Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Užrašai

笔记

Trejybės ratas, kaip visko padalinimas, tinka visais atvejais. Tačiau šešerybe išsiskiria atvejai kuriais nėra patikslinimo - apeinama tik vieną kartą, yra besąlygiškai tikslu - ir kuriais vyksta patikslinimas, tad apeinama ne vieną kartą, yra sąlygiška tiesa.

Šviesuolių atmintinė

Trejybė: Dievas veda į amžiną gyvenimą (išėjimu už savęs į save; amžinas gyvenimas veda į gerumą; gerumas veda į Dievą (išėjimu už savęs iš savęs)

Kaip suprasti vertybes: tiesa, grožis (betarpiškumas?), gerumas (pastovumas?), vienumas (prasmingumas)? (tariamos pirmapradės sąvokos, būties savybės - Transcendentals)

Ieškoti maldų (ir trumpų eilėraščių ir posakių) įvairiomis kalbomis, kurias norėčiau išmokti mintinai.

Kainas ir Abelis. Abelis yra tyrų, paribio žmogus, o Kainas yra apgyvendintų vietų žmogus. Abelis yra šviesuolis, Kainas jam pavydi, bet galėtų įveikti save. Dievas mėgsta šviesuolius.

Kur Dievas mūsų ieško? kad mes, pasiklydę, galėtumėme būtent ten jo laukti.

išmintis-žavesys-išorė, gera valia-artimumas-vidus, Dievo valia-meilė-nepaneigiamumas

tiesa = Dievo išmintis

gyventi tiesa = gyventi Dievo išmintimi

Ką Dievo valia reiškia Tėve mūsų? Ar galima įžvelgti gerą valią ir išmintį taipogi. O gal Palaiminimuose ir šv.Petro raktuose į dangų?

Kaip apytakoje trejybės atvaizdu pagrįstas tyrimas vyksta trejybės ratu, kaip jisai santvarka 4+6 išnagrinėja aštuonerybę? Ir kaip ta aštuonerybė suprasta kaip atitinkamas netroškimas?

Dvasia pasireiškia per istoriją laisve.

Ar požiūrį galima suprasti kaip Dievo ir žmogaus požiūrį sudūrimą? Ir tokiu būdu paaiškinti trejybės rato užsklendimą? Ir šešerybės sandarą? Ar požiūrių grandinė nusako sąlygiškumą, o žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė besąlygiškumą?

Apytakose vidinis asmuo išverčia ir sulygina sandaras 1+4+4+3 ir 1+4+6+1, vidinius ir išorinius pasaulius. Santvarkoje jisai tampa išoriniu dalyku, tarp kitų dalykų, su santykiais su jais. O pirm santvarkos išsakomos jo visumos dalys.

Netroškimai reikalauja 0,1,2,3 požiūrių pagal išėjimo už savęs laipsnį kiek reikia sulaikyti

Tomasello - bendras reikalas - dalinamės su dalyviais. Visuomenės turtas - dalinamės su visais. Kaip tai susiję?

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė. Ar yra galima ją ištiesti tiek pirmyn, tiek atgal? Ar žmogus yra tokiame vamzdyje? Kuriame gali prilygti Dievui savo būkle?

https://phiknygos.lt

Gyvename tik vienaip - negalim gyventi dvejaip - neišeina.

Išmąstyti kryptį kartu su virsmo tašku siejančia penkerybės dvi ašis.

Būdvardžių eilės tvarka anglų kalba parodo pažinovo santykį su pažintuoju, pradedant tai kas priskirtina tik pažinovui ir baigiant tuo kas priskirtina tik pažintajam. Completely universal but totally invisible adjective hierarchy: Adjectives in English absolutely have to be in this order: opinion-size-age-shape-colour-origin-material-purpose Noun. So you can have a lovely little old rectangular green French silver whittling knife. But if you mess with that word order in the slightest you'll sound like a maniac. Mark Forsyth, The Elements of Eloquence: How to Turn the Perfect English Phrase.

7+1=0, 6+2=0 (dvejybė yra pasirinkimas), 5+3=0 (trejybė yra trejybės ratas, trys matai erdvės, o penkerybėje glūdi vienas matas, laiko matas)

Ar Jėzus liepdamas viską išdalinti vargšams turėjo mintyje skurdžiadvasius - dvasinius vargšus? Ar kaip suprasti? Duok Cėzariui kas priklauso Cėzariui, o Dievui kas priklauso Dievui.

Jėzus (Jono 3) - gimę vandeniu (tiesa - ateina iš dangaus į žemę, viena kryptimi, lyja lietus žemyn) ir dvasia (vėju - pučia kur nori, danguje ar žemėje). Likimas (vienakryptiškumas) ir laisva valia (dvikryptiškumas). Niekas nepakilo į dangų, tik Sūnus (dvasios pagrindu?)

Lūkesčiai, įvardijimas, įtampa - nerimas.

Ar veiklos būdai (kaip kas pasidaro) išsako dėžių (aplinkybių) santykį? Įvardijimas veda iš padalinimų (porų - lygčių) į aplinkybes.

ženklų savybių trejybės ratas (kas yra - teigiami akstinai)

ženklų savybių sąmoningumo lygmenys (ko trūksta - neigiami akstinai)

Trys Dievo vienumai yra žmonių vienumai.

Išėjimas už savęs - suvokimo lygmenys

Susapnavau: Ar skaitosi darbas jeigu nieko negamina, o tiesiog skaičiuoja įmonės apimtis, vadinas, išreiškia įmonės galimybę save valdyti?

Ar kūnas iš esmės nesuderinamas su dvasia? Ar jį galima suderinti su dvasia? O gal tik dalinai, gal tai amžina kova, amžinos brandos? Ar kūnui iš esmės trūksta lygsvaros, ar tai išreiškia kūno polinkis daugintis?

Nikodemas sprendžia pagal stebuklus, o gimusysis dvasia gyvena be patirties

Padalinimai sustato ir išreiškia įtampos išsiskirstymą tarp požiūrių.

https://www.amazon.com/gp/product/B005F5DWLY/ref=dbs_a_def_rwt_hsch_vapi_tkin_p1_i0?asin=B005F5DWLY&revisionId=eab1aa34&format=1&depth=1

Yra pagrindinės trejybės ir toliau jas plėtoja ir išplečia kitomis trejybėmis žmogaus ir Dievo požiūriais.

Nesveikoje ironijoje neaišku koks žmogaus santykis su prieštaravimu, neaišku kuris nulybės atvaizdas tai išreiškia. Sveikoje ironijoje aplinkybė nurodo žmogaus santykį su prieštaravimu.

Galime tyrinėti, kaip bendrauti su amžinybėje gyvenančiais, panašiai bendraudami su čia ir dabar gyvenančiais.

Atvaizdų išvedžiojime: Laisvumas - ne vienumas - skiria Tėvą ir Sūnų. Grindžia didėjantį ir mažėjantį laisvumą.

Žinojimas yra susigaudymas netroškime, kokios yra širdies ir pasaulio tiesos ir kurią rinktis. Troškimams nereikia žinoti nes troškimai savaime yra pasirinkimas išeiti už savęs. Tad žinojimas išplečia troškimą požiūriais, jų grandinėmis. O troškimu (nežinojimu) išeinama į žinojimą.

Meilė parodo Dievo ir jo postūmio būtinumą, kad jisai yra santvarkoje ir už savęs išėjęs pilnai, kartu jo nebūtinumą.

Koks mano ir Dievo santykis kai esame viena su X ? ir jaučiame atitinkamus jaudulius? ir nusakome atvaizdus?

Troškimai grindžia suvokimo lygmenis, taip pat atjautas.

Užtikrintumas išreiškia nepajudinamą tašką, sutelktumą, tad savęs suvokimą, juo remiasi įvardijimas, taip pat aplinkybės. Įvardijime ir taip pat aplinkybėse ieškoti reikšmės įgavimo, kaip valios susitelkia dviprasmybe kalboje.

Ramybė yra lygties lygsvara, vidus prilygsta išorei, tai grindžia bendrą suovkimą.

Meilė peržengia ribą, jos asimetrija grindžia susikalbėjimą.

Vidury nakties pagalvojau bene apie Dievo ir žmogaus akis netroškimuose: trejybė atjaučia nulybę, vienybę, dvejybę; dvejybė atjaučia vienybę, nulybę; vienybė atjaučia nulybę ar kažką panašaus. Kaip suprasti?

Kaip Aristotelio keturios priežastys paaiškina kodėl ketveriopai: lygmenimis Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Pavyzdžiui, kodėl višta perėjo kelią? Galima atsakyti:

Mūsų esminė laisvė yra pripažinti ar nepripažinti kito požiūrį.

Kaip asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) sieja neapibrėžtumą (aštuonios, septynios, šešios, penkios reikšmės) ir neįsivaizduojamumą?

Suvokime pasiekus lygsvarą (tarp suvokiančiojo ir susivokiančiojo per suvoktąjį) yra dviprasmybė. Ir tuomet galima perkelti kampą iš suvokiančiojo (Dievo) į susivokiantįjį (žmogų) arba atvirkščiai.

Smurtą grindžia nesutarančių grupių kalba. Smurtas yra sąvokų lygyje. Palyginti su Jėzaus pamokymu pasukti skruostą.

Robert C. Culley. Oral Tradition and Biblical Studies.

Ketverybės lygmenų neigimas: Požiūris, žvilgsnis, nuostata, vertybė.

Gerumas yra vaizduotės vienumo dvasia, tad laisvumo dvasia.

Gilinamės, kiekvienas žvelgiame vidun, atsisakome išorinių smulkmenų, kad galėtumėme prieiti prie esmės, ir tai yra mūsų vienybės pagrindas.

Dievas išeidamas už savęs į save išskiria keturis asmenis. Žmogus išeidamas iš savęs už savęs surenka keturis asmenis ir juos suvienija Dievu. Visur yra ta pati dvasia.

Dievo neįsivaizduojamumas išreiškia Dievo brandą, o Dievo neapibrėžtumas išsako, kad tai yra vis tas pats Dievas.

Savo tyrimą pradėjau vaizduojamuoju (vaizduotės ribose), ir perėjau (gražiu taikymu) į neįsivaizduojamąjį, ir (visko žinojimu) į apibrėžtumą, galiausiai, abu sudėjus, į neapibrėžtumą.

Trejybės ratas 4 suprastas 1 3 3 1

Šventumas yra atskirtumas, tad tai kas suvokta. Ir tai yra paskyrimas Dievui, pavyzdžiui, žydų tautos arba švento žmogaus.

Žmonėms svarbu: Kas Dievas galėtų būti?

3 x 4.

Jėzaus šeši įsakymai - šeši atvaizdai

Cualquiera simple, venga acá. A los faltos de cordura dijo: 5 Venid, comed mi pan, Y bebed del vino que yo he templado. 6 Dejad las simplezas, y vivid; Y andad por el camino de la inteligencia.

Da al sabio, y será más sabio: Enseña al justo, y acrecerá su saber.

Dvejybė: žinojimas-nežinojimas ir troškimas (o kaip su netroškimu?)

Ir šio trejybės rato atvaizdai yra suvokimo lygmenys. O apytakos sieja atitinkamus suvokimo lygmenis su trejybės ratu.

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/U%c5%bera%c5%a1ai
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 spalio 03 d., 14:44