Book (English)

Knyga

Dievo šokis

Kaip gyventi

Išsiaiškinimai

Malda

Andrius

Užrašai

Mokykla

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai EEEEEE

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? ECD9EC

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai? FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Istorija AAAAAA


Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Žr. Nebūtinas, Kitas, , Dievas, Giesmės, Aplinkybės, Vertybės, Klausimai

Tu yra asmuo siejantis Dievą už santvarkos ir mane santvarkoje, išsireiškiantis keturiomis pirminėmis sandaromis. Šios sandaros išsako plotmes (dvasios, sandaros, atvaizdų, vienybės), kuriose ta sąsaja vyksta, o sąsają išsako asmens lygtis.

Asmenys

Bendravimas su Dievu

Pirminėmis sandaromis bendraujam su Dievu už mūsų ir mumyse. Dievas už mūsų gali būti jokio, vieno, dviejų ar trijų požiūrių. O mes veikiame trejybe. Dievas išgyvena mūsų akimis. Susidaro lygtys 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1. Šitą reikėtų naujai permąstyti.

Kas kam yra Dievas?

  • Dievui: Dievas
  • Man: Gerumas
  • Tau: Gyvenimas
  • Kitam: Amžinas gyvenimas

Visa tai suveda Asmenų lygtys, tai yra, asmenų lygtis kiekvieno asmens savaip išreikšta.

Troškimai

Troškimai ir netroškimai

Žmogus netrokšta, o Dievas trokšta. Trokšti tai reiškia drąsiai rinktis kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti. O netrokšti reiškia išlaikyti savo tolydumą, savo tapatumą. Yra nulnarė lygtis ? bene laisvumas, laisvė, glūdinti poreikyje, tiek nepatenkintame, tiek patenkintame.

Dievo troškulys platėja (trokšta nieko, kažko, betko visko) tuo tarpu atitinkamai asmens lygmens apimtis siaurėja (viskas - Dievas, betkas - Aš, kažkas - Tu, niekas - Kitas).

Dievas troškta nieko, kažko, betko, visko. Ko daugiau Dievas trokšta, to labiau jisai išeina už savęs į save, siauriau suprastą, taip kad jis trokšta apimties papildinio. Išeidamas į viską (dvasia) jis trokšta nieko; išeidamas į betką (sandara) jis trokšta kažko; išeidamas į kažką (atvaizdai) jis trokšta betko; išeidamas į nieką (vienybė) jis trokšta visko.

Troškimai apsiriboja apimtimi. Dievo *augimas* išreikštas:

  • Dvejonėmis, visaregio išvertimu: 1 srove - Dievas išverčiamas
  • Troškimais (papildiniu) - 2 srovės - Dievas auga iš esamo į galimą, troškimu
  • Antrinėmis sandaromis? Susivedimais?

Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne.

Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs. Netroškimas tai ryšio išlaikymas su savimi, neatitrūkimas. Laipsnynas išsako visaregio galimybes, tai ryšio išlaikymo galimybės: su pradiniu Dievu už santvarkos, arba su Dievu (gerumu) santvarkoje; išlaikant save - išplėčiant save - ar apibendrinant save - o tai vyksta vienoje iš keturių padėčių tarp Dievo ir gerumo.

Pirminės sandaros

Santvarka

Pirminės sandaros išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.

Apimties įveikimas

Pirminės sandaros išplėčia mūsų gyvenimo galimybes. Jos platesnės už pasaulį. Šeši požiūriai - savo, septintu požiūriu apsiimame kito požiūrį, aštuntu požiūriu Dievo požiūrį, išeiname už santvarkos.

Apimties nurodymas

Pirminės sandaros primeta Kur Dievas yra, tad Kur jisai yra geras.

Pirminės sandaros sukuria "erdvę" kurioje kažkas gali įvykti, nebūti.

Dievo troškimai palaiko papildinį, aplinką, papildančią apimtį.

Tiesa yra tai kas tiksliai apibrėžta (definite), užtat niekame.

Papildinys

Yra lygsvara tarp asmens ir aplinkos; tarp to kas yra, bet kalba negali pasakyti ir to ko nėra, bet kalba gali pasakyti.

Sąmonė (asmuo) pasamonėje (aplinkoje).

Pirminės sandaros suderina papildinius. X ir Ne-X tai papildinio ryšys.

Išskyrimai išsako apimčių papildinius, užtat sudaro sąlygas ženklų savybėms ir tarpui.

Dievo papildinys (pavyzdžiui, apimčių papildiniai yra troškimų apimtys) yra tai, kuomi Dievas gali augti, juk jisai papildiniu yra Dievas koks jis gali būti, trokštamasis, suvokiantysis. 2naryje santykyje su Tavimi tai vyksta troškimais, o 3nariu santykiu su Kitu antrinėmis sandaromis tai vyksta suvokimu, juk šiaip Dievas nesuvokia, o elgiasi, kaip mąsto, strimagalviais, betgi trejybės Dievas yra suvokiantis, susigaudantis, bendrai suvoktas.

Tenka rinktis tarp apsiribojimo (ir primetimu, kad Dievas yra geras) ir atvirumo rysiui su Dievu uz ribos (ir galimybei, kad Dievas nebutinai geras), tad rinktis tarp blogio ir gerio, tarp atsikirtimo ir atvirumo, tarp pasaulio ir sirdies.

Tavo sienoje keliaujame kartu su, ir renkames tarp, aukštesnės (su ryšium su Dievu už mūsų) ir žemesnės savasties (be ryšio su Dievu, sandara mumyse). O apimčiai siaurėjant, kai ji tampa niekuo, nebelieka vietos žemesnei savasčiai. Tuo pačiu, neįmanoma pereiti upę neatsisakius žemesnės savasties.

Teigiamas ir neigiamas

Troškimai atskiria teigiamą ir neigiamą, tiek poreikiais, tiek abejonėmis, tiek lūkesčiais, tiek vertybėmis. Tas atskyrimas teigiamo ir neigiamo vyksta skirtinguose lygmenyse. Kokiuose ir kaip?

Teigiamo ir neigiamo atskyrimas grindžia jų suvedimą teigiamu ir neigiamu įsakymu.

Apimčių rūšys

  • Dievo Dievas, tai Dievas. Viskame: Dievas savarankiškas, trokšta nieko. Mes netrokštame nieko: poreikiai - dėsniai - "Aš esu"
  • Mano Dievas, tai Gerumas. Betkame: Dievas užtikrintas, trokšta kažko. Mes netrokštame kažko: abejonės - dvejonės - širdies atsiliepimai
  • Tavo Dievas, tai Gyvenimas. Kažkame: Dievas ramus, trokšta betko. Mes netrokštame betko: lūkesčiai - atsiliepimai - nuveikimai, gėrio kryptys
  • Kito Dievas, tai Amžinas Gyvenimas. Niekame: Dievas mylintis, trokšta visko. Mes netrokštame visko: išbandymai, aklavietės - išsigelbėjimai, atsiplėšimai, asmens branda

Trejybiškumas

Lukštendamas pirminių sandarų bendrą sandarą, bene atkreipiau dėmesį į aštuongubio kelio sandarą, siejančią trejybę su Dievu, ir tada panašią sandarą įžvelgiau poreikiuose bei dvejonėse ir abejonėse, toliau jos ieškojau jausminiuose atsiliepimuose ir taip ją atstačiau.

Požiūrių priėmimas

Pirminės sandaros išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.

Dvejonėmis kiti žiūri mūsų akimis, ir "Tėve mūsų" taipogi.

Mūsų esminė laisvė yra pripažinti ar nepripažinti kito požiūrį.

Pirminėmis sandaromis sutampame. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.

Pirminėmis sandaromis mes išgyvename poslinkius, o Dievas išgyvena "akimis" už mūsų (tarpinės lygtys) ir mumyse aplinkybėmis, atitinkamame lygmenyje išgyvendamas trejybę - nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

Septintas požiūris

Dievas septintu požiūriu palaiko bendrystę, Dievo galimybę mumyse ir apskritai.

Įtampa (dviprasmybė!) jausminiuose atsiliepimuose. Septintas požiūris yra apskritai dviprasmiškas. Taip yra ir gyvenimas kitu.

Nulinis požiūris išreiškia Dievą, o septintas požiūris išreiškia gerumą, tai yra, Dievą santvarkoje. Tad laipsnynas įveda Dievą į santvarką.

Laipsniškumas

Tiesa viskas akivaizdu. Taip yra visažiniui, visaregiui, o žmogus pasaulyje išgyvena dalinai. Laipsniškam žinojimui reikalinga tvarka, jos išdėstymas laipsniais, pakopomis, eiliškumu.

Laipsniškumas sieja Dievą ir Kitą. Kitas (tad ir Aš, Tu) yra Dievui, kaip Sūnus Tėvui, tad pasiklydęs vaikas. Kito ir Dievo suderinimas nustato Mano ir Tavo teisingus vaidmenis.

Pirmines sandaras galime suprasti kaip Dievo perėjimus (interpoliacijas) iš Dievo į gerumą. Perėjimai išsakomi vis aiškiau, raiškiau, apibrėžčiau, dalykiškiau (explicit). Perėjimai rikiuoja, išsako, išdėsto ženklų savybes.

Troškimai išsako kaip giliai Dievas yra panėręs į santvarką, kiek jisai skiriasi nuo savo brandos, savo galimybės.

Panašu, kad laipsnynas yra nuskilusi visaregio dalis, o lygčių sandaros yra tolesnės jos nuoskilos.

Laipsnynu reiškiasi tiek X->Y, tiek reiškinys-aplinka (valia viduje, valia išorėje), gal tiek ir sąsaja, tad 3x2x1. O asmens lygtis yra keturlypė, 4, ir iškyla bene visaregyje.

Šeši požiūriai yra tarpiniai tarp nulinio požiūrio ir septinto požiūrio. Nuliniu požiūriu:

  • Esam tobuli, be poreikių.
  • Klausiam, ko trokštame, ko iš tikrųjų norime?
  • Išgyvename ramybę, be lūkesčių, pasiruošę atsiliepti. Ką randam, tą mylim.
  • Kreipiamės į tobulą Dievą, mus mylintį labiau, kaip mes save.

Septintu požiūriu:

  • Prisiimame kito poreikius ir taip atsisakome savo poreikių.
  • Klausiam, ką veikiam kažkuriuo klausimu?
  • Išgyvename įtampą, atsidavę. Kaip tikim, taip yra.
  • Kreipiamės į pakankamą Dievą, mus gelbėjantį nuo ydingos santvarkos.

Antrinėmis sandaromis išreikštus septintus požiūrius suvokiau kaip šešias valios išraiškas ir siejau su dešimts Dievo įsakymų.

Kaip laipsnynas susijęs su Dievo savybėmis (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis)?

  • poreikiai (laipsnynas) <=> savarankiškas (jokių poreikių)
  • linksniai (laipsnynas); abejonės <=> užtikrintas (jokių abejonių)
  • įrodymo būdai (laipsnynas); išdavos; jauduliai <=> ramus (be jaudulio, lūkesčių)
  • ... laipsnynas... mylintis

Apimčių įvairumas

Būtent troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.

Apimtis apibrėžta, Dievui ir man sutampant. Būtent sutapimas reikalauja apimties apibrėžimą.

Pirmines sandaras atskyriau mąstydamas, koks jų tikslas? Ką jomis pasiekiam?

  • Aštuongubiu keliu: Ryšys su Dievu
  • Jausminiais atsiliepimais: Renkamės ramybę
  • Dvejonėmis: Protaujame, kai negalime patikėti juslėmis, duomenimis
  • Dėsniais: Gyvename Dievu, kitais

Pirminės sandaros yra tiesiogiai naudingos mūsų gyvenimui. Jos mums padeda rinktis amžiną gyvenimą. O antrinės sandaros naudingos netiesiogiai. Antrinės sandaros leidžia mums suvokti, išsakyti požiūrį, o pirminėmis sandaromis požiūrį priimti, išgyventi. Antrinės sandaros tad leidžia mums prileisti savarankišką požiūrį už mūsų, savaiminį požiūrį, mumis nepagrįstą.

  • Ar trokštu - būti tobulas (aštuntasis dėsnis)
  • Ko trokštu - ko iš tikrųjų noriu? (aštuntoji dvejonė)
  • Kaip trokštu - gera širdimi (aštuntoji gėrio kryptis)
  • Kodėl trokštu - pakankamas Dievas

Laipsnynai (poreikiai, linksniai, įrodymai) yra pirminiai ir juos išsako visaregis. Iš jų išplaukia netroškimai:

  • Poreikiai - tiesiogiai, yra netroškimai.
  • Abejonės - kaip susiję su linksniais?
  • Lūkesčiai - kaip susiję su įrodymais? Juk įrodymai yra santvarkoje ir nesantvarkoje, tad veikia viduje ir išorėje?
  • Vertybės - ar tai neigiami įsakymai? kaip susiję su santykiais su Dievu?

Kaip tai susiję su pasirinkimais?

Išvedžiau, kad Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko - dėl to kad mes, priešingai, jų netrokštame - turime poreikius, o jisai jų neturi, yra savarankiškas; abejojame o jisai užtikrintas; laukiame o jisai ramus; išgyvename išbandymus o jisai mylintis. Štai keturi lygiai atitinkantys apimtis - Dievas (savarankiškas), viskas (užtikrintas), troškimai (ramus), meilė (mylintis). Pirminė sandara išreiškia asmens lygtį, atitinkamai: Dievas (dvasia), Aš (sandara), Tu (atvaizdai), Kitas (vienybė). Dievas yra dvasia, savarankiška, o mes ne, tai išgyvenam poreikius; Dievas (viskuo) yra sandara, užtikrintas, o mes ne, tai abejojame; Dievas (troškimais) yra atvaizdai, ramus, o mes ne, tai laukiame (kaip susiję lūkesčiai ir troškimai?); Dievas (meilė) yra vienybė, mylintis, o mes ne, tai išgyvename išbandymus (kokio pobūdžio?).

Pirminės sandaros atitinka dviprasmybėms. Įvardiju prasmę santvarkoje ir už santvarkos:

  • Poreikiai: Lygio (atvejo) ir metalygio (bendro)
  • Abejonės: Paprastas (santvarka išreiškiamas, apibrėžiamas) ir sudėtingas
  • Lūkesčiai: Prielaida, pagrindimas, įrodymas ir išdava
  • Išbandymai: Žymė ir kas pažymima

Gal

  • Kitas reiškia nulgubą lygtį (atkirtimą),
  • Tu - viengubą lygtį (sutapimą),
  • Aš - dvigubą lygtį (asmuo vs. aplinka),
  • o Dievas - trigubą lygtį (šv.Trejybė).

Neigiamybėje (tavimi) galim išeiti pasirinkdami, ir ta tikimybė didėja siaurėjant apimčiai, auga reikalas rinktis:

  • poreikiai - ryšium su Dievu, ne žmonėmis taikyti dėsnius
  • abejonės - gyventi širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
  • lūkesčiai - keisti savo lūkesčius, atsiremti į Dievą, ne į pasaulį, į vidų, ne į išorę
  • vertybės - pasirinkti savo vertybę

Priklauso, kiek Dievas už santvarkos yra išėjęs už savęs, kiek abu yra lygiaverčiai. Tai yra sąlygos apibrėžti sutapimą Dievo santvarkoje ir Dievo už jos, apibrėžti jų išėjimą už savęs.

  • Dievas trokšta nieko - Abu išeina už savęs. Dievas tada nulgubas, išėjime. Keturių išeities taškų, semiotinio kvadrato, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. - Jie lygiaverčiai: Poreikiai yra tarsi troškimai. Sutampa keturios apimtys.
  • Dievas trokšta kažko - Požiūris įstatomas į padėtį. Dievas yra jų saite. Dviejų išeities taškų, požiūrių ir padėtis, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Tai susiję su gyvenimu ir amžinu gyvenimu, su siejimu ir atskyrimu. Sutampa didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
  • Dievas trokšta betko - Susisieja įtampa. Vieno išeities taško, įtampos, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Vaga sutampa su srautu. O Dievas yra lygtyje asmuo papildinyje.
  • Dievas trokšta visko - Sutampa niekuo, priimtuvu, atskiriančiu ar yra ar nėra ryšys su Dievu. Jokio taško nereikia apibrėžti išėjimo sutapimą. O Dievas yra trinarėje lygtyje.

Visko savybės, vienybės atvaizdai (neturi išorinio konteksto ir t.t.) yra paskiros savybės, mat vienybė yra viskas santvarkoje O visko atvaizdai yra troškimai, tad apimtys, kaip plačiai trokšta. Savybės turi būti išreiškiamos kurioje nors plotmėje. Savybės yra paskiros, nes paskirai apibrėžtos kiekvienoje plotmėje, tad apibrėžtos plotme. O troškimai yra bendras Dievo augimas išreikštas visose plotmėse, kaip bendras priėmimas tos paskiros plotmės, mat plotmė yra tai, kas atskiria esamą ir būsimą Dievą. Tad bendrumas yra troškime, o savybėse, bendrumą grindžia plotmė. Viskas bet kurioje plotmėje apima ją visą (kaip sąlygiškas viskas), kaip ir Dievas, esantis už visų plotmių. Tad Viskas ir Dievas yra bene dvejybiškumas visaregyje.

  • prasmingas - mylintis - be išorinio konteksto, priimti viską (vienybė viskame - užtat neaprėpiama)
  • pastovus - ramus - paprasčiausias algoritmas, priimti betką (vienybė betkame - užtat kiekvieną priima)
  • tiesus - užtikrintas - be vidinės sandaros, priimti kažką (vienybė kažkame - užtat tiek tvarka, tiek betvarkė, kažko atžvilgiu)
  • teisingas - savarankiškas - būtina sąvoka, priimti nieką (vienybė niekame - užtat reiškiasi sąvoka, ją pačia)

Bendrai:

  • paneigimas ketverybės lygmens, paneigimas apimties žinojimo, nepriėmimas apimties - Dievo/visko troškimas apimties, jo rūpėjimo apimtis - vienybė apimtyje, priėmimas apimties

Tarpinė lygtis išsako apimtį: viskas (trejopa), betkas (dvejopa), kažkas (viena), niekas (jokia).

Trokštantis Dievas yra trinaris (prasmingas), dvinaris (pastovus), vienanaris (tiesu) ar jokianaris (akivaizdus).

Yra bene šeši paradoksai ir juos sustato ženklų savybės. O juos bene išsako abejonės ir išsprendžia dvejonės. Tad ženklų savybės reiškiasi abejonėmis. O dvejonės bene yra vienanaris sprendimas (tai "protavimas"), tuo tarpu jausminiais atsiliepimais bene įmanomas dvinaris sprendimas ("sustygavimas savo būdo"), ir aštuongubiu keliu trinaris paradoksų sprendimas ("atsidavimas Dievui"). Žodžiu, vis laisvesnis, asmeniškesnis sprendimas.

Išnagrinėti aštuongubio kelio 3 permutacijas, sulyginti su laipsnynais, juos išvesti iš aplinkybių. Išsiaiškinti laipsnynų ryšį su ketverybės lygmenimis. Kaip tai siejasi su atvaizdų ir aplinkybių išvedimu iš lūkesčių? Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų, tad tai yra ryšys su Dievu (nulybe), o gal ir su gerumu (atvaizdu). Nulybes atvaizdus susieti su Dievo savybem, tad su troskimais.

Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą. Dabar man reik tiksliau suvokti laipsnyną apskritai, kaip jisai reiškiasi aplinkybėmis, kaip aplinkybes ir atvaizdus išvesti iš jo paskirai (aplinkybes) ir bendrai (atvaizdus), taip pat padalinimus ir kalbas. Kaip suvokti Dievo daugeriopą "akį" kuriuo išgyvena šią sandarą?

Aštuongubio kelio atvejai nurodo Dievo vaidmenų laipsnynus (dieviškumus: sutapti, išplėsti, apibendrinti, nurodyti, lyginti, įkūnyti): dėsningumus, linksnius, įrodymo būdus. O netroškimai nurodo Dievo savybių priešingybes: poreikius (nesavarankiškumas), abejones (neužtikrintumas), jaudulius (neramumas), vertybes (nemeilė). Vaidmenys bene atliepia netroškimus:

  • Dėsningumai atliepia poreikiams.
  • Kaip linksniai atliepia abejones, bene dvejonėmis?
  • Kaip įrodymų būdai atliepia jauduliams? ar veiklos būdais (kaip kas pasidaro)?

Ženklų savybės išsako abipusį ryšį tarp Dievo ir gerumo. Aštuongubis kelias sieja Dievą ir gerumą, veda iš vieno į kitą. Pagrindas yra ketverybė, Dievo požiūriu, išsakanti atstumą tarp Dievo ir savęs, tad troškimo apimtį. Abipusis ryšys išsako Tave ir Kitą. Ženklų savybės išsako išorinį žvilgsnį.

Laipsnynas išsako vienpusį ryšį su Dievu arba gerumu, siejantis vieną ar kitą su trinare lygtimi X->Y. Ta trejybė yra savistovi, tad savistovumas. Vienpusis ryšys išsako Dievą ir Mane (Dievą santvarkoje = gerumą), atitinkamai. Laipsnynas išreiškia vidinį žvilgsnį.

(Dievo) išėjima už savęs išsako pradmenys:

  • vienybė - į ką įeina Dievas
  • dvinarė lygtis - papildinys
  • trinarė lygtis - X->Y kuria išeinama "plačiau" į Y
  • keturnarė lygtis - ketverybė atstumų, apimčių - užtat visų įmanomų apimčių

Išskyrimai išsako atvaizdavimą atvaizdais: 4, 2, 1, 0

Kaip bendrai suprasti pirmines sandaras

Trokšti nieko

neDievas netrokšta nieko, rupinasi viskuo (poreikiu)

poreikiai - zmogus netroksta nieko, o Dievas troksta kartu su juo, isstatydamas placiau

  • Dievas savarankiškas, trokšta nieko, o mes netrokštam nieko, turim poreikius: gyvybės; saugumo; bendravimo; vertės; laisvės; pilnavertiškumo
  • dėsniai: būk tobulas (savarankiškas, neturėk poreikių) ; įsikibti; kaupti; taikytis; rinktis gerą; rinktis geresnį; rinktis geriausią; prisiimk kito poreikius
  • nežudyti; nevogti; nesvetmoteriauti; nemeluoti; negeisti svetimo daikto; negeisti svetimo moters
  • palaiminti kurie liūdi, jie bus paguosti; palaiminti romieji, jie paveldės žemę; palaiminti alkstantys ir trokštantys teisybės, jie sulauks teisingumo; palaiminti gailestingieji, jie sulauks gailestingumo; palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą; palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais.
  • Dievo šlove; Dievo ketinimu; Dievo pavyzdžiu; Dievo meile; Dievo darbais; Dievo įsakymu; .... Dievo valia
  • esu prisikėlimas ir gyvenimas; esu avių vartai; esu kelias, tiesa ir gyvenimas; esu gerasis ganytojas; esu pasaulio šviesa; esu tikrasis vynmedis; esu gyvenimo duona

Poreikius atliepia dėsniai. Yra vienanarė lygtis "požiūris aplinkybėse", tai saitas, juos siejantis

Keturgubas atskyrimas.

Kaip yra - Dievas mumyse žvelgia mūsų akimis. Mes žiūrime Dievo akimis mumyse.

Trokšti kažko

neDievas netrokšta kažko, rupinasi betkuo (abejone)

  • linksniai (Kiparskio laipsnynas): vardininkas; naudininkas; galininkas; inagininkas; kilmininkas; vietininkas
  • Dievas užtikrintas, trokšta kažko, o mes netrokštam kažko, turim abejonių: patinka? reikia? tikra? keblu? protinga? neteisinga?
  • dvejonės: 0 ko trokštu? (užtikrintumas) 1 kaip man atrodo? ka kita reiktu daryti? ar sudarytu skirtuma? kas nuo manes priklauso? ar istengiu svarstyti klausima? ar taip turetu buti? 7 ką pats veikiu tuo klausimu?
  • sirdis/pasaulis atsako: neatrodo-atrodo; kazka kita-nieko kito; nesudaro skirtumo - sudaro skirtuma; priklauso - nepriklauso; neistengiu - istengiu; turetu - neturetu;

Pirminėmis sandaromis žmogus pasidalina: jokiu, vienu, dviem ar trim Dievo požiūriais. Pavyzdžiui, gėrio kryptimis žmogus pasidalina dviem požiūriais, iš kurio asmens kyla gėris ir į kurį asmenį teka gėris.

Susiję su ženklų savybėm, su ketverybės lygmenų poromis.

Dvigubas atskyrimas

Trokšti betko

neDievas netrokšta betko, rupinasi kazkuo (lukesciu)

  • Matematiniai įrodymo būdai: 0 Dievas; 1 morfizmas; indukcija; algoritmo konstravimas; substitucija; atvejų nagrinėjimas; konstravimas; 7 gerumas.
  • Išdavos: 0 be lūkesčių; patenkina vidinius lūkesčius; patenkina laukinius lūkesčius; apeina vidinius lūkesčius; nepatenkina vidinių lūkesčių; nepatenkina laukinių lūkesčių; apeina laukinius lūkesčius; sprendžiasi.
  • Dievas ramus, trokšta betko, o mes netrokštam betko, jaudinamės jauduliais: 0 ramybė; laimė; jaudulys; bjauresys; liūdesys; nuostaba; baimė; 7 įtampa.
  • Veiklos: 0 atsiliepti; 1 įgalioti; užvesti; išsisakyti; pasitraukti; apibūdinti; pasipriešinti; sulaukti.
  • Gėrio kryptys: 0 gera širdis; 1 geras žmogus; geras darbas; geras žodis; geras Dievas; gera dovana; gera savybė; gera naujiena.
  • Gerumai: 0 nulybės gerumas; vienybės gerumas; dvejybės gerumas; trejybės gerumas; ketverybės gerumas; penkerybės gerumas; šešerybės gerumas; sepytnerybės gerumas.
  • Jėzaus gerumai: 0 Jėzaus tikėjimas; 1 Jėzaus vidinis įsikabinimas; ką Jėzus pasieks; ką Jėzus galėtų veikti; Jėzaus noras keistis; Jėzaus pastovumas; Jėzaus išskyrimas; 7 Jėzaus tikslas (meilė?) (Palyginti su poreikius tenkinančiais dėsniais)
  • Jėzaus bendravimai: 0 Jėzaus troškimas į kitų tikėjimą; 1 Jėzaus išorinis įsikibimas į jų vidinį įsikibimą; ką Jėzus gali veikti į ką jie pasieks; ką Jėzus veikia į ką jie galėtų veikti; Jėzaus atsisakymas keistis į jų sutikimą keistis; Jėzaus susidomėjimas į jų atsidavimą; Jėzaus atsiskyrimas į jų atskyrimą; 7 Jėzaus stiprybė į jų tikslą.

Lūkesčius atliepia jauduliai, o juos atliepia gėrio kryptys. Yra dvinarė lygtis "asmens papildinys tai aplinka", kaip kad gera valia atveria kelią gerai širdžiai.

Jėzus kalba į galimybę gėriui, tuomi rodo gerą valią. Gera valia, Jėzaus bendravimas išsako poras bene išsakančius gerumą ir blogumą, ryšį su tuo kas už mūsų ir sandarumą savyje.

Pirminiai jauduliai plečiami tikslinant lūkesčius. Pavyzdžiui, kada lūkestis yra neigiamas (užtat mums tolimas) ir patenkintas, tai mus užvaldo pyktis, o jei nepatenkintas, tai palengvėjimas (relief). Užtat pyktis ir susijaudinimas yra panašūs, kaip kad palengvėjimas ir nuostaba.

Viengubas atskyrimas.

Kaip turėtų būti -

Piktybiniai jausmai iškyla kada laukiam to, tikimės to, ko nenorim, vadinasi, mūsų lūkesčiai mums priešingi, nepageidautini. Nepageidautinais lūkesčiais išvengiame baimės ir pasibjaurėjimo. Tokiu atveju:

  • jaudulį išgyvename pykčiu (kai artimas pateisina mūsų nepageidautinus lūkesčius)
  • linksmumą, pasitenkimą išgyvename panieka (contempt) (kai priešas pateisina mūsų nepageidautinus lūkesčius)
  • nuostabą išgyvename palengvėjimu (relief) (kai artimas nepateisina nepageidautinų lūkesčių)
  • liūdesį išgyvename pagarba (respect) (kai priešas nepateisina nepageidautinų lūkesčių)
  • įtampą išgyvename sielvartu (anguish) (kai laukiam ar pasiteisins)

Ar tai bene "minoriniai" jausmai, atitinkantys "mažorinius" jausmus? Kaip jie reiškiami muzika? Kaip muzika reiškia ūpus?

Trokšti visko

neDievas netrokšta visko, rupinasi niekuo (vertybe)

  • apibendrintas, neišreikštas laipsnynas
  • Dievas mylintis, trokšta visko, o mes nemylintys, netrokštam visko, turim vertybes.

Aštuongubis kelias. Bendrą laipsnyną išsako vienumo rūšys. Yra ir trinarė lygtis "Dievas yra X". Yra nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimas. Kaip vienumo rūšys susiję su vienybe ir nulybe?

Kertinė vertybė yra menamas Dievas, jį mums atstojanti sąvoka, kada neturime ryšio su juo, tad mums "pakankamas" Dievas, kuriuo galim vadovautis šiame pasaulyje.

Nulgubas atskyrimas.

Šešerybė: dvi trejybės.

Kaip renkasi -

įrodymų būdai:

  • Dievas yra morfizmas - verčiau jis mąsto kaip aš - teesie šventas jo vardas
  • Dievas yra indukcija - verčiau jis yra kaip aš - teateinie tavo karalystė
  • Dievas yra algoritmo konstravimas - verčiau jis daro kaip aš - teesie tavo valia
  • Dievas yra substitucija - ką tikiu tevykdau - kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
  • Dievas yra atvejų atrinkimas - ką veikiu tepermąstau - atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiam savo kaltininkams
  • Dievas yra konstravimas - ką mąstau tetikiu - neleisk mūsų gundyti

Reikėtų palyginti

Daugis, visybė, vienis?

linksniai:

  • Dievas yra Dievas - tikėjimas
  • Dievas yra vardininkas - verčiau jis daro kaip aš - dorybė
  • Dievas yra naudininkas - verčiau jis mąsto kaip aš - žinojimas
  • Dievas yra galininkas - verčiau jis yra kaip aš - susivaldymas
  • Dievas yra įnagininkas - ką permąstau lai tikiu - ištvermė
  • Dievas yra kilmininkas - ką tikiu lai darau - pamaldumas
  • Dievas yra vietininkas - ką darau lai permąstau - broliškumas
  • Dievas yra gerumas - meilė

Asmuo, daiktas, veiksmas?

dėsningumai:

  • Dievas yra gyvybė, įsikibk ir laikysies - verčiau jis yra kaip aš - palaiminti liūdintys, jie bus paguosti
  • Dievas yra saugumas, kaupk ir turėsi ką prarasti - verčiau jis daro kaip aš - palaiminti romieji, jie paveldės žemę
  • Dievas yra bendravimas, taikykis ir būsi dalis bendrumos - verčiau jis mąsto kaip aš - palaiminti alkstantys, trokštanty teisybės, jie sulauks teisingumo
  • Dievas yra vertė, rinkis gerą ir jausies gerai - ką darau lai permąstau - palaiminti gailestingieji, jie sulauks gailestingumo
  • Dievas yra laisvė, rinktis geresnį ir jausies geriau - ką mąstau lai tikiu - palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą
  • Dievas yra pilnavertiškumas, rinktis geriausią ir jausies geriausiai - ką tikiu lai darau - palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais

Galimas, būtinas, esamas?

Aštuongubis kelias (2x4) dvejopai pristato Dievą sutampantį (Dievas ir gerumas) ir ketveriopai pristato Dievą sutapime (keturiose apimtyse).

Tu


Naujausi pakeitimai


Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2014 lapkričio 10 d., 21:10
Tweet