Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Užrašai

Žr. Logic

笔记

Asmenys

Dievas

Dorovė

Atsakomybė

Dviprasmybė

Malda

Netroškimai

Pasirinkimai

Poreikiai

Požiūriai

Požiūrių grandinė

Požiūrių sudūrimas

Suvedimas

Visą žinojimą randu kaip suvesti:

Šį žinojimą gražiai taikome įtvirtindami bendrystę, kuria čia ir dabar amžinai mokomės, bręstame, gyvename.

Šešerybė

Tiesa

Vertybės

Viską žinoti

Žinojimas

Pradžioje buvo nepažinimas (įžvalga, nežinojimas). Jo priešprieša, tai pažinimas (duomenys, sandaros).

Žinynas


Ištirti Daodejing ir apskritai nesmurto puoselėtojų įtaką Sąjūdžiui. Parašyti Misha, Čepaičiui, Juozaičiui, Degučiui, Andrijauskui. Perversti Sąjūdžio žinias.



Viskas iškyla Dievui svarstant, ar jisai būtinas? Jisai nebūtinas ir tuo pačiu būtinas. Visos sandaros išvedamos Dievui išeinant už savęs į Aš, paskui Tu ir galiausiai Kitą. Užtat Dievas yra nebūtinas. Tačiau strimagalvio Dievo nebūtinumas atveria suvokimą, kuriuo iššaukiamas Tu, Aš ir galiausiai, Dievas, taip kad Dievas yra būtinas.

Tad Dieviškas strimagalvis žinojimas, išreiškiamas sandaromis, 0=>1=>4=>6, išverčiamas žmogišku sąmoningu suvokimu, išreiškiamu širdingu bendravimu, kuriuo esame viena, išsiaiškinimais, žinojimo rūmais, 6=>4=>1=>0. Pastarasis žingsnis 1=>0 bene žengiamas aštuongubiu keliu ir bene susiejus tris išsiaiškinimo būdus: paklusimo, pašnekovo (tikėjimo) ir blogio vengimo (rūpėjimo).

Širdingas bendravimas tai buvimas viena, tai susitapatinimas. Esame viena su Dievu paklusdami; su tavimi tikėdami; su kitu rūpėdami; su savimi amžinai gyvendami.

Yra ketveriopas išėjimas už savęs. Yra dvejopas susitapatinimas su savimi: suvokimas, kad esame viena su kažkuo už mus daugiau; ir to nesuvokimas, tad buvimas santvarkoje.


Dvasia: Dievas yra, užtat yra.

Pasaulis - Viskas! - Dievo sandara: Dievo nėra, užtat yra. - Viskas yra Dievo pasišalinimas, užtat Dvasia sklaido visakame ir jame pasireiškia. Kaip Dievas atsiranda visakame? Šitą suvesti su sandarų raida, su visko savybių paneigimu.

Susieti trejybės "suvokimą" su žmonių suvokimu kuriuo Dievas virsta būtinu.


Dievas nebūtinas:

Užtat Dievas būtinas:


the dual space suggests that maps to a one-dimensional space (like money) are equivalent to the multi-dimensional space. But is that true in the case of money? And does that mean that in life we are in the infinite-dimensional case where the dual dual is not the same as what we started with?

Žmogiškasis protas susiskaido bendravime kalbomis ir jomis reiškiasi per kelis žmones - tai maldų mokslo pagrindas. Tad sunku žmogui vienam būti su savimi. Taip pat žmogus bendrauja su savimi - sąmone su pasąmone - tai atvaizdų ir aplinkybių, lūkesčių ir jaudulių pagrindas.

Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.

Trejybės ratu mes pirmiausiai pasitraukiame, atsitokėjame (+2), paskui įsijaučiame (+1). Įsijausdami, įsijaučiame ir į savo atsitokėjimą. Tuomet esame sąmoningi (+3). Būdami sąmoningi, renkamės atsitokėti.

It seems that to means going beyond and also being with.

Sandaros kyla iš sąmoningumo tarpo, iš tiesos -1+3=2.

Palyginti 7/8, 3/4, 1/2, 0/1 ar -1/0, ir 5/6

Dorovinis pagrindimas yra dvilypis. Suvokiame, kaip turėtumėme tobulai elgtis - tačiau dažnai esame netobuli, ypač savo atitrūkimu nuo kitų, nesirūpindami kitų dorove. Betgi taip pat mus gali paskatinti protingas elgesys, kaip būtų protinga elgtis. Ir kai abu sutampa, nebėra jokio pagrindo nusidėti. Jeigu protu galima palaikyti dorovę, tai nebėra pagrindo jos atsisakyti.

Sąmonės ir pasąmonės bangavimas (kartu ir proto bei širdies bangavimas) remiasi simplektine geometrija. Tai tarpo sąlygos. Negali būti pastovi kaita nes iš pastovaus pastovumo gali išplaukti tiktai pastovumas. Turi būti kaita pastovumo ir nepastovumo, jų bangavimas. Jeigu būtų tiktai kaita be laisvumo, viskas būtų surakinta, ir kaitos negalėtų būti. Simplektinė geometrija išsako laisvumo plotą, kiek yra laisvumo.

Palyginti geros valios pratimus (ir 3 kalbas) su apytakomis. Jie visi susidaro iš tų pačių sandarų.

Žmogaus asmenybė - kertinė vertybė - išsakoma jo asmeniškų žinojimo rūmų. O kiekvienuose žinojimo rūmuose glūdi matematinis branduolys. Kaip atsiskleidžia, kaip nusistato žinojimo rūmai, mokslo šakos, asmenybės, jų įvairiausios galimybės?

Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.

Gyvenimo atsakymai privalomi (trejybės ratu), tačiau gyvenimo klausimus patys pasirenkame (padalinimų ratu).

Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas. Toliau, mažiau sąlygiškas yra kažko žinojimas, ir dar labiau sąlygiškas yra betko žinojimas. Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.

Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo? Pilnai atsikleidžius troškimui, sutampa žinojimas ir nežinojimas - tai visko žinojimas. O troškimui neatsiskleidžius, visiškai nesutampa žinojimas ir nežinojimas - tai nieko žinojimas.

Trimis požiūriais besąlygiška būklė tampa sąlygiška būkle. Pirmu požiūriu žvelgia už savęs į sąlygas; antru požiūriu atsigręžia; trečiu požiūriu apsiriboja savimi, sąlygomis.

Atjauta sustato teisingą santykį: išgyvenimu (Dievo troškimo) žengiame kartu su Dievu, išeinančiu už savęs į mūsų sąlygas (netroškimą).

Homologija bandyti išsakyti persitvarkymų tarpą tarp pirminės ir antrinės tvarkos.

Apibrėžiant gerumą, Dievas nebūtinai geras, nes Dievas atveria tarpą gerumui, tad jisai pats nebūtinai geras.

Sąmonė aprėpia visumą. Randa, parenka sprendimui tinkamiausią tašką. O pasąmonė sprendžia.

Kiekvienoje apytakoje svarbu nurimti.

Izaijas - kad jie galėtų būti pasmerkti

Compartment theory of memory. You remember the compartment. And the compartment is associated to other compartments. That is why memory is highly misleading because the associations, the prejudices are what define what you remember, and they are all you have in reconstructing your memory.

Pirmi trys poreikiai grindžia elgesį, kiti trys poreikiai grindžia dorovę.

Klaidžioti, tai trejybės esmė, bet klaidžioti tikslingai: mokytis, daug kartų po truputį, nenuklysti toli, mokytis ryškiai, moksliškai, protingai, išmintingai, ilgais, tvarkingai, užtikrintais, surėdytais siūlais. Kaip neregis iščiupinėja savo kalėjimo sienas.

Klystančiojo klystantis ryšys su klystančiu Dievu (mumyse, pasaulyje, mūsų širdingame gyvenime, kaip man buvo su Dievu ir Ieva).

Tobulas Dievas skatina remtis pakankamu Dievu, gyventi dangaus karalyste, tad paribyje, ten kur pavojinga.

Žmonės skiriasi nuo kitų beždžionžmonių nes abu tėvai gyvena kaip pora ir rūpinasi šeima. Užtat gali dažniau gimdyti vaikus. Manau, kad vaikus veikia dviejų tėvų skirtingo mąstymo (sąmonės ir pasąmonės) pavyzdys.

Valdas Valiūnas:

Bemąstant, bedirbant protinį darbą, pavyzdžiui, dėliojant mintis, dažnai vieną mintį apmąstai (suvedant pasąmone), paskui atitokėji ir perkeli jos ženklą, ir reikia įsiminti tiktai minties esmę, reikalingą prisiminti kur tą mintį nukelti. Užtat nebeprisimenu tos pačios minties, bet tiktai jos esminę dalelytę ar netgi patį veiksmą, o paskui atsiradus deramoje aplinkoje, prisiminsiu ir atstatysiu visą mintį.

Tirti išgyvenimų dorovę ir juose ieškoti įvairių pobūdžių prisiminimų.

Teigiami įsakymai - koks Dievas yra, kaip toks. Neigiami įsakymai - koks mudviejų su juo santykis.

Grožis padeda mums suprasti ar mes pakeliui į tiesą.

Parsiųstas iš http://www.ms.lt/sodas/Mintys/U%c5%bera%c5%a1ai
Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2019 balandžio 21 d., 19:46