reikšmės viena kitai prilygsta, viena kitai neprieštarauja.

Neapibrėžtumo kampu: vienas tyrimas
* Dievas savo tyrimu išeina iš Dievo neapibrėžtumo per Mano apibrėžtumą per Tavo įsivaizduojamumą į Kito neįsivaizduojamumą.
* Dievas išsiplečia viskuo (Dievo pasitraukimu), toliau troškimais (įvairiausiais apimčių atvėrimais) ir galiausiai meile (visko troškimu).

[++[[Apibrėžimas | Apibrėžtumas]]: Aš: Sandara: Gyvenimo lygtis++]

Apibrėžtume yra suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvenimo lygtis.

[++[[Vaizduotė | Įsivaizduojamumas]]: Tu: Atvaizdai: [[Apytakos]]++]

Vaizduotė sieja neapibrėžtumą ir apibrėžtumą. Juos trejybėmis sieja apytakos.

Asmenys apytakomis, trejybės atvaizdais, trejybės ratu reiškiasi kaip tyrėjai.
* Trejybės atvaizdu vyksta trys tyrimai. Asmuo tapatinasi su trimis aplinkybėmis.
* Tėvas tiria ar Dievas yra būtinas, Sūnus tiria ar Dievas yra tikras, Dvasia tiria ar Dievas yra galimas.
* Keturiuose kloduose tyrėją išreiškia tas pats trejybės ratas, Dievo sąmoningumas.
* Trejybės ratu Dievas yra būtinas.

[++[[Neįsivaizduojamumas]]: Kitas: Vieningumas: [[Asmenys]]: [[Meilės mokslas]]++]

Dvasia įsikūnija asmenimis - Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu. Jos veikla pasireiškia jų santykiais, šešiais išėjimais Kito kryptimi.

2022 gegužės 03 d., 12:28 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 160-234 eilutės:

[++Dvasia++]

Dvasia savo veikla yra prieštaringa.
* Ji ištisai veržiasi, tad išeina už savęs.
* Ji reiškiasi sąmoningumu.

[++Sąmoningumas: Dvasia sudalyvauja save tiriančiu Dievu++]

* Dievas yra dvasios sudalyvavimas.
* Sąmoningumas yra dvasios sudalyvavimas jos raiškos sąlygose. Jos raiškos sąlygos yra trejybės ratas, o jos sudalyvavimas yra amžina branda, tad amžinas gyvenimas.
* Tėvą garbins.
* Sūnus viską paskelbs.
* Dvasia visus persmelkia, jungia, apšviečia garbinti Tėvą.

Dievo turėjimas
* Dievas yra dvasia.
* Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia (turiniu) ir tiesa (raiška).
* Dievo garbintojai yra tie, kuriems jisai yra Dievas.
* Kažkieno Dievas yra asmuo Dievas, kuris tuo pačiu yra Aš, Tu, Kitas.

----------------------------------------
%center%Attach:NeapibreztumoTrejybesSantykiai.png
----------------------------------------

[++Tyrėjo savęs tyrimas++]

Sąmoningumu vyksta savęs tyrimas. Dievas (tyrėjas) yra dvasia, jos veikla - jos veržimasis - yra jos tyrimas, jisai tiria ir tuo pačiu tveria save. Sąmoningumas tai įrėmina.

[++Sąmoningumo trys dėsniai++]

Trejybės ratas: Akistatos branda iškelia ištakų brandos klausimą, ištakų branda iškelia darnos brandos klausimą, darnos branda iškelia akistatos brandos klausimą
* Akistatos branda: Asmeninį pagrindą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)
* Ištakų branda: Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)
* Darnos branda: Priimti savo Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą

{$\textrm{Ištakos}\overset{\textrm{Akistata}}{\leftrightarrow}\textrm{Darna}$} '''Asmeninį Dievo supratimą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)'''
* Mums, asmenims, viskas atsiremia į asmeninį pagrindą, akistatą.
* Asmeninis pagrindas reiškia, kad galima turėti kažką savo, kas mus pranoksta. Galime pasisavinti. Tad galime turėti savo Dievą, tad kuo pranokstame save.
* Akistatos asmeninis pagrindas atsiveria tarp ištakų vienintelio pagrindo (dvasios) ir darnos bendro pagrindo (Dievo).
* Mūsų įsiterpimo esmingumą išsako troškimo pakopos tarp ištakų ir darnos, o neesmingumą išsako likimo vientisumas tarp ištakų ir darnos, taip kad jie nesiskiria.
* Ištakose ir ją plėtojančiose reikšmėse nėra savumo nes nėra skirtingumo.
* Skirtingumas iškyla su požiūriais ir jų derinimu.
* Asmeninis pagrindas įkūnija dėsnį "Tėra tai, kas reiškiasi".

{$\textrm{Ištakos}\overset{\textrm{Akistata}}{\rightarrow}\textrm{Darna}$} '''Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)'''
* Asmens Dievas yra geras ir būtinas, o Dievas kaip toks nebūtinai geras ir iš viso nebūtinas.
* Vidinė reikšmė išsakoma išoriniais ryšiais.
* Dievą įprasmina jo vaidmuo.
* Raiška išplaukia iš turinio -> turinys ir raiška yra lygiaverčiai, tad sutampa
* Raiška atliepia turinį -> raiška ir turinys sutampa
* Palyginti su tiesa ir jos trejybės atvaizdu (turinio ir raiškos santykį), ir palyginti su kitais trejybės atvaizdais.

{$\textrm{Ištakos}\overset{\textrm{Akistata}}{\leftarrow}\textrm{Darna}$} '''Priimti savo Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą'''
* Priimti Dievą kaip tokį reiškia atsisakyti savęs.
* Visa savo Dievo esmė yra, kad pripažįstame aukštesnį požiūrį (jam paklūstame, jį tikime, juo rūpinamės), tad atsisakome savęs ir kartu išnyksta mūsų supratimas, kas yra gera.

Neapibrėžtumo trejybė išsako tyrimą: ištakas (klausimą), akistatą (tyrimą), darną (atsakymą).

'''Nesiribojimas (neįsivaizduojamumas) išverčia akistatą (įsivaizduojamumą)'''

* Ištakos 8 (aštuonerybė): Neapibrėžtumas sąlygų. {$? \rightarrow \; ! $}
* Darna 4 (atsigręžiantys lygmenys): Apibrėžtumas sąlygų. {$? \leftarrow\rightarrow \; ! $}
* Akistata 6 (lygmenų poros): Įsivaizduojamumas sąlygų. {$? \leftarrow \; !$}
* Nesiribojimas. Neįsivaizduojamumas sąlygų. {$? \rightarrow\leftarrow \; ! $}

Akistata (įsivaizduojamumas) yra langas kuriuo asmuo atsiveria savo Dievu. Neisiribojimas (neįsivaizduojamumas) yra to lango atsisakymas, tad dvasios sutraukimas į save, tiek ištakų - Dievo pirm savęs, tiek darnos - Dievo po savęs.

Nesiribojimas reiškiasi trejopai: besąlygiškumu, nešališkumu, nepaneigiamumu. Tai neapibrėžtumo trejybė.

[++Vyksmas++]

Reikšmė yra dvasios perteklius.

Reikšmės vystosi vyksmu -1 tačiau jau ketvirta reikšme tai pradeda išsikvėpti nes jau tampa reikšme sau. Tad tas veiksmas išsikvepia savastimi tačiau atveria galimybę amžinai brandai. Užsiveria vyksmas -1 tačiau papildinyje atsiveria veiksmai +1, +2, +3 kuriais gyvuoja keturi asmenys ir tarp jų vyksta šešios lygmenų poros. Vyksmas -1 išveda vienumo pagrindus, o papildiniu juos kaip poras išskaido keturiais asmenimis pagrįstos keturios vienumo sampratos.

2022 gegužės 03 d., 12:23 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 97-179 eilutės:

Tai išsako asmenys: dvasia yra Dievas, žmogus yra Aš, žmogui Dievas yra Tu, Dievui žmogus yra Kitas.
* Tu esi žmogui Dievas, tai žmogaus santykiai.
* Kitas yra Dievui žmogus, tai Dievo santykiai.

Asmenims atitinka terpės:
* Neapibrėžtumas yra tai, kas glūdi Dieve, mūsų bendras likimas.
* Apibrėžtumas yra tai, kas glūdi žmoguje, jo paskiras likimas.
* Įsivaizduojamumas yra tai, kas išplaukia iš žmogaus, jo paskiras troškimas.
* Neįsivaizduojamumas yra tai, kas išplaukia iš Dievo, mūsų bendras troškimas.

Apibrėžtumas skiria Neapibrėžtumą ir Neįsivaizduojamumą. Įsivaizduojamumas yra tarpe tarp Neapibrėžtumo ir Neįsivaizduojamumo.

Asmenų terpes nusako sandaros:
* Neapibrėžtume dvasia kaip savaiminis turinys vyksmu -1 išsiplėtoja aštuonių reikšmių seka. Jos baigiasi Dievu ir visos jame glūdi kaip jo reikšmės klodai. Pirmos keturios reikšmės išskleidžia požiūrio lygtį, antros keturios reikšmės jį ketveriopai išgyvena ketverybės asmenimis.
* Apibrėžtume persilenkia aštuonių reikšmių seka, iškyla žmogaus kampas derinantis dvasią ir Dievą. Išsiskiria keturios terpės ir jų dvejos kryptys Dievu, išeinanančiu iš savęs į save, visko žinojimu, iš neapibrėžtumo į neįsivaizduojamumą, ir žmogumi, išeinančiu iš savęs už savęs, to žinojimo taikymu, iš neįsivaizduojamumo į neapibrėžtumą. Žmogus papildo ir išverčia reikšmes požiūriais. Atsiveria padalinimų ratas, taip pat požiūrių grandinės. Dievo ir žmogaus kampai išskleidžia gyvenimo lygtį.
* Įsivaizduojamume dvasios tyrimas neapibrėžtumo trejybe ketveriopai pasireiškia asmenų tyrimais, trejybės atvaizdais. Juos vienija žmogaus tyrimas, trejybės ratas. Aštuongubas kelias sulygina neapibrėžtumo trejybę ir trejybės ratą, juos įrėmina požiūrio lygtimi ir ketverybe.
* Neįsivaizduojamume asmenų šeši pokalbiai, brandos šuoliai išsako keturių asmenų bendrą vienumą dvasia.

Asmenų terpės dvasia glūdi:
* Neapibrėžtume - Dieve
* Apibrėžtume - keturiose asmenų terpėse
* Įsivaizduojamume - trejybės rate
* Neįsivaizduojamume - šešiuose asmenų pokalbiuose, jų brandos šuoliuose

Tai pasireiškia keturiose asmenų terpėse:
* Dievo terpė (8), tiesos terpė (1) yra neapibrėžtumas. Jame Dievas, kaip toks, yra dvasia, kuri plėtoja savo turinį reikšmėmis, veiksmu -1. Dieve glūdi aštuoni dvasios reikšmės klodai. Tai yra pradai, keturi išskyrimai ir keturi vieningumai (asmenys) iš kurių viskas toliau išplaukia.
* Mano terpė (7), Dievo ir gerumo terpė (2), žmogaus terpė yra apibrėžtumas. Požiūriai išverčia reikšmes. Žmogus gyvenimo lygties lygmenimis renkasi tarp savęs ir Dievo, tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Dievas nebūtinai geras. Dievas yra už gerumo. Gerumas yra apibrėžtume, Dievas yra neapibrėžtume. Apibrėžtumas kartu atskleidžia keturias terpes, gyvenimo lygties klodus, asmenų būkles.
* Tavo (6), neapibrėžtumo trejybės (3), žmogaus santykių terpė yra įsivaizduojamumas. Apytakos. Suvokimo lygmenys - trejybės atvaizdai. Asmenys vykdo tyrimus, kuriais neapibrėžtumo trejybė išreiškiama trejybės rato atvaizdais.
* Kito (5), požiūrio lygties (4), Dievo santykių terpė yra neįsivaizduojamumas. Keturis asmenis suderina šeši santykiai.

'''[[Dievo branda]]'''

Dievo branda išreiškia Dievo turėjimą, kaip žmogus prisiima Dievą.

Dievo branda reiškiasi:
* Aštuoniomis reikšmėmis. Dvasia jomis pasipildo. Jos glūdi Dieve. Tai keturi asmenys, požiūrio lygtis, neapibrėžtumo trejybė, Dievo ir gerumo santykis, tiesa.
* Keturiomis terpėmis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu.
* Neapibrėžtumo trejybe: Trys sąmoningumo dėsniai.
* Šešiais perėjimais iš miglotesnės terpės į ryškesnę terpę.

----------------------------
[+Dievo terpė: Neapibrėžtumas: Reikšmės+]

Dvasios vyksmu -1 atsiveria aštuoni Dieve glūdintys reikšmės klodai. Išsiplėtoja Dievas.

----------------------------
%center%Attach:reiksmiu-kalnas.png
----------------------------
%center%Attach:suvesties-taskas.png
----------------------------
%center%Attach:suvestine-ratas.png
----------------------------
[+Žmogaus terpė: Apibrėžtumas: Gyvenimo lygtis+]

Gyvenimo lygties terpė, suvokimo lygmenų terpė skiria Dievą ir gerumą, kartu skiria Dievo kampą (amžiną gyvenimą) ir žmogaus kampą (gyvenimą). Išsiplėtoja žmogaus santykis su Dievu.

Dievo turinį išskleidžia asmenų lygmenys, ketverybės lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.

Žmogaus turinį, jo pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu, išskleidžia požiūrio lygtis.

----------------------------
%center%Attach:ReiksmesIrPoziurioLygtis.png
----------------------------
%center%Attach:DievasIrKitas.png
----------------------------
[+Žmogaus santykių terpė: Įsivaizduojamumas: Apytakos+]

Apytakų terpė išdėsto pradžią - ištakas - Tėvo kampu, vidurį - akistatą - Sūnaus kampu, pabaigą - darną - Dvasios kampu.

Išsiplėtoja Dievo (Tėvo) santykis (Dvasia) su žmogumi (Sūnumi).

-------------------------
%center%[[Attach:Neisivaizduojamumas.png | Attach:Neisivaizduojamumas700.png]]
-------------------------
[+Dievo santykių terpė: Neįsivaizduojamumas: Asmenys+]

Asmenų terpė keturiais asmenimis išsako keturis žinojimo lygmenis. Išsiplėtoja, susidėlioja, asmenimis įsikūnija dieviškasis santykis (Ar Kitu), žmogiškasis santykis (Koks Tavimi), žmogus (Kaip Aš) ir Dievas (Kodėl Dievas).

Asmenys atsako žinojimo klausimus: Kodėl? Dievas, Kaip? Aš, Koks? Tu, Ar? Kitas. Asmenys sugula kaip neįsivaizduojamumo klodai:
* Keturgubas Kitas klode Ar
* Trigubas Tu kloduose Koks, Ar
* Dvigubas Aš kloduose Kaip, Koks, Ar
* Viengubas Dievas kloduose Kodėl, Kaip, Koks, Ar

2022 gegužės 03 d., 12:11 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 84 eilutė iš:

Žmogaus ~~požiūris į suvokimą~~ (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį" į Dievą)

į:

[[Žmogaus suvokimas | Žmogaus požiūris į suvokimą]] (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį" į Dievą)

Pakeista 87 eilutė iš:

Žmogaus ~~požiūris į savęs suvokimą~~ (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį" į Dievą)

į:

[[Žmogaus savęs suvokimas | Žmogaus požiūris į savęs suvokimą]] (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį" į Dievą)

Pakeista 90 eilutė iš:

Žmogaus ~~požiūris į bendrą suvokimą~~ (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį" į Dievą)

į:

[[Žmogaus bendras suvokimas | Žmogaus požiūris į bendrą suvokimą]] (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį" į Dievą)

Pakeista 93 eilutė iš:

Žmogaus ~~požiūris į susikalbėjimą~~ (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį" į Dievą)

į:

[[Žmogaus susikalbėjimas | Žmogaus požiūris į susikalbėjimą]] (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį" į Dievą)

2022 gegužės 03 d., 12:03 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 95-101 eilutės iš

* '''Dievo valia esame viena ir ~~gyvename~~ amžinai. Jo valią priimame įsisavindami požiūrius.'''

Dvasia tampa žmogaus Dievu, užtat ji glūdi visuose.

To pasekmė yra, kad Dieve ir visuose mumyse glūdi mus vienijanti dvasia.

Kitaip tarus, dvasios tapimas žmogaus Dievu.

į:

* '''Dievo valia esame viena dvasia ir amžinai bręstame. Jo valią priimame įsisavindami požiūrius.'''

2022 gegužės 03 d., 12:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 95 eilutė iš:

* '''Dievo valią priimame įsisavindami požiūrius.'''

į:

* '''Dievo valia esame viena ir gyvename amžinai. Jo valią priimame įsisavindami požiūrius.'''

2022 gegužės 03 d., 12:00 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 80 eilutė iš:

'''Gerasis vaikas susikalba su Dievu'''

į:

'''Gerasis vaikas mumyse susikalba su Dievu'''

2022 gegužės 03 d., 11:58 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 80-81 eilutės:

'''Gerasis vaikas susikalba su Dievu'''

Pridėta 86 eilutė:

* '''Dvasia tampa žmogaus Dievu.'''

Pridėta 89 eilutė:

* '''Trejybės ratu amžinai nusistatome, vykdome, permąstome.'''

Pridėta 92 eilutė:

* '''Dievas nebūtinai geras. Gyvenimas neteisingas. Užtat galime skirti Dievą ir save.'''

Pridėta 95 eilutė:

* '''Dievo valią priimame įsisavindami požiūrius.'''

2022 gegužės 03 d., 11:45 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 89 eilutė iš:

* Žmogus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja, kad žmogus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja, kad žmogaus įsivaizduoja, kad jo ir visų vienumas išplaukia būtent iš Dievo. Užtat žmogus tokia požiūrių grandine susitelkia į Dievą, kaip kad gerasis vaikas.

į:

* Žmogus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja, kad žmogus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja, kad žmogaus įsivaizduoja, kad jo ir visų vienumas išplaukia būtent iš Dievo. Užtat žmogus tokia požiūrių grandine susitelkia į Dievą, kaip kad gerasis vaikas. Žmogus priima Dievą įsisavindamas išorinius požiūrius vidiniais požiūriais, paklusdamas, tikėdamas, rūpindamasis.

2022 gegužės 03 d., 11:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 93 eilutė iš:

To pasekmė yra, kad Dieve ir visuose mumyse glūdi mus vienijanti dvasia.

į:

To pasekmė yra, kad Dieve ir visuose mumyse glūdi mus vienijanti dvasia.

2022 gegužės 02 d., 16:37 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 80 eilutė iš:

Mums žmonėms visko žinojimas išsiskleidžia~~, išsidėsto~~ požiūrių grandine, kuria plėtojasi žmogaus ir Dievo požiūrių seka. Visuomet gyvename žmogaus požiūriu tačiau jį pranokstame kuomet jisai susikalbėjimu sutampa su Dievo požiūriu. Tai vyksta pažingsniui.

į:

Mums žmonėms visko žinojimas išsiskleidžia keturiais klodais, suvokimo lygmenimis. Išsidėsto požiūrių grandine, kuria plėtojasi žmogaus ir Dievo požiūrių seka. Visuomet gyvename žmogaus požiūriu tačiau jį pranokstame kuomet jisai susikalbėjimu sutampa su Dievo požiūriu. Tai vyksta pažingsniui.

2022 gegužės 02 d., 16:20 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 82-87 eilutės iš

Žmogaus požiūris į suvokimą (Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį)
*

[++Santrauka: Dvasia tampa žmogaus Dievu, užtat ji glūdi visuose++]

Visako esmė yra Dievo tapimas kažkieno Dievu. To pasekmė yra, kad Dieve ir visuose mumyse glūdi mus vienijanti dvasia.

į:

Žmogaus požiūris į suvokimą (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį" į Dievą)
* Žmogus įsivaizduoja, kad visko esmė yra Dievo tapimas kažkieno Dievu. Tai vyksta keturiomis asmenų terpėmis: Dievo Neapibrėžtume, Mano Apibrėžtume, Tavo Įsivaizduojamume, Kito Neįsivaizduojamume.
Žmogaus požiūris į savęs suvokimą (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį" į Dievą)
* Žmogaus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja žmogaus požiūrį, taip kad neapibrėžtumo trejybės reikšmės susidėlioja trejybės ratu, išsakančiu tris dėsnius: Asmeninį požiūrį į Dievą išplečia dvasia pirm akistatos ir dvasia po akistatos; Tėra tai kas reiškiasi; Priimti savo Dievą reiškia priimti Dievą kaip tokį.
Žmogaus požiūris į bendrą suvokimą (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį" į Dievą)
* Žmogus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja, kad žmogus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja dvejopai, taip kad yra Dievas už mūsų ir tuo pačiu yra Dievas mumyse. Dievas už mūsų išeina už savęs į save, visko žinojimu. O Dievu mumyse išeiname už savęs iš savęs, gražiu taikymu.
Žmogaus požiūris į susikalbėjimą (Žmogaus požiūris į "Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį" į Dievą)
* Žmogus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja, kad žmogus įsivaizduoja, kad Dievas įsivaizduoja, kad žmogaus įsivaizduoja, kad jo ir visų vienumas išplaukia būtent iš Dievo. Užtat žmogus tokia požiūrių grandine susitelkia į Dievą, kaip kad gerasis vaikas.

Dvasia tampa žmogaus Dievu, užtat ji glūdi visuose.

To pasekmė yra, kad Dieve ir visuose mumyse glūdi mus vienijanti dvasia.

2022 gegužės 02 d., 16:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 77-83 eilutės:

[++Santrauka: Žmogaus ir Dievo susikalbėjimas++]

Mums žmonėms visko žinojimas išsiskleidžia, išsidėsto požiūrių grandine, kuria plėtojasi žmogaus ir Dievo požiūrių seka. Visuomet gyvename žmogaus požiūriu tačiau jį pranokstame kuomet jisai susikalbėjimu sutampa su Dievo požiūriu. Tai vyksta pažingsniui.

Žmogaus požiūris į suvokimą (Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį)
*

2022 balandžio 30 d., 13:54 atliko AndriusKulikauskas -

2022 balandžio 30 d., 13:39 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 129-130 eilutės:

----------------------------
%center%Attach:reiksmiu-kalnas.png

2022 balandžio 29 d., 14:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 43-45 eilutės:

Keturios terpės
* Kaip Dievas ir gerumas susiję su Neapibrėžtumu (gerumu?) ir Neįsivaizduojamumu (Dievu?) ?

Pridėtos 93-94 eilutės:

Apibrėžtumas skiria Neapibrėžtumą ir Neįsivaizduojamumą. Įsivaizduojamumas yra tarpe tarp Neapibrėžtumo ir Neįsivaizduojamumo.

2022 balandžio 27 d., 15:00 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 93-101 eilutės iš

* Apibrėžtume ~~išsiskiria keturios terpės ir jų dvejos kryptys Dievu, išeinanančiu iš savęs į save, visko žinojimu, iš neapibrėžtumo į neįsivaizduojamumą~~, ~~ir žmogumi, išeinančiu iš savęs už savęs~~, ~~to žinojimo taikymu, iš neįsivaizduojamumo į neapibrėžtumą. Žmogus papildo ir išverčia reikšmes požiūriais. Atsiveria padalinimų ratas, taip pat požiūrių grandinės. Dievo~~ ir ~~žmogaus kampai išskleidžia gyvenimo lygtį.~~

į:

* Apibrėžtume persilenkia aštuonių reikšmių seka, iškyla žmogaus kampas derinantis dvasią ir Dievą. Išsiskiria keturios terpės ir jų dvejos kryptys Dievu, išeinanančiu iš savęs į save, visko žinojimu, iš neapibrėžtumo į neįsivaizduojamumą, ir žmogumi, išeinančiu iš savęs už savęs, to žinojimo taikymu, iš neįsivaizduojamumo į neapibrėžtumą. Žmogus papildo ir išverčia reikšmes požiūriais. Atsiveria padalinimų ratas, taip pat požiūrių grandinės. Dievo ir žmogaus kampai išskleidžia gyvenimo lygtį.
* Įsivaizduojamume dvasios tyrimas neapibrėžtumo trejybe ketveriopai pasireiškia asmenų tyrimais, trejybės atvaizdais. Juos vienija žmogaus tyrimas, trejybės ratas. Aštuongubas kelias sulygina neapibrėžtumo trejybę ir trejybės ratą, juos įrėmina požiūrio lygtimi ir ketverybe.
* Neįsivaizduojamume asmenų šeši pokalbiai, brandos šuoliai išsako keturių asmenų bendrą vienumą dvasia.

Asmenų terpės dvasia glūdi:
* Neapibrėžtume - Dieve
* Apibrėžtume - keturiose asmenų terpėse
* Įsivaizduojamume - trejybės rate
* Neįsivaizduojamume - šešiuose asmenų pokalbiuose, jų brandos šuoliuose

2022 balandžio 27 d., 14:52 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 92-93 eilutės iš

* Neapibrėžtume dvasia kaip savaiminis turinys vyksmu -1 išsiplėtoja aštuonių reikšmių seka. Jos baigiasi Dievu ir visos jame glūdi kaip jo reikšmės klodai.
* Apibrėžtume išsiskiria keturios ~~terpės ir jų dvejos kryptys Dievu, išeinanančiu iš savęs į save, visko žinojimu, iš neapibrėžtumo į neįsivaizduojamumą,~~ ir ~~žmogumi, išeinančiu iš savęs už~~ savęs~~, to žinojimo taikymu~~, ~~iš neįsivaizduojamumo į~~ neapibrėžtumą.

į:

* Neapibrėžtume dvasia kaip savaiminis turinys vyksmu -1 išsiplėtoja aštuonių reikšmių seka. Jos baigiasi Dievu ir visos jame glūdi kaip jo reikšmės klodai. Pirmos keturios reikšmės išskleidžia požiūrio lygtį, antros keturios reikšmės jį ketveriopai išgyvena ketverybės asmenimis.
* Apibrėžtume išsiskiria keturios terpės ir jų dvejos kryptys Dievu, išeinanančiu iš savęs į save, visko žinojimu, iš neapibrėžtumo į neįsivaizduojamumą, ir žmogumi, išeinančiu iš savęs už savęs, to žinojimo taikymu, iš neįsivaizduojamumo į neapibrėžtumą. Žmogus papildo ir išverčia reikšmes požiūriais. Atsiveria padalinimų ratas, taip pat požiūrių grandinės. Dievo ir žmogaus kampai išskleidžia gyvenimo lygtį.

2022 balandžio 27 d., 14:47 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 90-93 eilutės:

Asmenų terpes nusako sandaros:
* Neapibrėžtume dvasia kaip savaiminis turinys vyksmu -1 išsiplėtoja aštuonių reikšmių seka. Jos baigiasi Dievu ir visos jame glūdi kaip jo reikšmės klodai.
* Apibrėžtume išsiskiria keturios terpės ir jų dvejos kryptys Dievu, išeinanančiu iš savęs į save, visko žinojimu, iš neapibrėžtumo į neįsivaizduojamumą, ir žmogumi, išeinančiu iš savęs už savęs, to žinojimo taikymu, iš neįsivaizduojamumo į neapibrėžtumą.

2022 balandžio 27 d., 14:34 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 75-78 eilutės iš

[++Santrauka: Dvasia tampa žmogaus Dievu++]

Visako esmė yra Dievo tapimas kažkieno Dievu.

į:

[++Santrauka: Dvasia tampa žmogaus Dievu, užtat ji glūdi visuose++]

Visako esmė yra Dievo tapimas kažkieno Dievu. To pasekmė yra, kad Dieve ir visuose mumyse glūdi mus vienijanti dvasia.

Pakeistos 81-83 eilutės iš

Tai išsako asmenys: dvasia yra Dievas, žmogus yra Aš, žmogui Dievas yra Tu, Dievui žmogus yra Kitas.

~~Tai pasireiškia keturiose~~ terpėse:

į:

Tai išsako asmenys: dvasia yra Dievas, žmogus yra Aš, žmogui Dievas yra Tu, Dievui žmogus yra Kitas.
* Tu esi žmogui Dievas, tai žmogaus santykiai.
* Kitas yra Dievui žmogus, tai Dievo santykiai.

Asmenims atitinka terpės:
* Neapibrėžtumas yra tai, kas glūdi Dieve, mūsų bendras likimas.
* Apibrėžtumas yra tai, kas glūdi žmoguje, jo paskiras likimas.
* Įsivaizduojamumas yra tai, kas išplaukia iš žmogaus, jo paskiras troškimas.
* Neįsivaizduojamumas yra tai, kas išplaukia iš Dievo, mūsų bendras troškimas.

Tai pasireiškia keturiose asmenų terpėse:

2022 balandžio 26 d., 17:19 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 9 eilutė:

* [[Išėjimas už savęs]], [[Viską žinoti]], [[Taikymas]]

Ištrintos 448-497 eilutės:

[++Pirmyn ir atgal++]

Pirmyn ir atgal
* Išėjimas už savęs dviem kryptim, į save ir iš savęs.
* Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal. Kuria puse ir kuria prasme tai yra trejybės ratas? Mano supratimu, trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
* Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės.

Sandarų eiga
* Gyvenimo lygtis (4x4) ir apytaka (4x6) kartu sudejus yra 4 x (4+6). Tad gyvenimo lygtis ketveriopai išsako 4 teigiamus įsakymus, o apytaka ketveriopai išsako 6 neigiamus įsakymus.

Trejybės ratas, padalinimų ratas
* Trejybės ratu paskira galimybė išgyvena aštuonerybės ratą nes jinai išgyvena tiktai Kito plėtojimą, tad neišgyvena Dievo pasitraukimo.
* Trejybės ratas yra neapibrėžtumo sąmoningumas.

Pirmyn ir atgal
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

[+Iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą+]

Visuma išeidama už savęs į save veda iš neapibrėžtumo (Dievo apskritai) į neįsivaizduojamumą (kažkieno Dievą).

Tiesos apimtis
* Tiesos apimtis siaurėja nuo neapibrėžtumo iki neįsivaizduojamumo. Užtat neįsivaizduojame asmenų. Ir svarbios tarpinės apimtys.

Tikslas
* Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
* Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
* Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausimu, Ar Dievas būtinai pasireiškia?

Eiga
* Niekieno Dievas 0 tampa kažkieno, betkieno, visų Dievu 3.
* Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
* Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
* Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).

[+Iš Neįsivaizduojamumo į Neapibrėžtumą+]

Paskira galimybė išeidama iš savęs už savęs veda iš neįsivaizduojamumo (savo Dievo) į neapibrėžtumą (Dievą apskritai).

Iš Kito į Dievą
* Raktas pereinant iš Kito į Dievą: Dievas nebūtinai geras. Mano gyvenimo lygtis.
* Iš Kito (tarpe, neįsivaizduojamumo) kyla Tu (sąsajoje, įsivaizduojamume).

2022 balandžio 26 d., 17:09 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 371-373 eilutės:

Neapibrėžtumu iškyla
* Neapibrėžtumo trejybė (ištakos, akistata, darna). Ji išreiškia asmenų santykius net ir nesant asmenims.

Ištrintos 375-391 eilutės:

Apibrėžtumu iškyla
* Žmogus. Jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
* Sąmoningumas reiškiasi ketverybe.
* Savastis, nes atsiranda iš ko išeinama.
* Keturios išėjimo iš savęs (į save) pakopos.
* Sąlygos.
* Šališkumas.
* Neigimas.
* Paskirybė, atskirybė. Ji svarbi vienumui nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis.
* Veiksmai +1, +2, +3. Jie yra dvasios atstatymo būdai, išverčiantys vyksmą -1.
* Požiūrio lygtis.
** Pirma sutampa Dievas ir gerumas, o paskui jie išskiriami.
** Požiūrio lygtyje skirtumas tarp neapibrėžtumo ir apibrėžtumo išplaukia iš paties Dievo, kuriam nėra skirtumo - tai tiesiog yra reikšmės - tačiau kuris atveria galimybę skirtumui - amžinam gyvenimui. Tad jokia reikšmė ir trys reikšmės išsako požiūrio lygtį, neapibrėžtumą. O trečioji reikšmė atveria galimybę apibrėžtumui.
* Gyvenimo lygtis.
** Sustato pasirinkimus.
** Gyvenimo lygties lygmenimis, pirma yra asmuo (Tu, įsivaizduojamumas) išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o paskui yra asmuo (Kitas, neįsivaizduojamumas), jų neišskiriantis. Gyvenimo lygties lygmenimis iškyla (pašalinis) asmuo kuriam tas skirtumas yra svarbus.

Ištrintos 384-387 eilutės:

Įsivaizduojamumu iškyla
* Raiška.
* Sąmoningumas vyksmo -1. Savo veiksmų +1, +2, +3 pagrindu atsekame vyksmą -1, ir susigaudome, kad mūsų prote yra papildinys x+y=8.

2022 balandžio 26 d., 17:04 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 41-48 eilutės:

Neapibrėžtumas ir Neįsivaizduojamumas
* Kaip neįsivaizduojamasis išplečia nesuvokiamąjį?
* Kaip suvokimo lygmenys pakopomis veda iš nevienumo (suvokimu - atskyrimu) į vienumą (susikalbėjimu)?
* Kaip sutampa neapibrėžtumas neapibrėžtume (visumos esmės turinys) ir neapibrėžtumas apibrėžtume (visumos esmės raiška)?
* Kaip atsisakoma požiūrio? Ar vyksmu -1 ar veiksmu +3 ?
* Ar suvestinės ratas pereina šešiolika būsenų: aštuonias reikšmių pakopas ir aštuonis padalinimus?
* Ar prasminga tvirtinti, kad iš vidinio rato pereinama 0 - 3 - 6 ir toliau į išorinį ratą 0 - 3 - 6 ir atgal?

Ištrintos 44-65 eilutės:

Neapibrėžtumas ir Apibrėžtumas
* Kaip susiję reikšmė (turinys) ir raiška (požiūriams)?
* Koks aplinkybių ryšys su reikšmių pasauliu? per suvokimo lygmenis?

Neapibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas
* Kaip sutampa įsivaizduojamumas ir neapibrėžtumas?
* Kaip įsivaizduojamumu naujai (arba iš viso pirmą kartą) suvokiamas nesuvokiamumas, neapibrėžtumas?

Apibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas
* Kaip susiję suvokimo lygmenys ir apytakos?
* Neapibrėžtumu iš trijų kampų suprasti apibrėžtumą ir apytaką (įsivaizduojamumą).
* Kuria prasme gyvenimo lygties klodai išsako 4 vienumo sampratas? Ir klodų poros išsako 6 vienumo pagrindus?
* Kaip susiję įvairios sandaros susidedančios iš 24 požiūrių, būtent gyvenimo lygtis (6x4), padalinimų ratas (8x3), žinojimo rūmai (?) (12x2), visaregis 2x3x4?
* Suvokiantis Dievas yra tyrėjas ir susivokiantis yra jo tiriamasis. Tačiau kartu susivokiantis yra tyrėjas ir jisai tiria tiek save, tiek Dievą. O apskritai Dievas yra taipogi tiriamasis, ar jisai būtinas. Šitą visą reikėtų tiksliai išnarplioti. Suvokiantis Dievas skiria tyrėją ir tiriamąjį, o susivokiantis Dievas juos susieja. O kaip su jų bendrai suvoktu Dievu, bendrai suvoktu tyrimu?

Apibrėžtumas ir Neįsivaizduojamumas
* Ar asmenys suvokiami suvokimo lygmenimis?
* Kodėl yra 3 veiksmai +1, +2, +3? Kaip jie susiję su asmenimis?

Įsivaizduojamumas ir Neįsivaizduojamumas
* Kaip Dievo šokis ir kitos apytakos susijusios su Dievo turėjimu?

2022 balandžio 26 d., 16:50 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 6 eilutė iš:

* [[Branda]], [[Dievo branda]], [[Amžinas gyvenimas]]

į:

* [[Branda]], [[Dievo branda]], [[Amžinas gyvenimas]], [[Žmogus]]

2022 balandžio 26 d., 16:47 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 502-550 eilutės:

[++Pirmyn ir atgal++]

Pirmyn ir atgal
* Išėjimas už savęs dviem kryptim, į save ir iš savęs.
* Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal. Kuria puse ir kuria prasme tai yra trejybės ratas? Mano supratimu, trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
* Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės.

Sandarų eiga
* Gyvenimo lygtis (4x4) ir apytaka (4x6) kartu sudejus yra 4 x (4+6). Tad gyvenimo lygtis ketveriopai išsako 4 teigiamus įsakymus, o apytaka ketveriopai išsako 6 neigiamus įsakymus.

Trejybės ratas, padalinimų ratas
* Trejybės ratu paskira galimybė išgyvena aštuonerybės ratą nes jinai išgyvena tiktai Kito plėtojimą, tad neišgyvena Dievo pasitraukimo.
* Trejybės ratas yra neapibrėžtumo sąmoningumas.

Pirmyn ir atgal
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

[+Iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą+]

Visuma išeidama už savęs į save veda iš neapibrėžtumo (Dievo apskritai) į neįsivaizduojamumą (kažkieno Dievą).

Tiesos apimtis
* Tiesos apimtis siaurėja nuo neapibrėžtumo iki neįsivaizduojamumo. Užtat neįsivaizduojame asmenų. Ir svarbios tarpinės apimtys.

Tikslas
* Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
* Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
* Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausimu, Ar Dievas būtinai pasireiškia?

Eiga
* Niekieno Dievas 0 tampa kažkieno, betkieno, visų Dievu 3.
* Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
* Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
* Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).

[+Iš Neįsivaizduojamumo į Neapibrėžtumą+]

Paskira galimybė išeidama iš savęs už savęs veda iš neįsivaizduojamumo (savo Dievo) į neapibrėžtumą (Dievą apskritai).

Iš Kito į Dievą
* Raktas pereinant iš Kito į Dievą: Dievas nebūtinai geras. Mano gyvenimo lygtis.
* Iš Kito (tarpe, neįsivaizduojamumo) kyla Tu (sąsajoje, įsivaizduojamume).

2022 balandžio 26 d., 16:46 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 442-451 eilutės iš

Dvasia įsikūnija asmenimis - Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu.

Neįsivaizduojamumu iškyla
* Gyvenant Kitu išsiskiria keturi lygmenys - asmenys, gyvenama sąmoningai.
* Asmenų Dievas. Jisai vyksmu -1 iškyla aštuntoje pakopoje kaip prieštaravimo būsena. Jisai reikšmėmis yra neapibrėžtumo galimybių išsipildymas.
* Buvimas Dievu, tai buvimas (mano ir) mūsų Dievu, asmenų Dievu, mūsų vienumo pagrindu, aukštesniu požiūriu, palaiko meilę, dalyvauja meile, sąmoningas vienumas su juo, įsijungiame trejybės ratu, tai Dievo klausimo poslinkiai.
* Neįsivaizduojamumu išsiskiria neapibrėžtumas ir apibrėžtumas.
* Bendrai suvokta Dievas Dvasia iškyla tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
* Dievas Dvasia būtent Kito atžvilgiu prilygsta Dievui.

į:

Dvasia įsikūnija asmenimis - Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu. Jos veikla pasireiškia jų santykiais, šešiais išėjimais Kito kryptimi.

Ištrintos 502-678 eilutės:

[+Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Apibrėžtumą (paskirus likimus)+]

Keturi troškimai išsako skirtumą nuo savęs, išėjimą už savęs į save, atsisakymą savęs, tad keturis asmenis.

Iš reikšmių į požiūrius
* Reikšmės yra bosoniški, požiūriai yra fermioniški.
* Atsiveria Dievo nebuvimas, kuris yra už reikšmių, nevieningume, padalinimuose.
* Egzistenciniai santykiai (kaip kas su Dievu) sieja Dievo reikšmių pasaulį (plėtojamą vyksmo -1) ir mūsų požiūrių pasaulį (plėtojamą veiksmais +1, +2, +3).

Keturios reikšmės apibrėžia
* Keturios reikšmės išsako požiūrio lygtį.
* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?), tad kartu su ketverybe, su jos apimtimis, kurių pagrindu yra apibrėžiama. Iškyla kartu su žinojimu ir nežinojimu, su teigimu ir neigimu. Ar išsako neapibrėžtumą, o Koks, Kaip, Kodėl išsako apibrėžtumą.
* Iškyla tarpinės galimybės, kurios yra sąlygiškos. Iškyla požiūris, kurio vienumas yra sąlygiškas. Kartu iškyla atvaizdas, požiūris į požiūrį. Tuo tarp sąmoningumas yra besąlygiškas, tačiau atsiranda jo apibrėžimas kaip požiūris į požiūrį į požiūrį.
* Tiesa keturiomis apimtimis išsiskleidžia vis tvirčiau, tiksliau ir ryškiau. Iškyla skirtumas tarp to kas teisinga ir to kas neteisinga.
* Ketverybe išsiskiria lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas. Lygmenis skiria požiūriai.

Troškimai apibrėžia Dievą ir visus asmenis
* Savastis (už kurios išeinama ir į kurią įeinama) atsiranda apibrėžtumu. Troškimai išsako dvasios skirtumą nuo savasties, kiek jinai atsisako savęs, kokia apimtimi.
* Dievas pasitraukia nuo savęs į save, atsisakydamas savęs, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
* Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą.
* Dievas pasireiškia asmenimis.
* Požiūrių lygties keturios reikšmės grindžia žinojimą, apibrėžtumą, užtat jų nėra apibrėžtume.
* Troškimai papildomis reikšmėmis išplečia požiūrio lygtį Kitu, Tavimi, Manimi, Dievu.
* Dievas suprantamas kaip pirmapradis, savarankiškas (mylintis nieką), užtat trokštantis, išeinantis už savęs.
* Asmenis apibrėžia troškimai atitinkamose apimtyse: Kitas trokšta nieko, yra savarankiškas; papildomai, Tu trokšti kažko, esi užtikrintas; papildomai, Aš trokštu betko, esu ramus; papildomai, Dievas trokšta visko, yra mylintis. Tad visi esame Kitu, išplečiame jo pagrindą, o mylime Dievu. Santykiai tarp asmenų išsako mūsų šešeriopą brandą.
* Dievas trokšta būti asmens Dievu. Dievo Dievas savarankiškas, Mano Dievas užtikrintas, Tavo Dievas ramus, Kito Dievas mylintis.
* Kartu su apibrėžtumu iškyla Dievo troškimai. Troškimai išsako Dievą, kaip jisai atrodo apimtyse.
* Išsiskiria Dievo supratimai pagal apimtis, tad Dievas auga nuo šalto (Dievo Dievo - trokštančio nieko) iki šilto (Kito Dievo trokštančio visko). Šilčiausias Dievas yra Kito Dievas. Tai atspindi mūsų supratimus Dievo.

Keturi troškimai nusako keturis asmenų lygmenis
* Neapibrėžtumas - buvimas savimi - savarankiškas - Dievas
* Apibrėžtumas - buvimas asmeniu - užtikrintas - Aš
* Įsivaizduojamumas - Dievo turėjimas - ramus - Tu
* Neįsivaizduojamumas - buvimas Dievu - mylintis - Kitas

Reikšmes papildo apibrėžimai
* Dievas Sūnui atsiskleidžia kaip aštuonerybė. Aštuonerybė išreiškia Dievą kaip prieštaravimą, kaip nulybę. Jinai išsako jo išėjimą už sąlygų, tiek į save, tiek iš savęs. Jinai išsako santvarkos subliuškimą.

[+Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)+]

Liudytojai nuosekliai liudija nenuoseklią dvasią.

Išsakymas
* Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu.
* Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.
* Neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.

Liudytojai
* Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.
* Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą.
* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.
* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja jas įžvelgiantys asmenys.

Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.
* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui.

[+Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)+]

Asmenų išsiskyrimas apibrėžtumu, išoriniu, visuminiu žinojimu grindžia Dievo nebūtinumą, o asmenų suderinamumas įsivaizduojamumu, vidiniu, daliniu nežinojimu grindžia Dievo būtinumą.

* Padalinimų ratas yra besąlygiškas, išorinis apibrėžimas (Dievo) ar bet kokio (padalinimo) reikalo. Trejybės ratas (trys veiksmai) yra sąlygiškas, dalinis, vidinis apibrėžimas, kuriuo išgyvename.
* Kadangi besąlygišku apibrėžimu (padalinimų ratu - aštuonerybe) galima apibrėžimą pakeisti neapibrėžimu, tai besąlygiškas apibrėžimas (privalomas?) ir panašiai su trejybės ratu.
* Suvokimas-apibrėžtumas yra atskyrimas, tad jame nelabai gali būti vienumas, užtat už jo yra įsivaizduojamumas.

Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą, įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.
* Dievo nebūtinumą grindžia asmenų išsiskyrimas: Dievo, Mano, Tavo, Kito.
* Asmenų sutapimas Kito pagrindu - jo išsiplėtimas Tavimi, Manimi, Dievu - nurodo Dievo būtinumą.

[+Iš Įsivaizduojamumo (paskirų troškimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)+]

Galimybių brandą, jų troškimus, iškraipymus, vienumo pagrindus pranoksta jų Dievo branda, visumos troškimai, neiškraipymai, vieningumas, sutelkimas į patį virsmą.

Žiūrėti pranešimą: [[20210522SuvokimasIrVaizduotė | Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.]]

Turėti save pranokstantį Dievą
* Dievu gyvenama amžinai.
** Jėzus: Porque Dios no es Dios de muertos, mas de vivos: porque todos viven á él.
* Susikalba su Neįsivazduojamuoju gyvendamas dvilypiai, sąlygiškai ir besąlygiškai.

Santykiu su savimi pranokstame save, atsiremiame į Dievą.
* Būtent mums tenka save išgyventi.
* Esu kas esu. Buvimas savimi. Trejybės ratu.
* Žmogus išsilaisvina įsisavindamas išorinius ryšius, skirdamas kas sava, kas svetima.
* Kai įtampa išauga, ir jam stringa brandos ratas, jisai susiduria su savo ribomis
* Jisai pasirengęs atsisakyti savęs, užtat priimti naują, brandesnę savastį.
* Gyvena brandos šuoliais, atsiremia į mylintį Dievą.
* Turėti apimtį pranokstantį bendravimą. Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą.

Vieningumas glūdi už vienumo pagrindų, už jų išreiškiamų iškraipymų, už jų dalinio žinojimo.
* Mes save išgyvename netiesiogiai, vaizduote, o Dievas tiesiogiai.
* Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą.
* Skirtingi asmenys yra viena savo santykiais.
* Keturiais asmenimis Dievas, Aš, Tu, Kitas gali bendrauti ir bendradarbiauti nes kaip asmenys yra lygiaverčiai. Tai ir yra asmenų svarba.

Dievas bręsta mumis
* Dievas išryškėja kaip asmuo.
* Dievas atsiskleidžia ir kartu jo apibrėžtume išreikštomis reikšmėmis atsiskleidžia visi.
* Dievas išgyvena asmenis - Mane, Tave, Kitą.
* Dievas reiškiasi savo troškimais nuo šalto savarankiškumo ligi šiltos meilės.

[+Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)+]

Neapibrėžtumo trejybė reiškiasi pasirinkimais, kurie yra visiems prieinami.

Neapibrėžtumo trejybė reiškiasi pasirinkimais
* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.
* Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą. Mano suvokimas kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.
* Apibrėžimas trejybės atvaizdu. Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas (pavyzdžiui, Tėvo, Sūnaus, Dvasios).
* Žmogus pripažįsta Neįsivaizduojamąjį.
* Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta pasirinkimu.

Pasirinkimai yra visiems prieinami
* Žadina kitų sąmoningumą dvilypumu.
* Puoselėja bendrą svajonę.
* Menininkų kūrybos dorybės įkvėpia pranokti vaizduotę.

[+Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)+]

Nebūtinas Dievas atsikuria, tapdamas kažkieno Dievu, tad geru ir būtinu.

Dievas tampa kažkieno Dievu.
* Dievas yra Kito Dievas, tad visų asmenų Dievas.
* Atsisakyti požiūrio, tai priimti reikšmę.
* Neįsivaizduojamumas (asmenų) iškyla reikšmėmis jau po požiūrio lygties, tad po apibrėžtumo ir įsivaizduojamumo.

Dievas yra atkuriamas.
* Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.
* Nesuvokiamąjį (pirm raiškos) patikslina ir patvirtina Neįsivaizduojamasis (po raiškos) nes juo paaiškėja, kas nepriklauso nuo raiškos.

[++Pirmyn ir atgal++]

Pirmyn ir atgal
* Išėjimas už savęs dviem kryptim, į save ir iš savęs.
* Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal. Kuria puse ir kuria prasme tai yra trejybės ratas? Mano supratimu, trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
* Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės.

Sandarų eiga
* Gyvenimo lygtis (4x4) ir apytaka (4x6) kartu sudejus yra 4 x (4+6). Tad gyvenimo lygtis ketveriopai išsako 4 teigiamus įsakymus, o apytaka ketveriopai išsako 6 neigiamus įsakymus.

Trejybės ratas, padalinimų ratas
* Trejybės ratu paskira galimybė išgyvena aštuonerybės ratą nes jinai išgyvena tiktai Kito plėtojimą, tad neišgyvena Dievo pasitraukimo.
* Trejybės ratas yra neapibrėžtumo sąmoningumas.

Pirmyn ir atgal
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

[+Iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą+]

Visuma išeidama už savęs į save veda iš neapibrėžtumo (Dievo apskritai) į neįsivaizduojamumą (kažkieno Dievą).

Tiesos apimtis
* Tiesos apimtis siaurėja nuo neapibrėžtumo iki neįsivaizduojamumo. Užtat neįsivaizduojame asmenų. Ir svarbios tarpinės apimtys.

Tikslas
* Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
* Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
* Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausimu, Ar Dievas būtinai pasireiškia?

Eiga
* Niekieno Dievas 0 tampa kažkieno, betkieno, visų Dievu 3.
* Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
* Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
* Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).

[+Iš Neįsivaizduojamumo į Neapibrėžtumą+]

Paskira galimybė išeidama iš savęs už savęs veda iš neįsivaizduojamumo (savo Dievo) į neapibrėžtumą (Dievą apskritai).

Iš Kito į Dievą
* Raktas pereinant iš Kito į Dievą: Dievas nebūtinai geras. Mano gyvenimo lygtis.
* Iš Kito (tarpe, neįsivaizduojamumo) kyla Tu (sąsajoje, įsivaizduojamume).

2022 balandžio 26 d., 15:34 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 459-460 eilutės:

Asmenų santykiai išsako neįsivaizduojamą dvasios veiklą.

2022 balandžio 26 d., 15:30 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 335-350 eilutės:

------------------------------------

Kitas (trečias asmuo) yra Dievo (nulinio asmens) pilnatvė.

Dievas (Dievas-Kitas) ir Žmonės (Aš-Tu)
* Dievas yra galimybių visuma, o mes esame paskiros galimybės.
* Kitas yra tiek visuma, tiek paskira galimybė - jų darna.

Asmenys suteikia reikšmes apimtyse
* Asmuo yra tiriamasis.

Asmenys išreiškia reikšmių lygmenis
* Pasąmonė gyvena Manimi
* Sąmonė gyvena Tavimi
* Sąmoningumas gyvena Kitu

2022 balandžio 26 d., 15:23 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 123 eilutė iš:

* ~~Dvasios pasipildymas~~ reikšmėmis. ~~Dieve glūdi aštuonios reikšmės~~. ~~Tarp jų yra~~ keturi asmenys, požiūrio lygtis, neapibrėžtumo trejybė, Dievo ir gerumo santykis, tiesa.

į:

* Aštuoniomis reikšmėmis. Dvasia jomis pasipildo. Jos glūdi Dieve. Tai keturi asmenys, požiūrio lygtis, neapibrėžtumo trejybė, Dievo ir gerumo santykis, tiesa.

Pakeista 126 eilutė iš:

* ~~Šeši perėjimai~~ iš miglotesnės terpės į ryškesnę terpę.

į:

* Šešiais perėjimais iš miglotesnės terpės į ryškesnę terpę.

2022 balandžio 25 d., 15:14 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 124 eilutė:

* Keturiomis terpėmis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu.

2022 balandžio 25 d., 15:13 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 113-120 eilutės iš

* Dievo terpė ~~yra neapibrėžtumas. Jame Dievas, kaip toks, yra dvasia~~, ~~kuri plėtoja savo turinį reikšmėmis~~, veiksmu -1. Dieve glūdi aštuoni dvasios reikšmės klodai. Tai yra pradai, keturi išskyrimai ir keturi vieningumai (asmenys) iš kurių viskas toliau išplaukia.
* Mano, žmogaus terpė yra apibrėžtumas. ~~Požiūriai išverčia reikšmes. Žmogus gyvenimo lygties lygmenimis renkasi tarp savęs ir Dievo, tarp gyvenimo ir amžino~~ gyvenimo~~. Dievas nebūtinai geras. Dievas yra už gerumo. Gerumas yra apibrėžtume, Dievas yra neapibrėžtume~~. Apibrėžtumas kartu atskleidžia keturias terpes, gyvenimo lygties klodus, asmenų būkles.
* Tavo, ~~žmogaus santykių terpė yra įsivaizduojamumas. Apytakos. Suvokimo lygmenys - trejybės atvaizdai. Asmenys vykdo tyrimus~~.
* ~~Kito, Dievo santykių terpė yra neįsivaizduojamumas. Keturis asmenis suderina šeši santykiai~~.

'''Dievo branda'''

Dievo branda išreiškia kaip žmogus prisiima Dievą.

į:

* Dievo terpė (8), tiesos terpė (1) yra neapibrėžtumas. Jame Dievas, kaip toks, yra dvasia, kuri plėtoja savo turinį reikšmėmis, veiksmu -1. Dieve glūdi aštuoni dvasios reikšmės klodai. Tai yra pradai, keturi išskyrimai ir keturi vieningumai (asmenys) iš kurių viskas toliau išplaukia.
* Mano terpė (7), Dievo ir gerumo terpė (2), žmogaus terpė yra apibrėžtumas. Požiūriai išverčia reikšmes. Žmogus gyvenimo lygties lygmenimis renkasi tarp savęs ir Dievo, tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Dievas nebūtinai geras. Dievas yra už gerumo. Gerumas yra apibrėžtume, Dievas yra neapibrėžtume. Apibrėžtumas kartu atskleidžia keturias terpes, gyvenimo lygties klodus, asmenų būkles.
* Tavo (6), neapibrėžtumo trejybės (3), žmogaus santykių terpė yra įsivaizduojamumas. Apytakos. Suvokimo lygmenys - trejybės atvaizdai. Asmenys vykdo tyrimus, kuriais neapibrėžtumo trejybė išreiškiama trejybės rato atvaizdais.
* Kito (5), požiūrio lygties (4), Dievo santykių terpė yra neįsivaizduojamumas. Keturis asmenis suderina šeši santykiai.

'''[[Dievo branda]]'''

Dievo branda išreiškia Dievo turėjimą, kaip žmogus prisiima Dievą.

2022 balandžio 25 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 113-114 eilutės iš

* Dievo terpė yra neapibrėžtumas. Jame Dievas, kaip toks, yra dvasia, kuri plėtoja savo turinį reikšmėmis, veiksmu -1. Dieve glūdi aštuoni dvasios reikšmės klodai.
* Mano, žmogaus terpė yra apibrėžtumas. Požiūriai išverčia reikšmes. Žmogus gyvenimo lygties lygmenimis renkasi tarp savęs ir Dievo, tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. ~~Dievas nebūtinai geras. Dievas yra už gerumo. Gerumas yra apibrėžtume~~, ~~Dievas yra neapibrėžtume~~.

į:

* Dievo terpė yra neapibrėžtumas. Jame Dievas, kaip toks, yra dvasia, kuri plėtoja savo turinį reikšmėmis, veiksmu -1. Dieve glūdi aštuoni dvasios reikšmės klodai. Tai yra pradai, keturi išskyrimai ir keturi vieningumai (asmenys) iš kurių viskas toliau išplaukia.
* Mano, žmogaus terpė yra apibrėžtumas. Požiūriai išverčia reikšmes. Žmogus gyvenimo lygties lygmenimis renkasi tarp savęs ir Dievo, tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Dievas nebūtinai geras. Dievas yra už gerumo. Gerumas yra apibrėžtume, Dievas yra neapibrėžtume. Apibrėžtumas kartu atskleidžia keturias terpes, gyvenimo lygties klodus, asmenų būkles.

Pridėtos 118-126 eilutės:

'''Dievo branda'''

Dievo branda išreiškia kaip žmogus prisiima Dievą.

Dievo branda reiškiasi:
* Dvasios pasipildymas reikšmėmis. Dieve glūdi aštuonios reikšmės. Tarp jų yra keturi asmenys, požiūrio lygtis, neapibrėžtumo trejybė, Dievo ir gerumo santykis, tiesa.
* Neapibrėžtumo trejybe: Trys sąmoningumo dėsniai.
* Šeši perėjimai iš miglotesnės terpės į ryškesnę terpę.

Pakeista 471 eilutė iš:

[++Akistata. 6 ~~klodų~~ poros++]

į:

[++Akistata. 6 terpių poros++]

2022 balandžio 25 d., 14:25 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 249 eilutė iš:

~~Sąmoningumo~~ vyksta savęs tyrimas. Dievas (tyrėjas) yra dvasia, jos veikla - jos veržimasis - yra jos tyrimas, jisai tiria ir tuo pačiu tveria save. ~~Visa~~ tai ~~rėmina sąmoningumas~~.

į:

Sąmoningumu vyksta savęs tyrimas. Dievas (tyrėjas) yra dvasia, jos veikla - jos veržimasis - yra jos tyrimas, jisai tiria ir tuo pačiu tveria save. Sąmoningumas tai įrėmina.

2022 balandžio 25 d., 14:24 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 114 eilutė iš:

* Mano, žmogaus terpė yra apibrėžtumas. Žmogus gyvenimo lygties lygmenimis renkasi tarp savęs ir Dievo, tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Dievas nebūtinai geras. Dievas yra už gerumo. Gerumas yra apibrėžtume, Dievas yra neapibrėžtume.

į:

* Mano, žmogaus terpė yra apibrėžtumas. Požiūriai išverčia reikšmes. Žmogus gyvenimo lygties lygmenimis renkasi tarp savęs ir Dievo, tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Dievas nebūtinai geras. Dievas yra už gerumo. Gerumas yra apibrėžtume, Dievas yra neapibrėžtume.

2022 balandžio 25 d., 14:17 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 115-116 eilutės iš

* Tavo, žmogaus santykių terpė yra įsivaizduojamumas. Apytakos. Suvokimo lygmenys - trejybės atvaizdai.
* Kito, Dievo santykių terpė yra neįsivaizduojamumas. Keturi asmenys.

į:

* Tavo, žmogaus santykių terpė yra įsivaizduojamumas. Apytakos. Suvokimo lygmenys - trejybės atvaizdai. Asmenys vykdo tyrimus.
* Kito, Dievo santykių terpė yra neįsivaizduojamumas. Keturis asmenis suderina šeši santykiai.

2022 balandžio 25 d., 14:15 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 114 eilutė iš:

* Mano, žmogaus terpė yra apibrėžtumas. Žmogus gyvenimo lygties lygmenimis renkasi tarp savęs ir Dievo, tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo.

į:

* Mano, žmogaus terpė yra apibrėžtumas. Žmogus gyvenimo lygties lygmenimis renkasi tarp savęs ir Dievo, tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo. Dievas nebūtinai geras. Dievas yra už gerumo. Gerumas yra apibrėžtume, Dievas yra neapibrėžtume.

2022 balandžio 25 d., 14:03 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 113 eilutė iš:

* Dievo terpė yra neapibrėžtumas. Jame Dievas, kaip toks, yra dvasia, kuri plėtoja savo turinį reikšmėmis, veiksmu -1.

į:

* Dievo terpė yra neapibrėžtumas. Jame Dievas, kaip toks, yra dvasia, kuri plėtoja savo turinį reikšmėmis, veiksmu -1. Dieve glūdi aštuoni dvasios reikšmės klodai.

2022 balandžio 23 d., 16:00 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 37 eilutė:

* Kaip sąmoningumo trys dėsniai išreiškia Dievo turėjimą?

2022 balandžio 23 d., 15:55 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 172-174 eilutės iš

* Akistatos branda: ~~Asmeninį Dievo supratimą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po~~ (~~darna~~)
* Ištakų branda: Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (~~ištakos~~) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)
* Darnos branda: Priimti Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą

į:

* Akistatos branda: Bręsta galimybė: Supratimas Dievo vystosi, tad brandina: Asmeninį Dievo supratimą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)
* Ištakų branda: Bręsta Dievas: Dievą patvirtina supratimas Dievo: Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)
* Darnos branda: Bręsta supratimas: Supratimą Dievo pranoksta Dievas: Priimti Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą

2022 balandžio 23 d., 15:50 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 172 eilutė iš:

* Akistatos branda: Asmeninį ~~pagrindą~~ (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)

į:

* Akistatos branda: Asmeninį Dievo supratimą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)

Pakeista 257 eilutė iš:

{$\textrm{Ištakos}\overset{\textrm{Akistata}}{\leftrightarrow}\textrm{Darna}$} '''Asmeninį ~~pagrindą~~ (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)'''

į:

{$\textrm{Ištakos}\overset{\textrm{Akistata}}{\leftrightarrow}\textrm{Darna}$} '''Asmeninį Dievo supratimą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)'''

2022 balandžio 23 d., 15:45 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 158-163 eilutės:

Užtat
* Neapibrėžtumas reiškiasi Dievu - turiniu
* Apibrėžtumas reiškiasi Manimi - sąlygišku ir Dievu - besąlygišku
* Įsivaizduojamumas reiškiasi Tavimi - suvoktuoju, Manimi - susivokiančiuoju ir Dievu - suvokiančiuoju
* Neįsivaizduojamumas reiškiasi Kitu, Tavimi, Manimi ir Dievu

Pridėta 374 eilutė:

||'''terpė reiškiasi''' || Dievu - turiniu || Manimi - sąlygišku ir Dievu - besąlygišku || Tavimi - suvoktuoju, Manimi - susivokiančiuoju ir Dievu - suvokiančiuoju || Kitu, Tavimi, Manimi ir Dievu ||

2022 balandžio 23 d., 15:43 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 326-334 eilutės:

Dievas reiškiasi kaip tyrėjas.
* Dievas tiria ar Dievas yra būtinas.
* Keturiuose kloduose tyrėją išreiškia tas pats trejybės ratas, Dievo sąmoningumas.
* Trejybės ratu Dievas yra būtinas.

Neapibrėžtumo kampu: vienas tyrimas
* Dievas savo tyrimu išeina iš Dievo neapibrėžtumo per Mano apibrėžtumą per Tavo įsivaizduojamumą į Kito neįsivaizduojamumą.
* Dievas išsiplečia viskuo (Dievo pasitraukimu), toliau troškimais (įvairiausiais apimčių atvėrimais) ir galiausiai meile (visko troškimu).

Pridėtos 408-411 eilutės:

Neapibrėžtumo kampu: vienas tyrimas
* Dievas savo tyrimu išeina iš Dievo neapibrėžtumo per Mano apibrėžtumą per Tavo įsivaizduojamumą į Kito neįsivaizduojamumą.
* Dievas išsiplečia viskuo (Dievo pasitraukimu), toliau troškimais (įvairiausiais apimčių atvėrimais) ir galiausiai meile (visko troškimu).

Pridėtos 439-444 eilutės:

Asmenys apytakomis, trejybės atvaizdais, trejybės ratu reiškiasi kaip tyrėjai.
* Trejybės atvaizdu vyksta trys tyrimai. Asmuo tapatinasi su trimis aplinkybėmis.
* Tėvas tiria ar Dievas yra būtinas, Sūnus tiria ar Dievas yra tikras, Dvasia tiria ar Dievas yra galimas.
* Keturiuose kloduose tyrėją išreiškia tas pats trejybės ratas, Dievo sąmoningumas.
* Trejybės ratu Dievas yra būtinas.

2022 balandžio 23 d., 15:29 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 335-338 eilutės:

Troškimai
* 4 troškimai atspindi 4 reikšmių lygmenis.
* Troškimas išreiškia būtinumą.

Pridėta 372 eilutė:

||'''vienumo sampratos išgyvenimas troškimu''' || savarankiškumu || užtikrintumu || ramumu || meile ||

Pridėta 504 eilutė:

* Troškimas išreiškia būtinumą.

2022 balandžio 23 d., 15:23 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 307-308 eilutės iš

[++Darna. 4 ~~klodai~~++]

į:

[++Darna. 4 terpės++]

Pakeistos 315-316 eilutės iš

~~Keturi klodai~~ apsuka reikšmės vyksmą -1, apibrėžia veiksmus +1, +2, +3.

į:

Keturios terpės apsuka reikšmės vyksmą -1, apibrėžia veiksmus +1, +2, +3.

Pakeista 332 eilutė iš:

~~Keturi tyrimai~~

į:

Neapibrėžtumo kampu: vienas tyrimas

Ištrinta 333 eilutė:

* Vienumas (ir Dievas) bręsta tyrimais: Neapibrėžtume - Ar Dievas yra? Apibrėžtume - Koks Aš esu? Įsivaizduojamume - Kaip Tu esi? Neįsivaizduojamume - Kodėl Kitas yra?

Pakeistos 335-343 eilutės iš

** 4 troškimai atspindi 4 reikšmių lygmenis.
** Troškimas išreiškia būtinumą.

Reikšmės plėtojasi kaip netroškimai
* Neapibrėžtume - kūno poreikių tenkinimai - laikomės tiesos, kaupiame gerumą, siekiame darnos
* Apibrėžtume - proto abejonių dvejonės
* Įsivaizduojamume - širdies lūkesčių jauduliai
* Neįsivaizduojamume - valios vertybių ...?

į:

Troškimai
* 4 troškimai atspindi 4 reikšmių lygmenis.
* Troškimas išreiškia būtinumą.

Pakeistos 368-369 eilutės iš

||'''pažinimas''' || nežinojimas || žinojimas || žinantysis || nežinantysis ||

į:

||'''pažinimas''' || nežinojimas || žinojimas || žinantysis || nežinantysis
||'''tyrimų skaičius''' || vienas tyrimas: Dievo || du tyrimai: Dievo, žmogaus || trys tyrimai: Tėvo, Sūnaus, Dvasios || keturi tyrimai: Dievo, Mano, Tavo, Kito ||

Ištrinta 374 eilutė:

~~||'''žinojimai''' || Ar || Koks || Kaip || Kodėl ||~~

Pridėtos 391-394 eilutės:

||'''reikšmės plėtojasi netroškimais''' || tenkinimais (įsikimbame į tiesą, kaupiame gerumą, siekiame darnos) || dvejonėmis || lūkesčių atpalaidavimais || vertybių išryškinimais ||
||'''Dievo santykių terpė: Neįsivaizduojamumas: Asmenys''' ||
||'''žinojimai''' || Ar || Koks || Kaip || Kodėl ||
||'''vienumo tyrimai''' || Ar Dievas yra? || Koks Aš esu? || Kaip Tu esi? || Kodėl Kitas yra? ||

2022 balandžio 22 d., 17:33 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 105-108 eilutės iš

Visako esmė yra ~~kaip Dievas tampa~~ kažkieno Dievu.

~~Galima išsakyti ir taip: kaip dvasia tampa žmogaus~~ Dievu.

į:

Visako esmė yra Dievo tapimas kažkieno Dievu.

Kitaip tarus, dvasios tapimas žmogaus Dievu.

Tai išsako asmenys: dvasia yra Dievas, žmogus yra Aš, žmogui Dievas yra Tu, Dievui žmogus yra Kitas.

Pakeistos 113-115 eilutės iš

* ~~Žmogaus~~ terpė yra apibrėžtumas. Žmogus gyvenimo lygties lygmenimis renkasi tarp savęs ir Dievo, tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo.
* ~~Žmogaus~~ santykių terpė yra įsivaizduojamumas. Apytakos. Suvokimo lygmenys - trejybės atvaizdai.
* Dievo santykių terpė yra neįsivaizduojamumas. Keturi asmenys.

į:

* Mano, žmogaus terpė yra apibrėžtumas. Žmogus gyvenimo lygties lygmenimis renkasi tarp savęs ir Dievo, tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo.
* Tavo, žmogaus santykių terpė yra įsivaizduojamumas. Apytakos. Suvokimo lygmenys - trejybės atvaizdai.
* Kito, Dievo santykių terpė yra neįsivaizduojamumas. Keturi asmenys.

2022 balandžio 22 d., 17:00 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 116-117 eilutės iš

[+~~Reikšmių~~ terpė+]

į:

[+Dievo terpė: Neapibrėžtumas: Reikšmės+]

Pakeistos 125-126 eilutės iš

[+~~Gyvenimo lygties~~ terpė+]

į:

[+Žmogaus terpė: Apibrėžtumas: Gyvenimo lygtis+]

Pakeistos 138-139 eilutės iš

[+~~Apytakų~~ terpė+]

į:

[+Žmogaus santykių terpė: Įsivaizduojamumas: Apytakos+]

Pakeista 147 eilutė iš:

[+~~Asmenų~~ terpė+]

į:

[+Dievo santykių terpė: Neįsivaizduojamumas: Asmenys+]

2022 balandžio 22 d., 16:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 91-92 eilutės iš

**** tad ne ~~šiuo gyvenimu ir Dięvo gerumu, o amžinu~~ gyvenimu~~, amžina branda,~~
***** užtat mes amžinai bręstame.

į:

**** tad renkamės ne savo valią, o Dievo valią
***** tad gyvename ne šiuo gyvenimu ir Dięvo gerumu, o amžinu gyvenimu, amžina branda,
****** užtat mes amžinai bręstame.

2022 balandžio 22 d., 16:47 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 102 eilutė iš:

[++Santrauka++]

į:

[++Santrauka: Dvasia tampa žmogaus Dievu++]

2022 balandžio 22 d., 16:46 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 96-108 eilutės iš

~~Mano žinojimas išplaukia iš vaizduojamumo, tad iš keturių apytakų. Jos išsako~~ ką ~~asmenys išgyvena Tavimi, tai yra~~, ~~tam tikroje ribotoje apimtyje. Iš apytakų paaiškėja, kad yra keturi asmenys~~, kurių neįsivaizduojame. Taip pat apytakų pagrindu išmąstome, kad jį grindžia apibrėžtumas - gyvenimo lygtis ir neapibrėžtumas - reikšmių ratas.

Viską žinau susipažindamas su savo vaizduotės galimybėmis, su jos ribomis, ką jinai gali ir negali įsivaizduoti. O žinojimą gražiai taikau pranokdamas savo vaizduotę, gyvendamas, atsiremdamas ne į tai ką galiu įsivaizduoti, o į tai ko negaliu įsivaizduoti.

Viską įsivaizduoju ryšiais, sandarų atvaizdais, požiūriais į požiūrį.

Vaizduotės ribas išsako sandaros.

Savo išmąstyta ir išgyventa išmintimi drįstu teigti, ką galiu įsivaizduoti ir ko negaliu.

Įvadu į viską išsakau ryšius su viskuo.

Pranokstu savo vaizduotę ir žinojimą.

į:

Viską žinau susipažindamas su savo vaizduotės galimybėmis, su jos ribomis, ką jinai gali ir negali įsivaizduoti, tad su savo požiūrių sandaromis. Viską įsivaizduoju ryšiais, sandarų atvaizdais, požiūriais į požiūrį, tad Tavo kampu.

Žinojimą gražiai taikau pranokdamas savo vaizduotę, gyvendamas, atsiremdamas ne į tai ką galiu įsivaizduoti, o į tai ko negaliu įsivaizduoti.

Tirdamas įsivaizduojamumą kartu pažįstu neįsivaizduojamumą, taip pat apibrėžtumą ir neapibrėžtumą.

2022 balandžio 21 d., 09:27 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 107-120 eilutės:

Pranokstu savo vaizduotę ir žinojimą.

[++Santrauka++]

Visako esmė yra kaip Dievas tampa kažkieno Dievu.

Galima išsakyti ir taip: kaip dvasia tampa žmogaus Dievu.

Tai pasireiškia keturiose terpėse:
* Dievo terpė yra neapibrėžtumas. Jame Dievas, kaip toks, yra dvasia, kuri plėtoja savo turinį reikšmėmis, veiksmu -1.
* Žmogaus terpė yra apibrėžtumas. Žmogus gyvenimo lygties lygmenimis renkasi tarp savęs ir Dievo, tarp gyvenimo ir amžino gyvenimo.
* Žmogaus santykių terpė yra įsivaizduojamumas. Apytakos. Suvokimo lygmenys - trejybės atvaizdai.
* Dievo santykių terpė yra neįsivaizduojamumas. Keturi asmenys.

2022 balandžio 20 d., 18:09 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 111-112 eilutės iš

Dvasios vyksmu -1 atsiveria aštuoni Dieve glūdintys reikšmės klodai.

į:

Dvasios vyksmu -1 atsiveria aštuoni Dieve glūdintys reikšmės klodai. Išsiplėtoja Dievas.

Pakeistos 120-121 eilutės iš

Gyvenimo lygties terpė, suvokimo lygmenų terpė skiria Dievą ir gerumą, kartu skiria Dievo kampą (amžiną gyvenimą) ir žmogaus kampą (gyvenimą).

į:

Gyvenimo lygties terpė, suvokimo lygmenų terpė skiria Dievą ir gerumą, kartu skiria Dievo kampą (amžiną gyvenimą) ir žmogaus kampą (gyvenimą). Išsiplėtoja žmogaus santykis su Dievu.

Dievo turinį išskleidžia asmenų lygmenys, ketverybės lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.

Žmogaus turinį, jo pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu, išskleidžia požiūrio lygtis.

Pridėtos 134-136 eilutės:

Išsiplėtoja Dievo (Tėvo) santykis (Dvasia) su žmogumi (Sūnumi).

Pakeistos 142-144 eilutės iš

Asmenų terpė keturiais asmenimis išsako keturis žinojimo lygmenis. Asmenys atsako žinojimo klausimus: Kodėl? Dievas, Kaip? Aš, Koks? Tu, Ar? Kitas. Asmenys sugula kaip neįsivaizduojamumo klodai:

į:

Asmenų terpė keturiais asmenimis išsako keturis žinojimo lygmenis. Išsiplėtoja, susidėlioja, asmenimis įsikūnija dieviškasis santykis (Ar Kitu), žmogiškasis santykis (Koks Tavimi), žmogus (Kaip Aš) ir Dievas (Kodėl Dievas).

Asmenys atsako žinojimo klausimus: Kodėl? Dievas, Kaip? Aš, Koks? Tu, Ar? Kitas. Asmenys sugula kaip neįsivaizduojamumo klodai:

2022 balandžio 20 d., 17:58 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 110-112 eilutės:

Dvasios vyksmu -1 atsiveria aštuoni Dieve glūdintys reikšmės klodai.

2022 balandžio 20 d., 17:51 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 725-745 eilutės:

Padalinimai
* Nulybė. Meilė. Priėmimas. Atvirumas.
* Vienybė. Požiūris. Išėjimas už savęs. Klausimas.
* Dvejybė. Atsakymas.
* Trejybė. Dievo taškai. Klausimas-atsakymas-tyrimas. Tyrimas - virsmo taškas.
* Ketverybė. Apibrėžtumas. Apytakos. Išėjimo už savęs pakopos. Žinojimas.
* Penkerybė. Kitas. Sąlygos.
* Šešerybė. Vaizduotė. Vienumas.
* Septynerybė. Nevienumas. Išgyvenimas.
* Aštuonerybė. Atsiskleidimas.

Žmogaus (nesuvokiančiojo) kampu. Veiksmas +1.
* Vienybė. Vienumas.
* Dvejybė. Buvimas. Atkūrimas.
* Trejybė. Nepriklausomasis. Santykiai, ryšiai.
* Ketverybė. Asmenų lygmenys. Požiūrio lygtis. Tarpas.
* Penkerybė. Išėjimas už savęs.
* Šešerybė. Vaizduotė. Ryšių išsakymas. Neįsivaizduojamasis. Gyvenimo lygtis. Vienumo pagrindai.
* Septynerybė. Dievo būtinumo tyrimas. Apytakos. Vaizduotės pranokimas apytakomis. Trejybės ratas. Savastis. Išgyvenimai. Trys kalbos. Pasirinkimai. Mes.
* Aštuonerybė. Meilė. Veiksmas +4.

2022 balandžio 20 d., 17:49 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 116-118 eilutės:

Gyvenimo lygties terpė, suvokimo lygmenų terpė skiria Dievą ir gerumą, kartu skiria Dievo kampą (amžiną gyvenimą) ir žmogaus kampą (gyvenimą).

Pridėtos 125-126 eilutės:

Apytakų terpė išdėsto pradžią - ištakas - Tėvo kampu, vidurį - akistatą - Sūnaus kampu, pabaigą - darną - Dvasios kampu.

2022 balandžio 20 d., 17:44 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 132-137 eilutės:

Užtat
* Neapibrėžtumas reiškiasi Dievu - turiniu
* Apibrėžtumas reiškiasi Manimi - sąlygišku ir Dievu - besąlygišku
* Įsivaizduojamumas reiškiasi Tavimi - suvoktuoju, Manimi - susivokiančiuoju ir Dievu - suvokiančiuoju
* Neįsivaizduojamumas reiškiasi Kitu, Tavimi, Manimi ir Dievu

2022 balandžio 20 d., 17:40 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 128-131 eilutės iš

* Kitas klode Ar
* Tu kloduose Koks, Ar
* Aš kloduose Kaip, Koks, Ar
* Dievas kloduose Kodėl, Kaip, Koks, Ar

į:

* Keturgubas Kitas klode Ar
* Trigubas Tu kloduose Koks, Ar
* Dvigubas Aš kloduose Kaip, Koks, Ar
* Viengubas Dievas kloduose Kodėl, Kaip, Koks, Ar

2022 balandžio 20 d., 17:32 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 126-132 eilutės:

Asmenų terpė keturiais asmenimis išsako keturis žinojimo lygmenis. Asmenys atsako žinojimo klausimus: Kodėl? Dievas, Kaip? Aš, Koks? Tu, Ar? Kitas. Asmenys sugula kaip neįsivaizduojamumo klodai:
* Kitas klode Ar
* Tu kloduose Koks, Ar
* Aš kloduose Kaip, Koks, Ar
* Dievas kloduose Kodėl, Kaip, Koks, Ar

Ištrintos 423-424 eilutės:

~~Asmenys atsako žinojimo klausimus: Kodėl? Dievas, Kaip? Aš, Koks? Tu, Ar? Kitas.~~

2022 balandžio 20 d., 17:20 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 417-418 eilutės:

Asmenys atsako žinojimo klausimus: Kodėl? Dievas, Kaip? Aš, Koks? Tu, Ar? Kitas.

2022 balandžio 20 d., 14:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 207 eilutė:

* Kažkieno Dievas yra asmuo Dievas, kuris tuo pačiu yra Aš, Tu, Kitas.

2022 balandžio 20 d., 14:30 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 203 eilutė iš:

~~Dievas~~

į:

Dievo turėjimas

Pakeista 205 eilutė iš:

* Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa.

į:

* Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia (turiniu) ir tiesa (raiška).

2022 balandžio 20 d., 11:59 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 95-96 eilutės:

Mano žinojimas išplaukia iš vaizduojamumo, tad iš keturių apytakų. Jos išsako ką asmenys išgyvena Tavimi, tai yra, tam tikroje ribotoje apimtyje. Iš apytakų paaiškėja, kad yra keturi asmenys, kurių neįsivaizduojame. Taip pat apytakų pagrindu išmąstome, kad jį grindžia apibrėžtumas - gyvenimo lygtis ir neapibrėžtumas - reikšmių ratas.

2022 balandžio 20 d., 11:34 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 107 eilutė iš:

[+Reikšmių ~~kampu~~+]

į:

[+Reikšmių terpė+]

Pakeista 113 eilutė iš:

[+Gyvenimo lygties ~~kampu~~+]

į:

[+Gyvenimo lygties terpė+]

Pakeista 119 eilutė iš:

[+Apytakų ~~kampu~~+]

į:

[+Apytakų terpė+]

Pakeista 123 eilutė iš:

[+Asmenų ~~kampu~~+]

į:

[+Asmenų terpė+]

Pakeistos 375-376 eilutės iš

[++~~Dievas: Dvasia:~~ [[Neapibrėžtumas]]++]

į:

[++[[Neapibrėžtumas]]: Dievas: Dvasia++]

Pakeistos 382-383 eilutės iš

[++~~Aš: Sandara: [[Apibrėžimas |~~ Apibrėžtumas]]: Gyvenimo lygtis++]

į:

[++[[Apibrėžimas | Apibrėžtumas]]: Aš: Sandara: Gyvenimo lygtis++]

Pakeistos 403-404 eilutės iš

[++~~Tu: Atvaizdai: [[Vaizduotė |~~ Įsivaizduojamumas]]: [[Apytakos]]++]

į:

[++[[Vaizduotė | Įsivaizduojamumas]]: Tu: Atvaizdai: [[Apytakos]]++]

Pakeista 411 eilutė iš:

[++~~Kitas: Vieningumas:~~ [[Neįsivaizduojamumas]]: [[Asmenys]]: [[Meilės mokslas]]++]

į:

[++[[Neįsivaizduojamumas]]: Kitas: Vieningumas: [[Asmenys]]: [[Meilės mokslas]]++]

2022 balandžio 16 d., 14:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 106 eilutė:

----------------------------

2022 balandžio 16 d., 14:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 106 eilutė iš:

į:

[+Reikšmių kampu+]

Pakeista 112 eilutė iš:

~~%center%Attach:4-pakopos.png~~

į:

[+Gyvenimo lygties kampu+]

Pridėtos 118-119 eilutės:

[+Apytakų kampu+]
-------------------------

Pridėtos 122-125 eilutės:

[+Asmenų kampu+]
----------------------------
%center%Attach:4-pakopos.png
----------------------------

2022 balandžio 16 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 111-112 eilutės:

----------------------------
%center%Attach:4-pakopos.png

2022 balandžio 12 d., 13:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 719-720 eilutės:

Viską apžvelgiant, siejasi Dievo būklė už santvarkos ir jo veikla trejybės ratu santvarkoje. Tos veiklos apimtis siaurėja nuo visko (Dievo šokiu) iki nieko (meilės mokslu) taip kad viskas yra Dievu sodrus. Ir tas santykis reiškiasi aštuonerybe - padalinimų ratu, keturiomis pakopomis ir jų poromis, ir Dievo trejybe kuria jisai išgyvena suvokimą grindžiantį visus trejybės atvaizdus, visus suvokimo lygmenis.

2022 balandžio 06 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -

2022 kovo 30 d., 21:37 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 23 eilutė iš:

* Sutvarkyti sąvokas [[Rodyklė | rodyklėje]].

į:

* Sutvarkyti, sudėlioti sąvokas šiame puslapyje ir [[Rodyklė | rodyklėje]].

2022 kovo 30 d., 21:36 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 23 eilutė:

* Sutvarkyti sąvokas [[Rodyklė | rodyklėje]].

2022 kovo 30 d., 21:34 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 3-9 eilutės iš

[[~~Gvildenu~~]], [[~~Rodyklė~~]], [[~~Neapibrėžtumas~~]], [[~~Klausimas~~]], [[~~Tyrimas~~]], [[~~Atsakymas~~]], [[~~Suvestinė 20181225~~]], [[~~Suvestinė 20200703~~]], [[~~Suvestinė 20201125~~]], [[~~Suvestinė 20210526~~]]

į:

* [[Suvestinė 20181225]], [[Suvestinė 20200703]], [[Suvestinė 20201125]], [[Suvestinė 20210526]]
* [[Rodyklė]], [[Viską žinoti]], [[Taikymas]]

* [[Branda]], [[Dievo branda]], [[Amžinas gyvenimas]]
* [[Neapibrėžtumas]], [[Apibrėžimas]], [[Vaizduotė]], [[Neįsivaizduojamumas]]
* [[Klausimas]], [[Tyrimas]], [[Atsakymas]]
* [[Gvildenu]]

2022 kovo 30 d., 12:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 240-241 eilutės:

Reikšmė yra dvasios perteklius.

2022 kovo 28 d., 20:01 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 404-407 eilutės:

---------------------------------
%center%Attach:4asmenu6veiklos.png
---------------------------------

2022 kovo 26 d., 21:11 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 169-170 eilutės iš

į:

** Nebūtinas Dievas atsikuria, tapdamas kažkieno Dievu, tad geru ir būtinu.

Pridėtos 574-575 eilutės:

Nebūtinas Dievas atsikuria, tapdamas kažkieno Dievu, tad geru ir būtinu.

2022 kovo 26 d., 21:10 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 167 eilutė:

** Neapibrėžtumo trejybė reiškiasi pasirinkimais, kurie yra visiems prieinami.

Pridėta 476 eilutė:

* Dievas pasireiškia asmenimis.

Pridėtos 491-493 eilutės:

Reikšmes papildo apibrėžimai
* Dievas Sūnui atsiskleidžia kaip aštuonerybė. Aštuonerybė išreiškia Dievą kaip prieštaravimą, kaip nulybę. Jinai išsako jo išėjimą už sąlygų, tiek į save, tiek iš savęs. Jinai išsako santvarkos subliuškimą.

Pakeistos 507-508 eilutės iš

į:

* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja jas įžvelgiantys asmenys.

Pakeistos 526-527 eilutės iš

Galimybių ~~troškimus~~, ~~iškraipymus, vienumo pagrindus pranoksta jų~~ Dievo, visumos troškimai, neiškraipymai, vieningumas.

į:

Galimybių brandą, jų troškimus, iškraipymus, vienumo pagrindus pranoksta jų Dievo branda, visumos troškimai, neiškraipymai, vieningumas, sutelkimas į patį virsmą.

Pakeistos 533-536 eilutės iš

Turėti apimtį pranokstantį bendravimą
* Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą.

į:

* Susikalba su Neįsivazduojamuoju gyvendamas dvilypiai, sąlygiškai ir besąlygiškai.

Pakeistos 538-539 eilutės iš

~~Vieningumas glūdi už vienumo pagrindų, už jų iškraipymui~~, už jų dalinio žinojimo.

į:

* Žmogus išsilaisvina įsisavindamas išorinius ryšius, skirdamas kas sava, kas svetima.
* Kai įtampa išauga, ir jam stringa brandos ratas, jisai susiduria su savo ribomis
* Jisai pasirengęs atsisakyti savęs, užtat priimti naują, brandesnę savastį.
* Gyvena brandos šuoliais, atsiremia į mylintį Dievą.
* Turėti apimtį pranokstantį bendravimą. Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą.

Vieningumas glūdi už vienumo pagrindų, už jų išreiškiamų iškraipymų, už jų dalinio žinojimo.

Pakeista 550 eilutė iš:

Dievas ~~bręsta~~

į:

Dievas bręsta mumis

Pakeistos 555-559 eilutės iš

* Dievas Sūnui atsiskleidžia kaip aštuonerybė. Jinai išreiškia Dievą kaip prieštaravimą, kaip nulybę. Jinai išsako jo išėjimą už sąlygų, tiek į save, tiek iš savęs. Jinai išsako santvarkos subliuškimą.
* Dievas yra atkuriamas. Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.

* Vaizduotė išreiškia Tavo sąlygas, pasaulėžiūrą, kaip ~~Tave supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą~~.

į:

[+Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)+]

Neapibrėžtumo trejybė reiškiasi pasirinkimais, kurie yra visiems prieinami.

Neapibrėžtumo trejybė reiškiasi pasirinkimais
* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.
* Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą. Mano suvokimas kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.
* Apibrėžimas trejybės atvaizdu. Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas (pavyzdžiui, Tėvo, Sūnaus, Dvasios).

Pakeistos 565-569 eilutės iš

* ~~Susikalba su Neįsivazduojamuoju gyvendamas dvilypiai~~, ~~sąlygiškai ir besąlygiškai~~.
* Žmogus išsilaisvina įsisavindamas išorinius ryšius, skirdamas kas sava, kas svetima.
* Kai įtampa išauga, ir jam stringa brandos ratas, jisai susiduria su savo ribomis
* Jisai pasirengęs atsisakyti savęs, užtat priimti naują, brandesnę savastį.
* Gyvena brandos šuoliais, atsiremia į mylintį Dievą.

į:

* Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta pasirinkimu.

Pasirinkimai yra visiems prieinami

Ištrintos 571-577 eilutės:

[+Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)+]

Neapibrėžtumo trejybė reiškiasi pasirinkimais
* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.
* Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą. Mano suvokimas kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.
* Apibrėžimas trejybės atvaizdu. Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas (pavyzdžiui, Tėvo, Sūnaus, Dvasios).

Pridėtos 574-575 eilutės:

Dievas tampa kažkieno Dievu.
* Dievas yra Kito Dievas, tad visų asmenų Dievas.

Pakeistos 578-584 eilutės iš

* Dievas ~~tampa kažkieno Dievu~~.
* Dievas pasireiškia asmenimis.
* Neapibrėžtumas pasireiškia neįsivaizduojamumu.
* Neapibrėžtumas išreiškiamas neįsivaizduojamumu.
* Dievas yra Kito Dievas, tad visų asmenų Dievas.
* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys.
* Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta.

į:

Dievas yra atkuriamas.
* Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.

2022 kovo 26 d., 19:44 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 156-167 eilutės:

Akistata. 6 vienumo pagrindais Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisvėjimu, sąmoningėjimu.
* Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Apibrėžtumą (paskirus likimus)
** Keturi troškimai išsako skirtumą nuo savęs, išėjimą už savęs į save, atsisakymą savęs, tad keturis asmenis.
* Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)
** Liudytojai nuosekliai liudija nenuoseklią dvasią.
* Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)
** Asmenų išsiskyrimas apibrėžtumu, išoriniu, visuminiu žinojimu grindžia Dievo nebūtinumą, o asmenų suderinamumas įsivaizduojamumu, vidiniu, daliniu nežinojimu grindžia Dievo būtinumą.
* Iš Įsivaizduojamumo (paskirų troškimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)
** Galimybių troškimus, iškraipymus, vienumo pagrindus pranoksta jų Dievo, visumos troškimai, neiškraipymai, vieningumas.
* Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)
* Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)

2022 kovo 26 d., 19:14 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 118-119 eilutės iš

* Sąmoningumas: Dvasia sudalyvauja ~~Dievu~~

į:

* Sąmoningumas: Dvasia sudalyvauja save tiriančiu Dievu
* Tyrėjo savęs tyrimas

2022 kovo 24 d., 13:16 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrinta 210 eilutė:

Pakeistos 213-227 eilutės iš

~~Trys kampai suvestinės brėžinyje.~~ Ištakos, akistata, darna?
* 12 - Tėvas? ~~3x4 gilyn ir atgal. Trejybės atvaizdai ir asmenų tyrimai~~.
* 8 - Sūnus? 8 = 24/3 aplinkui aštuonerybę - trejybės ratu - 3 veiksmai
* 6 - Dvasia 6+4 6=3x2 trys matai. Klodų poros.

* Ištakos: Neapibrėžtumas sąlygų. {$? \rightarrow ! $}
* Darna 4: Apibrėžtumas sąlygų. {$? \leftarrow\rightarrow ! $}
* Akistata 6: Įsivaizduojamumas sąlygų. {$? \leftarrow !$}
* Besąlygiškumas. Neįsivaizduojamumas sąlygų. {$? \rightarrow\leftarrow ! $}

Trys langai - trejybės ratas, trejybės atvaizdas
* Ištakų - aštuonerybė - neapibrėžtumas
* Darnos - 4 lygmenys apsisukant, grįžtant - apibrėžtumas
* Akistatos, brandos - 6 lygmenų poros - įsivaizduojamumas

į:

'''Nesiribojimas (neįsivaizduojamumas) išverčia akistatą (įsivaizduojamumą)'''

* Ištakos 8 (aštuonerybė): Neapibrėžtumas sąlygų. {$? \rightarrow \; ! $}
* Darna 4 (atsigręžiantys lygmenys): Apibrėžtumas sąlygų. {$? \leftarrow\rightarrow \; ! $}
* Akistata 6 (lygmenų poros): Įsivaizduojamumas sąlygų. {$? \leftarrow \; !$}
* Nesiribojimas. Neįsivaizduojamumas sąlygų. {$? \rightarrow\leftarrow \; ! $}

Akistata (įsivaizduojamumas) yra langas kuriuo asmuo atsiveria savo Dievu. Neisiribojimas (neįsivaizduojamumas) yra to lango atsisakymas, tad dvasios sutraukimas į save, tiek ištakų - Dievo pirm savęs, tiek darnos - Dievo po savęs.

Nesiribojimas reiškiasi trejopai: besąlygiškumu, nešališkumu, nepaneigiamumu. Tai neapibrėžtumo trejybė.

Pridėtos 436-440 eilutės:

Trys kampai suvestinės brėžinyje. Ištakos, akistata, darna? Atjautos:
* 12 - Tėvas? 3x4 gilyn ir atgal. Trejybės atvaizdai ir asmenų tyrimai.
* 8 - Sūnus? 8 = 24/3 aplinkui aštuonerybę - trejybės ratu - 3 veiksmai
* 6 - Dvasia 6+4 6=3x2 trys matai. Klodų poros.

2022 kovo 24 d., 13:01 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 219 eilutė iš:

* Ištakos: Neapibrėžtumas sąlygų. {$? \rightarrow $}

į:

* Ištakos: Neapibrėžtumas sąlygų. {$? \rightarrow ! $}

2022 kovo 24 d., 12:59 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 219-222 eilutės iš

* Ištakos: Neapibrėžtumas sąlygų. {$* \rightarrow + $}
* Darna 4: Apibrėžtumas sąlygų. {$* \~~leftrightarrow +~~ $}
* Akistata 6: Įsivaizduojamumas sąlygų. {$+ \rightarrow *$}
* Besąlygiškumas. Neįsivaizduojamumas sąlygų. {$+ \rightarrow\leftarrow * $}

į:

* Ištakos: Neapibrėžtumas sąlygų. {$? \rightarrow $}
* Darna 4: Apibrėžtumas sąlygų. {$? \leftarrow\rightarrow ! $}
* Akistata 6: Įsivaizduojamumas sąlygų. {$? \leftarrow !$}
* Besąlygiškumas. Neįsivaizduojamumas sąlygų. {$? \rightarrow\leftarrow ! $}

2022 kovo 24 d., 12:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 179-180 eilutės iš

[++Tyrėjo savęs tyrimas++]]

į:

[++Tyrėjo savęs tyrimas++]

Pakeistos 211-212 eilutės iš

~~[++Pavidalas++]~~

į:

Ištrintos 213-214 eilutės:

Pakeistos 219-222 eilutės iš

* Ištakos: Neapibrėžtumas sąlygų. * -> +
* Akistata 6: Įsivaizduojamumas sąlygų. + -> *
* Darna 4: Apibrėžtumas sąlygų. * ir +
* Besąlygiškumas. Neįsivaizduojamumas sąlygų.

į:

* Ištakos: Neapibrėžtumas sąlygų. {$* \rightarrow + $}
* Darna 4: Apibrėžtumas sąlygų. {$* \leftrightarrow + $}
* Akistata 6: Įsivaizduojamumas sąlygų. {$+ \rightarrow *$}
* Besąlygiškumas. Neįsivaizduojamumas sąlygų. {$+ \rightarrow\leftarrow * $}

2022 kovo 24 d., 12:48 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 162-163 eilutės iš

[+Sąmoningumas: Dvasia sudalyvauja Dievu+]

į:

[++Sąmoningumas: Dvasia sudalyvauja save tiriančiu Dievu++]

Pridėtos 178-181 eilutės:

[++Tyrėjo savęs tyrimas++]]

Sąmoningumo vyksta savęs tyrimas. Dievas (tyrėjas) yra dvasia, jos veikla - jos veržimasis - yra jos tyrimas, jisai tiria ir tuo pačiu tveria save. Visa tai rėmina sąmoningumas.

2022 kovo 24 d., 12:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 209-217 eilutės iš

Neapibrėžtumo trejybė išsako tyrimą: ištakas (klausimą), akistatą (tyrimą), darną (atsakymą)

~~Sandaros įvairiai sieja klausimą, tyrimą ir atsakymą~~.
* Trejybės ratu esame klausimu, vykdome tyrimu, permąstome atsakymu.
* Padalinimai. Jais Sūnus-žmogus asmeniškai išgyvena tyrimą iš vieno iš aštuonerybės raiškų. Išsako būsenas kurias veikia atsakymas +1, klausimas +2, tyrimas +3. Išplaukia iš klausimų - dvejonių. Padalinimuose glūdi klausimas - paskiras požiūris išreiškiantis visumą.
* Atvaizdai. Klausimas - atsakymas - tyrimas. Klausimas ir atsakymas yra atvaizdai (kam? vienas kitam?). Tyrimas reiškiasi keturiomis apimtimis. Atvaizduose glūdi tyrimas.
* Aplinkybės. Tyrimas - atsakymas - klausimas. Tyrimas keturios apimtyse reiškiasi trejybės atvaizdais. Iš tyrimo išsiskiria atsakymas ir klausimas. Aplinkybėse glūdi atsakymas.
* Kalbos. Išsako medžiu pagrindimą - dalinį klausimą, tinklu įvardijimą - dalinį tyrimą, seka pasakojimą - dalinį atsakymą.

į:

Neapibrėžtumo trejybė išsako tyrimą: ištakas (klausimą), akistatą (tyrimą), darną (atsakymą).

Pridėtos 433-439 eilutės:

Atjautos sandaros įvairiai sieja klausimą, tyrimą ir atsakymą.
* Trejybės ratu esame klausimu, vykdome tyrimu, permąstome atsakymu.
* Padalinimai. Jais Sūnus-žmogus asmeniškai išgyvena tyrimą iš vieno iš aštuonerybės raiškų. Išsako būsenas kurias veikia atsakymas +1, klausimas +2, tyrimas +3. Išplaukia iš klausimų - dvejonių. Padalinimuose glūdi klausimas - reikalo sustatymas - paskiras požiūris išreiškiantis visumą.
* Atvaizdai. Klausimas - atsakymas - tyrimas. Klausimas ir atsakymas yra atvaizdai (kam? vienas kitam?). Tyrimas reiškiasi keturiomis apimtimis. Atvaizduose glūdi tyrimas. Tyrimas kalbina gerą valią, išsako kryptį į gerumą
* Aplinkybės. Tyrimas - atsakymas - klausimas. Tyrimas keturios apimtyse reiškiasi trejybės atvaizdais. Iš tyrimo išsiskiria atsakymas ir klausimas. Aplinkybėse glūdi atsakymas. Atsakymas išsako gerą valią, išsako kryptį iš gerumo.
* Kalbos. Išsako medžiu pagrindimą - dalinį klausimą, tinklu įvardijimą - dalinį tyrimą, seka pasakojimą - dalinį atsakymą.

2022 kovo 24 d., 12:28 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 117 eilutė:

* Dvasia veržiasi, išeina už savęs, yra prieštaringa

Pakeistos 184-185 eilutės iš

* Darnos branda: Priimti Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą

į:

* Darnos branda: Priimti savo Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą

Pakeistos 203-204 eilutės iš

{$\textrm{Ištakos}\overset{\textrm{Akistata}}{\leftarrow}\textrm{Darna}$} '''Priimti Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą'''

į:

{$\textrm{Ištakos}\overset{\textrm{Akistata}}{\leftarrow}\textrm{Darna}$} '''Priimti savo Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą'''
* Priimti Dievą kaip tokį reiškia atsisakyti savęs.
* Visa savo Dievo esmė yra, kad pripažįstame aukštesnį požiūrį (jam paklūstame, jį tikime, juo rūpinamės), tad atsisakome savęs ir kartu išnyksta mūsų supratimas, kas yra gera.

Pridėta 214 eilutė:

* Atvaizdai. Klausimas - atsakymas - tyrimas. Klausimas ir atsakymas yra atvaizdai (kam? vienas kitam?). Tyrimas reiškiasi keturiomis apimtimis. Atvaizduose glūdi tyrimas.

Ištrinta 215 eilutė:

* Atvaizdai. Klausimas - atsakymas - tyrimas. Klausimas ir atsakymas yra atvaizdai (kam? vienas kitam?). Tyrimas reiškiasi keturiomis apimtimis. Atvaizduose glūdi tyrimas.

2022 kovo 23 d., 17:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 116-117 eilutės iš

~~Dėsnis~~
* ~~Tėra tai kas reiškiasi~~

į:

Dvasia
* Sąmoningumas: Dvasia sudalyvauja Dievu
Sąmoningumo trys dėsniai
* Akistatos branda: Asmeninį pagrindą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)
* Ištakų branda: Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)
* Darnos branda: Priimti Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą
* Trejybės ratas: Akistatos branda iškelia ištakų brandos klausimą, ištakų branda iškelia darnos brandos klausimą, darnos branda iškelia akistatos brandos klausimą

Pakeistos 178-179 eilutės iš

[++~~Dėsniai~~++]

į:

[++Sąmoningumo trys dėsniai++]

Trejybės ratas: Akistatos branda iškelia ištakų brandos klausimą, ištakų branda iškelia darnos brandos klausimą, darnos branda iškelia akistatos brandos klausimą
* Akistatos branda: Asmeninį pagrindą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)
* Ištakų branda: Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)
* Darnos branda: Priimti Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą

2022 kovo 23 d., 17:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 32 eilutė:

* Kaip sulyginti ištakas, akistatą, darną su suvokiančiu, susivokiančiu, suvoktuoju?

2022 kovo 23 d., 17:24 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 175 eilutė iš:

'''Asmeninį pagrindą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)'''

į:

{$\textrm{Ištakos}\overset{\textrm{Akistata}}{\leftrightarrow}\textrm{Darna}$} '''Asmeninį pagrindą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)'''

Pakeista 184 eilutė iš:

{$\textrm{Ištakos}~~<_{~~\~~textrm~~{Akistata}}\textrm{Darna}$} '''Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)'''

į:

{$\textrm{Ištakos}\overset{\textrm{Akistata}}{\rightarrow}\textrm{Darna}$} '''Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)'''

Pakeista 192 eilutė iš:

{$\textrm{~~Darna~~}~~<_{~~\~~textrm~~{Akistata}}~~\textrm~~{~~Ištakos~~}$} '''Priimti Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą'''

į:

{$\textrm{Ištakos}\overset{\textrm{Akistata}}{\leftarrow}\textrm{Darna}$} '''Priimti Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą'''

2022 kovo 23 d., 17:16 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 154-163 eilutės:

[+Sąmoningumas: Dvasia sudalyvauja Dievu+]

* Dievas yra dvasios sudalyvavimas.
* Sąmoningumas yra dvasios sudalyvavimas jos raiškos sąlygose. Jos raiškos sąlygos yra trejybės ratas, o jos sudalyvavimas yra amžina branda, tad amžinas gyvenimas.
* Tėvą garbins.
* Sūnus viską paskelbs.
* Dvasia visus persmelkia, jungia, apšviečia garbinti Tėvą.

Dievas

Ištrintos 166-172 eilutės:

[+Sąmoningumas+]

* Sąmoningumas yra dvasios sudalyvavimas jos raiškos sąlygose. Jos raiškos sąlygos yra trejybės ratas, o jos sudalyvavimas yra amžina branda, tad amžinas gyvenimas.
* Tėvą garbins.
* Sūnus viską paskelbs.
* Dvasia visus persmelkia, jungia, apšviečia garbinti Tėvą.

2022 kovo 23 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 149-164 eilutės:

[++Dvasia++]

Dvasia savo veikla yra prieštaringa.
* Ji ištisai veržiasi, tad išeina už savęs.
* Ji reiškiasi sąmoningumu.
* Dievas yra dvasia.
* Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa.
* Dievo garbintojai yra tie, kuriems jisai yra Dievas.

[+Sąmoningumas+]

* Sąmoningumas yra dvasios sudalyvavimas jos raiškos sąlygose. Jos raiškos sąlygos yra trejybės ratas, o jos sudalyvavimas yra amžina branda, tad amžinas gyvenimas.
* Tėvą garbins.
* Sūnus viską paskelbs.
* Dvasia visus persmelkia, jungia, apšviečia garbinti Tėvą.

Pridėta 169 eilutė:

Ištrinta 170 eilutė:

2022 kovo 22 d., 15:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 155 eilutė:

Pakeista 165 eilutė iš:

'''Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)'''

į:

{$\textrm{Ištakos}<_{\textrm{Akistata}}\textrm{Darna}$} '''Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)'''

Pakeista 173 eilutė iš:

'''Priimti Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą'''

į:

{$\textrm{Darna}<_{\textrm{Akistata}}\textrm{Ištakos}$} '''Priimti Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą'''

2022 kovo 22 d., 14:51 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 149-153 eilutės iš

[++~~Dėsnis~~++]

į:

----------------------------------------
%center%Attach:NeapibreztumoTrejybesSantykiai.png
----------------------------------------

[++Dėsniai++]

2022 kovo 22 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 161 eilutė:

* Asmens Dievas yra geras ir būtinas, o Dievas kaip toks nebūtinai geras ir iš viso nebūtinas.

Pakeistos 166-168 eilutės iš

* Palyginti su tiesa ir jos trejybės atvaizdu (turinio ir raiškos santykį), ir palyginti su kitais trejybės atvaizdais

į:

* Palyginti su tiesa ir jos trejybės atvaizdu (turinio ir raiškos santykį), ir palyginti su kitais trejybės atvaizdais.

'''Priimti Dievą (darną) reiškia priimti (akistata) Dievą kaip tokį (ištakas), nebūtinai gerą'''

2022 kovo 22 d., 13:29 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 160 eilutė iš:

'''Tėra tai kas reiškiasi: Dievas tampa kažkieno Dievu'''

į:

'''Tėra tai kas reiškiasi: Dievas (ištakos) tampa (akistata) kažkieno Dievu (darna)'''

2022 kovo 22 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 151 eilutė iš:

'''Asmeninį pagrindą išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)'''

į:

'''Asmeninį pagrindą (akistatą) išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)'''

2022 kovo 22 d., 13:11 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 151 eilutė iš:

'''~~Asmeninis pagrindas~~'''

į:

'''Asmeninį pagrindą išplečia dvasia pirm (ištakos) ir dvasia po (darna)'''

2022 kovo 21 d., 15:24 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 445-446 eilutės iš

į:

* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.

Pakeistos 464-466 eilutės iš

* Keturiais asmenimis Dievas, ~~Aš, Tu, Kitas gali bendrauti ir bendradarbiauti nes kaip asmenys yra lygiaverčiai. Tai~~ ir yra asmenų svarba.
Turėti Dievą
* Porque Dios no es Dios de muertos, mas de vivos: ~~porque todos viven á~~ él.

į:

Galimybių troškimus, iškraipymus, vienumo pagrindus pranoksta jų Dievo, visumos troškimai, neiškraipymai, vieningumas.

Žiūrėti pranešimą: [[20210522SuvokimasIrVaizduotė | Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.]]

Turėti save pranokstantį Dievą
* Dievu gyvenama amžinai.
** Jėzus: Porque Dios no es Dios de muertos, mas de vivos: porque todos viven á él.

Turėti apimtį pranokstantį bendravimą
* Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą.

Santykiu su savimi pranokstame save, atsiremiame į Dievą.
* Būtent mums tenka save išgyventi.

Pridėtos 478-480 eilutės:

Vieningumas glūdi už vienumo pagrindų, už jų iškraipymui, už jų dalinio žinojimo.
* Mes save išgyvename netiesiogiai, vaizduote, o Dievas tiesiogiai.

Pakeistos 482-493 eilutės iš

Trejybės ratą išreiškia trejybės atvaizdai
* Iškilus apibrėžimui, jį apimtyse atitinkamai išreiškia trejybės atvaizdai, ~~tad dvylika aplinkybių. O neapibrėžtumą toliau išreiškia trejybės ratas. Taip kad apibrėžtumas~~ yra ~~neapibrėžtumo atvaizdas~~.
* Trys meilės Dievo šokyje sudaro trejybės ratą.

Įsivaizduojamumas - Apytakos
* Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą.

Mes save išgyvename netiesiogiai, vaizduote, o Dievas tiesiogiai. Ir visgi būtent mums tenka save išgyventi.

* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.

į:

* Skirtingi asmenys yra viena savo santykiais.
* Keturiais asmenimis Dievas, Aš, Tu, Kitas gali bendrauti ir bendradarbiauti nes kaip asmenys yra lygiaverčiai. Tai ir yra asmenų svarba.

Pakeista 493 eilutė iš:

~~Mintys iš [[20210522SuvokimasIrVaizduotė | pranešimo]] Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.~~

į:

2022 kovo 21 d., 14:42 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 451 eilutė iš:

Asmenų išsiskyrimas apibrėžtumu ~~grindžia Dievo nebūtinumą, o asmenų suderinamumas įsivaizduojamumu~~ grindžia Dievo būtinumą.

į:

Asmenų išsiskyrimas apibrėžtumu, išoriniu, visuminiu žinojimu grindžia Dievo nebūtinumą, o asmenų suderinamumas įsivaizduojamumu, vidiniu, daliniu nežinojimu grindžia Dievo būtinumą.

2022 kovo 21 d., 14:40 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 451-452 eilutės:

Asmenų išsiskyrimas apibrėžtumu grindžia Dievo nebūtinumą, o asmenų suderinamumas įsivaizduojamumu grindžia Dievo būtinumą.

Pakeistos 460-461 eilutės iš

* Nesuvokiamąjį (pirm raiškos) patikslina ir patvirtina Neįsivaizduojamasis (po raiškos) nes juo paaiškėja, kas nepriklauso nuo raiškos.

į:

Pridėta 518 eilutė:

* Nesuvokiamąjį (pirm raiškos) patikslina ir patvirtina Neįsivaizduojamasis (po raiškos) nes juo paaiškėja, kas nepriklauso nuo raiškos.

2022 kovo 21 d., 14:15 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 400-401 eilutės:

Keturi troškimai išsako skirtumą nuo savęs, išėjimą už savęs į save, atsisakymą savęs, tad keturis asmenis.

2022 kovo 21 d., 14:14 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 432-433 eilutės:

Liudytojai nuosekliai liudija nenuoseklią dvasią.

2022 kovo 21 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 408 eilutė iš:

* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis, tad kartu su ketverybe, su jos apimtimis, kurių pagrindu yra apibrėžiama. Iškyla kartu su žinojimu ir nežinojimu, su teigimu ir neigimu. Ar išsako neapibrėžtumą, o Koks, Kaip, Kodėl išsako apibrėžtumą.

į:

* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?), tad kartu su ketverybe, su jos apimtimis, kurių pagrindu yra apibrėžiama. Iškyla kartu su žinojimu ir nežinojimu, su teigimu ir neigimu. Ar išsako neapibrėžtumą, o Koks, Kaip, Kodėl išsako apibrėžtumą.

Pridėtos 414-417 eilutės:

* Savastis (už kurios išeinama ir į kurią įeinama) atsiranda apibrėžtumu. Troškimai išsako dvasios skirtumą nuo savasties, kiek jinai atsisako savęs, kokia apimtimi.
* Dievas pasitraukia nuo savęs į save, atsisakydamas savęs, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
* Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą.
* Požiūrių lygties keturios reikšmės grindžia žinojimą, apibrėžtumą, užtat jų nėra apibrėžtume.

Ištrintos 429-436 eilutės:

'''Išėjimas už neapibrėžtumo į apibrėžtumą'''

Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą.
* Dievas pasitraukia, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
* Požiūrių lygties keturios reikšmės grindžia žinojimą, apibrėžtumą, užtat jų nėra apibrėžtume.
* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?).
* Savastis (už kurios išeinama ir į kurią įeinama) atsiranda apibrėžtumu.

2022 kovo 21 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 361-363 eilutės iš

[+Akistata. 6 vienumo pagrindais Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisvėjimu.+]

į:

[+Akistata. 6 vienumo pagrindais Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisvėjimu, sąmoningėjimu.+]

Asmenys bręsta slenkdami nuo šališkumo link nešališkumo, nuo sąlygiškumo link besąlygiškumo, nuo paneigiamumo link nepaneigiamumo, nuo Dievo link Kito.

2022 kovo 21 d., 13:36 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 201-202 eilutės iš

[++Darna ~~Keturi~~ klodai++]

į:

[++Darna. 4 klodai++]

Pakeista 359 eilutė iš:

[++Akistata. ~~Lygmenų~~ poros++]

į:

[++Akistata. 6 klodų poros++]

2022 kovo 19 d., 20:59 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 442-443 eilutės iš

į:

* Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą.

Ištrintos 445-446 eilutės:

* Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą.

2022 kovo 19 d., 20:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 211-212 eilutės:

Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipimai susiveda į bosonus supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą.

Ištrintos 407-409 eilutės:

* Žinojimas išsako atsakymą.
* Apibrėžtumu išsiskiria atsiskleidimo pakopos.
* Apibrėžtumas išsako suvokiamumą.

Pridėta 413 eilutė:

* Dievas suprantamas kaip pirmapradis, savarankiškas (mylintis nieką), užtat trokštantis, išeinantis už savęs.

Ištrinta 416 eilutė:

* Dievas suprantamas kaip pirmapradis, savarankiškas, mylintis nieką, užtat trokštantis, išeinantis už savęs.

Pakeistos 435-438 eilutės iš

Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.
* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui.
* Dievo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje, Dievui Dvasiai susitelkus į Kitą.
* Neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.

į:

Išsakymas

Pakeistos 438-441 eilutės iš

* ~~Vaizduotė veikia sudirginimu~~, tad iškraipymu.
* Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą.
* Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą.
* Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta.

į:

* Neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.

Liudytojai

Pridėtos 442-445 eilutės:

Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.
* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui.

Pakeistos 465-466 eilutės iš

į:

* Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą.

Pridėta 515 eilutė:

* Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta.

2022 kovo 19 d., 19:36 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 426-430 eilutės iš

Išėjimas už neapibrėžtumo į ~~apibrėžtumą~~

į:

'''Išėjimas už neapibrėžtumo į apibrėžtumą'''

Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą.
* Dievas pasitraukia, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
* Požiūrių lygties keturios reikšmės grindžia žinojimą, apibrėžtumą, užtat jų nėra apibrėžtume.

Pakeistos 432-438 eilutės iš

* ~~Išeinant~~ už savęs nesant apibrėžimui nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga. Tad yra pats išėjimas, atsiskleidimas. Savastis (už kurios išeinama ir į kurią įeinama) atsiranda apibrėžtumu.

Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą.
* Dievas pasitraukia, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
* Viskam atsivėrus reikšmė gali įvairiomis pakopomis reikštis.
* Visuminė išraiška apima visų kitų pakopų raiškas.
* Keturios reikšmės grindžia žinojimą, apibrėžtumą, užtat jų nėra apibrėžtume.

į:

* Savastis (už kurios išeinama ir į kurią įeinama) atsiranda apibrėžtumu.

2022 kovo 18 d., 15:32 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 401-403 eilutės:

~~Keturios reikšmės nusako požiūrio lygtį~~

Pridėta 403 eilutė:

* Keturios reikšmės išsako požiūrio lygtį.

Pakeistos 407-408 eilutės iš

* Apibrėžtumu ~~išskiria~~ atsiskleidimo ~~pakopas~~.

į:

* Apibrėžtumu išsiskiria atsiskleidimo pakopos.
* Apibrėžtumas išsako suvokiamumą.

Pakeistos 412-414 eilutės iš

Troškimai apibrėžia ~~Dievą~~

į:

Troškimai apibrėžia Dievą ir visus asmenis
* Troškimai papildomis reikšmėmis išplečia požiūrio lygtį Kitu, Tavimi, Manimi, Dievu.
* Asmenis apibrėžia troškimai atitinkamose apimtyse: Kitas trokšta nieko, yra savarankiškas; papildomai, Tu trokšti kažko, esi užtikrintas; papildomai, Aš trokštu betko, esu ramus; papildomai, Dievas trokšta visko, yra mylintis. Tad visi esame Kitu, išplečiame jo pagrindą, o mylime Dievu. Santykiai tarp asmenų išsako mūsų šešeriopą brandą.

2022 kovo 18 d., 15:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 195-196 eilutės:

Reikšmės vystosi vyksmu -1 tačiau jau ketvirta reikšme tai pradeda išsikvėpti nes jau tampa reikšme sau. Tad tas veiksmas išsikvepia savastimi tačiau atveria galimybę amžinai brandai. Užsiveria vyksmas -1 tačiau papildinyje atsiveria veiksmai +1, +2, +3 kuriais gyvuoja keturi asmenys ir tarp jų vyksta šešios lygmenų poros. Vyksmas -1 išveda vienumo pagrindus, o papildiniu juos kaip poras išskaido keturiais asmenimis pagrįstos keturios vienumo sampratos.

Pakeista 397 eilutė iš:

Iš reikšmių į ~~požiūris~~

į:

Iš reikšmių į požiūrius

Ištrinta 399 eilutė:

Pakeistos 401-402 eilutės iš

* Reikšmės vystosi vyksmu -1 tačiau jau ketvirta reikšme tai pradeda išsikvėpti nes jau tampa reikšme sau. Tad tas veiksmas išsikvepia savastimi tačiau atveria galimybę amžinai brandai. Užsiveria vyksmas -1 tačiau papildinyje atsiveria veiksmai +1, +2, +3 kuriais gyvuoja keturi asmenys ir tarp jų vyksta šešios lygmenų poros. Vyksmas -1 išveda vienumo pagrindus, o papildiniu juos kaip poras išskaido keturiais asmenimis pagrįstos keturios vienumo sampratos.

į:

Keturios reikšmės nusako požiūrio lygtį

Pakeistos 450-451 eilutės iš

[+Iš Apibrėžtumo (~~paskiro likimo~~) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)+]

į:

[+Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)+]

Pakeista 461 eilutė iš:

[+Iš Įsivaizduojamumo (~~paskirus troškimus~~) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)+]

į:

[+Iš Įsivaizduojamumo (paskirų troškimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)+]

2022 kovo 18 d., 15:14 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 37 eilutė iš:

* Kaip atsisakoma požiūrio? Ar ~~vyksniu~~ -1 ar veiksmu +3 ?

į:

* Kaip atsisakoma požiūrio? Ar vyksmu -1 ar veiksmu +3 ?

Pakeista 120 eilutė iš:

** Neapibrėžtumo reikšmės plėtojasi ~~veiksmu~~ -1, išėjimu už savęs.

į:

** Neapibrėžtumo reikšmės plėtojasi vyksmu -1, išėjimu už savęs.

Pakeista 395 eilutė iš:

* Dievo nebuvimas yra už reikšmių, nevieningume, padalinimuose.

į:

Iš reikšmių į požiūris

Pakeistos 397-398 eilutės iš

* ~~Egzistenciniai santykiai (kaip kas su Dievu) sieja Dievo~~ reikšmių ~~pasaulį (plėtojamą vyksnio -1) ir mūsų požiūrių pasaulį (plėtojamą veiksmais +1, +2, +3~~).
* Reikšmės vystosi veiksmu -1 tačiau jau ketvirta reikšme tai pradeda išsikvėpti nes jau tampa reikšme sau. Tad tas veiksmas išsikvepia savastimi tačiau atveria galimybę amžinai brandai. ~~Užsiveria~~ veiksmas -1 tačiau ~~papildinyje atsiveria veiksmai +1, +2, +3 kuriais gyvuoja keturi asmenys ir tarp jų vyksta šešios lygmenų poros. Veiksmas~~ -1 išveda vienumo pagrindus, o papildiniu juos kaip poras išskaido keturiais asmenimis pagrįstos keturios vienumo sampratos.

į:

* Atsiveria Dievo nebuvimas, kuris yra už reikšmių, nevieningume, padalinimuose.

* Egzistenciniai santykiai (kaip kas su Dievu) sieja Dievo reikšmių pasaulį (plėtojamą vyksmo -1) ir mūsų požiūrių pasaulį (plėtojamą veiksmais +1, +2, +3).
* Reikšmės vystosi vyksmu -1 tačiau jau ketvirta reikšme tai pradeda išsikvėpti nes jau tampa reikšme sau. Tad tas veiksmas išsikvepia savastimi tačiau atveria galimybę amžinai brandai. Užsiveria vyksmas -1 tačiau papildinyje atsiveria veiksmai +1, +2, +3 kuriais gyvuoja keturi asmenys ir tarp jų vyksta šešios lygmenų poros. Vyksmas -1 išveda vienumo pagrindus, o papildiniu juos kaip poras išskaido keturiais asmenimis pagrįstos keturios vienumo sampratos.

2022 kovo 18 d., 14:42 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 393-394 eilutės iš

[+~~Neapibrėžtumas ir Apibrėžtumas~~+]

į:

[+Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Apibrėžtumą (paskirus likimus)+]

Pakeistos 430-431 eilutės iš

[+~~Neapibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas~~+]

į:

[+Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)+]

Pakeistos 445-446 eilutės iš

[+~~Apibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas~~+]

į:

[+Iš Apibrėžtumo (paskiro likimo) į Įsivaizduojamumą (paskirus troškimus)+]

Pakeistos 456-457 eilutės iš

[+~~Įsivaizduojamumas ir Neįsivaizduojamumas~~+]

į:

[+Iš Įsivaizduojamumo (paskirus troškimus) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)+]

Pakeistos 494-495 eilutės iš

[+~~Apibrėžtumas ir Neįsivaizduojamumas~~+]

į:

[+Iš Apibrėžtumo (paskirų likimų) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)+]

Pakeista 501 eilutė iš:

[+~~Neapibrėžtumas ir Neįsivaizduojamumas~~+]

į:

[+Iš Neapibrėžtumo (bendro likimo) į Neįsivaizduojamumą (bendrą troškimą)+]

2022 kovo 18 d., 14:36 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 537-538 eilutės:

Visuma išeidama už savęs į save veda iš neapibrėžtumo (Dievo apskritai) į neįsivaizduojamumą (kažkieno Dievą).

Pridėtos 554-555 eilutės:

Paskira galimybė išeidama iš savęs už savęs veda iš neįsivaizduojamumo (savo Dievo) į neapibrėžtumą (Dievą apskritai).

2022 kovo 18 d., 14:22 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 23-28 eilutės:

Apžvelgti pagrindinių puslapių klausimus
* [[Kampai]] Įžvelgti Dievo ir žmogaus įvairius kampus.
** [[Dievas]] Ką Dievas reiškia jį apibrėžus įvairiose apimtyse?
** [[Išėjimas už savęs]] Suprasti ir palyginti kaip Dievas išeina už savęs [[Viską žinoti | į save]] ir kaip žmogus išeina už savęs [[Taikymas | iš savęs]].
* [[Ketverybės]] Kokie įvairių ketverybių tikslai?

Pridėtos 45-52 eilutės:

Neapibrėžtumas ir Apibrėžtumas
* Kaip susiję reikšmė (turinys) ir raiška (požiūriams)?
* Koks aplinkybių ryšys su reikšmių pasauliu? per suvokimo lygmenis?

Neapibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas
* Kaip sutampa įsivaizduojamumas ir neapibrėžtumas?
* Kaip įsivaizduojamumu naujai (arba iš viso pirmą kartą) suvokiamas nesuvokiamumas, neapibrėžtumas?

Ištrintos 66-77 eilutės:

Apžvelgti pagrindinių puslapių klausimus
* [[Kampai]] Įžvelgti Dievo ir žmogaus įvairius kampus.
** [[Dievas]] Ką Dievas reiškia jį apibrėžus įvairiose apimtyse?
** [[Išėjimas už savęs]] Suprasti ir palyginti kaip Dievas išeina už savęs [[Viską žinoti | į save]] ir kaip žmogus išeina už savęs [[Taikymas | iš savęs]].
* [[Ketverybės]] Kokie įvairių ketverybių tikslai?

Kiti klausimai
* Koks aplinkybių ryšys su reikšmių pasauliu? per suvokimo lygmenis?
* Vyksmu -1 apeinant aštuonių reikšmių rinkinių ratu, kurie rinkiniai yra vienumo pagrindai ir kurie ne? Kaip su požiūrio lygtimi, su tiesa, su Manimi?
* Kaip susiję reikšmė (turinys) ir raiška (požiūriams)?
* Kaip įsivaizduojamumu naujai (arba iš viso pirmą kartą) suvokiamas nesuvokiamumas, neapibrėžtumas?
* Kaip sutampa įsivaizduojamumas ir neapibrėžtumas?

Pridėtos 188-192 eilutės:

Trys langai - trejybės ratas, trejybės atvaizdas
* Ištakų - aštuonerybė - neapibrėžtumas
* Darnos - 4 lygmenys apsisukant, grįžtant - apibrėžtumas
* Akistatos, brandos - 6 lygmenų poros - įsivaizduojamumas

Ištrintos 197-237 eilutės:

* Reikšmės pasipildo ligi Dievo (aštuoniomis reikšmėmis). Toliau apsisuka ir požiūriais grįžta atgal į pradžią papildiniais.
* Visos aštuonios reikšmės yra padalinimas - aštuonerybė - sau prieštaraujantis. Nes reikšmės sutampa tačiau jos aštuonerybe tampa visos skirtingos.
* Reikšmės plėtojasi santykių pagrindu.
* Nulybės atvaizdai atskleidžia reikšmes papildančias vyksmo -1 savybes, tad sieja reikšmių ir požiūrių pasaulius.

Vyksmas -1
* Vyksmu -1 dvasia (Dievas) išeina už savęs (į save).
* Vyksmu -1 išsiplėtoja neapibrėžtumas 0,1,2,3, apibrėžtumas 4, įsivaizduojamumas 5,6,7, neįsivaizduojamumas 8.
* Vyksmu -1 Dievas pasitraukia į dvi puses ir atveria vidurį, kuriame iškyla. Dvi pusės, tai turinys ir raiška, tai Dievas ir gerumas, tai galimybių ištakos ir jų darna. Tame tarpe iškyla galimybių akistata, požiūrio lygtimi - suvokimas, toliau asmenys - Kitas, Tu, Aš ir galiausiai Dievas. Matyt, tai Dievas Sūnus, susivokiantis.
* Vyksmas -1 yra pirm asmenų Dievo, mūsų Dievo.

Dievo reikšmės plėtojasi priešinga kryptimi nė požiūriai
* Dvasia 0
* tiesa -1 (= +7)
* Dievas ir gerumas -2 (= +6 dorovė)
* neapibrėžtumo trejybė -3 (= +5 laikas/erdvė - visata)
* požiūrio lygtis -4 (= +4 žinojimas) atsiranda apibrėžtumas, gyvenimo lygtis, aštuonerybė
* Kitas -5 (= +3 dalyvavimas) sąmoningumas, atsiranda asmenys, suvokimo lygmenys
* Tu -6 (= +2 buvimas)
* Aš -7 (= +1)
* Dievas -8 (= 0)

Neapibrėžtumas plėtojasi veiksmu -1, atsiveria tarpas, jame iškyla asmuo
* 0 dvasia
* -1 (palaiko 7) tiesa - išsiskiria turinys ir raiška
* -2 (palaiko 6) Dievas ir gerumas - iškyla tarpas
* -3 (palaiko 5) galimybių trejybė - iškyla Dvasia tarp Dievo ir Sūnaus
* -4 (palaiko 4) požiūrio lygtis - atsiranda apibrėžtumas, gyvenimo lygtis
* -5 (palaiko 3) Kitas - asmenys atsiranda tarpe - įsivaizduojamumas
* -6 (palaiko 2) Tu
* -7 (palaiko 1) Aš
* -8 (palaiko 0) Dievas - iškyla naujai - neįsivaizduojamumas
** Dievas išgyvena aštuoniomis reikšmėmis, tad jokia reikšme, tad išgyvena ir neišgyvena.

Dievui išeinant už savęs vyksmu -1
* 0 ar iš vis yra? tai dvasia
* 1 klausimas ar jisai būtinas? tiesa
* 2 tyrimas - išsiskiria Dievas (už sąlygų) ir gerumas (sąlygose Dievo nėra)
* 3 atsakymas - suvokimas
* 4 apibrėžtumas - požiūrio lygtis (ir jos papildinys, ketverybė)

2022 kovo 18 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 397 eilutė:

* Akistatos, brandos tikslas susigaudyti, kas mes esame ir ką mums veikti (tarp ištakų ir darnos). Kaip mums įgyvendinti darną, savo brandą. Tai yra mūsų bendra branda. Įsijungti į ją yra mūsų branda. Akistata yra kiekvieno paskiras pagrindas įsijungti į bendrą darną.

2022 kovo 18 d., 13:52 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 180-184 eilutės:

* Ištakos: Neapibrėžtumas sąlygų. * -> +
* Akistata 6: Įsivaizduojamumas sąlygų. + -> *
* Darna 4: Apibrėžtumas sąlygų. * ir +
* Besąlygiškumas. Neįsivaizduojamumas sąlygų.

2022 kovo 18 d., 13:46 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 23 eilutė iš:

~~Akistata~~

į:

Ištakos, akistata, darna

Pridėta 25 eilutė:

* Kaip darna suderina tris veiksmus?

2022 kovo 18 d., 12:16 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 149-150 eilutės iš

* Mums, asmenims, viskas atsiremia į asmeninį pagrindą, akistatą.

į:

* Mums, asmenims, viskas atsiremia į asmeninį pagrindą, akistatą.
* Asmeninis pagrindas reiškia, kad galima turėti kažką savo, kas mus pranoksta. Galime pasisavinti. Tad galime turėti savo Dievą, tad kuo pranokstame save.

Pakeistos 152-154 eilutės iš

* ~~Asmeninis pagrindas reiškia, kad galima turėti kažką savo, kas mus pranoksta. Galime pasisavinti. Tad galime turėti savo Dievą~~.

į:

* Mūsų įsiterpimo esmingumą išsako troškimo pakopos tarp ištakų ir darnos, o neesmingumą išsako likimo vientisumas tarp ištakų ir darnos, taip kad jie nesiskiria.
* Ištakose ir ją plėtojančiose reikšmėse nėra savumo nes nėra skirtingumo.
* Skirtingumas iškyla su požiūriais ir jų derinimu.

Ištrintos 155-156 eilutės:

2022 kovo 18 d., 12:13 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 148 eilutė iš:

Asmeninis ~~pagrindas~~

į:

'''Asmeninis pagrindas'''

Pridėta 151 eilutė:

* Asmeninis pagrindas reiškia, kad galima turėti kažką savo, kas mus pranoksta. Galime pasisavinti. Tad galime turėti savo Dievą.

2022 kovo 18 d., 12:11 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 147-153 eilutės:

Asmeninis pagrindas
* Mums, asmenims, viskas atsiremia į asmeninį pagrindą, akistatą.
* Akistatos asmeninis pagrindas atsiveria tarp ištakų vienintelio pagrindo (dvasios) ir darnos bendro pagrindo (Dievo).
* Asmeninis pagrindas įkūnija dėsnį "Tėra tai, kas reiškiasi".

2022 kovo 18 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 29-30 eilutės:

* Dievo atsakomybė. Ar Dievas atsako už save trejybės ratu ar tiesiog Dievo trejybės atvaizdu, suvokimu?

Pakeista 60 eilutė iš:

* ~~Veiksniu~~ -1 apeinant aštuonių reikšmių rinkinių ratu, kurie rinkiniai yra vienumo pagrindai ir kurie ne? Kaip su požiūrio lygtimi, su tiesa, su Manimi?

į:

* Vyksmu -1 apeinant aštuonių reikšmių rinkinių ratu, kurie rinkiniai yra vienumo pagrindai ir kurie ne? Kaip su požiūrio lygtimi, su tiesa, su Manimi?

Pakeista 180 eilutė iš:

* Nulybės atvaizdai atskleidžia reikšmes papildančias ~~veiksnio~~ -1 savybes, tad sieja reikšmių ir požiūrių pasaulius.

į:

* Nulybės atvaizdai atskleidžia reikšmes papildančias vyksmo -1 savybes, tad sieja reikšmių ir požiūrių pasaulius.

2022 kovo 18 d., 12:00 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 25-34 eilutės:

Apibrėžtumas
* Kaip susikuria veiksmai +0, +1, +2, +3?
* Kaip požiūrio lygtis iškyla vyksmu -1?

Įsivaizduojamumas
* Kaip asmenys iškyla vyksmu -1 ?

Neįsivaizduojamumas
* Kaip asmenys yra vieningi Kito pagrindu?

Pakeista 31 eilutė iš:

* Koks ryšys tarp neapibrėžtumo trejybės ir trejybės rato?

į:

Pakeista 33 eilutė iš:

* Ar suvestinės ratas pereina ~~šešiolikas~~ būsenų: aštuonias reikšmių pakopas ir aštuonis padalinimus?

į:

* Ar suvestinės ratas pereina šešiolika būsenų: aštuonias reikšmių pakopas ir aštuonis padalinimus?

2022 kovo 17 d., 22:57 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrinta 75 eilutė:

* Suvestinės brėžinyje teisingai surašyti lygmenis.

Pridėtos 389-393 eilutės:

Akistatą mato asmens akis, kuria mes viską išgyvename.
* Akistata yra tarp dvasios akimi matomų ištakų ir Dievo akimi matomos darnos.
* Asmens akis suderina požiūrio lygtį ir ketverybę.
* Akistata šešeriopai išgyvename brandą, brandos virsmą, brandos šuolį, sąmoningėjimą iš Dievo per Mane ir Tave į Kitą.

2022 kovo 17 d., 00:18 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 399-401 eilutės:

Asmenys yra laisvi savo apimtyje
* Laisvos valios pradas yra keturių lygmenų šešių porų vieningumas.

Pridėta 403 eilutė:

* Dievas bręsta atverdamas mums laisvės sąlygas, kad galėtumėme gyventi - veikti ir savo gyvenimais liudyti.

Pakeistos 407-412 eilutės iš

Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.

Liudijimas gyvenimu
* Vienumo bendrystė išreiškia Dievo būtinumą.
* Visko žinojimo gražus taikymas nurodo mums kaip įsijungti į besiplėtojančio vienumo bendrystę.
~~Įsitraukimas susikalbėjimu~~

į:

Asmenys yra laisvi savo apimtyje
* Laisvos valios pradas yra keturių lygmenų šešių porų vieningumas.

Asmenys laisvai įsitraukia susikalbėjimu
* Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.

Pakeistos 414-417 eilutės iš

* Visuminis tyrimas yra vienkartinis. Visuminį tyrimą išplečia dalinis pažinovas ir jo dalinis tyrimas. Tyrimas išplečiamas daliniais tyrimais, kuriuos plėtoja daliniai pažinovai, žmonės.

į:

* Visuminis tyrimas yra vienkartinis. Visuminį tyrimą išplečia dalinis pažinovas ir jo dalinis tyrimas. Tyrimas išplečiamas daliniais tyrimais, kuriuos plėtoja daliniai pažinovai, žmonės.
* Visko žinojimo gražus taikymas nurodo mums kaip įsijungti į besiplėtojančio vienumo bendrystę.

Vienumo bendrystė išreiškia Dievo būtinumą.

2022 kovo 15 d., 13:13 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 190-194 eilutės:

* Reikšmės pasipildo ligi Dievo (aštuoniomis reikšmėmis). Toliau apsisuka ir požiūriais grįžta atgal į pradžią papildiniais.
* Visos aštuonios reikšmės yra padalinimas - aštuonerybė - sau prieštaraujantis. Nes reikšmės sutampa tačiau jos aštuonerybe tampa visos skirtingos.
* Reikšmės plėtojasi santykių pagrindu.
* Nulybės atvaizdai atskleidžia reikšmes papildančias veiksnio -1 savybes, tad sieja reikšmių ir požiūrių pasaulius.

Pridėtos 275-278 eilutės:

Dievas (Dievas-Kitas) ir Žmonės (Aš-Tu)
* Dievas yra galimybių visuma, o mes esame paskiros galimybės.
* Kitas yra tiek visuma, tiek paskira galimybė - jų darna.

Pridėta 380 eilutė:

* Gyvenant Kitu išsiskiria keturi lygmenys - asmenys, gyvenama sąmoningai.

Pridėtos 396-399 eilutės:

Brandos virsmas
* Brandos virsmas (akistata) vyksta paskiromis galimybėmis iš pirminės savasties (ištakų) į galutinę savastį (darną).
* Žmogus supranta visumą kaip brandos virsmą pagal savo paties išgyvenimus. Žmogus supranta išgyvenimus.

Ištrintos 653-665 eilutės:

* Gyvenant Kitu išsiskiria keturi lygmenys - asmenys, gyvenama sąmoningai.

* Reikšmės pasipildo ligi Dievo (aštuoniomis reikšmėmis). Toliau apsisuka ir požiūriais grįžta atgal į pradžią papildiniais.
* Visos aštuonios reikšmės yra padalinimas - aštuonerybė - sau prieštaraujantis. Nes reikšmės sutampa tačiau jos aštuonerybe tampa visos skirtingos.
* Reikšmės plėtojasi santykių pagrindu.
* Nulybės atvaizdai atskleidžia reikšmes papildančias veiksnio -1 savybes, tad sieja reikšmių ir požiūrių pasaulius.

* Brandos virsmas (akistata) vyksta paskiromis galimybėmis iš pirminės savasties (ištakų) į galutinę savastį (darną).
* Dievas yra galimybių visuma, o mes esame paskiros galimybės.
* Žmogus supranta visumą kaip brandos virsmą pagal savo paties išgyvenimus. Žmogus supranta išgyvenimus.

2022 kovo 15 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 270-272 eilutės:

Asmenys suteikia reikšmes apimtyse
* Asmuo yra tiriamasis.

Pakeistos 373-376 eilutės iš

į:

* Neįsivaizduojamumu išsiskiria neapibrėžtumas ir apibrėžtumas.
* Bendrai suvokta Dievas Dvasia iškyla tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
* Dievas Dvasia būtent Kito atžvilgiu prilygsta Dievui.

Pakeistos 381-388 eilutės iš

~~Dievas~~ bręsta ~~vieningumu - asmenų darna, kuri pildosi~~ asmenų laisvėjimu, kuris vyksta 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais. Visa tai susiveda į Neįsivaizduojamumą.

Dievas bręsta kaip tyrėjas.
* Dievas bręsta pasireikšdamas, apsibrėždamas, tapdamas suvoktu.
* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.

Asmenys suteikia reikšmes
* Asmuo yra tiriamasis.

į:

Asmenys bręsta lygmenų poromis
* Lygmenų poros išsako asmenų brandą. Asmenys bręsta atsisakydami savęs, priimdami aplinką, tapdami Kitu ar arčiau jo. O Kitas yra visai subrendęs nes jo nulinė apimtis.
* Lygmenų pora išsako dvilypumą.

Pakeistos 386-390 eilutės iš

Tarpe iškyla Dievas Dvasia
* Neįsivaizduojamumu išsiskiria neapibrėžtumas ir apibrėžtumas.
* Bendrai suvoktas Dievas Dvasia iškyla tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
* Dievas ~~Dvasia būtent Kito atžvilgiu prilygsta Dievui~~.

į:

Asmenys yra laisvi savo apimtyje
* Laisvos valios pradas yra keturių lygmenų šešių porų vieningumas.

Dievas bręsta
* Dievas bręsta kaip tyrėjas.
* Dievas bręsta pasireikšdamas, apsibrėždamas, tapdamas suvoktu.
* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.
* Dievas bręsta vieningumu - asmenų darna, kuri pildosi asmenų laisvėjimu, kuris vyksta 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais. Visa tai susiveda į Neįsivaizduojamumą.

Pakeista 641 eilutė iš:

* Lygmenų poros išsako asmenų brandą. Asmenys bręsta atsisakydami savęs, priimdami aplinką, tapdami Kitu ar arčiau jo. O Kitas yra visai subrendęs nes jo nulinė apimtis.

į:

Pridėta 643 eilutė:

Ištrinta 645 eilutė:

* Laisvos valios pradas yra keturių lygmenų šešių porų vieningumas.

Pakeista 649 eilutė iš:

~~Dievas~~

į:

2022 kovo 15 d., 12:30 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 644-647 eilutės iš

į:

Dievas
* Brandos virsmas (akistata) vyksta paskiromis galimybėmis iš pirminės savasties (ištakų) į galutinę savastį (darną).
* Dievas yra galimybių visuma, o mes esame paskiros galimybės.
* Žmogus supranta visumą kaip brandos virsmą pagal savo paties išgyvenimus. Žmogus supranta išgyvenimus.

2022 kovo 15 d., 12:29 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 70-76 eilutės:

Kiti klausimai
* Koks aplinkybių ryšys su reikšmių pasauliu? per suvokimo lygmenis?
* Veiksniu -1 apeinant aštuonių reikšmių rinkinių ratu, kurie rinkiniai yra vienumo pagrindai ir kurie ne? Kaip su požiūrio lygtimi, su tiesa, su Manimi?
* Kaip susiję reikšmė (turinys) ir raiška (požiūriams)?
* Kaip įsivaizduojamumu naujai (arba iš viso pirmą kartą) suvokiamas nesuvokiamumas, neapibrėžtumas?
* Kaip sutampa įsivaizduojamumas ir neapibrėžtumas?
* Suvestinės brėžinyje teisingai surašyti lygmenis.

Pridėtos 642-643 eilutės:

* Nulybės atvaizdai atskleidžia reikšmes papildančias veiksnio -1 savybes, tad sieja reikšmių ir požiūrių pasaulius.

2022 kovo 15 d., 11:59 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 628-635 eilutės:

* Lygmenų poros išsako asmenų brandą. Asmenys bręsta atsisakydami savęs, priimdami aplinką, tapdami Kitu ar arčiau jo. O Kitas yra visai subrendęs nes jo nulinė apimtis.
* Gyvenant Kitu išsiskiria keturi lygmenys - asmenys, gyvenama sąmoningai.
* Reikšmės pasipildo ligi Dievo (aštuoniomis reikšmėmis). Toliau apsisuka ir požiūriais grįžta atgal į pradžią papildiniais.
* Visos aštuonios reikšmės yra padalinimas - aštuonerybė - sau prieštaraujantis. Nes reikšmės sutampa tačiau jos aštuonerybe tampa visos skirtingos.
* Laisvos valios pradas yra keturių lygmenų šešių porų vieningumas.
* Reikšmės plėtojasi santykių pagrindu.

2022 kovo 15 d., 11:09 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 331 eilutė iš:

~~Kas iškyla apibrėžtumu~~

į:

Apibrėžtumu iškyla

Pakeista 352 eilutė iš:

~~Kas iškyla įsivaizduojamumu~~

į:

Įsivaizduojamumu iškyla

2022 kovo 15 d., 00:08 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 101-103 eilutės:

----------------------------
%center%Attach:suvesties-taskas.png

2022 kovo 14 d., 16:24 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 222-225 eilutės:

Dvasia įgauna reikšmę, reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume (nulybėje), Manimi apibrėžtume (vienybėje), Tavimi įsivaizduojamume (dvejybėje), Kitame neįsivaizduojamume (trejybėje). Trejybės ratas grindžia prasmingumą, neįsivaizduojamumą, tai kas už mūsų, tad sąmoningą išėjimą už savęs.

Keturi klodai apsuka reikšmės vyksmą -1, apibrėžia veiksmus +1, +2, +3.

Ištrintos 250-251 eilutės:

Dvasia įgauna reikšmę, reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume (nulybėje), Manimi apibrėžtume (vienybėje), Tavimi įsivaizduojamume (dvejybėje), Kitame neįsivaizduojamume (trejybėje). Trejybės ratas grindžia prasmingumą, neįsivaizduojamumą, tai kas už mūsų.

2022 kovo 14 d., 16:22 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 248 eilutė iš:

~~Bereikšmis Dievas~~ reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.

į:

Dvasia įgauna reikšmę, reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume (nulybėje), Manimi apibrėžtume (vienybėje), Tavimi įsivaizduojamume (dvejybėje), Kitame neįsivaizduojamume (trejybėje). Trejybės ratas grindžia prasmingumą, neįsivaizduojamumą, tai kas už mūsų.

2022 kovo 12 d., 23:00 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 367-371 eilutės iš

* Neįsivaizduojamumu sutampa neapibrėžtumas ir apibrėžtumas.
* Bendrai suvoktas Dievas Dvasia iškyla tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
* Dievas Dvasia būtent Kito atžvilgiu prilygsta Dievui.

į:

* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.

Pakeistos 373-375 eilutės iš

* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.

~~'''Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę~~.~~'''~~

į:

Tarpe iškyla Dievas Dvasia
* Neįsivaizduojamumu išsiskiria neapibrėžtumas ir apibrėžtumas.
* Bendrai suvoktas Dievas Dvasia iškyla tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
* Dievas Dvasia būtent Kito atžvilgiu prilygsta Dievui.

Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.

Liudijimas gyvenimu

Ištrinta 381 eilutė:

* Dievas mumis suderina visuminį žinojimą ir dalinį žinojimą, kartu visuminį nežinojimą ir dalinį nežinojimą.

Pridėtos 383-384 eilutės:

Įsitraukimas susikalbėjimu
* Dievas mumis suderina visuminį žinojimą ir dalinį žinojimą, kartu visuminį nežinojimą ir dalinį nežinojimą.

Pakeistos 387-389 eilutės iš

* Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą.
* Meilės mokslas pagrįstas Kito bendryste.

į:

Pridėta 438 eilutė:

* Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą.

2022 kovo 12 d., 22:52 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 375-376 eilutės:

* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.
* Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.

Pakeistos 436-437 eilutės iš

į:

* Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.

Pridėtos 464-465 eilutės:

* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.

2022 kovo 12 d., 22:49 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 248-249 eilutės:

Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.

Pakeistos 367-369 eilutės iš

* Dievas tampa kažkieno Dievu.
* Dievas pasireiškia asmenimis.
* Neapibrėžtumas pasireiškia neįsivaizduojamumu.

į:

Ištrinta 368 eilutė:

* Dievas yra Kito Dievas, tad visų asmenų Dievas.

Pakeistos 371-372 eilutės iš

* Asmenis telkia Kitas.

į:

Pakeista 375 eilutė iš:

* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys.

į:

Pakeistos 379-382 eilutės iš

* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.
* Asmenys yra tai kas neįsivaizduojama.
* Neapibrėžtumas išreiškimas neįsivaizduojamumu.

į:

Ištrinta 485 eilutė:

Pridėtos 497-502 eilutės:

* Dievas tampa kažkieno Dievu.
* Dievas pasireiškia asmenimis.
* Neapibrėžtumas pasireiškia neįsivaizduojamumu.
* Neapibrėžtumas išreiškiamas neįsivaizduojamumu.
* Dievas yra Kito Dievas, tad visų asmenų Dievas.
* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys.

2022 kovo 11 d., 23:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 224-228 eilutės iš

* Dievas išsiplečia viskuo (Dievo pasitraukimu), toliau troškimais (įvairiausiais apimčių atvėrimais) ir galiausiai meile (visko troškimu).
** 4 troškimai atspindi 4 reikšmių lygmenis.
** Troškimas išreiškia būtinumą.
* Tyrimas išsako vienumo brandą.
* Vienumas (ir Dievas) bręsta tyrimais: Neapibrėžtume - Ar Dievas yra? Apibrėžtume - Koks Aš esu? Įsivaizduojamume - Kaip Tu esi? Neįsivaizduojamume - Kodėl Kitas yra?

į:

* Tyrimas išsako vienumo brandą

Pridėtos 230-241 eilutės:

Dievas reiškiasi kaip tyrėjas.
* Dievas tiria ar Dievas yra būtinas.
* Keturiuose kloduose tyrėją išreiškia tas pats trejybės ratas, Dievo sąmoningumas.
* Trejybės ratu Dievas yra būtinas.

Keturi tyrimai
* Dievas savo tyrimu išeina iš Dievo neapibrėžtumo per Mano apibrėžtumą per Tavo įsivaizduojamumą į Kito neįsivaizduojamumą.
* Vienumas (ir Dievas) bręsta tyrimais: Neapibrėžtume - Ar Dievas yra? Apibrėžtume - Koks Aš esu? Įsivaizduojamume - Kaip Tu esi? Neįsivaizduojamume - Kodėl Kitas yra?
* Dievas išsiplečia viskuo (Dievo pasitraukimu), toliau troškimais (įvairiausiais apimčių atvėrimais) ir galiausiai meile (visko troškimu).
** 4 troškimai atspindi 4 reikšmių lygmenis.
** Troškimas išreiškia būtinumą.

Ištrintos 373-395 eilutės:

Dievas reiškiasi kaip tyrėjas.
* Dievas tiria ar Dievas yra būtinas.
* Dievas savo tyrimu išeina iš Dievo neapibrėžtumo per Mano apibrėžtumą per Tavo įsivaizduojamumą į Kito neįsivaizduojamumą.
* Keturiuos kloduose tyrėją išreiškia tas pats trejybės ratas, Dievo sąmoningumas.
* Trejybės ratu Dievas yra būtinas.

Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą.
* Dievas pasitraukia, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
* Viskam atsivėrus reikšmė gali įvairiomis pakopomis reikštis.
* Visuminė išraiška apima visų kitų pakopų raiškas.
* Keturios reikšmės grindžia žinojimą, apibrėžtumą, užtat jų nėra apibrėžtume.

Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.
* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui.
* Dievo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje, Dievui Dvasiai susitelkus į Kitą.
* Neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.
* Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu.
* Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.
* Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu.
* Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą.
* Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą.
* Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta.

Pridėtos 424-442 eilutės:

Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą.
* Dievas pasitraukia, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
* Viskam atsivėrus reikšmė gali įvairiomis pakopomis reikštis.
* Visuminė išraiška apima visų kitų pakopų raiškas.
* Keturios reikšmės grindžia žinojimą, apibrėžtumą, užtat jų nėra apibrėžtume.

[+Neapibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas+]

Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.
* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui.
* Dievo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje, Dievui Dvasiai susitelkus į Kitą.
* Neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.
* Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu.
* Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.
* Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu.
* Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą.
* Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą.
* Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta.

2022 kovo 11 d., 23:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 216-219 eilutės iš

[++~~Akistata.~~ Keturi klodai++]

[+~~Akistata~~. Trejybės ratu ir trejybės atvaizdais. Asmenys bręsta kaskart pasirinkimais, pasislinkimais: 4 vienumo sampratomis Dievas tampa asmens Dievu.+]

į:

[++Darna Keturi klodai++]

[+Darna. Trejybės ratu ir trejybės atvaizdais. Asmenys bręsta kaskart pasirinkimais, pasislinkimais: 4 vienumo sampratomis Dievas tampa asmens Dievu.+]

Pakeistos 349-351 eilutės iš

[++~~Darna~~. Lygmenų poros++]

[+~~Darna~~. 6 vienumo pagrindais Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisvėjimu.+]

į:

[++Akistata. Lygmenų poros++]

[+Akistata. 6 vienumo pagrindais Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisvėjimu.+]

2022 kovo 09 d., 23:03 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 216-217 eilutės iš

[+Akistata. ~~Trejybės ratu ir trejybės~~ atvaizdais. Asmenys bręsta kaskart pasirinkimais, pasislinkimais: Dievas tampa asmens Dievu.+]

į:

[++Akistata. Keturi klodai++]

[+Akistata. Trejybės ratu ir trejybės atvaizdais. Asmenys bręsta kaskart pasirinkimais, pasislinkimais: 4 vienumo sampratomis Dievas tampa asmens Dievu.+]

Ištrintos 239-297 eilutės:

[+Darna. 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais. Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisvėjimu.+]

Dievas bręsta vieningumu - asmenų darna, kuri pildosi asmenų laisvėjimu, kuris vyksta 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais. Visa tai susiveda į Neįsivaizduojamumą.

Dievas bręsta kaip tyrėjas.
* Dievas bręsta pasireikšdamas, apsibrėždamas, tapdamas suvoktu.
* Dievas tampa kažkieno Dievu.
* Dievas pasireiškia asmenimis.
* Neapibrėžtumas pasireiškia neįsivaizduojamumu.
* Neįsivaizduojamumu sutampa neapibrėžtumas ir apibrėžtumas.
* Dievas yra Kito Dievas, tad visų asmenų Dievas.
* Bendrai suvoktas Dievas Dvasia iškyla tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
* Dievas Dvasia būtent Kito atžvilgiu prilygsta Dievui.
* Asmenis telkia Kitas.

Dievas reiškiasi kaip tyrėjas.
* Dievas tiria ar Dievas yra būtinas.
* Dievas savo tyrimu išeina iš Dievo neapibrėžtumo per Mano apibrėžtumą per Tavo įsivaizduojamumą į Kito neįsivaizduojamumą.
* Keturiuos kloduose tyrėją išreiškia tas pats trejybės ratas, Dievo sąmoningumas.
* Trejybės ratu Dievas yra būtinas.

Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą.
* Dievas pasitraukia, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
* Viskam atsivėrus reikšmė gali įvairiomis pakopomis reikštis.
* Visuminė išraiška apima visų kitų pakopų raiškas.
* Keturios reikšmės grindžia žinojimą, apibrėžtumą, užtat jų nėra apibrėžtume.

Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.
* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui.
* Dievo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje, Dievui Dvasiai susitelkus į Kitą.
* Neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.
* Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu.
* Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.
* Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu.
* Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą.
* Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą.
* Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta.

Asmenys suteikia reikšmes
* Asmuo yra tiriamasis.
* Asmuo tiria save ir taipogi Dievas tiria asmenį, kaip jisai tiria save.
* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys.
* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.
* Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.
* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.
* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.
* Asmenys yra tai kas neįsivaizduojama.
* Neapibrėžtumas išreiškimas neįsivaizduojamumu.

'''Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.'''
* Vienumo bendrystė išreiškia Dievo būtinumą.
* Dievas mumis suderina visuminį žinojimą ir dalinį žinojimą, kartu visuminį nežinojimą ir dalinį nežinojimą.
* Visko žinojimo gražus taikymas nurodo mums kaip įsijungti į besiplėtojančio vienumo bendrystę.
* Kiekvienas įsitraukia išeidamas už savęs kaip vadovas įtraukiantis kitus ir kartu kaip sekėjas pripažįstantis pirmesnį vadovą, kūrėją.
* Visuminis tyrimas yra vienkartinis. Visuminį tyrimą išplečia dalinis pažinovas ir jo dalinis tyrimas. Tyrimas išplečiamas daliniais tyrimais, kuriuos plėtoja daliniai pažinovai, žmonės.
* Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą.
* Meilės mokslas pagrįstas Kito bendryste.

Ištrintos 245-246 eilutės:

~~[+Keturi klodai+]~~

Pakeistos 349-407 eilutės iš

[++Lygmenų poros++]

į:

[++Darna. Lygmenų poros++]

[+Darna. 6 vienumo pagrindais Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisvėjimu.+]

Dievas bręsta vieningumu - asmenų darna, kuri pildosi asmenų laisvėjimu, kuris vyksta 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais. Visa tai susiveda į Neįsivaizduojamumą.

Dievas bręsta kaip tyrėjas.
* Dievas bręsta pasireikšdamas, apsibrėždamas, tapdamas suvoktu.
* Dievas tampa kažkieno Dievu.
* Dievas pasireiškia asmenimis.
* Neapibrėžtumas pasireiškia neįsivaizduojamumu.
* Neįsivaizduojamumu sutampa neapibrėžtumas ir apibrėžtumas.
* Dievas yra Kito Dievas, tad visų asmenų Dievas.
* Bendrai suvoktas Dievas Dvasia iškyla tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.
* Dievas Dvasia būtent Kito atžvilgiu prilygsta Dievui.
* Asmenis telkia Kitas.

Dievas reiškiasi kaip tyrėjas.
* Dievas tiria ar Dievas yra būtinas.
* Dievas savo tyrimu išeina iš Dievo neapibrėžtumo per Mano apibrėžtumą per Tavo įsivaizduojamumą į Kito neįsivaizduojamumą.
* Keturiuos kloduose tyrėją išreiškia tas pats trejybės ratas, Dievo sąmoningumas.
* Trejybės ratu Dievas yra būtinas.

Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą.
* Dievas pasitraukia, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
* Viskam atsivėrus reikšmė gali įvairiomis pakopomis reikštis.
* Visuminė išraiška apima visų kitų pakopų raiškas.
* Keturios reikšmės grindžia žinojimą, apibrėžtumą, užtat jų nėra apibrėžtume.

Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.
* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui.
* Dievo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje, Dievui Dvasiai susitelkus į Kitą.
* Neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.
* Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu.
* Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.
* Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu.
* Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą.
* Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą.
* Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta.

Asmenys suteikia reikšmes
* Asmuo yra tiriamasis.
* Asmuo tiria save ir taipogi Dievas tiria asmenį, kaip jisai tiria save.
* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys.
* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.
* Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.
* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.
* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.
* Asmenys yra tai kas neįsivaizduojama.
* Neapibrėžtumas išreiškimas neįsivaizduojamumu.

'''Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.'''
* Vienumo bendrystė išreiškia Dievo būtinumą.
* Dievas mumis suderina visuminį žinojimą ir dalinį žinojimą, kartu visuminį nežinojimą ir dalinį nežinojimą.
* Visko žinojimo gražus taikymas nurodo mums kaip įsijungti į besiplėtojančio vienumo bendrystę.
* Kiekvienas įsitraukia išeidamas už savęs kaip vadovas įtraukiantis kitus ir kartu kaip sekėjas pripažįstantis pirmesnį vadovą, kūrėją.
* Visuminis tyrimas yra vienkartinis. Visuminį tyrimą išplečia dalinis pažinovas ir jo dalinis tyrimas. Tyrimas išplečiamas daliniais tyrimais, kuriuos plėtoja daliniai pažinovai, žmonės.
* Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą.
* Meilės mokslas pagrįstas Kito bendryste.

2022 kovo 09 d., 00:01 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 237-255 eilutės:

Asmens ir Dievo santykis. Skiriasi neapibrėžtumo trijų reikšmių santykis su manimi ir jų santykiu su Dievu. Dievas yra visos galimybės. Žmogus yra paskira galimybė. Santykiu su manimi, esu galimybė
* susijusi su galimybių nebuvimu
* susijusi per save su tuo kas už galimybės
* susijusi kaip lygiavertė su visomis kitomis galimybėmis
Santykiu su Dievu
* Dievas yra galimybių šaltinis
* Dievas yra tai kas akistatoje su galimybe
* Dievas suveda visas galimybes

'''Neapibrėžtumo trejybę įprasmina trejybės ratas'''
* Tyrimą išsako neapibrėžtumo trejybė: galimybių šaltinis, akistatos, darna. (Galimybių puokštė).
* Tyrimas (trejybe) yra pirm žinojimo (ketverybe). Trejybės ratas sukasi atsiremdamas į nusistatymą kaip vidinę atimtį.
* Neapibrėžtumo trejybė pasireiškia neįsivaizduojamų asmenų ketverybe.
* Ketverybe žiūrima tiek pirmyn, iš pradžios, Dievo požiūriu, tiek atgal, iš pabaigos, Kito požiūriu.
* Trejybės ratas glūdi trejybėje besąlygiškumas-nešališkumas-nepaneigiamumas
* Tai kas yra besąlygiška yra neišreikšta, tad šališka. Išreiškus galima išeiti už išraiškos ir suprasti nešališkai. Tai kas nešališka yra atskirta ir tuomi kažką neigia. Pranokus neigimą atrandame tai kas nepaneigiama. Tai kas nepaneigiama yra nuo išraiškos priešpriešų atitolusi, tad sąlygiška. Sąlygų nepaisymas yra besąlygiškumas.
* Prie trejybės (Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas) prisideda nulinis asmuo, Dievas (Dievas yra Dievas), trejybės ratas.
* Visuminį tyrimą ir dalinį tyrimą sieja trejybės ratas, kuriuo įmanomas tyrimo patikrinimas, patvirtinimas, patikslinimas, išplėtimas. Daliniam tyrimui reikalingas žinojimas, kuriuo tyrimai siejami. Dalinis tyrimas atveria žmogaus savęs tikslinimą, amžiną brandą, amžiną gyvenimą.

Ištrintos 295-299 eilutės:

Neapibrėžtumo trejybę galima sulyginti su Dievo šokio trejybės ratu.
* Dievas Tėvas vienų vienas - jisai visų galimybių šaltinis, jų ištakos.
* Dievas Sūnus bendražmogiškas - su juo kiekviena galimybė sueina į akistatą.
* Dievas Dvasia plazdena - jinai sieja šviesuolių bendrystę, tą darną, kuria visos galimybės deri, visų troškimai pildosi.
Tad pirm raiškos Dievas (Tėvas) sutampa su savo reikšme, o su raiška Dievas tiesiog palaiko, myli savo reikšmę. Tad Dievas bręsta iš Dievo į meilę.

2022 kovo 04 d., 22:32 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 181 eilutė iš:

* Vyksmu -1 ~~Dievas~~ išeina už savęs.

į:

* Vyksmu -1 dvasia (Dievas) išeina už savęs (į save).

Pakeistos 184-185 eilutės iš

į:

* Vyksmas -1 yra pirm asmenų Dievo, mūsų Dievo.

Ištrintos 215-223 eilutės:

* Vyksmas -1 yra pirm mūsų Dievo. Mūsų veiksmai yra +1, +2, +3 ir jų pagrindu atsekame -1, ir susigaudome, kad mūsų prote yra papildinys x+y=8.

* Vyksmu -1 Dievas iškyla aštuntoje pakopoje kaip prieštaravimo būsena.

* Buvimas Dievu, tai buvimas (mano ir) mūsų Dievu, mūsų vienumo pagrindu, aukštesniu požiūriu, palaiko meilę, dalyvauja meile, sąmoningas vienumas su juo, įsijungiame trejybės ratu, tai Dievo klausimo poslinkiai.
* Dievas reikšmėmis yra neapibrėžtumo galimybių išsipildymas.

Neapibrėžtumo trejybė (ištakos, akistata, darna) išreiškia asmenų santykius net ir nesant asmenims.

Pridėtos 392-394 eilutės:

Neapibrėžtumu iškyla
* Neapibrėžtumo trejybė (ištakos, akistata, darna). Ji išreiškia asmenų santykius net ir nesant asmenims.

Pakeistos 422-423 eilutės iš

į:

* Sąmoningumas vyksmo -1. Savo veiksmų +1, +2, +3 pagrindu atsekame vyksmą -1, ir susigaudome, kad mūsų prote yra papildinys x+y=8.

Pakeistos 426-430 eilutės iš

Dvasia įsikūnija asmenimis - Dievu, Manimi, Tavimi, ~~Kitu~~

į:

Dvasia įsikūnija asmenimis - Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu.

Neįsivaizduojamumu iškyla
* Asmenų Dievas. Jisai vyksmu -1 iškyla aštuntoje pakopoje kaip prieštaravimo būsena. Jisai reikšmėmis yra neapibrėžtumo galimybių išsipildymas.
* Buvimas Dievu, tai buvimas (mano ir) mūsų Dievu, asmenų Dievu, mūsų vienumo pagrindu, aukštesniu požiūriu, palaiko meilę, dalyvauja meile, sąmoningas vienumas su juo, įsijungiame trejybės ratu, tai Dievo klausimo poslinkiai.

2022 kovo 04 d., 22:21 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 23-35 eilutės:

Akistata
* Kaip susijusios Dievo akistata su savimi ir mūsų akistata su savimi?

Apibrėžtumas
* Kaip susikuria veiksmai +0, +1, +2, +3?
* Kaip požiūrio lygtis iškyla vyksmu -1?

Įsivaizduojamumas
* Kaip asmenys iškyla vyksmu -1 ?

Neįsivaizduojamumas
* Kaip asmenys yra vieningi Kito pagrindu?

Pakeistos 183-185 eilutės iš

į:

* Vyksmu -1 Dievas pasitraukia į dvi puses ir atveria vidurį, kuriame iškyla. Dvi pusės, tai turinys ir raiška, tai Dievas ir gerumas, tai galimybių ištakos ir jų darna. Tame tarpe iškyla galimybių akistata, požiūrio lygtimi - suvokimas, toliau asmenys - Kitas, Tu, Aš ir galiausiai Dievas. Matyt, tai Dievas Sūnus, susivokiantis.

Ištrintos 196-197 eilutės:

Vyksmu -1 Dievas pasitraukia į dvi puses ir atveria vidurį, kuriame iškyla. Dvi pusės, tai turinys ir raiška, tai Dievas ir gerumas, tai galimybių ištakos ir jų darna. Tame tarpe iškyla galimybių akistata, požiūrio lygtimi - suvokimas, toliau asmenys - Kitas, Tu, Aš ir galiausiai Dievas. Matyt, tai Dievas Sūnus, susivokiantis.

Pakeistos 208-209 eilutės iš

~~O kaip su vieningumu Kito pagrindu? Ir kaip susikuria veiksmai +0, +1, +2, +3? Šie veiksmai yra dvasios atstatymo būdai, išverčiantys veiksmą -1.~~

į:

Pakeista 217 eilutė iš:

* Kaip požiūrio lygtis ir asmenys iškyla vyksmu -1 ?

į:

Pakeista 219 eilutė iš:

* Kaip susiję Dievo akistata su savimi ir mūsų akistata su savimi?

į:

Pridėta 414 eilutė:

* Veiksmai +1, +2, +3. Jie yra dvasios atstatymo būdai, išverčiantys vyksmą -1.

2022 kovo 04 d., 22:14 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 212-223 eilutės:

Išėjimas už neapibrėžtumo į apibrėžtumą
* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?).
* Išeinant už savęs nesant apibrėžimui nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga. Tad yra pats išėjimas, atsiskleidimas. Savastis (už kurios išeinama ir į kurią įeinama) atsiranda apibrėžtumu.

Apibrėžtumu iškyla paskirybė, kuri svarbi vienumui
* Tėra tai kas reiškiasi, tai yra svarbu vienumui. Nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis, o raiška yra paskirybė, atskirybė.

Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą, įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.
* Dievo nebūtinumą grindžia asmenų išsiskyrimas: Dievo, Mano, Tavo, Kito.
* Asmenų sutapimas Kito pagrindu - jo išsiplėtimas Tavimi, Manimi, Dievu - nurodo Dievo būtinumą.
* Nesuvokiamąjį (pirm raiškos) patikslina ir patvirtina Neįsivaizduojamasis (po raiškos) nes juo paaiškėja, kas nepriklauso nuo raiškos.

Pridėta 401 eilutė:

* Paskirybė, atskirybė. Ji svarbi vienumui nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis.

Pridėtos 413-415 eilutės:

Kas iškyla įsivaizduojamumu
* Raiška.

Pridėtos 449-452 eilutės:

Išėjimas už neapibrėžtumo į apibrėžtumą
* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?).
* Išeinant už savęs nesant apibrėžimui nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga. Tad yra pats išėjimas, atsiskleidimas. Savastis (už kurios išeinama ir į kurią įeinama) atsiranda apibrėžtumu.

Pridėtos 458-462 eilutės:

Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą, įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.
* Dievo nebūtinumą grindžia asmenų išsiskyrimas: Dievo, Mano, Tavo, Kito.
* Asmenų sutapimas Kito pagrindu - jo išsiplėtimas Tavimi, Manimi, Dievu - nurodo Dievo būtinumą.
* Nesuvokiamąjį (pirm raiškos) patikslina ir patvirtina Neįsivaizduojamasis (po raiškos) nes juo paaiškėja, kas nepriklauso nuo raiškos.

2022 kovo 04 d., 22:08 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 405-412 eilutės iš

Kas ~~reiškiasi~~ apibrėžtumu
* Žmogus ~~apibrėžtas, tad jis turi Dievą ir gyvena~~ ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
* Sąmoningumas reiškiasi ~~apibrėžtumu~~ ketverybe.
* ~~Apibrėžimu~~ atsiranda ~~savastis ir keturios pakopos, nes atsiranda~~ iš ~~ko išeinama. Atsiranda sąlygos, šališkumas, neigimas, kurių nėra neapibrėžtume~~.

~~Apibrėžtumas - gyvenimo~~ lygtis
* Gyvenimo lygtis sustato pasirinkimus.
* Požiūrio lygtimi pirma sutampa Dievas ir gerumas, o paskui jie išskiriami. O gyvenimo lygties lygmenimis, pirma yra asmuo (Tu, įsivaizduojamumas) išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o paskui yra asmuo (Kitas, neįsivaizduojamumas), jų neišskiriantis. Gyvenimo lygties lygmenimis iškyla (pašalinis) asmuo kuriam tas skirtumas yra svarbus. O ~~požiūrio lygtyje tai išplaukia iš paties Dievo, kuriam nėra skirtumo - tai tiesiog~~ yra reikšmės - tačiau kuris atveria galimybę skirtumui - amžinam gyvenimui. Tad jokia reikšmė ir trys reikšmės išsako požiūrio lygtį, neapibrėžtumą. O trečioji reikšmė atveria galimybę apibrėžtumui.

į:

Kas iškyla apibrėžtumu
* Žmogus. Jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
* Sąmoningumas reiškiasi ketverybe.
* Savastis, nes atsiranda iš ko išeinama.
* Keturios išėjimo iš savęs (į save) pakopos.
* Sąlygos.
* Šališkumas.
* Neigimas.
* Požiūrio lygtis.
** Pirma sutampa Dievas ir gerumas, o paskui jie išskiriami.
** Požiūrio lygtyje skirtumas tarp neapibrėžtumo ir apibrėžtumo išplaukia iš paties Dievo, kuriam nėra skirtumo - tai tiesiog yra reikšmės - tačiau kuris atveria galimybę skirtumui - amžinam gyvenimui. Tad jokia reikšmė ir trys reikšmės išsako požiūrio lygtį, neapibrėžtumą. O trečioji reikšmė atveria galimybę apibrėžtumui.
* Gyvenimo lygtis.
** Sustato pasirinkimus.
** Gyvenimo lygties lygmenimis, pirma yra asmuo (Tu, įsivaizduojamumas) išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o paskui yra asmuo (Kitas, neįsivaizduojamumas), jų neišskiriantis. Gyvenimo lygties lygmenimis iškyla (pašalinis) asmuo kuriam tas skirtumas yra svarbus.

2022 kovo 03 d., 22:07 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 163-164 eilutės iš

[+Ištakos. Vyksmas -1 išplėtoja aštuonias reikšmes. ~~Dievu~~ iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.+]

į:

[+Ištakos. Vyksmas -1 išplėtoja aštuonias reikšmes.+]

Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas. Tai iškyla iš Neapibrėžtumo.

Pakeistos 227-228 eilutės iš

Suvokimo lygmuo požiūrio lygties pagrindu sustato trejybės atvaizdą. Apytaka trejybės atvaizdą susieja su trejybės ratu.

į:

Suvokimo lygmuo požiūrio lygties pagrindu sustato trejybės atvaizdą. Apytaka trejybės atvaizdą susieja su trejybės ratu. Tai lygiaverčiai atspindi Apibrėžtumą ir Įsivaizduojamumą, tarsi pusiaukelyje tarp jų, tarsi veidrodžiu.

Pakeista 268 eilutė iš:

Dievas bręsta vieningumu - asmenų darna, kuri pildosi asmenų laisvėjimu, kuris vyksta 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais.

į:

Dievas bręsta vieningumu - asmenų darna, kuri pildosi asmenų laisvėjimu, kuris vyksta 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais. Visa tai susiveda į Neįsivaizduojamumą.

2022 kovo 03 d., 22:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 266 eilutė iš:

~~Asmenų laisvėjimas~~ vyksta 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais.

į:

Dievas bręsta vieningumu - asmenų darna, kuri pildosi asmenų laisvėjimu, kuris vyksta 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais.

2022 kovo 03 d., 22:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 223-224 eilutės iš

[+Akistata. Trejybės ratu ir trejybės atvaizdais. Asmenys ~~kaskart~~ bręsta~~: Dievas tampa kažkieno~~ Dievu.+]

į:

[+Akistata. Trejybės ratu ir trejybės atvaizdais. Asmenys bręsta kaskart pasirinkimais, pasislinkimais: Dievas tampa asmens Dievu.+]

Suvokimo lygmuo požiūrio lygties pagrindu sustato trejybės atvaizdą. Apytaka trejybės atvaizdą susieja su trejybės ratu.

Pakeistos 264-266 eilutės iš

[+Darna. 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais. Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų ~~laisve~~.+]

į:

[+Darna. 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais. Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisvėjimu.+]

Asmenų laisvėjimas vyksta 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais.

2022 kovo 03 d., 21:42 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 223-224 eilutės iš

[+Akistata. Trejybės ratu. Asmenys kaskart bręsta: Dievas tampa kažkieno Dievu.+]

į:

[+Akistata. Trejybės ratu ir trejybės atvaizdais. Asmenys kaskart bręsta: Dievas tampa kažkieno Dievu.+]

Pakeista 262 eilutė iš:

[+Darna. ~~Dievo šokio trejybe.~~ Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisve.+]

į:

[+Darna. 4 vienumo sampratomis ir 6 vienumo pagrindais. Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisve.+]

2022 kovo 03 d., 21:38 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 95-96 eilutės:

%center%[[Attach:Neisivaizduojamumas.png | Attach:Neisivaizduojamumas700.png]]
-------------------------

2022 kovo 03 d., 21:25 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 12-17 eilutės:

Tyrimas
* Apžvelgti skyrius: ištakos, akistata, darna.
* Apžvelgti klodų poras.
* Apžvelgti santykius tarp keturių klodų.
* [[Trejybės]] Susieti neapibrėžtumo trejybę su kitomis trejybėmis: trejybės ratu, trejybės atvaizdais, trimis kryptimis.

2022 kovo 03 d., 21:22 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 157-161 eilutės iš

~~'''Veiksmas~~ -1~~'''~~

* ~~Veiksmu~~ -1 Dievas išeina už savęs.
* ~~Veiksmu~~ -1 išsiplėtoja neapibrėžtumas 0,1,2,3, apibrėžtumas 4, įsivaizduojamumas 5,6,7, neįsivaizduojamumas 8.

į:

Vyksmas -1
* Vyksmu -1 Dievas išeina už savęs.
* Vyksmu -1 išsiplėtoja neapibrėžtumas 0,1,2,3, apibrėžtumas 4, įsivaizduojamumas 5,6,7, neįsivaizduojamumas 8.

Pakeistos 172-173 eilutės iš

~~Veiksmu~~ -1 Dievas pasitraukia į dvi puses ir atveria vidurį, kuriame iškyla. Dvi pusės, tai turinys ir raiška, tai Dievas ir gerumas, tai galimybių ištakos ir jų darna. Tame tarpe iškyla galimybių akistata, požiūrio lygtimi - suvokimas, toliau asmenys - Kitas, Tu, Aš ir galiausiai Dievas. Matyt, tai Dievas Sūnus, susivokiantis.

į:

Vyksmu -1 Dievas pasitraukia į dvi puses ir atveria vidurį, kuriame iškyla. Dvi pusės, tai turinys ir raiška, tai Dievas ir gerumas, tai galimybių ištakos ir jų darna. Tame tarpe iškyla galimybių akistata, požiūrio lygtimi - suvokimas, toliau asmenys - Kitas, Tu, Aš ir galiausiai Dievas. Matyt, tai Dievas Sūnus, susivokiantis.

Pakeista 187 eilutė iš:

Dievui išeinant už savęs ~~vyksniu~~ -1

į:

Dievui išeinant už savęs vyksmu -1

Pakeistos 194-196 eilutės iš

* ~~Vyksnys~~ -1 yra pirm mūsų Dievo. Mūsų veiksmai yra +1, +2, +3 ir jų pagrindu atsekame -1, ir susigaudome, kad mūsų prote yra papildinys x+y=8.
* Kaip požiūrio lygtis ir asmenys iškyla ~~veiksmu~~ -1 ?
* ~~Veiksmu~~ -1 Dievas iškyla aštuntoje pakopoje kaip prieštaravimo būsena.

į:

* Vyksmas -1 yra pirm mūsų Dievo. Mūsų veiksmai yra +1, +2, +3 ir jų pagrindu atsekame -1, ir susigaudome, kad mūsų prote yra papildinys x+y=8.
* Kaip požiūrio lygtis ir asmenys iškyla vyksmu -1 ?
* Vyksmu -1 Dievas iškyla aštuntoje pakopoje kaip prieštaravimo būsena.

2022 kovo 03 d., 21:19 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 155-156 eilutės iš

[+Ištakos. ~~Neapibrėžtumo trejybe.~~ Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.+]

į:

[+Ištakos. Vyksmas -1 išplėtoja aštuonias reikšmes. Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.+]

Pridėta 160 eilutė:

* Veiksmu -1 išsiplėtoja neapibrėžtumas 0,1,2,3, apibrėžtumas 4, įsivaizduojamumas 5,6,7, neįsivaizduojamumas 8.

2022 kovo 03 d., 21:15 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 253-264 eilutės:

Mintys iš [[20210522SuvokimasIrVaizduotė | pranešimo]] Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.
* Vaizduotė išreiškia Tavo sąlygas, pasaulėžiūrą, kaip Tave supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.
* Žmogus pripažįsta Neįsivaizduojamąjį.
* Susikalba su Neįsivazduojamuoju gyvendamas dvilypiai, sąlygiškai ir besąlygiškai.
* Žmogus išsilaisvina įsisavindamas išorinius ryšius, skirdamas kas sava, kas svetima.
* Kai įtampa išauga, ir jam stringa brandos ratas, jisai susiduria su savo ribomis
* Jisai pasirengęs atsisakyti savęs, užtat priimti naują, brandesnę savastį.
* Gyvena brandos šuoliais, atsiremia į mylintį Dievą.
* Žadina kitų sąmoningumą dvilypumu.
* Puoselėja bendrą svajonę.
* Menininkų kūrybos dorybės įkvėpia pranokti vaizduotę.

Pridėtos 466-478 eilutės:

Mintys iš [[20210522SuvokimasIrVaizduotė | pranešimo]] Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.
* Vaizduotė išreiškia Tavo sąlygas, pasaulėžiūrą, kaip Tave supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.
* Žmogus pripažįsta Neįsivaizduojamąjį.
* Susikalba su Neįsivazduojamuoju gyvendamas dvilypiai, sąlygiškai ir besąlygiškai.
* Žmogus išsilaisvina įsisavindamas išorinius ryšius, skirdamas kas sava, kas svetima.
* Kai įtampa išauga, ir jam stringa brandos ratas, jisai susiduria su savo ribomis
* Jisai pasirengęs atsisakyti savęs, užtat priimti naują, brandesnę savastį.
* Gyvena brandos šuoliais, atsiremia į mylintį Dievą.
* Žadina kitų sąmoningumą dvilypumu.
* Puoselėja bendrą svajonę.
* Menininkų kūrybos dorybės įkvėpia pranokti vaizduotę.

2022 kovo 02 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 418 eilutė iš:

* Dvasia įsikūnija asmenimis - Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu

į:

Dvasia įsikūnija asmenimis - Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu

2022 kovo 02 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 89-91 eilutės iš

%center%[[Attach:Neisivaizduojamumas.png | Attach:Neisivaizduojamumas700.png]]
----------------------------

į:

Pakeistos 412-413 eilutės iš

[++Tu: Atvaizdai: [[Vaizduotė | Įsivaizduojamumas]]: Apytakos++]

į:

[++Tu: Atvaizdai: [[Vaizduotė | Įsivaizduojamumas]]: [[Apytakos]]++]

Pakeistos 416-417 eilutės iš

[++Kitas: Vieningumas: [[Neįsivaizduojamumas]]: Asmenys++]

į:

[++Kitas: Vieningumas: [[Neįsivaizduojamumas]]: [[Asmenys]]: [[Meilės mokslas]]++]

Ištrintos 418-558 eilutės:

'''Užsisklendimas trejybės ratu'''

Esant asmeniui, ketverybė (troškimai) užsiskleidžia (meilės - visko troškimo) trejybės ratu, tad Dievo sąmoningumu.

Dvasia sutapatina tai kas yra. Meilės mokslu sutapatina skirtingas valias: Dievo valią, meilės valią ir valią mylėti Dievą. Šių valių skirtingumas iškyla tiktai sandaros dėka, Kito požiūrio dėka. O šiaip dvasia yra savaime vieninga.

Trejybės ratą sudaro trys asmenys: Nusistatome Manimi, vykdome Tavimi, permąstome Kitu. O jų trejybė yra Dievo sąmoningumas.

'''Dievo branda reiškiasi asmenimis'''

Asmenys apibrėžia Dievą
* Nulinis asmuo (Dievas) apibrėžiamas apibrėžimo keturiais suvokimais, vaizduojamumo keturiomis apytakomis, neįsivaizduojamumo keturiais asmenimis.
* Asmenims išsiskiriant išryškėjai jų skirtumai ir santykiai, taip kad ryškiam asmeniui Dievas pasirodys šaltas, visgi pirmesnis.
* Asmenų lygmenys išsako Dievo išėjimą už savęs.
* Asmenų lygmenys rodo šališkai, išreiškia buvimą.

Asmenys yra
* Asmenys yra tarpe, apimtyje tarp Dievo už asmens ir Dievo asmenyje.
* Asmenys yra. Jie nepaneigiami. Dievo raiška asmenimis išreiškia, kad jisai yra, kad jisai būtinas, kad jisai nėra tiktai nieko apimtyje.
* Asmenis supa iššaukia, apibrėžia, nusako apytakos.

'''Asmenys bręsta tirdami'''

Asmenys išsijudina
* Dievas kaip asmuo išsijudina.
* Ar tai, kas be ryšio, būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtinas?
* Asmenys išjudina tyrimus nes jie Dievo prieštaravimą išreiškia savo tyrimo klausimu, žinojimo lygmeniu: (Ar yra? Koks esu? Kaip esi? Kodėl yra?)
* Žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.
* Dievas yra besąlygiškai sąmoningas. Šioje būsenoje Dievas klausia, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų? Šiuo Dievo klausimu, jo tyrimu, jisai pasitraukia, sąlygiškai dingsta sąmoningumas, užtat išsiskiria žinojimas ir nežinojimas ir jų skirtumas plėtojasi. Juos skiria (tuomi sieja) niekas, kažkas, betkas, viskas, ir atitinkamai juos sieja (tuomi skiria) asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas, taip kad naujai auga žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.

'''Dievo branda reiškiasi asmenimis tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse'''

Kodėl yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Kas yra Dievo laisvė ir Dievo valia. Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.
* Kokia yra Dievo valia. Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.
* Savasties amžina branda, Dvasios riba tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse

Iš Dvasios išplaukia Brėžinys
* Tėvas grindžia suvokimo lygmenis (trejybės atvaizdus). Sūnus grindžia vaizduotę (aštuonerybe). Dvasia grindžia jų neįsivaizduojamą tarpą (4+6).
* Suvestinės brėžinys yra Sūnaus aštuonerybė. O Tėvui yra tiesiog trys kampai, tai reiškiasi trejybės atvaizdu, kuris kiekvienoje apytakoje yra atitinkamas atvaizdas pagal asmenį ir apimtį. O Dvasiai yra tarpo pagrindimas keturiais apytakų galimybėmis ir šešiais jų skirtumais.
* Mūsų visatoje Dvasia yra pirmapradė nes jai nereikia jokių kitų kampų bet jinai visakame savo plazdenimu puoselėja ribą tarp Tėvo kampo už santvarkos ir Sūnaus kampo gelmėse, taip kad jie sutampa. Tuomet Tėvas yra pirmapradis išeities taškas, o Sūnus savo amžina branda yra suvesties taškas, aprėpiantis amžinybę. Dvasia yra pagrindas suvokimo lygmenims kuriais vis siauresnėmis apimtimis išryškėja šie kampai ir jų santykis, viską išsakant gyvenimo lygtimi, kurią žmogus išgyvena ir savo išgyventais pasirinkimais patvirtina.
* 8 -> 8/2=4 poslinkis iš Sūnaus į Dvasią

'''Dievo branda išsipildo Kitu'''

Reikšmės pilnai išsiskiria Kitu
* Galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra.

Kito klode Dievas branginamas
* Viskas šlovina Dievą ir jo šlove yra.

Kito klode iškyla įsakymas mylėti
* Viskas laikosi pagarba asmenims, ne šiaip įgimtai rūpintis gyvybe, o įsakymą mylėti taikyti asmenims. Mylėti artimą, tai mylėti Tave kaip ir Mane. Mylėti Dievą, tai mylėti Kitą.

Trejybės ratas išsako kaip Kitas ketvirtoje pakopoje išgyvena raišką, visa tai kas Neįsivaizduojama, tad kas tuomi atitinka Neapibrėžtumą. Kitas trejybe išgyvena tris pakopas, o neišgyventas lieka Neapibrėžtumas, kurį asmeniškai supranta kaip Neįsivaizduojamąjį. Nulybės atvaizdai išsako šią pirmąją Neapibrėžtumo pakopą, visa tai kas už raiškos, tad prasminga, pastovu, betarpiška, tiesu.

'''Meilė palaiko Dievo brandą'''

Meilė
* Meilė vienija keturis troškimus. Keturi troškimai yra visko atvaizdai. Tokiu būdu meilė iškyla kaip Dievo esmė, jo būdas.
* Meilė sutampa su troškimu visko. Tuo tarpu Man Dievas yra nulybė, ir jo atvaizdai yra nulybės atvaizdai, o jų vieningumas bene būtų prasmingumas.
* Meilė išsako santvarkos prielaidas kuriomis jinai subliūkšta.
* Meilė - Dievo nebuvimas - palaiko vienumą, palaiko Dievą. Meilė yra Dievo esmė, jo sandaros atvaizdų vieningumas.

'''Vaizduotės pranokimas'''

Vaizduotės pranokimas.
* Septintasis požiūris.
* Prasmingumas yra neaprėpiamumas, tad vaizduotės pranokimas.
* Šalia vaizduotės šešių vienumo pagrindų yra dar neįsivaizduojami Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintasis požiūris).

'''Vaizduotės pranokimas apytakomis'''

Kaip apytakomis pranokstame vaizduotę
* Per Dievo ir gerumo santykius galime juos pažinti, net ir neįsivaizduodami. Visi pažįstame gerumą, nors jo neįsivaizduojame. O pažindami gerumą, galime pažinti Dievą, nes gerumas yra sąlygose, o Dievas yra ta pati dvasia, tik be sąlygų. Galime įsivaizduoti, kad sąlygų nėra. Negalime įsivaizduoti kas yra be sąlygų. Tačiau galime bandyti įsivaizduoti jojo santykius su visakuo.
* Gyvenimas išsako Dievo gerumą, kad Dievas pilnai išeina už savęs į save pas mus, būtent asmenimis. O amžinas gyvenimas išsako, kad Dievas nebūtinai geras, taip kad Dievas nepilnai išeina už savęs į save, ir būtent požiūrį tenka meile išplėsti į bendrystę, pas Dievą už mūsų. Tad Dievas asmenimis išeina už savęs į save pas Mus. O Mes meile išeiname už savęs iš savęs pas Dievą, atsisakome savo požiūrių vardan bendrystės. Taip Mes įgauname reikšmę. Požiūris yra mūsų savastis - mūsų nebuvimas - ir atsisakydami savasties atrandame save. Panašiai, išgyvenimais atsisakome senosios savasties, atveriame savo tikrąją dvasią, ją išreiškiame nauja savastimi. Visos apytakos išreiškia tokį savasties plėtojimą.
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti, tačiau juos galime suvokti ištyrę savo vaizduotę. Mūsų vaizduotė šį turinį išsako keturiomis pakopomis, kurias galime įsivaizduoti: dvasia, sandara, atvaizdais, vieningumais. Tačiau negalime įsivaizduoti to kas persmelkia visus šituos lygmenis. Negalime vaizduote vienu žvilgsniu aprėpti Dievą - dvasią, kartu su jo sandara - viskuo, jo atvaizdais - savarankišku, užtikrintu, ramu, mylinčiu, ir jo vieningumu - meile. Negalime vienu žvilgsniu aprėpti Dievą, kaip tokį, esantį, ir kartu savo meile nesantį. Užtat galime įsivaizduoti kryptį, kaip Dievas išeina už savęs į save, kaip jisai žengia į gyvenimą. Ir taip pat galime įsivaizduoti kryptį, kaip žmogus išeina už savęs iš savęs, kaip jisai atsiplėšia nuo šio gyvenimo, tad gyvena Dievu ir amžinu gyvenimu. Svarbiausia, galime rinktis tarp šitų krypčių ir tarp lygmenų. Mes tuo pasirinkimu gyvename, tai mūsų gerumas, mūsų vieningumas, tad jo negalime tiesiogiai įsivaizduoti, tačiau mums ir nereikia, juk mes jį išgyvename, užtat galime įsivaizduoti paskirus pasirinkimus, tad ne visumoje, o dalinai.

'''Dievo ir žmogaus santykis'''

Dievas ir žmogus
* Dievas tampa žmogaus Dievu.
* Yra Dievo kampas (iš kurio kyla nenurodyto asmens požiūrių grandinė) ir žmogaus kampas (iš kurio kyla žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė), taipogi yra Dievo prasmė (kuria Dievas išeina už savęs į save ketverybės lygmenimis) ir žmogaus prasmė (kuria žmogus išeina už savęs iš savęs keverybės porų lygmenimis).
* Išgyvenant sąlygas, žmogus nutuokia Dievą už sąlygų.
* Žmogaus būsenos Dievas - jojo Dievas - jo išgyvenamo padalinimo visumos Dievas - skiriasi nuo visų padalinimų visumos (aštuonerybės) Dievo, nuo pirmapradžio nulybės Dievo. Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu žmogus renkasi ne savo Dievą, ne savasties Dievą, ne Dievo valią, o pirmapradį Dievą - Dievo laisvę. Juk žmogus negali išgyventi nulybės savo požiūriu.
* Dievas yra vienumas vienumo būklėje, mes esame vienumas nevienumo būklėje, Kito būklėje. Aš ir Tu esame žmonės, esame tarpiniai išeities taškai iškylantys nevienumo būklėje. Būtent mes tiriame ir siejame vienumo ir nevienumo būkles, renkamės tarp vienumo ir nevienumo, renkamės tarp vienumo lygmenų.
* Kaip bendraujame su Dievu
** Susikalbėjimu bendraujama su Neįsivaizduojamuoju. Gerasis vaikas nežino kaip jo tėvai jį ras bet žino kur eiti, kad jie rastų.
** Atjaučiu Neįsivaizduojamąjį. Kaip jis mus suprastų? 0-P-P2-P3 ir paskui kaip mes jį suprastumėme ŽDŽDŽ-ŽDŽD-ŽDŽ-ŽD. Nes mes patys negalime suprasti bet užtat įsivaizduojame kažkas (Neįsivaizduojamasis) gali mus suprasti. Užtat pas mus yra noras būti suprastais. Šešios atjautos: 4 Dievo rūpesčiai, 4 žmogaus rūpesčiai.

'''Mes išsipildome bendra svajone'''

Tikslas - bendra svajonė Neįsivaizduojamojo pagrindu
* Tikslas yra siekti bendros vaizduotės, bendros svajonės, neįsivaizduojamojo pagrindu, suprantant jį kaip mylintį, visko trokštantį.
* Kodėl yra kodėl? Grąžinti pas Dievą.
* Mes pratę sieti Kodėl su su pradžia, su priežastimi, arba su pabaiga, su pasekme, su tuo kas už mūsų. Tačiau Dievui Kodėl yra viduryje, nes už jo yra vidurys, kuris išsiplečia. Atsakymai - Ar, Koks, Kaip, Kodėl - iškyla su asmenimis, su jų tyrimais. Tad Dievui Kodėl iškyla Kitu.
* Bendras troškimas - teleologija - atsiranda su darna. Teleologijos nėra ištakose (Dievas nebūtinas) bet ji išsivysto, įsitvirtina, plėtojasi (Dievas būtinas). Teleologija yra ženklas tos darnos, kad yra bendras troškimas.

Neapibrėžtumo galimybė santvarkoje

Įsisavinimas
* Kaip tiki taip yra. Ir bendrai su tikėjimu, rūpėjimu, paklusimu, eina kalba apie neapibrėžtumą.

Mes
* Nežinojimu bendraujame neapibrėžtumo pagrindu.
* Neapibrėžtumo pagrindu bendraujame kaip mes su savimi, vieni su kitais, su visais.
* Neapibrėžtumo vienybe esame Mes.
* 4 vienumo sampratos ir 6 vienumo pagrindai grindžia bendrą svajonę
* 4 asmenys ir 6 pokalbiai

'''Asmenys bręsta įsitraukdami į Mus'''

Aš ir Tu
* Aš ir Tu esame Dievo ir Kito santykių raiška.
* Vidiniais požiūriais - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu - atsisakome savęs, esame sąmoningi - užtat galime dalyvauti darnoje, esame tuomet kuomet esame būtini.
* Dievas už mūsų, Dievas mumyse - o mes viduryje esame Dievas savo bendryste, dalyvaudami Dievo Dvasioje.

Asmenys susirikiuoja viduj
* Jis įsimena ne savo pareigas, o tai kas jam asmeniškai rūpi. Jam reikšminga tai, ką jisai tiki, ir ne tai, kas reikalauja ištikimybės. Jam prasminga susilaikyti ir paklusti, vietoj kad laikytis išorinio teisingumo.
* Galiu nusiteikti, kad ne šiaip sau atrodau, o tikrai esu. Tikrų tikriausia yra mano valia. Ją galiu ženklais išreikšti vis tobuliau. Savo širdies lūkesčiais atkartoju savo valią. Jais nusistatau. Protu taikau savo nuostatas, jas kaitalioju pagal aplinkybes, jas vykdau. Paskui permąstau kaip sutampa taikymai ir lūkesčiai, ir taip vis naujai savo viduje nusistatau, vykdau, permąstau.
* Valia išpuoselėju širdį ir protą. Valdau savo nusiteikimą, tad esu laisvas rinktis, kas man rūpi, ką tikiu, kam paklūstu. Atsakau už savo žodžius. Man rūpi tai, kas įsimintina, tikiu tuo, kas reikšminga, paklūstu vardan to, kas prasminga. Įsimintinais proto, reikšmingais širdies, prasmingais valios žodžiais puoselėju savastį, valdau kūną kuriuo sudalyvauju pasaulyje.

Asmenys susirikiuoja tarpusavyje
* Įsivaizduojančiam žmogui Dievas yra Neįsivaizduojamasis. Žmogui belieka suprasti, kad būtent jisai gyvena sąlygose, o Dievas yra besąlygiškas. Save ir Dievą tokiu pagrindu atskirdamas, jisai susikalba, kad jisai neįsivaizduos Neįsivaizduojamojo, betgi gali būti, kad Besąlygiškasis įsitrauks į jo sąlygas, ir jie veiks kartu kaip Mes. Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas. Tai vaizduotei nepriimtina, tačiau tai žmogų išlaisvina, nes jisai suvokimu atskiria tai, ką vaizduotė be pagrindo vienija.

Mus grindžia dėsningumas
* Meilė mumyse yra įgimta. Tad Dievo būtinumi svarbu ar mes galime išplėsti meilės sąvoką mylėdami įsakymu. O mes savo ruožtu tuo pačiu nelinkę paklusti. Visgi rūpėjimu, tikėjimu einame link paklusimo. Ir mylėdami netobulą remiamės Dievu ir išreiškiame jo būtinumą.

Neįsivaizduojamumas - Asmenys
* Kažkam turint Dievą jis taip pat turi visus asmenis: Mane, Tave, Kitą. O susiveda būtent Kitu. Kažkieno X pereina iš konkretumo į bendrybę.
* Asmenys išsako kaip galimybėms atrodo 4 raiškos lygmenys.
* Vienijimas kaip pagrindas.
* Kitas yra tarpe tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų, tarp sąmonės ir pasąmonės, kaip kad gyvybė (gyvybės mokslo žinojimo rūmuose), tai yra, amžinas gyvenimas.
* Dievas (yra) reiškiasi, vadinas, jisai yra kam nors Dievas (Koks). Jisai atlieka Dievo vaidmenį (kaip). Atsiveria kodėl.
* Brandos galimybė - Dievo turėjimas - kitoje apimtyje, kitame pasaulyje, išplėstiniame santykyje.
* Kas nevisiškai vienų vienas turi Dievą. Kas visiškai vienų vienas yra Dievas.
* Kodėl Kitas yra - šito klausimo pagrindu toliau kyla klausimai Kaip Tu esi (jį pakalbinti), Koks Aš esu, Ar Dievas yra.
* Kitas neįsivaizduojamas nes nėra jokių ribų, sąlygų.
* Žinojimas atstoja troškimą. Asmenyje slypi žinojimas dėl kurio jiems nereikia išeiti už savęs, nereikia trokšti. Dievas žino viską užtat trokšta nieko, jisai savarankiškas. Dievo žinojimas visko prilygsta visko nežinojimui.

2022 kovo 01 d., 14:29 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 89 eilutė iš:

%center%[[Attach:Neisivaizduojamumas.png | Attach:Neisivaizduojamumas700.~~png~~

į:

%center%[[Attach:Neisivaizduojamumas.png | Attach:Neisivaizduojamumas700.png]]

2022 kovo 01 d., 14:28 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 88-89 eilutės:

----------------------------
%center%[[Attach:Neisivaizduojamumas.png | Attach:Neisivaizduojamumas700.png

2022 kovo 01 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 423-430 eilutės:

Neįsivaizduojamume yra Dievas, Mano Dievas, Mūsų Dievas.

|| '''Dievas''' || Dievas || Mano Dievas || Mūsų Dievas ||
|| '''mylėti''' || save || vienas kitą || visus ||
|| '''poslinkiai''' || nusistatyti || vykdyti || permąstyti ||
|| '''Dievas išgyvena''' || Mane || Tave || Kitą ||
|| '''reikšmė''' || pradžia || vidurys || pabaiga ||

Ištrintos 440-451 eilutės:

'''Asmenys-troškimai išsako vienumo sampratas, ką reiškia Mes'''

Mes
* Įvardis "mes" turi keturias reikšmes, tai keturios vienumo sampratos, o Dievas yra jų vieningumas. Mes yra vienumas nevienumo būklėje. Dvasios dorovė, dešimt Dievo įsakymų, sustato vienumo sampratų teisingus santykius. Juose glūdintis vienumas yra gerumas - tiek kiek tai yra pasirinkimas tarp gerumo ir blogumo - tačiau tuo pačiu tai yra Dievas. Tad mumis (už mūsų) pasireiškia Dievo ir gerumo sutapimas, taip pat mumis (mūsų būklėje) pasireiškia Dievo ir gerumo išskyrimas, tad amžinas gyvenimas, kuris vyksta šiame pasaulyje, mūsų būklėje, šviesuolių bendryste. Šviesuolių bendrystė amžinai plėtoja vienumą nevienumo sąlygose.

Mūsų ir Dievo rūpesčius sieja troškimai ir netroškimai. Jie išsako mūsų savastį. Neįsivaizduojamojo troškimai apimtyse išsako Dievo išeities tašką mūsų atžvilgiu:
* Valia, Dievo valia: Dievas mus myli labiau negu mes patys save. Viskas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Susikalbėjimu.
* Širdimi, gera valia: Ramybė. Betkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Bendru suvokimu.
* Protu, išmintimi: Ko iš tikrųjų norime? Kažkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Savęs suvokimu.
* Kūnu, amžinu gyvenimu: Tobulumas (besąlygiškumas). Buvimas be poreikių. Niekas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Suvokimu.
Netroškimai išsako vaizduotę, ketveriopai išsako jos šešis vienumo pagrindus.

Pakeista 527 eilutė iš:

* Neapibrėžtumo ~~vienybė~~ esame Mes.

į:

* Neapibrėžtumo vienybe esame Mes.

2022 vasario 25 d., 22:32 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 417-436 eilutės:

'''Neįsivaizduojamumas'''

Kas neįsivaizduojama
* Neturintis santykių.
** Dievas be ryšio.
** Nepriklausomasis.
* Asmuo. Nes asmuo yra pirm vaizdavimo. Asmuo turi pats save išgyventi.
** Galime įsivaizduoti asmens būklę - apytakas, bet negalime įsivaizduoti asmenis kaip tokio, tad jis pats liudija ir atsako už save.
* Visų galimybių pilnatvė.
** Amžino gyvenimo pilnatvė, pilnasis atsiskleidimas. Būtent tai yra neįsivaizduojama. Ir būtent tai yra asmenų ir jų tyrimų tikslas, ta prasme, jų pagrindas. Tai yra apibrėžta, tik neaprėpiama, tad prasminga. Tad neįsivaizduojamumas yra prasmingumas, o tai išgyvenama trejybės ratu, jo atvaizdu buvimu, veikimu, mąstymu. Ir trejybės ratas tai susieja su visais kitais trejybės atvaizdais.
** Visumos pilnatvė, "the big picture".
* Vieningumas
** Vieningumas yra atvaizdų vieningumas. Tad vieningumu pranokstame vaizduotės ribas. Vieningumas sieja nulinį ir septintą požiūrį, juos sulygina ir sutapatina kaip Tėvą ir Sūnų, o Sūnuje kaip Dievą (mylėk tobulą) ir žmogų (mylėk tapatų).
* Kiti atsakymai.
** Vienumo santykis su atkūrimu, kad vienumas yra pirm atkūrimo, pirm vaizdavimo.
** Tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, tai yra gyvybė, kurią meilė palaiko pertvarkymais. Meilės mokslas išverčia šį tarpą.
** Neįsivaizduojamojo pagrindu bendra vaizduotė - vieningumas - Dievo būtinumas.
** Neįsivaizduojamumas yra dieviškumas.
** Neįsivaizduojamumas yra nepastovumas.

Ištrintos 435-444 eilutės:

'''Dievo branda'''

Dievas bręsta
* Dievas išryškėja kaip asmuo.
* Dievas atsiskleidžia ir kartu jo apibrėžtume išreikštomis reikšmėmis atsiskleidžia visi.
* Dievas išgyvena asmenis - Mane, Tave, Kitą.
* Dievas reiškiasi savo troškimais nuo šalto savarankiškumo ligi šiltos meilės.
* Dievas Sūnui atsiskleidžia kaip aštuonerybė. Jinai išreiškia Dievą kaip prieštaravimą, kaip nulybę. Jinai išsako jo išėjimą už sąlygų, tiek į save, tiek iš savęs. Jinai išsako santvarkos subliuškimą.
* Dievas yra atkuriamas. Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.

Pridėtos 631-638 eilutės:

Dievas bręsta
* Dievas išryškėja kaip asmuo.
* Dievas atsiskleidžia ir kartu jo apibrėžtume išreikštomis reikšmėmis atsiskleidžia visi.
* Dievas išgyvena asmenis - Mane, Tave, Kitą.
* Dievas reiškiasi savo troškimais nuo šalto savarankiškumo ligi šiltos meilės.
* Dievas Sūnui atsiskleidžia kaip aštuonerybė. Jinai išreiškia Dievą kaip prieštaravimą, kaip nulybę. Jinai išsako jo išėjimą už sąlygų, tiek į save, tiek iš savęs. Jinai išsako santvarkos subliuškimą.
* Dievas yra atkuriamas. Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.

2022 vasario 25 d., 22:28 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 148-152 eilutės:

Trys kampai suvestinės brėžinyje. Ištakos, akistata, darna?
* 12 - Tėvas? 3x4 gilyn ir atgal. Trejybės atvaizdai ir asmenų tyrimai.
* 8 - Sūnus? 8 = 24/3 aplinkui aštuonerybę - trejybės ratu - 3 veiksmai
* 6 - Dvasia 6+4 6=3x2 trys matai. Klodų poros.

Ištrintos 415-424 eilutės:

Trys kampai suvestinės brėžinyje
* 6 - Dvasia 6+4 6=3x2 trys matai
* 12 - Tėvas? 3x4 gilyn ir atgal
* 8 - Sūnus? 8 = 24/3 aplinkui aštuonerybę - trejybės ratu - 3 veiksmai

Įsivaizduojamumas - Apytakos
* Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą

Mes save išgyvename netiesiogiai, vaizduote, o Dievas tiesiogiai. Ir visgi būtent mums tenka save išgyventi.

Pridėtos 656-660 eilutės:

Įsivaizduojamumas - Apytakos
* Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą.

Mes save išgyvename netiesiogiai, vaizduote, o Dievas tiesiogiai. Ir visgi būtent mums tenka save išgyventi.

2022 vasario 25 d., 22:24 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 137-147 eilutės:

[++Pavidalas++]

Neapibrėžtumo trejybė išsako tyrimą: ištakas (klausimą), akistatą (tyrimą), darną (atsakymą)

Sandaros įvairiai sieja klausimą, tyrimą ir atsakymą.
* Trejybės ratu esame klausimu, vykdome tyrimu, permąstome atsakymu.
* Padalinimai. Jais Sūnus-žmogus asmeniškai išgyvena tyrimą iš vieno iš aštuonerybės raiškų. Išsako būsenas kurias veikia atsakymas +1, klausimas +2, tyrimas +3. Išplaukia iš klausimų - dvejonių. Padalinimuose glūdi klausimas - paskiras požiūris išreiškiantis visumą.
* Aplinkybės. Tyrimas - atsakymas - klausimas. Tyrimas keturios apimtyse reiškiasi trejybės atvaizdais. Iš tyrimo išsiskiria atsakymas ir klausimas. Aplinkybėse glūdi atsakymas.
* Atvaizdai. Klausimas - atsakymas - tyrimas. Klausimas ir atsakymas yra atvaizdai (kam? vienas kitam?). Tyrimas reiškiasi keturiomis apimtimis. Atvaizduose glūdi tyrimas.
* Kalbos. Išsako medžiu pagrindimą - dalinį klausimą, tinklu įvardijimą - dalinį tyrimą, seka pasakojimą - dalinį atsakymą.

Ištrintos 414-420 eilutės:

Sandaros įvairiai sieja klausimą, tyrimą ir atsakymą.
* Trejybės ratu esame klausimu, vykdome tyrimu, permąstome atsakymu.
* Padalinimai. Jais Sūnus-žmogus asmeniškai išgyvena tyrimą iš vieno iš aštuonerybės raiškų. Išsako būsenas kurias veikia atsakymas +1, klausimas +2, tyrimas +3. Išplaukia iš klausimų - dvejonių. Padalinimuose glūdi klausimas - paskiras požiūris išreiškiantis visumą.
* Aplinkybės. Tyrimas - atsakymas - klausimas. Tyrimas keturios apimtyse reiškiasi trejybės atvaizdais. Iš tyrimo išsiskiria atsakymas ir klausimas. Aplinkybėse glūdi atsakymas.
* Atvaizdai. Klausimas - atsakymas - tyrimas. Klausimas ir atsakymas yra atvaizdai (kam? vienas kitam?). Tyrimas reiškiasi keturiomis apimtimis. Atvaizduose glūdi tyrimas.
* Kalbos. Išsako medžiu pagrindimą - dalinį klausimą, tinklu įvardijimą - dalinį tyrimą, seka pasakojimą - dalinį atsakymą.

2022 vasario 25 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 399-422 eilutės:

'''Vaizduotė išsako ryšius'''

Įsivaizduojamumas
* Suvokimas-apibrėžtumas yra atskyrimas, tad jame nelabai gali būti vienumas, užtat už jo yra įsivaizduojamumas.

Ryšiai reiškiasi apimtimis.
* Yra ryšiai su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
* Ryšių vienumas išsakomas betkuo (vienumas pažinovo pagrindu) ir kažkuo (vienumas pažintuojo pagrindu).
* Neturėjimas ryšių reiškiasi (pažinovo) ryšiais su viskuo arba (pažintuojo) ryšiais su niekuo.

Vienumas
* Mūsų vienumo klausimas yra esminis. Jisai grindžia dorovę. Meilės moksle jisai reiškiasi keturiomis vienumo sampratomis, užtat jų šešiomis poromis.

'''Apytaka išreiškia tyrimą'''

Apytaka išreiškia tyrimą
* Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą (trejybės atvaizdą) ir neapibrėžtumą (trejybės ratą).
* Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
* Klausimas-tyrimas-atsakymas reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.
* Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Apytakos išreiškia keturis tyrimus
* Įsivaizduojamume neapibrėžtumo trejybę išsako [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]

Ištrintos 404-418 eilutės:

Apytakos išreiškia Dievo santykį su gerumu. Apytakos išskiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje). Asmuo yra Dievas už santvarkos žengiantis į santvarką trimis sandaromis. Gerumas yra santvarkoje, trejybės rate, kuriame pasireiškia kaip poslinkių laisvumas, kaip trikdžių įveikimas, kaip santvarkos atpalaidavimą laisvumu, išeinant už savęs į platesnius prasmės laukus. Trejybės ratas išreiškia Dievo nebuvimo apimtį, meilės apimtį, gerumo apimtį.
* Dievo šokyje Dievo nebuvimas suprastas labai siauriai, nieko apimtyje, kaip menamybė kuri iškart įveikiama. Meilė pasireiškia šioje siauroje apimtyje ir išpažįsta Dievo vieningumo raiškas išbaigiančias Dievo šokį ir tobulai suvedančias tris vaidmenis ir jų sandaras.
* Išgyvenimo apytakoje Dievo nebuvimas suprastas plačiau, kažko apimtyje, užtat yra išgyvenimas išplečiantis savastį. Tuo pačiu yra trejybės rato trikdis kurį tenka įveikti.
* Žinojimo rūmuose Dievo nebuvimas suprastas dar plačiau, betko apimtyje, užtat yra tyrimas išplečiantis mokslą. Tyrimas remiasi trejybės ratu.
* Meilė mokslas Dievo nebuvimas suprastas itin plačiai, visko apimtyje, užtat meilė yra be galo plačiai suprasta, ir gerumas taipogi.

* Dievo šokiu vyksta suvokimas. Išskiriami trys vaidmenys (jų trys vienumai - buvimai) kurie galiausiai gali sueiti trejybės ratu (trimis meilėmis - nebuvimais, pasitraukimais vardan vienumo, būklėmis).
* Išgyvenimo apytaka vyksta savęs suvokimas. Sąlygiškas vienumas - savastis - yra išplečiamas išgyvenimu, pasirinkimais sprendžiančiais, kaip juo išreikšti besąlygišką vienumą. Tai sprendžiasi plėtojant kalbą.
* Žinojimo rūmais vyksta bendras suvokimas. Šis bendras suvokimas plėtoja kalbos kalbą, sprendžia kaip sąvokų kalba (klausimais) išsakyti gyvenimo patirtį (atsakymus).
* Meilės mokslu vyksta susikalbėjimas. Malda suderinamos trys valios, kuri kuriai bus įrankis, kuri bus vidinė valia, kuri išreikš išorinę.

Trejybės ratą išreiškia trejybės atvaizdai
* Iškilus apibrėžimui, jį apimtyse atitinkamai išreiškia trejybės atvaizdai, tad dvylika aplinkybių. O neapibrėžtumą toliau išreiškia trejybės ratas. Taip kad apibrėžtumas yra neapibrėžtumo atvaizdas.
* Trys meilės Dievo šokyje sudaro trejybės ratą.

Pakeistos 645-646 eilutės iš

į:

* Suvokimas-apibrėžtumas yra atskyrimas, tad jame nelabai gali būti vienumas, užtat už jo yra įsivaizduojamumas.

Pridėtos 653-656 eilutės:

Trejybės ratą išreiškia trejybės atvaizdai
* Iškilus apibrėžimui, jį apimtyse atitinkamai išreiškia trejybės atvaizdai, tad dvylika aplinkybių. O neapibrėžtumą toliau išreiškia trejybės ratas. Taip kad apibrėžtumas yra neapibrėžtumo atvaizdas.
* Trys meilės Dievo šokyje sudaro trejybės ratą.

2022 vasario 25 d., 22:10 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 391-395 eilutės:

Neapibrėžtumo trejybė reiškiasi pasirinkimais
* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.
* Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą. Mano suvokimas kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.
* Apibrėžimas trejybės atvaizdu. Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas (pavyzdžiui, Tėvo, Sūnaus, Dvasios).

Pridėtos 691-697 eilutės:

[+Apibrėžtumas ir Neįsivaizduojamumas+]

Neapibrėžtumo trejybė reiškiasi pasirinkimais
* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.
* Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą. Mano suvokimas kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.
* Apibrėžimas trejybės atvaizdu. Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas (pavyzdžiui, Tėvo, Sūnaus, Dvasios).

2022 vasario 25 d., 22:09 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 391-396 eilutės:

* buvimas savimi - savarankiškas
* buvimas asmeniu - užtikrintas
* Dievo turėjimas - ramus
* buvimas Dievu - mylintis

Pridėtos 679-683 eilutės:

Keturi troškimai nusako keturis asmenų lygmenis
* Neapibrėžtumas - buvimas savimi - savarankiškas - Dievas
* Apibrėžtumas - buvimas asmeniu - užtikrintas - Aš
* Įsivaizduojamumas - Dievo turėjimas - ramus - Tu
* Neįsivaizduojamumas - buvimas Dievu - mylintis - Kitas

2022 vasario 25 d., 22:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 385-387 eilutės iš

Kas yra apibrėžtumas
* Apibrėžtume yra suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvenimo lygtis.

į:

Apibrėžtume yra suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvenimo lygtis.

Pakeistos 392-405 eilutės iš

Keturios reikšmės apibrėžia
* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis, tad kartu su ketverybe, su jos apimtimis, kurių pagrindu yra apibrėžiama. Iškyla kartu su žinojimu ir nežinojimu, su teigimu ir neigimu. Ar išsako neapibrėžtumą, o Koks, Kaip, Kodėl išsako apibrėžtumą.
* Iškyla tarpinės galimybės, kurios yra sąlygiškos. Iškyla požiūris, kurio vienumas yra sąlygiškas. Kartu iškyla atvaizdas, požiūris į požiūrį. Tuo tarp sąmoningumas yra besąlygiškas, tačiau atsiranda jo apibrėžimas kaip požiūris į požiūrį į požiūrį.
* Žinojimas išsako atsakymą.
* Apibrėžtumu išskiria atsiskleidimo pakopas.
* Tiesa keturiomis apimtimis išsiskleidžia vis tvirčiau, tiksliau ir ryškiau. Iškyla skirtumas tarp to kas teisinga ir to kas neteisinga.
* Ketverybe išsiskiria lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas. Lygmenis skiria požiūriai.

Troškimai apibrėžia Dievą
* Dievas trokšta būti asmens Dievu. Dievo Dievas savarankiškas, Mano Dievas užtikrintas, Tavo Dievas ramus, Kito Dievas mylintis.
* Kartu su apibrėžtumu iškyla Dievo troškimai. Troškimai išsako Dievą, kaip jisai atrodo apimtyse.
* Dievas suprantamas kaip pirmapradis, savarankiškas, mylintis nieką, užtat trokštantis, išeinantis už savęs.
* Išsiskiria Dievo supratimai pagal apimtis, tad Dievas auga nuo šalto (Dievo Dievo - trokštančio nieko) iki šilto (Kito Dievo trokštančio visko). Šilčiausias Dievas yra Kito Dievas. Tai atspindi mūsų supratimus Dievo.

į:

Pridėtos 670-684 eilutės:

Keturios reikšmės apibrėžia
* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis, tad kartu su ketverybe, su jos apimtimis, kurių pagrindu yra apibrėžiama. Iškyla kartu su žinojimu ir nežinojimu, su teigimu ir neigimu. Ar išsako neapibrėžtumą, o Koks, Kaip, Kodėl išsako apibrėžtumą.
* Iškyla tarpinės galimybės, kurios yra sąlygiškos. Iškyla požiūris, kurio vienumas yra sąlygiškas. Kartu iškyla atvaizdas, požiūris į požiūrį. Tuo tarp sąmoningumas yra besąlygiškas, tačiau atsiranda jo apibrėžimas kaip požiūris į požiūrį į požiūrį.
* Žinojimas išsako atsakymą.
* Apibrėžtumu išskiria atsiskleidimo pakopas.
* Tiesa keturiomis apimtimis išsiskleidžia vis tvirčiau, tiksliau ir ryškiau. Iškyla skirtumas tarp to kas teisinga ir to kas neteisinga.
* Ketverybe išsiskiria lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas. Lygmenis skiria požiūriai.

Troškimai apibrėžia Dievą
* Dievas trokšta būti asmens Dievu. Dievo Dievas savarankiškas, Mano Dievas užtikrintas, Tavo Dievas ramus, Kito Dievas mylintis.
* Kartu su apibrėžtumu iškyla Dievo troškimai. Troškimai išsako Dievą, kaip jisai atrodo apimtyse.
* Dievas suprantamas kaip pirmapradis, savarankiškas, mylintis nieką, užtat trokštantis, išeinantis už savęs.
* Išsiskiria Dievo supratimai pagal apimtis, tad Dievas auga nuo šalto (Dievo Dievo - trokštančio nieko) iki šilto (Kito Dievo trokštančio visko). Šilčiausias Dievas yra Kito Dievas. Tai atspindi mūsų supratimus Dievo.

2022 vasario 25 d., 22:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 676 eilutė iš:

[++Lygmenų poros++]]

į:

[++Lygmenų poros++]

2022 vasario 24 d., 23:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 676-701 eilutės:

[++Lygmenų poros++]]

[+Neapibrėžtumas ir Apibrėžtumas+]

* Dievo nebuvimas yra už reikšmių, nevieningume, padalinimuose.
* Reikšmės yra bosoniški, požiūriai yra fermioniški.
* Egzistenciniai santykiai (kaip kas su Dievu) sieja Dievo reikšmių pasaulį (plėtojamą vyksnio -1) ir mūsų požiūrių pasaulį (plėtojamą veiksmais +1, +2, +3).
* Reikšmės vystosi veiksmu -1 tačiau jau ketvirta reikšme tai pradeda išsikvėpti nes jau tampa reikšme sau. Tad tas veiksmas išsikvepia savastimi tačiau atveria galimybę amžinai brandai. Užsiveria veiksmas -1 tačiau papildinyje atsiveria veiksmai +1, +2, +3 kuriais gyvuoja keturi asmenys ir tarp jų vyksta šešios lygmenų poros. Veiksmas -1 išveda vienumo pagrindus, o papildiniu juos kaip poras išskaido keturiais asmenimis pagrįstos keturios vienumo sampratos.

[+Apibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas+]

* Padalinimų ratas yra besąlygiškas, išorinis apibrėžimas (Dievo) ar bet kokio (padalinimo) reikalo. Trejybės ratas (trys veiksmai) yra sąlygiškas, dalinis, vidinis apibrėžimas, kuriuo išgyvename.
* Kadangi besąlygišku apibrėžimu (padalinimų ratu - aštuonerybe) galima apibrėžimą pakeisti neapibrėžimu, tai besąlygiškas apibrėžimas (privalomas?) ir panašiai su trejybės ratu.

[+Įsivaizduojamumas ir Neįsivaizduojamumas+]

* Keturiais asmenimis Dievas, Aš, Tu, Kitas gali bendrauti ir bendradarbiauti nes kaip asmenys yra lygiaverčiai. Tai ir yra asmenų svarba.
Turėti Dievą
* Porque Dios no es Dios de muertos, mas de vivos: porque todos viven á él.
* Esu kas esu. Buvimas savimi. Trejybės ratu.

[+Neapibrėžtumas ir Neįsivaizduojamumas+]

* Atsisakyti požiūrio, tai priimti reikšmę.
* Neįsivaizduojamumas (asmenų) iškyla reikšmėmis jau po požiūrio lygties, tad po apibrėžtumo ir įsivaizduojamumo.

Ištrintos 817-838 eilutės:

Neapibrėžtumas ir Neįsivaizduojamumas
* Atsisakyti požiūrio, tai priimti reikšmę.
* Neįsivaizduojamumas (asmenų) iškyla reikšmėmis jau po požiūrio lygties, tad po apibrėžtumo ir įsivaizduojamumo.

Neapibrėžtumas ir Apibrėžtumas
* Dievo nebuvimas yra už reikšmių, nevieningume, padalinimuose.
* Reikšmės yra bosoniški, požiūriai yra fermioniški.
* Egzistenciniai santykiai (kaip kas su Dievu) sieja Dievo reikšmių pasaulį (plėtojamą vyksnio -1) ir mūsų požiūrių pasaulį (plėtojamą veiksmais +1, +2, +3).
* Reikšmės vystosi veiksmu -1 tačiau jau ketvirta reikšme tai pradeda išsikvėpti nes jau tampa reikšme sau. Tad tas veiksmas išsikvepia savastimi tačiau atveria galimybę amžinai brandai. Užsiveria veiksmas -1 tačiau papildinyje atsiveria veiksmai +1, +2, +3 kuriais gyvuoja keturi asmenys ir tarp jų vyksta šešios lygmenų poros. Veiksmas -1 išveda vienumo pagrindus, o papildiniu juos kaip poras išskaido keturiais asmenimis pagrįstos keturios vienumo sampratos.

Apibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas
* Padalinimų ratas yra besąlygiškas, išorinis apibrėžimas (Dievo) ar bet kokio (padalinimo) reikalo. Trejybės ratas (trys veiksmai) yra sąlygiškas, dalinis, vidinis apibrėžimas, kuriuo išgyvename.
* Kadangi besąlygišku apibrėžimu (padalinimų ratu - aštuonerybe) galima apibrėžimą pakeisti neapibrėžimu, tai besąlygiškas apibrėžimas (privalomas?) ir panašiai su trejybės ratu.

Įsivaizduojamumas ir Neįsivaizduojamumas
* Keturiais asmenimis Dievas, Aš, Tu, Kitas gali bendrauti ir bendradarbiauti nes kaip asmenys yra lygiaverčiai. Tai ir yra asmenų svarba.

Turėti Dievą
* Porque Dios no es Dios de muertos, mas de vivos: porque todos viven á él.
* Esu kas esu. Buvimas savimi. Trejybės ratu.

2022 vasario 24 d., 23:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 36-44 eilutės iš

į:

* Suvokiantis Dievas yra tyrėjas ir susivokiantis yra jo tiriamasis. Tačiau kartu susivokiantis yra tyrėjas ir jisai tiria tiek save, tiek Dievą. O apskritai Dievas yra taipogi tiriamasis, ar jisai būtinas. Šitą visą reikėtų tiksliai išnarplioti. Suvokiantis Dievas skiria tyrėją ir tiriamąjį, o susivokiantis Dievas juos susieja. O kaip su jų bendrai suvoktu Dievu, bendrai suvoktu tyrimu?

Apibrėžtumas ir Neįsivaizduojamumas
* Ar asmenys suvokiami suvokimo lygmenimis?
* Kodėl yra 3 veiksmai +1, +2, +3? Kaip jie susiję su asmenimis?

Įsivaizduojamumas ir Neįsivaizduojamumas
* Kaip Dievo šokis ir kitos apytakos susijusios su Dievo turėjimu?

Ištrinta 50 eilutė:

Ištrintos 791-795 eilutės:

* Ar asmenys suvokiami suvokimo lygmenimis?
* Kodėl yra 3 veiksmai +1, +2, +3? Kaip jie susiję su asmenimis?
* Suvokiantis Dievas yra tyrėjas ir susivokiantis yra jo tiriamasis. Tačiau kartu susivokiantis yra tyrėjas ir jisai tiria tiek save, tiek Dievą. O apskritai Dievas yra taipogi tiriamasis, ar jisai būtinas. Šitą visą reikėtų tiksliai išnarplioti. Suvokiantis Dievas skiria tyrėją ir tiriamąjį, o susivokiantis Dievas juos susieja. O kaip su jų bendrai suvoktu Dievu, bendrai suvoktu tyrimu?
* Kaip Dievo šokis ir kitos apytakos susijusios su Dievo turėjimu?

2022 vasario 24 d., 23:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 17 eilutė iš:

~~Kraštutiniai lygmenys: Atsiskleidimas~~

į:

Neapibrėžtumas ir Neįsivaizduojamumas

Pakeista 31 eilutė iš:

~~Tarpiniai lygmenys:~~ Apibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas

į:

Apibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas

2022 vasario 24 d., 23:01 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 785-811 eilutės:

* Ar asmenys suvokiami suvokimo lygmenimis?
* Kodėl yra 3 veiksmai +1, +2, +3? Kaip jie susiję su asmenimis?
* Suvokiantis Dievas yra tyrėjas ir susivokiantis yra jo tiriamasis. Tačiau kartu susivokiantis yra tyrėjas ir jisai tiria tiek save, tiek Dievą. O apskritai Dievas yra taipogi tiriamasis, ar jisai būtinas. Šitą visą reikėtų tiksliai išnarplioti. Suvokiantis Dievas skiria tyrėją ir tiriamąjį, o susivokiantis Dievas juos susieja. O kaip su jų bendrai suvoktu Dievu, bendrai suvoktu tyrimu?
* Kaip Dievo šokis ir kitos apytakos susijusios su Dievo turėjimu?

Neapibrėžtumas ir Neįsivaizduojamumas
* Atsisakyti požiūrio, tai priimti reikšmę.
* Neįsivaizduojamumas (asmenų) iškyla reikšmėmis jau po požiūrio lygties, tad po apibrėžtumo ir įsivaizduojamumo.

Neapibrėžtumas ir Apibrėžtumas
* Dievo nebuvimas yra už reikšmių, nevieningume, padalinimuose.
* Reikšmės yra bosoniški, požiūriai yra fermioniški.
* Egzistenciniai santykiai (kaip kas su Dievu) sieja Dievo reikšmių pasaulį (plėtojamą vyksnio -1) ir mūsų požiūrių pasaulį (plėtojamą veiksmais +1, +2, +3).
* Reikšmės vystosi veiksmu -1 tačiau jau ketvirta reikšme tai pradeda išsikvėpti nes jau tampa reikšme sau. Tad tas veiksmas išsikvepia savastimi tačiau atveria galimybę amžinai brandai. Užsiveria veiksmas -1 tačiau papildinyje atsiveria veiksmai +1, +2, +3 kuriais gyvuoja keturi asmenys ir tarp jų vyksta šešios lygmenų poros. Veiksmas -1 išveda vienumo pagrindus, o papildiniu juos kaip poras išskaido keturiais asmenimis pagrįstos keturios vienumo sampratos.

Apibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas
* Padalinimų ratas yra besąlygiškas, išorinis apibrėžimas (Dievo) ar bet kokio (padalinimo) reikalo. Trejybės ratas (trys veiksmai) yra sąlygiškas, dalinis, vidinis apibrėžimas, kuriuo išgyvename.
* Kadangi besąlygišku apibrėžimu (padalinimų ratu - aštuonerybe) galima apibrėžimą pakeisti neapibrėžimu, tai besąlygiškas apibrėžimas (privalomas?) ir panašiai su trejybės ratu.

Įsivaizduojamumas ir Neįsivaizduojamumas
* Keturiais asmenimis Dievas, Aš, Tu, Kitas gali bendrauti ir bendradarbiauti nes kaip asmenys yra lygiaverčiai. Tai ir yra asmenų svarba.

Turėti Dievą
* Porque Dios no es Dios de muertos, mas de vivos: porque todos viven á él.
* Esu kas esu. Buvimas savimi. Trejybės ratu.

2022 vasario 23 d., 21:47 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 75-76 eilutės:

----------------------------
%center%Attach:suvestine-ratas.png

2022 vasario 23 d., 21:32 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 24-25 eilutės:

* Ar suvestinės ratas pereina šešiolikas būsenų: aštuonias reikšmių pakopas ir aštuonis padalinimus?
* Ar prasminga tvirtinti, kad iš vidinio rato pereinama 0 - 3 - 6 ir toliau į išorinį ratą 0 - 3 - 6 ir atgal?

2022 vasario 23 d., 21:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 23 eilutė:

* Kaip atsisakoma požiūrio? Ar vyksniu -1 ar veiksmu +3 ?

2022 vasario 23 d., 21:03 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 22 eilutė:

* Koks ryšys tarp neapibrėžtumo trejybės ir trejybės rato?

2022 vasario 18 d., 22:28 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 71-72 eilutės:

----------------------------
%center%Attach:ReiksmesIrPoziurioLygtis.png

2022 vasario 17 d., 22:49 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 25 eilutė:

* Kraštų (neapibrėžtumo, neįsivaizduojamumo) ir tarpų (apibrėžtumo, įsivaizduojamumo) santykyje įžvelgti dvilypį išėjimą už savęs (į save ir iš savęs), dvilypį Bott periodiškumą.

2022 vasario 17 d., 22:47 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 17 eilutė iš:

Atsiskleidimas

į:

Kraštutiniai lygmenys: Atsiskleidimas

Pakeista 23 eilutė iš:

~~Suvestinės 4x4~~

į:

Kraštai ir tarpai: Turinio raiška

Pakeista 26 eilutė iš:

Apibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas

į:

Tarpiniai lygmenys: Apibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas

2022 vasario 17 d., 22:45 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 13 eilutė iš:

~~Visuma~~

į:

Priėjimas

Pakeistos 15-19 eilutės iš

* Suprasti ką reiškia visko atsiskleidimas bendra svajone. Tad atsisakyti savo supratimų įtakos ir suprasti visumą, kaip deri visi kampai.
* Ar Dievas atsako už save trejybės ratu ar tiesiog Dievo trejybės atvaizdu, suvokimu?

Pakopos
* Kaip suvokimo lygmenys pakopomis veda iš nevienumo (suvokimu - atskyrimu) į vienumą (susikalbėjimu)?

į:

* Kaip atsisakyti savo supratimų įtakos ir suprasti visumą, kaip deri visi kampai, ką reiškia visko atsiskleidimas bendra svajone?

Atsiskleidimas

Pridėta 19 eilutė:

* Kaip suvokimo lygmenys pakopomis veda iš nevienumo (suvokimu - atskyrimu) į vienumą (susikalbėjimu)?

Pridėta 21 eilutė:

* Dievo atsakomybė. Ar Dievas atsako už save trejybės ratu ar tiesiog Dievo trejybės atvaizdu, suvokimu?

2022 vasario 17 d., 22:41 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 28 eilutė:

* Neapibrėžtumu iš trijų kampų suprasti apibrėžtumą ir apytaką (įsivaizduojamumą).

2022 vasario 17 d., 22:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 23-41 eilutės iš

Neapibrėžtumas - reikšmės
* Kaip reikšmės tampa reikšmingomis (taip kad ikona prilygsta simboliui)?
* Kokiu pagrindu plėtojasi jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės? ir toliau požiūrio lygtimi ir asmenimis?
* Kaip suprasti, kad suvokimas reiškiasi trejybe, o apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis?
Dievas ir gerumas
* Ar Dievas ir gerumas sudaro reikšmių porą neapibrėžtume?
Neapibrėžtumo trejybė
* Ar neapibrėžtume Aš, Tu, Kitas yra pradžia, vidurys, pabaiga?
* Neapibrėžtume, ką išskiria trys reikšmės, pavyzdžiui, kodėl/kaip ir koks/ar ?
* Suvokti tikslo reikšmę - vienumo supratimais pagrįsti bendrą svajonę, bendrystę kurioje visi laisvai ir pilnai atsiskleidžia.
Veiksmas -1
* Ar Dievo veiksmas -1 šsako vienumą?
* Ar padalinimų ratas +8 ir Dievo veiksmas -1 x 8 ir juos jungianti 8-bė sudaro 24 ?
** Ar tai yra trilypumas (F4)

* God is Shared and NotShared, so what does it mean that he is Undefined?
* Kaip vienybės atvaizdai neapibrėžia apimčių?

į:

Suvestinės 4x4
* Palyginti suvestinės 4x4 ir gyvenimo lygties 4x4.

Apibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas
* Kaip susiję suvokimo lygmenys ir apytakos?
* Kuria prasme gyvenimo lygties klodai išsako 4 vienumo sampratas? Ir klodų poros išsako 6 vienumo pagrindus?
* Kaip susiję įvairios sandaros susidedančios iš 24 požiūrių, būtent gyvenimo lygtis (6x4), padalinimų ratas (8x3), žinojimo rūmai (?) (12x2), visaregis 2x3x4?

Apžvelgti pagrindinių puslapių klausimus

Ištrinta 34 eilutė:

Pakeistos 36-46 eilutės iš

** Ar apimtys iškyla suvokimo lygmenimis?
** Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?
* Trejybės ratas
** Kaip neapibrėžtume iškyla trejybės ratas ir tyrimas?
** Kaip trejybės ratas susijęs su keturiomis pakopomis?

Apibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas
* Kaip susiję gyvenimo lygtis (6x4), padalinimų ratas (8x3), žinojimo rūmai (?) (12x2), visaregis 2x3x4 ir dar kas ?

Suvestinės 4x4
* Palyginti suvestinės 4x4 ir gyvenimo lygties 4x4.

į:

2022 vasario 17 d., 22:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 38-42 eilutės iš

Apibrėžtumas - gyvenimo lygtis
* [[Apibrėžimas]] Suprasti kaip iškyla apibrėžimas, kaip jį grindžia trejybės ratas.
** Ar neigimas iškyla neapibrėžtumu?
** Ar teigimas yra pirm neigimo?
** [[Tarpas]] Kaip išsivysto tarpas?

į:

* God is Shared and NotShared, so what does it mean that he is Undefined?
* Kaip vienybės atvaizdai neapibrėžia apimčių?

Pakeistos 45-46 eilutės iš

* Gyvenimo lygtis
** Palyginti suvestinės 4x4 ir gyvenimo lygties 4x4.

į:

Pridėtos 56-57 eilutės:

Suvestinės 4x4
* Palyginti suvestinės 4x4 ir gyvenimo lygties 4x4.

2022 vasario 17 d., 22:20 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 56-63 eilutės:

* Savęs pranokimas
** [[Santvarka]] Išmąstyti kaip santvarka apibrėžia žmogaus būklę ir kodėl žmogui būtina pranokti savo vaizduotę?
** Suprasti kaip įvairios sandaros sieja kampus ir suteikia prasmę. [[Sandaros]], [[Žemėlapynas]], [[Sąvokos]], [[Žinynas]]
** [[Prasmė]] Peržiūrėti visus [[http://www.ms.lt/sodas/?n=Mintys.%C4%AEvadas&action=search&q=prasm | prasmę minančius puslapius]] ir plėtoti sąrašą viso kas tik yra prasminga.
** Kaip prasmingumas skiriasi nuo meilės?
** Ar atkūrimo neigiamas vienumas ir jo naujai patvirtinas vienumas yra tas pats vienumas?
** Ar teigimas pranoksta neigimą?

2022 vasario 17 d., 22:13 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 55-57 eilutės iš

Įsivaizduojamumas - apytakos
* [[Apimtys]] Kaip apimtys išsako meilę, Dievo esmę?

į:

Apibrėžtumas ir Įsivaizduojamumas

2022 vasario 17 d., 22:11 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 57-62 eilutės iš

* [[Apytakos]] Suprasti kaip kiekviena apytaka sandarų ir sąvokų kalba derina ir palaiko tiek Dievo, tiek žmogaus išėjimą už savęs.
** Kaip apytakos sulygina asmenis?
** Palyginti kaip apytakos sulygina asmenis (Tėvas: Aš esu Dievas ir tt.) ir kaip suvestinėje sulyginami asmenys (Dievas yra Kitas ir t.t.)
** Kaip trejybės rato tyrimas išreiškiamas trejybės atvaizdais?
** Kaip apytaka išsako santykius su Dievu, pavyzdžiui, trejybės atvaizdu ir trejybės ratu? Kaip jais sutampa Dievas ir asmuo?
** Išmąstyti [[Dievo šokis | Dievo šokį]], [[Išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytaką]], [[Žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] ir [[Meilės mokslas | meilės mokslą]].

į:

Pakeistos 59-62 eilutės iš

* [[Vaizduotė]] Kaip vaizduotė ryšiais pristato visa ką įsivaizduojame tiesiogiai ir netiesiogiai?
** [[Viena]] Kaip vaizduotė aprėpia šešis vienumo pagrindus.
** [[Vienumo pagrindai]] Susieti vienumo pagrindų ir suvestinės brėžinius.
*** Kaip iš vienumo pagrindų iškyla gyvenimo pjūvis ir amžino gyvenimo pjūvis?

į:

2022 vasario 17 d., 21:59 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 74-95 eilutės:

[[Neįsivaizduojamasis | Neįsivaizduojamumas]] - asmenys
* Kas yra neįsivaizduojamasis
** Koks ryšys tarp neįsivaizduojamojo ir nepriklausomojo ir savarankiškojo?
** Kaip vieningumo lygmens neįsivaizduojamas vienumas skiriasi nuo vienumo pagrindų įsivaizduojamas vienumas?
* Asmenų Dievas
** Jeigu Dievas neįsivaizduojamas, neatkuriamas, tai kaip ir kam jis gali būti būtinas?
** Suprasti ką asmenims - Dievui, Man, Tau, Kitam - įvairiai reiškia Dievas ir meilė.
** Kiek svarbus yra tikslas būti kažkieno tėvu?
** Kaip buvimas kažkieno tėvu susijęs su buvimu kažkieno Dievu?
** Kaip turėjimas kažko (turėjimas Dievo) susijęs su meile kažkam?
** Ar troškimai yra Dievo atvaizdai?
** Ar asmenys yra Dievo troškimai?
* Savęs pranokimas
** Kaip kiekvienas asmuo Kitu išgyvena savęs pranokimą?
** [[Asmenys]] Kaip asmenys išsako Dievą, požiūrius?
* [[Atsiskleidimas]] Kaip viskas susiveda į bendrą svajonę, visko atsiskleidimą, vienumą kaip darną?
** Kaip susiję priėmimas ir atsiskleidimas, klausymas ir kalbėjimas?
** Koks trejybės rato vaidmuo atsiskleidime ir visuose lygmenyse?
** Kaip trejybės ratas išreiškia susikalbėjimą, valių susivedimą ir Dievo sąmoningumą?
** Kaip vienumas iškyla iš vienumo visuose lygmenyse? Gali būti visų keturių lygmenų vienumas. Taip pat gali būti visų šešių lygmenų porų vienumas.
** Yra sutapimas, išskyrimas Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O Kitam atrodo priešingai. Kodėl? Ir kodėl Kitas yra tiesos pagrindas?

2022 vasario 10 d., 23:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 262-270 eilutės:

Asmens ir Dievo santykis. Skiriasi neapibrėžtumo trijų reikšmių santykis su manimi ir jų santykiu su Dievu. Dievas yra visos galimybės. Žmogus yra paskira galimybė. Santykiu su manimi, esu galimybė
* susijusi su galimybių nebuvimu
* susijusi per save su tuo kas už galimybės
* susijusi kaip lygiavertė su visomis kitomis galimybėmis
Santykiu su Dievu
* Dievas yra galimybių šaltinis
* Dievas yra tai kas akistatoje su galimybe
* Dievas suveda visas galimybes

Pakeista 428 eilutė iš:

~~Apibrėžtumas išplaukia iš neapibrėžtumo.~~

į:

Kas yra apibrėžtumas

Pridėtos 430-432 eilutės:

Kas reiškiasi apibrėžtumu
* Žmogus apibrėžtas, tad jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Ištrintos 433-434 eilutės:

* Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą. Mano suvokimas kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.
* Žmogus apibrėžtas, tad jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Pakeistos 435-448 eilutės iš

* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.

Apibrėžimas trejybės atvaizdu
* Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas (pavyzdžiui, Tėvo, Sūnaus, Dvasios).

Skiriasi neapibrėžtumo trijų reikšmių santykis su manimi ir jų santykiu su Dievu. Dievas yra visos galimybės. Žmogus yra paskira galimybė. Santykiu su manimi, esu galimybė
* susijusi su galimybių nebuvimu
* susijusi per save su tuo kas už galimybės
* susijusi kaip lygiavertė su visomis kitomis galimybėmis
Santykiu su Dievu
* Dievas yra galimybių šaltinis
* Dievas yra tai kas akistatoje su galimybe
* Dievas suveda visas galimybes

į:

Pakeista 437 eilutė iš:

* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis, tad kartu su ketverybe, su jos apimtimis, kurių pagrindu yra apibrėžiama. Iškyla kartu su žinojimu ir nežinojimu, su teigimu ir neigimu. Ar išsako neapibrėžtumą, o Koks, Kaip, Kodėl išsako apibrėžtumą.

į:

* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis, tad kartu su ketverybe, su jos apimtimis, kurių pagrindu yra apibrėžiama. Iškyla kartu su žinojimu ir nežinojimu, su teigimu ir neigimu. Ar išsako neapibrėžtumą, o Koks, Kaip, Kodėl išsako apibrėžtumą.

Pakeista 444 eilutė iš:

~~Troškimai~~

į:

Troškimai apibrėžia Dievą

Pridėtos 455-459 eilutės:

Neapibrėžtumo trejybė reiškiasi pasirinkimais
* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.
* Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą. Mano suvokimas kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.
* Apibrėžimas trejybės atvaizdu. Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas (pavyzdžiui, Tėvo, Sūnaus, Dvasios).

Pridėta 461 eilutė:

* Gyvenimo lygtis sustato pasirinkimus.

Ištrinta 462 eilutė:

2022 vasario 09 d., 22:41 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 226-227 eilutės iš

į:

* Dievas reikšmėmis yra neapibrėžtumo galimybių išsipildymas.

Pridėtos 230-233 eilutės:

Išėjimas už neapibrėžtumo į apibrėžtumą
* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?).
* Išeinant už savęs nesant apibrėžimui nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga. Tad yra pats išėjimas, atsiskleidimas. Savastis (už kurios išeinama ir į kurią įeinama) atsiranda apibrėžtumu.

Ištrintos 415-435 eilutės:

Išėjimas už neapibrėžtumo į apibrėžtumą
* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?).
* Išeinant už savęs nesant apibrėžimui nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga. Tad yra pats išėjimas, atsiskleidimas. Savastis (už kurios išeinama ir į kurią įeinama) atsiranda apibrėžtumu.
* Dievas reikšmėmis yra neapibrėžtumo galimybių išsipildymas.

* [[Klausimas]] - šaltinis iš kurio visos galimybės išsivysto.
* [[Tyrimas]] - akistatos kuriomis rituliojasi.
* [[Atsakymas]] - bendra svajonė į kurią susiveda.

* dvasia - savarankiškumas
* tiesa - užtikrintumas
* Dievas ir gerumas - ramybė
* reikšmių trejybė - meilė

Dvasios sutampančios reikšmės yra (kam=kodėl) asmenims jų išpildymas dvasia, kuriais jie vieningi
* dvasia - Dievui įkvėpimas
* tiesa - Man žinojimas
* gerumas/Dievas - Tau troškimas (kad Dievas būtų geras)
* galimybės - Kitam išgyvenimas

2022 vasario 09 d., 22:32 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 176-179 eilutės iš

į:

* Raiška išplaukia iš turinio -> turinys ir raiška yra lygiaverčiai, tad sutampa
* Raiška atliepia turinį -> raiška ir turinys sutampa
* Palyginti su tiesa ir jos trejybės atvaizdu (turinio ir raiškos santykį), ir palyginti su kitais trejybės atvaizdais

Pridėtos 214-226 eilutės:

Dievui išeinant už savęs vyksniu -1
* 0 ar iš vis yra? tai dvasia
* 1 klausimas ar jisai būtinas? tiesa
* 2 tyrimas - išsiskiria Dievas (už sąlygų) ir gerumas (sąlygose Dievo nėra)
* 3 atsakymas - suvokimas
* 4 apibrėžtumas - požiūrio lygtis (ir jos papildinys, ketverybė)

* Vyksnys -1 yra pirm mūsų Dievo. Mūsų veiksmai yra +1, +2, +3 ir jų pagrindu atsekame -1, ir susigaudome, kad mūsų prote yra papildinys x+y=8.
* Kaip požiūrio lygtis ir asmenys iškyla veiksmu -1 ?
* Veiksmu -1 Dievas iškyla aštuntoje pakopoje kaip prieštaravimo būsena.
* Kaip susiję Dievo akistata su savimi ir mūsų akistata su savimi?
* Buvimas Dievu, tai buvimas (mano ir) mūsų Dievu, mūsų vienumo pagrindu, aukštesniu požiūriu, palaiko meilę, dalyvauja meile, sąmoningas vienumas su juo, įsijungiame trejybės ratu, tai Dievo klausimo poslinkiai.

Ištrintos 848-865 eilutės:

Dievui išeinant už savęs vyksniu -1
* 0 ar iš vis yra? tai dvasia
* 1 klausimas ar jisai būtinas? tiesa
* 2 tyrimas - išsiskiria Dievas (už sąlygų) ir gerumas (sąlygose Dievo nėra)
* 3 atsakymas - suvokimas
* 4 apibrėžtumas - požiūrio lygtis (ir jos papildinys, ketverybė)

* Vyksnys -1 yra pirm mūsų Dievo. Mūsų veiksmai yra +1, +2, +3 ir jų pagrindu atsekame -1, ir susigaudome, kad mūsų prote yra papildinys x+y=8.
* Kaip požiūrio lygtis ir asmenys iškyla veiksmu -1 ?
* Veiksmu -1 Dievas iškyla aštuntoje pakopoje kaip prieštaravimo būsena.
* Kaip susiję Dievo akistata su savimi ir mūsų akistata su savimi?
* Buvimas Dievu, tai buvimas (mano ir) mūsų Dievu, mūsų vienumo pagrindu, aukštesniu požiūriu, palaiko meilę, dalyvauja meile, sąmoningas vienumas su juo, įsijungiame trejybės ratu, tai Dievo klausimo poslinkiai.

Tėra kas reiškiasi
* Raiška išplaukia iš turinio -> turinys ir raiška yra lygiaverčiai, tad sutampa
* Raiška atliepia turinį -> raiška ir turinys sutampa
* Palyginti su tiesa ir jos trejybės atvaizdu (turinio ir raiškos santykį), ir palyginti su kitais trejybės atvaizdais

2022 vasario 09 d., 22:12 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 833-850 eilutės:

Dievui išeinant už savęs vyksniu -1
* 0 ar iš vis yra? tai dvasia
* 1 klausimas ar jisai būtinas? tiesa
* 2 tyrimas - išsiskiria Dievas (už sąlygų) ir gerumas (sąlygose Dievo nėra)
* 3 atsakymas - suvokimas
* 4 apibrėžtumas - požiūrio lygtis (ir jos papildinys, ketverybė)

* Vyksnys -1 yra pirm mūsų Dievo. Mūsų veiksmai yra +1, +2, +3 ir jų pagrindu atsekame -1, ir susigaudome, kad mūsų prote yra papildinys x+y=8.
* Kaip požiūrio lygtis ir asmenys iškyla veiksmu -1 ?
* Veiksmu -1 Dievas iškyla aštuntoje pakopoje kaip prieštaravimo būsena.
* Kaip susiję Dievo akistata su savimi ir mūsų akistata su savimi?
* Buvimas Dievu, tai buvimas (mano ir) mūsų Dievu, mūsų vienumo pagrindu, aukštesniu požiūriu, palaiko meilę, dalyvauja meile, sąmoningas vienumas su juo, įsijungiame trejybės ratu, tai Dievo klausimo poslinkiai.

Tėra kas reiškiasi
* Raiška išplaukia iš turinio -> turinys ir raiška yra lygiaverčiai, tad sutampa
* Raiška atliepia turinį -> raiška ir turinys sutampa
* Palyginti su tiesa ir jos trejybės atvaizdu (turinio ir raiškos santykį), ir palyginti su kitais trejybės atvaizdais

2022 vasario 08 d., 21:56 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 128-131 eilutės:

----------------------------
%center%Attach:DievasIrKitas.png
----------------------------

2022 vasario 04 d., 21:58 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 324 eilutė iš:

Attach:asmuo-kaip-asmuo.png

į:

%center%Attach:asmuo-kaip-asmuo.png

2022 vasario 04 d., 21:58 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 324-326 eilutės iš

į:

Attach:asmuo-kaip-asmuo.png
------------------------------------

Ištrintos 327-348 eilutės:

Asmenys
* Neapibrėžtumas: reikšmės
** Dievas kaip Dievas: jokia reikšmė
** Aš kaip Dievas: viena reikšmė
** Tu kaip Dievas: dvi reikšmės
** Kitas kaip Dievas: trys reikšmės
* Apibrėžtumas: suvokimai per požiūrio lygtį (per Mane) (gyvenimo lygties lygmenys)
** Dievas kaip Aš: suvokimas
** Aš kaip Aš: savęs suvokimas
** Tu kaip Aš: bendras suvokimas
** Kitas kaip Aš: susikalbėjimas
* Įsivaizduojamumas: apytakos
** Dievas kaip Tu: Dievo šokis
** Aš kaip Tu: išgyvenimo apytaka
** Tu kaip Tu: žinojimo rūmai
** Kitas kaip Tu: meilės mokslas
* Neįsivaizduojamumas: asmenys
** Dievas kaip Kitas: Dievas
** Aš kaip Kitas: Aš
** Tu kaip Kitas: Tu
** Kitas kaip Kitas: Kitas

2022 vasario 03 d., 21:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 247-258 eilutės:

Mintys iš [[20210522SuvokimasIrVaizduotė | pranešimo]] Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.
* Vaizduotė išreiškia Tavo sąlygas, pasaulėžiūrą, kaip Tave supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.
* Žmogus pripažįsta Neįsivaizduojamąjį.
* Susikalba su Neįsivazduojamuoju gyvendamas dvilypiai, sąlygiškai ir besąlygiškai.
* Žmogus išsilaisvina įsisavindamas išorinius ryšius, skirdamas kas sava, kas svetima.
* Kai įtampa išauga, ir jam stringa brandos ratas, jisai susiduria su savo ribomis
* Jisai pasirengęs atsisakyti savęs, užtat priimti naują, brandesnę savastį.
* Gyvena brandos šuoliais, atsiremia į mylintį Dievą.
* Žadina kitų sąmoningumą dvilypumu.
* Puoselėja bendrą svajonę.
* Menininkų kūrybos dorybės įkvėpia pranokti vaizduotę.

Ištrintos 825-836 eilutės:

Mintys iš [[20210522SuvokimasIrVaizduotė | pranešimo]] Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.
* Vaizduotė išreiškia Tavo sąlygas, pasaulėžiūrą, kaip Tave supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.
* Žmogus pripažįsta Neįsivaizduojamąjį.
* Susikalba su Neįsivazduojamuoju gyvendamas dvilypiai, sąlygiškai ir besąlygiškai.
* Žmogus išsilaisvina įsisavindamas išorinius ryšius, skirdamas kas sava, kas svetima.
* Kai įtampa išauga, ir jam stringa brandos ratas, jisai susiduria su savo ribomis
* Jisai pasirengęs atsisakyti savęs, užtat priimti naują, brandesnę savastį.
* Gyvena brandos šuoliais, atsiremia į mylintį Dievą.
* Žadina kitų sąmoningumą dvilypumu.
* Puoselėja bendrą svajonę.
* Menininkų kūrybos dorybės įkvėpia pranokti vaizduotę.

2022 vasario 03 d., 20:51 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 179-180 eilutės:

* Veiksmu -1 Dievas išeina už savęs.

Pridėta 204 eilutė:

** Dievas išgyvena aštuoniomis reikšmėmis, tad jokia reikšme, tad išgyvena ir neišgyvena.

Ištrintos 848-850 eilutės:

* Veiksmu -1 Dievas išeina už savęs.
* Dievas išgyvena aštuoniomis reikšmėmis, tad jokia reikšme, tad išgyvena ir neišgyvena.

2022 vasario 03 d., 20:48 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 136 eilutė iš:

* Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.

į:

* Ištakos. Neapibrėžtumo trejybe. Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.

Pakeista 140 eilutė iš:

* Asmenys kaskart bręsta: Dievas tampa kažkieno Dievu

į:

* Akistata. Trejybės ratu. Asmenys kaskart bręsta: Dievas tampa kažkieno Dievu

Pakeista 146 eilutė iš:

* Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisve

į:

* Darna. Dievo šokio trejybe. Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisve

2022 vasario 03 d., 20:46 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 175-176 eilutės iš

[+Ištakos. Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.+]

į:

[+Ištakos. Neapibrėžtumo trejybe. Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.+]

Pakeistos 206-207 eilutės iš

~~[+Akistata.~~ Asmenys kaskart bręsta: Dievas tampa kažkieno Dievu.+]

į:

Apibrėžtumu iškyla paskirybė, kuri svarbi vienumui
* Tėra tai kas reiškiasi, tai yra svarbu vienumui. Nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis, o raiška yra paskirybė, atskirybė.

Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą, įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.
* Dievo nebūtinumą grindžia asmenų išsiskyrimas: Dievo, Mano, Tavo, Kito.
* Asmenų sutapimas Kito pagrindu - jo išsiplėtimas Tavimi, Manimi, Dievu - nurodo Dievo būtinumą.
* Nesuvokiamąjį (pirm raiškos) patikslina ir patvirtina Neįsivaizduojamasis (po raiškos) nes juo paaiškėja, kas nepriklauso nuo raiškos.

[+Akistata. Trejybės ratu. Asmenys kaskart bręsta: Dievas tampa kažkieno Dievu.+]

Pakeistos 228-229 eilutės iš

~~[+Darna.~~ Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisve.+]

į:

Reikšmės plėtojasi kaip netroškimai
* Neapibrėžtume - kūno poreikių tenkinimai - laikomės tiesos, kaupiame gerumą, siekiame darnos
* Apibrėžtume - proto abejonių dvejonės
* Įsivaizduojamume - širdies lūkesčių jauduliai
* Neįsivaizduojamume - valios vertybių ...?

'''Neapibrėžtumo trejybę įprasmina trejybės ratas'''
* Tyrimą išsako neapibrėžtumo trejybė: galimybių šaltinis, akistatos, darna. (Galimybių puokštė).
* Tyrimas (trejybe) yra pirm žinojimo (ketverybe). Trejybės ratas sukasi atsiremdamas į nusistatymą kaip vidinę atimtį.
* Neapibrėžtumo trejybė pasireiškia neįsivaizduojamų asmenų ketverybe.
* Ketverybe žiūrima tiek pirmyn, iš pradžios, Dievo požiūriu, tiek atgal, iš pabaigos, Kito požiūriu.
* Trejybės ratas glūdi trejybėje besąlygiškumas-nešališkumas-nepaneigiamumas
* Tai kas yra besąlygiška yra neišreikšta, tad šališka. Išreiškus galima išeiti už išraiškos ir suprasti nešališkai. Tai kas nešališka yra atskirta ir tuomi kažką neigia. Pranokus neigimą atrandame tai kas nepaneigiama. Tai kas nepaneigiama yra nuo išraiškos priešpriešų atitolusi, tad sąlygiška. Sąlygų nepaisymas yra besąlygiškumas.
* Prie trejybės (Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas) prisideda nulinis asmuo, Dievas (Dievas yra Dievas), trejybės ratas.
* Visuminį tyrimą ir dalinį tyrimą sieja trejybės ratas, kuriuo įmanomas tyrimo patikrinimas, patvirtinimas, patikslinimas, išplėtimas. Daliniam tyrimui reikalingas žinojimas, kuriuo tyrimai siejami. Dalinis tyrimas atveria žmogaus savęs tikslinimą, amžiną brandą, amžiną gyvenimą.

[+Darna. Dievo šokio trejybe. Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisve.+]

Ištrintos 268-277 eilutės:

Apibrėžtumu iškyla paskirybė, kuri svarbu vienumui
* Tėra tai kas reiškiasi, tai yra svarbu vienumui. Nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis, o raiška yra paskirybė, atskirybė.

-------------------------

Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą, įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.
* Dievo nebūtinumą grindžia asmenų išsiskyrimas: Dievo, Mano, Tavo, Kito.
* Asmenų sutapimas Kito pagrindu - jo išsiplėtimas Tavimi, Manimi, Dievu - nurodo Dievo būtinumą.
* Nesuvokiamąjį (pirm raiškos) patikslina ir patvirtina Neįsivaizduojamasis (po raiškos) nes juo paaiškėja, kas nepriklauso nuo raiškos.

Pakeistos 280-289 eilutės iš

'''Neapibrėžtumo trejybę įprasmina trejybės ratas'''
* Tyrimą išsako neapibrėžtumo trejybė: galimybių šaltinis, akistatos, darna. (Galimybių puokštė).
* Tyrimas (trejybe) yra pirm žinojimo (ketverybe). Trejybės ratas sukasi atsiremdamas į nusistatymą kaip vidinę atimtį.
* Neapibrėžtumo trejybė pasireiškia neįsivaizduojamų asmenų ketverybe.
* Ketverybe žiūrima tiek pirmyn, iš pradžios, Dievo požiūriu, tiek atgal, iš pabaigos, ~~Kito požiūriu~~.
* Trejybės ratas glūdi trejybėje besąlygiškumas-nešališkumas-nepaneigiamumas
* Tai kas yra besąlygiška yra neišreikšta, ~~tad šališka~~. Išreiškus galima išeiti už išraiškos ir suprasti nešališkai. Tai kas nešališka yra atskirta ir tuomi kažką neigia. Pranokus neigimą atrandame tai kas nepaneigiama. Tai kas nepaneigiama yra nuo išraiškos priešpriešų atitolusi, tad sąlygiška. Sąlygų nepaisymas yra besąlygiškumas.
* Prie trejybės (Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas) prisideda nulinis asmuo, Dievas (Dievas yra Dievas), trejybės ratas.
* Visuminį tyrimą ir dalinį tyrimą sieja trejybės ratas, kuriuo įmanomas tyrimo patikrinimas, patvirtinimas, patikslinimas, išplėtimas. Daliniam tyrimui reikalingas žinojimas, kuriuo tyrimai siejami. Dalinis tyrimas atveria žmogaus savęs tikslinimą, amžiną brandą, amžiną gyvenimą.

į:

Asmenys suteikia reikšmes
* Asmuo yra tiriamasis.
* Asmuo tiria save ir taipogi Dievas tiria asmenį, kaip jisai tiria save.
* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys.
* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.
* Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.
* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.
* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.
* Asmenys yra tai kas neįsivaizduojama.
* Neapibrėžtumas išreiškimas neįsivaizduojamumu.

Ištrintos 304-320 eilutės:

Asmenys suteikia reikšmes
* Asmuo yra tiriamasis.
* Asmuo tiria save ir taipogi Dievas tiria asmenį, kaip jisai tiria save.
* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys.
* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.
* Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.
* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.
* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.
* Asmenys yra tai kas neįsivaizduojama.
* Neapibrėžtumas išreiškimas neįsivaizduojamumu.

Reikšmės plėtojasi kaip netroškimai
* Neapibrėžtume - kūno poreikių tenkinimai - laikomės tiesos, kaupiame gerumą, siekiame darnos
* Apibrėžtume - proto abejonių dvejonės
* Įsivaizduojamume - širdies lūkesčių jauduliai
* Neįsivaizduojamume - valios vertybių ...?

2022 vasario 03 d., 20:38 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 175-176 eilutės iš

[+Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.+]

į:

[+Ištakos. Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.+]

Pakeistos 204-206 eilutės iš

~~[+Asmenys~~ kaskart bręsta: Dievas tampa kažkieno Dievu.+]

į:

Neapibrėžtumo trejybė (ištakos, akistata, darna) išreiškia asmenų santykius net ir nesant asmenims.

[+Akistata. Asmenys kaskart bręsta: Dievas tampa kažkieno Dievu.+]

Pakeista 220 eilutė iš:

[+Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisve.+]

į:

[+Darna. Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisve.+]

2022 vasario 03 d., 20:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 137 eilutė iš:

** Dievas ~~puoselėja tyrimą~~, ~~ar jisai būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų?~~

į:

** Dievas atveria galimybę, kad jame gali būti kažkas daugiau.

Pridėta 147 eilutė:

** Dievo plėtotę suprantame, pripažįstame, įsisąmonijame, sureikšminame kaip Dievo tyrimą, ar jisai būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų?

Pakeistos 167-168 eilutės iš

[++~~Suvestinė~~++]

į:

[++Dėsnis++]

Pridėtos 173-178 eilutės:

[++Vyksmas++]

[+Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.+]

'''Veiksmas -1'''

Pridėtos 204-220 eilutės:

[+Asmenys kaskart bręsta: Dievas tampa kažkieno Dievu.+]

'''Vienumo reikšmė vystosi keturiomis tyrimo pakopomis'''
* Visko žinojimas išsako kaip vienumo reikšmė vystosi keturiomis pakopomis.
* Dievas išsiplečia viskuo (Dievo pasitraukimu), toliau troškimais (įvairiausiais apimčių atvėrimais) ir galiausiai meile (visko troškimu).
** 4 troškimai atspindi 4 reikšmių lygmenis.
** Troškimas išreiškia būtinumą.
* Tyrimas išsako vienumo brandą.
* Vienumas (ir Dievas) bręsta tyrimais: Neapibrėžtume - Ar Dievas yra? Apibrėžtume - Koks Aš esu? Įsivaizduojamume - Kaip Tu esi? Neįsivaizduojamume - Kodėl Kitas yra?
* Žmogus netroškimais yra nevienas.
* Susikalbėjimu yra vienumas.
* Atsisakant požiūrių vienumas išlieka suvokime, kuriame yra bendrai suvoktas, tad būtent Dievo Dvasia.
* Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą.

[+Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisve.+]

Pakeistos 247-257 eilutės iš

'''Vienumo reikšmė vystosi keturiomis tyrimo pakopomis'''
* Visko žinojimas išsako kaip vienumo reikšmė vystosi keturiomis pakopomis.
* Dievas išsiplečia viskuo (Dievo pasitraukimu), toliau troškimais (įvairiausiais apimčių atvėrimais) ir galiausiai meile (visko troškimu).
** 4 troškimai atspindi 4 reikšmių lygmenis.
** Troškimas išreiškia būtinumą.
* Tyrimas išsako vienumo brandą.
* Vienumas (ir Dievas) bręsta tyrimais: Neapibrėžtume - ~~Ar Dievas yra? Apibrėžtume~~ - ~~Koks Aš esu? Įsivaizduojamume~~ - ~~Kaip Tu esi? Neįsivaizduojamume~~ - Kodėl Kitas yra?
* Žmogus netroškimais yra nevienas.
* Susikalbėjimu yra vienumas.
* Atsisakant požiūrių vienumas išlieka suvokime, kuriame yra bendrai suvoktas, tad būtent Dievo Dvasia.
* Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą.

į:

-------------------------

2022 vasario 03 d., 20:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 140 eilutė iš:

* Dievas tampa kažkieno Dievu

į:

* Asmenys kaskart bręsta: Dievas tampa kažkieno Dievu

Pakeista 143 eilutė iš:

** Asmenys bręsta suvokdami, kad Dievas nebūtinai geras, pripažindami Dievo laisvę.

į:

** Asmenys kaskart bręsta suvokdami, kad Dievas nebūtinai geras, pripažindami Dievo laisvę.

Pakeista 146 eilutė iš:

* Dievas ~~išsiplečia~~, ~~atsiskleidžia, pildosi, amžinai bręsta.~~

į:

* Dievas ištisai, amžinai bręsta asmenų laisve

Pridėta 149 eilutė:

** Dievas išsiplečia, atsiskleidžia, pildosi, amžinai bręsta.

2022 vasario 03 d., 20:24 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 136-137 eilutės iš

* Dievas tampa kažkieno Dievu
** Pereinama iš neapibrėžtumo į apibrėžtumą, toliau į įsivaizduojamumą, galiausiai į neįsivaizduojamumą.

į:

* Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.

Ištrinta 137 eilutė:

** Dievas bręsta ir reiškiasi kaip tyrėjas.

Pakeistos 139-140 eilutės iš

** ~~Dievas atsako už save trejybe: prisiima vaidmenį, vykdo veiklą - tyrimą, pripažįsta išdavas~~.
* ~~Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas~~.

į:

** Pereinama iš neapibrėžtumo į apibrėžtumą, toliau į įsivaizduojamumą, galiausiai į neįsivaizduojamumą.
* Dievas tampa kažkieno Dievu
** Asmenys priima Dievą pranokdami save.

Pridėtos 143-144 eilutės:

** Asmenys bręsta suvokdami, kad Dievas nebūtinai geras, pripažindami Dievo laisvę.
** Asmenys įsijungia į Dievo tyrimą.

Pridėtos 147-148 eilutės:

** Dievas bręsta ir reiškiasi kaip tyrėjas, pripažindamas asmenų laisvę jį priimti ar jo nepriimti.
** Dievas atsako už save trejybe: prisiima vaidmenį, vykdo veiklą - tyrimą, pripažįsta išdavas.

2022 vasario 02 d., 22:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 46-47 eilutės:

* Gyvenimo lygtis
** Palyginti suvestinės 4x4 ir gyvenimo lygties 4x4.

2022 vasario 01 d., 20:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 827-829 eilutės:

* Veiksmu -1 Dievas išeina už savęs.
* Dievas išgyvena aštuoniomis reikšmėmis, tad jokia reikšme, tad išgyvena ir neišgyvena.

2022 vasario 01 d., 20:21 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 145-156 eilutės iš

~~Apibrėžtumas~~
* ~~Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą ir~~ paskirybę.
* Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą.
~~Įsivaizduojamumas~~
* Įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.
* Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.
* Neapibrėžtumo trejybę įprasmina trejybės ratas.
* Neapibrėžtumo trejybę galima sulyginti su Dievo šokio trejybės ratu.
~~Neįsivaizduojamumas~~
* Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.
* Asmenys suteikia reikšmes.
* Reikšmės plėtojasi kaip netroškimai.

į:

Būklės
* Neapibrėžtumas
* Apibrėžtumas
** Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą ir paskirybę.
** Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą.
* Įsivaizduojamumas
** Įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.
** Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.
** Neapibrėžtumo trejybę įprasmina trejybės ratas.
** Neapibrėžtumo trejybę galima sulyginti su Dievo šokio trejybės ratu.
* Neįsivaizduojamumas
** Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.
** Asmenys suteikia reikšmes.
** Reikšmės plėtojasi kaip netroškimai.

2022 vasario 01 d., 20:17 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 126-199 eilutės:

[++Apžvalgos pagrindai++]

Apmąstau svarbių sąvokų ir sandarų ištakas. Jas rūšiuoju pagal keturias asmenų pakopas kuriomis neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą. Išsakau susijusias pastabas ir klausimus. Kartu nurodau atitinkamus puslapius.

[[Gvildenu]]

* Dievas: Dvasia: [[Neapibrėžtumas]]: Nesuvoktumas.
** Vienumo sampratų vienumas.
** [[Trejybės]]
* Aš: Sandara: [[Apibrėžimas | Apibrėžtumas]]: [[Suvokimas | Suvoktumas]]: [[Tyrimas]]
** Keturios vienumo sampratos
** [[Žinojimas]]
** [[Klausimas]], [[Atsakymas]]
** [[Asmenų tyrimai]]
** [[Gyvenimo lygtis]], [[Požiūrio lygtis]], [[Ketverybės]]
** [[Suvokimo lygmenys]]
** [[Apimtys]]
** [[Išėjimas už savęs]]
** [[Požiūriai]]
** [[Kampai]]
* Tu: [[Atvaizdai]]: [[Vaizduotė]]: Neapibrėžtumo ir apibrėžtumo sutapimas
** Šeši [[Vienumo pagrindai]]
** [[Apytakos]] sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdais.
*** [[Dievo šokis]], [[Troškimai]]
*** [[Išgyvenimo apytaka]], [[Netroškimai]], [[Atjautos]], [[Išgyvenimai]]
*** [[Žinojimo rūmai]]
*** [[Meilės mokslas]]
** [[Viena]]
** [[Santykiai]], [[Sąvokos]]
** [[Santvarka]], [[Pertvarkymai]]
** [[Išsivertimai]]
** [[Dvejybė | Buvimas]], [[Ir du | Atkūrimas]]
** Trejybės atvaizdai
** [[Prasmė]]
* Kitas: Vieningumas: [[Neįsivaizduojamasis]]: Neapibrėžtumo ir apibrėžtumo atskyrimas
** Vienumo pagrindų vienumas.
** Dievas Tėvas
** [[Asmenys]]
** [[Trejybės | Trejybės ratas]]
** [[Atsiskleidimas]]

Mintys iš [[20210522SuvokimasIrVaizduotė | pranešimo]] Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.
* Vaizduotė išreiškia Tavo sąlygas, pasaulėžiūrą, kaip Tave supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.
* Žmogus pripažįsta Neįsivaizduojamąjį.
* Susikalba su Neįsivazduojamuoju gyvendamas dvilypiai, sąlygiškai ir besąlygiškai.
* Žmogus išsilaisvina įsisavindamas išorinius ryšius, skirdamas kas sava, kas svetima.
* Kai įtampa išauga, ir jam stringa brandos ratas, jisai susiduria su savo ribomis
* Jisai pasirengęs atsisakyti savęs, užtat priimti naują, brandesnę savastį.
* Gyvena brandos šuoliais, atsiremia į mylintį Dievą.
* Žadina kitų sąmoningumą dvilypumu.
* Puoselėja bendrą svajonę.
* Menininkų kūrybos dorybės įkvėpia pranokti vaizduotę.

Padalinimai
* Nulybė. Meilė. Priėmimas. Atvirumas.
* Vienybė. Požiūris. Išėjimas už savęs. Klausimas.
* Dvejybė. Atsakymas.
* Trejybė. Dievo taškai. Klausimas-atsakymas-tyrimas. Tyrimas - virsmo taškas.
* Ketverybė. Apibrėžtumas. Apytakos. Išėjimo už savęs pakopos. Žinojimas.
* Penkerybė. Kitas. Sąlygos.
* Šešerybė. Vaizduotė. Vienumas.
* Septynerybė. Nevienumas. Išgyvenimas.
* Aštuonerybė. Atsiskleidimas.

Žmogaus (nesuvokiančiojo) kampu. Veiksmas +1.
* Vienybė. Vienumas.
* Dvejybė. Buvimas. Atkūrimas.
* Trejybė. Nepriklausomasis. Santykiai, ryšiai.
* Ketverybė. Asmenų lygmenys. Požiūrio lygtis. Tarpas.
* Penkerybė. Išėjimas už savęs.
* Šešerybė. Vaizduotė. Ryšių išsakymas. Neįsivaizduojamasis. Gyvenimo lygtis. Vienumo pagrindai.
* Septynerybė. Dievo būtinumo tyrimas. Apytakos. Vaizduotės pranokimas apytakomis. Trejybės ratas. Savastis. Išgyvenimai. Trys kalbos. Pasirinkimai. Mes.
* Aštuonerybė. Meilė. Veiksmas +4.

Pridėtos 749-822 eilutės:

[++Kiti apžvalgos pagrindai++]

Apmąstau svarbių sąvokų ir sandarų ištakas. Jas rūšiuoju pagal keturias asmenų pakopas kuriomis neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą. Išsakau susijusias pastabas ir klausimus. Kartu nurodau atitinkamus puslapius.

[[Gvildenu]]

* Dievas: Dvasia: [[Neapibrėžtumas]]: Nesuvoktumas.
** Vienumo sampratų vienumas.
** [[Trejybės]]
* Aš: Sandara: [[Apibrėžimas | Apibrėžtumas]]: [[Suvokimas | Suvoktumas]]: [[Tyrimas]]
** Keturios vienumo sampratos
** [[Žinojimas]]
** [[Klausimas]], [[Atsakymas]]
** [[Asmenų tyrimai]]
** [[Gyvenimo lygtis]], [[Požiūrio lygtis]], [[Ketverybės]]
** [[Suvokimo lygmenys]]
** [[Apimtys]]
** [[Išėjimas už savęs]]
** [[Požiūriai]]
** [[Kampai]]
* Tu: [[Atvaizdai]]: [[Vaizduotė]]: Neapibrėžtumo ir apibrėžtumo sutapimas
** Šeši [[Vienumo pagrindai]]
** [[Apytakos]] sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdais.
*** [[Dievo šokis]], [[Troškimai]]
*** [[Išgyvenimo apytaka]], [[Netroškimai]], [[Atjautos]], [[Išgyvenimai]]
*** [[Žinojimo rūmai]]
*** [[Meilės mokslas]]
** [[Viena]]
** [[Santykiai]], [[Sąvokos]]
** [[Santvarka]], [[Pertvarkymai]]
** [[Išsivertimai]]
** [[Dvejybė | Buvimas]], [[Ir du | Atkūrimas]]
** Trejybės atvaizdai
** [[Prasmė]]
* Kitas: Vieningumas: [[Neįsivaizduojamasis]]: Neapibrėžtumo ir apibrėžtumo atskyrimas
** Vienumo pagrindų vienumas.
** Dievas Tėvas
** [[Asmenys]]
** [[Trejybės | Trejybės ratas]]
** [[Atsiskleidimas]]

Mintys iš [[20210522SuvokimasIrVaizduotė | pranešimo]] Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.
* Vaizduotė išreiškia Tavo sąlygas, pasaulėžiūrą, kaip Tave supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.
* Žmogus pripažįsta Neįsivaizduojamąjį.
* Susikalba su Neįsivazduojamuoju gyvendamas dvilypiai, sąlygiškai ir besąlygiškai.
* Žmogus išsilaisvina įsisavindamas išorinius ryšius, skirdamas kas sava, kas svetima.
* Kai įtampa išauga, ir jam stringa brandos ratas, jisai susiduria su savo ribomis
* Jisai pasirengęs atsisakyti savęs, užtat priimti naują, brandesnę savastį.
* Gyvena brandos šuoliais, atsiremia į mylintį Dievą.
* Žadina kitų sąmoningumą dvilypumu.
* Puoselėja bendrą svajonę.
* Menininkų kūrybos dorybės įkvėpia pranokti vaizduotę.

Padalinimai
* Nulybė. Meilė. Priėmimas. Atvirumas.
* Vienybė. Požiūris. Išėjimas už savęs. Klausimas.
* Dvejybė. Atsakymas.
* Trejybė. Dievo taškai. Klausimas-atsakymas-tyrimas. Tyrimas - virsmo taškas.
* Ketverybė. Apibrėžtumas. Apytakos. Išėjimo už savęs pakopos. Žinojimas.
* Penkerybė. Kitas. Sąlygos.
* Šešerybė. Vaizduotė. Vienumas.
* Septynerybė. Nevienumas. Išgyvenimas.
* Aštuonerybė. Atsiskleidimas.

Žmogaus (nesuvokiančiojo) kampu. Veiksmas +1.
* Vienybė. Vienumas.
* Dvejybė. Buvimas. Atkūrimas.
* Trejybė. Nepriklausomasis. Santykiai, ryšiai.
* Ketverybė. Asmenų lygmenys. Požiūrio lygtis. Tarpas.
* Penkerybė. Išėjimas už savęs.
* Šešerybė. Vaizduotė. Ryšių išsakymas. Neįsivaizduojamasis. Gyvenimo lygtis. Vienumo pagrindai.
* Septynerybė. Dievo būtinumo tyrimas. Apytakos. Vaizduotės pranokimas apytakomis. Trejybės ratas. Savastis. Išgyvenimai. Trys kalbos. Pasirinkimai. Mes.
* Aštuonerybė. Meilė. Veiksmas +4.

2022 sausio 28 d., 21:39 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 204-209 eilutės:

* Pereinama iš neapibrėžtumo į apibrėžtumą, toliau į įsivaizduojamumą, galiausiai į neįsivaizduojamumą.
* Tokiu būdu Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.

'''Skyreliai'''

Pridėta 209 eilutė:

** Pereinama iš neapibrėžtumo į apibrėžtumą, toliau į įsivaizduojamumą, galiausiai į neįsivaizduojamumą.

Pakeistos 214-215 eilutės iš

* Asmenys priima Dievą kaip vienumą, suvoktą darną.

į:

* Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.
** Asmenys priima Dievą kaip vienumą, suvoktą darną.

2022 sausio 28 d., 21:25 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 205-209 eilutės iš

* Dievas tampa kažkieno Dievu.
* Tokiu būdu Dievas išsiplečia, atsiskleidžia, pildosi, amžinai bręsta.
* Pildosi dėsnis, tėra tai, kas reiškiasi.
* Dievas atsako už save trejybe: prisiima vaidmenį, vykdo veiklą - tyrimą, pripažįsta išdavas.
* Dievas puoselėja tyrimą, ar jisai būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų?

į:

Pridėtos 215-216 eilutės:

** Dievas puoselėja tyrimą, ar jisai būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų?
** Dievas bręsta ir reiškiasi kaip tyrėjas.

Pakeistos 218-219 eilutės iš

** Dievas bręsta ir reiškiasi kaip tyrėjas.
** Vienumo reikšmė vystosi keturiomis tyrimo pakopomis.

į:

** Dievas atsako už save trejybe: prisiima vaidmenį, vykdo veiklą - tyrimą, pripažįsta išdavas.
* Asmenys priima Dievą kaip vienumą, suvoktą darną.
** Vienumo suvokimas vystosi keturiomis tyrimo pakopomis.
* Dievas išsiplečia, atsiskleidžia, pildosi, amžinai bręsta.
** Pildosi dėsnis, tėra tai, kas reiškiasi.

2022 sausio 28 d., 21:20 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 213-216 eilutės iš

Skyreliai
* Tėra tai kas reiškiasi: Dievas tampa kažkieno Dievu
* Neapibrėžtumo reikšmės plėtojasi veiksmu -1, išėjimu už savęs.
* Dievas bręsta ir reiškiasi kaip tyrėjas.

į:

'''Skyreliai'''

Dėsnis
* Tėra tai kas reiškiasi
Vyksmas
* Dievas tampa kažkieno Dievu
** Neapibrėžtumo reikšmės plėtojasi veiksmu -1, išėjimu už savęs.
** Dievas bręsta ir reiškiasi kaip tyrėjas.
** Vienumo reikšmė vystosi keturiomis tyrimo pakopomis.
Apibrėžtumas

Pakeistos 224-225 eilutės iš

* Vienumo reikšmė vystosi keturiomis tyrimo pakopomis.
* Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą, įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.

į:

* Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą.
Įsivaizduojamumas
* Įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.

Ištrinta 227 eilutė:

* Asmenys suteikia reikšmes.

Ištrinta 228 eilutė:

* Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.

Pakeistos 230-234 eilutės iš

į:

Neįsivaizduojamumas
* Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.
* Asmenys suteikia reikšmes.
* Reikšmės plėtojasi kaip netroškimai.

Ištrintos 319-329 eilutės:

Asmenys suteikia reikšmes
* Asmuo yra tiriamasis.
* Asmuo tiria save ir taipogi Dievas tiria asmenį, kaip jisai tiria save.
* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys.
* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.
* Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.
* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.
* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.
* Asmenys yra tai kas neįsivaizduojama.
* Neapibrėžtumas išreiškimas neįsivaizduojamumu.

Pakeistos 345-346 eilutės iš

~~Trejybės ratas išsako kaip Kitas ketvirtoje pakopoje išgyvena raišką, visa tai kas Neįsivaizduojama, tad kas tuomi atitinka Neapibrėžtumą~~. Kitas trejybe išgyvena tris pakopas, o neišgyventas lieka Neapibrėžtumas, kurį asmeniškai supranta kaip Neįsivaizduojamąjį. Nulybės atvaizdai išsako šią pirmąją Neapibrėžtumo pakopą, visa tai kas už raiškos, tad prasminga, pastovu, ~~betarpiška~~, ~~tiesu~~.

į:

Asmenys suteikia reikšmes
* Asmuo yra tiriamasis.
* Asmuo tiria save ir taipogi Dievas tiria asmenį, kaip jisai tiria save.
* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys.
* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.
* Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.
* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.
* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.
* Asmenys yra tai kas neįsivaizduojama.
* Neapibrėžtumas išreiškimas neįsivaizduojamumu.

Pridėtos 687-688 eilutės:

Trejybės ratas išsako kaip Kitas ketvirtoje pakopoje išgyvena raišką, visa tai kas Neįsivaizduojama, tad kas tuomi atitinka Neapibrėžtumą. Kitas trejybe išgyvena tris pakopas, o neišgyventas lieka Neapibrėžtumas, kurį asmeniškai supranta kaip Neįsivaizduojamąjį. Nulybės atvaizdai išsako šią pirmąją Neapibrėžtumo pakopą, visa tai kas už raiškos, tad prasminga, pastovu, betarpiška, tiesu.

2022 sausio 28 d., 21:14 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 348-353 eilutės:

Reikšmės plėtojasi kaip netroškimai
* Neapibrėžtume - kūno poreikių tenkinimai - laikomės tiesos, kaupiame gerumą, siekiame darnos
* Apibrėžtume - proto abejonių dvejonės
* Įsivaizduojamume - širdies lūkesčių jauduliai
* Neįsivaizduojamume - valios vertybių ...?

2022 sausio 28 d., 21:05 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 213-225 eilutės:

Skyreliai
* Tėra tai kas reiškiasi: Dievas tampa kažkieno Dievu
* Neapibrėžtumo reikšmės plėtojasi veiksmu -1, išėjimu už savęs.
* Dievas bręsta ir reiškiasi kaip tyrėjas.
* Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą ir paskirybę.
* Vienumo reikšmė vystosi keturiomis tyrimo pakopomis.
* Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą, įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.
* Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.
* Asmenys suteikia reikšmes.
* Neapibrėžtumo trejybę įprasmina trejybės ratas.
* Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.
* Neapibrėžtumo trejybę galima sulyginti su Dievo šokio trejybės ratu.

Pakeista 295 eilutė iš:

Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą, įsivaizduojamumas grindžia Dievo ~~būtinumą~~

į:

Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą, įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą.

Pakeista 300 eilutė iš:

Nenuoseklume iškyla ~~nuoseklumas~~

į:

Nenuoseklume iškyla nuoseklumas.

2022 sausio 26 d., 20:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 16-17 eilutės iš

į:

* Ar Dievas atsako už save trejybės ratu ar tiesiog Dievo trejybės atvaizdu, suvokimu?

Pridėta 208 eilutė:

* Dievas atsako už save trejybe: prisiima vaidmenį, vykdo veiklą - tyrimą, pripažįsta išdavas.

2022 sausio 26 d., 20:51 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 199-209 eilutės:

[++Glaustai++]

'''Pagrindinės mintys'''

* Dievas tampa kažkieno Dievu.
* Tokiu būdu Dievas išsiplečia, atsiskleidžia, pildosi, amžinai bręsta.
* Pildosi dėsnis, tėra tai, kas reiškiasi.
* Dievas puoselėja tyrimą, ar jisai būtinas? Ar jisai būtų, jeigu jo nebūtų?
* Pereinama iš neapibrėžtumo į apibrėžtumą, toliau į įsivaizduojamumą, galiausiai į neįsivaizduojamumą.
* Tokiu būdu Dievu iškyla laisvi asmenys, kuriems jisai galėtų būti Dievas.

2022 sausio 26 d., 20:43 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 118-121 eilutės:

Viską įsivaizduoju ryšiais, sandarų atvaizdais, požiūriais į požiūrį.

Vaizduotės ribas išsako sandaros.

Pakeistos 124-126 eilutės iš

Vaizduotės ribas išsako sandaros, o pačią vaizduotę išsako sandarų atvaizdai.

Vaizduotę išsako santykiai. Viską įsivaizduoju ryšiais. Įvadu į viską išsakau ryšius su viskuo.

į:

Įvadu į viską išsakau ryšius su viskuo.

2022 sausio 26 d., 20:33 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 374 eilutė:

||'''4 troškimai (savarankiškas Dievas, užtikrintas viskas, ramūs troškimai, mylinti meilė)''' || 0,1,2,3 reikšmės || asmenų suvokimai || asmenys išgyvena 4 troškimus ir 6 atjautas || trokštantys asmenys ||

Ištrintos 396-403 eilutės:

---------------------------------------

4 troškimai: Dievas, viskas, troškimai, meilė
* reikšmėse: 0, 1, 2, 3
* gyvenimo lygtyje: pažinovo lygtis X 4 troškimai (asmenys)
* 4 apytakose: 4 troškimai ir 6 atjautos (ir kaip skirtingai reiškiasi 4 apytakose?)
* asmenyse: 4 trokštantys ?

2022 sausio 25 d., 21:17 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 58 eilutė:

** Kaip apytaka išsako santykius su Dievu, pavyzdžiui, trejybės atvaizdu ir trejybės ratu? Kaip jais sutampa Dievas ir asmuo?

Pridėtos 216-227 eilutės:

Neapibrėžtumas plėtojasi veiksmu -1, atsiveria tarpas, jame iškyla asmuo
* 0 dvasia
* -1 (palaiko 7) tiesa - išsiskiria turinys ir raiška
* -2 (palaiko 6) Dievas ir gerumas - iškyla tarpas
* -3 (palaiko 5) galimybių trejybė - iškyla Dvasia tarp Dievo ir Sūnaus
* -4 (palaiko 4) požiūrio lygtis - atsiranda apibrėžtumas, gyvenimo lygtis
* -5 (palaiko 3) Kitas - asmenys atsiranda tarpe - įsivaizduojamumas
* -6 (palaiko 2) Tu
* -7 (palaiko 1) Aš
* -8 (palaiko 0) Dievas - iškyla naujai - neįsivaizduojamumas
O kaip su vieningumu Kito pagrindu? Ir kaip susikuria veiksmai +0, +1, +2, +3? Šie veiksmai yra dvasios atstatymo būdai, išverčiantys veiksmą -1.

2022 sausio 25 d., 20:36 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrinta 342 eilutė:

Pridėta 361 eilutė:

||'''4 lygmenyse reiškiasi''' || reikšmių rinkiniai || požiūrio lygtis || apytaka || asmuo ||

Ištrintos 373-390 eilutės:

* dvasia - savarankiškumas
* tiesa - užtikrintumas
* Dievas ir gerumas - ramybė
* reikšmių trejybė - meilė

Dvasios sutampančios reikšmės yra (kam=kodėl) asmenims jų išpildymas dvasia, kuriais jie vieningi
* dvasia - Dievui įkvėpimas
* tiesa - Man žinojimas
* gerumas/Dievas - Tau troškimas (kad Dievas būtų geras)
* galimybės - Kitam išgyvenimas

* buvimas savimi - savarankiškas
* buvimas asmeniu - užtikrintas
* Dievo turėjimas - ramus
* buvimas Dievu - mylintis

* Keturiuose lygmenyse plėtojasi: Trys reikšmės - požiūrio lygtis - apytaka - asmuo

Pridėtos 415-426 eilutės:

* dvasia - savarankiškumas
* tiesa - užtikrintumas
* Dievas ir gerumas - ramybė
* reikšmių trejybė - meilė

Dvasios sutampančios reikšmės yra (kam=kodėl) asmenims jų išpildymas dvasia, kuriais jie vieningi
* dvasia - Dievui įkvėpimas
* tiesa - Man žinojimas
* gerumas/Dievas - Tau troškimas (kad Dievas būtų geras)
* galimybės - Kitam išgyvenimas

Pridėtos 462-466 eilutės:

* buvimas savimi - savarankiškas
* buvimas asmeniu - užtikrintas
* Dievo turėjimas - ramus
* buvimas Dievu - mylintis

2022 sausio 25 d., 20:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 354 eilutė iš:

||'''~~asmenų būklės~~''' || neapibrėžiame Dievo || apibrėžiame Mane || įsivaizduojame Tave || neįsivaizduojame Kito ||

į:

||'''galimybės pasireiškia asmenų būklėmis''' || neapibrėžiame Dievo || apibrėžiame Mane || įsivaizduojame Tave || neįsivaizduojame Kito ||

Pridėta 362 eilutė:

||'''pasireiškiančios reikšmės''' || neapibrėžtumo trejybė || Dievas ir gerumas || tiesa || dvasia ||

Pridėta 365 eilutė:

||'''amžino gyvenimo raiška''' || amžinas gyvenimas || išmintis || gera valia || Dievo valia ||

Ištrintos 373-379 eilutės:

Galimybė (jos požiūris neapibrėžtume) išsireiškia asmeniu
* Dievas neapibrėžta galimybė
* Aš apibrėžta galimybė
* Tu įsivaizduojama galimybė
* Kitas neįsivaizduojama galimybė

Ištrintos 377-387 eilutės:

* reikšmės - neapibrėžtumo trejybė
* gyvenimo lygtis - Dievas ir gerumas
* apytakos - tiesa
* asmenys - dvasia

Dvasios raiška - amžino gyvenimo raiška
* laisvumo reikšmės - amžinas gyvenimas
* suvokimo lygmenys - išmintis
* apytakos - gera valia
* asmenys - Dievo valia

2022 sausio 24 d., 21:30 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 213-214 eilutės:

Veiksmu -1 Dievas pasitraukia į dvi puses ir atveria vidurį, kuriame iškyla. Dvi pusės, tai turinys ir raiška, tai Dievas ir gerumas, tai galimybių ištakos ir jų darna. Tame tarpe iškyla galimybių akistata, požiūrio lygtimi - suvokimas, toliau asmenys - Kitas, Tu, Aš ir galiausiai Dievas. Matyt, tai Dievas Sūnus, susivokiantis.

2022 sausio 24 d., 21:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 24 eilutė iš:

* Kokiu pagrindu plėtojasi jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės?

į:

* Kokiu pagrindu plėtojasi jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės? ir toliau požiūrio lygtimi ir asmenimis?

Pridėta 32 eilutė:

Veiksmas -1

2022 sausio 24 d., 21:08 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 208 eilutė iš:

* Kitas -5 (= +3 dalyvavimas) sąmoningumas, atsiranda ~~asmenys~~

į:

* Kitas -5 (= +3 dalyvavimas) sąmoningumas, atsiranda asmenys, suvokimo lygmenys

2022 sausio 24 d., 21:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 32-35 eilutės iš

į:

* Ar Dievo veiksmas -1 šsako vienumą?
* Ar padalinimų ratas +8 ir Dievo veiksmas -1 x 8 ir juos jungianti 8-bė sudaro 24 ?
** Ar tai yra trilypumas (F4)

Ištrintos 211-213 eilutės:

Veiksmas -1
* Išsako vienumą?
* +8 ir -8 ir ?8 yra 24 - triality - F4

2022 sausio 24 d., 20:54 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 198-211 eilutės:

Dievo reikšmės plėtojasi priešinga kryptimi nė požiūriai
* Dvasia 0
* tiesa -1 (= +7)
* Dievas ir gerumas -2 (= +6 dorovė)
* neapibrėžtumo trejybė -3 (= +5 laikas/erdvė - visata)
* požiūrio lygtis -4 (= +4 žinojimas) atsiranda apibrėžtumas, gyvenimo lygtis, aštuonerybė
* Kitas -5 (= +3 dalyvavimas) sąmoningumas, atsiranda asmenys
* Tu -6 (= +2 buvimas)
* Aš -7 (= +1)
* Dievas -8 (= 0)
Veiksmas -1
* Išsako vienumą?
* +8 ir -8 ir ?8 yra 24 - triality - F4

2022 sausio 24 d., 20:52 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 321-326 eilutės:

Asmenys išreiškia reikšmių lygmenis
* Pasąmonė gyvena Manimi
* Sąmonė gyvena Tavimi
* Sąmoningumas gyvena Kitu

Pridėtos 383-387 eilutės:

* buvimas savimi - savarankiškas
* buvimas asmeniu - užtikrintas
* Dievo turėjimas - ramus
* buvimas Dievu - mylintis

2022 sausio 24 d., 20:52 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 51-52 eilutės:

** Kaip apytakos sulygina asmenis?
** Palyginti kaip apytakos sulygina asmenis (Tėvas: Aš esu Dievas ir tt.) ir kaip suvestinėje sulyginami asmenys (Dievas yra Kitas ir t.t.)

Pridėtos 518-519 eilutės:

Mes save išgyvename netiesiogiai, vaizduote, o Dievas tiesiogiai. Ir visgi būtent mums tenka save išgyventi.

2022 sausio 22 d., 22:26 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 106-107 eilutės:

~~Dievas mumis suderina visuminį žinojimą ir dalinį žinojimą, kartu visuminį nežinojimą ir dalinį nežinojimą.~~

Pridėta 274 eilutė:

* Dievas mumis suderina visuminį žinojimą ir dalinį žinojimą, kartu visuminį nežinojimą ir dalinį nežinojimą.

2022 sausio 22 d., 22:21 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 103-104 eilutės iš

*** ~~tad ne šiuo gyvenimu ir jo gerumu, o amžinu gyvenimu~~, ~~amžina branda,~~
**** ~~suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas~~,

į:

*** suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas,
**** tad ne šiuo gyvenimu ir Dięvo gerumu, o amžinu gyvenimu, amžina branda,

2022 sausio 22 d., 22:20 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 101-105 eilutės iš

* puoselėti šviesuolių bendrystę, kurioje atsiremiame į Dievą už santvarkos, tad ne šiuo gyvenimu ir jo gerumu, o amžinu gyvenimu, amžina branda, suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas, užtat mes amžinai bręstame.

į:

* puoselėti šviesuolių bendrystę, kurioje
** atsiremiame į Dievą už santvarkos,
*** tad ne šiuo gyvenimu ir jo gerumu, o amžinu gyvenimu, amžina branda,
**** suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas,
***** užtat mes amžinai bręstame.

2022 sausio 22 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 97-100 eilutės iš

* turėti bendrą vaizdą visumos, taip pat sugebėti apsiimti bet kuriuo paskiru klausimu, jį prasmingai sustatyti ir išspręsti, ir grįžti prie bendro vaizdo, jį papildyti ir praturtinti nauju atsakymu.
* žinoti visas siekiamybes, ~~kartu visas esamybes, galimybes, taip pat~~, kiek reikia, nesiekiamybes, kartu nesamybes, negalimybes.

Žinojimą gražiai taikyti, tai reiškia puoselėti šviesuolių bendrystę, ~~kurioje atsiremiame į Dievą už santvarkos~~, ~~tad ne šiuo gyvenimu ir jo gerumu, o amžinu gyvenimu~~, ~~amžina branda, suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas, užtat mes amžinai bręstame.~~ Dievas mumis suderina visuminį žinojimą ir dalinį žinojimą, kartu visuminį nežinojimą ir dalinį nežinojimą.

į:

* turėti bendrą vaizdą visumos,
* taip pat sugebėti apsiimti bet kuriuo paskiru klausimu, jį prasmingai sustatyti ir išspręsti, ir grįžti prie bendro vaizdo, jį papildyti ir praturtinti nauju atsakymu.

Žinojimą gražiai taikyti, tai reiškia
* puoselėti šviesuolių bendrystę, kurioje atsiremiame į Dievą už santvarkos, tad ne šiuo gyvenimu ir jo gerumu, o amžinu gyvenimu, amžina branda, suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas, užtat mes amžinai bręstame.

Dievas mumis suderina visuminį žinojimą ir dalinį žinojimą, kartu visuminį nežinojimą ir dalinį nežinojimą.

2022 sausio 21 d., 21:33 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 67-76 eilutės iš

* Kaip asmenys išsako savęs pranokimą?
* Jeigu Dievas neįsivaizduojamas, neatkuriamas, tai kaip ir kam jis gali būti būtinas?
* Suprasti ką asmenims - Dievui, Man, Tau, Kitam - įvairiai reiškia Dievas ir meilė.
* [[Asmenys]] Kaip asmenys išsako Dievą, požiūrius?
* Koks ryšys tarp neįsivaizduojamojo ir nepriklausomojo ir savarankiškojo?

* Ar troškimai yra Dievo atvaizdai?
* Kaip vieningumo lygmens neįsivaizduojamas vienumas skiriasi nuo vienumo pagrindų įsivaizduojamas vienumas?
* ~~[[Atsiskleidimas]]~~ Kaip ~~viskas susiveda į bendrą svajonę, visko atsiskleidimą~~?
** Kaip ~~susiję priėmimas ir atsiskleidimas, klausymas ir kalbėjimas~~

į:

* Kas yra neįsivaizduojamasis
** Koks ryšys tarp neįsivaizduojamojo ir nepriklausomojo ir savarankiškojo?
** Kaip vieningumo lygmens neįsivaizduojamas vienumas skiriasi nuo vienumo pagrindų įsivaizduojamas vienumas?
* Asmenų Dievas
** Jeigu Dievas neįsivaizduojamas, neatkuriamas, tai kaip ir kam jis gali būti būtinas?
** Suprasti ką asmenims - Dievui, Man, Tau, Kitam - įvairiai reiškia Dievas ir meilė.
** Kiek svarbus yra tikslas būti kažkieno tėvu?
** Kaip buvimas kažkieno tėvu susijęs su buvimu kažkieno Dievu?
** Kaip turėjimas kažko (turėjimas Dievo) susijęs su meile kažkam?
** Ar troškimai yra Dievo atvaizdai?
** Ar asmenys yra Dievo troškimai?
* Savęs pranokimas
** Kaip kiekvienas asmuo Kitu išgyvena savęs pranokimą?
** [[Asmenys]] Kaip asmenys išsako Dievą, požiūrius?
* [[Atsiskleidimas]] Kaip viskas susiveda į bendrą svajonę, visko atsiskleidimą, vienumą kaip darną?
** Kaip susiję priėmimas ir atsiskleidimas, klausymas ir kalbėjimas?

Pakeistos 85-89 eilutės iš

** Kaip vienumas iškyla iš vienumo visuose lygmenyse? Gali būti visų keturių lygmenų vienumas. Taip pat gali būti visų šešių lygmenų porų vienumas.
* Kiek svarbus yra tikslas būti kažkieno tėvu?
* Kaip buvimas kažkieno tėvu susijęs su buvimu kažkieno Dievu?
* Kaip turėjimas kažko (turėjimas Dievo) susijęs su meile kažkam?
* Yra sutapimas, išskyrimas Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O Kitam atrodo priešingai. Kodėl? Ir kodėl Kitas yra tiesos pagrindas?

į:

** Kaip vienumas iškyla iš vienumo visuose lygmenyse? Gali būti visų keturių lygmenų vienumas. Taip pat gali būti visų šešių lygmenų porų vienumas.
** Yra sutapimas, išskyrimas Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O Kitam atrodo priešingai. Kodėl? Ir kodėl Kitas yra tiesos pagrindas?

2022 sausio 21 d., 21:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 44-47 eilutės iš

Trejybės ratas
* Kaip neapibrėžtume iškyla trejybės ratas ir tyrimas?
* Kaip trejybės ratas susijęs su keturiomis pakopomis?

į:

* Trejybės ratas
** Kaip neapibrėžtume iškyla trejybės ratas ir tyrimas?
** Kaip trejybės ratas susijęs su keturiomis pakopomis?

Pakeistos 50-52 eilutės iš

* ~~Kaip trejybės rato tyrimas išreiškiamas trejybės~~ atvaizdais?

į:

* [[Apytakos]] Suprasti kaip kiekviena apytaka sandarų ir sąvokų kalba derina ir palaiko tiek Dievo, tiek žmogaus išėjimą už savęs.
** Kaip trejybės rato tyrimas išreiškiamas trejybės atvaizdais?
** Išmąstyti [[Dievo šokis | Dievo šokį]], [[Išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytaką]], [[Žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] ir [[Meilės mokslas | meilės mokslą]].

Pakeistos 58-60 eilutės iš

** Ar atkūrimo neigiamas vienumas ir jo naujai patvirtinas vienumas yra tas pats vienumas?
** Ar teigimas pranoksta neigimą?
* [[Apytakos]] Suprasti kaip kiekviena apytaka sandarų ir sąvokų kalba derina ir palaiko tiek Dievo, tiek žmogaus išėjimą už savęs.

į:

* Savęs pranokimas

Pakeistos 62-64 eilutės iš

** Išmąstyti [[Dievo šokis | Dievo šokį]], [[Išgyvenimo apytaka | išgyvenimo apytaką]], [[Žinojimo rūmai | žinojimo rūmus]] ir [[Meilės mokslas | meilės mokslą]].
* Ar troškimai yra Dievo atvaizdai?

į:

** Kaip prasmingumas skiriasi nuo meilės?
** Ar atkūrimo neigiamas vienumas ir jo naujai patvirtinas vienumas yra tas pats vienumas?
** Ar teigimas pranoksta neigimą?

Pridėta 67 eilutė:

* Kaip asmenys išsako savęs pranokimą?

Pakeistos 72-73 eilutės iš

* ~~Kaip prasmingumas skiriasi nuo meilės~~?

į:

* Ar troškimai yra Dievo atvaizdai?

2022 sausio 21 d., 21:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 289 eilutė iš:

* Apibrėžtumas: suvokimai (gyvenimo lygties lygmenys)

į:

* Apibrėžtumas: suvokimai per požiūrio lygtį (per Mane) (gyvenimo lygties lygmenys)

2022 sausio 21 d., 21:00 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 289 eilutė iš:

* Apibrėžtumas: suvokimai (gyvenimo lygties ~~pagrindai~~)

į:

* Apibrėžtumas: suvokimai (gyvenimo lygties lygmenys)

2022 sausio 21 d., 21:00 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 35-40 eilutės iš

* ~~[[Dievas]] Ką Dievas reiškia jį apibrėžus įvairiose apimtyse~~?

į:

** Ar neigimas iškyla neapibrėžtumu?
** Ar teigimas yra pirm neigimo?
** [[Tarpas]] Kaip išsivysto tarpas?
* [[Kampai]] Įžvelgti Dievo ir žmogaus įvairius kampus.
** [[Dievas]] Ką Dievas reiškia jį apibrėžus įvairiose apimtyse?
** [[Išėjimas už savęs]] Suprasti ir palyginti kaip Dievas išeina už savęs [[Viską žinoti | į save]] ir kaip žmogus išeina už savęs [[Taikymas | iš savęs]].

Pridėtos 42-44 eilutės:

** Ar apimtys iškyla suvokimo lygmenimis?
** Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?
Trejybės ratas

Ištrinta 45 eilutė:

* [[Tarpas]] Kaip išsivysto tarpas?

Ištrintos 46-51 eilutės:

* Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?
* [[Išėjimas už savęs]] Suprasti ir palyginti kaip Dievas išeina už savęs [[Viską žinoti | į save]] ir kaip žmogus išeina už savęs [[Taikymas | iš savęs]].
* [[Kampai]] Įžvelgti Dievo ir žmogaus įvairius kampus.
* Ar apimtys iškyla suvokimo lygmenimis?
* Ar neigimas iškyla neapibrėžtumu?
* Ar teigimas yra pirm neigimo?

2022 sausio 21 d., 20:49 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 22-26 eilutės:

* Suvokti tikslo reikšmę - vienumo supratimais pagrįsti bendrą svajonę, bendrystę kurioje visi laisvai ir pilnai atsiskleidžia.
* Ar Dievas ir gerumas sudaro reikšmių porą neapibrėžtume?
* Panašiai kaip ketverybė kyla iš trejybės, ar trejybė kyla iš dvejybės, dvejybė iš vienybė, vienybė iš nulybės? Ar penkerybė kyla iš ketverybės? ir taip toliau?
* Ar neapibrėžtume Aš, Tu, Kitas yra pradžia, vidurys, pabaiga?
* Neapibrėžtume, ką išskiria trys reikšmės, pavyzdžiui, kodėl/kaip ir koks/ar ?

Pakeistos 24-32 eilutės iš

į:

* Kokiu pagrindu plėtojasi jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės?
* Kaip suprasti, kad suvokimas reiškiasi trejybe, o apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis?
Dievas ir gerumas
* Ar Dievas ir gerumas sudaro reikšmių porą neapibrėžtume?
Neapibrėžtumo trejybė
* Ar neapibrėžtume Aš, Tu, Kitas yra pradžia, vidurys, pabaiga?
* Neapibrėžtume, ką išskiria trys reikšmės, pavyzdžiui, kodėl/kaip ir koks/ar ?
* Suvokti tikslo reikšmę - vienumo supratimais pagrįsti bendrą svajonę, bendrystę kurioje visi laisvai ir pilnai atsiskleidžia.

Pridėta 206 eilutė:

* Keturios reikšmės grindžia žinojimą, apibrėžtumą, užtat jų nėra apibrėžtume.

2022 sausio 21 d., 20:37 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 27-29 eilutės iš

į:

* Neapibrėžtume, ką išskiria trys reikšmės, pavyzdžiui, kodėl/kaip ir koks/ar ?
* Kaip reikšmės tampa reikšmingomis (taip kad ikona prilygsta simboliui)?

Pakeistos 59-60 eilutės iš

į:

* Ar troškimai yra Dievo atvaizdai?

Ištrinta 75 eilutė:

Ištrintos 76-77 eilutės:

* Neapibrėžtume, ką išskiria trys reikšmės, pavyzdžiui, kodėl/kaip ir koks/ar ? Kaip reikšmės tampa reikšmingomis (taip kad ikona prilygsta simboliui?
* Ar troškimai yra Dievo atvaizdai?

2022 sausio 20 d., 20:54 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrinta 22 eilutė:

* Suprasti [[klausimas | klausimą]] - šaltinį iš kurio visos galimybės išsivysto, [[atsakymas | atsakymą]] - bendrą svajonę į kurią susiveda, ir [[tyrimas | tyrimą]] - akistatas kuriomis rituliojasi.

Pridėtos 397-400 eilutės:

* [[Klausimas]] - šaltinis iš kurio visos galimybės išsivysto.
* [[Tyrimas]] - akistatos kuriomis rituliojasi.
* [[Atsakymas]] - bendra svajonė į kurią susiveda.

2022 sausio 20 d., 20:51 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 15-17 eilutės iš

* ~~Atsisakyti savo supratimų įtakos ir suprasti visumą, kaip deri visi kampai. Tai nusako ką reiškia visko atsiskleidimas bendra svajone~~.
* [[Trejybės]] Kokie įvairių trejybių tikslai?

į:

* Suprasti ką reiškia visko atsiskleidimas bendra svajone. Tad atsisakyti savo supratimų įtakos ir suprasti visumą, kaip deri visi kampai.

Pridėtos 270-271 eilutės:

Trejybės ratas išsako kaip Kitas ketvirtoje pakopoje išgyvena raišką, visa tai kas Neįsivaizduojama, tad kas tuomi atitinka Neapibrėžtumą. Kitas trejybe išgyvena tris pakopas, o neišgyventas lieka Neapibrėžtumas, kurį asmeniškai supranta kaip Neįsivaizduojamąjį. Nulybės atvaizdai išsako šią pirmąją Neapibrėžtumo pakopą, visa tai kas už raiškos, tad prasminga, pastovu, betarpiška, tiesu.

2022 sausio 20 d., 20:45 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrinta 20 eilutė:

* Kokia raiškos svarba skiriant neįsivaizduojamąjį (po raiškos) ir nesuvokiamąjį (pirm raiškos)?

Pridėta 224 eilutė:

* Nesuvokiamąjį (pirm raiškos) patikslina ir patvirtina Neįsivaizduojamasis (po raiškos) nes juo paaiškėja, kas nepriklauso nuo raiškos.

2022 sausio 20 d., 20:43 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 21 eilutė iš:

* Kokia raiškos svarba skiriant neįsivaizduojamąjį (~~pirm~~ raiškos) ir nesuvokiamąjį (po raiškos)?

į:

* Kokia raiškos svarba skiriant neįsivaizduojamąjį (po raiškos) ir nesuvokiamąjį (pirm raiškos)?

2022 sausio 20 d., 20:42 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 21 eilutė iš:

* Kokia raiškos svarba skiriant neįsivaizduojamąjį ir nesuvokiamąjį?

į:

* Kokia raiškos svarba skiriant neįsivaizduojamąjį (pirm raiškos) ir nesuvokiamąjį (po raiškos)?

2022 sausio 20 d., 20:41 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 41-44 eilutės iš

į:

* Ar apimtys iškyla suvokimo lygmenimis?
* Ar neigimas iškyla neapibrėžtumu?
* Ar teigimas yra pirm neigimo?

Ištrintos 72-76 eilutės:

* Kaip apimtys iškyla?
* Kaip iškyla neigimas?
* Kaip iškyla teigimas?
* Ar neigimas ir teigimas yra apimčių orientacijos?

Pridėta 76 eilutė:

2022 sausio 20 d., 20:36 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 80-81 eilutės iš

į:

* Ar troškimai yra Dievo atvaizdai?

Pridėtos 214-215 eilutės:

** 4 troškimai atspindi 4 reikšmių lygmenis.
** Troškimas išreiškia būtinumą.

Pridėtos 360-361 eilutės:

* Keturiuose lygmenyse plėtojasi: Trys reikšmės - požiūrio lygtis - apytaka - asmuo

Pridėtos 519-520 eilutės:

* Dvasia įsikūnija asmenimis - Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu

Pridėtos 662-666 eilutės:

Aš ir Tu
* Aš ir Tu esame Dievo ir Kito santykių raiška.
* Vidiniais požiūriais - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu - atsisakome savęs, esame sąmoningi - užtat galime dalyvauti darnoje, esame tuomet kuomet esame būtini.
* Dievas už mūsų, Dievas mumyse - o mes viduryje esame Dievas savo bendryste, dalyvaudami Dievo Dvasioje.

Ištrintos 743-749 eilutės:

* 4 troškimai atspindi 4 reikšmių lygmenis. Ar troškimai yra Dievo atvaizdai?
* Troškimas išreiškia būtinumą.
* Dvasia įsikūnija asmenimis - Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu
* Vidiniais požiūriais - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu - atsisakome savęs, esame sąmoningi - užtat galime dalyvauti darnoje, esame tuomet kuomet esame būtini.
* Dievas už mūsų, Dievas mumyse - o mes viduryje esame Dievas savo bendryste, dalyvaudami Dievo Dvasioje.
* Keturiuose lygmenyse plėtojasi: Trys reikšmės - požiūrio lygtis - apytaka - asmuo

2022 sausio 19 d., 21:29 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 298-299 eilutės:

Kitas (trečias asmuo) yra Dievo (nulinio asmens) pilnatvė.

2022 sausio 18 d., 20:22 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 326-354 eilutės:

Galimybė (jos požiūris neapibrėžtume) išsireiškia asmeniu
* Dievas neapibrėžta galimybė
* Aš apibrėžta galimybė
* Tu įsivaizduojama galimybė
* Kitas neįsivaizduojama galimybė

* dvasia - savarankiškumas
* tiesa - užtikrintumas
* Dievas ir gerumas - ramybė
* reikšmių trejybė - meilė

* reikšmės - neapibrėžtumo trejybė
* gyvenimo lygtis - Dievas ir gerumas
* apytakos - tiesa
* asmenys - dvasia

Dvasios raiška - amžino gyvenimo raiška
* laisvumo reikšmės - amžinas gyvenimas
* suvokimo lygmenys - išmintis
* apytakos - gera valia
* asmenys - Dievo valia

Dvasios sutampančios reikšmės yra (kam=kodėl) asmenims jų išpildymas dvasia, kuriais jie vieningi
* dvasia - Dievui įkvėpimas
* tiesa - Man žinojimas
* gerumas/Dievas - Tau troškimas (kad Dievas būtų geras)
* galimybės - Kitam išgyvenimas

2022 sausio 18 d., 20:21 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 702-708 eilutės:

* 4 troškimai atspindi 4 reikšmių lygmenis. Ar troškimai yra Dievo atvaizdai?
* Troškimas išreiškia būtinumą.
* Dvasia įsikūnija asmenimis - Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu
* Vidiniais požiūriais - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu - atsisakome savęs, esame sąmoningi - užtat galime dalyvauti darnoje, esame tuomet kuomet esame būtini.
* Dievas už mūsų, Dievas mumyse - o mes viduryje esame Dievas savo bendryste, dalyvaudami Dievo Dvasioje.
* Keturiuose lygmenyse plėtojasi: Trys reikšmės - požiūrio lygtis - apytaka - asmuo

2022 sausio 14 d., 20:58 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 264-269 eilutės:

Neapibrėžtumo trejybę galima sulyginti su Dievo šokio trejybės ratu.
* Dievas Tėvas vienų vienas - jisai visų galimybių šaltinis, jų ištakos.
* Dievas Sūnus bendražmogiškas - su juo kiekviena galimybė sueina į akistatą.
* Dievas Dvasia plazdena - jinai sieja šviesuolių bendrystę, tą darną, kuria visos galimybės deri, visų troškimai pildosi.
Tad pirm raiškos Dievas (Tėvas) sutampa su savo reikšme, o su raiška Dievas tiesiog palaiko, myli savo reikšmę. Tad Dievas bręsta iš Dievo į meilę.

2022 sausio 13 d., 21:14 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 331-340 eilutės:

* Dievas - išreiškia jokį požiūrį
* gyvenimo lygtis - išreiškia požiūrį
* apytaka - išreiškia požiūrį į požiūrį
* asmuo - išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį

* Asmenys - troškimai, vienumo sampratos?
* Apytakos - žinojimas
* Suvokimai - apibrėžimas
* Dievas - neapibrėžtumas?

2022 sausio 13 d., 21:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 75-76 eilutės iš

į:

* Kiek svarbus yra tikslas būti kažkieno tėvu?
* Kaip buvimas kažkieno tėvu susijęs su buvimu kažkieno Dievu?
* Kaip turėjimas kažko (turėjimas Dievo) susijęs su meile kažkam?
* Yra sutapimas, išskyrimas Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O Kitam atrodo priešingai. Kodėl? Ir kodėl Kitas yra tiesos pagrindas?
* Neapibrėžtume, ką išskiria trys reikšmės, pavyzdžiui, kodėl/kaip ir koks/ar ? Kaip reikšmės tampa reikšmingomis (taip kad ikona prilygsta simboliui?

Pridėtos 333-350 eilutės:

* Dievas - išreiškia jokį požiūrį
* gyvenimo lygtis - išreiškia požiūrį
* apytaka - išreiškia požiūrį į požiūrį
* asmuo - išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį

* Asmenys - troškimai, vienumo sampratos?
* Apytakos - žinojimas
* Suvokimai - apibrėžimas
* Dievas - neapibrėžtumas?

4 troškimai: Dievas, viskas, troškimai, meilė
* reikšmėse: 0, 1, 2, 3
* gyvenimo lygtyje: pažinovo lygtis X 4 troškimai (asmenys)
* 4 apytakose: 4 troškimai ir 6 atjautos (ir kaip skirtingai reiškiasi 4 apytakose?)
* asmenyse: 4 trokštantys ?

------------------------------

Pakeistos 366-367 eilutės iš

į:

* Dievas reikšmėmis yra neapibrėžtumo galimybių išsipildymas.

Pridėtos 404-407 eilutės:

Apibrėžtumas - gyvenimo lygtis
* Požiūrio lygtimi pirma sutampa Dievas ir gerumas, o paskui jie išskiriami. O gyvenimo lygties lygmenimis, pirma yra asmuo (Tu, įsivaizduojamumas) išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o paskui yra asmuo (Kitas, neįsivaizduojamumas), jų neišskiriantis. Gyvenimo lygties lygmenimis iškyla (pašalinis) asmuo kuriam tas skirtumas yra svarbus. O požiūrio lygtyje tai išplaukia iš paties Dievo, kuriam nėra skirtumo - tai tiesiog yra reikšmės - tačiau kuris atveria galimybę skirtumui - amžinam gyvenimui. Tad jokia reikšmė ir trys reikšmės išsako požiūrio lygtį, neapibrėžtumą. O trečioji reikšmė atveria galimybę apibrėžtumui.

Pridėtos 463-465 eilutės:

Įsivaizduojamumas - Apytakos
* Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą

Pridėtos 640-651 eilutės:

Neįsivaizduojamumas - Asmenys
* Kažkam turint Dievą jis taip pat turi visus asmenis: Mane, Tave, Kitą. O susiveda būtent Kitu. Kažkieno X pereina iš konkretumo į bendrybę.
* Asmenys išsako kaip galimybėms atrodo 4 raiškos lygmenys.
* Vienijimas kaip pagrindas.
* Kitas yra tarpe tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų, tarp sąmonės ir pasąmonės, kaip kad gyvybė (gyvybės mokslo žinojimo rūmuose), tai yra, amžinas gyvenimas.
* Dievas (yra) reiškiasi, vadinas, jisai yra kam nors Dievas (Koks). Jisai atlieka Dievo vaidmenį (kaip). Atsiveria kodėl.
* Brandos galimybė - Dievo turėjimas - kitoje apimtyje, kitame pasaulyje, išplėstiniame santykyje.
* Kas nevisiškai vienų vienas turi Dievą. Kas visiškai vienų vienas yra Dievas.
* Kodėl Kitas yra - šito klausimo pagrindu toliau kyla klausimai Kaip Tu esi (jį pakalbinti), Koks Aš esu, Ar Dievas yra.
* Kitas neįsivaizduojamas nes nėra jokių ribų, sąlygų.
* Žinojimas atstoja troškimą. Asmenyje slypi žinojimas dėl kurio jiems nereikia išeiti už savęs, nereikia trokšti. Dievas žino viską užtat trokšta nieko, jisai savarankiškas. Dievo žinojimas visko prilygsta visko nežinojimui.

Pridėtos 667-674 eilutės:

Pirmyn ir atgal
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

Pridėtos 685-690 eilutės:

Eiga
* Niekieno Dievas 0 tampa kažkieno, betkieno, visų Dievu 3.
* Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
* Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
* Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).

Ištrintos 705-764 eilutės:

Klausimai
* Kiek svarbus yra tikslas būti kažkieno tėvu?
* Kaip buvimas kažkieno tėvu susijęs su buvimu kažkieno Dievu?
* Kaip turėjimas kažko (turėjimas Dievo) susijęs su meile kažkam?
* Yra sutapimas, išskyrimas Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O Kitam atrodo priešingai. Kodėl? Ir kodėl Kitas yra tiesos pagrindas?
* Neapibrėžtume, ką išskiria trys reikšmės, pavyzdžiui, kodėl/kaip ir koks/ar ? Kaip reikšmės tampa reikšmingomis (taip kad ikona prilygsta simboliui?

Eiga
* Niekieno Dievas 0 tampa kažkieno, betkieno, visų Dievu 3.
* Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
* Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
* Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).

Lygmenys
* Dievas - išreiškia jokį požiūrį
* gyvenimo lygtis - išreiškia požiūrį
* apytaka - išreiškia požiūrį į požiūrį
* asmuo - išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį

* Asmenys - troškimai, vienumo sampratos?
* Apytakos - žinojimas
* Suvokimai - apibrėžimas
* Dievas - neapibrėžtumas?

4 troškimai: Dievas, viskas, troškimai, meilė
* reikšmėse: 0, 1, 2, 3
* gyvenimo lygtyje: pažinovo lygtis X 4 troškimai (asmenys)
* 4 apytakose: 4 troškimai ir 6 atjautos (ir kaip skirtingai reiškiasi 4 apytakose?)
* asmenyse: 4 trokštantys ?

Neapibrėžtumas - Reikšmės
* Dievas reikšmėmis yra neapibrėžtumo galimybių išsipildymas.

Apibrėžtumas - gyvenimo lygtis
* Požiūrio lygtimi pirma sutampa Dievas ir gerumas, o paskui jie išskiriami. O gyvenimo lygties lygmenimis, pirma yra asmuo (Tu, įsivaizduojamumas) išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o paskui yra asmuo (Kitas, neįsivaizduojamumas), jų neišskiriantis. Gyvenimo lygties lygmenimis iškyla (pašalinis) asmuo kuriam tas skirtumas yra svarbus. O požiūrio lygtyje tai išplaukia iš paties Dievo, kuriam nėra skirtumo - tai tiesiog yra reikšmės - tačiau kuris atveria galimybę skirtumui - amžinam gyvenimui. Tad jokia reikšmė ir trys reikšmės išsako požiūrio lygtį, neapibrėžtumą. O trečioji reikšmė atveria galimybę apibrėžtumui.

Įsivaizduojamumas - Apytakos
* Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą.

Neįsivaizduojamumas - Asmenys
* Kažkam turint Dievą jis taip pat turi visus asmenis: Mane, Tave, Kitą. O susiveda būtent Kitu. Kažkieno X pereina iš konkretumo į bendrybę.
* Asmenys išsako kaip galimybėms atrodo 4 raiškos lygmenys.
* Vienijimas kaip pagrindas.
* Kitas yra tarpe tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų, tarp sąmonės ir pasąmonės, kaip kad gyvybė (gyvybės mokslo žinojimo rūmuose), tai yra, amžinas gyvenimas.
* Dievas (yra) reiškiasi, vadinas, jisai yra kam nors Dievas (Koks). Jisai atlieka Dievo vaidmenį (kaip). Atsiveria kodėl.
* Brandos galimybė - Dievo turėjimas - kitoje apimtyje, kitame pasaulyje, išplėstiniame santykyje.
* Kas nevisiškai vienų vienas turi Dievą. Kas visiškai vienų vienas yra Dievas.
* Kodėl Kitas yra - šito klausimo pagrindu toliau kyla klausimai Kaip Tu esi (jį pakalbinti), Koks Aš esu, Ar Dievas yra.
* Kitas neįsivaizduojamas nes nėra jokių ribų, sąlygų.
* Žinojimas atstoja troškimą. Asmenyje slypi žinojimas dėl kurio jiems nereikia išeiti už savęs, nereikia trokšti. Dievas žino viską užtat trokšta nieko, jisai savarankiškas. Dievo žinojimas visko prilygsta visko nežinojimui.

Pirmyn ir atgal
* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

2022 sausio 12 d., 21:44 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 699-705 eilutės:

Pakeistos 702-704 eilutės iš

į:

Pirmyn ir atgal

2022 sausio 12 d., 21:43 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 655-656 eilutės iš

į:

* Neapibrėžtume, ką išskiria trys reikšmės, pavyzdžiui, kodėl/kaip ir koks/ar ? Kaip reikšmės tampa reikšmingomis (taip kad ikona prilygsta simboliui?

Pakeistos 659-662 eilutės iš

į:

* Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
* Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
* Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).

Pakeista 680 eilutė iš:

Reikšmės

į:

Neapibrėžtumas - Reikšmės

Pakeistos 683-685 eilutės iš

Asmenys

į:

Apibrėžtumas - gyvenimo lygtis
* Požiūrio lygtimi pirma sutampa Dievas ir gerumas, o paskui jie išskiriami. O gyvenimo lygties lygmenimis, pirma yra asmuo (Tu, įsivaizduojamumas) išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o paskui yra asmuo (Kitas, neįsivaizduojamumas), jų neišskiriantis. Gyvenimo lygties lygmenimis iškyla (pašalinis) asmuo kuriam tas skirtumas yra svarbus. O požiūrio lygtyje tai išplaukia iš paties Dievo, kuriam nėra skirtumo - tai tiesiog yra reikšmės - tačiau kuris atveria galimybę skirtumui - amžinam gyvenimui. Tad jokia reikšmė ir trys reikšmės išsako požiūrio lygtį, neapibrėžtumą. O trečioji reikšmė atveria galimybę apibrėžtumui.

Įsivaizduojamumas - Apytakos
* Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą.

Neįsivaizduojamumas - Asmenys

Pakeistos 699-705 eilutės iš

* ~~Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse~~, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
* Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
* Požiūrio lygtimi pirma sutampa Dievas ir gerumas, o paskui jie išskiriami. O gyvenimo lygties lygmenimis, pirma yra asmuo (Tu, įsivaizduojamumas) išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o paskui yra asmuo (Kitas, neįsivaizduojamumas), jų neišskiriantis. Gyvenimo lygties lygmenimis iškyla (pašalinis) asmuo kuriam tas skirtumas yra svarbus. O požiūrio lygtyje tai išplaukia iš paties Dievo, kuriam nėra skirtumo - tai tiesiog yra reikšmės - tačiau kuris atveria galimybę skirtumui - amžinam gyvenimui. Tad jokia reikšmė ir trys reikšmės išsako požiūrio lygtį, neapibrėžtumą. O trečioji reikšmė atveria galimybę apibrėžtumui.
* Neapibrėžtume, ką išskiria trys reikšmės, pavyzdžiui, kodėl/kaip ir koks/ar ? Kaip reikšmės tampa reikšmingomis (taip kad ikona prilygsta simboliui?
* Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).

į:

* Kitas neįsivaizduojamas nes nėra jokių ribų, sąlygų.

Ištrinta 710 eilutė:

Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. O Kitas neįsivaizduojamas nes nėra jokių ribų, sąlygų. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą.

2022 sausio 12 d., 21:21 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 654-655 eilutės iš

į:

* Yra sutapimas, išskyrimas Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O Kitam atrodo priešingai. Kodėl? Ir kodėl Kitas yra tiesos pagrindas?

Pakeistos 659-672 eilutės iš

Esmė: Dievo turėjimas
* Kas nevisiškai vienų vienas turi Dievą. Kas visiškai vienų vienas yra Dievas.

Reikšmės
* Dievas reikšmėmis yra neapibrėžtumo galimybių išsipildymas.

Asmenys
* Kažkam turint Dievą jis taip pat turi visus asmenis: Mane, Tave, Kitą. O susiveda būtent Kitu. Kažkieno X pereina iš konkretumo į bendrybę.
* Asmenys išsako kaip galimybėms atrodo 4 raiškos lygmenys.

* Dievas (yra) reiškiasi, vadinas, jisai yra kam nors Dievas (Koks). Jisai atlieka Dievo vaidmenį (kaip). Atsiveria kodėl.
* Brandos galimybė - Dievo turėjimas - kitoje apimtyje, kitame pasaulyje, išplėstiniame santykyje.

į:

Lygmenys

Ištrintos 669-680 eilutės:

* Kitas yra tarpe tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų, tarp sąmonės ir pasąmonės, kaip kad gyvybė (gyvybės mokslo žinojimo rūmuose), tai yra, amžinas gyvenimas.
* Vienijimas kaip pagrindas.
* Kodėl Kitas yra - šito klausimo pagrindu toliau kyla klausimai Kaip Tu esi (jį pakalbinti), Koks Aš esu, Ar Dievas yra.
* Yra sutapimas, išskyrimas Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O Kitam atrodo priešingai. Kodėl? Ir kodėl Kitas yra tiesos pagrindas?
* Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
* Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
* Požiūrio lygtimi pirma sutampa Dievas ir gerumas, o paskui jie išskiriami. O gyvenimo lygties lygmenimis, pirma yra asmuo (Tu, įsivaizduojamumas) išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o paskui yra asmuo (Kitas, neįsivaizduojamumas), jų neišskiriantis. Gyvenimo lygties lygmenimis iškyla (pašalinis) asmuo kuriam tas skirtumas yra svarbus. O požiūrio lygtyje tai išplaukia iš paties Dievo, kuriam nėra skirtumo - tai tiesiog yra reikšmės - tačiau kuris atveria galimybę skirtumui - amžinam gyvenimui. Tad jokia reikšmė ir trys reikšmės išsako požiūrio lygtį, neapibrėžtumą. O trečioji reikšmė atveria galimybę apibrėžtumui.
* Neapibrėžtume, ką išskiria trys reikšmės, pavyzdžiui, kodėl/kaip ir koks/ar ? Kaip reikšmės tampa reikšmingomis (taip kad ikona prilygsta simboliui?
* Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).

* Žinojimas atstoja troškimą. Asmenyje slypi žinojimas dėl kurio jiems nereikia išeiti už savęs, nereikia trokšti. Dievas žino viską užtat trokšta nieko, jisai savarankiškas. Dievo žinojimas visko prilygsta visko nežinojimui.

Pridėtos 675-699 eilutės:

Reikšmės
* Dievas reikšmėmis yra neapibrėžtumo galimybių išsipildymas.

Asmenys
* Kažkam turint Dievą jis taip pat turi visus asmenis: Mane, Tave, Kitą. O susiveda būtent Kitu. Kažkieno X pereina iš konkretumo į bendrybę.
* Asmenys išsako kaip galimybėms atrodo 4 raiškos lygmenys.
* Vienijimas kaip pagrindas.
* Kitas yra tarpe tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų, tarp sąmonės ir pasąmonės, kaip kad gyvybė (gyvybės mokslo žinojimo rūmuose), tai yra, amžinas gyvenimas.
* Dievas (yra) reiškiasi, vadinas, jisai yra kam nors Dievas (Koks). Jisai atlieka Dievo vaidmenį (kaip). Atsiveria kodėl.
* Brandos galimybė - Dievo turėjimas - kitoje apimtyje, kitame pasaulyje, išplėstiniame santykyje.
* Kas nevisiškai vienų vienas turi Dievą. Kas visiškai vienų vienas yra Dievas.
* Kodėl Kitas yra - šito klausimo pagrindu toliau kyla klausimai Kaip Tu esi (jį pakalbinti), Koks Aš esu, Ar Dievas yra.

* Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
* Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
* Požiūrio lygtimi pirma sutampa Dievas ir gerumas, o paskui jie išskiriami. O gyvenimo lygties lygmenimis, pirma yra asmuo (Tu, įsivaizduojamumas) išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o paskui yra asmuo (Kitas, neįsivaizduojamumas), jų neišskiriantis. Gyvenimo lygties lygmenimis iškyla (pašalinis) asmuo kuriam tas skirtumas yra svarbus. O požiūrio lygtyje tai išplaukia iš paties Dievo, kuriam nėra skirtumo - tai tiesiog yra reikšmės - tačiau kuris atveria galimybę skirtumui - amžinam gyvenimui. Tad jokia reikšmė ir trys reikšmės išsako požiūrio lygtį, neapibrėžtumą. O trečioji reikšmė atveria galimybę apibrėžtumui.
* Neapibrėžtume, ką išskiria trys reikšmės, pavyzdžiui, kodėl/kaip ir koks/ar ? Kaip reikšmės tampa reikšmingomis (taip kad ikona prilygsta simboliui?
* Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).

* Žinojimas atstoja troškimą. Asmenyje slypi žinojimas dėl kurio jiems nereikia išeiti už savęs, nereikia trokšti. Dievas žino viską užtat trokšta nieko, jisai savarankiškas. Dievo žinojimas visko prilygsta visko nežinojimui.

2022 sausio 12 d., 21:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 650 eilutė:

Klausimai

Pridėtos 653-655 eilutės:

* Kaip turėjimas kažko (turėjimas Dievo) susijęs su meile kažkam?

Eiga

Pakeistos 657-658 eilutės iš

* Dievo turėjimas: Kas nevisiškai vienų vienas turi Dievą. Kas visiškai vienų vienas yra Dievas.
* Kažkam turint Dievą jis taip pat turi visus asmenis: Mane, Tave, Kitą. O susiveda būtent Kitu. Kažkieno X pereina iš konkretumo į bendrybę. Kaip turėjimas kažką susijęs su meile kažkam?

į:

Esmė: Dievo turėjimas
* Kas nevisiškai vienų vienas turi Dievą. Kas visiškai vienų vienas yra Dievas.

Reikšmės

Pridėtos 663-665 eilutės:

Asmenys
* Kažkam turint Dievą jis taip pat turi visus asmenis: Mane, Tave, Kitą. O susiveda būtent Kitu. Kažkieno X pereina iš konkretumo į bendrybę.

Pridėtos 667-668 eilutės:

2021 gruodžio 31 d., 12:32 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 649-668 eilutės:

* Kiek svarbus yra tikslas būti kažkieno tėvu?
* Kaip buvimas kažkieno tėvu susijęs su buvimu kažkieno Dievu?
* Niekieno Dievas 0 tampa kažkieno, betkieno, visų Dievu 3.
* Dievo turėjimas: Kas nevisiškai vienų vienas turi Dievą. Kas visiškai vienų vienas yra Dievas.
* Kažkam turint Dievą jis taip pat turi visus asmenis: Mane, Tave, Kitą. O susiveda būtent Kitu. Kažkieno X pereina iš konkretumo į bendrybę. Kaip turėjimas kažką susijęs su meile kažkam?
* Dievas reikšmėmis yra neapibrėžtumo galimybių išsipildymas.
* Asmenys išsako kaip galimybėms atrodo 4 raiškos lygmenys.
* Dievas (yra) reiškiasi, vadinas, jisai yra kam nors Dievas (Koks). Jisai atlieka Dievo vaidmenį (kaip). Atsiveria kodėl.
* Brandos galimybė - Dievo turėjimas - kitoje apimtyje, kitame pasaulyje, išplėstiniame santykyje.

* Dievas - išreiškia jokį požiūrį
* gyvenimo lygtis - išreiškia požiūrį
* apytaka - išreiškia požiūrį į požiūrį
* asmuo - išreiškia požiūrį į požiūrį į požiūrį

* Asmenys - troškimai, vienumo sampratos?
* Apytakos - žinojimas
* Suvokimai - apibrėžimas
* Dievas - neapibrėžtumas?

2021 gruodžio 18 d., 14:38 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 508 eilutė iš:

'''~~Asmenų~~ bręsta tirdami'''

į:

'''Asmenys bręsta tirdami'''

2021 gruodžio 08 d., 20:41 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 670-675 eilutės:

* Nulybė: Neapibrėžtumas
* Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
* Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
* Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
* Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
* Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

2021 gruodžio 08 d., 20:32 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 344 eilutė iš:

[++Aš: Sandara: ~~Apibrėžtumas:~~ Gyvenimo lygtis++]

į:

[++Aš: Sandara: [[Apibrėžimas | Apibrėžtumas]]: Gyvenimo lygtis++]

2021 gruodžio 08 d., 20:30 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 380-381 eilutės iš

[++Tu: Atvaizdai: ~~Įsivaizduojamumas:~~ Apytakos++]

į:

[++Tu: Atvaizdai: [[Vaizduotė | Įsivaizduojamumas]]: Apytakos++]

Pakeista 435 eilutė iš:

[++Kitas: Vieningumas: Neįsivaizduojamumas: Asmenys++]

į:

[++Kitas: Vieningumas: [[Neįsivaizduojamumas]]: Asmenys++]

2021 gruodžio 08 d., 19:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 301 eilutė iš:

||'''[[požiūriai]]''' || +0 joks požiūris || +1 požiūris || +2 požiūris į požiūrį || +3 požiūris į požiūrį į požiūrį ||

į:

||'''ką [[požiūriai]] išgyvena''' || +0 joks požiūris || +1 požiūris || +2 požiūris į požiūrį || +3 požiūris į požiūrį į požiūrį ||

2021 gruodžio 04 d., 18:00 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 583-594 eilutės:

Neapibrėžtumo galimybė santvarkoje

Įsisavinimas
* Kaip tiki taip yra. Ir bendrai su tikėjimu, rūpėjimu, paklusimu, eina kalba apie neapibrėžtumą.

Mes
* Nežinojimu bendraujame neapibrėžtumo pagrindu.
* Neapibrėžtumo pagrindu bendraujame kaip mes su savimi, vieni su kitais, su visais.
* Neapibrėžtumo vienybė esame Mes.
* 4 vienumo sampratos ir 6 vienumo pagrindai grindžia bendrą svajonę
* 4 asmenys ir 6 pokalbiai

2021 gruodžio 04 d., 17:56 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 338-411 eilutės:

Kas yra neapibrėžtumas
* Neapibrėžtumas yra raktas į visko žinojimą.
* Neapibrėžtumas yra esamybės pradžia.
* Neapibrėžtumas yra neturėjimas Dievo. Dievas neturi Dievo. Jisai neapibrėžtas. Užtat pas jį tėra trejybė: Aš, Tu, Kitas.

Neapibrėžtume glūdi Dievo reikšmės asmenims tik neapibrėžtume nėra asmenų
* Jokia reikšmė - jokios raiškos galimybės - dvasia - Ar - Dievas
* Pirmoji reikšmė - atveriamos visos galimybės - tiesa (Dievas, klausimas) - Koks - Aš
* Antroji reikšmė - įvertinama kiekviena galimybė - gerumas (tyrimas) - Kaip - Tu
* Trečia reikšmė - visų galimybių suderinimas - atsakymas - Kodėl - Kitas
Tokiu būdu prisideda reikšmės ir jos yra pagrindas požiūriams ir asmenims. Visa tai glūdi neapibrėžtume. Ir visa tai naujai reiškiasi apibrėžtumo suvokimais, įsivaizduojamumo apytakomis, neįsivaizduojamumo asmenimis.

Kaip neapibrėžtumas reiškiasi
* Neapibrėžtumas reiškiasi daugiareikšmiškumais - nulybiniu, vienybiniu, dvejybiniu, trejybiniu. Juk tai ne padalinimai nes tai ne išsiskiriantys požiūriai, o sutampančios būklės.
* Daugiareikšmiškumas neapibrėžtume išsako tai ką išreiškia (ketveriopi) atvaizdai apibrėžtume ir padalinimai (nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė) neapibrėžtume. O paskiras reikšmes apibrėžtume išsako aplinkybės.

Neapibrėžtume sutampa reikšmės.
* Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam.

Atsiskleidimas.
* Visko atsiskleidimas išsako kaip dvasia įgauna reikšmę.

Reikšmių plėtojimasis neapibrėžtume
* Neapibrėžtume dvasia (jokia reikšme) yra (vienareikšmiškai) tiesa, kuria (dvireikšmiškai) sutampa Dievo turinys ir gėrio raiška, kurių vienumo santykis (trireikšmiškai) reiškia pradžią, viršūnę ar pabaigą.
* Neapibrėžtume jokia reikšmė negali įgauti reikšmę nors ir būtų reikšmių. Tad būtent plėtojasi reikšmės: viena reikšmė tiesa, dvi reikšmės (tėra tai kas reiškiasi), trys reikšmės (tyrimas: ar Dievas būtinas?).

'''Dievo reikšmės asmenims'''

Jokia reikšmė yra Dievo reikšmė Dievui - Dvasia
* Dievas yra dvasia neapibrėžtume, tad netgi be reikšmės.
* Dvasia (priėmimas) yra visako ištaka iš kurios išplaukia neapibrėžtumas ir jame sutelpančios reikšmės.
* Nulybė - meilė - priėmimas - klausimas
* Pirm kampo.
* Tai bendras priėmimas, troškimas, pritarimas, sutikimas, neprieštaravimas, visų galimybių palaikymas. Tai teigiamas nusiteikimas. Tai šiluma. Pirmapradė meilė.
* Sutikimas, "Taip", kaip meilė, visako išeities taškas.

Viena reikšmė yra Dievo reikšmė Man - tiesa
* Vienybė - požiūris
* Kampas, išeities taškas, požiūris. Tai priėmimo raiška, jos pasireiškimas veikla, jos atvirumas, tad požiūris.
* Meilės raiška ir išvertimas.
* Požiūris yra sąlygiškas vienumas.

Dvejopa reikšmė yra Dievo reikšmė Tau - Dievas ir gerumas
* Dvejybė - bendrystė
* Kampas (santykis tarp turinio ir raiškos, tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo, kas už santvarkos ir kas santvarkoje) ir taip pat išėjimai pirmyn į santvarką (visko žinojimu) ir atgal iš santvarkos (gražiu taikymu).

'''Trejopa reikšmė yra Dievo reikšmė Kitam - pradžia, vidurys, pabaiga'''

Neapibrėžtumo trejybė
* Neapibrėžtumas suplaka ištaką iš kurios viskas išplaukia, išdavą į kurią viskas susiveda, ir viduriu, kuris tarp jų rituliojasi.
* Neapibrėžtumo trejybė trejybės ratu išsako dvasios sąmoningumą.
* Neapibrėžtumo trejybė rūpinasi galimybėmis, jų šaltiniu, jų darna, jų akistata - įtraukimu į darną.
* Galimybių akistata jas renka. Jėzus: kas su manimi nerenka, barsto.

Neapibrėžtumas sieja:
* Dievą kaip ištaką, visų galimybių išsiskyrimą
* sąmoningėjimą, paskiros galimybės perėjimą į visų galimybių išsipildymą
* sąmoningumą, visų galimybių išsipildymą, jų pilnatvę.

Pradžioje, pirm apibrėžtumo, neapibrėžtume sutampa:
* Tėvo išvesties taškas - pirmapradis Dievas už santvarkos
* Sūnaus virsmo taškas - tarpas kuriame tūno sąmoningumas, amžinas gyvenimas
* jų santykius teisingai sustatanti Dvasios suvesties taškas, šviesuolių bendrystė.

Galimybė yra poslinkis. Ji savo ruožtu gali būti suprasta kaip išsiskyrimas, įsitraukimas arba išsipildymas.
* Įsitraukimas yra poslinkis vedantis iš išsiskyrimo į išsipildymą.
* Išsipildymas yra poslinkis vedantis iš įsitraukimo į išsiskyrimą.
* Išsiskyrimas yra poslinkis vedantis iš išsipildymo į įsitraukimą.

Neapibrėžtumo reikšmės suprastinos aštuoneriopai:
* jokia reikšmė
* viena + dvi + trys = šešios reikšmės
* apibrėžtumas - būtent jokios reikšmės apibrėžtumas

2021 gruodžio 03 d., 15:29 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 569-573 eilutės:

Asmenys išsijudina
* Dievas kaip asmuo išsijudina.
* Ar tai, kas be ryšio, būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtinas?
* Asmenys išjudina tyrimus nes jie Dievo prieštaravimą išreiškia savo tyrimo klausimu, žinojimo lygmeniu: (Ar yra? Koks esu? Kaip esi? Kodėl yra?)

Pridėtos 582-590 eilutės:

'''Asmenų bręsta tirdami'''

Asmenys išsijudina
* Dievas kaip asmuo išsijudina.
* Ar tai, kas be ryšio, būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtinas?
* Asmenys išjudina tyrimus nes jie Dievo prieštaravimą išreiškia savo tyrimo klausimu, žinojimo lygmeniu: (Ar yra? Koks esu? Kaip esi? Kodėl yra?)
* Žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.
* Dievas yra besąlygiškai sąmoningas. Šioje būsenoje Dievas klausia, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų? Šiuo Dievo klausimu, jo tyrimu, jisai pasitraukia, sąlygiškai dingsta sąmoningumas, užtat išsiskiria žinojimas ir nežinojimas ir jų skirtumas plėtojasi. Juos skiria (tuomi sieja) niekas, kažkas, betkas, viskas, ir atitinkamai juos sieja (tuomi skiria) asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas, taip kad naujai auga žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.

Pakeistos 658-669 eilutės iš

Žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.
* Dievas yra besąlygiškai sąmoningas. Šioje būsenoje Dievas klausia, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų? Šiuo Dievo klausimu, ~~jo tyrimu, jisai pasitraukia~~, ~~sąlygiškai dingsta sąmoningumas, užtat išsiskiria žinojimas~~ ir ~~nežinojimas ir jų skirtumas plėtojasi. Juos skiria (tuomi sieja) niekas~~, ~~kažkas, betkas, viskas, ir atitinkamai juos sieja (tuomi skiria) asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas, taip kad naujai auga žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas~~.

~~Meilė mumyse yra įgimta. Tad Dievo būtinumi svarbu ar mes galime išplėsti meilės sąvoką mylėdami įsakymu. O mes savo ruožtu tuo pačiu nelinkę paklusti. Visgi rūpėjimu~~, tikėjimu einame link paklusimo. Ir mylėdami netobulą remiamės Dievu ir išreiškiame jo būtinumą.

Įsivaizduojančiam žmogui Dievas yra Neįsivaizduojamasis. Žmogui belieka suprasti, kad būtent jisai gyvena sąlygose, o Dievas yra besąlygiškas. Save ir Dievą tokiu pagrindu atskirdamas, ~~jisai susikalba, kad jisai neįsivaizduos Neįsivaizduojamojo~~, ~~betgi gali būti, kad Besąlygiškasis įsitrauks į jo sąlygas, ir jie veiks kartu kaip Mes.~~ Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas. Tai vaizduotei nepriimtina, tačiau tai žmogų išlaisvina, nes jisai suvokimu atskiria tai, ką vaizduotė be pagrindo vienija.

Jis įsimena ne savo pareigas, o tai kas jam asmeniškai rūpi. Jam reikšminga tai, ką jisai tiki, ir ne tai, ~~kas reikalauja ištikimybės. Jam prasminga susilaikyti ir paklusti~~, vietoj kad laikytis išorinio teisingumo.

Galiu nusiteikti, kad ne šiaip sau atrodau, o tikrai esu. ~~Tikrų tikriausia yra mano valia. Ją galiu ženklais išreikšti vis tobuliau. Savo širdies lūkesčiais atkartoju savo valią. Jais nusistatau~~. ~~Protu taikau~~ savo ~~nuostatas, jas kaitalioju pagal aplinkybes, jas vykdau. Paskui permąstau kaip sutampa taikymai ir lūkesčiai, ir taip vis naujai savo viduje nusistatau, vykdau, permąstau~~.

Valia išpuoselėju širdį ir protą. Valdau savo nusiteikimą, tad esu laisvas rinktis, kas man rūpi, ką tikiu, kam paklūstu. Atsakau už savo žodžius. Man rūpi tai, kas įsimintina, tikiu tuo, kas reikšminga, paklūstu vardan to, kas prasminga. Įsimintinais proto, reikšmingais širdies, prasmingais valios žodžiais puoselėju savastį, valdau kūną kuriuo sudalyvauju pasaulyje.

į:

'''Asmenys bręsta įsitraukdami į Mus'''

Asmenys susirikiuoja viduj
* Jis įsimena ne savo pareigas, o tai kas jam asmeniškai rūpi. Jam reikšminga tai, ką jisai tiki, ir ne tai, kas reikalauja ištikimybės. Jam prasminga susilaikyti ir paklusti, vietoj kad laikytis išorinio teisingumo.
* Galiu nusiteikti, kad ne šiaip sau atrodau, o tikrai esu. Tikrų tikriausia yra mano valia. Ją galiu ženklais išreikšti vis tobuliau. Savo širdies lūkesčiais atkartoju savo valią. Jais nusistatau. Protu taikau savo nuostatas, jas kaitalioju pagal aplinkybes, jas vykdau. Paskui permąstau kaip sutampa taikymai ir lūkesčiai, ir taip vis naujai savo viduje nusistatau, vykdau, permąstau.
* Valia išpuoselėju širdį ir protą. Valdau savo nusiteikimą, tad esu laisvas rinktis, kas man rūpi, ką tikiu, kam paklūstu. Atsakau už savo žodžius. Man rūpi tai, kas įsimintina, tikiu tuo, kas reikšminga, paklūstu vardan to, kas prasminga. Įsimintinais proto, reikšmingais širdies, prasmingais valios žodžiais puoselėju savastį, valdau kūną kuriuo sudalyvauju pasaulyje.

Asmenys susirikiuoja tarpusavyje
* Įsivaizduojančiam žmogui Dievas yra Neįsivaizduojamasis. Žmogui belieka suprasti, kad būtent jisai gyvena sąlygose, o Dievas yra besąlygiškas. Save ir Dievą tokiu pagrindu atskirdamas, jisai susikalba, kad jisai neįsivaizduos Neįsivaizduojamojo, betgi gali būti, kad Besąlygiškasis įsitrauks į jo sąlygas, ir jie veiks kartu kaip Mes. Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas. Tai vaizduotei nepriimtina, tačiau tai žmogų išlaisvina, nes jisai suvokimu atskiria tai, ką vaizduotė be pagrindo vienija.

Mus grindžia dėsningumas
* Meilė mumyse yra įgimta. Tad Dievo būtinumi svarbu ar mes galime išplėsti meilės sąvoką mylėdami įsakymu. O mes savo ruožtu tuo pačiu nelinkę paklusti. Visgi rūpėjimu, tikėjimu einame link paklusimo. Ir mylėdami netobulą remiamės Dievu ir išreiškiame jo būtinumą.

2021 gruodžio 03 d., 15:19 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 482-486 eilutės:

Trys kampai suvestinės brėžinyje
* 6 - Dvasia 6+4 6=3x2 trys matai
* 12 - Tėvas? 3x4 gilyn ir atgal
* 8 - Sūnus? 8 = 24/3 aplinkui aštuonerybę - trejybės ratu - 3 veiksmai

Pridėtos 570-586 eilutės:

Asmenys išsijudina
* Dievas kaip asmuo išsijudina.
* Ar tai, kas be ryšio, būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtinas?
* Asmenys išjudina tyrimus nes jie Dievo prieštaravimą išreiškia savo tyrimo klausimu, žinojimo lygmeniu: (Ar yra? Koks esu? Kaip esi? Kodėl yra?)

'''Asmenys-troškimai išsako vienumo sampratas, ką reiškia Mes'''

Mes
* Įvardis "mes" turi keturias reikšmes, tai keturios vienumo sampratos, o Dievas yra jų vieningumas. Mes yra vienumas nevienumo būklėje. Dvasios dorovė, dešimt Dievo įsakymų, sustato vienumo sampratų teisingus santykius. Juose glūdintis vienumas yra gerumas - tiek kiek tai yra pasirinkimas tarp gerumo ir blogumo - tačiau tuo pačiu tai yra Dievas. Tad mumis (už mūsų) pasireiškia Dievo ir gerumo sutapimas, taip pat mumis (mūsų būklėje) pasireiškia Dievo ir gerumo išskyrimas, tad amžinas gyvenimas, kuris vyksta šiame pasaulyje, mūsų būklėje, šviesuolių bendryste. Šviesuolių bendrystė amžinai plėtoja vienumą nevienumo sąlygose.

Mūsų ir Dievo rūpesčius sieja troškimai ir netroškimai. Jie išsako mūsų savastį. Neįsivaizduojamojo troškimai apimtyse išsako Dievo išeities tašką mūsų atžvilgiu:
* Valia, Dievo valia: Dievas mus myli labiau negu mes patys save. Viskas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Susikalbėjimu.
* Širdimi, gera valia: Ramybė. Betkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Bendru suvokimu.
* Protu, išmintimi: Ko iš tikrųjų norime? Kažkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Savęs suvokimu.
* Kūnu, amžinu gyvenimu: Tobulumas (besąlygiškumas). Buvimas be poreikių. Niekas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Suvokimu.
Netroškimai išsako vaizduotę, ketveriopai išsako jos šešis vienumo pagrindus.

Pakeistos 593-600 eilutės iš

į:

* Savasties amžina branda, Dvasios riba tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse

Iš Dvasios išplaukia Brėžinys
* Tėvas grindžia suvokimo lygmenis (trejybės atvaizdus). Sūnus grindžia vaizduotę (aštuonerybe). Dvasia grindžia jų neįsivaizduojamą tarpą (4+6).
* Suvestinės brėžinys yra Sūnaus aštuonerybė. O Tėvui yra tiesiog trys kampai, tai reiškiasi trejybės atvaizdu, kuris kiekvienoje apytakoje yra atitinkamas atvaizdas pagal asmenį ir apimtį. O Dvasiai yra tarpo pagrindimas keturiais apytakų galimybėmis ir šešiais jų skirtumais.
* Mūsų visatoje Dvasia yra pirmapradė nes jai nereikia jokių kitų kampų bet jinai visakame savo plazdenimu puoselėja ribą tarp Tėvo kampo už santvarkos ir Sūnaus kampo gelmėse, taip kad jie sutampa. Tuomet Tėvas yra pirmapradis išeities taškas, o Sūnus savo amžina branda yra suvesties taškas, aprėpiantis amžinybę. Dvasia yra pagrindas suvokimo lygmenims kuriais vis siauresnėmis apimtimis išryškėja šie kampai ir jų santykis, viską išsakant gyvenimo lygtimi, kurią žmogus išgyvena ir savo išgyventais pasirinkimais patvirtina.
* 8 -> 8/2=4 poslinkis iš Sūnaus į Dvasią

Pakeistos 646-667 eilutės iš

Kas išjudina
* Ar tai, kas be ryšio, būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtinas?

Iš Dvasios išplaukia Brėžinys
* Suvestinės brėžinys yra Sūnaus aštuonerybė. O Tėvui yra tiesiog trys kampai, tai reiškiasi trejybės atvaizdu, kuris kiekvienoje apytakoje yra atitinkamas atvaizdas pagal asmenį ir apimtį. O Dvasiai yra tarpo pagrindimas keturiais apytakų galimybėmis ir šešiais jų skirtumais.
* Savasties amžina branda, Dvasios riba tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse
* Mūsų visatoje Dvasia yra pirmapradė nes jai nereikia jokių kitų kampų bet jinai visakame savo plazdenimu puoselėja ribą tarp Tėvo kampo už santvarkos ir Sūnaus kampo gelmėse, taip kad jie sutampa. Tuomet Tėvas yra pirmapradis išeities taškas, o Sūnus savo amžina branda yra suvesties taškas, aprėpiantis amžinybę. Dvasia yra pagrindas suvokimo lygmenims kuriais vis siauresnėmis apimtimis išryškėja šie kampai ir jų santykis, viską išsakant gyvenimo lygtimi, kurią žmogus išgyvena ir savo išgyventais pasirinkimais patvirtina.
* Trys kampai suvestinėje
** 6 - Dvasia 6+4 6=3x2 trys matai
** 12 - Tėvas? 3x4 gilyn ir atgal
** 8 - Sūnus? 8 = 24/3 aplinkui aštuonerybę - trejybės ratu - 3 veiksmai
* 8 -> 8/2=4 poslinkis iš Sūnaus į Dvasią

Mūsų ir Dievo rūpesčius sieja troškimai ir netroškimai. Jie išsako mūsų savastį. Neįsivaizduojamojo troškimai apimtyse išsako Dievo išeities tašką mūsų atžvilgiu:
* Valia, Dievo valia: Dievas mus myli labiau negu mes patys save. Viskas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Susikalbėjimu.
* Širdimi, gera valia: Ramybė. Betkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Bendru suvokimu.
* Protu, išmintimi: Ko iš tikrųjų norime? Kažkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Savęs suvokimu.
* Kūnu, amžinu gyvenimu: Tobulumas (besąlygiškumas). Buvimas be poreikių. Niekas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Suvokimu.
Netroškimai išsako vaizduotę, ketveriopai išsako jos šešis vienumo pagrindus.

Mes
* Įvardis "mes" turi keturias reikšmes, tai keturios vienumo sampratos, o Dievas yra jų vieningumas. Mes yra vienumas nevienumo būklėje. Dvasios dorovė, dešimt Dievo įsakymų, sustato vienumo sampratų teisingus santykius. Juose glūdintis vienumas yra gerumas - tiek kiek tai yra pasirinkimas tarp gerumo ir blogumo - tačiau tuo pačiu tai yra Dievas. Tad mumis (už mūsų) pasireiškia Dievo ir gerumo sutapimas, taip pat mumis (mūsų būklėje) pasireiškia Dievo ir gerumo išskyrimas, tad amžinas gyvenimas, kuris vyksta šiame pasaulyje, mūsų būklėje, šviesuolių bendryste. Šviesuolių bendrystė amžinai plėtoja vienumą nevienumo sąlygose.

į:

'''Mes išsipildome bendra svajone'''

2021 gruodžio 03 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 458-459 eilutės:

'''Vaizduotė išsako ryšius'''

Pridėtos 463-467 eilutės:

Ryšiai reiškiasi apimtimis.
* Yra ryšiai su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
* Ryšių vienumas išsakomas betkuo (vienumas pažinovo pagrindu) ir kažkuo (vienumas pažintuojo pagrindu).
* Neturėjimas ryšių reiškiasi (pažinovo) ryšiais su viskuo arba (pažintuojo) ryšiais su niekuo.

Pakeistos 471-472 eilutės iš

Apytakos
* Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą ir neapibrėžtumą.

į:

'''Apytaka išreiškia tyrimą'''

Apytaka išreiškia tyrimą
* Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą (trejybės atvaizdą) ir neapibrėžtumą (trejybės ratą).
* Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.

Pakeistos 477-478 eilutės iš

* ~~Apytaka sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdu~~.

į:

* Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Apytakos išreiškia keturis tyrimus
* Įsivaizduojamume neapibrėžtumo trejybę išsako [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]

Ištrintos 503-512 eilutės:

Ryšiai reiškiasi apimtimis.
* Yra ryšiai su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
* Ryšių vienumas išsakomas betkuo (vienumas pažinovo pagrindu) ir kažkuo (vienumas pažintuojo pagrindu).
* Neturėjimas ryšių reiškiasi (pažinovo) ryšiais su viskuo arba (pažintuojo) ryšiais su niekuo.

Dvi kryptys
* Yra dvi kryptys. Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.

Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros, einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės.

Pridėtos 506-507 eilutės:

'''Neįsivaizduojamumas'''

Ištrintos 604-610 eilutės:

Ką veikia apytaka
* Apytaka išreiškia tyrimą. Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
* Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Apytakos išreiškia keturis tyrimus
* Įsivaizduojamume neapibrėžtumo trejybę išsako [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]

Pridėtos 662-663 eilutės:

* Išėjimas už savęs dviem kryptim, į save ir iš savęs.
* Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.

Pridėta 665 eilutė:

* Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės.

2021 gruodžio 03 d., 14:34 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 578-581 eilutės iš

Vaizduotės pranokimas.
* Septintasis požiūris.
* Prasmingumas yra neaprėpiamumas, tad vaizduotės pranokimas.

į:

'''Meilė palaiko Dievo brandą'''

Pridėtos 586-592 eilutės:

'''Vaizduotės pranokimas'''

Vaizduotės pranokimas.
* Septintasis požiūris.
* Prasmingumas yra neaprėpiamumas, tad vaizduotės pranokimas.
* Šalia vaizduotės šešių vienumo pagrindų yra dar neįsivaizduojami Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintasis požiūris).

Ištrintos 605-609 eilutės:

'''Vaizduotės pranokimas'''

Kas pranoksta vaizduotę
* Šalia vaizduotės šešių vienumo pagrindų yra dar neįsivaizduojami Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintasis požiūris).

2021 gruodžio 03 d., 14:27 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 461-463 eilutės:

Vienumas
* Mūsų vienumo klausimas yra esminis. Jisai grindžia dorovę. Meilės moksle jisai reiškiasi keturiomis vienumo sampratomis, užtat jų šešiomis poromis.

Ištrintos 546-550 eilutės:

Kodėl yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Kas yra Dievo laisvė ir Dievo valia. Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.
* Kokia yra Dievo valia. Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.

Pridėta 556 eilutė:

* Asmenys yra tarpe, apimtyje tarp Dievo už asmens ir Dievo asmenyje.

Pridėtos 560-568 eilutės:

'''Dievo branda reiškiasi asmenimis tarpe tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse'''

Kodėl yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Kas yra Dievo laisvė ir Dievo valia. Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.
* Kokia yra Dievo valia. Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.

'''Dievo branda išsipildo Kitu'''

Pridėtos 602-603 eilutės:

'''Vaizduotės pranokimas'''

Ištrinta 620 eilutė:

* Mūsų vienumo klausimas yra esminis. Jisai grindžia dorovę. Jisai reiškiasi keturiomis vienumo sampratomis, užtat jų šešiomis poromis.

2021 gruodžio 03 d., 13:15 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 549-550 eilutės iš

Asmenys
* Nulinis asmuo remiasi keturiais asmenimis~~, keturiomis apimtimis, keturiomis~~ apytakomis.

į:

'''Dievo branda reiškiasi asmenimis'''

Asmenys apibrėžia Dievą
* Nulinis asmuo (Dievas) apibrėžiamas apibrėžimo keturiais suvokimais, vaizduojamumo keturiomis apytakomis, neįsivaizduojamumo keturiais asmenimis.

Ištrintos 553-556 eilutės:

* Asmenis supa ir iššaukia apytakos.
* Asmenys yra. Jie nepaneigiami. Dievo raiška asmenimis išreiškia, kad jisai yra, kad jisai būtinas.

Ką veikia asmenų lygmenys

Pridėtos 556-559 eilutės:

Asmenys yra
* Asmenys yra. Jie nepaneigiami. Dievo raiška asmenimis išreiškia, kad jisai yra, kad jisai būtinas, kad jisai nėra tiktai nieko apimtyje.
* Asmenis supa iššaukia, apibrėžia, nusako apytakos.

2021 gruodžio 03 d., 13:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 426-427 eilutės iš

* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.

į:

* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.

Apibrėžimas trejybės atvaizdu
* Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas (pavyzdžiui, Tėvo, Sūnaus, Dvasios).

Pakeistos 479-480 eilutės iš

į:

* Trys meilės Dievo šokyje sudaro trejybės ratą.

Pridėtos 532-533 eilutės:

Trejybės ratą sudaro trys asmenys: Nusistatome Manimi, vykdome Tavimi, permąstome Kitu. O jų trejybė yra Dievo sąmoningumas.

Ištrintos 590-594 eilutės:

Trys meilės
* Trys meilės Dievo šokyje sudaro trejybės ratą.
* Trys kampai iš kurių mylime save, vienas kitą, visus.
* Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas.

2021 gruodžio 03 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 536-537 eilutės iš

į:

* Dievas yra atkuriamas. Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.

Ištrintos 552-554 eilutės:

Susikalbėjimas
* Susikalbėjimu bendraujama su Neįsivaizduojamuoju. Gerasis vaikas nežino kaip jo tėvai jį ras bet žino kur eiti, kad jie rastų.

Ištrintos 590-592 eilutės:

Kaip bendraujame su Dievu
* Atjaučiu Neįsivaizduojamąjį. Kaip jis mus suprastų? 0-P-P2-P3 ir paskui kaip mes jį suprastumėme ŽDŽDŽ-ŽDŽD-ŽDŽ-ŽD. Nes mes patys negalime suprasti bet užtat įsivaizduojame kažkas (Neįsivaizduojamasis) gali mus suprasti. Užtat pas mus yra noras būti suprastais. Šešios atjautos: 4 Dievo rūpesčiai, 4 žmogaus rūpesčiai.

Pridėtos 594-595 eilutės:

'''Dievo ir žmogaus santykis'''

Pakeistos 602-604 eilutės iš

Koks yra Dievas
* Dievas yra atkuriamas. Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.

į:

* Kaip bendraujame su Dievu
** Susikalbėjimu bendraujama su Neįsivaizduojamuoju. Gerasis vaikas nežino kaip jo tėvai jį ras bet žino kur eiti, kad jie rastų.
** Atjaučiu Neįsivaizduojamąjį. Kaip jis mus suprastų? 0-P-P2-P3 ir paskui kaip mes jį suprastumėme ŽDŽDŽ-ŽDŽD-ŽDŽ-ŽD. Nes mes patys negalime suprasti bet užtat įsivaizduojame kažkas (Neįsivaizduojamasis) gali mus suprasti. Užtat pas mus yra noras būti suprastais. Šešios atjautos: 4 Dievo rūpesčiai, 4 žmogaus rūpesčiai.

2021 gruodžio 03 d., 12:53 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 528-530 eilutės iš

~~Dievas~~

į:

'''Dievo branda'''

Dievas bręsta

Pridėta 532 eilutė:

* Dievas atsiskleidžia ir kartu jo apibrėžtume išreikštomis reikšmėmis atsiskleidžia visi.

Pakeistos 535-536 eilutės iš

į:

* Dievas Sūnui atsiskleidžia kaip aštuonerybė. Jinai išreiškia Dievą kaip prieštaravimą, kaip nulybę. Jinai išsako jo išėjimą už sąlygų, tiek į save, tiek iš savęs. Jinai išsako santvarkos subliuškimą.

Pakeistos 552-559 eilutės iš

Susikalbėjimu bendraujama su Neįsivaizduojamuoju. Gerasis vaikas nežino kaip jo tėvai jį ras bet žino kur eiti, kad jie rastų.

Atsiskleidimas
* Dievas atsiskleidžia ir kartu jo apibrėžtume išreikštomis reikšmėmis atsiskleidžia visi.

Dievas kaip aštuonerybė
* Išėjimas už sąlygų. Santvarkos subliuškimas. Prieštaravimas.

į:

Susikalbėjimas
* Susikalbėjimu bendraujama su Neįsivaizduojamuoju. Gerasis vaikas nežino kaip jo tėvai jį ras bet žino kur eiti, kad jie rastų.

2021 gruodžio 03 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 596-598 eilutės:

Ką veikia gerumas
* Gerumas parodo, kad nors mes nesiekiame Dievo, tačiau jisai siekia mus. Gerumas nušviečia Dievo ir mūsų santykį. Jisai gali būti sąlygiškas Dievas. Jisai yra.

2021 gruodžio 02 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 516 eilutė iš:

Esant asmeniui, ketverybė (troškimai) užsiskleidžia (meilės - visko troškimo) trejybės ratu.

į:

Esant asmeniui, ketverybė (troškimai) užsiskleidžia (meilės - visko troškimo) trejybės ratu, tad Dievo sąmoningumu.

2021 gruodžio 02 d., 13:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 513-516 eilutės:

'''Užsisklendimas trejybės ratu'''

Esant asmeniui, ketverybė (troškimai) užsiskleidžia (meilės - visko troškimo) trejybės ratu.

2021 gruodžio 02 d., 12:59 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 496-515 eilutės iš

Neįsivaizduojamumas
* Neįsivaizduojamumas yra visumos pilnatvė, "the big picture".
* ~~Neįsivaizduojamumas yra visų galimybių pilnatvė, tad amžino gyvenimo pilnatvė, pilnasis atsiskleidimas. Būtent tai yra neįsivaizduojama. Ir būtent tai yra asmenų ir jų tyrimų tikslas~~, ~~ta prasme, jų pagrindas. Tai yra apibrėžta, tik neaprėpiama, tad prasminga~~. ~~Tad neįsivaizduojamumas yra prasmingumas~~, ~~o tai išgyvenama trejybės ratu, jo atvaizdu buvimu, veikimu, mąstymu. Ir trejybės ratas tai susieja su visais kitais trejybės atvaizdais~~.
* Neįsivaizduojamumas yra dieviškumas.
* Neįsivaizduojamumas yra nepastovumas.
* Galime įsivaizduoti asmens būklę - apytakas, bet negalime įsivaizduoti asmenis kaip tokio, tad jis pats liudija ir atsako už save.
* Dvasia sutapatina tai kas yra. Meilės mokslu sutapatina skirtingas valias: Dievo valią, meilės valią ir valią mylėti Dievą. Šių valių skirtingumas iškyla tiktai sandaros dėka, Kito požiūrio dėka. O šiaip dvasia yra savaime vieninga.
* Vieningumas yra atvaizdų vieningumas. Tad vieningumu pranokstame vaizduotės ribas. Vieningumas sieja nulinį ir septintą požiūrį, juos sulygina ir sutapatina kaip Tėvą ir Sūnų, ~~o Sūnuje kaip Dievą (mylėk tobulą)~~ ir žmogų (mylėk tapatų).

Neįsivaizduojamasis
* Neįsivaizduojamojo pagrindu bendra vaizduotė - vieningumas - Dievo būtinumas.
* ~~Neįsivaizduojamasis yra tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, tai yra gyvybė, kurią meilė palaiko pertvarkymais~~. Meilės mokslas išverčia šį tarpą.

Kas yra nepriklausomasis
* Dievas yra be ryšio.
* Nepriklausomasis yra vienumo santykis su atkūrimu. Nepriklausomasis yra pirm atkūrimo, tad pirm vaizdavimo.

Koks yra nepriklausomasis
* Nepriklausomasis yra be santykių. Jisai pats neturi santykių, bet jisai išsako vienumo santykį su atkūrimu, kad vienumas yra pirm atkūrimo.

į:

Kas neįsivaizduojama
* Neturintis santykių.
** Dievas be ryšio.
** Nepriklausomasis.
* Asmuo. Nes asmuo yra pirm vaizdavimo. Asmuo turi pats save išgyventi.
** Galime įsivaizduoti asmens būklę - apytakas, bet negalime įsivaizduoti asmenis kaip tokio, tad jis pats liudija ir atsako už save.
* Visų galimybių pilnatvė.
** Amžino gyvenimo pilnatvė, pilnasis atsiskleidimas. Būtent tai yra neįsivaizduojama. Ir būtent tai yra asmenų ir jų tyrimų tikslas, ta prasme, jų pagrindas. Tai yra apibrėžta, tik neaprėpiama, tad prasminga. Tad neįsivaizduojamumas yra prasmingumas, o tai išgyvenama trejybės ratu, jo atvaizdu buvimu, veikimu, mąstymu. Ir trejybės ratas tai susieja su visais kitais trejybės atvaizdais.
** Visumos pilnatvė, "the big picture".
* Vieningumas
** Vieningumas yra atvaizdų vieningumas. Tad vieningumu pranokstame vaizduotės ribas. Vieningumas sieja nulinį ir septintą požiūrį, juos sulygina ir sutapatina kaip Tėvą ir Sūnų, o Sūnuje kaip Dievą (mylėk tobulą) ir žmogų (mylėk tapatų).
* Kiti atsakymai.
** Vienumo santykis su atkūrimu, kad vienumas yra pirm atkūrimo, pirm vaizdavimo.
** Tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, tai yra gyvybė, kurią meilė palaiko pertvarkymais. Meilės mokslas išverčia šį tarpą.
** Neįsivaizduojamojo pagrindu bendra vaizduotė - vieningumas - Dievo būtinumas.
** Neįsivaizduojamumas yra dieviškumas.
** Neįsivaizduojamumas yra nepastovumas.

Neįsivaizduojamume yra Dievas, Mano Dievas, Mūsų Dievas.

|| '''Dievas''' || Dievas || Mano Dievas || Mūsų Dievas ||
|| '''mylėti''' || save || vienas kitą || visus ||
|| '''poslinkiai''' || nusistatyti || vykdyti || permąstyti ||
|| '''Dievas išgyvena''' || Mane || Tave || Kitą ||
|| '''reikšmė''' || pradžia || vidurys || pabaiga ||

Dvasia sutapatina tai kas yra. Meilės mokslu sutapatina skirtingas valias: Dievo valią, meilės valią ir valią mylėti Dievą. Šių valių skirtingumas iškyla tiktai sandaros dėka, Kito požiūrio dėka. O šiaip dvasia yra savaime vieninga.

Ištrinta 526 eilutė:

* Dievu reiškiasi jo trys reikšmės - pradžia, vidurys, pabaiga.

2021 gruodžio 02 d., 12:45 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 615-618 eilutės:

Pasirinkimai
* Blogis dirbtinai neigia ryšį.
* Kalbomis savastis plėtojasi išgyvenimais, įsisavina jų pamokas.

2021 gruodžio 02 d., 12:33 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 446 eilutė:

* Dievas trokšta būti asmens Dievu. Dievo Dievas savarankiškas, Mano Dievas užtikrintas, Tavo Dievas ramus, Kito Dievas mylintis.

Ištrintos 450-457 eilutės:

[[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]
* Apibrėžtume Dievo reikšmės išreiškiamos klausimu, tyrimu, atsakymu.

Trys meilės
* Trys meilės Dievo šokyje sudaro trejybės ratą.
* Trys kampai iš kurių mylime save, vienas kitą, visus.
* Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas.

Pakeista 460 eilutė iš:

* Klausimas-~~tyrimias~~-atsakymas reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.

į:

* Klausimas-tyrimas-atsakymas reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.

Pakeistos 462-463 eilutės iš

* Dievo šokis. Vienų vienumo sąvoką galima išreikšti santykinai kaip tiesos tėkmę. Tai reikalauja trijų savasties klodų, tad trejybės rato.

į:

Pridėtos 576-583 eilutės:

Apytakos išreiškia keturis tyrimus
* Įsivaizduojamume neapibrėžtumo trejybę išsako [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]

Trys meilės
* Trys meilės Dievo šokyje sudaro trejybės ratą.
* Trys kampai iš kurių mylime save, vienas kitą, visus.
* Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas.

Pridėta 594 eilutė:

* Dievas tampa žmogaus Dievu.

2021 gruodžio 02 d., 12:17 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 366-367 eilutės iš

'''~~Jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės~~'''

į:

'''Dievo reikšmės asmenims'''

Ištrintos 452-456 eilutės:

Trejybės ratas
* Trejybės ratas yra sandara.
* Trejybės ratu dvasia savo tarpusavio santykiais deramai apsibrėžia.
* Trejybės ratas yra neapibrėžtumo sąmoningumas.

Pridėta 659 eilutė:

* Trejybės ratas yra neapibrėžtumo sąmoningumas.

2021 gruodžio 02 d., 12:08 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 368 eilutė iš:

~~Dvasia~~ yra ~~jokia reikšmė~~

į:

Jokia reikšmė yra Dievo reikšmė Dievui - Dvasia

Pakeista 376 eilutė iš:

~~Tiesa~~ yra ~~viena reikšmė~~

į:

Viena reikšmė yra Dievo reikšmė Man - tiesa

Pakeista 382 eilutė iš:

~~Dievas ir gerumas~~ yra ~~dvejopa reikšmė~~

į:

Dvejopa reikšmė yra Dievo reikšmė Tau - Dievas ir gerumas

Pakeistos 386-387 eilutės iš

'''Trejopa reikšmė'''

į:

'''Trejopa reikšmė yra Dievo reikšmė Kitam - pradžia, vidurys, pabaiga'''

Ištrintos 388-389 eilutės:

* Trys Dievo reikšmės.
* Neapibrėžtumas reiškiasi trejopai - pradžia, pabaiga ir viduriu.

2021 gruodžio 02 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 345 eilutė iš:

~~Asmenų seka~~

į:

Neapibrėžtume glūdi Dievo reikšmės asmenims tik neapibrėžtume nėra asmenų

2021 lapkričio 30 d., 18:55 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 452-454 eilutės:

[[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]
* Apibrėžtume Dievo reikšmės išreiškiamos klausimu, tyrimu, atsakymu.

Ištrintos 471-476 eilutės:

[[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]
* Apibrėžtume Dievo reikšmės išreiškiamos klausimu, tyrimu, atsakymu.

Visaregis
* Visaregį suprasti kaip neapibrėžtumo ir apibrėžtumo lygmenų reikšmių santykį: 24 = 1 x 2 x 3 (neapibrėžtumo reikšmių kampai) x 4 (apibrėžtumo apimtys)

Ištrintos 506-522 eilutės:

Kas yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.

Kokia yra Dievo valia
* Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.

Kodėl yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.

Kas yra amžinas gyvenimas
* Amžinas gyvenimas yra Dievo laisvė, jo atskirtumas nuo sąlygų, nuo gerumo.

Padalinimai
* Padalinimas skiria ir grindžia vienumą ir nevienumą.

Laipsnynai išsako vienumo pagrindus.

Pakeistos 516-530 eilutės iš

į:

* Galime įsivaizduoti asmens būklę - apytakas, bet negalime įsivaizduoti asmenis kaip tokio, tad jis pats liudija ir atsako už save.
* Dvasia sutapatina tai kas yra. Meilės mokslu sutapatina skirtingas valias: Dievo valią, meilės valią ir valią mylėti Dievą. Šių valių skirtingumas iškyla tiktai sandaros dėka, Kito požiūrio dėka. O šiaip dvasia yra savaime vieninga.
* Vieningumas yra atvaizdų vieningumas. Tad vieningumu pranokstame vaizduotės ribas. Vieningumas sieja nulinį ir septintą požiūrį, juos sulygina ir sutapatina kaip Tėvą ir Sūnų, o Sūnuje kaip Dievą (mylėk tobulą) ir žmogų (mylėk tapatų).

Neįsivaizduojamasis
* Neįsivaizduojamojo pagrindu bendra vaizduotė - vieningumas - Dievo būtinumas.
* Neįsivaizduojamasis yra tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, tai yra gyvybė, kurią meilė palaiko pertvarkymais. Meilės mokslas išverčia šį tarpą.

Kas yra nepriklausomasis
* Dievas yra be ryšio.
* Nepriklausomasis yra vienumo santykis su atkūrimu. Nepriklausomasis yra pirm atkūrimo, tad pirm vaizdavimo.

Koks yra nepriklausomasis
* Nepriklausomasis yra be santykių. Jisai pats neturi santykių, bet jisai išsako vienumo santykį su atkūrimu, kad vienumas yra pirm atkūrimo.

Pridėtos 537-541 eilutės:

Kodėl yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Kas yra Dievo laisvė ir Dievo valia. Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.
* Kokia yra Dievo valia. Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.

Pakeistos 557-567 eilutės iš

Neįsivaizduojamasis
* Neįsivaizduojamojo pagrindu bendra vaizduotė - vieningumas - Dievo būtinumas.
* Neįsivaizduojamasis yra tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, tai yra gyvybė, kurią meilė palaiko pertvarkymais. Meilės mokslas išverčia šį tarpą.

Kas yra nepriklausomasis
* Dievas yra be ryšio.
* Nepriklausomasis yra vienumo santykis su atkūrimu. Nepriklausomasis yra pirm atkūrimo, tad pirm vaizdavimo.

Koks yra nepriklausomasis
* Nepriklausomasis yra be santykių. Jisai pats neturi santykių, bet jisai išsako vienumo santykį su atkūrimu, kad vienumas yra pirm atkūrimo.

į:

Ištrintos 569-572 eilutės:

Veiksmas +4
* Veiksmas +4 išreiškia prieštaravimą nes ketverybėje glūdi tarpas +0.

Ištrintos 579-584 eilutės:

Neįsivaizduojamumas
* Galime įsivaizduoti asmens būklę - apytakas, bet negalime įsivaizduoti asmenis kaip tokio, tad jis pats liudija ir atsako už save.
* Dvasia sutapatina tai kas yra. Meilės mokslu sutapatina skirtingas valias: Dievo valią, meilės valią ir valią mylėti Dievą. Šių valių skirtingumas iškyla tiktai sandaros dėka, Kito požiūrio dėka. O šiaip dvasia yra savaime vieninga.
* Vieningumas yra atvaizdų vieningumas. Tad vieningumu pranokstame vaizduotės ribas. Vieningumas sieja nulinį ir septintą požiūrį, juos sulygina ir sutapatina kaip Tėvą ir Sūnų, o Sūnuje kaip Dievą (mylėk tobulą) ir žmogų (mylėk tapatų).

Ištrintos 611-619 eilutės:

Kas yra žmogus
* Žmogus yra Dievo būtinumo klausimas kurį Dievas gali prisiimti, išeidamas už savęs, arba gali neprisiimti, neišeidamas už savęs.

Kas yra žmogaus požiūris
* Žmogaus požiūris yra Dievo požiūrio prielaidos.

Koks yra žmogaus požiūris
* Žmogaus požiūris eina pirm Dievo požiūrio.

2021 lapkričio 30 d., 17:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 502-505 eilutės iš

Šešerybė - Vienumas

Ką veikia apimtys
* ~~Ryšiai reiškiasi apimtimis.~~ Yra ryšiai su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.

į:

Ryšiai reiškiasi apimtimis.
* Yra ryšiai su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.

Ištrintos 521-522 eilutės:

~~Septynerybė - Nevienumas~~

Ištrintos 525-532 eilutės:

Linksniai
* vardininkas: Dievas: vienumas yra pasaulis (viskas)
* naudininkas: asmenys: vienumas yra pasauliui (viskam)
* galininkas: Kitas: vienumas išgyvena pasaulį (viską)
* įnagininkas: požiūriai: vienumas pasauliu (viskuo)
* kilmininkas: meilė: pasaulio vienumas (visko)
* vietininkas: bendrystė: vienumas pasaulyje (viskame)

2021 lapkričio 30 d., 16:51 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 423-424 eilutės iš

~~Apibrėžtumas~~

į:

* Apibrėžtume yra suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvenimo lygtis.

Pakeistos 425-427 eilutės iš

* Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą. Mano suvokimas kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.

į:

* Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą. Mano suvokimas kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.
* Žmogus apibrėžtas, tad jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
* Apibrėžimu atsiranda savastis ir keturios pakopos, nes atsiranda iš ko išeinama. Atsiranda sąlygos, šališkumas, neigimas, kurių nėra neapibrėžtume.
* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.

Ištrintos 446-448 eilutės:

Apimtys
* Apimtys išreiškia sąlygas kuriose nėra arba yra.

Pakeista 448 eilutė iš:

* ~~Neapibrėžtume tėra dvasia, atvirumas. Tėra trys Dievo reikšmės.~~ Kartu su apibrėžtumu iškyla Dievo troškimai. Troškimai išsako Dievą, kaip jisai atrodo apimtyse.

į:

* Kartu su apibrėžtumu iškyla Dievo troškimai. Troškimai išsako Dievą, kaip jisai atrodo apimtyse.

Ištrintos 451-475 eilutės:

'''Tarpas'''

Kas yra tarpas
* Tarpas yra vienumo pagrindų vienumas, tad septintasis požiūris.
* Tarpas yra trečias taškas Dievo ir žmogaus atžvilgiu kuriuo sąmoningumas yra nulybė.
* Apibrėžtumas puoselėja tarpą esantį ketverybėje, penkerybėje, šešerybėje, septynerybėje.
* Tarpas yra atsiskleidimo apimtis ir turinys. Jisai iš vienos pusės troškimu, kaip skirtumas tarp Dievo būklės ir jo ištakų, jisai išauga iš nieko ligi visko. Iš kitos pusės, kaip neapibrėžtumas, jisai sumažėja nuo visko ligi nieko.

Kas vyksta tarpe
* Vaizduotė atkuria tarpe.
* Dievas tarpe yra gerumas. Tai Dievas mumyse, mūsų vaizduotėse. Jo irgi negaliu įsivaizduoti.
* Dievas už mūsų yra taipogi mumyse. Tai gerumas.

Kaip tarpas iškyla ir vystosi
* Ketverybe iškyla tarpas tarp Dievo ir žmogaus, tarp galutinių pakopų ir tarpinių pakopų.
* Šį tarpą toliau plėtoja penkerybė, šešerybė, septynerybė, aštuonerybė.
* Vaizduotė išskiria tarpą kuriame išreiškia tai kas už tarpo.

Tarpas išgyvenamas įvairiais padalinimais:
* nulybe: ketverybės tarpas išskiria žinojimą (ryšiais) ir nežinojimą (be ryšio)
* vienybe: penkerybės išreiškia išėjimą už savęs, skiria išėjimą į save ir iš savęs, jos tarpas išsireiškia savasties išgyventoju
* dvejybe: šešerybė išreiškia vaizduotę, vienumo pagrindus, skiria buvimą ir nebuvimą, jos tarpas išsireiškia asmeniu ir apimtimi
* trejybe: septynerybė išreiškia apytaką, jos tarpas išsireiškia tyrimu, trejybės ratu
* ketverybe: aštuonerybė išreiškia mus, jos tarpas subliūkšta, lieka nulybė, meilė

Ištrintos 461-470 eilutės:

Penkios reikšmės
* Kitas
* Sąlygos.

Apibrėžtumas
* Žmogus apibrėžtas, tad jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
* Apibrėžimu atsiranda savastis ir keturios pakopos, nes atsiranda iš ko išeinama. Atsiranda sąlygos, šališkumas, neigimas, kurių nėra neapibrėžtume.
* Apibrėžtume yra suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvenimo lygtis.
* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.

Pridėtos 466-468 eilutės:

Įsivaizduojamumas
* Suvokimas-apibrėžtumas yra atskyrimas, tad jame nelabai gali būti vienumas, užtat už jo yra įsivaizduojamumas.

Pakeistos 470-471 eilutės iš

* Apibrėžtume Dievo ~~trys taškai išreiškiami~~ klausimu, tyrimu, atsakymu.

į:

* Apibrėžtume Dievo reikšmės išreiškiamos klausimu, tyrimu, atsakymu.

Pakeistos 539-542 eilutės iš

Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros, einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės.

Įsivaizduojamumas
* Suvokimas-apibrėžtumas yra atskyrimas, tad jame nelabai gali būti vienumas, užtat už jo yra įsivaizduojamumas.

į:

Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros, einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės.

2021 lapkričio 29 d., 11:05 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 177-181 eilutės iš

'''~~Dievas bręsta kaip tyrėjas.~~'''

į:

'''Tėra tai kas reiškiasi: Dievas tampa kažkieno Dievu'''
* Vidinė reikšmė išsakoma išoriniais ryšiais.
* Dievą įprasmina jo vaidmuo.

Dievas bręsta kaip tyrėjas.

2021 lapkričio 26 d., 17:14 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 778 eilutė iš:

į:

* Žinojimas atstoja troškimą. Asmenyje slypi žinojimas dėl kurio jiems nereikia išeiti už savęs, nereikia trokšti. Dievas žino viską užtat trokšta nieko, jisai savarankiškas. Dievo žinojimas visko prilygsta visko nežinojimui.

2021 lapkričio 26 d., 17:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 292-293 eilutės:

||'''pažinimas''' || nežinojimas || žinojimas || žinantysis || nežinantysis ||
||'''santykis su išmintimi''' || Dievas tiesiogiai nežino || Aš tiesiogiai žinau || netiesiogiai žinome per Tave || netiesiogiai nežinome per Kitą ||

Pakeistos 310-311 eilutės iš

į:

||'''apytakos''' || Dievo mokslas (Dievo šokis) || visko mokslas (išgyvenimo apytaka) || troškimų mokslai (žinojimo rūmai) || meilės mokslas ||

Ištrintos 777-780 eilutės:

* Nežinojimas - neapibrėžtumas - reikšmės, vaidmenys - Dievo šokis - dvasia
* Žinojimas - apibrėžtumas - pažinimas - išgyvenimo apytaka - sandara
* Žinantysis - įsivaizduojamumas - pažinovas - žinojimo rūmai - atvaizdai
* Nežinantysis - neįsivaizduojamumas - asmenys - meilės mokslas - vieningumas

2021 lapkričio 26 d., 14:27 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 787 eilutė:

Tu esi įsivaizduojamas nes bendraujame tam tikrose ribose, sąlygose, tam tikroje apimtyje. O Kitas neįsivaizduojamas nes nėra jokių ribų, sąlygų. Bendravimas remiasi daliniu žinojimu, žinojimu ribose. Žinojimas irgi būtinai yra apimtyje ir ta prasme yra dalinis. Užtat išsiskiria dalykiškas žinojimas (betko, kažko) ribose ir nedalykiškas žinojimas (visko, nieko) be ribų. Tačiau galima pranokti žinojimo ribotumą betko ir kažko žinojimą sutelkus į visko žinojimą, tad ir į nieko žinojimą.

2021 lapkričio 24 d., 18:20 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 779-786 eilutės:

4 troškimai: Dievas, viskas, troškimai, meilė
* reikšmėse: 0, 1, 2, 3
* gyvenimo lygtyje: pažinovo lygtis X 4 troškimai (asmenys)
* 4 apytakose: 4 troškimai ir 6 atjautos (ir kaip skirtingai reiškiasi 4 apytakose?)
* asmenyse: 4 trokštantys ?

2021 lapkričio 24 d., 14:11 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 764-778 eilutės:

* Kitas yra tarpe tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų, tarp sąmonės ir pasąmonės, kaip kad gyvybė (gyvybės mokslo žinojimo rūmuose), tai yra, amžinas gyvenimas.
* Vienijimas kaip pagrindas.
* Kodėl Kitas yra - šito klausimo pagrindu toliau kyla klausimai Kaip Tu esi (jį pakalbinti), Koks Aš esu, Ar Dievas yra.
* Yra sutapimas, išskyrimas Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O Kitam atrodo priešingai. Kodėl? Ir kodėl Kitas yra tiesos pagrindas?
* Tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, Kitu išauga šventoji Dvasia kaip trečias Dievo vaidmuo, bendrai suvokta, kuria Dievas pasireiškia tikra pilnaverte trejybe, o mes į šventąją Dvasią savo asmenybėmis įsijungiame Kito pagrindu, besiplėtojančia šviesuolių bendryste.
* Kas kam yra Dievas - ir jų vienumas. Dievas už mūsų - visi asmenys (Kito pagrindu) yra tarpe - Dievas mumyse. Amžinas gyvenimas atveria tarpą. Tai yra suvedimas (ketverybe, platesne raiška) kurį galima palyginti su išvestimi iš Dievo ir trejybės - pradžia, eiga, pabaiga.
* Požiūrio lygtimi pirma sutampa Dievas ir gerumas, o paskui jie išskiriami. O gyvenimo lygties lygmenimis, pirma yra asmuo (Tu, įsivaizduojamumas) išskiriantis neapibrėžtumą ir apibrėžtumą, o paskui yra asmuo (Kitas, neįsivaizduojamumas), jų neišskiriantis. Gyvenimo lygties lygmenimis iškyla (pašalinis) asmuo kuriam tas skirtumas yra svarbus. O požiūrio lygtyje tai išplaukia iš paties Dievo, kuriam nėra skirtumo - tai tiesiog yra reikšmės - tačiau kuris atveria galimybę skirtumui - amžinam gyvenimui. Tad jokia reikšmė ir trys reikšmės išsako požiūrio lygtį, neapibrėžtumą. O trečioji reikšmė atveria galimybę apibrėžtumui.
* Neapibrėžtume, ką išskiria trys reikšmės, pavyzdžiui, kodėl/kaip ir koks/ar ? Kaip reikšmės tampa reikšmingomis (taip kad ikona prilygsta simboliui?
* Betkas (apibrėžtumas, su požiūriu) neigia viską (neapibrėžtumą, be požiūrio). Viskas yra joks požiūris. Kažkas (įsivaizduojamumas, su apimtimi) neigia nieką (neįsivaizduojamumą, be apimties).

* Nežinojimas - neapibrėžtumas - reikšmės, vaidmenys - Dievo šokis - dvasia
* Žinojimas - apibrėžtumas - pažinimas - išgyvenimo apytaka - sandara
* Žinantysis - įsivaizduojamumas - pažinovas - žinojimo rūmai - atvaizdai
* Nežinantysis - neįsivaizduojamumas - asmenys - meilės mokslas - vieningumas

2021 lapkričio 23 d., 14:50 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 229 eilutė:

* Asmuo tiria save ir taipogi Dievas tiria asmenį, kaip jisai tiria save.

2021 lapkričio 23 d., 14:49 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 228 eilutė:

* Asmuo yra tiriamasis.

2021 lapkričio 23 d., 14:49 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 177 eilutė iš:

'''Dievas bręsta.'''

į:

'''Dievas bręsta kaip tyrėjas.'''

Pakeistos 202-222 eilutės iš

Asmenys suteikia reikšmes
* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys.
* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.
* Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.
* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.
* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.
* Asmenys yra tai kas neįsivaizduojama.
* Neapibrėžtumas išreiškimas neįsivaizduojamumu.

Nenuoseklume iškyla nuoseklumas
* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui.
* Dievo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje, Dievui Dvasiai susitelkus į Kitą.
* Neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.
* Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu.
* Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.
* Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu.
* Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą.
* Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą.
* Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta.

Vienumo reikšmė vystosi keturiomis pakopomis

į:

'''Vienumo reikšmė vystosi keturiomis tyrimo pakopomis'''

Pakeista 206 eilutė iš:

* Vienumas bręsta tyrimais: Neapibrėžtume - Ar Dievas yra? Apibrėžtume - Koks Aš esu? Įsivaizduojamume - Kaip Tu esi? Neįsivaizduojamume - Kodėl Kitas yra?

į:

* Vienumas (ir Dievas) bręsta tyrimais: Neapibrėžtume - Ar Dievas yra? Apibrėžtume - Koks Aš esu? Įsivaizduojamume - Kaip Tu esi? Neįsivaizduojamume - Kodėl Kitas yra?

Pakeistos 216-236 eilutės iš

~~Neapibrėžtumo trejybę įprasmina trejybės ratas~~

į:

Nenuoseklume iškyla nuoseklumas
* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui.
* Dievo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje, Dievui Dvasiai susitelkus į Kitą.
* Neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.
* Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu.
* Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.
* Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu.
* Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą.
* Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą.
* Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta.

Asmenys suteikia reikšmes
* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys.
* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.
* Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.
* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.
* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.
* Asmenys yra tai kas neįsivaizduojama.
* Neapibrėžtumas išreiškimas neįsivaizduojamumu.

'''Neapibrėžtumo trejybę įprasmina trejybės ratas'''

Pakeistos 246-247 eilutės iš

Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.

į:

'''Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.'''
* Vienumo bendrystė išreiškia Dievo būtinumą.

2021 lapkričio 23 d., 14:42 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 177-178 eilutės iš

Esmė
* Dievas bręsta.

į:

'''Dievas bręsta.'''

2021 lapkričio 23 d., 14:42 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 200-202 eilutės:

Apibrėžtumu iškyla paskirybė, kuri svarbu vienumui
* Tėra tai kas reiškiasi, tai yra svarbu vienumui. Nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis, o raiška yra paskirybė, atskirybė.

Pridėta 208 eilutė:

* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.

Pridėtos 213-214 eilutės:

* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui.
* Dievo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje, Dievui Dvasiai susitelkus į Kitą.

Pakeistos 226-232 eilutės iš

į:

* Tyrimas išsako vienumo brandą.
* Vienumas bręsta tyrimais: Neapibrėžtume - Ar Dievas yra? Apibrėžtume - Koks Aš esu? Įsivaizduojamume - Kaip Tu esi? Neįsivaizduojamume - Kodėl Kitas yra?
* Žmogus netroškimais yra nevienas.
* Susikalbėjimu yra vienumas.
* Atsisakant požiūrių vienumas išlieka suvokime, kuriame yra bendrai suvoktas, tad būtent Dievo Dvasia.
* Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą.

Pridėtos 238-239 eilutės:

* Tyrimą išsako neapibrėžtumo trejybė: galimybių šaltinis, akistatos, darna. (Galimybių puokštė).
* Tyrimas (trejybe) yra pirm žinojimo (ketverybe). Trejybės ratas sukasi atsiremdamas į nusistatymą kaip vidinę atimtį.

Ištrintos 252-262 eilutės:

Tyrimas
* Tyrimas išsako vienumo brandą.
* Tyrimą išsako neapibrėžtumo trejybė: galimybių šaltinis, akistatos, darna. (Galimybių puokštė).
* Tyrimas (trejybe) yra pirm žinojimo (ketverybe).

* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.
* Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą. Žmogus netroškimais yra nevienas. Susikalbėjimu yra vienumas, ir atsisakant požiūrių tas vienumas išlieka suvokime, kuriame yra bendrai suvoktas, tad būtent Dievo Dvasia.
* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui. Ir jo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje.
* Tėra tai kas reiškiasi, tai yra svarbu vienumui. Nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis, o raiška yra paskirybė, atskirybė.

2021 lapkričio 23 d., 14:28 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 597-598 eilutės iš

į:

* Neįsivaizduojamasis yra tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, tai yra gyvybė, kurią meilė palaiko pertvarkymais. Meilės mokslas išverčia šį tarpą.

Ištrinta 759 eilutė:

* Neįsivaizduojamasis yra tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, tai yra gyvybė, kurią meilė palaiko pertvarkymais. Meilės mokslas išverčia šį tarpą.

2021 lapkričio 23 d., 14:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 202-216 eilutės iš

į:

* Kreipiamės į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama.
* Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais.
* Neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.
* Asmenys yra tai kas neįsivaizduojama.
* Neapibrėžtumas išreiškimas neįsivaizduojamumu.

Nenuoseklume iškyla nuoseklumas
* Neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.
* Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu.
* Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.
* Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu.
* Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą.
* Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą.
* Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta.

Pridėtos 225-232 eilutės:

Neapibrėžtumo trejybę įprasmina trejybės ratas
* Neapibrėžtumo trejybė pasireiškia neįsivaizduojamų asmenų ketverybe.
* Ketverybe žiūrima tiek pirmyn, iš pradžios, Dievo požiūriu, tiek atgal, iš pabaigos, Kito požiūriu.
* Trejybės ratas glūdi trejybėje besąlygiškumas-nešališkumas-nepaneigiamumas
* Tai kas yra besąlygiška yra neišreikšta, tad šališka. Išreiškus galima išeiti už išraiškos ir suprasti nešališkai. Tai kas nešališka yra atskirta ir tuomi kažką neigia. Pranokus neigimą atrandame tai kas nepaneigiama. Tai kas nepaneigiama yra nuo išraiškos priešpriešų atitolusi, tad sąlygiška. Sąlygų nepaisymas yra besąlygiškumas.
* Prie trejybės (Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas) prisideda nulinis asmuo, Dievas (Dievas yra Dievas), trejybės ratas.
* Visuminį tyrimą ir dalinį tyrimą sieja trejybės ratas, kuriuo įmanomas tyrimo patikrinimas, patvirtinimas, patikslinimas, išplėtimas. Daliniam tyrimui reikalingas žinojimas, kuriuo tyrimai siejami. Dalinis tyrimas atveria žmogaus savęs tikslinimą, amžiną brandą, amžiną gyvenimą.

Pakeistos 235-239 eilutės iš

~~Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas~~ kaip ~~neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą~~. ~~Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą~~, ~~besąlygišką tiesą. Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu. Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta~~. ~~O neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas~~. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas. Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu. Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.

Neapibrėžtumo trejybė pasireiškia neįsivaizduojamų asmenų ketverybe. Ketverybe žiūrima tiek pirmyn, iš pradžios, Dievo požiūriu, tiek atgal, iš pabaigos, Kito požiūriu. Prie trejybės (Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas) prisideda nulinis asmuo, Dievas (Dievas yra Dievas), trejybės ratas.

į:

* Kiekvienas įsitraukia išeidamas už savęs kaip vadovas įtraukiantis kitus ir kartu kaip sekėjas pripažįstantis pirmesnį vadovą, kūrėją.
* Visuminis tyrimas yra vienkartinis. Visuminį tyrimą išplečia dalinis pažinovas ir jo dalinis tyrimas. Tyrimas išplečiamas daliniais tyrimais, kuriuos plėtoja daliniai pažinovai, žmonės.
* Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą.
* Meilės mokslas pagrįstas Kito bendryste.

Ištrinta 242 eilutė:

* Tyrimas išplečiamas daliniais tyrimais, kuriuos plėtoja daliniai pažinovai, žmonės. Visuminis tyrimas yra vienkartinis. Visuminį tyrimą išplečia dalinis pažinovas ir jo dalinis tyrimas. Visuminį tyrimą ir dalinį tyrimą sieja trejybės ratas, kuriuo įmanomas tyrimo patikrinimas, patvirtinimas, patikslinimas, išplėtimas. Daliniam tyrimui reikalingas žinojimas, kuriuo tyrimai siejami. Dalinis tyrimas atveria žmogaus savęs tikslinimą, amžiną brandą, amžiną gyvenimą.

Ištrintos 244-251 eilutės:

Trejybės ratas glūdi trejybėje besąlygiškumas-nešališkumas-nepaneigiamumas
* Tai kas yra besąlygiška yra neišreikšta, tad šališka. Išreiškus galima išeiti už išraiškos ir suprasti nešališkai. Tai kas nešališka yra atskirta ir tuomi kažką neigia. Pranokus neigimą atrandame tai kas nepaneigiama. Tai kas nepaneigiama yra nuo išraiškos priešpriešų atitolusi, tad sąlygiška. Sąlygų nepaisymas yra besąlygiškumas.

Asmenys yra tai kas neįsivaizduojama. Tad turime kreiptis į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama. Tai yra pasekmė neapibrėžtumo išreiškimo neįsivaizduojamumu. Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais. Užtat neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.

Kiekvienas įsitraukia išeidamas už savęs kaip vadovas įtraukiantis kitus ir kartu kaip sekėjas pripažįstantis pirmesnį vadovą, kūrėją.

Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą. Meilės mokslas pagrįsta Kito bendryste.

2021 lapkričio 23 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 195-197 eilutės iš

~~Neapibrėžtume sutampa reikšmės~~.
* ~~Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia~~ reikšmė ~~ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam.~~

į:

Dievas betirdamas kuria apibrėžtumą.
* Dievas pasitraukia, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
* Viskam atsivėrus reikšmė gali įvairiomis pakopomis reikštis.
* Visuminė išraiška apima visų kitų pakopų raiškas.

Pakeistos 203-209 eilutės iš

Dievas pasitraukia, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
* Viskam atsivėrus reikšmė ~~gali įvairiomis~~ pakopomis ~~reikštis~~. Visuminė išraiška apima visų kitų pakopų raiškas.

Visko žinojimas išsako kaip vienumo reikšmė vystosi keturiomis pakopomis. Dievas išsiplečia viskuo (Dievo pasitraukimu), toliau troškimais (įvairiausiais apimčių atvėrimais) ir galiausiai meile (visko troškimu). Visko žinojimo gražus taikymas nurodo mums kaip įsijungti į besiplėtojančio vienumo bendrystę.

Dievo nebūtinumą grindžia asmenų išsiskyrimas: Dievo~~, Mano, Tavo, Kito. O asmenų sutapimas Kito pagrindu - jo išsiplėtimas Tavimi, Manimi, Dievu - nurodo Dievo būtinumą~~.

į:

Vienumo reikšmė vystosi keturiomis pakopomis
* Visko žinojimas išsako kaip vienumo reikšmė vystosi keturiomis pakopomis.
* Dievas išsiplečia viskuo (Dievo pasitraukimu), toliau troškimais (įvairiausiais apimčių atvėrimais) ir galiausiai meile (visko troškimu).

Apibrėžtumas grindžia Dievo nebūtinumą, įsivaizduojamumas grindžia Dievo būtinumą
* Dievo nebūtinumą grindžia asmenų išsiskyrimas: Dievo, Mano, Tavo, Kito.
* Asmenų sutapimas Kito pagrindu - jo išsiplėtimas Tavimi, Manimi, Dievu - nurodo Dievo būtinumą.

Įsijungiame į besiplėtojančio vienumo bendrystę.
* Visko žinojimo gražus taikymas nurodo mums kaip įsijungti į besiplėtojančio vienumo bendrystę.

Pridėtos 330-332 eilutės:

Neapibrėžtume sutampa reikšmės.
* Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam.

2021 lapkričio 23 d., 13:41 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 179-180 eilutės iš

* Dievas ~~pasireiškia, apsibrėžia~~, ~~yra suvoktas~~.

į:

* Dievas bręsta pasireikšdamas, apsibrėždamas, tapdamas suvoktu.
* Dievas tampa kažkieno Dievu.

Ištrintos 181-182 eilutės:

* Dievas tampa kažkieno Dievu.
* Asmenys susitelkia Kitu.

Pridėta 184 eilutė:

* Dievas yra Kito Dievas, tad visų asmenų Dievas.

Pridėtos 186-187 eilutės:

* Dievas Dvasia būtent Kito atžvilgiu prilygsta Dievui.
* Asmenis telkia Kitas.

2021 lapkričio 23 d., 13:36 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 177-178 eilutės iš

~~Santrauka~~
* Dievas ~~reiškiasi kaip tyrėjas~~. ~~Jisai savo tyrimu išeina iš Dievo neapibrėžtumo per Mano apibrėžtumą per Tavo įsivaizduojamumą į Kito neįsivaizduojamumą~~. ~~Šiuose kloduose tyrėją išreiškia tas pats trejybės ratas, Dievo sąmoningumas. Juo~~ Dievas yra būtinas.

į:

Esmė
* Dievas bręsta.
* Dievas pasireiškia, apsibrėžia, yra suvoktas.
* Dievas pasireiškia asmenimis.
* Dievas tampa kažkieno Dievu.
* Asmenys susitelkia Kitu.
* Neapibrėžtumas pasireiškia neįsivaizduojamumu.
* Neįsivaizduojamumu sutampa neapibrėžtumas ir apibrėžtumas.
* Bendrai suvoktas Dievas Dvasia iškyla tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse.

Dievas reiškiasi kaip tyrėjas.
* Dievas tiria ar Dievas yra būtinas.
* Dievas savo tyrimu išeina iš Dievo neapibrėžtumo per Mano apibrėžtumą per Tavo įsivaizduojamumą į Kito neįsivaizduojamumą.
* Keturiuos kloduose tyrėją išreiškia tas pats trejybės ratas, Dievo sąmoningumas.
* Trejybės ratu Dievas yra būtinas.

2021 lapkričio 20 d., 13:16 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 71-76 eilutės iš

į:

* Kaip apimtys iškyla?
* Kaip iškyla neigimas?
* Kaip iškyla teigimas?
* Ar neigimas ir teigimas yra apimčių orientacijos?

Pridėtos 287-288 eilutės:

* Apimtys iškyla neigiant Dievą, jam atveriant apimtis.
* Didėjantis ir mažėjantis laisvumas yra tarpo orientacijos, einant gilyn į tarpą ir einant platyn iš tarpo gilumos.

2021 lapkričio 19 d., 13:16 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 242-243 eilutės iš

į:

----------------------------------------

Ištrinta 258 eilutė:

~~||'''pradžia, eiga, pabaiga''' || kaip pradžia atrodo pradžiai || kaip pradžia atrodo eigai || kaip pabaiga atrodo eigai || kaip pabaiga atrodo pabaigai||~~

Pridėta 272 eilutė:

||'''pradžia, eiga, pabaiga''' || kaip pradžia atrodo pradžiai || kaip pradžia atrodo eigai || kaip pabaiga atrodo eigai || kaip pabaiga atrodo pabaigai||

2021 lapkričio 19 d., 13:14 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 241 eilutė:

%center%%width=800%[[Attach:bukle-asmuo.png | Attach:bukle-asmuo.png]]

2021 lapkričio 19 d., 13:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 242-243 eilutės iš

%width=100%%|| '''ESMINĖS ĮŽVALGOS''' ||

į:

||width=100%
|| '''ESMINĖS ĮŽVALGOS''' ||

Pakeistos 266-267 eilutės iš

%width=100%%|| '''NEAIŠKIOS ĮŽVALGOS''' ||

į:

||width=100%
|| '''NEAIŠKIOS ĮŽVALGOS''' ||

2021 lapkričio 19 d., 13:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 242-243 eilutės:

%width=100%%|| '''ESMINĖS ĮŽVALGOS''' ||

Ištrintos 253-254 eilutės:

||'''kas ką tiria''' || Dievas tiria Dievą || Dievas tiria žmogų || žmogus tiria žmogų || žmogus tiria Dievą ||
||'''klausimai ir atsakymai''' || vienas klausimas || vienas atsakymas || daug klausimų || daug atsakymų ||

Ištrinta 257 eilutė:

~~||'''galimybių santykis''' || Reikšmės yra 0, 1, 1+1, 1+1+1 || Iš šalies pasižiūrėjus (0+1),(1+1),(1+1+1),(1+1+1+1) || sudauginama (0+1)(1+1)(1+1+1)(1+1+1+1) = 24 || ||~~

Pridėtos 262-269 eilutės:

-------------------------------------

%width=100%%|| '''NEAIŠKIOS ĮŽVALGOS''' ||

||'''kas ką tiria''' || Dievas tiria Dievą || Dievas tiria žmogų || žmogus tiria žmogų || žmogus tiria Dievą ||
||'''klausimai ir atsakymai''' || vienas klausimas || vienas atsakymas || daug klausimų || daug atsakymų ||
||'''galimybių santykis''' || Reikšmės yra 0, 1, 1+1, 1+1+1 || Iš šalies pasižiūrėjus (0+1),(1+1),(1+1+1),(1+1+1+1) || sudauginama (0+1)(1+1)(1+1+1)(1+1+1+1) = 24 || ||

2021 lapkričio 19 d., 12:46 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 255 eilutė iš:

||'''[[trejybės]]''' || Neapibrėžtumo trejybė || Gyvenimo lygtis: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdai || Apytakos: 4 trejybės atvaizdai ir 4 trejybės ratai || Trejybės ratas ||

į:

||'''[[trejybės]] sieja reikšmes''' || Neapibrėžtumo trejybė || Gyvenimo lygtis: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdai || Apytakos: 4 trejybės atvaizdai ir 4 trejybės ratai || Trejybės ratas ||

Pridėta 270 eilutė:

* Neapibrėžtumo trejybė išsako tris reikšmes. Neįsivaizduojamumo trejybė yra trejybės ratas - prasmė neįsivaizduojama.

2021 lapkričio 19 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 254 eilutė iš:

||'''[[suvokimo lygmenys]]''' || suvokimas || savęs suvokimas || bendras suvokimas || susikalbėjimas ||

į:

||'''[[suvokimo lygmenys | asmuo suvokia būklę]]''' || suvokimas || savęs suvokimas || bendras suvokimas || susikalbėjimas ||

2021 lapkričio 19 d., 12:37 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 533-534 eilutės:

Susikalbėjimu bendraujama su Neįsivaizduojamuoju. Gerasis vaikas nežino kaip jo tėvai jį ras bet žino kur eiti, kad jie rastų.

2021 lapkričio 19 d., 12:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 269 eilutė iš:

* Visuminės sandaros kiekviename lygmenyje sąmoningiau apima ir vienija pačios save.

į:

* Visuminės sandaros kiekviename lygmenyje sąmoningiau apima ir vienija pačios save. Trys reikšmės yra padrikos. Suvokimai išsako jų skirtumus ir juos išreiškia skirtinguose lygmenyse trejybės atvaizdais. Apytakos trejybės atvaizdus sieja su trejybės ratu. Asmenys išgyvena trejybės ratą kiekviename lygmenyje, juo išgyvena vienybę.

2021 lapkričio 19 d., 12:15 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 249 eilutė iš:

||'''sandaros''' || reikšmės || suvokimai (gyvenimo lygtis) || apytakos || asmenys ||

į:

||'''visuminės sandaros''' || reikšmės || suvokimai (gyvenimo lygtis) || apytakos || asmenys ||

Pakeistos 268-269 eilutės iš

į:

* Vienumo sampratos (likimai, troškimai) yra raidos sampratos.
* Visuminės sandaros kiekviename lygmenyje sąmoningiau apima ir vienija pačios save.

2021 lapkričio 19 d., 11:23 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 240-241 eilutės:

--------------------------------------

Pakeistos 243-262 eilutės iš

|| '''asmenų būklės''' || neapibrėžiame Dievo || apibrėžiame Mane || įsivaizduojame Tave || neįsivaizduojame Kito ||
|| '''[[asmenys | kas išsako]]''' || Dievas || Aš || Tu || Kitas ||
|| '''kas ką palaiko''' || Dievas Dievą || besąlygiškas viskas sąlygišką Mane || nešališki troškimai šališką Tave || nepaneigiama meilė paneigiamą Kitą ||
|| '''[[požiūriai]]''' || +0 joks požiūris || +1 požiūris || +2 požiūris į požiūrį || +3 požiūris į požiūrį į požiūrį ||
|| '''žinojimai''' || Ar || Koks || Kaip || Kodėl ||
|| '''vienumo sampratos''' || bendras likimas || paskiri likimai || paskiri troškimai || bendras troškimas ||
|| || reikšmės || suvokimai (gyvenimo lygtis) || apytakos || asmenys ||
|| '''raiškos raida''' || reikšmėmis || gyvenimo lygtimi apibrėžiamu plėtojimu || kiekviena apytaka išreiškia atitinkamoje apimtyje išgyvenamą pasaulėžiūrą || asmenų dalykiškais tarpusavio santykiais, jų bendrai išgyvenama bendryste, būtent čia ir dabar ||
|| '''kas ką papildo''' || Dievą papildo Aš, Tu, Kitas || || || Kitą papildo Tu, Aš, Dievas (Kitas jais auga) ||
|| '''kas ką tiria''' || Dievas tiria Dievą || Dievas tiria žmogų || žmogus tiria žmogų || žmogus tiria Dievą ||
|| '''klausimai ir atsakymai''' || vienas klausimas || vienas atsakymas || daug klausimų || daug atsakymų ||
|| '''[[suvokimo lygmenys]]''' || suvokimas || savęs suvokimas || bendras suvokimas || susikalbėjimas ||
|| '''[[trejybės]]''' || Neapibrėžtumo trejybė || Gyvenimo lygtis: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdai || Apytakos: 4 trejybės atvaizdai ir 4 trejybės ratai || Trejybės ratas ||
|| '''pradžia, eiga, pabaiga''' || kaip pradžia atrodo pradžiai || kaip pradžia atrodo eigai || kaip pabaiga atrodo eigai || kaip pabaiga atrodo pabaigai||
|| '''vienumo prielaidos''' || || atveriamos visos galimybės || pripažįstama paskira galimybė || galimybės suderinamos ||
|| '''galimybių santykis''' || Reikšmės yra 0, 1, 1+1, 1+1+1 || Iš šalies pasižiūrėjus (0+1),(1+1),(1+1+1),(1+1+1+1) || sudauginama (0+1)(1+1)(1+1+1)(1+1+1+1) = 24 || ||
|| '''Dievo tyrimas sąmoningėja''' || išsiskleidžia reikšmėmis || plėtojasi apimtimis || išgyvenamas apytakose || puoselėjamas sąmoningėjančių, tarpusavyje susijusių asmenų ||
|| '''vienumo raiška''' || reikšmės suplakamos || reikšmės išskiriamos || nustatoma kiek išskyrimai iškreipė reikšmes || išvedamas vieningumas ||
|| '''kaip Dievas reiškiasi asmeniui''' || dvasia || sandara (vaizduotės ribomis) || atvaizdais (vaizduote) || vieningumu ||
|| '''vienumo pavidalas''' || vienumas || 4 vienumo sampratos (neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu) || 6 vienumo sampratų poros, vienumo pagrindai || 6 vienumo pagrindų vieningas turinys ||

į:

||'''asmenų būklės''' || neapibrėžiame Dievo || apibrėžiame Mane || įsivaizduojame Tave || neįsivaizduojame Kito ||
||'''[[asmenys | kas išsako]]''' || Dievas || Aš || Tu || Kitas ||
||'''kas ką palaiko''' || Dievas Dievą || besąlygiškas viskas sąlygišką Mane || nešališki troškimai šališką Tave || nepaneigiama meilė paneigiamą Kitą ||
||'''[[požiūriai]]''' || +0 joks požiūris || +1 požiūris || +2 požiūris į požiūrį || +3 požiūris į požiūrį į požiūrį ||
||'''žinojimai''' || Ar || Koks || Kaip || Kodėl ||
||'''vienumo sampratos''' || bendras likimas || paskiri likimai || paskiri troškimai || bendras troškimas ||
||'''sandaros''' || reikšmės || suvokimai (gyvenimo lygtis) || apytakos || asmenys ||
||'''raiškos raida''' || reikšmėmis || gyvenimo lygtimi apibrėžiamu plėtojimu || kiekviena apytaka išreiškia atitinkamoje apimtyje išgyvenamą pasaulėžiūrą || asmenų dalykiškais tarpusavio santykiais, jų bendrai išgyvenama bendryste, būtent čia ir dabar ||
||'''kas ką papildo''' || Dievą papildo Aš, Tu, Kitas || || || Kitą papildo Tu, Aš, Dievas (Kitas jais auga) ||
||'''kas ką tiria''' || Dievas tiria Dievą || Dievas tiria žmogų || žmogus tiria žmogų || žmogus tiria Dievą ||
||'''klausimai ir atsakymai''' || vienas klausimas || vienas atsakymas || daug klausimų || daug atsakymų ||
||'''[[suvokimo lygmenys]]''' || suvokimas || savęs suvokimas || bendras suvokimas || susikalbėjimas ||
||'''[[trejybės]]''' || Neapibrėžtumo trejybė || Gyvenimo lygtis: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdai || Apytakos: 4 trejybės atvaizdai ir 4 trejybės ratai || Trejybės ratas ||
||'''pradžia, eiga, pabaiga''' || kaip pradžia atrodo pradžiai || kaip pradžia atrodo eigai || kaip pabaiga atrodo eigai || kaip pabaiga atrodo pabaigai||
||'''vienumo prielaidos''' || || atveriamos visos galimybės || pripažįstama paskira galimybė || galimybės suderinamos ||
||'''galimybių santykis''' || Reikšmės yra 0, 1, 1+1, 1+1+1 || Iš šalies pasižiūrėjus (0+1),(1+1),(1+1+1),(1+1+1+1) || sudauginama (0+1)(1+1)(1+1+1)(1+1+1+1) = 24 || ||
||'''Dievo tyrimas sąmoningėja''' || išsiskleidžia reikšmėmis || plėtojasi apimtimis || išgyvenamas apytakose || puoselėjamas sąmoningėjančių, tarpusavyje susijusių asmenų ||
||'''vienumo raiška''' || reikšmės suplakamos || reikšmės išskiriamos || nustatoma kiek išskyrimai iškreipė reikšmes || išvedamas vieningumas ||
||'''kaip Dievas reiškiasi asmeniui''' || dvasia || sandara (vaizduotės ribomis) || atvaizdais (vaizduote) || vieningumu ||
||'''vienumo pavidalas''' || vienumas || 4 vienumo sampratos (neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu) || 6 vienumo sampratų poros, vienumo pagrindai || 6 vienumo pagrindų vieningas turinys ||

---------------------------------------

2021 lapkričio 18 d., 14:38 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 258-259 eilutės iš

|| '''vienumo raiška''' || reikšmės suplakamos || reikšmės išskiriamos || nustatoma kiek išskyrimai iškreipė reikšmes || išvedamas vieningumas || '''kaip Dievas reiškiasi asmeniui''' || dvasia || sandara (vaizduotės ribomis) || atvaizdais (vaizduote) || vieningumu ||

į:

|| '''vienumo raiška''' || reikšmės suplakamos || reikšmės išskiriamos || nustatoma kiek išskyrimai iškreipė reikšmes || išvedamas vieningumas ||
|| '''kaip Dievas reiškiasi asmeniui''' || dvasia || sandara (vaizduotės ribomis) || atvaizdais (vaizduote) || vieningumu ||

2021 lapkričio 18 d., 14:37 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 255-260 eilutės iš

į:

|| '''vienumo prielaidos''' || || atveriamos visos galimybės || pripažįstama paskira galimybė || galimybės suderinamos ||
|| '''galimybių santykis''' || Reikšmės yra 0, 1, 1+1, 1+1+1 || Iš šalies pasižiūrėjus (0+1),(1+1),(1+1+1),(1+1+1+1) || sudauginama (0+1)(1+1)(1+1+1)(1+1+1+1) = 24 || ||
|| '''Dievo tyrimas sąmoningėja''' || išsiskleidžia reikšmėmis || plėtojasi apimtimis || išgyvenamas apytakose || puoselėjamas sąmoningėjančių, tarpusavyje susijusių asmenų ||
|| '''vienumo raiška''' || reikšmės suplakamos || reikšmės išskiriamos || nustatoma kiek išskyrimai iškreipė reikšmes || išvedamas vieningumas || '''kaip Dievas reiškiasi asmeniui''' || dvasia || sandara (vaizduotės ribomis) || atvaizdais (vaizduote) || vieningumu ||
|| '''vienumo pavidalas''' || vienumas || 4 vienumo sampratos (neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu) || 6 vienumo sampratų poros, vienumo pagrindai || 6 vienumo pagrindų vieningas turinys ||

Ištrintos 263-295 eilutės:

Išsiplečia kam yra Dievas
* Dievui - neapibrėžtumas, dvasia
* Man - apibrėžtumas, sandara, vaizduotės ribos
* Tau - vaizduotė, atvaizdai
* Kitam - neįsivaizduojamasis, vieningumas

Dievo tyrimo ryškėjimas ir sąmoningėjimas
* Neapibrėžtumo - nesuvokiamumo lygmenyje tyrimas išsiskleidžia reikšmėmis.
* Apibrėžtumo - suvokimo lygmenyje tyrimas plėtojasi apimtimis.
* Vaizduotėje tyrimas išgyvenamas apytakose.
* Neįsivaizduojamumo lygmenyje tyrimą puoselėja vieni su kitais susiję asmenys. Kito pagrindu tai valinga ir sąmoninga

Vienumo prielaidos
* Gyvenimo lygtimi atveriamos visos galimybės
* Apytaka pripažįstama paskira galimybė
* Asmenimis galimybės suderinamos

Galimybių santykis
* Reikšmės yra 0, 1, 1+1, 1+1+1.
* Apibrėžtumu gaunasi (0+1),(1+1),(1+1+1),(1+1+1+1). Apibrėžtumas pasižiūri į reikšmes iš šalies, tad prisideda požiūris.
* Įsivaizduojamumu tai sudauginama, gaunasi (0+1)(1+1)(1+1+1)(1+1+1+1) = 24.

Vienumo sampratos keičia viena kitą beišryškinant reikšmes ir beišreiškiant jų vienumą.
* Neapibrėžtumas yra vienumas.
* Apibrėžtumu vienumas pasireiškia keturiomis vienumo sampratomis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu.
* Įsivaizduojamumas yra šešios vienumo sampratų poros, tai šeši vienumo pagrindai.
* Neįsivaizduojamasis yra šių šešių viemumo pagrindų vieningas turinys.

Vienumo raiška bręsta keturiomis vienumo sampratomis.
* Neapibrėžtume skirtingos reikšmės yra suplakamos.
* Nuodugnus tyrimas pirmiausiai išskiria tas reikšmes.
* Toliau rūpinasi kiek tas išskyrimas iškreipia tas reikšmes.
* Galiausiai išveda vieningumą.

2021 lapkričio 18 d., 14:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 240 eilutė iš:

|| || '''Neapibrėžtumas~~''' ||~~ '''~~Apibrėžtumas~~''' || '''Įsivaizduojamumas''' || '''Neįsivaizduojamumas''' ||

į:

|| || '''Neapibrėžtumas (nesuvoktumas)''' || '''Apibrėžtumas (suvoktumas)''' || '''Įsivaizduojamumas''' || '''Neįsivaizduojamumas''' ||

Pridėta 242 eilutė:

|| '''[[asmenys | kas išsako]]''' || Dievas || Aš || Tu || Kitas ||

Pakeistos 244-246 eilutės iš

|| '''[[~~vienumo sampratos~~]]''' || bendras likimas || paskiri likimai || paskiri troškimai || bendras troškimas ||

į:

|| '''[[požiūriai]]''' || +0 joks požiūris || +1 požiūris || +2 požiūris į požiūrį || +3 požiūris į požiūrį į požiūrį ||
|| '''žinojimai''' || Ar || Koks || Kaip || Kodėl ||
|| '''vienumo sampratos''' || bendras likimas || paskiri likimai || paskiri troškimai || bendras troškimas ||

Pakeistos 249-259 eilutės iš

Asmenys
* Neapibrėžtume Dievą papildo ~~Aš, Tu, Kitas. Neįsivaizduojamume Kitą papildo~~ Tu, Aš, Dievas. Kitas tokiu būdu auga. Kiekviename lygmenyje asmuo yra pradas - Tu įsivaizduojamume, Aš apibrėžtume.

Asmenys požiūriais
* Neapibrėžtumą išsako Dievas - Ar - joks požiūris
* Apibrėžtumą išsako Aš - Koks - požiūris
* Įsivaizduojamumą (netrokštamąjį) išsako Tu - Kaip - požiūris į požiūrį
* Neįsivaizduojamumą (trokštamąjį) išsako Kitas - Kodėl - požiūris į požiūrį į požiūrį

į:

|| '''kas ką papildo''' || Dievą papildo Aš, Tu, Kitas || || || Kitą papildo Tu, Aš, Dievas (Kitas jais auga) ||
|| '''kas ką tiria''' || Dievas tiria Dievą || Dievas tiria žmogų || žmogus tiria žmogų || žmogus tiria Dievą ||
|| '''klausimai ir atsakymai''' || vienas klausimas || vienas atsakymas || daug klausimų || daug atsakymų ||
|| '''[[suvokimo lygmenys]]''' || suvokimas || savęs suvokimas || bendras suvokimas || susikalbėjimas ||
|| '''[[trejybės]]''' || Neapibrėžtumo trejybė || Gyvenimo lygtis: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdai || Apytakos: 4 trejybės atvaizdai ir 4 trejybės ratai || Trejybės ratas ||
|| '''pradžia, eiga, pabaiga''' || kaip pradžia atrodo pradžiai || kaip pradžia atrodo eigai || kaip pabaiga atrodo eigai || kaip pabaiga atrodo pabaigai||

Pastabos
* Kiekviename lygmenyje asmuo yra pradas - Tu įsivaizduojamume, Aš apibrėžtume.

Ištrintos 264-269 eilutės:

Kas ką tiria
* Neapibrėžta (nesuvokta) - Dievas tiria Dievą
* Apibrėžta (suvokta) - Dievas tiria žmogų
* Įsivaizduojama - žmogus tiria žmogų
* Neįsivaizduojama - žmogus tiria Dievą

Ištrintos 269-304 eilutės:

Požiūriai
* Neapibrėžtumas +0
* Apibrėžtumas +1
* Įsivaizduojamumas +2
* Neįsivaizduojamumas +3

Sąvokos ir sandaros
* jokiu požiūriu - nesuvokimas
* vienu požiūriu - suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvybės lygtis
* dviem požiūriais
* trim požiūriais

Trejybės
* Neapibrėžtumas. Neapibrėžtumo trejybė.
* Apibrėžtumas. Gyvenimo lygtis: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdai.
* Įsivaizduojamumas. Apytakos: 4 trejybės atvaizdai ir 4 trejybės ratai.
* Neįsivaizduojamumas. Trejybės ratas.

Klausimai ir atsakymai
* Neapibrėžtumas - Dievas - vienas klausimas
* Apibrėžtumas - Aš - vienas atsakymas
* Įsivaizduojamumas - Tu - daug klausimų
* Neįsivaizduojamumas - Kitas - daug atsakymų

Suvokimo lygmenys
* Neapibrėžtumas - suvokimas
* Apibrėžtumas - savęs suvokimas
* Įsivaizduojamumas - bendras suvokimas
* Neįsivaizduojamumas - susikalbėjimas

Pradžia, eiga, pabaiga
* Neapibrėžtumas - kaip pradžia atrodo pradžiai
* Apibrėžtumas - kaip pradžia atrodo eigai
* Vaizduotė - kaip pabaiga atrodo eigai
* Neįsivaizduojamasis - kaip pabaiga atrodo pabaigai

2021 lapkričio 18 d., 14:01 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 241-243 eilutės:

|| '''asmenų būklės''' || neapibrėžiame Dievo || apibrėžiame Mane || įsivaizduojame Tave || neįsivaizduojame Kito ||
|| '''kas ką palaiko''' || Dievas Dievą || besąlygiškas viskas sąlygišką Mane || nešališki troškimai šališką Tave || nepaneigiama meilė paneigiamą Kitą ||
|| '''[[vienumo sampratos]]''' || bendras likimas || paskiri likimai || paskiri troškimai || bendras troškimas ||

Pakeistos 245-246 eilutės iš

|| '''~~asmenų būklės~~''' || ~~Dievo neapibrėžiame~~ || ~~Mane apibrėžiame || Tave įsivaizduojame~~ || ~~Kito neįsivaizduojame~~ ||

į:

|| '''raiškos raida''' || reikšmėmis || gyvenimo lygtimi apibrėžiamu plėtojimu || kiekviena apytaka išreiškia atitinkamoje apimtyje išgyvenamą pasaulėžiūrą || asmenų dalykiškais tarpusavio santykiais, jų bendrai išgyvenama bendryste, būtent čia ir dabar ||

Ištrintos 255-273 eilutės:

Palaiko:
* Dievą - Dievas
* Mane - viskas - besąlygiškumas
* Tave - troškimai - nešališkumas
* Kitą - meilė - nepaneigiamumas

Vienumo sampratos
* Neapibrėžtumas - bendras likimas
* Apibrėžtumas - paskiri likimai
* Įsivaizduojamumas - paskiri troškimai
* Neįsivaizduojamumas - bendras troškimas

Raiškos raida
* Neapibrėžtumu - reikšmėmis
* Apibrėžtumu - gyvenimo lygtimi - apibrėžiamas plėtojimas
* Įsivaizduojamumu - apytakomis - kiekviena apytaka išreiškia atitinkamoje pakopoje, apimtyje išgyvenamą pasaulėžiūrą
* Neįsivaizduojamumu - asmenimis - jų dalykiškais tarpusavio santykiais, jų bendrai išgyvenama bendryste, būtent čia ir dabar

2021 lapkričio 18 d., 13:48 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 240-243 eilutės:

|| || '''Neapibrėžtumas''' || '''Apibrėžtumas''' || '''Įsivaizduojamumas''' || '''Neįsivaizduojamumas''' ||
|| || reikšmės || suvokimai (gyvenimo lygtis) || apytakos || asmenys ||
|| '''asmenų būklės''' || Dievo neapibrėžiame || Mane apibrėžiame || Tave įsivaizduojame || Kito neįsivaizduojame ||

Ištrintos 252-253 eilutės:

Asmenų būklės
* Dievo neapibrėžiame, Mane apibrėžiame, Tave įsivaizduojame, o Kito neįsivaizduojame.

2021 lapkričio 18 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 183-191 eilutės:

Reikšmės pilnai išsiskiria Kitu
* Galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra.

Kito klode Dievas branginamas
* Viskas šlovina Dievą ir jo šlove yra.

Kito klode iškyla įsakymas mylėti
* Viskas laikosi pagarba asmenims, ne šiaip įgimtai rūpintis gyvybe, o įsakymą mylėti taikyti asmenims. Mylėti artimą, tai mylėti Tave kaip ir Mane. Mylėti Dievą, tai mylėti Kitą.

Ištrintos 185-197 eilutės:

Vienumo sampratos išreiškia reikšmių vienumą
* Vienumo sampratos viena kitą keičia jų reikšmėms beaiškėjant.
** Neapibrėžtumas yra vienumas.
** Apibrėžtumu vienumas pasireiškia keturiomis vienumo sampratomis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu.
** Įsivaizduojamumas yra šešios vienumo sampratų poros, tai šeši vienumo pagrindai.
** Neįsivaizduojamasis yra šių šešių viemumo pagrindų vieningas turinys.

Vienumo raiška bręsta keturiomis vienumo sampratomis.
* Neapibrėžtume skirtingos reikšmės yra suplakamos.
* Nuodugnus tyrimas pirmiausiai išskiria tas reikšmes.
* Toliau rūpinasi kiek tas išskyrimas iškreipia tas reikšmes.
* Galiausiai išveda vieningumą.

Pakeistos 334-345 eilutės iš

į:

Vienumo sampratos keičia viena kitą beišryškinant reikšmes ir beišreiškiant jų vienumą.
* Neapibrėžtumas yra vienumas.
* Apibrėžtumu vienumas pasireiškia keturiomis vienumo sampratomis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu.
* Įsivaizduojamumas yra šešios vienumo sampratų poros, tai šeši vienumo pagrindai.
* Neįsivaizduojamasis yra šių šešių viemumo pagrindų vieningas turinys.

Vienumo raiška bręsta keturiomis vienumo sampratomis.
* Neapibrėžtume skirtingos reikšmės yra suplakamos.
* Nuodugnus tyrimas pirmiausiai išskiria tas reikšmes.
* Toliau rūpinasi kiek tas išskyrimas iškreipia tas reikšmes.
* Galiausiai išveda vieningumą.

Pridėtos 624-633 eilutės:

Reikšmės pilnai išsiskiria Kitu
* Galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra.

Kito klode Dievas branginamas
* Viskas šlovina Dievą ir jo šlove yra.

Kito klode iškyla įsakymas mylėti
* Viskas laikosi pagarba asmenims, ne šiaip įgimtai rūpintis gyvybe, o įsakymą mylėti taikyti asmenims. Mylėti artimą, tai mylėti Tave kaip ir Mane. Mylėti Dievą, tai mylėti Kitą.

2021 lapkričio 18 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 351-356 eilutės:

Galimybių santykis
* Reikšmės yra 0, 1, 1+1, 1+1+1.
* Apibrėžtumu gaunasi (0+1),(1+1),(1+1+1),(1+1+1+1). Apibrėžtumas pasižiūri į reikšmes iš šalies, tad prisideda požiūris.
* Įsivaizduojamumu tai sudauginama, gaunasi (0+1)(1+1)(1+1+1)(1+1+1+1) = 24.

Ištrintos 443-444 eilutės:

* Apibrėžtumas pasižiūri į reikšmes iš šalies, tad prisideda požiūris. Reikšmės yra 0, 1, 1+1, 1+1+1. Apibrėžtumu gaunasi (0+1),(1+1),(1+1+1),(1+1+1+1). Įsivaizduojamumu gaunasi (0+1)(1+1)(1+1+1)(1+1+1+1) = 24.

2021 lapkričio 18 d., 13:31 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 438-439 eilutės:

* Apibrėžtumas pasižiūri į reikšmes iš šalies, tad prisideda požiūris. Reikšmės yra 0, 1, 1+1, 1+1+1. Apibrėžtumu gaunasi (0+1),(1+1),(1+1+1),(1+1+1+1). Įsivaizduojamumu gaunasi (0+1)(1+1)(1+1+1)(1+1+1+1) = 24.

2021 lapkričio 17 d., 13:55 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 266-269 eilutės iš

* ~~Neapibrėžtumas~~ išsako Dievas - Ar - joks požiūris
* ~~Apibrėžtumas~~ išsako Aš - Koks - požiūris
* ~~Įsivaizduojamumas~~ išsako Tu - Kaip - požiūris į požiūrį
* ~~Neįsivaizduojamumas~~ išsako Kitas - Kodėl - požiūris į požiūrį į požiūrį

į:

* Neapibrėžtumą išsako Dievas - Ar - joks požiūris
* Apibrėžtumą išsako Aš - Koks - požiūris
* Įsivaizduojamumą (netrokštamąjį) išsako Tu - Kaip - požiūris į požiūrį
* Neįsivaizduojamumą (trokštamąjį) išsako Kitas - Kodėl - požiūris į požiūrį į požiūrį

2021 lapkričio 08 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 771 eilutė iš:

į:

* Neįsivaizduojamasis yra tarpas tarp pasąmonės ir sąmonės, tai yra gyvybė, kurią meilė palaiko pertvarkymais. Meilės mokslas išverčia šį tarpą.

2021 spalio 27 d., 19:42 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 29-30 eilutės iš

į:

* Ar neapibrėžtume Aš, Tu, Kitas yra pradžia, vidurys, pabaiga?

Pakeistos 358-359 eilutės iš

į:

* Neapibrėžtumas yra neturėjimas Dievo. Dievas neturi Dievo. Jisai neapibrėžtas. Užtat pas jį tėra trejybė: Aš, Tu, Kitas.

Pakeistos 371-376 eilutės iš

~~Neapibrėžtumas~~
* ~~Dievas yra dvasia neapibrėžtume, tad netgi be reikšmės~~. Tad visko atsiskleidimas išsako kaip dvasia įgauna reikšmę. Nes neapibrėžtume jokia reikšmė negali įgauti reikšmę nors ir būtų reikšmių. Tad būtent plėtojasi reikšmės: viena reikšmė tiesa, dvi reikšmės (tėra tai kas reiškiasi), trys reikšmės (tyrimas: ar Dievas būtinas?). Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?).
* Dievas neturi Dievo. Jisai neapibrėžtas. Užtat pas jį tėra trejybė: Aš, Tu, Kitas. Ar tai pradžia, vidurys, pabaiga?
* Išeinant už savęs nesant apibrėžimui nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga.

Neapibrėžtume reiškiasi reikšmės

į:

Atsiskleidimas.
* Visko atsiskleidimas išsako kaip dvasia įgauna reikšmę.

Reikšmių plėtojimasis neapibrėžtume

Pakeistos 376-379 eilutės iš

į:

* Neapibrėžtume jokia reikšmė negali įgauti reikšmę nors ir būtų reikšmių. Tad būtent plėtojasi reikšmės: viena reikšmė tiesa, dvi reikšmės (tėra tai kas reiškiasi), trys reikšmės (tyrimas: ar Dievas būtinas?).

'''Jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės'''

Pridėta 381 eilutė:

* Dievas yra dvasia neapibrėžtume, tad netgi be reikšmės.

Pakeistos 398-402 eilutės iš

[+Dievo taškai+]

Dievo taškai yra trejopa reikšmė
* Dievo taškai yra Dievo reikšmės.
* Neapibrėžtumo trejybė trejybės ratu išsako dvasios sąmoningumą.

į:

'''Trejopa reikšmė'''

Neapibrėžtumo trejybė
* Trys Dievo reikšmės.

Pakeistos 404-407 eilutės iš

į:

* Neapibrėžtumo trejybė trejybės ratu išsako dvasios sąmoningumą.
* Neapibrėžtumo trejybė rūpinasi galimybėmis, jų šaltiniu, jų darna, jų akistata - įtraukimu į darną.
* Galimybių akistata jas renka. Jėzus: kas su manimi nerenka, barsto.

Pakeistos 428-430 eilutės iš

Galimybės
* Galimybių akistata jas renka. Jėzus: kas su manimi nerenka, barsto.
* Neapibrėžtumo trejybė rūpinasi galimybėmis, jų šaltiniu, jų darna, jų akistata - įtraukimu į darną.

į:

Išėjimas už neapibrėžtumo į apibrėžtumą
* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?).
* Išeinant už savęs nesant apibrėžimui nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga. Tad yra pats išėjimas, atsiskleidimas. Savastis (už kurios išeinama ir į kurią įeinama) atsiranda apibrėžtumu.

2021 spalio 27 d., 19:24 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 344-348 eilutės:

Vienumo prielaidos
* Gyvenimo lygtimi atveriamos visos galimybės
* Apytaka pripažįstama paskira galimybė
* Asmenimis galimybės suderinamos

2021 spalio 26 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 234 eilutė iš:

%center%%width=~~800px~~%[[Attach:suvestines4klodai.png | Attach:suvestines4klodai.png]]

į:

%center%%width=1000px%[[Attach:suvestines4klodai.png | Attach:suvestines4klodai.png]]

2021 spalio 26 d., 14:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 234 eilutė iš:

%center%%width=800px%Attach:suvestines4klodai.~~png~~

į:

%center%%width=800px%[[Attach:suvestines4klodai.png | Attach:suvestines4klodai.png]]

2021 spalio 26 d., 14:55 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 234 eilutė iš:

Attach:suvestines4klodai.png

į:

%center%%width=800px%Attach:suvestines4klodai.png

2021 spalio 26 d., 14:50 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 233-237 eilutės iš

[+Keturi ~~lygmenys~~+]

į:

------------------------------------
Attach:suvestines4klodai.png
------------------------------------

[+Keturi klodai+]

2021 spalio 26 d., 14:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 319 eilutė iš:

* Apibrėžtumas. Gyvenimo ~~lytis~~: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdai.

į:

* Apibrėžtumas. Gyvenimo lygtis: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdai.

2021 spalio 26 d., 14:28 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 286-290 eilutės:

Tikslas
* Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
* Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
* Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausima, Ar Dievas būtinai pasireiškia?

Pridėtos 734-738 eilutės:

Tikslas
* Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
* Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
* Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausimu, Ar Dievas būtinai pasireiškia?

2021 spalio 26 d., 12:27 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 269-274 eilutės:

Palaiko:
* Dievą - Dievas
* Mane - viskas - besąlygiškumas
* Tave - troškimai - nešališkumas
* Kitą - meilė - nepaneigiamumas

Pridėtos 310-315 eilutės:

Požiūriai
* Neapibrėžtumas +0
* Apibrėžtumas +1
* Įsivaizduojamumas +2
* Neįsivaizduojamumas +3

Pridėtos 582-587 eilutės:

Neįsivaizduojamumas
* Neįsivaizduojamumas yra visumos pilnatvė, "the big picture".
* Neįsivaizduojamumas yra visų galimybių pilnatvė, tad amžino gyvenimo pilnatvė, pilnasis atsiskleidimas. Būtent tai yra neįsivaizduojama. Ir būtent tai yra asmenų ir jų tyrimų tikslas, ta prasme, jų pagrindas. Tai yra apibrėžta, tik neaprėpiama, tad prasminga. Tad neįsivaizduojamumas yra prasmingumas, o tai išgyvenama trejybės ratu, jo atvaizdu buvimu, veikimu, mąstymu. Ir trejybės ratas tai susieja su visais kitais trejybės atvaizdais.
* Neįsivaizduojamumas yra dieviškumas.
* Neįsivaizduojamumas yra nepastovumas.

Pakeistos 707-710 eilutės iš

į:

* Kodėl yra kodėl? Grąžinti pas Dievą.
* Mes pratę sieti Kodėl su su pradžia, su priežastimi, arba su pabaiga, su pasekme, su tuo kas už mūsų. Tačiau Dievui Kodėl yra viduryje, nes už jo yra vidurys, kuris išsiplečia. Atsakymai - Ar, Koks, Kaip, Kodėl - iškyla su asmenimis, su jų tyrimais. Tad Dievui Kodėl iškyla Kitu.
* Bendras troškimas - teleologija - atsiranda su darna. Teleologijos nėra ištakose (Dievas nebūtinas) bet ji išsivysto, įsitvirtina, plėtojasi (Dievas būtinas). Teleologija yra ženklas tos darnos, kad yra bendras troškimas.

Pakeistos 724-736 eilutės iš

---------------
%center%[~~[Attach:suvestines-klodai.png | Attach:suvestines-klodai-800.png~~]]
---------------
%center%Attach:vienumo-pagrindai-gyvenimo-lygtyje.png
----------------------
%center%Attach:esminiai-puslapiai.png
-------------------

[++Užrašai++]

Tiesos apimtis
* Tiesos apimtis siaurėja nuo neapibrėžtumo iki neįsivaizduojamumo. Užtat neįsivaizduojame asmenų. Ir svarbios tarpinės apimtys.

į:

[++Pirmyn ir atgal++]

Pridėtos 729-731 eilutės:

Sandarų eiga
* Gyvenimo lygtis (4x4) ir apytaka (4x6) kartu sudejus yra 4 x (4+6). Tad gyvenimo lygtis ketveriopai išsako 4 teigiamus įsakymus, o apytaka ketveriopai išsako 6 neigiamus įsakymus.

Pakeistos 735-737 eilutės iš

Sandarų eiga
* Gyvenimo lygtis (4x4) ir apytaka (4x6) kartu sudejus yra 4 x (4+6). Tad gyvenimo lygtis ketveriopai išsako 4 teigiamus įsakymus, o apytaka ketveriopai išsako 6 neigiamus įsakymus.

į:

[+Iš Neapibrėžtumo į Neįsivaizduojamumą+]

Tiesos apimtis
* Tiesos apimtis siaurėja nuo neapibrėžtumo iki neįsivaizduojamumo. Užtat neįsivaizduojame asmenų. Ir svarbios tarpinės apimtys.

[+Iš Neįsivaizduojamumo į Neapibrėžtumą+]

Pakeistos 746-761 eilutės iš

Palaiko:
* Kitą - ~~meilė~~ - nepaneigiamumas
* Tave - ~~troškimai~~ - nešališkumas
* Mane - ~~viskas~~ - besąlygiškumas

Neįsivaizduojamumas
* Neįsivaizduojamumas yra visumos pilnatvė, "the big picture".
* Neįsivaizduojamumas yra dieviškumas.
* Neapibrėžtumas +0, apibrėžtumas +1, įsivaizduojamumas +2, neįsivaizduojamumas +3.
* Neįsivaizduojamumas yra visų galimybių pilnatvė, tad amžino gyvenimo pilnatvė, pilnasis atsiskleidimas. Būtent tai yra neįsivaizduojama. Ir būtent tai yra asmenų ir jų tyrimų tikslas, ta prasme, jų pagrindas. Tai yra apibrėžta, tik neaprėpiama, tad prasminga. Tad neįsivaizduojamumas yra prasmingumas, o tai išgyvenama trejybės ratu, jo atvaizdu buvimu, veikimu, mąstymu. Ir trejybės ratas tai susieja su visais kitais trejybės atvaizdais.
* Neįsivaizduojamumas yra nepastovumas.

Kodėl
* Kodėl yra kodėl? Grąžinti pas Dievą.
* Mes pratę sieti Kodėl su su pradžia, su priežastimi, arba su pabaiga, su pasekme, su tuo kas už mūsų. Tačiau Dievui Kodėl yra viduryje, nes už jo yra vidurys, kuris išsiplečia. Atsakymai - ~~Ar, Koks, Kaip, Kodėl~~ - iškyla su asmenimis, su jų tyrimais. Tad Dievui Kodėl iškyla Kitu.
* Bendras troškimas - ~~teleologija~~ - ~~atsiranda su darna. Teleologijos nėra ištakose (Dievas nebūtinas) bet ji išsivysto, įsitvirtina, plėtojasi (Dievas būtinas). Teleologija yra ženklas tos darnos, kad yra bendras troškimas.~~

į:

---------------
%center%[[Attach:suvestines-klodai.png | Attach:suvestines-klodai-800.png]]
---------------
%center%Attach:vienumo-pagrindai-gyvenimo-lygtyje.png
----------------------
%center%Attach:esminiai-puslapiai.png
-------------------

[++Užrašai++]

2021 spalio 26 d., 11:34 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 713 eilutė iš:

~~Suvestinė~~

į:

Tiesos apimtis

Pridėtos 715-716 eilutės:

Pirmyn ir atgal

Pridėtos 718-719 eilutės:

Trejybės ratas, padalinimų ratas

Pridėtos 721-722 eilutės:

Sandarų eiga

Pridėtos 724-725 eilutės:

Iš Kito į Dievą

Pakeistos 727-728 eilutės iš

* ~~Bendras troškimas - teleologija - atsiranda su darna. Teleologijos nėra ištakose (Dievas nebūtinas~~) ~~bet ji išsivysto, įsitvirtina, plėtojasi (Dievas būtinas). Teleologija yra ženklas tos darnos, kad yra bendras troškimas~~.

į:

* Iš Kito (tarpe, neįsivaizduojamumo) kyla Tu (sąsajoje, įsivaizduojamume).

Pridėta 734 eilutė:

Neįsivaizduojamumas

Pridėtos 739-741 eilutės:

* Neįsivaizduojamumas yra nepastovumas.

Kodėl

Pakeistos 744-746 eilutės iš

* Neįsivaizduojamumas yra nepastovumas.
* Iš Kito (tarpe, neįsivaizduojamumo) kyla Tu (sąsajoje, įsivaizduojamume).

į:

* Bendras troškimas - teleologija - atsiranda su darna. Teleologijos nėra ištakose (Dievas nebūtinas) bet ji išsivysto, įsitvirtina, plėtojasi (Dievas būtinas). Teleologija yra ženklas tos darnos, kad yra bendras troškimas.

2021 spalio 26 d., 11:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 257-265 eilutės:

Asmenys
* Neapibrėžtume Dievą papildo Aš, Tu, Kitas. Neįsivaizduojamume Kitą papildo Tu, Aš, Dievas. Kitas tokiu būdu auga. Kiekviename lygmenyje asmuo yra pradas - Tu įsivaizduojamume, Aš apibrėžtume.

Asmenys požiūriais
* Neapibrėžtumas išsako Dievas - Ar - joks požiūris
* Apibrėžtumas išsako Aš - Koks - požiūris
* Įsivaizduojamumas išsako Tu - Kaip - požiūris į požiūrį
* Neįsivaizduojamumas išsako Kitas - Kodėl - požiūris į požiūrį į požiūrį

Pridėtos 310-315 eilutės:

Trejybės
* Neapibrėžtumas. Neapibrėžtumo trejybė.
* Apibrėžtumas. Gyvenimo lytis: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdai.
* Įsivaizduojamumas. Apytakos: 4 trejybės atvaizdai ir 4 trejybės ratai.
* Neįsivaizduojamumas. Trejybės ratas.

Ištrintos 333-334 eilutės:

* Neapibrėžtume Dievą papildo Aš, Tu, Kitas. Neįsivaizduojamume Kitą papildo Tu, Aš, Dievas. Kitas tokiu būdu auga. Kiekviename lygmenyje asmuo yra pradas - Tu įsivaizduojamume, Aš apibrėžtume.

Ištrintos 725-729 eilutės:

* Neapibrėžtumas. Neapibrėžtumo trejybė.
* Apibrėžtumas. Gyvenimo lytis: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdai.
* Įsivaizduojamumas. Apytakos: 4 trejybės atvaizdai ir 4 trejybės ratai.
* Neįsivaizduojamumas. Trejybės ratas.

Ištrintos 731-735 eilutės:

* Neapibrėžtumas išsako Dievas - Ar - joks požiūris
* Apibrėžtumas išsako Aš - Koks - požiūris
* Įsivaizduojamumas išsako Tu - Kaip - požiūris į požiūrį
* Neįsivaizduojamumas išsako Kitas - Kodėl - požiūris į požiūrį į požiūrį

2021 spalio 26 d., 11:07 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 729-731 eilutės:

* Neįsivaizduojamumas yra nepastovumas.
* Iš Kito (tarpe, neįsivaizduojamumo) kyla Tu (sąsajoje, įsivaizduojamume).

2021 spalio 26 d., 11:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 717-728 eilutės:

* Neįsivaizduojamumas yra visumos pilnatvė, "the big picture".
* Neįsivaizduojamumas yra dieviškumas.
* Neapibrėžtumas +0, apibrėžtumas +1, įsivaizduojamumas +2, neįsivaizduojamumas +3.
* Neįsivaizduojamumas yra visų galimybių pilnatvė, tad amžino gyvenimo pilnatvė, pilnasis atsiskleidimas. Būtent tai yra neįsivaizduojama. Ir būtent tai yra asmenų ir jų tyrimų tikslas, ta prasme, jų pagrindas. Tai yra apibrėžta, tik neaprėpiama, tad prasminga. Tad neįsivaizduojamumas yra prasmingumas, o tai išgyvenama trejybės ratu, jo atvaizdu buvimu, veikimu, mąstymu. Ir trejybės ratas tai susieja su visais kitais trejybės atvaizdais.
* Kodėl yra kodėl? Grąžinti pas Dievą.
* Mes pratę sieti Kodėl su su pradžia, su priežastimi, arba su pabaiga, su pasekme, su tuo kas už mūsų. Tačiau Dievui Kodėl yra viduryje, nes už jo yra vidurys, kuris išsiplečia. Atsakymai - Ar, Koks, Kaip, Kodėl - iškyla su asmenimis, su jų tyrimais. Tad Dievui Kodėl iškyla Kitu.

* Neapibrėžtumas išsako Dievas - Ar - joks požiūris
* Apibrėžtumas išsako Aš - Koks - požiūris
* Įsivaizduojamumas išsako Tu - Kaip - požiūris į požiūrį
* Neįsivaizduojamumas išsako Kitas - Kodėl - požiūris į požiūrį į požiūrį

2021 spalio 24 d., 11:07 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 700-716 eilutės:

Suvestinė
* Tiesos apimtis siaurėja nuo neapibrėžtumo iki neįsivaizduojamumo. Užtat neįsivaizduojame asmenų. Ir svarbios tarpinės apimtys.
* Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal. Kuria puse ir kuria prasme tai yra trejybės ratas? Mano supratimu, trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
* Trejybės ratu paskira galimybė išgyvena aštuonerybės ratą nes jinai išgyvena tiktai Kito plėtojimą, tad neišgyvena Dievo pasitraukimo.
* Gyvenimo lygtis (4x4) ir apytaka (4x6) kartu sudejus yra 4 x (4+6). Tad gyvenimo lygtis ketveriopai išsako 4 teigiamus įsakymus, o apytaka ketveriopai išsako 6 neigiamus įsakymus.
* Raktas pereinant iš Kito į Dievą: Dievas nebūtinai geras. Mano gyvenimo lygtis.
* Bendras troškimas - teleologija - atsiranda su darna. Teleologijos nėra ištakose (Dievas nebūtinas) bet ji išsivysto, įsitvirtina, plėtojasi (Dievas būtinas). Teleologija yra ženklas tos darnos, kad yra bendras troškimas.

Palaiko:
* Kitą - meilė - nepaneigiamumas
* Tave - troškimai - nešališkumas
* Mane - viskas - besąlygiškumas

* Neapibrėžtumas. Neapibrėžtumo trejybė.
* Apibrėžtumas. Gyvenimo lytis: 4 trejybės atvaizdai ir 4 nulybės atvaizdai.
* Įsivaizduojamumas. Apytakos: 4 trejybės atvaizdai ir 4 trejybės ratai.
* Neįsivaizduojamumas. Trejybės ratas.

2021 spalio 16 d., 21:52 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 207 eilutė iš:

Dievo nebūtinumą ~~išsako~~ asmenų išsiskyrimas: Dievo, Mano, Tavo, Kito. O asmenų sutapimas Kito pagrindu - jo išsiplėtimas Tavimi, Manimi, Dievu - nurodo Dievo būtinumą.

į:

Dievo nebūtinumą grindžia asmenų išsiskyrimas: Dievo, Mano, Tavo, Kito. O asmenų sutapimas Kito pagrindu - jo išsiplėtimas Tavimi, Manimi, Dievu - nurodo Dievo būtinumą.

2021 spalio 16 d., 21:52 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 206-207 eilutės:

Dievo nebūtinumą išsako asmenų išsiskyrimas: Dievo, Mano, Tavo, Kito. O asmenų sutapimas Kito pagrindu - jo išsiplėtimas Tavimi, Manimi, Dievu - nurodo Dievo būtinumą.

2021 spalio 14 d., 21:17 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 180-182 eilutės:

Dievas pasitraukia, kad reikšmė galėtų būti išreikšta.
* Viskam atsivėrus reikšmė gali įvairiomis pakopomis reikštis. Visuminė išraiška apima visų kitų pakopų raiškas.

Pakeistos 194-199 eilutės iš

Vienumo sampratos viena kitą keičia jų reikšmėms beaiškėjant. Dievas pasitraukia, kad reikšmė galėtų būti išreikšta. Viskam atsivėrus reikšmė gali įvairiomis pakopomis reikštis. Visuminė išraiška apima visų kitų pakopų raiškas.

~~Neapibrėžtumas~~ yra ~~vienumas, kuris apibrėžtumu pasireiškia keturiomis~~ vienumo ~~sampratomis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu. Įsivaizduojamumas yra šešios vienumo sampratų poros, tai šeši~~ vienumo ~~pagrindai~~. Neįsivaizduojamasis yra šių šešių viemumo pagrindų vieningas turinys.

Neapibrėžtume skirtingos reikšmės yra suplakamos. ~~Nuodugnus tyrimas pirmiausiai išskiria~~ tas reikšmes, o toliau rūpinasi kiek tas išskyrimas iškreipia tas reikšmes, ir galiausiai išveda vieningumą. Tad žinojimo lygmenimis bręsta vienumo samprata. O tai ir yra tyrimo esmė, juk tyrimas išsako to vienumo brandą. Keturi lygmenys yra keturios vienumo sampratos.

į:

Vienumo sampratos išreiškia reikšmių vienumą
* Vienumo sampratos viena kitą keičia jų reikšmėms beaiškėjant.
** Neapibrėžtumas yra vienumas.
** Apibrėžtumu vienumas pasireiškia keturiomis vienumo sampratomis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu.
** Įsivaizduojamumas yra šešios vienumo sampratų poros, tai šeši vienumo pagrindai.
** Neįsivaizduojamasis yra šių šešių viemumo pagrindų vieningas turinys.

Vienumo raiška bręsta keturiomis vienumo sampratomis.
* Neapibrėžtume skirtingos reikšmės yra suplakamos.
* Nuodugnus tyrimas pirmiausiai išskiria tas reikšmes.
* Toliau rūpinasi kiek tas išskyrimas iškreipia tas reikšmes.
* Galiausiai išveda vieningumą.

Pakeistos 211-215 eilutės iš

~~Tyrimą~~ išsako neapibrėžtumo trejybė: galimybių šaltinis, akistatos, darna. (Galimybių puokštė).

Tyrimas išplečiamas daliniais tyrimais, kuriuos plėtoja daliniai pažinovai, žmonės. Visuminis tyrimas yra vienkartinis. ~~Visuminį tyrimą išplečia dalinis pažinovas ir jo~~ dalinis ~~tyrimas. Visuminį tyrimą ir dalinį~~ tyrimą ~~sieja trejybės ratas, kuriuo įmanomas tyrimo patikrinimas~~, ~~patvirtinimas, patikslinimas, išplėtimas. Daliniam tyrimui reikalingas žinojimas~~, kuriuo tyrimai siejami. Dalinis tyrimas atveria žmogaus savęs tikslinimą, amžiną brandą, amžiną gyvenimą.

Tyrimas (trejybe) yra pirm žinojimo (ketverybe).

į:

Tyrimas
* Tyrimas išsako vienumo brandą.
* Tyrimą išsako neapibrėžtumo trejybė: galimybių šaltinis, akistatos, darna. (Galimybių puokštė).
* Tyrimas išplečiamas daliniais tyrimais, kuriuos plėtoja daliniai pažinovai, žmonės. Visuminis tyrimas yra vienkartinis. Visuminį tyrimą išplečia dalinis pažinovas ir jo dalinis tyrimas. Visuminį tyrimą ir dalinį tyrimą sieja trejybės ratas, kuriuo įmanomas tyrimo patikrinimas, patvirtinimas, patikslinimas, išplėtimas. Daliniam tyrimui reikalingas žinojimas, kuriuo tyrimai siejami. Dalinis tyrimas atveria žmogaus savęs tikslinimą, amžiną brandą, amžiną gyvenimą.
* Tyrimas (trejybe) yra pirm žinojimo (ketverybe).

2021 spalio 14 d., 20:42 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 171-187 eilutės iš

Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam. Užtat šios reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys, taip kad galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, ~~Aš, Tu, Kitas~~. ~~Tokiu būdu~~ yra ~~tai kas reiškiasi~~. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra. Užtat viskas šlovina Dievą ir jo šlove yra. Ir viskas laikosi pagarba asmenims, ne šiaip įgimtai rūpintis gyvybe, o įsakymą mylėti taikyti asmenims. Mylėti artimą, tai mylėti Tave kaip ir Mane. Mylėti Dievą, tai mylėti Kitą.

į:

Santrauka
* Dievas reiškiasi kaip tyrėjas. Jisai savo tyrimu išeina iš Dievo neapibrėžtumo per Mano apibrėžtumą per Tavo įsivaizduojamumą į Kito neįsivaizduojamumą. Šiuose kloduose tyrėją išreiškia tas pats trejybės ratas, Dievo sąmoningumas. Juo Dievas yra būtinas.

Neapibrėžtume sutampa reikšmės.
* Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam.

Asmenys suteikia reikšmes
* Reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys.

Reikšmės pilnai išsiskiria Kitu
* Galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra.

Kito klode Dievas branginamas
* Viskas šlovina Dievą ir jo šlove yra.

Kito klode iškyla įsakymas mylėti
* Viskas laikosi pagarba asmenims, ne šiaip įgimtai rūpintis gyvybe, o įsakymą mylėti taikyti asmenims. Mylėti artimą, tai mylėti Tave kaip ir Mane. Mylėti Dievą, tai mylėti Kitą.

2021 spalio 14 d., 20:22 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 13-14 eilutės:

* Kaip neįsivaizduojamasis išplečia nesuvokiamąjį?
* Kokia raiškos svarba skiriant neįsivaizduojamąjį ir nesuvokiamąjį?

Ištrinta 15 eilutė:

* Kaip sutampa neapibrėžtumas neapibrėžtume (visumos esmės turinys) ir neapibrėžtumas apibrėžtume (visumos esmės raiška)?

Pridėtos 18-23 eilutės:

Pakopos
* Kaip suvokimo lygmenys pakopomis veda iš nevienumo (suvokimu - atskyrimu) į vienumą (susikalbėjimu)?
* Kaip neįsivaizduojamasis išplečia nesuvokiamąjį?
* Kokia raiškos svarba skiriant neįsivaizduojamąjį ir nesuvokiamąjį?
* Kaip sutampa neapibrėžtumas neapibrėžtume (visumos esmės turinys) ir neapibrėžtumas apibrėžtume (visumos esmės raiška)?

Pakeistos 27-29 eilutės iš

į:

* Ar Dievas ir gerumas sudaro reikšmių porą neapibrėžtume?
* Panašiai kaip ketverybė kyla iš trejybės, ar trejybė kyla iš dvejybės, dvejybė iš vienybė, vienybė iš nulybės? Ar penkerybė kyla iš ketverybės? ir taip toliau?

Pridėta 70 eilutė:

Pakeistos 200-201 eilutės iš

~~Dievo neapibrėžiu, o Save apibrėžiu. Tave įsivaizduoju, o Kito neįsivaizduoju~~.

į:

* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.
* Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą. Žmogus netroškimais yra nevienas. Susikalbėjimu yra vienumas, ir atsisakant požiūrių tas vienumas išlieka suvokime, kuriame yra bendrai suvoktas, tad būtent Dievo Dvasia.
* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui. Ir jo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje.
* Tėra tai kas reiškiasi, tai yra svarbu vienumui. Nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis, o raiška yra paskirybė, atskirybė.

Pridėtos 229-231 eilutės:

Asmenų būklės
* Dievo neapibrėžiame, Mane apibrėžiame, Tave įsivaizduojame, o Kito neįsivaizduojame.

Pridėtos 291-292 eilutės:

* Neapibrėžtume Dievą papildo Aš, Tu, Kitas. Neįsivaizduojamume Kitą papildo Tu, Aš, Dievas. Kitas tokiu būdu auga. Kiekviename lygmenyje asmuo yra pradas - Tu įsivaizduojamume, Aš apibrėžtume.

Pridėtos 312-316 eilutės:

Neapibrėžtumas
* Dievas yra dvasia neapibrėžtume, tad netgi be reikšmės. Tad visko atsiskleidimas išsako kaip dvasia įgauna reikšmę. Nes neapibrėžtume jokia reikšmė negali įgauti reikšmę nors ir būtų reikšmių. Tad būtent plėtojasi reikšmės: viena reikšmė tiesa, dvi reikšmės (tėra tai kas reiškiasi), trys reikšmės (tyrimas: ar Dievas būtinas?). Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?).
* Dievas neturi Dievo. Jisai neapibrėžtas. Užtat pas jį tėra trejybė: Aš, Tu, Kitas. Ar tai pradžia, vidurys, pabaiga?
* Išeinant už savęs nesant apibrėžimui nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga.

Pridėtos 442-447 eilutės:

Apibrėžtumas
* Žmogus apibrėžtas, tad jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
* Apibrėžimu atsiranda savastis ir keturios pakopos, nes atsiranda iš ko išeinama. Atsiranda sąlygos, šališkumas, neigimas, kurių nėra neapibrėžtume.
* Apibrėžtume yra suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvenimo lygtis.
* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.

Pakeistos 462-463 eilutės iš

į:

* Dievo šokis. Vienų vienumo sąvoką galima išreikšti santykinai kaip tiesos tėkmę. Tai reikalauja trijų savasties klodų, tad trejybės rato.

Pridėtos 524-526 eilutės:

Įsivaizduojamumas
* Suvokimas-apibrėžtumas yra atskyrimas, tad jame nelabai gali būti vienumas, užtat už jo yra įsivaizduojamumas.

Pridėtos 574-579 eilutės:

Neįsivaizduojamumas
* Galime įsivaizduoti asmens būklę - apytakas, bet negalime įsivaizduoti asmenis kaip tokio, tad jis pats liudija ir atsako už save.
* Dvasia sutapatina tai kas yra. Meilės mokslu sutapatina skirtingas valias: Dievo valią, meilės valią ir valią mylėti Dievą. Šių valių skirtingumas iškyla tiktai sandaros dėka, Kito požiūrio dėka. O šiaip dvasia yra savaime vieninga.
* Vieningumas yra atvaizdų vieningumas. Tad vieningumu pranokstame vaizduotės ribas. Vieningumas sieja nulinį ir septintą požiūrį, juos sulygina ir sutapatina kaip Tėvą ir Sūnų, o Sūnuje kaip Dievą (mylėk tobulą) ir žmogų (mylėk tapatų).

Ištrintos 671-706 eilutės:

Klausimai
* Kaip suvokimo lygmenys pakopomis veda iš nevienumo (suvokimu - atskyrimu) į vienumą (susikalbėjimu)?
* Ar Dievas ir gerumas sudaro reikšmių porą neapibrėžtume?
* Panašiai kaip ketverybė kyla iš trejybės, ar trejybė kyla iš dvejybės, dvejybė iš vienybė, vienybė iš nulybės? Ar penkerybė kyla iš ketverybės? ir taip toliau?

Lygmenys
* Dievo neapibrėžiame, Mane apibrėžiame, Tave įsivaizduojame, o Kito neįsivaizduojame.
* Neapibrėžtume Dievą papildo Aš, Tu, Kitas. Neįsivaizduojamume Kitą papildo Tu, Aš, Dievas. Kitas tokiu būdu auga. Kiekviename lygmenyje asmuo yra pradas - Tu įsivaizduojamume, Aš apibrėžtume.

Raiškos eiga
* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.
* Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą. Žmogus netroškimais yra nevienas. Susikalbėjimu yra vienumas, ir atsisakant požiūrių tas vienumas išlieka suvokime, kuriame yra bendrai suvoktas, tad būtent Dievo Dvasia.
* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui. Ir jo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje.
* Tėra tai kas reiškiasi, tai yra svarbu vienumui. Nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis, o raiška yra paskirybė, atskirybė.

Neapibrėžtumas
* Dievas yra dvasia neapibrėžtume, tad netgi be reikšmės. Tad visko atsiskleidimas išsako kaip dvasia įgauna reikšmę. Nes neapibrėžtume jokia reikšmė negali įgauti reikšmę nors ir būtų reikšmių. Tad būtent plėtojasi reikšmės: viena reikšmė tiesa, dvi reikšmės (tėra tai kas reiškiasi), trys reikšmės (tyrimas: ar Dievas būtinas?). Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?).
* Dievas neturi Dievo. Jisai neapibrėžtas. Užtat pas jį tėra trejybė: Aš, Tu, Kitas. Ar tai pradžia, vidurys, pabaiga?
* Išeinant už savęs nesant apibrėžimui nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga.

Dievo šokis
* Vienų vienumo sąvoką galima išreikšti santykinai kaip tiesos tėkmę. Tai reikalauja trijų savasties klodų, tad trejybės rato.

Apibrėžtumas
* Žmogus apibrėžtas, tad jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
* Apibrėžimu atsiranda savastis ir keturios pakopos, nes atsiranda iš ko išeinama. Atsiranda sąlygos, šališkumas, neigimas, kurių nėra neapibrėžtume.
* Apibrėžtume yra suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvenimo lygtis.
* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.

Įsivaizduojamumas
* Suvokimas-apibrėžtumas yra atskyrimas, tad jame nelabai gali būti vienumas, užtat už jo yra įsivaizduojamumas.

Neįsivaizduojamumas
* Galime įsivaizduoti asmens būklę - apytakas, bet negalime įsivaizduoti asmenis kaip tokio, tad jis pats liudija ir atsako už save.
* Dvasia sutapatina tai kas yra. Meilės mokslu sutapatina skirtingas valias: Dievo valią, meilės valią ir valią mylėti Dievą. Šių valių skirtingumas iškyla tiktai sandaros dėka, Kito požiūrio dėka. O šiaip dvasia yra savaime vieninga.
* Vieningumas yra atvaizdų vieningumas. Tad vieningumu pranokstame vaizduotės ribas. Vieningumas sieja nulinį ir septintą požiūrį, juos sulygina ir sutapatina kaip Tėvą ir Sūnų, o Sūnuje kaip Dievą (mylėk tobulą) ir žmogų (mylėk tapatų).

2021 spalio 13 d., 22:39 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 636-639 eilutės:

Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.

Tave įsivaizduojame, o Kito neįsivaizduojame.

Pakeistos 642-647 eilutės iš

Dievo šokis
* Vienų vienumo sąvoką galima išreikšti santykinai kaip tiesos tėkmę. ~~Tai reikalauja trijų savasties klodų~~, ~~tad trejybės rato~~.

Neapibrėžtumas
* Dievas yra dvasia neapibrėžtume, tad netgi be reikšmės. Tad visko atsiskleidimas išsako kaip dvasia įgauna reikšmę. Nes neapibrėžtume jokia reikšmė negali įgauti reikšmę nors ir būtų reikšmių. Tad būtent plėtojasi reikšmės: viena reikšmė tiesa, dvi reikšmės (tėra tai kas reiškiasi), trys reikšmės (tyrimas: ar Dievas būtinas?). Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?).

į:

Lygmenys
* Dievo neapibrėžiame, Mane apibrėžiame, Tave įsivaizduojame, o Kito neįsivaizduojame.
* Neapibrėžtume Dievą papildo Aš, Tu, Kitas. Neįsivaizduojamume Kitą papildo Tu, Aš, Dievas. Kitas tokiu būdu auga. Kiekviename lygmenyje asmuo yra pradas - Tu įsivaizduojamume, Aš apibrėžtume.

Pridėta 647 eilutė:

* Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.

Pakeistos 650-651 eilutės iš

* Tėra tai kas reiškiasi, tai yra svarbu vienumui. Nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis, o raiška yra paskirybė, atskirybė.

į:

* Tėra tai kas reiškiasi, tai yra svarbu vienumui. Nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis, o raiška yra paskirybė, atskirybė.

Pridėta 653 eilutė:

* Dievas yra dvasia neapibrėžtume, tad netgi be reikšmės. Tad visko atsiskleidimas išsako kaip dvasia įgauna reikšmę. Nes neapibrėžtume jokia reikšmė negali įgauti reikšmę nors ir būtų reikšmių. Tad būtent plėtojasi reikšmės: viena reikšmė tiesa, dvi reikšmės (tėra tai kas reiškiasi), trys reikšmės (tyrimas: ar Dievas būtinas?). Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?).

Pridėtos 656-658 eilutės:

Dievo šokis
* Vienų vienumo sąvoką galima išreikšti santykinai kaip tiesos tėkmę. Tai reikalauja trijų savasties klodų, tad trejybės rato.

2021 spalio 13 d., 22:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 636-639 eilutės:

Bereikšmis Dievas reiškiasi ketveriopai asmenimis: Dievu neapibrėžtume, Manimi apibrėžtume, Tavimi įsivaizduojamume, Kitame neįsivaizduojamume.

Tave įsivaizduojame, o Kito neįsivaizduojame.

2021 spalio 12 d., 18:22 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 165 eilutė iš:

Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam. Užtat šios reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys, taip kad galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra. Užtat viskas šlovina Dievą ir jo šlove yra. Ir viskas laikosi pagarba asmenims, ne šiaip įgimtai rūpintis gyvybe, o įsakymą mylėti taikyti asmenims.

į:

Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam. Užtat šios reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys, taip kad galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra. Užtat viskas šlovina Dievą ir jo šlove yra. Ir viskas laikosi pagarba asmenims, ne šiaip įgimtai rūpintis gyvybe, o įsakymą mylėti taikyti asmenims. Mylėti artimą, tai mylėti Tave kaip ir Mane. Mylėti Dievą, tai mylėti Kitą.

2021 spalio 12 d., 18:21 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 165 eilutė iš:

Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam. Užtat šios reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys, taip kad galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra. Užtat viskas šlovina Dievą ir jo šlove yra.

į:

Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam. Užtat šios reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys, taip kad galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra. Užtat viskas šlovina Dievą ir jo šlove yra. Ir viskas laikosi pagarba asmenims, ne šiaip įgimtai rūpintis gyvybe, o įsakymą mylėti taikyti asmenims.

2021 spalio 12 d., 18:19 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 165 eilutė iš:

Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam. Užtat šios reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys, taip kad galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra.

į:

Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam. Užtat šios reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys, taip kad galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra. Užtat viskas šlovina Dievą ir jo šlove yra.

2021 spalio 12 d., 18:17 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 165 eilutė iš:

Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam. Užtat šios reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys, taip kad galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi.

į:

Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam. Užtat šios reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys, taip kad galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi. Ir nors Dievas neturi jokios reikšmės betgi jisai reiškiasi kaip asmuo kartu su neapibrėžtume šalia jo glūdinčiais asmenimis, būtent jų įžvelgtomis reikšmėmis, kas jisai yra.

2021 spalio 12 d., 18:13 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 164-165 eilutės:

Neapibrėžtume sutampa Dievo jokia reikšmė ir jo trys reikšmės Man, Tau, Kitam. Užtat šios reikšmės įgauna tikrąją savo reikšmę kuomet išryškėja juos įžvelgiantys asmenys, taip kad galiausia neįsivaizduojamumu išsiskiria Dievas, Aš, Tu, Kitas. Tokiu būdu yra tai kas reiškiasi.

2021 spalio 12 d., 18:05 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 665 eilutė:

* Galime įsivaizduoti asmens būklę - apytakas, bet negalime įsivaizduoti asmenis kaip tokio, tad jis pats liudija ir atsako už save.

2021 spalio 12 d., 18:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 290 eilutė iš:

Tokiu būdu prisideda reikšmės ir jos yra pagrindas požiūriams ir asmenims.

į:

Tokiu būdu prisideda reikšmės ir jos yra pagrindas požiūriams ir asmenims. Visa tai glūdi neapibrėžtume. Ir visa tai naujai reiškiasi apibrėžtumo suvokimais, įsivaizduojamumo apytakomis, neįsivaizduojamumo asmenimis.

2021 spalio 12 d., 18:03 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 284-290 eilutės:

Asmenų seka
* Jokia reikšmė - jokios raiškos galimybės - dvasia - Ar - Dievas
* Pirmoji reikšmė - atveriamos visos galimybės - tiesa (Dievas, klausimas) - Koks - Aš
* Antroji reikšmė - įvertinama kiekviena galimybė - gerumas (tyrimas) - Kaip - Tu
* Trečia reikšmė - visų galimybių suderinimas - atsakymas - Kodėl - Kitas
Tokiu būdu prisideda reikšmės ir jos yra pagrindas požiūriams ir asmenims.

2021 spalio 12 d., 17:55 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 628-633 eilutės:

Klausimai
* Kaip suvokimo lygmenys pakopomis veda iš nevienumo (suvokimu - atskyrimu) į vienumą (susikalbėjimu)?
* Ar Dievas ir gerumas sudaro reikšmių porą neapibrėžtume?
* Panašiai kaip ketverybė kyla iš trejybės, ar trejybė kyla iš dvejybės, dvejybė iš vienybė, vienybė iš nulybės? Ar penkerybė kyla iš ketverybės? ir taip toliau?

Dievo šokis

Pridėtos 635-636 eilutės:

Neapibrėžtumas

Pakeistos 638-640 eilutės iš

* Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą. Žmogus netroškimais yra nevienas. ~~O kaip su suvokimu? Ir su suvokimo lygmenimis?~~ Susikalbėjimu yra vienumas, ir atsisakant požiūrių tas vienumas išlieka suvokime, kuriame yra bendrai suvoktas, tad būtent Dievo Dvasia.

į:

Raiškos eiga
* Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą. Žmogus netroškimais yra nevienas. Susikalbėjimu yra vienumas, ir atsisakant požiūrių tas vienumas išlieka suvokime, kuriame yra bendrai suvoktas, tad būtent Dievo Dvasia.

Ištrinta 641 eilutė:

* Dievas neturi Dievo. Jisai neapibrėžtas. Užtat pas jį tėra trejybė: Aš, Tu, Kitas. Ar tai pradžia, vidurys, pabaiga? O žmogus apibrėžtas, tad jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Pakeistos 643-646 eilutės iš

* ~~Suvokimas yra atskyrimas, tad jame nelabai gali būti vienumas, užtat yra įsivaizduojamumas~~.
* Suvokimo lygmenys išsako neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą.
* Išeinant už savęs nesant ~~apibrėžimo~~ nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga. ~~Apibrėžimu atsiranda savastis ir keturios pakopos, nes atsiranda iš ko išeinama. Atsiranda sąlygos~~, ~~šališkumas~~, neigimas, kurių nėra neapibrėžtume.
* Ar Dievas ir gerumas sudaro reikšmių porą neapibrėžtume?

į:

Neapibrėžtumas
* Dievas neturi Dievo. Jisai neapibrėžtas. Užtat pas jį tėra trejybė: Aš, Tu, Kitas. Ar tai pradžia, vidurys, pabaiga?
* Išeinant už savęs nesant apibrėžimui nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga.

Apibrėžtumas
* Žmogus apibrėžtas, tad jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
* Apibrėžimu atsiranda savastis ir keturios pakopos, nes atsiranda iš ko išeinama. Atsiranda sąlygos, šališkumas, neigimas, kurių nėra neapibrėžtume.

Pakeistos 652-657 eilutės iš

* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus. ~~Panašiai galima pamąstyti ar trejybė kyla iš dvejybės, dvejybė iš vienybė~~, ~~vienybė iš nulybės? Ar penkerybė kyla iš ketverybės? ir taip toliau?~~

į:

* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus.

Įsivaizduojamumas
* Suvokimas-apibrėžtumas yra atskyrimas, tad jame nelabai gali būti vienumas, užtat už jo yra įsivaizduojamumas.

Neįsivaizduojamumas

2021 spalio 12 d., 17:38 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 192-193 eilutės:

Dievo neapibrėžiu, o Save apibrėžiu. Tave įsivaizduoju, o Kito neįsivaizduoju.

Pridėtos 195-216 eilutės:

Asmenys
* Neapibrėžtumas: reikšmės
** Dievas kaip Dievas: jokia reikšmė
** Aš kaip Dievas: viena reikšmė
** Tu kaip Dievas: dvi reikšmės
** Kitas kaip Dievas: trys reikšmės
* Apibrėžtumas: suvokimai (gyvenimo lygties pagrindai)
** Dievas kaip Aš: suvokimas
** Aš kaip Aš: savęs suvokimas
** Tu kaip Aš: bendras suvokimas
** Kitas kaip Aš: susikalbėjimas
* Įsivaizduojamumas: apytakos
** Dievas kaip Tu: Dievo šokis
** Aš kaip Tu: išgyvenimo apytaka
** Tu kaip Tu: žinojimo rūmai
** Kitas kaip Tu: meilės mokslas
* Neįsivaizduojamumas: asmenys
** Dievas kaip Kitas: Dievas
** Aš kaip Kitas: Aš
** Tu kaip Kitas: Tu
** Kitas kaip Kitas: Kitas

2021 spalio 12 d., 17:23 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 171-175 eilutės iš

Neapibrėžtume skirtingos reikšmės yra suplakamos. Nuodugnus tyrimas pirmiausiai išskiria tas reikšmes, o toliau rūpinasi kiek tas išskyrimas iškreipia tas reikšmes, ir galiausiai išveda vieningumą. Tad žinojimo lygmenimis bręsta vienumo samprata. O tai ir yra tyrimo esmė, juk tyrimas išsako to vienumo brandą. Keturi lygmenys yra keturios vienumo sampratos:
* Neapibrėžtumas - bendras likimas
* Apibrėžtumas - paskiri likimai
* Įsivaizduojamumas - paskiri troškimai
* Neįsivaizduojamumas - bendras troškimas

į:

Neapibrėžtume skirtingos reikšmės yra suplakamos. Nuodugnus tyrimas pirmiausiai išskiria tas reikšmes, o toliau rūpinasi kiek tas išskyrimas iškreipia tas reikšmes, ir galiausiai išveda vieningumą. Tad žinojimo lygmenimis bręsta vienumo samprata. O tai ir yra tyrimo esmė, juk tyrimas išsako to vienumo brandą. Keturi lygmenys yra keturios vienumo sampratos.

Ištrintos 176-181 eilutės:

Raiška plėtojasi keturiais lygmenimis
* Neapibrėžtumu - reikšmėmis
* Apibrėžtumu - gyvenimo lygtimi - apibrėžiamas plėtojimass
* Įsivaizduojamumu - apytakomis - kiekviena apytaka išreiškia atitinkamoje pakopoje, apimtyje išgyvenamą pasaulėžiūrą
* Neįsivaizduojamumu - asmenimis - jų dalykiškais tarpusavio santykiais, jų bendrai išgyvenama bendryste, būtent čia ir dabar

Ištrintos 185-200 eilutės:

Keturių lygmenų tikslas
* Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
* Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
* Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausima, Ar Dievas būtinai pasireiškia?

* Neapibrėžta (nesuvokta) - Dievas tiria Dievą
* Apibrėžta (suvokta) - Dievas tiria žmogų
* Įsivaizduojama - žmogus tiria žmogų
* Neįsivaizduojama - žmogus tiria Dievą

Tas pats Dievo tyrimas vyksta kiekviename lygmenyje vis ryškiau ir sąmoningiau.
* Neapibrėžtumo - nesuvokiamumo lygmenyje tyrimas išsiskleidžia reikšmėmis.
* Apibrėžtumo - suvokimo lygmenyje tyrimas plėtojasi apimtimis.
* Vaizduotėje tyrimas išgyvenamas apytakose.
* Neįsivaizduojamumo lygmenyje tyrimą puoselėja vieni su kitais susiję asmenys. Kito pagrindu tai valinga ir sąmoninga

Pridėtos 190-252 eilutės:

Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą. Meilės mokslas pagrįsta Kito bendryste.

[+Keturi lygmenys+]

Vienumo sampratos
* Neapibrėžtumas - bendras likimas
* Apibrėžtumas - paskiri likimai
* Įsivaizduojamumas - paskiri troškimai
* Neįsivaizduojamumas - bendras troškimas

Raiškos raida
* Neapibrėžtumu - reikšmėmis
* Apibrėžtumu - gyvenimo lygtimi - apibrėžiamas plėtojimas
* Įsivaizduojamumu - apytakomis - kiekviena apytaka išreiškia atitinkamoje pakopoje, apimtyje išgyvenamą pasaulėžiūrą
* Neįsivaizduojamumu - asmenimis - jų dalykiškais tarpusavio santykiais, jų bendrai išgyvenama bendryste, būtent čia ir dabar

Tikslas
* Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
* Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.
* Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausima, Ar Dievas būtinai pasireiškia?

Išsiplečia kam yra Dievas
* Dievui - neapibrėžtumas, dvasia
* Man - apibrėžtumas, sandara, vaizduotės ribos
* Tau - vaizduotė, atvaizdai
* Kitam - neįsivaizduojamasis, vieningumas

Kas ką tiria
* Neapibrėžta (nesuvokta) - Dievas tiria Dievą
* Apibrėžta (suvokta) - Dievas tiria žmogų
* Įsivaizduojama - žmogus tiria žmogų
* Neįsivaizduojama - žmogus tiria Dievą

Dievo tyrimo ryškėjimas ir sąmoningėjimas
* Neapibrėžtumo - nesuvokiamumo lygmenyje tyrimas išsiskleidžia reikšmėmis.
* Apibrėžtumo - suvokimo lygmenyje tyrimas plėtojasi apimtimis.
* Vaizduotėje tyrimas išgyvenamas apytakose.
* Neįsivaizduojamumo lygmenyje tyrimą puoselėja vieni su kitais susiję asmenys. Kito pagrindu tai valinga ir sąmoninga

Sąvokos ir sandaros
* jokiu požiūriu - nesuvokimas
* vienu požiūriu - suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvybės lygtis
* dviem požiūriais
* trim požiūriais

Klausimai ir atsakymai
* Neapibrėžtumas - Dievas - vienas klausimas
* Apibrėžtumas - Aš - vienas atsakymas
* Įsivaizduojamumas - Tu - daug klausimų
* Neįsivaizduojamumas - Kitas - daug atsakymų

Suvokimo lygmenys
* Neapibrėžtumas - suvokimas
* Apibrėžtumas - savęs suvokimas
* Įsivaizduojamumas - bendras suvokimas
* Neįsivaizduojamumas - susikalbėjimas

Pradžia, eiga, pabaiga
* Neapibrėžtumas - kaip pradžia atrodo pradžiai
* Apibrėžtumas - kaip pradžia atrodo eigai
* Vaizduotė - kaip pabaiga atrodo eigai
* Neįsivaizduojamasis - kaip pabaiga atrodo pabaigai

Ištrintos 617-643 eilutės:

* jokiu požiūriu - nesuvokimas
* vienu požiūriu - suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvybės lygtis

* Neapibrėžtumas - Dievas - vienas klausimas
* Apibrėžtumas - Aš - vienas atsakymas
* Įsivaizduojamumas - Tu - daug klausimų
* Neįsivaizduojamumas - Kitas - daug atsakymų
Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą. Meilės mokslas pagrįsta Kito bendryste.

Kaip susiję...
* Neapibrėžtumas - suvokimas
* Apibrėžtumas - savęs suvokimas
* Įsivaizduojamumas - bendras suvokimas
* Neįsivaizduojamumas - susikalbėjimas

* Neapibrėžtumas - kaip pradžia atrodo pradžiai
* Apibrėžtumas - kaip pradžia atrodo eigai
* Vaizduotė - kaip pabaiga atrodo eigai
* Neįsivaizduojamasis - kaip pabaiga atrodo pabaigai

Išsiplečia kam yra Dievas
* Dievui - neapibrėžtumas, dvasia
* Man - apibrėžtumas, sandara, vaizduotės ribos
* Tau - vaizduotė, atvaizdai
* Kitam - neįsivaizduojamasis, vieningumas

2021 spalio 12 d., 16:52 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 352-353 eilutės iš

[++Tu: Atvaizdai: ~~Vaizduotė~~: Apytakos++]

į:

[++Tu: Atvaizdai: Įsivaizduojamumas: Apytakos++]

Pakeista 427 eilutė iš:

[++Kitas: Vieningumas: ~~Neįsivaizduojamasis~~: Asmenys++]

į:

[++Kitas: Vieningumas: Neįsivaizduojamumas: Asmenys++]

2021 spalio 12 d., 15:33 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 566-606 eilutės iš

Vienų vienumo sąvoką galima išreikšti santykinai kaip tiesos tėkmę. Tai reikalauja trijų savasties klodų, tad trejybės rato.

į:

* Vienų vienumo sąvoką galima išreikšti santykinai kaip tiesos tėkmę. Tai reikalauja trijų savasties klodų, tad trejybės rato.
* Dievas yra dvasia neapibrėžtume, tad netgi be reikšmės. Tad visko atsiskleidimas išsako kaip dvasia įgauna reikšmę. Nes neapibrėžtume jokia reikšmė negali įgauti reikšmę nors ir būtų reikšmių. Tad būtent plėtojasi reikšmės: viena reikšmė tiesa, dvi reikšmės (tėra tai kas reiškiasi), trys reikšmės (tyrimas: ar Dievas būtinas?). Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis (ar, koks, kaip, kodėl būtų?).
* Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą. Žmogus netroškimais yra nevienas. O kaip su suvokimu? Ir su suvokimo lygmenimis? Susikalbėjimu yra vienumas, ir atsisakant požiūrių tas vienumas išlieka suvokime, kuriame yra bendrai suvoktas, tad būtent Dievo Dvasia.
* Dievas pats neturi Dievo, tad jisai prieštarauja sau. Jisai yra Dievas tiktai atsivėrus žmogui. Ir jo dieviškumas atsiskleidžia tiktai meilės lygmenyje.
* Dievas neturi Dievo. Jisai neapibrėžtas. Užtat pas jį tėra trejybė: Aš, Tu, Kitas. Ar tai pradžia, vidurys, pabaiga? O žmogus apibrėžtas, tad jis turi Dievą ir gyvena ketverybe: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
* Tėra tai kas reiškiasi, tai yra svarbu vienumui. Nes nesuvoktas, neapibrėžtas vienumas yra beprasmis, o raiška yra paskirybė, atskirybė.
* Suvokimas yra atskyrimas, tad jame nelabai gali būti vienumas, užtat yra įsivaizduojamumas.
* Suvokimo lygmenys išsako neapibrėžtumą, apibrėžtumą, įsivaizduojamumą, neįsivaizduojamumą.
* Išeinant už savęs nesant apibrėžimo nėra savęs bet yra pradžia, vidurys, pabaiga. Apibrėžimu atsiranda savastis ir keturios pakopos, nes atsiranda iš ko išeinama. Atsiranda sąlygos, šališkumas, neigimas, kurių nėra neapibrėžtume.
* Ar Dievas ir gerumas sudaro reikšmių porą neapibrėžtume?
* Apibrėžtume yra suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvenimo lygtis.
* Neapibrėžtumo trejybė prilygsta pasirinkimams (pasaulis ar asmenybė, asmenybė ar asmuo, asmuo ar Dievas) kuomet ketverybė išplečia ją. Ketverybė išplečia asmenimis kurie išgyvena neapibrėžtumo trejybės reikšmes kaip išėjimus už savęs, kaip virsmus. Panašiai galima pamąstyti ar trejybė kyla iš dvejybės, dvejybė iš vienybė, vienybė iš nulybės? Ar penkerybė kyla iš ketverybės? ir taip toliau?
* Dvasia sutapatina tai kas yra. Meilės mokslu sutapatina skirtingas valias: Dievo valią, meilės valią ir valią mylėti Dievą. Šių valių skirtingumas iškyla tiktai sandaros dėka, Kito požiūrio dėka. O šiaip dvasia yra savaime vieninga.
* Vieningumas yra atvaizdų vieningumas. Tad vieningumu pranokstame vaizduotės ribas. Vieningumas sieja nulinį ir septintą požiūrį, juos sulygina ir sutapatina kaip Tėvą ir Sūnų, o Sūnuje kaip Dievą (mylėk tobulą) ir žmogų (mylėk tapatų).

* jokiu požiūriu - nesuvokimas
* vienu požiūriu - suvokimas, suvokimo lygmenys, gyvybės lygtis

* Neapibrėžtumas - Dievas - vienas klausimas
* Apibrėžtumas - Aš - vienas atsakymas
* Įsivaizduojamumas - Tu - daug klausimų
* Neįsivaizduojamumas - Kitas - daug atsakymų
Žiūrėdamas į Tave žiūriu į Dievą. Meilės mokslas pagrįsta Kito bendryste.

Kaip susiję...
* Neapibrėžtumas - suvokimas
* Apibrėžtumas - savęs suvokimas
* Įsivaizduojamumas - bendras suvokimas
* Neįsivaizduojamumas - susikalbėjimas

* Neapibrėžtumas - kaip pradžia atrodo pradžiai
* Apibrėžtumas - kaip pradžia atrodo eigai
* Vaizduotė - kaip pabaiga atrodo eigai
* Neįsivaizduojamasis - kaip pabaiga atrodo pabaigai

Išsiplečia kam yra Dievas
* Dievui - neapibrėžtumas, dvasia
* Man - apibrėžtumas, sandara, vaizduotės ribos
* Tau - vaizduotė, atvaizdai
* Kitam - neįsivaizduojamasis, vieningumas

2021 spalio 06 d., 16:12 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 99 eilutė iš:

** Keturios ~~[[Vienumo sampratos]]~~

į:

** Keturios vienumo sampratos

Pakeista 121 eilutė iš:

** [[Trejybės ~~atvaizdai]]~~

į:

** Trejybės atvaizdai

Pakeistos 165-167 eilutės iš

Visko žinojimas išsako kaip vienumo reikšmė vystosi keturiomis pakopomis. ~~Visko žinojimo gražus taikymas nurodo mums kaip įsijungti į besiplėtojančio vienumo bendrystę~~.

į:

Visko žinojimas išsako kaip vienumo reikšmė vystosi keturiomis pakopomis. Dievas išsiplečia viskuo (Dievo pasitraukimu), toliau troškimais (įvairiausiais apimčių atvėrimais) ir galiausiai meile (visko troškimu). Visko žinojimo gražus taikymas nurodo mums kaip įsijungti į besiplėtojančio vienumo bendrystę.

Vienumo sampratos viena kitą keičia jų reikšmėms beaiškėjant. Dievas pasitraukia, kad reikšmė galėtų būti išreikšta. Viskam atsivėrus reikšmė gali įvairiomis pakopomis reikštis. Visuminė išraiška apima visų kitų pakopų raiškas.

2021 spalio 06 d., 15:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 100 eilutė:

** [[Žinojimas]]

Pridėtos 165-175 eilutės:

Visko žinojimas išsako kaip vienumo reikšmė vystosi keturiomis pakopomis. Visko žinojimo gražus taikymas nurodo mums kaip įsijungti į besiplėtojančio vienumo bendrystę.

Neapibrėžtumas yra vienumas, kuris apibrėžtumu pasireiškia keturiomis vienumo sampratomis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu. Įsivaizduojamumas yra šešios vienumo sampratų poros, tai šeši vienumo pagrindai. Neįsivaizduojamasis yra šių šešių viemumo pagrindų vieningas turinys.

Neapibrėžtume skirtingos reikšmės yra suplakamos. Nuodugnus tyrimas pirmiausiai išskiria tas reikšmes, o toliau rūpinasi kiek tas išskyrimas iškreipia tas reikšmes, ir galiausiai išveda vieningumą. Tad žinojimo lygmenimis bręsta vienumo samprata. O tai ir yra tyrimo esmė, juk tyrimas išsako to vienumo brandą. Keturi lygmenys yra keturios vienumo sampratos:
* Neapibrėžtumas - bendras likimas
* Apibrėžtumas - paskiri likimai
* Įsivaizduojamumas - paskiri troškimai
* Neįsivaizduojamumas - bendras troškimas
Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą. Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą. Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu. Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta. O neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas. Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu. Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.

Ištrintos 211-219 eilutės:

Neapibrėžtume skirtingos reikšmės yra suplakamos. Nuodugnus tyrimas pirmiausiai išskiria tas reikšmes, o toliau rūpinasi kiek tas išskyrimas iškreipia tas reikšmes, ir galiausiai išveda vieningumą. Tad žinojimo lygmenimis bręsta vienumo samprata. O tai ir yra tyrimo esmė, juk tyrimas išsako to vienumo brandą. Keturi lygmenys yra keturios vienumo sampratos:
* Neapibrėžtumas - bendras likimas
* Apibrėžtumas - paskiri likimai
* Įsivaizduojamumas - paskiri troškimai
* Neįsivaizduojamumas - bendras troškimas
Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą. Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą. Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu. Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta. O neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas. Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu. Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.

Neapibrėžtumas yra vienumas, kuris apibrėžtumu pasireiškia keturiomis vienumo sampratomis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu. Įsivaizduojamumas yra šešios vienumo sampratų poros, tai šeši vienumo pagrindai. Neįsivaizduojamasis yra šių šešių viemumo pagrindų vieningas turinys.

2021 spalio 06 d., 15:21 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 95-96 eilutės iš

* Dievas: Dvasia: [[Neapibrėžtumas]]: ~~Nesuvoktumas~~

į:

* Dievas: Dvasia: [[Neapibrėžtumas]]: Nesuvoktumas.
** Vienumo sampratų vienumas.

Pridėta 99 eilutė:

** Keturios [[Vienumo sampratos]]

Pridėta 109 eilutė:

** Šeši [[Vienumo pagrindai]]

Pakeista 115 eilutė iš:

** [[Viena~~]], [[Vienumo pagrindai~~]]

į:

** [[Viena]]

Pridėta 123 eilutė:

** Vienumo pagrindų vienumas.

Pridėtos 207-208 eilutės:

Neapibrėžtumas yra vienumas, kuris apibrėžtumu pasireiškia keturiomis vienumo sampratomis: neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu, neįsivaizduojamumu. Įsivaizduojamumas yra šešios vienumo sampratų poros, tai šeši vienumo pagrindai. Neįsivaizduojamasis yra šių šešių viemumo pagrindų vieningas turinys.

2021 spalio 06 d., 15:14 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 126 eilutė iš:

* Vaizduotė išreiškia Tavo ~~mus~~ supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.

į:

* Vaizduotė išreiškia Tavo sąlygas, pasaulėžiūrą, kaip Tave supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.

2021 spalio 06 d., 15:12 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 96 eilutė:

** [[Trejybės]]

Pakeista 100 eilutė iš:

** [[Gyvenimo lygtis]]

į:

** [[Gyvenimo lygtis]], [[Požiūrio lygtis]], [[Ketverybės]]

Pakeistos 108-109 eilutės iš

*** [[Dievo šokis]]
~~***~~ [[~~Išgyvenimo apytaka~~]]

į:

*** [[Dievo šokis]], [[Troškimai]]
*** [[Išgyvenimo apytaka]], [[Netroškimai]], [[Atjautos]], [[Išgyvenimai]]

Pakeistos 114-115 eilutės iš

** [[Santvarka]]

į:

** [[Santvarka]], [[Pertvarkymai]]
** [[Išsivertimai]]

Pakeistos 123-129 eilutės iš

Kitos sandaros ir sąvokos
* [[Gyvenimo lygtis]], [[požiūrio lygtis]]
* [[Troškimai]]
* [[Pertvarkymai]]
* [[Išėjimas už savęs]], [[Išsivertimai]]
* [[Išgyvenimai]]

į:

** [[Atsiskleidimas]]

2021 spalio 06 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 206 eilutė iš:

Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą. Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą. Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta. O neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas. Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu. Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.

į:

Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą. Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą. Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu. Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta. O neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas. Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu. Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.

2021 spalio 06 d., 14:52 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 206 eilutė iš:

Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą. Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą. Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta. O neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.

į:

Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą. Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą. Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta. O neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas. Neišsakytas Žodis tapo kūnu, tapo išsakytu. Dar neišsakytas Žodis - tyla - tapo amžinai išsakomu Žodžiu.

2021 spalio 06 d., 14:49 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 20-21 eilutės:

Pridėtos 200-206 eilutės:

Neapibrėžtume skirtingos reikšmės yra suplakamos. Nuodugnus tyrimas pirmiausiai išskiria tas reikšmes, o toliau rūpinasi kiek tas išskyrimas iškreipia tas reikšmes, ir galiausiai išveda vieningumą. Tad žinojimo lygmenimis bręsta vienumo samprata. O tai ir yra tyrimo esmė, juk tyrimas išsako to vienumo brandą. Keturi lygmenys yra keturios vienumo sampratos:
* Neapibrėžtumas - bendras likimas
* Apibrėžtumas - paskiri likimai
* Įsivaizduojamumas - paskiri troškimai
* Neįsivaizduojamumas - bendras troškimas
Neįsivaizduojama yra visakame slypintis vienumas kaip neiškreiptumas nes vienumo pagrindai išsako vaizduotės iškreiptumus, juk ji vis savaip sustato visumą. Fizikos terminais, bosonai išsakomi fermionais, ir fermionus supantys aidai - iškreipmai susiveda į bosonos supančius aidus - neiškreipimą, besąlygišką tiesą. Neįsivaizduojamasis yra besąlygiška tiesa, išsakyta. O neapibrėžtumas yra neišreikšta, neišsakyta tiesa, tad nuslėpta tiesa, tad prieštaravimas. Užtat nuslėptos tiesos išsakymu iš prieštaravimo iškyla neprieštaravimas.

2021 spalio 06 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 35-37 eilutės iš

į:

* [[Išėjimas už savęs]] Suprasti ir palyginti kaip Dievas išeina už savęs [[Viską žinoti | į save]] ir kaip žmogus išeina už savęs [[Taikymas | iš savęs]].
* [[Kampai]] Įžvelgti Dievo ir žmogaus įvairius kampus.

Ištrintos 49-50 eilutės:

** [[Išėjimas už savęs]] Suprasti ir palyginti kaip Dievas išeina už savęs [[Viską žinoti | į save]] ir kaip žmogus išeina už savęs [[Taikymas | iš savęs]].
*** Jeigu Dievas neįsivaizduojamas, neatkuriamas, tai kaip ir kam jis gali būti būtinas?

Ištrinta 50 eilutė:

** [[Kampai]] Įžvelgti Dievo ir žmogaus įvairius kampus.

Pakeistos 54-55 eilutės iš

~~Neįsivaizduojamumas - asmenys~~

į:

[[Neįsivaizduojamasis | Neįsivaizduojamumas]] - asmenys
* Jeigu Dievas neįsivaizduojamas, neatkuriamas, tai kaip ir kam jis gali būti būtinas?

Pridėta 60 eilutė:

* Kaip vieningumo lygmens neįsivaizduojamas vienumas skiriasi nuo vienumo pagrindų įsivaizduojamas vienumas?

Pridėta 99 eilutė:

** [[Klausimas]], [[Atsakymas]]

Pridėta 106 eilutė:

** [[Kampai]]

Pakeista 113 eilutė iš:

** [[Vienumo pagrindai]]

į:

** [[Viena]], [[Vienumo pagrindai]]

Pridėta 115 eilutė:

** [[Santvarka]]

Pridėta 118 eilutė:

** [[Prasmė]]

2021 spalio 06 d., 14:22 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 97 eilutė iš:

* Aš: Sandara: ~~Apibrėžtumas: Suvoktumas: Tyrimas~~

į:

* Aš: Sandara: [[Apibrėžimas | Apibrėžtumas]]: [[Suvokimas | Suvoktumas]]: [[Tyrimas]]

Pridėtos 101-103 eilutės:

** [[Apimtys]]
** [[Išėjimas už savęs]]
** [[Požiūriai]]

Pridėta 113 eilutė:

** [[Trejybės atvaizdai]]

2021 spalio 06 d., 13:13 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 99-100 eilutės:

** [[Gyvenimo lygtis]]
** [[Suvokimo lygmenys]]

2021 spalio 05 d., 15:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 196-198 eilutės iš

~~Neapibrėžtumas~~ yra ~~raktas į visko~~ žinojimą.

Nulybė - meilė - priėmimas - klausimas

į:

Kas yra neapibrėžtumas
* Neapibrėžtumas yra raktas į visko žinojimą.
* Neapibrėžtumas yra esamybės pradžia.

Kaip neapibrėžtumas reiškiasi
* Neapibrėžtumas reiškiasi daugiareikšmiškumais - nulybiniu, vienybiniu, dvejybiniu, trejybiniu. Juk tai ne padalinimai nes tai ne išsiskiriantys požiūriai, o sutampančios būklės.
* Daugiareikšmiškumas neapibrėžtume išsako tai ką išreiškia (ketveriopi) atvaizdai apibrėžtume ir padalinimai (nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė) neapibrėžtume. O paskiras reikšmes apibrėžtume išsako aplinkybės.

Neapibrėžtume reiškiasi reikšmės
* Neapibrėžtume dvasia (jokia reikšme) yra (vienareikšmiškai) tiesa, kuria (dvireikšmiškai) sutampa Dievo turinys ir gėrio raiška, kurių vienumo santykis (trireikšmiškai) reiškia pradžią, viršūnę ar pabaigą.

Dvasia yra jokia reikšmė
* Dvasia (priėmimas) yra visako ištaka iš kurios išplaukia neapibrėžtumas ir jame sutelpančios reikšmės.
* Nulybė - meilė - priėmimas - klausimas

Pakeistos 214-215 eilutės iš

Vienybė - požiūris

į:

Tiesa yra viena reikšmė
* Vienybė - požiūris

Pakeistos 220-221 eilutės iš

Dvejybė - bendrystė

į:

Dievas ir gerumas yra dvejopa reikšmė
* Dvejybė - bendrystė

Ištrintos 223-224 eilutės:

~~Neapibrėžtumas yra esamybės pradžia.~~

Pakeistos 226-227 eilutės iš

Dievo taškai yra ~~Dievo~~ reikšmės.

į:

Dievo taškai yra trejopa reikšmė
* Dievo taškai yra Dievo reikšmės.
* Neapibrėžtumo trejybė trejybės ratu išsako dvasios sąmoningumą.
* Neapibrėžtumas reiškiasi trejopai - pradžia, pabaiga ir viduriu.
* Neapibrėžtumas suplaka ištaką iš kurios viskas išplaukia, išdavą į kurią viskas susiveda, ir viduriu, kuris tarp jų rituliojasi.

Neapibrėžtumas sieja:
* Dievą kaip ištaką, visų galimybių išsiskyrimą
* sąmoningėjimą, paskiros galimybės perėjimą į visų galimybių išsipildymą
* sąmoningumą, visų galimybių išsipildymą, jų pilnatvę.

Ištrintos 241-247 eilutės:

Neapibrėžtumas reiškiasi trejopai - pradžia, pabaiga ir viduriu. Neapibrėžtumas suplaka ištaką iš kurios viskas išplaukia, išdavą į kurią viskas susiveda, ir viduriu, kuris tarp jų rituliojasi.

Neapibrėžtumas sieja:
* Dievą kaip ištaką, visų galimybių išsiskyrimą
* sąmoningėjimą, paskiros galimybės perėjimą į visų galimybių išsipildymą
* sąmoningumą, visų galimybių išsipildymą, jų pilnatvę.

Pakeista 247 eilutė iš:

Neapibrėžtumo ~~reikšmes suprasti~~ aštuoneriopai:

į:

Neapibrėžtumo reikšmės suprastinos aštuoneriopai:

Ištrintos 250-255 eilutės:

Neapibrėžtumas
* Neapibrėžtume dvasia (jokia reikšme) yra (vienareikšmiškai) tiesa, kuria (dvireikšmiškai) sutampa Dievo turinys ir gėrio raiška, kurių vienumo santykis (trireikšmiškai) reiškia pradžią, viršūnę ar pabaigą.
* Neapibrėžtumas reiškiasi daugiareikšmiškumais - nulybiniu, vienybiniu, dvejybiniu, trejybiniu. Juk tai ne padalinimai nes tai ne išsiskiriantys požiūriai, o sutampančios būklės.
* Daugiareikšmiškumas neapibrėžtume išsako tai ką išreiškia (ketveriopi) atvaizdai apibrėžtume ir padalinimai (nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė) neapibrėžtume. O paskiras reikšmes apibrėžtume išsako aplinkybės.
* Dvasia (priėmimas) yra visako ištaka iš kurios išplaukia neapibrėžtumas ir jame sutelpančios reikšmės. Neapibrėžtumo trejybė trejybės ratu išsako dvasios sąmoningumą.

2021 spalio 05 d., 15:20 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 359-399 eilutės:

Vaizduotė, ryšiai, vienumas
* Vaizduotė viską naujai supranta ryšiais, tad vienumo pagrindais, nes ryšiai grindžia vienumą.

Kas įsivaizduojama
* Įsivaizduoju tai kas su ryšiais, kas susiję.
* Įsivaizduoju, Dievo tikslas yra gerumas. Dievas ir gerumas turį ryšį vienas su kitu tačiau jie yra be ryšio su viskuo kitu. Tad juos įsivaizduodamas neįsivaizduoju visko kito, jo atsisakau.
* Galiu įsivaizduoti besąlygiško Dievo ir sąlygiško gerumo lygybę ir nelygybę, tad gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Iš gyvenimo žinome, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, jų tapatumas, o amžinas gyvenimas yra jų atskyrimas, mūsų suvokimas, jog Dievas yra už gerumo, taip kad Dievas nebūtinai geras.

Kas yra vaizduotė
* Vaizduotė yra atkūrimo santykis su vienumu.
* Vaizduotė yra tyrimo priemonė išryškinanti tarpą, skirianti Dievą ir gerumą, tad teikianti suvokimą.
* Vaizduotė yra tai, kas reikalinga būtinumo tyrimui, ir tuo pačiu tai, kas reikalinga savo paties buvimo tyrimui.

Kokia yra vaizduotė
* Vaizduotėje glūdi būtinumo ir buvimo dvilypumas, kuris ir glūdi atkūrime, juk atkūrime glūdi tiek kūrimas, tiek atkūrimas.

Kodėl yra vaizduotė
* Vaizduotė yra tam, kas išgyvena tyrimą, tad asmeniui. Asmuo išgyvena žinojimu. Asmens pagrindas yra ketverybinis.
* Renkuosi ką įsivaizduoti - Dievo ryšį su gerumu ar visus kitus ryšius, viską kitą.

'''Vaizduotė išsako ryšius'''

Ką veikia vaizduotė
* Vaizduotė atkuria, ataidi, atgamina, įsivaizduoja, suvaidina, sustato, apsimeta, primeta, priima, simuliuoja, parodo.
* Vaizduotė išsako ryšius. Ryšiai nusako tapatumus ir netapatumus.
* Vaizduotė ryšiais atkuria tai kas be ryšio.
* Vaizduotė atkuria Dievą gerumu.
* Vaizduotė parodo tai kas yra tuo ko nėra, tad parodo ryšiu. Ir sieja du požiūrius, buvimo ir nebuvimo.
* Vaizduotė buvimo ir nebuvimo santykiu sieja ketverių lygmenų šešias poras.
* Vaizduotė išsako vienumo pagrindus, tad išsako prielaidas netapatumui ir tapatumui. Tačiau vienumas yra be prielaidų. Užtat jo pagrindai jį savaime neigia. Betgi yra vienumas už jo pagrindų, taipogi jo pagrindų vienume. Šešerybė išsako pagrindus, septynerybė jų vienumą - tarpą, aštuonerybė vienumą už jų ir be jų.
* Vaizduote neįsivaizduoju vienumo užtat įsivaizduoju jo pagrindus. Įsivaizduoju vienumą grindžiančius ryšius.
* Vaizduote įsivaizduoju Dievo santykius su savimi, gerumo santykius su savimi, ir jų tarpusavio santykius.
* Vaizduotė išsako ryšius tarp Dievo (už tarpo) ir gerumo (tarpe).

Kokius ryšius išsako vaizduotė
* Ryšiai yra visuminiai (atvaizdiniai, tarp skirtingų būklių) ir daliniai (aplinkybiniai, paskiroje būklėje).
** Keturi visuminiai ryšiai išsako ryšius su visakuo tam tikroje Dievo-gerumo būklėje.
** Du visuminiai ryšiai išsako ryšius siejančius Dievą už tarpo ir Dievą tarpe.
** Daliniai ryšiai yra trejybiniai ryšiai su savimi tam tikroje būklėje. Yra keturios būklės, tad dvylika aplinkybių.
Tokiu būdu trejybė, dvejybė ir ketverybė dalyvauja ryšių išsakyme.

Ištrintos 383-386 eilutės:

Kodėl vaizduotė svarbi
* Vaizduotė kyla iš Dievo būtinumo tyrimo nes būtent vaizduotė atkuria, tad būtent vaizduotė atkuria Dievą taip kad jis gali būti net ir jam nesant. Vaizduotė yra būtinumo aplinkybės.
* Vaizduotė tiria save, kas jinai yra, koks jos tikslas, iš kur jinai kilusi? Vaizduotė yra tarpinė būsena, tarpiniai asmenys Aš ir Tu, taipogi jų požiūriai, jų būklės. Kiekviena apytaka iškelia vaizduotės keliamą buvimo ir būtinumo klausimą. Tad visų keturių apytakų pagrindu iškyla vaizduotės pagrindimas, jos vieningumas ir jos pačios būtinumas.

2021 spalio 05 d., 15:17 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 13-17 eilutės iš

Vaisingai tirti
* atsisakyti savo supratimų įtakos ir suprasti visumą, kaip deri visi kampai. Tai nusako ką reiškia visko atsiskleidimas bendra svajone.
* suprasti ~~ką asmenims - Dievui, Man, Tau, Kitam - įvairiai~~ reiškia ~~Dievas ir meilė~~.
* suvokti tikslo reikšmę - vienumo supratimais pagrįsti bendrą svajonę, bendrystę kurioje visi laisvai ir pilnai atsiskleidžia.

į:

Visuma
* Kaip neįsivaizduojamasis išplečia nesuvokiamąjį?
* Kokia raiškos svarba skiriant neįsivaizduojamąjį ir nesuvokiamąjį?
* Kaip pristatyti visumos esmę?
* Atsisakyti savo supratimų įtakos ir suprasti visumą, kaip deri visi kampai. Tai nusako ką reiškia visko atsiskleidimas bendra svajone.

Pakeistos 19-23 eilutės iš

~~Suprasti~~ [[~~klausimas | klausimą]] - šaltinį iš kurio visos galimybės išsivysto,~~ [[~~atsakymas~~ | ~~atsakymą~~]] - ~~bendrą svajonę į kurią susiveda, ir~~ [[~~tyrimas~~ | ~~tyrimą~~]] - akistatas kuriomis rituliojasi.
** [[Trejybės]] Kokie įvairių trejybių tikslai?
*** Kaip neapibrėžtume iškyla trejybės ratas ir tyrimas?
*** Kaip trejybės rato tyrimas išreiškiamas trejybės atvaizdais?

į:

* [[Trejybės]] Kokie įvairių trejybių tikslai?

Neapibrėžtumas - reikšmės
* Suprasti [[klausimas | klausimą]] - šaltinį iš kurio visos galimybės išsivysto, [[atsakymas | atsakymą]] - bendrą svajonę į kurią susiveda, ir [[tyrimas | tyrimą]] - akistatas kuriomis rituliojasi.
* Suvokti tikslo reikšmę - vienumo supratimais pagrįsti bendrą svajonę, bendrystę kurioje visi laisvai ir pilnai atsiskleidžia.

Apibrėžtumas - gyvenimo lygtis
* [[Apibrėžimas]] Suprasti kaip iškyla apibrėžimas, kaip jį grindžia trejybės ratas.
* [[Dievas]] Ką Dievas reiškia jį apibrėžus įvairiose apimtyse?

Pakeistos 31-36 eilutės iš

** [[Apibrėžimas]] Suprasti kaip iškyla apibrėžimas, kaip jį grindžia trejybės ratas.
** Kaip trejybės ratas susijęs su keturiomis pakopomis? Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai? Vienų vienumo sąvoką galima išreikšti santykinai kaip tiesos tėkmę. Tai reikalauja trijų savasties klodų, tad trejybės rato.
** [[Dievas]] Ką Dievas reiškia jį apibrėžus įvairiose apimtyse?
** [[Asmenys]] Kaip asmenys išsako Dievą, požiūrius?
** [[Apimtys]] Kaip apimtys išsako meilę, Dievo esmę?
** [[Tarpas]] Kaip išsivysto tarpas?

į:

* Kaip neapibrėžtume iškyla trejybės ratas ir tyrimas?
* [[Tarpas]] Kaip išsivysto tarpas?
* Kaip trejybės ratas susijęs su keturiomis pakopomis?
* Kaip savasties klodai pridedami ir kaip jais atsisakoma taip kad yra keturi klodai?

Įsivaizduojamumas - apytakos
* [[Apimtys]] Kaip apimtys išsako meilę, Dievo esmę?
* Kaip trejybės rato tyrimas išreiškiamas trejybės atvaizdais?
* Kaip susiję gyvenimo lygtis (6x4), padalinimų ratas (8x3), žinojimo rūmai (?) (12x2), visaregis 2x3x4 ir dar kas ?

Pridėtos 54-59 eilutės:

Neįsivaizduojamumas - asmenys
* Suprasti ką asmenims - Dievui, Man, Tau, Kitam - įvairiai reiškia Dievas ir meilė.
* [[Asmenys]] Kaip asmenys išsako Dievą, požiūrius?
* Koks ryšys tarp neįsivaizduojamojo ir nepriklausomojo ir savarankiškojo?
* Kaip prasmingumas skiriasi nuo meilės?

Ištrintos 65-75 eilutės:

Kaip pristatyti visumos esmę?
* Kaip susiję gyvenimo lygtis (6x4), padalinimų ratas (8x3), žinojimo rūmai (?) (12x2) ir dar kas ?

Kaip prasmingumas skiriasi nuo meilės?

Kaip neįsivaizduojamasis išplečia nesuvokiamąjį?

Kokia raiškos svarba skiriant neįsivaizduojamąjį ir nesuvokiamąjį?

Koks ryšys tarp neįsivaizduojamojo ir nepriklausomojo ir savarankiškojo?

Pridėtos 580-581 eilutės:

Vienų vienumo sąvoką galima išreikšti santykinai kaip tiesos tėkmę. Tai reikalauja trijų savasties klodų, tad trejybės rato.

2021 spalio 05 d., 14:44 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 150-157 eilutės:

Neapibrėžtumo trejybė pasireiškia neįsivaizduojamų asmenų ketverybe. Ketverybe žiūrima tiek pirmyn, iš pradžios, Dievo požiūriu, tiek atgal, iš pabaigos, Kito požiūriu. Prie trejybės (Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas) prisideda nulinis asmuo, Dievas (Dievas yra Dievas), trejybės ratas.

Raiška plėtojasi keturiais lygmenimis
* Neapibrėžtumu - reikšmėmis
* Apibrėžtumu - gyvenimo lygtimi - apibrėžiamas plėtojimass
* Įsivaizduojamumu - apytakomis - kiekviena apytaka išreiškia atitinkamoje pakopoje, apimtyje išgyvenamą pasaulėžiūrą
* Neįsivaizduojamumu - asmenimis - jų dalykiškais tarpusavio santykiais, jų bendrai išgyvenama bendryste, būtent čia ir dabar

2021 spalio 05 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 237-238 eilutės iš

[++Aš: Sandara: Apibrėžtumas++]

į:

[++Aš: Sandara: Apibrėžtumas: Gyvenimo lygtis++]

Pakeistos 310-311 eilutės iš

[++Tu: Atvaizdai: Vaizduotė++]

į:

[++Tu: Atvaizdai: Vaizduotė: Apytakos++]

Pakeista 430 eilutė iš:

[++Kitas: Vieningumas: Neįsivaizduojamasis++]

į:

[++Kitas: Vieningumas: Neįsivaizduojamasis: Asmenys++]

2021 spalio 04 d., 18:42 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 177-178 eilutės:

Kiekvienas įsitraukia išeidamas už savęs kaip vadovas įtraukiantis kitus ir kartu kaip sekėjas pripažįstantis pirmesnį vadovą, kūrėją.

2021 spalio 04 d., 17:08 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 175-176 eilutės:

Asmenys yra tai kas neįsivaizduojama. Tad turime kreiptis į asmenis, kad jie mums paliudytų, kas jiems įsivaizduojama. Tai yra pasekmė neapibrėžtumo išreiškimo neįsivaizduojamumu. Neapibrėžtumo pagrindimą išplečiame liudytojais. Užtat neapibrėžtumas tampa sąmoningu, visuomenišku, visuotinu.

2021 spalio 04 d., 17:02 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 150-155 eilutės:

Tyrimą išsako neapibrėžtumo trejybė: galimybių šaltinis, akistatos, darna. (Galimybių puokštė).

Tyrimas išplečiamas daliniais tyrimais, kuriuos plėtoja daliniai pažinovai, žmonės. Visuminis tyrimas yra vienkartinis. Visuminį tyrimą išplečia dalinis pažinovas ir jo dalinis tyrimas. Visuminį tyrimą ir dalinį tyrimą sieja trejybės ratas, kuriuo įmanomas tyrimo patikrinimas, patvirtinimas, patikslinimas, išplėtimas. Daliniam tyrimui reikalingas žinojimas, kuriuo tyrimai siejami. Dalinis tyrimas atveria žmogaus savęs tikslinimą, amžiną brandą, amžiną gyvenimą.

Tyrimas (trejybe) yra pirm žinojimo (ketverybe).

2021 spalio 04 d., 16:54 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 22-23 eilutės:

*** Kaip neapibrėžtume iškyla trejybės ratas ir tyrimas?
*** Kaip trejybės rato tyrimas išreiškiamas trejybės atvaizdais?

2021 spalio 04 d., 16:53 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 149-151 eilutės:

Trejybės ratas glūdi trejybėje besąlygiškumas-nešališkumas-nepaneigiamumas
* Tai kas yra besąlygiška yra neišreikšta, tad šališka. Išreiškus galima išeiti už išraiškos ir suprasti nešališkai. Tai kas nešališka yra atskirta ir tuomi kažką neigia. Pranokus neigimą atrandame tai kas nepaneigiama. Tai kas nepaneigiama yra nuo išraiškos priešpriešų atitolusi, tad sąlygiška. Sąlygų nepaisymas yra besąlygiškumas.

Pakeistos 166-170 eilutės iš

* Neįsivaizduojamumo lygmenyje tyrimą puoselėja vieni su kitais susiję asmenys. Kito pagrindu tai valinga ir sąmoninga.

Trejybės ratas glūdi trejybėje besąlygiškumas-nešališkumas-nepaneigiamumas
* Tai kas yra besąlygiška yra neišreikšta, tad šališka. Išreiškus galima išeiti už išraiškos ir suprasti nešališkai. Tai kas nešališka yra atskirta ir tuomi kažką neigia. Pranokus neigimą atrandame tai kas nepaneigiama. Tai kas nepaneigiama yra nuo išraiškos priešpriešų atitolusi, tad sąlygiška. Sąlygų nepaisymas yra besąlygiškumas.

į:

* Neįsivaizduojamumo lygmenyje tyrimą puoselėja vieni su kitais susiję asmenys. Kito pagrindu tai valinga ir sąmoninga

2021 spalio 04 d., 16:51 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 152-153 eilutės iš

į:

* Dievo klausimas, Ar Dievas būtinas? tampa klausima, Ar Dievas būtinai pasireiškia?

Pridėtos 165-166 eilutės:

Trejybės ratas glūdi trejybėje besąlygiškumas-nešališkumas-nepaneigiamumas
* Tai kas yra besąlygiška yra neišreikšta, tad šališka. Išreiškus galima išeiti už išraiškos ir suprasti nešališkai. Tai kas nešališka yra atskirta ir tuomi kažką neigia. Pranokus neigimą atrandame tai kas nepaneigiama. Tai kas nepaneigiama yra nuo išraiškos priešpriešų atitolusi, tad sąlygiška. Sąlygų nepaisymas yra besąlygiškumas.

2021 spalio 04 d., 16:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 149-150 eilutės iš

~~Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus~~ tyrimu.

į:

Keturių lygmenų tikslas
* Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.
* Tėra tai kas reiškiasi. Neapibrėžtumą išreiškia neįsivaizduojamumas.

Pridėtos 163-164 eilutės:

2021 spalio 04 d., 15:54 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 545-546 eilutės:

----------------------
%center%Attach:esminiai-puslapiai.png

Ištrintos 549-552 eilutės:

----------------------
Attach:esminiai-puslapiai.png

2021 spalio 02 d., 19:03 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 149-152 eilutės iš

* Nesuvokiamas
* Suvokiamas
* Įsivaizduojamas
* Neįsivaizduojamas

į:

Dievo tyrimas išplečiamas žmogaus tyrimu.

* Neapibrėžta (nesuvokta) - Dievas tiria Dievą
* Apibrėžta (suvokta) - Dievas tiria žmogų
* Įsivaizduojama - žmogus tiria žmogų
* Neįsivaizduojama - žmogus tiria Dievą

2021 spalio 02 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 157-158 eilutės iš

* Vaizduotėje tyrimas...
* Neįsivaizduojamumo lygmenyje tyrimą puoselėja asmenys. Kito pagrindu tai valinga ir sąmoninga.

į:

* Vaizduotėje tyrimas išgyvenamas apytakose.
* Neįsivaizduojamumo lygmenyje tyrimą puoselėja vieni su kitais susiję asmenys. Kito pagrindu tai valinga ir sąmoninga.

2021 spalio 02 d., 13:42 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 154-159 eilutės:

Tas pats Dievo tyrimas vyksta kiekviename lygmenyje vis ryškiau ir sąmoningiau.
* Neapibrėžtumo - nesuvokiamumo lygmenyje tyrimas išsiskleidžia reikšmėmis.
* Apibrėžtumo - suvokimo lygmenyje tyrimas plėtojasi apimtimis.
* Vaizduotėje tyrimas...
* Neįsivaizduojamumo lygmenyje tyrimą puoselėja asmenys. Kito pagrindu tai valinga ir sąmoninga.

Pridėtos 224-225 eilutės:

* Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą. Mano suvokimas kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.

Pridėtos 523-528 eilutės:

Tikslas - bendra svajonė Neįsivaizduojamojo pagrindu
* Tikslas yra siekti bendros vaizduotės, bendros svajonės, neįsivaizduojamojo pagrindu, suprantant jį kaip mylintį, visko trokštantį.

Žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.
* Dievas yra besąlygiškai sąmoningas. Šioje būsenoje Dievas klausia, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų? Šiuo Dievo klausimu, jo tyrimu, jisai pasitraukia, sąlygiškai dingsta sąmoningumas, užtat išsiskiria žinojimas ir nežinojimas ir jų skirtumas plėtojasi. Juos skiria (tuomi sieja) niekas, kažkas, betkas, viskas, ir atitinkamai juos sieja (tuomi skiria) asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas, taip kad naujai auga žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.

Ištrintos 546-554 eilutės:

Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą.
* [[Suvestinė]] išsako Mano suvokimą, kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.
Žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.
* Dievas yra besąlygiškai sąmoningas. Šioje būsenoje Dievas klausia, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų? Šiuo Dievo klausimu, jo tyrimu, jisai pasitraukia, sąlygiškai dingsta sąmoningumas, užtat išsiskiria žinojimas ir nežinojimas ir jų skirtumas plėtojasi. Juos skiria (tuomi sieja) niekas, kažkas, betkas, viskas, ir atitinkamai juos sieja (tuomi skiria) asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas, taip kad naujai auga žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.

* Tikslas yra siekti bendros vaizduotės, bendros svajonės, neįsivaizduojamojo pagrindu, suprantant jį kaip mylintį, visko trokštantį.

2021 spalio 02 d., 13:31 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 147-153 eilutės:

[++Suvestinė++]

* Nesuvokiamas
* Suvokiamas
* Įsivaizduojamas
* Neįsivaizduojamas

Pakeistos 201-210 eilutės iš

į:

Neapibrėžtumas
* Neapibrėžtume dvasia (jokia reikšme) yra (vienareikšmiškai) tiesa, kuria (dvireikšmiškai) sutampa Dievo turinys ir gėrio raiška, kurių vienumo santykis (trireikšmiškai) reiškia pradžią, viršūnę ar pabaigą.
* Neapibrėžtumas reiškiasi daugiareikšmiškumais - nulybiniu, vienybiniu, dvejybiniu, trejybiniu. Juk tai ne padalinimai nes tai ne išsiskiriantys požiūriai, o sutampančios būklės.
* Daugiareikšmiškumas neapibrėžtume išsako tai ką išreiškia (ketveriopi) atvaizdai apibrėžtume ir padalinimai (nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė) neapibrėžtume. O paskiras reikšmes apibrėžtume išsako aplinkybės.
* Dvasia (priėmimas) yra visako ištaka iš kurios išplaukia neapibrėžtumas ir jame sutelpančios reikšmės. Neapibrėžtumo trejybė trejybės ratu išsako dvasios sąmoningumą.

Galimybės
* Galimybių akistata jas renka. Jėzus: kas su manimi nerenka, barsto.
* Neapibrėžtumo trejybė rūpinasi galimybėmis, jų šaltiniu, jų darna, jų akistata - įtraukimu į darną.

Pridėtos 215-226 eilutės:

Apibrėžtumas
* Sąmoningumas reiškiasi apibrėžtumu ketverybe.

Skiriasi neapibrėžtumo trijų reikšmių santykis su manimi ir jų santykiu su Dievu. Dievas yra visos galimybės. Žmogus yra paskira galimybė. Santykiu su manimi, esu galimybė
* susijusi su galimybių nebuvimu
* susijusi per save su tuo kas už galimybės
* susijusi kaip lygiavertė su visomis kitomis galimybėmis
Santykiu su Dievu
* Dievas yra galimybių šaltinis
* Dievas yra tai kas akistatoje su galimybe
* Dievas suveda visas galimybes

Pakeistos 533-556 eilutės iš

Suvokti neapibrėžtumo tris reikšmes jų santykiu su manimi ir jų santykiu su Dievu. Santykiu su manimi, esu galimybė
* susijusi su galimybių nebuvimu
* susijusi per save su tuo kas už galimybės
* susijusi kaip lygiavertė su visomis kitomis galimybėmis
Santykiu su Dievu
* Dievas yra galimybių šaltinis
* Dievas yra tai kas akistatoje su galimybe
* Dievas suveda visas galimybes

Neapibrėžtumas
* Neapibrėžtume dvasia (jokia reikšme) yra (vienareikšmiškai) tiesa, kuria (dvireikšmiškai) sutampa Dievo turinys ir gėrio raiška, kurių vienumo santykis (trireikšmiškai) reiškia pradžią, viršūnę ar pabaigą.
* Neapibrėžtumas reiškiasi daugiareikšmiškumais - nulybiniu, vienybiniu, dvejybiniu, trejybiniu. Juk tai ne padalinimai nes tai ne išsiskiriantys požiūriai, o sutampančios būklės.
* Daugiareikšmiškumas neapibrėžtume išsako tai ką išreiškia (ketveriopi) atvaizdai apibrėžtume ir padalinimai (nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė) neapibrėžtume. O paskiras reikšmes apibrėžtume išsako aplinkybės.
* Dvasia (priėmimas) yra visako ištaka iš kurios išplaukia neapibrėžtumas ir jame sutelpančios reikšmės. Neapibrėžtumo trejybė trejybės ratu išsako dvasios sąmoningumą.

Galimybės
* Dievas yra visos galimybės. Žmogus yra paskira galimybė.
* Galimybių akistata jas renka. Jėzus: kas su manimi nerenka, barsto.
* Neapibrėžtumo trejybė rūpinasi galimybėmis, jų šaltiniu, jų darna, jų akistata - įtraukimu į darną.

Apibrėžtumas
* Sąmoningumas reiškiasi apibrėžtumu ketverybe.

į:

2021 spalio 02 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 487-496 eilutės:

Meilė mumyse yra įgimta. Tad Dievo būtinumi svarbu ar mes galime išplėsti meilės sąvoką mylėdami įsakymu. O mes savo ruožtu tuo pačiu nelinkę paklusti. Visgi rūpėjimu, tikėjimu einame link paklusimo. Ir mylėdami netobulą remiamės Dievu ir išreiškiame jo būtinumą.

Įsivaizduojančiam žmogui Dievas yra Neįsivaizduojamasis. Žmogui belieka suprasti, kad būtent jisai gyvena sąlygose, o Dievas yra besąlygiškas. Save ir Dievą tokiu pagrindu atskirdamas, jisai susikalba, kad jisai neįsivaizduos Neįsivaizduojamojo, betgi gali būti, kad Besąlygiškasis įsitrauks į jo sąlygas, ir jie veiks kartu kaip Mes. Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas. Tai vaizduotei nepriimtina, tačiau tai žmogų išlaisvina, nes jisai suvokimu atskiria tai, ką vaizduotė be pagrindo vienija.

Jis įsimena ne savo pareigas, o tai kas jam asmeniškai rūpi. Jam reikšminga tai, ką jisai tiki, ir ne tai, kas reikalauja ištikimybės. Jam prasminga susilaikyti ir paklusti, vietoj kad laikytis išorinio teisingumo.

Galiu nusiteikti, kad ne šiaip sau atrodau, o tikrai esu. Tikrų tikriausia yra mano valia. Ją galiu ženklais išreikšti vis tobuliau. Savo širdies lūkesčiais atkartoju savo valią. Jais nusistatau. Protu taikau savo nuostatas, jas kaitalioju pagal aplinkybes, jas vykdau. Paskui permąstau kaip sutampa taikymai ir lūkesčiai, ir taip vis naujai savo viduje nusistatau, vykdau, permąstau.

Valia išpuoselėju širdį ir protą. Valdau savo nusiteikimą, tad esu laisvas rinktis, kas man rūpi, ką tikiu, kam paklūstu. Atsakau už savo žodžius. Man rūpi tai, kas įsimintina, tikiu tuo, kas reikšminga, paklūstu vardan to, kas prasminga. Įsimintinais proto, reikšmingais širdies, prasmingais valios žodžiais puoselėju savastį, valdau kūną kuriuo sudalyvauju pasaulyje.

Pakeistos 514-527 eilutės iš

~~Daugiareikšmiškumas neapibrėžtume išsako tai ką išreiškia~~ (~~ketveriopi~~) ~~atvaizdai apibrėžtume ir padalinimai~~ (nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė) neapibrėžtume. O paskiras reikšmes apibrėžtume išsako aplinkybės.

Neapibrėžtume dvasia (~~jokia reikšme~~) ~~yra (vienareikšmiškai) tiesa~~, ~~kuria (dvireikšmiškai) sutampa Dievo turinys ir gėrio raiška~~, kurių vienumo santykis (trireikšmiškai) reiškia pradžią, viršūnę ar pabaigą.

Neapibrėžtumas reiškiasi daugiareikšmiškumais - nulybiniu, ~~vienybiniu, dvejybiniu, trejybiniu~~. Juk tai ne padalinimai nes tai ne išsiskiriantys požiūriai, o sutampančios būklės.

Dievas yra visos galimybės. Žmogus yra paskira galimybė.

Galimybių akistata jas renka. Jėzus: kas su manimi nerenka, barsto.

Neapibrėžtumo trejybė rūpinasi galimybėmis, jų šaltiniu, jų darna, jų akistata - įtraukimu į darną.

* Dvasia (priėmimas) yra ~~visako ištaka iš kurios išplaukia neapibrėžtumos ir į ją sutelpančios reikšmės~~. ~~Neapibrėžtumo trejybė trejybės ratu išsako dvasios sąmoningumą~~. Sąmoningumas reiškiasi apibrėžtumu ketverybe.

į:

Neapibrėžtumas
* Neapibrėžtume dvasia (jokia reikšme) yra (vienareikšmiškai) tiesa, kuria (dvireikšmiškai) sutampa Dievo turinys ir gėrio raiška, kurių vienumo santykis (trireikšmiškai) reiškia pradžią, viršūnę ar pabaigą.
* Neapibrėžtumas reiškiasi daugiareikšmiškumais - nulybiniu, vienybiniu, dvejybiniu, trejybiniu. Juk tai ne padalinimai nes tai ne išsiskiriantys požiūriai, o sutampančios būklės.
* Daugiareikšmiškumas neapibrėžtume išsako tai ką išreiškia (ketveriopi) atvaizdai apibrėžtume ir padalinimai (nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė) neapibrėžtume. O paskiras reikšmes apibrėžtume išsako aplinkybės.
* Dvasia (priėmimas) yra visako ištaka iš kurios išplaukia neapibrėžtumas ir jame sutelpančios reikšmės. Neapibrėžtumo trejybė trejybės ratu išsako dvasios sąmoningumą.

Galimybės
* Dievas yra visos galimybės. Žmogus yra paskira galimybė.
* Galimybių akistata jas renka. Jėzus: kas su manimi nerenka, barsto.
* Neapibrėžtumo trejybė rūpinasi galimybėmis, jų šaltiniu, jų darna, jų akistata - įtraukimu į darną.

Apibrėžtumas
* Sąmoningumas reiškiasi apibrėžtumu ketverybe.

Ištrintos 535-546 eilutės:

Meilė mumyse yra įgimta. Tad Dievo būtinumi svarbu ar mes galime išplėsti meilės sąvoką mylėdami įsakymu. O mes savo ruožtu tuo pačiu nelinkę paklusti. Visgi rūpėjimu, tikėjimu einame link paklusimo. Ir mylėdami netobulą remiamės Dievu ir išreiškiame jo būtinumą.

Įsivaizduojančiam žmogui Dievas yra Neįsivaizduojamasis. Žmogui belieka suprasti, kad būtent jisai gyvena sąlygose, o Dievas yra besąlygiškas. Save ir Dievą tokiu pagrindu atskirdamas, jisai susikalba, kad jisai neįsivaizduos Neįsivaizduojamojo, betgi gali būti, kad Besąlygiškasis įsitrauks į jo sąlygas, ir jie veiks kartu kaip Mes. Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas. Tai vaizduotei nepriimtina, tačiau tai žmogų išlaisvina, nes jisai suvokimu atskiria tai, ką vaizduotė be pagrindo vienija.

Jis įsimena ne savo pareigas, o tai kas jam asmeniškai rūpi. Jam reikšminga tai, ką jisai tiki, ir ne tai, kas reikalauja ištikimybės. Jam prasminga susilaikyti ir paklusti, vietoj kad laikytis išorinio teisingumo.

Galiu nusiteikti, kad ne šiaip sau atrodau, o tikrai esu. Tikrų tikriausia yra mano valia. Ją galiu ženklais išreikšti vis tobuliau. Savo širdies lūkesčiais atkartoju savo valią. Jais nusistatau. Protu taikau savo nuostatas, jas kaitalioju pagal aplinkybes, jas vykdau. Paskui permąstau kaip sutampa taikymai ir lūkesčiai, ir taip vis naujai savo viduje nusistatau, vykdau, permąstau.

Valia išpuoselėju širdį ir protą. Valdau savo nusiteikimą, tad esu laisvas rinktis, kas man rūpi, ką tikiu, kam paklūstu. Atsakau už savo žodžius. Man rūpi tai, kas įsimintina, tikiu tuo, kas reikšminga, paklūstu vardan to, kas prasminga. Įsimintinais proto, reikšmingais širdies, prasmingais valios žodžiais puoselėju savastį, valdau kūną kuriuo sudalyvauju pasaulyje.

2021 spalio 02 d., 12:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 189-194 eilutės:

Neapibrėžtumo reikšmes suprasti aštuoneriopai:
* jokia reikšmė
* viena + dvi + trys = šešios reikšmės
* apibrėžtumas - būtent jokios reikšmės apibrėžtumas

Pridėtos 261-263 eilutės:

Visaregis
* Visaregį suprasti kaip neapibrėžtumo ir apibrėžtumo lygmenų reikšmių santykį: 24 = 1 x 2 x 3 (neapibrėžtumo reikšmių kampai) x 4 (apibrėžtumo apimtys)

Ištrintos 493-499 eilutės:

Neapibrėžtumo reikšmes suprasti aštuoneriopai:
* jokia reikšmė
* viena + dvi + trys = šešios reikšmės
* apibrėžtumas - būtent jokios reikšmės apibrėžtumas

Visaregį suprasti kaip neapibrėžtumo ir apibrėžtumo lygmenų reikšmių santykį: 24 = 1 x 2 x 3 (neapibrėžtumo reikšmių kampai) x 4 (apibrėžtumo apimtys)

2021 spalio 01 d., 22:21 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 201-203 eilutės:

Apimtys
* Apimtys išreiškia sąlygas kuriose nėra arba yra.

Pridėta 377 eilutė:

* Asmenys yra. Jie nepaneigiami. Dievo raiška asmenimis išreiškia, kad jisai yra, kad jisai būtinas.

2021 spalio 01 d., 19:00 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 460-470 eilutės:

Pasirinkimai
* Blogis dirbtinai neigia ryšį.
* Kalbomis savastis plėtojasi išgyvenimais, įsisavina jų pamokas.

Mūsų ir Dievo rūpesčius sieja troškimai ir netroškimai. Jie išsako mūsų savastį. Neįsivaizduojamojo troškimai apimtyse išsako Dievo išeities tašką mūsų atžvilgiu:
* Valia, Dievo valia: Dievas mus myli labiau negu mes patys save. Viskas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Susikalbėjimu.
* Širdimi, gera valia: Ramybė. Betkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Bendru suvokimu.
* Protu, išmintimi: Ko iš tikrųjų norime? Kažkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Savęs suvokimu.
* Kūnu, amžinu gyvenimu: Tobulumas (besąlygiškumas). Buvimas be poreikių. Niekas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Suvokimu.
Netroškimai išsako vaizduotę, ketveriopai išsako jos šešis vienumo pagrindus.

Ištrinta 473 eilutė:

Ištrintos 478-495 eilutės:

'''Savastis'''

Mūsų ir Dievo rūpesčius sieja troškimai ir netroškimai. Jie išsako mūsų savastį. Neįsivaizduojamojo troškimai apimtyse išsako Dievo išeities tašką mūsų atžvilgiu:
* Valia, Dievo valia: Dievas mus myli labiau negu mes patys save. Viskas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Susikalbėjimu.
* Širdimi, gera valia: Ramybė. Betkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Bendru suvokimu.
* Protu, išmintimi: Ko iš tikrųjų norime? Kažkas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Savęs suvokimu.
* Kūnu, amžinu gyvenimu: Tobulumas (besąlygiškumas). Buvimas be poreikių. Niekas skiria ko trokštu ir kas man rūpi. Suvokimu.
Netroškimai išsako vaizduotę, ketveriopai išsako jos šešis vienumo pagrindus.

'''Trys kalbos'''

Kalbomis savastis plėtojasi išgyvenimais, įsisavina jų pamokas.

'''Pasirinkimai'''

Blogis dirbtinai neigia ryšį.

2021 spalio 01 d., 18:51 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrinta 391 eilutė:

Pridėtos 395-397 eilutės:

Veiksmas +4
* Veiksmas +4 išreiškia prieštaravimą nes ketverybėje glūdi tarpas +0.

Pakeistos 479-483 eilutės iš

Kaip žmonėms labiau vienas kitą mylėti?
* Išsiskiria kas žmogui iš tikrųjų rūpi ir kas jam tariamai rūpi?
* Dievas mane myli labiau kaip aš save: Jisai mane myli kaip Kitą.
* Geriau suprasti kas žmonėms rūpi, leist jiems geriau spręsti kas jiems rūpi.

į:

Ištrintos 486-491 eilutės:

[+Aštuonerybė+]

'''Veiksmas +4'''

Veiksmas +4 išreiškia prieštaravimą nes ketverybėje glūdi tarpas +0.

2021 spalio 01 d., 18:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 435-438 eilutės:

Kas išjudina
* Ar tai, kas be ryšio, būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtinas?
* Mūsų vienumo klausimas yra esminis. Jisai grindžia dorovę. Jisai reiškiasi keturiomis vienumo sampratomis, užtat jų šešiomis poromis.

Ištrintos 466-473 eilutės:

[+Septynerybė+]

'''Dievo būtinumo tyrimas'''

Kas išjudina
* Ar tai, kas be ryšio, būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtinas?
* Mūsų vienumo klausimas yra esminis. Jisai grindžia dorovę. Jisai reiškiasi keturiomis vienumo sampratomis, užtat jų šešiomis poromis.

2021 spalio 01 d., 17:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 329-340 eilutės:

Kas yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.

Kokia yra Dievo valia
* Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.

Kodėl yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.

Kas yra amžinas gyvenimas
* Amžinas gyvenimas yra Dievo laisvė, jo atskirtumas nuo sąlygų, nuo gerumo.

Ištrintos 394-405 eilutės:

Kas yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.

Kokia yra Dievo valia
* Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.

Kodėl yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.

Kas yra amžinas gyvenimas
* Amžinas gyvenimas yra Dievo laisvė, jo atskirtumas nuo sąlygų, nuo gerumo.

2021 spalio 01 d., 17:56 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 384-395 eilutės:

Kas yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.

Kokia yra Dievo valia
* Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.

Kodėl yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.

Kas yra amžinas gyvenimas
* Amžinas gyvenimas yra Dievo laisvė, jo atskirtumas nuo sąlygų, nuo gerumo.

Ištrintos 460-476 eilutės:

[+Šešerybė+]

Kas yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.

Kokia yra Dievo valia
* Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.

Kodėl yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.

Kas yra amžinas gyvenimas
* Amžinas gyvenimas yra Dievo laisvė, jo atskirtumas nuo sąlygų, nuo gerumo.

-------------------

2021 spalio 01 d., 17:46 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 58-59 eilutės:

Koks ryšys tarp neįsivaizduojamojo ir nepriklausomojo ir savarankiškojo?

Pridėtos 373-380 eilutės:

Kas yra nepriklausomasis
* Dievas yra be ryšio.
* Nepriklausomasis yra vienumo santykis su atkūrimu. Nepriklausomasis yra pirm atkūrimo, tad pirm vaizdavimo.

Koks yra nepriklausomasis
* Nepriklausomasis yra be santykių. Jisai pats neturi santykių, bet jisai išsako vienumo santykį su atkūrimu, kad vienumas yra pirm atkūrimo.

Ištrintos 448-467 eilutės:

[++Visumos išsidėstymas žmogaus (nesuvokiančiojo) kampu++]

'''[[IrDu | Veiksmas +2]]'''

[[Dvejybė | Buvimas]], [[IrDu | atkūrimas]]

[+Trejybė+]

'''Nepriklausomasis'''

Kas yra nepriklausomasis
* Dievas yra be ryšio.
* Nepriklausomasis yra vienumo santykis su atkūrimu. Nepriklausomasis yra pirm atkūrimo, tad pirm vaizdavimo.

Koks yra nepriklausomasis
* Nepriklausomasis yra be santykių. Jisai pats neturi santykių, bet jisai išsako vienumo santykį su atkūrimu, kad vienumas yra pirm atkūrimo.

2021 spalio 01 d., 17:41 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 319-323 eilutės:

Ką veikia apimtys
* Ryšiai reiškiasi apimtimis. Yra ryšiai su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
* Ryšių vienumas išsakomas betkuo (vienumas pažinovo pagrindu) ir kažkuo (vienumas pažintuojo pagrindu).
* Neturėjimas ryšių reiškiasi (pažinovo) ryšiais su viskuo arba (pažintuojo) ryšiais su niekuo.

Pridėtos 361-364 eilutės:

Ką veikia asmenų lygmenys
* Asmenų lygmenys išsako Dievo išėjimą už savęs.
* Asmenų lygmenys rodo šališkai, išreiškia buvimą.

Pridėtos 410-421 eilutės:

Koks yra Dievas
* Dievas yra atkuriamas. Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.

Kas yra žmogus
* Žmogus yra Dievo būtinumo klausimas kurį Dievas gali prisiimti, išeidamas už savęs, arba gali neprisiimti, neišeidamas už savęs.

Kas yra žmogaus požiūris
* Žmogaus požiūris yra Dievo požiūrio prielaidos.

Koks yra žmogaus požiūris
* Žmogaus požiūris eina pirm Dievo požiūrio.

Pakeistos 432-435 eilutės iš

į:

Mes
* Įvardis "mes" turi keturias reikšmes, tai keturios vienumo sampratos, o Dievas yra jų vieningumas. Mes yra vienumas nevienumo būklėje. Dvasios dorovė, dešimt Dievo įsakymų, sustato vienumo sampratų teisingus santykius. Juose glūdintis vienumas yra gerumas - tiek kiek tai yra pasirinkimas tarp gerumo ir blogumo - tačiau tuo pačiu tai yra Dievas. Tad mumis (už mūsų) pasireiškia Dievo ir gerumo sutapimas, taip pat mumis (mūsų būklėje) pasireiškia Dievo ir gerumo išskyrimas, tad amžinas gyvenimas, kuris vyksta šiame pasaulyje, mūsų būklėje, šviesuolių bendryste. Šviesuolių bendrystė amžinai plėtoja vienumą nevienumo sąlygose.

Pakeistos 447-458 eilutės iš

Koks yra Dievas
* Dievas yra atkuriamas. Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.

Kas yra žmogus
* Žmogus yra Dievo būtinumo klausimas kurį Dievas gali prisiimti, išeidamas už savęs, arba gali neprisiimti, neišeidamas už savęs.

Kas yra žmogaus požiūris
* Žmogaus požiūris yra Dievo požiūrio prielaidos.

Koks yra žmogaus požiūris
* Žmogaus požiūris eina pirm Dievo požiūrio.

į:

Ištrintos 459-471 eilutės:

[+Ketverybė+]

'''Asmenų lygmenys'''

Ką veikia asmenų lygmenys
* Asmenų lygmenys išsako Dievo išėjimą už savęs.
* Asmenų lygmenys rodo šališkai, išreiškia buvimą.

Ką veikia apimtys
* Ryšiai reiškiasi apimtimis. Yra ryšiai su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
* Ryšių vienumas išsakomas betkuo (vienumas pažinovo pagrindu) ir kažkuo (vienumas pažintuojo pagrindu).
* Neturėjimas ryšių reiškiasi (pažinovo) ryšiais su viskuo arba (pažintuojo) ryšiais su niekuo.

Ištrinta 504 eilutė:

Ištrintos 507-510 eilutės:

'''Mes'''

Įvardis "mes" turi keturias reikšmes, tai keturios vienumo sampratos, o Dievas yra jų vieningumas. Mes yra vienumas nevienumo būklėje. Dvasios dorovė, dešimt Dievo įsakymų, sustato vienumo sampratų teisingus santykius. Juose glūdintis vienumas yra gerumas - tiek kiek tai yra pasirinkimas tarp gerumo ir blogumo - tačiau tuo pačiu tai yra Dievas. Tad mumis (už mūsų) pasireiškia Dievo ir gerumo sutapimas, taip pat mumis (mūsų būklėje) pasireiškia Dievo ir gerumo išskyrimas, tad amžinas gyvenimas, kuris vyksta šiame pasaulyje, mūsų būklėje, šviesuolių bendryste. Šviesuolių bendrystė amžinai plėtoja vienumą nevienumo sąlygose.

2021 spalio 01 d., 17:23 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 99 eilutė iš:

** [[Dvejybė | Buvimas]]

į:

** [[Dvejybė | Buvimas]], [[Ir du | Atkūrimas]]

Ištrintos 417-422 eilutės:

Koks yra veiksmas +1
* Kiekvienas padalinimas veiksmu +1 išsako ankstyvesniojo padalinimo prielaidas. Ir kartu iššaukia ir išskiria tų prielaidų buvimą ir nebuvimą.

Kaip veikia veiksmas +1
* Vienumas plečiamas prielaidomis ir toliau, jų prielaidomis. Prielaidos yra būklė.
* Panašiai, vienumo buvimas plečiamas buvimo prielaidomis, būtinumu.

2021 spalio 01 d., 17:19 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 53-56 eilutės:

Kaip neįsivaizduojamasis išplečia nesuvokiamąjį?

Kokia raiškos svarba skiriant neįsivaizduojamąjį ir nesuvokiamąjį?

2021 spalio 01 d., 15:50 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 327-338 eilutės:

Laipsnynai išsako vienumo pagrindus.

Linksniai
* vardininkas: Dievas: vienumas yra pasaulis (viskas)
* naudininkas: asmenys: vienumas yra pasauliui (viskam)
* galininkas: Kitas: vienumas išgyvena pasaulį (viską)
* įnagininkas: požiūriai: vienumas pasauliu (viskuo)
* kilmininkas: meilė: pasaulio vienumas (visko)
* vietininkas: bendrystė: vienumas pasaulyje (viskame)

Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros, einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės.

Pakeistos 368-370 eilutės iš

į:

* Meilė išsako santvarkos prielaidas kuriomis jinai subliūkšta.
* Meilė - Dievo nebuvimas - palaiko vienumą, palaiko Dievą. Meilė yra Dievo esmė, jo sandaros atvaizdų vieningumas.

Pakeistos 506-515 eilutės iš

Laipsnynai išsako vienumo pagrindus.

Linksniai
* vardininkas: Dievas: vienumas yra pasaulis (viskas)
* naudininkas: asmenys: vienumas yra pasauliui (viskam)
* galininkas: Kitas: vienumas išgyvena pasaulį (viską)
* įnagininkas: požiūriai: vienumas pasauliu (viskuo)
* kilmininkas: meilė: pasaulio vienumas (visko)
* vietininkas: bendrystė: vienumas pasaulyje (viskame)

į:

Ištrintos 515-522 eilutės:

'''Meilė'''

Meilė išsako santvarkos prielaidas kuriomis jinai subliūkšta.

Meilė - Dievo nebuvimas - palaiko vienumą, palaiko Dievą. Meilė yra Dievo esmė, jo sandaros atvaizdų vieningumas.

Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros, einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės.

2021 spalio 01 d., 15:41 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrinta 146 eilutė:

Pridėtos 251-261 eilutės:

Apytakos išreiškia Dievo santykį su gerumu. Apytakos išskiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje). Asmuo yra Dievas už santvarkos žengiantis į santvarką trimis sandaromis. Gerumas yra santvarkoje, trejybės rate, kuriame pasireiškia kaip poslinkių laisvumas, kaip trikdžių įveikimas, kaip santvarkos atpalaidavimą laisvumu, išeinant už savęs į platesnius prasmės laukus. Trejybės ratas išreiškia Dievo nebuvimo apimtį, meilės apimtį, gerumo apimtį.
* Dievo šokyje Dievo nebuvimas suprastas labai siauriai, nieko apimtyje, kaip menamybė kuri iškart įveikiama. Meilė pasireiškia šioje siauroje apimtyje ir išpažįsta Dievo vieningumo raiškas išbaigiančias Dievo šokį ir tobulai suvedančias tris vaidmenis ir jų sandaras.
* Išgyvenimo apytakoje Dievo nebuvimas suprastas plačiau, kažko apimtyje, užtat yra išgyvenimas išplečiantis savastį. Tuo pačiu yra trejybės rato trikdis kurį tenka įveikti.
* Žinojimo rūmuose Dievo nebuvimas suprastas dar plačiau, betko apimtyje, užtat yra tyrimas išplečiantis mokslą. Tyrimas remiasi trejybės ratu.
* Meilė mokslas Dievo nebuvimas suprastas itin plačiai, visko apimtyje, užtat meilė yra be galo plačiai suprasta, ir gerumas taipogi.

* Dievo šokiu vyksta suvokimas. Išskiriami trys vaidmenys (jų trys vienumai - buvimai) kurie galiausiai gali sueiti trejybės ratu (trimis meilėmis - nebuvimais, pasitraukimais vardan vienumo, būklėmis).
* Išgyvenimo apytaka vyksta savęs suvokimas. Sąlygiškas vienumas - savastis - yra išplečiamas išgyvenimu, pasirinkimais sprendžiančiais, kaip juo išreikšti besąlygišką vienumą. Tai sprendžiasi plėtojant kalbą.
* Žinojimo rūmais vyksta bendras suvokimas. Šis bendras suvokimas plėtoja kalbos kalbą, sprendžia kaip sąvokų kalba (klausimais) išsakyti gyvenimo patirtį (atsakymus).
* Meilės mokslu vyksta susikalbėjimas. Malda suderinamos trys valios, kuri kuriai bus įrankis, kuri bus vidinė valia, kuri išreikš išorinę.

Pridėtos 371-393 eilutės:

Ką veikia gerumas
* Gerumas parodo, kad nors mes nesiekiame Dievo, tačiau jisai siekia mus. Gerumas nušviečia Dievo ir mūsų santykį. Jisai gali būti sąlygiškas Dievas. Jisai yra.

Kas pranoksta vaizduotę
* Šalia vaizduotės šešių vienumo pagrindų yra dar neįsivaizduojami Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintasis požiūris).

Dievas ir žmogus
* Yra Dievo kampas (iš kurio kyla nenurodyto asmens požiūrių grandinė) ir žmogaus kampas (iš kurio kyla žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė), taipogi yra Dievo prasmė (kuria Dievas išeina už savęs į save ketverybės lygmenimis) ir žmogaus prasmė (kuria žmogus išeina už savęs iš savęs keverybės porų lygmenimis).
* Išgyvenant sąlygas, žmogus nutuokia Dievą už sąlygų.
* Žmogaus būsenos Dievas - jojo Dievas - jo išgyvenamo padalinimo visumos Dievas - skiriasi nuo visų padalinimų visumos (aštuonerybės) Dievo, nuo pirmapradžio nulybės Dievo. Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu žmogus renkasi ne savo Dievą, ne savasties Dievą, ne Dievo valią, o pirmapradį Dievą - Dievo laisvę. Juk žmogus negali išgyventi nulybės savo požiūriu.
* Dievas yra vienumas vienumo būklėje, mes esame vienumas nevienumo būklėje, Kito būklėje. Aš ir Tu esame žmonės, esame tarpiniai išeities taškai iškylantys nevienumo būklėje. Būtent mes tiriame ir siejame vienumo ir nevienumo būkles, renkamės tarp vienumo ir nevienumo, renkamės tarp vienumo lygmenų.

Iš Dvasios išplaukia Brėžinys
* Suvestinės brėžinys yra Sūnaus aštuonerybė. O Tėvui yra tiesiog trys kampai, tai reiškiasi trejybės atvaizdu, kuris kiekvienoje apytakoje yra atitinkamas atvaizdas pagal asmenį ir apimtį. O Dvasiai yra tarpo pagrindimas keturiais apytakų galimybėmis ir šešiais jų skirtumais.
* Savasties amžina branda, Dvasios riba tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse
* Mūsų visatoje Dvasia yra pirmapradė nes jai nereikia jokių kitų kampų bet jinai visakame savo plazdenimu puoselėja ribą tarp Tėvo kampo už santvarkos ir Sūnaus kampo gelmėse, taip kad jie sutampa. Tuomet Tėvas yra pirmapradis išeities taškas, o Sūnus savo amžina branda yra suvesties taškas, aprėpiantis amžinybę. Dvasia yra pagrindas suvokimo lygmenims kuriais vis siauresnėmis apimtimis išryškėja šie kampai ir jų santykis, viską išsakant gyvenimo lygtimi, kurią žmogus išgyvena ir savo išgyventais pasirinkimais patvirtina.
* Trys kampai suvestinėje
** 6 - Dvasia 6+4 6=3x2 trys matai
** 12 - Tėvas? 3x4 gilyn ir atgal
** 8 - Sūnus? 8 = 24/3 aplinkui aštuonerybę - trejybės ratu - 3 veiksmai
* 8 -> 8/2=4 poslinkis iš Sūnaus į Dvasią

Ištrintos 472-506 eilutės:

Ką veikia gerumas
* Gerumas parodo, kad nors mes nesiekiame Dievo, tačiau jisai siekia mus. Gerumas nušviečia Dievo ir mūsų santykį. Jisai gali būti sąlygiškas Dievas. Jisai yra.

Kas pranoksta vaizduotę
* Šalia vaizduotės šešių vienumo pagrindų yra dar neįsivaizduojami Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintasis požiūris).

Dievas ir žmogus
* Yra Dievo kampas (iš kurio kyla nenurodyto asmens požiūrių grandinė) ir žmogaus kampas (iš kurio kyla žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė), taipogi yra Dievo prasmė (kuria Dievas išeina už savęs į save ketverybės lygmenimis) ir žmogaus prasmė (kuria žmogus išeina už savęs iš savęs keverybės porų lygmenimis).
* Išgyvenant sąlygas, žmogus nutuokia Dievą už sąlygų.
* Žmogaus būsenos Dievas - jojo Dievas - jo išgyvenamo padalinimo visumos Dievas - skiriasi nuo visų padalinimų visumos (aštuonerybės) Dievo, nuo pirmapradžio nulybės Dievo. Paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu žmogus renkasi ne savo Dievą, ne savasties Dievą, ne Dievo valią, o pirmapradį Dievą - Dievo laisvę. Juk žmogus negali išgyventi nulybės savo požiūriu.
* Dievas yra vienumas vienumo būklėje, mes esame vienumas nevienumo būklėje, Kito būklėje. Aš ir Tu esame žmonės, esame tarpiniai išeities taškai iškylantys nevienumo būklėje. Būtent mes tiriame ir siejame vienumo ir nevienumo būkles, renkamės tarp vienumo ir nevienumo, renkamės tarp vienumo lygmenų.

Iš Dvasios išplaukia Brėžinys
* Suvestinės brėžinys yra Sūnaus aštuonerybė. O Tėvui yra tiesiog trys kampai, tai reiškiasi trejybės atvaizdu, kuris kiekvienoje apytakoje yra atitinkamas atvaizdas pagal asmenį ir apimtį. O Dvasiai yra tarpo pagrindimas keturiais apytakų galimybėmis ir šešiais jų skirtumais.
* Savasties amžina branda, Dvasios riba tarp Dievo už mūsų ir Dievo mūsų gelmėse
* Mūsų visatoje Dvasia yra pirmapradė nes jai nereikia jokių kitų kampų bet jinai visakame savo plazdenimu puoselėja ribą tarp Tėvo kampo už santvarkos ir Sūnaus kampo gelmėse, taip kad jie sutampa. Tuomet Tėvas yra pirmapradis išeities taškas, o Sūnus savo amžina branda yra suvesties taškas, aprėpiantis amžinybę. Dvasia yra pagrindas suvokimo lygmenims kuriais vis siauresnėmis apimtimis išryškėja šie kampai ir jų santykis, viską išsakant gyvenimo lygtimi, kurią žmogus išgyvena ir savo išgyventais pasirinkimais patvirtina.
* Trys kampai suvestinėje
** 6 - Dvasia 6+4 6=3x2 trys matai
** 12 - Tėvas? 3x4 gilyn ir atgal
** 8 - Sūnus? 8 = 24/3 aplinkui aštuonerybę - trejybės ratu - 3 veiksmai
* 8 -> 8/2=4 poslinkis iš Sūnaus į Dvasią

'''Apytakos'''

Apytakos išreiškia Dievo santykį su gerumu. Apytakos išskiria Dievą (už santvarkos) ir gerumą (santvarkoje). Asmuo yra Dievas už santvarkos žengiantis į santvarką trimis sandaromis. Gerumas yra santvarkoje, trejybės rate, kuriame pasireiškia kaip poslinkių laisvumas, kaip trikdžių įveikimas, kaip santvarkos atpalaidavimą laisvumu, išeinant už savęs į platesnius prasmės laukus. Trejybės ratas išreiškia Dievo nebuvimo apimtį, meilės apimtį, gerumo apimtį.
* Dievo šokyje Dievo nebuvimas suprastas labai siauriai, nieko apimtyje, kaip menamybė kuri iškart įveikiama. Meilė pasireiškia šioje siauroje apimtyje ir išpažįsta Dievo vieningumo raiškas išbaigiančias Dievo šokį ir tobulai suvedančias tris vaidmenis ir jų sandaras.
* Išgyvenimo apytakoje Dievo nebuvimas suprastas plačiau, kažko apimtyje, užtat yra išgyvenimas išplečiantis savastį. Tuo pačiu yra trejybės rato trikdis kurį tenka įveikti.
* Žinojimo rūmuose Dievo nebuvimas suprastas dar plačiau, betko apimtyje, užtat yra tyrimas išplečiantis mokslą. Tyrimas remiasi trejybės ratu.
* Meilė mokslas Dievo nebuvimas suprastas itin plačiai, visko apimtyje, užtat meilė yra be galo plačiai suprasta, ir gerumas taipogi.

* Dievo šokiu vyksta suvokimas. Išskiriami trys vaidmenys (jų trys vienumai - buvimai) kurie galiausiai gali sueiti trejybės ratu (trimis meilėmis - nebuvimais, pasitraukimais vardan vienumo, būklėmis).
* Išgyvenimo apytaka vyksta savęs suvokimas. Sąlygiškas vienumas - savastis - yra išplečiamas išgyvenimu, pasirinkimais sprendžiančiais, kaip juo išreikšti besąlygišką vienumą. Tai sprendžiasi plėtojant kalbą.
* Žinojimo rūmais vyksta bendras suvokimas. Šis bendras suvokimas plėtoja kalbos kalbą, sprendžia kaip sąvokų kalba (klausimais) išsakyti gyvenimo patirtį (atsakymus).
* Meilės mokslu vyksta susikalbėjimas. Malda suderinamos trys valios, kuri kuriai bus įrankis, kuri bus vidinė valia, kuri išreikš išorinę.

2021 spalio 01 d., 15:39 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 106-107 eilutės iš

į:

* [[Išgyvenimai]]

Pakeistos 313-320 eilutės iš

~~Vaizduotės pranokimas.~~
* Septintasis požiūris.
* Prasmingumas yra neaprėpiamumas, tad vaizduotės pranokimas.

Meilė
* Meilė vienija keturis troškimus. Keturi troškimai yra visko atvaizdai. Tokiu būdu meilė iškyla kaip Dievo esmė, jo būdas.
* Meilė sutampa su troškimu visko. Tuo tarpu Man Dievas yra ~~nulybė~~, ~~ir jo atvaizdai yra nulybės atvaizdai, o jų vieningumas bene būtų prasmingumas.~~

į:

Kodėl vaizduotė svarbi
* Vaizduotė kyla iš Dievo būtinumo tyrimo nes būtent vaizduotė atkuria, tad būtent vaizduotė atkuria Dievą taip kad jis gali būti net ir jam nesant. Vaizduotė yra būtinumo aplinkybės.
* Vaizduotė tiria save, kas jinai yra, koks jos tikslas, iš kur jinai kilusi? Vaizduotė yra tarpinė būsena, tarpiniai asmenys Aš ir Tu, taipogi jų požiūriai, jų būklės. Kiekviena apytaka iškelia vaizduotės keliamą buvimo ir būtinumo klausimą. Tad visų keturių apytakų pagrindu iškyla vaizduotės pagrindimas, jos vieningumas ir jos pačios būtinumas.

Pridėtos 339-360 eilutės:

Vaizduotės pranokimas.
* Septintasis požiūris.
* Prasmingumas yra neaprėpiamumas, tad vaizduotės pranokimas.

Meilė
* Meilė vienija keturis troškimus. Keturi troškimai yra visko atvaizdai. Tokiu būdu meilė iškyla kaip Dievo esmė, jo būdas.
* Meilė sutampa su troškimu visko. Tuo tarpu Man Dievas yra nulybė, ir jo atvaizdai yra nulybės atvaizdai, o jų vieningumas bene būtų prasmingumas.

'''Vaizduotės pranokimas apytakomis'''

Kaip apytakomis pranokstame vaizduotę
* Per Dievo ir gerumo santykius galime juos pažinti, net ir neįsivaizduodami. Visi pažįstame gerumą, nors jo neįsivaizduojame. O pažindami gerumą, galime pažinti Dievą, nes gerumas yra sąlygose, o Dievas yra ta pati dvasia, tik be sąlygų. Galime įsivaizduoti, kad sąlygų nėra. Negalime įsivaizduoti kas yra be sąlygų. Tačiau galime bandyti įsivaizduoti jojo santykius su visakuo.
* Gyvenimas išsako Dievo gerumą, kad Dievas pilnai išeina už savęs į save pas mus, būtent asmenimis. O amžinas gyvenimas išsako, kad Dievas nebūtinai geras, taip kad Dievas nepilnai išeina už savęs į save, ir būtent požiūrį tenka meile išplėsti į bendrystę, pas Dievą už mūsų. Tad Dievas asmenimis išeina už savęs į save pas Mus. O Mes meile išeiname už savęs iš savęs pas Dievą, atsisakome savo požiūrių vardan bendrystės. Taip Mes įgauname reikšmę. Požiūris yra mūsų savastis - mūsų nebuvimas - ir atsisakydami savasties atrandame save. Panašiai, išgyvenimais atsisakome senosios savasties, atveriame savo tikrąją dvasią, ją išreiškiame nauja savastimi. Visos apytakos išreiškia tokį savasties plėtojimą.
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti, tačiau juos galime suvokti ištyrę savo vaizduotę. Mūsų vaizduotė šį turinį išsako keturiomis pakopomis, kurias galime įsivaizduoti: dvasia, sandara, atvaizdais, vieningumais. Tačiau negalime įsivaizduoti to kas persmelkia visus šituos lygmenis. Negalime vaizduote vienu žvilgsniu aprėpti Dievą - dvasią, kartu su jo sandara - viskuo, jo atvaizdais - savarankišku, užtikrintu, ramu, mylinčiu, ir jo vieningumu - meile. Negalime vienu žvilgsniu aprėpti Dievą, kaip tokį, esantį, ir kartu savo meile nesantį. Užtat galime įsivaizduoti kryptį, kaip Dievas išeina už savęs į save, kaip jisai žengia į gyvenimą. Ir taip pat galime įsivaizduoti kryptį, kaip žmogus išeina už savęs iš savęs, kaip jisai atsiplėšia nuo šio gyvenimo, tad gyvena Dievu ir amžinu gyvenimu. Svarbiausia, galime rinktis tarp šitų krypčių ir tarp lygmenų. Mes tuo pasirinkimu gyvename, tai mūsų gerumas, mūsų vieningumas, tad jo negalime tiesiogiai įsivaizduoti, tačiau mums ir nereikia, juk mes jį išgyvename, užtat galime įsivaizduoti paskirus pasirinkimus, tad ne visumoje, o dalinai.

Ką veikia apytaka
* Apytaka išreiškia tyrimą. Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
* Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Kaip bendraujame su Dievu
* Atjaučiu Neįsivaizduojamąjį. Kaip jis mus suprastų? 0-P-P2-P3 ir paskui kaip mes jį suprastumėme ŽDŽDŽ-ŽDŽD-ŽDŽ-ŽD. Nes mes patys negalime suprasti bet užtat įsivaizduojame kažkas (Neįsivaizduojamasis) gali mus suprasti. Užtat pas mus yra noras būti suprastais. Šešios atjautos: 4 Dievo rūpesčiai, 4 žmogaus rūpesčiai.

Pakeistos 428-445 eilutės iš

'''[[Vienumo pagrindai]]'''

Kas yra vienumo pagrindai
* Šeši vienumo pagrindai turėtų būti keturių vienumo sampratų poros.
* Vienumo pagrindai yra apibrėžimai. O apibrėžimai savaime neigia vienumą. Vienumas yra pirm apibrėžimo, pirm prielaidų. O apibrėžimas išsako vienumo prielaidas.

Ką veikia vienumo pagrindai
* Keturios apimtys - keturi žinojimai - išreiškia santykių galimybes.
* Vienumo pagrindai visaip aptaria pasaulį, jo vienumą, jo vienumo šaltinius.
* Vienumo pagrindai nusako kaip Dievas už tarpo atrodo, iš šalies, tarpe, kaip Kitas. Juos sieja asmenys. O jų nebuvimas yra jų būklės, jų ryšių galimybės, kaip jie galėtų atrodyti. Šias būkles nusako asmenų požiūriai, Kito bendrystė, Dievo meilė.

Kaip veikia vienumo pagrindai
* Asmenimis (Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu) slenkame buvimu iš Dievo į Kitą. Meile slenkame nebuvimu iš (gyvenimo) požiūrių (kuriais Dievas yra geras) į (amžino gyvenimo) bendrystę (kuria Dievas nebūtinai geras). Tad meilė atpalaiduoja, išlaisvina, išplečia požiūrius taip, kad nereikalautumėme, kad Dievas būtinai būtų geras. Gyvenimu išgyvename, požiūriais išgyvename, o bendryste galime nebūtinai išgyventi, galime pripažinti tai kas neišgyventa.

Kodėl yra vienumo pagrindai
* Viskas susiveda į pasaulio pasitikslinimą vienumo pagrindų ratu.
* Meilei išpuoselėjant bendrystę, meilei praturtėjus, atitinkamai praturtėja jos papildinys, Dievas. Dievas tampa mums labiau artimas, tikras, gyvenimiškas, dalykiškas. Asmenimi įsisaviname išorinį (Dievo) požiūrį vidiniu (Kito) požiūriu. Atitinkamai, teigiamas jausmas (meilė) įamžinamas (asmens) dorybe.

į:

Ištrintos 434-440 eilutės:

Ką veikia apytaka
* Apytaka išreiškia tyrimą. Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
* Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Kaip bendraujame su Dievu
* Atjaučiu Neįsivaizduojamąjį. Kaip jis mus suprastų? 0-P-P2-P3 ir paskui kaip mes jį suprastumėme ŽDŽDŽ-ŽDŽD-ŽDŽ-ŽD. Nes mes patys negalime suprasti bet užtat įsivaizduojame kažkas (Neįsivaizduojamasis) gali mus suprasti. Užtat pas mus yra noras būti suprastais. Šešios atjautos: 4 Dievo rūpesčiai, 4 žmogaus rūpesčiai.

Ištrintos 440-443 eilutės:

Kodėl vaizduotė svarbi
* Vaizduotė kyla iš Dievo būtinumo tyrimo nes būtent vaizduotė atkuria, tad būtent vaizduotė atkuria Dievą taip kad jis gali būti net ir jam nesant. Vaizduotė yra būtinumo aplinkybės.
* Vaizduotė tiria save, kas jinai yra, koks jos tikslas, iš kur jinai kilusi? Vaizduotė yra tarpinė būsena, tarpiniai asmenys Aš ir Tu, taipogi jų požiūriai, jų būklės. Kiekviena apytaka iškelia vaizduotės keliamą buvimo ir būtinumo klausimą. Tad visų keturių apytakų pagrindu iškyla vaizduotės pagrindimas, jos vieningumas ir jos pačios būtinumas.

Ištrintos 475-488 eilutės:

'''Vaizduotės pranokimas apytakomis'''

Kaip apytakomis pranokstame vaizduotę
* Per Dievo ir gerumo santykius galime juos pažinti, net ir neįsivaizduodami. Visi pažįstame gerumą, nors jo neįsivaizduojame. O pažindami gerumą, galime pažinti Dievą, nes gerumas yra sąlygose, o Dievas yra ta pati dvasia, tik be sąlygų. Galime įsivaizduoti, kad sąlygų nėra. Negalime įsivaizduoti kas yra be sąlygų. Tačiau galime bandyti įsivaizduoti jojo santykius su visakuo.
* Gyvenimas išsako Dievo gerumą, kad Dievas pilnai išeina už savęs į save pas mus, būtent asmenimis. O amžinas gyvenimas išsako, kad Dievas nebūtinai geras, taip kad Dievas nepilnai išeina už savęs į save, ir būtent požiūrį tenka meile išplėsti į bendrystę, pas Dievą už mūsų. Tad Dievas asmenimis išeina už savęs į save pas Mus. O Mes meile išeiname už savęs iš savęs pas Dievą, atsisakome savo požiūrių vardan bendrystės. Taip Mes įgauname reikšmę. Požiūris yra mūsų savastis - mūsų nebuvimas - ir atsisakydami savasties atrandame save. Panašiai, išgyvenimais atsisakome senosios savasties, atveriame savo tikrąją dvasią, ją išreiškiame nauja savastimi. Visos apytakos išreiškia tokį savasties plėtojimą.
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti, tačiau juos galime suvokti ištyrę savo vaizduotę. Mūsų vaizduotė šį turinį išsako keturiomis pakopomis, kurias galime įsivaizduoti: dvasia, sandara, atvaizdais, vieningumais. Tačiau negalime įsivaizduoti to kas persmelkia visus šituos lygmenis. Negalime vaizduote vienu žvilgsniu aprėpti Dievą - dvasią, kartu su jo sandara - viskuo, jo atvaizdais - savarankišku, užtikrintu, ramu, mylinčiu, ir jo vieningumu - meile. Negalime vienu žvilgsniu aprėpti Dievą, kaip tokį, esantį, ir kartu savo meile nesantį. Užtat galime įsivaizduoti kryptį, kaip Dievas išeina už savęs į save, kaip jisai žengia į gyvenimą. Ir taip pat galime įsivaizduoti kryptį, kaip žmogus išeina už savęs iš savęs, kaip jisai atsiplėšia nuo šio gyvenimo, tad gyvena Dievu ir amžinu gyvenimu. Svarbiausia, galime rinktis tarp šitų krypčių ir tarp lygmenų. Mes tuo pasirinkimu gyvename, tai mūsų gerumas, mūsų vieningumas, tad jo negalime tiesiogiai įsivaizduoti, tačiau mums ir nereikia, juk mes jį išgyvename, užtat galime įsivaizduoti paskirus pasirinkimus, tad ne visumoje, o dalinai.

'''Trejybės ratas'''

* Trejybės ratas yra trečia požiūrių grandinė.
* Trejybės ratu bendras žmogus renkasi Dievą vietoj savęs. Tarpe tarp Dievo ir žmogaus atsiveria šviesuolių bendrystė. Bendrystė įgalioja žmogų liudyti. Tad trejybės ratas prasmėmis sukasi priešingu būdu kaip kad nurodo trejybės atvaizdas, pavyzdžiui, Dievo trejybė iš Tėvo į Sūnų į Dvasią. Nes trejybės atvaizdas yra trejybės rato atspaudas, tad rodo priešingą kryptį.
* Tad kaip suprasti trejybės ratą (nusistatyti, vykdyti, permąstyti) ir prasmių trejybę (per tarpą tarp Dievo ir žmogaus)? Kaip susijusios jų kryptys?
* Trejybės ratas suveda tris veiksmus. Šiais veiksmais asmenys skirtingose apytakose susisiekia su Dievu už savęs: Mano pasąmonė veiksmu +1 išgyvenimo apytakoje, Tavo sąmonė veiksmu +2 žinojimo rūmuose, Kito sąmoningumas veiksmu +3 meilės moksle.

Ištrintos 488-490 eilutės:

~~'''Išgyvenimai'''~~

2021 spalio 01 d., 15:32 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 93 eilutė:

** [[Vienumo pagrindai]]

2021 spalio 01 d., 15:31 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 393-400 eilutės:

'''[[Požiūrio lygtis]]'''

Ką veikia požiūrio lygtis
* Požiūrio lygtis nusako ryšio, santykio galimybes, kaip sutampama ir nesutampama.
* Požiūrio lygtis išsako Dievo neišėjimą už savęs. Dievas nebūtinai geras, nebūtinai išėjo už savęs į save.
* Požiūrio lygtis rodo nešališkai, išreiškia nebuvimą.
* Požiūrio lygtis rodo kaip yra (Dievas - kodėl) ir nėra (gerumas - ar), kaip atrodo (gyvenimas - koks) ir neatrodo (amžinas gyvenimas - kaip).

Ištrintos 394-410 eilutės:

'''[[Gyvenimo lygtis]]'''

Kas yra gyvenimo lygtis
* Gyvenimo lygtis yra atsakymas į gyvenimo klausimą, keturi atsakymai į keturių apytakų tyrimus.

Ką veikia gyvenimo lygtis
* Gyvenimo lygtis išreiškia kaip buvimui atrodo nebuvimas, kaip Dievui atrodo meilė, kaip dvasiai atrodo vieningumas.
* Gyvenimo lygtis priima ryšio galimybes ir išsako kaip jas išgyvena apimties asmuo.
* Gyvenimo lygtimi pirma yra požiūris ir tik paskui yra jį išgyvenantis asmuo. Užtat asmens liudijimas yra prasmingas nes tai ką jisai liudija yra svarbiau už jį patį.
* Gyvenimo lygtis išsako vaizduotės neiškreiptą tikrovę, kad pirma yra ryšių galimybė ir tik tada yra apimties nusakytas asmuo. Užtat gyvenimo lygtis išsako neįsivaizduojamojo tikrovę.
* Keturi lygmenys nusako vienumo galimybes, kaip jisai gali būti išgyventas, koks gali būti santykis tarp vienumo ir jį išgyvenančio asmens: Dievas dvasia išgyvena tiesiogiai, Aš sandara išgyvenu netiesiogiai - už savęs, Tu atvaizdais neišgyveni tiesiogiai, Kitas vieningumu neišgyvena netiesiogiai.
* Meilė išsako Dievo tikslingumą nes jisai atsisako savęs vardan gerumo. O tobulumas išsako gerumo tikslingumą nes viskas susiveda į gerumą.

Kodėl yra gyvenimo lygtis
* Mes negalime įsivaizduoti paskiro Dievo nes jisai be ryšio, bet mes gyvenimo lygtimi galime įsivaizduoti Dievo santykį su gerumu, jam išėjus už savęs, tad gyvenimo ir amžino gyvenimo skirtumą, mūsų pasirinkimą.
* Mes negalime Neįsivaizduojamojo (Dievo) įsivaizduoti, tačiau galime įsivaizduoti kaip Dievas mus įsivaizduoja. Tai yra žmogaus požiūris į Dievo požiūrį. Užtat tai sutampa su jokiu požiūriu. Tad įsivaizduojame kaip Dievas išeina už savęs į save.

2021 spalio 01 d., 15:25 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 104-105 eilutės iš

į:

* [[Išėjimas už savęs]], [[Išsivertimai]]

Ištrintos 400-421 eilutės:

[+Penkerybė+]

'''[[Išėjimas už savęs]]'''

Kas yra išėjimas už savęs
* Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.
* Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).
* Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą. O mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę.

Ką veikia išėjimas už savęs
* Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
* Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
* Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
* Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
* Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?

Kaip vyksta išėjimas už savęs
* Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
* Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
* Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn

2021 spalio 01 d., 14:38 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 87 eilutė iš:

* Tu: Atvaizdai: Vaizduotė: Neapibrėžtumo ir apibrėžtumo sutapimas

į:

* Tu: [[Atvaizdai]]: [[Vaizduotė]]: Neapibrėžtumo ir apibrėžtumo sutapimas

Pakeistos 198-202 eilutės iš

~~Tarpas~~

į:

'''Tarpas'''

Kas yra tarpas
* Tarpas yra vienumo pagrindų vienumas, tad septintasis požiūris.
* Tarpas yra trečias taškas Dievo ir žmogaus atžvilgiu kuriuo sąmoningumas yra nulybė.

Pridėtos 206-222 eilutės:

Kas vyksta tarpe
* Vaizduotė atkuria tarpe.
* Dievas tarpe yra gerumas. Tai Dievas mumyse, mūsų vaizduotėse. Jo irgi negaliu įsivaizduoti.
* Dievas už mūsų yra taipogi mumyse. Tai gerumas.

Kaip tarpas iškyla ir vystosi
* Ketverybe iškyla tarpas tarp Dievo ir žmogaus, tarp galutinių pakopų ir tarpinių pakopų.
* Šį tarpą toliau plėtoja penkerybė, šešerybė, septynerybė, aštuonerybė.
* Vaizduotė išskiria tarpą kuriame išreiškia tai kas už tarpo.

Tarpas išgyvenamas įvairiais padalinimais:
* nulybe: ketverybės tarpas išskiria žinojimą (ryšiais) ir nežinojimą (be ryšio)
* vienybe: penkerybės išreiškia išėjimą už savęs, skiria išėjimą į save ir iš savęs, jos tarpas išsireiškia savasties išgyventoju
* dvejybe: šešerybė išreiškia vaizduotę, vienumo pagrindus, skiria buvimą ir nebuvimą, jos tarpas išsireiškia asmeniu ir apimtimi
* trejybe: septynerybė išreiškia apytaką, jos tarpas išsireiškia tyrimu, trejybės ratu
* ketverybe: aštuonerybė išreiškia mus, jos tarpas subliūkšta, lieka nulybė, meilė

Pridėtos 264-301 eilutės:

Kas įsivaizduojama
* Įsivaizduoju tai kas su ryšiais, kas susiję.
* Įsivaizduoju, Dievo tikslas yra gerumas. Dievas ir gerumas turį ryšį vienas su kitu tačiau jie yra be ryšio su viskuo kitu. Tad juos įsivaizduodamas neįsivaizduoju visko kito, jo atsisakau.
* Galiu įsivaizduoti besąlygiško Dievo ir sąlygiško gerumo lygybę ir nelygybę, tad gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Iš gyvenimo žinome, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, jų tapatumas, o amžinas gyvenimas yra jų atskyrimas, mūsų suvokimas, jog Dievas yra už gerumo, taip kad Dievas nebūtinai geras.

Kas yra vaizduotė
* Vaizduotė yra atkūrimo santykis su vienumu.
* Vaizduotė yra tyrimo priemonė išryškinanti tarpą, skirianti Dievą ir gerumą, tad teikianti suvokimą.
* Vaizduotė yra tai, kas reikalinga būtinumo tyrimui, ir tuo pačiu tai, kas reikalinga savo paties buvimo tyrimui.

Kokia yra vaizduotė
* Vaizduotėje glūdi būtinumo ir buvimo dvilypumas, kuris ir glūdi atkūrime, juk atkūrime glūdi tiek kūrimas, tiek atkūrimas.

Kodėl yra vaizduotė
* Vaizduotė yra tam, kas išgyvena tyrimą, tad asmeniui. Asmuo išgyvena žinojimu. Asmens pagrindas yra ketverybinis.
* Renkuosi ką įsivaizduoti - Dievo ryšį su gerumu ar visus kitus ryšius, viską kitą.

'''Vaizduotė išsako ryšius'''

Ką veikia vaizduotė
* Vaizduotė atkuria, ataidi, atgamina, įsivaizduoja, suvaidina, sustato, apsimeta, primeta, priima, simuliuoja, parodo.
* Vaizduotė išsako ryšius. Ryšiai nusako tapatumus ir netapatumus.
* Vaizduotė ryšiais atkuria tai kas be ryšio.
* Vaizduotė atkuria Dievą gerumu.
* Vaizduotė parodo tai kas yra tuo ko nėra, tad parodo ryšiu. Ir sieja du požiūrius, buvimo ir nebuvimo.
* Vaizduotė buvimo ir nebuvimo santykiu sieja ketverių lygmenų šešias poras.
* Vaizduotė išsako vienumo pagrindus, tad išsako prielaidas netapatumui ir tapatumui. Tačiau vienumas yra be prielaidų. Užtat jo pagrindai jį savaime neigia. Betgi yra vienumas už jo pagrindų, taipogi jo pagrindų vienume. Šešerybė išsako pagrindus, septynerybė jų vienumą - tarpą, aštuonerybė vienumą už jų ir be jų.
* Vaizduote neįsivaizduoju vienumo užtat įsivaizduoju jo pagrindus. Įsivaizduoju vienumą grindžiančius ryšius.
* Vaizduote įsivaizduoju Dievo santykius su savimi, gerumo santykius su savimi, ir jų tarpusavio santykius.
* Vaizduotė išsako ryšius tarp Dievo (už tarpo) ir gerumo (tarpe).

Kokius ryšius išsako vaizduotė
* Ryšiai yra visuminiai (atvaizdiniai, tarp skirtingų būklių) ir daliniai (aplinkybiniai, paskiroje būklėje).
** Keturi visuminiai ryšiai išsako ryšius su visakuo tam tikroje Dievo-gerumo būklėje.
** Du visuminiai ryšiai išsako ryšius siejančius Dievą už tarpo ir Dievą tarpe.
** Daliniai ryšiai yra trejybiniai ryšiai su savimi tam tikroje būklėje. Yra keturios būklės, tad dvylika aplinkybių.
Tokiu būdu trejybė, dvejybė ir ketverybė dalyvauja ryšių išsakyme.

Pakeistos 401-423 eilutės iš

'''Tarpas'''

Kas yra tarpas
* Tarpas yra vienumo pagrindų vienumas, tad septintasis požiūris.
* Tarpas yra trečias taškas Dievo ir žmogaus atžvilgiu kuriuo sąmoningumas yra nulybė.

Kas vyksta tarpe
* Vaizduotė atkuria tarpe.
* Dievas tarpe yra gerumas. Tai Dievas mumyse, mūsų vaizduotėse. Jo irgi negaliu įsivaizduoti.
* Dievas už mūsų yra taipogi mumyse. Tai gerumas.

Kaip tarpas iškyla ir vystosi
* Ketverybe iškyla tarpas tarp Dievo ir žmogaus, tarp galutinių pakopų ir tarpinių pakopų.
* Šį tarpą toliau plėtoja penkerybė, šešerybė, septynerybė, aštuonerybė.
* Vaizduotė išskiria tarpą kuriame išreiškia tai kas už tarpo.

Tarpas išgyvenamas įvairiais padalinimais:
* nulybe: ketverybės tarpas išskiria žinojimą (ryšiais) ir nežinojimą (be ryšio)
* vienybe: penkerybės išreiškia išėjimą už savęs, skiria išėjimą į save ir iš savęs, jos tarpas išsireiškia savasties išgyventoju
* dvejybe: šešerybė išreiškia vaizduotę, vienumo pagrindus, skiria buvimą ir nebuvimą, jos tarpas išsireiškia asmeniu ir apimtimi
* trejybe: septynerybė išreiškia apytaką, jos tarpas išsireiškia tyrimu, trejybės ratu
* ketverybe: aštuonerybė išreiškia mus, jos tarpas subliūkšta, lieka nulybė, meilė

į:

Ištrintos 423-462 eilutės:

'''[[Vaizduotė]]'''

Kas įsivaizduojama
* Įsivaizduoju tai kas su ryšiais, kas susiję.
* Įsivaizduoju, Dievo tikslas yra gerumas. Dievas ir gerumas turį ryšį vienas su kitu tačiau jie yra be ryšio su viskuo kitu. Tad juos įsivaizduodamas neįsivaizduoju visko kito, jo atsisakau.
* Galiu įsivaizduoti besąlygiško Dievo ir sąlygiško gerumo lygybę ir nelygybę, tad gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Iš gyvenimo žinome, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, jų tapatumas, o amžinas gyvenimas yra jų atskyrimas, mūsų suvokimas, jog Dievas yra už gerumo, taip kad Dievas nebūtinai geras.

Kas yra vaizduotė
* Vaizduotė yra atkūrimo santykis su vienumu.
* Vaizduotė yra tyrimo priemonė išryškinanti tarpą, skirianti Dievą ir gerumą, tad teikianti suvokimą.
* Vaizduotė yra tai, kas reikalinga būtinumo tyrimui, ir tuo pačiu tai, kas reikalinga savo paties buvimo tyrimui.

Kokia yra vaizduotė
* Vaizduotėje glūdi būtinumo ir buvimo dvilypumas, kuris ir glūdi atkūrime, juk atkūrime glūdi tiek kūrimas, tiek atkūrimas.

Kodėl yra vaizduotė
* Vaizduotė yra tam, kas išgyvena tyrimą, tad asmeniui. Asmuo išgyvena žinojimu. Asmens pagrindas yra ketverybinis.
* Renkuosi ką įsivaizduoti - Dievo ryšį su gerumu ar visus kitus ryšius, viską kitą.

'''Vaizduotė išsako ryšius'''

Ką veikia vaizduotė
* Vaizduotė atkuria, ataidi, atgamina, įsivaizduoja, suvaidina, sustato, apsimeta, primeta, priima, simuliuoja, parodo.
* Vaizduotė išsako ryšius. Ryšiai nusako tapatumus ir netapatumus.
* Vaizduotė ryšiais atkuria tai kas be ryšio.
* Vaizduotė atkuria Dievą gerumu.
* Vaizduotė parodo tai kas yra tuo ko nėra, tad parodo ryšiu. Ir sieja du požiūrius, buvimo ir nebuvimo.
* Vaizduotė buvimo ir nebuvimo santykiu sieja ketverių lygmenų šešias poras.
* Vaizduotė išsako vienumo pagrindus, tad išsako prielaidas netapatumui ir tapatumui. Tačiau vienumas yra be prielaidų. Užtat jo pagrindai jį savaime neigia. Betgi yra vienumas už jo pagrindų, taipogi jo pagrindų vienume. Šešerybė išsako pagrindus, septynerybė jų vienumą - tarpą, aštuonerybė vienumą už jų ir be jų.
* Vaizduote neįsivaizduoju vienumo užtat įsivaizduoju jo pagrindus. Įsivaizduoju vienumą grindžiančius ryšius.
* Vaizduote įsivaizduoju Dievo santykius su savimi, gerumo santykius su savimi, ir jų tarpusavio santykius.
* Vaizduotė išsako ryšius tarp Dievo (už tarpo) ir gerumo (tarpe).

Kokius ryšius išsako vaizduotė
* Ryšiai yra visuminiai (atvaizdiniai, tarp skirtingų būklių) ir daliniai (aplinkybiniai, paskiroje būklėje).
** Keturi visuminiai ryšiai išsako ryšius su visakuo tam tikroje Dievo-gerumo būklėje.
** Du visuminiai ryšiai išsako ryšius siejančius Dievą už tarpo ir Dievą tarpe.
** Daliniai ryšiai yra trejybiniai ryšiai su savimi tam tikroje būklėje. Yra keturios būklės, tad dvylika aplinkybių.
Tokiu būdu trejybė, dvejybė ir ketverybė dalyvauja ryšių išsakyme.

2021 spalio 01 d., 14:33 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 94 eilutė:

** [[Dvejybė | Buvimas]]

Pakeistos 294-309 eilutės iš

[+~~Dvejybė+~~]

'''Buvimas'''

Kas yra buvimas
* Dievas yra.

Koks yra buvimas
* Buvimas yra būklėje. Tai būties klausimas, dvejybės klausimas, atskyrimas buvimo ir būklės, tad suvokimo ištakos.
* Dvejybe, buvimu, Dievas apibrėžiamas neigiamai, kaip neturintis prielaidų.
* Dvejybė išverčia Dievo pristatymą.
* Buvimas yra dvejybinis.

'''Atkūrimas'''

į:

'''[[IrDu | Veiksmas +2]]'''

[[Dvejybė | Buvimas]], [[IrDu | atkūrimas]]

Pakeistos 299-300 eilutės iš

* Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.

į:

* Dievas yra atkuriamas. Dievas yra netgi jeigu jo nebūtų.

Ištrintos 302-321 eilutės:

Kas yra atkūrimas
* Atkūrimas yra būtinumo klausimas: Ar būtų jeigu nebūtų?
* Dievo požiūris yra vienumas, o žmogaus požiūris yra atkūrimas.
* Atkūrimas yra vienumo buvimo prielaidos.

Koks yra atkūrimas
* Atkūrimas yra sąmoningas vienumas. Tad atkūrimas yra trejybinis, jame glūdi dvejybė ir vienybė, jisai prisiima ir tveria žmogaus požiūrį.
* Atkūrimas yra trejybinis.
* Atkuriama tai, kas yra, tam, kam atrodo.
* Atkūrimas, kaip toks, neigia vienumą. Visgi, atkūrimas vienumą naujai patvirtina.

Kaip atkuriama
* Asmeniui atkuriama požiūriu.
* Atkuriama vienumo pagrindais, tuo kas yra - asmeniu, kitu, Dievu, ir tuo kas nėra - požiūriu, bendryste, meile.
* Kam nors (asmeniui) atrodo, tad yra asmens apimtyje, apimties nurodytame tarpe.
* Knygos yra svarbios nes jomis atkuriame žinias. Kalba taipogi svarbi. Minčių atkūrimas, sugrįžimas prie jų, yra savarankiško mąstymo pradžia, nes tai leidžia pasirinkti, ar dėmesį skirti naujom mintim ar ankstyvesnėm mintim.

Kodėl atkuriama
* Tai, kas yra, yra už tarpo, o tas, kam atrodo, susitelkęs į tarpą, į būklę. Tikslas yra tam, kam atrodo.

2021 spalio 01 d., 14:19 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 89-92 eilutės iš

** [[Dievo šokis]]
** [[Išgyvenimo apytaka]]
** [[Žinojimo rūmai]]
** [[Meilės mokslas]]

į:

*** [[Dievo šokis]]
*** [[Išgyvenimo apytaka]]
*** [[Žinojimo rūmai]]
*** [[Meilės mokslas]]
** [[Santykiai]], [[Sąvokos]]

Pakeistos 293-305 eilutės iš

[+Vienybė+]

'''Vienumas'''

Kas yra vienumas
* Dievas.

Koks yra vienumas
* Vienumas yra pirm ryšių apibrėžimo.
* Vienumas yra pirm prielaidų, pirm būklės.
* Vienumo būklė yra neturėjimas prielaidų. Vienumo buvimas yra jo buvimas pirm prielaidų.
* Vienybe Dievas pristatomas teigiamai, be neigimo.

į:

Ištrintos 350-368 eilutės:

'''Santykiai, ryšiai'''

Kas yra ryšiai
* Ryšiai yra vienumo

Ką ryšiai daro, išsako
* Ryšiai išsako būklę, sąlygas.
* Ryšiai išsako netapatumą ir taipogi tapatumą. Ryšiai tad yra pagrindas keturių lygmenų šešioms poroms.

Kokia ryšių svarba, ką jie grindžia
* Ryšiai grindžia atkūrimą.
* Ryšiais viena yra atkuriama kitu. Dievas atkuriamas Kitu.

Kas ryšius grindžia
* Ryšius grindžia požiūrio lygtis.

Kas yra be ryšio
* Be ryšio yra tai kas neatkuriama, nepakartojama.

2021 spalio 01 d., 13:36 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 52-53 eilutės:

Kaip prasmingumas skiriasi nuo meilės?

Ištrinta 114 eilutė:

Pakeistos 251-254 eilutės iš

~~Meilė vieniji keturis troškimus~~, ~~sutampa su troškimu visko~~. ~~Keturi troškimai yra visko atvaizdai~~. Tokiu būdu meilė iškyla kaip Dievo esmė, jo būdas. Tuo tarpu Man Dievas yra nulybė, ir jo atvaizdai yra nulybės atvaizdai, o jų vieningumas bene būtų prasmingumas. Kaip prasmingumas skiriasi nuo meilės? Prasmingumas yra neaprėpiamumas, tad vaizduotės pranokimas.

į:

* Prasmingumas yra neaprėpiamumas, tad vaizduotės pranokimas.

Meilė
* Meilė vienija keturis troškimus. Keturi troškimai yra visko atvaizdai. Tokiu būdu meilė iškyla kaip Dievo esmė, jo būdas.
* Meilė sutampa su troškimu visko. Tuo tarpu Man Dievas yra nulybė, ir jo atvaizdai yra nulybės atvaizdai, o jų vieningumas bene būtų prasmingumas.

2021 spalio 01 d., 13:30 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 235-248 eilutės iš

~~'''~~Šešerybė - Vienumas~~'''~~

Vaizduotė ~~viską naujai supranta ryšiais, tad vienumo pagrindais~~, ~~nes ryšiai grindžia~~ vienumą.

~~Vienumo (vienybės) pagrindai. Vaizduotė~~.

~~Yra dvi kryptys. Visko žinojimas išsako Dievo~~ nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.

~~'''~~Septynerybė - Nevienumas'''

Padalinimas skiria ir grindžia vienumą ir nevienumą. Vaizduotės pranokimas. Septintasis požiūris.

~~Suveikia apytakos. Jas grindžia asmenys.~~

į:

Šešerybė - Vienumas

Vaizduotė, ryšiai, vienumas
* Vaizduotė viską naujai supranta ryšiais, tad vienumo pagrindais, nes ryšiai grindžia vienumą.

Dvi kryptys
* Yra dvi kryptys. Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.

Septynerybė - Nevienumas

Padalinimai
* Padalinimas skiria ir grindžia vienumą ir nevienumą.

Vaizduotės pranokimas.
* Septintasis požiūris.

Pridėta 266 eilutė:

* Asmenis supa ir iššaukia apytakos.

2021 spalio 01 d., 13:11 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 217-221 eilutės iš

~~'''Apytakos~~ [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]'''

Apibrėžtume Dievo trys taškai išreiškiami klausimu, tyrimu, atsakymu. Ir jie reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse. Apytaka sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdu.

Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą ir neapibrėžtumą.

į:

[[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]
* Apibrėžtume Dievo trys taškai išreiškiami klausimu, tyrimu, atsakymu.

Apytakos
* Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą ir neapibrėžtumą.
* Klausimas-tyrimias-atsakymas reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.
* Apytaka sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdu.

2021 rugsėjo 30 d., 16:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 82-83 eilutės iš

* Dievas: Dvasia: [[Neapibrėžtumas]]
* Aš: ~~Sandara~~: ~~Apibrėžtumas~~: Tyrimas

į:

* Dievas: Dvasia: [[Neapibrėžtumas]]: Nesuvoktumas
* Aš: Sandara: Apibrėžtumas: Suvoktumas: Tyrimas

Pakeistos 91-92 eilutės iš

* Kitas: Vieningumas: Neįsivaizduojamasis: Neapibrėžtumo ir apibrėžtumo atskyrimas
** ~~[[Neįsivaizduojamasis]]~~

į:

* Kitas: Vieningumas: [[Neįsivaizduojamasis]]: Neapibrėžtumo ir apibrėžtumo atskyrimas
** Dievas Tėvas

2021 rugsėjo 30 d., 16:12 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 92 eilutė:

** [[Neįsivaizduojamasis]]

Ištrintos 478-502 eilutės:

'''Neįsivaizduojamasis'''

Kas neįsivaizduojama
* Neįsivaizduoju to kas be ryšių, be santykių, kas ne prie ko, užtat nesudalyvauja apimtyje.
* Negaliu įsivaizduoti Dievo už mūsų.
* Dievas yra visako vienumas. Vaizduote negaliu įsivaizduoti visako vienumo.

Kas yra Neįsivaizduojamasis
* Visa, ką negaliu įsivaizduoti, sudaro Neįsivaizduojamąjį, kaip ir vadinu Dievą.

Koks yra Neįsivaizduojamasis
* Neįsivaizduojamasis yra vaizduotės pagrįstas, apibrėžtas neigimu.
* Yra tai kas savaime, kas neatkuriama, kas nepakartojama.

Kaip veikia Neįsivaizduojamasis
* Išsiskiria tai kas yra, be ryšio, ir tai kas rodos, vaizduotėje, ryšiais.
* Neįsivaizduojamuoju išsiskiria nulybė (turinys, joks požiūris) ir vienybė (raiška, požiūris). Išsiskiria ketverybė (su lygmeniu Ar) ir trejybė (be lygmens Ar).
* Neįsivaizduojamasis, esantis, be ryšio, reiškiasi vaizduote, ryšiais, tuo ko nėra.

Kodėl yra Neįsivaizduojamasis
* Visko prasmė yra Dievas ir jo santykis su gerumu.

Kodėl veikia Neįsivaizduojamasis
* Tėra tai kas reiškiasi.

2021 rugsėjo 30 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 181 eilutė iš:

Keturios ~~reikšmės~~

į:

Keturios reikšmės apibrėžia

Pridėtos 185-186 eilutės:

* Apibrėžtumu išskiria atsiskleidimo pakopas.
* Tiesa keturiomis apimtimis išsiskleidžia vis tvirčiau, tiksliau ir ryškiau. Iškyla skirtumas tarp to kas teisinga ir to kas neteisinga.

Pridėtos 189-193 eilutės:

Troškimai
* Neapibrėžtume tėra dvasia, atvirumas. Tėra trys Dievo reikšmės. Kartu su apibrėžtumu iškyla Dievo troškimai. Troškimai išsako Dievą, kaip jisai atrodo apimtyse.
* Dievas suprantamas kaip pirmapradis, savarankiškas, mylintis nieką, užtat trokštantis, išeinantis už savęs.
* Išsiskiria Dievo supratimai pagal apimtis, tad Dievas auga nuo šalto (Dievo Dievo - trokštančio nieko) iki šilto (Kito Dievo trokštančio visko). Šilčiausias Dievas yra Kito Dievas. Tai atspindi mūsų supratimus Dievo.

Pakeistos 196-197 eilutės iš

į:

* Tarpas yra atsiskleidimo apimtis ir turinys. Jisai iš vienos pusės troškimu, kaip skirtumas tarp Dievo būklės ir jo ištakų, jisai išauga iš nieko ligi visko. Iš kitos pusės, kaip neapibrėžtumas, jisai sumažėja nuo visko ligi nieko.

Ištrintos 206-216 eilutės:

Tiesa
* Tiesa išsiskleidžia vis tvirčiau, tiksliau ir ryškiau. Iškyla skirtumas tarp to kas teisinga ir to kas neteisinga.

Troškimai
* Neapibrėžtume tėra dvasia, atvirumas. Tėra trys Dievo reikšmės. Kartu su apibrėžtumu iškyla Dievo troškimai. Troškimai išsako Dievą, kaip jisai atrodo apimtyse.
* Dievas suprantamas kaip pirmapradis, savarankiškas, mylintis nieką, užtat trokštantis, išeinantis už savęs.
* Išsiskiria Dievo supratimai pagal apimtis, tad Dievas auga nuo šalto (Dievo Dievo - trokštančio nieko) iki šilto (Kito Dievo trokštančio visko). Šilčiausias Dievas yra Kito Dievas. Tai atspindi mūsų supratimus Dievo.

Tai išskiria atsiskleidimo pakopas.

2021 rugsėjo 30 d., 14:50 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 141-142 eilutės iš

~~'''~~Nulybė - meilė - priėmimas - ~~klausimas'''~~

į:

Nulybė - meilė - priėmimas - klausimas

Pakeistos 146-147 eilutės iš

~~'''~~Vienybė - ~~požiūris'''~~

į:

Vienybė - požiūris

Pakeistos 184-186 eilutės iš

į:

* Žinojimas išsako atsakymą.
* Ketverybe išsiskiria lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas. Lygmenis skiria požiūriai.

Pakeistos 200-210 eilutės iš

[+Ketverybės - Atsakymas+]

'''Ketverybė - Dievas'''

Tiesa išsiskleidžia vis tvirčiau, tiksliau ir ryškiau. Iškyla skirtumas tarp to kas ~~teisinga ir to kas~~ neteisinga.

~~Dievas suprantamas kaip pirmapradis~~, ~~savarankiškas, mylintis nieką, užtat trokštantis, išeinantis už savęs~~.

~~Išsiskiria~~ Dievo supratimai pagal apimtis, tad Dievas auga nuo šalto (Dievo Dievo - trokštančio nieko) iki šilto (Kito Dievo trokštančio visko). Šilčiausias Dievas yra Kito Dievas. Tai atspindi mūsų supratimus Dievo.

į:

Tiesa
* Tiesa išsiskleidžia vis tvirčiau, tiksliau ir ryškiau. Iškyla skirtumas tarp to kas teisinga ir to kas neteisinga.

Troškimai
* Neapibrėžtume tėra dvasia, atvirumas. Tėra trys Dievo reikšmės. Kartu su apibrėžtumu iškyla Dievo troškimai. Troškimai išsako Dievą, kaip jisai atrodo apimtyse.
* Dievas suprantamas kaip pirmapradis, savarankiškas, mylintis nieką, užtat trokštantis, išeinantis už savęs.
* Išsiskiria Dievo supratimai pagal apimtis, tad Dievas auga nuo šalto (Dievo Dievo - trokštančio nieko) iki šilto (Kito Dievo trokštančio visko). Šilčiausias Dievas yra Kito Dievas. Tai atspindi mūsų supratimus Dievo.

Pakeistos 211-215 eilutės iš

~~'''Penkerybė -~~ Kitas~~'''~~

Sąlygos.

į:

Penkios reikšmės
* Kitas
* Sąlygos.

Pridėtos 253-258 eilutės:

Dievas
* Dievas išryškėja kaip asmuo.
* Dievas išgyvena asmenis - Mane, Tave, Kitą.
* Dievu reiškiasi jo trys reikšmės - pradžia, vidurys, pabaiga.
* Dievas reiškiasi savo troškimais nuo šalto savarankiškumo ligi šiltos meilės.

Ištrinta 262 eilutė:

Pakeistos 264-269 eilutės iš

~~Neįsivaizduojamojo pagrindu bendra vaizduotė - vieningumas - Dievo būtinumas~~.

'''Aštuonerybė'''

Išėjimas už sąlygų. Santvarkos subliuškimas. Prieštaravimas.

į:

* Dievas atsiskleidžia ir kartu jo apibrėžtume išreikštomis reikšmėmis atsiskleidžia visi.

Neįsivaizduojamasis
* Neįsivaizduojamojo pagrindu bendra vaizduotė - vieningumas - Dievo būtinumas.

Dievas kaip aštuonerybė
* Išėjimas už sąlygų. Santvarkos subliuškimas. Prieštaravimas.

2021 rugsėjo 30 d., 14:29 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 96 eilutė iš:

* [[Gyvenimo lygtis]], [[~~požiūrių~~ lygtis]]

į:

* [[Gyvenimo lygtis]], [[požiūrio lygtis]]

2021 rugsėjo 30 d., 14:29 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 78-79 eilutės iš

Neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą keturių asmenų pakopomis
* Dievas: Dvasia: Neapibrėžtumas

į:

Apmąstau svarbių sąvokų ir sandarų ištakas. Jas rūšiuoju pagal keturias asmenų pakopas kuriomis neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą. Išsakau susijusias pastabas ir klausimus. Kartu nurodau atitinkamus puslapius.

[[Gvildenu]]

* Dievas: Dvasia: [[Neapibrėžtumas]]

Pridėta 84 eilutė:

** [[Asmenų tyrimai]]

Pridėtos 86-90 eilutės:

** [[Apytakos]] sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdais.
** [[Dievo šokis]]
** [[Išgyvenimo apytaka]]
** [[Žinojimo rūmai]]
** [[Meilės mokslas]]

Pakeistos 92-99 eilutės iš

į:

** [[Asmenys]]
** [[Trejybės | Trejybės ratas]]

Kitos sandaros ir sąvokos
* [[Gyvenimo lygtis]], [[požiūrių lygtis]]
* [[Troškimai]]
* [[Pertvarkymai]]

Ištrintos 111-118 eilutės:

Svarbių sąvokų ir sandarų ištakos
* Gyvenimo lygtis, asmenys, požiūrių lygtis
* Troškimai
* Pertvarkymai

Svarbiausi puslapiai ir jų klausimai
* [[Gvildenu]]
* [[Apytakos]]

2021 rugsėjo 30 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 175-178 eilutės iš

~~Apibrėžtumas iškyla keturiomis~~ reikšmėmis, tad kartu su ~~žinojimo ir nežinojimo, kartu su teigimu ir neigimu~~.

~~Apibrėžtumas~~ puoselėja tarpą esantį ketverybėje, penkerybėje, šešerybėje, septynerybėje.

į:

Keturios reikšmės
* Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis, tad kartu su ketverybe, su jos apimtimis, kurių pagrindu yra apibrėžiama. Iškyla kartu su žinojimu ir nežinojimu, su teigimu ir neigimu. Ar išsako neapibrėžtumą, o Koks, Kaip, Kodėl išsako apibrėžtumą.
* Iškyla tarpinės galimybės, kurios yra sąlygiškos. Iškyla požiūris, kurio vienumas yra sąlygiškas. Kartu iškyla atvaizdas, požiūris į požiūrį. Tuo tarp sąmoningumas yra besąlygiškas, tačiau atsiranda jo apibrėžimas kaip požiūris į požiūrį į požiūrį.

Tarpas
* Apibrėžtumas puoselėja tarpą esantį ketverybėje, penkerybėje, šešerybėje, septynerybėje.

Ištrintos 193-194 eilutės:

~~Apibrėžtumas iškyla su ketverybe, su keturiais žinojimo ir nežinojimo lygmenimis.~~

Pakeistos 196-203 eilutės iš

Ar išsako neapibrėžtumą, o Koks, Kaip, Kodėl išsako apibrėžtumą.

Apibrėžimas išklya kartu su ketverybe, su jos apimtimis, kurių pagrindu yra apibrėžiama. Iškyla tarpinės galimybės, kurios yra sąlygiškos. Iškyla požiūris, kurio vienumas yra sąlygiškas. Kartu iškyla atvaizdas, požiūris į požiūrį. Tuo tarp sąmoningumas yra besąlygiškas, tačiau atsiranda jo apibrėžimas kaip požiūris į požiūrį į požiūrį.

Iškilus apibrėžimui, jį apimtyse atitinkamai išreiškia trejybės atvaizdai, tad dvylika aplinkybių. O neapibrėžtumą toliau išreiškia trejybės ratas. Taip kad apibrėžtumas yra neapibrėžtumo atvaizdas.

Nulinis asmuo remiasi keturiais asmenimis, keturiomis apimtimis, keturiomis apytakomis.

į:

Pakeistos 205-206 eilutės iš

~~Asmenims išsiskiriant išryškėjai jų skirtumai ir santykiai, taip kad ryškiam asmeniui Dievas pasirodys šaltas, visgi pirmesnis.~~

į:

Pridėtos 220-222 eilutės:

Trejybės ratą išreiškia trejybės atvaizdai
* Iškilus apibrėžimui, jį apimtyse atitinkamai išreiškia trejybės atvaizdai, tad dvylika aplinkybių. O neapibrėžtumą toliau išreiškia trejybės ratas. Taip kad apibrėžtumas yra neapibrėžtumo atvaizdas.

Pridėtos 247-251 eilutės:

Asmenys
* Nulinis asmuo remiasi keturiais asmenimis, keturiomis apimtimis, keturiomis apytakomis.
* Asmenims išsiskiriant išryškėjai jų skirtumai ir santykiai, taip kad ryškiam asmeniui Dievas pasirodys šaltas, visgi pirmesnis.

2021 rugsėjo 30 d., 13:52 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 185-186 eilutės iš

* Trys ~~kampai iš kurių mylime save, vienas kitą, visus. Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų~~ išreiškimas.

į:

* Trys meilės Dievo šokyje sudaro trejybės ratą.
* Trys kampai iš kurių mylime save, vienas kitą, visus.
* Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas.

2021 rugsėjo 30 d., 13:50 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 128-133 eilutės iš

Neapibrėžtume iškyla jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės.

~~Neapibrėžtumas yra raktas į visko žinojimą. Apibrėžtumas išplaukia iš neapibrėžtumo~~. ~~Žinojimas ir nežinojimas iškyla kartu su apibrėžtumu~~.

~~Neapibrėžtume išsiskiria reikšmės vieneriopai, dvejopai, trejopai. Skirtingos reikšmės viena kitai prilygsta, viena kitai neprieštarauja.~~

į:

Neapibrėžtume iškyla jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės. Skirtingos reikšmės viena kitai prilygsta, viena kitai neprieštarauja.

Neapibrėžtumas yra raktas į visko žinojimą.

Pakeistos 173-177 eilutės iš

Apibrėžtumas ~~iškyla keturiomis reikšmėmis~~. Apibrėžtumas puoselėja tarpą esantį ketverybėje, penkerybėje, šešerybėje, septynerybėje.

į:

Apibrėžtumas išplaukia iš neapibrėžtumo.

Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis, tad kartu su žinojimo ir nežinojimo, kartu su teigimu ir neigimu.

Apibrėžtumas puoselėja tarpą esantį ketverybėje, penkerybėje, šešerybėje, septynerybėje.

2021 rugsėjo 30 d., 13:47 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 146-147 eilutės iš

~~'''~~Dvejybė - ~~bendrystė'''~~

į:

Dvejybė - bendrystė

Pridėtos 149-150 eilutės:

Neapibrėžtumas yra esamybės pradžia.

Ištrintos 159-168 eilutės:

Trejybės ratu ši dvasia savo tarpusavio santykiais deramai apsibrėžia.

Trejybė - asmuo

Trys kampai iš kurių mylime save, vienas kitą, visus. Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas.

Trejybės ratas išplaukia iš neapibrėžtumo. Neapibrėžtumas slenka iš dvasios į esmę. Jeigu dvasia neapibrėžta, tai jos esmė yra neapibrėžta. Jeigu esmė yra neapibrėžta, tai poslinkis iš dvasios į esmę yra neapibrėžtas. Ir jeigu šis poslinkis yra neapibrėžtas, tuomet dvasia yra neapibrėžta. Esmė yra tai kas apibrėžtų dvasią jeigu jinai būtų apibrėžta.

Trejybės rate nusistatome dvasia, vykdome poslinkiu, permąstome esme. Esmėje yra vis nauja esmė, poslinkyje yra vis naujas poslinkis, dvasioje yra vis nauja dvasia. Tad trejybės rate glūdi trys trejybės ratai: dvasios nusistatymo, poslinkio vykdymo, esmės permąstymo.

Ištrintos 171-172 eilutės:

~~Esamybės pradžia.~~

Pridėtos 175-183 eilutės:

Trejybės ratas
* Trejybės ratas yra sandara.
* Trejybės ratu dvasia savo tarpusavio santykiais deramai apsibrėžia.
* Trejybės ratas yra neapibrėžtumo sąmoningumas.

Trys meilės
* Trys kampai iš kurių mylime save, vienas kitą, visus. Savasties apibrėžimas - apibrėžimo apibrėžimas - vaidmenų išreiškimas.

2021 rugsėjo 30 d., 13:32 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 252-253 eilutės:

Neįsivaizduojamojo pagrindu bendra vaizduotė - vieningumas - Dievo būtinumas.

Pakeistos 665-666 eilutės iš

[+Užrašai+]

į:

[++Užrašai++]

Ištrintos 701-705 eilutės:

* neapibrėžtumas, atvirumas - dvasia - Dievas
* tyrimas - sandara
* vaizduotė - atvaizdais
* neįsivaizduojamojo pagrindu bendra vaizduotė - vieningumas - Dievo būtinumas

Ištrintos 702-703 eilutės:

~~[+Užrašai+]~~

2021 rugsėjo 30 d., 13:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 128-129 eilutės:

Neapibrėžtume iškyla jokia reikšmė, viena reikšmė, dvi reikšmės, trys reikšmės.

Pridėtos 185-186 eilutės:

Apibrėžtumas iškyla keturiomis reikšmėmis. Apibrėžtumas puoselėja tarpą esantį ketverybėje, penkerybėje, šešerybėje, septynerybėje.

Pakeistos 211-212 eilutės iš

~~[+[[Apytakos]]: [[Klausimas]]~~ - [~~[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]~~+]

į:

'''Penkerybė - Kitas'''

Sąlygos.

[++Tu: Atvaizdai: Vaizduotė++]

Vaizduotė sieja neapibrėžtumą ir apibrėžtumą. Juos trejybėmis sieja apytakos.

'''Apytakos [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]'''

Ištrintos 230-235 eilutės:

'''Penkerybė - Kitas'''

Sąlygos.

[++Tu: Atvaizdai: Vaizduotė++]

2021 rugsėjo 30 d., 13:05 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 188-189 eilutės:

Ar išsako neapibrėžtumą, o Koks, Kaip, Kodėl išsako apibrėžtumą.

2021 rugsėjo 30 d., 13:03 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 209-210 eilutės:

Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą ir neapibrėžtumą.

Ištrintos 230-233 eilutės:

[++Apytakos - Išgyvenimas++]

Apytakose išgyvenimais sulyginame apibrėžtumą ir neapibrėžtumą.

2021 rugsėjo 30 d., 12:44 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 17-21 eilutės:

Suprasti [[Neapibrėžtumas | neapibrėžtumą]].
* Kas įeina į neapibrėžtumą?
* Koks neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu?
* Kaip apibrėžtumas reiškiasi neapibrėžtume?
* Kuria prasme neapibrėžtumas yra visumos esmė?

Ištrinta 18 eilutė:

* Kaip Dievo trys taškai reiškiasi Dievo šokyje?

2021 rugsėjo 30 d., 12:38 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 710-718 eilutės:

Įsivaizduojančiam žmogui Dievas yra Neįsivaizduojamasis. Žmogui belieka suprasti, kad būtent jisai gyvena sąlygose, o Dievas yra besąlygiškas. Save ir Dievą tokiu pagrindu atskirdamas, jisai susikalba, kad jisai neįsivaizduos Neįsivaizduojamojo, betgi gali būti, kad Besąlygiškasis įsitrauks į jo sąlygas, ir jie veiks kartu kaip Mes. Dievas nebūtinai geras, gyvenimas iš esmės neteisingas. Tai vaizduotei nepriimtina, tačiau tai žmogų išlaisvina, nes jisai suvokimu atskiria tai, ką vaizduotė be pagrindo vienija.

Jis įsimena ne savo pareigas, o tai kas jam asmeniškai rūpi. Jam reikšminga tai, ką jisai tiki, ir ne tai, kas reikalauja ištikimybės. Jam prasminga susilaikyti ir paklusti, vietoj kad laikytis išorinio teisingumo.

Galiu nusiteikti, kad ne šiaip sau atrodau, o tikrai esu. Tikrų tikriausia yra mano valia. Ją galiu ženklais išreikšti vis tobuliau. Savo širdies lūkesčiais atkartoju savo valią. Jais nusistatau. Protu taikau savo nuostatas, jas kaitalioju pagal aplinkybes, jas vykdau. Paskui permąstau kaip sutampa taikymai ir lūkesčiai, ir taip vis naujai savo viduje nusistatau, vykdau, permąstau.

Valia išpuoselėju širdį ir protą. Valdau savo nusiteikimą, tad esu laisvas rinktis, kas man rūpi, ką tikiu, kam paklūstu. Atsakau už savo žodžius. Man rūpi tai, kas įsimintina, tikiu tuo, kas reikšminga, paklūstu vardan to, kas prasminga. Įsimintinais proto, reikšmingais širdies, prasmingais valios žodžiais puoselėju savastį, valdau kūną kuriuo sudalyvauju pasaulyje.

2021 rugsėjo 30 d., 12:27 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 132 eilutė iš:

[++Dievas: Dvasia:[[Neapibrėžtumas]]++]

į:

[++Dievas: Dvasia: [[Neapibrėžtumas]]++]

2021 rugsėjo 30 d., 12:26 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 86-89 eilutės iš

* Aš: Sandara: Apibrėžtumas - tyrimas
* Tu: Atvaizdai: Vaizduotė
* Kitas: ~~Vieningumas:~~ Neįsivaizduojamasis

į:

* Aš: Sandara: Apibrėžtumas: Tyrimas
* Tu: Atvaizdai: Vaizduotė: Neapibrėžtumo ir apibrėžtumo sutapimas
* Kitas: Vieningumas: Neįsivaizduojamasis: Neapibrėžtumo ir apibrėžtumo atskyrimas

Pakeistos 132-133 eilutės iš

[++[[Neapibrėžtumas]]++]

į:

[++Dievas: Dvasia:[[Neapibrėžtumas]]++]

Pakeistos 154-155 eilutės iš

[++Dievo taškai++]

į:

[+Dievo taškai+]

Pakeistos 187-188 eilutės iš

[++~~Ketverybės - Atsakymas -~~ Apibrėžtumas++]

į:

[++Aš: Sandara: Apibrėžtumas++]

[+Ketverybės - Atsakymas+]

Pakeistos 211-212 eilutės iš

[++[[Apytakos]]: [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]++]

į:

[+[[Apytakos]]: [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]+]

Pakeistos 226-227 eilutės iš

[++~~Vaizduotė - Ryšiai~~++]

į:

[++Tu: Atvaizdai: Vaizduotė++]

Pakeistos 248-250 eilutės iš

[++~~Atsiskleidimas~~++]

į:

[++Kitas: Vieningumas: Neįsivaizduojamasis++]

Atsiskleidimas

2021 rugsėjo 30 d., 12:21 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 103 eilutė iš:

* Gyvenimo lygtis

į:

* Gyvenimo lygtis, asmenys, požiūrių lygtis

2021 rugsėjo 30 d., 11:45 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 91-100 eilutės:

* Vaizduotė išreiškia Tavo mus supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.
* Žmogus pripažįsta Neįsivaizduojamąjį.
* Susikalba su Neįsivazduojamuoju gyvendamas dvilypiai, sąlygiškai ir besąlygiškai.
* Žmogus išsilaisvina įsisavindamas išorinius ryšius, skirdamas kas sava, kas svetima.
* Kai įtampa išauga, ir jam stringa brandos ratas, jisai susiduria su savo ribomis
* Jisai pasirengęs atsisakyti savęs, užtat priimti naują, brandesnę savastį.
* Gyvena brandos šuoliais, atsiremia į mylintį Dievą.
* Žadina kitų sąmoningumą dvilypumu.
* Puoselėja bendrą svajonę.
* Menininkų kūrybos dorybės įkvėpia pranokti vaizduotę.

2021 rugsėjo 30 d., 10:49 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 91-99 eilutės:

Svarbių sąvokų ir sandarų ištakos
* Gyvenimo lygtis
* Troškimai
* Pertvarkymai

Svarbiausi puslapiai ir jų klausimai
* [[Gvildenu]]
* [[Apytakos]]

2021 rugsėjo 29 d., 23:20 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 89-90 eilutės:

Mintys iš [[20210522SuvokimasIrVaizduotė | pranešimo]] Dieviško suvokimo ir žmogiškos vaizduotės akistata prie meno vartų.

2021 rugsėjo 29 d., 23:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 91-98 eilutės iš

* Nulybė.
* Vienybė.
* Dvejybė.
* Trejybė.
* Ketverybė.
* ~~Penkerybė~~.
* Šešerybė.
* Septynerybė.

į:

* Nulybė. Meilė. Priėmimas. Atvirumas.
* Vienybė. Požiūris. Išėjimas už savęs. Klausimas.
* Dvejybė. Atsakymas.
* Trejybė. Dievo taškai. Klausimas-atsakymas-tyrimas. Tyrimas - virsmo taškas.
* Ketverybė. Apibrėžtumas. Apytakos. Išėjimo už savęs pakopos. Žinojimas.
* Penkerybė. Kitas. Sąlygos.
* Šešerybė. Vaizduotė. Vienumas.
* Septynerybė. Nevienumas. Išgyvenimas.
* Aštuonerybė. Atsiskleidimas.

Žmogaus (nesuvokiančiojo) kampu. Veiksmas +1.
* Vienybė. Vienumas.
* Dvejybė. Buvimas. Atkūrimas.
* Trejybė. Nepriklausomasis. Santykiai, ryšiai.
* Ketverybė. Asmenų lygmenys. Požiūrio lygtis. Tarpas.
* Penkerybė. Išėjimas už savęs.
* Šešerybė. Vaizduotė. Ryšių išsakymas. Neįsivaizduojamasis. Gyvenimo lygtis. Vienumo pagrindai.
* Septynerybė. Dievo būtinumo tyrimas. Apytakos. Vaizduotės pranokimas apytakomis. Trejybės ratas. Savastis. Išgyvenimai. Trys kalbos. Pasirinkimai. Mes.
* Aštuonerybė. Meilė. Veiksmas +4.

2021 rugsėjo 29 d., 22:03 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 124-125 eilutės:

Dievo taškai yra Dievo reikšmės.

Pakeistos 128-129 eilutės iš

* Sūnaus ~~suvesties~~ taškas - tarpas kuriame tūno sąmoningumas, amžinas gyvenimas
* jų santykius teisingai sustatanti Dvasios šviesuolių bendrystė.

į:

* Sūnaus virsmo taškas - tarpas kuriame tūno sąmoningumas, amžinas gyvenimas
* jų santykius teisingai sustatanti Dvasios suvesties taškas, šviesuolių bendrystė.

2021 rugsėjo 29 d., 21:27 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 90 eilutė iš:

~~Padalinimais~~

į:

Padalinimai

2021 rugsėjo 29 d., 21:27 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 81-98 eilutės:

[++Apžvalgos pagrindai++]

Neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą keturių asmenų pakopomis
* Dievas: Dvasia: Neapibrėžtumas
* Aš: Sandara: Apibrėžtumas - tyrimas
* Tu: Atvaizdai: Vaizduotė
* Kitas: Vieningumas: Neįsivaizduojamasis

Padalinimais
* Nulybė.
* Vienybė.
* Dvejybė.
* Trejybė.
* Ketverybė.
* Penkerybė.
* Šešerybė.
* Septynerybė.

2021 rugsėjo 29 d., 17:05 atliko AndriusKulikauskas -

2021 rugsėjo 29 d., 17:04 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 650-653 eilutės:

[+Užrašai+]

Meilė mumyse yra įgimta. Tad Dievo būtinumi svarbu ar mes galime išplėsti meilės sąvoką mylėdami įsakymu. O mes savo ruožtu tuo pačiu nelinkę paklusti. Visgi rūpėjimu, tikėjimu einame link paklusimo. Ir mylėdami netobulą remiamės Dievu ir išreiškiame jo būtinumą.

2021 rugsėjo 29 d., 16:13 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrinta 638 eilutė:

Pridėtos 643-650 eilutės:

* neapibrėžtumas, atvirumas - dvasia - Dievas
* tyrimas - sandara
* vaizduotė - atvaizdais
* neįsivaizduojamojo pagrindu bendra vaizduotė - vieningumas - Dievo būtinumas

* Tikslas yra siekti bendros vaizduotės, bendros svajonės, neįsivaizduojamojo pagrindu, suprantant jį kaip mylintį, visko trokštantį.

2021 rugsėjo 24 d., 16:20 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 157-160 eilutės iš

[++[[~~Klausimas~~]] - [[~~Tyrimas~~]] - [[~~Atsakymas~~]]++]

Apibrėžtume Dievo trys taškai išreiškiami klausimu, tyrimu, atsakymu. Ir jie reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.

į:

[++[[Apytakos]]: [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]++]

Apibrėžtume Dievo trys taškai išreiškiami klausimu, tyrimu, atsakymu. Ir jie reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse. Apytaka sieja trejybės ratą su trejybės atvaizdu.

Ištrinta 166 eilutė:

2021 rugsėjo 24 d., 16:18 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 113-123 eilutės iš

~~[++[[Klausimas]]~~ - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]++]

Sandaros įvairiai sieja klausimą, tyrimą ir atsakymą.
* Trejybės ratu esame klausimu, vykdome tyrimu, permąstome atsakymu.
* Padalinimai. Jais Sūnus-žmogus asmeniškai išgyvena tyrimą iš vieno iš aštuonerybės raiškų. Išsako būsenas kurias veikia atsakymas +1, klausimas +2, tyrimas +3. Išplaukia iš klausimų - dvejonių. Padalinimuose glūdi klausimas - paskiras požiūris išreiškiantis visumą.
* Aplinkybės. Tyrimas - atsakymas - klausimas. Tyrimas keturios apimtyse reiškiasi trejybės atvaizdais. Iš tyrimo išsiskiria atsakymas ir klausimas. Aplinkybėse glūdi atsakymas.
* Atvaizdai. Klausimas - atsakymas - tyrimas. Klausimas ir atsakymas yra atvaizdai (kam? vienas kitam?). Tyrimas reiškiasi keturiomis apimtimis. Atvaizduose glūdi tyrimas.
* Kalbos. Išsako medžiu pagrindimą - dalinį klausimą, tinklu įvardijimą - dalinį tyrimą, seka pasakojimą - dalinį atsakymą.

'''Trejybė - asmuo~~'''~~

į:

Trejybė - asmuo

Pridėtos 137-138 eilutės:

Apibrėžtumas iškyla su ketverybe, su keturiais žinojimo ir nežinojimo lygmenimis.

Pridėtos 156-167 eilutės:

[++[[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]++]

Apibrėžtume Dievo trys taškai išreiškiami klausimu, tyrimu, atsakymu. Ir jie reiškiasi keturiomis apytakomis, keturiais trejybės atvaizdais, keturių asmenų tyrimuose keturios apimtyse.

Sandaros įvairiai sieja klausimą, tyrimą ir atsakymą.
* Trejybės ratu esame klausimu, vykdome tyrimu, permąstome atsakymu.
* Padalinimai. Jais Sūnus-žmogus asmeniškai išgyvena tyrimą iš vieno iš aštuonerybės raiškų. Išsako būsenas kurias veikia atsakymas +1, klausimas +2, tyrimas +3. Išplaukia iš klausimų - dvejonių. Padalinimuose glūdi klausimas - paskiras požiūris išreiškiantis visumą.
* Aplinkybės. Tyrimas - atsakymas - klausimas. Tyrimas keturios apimtyse reiškiasi trejybės atvaizdais. Iš tyrimo išsiskiria atsakymas ir klausimas. Aplinkybėse glūdi atsakymas.
* Atvaizdai. Klausimas - atsakymas - tyrimas. Klausimas ir atsakymas yra atvaizdai (kam? vienas kitam?). Tyrimas reiškiasi keturiomis apimtimis. Atvaizduose glūdi tyrimas.
* Kalbos. Išsako medžiu pagrindimą - dalinį klausimą, tinklu įvardijimą - dalinį tyrimą, seka pasakojimą - dalinį atsakymą.

2021 rugsėjo 24 d., 16:15 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 24-25 eilutės iš

į:

* Kaip Dievo trys taškai reiškiasi Dievo šokyje?

Pridėtos 88-105 eilutės:

'''Nulybė - meilė - priėmimas - klausimas'''

* Pirm kampo.
* Tai bendras priėmimas, troškimas, pritarimas, sutikimas, neprieštaravimas, visų galimybių palaikymas. Tai teigiamas nusiteikimas. Tai šiluma. Pirmapradė meilė.
* Sutikimas, "Taip", kaip meilė, visako išeities taškas.

'''Vienybė - požiūris'''

* Kampas, išeities taškas, požiūris. Tai priėmimo raiška, jos pasireiškimas veikla, jos atvirumas, tad požiūris.
* Meilės raiška ir išvertimas.
* Požiūris yra sąlygiškas vienumas.

'''Dvejybė - bendrystė'''

* Kampas (santykis tarp turinio ir raiškos, tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo, kas už santvarkos ir kas santvarkoje) ir taip pat išėjimai pirmyn į santvarką (visko žinojimu) ir atgal iš santvarkos (gražiu taikymu).

[++Dievo taškai++]

Ištrintos 120-140 eilutės:

[++Klausimas - Priėmimas - Neapibrėžtumas++]

'''Nulybė - meilė - priėmimas'''

Pirm kampo.

Tai bendras priėmimas, troškimas, pritarimas, sutikimas, neprieštaravimas, visų galimybių palaikymas. Tai teigiamas nusiteikimas. Tai šiluma. Pirmapradė meilė.
* Sutikimas, "Taip", kaip meilė, visako išeities taškas.

'''Vienybė - požiūris'''

Kampas, išeities taškas, požiūris. Tai priėmimo raiška, jos pasireiškimas veikla, jos atvirumas, tad požiūris.

Meilės raiška ir išvertimas.

Požiūris yra sąlygiškas vienumas.

'''Dvejybė - bendrystė'''

Kampas (santykis tarp turinio ir raiškos, tarp besąlygiškumo ir sąlygiškumo, kas už santvarkos ir kas santvarkoje) ir taip pat išėjimai pirmyn į santvarką (visko žinojimu) ir atgal iš santvarkos (gražiu taikymu).

2021 rugsėjo 24 d., 16:06 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 65-66 eilutės iš

Viską žinoti, tai reiškia turėti bendrą vaizdą visumos, taip pat sugebėti apsiimti bet kuriuo paskiru klausimu, jį prasmingai sustatyti ir išspręsti, ir grįžti prie bendro vaizdo, jį papildyti ir praturtinti nauju atsakymu.

į:

Viską žinoti, tai reiškia
* turėti bendrą vaizdą visumos, taip pat sugebėti apsiimti bet kuriuo paskiru klausimu, jį prasmingai sustatyti ir išspręsti, ir grįžti prie bendro vaizdo, jį papildyti ir praturtinti nauju atsakymu.
* žinoti visas siekiamybes, kartu visas esamybes, galimybes, taip pat, kiek reikia, nesiekiamybes, kartu nesamybes, negalimybes.

Pakeista 81 eilutė iš:

[++Neapibrėžtumas++]

į:

[++[[Neapibrėžtumas]]++]

2021 rugsėjo 24 d., 15:56 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 79-81 eilutės iš

[++~~Visumos esmė~~++]

~~Pradžioje, pirm apibrėžtumo, sutampa Tėvo išvesties taškas - pirmapradis Dievas už santvarkos -~~ ir ~~Sūnaus suvesties taškas - tarpas kuriame tūno sąmoningumas~~, ~~amžinas gyvenimas - ir~~ jų santykius teisingai sustatanti Dvasios šviesuolių bendrystė.

į:

[++Neapibrėžtumas++]

Neapibrėžtumas yra raktas į visko žinojimą. Apibrėžtumas išplaukia iš neapibrėžtumo. Žinojimas ir nežinojimas iškyla kartu su apibrėžtumu.

Neapibrėžtume išsiskiria reikšmės vieneriopai, dvejopai, trejopai. Skirtingos reikšmės viena kitai prilygsta, viena kitai neprieštarauja.

Pradžioje, pirm apibrėžtumo, neapibrėžtume sutampa:
* Tėvo išvesties taškas - pirmapradis Dievas už santvarkos
* Sūnaus suvesties taškas - tarpas kuriame tūno sąmoningumas, amžinas gyvenimas
* jų santykius teisingai sustatanti Dvasios šviesuolių bendrystė.

2021 rugsėjo 24 d., 15:53 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 13-17 eilutės:

Vaisingai tirti
* atsisakyti savo supratimų įtakos ir suprasti visumą, kaip deri visi kampai. Tai nusako ką reiškia visko atsiskleidimas bendra svajone.
* suprasti ką asmenims - Dievui, Man, Tau, Kitam - įvairiai reiškia Dievas ir meilė.
* suvokti tikslo reikšmę - vienumo supratimais pagrįsti bendrą svajonę, bendrystę kurioje visi laisvai ir pilnai atsiskleidžia.

Pakeistos 75-86 eilutės iš

Vaizduotės ribas išsako sandaros, o pačią vaizduotę išsako sandarų atvaizdai. Pristatant visko žinojimą galima supažindinti su sandaromis:
* Trejybės ratas.
* Dvejybė.
* Ketverybė.
* Viskas, vienybė.
* Visko padalinimai.
* Atvaizdai.
* Aplinkybės.
* Kalbos.
* Netroškimai.
* Pertvarkymai.

į:

Vaizduotės ribas išsako sandaros, o pačią vaizduotę išsako sandarų atvaizdai.

Ištrintos 79-84 eilutės:

Bandau...
* atsisakyti savo supratimų įtakos ir suprasti visumą, kaip deri visi kampai. Tai nusako ką reiškia visko atsiskleidimas bendra svajone.
* įvairiau suprasti ką Dievas reiškia asmenims - Dievui, Man, Tau, Kitam - ir ką jiems reiškia meilė.
* išmąstyti bendrą ištaką.
* suvokti tikslo reikšmę - vienumo supratimais pagrįsti bendra svajone, bendrystę kurioje visi laisvai ir pilnai atsiskleidžia.

2021 rugsėjo 24 d., 15:36 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 82 eilutė iš:

Viską įsivaizduoju ryšiais. Įvadu į viską išsakau ryšius su viskuo.

į:

Vaizduotę išsako santykiai. Viską įsivaizduoju ryšiais. Įvadu į viską išsakau ryšius su viskuo.

2021 rugsėjo 24 d., 15:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 70-73 eilutės iš

~~Viską įsivaizduoju ryšiais. Įvadu į viską išsakau ryšius su viskuo~~.

~~'''Susipažinimas su vaizduotės ribomis'''~~

į:

Vaizduotės ribas išsako sandaros, o pačią vaizduotę išsako sandarų atvaizdai. Pristatant visko žinojimą galima supažindinti su sandaromis:

Pridėtos 81-82 eilutės:

Viską įsivaizduoju ryšiais. Įvadu į viską išsakau ryšius su viskuo.

2021 rugsėjo 24 d., 14:56 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 55-56 eilutės:

~~[+Ką tiriu+]~~

Ištrintos 62-63 eilutės:

~~[+Kaip tiriu+]~~

2021 rugsėjo 24 d., 14:53 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 58 eilutė iš:

[++~~Ką žino~~ viską ~~žinantis~~ ir ~~kaip~~ tą žinojimą gražiai taikyti?++]

į:

[++Kaip viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti?++]

2021 rugsėjo 24 d., 14:46 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 56-57 eilutės iš

[+~~+Mano tyrimas~~++]

į:

[+Ką tiriu+]

[++Ką žino viską žinantis ir kaip tą žinojimą gražiai taikyti?++]

Pakeistos 66-68 eilutės iš

[+~~+Tyrimo pastabos: Vaizduotės ribos~~++]

į:

[+Kaip tiriu+]

[++Atsiremiu į savo vaizduotės ribas++]

2021 rugsėjo 23 d., 13:51 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 468 eilutė:

* Šeši vienumo pagrindai turėtų būti keturių vienumo sampratų poros.

2021 rugsėjo 20 d., 18:01 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 3 eilutė iš:

[[Gvildenu]], [[Rodyklė]], [[Neapibrėžtumas]], [[Suvestinė 20181225]], [[Suvestinė 20200703]], [[Suvestinė 20201125]], [[Suvestinė 20210526]]

į:

[[Gvildenu]], [[Rodyklė]], [[Neapibrėžtumas]], [[Klausimas]], [[Tyrimas]], [[Atsakymas]], [[Suvestinė 20181225]], [[Suvestinė 20200703]], [[Suvestinė 20201125]], [[Suvestinė 20210526]]

2021 rugsėjo 20 d., 17:57 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 101 eilutė:

* Padalinimai. Jais Sūnus-žmogus asmeniškai išgyvena tyrimą iš vieno iš aštuonerybės raiškų. Išsako būsenas kurias veikia atsakymas +1, klausimas +2, tyrimas +3. Išplaukia iš klausimų - dvejonių. Padalinimuose glūdi klausimas - paskiras požiūris išreiškiantis visumą.

Pakeista 104 eilutė iš:

* ~~Padalinimai~~. Išsako ~~būsenas kurias veikia atsakymas +1~~, ~~klausimas +2, tyrimas +3. Išplaukia iš klausimų~~ - ~~dvejonių. Padalinimuose glūdi klausimas - paskiras požiūris išreiškiantis visumą~~.

į:

* Kalbos. Išsako medžiu pagrindimą - dalinį klausimą, tinklu įvardijimą - dalinį tyrimą, seka pasakojimą - dalinį atsakymą.

2021 rugsėjo 20 d., 17:52 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 20-21 eilutės iš

Suprasti [[klausimas | klausimą]] - šaltinį iš kurio visos galimybės išsivysto, [[atsakymas | atsakymą]] - ~~[[bendra svajonė | bendrą svajonę]] į kurią susiveda, ir [[tyrimas | tyrimą]] - [[akistatos | akistatas]] kuriomis~~ rituliojasi.
* [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]

į:

Suprasti [[klausimas | klausimą]] - šaltinį iš kurio visos galimybės išsivysto, [[atsakymas | atsakymą]] - bendrą svajonę į kurią susiveda, ir [[tyrimas | tyrimą]] - akistatas kuriomis rituliojasi.

2021 rugsėjo 20 d., 17:49 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 106-107 eilutės iš

[++Priėmimas - Neapibrėžtumas++]

į:

[++Klausimas - Priėmimas - Neapibrėžtumas++]

Pakeista 149 eilutė iš:

[++Ketverybės - Apibrėžtumas++]

į:

[++Ketverybės - Atsakymas - Apibrėžtumas++]

2021 rugsėjo 20 d., 17:45 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 20 eilutė iš:

Suprasti ~~klausimą - [[šaltinis |~~ šaltinį]] iš kurio visos galimybės išsivysto, ~~atsakymą - [[bendra svajonė | bendrą~~ svajonę]] į kurią susiveda, ir ~~tyrimą~~ - [[akistatos | akistatas]] kuriomis rituliojasi.

į:

Ištrinta 21 eilutė:

* [[Priėmimas]] Suprasti pirmapradį Dievą kaip priėmimą.

Ištrinta 22 eilutė:

** [[Dievo kryptys]] Kaip susijusios Dievo išėjimo už savęs galimybės?

2021 rugsėjo 20 d., 17:37 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėta 21 eilutė:

* [[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]

Pridėtos 99-106 eilutės:

[++[[Klausimas]] - [[Tyrimas]] - [[Atsakymas]]++]

Sandaros įvairiai sieja klausimą, tyrimą ir atsakymą.
* Trejybės ratu esame klausimu, vykdome tyrimu, permąstome atsakymu.
* Aplinkybės. Tyrimas - atsakymas - klausimas. Tyrimas keturios apimtyse reiškiasi trejybės atvaizdais. Iš tyrimo išsiskiria atsakymas ir klausimas. Aplinkybėse glūdi atsakymas.
* Atvaizdai. Klausimas - atsakymas - tyrimas. Klausimas ir atsakymas yra atvaizdai (kam? vienas kitam?). Tyrimas reiškiasi keturiomis apimtimis. Atvaizduose glūdi tyrimas.
* Padalinimai. Išsako būsenas kurias veikia atsakymas +1, klausimas +2, tyrimas +3. Išplaukia iš klausimų - dvejonių. Padalinimuose glūdi klausimas - paskiras požiūris išreiškiantis visumą.

2021 rugsėjo 20 d., 17:25 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 20 eilutė iš:

Suprasti ~~[[šaltinis |~~ šaltinį]] iš kurio visos galimybės išsivysto, ~~[[bendra svajonė | bendrą~~ svajonę]] į kurią susiveda, ir [[akistatos | akistatas]] kuriomis rituliojasi.

į:

Suprasti klausimą - [[šaltinis | šaltinį]] iš kurio visos galimybės išsivysto, atsakymą - [[bendra svajonė | bendrą svajonę]] į kurią susiveda, ir tyrimą - [[akistatos | akistatas]] kuriomis rituliojasi.

2021 rugsėjo 20 d., 17:23 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 20 eilutė iš:

Suprasti [[šaltinis | šaltinį]] iš kurio visos galimybės išsivysto, [[bendra svajonė | bendrą svajonę]] į kurią susiveda, ir [[~~įsitraukimai~~ | ~~įsitraukimus~~]] ~~kuriuo~~ rituliojasi.

į:

Suprasti [[šaltinis | šaltinį]] iš kurio visos galimybės išsivysto, [[bendra svajonė | bendrą svajonę]] į kurią susiveda, ir [[akistatos | akistatas]] kuriomis rituliojasi.

2021 rugsėjo 20 d., 17:22 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 20 eilutė iš:

Suprasti [[šaltinis | šaltinį]] iš kurio visos galimybės išsivysto, [[bendra svajonė | bendrą svajonę]] į kurią susiveda, ir [[įsitraukimai | ~~įsitraukimais~~]] kuriuo rituliojasi.

į:

Suprasti [[šaltinis | šaltinį]] iš kurio visos galimybės išsivysto, [[bendra svajonė | bendrą svajonę]] į kurią susiveda, ir [[įsitraukimai | įsitraukimus]] kuriuo rituliojasi.

2021 rugsėjo 10 d., 12:39 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 631-636 eilutės:

Išėjimas už savęs į sąlygišką sąmoningumą.
* [[Suvestinė]] išsako Mano suvokimą, kaip viskas - visi asmenys - išsiveda iš grynojo sąmoningumo ir susiveda į įkūnytą sąmoningumą.
Žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.
* Dievas yra besąlygiškai sąmoningas. Šioje būsenoje Dievas klausia, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų? Šiuo Dievo klausimu, jo tyrimu, jisai pasitraukia, sąlygiškai dingsta sąmoningumas, užtat išsiskiria žinojimas ir nežinojimas ir jų skirtumas plėtojasi. Juos skiria (tuomi sieja) niekas, kažkas, betkas, viskas, ir atitinkamai juos sieja (tuomi skiria) asmenys - Dievas, Aš, Tu, Kitas, taip kad naujai auga žinojimu ir nežinojimu pagrįstas sąlygiškas sąmoningumas.

2021 liepos 17 d., 14:58 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 629-630 eilutės:

* Dvasia (priėmimas) yra visako ištaka iš kurios išplaukia neapibrėžtumos ir į ją sutelpančios reikšmės. Neapibrėžtumo trejybė trejybės ratu išsako dvasios sąmoningumą. Sąmoningumas reiškiasi apibrėžtumu ketverybe.

2021 liepos 16 d., 13:56 atliko AndriusKulikauskas -

Pridėtos 602-628 eilutės:

Neapibrėžtumo reikšmes suprasti aštuoneriopai:
* jokia reikšmė
* viena + dvi + trys = šešios reikšmės
* apibrėžtumas - būtent jokios reikšmės apibrėžtumas

Visaregį suprasti kaip neapibrėžtumo ir apibrėžtumo lygmenų reikšmių santykį: 24 = 1 x 2 x 3 (neapibrėžtumo reikšmių kampai) x 4 (apibrėžtumo apimtys)

Suvokti neapibrėžtumo tris reikšmes jų santykiu su manimi ir jų santykiu su Dievu. Santykiu su manimi, esu galimybė
* susijusi su galimybių nebuvimu
* susijusi per save su tuo kas už galimybės
* susijusi kaip lygiavertė su visomis kitomis galimybėmis
Santykiu su Dievu
* Dievas yra galimybių šaltinis
* Dievas yra tai kas akistatoje su galimybe
* Dievas suveda visas galimybes

Daugiareikšmiškumas neapibrėžtume išsako tai ką išreiškia (ketveriopi) atvaizdai apibrėžtume ir padalinimai (nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė) neapibrėžtume. O paskiras reikšmes apibrėžtume išsako aplinkybės.

Neapibrėžtume dvasia (jokia reikšme) yra (vienareikšmiškai) tiesa, kuria (dvireikšmiškai) sutampa Dievo turinys ir gėrio raiška, kurių vienumo santykis (trireikšmiškai) reiškia pradžią, viršūnę ar pabaigą.

Neapibrėžtumas reiškiasi daugiareikšmiškumais - nulybiniu, vienybiniu, dvejybiniu, trejybiniu. Juk tai ne padalinimai nes tai ne išsiskiriantys požiūriai, o sutampančios būklės.

Dievas yra visos galimybės. Žmogus yra paskira galimybė.

Galimybių akistata jas renka. Jėzus: kas su manimi nerenka, barsto.

Neapibrėžtumo trejybė rūpinasi galimybėmis, jų šaltiniu, jų darna, jų akistata - įtraukimu į darną.

2021 liepos 16 d., 13:53 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 5-7 eilutės iš

'''Kaip ~~viskas išsidėlioja ir susidėlioja~~?'''

~~'''''Kaip teisingai suprasti visumą?'''''~~

į:

'''Kaip neapibrėžtumu suprasti viską?'''

2021 birželio 16 d., 13:23 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 21 eilutė iš:

Suprasti ~~šaltinį iš kurio visos galimybės~~ išsivysto, ~~bendrą svajonę į kurią susiveda, ir įsitraukimais~~ kuriuo rituliojasi.

į:

Suprasti [[šaltinis | šaltinį]] iš kurio visos galimybės išsivysto, [[bendra svajonė | bendrą svajonę]] į kurią susiveda, ir [[įsitraukimai | įsitraukimais]] kuriuo rituliojasi.

2021 birželio 16 d., 13:13 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 14 eilutė iš:

Suprasti neapibrėžtumą.

į:

Suprasti [[Neapibrėžtumas | neapibrėžtumą]].

Ištrinta 22 eilutė:

** [[Neapibrėžtumas]]. Koks neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu?

2021 birželio 16 d., 13:12 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 21 eilutė iš:

Suprasti ~~būtent~~ iš ~~ko viskas~~ išsivysto, ~~į ką~~ susiveda, ir ~~kokiu būdu~~ rituliojasi.

į:

Suprasti šaltinį iš kurio visos galimybės išsivysto, bendrą svajonę į kurią susiveda, ir įsitraukimais kuriuo rituliojasi.

2021 birželio 16 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 14-17 eilutės iš

Suprasti ~~visumos esmę~~.
* ~~Ką reiškia visumos esmė~~?
* ~~Kas yra visumos esmė~~?
* Kaip ~~sutampa visumos esmės reikšmė ir turinys~~?

į:

Suprasti neapibrėžtumą.
* Kas įeina į neapibrėžtumą?
* Koks neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu?
* Kaip apibrėžtumas reiškiasi neapibrėžtume?
* Kuria prasme neapibrėžtumas yra visumos esmė?
* Kaip sutampa neapibrėžtumas neapibrėžtume (visumos esmės turinys) ir neapibrėžtumas apibrėžtume (visumos esmės raiška)?

2021 birželio 05 d., 10:30 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 481-486 eilutės iš

Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Apytaka išreiškia tyrimą. Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. ~~Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje~~, ~~tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje~~, ~~ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo~~, savyje, trejybės rate.

Atjaučiu Neįsivaizduojamąjį. Kaip jis mus suprastų? 0-P-P2-P3 ir paskui kaip mes jį suprastumėme ŽDŽDŽ-~~ŽDŽD~~-~~ŽDŽ~~-~~ŽD. Nes mes patys negalime suprasti bet užtat įsivaizduojame gali~~ kažkas (Neįsivaizduojamasis) gali mus suprasti. Užtat pas mus yra noras būti suprastais. Šešios atjautos: 4 Dievo rūpesčiai, 4 žmogaus rūpesčiai.

į:

Ką veikia apytaka
* Apytaka išreiškia tyrimą. Tyrimas reiškiasi trejybe. Tyrimo išgyvenimas sieja nežinojimą ir žinojimą ir tyrimą. Tyrimą išgyvena tyrėjas kuris yra kažkurioje apimtyje, tad trejybės atvaizde, kažkurioje išėjimo už savęs pakopoje, ir taipogi tyrimas vyksta už tyrėjo, savyje, trejybės rate.
* Septynerybė apytakomis išsako Dievo vaizdavimo prielaidas, ką Dievo vaizdavimas ryšiais reiškia tam tikrame kampe, tam tikroje pakopoje, kaip tai išgyvenama, kaip tuo plėtojasi santvarka: sandaros, kalbos, savastys, bendrystė.

Kaip bendraujame su Dievu
* Atjaučiu Neįsivaizduojamąjį. Kaip jis mus suprastų? 0-P-P2-P3 ir paskui kaip mes jį suprastumėme ŽDŽDŽ-ŽDŽD-ŽDŽ-ŽD. Nes mes patys negalime suprasti bet užtat įsivaizduojame kažkas (Neįsivaizduojamasis) gali mus suprasti. Užtat pas mus yra noras būti suprastais. Šešios atjautos: 4 Dievo rūpesčiai, 4 žmogaus rūpesčiai.

Pakeistos 490-498 eilutės iš

Ar tai, kas be ryšio, būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtinas?

Mūsų vienumo klausimas yra esminis. Jisai grindžia dorovę. Jisai reiškiasi keturiomis vienumo sampratomis, užtat jų šešiomis poromis.

~~Vaizduotė kyla iš Dievo būtinumo tyrimo nes būtent vaizduotė atkuria, tad~~ būtent vaizduotė atkuria ~~Dievą taip kad jis gali būti net ir jam nesant. Vaizduotė yra būtinumo aplinkybės~~.

~~Vaizduotė tiria save, kas jinai yra, koks jos tikslas~~, ~~iš kur~~ jinai ~~kilusi? Vaizduotė~~ yra ~~tarpinė būsena, tarpiniai asmenys Aš ir Tu, taipogi jų požiūriai, jų būklės. Kiekviena apytaka iškelia vaizduotės keliamą buvimo ir būtinumo klausimą~~. ~~Tad visų keturių apytakų pagrindu iškyla vaizduotės pagrindimas, jos vieningumas ir jos pačios~~ būtinumas.

~~Gerumas~~

į:

Kas išjudina
* Ar tai, kas be ryšio, būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtų jeigu jo nebūtų? Ar vienumas būtinas?
* Mūsų vienumo klausimas yra esminis. Jisai grindžia dorovę. Jisai reiškiasi keturiomis vienumo sampratomis, užtat jų šešiomis poromis.

Kodėl vaizduotė svarbi
* Vaizduotė kyla iš Dievo būtinumo tyrimo nes būtent vaizduotė atkuria, tad būtent vaizduotė atkuria Dievą taip kad jis gali būti net ir jam nesant. Vaizduotė yra būtinumo aplinkybės.
* Vaizduotė tiria save, kas jinai yra, koks jos tikslas, iš kur jinai kilusi? Vaizduotė yra tarpinė būsena, tarpiniai asmenys Aš ir Tu, taipogi jų požiūriai, jų būklės. Kiekviena apytaka iškelia vaizduotės keliamą buvimo ir būtinumo klausimą. Tad visų keturių apytakų pagrindu iškyla vaizduotės pagrindimas, jos vieningumas ir jos pačios būtinumas.

Ką veikia gerumas

Pakeista 501 eilutė iš:

~~Vaizduotės išplėtimas~~

į:

Kas pranoksta vaizduotę

2021 birželio 04 d., 15:24 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 21 eilutė iš:

** Neapibrėžtumas. ~~Kaip poslinkis ar tarpas grindžia trejybės ratą~~?

į:

** [[Neapibrėžtumas]]. Koks neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu?

Pridėta 106 eilutė:

* Sutikimas, "Taip", kaip meilė, visako išeities taškas.

2021 birželio 04 d., 15:10 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeista 3 eilutė iš:

[[Gvildenu]], [[Rodyklė]], [[Suvestinė 20181225]], [[Suvestinė 20200703]], [[Suvestinė 20201125]], [[Suvestinė 20210526]]

į:

[[Gvildenu]], [[Rodyklė]], [[Neapibrėžtumas]], [[Suvestinė 20181225]], [[Suvestinė 20200703]], [[Suvestinė 20201125]], [[Suvestinė 20210526]]

2021 birželio 02 d., 16:35 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 439-453 eilutės iš

į:

* Meilė išsako Dievo tikslingumą nes jisai atsisako savęs vardan gerumo. O tobulumas išsako gerumo tikslingumą nes viskas susiveda į gerumą.

Kodėl yra gyvenimo lygtis
* Mes negalime įsivaizduoti paskiro Dievo nes jisai be ryšio, bet mes gyvenimo lygtimi galime įsivaizduoti Dievo santykį su gerumu, jam išėjus už savęs, tad gyvenimo ir amžino gyvenimo skirtumą, mūsų pasirinkimą.
* Mes negalime Neįsivaizduojamojo (Dievo) įsivaizduoti, tačiau galime įsivaizduoti kaip Dievas mus įsivaizduoja. Tai yra žmogaus požiūris į Dievo požiūrį. Užtat tai sutampa su jokiu požiūriu. Tad įsivaizduojame kaip Dievas išeina už savęs į save.

Kas yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.

Kokia yra Dievo valia
* Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.

Kodėl yra Dievo laisvė ir Dievo valia
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.

Ištrinta 461 eilutė:

Pakeistos 464-481 eilutės iš

~~Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti, tačiau juos galime suvokti ištyrę savo vaizduotę~~. ~~Mūsų vaizduotė šį turinį išsako keturiomis pakopomis, kurias galime įsivaizduoti: dvasia~~, ~~sandara~~, ~~atvaizdais, vieningumais~~. ~~Tačiau negalime įsivaizduoti to kas persmelkia visus šituos lygmenis. Negalime vaizduote vienu žvilgsniu aprėpti Dievą - dvasią, kartu su jo sandara - viskuo~~, ~~jo atvaizdais - savarankišku, užtikrintu, ramu, mylinčiu~~, ir jo vieningumu - meile. Negalime vienu žvilgsniu aprėpti Dievą, kaip tokį, esantį, ir kartu savo meile nesantį. Užtat galime įsivaizduoti kryptį, kaip Dievas išeina už savęs į save, kaip jisai žengia į gyvenimą. Ir taip ~~pat galime įsivaizduoti kryptį, kaip žmogus išeina už savęs iš savęs~~, ~~kaip jisai atsiplėšia nuo šio gyvenimo~~, ~~tad gyvena Dievu ir amžinu gyvenimu~~. ~~Svarbiausia, galime rinktis tarp šitų krypčių ir tarp lygmenų. Mes tuo pasirinkimu gyvename, tai mūsų gerumas~~, ~~mūsų vieningumas, tad jo negalime tiesiogiai įsivaizduoti, tačiau~~ mums ~~ir nereikia~~, juk mes jį išgyvename, užtat galime įsivaizduoti paskirus pasirinkimus, tad ne visumoje, o dalinai.

Vienumo pagrindai visaip aptaria pasaulį, jo vienumą, jo vienumo šaltinius.

Vienumo pagrindai nusako kaip Dievas už tarpo atrodo, iš šalies, tarpe, kaip Kitas. Juos sieja asmenys. O jų nebuvimas yra jų būklės, jų ryšių galimybės, kaip jie galėtų atrodyti. Šias būkles nusako asmenų požiūriai, Kito bendrystė, Dievo meilė.

Mes negalime Neįsivaizduojamojo (Dievo) įsivaizduoti, tačiau galime įsivaizduoti kaip Dievas mus įsivaizduoja. Tai yra žmogaus požiūris į Dievo požiūrį. Užtat tai sutampa su jokiu požiūriu. Tad įsivaizduojame kaip Dievas išeina už savęs į save.

Meilė išsako Dievo tikslingumą nes jisai atsisako savęs vardan gerumo. O tobulumas išsako gerumo tikslingumą nes viskas susiveda į gerumą.

Viskas susiveda į pasaulio pasitikslinimą vienumo pagrindų ratu.

Dievo laisvė ir Dievo valia
* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti. Užtat juos atstojančius Dievo laisvę ir Dievo valią galime įsivaizduoti netiesiogiai jeigu išvystome kitą požiūrį, Dievo požiūrį. O tokį požiūrį išvystome vis brandesne grandine sudurdami žmogaus ir Dievo požiūrius, tad išvystydami suvokimą ligi susikalbėjimo, ligi teisingo žmogaus ir Dievo santykio.
* Dievo valia yra mūsų Dievas, o Dievo laisvė yra Dievas už mūsų. Dievo laisvė yra tarpas tarp mūsų ir mūsų Dievo.
* Dievo valioje yra dvilypumas, nesgi galime ją vykdyti dėl to, kad ja sutampa Dievo ir mūsų siekiai, arba dėl to, kad Dievas yra laisvas ir daro kaip nori, o mes derinamės prie jo.

į:

* Vienumo pagrindai visaip aptaria pasaulį, jo vienumą, jo vienumo šaltinius.
* Vienumo pagrindai nusako kaip Dievas už tarpo atrodo, iš šalies, tarpe, kaip Kitas. Juos sieja asmenys. O jų nebuvimas yra jų būklės, jų ryšių galimybės, kaip jie galėtų atrodyti. Šias būkles nusako asmenų požiūriai, Kito bendrystė, Dievo meilė.

Kaip veikia vienumo pagrindai
* Asmenimis (Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu) slenkame buvimu iš Dievo į Kitą. Meile slenkame nebuvimu iš (gyvenimo) požiūrių (kuriais Dievas yra geras) į (amžino gyvenimo) bendrystę (kuria Dievas nebūtinai geras). Tad meilė atpalaiduoja, išlaisvina, išplečia požiūrius taip, kad nereikalautumėme, kad Dievas būtinai būtų geras. Gyvenimu išgyvename, požiūriais išgyvename, o bendryste galime nebūtinai išgyventi, galime pripažinti tai kas neišgyventa.

Kodėl yra vienumo pagrindai
* Viskas susiveda į pasaulio pasitikslinimą vienumo pagrindų ratu.
* Meilei išpuoselėjant bendrystę, meilei praturtėjus, atitinkamai praturtėja jos papildinys, Dievas. Dievas tampa mums labiau artimas, tikras, gyvenimiškas, dalykiškas. Asmenimi įsisaviname išorinį (Dievo) požiūrį vidiniu (Kito) požiūriu. Atitinkamai, teigiamas jausmas (meilė) įamžinamas (asmens) dorybe.

Ištrintos 477-480 eilutės:

Asmenimis (Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu) slenkame buvimu iš Dievo į Kitą. Meile slenkame nebuvimu iš (gyvenimo) požiūrių (kuriais Dievas yra geras) į (amžino gyvenimo) bendrystę (kuria Dievas nebūtinai geras). Tad meilė atpalaiduoja, išlaisvina, išplečia požiūrius taip, kad nereikalautumėme, kad Dievas būtinai būtų geras. Gyvenimu išgyvename, požiūriais išgyvename, o bendryste galime nebūtinai išgyventi, galime pripažinti tai kas neišgyventa.

Meilei išpuoselėjant bendrystę, meilei praturtėjus, atitinkamai praturtėja jos papildinys, Dievas. Dievas tampa mums labiau artimas, tikras, gyvenimiškas, dalykiškas. Asmenimi įsisaviname išorinį (Dievo) požiūrį vidiniu (Kito) požiūriu. Atitinkamai, teigiamas jausmas (meilė) įamžinamas (asmens) dorybe.

Pridėta 536 eilutė:

* Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti, tačiau juos galime suvokti ištyrę savo vaizduotę. Mūsų vaizduotė šį turinį išsako keturiomis pakopomis, kurias galime įsivaizduoti: dvasia, sandara, atvaizdais, vieningumais. Tačiau negalime įsivaizduoti to kas persmelkia visus šituos lygmenis. Negalime vaizduote vienu žvilgsniu aprėpti Dievą - dvasią, kartu su jo sandara - viskuo, jo atvaizdais - savarankišku, užtikrintu, ramu, mylinčiu, ir jo vieningumu - meile. Negalime vienu žvilgsniu aprėpti Dievą, kaip tokį, esantį, ir kartu savo meile nesantį. Užtat galime įsivaizduoti kryptį, kaip Dievas išeina už savęs į save, kaip jisai žengia į gyvenimą. Ir taip pat galime įsivaizduoti kryptį, kaip žmogus išeina už savęs iš savęs, kaip jisai atsiplėšia nuo šio gyvenimo, tad gyvena Dievu ir amžinu gyvenimu. Svarbiausia, galime rinktis tarp šitų krypčių ir tarp lygmenų. Mes tuo pasirinkimu gyvename, tai mūsų gerumas, mūsų vieningumas, tad jo negalime tiesiogiai įsivaizduoti, tačiau mums ir nereikia, juk mes jį išgyvename, užtat galime įsivaizduoti paskirus pasirinkimus, tad ne visumoje, o dalinai.

2021 birželio 02 d., 16:25 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 402-406 eilutės:

~~Visko prasmė yra Dievas ir jo santykis su gerumu.~~

Pridėtos 422-424 eilutės:

Kodėl yra Neįsivaizduojamasis
* Visko prasmė yra Dievas ir jo santykis su gerumu.

Pakeistos 440-444 eilutės iš

O per jų santykius galime juos pažinti, net ir neįsivaizduodami. Visi pažįstame gerumą, nors jo neįsivaizduojame. O pažindami gerumą, galime pažinti Dievą, nes gerumas yra sąlygose, o Dievas yra ta pati dvasia, tik be sąlygų. Galime įsivaizduoti, kad sąlygų nėra. Negalime įsivaizduoti kas yra be sąlygų. Tačiau galime bandyti įsivaizduoti jojo santykius su visakuo.

Amžinas gyvenimas yra Dievo laisvė, jo atskirtumas nuo sąlygų, nuo gerumo.

į:

Kas yra amžinas gyvenimas
* Amžinas gyvenimas yra Dievo laisvė, jo atskirtumas nuo sąlygų, nuo gerumo.

Pakeistos 445-450 eilutės iš

~~Vienumo pagrindai~~ yra ~~apibrėžimai. O apibrėžimai savaime neigia vienumą~~. ~~Vienumas yra pirm apibrėžimo, pirm prielaidų~~. ~~O apibrėžimas išsako vienumo prielaidas~~.

Gyvenimas išsako Dievo gerumą, kad Dievas pilnai išeina už savęs į save pas mus, būtent asmenimis. O amžinas gyvenimas išsako, kad Dievas nebūtinai geras, taip kad Dievas nepilnai išeina už savęs į save, ir būtent požiūrį tenka meile išplėsti į bendrystę, pas Dievą už mūsų. Tad Dievas asmenimis išeina už savęs į save pas Mus. O Mes meile išeiname už savęs iš savęs pas Dievą, atsisakome savo požiūrių vardan bendrystės. Taip Mes įgauname reikšmę. Požiūris yra mūsų savastis - mūsų nebuvimas - ir atsisakydami savasties atrandame save. Panašiai, išgyvenimais atsisakome senosios savasties, atveriame savo tikrąją dvasią, ją išreiškiame nauja savastimi. Visos apytakos išreiškia tokį savasties plėtojimą.

Keturios apimtys - keturi žinojimai - išreiškia santykių galimybes.

į:

Kas yra vienumo pagrindai
* Vienumo pagrindai yra apibrėžimai. O apibrėžimai savaime neigia vienumą. Vienumas yra pirm apibrėžimo, pirm prielaidų. O apibrėžimas išsako vienumo prielaidas.

Ką veikia vienumo pagrindai
* Keturios apimtys - keturi žinojimai - išreiškia santykių galimybes.

Pridėtos 529-534 eilutės:

'''Vaizduotės pranokimas apytakomis'''

Kaip apytakomis pranokstame vaizduotę
* Per Dievo ir gerumo santykius galime juos pažinti, net ir neįsivaizduodami. Visi pažįstame gerumą, nors jo neįsivaizduojame. O pažindami gerumą, galime pažinti Dievą, nes gerumas yra sąlygose, o Dievas yra ta pati dvasia, tik be sąlygų. Galime įsivaizduoti, kad sąlygų nėra. Negalime įsivaizduoti kas yra be sąlygų. Tačiau galime bandyti įsivaizduoti jojo santykius su visakuo.
* Gyvenimas išsako Dievo gerumą, kad Dievas pilnai išeina už savęs į save pas mus, būtent asmenimis. O amžinas gyvenimas išsako, kad Dievas nebūtinai geras, taip kad Dievas nepilnai išeina už savęs į save, ir būtent požiūrį tenka meile išplėsti į bendrystę, pas Dievą už mūsų. Tad Dievas asmenimis išeina už savęs į save pas Mus. O Mes meile išeiname už savęs iš savęs pas Dievą, atsisakome savo požiūrių vardan bendrystės. Taip Mes įgauname reikšmę. Požiūris yra mūsų savastis - mūsų nebuvimas - ir atsisakydami savasties atrandame save. Panašiai, išgyvenimais atsisakome senosios savasties, atveriame savo tikrąją dvasią, ją išreiškiame nauja savastimi. Visos apytakos išreiškia tokį savasties plėtojimą.

2021 birželio 02 d., 16:20 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 367-369 eilutės iš

į:

* Įsivaizduoju, Dievo tikslas yra gerumas. Dievas ir gerumas turį ryšį vienas su kitu tačiau jie yra be ryšio su viskuo kitu. Tad juos įsivaizduodamas neįsivaizduoju visko kito, jo atsisakau.
* Galiu įsivaizduoti besąlygiško Dievo ir sąlygiško gerumo lygybę ir nelygybę, tad gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Iš gyvenimo žinome, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, jų tapatumas, o amžinas gyvenimas yra jų atskyrimas, mūsų suvokimas, jog Dievas yra už gerumo, taip kad Dievas nebūtinai geras.

Pakeistos 380-381 eilutės iš

į:

* Renkuosi ką įsivaizduoti - Dievo ryšį su gerumu ar visus kitus ryšius, viską kitą.

Pakeistos 404-405 eilutės iš

~~Įsivaizduoju, Dievo tikslas yra gerumas.~~

į:

Ištrinta 441 eilutė:

Galiu įsivaizduoti jų lygybę ir nelygybę, tad gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Iš gyvenimo žinome, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, jų tapatumas, o amžinas gyvenimas yra jų atskyrimas, mūsų suvokimas, jog Dievas yra už gerumo, taip kad Dievas nebūtinai geras.

2021 birželio 02 d., 16:11 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 321-322 eilutės iš

į:

* Tarpas yra trečias taškas Dievo ir žmogaus atžvilgiu kuriuo sąmoningumas yra nulybė.

Ištrintos 332-334 eilutės:

~~Tarpas yra trečias taškas Dievo ir žmogaus atžvilgiu kuriuo sąmoningumas yra nulybė.~~

Pakeistos 400-402 eilutės iš

Tėra tai kas reiškiasi.
* Neįsivaizduojamasis, esantis, be ryšio, reiškiasi vaizduote, ryšiais, tuo ko nėra.

į:

Pakeistos 422-423 eilutės iš

į:

* Neįsivaizduojamasis, esantis, be ryšio, reiškiasi vaizduote, ryšiais, tuo ko nėra.

Kodėl veikia Neįsivaizduojamasis
* Tėra tai kas reiškiasi.

Pakeistos 429-439 eilutės iš

~~Gyvenimo lygtis išreiškia kaip buvimui atrodo nebuvimas, kaip Dievui atrodo meilė~~, kaip dvasiai atrodo vieningumas.

Gyvenimo lygtis priima ryšio galimybes ir išsako kaip jas išgyvena apimties asmuo.

Gyvenimo lygtimi pirma yra požiūris ir tik paskui yra jį išgyvenantis asmuo. Užtat asmens liudijimas yra prasmingas nes tai ką jisai liudija yra svarbiau už jį patį.

Gyvenimo lygtis tad išsako vaizduotės neiškreiptą tikrovę, kad pirma yra ryšių galimybė ir tik tada yra apimties nusakytas asmuo. Užtat gyvenimo lygtis išsako neįsivaizduojamojo tikrovę.

Gyvenimo lygtis ~~yra atsakymas į gyvenimo klausimą~~, keturi atsakymai į keturių apytakų tyrimus.

Keturi lygmenys nusako vienumo galimybes, kaip jisai gali būti išgyventas, koks gali būti santykis tarp vienumo ir jį išgyvenančio asmens: Dievas dvasia išgyvena tiesiogiai, Aš sandara išgyvenu netiesiogiai - už savęs, Tu atvaizdais neišgyveni tiesiogiai, Kitas vieningumu neišgyvena netiesiogiai.

į:

Kas yra gyvenimo lygtis
* Gyvenimo lygtis yra atsakymas į gyvenimo klausimą, keturi atsakymai į keturių apytakų tyrimus.

Ką veikia gyvenimo lygtis
* Gyvenimo lygtis išreiškia kaip buvimui atrodo nebuvimas, kaip Dievui atrodo meilė, kaip dvasiai atrodo vieningumas.
* Gyvenimo lygtis priima ryšio galimybes ir išsako kaip jas išgyvena apimties asmuo.
* Gyvenimo lygtimi pirma yra požiūris ir tik paskui yra jį išgyvenantis asmuo. Užtat asmens liudijimas yra prasmingas nes tai ką jisai liudija yra svarbiau už jį patį.
* Gyvenimo lygtis išsako vaizduotės neiškreiptą tikrovę, kad pirma yra ryšių galimybė ir tik tada yra apimties nusakytas asmuo. Užtat gyvenimo lygtis išsako neįsivaizduojamojo tikrovę.
* Keturi lygmenys nusako vienumo galimybes, kaip jisai gali būti išgyventas, koks gali būti santykis tarp vienumo ir jį išgyvenančio asmens: Dievas dvasia išgyvena tiesiogiai, Aš sandara išgyvenu netiesiogiai - už savęs, Tu atvaizdais neišgyveni tiesiogiai, Kitas vieningumu neišgyvena netiesiogiai.

2021 birželio 02 d., 16:05 atliko AndriusKulikauskas -

Pakeistos 375-390 eilutės iš

~~Tad vaizduotėje glūdi būtinumo ir buvimo~~ dvilypumas, kuris ir glūdi atkūrime, juk atkūrime glūdi tiek kūrimas, tiek atkūrimas.

~~Vaizduotė~~ yra ~~tam, kas išgyvena tyrimą~~, ~~tad asmeniui. Asmuo išgyvena žinojimu~~. ~~Asmens pagrindas yra ketverybinis~~.

Vaizduotė išsako vienumo pagrindus, tad išsako prielaidas netapatumui ir tapatumui. Tačiau vienumas yra be prielaidų. Užtat jo pagrindai jį savaime neigia. Betgi yra vienumas už jo pagrindų, taipogi jo pagrindų vienume. Šešerybė išsako pagrindus, septynerybė jų vienumą - tarpą, aštuonerybė vienumą už jų ir be jų.

Vaizduotė atkuria, ataidi, atgamina, įsivaizduoja, suvaidina, sustato, apsimeta, primeta, priima, simuliuoja, parodo.

Vaizduotė ryšiais atkuria tai kas be ryšio.

Vaizduotė parodo tai kas yra tuo ko nėra, tad parodo ryšiu. Ir sieja du požiūrius, buvimo ir nebuvimo.

Vaizduotė buvimo ir nebuvimo santykiu sieja ketverių lygmenų šešias poras.

Vaizduotė atkuria Dievą gerumu.

į:

Kokia yra vaizduotė
* Vaizduotėje glūdi būtinumo ir buvimo dvilypumas, kuris ir glūdi atkūrime, juk atkūrime glūdi tiek kūrimas, tiek atkūrimas.

Kodėl yra vaizduotė
* Vaizduotė yra tam, kas išgyvena tyrimą, tad asmeniui. Asmuo išgyvena žinojimu. Asmens pagrindas yra ketverybinis.

Pakeistos 383-392 eilutės iš

Vaizduote neįsivaizduoju vienumo užtat įsivaizduoju jo pagrindus. Įsivaizduoju vienumą grindžiančius ryšius.

Vaizduote įsivaizduoju Dievo santykius su savimi, gerumo santykius su savimi, ir ~~jų tarpusavio santykius~~.

Vaizduotė ~~išsako ryšius. Ryšiai nusako tapatumus ir netapatumus~~.

Vaizduotė ~~išsako ryšius tarp Dievo (už tarpo) ir gerumo (tarpe). Ryšiai yra visuminiai (atvaizdiniai, tarp skirtingų būklių) ir daliniai (aplinkybiniai, paskiroje būklėje)~~.
* Keturi visuminiai ryšiai išsako ryšius su visakuo tam tikroje Dievo-gerumo būklėje.
* Du visuminiai ryšiai išsako ~~ryšius siejančius Dievą už tarpo ir Dievą tarpe~~.
* Daliniai ryšiai yra trejybiniai ryšiai su savimi tam tikroje būklėje. Yra keturios būklės, tad dvylika aplinkybių.

į:

Ką veikia vaizduotė
* Vaizduotė atkuria, ataidi, atgamina, įsivaizduoja, suvaidina, sustato, apsimeta, primeta, priima, simuliuoja, parodo.
* Vaizduotė išsako ryšius. Ryšiai nusako tapatumus ir netapatumus.
* Vaizduotė ryšiais atkuria tai kas be ryšio.
* Vaizduotė atkuria Dievą gerumu.
* Vaizduotė parodo tai kas yra tuo ko nėra, tad parodo ryšiu. Ir sieja du požiūrius, buvimo ir nebuvimo.
* Vaizduotė buvimo ir nebuvimo santykiu sieja ketverių lygmenų šešias poras.
* Vaizduotė išsako vienumo pagrindus, tad išsako prielaidas netapatumui ir tapatumui. Tačiau vienumas yra be prielaidų. Užtat jo pagrindai jį savaime neigia. Betgi yra vienumas už jo pagrindų, taipogi jo pagrindų vienume. Šešerybė išsako pagrindus, septynerybė jų vienumą - tarpą, aštuonerybė vienumą už jų ir be jų.
* Vaizduote neįsivaizduoju vienumo užtat įsivaizduoju jo pagrindus. Įsivaizduoju vienumą grindžiančius ryšius.
* Vaizduote įsivaizduoju Dievo santykius su savimi, gerumo santykius su savimi, ir jų tarpusavio santykius.
* Vaizduotė išsako ryšius tarp Dievo (už tarpo) ir gerumo (tarpe).

Kokius ryšius išsako vaizduotė
* Ryšiai yra visuminiai (atvaizdiniai, tarp skirtingų būklių) ir daliniai (aplinkybiniai, paskiroje būklėje).
** Keturi visuminiai ryšiai išsako ryšius su visakuo tam tikroje Dievo-gerumo būklėje.
** Du visuminiai ryšiai išsako ryšius siejančius Dievą už tarpo ir Dievą tarpe.
** Daliniai ryšiai yra trejybiniai ryšiai su savimi tam tikroje būklėje. Yra keturios būklės, tad dvylika aplinkybių.

2021 birželio 02 d., 16:00 atliko AndriusKulikauskas -

Ištrintos 364-383 eilutės:

'''Neįsivaizduojamasis'''

Neįsivaizduojamuoju išsiskiria nulybė (turinys, joks požiūris) ir vienybė (raiška, požiūris). Išsiskiria ketverybė (su lygmeniu Ar) ir trejybė (be lygmens Ar).

Neįsivaizduojamasis yra vaizduotės pagrįstas, apibrėžtas neigimu.

Yra tai kas savaime, kas neatkuriama, kas nepakartojama.

Įsivaizduoju tai kas su ryšiais, kas susiję.

Neįsivaizduoju to kas be ryšių, be santykių, kas ne prie ko, užtat nesudalyvauja apimtyje.

Užtat išsiskiria tai kas yra, be ryšio, ir tai kas rodos, vaizduotėje, ryšiais.

Negaliu įsivaizduoti Dievo už mūsų.

Dievas yra visako vienumas. Vaizduote negaliu įsivaizduoti visako vienumo.

Visa, ką negaliu įsivaizduoti, sudaro Neįsivaizduojamąjį, kaip ir vadinu Dievą.

Pakeistos 367-369 eilutės iš

į:

Kas įsivaizduojama
* Įsivaizduoju tai kas su ryšiais, kas susiję.

Pridėtos 411-428 eilutės:

'''N

Mintys.Suvestinė istorija