Mintys.TrokštuIšmanyti istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2019 gruodžio 13 d., 23:15
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Pamąstymai]], [[Gvildenu]], [[Apžvalga]]
į:
Žr. [[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Apžvalga]]
2011 rugsėjo 20 d., 17:25
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Pamąstymai]], [[Gvildenu]]
į:
Žr. [[Pamąstymai]], [[Gvildenu]], [[Apžvalga]]
2011 rugsėjo 20 d., 17:25
atliko -
Pridėtos 1-233 eilutės:
Žr. [[Pamąstymai]], [[Gvildenu]]
Štai rodos žodžiai:
[++Trokštu išmanyti++]
Trokštu viską išmanyti, o išmanydamas globoti. Pristatau savo išvadas,
savo pastabas bei įžvalgas.
Pastabos
Pirmiausia apibūdinsiu sandaras, kurias pastebėjau išbandydamas savo
proto ribas, lyg kalinys neregys, apčiupinėjantis savo kalėjimo sienas.
Toliau įsivaizduosiu, kaip visos šios sandaros kyla iš Dievo požiūrio.
Viskas (be rėmų, be griaučių, be atrankos, be pagrindo)
Pradedu sąvoka Viskas, kuri tiek be išorinių rėmų, tiek be vidinių
griaučių, yra paprasčiausia taisyklė (visa ką priima) ir būtina sąvoka
(patirtis jos nepamokys).
Dvejybė
Viską galim padalinti į du požiūrius. Vienas požiūris gretina
priešingybes, kaip kad laisva valia gėrį ir blogį. Kitu požiūriu -
viskas visvien, kaip tvirtina likimas.
Trejybė
Viską dalinam į tris būsenas: tvirtinti, vykdyti, permąstyti. Ar vykdau
ką tvirtinu? Ar permąstau ką vykdau? Ar tvirtinu ką permąstau?
Ketverybė
Ir į keturis žinojimo lygmenis: ar, koks, kaip, kodėl. Juos suvokiam
kaip klausimus, pabrėždami "kodėl", arba kaip atsakymus, pabrėždami "ar".
Atvaizdai
Klausimai ir atsakymai yra du ketverybės atvaizdai. Tuo tarpu trejybė,
dvejybė ir vienybė turi po keturis atvaizdus.
Penkerybė
Kiekviena pasekmė turi savo priežastį. Bet ne kiekviena priežastis jau
turėjo savo pasekmes. Tai išsako penkerybė bei jos du atvaizdai, laikas
ir erdvė.
Šešerybė
Šešerybė grindžia dorovę, kaip kad penkerybė - sprendimus, ketverybė -
žinojimą, trejybė - dalyvavimą, dvejybė - buvimą ir vienybė - viską.
Septynerybė
Septynerybė išplečia žmoniškumą gėrio ir blogio loginiu kvadratu. Kada
pripažįstam aštuntą galimybę, kuria viskas - gera ir viskas - bloga, tai
santvarka išyra ir visi teiginiai teisingi, kaip kad Dievui.
Nulybė
Iš to išplaukia nulybė, kuri prasminga, pastovi, betarpiška, teisinga,
tai jos keturi atvaizdai. Ieškok pastovumo ir rasi vieną pastuvomo
pavyzdį, arba visuma bus pastoviai nepastovi. Taipogi, sutampa tai, ką
tiriam ir vertinam, vadinas, keleriopai pastovu.
Aplinkybės
Tokiu būdu apibrėžiam vienį, visybę, keletą, tris iš dvylikos
aplinkybių. Tai vaizduotės sąvokynas, išskiriantis padalinimų požiūrius.
Nuojautų dermės
Šventieji Raštai mini keturias nuojautos dermes, apimančias po septynis
aštuonis požiūrius, tarsi namai su daugiau kambarių nei protas įstengia
iškart aprėpti.
Aštuongubas kelias
Aštuongubas kelias sieja mus su Dievu, mylinčiu mus labiau, negu mes
patys save. Verčiau ne mes, o Dievas yra, veikia, mąsto, bet kai neturim
ryšio su Dievu, mums belieka tikrinti save.
Jauduliai
Jėzus gera valia kalba iš gerumo į gerumą. Jauduliais atsiliepiam į tai,
kas tenkina, pakerta, apeina ar praplečia mūsų lūkesčius. Jų jėga vis
kažką nuveikiam.
Dvejonės
Išmintis abejones atliepia dvejonėmis. "Gal esu robotas?" "O koks
skirtumas?"
Poreikiai
Kiekvieną poreikį tenkiname atitinkamu dėsniu: gyvybei - įsikibdami,
saugumui - prisikaupdami, ir taip toliau. Galim būti tobuli - be
poreikių ir, prisiimdami kitų poreikius, galim užmiršti savuosius.
Kalbos
Manau, kad šios dermės įrėmina tris kalbas, kuriomis viską išgyvenam.
Pasakojimas
Pasakojimu išgyvename kaip kas įvyksta, kaip užmojai išsivysto. Pasakos
pradžioje ir pabaigoje vyrauja vienoda, bet skirtinga įtampa (verčiama,
liepiama, aiškinama, pasirūpinama). Tai lemia turinį.
Įvardijimas
Įvardijimu dalykus sureikšminame. Išgyvename širdies ir pasaulio tiesas.
Pagrindimas
Pagrindimu susirūpiname. Renku iš žmonių jų vertybes, klausimus, užmojus
ir svajones. Noriu žmones suprasti.
Įžvalgos
Įžvalgos
Mąstau, kaip išvesti visas aptiktas sandaras ir kalbas, kad jas
teisingai suvokčiau ir naudingai taikyčiau.
Prielaidos
Noriu prileisti ko mažiau, iš ko viskas išplauktų. Prielaida yra tai kas
lieka kada atsisakom jos prileidžiančiojo.
Dievas
Prileidžiu Dievą pirmesnį už visas prielaidas, užtat jas visas
prileidžantį. Dievas vienų vienas. Dievas išgyvena betarpiškai. Dievas
mąsto ir daro išvien.
Ar Dievas būtinas?
Ar Dievas būtų net jei ir nebūtų? Dievas pasitraukia ir tuomi sukuria
viską, pasaulį, santvarką, kurioje menkiausia galimybė, kad jisai yra.
Suvokimas
Viskas išskiria Dievą santvarkoje ir už santvarkos, vadinas, suvokia.
Viskas ginasi, kad viskas nėra Dievas.
Aš
Dievas tad ne viskas ir prileidžia aplinką. Dievas atsitraukia nuo savęs
kaip Aš, asmuo apsuptas 24 reikalų išskiriančios visaregystės.
Tu
Dievas kaip Aš yra ne viskas, tad prileidžia atranką. Dievas ir Aš
sutampa Tavimi keturiomis dermėmis, kuriomis Dievas trokšta visko,
betko, kažko ir nieko.
Kitas
Dievas kaip Tu yra ne viskas, tad prileidžia sandarą. Dievas kaip Kitas
atsieja Mane ir Dievą. Šešios dermių poros mus atsieja padalinimais,
atvaizdais, aplinkybėmis, pagrindimu, įvardijimu bei pasakojimu.
Dievas nebūtinas!
Manau, kad šitaip galim išvesti visas mano pastebėtas sandaras. Tačiau
tuomet Dievas kaip Kitas yra ne viskas, užtat Dievas (iš ko belieka
Meilė) nėra būtina sąvoka. Tad kaip suprantam Dievą?
Tiesa
Dievo paneigimas mums primeta suvokimą, tiesą laikantį Dievu. Kitas yra
visiškai laisvas, ir gali tiesa gyventi visų labui, susikalbėti, nelyg
pasiklydęs vaikas suprasti, jog reikia eiti ten kur tėvai jo ieškos.
Pasiklydęs vaikas
Štai pilnai išplėstas mūsų suvokimas - vaikas suvokia kaip tėvai suvokia
kaip vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia - ir juo
išmanom, kad būtent mes esam vaikai, o to užtenka susikalbėti su tėvais.
Dievo valia
Mūsų valia sutapatina Meilę ir Tobulumą, bet Meilė susikalbėdama myli
nepaisant netobulumo, kada atsisakom gyventi visa savo gyvybe. Štai
kodėl yra Dievas, kad rinktumėmės Dievo valią mylėti vietoj savo valios
būti mylimais.
Paklusti
Taip Kitą perprantame kaip Tave, paklūstantį užtat neužgaunantį tavęs
palaikančių, ogi laisvai su visais sutampantį.
Gera valia
Troškimai bendru suvokimu trokšta ir be šio sutapimo, netgi kada kas
nepaklūsta. Štai kaip elgiasi Dievas. Gera valia leidžia tau rinktis, ko
trokšti, vietoj kad visiems už visus rinktis.
Tikėti
Užtat Tu, perprastas kaip Aš, esi laisvas ieškoti, tikėti ir sekti kitą,
paklūstantį, kaip kad Jėzų, taip pat atsižadėti savęs laimėti priešą, ir
taip plėtoti Dievą kaip šį laisvumą visakame.
Išmintis
Save pažindami nutuokiam, neaišku ar mums prieinamas tokiam tikėjimui
būdingas auklėjimas. Kas yra Dievas? Išmintis, jog betkam pasigendam šio
auklėjimo.
Rūpėti
Galim nepaklusti ir netikėti, bet jeigu tik mums rūpi, įsitraukiame,
kaip Dievas kurti mus auklėjančią gyvenseną, dangaus karalystę
įkūnijančią visus tikėjimo šuolius, kad visi būtumėme viena meile.
Amžinas gyvenimas
Jei mums nerūpi, tai blogai. Gyvenimas tai Dievo gerumas, o amžinas
gyvenimas tai suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras.
Dievas būtinas!
Ar yra Dievas? Taip, kiekvienas prileidžiam Dievą pripažindami, kad
gėris neišbaigtas. Tiesa neišsitenka pasaulyje ir mus nukreipia į Dievą
už jo.
Užmojis
Dievas labiau už mus trokšta, kad būtumėme gyvi. Dievas ir gerumas yra
viena per mus. Mūsų laukia begalė darbų!
Štai rodos žodžiai:
[++Trokštu išmanyti++]
Trokštu viską išmanyti, o išmanydamas globoti. Pristatau savo išvadas,
savo pastabas bei įžvalgas.
Pastabos
Pirmiausia apibūdinsiu sandaras, kurias pastebėjau išbandydamas savo
proto ribas, lyg kalinys neregys, apčiupinėjantis savo kalėjimo sienas.
Toliau įsivaizduosiu, kaip visos šios sandaros kyla iš Dievo požiūrio.
Viskas (be rėmų, be griaučių, be atrankos, be pagrindo)
Pradedu sąvoka Viskas, kuri tiek be išorinių rėmų, tiek be vidinių
griaučių, yra paprasčiausia taisyklė (visa ką priima) ir būtina sąvoka
(patirtis jos nepamokys).
Dvejybė
Viską galim padalinti į du požiūrius. Vienas požiūris gretina
priešingybes, kaip kad laisva valia gėrį ir blogį. Kitu požiūriu -
viskas visvien, kaip tvirtina likimas.
Trejybė
Viską dalinam į tris būsenas: tvirtinti, vykdyti, permąstyti. Ar vykdau
ką tvirtinu? Ar permąstau ką vykdau? Ar tvirtinu ką permąstau?
Ketverybė
Ir į keturis žinojimo lygmenis: ar, koks, kaip, kodėl. Juos suvokiam
kaip klausimus, pabrėždami "kodėl", arba kaip atsakymus, pabrėždami "ar".
Atvaizdai
Klausimai ir atsakymai yra du ketverybės atvaizdai. Tuo tarpu trejybė,
dvejybė ir vienybė turi po keturis atvaizdus.
Penkerybė
Kiekviena pasekmė turi savo priežastį. Bet ne kiekviena priežastis jau
turėjo savo pasekmes. Tai išsako penkerybė bei jos du atvaizdai, laikas
ir erdvė.
Šešerybė
Šešerybė grindžia dorovę, kaip kad penkerybė - sprendimus, ketverybė -
žinojimą, trejybė - dalyvavimą, dvejybė - buvimą ir vienybė - viską.
Septynerybė
Septynerybė išplečia žmoniškumą gėrio ir blogio loginiu kvadratu. Kada
pripažįstam aštuntą galimybę, kuria viskas - gera ir viskas - bloga, tai
santvarka išyra ir visi teiginiai teisingi, kaip kad Dievui.
Nulybė
Iš to išplaukia nulybė, kuri prasminga, pastovi, betarpiška, teisinga,
tai jos keturi atvaizdai. Ieškok pastovumo ir rasi vieną pastuvomo
pavyzdį, arba visuma bus pastoviai nepastovi. Taipogi, sutampa tai, ką
tiriam ir vertinam, vadinas, keleriopai pastovu.
Aplinkybės
Tokiu būdu apibrėžiam vienį, visybę, keletą, tris iš dvylikos
aplinkybių. Tai vaizduotės sąvokynas, išskiriantis padalinimų požiūrius.
Nuojautų dermės
Šventieji Raštai mini keturias nuojautos dermes, apimančias po septynis
aštuonis požiūrius, tarsi namai su daugiau kambarių nei protas įstengia
iškart aprėpti.
Aštuongubas kelias
Aštuongubas kelias sieja mus su Dievu, mylinčiu mus labiau, negu mes
patys save. Verčiau ne mes, o Dievas yra, veikia, mąsto, bet kai neturim
ryšio su Dievu, mums belieka tikrinti save.
Jauduliai
Jėzus gera valia kalba iš gerumo į gerumą. Jauduliais atsiliepiam į tai,
kas tenkina, pakerta, apeina ar praplečia mūsų lūkesčius. Jų jėga vis
kažką nuveikiam.
Dvejonės
Išmintis abejones atliepia dvejonėmis. "Gal esu robotas?" "O koks
skirtumas?"
Poreikiai
Kiekvieną poreikį tenkiname atitinkamu dėsniu: gyvybei - įsikibdami,
saugumui - prisikaupdami, ir taip toliau. Galim būti tobuli - be
poreikių ir, prisiimdami kitų poreikius, galim užmiršti savuosius.
Kalbos
Manau, kad šios dermės įrėmina tris kalbas, kuriomis viską išgyvenam.
Pasakojimas
Pasakojimu išgyvename kaip kas įvyksta, kaip užmojai išsivysto. Pasakos
pradžioje ir pabaigoje vyrauja vienoda, bet skirtinga įtampa (verčiama,
liepiama, aiškinama, pasirūpinama). Tai lemia turinį.
Įvardijimas
Įvardijimu dalykus sureikšminame. Išgyvename širdies ir pasaulio tiesas.
Pagrindimas
Pagrindimu susirūpiname. Renku iš žmonių jų vertybes, klausimus, užmojus
ir svajones. Noriu žmones suprasti.
Įžvalgos
Įžvalgos
Mąstau, kaip išvesti visas aptiktas sandaras ir kalbas, kad jas
teisingai suvokčiau ir naudingai taikyčiau.
Prielaidos
Noriu prileisti ko mažiau, iš ko viskas išplauktų. Prielaida yra tai kas
lieka kada atsisakom jos prileidžiančiojo.
Dievas
Prileidžiu Dievą pirmesnį už visas prielaidas, užtat jas visas
prileidžantį. Dievas vienų vienas. Dievas išgyvena betarpiškai. Dievas
mąsto ir daro išvien.
Ar Dievas būtinas?
Ar Dievas būtų net jei ir nebūtų? Dievas pasitraukia ir tuomi sukuria
viską, pasaulį, santvarką, kurioje menkiausia galimybė, kad jisai yra.
Suvokimas
Viskas išskiria Dievą santvarkoje ir už santvarkos, vadinas, suvokia.
Viskas ginasi, kad viskas nėra Dievas.
Aš
Dievas tad ne viskas ir prileidžia aplinką. Dievas atsitraukia nuo savęs
kaip Aš, asmuo apsuptas 24 reikalų išskiriančios visaregystės.
Tu
Dievas kaip Aš yra ne viskas, tad prileidžia atranką. Dievas ir Aš
sutampa Tavimi keturiomis dermėmis, kuriomis Dievas trokšta visko,
betko, kažko ir nieko.
Kitas
Dievas kaip Tu yra ne viskas, tad prileidžia sandarą. Dievas kaip Kitas
atsieja Mane ir Dievą. Šešios dermių poros mus atsieja padalinimais,
atvaizdais, aplinkybėmis, pagrindimu, įvardijimu bei pasakojimu.
Dievas nebūtinas!
Manau, kad šitaip galim išvesti visas mano pastebėtas sandaras. Tačiau
tuomet Dievas kaip Kitas yra ne viskas, užtat Dievas (iš ko belieka
Meilė) nėra būtina sąvoka. Tad kaip suprantam Dievą?
Tiesa
Dievo paneigimas mums primeta suvokimą, tiesą laikantį Dievu. Kitas yra
visiškai laisvas, ir gali tiesa gyventi visų labui, susikalbėti, nelyg
pasiklydęs vaikas suprasti, jog reikia eiti ten kur tėvai jo ieškos.
Pasiklydęs vaikas
Štai pilnai išplėstas mūsų suvokimas - vaikas suvokia kaip tėvai suvokia
kaip vaikas suvokia kaip tėvai suvokia kaip vaikas suvokia - ir juo
išmanom, kad būtent mes esam vaikai, o to užtenka susikalbėti su tėvais.
Dievo valia
Mūsų valia sutapatina Meilę ir Tobulumą, bet Meilė susikalbėdama myli
nepaisant netobulumo, kada atsisakom gyventi visa savo gyvybe. Štai
kodėl yra Dievas, kad rinktumėmės Dievo valią mylėti vietoj savo valios
būti mylimais.
Paklusti
Taip Kitą perprantame kaip Tave, paklūstantį užtat neužgaunantį tavęs
palaikančių, ogi laisvai su visais sutampantį.
Gera valia
Troškimai bendru suvokimu trokšta ir be šio sutapimo, netgi kada kas
nepaklūsta. Štai kaip elgiasi Dievas. Gera valia leidžia tau rinktis, ko
trokšti, vietoj kad visiems už visus rinktis.
Tikėti
Užtat Tu, perprastas kaip Aš, esi laisvas ieškoti, tikėti ir sekti kitą,
paklūstantį, kaip kad Jėzų, taip pat atsižadėti savęs laimėti priešą, ir
taip plėtoti Dievą kaip šį laisvumą visakame.
Išmintis
Save pažindami nutuokiam, neaišku ar mums prieinamas tokiam tikėjimui
būdingas auklėjimas. Kas yra Dievas? Išmintis, jog betkam pasigendam šio
auklėjimo.
Rūpėti
Galim nepaklusti ir netikėti, bet jeigu tik mums rūpi, įsitraukiame,
kaip Dievas kurti mus auklėjančią gyvenseną, dangaus karalystę
įkūnijančią visus tikėjimo šuolius, kad visi būtumėme viena meile.
Amžinas gyvenimas
Jei mums nerūpi, tai blogai. Gyvenimas tai Dievo gerumas, o amžinas
gyvenimas tai suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras.
Dievas būtinas!
Ar yra Dievas? Taip, kiekvienas prileidžiam Dievą pripažindami, kad
gėris neišbaigtas. Tiesa neišsitenka pasaulyje ir mus nukreipia į Dievą
už jo.
Užmojis
Dievas labiau už mus trokšta, kad būtumėme gyvi. Dievas ir gerumas yra
viena per mus. Mūsų laukia begalė darbų!
TrokštuIšmanyti
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius