神的舞蹈

经历的道

知识的房子

神的调查

redaguoti

Mintys.Vaizduotė istorija

Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus

2022 gegužės 03 d., 12:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 143-144 eilutės iš
'''Vaizduotė puosėleja vienumą'''
į:
'''Vaizduojamumas puosėleja vienumą keturiomis apytakomis'''
Pakeistos 151-153 eilutės iš
* Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą.
į:
* Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą.

Viską apžvelgiant, siejasi Dievo būklė už santvarkos ir jo veikla trejybės ratu santvarkoje. Tos veiklos apimtis siaurėja nuo visko (Dievo šokiu) iki nieko (meilės mokslu) taip kad viskas yra Dievu sodrus. Ir tas santykis reiškiasi aštuonerybe - padalinimų ratu, keturiomis pakopomis ir jų poromis, ir Dievo trejybe kuria jisai išgyvena suvokimą grindžiantį visus trejybės atvaizdus, visus suvokimo lygmenis.
2022 gegužės 03 d., 12:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 142-151 eilutės:

'''Vaizduotė puosėleja vienumą'''

Vienumo reikšmė vystosi keturiomis tyrimo pakopomis
* Visko žinojimas išsako kaip vienumo reikšmė vystosi keturiomis pakopomis.
* Tyrimas išsako vienumo brandą
* Žmogus netroškimais yra nevienas.
* Susikalbėjimu yra vienumas.
* Atsisakant požiūrių vienumas išlieka suvokime, kuriame yra bendrai suvoktas, tad būtent Dievo Dvasia.
* Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą.
2022 balandžio 29 d., 13:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 79-80 eilutės iš
Įsivaizduojamumas: Tai kas yra tarp Dievo ir gerumo.
* Vaizduotėje už jos yra Dievas ir gerumas.
Dievo šokyje viskas iškyla iš Dievo, visko apimtyje, visko žinojimu. O meilės moksle viskas turėtų iškilti iš gerumo, nieko apimtyje, nieko nežinojimu. Ir nieko apimtyje nėra ne Dievo, užtat yra gerumas ir iš gerumo išvedamas Dievas. Visko išdavoje pasiteisina vaizduotė taip kad Dievas yra geras nes jisai pagrįstai siejamas su gerumu.
į:
Įsivaizduojamumas: Tai kas yra tarp Neapibrėžtumo (gerumo) ir Neįsivaizduojamumo (Dievo).
* Vaizduotėje už jos yra Dievas ir gerumas.
Dievo šokyje viskas iškyla iš Dievo, visko apimtyje, visko žinojimu. O meilės moksle viskas turėtų iškilti iš gerumo, nieko apimtyje, nieko nežinojimu. Ir nieko apimtyje nėra ne Dievo, užtat yra gerumas ir iš gerumo išvedamas Dievas. Visko išdavoje pasiteisina vaizduotė taip kad Dievas yra geras nes jisai pagrįstai siejamas su gerumu.
Pakeista 91 eilutė iš:
* Vaizduotė kyla iš Dievo būtinumo tyrimo nes būtent vaizduotė atkuria, tad būtent vaizduotė atkuria Dievą taip kad jis gali būti net ir jam nesant. Vaizduotė yra būtinumo aplinkybės.
į:
* Vaizduotė kyla iš Dievo būtinumo tyrimo nes būtent vaizduotė atkuria, tad būtent vaizduotė atkuria Dievą taip kad jis gali būti net ir jam nesant. Vaizduotė yra būtinumo aplinkybės.
2022 balandžio 29 d., 13:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 79 eilutė iš:
Įsivaizduojamumas
į:
Įsivaizduojamumas: Tai kas yra tarp Dievo ir gerumo.
2022 balandžio 29 d., 13:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 73 eilutė iš:
Kokia yra vaizduotė
į:
Kokia yra vaizduotė: Tyrimo (Dievo ir savęs) dvilypumas
Pakeista 75 eilutė iš:
* Vaizduotė viską naujai supranta ryšiais, tad vienumo pagrindais, nes ryšiai grindžia vienumą.
į:
* Vaizduotė reikalauja dviejų požiūrių: išgyvenimu kaip išeinama už savęs, ir požiūris iš šalies, kaip tai atrodo pakopomis. Žmogumi pereinama iš išgyvenimo į formalumą-taisyklę. Meile pereinama iš taisyklės-formalumo-įsakymo į išgyvenimą.
Pakeistos 77-78 eilutės iš
į:
* Ryšiuose esantis dvilypumas (turinio ir raiškos). Vaizduotė viską naujai supranta ryšiais, tad vienumo pagrindais, nes ryšiai grindžia vienumą.
Ištrinta 84 eilutė:
* Vaizduotė reikalauja dviejų požiūrių: išgyvenimu kaip išeinama už savęs, ir požiūris iš šalies, kaip tai atrodo pakopomis. Žmogumi pereinama iš išgyvenimo į formalumą-taisyklę. Meile pereinama iš taisyklės-formalumo-įsakymo į išgyvenimą.
2022 balandžio 29 d., 13:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 61-62 eilutės iš
* Vaizduotė yra atkūrimo galimybė. Atkūrimas vyksta sąlygose, tegul ir visko sąlygose. Užtat atkūrimo galimybės atspindi sąlygų galimybės, atspindi vienumo galimybes sąlygose, tad sąlygų ir jų vienumų algebrą. Užtat vaizduotėje atkūrimas tampa ir įvairiausia kuryba.
* Vaizduotė yra vieningai
išgyventa santvarka.
į:
Vaizduotė yra atkūrimo santykis su vienumu.

Atkūrimo galimybė
* Atkūrimas vyksta
sąlygose, tegul ir visko sąlygose. Užtat atkūrimo galimybės atspindi sąlygų galimybės, atspindi vienumo galimybes sąlygose, tad sąlygų ir jų vienumų algebrą. Užtat vaizduotėje atkūrimas tampa ir įvairiausia kuryba.
Vieningai
išgyventa santvarka.
Pakeista 67 eilutė iš:
* Vaizduotė neišeina už santvarkos, tuo tarpu valia gali atsiremti į tai kas už santvarkos, už vaizduotės, neįsivaizduojama.
į:
Ryšių, santykių išsakymas
Pakeistos 69-70 eilutės iš
* Vaizduotė išsako ryšius, santykius.
* Vaizduotė yra atkūrimo santykis su vienumu.
į:
Tyrimo sąlygos
Pridėta 99 eilutė:
* Vaizduotė neišeina už santvarkos, tuo tarpu valia gali atsiremti į tai kas už santvarkos, už vaizduotės, neįsivaizduojama.
2022 balandžio 29 d., 13:45 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 74-83 eilutės iš
į:
* Vaizduote žmogus arba įsijautęs aplinkybėmis arba atsitokėjęs atvaizdais

Įsivaizduojamumas
* Vaizduotėje už jos yra Dievas ir gerumas. Dievo šokyje viskas iškyla iš Dievo, visko apimtyje, visko žinojimu. O meilės moksle viskas turėtų iškilti iš gerumo, nieko apimtyje, nieko nežinojimu. Ir nieko apimtyje nėra ne Dievo, užtat yra gerumas ir iš gerumo išvedamas Dievas. Visko išdavoje pasiteisina vaizduotė taip kad Dievas yra geras nes jisai pagrįstai siejamas su gerumu.
* Vaizduotė remiasi požiūriu į požiūrį, tad jai yra šeši vienumo pagrindai: dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Dvejybė ir trejybė yra pirm tarpo, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė grindžia tarpą ir jo raiškos raidą.
* Vaizduotė viską aprėpia bet taip pat turėtų iškilti fraktaliniu būdu bent vienoje apytakoje, būtent meilės moksle. Iškyla netroškimais.
* Vaizduotėje yra asmenys (buvimas), apimtys-meilės (nebuvimas) ir dar keturios pakopos.
* Ne Dievas išreiškiamas apimtimis: viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jisai išnyksta niekuo.
* Vaizduotė reikalauja dviejų požiūrių: išgyvenimu kaip išeinama už savęs, ir požiūris iš šalies, kaip tai atrodo pakopomis. Žmogumi pereinama iš išgyvenimo į formalumą-taisyklę. Meile pereinama iš taisyklės-formalumo-įsakymo į išgyvenimą.
Pakeistos 91-99 eilutės iš
į:
* Išplėsta gyvenimo lygtis išsako vaizduotę, kaip jinai įsivaizduoja Neįsivaizduojamą įvairiai vienumo pagrindais. O tai grindžia asmenis ir apimtis. Toliau jų santykius plėtoja keturios apytakos. O jais įsitikiname, kad Neįsivaizduojamas yra ir Dievas ir gerumas.
* Vaizduotė išreiškia ir aprėpia išgyvenimo galimybes vienu požiūriu. O tas požiūris išverčia išėjimą už savęs. Tad mūsų būklė yra Dievo veiklos išvirkštinė pusė. Išėjimas už savęs kyla iš jokio požiūrio ir apsiverčia dviem požiūriais.
* Mano žinojimas išplaukia iš vaizduojamumo, tad iš keturių apytakų. Jos išsako ką asmenys išgyvena Tavimi, tai yra, tam tikroje ribotoje apimtyje. Iš apytakų paaiškėja, kad yra keturi asmenys, kurių neįsivaizduojame. Taip pat apytakų pagrindu išmąstome, kad jį grindžia apibrėžtumas - gyvenimo lygtis ir neapibrėžtumas - reikšmių ratas.

Vaizduotės trūkumai
* Bėda - vaizduotė primeta vienumą nepaisant ar jisai yra ar jo nėra.
* Vaizduotė negali pabėgti nuo savęs, visiškai atsisakyti savęs.
* Mus žlugdo vaizduotės primetamas dirbtinas vienumas. Norint tikro vienumo, reikia pirma susikalbėti su Dievu, paskui bendradarbiauti paskirai bendro žmogaus pagrindu, atsiskleisti paskiromis asmenybėmis ir galiausia laisvai sueiti trokštama bendryste, tikru vienumu. Ir kiekviena pasaulėžiūra padeda iš savo kampo, bet kiekvieną pasaulėžiūrą riboja jos vaizduojamas vienumas.
Pakeistos 132-139 eilutės iš
į:
* Vaizduotė derina savastį kaip vieningą
* Vaizduotė perša, skaldo vienybę
* Vaizduotė tveria mus. Simboliais mus puoselėja
* Vaizduotė išreiškia Tavo sąlygas, pasaulėžiūrą, kaip Tave supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.
* Vaizduotė gali teigti ar neigti, tvirtinti esamybę, galimybę, siekiamybę, nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę. Bet negali dalinti. Yra taip arba taip, yra taip ir ne taip. Mes galim iššaukti meile.
* Vaizduotė bando valdyti širdį bet ji negali valdyti skirtumo tarp įtampos ir ramybės. Ir ji negali valdyti pasirinkimo ar lauksime to ko trokštame ar ko netrokštame.
* Vaizduotė gali ŽDŽDŽ -> ŽD, veiksmą +2, sieti nulybę ir vienybę, tad įžvelgti vienumo pagrindą lygmenų poromis.
Ištrintos 155-157 eilutės:

'''Pavyzdžiai, ką galime įsivaizduoti ir ko negalime įsivaizduoti'''
Pakeistos 157-158 eilutės iš
į:
* Mes galime įsivaizduoti Dievą mūsų pasaulio rėmuose kaip nulinį asmenį. Bet mes negalime įsivaizduoti Dievo už santvarkos. Mes įsivaizduojame Dievo ir gerumo santykius. Užtat įsivaizduojame gėrio kryptis.
Ištrinta 165 eilutė:
Ištrintos 183-220 eilutės:

'''Užrašai'''

Kokia yra vaizduotė
* Vaizduote žmogus arba įsijautęs aplinkybėmis arba atsitokėjęs atvaizdais

Įsivaizduojamumas
* Vaizduotėje už jos yra Dievas ir gerumas. Dievo šokyje viskas iškyla iš Dievo, visko apimtyje, visko žinojimu. O meilės moksle viskas turėtų iškilti iš gerumo, nieko apimtyje, nieko nežinojimu. Ir nieko apimtyje nėra ne Dievo, užtat yra gerumas ir iš gerumo išvedamas Dievas. Visko išdavoje pasiteisina vaizduotė taip kad Dievas yra geras nes jisai pagrįstai siejamas su gerumu.
* Vaizduotė remiasi požiūriu į požiūrį, tad jai yra šeši vienumo pagrindai: dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Dvejybė ir trejybė yra pirm tarpo, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė grindžia tarpą ir jo raiškos raidą.
* Vaizduotė viską aprėpia bet taip pat turėtų iškilti fraktaliniu būdu bent vienoje apytakoje, būtent meilės moksle. Iškyla netroškimais.
* Vaizduotėje yra asmenys (buvimas), apimtys-meilės (nebuvimas) ir dar keturios pakopos.
* Ne Dievas išreiškiamas apimtimis: viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jisai išnyksta niekuo.
* Vaizduotė reikalauja dviejų požiūrių: išgyvenimu kaip išeinama už savęs, ir požiūris iš šalies, kaip tai atrodo pakopomis. Žmogumi pereinama iš išgyvenimo į formalumą-taisyklę. Meile pereinama iš taisyklės-formalumo-įsakymo į išgyvenimą.

Vaizduotės veikla
* Vaizduotė derina savastį kaip vieningą
* Vaizduotė perša, skaldo vienybę
* Vaizduotė tveria mus. Simboliais mus puoselėja
* Vaizduotė išreiškia Tavo sąlygas, pasaulėžiūrą, kaip Tave supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.
* Vaizduotė gali teigti ar neigti, tvirtinti esamybę, galimybę, siekiamybę, nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę. Bet negali dalinti. Yra taip arba taip, yra taip ir ne taip. Mes galim iššaukti meile.
* Vaizduotė bando valdyti širdį bet ji negali valdyti skirtumo tarp įtampos ir ramybės. Ir ji negali valdyti pasirinkimo ar lauksime to ko trokštame ar ko netrokštame.
* Vaizduotė gali ŽDŽDŽ -> ŽD, veiksmą +2, sieti nulybę ir vienybę, tad įžvelgti vienumo pagrindą lygmenų poromis.

Vaizduotės pavyzdžiai
* Mes galime įsivaizduoti Dievą mūsų pasaulio rėmuose kaip nulinį asmenį. Bet mes negalime įsivaizduoti Dievo už santvarkos. Mes įsivaizduojame Dievo ir gerumo santykius. Užtat įsivaizduojame gėrio kryptis.

Vaizduotės svarba
* Išplėsta gyvenimo lygtis išsako vaizduotę, kaip jinai įsivaizduoja Neįsivaizduojamą įvairiai vienumo pagrindais. O tai grindžia asmenis ir apimtis. Toliau jų santykius plėtoja keturios apytakos. O jais įsitikiname, kad Neįsivaizduojamas yra ir Dievas ir gerumas.
* Vaizduotė išreiškia ir aprėpia išgyvenimo galimybes vienu požiūriu. O tas požiūris išverčia išėjimą už savęs. Tad mūsų būklė yra Dievo veiklos išvirkštinė pusė. Išėjimas už savęs kyla iš jokio požiūrio ir apsiverčia dviem požiūriais.
* Mano žinojimas išplaukia iš vaizduojamumo, tad iš keturių apytakų. Jos išsako ką asmenys išgyvena Tavimi, tai yra, tam tikroje ribotoje apimtyje. Iš apytakų paaiškėja, kad yra keturi asmenys, kurių neįsivaizduojame. Taip pat apytakų pagrindu išmąstome, kad jį grindžia apibrėžtumas - gyvenimo lygtis ir neapibrėžtumas - reikšmių ratas.

Vaizduotės trūkumai
* Bėda - vaizduotė primeta vienumą nepaisant ar jisai yra ar jo nėra.
* Vaizduotė negali pabėgti nuo savęs, visiškai atsisakyti savęs.
* Mus žlugdo vaizduotės primetamas dirbtinas vienumas. Norint tikro vienumo, reikia pirma susikalbėti su Dievu, paskui bendradarbiauti paskirai bendro žmogaus pagrindu, atsiskleisti paskiromis asmenybėmis ir galiausia laisvai sueiti trokštama bendryste, tikru vienumu. Ir kiekviena pasaulėžiūra padeda iš savo kampo, bet kiekvieną pasaulėžiūrą riboja jos vaizduojamas vienumas.

Neįsivaizduojamumas
* Dievą galime suprasti ir įsivaizduoti kaip Neįsivaizduojamąjį iš kurio kyla vaizduotė.
2022 balandžio 29 d., 13:42 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 166-167 eilutės iš
* Vaizduotė reikalauja dviejų požiūrių: išgyvenimu kaip išeinama už savęs, ir požiūris iš šalies, kaip tai atrodo pakopomis. Žmogumi pereinama iš išgyvenimo į formalumą-taisyklę. Meile pereinama iš taisyklės-formalumo-įsakymo į išgyvenimą.
* Vaizduotė viską aprėpia bet taip pat turėtų iškilti fraktaliniu būdu bent vienoje apytakoje, būtent meilės moksle. Iškyla netroškimais.
į:
Kokia yra vaizduotė
* Vaizduote žmogus arba įsijautęs aplinkybėmis arba atsitokėjęs atvaizdais

Įsivaizduojamumas
Pakeistos 171-174 eilutės iš
* Vaizduotė (24 matai) ir Neįsivaizduojamieji (2 matai) yra iš viso 26 matai. Ar juos išreiškia stygų teorija?
* Išplėsta gyvenimo lygtis išsako vaizduotę, kaip jinai įsivaizduoja Neįsivaizduojamą įvairiai vienumo pagrindais. O tai grindžia asmenis ir apimtis
. Toliau jų santykius plėtoja keturios apytakos. O jais įsitikiname, kad Neįsivaizduojamas yra ir Dievas ir gerumas.
* Dievą galime suprasti ir įsivaizduoti kaip Neįsivaizduojamąjį iš kurio kyla vaizduotė.
* Ne Dievas išreiškiamas apimtimis: viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jisai išnyksta niekuo
.
į:
* Vaizduotė remiasi požiūriu į požiūrį, tad jai yra šeši vienumo pagrindai: dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Dvejybė ir trejybė yra pirm tarpo, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė grindžia tarpą ir jo raiškos raidą.
* Vaizduotė viską aprėpia bet taip pat turėtų iškilti fraktaliniu būdu bent vienoje apytakoje, būtent meilės moksle. Iškyla netroškimais.
Pakeistos 174-179 eilutės iš
* Vaizduotė išreiškia ir aprėpia išgyvenimo galimybes vienu požiūriu. O tas požiūris išverčia išėjimą už savęs. Tad mūsų būklė yra Dievo veiklos išvirkštinė pusė. Išėjimas už savęs kyla iš jokio požiūrio ir apsiverčia dviem požiūriais.
* Mes galime įsivaizduoti Dievą mūsų pasaulio rėmuose kaip nulinį asmenį. Bet mes negalime įsivaizduoti Dievo už santvarkos. Mes įsivaizduojame Dievo ir gerumo santykius. Užtat įsivaizduojame gėrio kryptis.
* Vaizduotė remiasi požiūriu į požiūrį, tad jai yra šeši vienumo pagrindai: dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Dvejybė ir trejybė yra pirm tarpo, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė grindžia tarpą ir jo raiškos raidą.
* Vaizduotė gali teigti ar neigti, tvirtinti esamybę, galimybę, siekiamybę, nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę. Bet negali dalinti. Yra taip arba taip, yra taip ir ne taip. Mes galim iššaukti meile.
* Vaizduotė gali ŽDŽDŽ -> ŽD, veiksmą +2, sieti nulybę ir vienybę, tad įžvelgti vienumo pagrindą lygmenų poromis.
* Vaizduotė negali pabėgti nuo savęs, visiškai atsisakyti savęs.
į:
* Ne Dievas išreiškiamas apimtimis: viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jisai išnyksta niekuo.
* Vaizduotė reikalauja dviejų požiūrių: išgyvenimu kaip išeinama už savęs, ir požiūris iš šalies, kaip tai atrodo pakopomis. Žmogumi pereinama iš išgyvenimo į formalumą-taisyklę
. Meile pereinama iš taisyklės-formalumo-įsakymo į išgyvenimą.

Vaizduotės veikla
Pakeistos 180-184 eilutės iš
* Simboliais mus puoselėja
* Mus žlugdo vaizduotės primetamas dirbtinas vienumas. Norint tikro vienumo, reikia pirma susikalbėti su Dievu, paskui bendradarbiauti paskirai bendro žmogaus pagrindu, atsiskleisti paskiromis asmenybėmis ir galiausia laisvai sueiti trokštama bendryste, tikru vienumu. Ir kiekviena pasaulėžiūra padeda iš savo kampo, bet kiekvieną pasaulėžiūrą riboja jos vaizduojamas vienumas.
* Vaizduote žmogus arba įsijautęs aplinkybėmis arba atsitokėjęs atvaizdais
* Bėda - vaizduotė primeta vienumą nepaisant ar jisai yra ar jo nėra.
* Vaizduotė bando valdyti širdį bet ji negali valdyti skirtumo tarp įtampos ir ramybės. Ir ji negali valdyti pasirinkimo ar lauksime to ko trokštame ar ko netrokštame.
į:
* Vaizduotė tveria mus. Simboliais mus puoselėja
Pridėtos 182-191 eilutės:
* Vaizduotė gali teigti ar neigti, tvirtinti esamybę, galimybę, siekiamybę, nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę. Bet negali dalinti. Yra taip arba taip, yra taip ir ne taip. Mes galim iššaukti meile.
* Vaizduotė bando valdyti širdį bet ji negali valdyti skirtumo tarp įtampos ir ramybės. Ir ji negali valdyti pasirinkimo ar lauksime to ko trokštame ar ko netrokštame.
* Vaizduotė gali ŽDŽDŽ -> ŽD, veiksmą +2, sieti nulybę ir vienybę, tad įžvelgti vienumo pagrindą lygmenų poromis.

Vaizduotės pavyzdžiai
* Mes galime įsivaizduoti Dievą mūsų pasaulio rėmuose kaip nulinį asmenį. Bet mes negalime įsivaizduoti Dievo už santvarkos. Mes įsivaizduojame Dievo ir gerumo santykius. Užtat įsivaizduojame gėrio kryptis.

Vaizduotės svarba
* Išplėsta gyvenimo lygtis išsako vaizduotę, kaip jinai įsivaizduoja Neįsivaizduojamą įvairiai vienumo pagrindais. O tai grindžia asmenis ir apimtis. Toliau jų santykius plėtoja keturios apytakos. O jais įsitikiname, kad Neįsivaizduojamas yra ir Dievas ir gerumas.
* Vaizduotė išreiškia ir aprėpia išgyvenimo galimybes vienu požiūriu. O tas požiūris išverčia išėjimą už savęs. Tad mūsų būklė yra Dievo veiklos išvirkštinė pusė. Išėjimas už savęs kyla iš jokio požiūrio ir apsiverčia dviem požiūriais.
Pridėtos 193-200 eilutės:

Vaizduotės trūkumai
* Bėda - vaizduotė primeta vienumą nepaisant ar jisai yra ar jo nėra.
* Vaizduotė negali pabėgti nuo savęs, visiškai atsisakyti savęs.
* Mus žlugdo vaizduotės primetamas dirbtinas vienumas. Norint tikro vienumo, reikia pirma susikalbėti su Dievu, paskui bendradarbiauti paskirai bendro žmogaus pagrindu, atsiskleisti paskiromis asmenybėmis ir galiausia laisvai sueiti trokštama bendryste, tikru vienumu. Ir kiekviena pasaulėžiūra padeda iš savo kampo, bet kiekvieną pasaulėžiūrą riboja jos vaizduojamas vienumas.

Neįsivaizduojamumas
* Dievą galime suprasti ir įsivaizduoti kaip Neįsivaizduojamąjį iš kurio kyla vaizduotė.
2022 balandžio 29 d., 12:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 22-24 eilutės:
Kaip vaizduotę apibūdina jos santykis su įsivaizduotoju?
* Koks įsivaizduotojo vaidmuo, koks vaizduotės vaidmuo, koks vaizduojamojo vaidmuo, ir kaip jie susiję?
Pakeistos 73-74 eilutės iš
į:
* Vaizduotė viską naujai supranta ryšiais, tad vienumo pagrindais, nes ryšiai grindžia vienumą.
Pakeistos 87-88 eilutės iš
[+Kaip įsivaizduojame+]
į:
[+Kas įsivaizduoja ir kaip įsivaizduojame+]
Pakeistos 104-106 eilutės iš

[+Įsivaizdavimo pavyzdžiai
+]
į:
Ką veikia vaizduotė
* Vaizduotė atkuria, ataidi, atgamina, įsivaizduoja, suvaidina, sustato, apsimeta, primeta, priima, simuliuoja, parodo.
* Vaizduotė išsako ryšius. Ryšiai nusako tapatumus ir netapatumus.
* Vaizduotė ryšiais atkuria tai kas be ryšio.
* Vaizduotė atkuria Dievą gerumu.
* Vaizduotė parodo tai kas yra tuo ko nėra, tad parodo ryšiu. Ir sieja du požiūrius, buvimo ir nebuvimo.
* Vaizduotė buvimo ir nebuvimo santykiu sieja ketverių lygmenų šešias poras.
* Vaizduotė išsako vienumo pagrindus, tad išsako prielaidas netapatumui ir tapatumui. Tačiau vienumas yra be prielaidų. Užtat jo pagrindai jį savaime neigia. Betgi yra vienumas už jo pagrindų, taipogi jo pagrindų vienume. Šešerybė išsako pagrindus, septynerybė jų vienumą - tarpą, aštuonerybė vienumą už jų ir be jų.
* Vaizduote neįsivaizduoju vienumo užtat įsivaizduoju jo pagrindus. Įsivaizduoju vienumą grindžiančius ryšius.
* Vaizduote įsivaizduoju Dievo santykius su savimi, gerumo santykius su savimi, ir jų tarpusavio santykius.
* Vaizduotė išsako ryšius tarp Dievo (už tarpo) ir gerumo (tarpe).

[
+Įsivaizdavimo pavyzdžiai: Ką įsivaizduojame+]

Kas įsivaizduojama
* Įsivaizduoju tai kas su ryšiais, kas susiję.
* Įsivaizduoju, Dievo tikslas yra gerumas. Dievas ir gerumas turį ryšį vienas su kitu tačiau jie yra be ryšio su viskuo kitu. Tad juos įsivaizduodamas neįsivaizduoju visko kito, jo atsisakau.
* Galiu įsivaizduoti besąlygiško Dievo ir sąlygiško gerumo lygybę ir nelygybę, tad gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Iš gyvenimo žinome, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, jų tapatumas, o amžinas gyvenimas yra jų atskyrimas, mūsų suvokimas, jog Dievas yra už gerumo, taip kad Dievas nebūtinai geras.
Ištrintos 144-159 eilutės:
'''Visko santykiai su viskuo'''

* Norint žinoti viską ir taikyti viską tenka suprasti kaip įvairiai įmanoma aprėpti viską. Tad tenka išmąstyti visko santykius su viskuo.
* Visko santykis su viskuo yra per viską taipogi betką, kažką, nieką.
* Viskas susijęs su visuma, tad su vaizduote.

Vaizduotė, ryšiai, vienumas
* Vaizduotė viską naujai supranta ryšiais, tad vienumo pagrindais, nes ryšiai grindžia vienumą.

Kas įsivaizduojama
* Įsivaizduoju tai kas su ryšiais, kas susiję.
* Įsivaizduoju, Dievo tikslas yra gerumas. Dievas ir gerumas turį ryšį vienas su kitu tačiau jie yra be ryšio su viskuo kitu. Tad juos įsivaizduodamas neįsivaizduoju visko kito, jo atsisakau.
* Galiu įsivaizduoti besąlygiško Dievo ir sąlygiško gerumo lygybę ir nelygybę, tad gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Iš gyvenimo žinome, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, jų tapatumas, o amžinas gyvenimas yra jų atskyrimas, mūsų suvokimas, jog Dievas yra už gerumo, taip kad Dievas nebūtinai geras.

Ištrintos 146-157 eilutės:
Ką veikia vaizduotė
* Vaizduotė atkuria, ataidi, atgamina, įsivaizduoja, suvaidina, sustato, apsimeta, primeta, priima, simuliuoja, parodo.
* Vaizduotė išsako ryšius. Ryšiai nusako tapatumus ir netapatumus.
* Vaizduotė ryšiais atkuria tai kas be ryšio.
* Vaizduotė atkuria Dievą gerumu.
* Vaizduotė parodo tai kas yra tuo ko nėra, tad parodo ryšiu. Ir sieja du požiūrius, buvimo ir nebuvimo.
* Vaizduotė buvimo ir nebuvimo santykiu sieja ketverių lygmenų šešias poras.
* Vaizduotė išsako vienumo pagrindus, tad išsako prielaidas netapatumui ir tapatumui. Tačiau vienumas yra be prielaidų. Užtat jo pagrindai jį savaime neigia. Betgi yra vienumas už jo pagrindų, taipogi jo pagrindų vienume. Šešerybė išsako pagrindus, septynerybė jų vienumą - tarpą, aštuonerybė vienumą už jų ir be jų.
* Vaizduote neįsivaizduoju vienumo užtat įsivaizduoju jo pagrindus. Įsivaizduoju vienumą grindžiančius ryšius.
* Vaizduote įsivaizduoju Dievo santykius su savimi, gerumo santykius su savimi, ir jų tarpusavio santykius.
* Vaizduotė išsako ryšius tarp Dievo (už tarpo) ir gerumo (tarpe).
Pridėtos 159-162 eilutės:
Visko santykiai su viskuo
* Norint žinoti viską ir taikyti viską tenka suprasti kaip įvairiai įmanoma aprėpti viską. Tad tenka išmąstyti visko santykius su viskuo.
* Visko santykis su viskuo yra per viską taipogi betką, kažką, nieką.
* Viskas susijęs su visuma, tad su vaizduote.
2022 balandžio 29 d., 12:50 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 68-73 eilutės iš
'''Vaizduotės svarba'''

Įsivaizduojamumu iškyla
* Raiška.
* Sąmoningumas vyksmo -1. Savo veiksmų +1, +2, +3 pagrindu atsekame vyksmą -1, ir susigaudome
, kad mūsų prote yra papildinys x+y=8.
į:
Kokia yra vaizduotė
* Vaizduotėje glūdi būtinumo ir buvimo dvilypumas, kuris ir glūdi atkūrime, juk atkūrime glūdi tiek kūrimas, tiek atkūrimas.

'''Kodėl
yra vaizduotė?'''
Pridėtos 74-75 eilutės:
* Vaizduotė yra tam, kas išgyvena tyrimą, tad asmeniui. Asmuo išgyvena žinojimu. Asmens pagrindas yra ketverybinis.
* Renkuosi ką įsivaizduoti - Dievo ryšį su gerumu ar visus kitus ryšius, viską kitą.
Pridėtos 79-82 eilutės:
Įsivaizduojamumu iškyla
* Raiška.
* Sąmoningumas vyksmo -1. Savo veiksmų +1, +2, +3 pagrindu atsekame vyksmą -1, ir susigaudome, kad mūsų prote yra papildinys x+y=8.
Pakeistos 140-148 eilutės iš
Kokia yra vaizduotė
* Vaizduotėje glūdi būtinumo ir buvimo dvilypumas, kuris ir glūdi atkūrime, juk atkūrime glūdi tiek kūrimas, tiek atkūrimas.

Kodėl yra vaizduotė
* Vaizduotė yra tam, kas išgyvena tyrimą, tad asmeniui. Asmuo išgyvena žinojimu. Asmens pagrindas yra ketverybinis.
* Renkuosi ką įsivaizduoti - Dievo ryšį su gerumu ar visus kitus
ryšius, viską kitą.

'''Vaizduotė išsako ryšius'''
į:

[+Vaizduotė išsako
ryšius+]
Ištrintos 161-162 eilutės:
'''Įsivaizduojamumas. Vaizduotė išsako ryšius'''
Ištrintos 166-173 eilutės:
Vienumas
* Mūsų vienumo klausimas yra esminis. Jisai grindžia dorovę. Meilės moksle jisai reiškiasi keturiomis vienumo sampratomis, užtat jų šešiomis poromis.

'''Suderinimas trejybės rato dvilypumu'''

* Trejybės ratas sutampa neapibrėžtume ir apibrėžtume. Viskas iš to išplaukia.
* Dvasios sąmoningumas reiškiasi tiek apibrėžtume, tiek neapibrėžtume. Nes Dvasia yra Tėvo ir Sūnaus bendras suvokimas.
* Pirmasis priėmimo (0) ratilas (1,2,3) yra neapibrėžtumas, antrasis (4,5,6) yra apibrėžtumas, trečiasis (-1,0,1) yra jų dvilypumas - siuntimas.
2022 balandžio 29 d., 12:44 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 54-55 eilutės:
[+Vaizduotė+]
Pakeistos 64-85 eilutės iš
'''Ką galime įsivaizduoti ir ko negalime įsivaizduoti'''

* Įsivaizduojame santykius. Neįsivaizduojame to kas neturi santykių.
* Įsivaizduojame ketverybės lygmenų šešias poras, jų santykius, požiūriu į požiūrį. Neįsivaizduojame ketverybės lygmenų
, padalinimo, požiūrio.
* Įsivaizduojame
tai ką galime atkartoti iš kito taško. Neįsivaizduojame to ko negalime atkartoti. Ir neįsivaizduojame to kas nesiskiria nuo savo atkartojimo nes tuomet nėra kito taško. Vaizduotė remiasi dviem taškais.
* Įsivaizduojame trejybės atvaizdus, neįsivaizduojame nulybės atvaizdų.
* Įsivaizduojame nulybės atvaizdų paneigimus, tačiau neįsivaizduojame atitinkamų ketverybės lygmenų.
* Įsivaizduojame atvaizdus, neįsivaizduojame padalinimų.
* 2000 metais brėždamas sandaras įvairiomis spalvomis pasižymėdavau, ką galime įsivaizduoti ir ko negalime įsivaizduoti.

'''Pavyzdžiai, ką galime įsivaizduoti ir ko negalime įsivaizduoti'''

* Neįsivaizduojame Dievo, tačiau įsivaizduojame Tėvo, Sūnaus, Dvasios vaidmenis, jų tarpusavio santykiais.

'''Ko negalime įsivaizduoti tiesiogiai'''

* Dievo ir gerumo.
* Dievą mąstome jokiu požiūriu, o gerumas mąstomas dviem požiūriais - Dievo (jokiu) ir žmogaus (vienu).
* Dievas ir gerumas pranoksta žmogaus vaizduotę. Visgi, galime savo vaizduote suvokti jos ribotumą, galime rinktis mąstyti ir gyventi pagal tai kas pranoksta mūsų vaizduotę.
* Norėdami suprasti Dievą ir gerumą, turime pilnai suprasti žmogaus vaizduotę, jos galimybes, ir kaip jas pranokti.
į:
* Vaizduotė yra atkūrimo santykis su vienumu.
* Vaizduotė yra tyrimo priemonė išryškinanti tarpą, skirianti Dievą ir gerumą, tad teikianti suvokimą.
* Vaizduotė yra tai, kas reikalinga būtinumo tyrimui
, ir tuo pačiu tai, kas reikalinga savo paties buvimo tyrimui.
Pakeistos 74-75 eilutės iš
'''Kaip įsivaizduojame'''
į:
Kodėl vaizduotė svarbi
* Vaizduotė kyla iš Dievo būtinumo tyrimo nes būtent vaizduotė atkuria, tad būtent vaizduotė atkuria Dievą taip kad jis gali būti net ir jam nesant. Vaizduotė yra būtinumo aplinkybės.
* Vaizduotė tiria save, kas jinai yra, koks jos tikslas, iš kur jinai kilusi? Vaizduotė yra tarpinė būsena, tarpiniai asmenys Aš ir Tu, taipogi jų požiūriai, jų būklės. Kiekviena apytaka iškelia vaizduotės keliamą buvimo ir būtinumo klausimą. Tad visų keturių apytakų pagrindu iškyla vaizduotės pagrindimas, jos vieningumas ir jos pačios būtinumas.

[+Kaip
įsivaizduojame+]
Pridėtos 95-119 eilutės:

[+Įsivaizdavimo pavyzdžiai+]

'''Ką galime įsivaizduoti ir ko negalime įsivaizduoti'''

* Įsivaizduojame santykius. Neįsivaizduojame to kas neturi santykių.
* Įsivaizduojame ketverybės lygmenų šešias poras, jų santykius, požiūriu į požiūrį. Neįsivaizduojame ketverybės lygmenų, padalinimo, požiūrio.
* Įsivaizduojame tai ką galime atkartoti iš kito taško. Neįsivaizduojame to ko negalime atkartoti. Ir neįsivaizduojame to kas nesiskiria nuo savo atkartojimo nes tuomet nėra kito taško. Vaizduotė remiasi dviem taškais.
* Įsivaizduojame trejybės atvaizdus, neįsivaizduojame nulybės atvaizdų.
* Įsivaizduojame nulybės atvaizdų paneigimus, tačiau neįsivaizduojame atitinkamų ketverybės lygmenų.
* Įsivaizduojame atvaizdus, neįsivaizduojame padalinimų.
* 2000 metais brėždamas sandaras įvairiomis spalvomis pasižymėdavau, ką galime įsivaizduoti ir ko negalime įsivaizduoti.

'''Pavyzdžiai, ką galime įsivaizduoti ir ko negalime įsivaizduoti'''

* Neįsivaizduojame Dievo, tačiau įsivaizduojame Tėvo, Sūnaus, Dvasios vaidmenis, jų tarpusavio santykiais.

'''Ko negalime įsivaizduoti tiesiogiai'''

* Dievo ir gerumo.
* Dievą mąstome jokiu požiūriu, o gerumas mąstomas dviem požiūriais - Dievo (jokiu) ir žmogaus (vienu).
* Dievas ir gerumas pranoksta žmogaus vaizduotę. Visgi, galime savo vaizduote suvokti jos ribotumą, galime rinktis mąstyti ir gyventi pagal tai kas pranoksta mūsų vaizduotę.
* Norėdami suprasti Dievą ir gerumą, turime pilnai suprasti žmogaus vaizduotę, jos galimybes, ir kaip jas pranokti.
Pakeistos 134-138 eilutės iš
Kas yra vaizduotė
* Vaizduotė yra atkūrimo santykis su vienumu.
* Vaizduotė yra tyrimo priemonė išryškinanti tarpą, skirianti Dievą ir gerumą, tad teikianti suvokimą.
* Vaizduotė yra tai, kas reikalinga būtinumo tyrimui, ir tuo pačiu tai, kas reikalinga savo paties buvimo tyrimui.
į:
Ištrintos 161-164 eilutės:

Kodėl vaizduotė svarbi
* Vaizduotė kyla iš Dievo būtinumo tyrimo nes būtent vaizduotė atkuria, tad būtent vaizduotė atkuria Dievą taip kad jis gali būti net ir jam nesant. Vaizduotė yra būtinumo aplinkybės.
* Vaizduotė tiria save, kas jinai yra, koks jos tikslas, iš kur jinai kilusi? Vaizduotė yra tarpinė būsena, tarpiniai asmenys Aš ir Tu, taipogi jų požiūriai, jų būklės. Kiekviena apytaka iškelia vaizduotės keliamą buvimo ir būtinumo klausimą. Tad visų keturių apytakų pagrindu iškyla vaizduotės pagrindimas, jos vieningumas ir jos pačios būtinumas.
2022 balandžio 26 d., 17:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 83-88 eilutės:

'''Vaizduotės svarba'''

Įsivaizduojamumu iškyla
* Raiška.
* Sąmoningumas vyksmo -1. Savo veiksmų +1, +2, +3 pagrindu atsekame vyksmą -1, ir susigaudome, kad mūsų prote yra papildinys x+y=8.
2022 balandžio 22 d., 16:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 192 eilutė:
* Mano žinojimas išplaukia iš vaizduojamumo, tad iš keturių apytakų. Jos išsako ką asmenys išgyvena Tavimi, tai yra, tam tikroje ribotoje apimtyje. Iš apytakų paaiškėja, kad yra keturi asmenys, kurių neįsivaizduojame. Taip pat apytakų pagrindu išmąstome, kad jį grindžia apibrėžtumas - gyvenimo lygtis ir neapibrėžtumas - reikšmių ratas.
2022 kovo 26 d., 20:36 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 191 eilutė iš:
į:
* Vaizduotė išreiškia Tavo sąlygas, pasaulėžiūrą, kaip Tave supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.
2022 kovo 19 d., 20:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 99 eilutė:
* Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu.
2022 kovo 18 d., 10:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 40 eilutė:
* Kaip asmenys iškyla vyksmu -1 ?
2022 vasario 25 d., 22:15 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Taikymas]], [[Viena]], [[Savastis]], [[Išėjimas už savęs]], [[Viskas]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]], [[Neapibrėžtumas]]
į:
[[Apytakos]], [[Taikymas]], [[Viena]], [[Savastis]], [[Išėjimas už savęs]], [[Viskas]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]], [[Neapibrėžtumas]]
2022 vasario 25 d., 22:14 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 104-127 eilutės:
'''Užrašai'''

* Vaizduotė reikalauja dviejų požiūrių: išgyvenimu kaip išeinama už savęs, ir požiūris iš šalies, kaip tai atrodo pakopomis. Žmogumi pereinama iš išgyvenimo į formalumą-taisyklę. Meile pereinama iš taisyklės-formalumo-įsakymo į išgyvenimą.
* Vaizduotė viską aprėpia bet taip pat turėtų iškilti fraktaliniu būdu bent vienoje apytakoje, būtent meilės moksle. Iškyla netroškimais.
* Vaizduotėje už jos yra Dievas ir gerumas. Dievo šokyje viskas iškyla iš Dievo, visko apimtyje, visko žinojimu. O meilės moksle viskas turėtų iškilti iš gerumo, nieko apimtyje, nieko nežinojimu. Ir nieko apimtyje nėra ne Dievo, užtat yra gerumas ir iš gerumo išvedamas Dievas. Visko išdavoje pasiteisina vaizduotė taip kad Dievas yra geras nes jisai pagrįstai siejamas su gerumu.
* Vaizduotė (24 matai) ir Neįsivaizduojamieji (2 matai) yra iš viso 26 matai. Ar juos išreiškia stygų teorija?
* Išplėsta gyvenimo lygtis išsako vaizduotę, kaip jinai įsivaizduoja Neįsivaizduojamą įvairiai vienumo pagrindais. O tai grindžia asmenis ir apimtis. Toliau jų santykius plėtoja keturios apytakos. O jais įsitikiname, kad Neįsivaizduojamas yra ir Dievas ir gerumas.
* Dievą galime suprasti ir įsivaizduoti kaip Neįsivaizduojamąjį iš kurio kyla vaizduotė.
* Ne Dievas išreiškiamas apimtimis: viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jisai išnyksta niekuo.
* Vaizduotėje yra asmenys (buvimas), apimtys-meilės (nebuvimas) ir dar keturios pakopos.
* Vaizduotė išreiškia ir aprėpia išgyvenimo galimybes vienu požiūriu. O tas požiūris išverčia išėjimą už savęs. Tad mūsų būklė yra Dievo veiklos išvirkštinė pusė. Išėjimas už savęs kyla iš jokio požiūrio ir apsiverčia dviem požiūriais.
* Mes galime įsivaizduoti Dievą mūsų pasaulio rėmuose kaip nulinį asmenį. Bet mes negalime įsivaizduoti Dievo už santvarkos. Mes įsivaizduojame Dievo ir gerumo santykius. Užtat įsivaizduojame gėrio kryptis.
* Vaizduotė remiasi požiūriu į požiūrį, tad jai yra šeši vienumo pagrindai: dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Dvejybė ir trejybė yra pirm tarpo, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė grindžia tarpą ir jo raiškos raidą.
* Vaizduotė gali teigti ar neigti, tvirtinti esamybę, galimybę, siekiamybę, nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę. Bet negali dalinti. Yra taip arba taip, yra taip ir ne taip. Mes galim iššaukti meile.
* Vaizduotė gali ŽDŽDŽ -> ŽD, veiksmą +2, sieti nulybę ir vienybę, tad įžvelgti vienumo pagrindą lygmenų poromis.
* Vaizduotė negali pabėgti nuo savęs, visiškai atsisakyti savęs.
* Vaizduotė derina savastį kaip vieningą
* Vaizduotė perša, skaldo vienybę
* Simboliais mus puoselėja
* Mus žlugdo vaizduotės primetamas dirbtinas vienumas. Norint tikro vienumo, reikia pirma susikalbėti su Dievu, paskui bendradarbiauti paskirai bendro žmogaus pagrindu, atsiskleisti paskiromis asmenybėmis ir galiausia laisvai sueiti trokštama bendryste, tikru vienumu. Ir kiekviena pasaulėžiūra padeda iš savo kampo, bet kiekvieną pasaulėžiūrą riboja jos vaizduojamas vienumas.
* Vaizduote žmogus arba įsijautęs aplinkybėmis arba atsitokėjęs atvaizdais
* Bėda - vaizduotė primeta vienumą nepaisant ar jisai yra ar jo nėra.
* Vaizduotė bando valdyti širdį bet ji negali valdyti skirtumo tarp įtampos ir ramybės. Ir ji negali valdyti pasirinkimo ar lauksime to ko trokštame ar ko netrokštame.
Pridėtos 165-189 eilutės:

'''Užrašai'''

* Vaizduotė reikalauja dviejų požiūrių: išgyvenimu kaip išeinama už savęs, ir požiūris iš šalies, kaip tai atrodo pakopomis. Žmogumi pereinama iš išgyvenimo į formalumą-taisyklę. Meile pereinama iš taisyklės-formalumo-įsakymo į išgyvenimą.
* Vaizduotė viską aprėpia bet taip pat turėtų iškilti fraktaliniu būdu bent vienoje apytakoje, būtent meilės moksle. Iškyla netroškimais.
* Vaizduotėje už jos yra Dievas ir gerumas. Dievo šokyje viskas iškyla iš Dievo, visko apimtyje, visko žinojimu. O meilės moksle viskas turėtų iškilti iš gerumo, nieko apimtyje, nieko nežinojimu. Ir nieko apimtyje nėra ne Dievo, užtat yra gerumas ir iš gerumo išvedamas Dievas. Visko išdavoje pasiteisina vaizduotė taip kad Dievas yra geras nes jisai pagrįstai siejamas su gerumu.
* Vaizduotė (24 matai) ir Neįsivaizduojamieji (2 matai) yra iš viso 26 matai. Ar juos išreiškia stygų teorija?
* Išplėsta gyvenimo lygtis išsako vaizduotę, kaip jinai įsivaizduoja Neįsivaizduojamą įvairiai vienumo pagrindais. O tai grindžia asmenis ir apimtis. Toliau jų santykius plėtoja keturios apytakos. O jais įsitikiname, kad Neįsivaizduojamas yra ir Dievas ir gerumas.
* Dievą galime suprasti ir įsivaizduoti kaip Neįsivaizduojamąjį iš kurio kyla vaizduotė.
* Ne Dievas išreiškiamas apimtimis: viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jisai išnyksta niekuo.
* Vaizduotėje yra asmenys (buvimas), apimtys-meilės (nebuvimas) ir dar keturios pakopos.
* Vaizduotė išreiškia ir aprėpia išgyvenimo galimybes vienu požiūriu. O tas požiūris išverčia išėjimą už savęs. Tad mūsų būklė yra Dievo veiklos išvirkštinė pusė. Išėjimas už savęs kyla iš jokio požiūrio ir apsiverčia dviem požiūriais.
* Mes galime įsivaizduoti Dievą mūsų pasaulio rėmuose kaip nulinį asmenį. Bet mes negalime įsivaizduoti Dievo už santvarkos. Mes įsivaizduojame Dievo ir gerumo santykius. Užtat įsivaizduojame gėrio kryptis.
* Vaizduotė remiasi požiūriu į požiūrį, tad jai yra šeši vienumo pagrindai: dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Dvejybė ir trejybė yra pirm tarpo, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė grindžia tarpą ir jo raiškos raidą.
* Vaizduotė gali teigti ar neigti, tvirtinti esamybę, galimybę, siekiamybę, nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę. Bet negali dalinti. Yra taip arba taip, yra taip ir ne taip. Mes galim iššaukti meile.
* Vaizduotė gali ŽDŽDŽ -> ŽD, veiksmą +2, sieti nulybę ir vienybę, tad įžvelgti vienumo pagrindą lygmenų poromis.
* Vaizduotė negali pabėgti nuo savęs, visiškai atsisakyti savęs.
* Vaizduotė derina savastį kaip vieningą
* Vaizduotė perša, skaldo vienybę
* Simboliais mus puoselėja
* Mus žlugdo vaizduotės primetamas dirbtinas vienumas. Norint tikro vienumo, reikia pirma susikalbėti su Dievu, paskui bendradarbiauti paskirai bendro žmogaus pagrindu, atsiskleisti paskiromis asmenybėmis ir galiausia laisvai sueiti trokštama bendryste, tikru vienumu. Ir kiekviena pasaulėžiūra padeda iš savo kampo, bet kiekvieną pasaulėžiūrą riboja jos vaizduojamas vienumas.
* Vaizduote žmogus arba įsijautęs aplinkybėmis arba atsitokėjęs atvaizdais
* Bėda - vaizduotė primeta vienumą nepaisant ar jisai yra ar jo nėra.
* Vaizduotė bando valdyti širdį bet ji negali valdyti skirtumo tarp įtampos ir ramybės. Ir ji negali valdyti pasirinkimo ar lauksime to ko trokštame ar ko netrokštame.
2022 vasario 25 d., 22:14 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 75-76 eilutės iš
*
į:
Pridėtos 173-182 eilutės:

'''Įsivaizduojamumas. Vaizduotė išsako ryšius'''

Ryšiai reiškiasi apimtimis.
* Yra ryšiai su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
* Ryšių vienumas išsakomas betkuo (vienumas pažinovo pagrindu) ir kažkuo (vienumas pažintuojo pagrindu).
* Neturėjimas ryšių reiškiasi (pažinovo) ryšiais su viskuo arba (pažintuojo) ryšiais su niekuo.

Vienumas
* Mūsų vienumo klausimas yra esminis. Jisai grindžia dorovę. Meilės moksle jisai reiškiasi keturiomis vienumo sampratomis, užtat jų šešiomis poromis.
2022 vasario 17 d., 22:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 40-45 eilutės:

Kaip vaizduotė ryšiais pristato visa ką įsivaizduojame tiesiogiai ir netiesiogiai?
* [[Viena]] Kaip vaizduotė aprėpia šešis vienumo pagrindus?
* [[Vienumo pagrindai]] Susieti vienumo pagrindų ir suvestinės brėžinius.
** Kaip iš vienumo pagrindų iškyla gyvenimo pjūvis ir amžino gyvenimo pjūvis?
2021 gruodžio 08 d., 20:43 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrinta 42 eilutė:
Pridėta 54 eilutė:
* Vaizduotė išsako ryšius, santykius.
2021 gruodžio 08 d., 20:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 168-173 eilutės:

'''Suderinimas trejybės rato dvilypumu'''

* Trejybės ratas sutampa neapibrėžtume ir apibrėžtume. Viskas iš to išplaukia.
* Dvasios sąmoningumas reiškiasi tiek apibrėžtume, tiek neapibrėžtume. Nes Dvasia yra Tėvo ir Sūnaus bendras suvokimas.
* Pirmasis priėmimo (0) ratilas (1,2,3) yra neapibrėžtumas, antrasis (4,5,6) yra apibrėžtumas, trečiasis (-1,0,1) yra jų dvilypumas - siuntimas.
2021 spalio 05 d., 15:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 123-167 eilutės:

Vaizduotė, ryšiai, vienumas
* Vaizduotė viską naujai supranta ryšiais, tad vienumo pagrindais, nes ryšiai grindžia vienumą.

Kas įsivaizduojama
* Įsivaizduoju tai kas su ryšiais, kas susiję.
* Įsivaizduoju, Dievo tikslas yra gerumas. Dievas ir gerumas turį ryšį vienas su kitu tačiau jie yra be ryšio su viskuo kitu. Tad juos įsivaizduodamas neįsivaizduoju visko kito, jo atsisakau.
* Galiu įsivaizduoti besąlygiško Dievo ir sąlygiško gerumo lygybę ir nelygybę, tad gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Iš gyvenimo žinome, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, jų tapatumas, o amžinas gyvenimas yra jų atskyrimas, mūsų suvokimas, jog Dievas yra už gerumo, taip kad Dievas nebūtinai geras.

Kas yra vaizduotė
* Vaizduotė yra atkūrimo santykis su vienumu.
* Vaizduotė yra tyrimo priemonė išryškinanti tarpą, skirianti Dievą ir gerumą, tad teikianti suvokimą.
* Vaizduotė yra tai, kas reikalinga būtinumo tyrimui, ir tuo pačiu tai, kas reikalinga savo paties buvimo tyrimui.

Kokia yra vaizduotė
* Vaizduotėje glūdi būtinumo ir buvimo dvilypumas, kuris ir glūdi atkūrime, juk atkūrime glūdi tiek kūrimas, tiek atkūrimas.

Kodėl yra vaizduotė
* Vaizduotė yra tam, kas išgyvena tyrimą, tad asmeniui. Asmuo išgyvena žinojimu. Asmens pagrindas yra ketverybinis.
* Renkuosi ką įsivaizduoti - Dievo ryšį su gerumu ar visus kitus ryšius, viską kitą.

'''Vaizduotė išsako ryšius'''

Ką veikia vaizduotė
* Vaizduotė atkuria, ataidi, atgamina, įsivaizduoja, suvaidina, sustato, apsimeta, primeta, priima, simuliuoja, parodo.
* Vaizduotė išsako ryšius. Ryšiai nusako tapatumus ir netapatumus.
* Vaizduotė ryšiais atkuria tai kas be ryšio.
* Vaizduotė atkuria Dievą gerumu.
* Vaizduotė parodo tai kas yra tuo ko nėra, tad parodo ryšiu. Ir sieja du požiūrius, buvimo ir nebuvimo.
* Vaizduotė buvimo ir nebuvimo santykiu sieja ketverių lygmenų šešias poras.
* Vaizduotė išsako vienumo pagrindus, tad išsako prielaidas netapatumui ir tapatumui. Tačiau vienumas yra be prielaidų. Užtat jo pagrindai jį savaime neigia. Betgi yra vienumas už jo pagrindų, taipogi jo pagrindų vienume. Šešerybė išsako pagrindus, septynerybė jų vienumą - tarpą, aštuonerybė vienumą už jų ir be jų.
* Vaizduote neįsivaizduoju vienumo užtat įsivaizduoju jo pagrindus. Įsivaizduoju vienumą grindžiančius ryšius.
* Vaizduote įsivaizduoju Dievo santykius su savimi, gerumo santykius su savimi, ir jų tarpusavio santykius.
* Vaizduotė išsako ryšius tarp Dievo (už tarpo) ir gerumo (tarpe).

Kokius ryšius išsako vaizduotė
* Ryšiai yra visuminiai (atvaizdiniai, tarp skirtingų būklių) ir daliniai (aplinkybiniai, paskiroje būklėje).
** Keturi visuminiai ryšiai išsako ryšius su visakuo tam tikroje Dievo-gerumo būklėje.
** Du visuminiai ryšiai išsako ryšius siejančius Dievą už tarpo ir Dievą tarpe.
** Daliniai ryšiai yra trejybiniai ryšiai su savimi tam tikroje būklėje. Yra keturios būklės, tad dvylika aplinkybių.
Tokiu būdu trejybė, dvejybė ir ketverybė dalyvauja ryšių išsakyme.

Kodėl vaizduotė svarbi
* Vaizduotė kyla iš Dievo būtinumo tyrimo nes būtent vaizduotė atkuria, tad būtent vaizduotė atkuria Dievą taip kad jis gali būti net ir jam nesant. Vaizduotė yra būtinumo aplinkybės.
* Vaizduotė tiria save, kas jinai yra, koks jos tikslas, iš kur jinai kilusi? Vaizduotė yra tarpinė būsena, tarpiniai asmenys Aš ir Tu, taipogi jų požiūriai, jų būklės. Kiekviena apytaka iškelia vaizduotės keliamą buvimo ir būtinumo klausimą. Tad visų keturių apytakų pagrindu iškyla vaizduotės pagrindimas, jos vieningumas ir jos pačios būtinumas.
2021 birželio 04 d., 16:23 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 113-122 eilutės:
* Vaizduotė gali teigti ar neigti, tvirtinti esamybę, galimybę, siekiamybę, nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę. Bet negali dalinti. Yra taip arba taip, yra taip ir ne taip. Mes galim iššaukti meile.
* Vaizduotė gali ŽDŽDŽ -> ŽD, veiksmą +2, sieti nulybę ir vienybę, tad įžvelgti vienumo pagrindą lygmenų poromis.
* Vaizduotė negali pabėgti nuo savęs, visiškai atsisakyti savęs.
* Vaizduotė derina savastį kaip vieningą
* Vaizduotė perša, skaldo vienybę
* Simboliais mus puoselėja
* Mus žlugdo vaizduotės primetamas dirbtinas vienumas. Norint tikro vienumo, reikia pirma susikalbėti su Dievu, paskui bendradarbiauti paskirai bendro žmogaus pagrindu, atsiskleisti paskiromis asmenybėmis ir galiausia laisvai sueiti trokštama bendryste, tikru vienumu. Ir kiekviena pasaulėžiūra padeda iš savo kampo, bet kiekvieną pasaulėžiūrą riboja jos vaizduojamas vienumas.
* Vaizduote žmogus arba įsijautęs aplinkybėmis arba atsitokėjęs atvaizdais
* Bėda - vaizduotė primeta vienumą nepaisant ar jisai yra ar jo nėra.
* Vaizduotė bando valdyti širdį bet ji negali valdyti skirtumo tarp įtampos ir ramybės. Ir ji negali valdyti pasirinkimo ar lauksime to ko trokštame ar ko netrokštame.
2021 birželio 03 d., 10:33 atliko AndriusKulikauskas -
Ištrintos 98-102 eilutės:

'''Vaizduotės pranokimo sąlygos'''

* Kai pažįsti savo vaizduotę, gali ją pranokti, teisingai rinktis ir nesuklyst, nenuklyst.
* Vaizduotė išsakoma šešiais atvaizdais, o juos papildo tai kas pranoksta vaizduotę, Dievas už santvarkos ir Dievas santvarkoje - gerumas.
2021 birželio 03 d., 10:33 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Vaizduotės pranokimas]], [[Viena]], [[Savastis]], [[Išėjimas už savęs]], [[Viskas]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]]
į:
[[Taikymas]], [[Viena]], [[Savastis]], [[Išėjimas už savęs]], [[Viskas]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]], [[Neapibrėžtumas]]
2021 birželio 03 d., 10:32 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Viena]], [[Savastis]], [[Išėjimas už savęs]], [[Viskas]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]], [[Vaizduotės pranokimas]]
į:
[[Vaizduotės pranokimas]], [[Viena]], [[Savastis]], [[Išėjimas už savęs]], [[Viskas]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]]
2021 birželio 03 d., 10:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Viena]], [[Savastis]], [[Išėjimas už savęs]], [[Viskas]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]]
į:
[[Viena]], [[Savastis]], [[Išėjimas už savęs]], [[Viskas]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]], [[Vaizduotės pranokimas]]
2021 gegužės 26 d., 11:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 27 eilutė:
* Kaip vienumo pagrindai susiję su [[valia | valios raiškomis]]?
2021 gegužės 13 d., 09:53 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 116 eilutė:
* Vaizduotė remiasi požiūriu į požiūrį, tad jai yra šeši vienumo pagrindai: dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Dvejybė ir trejybė yra pirm tarpo, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė grindžia tarpą ir jo raiškos raidą.
2021 balandžio 25 d., 14:54 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 49 eilutė:
* Vaizduotė yra atkūrimo galimybė. Atkūrimas vyksta sąlygose, tegul ir visko sąlygose. Užtat atkūrimo galimybės atspindi sąlygų galimybės, atspindi vienumo galimybes sąlygose, tad sąlygų ir jų vienumų algebrą. Užtat vaizduotėje atkūrimas tampa ir įvairiausia kuryba.
2021 balandžio 23 d., 10:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 37 eilutė:
* Iš kur vaizduotė kyla?
2021 balandžio 22 d., 15:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 15-16 eilutės iš
* [[Laipsnynas]] Kaip laipsnynas sudėlioja šešis vienumo pagrindus?
į:
Kas yra vaizduotė?
Ištrintos 16-18 eilutės:
* Kaip vaizduotė aprėpia visus šešis atvaizdus?
* Kaip vaizduotė remiasi šešerybe?
* Kaip ir kodėl iškyla būtent vaizduotė, šeši atvaizdai?
Ištrintos 17-26 eilutės:

* Kaip visko santykis su viskuo susijęs su Dievo santykiu su Dievu?
* Kodėl siekiu santykio su viskuo vietoj kad santykio su Dievu?
* Kokia erdvė asmeniui atsiveria visko santykyje su viskuo?
* Kaip vystosi ir dalinasi (dvejybe, trejybe, ketverybe...) visko santykis su savimi?
* Kaip visko santykis su savimi matematikoje išreiškiamas tiksliomis sekomis arba prijungtinių funktorių sekomis?
* Koks santykis tarp vaizduotės 6 atvaizdų ir tikrovės 6 atvaizdų?
* viską surašyti pagal vaizduotę
* kaip suprasti 4 lygmenų (apytakų) vaidmenį vaizduotėje?
* Kuria prasmes Dvasia yra vaizduotės dvasia, o vaizduotė yra Dvasios sandara?
Pakeistos 19-37 eilutės iš
į:
* Kaip suprasti 4 lygmenų (apytakų) vaidmenį vaizduotėje?
* Kuria prasme Dvasia yra vaizduotės dvasia, o vaizduotė yra Dvasios sandara?

Kaip vaizduotė sustato vienumo pagrindus?
* Kaip vaizduotė aprėpia visus šešis atvaizdus?
* Kaip vaizduotė remiasi šešerybe?
* [[Laipsnynas]] Kaip laipsnynas sudėlioja šešis vienumo pagrindus?
* Kaip ir kodėl iškyla būtent vaizduotė, šeši atvaizdai?

Kas yra visko santykiai?
* Kaip visko santykis su viskuo susijęs su Dievo santykiu su Dievu?
* Kodėl siekiu santykio su viskuo vietoj kad santykio su Dievu?
* Kokia erdvė asmeniui atsiveria visko santykyje su viskuo?
* Kaip vystosi ir dalinasi (dvejybe, trejybe, ketverybe...) visko santykis su savimi?
* Kaip visko santykis su savimi matematikoje išreiškiamas tiksliomis sekomis arba prijungtinių funktorių sekomis?
* Koks santykis tarp vaizduotės 6 atvaizdų ir tikrovės 6 atvaizdų?

Kaip plėtojasi vaizduotė?
* Viską surašyti pagal vaizduotę.
2021 balandžio 17 d., 16:31 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 97-109 eilutės:

'''Užrašai'''

* Vaizduotė reikalauja dviejų požiūrių: išgyvenimu kaip išeinama už savęs, ir požiūris iš šalies, kaip tai atrodo pakopomis. Žmogumi pereinama iš išgyvenimo į formalumą-taisyklę. Meile pereinama iš taisyklės-formalumo-įsakymo į išgyvenimą.
* Vaizduotė viską aprėpia bet taip pat turėtų iškilti fraktaliniu būdu bent vienoje apytakoje, būtent meilės moksle. Iškyla netroškimais.
* Vaizduotėje už jos yra Dievas ir gerumas. Dievo šokyje viskas iškyla iš Dievo, visko apimtyje, visko žinojimu. O meilės moksle viskas turėtų iškilti iš gerumo, nieko apimtyje, nieko nežinojimu. Ir nieko apimtyje nėra ne Dievo, užtat yra gerumas ir iš gerumo išvedamas Dievas. Visko išdavoje pasiteisina vaizduotė taip kad Dievas yra geras nes jisai pagrįstai siejamas su gerumu.
* Vaizduotė (24 matai) ir Neįsivaizduojamieji (2 matai) yra iš viso 26 matai. Ar juos išreiškia stygų teorija?
* Išplėsta gyvenimo lygtis išsako vaizduotę, kaip jinai įsivaizduoja Neįsivaizduojamą įvairiai vienumo pagrindais. O tai grindžia asmenis ir apimtis. Toliau jų santykius plėtoja keturios apytakos. O jais įsitikiname, kad Neįsivaizduojamas yra ir Dievas ir gerumas.
* Dievą galime suprasti ir įsivaizduoti kaip Neįsivaizduojamąjį iš kurio kyla vaizduotė.
* Ne Dievas išreiškiamas apimtimis: viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jisai išnyksta niekuo.
* Vaizduotėje yra asmenys (buvimas), apimtys-meilės (nebuvimas) ir dar keturios pakopos.
* Vaizduotė išreiškia ir aprėpia išgyvenimo galimybes vienu požiūriu. O tas požiūris išverčia išėjimą už savęs. Tad mūsų būklė yra Dievo veiklos išvirkštinė pusė. Išėjimas už savęs kyla iš jokio požiūrio ir apsiverčia dviem požiūriais.
* Mes galime įsivaizduoti Dievą mūsų pasaulio rėmuose kaip nulinį asmenį. Bet mes negalime įsivaizduoti Dievo už santvarkos. Mes įsivaizduojame Dievo ir gerumo santykius. Užtat įsivaizduojame gėrio kryptis.
2021 kovo 29 d., 12:13 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 73 eilutė:
* Vaizduotė apimtimis nusako įmanomus ryšius. Įsivaizduojame per ryšius. Neįsivaizduojame to kas be ryšio.
2021 kovo 18 d., 19:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 52 eilutė iš:
* Įsivaizduojame ketverybės lygmenų šešias poras, jų santykius. Neįsivaizduojame ketverybės lygmenų, padalinimo.
į:
* Įsivaizduojame ketverybės lygmenų šešias poras, jų santykius, požiūriu į požiūrį. Neįsivaizduojame ketverybės lygmenų, padalinimo, požiūrio.
2021 kovo 18 d., 19:01 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 52 eilutė iš:
* Įsivaizduojame ketverybės lygmenų šešias poras. Neįsivaizduojame ketverybės lygmenų.
į:
* Įsivaizduojame ketverybės lygmenų šešias poras, jų santykius. Neįsivaizduojame ketverybės lygmenų, padalinimo.
2021 kovo 18 d., 18:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 52 eilutė:
* Įsivaizduojame ketverybės lygmenų šešias poras. Neįsivaizduojame ketverybės lygmenų.
2021 kovo 17 d., 12:06 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 53-56 eilutės iš
'''Pavyzdžiai, ką galime įsivaizduoti'''

* Tėvo
, Sūnaus, Dvasios vaidmenis.
į:
* Įsivaizduojame trejybės atvaizdus, neįsivaizduojame nulybės atvaizdų.
* Įsivaizduojame nulybės atvaizdų paneigimus, tačiau neįsivaizduojame atitinkamų ketverybės lygmenų.
* Įsivaizduojame atvaizdus, neįsivaizduojame padalinimų.
* 2000 metais brėždamas sandaras įvairiomis spalvomis pasižymėdavau, ką galime įsivaizduoti ir ko negalime įsivaizduoti.

'''Pavyzdžiai, ką galime įsivaizduoti ir ko negalime įsivaizduoti'''

* Neįsivaizduojame Dievo, tačiau įsivaizduojame Tėvo, Sūnaus, Dvasios vaidmenis, jų tarpusavio santykiais.
*
2021 kovo 17 d., 12:02 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 47-51 eilutės:
* Vaizduotė aprėpia visus įmanomus santykius. Juos išsako žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl.

'''Ką galime įsivaizduoti ir ko negalime įsivaizduoti'''

* Įsivaizduojame santykius. Neįsivaizduojame to kas neturi santykių.
Pakeista 54 eilutė iš:
''' galime įsivaizduoti'''
į:
'''Pavyzdžiai, ką galime įsivaizduoti'''
2021 kovo 17 d., 10:49 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 47-48 eilutės iš
į:
* Įsivaizduojame tai ką galime atkartoti iš kito taško. Neįsivaizduojame to ko negalime atkartoti. Ir neįsivaizduojame to kas nesiskiria nuo savo atkartojimo nes tuomet nėra kito taško. Vaizduotė remiasi dviem taškais.
Ištrinta 51 eilutė:
* Įsivaizduojame tai ką galime atkartoti. Neįsivaizduojame to ko negalime atkartoti.
2021 kovo 17 d., 10:48 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 32-33 eilutės iš
į:
* Ar galime įsivaizduoti tai kas nesiskiria nuo savo atkartojimo?
Pridėta 51 eilutė:
* Įsivaizduojame tai ką galime atkartoti. Neįsivaizduojame to ko negalime atkartoti.
2021 kovo 15 d., 15:18 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 51-52 eilutės iš
'''Ko negalime įsivaizduoti'''
į:
'''Ko negalime įsivaizduoti tiesiogiai'''
Pakeistos 54-57 eilutės iš
į:
* Dievą mąstome jokiu požiūriu, o gerumas mąstomas dviem požiūriais - Dievo (jokiu) ir žmogaus (vienu).
* Dievas ir gerumas pranoksta žmogaus vaizduotę. Visgi, galime savo vaizduote suvokti jos ribotumą, galime rinktis mąstyti ir gyventi pagal tai kas pranoksta mūsų vaizduotę.
* Norėdami suprasti Dievą ir gerumą, turime pilnai suprasti žmogaus vaizduotę, jos galimybes, ir kaip jas pranokti.
Pridėtos 68-71 eilutės:
* Žmogaus vaizduotėje, viskas kyla iš Dievo laisvės ir viskas susiveda į Dievo valią, jo esmę. Juos sieja keturi lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.
* Žmogaus vaizduotę sudaro visi šeši būdai mąstyti vienu požiūriu. Tai šeši vienumo pagrindai.
* Mūsų vaizduotės santykis su viskuo gali būti tiesioginis ar netiesioginis. Viską įsivaizduojame tiesiogiai apimtimis, kuriais suprantame visko (apimties) santykį su asmeniu, jam išeinant už savęs į save. Taip suprantame viską per pirmapradį Dievą. O taipogi galime suprasti viską per savo Dievą su kuriuo turime santykį. O savo Dievą tada suprantame dvejopai, arba jis eina link mūsų mažėjančiu laisvumu arba mes einame link jo didėjančiu laisvumu. Šie skirtingi priėjimai, ketveriopas ir dvejopas, vienas kitą papildo, užtat padalinimai 0,1,2,3 turi keturis atvaizdus, o padalinimai 4,5,6,7 turi du atvaizdus, nes pastaraisiais padalinimais jau suprantame Dievą kaip savo Dievą.
* Tiesiogiai įsivaizduojame keturiomis apimtimis. Netiesiogiai įsivaizduojame dviem laisvumo atvaizdais išsakančiais Dievo laisvę (didėjančiu laisvumu, kuriuo iškyla mūsų sąmoningumas) ir Dievo valia (mažėjančiu laisvumu, kuriuo atsisakome savo sąmoningumo). Už jų tiesiog neįsivaizduojame Dievo, nė gerumo.
2021 kovo 15 d., 14:16 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 31-32 eilutės iš
į:
* Kuria prasmes Dvasia yra vaizduotės dvasia, o vaizduotė yra Dvasios sandara?
Ištrintos 71-74 eilutės:
'''Dvasia'''

Mūsų visatoje Dvasia yra pirmapradė nes jai nereikia jokių kitų kampų bet jinai visakame savo plazdenimu puoselėja ribą tarp Tėvo kampo už santvarkos ir Sūnaus kampo gelmėse, taip kad jie sutampa. Tuomet Tėvas yra pirmapradis išeities taškas, o Sūnus savo amžina branda yra suvesties taškas, aprėpiantis amžinybę. Dvasia yra pagrindas suvokimo lygmenims kuriais vis siauresnėmis apimtimis išryškėja šie kampai ir jų santykis, viską išsakant gyvenimo lygtimi, kurią žmogus išgyvena ir savo išgyventais pasirinkimais patvirtina.
Ištrintos 75-76 eilutės:
2021 kovo 15 d., 14:09 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 63-64 eilutės iš
į:
* Vaizduotė mato save, tai visi požiūriai į požiūrius, tad visi atvaizdai. Kartu tai vienumas, jo sąlygos.
Pakeistos 80-83 eilutės iš
[+Užrašai+]


* Vaizduotė mato save, tai visi požiūriai į požiūrius, tad visi atvaizdai. Kartu tai vienumas, jo sąlygos.
į:
2021 kovo 15 d., 14:07 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 38-39 eilutės:
* Vadovaujuosi vaizduotės tyrimu.
Pakeistos 57-58 eilutės iš
Vaizduotė aprėpia šešis atvaizdus
į:
* Vaizduotė reiškiasi šešiais atvaizdais, pasirinkimais, kuriais galima įsivaizduoti betką.
* Vaizduotė aprėpia šešis atvaizdus.
Pakeistos 62-63 eilutės iš
į:
* Vaizduotė susidaro iš būdų kaip viską aprėpti vienu požiūriu. Jų yra 3+3. Ir jais išsakomi betko atvaizdai 4+2, nes betkas savyje suvienija visus tokius aprėpimus. O 3+3 yra laipsnynas.
Ištrintos 69-86 eilutės:
Vadovaujuosi vaizduotės tyrimu.

Vaizduotė reiškiasi šešiais atvaizdais, pasirinkimais, kuriais galima įsivaizduoti betką.

Tačiau galime ne tiktai gyventi vaizduotėje bet ją pranokti. Gera valia galima įžvelgti ir išskirti visko atvaizdus - troškimus - ir juos atskirti nuo laisvumo atvaizdų - tapatumų - ir taip atskyrus gyventi aštuoniomis gėrio kryptimis iš geros širdies ir į gerą širdį. Ogi Dievas yra gera širdis, nulinė gėrio kryptis. Tad galima atverti galimybes pripažinti Dievą už mūsų ir taip pat gyventi Dievu mumyse.

Tam turi liudyti kiekvienas žmogus, kiekvienas iš mūsų. Apytakos išsako asmenų santykius su savo apimtimis, savo būklėmis, ir apskritai, su vaizduote.

Šiuos santykius galima išsakyti sąvokomis ir įsivaizduoti atvaizdais tačiau juos tenka išgyventi savo išgyventais požiūriais ir dargi priskirti Dievo dvasiai. O tie santykiai įsivaizduojami šešeriopai atvaizdais. Jie įsivaizduojami dinamiškai laisvumo atvaizdais, išsiskleidimu iš nežinojimo į žinojimą ir susitelkimu iš žinojimo į nežinojimą taikymo riboje. Jie įsivaizduojami statiškai ketverybės lygmenimis: kodėl yra viskas - dvasia, kaip yra viskas - sandaromis, koks yra viskas - atvaizdais, ar yra viskas - sąvokomis. Jie vyksta per dvasią ir toliau reiškiasi per (išgyvenamų požiūrių) sandarą, (vaizduotės pasirenkamus) atvaizdus ir (sąvokų) vieningumą. Visi santykiai vyksta per dvasią, dargi tie santykiai gali reikštis šiais tolimesniais pavidalais, kuriuos atitinkamai išgyvena Dievas, Aš, Tu, Kitas. Dievo dvasia yra pirm visko ir už visko, tad jos santykiu iškyla viskas. O kiti asmenys ir jų dvasių pavidalai yra viskame. Kiekvieno asmens santykį su viskuo išsako atitinkama apytaka. Asmenys ir jų apytakos nusako viską. Iš Dievo išplaukia asmenys ir jų apytakos, kartu ir viskas. Tad viską žinoti yra suprasti Dievą kaip visko šaltinį. O viską gražiai taikyti yra viskame gyventi Dievo dvasia, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

Sąvokoms reikalingi trys kampai, kaip kad meilės moksle, kad galėtumėme jomis suvokti. Vaizduotei reikalingi du kampai, kaip kad žinojimo rūmuose. Išgyvenimui ir požiūriui reikalingas vienas kampas, atsakingasis asmuo gyvenantis savo pasirinkimais išgyvenimo apytaka. O dvasiai reikalingas joks kampas, tad Dievo šokio apibrėžtas trejybės ratas.

Požiūriai ir sandaros, vaizduotės žvilgsniai ir atvaizdai, sąvokos ir jų vieningumas iškyla tiktai apytakomis. Žvilgsniai kuriais įsivaizduojame iškyla tiktai kuomet galime požiūriu į požiūriu stebėti kaip įsijaučime.

Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi, o susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi.

Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia tačiau mano tyrimas yra gyvenimas, o Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. O klausimas kaip Dievui tyrėjui geriau?
Ištrinta 80 eilutė:
* Vaizduotė susidaro iš būdų kaip viską aprėpti vienu požiūriu. Jų yra 3+3. Ir jais išsakomi betko atvaizdai 4+2, nes betkas savyje suvienija visus tokius aprėpimus. O 3+3 yra laipsnynas.
2021 kovo 15 d., 13:59 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 15 eilutė:
* [[Laipsnynas]] Kaip laipsnynas sudėlioja šešis vienumo pagrindus?
2021 kovo 15 d., 13:58 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 91-92 eilutės iš
į:
* Vaizduotė išsakoma šešiais atvaizdais, o juos papildo tai kas pranoksta vaizduotę, Dievas už santvarkos ir Dievas santvarkoje - gerumas.
Pakeistos 95-102 eilutės iš

* Vaizduotė išsakoma šešiais atvaizdais, o juos papildo tai kas pranoksta vaizduotę, Dievas už santvarkos ir Dievas santvarkoje - gerumas.




* Vaizduotė susidaro iš būdų kaip viską aprėpti vienu požiūriu. Jų
yra 3+3. Ir jais išsakomi betko atvaizdai 4+2, nes betkas savyje suvienija visus tokius aprėpimus. O 3+3 yra laipsnynas, ir jisai reiškiasi netroškimais. Kiekviena atjautos rūšis sieja netroškimą (ir laipsnyną) su troškimu. Užtat yra trys aštuongubi keliai trim kalbom, yra gėrio kryptys pirmyn ir atgal atvaizdam ir aplinkybėm, yra trys pažinovai ir trys būklės dvejonėms. Tačiau kaip suprasti poreikių laipsnyną?
į:
* Vaizduotė susidaro iš būdų kaip viską aprėpti vienu požiūriu. Jų yra 3+3. Ir jais išsakomi betko atvaizdai 4+2, nes betkas savyje suvienija visus tokius aprėpimus. O 3+3 yra laipsnynas.
2021 kovo 15 d., 13:47 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 22-30 eilutės:
* Kaip visko santykis su viskuo susijęs su Dievo santykiu su Dievu?
* Kodėl siekiu santykio su viskuo vietoj kad santykio su Dievu?
* Kokia erdvė asmeniui atsiveria visko santykyje su viskuo?
* Kaip vystosi ir dalinasi (dvejybe, trejybe, ketverybe...) visko santykis su savimi?
* Kaip visko santykis su savimi matematikoje išreiškiamas tiksliomis sekomis arba prijungtinių funktorių sekomis?
* Koks santykis tarp vaizduotės 6 atvaizdų ir tikrovės 6 atvaizdų?
* viską surašyti pagal vaizduotę
* kaip suprasti 4 lygmenų (apytakų) vaidmenį vaizduotėje?
Pakeistos 34-38 eilutės iš
Kas yra vaizduotė?
į:

'''Vaizduotės tyrimas'''

'''Kas
yra vaizduotė?'''
Pridėtos 43-54 eilutės:
'''Ką galime įsivaizduoti'''

* Tėvo, Sūnaus, Dvasios vaidmenis.

'''Ko negalime įsivaizduoti'''

* Dievo ir gerumo.

'''Kaip įsivaizduojame'''

* Žmogaus vaizduotė vaizduoja atvaizdais.
Ištrintos 59-60 eilutės:
Žmogaus vaizduotė vaizduoja atvaizdais.
Pakeistos 62-65 eilutės iš
Norint žinoti viską ir taikyti viską tenka suprasti kaip įvairiai įmanoma aprėpti viską. Tad tenka išmąstyti visko santykius su viskuo.

Vadovaujuosi vaizduotės tyrimu. Vaizduotė reiškiasi šešiais atvaizdais, pasirinkimais, kuriais galima įsivaizduoti betką.
į:
* Norint žinoti viską ir taikyti viską tenka suprasti kaip įvairiai įmanoma aprėpti viską. Tad tenka išmąstyti visko santykius su viskuo.
* Visko santykis su viskuo yra per viską taipogi betką, kažką, nieką.
* Viskas susijęs su visuma, tad su vaizduote.

Vadovaujuosi vaizduotės tyrimu.

Vaizduotė reiškiasi šešiais atvaizdais, pasirinkimais, kuriais galima įsivaizduoti betką.
Pridėtos 88-91 eilutės:
'''Vaizduotės pranokimo sąlygos'''

* Kai pažįsti savo vaizduotę, gali ją pranokti, teisingai rinktis ir nesuklyst, nenuklyst.
Pakeistos 94-99 eilutės iš
* Kaip visko santykis su viskuo susijęs su Dievo santykiu su Dievu?
* Kodėl siekiu santykio su viskuo vietoj kad santykio su Dievu?
* Kokia erdvė asmeniui atsiveria visko santykyje su viskuo?
* Kaip vystosi ir dalinasi (dvejybe, trejybe, ketverybe...) visko santykis su savimi?
* Kaip visko santykis su savimi matematikoje išreiškiamas tiksliomis sekomis arba prijungtinių funktorių sekomis?
* Visko santykis su viskuo per viską taipogi betką, kažką, nieką.
į:
Pakeistos 97-102 eilutės iš
* Kai pažįsti savo vaizduotę, gali ją pranokti, teisingai rinktis ir nesuklyst, nenuklyst.
* Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
* Koks santykis tarp vaizduotės 6 atvaizdų ir tikrovės 6 atvaizdų?
* viską surašyti pagal vaizduotę
* kaip suprasti 4 lygmenų (apytakų) vaidmenį vaizduotėje?
* Tėvo, Sūnaus, Dvasios vaidmenis galime įsivaizduoti, nors Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti.
į:

Pakeista 102 eilutė iš:
* Viskas susijęs su visuma, tad su vaizduote.
į:
2021 kovo 13 d., 17:57 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 8-9 eilutės:

'''''Kodėl žmogui būtina pranokti savo vaizduotę?'''''
2021 kovo 13 d., 17:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėta 7 eilutė:
'''''Suprasti kuria prasme vaizduotė yra savastis.'''''
2021 kovo 13 d., 16:30 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Viena]], [[Savastis]], [[Viskas]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]]
į:
[[Viena]], [[Savastis]], [[Išėjimas už savęs]], [[Viskas]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]]
2021 kovo 13 d., 16:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Viena]], [[Viskas]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]]
į:
[[Viena]], [[Savastis]], [[Viskas]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]]
Pridėta 13 eilutė:
* Kuria prasme vaizduotė yra savastis?
2021 kovo 05 d., 15:56 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 71-74 eilutės:
* Tėvo, Sūnaus, Dvasios vaidmenis galime įsivaizduoti, nors Dievo ir gerumo negalime įsivaizduoti.
* Vaizduotė susidaro iš būdų kaip viską aprėpti vienu požiūriu. Jų yra 3+3. Ir jais išsakomi betko atvaizdai 4+2, nes betkas savyje suvienija visus tokius aprėpimus. O 3+3 yra laipsnynas, ir jisai reiškiasi netroškimais. Kiekviena atjautos rūšis sieja netroškimą (ir laipsnyną) su troškimu. Užtat yra trys aštuongubi keliai trim kalbom, yra gėrio kryptys pirmyn ir atgal atvaizdam ir aplinkybėm, yra trys pažinovai ir trys būklės dvejonėms. Tačiau kaip suprasti poreikių laipsnyną?
* Viskas susijęs su visuma, tad su vaizduote.
* Vaizduotė mato save, tai visi požiūriai į požiūrius, tad visi atvaizdai. Kartu tai vienumas, jo sąlygos.
2021 vasario 27 d., 13:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 70-78 eilutės iš
* kaip suprasti 4 lygmenų (apytakų) vaidmenį vaizduotėje?
į:
* kaip suprasti 4 lygmenų (apytakų) vaidmenį vaizduotėje?

>>bgcolor=#FFECC0<<
----------------------
2019.03.27 A: Kaip gyvenimo lygtis [[suvestinė | sieja]] tavo prielaidų lygmenis ir išdavų pavidalus?

D: Aš jus myliu. Jūs esate mano išdavos, ir meilė yra mano prielaidos. O būtent aš pasireiškiu įvairiai savo šokiu siedamas savo prielaidas ir išdavas.
------------------
>><<
2021 vasario 27 d., 10:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Viena]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]]
į:
[[Viena]], [[Viskas]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]]
Ištrintos 16-23 eilutės:

* Koks visko santykis su savimi?
* Kaip viskas susiveda?
* Kaip viskas aprėpiama?
* Kaip viskas aprėpiama žinojimu?
* Kaip viskas aprėpiama gyvenimu?
* Kaip viskas aprėpiama atsakomybe?
* Koks įmanomas santykis su viskuo?
2021 vasario 26 d., 21:39 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 17-24 eilutės:

* Koks visko santykis su savimi?
* Kaip viskas susiveda?
* Kaip viskas aprėpiama?
* Kaip viskas aprėpiama žinojimu?
* Kaip viskas aprėpiama gyvenimu?
* Kaip viskas aprėpiama atsakomybe?
* Koks įmanomas santykis su viskuo?
2021 vasario 26 d., 21:38 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Viena]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]]
į:
[[Viena]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]], [[Santvarka]]
Pakeistos 16-17 eilutės iš
į:
* Kaip valia skiriasi nuo vaizduotės?
Pridėtos 20-24 eilutės:

Kas yra vaizduotė?
* Vaizduotė yra vieningai išgyventa santvarka.
* Vaizduotė apima šešis būdus vieningai išgyventi santvarką.
* Vaizduotė neišeina už santvarkos, tuo tarpu valia gali atsiremti į tai kas už santvarkos, už vaizduotės, neįsivaizduojama.
2021 vasario 25 d., 18:42 atliko AndriusKulikauskas -
2021 vasario 25 d., 18:41 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Suvestinė]], [[Atvaizdai]]
į:
[[Viena]], [[Priėjimai prie visumos]], [[Suvestinė]], [[Atvaizdai]]
Pridėta 21 eilutė:
* Dievo laisvę, dvasią, sandarą, atvaizdus, vieningumą, Dievo valią
2021 vasario 17 d., 22:43 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 23-24 eilutės:

Žmogaus vaizduotė vaizduoja atvaizdais.
2021 vasario 03 d., 17:10 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeistos 46-61 eilutės iš
Mūsų visatoje Dvasia yra pirmapradė nes jai nereikia jokių kitų kampų bet jinai visakame savo plazdenimu puoselėja ribą tarp Tėvo kampo už santvarkos ir Sūnaus kampo gelmėse, taip kad jie sutampa. Tuomet Tėvas yra pirmapradis išeities taškas, o Sūnus savo amžina branda yra suvesties taškas, aprėpiantis amžinybę. Dvasia yra pagrindas suvokimo lygmenims kuriais vis siauresnėmis apimtimis išryškėja šie kampai ir jų santykis, viską išsakant gyvenimo lygtimi, kurią žmogus išgyvena ir savo išgyventais pasirinkimais patvirtina.
į:
Mūsų visatoje Dvasia yra pirmapradė nes jai nereikia jokių kitų kampų bet jinai visakame savo plazdenimu puoselėja ribą tarp Tėvo kampo už santvarkos ir Sūnaus kampo gelmėse, taip kad jie sutampa. Tuomet Tėvas yra pirmapradis išeities taškas, o Sūnus savo amžina branda yra suvesties taškas, aprėpiantis amžinybę. Dvasia yra pagrindas suvokimo lygmenims kuriais vis siauresnėmis apimtimis išryškėja šie kampai ir jų santykis, viską išsakant gyvenimo lygtimi, kurią žmogus išgyvena ir savo išgyventais pasirinkimais patvirtina.

[+Užrašai+]

* Kaip visko santykis su viskuo susijęs su Dievo santykiu su Dievu?
* Kodėl siekiu santykio su viskuo vietoj kad santykio su Dievu?
* Kokia erdvė asmeniui atsiveria visko santykyje su viskuo?
* Kaip vystosi ir dalinasi (dvejybe, trejybe, ketverybe...) visko santykis su savimi?
* Kaip visko santykis su savimi matematikoje išreiškiamas tiksliomis sekomis arba prijungtinių funktorių sekomis?
* Visko santykis su viskuo per viską taipogi betką, kažką, nieką.
* Vaizduotė išsakoma šešiais atvaizdais, o juos papildo tai kas pranoksta vaizduotę, Dievas už santvarkos ir Dievas santvarkoje - gerumas.
* Kai pažįsti savo vaizduotę, gali ją pranokti, teisingai rinktis ir nesuklyst, nenuklyst.
* Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
* Koks santykis tarp vaizduotės 6 atvaizdų ir tikrovės 6 atvaizdų?
* viską surašyti pagal vaizduotę
* kaip suprasti 4 lygmenų (apytakų) vaidmenį vaizduotėje?
2021 sausio 29 d., 15:04 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 43-46 eilutės:

'''Dvasia'''

Mūsų visatoje Dvasia yra pirmapradė nes jai nereikia jokių kitų kampų bet jinai visakame savo plazdenimu puoselėja ribą tarp Tėvo kampo už santvarkos ir Sūnaus kampo gelmėse, taip kad jie sutampa. Tuomet Tėvas yra pirmapradis išeities taškas, o Sūnus savo amžina branda yra suvesties taškas, aprėpiantis amžinybę. Dvasia yra pagrindas suvokimo lygmenims kuriais vis siauresnėmis apimtimis išryškėja šie kampai ir jų santykis, viską išsakant gyvenimo lygtimi, kurią žmogus išgyvena ir savo išgyventais pasirinkimais patvirtina.
2021 sausio 29 d., 15:03 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 42 eilutė iš:
į:
Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia tačiau mano tyrimas yra gyvenimas, o Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. O klausimas kaip Dievui tyrėjui geriau?
2021 sausio 29 d., 14:34 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 13-14 eilutės:
* Kaip vaizduotė aprėpia visus šešis atvaizdus?
* Kaip vaizduotė remiasi šešerybe?
Pridėtos 19-41 eilutės:

Vaizduotė aprėpia šešis atvaizdus
* persimesdama tarp keturių atvaizdų (tarpo skerspjūvių) ir dviejų atvaizdų (tarpo tarp galūnių)
* apžvelgdama visus šešerybe, dvejomis trejybėmis

'''Visko santykiai su viskuo'''

Norint žinoti viską ir taikyti viską tenka suprasti kaip įvairiai įmanoma aprėpti viską. Tad tenka išmąstyti visko santykius su viskuo.

Vadovaujuosi vaizduotės tyrimu. Vaizduotė reiškiasi šešiais atvaizdais, pasirinkimais, kuriais galima įsivaizduoti betką.

Tačiau galime ne tiktai gyventi vaizduotėje bet ją pranokti. Gera valia galima įžvelgti ir išskirti visko atvaizdus - troškimus - ir juos atskirti nuo laisvumo atvaizdų - tapatumų - ir taip atskyrus gyventi aštuoniomis gėrio kryptimis iš geros širdies ir į gerą širdį. Ogi Dievas yra gera širdis, nulinė gėrio kryptis. Tad galima atverti galimybes pripažinti Dievą už mūsų ir taip pat gyventi Dievu mumyse.

Tam turi liudyti kiekvienas žmogus, kiekvienas iš mūsų. Apytakos išsako asmenų santykius su savo apimtimis, savo būklėmis, ir apskritai, su vaizduote.

Šiuos santykius galima išsakyti sąvokomis ir įsivaizduoti atvaizdais tačiau juos tenka išgyventi savo išgyventais požiūriais ir dargi priskirti Dievo dvasiai. O tie santykiai įsivaizduojami šešeriopai atvaizdais. Jie įsivaizduojami dinamiškai laisvumo atvaizdais, išsiskleidimu iš nežinojimo į žinojimą ir susitelkimu iš žinojimo į nežinojimą taikymo riboje. Jie įsivaizduojami statiškai ketverybės lygmenimis: kodėl yra viskas - dvasia, kaip yra viskas - sandaromis, koks yra viskas - atvaizdais, ar yra viskas - sąvokomis. Jie vyksta per dvasią ir toliau reiškiasi per (išgyvenamų požiūrių) sandarą, (vaizduotės pasirenkamus) atvaizdus ir (sąvokų) vieningumą. Visi santykiai vyksta per dvasią, dargi tie santykiai gali reikštis šiais tolimesniais pavidalais, kuriuos atitinkamai išgyvena Dievas, Aš, Tu, Kitas. Dievo dvasia yra pirm visko ir už visko, tad jos santykiu iškyla viskas. O kiti asmenys ir jų dvasių pavidalai yra viskame. Kiekvieno asmens santykį su viskuo išsako atitinkama apytaka. Asmenys ir jų apytakos nusako viską. Iš Dievo išplaukia asmenys ir jų apytakos, kartu ir viskas. Tad viską žinoti yra suprasti Dievą kaip visko šaltinį. O viską gražiai taikyti yra viskame gyventi Dievo dvasia, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

Sąvokoms reikalingi trys kampai, kaip kad meilės moksle, kad galėtumėme jomis suvokti. Vaizduotei reikalingi du kampai, kaip kad žinojimo rūmuose. Išgyvenimui ir požiūriui reikalingas vienas kampas, atsakingasis asmuo gyvenantis savo pasirinkimais išgyvenimo apytaka. O dvasiai reikalingas joks kampas, tad Dievo šokio apibrėžtas trejybės ratas.

Požiūriai ir sandaros, vaizduotės žvilgsniai ir atvaizdai, sąvokos ir jų vieningumas iškyla tiktai apytakomis. Žvilgsniai kuriais įsivaizduojame iškyla tiktai kuomet galime požiūriu į požiūriu stebėti kaip įsijaučime.

Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi, o susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi.
2021 sausio 27 d., 23:28 atliko AndriusKulikauskas -
Pakeista 13 eilutė iš:
...
į:
* Kaip ir kodėl iškyla būtent vaizduotė, šeši atvaizdai?
2021 sausio 27 d., 23:19 atliko AndriusKulikauskas -
Pridėtos 1-17 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------------
[[Suvestinė]], [[Atvaizdai]]

'''Kaip vaizduotė reiškiasi atvaizdais?'''

--------------
>><<
[++++想像力++++]
>>bgcolor=#FFFFC0<<
------------------

...

-------------
>><<

Vaizduotė


Naujausi pakeitimai


靠真理

网站

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC

Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius

redaguoti

Puslapis paskutinį kartą pakeistas 2022 gegužės 03 d., 12:45