Niekis ir daiktas Heideggerio ir daoizmo filosofijoje
2014.11.28 Pora valandų pabendravome.
Trejybės pavyzdys:
Jaudina: "taut-vydas" kančia dėl tautos ateities; pragyvenimas; meilė.
Patiko Bulgakovo knygoje Meistras ir Margarita pokalbį tarp Piloto ir Kristaus. Šliogeris rinko Pilotą vietoj Kristaus, antikos pasaulį. Pasakiau, jog toks palyginimas, toks klausimas iš esmės ydingas, kaip kad nusižudėliškas klausimas, Ar verta gyventi? Juk mes nesirenkam tarsi turguje tarp Kristaus ir Platono. Kristaus esmė yra jo dieviškumas, kuris akivaizdus iš jo pasisakymų, Mylėk priešą. Sutiko, jog tai išskirtinas žmogus.
Jisai prieš visas ideologijas. Atskyriau ideologiją nuo mokslo. Ideologija leidžia žmogui būti kvailiu, tikėjimu remtis kitais. O mokslas taipogi leidžia remtis kitais, bet leidžia ir įpareigoja vis pasitikrinti. Galima tikėti ko mažiau.
Sulygino mane su Don Kichotu. Tai pasaulio literatūros ryškiausia asmenybė. Autorius iš jo pasišaipė, tačiau jis tapo be galo gajus literatūroje. Galiu tad kalbėti apie Dulcinea, Sancho Pancha.
Kritikavo modernaus požiūrio "skaidymą", bet pripažino, jog Platonas, Aristotelis mąstė ketverybę. Papasakojau, kaip trejybė kyla iš klausimo, kas yra laimė? iš dialogo.
Paminėjau Heidegerio knygą "Apie būtį ir tapsmą", keturis dvejybės atvaizdus.
Reikėtų bandyti apibrėžti jo "trejybę": skepcis, ironiją, humorą. Skepcis, tai "skurdžiadvasiai", jų dangaus karalystė, tai tikėjimo apribojimas.
knygos
Linas Jankauskas vadovauja http://www.aplinkkeliai.lt
Galiu pasimelsti, kad rastų ramų, civilizuotą, paprastą darbą, pavyzdžiui, mokytojo. Kalba rusų, anglų kalba, dar skaito vokiečių kalba.