调查

Andrius

Įvadas E9F5FC

Juodraštis? FFFFFF

Užrašai FCFCFC

Klausimai FFFFC0

Gvildenimai CAE7FA

Pavyzdžiai? F6EEF6

Šaltiniai? EFCFE1

Duomenys? FFE6E6

Išsiaiškinimai D8F1D8

Pratimai FF9999

Dievas man? FFECC0

Pavaizdavimai? E6E6FF

Miglos? AAAAAA

Asmeniškai? BA9696

Mieli dalyviai! Visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

Įranga

redaguoti

Mintys.Užrašai istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2020 rugpjūčio 05 d., 12:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-75 eilutės iš
[++++笔记++++]

Suvestinė
* Dievo esmė - Dievo vieningumas - meilė
* Mano esmė - gerumo vieningumas - tobulumas
* Tavo esmė - gyvenimo vieningumas - valia
* Kito esmė - amžino gyvenimo vieningumas - Dievo valia
Kitas svarbus net kai su juo neturime ryšio, net kai jis netobulas.

* Pusė požiūrio, tai jo vienakryptingumas, nedvilypumas, vienareiškmė kryptis. Atsiremiantis į nulinį požiūrį, tad santykinė išraiška, ryšiu su Dievu (Tėvu) arba su žmogumi (Sūnumi). Tad žvilgsnis yra pusė požiūrio.
Apibrėžimas yra nešališkumas, išgyvenimas yra šališkumas. Turinys = besąlygiškas, pavidalas-raiška = sąlygiškas.
* Dievas išgyvena tyrimo turinį
* Aš išgyvenu tyrimo pavidalą (nebūtinai širdingą turinį)
* Tu apibrėžtas tyrimo pavidalas (matematikos bet ir kitų mokslų laipsningai apibrėžtas)
* Kitas (trejybės pagrindu) apibrėžtas tyrimo turinys (jį mylėti, jo sąmoningėjimą palaikyti, kad jis įsitrauktų į tyrimą)
* Išėjimas už savęs į save (pasąmonė) įsijautimas - šališkumas
* Išėjimas už savęs (sąmonė) atsitokėjimas - nešališkumas
* Apytakos išplaukia iš įtampos, taip išverčia išėjimą iš ramybės.
* Dieve glūdi įtampa, amžiname gyvenime ramybė
* Laisvumas, tai įtampos paneigimas.
* Nešališkumas palaiko išsiskyrimą (tad kraštutinumus). Besąlygiškumas palaiko sutapimą (tad sąlygas).
* Dvejybės atvaizdai: Nešališkumu besąlygiškume.
* Sutapimas išsiskyrimu palaiko visą išsiskleidimą.
* O atsiveria laisva valia (asmens: pasirinkimas savęs ar Dievo) ir likimas (apytakos) kurią išgyvena asmenys, tai vieningumo pagrindas.
* Nešališkumas yra nešališkas, o šališkumas yra besąlygiškas.
* Pradžia: (Nešališkas) besąlygiškumas, Dievas nebūtinas -> viršūnė: nešališkumas sąlygiškas (sutapimas, išskyrimas) Dievas tyrėjas -> krentant: 4 tyrimo sluoksniai, išsiskiria lygmenys, apytakos -> pabaiga: besąlygiškas (šališkumas) asmuo, vieningumas, Dievas būtinas
* Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
* Asmuo yra šališkas sąlygiškumas, visgi sąlygų apimtis gali būti viskas, užtat nulinis asmuo Dievas yra besąlygiškas.
* Jėzus įsako: Būk tobulas (žmogaus esmė - tobulumas) kaip (besąlygiškai mylintis) Dievas yra tobulas. Tai pakeičia tobulumo reikšmę. Tai sieja įsakymus Mylėk Dievą ir Mylėk artimą.
* Meilė suvienija visus siauresnius troškimus kaip ir Dievas suvienija asmenis.
* Trejybės ratas išreiškia šališką tyrimą (esu, veikiu, permąstau - kiekvienas sieja skirtingus lygmenis, mano ir nemano, manyje ir už manęs). Trejybės atvaizdai tai išreiškia nešališku tyrimu: yra arba nėra (tame pačiame lygmenyje).
* Meilė: ramybė = įtampa
* Meilė Dievui: ramybė nelygi įtampai
* Santvarka: turinys nelygus raiškai
* Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.
* Tyrimas: Toliau, nešališkumas sutampa su sąlygiškumu.
* Asmuo: Besąlygiškumas sutampa su sąlygiškumu. Tad besąlygiškumas tikrai besąlygiškas.
* Tyrimas yra nešališkas bet sąlygiškas.
* Tyrimas: Nešališkumas sąlygose tampa vieningumo pagrindu, tai šališkas besąlygiškumas - šviesuolių bendrystė.
* Šviesuolių bendryste tyrimai tampa vieningumo pagrindu.
* Ketverybė (kvadratas): šališkas -> sąlygiškas X besąlygiškas <- nešališkas
* Ar: Nešališkas sutampa-skirtingi
* Koks: Šališkas teorija-praktika
* Kaip: Sąlygiškas išorė-vidus
* Kodėl: Besąlygiškas laisva valia-likimas
* Nešališkas sąlygiškumas yra prieštaravimas, veda į priešingybę, subliuška aštuonerybė
* X=X (ir trejybės ratas) iškyla su tyrimu.

* Asmuo yra šališkas sąlygiškumas.
* Tyrimas yra sąlygiškas nešališkumas.
* Santvarka yra nešališkas sąlygiškumas.
* Meilė yra besąlygiškas nešališkumas.
Kaip tokiais junginiais pasireiškia ir iškyla semiotinis kvadratas?

Dievo šokis
* Vieningumas su savimi - Aš
* Vieningumas vieno su kitu - Tu
* Vieningumas su visais - Kitas

Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas
* Sąmonė rūpinasi užduotimi. Kai dirbame lengvai pasiduodame sąmonės vadovavimui.
* Jėzus. Kairioji ranka lai nežino ką dešinioji veikia tai apie pusrutulius

Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai veda iš vieno kraštutinumo, matematikos išsakyto pavidalo, į kitą kraštutinumą, biologijos išsakytą turinį.
* Matematikos pagrindas yra pavidalas X=X, kartu iškyla visi mokslai.

Meilės mokslas
* Mylėti, tai įsijausti ir atsitokėti apie kito mylimojo ribą, tuomi palaikyti mylimojo galimybę atitinkamai kartu arba priešingai įsijausti ir atsitokėti.
* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", tai biologija.
* Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
* Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
* Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
* Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
* O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti.
į:
[++++笔记++++]
2020 rugpjūčio 05 d., 12:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 10-11 eilutės iš
Pusė požiūrio, tai jo vienakryptingumas, nedvilypumas, vienareiškmė kryptis. Atsiremiantis į nulinį požiūrį, tad santykinė išraiška, ryšiu su Dievu (Tėvu) arba su žmogumi (Sūnumi). Tad žvilgsnis yra pusė požiūrio.
į:
* Pusė požiūrio, tai jo vienakryptingumas, nedvilypumas, vienareiškmė kryptis. Atsiremiantis į nulinį požiūrį, tad santykinė išraiška, ryšiu su Dievu (Tėvu) arba su žmogumi (Sūnumi). Tad žvilgsnis yra pusė požiūrio.
Apibrėžimas yra nešališkumas, išgyvenimas yra šališkumas. Turinys = besąlygiškas, pavidalas-raiška = sąlygiškas.
* Dievas išgyvena tyrimo turinį
* Aš išgyvenu tyrimo pavidalą (nebūtinai širdingą turinį)
* Tu apibrėžtas tyrimo pavidalas (matematikos bet ir kitų mokslų laipsningai apibrėžtas)
* Kitas (trejybės pagrindu) apibrėžtas tyrimo turinys (jį mylėti, jo sąmoningėjimą palaikyti, kad jis įsitrauktų į tyrimą)
* Išėjimas už savęs į save (pasąmonė) įsijautimas - šališkumas
* Išėjimas už savęs (sąmonė) atsitokėjimas - nešališkumas
* Apytakos išplaukia iš įtampos, taip išverčia išėjimą iš ramybės.
* Dieve glūdi įtampa, amžiname gyvenime ramybė
* Laisvumas, tai įtampos paneigimas.
* Nešališkumas palaiko išsiskyrimą (tad kraštutinumus). Besąlygiškumas palaiko sutapimą (tad sąlygas).
* Dvejybės atvaizdai: Nešališkumu besąlygiškume.
* Sutapimas išsiskyrimu palaiko visą išsiskleidimą.
* O atsiveria laisva valia (asmens: pasirinkimas savęs ar Dievo) ir likimas (apytakos) kurią išgyvena asmenys, tai vieningumo pagrindas.
* Nešališkumas yra nešališkas, o šališkumas yra besąlygiškas.
* Pradžia: (Nešališkas) besąlygiškumas, Dievas nebūtinas -> viršūnė: nešališkumas sąlygiškas (sutapimas, išskyrimas) Dievas tyrėjas -> krentant: 4 tyrimo sluoksniai, išsiskiria lygmenys, apytakos -> pabaiga: besąlygiškas (šališkumas) asmuo, vieningumas, Dievas būtinas
* Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
* Asmuo yra šališkas sąlygiškumas, visgi sąlygų apimtis gali būti viskas, užtat nulinis asmuo Dievas yra besąlygiškas.
* Jėzus įsako: Būk tobulas (žmogaus esmė - tobulumas) kaip (besąlygiškai mylintis) Dievas yra tobulas. Tai pakeičia tobulumo reikšmę. Tai sieja įsakymus Mylėk Dievą ir Mylėk artimą.
* Meilė suvienija visus siauresnius troškimus kaip ir Dievas suvienija asmenis.
* Trejybės ratas išreiškia šališką tyrimą (esu, veikiu, permąstau - kiekvienas sieja skirtingus lygmenis, mano ir nemano, manyje ir už manęs). Trejybės atvaizdai tai išreiškia nešališku tyrimu: yra arba nėra (tame pačiame lygmenyje).
* Meilė: ramybė = įtampa
* Meilė Dievui: ramybė nelygi įtampai
* Santvarka: turinys nelygus raiškai
* Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.
* Tyrimas: Toliau, nešališkumas sutampa su sąlygiškumu.
* Asmuo: Besąlygiškumas sutampa su sąlygiškumu. Tad besąlygiškumas tikrai besąlygiškas.
* Tyrimas yra nešališkas bet sąlygiškas.
* Tyrimas: Nešališkumas sąlygose tampa vieningumo pagrindu, tai šališkas besąlygiškumas - šviesuolių bendrystė.
* Šviesuolių bendryste tyrimai tampa vieningumo pagrindu.
* Ketverybė (kvadratas): šališkas -> sąlygiškas X besąlygiškas <- nešališkas
* Ar: Nešališkas sutampa-skirtingi
* Koks: Šališkas teorija-praktika
* Kaip: Sąlygiškas išorė-vidus
* Kodėl: Besąlygiškas laisva valia-likimas
* Nešališkas sąlygiškumas yra prieštaravimas, veda į priešingybę, subliuška aštuonerybė
* X=X (ir trejybės ratas) iškyla su tyrimu
.
Pakeistos 75-126 eilutės iš
* O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti.


* Asmuo yra šališkas sąlygiškumas, visgi sąlygų apimtis gali būti viskas, užtat nulinis asmuo Dievas yra besąlygiškas.
* Jėzus įsako: Būk tobulas (žmogaus esmė - tobulumas) kaip (besąlygiškai mylintis) Dievas yra tobulas. Tai pakeičia tobulumo reikšmę. Tai sieja įsakymus Mylėk Dievą ir Mylėk artimą.
* Meilė suvienija visus siauresnius troškimus kaip ir Dievas suvienija asmenis.
* Trejybės ratas išreiškia šališką tyrimą (esu, veikiu, permąstau - kiekvienas sieja skirtingus lygmenis, mano ir nemano, manyje ir už manęs). Trejybės atvaizdai tai išreiškia nešališku tyrimu: yra arba nėra (tame pačiame lygmenyje).
* Meilė: ramybė = įtampa
* Meilė Dievui: ramybė nelygi įtampai
* Santvarka: turinys nelygus raiškai
* Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.
* Tyrimas: Toliau, nešališkumas sutampa su sąlygiškumu.
* Asmuo: Besąlygiškumas sutampa su sąlygiškumu. Tad besąlygiškumas tikrai besąlygiškas.
* Tyrimas yra nešališkas bet sąlygiškas.
* Tyrimas: Nešališkumas sąlygose tampa vieningumo pagrindu, tai šališkas besąlygiškumas - šviesuolių bendrystė.
* Šviesuolių bendryste tyrimai tampa vieningumo pagrindu.
* Ketverybė (kvadratas): šališkas -> sąlygiškas X besąlygiškas <- nešališkas
* Ar: Nešališkas sutampa-skirtingi
* Koks: Šališkas teorija-praktika
* Kaip: Sąlygiškas išorė-vidus
* Kodėl: Besąlygiškas laisva valia-likimas
* Nešališkas sąlygiškumas yra prieštaravimas, veda į priešingybę, subliuška aštuonerybė
* X=X (ir trejybės ratas) iškyla su tyrimu.

Apibrėžimas yra nešališkumas, išgyvenimas yra šališkumas. Turinys = besąlygiškas, pavidalas-raiška = sąlygiškas.
* Dievas išgyvena tyrimo turinį
* Aš išgyvenu tyrimo pavidalą (nebūtinai širdingą turinį)
* Tu apibrėžtas tyrimo pavidalas (matematikos bet ir kitų mokslų laipsningai apibrėžtas)
* Kitas (trejybės pagrindu) apibrėžtas tyrimo turinys (jį mylėti, jo sąmoningėjimą palaikyti, kad jis įsitrauktų į tyrimą)
* Išėjimas už savęs į save (pasąmonė) įsijautimas - šališkumas
* Išėjimas už savęs (sąmonė) atsitokėjimas - nešališkumas
* Apytakos išplaukia iš įtampos, taip išverčia išėjimą iš ramybės.

Dieve glūdi įtampa, amžiname gyvenime ramybė

Laisvumas, tai įtampos paneigimas.

Nešališkumas palaiko išsiskyrimą (tad kraštutinumus). Besąlygiškumas palaiko sutapimą (tad sąlygas).

Dvejybės atvaizdai: Nešališkumu besąlygiškume.

Sutapimas išsiskyrimu palaiko visą išsiskleidimą.

O atsiveria laisva valia (asmens: pasirinkimas savęs ar Dievo) ir likimas (apytakos) kurią išgyvena asmenys, tai vieningumo pagrindas.

Nešališkumas yra nešališkas, o šališkumas yra besąlygiškas.

4 tyrimo sluoksniai.

Pradžia: (Nešališkas) besąlygiškumas, Dievas nebūtinas -> viršūnė: nešališkumas sąlygiškas (sutapimas, išskyrimas) Dievas tyrėjas -> krentant: 4 tyrimo sluoksniai, išsiskiria lygmenys, apytakos -> pabaiga: besąlygiškas (šališkumas) asmuo, vieningumas, Dievas būtinas

Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos
.
į:
* O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti.
2020 rugpjūčio 05 d., 12:42 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 2-11 eilutės:
Sąmonė rūpinasi užduotimi. Kai dirbame lengvai pasiduodame sąmonės vadovavimui.

Meilės mokslas
* Mylėti, tai įsijausti ir atsitokėti apie kito mylimojo ribą, tuomi palaikyti mylimojo galimybę atitinkamai kartu arba priešingai įsijausti ir atsitokėti.
* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", tai biologija.
* Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.

Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai veda iš vieno kraštutinumo, matematikos išsakyto pavidalo, į kitą kraštutinumą, biologijos išsakytą turinį.
Ištrintos 9-12 eilutės:
* Vieningumas su savimi - Aš
* Vieningumas vieno su kitu - Tu
* Vieningumas su visais - Kitas
Ištrintos 11-12 eilutės:
Jėzus. Kairioji ranka lai nežino ką dešinioji veikia tai apie pusrutulius
Pakeistos 18-33 eilutės iš
Asmuo yra šališkas sąlygiškumas, visgi sąlygų apimtis gali būti viskas, užtat nulinis asmuo Dievas yra besąlygiškas.

Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.

Jėzus įsako: Būk tobulas (žmogaus esmė - tobulumas) kaip (besąlygiškai mylintis) Dievas yra tobulas. Tai pakeičia tobulumo reikšmę.

Meilė suvienija visus siauresnius troškimus kaip ir Dievas suvienija asmenis.

Ne įrodinėti, ne ginčytis
, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).

Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.

O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti.

Trejybės ratas išreiškia šališką tyrimą (esu, veikiu, permąstau - kiekvienas sieja skirtingus lygmenis
, mano ir nemano, manyje ir už manęs). Trejybės atvaizdai tai išreiškia nešališku tyrimu: yra arba nėra (tame pačiame lygmenyje).
į:
Dievo šokis
* Vieningumas su savimi - Aš
* Vieningumas vieno su kitu - Tu
* Vieningumas su visais - Kitas

Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas
* Sąmonė rūpinasi užduotimi. Kai dirbame lengvai pasiduodame sąmonės vadovavimui.
* Jėzus. Kairioji ranka lai nežino ką dešinioji veikia tai apie pusrutulius

Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai veda iš vieno kraštutinumo, matematikos išsakyto pavidalo, į kitą kraštutinumą, biologijos išsakytą turinį.
* Matematikos pagrindas yra pavidalas X=X, kartu iškyla visi mokslai.

Meilės mokslas
* Mylėti
, tai įsijausti ir atsitokėti apie kito mylimojo ribą, tuomi palaikyti mylimojo galimybę atitinkamai kartu arba priešingai įsijausti ir atsitokėti.
* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", tai biologija.
* Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.
* Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.
* Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame
, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).
* Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.
* O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti.


* Asmuo yra šališkas sąlygiškumas, visgi sąlygų apimtis gali būti viskas, užtat nulinis asmuo Dievas yra besąlygiškas.
* Jėzus įsako: Būk tobulas (žmogaus esmė - tobulumas) kaip (besąlygiškai mylintis) Dievas yra tobulas. Tai pakeičia tobulumo reikšmę. Tai sieja įsakymus Mylėk Dievą ir Mylėk artimą.
* Meilė suvienija visus siauresnius troškimus kaip ir Dievas suvienija asmenis.
* Trejybės ratas išreiškia šališką tyrimą (esu, veikiu, permąstau - kiekvienas sieja skirtingus lygmenis, mano ir nemano, manyje ir už manęs). Trejybės atvaizdai tai išreiškia nešališku tyrimu: yra arba nėra (tame pačiame lygmenyje).
Ištrinta 46 eilutė:
Ištrintos 47-49 eilutės:

Ištrinta 50 eilutė:
Pakeistos 54-56 eilutės iš
Ketverybė (kvadratas): šališkas -> sąlygiškas X besąlygiškas <- nešališkas
į:
* Ketverybė (kvadratas): šališkas -> sąlygiškas X besąlygiškas <- nešališkas
Pakeistos 59-65 eilutės iš
Nešališkas sąlygiškumas yra prieštaravimas, veda į priešingybę, subliuška aštuonerybė

X=X (ir trejybės ratas) iškyla su tyrimu.

Matematikos pagrindas yra pavidalas X=X, kartu iškyla visi mokslai
.
į:
* Nešališkas sąlygiškumas yra prieštaravimas, veda į priešingybę, subliuška aštuonerybė
* X=X (ir trejybės ratas) iškyla su tyrimu.
Ištrinta 66 eilutė:
Pakeistos 69-70 eilutės iš
Apytakos išplaukia iš įtampos, taip išverčia išėjimą iš ramybės.
į:
* Apytakos išplaukia iš įtampos, taip išverčia išėjimą iš ramybės.
2020 rugpjūčio 05 d., 12:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 82-107 eilutės iš
* Kitas (trejybės pagrindu) apibrėžtas tyrimo turinys (jį mylėti, jo sąmoningėjimą palaikyti, kad jis įsitrauktų į tyrimą)
į:
* Kitas (trejybės pagrindu) apibrėžtas tyrimo turinys (jį mylėti, jo sąmoningėjimą palaikyti, kad jis įsitrauktų į tyrimą)

* Išėjimas už savęs į save (pasąmonė) įsijautimas - šališkumas
* Išėjimas už savęs (sąmonė) atsitokėjimas - nešališkumas

Apytakos išplaukia iš įtampos, taip išverčia išėjimą iš ramybės.

Dieve glūdi įtampa, amžiname gyvenime ramybė

Laisvumas, tai įtampos paneigimas.

Nešališkumas palaiko išsiskyrimą (tad kraštutinumus). Besąlygiškumas palaiko sutapimą (tad sąlygas).

Dvejybės atvaizdai: Nešališkumu besąlygiškume.

Sutapimas išsiskyrimu palaiko visą išsiskleidimą.

O atsiveria laisva valia (asmens: pasirinkimas savęs ar Dievo) ir likimas (apytakos) kurią išgyvena asmenys, tai vieningumo pagrindas.

Nešališkumas yra nešališkas, o šališkumas yra besąlygiškas.

4 tyrimo sluoksniai.

Pradžia: (Nešališkas) besąlygiškumas, Dievas nebūtinas -> viršūnė: nešališkumas sąlygiškas (sutapimas, išskyrimas) Dievas tyrėjas -> krentant: 4 tyrimo sluoksniai, išsiskiria lygmenys, apytakos -> pabaiga: besąlygiškas (šališkumas) asmuo, vieningumas, Dievas būtinas

Meilė atsiranda santvarkoje. Dievas už santvarkos.
2020 rugpjūčio 05 d., 12:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 55-56 eilutės iš
Tyrimas yra nešališkas bet sąlygiškas.
į:
Pakeistos 61-82 eilutės iš
Šviesuolių bendryste tyrimai tampa vieningumo pagrindu.
į:
* Tyrimas yra nešališkas bet sąlygiškas.
* Tyrimas: Nešališkumas sąlygose tampa vieningumo pagrindu, tai šališkas besąlygiškumas - šviesuolių bendrystė.
* Šviesuolių bendryste tyrimai tampa vieningumo pagrindu.

Ketverybė (kvadratas): šališkas -> sąlygiškas X besąlygiškas <- nešališkas

* Ar: Nešališkas sutampa-skirtingi
* Koks: Šališkas teorija-praktika
* Kaip: Sąlygiškas išorė-vidus
* Kodėl: Besąlygiškas laisva valia-likimas

Nešališkas sąlygiškumas yra prieštaravimas, veda į priešingybę, subliuška aštuonerybė

X=X (ir trejybės ratas) iškyla su tyrimu.

Matematikos pagrindas yra pavidalas X=X, kartu iškyla visi mokslai.

Apibrėžimas yra nešališkumas, išgyvenimas yra šališkumas. Turinys = besąlygiškas, pavidalas-raiška = sąlygiškas.
* Dievas išgyvena tyrimo turinį
* Aš išgyvenu tyrimo pavidalą (nebūtinai širdingą turinį)
* Tu apibrėžtas tyrimo pavidalas (matematikos bet ir kitų mokslų laipsningai apibrėžtas)
* Kitas (trejybės pagrindu) apibrėžtas tyrimo turinys (jį mylėti, jo sąmoningėjimą palaikyti, kad jis įsitrauktų į tyrimą)
2020 rugpjūčio 04 d., 23:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 44-61 eilutės iš
Trejybės ratas išreiškia šališką tyrimą (esu, veikiu, permąstau - kiekvienas sieja skirtingus lygmenis, mano ir nemano, manyje ir už manęs). Trejybės atvaizdai tai išreiškia nešališku tyrimu: yra arba nėra (tame pačiame lygmenyje).
į:
Mylėti, tad yra darbas, nes reikia pakaitomis įsijausti ir atsitokėti pagal ne savo, o kito savasties ribą.

O įsimylėdami mylime būtent tą žmogų kurį mums lengva mylėti.

Trejybės ratas išreiškia šališką tyrimą (esu, veikiu, permąstau - kiekvienas sieja skirtingus lygmenis, mano ir nemano, manyje ir už manęs
). Trejybės atvaizdai tai išreiškia nešališku tyrimu: yra arba nėra (tame pačiame lygmenyje).

* Meilė: ramybė = įtampa
* Meilė Dievui: ramybė nelygi įtampai

* Santvarka: turinys nelygus raiškai

Tyrimas yra nešališkas bet sąlygiškas.

* Meilė: Besąlygiškumas sutampa su nešališkumu.
* Tyrimas: Toliau, nešališkumas sutampa su sąlygiškumu.
* Asmuo: Besąlygiškumas sutampa su sąlygiškumu. Tad besąlygiškumas tikrai besąlygiškas.

Šviesuolių bendryste tyrimai tampa vieningumo pagrindu
.
2020 rugpjūčio 04 d., 23:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 38-44 eilutės iš
Jėzus įsako: Būk tobulas (žmogaus esmė - tobulumas) kaip (besąlygiškai mylintis) Dievas yra tobulas. Tai pakeičia tobulumo reikšmę.
į:
Jėzus įsako: Būk tobulas (žmogaus esmė - tobulumas) kaip (besąlygiškai mylintis) Dievas yra tobulas. Tai pakeičia tobulumo reikšmę.

Meilė suvienija visus siauresnius troškimus kaip ir Dievas suvienija asmenis.

Ne įrodinėti, ne ginčytis, o tirti. Ginčas reikalauja įsijausti ir atsitokėti, o tai darome ryšium su savo riba, užtat galime susipriešinti su kitokiu žmogumi turinčiu kitą ribą. Užtat meile veikiame pažingsniui, arba įsijaučiame, arba atsitokėjame, kad mylimasis galėtų savaip pasireikšti. Užtat skiriasi ar bendraujame su žmogumi su kuriuo sutariame (taip kad galime kartu įsijausti ir atsitokėti) arba su kuriuo nesutariame (tad reikėtų arba įsijausti, arba atsitokėti).

Trejybės ratas išreiškia šališką tyrimą (esu, veikiu, permąstau - kiekvienas sieja skirtingus lygmenis, mano ir nemano, manyje ir už manęs). Trejybės atvaizdai tai išreiškia nešališku tyrimu: yra arba nėra (tame pačiame lygmenyje)
.
2020 rugpjūčio 04 d., 23:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 34-38 eilutės iš
Asmuo yra šališkas sąlygiškumas, visgi sąlygų apimtis gali būti viskas, užtat nulinis asmuo Dievas yra besąlygiškas.
į:
Asmuo yra šališkas sąlygiškumas, visgi sąlygų apimtis gali būti viskas, užtat nulinis asmuo Dievas yra besąlygiškas.

Menai keičia bendravimo aplinkybes. Bendravime pirmenybę teikiame ne klausiančios sąmonės pastangoms kalba išsakyti atsakymus, o atsakančios pasąmonės pastangoms vaizdais iššaukti klausimus.

Jėzus įsako: Būk tobulas (žmogaus esmė - tobulumas) kaip (besąlygiškai mylintis) Dievas yra tobulas. Tai pakeičia tobulumo reikšmę
.
2020 rugpjūčio 04 d., 21:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 32-34 eilutės iš
Kaip tokiais junginiais pasireiškia ir iškyla semiotinis kvadratas?
į:
Kaip tokiais junginiais pasireiškia ir iškyla semiotinis kvadratas?

Asmuo yra šališkas sąlygiškumas, visgi sąlygų apimtis gali būti viskas, užtat nulinis asmuo Dievas yra besąlygiškas.
2020 rugpjūčio 04 d., 21:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 27-32 eilutės:

* Asmuo yra šališkas sąlygiškumas.
* Tyrimas yra sąlygiškas nešališkumas.
* Santvarka yra nešališkas sąlygiškumas.
* Meilė yra besąlygiškas nešališkumas.
Kaip tokiais junginiais pasireiškia ir iškyla semiotinis kvadratas?
2020 rugpjūčio 02 d., 00:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 25-26 eilutės:

Jėzus. Kairioji ranka lai nežino ką dešinioji veikia tai apie pusrutulius
2020 rugpjūčio 01 d., 13:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-24 eilutės iš
į:
Suvestinė
* Dievo esmė - Dievo vieningumas - meilė
* Mano esmė - gerumo vieningumas - tobulumas
* Tavo esmė - gyvenimo vieningumas - valia
* Kito esmė - amžino gyvenimo vieningumas - Dievo valia
Kitas svarbus net kai su juo neturime ryšio, net kai jis netobulas.

* Vieningumas su savimi - Aš
* Vieningumas vieno su kitu - Tu
* Vieningumas su visais - Kitas

Pusė požiūrio, tai jo vienakryptingumas, nedvilypumas, vienareiškmė kryptis. Atsiremiantis į nulinį požiūrį, tad santykinė išraiška, ryšiu su Dievu (Tėvu) arba su žmogumi (Sūnumi). Tad žvilgsnis yra pusė požiūrio.
2020 rugpjūčio 01 d., 12:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-12 eilutės:

Meilės mokslas
* Mylėti, tai įsijausti ir atsitokėti apie kito mylimojo ribą, tuomi palaikyti mylimojo galimybę atitinkamai kartu arba priešingai įsijausti ir atsitokėti.
* Žinojimo rūmai apibrėžia tokį "meilės žaidimą", tai biologija.
* Mylint svarbu turėti savo veiklą, savo laikrodį, nuosavą ritmą, kad nebūtum visiškai priklausomas nuo mylimojo, kad pajustų jog turi nuosavą pagrindą.

Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai veda iš vieno kraštutinumo, matematikos išsakyto pavidalo, į kitą kraštutinumą, biologijos išsakytą turinį.
2020 rugpjūčio 01 d., 12:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

Sąmonė rūpinasi užduotimi. Kai dirbame lengvai pasiduodame sąmonės vadovavimui.
2020 liepos 30 d., 14:33 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 1-43 eilutės:

Suvestinė
* Ramybė turi pirmenybę nes ramybė jautri įtampai, o įtampa nejautri ramybei. Panašiai, besąlygiškumas jautrus nešališkumui, tačiau nešališkumas nėra jautrus besąlygiškumui. Užtat gali suktis trejybės ratas nes nešališkumas vis pasimeta.
* Santvarka skiria turinį (už santvarkos) ir raišką (santvarkoje).
* Santykis tarp (pradžios) besąlygiškumo ir (pabaigos) nešališkumo. Viskas išplaukia iš jų sutapimo. Jais išsiskiria pradžia ir pabaiga, Dievas ir amžinas gyvenimas. Besąlygiškumas grindžia Dievą, o nešališkumas grindžia amžiną gyvenimą. Jų santykį tikslina trejybės ratas, nes amžinas gyvenimas - nešališkumas ištisai save tikslina, tuo tarpu besąlygiškumas yra pats sau pagrindas.
* Besąlygiškumas be galo pastovus, o nešališkumas be galo nepastovus. Besąlygiškumą apibūdina nulybės atvaizdai (tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas), o nešališkumą apibūdina nulybės atvaizdų neigimas (neakivaizdus, nebetarpiškas, nepastovus, neprasmingas). Nešališkumas išreiškia ketverybės lygmenis. Besąlygiškumas sutampa su nulybe, tad su Dievu. Tad nešališkumas išsisikiria iš besąlygiškumo kaip ketverybė iš nulybės, kaip žinojimas iš nežinojimo.

Apytakos
* Kaip nieko nedarymas sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdus? Kaip nieko nedarymą išreiškia nulybės atvaizdai?
* Koks ryšys tarp išėjimo už savęs pirmyn (į save) ir atgal (už savęs) ir trejybės rato?
* Kiekviena apytaka išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis: Kitą, Tave, Mane, Dievą. O tai leidžia apytakos išgyventojui įsitraukti į šviesuolių bendrystę, joje sudalyvauti.
* Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą.
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.

Apytakos trejybės ratu sieja tris kampus, vaidmenis:
* Dievo šokis sieja meiles, vieningumus
* Išgyvenimo apytaka - troškimus, atvaizdus
* Žinojimo rūmai - viską, sandarą
* Meilės mokslas - Dievą, dvasią

Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai grindžia bendrus mokslus, taip pat iškyla paskirų mokslų (pavyzdžiui, Holokausto istorijos), paskirų kultūrų, paskirų asmenybių žinojimo rūmai. Pastarieji kyla iš nieko kaip išeities taško. Užtat jie glaudžiai susiję su meilės mokslu, kuris palaiko juos.

Meilės mokslas
* Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią? Kaip išsiskiria plotmės visko, betko, kažko, nieko?
* Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.
* Gyvybės pagrindas - savastis, individas, yra savybių rinkinys - individų grupė (klausimas). O atskiras individas yra atsakymas, paskiri savybių nustatymai, tai pagrindas pasirinkimams.

Šviesuolių bendrystė
* Šviesuolių bendrystė išsiskiria sugebėjimu nieko nedaryti, pasirinkti nieko nedarymą. Tai kartu yra dorovės pagrindas. Tačiau dažnai nieko nedarymas gali prilygti kažkuo darymu. Tokiais atvejais tenka vis tikslinti savo elgesį.

Lūkesčiai
* Damasio. Jausmai išreiškia homeostazės poreikį, nenukrypti nuo esmės. Lūkesčiai išreiškia homeostazę.

Ketverybė
* Lacan: Real, imaginary, symbolic.

Padalinimai nusako asmenį už santvarkos ir santvarkoje
* Dievas - nulybė, septynerybė (logikoje)
* Aš - vienybė, šešerybė (dorovėje)
* Tu - dvejybė, penkerybė (laike ir erdvėje)
* Kitas - trejybė, ketverybė (pažinime)
2020 liepos 27 d., 13:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Ramybė turi pirmenybę nes ramybė jautri įtampai, o įtampa nejautri ramybei. Panašiai, besąlygiškumas jautrus nešališkumui, tačiau nešališkumas nėra jautrus besąlygiškumui.
į:
* Ramybė turi pirmenybę nes ramybė jautri įtampai, o įtampa nejautri ramybei. Panašiai, besąlygiškumas jautrus nešališkumui, tačiau nešališkumas nėra jautrus besąlygiškumui. Užtat gali suktis trejybės ratas nes nešališkumas vis pasimeta.
2020 liepos 27 d., 13:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Ramybė turi pirmenybę nes ramybė jautri įtampai, o įtampa nejautri ramybei.
į:
* Ramybė turi pirmenybę nes ramybė jautri įtampai, o įtampa nejautri ramybei. Panašiai, besąlygiškumas jautrus nešališkumui, tačiau nešališkumas nėra jautrus besąlygiškumui.
2020 liepos 27 d., 13:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 4 eilutė:
* Ramybė turi pirmenybę nes ramybė jautri įtampai, o įtampa nejautri ramybei.
2020 liepos 27 d., 13:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 4 eilutė:
* Santvarka skiria turinį (už santvarkos) ir raišką (santvarkoje).
2020 liepos 26 d., 23:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 5 eilutė:
* Besąlygiškumas be galo pastovus, o nešališkumas be galo nepastovus. Besąlygiškumą apibūdina nulybės atvaizdai (tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas), o nešališkumą apibūdina nulybės atvaizdų neigimas (neakivaizdus, nebetarpiškas, nepastovus, neprasmingas). Nešališkumas išreiškia ketverybės lygmenis. Besąlygiškumas sutampa su nulybe, tad su Dievu. Tad nešališkumas išsisikiria iš besąlygiškumo kaip ketverybė iš nulybės, kaip žinojimas iš nežinojimo.
2020 liepos 26 d., 21:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Santykis tarp (pradžios) besąlygiškumo ir (pabaigos) nešališkumo. Viskas išplaukia iš jų sutapimo. Jais išsiskiria pradžia ir pabaiga, Dievas ir amžinas gyvenimas. Besąlygiškumas grindžia Dievą, o nešališkumas grindžia amžiną gyvenimą.
į:
* Santykis tarp (pradžios) besąlygiškumo ir (pabaigos) nešališkumo. Viskas išplaukia iš jų sutapimo. Jais išsiskiria pradžia ir pabaiga, Dievas ir amžinas gyvenimas. Besąlygiškumas grindžia Dievą, o nešališkumas grindžia amžiną gyvenimą. Jų santykį tikslina trejybės ratas, nes amžinas gyvenimas - nešališkumas ištisai save tikslina, tuo tarpu besąlygiškumas yra pats sau pagrindas.
2020 liepos 26 d., 21:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 4 eilutė iš:
* Santykis tarp (pradžios) besąlygiškumo ir (pabaigos) nešališkumo. Viskas išplaukia iš jų sutapimo.
į:
* Santykis tarp (pradžios) besąlygiškumo ir (pabaigos) nešališkumo. Viskas išplaukia iš jų sutapimo. Jais išsiskiria pradžia ir pabaiga, Dievas ir amžinas gyvenimas. Besąlygiškumas grindžia Dievą, o nešališkumas grindžia amžiną gyvenimą.
2020 liepos 26 d., 21:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-4 eilutės:

Suvestinė
* Santykis tarp (pradžios) besąlygiškumo ir (pabaigos) nešališkumo. Viskas išplaukia iš jų sutapimo.
2020 liepos 25 d., 19:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 8 eilutė:
* Dievo šokyje Dievas Dvasia išreiškia sąmoningumą, Dievas Sūnus išreiškia sąmonę, Dievas Tėvas išreiškia pasąmonę.
2020 liepos 25 d., 19:01 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 1-14 eilutės:

Suvestinė
* 6 pokalbiai: Poros asmenų ir savasčių. Tu-Kitas = 1) raida. Išnagrinėti eilės tvarką. Ar ją išdėstyti atvirkščiai?
* Didysis išvertimas, kuriuo ramybė tampa įtampa ir vėl ramybe, yra susijęs su apytakų išvertimu, kuriuo atsakymai tampa klausimais ir atvirkščiai.
* Įtampa yra kai turinys ir raiška sutampa žinojimu apie viską. O ramybė yra kai turinys ir raiška išsiskiria žinojimu apie nieką. Šį teisingą plotmių santykį išsako matematikos žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdas pagrįstas kintamųjų rūšimis.
* Dievas Tėvas supranta vidinę įtampą kaip išbaigtumą. O Sūnus kaip nuoseklumą ir Dvasia kaip savistabą. Yra priešingybės: neišbaigtumas ir išbaigtumas; nenuoseklumas ir nuoseklumas; savastis ir savistaba. Teiginys išreiškia neiginį. Savineiga.
* Ketverybė tvirtina, kad besąlygiškumas yra asmuo, kad yra asmenys, kad asmenys skiriasi - Dievas, Aš, Tu, Kitas - nors juose yra tas pats Dievas tiktai sąlygos skiriasi. Požiūrio lygtis tvirtina, kad besąlygiškumas nėra asmuo. Besąlygiškumas tampa būklė "už sąlygų".

Nulybės atvaizdai išsako pasirinkimą tarp Dievo (nulybės, besąlygiškumo) ir amžino gyvenimo (nešališkumo):
* tiesos ir netiesos
* betarpiškumo ir tarpiškumo
* pastovumo ir nepastovumo
* prasmingumo ir neprasmingumo
Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.
2020 liepos 25 d., 18:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-6 eilutės:
* 6 pokalbiai: Poros asmenų ir savasčių. Tu-Kitas = 1) raida. Išnagrinėti eilės tvarką. Ar ją išdėstyti atvirkščiai?
* Didysis išvertimas, kuriuo ramybė tampa įtampa ir vėl ramybe, yra susijęs su apytakų išvertimu, kuriuo atsakymai tampa klausimais ir atvirkščiai.
* Įtampa yra kai turinys ir raiška sutampa žinojimu apie viską. O ramybė yra kai turinys ir raiška išsiskiria žinojimu apie nieką. Šį teisingą plotmių santykį išsako matematikos žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdas pagrįstas kintamųjų rūšimis.
Pakeistos 8-16 eilutės iš
į:
* Ketverybė tvirtina, kad besąlygiškumas yra asmuo, kad yra asmenys, kad asmenys skiriasi - Dievas, Aš, Tu, Kitas - nors juose yra tas pats Dievas tiktai sąlygos skiriasi. Požiūrio lygtis tvirtina, kad besąlygiškumas nėra asmuo. Besąlygiškumas tampa būklė "už sąlygų".

Nulybės atvaizdai išsako pasirinkimą tarp Dievo (nulybės, besąlygiškumo) ir amžino gyvenimo (nešališkumo):
* tiesos ir netiesos
* betarpiškumo ir tarpiškumo
* pastovumo ir nepastovumo
* prasmingumo ir neprasmingumo
Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.
Pridėta 19 eilutė:
* Koks ryšys tarp išėjimo už savęs pirmyn (į save) ir atgal (už savęs) ir trejybės rato?
Pridėtos 23-28 eilutės:
Apytakos trejybės ratu sieja tris kampus, vaidmenis:
* Dievo šokis sieja meiles, vieningumus
* Išgyvenimo apytaka - troškimus, atvaizdus
* Žinojimo rūmai - viską, sandarą
* Meilės mokslas - Dievą, dvasią
Pakeistos 35-36 eilutės iš
į:
* Gyvybės pagrindas - savastis, individas, yra savybių rinkinys - individų grupė (klausimas). O atskiras individas yra atsakymas, paskiri savybių nustatymai, tai pagrindas pasirinkimams.
Pakeistos 40-66 eilutės iš


Ketverybė tvirtina, kad besąlygiškumas yra asmuo
, kad yra asmenys, kad asmenys skiriasi - Dievas, , Tu, Kitas - nors juose yra tas pats Dievas tiktai sąlygos skiriasi. Požiūrio lygtis tvirtina, kad besąlygiškumas nėra asmuo. Besąlygiškumas tampa būklė "už sąlygų".

Nulybės atvaizdai išsako pasirinkimą tarp Dievo (nulybės, besąlygiškumo) ir amžino gyvenimo (nešališkumo):
* tiesos ir netiesos
* betarpiškumo ir tarpiškumo
* pastovumo ir nepastovumo
* prasmingumo ir neprasmingumo
Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.

Koks ryšys tarp išėjimo už savęs pirmyn (į save) ir atgal (už savęs) ir trejybės rato?

Apytakos trejybės ratu sieja tris kampus, vaidmenis:
* Dievo šokis sieja meiles, vieningumus
* Išgyvenimo apytaka - troškimus, atvaizdus
* Žinojimo rūmai - viską, sandarą
* Meilės mokslas - Dievą, dvasią

Damasio. Jausmai išreiškia homeostazės poreikį, nenukrypti nuo esmės.

Lacan: Real, imaginary, symbolic.

Įtampa yra kai turinys ir raiška sutampa žinojimu apie viską. O ramybė yra kai turinys ir raiška išsiskiria žinojimu apie nieką. Šį teisingą plotmių santykį išsako matematikos žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdas pagrįstas kintamųjų rūšimis.

6 pokalbiai: Poros asmenų ir savasčių. Tu-Kitas = 1) raida. Išnagrinėti eilės tvarką. Ar ją išdėstyti atvirkščiai?
į:
Lūkesčiai
* Damasio. Jausmai išreiškia homeostazės poreikį
, nenukrypti nuo esmės. Lūkesčiai išreiškia homeostazę.

Ketverybė
* Lacan: Real
, imaginary, symbolic.
Ištrintos 51-53 eilutės:
Didysis išvertimas, kuriuo ramybė tampa įtampa ir vėl ramybe, yra susijęs su apytakų išvertimu, kuriuo atsakymai tampa klausimais ir atvirkščiai.

Gyvybės pagrindas - savastis, individas, yra savybių rinkinys - individų grupė (klausimas). O atskiras individas yra atsakymas, paskiri savybių nustatymai, tai pagrindas pasirinkimams.
2020 liepos 25 d., 18:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-10 eilutės iš
Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.

Kiekviena apytaka išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis: Kitą, Tave, Mane, Dievą. O tai leidžia apytakos išgyventojui įsitraukti į šviesuolių bendrystę, joje sudalyvauti.

Šviesuolių bendrystė išsiskiria sugebėjimu nieko nedaryti, pasirinkti nieko nedarymą. Tai kartu yra dorovės pagrindas. Tačiau dažnai nieko nedarymas gali prilygti kažkuo darymu
. Tokiais atvejais tenka vis tikslinti savo elgesį.

Kaip nieko nedarymas sieja trejybės ratą
ir trejybės atvaizdus? Kaip nieko nedarymą išreiškia nulybės atvaizdai?
į:
Suvestinė
* Dievas Tėvas supranta vidinę įtampą kaip išbaigtumą. O Sūnus kaip nuoseklumą ir Dvasia kaip savistabą. Yra priešingybės: neišbaigtumas ir išbaigtumas; nenuoseklumas ir nuoseklumas; savastis ir savistaba
. Teiginys išreiškia neiginį. Savineiga.

Apytakos
* Kaip nieko nedarymas sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdus? Kaip nieko nedarymą išreiškia nulybės atvaizdai?
* Kiekviena apytaka išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis: Kitą, Tave, Mane, Dievą. O tai leidžia apytakos išgyventojui įsitraukti į šviesuolių bendrystę, joje sudalyvauti
.
* Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą.

Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai grindžia bendrus mokslus, taip pat iškyla paskirų mokslų (pavyzdžiui, Holokausto istorijos), paskirų kultūrų, paskirų asmenybių žinojimo rūmai. Pastarieji kyla iš nieko kaip išeities taško. Užtat jie glaudžiai susiję su meilės mokslu, kuris palaiko juos.

Meilės mokslas
* Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią
? Kaip išsiskiria plotmės visko, betko, kažko, nieko?
* Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.

Šviesuolių bendrystė
* Šviesuolių bendrystė išsiskiria sugebėjimu nieko nedaryti, pasirinkti nieko nedarymą. Tai kartu yra dorovės pagrindas. Tačiau dažnai nieko nedarymas gali prilygti kažkuo darymu. Tokiais atvejais tenka vis tikslinti savo elgesį.
Ištrintos 23-30 eilutės:

Žinojimo rūmai grindžia bendrus mokslus, taip pat iškyla paskirų mokslų (pavyzdžiui, Holokausto istorijos), paskirų kultūrų, paskirų asmenybių žinojimo rūmai. Pastarieji kyla iš nieko kaip išeities taško. Užtat jie glaudžiai susiję su meilės mokslu, kuris palaiko juos.

Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią? Kaip išsiskiria plotmės visko, betko, kažko, nieko?

Dievas Tėvas supranta vidinę įtampą kaip išbaigtumą. O Sūnus kaip nuoseklumą ir Dvasia kaip savistabą. Yra priešingybės: neišbaigtumas ir išbaigtumas; nenuoseklumas ir nuoseklumas; savastis ir savistaba. Teiginys išreiškia neiginį. Savineiga.

Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą.
2020 liepos 24 d., 23:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 50-53 eilutės iš
Didysis išvertimas, kuriuo ramybė tampa įtampa ir vėl ramybe, yra susijęs su apytakų išvertimu, kuriuo atsakymai tampa klausimais ir atvirkščiai.
į:
Didysis išvertimas, kuriuo ramybė tampa įtampa ir vėl ramybe, yra susijęs su apytakų išvertimu, kuriuo atsakymai tampa klausimais ir atvirkščiai.

Gyvybės pagrindas - savastis, individas, yra savybių rinkinys - individų grupė (klausimas). O atskiras individas yra atsakymas, paskiri savybių nustatymai, tai pagrindas pasirinkimams.
2020 liepos 24 d., 23:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 48-50 eilutės iš
* Kitas - trejybė, ketverybė (pažinime)
į:
* Kitas - trejybė, ketverybė (pažinime)

Didysis išvertimas, kuriuo ramybė tampa įtampa ir vėl ramybe, yra susijęs su apytakų išvertimu, kuriuo atsakymai tampa klausimais ir atvirkščiai.
2020 liepos 24 d., 22:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 40-48 eilutės iš
Įtampa yra kai turinys ir raiška sutampa žinojimu apie viską. O ramybė yra kai turinys ir raiška išsiskiria žinojimu apie nieką. Šį teisingą plotmių santykį išsako matematikos žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdas pagrįstas kintamųjų rūšimis.
į:
Įtampa yra kai turinys ir raiška sutampa žinojimu apie viską. O ramybė yra kai turinys ir raiška išsiskiria žinojimu apie nieką. Šį teisingą plotmių santykį išsako matematikos žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdas pagrįstas kintamųjų rūšimis.

6 pokalbiai: Poros asmenų ir savasčių. Tu-Kitas = 1) raida. Išnagrinėti eilės tvarką. Ar ją išdėstyti atvirkščiai?

Padalinimai nusako asmenį už santvarkos ir santvarkoje
* Dievas - nulybė, septynerybė (logikoje)
* Aš - vienybė, šešerybė (dorovėje)
* Tu - dvejybė, penkerybė (laike ir erdvėje)
* Kitas - trejybė, ketverybė (pažinime)
2020 liepos 24 d., 22:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 40 eilutė iš:
Įtampa yra kai turinys ir raiška sutampa žinojimu apie viską. O ramybė yra kai turinys ir raiška išsiskiria žinojimu apie nieką.
į:
Įtampa yra kai turinys ir raiška sutampa žinojimu apie viską. O ramybė yra kai turinys ir raiška išsiskiria žinojimu apie nieką. Šį teisingą plotmių santykį išsako matematikos žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdas pagrįstas kintamųjų rūšimis.
2020 liepos 24 d., 22:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 39-40 eilutės:

Įtampa yra kai turinys ir raiška sutampa žinojimu apie viską. O ramybė yra kai turinys ir raiška išsiskiria žinojimu apie nieką.
2020 liepos 24 d., 21:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 36-38 eilutės iš
Damasio. Jausmai išreiškia homeostazės poreikį, nenukrypti nuo esmės.
į:
Damasio. Jausmai išreiškia homeostazės poreikį, nenukrypti nuo esmės.

Lacan: Real, imaginary, symbolic
.
2020 liepos 19 d., 08:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 34-36 eilutės iš
* Meilės mokslas - Dievą, dvasią
į:
* Meilės mokslas - Dievą, dvasią

Damasio. Jausmai išreiškia homeostazės poreikį, nenukrypti nuo esmės.
2020 liepos 18 d., 11:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-34 eilutės iš
Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą.
į:
Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą.

Nulybės atvaizdai išsako pasirinkimą tarp Dievo (nulybės, besąlygiškumo) ir amžino gyvenimo (nešališkumo):
* tiesos ir netiesos
* betarpiškumo ir tarpiškumo
* pastovumo ir nepastovumo
* prasmingumo ir neprasmingumo
Amžinas gyvenimas (nešališkumas) suprantamas kaip amžinas tikslinimas, o Dievas (besąlygiškumas) yra nekintantis išeities taškas.

Koks ryšys tarp išėjimo už savęs pirmyn (į save) ir atgal (už savęs) ir trejybės rato?

Apytakos trejybės ratu sieja tris kampus, vaidmenis:
* Dievo šokis sieja meiles, vieningumus
* Išgyvenimo apytaka - troškimus, atvaizdus
* Žinojimo rūmai - viską, sandarą
* Meilės mokslas - Dievą, dvasią
2020 liepos 15 d., 12:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-19 eilutės iš
Dievas Tėvas supranta vidinę įtampą kaip išbaigtumą. O Sūnus kaip nuoseklumą ir Dvasia kaip savistabą. Yra priešingybės: neišbaigtumas ir išbaigtumas; nenuoseklumas ir nuoseklumas; savastis ir savistaba. Teiginys išreiškia neiginį. Savineiga.
į:
Dievas Tėvas supranta vidinę įtampą kaip išbaigtumą. O Sūnus kaip nuoseklumą ir Dvasia kaip savistabą. Yra priešingybės: neišbaigtumas ir išbaigtumas; nenuoseklumas ir nuoseklumas; savastis ir savistaba. Teiginys išreiškia neiginį. Savineiga.

Žinojimo rūmai pagrįsti matematika - vieniu, visybe, daugiu. O meilės mokslas puoselėja ir išskiria vidines būsenas: buvimą, veikimą, mąstymą
.
2020 liepos 15 d., 12:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Dievas Tėvas supranta vidinę įtampą kaip išbaigtumą. O Sūnus kaip nuoseklumą ir Dvasia kaip savistabą. Yra priešingybės: neišbaigtumas ir išbaigtumas; nenuoseklumas ir nuoseklumas; savastis ir savistaba. Teiginys išreiškia neiginį.
į:
Dievas Tėvas supranta vidinę įtampą kaip išbaigtumą. O Sūnus kaip nuoseklumą ir Dvasia kaip savistabą. Yra priešingybės: neišbaigtumas ir išbaigtumas; nenuoseklumas ir nuoseklumas; savastis ir savistaba. Teiginys išreiškia neiginį. Savineiga.
2020 liepos 15 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Dievas Tėvas supranta vidinę įtampą kaip išbaigtumą. O Sūnus kaip nuoseklumą ir Dvasia kaip savistabą. Yra priešingybės: neišbaigtumas ir išbaigtumas; nenuoseklumas ir nuoseklumas; savastis ir savistaba.
į:
Dievas Tėvas supranta vidinę įtampą kaip išbaigtumą. O Sūnus kaip nuoseklumą ir Dvasia kaip savistabą. Yra priešingybės: neišbaigtumas ir išbaigtumas; nenuoseklumas ir nuoseklumas; savastis ir savistaba. Teiginys išreiškia neiginį.
2020 liepos 15 d., 12:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 17 eilutė iš:
Dievas Tėvas supranta vidinę įtampą kaip išbaigtumą. O Sūnus kaip nuoseklumą ir Dvasia kaip savistabą.
į:
Dievas Tėvas supranta vidinę įtampą kaip išbaigtumą. O Sūnus kaip nuoseklumą ir Dvasia kaip savistabą. Yra priešingybės: neišbaigtumas ir išbaigtumas; nenuoseklumas ir nuoseklumas; savastis ir savistaba.
2020 liepos 15 d., 12:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-17 eilutės iš
Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią? Kaip išsiskiria plotmės visko, betko, kažko, nieko?
į:
Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią? Kaip išsiskiria plotmės visko, betko, kažko, nieko?

Dievas Tėvas supranta vidinę įtampą kaip išbaigtumą. O Sūnus kaip nuoseklumą ir Dvasia kaip savistabą.
2020 liepos 14 d., 15:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-15 eilutės iš
Žinojimo rūmai grindžia bendrus mokslus, taip pat iškyla paskirų mokslų (pavyzdžiui, Holokausto istorijos), paskirų kultūrų, paskirų asmenybių žinojimo rūmai. Pastarieji kyla iš nieko kaip išeities taško. Užtat jie glaudžiai susiję su meilės mokslu, kuris palaiko juos.
į:
Žinojimo rūmai grindžia bendrus mokslus, taip pat iškyla paskirų mokslų (pavyzdžiui, Holokausto istorijos), paskirų kultūrų, paskirų asmenybių žinojimo rūmai. Pastarieji kyla iš nieko kaip išeities taško. Užtat jie glaudžiai susiję su meilės mokslu, kuris palaiko juos.

Kaip aplinka susistato palaikyti sąmoningumą, mylėti paskirą valią? Kaip išsiskiria plotmės visko, betko, kažko, nieko?
2020 liepos 14 d., 15:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-13 eilutės iš
Ketverybė tvirtina, kad besąlygiškumas yra asmuo, kad yra asmenys, kad asmenys skiriasi - Dievas, Aš, Tu, Kitas - nors juose yra tas pats Dievas tiktai sąlygos skiriasi. Požiūrio lygtis tvirtina, kad besąlygiškumas nėra asmuo. Besąlygiškumas tampa būklė "už sąlygų".
į:
Ketverybė tvirtina, kad besąlygiškumas yra asmuo, kad yra asmenys, kad asmenys skiriasi - Dievas, Aš, Tu, Kitas - nors juose yra tas pats Dievas tiktai sąlygos skiriasi. Požiūrio lygtis tvirtina, kad besąlygiškumas nėra asmuo. Besąlygiškumas tampa būklė "už sąlygų".

Žinojimo rūmai grindžia bendrus mokslus, taip pat iškyla paskirų mokslų (pavyzdžiui, Holokausto istorijos), paskirų kultūrų, paskirų asmenybių žinojimo rūmai. Pastarieji kyla iš nieko kaip išeities taško. Užtat jie glaudžiai susiję su meilės mokslu, kuris palaiko juos
.
2020 liepos 13 d., 13:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-11 eilutės iš
Šviesuolių bendrystė išsiskiria sugebėjimu nieko nedaryti, pasirinkti nieko nedarymą. Tai kartu yra dorovės pagrindas. Tačiau dažnai nieko nedarymas gali prilygti kažkuo darymu. Tokiais atvejais tenka vis tikslinti savo elgesį.
į:
Šviesuolių bendrystė išsiskiria sugebėjimu nieko nedaryti, pasirinkti nieko nedarymą. Tai kartu yra dorovės pagrindas. Tačiau dažnai nieko nedarymas gali prilygti kažkuo darymu. Tokiais atvejais tenka vis tikslinti savo elgesį.

Kaip nieko nedarymas sieja trejybės ratą ir trejybės atvaizdus? Kaip nieko nedarymą išreiškia nulybės atvaizdai?

Ketverybė tvirtina, kad besąlygiškumas yra asmuo, kad yra asmenys, kad asmenys skiriasi - Dievas, Aš, Tu, Kitas - nors juose yra tas pats Dievas tiktai sąlygos skiriasi. Požiūrio lygtis tvirtina, kad besąlygiškumas nėra asmuo. Besąlygiškumas tampa būklė "už sąlygų"
.
2020 liepos 13 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
Kiekviena apytaka išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis: Kitą, Tave, Mane, Dievą. O tai leidžia apytakos išgyventojui įsitraukti į šviesuolių bendrystę, joje sudalyvauti.
į:
Kiekviena apytaka išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis: Kitą, Tave, Mane, Dievą. O tai leidžia apytakos išgyventojui įsitraukti į šviesuolių bendrystę, joje sudalyvauti.

Šviesuolių bendrystė išsiskiria sugebėjimu nieko nedaryti, pasirinkti nieko nedarymą. Tai kartu yra dorovės pagrindas. Tačiau dažnai nieko nedarymas gali prilygti kažkuo darymu. Tokiais atvejais tenka vis tikslinti savo elgesį
.
2020 liepos 13 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.
į:
Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.

Kiekviena apytaka išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis: Kitą, Tave, Mane, Dievą. O tai leidžia apytakos išgyventojui įsitraukti į šviesuolių bendrystę, joje sudalyvauti
.
2020 liepos 13 d., 13:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-3 eilutės iš
[++++笔记++++]
į:
[++++笔记++++]

Meilės moksle dvylika gyvybės dėsnių, dvylika klausimų šviesuoliams trejybės atvaizdais ir nulybės atvaizdais išskiria keturias plotmes grindžiančias asmenis ir brandos galimybes, taip kad Kitas tampa Tavimi, Manimi, Dievu.
2020 liepos 11 d., 12:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-129 eilutės iš
[++++笔记++++]

Suvestinė
* Dvasinėje plotmėje Dievas yra, jis suveda meilę. Kūniškoje plotmėje Dievas atsisako savęs, o ši jo veikla yra meilė, tai jo raiška. Tad arba Dievas yra, arba jisai reiškiasi.
* Dievo nebuvimas sukuria asmenis (ketverybę): Mane, Tave, Kitą. Dievo buvimas viską suveda jo veikla, viską persmelkiančia meile (požiūrio lygtimi).
* Nieko nedarantis veiksmas = ne veiksmas. Tai neigimo ištaka. Ir tuo pačiu teigimo ištaka.
* 0->3 Dievas nulybė (Kito nėra) Dievas tvirtinamas. Jie laikosi savęs. Dievą supa Kito trejybės ratas. Jei nesilaiko savęs - gaunasi Dievo trejybė (tad Dievas nebūtinas savo nebūtinumu). (Kartu 1(būtinas)+3(nebūtinas)=4)
* Kaip nulybės atvaizdas nusako sąmoningumo lygį?
* Kaip sąmoningumas per nulybės atvaizdą perkuria Dievo trejybę į kitus atvaizdus?
* Kaip praplėtėja Dievo sąvoka iš Dievo į meilę (visumą palaikančią permainą)?
* Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
* Išsiskyrimai dvejybe, trejybe, ketverybe: Iškyla būties klausimas (dvejybe - už mūsų, savyje), santykis su savimi (trejybe), ir lygiavertis dviejų požiūrių (Dievo už mūsų, Dievo mumyse) vienas kito supratimas (ketverybe).
* Nešališkas - be liudytojo - Kitas. (Dievas nebūtinas). Palaikant, ugdant, brandinant Kitą, atsiranda Tu, tada Aš, tada Dievas. Tai liudytojai, vidiniai išgyventojai.
* Esantysis ir būklė, tai paaiškina dvi žinojimo kryptis.
* Pereiname iš atvaizdų (4+2) į aplinkybes (Kitas 12 klausimų, 4 trejybės atvaizdais).
* Atvaizdai grindžia asmenis 4+2 ir 4x2, o aplinkybės grindžia apytakas 4x3.
* Trejybės ratas: Meilė-kodėl -> troškimai-kaip -> viskas-koks ->
* Šešerybė praplečia trejybės ratą. Ar jinai tą užvedimą atskiria nuo asmens?
* Žinojimas remiasi išėjimo už savęs pakopa. Yra keturios pakopos, keturios apimtys. Žinojimas remiasi viena iš jų, tai skerspjūvinis pažinimas. O buvimas remiasi dviem galimybėmis, didėjančiu ir mažėjančiu laisvumu. Mažėjantis laisvumas yra priešingybė: laisvumas ir nelaisvumas. O didėjantis laisvumas yra visvien: tiesiog laisvumas. Juo sutampa laisvumas (loosen) ir laisvėjimas (unloosen).

Trejybės ratas sieja 3 supratimus.
* Dievas yra Dievas - 3 supratimai meilės, vieningumo
* Aš esu Aš - 3 supratimai troškimų, atvaizdų
* Tu esi Tu - 3 supratimai visko, sandaros
* Kitas yra Kitas - 3 supratimai Dievo, dvasios

* 3 vieningumai (meilė) - 1 dvasia
* 3 atvaizdai (troškimai) - 1 sandara
* 3 sandaros - 1 atvaizdai
* 3 dvasios - 1 vieningumas

* Trejybės ratas sieja neišreikštą ir išreikštą.
* Nieko nedarymas visgi yra kažko (betko, visko) darymas.
* Dievo šokis - visos savybės atskirtos - trejybės ratas = 1. Išgyvenimo apytaka sandaros remiasi daugiau savybių: 2x4, 2x3, 3x4 ir t.t.

Keturios savybės eilės tvarka grindžia įvairias sandaras
* neapibrėžta - apibrėžta -> 4 asmenys
* nulinis veiksmas -> 3 vaidmenys
* būtis -> 2

* 0=1 trejybės ratas
* 0=2 Dievo trejybė
* 0=3 aštuonerybė 2x4
* 0=4 4+6

X=X tapatumo morfizmas = Who is what.

* Tėvui nereikia įsijausti nes jisai jau yra. Jis atsiplėšia įsijausdamas.
* Pasąmonė įsijaučia, kad sąmonė galėtų atsiplėšti.
* Bendru klausimu įsijaučia, atsakymu atsiplėšia, žaidimu - klausimą atsako klausimu.

X=X reiškia 1=2 per 3.
* O meilės mokslas - trejybės ratas
* 1 Tėvas - Dievo šokis - Dievas
* 2 Sūnus - išgyvenimo apytaka - viskas
* 3 Dvasia - žinojimo rūmai - troškimai
Eilės tvarką išmąstyti

Nulinė veikla
* +1 reflektyvinė veikla
* +2 pasikartojanti veikla
* +3 suderinanti veikla

Besąlygiškumas
* Besąlygiškas reiškia sąlygų nevaržomas, užtat laisvas. Bet yra dviejų rūšių besąlygiškumų: visai be sąlygų, ir sąlygų nevaržomas.
Sąlygiškumas
* Trejybės ratas apibrėžia sąlygiškumą. Trejybės atvaizdai išsako nešališką ar šališką požiūrį į sąlygiškumą, kiek su juo tapatinamės ar nesitapatiname, kiek jisai išgyvenamas (buvimu, veikimu, mąstymu) ar neišgyvenamas (būtinumu, tikrumu, galimumu).

Knygai "Žinokime viską".
* Visko žinojimą išreiškia žinojimai kaip keturi asmenys reiškiasi: Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Išgyvenimo apytaka
* Ramybė yra santykis su pasąmone.
* Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes.
* Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio). Kaip su kitomis apytakomis?
* Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?
* Tėve mūsų griauna skirtumą tarp Dievo ir manęs, kad jisai gyventų manimi. Trejybė (trys valios aštuongubame kelyje) leidžia pripažinti ir atsiduoti jam.

Gyvenimo lygtis
* Tobulumas: buvimas ten kur turėtų būti, kaip kad gerasis vaikas.
* Tapatumą apibrėžia ženklų savybės, lygmenų poros. Nes tapatumas viename lygmenyje turi būti išreikštas netapatumu kitame lygmenyje. Tapatumas turi būti suvoktas ir įžvelgtas, įmanytas.
* Lygybė (meilės ir Dievo) yra metalygmens dingimas. O trejybėje nėra išorinio metalygmens (kodėl), tėra vidinis metalygmuo (ar).
* Lygybė, kaip antai X=X, prieštarauja sau, tai yra paprieštaravimo sandas. Lygybe dvi skirtingas sąvokas laiko ta pačia sąvoka.

Ženklai
* Ženklai sustato lygybės klausimą. Ženklais mažas skirtumas gali būti esminis.
* Užtenka mažų mažiausio ženklo, iš kurio gali žinoti iš kur vėjas pučia, parodyti gerą valią ir tt. Tai mokslo esmė. Mokslas reikalauja ženklo, betgi mažų mažiausio ženklo.

Apytakos
* 4 apytakos savaip išreiškia asmens santykį su trejybės ratu.
* Trejybės ratas išsako Dievo buvimą, yra viena reikšmė, trys kampai. Trejybės atvaizdai išsako nebuvimą, yra keturios reikšmės, pakopos.
* Nulinė veikla paskiroje pakopoje grindžia apytaką.
* Dievo klausimas - asmuo, Dievo atsakymas - apytaka.
Atsiplėšimas
* Meilės mokslas. 12 gyvybės dėsnių: išsiskiria dvi plotmės, turinio ir raiškos.
* Žinojimo rūmai. Matematikos žinojimo rūmuose išsiskiria dvi plotmės, meta ir paprastoji.
* Dievas apytakomis išsiskiria, atsiveria tarpas tarp Dievo ir Dievo, o tą tarpą papildo sąmoningumas.
* Visaregis: Asmuo (pažinovas) atsiplėšia nuo savasties (pažinimo lauko).
* Koks santykis per nulybės atvaizdą tarp trejybės atvaizdo, ir ypač Dievo trejybės, ir trejybės rato?
* Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras). Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn. O žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės. O meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).

Apytaka -> santvarka
* Dievo šokis - požiūriai
* išgyvenimo apytaka - sandaros
* žinojimo rūmai - išsaiškinimo būdai
* meilės mokslas - gyvybė

Savastis
* Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista.
* Savastis yra tai kuomi esame, tai mumyse, kas yra. Tad savastis yra pagrindas klausimui, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų?
* Ar savastis yra mums (asmeniui, Dievui mumyse), ar savastis yra būčiai (Dievui už mūsų)? Viskas, visa savastis, yra Dievui už mūsų, o Dievas mumyse telieka asmuo būklėje. "Kas Cėzariaus Cėzariui, kas Dievo Dievui."

Dievas
* Dievas yra tiesos dvasia - tiesa yra (nulybės) atvaizdas, o nulybė yra (Dievo) sandara.

Asmenys
* Aš - žvilgnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).

Ketverybė
* Ketverybėje: (kaip->koks) sulygina (kodėl -> = ar) nes dingsta kodėl, dingsta metalygmuo ir lieka lygybė.
* Ketverybėje (troškimai->viskas)->(meilė->Dievas).
* Kodėl atsiranda su ketverybe.
* 0 Koks, 1 Kaip, 2 Ar, 3 Kodėl
* Ketverybė: nulinis veiksmas (neišėjimas už savęs) išreikštas ir prilygintas su kitais lygmenimis.
* Ketverybės poslinkis: (kaip -> koks)->(kodėl-> = ar) sulygina kodėl ir ar. Santvarkos vidinis poslinkis sulygina lygmenis už santvarkos, dingsta sąmoningumas, lieka tiktai vidiniai poslinkiai. Praleidžiamas išvirkštinis dvilypinis poslinkis. Lieka užribyj pagerbti.
* Žmogaus ryšys su tikrove už mūsų protų yra nepaprastas silpnas tačiau jį išsako ketverybė. Mes žinome, kad mūsų mintyse perėjimas iš sąmonės (kaip) į pasąmonę (koks) atsispindi tikrovėje perėjimu iš sąmoningumo (kodėl) į nesąmoningumą (ar). Tai yra, mūsų įsijautimas išjungia mūsų sąmoningumą, kuris yra savivaldos taškas mums atstovaujantis mūsų santykį su tikrove. Esame sąmoningi kolei sąmone atlaikome pasąmonę. Ir mūsų santykis su tikrove yra tai, kad šis įsijautimas ir atitinkamas nėrimas į tikrovę yra pasėkmingas, tai yra, būtent tuomi sugebame gyventi tikrovėje, kokia jinai nepažįstama mums bebūtų.

Šviesuolių bendrystė
* Dievas kaip traukos jėga leidžia žmogui atsispirti nuo kitų. Užtat šviesuoliai gali bandyti susikalbėti savo ryšio su Dievu pagrindu.
į:
[++++笔记++++]
2020 liepos 11 d., 12:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-58 eilutės iš
į:
* Žinojimas remiasi išėjimo už savęs pakopa. Yra keturios pakopos, keturios apimtys. Žinojimas remiasi viena iš jų, tai skerspjūvinis pažinimas. O buvimas remiasi dviem galimybėmis, didėjančiu ir mažėjančiu laisvumu. Mažėjantis laisvumas yra priešingybė: laisvumas ir nelaisvumas. O didėjantis laisvumas yra visvien: tiesiog laisvumas. Juo sutampa laisvumas (loosen) ir laisvėjimas (unloosen).

Trejybės ratas sieja 3 supratimus.
* Dievas yra Dievas - 3 supratimai meilės, vieningumo
* Aš esu Aš - 3 supratimai troškimų, atvaizdų
* Tu esi Tu - 3 supratimai visko, sandaros
* Kitas yra Kitas - 3 supratimai Dievo, dvasios

* 3 vieningumai (meilė) - 1 dvasia
* 3 atvaizdai (troškimai) - 1 sandara
* 3 sandaros - 1 atvaizdai
* 3 dvasios - 1 vieningumas

* Trejybės ratas sieja neišreikštą ir išreikštą.
* Nieko nedarymas visgi yra kažko (betko, visko) darymas.
* Dievo šokis - visos savybės atskirtos - trejybės ratas = 1. Išgyvenimo apytaka sandaros remiasi daugiau savybių: 2x4, 2x3, 3x4 ir t.t.

Keturios savybės eilės tvarka grindžia įvairias sandaras
* neapibrėžta - apibrėžta -> 4 asmenys
* nulinis veiksmas -> 3 vaidmenys
* būtis -> 2

* 0=1 trejybės ratas
* 0=2 Dievo trejybė
* 0=3 aštuonerybė 2x4
* 0=4 4+6

X=X tapatumo morfizmas = Who is what.

* Tėvui nereikia įsijausti nes jisai jau yra. Jis atsiplėšia įsijausdamas.
* Pasąmonė įsijaučia, kad sąmonė galėtų atsiplėšti.
* Bendru klausimu įsijaučia, atsakymu atsiplėšia, žaidimu - klausimą atsako klausimu.

X=X reiškia 1=2 per 3.
* O meilės mokslas - trejybės ratas
* 1 Tėvas - Dievo šokis - Dievas
* 2 Sūnus - išgyvenimo apytaka - viskas
* 3 Dvasia - žinojimo rūmai - troškimai
Eilės tvarką išmąstyti
Pakeistos 129-176 eilutės iš
* Dievas kaip traukos jėga leidžia žmogui atsispirti nuo kitų. Užtat šviesuoliai gali bandyti susikalbėti savo ryšio su Dievu pagrindu.

Žinojimas remiasi išėjimo už savęs pakopa. Yra keturios pakopos, keturios apimtys. Žinojimas remiasi viena iš jų, tai skerspjūvinis pažinimas. O buvimas remiasi dviem galimybėmis, didėjančiu ir mažėjančiu laisvumu. Mažėjantis laisvumas yra priešingybė: laisvumas ir nelaisvumas. O didėjantis laisvumas yra visvien: tiesiog laisvumas. Juo sutampa laisvumas (loosen) ir laisvėjimas (unloosen).



Trejybės ratas sieja 3 supratimus.
* Dievas yra Dievas - 3 supratimai meilės, vieningumo
* Aš esu Aš - 3 supratimai troškimų, atvaizdų
* Tu esi Tu - 3 supratimai visko, sandaros
* Kitas yra Kitas - 3 supratimai Dievo, dvasios



* 3 vieningumai (meilė) - 1 dvasia
* 3 atvaizdai (troškimai) - 1 sandara
* 3 sandaros - 1 atvaizdai
* 3 dvasios - 1 vieningumas



* Trejybės ratas sieja neišreikštą ir išreikštą.
* Nieko nedarymas visgi yra kažko (betko, visko) darymas.
* Dievo šokis - visos savybės atskirtos - trejybės ratas = 1. Išgyvenimo apytaka sandaros remiasi daugiau savybių: 2x4, 2x3, 3x4 ir t.t.

Keturios savybės eilės tvarka grindžia įvairias sandaras
* neapibrėžta - apibrėžta -> 4 asmenys
* nulinis veiksmas -> 3 vaidmenys
* būtis -> 2

* 0=1 trejybės ratas
* 0=2 Dievo trejybė
* 0=3 aštuonerybė 2x4
* 0=4 4+6

X=X tapatumo morfizmas = Who is what.

* Tėvui nereikia įsijausti nes jisai jau yra. Jis atsiplėšia įsijausdamas.
* Pasąmonė įsijaučia, kad sąmonė galėtų atsiplėšti.
* Bendru klausimu įsijaučia, atsakymu atsiplėšia, žaidimu - klausimą atsako klausimu.


X=X reiškia 1=2 per 3.
* O meilės mokslas - trejybės ratas
* 1 Tėvas - Dievo šokis - Dievas
* 2 Sūnus - išgyvenimo apytaka - viskas
* 3 Dvasia - žinojimo rūmai - troškimai
Eilės tvarką išmąstyti
į:
* Dievas kaip traukos jėga leidžia žmogui atsispirti nuo kitų. Užtat šviesuoliai gali bandyti susikalbėti savo ryšio su Dievu pagrindu.
2020 liepos 11 d., 11:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-24 eilutės iš
į:
* Nešališkas - be liudytojo - Kitas. (Dievas nebūtinas). Palaikant, ugdant, brandinant Kitą, atsiranda Tu, tada Aš, tada Dievas. Tai liudytojai, vidiniai išgyventojai.
* Esantysis ir būklė, tai paaiškina dvi žinojimo kryptis.
* Pereiname iš atvaizdų (4+2) į aplinkybes (Kitas 12 klausimų, 4 trejybės atvaizdais).
* Atvaizdai grindžia asmenis 4+2 ir 4x2, o aplinkybės grindžia apytakas 4x3.
* Trejybės ratas: Meilė-kodėl -> troškimai-kaip -> viskas-koks ->
* Šešerybė praplečia trejybės ratą. Ar jinai tą užvedimą atskiria nuo asmens?

Nulinė veikla
* +1 reflektyvinė veikla
* +2 pasikartojanti veikla
* +3 suderinanti veikla
Pakeistos 61-68 eilutės iš
į:
* Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras). Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn. O žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės. O meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).

Apytaka -> santvarka
* Dievo šokis - požiūriai
* išgyvenimo apytaka - sandaros
* žinojimo rūmai - išsaiškinimo būdai
* meilės mokslas - gyvybė
Ištrintos 79-99 eilutės:



Esantysis ir būklė, tai paaiškina dvi žinojimo kryptis.

Pereiname iš atvaizdų (4+2) į aplinkybes (Kitas 12 klausimų, 4 trejybės atvaizdais).

Atvaizdai grindžia asmenis 4+2 ir 4x2, o aplinkybės grindžia apytakas 4x3.

Žinojimas remiasi išėjimo už savęs pakopa. Yra keturios pakopos, keturios apimtys. Žinojimas remiasi viena iš jų, tai skerspjūvinis pažinimas. O buvimas remiasi dviem galimybėmis, didėjančiu ir mažėjančiu laisvumu. Mažėjantis laisvumas yra priešingybė: laisvumas ir nelaisvumas. O didėjantis laisvumas yra visvien: tiesiog laisvumas. Juo sutampa laisvumas (loosen) ir laisvėjimas (unloosen).

Šešerybė praplečia trejybės ratą. Ar jinai tą užvedimą atskiria nuo asmens?

Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras). Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn. O žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės. O meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).





Trejybės ratas: Meilė-kodėl -> troškimai-kaip -> viskas-koks ->
Pakeistos 92-95 eilutės iš
į:
Žinojimas remiasi išėjimo už savęs pakopa. Yra keturios pakopos, keturios apimtys. Žinojimas remiasi viena iš jų, tai skerspjūvinis pažinimas. O buvimas remiasi dviem galimybėmis, didėjančiu ir mažėjančiu laisvumu. Mažėjantis laisvumas yra priešingybė: laisvumas ir nelaisvumas. O didėjantis laisvumas yra visvien: tiesiog laisvumas. Juo sutampa laisvumas (loosen) ir laisvėjimas (unloosen).

Pakeistos 109-125 eilutės iš
Apytaka -> santvarka
* Dievo šokis - požiūriai
* išgyvenimo apytaka - sandaros
* žinojimo rūmai - išsaiškinimo būdai
* meilės mokslas
- gyvybė

Nešališkas - be liudytojo
- Kitas. (Dievas nebūtinas). Palaikant, ugdant, brandinant Kitą, tsiranda Tu, tada Aš, tada Dievas. Tai liudytojai, vidiniai išgyventojai.

Trejybės ratas sieja neišreikštą ir išreikštą.

Nulinė veikla
* +1 reflektyvinė veikla
* +2 pasikartojanti veikla
* +3 suderinanti veikla

Nieko nedarymas visgi yra kažko (betko, visko) darymas
.
į:


* Trejybės ratas sieja neišreikštą ir išreikštą.
* Nieko nedarymas visgi yra kažko (betko, visko) darymas.
* Dievo šokis
- visos savybės atskirtos - trejybės ratas = 1. Išgyvenimo apytaka sandaros remiasi daugiau savybių: 2x4, 2x3, 3x4 ir t.t.
Ištrintos 118-119 eilutės:

Dievo šokis - visos savybės atskirtos - trejybės ratas = 1. Išgyvenimo apytaka sandaros remiasi daugiau savybių: 2x4, 2x3, 3x4 ir t.t.
2020 liepos 11 d., 11:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-13 eilutės iš
į:
* Kaip nulybės atvaizdas nusako sąmoningumo lygį?
* Kaip sąmoningumas per nulybės atvaizdą perkuria Dievo trejybę į kitus atvaizdus?
* Kaip praplėtėja Dievo sąvoka iš Dievo į meilę (visumą palaikančią permainą)?
* Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
* Išsiskyrimai dvejybe, trejybe, ketverybe: Iškyla būties klausimas (dvejybe - už mūsų, savyje), santykis su savimi (trejybe), ir lygiavertis dviejų požiūrių (Dievo už mūsų, Dievo mumyse) vienas kito supratimas (ketverybe).
Pakeistos 27-28 eilutės iš
į:
* Tėve mūsų griauna skirtumą tarp Dievo ir manęs, kad jisai gyventų manimi. Trejybė (trys valios aštuongubame kelyje) leidžia pripažinti ir atsiduoti jam.
Pakeistos 49-50 eilutės iš
į:
* Koks santykis per nulybės atvaizdą tarp trejybės atvaizdo, ir ypač Dievo trejybės, ir trejybės rato?
Pridėtos 56-58 eilutės:
Dievas
* Dievas yra tiesos dvasia - tiesa yra (nulybės) atvaizdas, o nulybė yra (Dievo) sandara.
Pakeistos 64-68 eilutės iš
* Koks santykis per nulybės atvaizdą tarp trejybės atvaizdo, ir ypač Dievo trejybės, ir trejybės rato?
* Kaip nulybės atvaizdas nusako sąmoningumo lygį?
* Kaip sąmoningumas per nulybės atvaizdą perkuria Dievo trejybę į kitus atvaizdus?
* Kaip praplėtėja Dievo sąvoka iš Dievo į meilę (visumą palaikančią permainą)?
į:
Ištrintos 74-75 eilutės:
Žmogaus ryšys su tikrove už mūsų protų yra nepaprastas silpnas tačiau jį išsako ketverybė. Mes žinome, kad mūsų mintyse perėjimas iš sąmonės (kaip) į pasąmonę (koks) atsispindi tikrovėje perėjimu iš sąmoningumo (kodėl) į nesąmoningumą (ar). Tai yra, mūsų įsijautimas išjungia mūsų sąmoningumą, kuris yra savivaldos taškas mums atstovaujantis mūsų santykį su tikrove. Esame sąmoningi kolei sąmone atlaikome pasąmonę. Ir mūsų santykis su tikrove yra tai, kad šis įsijautimas ir atitinkamas nėrimas į tikrovę yra pasėkmingas, tai yra, būtent tuomi sugebame gyventi tikrovėje, kokia jinai nepažįstama mums bebūtų.
Pakeistos 90-98 eilutės iš
Dievas kaip traukos jėga leidžia žmogui atsispirti nuo kitų. Užtat šviesuoliai gali bandyti susikalbėti savo ryšio su Dievu pagrindu.

Tėve
mūsų griauna skirtumą tarp Dievo ir manęs, kad jisai gyventų manimi. Trejybė (trys valios aštuongubame kelyje) leidžia pripažinti ir atsiduoti jam.

Dievas
yra tiesos dvasia - tiesa yra (nulybės) atvaizdas, o nulybė yra (Dievo) sandara.

Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už
mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
į:
* Žmogaus ryšys su tikrove už mūsų protų yra nepaprastas silpnas tačiau jį išsako ketverybė. Mes žinome, kad mūsų mintyse perėjimas iš sąmonės (kaip) į pasąmonę (koks) atsispindi tikrovėje perėjimu iš sąmoningumo (kodėl) į nesąmoningumą (ar). Tai yra, mūsų įsijautimas išjungia mūsų sąmoningumą, kuris yra savivaldos taškas mums atstovaujantis mūsų santykį su tikrove. Esame sąmoningi kolei sąmone atlaikome pasąmonę. Ir mūsų santykis su tikrove yra tai, kad šis įsijautimas ir atitinkamas nėrimas į tikrovę yra pasėkmingas, tai yra, būtent tuomi sugebame gyventi tikrovėje, kokia jinai nepažįstama mums bebūtų.

Šviesuolių bendrystė
* Dievas kaip traukos jėga leidžia žmogui atsispirti nuo kitų. Užtat šviesuoliai gali bandyti susikalbėti savo ryšio su Dievu pagrindu.
Pakeista 102 eilutė iš:
Išsiskyrimai dvejybe, trejybe, ketverybe: Iškyla būties klausimas (dvejybe - už mūsų, savyje), santykis su savimi (trejybe), ir lygiavertis dviejų požiūrių (Dievo už mūsų, Dievo mumyse) vienas kito supratimas (ketverybe).
į:
2020 liepos 11 d., 09:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-8 eilutės:
Suvestinė
* Dvasinėje plotmėje Dievas yra, jis suveda meilę. Kūniškoje plotmėje Dievas atsisako savęs, o ši jo veikla yra meilė, tai jo raiška. Tad arba Dievas yra, arba jisai reiškiasi.
* Dievo nebuvimas sukuria asmenis (ketverybę): Mane, Tave, Kitą. Dievo buvimas viską suveda jo veikla, viską persmelkiančia meile (požiūrio lygtimi).
* Nieko nedarantis veiksmas = ne veiksmas. Tai neigimo ištaka. Ir tuo pačiu teigimo ištaka.
* 0->3 Dievas nulybė (Kito nėra) Dievas tvirtinamas. Jie laikosi savęs. Dievą supa Kito trejybės ratas. Jei nesilaiko savęs - gaunasi Dievo trejybė (tad Dievas nebūtinas savo nebūtinumu). (Kartu 1(būtinas)+3(nebūtinas)=4)
Pakeistos 143-144 eilutės iš
Nieko nedarantis veiksmas = ne veiksmas. Tai neigimo ištaka. Ir tuo pačiu teigimo ištaka.
į:
Pakeistos 149-154 eilutės iš
Eilės tvarką išmąstyti


* 0->3 Dievas nulybė (Kito nėra) Dievas tvirtinamas. Jie laikosi savęs. Dievą supa Kito trejybės ratas. Jei nesilaiko savęs - gaunasi Dievo trejybė (tad Dievas nebūtinas savo nebūtinumu). (Kartu 1(būtinas)+3(nebūtinas)=4)

Dvasinėje plotmėje Dievas yra, jis suveda meilę. Kūniškoje plotmėje Dievas atsisako savęs, o ši jo veikla yra meilė, tai jo raiška. Tad arba Dievas yra, arba jisai reiškiasi.
į:
Eilės tvarką išmąstyti
2020 liepos 11 d., 09:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 149 eilutė iš:
Dvasinėje plotmėje Dievas yra, jis suveda meilę. Kūniškoje plotmėje Dievas atsisako savęs, o ši jo veikla yra meilė.
į:
Dvasinėje plotmėje Dievas yra, jis suveda meilę. Kūniškoje plotmėje Dievas atsisako savęs, o ši jo veikla yra meilė, tai jo raiška. Tad arba Dievas yra, arba jisai reiškiasi.
2020 liepos 11 d., 09:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 148-149 eilutės:

Dvasinėje plotmėje Dievas yra, jis suveda meilę. Kūniškoje plotmėje Dievas atsisako savęs, o ši jo veikla yra meilė.
2020 liepos 10 d., 23:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-10 eilutės iš
į:
Knygai "Žinokime viską".
* Visko žinojimą išreiškia žinojimai kaip keturi asmenys reiškiasi: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
Pakeistos 19-26 eilutės iš
į:
* Tapatumą apibrėžia ženklų savybės, lygmenų poros. Nes tapatumas viename lygmenyje turi būti išreikštas netapatumu kitame lygmenyje. Tapatumas turi būti suvoktas ir įžvelgtas, įmanytas.
* Lygybė (meilės ir Dievo) yra metalygmens dingimas. O trejybėje nėra išorinio metalygmens (kodėl), tėra vidinis metalygmuo (ar).
* Lygybė, kaip antai X=X, prieštarauja sau, tai yra paprieštaravimo sandas. Lygybe dvi skirtingas sąvokas laiko ta pačia sąvoka.

Ženklai
* Ženklai sustato lygybės klausimą. Ženklais mažas skirtumas gali būti esminis.
* Užtenka mažų mažiausio ženklo, iš kurio gali žinoti iš kur vėjas pučia, parodyti gerą valią ir tt. Tai mokslo esmė. Mokslas reikalauja ženklo, betgi mažų mažiausio ženklo.
Pakeistos 69-70 eilutės iš
Ketverybės poslinkis: (kaip -> koks)->(kodėl-> = ar) sulygina kodėl ir ar. Santvarkos vidinis poslinkis sulygina lygmenis už santvarkos, dingsta sąmoningumas, lieka tiktai vidiniai poslinkiai. Praleidžiamas išvirkštinis dvilypinis poslinkis. Lieka užribyj pagerbti.
į:
Pakeistos 79-84 eilutės iš
* Lygybė (meilės ir Dievo) yra metalygmens dingimas. O trejybėje nėra išorinio metalygmens (kodėl), tėra vidinis metalygmuo (ar).
* Tapatumą apibrėžia ženklų savybės
, lygmenų poros. Nes tapatumas viename lygmenyje turi būti išreikštas netapatumu kitame lygmenyje. Tapatumas turi būti suvoktas ir įžvelgtas, įmanytas.

Užtenka mažų mažiausio ženklo, iš kurio gali žinoti iš kur vėjas pučia, parodyti gerą valią ir tt. Tai mokslo esmė. Mokslas reikalauja ženklo, betgi mažų mažiausio ženklo
.
į:
* Ketverybės poslinkis: (kaip -> koks)->(kodėl-> = ar) sulygina kodėl ir ar. Santvarkos vidinis poslinkis sulygina lygmenis už santvarkos, dingsta sąmoningumas, lieka tiktai vidiniai poslinkiai. Praleidžiamas išvirkštinis dvilypinis poslinkis. Lieka užribyj pagerbti.
Ištrintos 95-98 eilutės:

Knygai "Žinokime viską". Visko žinojimą išreiškia žinojimai kaip keturi asmenys reiškiasi: Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Lygybė, kaip antai X=X, prieštarauja sau, tai yra paprieštaravimo sandas. Lygybe dvi skirtingas sąvokas laiko ta pačia sąvoka.
2020 liepos 10 d., 23:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-14 eilutės iš
į:
* Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?
Pridėtos 21-22 eilutės:
* Nulinė veikla paskiroje pakopoje grindžia apytaką.
* Dievo klausimas - asmuo, Dievo atsakymas - apytaka.
Pakeistos 32-33 eilutės iš
į:
* Ar savastis yra mums (asmeniui, Dievui mumyse), ar savastis yra būčiai (Dievui už mūsų)? Viskas, visa savastis, yra Dievui už mūsų, o Dievas mumyse telieka asmuo būklėje. "Kas Cėzariaus Cėzariui, kas Dievo Dievui."
Pakeistos 64-78 eilutės iš
Ketverybėje: (kaip->koks) sulygina (kodėl -> = ar) nes dingsta kodėl, dingsta metalygmuo ir lieka lygybė.

Ketverybėje (troškimai->viskas)->(meilė->Dievas).

Lygybė (meilės ir Dievo) yra metalygmens dingimas.

O trejybėje nėra išorinio metalygmens (kodėl)
, tėra vidinis metalygmuo (ar).

Kodėl atsiranda su ketverybe.

0 Koks, 1 Kaip, 2 Ar, 3 Kodėl

* Nulinė veikla paskiroje pakopoje grindžia apytaką.
* Dievo klausimas - asmuo, Dievo atsakymas - apytaka
.
į:
Ketverybė
*
Ketverybėje: (kaip->koks) sulygina (kodėl -> = ar) nes dingsta kodėl, dingsta metalygmuo ir lieka lygybė.
* Ketverybėje (troškimai->viskas)->(meilė->Dievas).
* Kodėl atsiranda su ketverybe.
* 0 Koks, 1 Kaip, 2 Ar, 3 Kodėl
* Ketverybė: nulinis veiksmas
(neišėjimas už savęs) išreikštas ir prilygintas su kitais lygmenimis.

* Lygybė (meilės ir Dievo) yra metalygmens dingimas. O trejybėje nėra išorinio metalygmens (kodėl), tėra vidinis metalygmuo (ar).
* Tapatumą apibrėžia ženklų savybės, lygmenų poros. Nes tapatumas viename lygmenyje turi būti išreikštas netapatumu kitame lygmenyje. Tapatumas turi būti suvoktas ir įžvelgtas, įmanytas
.
Ištrintos 75-77 eilutės:

* Tapatumą apibrėžia ženklų savybės, lygmenų poros. Nes tapatumas viename lygmenyje turi būti išreikštas netapatumu kitame lygmenyje. Tapatumas turi būti suvoktas ir įžvelgtas, įmanytas.
Ištrintos 80-85 eilutės:

Ketverybė: nulinis veiksmas (neišėjimas už savęs) išreikštas ir prilygintas su kitais lygmenimis.

Ar savastis yra mums (asmeniui, Dievui mumyse), ar savastis yra būčiai (Dievui už mūsų)? Viskas, visa savastis, yra Dievui už mūsų, o Dievas mumyse telieka asmuo būklėje. "Kas Cėzariaus Cėzariui, kas Dievo Dievui."

Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?
2020 liepos 10 d., 23:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-8 eilutės iš
į:
Sąlygiškumas
* Trejybės ratas apibrėžia sąlygiškumą. Trejybės atvaizdai išsako nešališką ar šališką požiūrį į sąlygiškumą, kiek su juo tapatinamės ar nesitapatiname, kiek jisai išgyvenamas (buvimu, veikimu, mąstymu) ar neišgyvenamas (būtinumu, tikrumu, galimumu).
Pridėtos 19-20 eilutės:
* Trejybės ratas išsako Dievo buvimą, yra viena reikšmė, trys kampai. Trejybės atvaizdai išsako nebuvimą, yra keturios reikšmės, pakopos.
Atsiplėšimas
Ištrinta 21 eilutė:
Atsiplėšimas
Ištrintos 45-47 eilutės:

Trejybės ratas apibrėžia sąlygiškumą. Trejybės atvaizdai išsako nešališką ar šališką požiūrį į sąlygiškumą, kiek su juo tapatinamės ar nesitapatiname, kiek jisai išgyvenamas (buvimu, veikimu, mąstymu) ar neišgyvenamas (būtinumu, tikrumu, galimumu).
Pakeista 54 eilutė iš:
Trejybės ratas išsako Dievo buvimą, yra viena reikšmė, trys kampai. Trejybės atvaizdai išsako nebuvimą, yra keturios reikšmės, pakopos.
į:
2020 liepos 10 d., 23:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-10 eilutės iš
į:
* Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio). Kaip su kitomis apytakomis?
Pridėta 17 eilutė:
Atsiplėšimas
Pakeistos 20-21 eilutės iš
į:
* Visaregis: Asmuo (pažinovas) atsiplėšia nuo savasties (pažinimo lauko).
Pridėtos 26-30 eilutės:
Asmenys
* Aš - žvilgnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).

Ištrintos 54-58 eilutės:

Aš - žvilgnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).

Visaregis: Asmuo (pažinovas) atsiplėšia nuo savasties (pažinimo lauko).
Pakeistos 71-74 eilutės iš
Nulinė veikla paskiroje pakopoje grindžia apytaką.

Dievo klausimas - asmuo, Dievo atsakymas - apytaka.
į:
* Nulinė veikla paskiroje pakopoje grindžia apytaką.
* Dievo klausimas - asmuo, Dievo atsakymas - apytaka.
Pakeistos 76-78 eilutės iš
Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio). Kaip su kitomis apytakomis?

Tapatumą apibrėžia ženklų savybės, lygmenų poros. Nes tapatumas viename lygmenyje turi būti išreikštas netapatumu kitame lygmenyje. Tapatumas turi būti suvoktas ir įžvelgtas, įmanytas.
į:

*
Tapatumą apibrėžia ženklų savybės, lygmenų poros. Nes tapatumas viename lygmenyje turi būti išreikštas netapatumu kitame lygmenyje. Tapatumas turi būti suvoktas ir įžvelgtas, įmanytas.
2020 liepos 10 d., 23:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-22 eilutės iš
į:
* Meilės mokslas. 12 gyvybės dėsnių: išsiskiria dvi plotmės, turinio ir raiškos.
* Žinojimo rūmai. Matematikos žinojimo rūmuose išsiskiria dvi plotmės, meta ir paprastoji.
* Dievas apytakomis išsiskiria, atsiveria tarpas tarp Dievo ir Dievo, o tą tarpą papildo sąmoningumas.

Savastis
* Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista.
* Savastis yra tai kuomi esame, tai mumyse, kas yra. Tad savastis yra pagrindas klausimui, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų?
Ištrintos 29-32 eilutės:
Savastis
* Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista.
Ištrintos 38-43 eilutės:
12 gyvybės dėsnių: išsiskiria dvi plotmės, turinio ir raiškos.

Matematikos žinojimo rūmuose išsiskiria dvi plotmės, meta ir paprastoji.

Dievas apytakomis išsiskiria, atsiveria tarpas tarp Dievo ir Dievo, o tą tarpą papildo sąmoningumas.
Ištrinta 46 eilutė:
Savastis yra tai kuomi esame, tai mumyse, kas yra. Tad savastis yra pagrindas klausimui, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų?
2020 liepos 10 d., 23:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
Besąlygiškas reiškia sąlygų nevaržomas, užtat laisvas. Bet yra dviejų rūšių besąlygiškumų: visai be sąlygų, ir sąlygų nevaržomas.
į:
Besąlygiškumas
*
Besąlygiškas reiškia sąlygų nevaržomas, užtat laisvas. Bet yra dviejų rūšių besąlygiškumų: visai be sąlygų, ir sąlygų nevaržomas.

Išgyvenimo apytaka
* Ramybė yra santykis su pasąmone.
* Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes.

Gyvenimo lygtis
* Tobulumas: buvimas ten kur turėtų būti, kaip kad gerasis vaikas.

Apytakos
* 4 apytakos savaip išreiškia asmens santykį su trejybės ratu
.
Pakeistos 23-30 eilutės iš
Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista.

Ramybė yra santykis su pasąmone.

Tobulumas: buvimas ten kur turėtų būti, kaip kad gerasis vaikas.

4 apytakos savaip išreiškia asmens santykį su trejybės ratu.
į:
Savastis
*
Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista.
Ištrinta 30 eilutė:
Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes.
2020 liepos 10 d., 19:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 142-152 eilutės iš
Nieko nedarantis veiksmas = ne veiksmas. Tai neigimo ištaka. Ir tuo pačiu teigimo ištaka.
į:
Nieko nedarantis veiksmas = ne veiksmas. Tai neigimo ištaka. Ir tuo pačiu teigimo ištaka.

X=X reiškia 1=2 per 3.
* O meilės mokslas - trejybės ratas
* 1 Tėvas - Dievo šokis - Dievas
* 2 Sūnus - išgyvenimo apytaka - viskas
* 3 Dvasia - žinojimo rūmai - troškimai
Eilės tvarką išmąstyti


* 0->3 Dievas nulybė (Kito nėra) Dievas tvirtinamas. Jie laikosi savęs. Dievą supa Kito trejybės ratas. Jei nesilaiko savęs - gaunasi Dievo trejybė (tad Dievas nebūtinas savo nebūtinumu). (Kartu 1(būtinas)+3(nebūtinas)=4)
2020 liepos 10 d., 19:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 134-142 eilutės iš
* 0=4 4+6
į:
* 0=4 4+6

X=X tapatumo morfizmas = Who is what.

* Tėvui nereikia įsijausti nes jisai jau yra. Jis atsiplėšia įsijausdamas.
* Pasąmonė įsijaučia, kad sąmonė galėtų atsiplėšti.
* Bendru klausimu įsijaučia, atsakymu atsiplėšia, žaidimu - klausimą atsako klausimu.

Nieko nedarantis veiksmas = ne veiksmas. Tai neigimo ištaka. Ir tuo pačiu teigimo ištaka.
2020 liepos 10 d., 19:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 127-134 eilutės iš
* būtis -> 2
į:
* būtis -> 2

Dievo šokis - visos savybės atskirtos - trejybės ratas = 1. Išgyvenimo apytaka sandaros remiasi daugiau savybių: 2x4, 2x3, 3x4 ir t.t.

* 0=1 trejybės ratas
* 0=2 Dievo trejybė
* 0=3 aštuonerybė 2x4
* 0=4 4+6
2020 liepos 10 d., 19:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 122-127 eilutės iš
Nieko nedarymas visgi yra kažko (betko, visko) darymas.
į:
Nieko nedarymas visgi yra kažko (betko, visko) darymas.

Keturios savybės eilės tvarka grindžia įvairias sandaras
* neapibrėžta - apibrėžta -> 4 asmenys
* nulinis veiksmas -> 3 vaidmenys
* būtis -> 2
2020 liepos 10 d., 19:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 115-122 eilutės iš
Trejybės ratas sieja neišreikštą ir išreikštą.
į:
Trejybės ratas sieja neišreikštą ir išreikštą.

Nulinė veikla
* +1 reflektyvinė veikla
* +2 pasikartojanti veikla
* +3 suderinanti veikla

Nieko nedarymas visgi yra kažko (betko, visko) darymas
.
2020 liepos 10 d., 19:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 111-115 eilutės iš
* meilės mokslas - gyvybė
į:
* meilės mokslas - gyvybė

Nešališkas - be liudytojo - Kitas. (Dievas nebūtinas). Palaikant, ugdant, brandinant Kitą, tsiranda Tu, tada Aš, tada Dievas. Tai liudytojai, vidiniai išgyventojai.

Trejybės ratas sieja neišreikštą ir išreikštą.
2020 liepos 10 d., 18:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 100-111 eilutės iš
Lygybė, kaip antai X=X, prieštarauja sau, tai yra paprieštaravimo sandas. Lygybe dvi skirtingas sąvokas laiko ta pačia sąvoka.
į:
Lygybė, kaip antai X=X, prieštarauja sau, tai yra paprieštaravimo sandas. Lygybe dvi skirtingas sąvokas laiko ta pačia sąvoka.

* 3 vieningumai (meilė) - 1 dvasia
* 3 atvaizdai (troškimai) - 1 sandara
* 3 sandaros - 1 atvaizdai
* 3 dvasios - 1 vieningumas

Apytaka -> santvarka
* Dievo šokis - požiūriai
* išgyvenimo apytaka - sandaros
* žinojimo rūmai - išsaiškinimo būdai
* meilės mokslas - gyvybė
2020 liepos 10 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 100 eilutė iš:
Lygybė prieštarauja sau, tai yra paprieštaravimo sandas.
į:
Lygybė, kaip antai X=X, prieštarauja sau, tai yra paprieštaravimo sandas. Lygybe dvi skirtingas sąvokas laiko ta pačia sąvoka.
2020 liepos 10 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 98-100 eilutės iš
Knygai "Žinokime viską". Visko žinojimą išreiškia žinojimai kaip keturi asmenys reiškiasi: Dievas, Aš, Tu, Kitas.
į:
Knygai "Žinokime viską". Visko žinojimą išreiškia žinojimai kaip keturi asmenys reiškiasi: Dievas, Aš, Tu, Kitas.

Lygybė prieštarauja sau, tai yra paprieštaravimo sandas
.
2020 liepos 06 d., 11:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 96-98 eilutės iš
Išsiskyrimai dvejybe, trejybe, ketverybe: Iškyla būties klausimas (dvejybe - už mūsų, savyje), santykis su savimi (trejybe), ir lygiavertis dviejų požiūrių (Dievo už mūsų, Dievo mumyse) vienas kito supratimas (ketverybe).
į:
Išsiskyrimai dvejybe, trejybe, ketverybe: Iškyla būties klausimas (dvejybe - už mūsų, savyje), santykis su savimi (trejybe), ir lygiavertis dviejų požiūrių (Dievo už mūsų, Dievo mumyse) vienas kito supratimas (ketverybe).

Knygai "Žinokime viską". Visko žinojimą išreiškia žinojimai kaip keturi asmenys reiškiasi: Dievas, Aš, Tu, Kitas
.
2020 liepos 06 d., 10:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 94-96 eilutės iš
* Kitas yra Kitas - 3 supratimai Dievo, dvasios
į:
* Kitas yra Kitas - 3 supratimai Dievo, dvasios

Išsiskyrimai dvejybe, trejybe, ketverybe: Iškyla būties klausimas (dvejybe - už mūsų, savyje), santykis su savimi (trejybe), ir lygiavertis dviejų požiūrių (Dievo už mūsų, Dievo mumyse) vienas kito supratimas (ketverybe).
2020 liepos 06 d., 10:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 84 eilutė iš:
Ar savastis yra mums (asmeniui, Dievui mumyse), ar savastis yra būčiai (Dievui už mūsų)?
į:
Ar savastis yra mums (asmeniui, Dievui mumyse), ar savastis yra būčiai (Dievui už mūsų)? Viskas, visa savastis, yra Dievui už mūsų, o Dievas mumyse telieka asmuo būklėje. "Kas Cėzariaus Cėzariui, kas Dievo Dievui."
2020 liepos 06 d., 09:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 90 eilutė:
Trejybės ratas sieja 3 supratimus.
2020 liepos 06 d., 09:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 86-93 eilutės iš
Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?
į:
Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų?

Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.

* Dievas yra Dievas - 3 supratimai meilės, vieningumo
* Aš esu Aš - 3 supratimai troškimų, atvaizdų
* Tu esi Tu - 3 supratimai visko, sandaros
* Kitas yra Kitas - 3 supratimai Dievo, dvasios
2020 liepos 06 d., 09:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 84-86 eilutės iš
Ar savastis yra mums (asmeniui, Dievui mumyse), ar savastis yra būčiai (Dievui už mūsų)?
į:
Ar savastis yra mums (asmeniui, Dievui mumyse), ar savastis yra būčiai (Dievui už mūsų)?

Ar teisingai ar klaidingai sustatysime santykį tarp Dievo mumyse ir Dievo už mūsų
?
2020 liepos 06 d., 09:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 82-84 eilutės iš
Ketverybė: nulinis veiksmas (neišėjimas už savęs) išreikštas ir prilygintas su kitais lygmenimis.
į:
Ketverybė: nulinis veiksmas (neišėjimas už savęs) išreikštas ir prilygintas su kitais lygmenimis.

Ar savastis yra mums (asmeniui, Dievui mumyse), ar savastis yra būčiai (Dievui už mūsų)?
2020 liepos 03 d., 19:31 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 77-112 eilutės:
Dievo šokyje Dievo trejybė išsako "Dievas yra Dievas". Dievo vaidmenys, jo kampai išsako skirtumus tarp asmenų ir Dievo. Tėvas, "Aš esu Dievas"; Sūnus, "Tu esi Dievas"; Dvasia, "Tai yra Dievas". Tas skirtumas didėja ir išreiškia vis didesnį sąmoningumą. Tačiau "Dievas yra Dievas" išreiškia, kad trys asmenys (Aš, Tu, Kitas) visi yra vienas Dievas, kaip tvirtina trys vaidmenys (Tėvas, Sūnus, Dvasia).

Apytakos išsako trejybės ratu asmens santykį su savimi:
* Dievo savasties (Dievo) mokslas: "Dievas yra Dievas"
* Mano savasties (visko) mokslas: "Aš esu Aš"
* Tavo savasties (troškimų) mokslas: "Tu esi Tu" (bendras reikalas)
* Kito savasties (meilės) mokslas: "Kitas yra Kitas"

Ir kiekvienoje apytakoje yra trys kitos lygtys, pavyzdžiui, išgyvenimo apytakoje:
* pasąmonė: "Dievas yra Aš"
* sąmonė: "Tu esi Aš"
* sąmoningumas: "Kitas yra Aš"

Žinojimo rūmuose (apie bendrą reikalą):
* "Dievas yra Tu"
* "Aš esu Tu"
* "Kitas yra Tu"

Meilės moksle
* "Dievas yra Kitas"
* "Aš esu Kitas"
* "Tu esi Kitas"

Trejybės ratas nusako, kad kiekvienas narys savo laiku gali būti tiek asmuo, tiek savastis. Ir šitą galima suprasti trejybės atvaizdais, ką kiekvienu atveju reiškia vaidmenys.

Trejybės ratas atsako į klausimus:
* Ar Dievas yra? "Dievas yra Dievas"
* Koks Aš esu? "Aš esu Aš"
* Kaip Tu esi? "Tu esi Tu"
* Kodėl Kitas yra? "Kitas yra Kitas"
Tad kiekviename atsakyme glūdi trejybės ratas. O klausimas remiasi ketverybe.

Trejybės ratu reikšmė pasikeičia tris kartus. Matyt, reikšmę išsako ketverybės lygmenys. O reikšmei reikalingas asmuo kuris bene nusako ašinį lygmenį.

Trejybės ratą sieti su asmenį atitinkančiu nulybės atvaizdu, įsijausti į trejybės rato narius, suvokti atitinkamą trejybės atvaizdą, kaip jie save supranta, savo savastį, ką jiems reiškia "X yra X".
Ištrintos 79-82 eilutės:
Dievo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra asmeniui (Dievui, Man, Tau, Kitam) aukštesnis, sąmoningesnis, asmenį ugdantis lygmuo.

Asmenys yra nulybės atvaizdai, o troškimai - išvirkščiai.
Ištrintos 80-81 eilutės:

Nulybės atvaizdai išsako skirtumą tarp turinio ir raiškos. Tiesa sutampa, prasmingumu tai visiškai atskirti lygmenys.
2020 liepos 03 d., 18:49 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 122-125 eilutės:

Nulinė veikla grindžia keturias apytakas, prisimink brėžinį kurį nupaišiau, kuriuo Dievas nebūtinas.

http://www.ms.lt/derlius/godandnotgod2.jpg
2020 liepos 03 d., 16:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 125-126 eilutės:

http://www.ms.lt/derlius/godandnotgod2.jpg
2020 liepos 03 d., 16:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 114-126 eilutės iš
Tėve mūsų griauna skirtumą tarp Dievo ir manęs, kad jisai gyventų manimi. Trejybė (trys valios aštuongubame kelyje) leidžia pripažinti ir atsiduoti jam.
į:
Tėve mūsų griauna skirtumą tarp Dievo ir manęs, kad jisai gyventų manimi. Trejybė (trys valios aštuongubame kelyje) leidžia pripažinti ir atsiduoti jam.

Dievo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra asmeniui (Dievui, Man, Tau, Kitam) aukštesnis, sąmoningesnis, asmenį ugdantis lygmuo.

Asmenys yra nulybės atvaizdai, o troškimai - išvirkščiai.

Dievas yra tiesos dvasia - tiesa yra (nulybės) atvaizdas, o nulybė yra (Dievo) sandara.

Nulybės atvaizdai išsako skirtumą tarp turinio ir raiškos. Tiesa sutampa, prasmingumu tai visiškai atskirti lygmenys.

Nulinė veikla grindžia keturias apytakas, prisimink brėžinį kurį nupaišiau, kuriuo Dievas nebūtinas.

Ketverybė: nulinis veiksmas (neišėjimas už savęs) išreikštas ir prilygintas su kitais lygmenimis
.
2020 liepos 03 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 112-114 eilutės iš
Trejybės ratą sieti su asmenį atitinkančiu nulybės atvaizdu, įsijausti į trejybės rato narius, suvokti atitinkamą trejybės atvaizdą, kaip jie save supranta, savo savastį, ką jiems reiškia "X yra X".
į:
Trejybės ratą sieti su asmenį atitinkančiu nulybės atvaizdu, įsijausti į trejybės rato narius, suvokti atitinkamą trejybės atvaizdą, kaip jie save supranta, savo savastį, ką jiems reiškia "X yra X".

Tėve mūsų griauna skirtumą tarp Dievo ir manęs, kad jisai gyventų manimi. Trejybė (trys valios aštuongubame kelyje) leidžia pripažinti ir atsiduoti jam
.
2020 liepos 02 d., 22:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 110-112 eilutės iš
Trejybės ratu reikšmė pasikeičia tris kartus. Matyt, reikšmę išsako ketverybės lygmenys. O reikšmei reikalingas asmuo kuris bene nusako ašinį lygmenį.
į:
Trejybės ratu reikšmė pasikeičia tris kartus. Matyt, reikšmę išsako ketverybės lygmenys. O reikšmei reikalingas asmuo kuris bene nusako ašinį lygmenį.

Trejybės ratą sieti su asmenį atitinkančiu nulybės atvaizdu, įsijausti į trejybės rato narius, suvokti atitinkamą trejybės atvaizdą, kaip jie save supranta, savo savastį, ką jiems reiškia "X yra X"
.
2020 liepos 02 d., 20:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 108-110 eilutės iš
Tad kiekviename atsakyme glūdi trejybės ratas. O klausimas remiasi ketverybe.
į:
Tad kiekviename atsakyme glūdi trejybės ratas. O klausimas remiasi ketverybe.

Trejybės ratu reikšmė pasikeičia tris kartus. Matyt, reikšmę išsako ketverybės lygmenys. O reikšmei reikalingas asmuo kuris bene nusako ašinį lygmenį
.
2020 liepos 02 d., 20:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 101-108 eilutės iš
Trejybės ratas nusako, kad kiekvienas narys savo laiku gali būti tiek asmuo, tiek savastis. Ir šitą galima suprasti trejybės atvaizdais, ką kiekvienu atveju reiškia vaidmenys.
į:
Trejybės ratas nusako, kad kiekvienas narys savo laiku gali būti tiek asmuo, tiek savastis. Ir šitą galima suprasti trejybės atvaizdais, ką kiekvienu atveju reiškia vaidmenys.

Trejybės ratas atsako į klausimus:
* Ar Dievas yra? "Dievas yra Dievas"
* Koks Aš esu? "Aš esu Aš"
* Kaip Tu esi? "Tu esi Tu"
* Kodėl Kitas yra? "Kitas yra Kitas"
Tad kiekviename atsakyme glūdi trejybės ratas. O klausimas remiasi ketverybe
.
2020 liepos 02 d., 18:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 99-101 eilutės iš
* "Tu esi Kitas"
į:
* "Tu esi Kitas"

Trejybės ratas nusako, kad kiekvienas narys savo laiku gali būti tiek asmuo, tiek savastis. Ir šitą galima suprasti trejybės atvaizdais, ką kiekvienu atveju reiškia vaidmenys.
2020 liepos 02 d., 18:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 78-99 eilutės iš
Dievo šokyje Dievo trejybė išsako "Dievas yra Dievas". Dievo vaidmenys, jo kampai išsako skirtumus tarp asmenų ir Dievo. Tėvas, "Aš esu Dievas"; Sūnus, "Tu esi Dievas"; Dvasia, "Tai yra Dievas". Tas skirtumas didėja ir išreiškia vis didesnį sąmoningumą. Tačiau "Dievas yra Dievas" išreiškia, kad trys asmenys (Aš, Tu, Kitas) visi yra vienas Dievas, kaip tvirtina trys vaidmenys (Tėvas, Sūnus, Dvasia). Apytakos išsako ...?
į:
Dievo šokyje Dievo trejybė išsako "Dievas yra Dievas". Dievo vaidmenys, jo kampai išsako skirtumus tarp asmenų ir Dievo. Tėvas, "Aš esu Dievas"; Sūnus, "Tu esi Dievas"; Dvasia, "Tai yra Dievas". Tas skirtumas didėja ir išreiškia vis didesnį sąmoningumą. Tačiau "Dievas yra Dievas" išreiškia, kad trys asmenys (Aš, Tu, Kitas) visi yra vienas Dievas, kaip tvirtina trys vaidmenys (Tėvas, Sūnus, Dvasia).

Apytakos išsako trejybės ratu asmens santykį su savimi:
* Dievo savasties (Dievo) mokslas: "Dievas yra Dievas"
* Mano savasties (visko) mokslas: "Aš esu Aš"
* Tavo savasties (troškimų) mokslas: "Tu esi Tu" (bendras reikalas)
* Kito savasties (meilės) mokslas: "Kitas yra Kitas"

Ir kiekvienoje apytakoje yra trys kitos lygtys, pavyzdžiui, išgyvenimo apytakoje:
* pasąmonė: "Dievas yra Aš"
* sąmonė: "Tu esi Aš"
* sąmoningumas: "Kitas yra Aš"

Žinojimo rūmuose (apie bendrą reikalą):
* "Dievas yra Tu"
* "Aš esu Tu"
* "Kitas yra Tu"

Meilės moksle
* "Dievas yra Kitas"
* "Aš esu Kitas"
* "Tu esi Kitas"
2020 liepos 02 d., 18:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 76-78 eilutės iš
Dievas kaip traukos jėga leidžia žmogui atsispirti nuo kitų. Užtat šviesuoliai gali bandyti susikalbėti savo ryšio su Dievu pagrindu.
į:
Dievas kaip traukos jėga leidžia žmogui atsispirti nuo kitų. Užtat šviesuoliai gali bandyti susikalbėti savo ryšio su Dievu pagrindu.

Dievo šokyje Dievo trejybė išsako "Dievas yra Dievas". Dievo vaidmenys, jo kampai išsako skirtumus tarp asmenų ir Dievo. Tėvas, "Aš esu Dievas"; Sūnus, "Tu esi Dievas"; Dvasia, "Tai yra Dievas". Tas skirtumas didėja ir išreiškia vis didesnį sąmoningumą. Tačiau "Dievas yra Dievas" išreiškia, kad trys asmenys (Aš, Tu, Kitas) visi yra vienas Dievas, kaip tvirtina trys vaidmenys (Tėvas, Sūnus, Dvasia). Apytakos išsako ...?
2020 liepos 02 d., 18:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 76 eilutė iš:
Dievas kaip traukos jėga leidžia žmogui atsispirti nuo kitų. Užtat
į:
Dievas kaip traukos jėga leidžia žmogui atsispirti nuo kitų. Užtat šviesuoliai gali bandyti susikalbėti savo ryšio su Dievu pagrindu.
2020 liepos 02 d., 16:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 74-76 eilutės iš
Tapatumą apibrėžia ženklų savybės, lygmenų poros. Nes tapatumas viename lygmenyje turi būti išreikštas netapatumu kitame lygmenyje. Tapatumas turi būti suvoktas ir įžvelgtas, įmanytas.
į:
Tapatumą apibrėžia ženklų savybės, lygmenų poros. Nes tapatumas viename lygmenyje turi būti išreikštas netapatumu kitame lygmenyje. Tapatumas turi būti suvoktas ir įžvelgtas, įmanytas.

Dievas kaip traukos jėga leidžia žmogui atsispirti nuo kitų. Užtat
2020 liepos 01 d., 16:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 72-74 eilutės iš
Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio). Kaip su kitomis apytakomis?
į:
Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio). Kaip su kitomis apytakomis?

Tapatumą apibrėžia ženklų savybės, lygmenų poros. Nes tapatumas viename lygmenyje turi būti išreikštas netapatumu kitame lygmenyje. Tapatumas turi būti suvoktas ir įžvelgtas, įmanytas.
2020 birželio 30 d., 16:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 70-72 eilutės iš
Užtenka mažų mažiausio ženklo, iš kurio gali žinoti iš kur vėjas pučia, parodyti gerą valią ir tt. Tai mokslo esmė. Mokslas reikalauja ženklo, betgi mažų mažiausio ženklo.
į:
Užtenka mažų mažiausio ženklo, iš kurio gali žinoti iš kur vėjas pučia, parodyti gerą valią ir tt. Tai mokslo esmė. Mokslas reikalauja ženklo, betgi mažų mažiausio ženklo.

Būtis. Kas gali būti (dorovė) išskiriama nuo kas yra (elgesio). Kaip su kitomis apytakomis?
2020 birželio 29 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 68-70 eilutės iš
Dievo klausimas - asmuo, Dievo atsakymas - apytaka.
į:
Dievo klausimas - asmuo, Dievo atsakymas - apytaka.

Užtenka mažų mažiausio ženklo, iš kurio gali žinoti iš kur vėjas pučia, parodyti gerą valią ir tt. Tai mokslo esmė. Mokslas reikalauja ženklo, betgi mažų mažiausio ženklo
.
2020 birželio 29 d., 12:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 66-68 eilutės iš
Nulinė veikla paskiroje pakopoje grindžia apytaką.
į:
Nulinė veikla paskiroje pakopoje grindžia apytaką.

Dievo klausimas - asmuo, Dievo atsakymas - apytaka
.
2020 birželio 29 d., 11:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 64-66 eilutės iš
0 Koks, 1 Kaip, 2 Ar, 3 Kodėl
į:
0 Koks, 1 Kaip, 2 Ar, 3 Kodėl

Nulinė veikla paskiroje pakopoje grindžia apytaką.
2020 birželio 29 d., 11:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 52-64 eilutės iš
Trejybės ratas: Meilė-kodėl -> troškimai-kaip -> viskas-koks ->
į:
Trejybės ratas: Meilė-kodėl -> troškimai-kaip -> viskas-koks ->

Ketverybėje: (kaip->koks) sulygina (kodėl -> = ar) nes dingsta kodėl, dingsta metalygmuo ir lieka lygybė.

Ketverybėje (troškimai->viskas)->(meilė->Dievas).

Lygybė (meilės ir Dievo) yra metalygmens dingimas.

O trejybėje nėra išorinio metalygmens (kodėl), tėra vidinis metalygmuo (ar).

Kodėl atsiranda su ketverybe.

0 Koks, 1 Kaip, 2 Ar, 3 Kodėl
2020 birželio 29 d., 11:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 48-52 eilutės iš
Visaregis: Asmuo (pažinovas) atsiplėšia nuo savasties (pažinimo lauko).
į:
Visaregis: Asmuo (pažinovas) atsiplėšia nuo savasties (pažinimo lauko).

Ketverybės poslinkis: (kaip -> koks)->(kodėl-> = ar) sulygina kodėl ir ar. Santvarkos vidinis poslinkis sulygina lygmenis už santvarkos, dingsta sąmoningumas, lieka tiktai vidiniai poslinkiai. Praleidžiamas išvirkštinis dvilypinis poslinkis. Lieka užribyj pagerbti.

Trejybės ratas: Meilė-kodėl -> troškimai-kaip -> viskas-koks ->
2020 birželio 29 d., 11:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 46-48 eilutės iš
Aš - žvilgnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
į:
Aš - žvilgnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).

Visaregis: Asmuo (pažinovas) atsiplėšia nuo savasties (pažinimo lauko
).
2020 birželio 29 d., 11:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 44-46 eilutės iš
Savastis yra tai kuomi esame, tai mumyse, kas yra. Tad savastis yra pagrindas klausimui, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų?
į:
Savastis yra tai kuomi esame, tai mumyse, kas yra. Tad savastis yra pagrindas klausimui, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų?

Aš - žvilgnis atgal į Dievą per viską (sandarą). Tu - žvilgsnis pirmyn link Kito, troškimais (atvaizdais).
2020 birželio 29 d., 10:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 44 eilutė iš:
Savastis yra tai kuomi esame, tai mumyse, kas yra. Tad savastis yra pagrindas klausimo, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų?
į:
Savastis yra tai kuomi esame, tai mumyse, kas yra. Tad savastis yra pagrindas klausimui, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų?
2020 birželio 29 d., 10:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 44 eilutė iš:
Savastis yra tai kuomi esame, tai mumyse, kas yra.
į:
Savastis yra tai kuomi esame, tai mumyse, kas yra. Tad savastis yra pagrindas klausimo, ar Dievas būtų jeigu jo nebūtų?
2020 birželio 29 d., 10:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 42-44 eilutės iš
Trejybės ratas išsako Dievo buvimą, yra viena reikšmė, trys kampai. Trejybės atvaizdai išsako nebuvimą, yra keturios reikšmės, pakopos.
į:
Trejybės ratas išsako Dievo buvimą, yra viena reikšmė, trys kampai. Trejybės atvaizdai išsako nebuvimą, yra keturios reikšmės, pakopos.

Savastis yra tai kuomi esame, tai mumyse, kas yra
.
2020 birželio 26 d., 12:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 42 eilutė iš:
Trejybės ratas išsako Dievo buvimą, yra viena reikšmė, trys kampai. Trejybės atvaizdai išsako nebuvimą, yra keturios reikšmės, pakopos.
į:
Trejybės ratas išsako Dievo buvimą, yra viena reikšmė, trys kampai. Trejybės atvaizdai išsako nebuvimą, yra keturios reikšmės, pakopos.
2020 birželio 26 d., 12:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 40-42 eilutės iš
Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras). Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn. O žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės. O meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).
į:
Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras). Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn. O žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės. O meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).

Trejybės ratas išsako Dievo buvimą, yra viena reikšmė, trys kampai. Trejybės atvaizdai išsako nebuvimą, yra keturios reikšmės, pakopos
.
2020 birželio 22 d., 15:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 40 eilutė iš:
Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn. O žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės. Kaip su meilės mokslu?
į:
Dievo šokyje Tėvo esminis klausimas (Ar Dievas būtinas?) iššaukia Sūnaus atsakymą (Dievas būtinai geras). Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn. O žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, (bet koks) klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės. O meilės mokslu (bet koks) atsakymas ryškėja, jisai turėtų vesti į atitinkamą esminį klausimą (Ar Dievas būtinas?).
2020 birželio 22 d., 15:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 38-40 eilutės iš
Žmogaus ryšys su tikrove už mūsų protų yra nepaprastas silpnas tačiau jį išsako ketverybė. Mes žinome, kad mūsų mintyse perėjimas iš sąmonės (kaip) į pasąmonę (koks) atsispindi tikrovėje perėjimu iš sąmoningumo (kodėl) į nesąmoningumą (ar). Tai yra, mūsų įsijautimas išjungia mūsų sąmoningumą, kuris yra savivaldos taškas mums atstovaujantis mūsų santykį su tikrove. Esame sąmoningi kolei sąmone atlaikome pasąmonę. Ir mūsų santykis su tikrove yra tai, kad šis įsijautimas ir atitinkamas nėrimas į tikrovę yra pasėkmingas, tai yra, būtent tuomi sugebame gyventi tikrovėje, kokia jinai nepažįstama mums bebūtų.
į:
Žmogaus ryšys su tikrove už mūsų protų yra nepaprastas silpnas tačiau jį išsako ketverybė. Mes žinome, kad mūsų mintyse perėjimas iš sąmonės (kaip) į pasąmonę (koks) atsispindi tikrovėje perėjimu iš sąmoningumo (kodėl) į nesąmoningumą (ar). Tai yra, mūsų įsijautimas išjungia mūsų sąmoningumą, kuris yra savivaldos taškas mums atstovaujantis mūsų santykį su tikrove. Esame sąmoningi kolei sąmone atlaikome pasąmonę. Ir mūsų santykis su tikrove yra tai, kad šis įsijautimas ir atitinkamas nėrimas į tikrovę yra pasėkmingas, tai yra, būtent tuomi sugebame gyventi tikrovėje, kokia jinai nepažįstama mums bebūtų.

Išgyvenimo apytakoje pasąmonė (atsakymai) mus veda gilyn, o sąmonė (klausimai) išvirkščiai mus veda platyn. O žinojimo rūmuose gaunasi atvirkščiai, klausimas mus veda gilyn į žaidimą, o atsakymas mus išveda lauk iš žaidimo. Nes žinojimo rūmai puoselėja bendrą reikalą, o jo pagrindą sudaro sąmonės. Kaip su meilės mokslu?
2020 birželio 22 d., 00:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 36-38 eilutės iš
Šešerybė praplečia trejybės ratą. Ar jinai tą užvedimą atskiria nuo asmens?
į:
Šešerybė praplečia trejybės ratą. Ar jinai tą užvedimą atskiria nuo asmens?

Žmogaus ryšys su tikrove už mūsų protų yra nepaprastas silpnas tačiau jį išsako ketverybė. Mes žinome, kad mūsų mintyse perėjimas iš sąmonės (kaip) į pasąmonę (koks) atsispindi tikrovėje perėjimu iš sąmoningumo (kodėl) į nesąmoningumą (ar). Tai yra, mūsų įsijautimas išjungia mūsų sąmoningumą, kuris yra savivaldos taškas mums atstovaujantis mūsų santykį su tikrove. Esame sąmoningi kolei sąmone atlaikome pasąmonę. Ir mūsų santykis su tikrove yra tai, kad šis įsijautimas ir atitinkamas nėrimas į tikrovę yra pasėkmingas, tai yra, būtent tuomi sugebame gyventi tikrovėje, kokia jinai nepažįstama mums bebūtų.
2020 birželio 20 d., 20:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 34-36 eilutės iš
Dievas apytakomis išsiskiria, atsiveria tarpas tarp Dievo ir Dievo, o tą tarpą papildo sąmoningumas.
į:
Dievas apytakomis išsiskiria, atsiveria tarpas tarp Dievo ir Dievo, o tą tarpą papildo sąmoningumas.

Šešerybė praplečia trejybės ratą. Ar jinai tą užvedimą atskiria nuo asmens?
2020 birželio 19 d., 10:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 26-34 eilutės iš
Trejybės ratas apibrėžia sąlygiškumą. Trejybės atvaizdai išsako nešališką ar šališką požiūrį į sąlygiškumą, kiek su juo tapatinamės ar nesitapatiname, kiek jisai išgyvenamas (buvimu, veikimu, mąstymu) ar neišgyvenamas (būtinumu, tikrumu, galimumu).
į:
Trejybės ratas apibrėžia sąlygiškumą. Trejybės atvaizdai išsako nešališką ar šališką požiūrį į sąlygiškumą, kiek su juo tapatinamės ar nesitapatiname, kiek jisai išgyvenamas (buvimu, veikimu, mąstymu) ar neišgyvenamas (būtinumu, tikrumu, galimumu).

Žinojimas remiasi išėjimo už savęs pakopa. Yra keturios pakopos, keturios apimtys. Žinojimas remiasi viena iš jų, tai skerspjūvinis pažinimas. O buvimas remiasi dviem galimybėmis, didėjančiu ir mažėjančiu laisvumu. Mažėjantis laisvumas yra priešingybė: laisvumas ir nelaisvumas. O didėjantis laisvumas yra visvien: tiesiog laisvumas. Juo sutampa laisvumas (loosen) ir laisvėjimas (unloosen).

12 gyvybės dėsnių: išsiskiria dvi plotmės, turinio ir raiškos.

Matematikos žinojimo rūmuose išsiskiria dvi plotmės, meta ir paprastoji.

Dievas apytakomis išsiskiria, atsiveria tarpas tarp Dievo ir Dievo, o tą tarpą papildo sąmoningumas
.
2020 birželio 15 d., 11:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 24-26 eilutės iš
Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes.
į:
Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes.

Trejybės ratas apibrėžia sąlygiškumą. Trejybės atvaizdai išsako nešališką ar šališką požiūrį į sąlygiškumą, kiek su juo tapatinamės ar nesitapatiname, kiek jisai išgyvenamas (buvimu, veikimu, mąstymu) ar neišgyvenamas (būtinumu, tikrumu, galimumu).
2020 birželio 14 d., 07:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 16-24 eilutės iš
Tobulumas: buvimas ten kur turėtų būti, kaip kad gerasis vaikas.
į:
Tobulumas: buvimas ten kur turėtų būti, kaip kad gerasis vaikas.

4 apytakos savaip išreiškia asmens santykį su trejybės ratu.

Pereiname iš atvaizdų (4+2) į aplinkybes (Kitas 12 klausimų, 4 trejybės atvaizdais).

Atvaizdai grindžia asmenis 4+2 ir 4x2, o aplinkybės grindžia apytakas 4x3.

Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes
.
2020 birželio 11 d., 12:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 14-16 eilutės iš
Ramybė yra santykis su pasąmone.
į:
Ramybė yra santykis su pasąmone.

Tobulumas: buvimas ten kur turėtų būti, kaip kad gerasis vaikas
.
2020 birželio 09 d., 21:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 12-14 eilutės iš
Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista.
į:
Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista.

Ramybė yra santykis su pasąmone
.
2020 birželio 09 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 10-12 eilutės iš
Esantysis ir būklė, tai paaiškina dvi žinojimo kryptis.
į:
Esantysis ir būklė, tai paaiškina dvi žinojimo kryptis.

Dievas yra esantysis, o jo savastis (Dievas, viskas, troškimai, meilė) yra jo būklė. Meilė yra Dievo savastis pilnai nuo jo išskleista
.
2020 birželio 09 d., 13:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-10 eilutės iš
Besąlygiškas reiškia sąlygų nevaržomas, užtat laisvas. Bet yra dviejų rūšių besąlygiškumų: visai be sąlygų, ir sąlygų nevaržomas.
į:
Besąlygiškas reiškia sąlygų nevaržomas, užtat laisvas. Bet yra dviejų rūšių besąlygiškumų: visai be sąlygų, ir sąlygų nevaržomas.

* Koks santykis per nulybės atvaizdą tarp trejybės atvaizdo, ir ypač Dievo trejybės, ir trejybės rato?
* Kaip nulybės atvaizdas nusako sąmoningumo lygį?
* Kaip sąmoningumas per nulybės atvaizdą perkuria Dievo trejybę į kitus atvaizdus?
* Kaip praplėtėja Dievo sąvoka iš Dievo į meilę (visumą palaikančią permainą)?

Esantysis ir būklė, tai paaiškina dvi žinojimo kryptis
.
2020 birželio 07 d., 09:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-3 eilutės iš
[++++笔记++++]
į:
[++++笔记++++]

Besąlygiškas reiškia sąlygų nevaržomas, užtat laisvas. Bet yra dviejų rūšių besąlygiškumų: visai be sąlygų, ir sąlygų nevaržomas.
2020 birželio 06 d., 13:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-97 eilutės iš
[++++笔记++++]

'''Apytakos'''

* Skirtingi suvedimai: Dievas ir meilė: Mylėk Dievą (kiekvienoje apimtyje); meilė ir Kitas, Tu, Aš (priimant savo apimtį): Mylėk artimą kaip save patį. Savo apimtis yra meilės apibrėžimo pagrindas: mylėk save (Mane), vienas kitą (Tave - "artimą"), visus (Kitą).
* Kaip dvejybė, trejybė, ketverybė glūdi kiekvienoje apytakoje? Ir kaip glūdi visaregyje?
* Meilės mokslu niekas prilygsta kažkam. Troškimų mokslu kažkas prilygsta betkam. Visko mokslu betkas prilygsta viskam. Dievo mokslu viskas prilygsta Dievui.
* Klausimai-nežinojimai Ar? Koks? Kaip? Kodėl? iššaukia išvirkštinius atsakymus-žinojimus Kodėl! Kaip! Koks! Ar! Pavyzdžiui, Dievas klausia Ar Dievas būtinas? užtat Dievas žino viską. Nes klausdamas Ar? kartu klausia Koks? Kaip? Kodėl? ir atsakydamas Kodėl! kartu atsako Kaip! Koks! Ar! Nors pažinovui klausimas Ar? yra nulinis ir pažintajam atsakymas Kodėl! yra nulinis. Tačiau būtent nulinis lygmuo reikalauja galingiausio pažinovo.
* Meilė pasako kaip išėjimas už savęs atrodo iš kitos pusės. Tad meilė yra "išėjimo už savęs" išėjimas už savęs.
* Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)
* Kaip apytakos pereina iš Dievo (trejybės) į meilę (trejybės ratą)?
* Besąlygiškumas į sąlygiškumą, tai Dievo išėjimas už savęs į save, 4 apytakos = 4 atvaizdai. O sąlygiškumas į besąlygiškumą, tai meilė, trejybės ratas, vieningumas.
* Kokiu veiksmažodžiu išsakyti Dievo išėjimą už savęs į save? Tai Dievo įsikūnijimas, tačiau tai klaidinantis išsireiškimas, nes Dievas įsikūnija netikslingai. Verčiau tai nusidvasinimas, atsidvasinimas, atsisakymas dvasios, išsikvėpimas, išsikvėpavimas.
* Išėjimas už savęs yra mažėjantis laisvumas iš visko į nieką, o meilė yra didėjantis laisvumas iš nieko į viską.
* Žinojimas yra laisvumo mažėjimas, o nežinojimas yra laisvumo didėjimas. Liudijimai yra nelaisvumai.
* Be trijų asmenų ir jų trejybės rato, nebūtų aišku, kaip išėjimas už savęs (kaip veikla apibrėžianti Dievą) skiriasi nuo Dievo išeinančio už savęs į save.
* Asmenys ir apytakos vienas kitą papildo.
* Dievo trejybė išreiškia, kad nėra sąlygų. Kiti trejybės atvaizdai išreiškia, kad yra kažkokios sąlygos. Trejybės ratas išreiškia, kad gali būti sąlygų. Tad trejybės ratas yra besąlygiškiausias, nes apima tiek sąlygiškumą, tiek besąlygiškumą.

'''Dievo šokis'''

* Dievo šokyje, Dievui pasitraukus, iš karto atsiranda riba aplink nebuvimo burbulą, o jame taškas - Dievulėlis, o Lęšis atspindi Dievą už burbulo į tašką, ir atspindi save, kaip ribą, į nebuvimą apie tašką. Riba siaurėja ir nebuvimas siaurėja kolei jie išnyksta. Bet ta išnykstanti riba yra tai kuo sutampa Dievas ir Dievulėlis. O jai išnykus, skirtumas tarp jų kartu išnyksta. Tad Dievo trejybė yra sąlygiška, laikina. Kaip tai susiję su besąlygiškumu?
* Ką pasitraukimas ir tyrimas reiškia kiekvienam Dievo vaidmeniui?

'''Visko žinojimas'''

* Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki, Brain Science Podcast) Užtat svarbu gražiai taikyti žinojimą, kaip kad meilė gražiai taiko.

'''Išgyvenimo apytaka'''

Visos sandaros susidaro iš atvaizdų požiūrių
* 12 aplinkybių = 4 trejybės atvaizdai
* 8 padalinimai = 4 dvejybės atvaizdai = 2 ketverybės atvaizdai
* 6 atvaizdai = 4 vienybės atvaizdai ir 2 septynerybės atvaizdai

Sandaras noriu naujai suprasti požiūriais, nuostatomis, įsakymais.
** Visaregiu bene atsiplėšiame nuo savo aplinkybių, nuo savo požiūrio.
** Pirminėmis sandaromis bene galime priimti kito požiūrį ar neturėti nė jokio požiūrio.

* Sandarą suvokiame bendriau per kitą, užtat tenka savo ypatumus išreikšti sandaros papildymu, tuo pačiu išreiškiame ir Dievo ypatumus.
* Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", tiesiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis.
* Pamąstyti, kaip atsitokėjimas išsako požiūrį į požiūrį, pasižiūrėjimą į save?
* Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėsmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais. Ir kas vieningumu?
* Mano pasaulį, mano būsenas, nusako padalinimai.
* Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją. Tad dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone. O ką sprendžia lūkesčiai, poreikiai, vertybės?

'''Atvaizdai'''

* Yra keturi nelaisvumo atvaizdai (viskas, betkas, kažkas, niekas yra visi be laisvumo). Ir du laisvumo atvaizdai (mažėjantis, didėjantis). O patį laisvumą nusako septynerybė.
* Veiksmas +2 prideda pasąmonę (mažėjantį laisvumą) ir sąmonę (didėjantį laisvumą). Tai yra susiję su skliausteliais, su padėkliniu automatu. Ką reiškia lygtis 4+2=6 ? Ar jinai susijusi su atvaizdais?
* Betkas yra su išorine aplinka, be atrankos, sandaros, laisvumo. Kažkas yra su išorine aplinka, atranka, bet sandaros, laisvumo. Niekas yra su išorine aplinka, atranka, sandara, be laisvumo. Dvasia yra laisvumas, mažėjantis ar didėjantis. Atvaizdas yra atranka. Vieningumas yra išorinė aplinka.
* Ketverybė išsako nelaisvumus, užtat laisvumas yra jos atvaizduose. Panašiai su penkerybe, šešerybe, septynerybe. Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė išsako laisvumą, dvasią, užtat jų atvaizdai yra nelaisvi. 2x4 = 8, kaip kad aštuonerybėje, padalinimų rate, netroškimuose, išsako laisvumo ir nelaisvumo santykį.
* Visko ir kitų apimčių savybė, kad tai būtinos sąvokos, kad neturi laisvumo, yra pagrindas visiems apibrėžimams. Tad visi apibrėžimai remiasi šiomis apimtimis ir jų santykiais, tad požiūriais. Tad ši savybė yra nulinė savybė į kurią atsiremia ketverybė. O kita nulinė savybė yra Dievas, neaprėpiamumas. Nelaisvumas yra griežtumas, tikslumas.

'''Visaregis'''

* Visaregis susideda iš vienybės (nejudamojo taško), dvejybės, trejybės (trejybės rato), ketverybės (apimčių). Keturios apytakos yra visaregio keturi atvaizdai.
* Kaip požiūris skiria nežinojimą (atsitokėjimą) ir žinojimą (įsijautimą). Kaip visaregis skiria nežinojimą ir žinojimą, atsiplėšimą nuo savo požiūrio. Kaip visaregis palaiko požiūrio grandinės (požiūrio į požiūrio ir t.t.) išaugimą ir jokio požiūrio nustatymą. Kaip ketverybė išreiškia jokio požiūrio (nulinio požiūrio) nustatymą. Kaip suprasti Dievo ir žmogaus požiūrius ir jų grandines?
* Visaregio lygmenų poros duoda dvejybę 2x1, trejybę 3x1, ketverybę 4x1, atvaizdus 2x3, padalinimus 2x4, aplinkybes 3x4. Po vieną, po tris, ar po keturis lygmenis duoda tas pačias dalines sandaras, prisideda tiktai visuminė sandara 2x3x4.

'''Trejybė'''

* Trejybės ratas plėtoja prielaidas ir išdavas išlaikant jų dvilypumą, taip kad jos vieną kitą išverčia ir papildo.
* Mintys apie trejybės paveikslą. Trejybės narys išsako santykį tarp prielaidos ir išdavos. Trejybės poslinkiu išdava tampa prielaida, tad išverčiamas santykis tarp prielaidos ir išdavos, o tai įveda priešingybę, nes visiškai pasikeičia vertinimas, kas buvo išdava dabar tampa prielaida. Nauja išdava yra ankstyvesnės prielaidos priešingybė: juoda prieštarauja baltai, balta prieštarauja pilkai, pilka prieštarauja juodai. Tai išplečia dvejybę ir remiasi ketverybe, grindžia įsisavinimą šešerybės atvaizdais, septynerybę, taip pat penkerybę.

'''Ketverybė'''

* Kaip ketverybe suprasti žmogų kaip gyvenantį dviem takais, pasąmonės-sąmonės ir jokiu-sąmoningumu? Esant sąmoningumui, išsiskiria sąmonė ir pasąmonė. Šiame išskyrime, išskiriami sąmonė (atstojanti pasąmonę) ir sąmoningumas (atstojantis jų atskyrimą). Pereinant iš sąmonės į pasąmonę, sąmoningumas tiesiog dingsta ir pereina į jokį požiūrį. Tad aukštesnieji lygmenys tiesiog atstoja, modeliuoja žemesniuosius lygmenis. Tik pas mane yra du atstojimai nes sąmoningumas modeliuoja pasąmonės ir sąmonės sutapimą kaip jų atskyrimą. Tad joks požiūris yra pasąmonės ir sąmonės sutapimas.
* Padalinimai susidaro iš požiūrių. O ketverybė yra padalinimas kuriuo galima atsisakyti požiūrio. Tai vyksta poslinkiais. Pereiname iš atsitokėjimo dvilypio požiūrio (2=kaip=žvilgsnis "iš" santvarką) į įsijautimo vienareikšmį požiūrį (1=koks=žvilgsnis "į" santvarkos). Tuomet, kaip pasekme, pereiname iš būsenos, kad "yra skirtumas" (tarp daikto ir modelio, tarp pavidalo ir turinio)=žvilgsnis "už" santvarkos=3=kodėl=klausimas, ir pereiname į būseną "nebėra skirtumo", kur tas pats, kur sutampame su riba, kur riba yra riboje, kur sutampa daiktas ir modelis, atsakymas 0="ar", dingsta požiūris. Kai įsijauti, griūna sąmoningumas. Ir kas toliau? Žinojimas, nežinojimas, nulinis požiūris, yra susiję su požiūrio dingimu.
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Tinbergen%27s_four_questions | Tinbergen's four questions]] and explanations. How vs. Why x Diachronic vs. Synchronic Note the relevance of time (When). Compare also with topos theory relating the How and Where of truth.
* Ketverybės esmė: Kitame, kurs nieko nepažįsta, jau glūdi jo sąmoningumo galimybė. Tai reiškia, kad nėra pasąmonės nė sąmonės be sąmoningumo galimybės. Pasąmonė ir sąmonė išplaukia iš sąmoningumo galimybės. Vadinas, Dievas yra būtinas. Tad pasąmonė išplaukia iš sąmoningumo, kaip kad sąmonė iš pasąmonė ir sąmoningumas iš sąmonės. Tad yra trejybės ratas. O kaip su stabų garbinimu?
* Trejybės rate ketvirtame žingsnyje prielaida su išdava sulyginamos, ir jų skirtumas nagrinėjamas keturiais lygmenimis: ar, koks, kaip, kodėl. Sulyginami supratimai, ar, kas, kaip, kodėl įvyko: Ar - ar iš viso skiriasi? Koks - kiek išsiskyrė dabartinis vykdymas ir ankstyvesnis vykdymas? Kaip - kiek išsiskyrė dabartinis nusistatymas ir ankstyvesnis nusistatymas? Kodėl - kiek išsiskyrė dabartinis permąstymas ir ankstyvesnis permąstymas? Šitais klausimais nagrinėjant iškyla neatitikimo esmė, kur tai vyko trejybės rate.

'''Žinojimo rūmai'''

* Kodėl tyrimai yra susiję su žaidimais? Kaip žaidimai sudaro žinojimo rūmus? Kam reikalingas bendras reikalas?
* Žinojimo rūmuose du skirtingi sparnai palaiko tikėjimą ir rūpėjimą. Abu sparnai kartu palaiko paklusimą.
* Dievo išėjime už savęs, su visiškai sąmoningu bendrauji savarankiškumo pakopoje - matematika, kuria suprantame Dievo būklę, o su visiškai nesąmoningu bendrauji meilės pakopoje, kuria suprantame nesąmoningiausio Kito būklę. Ir būtent meilės pakopa mus visus vienija.

'''Meilės mokslas'''

* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
* Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?
* Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
* Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.
* Kitas yra esmė, atvaizdų vieningumas, koks yra (santvarkoje) už atvaizdų, tai kas nesirodo betgi suvienija visus atvaizdus.
* Atsiradimas ("emergence") yra materialistinis reikalas, kuris svarbus suprantant gyvybę, jos raidą, ir meilės mokslą.
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?

'''Pertvarkymai'''

* Hierarchija (pavaldinystė), tad tikėjimas (ir bendrumas, vienumas) galimas plačiau ir siauriau.

'''Šešerybė'''

* Atsakomybė yra suprasta pareiga. Ir panašiai?
į:
[++++笔记++++]
2020 birželio 06 d., 11:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 18 eilutė:
* Dievo trejybė išreiškia, kad nėra sąlygų. Kiti trejybės atvaizdai išreiškia, kad yra kažkokios sąlygos. Trejybės ratas išreiškia, kad gali būti sąlygų. Tad trejybės ratas yra besąlygiškiausias, nes apima tiek sąlygiškumą, tiek besąlygiškumą.
2020 birželio 04 d., 15:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 92-96 eilutės iš
* Hierarchija (pavaldinystė), tad tikėjimas (ir bendrumas, vienumas) galimas plačiau ir siauriau.
į:
* Hierarchija (pavaldinystė), tad tikėjimas (ir bendrumas, vienumas) galimas plačiau ir siauriau.

'''Šešerybė'''

* Atsakomybė yra suprasta pareiga. Ir panašiai?
2020 birželio 02 d., 16:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 5 eilutė:
* Skirtingi suvedimai: Dievas ir meilė: Mylėk Dievą (kiekvienoje apimtyje); meilė ir Kitas, Tu, Aš (priimant savo apimtį): Mylėk artimą kaip save patį. Savo apimtis yra meilės apibrėžimo pagrindas: mylėk save (Mane), vienas kitą (Tave - "artimą"), visus (Kitą).
2020 birželio 02 d., 14:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 91-93 eilutės iš
* Hierarchija (pavaldinystė), tad tikėjimas (ir bendrumas, vienumas) galimas plačiau ir siauriau.

"Yra tai, kas reiškiasi." Veikla apibrėžia būtybę. Kaip tai susiję su veiksmu +2?
į:
* Hierarchija (pavaldinystė), tad tikėjimas (ir bendrumas, vienumas) galimas plačiau ir siauriau.
2020 birželio 02 d., 14:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-17 eilutės iš
į:
* Be trijų asmenų ir jų trejybės rato, nebūtų aišku, kaip išėjimas už savęs (kaip veikla apibrėžianti Dievą) skiriasi nuo Dievo išeinančio už savęs į save.
* Asmenys ir apytakos vienas kitą papildo.
Pakeistos 43-44 eilutės iš
į:
* Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją. Tad dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone. O ką sprendžia lūkesčiai, poreikiai, vertybės?
Pakeistos 70-71 eilutės iš
į:
* Trejybės rate ketvirtame žingsnyje prielaida su išdava sulyginamos, ir jų skirtumas nagrinėjamas keturiais lygmenimis: ar, koks, kaip, kodėl. Sulyginami supratimai, ar, kas, kaip, kodėl įvyko: Ar - ar iš viso skiriasi? Koks - kiek išsiskyrė dabartinis vykdymas ir ankstyvesnis vykdymas? Kaip - kiek išsiskyrė dabartinis nusistatymas ir ankstyvesnis nusistatymas? Kodėl - kiek išsiskyrė dabartinis permąstymas ir ankstyvesnis permąstymas? Šitais klausimais nagrinėjant iškyla neatitikimo esmė, kur tai vyko trejybės rate.
Pakeistos 85-88 eilutės iš
į:
* Atsiradimas ("emergence") yra materialistinis reikalas, kuris svarbus suprantant gyvybę, jos raidą, ir meilės mokslą.
* Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.
* Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?
Pakeistos 93-110 eilutės iš
Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją. Tad dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone.

O ką sprendžia lūkesčiai, poreikiai, vertybės
?

Trejybės rate ketvirtame žingsnyje prielaida su išdava sulyginamos, ir jų skirtumas nagrinėjamas keturiais lygmenimis: ar, koks, kaip, kodėl. Sulyginami supratimai, ar, kas, kaip, kodėl įvyko: Ar - ar iš viso skiriasi? Koks - kiek išsiskyrė dabartinis vykdymas ir ankstyvesnis vykdymas? Kaip - kiek išsiskyrė dabartinis nusistatymas ir ankstyvesnis nusistatymas? Kodėl - kiek išsiskyrė dabartinis permąstymas ir ankstyvesnis permąstymas? Šitais klausimais nagrinėjant iškyla neatitikimo esmė, kur tai vyko trejybės rate.

Atsiradimas ("emergence") yra materialistinis reikalas, kuris svarbus suprantant gyvybę, jos raidą, ir meilės mokslą.

Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.

Be trijų asmenų ir jų trejybės rato, nebūtų aišku, kaip išėjimas už savęs (kaip veikla apibrėžianti Dievą) skiriasi nuo Dievo išeinančio už savęs į save.

"Yra tai, kas reiškiasi." Veikla apibrėžia būtybę. Kaip tai susiję su veiksmu +2?

Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?

Asmenys ir apytakos vienas kitą papildo.
į:
"Yra tai, kas reiškiasi." Veikla apibrėžia būtybę. Kaip tai susiję su veiksmu +2?
2020 birželio 02 d., 13:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 48-49 eilutės iš
į:
* Visko ir kitų apimčių savybė, kad tai būtinos sąvokos, kad neturi laisvumo, yra pagrindas visiems apibrėžimams. Tad visi apibrėžimai remiasi šiomis apimtimis ir jų santykiais, tad požiūriais. Tad ši savybė yra nulinė savybė į kurią atsiremia ketverybė. O kita nulinė savybė yra Dievas, neaprėpiamumas. Nelaisvumas yra griežtumas, tikslumas.
Pridėtos 56-60 eilutės:
'''Trejybė'''

* Trejybės ratas plėtoja prielaidas ir išdavas išlaikant jų dvilypumą, taip kad jos vieną kitą išverčia ir papildo.
* Mintys apie trejybės paveikslą. Trejybės narys išsako santykį tarp prielaidos ir išdavos. Trejybės poslinkiu išdava tampa prielaida, tad išverčiamas santykis tarp prielaidos ir išdavos, o tai įveda priešingybę, nes visiškai pasikeičia vertinimas, kas buvo išdava dabar tampa prielaida. Nauja išdava yra ankstyvesnės prielaidos priešingybė: juoda prieštarauja baltai, balta prieštarauja pilkai, pilka prieštarauja juodai. Tai išplečia dvejybę ir remiasi ketverybe, grindžia įsisavinimą šešerybės atvaizdais, septynerybę, taip pat penkerybę.
Ištrintos 85-90 eilutės:

Trejybės ratas plėtoja prielaidas ir išdavas išlaikant jų dvilypumą, taip kad jos vieną kitą išverčia ir papildo.

Mintys apie trejybės paveikslą. Trejybės narys išsako santykį tarp prielaidos ir išdavos. Trejybės poslinkiu išdava tampa prielaida, tad išverčiamas santykis tarp prielaidos ir išdavos, o tai įveda priešingybę, nes visiškai pasikeičia vertinimas, kas buvo išdava dabar tampa prielaida. Nauja išdava yra ankstyvesnės prielaidos priešingybė: juoda prieštarauja baltai, balta prieštarauja pilkai, pilka prieštarauja juodai. Tai išplečia dvejybę ir remiasi ketverybe, grindžia įsisavinimą šešerybės atvaizdais, septynerybę, taip pat penkerybę.

Visko ir kitų apimčių savybė, kad tai būtinos sąvokos, kad neturi laisvumo, yra pagrindas visiems apibrėžimams. Tad visi apibrėžimai remiasi šiomis apimtimis ir jų santykiais, tad požiūriais. Tad ši savybė yra nulinė savybė į kurią atsiremia ketverybė. O kita nulinė savybė yra Dievas, neaprėpiamumas. Nelaisvumas yra griežtumas, tikslumas.
2020 birželio 02 d., 13:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-15 eilutės iš
į:
* Išėjimas už savęs yra mažėjantis laisvumas iš visko į nieką, o meilė yra didėjantis laisvumas iš nieko į viską.
* Žinojimas yra laisvumo mažėjimas, o nežinojimas yra laisvumo didėjimas. Liudijimai yra nelaisvumai.
Pakeistos 19-20 eilutės iš
į:
* Ką pasitraukimas ir tyrimas reiškia kiekvienam Dievo vaidmeniui?
Pakeistos 39-48 eilutės iš
į:
* Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėsmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais. Ir kas vieningumu?
* Mano pasaulį, mano būsenas, nusako padalinimai.

'''Atvaizdai'''

* Yra keturi nelaisvumo atvaizdai (viskas, betkas, kažkas, niekas yra visi be laisvumo). Ir du laisvumo atvaizdai (mažėjantis, didėjantis). O patį laisvumą nusako septynerybė.
* Veiksmas +2 prideda pasąmonę (mažėjantį laisvumą) ir sąmonę (didėjantį laisvumą). Tai yra susiję su skliausteliais, su padėkliniu automatu. Ką reiškia lygtis 4+2=6 ? Ar jinai susijusi su atvaizdais?
* Betkas yra su išorine aplinka, be atrankos, sandaros, laisvumo. Kažkas yra su išorine aplinka, atranka, bet sandaros, laisvumo. Niekas yra su išorine aplinka, atranka, sandara, be laisvumo. Dvasia yra laisvumas, mažėjantis ar didėjantis. Atvaizdas yra atranka. Vieningumas yra išorinė aplinka.
* Ketverybė išsako nelaisvumus, užtat laisvumas yra jos atvaizduose. Panašiai su penkerybe, šešerybe, septynerybe. Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė išsako laisvumą, dvasią, užtat jų atvaizdai yra nelaisvi. 2x4 = 8, kaip kad aštuonerybėje, padalinimų rate, netroškimuose, išsako laisvumo ir nelaisvumo santykį.
Pridėtos 57-58 eilutės:
* Kaip ketverybe suprasti žmogų kaip gyvenantį dviem takais, pasąmonės-sąmonės ir jokiu-sąmoningumu? Esant sąmoningumui, išsiskiria sąmonė ir pasąmonė. Šiame išskyrime, išskiriami sąmonė (atstojanti pasąmonę) ir sąmoningumas (atstojantis jų atskyrimą). Pereinant iš sąmonės į pasąmonę, sąmoningumas tiesiog dingsta ir pereina į jokį požiūrį. Tad aukštesnieji lygmenys tiesiog atstoja, modeliuoja žemesniuosius lygmenis. Tik pas mane yra du atstojimai nes sąmoningumas modeliuoja pasąmonės ir sąmonės sutapimą kaip jų atskyrimą. Tad joks požiūris yra pasąmonės ir sąmonės sutapimas.
* Padalinimai susidaro iš požiūrių. O ketverybė yra padalinimas kuriuo galima atsisakyti požiūrio. Tai vyksta poslinkiais. Pereiname iš atsitokėjimo dvilypio požiūrio (2=kaip=žvilgsnis "iš" santvarką) į įsijautimo vienareikšmį požiūrį (1=koks=žvilgsnis "į" santvarkos). Tuomet, kaip pasekme, pereiname iš būsenos, kad "yra skirtumas" (tarp daikto ir modelio, tarp pavidalo ir turinio)=žvilgsnis "už" santvarkos=3=kodėl=klausimas, ir pereiname į būseną "nebėra skirtumo", kur tas pats, kur sutampame su riba, kur riba yra riboje, kur sutampa daiktas ir modelis, atsakymas 0="ar", dingsta požiūris. Kai įsijauti, griūna sąmoningumas. Ir kas toliau? Žinojimas, nežinojimas, nulinis požiūris, yra susiję su požiūrio dingimu.
Pakeistos 73-75 eilutės iš
į:
* Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.
* Kitas yra esmė, atvaizdų vieningumas, koks yra (santvarkoje) už atvaizdų, tai kas nesirodo betgi suvienija visus atvaizdus.
Ištrintos 79-111 eilutės:






Kaip ketverybe suprasti žmogų kaip gyvenantį dviem takais, pasąmonės-sąmonės ir jokiu-sąmoningumu? Esant sąmoningumui, išsiskiria sąmonė ir pasąmonė. Šiame išskyrime, išskiriami sąmonė (atstojanti pasąmonę) ir sąmoningumas (atstojantis jų atskyrimą). Pereinant iš sąmonės į pasąmonę, sąmoningumas tiesiog dingsta ir pereina į jokį požiūrį. Tad aukštesnieji lygmenys tiesiog atstoja, modeliuoja žemesniuosius lygmenis. Tik pas mane yra du atstojimai nes sąmoningumas modeliuoja pasąmonės ir sąmonės sutapimą kaip jų atskyrimą. Tad joks požiūris yra pasąmonės ir sąmonės sutapimas.

Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėsmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais. Ir kas vieningumu?



Padalinimai susidaro iš požiūrių. O ketverybė yra padalinimas kuriuo galima atsisakyti požiūrio. Tai vyksta poslinkiais. Pereiname iš atsitokėjimo dvilypio požiūrio (2=kaip=žvilgsnis "iš" santvarką) į įsijautimo vienareikšmį požiūrį (1=koks=žvilgsnis "į" santvarkos). Tuomet, kaip pasekme, pereiname iš būsenos, kad "yra skirtumas" (tarp daikto ir modelio, tarp pavidalo ir turinio)=žvilgsnis "už" santvarkos=3=kodėl=klausimas, ir pereiname į būseną "nebėra skirtumo", kur tas pats, kur sutampame su riba, kur riba yra riboje, kur sutampa daiktas ir modelis, atsakymas 0="ar", dingsta požiūris. Kai įsijauti, griūna sąmoningumas. Ir kas toliau? Žinojimas, nežinojimas, nulinis požiūris, yra susiję su požiūrio dingimu.

Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.

Ką pasitraukimas ir tyrimas reiškia kiekvienam Dievo vaidmeniui?

Kitas yra esmė, atvaizdų vieningumas, koks yra (santvarkoje) už atvaizdų, tai kas nesirodo betgi suvienija visus atvaizdus.

Mano pasaulį, mano būsenas, nusako padalinimai.

Išėjimas už savęs yra mažėjantis laisvumas iš visko į nieką, o meilė yra didėjantis laisvumas iš nieko į viską.

Veiksmas +2 prideda pasąmonę (mažėjantį laisvumą) ir sąmonę (didėjantį laisvumą). Tai yra susiję su skliausteliais, su padėkliniu automatu. Ką reiškia lygtis 4+2=6 ? Ar jinai susijusi su atvaizdais?

Yra keturi nelaisvumo atvaizdai (viskas, betkas, kažkas, niekas yra visi be laisvumo). Ir du laisvumo atvaizdai (mažėjantis, didėjantis). O patį laisvumą nusako septynerybė.

Betkas yra su išorine aplinka, be atrankos, sandaros, laisvumo. Kažkas yra su išorine aplinka, atranka, bet sandaros, laisvumo. Niekas yra su išorine aplinka, atranka, sandara, be laisvumo. Dvasia yra laisvumas, mažėjantis ar didėjantis. Atvaizdas yra atranka. Vieningumas yra išorinė aplinka.

Ketverybė išsako nelaisvumus, užtat laisvumas yra jos atvaizduose. Panašiai su penkerybe, šešerybe, septynerybe. Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė išsako laisvumą, dvasią, užtat jų atvaizdai yra nelaisvi. 2x4 = 8, kaip kad aštuonerybėje, padalinimų rate, netroškimuose, išsako laisvumo ir nelaisvumo santykį.

Žinojimas yra laisvumo mažėjimas, o nežinojimas yra laisvumo didėjimas. Liudijimai yra nelaisvumai.
2020 birželio 02 d., 12:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 8-13 eilutės iš
į:
* Meilė pasako kaip išėjimas už savęs atrodo iš kitos pusės. Tad meilė yra "išėjimo už savęs" išėjimas už savęs.
* Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)
* Kaip apytakos pereina iš Dievo (trejybės) į meilę (trejybės ratą)?
* Besąlygiškumas į sąlygiškumą, tai Dievo išėjimas už savęs į save, 4 apytakos = 4 atvaizdai. O sąlygiškumas į besąlygiškumą, tai meilė, trejybės ratas, vieningumas.
* Kokiu veiksmažodžiu išsakyti Dievo išėjimą už savęs į save? Tai Dievo įsikūnijimas, tačiau tai klaidinantis išsireiškimas, nes Dievas įsikūnija netikslingai. Verčiau tai nusidvasinimas, atsidvasinimas, atsisakymas dvasios, išsikvėpimas, išsikvėpavimas.
Pridėtos 18-21 eilutės:
'''Visko žinojimas'''

* Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki, Brain Science Podcast) Užtat svarbu gražiai taikyti žinojimą, kaip kad meilė gražiai taiko.
Pakeistos 34-36 eilutės iš
į:
* Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", tiesiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis.
* Pamąstyti, kaip atsitokėjimas išsako požiūrį į požiūrį, pasižiūrėjimą į save?
Pakeistos 65-73 eilutės iš
Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", teisiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis.



Kokiu veiksmažodžiu išsakyti Dievo išėjimą už savęs į save? Tai Dievo įsikūnijimas, tačiau tai klaidinantis išsireiškimas, nes Dievas įsikūnija netikslingai. Verčiau tai nusidvasinimas, atsidvasinimas, atsisakymas dvasios, išsikvėpimas, išsikvėpavimas.


Pamąstyti, kaip atsitokėjimas išsako požiūrį į požiūrį, pasižiūrėjimą į save?
į:


Ištrintos 71-78 eilutės:
Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki)

Meilė pasako kaip išėjimas už savęs atrodo iš kitos pusės. Tad meilė yra "išėjimo už savęs" išėjimas už savęs.

Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)

Kaip apytakos pereina iš Dievo (trejybės) į meilę (trejybės ratą)?
Pakeista 74 eilutė iš:
Besąlygiškumas į sąlygiškumą, tai Dievo išėjimas už savęs į save, 4 apytakos = 4 atvaizdai. O sąlygiškumas į besąlygiškumą, tai meilė, trejybės ratas, vieningumas.
į:
2020 birželio 02 d., 12:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 6-8 eilutės iš
į:
* Meilės mokslu niekas prilygsta kažkam. Troškimų mokslu kažkas prilygsta betkam. Visko mokslu betkas prilygsta viskam. Dievo mokslu viskas prilygsta Dievui.
* Klausimai-nežinojimai Ar? Koks? Kaip? Kodėl? iššaukia išvirkštinius atsakymus-žinojimus Kodėl! Kaip! Koks! Ar! Pavyzdžiui, Dievas klausia Ar Dievas būtinas? užtat Dievas žino viską. Nes klausdamas Ar? kartu klausia Koks? Kaip? Kodėl? ir atsakydamas Kodėl! kartu atsako Kaip! Koks! Ar! Nors pažinovui klausimas Ar? yra nulinis ir pažintajam atsakymas Kodėl! yra nulinis. Tačiau būtent nulinis lygmuo reikalauja galingiausio pažinovo.
Pakeistos 41-42 eilutės iš
į:
* Dievo išėjime už savęs, su visiškai sąmoningu bendrauji savarankiškumo pakopoje - matematika, kuria suprantame Dievo būklę, o su visiškai nesąmoningu bendrauji meilės pakopoje, kuria suprantame nesąmoningiausio Kito būklę. Ir būtent meilės pakopa mus visus vienija.
Pakeistos 46-56 eilutės iš


Hierarchija (pavaldinystė), tad tikėjimas (ir bendrumas, vienumas) galimas plačiau ir siauriau.

Dievo išėjime už savęs, su visiškai sąmoningu bendrauji savarankiškumo pakopoje - matematika, kuria suprantame Dievo būklę, o su visiškai nesąmoningu bendrauji meilės pakopoje
, kuria suprantame nesąmoningiausio Kito būklę. Ir būtent meilės pakopa mus visus vienija.

Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?

Meilės mokslu niekas prilygsta kažkam. Troškimų mokslu kažkas prilygsta betkam. Visko mokslu betkas prilygsta viskam. Dievo mokslu viskas prilygsta Dievui.
į:
* Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?
* Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.

'''Pertvarkymai'''

* Hierarchija (pavaldinystė), tad tikėjimas (ir bendrumas
, vienumas) galimas plačiau ir siauriau.
Pakeistos 56-57 eilutės iš
Klausimai-nežinojimai Ar? Koks? Kaip? Kodėl? iššaukia išvirkštinius atsakymus-žinojimus Kodėl! Kaip! Koks! Ar! Pavyzdžiui, Dievas klausia Ar Dievas būtinas? užtat Dievas žino viską. Nes klausdamas Ar? kartu klausia Koks? Kaip? Kodėl? ir atsakydamas Kodėl! kartu atsako Kaip! Koks! Ar! Nors pažinovui klausimas Ar? yra nulinis ir pažintajam atsakymas Kodėl! yra nulinis. Tačiau būtent nulinis lygmuo reikalauja galingiausio pažinovo.
į:
Ištrinta 59 eilutė:
Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
2020 birželio 02 d., 11:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 18-23 eilutės:
Sandaras noriu naujai suprasti požiūriais, nuostatomis, įsakymais.
** Visaregiu bene atsiplėšiame nuo savo aplinkybių, nuo savo požiūrio.
** Pirminėmis sandaromis bene galime priimti kito požiūrį ar neturėti nė jokio požiūrio.

* Sandarą suvokiame bendriau per kitą, užtat tenka savo ypatumus išreikšti sandaros papildymu, tuo pačiu išreiškiame ir Dievo ypatumus.
Pakeistos 38-39 eilutės iš
į:
* Žinojimo rūmuose du skirtingi sparnai palaiko tikėjimą ir rūpėjimą. Abu sparnai kartu palaiko paklusimą.
Ištrintos 44-52 eilutės:


Sandaras noriu naujai suprasti požiūriais, nuostatomis, įsakymais.
** Visaregiu bene atsiplėšiame nuo savo aplinkybių, nuo savo požiūrio.
** Pirminėmis sandaromis bene galime priimti kito požiūrį ar neturėti nė jokio požiūrio.

Žinojimo rūmuose du skirtingi sparnai palaiko tikėjimą ir rūpėjimą. Abu sparnai kartu palaiko paklusimą.

Sandarą suvokiame bendriau per kitą, užtat tenka savo ypatumus išreikšti sandaros papildymu, tuo pačiu išreiškiame ir Dievo ypatumus.
2020 birželio 02 d., 11:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
Dievo šokyje, Dievui pasitraukus, iš karto atsiranda riba aplink nebuvimo burbulą, o jame taškas - Dievulėlis, o Lęšis atspindi Dievą už burbulo į tašką, ir atspindi save, kaip ribą, į nebuvimą apie tašką. Riba siaurėja ir nebuvimas siaurėja kolei jie išnyksta. Bet ta išnykstanti riba yra tai kuo sutampa Dievas ir Dievulėlis. O jai išnykus, skirtumas tarp jų kartu išnyksta. Tad Dievo trejybė yra sąlygiška, laikina. Kaip tai susiję su besąlygiškumu?
į:
'''Apytakos'''

* Kaip dvejybė
, trejybė, ketverybė glūdi kiekvienoje apytakoje? Ir kaip glūdi visaregyje?

'''Dievo šokis'''

* Dievo šokyje
, Dievui pasitraukus, iš karto atsiranda riba aplink nebuvimo burbulą, o jame taškas - Dievulėlis, o Lęšis atspindi Dievą už burbulo į tašką, ir atspindi save, kaip ribą, į nebuvimą apie tašką. Riba siaurėja ir nebuvimas siaurėja kolei jie išnyksta. Bet ta išnykstanti riba yra tai kuo sutampa Dievas ir Dievulėlis. O jai išnykus, skirtumas tarp jų kartu išnyksta. Tad Dievo trejybė yra sąlygiška, laikina. Kaip tai susiję su besąlygiškumu?

'''Išgyvenimo apytaka'''
Pakeistos 18-32 eilutės iš
Visaregis susideda iš vienybės (nejudamojo taško), dvejybės, trejybės (trejybės rato), ketverybės (apimčių). Keturios apytakos yra visaregio keturi atvaizdai.

Kaip požiūris skiria nežinojimą (atsitokėjimą) ir žinojimą (įsijautimą). Kaip visaregis skiria nežinojimą ir žinojimą, atsiplėšimą nuo savo požiūrio. Kaip visaregis palaiko požiūrio grandinės (požiūrio į požiūrio ir t.t.) išaugimą ir jokio požiūrio nustatymą. Kaip ketverybė išreiškia jokio požiūrio (nulinio požiūrio) nustatymą. Kaip suprasti Dievo ir žmogaus požiūrius ir jų grandines?

Visaregio lygmenų poros duoda dvejybę 2x1, trejybę 3x1, ketverybę 4x1, atvaizdus 2x3, padalinimus 2x4, aplinkybes 3x4. Po vieną, po tris, ar po keturis lygmenis duoda tas pačias dalines sandaras, prisideda tiktai visuminė sandara 2x3x4.

[[https://en.wikipedia.org/wiki/Tinbergen%27s_four_questions | Tinbergen's four questions]] and explanations. How vs. Why x Diachronic vs. Synchronic Note the relevance of time (When). Compare also with topos theory relating the How and Where of truth.

Kaip dvejybė, trejybė, ketverybė glūdi kiekvienoje apytakoje? Ir kaip glūdi visaregyje?

Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų
, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.

Kodėl tyrimai yra susiję su žaidimais?
Kaip žaidimai sudaro žinojimo rūmus? Kam reikalingas bendras reikalas?

Ketverybės esmė: Kitame, kurs nieko nepažįsta, jau glūdi jo
sąmoningumo galimybė. Tai reiškia, kad nėra pasąmonės nė sąmonės be sąmoningumo galimybės. Pasąmonė ir sąmonė išplaukia iš sąmoningumo galimybės. Vadinas, Dievas yra būtinas. Tad pasąmonė išplaukia iš sąmoningumo, kaip kad sąmonė iš pasąmonė ir sąmoningumas iš sąmonės. Tad yra trejybės ratas. O kaip su stabų garbinimu?
į:
'''Visaregis'''

* Visaregis
susideda iš vienybės (nejudamojo taško), dvejybės, trejybės (trejybės rato), ketverybės (apimčių). Keturios apytakos yra visaregio keturi atvaizdai.
* Kaip požiūris skiria nežinojimą (atsitokėjimą) ir žinojimą (įsijautimą). Kaip visaregis skiria nežinojimą ir žinojimą, atsiplėšimą nuo savo požiūrio. Kaip visaregis palaiko požiūrio grandinės (požiūrio į požiūrio ir t.t.) išaugimą ir jokio požiūrio nustatymą. Kaip ketverybė išreiškia jokio požiūrio (nulinio požiūrio) nustatymą. Kaip suprasti Dievo ir žmogaus požiūrius ir jų grandines?
* Visaregio lygmenų poros duoda dvejybę 2x1, trejybę 3x1, ketverybę 4x1, atvaizdus 2x3, padalinimus 2x4, aplinkybes 3x4. Po vieną, po tris, ar po keturis lygmenis duoda tas pačias dalines sandaras, prisideda tiktai visuminė sandara 2x3x4.

'''Ketverybė'''

*
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Tinbergen%27s_four_questions | Tinbergen's four questions]] and explanations. How vs. Why x Diachronic vs. Synchronic Note the relevance of time (When). Compare also with topos theory relating the How and Where of truth.
* Ketverybės esmė: Kitame, kurs nieko nepažįsta, jau glūdi jo sąmoningumo galimybė. Tai reiškia, kad nėra pasąmonės nė sąmonės be sąmoningumo galimybės. Pasąmonė ir sąmonė išplaukia iš sąmoningumo galimybės. Vadinas, Dievas yra būtinas. Tad pasąmonė išplaukia iš sąmoningumo, kaip kad sąmonė iš pasąmonė ir sąmoningumas iš sąmonės. Tad yra trejybės ratas. O kaip su stabų garbinimu?

'''Žinojimo rūmai'''

* Kodėl tyrimai
yra susiję su žaidimais? Kaip žaidimai sudaro žinojimo rūmus? Kam reikalingas bendras reikalas?

'''Meilės mokslas'''

* Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.

2020 birželio 01 d., 16:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 108-110 eilutės iš
Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?
į:
Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu?

Asmenys ir apytakos vienas kitą papildo.
2020 birželio 01 d., 16:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 106-108 eilutės iš
"Yra tai, kas reiškiasi." Veikla apibrėžia būtybę. Kaip tai susiję su veiksmu +2?
į:
"Yra tai, kas reiškiasi." Veikla apibrėžia būtybę. Kaip tai susiję su veiksmu +2?

Mirtis (Dievas) ir lytinė meilė (gerumas) kaip gyvybės pasaulio du ašigaliai. Kaip jie susiję su dvasiniu pasauliu, su Dievu ir gerumu
?
2020 birželio 01 d., 15:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 102-106 eilutės iš
Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.
į:
Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.

Be trijų asmenų ir jų trejybės rato, nebūtų aišku, kaip išėjimas už savęs (kaip veikla apibrėžianti Dievą) skiriasi nuo Dievo išeinančio už savęs į save.

"Yra tai, kas reiškiasi." Veikla apibrėžia būtybę. Kaip tai susiję su veiksmu +2?
2020 birželio 01 d., 13:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 102 eilutė iš:
Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą.
į:
Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą. Meilė yra Dievo įrodymas. Nes Dievas gali būti ar nebūti, bet meilė yra, ją galime parodyti, jinai moksliška.
2020 birželio 01 d., 13:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 100-102 eilutės iš
Atsiradimas ("emergence") yra materialistinis reikalas, kuris svarbus suprantant gyvybę, jos raidą, ir meilės mokslą.
į:
Atsiradimas ("emergence") yra materialistinis reikalas, kuris svarbus suprantant gyvybę, jos raidą, ir meilės mokslą.

Meilės mokslas išverčia Dievo išėjimą už savęs taip, kad jinai apibrėžia Dievą, kaip tai kas užsiima dieviška veikla, tad išplečia ir besąlygiškai įtvirtina Dievo sąvoką. Tokiu būdu jis išeidamas už savęs įtvirtina save ir savo būtinumą
.
2020 gegužės 31 d., 22:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 98-100 eilutės iš
Trejybės rate ketvirtame žingsnyje prielaida su išdava sulyginamos, ir jų skirtumas nagrinėjamas keturiais lygmenimis: ar, koks, kaip, kodėl. Sulyginami supratimai, ar, kas, kaip, kodėl įvyko: Ar - ar iš viso skiriasi? Koks - kiek išsiskyrė dabartinis vykdymas ir ankstyvesnis vykdymas? Kaip - kiek išsiskyrė dabartinis nusistatymas ir ankstyvesnis nusistatymas? Kodėl - kiek išsiskyrė dabartinis permąstymas ir ankstyvesnis permąstymas? Šitais klausimais nagrinėjant iškyla neatitikimo esmė, kur tai vyko trejybės rate.
į:
Trejybės rate ketvirtame žingsnyje prielaida su išdava sulyginamos, ir jų skirtumas nagrinėjamas keturiais lygmenimis: ar, koks, kaip, kodėl. Sulyginami supratimai, ar, kas, kaip, kodėl įvyko: Ar - ar iš viso skiriasi? Koks - kiek išsiskyrė dabartinis vykdymas ir ankstyvesnis vykdymas? Kaip - kiek išsiskyrė dabartinis nusistatymas ir ankstyvesnis nusistatymas? Kodėl - kiek išsiskyrė dabartinis permąstymas ir ankstyvesnis permąstymas? Šitais klausimais nagrinėjant iškyla neatitikimo esmė, kur tai vyko trejybės rate.

Atsiradimas ("emergence") yra materialistinis reikalas, kuris svarbus suprantant gyvybę, jos raidą, ir meilės mokslą
.
2020 gegužės 30 d., 16:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 96-98 eilutės iš
O ką sprendžia lūkesčiai, poreikiai, vertybės?
į:
O ką sprendžia lūkesčiai, poreikiai, vertybės?

Trejybės rate ketvirtame žingsnyje prielaida su išdava sulyginamos, ir jų skirtumas nagrinėjamas keturiais lygmenimis: ar, koks, kaip, kodėl. Sulyginami supratimai, ar, kas, kaip, kodėl įvyko: Ar - ar iš viso skiriasi? Koks - kiek išsiskyrė dabartinis vykdymas ir ankstyvesnis vykdymas? Kaip - kiek išsiskyrė dabartinis nusistatymas ir ankstyvesnis nusistatymas? Kodėl - kiek išsiskyrė dabartinis permąstymas ir ankstyvesnis permąstymas? Šitais klausimais nagrinėjant iškyla neatitikimo esmė, kur tai vyko trejybės rate.
2020 gegužės 30 d., 15:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 94-96 eilutės iš
Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją.
į:
Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją. Tad dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone.

O ką sprendžia lūkesčiai, poreikiai, vertybės?
2020 gegužės 30 d., 15:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 94 eilutė iš:
Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir jos abejonių.
į:
Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją.
2020 gegužės 30 d., 15:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 94 eilutė iš:
Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę).
į:
Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir jos abejonių.
2020 gegužės 30 d., 15:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 92-94 eilutės iš
Visko ir kitų apimčių savybė, kad tai būtinos sąvokos, kad neturi laisvumo, yra pagrindas visiems apibrėžimams. Tad visi apibrėžimai remiasi šiomis apimtimis ir jų santykiais, tad požiūriais. Tad ši savybė yra nulinė savybė į kurią atsiremia ketverybė. O kita nulinė savybė yra Dievas, neaprėpiamumas. Nelaisvumas yra griežtumas, tikslumas.
į:
Visko ir kitų apimčių savybė, kad tai būtinos sąvokos, kad neturi laisvumo, yra pagrindas visiems apibrėžimams. Tad visi apibrėžimai remiasi šiomis apimtimis ir jų santykiais, tad požiūriais. Tad ši savybė yra nulinė savybė į kurią atsiremia ketverybė. O kita nulinė savybė yra Dievas, neaprėpiamumas. Nelaisvumas yra griežtumas, tikslumas.

Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę)
.
2020 gegužės 30 d., 15:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 92 eilutė iš:
Visko ir kitų apimčių savybė, kad tai būtinos sąvokos, kad neturi laisvumo, yra pagrindas visiems apibrėžimams. Tad visi apibrėžimai remiasi šiomis apimtimis ir jų santykiais, tad požiūriais. Tad ši savybė yra nulinė savybė į kurią atsiremia ketverybė. O kita nulinė savybė yra Dievas, neaprėpiamumas.
į:
Visko ir kitų apimčių savybė, kad tai būtinos sąvokos, kad neturi laisvumo, yra pagrindas visiems apibrėžimams. Tad visi apibrėžimai remiasi šiomis apimtimis ir jų santykiais, tad požiūriais. Tad ši savybė yra nulinė savybė į kurią atsiremia ketverybė. O kita nulinė savybė yra Dievas, neaprėpiamumas. Nelaisvumas yra griežtumas, tikslumas.
2020 gegužės 30 d., 15:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 92 eilutė iš:
Visko ir kitų apimčių savybė, kad tai būtinos sąvokos, kad neturi laisvumo, yra pagrindas visiems apibrėžimams. Tad visi apibrėžimai remiasi šiomis apimtimis ir jų santykiais, tad požiūriais. Tad ši savybė yra nulinė savybė į kurią atsiremia ketverybė.
į:
Visko ir kitų apimčių savybė, kad tai būtinos sąvokos, kad neturi laisvumo, yra pagrindas visiems apibrėžimams. Tad visi apibrėžimai remiasi šiomis apimtimis ir jų santykiais, tad požiūriais. Tad ši savybė yra nulinė savybė į kurią atsiremia ketverybė. O kita nulinė savybė yra Dievas, neaprėpiamumas.
2020 gegužės 30 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 92 eilutė iš:
Visko ir kitų apimčių savybė, kad tai būtinos sąvokos, kad neturi laisvumo, yra pagrindas visiems apibrėžimams. Tad visi apibrėžimai remiasi šiomis apimtimis ir jų santykiais, tad požiūriais.
į:
Visko ir kitų apimčių savybė, kad tai būtinos sąvokos, kad neturi laisvumo, yra pagrindas visiems apibrėžimams. Tad visi apibrėžimai remiasi šiomis apimtimis ir jų santykiais, tad požiūriais. Tad ši savybė yra nulinė savybė į kurią atsiremia ketverybė.
2020 gegužės 30 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 90-92 eilutės iš
Mintys apie trejybės paveikslą. Trejybės narys išsako santykį tarp prielaidos ir išdavos. Trejybės poslinkiu išdava tampa prielaida, tad išverčiamas santykis tarp prielaidos ir išdavos, o tai įveda priešingybę, nes visiškai pasikeičia vertinimas, kas buvo išdava dabar tampa prielaida. Nauja išdava yra ankstyvesnės prielaidos priešingybė: juoda prieštarauja baltai, balta prieštarauja pilkai, pilka prieštarauja juodai. Tai išplečia dvejybę ir remiasi ketverybe, grindžia įsisavinimą šešerybės atvaizdais, septynerybę, taip pat penkerybę.
į:
Mintys apie trejybės paveikslą. Trejybės narys išsako santykį tarp prielaidos ir išdavos. Trejybės poslinkiu išdava tampa prielaida, tad išverčiamas santykis tarp prielaidos ir išdavos, o tai įveda priešingybę, nes visiškai pasikeičia vertinimas, kas buvo išdava dabar tampa prielaida. Nauja išdava yra ankstyvesnės prielaidos priešingybė: juoda prieštarauja baltai, balta prieštarauja pilkai, pilka prieštarauja juodai. Tai išplečia dvejybę ir remiasi ketverybe, grindžia įsisavinimą šešerybės atvaizdais, septynerybę, taip pat penkerybę.

Visko ir kitų apimčių savybė, kad tai būtinos sąvokos, kad neturi laisvumo, yra pagrindas visiems apibrėžimams. Tad visi apibrėžimai remiasi šiomis apimtimis ir jų santykiais, tad požiūriais
.
2020 gegužės 30 d., 14:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 90 eilutė iš:
Mintys apie trejybės paveikslą. Trejybės narys išsako santykį tarp prielaidos ir išdavos. Trejybės poslinkiu išdava tampa prielaida, tad išverčiamas santykis tarp prielaidos ir išdavos, o tai įveda priešingybę, nes visiškai pasikeičia vertinimas, kas buvo išdava dabar tampa prielaida. Nauja išdava yra ankstyvesnės prielaidos priešingybė: juoda prieštarauja baltai, balta prieštarauja pilkai, pilka prieštarauja juodai. Tai išplečia dvejybę ir grindžia ketverybę, įsisavinimą šešerybės atvaizdais, septynerybę, taip pat penkerybę.
į:
Mintys apie trejybės paveikslą. Trejybės narys išsako santykį tarp prielaidos ir išdavos. Trejybės poslinkiu išdava tampa prielaida, tad išverčiamas santykis tarp prielaidos ir išdavos, o tai įveda priešingybę, nes visiškai pasikeičia vertinimas, kas buvo išdava dabar tampa prielaida. Nauja išdava yra ankstyvesnės prielaidos priešingybė: juoda prieštarauja baltai, balta prieštarauja pilkai, pilka prieštarauja juodai. Tai išplečia dvejybę ir remiasi ketverybe, grindžia įsisavinimą šešerybės atvaizdais, septynerybę, taip pat penkerybę.
2020 gegužės 30 d., 14:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 90 eilutė iš:
Mintys apie trejybės paveikslą. Trejybės narys išsako santykį tarp prielaidos ir išdavos. Trejybės poslinkiu išdava tampa prielaida, tad išverčiamas santykis tarp prielaidos ir išdavos, o tai įveda priešingybę, nes visiškai pasikeičia vertinimas, kas buvo išdava dabar tampa prielaida. Nauja išdava yra ankstyvesnės prielaidos priešingybė: juoda prieštarauja baltai, balta prieštarauja pilkai, pilka prieštarauja juodai.
į:
Mintys apie trejybės paveikslą. Trejybės narys išsako santykį tarp prielaidos ir išdavos. Trejybės poslinkiu išdava tampa prielaida, tad išverčiamas santykis tarp prielaidos ir išdavos, o tai įveda priešingybę, nes visiškai pasikeičia vertinimas, kas buvo išdava dabar tampa prielaida. Nauja išdava yra ankstyvesnės prielaidos priešingybė: juoda prieštarauja baltai, balta prieštarauja pilkai, pilka prieštarauja juodai. Tai išplečia dvejybę ir grindžia ketverybę, įsisavinimą šešerybės atvaizdais, septynerybę, taip pat penkerybę.
2020 gegužės 30 d., 14:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 88-90 eilutės iš
Trejybės ratas plėtoja prielaidas ir išdavas išlaikant jų dvilypumą, taip kad jos vieną kitą išverčia ir papildo.
į:
Trejybės ratas plėtoja prielaidas ir išdavas išlaikant jų dvilypumą, taip kad jos vieną kitą išverčia ir papildo.

Mintys apie trejybės paveikslą. Trejybės narys išsako santykį tarp prielaidos ir išdavos. Trejybės poslinkiu išdava tampa prielaida, tad išverčiamas santykis tarp prielaidos ir išdavos, o tai įveda priešingybę, nes visiškai pasikeičia vertinimas, kas buvo išdava dabar tampa prielaida. Nauja išdava yra ankstyvesnės prielaidos priešingybė: juoda prieštarauja baltai, balta prieštarauja pilkai, pilka prieštarauja juodai
.
2020 gegužės 30 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 86-88 eilutės iš
Žinojimas yra laisvumo mažėjimas, o nežinojimas yra laisvumo didėjimas. Liudijimai yra nelaisvumai.
į:
Žinojimas yra laisvumo mažėjimas, o nežinojimas yra laisvumo didėjimas. Liudijimai yra nelaisvumai.

Trejybės ratas plėtoja prielaidas ir išdavas išlaikant jų dvilypumą, taip kad jos vieną kitą išverčia ir papildo
.
2020 gegužės 29 d., 15:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 86 eilutė iš:
Žinojimas yra laisvumo mažėjimas, o nežinojimas yra laisvumo didėjimas.
į:
Žinojimas yra laisvumo mažėjimas, o nežinojimas yra laisvumo didėjimas. Liudijimai yra nelaisvumai.
2020 gegužės 29 d., 15:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 84-86 eilutės iš
Ketverybė išsako nelaisvumus, užtat laisvumas yra jos atvaizduose. Panašiai su penkerybe, šešerybe, septynerybe. Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė išsako laisvumą, dvasią, užtat jų atvaizdai yra nelaisvi. 2x4 = 8, kaip kad aštuonerybėje, padalinimų rate, netroškimuose, išsako laisvumo ir nelaisvumo santykį.
į:
Ketverybė išsako nelaisvumus, užtat laisvumas yra jos atvaizduose. Panašiai su penkerybe, šešerybe, septynerybe. Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė išsako laisvumą, dvasią, užtat jų atvaizdai yra nelaisvi. 2x4 = 8, kaip kad aštuonerybėje, padalinimų rate, netroškimuose, išsako laisvumo ir nelaisvumo santykį.

Žinojimas yra laisvumo mažėjimas, o nežinojimas yra laisvumo didėjimas
.
2020 gegužės 29 d., 14:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 84 eilutė iš:
Ketverybė išsako nelaisvumus, užtat laisvumas yra jos atvaizduose. Panašiai su penkerybe, šešerybe, septynerybe. Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė išsako laisvumą, dvasią, užtat jų atvaizdai yra nelaisvi.
į:
Ketverybė išsako nelaisvumus, užtat laisvumas yra jos atvaizduose. Panašiai su penkerybe, šešerybe, septynerybe. Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė išsako laisvumą, dvasią, užtat jų atvaizdai yra nelaisvi. 2x4 = 8, kaip kad aštuonerybėje, padalinimų rate, netroškimuose, išsako laisvumo ir nelaisvumo santykį.
2020 gegužės 29 d., 14:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 82-84 eilutės iš
Betkas yra su išorine aplinka, be atrankos, sandaros, laisvumo. Kažkas yra su išorine aplinka, atranka, bet sandaros, laisvumo. Niekas yra su išorine aplinka, atranka, sandara, be laisvumo. Dvasia yra laisvumas, mažėjantis ar didėjantis. Atvaizdas yra atranka. Vieningumas yra išorinė aplinka.
į:
Betkas yra su išorine aplinka, be atrankos, sandaros, laisvumo. Kažkas yra su išorine aplinka, atranka, bet sandaros, laisvumo. Niekas yra su išorine aplinka, atranka, sandara, be laisvumo. Dvasia yra laisvumas, mažėjantis ar didėjantis. Atvaizdas yra atranka. Vieningumas yra išorinė aplinka.

Ketverybė išsako nelaisvumus, užtat laisvumas yra jos atvaizduose. Panašiai su penkerybe, šešerybe, septynerybe. Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė išsako laisvumą, dvasią, užtat jų atvaizdai yra nelaisvi
.
2020 gegužės 29 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 80-82 eilutės iš
Yra keturi nelaisvumo atvaizdai (viskas, betkas, kažkas, niekas yra visi be laisvumo). Ir du laisvumo atvaizdai (mažėjantis, didėjantis). O patį laisvumą nusako septynerybė.
į:
Yra keturi nelaisvumo atvaizdai (viskas, betkas, kažkas, niekas yra visi be laisvumo). Ir du laisvumo atvaizdai (mažėjantis, didėjantis). O patį laisvumą nusako septynerybė.

Betkas yra su išorine aplinka, be atrankos, sandaros, laisvumo. Kažkas yra su išorine aplinka, atranka, bet sandaros, laisvumo. Niekas yra su išorine aplinka, atranka, sandara, be laisvumo. Dvasia yra laisvumas, mažėjantis ar didėjantis. Atvaizdas yra atranka. Vieningumas yra išorinė aplinka
.
2020 gegužės 29 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 78-80 eilutės iš
Veiksmas +2 prideda pasąmonę (mažėjantį laisvumą) ir sąmonę (didėjantį laisvumą). Tai yra susiję su skliausteliais, su padėkliniu automatu. Ką reiškia lygtis 4+2=6 ? Ar jinai susijusi su atvaizdais?
į:
Veiksmas +2 prideda pasąmonę (mažėjantį laisvumą) ir sąmonę (didėjantį laisvumą). Tai yra susiję su skliausteliais, su padėkliniu automatu. Ką reiškia lygtis 4+2=6 ? Ar jinai susijusi su atvaizdais?

Yra keturi nelaisvumo atvaizdai (viskas, betkas, kažkas, niekas yra visi be laisvumo). Ir du laisvumo atvaizdai (mažėjantis, didėjantis). O patį laisvumą nusako septynerybė.
2020 gegužės 29 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 76-78 eilutės iš
Išėjimas už savęs yra mažėjantis laisvumas iš visko į nieką, o meilė yra didėjantis laisvumas iš nieko į viską.
į:
Išėjimas už savęs yra mažėjantis laisvumas iš visko į nieką, o meilė yra didėjantis laisvumas iš nieko į viską.

Veiksmas +2 prideda pasąmonę (mažėjantį laisvumą) ir sąmonę (didėjantį laisvumą). Tai yra susiję su skliausteliais, su padėkliniu automatu. Ką reiškia lygtis 4+2=6 ? Ar jinai susijusi su atvaizdais?
2020 gegužės 29 d., 13:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 74-76 eilutės iš
Mano pasaulį, mano būsenas, nusako padalinimai.
į:
Mano pasaulį, mano būsenas, nusako padalinimai.

Išėjimas už savęs yra mažėjantis laisvumas iš visko į nieką, o meilė yra didėjantis laisvumas iš nieko į viską
.
2020 gegužės 29 d., 12:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 70-74 eilutės iš
Ką pasitraukimas ir tyrimas reiškia kiekvienam Dievo vaidmeniui?
į:
Ką pasitraukimas ir tyrimas reiškia kiekvienam Dievo vaidmeniui?

Kitas yra esmė, atvaizdų vieningumas, koks yra (santvarkoje) už atvaizdų, tai kas nesirodo betgi suvienija visus atvaizdus.

Mano pasaulį, mano būsenas, nusako padalinimai.
2020 gegužės 28 d., 15:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 68-70 eilutės iš
Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.
į:
Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus.

Ką pasitraukimas ir tyrimas reiškia kiekvienam Dievo vaidmeniui?
2020 gegužės 28 d., 13:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 66-68 eilutės iš
Padalinimai susidaro iš požiūrių. O ketverybė yra padalinimas kuriuo galima atsisakyti požiūrio. Tai vyksta poslinkiais. Pereiname iš atsitokėjimo dvilypio požiūrio (2=kaip=žvilgsnis "iš" santvarką) į įsijautimo vienareikšmį požiūrį (1=koks=žvilgsnis "į" santvarkos). Tuomet, kaip pasekme, pereiname iš būsenos, kad "yra skirtumas" (tarp daikto ir modelio, tarp pavidalo ir turinio)=žvilgsnis "už" santvarkos=3=kodėl=klausimas, ir pereiname į būseną "nebėra skirtumo", kur tas pats, kur sutampame su riba, kur riba yra riboje, kur sutampa daiktas ir modelis, atsakymas 0="ar", dingsta požiūris. Kai įsijauti, griūna sąmoningumas. Ir kas toliau? Žinojimas, nežinojimas, nulinis požiūris, yra susiję su požiūrio dingimu.
į:
Padalinimai susidaro iš požiūrių. O ketverybė yra padalinimas kuriuo galima atsisakyti požiūrio. Tai vyksta poslinkiais. Pereiname iš atsitokėjimo dvilypio požiūrio (2=kaip=žvilgsnis "iš" santvarką) į įsijautimo vienareikšmį požiūrį (1=koks=žvilgsnis "į" santvarkos). Tuomet, kaip pasekme, pereiname iš būsenos, kad "yra skirtumas" (tarp daikto ir modelio, tarp pavidalo ir turinio)=žvilgsnis "už" santvarkos=3=kodėl=klausimas, ir pereiname į būseną "nebėra skirtumo", kur tas pats, kur sutampame su riba, kur riba yra riboje, kur sutampa daiktas ir modelis, atsakymas 0="ar", dingsta požiūris. Kai įsijauti, griūna sąmoningumas. Ir kas toliau? Žinojimas, nežinojimas, nulinis požiūris, yra susiję su požiūrio dingimu.

Prasminga žinoti kito žmogaus valią, kad būtų galima ją gerbti ir prie jos derintis. Kaip kad gerbti Aleksandro stiprius centrus
.
2020 gegužės 27 d., 17:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 66 eilutė iš:
Padalinimai susidaro iš požiūrių. O ketverybė yra padalinimas kuriuo galima atsisakyti požiūrio. Tai vyksta poslinkiais. Pereiname iš atsitokėjimo dvilypio požiūrio (2=kaip=žvilgsnis "iš" santvarką) į įsijautimo vienareikšmį požiūrį (1=koks=žvilgsnis "į" santvarkos). Tuomet, kaip pasekme, pereiname iš būsenos, kad "yra skirtumas" (tarp daikto ir modelio, tarp pavidalo ir turinio)=žvilgsnis "už" santvarkos=3=kodėl=klausimas, ir pereiname į būseną "nebėra skirtumo", kur tas pats, kur sutampame su riba, kur riba yra riboje, kur sutampa daiktas ir modelis, atsakymas 0="ar", dingsta požiūris. Kai įsijauti, griūna sąmoningumas. Ir kas toliau?
į:
Padalinimai susidaro iš požiūrių. O ketverybė yra padalinimas kuriuo galima atsisakyti požiūrio. Tai vyksta poslinkiais. Pereiname iš atsitokėjimo dvilypio požiūrio (2=kaip=žvilgsnis "iš" santvarką) į įsijautimo vienareikšmį požiūrį (1=koks=žvilgsnis "į" santvarkos). Tuomet, kaip pasekme, pereiname iš būsenos, kad "yra skirtumas" (tarp daikto ir modelio, tarp pavidalo ir turinio)=žvilgsnis "už" santvarkos=3=kodėl=klausimas, ir pereiname į būseną "nebėra skirtumo", kur tas pats, kur sutampame su riba, kur riba yra riboje, kur sutampa daiktas ir modelis, atsakymas 0="ar", dingsta požiūris. Kai įsijauti, griūna sąmoningumas. Ir kas toliau? Žinojimas, nežinojimas, nulinis požiūris, yra susiję su požiūrio dingimu.
2020 gegužės 27 d., 17:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 64-66 eilutės iš
Besąlygiškumas į sąlygiškumą, tai Dievo išėjimas už savęs į save, 4 apytakos = 4 atvaizdai. O sąlygiškumas į besąlygiškumą, tai meilė, trejybės ratas, vieningumas.
į:
Besąlygiškumas į sąlygiškumą, tai Dievo išėjimas už savęs į save, 4 apytakos = 4 atvaizdai. O sąlygiškumas į besąlygiškumą, tai meilė, trejybės ratas, vieningumas.

Padalinimai susidaro iš požiūrių. O ketverybė yra padalinimas kuriuo galima atsisakyti požiūrio. Tai vyksta poslinkiais. Pereiname iš atsitokėjimo dvilypio požiūrio (2=kaip=žvilgsnis "iš" santvarką) į įsijautimo vienareikšmį požiūrį (1=koks=žvilgsnis "į" santvarkos). Tuomet, kaip pasekme, pereiname iš būsenos, kad "yra skirtumas" (tarp daikto ir modelio, tarp pavidalo ir turinio)=žvilgsnis "už" santvarkos=3=kodėl=klausimas, ir pereiname į būseną "nebėra skirtumo", kur tas pats, kur sutampame su riba, kur riba yra riboje, kur sutampa daiktas ir modelis, atsakymas 0="ar", dingsta požiūris. Kai įsijauti, griūna sąmoningumas. Ir kas toliau?
2020 gegužės 27 d., 17:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 62-64 eilutės iš
Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėsmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais. Ir kas vieningumu?
į:
Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėsmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais. Ir kas vieningumu?

Besąlygiškumas į sąlygiškumą, tai Dievo išėjimas už savęs į save, 4 apytakos = 4 atvaizdai. O sąlygiškumas į besąlygiškumą, tai meilė, trejybės ratas, vieningumas.
2020 gegužės 27 d., 17:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 56-62 eilutės iš
Meilė pasako kaip išėjimas už savęs atrodo iš kitos pusės. Tad meilė yra "išėjimo už savęs" išėjimas už savęs.
į:
Meilė pasako kaip išėjimas už savęs atrodo iš kitos pusės. Tad meilė yra "išėjimo už savęs" išėjimas už savęs.

Meilė yra santykis tarp Dievo santvarkoje (Sūnaus) ir Dievo išėjimo į save pakopų: meilės sau, vienas kitam, visiems. (Trejybės ratas)

Kaip apytakos pereina iš Dievo (trejybės) į meilę (trejybės ratą)?

Pasąmonė skverbiasi dvasia. Sąžinė ->(skylėsmis)-> požiūriai -> sandara. Sąmoningumas: atvaizdais. Ir kas vieningumu?
2020 gegužės 26 d., 09:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 56 eilutė iš:
Meilė pasako kaip išėjimas už savęs atrodo iš kitos pusės.
į:
Meilė pasako kaip išėjimas už savęs atrodo iš kitos pusės. Tad meilė yra "išėjimo už savęs" išėjimas už savęs.
2020 gegužės 26 d., 09:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 54-56 eilutės iš
Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki)
į:
Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki)

Meilė pasako kaip išėjimas už savęs atrodo iš kitos pusės.
2020 gegužės 25 d., 10:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 52-54 eilutės iš
Kaip ketverybe suprasti žmogų kaip gyvenantį dviem takais, pasąmonės-sąmonės ir jokiu-sąmoningumu? Esant sąmoningumui, išsiskiria sąmonė ir pasąmonė. Šiame išskyrime, išskiriami sąmonė (atstojanti pasąmonę) ir sąmoningumas (atstojantis jų atskyrimą). Pereinant iš sąmonės į pasąmonę, sąmoningumas tiesiog dingsta ir pereina į jokį požiūrį. Tad aukštesnieji lygmenys tiesiog atstoja, modeliuoja žemesniuosius lygmenis. Tik pas mane yra du atstojimai nes sąmoningumas modeliuoja pasąmonės ir sąmonės sutapimą kaip jų atskyrimą. Tad joks požiūris yra pasąmonės ir sąmonės sutapimas.
į:
Kaip ketverybe suprasti žmogų kaip gyvenantį dviem takais, pasąmonės-sąmonės ir jokiu-sąmoningumu? Esant sąmoningumui, išsiskiria sąmonė ir pasąmonė. Šiame išskyrime, išskiriami sąmonė (atstojanti pasąmonę) ir sąmoningumas (atstojantis jų atskyrimą). Pereinant iš sąmonės į pasąmonę, sąmoningumas tiesiog dingsta ir pereina į jokį požiūrį. Tad aukštesnieji lygmenys tiesiog atstoja, modeliuoja žemesniuosius lygmenis. Tik pas mane yra du atstojimai nes sąmoningumas modeliuoja pasąmonės ir sąmonės sutapimą kaip jų atskyrimą. Tad joks požiūris yra pasąmonės ir sąmonės sutapimas.

Nėra prasmės viską žinoti jeigu nieko nedarysi. (Buzsaki)
2020 gegužės 24 d., 09:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 50-52 eilutės iš
Pamąstyti, kaip atsitokėjimas išsako požiūrį į požiūrį, pasižiūrėjimą į save?
į:
Pamąstyti, kaip atsitokėjimas išsako požiūrį į požiūrį, pasižiūrėjimą į save?

Kaip ketverybe suprasti žmogų kaip gyvenantį dviem takais, pasąmonės-sąmonės ir jokiu-sąmoningumu? Esant sąmoningumui, išsiskiria sąmonė ir pasąmonė. Šiame išskyrime, išskiriami sąmonė (atstojanti pasąmonę) ir sąmoningumas (atstojantis jų atskyrimą). Pereinant iš sąmonės į pasąmonę, sąmoningumas tiesiog dingsta ir pereina į jokį požiūrį. Tad aukštesnieji lygmenys tiesiog atstoja, modeliuoja žemesniuosius lygmenis. Tik pas mane yra du atstojimai nes sąmoningumas modeliuoja pasąmonės ir sąmonės sutapimą kaip jų atskyrimą. Tad joks požiūris yra pasąmonės ir sąmonės sutapimas.
2020 gegužės 24 d., 09:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 48-50 eilutės iš
Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
į:
Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.

Pamąstyti, kaip atsitokėjimas išsako požiūrį į požiūrį, pasižiūrėjimą į save?
2020 gegužės 23 d., 23:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 48 eilutė iš:
Pasikartojanti veikla padeda nustatyti Kitą.
į:
Pasikartojanti veikla padeda nustatyti joje glūdintį Kitą.
2020 gegužės 23 d., 23:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 46-48 eilutės iš
Kokiu veiksmažodžiu išsakyti Dievo išėjimą už savęs į save? Tai Dievo įsikūnijimas, tačiau tai klaidinantis išsireiškimas, nes Dievas įsikūnija netikslingai. Verčiau tai nusidvasinimas, atsidvasinimas, atsisakymas dvasios, išsikvėpimas, išsikvėpavimas.
į:
Kokiu veiksmažodžiu išsakyti Dievo išėjimą už savęs į save? Tai Dievo įsikūnijimas, tačiau tai klaidinantis išsireiškimas, nes Dievas įsikūnija netikslingai. Verčiau tai nusidvasinimas, atsidvasinimas, atsisakymas dvasios, išsikvėpimas, išsikvėpavimas.

Pasikartojanti veikla padeda nustatyti Kitą
.
2020 gegužės 23 d., 14:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 44-46 eilutės iš
Klausimai-nežinojimai Ar? Koks? Kaip? Kodėl? iššaukia išvirkštinius atsakymus-žinojimus Kodėl! Kaip! Koks! Ar! Pavyzdžiui, Dievas klausia Ar Dievas būtinas? užtat Dievas žino viską. Nes klausdamas Ar? kartu klausia Koks? Kaip? Kodėl? ir atsakydamas Kodėl! kartu atsako Kaip! Koks! Ar! Nors pažinovui klausimas Ar? yra nulinis ir pažintajam atsakymas Kodėl! yra nulinis. Tačiau būtent nulinis lygmuo reikalauja galingiausio pažinovo.
į:
Klausimai-nežinojimai Ar? Koks? Kaip? Kodėl? iššaukia išvirkštinius atsakymus-žinojimus Kodėl! Kaip! Koks! Ar! Pavyzdžiui, Dievas klausia Ar Dievas būtinas? užtat Dievas žino viską. Nes klausdamas Ar? kartu klausia Koks? Kaip? Kodėl? ir atsakydamas Kodėl! kartu atsako Kaip! Koks! Ar! Nors pažinovui klausimas Ar? yra nulinis ir pažintajam atsakymas Kodėl! yra nulinis. Tačiau būtent nulinis lygmuo reikalauja galingiausio pažinovo.

Kokiu veiksmažodžiu išsakyti Dievo išėjimą už savęs į save? Tai Dievo įsikūnijimas, tačiau tai klaidinantis išsireiškimas, nes Dievas įsikūnija netikslingai. Verčiau tai nusidvasinimas, atsidvasinimas, atsisakymas dvasios, išsikvėpimas, išsikvėpavimas
.
2020 gegužės 23 d., 13:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 42-44 eilutės iš
Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", teisiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis.
į:
Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", teisiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis.

Klausimai-nežinojimai Ar? Koks? Kaip? Kodėl? iššaukia išvirkštinius atsakymus-žinojimus Kodėl! Kaip! Koks! Ar! Pavyzdžiui, Dievas klausia Ar Dievas būtinas? užtat Dievas žino viską. Nes klausdamas Ar? kartu klausia Koks? Kaip? Kodėl? ir atsakydamas Kodėl! kartu atsako Kaip! Koks! Ar! Nors pažinovui klausimas Ar? yra nulinis ir pažintajam atsakymas Kodėl! yra nulinis. Tačiau būtent nulinis lygmuo reikalauja galingiausio pažinovo
.
2020 gegužės 23 d., 12:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 40-42 eilutės iš
Meilės mokslu niekas prilygsta kažkam. Troškimų mokslu kažkas prilygsta betkam. Visko mokslu betkas prilygsta viskam. Dievo mokslu viskas prilygsta Dievui.
į:
Meilės mokslu niekas prilygsta kažkam. Troškimų mokslu kažkas prilygsta betkam. Visko mokslu betkas prilygsta viskam. Dievo mokslu viskas prilygsta Dievui.

Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", teisiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis
.
2020 gegužės 23 d., 11:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 38-40 eilutės iš
Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?
į:
Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?

Meilės mokslu niekas prilygsta kažkam. Troškimų mokslu kažkas prilygsta betkam. Visko mokslu betkas prilygsta viskam. Dievo mokslu viskas prilygsta Dievui.
2020 gegužės 23 d., 10:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 36-38 eilutės iš
Dievo išėjime už savęs, su visiškai sąmoningu bendrauji savarankiškumo pakopoje - matematika, kuria suprantame Dievo būklę, o su visiškai nesąmoningu bendrauji meilės pakopoje, kuria suprantame nesąmoningiausio Kito būklę. Ir būtent meilės pakopa mus visus vienija.
į:
Dievo išėjime už savęs, su visiškai sąmoningu bendrauji savarankiškumo pakopoje - matematika, kuria suprantame Dievo būklę, o su visiškai nesąmoningu bendrauji meilės pakopoje, kuria suprantame nesąmoningiausio Kito būklę. Ir būtent meilės pakopa mus visus vienija.

Koks ryšys tarp trijų meilių Dievo šokyje - meilės sau, vienas kitam ir visiems - ir meilės mokslo?
2020 gegužės 23 d., 10:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 36 eilutė iš:
Dievo išėjime už savęs, su visiškai sąmoningu bendrauji savarankiškumo pakopoje - matematika, o su visiškai nesąmoningu bendrauji meilės pakopoje. Ir būtent meilės pakopa mus visus vienija.
į:
Dievo išėjime už savęs, su visiškai sąmoningu bendrauji savarankiškumo pakopoje - matematika, kuria suprantame Dievo būklę, o su visiškai nesąmoningu bendrauji meilės pakopoje, kuria suprantame nesąmoningiausio Kito būklę. Ir būtent meilės pakopa mus visus vienija.
2020 gegužės 23 d., 10:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 34-36 eilutės iš
Hierarchija (pavaldinystė), tad tikėjimas (ir bendrumas, vienumas) galimas plačiau ir siauriau.
į:
Hierarchija (pavaldinystė), tad tikėjimas (ir bendrumas, vienumas) galimas plačiau ir siauriau.

Dievo išėjime už savęs, su visiškai sąmoningu bendrauji savarankiškumo pakopoje - matematika, o su visiškai nesąmoningu bendrauji meilės pakopoje. Ir būtent meilės pakopa mus visus vienija
.
2020 gegužės 22 d., 20:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 32-34 eilutės iš
Sandarą suvokiame bendriau per kitą, užtat tenka savo ypatumus išreikšti sandaros papildymu, tuo pačiu išreiškiame ir Dievo ypatumus.
į:
Sandarą suvokiame bendriau per kitą, užtat tenka savo ypatumus išreikšti sandaros papildymu, tuo pačiu išreiškiame ir Dievo ypatumus.

Hierarchija (pavaldinystė), tad tikėjimas (ir bendrumas, vienumas) galimas plačiau ir siauriau
.
2020 gegužės 22 d., 20:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-32 eilutės iš
** Pirminėmis sandaromis bene galime priimti kito požiūrį ar neturėti nė jokio požiūrio.
į:
** Pirminėmis sandaromis bene galime priimti kito požiūrį ar neturėti nė jokio požiūrio.

Žinojimo rūmuose du skirtingi sparnai palaiko tikėjimą ir rūpėjimą. Abu sparnai kartu palaiko paklusimą.

Sandarą suvokiame bendriau per kitą, užtat tenka savo ypatumus išreikšti sandaros papildymu, tuo pačiu išreiškiame ir Dievo ypatumus
.
2020 gegužės 22 d., 19:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 24-28 eilutės iš
Ketverybės esmė: Kitame, kurs nieko nepažįsta, jau glūdi jo sąmoningumo galimybė. Tai reiškia, kad nėra pasąmonės nė sąmonės be sąmoningumo galimybės. Pasąmonė ir sąmonė išplaukia iš sąmoningumo galimybės. Vadinas, Dievas yra būtinas. Tad pasąmonė išplaukia iš sąmoningumo, kaip kad sąmonė iš pasąmonė ir sąmoningumas iš sąmonės. Tad yra trejybės ratas. O kaip su stabų garbinimu?
į:
Ketverybės esmė: Kitame, kurs nieko nepažįsta, jau glūdi jo sąmoningumo galimybė. Tai reiškia, kad nėra pasąmonės nė sąmonės be sąmoningumo galimybės. Pasąmonė ir sąmonė išplaukia iš sąmoningumo galimybės. Vadinas, Dievas yra būtinas. Tad pasąmonė išplaukia iš sąmoningumo, kaip kad sąmonė iš pasąmonė ir sąmoningumas iš sąmonės. Tad yra trejybės ratas. O kaip su stabų garbinimu?

Sandaras noriu naujai suprasti požiūriais, nuostatomis, įsakymais.
** Visaregiu bene atsiplėšiame nuo savo aplinkybių, nuo savo požiūrio.
** Pirminėmis sandaromis bene galime priimti kito požiūrį ar neturėti nė jokio požiūrio.
2020 gegužės 22 d., 10:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 24 eilutė iš:
Ketverybės esmė: Kitame, kurs nieko nepažįsta, jau glūdi jo sąmoningumo galimybė. Tai reiškia, kad nėra pasąmonės nė sąmonės be sąmoningumo galimybės. Pasąmonė ir sąmonė išplaukia iš sąmoningumo galimybės. Vadinas, Dievas yra būtinas. Tad pasąmonė išplaukia iš sąmoningumo, kaip kad sąmonė iš pasąmonė ir sąmoningumas iš sąmonės. Tad yra trejybės ratas.
į:
Ketverybės esmė: Kitame, kurs nieko nepažįsta, jau glūdi jo sąmoningumo galimybė. Tai reiškia, kad nėra pasąmonės nė sąmonės be sąmoningumo galimybės. Pasąmonė ir sąmonė išplaukia iš sąmoningumo galimybės. Vadinas, Dievas yra būtinas. Tad pasąmonė išplaukia iš sąmoningumo, kaip kad sąmonė iš pasąmonė ir sąmoningumas iš sąmonės. Tad yra trejybės ratas. O kaip su stabų garbinimu?
2020 gegužės 22 d., 10:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 24 eilutė iš:
Ketverybės esmė: Kitame, kurs nieko nepažįsta, jau glūdi jo sąmoningumo galimybė. Tai reiškia, kad nėra pasąmonės nė sąmonės be sąmoningumo galimybės. Pasąmonė ir sąmonė išplaukia iš sąmoningumo galimybės. Vadinas, Dievas yra būtinas.
į:
Ketverybės esmė: Kitame, kurs nieko nepažįsta, jau glūdi jo sąmoningumo galimybė. Tai reiškia, kad nėra pasąmonės nė sąmonės be sąmoningumo galimybės. Pasąmonė ir sąmonė išplaukia iš sąmoningumo galimybės. Vadinas, Dievas yra būtinas. Tad pasąmonė išplaukia iš sąmoningumo, kaip kad sąmonė iš pasąmonė ir sąmoningumas iš sąmonės. Tad yra trejybės ratas.
2020 gegužės 22 d., 10:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-24 eilutės iš
Kodėl tyrimai yra susiję su žaidimais? Kaip žaidimai sudaro žinojimo rūmus? Kam reikalingas bendras reikalas?
į:
Kodėl tyrimai yra susiję su žaidimais? Kaip žaidimai sudaro žinojimo rūmus? Kam reikalingas bendras reikalas?

Ketverybės esmė: Kitame, kurs nieko nepažįsta, jau glūdi jo sąmoningumo galimybė. Tai reiškia, kad nėra pasąmonės nė sąmonės be sąmoningumo galimybės. Pasąmonė ir sąmonė išplaukia iš sąmoningumo galimybės. Vadinas, Dievas yra būtinas.
2020 gegužės 21 d., 15:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-32 eilutės iš
Kodėl tyrimai yra susiję su žaidimais? Kaip žaidimai sudaro žinojimo rūmus? Kam reikalingas bendras reikalas?

Maldos mokslu, kaip mylėti, kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė? Kaip iššaukti sąmoningumą ar sąvimonę ar sąžinę šeimoje ar būtybėje ar Kitame?

Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.

Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes.

Kai myli, palaikai gyvybę, tai ta meilė palaiko ir tolygų, užtat palaiko atitinkamą vaiką, palaiko visus tokius ir kiekvieną tokį.

Meilės mokslas moko, kaip palaikyti gyvybę, gyvenimą, sąmoningumą, meilę, stebuklą. Meilės mokslas susideda iš maldos mokslo, kaip mylėti Dievą, ir iš šviesuolių bendrystės, kaip mylėti artimą kaip save patį.
į:
Kodėl tyrimai yra susiję su žaidimais? Kaip žaidimai sudaro žinojimo rūmus? Kam reikalingas bendras reikalas?
2020 gegužės 21 d., 15:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 32 eilutė iš:
Maldos mokslas yra meilės mokslas, kaip palaikyti gyvybę, gyvenimą, sąmoningumą, meilę, stebuklą.
į:
Meilės mokslas moko, kaip palaikyti gyvybę, gyvenimą, sąmoningumą, meilę, stebuklą. Meilės mokslas susideda iš maldos mokslo, kaip mylėti Dievą, ir iš šviesuolių bendrystės, kaip mylėti artimą kaip save patį.
2020 gegužės 21 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 32 eilutė iš:
Maldos mokslas yra meilės mokslas, kaip palaikyti gyvybę, gyvenimą, sąmoningumą.
į:
Maldos mokslas yra meilės mokslas, kaip palaikyti gyvybę, gyvenimą, sąmoningumą, meilę, stebuklą.
2020 gegužės 21 d., 15:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 32 eilutė iš:
Maldos mokslas yra meilės mokslas.
į:
Maldos mokslas yra meilės mokslas, kaip palaikyti gyvybę, gyvenimą, sąmoningumą.
2020 gegužės 21 d., 15:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 30-32 eilutės iš
Kai myli, palaikai gyvybę, tai ta meilė palaiko ir tolygų, užtat palaiko atitinkamą vaiką, palaiko visus tokius ir kiekvieną tokį.
į:
Kai myli, palaikai gyvybę, tai ta meilė palaiko ir tolygų, užtat palaiko atitinkamą vaiką, palaiko visus tokius ir kiekvieną tokį.

Maldos mokslas yra meilės mokslas
.
2020 gegužės 21 d., 15:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-30 eilutės iš
Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes.
į:
Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes.

Kai myli, palaikai gyvybę, tai ta meilė palaiko ir tolygų, užtat palaiko atitinkamą vaiką, palaiko visus tokius ir kiekvieną tokį
.
2020 gegužės 21 d., 13:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 28 eilutė iš:
Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamą aplinką, terpę, kontekstą.
į:
Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamas aplinkybes.
2020 gegužės 21 d., 13:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 26-28 eilutės iš
Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.
į:
Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.

Kiekvienas teiginys yra kažkuo teisingas, bet tam reikia rasti atitinkamą aplinką, terpę, kontekstą
.
2020 gegužės 21 d., 13:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 24-26 eilutės iš
Maldos mokslu, kaip mylėti, kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė? Kaip iššaukti sąmoningumą ar sąvimonę ar sąžinę šeimoje ar būtybėje ar Kitame?
į:
Maldos mokslu, kaip mylėti, kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė? Kaip iššaukti sąmoningumą ar sąvimonę ar sąžinę šeimoje ar būtybėje ar Kitame?

Žadinant sąmoningumą ar gyvybę, reikia tolydaus bendravimo aptikti jautriausią vietą, o tam reikalingas žinojimo rūmų trejybės matas, kaip kad matematikoje: plėsti apimtį, tirti tolydžiai, sulyginti sekas.
2020 gegužės 21 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 23-24 eilutės:

Maldos mokslu, kaip mylėti, kaip sukurti sąlygas, kad būtų nejudinamas taškas - sąmoningumas, tad gyvybė? Kaip iššaukti sąmoningumą ar sąvimonę ar sąžinę šeimoje ar būtybėje ar Kitame?
2020 gegužės 21 d., 11:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 21-22 eilutės:

Kodėl tyrimai yra susiję su žaidimais? Kaip žaidimai sudaro žinojimo rūmus? Kam reikalingas bendras reikalas?
2020 gegužės 18 d., 09:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-20 eilutės:

Kaip dvejybė, trejybė, ketverybė glūdi kiekvienoje apytakoje? Ir kaip glūdi visaregyje?

Gyvybės veiklose ieškoti padalinimų, pavyzdžiui, išlaikyti: vienybė.
2020 gegužės 17 d., 16:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
Visaregio lygmenų poros duoda dvejybę 2x1, trejybę 3x1, ketverybę 4x1, atvaizdus 2x3, padalinimus 2x4, aplinkybes 3x4.
į:
Visaregio lygmenų poros duoda dvejybę 2x1, trejybę 3x1, ketverybę 4x1, atvaizdus 2x3, padalinimus 2x4, aplinkybes 3x4. Po vieną, po tris, ar po keturis lygmenis duoda tas pačias dalines sandaras, prisideda tiktai visuminė sandara 2x3x4.
2020 gegužės 17 d., 16:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:

Visaregio lygmenų poros duoda dvejybę 2x1, trejybę 3x1, ketverybę 4x1, atvaizdus 2x3, padalinimus 2x4, aplinkybes 3x4.
2020 gegužės 17 d., 15:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Tinbergen%27s_four_questions | Tinbergen's four questions]] and explanations. How vs. Why x Diachronic vs. Synchronic Note the relevance of time.
į:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Tinbergen%27s_four_questions | Tinbergen's four questions]] and explanations. How vs. Why x Diachronic vs. Synchronic Note the relevance of time (When). Compare also with topos theory relating the How and Where of truth.
2020 gegužės 17 d., 15:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 14 eilutė iš:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Tinbergen%27s_four_questions | Tinbergen's four questions]] and explanations. How vs. Why x Diachronic vs. Synchronic
į:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Tinbergen%27s_four_questions | Tinbergen's four questions]] and explanations. How vs. Why x Diachronic vs. Synchronic Note the relevance of time.
2020 gegužės 17 d., 15:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:

[[https://en.wikipedia.org/wiki/Tinbergen%27s_four_questions | Tinbergen's four questions]] and explanations. How vs. Why x Diachronic vs. Synchronic
2020 gegužės 17 d., 12:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 11-12 eilutės:

Kaip požiūris skiria nežinojimą (atsitokėjimą) ir žinojimą (įsijautimą). Kaip visaregis skiria nežinojimą ir žinojimą, atsiplėšimą nuo savo požiūrio. Kaip visaregis palaiko požiūrio grandinės (požiūrio į požiūrio ir t.t.) išaugimą ir jokio požiūrio nustatymą. Kaip ketverybė išreiškia jokio požiūrio (nulinio požiūrio) nustatymą. Kaip suprasti Dievo ir žmogaus požiūrius ir jų grandines?
2020 gegužės 17 d., 10:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 9-10 eilutės:

Visaregis susideda iš vienybės (nejudamojo taško), dvejybės, trejybės (trejybės rato), ketverybės (apimčių). Keturios apytakos yra visaregio keturi atvaizdai.
2020 gegužės 16 d., 11:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-8 eilutės iš
Dievo šokyje, Dievui pasitraukus, iš karto atsiranda riba aplink nebuvimo burbulą, o jame taškas - Dievulėlis, o Lęšis atspindi Dievą už burbulo į tašką, ir atspindi save, kaip ribą, į nebuvimą apie tašką. Riba siaurėja ir nebuvimas siaurėja kolei jie išnyksta. Bet ta išnykstanti riba yra tai kuo sutampa Dievas ir Dievulėlis. O jai išnykus, skirtumas tarp jų kartu išnyksta. Tad Dievo trejybė yra sąlygiška, laikina. Kaip tai susiję su besąlygiškumu?
į:
Dievo šokyje, Dievui pasitraukus, iš karto atsiranda riba aplink nebuvimo burbulą, o jame taškas - Dievulėlis, o Lęšis atspindi Dievą už burbulo į tašką, ir atspindi save, kaip ribą, į nebuvimą apie tašką. Riba siaurėja ir nebuvimas siaurėja kolei jie išnyksta. Bet ta išnykstanti riba yra tai kuo sutampa Dievas ir Dievulėlis. O jai išnykus, skirtumas tarp jų kartu išnyksta. Tad Dievo trejybė yra sąlygiška, laikina. Kaip tai susiję su besąlygiškumu?

Visos sandaros susidaro iš atvaizdų požiūrių
* 12 aplinkybių = 4 trejybės atvaizdai
* 8 padalinimai = 4 dvejybės atvaizdai = 2 ketverybės atvaizdai
* 6 atvaizdai = 4 vienybės atvaizdai ir 2 septynerybės atvaizdai
2020 gegužės 16 d., 09:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Dievo šokyje, Dievui pasitraukus, iš karto atsiranda riba aplink nebuvimo burbulą, o jame taškas - Dievulėlis, o Lęšis atspindi Dievą už burbulo į tašką, ir atspindi save, kaip ribą, į nebuvimą apie tašką. Riba siaurėja ir nebuvimas siaurėja kolei jie išnyksta. Bet ta išnykstanti riba yra tai kuo sutampa Dievas ir Dievulėlis. O jai išnykus, skirtumas tarp jų kartu išnyksta. Tad Dievo trejybė yra sąlygiška, laikina.
į:
Dievo šokyje, Dievui pasitraukus, iš karto atsiranda riba aplink nebuvimo burbulą, o jame taškas - Dievulėlis, o Lęšis atspindi Dievą už burbulo į tašką, ir atspindi save, kaip ribą, į nebuvimą apie tašką. Riba siaurėja ir nebuvimas siaurėja kolei jie išnyksta. Bet ta išnykstanti riba yra tai kuo sutampa Dievas ir Dievulėlis. O jai išnykus, skirtumas tarp jų kartu išnyksta. Tad Dievo trejybė yra sąlygiška, laikina. Kaip tai susiję su besąlygiškumu?
2020 gegužės 16 d., 09:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-3 eilutės iš
[++++笔记++++]
į:
[++++笔记++++]

Dievo šokyje, Dievui pasitraukus, iš karto atsiranda riba aplink nebuvimo burbulą, o jame taškas - Dievulėlis, o Lęšis atspindi Dievą už burbulo į tašką, ir atspindi save, kaip ribą, į nebuvimą apie tašką. Riba siaurėja ir nebuvimas siaurėja kolei jie išnyksta. Bet ta išnykstanti riba yra tai kuo sutampa Dievas ir Dievulėlis. O jai išnykus, skirtumas tarp jų kartu išnyksta. Tad Dievo trejybė yra sąlygiška, laikina.
2020 gegužės 15 d., 18:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 1-20 eilutės iš
[++++笔记++++]

Trejybės ratas apibrėžia Dievo raiškas grindžiančias išgyvenimo apytaką: Pasąmonė - vienų viena, sąmonė - bendras žmogus, sąmoningumas - plazdenanti dvasia.

Pasirinkimas iškyla nes norint įsisavinti požiūrį turi pirmiausiai būti išorinis požiūris, o išorinį požiūrį turime laisvę priimti ar atmesti, tad tenka rinktis. Užtat tikrasis pasirinkimas yra vienareikšmiškas įsisavinimas vidiniu požiūriu. Ir panašiai, jausmai gali būti teigiami ar neigiami, užtat iš jų išplaukia vienareikšmiškai teigiama dorybė. Būtent tokiu būdu gali būti tikroji dviprasmybė, kad Dievas linki ir mes taip pat renkamės. Ir ta dviprasmybė dvejaip išreiškiama, tiek sąlygiškais žmoniškais požiūriais, tiek besąlygiškais dieviškais vertinimais - jausmais/dorybėmis.

* Malda - Aš esu niekas - susistato pažinovai - sąlygiškasis yra siauresnis už besąlygiškąjį - taip kad gali suveikti kurie nors žinojimo rūmai. Malda susigaudome, kas yra sąlygiškas ir kas yra besąlygiškas.
* Malda suderina troškimus: savarankiškumą (būk tobulas), užtikrintumą (ko trokšti?), ramybę, meilę.

Niekas yra "būtina sąvoka". O viskas turi tris papildomas savybes. Gali būti, kad šios papildomos savybės sudaro žmogaus trejybę, taip kad jinai yra skirtumas tarp visko ir nieko.

Dievui atitinka sandara viskas. Gyvenimui atitinka sandara betkas. O kokia dvasia atitinka sandarai niekas? Ir kas atitinka kažkam?

Yra keturi asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas. O asmuo yra bendras žmogus, Aš, nusakytas požiūrio. Tad visi keturi asmenys yra apibrėžti požiūriais: jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad už visų asmenų glūdi asmuo Aš: Joks Aš, Ašai, Aš Sau, Man Savo Sau.

Aš esu pagrindas požiūriui, tad ir asmenims. Aš = {$P$}, Tu = {$P^2$}, Kitas = {$P^3$}, o Dievas = {$P^0$}. Kitas man apibrėžia Dievą. Ketverybės poslinkiai taip ir suvokia: Tu apibrėži (paaiškini) Mane, užtat Kitas apibrėžia (paaiškina) Dievą.

Nuotaikų šešios permainos išsako santykius tarp požiūrų.

Uždavinys tiriant žinojimo rūmus: Paaiškinti, kaip išsišakoja visi įmanomi mokslai, visi bendri pažinovai ir jų žinojimo rūmai, ir jų pagrindu suprasti visų asmenybių tinklą, kaip susistyguoja asmenybė ir kaip jos visos susijusios.
į:
[++++笔记++++]
2020 gegužės 15 d., 18:27 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 2-16 eilutės:
Nuo nulybės iki vieningumo
* 0 dvasia, suvokimas
* 0+3=3 sandara yra dvasios pasitraukimas, pasąmonė, požiūriai, savęs suvokimas
* 3+3=6 atvaizdai yra sandaros pasitraukimas, sąmonė, dorovė, bendras suvokimas
* 6+3=1 vieningumas yra atvaizdų pasitraukimas, sąmoningumas, susikalbėjimas
Vieningumu negali pasitraukti nes juo viskas yra viena. Kodėl toliau iškyla žinojimas?
* 1+3=4
* 4+3=7=-1
* 7+3=2
* 2+3=5
Ir galiausiai
* 5+3=0

Visaregis sieja visko žinojimo klodus ir keturis tyrimo būdus.
Ištrintos 4-5 eilutės:
Kodėl aštuongubo kelio atmaina Palaiminimai remiasi poreikių laipsnynu? Kaip su kitom atmainom?
Pakeistos 7-24 eilutės iš
Išgyvenimo apytaka gal susidaro iš 24 sandarų, kaip kad Dievo šokis iš 24 Dievo raiškų ir žinojimo rūmai iš 24 išsiaiškinimo būdų.
* 8 padalinimai
* 4 netroškimai
* 6 atjautos
* 3 trejybės nariai: požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį
* 3 aplinkybės...?
Pastarosios trejybės grindžia sandarų požiūrius, asmenis. O kaip su šešiais persitvarkymais?

* Dievo šokis. Aš esu viskas.
* Išgyvenimo apytaka. Aš esu betkas.
* Žinojimo rūmai. Aš esu kažkas.
* Maldos mokslas. Aš esu niekas.

Malda - Aš esu niekas - susistato pažinovai - sąlygiškasis yra siauresnis už besąlygiškąjį - taip kad gali suveikti kurie nors žinojimo rūmai. Malda susigaudome, kas yra sąlygiškas ir kas yra besąlygiškas.

Malda suderina troškimus: savarankiškumą (būk tobulas), užtikrintumą (ko trokšti?), ramybę, meilę.

Kai įsimylėjau Ievą, man tikėjimas nuginklavo sąmonę, leido pasireikšti pasąmonei
.
į:
* Malda - Aš esu niekas - susistato pažinovai - sąlygiškasis yra siauresnis už besąlygiškąjį - taip kad gali suveikti kurie nors žinojimo rūmai. Malda susigaudome, kas yra sąlygiškas ir kas yra besąlygiškas.
* Malda suderina troškimus: savarankiškumą (būk tobulas), užtikrintumą (ko trokšti?), ramybę, meilę
.
2020 gegužės 15 d., 18:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 51-53 eilutės iš
Nuotaikų šešios permainos išsako santykius tarp požiūrų.
į:
Nuotaikų šešios permainos išsako santykius tarp požiūrų.

Uždavinys tiriant žinojimo rūmus: Paaiškinti, kaip išsišakoja visi įmanomi mokslai, visi bendri pažinovai ir jų žinojimo rūmai, ir jų pagrindu suprasti visų asmenybių tinklą, kaip susistyguoja asmenybė ir kaip jos visos susijusios
.
2020 gegužės 15 d., 18:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 49 eilutė iš:
Aš esu pagrindas požiūriui, tad ir asmenims. Aš = {$P$}, Tu = {$P^2$}, Kitas = {$P^3$}, o Dievas = {$P^0$}.
į:
Aš esu pagrindas požiūriui, tad ir asmenims. Aš = {$P$}, Tu = {$P^2$}, Kitas = {$P^3$}, o Dievas = {$P^0$}. Kitas man apibrėžia Dievą. Ketverybės poslinkiai taip ir suvokia: Tu apibrėži (paaiškini) Mane, užtat Kitas apibrėžia (paaiškina) Dievą.
2020 gegužės 15 d., 17:58 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 23-29 eilutės:
Žinojimų pavyzdys:
* Kodėl atvažiavo traukinys
* Kaip atvažiavo traukinys
* Koks atvažiavo traukinys
* Ar atvažiavo traukinys
Ką pasako pastarasis lygmuo? Turint mintyje, kad didesnė dalis jo turinio turi būti jau žinoma, kas traukinys, kodėl jisai važiuoja, ir t.t.
Pakeistos 47-51 eilutės iš
Yra keturi asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas. O asmuo yra bendras žmogus, Aš, nusakytas požiūrio. Tad visi keturi asmenys yra apibrėžti požiūriais: jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad už visų asmenų glūdi asmuo Aš: Joks Aš, Ašai, Aš Sau, Man Savo Sau.
į:
Yra keturi asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas. O asmuo yra bendras žmogus, Aš, nusakytas požiūrio. Tad visi keturi asmenys yra apibrėžti požiūriais: jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad už visų asmenų glūdi asmuo Aš: Joks Aš, Ašai, Aš Sau, Man Savo Sau.

Aš esu pagrindas požiūriui, tad ir asmenims. Aš = {$P$}, Tu = {$P^2$}, Kitas = {$P^3$}, o Dievas = {$P^0$}.

Nuotaikų šešios permainos išsako santykius tarp požiūrų
.
2020 gegužės 15 d., 17:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 48 eilutė iš:
Man tikėjimas nuginklavo sąmonė, leido pasireikšti pasąmonei.
į:
Kai įsimylėjau Ievą, man tikėjimas nuginklavo sąmonę, leido pasireikšti pasąmonei.
2020 gegužės 15 d., 17:32 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 17-18 eilutės:
[[https://www.npr.org/programs/fresh-air/2020/05/04/850072649/fresh-air-for-may-4-2020-tim-gunn?showDate=2020-05-04 | Fresh Air. Tim Gunn.]] Depression: "I've always assumed things are going to end badly."
Ištrintos 19-20 eilutės:
Klausimas "Kas yra laimė?" išsaukia trejybę. Ar tai reiškia, kad 7+4=3, kad veiksmas +4 yra apibrėžimas?
Ištrintos 37-38 eilutės:

Šviesuolių bendrystę grindžiantys 12 klausimų tai 12 naujosios Jeruzalės vartų Apreiškimo knygoje. Vartai visada atdari.
2020 gegužės 15 d., 17:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 58-60 eilutės iš
Dievui atitinka sandara viskas. Gyvenimui atitinka sandara betkas. O kokia dvasia atitinka sandarai niekas? Ir kas atitinka kažkam?
į:
Dievui atitinka sandara viskas. Gyvenimui atitinka sandara betkas. O kokia dvasia atitinka sandarai niekas? Ir kas atitinka kažkam?

Yra keturi asmenys: Dievas, Aš, Tu, Kitas. O asmuo yra bendras žmogus, Aš, nusakytas požiūrio. Tad visi keturi asmenys yra apibrėžti požiūriais: jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad už visų asmenų glūdi asmuo Aš: Joks Aš, Ašai, Aš Sau, Man Savo Sau.
2020 gegužės 15 d., 11:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 58 eilutė iš:
Dievui atitinka sandara viskas. O kokia dvasia atitinka sandarai niekas?
į:
Dievui atitinka sandara viskas. Gyvenimui atitinka sandara betkas. O kokia dvasia atitinka sandarai niekas? Ir kas atitinka kažkam?
2020 gegužės 15 d., 11:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 56-58 eilutės iš
Niekas yra "būtina sąvoka". O viskas turi tris papildomas savybes. Gali būti, kad šios papildomos savybės sudaro žmogaus trejybę, taip kad jinai yra skirtumas tarp visko ir nieko.
į:
Niekas yra "būtina sąvoka". O viskas turi tris papildomas savybes. Gali būti, kad šios papildomos savybės sudaro žmogaus trejybę, taip kad jinai yra skirtumas tarp visko ir nieko.

Dievui atitinka sandara viskas. O kokia dvasia atitinka sandarai niekas?
2020 gegužės 15 d., 11:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 54-56 eilutės iš
Man tikėjimas nuginklavo sąmonė, leido pasireikšti pasąmonei.
į:
Man tikėjimas nuginklavo sąmonė, leido pasireikšti pasąmonei.

Niekas yra "būtina sąvoka". O viskas turi tris papildomas savybes. Gali būti, kad šios papildomos savybės sudaro žmogaus trejybę, taip kad jinai yra skirtumas tarp visko ir nieko
.
2020 gegužės 14 d., 17:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 52-54 eilutės iš
Malda suderina troškimus: savarankiškumą (būk tobulas), užtikrintumą (ko trokšti?), ramybę, meilę.
į:
Malda suderina troškimus: savarankiškumą (būk tobulas), užtikrintumą (ko trokšti?), ramybę, meilę.

Man tikėjimas nuginklavo sąmonė, leido pasireikšti pasąmonei
.
2020 gegužės 14 d., 17:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 50-52 eilutės iš
Malda - Aš esu niekas - susistato pažinovai - sąlygiškasis yra siauresnis už besąlygiškąjį - taip kad gali suveikti kurie nors žinojimo rūmai. Malda susigaudome, kas yra sąlygiškas ir kas yra besąlygiškas.
į:
Malda - Aš esu niekas - susistato pažinovai - sąlygiškasis yra siauresnis už besąlygiškąjį - taip kad gali suveikti kurie nors žinojimo rūmai. Malda susigaudome, kas yra sąlygiškas ir kas yra besąlygiškas.

Malda suderina troškimus: savarankiškumą (būk tobulas), užtikrintumą (ko trokšti?), ramybę, meilę
.
2020 gegužės 14 d., 15:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 48-50 eilutės iš
* Maldos mokslas. Aš esu niekas.
į:
* Maldos mokslas. Aš esu niekas.

Malda - Aš esu niekas - susistato pažinovai - sąlygiškasis yra siauresnis už besąlygiškąjį - taip kad gali suveikti kurie nors žinojimo rūmai. Malda susigaudome, kas yra sąlygiškas ir kas yra besąlygiškas
.
2020 gegužės 14 d., 13:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 43-48 eilutės iš
12 klausimų tai 12 naujosios Jeruzalės vartų
į:
Šviesuolių bendrystę grindžiantys 12 klausimų tai 12 naujosios Jeruzalės vartų Apreiškimo knygoje. Vartai visada atdari.

* Dievo šokis. Aš esu viskas.
* Išgyvenimo apytaka. Aš esu betkas.
* Žinojimo rūmai. Aš esu kažkas.
* Maldos mokslas. Aš esu niekas.
2020 gegužės 13 d., 23:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 41-43 eilutės iš
Pastarosios trejybės grindžia sandarų požiūrius, asmenis. O kaip su šešiais persitvarkymais?
į:
Pastarosios trejybės grindžia sandarų požiūrius, asmenis. O kaip su šešiais persitvarkymais?

12 klausimų tai 12 naujosios Jeruzalės vartų
2020 gegužės 12 d., 17:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 33-41 eilutės iš
Ką pasako pastarasis lygmuo? Turint mintyje, kad didesnė dalis jo turinio turi būti jau žinoma, kas traukinys, kodėl jisai važiuoja, ir t.t.
į:
Ką pasako pastarasis lygmuo? Turint mintyje, kad didesnė dalis jo turinio turi būti jau žinoma, kas traukinys, kodėl jisai važiuoja, ir t.t.

Išgyvenimo apytaka gal susidaro iš 24 sandarų, kaip kad Dievo šokis iš 24 Dievo raiškų ir žinojimo rūmai iš 24 išsiaiškinimo būdų.
* 8 padalinimai
* 4 netroškimai
* 6 atjautos
* 3 trejybės nariai: požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį
* 3 aplinkybės...?
Pastarosios trejybės grindžia sandarų požiūrius, asmenis. O kaip su šešiais persitvarkymais?
2020 gegužės 11 d., 22:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 26-33 eilutės iš
Pasirinkimas iškyla nes norint įsisavinti požiūrį turi pirmiausiai būti išorinis požiūris, o išorinį požiūrį turime laisvę priimti ar atmesti, tad tenka rinktis. Užtat tikrasis pasirinkimas yra vienareikšmiškas įsisavinimas vidiniu požiūriu. Ir panašiai, jausmai gali būti teigiami ar neigiami, užtat iš jų išplaukia vienareikšmiškai teigiama dorybė. Būtent tokiu būdu gali būti tikroji dviprasmybė, kad Dievas linki ir mes taip pat renkamės. Ir ta dviprasmybė dvejaip išreiškiama, tiek sąlygiškais žmoniškais požiūriais, tiek besąlygiškais dieviškais vertinimais - jausmais/dorybėmis.
į:
Pasirinkimas iškyla nes norint įsisavinti požiūrį turi pirmiausiai būti išorinis požiūris, o išorinį požiūrį turime laisvę priimti ar atmesti, tad tenka rinktis. Užtat tikrasis pasirinkimas yra vienareikšmiškas įsisavinimas vidiniu požiūriu. Ir panašiai, jausmai gali būti teigiami ar neigiami, užtat iš jų išplaukia vienareikšmiškai teigiama dorybė. Būtent tokiu būdu gali būti tikroji dviprasmybė, kad Dievas linki ir mes taip pat renkamės. Ir ta dviprasmybė dvejaip išreiškiama, tiek sąlygiškais žmoniškais požiūriais, tiek besąlygiškais dieviškais vertinimais - jausmais/dorybėmis.

Žinojimų pavyzdys:
* Kodėl atvažiavo traukinys
* Kaip atvažiavo traukinys
* Koks atvažiavo traukinys
* Ar atvažiavo traukinys
Ką pasako pastarasis lygmuo? Turint mintyje, kad didesnė dalis jo turinio turi būti jau žinoma, kas traukinys, kodėl jisai važiuoja, ir t.t
.
2020 gegužės 11 d., 11:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
Pasirinkimas iškyla nes norint įsisavinti požiūrį turi pirmiausiai būti išorinis požiūris, o išorinį požiūrį turime laisvę priimti ar atmesti, tad tenka rinktis. Užtat tikrasis pasirinkimas yra vienareikšmiškas įsisavinimas vidiniu požiūriu. Ir panašiai, jausmai gali būti teigiami ar neigiami, užtat iš jų išplaukia vienareikšmiškai teigiama dorybė.
į:
Pasirinkimas iškyla nes norint įsisavinti požiūrį turi pirmiausiai būti išorinis požiūris, o išorinį požiūrį turime laisvę priimti ar atmesti, tad tenka rinktis. Užtat tikrasis pasirinkimas yra vienareikšmiškas įsisavinimas vidiniu požiūriu. Ir panašiai, jausmai gali būti teigiami ar neigiami, užtat iš jų išplaukia vienareikšmiškai teigiama dorybė. Būtent tokiu būdu gali būti tikroji dviprasmybė, kad Dievas linki ir mes taip pat renkamės. Ir ta dviprasmybė dvejaip išreiškiama, tiek sąlygiškais žmoniškais požiūriais, tiek besąlygiškais dieviškais vertinimais - jausmais/dorybėmis.
2020 gegužės 11 d., 11:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 24-26 eilutės iš
Kodėl aštuongubo kelio atmaina Palaiminimai remiasi poreikių laipsnynu? Kaip su kitom atmainom?
į:
Kodėl aštuongubo kelio atmaina Palaiminimai remiasi poreikių laipsnynu? Kaip su kitom atmainom?

Pasirinkimas iškyla nes norint įsisavinti požiūrį turi pirmiausiai būti išorinis požiūris, o išorinį požiūrį turime laisvę priimti ar atmesti, tad tenka rinktis. Užtat tikrasis pasirinkimas yra vienareikšmiškas įsisavinimas vidiniu požiūriu. Ir panašiai, jausmai gali būti teigiami ar neigiami, užtat iš jų išplaukia vienareikšmiškai teigiama dorybė.
2020 gegužės 10 d., 12:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-24 eilutės iš
Klausimas "Kas yra laimė?" išsaukia trejybę. Ar tai reiškia, kad 7+4=3, kad veiksmas +4 yra apibrėžimas?
į:
Klausimas "Kas yra laimė?" išsaukia trejybę. Ar tai reiškia, kad 7+4=3, kad veiksmas +4 yra apibrėžimas?

Kodėl aštuongubo kelio atmaina Palaiminimai remiasi poreikių laipsnynu? Kaip su kitom atmainom
?
2020 gegužės 08 d., 09:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 18-22 eilutės iš
[[https://www.npr.org/programs/fresh-air/2020/05/04/850072649/fresh-air-for-may-4-2020-tim-gunn?showDate=2020-05-04 | Fresh Air. Tim Gunn.]] Depression: "I've always assumed things are going to end badly."
į:
[[https://www.npr.org/programs/fresh-air/2020/05/04/850072649/fresh-air-for-may-4-2020-tim-gunn?showDate=2020-05-04 | Fresh Air. Tim Gunn.]] Depression: "I've always assumed things are going to end badly."

Trejybės ratas apibrėžia Dievo raiškas grindžiančias išgyvenimo apytaką: Pasąmonė - vienų viena, sąmonė - bendras žmogus, sąmoningumas - plazdenanti dvasia.

Klausimas "Kas yra laimė?" išsaukia trejybę. Ar tai reiškia, kad 7+4=3, kad veiksmas +4 yra apibrėžimas?
2020 gegužės 07 d., 20:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 16-18 eilutės iš
Visaregis sieja visko žinojimo klodus ir keturis tyrimo būdus.
į:
Visaregis sieja visko žinojimo klodus ir keturis tyrimo būdus.

[[https://www.npr.org/programs/fresh-air/2020/05/04/850072649/fresh-air-for-may-4-2020-tim-gunn?showDate=2020-05-04 | Fresh Air. Tim Gunn.]] Depression: "I've always assumed things are going to end badly."
2020 gegužės 07 d., 18:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 14-16 eilutės iš
* 5+3=0
į:
* 5+3=0

Visaregis sieja visko žinojimo klodus ir keturis tyrimo būdus.
2020 gegužės 07 d., 11:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 3-14 eilutės:
Nuo nulybės iki vieningumo
* 0 dvasia, suvokimas
* 0+3=3 sandara yra dvasios pasitraukimas, pasąmonė, požiūriai, savęs suvokimas
* 3+3=6 atvaizdai yra sandaros pasitraukimas, sąmonė, dorovė, bendras suvokimas
* 6+3=1 vieningumas yra atvaizdų pasitraukimas, sąmoningumas, susikalbėjimas
Vieningumu negali pasitraukti nes juo viskas yra viena. Kodėl toliau iškyla žinojimas?
* 1+3=4
* 4+3=7=-1
* 7+3=2
* 2+3=5
Ir galiausiai
* 5+3=0
2020 gegužės 06 d., 16:51 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 2-101 eilutės:
Visko žinojimas
* Ką reiškia Dievo nebuvimas? Tai neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas. Tai kodėl mane traukia žinojimas? Ir kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas? Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.
* Kai žinau esmę, tai galiu kitiems pasakyti ir su jais bendrauti. Kai nežinau esmės, tai galiu tiktai remtis savo nuojauta, bet niekas kitas ja nesirems, nebent santvarka, būklė, gyvenimas, poreikiai juos spaustų.
* Naujai permąstyti savo vaizdo įrašą, "Trokštu išmanyti".
* Kaip dabar suprasčiau šešis pokalbius?

Keturios apytakos
* Dievo šokis: dvasia - kampas (skiria į vieną)
* Išgyvenimo apytaka: sandara - požiūris (skiria į du)
* Žinojimo rūmai: atvaizdai - klausimas, tyrimas, atsakymas (skiria į tris)
* Maldos mokslas: vieningumas - apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas (skiria į keturis)
* Žinojimo rūmuose Tavo trejybės atvaizdas reiškiasi vieniu (pradžia), visybe (pažinovas), daugiu (pabaiga).
* Kaip iš vieno trejybės atvaizdo (būtina, tikra, galima) išeinama į kitą trejybės atvaizdą (daugis, eiga, asmuo) ir dar kitą (vienis, visybė, daugis)?
* Nulybės atvaizdai išsako apytakų santykį su besąlygiškumu. Tiesa-akivaizdumas yra besąlygiškume, o prasmingumas yra sąlygose bet nusako ryšį su besąlygiškumu.
Kaip išsiverčia šie keturi lygmenys?
* Dievo šokis išsako besąlygišką žinojimą visko, taip pat ar aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Išgyvenimo apytaka išsako besąlygišką žinojimą betko, taip pat ką aš salygiškai tiriu ir žinau.
* Žinojimo rūmai išsako besąlygišką žinojimą kažko, taip pat kaip aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Maldos mokslas išsako besąlygišką žinojimą nieko, taip pat kodėl aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
Esminiai apytakų klausimai
* Kas yra viskas (ne Dievas)? Kas yra Dievas?
* Kas nesu? Kas esu Aš?
* Kas Tu nesi? Kas Tu esi?
* Kas nėra Kitas? Kas yra Kitas?

Dievo šokis
* Iš kur kyla trejybės ratas Dievo šokyje? Iš vaidmenų? Iš asmenų?
* 10 Dievo įsakymų: 4 išreiškia nežinojimą, 6 išreiškia žinojimą.

Asmenų lygmenys
* Kitas nuo dar Kito tesiskiria isomorfizmu, tai yra, jų sandara nėra kaip jųdviejų atskirti.
* Išeities taškai. Besąlygiškas, asmenimis, įsitraukiant į požiūrį, į sąlygiškumą: Mylėk Dievą. Sąlygiškas, pradedant vieningumu, atsiplėšiant nuo savęs, link besąlygiškumo, link savo prielaidų: Mylėk artimą.

* Kaip pasąmonę, sąmonę, ir sąmoningumą suprasti kaip ketverybės lygmenis? Kaip tai susiję su ženklų rūšimis? Koks yra nulinis lygmuo? Kaip dieviškas lygmuo sąmoningumas susijęs su Dievu? Kuria prasme Dievas yra nulinis lygmuo? Kaip nulinis lygmuo suprastinas kaip joks požiūris?
* Ketverybe pilnai išsilanksto pasąmonė: kūnas, protas, širdis, valia. Užtat atsiranda priešinga sąmonės kryptis. Ir taip pat išsibaigia lygmenų augimai, taip kad toliau tik kartotųsi, kaip kad Yates Indekso teorema.
* Sąmonė neturėtų tarnauti pasąmonei, bet turėtų leisti jai pačiai išsikvėpti.
* Sąmoningumas neklysta nes jisai tiesiog teisingai derina sąmonę ir pasąmonę. Klaidos kyla būtent iš sąmonės.
* Matematikos kintamieji grindžia pasąmonės ir sąmonės šventą dviprasmybę, kuri tampa pagrindu Tau, tad matematikos žinojimo rūmams. Juk mūsų sąmoningumas skiria mūsų pasąmonę ir sąmonę, bet kaip mes galime skirti Tavo pasąmonę bei sąmonę?
* Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas.
Trejybės rato raiškos suprastos naujose aplinkybėse, nebūtinai priskirtos Dievui
* vienų vienas - Tėvas - pasąmonė
* bendras žmogus - Sūnus - sąmonė
* plazdenanti dvasia - Dvasia - sąmoningumas
* Kai žinau savo būklę, savo visumą, tada galiu suprasti ką daryti. Galiu nesiblaškyti ir daryti tai kas svarbu visumai. O kai veikiu nežinodamas savo būklės, belieka išbandyti įvairias kryptis ir mokytis, po truputį susidaryti bendrą vaizdą. Tai skirtumas tarp gerojo vaiko ir blogojo vaiko.
Šešerybės atvaizdai: įsisavinimas.
* Sąmonės akimis: išorinis požiūris (Dievas) tampa vidiniu požiūriu (pasąmone).
* Pasąmonės akimis: teigiamas jausmas (sąmoningumas) tampa dorybe (sąmone).
* Sąmoningumas juos sieja?
Sąmonės akimis
* kūnas: pasąmonė
* protas: sąmonė -> pasąmonė
* širdis: pasąmonė -> sąmonė
* valia: sąmonė
Sąmoningumo akimis. Ar pasąmonės akimis?
* joks požiūris: Dievas
* požiūris: pasąmonė
* požiūris į požiūrį: sąmonė
* požiūris į požiūrį į požiūrį: sąmoningumas
Valia bręsta sąmonės kryptimi:
* Esu valia
* Esu valia ir širdis
* Esu valia ir širdis ir protas
* Esu valia (3 balsai) ir širdis (2 balsai) ir protas (1 balsas) ir kūnas (joks balsas).
Esu sąmoningumas (trečias balsas), sąmonė (antras balsas) ir pasąmonė (pirmas balsas), ir kūnas (joks balsas).
* Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.
* Žinojimo matematikai paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.
* Išmąstyti, kame kyla bėdos, nuodėmės, iššūkiai gyvenime. Tai susiję su sąmonės vaidmeniu. Kaip veikia blogis, kaip sąmonė savivaliauja, aip tyčia sąmonės ir pasąmonės tiesos supainiojamos? Kaip sutvarkomas tarpas tarp pasąmonės ir sąmoningumo?
* Viską naujai peržvelgus, jei pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas nori išnykti, tai koks gyvenimo tikslas? Amžinai bręsti, čia ir dabar. Gyvenimą išgyventi išgyvenimais. Įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - priimti išgyvenimą, kaip savo. Gyventi sąmoningai, plėtoti save taip, kad visi galėtų tavimi gyventi. Tad gyventi viena su visais.
* Dirva - pasąmonė, šveicariškas sūris - sąmonė, juos suvedantis burbulynas - sąmoningumas.
* Prasmingas gyvenimas laikosi savaime. Panašiai kaip kad padalinimas save apibrėžia.
* Poreikių tenkinimai: išsako kieno santykį su Dievu?
* Dvejonės: išsako pasąmonės santykį su Dievu (troškimu)
* Jauduliai: išsako sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu
* Aštuongubas kelias: išsako sąmoningumo, sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu

Maldos mokslas
* Maldos mokslas turėtų paaiškinti, kaip su kitais išvystyti bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę.

Shaolin mokytojas [[https://www.youtube.com/watch?v=4-079YIasck | Shi Heng Yi.]] Penkios kliūtys:
* Kamacchanda: juslinis geidulys
* Byapada: nemalonumas
* Thinamiddha: slogumas
* Uddhacca: nenusiraminimas
* Vicikiccha: abejonės
Kaip įveikti? Atpažinti, priimti, ištirti, ir nesutapti: Nesu kūnas, nesu protas, nesu jausmai - netapatumas.

Ženklų rūšys: Simbolis yra susijęs su ištisa sistema ir jo reikšmė priklauso nuo jo aplinkybių toje sistemoje, kaip jisai sudedamas su kitais sandais, pavyzdžiui, eilės tvarka. BS 170. Numbers in the Brain with Andreas Nieder. Maždaug 39:00.

Save modeliuojanti sistema išvystys visko padalinimus (smegenų "global workspace") ir Bott periodiškumą.

Mąstymas yra vidinis susiderinimas.

Trys kalbos
* Trys kalbos pagrįstos būsenų pasikeitimais, kaip kad Yoneda lemoje.

Keturi troškimai palaiko dviejų požiūrių skirtumus, tad keturis dvejybės atvaizdus:
* Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
* Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
* Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
* Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
2020 gegužės 06 d., 16:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 102-110 eilutės iš
* Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.


* Parodyti kaip septynerybė kyla iš šešerybės.

* Suprasti šešerybės atvaizdų požiūrius kaip dalį aštuongubo kelio.
* Parodyti kaip dvejonės kyla iš visaregio.
* Parodyti kaip kryptys į gėrį ir iš gėrio kyla iš visaregio.
* Parodyti kaip pažinovas ir pažintasis susiję su antisandaros lygtimis 6+2=0 ir 7+2=1
.
į:
* Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
2020 gegužės 06 d., 15:34 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 97-98 eilutės:
Ar nulinis veiksmas ("null activity") susijęs su nieko nedarymu - identiniu morfizmu ("do nothing action") Yoneda lemoje?
Pakeistos 102-110 eilutės iš
* Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
į:
* Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.


* Parodyti kaip septynerybė kyla iš šešerybės.

* Suprasti šešerybės atvaizdų požiūrius kaip dalį aštuongubo kelio.
* Parodyti kaip dvejonės kyla iš visaregio.
* Parodyti kaip kryptys į gėrį ir iš gėrio kyla iš visaregio.
* Parodyti kaip pažinovas ir pažintasis susiję su antisandaros lygtimis 6+2=0 ir 7+2=1
.
2020 gegužės 06 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 73-77 eilutės iš
į:
* Poreikių tenkinimai: išsako kieno santykį su Dievu?
* Dvejonės: išsako pasąmonės santykį su Dievu (troškimu)
* Jauduliai: išsako sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu
* Aštuongubas kelias: išsako sąmoningumo, sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu
Ištrintos 90-95 eilutės:

* Poreikių tenkinimai: išsako kieno santykį su Dievu?
* Dvejonės: išsako pasąmonės santykį su Dievu (troškimu)
* Jauduliai: išsako sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu
* Aštuongubas kelias: išsako sąmoningumo, sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu
Ištrinta 94 eilutė:
Pakeista 104 eilutė iš:
* Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
į:
* Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
2020 gegužės 06 d., 13:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-8 eilutės iš
į:
* Kaip dabar suprasčiau šešis pokalbius?
Pakeistos 70-73 eilutės iš
į:
* Viską naujai peržvelgus, jei pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas nori išnykti, tai koks gyvenimo tikslas? Amžinai bręsti, čia ir dabar. Gyvenimą išgyventi išgyvenimais. Įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - priimti išgyvenimą, kaip savo. Gyventi sąmoningai, plėtoti save taip, kad visi galėtų tavimi gyventi. Tad gyventi viena su visais.
* Dirva - pasąmonė, šveicariškas sūris - sąmonė, juos suvedantis burbulynas - sąmoningumas.
* Prasmingas gyvenimas laikosi savaime. Panašiai kaip kad padalinimas save apibrėžia.
Ištrintos 87-90 eilutės:
Ar "Law of Forms" grindžia septynerybę?

Kaip dabar suprasčiau šešis pokalbius?
Ištrintos 96-101 eilutės:


Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas
* Viską naujai peržvelgus, jei pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas nori išnykti, tai koks gyvenimo tikslas? Amžinai bręsti, čia ir dabar. Gyvenimą išgyventi išgyvenimais. Įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - priimti išgyvenimą, kaip savo. Gyventi sąmoningai, plėtoti save taip, kad visi galėtų tavimi gyventi. Tad gyventi viena su visais.
* Dirva - pasąmonė, šveicariškas sūris - sąmonė, juos suvedantis burbulynas - sąmoningumas.
* Prasmingas gyvenimas laikosi savaime. Panašiai kaip kad padalinimas save apibrėžia.
2020 gegužės 06 d., 13:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Žinojimas
į:
Visko žinojimas
Pakeistos 5-8 eilutės iš
į:
* Kai žinau esmę, tai galiu kitiems pasakyti ir su jais bendrauti. Kai nežinau esmės, tai galiu tiktai remtis savo nuojauta, bet niekas kitas ja nesirems, nebent santvarka, būklė, gyvenimas, poreikiai juos spaustų.
* Naujai permąstyti savo vaizdo įrašą, "Trokštu išmanyti".
Ištrinta 13 eilutė:
Pakeistos 16-18 eilutės iš
Nulybės atvaizdai išsako apytakų santykį su besąlygiškumu. Tiesa-akivaizdumas yra besąlygiškume, o prasmingumas yra sąlygose bet nusako ryšį su besąlygiškumu.
į:
* Nulybės atvaizdai išsako apytakų santykį su besąlygiškumu. Tiesa-akivaizdumas yra besąlygiškume, o prasmingumas yra sąlygose bet nusako ryšį su besąlygiškumu.
Kaip išsiverčia šie keturi lygmenys?
* Dievo šokis išsako besąlygišką žinojimą visko, taip pat ar aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Išgyvenimo apytaka išsako besąlygišką žinojimą betko, taip pat ką aš salygiškai tiriu ir žinau.
* Žinojimo rūmai išsako besąlygišką žinojimą kažko, taip pat kaip aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Maldos mokslas išsako besąlygišką žinojimą nieko, taip pat kodėl aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
Esminiai apytakų klausimai
* Kas yra viskas (ne Dievas)? Kas yra Dievas?
* Kas nesu? Kas esu Aš?
* Kas Tu nesi? Kas Tu esi?
* Kas nėra Kitas? Kas yra Kitas?
Pakeistos 61-70 eilutės iš
į:
Valia bręsta sąmonės kryptimi:
* Esu valia
* Esu valia ir širdis
* Esu valia ir širdis ir protas
* Esu valia (3 balsai) ir širdis (2 balsai) ir protas (1 balsas) ir kūnas (joks balsas).
Esu sąmoningumas (trečias balsas), sąmonė (antras balsas) ir pasąmonė (pirmas balsas), ir kūnas (joks balsas).
* Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.
* Žinojimo matematikai paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.
* Išmąstyti, kame kyla bėdos, nuodėmės, iššūkiai gyvenime. Tai susiję su sąmonės vaidmeniu. Kaip veikia blogis, kaip sąmonė savivaliauja, aip tyčia sąmonės ir pasąmonės tiesos supainiojamos? Kaip sutvarkomas tarpas tarp pasąmonės ir sąmoningumo?
Ištrintos 88-108 eilutės:
Valia bręsta sąmonės kryptimi:
* Esu valia
* Esu valia ir širdis
* Esu valia ir širdis ir protas
* Esu valia (3 balsai) ir širdis (2 balsai) ir protas (1 balsas) ir kūnas (joks balsas).
Esu sąmoningumas (trečias balsas), sąmonė (antras balsas) ir pasąmonė (pirmas balsas), ir kūnas (joks balsas).

Žinojimo matematikai paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.

Išmąstyti, kame kyla bėdos, nuodėmės, iššūkiai gyvenime. Tai susiję su sąmonės vaidmeniu. Kaip veikia blogis, kaip sąmonė savivaliauja, aip tyčia sąmonės ir pasąmonės tiesos supainiojamos? Kaip sutvarkomas tarpas tarp pasąmonės ir sąmoningumo?

Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.

Kai žinau esmę, tai galiu kitiems pasakyti ir su jais bendrauti. Kai nežinau esmės, tai galiu tiktai remtis savo nuojauta, bet niekas kitas ja nesirems, nebent santvarka, būklė, gyvenimas, poreikiai juos spaustų.

Kaip išsiverčia šie keturi lygmenys?
* Dievo šokis išsako besąlygišką žinojimą visko, taip pat ar aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Išgyvenimo apytaka išsako besąlygišką žinojimą betko, taip pat ką aš salygiškai tiriu ir žinau.
* Žinojimo rūmai išsako besąlygišką žinojimą kažko, taip pat kaip aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Maldos mokslas išsako besąlygišką žinojimą nieko, taip pat kodėl aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
Ištrintos 94-101 eilutės:

Naujai permąstyti savo vaizdo įrašą, "Trokštu išmanyti".

Esminiai apytakų klausimai
* Kas yra viskas (ne Dievas)? Kas yra Dievas?
* Kas nesu? Kas esu Aš?
* Kas Tu nesi? Kas Tu esi?
* Kas nėra Kitas? Kas yra Kitas?
2020 gegužės 06 d., 13:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-48 eilutės iš
Kaip pasąmonę, sąmonę, ir sąmoningumą suprasti kaip ketverybės lygmenis? Kaip tai susiję su ženklų rūšimis? Koks yra nulinis lygmuo? Kaip dieviškas lygmuo sąmoningumas susijęs su Dievu? Kuria prasme Dievas yra nulinis lygmuo? Kaip nulinis lygmuo suprastinas kaip joks požiūris?

Ketverybe pilnai išsilanksto pasąmonė: kūnas, protas, širdis
, valia. Užtat atsiranda priešinga sąmonės kryptis. Ir taip pat išsibaigia lygmenų augimai, taip kad toliau tik kartotųsi, kaip kad Yates Indekso teorema.

Sąmonė neturėtų tarnauti pasąmonei
, bet turėtų leisti jai pačiai išsikvėpti.

Sąmoningumas neklysta nes jisai tiesiog teisingai derina sąmonę ir pasąmonę. Klaidos kyla būtent iš sąmonės
.

Matematikos kintamieji grindžia pasąmonės ir sąmonės šventą dviprasmybę, kuri tampa pagrindu Tau, tad matematikos žinojimo rūmams. Juk mūsų sąmoningumas skiria mūsų pasąmonę ir sąmonę, bet kaip mes galime skirti Tavo pasąmonę bei sąmonę?

Shaolin mokytojas [[https://www.youtube.com/watch?v=4-079YIasck | Shi Heng Yi.]] Penkios kliūtys:
* Kamacchanda: juslinis geidulys
* Byapada: nemalonumas
* Thinamiddha: slogumas
* Uddhacca: nenusiraminimas
* Vicikiccha: abejonės
Kaip įveikti? Atpažinti, priimti, ištirti, ir nesutapti: Nesu kūnas, nesu protas, nesu jausmai - netapatumas.

Ženklų rūšys: Simbolis yra susijęs su ištisa sistema ir jo reikšmė priklauso nuo jo aplinkybių toje sistemoje, kaip jisai sudedamas su kitais sandais, pavyzdžiui, eilės tvarka. BS 170. Numbers in the Brain with Andreas Nieder. Maždaug 39:00.

Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas.

Žinojimo rūmuose Tavo trejybės atvaizdas reiškiasi vieniu (pradžia), visybe (pažinovas), daugiu (pabaiga).

Maldos mokslas turėtų paaiškinti, kaip su kitais išvystyti bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę.

Kai žinau savo būklę, savo visumą, tada galiu suprasti ką daryti. Galiu nesiblaškyti ir daryti tai kas svarbu visumai. O kai veikiu nežinodamas savo būklės, belieka išbandyti įvairias kryptis ir mokytis, po truputį susidaryti bendrą vaizdą. Tai skirtumas tarp gerojo vaiko ir blogojo vaiko.

Sąmonės akimis
* kūnas: pasąmonė
* protas: sąmonė -> pasąmonė
* širdis: pasąmonė -> sąmonė
* valia: sąmonė
Sąmoningumo akimis. Ar pasąmonės akimis?
* joks požiūris: Dievas
* požiūris: pasąmonė
* požiūris į požiūrį: sąmonė
* požiūris į požiūrį į požiūrį: sąmoningumas

trejybės rato raiškos suprastos naujose aplinkybėse, nebūtinai priskirtos Dievui
* vienų vienas - Tėvas - pasąmonė
* bendras žmogus - Sūnus - sąmonė
* plazdenanti dvasia - Dvasia - sąmoningumas

Kaip iš vieno trejybės atvaizdo (būtina, tikra, galima) išeinama į kitą trejybės atvaizdą (daugis, eiga, asmuo) ir dar kitą (vienis, visybė, daugis)?
į:
Žinojimas
* Ką reiškia Dievo nebuvimas? Tai neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas. Tai kodėl mane traukia žinojimas? Ir kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas? Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas
, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.

Keturios apytakos
* Dievo šokis: dvasia - kampas (skiria į vieną)
* Išgyvenimo apytaka: sandara - požiūris (skiria į du)
* Žinojimo rūmai: atvaizdai - klausimas, tyrimas
, atsakymas (skiria į tris)
* Maldos mokslas: vieningumas - apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas (skiria į keturis)

* Žinojimo rūmuose Tavo trejybės atvaizdas reiškiasi vieniu (pradžia), visybe (pažinovas), daugiu (pabaiga).
*
Kaip iš vieno trejybės atvaizdo (būtina, tikra, galima) išeinama į kitą trejybės atvaizdą (daugis, eiga, asmuo) ir dar kitą (vienis, visybė, daugis)?
Pridėtos 17-35 eilutės:
Dievo šokis
* Iš kur kyla trejybės ratas Dievo šokyje? Iš vaidmenų? Iš asmenų?
* 10 Dievo įsakymų: 4 išreiškia nežinojimą, 6 išreiškia žinojimą.

Asmenų lygmenys
* Kitas nuo dar Kito tesiskiria isomorfizmu, tai yra, jų sandara nėra kaip jųdviejų atskirti.
* Išeities taškai. Besąlygiškas, asmenimis, įsitraukiant į požiūrį, į sąlygiškumą: Mylėk Dievą. Sąlygiškas, pradedant vieningumu, atsiplėšiant nuo savęs, link besąlygiškumo, link savo prielaidų: Mylėk artimą.

* Kaip pasąmonę, sąmonę, ir sąmoningumą suprasti kaip ketverybės lygmenis? Kaip tai susiję su ženklų rūšimis? Koks yra nulinis lygmuo? Kaip dieviškas lygmuo sąmoningumas susijęs su Dievu? Kuria prasme Dievas yra nulinis lygmuo? Kaip nulinis lygmuo suprastinas kaip joks požiūris?
* Ketverybe pilnai išsilanksto pasąmonė: kūnas, protas, širdis, valia. Užtat atsiranda priešinga sąmonės kryptis. Ir taip pat išsibaigia lygmenų augimai, taip kad toliau tik kartotųsi, kaip kad Yates Indekso teorema.
* Sąmonė neturėtų tarnauti pasąmonei, bet turėtų leisti jai pačiai išsikvėpti.
* Sąmoningumas neklysta nes jisai tiesiog teisingai derina sąmonę ir pasąmonę. Klaidos kyla būtent iš sąmonės.
* Matematikos kintamieji grindžia pasąmonės ir sąmonės šventą dviprasmybę, kuri tampa pagrindu Tau, tad matematikos žinojimo rūmams. Juk mūsų sąmoningumas skiria mūsų pasąmonę ir sąmonę, bet kaip mes galime skirti Tavo pasąmonę bei sąmonę?
* Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas.
Trejybės rato raiškos suprastos naujose aplinkybėse, nebūtinai priskirtos Dievui
* vienų vienas - Tėvas - pasąmonė
* bendras žmogus - Sūnus - sąmonė
* plazdenanti dvasia - Dvasia - sąmoningumas
* Kai žinau savo būklę, savo visumą, tada galiu suprasti ką daryti. Galiu nesiblaškyti ir daryti tai kas svarbu visumai. O kai veikiu nežinodamas savo būklės, belieka išbandyti įvairias kryptis ir mokytis, po truputį susidaryti bendrą vaizdą. Tai skirtumas tarp gerojo vaiko ir blogojo vaiko.
Pakeistos 40-42 eilutės iš

Ką reiškia Dievo nebuvimas? Tai neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas. Tai kodėl mane traukia žinojimas? Ir kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas? Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas
. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.
į:
Sąmonės akimis
* kūnas: pasąmonė
* protas: sąmonė -> pasąmonė
* širdis: pasąmonė -> sąmonė
* valia: sąmonė
Sąmoningumo akimis. Ar pasąmonės akimis?
* joks požiūris: Dievas
* požiūris: pasąmonė
* požiūris į požiūrį: sąmonė
* požiūris į požiūrį į požiūrį: sąmoningumas

Maldos mokslas
* Maldos mokslas turėtų paaiškinti, kaip su kitais išvystyti bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę
.

Shaolin mokytojas [[https://www.youtube.com/watch?v=4-079YIasck | Shi Heng Yi.]] Penkios kliūtys:
* Kamacchanda: juslinis geidulys
* Byapada: nemalonumas
* Thinamiddha: slogumas
* Uddhacca: nenusiraminimas
* Vicikiccha: abejonės
Kaip įveikti? Atpažinti, priimti
, ištirti, ir nesutapti: Nesu kūnas, nesu protas, nesu jausmai - netapatumas.

Ženklų rūšys: Simbolis yra susijęs su ištisa sistema ir jo reikšmė priklauso nuo jo aplinkybių toje sistemoje, kaip jisai sudedamas su kitais sandais, pavyzdžiui, eilės tvarka
. BS 170. Numbers in the Brain with Andreas Nieder. Maždaug 39:00.
Pakeistos 107-122 eilutės iš
Viską naujai peržvelgus, jei pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas nori išnykti, tai koks gyvenimo tikslas? Amžinai bręsti, čia ir dabar. Gyvenimą išgyventi išgyvenimais. Įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - priimti išgyvenimą, kaip savo. Gyventi sąmoningai, plėtoti save taip, kad visi galėtų tavimi gyventi. Tad gyventi viena su visais.

Prasmingas gyvenimas laikosi savaime. Panašiai kaip kad padalinimas save apibrėžia.

Dirva - pasąmonė
, šveicariškas sūris - sąmonė, juos suvedantis burbulynas - sąmoningumas.

[[https://klevas.mif.vu.lt/garunkstis/lietuviskas.htm | Ramūnas Garunkštis]] Lyg tai domisi toposų teorija?

[[https://klevas.mif.vu.lt/garunkstis/preprintai/ModFormos.pdf | Ramūnas Garunkštis. Modulinių formų įvadas.]]

Trys kalbos pagrįstos būsenų pasikeitimais, kaip kad Yoneda
lemoje.

Kitas nuo dar Kito tesiskiria isomorfizmu, tai yra, jų sandara nėra kaip jųdviejų atskirti.

Išeities taškai. Besąlygiškas, asmenimis, įsitraukiant į požiūrį, į sąlygiškumą: Mylėk Dievą. Sąlygiškas, pradedant vieningumu, atsiplėšiant nuo savęs, link besąlygiškumo, link savo prielaidų: Mylėk artimą
.
į:


Pasąmonė, sąmonė
, sąmoningumas
* Viską naujai peržvelgus, jei pasąmonė
, sąmonė, sąmoningumas nori išnykti, tai koks gyvenimo tikslas? Amžinai bręsti, čia ir dabar. Gyvenimą išgyventi išgyvenimais. Įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - priimti išgyvenimą, kaip savo. Gyventi sąmoningai, plėtoti save taip, kad visi galėtų tavimi gyventi. Tad gyventi viena su visais.
* Dirva - pasąmonė, šveicariškas sūris - sąmonė
, juos suvedantis burbulynas - sąmoningumas.
* Prasmingas gyvenimas laikosi savaime
. Panašiai kaip kad padalinimas save apibrėžia.

Trys kalbos
* Trys kalbos pagrįstos būsenų pasikeitimais, kaip kad Yoneda
lemoje.
Ištrintos 123-132 eilutės:

10 Dievo įsakymų: 4 išreiškia nežinojimą, 6 išreiškia žinojimą.

Keturios apytakos
* Dievo šokis: dvasia - kampas (skiria į vieną)
* Išgyvenimo apytaka: sandara - požiūris (skiria į du)
* Žinojimo rūmai: atvaizdai - klausimas, tyrimas, atsakymas (skiria į tris)
* Maldos mokslas: vieningumas - apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas (skiria į keturis)

Iš kur kyla trejybės ratas Dievo šokyje? Iš vaidmenų? Iš asmenų?
2020 gegužės 06 d., 12:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 130-132 eilutės iš
* Maldos mokslas: vieningumas - apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas (skiria į keturis)
į:
* Maldos mokslas: vieningumas - apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas (skiria į keturis)

Iš kur kyla trejybės ratas Dievo šokyje? Iš vaidmenų? Iš asmenų?
2020 gegužės 06 d., 12:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 124-130 eilutės:
10 Dievo įsakymų: 4 išreiškia nežinojimą, 6 išreiškia žinojimą.

Keturios apytakos
* Dievo šokis: dvasia - kampas (skiria į vieną)
* Išgyvenimo apytaka: sandara - požiūris (skiria į du)
* Žinojimo rūmai: atvaizdai - klausimas, tyrimas, atsakymas (skiria į tris)
* Maldos mokslas: vieningumas - apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas (skiria į keturis)
2020 gegužės 06 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 114-123 eilutės iš
Išeities taškai. Besąlygiškas, asmenimis, įsitraukiant į požiūrį, į sąlygiškumą: Mylėk Dievą. Sąlygiškas, pradedant vieningumu, atsiplėšiant nuo savęs, link besąlygiškumo, link savo prielaidų: Mylėk artimą.
į:
Išeities taškai. Besąlygiškas, asmenimis, įsitraukiant į požiūrį, į sąlygiškumą: Mylėk Dievą. Sąlygiškas, pradedant vieningumu, atsiplėšiant nuo savęs, link besąlygiškumo, link savo prielaidų: Mylėk artimą.

Ar nulinis veiksmas ("null activity") susijęs su nieko nedarymu - identiniu morfizmu ("do nothing action") Yoneda lemoje?

Keturi troškimai palaiko dviejų požiūrių skirtumus, tad keturis dvejybės atvaizdus:
* Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
* Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
* Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
* Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.
2020 gegužės 06 d., 11:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 114 eilutė iš:
Išeities taškai. Besąlygiškas, asmenimis, įsitraukiant į požiūrį, į sąlygiškumą: Mylėk Dievą. Sąlygiškas, pradedant vieningumu, atsiplėšiant nuo savęs, link besąlygiškumo: Mylėk artimą.
į:
Išeities taškai. Besąlygiškas, asmenimis, įsitraukiant į požiūrį, į sąlygiškumą: Mylėk Dievą. Sąlygiškas, pradedant vieningumu, atsiplėšiant nuo savęs, link besąlygiškumo, link savo prielaidų: Mylėk artimą.
2020 gegužės 06 d., 11:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 114 eilutė iš:
Išeities taškai. Besąlygiškas, asmenimis: Mylėk Dievą. Sąlygiškas, pradedant vieningumu: Mylėk artimą.
į:
Išeities taškai. Besąlygiškas, asmenimis, įsitraukiant į požiūrį, į sąlygiškumą: Mylėk Dievą. Sąlygiškas, pradedant vieningumu, atsiplėšiant nuo savęs, link besąlygiškumo: Mylėk artimą.
2020 gegužės 06 d., 11:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 112-114 eilutės iš
Kitas nuo dar Kito tesiskiria isomorfizmu, tai yra, jų sandara nėra kaip jųdviejų atskirti.
į:
Kitas nuo dar Kito tesiskiria isomorfizmu, tai yra, jų sandara nėra kaip jųdviejų atskirti.

Išeities taškai. Besąlygiškas, asmenimis: Mylėk Dievą. Sąlygiškas, pradedant vieningumu: Mylėk artimą
.
2020 gegužės 06 d., 11:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 110-112 eilutės iš
Trys kalbos pagrįstos būsenų pasikeitimais, kaip kad Yoneda lemoje.
į:
Trys kalbos pagrįstos būsenų pasikeitimais, kaip kad Yoneda lemoje.

Kitas nuo dar Kito tesiskiria isomorfizmu, tai yra, jų sandara nėra kaip jųdviejų atskirti
.
2020 gegužės 04 d., 22:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 108-110 eilutės iš
[[https://klevas.mif.vu.lt/garunkstis/preprintai/ModFormos.pdf | Ramūnas Garunkštis. Modulinių formų įvadas.]]
į:
[[https://klevas.mif.vu.lt/garunkstis/preprintai/ModFormos.pdf | Ramūnas Garunkštis. Modulinių formų įvadas.]]

Trys kalbos pagrįstos būsenų pasikeitimais, kaip kad Yoneda lemoje.
2020 gegužės 04 d., 22:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 105-106 eilutės:

[[https://klevas.mif.vu.lt/garunkstis/lietuviskas.htm | Ramūnas Garunkštis]] Lyg tai domisi toposų teorija?
2020 gegužės 04 d., 22:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 104-106 eilutės iš
Dirva - pasąmonė, šveicariškas sūris - sąmonė, juos suvedantis burbulynas - sąmoningumas.
į:
Dirva - pasąmonė, šveicariškas sūris - sąmonė, juos suvedantis burbulynas - sąmoningumas.

[[https://klevas.mif.vu.lt/garunkstis/preprintai/ModFormos.pdf | Ramūnas Garunkštis. Modulinių formų įvadas.]]
2020 gegužės 02 d., 10:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 102-104 eilutės iš
Prasmingas gyvenimas laikosi savaime. Panašiai kaip kad padalinimas save apibrėžia.
į:
Prasmingas gyvenimas laikosi savaime. Panašiai kaip kad padalinimas save apibrėžia.

Dirva - pasąmonė, šveicariškas sūris - sąmonė, juos suvedantis burbulynas - sąmoningumas
.
2020 gegužės 02 d., 08:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 100-102 eilutės iš
Viską naujai peržvelgus, jei pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas nori išnykti, tai koks gyvenimo tikslas? Amžinai bręsti, čia ir dabar. Gyvenimą išgyventi išgyvenimais. Įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - priimti išgyvenimą, kaip savo. Gyventi sąmoningai, plėtoti save taip, kad visi galėtų tavimi gyventi. Tad gyventi viena su visais.
į:
Viską naujai peržvelgus, jei pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas nori išnykti, tai koks gyvenimo tikslas? Amžinai bręsti, čia ir dabar. Gyvenimą išgyventi išgyvenimais. Įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - priimti išgyvenimą, kaip savo. Gyventi sąmoningai, plėtoti save taip, kad visi galėtų tavimi gyventi. Tad gyventi viena su visais.

Prasmingas gyvenimas laikosi savaime. Panašiai kaip kad padalinimas save apibrėžia
.
2020 gegužės 01 d., 15:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 100 eilutė iš:
Viską naujai peržvelgus, jei pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas nori išnykti, tai koks gyvenimo tikslas? Amžinai bręsti, čia ir dabar. Gyvenimą išgyventi išgyvenimais. Įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - priimti išgyvenimą, kaip savo.
į:
Viską naujai peržvelgus, jei pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas nori išnykti, tai koks gyvenimo tikslas? Amžinai bręsti, čia ir dabar. Gyvenimą išgyventi išgyvenimais. Įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - priimti išgyvenimą, kaip savo. Gyventi sąmoningai, plėtoti save taip, kad visi galėtų tavimi gyventi. Tad gyventi viena su visais.
2020 gegužės 01 d., 15:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 98-100 eilutės iš
Mąstymas yra vidinis susiderinimas.
į:
Mąstymas yra vidinis susiderinimas.

Viską naujai peržvelgus, jei pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas nori išnykti, tai koks gyvenimo tikslas? Amžinai bręsti, čia ir dabar. Gyvenimą išgyventi išgyvenimais. Įsisavinti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu - priimti išgyvenimą, kaip savo
.
2020 gegužės 01 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 96-98 eilutės iš
* Kas nėra Kitas? Kas yra Kitas?
į:
* Kas nėra Kitas? Kas yra Kitas?

Mąstymas yra vidinis susiderinimas.
2020 balandžio 30 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 95-96 eilutės iš
* Kas nesi? Kas esi Tu?
*
Kas nėra? Kas yra Kitas?
į:
* Kas Tu nesi? Kas Tu esi?
*
Kas nėra Kitas? Kas yra Kitas?
2020 balandžio 30 d., 13:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 92-95 eilutės iš
* Kas yra viskas? Kas yra ne Dievas?
* Kas esu Aš? Kas nesu?
* Kas esi Tu? Kas nesi?
* Kas yra Kitas? Kas nėra?
į:
Esminiai apytakų klausimai
*
Kas yra viskas (ne Dievas)? Kas yra Dievas?
* Kas nesu? Kas esu Aš?
*
Kas nesi? Kas esi Tu?
*
Kas nėra? Kas yra Kitas?
2020 balandžio 30 d., 13:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 90-95 eilutės iš
Naujai permąstyti savo vaizdo įrašą, "Trokštu išmanyti".
į:
Naujai permąstyti savo vaizdo įrašą, "Trokštu išmanyti".

* Kas yra viskas? Kas yra ne Dievas?
* Kas esu Aš? Kas nesu?
* Kas esi Tu? Kas nesi?
* Kas yra Kitas? Kas nėra?
2020 balandžio 29 d., 16:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 88-90 eilutės iš
Save modeliuojanti sistema išvystys visko padalinimus (smegenų "global workspace") ir Bott periodiškumą.
į:
Save modeliuojanti sistema išvystys visko padalinimus (smegenų "global workspace") ir Bott periodiškumą.

Naujai permąstyti savo vaizdo įrašą, "Trokštu išmanyti"
.
2020 balandžio 29 d., 10:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 86-88 eilutės iš
* Aštuongubas kelias: išsako sąmoningumo, sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu
į:
* Aštuongubas kelias: išsako sąmoningumo, sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu

Save modeliuojanti sistema išvystys visko padalinimus (smegenų "global workspace") ir Bott periodiškumą.
2020 balandžio 28 d., 21:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 81-86 eilutės iš
* Maldos mokslas išsako besąlygišką žinojimą nieko, taip pat kodėl aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
į:
* Maldos mokslas išsako besąlygišką žinojimą nieko, taip pat kodėl aš sąlygiškai tiriu ir žinau.

* Poreikių tenkinimai: išsako kieno santykį su Dievu?
* Dvejonės: išsako pasąmonės santykį su Dievu (troškimu)
* Jauduliai: išsako sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu
* Aštuongubas kelias: išsako sąmoningumo, sąmonės ir pasąmonės santykį su Dievu
2020 balandžio 28 d., 16:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 77 eilutė:
Kaip išsiverčia šie keturi lygmenys?
2020 balandžio 28 d., 16:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 73-80 eilutės iš
Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.
į:
Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.

Kai žinau esmę, tai galiu kitiems pasakyti ir su jais bendrauti. Kai nežinau esmės, tai galiu tiktai remtis savo nuojauta, bet niekas kitas ja nesirems, nebent santvarka, būklė, gyvenimas, poreikiai juos spaustų.

* Dievo šokis išsako besąlygišką žinojimą visko, taip pat ar aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Išgyvenimo apytaka išsako besąlygišką žinojimą betko, taip pat ką aš salygiškai tiriu ir žinau.
* Žinojimo rūmai išsako besąlygišką žinojimą kažko, taip pat kaip aš sąlygiškai tiriu ir žinau.
* Maldos mokslas išsako besąlygišką žinojimą nieko, taip pat kodėl aš sąlygiškai tiriu ir žinau
.
2020 balandžio 27 d., 21:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 71-73 eilutės iš
Išmąstyti, kame kyla bėdos, nuodėmės, iššūkiai gyvenime. Tai susiję su sąmonės vaidmeniu. Kaip veikia blogis, kaip sąmonė savivaliauja, aip tyčia sąmonės ir pasąmonės tiesos supainiojamos? Kaip sutvarkomas tarpas tarp pasąmonės ir sąmoningumo?
į:
Išmąstyti, kame kyla bėdos, nuodėmės, iššūkiai gyvenime. Tai susiję su sąmonės vaidmeniu. Kaip veikia blogis, kaip sąmonė savivaliauja, aip tyčia sąmonės ir pasąmonės tiesos supainiojamos? Kaip sutvarkomas tarpas tarp pasąmonės ir sąmoningumo?

Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.
2020 balandžio 27 d., 17:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 69-71 eilutės iš
Žinojimo matematikai paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.
į:
Žinojimo matematikai paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.

Išmąstyti, kame kyla bėdos, nuodėmės, iššūkiai gyvenime. Tai susiję su sąmonės vaidmeniu. Kaip veikia blogis, kaip sąmonė savivaliauja, aip tyčia sąmonės ir pasąmonės tiesos supainiojamos? Kaip sutvarkomas tarpas tarp pasąmonės ir sąmoningumo?
2020 balandžio 27 d., 16:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 68-69 eilutės:

Žinojimo matematikai paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.
2020 balandžio 27 d., 12:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 67 eilutė iš:
Esu sąmoningumas, sąmonė ir pasąmonė.
į:
Esu sąmoningumas (trečias balsas), sąmonė (antras balsas) ir pasąmonė (pirmas balsas), ir kūnas (joks balsas).
2020 balandžio 27 d., 12:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 60-67 eilutės iš
Kaip dabar suprasčiau šešis pokalbius?
į:
Kaip dabar suprasčiau šešis pokalbius?

Valia bręsta sąmonės kryptimi:
* Esu valia
* Esu valia ir širdis
* Esu valia ir širdis ir protas
* Esu valia (3 balsai) ir širdis (2 balsai) ir protas (1 balsas) ir kūnas (joks balsas).
Esu sąmoningumas, sąmonė ir pasąmonė.
2020 balandžio 27 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 56-60 eilutės iš
Ką reiškia Dievo nebuvimas? Tai neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas. Tai kodėl mane traukia žinojimas? Ir kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas? Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.
į:
Ką reiškia Dievo nebuvimas? Tai neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas. Tai kodėl mane traukia žinojimas? Ir kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas? Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.

Ar "Law of Forms" grindžia septynerybę?

Kaip dabar suprasčiau šešis pokalbius?
2020 balandžio 27 d., 10:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 56 eilutė iš:
Ką reiškia Dievo nebuvimas? Tai neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas.
į:
Ką reiškia Dievo nebuvimas? Tai neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas. Tai kodėl mane traukia žinojimas? Ir kodėl iš žinojimo mane traukia būtent visko žinojimas? Mane žinojimas traukia nes jaučiu, kad jame glūdi dėsningumas, kuris besąlygiškas. Tad pats žinojimas prieštarauja sau, bet jis tai daro dėsningai, besąlygiškai. Žinojimas nusako mūsų atitrūkimą nuo pasaulio, kad viena vyksta mūsų mintyse, o kita vyksta pasaulyje, ir žinojimu vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa. Tad žinojimas veda mus gilyn link sąmoningumo.
2020 balandžio 27 d., 10:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 54-56 eilutės iš
* Sąmoningumas juos sieja?
į:
* Sąmoningumas juos sieja?

Ką reiškia Dievo nebuvimas? Tai neprasmingumas, nepastovumas, nebetarpiškumas, netiesa. Tai nulybės atvaizdų neigimas, tai ketverybės lygmenų teigimas, tai žinojimas, tai nežinojimo nebuvimas.
2020 balandžio 22 d., 08:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 45-54 eilutės iš
* plazdenanti dvasia - Dvasia - sąmoningumas
į:
* plazdenanti dvasia - Dvasia - sąmoningumas

Kaip iš vieno trejybės atvaizdo (būtina, tikra, galima) išeinama į kitą trejybės atvaizdą (daugis, eiga, asmuo) ir dar kitą (vienis, visybė, daugis)?

Nulybės atvaizdai išsako apytakų santykį su besąlygiškumu. Tiesa-akivaizdumas yra besąlygiškume, o prasmingumas yra sąlygose bet nusako ryšį su besąlygiškumu.

Šešerybės atvaizdai: įsisavinimas.
* Sąmonės akimis: išorinis požiūris (Dievas) tampa vidiniu požiūriu (pasąmone).
* Pasąmonės akimis: teigiamas jausmas (sąmoningumas) tampa dorybe (sąmone).
* Sąmoningumas juos sieja?
2020 balandžio 22 d., 08:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 29-45 eilutės iš
Kai žinau savo būklę, savo visumą, tada galiu suprasti ką daryti. Galiu nesiblaškyti ir daryti tai kas svarbu visumai. O kai veikiu nežinodamas savo būklės, belieka išbandyti įvairias kryptis ir mokytis, po truputį susidaryti bendrą vaizdą. Tai skirtumas tarp gerojo vaiko ir blogojo vaiko.
į:
Kai žinau savo būklę, savo visumą, tada galiu suprasti ką daryti. Galiu nesiblaškyti ir daryti tai kas svarbu visumai. O kai veikiu nežinodamas savo būklės, belieka išbandyti įvairias kryptis ir mokytis, po truputį susidaryti bendrą vaizdą. Tai skirtumas tarp gerojo vaiko ir blogojo vaiko.

Sąmonės akimis
* kūnas: pasąmonė
* protas: sąmonė -> pasąmonė
* širdis: pasąmonė -> sąmonė
* valia: sąmonė
Sąmoningumo akimis. Ar pasąmonės akimis?
* joks požiūris: Dievas
* požiūris: pasąmonė
* požiūris į požiūrį: sąmonė
* požiūris į požiūrį į požiūrį: sąmoningumas

trejybės rato raiškos suprastos naujose aplinkybėse, nebūtinai priskirtos Dievui
* vienų vienas - Tėvas - pasąmonė
* bendras žmogus - Sūnus - sąmonė
* plazdenanti dvasia - Dvasia - sąmoningumas
2020 balandžio 20 d., 11:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 27-29 eilutės iš
Maldos mokslas turėtų paaiškinti, kaip su kitais išvystyti bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę.
į:
Maldos mokslas turėtų paaiškinti, kaip su kitais išvystyti bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę.

Kai žinau savo būklę, savo visumą, tada galiu suprasti ką daryti. Galiu nesiblaškyti ir daryti tai kas svarbu visumai. O kai veikiu nežinodamas savo būklės, belieka išbandyti įvairias kryptis ir mokytis, po truputį susidaryti bendrą vaizdą. Tai skirtumas tarp gerojo vaiko ir blogojo vaiko
.
2020 balandžio 20 d., 10:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 27 eilutė iš:
Maldos mokslas turėtų paaiškinti, kaip su kitais išvystyti bendrą reikalą.
į:
Maldos mokslas turėtų paaiškinti, kaip su kitais išvystyti bendrą reikalą, kaip antai dangaus karalystę.
2020 balandžio 20 d., 10:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 25-27 eilutės iš
Žinojimo rūmuose Tavo trejybės atvaizdas reiškiasi vieniu (pradžia), visybe (pažinovas), daugiu (pabaiga).
į:
Žinojimo rūmuose Tavo trejybės atvaizdas reiškiasi vieniu (pradžia), visybe (pažinovas), daugiu (pabaiga).

Maldos mokslas turėtų paaiškinti, kaip su kitais išvystyti bendrą reikalą
.
2020 balandžio 20 d., 10:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 23-25 eilutės iš
Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas.
į:
Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas.

Žinojimo rūmuose Tavo trejybės atvaizdas reiškiasi vieniu (pradžia), visybe (pažinovas), daugiu (pabaiga)
.
2020 balandžio 20 d., 09:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 21-23 eilutės iš
Ženklų rūšys: Simbolis yra susijęs su ištisa sistema ir jo reikšmė priklauso nuo jo aplinkybių toje sistemoje, kaip jisai sudedamas su kitais sandais, pavyzdžiui, eilės tvarka. BS 170. Numbers in the Brain with Andreas Nieder. Maždaug 39:00.
į:
Ženklų rūšys: Simbolis yra susijęs su ištisa sistema ir jo reikšmė priklauso nuo jo aplinkybių toje sistemoje, kaip jisai sudedamas su kitais sandais, pavyzdžiui, eilės tvarka. BS 170. Numbers in the Brain with Andreas Nieder. Maždaug 39:00.

Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas
.
2020 balandžio 19 d., 09:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-21 eilutės iš
Kaip įveikti? Atpažinti, priimti, ištirti, ir nesutapti: Nesu kūnas, nesu protas, nesu jausmai - netapatumas.
į:
Kaip įveikti? Atpažinti, priimti, ištirti, ir nesutapti: Nesu kūnas, nesu protas, nesu jausmai - netapatumas.

Ženklų rūšys: Simbolis yra susijęs su ištisa sistema ir jo reikšmė priklauso nuo jo aplinkybių toje sistemoje, kaip jisai sudedamas su kitais sandais, pavyzdžiui, eilės tvarka. BS 170. Numbers in the Brain with Andreas Nieder. Maždaug 39:00
.
2020 balandžio 18 d., 18:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
[[https://www.youtube.com/watch?v=4-079YIasck | Shi Heng Yi.]] Penkios kliūtys:
į:
Shaolin mokytojas [[https://www.youtube.com/watch?v=4-079YIasck | Shi Heng Yi.]] Penkios kliūtys:
Pakeistos 19-22 eilutės iš
Kaip įveikti? Atpažinti, priimti, ištirti, ir nesutapti: Nesu kūnas, nesu protas, nesu jausmai - netapatumas.

į:
Kaip įveikti? Atpažinti, priimti, ištirti, ir nesutapti: Nesu kūnas, nesu protas, nesu jausmai - netapatumas.
2020 balandžio 18 d., 17:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 12-19 eilutės:

[[https://www.youtube.com/watch?v=4-079YIasck | Shi Heng Yi.]] Penkios kliūtys:
* Kamacchanda: juslinis geidulys
* Byapada: nemalonumas
* Thinamiddha: slogumas
* Uddhacca: nenusiraminimas
* Vicikiccha: abejonės
Kaip įveikti? Atpažinti, priimti, ištirti, ir nesutapti: Nesu kūnas, nesu protas, nesu jausmai - netapatumas.
2020 balandžio 18 d., 17:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-11 eilutės:

Matematikos kintamieji grindžia pasąmonės ir sąmonės šventą dviprasmybę, kuri tampa pagrindu Tau, tad matematikos žinojimo rūmams. Juk mūsų sąmoningumas skiria mūsų pasąmonę ir sąmonę, bet kaip mes galime skirti Tavo pasąmonę bei sąmonę?
2020 balandžio 18 d., 13:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 6-9 eilutės:

Sąmonė neturėtų tarnauti pasąmonei, bet turėtų leisti jai pačiai išsikvėpti.

Sąmoningumas neklysta nes jisai tiesiog teisingai derina sąmonę ir pasąmonę. Klaidos kyla būtent iš sąmonės.
2020 balandžio 17 d., 22:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:

Ketverybe pilnai išsilanksto pasąmonė: kūnas, protas, širdis, valia. Užtat atsiranda priešinga sąmonės kryptis. Ir taip pat išsibaigia lygmenų augimai, taip kad toliau tik kartotųsi, kaip kad Yates Indekso teorema.
2020 balandžio 17 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Kaip pasąmonę, sąmonę, ir sąmoningumą suprasti kaip ketverybės lygmenis? Kaip tai susiję su ženklų rūšimis? Koks yra nulinis lygmuo? Kaip dieviškas lygmuo sąmoningumas susijęs su Dievu? Kuria prasme Dievas yra nulinis lygmuo?
į:
Kaip pasąmonę, sąmonę, ir sąmoningumą suprasti kaip ketverybės lygmenis? Kaip tai susiję su ženklų rūšimis? Koks yra nulinis lygmuo? Kaip dieviškas lygmuo sąmoningumas susijęs su Dievu? Kuria prasme Dievas yra nulinis lygmuo? Kaip nulinis lygmuo suprastinas kaip joks požiūris?
2020 balandžio 17 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Kaip pasąmonę, sąmonę, ir sąmoningumą suprasti kaip ketverybės laipsnius? Kaip tai susiję su ženklų rūšimis? Koks yra nulinis lygmuo? Kaip dieviškas lygmuo sąmoningumas susijęs su Dievu? Kuria prasme Dievas yra nulinis lygmuo?
į:
Kaip pasąmonę, sąmonę, ir sąmoningumą suprasti kaip ketverybės lygmenis? Kaip tai susiję su ženklų rūšimis? Koks yra nulinis lygmuo? Kaip dieviškas lygmuo sąmoningumas susijęs su Dievu? Kuria prasme Dievas yra nulinis lygmuo?
2020 balandžio 17 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

Kaip pasąmonę, sąmonę, ir sąmoningumą suprasti kaip ketverybės laipsnius? Kaip tai susiję su ženklų rūšimis? Koks yra nulinis lygmuo? Kaip dieviškas lygmuo sąmoningumas susijęs su Dievu? Kuria prasme Dievas yra nulinis lygmuo?
2020 balandžio 16 d., 21:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-21 eilutės iš
* [[https://lt.wikipedia.org/wiki/Aumuo | Aumuo]] nuovokos, nuojautos, kūrybingo mąstymo galia.

* Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.

* Žinojimo rūmai sprendžia: Ar santykis tarp Dievo ir savasties būtinas? Savastis šiuo atveju yra pažinovas. Kiekvienam pažinovui yra atitinkami žinojimo rūmai.

* Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.

* Dievo veikla yra tyrimas. Ar tyrimas būtinas? Kaip išgyvenimais tiriame? ir ką jais tiriame?

* Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui. O išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi.

* Išgyvenimas yra savasties santykis su savimi.

* Išgyvenimas iš esmės yra tarpas (iš vidaus, kur esame mylimi). Tad susidarome iš tarpų, iš meilės.

* Paskirų žmonių asmenybių būdai, jų būklės svarbūs maldos mokslui lipdant bendrą reikalą.

* Betkas - vienas langas.
į:
2020 balandžio 16 d., 21:48 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 2-3 eilutės:
* Kaip rūpesčiai susiję su išgyvenimais? Rūpesčiais gyvename ištisai. Pasąmonė su jais tvarkosi (pavyzdžiui, su kvėpavimu) ir, kai reikia, juos iškelia sąmonei (pavyzdžiui, jei pritrūksta oro). Išgyvenimas kyla iš rūpesčio, kuris mus veda į aklavietę (kuris reikalauja, kad įsiterptų sąmoningumas ir naujai nustatytų santykį tarp pasąmonės ir sąmonės.)
Ištrintos 4-18 eilutės:
* Šešerybės atvaizde besąlygiški taškai yra "dangus" (kaip danguje, taip žemėje...) o trejybės rato sąlygiški taškai yra "žemė".
* Šešerybėje yra vienas trejybės ratas užtat yra trys Dievo trejybės, kuriomis sąlygiškumas atsitraukia besąlygiškumui.
* Besąlygiškumo trejybė yra Dievo trejybė, o sąlygiškumo trejybė yra žmogaus (savasties) trejybės ratas. Tad Dievo trejybė turi pirmenybę.

* Tėvas prideda požiūrius, 0, 1, 2, 3=0. Sūnus atima požiūrius -3, -2, -1, -0, tad anuos papildo naujais požiūriais, kurie bene sukasi toliau trejybės ratu: 0, 1, 2, 3, 3* ketverybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2* penkerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* šešerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* septynerybė.
* Aštuonerybėje, vidinio nuoseklumo (gerumo) dualistinė pora yra prieštaravimas (Dievas)
* Suprasti ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę, kaip apatariančius vienetą (kaip kad išgyvenimą). Pavyzdžiui, dabartis laike nustato žinojimo vienetą. (Palyginti su riba erdėje, su pažinovu ir jo santykiu su pasauliu.) Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė aptaria visumą.
* Padalinimai 0,1,2,3 remiasi nežinojimu ir išplaukia iš jo, kaip jisai išeina už savęs 4 atvaizdais, pakopomis. O padalinimai 4,5,6,7 remiasi žinojimu, išverčia šias pakopas. Užtat pastarieji turi du atvaizdus, nežinojimo (pažinovo) ir žinojimo (pažintojo). Kaip tai susiję su suvokėju, susivokėju ir jų bendru suvokimu?




* Dvejybės atvaizdas (teorija - pratika) išreiškia (neigimą - teigimą).
* Praktika (teigimas) - teorija (neigimas) bene sieja pasąmonės dėmesį (daiktui) - kitam ir ne kitam, vis siaurėjant, kas tas kitas. Ir sąmonės dėmesį (eigai) sau ir ne sau, vis išplečiant, kas ta savastis. Ir sąmoningumo atžvilgiu, asmuo skirsto dėmesį ar jo neskirsto. Tad kiekviename lygmenyje trejybės atvaizdą veikia šis dvejybės atvaizdas.
Ištrintos 6-14 eilutės:
* Besąlygiškumas grindžia Dievo trejybę, išsakantis būtinumą-tikrumą-galimumą. Tai trejybės rato neišgyvenimas, nešališkas jo supratimas, iš šalies. Sąlygiškumas grindžia buvimą-veikimą-mąstymą, trejybės rato išgyvenimą. Tad tai išsako skirtumą tarp išgyvenimo ir neišgyvenimo. Pats Mano išgyvenimas yra tarpiniame lygmenyje, arčiau neišgyvenimo. Tikrasis išgyvenimas yra Kito išgyventas išgyvenimas. Užtat tyrimas krypsta į Kitą.



* Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.

* Naujai permąstyti Dievo požiūrio (nežinojimo) ir žmogaus požiūrio (žinojimo) grandines, kaip jos galėtų sieti nežinojimą ir žinojimą, ką tai reiškia, kaip tai išreiškia besąlygiškumą ir sąlygiškumą, jų įmanomus santykius, kaip jie išsivysto.
Ištrinta 8 eilutė:
Ištrinta 16 eilutė:
Pakeistos 19-39 eilutės iš
* Dievo šokis. Dievo Tėvo tyrimas.
* Išgyvenimas. Jėzaus-Sūnaus tyrimas.
* Žinojimo rūmai. (Asmenybės mokslas) Dvasios tyrimas
.
* Maldos mokslas. Žmogus

Paskirų žmonių asmenybių būdai, jų būklės svarbūs maldos mokslui lipdant bendrą reikalą.

Betkas - vienas langas.

Moteriškas ir vyriškas lytinis vaidmuo yra reikšmingas kaip balsas visuomenės pokalbyje, panašiai kaip pasąmonė ir sąmonė. Užtat šie vaidmenys yra visuomeniški ir tampa nereikšmingi žmogaus asmeniniame gyvenime, nebent žmogus save suvokia visuomenėje ir nuo jos priklauso.


* Nulybės atvaizdai nusako tarpą tarp nežinojimo ir žinojimo.



* Asmuo atsako už savastį savo apimtyje, bet turi rinktis, ar ta savastis suprastina tik toje apimtyje ar plačiau? Tokiu būdu asmuo renkasi, kas Aš esu?

* Sąmonė išplaukia iš klausimo Kodėl?

* Ar kiekvienas Dievo vaidmuo turi savo savastį?
į:
* Paskirų žmonių asmenybių būdai, jų būklės svarbūs maldos mokslui lipdant bendrą reikalą.

* Betkas - vienas langas
.
2020 balandžio 16 d., 21:33 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 4-5 eilutės:
* Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui. O išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi.
Pakeistos 24-25 eilutės iš
* Dievo veikla yra tyrimas. Ar tyrimas būtinas? Kaip išgyvenimais tiriame? ir ką jais tiriame?
į:
* Besąlygiškumas grindžia Dievo trejybę, išsakantis būtinumą-tikrumą-galimumą. Tai trejybės rato neišgyvenimas, nešališkas jo supratimas, iš šalies. Sąlygiškumas grindžia buvimą-veikimą-mąstymą, trejybės rato išgyvenimą. Tad tai išsako skirtumą tarp išgyvenimo ir neišgyvenimo. Pats Mano išgyvenimas yra tarpiniame lygmenyje, arčiau neišgyvenimo. Tikrasis išgyvenimas yra Kito išgyventas išgyvenimas. Užtat tyrimas krypsta į Kitą.
Pakeistos 32-33 eilutės iš
* Besąlygiškumas grindžia Dievo trejybę, išsakantis būtinumą.
į:
Pridėtos 35-41 eilutės:

* Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.

* Dievo veikla yra tyrimas. Ar tyrimas būtinas? Kaip išgyvenimais tiriame? ir ką jais tiriame?

* Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui. O išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi.
Pakeistos 44-46 eilutės iš
* Nulybės atvaizdai nusako tarpą tarp nežinojimo ir žinojimo.
į:
* Išgyvenimas iš esmės yra tarpas (iš vidaus, kur esame mylimi). Tad susidarome iš tarpų, iš meilės.
Pakeistos 59-69 eilutės iš
Išgyvenimas iš esmės yra tarpas (iš vidaus, kur esame mylimi). Tad susidarome iš tarpų, iš meilės.

* Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.


Asmuo atsako už savastį savo apimtyje, bet turi rinktis
, ar ta savastis suprastina tik toje apimtyje ar plačiau? Tokiu būdu asmuo renkasi, kas Aš esu?

Sąmonė išplaukia iš klausimo Kodėl?

Ar kiekvienas Dievo vaidmuo turi savo savastį?
į:
* Nulybės atvaizdai nusako tarpą tarp nežinojimo ir žinojimo.



* Asmuo atsako už savastį savo apimtyje, bet turi rinktis, ar ta savastis suprastina tik toje apimtyje ar plačiau? Tokiu būdu asmuo renkasi
, kas Aš esu?

* Sąmonė išplaukia iš klausimo Kodėl
?

*
Ar kiekvienas Dievo vaidmuo turi savo savastį?
2020 balandžio 16 d., 21:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 16-75 eilutės iš

* Pasąmonė telkiasi viena kryptimi, sąmonė priešinga kryptimi. Kartu yra aštuonerybė.

Tęstinumas
* nusistatymas: pasąmonė keičiasi - seną pakeičia nauja
* vykdymas: sąmonė laikosi ar nesilaiko dorovės - sąmonė išlieka, o elgesys keičiasi
* permąstymas: sąmoningumas išlieka tas pats, yra vienas sąmoningumas

Išgyvenimų rūšys: pasąmonė įsivaizduoja paskirus požiūrius
, nesuvokiaryšio: esamybė, galimybė, siekiamybė. Buvimas, nebuvimas - ar tai dar kiti požiūriai - tai bene ryšys su Dievu už visko, tad pasąmonė pripažįsta Dievą už visų.
* Sąmonė skiria save ir pasąmonę, nesuvokia sąmoningumo - priskiria sau, kaip savo gerumą.
* Sąmoningumas išskiria visus tris ir juos sutapatina trejybės ratu.

Pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo klodais išreiškiami
* netroškimai - mus supančios santvarkos, kurias išgyvena pasąmonė
* troškimai - sąmonės atveriama dvasia - nuliniu požiūriu
* netroškimai išplėtimai - dvejonės ir t.t., kuriais reiškiasi sąmoningumas - septintuoju požiūriu - išsiskiria Dievas (besąlygiškas, kurio ištakos už santvarkos) ir gerumas (santvarkoje)

* Pasąmonė: susitelkimas (požiūriais).
* Sąmonė: pasirinkimai, lygina
* Sąmoningumas: 6 atjautos. Išlaiko tarpą, tad skiria Dievą ir gerumą.

* Pasąmonė: 3 ir 3 lygiaverčiai
* Sąmonė: 3 ir 3-bė (amžinas ratas) skiriasi
* Sąmoningumas: 1+3+3+1 skiriasi Dievas ir gerumas

* Pasąmonė: kodėl daryti: kertinė vertybė.
* Sąmonė: kaip daryti: atvirkščiai, nebuvimu, rinktis Dievą vietoj savęs.
* Sąmoningumas: ką daryti: naujai suderinti pasąmonę ir sąmonė.
* Dievas/pasaulis: trejybės ratas: ar daryti: vis patikrina ar gerai suderinta.

* pasąmonė rūpi 6;
* sąmonė aiškina 5;
* sąmoningumas liepia 4;
* Dievas/pasaulis verčia 3.

* Sąmoningumas nusako kaip sąmonė pasiekia ar nepasiekia pasąmonę, ar tarp jų yra tarpas ar jo nėra.
* Pasąmonė sulygina trejopą buvimą ir nebuvimą, taip nusako išgyvenimų rūšis ir laisvumą išskiriantį kurią nors rūšį.
* Sąmonė išskiria sąlygišką trejybę ir besąlygišką trejybę, tad nusako šešerybę. Sąmoningumas prideda Dievą ir gerumą, nusako aštuongubą kelią.

* Pasąmonės sandaros (troškimai) nusako Mane,
* Sąmonės sandaros (netroškimai) nusako Tave,
* Sąmoningumo sandaros (atjautos) nusako Kitą. Tad nulybės atvaizdai skiriasi nuo troškimų. Troškimai yra Dievo savybės nes tai yra savasties sandaros, kurios atskiria Dievo bruožus nuo paties Dievo. Savastis šiuos bruožus turi atskirai, o Dievas juos turi visus kartu. Tad savastis skiria viską, betką, kažką, nieką, o Dievas jų neskiria.

Nežinojimas pasitraukia.
* Pasąmonė - Dievas Tėvas - Dievo trejybė - Dievo valia.
* Sąmonė - Dievas Sūnus - aštuonerybė - gera valia.
* Sąmoningumas - Dievas Dvasia - 4+6 (troškimai ir atjautos) - išmintis.
Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau
? Trys veiksmai? Trejybės ratas? Amžinas gyvenimas.

Išgyvenimo apytaka išverčia Dievo trejybę:
* 1) Dvasia pasąmonė
* 2) Sūnus sąmonė
* 3) Tėvas sąmoningumas

Išgyvenime
* Pasąmonė iškelia kūną, protą, širdį, valią.
* Sąmonė atpalaiduoja nuo jų, virš jų.
* Sąmoningumas užveria išgyvenimu.
į:
* Padalinimai 0,1,2,3 remiasi nežinojimu ir išplaukia iš jo, kaip jisai išeina už savęs 4 atvaizdais, pakopomis. O padalinimai 4,5,6,7 remiasi žinojimu, išverčia šias pakopas. Užtat pastarieji turi du atvaizdus, nežinojimo (pažinovo) ir žinojimo (pažintojo). Kaip tai susiję su suvokėju, susivokėju ir bendru suvokimu?

Pakeistos 38-45 eilutės iš

Padalinimai 0,1,2,3 remiasi nežinojimu ir išplaukia iš jo, kaip jisai išeina už savęs 4 atvaizdais, pakopomis
. O padalinimai 4,5,6,7 remiasi žinojimu, išverčia šias pakopas. Užtat pastarieji turi du atvaizdus, nežinojimo (pažinovo) ir žinojimo (pažintojo). Kaip tai susiję su suvokėju, susivokėju ir jų bendru suvokimu?

Nulybės atvaizdai nusako tarpą tarp nežinojimo ir žinojimo.

Platono karietos vairuotojas (sąmoningumas) valdo pasąmonę ir sąmonę.
į:
* Nulybės atvaizdai nusako tarpą tarp nežinojimo ir žinojimo.
Ištrintos 47-48 eilutės:
Derinys - pasąmonė. Nuovokus - sąmonė. Sąmoningas - sąmoningumas.
Ištrintos 49-61 eilutės:
Išgyvenimo tikslas: sąmoningai ugdyti save. Pasąmonė beveik savaime ugdo mus, sąmoningėjame, jie mes tik patys sau netrukdome. Sąmonė ugdo sąžine, dorove, atveria kelią. Sąmoningumu pasimokome.

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra nežinojimas. Nežinojimas pasitraukia pasąmonės žinojimu. Nežinojimas naujai iškyla sąmone. Juos suderina sąmoningumas.

Dorovė iškyla kai pirma klausiame, kaip derėtų elgtis, ir tik tada klausiame, kaip elgiamės. O su elgesiu yra atvirkščiai. Užtat dorovė iškyla sąmonei išvertus pasąmonę. Sąmoningumas suteikia pirmenybę dorovei.

Dievo tyrimas Išgyvenimo apytakoje
* Kas Dievas per daiktas? (Kas jisai yra?) Valia.
* Kas Dievas per eiga (veikla)? (Kokia jo raiška?) Būti valia už santvarkos.
* Kas Dievas per asmuo? Pasirinkimas nusileisti aukštesnei, besąlygiškai valiai, už santvarkos.

Būtent sąmoningumas mąsto ženklų savybes (tarp jų ir reikšmingumą) ir jais ir ženklais sieja sąmonę ir pasąmonę. O tai vysto tris kalbas.
Pakeistos 52-53 eilutės iš
Kas aš esu? Trys balsai skirtingai supranta. Pasąmonė savastį supranta kaip išorinę priespaudą, kaip ryšius tarp išgyvenimų. Sąmonė supranta išgyvenimą kaip vidinį susistatymą. (Ar atvirkščiai?) O sąmoningumas nustato pirmenybę.
į:
Ištrinta 57 eilutė:
Pasąmonė puoselėja Tėvo kampą, jo tyrimą ir troškimus. Sąmonė puoselėja Sūnaus kampą, jo aštuonerybę. Sąmoningumas puoselėja Dvasios kampą atjautomis.
2020 balandžio 16 d., 21:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-20 eilutės iš
Kiekvienas žmogaus balsas turi savo Dievą: pasąmonė - Tėvą, sąmonė - Sūnų, sąmoningumas - Dvasią. Ir kiekvienu atveju tai yra tas pats Dievas. Balsų atskyrimas reikalauja Dievų suderinimo.

Kaip rūpesčiai susiję su išgyvenimais? Rūpesčiais gyvename ištisai.
Pasąmonė su jais tvarkosi (pavyzdžiui, su kvėpavimu) ir, kai reikia, juos iškelia sąmonei (pavyzdžiui, jei pritrūksta oro). Išgyvenimas kyla iš rūpesčio, kuris mus veda į aklavietę (kuris reikalauja, kad įsiterptų sąmoningumas ir naujai nustatytų santykį tarp pasąmonės ir sąmonės.)

Įdomu tirti apysakas ir sulyginti ne tik su pasakojimais, bet taip pat su eilėraščių nuotaikomis
. Tad, pavyzdžiui, Sherwood Anderson apysakoje "I Want to Know Why", vaikinas mato savo didvyrį, kuris bučiuoja moterį, o tas santykis primena "shear" transformaciją kiniečių eilėraštyje. Ir įdomu, kaip kiniečių eilėraščiuose siejami skirtingi požiūriai, kuriuose tėra požiūris, kuriuose požiūris į požiūrį, ir taip toliau.

Sąmoningumas nusako kaip sąmone pasiekia ar nepasiekia pasąmonę
, ar tarp jų yra tarpas ar jo nėra.

Pasąmonė sulygina trejopą buvimą ir nebuvimą
, taip nusako išgyvenimų rūšis ir laisvumą išskiriantį kurią nors rūšį. Sąmonė išskiria sąlygišką trejybę ir besąlygišką trejybę, tad nusako šešerybę. Sąmoningumas prideda Dievą ir gerumą, nusako aštuongubą kelią.

Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui. O išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi
.

[[https://lt.wikipedia.org/wiki/Aumuo | Aumuo]] nuovokos, nuojautos, kūrybingo mąstymo galia
.

Šešerybės atvaizde besąlygiški taškai yra "dangus" (kaip danguje, taip žemėje
...) o trejybės rato sąlygiški taškai yra "žemė".

Tėvas prideda požiūrius, 0, 1, 2, 3=0. Sūnus atima požiūrius -3, -2, -1, -0, tad anuos papildo naujais požiūriais, kurie bene sukasi toliau trejybės ratu: 0, 1, 2, 3, 3* ketverybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2* penkerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* šešerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* septynerybė.
į:
* Kaip rūpesčiai susiję su išgyvenimais? Rūpesčiais gyvename ištisai. Pasąmonė su jais tvarkosi (pavyzdžiui, su kvėpavimu) ir, kai reikia, juos iškelia sąmonei (pavyzdžiui, jei pritrūksta oro). Išgyvenimas kyla iš rūpesčio, kuris mus veda į aklavietę (kuris reikalauja, kad įsiterptų sąmoningumas ir naujai nustatytų santykį tarp pasąmonės ir sąmonės.)

* Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui. O išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi.

* [[https://lt.wikipedia.org/wiki/Aumuo | Aumuo]] nuovokos, nuojautos, kūrybingo mąstymo galia.

* Šešerybės atvaizde besąlygiški taškai yra "dangus" (kaip danguje, taip žemėje...) o trejybės rato sąlygiški taškai yra "žemė"
.
* Šešerybėje yra vienas trejybės ratas užtat yra trys Dievo trejybės, kuriomis sąlygiškumas atsitraukia besąlygiškumui.
* Besąlygiškumo trejybė yra Dievo trejybė,
o sąlygiškumo trejybė yra žmogaus (savasties) trejybės ratas. Tad Dievo trejybė turi pirmenybę.

* Tėvas prideda požiūrius
, 0, 1, 2, 3=0. Sūnus atima požiūrius -3, -2, -1, -0, tad anuos papildo naujais požiūriais, kurie bene sukasi toliau trejybės ratu: 0, 1, 2, 3, 3* ketverybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2* penkerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* šešerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* septynerybė.
* Aštuonerybėje
, vidinio nuoseklumo (gerumo) dualistinė pora yra prieštaravimas (Dievas)
* Suprasti ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę, kaip apatariančius vienetą (kaip kad išgyvenimą)
. Pavyzdžiui, dabartis laike nustato žinojimo vienetą. (Palyginti su riba erdėje, su pažinovu ir jo santykiu su pasauliu.) Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė aptaria visumą.


* Pasąmonė telkiasi viena kryptimi
, sąmonė priešinga kryptimi. Kartu yra aštuonerybė.
Ištrintos 28-31 eilutės:
Aštuonerybėje, vidinio nuoseklumo (gerumo) dualistinė pora yra prieštaravimas (Dievas

Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
Ištrintos 33-34 eilutės:
Dievo veikla yra tyrimas. Ar tyrimas būtinas? Kaip išgyvenimais tiriame? ir ką jais tiriame?
Pakeistos 42-71 eilutės iš
Dvejybės atvaizdas (teorija - pratika) išreiškia (neigimą - teigimą).

Praktika (teigimas) - teorija (neigimas) bene sieja pasąmonės dėmesį (daiktui) - kitam ir ne kitam, vis siaurėjant, kas tas kitas. Ir sąmonės dėmesį (eigai) sau ir ne sau, vis išplečiant, kas ta savastis. Ir sąmoningumo atžvilgiu, asmuo skirsto dėmesį ar jo neskirsto
. Tad kiekviename lygmenyje trejybės atvaizdą veikia šis dvejybės atvaizdas.

Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais
.

Pasąmonė: kodėl daryti: kertinė vertybė. Sąmonė: kaip daryti: atvirkščiai, nebuvimu, rinktis Dievą vietoj savęs. Sąmoningumas: ką daryti: naujai suderinti pasąmonę ir sąmonė. Dievas/pasaulis: trejybės ratas: ar daryti: vis patikrina ar gerai suderinta.

pasąmonė rūpi 6; sąmonė aiškina 5; sąmoningumas liepia 4; Dievas/pasaulis verčia 3.

4 trikampiai matematikoje (takų, tiesių, kampų, orientuotų plotų) ketveriopai išsako trejybės ratą. Tad matematiškai išdėsto keturias apytakas, jas nusakančius trejybės atvaizdus, 12 aplinkybių.

Naujai permąstyti Dievo požiūrio (nežinojimo) ir žmogaus požiūrio (žinojimo) grandines, kaip jos galėtų sieti nežinojimą ir žinojimą, ką tai reiškia, kaip tai išreiškia besąlygiškumą ir sąlygiškumą, jų įmanomus santykius, kaip jie išsivysto.

Pasąmonė telkiasi viena kryptimi, sąmonė priešinga kryptimi. Kartu yra aštuonerybė.

Besąlygiškumas grindžia Dievo trejybę, išsakantis būtinumą.

Šešerybėje yra vienas trejybės ratas užtat yra trys Dievo trejybės, kuriomis sąlygiškumas atsitraukia besąlygiškumui.

Žinojimo rūmai sprendžia: Ar santykis tarp Dievo ir savasties būtinas? Savastis šiuo atveju yra pažinovas. Kiekvienam pažinovui yra atitinkami žinojimo rūmai.

Suprasti ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę, kaip apatariančius vienetą (kaip kad išgyvenimą). Pavyzdžiui, dabartis laike nustato žinojimo vienetą. (Palyginti su riba erdėje, su pažinovu ir jo santykiu su pasauliu.) Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė aptaria visumą.

Besąlygiškumo trejybė yra Dievo trejybė, o sąlygiškumo trejybė yra žmogaus (savasties) trejybės ratas. Tad Dievo trejybė turi pirmenybę.

Išgyvenimas yra savasties santykis su savimi.

Pasąmonės sandaros (troškimai) nusako Mane, Sąmonės sandaros (netroškimai) nusako Tave,
Sąmoningumo sandaros (atjautos) nusako Kitą. Tad nulybės atvaizdai skiriasi nuo troškimų. Troškimai yra Dievo savybės nes tai yra savasties sandaros, kurios atskiria Dievo bruožus nuo paties Dievo. Savastis šiuos bruožus turi atskirai, o Dievas juos turi visus kartu. Tad savastis skiria viską, betką, kažką, nieką, o Dievas jų neskiria.
į:
* Pasąmonė: kodėl daryti: kertinė vertybė.
* Sąmonė: kaip daryti: atvirkščiai, nebuvimu, rinktis Dievą vietoj savęs.
* Sąmoningumas: ką daryti: naujai suderinti pasąmonę ir sąmonė.
* Dievas/pasaulis: trejybės ratas: ar daryti: vis patikrina ar gerai suderinta.

* pasąmonė rūpi 6;
* sąmonė aiškina 5;
* sąmoningumas liepia 4;
* Dievas/pasaulis verčia 3
.

* Sąmoningumas nusako kaip sąmonė pasiekia ar nepasiekia pasąmonę, ar tarp jų yra tarpas ar jo nėra
.
* Pasąmonė sulygina trejopą buvimą ir nebuvimą, taip nusako išgyvenimų rūšis ir laisvumą išskiriantį kurią nors rūšį.
* Sąmonė išskiria sąlygišką trejybę
ir besąlygišką trejybę, tad nusako šešerybę. Sąmoningumas prideda Dievą ir gerumą, nusako aštuongubą kelią.

* Pasąmonės sandaros (troškimai) nusako Mane,
* Sąmonės sandaros (netroškimai) nusako Tave,

* Sąmoningumo sandaros (atjautos) nusako Kitą. Tad nulybės atvaizdai skiriasi nuo troškimų. Troškimai yra Dievo savybės nes tai yra savasties sandaros, kurios atskiria Dievo bruožus nuo paties Dievo. Savastis šiuos bruožus turi atskirai, o Dievas juos turi visus kartu. Tad savastis skiria viską, betką, kažką, nieką, o Dievas jų neskiria.
Pakeistos 71-93 eilutės iš
Išgyvenime pasąmonė iškelia kūną, protą, širdį, valią. Sąmonė atpalaiduoja nuo jų, virš jų. Sąmoningumas užveria išgyvenimu.
į:
Išgyvenime
* Pasąmonė
iškelia kūną, protą, širdį, valią.
*
Sąmonė atpalaiduoja nuo jų, virš jų.
*
Sąmoningumas užveria išgyvenimu.

* Dvejybės atvaizdas (teorija - pratika) išreiškia (neigimą - teigimą).
* Praktika (teigimas) - teorija (neigimas) bene sieja pasąmonės dėmesį (daiktui) - kitam ir ne kitam, vis siaurėjant, kas tas kitas. Ir sąmonės dėmesį (eigai) sau ir ne sau, vis išplečiant, kas ta savastis. Ir sąmoningumo atžvilgiu, asmuo skirsto dėmesį ar jo neskirsto. Tad kiekviename lygmenyje trejybės atvaizdą veikia šis dvejybės atvaizdas.

* Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.

* Dievo veikla yra tyrimas. Ar tyrimas būtinas? Kaip išgyvenimais tiriame? ir ką jais tiriame?

* Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.

* Naujai permąstyti Dievo požiūrio (nežinojimo) ir žmogaus požiūrio (žinojimo) grandines, kaip jos galėtų sieti nežinojimą ir žinojimą, ką tai reiškia, kaip tai išreiškia besąlygiškumą ir sąlygiškumą, jų įmanomus santykius, kaip jie išsivysto.

* Besąlygiškumas grindžia Dievo trejybę, išsakantis būtinumą.

* Žinojimo rūmai sprendžia: Ar santykis tarp Dievo ir savasties būtinas? Savastis šiuo atveju yra pažinovas. Kiekvienam pažinovui yra atitinkami žinojimo rūmai.

* Išgyvenimas yra savasties santykis su savimi.
2020 balandžio 16 d., 07:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 134-136 eilutės iš
Sąmonė išplaukia iš klausimo Kodėl?
į:
Sąmonė išplaukia iš klausimo Kodėl?

Ar kiekvienas Dievo vaidmuo turi savo savastį
?
2020 balandžio 15 d., 19:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 132-134 eilutės iš
Asmuo atsako už savastį savo apimtyje, bet turi rinktis, ar ta savastis suprastina tik toje apimtyje ar plačiau? Tokiu būdu asmuo renkasi, kas Aš esu?
į:
Asmuo atsako už savastį savo apimtyje, bet turi rinktis, ar ta savastis suprastina tik toje apimtyje ar plačiau? Tokiu būdu asmuo renkasi, kas Aš esu?

Sąmonė išplaukia iš klausimo Kodėl
?
2020 balandžio 14 d., 21:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 132 eilutė iš:
Asmuo atsako už savastį savo apimtyje, bet turi rinktis, ar ta savastis suprastina tik toje apimtyje ar plačiau?
į:
Asmuo atsako už savastį savo apimtyje, bet turi rinktis, ar ta savastis suprastina tik toje apimtyje ar plačiau? Tokiu būdu asmuo renkasi, kas Aš esu?
2020 balandžio 14 d., 21:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 130-132 eilutės iš
Pasąmonė puoselėja Tėvo kampą, jo tyrimą ir troškimus. Sąmonė puoselėja Sūnaus kampą, jo aštuonerybę. Sąmoningumas puoselėja Dvasios kampą atjautomis.
į:
Pasąmonė puoselėja Tėvo kampą, jo tyrimą ir troškimus. Sąmonė puoselėja Sūnaus kampą, jo aštuonerybę. Sąmoningumas puoselėja Dvasios kampą atjautomis.

Asmuo atsako už savastį savo apimtyje, bet turi rinktis, ar ta savastis suprastina tik toje apimtyje ar plačiau?
2020 balandžio 14 d., 21:29 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 128-130 eilutės iš
* Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.
į:
* Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus.

Pasąmonė puoselėja Tėvo kampą, jo tyrimą ir troškimus. Sąmonė puoselėja Sūnaus kampą, jo aštuonerybę. Sąmoningumas puoselėja Dvasios kampą atjautomis
.
2020 balandžio 13 d., 21:34 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 48-49 eilutės:
Palyginti 12 Minčių sodo tyrimų ir 12 Dievo tyrimų (susijusių su 12 aplinkybių).
Ištrintos 52-53 eilutės:
Kaip Dievo trejybė išplaukia iš trejybės rato ar atvirkščiai?
Ištrintos 66-67 eilutės:
Kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas vienas kitą išgyvena?
Ištrintos 68-69 eilutės:
Kaip suprasti pasąmonę kaip pasitraukimą ir sąmonę kaip atsiradimą?
Ištrintos 76-79 eilutės:
Meilė sau, vienas kitam, visiems - kas tai per trejybė? Kaip susiję su trejybės ratu? Ir su atvaizdu: vienis, visybė, daugis?

Ką reiškia trejybės ratas iš kurio išplaukia trejybės atvaizdai ir apytakos? Kokiais keturiais kampais jį suprantame ir ką reiškia tie keturi kampai ar lygmenys?
Ištrintos 84-85 eilutės:
Kaip S(uvokimas?) susijęs su protu, širdimi, valia?
Ištrintos 95-96 eilutės:
Koks ryšys tarp Dievo trejybės (Hegelio trejybės) ir žmogaus trejybės? Trejybės atvaizdai. Hegelio trejybė: pasąmonė - tezė, sąmonė - antitezė, sąmoningumas - sintezė. Ir kaip su analize?
Ištrintos 104-105 eilutės:
Dievo vaidmenys: požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį. Trys atskirai - kaip susiderina? Kaip tikslina save?
Ištrintos 108-109 eilutės:
Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?
Ištrintos 121-124 eilutės:
Palyginti Dievą psalmėse (12 aplinkybių) su tuo kaip 4 apytakos sieja Dievą su 4 trejybės atvaizdais (12 aplinkybių)

Ką reiškia sąmoningai mokytis iš nesąmoningo (automatų) mokymosi?
Ištrintos 123-124 eilutės:
Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?
Pakeistos 126-128 eilutės iš
Išgyvenimas iš esmės yra tarpas (iš vidaus, kur esame mylimi). Tad susidarome iš tarpų, iš meilės.
į:
Išgyvenimas iš esmės yra tarpas (iš vidaus, kur esame mylimi). Tad susidarome iš tarpų, iš meilės.

* Dievo šokyje asmenų trejybės ratas suveda tris vaidmenų kampus
.
2020 balandžio 13 d., 20:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 146-152 eilutės iš
Moteriškas ir vyriškas lytinis vaidmuo yra reikšmingas kaip balsas visuomenės pokalbyje, panašiai kaip pasąmonė ir sąmonė. Užtat šie vaidmenys yra visuomeniški ir tampa nereikšmingi žmogaus asmeniniame gyvenime, nebent žmogus save suvokia visuomenėje ir nuo jos priklauso.
į:
Moteriškas ir vyriškas lytinis vaidmuo yra reikšmingas kaip balsas visuomenės pokalbyje, panašiai kaip pasąmonė ir sąmonė. Užtat šie vaidmenys yra visuomeniški ir tampa nereikšmingi žmogaus asmeniniame gyvenime, nebent žmogus save suvokia visuomenėje ir nuo jos priklauso.

Koks ryšys tarp trijų balsų (pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo) ir pasakojimo įtampos balsų?

Kas aš esu? Trys balsai skirtingai supranta. Pasąmonė savastį supranta kaip išorinę priespaudą, kaip ryšius tarp išgyvenimų. Sąmonė supranta išgyvenimą kaip vidinį susistatymą. (Ar atvirkščiai?) O sąmoningumas nustato pirmenybę.

Išgyvenimas iš esmės yra tarpas (iš vidaus, kur esame mylimi). Tad susidarome iš tarpų, iš meilės
.
2020 balandžio 13 d., 14:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 144-146 eilutės iš
Ką reiškia sąmoningai mokytis iš nesąmoningo (automatų) mokymosi?
į:
Ką reiškia sąmoningai mokytis iš nesąmoningo (automatų) mokymosi?

Moteriškas ir vyriškas lytinis vaidmuo yra reikšmingas kaip balsas visuomenės pokalbyje, panašiai kaip pasąmonė ir sąmonė. Užtat šie vaidmenys yra visuomeniški ir tampa nereikšmingi žmogaus asmeniniame gyvenime, nebent žmogus save suvokia visuomenėje ir nuo jos priklauso.
2020 balandžio 13 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 142-144 eilutės iš
Palyginti Dievą psalmėse (12 aplinkybių) su tuo kaip 4 apytakos sieja Dievą su 4 trejybės atvaizdais (12 aplinkybių)
į:
Palyginti Dievą psalmėse (12 aplinkybių) su tuo kaip 4 apytakos sieja Dievą su 4 trejybės atvaizdais (12 aplinkybių)

Ką reiškia sąmoningai mokytis iš nesąmoningo (automatų) mokymosi?
2020 balandžio 12 d., 22:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 140-142 eilutės iš
Būtent sąmoningumas mąsto ženklų savybes (tarp jų ir reikšmingumą) ir jais ir ženklais sieja sąmonę ir pasąmonę. O tai vysto tris kalbas.
į:
Būtent sąmoningumas mąsto ženklų savybes (tarp jų ir reikšmingumą) ir jais ir ženklais sieja sąmonę ir pasąmonę. O tai vysto tris kalbas.

Palyginti Dievą psalmėse (12 aplinkybių) su tuo kaip 4 apytakos sieja Dievą su 4 trejybės atvaizdais (12 aplinkybių)
2020 balandžio 12 d., 22:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 138-140 eilutės iš
* Kas Dievas per asmuo? Pasirinkimas nusileisti aukštesnei, besąlygiškai valiai, už santvarkos.
į:
* Kas Dievas per asmuo? Pasirinkimas nusileisti aukštesnei, besąlygiškai valiai, už santvarkos.

Būtent sąmoningumas mąsto ženklų savybes (tarp jų ir reikšmingumą) ir jais ir ženklais sieja sąmonę ir pasąmonę. O tai vysto tris kalbas
.
2020 balandžio 11 d., 21:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 133-138 eilutės iš
Dorovė iškyla kai pirma klausiame, kaip derėtų elgtis, ir tik tada klausiame, kaip elgiamės. O su elgesiu yra atvirkščiai. Užtat dorovė iškyla sąmonei išvertus pasąmonę. Sąmoningumas suteikia pirmenybę dorovei.
į:
Dorovė iškyla kai pirma klausiame, kaip derėtų elgtis, ir tik tada klausiame, kaip elgiamės. O su elgesiu yra atvirkščiai. Užtat dorovė iškyla sąmonei išvertus pasąmonę. Sąmoningumas suteikia pirmenybę dorovei.

Dievo tyrimas Išgyvenimo apytakoje
* Kas Dievas per daiktas? (Kas jisai yra?) Valia.
* Kas Dievas per eiga (veikla)? (Kokia jo raiška?) Būti valia už santvarkos.
* Kas Dievas per asmuo? Pasirinkimas nusileisti aukštesnei, besąlygiškai valiai, už santvarkos
.
2020 balandžio 10 d., 21:35 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 133 eilutė iš:
Dorovė iškyla kai pirma klausiame, kaip derėtų elgtis, ir tik tada klausiame, kaip elgiamės. O su elgesiu yra atvirkščiai. Užtat dorovė iškyla sąmonei išvertus pasąmonę.
į:
Dorovė iškyla kai pirma klausiame, kaip derėtų elgtis, ir tik tada klausiame, kaip elgiamės. O su elgesiu yra atvirkščiai. Užtat dorovė iškyla sąmonei išvertus pasąmonę. Sąmoningumas suteikia pirmenybę dorovei.
2020 balandžio 10 d., 20:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 131-133 eilutės iš
Išgyvenimo apytakoje Dievas yra nežinojimas. Nežinojimas pasitraukia pasąmonės žinojimu. Nežinojimas naujai iškyla sąmone. Juos suderina sąmoningumas.
į:
Išgyvenimo apytakoje Dievas yra nežinojimas. Nežinojimas pasitraukia pasąmonės žinojimu. Nežinojimas naujai iškyla sąmone. Juos suderina sąmoningumas.

Dorovė iškyla kai pirma klausiame, kaip derėtų elgtis, ir tik tada klausiame, kaip elgiamės. O su elgesiu yra atvirkščiai. Užtat dorovė iškyla sąmonei išvertus pasąmonę
.
2020 balandžio 10 d., 20:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 129-131 eilutės iš
Išgyvenimo tikslas: sąmoningai ugdyti save. Pasąmonė beveik savaime ugdo mus, sąmoningėjame, jie mes tik patys sau netrukdome. Sąmonė ugdo sąžine, dorove, atveria kelią. Sąmoningumu pasimokome.
į:
Išgyvenimo tikslas: sąmoningai ugdyti save. Pasąmonė beveik savaime ugdo mus, sąmoningėjame, jie mes tik patys sau netrukdome. Sąmonė ugdo sąžine, dorove, atveria kelią. Sąmoningumu pasimokome.

Išgyvenimo apytakoje Dievas yra nežinojimas. Nežinojimas pasitraukia pasąmonės žinojimu. Nežinojimas naujai iškyla sąmone. Juos suderina sąmoningumas
.
2020 balandžio 10 d., 11:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 127-129 eilutės iš
Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?
į:
Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?

Išgyvenimo tikslas: sąmoningai ugdyti save. Pasąmonė beveik savaime ugdo mus, sąmoningėjame, jie mes tik patys sau netrukdome. Sąmonė ugdo sąžine, dorove, atveria kelią. Sąmoningumu pasimokome.
2020 balandžio 09 d., 22:51 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 125-127 eilutės iš
Betkas - vienas langas.
į:
Betkas - vienas langas.

Kaip Dievulėlio atsiradimas susijęs su fixed point, su Godelio teorija (paprieštaravimu sau), su požiūrio sutelkimu (kertine vertybe), su jautrumo didinimu?
2020 balandžio 09 d., 22:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 119-125 eilutės iš
Paskirų žmonių asmenybių būdai, jų būklės svarbūs maldos mokslui lipdant bendrą reikalą.
į:
Paskirų žmonių asmenybių būdai, jų būklės svarbūs maldos mokslui lipdant bendrą reikalą.

Dievo vaidmenys: požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį. Trys atskirai - kaip susiderina? Kaip tikslina save?

Derinys - pasąmonė. Nuovokus - sąmonė. Sąmoningas - sąmoningumas.

Betkas - vienas langas
.
2020 balandžio 09 d., 22:46 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 117-119 eilutės iš
* Maldos mokslas. Žmogus
į:
* Maldos mokslas. Žmogus

Paskirų žmonių asmenybių būdai, jų būklės svarbūs maldos mokslui lipdant bendrą reikalą.
2020 balandžio 09 d., 22:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 109-117 eilutės:

Koks ryšys tarp Dievo trejybės (Hegelio trejybės) ir žmogaus trejybės? Trejybės atvaizdai. Hegelio trejybė: pasąmonė - tezė, sąmonė - antitezė, sąmoningumas - sintezė. Ir kaip su analize?

Platono karietos vairuotojas (sąmoningumas) valdo pasąmonę ir sąmonę.

* Dievo šokis. Dievo Tėvo tyrimas.
* Išgyvenimas. Jėzaus-Sūnaus tyrimas.
* Žinojimo rūmai. (Asmenybės mokslas) Dvasios tyrimas.
* Maldos mokslas. Žmogus
2020 balandžio 09 d., 21:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 107-108 eilutės:

Nulybės atvaizdai nusako tarpą tarp nežinojimo ir žinojimo.
2020 balandžio 09 d., 21:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 106 eilutė:
Padalinimai 0,1,2,3 remiasi nežinojimu ir išplaukia iš jo, kaip jisai išeina už savęs 4 atvaizdais, pakopomis. O padalinimai 4,5,6,7 remiasi žinojimu, išverčia šias pakopas. Užtat pastarieji turi du atvaizdus, nežinojimo (pažinovo) ir žinojimo (pažintojo). Kaip tai susiję su suvokėju, susivokėju ir jų bendru suvokimu?
2020 balandžio 09 d., 20:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 89-105 eilutės iš
Pasąmonės sandaros (troškimai) nusako Mane, Sąmonės sandaros (netroškimai) nusako Tave, Sąmoningumo sandaros (atjautos) nusako Kitą. Tad nulybės atvaizdai skiriasi nuo troškimų. Troškimai yra Dievo savybės nes tai yra savasties sandaros, kurios atskiria Dievo bruožus nuo paties Dievo. Savastis šiuos bruožus turi atskirai, o Dievas juos turi visus kartu. Tad savastis skiria viską, betką, kažką, nieką, o Dievas jų neskiria.
į:
Pasąmonės sandaros (troškimai) nusako Mane, Sąmonės sandaros (netroškimai) nusako Tave, Sąmoningumo sandaros (atjautos) nusako Kitą. Tad nulybės atvaizdai skiriasi nuo troškimų. Troškimai yra Dievo savybės nes tai yra savasties sandaros, kurios atskiria Dievo bruožus nuo paties Dievo. Savastis šiuos bruožus turi atskirai, o Dievas juos turi visus kartu. Tad savastis skiria viską, betką, kažką, nieką, o Dievas jų neskiria.

Nežinojimas pasitraukia.
* Pasąmonė - Dievas Tėvas - Dievo trejybė - Dievo valia.
* Sąmonė - Dievas Sūnus - aštuonerybė - gera valia.
* Sąmoningumas - Dievas Dvasia - 4+6 (troškimai ir atjautos) - išmintis.
Kaip savastis supranta, kad yra kažkas daugiau? Trys veiksmai? Trejybės ratas? Amžinas gyvenimas.

Kaip S(uvokimas?) susijęs su protu, širdimi, valia?

Išgyvenimo apytaka išverčia Dievo trejybę:
* 1) Dvasia pasąmonė
* 2) Sūnus sąmonė
* 3) Tėvas sąmoningumas

Išgyvenime pasąmonė iškelia kūną, protą, širdį, valią. Sąmonė atpalaiduoja nuo jų, virš jų. Sąmoningumas užveria išgyvenimu.
2020 balandžio 09 d., 18:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 89 eilutė iš:
Pasąmonės sandaros (troškimai) nusako Mane, Sąmonės sandaros (netroškimai) nusako Tave, Sąmoningumo sandaros (atjautos) nusako Kitą.
į:
Pasąmonės sandaros (troškimai) nusako Mane, Sąmonės sandaros (netroškimai) nusako Tave, Sąmoningumo sandaros (atjautos) nusako Kitą. Tad nulybės atvaizdai skiriasi nuo troškimų. Troškimai yra Dievo savybės nes tai yra savasties sandaros, kurios atskiria Dievo bruožus nuo paties Dievo. Savastis šiuos bruožus turi atskirai, o Dievas juos turi visus kartu. Tad savastis skiria viską, betką, kažką, nieką, o Dievas jų neskiria.
2020 balandžio 09 d., 18:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 87-89 eilutės iš
Ką reiškia trejybės ratas iš kurio išplaukia trejybės atvaizdai ir apytakos? Kokiais keturiais kampais jį suprantame ir ką reiškia tie keturi kampai ar lygmenys?
į:
Ką reiškia trejybės ratas iš kurio išplaukia trejybės atvaizdai ir apytakos? Kokiais keturiais kampais jį suprantame ir ką reiškia tie keturi kampai ar lygmenys?

Pasąmonės sandaros (troškimai) nusako Mane, Sąmonės sandaros (netroškimai) nusako Tave, Sąmoningumo sandaros (atjautos) nusako Kitą.
2020 balandžio 05 d., 14:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 85-87 eilutės iš
Meilė sau, vienas kitam, visiems - kas tai per trejybė? Kaip susiję su trejybės ratu? Ir su atvaizdu: vienis, visybė, daugis?
į:
Meilė sau, vienas kitam, visiems - kas tai per trejybė? Kaip susiję su trejybės ratu? Ir su atvaizdu: vienis, visybė, daugis?

Ką reiškia trejybės ratas iš kurio išplaukia trejybės atvaizdai ir apytakos? Kokiais keturiais kampais jį suprantame ir ką reiškia tie keturi kampai ar lygmenys
?
2020 balandžio 03 d., 20:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 83-85 eilutės iš
Išgyvenimas yra savasties santykis su savimi.
į:
Išgyvenimas yra savasties santykis su savimi.

Meilė sau, vienas kitam, visiems - kas tai per trejybė? Kaip susiję su trejybės ratu? Ir su atvaizdu: vienis, visybė, daugis?
2020 kovo 28 d., 11:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 81-83 eilutės iš
Besąlygiškumo trejybė yra Dievo trejybė, o sąlygiškumo trejybė yra žmogaus (savasties) trejybės ratas. Tad Dievo trejybė turi pirmenybę.
į:
Besąlygiškumo trejybė yra Dievo trejybė, o sąlygiškumo trejybė yra žmogaus (savasties) trejybės ratas. Tad Dievo trejybė turi pirmenybę.

Išgyvenimas yra savasties santykis su savimi
.
2020 kovo 26 d., 19:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 79-81 eilutės iš
Suprasti ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę, kaip apatariančius vienetą (kaip kad išgyvenimą). Pavyzdžiui, dabartis laike nustato žinojimo vienetą. (Palyginti su riba erdėje, su pažinovu ir jo santykiu su pasauliu.) Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė aptaria visumą.
į:
Suprasti ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę, kaip apatariančius vienetą (kaip kad išgyvenimą). Pavyzdžiui, dabartis laike nustato žinojimo vienetą. (Palyginti su riba erdėje, su pažinovu ir jo santykiu su pasauliu.) Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė aptaria visumą.

Besąlygiškumo trejybė yra Dievo trejybė, o sąlygiškumo trejybė yra žmogaus (savasties) trejybės ratas. Tad Dievo trejybė turi pirmenybę.
2020 kovo 26 d., 12:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 77-79 eilutės iš
Žinojimo rūmai sprendžia: Ar santykis tarp Dievo ir savasties būtinas? Savastis šiuo atveju yra pažinovas. Kiekvienam pažinovui yra atitinkami žinojimo rūmai.
į:
Žinojimo rūmai sprendžia: Ar santykis tarp Dievo ir savasties būtinas? Savastis šiuo atveju yra pažinovas. Kiekvienam pažinovui yra atitinkami žinojimo rūmai.

Suprasti ketverybę, penkerybę, šešerybę, septynerybę, kaip apatariančius vienetą (kaip kad išgyvenimą). Pavyzdžiui, dabartis laike nustato žinojimo vienetą. (Palyginti su riba erdėje, su pažinovu ir jo santykiu su pasauliu.) Tuo tarpu nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė aptaria visumą.
2020 kovo 25 d., 22:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 73-77 eilutės iš
Šešerybėje yra vienas trejybės ratas užtat yra trys Dievo trejybės, kuriomis sąlygiškumas atsitraukia besąlygiškumui.
į:
Šešerybėje yra vienas trejybės ratas užtat yra trys Dievo trejybės, kuriomis sąlygiškumas atsitraukia besąlygiškumui.

Kaip suprasti pasąmonę kaip pasitraukimą ir sąmonę kaip atsiradimą?

Žinojimo rūmai sprendžia: Ar santykis tarp Dievo ir savasties būtinas? Savastis šiuo atveju yra pažinovas. Kiekvienam pažinovui yra atitinkami žinojimo rūmai
.
2020 kovo 25 d., 17:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 71-73 eilutės iš
Kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas vienas kitą išgyvena?
į:
Kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas vienas kitą išgyvena?

Šešerybėje yra vienas trejybės ratas užtat yra trys Dievo trejybės, kuriomis sąlygiškumas atsitraukia besąlygiškumui.
2020 kovo 23 d., 23:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 65-71 eilutės iš
Naujai permąstyti Dievo požiūrio (nežinojimo) ir žmogaus požiūrio (žinojimo) grandines, kaip jos galėtų sieti nežinojimą ir žinojimą, ką tai reiškia, kaip tai išreiškia besąlygiškumą ir sąlygiškumą, jų įmanomus santykius, kaip jie išsivysto.
į:
Naujai permąstyti Dievo požiūrio (nežinojimo) ir žmogaus požiūrio (žinojimo) grandines, kaip jos galėtų sieti nežinojimą ir žinojimą, ką tai reiškia, kaip tai išreiškia besąlygiškumą ir sąlygiškumą, jų įmanomus santykius, kaip jie išsivysto.

Pasąmonė telkiasi viena kryptimi, sąmonė priešinga kryptimi. Kartu yra aštuonerybė.

Besąlygiškumas grindžia Dievo trejybę, išsakantis būtinumą.

Kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas vienas kitą išgyvena?
2020 kovo 23 d., 21:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 63-65 eilutės iš
4 trikampiai matematikoje (takų, tiesių, kampų, orientuotų plotų) ketveriopai išsako trejybės ratą. Tad matematiškai išdėsto keturias apytakas, jas nusakančius trejybės atvaizdus, 12 aplinkybių.
į:
4 trikampiai matematikoje (takų, tiesių, kampų, orientuotų plotų) ketveriopai išsako trejybės ratą. Tad matematiškai išdėsto keturias apytakas, jas nusakančius trejybės atvaizdus, 12 aplinkybių.

Naujai permąstyti Dievo požiūrio (nežinojimo) ir žmogaus požiūrio (žinojimo) grandines, kaip jos galėtų sieti nežinojimą ir žinojimą, ką tai reiškia, kaip tai išreiškia besąlygiškumą ir sąlygiškumą, jų įmanomus santykius, kaip jie išsivysto
.
2020 kovo 23 d., 20:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 61-63 eilutės iš
pasąmonė rūpi 6; sąmonė aiškina 5; sąmoningumas liepia 4; Dievas/pasaulis verčia 3.
į:
pasąmonė rūpi 6; sąmonė aiškina 5; sąmoningumas liepia 4; Dievas/pasaulis verčia 3.

4 trikampiai matematikoje (takų, tiesių, kampų, orientuotų plotų) ketveriopai išsako trejybės ratą. Tad matematiškai išdėsto keturias apytakas, jas nusakančius trejybės atvaizdus, 12 aplinkybių
.
2020 kovo 22 d., 19:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 57-61 eilutės iš
Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
į:
Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.

Pasąmonė: kodėl daryti: kertinė vertybė. Sąmonė: kaip daryti: atvirkščiai, nebuvimu, rinktis Dievą vietoj savęs. Sąmoningumas: ką daryti: naujai suderinti pasąmonę ir sąmonė. Dievas/pasaulis: trejybės ratas: ar daryti: vis patikrina ar gerai suderinta.

pasąmonė rūpi 6; sąmonė aiškina 5; sąmoningumas liepia 4; Dievas/pasaulis verčia 3
.
2020 kovo 22 d., 06:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 57 eilutė iš:
Sapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
į:
Susapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
2020 kovo 22 d., 06:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 57 eilutė iš:
Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
į:
Sapnavau: Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
2020 kovo 22 d., 06:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 55-57 eilutės iš
Kaip Dievo trejybė išplaukia iš trejybės rato ar atvirkščiai?
į:
Kaip Dievo trejybė išplaukia iš trejybės rato ar atvirkščiai?

Dievui rūpi kaip save puoselėjame ryšium su kitais.
2020 kovo 21 d., 18:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 53-55 eilutės iš
Praktika (teigimas) - teorija (neigimas) bene sieja pasąmonės dėmesį (daiktui) - kitam ir ne kitam, vis siaurėjant, kas tas kitas. Ir sąmonės dėmesį (eigai) sau ir ne sau, vis išplečiant, kas ta savastis. Ir sąmoningumo atžvilgiu, asmuo skirsto dėmesį ar jo neskirsto. Tad kiekviename lygmenyje trejybės atvaizdą veikia šis dvejybės atvaizdas.
į:
Praktika (teigimas) - teorija (neigimas) bene sieja pasąmonės dėmesį (daiktui) - kitam ir ne kitam, vis siaurėjant, kas tas kitas. Ir sąmonės dėmesį (eigai) sau ir ne sau, vis išplečiant, kas ta savastis. Ir sąmoningumo atžvilgiu, asmuo skirsto dėmesį ar jo neskirsto. Tad kiekviename lygmenyje trejybės atvaizdą veikia šis dvejybės atvaizdas.

Kaip Dievo trejybė išplaukia iš trejybės rato ar atvirkščiai?
2020 kovo 19 d., 22:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 47-53 eilutės iš
* Sąmoningumas: 1+3+3+1 skiriasi Dievas ir gerumas
į:
* Sąmoningumas: 1+3+3+1 skiriasi Dievas ir gerumas

Palyginti 12 Minčių sodo tyrimų ir 12 Dievo tyrimų (susijusių su 12 aplinkybių).

Dvejybės atvaizdas (teorija - pratika) išreiškia (neigimą - teigimą).

Praktika (teigimas) - teorija (neigimas) bene sieja pasąmonės dėmesį (daiktui) - kitam ir ne kitam, vis siaurėjant, kas tas kitas. Ir sąmonės dėmesį (eigai) sau ir ne sau, vis išplečiant, kas ta savastis. Ir sąmoningumo atžvilgiu, asmuo skirsto dėmesį ar jo neskirsto. Tad kiekviename lygmenyje trejybės atvaizdą veikia šis dvejybės atvaizdas.
2020 kovo 16 d., 21:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 39-47 eilutės iš
Dievo veikla yra tyrimas. Ar tyrimas būtinas? Kaip išgyvenimais tiriame? ir ką jais tiriame?
į:
Dievo veikla yra tyrimas. Ar tyrimas būtinas? Kaip išgyvenimais tiriame? ir ką jais tiriame?

* Pasąmonė: susitelkimas (požiūriais).
* Sąmonė: pasirinkimai, lygina
* Sąmoningumas: 6 atjautos. Išlaiko tarpą, tad skiria Dievą ir gerumą.

* Pasąmonė: 3 ir 3 lygiaverčiai
* Sąmonė: 3 ir 3-bė (amžinas ratas) skiriasi
* Sąmoningumas: 1+3+3+1 skiriasi Dievas ir gerumas
2020 kovo 16 d., 14:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 37-39 eilutės iš
* netroškimai išplėtimai - dvejonės ir t.t., kuriais reiškiasi sąmoningumas - septintuoju požiūriu - išsiskiria Dievas (besąlygiškas, kurio ištakos už santvarkos) ir gerumas (santvarkoje)
į:
* netroškimai išplėtimai - dvejonės ir t.t., kuriais reiškiasi sąmoningumas - septintuoju požiūriu - išsiskiria Dievas (besąlygiškas, kurio ištakos už santvarkos) ir gerumas (santvarkoje)

Dievo veikla yra tyrimas. Ar tyrimas būtinas? Kaip išgyvenimais tiriame? ir ką jais tiriame?
2020 kovo 11 d., 12:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 37 eilutė iš:
* netroškimai išplėtimai - dvejonės ir t.t., kuriais reiškiasi sąmoningumas - septintuoju požiūriu - išsiskiria Dievas ir gerumas
į:
* netroškimai išplėtimai - dvejonės ir t.t., kuriais reiškiasi sąmoningumas - septintuoju požiūriu - išsiskiria Dievas (besąlygiškas, kurio ištakos už santvarkos) ir gerumas (santvarkoje)
2020 kovo 11 d., 12:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 32-37 eilutės iš
Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.
į:
Trejybės ratas yra Dievas požiūryje.

Pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo klodais išreiškiami
* netroškimai - mus supančios santvarkos, kurias išgyvena pasąmonė
* troškimai - sąmonės atveriama dvasia - nuliniu požiūriu
* netroškimai išplėtimai - dvejonės ir t.t., kuriais reiškiasi sąmoningumas - septintuoju požiūriu - išsiskiria Dievas ir gerumas
2020 kovo 07 d., 20:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 30-32 eilutės iš
Aštuonerybėje, vidinio nuoseklumo (gerumo) dualistinė pora yra prieštaravimas (Dievas).
į:
Aštuonerybėje, vidinio nuoseklumo (gerumo) dualistinė pora yra prieštaravimas (Dievas

Trejybės ratas yra Dievas požiūryje
.
2020 kovo 04 d., 20:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 28-30 eilutės iš
* Sąmoningumas išskiria visus tris ir juos sutapatina trejybės ratu.
į:
* Sąmoningumas išskiria visus tris ir juos sutapatina trejybės ratu.

Aštuonerybėje, vidinio nuoseklumo (gerumo) dualistinė pora yra prieštaravimas (Dievas)
.
2020 kovo 03 d., 13:19 atliko AndriusKulikauskas -
2020 kovo 03 d., 13:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 26 eilutė iš:
Išgyvenimų rūšys: pasąmonė įsivaizduoja paskirus požiūrius, nesuvokia jų ryšio: esamybė, galimybė, siekiamybė. Buvimas, nebuvimas - ar tai dar kiti požiūriai?
į:
Išgyvenimų rūšys: pasąmonė įsivaizduoja paskirus požiūrius, nesuvokia jų ryšio: esamybė, galimybė, siekiamybė. Buvimas, nebuvimas - ar tai dar kiti požiūriai - tai bene ryšys su Dievu už visko, tad pasąmonė pripažįsta Dievą už visų.
2020 kovo 03 d., 13:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 24-28 eilutės iš
* permąstymas: sąmoningumas išlieka tas pats, yra vienas sąmoningumas
į:
* permąstymas: sąmoningumas išlieka tas pats, yra vienas sąmoningumas

Išgyvenimų rūšys: pasąmonė įsivaizduoja paskirus požiūrius, nesuvokia jų ryšio: esamybė, galimybė, siekiamybė. Buvimas, nebuvimas - ar tai dar kiti požiūriai?
* Sąmonė skiria save ir pasąmonę, nesuvokia sąmoningumo - priskiria sau, kaip savo gerumą.
* Sąmoningumas išskiria visus tris ir juos sutapatina trejybės ratu.
2020 kovo 03 d., 10:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 22-24 eilutės iš
* pasąmonė keičiasi - seną pakeičia nauja
* sąmonė laikosi ar nesilaiko dorovės - sąmonė išlieka, o elgesys keičiasi
* sąmoningumas išlieka tas pats
į:
* nusistatymas: pasąmonė keičiasi - seną pakeičia nauja
* vykdymas: sąmonė laikosi ar nesilaiko dorovės - sąmonė išlieka, o elgesys keičiasi
* permąstymas: sąmoningumas išlieka tas pats, yra vienas sąmoningumas
2020 kovo 03 d., 10:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 19-24 eilutės iš
Tėvas prideda požiūrius, 0, 1, 2, 3=0. Sūnus atima požiūrius -3, -2, -1, -0, tad anuos papildo naujais požiūriais, kurie bene sukasi toliau trejybės ratu: 0, 1, 2, 3, 3* ketverybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2* penkerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* šešerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* septynerybė.
į:
Tėvas prideda požiūrius, 0, 1, 2, 3=0. Sūnus atima požiūrius -3, -2, -1, -0, tad anuos papildo naujais požiūriais, kurie bene sukasi toliau trejybės ratu: 0, 1, 2, 3, 3* ketverybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2* penkerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* šešerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* septynerybė.

Tęstinumas
* pasąmonė keičiasi - seną pakeičia nauja
* sąmonė laikosi ar nesilaiko dorovės - sąmonė išlieka, o elgesys keičiasi
* sąmoningumas išlieka tas pats
2020 kovo 02 d., 20:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 17-19 eilutės iš
Šešerybės atvaizde besąlygiški taškai yra "dangus" (kaip danguje, taip žemėje...) o trejybės rato sąlygiški taškai yra "žemė".
į:
Šešerybės atvaizde besąlygiški taškai yra "dangus" (kaip danguje, taip žemėje...) o trejybės rato sąlygiški taškai yra "žemė".

Tėvas prideda požiūrius, 0, 1, 2, 3=0. Sūnus atima požiūrius -3, -2, -1, -0, tad anuos papildo naujais požiūriais, kurie bene sukasi toliau trejybės ratu: 0, 1, 2, 3, 3* ketverybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2* penkerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* šešerybė, 0, 1, 2, 3, 3*, 2*, 1* septynerybė
.
2020 kovo 02 d., 09:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-17 eilutės iš
[[https://lt.wikipedia.org/wiki/Aumuo | Aumuo]] nuovokos, nuojautos, kūrybingo mąstymo galia.
į:
[[https://lt.wikipedia.org/wiki/Aumuo | Aumuo]] nuovokos, nuojautos, kūrybingo mąstymo galia.

Šešerybės atvaizde besąlygiški taškai yra "dangus" (kaip danguje, taip žemėje...) o trejybės rato sąlygiški taškai yra "žemė"
.
2020 vasario 29 d., 22:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-15 eilutės iš
Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui. O išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi.
į:
Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui. O išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi.

[[https://lt.wikipedia.org/wiki/Aumuo | Aumuo]] nuovokos, nuojautos, kūrybingo mąstymo galia
.
2020 vasario 29 d., 22:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-13 eilutės iš
Pasąmonė sulygina trejopą buvimą ir nebuvimą, taip nusako išgyvenimų rūšis ir laisvumą išskiriantį kurią nors rūšį. Sąmonė išskiria sąlygišką trejybę ir besąlygišką trejybę, tad nusako šešerybę. Sąmoningumas prideda Dievą ir gerumą, nusako aštuongubą kelią.
į:
Pasąmonė sulygina trejopą buvimą ir nebuvimą, taip nusako išgyvenimų rūšis ir laisvumą išskiriantį kurią nors rūšį. Sąmonė išskiria sąlygišką trejybę ir besąlygišką trejybę, tad nusako šešerybę. Sąmoningumas prideda Dievą ir gerumą, nusako aštuongubą kelią.

Kiekvienas paskiras išgyvenimas prilygsta Dievo šokiui. O išgyvenimų santykis prilygsta Dievo šokio santykiui su savimi
.
2020 vasario 29 d., 14:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 9-11 eilutės iš
Sąmoningumas nusako kaip sąmone pasiekia ar nepasiekia pasąmonę, ar tarp jų yra tarpas ar jo nėra.
į:
Sąmoningumas nusako kaip sąmone pasiekia ar nepasiekia pasąmonę, ar tarp jų yra tarpas ar jo nėra.

Pasąmonė sulygina trejopą buvimą ir nebuvimą, taip nusako išgyvenimų rūšis ir laisvumą išskiriantį kurią nors rūšį. Sąmonė išskiria sąlygišką trejybę ir besąlygišką trejybę, tad nusako šešerybę. Sąmoningumas prideda Dievą ir gerumą, nusako aštuongubą kelią
.
2020 vasario 29 d., 11:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 7-9 eilutės iš
Įdomu tirti apysakas ir sulyginti ne tik su pasakojimais, bet taip pat su eilėraščių nuotaikomis. Tad, pavyzdžiui, Sherwood Anderson apysakoje "I Want to Know Why", vaikinas mato savo didvyrį, kuris bučiuoja moterį, o tas santykis primena "shear" transformaciją kiniečių eilėraštyje. Ir įdomu, kaip kiniečių eilėraščiuose siejami skirtingi požiūriai, kuriuose tėra požiūris, kuriuose požiūris į požiūrį, ir taip toliau.
į:
Įdomu tirti apysakas ir sulyginti ne tik su pasakojimais, bet taip pat su eilėraščių nuotaikomis. Tad, pavyzdžiui, Sherwood Anderson apysakoje "I Want to Know Why", vaikinas mato savo didvyrį, kuris bučiuoja moterį, o tas santykis primena "shear" transformaciją kiniečių eilėraštyje. Ir įdomu, kaip kiniečių eilėraščiuose siejami skirtingi požiūriai, kuriuose tėra požiūris, kuriuose požiūris į požiūrį, ir taip toliau.

Sąmoningumas nusako kaip sąmone pasiekia ar nepasiekia pasąmonę, ar tarp jų yra tarpas ar jo nėra
.
2020 vasario 27 d., 23:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 7 eilutė iš:
Įdomu tirti apysakas ir sulyginti ne tik su pasakojimais, bet taip pat su eilėraščių nuotaikomis. Tad, pavyzdžiui, Sherwood Anderson apysakoje "I Want to Know Why", vaikinas mato savo didvyrį, kuris bučiuoja moterį, o tas santykis primena "shear" transformaciją kinų eilėraštyje.
į:
Įdomu tirti apysakas ir sulyginti ne tik su pasakojimais, bet taip pat su eilėraščių nuotaikomis. Tad, pavyzdžiui, Sherwood Anderson apysakoje "I Want to Know Why", vaikinas mato savo didvyrį, kuris bučiuoja moterį, o tas santykis primena "shear" transformaciją kiniečių eilėraštyje. Ir įdomu, kaip kiniečių eilėraščiuose siejami skirtingi požiūriai, kuriuose tėra požiūris, kuriuose požiūris į požiūrį, ir taip toliau.
2020 vasario 27 d., 23:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
Kaip rūpesčiai susiję su išgyvenimais? Rūpesčiais gyvename ištisai. Pasąmonė su jais tvarkosi (pavyzdžiui, su kvėpavimu) ir, kai reikia, juos iškelia sąmonei (pavyzdžiui, jei pritrūksta oro). Išgyvenimas kyla iš rūpesčio, kuris mus veda į aklavietę (kuris reikalauja, kad įsiterptų sąmoningumas ir naujai nustatytų santykį tarp pasąmonės ir sąmonės.)
į:
Kaip rūpesčiai susiję su išgyvenimais? Rūpesčiais gyvename ištisai. Pasąmonė su jais tvarkosi (pavyzdžiui, su kvėpavimu) ir, kai reikia, juos iškelia sąmonei (pavyzdžiui, jei pritrūksta oro). Išgyvenimas kyla iš rūpesčio, kuris mus veda į aklavietę (kuris reikalauja, kad įsiterptų sąmoningumas ir naujai nustatytų santykį tarp pasąmonės ir sąmonės.)

Įdomu tirti apysakas ir sulyginti ne tik su pasakojimais, bet taip pat su eilėraščių nuotaikomis. Tad, pavyzdžiui, Sherwood Anderson apysakoje "I Want to Know Why", vaikinas mato savo didvyrį, kuris bučiuoja moterį, o tas santykis primena "shear" transformaciją kinų eilėraštyje.
2020 vasario 26 d., 16:08 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
Kiekvienas žmogaus balsas turi savo Dievą: pasąmonė - Tėvą, sąmonė - Sūnų, sąmoningumas - Dvasią. Ir kiekvienu atveju tai yra tas pats Dievas. Balsų atskyrimas reikalauja Dievų suderinimo.
į:
Kiekvienas žmogaus balsas turi savo Dievą: pasąmonė - Tėvą, sąmonė - Sūnų, sąmoningumas - Dvasią. Ir kiekvienu atveju tai yra tas pats Dievas. Balsų atskyrimas reikalauja Dievų suderinimo.

Kaip rūpesčiai susiję su išgyvenimais? Rūpesčiais gyvename ištisai. Pasąmonė su jais tvarkosi (pavyzdžiui, su kvėpavimu) ir, kai reikia, juos iškelia sąmonei (pavyzdžiui, jei pritrūksta oro). Išgyvenimas kyla iš rūpesčio, kuris mus veda į aklavietę (kuris reikalauja, kad įsiterptų sąmoningumas ir naujai nustatytų santykį tarp pasąmonės ir sąmonės.)
2020 vasario 26 d., 10:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
Kiekvienas žmogaus balsas turi savo Dievą: pasąmonė - Tėvą, sąmonė - Sūnų, sąmoningumas - Dvasią. Ir kiekvienu atveju tai yra tas pats Dievas. Tad balsų atskyrimas reikalauja Dievų suderinimo.
į:
Kiekvienas žmogaus balsas turi savo Dievą: pasąmonė - Tėvą, sąmonė - Sūnų, sąmoningumas - Dvasią. Ir kiekvienu atveju tai yra tas pats Dievas. Balsų atskyrimas reikalauja Dievų suderinimo.
2020 vasario 26 d., 10:12 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 2-3 eilutės:

Kiekvienas žmogaus balsas turi savo Dievą: pasąmonė - Tėvą, sąmonė - Sūnų, sąmoningumas - Dvasią. Ir kiekvienu atveju tai yra tas pats Dievas. Tad balsų atskyrimas reikalauja Dievų suderinimo.
2020 vasario 24 d., 23:34 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 1-23 eilutės:

Kiekvienoje apytakoje reikia nurimti.

[[https://en.wikipedia.org/wiki/Seven_Types_of_Ambiguity | Seven types of ambiguity]]

Išgyvenimu išsiskiria 3 lygiagretūs asmenys: ką derėtų daryti, kodėl derėtų, kaip save prisiversti.

Pasąmonė = asmenybė (savastis, kertinė vertybė, tiksliname save); sąmonė = asmuo; sąmoningumas = Dievas. Protas sulygina. Dvejonė nustato.

Išgyvenimai sukuria išpučia burbulą. Išauga burbulynas. Fixed point, critical point, critical surface. Gyvybės derinys.

Fresh Air: Susieti dalyvių išgyvenimus ir jų išsiaiškinimo būdus.

Išgyvenimuose pertvarkymai sieja pasąmonę (asmenybės atsakymų sudėtingumą) ir sąmonę (asmens pasirinkimų paprastumą).

Kas nešališkumas skiriasi nuo besąlygiškumo? Kai nešališkai išgyvename (be Dievo sąvokos ar prielaidos), jaučiamės laisvi (bet ar esame laisvi?) Dievo požiūriu nesame, privalome elgtis, atkartoti Dievo trejybę. Sąmone išsaugojame laisvumą nes galime rinktis būti dorais. Tuomet tam tikroje apimtyje esame laisvi, grindžiame tam tikrus žinojimo rūmus.

Išgyvenimų sandaros (ir netroškimai) išsako asmenybės gyvenimo įvairovę. O visuma išsako ką Dievas išgyvena, vis tą pačią Dievo trejybę. O sąmonė pasirinkimais išgyvena veiksmus.

Pasąmonė, sąmonė, aumuo (sąmoningumas).

Visuma leidžia sandara apibrėžti požiūrius. Bet visumos sąvoka keičiasi. Koks pagrindas visumai? Koks pagrindas visumos santykių su požiūriais? Ir kaip keičiasi požiūrio supratimas?
2020 vasario 24 d., 19:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-24 eilutės iš
Išgyvenimai sukuria išpučia burbulą. Išauga burbulynas. Fixed point, critical point, critical surface. Gyvybės derinys.
į:
Išgyvenimai sukuria išpučia burbulą. Išauga burbulynas. Fixed point, critical point, critical surface. Gyvybės derinys.

Fresh Air: Susieti dalyvių išgyvenimus ir jų išsiaiškinimo būdus.

Išgyvenimuose pertvarkymai sieja pasąmonę (asmenybės atsakymų sudėtingumą) ir sąmonę (asmens pasirinkimų paprastumą).

Kas nešališkumas skiriasi nuo besąlygiškumo? Kai nešališkai išgyvename (be Dievo sąvokos ar prielaidos), jaučiamės laisvi (bet ar esame laisvi?) Dievo požiūriu nesame, privalome elgtis, atkartoti Dievo trejybę. Sąmone išsaugojame laisvumą nes galime rinktis būti dorais. Tuomet tam tikroje apimtyje esame laisvi, grindžiame tam tikrus žinojimo rūmus.

Išgyvenimų sandaros (ir netroškimai) išsako asmenybės gyvenimo įvairovę. O visuma išsako ką Dievas išgyvena, vis tą pačią Dievo trejybę. O sąmonė pasirinkimais išgyvena veiksmus.

Pasąmonė, sąmonė, aumuo (sąmoningumas).

Visuma leidžia sandara apibrėžti požiūrius. Bet visumos sąvoka keičiasi. Koks pagrindas visumai? Koks pagrindas visumos santykių su požiūriais? Ir kaip keičiasi požiūrio supratimas?
2020 vasario 23 d., 22:05 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 9-10 eilutės:

Algorithmic symmetry: Algorithms fold the list of effective algorithms upon itself.
2020 vasario 23 d., 22:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-13 eilutės iš
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Seven_Types_of_Ambiguity | Seven types of ambiguity]]
į:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Seven_Types_of_Ambiguity | Seven types of ambiguity]]

Išgyvenimu išsiskiria 3 lygiagretūs asmenys: ką derėtų daryti, kodėl derėtų, kaip save prisiversti.

Pasąmonė = asmenybė (savastis, kertinė vertybė, tiksliname save); sąmonė = asmuo; sąmoningumas = Dievas. Protas sulygina. Dvejonė nustato.

Algorithmic symmetry: Algorithms fold the list of effective algorithms upon itself.

Išgyvenimai sukuria išpučia burbulą. Išauga burbulynas. Fixed point, critical point, critical surface. Gyvybės derinys.
2020 vasario 23 d., 21:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
Kiekvienoje apytakoje reikia nurimti.
į:
Kiekvienoje apytakoje reikia nurimti.

[[https://en.wikipedia.org/wiki/Seven_Types_of_Ambiguity | Seven types of ambiguity]]
2020 vasario 23 d., 20:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 3 eilutė:
Kiekvienoje apytakoje reikia nurimti.
2020 vasario 21 d., 20:12 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 2-320 eilutės:
Autobiografija
* Kaip vaikystėje žaidžiau su savo protu - šachmatus pernešdavau per kambarį ir bandydavau prisiminti, kas kitoje kambario pusėje.

Apytakos
* Kiekvieną apimtį pažįsta už ją atsakantis asmuo.
* Gerbčiau, atjausčiau ir suprasčiau kiekvieną asmenį, kaip jisai susižino.
* Žinočiau žmoniškai atjausdamas. kiekvieną apimtį atskirai, atjausdamas jį numanantį asmenį, kaip jisai susižino. Užtat žinočiau ką kiekvienas asmuo numano, atjausdamas jį, kaip jisai susižino. O jisai susižino tyrimu, apytaka.
* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.
* Žinojimas kažko - pasąmonė (vienu ypu), betko pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje). Žinojimas visko - sąmoningumas.
* Kaip visko žinojimas susiskaido: Visko žinojimas išskleidžiamas visišku nežinojimu. Pažingsnis betko žinojimas - kažko nežinojimas - paskiras klausimas. Kažko žinojimas - betko nežinojimas - atsisakymas prielaidų - atsakymo išklausymas. Nieko žinojimas (vertinimas) visko nežinojimas (tiesos išaiškinimas, ir prieštaravimas sau).
* Kodėl kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška?
* Kodėl apytakoms Aš esu asmuo, Tu esi asmenybė, tačiau su požiūriais yra atvirkščiai, ir gerasis vaikas yra bendras žmogus - asmuo (+2 dvejonėse), o blogasis vaikas yra paskiras žmogus - asmenybė (+1 dvejonėse)?
* Kaip susidėlioja atsakomybė už žinojimą? ir kaip mus vienija asakomybė už visko žinojimą? Dievas atsako už kodėl, Aš už kaip, Tu už koks, Kitas už ar.
Žinojimai
* Dievui - žinojimai visko, betko, kažko, nieko - vienu ypu
* Man - betko, kažko, nieko
* Tu - kažko, nieko
* Kitas - nieko
Būtent žinojimas apverčia ketverybės klausimų eiliškumą:
* Viskas? Kodėl yra viskas, Kaip yra viskas, Koks yra viskas, Ar yra viskas
* Žinau viską? Ar žinau viską, kokį žinau viską, kaip žinau viską, kodėl žinau viską.
* Dievas? Ar (Dievas būtinas), Koks (Aš tikras), Kaip (Tu galmimas), Kodėl (Kitas yra)
Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia)
* Kiekvienam iš mūsų tenka pabūti Kitu, Tavimi, Savimi, o gal ir Dievu.
* Asmenys yra liudytojai.
Kiekvienai apimčiai – viskam, betkam, kažkam, niekam – įsivaizduojame ją numanantį asmenį – Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* Dievu įsivaizduojame ką reiškia jokio požiūrio nevaržomam žinoti viską.
* Tuo tarpu betką riboja požiūris. Būtent Aš išgyvenu ir numanau betką.
* Kažką nusako požiūris į tą požiūrį. Užtat Tu apibrėži kažką.
* Tuomet Kitas iš šalies, savo požiūriu, stebi tarpą skiriantį požiūrį į požiūrį, tad susitelkia į nieką.
Kiekvienas iš mūsų, Dievas, Aš, Tu, Kitas, savo apimtyje, dalyvaujame savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas? Mūsų tyrimai išplaukia iš mūsų atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias. Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka. Yra keturi pažinovai, tad keturios žinių apytakos, kurias suprantu taip:
* Dievas atsako Dievo šokiu, kuris sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
* Aš atsakau išgyvenimo apytaka, kuri sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
* Tu atsakai žinojimo rūmais, kurie sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
* Kitas atsako maldos mokslu, kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
Mano supratimu, šios keturios žinių apytakos išreiškia visko žinojimą.
* Visko žinojimas tad apima keturis klodus, išsakančius visko, betko, kažko ir nieko žinojimus. Šiuos žinojimai išsako keturios vaizduotės apytakos, kuriomis atitinkamai tiriame ir pažįstame Dievą, Save, Tave ir Kitą.
* Iššūkis: Lygiagrečiai požiūriai: daugybė žmonių Aš, daugybė mokslų Tu, daugybė žinių Kitas. Kur tik požiūriai, iškyla iššūkis, kaip jus suvesti. O yra vienas Dievas be jokio požiūrio.
* Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu? Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi? Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra?
* Kiekvienas asmuo tiria savo klausimą
* Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
* Tyrimu asmuo suvokia savo santykį su savimi.
* Tyrimais atsisakome savo požiūriu, užtat suprantame savo apimtį, jį sąmoningai suvokiame.
* Visi tyrimai turi kažką bendro. Skiriasi asmuo ir požiūrių grandinė.
Keturios nežinojimo apytakos
* Dievo šokiu tiriame ir pažįstame Dievą, jo tyrimą, Ar Dievas būtinas?, iš kurio viskas išplaukia.
* Išgyvenimo apytaka tiriame ir pažįstame Save, Koks Aš esu?, savo vaizduotės ribas ir visa ką galiu išgyventi.
* Įvairiausiais žinojimo rūmais tiriame ir pažįstame Tave, Kaip Tu įmanomas?, kaip Tu atsakai klausimus, tad pažįstame kiekvieną asmenybę ir išmanome kiekvieną mokslą.
* Maldos mokslu tiriame ir pažįstame Kitą, Kodėl yra Kito tiesa?, susigaudome jo aplinkybėse, kaip jose būti taikdariu ir puoselėti šviesuolių bendrystę.

Dievas
* Dievas, kaip toliaregis, mato viską iš karto. O aš, net sėdėdamas jam ant kelių, esu trumparegis. Net jei suvokčiau visumą, jei noriu suprasti smulkmenas, turiu savo protu prie jų prieiti.
* Dievas apima visą laiką ir erdvę. Jo nevaržo nė laikas, nė erdvė. Jis tiesiog neturi laiko ir erdvės.
* Neprieštarauja sau, laikosi santvarkos. Prieštarauja sau, išeina už santvarkos. Tėvas Dvasia ( Sūnus ).
Nežinojimas
* Dievas yra nežinojimas. Ar nežinojimas būtinas?
* Taškas iš kurio viskas išsiskleidžia ir kartu į kurį viskas susiveda. Visiškas nežinojimas.
* Dievo išeities taško svarba man
* kas yra Dievas? Dievo šokis - apžvelgiu jo raiškas - Dievas nulinis asmuo ir t.t.
* ar Dievas yra viskas? kuom jie skiriasi?

Viskas
* Visko savybes permąstyti.
* Į save priima save. (būtina sąvoka)
* Į save priima savo vidinę sandarą.
* Į save priima visa kas ateina iš lauko.
* Į save priima visas savo aplinkybes.
Apima... save, savo vidinę sandarą, visa kas ateina iš lauko, visas savo aplinkybes.
Viskas
* įvadinis pratimas - apmąstyti viską
* Iš anksto perspėsiu, kad visko žinojimas yra mums labai neįprastas žinojimas. Juk net pati visko sąvoka yra keistoka ir ją mąstyti yra sunku.
* Tad skaitytojui užduodu pratimą vis pamąstyti apie viską, ir vis nauju klausimu ar nauju kampu, ką ir aš darau nuo pat vaikystės.
* Atlikus šį pratimą, siūlau paskaityti "Imagining Everything"
* susieti su visko savybėmis
* Visko savybės
* Kai buvau pirmakursis studentas, troškau besąlygiškos tiesos, tad atsirėmiau į visko sąvoką. Pastebėjau kad viskas pasižymi keturiom savybėm:
* S0) Viskas neturi išorinių aplinkybių, juk jas visas apima.
* S1) Viskas nedaro jokios atrankos, o priima visa ką. Tai visų paprasčiausia taisyklė.
* S2) Viskas neturi vidinės sandaros. Jis gali būti tvarkingas, ir taip pat visiškas jovalas.
* S3) Viskas yra būtina sąvoka, kurią visi turime ir kurios negalime atsisakyti.
* Dabar matau, kad šios savybės mums trukdo žinoti apie viską! Užtat jos kaip tik mums padeda suvokti savo nežinojimą.
* išėjimas už savęs į save
Visko keturios savybės kartu apibrėžia ir betką, kažką bei nieką:
* Niekas yra būtina sąvoka.
* Kažkas yra būtina sąvoka, be vidinės sandaros.
* Betkas yra būtina sąvoka, be vidinės sandaros, ir be atrankos.

Visko žinojimas
* Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.
* Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.
* Žinočiau viską apie viską, betką, kažką ir nieką. Šias apimtis išskiria atitinkami žinojimai: Kodėl, Kaip, Koks, Ar. Vadinas, norėčiau apie viską žinoti Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
* Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.
* Mąstydami labai giliai, galime pasimesti, galime atitrūkti nuo visumos. Užtat privalome, kaip tas nuropojęs kūdikis, kaip tas nuklydęs vaikas, sugebėti grįžti prie Dievo, ir naujai atsisėti jam ant kelių.
* Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
* Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.
* Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad maldos moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė maldos mokslo.
* Jeigu matai viską, tai matai plačiau negu tas, kuris mato betką, kažką arba nieką. Tai kaip gali jį suprasti? Kaip gali Dievas mus suprasti?
* Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti? Tam reikalingas liudytojas. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
* Plačiau mąstantis siaurėjančių požiūrių grandine įsijaučia į siauriau mąstantį ir išgirsta jo atsakymus.
* O siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.
* Ar palaikome visko žinojimą?
* Šiais keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime. Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera tokį visko žinojimą palaikyti? Tuomet atsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
* Kitaip tarus, ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?
* Man asmeniškai pati svarbiausia vertybė yra gyventi tiesa. Gal dėl to, kad trokštu viską žinoti.
* Asmuo atsako už savo elgesį požiūrių grandinėje.
* Mano supratimu, mes kiekvienas dalyvaujame požiūrių grandinėje tarp Dievo ir Kito. Ypatingai atsakome, kaip tarpiniai asmenys, Aš ir Tu.
* Juk pasiklydęs vaikas, jei tik jis išmintingas, privalo susigaudyti, kad jisai nelygus savo tėvam. Ne jisai turėtų jų ieškoti, o jie turėtų jo ieškoti. Užtat jisai turėtų eiti ten, kur jie lengviausiai jį rastų.
* Panašiai, privalome suprasti, jog gyvename ne sau, o už mus platesniam požiūriui, kad jisai galėtų gyventi mumis, kad jisai mumis galėtų pasiekti kiekvieną.
* Privalome gyventi skaidriai, kaip akiniai, Dieviškam žvilgsniui atveriantys kelią.
* Sąmoningumu atsakome už save.
* Šie visi atsakomybės klausimai iškyla būtent Man, nes būtent man, ir tiktai man, tenka rūpintis mūsų santykių skaidrumu. Užtat būtent Man iškyla dorovės klausimai. Tai Mano santykis su visko žinojimu - Aš privalau praminti jam takus. O Tu privalai liudyti, ką žinai. O Kitas parodo, kad jisai gali Tave suprasti, išklausyti.
* O kaip mums atsakyti už save, kad būtumėme atviri, kad tarnautumėme aukštesniam, platesniam požiūriui? Kaip neužakėti, kaip praleisti šviesą, kad ji skverbtųsi pro mus, tiek gilyn, tiek platyn?
* Atsakome už save išlaikydami savyje laisvumą, gerumą. Laisvumas reiškiasi dvejopai. Atsakymais laisvumas mažėja, klausimais laisvumas didėja, o sąmoningumu susideriname, kad laisvumas galėtų tiek mažėti, tiek didėti.
* Esant laisvumui, Dievas gali gyventi mumis, o mes galime gyventi kitais. Visi galime gyventi vieningai. Sąmoningumu kiekvienas atitinkamai susideriname.
* Jėzaus žodžiai, Duok prašančiam.
* Kam iš viso mes reikalingi? Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.
* Dievas įsigilina mumis, mūsų požiūriais, tad jais praturtina savo žinojimą.
* Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių
* Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.
* Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.
* Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
* Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.
* Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.
* Tirti savo vaizduotės ribas - kaip įsivaizduojame kiekvieno asmens galimybes.
* Asmenys žino būtent savo apimtį, o ką jiems reiškia nežinoti? Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.
* Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.
* Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.
* Nukreipdamas savo požiūrį į savo požiūrį, nežino - atsisako savo požiūrio. Ir tas požiūris tuomet gali būti bet kieno požiūris, tad Tavo. Ir Tu gali žiūrėti manuojo požiūriu. Tad atsiranda nežinojimas. O dar giliau lendant atsiranda sąmoningumas.
* Asmenys atsako už tai ką gali žinoti. Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti. Dievas atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.
* Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.

Asmenys
* Asmenis suvokiame klausimais
* Asmenys yra tie, kuriuos norime suprasti. Požiūrių grandinė skiria asmenis.
* Kai įsijaučiame, kai prisiimame požiūrį, kai numanome atsakymą, tai visi asmenys sutampa, tarsi matytų tom pačiom akim.
* Kai atsitokėjame, kai užduodame klausimus, tai išsiskiria asmenys, kiekvienas atsako už savo apimtį.

Prielaida
* Trejybės atvaizde "vienis, visybė, daugis" daugis yra prielaida. Kituose trejybės atvaizduose, kas yra prielaida?

Dievo šokis
* Dievo šokyje trejybės ratas sieja požiūrius ir vienumą (tad meilę). Vienumas yra Dievo nulybę papildanti, išplečianti sąvoka, mus visus įtraukianti, buvimą išplečianti būtinumu, tai yra esmė.
Dievo šokio išvada:
* Dievas be jokio požiūrio, Dievo vaidmenys prisiima savo požiūrius.
* (lygiaverčių vaidmenų) trejybės ratas (susidarantis iš požiūrių) - atveria galimybę "įsijausti" žmogumi - nebūti, tai yra, būti be Dievo. Tai išgyvenu Aš, negalintis pabėgti nuo savo požiūrio, tad ištisai gyvenantis Dievo nebuvime.
* Prielaida = esmė = savybė. Dievo prielaida: sutampa su savimi. Dievo savybė (meilė): jisai atskirtas nuo savęs.
* Neigiami įsakymai sukuria, atitveria erdvę požiūriui, tad trejybei, tad trilypumui.
* Dvasioje slypi įvairūs (3) dvilypumai. (Permąstyti Dvasios vaidmenį trijose Dievo šokio sandarose.)
* Dievo trejybė yra intrinsic, o trejybės ratas yra extrinsic. Trejybės ratas išsako mūsų sąmoningumą, kad už mūsų yra Dievas. Trejybės ratas sustato asmenis, o Dievo trejybė sieja vaidmenis, o vaidmenys išsako Dievą asmenimis.
* Dievo šokis atveria galimybę trejybės ratui - žmogaus trilypiam gyvenimui. Ir jo santykiui su vieningu gyvenimu. (Padalinimas +0 ir iš jo vedantys trys veiksmai +1, +2, +3). Tai primena "walks on trees". Taip pat primena 6+4, kaip kūnas yra nulinis pagrindas, o virš jo kabo trys balsai - protas, širdis, valia - dvasiniai lygmenys, laisvumo lygmenys - lygmenys sulyginami, laisvas ir nelaisvas.

Požiūris
* Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.
* Dėmesį siauriname požiūriais.
* Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
* Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.
* Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.
* Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.
* Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.
* Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.
* Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
* Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus.
* Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis.
* Niekas tampa viskuo - trejybės ratas. Dievas tampa mūsų gelmėmis, o niekas tampa nežinojimu, mus supančia nežinia.
* P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
* 1 perspective counts up to 8=4x2 perspectives for a division.
* perspective on perspective counts up to 12 = 4 x (2+1) circumstances, consciousness
** 6 = (4/2) x (2+1) representations
* perspective on perspective on perspective counts up to 24 or variable/infinity, per the three languages

Pertvarkymai
* Smegenų moksle: du pusrutuliai - žinojimo ir nežinojimo - nežinojimo tvarka pertvarko žinojimo tvarką - ir tai pasireiškia keturių klaidų šešiuose ištaisymuose.

4+6
* 4+6 suprasti taip: Santykiai tarp visumos, požiūrio, požiūrio į požiūrį, požiūrio į požiūrį į požiūrį. Dievas visumos pusėje, neribotas, o mes kitoje pusėje, riboti. Pavyzdžiui, padalinimai yra santykis tarp visumos ir požiūrio.

Išgyvenimų apytaka
* Mano protas yra labai ribotas. Jeigu suprasčiau savo proto ribas, jeigu išmanyčiau jų tikslingumą, jeigu būčiau itin sąmoningas, gal tada įstengčiau atsisakyti savo požiūrio, gal žvelgčiau Dievo žvilgsniu. Jei būčiau tiesus, teisingai sustatytas, gal tada manimi Dievas žvelgtų į viską.
* Be atsakomybės (šešerybės), be tiesos (septynerybės), gyvenimas painiojasi.
* Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia? Ji nustato parinktį, santykį tarp pasąmonės ir sąmonės, o gyvenimas (pasaulis) parūpina duomenis, kurių pagrindu taikome parinktį - įsijaučiame +1, atisitokėjame +2, ar esame sąmoningi +3. Gal nesvarbu kaip nustato, gali nustatyti griežtai, jeigu tiesiog to laikosi, širdis ir pasąmonė paklus valiai, nes teisinga valia ją supras ir išgirs. Tad bręstant išmokstame valingai nustatyti santykį taip, kad būtumėme ko labiau sąmoningi, vyrautų sąmoningumas.
* Išgyvenime, Dievas išeina už savęs padalinimu, ir juo išgyvena; pats išeinu už savęs atvaizdais ir aplinkybėmis, įsijautimu ir atsitokėjimu, ir jais išgyvenu; o kiti išeina už savęs trimis kalbomis.
* Išgyvenimas išreiškia kaip visi Dievo trejybės vaidmenys išeina už savęs tuo pačiu išėjimu už savęs.
* Padalinimas išgyvenamas požiūriu; taip pat požiūriu į požiūrį (per atvaizdus ir aplinkybes); taip pat požiūriu į požiūrį į požiūrį (per tris kalbas)
* Nurimdami išvystome didžiausią jautrumą ir kartu didžiausią laisvę ir didžiausią atsitiktinumą (ryšį su Dievu), didžiausią lankstumą.
* Išgyvenimas sieja požiūrį su asmeniu, taip kad jį įsisavina ir tampa jo dalimi, šešerybės atvaizdu.
* Pirmenybę teikti nežinojimui. Mąstyti klausimais. Panašiai, santykis tarp Dievo ir gerumo.
* Save tiksliname, užtat esame laisvi.
* Žinojimas įpareigoja. Kodėl? Nes proto santykis su žiniomis yra tas pats kaip valios santykis su veiksmais. Jeigu protas gali žinoti, tai širdis gali atjausti ir valia gali liepti. Tad žinojimas sutampa su atsakomybe. Nežinojimas irgi įpareigoja žinoti. Kodėl?
* Aš noriu tą patį žinoti žmoniškai, tad būtent keturiomis išsakytomis pakopomis.
* Man rūpi savo ribotu žmogišku proto prilygti Dievo žinojimui. Užtat turiu tobulai pažinti savo proto ribas ir suvokti jų tikslingumą. Turiu suprasti žinojimo apimtis - viską, betką, kažką, nieką; jų žinovus - Dievą, Mane, Tave, Kitą; ir ką jie žino - Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
* Sąmoningai žinočiau
* Dievas, kaip toks, mąsto nesąmoningai... nebent mumis...
* Man rūpi tikslingai įsijausti, suprasti reikalą, sąmoningumu prilygti Dievui.
* Įsivaizduoju, Dievas būtent mumis išgyvena dalinį žinojimą. Panašiai, būtent Dievu įsivaizduoju visuminį žinojimą.
* Kaip atsisakyti savo požiūrio?
* Kaip atsisakome savo požiūrio
* Sąmoningumu pasižiūriu į save, pamatau kaip mane varžo mano požiūris, pasižiūriu į save iš šalies.
* Sąmoningumu papildome dalinį žinojimą, kad jisai prilygtų visuminiam žinojimui.
* Išgyvenimų apytakoje, kaip žmogaus trejybė tampa pagrindu Dievo trejybę išreiškiantiems keturiems trejybės atvaizdams? Dievo trejybė yra dvasia, žmogaus trejybė yra sandara, o trejybės atvaizdai yra atvaizdai. O jų vieningumas yra? Dievo trejybė?
* Dievo trejybė padeda trinariam žmogui susidėlioti, išsinarplioti.
* Trinarį žmogų papildo Dievas.
* Trys žmogaus balsai pasireiškia išgyvenimų rūšyse: yra, įmanoma, siekiama.
* Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}
* Kiekvienas, savo apimtyje, esame Nežinojimas. Nežinome, ar mes iš viso būtini. Užtat kaip tyrėjai, kiekvienas pasitraukiame, ir savo apimtyje prileidžiame žinojimą. Tačiau, kaip tyrėjai, kiekvienas atsakome savo apimtyje atpažinti nežinojimą. Privalome tokį nežinojimą išsakyti žinojimu. Taip savo nežinojimą įkūnijame žinojimu. Taip suderiname nežinojimą ir žinojimą. Taip visi mes kiekvienas savo bendru nežinojimu aprėpiame, patikriname ir įprasminame visą žinojimą.

Dorovė - padalinimai
* Santykiai su Dievo 0, savimi 1, tavimi 2, kitu 3. Kiekvienas asmuo išplečia, kas yra "tikrovė". Tu esi už mane tikresnis - užtat visuomenė labai įtakoja mus - mano laisva valia tampa likimu. Bet Kitas tikrovę išplečia trejybės ratu, nes išlaisvina mane iš tavęs, nes kitas stebi tave, ir aš galiu būti tu kitam.
* Permąstyti 4, nusistatyti 5, vykdyti 6, sąlygos 7

Sąmoningumas
* Sąmoningumu viskas susidėlioja
* Sąmoningumu esame nuovokūs, tad mums viskas susidėlioja tvarkingai. Tiesa kaip siūlas suveda viską, betką, kažką ir nieką. Ar suveda greičiau, ar lėčiau, Dievui nesvarbu, bile tik suveda teisingai.
* Ar sąmonė yra veidrodis tarp Dievo (sąmoningumo?) ir pasąmonės?
* Kito tiesa yra jo sąmoningumo ženklas, kaip jisai nusistato.
* Sąmoningumu deriname žinojimą ir nežinojimą, renkamės žinoti ar nežinoti, atsakome už savo apimtį, atsisakome požiūrių
* Sąmoningumu mąstome vis turiningiau.
* Pasąmone mąstome vieną atsakymą, sąmone klausimu sustatome galime keliems atsakymams.
* Sąmoningumas leidžia mums atsisakyti savo požiūrių grandinės (ir kartu prisiimti požiūrius).
* Sąmoningumu renkamės žinoti ar nežinoti, puoselėti šviesuolių bendrystę, kurioje gyvename klausimais vietoj kad atsakymais,
* Sąmoningumu nežinojimą vis tikriau, gyviau, tiksliau išreiškiame žinojimu. Nežinojimas įsikūnija žinojimu, o žinojimas palaiko nežinojimo plėtojimą.
* Kas yra tikra, žinojimas ar nežinojimas? Pasaulis ar protas?

Žinojimas
* Žinojimas yra tame, kad nereikia dėmesio skirti. Pavyzdžiui, žinau kaip sugrįžta į viską ir betką, tai galiu susitelkti į kažką. Tai gali lemti išugdyti įgūdžiai, pasąmonė už dėmesio ribų.

Dvilypumas
* Dvigubo žvilgsnio svarba humore ir kitur. Nežinojimo dorybėse: humoras, ironija, skeptiškumas. Atskirto mąstymo lygiagretumas.

Aštuonerybė
* Aštuonerybė sieja Dievo trejybę ir trejybės ratą.
* Susieti Kodėl, Kaip, Koks, Ar su papildiniais Ar, Koks, Kaip, Kodėl.

Veiksmai
* Trys veiksmai ir trys vyksniai (veiksmų išdavos)
* Pakeisti: ne veiksnys, o veiksmas.
* Trys balsai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - sutaria nes atsiremia į bendrą visko padalinimą.
* Veiksmai +1, +2, +3 parodo, kad Dievas-nulybė 0 turi prielaidas 7, 6, 5.
* Požiūris žiūri viena kryptimi (išėjimu už savęs), o požiūris į požiūris žiūri priešinga kryptimi (ir tai atsisakymas požiūrio), o požiūris į požiūrį į požiūrį žiūri į abu iš šalies. Ėjimas gilyn požiūriais prilygsta požiūrio atsisakymo, taip kad nešališkumas yra besąlygiškumas.
* Trinarystė primena Freudo trejybę: id-pasąmonę (požiūrį), superego-sąmonę (požiūrį į požiūrį), ego-sąmoningumas (požiūrį į požiūrį į požiūrį). O tai pasakojimo įtampos balsai 3, 4, 5. Prie jų prisideda 6 derintojas (požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį). Tai yra požiūrio lygtis. Gyvenimą išreiškia ego 5, o amžiną gyvenimą išreiškia derintojas 6, kad gali būti laisvumas.
* Trys veiksmai, tai trys trejybės rato nariai, kuriuos išgyvename vienu sykiu, lygiagrečiai. Tad ištisai gyvename trejomis lygiagretėmis tėkmėmis. Ar tai trys kalbos? Jas jungia meilė, vienijanti meilę sau (+1), meilę vienas kitams (+2) ir meilę visiems (+3).

Atjautos
* Padalinimai išsako santykius tarp požiūrių. O atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.

Padalinimai
* Kaip padalinimų požiūriai plečiasi +1 veiksmu, P0, P1, P2, P3 ir kas atsitinka su P4 ir kaip toliau?
* Padalinimai išauga iš požiūrių sudūrimo. Požiūris, požiūris į požiūrį, ir t.t. Kai pasiekiamas požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį, bene trejybės rato dėka, iškyla atvirkštinė kryptis, pradedant jokio požiūrio galimybe:
||1||2||3||4||
||3||2||1||0||
ir šis apsisukimas primena Bott-2-periodiškumą ir Bott-8-periodiškumą.

Nulybė
* Nulybės atvaizdai (prasmingumas, pastovumas, betarpiškumas, tiesa) išreiškia kaip iš įvairių apimčių (viskas, betkas, kažkas, niekas) atrodo Dievo savybės jam išeinant už savęs. Pavyzdžiui, nieko apimtyje, tiesa sutampa Dievo raiška (buvimas) ir turinys (nebuvimas).

Ketverybė
* Ketverybė skaldo lygmenis į žinojimą ir nežinojimą, tad į priešingybes.
Ketverybėje papildiniai - sulyginti ir suprasti:
* Ar, koks, kaip, kodėl
* P3, P2, P1, P0 (požiūriai)
* Kodėl, kaip, koks, ar

Penkerybė
* Trejybė erdvė, ketverybė laikas.

Šešerybė
* Šešerybės atvaizdai sieja širdį (pasąmonę išsakančią sąmonei) ir protą (sąmonę išsakantį pasąmonei).
Šešerybė kyla iš požiūrių tokiu būdu:
* 0->P Dievas
Trejybė:
* P->PP Aš
* PP->PPP Tu
* PPP->PPPP = P Kitas
Betgi kur pradžia galėjo būti? Galėjo būti 0=PPP ->P arba 0=P ->P2 arba 0=PP ->PPP taip kad yra trys besąlygiškos pradžios, ir trejybės rato trys sąlygiški nariai. Kitaip tarus, Kitas gali būti sulygintas su Dievu (išeinančiu į Mane), su Manimi (išeinančiu į Tave), ar su Tavimi (išeinančiu į Kitą).

Tiesa ir jos aplinkybės
* turinys = raiška (3 supratimai: būtina, tikra, galima)
* nėra turinio, yra tiktai raiška (Kitas) arba: nėra lygybės, turinys ir raiška tėra tas pats dalykas
Gali būti raiška be turinio. Arba: gali būti turinys be raiškos (?)

Aštuongubas kelias
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O maldos mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.

Kalbos
* Trimis kalbomis atsisakome požiūrių, kyla sąmoningumas. Požiūrių atsisakome veiksniais +1, +2, +3 tuos požiūrius pridėdami prie padalinimų.
* +3 sąmoningumu kylame iš 0 iki 3 pasakojimu (kaip kas įvyksta) - Kodėl
* +2 kylame iš 1 iki 3 įvardijimu (kaip ima reikšti) - Kaip
* +1 kylame iš 2 iki 3 pagrindimu (kaip ima rūpėti) - Koks

Klausimai ir atsakymai
* Atsakymais išsakome ką mes žinome apie kurią nors apimtį. Klausimais išsakome ko mes nežinome.
* Atsakymais įsijaučiame į savo apimtį, ir primirštame visą grandinę ją nusakančių požiūrių.
* Klausimais mąstome dvigubu požiūriu, tai yra, savo požiūrį papildome platesniu požiūriu. Jais tarsi žiūrime sau už peties, atsiplėšiame nuo savęs, tai yra nuo savo dėmesio, nuo jo apimties, ir pamąstome plačiau.
* Klausimais tad atsisakome savo požiūrio. Jais grįžtame prie visumos. Jais galime įsivaizduoti ką reikštų neturėti nė jokio požiūrio.

Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmais pereiname iš trejybės į ketverybę (abiem kryptim). Apsukti trejybės ratą reikia padaryti ketverybę.
* Koks ryšys tarp požiūrio (8 x 3) (susiję su kuo?) ir koordinačių sistemos (4+6) (susijęs su tensoriais?)
* Susieti, kaip žinojimo rūmuose 3+3 apibrėžia požiūrį į požiūrį į požiūrį (valią 6+3=1), 4+2 apibrėžia požiūrį į požiūrį (širdį 5+3=0), 3x4=1 apibrėžia požiūrį (protą 4+3=-1).

Brain science
* Neuron synapses are like locks for pattern keys. So thousands of neurons connected to a neuron provide a variety of options, and the relevant one can capture the given pattern. And then trigerring for that pattern with part of the information (like a factor) can recover all of the information (the product) much as with a few prime factors can identify the product.
* Having different protein as having options drives diversity of proteins as subtle differences can be used to store a lot of information.
* Having a network of storage options available creates a world onto which "the outside world" can be mapped onto.
* This makes for a duality of representation - distributed internal stored data and manifested external connecting networks - which can encode and trigger each other.
* Higher cognition correlates with the drive of different type synapses to be close together in organs of coordination. And the proximity likewise drives higher cognition. And the places of higher diversity tend to become places of coordination. So a large system drives towards this kind of organization and a singularity for maximal diversity.

Gamtos raida
* 0 -> P -> PP -> sąmoningumas PPP atsiranda amžinas ratas, tad atsiranda dvilypumas su išvirkščia puse, priešinga kryptimi, tad atsiranda aštuonerybė 0->1->2->3 ir 4->5->6->7.
* Kaip kūniškame pasaulyje (gamtoje) iškyla trinaris gyvenimas (lygiagretus pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo gyvenimas veiksmais)?

Physics
* Palyginti trinarį gyvenimą su kvarkų trejybe (trys kvarkai neišardomai susieti).

Math
* Pamąstyti kaip geometrijos-logikos ketverybė suveda analizės ketverybę ir algebros ketverybę, gaunasi 12 aplinkybių. Ir kodėl du ketverybių atvaizdai nesukuria trečio atvaizdo?
* In the automata hierarchy, consider how to model duality of internal structure and external network.
2020 vasario 20 d., 23:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 42-52 eilutės iš
į:
* Kiekvienas asmuo tiria savo klausimą
* Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
* Tyrimu asmuo suvokia savo santykį su savimi.
* Tyrimais atsisakome savo požiūriu, užtat suprantame savo apimtį, jį sąmoningai suvokiame.
* Visi tyrimai turi kažką bendro. Skiriasi asmuo ir požiūrių grandinė.
Keturios nežinojimo apytakos
* Dievo šokiu tiriame ir pažįstame Dievą, jo tyrimą, Ar Dievas būtinas?, iš kurio viskas išplaukia.
* Išgyvenimo apytaka tiriame ir pažįstame Save, Koks Aš esu?, savo vaizduotės ribas ir visa ką galiu išgyventi.
* Įvairiausiais žinojimo rūmais tiriame ir pažįstame Tave, Kaip Tu įmanomas?, kaip Tu atsakai klausimus, tad pažįstame kiekvieną asmenybę ir išmanome kiekvieną mokslą.
* Maldos mokslu tiriame ir pažįstame Kitą, Kodėl yra Kito tiesa?, susigaudome jo aplinkybėse, kaip jose būti taikdariu ir puoselėti šviesuolių bendrystę.
Pakeistos 128-136 eilutės iš
į:
* Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.
* Tirti savo vaizduotės ribas - kaip įsivaizduojame kiekvieno asmens galimybes.
* Asmenys žino būtent savo apimtį, o ką jiems reiškia nežinoti? Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.
* Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.
* Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.
* Nukreipdamas savo požiūrį į savo požiūrį, nežino - atsisako savo požiūrio. Ir tas požiūris tuomet gali būti bet kieno požiūris, tad Tavo. Ir Tu gali žiūrėti manuojo požiūriu. Tad atsiranda nežinojimas. O dar giliau lendant atsiranda sąmoningumas.
* Asmenys atsako už tai ką gali žinoti. Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti. Dievas atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.
* Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.
Pakeistos 171-175 eilutės iš
į:
* 1 perspective counts up to 8=4x2 perspectives for a division.
* perspective on perspective counts up to 12 = 4 x (2+1) circumstances, consciousness
** 6 = (4/2) x (2+1) representations
* perspective on perspective on perspective counts up to 24 or variable/infinity, per the three languages
Pakeistos 209-210 eilutės iš
į:
* Kiekvienas, savo apimtyje, esame Nežinojimas. Nežinome, ar mes iš viso būtini. Užtat kaip tyrėjai, kiekvienas pasitraukiame, ir savo apimtyje prileidžiame žinojimą. Tačiau, kaip tyrėjai, kiekvienas atsakome savo apimtyje atpažinti nežinojimą. Privalome tokį nežinojimą išsakyti žinojimu. Taip savo nežinojimą įkūnijame žinojimu. Taip suderiname nežinojimą ir žinojimą. Taip visi mes kiekvienas savo bendru nežinojimu aprėpiame, patikriname ir įprasminame visą žinojimą.
Pakeistos 236-237 eilutės iš
į:
* Susieti Kodėl, Kaip, Koks, Ar su papildiniais Ar, Koks, Kaip, Kodėl.
Ištrintos 304-337 eilutės:

Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.

Tirti savo vaizduotės ribas - kaip įsivaizduojame kiekvieno asmens galimybes.

Asmenys žino būtent savo apimtį, o ką jiems reiškia nežinoti? Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.

* Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.
* Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.

Nukreipdamas savo požiūrį į savo požiūrį, nežino - atsisako savo požiūrio. Ir tas požiūris tuomet gali būti bet kieno požiūris, tad Tavo. Ir Tu gali žiūrėti manuojo požiūriu. Tad atsiranda nežinojimas. O dar giliau lendant atsiranda sąmoningumas.


* Asmenys atsako už tai ką gali žinoti. Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti. Dievas atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.
* Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.


Susieti Kodėl, Kaip, Koks, Ar su papildiniais Ar, Koks, Kaip, Kodėl.

* Kiekvienas asmuo tiria savo klausimą
* Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
* Tyrimu asmuo suvokia savo santykį su savimi.
* Tyrimais atsisakome savo požiūriu, užtat suprantame savo apimtį, jį sąmoningai suvokiame.
* Visi tyrimai turi kažką bendro. Skiriasi asmuo ir požiūrių grandinė.
Keturios nežinojimo apytakos
* Dievo šokiu tiriame ir pažįstame Dievą, jo tyrimą, Ar Dievas būtinas?, iš kurio viskas išplaukia.
* Išgyvenimo apytaka tiriame ir pažįstame Save, Koks Aš esu?, savo vaizduotės ribas ir visa ką galiu išgyventi.
* Įvairiausiais žinojimo rūmais tiriame ir pažįstame Tave, Kaip Tu įmanomas?, kaip Tu atsakai klausimus, tad pažįstame kiekvieną asmenybę ir išmanome kiekvieną mokslą.
* Maldos mokslu tiriame ir pažįstame Kitą, Kodėl yra Kito tiesa?, susigaudome jo aplinkybėse, kaip jose būti taikdariu ir puoselėti šviesuolių bendrystę.

Kiekvienas, savo apimtyje, esame Nežinojimas. Nežinome, ar mes iš viso būtini. Užtat kaip tyrėjai, kiekvienas pasitraukiame, ir savo apimtyje prileidžiame žinojimą. Tačiau, kaip tyrėjai, kiekvienas atsakome savo apimtyje atpažinti nežinojimą. Privalome tokį nežinojimą išsakyti žinojimu. Taip savo nežinojimą įkūnijame žinojimu. Taip suderiname nežinojimą ir žinojimą. Taip visi mes kiekvienas savo bendru nežinojimu aprėpiame, patikriname ir įprasminame visą žinojimą.

-----------------
Pakeistos 321-326 eilutės iš
* In the automata hierarchy, consider how to model duality of internal structure and external network.

* 1 perspective counts up to 8=4x2 perspectives for a division.
* perspective on perspective counts up to 12 = 4 x (2+1) circumstances, consciousness
** 6 = (4/2) x (2+1) representations
* perspective on perspective on perspective counts up to 24 or variable/infinity, per the three languages
į:
* In the automata hierarchy, consider how to model duality of internal structure and external network.
2020 vasario 20 d., 23:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 50-53 eilutės iš
į:
* Dievo išeities taško svarba man
* kas yra Dievas? Dievo šokis - apžvelgiu jo raiškas - Dievas nulinis asmuo ir t.t.
* ar Dievas yra viskas? kuom jie skiriasi?
Pakeistos 136-138 eilutės iš
į:
* Dievo trejybė yra intrinsic, o trejybės ratas yra extrinsic. Trejybės ratas išsako mūsų sąmoningumą, kad už mūsų yra Dievas. Trejybės ratas sustato asmenis, o Dievo trejybė sieja vaidmenis, o vaidmenys išsako Dievą asmenimis.
* Dievo šokis atveria galimybę trejybės ratui - žmogaus trilypiam gyvenimui. Ir jo santykiui su vieningu gyvenimu. (Padalinimas +0 ir iš jo vedantys trys veiksmai +1, +2, +3). Tai primena "walks on trees". Taip pat primena 6+4, kaip kūnas yra nulinis pagrindas, o virš jo kabo trys balsai - protas, širdis, valia - dvasiniai lygmenys, laisvumo lygmenys - lygmenys sulyginami, laisvas ir nelaisvas.
Pridėtos 157-159 eilutės:
4+6
* 4+6 suprasti taip: Santykiai tarp visumos, požiūrio, požiūrio į požiūrį, požiūrio į požiūrį į požiūrį. Dievas visumos pusėje, neribotas, o mes kitoje pusėje, riboti. Pavyzdžiui, padalinimai yra santykis tarp visumos ir požiūrio.
Pakeistos 211-213 eilutės iš
Atjautos
* Padalinimai išsako santykius tarp požiūrių. O atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.
į:
Aštuonerybė
* Aštuonerybė sieja Dievo trejybę ir trejybės ratą.
Pakeistos 221-232 eilutės iš
į:
* Trys veiksmai, tai trys trejybės rato nariai, kuriuos išgyvename vienu sykiu, lygiagrečiai. Tad ištisai gyvename trejomis lygiagretėmis tėkmėmis. Ar tai trys kalbos? Jas jungia meilė, vienijanti meilę sau (+1), meilę vienas kitams (+2) ir meilę visiems (+3).

Atjautos
* Padalinimai išsako santykius tarp požiūrių. O atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.

Padalinimai
* Kaip padalinimų požiūriai plečiasi +1 veiksmu, P0, P1, P2, P3 ir kas atsitinka su P4 ir kaip toliau?
* Padalinimai išauga iš požiūrių sudūrimo. Požiūris, požiūris į požiūrį, ir t.t. Kai pasiekiamas požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį, bene trejybės rato dėka, iškyla atvirkštinė kryptis, pradedant jokio požiūrio galimybe:
||1||2||3||4||
||3||2||1||0||
ir šis apsisukimas primena Bott-2-periodiškumą ir Bott-8-periodiškumą.
Ištrintos 314-341 eilutės:
* Dievo išeities taško svarba man
* kas yra Dievas? Dievo šokis - apžvelgiu jo raiškas - Dievas nulinis asmuo ir t.t.
* ar Dievas yra viskas? kuom jie skiriasi?

------------------

Dievo trejybė yra intrinsic, o trejybės ratas yra extrinsic. Trejybės ratas išsako mūsų sąmoningumą, kad už mūsų yra Dievas. Trejybės ratas sustato asmenis, o Dievo trejybė sieja vaidmenis, o vaidmenys išsako Dievą asmenimis.

Aštuonerybė sieja Dievo trejybę ir trejybės ratą.

Trys veiksmai, tai trys trejybės rato nariai, kuriuos išgyvename vienu sykiu, lygiagrečiai. Tad ištisai gyvename trejomis lygiagretėmis tėkmėmis. Ar tai trys kalbos? Jas jungia meilė, vienijanti meilę sau (+1), meilę vienas kitams (+2) ir meilę visiems (+3).

Kaip kūniškame pasaulyje (gamtoje) iškyla trinaris gyvenimas (lygiagretus pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo gyvenimas veiksmais)?

Palyginti trinarį gyvenimą su kvarkų trejybe (trys kvarkai neišardomai susieti).

Dievo šokis atveria galimybę trejybės ratui - žmogaus trilypiam gyvenimui. Ir jo santykiui su vieningu gyvenimu. (Padalinimas +0 ir iš jo vedantys trys veiksmai +1, +2, +3). Tai primena "walks on trees". Taip pat primena 6+4, kaip kūnas yra nulinis pagrindas, o virš jo kabo trys balsai - protas, širdis, valia - dvasiniai lygmenys, laisvumo lygmenys - lygmenys sulyginami, laisvas ir nelaisvas.

4+6
* 4+6 suprasti taip: Santykiai tarp visumos, požiūrio, požiūrio į požiūrį, požiūrio į požiūrį į požiūrį. Dievas visumos pusėje, neribotas, o mes kitoje pusėje, riboti. Pavyzdžiui, padalinimai yra santykis tarp visumos ir požiūrio.

Kaip padalinimų požiūriai plečiasi +1 veiksmu, P0, P1, P2, P3 ir kas atsitinka su P4 ir kaip toliau?

Padalinimai išauga iš požiūrių sudūrimo. Požiūris, požiūris į požiūrį, ir t.t. Kai pasiekiamas požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį, bene trejybės rato dėka, iškyla atvirkštinė kryptis, pradedant jokio požiūrio galimybe:
||1||2||3||4||
||3||2||1||0||
ir šis apsisukimas primena Bott-2-periodiškumą ir Bott-8-periodiškumą.
Pridėtos 324-327 eilutės:
* Kaip kūniškame pasaulyje (gamtoje) iškyla trinaris gyvenimas (lygiagretus pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo gyvenimas veiksmais)?

Physics
* Palyginti trinarį gyvenimą su kvarkų trejybe (trys kvarkai neišardomai susieti).
2020 vasario 20 d., 22:52 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 149-151 eilutės:
Pertvarkymai
* Smegenų moksle: du pusrutuliai - žinojimo ir nežinojimo - nežinojimo tvarka pertvarko žinojimo tvarką - ir tai pasireiškia keturių klaidų šešiuose ištaisymuose.
Pakeistos 174-183 eilutės iš
į:
* Išgyvenimų apytakoje, kaip žmogaus trejybė tampa pagrindu Dievo trejybę išreiškiantiems keturiems trejybės atvaizdams? Dievo trejybė yra dvasia, žmogaus trejybė yra sandara, o trejybės atvaizdai yra atvaizdai. O jų vieningumas yra? Dievo trejybė?
* Dievo trejybė padeda trinariam žmogui susidėlioti, išsinarplioti.
* Trinarį žmogų papildo Dievas.
* Trys žmogaus balsai pasireiškia išgyvenimų rūšyse: yra, įmanoma, siekiama.
* Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}

Dorovė - padalinimai
* Santykiai su Dievo 0, savimi 1, tavimi 2, kitu 3. Kiekvienas asmuo išplečia, kas yra "tikrovė". Tu esi už mane tikresnis - užtat visuomenė labai įtakoja mus - mano laisva valia tampa likimu. Bet Kitas tikrovę išplečia trejybės ratu, nes išlaisvina mane iš tavęs, nes kitas stebi tave, ir aš galiu būti tu kitam.
* Permąstyti 4, nusistatyti 5, vykdyti 6, sąlygos 7
Pridėtos 203-213 eilutės:
Atjautos
* Padalinimai išsako santykius tarp požiūrių. O atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.

Veiksmai
* Trys veiksmai ir trys vyksniai (veiksmų išdavos)
* Pakeisti: ne veiksnys, o veiksmas.
* Trys balsai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - sutaria nes atsiremia į bendrą visko padalinimą.
* Veiksmai +1, +2, +3 parodo, kad Dievas-nulybė 0 turi prielaidas 7, 6, 5.
* Požiūris žiūri viena kryptimi (išėjimu už savęs), o požiūris į požiūris žiūri priešinga kryptimi (ir tai atsisakymas požiūrio), o požiūris į požiūrį į požiūrį žiūri į abu iš šalies. Ėjimas gilyn požiūriais prilygsta požiūrio atsisakymo, taip kad nešališkumas yra besąlygiškumas.
* Trinarystė primena Freudo trejybę: id-pasąmonę (požiūrį), superego-sąmonę (požiūrį į požiūrį), ego-sąmoningumas (požiūrį į požiūrį į požiūrį). O tai pasakojimo įtampos balsai 3, 4, 5. Prie jų prisideda 6 derintojas (požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį). Tai yra požiūrio lygtis. Gyvenimą išreiškia ego 5, o amžiną gyvenimą išreiškia derintojas 6, kad gali būti laisvumas.
Ištrintos 323-334 eilutės:
Trinarį žmogų papildo Dievas.

Trys žmogaus balsai pasireiškia išgyvenimų rūšyse: yra, įmanoma, siekiama.

Dievo trejybė padeda trinariam žmogui susidėlioti, išsinarplioti.

Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}

Išgyvenimo apytakoje, kaip žmogaus trejybė tampa pagrindu Dievo trejybę išreiškiantiems keturiems trejybės atvaizdams? Dievo trejybė yra dvasia, žmogaus trejybė yra sandara, o trejybės atvaizdai yra atvaizdai. O jų vieningumas yra? Dievo trejybė?

-------------------------
Pakeistos 331-342 eilutės iš
Atjautos
* Padalinimai išsako santykius tarp požiūrių. O atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą
, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.

Dorovė
- padalinimai
* Santykiai su Dievo 0, savimi 1, tavimi 2, kitu 3. Kiekvienas asmuo išplečia, kas yra "tikrovė". Tu esi už mane tikresnis - užtat visuomenė labai įtakoja mus - mano laisva valia tampa likimu. Bet Kitas tikrovę išplečia trejybės ratu, nes išlaisvina mane iš tavęs, nes kitas stebi tave, ir aš galiu būti tu kitam.
* Permąstyti 4, nusistatyti 5, vykdyti 6, sąlygos 7

Gamtos raida: 0 -> P -> PP -> sąmoningumas PPP atsiranda amžinas ratas, tad atsiranda dvilypumas su išvirkščia puse, priešinga kryptimi, tad atsiranda aštuonerybė 0->1->2->3 ir 4->5->6->7.

Pertvarkymai
* Smegenų moksle: du pusrutuliai - žinojimo ir nežinojimo - nežinojimo tvarka pertvarko žinojimo tvarką - ir tai pasireiškia keturių klaidų šešiuose ištaisymuose
.
į:
Gamtos raida
* 0 -> P -> PP -> sąmoningumas PPP atsiranda amžinas ratas, tad atsiranda dvilypumas su išvirkščia puse
, priešinga kryptimi, tad atsiranda aštuonerybė 0->1->2->3 ir 4->5->6->7.
Ištrintos 341-348 eilutės:

Veiksmai
* Trys veiksmai ir trys vyksniai (veiksmų išdavos)
* Pakeisti: ne veiksnys, o veiksmas.
* Trys balsai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - sutaria nes atsiremia į bendrą visko padalinimą.
* Veiksmai +1, +2, +3 parodo, kad Dievas-nulybė 0 turi prielaidas 7, 6, 5.
* Požiūris žiūri viena kryptimi (išėjimu už savęs), o požiūris į požiūris žiūri priešinga kryptimi (ir tai atsisakymas požiūrio), o požiūris į požiūrį į požiūrį žiūri į abu iš šalies. Ėjimas gilyn požiūriais prilygsta požiūrio atsisakymo, taip kad nešališkumas yra besąlygiškumas.
* Trinarystė primena Freudo trejybę: id-pasąmonę (požiūrį), superego-sąmonę (požiūrį į požiūrį), ego-sąmoningumas (požiūrį į požiūrį į požiūrį). O tai pasakojimo įtampos balsai 3, 4, 5. Prie jų prisideda 6 derintojas (požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį). Tai yra požiūrio lygtis. Gyvenimą išreiškia ego 5, o amžiną gyvenimą išreiškia derintojas 6, kad gali būti laisvumas.
2020 vasario 20 d., 22:47 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 2-14 eilutės:
Kalbos
* Trimis kalbomis atsisakome požiūrių, kyla sąmoningumas. Požiūrių atsisakome veiksniais +1, +2, +3 tuos požiūrius pridėdami prie padalinimų.
* +3 sąmoningumu kylame iš 0 iki 3 pasakojimu (kaip kas įvyksta) - Kodėl
* +2 kylame iš 1 iki 3 įvardijimu (kaip ima reikšti) - Kaip
* +1 kylame iš 2 iki 3 pagrindimu (kaip ima rūpėti) - Koks

Tiesa ir jos aplinkybės
* turinys = raiška (3 supratimai: būtina, tikra, galima)
* nėra turinio, yra tiktai raiška (Kitas) arba: nėra lygybės, turinys ir raiška tėra tas pats dalykas
Gali būti raiška be turinio. Arba: gali būti turinys be raiškos (?)

----------------------------------
Pridėtos 122-124 eilutės:
Prielaida
* Trejybės atvaizde "vienis, visybė, daugis" daugis yra prielaida. Kituose trejybės atvaizduose, kas yra prielaida?
Pakeistos 147-148 eilutės iš
į:
* P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
Ištrintos 193-195 eilutės:
Šešerybė
* Šešerybės atvaizdai sieja širdį (pasąmonę išsakančią sąmonei) ir protą (sąmonę išsakantį pasąmonei).
Pridėtos 204-218 eilutės:
Šešerybė
* Šešerybės atvaizdai sieja širdį (pasąmonę išsakančią sąmonei) ir protą (sąmonę išsakantį pasąmonei).
Šešerybė kyla iš požiūrių tokiu būdu:
* 0->P Dievas
Trejybė:
* P->PP Aš
* PP->PPP Tu
* PPP->PPPP = P Kitas
Betgi kur pradžia galėjo būti? Galėjo būti 0=PPP ->P arba 0=P ->P2 arba 0=PP ->PPP taip kad yra trys besąlygiškos pradžios, ir trejybės rato trys sąlygiški nariai. Kitaip tarus, Kitas gali būti sulygintas su Dievu (išeinančiu į Mane), su Manimi (išeinančiu į Tave), ar su Tavimi (išeinančiu į Kitą).

Tiesa ir jos aplinkybės
* turinys = raiška (3 supratimai: būtina, tikra, galima)
* nėra turinio, yra tiktai raiška (Kitas) arba: nėra lygybės, turinys ir raiška tėra tas pats dalykas
Gali būti raiška be turinio. Arba: gali būti turinys be raiškos (?)
Pridėtos 222-227 eilutės:
Kalbos
* Trimis kalbomis atsisakome požiūrių, kyla sąmoningumas. Požiūrių atsisakome veiksniais +1, +2, +3 tuos požiūrius pridėdami prie padalinimų.
* +3 sąmoningumu kylame iš 0 iki 3 pasakojimu (kaip kas įvyksta) - Kodėl
* +2 kylame iš 1 iki 3 įvardijimu (kaip ima reikšti) - Kaip
* +1 kylame iš 2 iki 3 pagrindimu (kaip ima rūpėti) - Koks
Ištrintos 326-328 eilutės:
Požiūriai
* P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
Ištrintos 328-335 eilutės:
Šešerybė kyla iš požiūrių tokiu būdu:
* 0->P Dievas
Trejybė:
* P->PP Aš
* PP->PPP Tu
* PPP->PPPP = P Kitas
Betgi kur pradžia galėjo būti? Galėjo būti 0=PPP ->P arba 0=P ->P2 arba 0=PP ->PPP taip kad yra trys besąlygiškos pradžios, ir trejybės rato trys sąlygiški nariai. Kitaip tarus, Kitas gali būti sulygintas su Dievu (išeinančiu į Mane), su Manimi (išeinančiu į Tave), ar su Tavimi (išeinančiu į Kitą).
Pakeistos 347-351 eilutės iš
* Trinarystė primena Freudo trejybę: id-pasąmonę (požiūrį), superego-sąmonę (požiūrį į požiūrį), ego-sąmoningumas (požiūrį į požiūrį į požiūrį). O tai pasakojimo įtampos balsai 3, 4, 5. Prie jų prisideda 6 derintojas (požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį). Tai yra požiūrio lygtis. Gyvenimą išreiškia ego 5, o amžiną gyvenimą išreiškia derintojas 6, kad gali būti laisvumas.

Prielaida
* Trejybės atvaizde "vienis, visybė, daugis" daugis yra prielaida. Kituose trejybės atvaizduose, kas yra prielaida?
į:
* Trinarystė primena Freudo trejybę: id-pasąmonę (požiūrį), superego-sąmonę (požiūrį į požiūrį), ego-sąmoningumas (požiūrį į požiūrį į požiūrį). O tai pasakojimo įtampos balsai 3, 4, 5. Prie jų prisideda 6 derintojas (požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį). Tai yra požiūrio lygtis. Gyvenimą išreiškia ego 5, o amžiną gyvenimą išreiškia derintojas 6, kad gali būti laisvumas.
2020 vasario 20 d., 22:44 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 2-8 eilutės:
Ketverybė
* Ketverybė skaldo lygmenis į žinojimą ir nežinojimą, tad į priešingybes.
Ketverybėje papildiniai - sulyginti ir suprasti:
* Ar, koks, kaip, kodėl
* P3, P2, P1, P0 (požiūriai)
* Kodėl, kaip, koks, ar
Ištrintos 8-10 eilutės:
Penkerybė
* Trejybė erdvė, ketverybė laikas.
Pakeistos 46-55 eilutės iš
į:
Kiekvienas iš mūsų, Dievas, Aš, Tu, Kitas, savo apimtyje, dalyvaujame savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas? Mūsų tyrimai išplaukia iš mūsų atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias. Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka. Yra keturi pažinovai, tad keturios žinių apytakos, kurias suprantu taip:
* Dievas atsako Dievo šokiu, kuris sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
* Aš atsakau išgyvenimo apytaka, kuri sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
* Tu atsakai žinojimo rūmais, kurie sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
* Kitas atsako maldos mokslu, kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.
Mano supratimu, šios keturios žinių apytakos išreiškia visko žinojimą.
* Visko žinojimas tad apima keturis klodus, išsakančius visko, betko, kažko ir nieko žinojimus. Šiuos žinojimai išsako keturios vaizduotės apytakos, kuriomis atitinkamai tiriame ir pažįstame Dievą, Save, Tave ir Kitą.
* Iššūkis: Lygiagrečiai požiūriai: daugybė žmonių Aš, daugybė mokslų Tu, daugybė žinių Kitas. Kur tik požiūriai, iškyla iššūkis, kaip jus suvesti. O yra vienas Dievas be jokio požiūrio.
* Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu? Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi? Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra?
Pridėtos 129-134 eilutės:
Asmenys
* Asmenis suvokiame klausimais
* Asmenys yra tie, kuriuos norime suprasti. Požiūrių grandinė skiria asmenis.
* Kai įsijaučiame, kai prisiimame požiūrį, kai numanome atsakymą, tai visi asmenys sutampa, tarsi matytų tom pačiom akim.
* Kai atsitokėjame, kai užduodame klausimus, tai išsiskiria asmenys, kiekvienas atsako už savo apimtį.
Pakeistos 156-157 eilutės iš
į:
* Niekas tampa viskuo - trejybės ratas. Dievas tampa mūsų gelmėmis, o niekas tampa nežinojimu, mus supančia nežinia.
Ištrintos 180-187 eilutės:
Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmais pereiname iš trejybės į ketverybę (abiem kryptim). Apsukti trejybės ratą reikia padaryti ketverybę.
* Koks ryšys tarp požiūrio (8 x 3) (susiję su kuo?) ir koordinačių sistemos (4+6) (susijęs su tensoriais?)
* Susieti, kaip žinojimo rūmuose 3+3 apibrėžia požiūrį į požiūrį į požiūrį (valią 6+3=1), 4+2 apibrėžia požiūrį į požiūrį (širdį 5+3=0), 3x4=1 apibrėžia požiūrį (protą 4+3=-1).

Dvilypumas
* Dvigubo žvilgsnio svarba humore ir kitur. Nežinojimo dorybėse: humoras, ironija, skeptiškumas. Atskirto mąstymo lygiagretumas.
Pakeistos 192-193 eilutės iš
į:
* Kas yra tikra, žinojimas ar nežinojimas? Pasaulis ar protas?
Pakeistos 197-202 eilutės iš
Asmenys
* Asmenis suvokiame klausimais
* Asmenys yra tie, kuriuos norime suprasti. Požiūrių grandinė skiria asmenis.
* Kai įsijaučiame, kai prisiimame požiūrį, kai numanome atsakymą, tai visi asmenys sutampa, tarsi matytų tom pačiom akim.
* Kai atsitokėjame, kai užduodame klausimus, tai išsiskiria asmenys
, kiekvienas atsako už savo apimtį.
į:
Dvilypumas
* Dvigubo žvilgsnio svarba humore ir kitur. Nežinojimo dorybėse: humoras, ironija, skeptiškumas. Atskirto mąstymo lygiagretumas.

Nulybė
* Nulybės atvaizdai (prasmingumas, pastovumas, betarpiškumas, tiesa) išreiškia kaip iš įvairių apimčių (viskas, betkas, kažkas, niekas) atrodo Dievo savybės jam išeinant už savęs. Pavyzdžiui, nieko apimtyje, tiesa sutampa Dievo raiška (buvimas) ir turinys (nebuvimas).

Šešerybė
* Šešerybės atvaizdai sieja širdį (pasąmonę išsakančią sąmonei) ir protą (sąmonę išsakantį pasąmonei).

Ketverybė
* Ketverybė skaldo lygmenis į žinojimą ir nežinojimą, tad į priešingybes.
Ketverybėje papildiniai - sulyginti ir suprasti:
* Ar, koks, kaip, kodėl
* P3, P2, P1, P0 (požiūriai)
* Kodėl, kaip, koks, ar

Penkerybė
* Trejybė erdvė, ketverybė laikas.

Aštuongubas kelias
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O maldos mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1
.
Pakeistos 225-232 eilutės iš


Niekas tampa viskuo - trejybės ratas. Dievas tampa mūsų gelmėmis, o niekas tampa nežinojimu, mus supančia nežinia
.

Iššūkis: Lygiagrečiai požiūriai: daugybė žmonių Aš, daugybė mokslų Tu, daugybė žinių Kitas. Kur tik požiūriai, iškyla iššūkis, kaip jus suvesti. O yra vienas Dievas be jokio požiūrio.

Kas yra tikra, žinojimas ar nežinojimas? Pasaulis ar protas?
į:
Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmais pereiname iš trejybės į ketverybę (abiem kryptim). Apsukti trejybės ratą reikia padaryti ketverybę
.
* Koks ryšys tarp požiūrio (8 x 3) (susiję su kuo?) ir koordinačių sistemos (4+6) (susijęs su tensoriais?)
* Susieti, kaip žinojimo rūmuose 3+3 apibrėžia požiūrį į požiūrį į požiūrį (valią 6+3=1), 4+2 apibrėžia požiūrį į požiūrį (širdį 5+3=0), 3x4=1 apibrėžia požiūrį (protą 4+3=-1).
Pakeistos 237-240 eilutės iš
Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.

Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.
į:
* Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.
* Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.
Ištrinta 242 eilutė:
Ištrintos 248-249 eilutės:
Ištrintos 261-272 eilutės:

Kiekvienas iš mūsų, Dievas, Aš, Tu, Kitas, savo apimtyje, dalyvaujame savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas? Mūsų tyrimai išplaukia iš mūsų atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias. Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka. Yra keturi pažinovai, tad keturios žinių apytakos, kurias suprantu taip:

* Dievas atsako Dievo šokiu, kuris sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
* Aš atsakau išgyvenimo apytaka, kuri sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
* Tu atsakai žinojimo rūmais, kurie sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
* Kitas atsako maldos mokslu, kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.

Mano supratimu, šios keturios žinių apytakos išreiškia visko žinojimą.

Visko žinojimas tad apima keturis klodus, išsakančius visko, betko, kažko ir nieko žinojimus. Šiuos žinojimai išsako keturios vaizduotės apytakos, kuriomis atitinkamai tiriame ir pažįstame Dievą, Save, Tave ir Kitą.
Ištrintos 267-269 eilutės:

Ištrintos 352-363 eilutės:

Nulybė
* Nulybės atvaizdai (prasmingumas, pastovumas, betarpiškumas, tiesa) išreiškia kaip iš įvairių apimčių (viskas, betkas, kažkas, niekas) atrodo Dievo savybės jam išeinant už savęs. Pavyzdžiui, nieko apimtyje, tiesa sutampa Dievo raiška (buvimas) ir turinys (nebuvimas).

Aštuongubas kelias
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O maldos mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.

Apytakos
* Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu? Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi? Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra?

Šešerybė
* Šešerybės atvaizdai sieja širdį (pasąmonę išsakančią sąmonei) ir protą (sąmonę išsakantį pasąmonei).
2020 vasario 20 d., 22:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 72-90 eilutės iš
į:
Viskas
* įvadinis pratimas - apmąstyti viską
* Iš anksto perspėsiu, kad visko žinojimas yra mums labai neįprastas žinojimas. Juk net pati visko sąvoka yra keistoka ir ją mąstyti yra sunku.
* Tad skaitytojui užduodu pratimą vis pamąstyti apie viską, ir vis nauju klausimu ar nauju kampu, ką ir aš darau nuo pat vaikystės.
* Atlikus šį pratimą, siūlau paskaityti "Imagining Everything"
* susieti su visko savybėmis
* Visko savybės
* Kai buvau pirmakursis studentas, troškau besąlygiškos tiesos, tad atsirėmiau į visko sąvoką. Pastebėjau kad viskas pasižymi keturiom savybėm:
* S0) Viskas neturi išorinių aplinkybių, juk jas visas apima.
* S1) Viskas nedaro jokios atrankos, o priima visa ką. Tai visų paprasčiausia taisyklė.
* S2) Viskas neturi vidinės sandaros. Jis gali būti tvarkingas, ir taip pat visiškas jovalas.
* S3) Viskas yra būtina sąvoka, kurią visi turime ir kurios negalime atsisakyti.
* Dabar matau, kad šios savybės mums trukdo žinoti apie viską! Užtat jos kaip tik mums padeda suvokti savo nežinojimą.
* išėjimas už savęs į save
Visko keturios savybės kartu apibrėžia ir betką, kažką bei nieką:
* Niekas yra būtina sąvoka.
* Kažkas yra būtina sąvoka, be vidinės sandaros.
* Betkas yra būtina sąvoka, be vidinės sandaros, ir be atrankos.
Pakeistos 144-151 eilutės iš
į:
* Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.
* Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.
* Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.
* Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.
* Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
* Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus.
* Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis.
Pakeistos 240-242 eilutės iš
Kiekvienas asmuo tiria savo klausimą

Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
į:
* Kiekvienas asmuo tiria savo klausimą
* Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
Ištrintos 244-252 eilutės:







Pakeistos 246-259 eilutės iš
Dievo šokiu tiriame ir pažįstame Dievą, jo tyrimą, Ar Dievas būtinas?, iš kurio viskas išplaukia.

Išgyvenimo apytaka tiriame ir pažįstame Save, Koks Aš esu?, savo vaizduotės ribas ir visa ką galiu išgyventi.

Įvairiausiais žinojimo rūmais tiriame ir pažįstame Tave, Kaip Tu įmanomas?, kaip Tu atsakai klausimus, tad pažįstame kiekvieną asmenybę ir išmanome kiekvieną mokslą.

Maldos mokslu tiriame ir pažįstame Kitą, Kodėl yra Kito tiesa?, susigaudome jo aplinkybėse, kaip jose būti taikdariu ir puoselėti šviesuolių bendrystę.



į:
* Dievo šokiu tiriame ir pažįstame Dievą, jo tyrimą, Ar Dievas būtinas?, iš kurio viskas išplaukia.
* Išgyvenimo apytaka tiriame ir pažįstame Save, Koks Aš esu?, savo vaizduotės ribas ir visa ką galiu išgyventi.
* Įvairiausiais žinojimo rūmais tiriame ir pažįstame Tave, Kaip Tu įmanomas?, kaip Tu atsakai klausimus, tad pažįstame kiekvieną asmenybę ir išmanome kiekvieną mokslą.
* Maldos mokslu tiriame ir pažįstame Kitą, Kodėl yra Kito tiesa?, susigaudome jo aplinkybėse, kaip jose būti taikdariu ir puoselėti šviesuolių bendrystę.
Pakeistos 267-306 eilutės iš
Dievo išeities taško svarba man

kas yra Dievas? Dievo šokis - apžvelgiu jo raiškas - Dievas nulinis asmuo ir t.t.

ar Dievas yra viskas? kuom jie skiriasi?

įvadinis pratimas - apmąstyti viską


Viskas

Iš anksto perspėsiu, kad visko žinojimas yra mums labai neįprastas žinojimas. Juk net pati visko sąvoka yra keistoka ir ją mąstyti yra sunku.

Tad skaitytojui užduodu pratimą vis pamąstyti apie viską, ir vis nauju klausimu ar nauju kampu, ką ir aš darau nuo pat vaikystės.

Atlikus šį pratimą, siūlau paskaityti
"Imagining Everything"

susieti su visko savybėmis

Visko savybės

Kai buvau pirmakursis studentas, troškau besąlygiškos tiesos, tad atsirėmiau į visko sąvoką. Pastebėjau kad viskas pasižymi keturiom savybėm:

* S0) Viskas neturi išorinių aplinkybių, juk jas visas apima.
* S1) Viskas nedaro jokios atrankos, o priima visa ką. Tai visų paprasčiausia taisyklė.
* S2) Viskas neturi vidinės sandaros. Jis gali būti tvarkingas, ir taip pat visiškas jovalas.
* S3) Viskas yra būtina sąvoka, kurią visi turime ir kurios negalime atsisakyti.

Dabar matau, kad šios savybės mums trukdo žinoti apie viską! Užtat jos kaip tik mums padeda suvokti savo nežinojimą.

išėjimas už savęs į save

Visko keturios savybės kartu apibrėžia ir betką, kažką bei nieką:
* Niekas yra būtina sąvoka.
* Kažkas yra būtina sąvoka, be vidinės sandaros.
* Betkas yra būtina sąvoka, be vidinės sandaros, ir be atrankos.
į:
* Dievo išeities taško svarba man
* kas yra Dievas? Dievo šokis - apžvelgiu jo raiškas - Dievas nulinis asmuo ir t.t.
* ar Dievas yra viskas? kuom jie skiriasi?
Ištrintos 319-320 eilutės:
In the automata hierarchy, consider how to model duality of internal structure and external network.
Ištrintos 339-341 eilutės:
Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus.
Pakeistos 342-343 eilutės iš
į:
* In the automata hierarchy, consider how to model duality of internal structure and external network.
Ištrintos 356-362 eilutės:
Požiūriai
* Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.
* Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.
* Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.
* Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.
* Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
Ištrintos 361-363 eilutės:

Požiūris
* Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis.
2020 vasario 20 d., 21:49 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 2-6 eilutės:
Surašyti: Apimtys - ketverybės klausimai - požiūrių grandinės, toliau žinojimas išverčia ir asmenys.

Žinojimas
* Žinojimas yra tame, kad nereikia dėmesio skirti. Pavyzdžiui, žinau kaip sugrįžta į viską ir betką, tai galiu susitelkti į kažką. Tai gali lemti išugdyti įgūdžiai, pasąmonė už dėmesio ribų.
Pakeistos 104-111 eilutės iš
į:
* Dievas įsigilina mumis, mūsų požiūriais, tad jais praturtina savo žinojimą.
* Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių
* Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.
* Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.
* Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.
* Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
* Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.
Pridėtos 170-172 eilutės:
Žinojimas
* Žinojimas yra tame, kad nereikia dėmesio skirti. Pavyzdžiui, žinau kaip sugrįžta į viską ir betką, tai galiu susitelkti į kažką. Tai gali lemti išugdyti įgūdžiai, pasąmonė už dėmesio ribų.
Pakeistos 207-242 eilutės iš
Asmenys atsako už tai ką gali žinoti.

Atitinkamai
atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti.

Dievas
atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.


Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.

Dievas įsigilina mumis, mūsų požiūriais, tad jais praturtina savo žinojimą.


Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių

Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.

Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.

Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.

Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
* Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.










į:
* Asmenys atsako už tai ką gali žinoti. Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti. Dievas atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.
* Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.
Ištrintos 211-214 eilutės:


2020 vasario 20 d., 21:41 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 7-15 eilutės:
Visko žinojimas
* Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad maldos moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė maldos mokslo.

Požiūris
* Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.
* Dėmesį siauriname požiūriais.
* Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
* Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.
Pridėtos 78-109 eilutės:
Visko žinojimas
* Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.
* Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.
* Žinočiau viską apie viską, betką, kažką ir nieką. Šias apimtis išskiria atitinkami žinojimai: Kodėl, Kaip, Koks, Ar. Vadinas, norėčiau apie viską žinoti Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
* Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.
* Mąstydami labai giliai, galime pasimesti, galime atitrūkti nuo visumos. Užtat privalome, kaip tas nuropojęs kūdikis, kaip tas nuklydęs vaikas, sugebėti grįžti prie Dievo, ir naujai atsisėti jam ant kelių.
* Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
* Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.
* Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad maldos moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė maldos mokslo.
* Jeigu matai viską, tai matai plačiau negu tas, kuris mato betką, kažką arba nieką. Tai kaip gali jį suprasti? Kaip gali Dievas mus suprasti?
* Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti? Tam reikalingas liudytojas. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.
* Plačiau mąstantis siaurėjančių požiūrių grandine įsijaučia į siauriau mąstantį ir išgirsta jo atsakymus.
* O siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.
* Ar palaikome visko žinojimą?
* Šiais keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime. Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera tokį visko žinojimą palaikyti? Tuomet atsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.
* Kitaip tarus, ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?
* Man asmeniškai pati svarbiausia vertybė yra gyventi tiesa. Gal dėl to, kad trokštu viską žinoti.
* Asmuo atsako už savo elgesį požiūrių grandinėje.
* Mano supratimu, mes kiekvienas dalyvaujame požiūrių grandinėje tarp Dievo ir Kito. Ypatingai atsakome, kaip tarpiniai asmenys, Aš ir Tu.
* Juk pasiklydęs vaikas, jei tik jis išmintingas, privalo susigaudyti, kad jisai nelygus savo tėvam. Ne jisai turėtų jų ieškoti, o jie turėtų jo ieškoti. Užtat jisai turėtų eiti ten, kur jie lengviausiai jį rastų.
* Panašiai, privalome suprasti, jog gyvename ne sau, o už mus platesniam požiūriui, kad jisai galėtų gyventi mumis, kad jisai mumis galėtų pasiekti kiekvieną.
* Privalome gyventi skaidriai, kaip akiniai, Dieviškam žvilgsniui atveriantys kelią.
* Sąmoningumu atsakome už save.
* Šie visi atsakomybės klausimai iškyla būtent Man, nes būtent man, ir tiktai man, tenka rūpintis mūsų santykių skaidrumu. Užtat būtent Man iškyla dorovės klausimai. Tai Mano santykis su visko žinojimu - Aš privalau praminti jam takus. O Tu privalai liudyti, ką žinai. O Kitas parodo, kad jisai gali Tave suprasti, išklausyti.
* O kaip mums atsakyti už save, kad būtumėme atviri, kad tarnautumėme aukštesniam, platesniam požiūriui? Kaip neužakėti, kaip praleisti šviesą, kad ji skverbtųsi pro mus, tiek gilyn, tiek platyn?
* Atsakome už save išlaikydami savyje laisvumą, gerumą. Laisvumas reiškiasi dvejopai. Atsakymais laisvumas mažėja, klausimais laisvumas didėja, o sąmoningumu susideriname, kad laisvumas galėtų tiek mažėti, tiek didėti.
* Esant laisvumui, Dievas gali gyventi mumis, o mes galime gyventi kitais. Visi galime gyventi vieningai. Sąmoningumu kiekvienas atitinkamai susideriname.
* Jėzaus žodžiai, Duok prašančiam.
* Kam iš viso mes reikalingi? Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.
Pridėtos 119-124 eilutės:
Požiūris
* Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.
* Dėmesį siauriname požiūriais.
* Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
* Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.
Pakeistos 134-147 eilutės iš
į:
* Pirmenybę teikti nežinojimui. Mąstyti klausimais. Panašiai, santykis tarp Dievo ir gerumo.
* Save tiksliname, užtat esame laisvi.
* Žinojimas įpareigoja. Kodėl? Nes proto santykis su žiniomis yra tas pats kaip valios santykis su veiksmais. Jeigu protas gali žinoti, tai širdis gali atjausti ir valia gali liepti. Tad žinojimas sutampa su atsakomybe. Nežinojimas irgi įpareigoja žinoti. Kodėl?
* Aš noriu tą patį žinoti žmoniškai, tad būtent keturiomis išsakytomis pakopomis.
* Man rūpi savo ribotu žmogišku proto prilygti Dievo žinojimui. Užtat turiu tobulai pažinti savo proto ribas ir suvokti jų tikslingumą. Turiu suprasti žinojimo apimtis - viską, betką, kažką, nieką; jų žinovus - Dievą, Mane, Tave, Kitą; ir ką jie žino - Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
* Sąmoningai žinočiau
* Dievas, kaip toks, mąsto nesąmoningai... nebent mumis...
* Man rūpi tikslingai įsijausti, suprasti reikalą, sąmoningumu prilygti Dievui.
* Įsivaizduoju, Dievas būtent mumis išgyvena dalinį žinojimą. Panašiai, būtent Dievu įsivaizduoju visuminį žinojimą.
* Kaip atsisakyti savo požiūrio?
* Kaip atsisakome savo požiūrio
* Sąmoningumu pasižiūriu į save, pamatau kaip mane varžo mano požiūris, pasižiūriu į save iš šalies.
* Sąmoningumu papildome dalinį žinojimą, kad jisai prilygtų visuminiam žinojimui.
Pakeistos 161-283 eilutės iš
Visko žinojimas
* Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti
. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.
* Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis
, platesnes ir siauresnes.
* Žinočiau viską apie viską
, betką, kažką ir nieką. Šias apimtis išskiria atitinkami žinojimai: Kodėl, Kaip, Koks, Ar. Vadinas, norėčiau apie viską žinoti Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip
, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
* Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau
.
* Mąstydami labai giliai, galime pasimesti, galime atitrūkti nuo visumos. Užtat privalome, kaip tas nuropojęs kūdikis, kaip tas nuklydęs vaikas, sugebėti grįžti prie Dievo, ir naujai atsisėti jam ant kelių.
* Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
* Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau
.




Jeigu matai viską, tai matai plačiau negu tas, kuris mato betką, kažką arba nieką. Tai kaip gali jį suprasti? Kaip gali Dievas mus suprasti?

Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti? Tam reikalingas liudytojas. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką
.

Plačiau mąstantis siaurėjančių požiūrių grandine įsijaučia į siauriau mąstantį ir išgirsta jo atsakymus.

O siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.


Ar palaikome visko žinojimą?

Šiais keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime. Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera tokį visko žinojimą palaikyti? Tuomet atsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.

Kitaip tarus, ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?

Man asmeniškai pati svarbiausia vertybė yra gyventi tiesa. Gal dėl to, kad trokštu viską žinoti.


Asmuo atsako už savo elgesį požiūrių grandinėje.

Mano supratimu, mes kiekvienas dalyvaujame požiūrių grandinėje tarp Dievo ir Kito. Ypatingai atsakome, kaip tarpiniai asmenys, Aš ir Tu.

Juk pasiklydęs vaikas, jei tik jis išmintingas, privalo susigaudyti, kad jisai nelygus savo tėvam. Ne jisai turėtų jų ieškoti, o jie turėtų jo ieškoti. Užtat jisai turėtų eiti ten, kur jie lengviausiai jį rastų.

Panašiai, privalome suprasti, jog gyvename ne sau, o už mus platesniam požiūriui, kad jisai galėtų gyventi mumis, kad jisai mumis galėtų pasiekti kiekvieną.

Privalome gyventi skaidriai, kaip akiniai, Dieviškam žvilgsniui atveriantys kelią.

Sąmoningumu atsakome už save.

Šie visi atsakomybės klausimai iškyla būtent Man, nes būtent man, ir tiktai man, tenka rūpintis mūsų santykių skaidrumu. Užtat būtent Man iškyla dorovės klausimai.

O kaip mums atsakyti už save, kad būtumėme atviri, kad tarnautumėme aukštesniam, platesniam požiūriui? Kaip neužakėti, kaip praleisti šviesą, kad ji skverbtųsi pro mus, tiek gilyn, tiek platyn?

Atsakome už save išlaikydami savyje laisvumą, gerumą. Laisvumas reiškiasi dvejopai. Atsakymais laisvumas mažėja, klausimais laisvumas didėja, o sąmoningumu susideriname, kad laisvumas galėtų tiek mažėti, tiek didėti.

Esant laisvumui, Dievas gali gyventi mumis, o mes galime gyventi kitais. Visi galime gyventi vieningai. Sąmoningumu kiekvienas atitinkamai susideriname.




Jėzaus žodžiai, Duok prašančiam.

Kam iš viso mes reikalingi? Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.

Save tiksliname, užtat esame laisvi.


Žinojimas įpareigoja. Kodėl? Nes proto santykis su žiniomis yra tas pats kaip valios santykis su veiksmais. Jeigu protas gali žinoti, tai širdis gali atjausti ir valia gali liepti. Tad žinojimas sutampa su atsakomybe. Nežinojimas irgi įpareigoja žinoti. Kodėl?


Aš noriu tą patį žinoti žmoniškai, tad būtent keturiomis išsakytomis pakopomis.

Man rūpi savo ribotu žmogišku proto prilygti Dievo žinojimui. Užtat turiu tobulai pažinti savo proto ribas ir suvokti jų tikslingumą. Turiu suprasti žinojimo apimtis - viską, betką, kažką, nieką;
jų žinovus - Dievą, Mane, Tave, Kitą;
ir ką jie žino - Kodėl, Kaip, Koks, Ar.

Sąmoningai žinočiau

Dievas, kaip toks, mąsto nesąmoningai... nebent mumis...

Man rūpi tikslingai įsijausti, suprasti reikalą, sąmoningumu prilygti Dievui.

Įsivaizduoju, Dievas būtent mumis išgyvena dalinį žinojimą. Panašiai, būtent Dievu įsivaizduoju visuminį žinojimą.

Kaip atsisakyti savo požiūrio?

Sąmoningumu pasižiūriu į save, pamatau kaip mane varžo mano požiūris, pasižiūriu į save iš šalies.

Sąmoningumu papildome dalinį žinojimą, kad jisai prilygtų visuminiam žinojimui.



Asmenis suvokiame klausimais

Asmenys yra tie, kuriuos norime suprasti. Požiūrių grandinė skiria asmenis.

Kai įsijaučiame, kai prisiimame požiūrį, kai numanome atsakymą, tai visi asmenys sutampa, tarsi matytų tom pačiom akim.

Kai atsitokėjame, kai užduodame klausimus, tai išsiskiria asmenys, kiekvienas atsako už savo apimtį.


Kaip atsisakome savo požiūrio


Atsakymais išsakome ką mes žinome apie kurią nors apimtį. Klausimais išsakome ko mes nežinome.
Atsakymais įsijaučiame į savo apimtį, ir primirštame visą grandinę ją nusakančių požiūrių.

Klausimais mąstome dvigubu požiūriu, tai yra, savo požiūrį papildome platesniu požiūriu. Jais tarsi žiūrime sau už peties, atsiplėšiame nuo savęs, tai yra nuo savo dėmesio, nuo jo apimties, ir pamąstome plačiau.

Klausimais tad atsisakome savo požiūrio. Jais grįžtame prie visumos. Jais galime įsivaizduoti ką reikštų neturėti nė jokio požiūrio.



Sąmoningumu deriname
žinojimą ir nežinojimą, renkamės žinoti ar nežinoti, atsakome už savo apimtį, atsisakome požiūrių

Sąmoningumu mąstome vis turiningiau.

Pasąmone mąstome vieną atsakymą, sąmone klausimu sustatome galime keliems atsakymams.

Pirmenybę teikti nežinojimui. Mąstyti klausimais. Panašiai, santykis tarp Dievo ir gerumo.

sąmoningumas leidžia mums atsisakyti savo požiūrių grandinės (ir kartu prisiimti požiūrius).

Sąmoningumu renkamės žinoti ar nežinoti, puoselėti šviesuolių bendrystę, kurioje gyvename klausimais vietoj kad atsakymais,

Sąmoningumu nežinojimą vis tikriau, gyviau, tiksliau išreiškiame žinojimu. Nežinojimas įsikūnija žinojimu, o žinojimas palaiko nežinojimo plėtojimą.
į:
* Sąmoningumu deriname žinojimą ir nežinojimą, renkamės žinoti ar nežinoti, atsakome už savo apimtį, atsisakome požiūrių
* Sąmoningumu mąstome vis turiningiau
.
* Pasąmone mąstome vieną atsakymą, sąmone klausimu sustatome galime keliems atsakymams.
* Sąmoningumas leidžia mums atsisakyti savo požiūrių grandinės (ir kartu prisiimti požiūrius).
* Sąmoningumu renkamės žinoti ar nežinoti, puoselėti šviesuolių bendrystę, kurioje gyvename klausimais vietoj kad atsakymais
,
* Sąmoningumu nežinojimą vis tikriau, gyviau
, tiksliau išreiškiame žinojimu. Nežinojimas įsikūnija žinojimu, o žinojimas palaiko nežinojimo plėtojimą.

Asmenys
* Asmenis suvokiame klausimais
* Asmenys yra tie, kuriuos norime suprasti. Požiūrių grandinė skiria asmenis.
* Kai įsijaučiame
, kai prisiimame požiūrį, kai numanome atsakymą, tai visi asmenys sutampa, tarsi matytų tom pačiom akim.
* Kai atsitokėjame, kai užduodame klausimus, tai išsiskiria asmenys, kiekvienas atsako už savo apimtį
.

Klausimai ir atsakymai
* Atsakymais išsakome ką mes žinome apie kurią nors apimtį. Klausimais išsakome ko mes nežinome.
* Atsakymais įsijaučiame į savo apimtį, ir primirštame visą grandinę ją nusakančių požiūrių
.
* Klausimais
mąstome dvigubu požiūriu, tai yra, savo požiūrį papildome platesniu požiūriu. Jais tarsi žiūrime sau už peties, atsiplėšiame nuo savęs, tai yra nuo savo dėmesio, nuo jo apimties, ir pamąstome plačiau.
* Klausimais tad atsisakome savo požiūrio. Jais grįžtame prie visumos. Jais galime įsivaizduoti ką reikštų neturėti nė jokio požiūrio
.
2020 vasario 20 d., 21:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 63-70 eilutės iš
į:
* Kiekvienam iš mūsų tenka pabūti Kitu, Tavimi, Savimi, o gal ir Dievu.
* Asmenys yra liudytojai.
Kiekvienai apimčiai – viskam, betkam, kažkam, niekam – įsivaizduojame ją numanantį asmenį – Dievą, Mane, Tave, Kitą.
* Dievu įsivaizduojame ką reiškia jokio požiūrio nevaržomam žinoti viską.
* Tuo tarpu betką riboja požiūris. Būtent Aš išgyvenu ir numanau betką.
* Kažką nusako požiūris į tą požiūrį. Užtat Tu apibrėži kažką.
* Tuomet Kitas iš šalies, savo požiūriu, stebi tarpą skiriantį požiūrį į požiūrį, tad susitelkia į nieką.
Pakeistos 92-95 eilutės iš
į:
* Prielaida = esmė = savybė. Dievo prielaida: sutampa su savimi. Dievo savybė (meilė): jisai atskirtas nuo savęs.
* Neigiami įsakymai sukuria, atitveria erdvę požiūriui, tad trejybei, tad trilypumui.
* Dvasioje slypi įvairūs (3) dvilypumai. (Permąstyti Dvasios vaidmenį trijose Dievo šokio sandarose.)
Pakeistos 100-110 eilutės iš
į:
* Išgyvenime, Dievas išeina už savęs padalinimu, ir juo išgyvena; pats išeinu už savęs atvaizdais ir aplinkybėmis, įsijautimu ir atsitokėjimu, ir jais išgyvenu; o kiti išeina už savęs trimis kalbomis.
* Išgyvenimas išreiškia kaip visi Dievo trejybės vaidmenys išeina už savęs tuo pačiu išėjimu už savęs.
* Padalinimas išgyvenamas požiūriu; taip pat požiūriu į požiūrį (per atvaizdus ir aplinkybes); taip pat požiūriu į požiūrį į požiūrį (per tris kalbas)
* Nurimdami išvystome didžiausią jautrumą ir kartu didžiausią laisvę ir didžiausią atsitiktinumą (ryšį su Dievu), didžiausią lankstumą.
* Išgyvenimas sieja požiūrį su asmeniu, taip kad jį įsisavina ir tampa jo dalimi, šešerybės atvaizdu.

Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmais pereiname iš trejybės į ketverybę (abiem kryptim). Apsukti trejybės ratą reikia padaryti ketverybę.
* Koks ryšys tarp požiūrio (8 x 3) (susiję su kuo?) ir koordinačių sistemos (4+6) (susijęs su tensoriais?)
* Susieti, kaip žinojimo rūmuose 3+3 apibrėžia požiūrį į požiūrį į požiūrį (valią 6+3=1), 4+2 apibrėžia požiūrį į požiūrį (širdį 5+3=0), 3x4=1 apibrėžia požiūrį (protą 4+3=-1).
Pakeistos 131-142 eilutės iš

Kiekvienai apimčiai – viskam, betkam, kažkam, niekam – įsivaizduojame ją numanantį asmenį – Dievą, Mane, Tave, Kitą.

* Dievu įsivaizduojame ką reiškia jokio požiūrio nevaržomam žinoti viską.
* Tuo tarpu betką riboja požiūris. Būtent Aš išgyvenu ir numanau betką.
* Kažką nusako požiūris į tą požiūrį. Užtat Tu apibrėži kažką.
* Tuomet Kitas iš šalies, savo požiūriu, stebi tarpą skiriantį požiūrį į požiūrį, tad susitelkia į nieką.

Kiekvienam iš mūsų tenka pabūti Kitu, Tavimi, Savimi, o gal ir Dievu.
Asmenys yra liudytojai.
į:
Pakeistos 463-466 eilutės iš
Susieti, kaip žinojimo rūmuose 3+3 apibrėžia požiūrį į požiūrį į požiūrį (valią 6+3=1), 4+2 apibrėžia požiūrį į požiūrį (širdį 5+3=0), 3x4=1 apibrėžia požiūrį (protą 4+3=-1).

Pamąstyti kaip geometrijos-logikos ketverybė suveda analizės ketverybę ir algebros ketverybę, gaunasi 12 aplinkybių. Ir kodėl du ketverybių atvaizdai nesukuria trečio atvaizdo?
į:

Math
*
Pamąstyti kaip geometrijos-logikos ketverybė suveda analizės ketverybę ir algebros ketverybę, gaunasi 12 aplinkybių. Ir kodėl du ketverybių atvaizdai nesukuria trečio atvaizdo?
Ištrintos 504-518 eilutės:
Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmais pereiname iš trejybės į ketverybę (abiem kryptim). Apsukti trejybės ratą reikia padaryti ketverybę.
* Koks ryšys tarp požiūrio (8 x 3) (susiję su kuo?) ir koordinačių sistemos (4+6) (susijęs su tensoriais?)

Dievo šokis
* Prielaida = esmė = savybė. Dievo prielaida: sutampa su savimi. Dievo savybė (meilė): jisai atskirtas nuo savęs.
* Neigiami įsakymai sukuria, atitveria erdvę požiūriui, tad trejybei, tad trilypumui.
* Dvasioje slypi įvairūs (3) dvilypumai. (Permąstyti Dvasios vaidmenį trijose Dievo šokio sandarose.)

Išgyvenimų apytaka
* Išgyvenime, Dievas išeina už savęs padalinimu, ir juo išgyvena; pats išeinu už savęs atvaizdais ir aplinkybėmis, įsijautimu ir atsitokėjimu, ir jais išgyvenu; o kiti išeina už savęs trimis kalbomis.
* Išgyvenimas išreiškia kaip visi Dievo trejybės vaidmenys išeina už savęs tuo pačiu išėjimu už savęs.
* Padalinimas išgyvenamas požiūriu; taip pat požiūriu į požiūrį (per atvaizdus ir aplinkybes); taip pat požiūriu į požiūrį į požiūrį (per tris kalbas)
* Nurimdami išvystome didžiausią jautrumą ir kartu didžiausią laisvę ir didžiausią atsitiktinumą (ryšį su Dievu), didžiausią lankstumą.
* Išgyvenimas sieja požiūrį su asmeniu, taip kad jį įsisavina ir tampa jo dalimi, šešerybės atvaizdu.
2020 vasario 20 d., 21:20 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 460-462 eilutės:
Išgyvenimas
* Išgyvenimas sieja požiūrį su asmeniu, taip kad jį įsisavina ir tampa jo dalimi, šešerybės atvaizdu.
Pakeistos 479-480 eilutės iš
Nulybės atvaizdai (prasmingumas, pastovumas, betarpiškumas, tiesa) išreiškia kaip iš įvairių apimčių (viskas, betkas, kažkas, niekas) atrodo Dievo savybės jam išeinant už savęs. Pavyzdžiui, nieko apimtyje, tiesa sutampa Dievo raiška (buvimas) ir turinys (nebuvimas).
į:
Nulybė
*
Nulybės atvaizdai (prasmingumas, pastovumas, betarpiškumas, tiesa) išreiškia kaip iš įvairių apimčių (viskas, betkas, kažkas, niekas) atrodo Dievo savybės jam išeinant už savęs. Pavyzdžiui, nieko apimtyje, tiesa sutampa Dievo raiška (buvimas) ir turinys (nebuvimas).
Pakeistos 485-507 eilutės iš
Dvasioje slypi įvairūs (3) dvilypumai. (Permąstyti Dvasios vaidmenį trijose Dievo šokio sandarose.)

Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O maldos mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6
+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.

Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas
koks esu? Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi? Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra?

Koks ryšys tarp požiūrio (8 x 3)
(susiję su kuo?) ir koordinačių sistemos (4+6) (susijęs su tensoriais?)

Šešerybės atvaizdai sieja širdį (pasąmonę išsakančią sąmonei) ir protą (sąmonę išsakantį pasąmonei).

Žinojimo rūmais pereiname iš trejybės į ketverybę
(abiem kryptim). Apsukti trejybės ratą reikia padaryti ketverybę.

Prielaida = esmė = savybė. Dievo prielaida: sutampa su savimi
. Dievo savybė (meilė): jisai atskirtas nuo savęs.

Nurimdami išvystome didžiausią jautrumą ir kartu didžiausią laisvę ir didžiausią atsitiktinumą (ryšį su Dievu)
, didžiausią lankstumą.

Neigiami įsakymai sukuria, atitveria erdvę požiūriui, tad trejybei, tad trilypumui.

Padalinimas išgyvenamas požiūriu; taip pat požiūriu į požiūrį (per atvaizdus
ir aplinkybes); taip pat požiūriu į požiūrį į požiūrį (per tris kalbas)

Išgyvenime, Dievas išeina už savęs padalinimu, ir juo išgyvena; pats išeinu už savęs atvaizdais ir aplinkybėmis, įsijautimu ir atsitokėjimu, ir jais išgyvenu; o kiti išeina
už savęs trimis kalbomis.

Išgyvenimas išreiškia kaip visi Dievo trejybės vaidmenys išeina už savęs tuo pačiu išėjimu už savęs.
į:
Aštuongubas kelias
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais
) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O maldos mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.

Apytakos
* Aš - akivaizdu
, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu? Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi? Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra?

Šešerybė
* Šešerybės atvaizdai sieja širdį (pasąmonę išsakančią sąmonei) ir protą
(sąmonę išsakantį pasąmonei).

Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmais pereiname iš trejybės į ketverybę (abiem kryptim). Apsukti trejybės ratą reikia padaryti ketverybę.
* Koks ryšys tarp požiūrio (8 x 3)
(susiję su kuo?) ir koordinačių sistemos (4+6) (susijęs su tensoriais?)

Dievo šokis
* Prielaida = esmė = savybė
. Dievo prielaida: sutampa su savimi. Dievo savybė (meilė): jisai atskirtas nuo savęs.
* Neigiami įsakymai sukuria, atitveria erdvę požiūriui, tad trejybei
, tad trilypumui.
* Dvasioje slypi įvairūs (3) dvilypumai. (Permąstyti Dvasios vaidmenį trijose Dievo šokio sandarose.)

Išgyvenimų apytaka
* Išgyvenime, Dievas išeina už savęs padalinimu,
ir juo išgyvena; pats išeinu už savęs atvaizdais ir aplinkybėmis, įsijautimu ir atsitokėjimu, ir jais išgyvenu; o kiti išeina už savęs trimis kalbomis.
* Išgyvenimas išreiškia kaip visi Dievo trejybės vaidmenys išeina už savęs tuo pačiu išėjimu
už savęs.
* Padalinimas išgyvenamas požiūriu; taip pat požiūriu į požiūrį (per atvaizdus ir aplinkybes); taip pat požiūriu į požiūrį į požiūrį (per tris kalbas)
* Nurimdami išvystome didžiausią jautrumą ir kartu didžiausią laisvę ir didžiausią atsitiktinumą (ryšį su Dievu), didžiausią lankstumą.
* Išgyvenimas sieja požiūrį su asmeniu, taip kad jį įsisavina ir tampa jo dalimi, šešerybės atvaizdu
.
2020 vasario 20 d., 21:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-16 eilutės iš
į:
* Dėmesį siauriname požiūriais.
* Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
* Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.
Pakeistos 100-136 eilutės iš
Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.


Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta.
Kodėl? Kaip? Koks? Ar?

Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.

Žinočiau viską apie viską, betką, kažką ir nieką. Šias apimtis išskiria atitinkami žinojimai: Kodėl, Kaip, Koks, Ar. Vadinas, norėčiau apie viską žinoti Kodėl? Kaip? Koks? Ar?

Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.










Žinojimu
mąstome vis giliau,
nežinojimu, vis plačiau.

Mąstydami labai giliai, galime pasimesti, galime atitrūkti nuo visumos. Užtat privalome, kaip tas nuropojęs kūdikis, kaip tas nuklydęs vaikas, sugebėti grįžti prie Dievo, ir naujai atsisėti jam ant kelių.

Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.

Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.

Dėmesį siauriname požiūriais.

Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.

Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.

Dievas, Aš, Tu, Kitas
į:
Visko žinojimas
* Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.
* Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta. Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.
* Žinočiau viską apie viską, betką, kažką ir nieką. Šias apimtis išskiria atitinkami žinojimai: Kodėl, Kaip, Koks, Ar. Vadinas, norėčiau apie viską žinoti Kodėl? Kaip? Koks? Ar?
* Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.
* Žinojimu mąstome vis giliau, nežinojimu, vis plačiau.
* Mąstydami labai giliai, galime pasimesti, galime atitrūkti nuo visumos. Užtat privalome, kaip tas nuropojęs kūdikis, kaip tas nuklydęs vaikas, sugebėti grįžti prie Dievo, ir naujai atsisėti jam ant kelių.
* Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.
* Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.
2020 vasario 20 d., 20:04 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 2-6 eilutės:
Autobiografija
* Kaip vaikystėje žaidžiau su savo protu - šachmatus pernešdavau per kambarį ir bandydavau prisiminti, kas kitoje kambario pusėje.

Taškas iš kurio viskas išsiskleidžia ir kartu į kuri viskas susiveda. Visiškas nežinojimas.
Ištrintos 26-31 eilutės:
Kaip susidėlioja atsakomybė už žinojimą? ir kaip mus vienija asakomybė už visko žinojimą? Dievas atsako už kodėl, Aš už kaip, Tu už koks, Kitas už ar.

Be atsakomybės (šešerybės), be tiesos (septynerybės), gyvenimas painiojasi.

Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia? Ji nustato parinktį, santykį tarp pasąmonės ir sąmonės, o gyvenimas (pasaulis) parūpina duomenis, kurių pagrindu taikome parinktį - įsijaučiame +1, atisitokėjame +2, ar esame sąmoningi +3. Gal nesvarbu kaip nustato, gali nustatyti griežtai, jeigu tiesiog to laikosi, širdis ir pasąmonė paklus valiai, nes teisinga valia ją supras ir išgirs. Tad bręstant išmokstame valingai nustatyti santykį taip, kad būtumėme ko labiau sąmoningi, vyrautų sąmoningumas.
Pridėtos 37-39 eilutės:
Autobiografija
* Kaip vaikystėje žaidžiau su savo protu - šachmatus pernešdavau per kambarį ir bandydavau prisiminti, kas kitoje kambario pusėje.
Pridėta 49 eilutė:
* Kaip susidėlioja atsakomybė už žinojimą? ir kaip mus vienija asakomybė už visko žinojimą? Dievas atsako už kodėl, Aš už kaip, Tu už koks, Kitas už ar.
Ištrinta 63 eilutė:
* Dievas yra nežinojimas. Ar nežinojimas būtinas?
Pakeistos 65-68 eilutės iš
į:
Nežinojimas
* Dievas yra nežinojimas. Ar nežinojimas būtinas?
* Taškas iš kurio viskas išsiskleidžia ir kartu į kurį viskas susiveda. Visiškas nežinojimas.
Pridėtos 85-86 eilutės:
* Be atsakomybės (šešerybės), be tiesos (septynerybės), gyvenimas painiojasi.
* Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia? Ji nustato parinktį, santykį tarp pasąmonės ir sąmonės, o gyvenimas (pasaulis) parūpina duomenis, kurių pagrindu taikome parinktį - įsijaučiame +1, atisitokėjame +2, ar esame sąmoningi +3. Gal nesvarbu kaip nustato, gali nustatyti griežtai, jeigu tiesiog to laikosi, širdis ir pasąmonė paklus valiai, nes teisinga valia ją supras ir išgirs. Tad bręstant išmokstame valingai nustatyti santykį taip, kad būtumėme ko labiau sąmoningi, vyrautų sąmoningumas.
2020 vasario 20 d., 19:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-31 eilutės iš
Dvilypumas
* Dvigubo žvilgsnio svarba humore ir kitur. Nežinojimo dorybėse: humoras, ironija, skeptiškumas. Atskirto mąstymo lygiagretumas.

Visko savybes permąstyti.
* Į save priima save. (būtina sąvoka)
* Į save priima savo vidinę sandarą.
* Į save priima visa kas ateina iš lauko.
* Į save priima visas savo aplinkybes.
Apima... save, savo vidinę sandarą, visa kas ateina iš lauko, visas savo aplinkybes.





Ar sąmonė yra veidrodis tarp Dievo (sąmoningumo?) ir pasąmonės?

Ketverybėje papildiniai - sulyginti ir suprasti:
* Ar, koks, kaip, kodėl
* P3, P2, P1, P0 (požiūriai)
* Kodėl, kaip, koks, ar

Būtent žinojimas apverčia ketverybės klausimų eiliškumą:
* Viskas? Kodėl yra viskas, Kaip yra viskas, Koks yra viskas, Ar yra viskas
* Žinau viską? Ar žinau viską, kokį žinau viską, kaip žinau viską, kodėl žinau viską.
* Dievas? Ar (Dievas būtinas), Koks (Aš tikras), Kaip (Tu galmimas), Kodėl (Kitas yra)
Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia)

Kaip vaikystėje žaidžiau su savo protu - šachmatus pernešdavau per kambarį ir bandydavau prisiminti, kas kitoje kambario pusėje.
į:
Autobiografija
* Kaip vaikystėje žaidžiau su savo protu - šachmatus pernešdavau per kambarį ir bandydavau prisiminti, kas kitoje kambario pusėje.
Pakeistos 10-18 eilutės iš
Žinojimas yra tame, kad nereikia dėmesio skirti. Pavyzdžiui, žinau kaip sugrįžta į viską ir betką, tai galiu susitelkti į kažką. Tai gali lemti išugdyti įgūdžiai, pasąmonė už dėmesio ribų.

Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad maldos moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė maldos mokslo.

Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.

Ketverybė skaldo lygmenis į žinojimą ir nežinojimą, tad į priešingybes.

Trimis
kalbomis atsisakome požiūrių, kyla sąmoningumas. Požiūrių atsisakome veiksniais +1, +2, +3 tuos požiūrius pridėdami prie padalinimų.
į:
Žinojimas
* Žinojimas yra tame, kad nereikia dėmesio skirti. Pavyzdžiui, žinau kaip sugrįžta į viską ir betką, tai galiu susitelkti į kažką. Tai gali lemti išugdyti įgūdžiai, pasąmonė už dėmesio ribų.

Visko žinojimas
* Galiu iš karto žinoti
viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad maldos moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė maldos mokslo.

Požiūris
* Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.

Ketverybė
* Ketverybė skaldo lygmenis į žinojimą ir nežinojimą, tad į priešingybes.
Ketverybėje papildiniai - sulyginti ir suprasti:
* Ar, koks, kaip, kodėl
* P3, P2, P1, P0 (požiūriai)
* Kodėl, kaip, koks, ar

Kalbos
*
Trimis kalbomis atsisakome požiūrių, kyla sąmoningumas. Požiūrių atsisakome veiksniais +1, +2, +3 tuos požiūrius pridėdami prie padalinimų.
Ištrintos 31-36 eilutės:
Kito tiesa yra jo sąmoningumo ženklas, kaip jisai nusistato.

Kodėl kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška?

Kodėl apytakoms Aš esu asmuo, Tu esi asmenybė, tačiau su požiūriais yra atvirkščiai, ir gerasis vaikas yra bendras žmogus - asmuo (+2 dvejonėse), o blogasis vaikas yra paskiras žmogus - asmenybė (+1 dvejonėse)?
Ištrintos 37-42 eilutės:
Kaip visko žinojimas susiskaido: Visko žinojimas išskleidžiamas visišku nežinojimu. Pažingsnis betko žinojimas - kažko nežinojimas - paskiras klausimas. Kažko žinojimas - betko nežinojimas - atsisakymas prielaidų - atsakymo išklausymas. Nieko žinojimas (vertinimas) visko nežinojimas (tiesos išaiškinimas, ir prieštaravimas sau).

Neprieštarauja sau, laikosi santvarkos. Prieštarauja sau, išeina už santvarkos. Tėvas Dvasia( Sūnus ).

Žinojimas kažko - pasąmonė (vienu ypu), betko pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje). Žinojimas visko - sąmoningumas.
Pridėtos 53-56 eilutės:
* Žinojimas kažko - pasąmonė (vienu ypu), betko pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje). Žinojimas visko - sąmoningumas.
* Kaip visko žinojimas susiskaido: Visko žinojimas išskleidžiamas visišku nežinojimu. Pažingsnis betko žinojimas - kažko nežinojimas - paskiras klausimas. Kažko žinojimas - betko nežinojimas - atsisakymas prielaidų - atsakymo išklausymas. Nieko žinojimas (vertinimas) visko nežinojimas (tiesos išaiškinimas, ir prieštaravimas sau).
* Kodėl kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška?
* Kodėl apytakoms Aš esu asmuo, Tu esi asmenybė, tačiau su požiūriais yra atvirkščiai, ir gerasis vaikas yra bendras žmogus - asmuo (+2 dvejonėse), o blogasis vaikas yra paskiras žmogus - asmenybė (+1 dvejonėse)?
Pakeistos 62-67 eilutės iš
į:
Būtent žinojimas apverčia ketverybės klausimų eiliškumą:
* Viskas? Kodėl yra viskas, Kaip yra viskas, Koks yra viskas, Ar yra viskas
* Žinau viską? Ar žinau viską, kokį žinau viską, kaip žinau viską, kodėl žinau viską.
* Dievas? Ar (Dievas būtinas), Koks (Aš tikras), Kaip (Tu galmimas), Kodėl (Kitas yra)
Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia)
Pakeistos 72-81 eilutės iš
į:
* Neprieštarauja sau, laikosi santvarkos. Prieštarauja sau, išeina už santvarkos. Tėvas Dvasia ( Sūnus ).

Viskas
* Visko savybes permąstyti.
* Į save priima save. (būtina sąvoka)
* Į save priima savo vidinę sandarą.
* Į save priima visa kas ateina iš lauko.
* Į save priima visas savo aplinkybes.
Apima... save, savo vidinę sandarą, visa kas ateina iš lauko, visas savo aplinkybes.
Pridėtos 91-93 eilutės:
Dvilypumas
* Dvigubo žvilgsnio svarba humore ir kitur. Nežinojimo dorybėse: humoras, ironija, skeptiškumas. Atskirto mąstymo lygiagretumas.
Pakeistos 97-98 eilutės iš
į:
* Ar sąmonė yra veidrodis tarp Dievo (sąmoningumo?) ir pasąmonės?
* Kito tiesa yra jo sąmoningumo ženklas, kaip jisai nusistato.
2020 vasario 20 d., 19:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-17 eilutės iš
Dievas yra nežinojimas.
Ar nežinojimas būtinas?
į:
Ištrintos 56-57 eilutės:
Dievo šokyje trejybės ratas sieja požiūrius ir vienumą (tad meilę). Vienumas yra Dievo nulybę papildanti, išplečianti sąvoka, mus visus įtraukianti, buvimą išplečianti būtinumu, tai yra esmė.
Ištrintos 66-71 eilutės:

* Dievui - žinojimai visko, betko, kažko, nieko - vienu ypu
* Man - betko, kažko, nieko
* Tu - kažko, nieko
* Kitas - nieko
Ištrintos 69-74 eilutės:
Dievo šokio išvada:
* Dievas be jokio požiūrio, Dievo vaidmenys prisiima savo požiūrius.
* (lygiaverčių vaidmenų) trejybės ratas (susidarantis iš požiūrių) - atveria galimybę "įsijausti" žmogumi - nebūti, tai yra, būti be Dievo. Tai išgyvenu Aš, negalintis pabėgti nuo savo požiūrio, tad ištisai gyvenantis Dievo nebuvime.

Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.
Pakeistos 81-87 eilutės iš
į:
* Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.
Žinojimai
* Dievui - žinojimai visko, betko, kažko, nieko - vienu ypu
* Man - betko, kažko, nieko
* Tu - kažko, nieko
* Kitas - nieko
Pridėtos 91-97 eilutės:
* Dievas yra nežinojimas. Ar nežinojimas būtinas?

Dievo šokis
* Dievo šokyje trejybės ratas sieja požiūrius ir vienumą (tad meilę). Vienumas yra Dievo nulybę papildanti, išplečianti sąvoka, mus visus įtraukianti, buvimą išplečianti būtinumu, tai yra esmė.
Dievo šokio išvada:
* Dievas be jokio požiūrio, Dievo vaidmenys prisiima savo požiūrius.
* (lygiaverčių vaidmenų) trejybės ratas (susidarantis iš požiūrių) - atveria galimybę "įsijausti" žmogumi - nebūti, tai yra, būti be Dievo. Tai išgyvenu Aš, negalintis pabėgti nuo savo požiūrio, tad ištisai gyvenantis Dievo nebuvime.
2020 vasario 20 d., 18:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 70-72 eilutės iš
Nesimetrinės funkcijos, bandyti jas suprasti priskiriant {$q_3^2=0$} ir panašiai.
į:
Pakeistos 76-77 eilutės iš
Trejybė erdvė, ketverybė laikas.
į:
Penkerybė
*
Trejybė erdvė, ketverybė laikas.
Pakeistos 92-104 eilutės iš
Gerbčiau, atjausčiau ir suprasčiau kiekvieną asmenį, kaip jisai susižino.
Žinočiau žmoniškai atjausdamas. kiekvieną apimtį atskirai, atjausdamas jį numanantį asmenį, kaip jisai susižino. Užtat žinočiau ką kiekvienas asmuo numano, atjausdamas jį, kaip jisai susižino. O jisai susižino tyrimu, apytaka.

Kiekvieną apimtį pažįsta už ją atsakantis asmuo
.

Dievas, kaip toliaregis, mato viską iš karto
. O aš, net sėdėdamas jam ant kelių, esu trumparegis. Net jei suvokčiau visumą, jei noriu suprasti smulkmenas, turiu savo protu prie jų prieiti.

Mano protas yra labai ribotas. Jeigu suprasčiau savo proto ribas, jeigu išmanyčiau jų tikslingumą, jeigu būčiau itin sąmoningas
, gal tada įstengčiau atsisakyti savo požiūrio, gal žvelgčiau Dievo žvilgsniu. Jei būčiau tiesus, teisingai sustatytas, gal tada manimi Dievas žvelgtų į viską.

Sąmoningumu viskas susidėlioja

Dievas apima visą laiką ir erdvę. Jo nevaržo nė laikas, nė erdvė. Jis tiesiog neturi laiko ir erdvės
.
į:
Apytakos
* Kiekvieną apimtį pažįsta už ją atsakantis asmuo
.
* Gerbčiau, atjausčiau ir suprasčiau kiekvieną
asmenį, kaip jisai susižino.
* Žinočiau žmoniškai atjausdamas. kiekvieną apimtį atskirai, atjausdamas jį numanantį asmenį, kaip jisai susižino. Užtat žinočiau ką kiekvienas asmuo numano, atjausdamas jį, kaip jisai susižino. O jisai susižino tyrimu, apytaka.

Dievas
* Dievas, kaip toliaregis
, mato viską iš karto. O aš, net sėdėdamas jam ant kelių, esu trumparegis. Net jei suvokčiau visumą, jei noriu suprasti smulkmenas, turiu savo protu prie jų prieiti.
* Dievas apima visą laiką ir erdvę. Jo nevaržo nė laikas
, nė erdvė. Jis tiesiog neturi laiko ir erdvės.

Išgyvenimų apytaka
* Mano protas yra labai ribotas. Jeigu suprasčiau savo proto ribas, jeigu išmanyčiau jų tikslingumą, jeigu būčiau itin sąmoningas, gal tada įstengčiau atsisakyti savo požiūrio, gal žvelgčiau Dievo žvilgsniu. Jei būčiau tiesus, teisingai sustatytas, gal tada manimi Dievas žvelgtų į viską
.

Sąmoningumas
* Sąmoningumu viskas susidėlioja
* Sąmoningumu esame nuovokūs, tad mums viskas susidėlioja tvarkingai. Tiesa kaip siūlas suveda viską, betką, kažką ir nieką. Ar suveda greičiau, ar lėčiau, Dievui nesvarbu, bile tik suveda teisingai.
Ištrinta 110 eilutė:
Sąmoningumu esame nuovokūs, tad mums viskas susidėlioja tvarkingai. Tiesa kaip siūlas suveda viską, betką, kažką ir nieką. Ar suveda greičiau, ar lėčiau, Dievui nesvarbu, bile tik suveda teisingai.
2020 vasario 20 d., 15:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 539-541 eilutės iš
Išgyvenime, Dievas išeina už savęs padalinimu, ir juo išgyvena; pats išeinu už savęs atvaizdais ir aplinkybėmis, įsijautimu ir atsitokėjimu, ir jais išgyvenu; o kiti išeina už savęs trimis kalbomis.
į:
Išgyvenime, Dievas išeina už savęs padalinimu, ir juo išgyvena; pats išeinu už savęs atvaizdais ir aplinkybėmis, įsijautimu ir atsitokėjimu, ir jais išgyvenu; o kiti išeina už savęs trimis kalbomis.

Išgyvenimas išreiškia kaip visi Dievo trejybės vaidmenys išeina už savęs tuo pačiu išėjimu už savęs
.
2020 vasario 20 d., 15:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 537-539 eilutės iš
Padalinimas išgyvenamas požiūriu; taip pat požiūriu į požiūrį (per atvaizdus ir aplinkybes); taip pat požiūriu į požiūrį į požiūrį (per tris kalbas)
į:
Padalinimas išgyvenamas požiūriu; taip pat požiūriu į požiūrį (per atvaizdus ir aplinkybes); taip pat požiūriu į požiūrį į požiūrį (per tris kalbas)

Išgyvenime, Dievas išeina už savęs padalinimu, ir juo išgyvena; pats išeinu už savęs atvaizdais ir aplinkybėmis, įsijautimu ir atsitokėjimu, ir jais išgyvenu; o kiti išeina už savęs trimis kalbomis.
2020 vasario 14 d., 23:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 535-537 eilutės iš
Neigiami įsakymai sukuria, atitveria erdvę požiūriui, tad trejybei, tad trilypumui.
į:
Neigiami įsakymai sukuria, atitveria erdvę požiūriui, tad trejybei, tad trilypumui.

Padalinimas išgyvenamas požiūriu; taip pat požiūriu į požiūrį (per atvaizdus ir aplinkybes); taip pat požiūriu į požiūrį į požiūrį (per tris kalbas)
2020 vasario 14 d., 14:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 531-535 eilutės iš
Prielaida = esmė = savybė. Dievo prielaida: sutampa su savimi. Dievo savybė (meilė): jisai atskirtas nuo savęs.
į:
Prielaida = esmė = savybė. Dievo prielaida: sutampa su savimi. Dievo savybė (meilė): jisai atskirtas nuo savęs.

Nurimdami išvystome didžiausią jautrumą ir kartu didžiausią laisvę ir didžiausią atsitiktinumą (ryšį su Dievu), didžiausią lankstumą.

Neigiami įsakymai sukuria, atitveria erdvę požiūriui, tad trejybei, tad trilypumui
.
2020 vasario 14 d., 14:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 531 eilutė iš:
Prielaida = esmė = savybė. Dievo prielaida: sutampa su savimi. Dievo savybė: jisai atskirtas nuo savęs.
į:
Prielaida = esmė = savybė. Dievo prielaida: sutampa su savimi. Dievo savybė (meilė): jisai atskirtas nuo savęs.
2020 vasario 14 d., 14:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 529-531 eilutės iš
Žinojimo rūmais pereiname iš trejybės į ketverybę (abiem kryptim). Apsukti trejybės ratą reikia padaryti ketverybę.
į:
Žinojimo rūmais pereiname iš trejybės į ketverybę (abiem kryptim). Apsukti trejybės ratą reikia padaryti ketverybę.

Prielaida = esmė = savybė. Dievo prielaida: sutampa su savimi. Dievo savybė: jisai atskirtas nuo savęs
.
2020 vasario 14 d., 14:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 527-529 eilutės iš
Šešerybės atvaizdai sieja širdį (pasąmonę išsakančią sąmonei) ir protą (sąmonę išsakantį pasąmonei).
į:
Šešerybės atvaizdai sieja širdį (pasąmonę išsakančią sąmonei) ir protą (sąmonę išsakantį pasąmonei).

Žinojimo rūmais pereiname iš trejybės į ketverybę (abiem kryptim). Apsukti trejybės ratą reikia padaryti ketverybę
.
2020 vasario 14 d., 12:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 525-527 eilutės iš
Koks ryšys tarp požiūrio (8 x 3) (susiję su kuo?) ir koordinačių sistemos (4+6) (susijęs su tensoriais?)
į:
Koks ryšys tarp požiūrio (8 x 3) (susiję su kuo?) ir koordinačių sistemos (4+6) (susijęs su tensoriais?)

Šešerybės atvaizdai sieja širdį (pasąmonę išsakančią sąmonei) ir protą (sąmonę išsakantį pasąmonei).
2020 vasario 13 d., 23:37 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 521-525 eilutės iš
Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O maldos mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.
į:
Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O maldos mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.

Aš - akivaizdu, kad esu (nes turiu požiūrį). Tad klausimas koks esu? Tu, koks esi, akivaizdu, tad klausimas, kaip tu esi? Kitas, akivaizdu, kaip yra, tad klausimas, kodėl yra?

Koks ryšys tarp požiūrio (8 x 3) (susiję su kuo?) ir koordinačių sistemos (4+6) (susijęs su tensoriais?)
2020 vasario 12 d., 23:11 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-8 eilutės iš
Dvigubo žvilgsnio svarba humore ir kitur. Nežinojimo dorybėse: humoras, ironija, skeptiškumas. Atskirto mąstymo lygiagretumas.

Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".

[[https://chess24.com/en/watch/live-tournaments/world-blitz-championship-2019/10/1/2 | Šachmatai]]
į:
Dvilypumas
*
Dvigubo žvilgsnio svarba humore ir kitur. Nežinojimo dorybėse: humoras, ironija, skeptiškumas. Atskirto mąstymo lygiagretumas.
Pakeistos 16-17 eilutės iš
Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.
į:
Pridėtos 508-509 eilutės:
* Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.
* Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
2020 vasario 12 d., 23:09 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 2-5 eilutės:
* Trys veiksmai ir trys vyksniai (veiksmų išdavos)

Pakeisti: ne veiksnys, o veiksmas.
Ištrintos 18-19 eilutės:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Nothing | Wikipedia: Nothing]] Hegel ir kiti.
Ištrintos 139-146 eilutės:






Ištrintos 145-151 eilutės:
Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.

Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.

Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.
Pakeistos 150-157 eilutės iš
Dievu įsivaizduojame ką reiškia jokio požiūrio nevaržomam žinoti viską.

Tuo tarpu betką riboja požiūris. Būtent Aš išgyvenu ir numanau betką.

Kažką nusako požiūris į tą požiūrį. Užtat Tu apibrėži kažką.

Tuomet Kitas iš šalies, savo požiūriu, stebi tarpą skiriantį požiūrį į požiūrį, tad susitelkia į nieką.
į:
* Dievu įsivaizduojame ką reiškia jokio požiūrio nevaržomam žinoti viską.
* Tuo tarpu betką riboja požiūris. Būtent Aš išgyvenu ir numanau betką.
* Kažką nusako požiūris į tą požiūrį. Užtat Tu apibrėži kažką.
* Tuomet Kitas iš šalies, savo požiūriu, stebi tarpą skiriantį požiūrį į požiūrį, tad susitelkia į nieką.
Pakeistos 431-436 eilutės iš
Požiūris žiūri viena kryptimi (išėjimu už savęs), o požiūris į požiūris žiūri priešinga kryptimi (ir tai atsisakymas požiūrio), o požiūris į požiūrį į požiūrį žiūri į abu iš šalies. Ėjimas gilyn požiūriais prilygsta požiūrio atsisakymo, taip kad nešališkumas yra besąlygiškumas.

Trinarystė primena Freudo trejybę: id-pasąmonę (požiūrį), superego-sąmonę (požiūrį į požiūrį), ego-sąmoningumas (požiūrį į požiūrį į požiūrį). O tai pasakojimo įtampos balsai 3, 4, 5. Prie jų prisideda 6 derintojas (požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį). Tai yra požiūrio lygtis. Gyvenimą išreiškia ego 5, o amžiną gyvenimą išreiškia derintojas 6, kad gali būti laisvumas.

4+6 suprasti taip: Santykiai tarp visumos, požiūrio, požiūrio į požiūrį, požiūrio į požiūrį į požiūrį. Dievas visumos pusėje, neribotas, o mes kitoje pusėje, riboti. Pavyzdžiui, padalinimai yra santykis tarp visumos ir požiūrio.
į:
4+6
*
4+6 suprasti taip: Santykiai tarp visumos, požiūrio, požiūrio į požiūrį, požiūrio į požiūrį į požiūrį. Dievas visumos pusėje, neribotas, o mes kitoje pusėje, riboti. Pavyzdžiui, padalinimai yra santykis tarp visumos ir požiūrio.
Pakeistos 453-464 eilutės iš
Neuron synapses are like locks for pattern keys. So thousands of neurons connected to a neuron provide a variety of options, and the relevant one can capture the given pattern. And then trigerring for that pattern with part of the information (like a factor) can recover all of the information (the product) much as with a few prime factors can identify the product.

Having different protein as having options drives diversity of proteins as subtle differences can be used to store a lot of information.

Having a network of storage options available creates a world onto which "the outside world" can be mapped onto.

This makes for a duality of representation - distributed internal stored data and manifested external connecting networks - which can encode and trigger each other.

Higher cognition correlates with the drive of different type synapses to be close together in organs of coordination. And the proximity likewise drives higher cognition. And the places of higher diversity tend to become places of coordination. So a large system drives towards this kind of organization and a singularity for maximal diversity.

Padalinimai išsako santykius tarp požiūrių. O atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.
į:
Brain science
* Neuron synapses are like locks for pattern
keys. So thousands of neurons connected to a neuron provide a variety of options, and the relevant one can capture the given pattern. And then trigerring for that pattern with part of the information (like a factor) can recover all of the information (the product) much as with a few prime factors can identify the product.
* Having different protein as having options drives diversity of proteins as subtle differences can be used to store a lot of information.
* Having a network of storage options available creates a world onto which "the outside world" can be mapped onto.
* This makes for a duality of representation - distributed internal stored data and manifested external connecting networks - which can encode and trigger each other.
* Higher cognition correlates with the drive of different type synapses to be close together in organs of coordination. And the proximity likewise drives higher cognition. And the places of higher diversity tend to become places of coordination. So a large system drives towards this kind of organization and a singularity for maximal diversity.

Atjautos
*
Padalinimai išsako santykius tarp požiūrių. O atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.
Pakeistos 469-470 eilutės iš
P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
į:
Požiūriai
*
P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.
Pakeistos 482-483 eilutės iš
Smegenų moksle: du pusrutuliai - žinojimo ir nežinojimo - nežinojimo tvarka pertvarko žinojimo tvarką - ir tai pasireiškia keturių klaidų šešiuose ištaisymuose.
į:
Pertvarkymai
*
Smegenų moksle: du pusrutuliai - žinojimo ir nežinojimo - nežinojimo tvarka pertvarko žinojimo tvarką - ir tai pasireiškia keturių klaidų šešiuose ištaisymuose.
Pakeistos 496-503 eilutės iš
Trys balsai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - sutaria nes atsiremia į bendrą visko padalinimą.

Išgyvenimas sieja požiūrį su asmeniu, taip kad jį įsisavina ir tampa jo dalimi, šešerybės atvaizdu.

Veiksmai +1, +2, +3 parodo, kad Dievas-nulybė 0 turi prielaidas 7, 6, 5.

Vienis, visybė, daugis - daugis yra prielaida. Kituose trejybės atvaizduose, kas yra prielaida?
į:
Išgyvenimas
* Išgyvenimas sieja požiūrį su asmeniu, taip kad jį įsisavina ir tampa jo dalimi, šešerybės atvaizdu
.

Veiksmai
* Trys veiksmai ir trys vyksniai (veiksmų išdavos)
* Pakeisti: ne veiksnys, o veiksmas
.
* Trys balsai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - sutaria nes atsiremia į bendrą visko padalinimą.
* Veiksmai +1, +2, +3 parodo, kad Dievas-nulybė 0 turi prielaidas 7, 6, 5.
* Požiūris žiūri viena kryptimi (išėjimu už savęs), o požiūris į požiūris žiūri priešinga kryptimi (ir tai atsisakymas požiūrio), o požiūris į požiūrį į požiūrį žiūri į abu iš šalies. Ėjimas gilyn požiūriais prilygsta požiūrio atsisakymo, taip kad nešališkumas yra besąlygiškumas.
* Trinarystė primena Freudo trejybę: id-pasąmonę (požiūrį), superego-sąmonę (požiūrį į požiūrį), ego-sąmoningumas (požiūrį į požiūrį į požiūrį). O tai pasakojimo įtampos balsai 3, 4, 5. Prie jų prisideda 6 derintojas (požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį). Tai yra požiūrio lygtis. Gyvenimą išreiškia ego 5, o amžiną gyvenimą išreiškia derintojas 6, kad gali būti laisvumas.

Požiūriai
* Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.
* Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.
* Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.

Prielaida
* Trejybės atvaizde "vienis, visybė, daugis"
daugis yra prielaida. Kituose trejybės atvaizduose, kas yra prielaida?
Pakeistos 517-518 eilutės iš
Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis.
į:
Požiūris
*
Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis.
2020 vasario 08 d., 21:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 537 eilutė iš:
Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O maldos mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu.
į:
Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O maldos mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.
2020 vasario 08 d., 21:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 535-537 eilutės iš
Dvasioje slypi įvairūs (3) dvilypumai. (Permąstyti Dvasios vaidmenį trijose Dievo šokio sandarose.)
į:
Dvasioje slypi įvairūs (3) dvilypumai. (Permąstyti Dvasios vaidmenį trijose Dievo šokio sandarose.)

Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O maldos mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu.
2020 vasario 08 d., 09:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 533-535 eilutės iš
Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis.
į:
Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis.

Dvasioje slypi įvairūs (3) dvilypumai. (Permąstyti Dvasios vaidmenį trijose Dievo šokio sandarose.)
2020 vasario 07 d., 11:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 531-533 eilutės iš
Nulybės atvaizdai (prasmingumas, pastovumas, betarpiškumas, tiesa) išreiškia kaip iš įvairių apimčių (viskas, betkas, kažkas, niekas) atrodo Dievo savybės jam išeinant už savęs. Pavyzdžiui, nieko apimtyje, tiesa sutampa Dievo raiška (buvimas) ir turinys (nebuvimas).
į:
Nulybės atvaizdai (prasmingumas, pastovumas, betarpiškumas, tiesa) išreiškia kaip iš įvairių apimčių (viskas, betkas, kažkas, niekas) atrodo Dievo savybės jam išeinant už savęs. Pavyzdžiui, nieko apimtyje, tiesa sutampa Dievo raiška (buvimas) ir turinys (nebuvimas).

Atimant požiūrius, ketverybės daviklis tampa vis galingesnis, vis laisvesnis
.
2020 vasario 07 d., 11:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 531 eilutė iš:
Nulybės atvaizdai (prasmingumas, pastovumas, betarpiškumas, tiesa) išreiškia kaip iš įvairių apimčių (viskas, betkas, kažkas, niekas) atrodo Dievo savybės jam išeinant už savęs. Pavyzdžiui, nieko apimtyje, tiesa sutampa Dievo raiška ir turinys.
į:
Nulybės atvaizdai (prasmingumas, pastovumas, betarpiškumas, tiesa) išreiškia kaip iš įvairių apimčių (viskas, betkas, kažkas, niekas) atrodo Dievo savybės jam išeinant už savęs. Pavyzdžiui, nieko apimtyje, tiesa sutampa Dievo raiška (buvimas) ir turinys (nebuvimas).
2020 vasario 07 d., 11:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 529-531 eilutės iš
Vienis, visybė, daugis - daugis yra prielaida. Kituose trejybės atvaizduose, kas yra prielaida?
į:
Vienis, visybė, daugis - daugis yra prielaida. Kituose trejybės atvaizduose, kas yra prielaida?

Nulybės atvaizdai (prasmingumas, pastovumas, betarpiškumas, tiesa) išreiškia kaip iš įvairių apimčių (viskas, betkas, kažkas, niekas) atrodo Dievo savybės jam išeinant už savęs. Pavyzdžiui, nieko apimtyje, tiesa sutampa Dievo raiška ir turinys.
2020 vasario 06 d., 23:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 527-529 eilutės iš
Veiksmai +1, +2, +3 parodo, kad Dievas-nulybė 0 turi prielaidas 7, 6, 5.
į:
Veiksmai +1, +2, +3 parodo, kad Dievas-nulybė 0 turi prielaidas 7, 6, 5.

Vienis, visybė, daugis - daugis yra prielaida. Kituose trejybės atvaizduose, kas yra prielaida?
2020 vasario 06 d., 12:22 atliko AndriusKulikauskas -
2020 vasario 06 d., 12:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 525-527 eilutės iš
Išgyvenimas sieja požiūrį su asmeniu, taip kad jį įsisavina ir tampa jo dalimi, šešerybės atvaizdu.
į:
Išgyvenimas sieja požiūrį su asmeniu, taip kad jį įsisavina ir tampa jo dalimi, šešerybės atvaizdu.

Veiksmai +1, +2, +3 parodo, kad Dievas-nulybė 0 turi prielaidas 7, 6, 5
.
2020 vasario 04 d., 00:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 523-525 eilutės iš
Trys balsai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - sutaria nes atsiremia į bendrą visko padalinimą.
į:
Trys balsai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - sutaria nes atsiremia į bendrą visko padalinimą.

Išgyvenimas sieja požiūrį su asmeniu, taip kad jį įsisavina ir tampa jo dalimi, šešerybės atvaizdu
.
2020 sausio 30 d., 15:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 521-523 eilutės iš
* perspective on perspective on perspective counts up to 24 or variable/infinity, per the three languages
į:
* perspective on perspective on perspective counts up to 24 or variable/infinity, per the three languages

Trys balsai - pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas - sutaria nes atsiremia į bendrą visko padalinimą.
2020 sausio 29 d., 18:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 516-521 eilutės iš
Pamąstyti kaip geometrijos-logikos ketverybė suveda analizės ketverybę ir algebros ketverybę, gaunasi 12 aplinkybių. Ir kodėl du ketverybių atvaizdai nesukuria trečio atvaizdo?
į:
Pamąstyti kaip geometrijos-logikos ketverybė suveda analizės ketverybę ir algebros ketverybę, gaunasi 12 aplinkybių. Ir kodėl du ketverybių atvaizdai nesukuria trečio atvaizdo?

* 1 perspective counts up to 8=4x2 perspectives for a division.
* perspective on perspective counts up to 12 = 4 x (2+1) circumstances, consciousness
** 6 = (4/2) x (2+1) representations
* perspective on perspective on perspective counts up to 24 or variable/infinity, per the three languages
2020 sausio 29 d., 18:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 512-516 eilutės iš
Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus.
į:
Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus.

Susieti, kaip žinojimo rūmuose 3+3 apibrėžia požiūrį į požiūrį į požiūrį (valią 6+3=1), 4+2 apibrėžia požiūrį į požiūrį (širdį 5+3=0), 3x4=1 apibrėžia požiūrį (protą 4+3=-1).

Pamąstyti kaip geometrijos-logikos ketverybė suveda analizės ketverybę ir algebros ketverybę, gaunasi 12 aplinkybių. Ir kodėl du ketverybių atvaizdai nesukuria trečio atvaizdo?
2020 sausio 29 d., 18:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 510-512 eilutės iš
Smegenų moksle: du pusrutuliai - žinojimo ir nežinojimo - nežinojimo tvarka pertvarko žinojimo tvarką - ir tai pasireiškia keturių klaidų šešiuose ištaisymuose.
į:
Smegenų moksle: du pusrutuliai - žinojimo ir nežinojimo - nežinojimo tvarka pertvarko žinojimo tvarką - ir tai pasireiškia keturių klaidų šešiuose ištaisymuose.

Dvasia išsako jokį požiūrį, sandara (padalinimai) išsako požiūrį, atvaizdai (atvaizdai) išsako požiūrį į požiūrį, esmė (pasakojimas) išsako požiūrį į požiūrį į požiūrį. O aplinkybės, įvardijimas, pagrindimas, išsako kaip tai išgyvenama iš vidaus
.
2020 sausio 29 d., 00:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 508-510 eilutės iš
Betgi kur pradžia galėjo būti? Galėjo būti 0=PPP ->P arba 0=P ->P2 arba 0=PP ->PPP taip kad yra trys besąlygiškos pradžios, ir trejybės rato trys sąlygiški nariai. Kitaip tarus, Kitas gali būti sulygintas su Dievu (išeinančiu į Mane), su Manimi (išeinančiu į Tave), ar su Tavimi (išeinančiu į Kitą).
į:
Betgi kur pradžia galėjo būti? Galėjo būti 0=PPP ->P arba 0=P ->P2 arba 0=PP ->PPP taip kad yra trys besąlygiškos pradžios, ir trejybės rato trys sąlygiški nariai. Kitaip tarus, Kitas gali būti sulygintas su Dievu (išeinančiu į Mane), su Manimi (išeinančiu į Tave), ar su Tavimi (išeinančiu į Kitą).

Smegenų moksle: du pusrutuliai - žinojimo ir nežinojimo - nežinojimo tvarka pertvarko žinojimo tvarką - ir tai pasireiškia keturių klaidų šešiuose ištaisymuose
.
2020 sausio 28 d., 18:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 508 eilutė iš:
Betgi kur pradžia galėjo būti? Galėjo būti 0=PPP ->P arba 0=P ->P2 arba 0=PP ->PPP taip kad yra trys besąlygiškos pradžios, ir trejybės rato trys sąlygiški nariai.
į:
Betgi kur pradžia galėjo būti? Galėjo būti 0=PPP ->P arba 0=P ->P2 arba 0=PP ->PPP taip kad yra trys besąlygiškos pradžios, ir trejybės rato trys sąlygiški nariai. Kitaip tarus, Kitas gali būti sulygintas su Dievu (išeinančiu į Mane), su Manimi (išeinančiu į Tave), ar su Tavimi (išeinančiu į Kitą).
2020 sausio 28 d., 18:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 501-508 eilutės:

Šešerybė kyla iš požiūrių tokiu būdu:
* 0->P Dievas
Trejybė:
* P->PP Aš
* PP->PPP Tu
* PPP->PPPP = P Kitas
Betgi kur pradžia galėjo būti? Galėjo būti 0=PPP ->P arba 0=P ->P2 arba 0=PP ->PPP taip kad yra trys besąlygiškos pradžios, ir trejybės rato trys sąlygiški nariai.
2020 sausio 28 d., 13:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 498-500 eilutės iš
į:
P padalinimai Tėvas, P2 atvaizdai, aplinkės Sūnus, P3 kalbos Dvasia pertvarkymai.

Gamtos raida: 0 -> P -> PP -> sąmoningumas PPP atsiranda amžinas ratas, tad atsiranda dvilypumas su išvirkščia puse, priešinga kryptimi, tad atsiranda aštuonerybė 0->1->2->3 ir 4->5->6->7.
2020 sausio 28 d., 01:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 476-498 eilutės iš
Išgyvenimo apytakoje, kaip žmogaus trejybė tampa pagrindu Dievo trejybę išreiškiantiems keturiems trejybės atvaizdams? Dievo trejybė yra dvasia, žmogaus trejybė yra sandara, o trejybės atvaizdai yra atvaizdai. O jų vieningumas yra? Dievo trejybė?
į:
Išgyvenimo apytakoje, kaip žmogaus trejybė tampa pagrindu Dievo trejybę išreiškiantiems keturiems trejybės atvaizdams? Dievo trejybė yra dvasia, žmogaus trejybė yra sandara, o trejybės atvaizdai yra atvaizdai. O jų vieningumas yra? Dievo trejybė?

-------------------------

Neuron synapses are like locks for pattern keys. So thousands of neurons connected to a neuron provide a variety of options, and the relevant one can capture the given pattern. And then trigerring for that pattern with part of the information (like a factor) can recover all of the information (the product) much as with a few prime factors can identify the product.

Having different protein as having options drives diversity of proteins as subtle differences can be used to store a lot of information.

Having a network of storage options available creates a world onto which "the outside world" can be mapped onto.

This makes for a duality of representation - distributed internal stored data and manifested external connecting networks - which can encode and trigger each other.

Higher cognition correlates with the drive of different type synapses to be close together in organs of coordination. And the proximity likewise drives higher cognition. And the places of higher diversity tend to become places of coordination. So a large system drives towards this kind of organization and a singularity for maximal diversity.

Padalinimai išsako santykius tarp požiūrių. O atvaizdai išsako, kaip padalinimas ir požiūriai išgyvenami - nes išgyvename tiek visumą, tiek požiūrį, tiek jų santykį. Aplinkybes išgyvename kaip požiūrio sąlygas, išgyvenimo tarpą už mūsų ir aplink mus.

In the automata hierarchy, consider how to model duality of internal structure and external network.

Dorovė - padalinimai
* Santykiai su Dievo 0, savimi 1, tavimi 2, kitu 3. Kiekvienas asmuo išplečia, kas yra "tikrovė". Tu esi už mane tikresnis - užtat visuomenė labai įtakoja mus - mano laisva valia tampa likimu. Bet Kitas tikrovę išplečia trejybės ratu, nes išlaisvina mane iš tavęs, nes kitas stebi tave, ir aš galiu būti tu kitam.
* Permąstyti 4, nusistatyti 5, vykdyti 6, sąlygos 7
2020 sausio 27 d., 12:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 474-476 eilutės iš
Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}
į:
Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}

Išgyvenimo apytakoje, kaip žmogaus trejybė tampa pagrindu Dievo trejybę išreiškiantiems keturiems trejybės atvaizdams? Dievo trejybė yra dvasia, žmogaus trejybė yra sandara, o trejybės atvaizdai yra atvaizdai. O jų vieningumas yra? Dievo trejybė?
2020 sausio 27 d., 12:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 470-474 eilutės iš
Trys žmogaus balsai pasireiškia išgyvenimų rūšyse: yra, įmanoma, siekiama.
į:
Trys žmogaus balsai pasireiškia išgyvenimų rūšyse: yra, įmanoma, siekiama.

Dievo trejybė padeda trinariam žmogui susidėlioti, išsinarplioti.

Troškimai išgyvenami tiesiogiai, o netroškimai turi "išgyventojus" kūną {$P^0$}, protą {$P^1$}, širdį {$P^2$}, valią {$P^3$}
2020 sausio 26 d., 11:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 467-470 eilutės:

Trinarį žmogų papildo Dievas.

Trys žmogaus balsai pasireiškia išgyvenimų rūšyse: yra, įmanoma, siekiama.
2020 sausio 25 d., 18:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 460-466 eilutės:

Kaip padalinimų požiūriai plečiasi +1 veiksmu, P0, P1, P2, P3 ir kas atsitinka su P4 ir kaip toliau?

Padalinimai išauga iš požiūrių sudūrimo. Požiūris, požiūris į požiūrį, ir t.t. Kai pasiekiamas požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį, bene trejybės rato dėka, iškyla atvirkštinė kryptis, pradedant jokio požiūrio galimybe:
||1||2||3||4||
||3||2||1||0||
ir šis apsisukimas primena Bott-2-periodiškumą ir Bott-8-periodiškumą.
2020 sausio 25 d., 13:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 457 eilutė iš:
Trinarystė primena Freudo trejybę: id-pasąmonę (požiūrį), superego-sąmonę (požiūrį į požiūrį), ego-sąmoningumas (požiūrį į požiūrį į požiūrį).
į:
Trinarystė primena Freudo trejybę: id-pasąmonę (požiūrį), superego-sąmonę (požiūrį į požiūrį), ego-sąmoningumas (požiūrį į požiūrį į požiūrį). O tai pasakojimo įtampos balsai 3, 4, 5. Prie jų prisideda 6 derintojas (požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį). Tai yra požiūrio lygtis. Gyvenimą išreiškia ego 5, o amžiną gyvenimą išreiškia derintojas 6, kad gali būti laisvumas.
2020 sausio 24 d., 18:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 457-459 eilutės iš
Trinarystė primena Freudo trejybę: id-pasąmonę (požiūrį), superego-sąmonę (požiūrį į požiūrį), ego-sąmoningumas (požiūrį į požiūrį į požiūrį).
į:
Trinarystė primena Freudo trejybę: id-pasąmonę (požiūrį), superego-sąmonę (požiūrį į požiūrį), ego-sąmoningumas (požiūrį į požiūrį į požiūrį).

4+6 suprasti taip: Santykiai tarp visumos, požiūrio, požiūrio į požiūrį, požiūrio į požiūrį į požiūrį. Dievas visumos pusėje, neribotas, o mes kitoje pusėje, riboti. Pavyzdžiui, padalinimai yra santykis tarp visumos ir požiūrio
.
2020 sausio 24 d., 17:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 455-457 eilutės iš
Požiūris žiūri viena kryptimi (išėjimu už savęs), o požiūris į požiūris žiūri priešinga kryptimi (ir tai atsisakymas požiūrio), o požiūris į požiūrį į požiūrį žiūri į abu iš šalies. Ėjimas gilyn požiūriais prilygsta požiūrio atsisakymo, taip kad nešališkumas yra besąlygiškumas.
į:
Požiūris žiūri viena kryptimi (išėjimu už savęs), o požiūris į požiūris žiūri priešinga kryptimi (ir tai atsisakymas požiūrio), o požiūris į požiūrį į požiūrį žiūri į abu iš šalies. Ėjimas gilyn požiūriais prilygsta požiūrio atsisakymo, taip kad nešališkumas yra besąlygiškumas.

Trinarystė primena Freudo trejybę: id-pasąmonę (požiūrį), superego-sąmonę (požiūrį į požiūrį), ego-sąmoningumas (požiūrį į požiūrį į požiūrį)
.
2020 sausio 24 d., 14:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 455 eilutė:
Požiūris žiūri viena kryptimi (išėjimu už savęs), o požiūris į požiūris žiūri priešinga kryptimi (ir tai atsisakymas požiūrio), o požiūris į požiūrį į požiūrį žiūri į abu iš šalies. Ėjimas gilyn požiūriais prilygsta požiūrio atsisakymo, taip kad nešališkumas yra besąlygiškumas.
2020 sausio 23 d., 22:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 447-454 eilutės iš
Trys veiksmai, tai trys trejybės rato nariai, kuriuos išgyvename vienu sykiu, lygiagrečiai. Tad ištisai gyvename trejomis lygiagretėmis tėkmėmis. Ar tai trys kalbos? Jas jungia meilė, vienijanti meilę sau (+1), meilę vienas kitams (+2) ir meilę visiems (+3).
į:
Trys veiksmai, tai trys trejybės rato nariai, kuriuos išgyvename vienu sykiu, lygiagrečiai. Tad ištisai gyvename trejomis lygiagretėmis tėkmėmis. Ar tai trys kalbos? Jas jungia meilė, vienijanti meilę sau (+1), meilę vienas kitams (+2) ir meilę visiems (+3).

Kaip kūniškame pasaulyje (gamtoje) iškyla trinaris gyvenimas (lygiagretus pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo gyvenimas veiksmais)?

Palyginti trinarį gyvenimą su kvarkų trejybe (trys kvarkai neišardomai susieti).

Dievo šokis atveria galimybę trejybės ratui - žmogaus trilypiam gyvenimui. Ir jo santykiui su vieningu gyvenimu. (Padalinimas +0 ir iš jo vedantys trys veiksmai +1, +2, +3). Tai primena "walks on trees". Taip pat primena 6+4, kaip kūnas yra nulinis pagrindas, o virš jo kabo trys balsai - protas, širdis, valia - dvasiniai lygmenys, laisvumo lygmenys - lygmenys sulyginami, laisvas ir nelaisvas.
2020 sausio 23 d., 11:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 445-447 eilutės iš
Aštuonerybė sieja Dievo trejybę ir trejybės ratą.
į:
Aštuonerybė sieja Dievo trejybę ir trejybės ratą.

Trys veiksmai, tai trys trejybės rato nariai, kuriuos išgyvename vienu sykiu, lygiagrečiai. Tad ištisai gyvename trejomis lygiagretėmis tėkmėmis. Ar tai trys kalbos? Jas jungia meilė, vienijanti meilę sau (+1), meilę vienas kitams (+2) ir meilę visiems (+3)
.
2020 sausio 22 d., 15:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 398-439 eilutės:

-----------------

Dievo išeities taško svarba man

kas yra Dievas? Dievo šokis - apžvelgiu jo raiškas - Dievas nulinis asmuo ir t.t.

ar Dievas yra viskas? kuom jie skiriasi?

įvadinis pratimas - apmąstyti viską


Viskas

Iš anksto perspėsiu, kad visko žinojimas yra mums labai neįprastas žinojimas. Juk net pati visko sąvoka yra keistoka ir ją mąstyti yra sunku.

Tad skaitytojui užduodu pratimą vis pamąstyti apie viską, ir vis nauju klausimu ar nauju kampu, ką ir aš darau nuo pat vaikystės.

Atlikus šį pratimą, siūlau paskaityti
"Imagining Everything"

susieti su visko savybėmis

Visko savybės

Kai buvau pirmakursis studentas, troškau besąlygiškos tiesos, tad atsirėmiau į visko sąvoką. Pastebėjau kad viskas pasižymi keturiom savybėm:

* S0) Viskas neturi išorinių aplinkybių, juk jas visas apima.
* S1) Viskas nedaro jokios atrankos, o priima visa ką. Tai visų paprasčiausia taisyklė.
* S2) Viskas neturi vidinės sandaros. Jis gali būti tvarkingas, ir taip pat visiškas jovalas.
* S3) Viskas yra būtina sąvoka, kurią visi turime ir kurios negalime atsisakyti.

Dabar matau, kad šios savybės mums trukdo žinoti apie viską! Užtat jos kaip tik mums padeda suvokti savo nežinojimą.

išėjimas už savęs į save

Visko keturios savybės kartu apibrėžia ir betką, kažką bei nieką:
* Niekas yra būtina sąvoka.
* Kažkas yra būtina sąvoka, be vidinės sandaros.
* Betkas yra būtina sąvoka, be vidinės sandaros, ir be atrankos.
2020 sausio 22 d., 13:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 401-403 eilutės iš
Dievo trejybė yra intrinsic, o trejybės ratas yra extrinsic. Trejybės ratas išsako mūsų sąmoningumą, kad už mūsų yra Dievas. Trejybės ratas sustato asmenis, o Dievo trejybė sieja vaidmenis, o vaidmenys išsako Dievą asmenimis.
į:
Dievo trejybė yra intrinsic, o trejybės ratas yra extrinsic. Trejybės ratas išsako mūsų sąmoningumą, kad už mūsų yra Dievas. Trejybės ratas sustato asmenis, o Dievo trejybė sieja vaidmenis, o vaidmenys išsako Dievą asmenimis.

Aštuonerybė sieja Dievo trejybę ir trejybės ratą
.
2020 sausio 22 d., 11:25 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 398-401 eilutės:

------------------

Dievo trejybė yra intrinsic, o trejybės ratas yra extrinsic. Trejybės ratas išsako mūsų sąmoningumą, kad už mūsų yra Dievas. Trejybės ratas sustato asmenis, o Dievo trejybė sieja vaidmenis, o vaidmenys išsako Dievą asmenimis.
2020 sausio 21 d., 16:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 88-98 eilutės:

Dievo šokio išvada:
* Dievas be jokio požiūrio, Dievo vaidmenys prisiima savo požiūrius.
* (lygiaverčių vaidmenų) trejybės ratas (susidarantis iš požiūrių) - atveria galimybę "įsijausti" žmogumi - nebūti, tai yra, būti be Dievo. Tai išgyvenu Aš, negalintis pabėgti nuo savo požiūrio, tad ištisai gyvenantis Dievo nebuvime.

Aš - Savastis, Tu - savastis savastyje, Kitas - savastis savastyje savastyje.

Tiesa ir jos aplinkybės
* turinys = raiška (3 supratimai: būtina, tikra, galima)
* nėra turinio, yra tiktai raiška (Kitas) arba: nėra lygybės, turinys ir raiška tėra tas pats dalykas
Gali būti raiška be turinio. Arba: gali būti turinys be raiškos (?)
2020 sausio 21 d., 16:24 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 87-386 eilutės iš
Trejybė erdvė, ketverybė laikas.
į:
Trejybė erdvė, ketverybė laikas.

----------------------------------

Gerbčiau, atjausčiau ir suprasčiau kiekvieną asmenį, kaip jisai susižino.
Žinočiau žmoniškai atjausdamas. kiekvieną apimtį atskirai, atjausdamas jį numanantį asmenį, kaip jisai susižino. Užtat žinočiau ką kiekvienas asmuo numano, atjausdamas jį, kaip jisai susižino. O jisai susižino tyrimu, apytaka.

Kiekvieną apimtį pažįsta už ją atsakantis asmuo.

Dievas, kaip toliaregis, mato viską iš karto. O aš, net sėdėdamas jam ant kelių, esu trumparegis. Net jei suvokčiau visumą, jei noriu suprasti smulkmenas, turiu savo protu prie jų prieiti.

Mano protas yra labai ribotas. Jeigu suprasčiau savo proto ribas, jeigu išmanyčiau jų tikslingumą, jeigu būčiau itin sąmoningas, gal tada įstengčiau atsisakyti savo požiūrio, gal žvelgčiau Dievo žvilgsniu. Jei būčiau tiesus, teisingai sustatytas, gal tada manimi Dievas žvelgtų į viską.

Sąmoningumu viskas susidėlioja

Dievas apima visą laiką ir erdvę. Jo nevaržo nė laikas, nė erdvė. Jis tiesiog neturi laiko ir erdvės.

Mūsų žinojimas išskaidytas laike ir erdve. Užtat mūsų žinojimas gali būti ar nebūti nuovokus. Mūsų žinojimas gali susiraizgyti. Laikas ir erdvė mus tada varžo. Visgi, ankščiau ar vėliau atsiranda sąmoningumas, kuris mus išlaisvina.

Sąmoningumu esame nuovokūs, tad mums viskas susidėlioja tvarkingai. Tiesa kaip siūlas suveda viską, betką, kažką ir nieką. Ar suveda greičiau, ar lėčiau, Dievui nesvarbu, bile tik suveda teisingai.

Viską sudėliojus, laikas ir erdvė mūsų nebevaržo, tad kaip ir dingsta.
Kodėl? Kaip? Koks? Ar?

Viską sudėliodami, deriname žinojimo apimtis, platesnes ir siauresnes.

Žinočiau viską apie viską, betką, kažką ir nieką. Šias apimtis išskiria atitinkami žinojimai: Kodėl, Kaip, Koks, Ar. Vadinas, norėčiau apie viską žinoti Kodėl? Kaip? Koks? Ar?

Plačiausias žinojimas yra Kodėl, o toliau siaurėja, – Kaip, Koks, Ar. Šie klausimai atitinkamai sutelkia dėmesį į viską, betką, kažką ir nieką. Siaurindami dėmesį, mąstome vis giliau.










Žinojimu mąstome vis giliau,
nežinojimu, vis plačiau.

Mąstydami labai giliai, galime pasimesti, galime atitrūkti nuo visumos. Užtat privalome, kaip tas nuropojęs kūdikis, kaip tas nuklydęs vaikas, sugebėti grįžti prie Dievo, ir naujai atsisėti jam ant kelių.

Atsakymais įsijaučiame. Žinojimu mąstome vis giliau.

Klausimais atsitokėjame. Nežinojimu mąstome vis plačiau.









Dėmesį siauriname požiūriais.

Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.

Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.

Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.

Požiūriu į požiūrį stebime save, atsitokėjame, nustatome tą kažką, į kurį kreipiame dėmesį. Sustatome klausimą.

Požiūriu į požiūrį į požiūrį pasižiūrime į visa tai iš šalies. Sąmoningai nustatome santykį tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, juos suderiname, taip kad tarp jų telieka niekas. Esame sąmoningi. Valdome save.


Dievas, Aš, Tu, Kitas

Kiekvienai apimčiai – viskam, betkam, kažkam, niekam – įsivaizduojame ją numanantį asmenį – Dievą, Mane, Tave, Kitą.

Dievu įsivaizduojame ką reiškia jokio požiūrio nevaržomam žinoti viską.

Tuo tarpu betką riboja požiūris. Būtent Aš išgyvenu ir numanau betką.

Kažką nusako požiūris į tą požiūrį. Užtat Tu apibrėži kažką.

Tuomet Kitas iš šalies, savo požiūriu, stebi tarpą skiriantį požiūrį į požiūrį, tad susitelkia į nieką.

Kiekvienam iš mūsų tenka pabūti Kitu, Tavimi, Savimi, o gal ir Dievu.
Asmenys yra liudytojai.

Jeigu matai viską, tai matai plačiau negu tas, kuris mato betką, kažką arba nieką. Tai kaip gali jį suprasti? Kaip gali Dievas mus suprasti?

Kaip gali suprasti, ką reiškia visko nematyti? Tam reikalingas liudytojas. Kiekvienas asmuo - Dievas, Aš, Tu, Kitas - liudija apie savo apimtį - viską, betką, kažką, nieką.

Plačiau mąstantis siaurėjančių požiūrių grandine įsijaučia į siauriau mąstantį ir išgirsta jo atsakymus.

O siauriau mąstantis gali savo klausimais mąstyti plačiau, jais įsivaizduoti ką mąsto plačiau mąstantys.


Ar palaikome visko žinojimą?

Šiais keturiais asmenimis – Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu – dalyvaujame visko žinojime. Ar mums svarbu, ar mums rūpi, ar mums dera tokį visko žinojimą palaikyti? Tuomet atsakome įsijausti į siauriau mąstančius ir būti atviriems plačiau mąstantiems.

Kitaip tarus, ar mums rūpi dalyvauti tiesoje, kad viskas būtų akivaizdu? Ar mes verčiau bandysime kaip nors sutrukdyti tiesą, kažką nuslėpti ar iškreipti?

Man asmeniškai pati svarbiausia vertybė yra gyventi tiesa. Gal dėl to, kad trokštu viską žinoti.


Asmuo atsako už savo elgesį požiūrių grandinėje.

Mano supratimu, mes kiekvienas dalyvaujame požiūrių grandinėje tarp Dievo ir Kito. Ypatingai atsakome, kaip tarpiniai asmenys, Aš ir Tu.

Juk pasiklydęs vaikas, jei tik jis išmintingas, privalo susigaudyti, kad jisai nelygus savo tėvam. Ne jisai turėtų jų ieškoti, o jie turėtų jo ieškoti. Užtat jisai turėtų eiti ten, kur jie lengviausiai jį rastų.

Panašiai, privalome suprasti, jog gyvename ne sau, o už mus platesniam požiūriui, kad jisai galėtų gyventi mumis, kad jisai mumis galėtų pasiekti kiekvieną.

Privalome gyventi skaidriai, kaip akiniai, Dieviškam žvilgsniui atveriantys kelią.

Sąmoningumu atsakome už save.

Šie visi atsakomybės klausimai iškyla būtent Man, nes būtent man, ir tiktai man, tenka rūpintis mūsų santykių skaidrumu. Užtat būtent Man iškyla dorovės klausimai.

O kaip mums atsakyti už save, kad būtumėme atviri, kad tarnautumėme aukštesniam, platesniam požiūriui? Kaip neužakėti, kaip praleisti šviesą, kad ji skverbtųsi pro mus, tiek gilyn, tiek platyn?

Atsakome už save išlaikydami savyje laisvumą, gerumą. Laisvumas reiškiasi dvejopai. Atsakymais laisvumas mažėja, klausimais laisvumas didėja, o sąmoningumu susideriname, kad laisvumas galėtų tiek mažėti, tiek didėti.

Esant laisvumui, Dievas gali gyventi mumis, o mes galime gyventi kitais. Visi galime gyventi vieningai. Sąmoningumu kiekvienas atitinkamai susideriname.




Jėzaus žodžiai, Duok prašančiam.

Kam iš viso mes reikalingi? Stiklo rūmai, pro kuriuos matome, patirties dulkės padeda tuos stiklus matyti.

Save tiksliname, užtat esame laisvi.


Žinojimas įpareigoja. Kodėl? Nes proto santykis su žiniomis yra tas pats kaip valios santykis su veiksmais. Jeigu protas gali žinoti, tai širdis gali atjausti ir valia gali liepti. Tad žinojimas sutampa su atsakomybe. Nežinojimas irgi įpareigoja žinoti. Kodėl?


Aš noriu tą patį žinoti žmoniškai, tad būtent keturiomis išsakytomis pakopomis.

Man rūpi savo ribotu žmogišku proto prilygti Dievo žinojimui. Užtat turiu tobulai pažinti savo proto ribas ir suvokti jų tikslingumą. Turiu suprasti žinojimo apimtis - viską, betką, kažką, nieką;
jų žinovus - Dievą, Mane, Tave, Kitą;
ir ką jie žino - Kodėl, Kaip, Koks, Ar.

Sąmoningai žinočiau

Dievas, kaip toks, mąsto nesąmoningai... nebent mumis...

Man rūpi tikslingai įsijausti, suprasti reikalą, sąmoningumu prilygti Dievui.

Įsivaizduoju, Dievas būtent mumis išgyvena dalinį žinojimą. Panašiai, būtent Dievu įsivaizduoju visuminį žinojimą.

Kaip atsisakyti savo požiūrio?

Sąmoningumu pasižiūriu į save, pamatau kaip mane varžo mano požiūris, pasižiūriu į save iš šalies.

Sąmoningumu papildome dalinį žinojimą, kad jisai prilygtų visuminiam žinojimui.



Asmenis suvokiame klausimais

Asmenys yra tie, kuriuos norime suprasti. Požiūrių grandinė skiria asmenis.

Kai įsijaučiame, kai prisiimame požiūrį, kai numanome atsakymą, tai visi asmenys sutampa, tarsi matytų tom pačiom akim.

Kai atsitokėjame, kai užduodame klausimus, tai išsiskiria asmenys, kiekvienas atsako už savo apimtį.


Kaip atsisakome savo požiūrio


Atsakymais išsakome ką mes žinome apie kurią nors apimtį. Klausimais išsakome ko mes nežinome.
Atsakymais įsijaučiame į savo apimtį, ir primirštame visą grandinę ją nusakančių požiūrių.

Klausimais mąstome dvigubu požiūriu, tai yra, savo požiūrį papildome platesniu požiūriu. Jais tarsi žiūrime sau už peties, atsiplėšiame nuo savęs, tai yra nuo savo dėmesio, nuo jo apimties, ir pamąstome plačiau.

Klausimais tad atsisakome savo požiūrio. Jais grįžtame prie visumos. Jais galime įsivaizduoti ką reikštų neturėti nė jokio požiūrio.



Sąmoningumu deriname
žinojimą ir nežinojimą, renkamės žinoti ar nežinoti, atsakome už savo apimtį, atsisakome požiūrių

Sąmoningumu mąstome vis turiningiau.

Pasąmone mąstome vieną atsakymą, sąmone klausimu sustatome galime keliems atsakymams.

Pirmenybę teikti nežinojimui. Mąstyti klausimais. Panašiai, santykis tarp Dievo ir gerumo.

sąmoningumas leidžia mums atsisakyti savo požiūrių grandinės (ir kartu prisiimti požiūrius).

Sąmoningumu renkamės žinoti ar nežinoti, puoselėti šviesuolių bendrystę, kurioje gyvename klausimais vietoj kad atsakymais,

Sąmoningumu nežinojimą vis tikriau, gyviau, tiksliau išreiškiame žinojimu. Nežinojimas įsikūnija žinojimu, o žinojimas palaiko nežinojimo plėtojimą.

Niekas tampa viskuo - trejybės ratas. Dievas tampa mūsų gelmėmis, o niekas tampa nežinojimu, mus supančia nežinia.

Iššūkis: Lygiagrečiai požiūriai: daugybė žmonių Aš, daugybė mokslų Tu, daugybė žinių Kitas. Kur tik požiūriai, iškyla iššūkis, kaip jus suvesti. O yra vienas Dievas be jokio požiūrio.

Kas yra tikra, žinojimas ar nežinojimas? Pasaulis ar protas?

Visko ir betko žinojimai yra ypatingi.

Tirti savo vaizduotės ribas - kaip įsivaizduojame kiekvieno asmens galimybes.

Asmenys žino būtent savo apimtį, o ką jiems reiškia nežinoti? Aš dorove nežinojimą suveda, sustato klausimus, į trejybės ratą, tad sąmoningumu dingsta požiūris.

Tu atsakai už savo mokslą, ištirti klausimą.

Kitas liudija ar atsakymas patenkina klausimą.

Nukreipdamas savo požiūrį į savo požiūrį, nežino - atsisako savo požiūrio. Ir tas požiūris tuomet gali būti bet kieno požiūris, tad Tavo. Ir Tu gali žiūrėti manuojo požiūriu. Tad atsiranda nežinojimas. O dar giliau lendant atsiranda sąmoningumas.



Asmenys atsako už tai ką gali žinoti.

Atitinkamai atsakome už tai, ką galime įsisąmoninti, tad žinoti.

Dievas atsako už viską, nes jis pažįstai besąlygiškai. Aš atsakau už betką, Tu už kažką, Kitas už nieką, nes jis pažįsta netiesiogiai ir nešališkai, tad neteisingai, požiūriu į požiūriu į požiūrį.


Požiūriais mąstom giliau, asmenimis išlaikome apimtį, už jį atsakome, nes galime įsijausti ir atsitokėti, savo apimtyje būti sąmoningais.

Dievas įsigilina mumis, mūsų požiūriais, tad jais praturtina savo žinojimą.


Viską žinoti reikia atsisakyti visų požiūrių

Mano noras viską žinoti yra noras atsisakyti savo požiūrio ir pažinti be jokio požiūrio, besąlygiškai, kaip Dievas pažįsta. Užtat tuo pačiu tai privalo būti noras už viską atsakyti, tad noras tas žinias gražiai taikyti.

Viską žinoti reikia derinti visko žinojimą ir visko nežinojimą.

Jei norime žinoti viską, tai turime išmokti atsisakyti savo požiūrio, tad išmokti nežinoti. Nežinojimas ir yra žinojimas visko, tai yra, tokio žinojimo turinys. Visko žinojimas yra būtent tas žinojimas, kuris išsako ir palaiko visišką nežinojimą.

Viską sutapatinu su Kito lygmenimi, tada pakylu plačiau klausimais, ir žinau apie viską.
* Visko žinojimui būdingas toks prieštaravimas.














Susieti Kodėl, Kaip, Koks, Ar su papildiniais Ar, Koks, Kaip, Kodėl.







Kiekvienas asmuo tiria savo klausimą

Keturi asmenys atitinkamais tyrimais išmano savo apimtį.
* Tyrimu asmuo suvokia savo santykį su savimi.
* Tyrimais atsisakome savo požiūriu, užtat suprantame savo apimtį, jį sąmoningai suvokiame.
* Visi tyrimai turi kažką bendro. Skiriasi asmuo ir požiūrių grandinė.









Keturios nežinojimo apytakos

Dievo šokiu tiriame ir pažįstame Dievą, jo tyrimą, Ar Dievas būtinas?, iš kurio viskas išplaukia.

Išgyvenimo apytaka tiriame ir pažįstame Save, Koks Aš esu?, savo vaizduotės ribas ir visa ką galiu išgyventi.

Įvairiausiais žinojimo rūmais tiriame ir pažįstame Tave, Kaip Tu įmanomas?, kaip Tu atsakai klausimus, tad pažįstame kiekvieną asmenybę ir išmanome kiekvieną mokslą.

Maldos mokslu tiriame ir pažįstame Kitą, Kodėl yra Kito tiesa?, susigaudome jo aplinkybėse, kaip jose būti taikdariu ir puoselėti šviesuolių bendrystę.






Kiekvienas, savo apimtyje, esame Nežinojimas. Nežinome, ar mes iš viso būtini. Užtat kaip tyrėjai, kiekvienas pasitraukiame, ir savo apimtyje prileidžiame žinojimą. Tačiau, kaip tyrėjai, kiekvienas atsakome savo apimtyje atpažinti nežinojimą. Privalome tokį nežinojimą išsakyti žinojimu. Taip savo nežinojimą įkūnijame žinojimu. Taip suderiname nežinojimą ir žinojimą. Taip visi mes kiekvienas savo bendru nežinojimu aprėpiame, patikriname ir įprasminame visą žinojimą.


Kiekvienas iš mūsų, Dievas, Aš, Tu, Kitas, savo apimtyje, dalyvaujame savo tyrime, kaip žinojime iškyla nežinojimas? Mūsų tyrimai išplaukia iš mūsų atsakomybės už savo žinojimą, už savo žinias. Atsakomybę išsako atitinkama žinių apytaka. Yra keturi pažinovai, tad keturios žinių apytakos, kurias suprantu taip:

* Dievas atsako Dievo šokiu, kuris sieja visko nežinojimą ir visko žinojimą.
* Aš atsakau išgyvenimo apytaka, kuri sieja betko nežinojimą ir betko žinojimą.
* Tu atsakai žinojimo rūmais, kurie sieja kažko nežinojimą ir kažko žinojimą.
* Kitas atsako maldos mokslu, kuris sieja nieko nežinojimą ir nieko žinojimą.

Mano supratimu, šios keturios žinių apytakos išreiškia visko žinojimą.

Visko žinojimas tad apima keturis klodus, išsakančius visko, betko, kažko ir nieko žinojimus. Šiuos žinojimai išsako keturios vaizduotės apytakos, kuriomis atitinkamai tiriame ir pažįstame Dievą, Save, Tave ir Kitą
.
2020 sausio 20 d., 07:43 atliko AndriusKulikauskas -
2020 sausio 16 d., 12:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 87 eilutė:
Trejybė erdvė, ketverybė laikas.
2020 sausio 16 d., 10:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 71-86 eilutės iš
Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia? Ji nustato parinktį, santykį tarp pasąmonės ir sąmonės, o gyvenimas (pasaulis) parūpina duomenis, kurių pagrindu taikome parinktį - įsijaučiame +1, atisitokėjame +2, ar esame sąmoningi +3. Gal nesvarbu kaip nustato, gali nustatyti griežtai, jeigu tiesiog to laikosi, širdis ir pasąmonė paklus valiai, nes teisinga valia ją supras ir išgirs. Tad bręstant išmokstame valingai nustatyti santykį taip, kad būtumėme ko labiau sąmoningi, vyrautų sąmoningumas.
į:
Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia? Ji nustato parinktį, santykį tarp pasąmonės ir sąmonės, o gyvenimas (pasaulis) parūpina duomenis, kurių pagrindu taikome parinktį - įsijaučiame +1, atisitokėjame +2, ar esame sąmoningi +3. Gal nesvarbu kaip nustato, gali nustatyti griežtai, jeigu tiesiog to laikosi, širdis ir pasąmonė paklus valiai, nes teisinga valia ją supras ir išgirs. Tad bręstant išmokstame valingai nustatyti santykį taip, kad būtumėme ko labiau sąmoningi, vyrautų sąmoningumas.

Kaip visko žinojimas susiskaido: Visko žinojimas išskleidžiamas visišku nežinojimu. Pažingsnis betko žinojimas - kažko nežinojimas - paskiras klausimas. Kažko žinojimas - betko nežinojimas - atsisakymas prielaidų - atsakymo išklausymas. Nieko žinojimas (vertinimas) visko nežinojimas (tiesos išaiškinimas, ir prieštaravimas sau).

Neprieštarauja sau, laikosi santvarkos. Prieštarauja sau, išeina už santvarkos. Tėvas Dvasia( Sūnus ).

Žinojimas kažko - pasąmonė (vienu ypu), betko pažingsniui (kaip suskaldyti į žingsnius, kaip kad algebroje). Žinojimas visko - sąmoningumas.

Nesimetrinės funkcijos, bandyti jas suprasti priskiriant {$q_3^2=0$} ir panašiai.


* Dievui - žinojimai visko, betko, kažko, nieko - vienu ypu
* Man - betko, kažko, nieko
* Tu - kažko, nieko
* Kitas - nieko
2020 sausio 16 d., 10:20 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 71 eilutė:
Kodėl ankščiau pirmenybę teikiau savo jausmams, savo mylimajai, o kam dabar teikiu pirmenybę, kai gyvenu tarsi be asmenybės? Ir kaip su valia? Ji nustato parinktį, santykį tarp pasąmonės ir sąmonės, o gyvenimas (pasaulis) parūpina duomenis, kurių pagrindu taikome parinktį - įsijaučiame +1, atisitokėjame +2, ar esame sąmoningi +3. Gal nesvarbu kaip nustato, gali nustatyti griežtai, jeigu tiesiog to laikosi, širdis ir pasąmonė paklus valiai, nes teisinga valia ją supras ir išgirs. Tad bręstant išmokstame valingai nustatyti santykį taip, kad būtumėme ko labiau sąmoningi, vyrautų sąmoningumas.
2020 sausio 16 d., 10:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 61-70 eilutės iš
Kodėl kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška?
į:
Kodėl kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška?

Kodėl apytakoms Aš esu asmuo, Tu esi asmenybė, tačiau su požiūriais yra atvirkščiai, ir gerasis vaikas yra bendras žmogus - asmuo (+2 dvejonėse), o blogasis vaikas yra paskiras žmogus - asmenybė (+1 dvejonėse)?

Kaip susidėlioja atsakomybė už žinojimą? ir kaip mus vienija asakomybė už visko žinojimą? Dievas atsako už kodėl, Aš už kaip, Tu už koks, Kitas už ar.

Dievo šokyje trejybės ratas sieja požiūrius ir vienumą (tad meilę). Vienumas yra Dievo nulybę papildanti, išplečianti sąvoka, mus visus įtraukianti, buvimą išplečianti būtinumu, tai yra esmė.

Be atsakomybės (šešerybės), be tiesos (septynerybės), gyvenimas painiojasi.
2020 sausio 15 d., 13:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w2_x2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
į:
Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
2020 sausio 15 d., 11:05 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 59-61 eilutės iš
Kito tiesa yra jo sąmoningumo ženklas, kaip jisai nusistato.
į:
Kito tiesa yra jo sąmoningumo ženklas, kaip jisai nusistato.

Kodėl kiekvieno asmens tyrimo apytaka yra savarankiška?
2020 sausio 05 d., 22:10 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 0-1 eilutės:
'''Žr. [[Book/Logic]]'''
Pakeistos 57-59 eilutės iš
* +1 kylame iš 2 iki 3 pagrindimu (kaip ima rūpėti) - Koks
į:
* +1 kylame iš 2 iki 3 pagrindimu (kaip ima rūpėti) - Koks

Kito tiesa yra jo sąmoningumo ženklas, kaip jisai nusistato.
2020 sausio 05 d., 19:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 54-59 eilutės iš
Ketverybė skaldo lygmenis į žinojimą ir nežinojimą, tad į priešingybes.
į:
Ketverybė skaldo lygmenis į žinojimą ir nežinojimą, tad į priešingybes.

Trimis kalbomis atsisakome požiūrių, kyla sąmoningumas. Požiūrių atsisakome veiksniais +1, +2, +3 tuos požiūrius pridėdami prie padalinimų.
* +3 sąmoningumu kylame iš 0 iki 3 pasakojimu (kaip kas įvyksta) - Kodėl
* +2 kylame iš 1 iki 3 įvardijimu (kaip ima reikšti) - Kaip
* +1 kylame iš 2 iki 3 pagrindimu (kaip ima rūpėti) - Koks
2020 sausio 04 d., 23:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 52-54 eilutės iš
Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.
į:
Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.

Ketverybė skaldo lygmenis į žinojimą ir nežinojimą, tad į priešingybes
.
2020 sausio 04 d., 12:27 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 50-52 eilutės iš
Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad maldos moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė maldos mokslo.
į:
Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad maldos moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė maldos mokslo.

Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais
.
2019 gruodžio 31 d., 22:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 44 eilutė iš:
Taškaas iš kurio viskas išsiskleidžia ir kartu į kuri viskas susiveda. Visiškas nežinojimas.
į:
Taškas iš kurio viskas išsiskleidžia ir kartu į kuri viskas susiveda. Visiškas nežinojimas.
2019 gruodžio 30 d., 13:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 38-39 eilutės iš
* Žinau viską? Ar žinau viską, kokį žinau viską, kaip žinau viską, kodėl žinau viską.
* Dievas? Ar (Dievas būtinas), Koks (Aš tikras), Kaip (Tu galmimas), Kodėl (Kitas yra)
į:
* Žinau viską? Ar žinau viską, kokį žinau viską, kaip žinau viską, kodėl žinau viską.
*
Dievas? Ar (Dievas būtinas), Koks (Aš tikras), Kaip (Tu galmimas), Kodėl (Kitas yra)
Savimi įrodau Dievo buvimą - aš išreiškiu Dievą (yra tai, kas pasireiškia)

Kaip vaikystėje žaidžiau su savo protu - šachmatus pernešdavau per kambarį ir bandydavau prisiminti, kas kitoje kambario pusėje.

Taškaas iš kurio viskas išsiskleidžia ir kartu į kuri viskas susiveda. Visiškas nežinojimas.

Surašyti: Apimtys - ketverybės klausimai - požiūrių grandinės, toliau žinojimas išverčia ir asmenys.

Žinojimas yra tame, kad nereikia dėmesio skirti. Pavyzdžiui, žinau kaip sugrįžta į viską ir betką, tai galiu susitelkti į kažką. Tai gali lemti išugdyti įgūdžiai, pasąmonė už dėmesio ribų.

Galiu iš karto žinoti viską, betką, kažką, nieką, nes gyvenu tiesingai kai esu teisingoje padėtyje, gyvenu Jėzaus išmintimi. Ir netgi neteisingoje padėtyje, kurioje nėra vienumo, kur esu pasimetęs, kaip kad maldos moksle, galiu susirasti kaip grįžti, kaip gerasis vaikas, kuris eina ten kur jį ras tėvai, Dievas, tai esmė maldos mokslo.
2019 gruodžio 30 d., 12:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 29-39 eilutės iš
Ar sąmonė yra veidrodis tarp Dievo (sąmoningumo?) ir pasąmonės?
į:
Ar sąmonė yra veidrodis tarp Dievo (sąmoningumo?) ir pasąmonės?

Ketverybėje papildiniai - sulyginti ir suprasti:
* Ar, koks, kaip, kodėl
* P3, P2, P1, P0 (požiūriai)
* Kodėl, kaip, koks, ar

Būtent žinojimas apverčia ketverybės klausimų eiliškumą:
* Viskas? Kodėl yra viskas, Kaip yra viskas, Koks yra viskas, Ar yra viskas
* Žinau viską? Ar žinau viską, kokį žinau viską, kaip žinau viską, kodėl žinau viską.
* Dievas? Ar (Dievas būtinas), Koks (Aš tikras), Kaip (Tu galmimas), Kodėl (Kitas yra)
2019 gruodžio 30 d., 12:40 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 27-29 eilutės iš
Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.
į:
Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą.

Ar sąmonė yra veidrodis tarp Dievo (sąmoningumo?) ir pasąmonės?
2019 gruodžio 30 d., 12:26 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 25-27 eilutės iš
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Nothing | Wikipedia: Nothing]] Hegel ir kiti.
į:
[[https://en.wikipedia.org/wiki/Nothing | Wikipedia: Nothing]] Hegel ir kiti.

Susieti: požiūrį - Mane - pasąmonę, požiūrį į požiūrį - Tave - sąmonę, ir požiūrį į požiūrį į požiūrį - Kitą - sąmoningumą
.
2019 gruodžio 30 d., 10:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 23-25 eilutės iš
Ar nežinojimas būtinas?
į:
Ar nežinojimas būtinas?

[[https://en.wikipedia.org/wiki/Nothing | Wikipedia: Nothing]] Hegel ir kiti.
2019 gruodžio 29 d., 18:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
[[https://chess24.com/en/watch/live-tournaments/world-rapid-championship-2019/11/1/23 | Šachmatai]]
į:
[[https://chess24.com/en/watch/live-tournaments/world-blitz-championship-2019/10/1/2 | Šachmatai]]
2019 gruodžio 28 d., 22:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-23 eilutės iš
Apima... save, savo vidinę sandarą, visa kas ateina iš lauko, visas savo aplinkybes.
į:
Apima... save, savo vidinę sandarą, visa kas ateina iš lauko, visas savo aplinkybes.

Dievas yra nežinojimas.
Ar nežinojimas būtinas?
2019 gruodžio 28 d., 16:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 20-24 eilutės iš
Apima... save, savo vidinę sandarą, visa kas ateina iš lauko, visas savo aplinkybes.

Are there 6+4 branches of math? How are the branches of math related to the ways of figuring things out?

The center of a circle is perhaps a fourth point (with every triplet) much like the identity is related to the three-cycle?
į:
Apima... save, savo vidinę sandarą, visa kas ateina iš lauko, visas savo aplinkybes.
2019 gruodžio 28 d., 16:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 20 eilutė:
Apima... save, savo vidinę sandarą, visa kas ateina iš lauko, visas savo aplinkybes.
2019 gruodžio 28 d., 16:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 13-23 eilutės iš
[[https://chess24.com/en/watch/live-tournaments/world-rapid-championship-2019/11/1/23 | Šachmatai]]
į:
[[https://chess24.com/en/watch/live-tournaments/world-rapid-championship-2019/11/1/23 | Šachmatai]]

Visko savybes permąstyti.
* Į save priima save. (būtina sąvoka)
* Į save priima savo vidinę sandarą.
* Į save priima visa kas ateina iš lauko.
* Į save priima visas savo aplinkybes.

Are there 6+4 branches of math? How are the branches of math related to the ways of figuring things out?

The center of a circle is perhaps a fourth point (with every triplet) much like the identity is related to the three-cycle?
2019 gruodžio 28 d., 15:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-13 eilutės iš
Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w2_x2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
į:
Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w2_x2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".

[[https://chess24.com/en/watch/live-tournaments/world-rapid-championship-2019/11/1/23 | Šachmatai]]
2019 gruodžio 25 d., 17:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 11-12 eilutės iš
Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w2_x2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}).
_
į:
Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w2_x2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
2019 gruodžio 25 d., 17:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 10-12 eilutės:

Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w2_x2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}).
_
2019 gruodžio 25 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 9 eilutė iš:
Dvigubo žvilgsnio svarba humore ir kitur. Nežinojimo dorybėse: humoras, ironija, skeptiškumas.
į:
Dvigubo žvilgsnio svarba humore ir kitur. Nežinojimo dorybėse: humoras, ironija, skeptiškumas. Atskirto mąstymo lygiagretumas.
2019 gruodžio 25 d., 12:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

Dvigubo žvilgsnio svarba humore ir kitur. Nežinojimo dorybėse: humoras, ironija, skeptiškumas.
2019 gruodžio 12 d., 23:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 5-7 eilutės iš
* Trys veiksniai ir trys vyksniai (veiksmų išdavos)
į:
* Trys veiksmai ir trys vyksniai (veiksmų išdavos)

Pakeisti: ne veiksnys, o veiksmas.
2019 gruodžio 12 d., 23:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 4-5 eilutės:

* Trys veiksniai ir trys vyksniai (veiksmų išdavos)
2019 gruodžio 12 d., 23:27 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 3-368 eilutės:

'''Apibrėžimas'''

* Apibrėžimas (požiūrių lygtis) glūdi aštuongubame kelyje kartu su ketverybe.

'''Apytakos'''

* Palyginti geros valios pratimus (ir 3 kalbas) su apytakomis. Jie visi susidaro iš tų pačių sandarų.
* Kiekvienoje apytakoje svarbu nurimti.
* Sąlygiškumas: jei yra tik požiūriai, (jei nėra nulinio asmens, Dievo), gaunasi trejybės ratas. Nesąlygiškumas: Bet už jo gaunasi trys besąlygiški matai, kurie būtini skirti. (Kartu sudaro šešerybę.) (Aštuonlypiuose) netroškimuose ieškoti +3? ar kaip? ir ryšio tarp sąlygiško ir nesąlygiško. 0,1,3,3.
* Kaip besąlygiškumas, apibrėžimas ir kitos Dievo šokio sąvokos reiškiasi pasirinkimų malūne, žinojimo rūmuose?
* Požiūris yra kaip išvestinė. Sąlygos yra besąlygiškumo išvestinė. Pasirinkimų malūnas yra kaip Dievo šokis, tiktai vyksta sąlygose, papildo ir išplečia esamą, besąlygišką Dievo šokį. Dievo šokis yra nesantykinė apytaka, o pasirinkimo malūnas yra santykinė apytaka.

* Tėvui susiveda Dievo šokiu, jo visakame prieinama pradžia, nuo kurios gali vis naujai pradėti.
* Sūnui susiveda išgyvenimo apytaka, ja išpuoselėta vienatine kertine vertybe.
* Dvasiai susiveda asmens klausimais ir kiekvienos asmenybės atsakymais, tad įvairiausiais žinojimo rūmais, bendrų asmenų mokslais ir savitų asmenybių pasaulėžiūromis.
* Žmogui susiveda žmogaus trejybe, maldos mokslu, kurios veikla suderina Dievą, Mane, Tave ir Kitą, tad visus šiuos keturis lygmenis.

* Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą. Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo). Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą. O maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.
* Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas. Pavyzdžiui: Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.
* Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės. O tyrimų galimybės reiškiasi matematika ir tyrimų prigimtis reiškiasi fizika, tai tyrimų pagrindai. O kaip su maldos mokslu, su taikdaryste? Tai mūsų tarpusavio santykiai, Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, kaip susiveda mūsų tyrimai.

Trejybės ratai - išgyvenami, kaip trejybės atvaizdai, aplinkybės
* Dievas suprastas kaip asmuo: Dievo šokis - būtinas, tikras galimas
* Aš, suprastas kaip asmuo: išgyvenimų apytaka - daiktas, eiga, asmuo
* Tu, suprastas kaip asmuo: žinojimo rūmai - vienis, visybė, daugis
* Kitas, suprastas kaip asmuo: maldos mokslas - buvimas, veikimas, mąstymas

* Trejybės ratas nusako Ar: Dievo šokis
* Trejybės ratas nusako Koks: išgyvenimo apytaka
* Trejybės ratas nusako Kaip: žinojimo rūmai
* Trejybės ratas nusako Kodėl: maldos mokslas

'''Asmenybė'''

* Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).

'''Asmenys'''

* Asmenys - neigimas prieš apimtis ir po apimčių - kaip tai suprasti? Loginis kvadratas.
* Asmenų tyrimais, Aš įsijaučia į pasąmonę, į netroškimus, ir išskiria valią. Tu atsitokėji sąmone, gyveni bendru žmogumi. O Dievas naujai iškyla Kitu, sąmoningumu.
* Kitas išplečia Tave jo nebuvime, už Tavo apimties.

'''Atjautos'''

* +1: dvejonės, padalinimai. +2: jauduliai? gėrio kryptys? (atvaizdai? aplinkybės?), +3: aštuongubo kelio 3 atmainos, 3 kalbos.

'''Atvaizdai'''

* Didėjantis ir mažėjantis laisvumas. Kas turi, tam bus duota. Kas neturi, iš to bus atimta.

'''Bendravimas, bendrystė, pokalbis'''

* Mes skirtingi, tačiau pats pokalbis bendras, bendrystė bendra.
* Bandyti bendrauti su žmogumi, kaip dviprasmiška būtybe, turinčia tiek pasąmonę, tiek sąmonę, tiek laisvę rinktis tarp jų. Ir su jais bendrauti taip, kad jie turėtų ko didesnę laisvę.
* Pokalbis - bendravimas su (savo) nežinojimu, su kito žinojimu - kaip žvaigždės danguje, kiekvienas iš savo kertinės vertybės
* Bendrystės esmė - ir valdžios esmė - mylėti žmones labiau negu jie patys save myli, kad jie labiau save mylėtų.

'''Blogis'''

* Blogis yra pasekmė gerumo sąlygiškumo. Atsisakyk sąlygų ir nebebus blogumo. Jėzus tokiu būdu nugali velnią.

'''Dievas'''

* Dievas išeina už savęs ryškindamas savo prielaidas. Jisai už santvarkos savo prielaidų neišreiškia. Jo savastis yra jojo prielaidos.
* Ar Dievas turi protą? Jo protas išplaukia iš požiūrio, kaip ir mūsų protas, kartu ir visko padalinimai. Užtat Dievas turi širdį ir valią. Bet Dievas neturi kūno, nes jisai yra dvasia.
* Dievo šokyje, "Aš esu Dievas" išsakoma būtinumu, tikrumu, galimumu. O Dievas yra Dievas išsakoma buvimu, veikimu, mąstymu. Tad "Tu esi Dievas", aštuonerybę, turėtų išsakyti aplinkybės daiktas, eiga, asmuo. O "Tai yra Dievas", dešimt Dievo įsakymų, turėtų išsakyti aplinkybės vienis, visybė, daugis.
* Ar Dievas būtinas? Dievo Dievas būtinas: meilė. Dievo esmė, Dievo kertinė vertybė: meilė. Dievas sau priima kertinę vertybę nes mes ją priimame pasąmone. Tad jisai mūsų pagrindu, mūsų pavyzdžiu irgi prisiima.
* Koks Dievas būtinas? Vienas Dievas, mūsų vienumas. Tai antrinių sandarų pagrindas, pavyzdžiui, padalinimų. 6 atvaizdai yra vienumo rūšys.
* Klystančiojo klystantis ryšys su klystančiu Dievu (mumyse, pasaulyje, mūsų širdingame gyvenime, kaip man buvo su Dievu ir Ieva).
* Tobulas Dievas skatina remtis pakankamu Dievu, gyventi dangaus karalyste, tad paribyje, ten kur pavojinga.
* Viskas iškyla Dievui svarstant, ar jisai būtinas? Jisai nebūtinas ir tuo pačiu būtinas. Visos sandaros išvedamos Dievui išeinant už savęs į Aš, paskui Tu ir galiausiai Kitą. Užtat Dievas yra nebūtinas. Tačiau strimagalvio Dievo nebūtinumas atveria suvokimą, kuriuo iššaukiamas Tu, Aš ir galiausiai, Dievas, taip kad Dievas yra būtinas.
* Tad Dieviškas strimagalvis žinojimas, išreiškiamas sandaromis, 0=>1=>4=>6, išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0. Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).
* Dvasia: Dievas yra, užtat yra.
* Pasaulis - Viskas! - Dievo sandara: Dievo nėra, užtat yra. - Viskas yra Dievo pasišalinimas, užtat Dvasia sklaido visakame ir jame pasireiškia. Kaip Dievas atsiranda visakame? Šitą suvesti su sandarų raida, su visko savybių paneigimu.
* Susieti trejybės "suvokimą" su žmonių suvokimu kuriuo Dievas virsta būtinu.
* Žmoguje Dievas (širdis) ir ne-Dievas (pasaulis): Žmogaus ir Dievo požiūrių sutapimo pagrindas yra Dievas žmoguje. Žmogiškumas tampa požiūrio aplinkybių dalimi. Tad žmogiškumas nesiskaito, jį galima atmesti. Dievas, jeigu būtų žmogus, jeigu turėtų žmogaus aplinkybes, žmogaus sąlygas, irgi turėtų tą patį požiūrį. Arba turėtų kitą, kuriuo atveju, skirtųsi žmogaus ir Dievo požiūriai. Širdies požiūris yra Dievo požiūris žmoguje, o pasaulio požiūris yra ne Dievo požiūris. Žmoguje aplinkybės paima viršų, tad iškyla pasaulio požiūris, bet užtat svarbu išlaikyti širdies požiūrį, kaip pirminį, iš kurio išplaukia antrinis, pasaulio požiūris.
* Apibrėžiant gerumą, Dievas nebūtinai geras, nes Dievas atveria tarpą gerumui, tad jisai pats nebūtinai geras.
* Teigiami įsakymai - koks Dievas yra, kaip toks. Neigiami įsakymai - koks mudviejų su juo santykis.
* Pripažinti, kad Dievas neprivalomas, juo galim vadovautis (geltonasis Tu) ar nesivadovauti (mėlynasis Kitas), teigiamu ar neigiamu įsakymu, sutampame. Tad Dievą suvokti pirmiausia už savęs, už santvarkos, ir tik tada juo gyventi, tad svetimoje santvarkoje, ne savoje. Gyventi svetimu šiame pasaulyje, tad klajokliu, keliauninku, tokiu pagrindu bendrauti su kitais, geltonais ir raudonais, tad gyventi klausimais. Susigaudome, kad esame siųsti ir tai priimame širdingai, tad mūsų teisingi santykiai su Dievu. Vyksta pokalbiai tarp geltono (bendro) ir raudono (paskiro), tarp juodo (Dievo) ir kito (mėlyno). Jėzus dalyvauja abiejuose pokalbiuose, vienur kaip vyresnis raudonajam, kitur kaip jaunesnis, Dievui
* Mylėti visus, tai atjausti. Dievas atjaučia antrinėmis sandaromis.
* 6 kintamųjų rūšys. 6 vienumai, esame viena. 6 matematikos įrodymo būdai yra vienumo būdai.
* Gera širdis yra Dievas mūsų gelmėse, besisiejantis su Dievu už mūsų. O gera valia yra mūsų pastangos atverti tarpą tarp jų, leisti Dievui būti tiek mumyse, tiek už mūsų, taip kad esame jam priemonė.
* Mylėk artimą (draugą) ir tolimą (priešą).
* Meilė yra Dievo ištakose - jo prielaidose - ketverybe, ir meilė yra Dievo išdavose - gyvenimo ir amžino gyvenimo palaikyme. Tai du skirtingi atvaizdai, dvejopai suprastas Kodėl. Koks tų atvaizdų santykis?
* Mąstyti, kaip susitelkia dėmėsys - Dievas mūsų židinys, paskui telkiame savo židinį, galiausiai bendrystė yra tveriama sustatyti mūsų dėmesį. O dėmesys skiria daugiau išteklių tam, kas mums svarbu, ir mažiau šalutiniams dalykams, kurie mums mažiau svarbūs. Dėmesys yra išteklių paskirstymas, dėmesingumo paskirstymas.
* Koks pagrindas vienybei - Dievas viduj ar Dievas už mūsų - Dievas viduj yra fermioninis, dvi būtybės negali būti toje pačioje vietoje - bet jeigu Dievu už mūsų, tai jisai bosoninis, ir galime kartu banguoti.
* Dievas mylėjo pasaulį bet kas tik myli pasaulį, Dievas nėra jame. 1 jonas 2
* Sekmadienio, poilsio dienos tikslas - pamylėti save, pasąmonę - leisti jai atsiskleisti. Dievo ? tikslas, ir moters tikslas, Ievos ir obels, ir maldos.
* Dievas yra savęs neigėjas. Vaidmenys teigia Dievą ir tuomi neigia save. Jų teiginiai yra asmenys.
* Dievo tyrimo pobūdis grindžia šviesuolių bendrystės santykį su visa žmonija. Nes privalo būti liudytojų, kuriems Dievo sąvoka visiškai svetima, pakankamai svetima, pakankamai sava ir visiškai sava. Tad visuomenėje bus tokių, kuriems Dievo sąvoka yra nebūtina ar netgi žalinga. Ir bus tokių, kuriems Dievas yra neginčytinas, nė jo buvimas, nė jo gerumas, ir negali būti jokių abejonių. O šviesuoliai supranta, kad Dievui reikalingi ir vienaip, ir kitaip nesuteikę. Svarbu, kad pats liudijimas būtų nuoširdus ir teisingas. Tad šviesuolių bendrystė puoselėja nuoširdaus tyrimo galimybę, tiek Dievo būtinumo klausimu, tiek apskritai, visais klausimais.
* Trimis požiūriais besąlygiška būklė tampa sąlygiška būkle. Pirmu požiūriu žvelgia už savęs į sąlygas; antru požiūriu atsigręžia; trečiu požiūriu apsiriboja savimi, sąlygomis.
* It seems that "to" means "going beyond" and also "being with".
* Yra ketveriopas išėjimas už savęs. Yra dvejopas susitapatinimas su savimi: suvokimas, kad esame viena su kažkuo už mus daugiau; ir to nesuvokimas, tad buvimas santvarkoje.
* Ar trejybės ratas tik įtvirtina esamas nuostatas? Palyginti su klausimo gvildenimu.

Dievas nebūtinas:
* [[Asmenys]]: Iš Dievo tyrimo iškyla asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) ir juos supančios sandaros (Visaregis?, Netroškimai, Pasirinkimai).
* Sandarų kubas.
* Padalinimų ratas: trys vyksniai, išsaugojantys sandaras, plėtojančius požiūrius.

Užtat Dievas būtinas:
* [[Gyvenimo lygtis]] - keturi vaidmenys ir keturi asmenys (lygmenys, apimtys) - iškyla Dievo būtinumas, amžinas gyvenimas.
* Suvokimo lygmenys: suvokimas, savęs pažinimas, bendras suvokimas, susikalbėjimas.
* [[Požiūrių sudūrimas]] - požiūrių santykiai.
* [[Vertybės]] Vertybių žemėlapis, klausimų žemėlapis.
* Vertybių išplėtojimas vyksniais.

Izaijas - kad jie galėtų būti pasmerkti
* Matas ir kiti: jis kalba palyginimais, kad neatimtų jų laisvės...
* Jonas (13?): būtent iš Dievo išplaukia žmogaus nusiteikimas tikėti, nes be Dievo žmogus netikės...

* Požiūris-2 (už mūsų) iššaukia sau tolygų Požiūrį-0 (mūsų gelmėse) anapus Požiūrio-1 (mūsų savasties). Požiūris-3 sulygina požiūrį-2 ir požiūrį-0 ir tuomi sutampa su požiūriu-0. (Sutrumpinimai: Požiūris-2 = požiūris į požiūrį, Požiūris-3=požiūris į požiūrį į požiūrį, Požiūris-1=požiūris, Požiūris-0=joks požiūris.) Kaip čia apibrėžti: Nėra ar yra? Amžinas gyvenimas ar šiaip gyvenimas?
* Išmintis sudėlioja keturis klausimus - nežinojimą visko, betko, kažko, nieko, ir keturis atsakymus - žinojimą nieko, kažko, betko, visko.
* Išmintis (dvejonėmis) derina Dievo valią (laipsnynu) ir gerą valią (gėrio kryptimis).
* Dievo šokis remiasi jokiu požiūriu. Kaip Dievo šokiu atsiranda požiūris? ir kartu grynasis sąmoningumas? Sąmoningumas apibrėžia požiūrį, kas tai yra, tai pasąmonės ir sąmonės derinimas, taip kad viena kryptimi, įsijaučiant, veikia pasąmonė, o kita kryptimi, atsitokėjant, veikia sąmonė. Užtat išgyvenimo apytaka yra Dievo šokis naujai išgyventas požiūriu, sąmoningumu. Ir kiekvieną požiūrį grindžia Sūnaus aštuonerybė, išsakanti požiūrio galimybes, tiek viena, tiek kita kryptimi. O tos galimybės nusako padalinimų ratą. Pasąmonę suprantame, kaip požiūrių atėmimą iš laisvumo, tai yra nuslėptos prielaidos. Sūnus visa tai atspindi ir grindžia nes jis visapusiškai ieško Dievo, tiek už savęs, sąmone, tiek savo gelmėse, pasąmone. Tad jo kampu, pirma yra sąmonė, o paskui gali būti pasąmonė, užtat Tėvo kampu, pirma yra pasąmonė, o paskui gali būti sąmonė. Būtent sąmoningumas sutvarko padalinimų ratą tai suderinti.
* Dievui nebūtinai gerai - (nesusigaudančio Sūnaus būklė). Vargšas Andrius - vargšas Jėzus - vargšas Dievas.
* Ieškoti Dievo tikslų - pasimokyti iš siaubingų įvykių.
* Dievui Tėvui nerūpi kaip išeiti iš santvarkos. Tiktai Sūnui rūpi.
* [[http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Kun_24 Kunigų 24]] Mylėk savo artimą, kaip save patį = Kas sužalotų artimą, kaip jis padarė, taip jam bus padaryta
** Kas užmuštų žmogų, bus nubaustas mirtimi. 18 Kas užmuštų gyvulį, turės atlyginti už jį nuostolį: gyvybę už gyvybę. 19 Kas sužalotų artimą, kaip jis padarė, taip jam bus padaryta: 20 [i4]galūnė už galūnę, akis už akį, dantis už dantį. Žaizda, kokią jis padarė artimui, tokia žaizda bus jam padaryta. 21 Kas užmuštų gyvulį, turės atlyginti nuostolį, bet kas užmuštų žmogų, turės būti nubaustas mirtimi. 22 Turėsite vieną tą patį įstatymą ateiviui ir izraeliečiui, nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas“.

'''Dirbtinas intelektas'''

* Robotai. Technologijos deriniai atitinka žmogaus brandos derinius. Viltis.

'''Dorovė'''

Atsakomybė
* the distinction between those who make the rules and who have to play by them, thus related to scopes and to the difference between hard and soft truths
* būtina, tikra, galima - trejybės atvaizdas, grindžiantis atsakomybę

Savastis
* Aš iš esmės nesu savo kūnas, nė protas, nė širdis, o iš visų atvaizdų tesu savo valia. Valios pagrindu galiu būti ir širdis, ir protas, ir kūnas. Aš nesu savo protas - esu savo valia - šitą suvokiau kovodamas su įpročiu glamonėti save. Protas gali apstatyti valią, bet aš galiu kažkiek atjungti savo protą, atsiriboti nuo jo. Panašiai, nesu savo kūnas - galiu paaukoti savo gyvybę, kentėti skausmą. Nesu savo širdis - galiu nepaisyti savo jausmų, savo jautrumo. Tačiau negalima atskirti žmogaus nuo jo širdies, proto ar kūno.

* Doros klausimas liečia visuomenę. Apydoros klausimas iškyla suskaldant visuomenę į asmenis. Sąlyginis taikymas išskiria rūpestį laisva rinka (konkurencija, asmenų dalios) ir laisva spauda (asmenų troškimų).
* 4 vienumo sampratos išsako vienumo kokybę. Dorovė renkasi kokybiškesnį vienumą.
* Gyvenimo nepasisekimai reikalingi nes jie įrodo sąlygiškumo nepakankamumą, tai kad reikalinga gyventi besąlygiškumu, besąlygiškai.
* Gėrį ir blogį pažįstame. Bet Dievo nepažįstame, tai bene yra gyvybės medis, pažinti Dievą.
* Aš - bendras žmogus, o tu - paskiras žmogus. Esminė klaida, tai kad save (Aš) laikome Tavimi (Tu). Tad gyvename ne kaip bendras žmogus, o taip, kaip kiti į mus žiūri.
* Blogis. Velnias, tai asmuo. Tai blogis, sandaros lizdas - tarnauti ne Dievui, o velniui. Dievas yra už šito pasaulio, o velnias žmogų uždaro dar siauresniame pasaulyje, atskiria nuo kitų žmonių, taip kad negali jais rūpintis, nėra viena su jais. Užsandarina. Velnias ne danguje, o širdies gelmėse. Teigiami įsakymai yra ryšiai iš Dievo mumyse į Dievą už mūsų. Neigiami įsakymai neleidžia užsandarinti, atveria kelią iš Dievo už mūsų, jam įeiti į Dievą mumyse.
* Gali mąstyti kelis ėjimus į priekį - bet reikia veikti po vieną ėjimą - ir sąmonė privalo atskirti mąstymą ir elgesį - nes turime nežinoti kaip bus po kiekvieno žingsnio.
* Jeigu esi prisirišęs prie savęs, tai būsi pragaro sunaikintas.
* Dorovinis pagrindimas yra dvilypis. Suvokiame, kaip turėtumėme tobulai elgtis - tačiau dažnai esame netobuli, ypač savo atitrūkimu nuo kitų, nesirūpindami kitų dorove. Betgi taip pat mus gali paskatinti protingas elgesys, kaip būtų protinga elgtis. Ir kai abu sutampa, nebėra jokio pagrindo nusidėti. Jeigu protu galima palaikyti dorovę, tai nebėra pagrindo jos atsisakyti.
* Tirti išgyvenimų dorovę ir juose ieškoti įvairių pobūdžių prisiminimų.
* Palyginti šimtamečio vaido dorovę (ketverybės lygmenų lyginimą) ir keturis lygmenis pokalbiame atsisakyti.
* Šimtametis vaidas: troškimai išsako laisvą valią, o netroškimai - likimą. Tad kaip mums išeiti iš likimo į laisvą valią? Tai pokalbio sandara.

'''Dviprasmybė'''

* Dviprasmybė - ar mus sieja ryšių buvimas ar nebuvimas?
* Žmogaus (laisvės) ir Dievo (dviprasmybės) dvejybiškumas. Nagrinėti dviprasmybės vaidmenį Dievui išeinant už savęs. Dviprasmybė atveria žmogaus laisvę tikslinti ar nuklysti, gėrio ir blogio, sąmoningumo ir nesąmoningumo. Toliau šią žmogaus dviprasmybė grindžia tris kalbas - nesąmoningumo galimybę.

'''Egzistencializmas'''

* Egzistencializmas - pats sau klausi klausimus. Derrida - klausinėja kitus, o tai nerimta.

'''Fixed point'''

* Suhrit Dey - fixed point - consciousness
* Fixed point of Mobius transformation - important for consciousness - "doing nothing" - zeroing in on that point - taking the difference between "doing something" - relative to "doing something" we are "doing nothing"

'''Fizika'''

* Ženklų savybės: pirmos trys yra fermionų, kitos trys yra bosonų.

'''Geros valios pratimai'''

* Geros valios pratimai - jausmų tyrimas - išsakome laimingumą, linksmumą, liūdesį, staigmeną - ir tas mums padeda susigaudyti, ko laukiame.

'''Gyvenimo lygtis'''

* Gyvenimo lygtis asmenimis išreiškia vidinių santykių ir išorinių santykių dvilypumą. Šį dvilypumą taip pat išreiškia matematika.
* Apibrėžimas <=> gyvenimo lygtis -> 3 veiksniai -> padalinimai <= Apibrežimas. Kaip gyvenimo lygtis reiškiasi pasirinkimų malūne.
* Gyvenimo lygtis - 4 asmenų lygmenys sudaro trejybės ratą - tad galima įžvelti keturis trejybės atvaizdus, aplinkybes 4x3. Tai yra, kiekvienam požiūrio lygties nariui yra trejybės atvaizdas. Ogi trejybės atvaizdus dėlioja ketverybė. Tad kaip suprasti. Ar tokiu būdu yra ryšys tarp požiūrio lygtis ir ketverybės? Juk ketverybė susijusi su trejybės visuma, su nulybės atvaizdais, tad gal požiūrių lygtis apibūdina, kaip įsivaizduoti paskirus trejybės narius?

'''Gyvybė'''

* Gyvybė iškyla, raida vyksta jautrumo zonoje. Kiekvienoje sistemoje yra jautriausia ribinė zona, kur jautrumas didėja toliau. Tai raidos variklis.

'''Išgyvenimo apytaka'''

* Tirti Aleksandro išsiaiškinimo būdus ir juos susieti su mano išgyvenimų deriniais.
* Išgyvenimą suprasti kaip piramidę ir palyginti su Dave Gray piramide. Kūnas -> protas -> širdis -> valia -> valia -> širdis -> protas -> kūnas. Kūnas yra plačiausias sluoksnis.
* Mokytis iš istorijos, iš šventraščio, ir iš kitų žmonių išgyvenimų, kaip kad iš savo išgyvenimų.
* Amžino gyvenimo branda yra asimetriškai atsiskleidžianti, kaip kad simpleksai. O gyvenimo įtampos iškyla ir pranyksta, simetriškai, kaip kad koordinačių sistemomis. Tad išgyvenimas susidaro iš įtampos simetrinio klodo ir brandos asimetrinės esmės, branduolio. Tad matematika išreiškia gyvenimą - išgyvenimus - ir žinojimo rūmai tai naujai suveda, mokslu.
* Neišgyvenime gali įtampa išaugti ir paprasčiausiai atslūgti. Tai bene įvyksta pasakojimo vienete. Išgyvenimui reikalinga aklavietė, kurioje nėra kaip sumažinti įtampos. O įvardijimas ir pagrindimas bene vyksta pasakojime, nusako įtampos židinio pakopas.
* Jeigu žmogus gyvena kūnu, jis nesuvokia kokiu pagrindu jisai gali būti giminingas Dievui, bet kai tik jis gyvena protu jis gali sutapti su Dievu, jį suprasti, jį atpažinti.

* Mąstyk, kaip trys kalbos išplėtoja išgyvenimo apytaką.
* Išgyvenimo vienetas pasižymi šešiais skirtingais vienumais (atjautomis). Atjautos išreiškia vienumą, kad galima atsitokėti ir įsijausti, būti viena su kitu.
* Išgyvenimo apytaka išsako ypatingus žinojimo rūmus (Jėzaus žinojimo rūmus) kuriais bendraujama su bendru žmogumi, tai yra, su savimi kaip su pažinovu. Tai bendras savęs tyrimo būdas: dorovė. Tai bendravimas su savimi: paskiru ir bendru žmogumi. Mylėk artimą kaip save patį. O kontekstas yra: Tu turi savo tyrimo būdą, tad tai veda į visas asmenybes, visus mokslus.
* Šie rūmai susideda iš visų sandarų (sandaros yra savęs tyrimo būdai): 4 netroškimų, 6 atjautų, taip pat aštuonerybę sudaro padalinimų ratas - aštuoni padalinimai nuo 0-bės iki 7-bės ir taip pat veiksnių trejybės ratas. Užtat mes iš vidaus išgyvename 24 lygtis = 3 veiksnius x 8 padalinimus. Ir šie išgyvenimai atitinka visus 24 žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdus, tad juos išgyvena, tai yra 2 x 12. Žinojimo rūmai dar yra trys būdai - asmenys - Dievas (pradžia), Aš (vidurys), Tu (pabaiga).

Išgyvenimo seka sieja pasąmonės tinklą ir sąmonės medį. Užtat išsiskiria pasąmonės ir sąmonės tiesioginis santykis:
* 2) Mažėjantis laisvumas: sąmonės žemėlapynas = medis pertvarko-valdo tinklą
* 5) Didėjantis laisvumas: pasąmonės žinynas = tinklas pertvarko-valdo medį
Ko skaitlingesnė pirminė tvarka, to ryškiau ją valdo antrinė tvarka. Šiuos du pertvarkymas papildo keturi pertvarkymai susiję su seka:
* 1) Kodėl: raida = seka pertvarko-valdo medį
* 3) Kaip: vadovėlis = tinklas pertvarko-valdo seką
* 4) Koks: metraštis = medis pertvarko-valdo seką
* 6) Ar: kelionė = seka pertvarko-valdo tinklą
Juos sieja semiotinis kvadratas, septynerybė.

* Širdingas bendravimas tai buvimas viena, tai susitapatinimas. Esame viena su Dievu paklusdami; su tavimi tikėdami; su kitu rūpėdami; su savimi amžinai gyvendami.
* Sandaros kyla iš sąmoningumo tarpo, iš tiesos -1+3=2.
* Palyginti 7/8, 3/4, 1/2, 0/1 ar -1/0, ir 5/6.
* Gyvenimo atsakymai privalomi (trejybės ratu), tačiau gyvenimo klausimus patys pasirenkame (padalinimų ratu).
* Jeigu žinai kuri apimtis platesnė, rinkis ją. Jei nežinai, pasikliauk trejybės ratu.
* Pirmi trys poreikiai grindžia elgesį, kiti trys poreikiai grindžia dorovę. Kaip su kitais netroškimais?
* Žmogiškasis protas susiskaido bendravime kalbomis ir jomis reiškiasi per kelis žmones - tai maldų mokslo pagrindas. Tad sunku žmogui vienam būti su savimi. Taip pat žmogus bendrauja su savimi - sąmone su pasąmone - tai atvaizdų ir aplinkybių, lūkesčių ir jaudulių pagrindas.
* Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo? Pilnai atsikleidžius troškimui, sutampa žinojimas ir nežinojimas - tai visko žinojimas. O troškimui neatsiskleidžius, visiškai nesutampa žinojimas ir nežinojimas - tai nieko žinojimas.
* Atjauta sustato teisingą santykį: išgyvenimu (Dievo troškimo) žengiame kartu su Dievu, išeinančiu už savęs į mūsų sąlygas (netroškimą).
* Skausmas. Ar skausmą išgyvename, kaip klausimą? Bandome suvokti skausmo prasmę. Skausmas tuo pačiu gali mus apgauti. Skausmas yra vaizdinys to, ko nepageidaujame, netrokštame. Ar malonumą išgyvename, kaip atsakymą?
* Savęs patikslinimas reikalingas įveikti negeranoriškumą, juk privalai geranoriškai iš naujo pats pasitikrinti save.
* Klaidžioti, tai trejybės esmė, bet klaidžioti tikslingai: mokytis, daug kartų po truputį, nenuklysti toli, mokytis ryškiai, moksliškai, protingai, išmintingai, ilgais, tvarkingai, užtikrintais, surėdytais siūlais. Kaip neregis iščiupinėja savo kalėjimo sienas.
* Sąmonė sustato pasąmonei sąlygas? Atsiplėšia nuo savęs širdingai, atsiduodanti pasąmonei - sąlygose.
* Įsijaučiame netroškimais, o atsitokėjame būtent siauresniais troškimais, taip kad yra tarpas, laisvumas. Atjauta sieja įsijautimą ir atsitokėjimą. Sąmoningumas bene skiria įsijautimą ir atsitokėjimą.
* Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.
* Padalinimai nusako mūsų sąmonę, atvaizdai ir aplinkybės nusako mūsų savijautą, ir kalbos nusako mūsų pasąmonę.
* Rūpi ryšium su kažkuo, tikime ryšium su betkuo, paklūstame ryšium su viskuo.
* Septintuoju požiūriu gyvenat kitu, atsiranda požiūris ir jo dviprasmybė. Trimis požiūriais atsiranda trejybės ratas. Jis praturtina dviprasmybę, tą patį ratą gali išgyventi skirtingos būtybės.
* Mąstyti, kaip iš atsitiktinumo išsigrynina protas, širdis ir valia. (Sąmoningumas.)
* Žmogus turi būti pats nukryžiuotas (paklusti) arba tikėti kitu arba jam turi rūpėti.


'''Jėzaus žinojimo rūmai'''

* Kaip Jėzus supranta Dievo tyrimą, jo pasitraukimą? Pikta dvasia (Dievas?) išvijamas (pasitraukia) grįžta su septyniais velniais (gerumo kryptimis?)
* Sąrašas palyginimų https://en.wikipedia.org/wiki/Parables_of_Jesus

'''Kalbos'''

* Įvardijimas - santykis su kažkuo - tirti, kaip mokomės žodžių. Pagrindimu mokomės dėsnių. Pasakojimu susigalvojame įvykius iš nieko.

'''Ketverybė'''

* Klausimas Kodėl? jei tik yra apibrėžtas: Kodėl X? visada remiasi tvirtinimu Ar (X yra). Ir panašiai, klausimas Kaip X? remiasi tvirtinimu Koks X. Tačiau tai nėra sąmoningo mąstymo poslinkiai, o kalbos teiginio parengimas.
* Relate Not What to Why, and Not How to Whether.

'''Knyga'''

* Susapnavau: kad rašau knygą būdų, kaip atsispirti visuomenei? gyventi bendru žinojimu, klausimais, be patirties.

'''Lūkesčiai'''

* Grožis padeda mums suprasti ar mes pakeliui į tiesą.
* Kaip žavesys, artimumas, meilė sieja šešerybę ir jaudulius?
* Ramybė (nulinis požiūris) yra laisvė nuo jausmų.
* Žmonės sugeba suderinti savo jausmus, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.

'''Malda'''

* Ryšiai veikia maldų suveikimą, taip pat maldos leidžia atsisakyti ryšių.
* Taikdarystė yra trigubas suderinimas: Aš, Tu, Dievas, Kitas
* Aleksandro deriniai: tolydžiai suderintos sąmonė ir pasąmonė
* Malda, taikdarystė, vaidmenų išskyrimas: vienas įsijaučia (nes skauda), kitas atsitokėja (sprendžia), atveria tarpą Dievui.
* Smurtas griauna santvarką. Taika perauga esamą santvarką, išlaiko ir išplečia jos pilnatvę.
* Sapnavau, kad visas pasaulis susidarė iš trimačių matricų skaičių, kuriais išsidėstė skaičių galimybės, taip kad galimybės negalėjo kartotis, užtat jų mąstai tvarkingai dėliojosi, kurie reiškiniai kiekybiškai mažiau ar daugiau skaitlingi.

'''Matematika'''

* Homologija bandyti išsakyti persitvarkymų tarpą tarp pirminės ir antrinės tvarkos.
* B_>C ..... How->What
* External relations -> Internal logic .... (Not What=Why) Hom C -> Hom B (Not How=Whether)
* Ar savybių visuma yra simpleksas? Ar savybės skaidomos (koordinačių sistema).

'''Mintis'''

* Visos mintys yra teisingos. Nes kiekviena mintis yra sąlygiškas tikslas - sąsaja - tad apibrėžta plotmėje "kodėl". Tad mintims neiškyla klausimas "ar". Užtat Godelio teorijoje ne visos mintys yra tikros. Ir svarbu išsiaiškinti, ar kažkas turi tą mintį - ar jinai tikrai kam priklauso - ar ji išgyventa, kas už ją atsako.
* Bemąstant, bedirbant protinį darbą, pavyzdžiui, dėliojant mintis, dažnai vieną mintį apmąstai (suvedant pasąmone), paskui atitokėji ir perkeli jos ženklą, ir reikia įsiminti tiktai minties esmę, reikalingą prisiminti kur tą mintį nukelti. Užtat nebeprisimenu tos pačios minties, bet tiktai jos esminę dalelytę ar netgi patį veiksmą, o paskui atsiradus deramoje aplinkoje, prisiminsiu ir atstatysiu visą mintį.

'''Padalinimai'''

* Neporiniais padalinimais įsijaučiame, poriniais atsitokėjame.

'''Padalinimų ratas'''

* Padalinimų ratas = Bott periodiškumas, juo veikia 3 veiksniai, kuriais išsiskiria dorovės trys galimybės, ir tokiu būdu bene plėtojasi sekos medžiais (walks on trees)(raida?) kurias Dievas kadaise nurodė tirti.
* Padalinimų rato lygtys: aštuonerybė ir trejybė. Tėvas 0->1->2->3 => Sūnus 4->5->6->7 =>

Padalinimuose yra tokie santykiai visumos požiūrio į dalies požiūrį:
* dvejybė: kiekvienas požiūris išsako viską
* trejybė: kiekvienas požiūris išsako betką
* ketverybė: kiekvienas požiūris išsako kažką
* penkerybė: kiekvienas požiūris išsako nieką
* šešerybė: kiekvienas požiūris išsako klausimą
* septynerybė: kiekvienas požiūris išsako atsakymą
Kiekvienu atveju tai (visumos) požiūriai į (dalies) požiūrį, tad atvaizdai. O nulybė, tai joks požiūris. Vienybės visuma ir dalis sutampa, tad tai tiesiog požiūris. Įdomu, kaip tai susiję su veiksniais +1, +2, +3. Pavyzdžiui, sąmoningumas šešerybės klausimų yra vienybės klausimas: Ar Dievas būtinas?

* 0->1->2->3
* 4->5
* 7<-6<-5
* 0<-7

'''Pasąmonė'''

* Compartment theory of memory. You remember the compartment. And the compartment is associated to other compartments. That is why memory is highly misleading because the associations, the prejudices are what define what you remember, and they are all you have in reconstructing your memory.
* Pažinti save, tai patirti ir suvokti, kaip mūsų pasąmonė mus išreiškia.

'''Palyginimų turiniai'''

* Padeda paaiškinti: kaip tiki, taip bus. Tikėjimas yra išvadų tikslumas.

'''Pasirinkimai'''

* Laisvė rinktis tarp uždaros ir atviros sandaros.
* Pasirinkimas (simpleksinis): savyje neišskiriami (nuliai), pasaulyje išskirtini.


'''Poreikiai'''

* Kraštutiniškumas leidžia kitiems suvokti, kokios galimybės, kad yra kažkas daugiau už santvarkos. Užtat kraštutiniškumo reikia labai nedaug.

'''Požiūriai'''

* Dėmėsys (focus). Išskyrimas pažintojo ir pažinovo, grindžiantis ir atveriantis apimtį. Dėmesį suteikia pažinovas ir priima pažintasis.
* Žiūrėti To Look is to take up a view, which is to say, to have the same ObservationalPlane. To Look is to take up an ObservationalPlane. We look through somebody else's eyes if we take up their observational plane. In general, this is the Heart within us and God in that context.

'''Požiūrių grandinė'''

* Požiūrių grandinė bene susijusi su aritmetine hierarchija rekursyvinių funkcijų teorijoje - yra ir visiems - ir tai susietina su kategorijų teorijos adjoint functors.

'''Požiūrių sudūrimas'''

* Dievo ir žmogaus požiūriai gali sutapti ir susidurti nes vienas kitą papildome.

'''Sąmonė'''

* Sąmonė aprėpia visumą. Randa, parenka sprendimui tinkamiausią tašką. O pasąmonė sprendžia.
* Kaip id, superego, ego susiję su pasąmone, sąmone?
* (Žmogaus) grynasis sąmoningumas kyla iš trejybės rato poslinkių.
* Ar sąmonė gali turėti ryšį su Dievu, o pasąmonė jos neturi?
* Trejybės ratu sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės. Ar Dievo trejybė veikia kartu?

'''Sąmoningumas'''

* Įsijautimas požiūriu užtikrintas, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį ramus, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintis. Pastarasis tobulai derina, nustato darną, kaip kad Aleksandro deriniais.
* 3 veiksniai: asmenų santykiai su savimi. Sau asmuo.
* Atsitokėjant, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys. Protas plėtoja pasąmonę, o jausmai plėtojai sąmonę.
* Graziano, "Rethinking Consciousness"
* Trejybės ratu mes pirmiausiai pasitraukiame, atsitokėjame (+2), paskui įsijaučiame (+1). Įsijausdami, įsijaučiame ir į savo atsitokėjimą. Tuomet esame sąmoningi (+3). Būdami sąmoningi, renkamės atsitokėti.

* 0 Dievas strimgalvis, jokia valia
* 1 valia: išskiria mąstymą ir veikimą ir nusistatymą
* 3 valios: meilė gali paveikti valią (išgyvenimus) valia gali pasikeisti. Žmogaus trejybės ratas

* Sąmonės ir pasąmonės bangavimas (kartu ir proto bei širdies bangavimas) remiasi simplektine geometrija. Tai tarpo sąlygos. Negali būti pastovi kaita nes iš pastovaus pastovumo gali išplaukti tiktai pastovumas. Turi būti kaita pastovumo ir nepastovumo, jų bangavimas. Jeigu būtų tiktai kaita be laisvumo, viskas būtų surakinta, ir kaitos negalėtų būti. Simplektinė geometrija išsako laisvumo plotą, kiek yra laisvumo.

'''Sandaros'''

* Kalbos, sandaros leidžia taikliai išreikšti

'''Septynerybė'''

* Dvilypė gardelė kyla iš semiotinio kvadrato.

'''Skaudulynui'''

* Meno parodai: Lietuvos skaudulynui: išsakyti šachmatų, istorijos mokslo, ir meno žinojimo rūmus. Suvokti, kaip vystyti meną. Istorijos klausimus išsakyti šachmatų simboliais.

'''Smegenys'''

* 6 neuropertvarkymai skiria smegenis ir protą kad galėtų išskirti pasąmonę ir sąmonę.
* Kitas asmuo yra už žmogaus smegenų. Bet mūsų visų pasąmonės sujungtos. Tad klausimas ar susijungs mūsų sąmonės ir pasąmonės atsvers.
2019 gruodžio 12 d., 22:13 atliko AndriusKulik -
Ištrintos 37-45 eilutės:
'''Apžvalga'''

* [[Aprašas]], [[Pamąstymai]], [[Gvildenu]], [[Trokštu išmanyti]]
* [[Duomenys]], [[Viskas]], [[Padalinimai]], [[Atvaizdai]], [[Aplinkos]], [[Rėmai]], [[Kalbos]]
* [[Įžvalgos]], [[Dievas]], [[Nebūtinas]], [[Aš]], [[Tu]], [[Kitas]]
* [[Būtinas]], [[Paklusimas]], [[Tikėjimas]], [[Rūpėjimas]], [[Amžinas gyvenimas]]

Attach:apzvalga.png
Pakeistos 99-100 eilutės iš
į:
* Ar trejybės ratas tik įtvirtina esamas nuostatas? Palyginti su klausimo gvildenimu.
Pakeistos 369-402 eilutės iš
* Kitas asmuo yra už žmogaus smegenų. Bet mūsų visų pasąmonės sujungtos. Tad klausimas ar susijungs mūsų sąmonės ir pasąmonės atsvers.

'''Suvedimas'''

Visą žinojimą randu kaip suvesti:
* Dievo klausimu, ar jisai būtinas? Jisai būtinas ir nebūtinas.
* Amžinu gyvenimu, mūsų suvokimu, jog Dievas nebūtinai geras, gyvenimas nebūtinai teisingas. Kaip geras vaikas, kaip blogas vaikas tą priima?
* Dievo [[atsiplėšimas | atsiplėšimu]] nuo savęs, nuo savo požiūrio.
Šį žinojimą gražiai taikome įtvirtindami bendrystę, kuria čia ir dabar amžinai mokomės, bręstame, gyvename.

'''Šešerybė'''

* Šešerybėje požiūrio įsisavinimu neigimas (išorės) dingsta. Neigimas yra priešingybės paženklinimas, atskiriantis Dievą ir gerumą (kaip Dievo ženklą ir paneigimą). Tad šešerybė, dorovė veikia išsakant neigimą, neišsakant teigimo.
* Šešerybės besąlygiškumą išreiškiantys požiūriai išsako požiūrį (išorės neigimas), požiūrį į požiūrį (vidaus neigimas), ir požiūrį į požiūrį į požiūrį (neigimo neigimas). Tai yra trys teigimai. Šešerybės du atvaizdai išsako pasąmonę ir sąmonę. Bendrai, didesnių padalinimų du atvaizdai išsako pasąmonę ir sąmonę.

'''Šviesuolių bendrystė'''

* Laisve kiekvienas kuria vidinį pasaulį. Pasaulis mums tvirtina, kad mes esame paskiri ir visgi negalime kurti kartu, bet tik jisai gali. Tačiau šviesuolių bendrystė nugali pasaulį, nes kuriame bendro žmogaus pagrindu.
* Bendravime, su kuo norime suskambėti, su tuo norime bendrauti.

'''Taikdarystė'''

* Tarpininkų svarba taikdarystėje. Žmonių nuostatos pasikeičia bendraujant ne su tais, kurie laikosi priešingų nuomonių, bet bendraujant su dar kitais ir jiems paprieštaraujant.

'''Tiesa'''

* Smulkiausias skirtumas yra prieštaravimo skirtumas tarp teiginio ir neiginio, nes nežinojimas jų neskiria, o žinojimas skiria, bet nežinojimas ir žinojimas keliauja kartu. Šis skirtumas bene iškyla kvantinėje mechanikoje.
* Smulkiausias skirtumas yra tarp klausimo ir atsakymo. O mes gyvename būtent tame tarpe. Ir viskas plėtojasi būtent tarpe tarp Dievo klausimo (Ar jis būtinas?), iš kurio viskas išplaukia, ir jo atsakymo, į kurį viskas susiveda.
* Tiesos atsiskleidimo eigos (galimybių) klausimas - juk tiesa būtinai atsiskleis, tačiau kaip atsiskleidžia ir kodėl - ties kur labiau susipainioja arba nesusipainioja - dviprasmybės laisvė atveria žmogiškos divprasmybės laisvės ...)
* Tiesa yra tai kas girdi liudijimą Jn 18

'''Trejybė'''

* Ar trejybės ratas tik įtvirtina esamas nuostatas? Palyginti su klausimo gvildenimu
.
į:
* Kitas asmuo yra už žmogaus smegenų. Bet mūsų visų pasąmonės sujungtos. Tad klausimas ar susijungs mūsų sąmonės ir pasąmonės atsvers.
2019 gruodžio 12 d., 22:09 atliko AndriusKulik -
Ištrintos 284-292 eilutės:
'''Netroškimai'''

* Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).
* Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.
* Netroškimuose įžvelgti veidrodį tarp besąlygiško Dievo, neturinčio savęs, ir mūsų sąlygose, atsisakančių savęs. Ir išmąstyti, kaip išauga ta sąsaja požiūrių (kanalų) skaičiumi - požiūrius tenkinant jokiu požiūriu, abejonėmis-dvejonėmis vienu požiūriu, lūkesčiais-jauduliais sąmonės-pasąmonės dviem požiūriais, vertybėmis-klausimais trimis požiūriais.
* Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
* Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.
* Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas. Toliau, mažiau sąlygiškas yra kažko žinojimas, ir dar labiau sąlygiškas yra betko žinojimas. Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.
Pakeistos 410-461 eilutės iš
* Ar trejybės ratas tik įtvirtina esamas nuostatas? Palyginti su klausimo gvildenimu.

'''Troškimai'''

* Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė. Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
* Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.

'''Ūkis'''

* the dual space suggests that maps to a one-dimensional space (like money) are equivalent to the multi-dimensional space. But is that true in the case of money? And does that mean that in life we are in the infinite-dimensional case where the dual dual is not the same as what we started with?

'''Veiksnys +2'''

* Įsijausti, atsitokėti - veikia ir veidrodinis dėsnis - aš įsijaučiu, tu įsijauti, aš atsitokėju, tu atsitokėji, ir taip pirmyn atgal.

'''Vertybės'''

* Angelai - kertinės vertybės. Velniai - netikros, bergdžios, baigtinės vertybės, neryškėjančios, be atvirumo, tad be ryšio su Dievu.
* Kai save pažįsti, gali atsisakyti savęs ir žiūrėti plačiau, užtat kyla klausimai - gyveni plačiau - nes nesutampa.
* Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
* Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais - tai šeštas lygmuo, beveik aukščiausias, bet taikdariams reikalingi kiršintojai. O aukščiausiam lygmeniui - palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - nereikalingi kiršintojai. Tad galima ištirti priešingybių vaidmenį Palaiminimuose.

'''Viską žinoti'''

* Viską žinoti, tai reiškia pažinti visas mūsų mąstymą ribojančias sandaras ir kartu Dievo požiūrį iš kurio jos visos išvedamos.

'''Žinojimas'''

Pradžioje buvo nepažinimas (įžvalga, nežinojimas). Jo priešprieša, tai pažinimas (duomenys, sandaros).

'''Žinojimo rūmai'''

* Žinojimo rūmuose trejybė suderina dvi ketverybes, tada santvarkoje galima kalbėti apie keturių lygmenų poras.

'''Žinojimo rūmai'''

* Žinojimo rūmų galutinis išsiaiškinimo būdas, aplinka, yra maldos mokslo pradžia, kurioje atsiranda ir išsivysto Kitas.
* Apžvelgti kapitono Jono Noreikos žinojimo rūmus.
* Dievo šokis veda į daugybę žinojimo rūmų. Išgyvenimo apytaka išskiria žinojimo rūmus, juos sudėlioja, kaip kad matematika sudėlioja savo šakas. Reikėtų tirti matematikos paskiras šakas (pavyzdžiui, geometriją) ir išsakyti kiekvienos šakos žinojimo rūmus, kaip jie susiję.
* Žinojimo rūmai sieja tris svarbiausius išsiaiškinimo būdus: pažinovo A) požiūrį, B) požiūrį į požiūrį, ir C) požiūrį į požiūrį į požiūrį. Žinojimo rūmai iš A išveda B, ir iš B išveda C.


'''Žinynas'''

* Kiekvieną sąvoką pagrįsti išsiaiškinimu, ir kiekvieną išsiaiškinimą aprašyti, kaip sąvokos išrituliavimą.

'''Žmogus'''

* Žmonės skiriasi nuo kitų beždžionžmonių nes abu tėvai gyvena kaip pora ir rūpinasi šeima. Užtat gali dažniau gimdyti vaikus. Manau, kad vaikus veikia dviejų tėvų skirtingo mąstymo (sąmonės ir pasąmonės) pavyzdys.
* Žmogumi atsiranda ketverybė (penkerybė, šešerybė, septynerybė) ir nulinis požiūris. Kartu atsirandu du atvaizdai, tai yra, žmogiškieji atvaizdai, didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
* Žmogus iš prigimties eina už savęs į kitus.
* Žmogus išreikštas požiūriais, santvarkoje, nepabėga nuo savęs, o Dievas pabėga, atsisako savęs, yra pirm požiūrių
.
į:
* Ar trejybės ratas tik įtvirtina esamas nuostatas? Palyginti su klausimo gvildenimu.
2019 gruodžio 12 d., 22:01 atliko AndriusKulik -
Pridėtos 38-46 eilutės:
'''Apžvalga'''

* [[Aprašas]], [[Pamąstymai]], [[Gvildenu]], [[Trokštu išmanyti]]
* [[Duomenys]], [[Viskas]], [[Padalinimai]], [[Atvaizdai]], [[Aplinkos]], [[Rėmai]], [[Kalbos]]
* [[Įžvalgos]], [[Dievas]], [[Nebūtinas]], [[Aš]], [[Tu]], [[Kitas]]
* [[Būtinas]], [[Paklusimas]], [[Tikėjimas]], [[Rūpėjimas]], [[Amžinas gyvenimas]]

Attach:apzvalga.png
Pakeistos 470-483 eilutės iš
* Žmogus išreikštas požiūriais, santvarkoje, nepabėga nuo savęs, o Dievas pabėga, atsisako savęs, yra pirm požiūrių.

----------------------

* [[Aprašas]], [[Pamąstymai]], [[Gvildenu]], [[Trokštu išmanyti]]
* [[Duomenys]], [[Viskas]], [[Padalinimai]], [[Atvaizdai]], [[Aplinkos]], [[Rėmai]], [[Kalbos]]
* [[Įžvalgos]], [[Dievas]], [[Nebūtinas]], [[Aš]], [[Tu]], [[Kitas]]
* [[Būtinas]], [[Paklusimas]], [[Tikėjimas]], [[Rūpėjimas]], [[Amžinas gyvenimas]]

------

Attach:apzvalga.png

---------------
į:
* Žmogus išreikštas požiūriais, santvarkoje, nepabėga nuo savęs, o Dievas pabėga, atsisako savęs, yra pirm požiūrių.
2019 gruodžio 12 d., 22:00 atliko AndriusKulik -
Pakeistos 98-99 eilutės iš
į:
* Yra ketveriopas išėjimas už savęs. Yra dvejopas susitapatinimas su savimi: suvokimas, kad esame viena su kažkuo už mus daugiau; ir to nesuvokimas, tad buvimas santvarkoje.
Pakeistos 412-413 eilutės iš
'''Troškimas'''
į:
'''Troškimai'''
Pakeistos 415-420 eilutės iš
į:
* Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.

'''Ūkis'''

* the dual space suggests that maps to a one-dimensional space (like money) are equivalent to the multi-dimensional space. But is that true in the case of money? And does that mean that in life we are in the infinite-dimensional case where the dual dual is not the same as what we started with?
Ištrintos 469-472 eilutės:
-------

Yra ketveriopas išėjimas už savęs. Yra dvejopas susitapatinimas su savimi: suvokimas, kad esame viena su kažkuo už mus daugiau; ir to nesuvokimas, tad buvimas santvarkoje.
Pakeistos 474-482 eilutės iš
---------------

'''Ūkis'''

* the dual space suggests that maps to a one-dimensional space (like money) are equivalent to the multi-dimensional space. But is that true in the case of money? And does that mean that in life we are in the infinite-dimensional case where the dual dual is not the same as what we started with?

'''Troškimai'''

Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.
į:
---------------
2019 gruodžio 12 d., 21:59 atliko AndriusKulik -
Pakeistos 46-51 eilutės iš
į:
* Kitas išplečia Tave jo nebuvime, už Tavo apimties.

'''Atjautos'''

* +1: dvejonės, padalinimai. +2: jauduliai? gėrio kryptys? (atvaizdai? aplinkybės?), +3: aštuongubo kelio 3 atmainos, 3 kalbos.
Pridėtos 63-66 eilutės:
'''Blogis'''

* Blogis yra pasekmė gerumo sąlygiškumo. Atsisakyk sąlygų ir nebebus blogumo. Jėzus tokiu būdu nugali velnią.
Pakeistos 97-98 eilutės iš
į:
* It seems that "to" means "going beyond" and also "being with".
Pridėtos 125-128 eilutės:
'''Dirbtinas intelektas'''

* Robotai. Technologijos deriniai atitinka žmogaus brandos derinius. Viltis.
Pakeistos 148-150 eilutės iš
į:
* Palyginti šimtamečio vaido dorovę (ketverybės lygmenų lyginimą) ir keturis lygmenis pokalbiame atsisakyti.
* Šimtametis vaidas: troškimai išsako laisvą valią, o netroškimai - likimą. Tad kaip mums išeiti iš likimo į laisvą valią? Tai pokalbio sandara.
Pridėtos 156-159 eilutės:
'''Egzistencializmas'''

* Egzistencializmas - pats sau klausi klausimus. Derrida - klausinėja kitus, o tai nerimta.
Pakeistos 190-191 eilutės iš
į:
* Jeigu žmogus gyvena kūnu, jis nesuvokia kokiu pagrindu jisai gali būti giminingas Dievui, bet kai tik jis gyvena protu jis gali sutapti su Dievu, jį suprasti, jį atpažinti.
Pridėtos 243-246 eilutės:
'''Knyga'''

* Susapnavau: kad rašau knygą būdų, kaip atsispirti visuomenei? gyventi bendru žinojimu, klausimais, be patirties.
Pakeistos 261-262 eilutės iš
į:
* Sapnavau, kad visas pasaulis susidarė iš trimačių matricų skaičių, kuriais išsidėstė skaičių galimybės, taip kad galimybės negalėjo kartotis, užtat jų mąstai tvarkingai dėliojosi, kurie reiškiniai kiekybiškai mažiau ar daugiau skaitlingi.
Pakeistos 280-283 eilutės iš
į:
* Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
* Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.
* Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas. Toliau, mažiau sąlygiškas yra kažko žinojimas, ir dar labiau sąlygiškas yra betko žinojimas. Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.
Pridėtos 312-315 eilutės:
'''Palyginimų turiniai'''

* Padeda paaiškinti: kaip tiki, taip bus. Tikėjimas yra išvadų tikslumas.
Pakeistos 353-364 eilutės iš
į:
* Trejybės ratu mes pirmiausiai pasitraukiame, atsitokėjame (+2), paskui įsijaučiame (+1). Įsijausdami, įsijaučiame ir į savo atsitokėjimą. Tuomet esame sąmoningi (+3). Būdami sąmoningi, renkamės atsitokėti.

* 0 Dievas strimgalvis, jokia valia
* 1 valia: išskiria mąstymą ir veikimą ir nusistatymą
* 3 valios: meilė gali paveikti valią (išgyvenimus) valia gali pasikeisti. Žmogaus trejybės ratas

* Sąmonės ir pasąmonės bangavimas (kartu ir proto bei širdies bangavimas) remiasi simplektine geometrija. Tai tarpo sąlygos. Negali būti pastovi kaita nes iš pastovaus pastovumo gali išplaukti tiktai pastovumas. Turi būti kaita pastovumo ir nepastovumo, jų bangavimas. Jeigu būtų tiktai kaita be laisvumo, viskas būtų surakinta, ir kaitos negalėtų būti. Simplektinė geometrija išsako laisvumo plotą, kiek yra laisvumo.

'''Sandaros'''

* Kalbos, sandaros leidžia taikliai išreikšti
Pridėtos 391-395 eilutės:
'''Šviesuolių bendrystė'''

* Laisve kiekvienas kuria vidinį pasaulį. Pasaulis mums tvirtina, kad mes esame paskiri ir visgi negalime kurti kartu, bet tik jisai gali. Tačiau šviesuolių bendrystė nugali pasaulį, nes kuriame bendro žmogaus pagrindu.
* Bendravime, su kuo norime suskambėti, su tuo norime bendrauti.
Pridėtos 411-414 eilutės:
'''Troškimas'''

* Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė. Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
Pakeistos 424-425 eilutės iš
į:
* Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais - tai šeštas lygmuo, beveik aukščiausias, bet taikdariams reikalingi kiršintojai. O aukščiausiam lygmeniui - palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - nereikalingi kiršintojai. Tad galima ištirti priešingybių vaidmenį Palaiminimuose.
Pakeistos 474-475 eilutės iš
the dual space suggests that maps to a one-dimensional space (like money) are equivalent to the multi-dimensional space. But is that true in the case of money? And does that mean that in life we are in the infinite-dimensional case where the dual dual is not the same as what we started with?
į:
'''Ūkis'''

*
the dual space suggests that maps to a one-dimensional space (like money) are equivalent to the multi-dimensional space. But is that true in the case of money? And does that mean that in life we are in the infinite-dimensional case where the dual dual is not the same as what we started with?
Pakeistos 480-559 eilutės iš
Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.

'''Sąmoningumas'''

Trejybės ratu mes pirmiausiai pasitraukiame, atsitokėjame (+2), paskui įsijaučiame (+1). Įsijausdami, įsijaučiame ir į savo atsitokėjimą. Tuomet esame sąmoningi (+3). Būdami sąmoningi, renkamės atsitokėti.

* 0 Dievas strimgalvis, jokia valia
* 1 valia: išskiria mąstymą ir veikimą ir nusistatymą
* 3 valios: meilė gali paveikti valią (išgyvenimus) valia gali pasikeisti. Žmogaus trejybės ratas

It seems that "to" means "going beyond" and also "being with".

Sąmonės ir pasąmonės bangavimas (kartu ir proto bei širdies bangavimas) remiasi simplektine geometrija. Tai tarpo sąlygos. Negali būti pastovi kaita nes iš pastovaus pastovumo gali išplaukti tiktai pastovumas. Turi būti kaita pastovumo ir nepastovumo, jų bangavimas. Jeigu būtų tiktai kaita be laisvumo, viskas būtų surakinta, ir kaitos negalėtų būti. Simplektinė geometrija išsako laisvumo plotą, kiek yra laisvumo.

Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.

Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas. Toliau, mažiau sąlygiškas yra kažko žinojimas, ir dar labiau sąlygiškas yra betko žinojimas. Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.

'''Palyginimų turiniai'''

* Padeda paaiškinti: kaip tiki, taip bus. Tikėjimas yra išvadų tikslumas.

'''Dorovė'''

* Palyginti šimtamečio vaido dorovę (ketverybės lygmenų lyginimą) ir keturis lygmenis pokalbiame atsisakyti.
* Šimtametis vaidas: troškimai išsako laisvą valią, o netroškimai - likimą. Tad kaip mums išeiti iš likimo į laisvą valią? Tai pokalbio sandara.

'''Netroškimai'''

* Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.

'''Vertybės'''

* Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais - tai šeštas lygmuo, beveik aukščiausias, bet taikdariams reikalingi kiršintojai. O aukščiausiam lygmeniui - palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - nereikalingi kiršintojai. Tad galima ištirti priešingybių vaidmenį Palaiminimuose.

'''Troškimas'''

* Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė. Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.

'''Egzistencializmas'''

* Egzistencializmas - pats sau klausi klausimus. Derrida - klausinėja kitus, o tai nerimta.

'''Išgyvenimo apytaka'''

* Jeigu žmogus gyvena kūnu, jis nesuvokia kokiu pagrindu jisai gali būti giminingas Dievui, bet kai tik jis gyvena protu jis gali sutapti su Dievu, jį suprasti, jį atpažinti.

'''Sandaros'''

Kalbos, sandaros leidžia taikliai išreikšti

'''Atjautos'''

+1: dvejonės, padalinimai. +2: jauduliai? gėrio kryptys? (atvaizdai? aplinkybės?), +3: aštuongubo kelio 3 atmainos, 3 kalbos.

'''Malda'''

Sapnavau, kad visas pasaulis susidarė iš trimačių matricų skaičių, kuriais išsidėstė skaičių galimybės, taip kad galimybės negalėjo kartotis, užtat jų mąstai tvarkingai dėliojosi, kurie reiškiniai kiekybiškai mažiau ar daugiau skaitlingi.


'''Blogis'''

* Blogis yra pasekmė gerumo sąlygiškumo. Atsisakyk sąlygų ir nebebus blogumo. Jėzus tokiu būdu nugali velnią.

'''Šviesuolių bendrystė'''

* Laisve kiekvienas kuria vidinį pasaulį. Pasaulis mums tvirtina, kad mes esame paskiri ir visgi negalime kurti kartu, bet tik jisai gali. Tačiau šviesuolių bendrystė nugali pasaulį, nes kuriame bendro žmogaus pagrindu.
* Bendravime, su kuo norime suskambėti, su tuo norime bendrauti.

'''Asmenys'''

Kitas išplečia Tave jo nebuvime, už Tavo apimties.

'''Dirbtinas intelektas'''

* Robotai. Technologijos deriniai atitinka žmogaus brandos derinius. Viltis.

'''Knyga'''

* Susapnavau: kad rašau knygą būdų, kaip atsispirti visuomenei? gyventi bendru žinojimu, klausimais, be patirties
.
į:
Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.
2019 gruodžio 12 d., 21:52 atliko AndriusKulik -
Pridėtos 149-152 eilutės:
'''Geros valios pratimai'''

* Geros valios pratimai - jausmų tyrimas - išsakome laimingumą, linksmumą, liūdesį, staigmeną - ir tas mums padeda susigaudyti, ko laukiame.
Pakeistos 157-158 eilutės iš
į:
* Gyvenimo lygtis - 4 asmenų lygmenys sudaro trejybės ratą - tad galima įžvelti keturis trejybės atvaizdus, aplinkybes 4x3. Tai yra, kiekvienam požiūrio lygties nariui yra trejybės atvaizdas. Ogi trejybės atvaizdus dėlioja ketverybė. Tad kaip suprasti. Ar tokiu būdu yra ryšys tarp požiūrio lygtis ir ketverybės? Juk ketverybė susijusi su trejybės visuma, su nulybės atvaizdais, tad gal požiūrių lygtis apibūdina, kaip įsivaizduoti paskirus trejybės narius?
Pridėtos 255-258 eilutės:
'''Padalinimai'''

* Neporiniais padalinimais įsijaučiame, poriniais atsitokėjame.
Pakeistos 281-282 eilutės iš
į:
* Pažinti save, tai patirti ir suvokti, kaip mūsų pasąmonė mus išreiškia.
Pakeistos 345-346 eilutės iš
į:
* Šešerybės besąlygiškumą išreiškiantys požiūriai išsako požiūrį (išorės neigimas), požiūrį į požiūrį (vidaus neigimas), ir požiūrį į požiūrį į požiūrį (neigimo neigimas). Tai yra trys teigimai. Šešerybės du atvaizdai išsako pasąmonę ir sąmonę. Bendrai, didesnių padalinimų du atvaizdai išsako pasąmonę ir sąmonę.
Pridėtos 362-365 eilutės:
'''Veiksnys +2'''

* Įsijausti, atsitokėti - veikia ir veidrodinis dėsnis - aš įsijaučiu, tu įsijauti, aš atsitokėju, tu atsitokėji, ir taip pirmyn atgal.
Pakeistos 503-527 eilutės iš
* Susapnavau: kad rašau knygą būdų, kaip atsispirti visuomenei? gyventi bendru žinojimu, klausimais, be patirties.

'''Gyvenimo lygtis'''

* Gyvenimo lygtis - 4 asmenų lygmenys sudaro trejybės ratą - tad galima įžvelti keturis trejybės atvaizdus, aplinkybes 4x3. Tai yra, kiekvienam požiūrio lygties nariui yra trejybės atvaizdas. Ogi trejybės atvaizdus dėlioja ketverybė. Tad kaip suprasti. Ar tokiu būdu yra ryšys tarp požiūrio lygtis ir ketverybės? Juk ketverybė susijusi su trejybės visuma, su nulybės atvaizdais, tad gal požiūrių lygtis apibūdina, kaip įsivaizduoti paskirus trejybės narius?

'''Geros valios pratimai'''

* Geros valios pratimai - jausmų tyrimas - išsakome laimingumą, linksmumą, liūdesį, staigmeną - ir tas mums padeda susigaudyti, ko laukiame.

'''Pasąmonė'''

Pažinti save, tai patirti ir suvokti, kaip mūsų pasąmonė mus išreiškia.

'''Šešerybė'''

* Šešerybės besąlygiškumą išreiškiantys požiūriai išsako požiūrį (išorės neigimas), požiūrį į požiūrį (vidaus neigimas), ir požiūrį į požiūrį į požiūrį (neigimo neigimas). Tai yra trys teigimai. Šešerybės du atvaizdai išsako pasąmonę ir sąmonę. Bendrai, didesnių padalinimų du atvaizdai išsako pasąmonę ir sąmonę.

'''Veiksnys +2'''

* Įsijausti, atsitokėti - veikia ir veidrodinis dėsnis - aš įsijaučiu, tu įsijauti, aš atsitokėju, tu atsitokėji, ir taip pirmyn atgal.

'''Padalinimai'''

* Neporiniais padalinimais įsijaučiame, poriniais atsitokėjame
.
į:
* Susapnavau: kad rašau knygą būdų, kaip atsispirti visuomenei? gyventi bendru žinojimu, klausimais, be patirties.
2019 gruodžio 12 d., 21:49 atliko AndriusKulik -
Pridėtos 38-41 eilutės:
'''Asmenybė'''

* Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).
Pakeistos 87-88 eilutės iš
į:
* Trimis požiūriais besąlygiška būklė tampa sąlygiška būkle. Pirmu požiūriu žvelgia už savęs į sąlygas; antru požiūriu atsigręžia; trečiu požiūriu apsiriboja savimi, sąlygomis.
Pakeistos 222-223 eilutės iš
į:
* Žmonės sugeba suderinti savo jausmus, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.
Pakeistos 307-314 eilutės iš
į:
* 3 veiksniai: asmenų santykiai su savimi. Sau asmuo.
* Atsitokėjant, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys. Protas plėtoja pasąmonę, o jausmai plėtojai sąmonę.
* Graziano, "Rethinking Consciousness"

'''Septynerybė'''

* Dvilypė gardelė kyla iš semiotinio kvadrato.
Pakeistos 355-356 eilutės iš
į:
* Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
Ištrintos 426-428 eilutės:
Trimis požiūriais besąlygiška būklė tampa sąlygiška būkle. Pirmu požiūriu žvelgia už savęs į sąlygas; antru požiūriu atsigręžia; trečiu požiūriu apsiriboja savimi, sąlygomis.
Pakeistos 512-534 eilutės iš
* Neporiniais padalinimais įsijaučiame, poriniais atsitokėjame.

'''Septynerybė'''

* Dvilypė gardelė kyla iš semiotinio kvadrato.

'''Sąmoningumas'''

* 3 veiksniai: asmenų santykiai su savimi. Sau asmuo.
* Atsitokėjant, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys. Protas plėtoja pasąmonę, o jausmai plėtojai sąmonę.
* Graziano, "Rethinking Consciousness"

'''Lūkesčiai'''

* Žmonės sugeba suderinti savo jausmus, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.

'''Asmenybė'''

* Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).

'''Vertybės'''

* Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų
.
į:
* Neporiniais padalinimais įsijaučiame, poriniais atsitokėjame.
2019 gruodžio 12 d., 21:45 atliko AndriusKulik -
2019 gruodžio 12 d., 21:42 atliko AndriusKulik -
Pakeistos 15-16 eilutės iš
į:
* Požiūris yra kaip išvestinė. Sąlygos yra besąlygiškumo išvestinė. Pasirinkimų malūnas yra kaip Dievo šokis, tiktai vyksta sąlygose, papildo ir išplečia esamą, besąlygišką Dievo šokį. Dievo šokis yra nesantykinė apytaka, o pasirinkimo malūnas yra santykinė apytaka.
Pakeistos 231-232 eilutės iš
į:
* Ar savybių visuma yra simpleksas? Ar savybės skaidomos (koordinačių sistema).
Pakeistos 236-237 eilutės iš
į:
* Bemąstant, bedirbant protinį darbą, pavyzdžiui, dėliojant mintis, dažnai vieną mintį apmąstai (suvedant pasąmone), paskui atitokėji ir perkeli jos ženklą, ir reikia įsiminti tiktai minties esmę, reikalingą prisiminti kur tą mintį nukelti. Užtat nebeprisimenu tos pačios minties, bet tiktai jos esminę dalelytę ar netgi patį veiksmą, o paskui atsiradus deramoje aplinkoje, prisiminsiu ir atstatysiu visą mintį.
Pridėtos 258-262 eilutės:
* 0->1->2->3
* 4->5
* 7<-6<-5
* 0<-7
Pakeistos 415-423 eilutės iš
* 0->1->2->3
* 4->5
* 7<-6<-5
* 0<-7

Bemąstant, bedirbant protinį darbą, pavyzdžiui, dėliojant mintis, dažnai vieną mintį apmąstai (suvedant pasąmone), paskui atitokėji ir perkeli jos ženklą, ir reikia įsiminti tiktai minties esmę, reikalingą prisiminti kur tą mintį nukelti
. Užtat nebeprisimenu tos pačios minties, bet tiktai jos esminę dalelytę ar netgi patį veiksmą, o paskui atsiradus deramoje aplinkoje, prisiminsiu ir atstatysiu visą mintį.

Padeda paaiškinti: kaip tiki, taip bus. Tikėjimas yra išvadų tikslumas.
į:
'''Palyginimų turiniai'''

* Padeda paaiškinti: kaip tiki, taip bus. Tikėjimas yra išvadų tikslumas.

'''Dorovė'''
Pakeistos 425-436 eilutės iš
Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.

Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais - tai šeštas lygmuo, beveik aukščiausias, bet taikdariams reikalingi kiršintojai. O aukščiausiam lygmeniui - palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - nereikalingi kiršintojai. Tad galima ištirti priešingybių vaidmenį Palaiminimuose.

Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė. Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.

Požiūris yra kaip išvestinė. Sąlygos yra besąlygiškumo išvestinė. Pasirinkimų malūnas yra kaip Dievo šokis, tiktai vyksta sąlygose, papildo ir išplečia esamą, besąlygišką Dievo šokį. Dievo šokis yra nesantykinė apytaka, o pasirinkimo malūnas yra santykinė apytaka.

Egzistencializmas - pats sau klausi klausimus. Derrida - klausinėja kitus, o tai nerimta.

Ar savybių visuma yra simpleksas? Ar savybės skaidomos (koordinačių sistema)
.
į:
'''Netroškimai'''

* Netroškimai
, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.

'''Vertybės'''

*
Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais - tai šeštas lygmuo, beveik aukščiausias, bet taikdariams reikalingi kiršintojai. O aukščiausiam lygmeniui - palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - nereikalingi kiršintojai. Tad galima ištirti priešingybių vaidmenį Palaiminimuose.

'''Troškimas'''

*
Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė. Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.

'''Egzistencializmas'''

* Egzistencializmas - pats sau klausi klausimus
. Derrida - klausinėja kitus, o tai nerimta.
Pakeistos 443-444 eilutės iš
Jeigu žmogus gyvena kūnu, jis nesuvokia kokiu pagrindu jisai gali būti giminingas Dievui, bet kai tik jis gyvena protu jis gali sutapti su Dievu, jį suprasti, jį atpažinti.
į:
* Jeigu žmogus gyvena kūnu, jis nesuvokia kokiu pagrindu jisai gali būti giminingas Dievui, bet kai tik jis gyvena protu jis gali sutapti su Dievu, jį suprasti, jį atpažinti.
Pakeistos 523-524 eilutės iš
* Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
į:
* Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
2019 gruodžio 12 d., 21:26 atliko AndriusKulik -
Pakeistos 24-25 eilutės iš
į:
* Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės. O tyrimų galimybės reiškiasi matematika ir tyrimų prigimtis reiškiasi fizika, tai tyrimų pagrindai. O kaip su maldos mokslu, su taikdaryste? Tai mūsų tarpusavio santykiai, Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, kaip susiveda mūsų tyrimai.
Pakeistos 81-82 eilutės iš
į:
* Dievo tyrimo pobūdis grindžia šviesuolių bendrystės santykį su visa žmonija. Nes privalo būti liudytojų, kuriems Dievo sąvoka visiškai svetima, pakankamai svetima, pakankamai sava ir visiškai sava. Tad visuomenėje bus tokių, kuriems Dievo sąvoka yra nebūtina ar netgi žalinga. Ir bus tokių, kuriems Dievas yra neginčytinas, nė jo buvimas, nė jo gerumas, ir negali būti jokių abejonių. O šviesuoliai supranta, kad Dievui reikalingi ir vienaip, ir kitaip nesuteikę. Svarbu, kad pats liudijimas būtų nuoširdus ir teisingas. Tad šviesuolių bendrystė puoselėja nuoširdaus tyrimo galimybę, tiek Dievo būtinumo klausimu, tiek apskritai, visais klausimais.
Pridėtos 298-302 eilutės:
'''Smegenys'''

* 6 neuropertvarkymai skiria smegenis ir protą kad galėtų išskirti pasąmonę ir sąmonę.
* Kitas asmuo yra už žmogaus smegenų. Bet mūsų visų pasąmonės sujungtos. Tad klausimas ar susijungs mūsų sąmonės ir pasąmonės atsvers.
Pridėtos 347-354 eilutės:
'''Žinojimo rūmai'''

* Žinojimo rūmų galutinis išsiaiškinimo būdas, aplinka, yra maldos mokslo pradžia, kurioje atsiranda ir išsivysto Kitas.
* Apžvelgti kapitono Jono Noreikos žinojimo rūmus.
* Dievo šokis veda į daugybę žinojimo rūmų. Išgyvenimo apytaka išskiria žinojimo rūmus, juos sudėlioja, kaip kad matematika sudėlioja savo šakas. Reikėtų tirti matematikos paskiras šakas (pavyzdžiui, geometriją) ir išsakyti kiekvienos šakos žinojimo rūmus, kaip jie susiję.
* Žinojimo rūmai sieja tris svarbiausius išsiaiškinimo būdus: pažinovo A) požiūrį, B) požiūrį į požiūrį, ir C) požiūrį į požiūrį į požiūrį. Žinojimo rūmai iš A išveda B, ir iš B išveda C.
Pridėtos 431-432 eilutės:
'''Išgyvenimo apytaka'''
Pakeistos 435-436 eilutės iš
Kalbos, sandaros leidžia taikliai išreikšti.
į:
'''Sandaros'''

Kalbos, sandaros leidžia taikliai išreikšti

'''Atjautos'''
Pridėtos 443-444 eilutės:
'''Malda'''
Pakeistos 447-451 eilutės iš
Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės. O tyrimų galimybės reiškiasi matematika ir tyrimų prigimtis reiškiasi fizika, tai tyrimų pagrindai. O kaip su maldos mokslu, su taikdaryste? Tai mūsų tarpusavio santykiai, Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, kaip susiveda mūsų tyrimai.

Dievo tyrimo pobūdis grindžia šviesuolių bendrystės santykį su visa žmonija. Nes privalo būti liudytojų, kuriems Dievo sąvoka visiškai svetima, pakankamai svetima, pakankamai sava ir visiškai sava. Tad visuomenėje bus tokių, kuriems Dievo sąvoka yra nebūtina ar netgi žalinga. Ir bus tokių, kuriems Dievas yra neginčytinas, nė jo buvimas, nė jo gerumas, ir negali būti jokių abejonių. O šviesuoliai supranta, kad Dievui reikalingi ir vienaip, ir kitaip nesuteikę. Svarbu, kad pats liudijimas būtų nuoširdus ir teisingas. Tad šviesuolių bendrystė puoselėja nuoširdaus tyrimo galimybę, tiek Dievo būtinumo klausimu, tiek apskritai, visais klausimais.
į:
Ištrintos 484-489 eilutės:
'''Žinojimo rūmai'''

* Žinojimo rūmų galutinis išsiaiškinimo būdas, aplinka, yra maldos mokslo pradžia, kurioje atsiranda ir išsivysto Kitas.
* Apžvelgti kapitono Jono Noreikos žinojimo rūmus.
* Dievo šokis veda į daugybę žinojimo rūmų. Išgyvenimo apytaka išskiria žinojimo rūmus, juos sudėlioja, kaip kad matematika sudėlioja savo šakas. Reikėtų tirti matematikos paskiras šakas (pavyzdžiui, geometriją) ir išsakyti kiekvienos šakos žinojimo rūmus, kaip jie susiję.
Ištrintos 514-521 eilutės:
'''Žinojimo rūmai'''

* Žinojimo rūmai sieja tris svarbiausius išsiaiškinimo būdus: pažinovo A) požiūrį, B) požiūrį į požiūrį, ir C) požiūrį į požiūrį į požiūrį. Žinojimo rūmai iš A išveda B, ir iš B išveda C.

'''Smegenys'''

* 6 neuropertvarkymai skiria smegenis ir protą kad galėtų išskirti pasąmonę ir sąmonę.
* Kitas asmuo yra už žmogaus smegenų. Bet mūsų visų pasąmonės sujungtos. Tad klausimas ar susijungs mūsų sąmonės ir pasąmonės atsvers.
2019 gruodžio 12 d., 21:17 atliko AndriusKulik -
Pridėtos 173-194 eilutės:
* Širdingas bendravimas tai buvimas viena, tai susitapatinimas. Esame viena su Dievu paklusdami; su tavimi tikėdami; su kitu rūpėdami; su savimi amžinai gyvendami.
* Sandaros kyla iš sąmoningumo tarpo, iš tiesos -1+3=2.
* Palyginti 7/8, 3/4, 1/2, 0/1 ar -1/0, ir 5/6.
* Gyvenimo atsakymai privalomi (trejybės ratu), tačiau gyvenimo klausimus patys pasirenkame (padalinimų ratu).
* Jeigu žinai kuri apimtis platesnė, rinkis ją. Jei nežinai, pasikliauk trejybės ratu.
* Pirmi trys poreikiai grindžia elgesį, kiti trys poreikiai grindžia dorovę. Kaip su kitais netroškimais?
* Žmogiškasis protas susiskaido bendravime kalbomis ir jomis reiškiasi per kelis žmones - tai maldų mokslo pagrindas. Tad sunku žmogui vienam būti su savimi. Taip pat žmogus bendrauja su savimi - sąmone su pasąmone - tai atvaizdų ir aplinkybių, lūkesčių ir jaudulių pagrindas.
* Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo? Pilnai atsikleidžius troškimui, sutampa žinojimas ir nežinojimas - tai visko žinojimas. O troškimui neatsiskleidžius, visiškai nesutampa žinojimas ir nežinojimas - tai nieko žinojimas.
* Atjauta sustato teisingą santykį: išgyvenimu (Dievo troškimo) žengiame kartu su Dievu, išeinančiu už savęs į mūsų sąlygas (netroškimą).
* Skausmas. Ar skausmą išgyvename, kaip klausimą? Bandome suvokti skausmo prasmę. Skausmas tuo pačiu gali mus apgauti. Skausmas yra vaizdinys to, ko nepageidaujame, netrokštame. Ar malonumą išgyvename, kaip atsakymą?
* Savęs patikslinimas reikalingas įveikti negeranoriškumą, juk privalai geranoriškai iš naujo pats pasitikrinti save.
* Klaidžioti, tai trejybės esmė, bet klaidžioti tikslingai: mokytis, daug kartų po truputį, nenuklysti toli, mokytis ryškiai, moksliškai, protingai, išmintingai, ilgais, tvarkingai, užtikrintais, surėdytais siūlais. Kaip neregis iščiupinėja savo kalėjimo sienas.
* Sąmonė sustato pasąmonei sąlygas? Atsiplėšia nuo savęs širdingai, atsiduodanti pasąmonei - sąlygose.
* Įsijaučiame netroškimais, o atsitokėjame būtent siauresniais troškimais, taip kad yra tarpas, laisvumas. Atjauta sieja įsijautimą ir atsitokėjimą. Sąmoningumas bene skiria įsijautimą ir atsitokėjimą.
* Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.
* Padalinimai nusako mūsų sąmonę, atvaizdai ir aplinkybės nusako mūsų savijautą, ir kalbos nusako mūsų pasąmonę.
* Rūpi ryšium su kažkuo, tikime ryšium su betkuo, paklūstame ryšium su viskuo.
* Septintuoju požiūriu gyvenat kitu, atsiranda požiūris ir jo dviprasmybė. Trimis požiūriais atsiranda trejybės ratas. Jis praturtina dviprasmybę, tą patį ratą gali išgyventi skirtingos būtybės.
* Mąstyti, kaip iš atsitiktinumo išsigrynina protas, širdis ir valia. (Sąmoningumas.)
* Žmogus turi būti pats nukryžiuotas (paklusti) arba tikėti kitu arba jam turi rūpėti.
Ištrintos 261-282 eilutės:
'''Pasirinkimų malūnas'''

* Širdingas bendravimas tai buvimas viena, tai susitapatinimas. Esame viena su Dievu paklusdami; su tavimi tikėdami; su kitu rūpėdami; su savimi amžinai gyvendami.
* Sandaros kyla iš sąmoningumo tarpo, iš tiesos -1+3=2.
* Palyginti 7/8, 3/4, 1/2, 0/1 ar -1/0, ir 5/6.
* Gyvenimo atsakymai privalomi (trejybės ratu), tačiau gyvenimo klausimus patys pasirenkame (padalinimų ratu).
* Jeigu žinai kuri apimtis platesnė, rinkis ją. Jei nežinai, pasikliauk trejybės ratu.
* Pirmi trys poreikiai grindžia elgesį, kiti trys poreikiai grindžia dorovę. Kaip su kitais netroškimais?
* Žmogiškasis protas susiskaido bendravime kalbomis ir jomis reiškiasi per kelis žmones - tai maldų mokslo pagrindas. Tad sunku žmogui vienam būti su savimi. Taip pat žmogus bendrauja su savimi - sąmone su pasąmone - tai atvaizdų ir aplinkybių, lūkesčių ir jaudulių pagrindas.
* Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo? Pilnai atsikleidžius troškimui, sutampa žinojimas ir nežinojimas - tai visko žinojimas. O troškimui neatsiskleidžius, visiškai nesutampa žinojimas ir nežinojimas - tai nieko žinojimas.
* Atjauta sustato teisingą santykį: išgyvenimu (Dievo troškimo) žengiame kartu su Dievu, išeinančiu už savęs į mūsų sąlygas (netroškimą).
* Skausmas. Ar skausmą išgyvename, kaip klausimą? Bandome suvokti skausmo prasmę. Skausmas tuo pačiu gali mus apgauti. Skausmas yra vaizdinys to, ko nepageidaujame, netrokštame. Ar malonumą išgyvename, kaip atsakymą?
* Savęs patikslinimas reikalingas įveikti negeranoriškumą, juk privalai geranoriškai iš naujo pats pasitikrinti save.
* Klaidžioti, tai trejybės esmė, bet klaidžioti tikslingai: mokytis, daug kartų po truputį, nenuklysti toli, mokytis ryškiai, moksliškai, protingai, išmintingai, ilgais, tvarkingai, užtikrintais, surėdytais siūlais. Kaip neregis iščiupinėja savo kalėjimo sienas.
* Sąmonė sustato pasąmonei sąlygas? Atsiplėšia nuo savęs širdingai, atsiduodanti pasąmonei - sąlygose.
* Įsijaučiame netroškimais, o atsitokėjame būtent siauresniais troškimais, taip kad yra tarpas, laisvumas. Atjauta sieja įsijautimą ir atsitokėjimą. Sąmoningumas bene skiria įsijautimą ir atsitokėjimą.
* Troškimai palaiko ramybės (ir prielaidų, nulinės aplinkos, "baseline") turtingėjimą, vis daugiau požiūrių: savarankiškumas 0, užtikrintumas 1, ramybė 2, meilė 3 - tie troškimų požiūriai reiškiasi netroškimais, juos susiuva. Meilė palaiko esmę, tad prielaidų išryškėjimą.
* Padalinimai nusako mūsų sąmonę, atvaizdai ir aplinkybės nusako mūsų savijautą, ir kalbos nusako mūsų pasąmonę.
* Rūpi ryšium su kažkuo, tikime ryšium su betkuo, paklūstame ryšium su viskuo.
* Septintuoju požiūriu gyvenat kitu, atsiranda požiūris ir jo dviprasmybė. Trimis požiūriais atsiranda trejybės ratas. Jis praturtina dviprasmybę, tą patį ratą gali išgyventi skirtingos būtybės.
* Mąstyti, kaip iš atsitiktinumo išsigrynina protas, širdis ir valia. (Sąmoningumas.)
* Žmogus turi būti pats nukryžiuotas (paklusti) arba tikėti kitu arba jam turi rūpėti.
2019 gruodžio 12 d., 21:16 atliko AndriusKulik -
Pakeistos 14-15 eilutės iš
į:
* Kaip besąlygiškumas, apibrėžimas ir kitos Dievo šokio sąvokos reiškiasi pasirinkimų malūne, žinojimo rūmuose?
Pridėta 99 eilutė:
* Išmintis (dvejonėmis) derina Dievo valią (laipsnynu) ir gerą valią (gėrio kryptimis).
Pakeistos 150-152 eilutės iš
'''Išgyvenimai'''
į:
'''Išgyvenimo apytaka'''
Pakeistos 156-172 eilutės iš
į:
* Neišgyvenime gali įtampa išaugti ir paprasčiausiai atslūgti. Tai bene įvyksta pasakojimo vienete. Išgyvenimui reikalinga aklavietė, kurioje nėra kaip sumažinti įtampos. O įvardijimas ir pagrindimas bene vyksta pasakojime, nusako įtampos židinio pakopas.

* Mąstyk, kaip trys kalbos išplėtoja išgyvenimo apytaką.
* Išgyvenimo vienetas pasižymi šešiais skirtingais vienumais (atjautomis). Atjautos išreiškia vienumą, kad galima atsitokėti ir įsijausti, būti viena su kitu.
* Išgyvenimo apytaka išsako ypatingus žinojimo rūmus (Jėzaus žinojimo rūmus) kuriais bendraujama su bendru žmogumi, tai yra, su savimi kaip su pažinovu. Tai bendras savęs tyrimo būdas: dorovė. Tai bendravimas su savimi: paskiru ir bendru žmogumi. Mylėk artimą kaip save patį. O kontekstas yra: Tu turi savo tyrimo būdą, tad tai veda į visas asmenybes, visus mokslus.
* Šie rūmai susideda iš visų sandarų (sandaros yra savęs tyrimo būdai): 4 netroškimų, 6 atjautų, taip pat aštuonerybę sudaro padalinimų ratas - aštuoni padalinimai nuo 0-bės iki 7-bės ir taip pat veiksnių trejybės ratas. Užtat mes iš vidaus išgyvename 24 lygtis = 3 veiksnius x 8 padalinimus. Ir šie išgyvenimai atitinka visus 24 žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdus, tad juos išgyvena, tai yra 2 x 12. Žinojimo rūmai dar yra trys būdai - asmenys - Dievas (pradžia), Aš (vidurys), Tu (pabaiga).

Išgyvenimo seka sieja pasąmonės tinklą ir sąmonės medį. Užtat išsiskiria pasąmonės ir sąmonės tiesioginis santykis:
* 2) Mažėjantis laisvumas: sąmonės žemėlapynas = medis pertvarko-valdo tinklą
* 5) Didėjantis laisvumas: pasąmonės žinynas = tinklas pertvarko-valdo medį
Ko skaitlingesnė pirminė tvarka, to ryškiau ją valdo antrinė tvarka. Šiuos du pertvarkymas papildo keturi pertvarkymai susiję su seka:
* 1) Kodėl: raida = seka pertvarko-valdo medį
* 3) Kaip: vadovėlis = tinklas pertvarko-valdo seką
* 4) Koks: metraštis = medis pertvarko-valdo seką
* 6) Ar: kelionė = seka pertvarko-valdo tinklą
Juos sieja semiotinis kvadratas, septynerybė.
Pridėtos 207-210 eilutės:
'''Mintis'''

* Visos mintys yra teisingos. Nes kiekviena mintis yra sąlygiškas tikslas - sąsaja - tad apibrėžta plotmėje "kodėl". Tad mintims neiškyla klausimas "ar". Užtat Godelio teorijoje ne visos mintys yra tikros. Ir svarbu išsiaiškinti, ar kažkas turi tą mintį - ar jinai tikrai kam priklauso - ar ji išgyventa, kas už ją atsako.
Pakeistos 428-439 eilutės iš
Bendravime su kuo norime suskambėti su tuo norime bendrauti.

Neišgyvenime gali įtampa išaugti ir paprasčiausiai atslūgti. Tai bene įvyksta pasakojimo vienete
. Išgyvenimui reikalinga aklavietė, kurioje nėra kaip sumažinti įtampos. O įvardijimas ir pagrindimas bene vyksta pasakojime, nusako įtampos židinio pakopas.

Išmintis (dvejonėmis) derina Dievo valią (laipsnynu) ir gerą valią (gėrio kryptimis).

Blogis yra pasekmė gerumo sąlygiškumo
. Atsisakyk sąlygų ir nebebus blogumo. Jėzus tokiu būdu nugali velnią.

Laisve kiekvienas kuria vidinį pasaulį. Pasaulis mums tvirtina, kad mes esame paskiri ir visgi negalime kurti kartu, bet tik jisai gali. Tačiau šviesuolių bendrystė nugali pasaulį, nes kuriame bendro žmogaus pagrindu.

Kaip besąlygiškumas, apibrėžimas ir kitos Dievo šokio sąvokos reiškiasi pasirinkimų malūne, žinojimo rūmuose?
į:

'''Blogis'''

* Blogis yra pasekmė gerumo sąlygiškumo. Atsisakyk sąlygų ir nebebus blogumo. Jėzus tokiu būdu nugali velnią
.

'''Šviesuolių bendrystė'''

* Laisve kiekvienas kuria vidinį pasaulį. Pasaulis mums tvirtina, kad mes esame paskiri ir visgi negalime kurti kartu, bet tik jisai gali. Tačiau šviesuolių bendrystė nugali pasaulį, nes kuriame bendro žmogaus pagrindu
.
* Bendravime, su kuo norime suskambėti, su tuo norime bendrauti.

'''Asmenys'''
Ištrinta 441 eilutė:
Ištrinta 453 eilutė:
Ištrintos 483-499 eilutės:
'''Išgyvenimo apytaka'''

* Mąstyk, kaip trys kalbos išplėtoja išgyvenimo apytaką.
* Išgyvenimo vienetas pasižymi šešiais skirtingais vienumais (atjautomis). Atjautos išreiškia vienumą, kad galima atsitokėti ir įsijausti, būti viena su kitu.
* Išgyvenimo apytaka išsako ypatingus žinojimo rūmus (Jėzaus žinojimo rūmus) kuriais bendraujama su bendru žmogumi, tai yra, su savimi kaip su pažinovu. Tai bendras savęs tyrimo būdas: dorovė. Tai bendravimas su savimi: paskiru ir bendru žmogumi. Mylėk artimą kaip save patį. O kontekstas yra: Tu turi savo tyrimo būdą, tad tai veda į visas asmenybes, visus mokslus.
* Šie rūmai susideda iš visų sandarų (sandaros yra savęs tyrimo būdai): 4 netroškimų, 6 atjautų, taip pat aštuonerybę sudaro padalinimų ratas - aštuoni padalinimai nuo 0-bės iki 7-bės ir taip pat veiksnių trejybės ratas. Užtat mes iš vidaus išgyvename 24 lygtis = 3 veiksnius x 8 padalinimus. Ir šie išgyvenimai atitinka visus 24 žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdus, tad juos išgyvena, tai yra 2 x 12. Žinojimo rūmai dar yra trys būdai - asmenys - Dievas (pradžia), Aš (vidurys), Tu (pabaiga).

Išgyvenimo seka sieja pasąmonės tinklą ir sąmonės medį. Užtat išsiskiria pasąmonės ir sąmonės tiesioginis santykis:
* 2) Mažėjantis laisvumas: sąmonės žemėlapynas = medis pertvarko-valdo tinklą
* 5) Didėjantis laisvumas: pasąmonės žinynas = tinklas pertvarko-valdo medį
Ko skaitlingesnė pirminė tvarka, to ryškiau ją valdo antrinė tvarka. Šiuos du pertvarkymas papildo keturi pertvarkymai susiję su seka:
* 1) Kodėl: raida = seka pertvarko-valdo medį
* 3) Kaip: vadovėlis = tinklas pertvarko-valdo seką
* 4) Koks: metraštis = medis pertvarko-valdo seką
* 6) Ar: kelionė = seka pertvarko-valdo tinklą
Juos sieja semiotinis kvadratas, septynerybė.
Ištrintos 509-512 eilutės:

'''Mintis'''

* Visos mintys yra teisingos. Nes kiekviena mintis yra sąlygiškas tikslas - sąsaja - tad apibrėžta plotmėje "kodėl". Tad mintims neiškyla klausimas "ar". Užtat Godelio teorijoje ne visos mintys yra tikros. Ir svarbu išsiaiškinti, ar kažkas turi tą mintį - ar jinai tikrai kam priklauso - ar ji išgyventa, kas už ją atsako.
2019 gruodžio 12 d., 21:07 atliko AndriusKulik -
Pakeistos 13-14 eilutės iš
į:
* Sąlygiškumas: jei yra tik požiūriai, (jei nėra nulinio asmens, Dievo), gaunasi trejybės ratas. Nesąlygiškumas: Bet už jo gaunasi trys besąlygiški matai, kurie būtini skirti. (Kartu sudaro šešerybę.) (Aštuonlypiuose) netroškimuose ieškoti +3? ar kaip? ir ryšio tarp sąlygiško ir nesąlygiško. 0,1,3,3.
Pakeistos 182-183 eilutės iš
į:
* Smurtas griauna santvarką. Taika perauga esamą santvarką, išlaiko ir išplečia jos pilnatvę.
Pakeistos 187-189 eilutės iš
į:
* B_>C ..... How->What
* External relations -> Internal logic .... (Not What=Why) Hom C -> Hom B (Not How=Whether)
Pridėtos 196-209 eilutės:
'''Padalinimų ratas'''

* Padalinimų ratas = Bott periodiškumas, juo veikia 3 veiksniai, kuriais išsiskiria dorovės trys galimybės, ir tokiu būdu bene plėtojasi sekos medžiais (walks on trees)(raida?) kurias Dievas kadaise nurodė tirti.
* Padalinimų rato lygtys: aštuonerybė ir trejybė. Tėvas 0->1->2->3 => Sūnus 4->5->6->7 =>

Padalinimuose yra tokie santykiai visumos požiūrio į dalies požiūrį:
* dvejybė: kiekvienas požiūris išsako viską
* trejybė: kiekvienas požiūris išsako betką
* ketverybė: kiekvienas požiūris išsako kažką
* penkerybė: kiekvienas požiūris išsako nieką
* šešerybė: kiekvienas požiūris išsako klausimą
* septynerybė: kiekvienas požiūris išsako atsakymą
Kiekvienu atveju tai (visumos) požiūriai į (dalies) požiūrį, tad atvaizdai. O nulybė, tai joks požiūris. Vienybės visuma ir dalis sutampa, tad tai tiesiog požiūris. Įdomu, kaip tai susiję su veiksniais +1, +2, +3. Pavyzdžiui, sąmoningumas šešerybės klausimų yra vienybės klausimas: Ar Dievas būtinas?
Pakeistos 421-437 eilutės iš
Padalinimuose yra tokie santykiai visumos požiūrio į dalies požiūrį:
* dvejybė: kiekvienas požiūris išsako viską
* trejybė: kiekvienas požiūris išsako betką
* ketverybė: kiekvienas požiūris išsako kažką
* penkerybė: kiekvienas požiūris išsako nieką
* šešerybė: kiekvienas požiūris išsako klausimą
* septynerybė: kiekvienas požiūris išsako atsakymą
Kiekvienu atveju tai (visumos) požiūriai į (dalies) požiūrį, tad atvaizdai
. O nulybė, tai joks požiūris. Vienybės visuma ir dalis sutampa, tad tai tiesiog požiūris. Įdomu, kaip tai susiję su veiksniais +1, +2, +3. Pavyzdžiui, sąmoningumas šešerybės klausimų yra vienybės klausimas: Ar Dievas būtinas?

Robotai. Technologijos deriniai atitinka žmogaus brandos derinius. Viltis.

B_>C ..... How->What

External relations -> Internal logic .... (Not What=Why) Hom C -> Hom B (Not How=Whether)

* Smurtas griauna santvarką. Taika perauga esamą santvarką, išlaiko ir išplečia jos pilnatvę.
į:

'''Dirbtinas intelektas'''

* Robotai. Technologijos deriniai atitinka žmogaus brandos derinius. Viltis
.

'''Knyga'''
Pakeistos 430-435 eilutės iš
Sąlygiškumas: jei yra tik požiūriai, (jei nėra nulinio asmens, Dievo), gaunasi trejybės ratas. Nesąlygiškumas: Bet už jo gaunasi trys besąlygiški matai, kurie būtini skirti. (Kartu sudaro šešerybę.) (Aštuonlypiuose) netroškimuose ieškoti +3? ar kaip? ir ryšio tarp sąlygiško ir nesąlygiško. 0,1,3,3.

Gyvenimo lygtis - 4 asmenų lygmenys sudaro trejybės ratą - tad galima įžvelti keturis trejybės atvaizdus, aplinkybes 4x3. Tai yra, kiekvienam požiūrio lygties nariui yra trejybės atvaizdas. Ogi trejybės atvaizdus dėlioja ketverybė. Tad kaip suprasti. Ar tokiu būdu yra ryšys tarp požiūrio lygtis ir ketverybės? Juk ketverybė susijusi su trejybės visuma, su nulybės atvaizdais, tad gal požiūrių lygtis apibūdina, kaip įsivaizduoti paskirus trejybės narius?
į:
'''Gyvenimo lygtis'''

*
Gyvenimo lygtis - 4 asmenų lygmenys sudaro trejybės ratą - tad galima įžvelti keturis trejybės atvaizdus, aplinkybes 4x3. Tai yra, kiekvienam požiūrio lygties nariui yra trejybės atvaizdas. Ogi trejybės atvaizdus dėlioja ketverybė. Tad kaip suprasti. Ar tokiu būdu yra ryšys tarp požiūrio lygtis ir ketverybės? Juk ketverybė susijusi su trejybės visuma, su nulybės atvaizdais, tad gal požiūrių lygtis apibūdina, kaip įsivaizduoti paskirus trejybės narius?
Ištrintos 511-515 eilutės:

'''Padalinimų ratas'''

* Padalinimų ratas = Bott periodiškumas, juo veikia 3 veiksniai, kuriais išsiskiria dorovės trys galimybės, ir tokiu būdu bene plėtojasi sekos medžiais (walks on trees)(raida?) kurias Dievas kadaise nurodė tirti.
* Padalinimų rato lygtys: aštuonerybė ir trejybė. Tėvas 0->1->2->3 => Sūnus 4->5->6->7 =>
2019 gruodžio 12 d., 20:52 atliko AndriusKulik -
Pakeistos 77-78 eilutės iš
į:
* Dievas yra savęs neigėjas. Vaidmenys teigia Dievą ir tuomi neigia save. Jų teiginiai yra asmenys.
Ištrintos 94-95 eilutės:
'''Dievo šokis'''
Pakeistos 99-103 eilutės iš
į:
* Ieškoti Dievo tikslų - pasimokyti iš siaubingų įvykių.
* Dievui Tėvui nerūpi kaip išeiti iš santvarkos. Tiktai Sūnui rūpi.
* [[http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Kun_24 Kunigų 24]] Mylėk savo artimą, kaip save patį = Kas sužalotų artimą, kaip jis padarė, taip jam bus padaryta
** Kas užmuštų žmogų, bus nubaustas mirtimi. 18 Kas užmuštų gyvulį, turės atlyginti už jį nuostolį: gyvybę už gyvybę. 19 Kas sužalotų artimą, kaip jis padarė, taip jam bus padaryta: 20 [i4]galūnė už galūnę, akis už akį, dantis už dantį. Žaizda, kokią jis padarė artimui, tokia žaizda bus jam padaryta. 21 Kas užmuštų gyvulį, turės atlyginti nuostolį, bet kas užmuštų žmogų, turės būti nubaustas mirtimi. 22 Turėsite vieną tą patį įstatymą ateiviui ir izraeliečiui, nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas“.
Pakeistos 158-159 eilutės iš
į:
* Sąrašas palyginimų https://en.wikipedia.org/wiki/Parables_of_Jesus
Pakeistos 422-423 eilutės iš
* Dievas yra savęs neigėjas. Vaidmenys teigia Dievą ir tuomi neigia save. Jų teiginiai yra asmenys.
į:
Ištrintos 424-427 eilutės:
* Ieškoti Dievo tikslų - pasimokyti iš siaubingų įvykių.
* Dievui Tėvui nerūpi kaip išeiti iš santvarkos. Tiktai Sūnui rūpi.
Ištrintos 425-431 eilutės:



[[http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Kun_24 Kunigų 24]] Mylėk savo artimą, kaip save patį = Kas sužalotų artimą, kaip jis padarė, taip jam bus padaryta
* Kas užmuštų žmogų, bus nubaustas mirtimi. 18 Kas užmuštų gyvulį, turės atlyginti už jį nuostolį: gyvybę už gyvybę. 19 Kas sužalotų artimą, kaip jis padarė, taip jam bus padaryta: 20 [i4]galūnė už galūnę, akis už akį, dantis už dantį. Žaizda, kokią jis padarė artimui, tokia žaizda bus jam padaryta. 21 Kas užmuštų gyvulį, turės atlyginti nuostolį, bet kas užmuštų žmogų, turės būti nubaustas mirtimi. 22 Turėsite vieną tą patį įstatymą ateiviui ir izraeliečiui, nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas“.

Sąrašas palyginimų https://en.wikipedia.org/wiki/Parables_of_Jesus
2019 gruodžio 12 d., 20:49 atliko AndriusKulik -
Pakeistos 99-100 eilutės iš
į:
* Dievui nebūtinai gerai - (nesusigaudančio Sūnaus būklė). Vargšas Andrius - vargšas Jėzus - vargšas Dievas.
Pridėtos 152-155 eilutės:
'''Jėzaus žinojimo rūmai'''

* Kaip Jėzus supranta Dievo tyrimą, jo pasitraukimą? Pikta dvasia (Dievas?) išvijamas (pasitraukia) grįžta su septyniais velniais (gerumo kryptimis?)
Pakeistos 174-177 eilutės iš
į:
* Taikdarystė yra trigubas suderinimas: Aš, Tu, Dievas, Kitas
* Aleksandro deriniai: tolydžiai suderintos sąmonė ir pasąmonė
* Malda, taikdarystė, vaidmenų išskyrimas: vienas įsijaučia (nes skauda), kitas atsitokėja (sprendžia), atveria tarpą Dievui.
Pakeistos 422-427 eilutės iš
Ieškoti Dievo tikslų - pasimokyti iš siaubingų įvykių.

Malda, taikdarystė, vaidmenų išskyrimas: vienas įsijaučia (nes skauda), kitas atsitokėja (sprendžia), atveria tarpą Dievui.

Dievui Tėvui nerūpi kaip išeiti iš santvarkos. Tiktai Sūnui rūpi.
į:
* Ieškoti Dievo tikslų - pasimokyti iš siaubingų įvykių.
* Dievui Tėvui nerūpi kaip išeiti iš santvarkos. Tiktai Sūnui rūpi.
Pakeistos 428-429 eilutės iš
Kaip Jėzus supranta Dievo tyrimą, jo pasitraukimą? Pikta dvasia (Dievas?) išvijamas (pasitraukia) grįžta su septyniais velniais (gerumo kryptimis?)
į:
Pakeistos 435-448 eilutės iš
Geros valios pratimai - jausmų tyrimas - išsakome laimingumą, linksmumą, liūdesį, staigmeną - ir tas mums padeda susigaudyti, ko laukiame.

Išgyvenimo vienetas pasižymi šešiais skirtingais vienumais (atjautomis)
. Atjautos išreiškia vienumą, kad galima atsitokėti ir įsijausti, būti viena su kitu.


Dievui nebūtinai gerai - (nesusigaudančio Sūnaus būklė). Vargšas Andrius - vargšas Jėzus - vargšas Dievas.

Išgyvenimo apytaka išsako ypatingus žinojimo rūmus (Jėzaus žinojimo rūmus) kuriais bendraujama su bendru žmogumi, tai yra, su savimi kaip su pažinovu. Tai bendras savęs tyrimo būdas: dorovė. Tai bendravimas su savimi: paskiru ir bendru žmogumi. Mylėk artimą kaip save patį. O kontekstas yra: Tu turi savo tyrimo būdą, tad tai veda į visas asmenybes, visus mokslus.
* Šie rūmai susideda iš visų sandarų (sandaros yra savęs tyrimo būdai): 4 netroškimų, 6 atjautų, taip pat aštuonerybę sudaro padalinimų ratas - aštuoni padalinimai nuo 0-bės iki 7-bės ir taip pat veiksnių trejybės ratas. Užtat mes iš vidaus išgyvename 24 lygtis = 3 veiksnius x 8 padalinimus. Ir šie išgyvenimai atitinka visus 24 žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdus, tad juos išgyvena, tai yra 2 x 12. Žinojimo rūmai dar yra trys būdai - asmenys - Dievas (pradžia), Aš (vidurys), Tu (pabaiga).

Mąstyk, kaip trys kalbos išplėtoja išgyvenimo apytaką.
į:

'''
Geros valios pratimai'''

* Geros valios pratimai
- jausmų tyrimas - išsakome laimingumą, linksmumą, liūdesį, staigmeną - ir tas mums padeda susigaudyti, ko laukiame.
Pridėtos 468-472 eilutės:
* Mąstyk, kaip trys kalbos išplėtoja išgyvenimo apytaką.
* Išgyvenimo vienetas pasižymi šešiais skirtingais vienumais (atjautomis). Atjautos išreiškia vienumą, kad galima atsitokėti ir įsijausti, būti viena su kitu.
* Išgyvenimo apytaka išsako ypatingus žinojimo rūmus (Jėzaus žinojimo rūmus) kuriais bendraujama su bendru žmogumi, tai yra, su savimi kaip su pažinovu. Tai bendras savęs tyrimo būdas: dorovė. Tai bendravimas su savimi: paskiru ir bendru žmogumi. Mylėk artimą kaip save patį. O kontekstas yra: Tu turi savo tyrimo būdą, tad tai veda į visas asmenybes, visus mokslus.
* Šie rūmai susideda iš visų sandarų (sandaros yra savęs tyrimo būdai): 4 netroškimų, 6 atjautų, taip pat aštuonerybę sudaro padalinimų ratas - aštuoni padalinimai nuo 0-bės iki 7-bės ir taip pat veiksnių trejybės ratas. Užtat mes iš vidaus išgyvename 24 lygtis = 3 veiksnius x 8 padalinimus. Ir šie išgyvenimai atitinka visus 24 žinojimo rūmų išsiaiškinimo būdus, tad juos išgyvena, tai yra 2 x 12. Žinojimo rūmai dar yra trys būdai - asmenys - Dievas (pradžia), Aš (vidurys), Tu (pabaiga).
Ištrintos 491-497 eilutės:



'''Maldos mokslas'''

* Taikdarystė yra trigubas suderinimas: Aš, Tu, Dievas, Kitas
* Aleksandro deriniai: tolydžiai suderintos sąmonė ir pasąmonė
2019 gruodžio 12 d., 20:10 atliko AndriusKulik -
Pakeistos 433-434 eilutės iš
Graziano, "Rethinking Consciousness"
į:
Pakeistos 441-442 eilutės iš
Padalinimų rato lygtys: aštuonerybė ir trejybė. Tėvas 0->1->2->3 => Sūnus 4->5->6->7 =>
į:


'''Pasąmonė'''
Pakeistos 447-450 eilutės iš
Šešerybės besąlygiškumą išreiškiantys požiūriai išsako požiūrį (išorės neigimas), požiūrį į požiūrį (vidaus neigimas), ir požiūrį į požiūrį į požiūrį (neigimo neigimas). Tai yra trys teigimai. Šešerybės du atvaizdai išsako pasąmonę ir sąmonę. Bendrai, didesnių padalinimų du atvaizdai išsako pasąmonę ir sąmonę.
į:
'''Šešerybė'''

*
Šešerybės besąlygiškumą išreiškiantys požiūriai išsako požiūrį (išorės neigimas), požiūrį į požiūrį (vidaus neigimas), ir požiūrį į požiūrį į požiūrį (neigimo neigimas). Tai yra trys teigimai. Šešerybės du atvaizdai išsako pasąmonę ir sąmonę. Bendrai, didesnių padalinimų du atvaizdai išsako pasąmonę ir sąmonę.
Pakeistos 485-486 eilutės iš
į:
* Graziano, "Rethinking Consciousness"
Pakeistos 517-518 eilutės iš
Visos mintys yra teisingos. Nes kiekviena mintis yra sąlygiškas tikslas - sąsaja - tad apibrėžta plotmėje "kodėl". Tad mintims neiškyla klausimas "ar". Užtat Godelio teorijoje ne visos mintys yra tikros. Ir svarbu išsiaiškinti, ar kažkas turi tą mintį - ar jinai tikrai kam priklauso - ar ji išgyventa, kas už ją atsako.
į:
* Visos mintys yra teisingos. Nes kiekviena mintis yra sąlygiškas tikslas - sąsaja - tad apibrėžta plotmėje "kodėl". Tad mintims neiškyla klausimas "ar". Užtat Godelio teorijoje ne visos mintys yra tikros. Ir svarbu išsiaiškinti, ar kažkas turi tą mintį - ar jinai tikrai kam priklauso - ar ji išgyventa, kas už ją atsako.
Pakeistos 521-522 eilutės iš
Padalinimų ratas = Bott periodiškumas, juo veikia 3 veiksniai, kuriais išsiskiria dorovės trys galimybės, ir tokiu būdu bene plėtojasi sekos medžiais (walks on trees)(raida?) kurias Dievas kadaise nurodė tirti.
į:
* Padalinimų ratas = Bott periodiškumas, juo veikia 3 veiksniai, kuriais išsiskiria dorovės trys galimybės, ir tokiu būdu bene plėtojasi sekos medžiais (walks on trees)(raida?) kurias Dievas kadaise nurodė tirti.
* Padalinimų rato lygtys: aštuonerybė ir trejybė. Tėvas 0->1->2->3 => Sūnus 4->5->6->7 =>
2019 gruodžio 12 d., 19:56 atliko AndriusKulik -
Pridėtos 19-33 eilutės:
* Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą. Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo). Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą. O maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.
* Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas. Pavyzdžiui: Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.

Trejybės ratai - išgyvenami, kaip trejybės atvaizdai, aplinkybės
* Dievas suprastas kaip asmuo: Dievo šokis - būtinas, tikras galimas
* Aš, suprastas kaip asmuo: išgyvenimų apytaka - daiktas, eiga, asmuo
* Tu, suprastas kaip asmuo: žinojimo rūmai - vienis, visybė, daugis
* Kitas, suprastas kaip asmuo: maldos mokslas - buvimas, veikimas, mąstymas

* Trejybės ratas nusako Ar: Dievo šokis
* Trejybės ratas nusako Koks: išgyvenimo apytaka
* Trejybės ratas nusako Kaip: žinojimo rūmai
* Trejybės ratas nusako Kodėl: maldos mokslas
Pridėtos 94-99 eilutės:
'''Dievo šokis'''

* Požiūris-2 (už mūsų) iššaukia sau tolygų Požiūrį-0 (mūsų gelmėse) anapus Požiūrio-1 (mūsų savasties). Požiūris-3 sulygina požiūrį-2 ir požiūrį-0 ir tuomi sutampa su požiūriu-0. (Sutrumpinimai: Požiūris-2 = požiūris į požiūrį, Požiūris-3=požiūris į požiūrį į požiūrį, Požiūris-1=požiūris, Požiūris-0=joks požiūris.) Kaip čia apibrėžti: Nėra ar yra? Amžinas gyvenimas ar šiaip gyvenimas?
* Išmintis sudėlioja keturis klausimus - nežinojimą visko, betko, kažko, nieko, ir keturis atsakymus - žinojimą nieko, kažko, betko, visko.
* Dievo šokis remiasi jokiu požiūriu. Kaip Dievo šokiu atsiranda požiūris? ir kartu grynasis sąmoningumas? Sąmoningumas apibrėžia požiūrį, kas tai yra, tai pasąmonės ir sąmonės derinimas, taip kad viena kryptimi, įsijaučiant, veikia pasąmonė, o kita kryptimi, atsitokėjant, veikia sąmonė. Užtat išgyvenimo apytaka yra Dievo šokis naujai išgyventas požiūriu, sąmoningumu. Ir kiekvieną požiūrį grindžia Sūnaus aštuonerybė, išsakanti požiūrio galimybes, tiek viena, tiek kita kryptimi. O tos galimybės nusako padalinimų ratą. Pasąmonę suprantame, kaip požiūrių atėmimą iš laisvumo, tai yra nuslėptos prielaidos. Sūnus visa tai atspindi ir grindžia nes jis visapusiškai ieško Dievo, tiek už savęs, sąmone, tiek savo gelmėse, pasąmone. Tad jo kampu, pirma yra sąmonė, o paskui gali būti pasąmonė, užtat Tėvo kampu, pirma yra pasąmonė, o paskui gali būti sąmonė. Būtent sąmoningumas sutvarko padalinimų ratą tai suderinti.
Pakeistos 448-449 eilutės iš
Dievo šokis remiasi jokiu požiūriu. Kaip Dievo šokiu atsiranda požiūris? ir kartu grynasis sąmoningumas? Sąmoningumas apibrėžia požiūrį, kas tai yra, tai pasąmonės ir sąmonės derinimas, taip kad viena kryptimi, įsijaučiant, veikia pasąmonė, o kita kryptimi, atsitokėjant, veikia sąmonė. Užtat išgyvenimo apytaka yra Dievo šokis naujai išgyventas požiūriu, sąmoningumu. Ir kiekvieną požiūrį grindžia Sūnaus aštuonerybė, išsakanti požiūrio galimybes, tiek viena, tiek kita kryptimi. O tos galimybės nusako padalinimų ratą. Pasąmonę suprantame, kaip požiūrių atėmimą iš laisvumo, tai yra nuslėptos prielaidos. Sūnus visa tai atspindi ir grindžia nes jis visapusiškai ieško Dievo, tiek už savęs, sąmone, tiek savo gelmėse, pasąmone. Tad jo kampu, pirma yra sąmonė, o paskui gali būti pasąmonė, užtat Tėvo kampu, pirma yra pasąmonė, o paskui gali būti sąmonė. Būtent sąmoningumas sutvarko padalinimų ratą tai suderinti.
į:
Pakeistos 489-493 eilutės iš
'''Dievo šokis'''

* Požiūris-2 (už mūsų) iššaukia sau tolygų Požiūrį-0 (mūsų gelmėse) anapus Požiūrio-1 (mūsų savasties). Požiūris-3 sulygina požiūrį-2 ir požiūrį-0 ir tuomi sutampa su požiūriu-0. (Sutrumpinimai: Požiūris-2 = požiūris į požiūrį, Požiūris-3=požiūris į požiūrį į požiūrį, Požiūris-1=požiūris, Požiūris-0=joks požiūris.) Kaip čia apibrėžti: Nėra ar yra? Amžinas gyvenimas ar šiaip gyvenimas?
* Išmintis sudėlioja keturis klausimus - nežinojimą visko, betko, kažko, nieko, ir keturis atsakymus - žinojimą nieko, kažko, betko, visko.
į:
Pakeistos 519-536 eilutės iš
Padalinimų ratas = Bott periodiškumas, juo veikia 3 veiksniai, kuriais išsiskiria dorovės trys galimybės, ir tokiu būdu bene plėtojasi sekos medžiais (walks on trees)(raida?) kurias Dievas kadaise nurodė tirti.

'''Apytakos'''

* Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą. Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo). Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą. O maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.
* Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas. Pavyzdžiui: Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.

Trejybės ratai - išgyvenami, kaip trejybės atvaizdai, aplinkybės
* Dievas suprastas kaip asmuo: Dievo šokis - būtinas, tikras galimas
* Aš, suprastas kaip asmuo: išgyvenimų apytaka - daiktas, eiga, asmuo
* Tu, suprastas kaip asmuo: žinojimo rūmai - vienis, visybė, daugis
* Kitas, suprastas kaip asmuo: maldos mokslas - buvimas, veikimas, mąstymas

* Trejybės ratas nusako Ar: Dievo šokis
* Trejybės ratas nusako Koks: išgyvenimo apytaka
* Trejybės ratas nusako Kaip: žinojimo rūmai
* Trejybės ratas nusako Kodėl: maldos mokslas
į:
Padalinimų ratas = Bott periodiškumas, juo veikia 3 veiksniai, kuriais išsiskiria dorovės trys galimybės, ir tokiu būdu bene plėtojasi sekos medžiais (walks on trees)(raida?) kurias Dievas kadaise nurodė tirti.
2019 gruodžio 12 d., 19:45 atliko AndriusKulik -
Pridėtos 264-267 eilutės:
'''Žinojimo rūmai'''

* Žinojimo rūmuose trejybė suderina dvi ketverybes, tada santvarkoje galima kalbėti apie keturių lygmenų poras.
Pakeistos 435-437 eilutės iš
Įsijausti, atsitokėti - veikia ir veidrodinis dėsnis - aš įsijaučiu, tu įsijauti, aš atsitokėju, tu atsitokėji, ir taip pirmyn atgal.
į:
'''Veiksnys +2'''

* Įsijausti, atsitokėti - veikia ir veidrodinis dėsnis - aš
įsijaučiu, tu įsijauti, aš atsitokėju, tu atsitokėji, ir taip pirmyn atgal.

'''Padalinimai'''
Pakeistos 443-446 eilutės iš

Dvilypė gardelė kyla iš semiotinio kvadrato.
į:
'''Septynerybė'''

*
Dvilypė gardelė kyla iš semiotinio kvadrato.

'''Išgyvenimo apytaka'''
Pakeistos 459-484 eilutės iš
Atsitokėjant, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys. Protas plėtoja pasąmonę, o jausmai plėtojai sąmonę.

3 veiksniai: asmenų santykiai su savimi. Sau asmuo
.

Trejybės ratai - išgyvenami, kaip trejybės atvaizdai, aplinkybės
* Dievas suprastas kaip asmuo: Dievo šokis - būtinas, tikras galimas
* Aš, suprastas kaip asmuo: išgyvenimų apytaka - daiktas, eiga, asmuo
* Tu, suprastas kaip asmuo: žinojimo rūmai
- vienis, visybė, daugis
* Kitas, suprastas kaip asmuo
: maldos mokslas - buvimas, veikimas, mąstymas

Žmonės sugeba suderinti savo jausmus
, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.

Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo). Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą
. O maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.

Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas. Pavyzdžiui: Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.

Išmintis sudėlioja keturis klausimus - nežinojimą visko, betko, kažko, nieko, ir keturis atsakymus - žinojimą nieko, kažko, betko, visko.

Žinojimo rūmuose trejybė suderina dvi ketverybes, tada santvarkoje galima kalbėti apie keturių lygmenų poras.

Aleksandro deriniai: tolydžiai suderintos sąmonė ir
pasąmonė

Taikdarystė yra trigubas suderinimas: Aš, Tu, Dievas, Kitas

Požiūris-2 (už mūsų) iššaukia sau tolygų Požiūrį-0 (mūsų gelmėse) anapus Požiūrio-1 (mūsų savasties). Požiūris-3 sulygina požiūrį-2 ir požiūrį-0 ir tuomi sutampa su požiūriu-0. (Sutrumpinimai: Požiūris-2 = požiūris į požiūrį, Požiūris-3=požiūris į požiūrį į požiūrį, Požiūris-1=požiūris, Požiūris-0=joks požiūris.) Kaip čia apibrėžti: Nėra ar yra? Amžinas gyvenimas ar šiaip gyvenimas?
į:
'''Sąmoningumas'''

* 3 veiksniai: asmenų santykiai su savimi. Sau asmuo.
* Atsitokėjant
, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys. Protas plėtoja pasąmonę, o jausmai plėtojai sąmonę.

'''Lūkesčiai'''

* Žmonės sugeba suderinti savo jausmus
, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.

'''Dievo šokis'''

* Požiūris-2 (už mūsų) iššaukia sau tolygų Požiūrį-0 (mūsų gelmėse) anapus Požiūrio-1 (mūsų savasties). Požiūris-3 sulygina požiūrį-2 ir požiūrį
-0 ir tuomi sutampa su požiūriu-0. (Sutrumpinimai: Požiūris-2 = požiūris į požiūrį, Požiūris-3=požiūris į požiūrį į požiūrį, Požiūris-1=požiūris, Požiūris-0=joks požiūris.) Kaip čia apibrėžti: Nėra ar yra? Amžinas gyvenimas ar šiaip gyvenimas?
* Išmintis sudėlioja keturis klausimus - nežinojimą visko, betko, kažko, nieko, ir keturis atsakymus - žinojimą nieko, kažko, betko, visko
.

'''Maldos
mokslas'''

* Taikdarystė yra trigubas suderinimas: Aš, Tu, Dievas, Kitas
* Aleksandro deriniai: tolydžiai suderintos sąmonė ir
pasąmonė
Pakeistos 480-481 eilutės iš
Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).
į:
* Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).
Pakeistos 484-485 eilutės iš
Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
į:
* Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
Pakeistos 488-489 eilutės iš
Žinojimo rūmai sieja tris svarbiausius išsiaiškinimo būdus: pažinovo A) požiūrį, B) požiūrį į požiūrį, ir C) požiūrį į požiūrį į požiūrį. Žinojimo rūmai iš A išveda B, ir iš B išveda C.
į:
* Žinojimo rūmai sieja tris svarbiausius išsiaiškinimo būdus: pažinovo A) požiūrį, B) požiūrį į požiūrį, ir C) požiūrį į požiūrį į požiūrį. Žinojimo rūmai iš A išveda B, ir iš B išveda C.
Pridėtos 506-513 eilutės:
* Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo). Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą. O maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.
* Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas. Pavyzdžiui: Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.

Trejybės ratai - išgyvenami, kaip trejybės atvaizdai, aplinkybės
* Dievas suprastas kaip asmuo: Dievo šokis - būtinas, tikras galimas
* Aš, suprastas kaip asmuo: išgyvenimų apytaka - daiktas, eiga, asmuo
* Tu, suprastas kaip asmuo: žinojimo rūmai - vienis, visybė, daugis
* Kitas, suprastas kaip asmuo: maldos mokslas - buvimas, veikimas, mąstymas
2019 gruodžio 12 d., 19:36 atliko AndriusKulik -
Pridėtos 104-108 eilutės:
'''Fixed point'''

* Suhrit Dey - fixed point - consciousness
* Fixed point of Mobius transformation - important for consciousness - "doing nothing" - zeroing in on that point - taking the difference between "doing something" - relative to "doing something" we are "doing nothing"
Pridėtos 216-223 eilutės:
'''Sąmoningumas'''

* Įsijautimas požiūriu užtikrintas, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį ramus, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintis. Pastarasis tobulai derina, nustato darną, kaip kad Aleksandro deriniais.

'''Skaudulynui'''

* Meno parodai: Lietuvos skaudulynui: išsakyti šachmatų, istorijos mokslo, ir meno žinojimo rūmus. Suvokti, kaip vystyti meną. Istorijos klausimus išsakyti šachmatų simboliais.
Pridėtos 294-295 eilutės:
'''Troškimai'''
Pridėtos 298-299 eilutės:
'''Sąmoningumas'''
Pakeistos 306-307 eilutės iš
''It seems that '' to '' means going beyond and also '' being with.
į:
It seems that "to" means "going beyond" and also "being with".
Ištrinta 359 eilutė:
Ištrinta 411 eilutė:
Pakeistos 425-426 eilutės iš
Žinojimo rūmų galutinis išsiaiškinimo būdas, aplinka, yra maldos mokslo pradžia, kurioje atsiranda ir išsivysto Kitas.
į:
'''Žinojimo rūmai'''

* Žinojimo rūmų galutinis išsiaiškinimo
būdas, aplinka, yra maldos mokslo pradžia, kurioje atsiranda ir išsivysto Kitas.
* Apžvelgti kapitono Jono Noreikos žinojimo rūmus.
* Dievo šokis veda į daugybę žinojimo rūmų. Išgyvenimo apytaka išskiria žinojimo rūmus, juos sudėlioja, kaip kad matematika sudėlioja savo šakas. Reikėtų tirti matematikos paskiras šakas (pavyzdžiui, geometriją) ir išsakyti kiekvienos šakos žinojimo rūmus, kaip jie susiję.
Pakeistos 434-441 eilutės iš
Apžvelgti kapitono Jono Noreikos žinojimo rūmus.

Dievo šokis veda į daugybę žinojimo rūmų. Išgyvenimo apytaka išskiria žinojimo rūmus, juos sudėlioja, kaip kad matematika sudėlioja savo šakas. Reikėtų tirti matematikos paskiras šakas (pavyzdžiui, geometriją) ir išsakyti kiekvienos šakos žinojimo rūmus, kaip jie susiję.

Neporiniais padalinimais įsijaučiame, poriniais atsitokėjame.

Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą. Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.
į:
* Neporiniais padalinimais įsijaučiame, poriniais atsitokėjame.
Pridėtos 476-477 eilutės:
'''Asmenybė'''
Pridėtos 480-481 eilutės:
'''Vertybės'''
Pridėtos 484-485 eilutės:
'''Žinojimo rūmai'''
Pakeistos 488-491 eilutės iš
Kitas asmuo yra už žmogaus smegenų. Bet mūsų visų pasąmonės sujungtos. Tad klausimas ar susijungs mūsų sąmonės ir pasąmonės atsvers.

6 neuropertvarkymai skiria smegenis ir protą kad galėtų išskirti pasąmonę ir sąmonę
.
į:
'''Smegenys'''

* 6 neuropertvarkymai skiria smegenis ir protą kad galėtų išskirti pasąmonę ir sąmonę.
* Kitas asmuo yra už žmogaus smegenų
. Bet mūsų visų pasąmonės sujungtos. Tad klausimas ar susijungs mūsų sąmonės ir pasąmonės atsvers.

'''Mintis'''
Pridėtos 497-498 eilutės:
'''Padalinimų ratas'''
Pridėtos 501-504 eilutės:
'''Apytakos'''

* Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą. Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.
Pakeistos 508-516 eilutės iš
* Trejybės ratas nusako Kodėl: maldos mokslas

Meno parodai: Lietuvos skaudulynui: išsakyti šachmatų, istorijos mokslo, ir meno žinojimo rūmus. Suvokti, kaip vystyti meną. Istorijos klausimus išsakyti šachmatų simboliais.

Įsijautimas požiūriu užtikrintas, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį ramus, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintis. Pastarasis tobulai derina, nustato darną, kaip kad Aleksandro deriniais.

Suhrit Dey - fixed point - consciousness

Fixed point of Mobius transformation - important for consciousness - "doing nothing" - zeroing in on that point - taking the difference between "doing something" - relative to "doing something" we are "doing nothing"
į:
* Trejybės ratas nusako Kodėl: maldos mokslas
2019 gruodžio 12 d., 12:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 481-485 eilutės iš
Įsijautimas požiūriu užtikrintas, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį ramus, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintis. Pastarasis tobulai derina, nustato darną, kaip kad Aleksandro deriniais.
į:
Įsijautimas požiūriu užtikrintas, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį ramus, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintis. Pastarasis tobulai derina, nustato darną, kaip kad Aleksandro deriniais.

Suhrit Dey - fixed point - consciousness

Fixed point of Mobius transformation - important for consciousness - "doing nothing" - zeroing in on that point - taking the difference between "doing something" - relative to "doing something" we are "doing nothing"
2019 gruodžio 11 d., 23:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 479-481 eilutės iš
Meno parodai: Lietuvos skaudulynui: išsakyti šachmatų, istorijos mokslo, ir meno žinojimo rūmus. Suvokti, kaip vystyti meną. Istorijos klausimus išsakyti šachmatų simboliais.
į:
Meno parodai: Lietuvos skaudulynui: išsakyti šachmatų, istorijos mokslo, ir meno žinojimo rūmus. Suvokti, kaip vystyti meną. Istorijos klausimus išsakyti šachmatų simboliais.

Įsijautimas požiūriu užtikrintas, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį ramus, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintis. Pastarasis tobulai derina, nustato darną, kaip kad Aleksandro deriniais
.
2019 gruodžio 07 d., 23:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 477-479 eilutės iš
* Trejybės ratas nusako Kodėl: maldos mokslas
į:
* Trejybės ratas nusako Kodėl: maldos mokslas

Meno parodai: Lietuvos skaudulynui: išsakyti šachmatų, istorijos mokslo, ir meno žinojimo rūmus. Suvokti, kaip vystyti meną. Istorijos klausimus išsakyti šachmatų simboliais.
2019 gruodžio 07 d., 23:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 472-477 eilutės iš
Padalinimų ratas = Bott periodiškumas, juo veikia 3 veiksniai, kuriais išsiskiria dorovės trys galimybės, ir tokiu būdu bene plėtojasi sekos medžiais (walks on trees)(raida?) kurias Dievas kadaise nurodė tirti.
į:
Padalinimų ratas = Bott periodiškumas, juo veikia 3 veiksniai, kuriais išsiskiria dorovės trys galimybės, ir tokiu būdu bene plėtojasi sekos medžiais (walks on trees)(raida?) kurias Dievas kadaise nurodė tirti.

* Trejybės ratas nusako Ar: Dievo šokis
* Trejybės ratas nusako Koks: išgyvenimo apytaka
* Trejybės ratas nusako Kaip: žinojimo rūmai
* Trejybės ratas nusako Kodėl: maldos mokslas
2019 gruodžio 07 d., 23:00 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 470-472 eilutės iš
Visos mintys yra teisingos. Nes kiekviena mintis yra sąlygiškas tikslas - sąsaja - tad apibrėžta plotmėje "kodėl". Tad mintims neiškyla klausimas "ar". Užtat Godelio teorijoje ne visos mintys yra tikros. Ir svarbu išsiaiškinti, ar kažkas turi tą mintį - ar jinai tikrai kam priklauso - ar ji išgyventa, kas už ją atsako.
į:
Visos mintys yra teisingos. Nes kiekviena mintis yra sąlygiškas tikslas - sąsaja - tad apibrėžta plotmėje "kodėl". Tad mintims neiškyla klausimas "ar". Užtat Godelio teorijoje ne visos mintys yra tikros. Ir svarbu išsiaiškinti, ar kažkas turi tą mintį - ar jinai tikrai kam priklauso - ar ji išgyventa, kas už ją atsako.

Padalinimų ratas = Bott periodiškumas, juo veikia 3 veiksniai, kuriais išsiskiria dorovės trys galimybės, ir tokiu būdu bene plėtojasi sekos medžiais (walks on trees)(raida?) kurias Dievas kadaise nurodė tirti
.
2019 lapkričio 30 d., 17:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 468-470 eilutės iš
6 neuropertvarkymai skiria smegenis ir protą kad galėtų išskirti pasąmonę ir sąmonę.
į:
6 neuropertvarkymai skiria smegenis ir protą kad galėtų išskirti pasąmonę ir sąmonę.

Visos mintys yra teisingos. Nes kiekviena mintis yra sąlygiškas tikslas - sąsaja - tad apibrėžta plotmėje "kodėl". Tad mintims neiškyla klausimas "ar". Užtat Godelio teorijoje ne visos mintys yra tikros. Ir svarbu išsiaiškinti, ar kažkas turi tą mintį - ar jinai tikrai kam priklauso - ar ji išgyventa, kas už ją atsako
.
2019 lapkričio 30 d., 09:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 464-468 eilutės iš
Žinojimo rūmai sieja tris svarbiausius išsiaiškinimo būdus: pažinovo A) požiūrį, B) požiūrį į požiūrį, ir C) požiūrį į požiūrį į požiūrį. Žinojimo rūmai iš A išveda B, ir iš B išveda C.
į:
Žinojimo rūmai sieja tris svarbiausius išsiaiškinimo būdus: pažinovo A) požiūrį, B) požiūrį į požiūrį, ir C) požiūrį į požiūrį į požiūrį. Žinojimo rūmai iš A išveda B, ir iš B išveda C.

Kitas asmuo yra už žmogaus smegenų. Bet mūsų visų pasąmonės sujungtos. Tad klausimas ar susijungs mūsų sąmonės ir pasąmonės atsvers.

6 neuropertvarkymai skiria smegenis ir protą kad galėtų išskirti pasąmonę ir sąmonę
.
2019 lapkričio 25 d., 16:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 464 eilutė iš:
Žinojimo rūmai sieja tris svarbiausius išsiaiškinimo būdus: pažinovo A) požiūrį, B) požiūrį į požiūrį, ir C) požiūrį į požiūrį į požiūrį. Jisai iš A išveda B, ir iš B išveda C.
į:
Žinojimo rūmai sieja tris svarbiausius išsiaiškinimo būdus: pažinovo A) požiūrį, B) požiūrį į požiūrį, ir C) požiūrį į požiūrį į požiūrį. Žinojimo rūmai iš A išveda B, ir iš B išveda C.
2019 lapkričio 25 d., 16:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 462-464 eilutės iš
Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
į:
Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.

Žinojimo rūmai sieja tris svarbiausius išsiaiškinimo būdus: pažinovo A) požiūrį, B) požiūrį į požiūrį, ir C) požiūrį į požiūrį į požiūrį. Jisai iš A išveda B, ir iš B išveda C
.
2019 lapkričio 25 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 462 eilutė iš:
Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą.
į:
Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
2019 lapkričio 25 d., 14:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 460-462 eilutės iš
Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).
į:
Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).

Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą
.
2019 lapkričio 23 d., 21:21 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 456-460 eilutės iš
Taikdarystė yra trigubas suderinimas: Aš, Tu, Dievas, Kitas
į:
Taikdarystė yra trigubas suderinimas: Aš, Tu, Dievas, Kitas

Požiūris-2 (už mūsų) iššaukia sau tolygų Požiūrį-0 (mūsų gelmėse) anapus Požiūrio-1 (mūsų savasties). Požiūris-3 sulygina požiūrį-2 ir požiūrį-0 ir tuomi sutampa su požiūriu-0. (Sutrumpinimai: Požiūris-2 = požiūris į požiūrį, Požiūris-3=požiūris į požiūrį į požiūrį, Požiūris-1=požiūris, Požiūris-0=joks požiūris.) Kaip čia apibrėžti: Nėra ar yra? Amžinas gyvenimas ar šiaip gyvenimas?

Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).
2019 lapkričio 23 d., 21:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 452-456 eilutės iš
Žinojimo rūmuose trejybė suderina dvi ketverybes, tada santvarkoje galima kalbėti apie keturių lygmenų poras.
į:
Žinojimo rūmuose trejybė suderina dvi ketverybes, tada santvarkoje galima kalbėti apie keturių lygmenų poras.

Aleksandro deriniai: tolydžiai suderintos sąmonė ir pasąmonė

Taikdarystė yra trigubas suderinimas: Aš, Tu, Dievas, Kitas
2019 lapkričio 23 d., 20:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 450-452 eilutės iš
Išmintis sudėlioja keturis klausimus - nežinojimą visko, betko, kažko, nieko, ir keturis atsakymus - žinojimą nieko, kažko, betko, visko.
į:
Išmintis sudėlioja keturis klausimus - nežinojimą visko, betko, kažko, nieko, ir keturis atsakymus - žinojimą nieko, kažko, betko, visko.

Žinojimo rūmuose trejybė suderina dvi ketverybes, tada santvarkoje galima kalbėti apie keturių lygmenų poras
.
2019 lapkričio 23 d., 20:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-17 eilutės:

* Tėvui susiveda Dievo šokiu, jo visakame prieinama pradžia, nuo kurios gali vis naujai pradėti.
* Sūnui susiveda išgyvenimo apytaka, ja išpuoselėta vienatine kertine vertybe.
* Dvasiai susiveda asmens klausimais ir kiekvienos asmenybės atsakymais, tad įvairiausiais žinojimo rūmais, bendrų asmenų mokslais ir savitų asmenybių pasaulėžiūromis.
* Žmogui susiveda žmogaus trejybe, maldos mokslu, kurios veikla suderina Dievą, Mane, Tave ir Kitą, tad visus šiuos keturis lygmenis.
2019 lapkričio 23 d., 20:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 443-445 eilutės iš
Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas. Pavyzdžiui: Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.
į:
Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas. Pavyzdžiui: Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą.

Išmintis sudėlioja keturis klausimus - nežinojimą visko, betko, kažko, nieko, ir keturis atsakymus - žinojimą nieko, kažko, betko, visko.
2019 lapkričio 23 d., 20:17 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 441-443 eilutės iš
Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo). Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą. O maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.
į:
Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo). Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą. O maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo.

Pamąstyti kaip ketverybės lygmenys Ar, Koks, Kaip, Kodėl išsako įvairius santykius tarp klausimo ir atsakymo, tad grindžia keturias apytakas. Pavyzdžiui: Kaip išskiria klausimą ir atsakymą. Kodėl sutapatina klausimą ir atsakymą
.
2019 lapkričio 23 d., 15:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 439-441 eilutės iš
Žmonės sugeba suderinti savo jausmus, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.
į:
Žmonės sugeba suderinti savo jausmus, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.

Išgyvenimo apytaka pasižiūri iš šalies į trejybės ratą, skiria jokį požiūrį (klausimą) nuo požiūrio į požiūrį į požiūrį (atsakymo). Žinojimo rūmai pažinovu suveda klausimą ir atsakymą. O maldos mokslas turbūt tame pažinove neįžvelgia skirtumo tarp klausimo ir atsakymo
.
2019 lapkričio 23 d., 12:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 437-439 eilutės iš
* Kitas, suprastas kaip asmuo: maldos mokslas - buvimas, veikimas, mąstymas
į:
* Kitas, suprastas kaip asmuo: maldos mokslas - buvimas, veikimas, mąstymas

Žmonės sugeba suderinti savo jausmus, savo nuotaikas, ir vienu metu jausti tą patį.
2019 lapkričio 22 d., 23:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 429-437 eilutės iš
Atsitokėjant, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys. Protas plėtoja pasąmonę, o jausmai plėtojai sąmonę.
į:
Atsitokėjant, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys. Protas plėtoja pasąmonę, o jausmai plėtojai sąmonę.

3 veiksniai: asmenų santykiai su savimi. Sau asmuo.

Trejybės ratai - išgyvenami, kaip trejybės atvaizdai, aplinkybės
* Dievas suprastas kaip asmuo: Dievo šokis - būtinas, tikras galimas
* Aš, suprastas kaip asmuo: išgyvenimų apytaka - daiktas, eiga, asmuo
* Tu, suprastas kaip asmuo: žinojimo rūmai - vienis, visybė, daugis
* Kitas, suprastas kaip asmuo: maldos mokslas - buvimas, veikimas, mąstymas
2019 lapkričio 22 d., 15:55 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 429 eilutė iš:
Atsitokėjant, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys.
į:
Atsitokėjant, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys. Protas plėtoja pasąmonę, o jausmai plėtojai sąmonę.
2019 lapkričio 22 d., 15:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 427-429 eilutės iš
Juos sieja semiotinis kvadratas, septynerybė.
į:
Juos sieja semiotinis kvadratas, septynerybė.

Atsitokėjant, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys
.
2019 lapkričio 21 d., 23:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 420-421 eilutės iš
* Mažėjantis laisvumas: sąmonės žemėlapynas = medis pertvarko-valdo tinklą
* Didėjantis laisvumas: pasąmonės žinynas = tinklas pertvarko-valdo medį
į:
* 2) Mažėjantis laisvumas: sąmonės žemėlapynas = medis pertvarko-valdo tinklą
* 5) Didėjantis laisvumas: pasąmonės žinynas = tinklas pertvarko-valdo medį
Pakeistos 423-426 eilutės iš
* Kodėl: raida = seka pertvarko-valdo medį
* Kaip: vadovėlis = tinklas pertvarko-valdo seką
* Koks: metraštis = medis pertvarko-valdo seką
* Ar: kelionė = seka pertvarko-valdo tinklą
į:
* 1) Kodėl: raida = seka pertvarko-valdo medį
* 3) Kaip: vadovėlis = tinklas pertvarko-valdo seką
* 4) Koks: metraštis = medis pertvarko-valdo seką
* 6) Ar: kelionė = seka pertvarko-valdo tinklą
2019 lapkričio 21 d., 23:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 415-427 eilutės iš
Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą. Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.
į:
Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą. Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.

Dvilypė gardelė kyla iš semiotinio kvadrato.

Išgyvenimo seka sieja pasąmonės tinklą ir sąmonės medį. Užtat išsiskiria pasąmonės ir sąmonės tiesioginis santykis:
* Mažėjantis laisvumas: sąmonės žemėlapynas = medis pertvarko-valdo tinklą
* Didėjantis laisvumas: pasąmonės žinynas = tinklas pertvarko-valdo medį
Ko skaitlingesnė pirminė tvarka, to ryškiau ją valdo antrinė tvarka. Šiuos du pertvarkymas papildo keturi pertvarkymai susiję su seka:
* Kodėl: raida = seka pertvarko-valdo medį
* Kaip: vadovėlis = tinklas pertvarko-valdo seką
* Koks: metraštis = medis pertvarko-valdo seką
* Ar: kelionė = seka pertvarko-valdo tinklą
Juos sieja semiotinis kvadratas, septynerybė
.
2019 lapkričio 21 d., 13:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 413-415 eilutės iš
Neporiniais padalinimais įsijaučiame, poriniais atsitokėjame.
į:
Neporiniais padalinimais įsijaučiame, poriniais atsitokėjame.

Dievo šokyje, Dievas neturi jokio požiūrio. Trejybės ratas sieja tris vaidmenis - jie sieja vienas kitą. Išgyvenimo apytakoje trejybės ratas yra trys veiksniai, ir jie sieja ne vienas kitą, o būsenas.
2019 lapkričio 20 d., 12:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 411-413 eilutės iš
Dievo šokis veda į daugybę žinojimo rūmų. Išgyvenimo apytaka išskiria žinojimo rūmus, juos sudėlioja, kaip kad matematika sudėlioja savo šakas. Reikėtų tirti matematikos paskiras šakas (pavyzdžiui, geometriją) ir išsakyti kiekvienos šakos žinojimo rūmus, kaip jie susiję.
į:
Dievo šokis veda į daugybę žinojimo rūmų. Išgyvenimo apytaka išskiria žinojimo rūmus, juos sudėlioja, kaip kad matematika sudėlioja savo šakas. Reikėtų tirti matematikos paskiras šakas (pavyzdžiui, geometriją) ir išsakyti kiekvienos šakos žinojimo rūmus, kaip jie susiję.

Neporiniais padalinimais įsijaučiame, poriniais atsitokėjame
.
2019 lapkričio 15 d., 12:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 409-411 eilutės iš
Apžvelgti kapitono Jono Noreikos žinojimo rūmus.
į:
Apžvelgti kapitono Jono Noreikos žinojimo rūmus.

Dievo šokis veda į daugybę žinojimo rūmų. Išgyvenimo apytaka išskiria žinojimo rūmus, juos sudėlioja, kaip kad matematika sudėlioja savo šakas. Reikėtų tirti matematikos paskiras šakas (pavyzdžiui, geometriją) ir išsakyti kiekvienos šakos žinojimo rūmus, kaip jie susiję
.
2019 lapkričio 14 d., 21:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 407-409 eilutės iš
Įsijausti, atsitokėti - veikia ir veidrodinis dėsnis - aš įsijaučiu, tu įsijauti, aš atsitokėju, tu atsitokėji, ir taip pirmyn atgal.
į:
Įsijausti, atsitokėti - veikia ir veidrodinis dėsnis - aš įsijaučiu, tu įsijauti, aš atsitokėju, tu atsitokėji, ir taip pirmyn atgal.

Apžvelgti kapitono Jono Noreikos žinojimo rūmus
.
2019 lapkričio 13 d., 17:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 405-407 eilutės iš
Žinojimo rūmų galutinis išsiaiškinimo būdas, aplinka, yra maldos mokslo pradžia, kurioje atsiranda ir išsivysto Kitas.
į:
Žinojimo rūmų galutinis išsiaiškinimo būdas, aplinka, yra maldos mokslo pradžia, kurioje atsiranda ir išsivysto Kitas.

Įsijausti, atsitokėti - veikia ir veidrodinis dėsnis - aš įsijaučiu, tu įsijauti, aš atsitokėju, tu atsitokėji, ir taip pirmyn atgal
.
2019 lapkričio 13 d., 11:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 405 eilutė iš:
Žinojimo rūmų galutinis išsiaiškinimo būdas, aplinka, yra maldos mokslo pradžia.
į:
Žinojimo rūmų galutinis išsiaiškinimo būdas, aplinka, yra maldos mokslo pradžia, kurioje atsiranda ir išsivysto Kitas.
2019 lapkričio 13 d., 11:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 403-405 eilutės iš
Dievo šokis remiasi jokiu požiūriu. Kaip Dievo šokiu atsiranda požiūris? ir kartu grynasis sąmoningumas? Sąmoningumas apibrėžia požiūrį, kas tai yra, tai pasąmonės ir sąmonės derinimas, taip kad viena kryptimi, įsijaučiant, veikia pasąmonė, o kita kryptimi, atsitokėjant, veikia sąmonė. Užtat išgyvenimo apytaka yra Dievo šokis naujai išgyventas požiūriu, sąmoningumu. Ir kiekvieną požiūrį grindžia Sūnaus aštuonerybė, išsakanti požiūrio galimybes, tiek viena, tiek kita kryptimi. O tos galimybės nusako padalinimų ratą. Pasąmonę suprantame, kaip požiūrių atėmimą iš laisvumo, tai yra nuslėptos prielaidos. Sūnus visa tai atspindi ir grindžia nes jis visapusiškai ieško Dievo, tiek už savęs, sąmone, tiek savo gelmėse, pasąmone. Tad jo kampu, pirma yra sąmonė, o paskui gali būti pasąmonė, užtat Tėvo kampu, pirma yra pasąmonė, o paskui gali būti sąmonė. Būtent sąmoningumas sutvarko padalinimų ratą tai suderinti.
į:
Dievo šokis remiasi jokiu požiūriu. Kaip Dievo šokiu atsiranda požiūris? ir kartu grynasis sąmoningumas? Sąmoningumas apibrėžia požiūrį, kas tai yra, tai pasąmonės ir sąmonės derinimas, taip kad viena kryptimi, įsijaučiant, veikia pasąmonė, o kita kryptimi, atsitokėjant, veikia sąmonė. Užtat išgyvenimo apytaka yra Dievo šokis naujai išgyventas požiūriu, sąmoningumu. Ir kiekvieną požiūrį grindžia Sūnaus aštuonerybė, išsakanti požiūrio galimybes, tiek viena, tiek kita kryptimi. O tos galimybės nusako padalinimų ratą. Pasąmonę suprantame, kaip požiūrių atėmimą iš laisvumo, tai yra nuslėptos prielaidos. Sūnus visa tai atspindi ir grindžia nes jis visapusiškai ieško Dievo, tiek už savęs, sąmone, tiek savo gelmėse, pasąmone. Tad jo kampu, pirma yra sąmonė, o paskui gali būti pasąmonė, užtat Tėvo kampu, pirma yra pasąmonė, o paskui gali būti sąmonė. Būtent sąmoningumas sutvarko padalinimų ratą tai suderinti.

Žinojimo rūmų galutinis išsiaiškinimo būdas, aplinka, yra maldos mokslo pradžia
.
2019 lapkričio 12 d., 11:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 403 eilutė iš:
Dievo šokis remiasi jokiu požiūriu. Kaip Dievo šokiu atsiranda požiūris? ir kartu grynasis sąmoningumas? Sąmoningumas apibrėžia požiūrį, kas tai yra, tai pasąmonės ir sąmonės derinimas, taip kad viena kryptimi, įsijaučiant, veikia pasąmonė, o kita kryptimi, atsitokėjant, veikia sąmonė. Užtat išgyvenimo apytaka yra Dievo šokis naujai išgyventas požiūriu, sąmoningumu. Ir kiekvieną požiūrį grindžia Sūnaus aštuonerybė, išsakanti požiūrio galimybes, tiek viena, tiek kita kryptimi. O tos galimybės nusako padalinimų ratą. Pasąmonę suprantame, kaip požiūrių atėmimą iš laisvumo, tai yra nuslėptos prielaidos.
į:
Dievo šokis remiasi jokiu požiūriu. Kaip Dievo šokiu atsiranda požiūris? ir kartu grynasis sąmoningumas? Sąmoningumas apibrėžia požiūrį, kas tai yra, tai pasąmonės ir sąmonės derinimas, taip kad viena kryptimi, įsijaučiant, veikia pasąmonė, o kita kryptimi, atsitokėjant, veikia sąmonė. Užtat išgyvenimo apytaka yra Dievo šokis naujai išgyventas požiūriu, sąmoningumu. Ir kiekvieną požiūrį grindžia Sūnaus aštuonerybė, išsakanti požiūrio galimybes, tiek viena, tiek kita kryptimi. O tos galimybės nusako padalinimų ratą. Pasąmonę suprantame, kaip požiūrių atėmimą iš laisvumo, tai yra nuslėptos prielaidos. Sūnus visa tai atspindi ir grindžia nes jis visapusiškai ieško Dievo, tiek už savęs, sąmone, tiek savo gelmėse, pasąmone. Tad jo kampu, pirma yra sąmonė, o paskui gali būti pasąmonė, užtat Tėvo kampu, pirma yra pasąmonė, o paskui gali būti sąmonė. Būtent sąmoningumas sutvarko padalinimų ratą tai suderinti.
2019 lapkričio 12 d., 11:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 401-403 eilutės iš
Šešerybės besąlygiškumą išreiškiantys požiūriai išsako požiūrį (išorės neigimas), požiūrį į požiūrį (vidaus neigimas), ir požiūrį į požiūrį į požiūrį (neigimo neigimas). Tai yra trys teigimai. Šešerybės du atvaizdai išsako pasąmonę ir sąmonę. Bendrai, didesnių padalinimų du atvaizdai išsak