笔记
Ketverybė tarp nulybės ir aštuonerybės. Lygmuo Ar yra tarsi be jokio požiūrio, nulinis požiūris, tuo tarpu padalinimai dalina viską į požiūrius. O būtent santykiu su juo iškyla trys protai: požiūris, požiūrį į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį.
Ryšys tarp kažko (dalyko) ir betko (aplinkos), pirmyn ir atgal, yra nusakomas šešių linksnių, kuriais pasąmonė ir sąmonė savaip supranta tris protus. Pašąmonę tiesiogiai išgyvena valią, o sąmonė žiūri iš aukšto į valios padarinius.
Susipažinti su neuromediatorių funkcijomis. Ar jose galima įžvelgti įvardijimo kalbos pagrindus?
Linksniuose glūdi Chomskiui svarbus rekursyvumas nes įnagininku ir t.t. valia gali būti įžvelgta kaip už linksnio.
Viskas neturi sandaros, tad apie visi teiginiai apie viską yra teisingi. Tuo tarpu Dievas yra prieštaravimo būsena. Nulybė išreiškia Dievo mąstymą, o vienybė visko mąstymą. Kur įžvelgti skirtumą? Dievas yra pati prieštaravimo būsena, o viskas yra teiginių aptartasis.
https://genealogyindexer.org/view/1939Ltel/220 Butrimonys telefonai 1939
Trikampių židinius tiriant įdomu kaip sąmonė gali valdyti pasąmonę tyrimo tikslais, pareikalauti, kad pasąmonė darytų įvairius pakeitimus trikampiui, gal tai daro sąmoningumas, keisti tą trikampį ir žiūrėti kaip viena tiesė perkerta kitą, kaip taškas pereina iš vienos tiesės pusės į kitą, kaip susikuria sankryža ir toliau bandyti ką nors apie tą sankryžą išsiaiškinti.
12 aplinkybių išreiškia kaip sulyginti 3 asmenis su kitais asmenimis ir išreiškia visus suvokimo lygmenis, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Visa tai yra pagrindas apytakų, žmogaus vaizduotės ribos, iš kurių išplaukia apytakos, mūsų supratimas Dievo, Manęs, Tavęs, Kito.
Sąmoningumo kalbos (pasakojimo) poreikių laipsnynas prasideda gyvybės poreikiu, pasąmonės poreikiais, o toliau sąmonės poreikiais. Kaip turėtų būti su kitų kalbų laipsnynais?
Žinojimo rūmuose yra pokalbis tarp dviejų pusrutulių ir yra būtent sąmonės pirmi keturi žingsniai ir tada juos pratęsia keturi pasąmonės žingsniai pradedant būtent nuo pradinio. Neina atvirkščiai (nuo 8 iki 5) užtat eina pirmyn (nuo 5-bės iki 8-bės) lygiagrečiai, užtat gaunasi aštuonių padalinimų ratas panašiai kaip kad su tiesinėmis kompleksinėmis sandaromis, kad yra pasiektas žinojimo sustatymas L, kurio pagrindu pasąmonė gali tęsti savo veiklą kolei subliuška į nežinojimą.
Sąmoningumas iškyla basal ganglijoje dirbtina klaida, kurios tikslas apgauti savo sąmonės supratimą savo pojūčių, kad galėtų įvykti judesys, kad sąmonė pamanytų jog kūnas nestovi vietoje, nes kitaip negalėtų pajudėti.
Tyrimas sudaro galimybę per sąmoningumą sustatyti tyrėją, (jeigu Dievas yra nulybė, tai tyrėjas yra trejybė) ir per tą trejybę vis naujai pavaizduoti trejybės atvaizdu ir grįsti naują apytaką tam tikros apimties.
Geortzel paaiškina šešerybę, kad jinai atsuka mokymosi ratą, kad būtų galima atitaisyti savo klaidas. Užtat išsiskiria besąlygiškos (ištrinančios) ir sąlygiškos būsenos. O penkerybė grindžia trejybės rato krypčių skirtumą.
Sulyginti
T.S.Eliot objective correlative ir "Geometry of Moods"
Trijų kalbų laipsnynai išsako kaip trys protai suprantami atitinkamos kalbos proto. Kalbos protas savęs tiesiogiai nemato, užtat atpažįsta kitų dviejų protų santykyje. Tad reiškiasi trejybės ratas.
Ketverybė yra žinojimo veidrodis. Ją papildome tai ką išgyvename trimis protais. Kitoje pusėje žinojimo vei