Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Užrašai

Žr. Logic

笔记

Apibrėžimas

Apytakos

Asmenys

Atvaizdai

Bendravimas, bendrystė, pokalbis

Dievas

Dievas nebūtinas:

Užtat Dievas būtinas:

Izaijas - kad jie galėtų būti pasmerkti

Dorovė

Atsakomybė

Savastis

Dviprasmybė

Fizika

Gyvenimo lygtis

Gyvybė

Išgyvenimai

Kalbos

Ketverybė

Lūkesčiai

Malda

Matematika

Netroškimai

Pasąmonė

Pasirinkimai

Pasirinkimų malūnas

Poreikiai

Požiūriai

Požiūrių grandinė

Požiūrių sudūrimas

Sąmonė

Suvedimas

Visą žinojimą randu kaip suvesti:

Šį žinojimą gražiai taikome įtvirtindami bendrystę, kuria čia ir dabar amžinai mokomės, bręstame, gyvename.

Šešerybė

Taikdarystė

Tiesa

Trejybė

Vertybės

Viską žinoti

Žinojimas

Pradžioje buvo nepažinimas (įžvalga, nežinojimas). Jo priešprieša, tai pažinimas (duomenys, sandaros).

Žinynas

Žmogus



Yra ketveriopas išėjimas už savęs. Yra dvejopas susitapatinimas su savimi: suvokimas, kad esame viena su kažkuo už mus daugiau; ir to nesuvokimas, tad buvimas santvarkoje.



the dual space suggests that maps to a one-dimensional space (like money) are equivalent to the multi-dimensional space. But is that true in the case of money? And does that mean that in life we are in the infinite-dimensional case where the dual dual is not the same as what we started with?

Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.

Trejybės ratu mes pirmiausiai pasitraukiame, atsitokėjame (+2), paskui įsijaučiame (+1). Įsijausdami, įsijaučiame ir į savo atsitokėjimą. Tuomet esame sąmoningi (+3). Būdami sąmoningi, renkamės atsitokėti.

It seems that to means going beyond and also being with.

Sąmonės ir pasąmonės bangavimas (kartu ir proto bei širdies bangavimas) remiasi simplektine geometrija. Tai tarpo sąlygos. Negali būti pastovi kaita nes iš pastovaus pastovumo gali išplaukti tiktai pastovumas. Turi būti kaita pastovumo ir nepastovumo, jų bangavimas. Jeigu būtų tiktai kaita be laisvumo, viskas būtų surakinta, ir kaitos negalėtų būti. Simplektinė geometrija išsako laisvumo plotą, kiek yra laisvumo.

Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.

Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas. Toliau, mažiau sąlygiškas yra kažko žinojimas, ir dar labiau sąlygiškas yra betko žinojimas. Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.

Trimis požiūriais besąlygiška būklė tampa sąlygiška būkle. Pirmu požiūriu žvelgia už savęs į sąlygas; antru požiūriu atsigręžia; trečiu požiūriu apsiriboja savimi, sąlygomis.

Bemąstant, bedirbant protinį darbą, pavyzdžiui, dėliojant mintis, dažnai vieną mintį apmąstai (suvedant pasąmone), paskui atitokėji ir perkeli jos ženklą, ir reikia įsiminti tiktai minties esmę, reikalingą prisiminti kur tą mintį nukelti. Užtat nebeprisimenu tos pačios minties, bet tiktai jos esminę dalelytę ar netgi patį veiksmą, o paskui atsiradus deramoje aplinkoje, prisiminsiu ir atstatysiu visą mintį.

Padeda paaiškinti: kaip tiki, taip bus. Tikėjimas yra išvadų tikslumas.

Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.

Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais - tai šeštas lygmuo, beveik aukščiausias, bet taikdariams reikalingi kiršintojai. O aukščiausiam lygmeniui - palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - nereikalingi kiršintojai. Tad galima ištirti priešingybių vaidmenį Palaiminimuose.

Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė. Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.

Požiūris yra kaip išvestinė. Sąlygos yra besąlygiškumo išvestinė. Pasirinkimų malūnas yra kaip Dievo šokis, tiktai vyksta sąlygose, papildo ir išplečia esamą, besąlygišką Dievo šokį. Dievo šokis yra nesantykinė apytaka, o pasirinkimo malūnas yra santykinė apytaka.

Egzistencializmas - pats sau klausi klausimus. Derrida - klausinėja kitus, o tai nerimta.

Ar savybių visuma yra simpleksas? Ar savybės skaidomos (koordinačių sistema).

Jeigu žmogus gyvena kūnu, jis nesuvokia kokiu pagrindu jisai gali būti giminingas Dievui, bet kai tik jis gyvena protu jis gali sutapti su Dievu, jį suprasti, jį atpažinti.

Kalbos, sandaros leidžia taikliai išreikšti.

+1: dvejonės, padalinimai. +2: jauduliai? gėrio kryptys? (atvaizdai? aplinkybės?), +3: aštuongubo kelio 3 atmainos, 3 kalbos.

Sapnavau, kad visas pasaulis susidarė iš trimačių matricų skaičių, kuriais išsidėstė skaičių galimybės, taip kad galimybės negalėjo kartotis, užtat jų mąstai tvarkingai dėliojosi, kurie reiškiniai kiekybiškai mažiau ar daugiau skaitlingi.

Amžinai tobulėjame kaip Dievo tyrimo liudytojai, jo tyrimo priemonės. O tyrimų galimybės reiškiasi matematika ir tyrimų prigimtis reiškiasi fizika, tai tyrimų pagrindai. O kaip su maldos mokslu, su taikdaryste? Tai mūsų tarpusavio santykiai, Dievo ir mūsų, paskirų tyrėjų, kaip susiveda mūsų tyrimai.

Dievo tyrimo pobūdis grindžia šviesuolių bendrystės santykį su visa žmonija. Nes privalo būti liudytojų, kuriems Dievo sąvoka visiškai svetima, pakankamai svetima, pakankamai sava ir visiškai sava. Tad visuomenėje bus tokių, kuriems Dievo sąvoka yra nebūtina ar netgi žalinga. Ir bus tokių, kuriems Dievas yra neginčytinas, nė jo buvimas, nė jo gerumas, ir negali būti jokių abejonių. O šviesuoliai supranta, kad Dievui reikalingi ir vienaip, ir kitaip nesuteikę. Svarbu, kad pats liudijimas būtų nuoširdus ir teisingas. Tad šviesuolių bendrystė puoselėja nuoširdaus tyrimo galimybę, tiek Dievo būtinumo klausimu, tiek apskritai, visais klausimais.

Bendravime su kuo norime suskambėti su tuo norime bendrauti.

Neišgyvenime gali įtampa išaugti ir paprasčiausiai atslūgti. Tai bene įvyksta pasakojimo vienete. Išgyvenimui reikalinga aklavietė, kurioje nėra kaip sumažinti įtampos. O įvardijimas ir pagrindimas bene vyksta pasakojime, nusako įtampos židinio pakopas.

Išmintis (dvejonėmis) derina Dievo valią (laipsnynu) ir gerą valią (gėrio kryptimis).

Blogis yra pasekmė gerumo sąlygiškumo. Atsisakyk sąlygų ir nebebus blogumo. Jėzus tokiu būdu nugali velnią.

Laisve kiekvienas kuria vidinį pasaulį. Pasaulis mums tvirtina, kad mes esame paskiri ir visgi negalime kurti kartu, bet tik jisai gali. Tačiau šviesuolių bendrystė nugali pasaulį, nes kuriame bendro žmogaus pagrindu.

Kaip besąlygiškumas, apibrėžimas ir kitos Dievo šokio sąvokos reiškiasi pasirinkimų malūne, žinojimo rūmuose?

Kitas išplečia Tave jo nebuvime, už Tavo apimties.

Padalinimuose yra tokie santykiai visumos požiūrio į dalies požiūrį:

Kiekvienu atveju tai (visumos) požiūriai į (dalies) požiūrį, tad atvaizdai. O nulybė, tai joks požiūris. Vienybės visuma ir dalis sutampa, tad tai tiesiog požiūris. Įdomu, kaip tai susiję su veiksniais +1, +2, +3. Pavyzdžiui, sąmoningumas šešerybės klausimų yra vienybės klausimas: Ar Dievas būtinas?

Robotai. Technologijos deriniai atitinka žmogaus brandos derinius. Viltis.

B_>C ..... How->What

External relations -> Internal logic .... (Not What=Why) Hom C -> Hom B (Not How=Whether)

Sąlygiškumas: jei yra tik požiūriai, (jei nėra nulinio asmens, Dievo), gaunasi trejybės ratas. Nesąlygiškumas: Bet už jo gaunasi trys besąlygiški matai, kurie būtini skirti. (Kartu sudaro šešerybę.) (Aštuonlypiuose) netroškimuose ieškoti +3? ar kaip? ir ryšio tarp sąlygiško ir nesąlygiško. 0,1,3,3.

Ieškoti Dievo tikslų - pasimokyti iš siaubingų įvykių.

Malda, taikdarystė, vaidmenų išskyrimas: vienas įsijaučia (nes skauda), kitas atsitokėja (sprendžia), atveria tarpą Dievui.

Dievui Tėvui nerūpi kaip išeiti iš santvarkos. Tiktai Sūnui rūpi.

Gyvenimo lygtis - 4 asmenų lygmenys sudaro trejybės ratą - tad galima įžvelti keturis trejybės atvaizdus, aplinkybes 4x3. Tai yra, kiekvienam požiūrio lygties nariui yra trejybės atvaizdas. Ogi trejybės atvaizdus dėlioja ketverybė. Tad kaip suprasti. Ar tokiu būdu yra ryšys tarp požiūrio lygtis ir ketverybės? Juk ketverybė susijusi su trejybės visuma, su nulybės atvaizdais, tad gal požiūrių lygtis apibūdina, kaip įsivaizduoti paskirus trejybės narius?

Kaip Jėzus supranta Dievo tyrimą, jo pasitraukimą? Pikta dvasia (Dievas?) išvijamas (pasitraukia) grįžta su septyniais velniais (gerumo kryptimis?)

http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Kun_24 Kunigų 24 Mylėk savo artimą, kaip save patį = Kas sužalotų artimą, kaip jis padarė, taip jam bus padaryta

Sąrašas palyginimų https://en.wikipedia.org/wiki/Parables_of_Jesus

Geros valios pratimai - jausmų tyrimas - išsakome laimingumą, linksmumą, liūdesį, staigmeną - ir tas mums padeda susigaudyti, ko laukiame.

Išgyvenimo vienetas pasižymi šešiais skirtingais vienumais (atjautomis). Atjautos išreiškia vienumą, kad galima atsitokėti ir įsijausti, būti viena su kitu.

Graziano, "Rethinking Consciousness"

Dievui nebūtinai gerai - (nesusigaudančio Sūnaus būklė). Vargšas Andrius - vargšas Jėzus - vargšas Dievas.

Išgyvenimo apytaka išsako ypatingus žinojimo rūmus (Jėzaus žinojimo rūmus) kuriais bendraujama su bendru žmogumi, tai yra, su savimi kaip su pažinovu. Tai bendras savęs tyrimo būdas: dorovė. Tai bendravimas su savimi: paskiru ir bendru žmogumi. Mylėk artimą kaip save patį. O kontekstas yra: Tu turi savo tyrimo būdą, tad tai veda į visas asmenybes, visus mokslus.

Mąstyk, kaip trys kalbos išplėtoja išgyvenimo apytaką.

Padalinimų rato lygtys: aštuonerybė ir trejybė. Tėvas 0->1->2->3 => Sūnus 4->5->6->7 =>

Pažinti save, tai patirti ir suvokti, kaip mūsų pasąmonė mus išreiškia.

Šešerybės besąlygiškumą išreiškiantys požiūriai išsako požiūrį (išorės neigimas), požiūrį į požiūrį (vidaus neigimas), ir požiūrį į požiūrį į požiūrį (neigimo neigimas). Tai yra trys teigimai. Šešerybės du atvaizdai išsako pasąmonę ir sąmonę. Bendrai, didesnių padalinimų du atvaizdai išsako pasąmonę ir sąmonę.

Dievo šokis remiasi jokiu požiūriu. Kaip Dievo šokiu atsiranda požiūris? ir kartu grynasis sąmoningumas? Sąmoningumas apibrėžia požiūrį, kas tai yra, tai pasąmonės ir sąmonės derinimas, taip kad viena kryptimi, įsijaučiant, veikia pasąmonė, o kita kryptimi, atsitokėjant, veikia sąmonė. Užtat išgyvenimo apytaka yra Dievo šokis naujai išgyventas požiūriu, sąmoningumu. Ir kiekvieną požiūrį grindžia Sūnaus aštuonerybė, išsakanti požiūrio galimybes, tiek viena, tiek kita kryptimi. O tos galimybės nusako padalinimų ratą. Pasąmonę suprantame, kaip požiūrių atėmimą iš laisvumo, tai yra nuslėptos prielaidos. Sūnus visa tai atspindi ir grindžia nes jis visapusiškai ieško Dievo, tiek už savęs, sąmone, tiek savo gelmėse, pasąmone. Tad jo kampu, pirma yra sąmonė, o paskui gali būti pasąmonė, užtat Tėvo kampu, pirma yra pasąmonė, o paskui gali būti sąmonė. Būtent sąmoningumas sutvarko padalinimų ratą tai suderinti.

Žinojimo rūmų galutinis išsiaiškinimo būdas, aplinka, yra maldos mokslo pradžia, kurioje atsiranda ir išsivysto Kitas.

Įsijausti, atsitokėti - veikia ir veidrodinis dėsnis - aš įsijaučiu, tu įsijauti, aš atsitokėju, tu atsitokėji, ir taip pirmyn atgal.

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/U%c5%bera%c5%a1ai
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 lapkričio 13 d., 17:43