Mintys.Vertybės istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2023 rugsėjo 19 d., 15:55
atliko -
Pridėta 98 eilutė:
* Žmogui pasitraukus jam iškyla Dievas, jį pažįsta. Dievui pasitraukus iškyla žmogus, asmuo. Kuris pasitraukimas pirmas?
2023 rugsėjo 19 d., 12:46
atliko -
Pridėtos 946-952 eilutės:
* Žinios (žinojimas) leidžia skirtingoms valioms derinti savo veiksmus (laike ir erdvėje) ir taip pat leidžia paskirai valiai pačiai susiderinti, turėti ir išlaikyti tapatybę, ja remtis.
* Vertybės nusako į ką valia gali susitelkti.
* Vertybiniai klausimai - ar tai klausimai iššaukiantys jokį, vieną, du, tris, keturis, penkis, šešis, septynis atsakymus?
Kaip suprasti vertybes: tiesa, grožis (betarpiškumas?), gerumas (pastovumas?), vienumas (prasmingumas)? (tariamos pirmapradės sąvokos, būties savybės - [[https://en.wikipedia.org/wiki/Transcendentals | Transcendentals]])
2022 lapkričio 14 d., 17:47
atliko -
Pridėtos 87-88 eilutės:
Suprasti kaip šv.Petro raktai į dangų veda iš tikėjimo į meilę ir atitinkamai suprasti kaip Palaiminimai veda iš susilaikymo į žavesį ir Tėve Mūsų veda iš rūpėjimo į artimumą.
2022 lapkričio 14 d., 17:45
atliko -
Pakeista 640 eilutė iš:
"Our Father" by the Kiparsky hierarchy of thematic roles, which express expectations:
į:
"Our Father" by the Kiparsky hierarchy of thematic roles, which express expectations: TAISYTI: turėtų būti matematikos įrodymo būdai, juk jie sustato lūkesčio santykį su apimtimi.
Pakeista 651 eilutė iš:
"St.Peter's keys to heaven" is organized by the methods of mathematical proof, which express doubts:
į:
"St.Peter's keys to heaven" is organized by the methods of mathematical proof, which express doubts - TAISYTI: turėtų būti linksniai
2022 rugsėjo 08 d., 19:55
atliko -
Pridėtos 934-943 eilutės:
Aštuongubas kelias atsiremia ne tik į troškimus bet kartu ir į netroškimuose glūdinčius laipsnynus:
* poreikius
* linksnius (abejones?)
* matematikos įrodymų būdus (lūkesčius?)
Vertybės išlaiko lygsvara, nuoseklumą, tad prieštarauja dieviškam postūmiui, nenuoseklumui.
* Netroškimų pagrindas: Išėjimo už savęs pakopos: Kūnas (nesavarankiškumas) - protas (neužtikrintumas) - širdis (neramumas) - valia (nemeilė)
* Atliepimų pagrindas: Asmenų lygmenys: Amžinas gyvenimas - išmintis - gera valia - Dievo valia
2022 rugsėjo 08 d., 19:34
atliko -
Pakeistos 95-96 eilutės iš
į:
* Kaip aštuongubo kelio atmainos veda iš įsisavinimo (vidinių požiūrių) į įamžinimą (teigiamus jausmus)?
Pakeistos 930-933 eilutės iš
į:
Aštuongubo kelio atmainos remiasi vertybių ketverybėmis:
* Tėve mūsų: rūpėjimas -> artimumas (Andriaus)
* šv.Petro raktai į dangų: tikėjimas -> meilė
* Palaiminimai: paklusnumas -> žavesys
* Tėve mūsų: rūpėjimas -> artimumas (Andriaus)
* šv.Petro raktai į dangų: tikėjimas -> meilė
* Palaiminimai: paklusnumas -> žavesys
2022 rugsėjo 08 d., 19:13
atliko -
Pridėtos 920-928 eilutės:
Vertybes (atsižvelgiant dar į susijusius vertybinius klausimus) rūšiuoti pagal tai, į kurį klodą atsiremia, pavyzdžiui:
* Gyventi tiesa - kokia suvokimo viršūnė? kreipiasi į visybės pagrindus
* Gyvenimo išgyvenimas - gamtos dėsniai? kreipiasi į visatos pagrindus
* Mylėti ir būti kitų mylimam - koks žmonijos tikslas? kreipiasi į žmonijos pagrindus
* Sąmoningumas, kad esu Dievo mylimas - kreipiasi į Dievo pagrindus
* Atjauta, kaip padėti žmonėms pažinti save? - kreipiasi į paskirus žmones
2022 birželio 04 d., 16:31
atliko -
Pakeistos 676-681 eilutės iš
Skurdžiadvasiai, tai bendrai paklusnūs. Klausimus iškelia tik apibrėžtoje apimtyje. Jie užtat "skurdžiadvasiai", neišdidūs.
I thought that Buddha's eightfold way was equivalent to St.Peter's key's to heaven, but I think it is actually equivalent to...
The gradations are the keys to the dynamics of the {{Languages}} of life. They mediate the injections of various representations of God (as everything, anything, something) into the primary structure that transcends EverythingWishesForEverything. In each case, the gradations are matched to the QualitiesOfSigns which may be considered as part of that primary structure. Hence, the gradations are understood as interpolations:
The gradations are the keys to the dynamics of
į:
Palaiminimai
* Skurdžiadvasiai, tai bendrai paklusnūs. Klausimus iškelia tik apibrėžtoje apimtyje. Jie užtat "skurdžiadvasiai", neišdidūs.
Laipsnynai
* The gradations are the keys to the dynamics of the {{Languages}} of life. They mediate the injections of various representations of God (as everything, anything, something) into the primary structure that transcends EverythingWishesForEverything. In each case, the gradations are matched to the QualitiesOfSigns which may be considered as part of that primary structure. Hence, the gradations are understood as interpolations
* Skurdžiadvasiai, tai bendrai paklusnūs. Klausimus iškelia tik apibrėžtoje apimtyje. Jie užtat "skurdžiadvasiai", neišdidūs.
Laipsnynai
* The gradations are the keys to the dynamics of the {{Languages}} of life. They mediate the injections of various representations of God (as everything, anything, something) into the primary structure that transcends EverythingWishesForEverything. In each case, the gradations are matched to the QualitiesOfSigns which may be considered as part of that primary structure. Hence, the gradations are understood as interpolations
Pakeista 687 eilutė iš:
į:
Laipsnynais galima atitinkamai suprasti padalinimus:
2022 birželio 04 d., 16:29
atliko -
Pakeista 93 eilutė iš:
* Kodėl ženklų savybių pirmosios trys savybės sudaro trejybės ratą, tuo tarpu aštuongubo kelio antrojoje ketverybė yra (kalbų) trejybės ratas?
į:
* Kodėl ženklų savybių pirmosios trys savybės sudaro trejybės ratą, tuo tarpu aštuongubo kelio antrojoje ketverybė yra (kalbų) trejybės ratas? Ar vienas kitą papildo troškimai ir netroškimai?
2022 birželio 04 d., 16:29
atliko -
Pakeistos 93-94 eilutės iš
į:
* Kodėl ženklų savybių pirmosios trys savybės sudaro trejybės ratą, tuo tarpu aštuongubo kelio antrojoje ketverybė yra (kalbų) trejybės ratas?
Pakeistos 373-375 eilutės iš
į:
* Aštuongubas kelias neigia nulybės ir vienybės atvaizdus. O vienumas yra tai, kas ne viena ir kas ne nulis. Tad aštuongubas kelias išsako vienumą.
Pridėtos 422-425 eilutės:
Galima dvejaip suprasti ir taikyti ženklų savybių - atjautų - ryšį su aštuongubu keliu.
* Lygmenų poros
* ir X 000 000 X (ženklų savybių eilės tvarka)
* Lygmenų poros
* ir X 000 000 X (ženklų savybių eilės tvarka)
Pakeistos 689-691 eilutės iš
į:
'''Poreikiai ir poreikiai'''
Viskas apima patį asmenį (tiesiogiai - poreikiais):
Viskas apima patį asmenį (tiesiogiai - poreikiais):
Pakeistos 699-715 eilutės iš
* vardininkas - abejonė betko visumai
* naudininkas - abėjonė betko būčiai
* galininkas - abejonė betko dalyvavimui
* įnagininkas - abejonė betko žinojimui
* kilmininkas - abejonė betko sprendimui
* vietininkas - abejonė betko dorovei
Kažkas yra suprastas nuošalioje santvarkoje.
* morfizmas - lūkestis kažko visumai
* indukcija - lūkestis kažko būčiai
* algoritmo konstravimas - lūkestis kažko dalyvavimui
* substitucija - lūkestis kažko žinojimui
* atvejų nagrinėjimas - lūkestis kažko sprendimui
* konstravimas
į:
These are perhaps maps between God and good, for example:
* survival is the glory of God, glory is the survival of good; palaiminti kurie liūdi, jie bus paguosti
* security is the intent of God, intent is the security of good; palaiminti romieji, jie paveldės žemę
* acceptance is the example of God, example is the acceptance of good; palaiminti alkstantys ir trokštantys teisingumo, jie bus pasotinti
* self-esteem is the love of God, love is the self-esteem of good; palaiminti gailestingieji, jie sulauks gailestingumo
* opportunity is the work of God, work is the opportunity of good; palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą
* self-fulfillment is the command of God, command is the self-fulfillment of good. palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais
'''Linksniai ir abejonės'''
Betkuo laikomas veikėjas (asmuo netiesiogiai - abejonėmis):
* vardininkas - abejonė betko visumai - ar tikrai patinka? dorybė (Dievas yra vardininkas)
* naudininkas - abėjonė betko būčiai - ar tikrai reikia? pažinimas (Dievas yra naudininkas)
* galininkas - abejonė betko dalyvavimui - ar tikrai tikra? susivaldymas (Dievas yra galininkas)
* įnagininkas - abejonė betko žinojimui - ar tikrai keblu? ištvermė (Dievas yra įnagininkas)
* kilmininkas - abejonė betko sprendimui - ar tikrai protinga? pamaldumas (Dievas yra kilmininkas)
* vietininkas - abejonė betko dorovei - ar tikrai neteisinga? broliškumas (Dievas yra vietininkas)
Priimame požiūrį (jam suteikiame dvasią) tokiais būdais:
* subject without system is agent, its perspective is Do I truly like this?
* object without system is beneficiary, its perspective is Do I truly need this?
* process without system is goal/experience, its perspective is Is this truly real?
* subject within system is instrument, its perspective is Is this truly problematic?
* object within system is patient/theme, its perspective is Is this truly reasonable?
* process within system is location, its perspective is Is this truly wrong?
'''Matematikos įrodymo būdai ir lūkesčiai'''
Kažkas yra suprastas nuošalioje santvarkoje (asmuo netiesiogiai netiesiogiai - lūkesčiais)
* morfizmas - lūkestis kažko visumai - Teesie šventas tavo vardas
* indukcija - lūkestis kažko būčiai - Teateinie tavo karalystė
* algoritmo konstravimas - lūkestis kažko dalyvavimui - Teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje
* substitucija - lūkestis kažko žinojimui - Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
* atvejų nagrinėjimas - lūkestis kažko sprendimui - Atleisk mums mūsų kaltes kaip ir mes atliedžiame savo kaltininkams
* konstravimas - lūkestis kažko dorovei - Neleiks mūsų gundyti
Expectations are defined by searching and finding, both within the system, and without it. Peace: not search and not find, without system. Suspense: not search and not find, within system. We experience these conditions when we feel the dilemmas of the members of the gradation, and we consider them as searches.
||sad: search and not find, without system||system as expectation?||
||disgusted: not search and find, without system||existence as expectation?||
||happy: search and find, without system||participation as expectation?||
||surprised: search and not find, within system||knowledge as expectation?||
||afraid: not search and find, within system||decision as expectation?||
||excited: search and find, within system||structure as expectation?||
'''Atliepimai'''
* survival is the glory of God, glory is the survival of good; palaiminti kurie liūdi, jie bus paguosti
* security is the intent of God, intent is the security of good; palaiminti romieji, jie paveldės žemę
* acceptance is the example of God, example is the acceptance of good; palaiminti alkstantys ir trokštantys teisingumo, jie bus pasotinti
* self-esteem is the love of God, love is the self-esteem of good; palaiminti gailestingieji, jie sulauks gailestingumo
* opportunity is the work of God, work is the opportunity of good; palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą
* self-fulfillment is the command of God, command is the self-fulfillment of good. palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais
'''Linksniai ir abejonės'''
Betkuo laikomas veikėjas (asmuo netiesiogiai - abejonėmis):
* vardininkas - abejonė betko visumai - ar tikrai patinka? dorybė (Dievas yra vardininkas)
* naudininkas - abėjonė betko būčiai - ar tikrai reikia? pažinimas (Dievas yra naudininkas)
* galininkas - abejonė betko dalyvavimui - ar tikrai tikra? susivaldymas (Dievas yra galininkas)
* įnagininkas - abejonė betko žinojimui - ar tikrai keblu? ištvermė (Dievas yra įnagininkas)
* kilmininkas - abejonė betko sprendimui - ar tikrai protinga? pamaldumas (Dievas yra kilmininkas)
* vietininkas - abejonė betko dorovei - ar tikrai neteisinga? broliškumas (Dievas yra vietininkas)
Priimame požiūrį (jam suteikiame dvasią) tokiais būdais:
* subject without system is agent, its perspective is Do I truly like this?
* object without system is beneficiary, its perspective is Do I truly need this?
* process without system is goal/experience, its perspective is Is this truly real?
* subject within system is instrument, its perspective is Is this truly problematic?
* object within system is patient/theme, its perspective is Is this truly reasonable?
* process within system is location, its perspective is Is this truly wrong?
'''Matematikos įrodymo būdai ir lūkesčiai'''
Kažkas yra suprastas nuošalioje santvarkoje (asmuo netiesiogiai netiesiogiai - lūkesčiais)
* morfizmas - lūkestis kažko visumai - Teesie šventas tavo vardas
* indukcija - lūkestis kažko būčiai - Teateinie tavo karalystė
* algoritmo konstravimas - lūkestis kažko dalyvavimui - Teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje
* substitucija - lūkestis kažko žinojimui - Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
* atvejų nagrinėjimas - lūkestis kažko sprendimui - Atleisk mums mūsų kaltes kaip ir mes atliedžiame savo kaltininkams
* konstravimas - lūkestis kažko dorovei - Neleiks mūsų gundyti
Expectations are defined by searching and finding, both within the system, and without it. Peace: not search and not find, without system. Suspense: not search and not find, within system. We experience these conditions when we feel the dilemmas of the members of the gradation, and we consider them as searches.
||sad: search and not find, without system||system as expectation?||
||disgusted: not search and find, without system||existence as expectation?||
||happy: search and find, without system||participation as expectation?||
||surprised: search and not find, within system||knowledge as expectation?||
||afraid: not search and find, within system||decision as expectation?||
||excited: search and find, within system||structure as expectation?||
'''Atliepimai'''
Ištrintos 747-800 eilutės:
||need for security||existence as need?||
||need for acceptance, social||participation as need?||
||need for self-esteem||knowledge as need?||
||need for opportunity||decision as need?||
||need for self-fulfillment||structure as need?||
----
||Do I truly like this?||system as doubt?||
||Do I truly need this?||existence as doubt?||
||Is this truly real?||participation as doubt?||
||Is this truly problematic?||knowledge as doubt?||
||Is this truly reasonable?||decision as doubt?||
||Is this truly wrong?||structure as doubt?||
Expectations are defined by searching and finding, both within the system, and without it. Peace: not search and not find, without system. Suspense: not search and not find, within system. We experience these conditions when we feel the dilemmas of the members of the gradation, and we consider them as searches.
||sad: search and not find, without system||system as expectation?||
||disgusted: not search and find, without system||existence as expectation?||
||happy: search and find, without system||participation as expectation?||
||surprised: search and not find, within system||knowledge as expectation?||
||afraid: not search and find, within system||decision as expectation?||
||excited: search and find, within system||structure as expectation?||
These are perhaps maps between God and good, for example: survival is the glory of God, glory is the survival of good; security is the intent of God, intent is the security of good; acceptance is the example of God, example is the acceptance of good; self-esteem is the love of God, love is the self-esteem of good; opportunity is the work of God, work is the opportunity of good; self-fulfillment is the command of God, command is the self-fulfillment of good. And so on. Gradation is the interpolation between God is God and God is good. Also, think about how this relates to the eightfold way: God is glory, God is intent... (=blessed are those who mourn, for they will be comforted, blessed are the meek, for they will inherit the earth...) God is agent, God is beneficiary... (faith, virtue, ...
The different gradations seem to be based on different representations of the threesome/twosome, I need to explore this.
We take up the perspective (it is given spirit). For example:
* subject without system is agent, its perspective is Do I truly like this?
* object without system is beneficiary, its perspective is Do I truly need this?
* process without system is goal/experience, its perspective is Is this truly real?
* subject within system is instrument, its perspective is Is this truly problematic?
* object within system is patient/theme, its perspective is Is this truly reasonable?
* process within system is location, its perspective is Is this truly wrong?
The "taking up the spirit" is of various degrees, each giving rise to a different primary structure. The degree is given by the number of vantage points that it introduces: 0 for needs, 1 for doubts, 2 for expectations, 3 for trials. Perhaps this gives the amount of disruption to the original symmetry between the representation of the threesome within and without system.
||topology||(without system)||(within system)||
----
||necessary||glory||love||
||actual||intent||work||
||possible||example||command||
----
||subject||agent||instrument||
||object||beneficiary||theme, patient||
||process||goal, experience||location||
----
||many||morphism||substitution||
||all||induction||examination of cases||
||one||construction of algorithm||construction||
Aštuongubas kelias neigia nulybės ir vienybės atvaizdus. O vienumas yra tai, kas ne viena ir kas ne nulis. Tad aštuongubas kelias išsako vienumą.
Pakeistos 760-767 eilutės iš
Galima dvejaip suprasti ir taikyti ženklų savybių - antrinių sandarų - ryšį su aštuongubu keliu.
* Lygmenų poros
* ir X 000 000 X (jų eilės tvarka)
Ar tai susiję su aštuongubo kelio nesusivedimu: kodėl ženklų savybių žmogiškasis trejybės ratas yra pirmi trys? tuo tarpu 8-gubo kelio antrojojė pusėje?
Antrinėmis sandaromis
į:
Atjautomis atkuriamas Dievo troškimas sąlygose
2022 birželio 04 d., 15:53
atliko -
Pakeistos 411-412 eilutės iš
* The {{heart}} arises from the InversionEffect when everything wishes for everything.
į:
* Širdis iškyla išvertus požiūrį Dievui trokštant visko.
Aštuongubu keliu Dievas išeina už savęs ir priima kaip troškimus mūsų visus trenktus sumanymus.
* Aštuongubas kelias tarpininkauja tarp mūsų ir Dievo.
* Aštuongubas kelias apima kitus tris netroškimus (ir atjautomis - troškimus). Užtat yra trys aštuongubo kelio atmainos. Tuo tarpu lūkesčiai apima du netroškimus ir turi dvi atmainas. O abejonės apima vieną netroškimą ir turi vieną atmainą.
* Aštuongubas kelias mus su Dievu sieja požiūrio išvertimu taip kad nieką suprantame kaip nežinomumą.
* Aštuongubas kelias yra rėmai trim kalbom.
Aštuongubu keliu Dievas išeina už savęs ir priima kaip troškimus mūsų visus trenktus sumanymus.
* Aštuongubas kelias tarpininkauja tarp mūsų ir Dievo.
* Aštuongubas kelias apima kitus tris netroškimus (ir atjautomis - troškimus). Užtat yra trys aštuongubo kelio atmainos. Tuo tarpu lūkesčiai apima du netroškimus ir turi dvi atmainas. O abejonės apima vieną netroškimą ir turi vieną atmainą.
* Aštuongubas kelias mus su Dievu sieja požiūrio išvertimu taip kad nieką suprantame kaip nežinomumą.
* Aštuongubas kelias yra rėmai trim kalbom.
Ištrintos 431-434 eilutės:
Ištrintos 774-891 eilutės:
"The Eightfold Way" which I think relates to Buddha's Eightfold Way.
I'll now analyze a structure that I call "The Eightfold Way". Until recently it was the most comprehensive and intense structure that I knew of. Then I observed that I might best think of it as one of four families of primary structure that are frameworks for the representations of everything:
* everything wishes for everything, is loving, has no trials - but we have trials, for which the framework is "The Eightfold Way"
* everything wishes for anything, is calm, has no expectations - but we have expectations, for which the framework is "the emotional responses"
* everything wishes for something, is certain, has no doubts - but we have doubts, for which the framework is "the counterquestions"
* everything wishes for nothing, is self-sufficient, has no needs - but we have needs, for which the framework is "the operating principles".
I recently noticed a common structural basis for these frameworks. Also, I observed that the six "secondary structures" can be thought of
as injections given by pairs of levels of the primary structures. The
four primary structures and the six secondary structures so far
account for all of the structure that I am aware of. Together I think
they are related to the Ten Commandments.
Amongst all this structure, The Eightfold Way plays a focal role. It
is the structure that has God go beyond himself, take up seriously all
the crazy wishes that we invent. So it plays a mediating role between
us and God. It is the framework which is highest, in the sense that
the other three levels are injected into it, so that it has three
variants, the most of any such structure. I think that, in order to
deal with a God who goes beyond himself, it makes use of the inversion
effect, so that it has us look out onto nothing as the Unknown. It is
the framework that enables the dynamics of language: argumentation,
verbalization, narration.
I take the name from Buddha's Eightfold Way which I learned of in
college: "This is the noble eightfold way, namely, correct
understanding, correct intention, correct speech, correct action,
correct livelihood, correct attention, correct concentration, and
correct meditation." http://www.san.beck.org/Buddha.html No
explanation was given - and certainly, please point me to any that you
find thoughtful! Also, there is the trouble of translation, and of
understanding the original meaning. However, I played around with the
structure and thought I saw the four levels: whether, what, how, why.
Occuring twice.
* whether correct understanding correct livelihood
* what correct intention correct attention
* how correct speech correct concentration
* why correct action correct meditation
I decided, if the foursome (the division of everything into four
perspectives) was occuring twice, there must be something deep and
advanced here that I was not yet aware of.
Later, I noticed a very similar structure in St.Peter's Second Letter:
"...you may become partakers of the divine nature, having escaped from
the corruption that is in the world by lust. 1:5 Yes, and for this
very cause adding on your part all diligence, in your faith supply
moral excellence; and in moral excellence, knowledge; 1:6 and in
knowledge, self-control; and in self-control patience; and in patience
godliness; 1:7 and in godliness brotherly affection; and in brotherly
affection, love."
They seemed to match up:
* faith correct understanding (view)
* moral excellence (virtue) correct intention
* knowledge correct speech
* self-control correct action
* patience (endurance) correct livelihood
* godliness (prayerfulness) correct attention (effort)
* brotherly affection (brotherhood) correct concentration (mindfulness)
* love correct meditation (concentration)
Where I've added variant translations. (This page seems helpful, and
contains more explication about each step in Buddha's eightfold way:
http://www.geocities.com/Athens/Academy/9280/bt-1.htm#Contents )
At that point, my first years in graduate school, I was thinking a lot
about two other eight-lined structures, Jesus' prayer "Our Father" and
his Beatitudes ("Blessed are the poor..."). St.Peter's structure was
interesting because he starts with faith and ends with love, which
should be the goal of faith, so that seems quite profound. I had
noticed similarities between his and "Our Father" and the Beatitudes,
and the three seemed like structural permutations (with respect to the
threesome, especially being - doing - thinking).
So I decided that Buddha's eightfold way was essentially the same as
Peter's structure, which I called "St.Peter's Keys to Heaven" as that
seemed appropriate for something that profound. I'm not sure anybody
quite understands any of these structures, and I was going to explore
them structurally, so I thought I should focus on the Christian
versions, as I could make most direct use of my intuition. So I
looked for the underlying structure behind the three variants, and
that underlying structure I call "The Eightfold Way".
At that time I was interested in these structures because they seemed
to be frameworks enabling three different kinds of language:
argumentation, verbalization and narration. They were structures that
evoked dynamics out of statics! Much later, I did find a nice and
intense structural expression for the three variants, which I'll write
about. Now I'm interested in having a clear understanding of The
Eightfold Way with regard to the key concepts that emmanate from the
concept of Life. If I have clear understandings of The Eightfold Way,
and the other three primary structures, then I think I can have a lot
of insight for generating the secondary structures, which include the
three languages.
I will write separately about the structure of The Eightfold Way, and
also notes on Bhikkhu Ńanamoli selections "The Buddha's Teachings In
His Own Words".
For many years I thought it was the overarching structure, until I
realized that it is best to think of four separate structural
families, of which this is the most robust, and accepts injections
from the other three (but they also accept injections from each other,
giving rise to the static structures: divisions, criteria, topologies).
Consider how it emmanates from Life and the basic structures that I wrote about.
[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/351 |July 30, 2003]]
Pridėtos 945-950 eilutės:
Aštuongubą kelią nagrinėjau laiškuose:
* 2003 m. liepos 29 d., Living by Truth Nr.349
* 2003 m. liepos 30 d., Living by Truth Nr.351
2022 birželio 04 d., 15:34
atliko -
Pakeista 4 eilutė iš:
* [[Dievo valia]], [[Viena]], [[Kelionė]]
į:
* [[Dievo valia]], [[Viena]], [[Kelionė]], [[Viskas]]
Ištrintos 8-9 eilutės:
Pakeistos 92-93 eilutės iš
į:
* Kaip aštuongubu keliu paneigiami aplinkybės ar atvaizdai ar padalinimai?
Ištrintos 990-1001 eilutės:
Netroškimai
''Kaip aštuongubu keliu paneigiama aplinkybės ar atvaizdai ar padalinimai?''
Laipsnynas (pavadinimų, vieningumų):
* Dievas
* Kitas
* Tu/Aš
* Meilė
* Bendrystė
* Požiūriai
2022 birželio 04 d., 15:31
atliko -
Pakeistos 91-94 eilutės iš
į:
* Žinojimo rūmuose rūpėjimo šaka ir tikėjimo šaka sudaro aštuongubą kelią. Ar tai susiję su šv.Petro raktais į dangų, jo kelią iš tikėjimo į meilę? Ar meilė yra "rūpestis rūpesčiui rūpesčiui rūpesčiui"? Ir kaip susiję kitos aštuongubo kelio atmainos, Palaiminimai ir Tėve Mūsų?
* Kaip žinojimo rūmų aštuongubas kelias, Dievo proto viduje, susijęs su kalbomis Dievo veide?
* Aštuongubas kelias veda iš vidinio požiūrio į teigiamą jausmą, tad kur jame įžvelgti išorinį požiūrį? ir dorybę?
* Kaip žinojimo rūmų aštuongubas kelias, Dievo proto viduje, susijęs su kalbomis Dievo veide?
* Aštuongubas kelias veda iš vidinio požiūrio į teigiamą jausmą, tad kur jame įžvelgti išorinį požiūrį? ir dorybę?
Pakeistos 115-116 eilutės iš
į:
* Vertybė kartu teigia ir neigia meilę. Joje yra prieštaravimas, jo įtampa, kaip kad ironijoje.
Pakeistos 978-981 eilutės iš
Vidinis požiūris yra Dievas=Dievas. O teigiamas jausmas yra Dievas=gerumas. (Palyginti su šuoliu, tai šuolis į sandarą, išėjimas už savęs.) Aštuongubas kelias veda iš Dievas=Dievas į Dievas=gerumas, išsako tarpinius laipsnius, tai sandarumo laipsniai, įsijungimo į sandarą laipsniai. Kaip suprasti išorinį požiūrį? ir dorybę?
Žinojimo rūmuose rūpėjimo šaka ir tikėjimo šaka sudaro aštuongubą kelią. Ar tai susiję su šv.Petro raktais į dangų, jo kelią iš tikėjimo į meilę? Ar meilė yra "rūpestis rūpesčiui rūpesčiui rūpesčiui"? Ir kaip susiję kitos aštuongubo kelio atmainos, Palaiminimai ir Tėve Mūsų?
Žinojimo rūmuose rūpėjimo šaka ir tikėjimo šaka sudaro aštuongubą kelią. Ar tai susiję su šv.Petro raktais į dangų, jo kelią iš tikėjimo į meilę? Ar meilė yra "rūpestis rūpesčiui rūpesčiui rūpesčiui"? Ir kaip susiję kitos aštuongubo kelio atmainos, Palaiminimai ir Tėve Mūsų?
į:
Vidinis požiūris yra Dievas=Dievas. O teigiamas jausmas yra Dievas=gerumas. (Palyginti su šuoliu, tai šuolis į sandarą, išėjimas už savęs.) Aštuongubas kelias veda iš Dievas=Dievas į Dievas=gerumas, išsako tarpinius laipsnius, tai sandarumo laipsniai, įsijungimo į sandarą laipsniai.
Pakeistos 983-984 eilutės iš
į:
Pakeistos 990-993 eilutės iš
į:
Tėve mūsų
* "Tėve mūsų" yra ryšys su esamu Dievu, taip pat ryšio nebuvimas su "nesamu" Dievu už mūsų (skylė trejybei).
Netroškimai
* "Tėve mūsų" yra ryšys su esamu Dievu, taip pat ryšio nebuvimas su "nesamu" Dievu už mūsų (skylė trejybei).
Netroškimai
Ištrintos 1003-1004 eilutės:
Vertybė kartu teigia ir neigia meilę. Joje yra prieštaravimas, jo įtampa, kaip kad ironijoje.
2022 birželio 03 d., 19:52
atliko -
Pakeistos 26-27 eilutės iš
* Kaip vertybės susijusios su žmonių kertinėmis vertybėmis?
į:
* Kaip vertybės susijusios su žmonių kertinėmis vertybėmis?
* Kaip trys kalbos plėtoja vertybes?
* Kaip trys kalbos plėtoja vertybes?
2022 birželio 03 d., 19:52
atliko -
Pakeistos 24-26 eilutės iš
* Vertybes rūšiuoti ir susieti su sandaromis.
* Kaip kiekviena vertybė išreiškia meilę kokia nors sandara?
* Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai
* Kaip kiekviena vertybė išreiškia meilę kokia nors sandara?
* Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai
į:
* Vertybes rūšiuoti ir susieti su sandaromis.
* Kuria prasme aštuongubas kelias grindžia vertybes?
* Kaip vertybės susijusios su žmonių kertinėmis vertybėmis?
Dievo kertinė vertybė
* Kuria prasme aštuongubas kelias grindžia vertybes?
* Kaip vertybės susijusios su žmonių kertinėmis vertybėmis?
Dievo kertinė vertybė
Pridėtos 31-32 eilutės:
Kertinės vertybės
Pakeistos 38-46 eilutės iš
į:
* Homologija iš Dievo į kitą? per mane/tave? Iš meilės (ne Dievo) į kertinę vertybę (asmeninį Dievą? ar asmeninę meilę)? Kaip suvokti Dievą susijusį su kertine vertybe? Ar sutampa ar tai priešingybė? Koks santykis tarp Dievo ir kertinės vertybės? Paklausti žmonių. Pavyzdžiui: Gyventi tiesa: savarankiškai, savanoriškai sutapti, paklusti su Dievo dvasia. Kertinė vertybė yra tai, kas būtina meilei.
* Kaip kiekviena vertybė išreiškia meilę kokia nors sandara?
* Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
* Koks ryšys tarp kertinės vertybės ir dėmesio?
* Padaryti brėžinį asmenų apibrėžimų ir palyginti su brėžiniu kertinių vertybių.
* Kokius asmenis (Dievą, Mane, Tave, Kitą) sieja įvairios kertinės vertybės?
* Kertinės vertybės susijusios su poreikių tenkinimais. O kaip su kitais netroškimais?
* Kaip kertinės vertybės įvairiai išreiškia vienumą?
* Kaip kiekviena vertybė išreiškia meilę kokia nors sandara?
* Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
* Koks ryšys tarp kertinės vertybės ir dėmesio?
* Padaryti brėžinį asmenų apibrėžimų ir palyginti su brėžiniu kertinių vertybių.
* Kokius asmenis (Dievą, Mane, Tave, Kitą) sieja įvairios kertinės vertybės?
* Kertinės vertybės susijusios su poreikių tenkinimais. O kaip su kitais netroškimais?
* Kaip kertinės vertybės įvairiai išreiškia vienumą?
Ištrintos 88-92 eilutės:
* Padaryti brėžinį asmenų apibrėžimų ir palyginti su brėžiniu kertinių vertybių.
* Kokius asmenis (Dievą, Mane, Tave, Kitą) sieja įvairios kertinės vertybės?
* Kertinės vertybės susijusios su poreikių tenkinimais. O kaip su kitais netroškimais?
* Kaip kertinės vertybės įvairiai išreiškia vienumą?
2022 birželio 03 d., 16:24
atliko -
Pridėtos 1058-1061 eilutės:
* "Tėve mūsų" maldoje, pirmosios eilutės neigia vienybės atvaizdus, mat yra ryšys su Dievu, tad renkam Dievą vietoj savęs. O paskutinės eilutės neigia nulybės atvaizdus, mat neturim ryšio su Dievu.
* "Tėve mūsų" sieja vienybę su Kitu, ir ji išsakoma Mumis, juk tai Mūsų Dievas ir meldžiame už Mus.
* Pasakojimas sieja vienybę su Manimi, o įvardijimas su Tavimi, o pagrindimas su Kitu.
2022 birželio 02 d., 18:06
atliko -
Pakeistos 662-695 eilutės iš
* from {{Something}} to {{Slack}} - {{Argumentation}}
* from {{Anything}} to {{Slack}} - {{Verbalization}}
* from {{Everything}} to {{Slack}} - {{Narration}}
Here {{Slack}} is perhaps an interpretation of {{Nothing}} which might explain why it is unobservable.
These are injected from the structural framework for needs.
||survival||self-system as need||
||security||self-existence as need||
||acceptance, social||self-participation as need||
||self-esteem||self-knowledge as need||
||opportunity||self-decision as need||
||self-fulfillment||self-structure as need||
----
||morphism||system as doubt||
||induction||existence as doubt||
||construction of algorithm||participation as doubt||
||substitution||knowledge as doubt||
||examination of cases||decision as doubt||
||construction||structure as doubt||
----
||agent||system as expectation||
||beneficiary||existence as expectation||
||goal, experience||participation as expectation||
||instrument||knowledge as expectation||
||theme, patient||decision as expectation||
||location||structure as expectation||
We understand the not-wishes as dilemmas of the conditions for structure. We can understand the not-wishes as questions which the gradations ask.
* from {{Anything}} to {{Slack}} - {{Verbalization}}
* from {{Everything}} to {{Slack}} - {{Narration}}
Here {{Slack}} is perhaps an interpretation of {{Nothing}} which might explain why it is unobservable.
These are injected from the structural framework for needs.
||survival||self-system as need||
||security||self-existence as need||
||acceptance, social||self-participation as need||
||self
||opportunity||self-decision as need||
||self
||morphism||system as doubt||
||induction||existence as doubt||
||construction of algorithm||participation as doubt||
||substitution||knowledge as doubt||
||examination of cases||decision as doubt||
||construction||structure as doubt||
||agent||system as expectation||
||beneficiary||existence as expectation||
||goal, experience||participation as expectation||
||instrument||knowledge as expectation||
||theme, patient||decision as expectation||
||location||structure as expectation||
We understand the not-wishes as dilemmas of the conditions for structure.
į:
* pagrindimas: nuo (matematikos įrodymų) Kažko į Laisvumą
* įvardijimas: nuo (linksnių) Betko į Laisvumą
* pasakojimas: nuo (asmens poreikių) Visko į Laisvumą
Laisvumas gali būti Nieko supratimas ir dėl to nepastebimas.
Jais galima atitinkamai suprasti padalinimus:
Viskas apima patį asmenį:
* gyvybė - visko poreikis visumai
* saugumas - visko poreikis būčiai
* bendravimas - visko poreikis dalyvavimui
* vertės - visko poreikis žinojimui
* laisvės - visko poreikis sprendimui
* prasmės - visko poreikis dorovei
Betkuo laikomas veikėjas:
* vardininkas - abejonė betko visumai
* naudininkas - abėjonė betko būčiai
* galininkas - abejonė betko dalyvavimui
* įnagininkas - abejonė betko žinojimui
* kilmininkas - abejonė betko sprendimui
* vietininkas - abejonė betko dorovei
Kažkas yra suprastas nuošalioje santvarkoje.
* morfizmas - lūkestis kažko visumai
* indukcija - lūkestis kažko būčiai
* algoritmo konstravimas - lūkestis kažko dalyvavimui
* substitucija - lūkestis kažko žinojimui
* atvejų nagrinėjimas - lūkestis kažko sprendimui
* konstravimas - lūkestis kažko dorovei
Atliepimus galime suprasti kaip laipsnyno lygmenų užduodamus klausimus dėl sandaros sąlygų.
* įvardijimas: nuo (linksnių) Betko į Laisvumą
* pasakojimas: nuo (asmens poreikių) Visko į Laisvumą
Laisvumas gali būti Nieko supratimas ir dėl to nepastebimas.
Jais galima atitinkamai suprasti padalinimus:
Viskas apima patį asmenį:
* gyvybė - visko poreikis visumai
* saugumas - visko poreikis būčiai
* bendravimas - visko poreikis dalyvavimui
* vertės - visko poreikis žinojimui
* laisvės - visko poreikis sprendimui
* prasmės - visko poreikis dorovei
Betkuo laikomas veikėjas:
* vardininkas - abejonė betko visumai
* naudininkas - abėjonė betko būčiai
* galininkas - abejonė betko dalyvavimui
* įnagininkas - abejonė betko žinojimui
* kilmininkas - abejonė betko sprendimui
* vietininkas - abejonė betko dorovei
Kažkas yra suprastas nuošalioje santvarkoje.
* morfizmas - lūkestis kažko visumai
* indukcija - lūkestis kažko būčiai
* algoritmo konstravimas - lūkestis kažko dalyvavimui
* substitucija - lūkestis kažko žinojimui
* atvejų nagrinėjimas - lūkestis kažko sprendimui
* konstravimas - lūkestis kažko dorovei
Atliepimus galime suprasti kaip laipsnyno lygmenų užduodamus klausimus dėl sandaros sąlygų.
2022 birželio 02 d., 17:27
atliko -
Pakeistos 362-388 eilutės iš
Aštuongubo kelio sandara
į:
'''Aštuongubo kelio tikslas'''
* Ši santvarka sustato mus, netrokštančius visko, ir susieja su Dievu, trokštančio visko. Ta santvarka ir yra vertybė. Tad vertybė yra mūsų ribotumas bet taip pat mūsų ryšys su mus mylinčia neribota meile.
* We thereby care about unity, which manifests itself as God.
* The eightfold way allows us to listen to God, to be open to him. It has us alternate from a point of view where we are in touch with God and can let him take the initiatve, and a point of view where we are not in touch with God and so we ourselves take the initiative.
* Santvarka yra priemonė apibrėžti apimtį, kur mums dera vadovautis savo valia, ir tuo pačiu apimtį kur mums reikia vadovautis Dievu.
* The eightfold way is the structure that organizes all other structures.
* Yra trijų kalbų rėmai, tad leidžia mums žengti iš vienos sandaros į kitą.
* A plan for supporting God
* The EightfoldWay is the structure by which we can connect with God. If we pray (Our Father) to God with God, then God who is strong inside us prays to God who is weak outside us, but - line by line - God beyond us grows strong and takes over, and God who is in us dissipates. Whereas if we simply pray by ourselves to the God beyond us, then - line by line - it opens us up more to this God, and that God is able to recede. In either case, it heightens the God who is outside us, beyond us. And it shows that {{Love}} is this strength that comes from beyond and that makes way for us. Likewise, it is for us to love and allow for that which is beyond us.
* Vertybių ieškoti Dievo suvokime kitų, taip kaip poreikių santvarka suvokiame Dievą. Juk Dievas kiekvieną iš mūsų suvokia atskirai. Tam yra trejybė, kiekvieną kaip tokį apibrėžti ryšium su visais kitais, užtat visi esame išskirtini. Ieškoti, kaip tai įvyksta, kaip išsivystome.
* Perhaps [{{MinciuSodas/CaringAboutThinking}} caring about thinking] is that [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is the ''origin'' of the MandelbrotSet (if it is indeed God's key concept and shared as a value by all independent thinkers).
'''Ryšys su Dievu'''
Dievas ir gerumas
* Pasikartojantis Dievas, tai gerumas. Muziką galiu išreikšti tyla ir laike pasikartojančia tyla. Kūrinio pradžioje ir pabaigoje turi būti tyla. Muzika vyksta laike.
* Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.
Ryšys su Dievu
* trokštame - Dievas mumyse (sutampame). netrokštame - Dievas už mūsų (nesutampame)
* Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.
* Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.
* Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.
'''Aštuongubo kelio sandara'''
* Ši santvarka sustato mus, netrokštančius visko, ir susieja su Dievu, trokštančio visko. Ta santvarka ir yra vertybė. Tad vertybė yra mūsų ribotumas bet taip pat mūsų ryšys su mus mylinčia neribota meile.
* We thereby care about unity, which manifests itself as God.
* The eightfold way allows us to listen to God, to be open to him. It has us alternate from a point of view where we are in touch with God and can let him take the initiatve, and a point of view where we are not in touch with God and so we ourselves take the initiative.
* Santvarka yra priemonė apibrėžti apimtį, kur mums dera vadovautis savo valia, ir tuo pačiu apimtį kur mums reikia vadovautis Dievu.
* The eightfold way is the structure that organizes all other structures.
* Yra trijų kalbų rėmai, tad leidžia mums žengti iš vienos sandaros į kitą.
* A plan for supporting God
* The EightfoldWay is the structure by which we can connect with God. If we pray (Our Father) to God with God, then God who is strong inside us prays to God who is weak outside us, but - line by line - God beyond us grows strong and takes over, and God who is in us dissipates. Whereas if we simply pray by ourselves to the God beyond us, then - line by line - it opens us up more to this God, and that God is able to recede. In either case, it heightens the God who is outside us, beyond us. And it shows that {{Love}} is this strength that comes from beyond and that makes way for us. Likewise, it is for us to love and allow for that which is beyond us.
* Vertybių ieškoti Dievo suvokime kitų, taip kaip poreikių santvarka suvokiame Dievą. Juk Dievas kiekvieną iš mūsų suvokia atskirai. Tam yra trejybė, kiekvieną kaip tokį apibrėžti ryšium su visais kitais, užtat visi esame išskirtini. Ieškoti, kaip tai įvyksta, kaip išsivystome.
* Perhaps [{{MinciuSodas/CaringAboutThinking}} caring about thinking] is that [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is the ''origin'' of the MandelbrotSet (if it is indeed God's key concept and shared as a value by all independent thinkers).
'''Ryšys su Dievu'''
Dievas ir gerumas
* Pasikartojantis Dievas, tai gerumas. Muziką galiu išreikšti tyla ir laike pasikartojančia tyla. Kūrinio pradžioje ir pabaigoje turi būti tyla. Muzika vyksta laike.
* Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.
Ryšys su Dievu
* trokštame - Dievas mumyse (sutampame). netrokštame - Dievas už mūsų (nesutampame)
* Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.
* Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.
* Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.
'''Aštuongubo kelio sandara'''
Ištrintos 392-397 eilutės:
* Aštuongubas kelias žmogui išsako veiksmą -1 kaip Dievas nusileidžia į žemę.
* Aštuongubame kelyje žmogus be Dievo gyvena trejybės ratu, o žmogus su Dievu gyvena ketverybe.
* Aštuongubas kelias išverčia aštuonerybę.
Santvarkos ypatybės
Pakeistos 408-418 eilutės iš
* Pasikartojantis Dievas, tai gerumas. Muziką galiu išreikšti tyla ir laike pasikartojančia tyla
Ryšys su Dievu
* trokštame - Dievas mumyse
* Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.
* Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.
Septintas laipsnis
į:
* Tėve mūsų (ir kitos Aštuongubio kelio atmainos): verčiau tu mąstai negu aš mąstau... trejybe (nusistatyti - vykdyti - permąstyti) esame viena... o jos atvaizdu (būti, veikti, mąstyti) esame viena jeigu jį grindžiame Dievu, ne savimi, tai yra, jeigu grindžiame ko plačiau. Panašiai, gal lūkesčiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš pastovumo paieškos kylantys vienis, visybė, daugis). Abejonės remiasi į trejybės atvaizdą (iš tiesumo kylantys daiktas, eiga, asmuo). Poreikiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš akivaizdumo kylantys būtinas, tikras, galimas).
Kaip veikia aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias žmogui išsako veiksmą -1 kaip Dievas nusileidžia į žemę.
* Aštuongubame kelyje žmogus be Dievo gyvena trejybės ratu, o žmogus su Dievu gyvena ketverybe.
* Aštuongubas kelias išverčia aštuonerybę.
'''Septintasis požiūris'''
Kaip veikia aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias žmogui išsako veiksmą -1 kaip Dievas nusileidžia į žemę.
* Aštuongubame kelyje žmogus be Dievo gyvena trejybės ratu, o žmogus su Dievu gyvena ketverybe.
* Aštuongubas kelias išverčia aštuonerybę.
'''Septintasis požiūris'''
Pakeistos 429-464 eilutės iš
Laipsnynas
* 3 santykiai su žinojimu; 3 santykiai su nežinojimu.
* Laipsnynas susideda iš klausimų.
* Laipsnynas išsako šešis būdus kaip atskiriamas Dievas už mūsų ir Dievas mumyse.
* Laipsnyno pirmi trys nariai išsako Dievą požiūrį, o kiti trys nariai išsako mūsų, kaip Dievo įrankio požiūrį - tarpą tarp Dievo mumyse ir už mūsų.
* Laipsnynas 3+3 vidiniu išgyvenimu išreiškia buvimą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O išėjus už mūsų, viena trejybė, tai klausimas, atsakymas ir (eigos neribojantis) viskas, o kita trejybė, tai ribojančios apimtys. Tad gaunasi 2+4.
* Laipsnynas atitinka smegenų žievės šešis sluoksnius, kuriuos apmąsto Jeff Hawkins "On Intelligence".
* Laipsnyne yra dviprasmybė tarp vienokio ir kitokio Dievo: (tobulas) Dievas -> (pakankamas) gerumas. Paskui požiūriai atskyla ir "Aš esu" kiekvienas požiūrio tenkinimas tampa dviprasmiškas - su pasauliu ar už jo. Panašiai su dvejonėmis ir abejonėmis.
* Aštuongubu keliu - laipsnynu - tolydžiai sieju Dievą ir Kitą.
* Tėve mūsų (ir kitos Aštuongubio kelio atmainos): verčiau tu mąstai negu aš mąstau... trejybe (nusistatyti - vykdyti - permąstyti) esame viena... o jos atvaizdu (būti, veikti, mąstyti) esame viena jeigu jį grindžiame Dievu, ne savimi, tai yra, jeigu grindžiame ko plačiau. Panašiai, gal lūkesčiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš pastovumo paieškos kylantys vienis, visybė, daugis). Abejonės remiasi į trejybės atvaizdą (iš tiesumo kylantys daiktas, eiga, asmuo). Poreikiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš akivaizdumo kylantys būtinas, tikras, galimas).
Santvarkos tikslas
* Ši santvarka sustato mus, netrokštančius visko, ir susieja su Dievu, trokštančio visko. Ta santvarka ir yra vertybė. Tad vertybė yra mūsų ribotumas bet taip pat mūsų ryšys su mus mylinčia neribota meile.
* We thereby care about unity, which manifests itself as God.
* The eightfold way allows us to listen to God, to be open to him. It has us alternate from a point of view where we are in touch with God and can let him take the initiatve, and a point of view where we are not in touch with God and so we ourselves take the initiative.
* Santvarka yra priemonė apibrėžti apimtį, kur mums dera vadovautis savo valia, ir tuo pačiu apimtį kur mums reikia vadovautis Dievu.
* The eightfold way is the structure that organizes all other structures.
* Yra trijų kalbų rėmai, tad leidžia mums žengti iš vienos sandaros į kitą.
* A plan for supporting God
* The EightfoldWay is the structure by which we can connect with God. If we pray (Our Father) to God with God, then God who is strong inside us prays to God who is weak outside us, but - line by line - God beyond us grows strong and takes over, and God who is in us dissipates. Whereas if we simply pray by ourselves to the God beyond us, then - line by line - it opens us up more to this God, and that God is able to recede. In either case, it heightens the God who is outside us, beyond us. And it shows that {{Love}} is this strength that comes from beyond and that makes way for us. Likewise, it is for us to love and allow for that which is beyond us.
* Vertybių ieškoti Dievo suvokime kitų, taip kaip poreikių santvarka suvokiame Dievą. Juk Dievas kiekvieną iš mūsų suvokia atskirai. Tam yra trejybė, kiekvieną kaip tokį apibrėžti ryšium su visais kitais, užtat visi esame išskirtini. Ieškoti, kaip tai įvyksta, kaip išsivystome.
* Perhaps [{{MinciuSodas/CaringAboutThinking}} caring about thinking] is that [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is the ''origin'' of the MandelbrotSet (if it is indeed God's key concept and shared as a value by all independent thinkers).
Laipsnyno tikslas
* a "monster structure" that involves just apparently all basic structure, and organizes all the advanced structures. Structure connects the threesome, as the feeling of everything for the activity of anything by way of shifts, and the living of the representations of the threesome as the feeling of anything for the activity of everything in going beyond itself.
* Gradation expresses the separation between anything and everything. Shifts - representations of the threesome - express their identification. So we move from gradations to unity in representations.
* Each gradation relates a representation of the threesome with the threesome itself.
* The gradation makes it possible to work with {{Nothing}}. It does this by interpolating between or {{Something}} and {{Nothing}}, {{Anything}} and {{Nothing}}, or {{Everything}} and {{Nothing}}, and then extrapolating what {{Nothing}} must mean. Each of the CanonicalForms of the eightfold way identifies God with each of the eight elements of such a sequence (with endpoints as above, and the middle six given by the associated gradation).
* Gradation provides the conditions for will - it makes it possible to participate within a system, and also without it.
* The three gradations arise from injections into the life choices. They relate to the three non-cyclic representations of the threesome. They serve to relate God's extrasystemic point of view (where all topologies work together) and life's systemic point of view (where each topology stands separately).
* The perspectives of the gradations are what we identify God with. They are thereby an interpolation from God is God to God is good.
* We may think of there being two perspectives: without system and within system. How may they think together? Apparently, they are each first expressed in terms of a representation of the threesome. Perhaps this allows us to have perspectives, to treat them each separately, and associate them. These perspectives are either without system or within system. [Question, problem: what dictates the order of these topologies?]
* Gradation expresses the conditions for structure as not-wishes. We can consider the gradation as the identification of the characteristics of structure with not-wishes.
* Laipsnynas išskiria vidų ir išorę, priešpastato žmogiškąjį ir Dieviškąjį požiūrį, tai atveria psichologiją, grindžia atitinkamas sąvokas ir vertybes. Taip pat atveria galimybę bendravimui. Visas bendravimas išplaukia iš meilės, iš septinto požiūrio. O jisai išsivysto bendryste, kurią apibrėžia antrinės sandaros ir ypač kalbos.
* Laipsnynas susideda iš klausimų.
* Laipsnynas išsako šešis būdus kaip atskiriamas Dievas už mūsų ir Dievas mumyse.
* Laipsnyno pirmi trys nariai išsako Dievą požiūrį, o kiti trys nariai išsako mūsų, kaip Dievo įrankio požiūrį - tarpą tarp Dievo mumyse ir už mūsų.
* Laipsnynas 3+3 vidiniu išgyvenimu išreiškia buvimą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O išėjus už mūsų, viena trejybė, tai klausimas, atsakymas ir (eigos neribojantis) viskas, o kita trejybė, tai ribojančios apimtys. Tad gaunasi 2+4.
* Laipsnynas atitinka smegenų žievės šešis sluoksnius, kuriuos apmąsto Jeff Hawkins "On Intelligence".
* Laipsnyne yra dviprasmybė tarp vienokio ir kitokio Dievo: (tobulas) Dievas -> (pakankamas) gerumas. Paskui požiūriai atskyla ir "Aš esu" kiekvienas požiūrio tenkinimas tampa dviprasmiškas - su pasauliu ar už jo. Panašiai su dvejonėmis ir abejonėmis.
* Aštuongubu keliu - laipsnynu - tolydžiai sieju Dievą ir Kitą.
* Tėve mūsų (ir kitos Aštuongubio kelio atmainos): verčiau tu mąstai negu aš mąstau... trejybe (nusistatyti - vykdyti - permąstyti) esame viena... o jos atvaizdu (būti, veikti, mąstyti) esame viena jeigu jį grindžiame Dievu, ne savimi, tai yra, jeigu grindžiame ko plačiau. Panašiai, gal lūkesčiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš pastovumo paieškos kylantys vienis, visybė, daugis). Abejonės remiasi į trejybės atvaizdą (iš tiesumo kylantys daiktas, eiga, asmuo). Poreikiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš akivaizdumo kylantys būtinas, tikras, galimas).
Santvarkos tikslas
* Ši santvarka sustato mus, netrokštančius visko, ir susieja su Dievu, trokštančio visko. Ta santvarka ir yra vertybė. Tad vertybė yra mūsų ribotumas bet taip pat mūsų ryšys su mus mylinčia neribota meile.
* We thereby care about unity, which manifests itself as God.
* The eightfold way allows us to listen to God, to be open to him. It has us alternate from a point of view where we are in touch with God and can let him take the initiatve, and a point of view where we are not in touch with God and so we ourselves take the initiative.
* Santvarka yra priemonė apibrėžti apimtį, kur mums dera vadovautis savo valia, ir tuo pačiu apimtį kur mums reikia vadovautis Dievu.
* The eightfold way is the structure that organizes all other structures.
* Yra trijų kalbų rėmai, tad leidžia mums žengti iš vienos sandaros į kitą.
* A plan for supporting God
* The EightfoldWay is the structure by which we can connect with God. If we pray (Our Father) to God with God, then God who is strong inside us prays to God who is weak outside us, but - line by line - God beyond us grows strong and takes over, and God who is in us dissipates. Whereas if we simply pray by ourselves to the God beyond us, then - line by line - it opens us up more to this God, and that God is able to recede. In either case, it heightens the God who is outside us, beyond us. And it shows that {{Love}} is this strength that comes from beyond and that makes way for us. Likewise, it is for us to love and allow for that which is beyond us.
* Vertybių ieškoti Dievo suvokime kitų, taip kaip poreikių santvarka suvokiame Dievą. Juk Dievas kiekvieną iš mūsų suvokia atskirai. Tam yra trejybė, kiekvieną kaip tokį apibrėžti ryšium su visais kitais, užtat visi esame išskirtini. Ieškoti, kaip tai įvyksta, kaip išsivystome.
* Perhaps [{{MinciuSodas/CaringAboutThinking}} caring about thinking
Laipsnyno tikslas
* a "monster structure" that involves just apparently all basic structure, and organizes all the advanced structures. Structure connects the threesome, as the feeling of everything for the activity of anything by way of shifts, and the living of the representations of the threesome as the feeling of anything for the activity of everything in going beyond itself.
* Gradation expresses the separation between anything and everything. Shifts - representations of the threesome - express their identification. So we move from gradations to unity in representations.
* Each gradation relates a representation of the threesome with the threesome itself.
* The gradation makes it possible to work with {{Nothing}}. It does this by interpolating between or {{Something}} and {{Nothing}}, {{Anything}} and {{Nothing}}, or {{Everything}} and {{Nothing}}, and then extrapolating what {{Nothing}} must mean. Each of the CanonicalForms of the eightfold way identifies God with each of the eight elements of such a sequence (with endpoints as above, and the middle six given by the associated gradation).
* Gradation provides the conditions for will - it makes it possible to participate within a system, and also without it.
* The three gradations arise from injections into the life choices. They relate to the three non-cyclic representations of the threesome. They serve to relate God's extrasystemic point of view (where all topologies work together) and life's systemic point of view (where each topology stands separately).
* The perspectives of the gradations are what we identify God with. They are thereby an interpolation from God is God to God is good.
* We may think of there being two perspectives: without system and within system. How may they think together? Apparently, they are each first expressed in terms of a representation of the threesome. Perhaps this allows us to have perspectives, to treat them each separately, and associate them. These perspectives are either without system or within system. [Question, problem: what dictates the order of these topologies?]
* Gradation expresses the conditions for structure as not-wishes. We can consider the gradation as the identification of the characteristics of structure with not-wishes.
* Laipsnynas išskiria vidų ir išorę, priešpastato žmogiškąjį ir Dieviškąjį požiūrį, tai atveria psichologiją, grindžia atitinkamas sąvokas ir vertybes. Taip pat atveria galimybę bendravimui. Visas bendravimas išplaukia iš meilės, iš septinto požiūrio. O jisai išsivysto bendryste, kurią apibrėžia antrinės sandaros ir ypač kalbos.
į:
'''[[Laipsnynas]]'''
2022 birželio 02 d., 17:20
atliko -
Pridėtos 372-387 eilutės:
Santvarkos ypatybės
* This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.
* The Eightfold Way lets us go beyond ourselves as to why we care, they let us take the perspective of love.
* The EightfoldWay is structured by the QualitiesOfSigns, which allows for {{Gradations}}.
* It pulls together the two representations of the foursome: the first four lines give the representation in terms of point of view, and the second four lines the representation in terms of situation.
* It matches God with everything in the first line, with the elements of the gradation in the middle six lines, and with nothing in the final line.
* The eightfold way matches negations of the four RepresentationsOfTheNullsome with negations of the four RepresentationsOfTheOnesome.
* It relates Eternal life, wisdom, good will, God's will with life, anything, choosing, will.
* The {{heart}} arises from the InversionEffect when everything wishes for everything.
There is a General Structure for all four kinds of "structural framework", and in particular, the "eightfold way", the framework around loving.
This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.
The structural framework for loving has God represented most broadly, through 3 perspectives, with each connected by means of an open channel to one of the perspectives in the three-cycle system. This defines the Eightfold Way.
* This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.
* The Eightfold Way lets us go beyond ourselves as to why we care, they let us take the perspective of love.
* The EightfoldWay is structured by the QualitiesOfSigns, which allows for {{Gradations}}.
* It pulls together the two representations of the foursome: the first four lines give the representation in terms of point of view, and the second four lines the representation in terms of situation.
* It matches God with everything in the first line, with the elements of the gradation in the middle six lines, and with nothing in the final line.
* The eightfold way matches negations of the four RepresentationsOfTheNullsome with negations of the four RepresentationsOfTheOnesome.
* It relates Eternal life, wisdom, good will, God's will with life, anything, choosing, will.
* The {{heart}} arises from the InversionEffect when everything wishes for everything.
There is a General Structure for all four kinds of "structural framework", and in particular, the "eightfold way", the framework around loving.
This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.
The structural framework for loving has God represented most broadly, through 3 perspectives, with each connected by means of an open channel to one of the perspectives in the three-cycle system. This defines the Eightfold Way.
Pakeistos 462-477 eilutės iš
* This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.
* The Eightfold Way lets us go beyond ourselves as to why we care, they let us take the perspective of love.
* The EightfoldWay is structured by the QualitiesOfSigns, which allows for {{Gradations}}.
* It pulls together the two representations of the foursome: the first four lines give the representation in terms of point of view, and the second four lines the representation in terms of situation.
* It matches God with everything in the first line, with the elements of the gradation in the middle six lines, and with nothing in the final line.
* The eightfold way matches negations of the four RepresentationsOfTheNullsome with negations of the four RepresentationsOfTheOnesome.
* It relates Eternal life, wisdom, good will, God's will with life, anything, choosing, will.
* The {{heart}} arises from the InversionEffect when everything wishes for everything.
There is a General Structure for all four kinds of "structural framework", and in particular, the "eightfold way", the framework around loving.
This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.
The structural framework for loving has God represented most broadly, through 3 perspectives, with each connected by means of an open channel to one of the perspectives in the three-cycle system. This defines the Eightfold Way.
į:
Pakeistos 495-503 eilutės iš
for the divisions of everything: onesome, twosome, threesome and
foursome, fivesome, sixsome with nullsome and sevensome as bookends.
This structure seems to be rooted in the Structural Framework for all
structure
Eightfold Way may perhaps be interpreted as the equation for
consciousness of the sixsome, 6+3=1.
Also, the six secondary structures form such a gradation
į:
Laipsnyną sudaro šeši visko padalinimai tarp nulybės ir septynerybės: vienybė, dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė. Nulybė ir septynerybė yra tarsi jų atramos.
Aštuongubas kelias susijęs su aštuonerybe, su visiems keturiems netroškimams bendra sandara.
Aštuongubą kelią grindžia šešerybės sąmoningumo lygtis 6+3=1.
Laipsnyną sudaro šešios atjautos:
Aštuongubas kelias susijęs su aštuonerybe, su visiems keturiems netroškimams bendra sandara.
Aštuongubą kelią grindžia šešerybės sąmoningumo lygtis 6+3=1.
Laipsnyną sudaro šešios atjautos:
Pakeistos 582-585 eilutės iš
Attach:depend.gif
[+Trys esminiai pavyzdžiai+]
[+
į:
------------------------------
%center%Attach:depend.gif
>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------------------------
[+Aštuongubo kelio trys atmainos+]
---------------------------
>><<
%center%Attach:depend.gif
>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------------------------
[+Aštuongubo kelio trys atmainos+]
---------------------------
>><<
Pakeistos 771-773 eilutės iš
Attach:VertybiuZemelapis.jpg
į:
----------------------
%center%Attach:VertybiuZemelapis.jpg
----------------------
%center%Attach:VertybiuZemelapis.jpg
----------------------
2022 birželio 02 d., 17:06
atliko -
Pakeistos 343-344 eilutės iš
į:
'''Kas yra aštuongubas kelias. Kokia jo esmė.'''
Netroškimas visko.
Netroškimas visko.
Pridėtos 347-354 eilutės:
* Aštuongubo kelio netroškimus vadindavau įsipareigojimais, ''commitments''. Juos siedavau su šešerybės atvaizdų dorybėmis (nuoširdumu, viltimi, drąsa) ir vidiniais požiūriais (paklusti, tikėti, rūpintis).
Ryšys su Dievu
* Sutampame su asmeniu, tuo tarpu kitais netroškimais sprendžiame savo vidinį susistatymą.
* Kaip sutampame su Dievu už mūsų nuliniu požiūriu, su Dievu mumyse - Kitu - septintu požiūriu, ir kaip šiuodu sutapimus sieja laipsnynas.
* [[Viena kitu]]: Aštuongubu keliu siejamas sutapimas su Dievu nuliniu požiūriu ir sutapimas su kitu septintu požiūriu.
* Aštuongubas kelias išsako ryšį tarp nebūtino Dievo (tobulo - nulinio požiūrio) ir būtino Dievo (pakankamo - septinto požiūrio - Dievo esme, Meile). Šešios ženklų savybės, šeši pertvarkymai, trejybės nariai ir jos poslinkiai išsako ryšį tarp nebūtino ir būtino Dievo. Būtinas Dievas pertvarko nebūtiną Dievą. Aštuongubas kelias nutaiko vidurį tarp tobulo Dievo (su kuriuo palaikome ryšį trejybės nariais) ir pakankamo Dievo (su kuriuo nepalaikome ryšio trejybės poslinkiais). Yra keturi lygmenys: tobulas Dievas - dvasia, ryšiai su juo - sandara, nebuvimas ryšių su Dievu - atvaizdai, pakankamas Dievas - esmė.
* Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.
Gyvybės palaikymas
Ryšys su Dievu
* Sutampame su asmeniu, tuo tarpu kitais netroškimais sprendžiame savo vidinį susistatymą.
* Kaip sutampame su Dievu už mūsų nuliniu požiūriu, su Dievu mumyse - Kitu - septintu požiūriu, ir kaip šiuodu sutapimus sieja laipsnynas.
* [[Viena kitu]]: Aštuongubu keliu siejamas sutapimas su Dievu nuliniu požiūriu ir sutapimas su kitu septintu požiūriu.
* Aštuongubas kelias išsako ryšį tarp nebūtino Dievo (tobulo - nulinio požiūrio) ir būtino Dievo (pakankamo - septinto požiūrio - Dievo esme, Meile). Šešios ženklų savybės, šeši pertvarkymai, trejybės nariai ir jos poslinkiai išsako ryšį tarp nebūtino ir būtino Dievo. Būtinas Dievas pertvarko nebūtiną Dievą. Aštuongubas kelias nutaiko vidurį tarp tobulo Dievo (su kuriuo palaikome ryšį trejybės nariais) ir pakankamo Dievo (su kuriuo nepalaikome ryšio trejybės poslinkiais). Yra keturi lygmenys: tobulas Dievas - dvasia, ryšiai su juo - sandara, nebuvimas ryšių su Dievu - atvaizdai, pakankamas Dievas - esmė.
* Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.
Gyvybės palaikymas
Pridėta 356 eilutė:
Gyvenimo lygties lygmenys
Ištrinta 357 eilutė:
Pakeista 359 eilutė iš:
į:
Atvaizdų santykiai
Pridėtos 361-364 eilutės:
Aštuongubo kelio sandara
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O meilės mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.
* Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
Pakeistos 366-375 eilutės iš
* Aštuongubas kelias išsako ryšį tarp nebūtino Dievo (tobulo - nulinio požiūrio) ir būtino Dievo (pakankamo - septinto požiūrio - Dievo esme, Meile). Šešios ženklų savybės, šeši pertvarkymai, trejybės nariai ir jos poslinkiai išsako ryšį tarp nebūtino ir būtino Dievo. Būtinas Dievas pertvarko nebūtiną Dievą. Aštuongubas kelias nutaiko vidurį tarp tobulo Dievo (su kuriuo palaikome ryšį trejybės nariais) ir pakankamo Dievo (su kuriuo nepalaikome ryšio trejybės poslinkiais). Yra keturi lygmenys: tobulas Dievas - dvasia, ryšiai su juo - sandara, nebuvimas ryšių su Dievu - atvaizdai, pakankamas Dievas - esmė.
* Aštuongubo kelio netroškimus vadindavau įsipareigojimais, ''commitments''. Juos siedavau su šešerybės atvaizdų dorybėmis (nuoširdumu, viltimi, drąsa) ir vidiniais požiūriais (paklusti, tikėti, rūpintis).
Aštuongubo kelio esmė
* Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.
Aštuongubo kelio sandara
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O meilės mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.
į:
Pridėtos 400-401 eilutės:
* Tėve mūsų (ir kitos Aštuongubio kelio atmainos): verčiau tu mąstai negu aš mąstau... trejybe (nusistatyti - vykdyti - permąstyti) esame viena... o jos atvaizdu (būti, veikti, mąstyti) esame viena jeigu jį grindžiame Dievu, ne savimi, tai yra, jeigu grindžiame ko plačiau. Panašiai, gal lūkesčiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš pastovumo paieškos kylantys vienis, visybė, daugis). Abejonės remiasi į trejybės atvaizdą (iš tiesumo kylantys daiktas, eiga, asmuo). Poreikiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš akivaizdumo kylantys būtinas, tikras, galimas).
2022 birželio 02 d., 16:57
atliko -
Pridėtos 243-245 eilutės:
Klausimai
* Kai save pažįsti, gali atsisakyti savęs ir žiūrėti plačiau, užtat kyla klausimai - gyveni plačiau - nes nesutampa.
* Kai save pažįsti, gali atsisakyti savęs ir žiūrėti plačiau, užtat kyla klausimai - gyveni plačiau - nes nesutampa.
Pridėtos 268-270 eilutės:
Dievo vertybės
* Dievo vertybės yra šventos, pavyzdžiui, šventa išmintis.
* Dievo vertybės yra šventos, pavyzdžiui, šventa išmintis.
Pridėtos 357-367 eilutės:
Aštuongubo kelio esmė
* Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.
Aštuongubo kelio sandara
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O meilės mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.
Kaip veikia aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias žmogui išsako veiksmą -1 kaip Dievas nusileidžia į žemę.
* Aštuongubame kelyje žmogus be Dievo gyvena trejybės ratu, o žmogus su Dievu gyvena ketverybe.
* Aštuongubas kelias išverčia aštuonerybę.
* Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.
Aštuongubo kelio sandara
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O meilės mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.
Kaip veikia aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias žmogui išsako veiksmą -1 kaip Dievas nusileidžia į žemę.
* Aštuongubame kelyje žmogus be Dievo gyvena trejybės ratu, o žmogus su Dievu gyvena ketverybe.
* Aštuongubas kelias išverčia aštuonerybę.
Ištrintos 1058-1090 eilutės:
Klausimai
* Kai save pažįsti, gali atsisakyti savęs ir žiūrėti plačiau, užtat kyla klausimai - gyveni plačiau - nes nesutampa.
Valia
* Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kai mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
Dievo vertybės
* Dievo vertybės yra šventos, pavyzdžiui, šventa išmintis.
Aštuongubo kelio esmė
* Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.
Aštuongubo kelio sandara
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O meilės mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.
Kaip veikia aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias žmogui išsako veiksmą -1 kaip Dievas nusileidžia į žemę.
* Aštuongubame kelyje žmogus be Dievo gyvena trejybės ratu, o žmogus su Dievu gyvena ketverybe.
* Aštuongubas kelias išverčia aštuonerybę.
Tėve mūsų
* Aštuongubo kelio atmainoje "Tėve mūsų" Dievo (esamybės) ir žmogaus (galimybės) būklės vienas kitą papildo, tarsi prijungtiniai funktoriai nusakantys tarpą.
* Dievas su kuriuo neturiu ryšio yra mano gelmėse.
* Susapnavau: Nenoriu pasimesti pragare nes neatseksiu kelio lauk nes pragare visi meluoja.
Palaiminimai
* Jėzaus "Palaiminimai" išsako dangaus karalystės - šviesuolių bendrystės vaidmenis: skurdžiadvasis (norintis pasitikrinti, nenorintis aklai tikėti), liūdintysis, romusis (stebėtojas), alkstantis ir trokštantis teisybės, gailestingasis, tyraširdis, taikdarys, persekiojamas dėl teisybės. Šie vaidmenys iškyla derinant bendrystę kurioje Dievas nebūtinai geras, yra neišvengiama neteisybė.
* Palaiminimai yra aštuongubo kelio atmaina palaikanti pasakojimą, susikalbėjimą iš įvairių kampų vardan bendrystės. Žmogus yra balsų bendruomenė.
* Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais - tai šeštas lygmuo, beveik aukščiausias, bet taikdariams reikalingi kiršintojai. O aukščiausiam lygmeniui - palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - nereikalingi kiršintojai. Tad galima ištirti priešingybių vaidmenį Palaiminimuose.
2022 birželio 02 d., 16:52
atliko -
Pakeistos 194-200 eilutės iš
į:
* Prieštaravimo išdava: vertybė (meilės neigimas) yra meilės pjūvis.
Vertybės - rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas
* Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
* Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
* Įsisavinimas vidinio požiūrio svarbus vienumui nes negali kilti iš išorinio požiūrio, tai tik laikinas, sąlygiškas paskatinimas, pavaizdavimas, išraiškai vaizduotei, kad suvoktumėme. Išoriniu požiūriu Dievas randa bendrą kalbą su mūsų vaizduote, bendrą suvokimą, o vidiniu požiūriu susikalbame su Dievu, jį suprantame ir su juo susideriname.
Vertybės - rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas
* Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
* Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
* Įsisavinimas vidinio požiūrio svarbus vienumui nes negali kilti iš išorinio požiūrio, tai tik laikinas, sąlygiškas paskatinimas, pavaizdavimas, išraiškai vaizduotei, kad suvoktumėme. Išoriniu požiūriu Dievas randa bendrą kalbą su mūsų vaizduote, bendrą suvokimą, o vidiniu požiūriu susikalbame su Dievu, jį suprantame ir su juo susideriname.
Pakeistos 218-227 eilutės iš
į:
* Kertinė vertybė išreiškia asmenų santykius.
* Kertinėse vertybės ieškoti paklusimo (gyventi tiesa), tikėjimo, rūpėjimo.
* Kertinės vertybės susijusios su šešerybės atvaizdais, lūkesčiais, su jausmais, pavyzdžiui, grožis ir tiesa.
* Vertybės taip pat iškyla aštuongubame kelyje.
* Kertinė vertybė sieja visumą ir vienį, pavyzdžiui, visybė=Gyventi tiesa=vienis.
* Bendrauti palaikant bendrystę kurioje Dievas dalyvautų, tad kertinių vertybių pagrindu, nes Dievui pripažįsta visuminį dalyvavimą.
* Gyventi tiesa sieja Mane ir Dievą. (Man kiti nelabai svarbūs).
* Kertinė vertybė yra pasekmė sąmoningumo santykio su savastimi.
* Angelai - kertinės vertybės. Velniai - netikros, bergdžios, baigtinės vertybės, neryškėjančios, be atvirumo, tad be ryšio su Dievu.
* Kertinėse vertybės ieškoti paklusimo (gyventi tiesa), tikėjimo, rūpėjimo.
* Kertinės vertybės susijusios su šešerybės atvaizdais, lūkesčiais, su jausmais, pavyzdžiui, grožis ir tiesa.
* Vertybės taip pat iškyla aštuongubame kelyje.
* Kertinė vertybė sieja visumą ir vienį, pavyzdžiui, visybė=Gyventi tiesa=vienis.
* Bendrauti palaikant bendrystę kurioje Dievas dalyvautų, tad kertinių vertybių pagrindu, nes Dievui pripažįsta visuminį dalyvavimą.
* Gyventi tiesa sieja Mane ir Dievą. (Man kiti nelabai svarbūs).
* Kertinė vertybė yra pasekmė sąmoningumo santykio su savastimi.
* Angelai - kertinės vertybės. Velniai - netikros, bergdžios, baigtinės vertybės, neryškėjančios, be atvirumo, tad be ryšio su Dievu.
Pakeistos 1043-1058 eilutės iš
Kertinė vertybė
* Kertinė vertybė išreiškia asmenų santykius.
* Kertinėse vertybės ieškoti paklusimo (gyventi tiesa), tikėjimo, rūpėjimo.
* Kertinės vertybės susijusios su šešerybės atvaizdais, lūkesčiais, su jausmais, pavyzdžiui, grožis ir tiesa.
* Vertybės taip pat iškyla aštuongubame kelyje.
* Kertinė vertybė sieja visumą ir vienį, pavyzdžiui, visybė=Gyventi tiesa=vienis.
* Bendrauti palaikant bendrystę kurioje Dievas dalyvautų, tad kertinių vertybių pagrindu, nes Dievui pripažįsta visuminį dalyvavimą.
* Gyventi tiesa sieja Mane ir Dievą. (Man kiti nelabai svarbūs).
Vertybės - rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas
* Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
* Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
* Įsisavinimas vidinio požiūrio svarbus vienumui nes negali kilti iš išorinio požiūrio, tai tik laikinas, sąlygiškas paskatinimas, pavaizdavimas, išraiškai vaizduotei, kad suvoktumėme. Išoriniu požiūriu Dievas randa bendrą kalbą su mūsų vaizduote, bendrą suvokimą, o vidiniu požiūriu susikalbame su Dievu, jį suprantame ir su juo susideriname.
į:
Klausimai
Pakeistos 1045-1046 eilutės iš
* Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
į:
Valia
* Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kai mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
* Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kai mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
Ištrintos 1071-1074 eilutės:
Vertybė
* Prieštaravimo išdava: vertybė (meilės neigimas) yra meilės pjūvis.
* Angelai - kertinės vertybės. Velniai - netikros, bergdžios, baigtinės vertybės, neryškėjančios, be atvirumo, tad be ryšio su Dievu.
2022 birželio 02 d., 16:41
atliko -
Pridėtos 77-83 eilutės:
* Koks ryšys tarp kertinės vertybės ir dėmesio?
* Padaryti brėžinį asmenų apibrėžimų ir palyginti su brėžiniu kertinių vertybių.
* Kokius asmenis (Dievą, Mane, Tave, Kitą) sieja įvairios kertinės vertybės?
* Kertinės vertybės susijusios su poreikių tenkinimais. O kaip su kitais netroškimais?
* Kaip kertinės vertybės įvairiai išreiškia vienumą?
* Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?
* Padaryti brėžinį asmenų apibrėžimų ir palyginti su brėžiniu kertinių vertybių.
* Kokius asmenis (Dievą, Mane, Tave, Kitą) sieja įvairios kertinės vertybės?
* Kertinės vertybės susijusios su poreikių tenkinimais. O kaip su kitais netroškimais?
* Kaip kertinės vertybės įvairiai išreiškia vienumą?
* Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?
Ištrintos 1030-1031 eilutės:
* Padaryti brėžinį asmenų apibrėžimų ir palyginti su brėžiniu kertinių vertybių.
Ištrinta 1034 eilutė:
Ištrinta 1035 eilutė:
Pakeistos 1037-1044 eilutės iš
* Gyventi tiesa sieja Mane ir Dievą. (Man kiti nelabai svarbūs). Kokius asmenis sieja kitos kertinės vertybės?
* Susapnavau: Nenoriu pasimesti pragare nes neatseksiu kelio lauk nes pragare visi meluoja.
* Aštuongubame kelyje žmogus be Dievo gyvena trejybės ratu, o žmogus su Dievu gyvena ketverybe.
* Aštuongubas kelias išverčia aštuonerybę.
* Susapnavau: Nenoriu pasimesti pragare nes neatseksiu kelio lauk nes pragare visi meluoja.
* Aštuongubame kelyje žmogus be Dievo gyvena trejybės ratu, o žmogus su Dievu gyvena ketverybe.
* Aštuongubas kelias išverčia aštuonerybę.
į:
* Gyventi tiesa sieja Mane ir Dievą. (Man kiti nelabai svarbūs).
Ištrinta 1041 eilutė:
Ištrinta 1043 eilutė:
Pakeistos 1046-1047 eilutės iš
į:
Dievo vertybės
Pridėtos 1049-1050 eilutės:
Aštuongubo kelio esmė
Pridėta 1053 eilutė:
Aštuongubo kelio sandara
Pridėtos 1056-1062 eilutės:
Kaip veikia aštuongubas kelias
* Aštuongubas kelias žmogui išsako veiksmą -1 kaip Dievas nusileidžia į žemę.
* Aštuongubame kelyje žmogus be Dievo gyvena trejybės ratu, o žmogus su Dievu gyvena ketverybe.
* Aštuongubas kelias išverčia aštuonerybę.
Tėve mūsų
* Aštuongubo kelio atmainoje "Tėve mūsų" Dievo (esamybės) ir žmogaus (galimybės) būklės vienas kitą papildo, tarsi prijungtiniai funktoriai nusakantys tarpą.
* Aštuongubas kelias žmogui išsako veiksmą -1 kaip Dievas nusileidžia į žemę.
* Aštuongubame kelyje žmogus be Dievo gyvena trejybės ratu, o žmogus su Dievu gyvena ketverybe.
* Aštuongubas kelias išverčia aštuonerybę.
Tėve mūsų
* Aštuongubo kelio atmainoje "Tėve mūsų" Dievo (esamybės) ir žmogaus (galimybės) būklės vienas kitą papildo, tarsi prijungtiniai funktoriai nusakantys tarpą.
Pakeistos 1064-1067 eilutės iš
* Aštuongubo kelio atmainoje "Tėve mūsų" Dievo (esamybės) ir žmogaus (galimybės) būklės vienas kitą papildo, tarsi prijungtiniai funktoriai nusakantys tarpą
į:
* Susapnavau: Nenoriu pasimesti pragare nes neatseksiu kelio lauk nes pragare visi meluoja.
Pakeistos 1069-1071 eilutės iš
į:
* Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais - tai šeštas lygmuo, beveik aukščiausias, bet taikdariams reikalingi kiršintojai. O aukščiausiam lygmeniui - palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - nereikalingi kiršintojai. Tad galima ištirti priešingybių vaidmenį Palaiminimuose.
Vertybė
Vertybė
Pakeistos 1073-1075 eilutės iš
į:
* Angelai - kertinės vertybės. Velniai - netikros, bergdžios, baigtinės vertybės, neryškėjančios, be atvirumo, tad be ryšio su Dievu.
Pakeistos 1080-1088 eilutės iš
Eilę metų kas rytą permąstydavo sąrašą, ką turėčiau nuveikti, tuomi lavindavau savo vaizduotę ir plėtojau, kas man rūpi. Manau, tai panašu į aštuongubą kelią. Keturiais rūpesčiais ugdau ryšį su Dievu, keturiais lavinu atjautą kitiems.
*Be with God
*foster my conscience
*foster my willpower
*foster my stewardship
*be curious
*serve others
*support others' endeavors
*be successful.
*
*foster my conscience
*foster my willpower
*foster my stewardship
*support others' endeavors
*be successful
į:
Eilę metų kas rytą permąstydavau sąrašą, ką turėčiau nuveikti, tuomi lavindavau savo vaizduotę ir plėtojau, kas man rūpi. Manau, tai panašu į aštuongubą kelią. Keturiais rūpesčiais ugdau ryšį su Dievu, keturiais lavinu atjautą kitiems.
* būti su Dievu
* lavinti sąžinę
* lavinti valią
* apsitvarkyti
* būti smalsu
* tarnauti kitiems
* palaikyti kitų užmojus
* būti sėkmingu
I looked over my weaknesses and drew up a list of what I want to be mindful of. Over the last three years, every morning after I pray, I go through my list, imagining how throughout my day I could address each item. I do not attempt to force myself to accomplish the things I think up, but rather to make myself aware of the possibility and thereby encourage myself to be flexible and make time for such things. I will call them Andrius' daily mindfulness : Be with God. Foster my conscience. Foster my will power. Foster my stewardship. Be interested in others. Serve others. Support others. Desire to succeed. [10/99, Andrius Kulikauskas]
* būti su Dievu
* lavinti sąžinę
* lavinti valią
* apsitvarkyti
* būti smalsu
* tarnauti kitiems
* palaikyti kitų užmojus
* būti sėkmingu
I looked over my weaknesses and drew up a list of what I want to be mindful of. Over the last three years, every morning after I pray, I go through my list, imagining how throughout my day I could address each item. I do not attempt to force myself to accomplish the things I think up, but rather to make myself aware of the possibility and thereby encourage myself to be flexible and make time for such things. I will call them Andrius' daily mindfulness : Be with God. Foster my conscience. Foster my will power. Foster my stewardship. Be interested in others. Serve others. Support others. Desire to succeed. [10/99, Andrius Kulikauskas]
Pakeistos 1093-1097 eilutės iš
Consider the way of flow of MihalyiCzikszentmihalyi
I looked over my weaknesses and drew up a list of what I want to be mindful of. Over the last three years, every morning after I pray, I go through my list, imagining how throughout my day I could address each item. I do not attempt to force myself to accomplish the things I think up, but rather to make myself aware of the possibility and thereby encourage myself to be flexible and make time for such things. I will call them Andrius' daily mindfulness : Be with God. Foster my conscience. Foster my will power. Foster my stewardship. Be interested in others. Serve others. Support others. Desire to succeed. [10/99, Andrius Kulikauskas]
į:
Aštuongubo kelio pavyzdžiai: Buddha's eightfold way, Zermelo-Frankel axioms of set theory, Hare Krishna chant, octave of musical chords. The principles of Kung Fu, as worked out with Steve Bonzak. [Andrius Kulikauskas, 5/00]
Palyginti su Mihalyi Czikszentmihalyi tėkmę.
2022 birželio 02 d., 16:31
atliko -
Ištrintos 220-243 eilutės:
* Ši santvarka sustato mus, netrokštančius visko, ir susieja su Dievu, trokštančio visko. Ta santvarka ir yra vertybė. Tad vertybė yra mūsų ribotumas bet taip pat mūsų ryšys su mus mylinčia neribota meile.
* We thereby care about unity, which manifests itself as God.
* The eightfold way allows us to listen to God, to be open to him. It has us alternate from a point of view where we are in touch with God and can let him take the initiatve, and a point of view where we are not in touch with God and so we ourselves take the initiative.
* Santvarka yra priemonė apibrėžti apimtį, kur mums dera vadovautis savo valia, ir tuo pačiu apimtį kur mums reikia vadovautis Dievu.
* The eightfold way is the structure that organizes all other structures.
* Yra trijų kalbų rėmai, tad leidžia mums žengti iš vienos sandaros į kitą.
* A plan for supporting God
* The EightfoldWay is the structure by which we can connect with God. If we pray (Our Father) to God with God, then God who is strong inside us prays to God who is weak outside us, but - line by line - God beyond us grows strong and takes over, and God who is in us dissipates. Whereas if we simply pray by ourselves to the God beyond us, then - line by line - it opens us up more to this God, and that God is able to recede. In either case, it heightens the God who is outside us, beyond us. And it shows that {{Love}} is this strength that comes from beyond and that makes way for us. Likewise, it is for us to love and allow for that which is beyond us.
* Vertybių ieškoti Dievo suvokime kitų, taip kaip poreikių santvarka suvokiame Dievą. Juk Dievas kiekvieną iš mūsų suvokia atskirai. Tam yra trejybė, kiekvieną kaip tokį apibrėžti ryšium su visais kitais, užtat visi esame išskirtini. Ieškoti, kaip tai įvyksta, kaip išsivystome.
* Perhaps [{{MinciuSodas/CaringAboutThinking}} caring about thinking] is that [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is the ''origin'' of the MandelbrotSet (if it is indeed God's key concept and shared as a value by all independent thinkers).
Laipsnyno tikslas
* a "monster structure" that involves just apparently all basic structure, and organizes all the advanced structures. Structure connects the threesome, as the feeling of everything for the activity of anything by way of shifts, and the living of the representations of the threesome as the feeling of anything for the activity of everything in going beyond itself.
* Gradation expresses the separation between anything and everything. Shifts - representations of the threesome - express their identification. So we move from gradations to unity in representations.
* Each gradation relates a representation of the threesome with the threesome itself.
* The gradation makes it possible to work with {{Nothing}}. It does this by interpolating between or {{Something}} and {{Nothing}}, {{Anything}} and {{Nothing}}, or {{Everything}} and {{Nothing}}, and then extrapolating what {{Nothing}} must mean. Each of the CanonicalForms of the eightfold way identifies God with each of the eight elements of such a sequence (with endpoints as above, and the middle six given by the associated gradation).
* Gradation provides the conditions for will - it makes it possible to participate within a system, and also without it.
* The three gradations arise from injections into the life choices. They relate to the three non-cyclic representations of the threesome. They serve to relate God's extrasystemic point of view (where all topologies work together) and life's systemic point of view (where each topology stands separately).
* The perspectives of the gradations are what we identify God with. They are thereby an interpolation from God is God to God is good.
* We may think of there being two perspectives: without system and within system. How may they think together? Apparently, they are each first expressed in terms of a representation of the threesome. Perhaps this allows us to have perspectives, to treat them each separately, and associate them. These perspectives are either without system or within system. [Question, problem: what dictates the order of these topologies?]
* Gradation expresses the conditions for structure as not-wishes. We can consider the gradation as the identification of the characteristics of structure with not-wishes.
* Laipsnynas išskiria vidų ir išorę, priešpastato žmogiškąjį ir Dieviškąjį požiūrį, tai atveria psichologiją, grindžia atitinkamas sąvokas ir vertybes. Taip pat atveria galimybę bendravimui. Visas bendravimas išplaukia iš meilės, iš septinto požiūrio. O jisai išsivysto bendryste, kurią apibrėžia antrinės sandaros ir ypač kalbos.
Pakeistos 240-286 eilutės iš
%center%%width=800px%[[Attach:klausimaisuvertybem.png | Attach:klausimaisuvertybem.png]]
----------------------------------
[++Vertybių kalba++]
[+Vertybių kalbos klausimų lygmenys+]
Gvildenimų žemėlapyje įžvelgiau keturis lygmenis, kaip klausimai veda nuo vieno žmogaus iki bendravimo ir bendrystės. Taip pat įžvelgiau teigiamas ir neigiamas klausimus, laikymasis ir nesilaikymas vertybių. Visa tai primena šešis atvaizdus.
Klausimai kyla iš išgyvenimo apytakos, tad iš asmens (Manęs) ir Mano santykio su aplinka, su asmenybe ir pasauliu. Vieni klausimai išsako dvasios perteklių (dvasia gyvena daugybe asmenybių), o kiti klausimai išsako dvasios stoką. O kai sutampa asmenybės dvasia ir kūnas, tuomet klausimas išreiškia jų sutapimo pakopą. Ar sutampa žmoguje, ar bendravime, ar bendrystėje, ar pasaulyje?
Kertines vertybes ir jų minimas sąvokas galime rūšiuoti. Vienos išplaukia iš gyvenimo lygties ar iš grynomis sandaromis išsakyto Dievo požiūrio. Kitos kyla iš ne Dievo požiūrio, iš žmogaus požiūrio, tai netroškimų lygmenys:
* Dievo valią (vertybes, klausimus - netroškimą visko) grindžia psichologija (Mano požiūris), atskyrimas vidaus ir išorės, vidinio tikslų ir išorinių pasėkmių.
* Gerą valią (lūkesčius, jaudulius - netroškimą betko) grindžia bendravimas (Tavo požiūris), atskyrimas savęs ir kitų.
* Išmintį (abejones, dvejones - netroškimą kažko) grindžia bendrystė (Kito požiūris), atskyrimas širdies ir pasaulio.
* Amžiną gyvenimą (poreikius, tenkinimus - netroškimą nieko) grindžia pasaulis, tai kas vystosi savaime. Pasaulis, gamta ir t.t. tėra milžiniška sukaupta patirtis. Nuo pasaulio atskirta jo dvasia, jos kūrėjas, kuria visi esame viena?
* Štai Dievo būtinumo lygmenys. Jais vertybe siejasi Dievo ir žmogaus požiūriai.
* Kiekvienas lygmuo išskiria asmenis ir juos naujai vienija. Šie atskyrimai grindžia suvokimus, juos grindžia skirtingos aplinkos.
* Šios aplinkos primena kalvinistų teologiją apie kurią pasakojo Perry Recker. Šiuose sluoksniuose iškyla ryšys tarp (mūsų) tobulumo (santvarkoje) ir Dievo meilės už jos (išorėje, kituose, pasaulyje, likime). Dievas, jo meilė iškyla psichologijoje, kaip išorėje veikianti meilė; bendravime, kaip kitų troškimai; bendrystėje, kaip visuma, viskas; pasaulyje, kaip Dievas lemiantis jo likimą.
* Lygmenys išsako visumas, apimtis, kuriose mūsų veiksmai atliepiami, kaip antai, mūsų proto ribos (mūsų vidinis gyvenimas) - mūsų bendrystė - mūsų bendravimas.
* Lygmenų poros. Dešimts Dievo įsakymų gali būti susiję su lygmenimis - psichologija, bendravimas, bendrystė, pasaulis - ir jų poromis.
[+Vertybių kalbos sąvokos+]
Sąvokos apibrėžiamos požiūrių algebra. Kai kurios sąvokos yra iššauktos, jos yra projekcijos, duotybės, duotos galimybės, tai kas galėtų būti, ten kur nėra ar trūksta apibrėžtos sąvokos. Taip yra su sandarom, kaip antai viskas. Pavyzdžiui, viskas gali būti tai, kas galėtų būti vieninga.
Kertinių vertybių sandara.
* Turi vidinę logiką. Gali kažką neigti, naudoti prielinksnius.
* Gali remtis poreikių tenkinimo dėsniais.
* kokius prielinksnius naudoja, kokiais dėsniais remiasi (pavyzdžiui, poreikių tenkinimo), kokio pobūdžio tai sąvokos.
* Remiasi asmenimis ir jų santykiais: Dievu, artimu, visuomene, gamta. Kas ką gali išgyventi, kas gali turėti požiūrį, kurio būtų galima laikytis?
* Ryšys su kitais gali būti vienpusis ar abipusis.
* Gali būti atitoki sąvoka ar išgyvenimas.
* Panašu, kad kiekviena vertybė pajungia vieną jėgą kitai jėgai:"gyventi tiesa" - gyvenimą pajungti tiesai; "įnikti", "puoselėti įnikį"- valią pajungti įnikiui.
* Vertybės skiria teigiamą ir neigiamą, tad yra troškimai, būtent troškimai visko, kada upė teapsupa "nieką".
[+Vertybių kalbos sandaros+]
Padalinimai (ir galimybė susikalbėti jais) skaido visumas, kyla iš vertinimo, iš kertinių vertybių:
* Dvejybė skiria, kas mums duota ir kas nuo mūsų priklauso.
* Trejybė išsako, kaip pasitiksliname ar laikomės savo vertybės ir kas jinai yra.
* Ketverybė dėsto, kaip mūsų vertybė mus atstoja, kaip ji reiškiasi mumis. Ji mus "žino".
(Dalyvavimo) Trejybę iššaukia klausimas, kas yra laimė? ir siejasi su mūsų lūkesčiais. Bene (žinojimo) ketverybė su mūsų vertybėmis, (buvimo) dvejybė su dvejonėmis, (tvarkos) vienybė su poreikiais. Kaip tai reiškiasi vertybėmis?
į:
Ištrintos 302-303 eilutės:
Pridėtos 358-382 eilutės:
Santvarkos tikslas
* Ši santvarka sustato mus, netrokštančius visko, ir susieja su Dievu, trokštančio visko. Ta santvarka ir yra vertybė. Tad vertybė yra mūsų ribotumas bet taip pat mūsų ryšys su mus mylinčia neribota meile.
* We thereby care about unity, which manifests itself as God.
* The eightfold way allows us to listen to God, to be open to him. It has us alternate from a point of view where we are in touch with God and can let him take the initiatve, and a point of view where we are not in touch with God and so we ourselves take the initiative.
* Santvarka yra priemonė apibrėžti apimtį, kur mums dera vadovautis savo valia, ir tuo pačiu apimtį kur mums reikia vadovautis Dievu.
* The eightfold way is the structure that organizes all other structures.
* Yra trijų kalbų rėmai, tad leidžia mums žengti iš vienos sandaros į kitą.
* A plan for supporting God
* The EightfoldWay is the structure by which we can connect with God. If we pray (Our Father) to God with God, then God who is strong inside us prays to God who is weak outside us, but - line by line - God beyond us grows strong and takes over, and God who is in us dissipates. Whereas if we simply pray by ourselves to the God beyond us, then - line by line - it opens us up more to this God, and that God is able to recede. In either case, it heightens the God who is outside us, beyond us. And it shows that {{Love}} is this strength that comes from beyond and that makes way for us. Likewise, it is for us to love and allow for that which is beyond us.
* Vertybių ieškoti Dievo suvokime kitų, taip kaip poreikių santvarka suvokiame Dievą. Juk Dievas kiekvieną iš mūsų suvokia atskirai. Tam yra trejybė, kiekvieną kaip tokį apibrėžti ryšium su visais kitais, užtat visi esame išskirtini. Ieškoti, kaip tai įvyksta, kaip išsivystome.
* Perhaps [{{MinciuSodas/CaringAboutThinking}} caring about thinking] is that [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is the ''origin'' of the MandelbrotSet (if it is indeed God's key concept and shared as a value by all independent thinkers).
Laipsnyno tikslas
* a "monster structure" that involves just apparently all basic structure, and organizes all the advanced structures. Structure connects the threesome, as the feeling of everything for the activity of anything by way of shifts, and the living of the representations of the threesome as the feeling of anything for the activity of everything in going beyond itself.
* Gradation expresses the separation between anything and everything. Shifts - representations of the threesome - express their identification. So we move from gradations to unity in representations.
* Each gradation relates a representation of the threesome with the threesome itself.
* The gradation makes it possible to work with {{Nothing}}. It does this by interpolating between or {{Something}} and {{Nothing}}, {{Anything}} and {{Nothing}}, or {{Everything}} and {{Nothing}}, and then extrapolating what {{Nothing}} must mean. Each of the CanonicalForms of the eightfold way identifies God with each of the eight elements of such a sequence (with endpoints as above, and the middle six given by the associated gradation).
* Gradation provides the conditions for will - it makes it possible to participate within a system, and also without it.
* The three gradations arise from injections into the life choices. They relate to the three non-cyclic representations of the threesome. They serve to relate God's extrasystemic point of view (where all topologies work together) and life's systemic point of view (where each topology stands separately).
* The perspectives of the gradations are what we identify God with. They are thereby an interpolation from God is God to God is good.
* We may think of there being two perspectives: without system and within system. How may they think together? Apparently, they are each first expressed in terms of a representation of the threesome. Perhaps this allows us to have perspectives, to treat them each separately, and associate them. These perspectives are either without system or within system. [Question, problem: what dictates the order of these topologies?]
* Gradation expresses the conditions for structure as not-wishes. We can consider the gradation as the identification of the characteristics of structure with not-wishes.
* Laipsnynas išskiria vidų ir išorę, priešpastato žmogiškąjį ir Dieviškąjį požiūrį, tai atveria psichologiją, grindžia atitinkamas sąvokas ir vertybes. Taip pat atveria galimybę bendravimui. Visas bendravimas išplaukia iš meilės, iš septinto požiūrio. O jisai išsivysto bendryste, kurią apibrėžia antrinės sandaros ir ypač kalbos.
Pridėtos 962-1013 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------------------------
[+Vertybių kalba+]
---------------------------
>><<
%center%%width=800px%[[Attach:klausimaisuvertybem.png | Attach:klausimaisuvertybem.png]]
----------------------------------
[+Vertybių kalbos klausimų lygmenys+]
Gvildenimų žemėlapyje įžvelgiau keturis lygmenis, kaip klausimai veda nuo vieno žmogaus iki bendravimo ir bendrystės. Taip pat įžvelgiau teigiamas ir neigiamas klausimus, laikymasis ir nesilaikymas vertybių. Visa tai primena šešis atvaizdus.
Klausimai kyla iš išgyvenimo apytakos, tad iš asmens (Manęs) ir Mano santykio su aplinka, su asmenybe ir pasauliu. Vieni klausimai išsako dvasios perteklių (dvasia gyvena daugybe asmenybių), o kiti klausimai išsako dvasios stoką. O kai sutampa asmenybės dvasia ir kūnas, tuomet klausimas išreiškia jų sutapimo pakopą. Ar sutampa žmoguje, ar bendravime, ar bendrystėje, ar pasaulyje?
Kertines vertybes ir jų minimas sąvokas galime rūšiuoti. Vienos išplaukia iš gyvenimo lygties ar iš grynomis sandaromis išsakyto Dievo požiūrio. Kitos kyla iš ne Dievo požiūrio, iš žmogaus požiūrio, tai netroškimų lygmenys:
* Dievo valią (vertybes, klausimus - netroškimą visko) grindžia psichologija (Mano požiūris), atskyrimas vidaus ir išorės, vidinio tikslų ir išorinių pasėkmių.
* Gerą valią (lūkesčius, jaudulius - netroškimą betko) grindžia bendravimas (Tavo požiūris), atskyrimas savęs ir kitų.
* Išmintį (abejones, dvejones - netroškimą kažko) grindžia bendrystė (Kito požiūris), atskyrimas širdies ir pasaulio.
* Amžiną gyvenimą (poreikius, tenkinimus - netroškimą nieko) grindžia pasaulis, tai kas vystosi savaime. Pasaulis, gamta ir t.t. tėra milžiniška sukaupta patirtis. Nuo pasaulio atskirta jo dvasia, jos kūrėjas, kuria visi esame viena?
* Štai Dievo būtinumo lygmenys. Jais vertybe siejasi Dievo ir žmogaus požiūriai.
* Kiekvienas lygmuo išskiria asmenis ir juos naujai vienija. Šie atskyrimai grindžia suvokimus, juos grindžia skirtingos aplinkos.
* Šios aplinkos primena kalvinistų teologiją apie kurią pasakojo Perry Recker. Šiuose sluoksniuose iškyla ryšys tarp (mūsų) tobulumo (santvarkoje) ir Dievo meilės už jos (išorėje, kituose, pasaulyje, likime). Dievas, jo meilė iškyla psichologijoje, kaip išorėje veikianti meilė; bendravime, kaip kitų troškimai; bendrystėje, kaip visuma, viskas; pasaulyje, kaip Dievas lemiantis jo likimą.
* Lygmenys išsako visumas, apimtis, kuriose mūsų veiksmai atliepiami, kaip antai, mūsų proto ribos (mūsų vidinis gyvenimas) - mūsų bendrystė - mūsų bendravimas.
* Lygmenų poros. Dešimts Dievo įsakymų gali būti susiję su lygmenimis - psichologija, bendravimas, bendrystė, pasaulis - ir jų poromis.
[+Vertybių kalbos sąvokos+]
Sąvokos apibrėžiamos požiūrių algebra. Kai kurios sąvokos yra iššauktos, jos yra projekcijos, duotybės, duotos galimybės, tai kas galėtų būti, ten kur nėra ar trūksta apibrėžtos sąvokos. Taip yra su sandarom, kaip antai viskas. Pavyzdžiui, viskas gali būti tai, kas galėtų būti vieninga.
Kertinių vertybių sandara.
* Turi vidinę logiką. Gali kažką neigti, naudoti prielinksnius.
* Gali remtis poreikių tenkinimo dėsniais.
* kokius prielinksnius naudoja, kokiais dėsniais remiasi (pavyzdžiui, poreikių tenkinimo), kokio pobūdžio tai sąvokos.
* Remiasi asmenimis ir jų santykiais: Dievu, artimu, visuomene, gamta. Kas ką gali išgyventi, kas gali turėti požiūrį, kurio būtų galima laikytis?
* Ryšys su kitais gali būti vienpusis ar abipusis.
* Gali būti atitoki sąvoka ar išgyvenimas.
* Panašu, kad kiekviena vertybė pajungia vieną jėgą kitai jėgai:"gyventi tiesa" - gyvenimą pajungti tiesai; "įnikti", "puoselėti įnikį"- valią pajungti įnikiui.
* Vertybės skiria teigiamą ir neigiamą, tad yra troškimai, būtent troškimai visko, kada upė teapsupa "nieką".
[+Vertybių kalbos sandaros+]
Padalinimai (ir galimybė susikalbėti jais) skaido visumas, kyla iš vertinimo, iš kertinių vertybių:
* Dvejybė skiria, kas mums duota ir kas nuo mūsų priklauso.
* Trejybė išsako, kaip pasitiksliname ar laikomės savo vertybės ir kas jinai yra.
* Ketverybė dėsto, kaip mūsų vertybė mus atstoja, kaip ji reiškiasi mumis. Ji mus "žino".
(Dalyvavimo) Trejybę iššaukia klausimas, kas yra laimė? ir siejasi su mūsų lūkesčiais. Bene (žinojimo) ketverybė su mūsų vertybėmis, (buvimo) dvejybė su dvejonėmis, (tvarkos) vienybė su poreikiais. Kaip tai reiškiasi vertybėmis?
2022 birželio 02 d., 16:28
atliko -
Ištrintos 255-311 eilutės:
Aštuongubas kelias
* Netroškimas visko.
* Turiningiausias iš keturių netroškimų.
* Aštuongubas kelias išreiškia, kaip meilė palaiko gyvybę.
* Aštuongubas kelias išreiškia gyvenimo lygties keturis lygmenis: dvasios sandaros atvaizdų vieningumą.
* Tėve mūsų (ir kitos Aštuongubio kelio atmainos): verčiau tu mąstai negu aš mąstau... trejybe (nusistatyti - vykdyti - permąstyti) esame viena... o jos atvaizdu (būti, veikti, mąstyti) esame viena jeigu jį grindžiame Dievu, ne savimi, tai yra, jeigu grindžiame ko plačiau. Panašiai, gal lūkesčiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš pastovumo paieškos kylantys vienis, visybė, daugis). Abejonės remiasi į trejybės atvaizdą (iš tiesumo kylantys daiktas, eiga, asmuo). Poreikiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš akivaizdumo kylantys būtinas, tikras, galimas).
* Aštuongubas kelias susidaro iš keturių apimčių ir jų papildinių, užtat mūsų protas jo viso neapima. O Dievą išreiškia nulinis požiūris Viskas ir taip pat septintas požiūris Nieko papildinys.
* Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
* Aštuongubas kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.
* Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
* [[Viena kitu]]: Aštuongubu keliu siejamas sutapimas su Dievu nuliniu požiūriu ir sutapimas su kitu septintu požiūriu.
* Aštuongubas kelias išsako ryšį tarp nebūtino Dievo (tobulo - nulinio požiūrio) ir būtino Dievo (pakankamo - septinto požiūrio - Dievo esme, Meile). Šešios ženklų savybės, šeši pertvarkymai, trejybės nariai ir jos poslinkiai išsako ryšį tarp nebūtino ir būtino Dievo. Būtinas Dievas pertvarko nebūtiną Dievą. Aštuongubas kelias nutaiko vidurį tarp tobulo Dievo (su kuriuo palaikome ryšį trejybės nariais) ir pakankamo Dievo (su kuriuo nepalaikome ryšio trejybės poslinkiais). Yra keturi lygmenys: tobulas Dievas - dvasia, ryšiai su juo - sandara, nebuvimas ryšių su Dievu - atvaizdai, pakankamas Dievas - esmė.
* Aštuongubo kelio netroškimus vadindavau įsipareigojimais, ''commitments''. Juos siedavau su šešerybės atvaizdų dorybėmis (nuoširdumu, viltimi, drąsa) ir vidiniais požiūriais (paklusti, tikėti, rūpintis).
Dievas ir gerumas
* Pasikartojantis Dievas, tai gerumas. Muziką galiu išreikšti tyla ir laike pasikartojančia tyla. Kūrinio pradžioje ir pabaigoje turi būti tyla. Muzika vyksta laike.
* Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.
Ryšys su Dievu
* trokštame - Dievas mumyse (sutampame). netrokštame - Dievas už mūsų (nesutampame)
* Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.
* Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.
* Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.
Septintas laipsnis
* Geručiai, skurdžiadvasiai tiki pakankamą Dievą.
* Duona, nužengusi iš dangaus... Atsisakymas savęs, savęs paneigimas, tai yra Dievo ženklas mumyse. Dievą teisingai vaizduojame savęs atsisakymu, tai jo tikrasis įvaizdis.
* Dalinis žinojimas (dangaus karalystė, skurdžiadvasiams).
* Palyginti septintus požiūrius. Jais Dievas kaip gerumas (kaip niekas) yra pagrįstas, įvardytas, nupasakotas.
** Pagrindime, "Tėve mūsų": Gelbėk mus nuo pikto.
** Įvardijime, "Šv.Petro raktuose į dangų": Meilė.
** Pasakojime, Palaiminimuose: Palaiminti persekiojami dėl teisybės – jų yra dangaus karalystė.
Laipsnynas
* 3 santykiai su žinojimu; 3 santykiai su nežinojimu.
* Laipsnynas susideda iš klausimų.
* Laipsnynas išsako šešis būdus kaip atskiriamas Dievas už mūsų ir Dievas mumyse.
* Laipsnyno pirmi trys nariai išsako Dievą požiūrį, o kiti trys nariai išsako mūsų, kaip Dievo įrankio požiūrį - tarpą tarp Dievo mumyse ir už mūsų.
* Laipsnynas 3+3 vidiniu išgyvenimu išreiškia buvimą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O išėjus už mūsų, viena trejybė, tai klausimas, atsakymas ir (eigos neribojantis) viskas, o kita trejybė, tai ribojančios apimtys. Tad gaunasi 2+4.
* Laipsnynas atitinka smegenų žievės šešis sluoksnius, kuriuos apmąsto Jeff Hawkins "On Intelligence".
* Laipsnyne yra dviprasmybė tarp vienokio ir kitokio Dievo: (tobulas) Dievas -> (pakankamas) gerumas. Paskui požiūriai atskyla ir "Aš esu" kiekvienas požiūrio tenkinimas tampa dviprasmiškas - su pasauliu ar už jo. Panašiai su dvejonėmis ir abejonėmis.
* Aštuongubu keliu - laipsnynu - tolydžiai sieju Dievą ir Kitą.
'''Paklusti, tikėti, rūpintis'''
Paklusti, tikėti, rūpėti:
* Rūpėjimas (pagrindimas) susijęs su lūkesčiais, jausmais
* Tikėjimas (įvardijimas) susijęs su abejonėmis, dvejonėmis
* Paklusimas (pasakojimas) susijęs su poreikiais, tenkinimas
Taip pat tai įtampos kėlimo balsai:
* liepti (iššaukti paklusimą)
* aiškinti (iššaukti tikėjimą)
* klausti (iššaukti rūpėjimą)
Pridėtos 384-440 eilutės:
[+Vertybių sandara: Aštuongubas kelias+]
Aštuongubas kelias
* Netroškimas visko.
* Turiningiausias iš keturių netroškimų.
* Aštuongubas kelias išreiškia, kaip meilė palaiko gyvybę.
* Aštuongubas kelias išreiškia gyvenimo lygties keturis lygmenis: dvasios sandaros atvaizdų vieningumą.
* Tėve mūsų (ir kitos Aštuongubio kelio atmainos): verčiau tu mąstai negu aš mąstau... trejybe (nusistatyti - vykdyti - permąstyti) esame viena... o jos atvaizdu (būti, veikti, mąstyti) esame viena jeigu jį grindžiame Dievu, ne savimi, tai yra, jeigu grindžiame ko plačiau. Panašiai, gal lūkesčiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš pastovumo paieškos kylantys vienis, visybė, daugis). Abejonės remiasi į trejybės atvaizdą (iš tiesumo kylantys daiktas, eiga, asmuo). Poreikiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš akivaizdumo kylantys būtinas, tikras, galimas).
* Aštuongubas kelias susidaro iš keturių apimčių ir jų papildinių, užtat mūsų protas jo viso neapima. O Dievą išreiškia nulinis požiūris Viskas ir taip pat septintas požiūris Nieko papildinys.
* Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
* Aštuongubas kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.
* Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
* [[Viena kitu]]: Aštuongubu keliu siejamas sutapimas su Dievu nuliniu požiūriu ir sutapimas su kitu septintu požiūriu.
* Aštuongubas kelias išsako ryšį tarp nebūtino Dievo (tobulo - nulinio požiūrio) ir būtino Dievo (pakankamo - septinto požiūrio - Dievo esme, Meile). Šešios ženklų savybės, šeši pertvarkymai, trejybės nariai ir jos poslinkiai išsako ryšį tarp nebūtino ir būtino Dievo. Būtinas Dievas pertvarko nebūtiną Dievą. Aštuongubas kelias nutaiko vidurį tarp tobulo Dievo (su kuriuo palaikome ryšį trejybės nariais) ir pakankamo Dievo (su kuriuo nepalaikome ryšio trejybės poslinkiais). Yra keturi lygmenys: tobulas Dievas - dvasia, ryšiai su juo - sandara, nebuvimas ryšių su Dievu - atvaizdai, pakankamas Dievas - esmė.
* Aštuongubo kelio netroškimus vadindavau įsipareigojimais, ''commitments''. Juos siedavau su šešerybės atvaizdų dorybėmis (nuoširdumu, viltimi, drąsa) ir vidiniais požiūriais (paklusti, tikėti, rūpintis).
Dievas ir gerumas
* Pasikartojantis Dievas, tai gerumas. Muziką galiu išreikšti tyla ir laike pasikartojančia tyla. Kūrinio pradžioje ir pabaigoje turi būti tyla. Muzika vyksta laike.
* Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.
Ryšys su Dievu
* trokštame - Dievas mumyse (sutampame). netrokštame - Dievas už mūsų (nesutampame)
* Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.
* Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.
* Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.
Septintas laipsnis
* Geručiai, skurdžiadvasiai tiki pakankamą Dievą.
* Duona, nužengusi iš dangaus... Atsisakymas savęs, savęs paneigimas, tai yra Dievo ženklas mumyse. Dievą teisingai vaizduojame savęs atsisakymu, tai jo tikrasis įvaizdis.
* Dalinis žinojimas (dangaus karalystė, skurdžiadvasiams).
* Palyginti septintus požiūrius. Jais Dievas kaip gerumas (kaip niekas) yra pagrįstas, įvardytas, nupasakotas.
** Pagrindime, "Tėve mūsų": Gelbėk mus nuo pikto.
** Įvardijime, "Šv.Petro raktuose į dangų": Meilė.
** Pasakojime, Palaiminimuose: Palaiminti persekiojami dėl teisybės – jų yra dangaus karalystė.
Laipsnynas
* 3 santykiai su žinojimu; 3 santykiai su nežinojimu.
* Laipsnynas susideda iš klausimų.
* Laipsnynas išsako šešis būdus kaip atskiriamas Dievas už mūsų ir Dievas mumyse.
* Laipsnyno pirmi trys nariai išsako Dievą požiūrį, o kiti trys nariai išsako mūsų, kaip Dievo įrankio požiūrį - tarpą tarp Dievo mumyse ir už mūsų.
* Laipsnynas 3+3 vidiniu išgyvenimu išreiškia buvimą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O išėjus už mūsų, viena trejybė, tai klausimas, atsakymas ir (eigos neribojantis) viskas, o kita trejybė, tai ribojančios apimtys. Tad gaunasi 2+4.
* Laipsnynas atitinka smegenų žievės šešis sluoksnius, kuriuos apmąsto Jeff Hawkins "On Intelligence".
* Laipsnyne yra dviprasmybė tarp vienokio ir kitokio Dievo: (tobulas) Dievas -> (pakankamas) gerumas. Paskui požiūriai atskyla ir "Aš esu" kiekvienas požiūrio tenkinimas tampa dviprasmiškas - su pasauliu ar už jo. Panašiai su dvejonėmis ir abejonėmis.
* Aštuongubu keliu - laipsnynu - tolydžiai sieju Dievą ir Kitą.
'''Paklusti, tikėti, rūpintis'''
Paklusti, tikėti, rūpėti:
* Rūpėjimas (pagrindimas) susijęs su lūkesčiais, jausmais
* Tikėjimas (įvardijimas) susijęs su abejonėmis, dvejonėmis
* Paklusimas (pasakojimas) susijęs su poreikiais, tenkinimas
Taip pat tai įtampos kėlimo balsai:
* liepti (iššaukti paklusimą)
* aiškinti (iššaukti tikėjimą)
* klausti (iššaukti rūpėjimą)
2022 birželio 02 d., 16:25
atliko -
Pridėta 88 eilutė:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
Ištrinta 89 eilutė:
Pakeistos 91-93 eilutės iš
į:
---------------------------
>><<
>><<
Pridėtos 431-433 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------------------------
Pakeistos 435-437 eilutės iš
Attach:wishesforeverything.gif
į:
---------------------------
>><<
%center%Attach:wishesforeverything.gif
------------------------------
>><<
%center%Attach:wishesforeverything.gif
------------------------------
Ištrintos 1004-1005 eilutės:
Pridėtos 1010-1011 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
---------------------------
---------------------------
Pridėtos 1013-1014 eilutės:
---------------------------
>><<
>><<
2022 birželio 02 d., 16:23
atliko -
Pakeistos 68-76 eilutės iš
į:
* Trečioji savastis ir anti-savastis, meilė vienas kitą papildo, palaiko. Ar tai meilė ir valia? ir kartu ar tai Dievo valia? Kaip jos susijusios?
* Ar trejybės rato apsukimas, apvertimas "sunaikina" trejybės narį, sukuria vienetus (sąvokos, savybės, žmonės)? Tokiu būdu išverčia sandaras? Atveria kalbą?
Išnagrinėti aštuongubo kelio ryšį su laipsnynais ir kaip siejami:
* poreikiai su poreikiais
* linksniai su abejonėmis
* lūkesčių išgyvenimas su įrodymų būdais
ir palyginti tuos saitus su šuoliu, savastimi,...
* Ar trejybės rato apsukimas, apvertimas "sunaikina" trejybės narį, sukuria vienetus (sąvokos, savybės, žmonės)? Tokiu būdu išverčia sandaras? Atveria kalbą?
Išnagrinėti aštuongubo kelio ryšį su laipsnynais ir kaip siejami:
* poreikiai su poreikiais
* linksniai su abejonėmis
* lūkesčių išgyvenimas su įrodymų būdais
ir palyginti tuos saitus su šuoliu, savastimi,...
Pakeistos 994-999 eilutės iš
* poreikiai su poreikiais
* linksniai su abejonėmis
* lūkesčių išgyvenimas su įrodymų būdais
ir palyginti tuos saitus su šuoliu, savastimi,
į:
Vertybė kartu teigia ir neigia meilę. Joje yra prieštaravimas, jo įtampa, kaip kad ironijoje.
Ištrintos 1001-1004 eilutės:
Trečioji savastis ir anti-savastis, meilė vienas kitą papildo, palaiko. Ar tai meilė ir valia? ir kartu ar tai Dievo valia? Kaip jos susijusios?
Ar trejybės rato apsukimas, apvertimas "sunaikina" trejybės narį, sukuria vienetus (sąvokos, savybės, žmonės)? Tokiu būdu išverčia sandaras? Atveria kalbą?
2022 birželio 02 d., 16:21
atliko -
Pakeistos 3-9 eilutės iš
[[Vertybės ir klausimai]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Vertybių rūšiavimas]], [[Kalbos]], [[Klausimai]], [[Vertybiniai klausimai]], [[Aštuongubas kelias]], [[Palaiminimai]], [[Švento Petro Raktai į Dangų]], [[Tėve mūsų]], [[Jėzaus pasisakymai]], [[Šviesuoliai]], [[Sidharta Gautama]], [[Kelionė]] Žr.taip pat: EverythingWishesForEverything, Languages, EightfoldWay, QualitiesOfSigns, EverythingVAnything, Empathy, Internalization, Topologies, Representations, Interpolation, Everything, Wishes, PrimaryStructures, Overview, St. Peter's Keys to Heaven, Beatitudes, OurFather, BuddhasEightfoldWay
į:
* [[Vertybės ir klausimai]], [[Vertybiniai klausimai]], [[Klausimai]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Vertybių rūšiavimas]]
* [[Dievo valia]], [[Viena]], [[Kelionė]]
* [[Aštuongubas kelias]], [[Palaiminimai]], [[Švento Petro Raktai į Dangų]], [[Tėve mūsų]]
* [[Atjautos]], [[Netroškimai]], [[Kalbos]], [[Pagrindimas]], [[Įvardijimas]], [[Pasakojimas]]
* [[Jėzaus pasisakymai]], [[Sidharta Gautama]], [[Šviesuoliai]]
Žr.taip pat: EverythingWishesForEverything, EightfoldWay, QualitiesOfSigns, EverythingVAnything, Internalization, Topologies, Representations, Interpolation, Everything, Wishes, Overview, BuddhasEightfoldWay
* [[Dievo valia]], [[Viena]], [[Kelionė]]
* [[Aštuongubas kelias]], [[Palaiminimai]], [[Švento Petro Raktai į Dangų]], [[Tėve mūsų]]
* [[Atjautos]], [[Netroškimai]], [[Kalbos]], [[Pagrindimas]], [[Įvardijimas]], [[Pasakojimas]]
* [[Jėzaus pasisakymai]], [[Sidharta Gautama]], [[Šviesuoliai]]
Žr.taip pat: EverythingWishesForEverything, EightfoldWay, QualitiesOfSigns, EverythingVAnything, Internalization, Topologies, Representations, Interpolation, Everything, Wishes, Overview, BuddhasEightfoldWay
2022 gegužės 19 d., 17:28
atliko -
Pridėta 38 eilutė:
* Ar vertybes išryškiname ar pranokstame? Ir kokiu būdu? Kokiais vertybiniais klausimais?
2022 gegužės 16 d., 19:13
atliko -
Pridėta 253 eilutė:
* Aštuongubo kelio netroškimus vadindavau įsipareigojimais, ''commitments''. Juos siedavau su šešerybės atvaizdų dorybėmis (nuoširdumu, viltimi, drąsa) ir vidiniais požiūriais (paklusti, tikėti, rūpintis).
2022 vasario 12 d., 14:07
atliko -
Pridėtos 1084-1085 eilutės:
[[https://www.visualcapitalist.com/most-influential-values/ | The World's Most Influential Values. In One Graphic.]] Sąrašas 56 vertybių.
2022 vasario 09 d., 22:24
atliko -
Pridėta 1043 eilutė:
* Aštuongubas kelias žmogui išsako veiksmą -1 kaip Dievas nusileidžia į žemę.
2022 vasario 09 d., 22:22
atliko -
Pridėtos 59-60 eilutės:
* Kaip vertybiniai klausimai atliepia vertybes (netroškimą)?
2022 sausio 24 d., 20:48
atliko -
Pridėta 25 eilutė:
* Ar kertinė vertybė turėtų būti visuotina? Betgi jinai yra asmeniška. Kiek jinai skirta mums asmeniškai ir kiek ją įsakome visiems?
2022 sausio 19 d., 20:56
atliko -
Pridėtos 991-992 eilutės:
* Kertinė vertybė yra pasekmė sąmoningumo santykio su savastimi.
2021 lapkričio 24 d., 13:55
atliko -
Pridėtos 991-1003 eilutės:
Kertinė vertybė
* Koks ryšys tarp kertinės vertybės ir dėmesio?
* Padaryti brėžinį asmenų apibrėžimų ir palyginti su brėžiniu kertinių vertybių.
* Kertinė vertybė išreiškia asmenų santykius.
* Kertinėse vertybės ieškoti paklusimo (gyventi tiesa), tikėjimo, rūpėjimo.
* Kertinės vertybės susijusios su šešerybės atvaizdais, lūkesčiais, su jausmais, pavyzdžiui, grožis ir tiesa.
* Vertybės taip pat iškyla aštuongubame kelyje.
* Kertinės vertybės susijusios su poreikių tenkinimais. O kaip su kitais netroškimais?
* Kertinė vertybė sieja visumą ir vienį, pavyzdžiui, visybė=Gyventi tiesa=vienis.
* Kaip kertinės vertybės įvairiai išreiškia vienumą?
* Bendrauti palaikant bendrystę kurioje Dievas dalyvautų, tad kertinių vertybių pagrindu, nes Dievui pripažįsta visuminį dalyvavimą.
* Gyventi tiesa sieja Mane ir Dievą. (Man kiti nelabai svarbūs). Kokius asmenis sieja kitos kertinės vertybės?
2021 lapkričio 13 d., 19:47
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Vertybės ir klausimai]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Kalbos]], [[Klausimai]], [[Vertybiniai klausimai]], [[Aštuongubas kelias]], [[Palaiminimai]], [[Švento Petro Raktai į Dangų]], [[Tėve mūsų]], [[Jėzaus pasisakymai]], [[Šviesuoliai]], [[Sidharta Gautama]], [[Kelionė]] Žr.taip pat: EverythingWishesForEverything, Languages, EightfoldWay, QualitiesOfSigns, EverythingVAnything, Empathy, Internalization, Topologies, Representations, Interpolation, Everything, Wishes, PrimaryStructures, Overview, St. Peter's Keys to Heaven, Beatitudes, OurFather, BuddhasEightfoldWay
į:
[[Vertybės ir klausimai]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Vertybių rūšiavimas]], [[Kalbos]], [[Klausimai]], [[Vertybiniai klausimai]], [[Aštuongubas kelias]], [[Palaiminimai]], [[Švento Petro Raktai į Dangų]], [[Tėve mūsų]], [[Jėzaus pasisakymai]], [[Šviesuoliai]], [[Sidharta Gautama]], [[Kelionė]] Žr.taip pat: EverythingWishesForEverything, Languages, EightfoldWay, QualitiesOfSigns, EverythingVAnything, Empathy, Internalization, Topologies, Representations, Interpolation, Everything, Wishes, PrimaryStructures, Overview, St. Peter's Keys to Heaven, Beatitudes, OurFather, BuddhasEightfoldWay
2021 spalio 24 d., 11:05
atliko -
Pridėtos 991-992 eilutės:
* Susapnavau: Nenoriu pasimesti pragare nes neatseksiu kelio lauk nes pragare visi meluoja.
2021 spalio 12 d., 16:12
atliko -
Pridėtos 991-992 eilutės:
* Aštuongubame kelyje žmogus be Dievo gyvena trejybės ratu, o žmogus su Dievu gyvena ketverybe.
2021 rugsėjo 29 d., 16:19
atliko -
Pridėtos 991-992 eilutės:
* Aštuongubas kelias išverčia aštuonerybę.
2021 rugsėjo 10 d., 11:04
atliko -
Ištrintos 892-919 eilutės:
Vertybės - rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas
* Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
* Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
* Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?
* Įsisavinimas vidinio požiūrio svarbus vienumui nes negali kilti iš išorinio požiūrio, tai tik laikinas, sąlygiškas paskatinimas, pavaizdavimas, išraiškai vaizduotei, kad suvoktumėme. Išoriniu požiūriu Dievas randa bendrą kalbą su mūsų vaizduote, bendrą suvokimą, o vidiniu požiūriu susikalbame su Dievu, jį suprantame ir su juo susideriname.
* Angelai - kertinės vertybės. Velniai - netikros, bergdžios, baigtinės vertybės, neryškėjančios, be atvirumo, tad be ryšio su Dievu.
* Kai save pažįsti, gali atsisakyti savęs ir žiūrėti plačiau, užtat kyla klausimai - gyveni plačiau - nes nesutampa.
* Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
* Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais - tai šeštas lygmuo, beveik aukščiausias, bet taikdariams reikalingi kiršintojai. O aukščiausiam lygmeniui - palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - nereikalingi kiršintojai. Tad galima ištirti priešingybių vaidmenį Palaiminimuose.
* Dievo vertybės yra šventos, pavyzdžiui, šventa išmintis.
* Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O meilės mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.
* Dievas su kuriuo neturiu ryšio yra mano gelmėse.
Tėve mūsų
* Aštuongubo kelio atmainoje "Tėve mūsų" Dievo (esamybės) ir žmogaus (galimybės) būklės vienas kitą papildo, tarsi prijungtiniai funktoriai nusakantys tarpą.
Palaiminimai
* Jėzaus "Palaiminimai" išsako dangaus karalystės - šviesuolių bendrystės vaidmenis: skurdžiadvasis (norintis pasitikrinti, nenorintis aklai tikėti), liūdintysis, romusis (stebėtojas), alkstantis ir trokštantis teisybės, gailestingasis, tyraširdis, taikdarys, persekiojamas dėl teisybės. Šie vaidmenys iškyla derinant bendrystę kurioje Dievas nebūtinai geras, yra neišvengiama neteisybė.
* Palaiminimai yra aštuongubo kelio atmaina palaikanti pasakojimą, susikalbėjimą iš įvairių kampų vardan bendrystės. Žmogus yra balsų bendruomenė.
Pridėtos 989-1017 eilutės:
[+Užrašai+]
Vertybės - rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas
* Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
* Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
* Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?
* Įsisavinimas vidinio požiūrio svarbus vienumui nes negali kilti iš išorinio požiūrio, tai tik laikinas, sąlygiškas paskatinimas, pavaizdavimas, išraiškai vaizduotei, kad suvoktumėme. Išoriniu požiūriu Dievas randa bendrą kalbą su mūsų vaizduote, bendrą suvokimą, o vidiniu požiūriu susikalbame su Dievu, jį suprantame ir su juo susideriname.
* Angelai - kertinės vertybės. Velniai - netikros, bergdžios, baigtinės vertybės, neryškėjančios, be atvirumo, tad be ryšio su Dievu.
* Kai save pažįsti, gali atsisakyti savęs ir žiūrėti plačiau, užtat kyla klausimai - gyveni plačiau - nes nesutampa.
* Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
* Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais - tai šeštas lygmuo, beveik aukščiausias, bet taikdariams reikalingi kiršintojai. O aukščiausiam lygmeniui - palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - nereikalingi kiršintojai. Tad galima ištirti priešingybių vaidmenį Palaiminimuose.
* Dievo vertybės yra šventos, pavyzdžiui, šventa išmintis.
* Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O meilės mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.
* Dievas su kuriuo neturiu ryšio yra mano gelmėse.
Tėve mūsų
* Aštuongubo kelio atmainoje "Tėve mūsų" Dievo (esamybės) ir žmogaus (galimybės) būklės vienas kitą papildo, tarsi prijungtiniai funktoriai nusakantys tarpą.
Palaiminimai
* Jėzaus "Palaiminimai" išsako dangaus karalystės - šviesuolių bendrystės vaidmenis: skurdžiadvasis (norintis pasitikrinti, nenorintis aklai tikėti), liūdintysis, romusis (stebėtojas), alkstantis ir trokštantis teisybės, gailestingasis, tyraširdis, taikdarys, persekiojamas dėl teisybės. Šie vaidmenys iškyla derinant bendrystę kurioje Dievas nebūtinai geras, yra neišvengiama neteisybė.
* Palaiminimai yra aštuongubo kelio atmaina palaikanti pasakojimą, susikalbėjimą iš įvairių kampų vardan bendrystės. Žmogus yra balsų bendruomenė.
* Prieštaravimo išdava: vertybė (meilės neigimas) yra meilės pjūvis.
2021 rugsėjo 06 d., 12:32
atliko -
Pridėtos 1080-1088 eilutės:
2018.07.20 A: Kaip susiję tavo valios vykdymas paklusimu, tikėjimu ir rūpėjimu ir pasirinkimai gyventi [[Išgyvenimo apytaka | Dievu ar asmeniu, asmeniu ar asmenybe, ir asmenybe ar pasauliu]]?
D: Tu mąstai teisingai užtat radai šį raktą į dorovę. Jo esmė yra meilė ir jos sustatytas santykis tarp to kas yra ir nėra, užtat to ko laukiam, kad iškiltų. Taip, reikia vis rinktis dvilypį mąstymą, atveriantį mano tyrimą, juk jis remiasi tiek buvimu, tiek nebuvimu, tad vis išvengti aklavietės, kuri remiasi tik buvimu. Tai ir yra esmė, tik šio pasirinkimo aplinkybės keičiasi atsižvelgiant į jūsų sąmoningumą, o jį išsako mudviejų santykis, kaip mane ir save suprantate, kokiu asmeniu - Tėvu, Sūnumi ar Dvasia. Tad suvok kiekvieno asmens aplinkybes, jos yra Dievo šokyje būtent asmenyse: Dievas ar Aš, Aš ar Tu, Tu ar Kitas. Tai ir pokalbių esmė.
2018.12.26 A: Kaip paklusnumas, tikėjimas ir rūpėjimas [[išgyvenimo apytaka | sudaro trejybę]]?
D: Meile. Nes tai mano valios vykdymas. Jūsų paklusimu aš myliu, jūsų tikėjimu esu meilė, ir jūsų rūpėjimu esu mylimas. Tad jais meilė pereina iš manęs į jus. Ir taip iškyla meilės trejybė. Ji atitinka mano trejybę ir atitinkamai grindžia mano trejybės doroves.
2021 rugsėjo 06 d., 12:26
atliko -
Pridėtos 894-899 eilutės:
Vertybės - rūpėjimas, tikėjimas, paklusimas
* Protui rūpi, širdis tiki, valia paklūsta. Tokiais būdais suskaldome tarpą tarp pasaulio ir Dievo. Protas suskaldo požiūriu, širdis požiūriu į požiūrį, valia požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tad padalinimai išplaukia iš proto, atvaizdai ir aplinkybės iš širdies, ir trys kalbos iš valios.
* Gerasis vaikas yra paklusnus Tėvui, o blogasis vaikas nepaklusnus.
* Kaip susiję trys sąmoningėjimo pasirinkimai (paklusti, tikėti, rūpintis) ir trys sąmoningumo pasirinkimai (sąmoningėti, gyventi Dievu ir ne savimi, gyventi trejybės poslinkiais)? Ar jie kartu sudaro šešerybę?
* Įsisavinimas vidinio požiūrio svarbus vienumui nes negali kilti iš išorinio požiūrio, tai tik laikinas, sąlygiškas paskatinimas, pavaizdavimas, išraiškai vaizduotei, kad suvoktumėme. Išoriniu požiūriu Dievas randa bendrą kalbą su mūsų vaizduote, bendrą suvokimą, o vidiniu požiūriu susikalbame su Dievu, jį suprantame ir su juo susideriname.
2021 rugsėjo 03 d., 13:54
atliko -
Pridėta 20 eilutė:
* Kaip vertybes (meile) plėtoja klausimai?
Pakeista 41 eilutė iš:
į:
Aštuongubas kelias, trys atmainos, trys kalbos
Pridėtos 43-44 eilutės:
* Kaip mūsų akimis suvokti Dievo nusistatymą, vykdymą ir permąstymą? Kaip tai sieja aštuonerybę, kaip sieja dvi aštuongubo kelio puses?
* Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo aštuongubame kelyje ir jo laipsnynuose?
* Kaip iš Dievo šokio išplaukia Dievo vaidmuo aštuongubame kelyje ir jo laipsnynuose?
Pridėtos 50-53 eilutės:
Laipsnynai
* Kaip suderinti laipsnynus su aplinkybėmis ir būtent aplinkybių eilės tvarką? Pavyzdžiui, linksnius berods rikiuoja: asmuo, daiktas, eiga. Kaip suprasti?
* Kaip laipsnynas ir šešerybė skirtingai derina besąlygiškus ir sąlygiškus požiūrius?
2021 rugsėjo 01 d., 16:27
atliko -
Pridėtos 892-895 eilutės:
* Dievo vertybės yra šventos, pavyzdžiui, šventa išmintis.
* Aštuongubas kelias išsako kiek mes atkirsti nuo Dievo, kiek požiūrių mus sieja su juo. Tai požiūriai neįeinantys į padalinimą, užtat išreiškiantys prieštaravimą. Galiausiai lieka tiktai vienas prieštaravimo požiūris - tiesos - o kiti septyni sudaro gerumo logiką. Užtat pradedame nuo -8=0, toliau seka -7=1, -6=2, -5=3, ir kitoje aštuonerybės pusėje: -4=4, -3=5, -2=6, -1=7. Tai bene susiję su interpoliacija nuo Dievas=Dievas ligi Dievas=geras. Mes išgyvename teigiamus požiūrius. 0, tai joks požiūris. O Dievas išgyvena neigiamus požiūrius.
2021 rugpjūčio 21 d., 17:28
atliko -
Pridėtos 27-31 eilutės:
Vertybių sustatymas
* Tirti kertinių vertybių vidinį sustatymą, kaip logika ir gramatika jos išsakytos, kokiomis kalbos dalimis, kokiais neiginiais ar prielinksniais?
* Kokios sąvokos grindžia kertines vertybes?
* Kaip kiekviena kertinė vertybė išsako meilę?
* Tirti kertinių vertybių vidinį sustatymą, kaip logika ir gramatika jos išsakytos, kokiomis kalbos dalimis, kokiais neiginiais ar prielinksniais?
* Kokios sąvokos grindžia kertines vertybes?
* Kaip kiekviena kertinė vertybė išsako meilę?
Pakeistos 311-313 eilutės iš
Štai Dievo būtinumo lygmenys. Jais vertybe siejasi Dievo ir žmogaus požiūriai. Kiekvienas lygmuo išskiria asmenis ir juos naujai vienija. Šie atskyrimai grindžia suvokimus, juos grindžia skirtingos aplinkos. Šios aplinkos primena kalvinistų teologiją apie kurią pasakojo Perry Recker. Šiuose sluoksniuose iškyla ryšys tarp (mūsų) tobulumo (santvarkoje) ir Dievo meilės už jos (išorėje, kituose, pasaulyje, likime). Dievas, jo meilė iškyla psichologijoje, kaip išorėje veikianti meilė; bendravime, kaip kitų troškimai; bendrystėje, kaip visuma, viskas; pasaulyje, kaip Dievas lemiantis jo likimą.
į:
* Štai Dievo būtinumo lygmenys. Jais vertybe siejasi Dievo ir žmogaus požiūriai.
* Kiekvienas lygmuo išskiria asmenis ir juos naujai vienija. Šie atskyrimai grindžia suvokimus, juos grindžia skirtingos aplinkos.
* Šios aplinkos primena kalvinistų teologiją apie kurią pasakojo Perry Recker. Šiuose sluoksniuose iškyla ryšys tarp (mūsų) tobulumo (santvarkoje) ir Dievo meilės už jos (išorėje, kituose, pasaulyje, likime). Dievas, jo meilė iškyla psichologijoje, kaip išorėje veikianti meilė; bendravime, kaip kitų troškimai; bendrystėje, kaip visuma, viskas; pasaulyje, kaip Dievas lemiantis jo likimą.
* Kiekvienas lygmuo išskiria asmenis ir juos naujai vienija. Šie atskyrimai grindžia suvokimus, juos grindžia skirtingos aplinkos.
* Šios aplinkos primena kalvinistų teologiją apie kurią pasakojo Perry Recker. Šiuose sluoksniuose iškyla ryšys tarp (mūsų) tobulumo (santvarkoje) ir Dievo meilės už jos (išorėje, kituose, pasaulyje, likime). Dievas, jo meilė iškyla psichologijoje, kaip išorėje veikianti meilė; bendravime, kaip kitų troškimai; bendrystėje, kaip visuma, viskas; pasaulyje, kaip Dievas lemiantis jo likimą.
Pakeistos 319-321 eilutės iš
Kertinių vertybių sandara
į:
Sąvokos apibrėžiamos požiūrių algebra. Kai kurios sąvokos yra iššauktos, jos yra projekcijos, duotybės, duotos galimybės, tai kas galėtų būti, ten kur nėra ar trūksta apibrėžtos sąvokos. Taip yra su sandarom, kaip antai viskas. Pavyzdžiui, viskas gali būti tai, kas galėtų būti vieninga.
Kertinių vertybių sandara.
Kertinių vertybių sandara.
2021 rugpjūčio 21 d., 17:19
atliko -
Pakeistos 298-299 eilutės iš
Klausimai kyla iš asmenybės. Vieni klausimai išsako dvasios perteklių (dvasia gyvena daugybe asmenybių), o kiti klausimai išsako dvasios stoką. O kai sutampa asmenybės dvasia ir kūnas, tuomet klausimas išreiškia jų sutapimo pakopą. Ar sutampa žmoguje, ar bendravime, ar bendrystėje, ar pasaulyje?
į:
Klausimai kyla iš išgyvenimo apytakos, tad iš asmens (Manęs) ir Mano santykio su aplinka, su asmenybe ir pasauliu. Vieni klausimai išsako dvasios perteklių (dvasia gyvena daugybe asmenybių), o kiti klausimai išsako dvasios stoką. O kai sutampa asmenybės dvasia ir kūnas, tuomet klausimas išreiškia jų sutapimo pakopą. Ar sutampa žmoguje, ar bendravime, ar bendrystėje, ar pasaulyje?
Pakeistos 309-312 eilutės iš
Lygmenys išsako visumas, apimtis, kuriose
į:
* Lygmenys išsako visumas, apimtis, kuriose mūsų veiksmai atliepiami, kaip antai, mūsų proto ribos (mūsų vidinis gyvenimas) - mūsų bendrystė - mūsų bendravimas.
* Lygmenų poros. Dešimts Dievo įsakymų gali būti susiję su lygmenimis - psichologija, bendravimas, bendrystė, pasaulis - ir jų poromis.
* Lygmenų poros. Dešimts Dievo įsakymų gali būti susiję su lygmenimis - psichologija, bendravimas, bendrystė, pasaulis - ir jų poromis.
2021 rugpjūčio 21 d., 17:14
atliko -
Pridėtos 297-298 eilutės:
Klausimai kyla iš asmenybės. Vieni klausimai išsako dvasios perteklių (dvasia gyvena daugybe asmenybių), o kiti klausimai išsako dvasios stoką. O kai sutampa asmenybės dvasia ir kūnas, tuomet klausimas išreiškia jų sutapimo pakopą. Ar sutampa žmoguje, ar bendravime, ar bendrystėje, ar pasaulyje?
2021 rugpjūčio 21 d., 17:06
atliko -
Pakeista 289 eilutė iš:
%center%[[Attach:klausimai.png | Attach:klausimaisuvertybem.png]]
į:
%center%%width=800px%[[Attach:klausimaisuvertybem.png | Attach:klausimaisuvertybem.png]]
2021 rugpjūčio 21 d., 17:04
atliko -
Pakeista 289 eilutė iš:
%center%[[Attach:klausimai900.png | Attach:klausimaisuvertybem.png]]
į:
%center%[[Attach:klausimai.png | Attach:klausimaisuvertybem.png]]
2021 rugpjūčio 21 d., 17:02
atliko -
Pakeista 289 eilutė iš:
Attach:klausimaisuvertybem.png
į:
%center%[[Attach:klausimai900.png | Attach:klausimaisuvertybem.png]]
2021 rugpjūčio 21 d., 16:59
atliko -
Pakeistos 224-225 eilutės iš
[+Aštuongubas kelias+]
į:
[+Vertybių sandara: Aštuongubas kelias+]
Pakeistos 288-290 eilutės iš
-------------------------------------
į:
----------------------------------
Attach:klausimaisuvertybem.png
----------------------------------
Attach:klausimaisuvertybem.png
----------------------------------
2021 rugpjūčio 21 d., 16:57
atliko -
Pakeistos 294-303 eilutės iš
[+Vertybių kalbos lygmenys+]
Galiu pabrėžti gyvenimo lygties asmenis, jų požiūrius: Dievo, Mano (gerumo), Tavo (gyvenimo - atgal į Dievą, bendravimą), Kito (amžino gyvenimo - lygiagrečiai, bendrystę, su Dievu).
Vertybių kalbos lygmenys:
* Asmenys (Dievas)
* Jų (bendros, bendro asmens) aplinkybės, juos visus siejančias.
* Paskiro (mano) asmens santykis su kitais asmenimis.
* To santykio paryškinimas (pasaulyje)
Vertybių kalbos lygmenys:
* Asmenys (Dievas)
* Jų (bendros, bendro asmens) aplinkybės, juos visus siejančias.
* Paskiro (mano) asmens santykis su kitais asmenimis.
* To santykio paryškinimas (pasaulyje)
į:
[+Vertybių kalbos klausimų lygmenys+]
Gvildenimų žemėlapyje įžvelgiau keturis lygmenis, kaip klausimai veda nuo vieno žmogaus iki bendravimo ir bendrystės. Taip pat įžvelgiau teigiamas ir neigiamas klausimus, laikymasis ir nesilaikymas vertybių. Visa tai primena šešis atvaizdus.
Gvildenimų žemėlapyje įžvelgiau keturis lygmenis, kaip klausimai veda nuo vieno žmogaus iki bendravimo ir bendrystės. Taip pat įžvelgiau teigiamas ir neigiamas klausimus, laikymasis ir nesilaikymas vertybių. Visa tai primena šešis atvaizdus.
Pridėta 303 eilutė:
Pakeistos 306-307 eilutės iš
į:
Pakeistos 996-997 eilutės iš
į:
Pridėtos 1040-1041 eilutės:
[[https://www.youtube.com/watch?v=BOtrCYyf4cg| Rick Rubin kalbina Brian Eno]]. 52:00 Brian Eno aiškina, kad jį domina religija, bet jis nenori tikėti, jis nori žinoti. "Palaiminti skurdžiadvasiai."
2021 rugpjūčio 21 d., 16:45
atliko -
Pridėtos 189-212 eilutės:
Santvarkos tikslas
* Ši santvarka sustato mus, netrokštančius visko, ir susieja su Dievu, trokštančio visko. Ta santvarka ir yra vertybė. Tad vertybė yra mūsų ribotumas bet taip pat mūsų ryšys su mus mylinčia neribota meile.
* We thereby care about unity, which manifests itself as God.
* The eightfold way allows us to listen to God, to be open to him. It has us alternate from a point of view where we are in touch with God and can let him take the initiatve, and a point of view where we are not in touch with God and so we ourselves take the initiative.
* Santvarka yra priemonė apibrėžti apimtį, kur mums dera vadovautis savo valia, ir tuo pačiu apimtį kur mums reikia vadovautis Dievu.
* The eightfold way is the structure that organizes all other structures.
* Yra trijų kalbų rėmai, tad leidžia mums žengti iš vienos sandaros į kitą.
* A plan for supporting God
* The EightfoldWay is the structure by which we can connect with God. If we pray (Our Father) to God with God, then God who is strong inside us prays to God who is weak outside us, but - line by line - God beyond us grows strong and takes over, and God who is in us dissipates. Whereas if we simply pray by ourselves to the God beyond us, then - line by line - it opens us up more to this God, and that God is able to recede. In either case, it heightens the God who is outside us, beyond us. And it shows that {{Love}} is this strength that comes from beyond and that makes way for us. Likewise, it is for us to love and allow for that which is beyond us.
* Vertybių ieškoti Dievo suvokime kitų, taip kaip poreikių santvarka suvokiame Dievą. Juk Dievas kiekvieną iš mūsų suvokia atskirai. Tam yra trejybė, kiekvieną kaip tokį apibrėžti ryšium su visais kitais, užtat visi esame išskirtini. Ieškoti, kaip tai įvyksta, kaip išsivystome.
* Perhaps [{{MinciuSodas/CaringAboutThinking}} caring about thinking] is that [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is the ''origin'' of the MandelbrotSet (if it is indeed God's key concept and shared as a value by all independent thinkers).
Laipsnyno tikslas
* a "monster structure" that involves just apparently all basic structure, and organizes all the advanced structures. Structure connects the threesome, as the feeling of everything for the activity of anything by way of shifts, and the living of the representations of the threesome as the feeling of anything for the activity of everything in going beyond itself.
* Gradation expresses the separation between anything and everything. Shifts - representations of the threesome - express their identification. So we move from gradations to unity in representations.
* Each gradation relates a representation of the threesome with the threesome itself.
* The gradation makes it possible to work with {{Nothing}}. It does this by interpolating between or {{Something}} and {{Nothing}}, {{Anything}} and {{Nothing}}, or {{Everything}} and {{Nothing}}, and then extrapolating what {{Nothing}} must mean. Each of the CanonicalForms of the eightfold way identifies God with each of the eight elements of such a sequence (with endpoints as above, and the middle six given by the associated gradation).
* Gradation provides the conditions for will - it makes it possible to participate within a system, and also without it.
* The three gradations arise from injections into the life choices. They relate to the three non-cyclic representations of the threesome. They serve to relate God's extrasystemic point of view (where all topologies work together) and life's systemic point of view (where each topology stands separately).
* The perspectives of the gradations are what we identify God with. They are thereby an interpolation from God is God to God is good.
* We may think of there being two perspectives: without system and within system. How may they think together? Apparently, they are each first expressed in terms of a representation of the threesome. Perhaps this allows us to have perspectives, to treat them each separately, and associate them. These perspectives are either without system or within system. [Question, problem: what dictates the order of these topologies?]
* Gradation expresses the conditions for structure as not-wishes. We can consider the gradation as the identification of the characteristics of structure with not-wishes.
* Laipsnynas išskiria vidų ir išorę, priešpastato žmogiškąjį ir Dieviškąjį požiūrį, tai atveria psichologiją, grindžia atitinkamas sąvokas ir vertybes. Taip pat atveria galimybę bendravimui. Visas bendravimas išplaukia iš meilės, iš septinto požiūrio. O jisai išsivysto bendryste, kurią apibrėžia antrinės sandaros ir ypač kalbos.
* Ši santvarka sustato mus, netrokštančius visko, ir susieja su Dievu, trokštančio visko. Ta santvarka ir yra vertybė. Tad vertybė yra mūsų ribotumas bet taip pat mūsų ryšys su mus mylinčia neribota meile.
* We thereby care about unity, which manifests itself as God.
* The eightfold way allows us to listen to God, to be open to him. It has us alternate from a point of view where we are in touch with God and can let him take the initiatve, and a point of view where we are not in touch with God and so we ourselves take the initiative.
* Santvarka yra priemonė apibrėžti apimtį, kur mums dera vadovautis savo valia, ir tuo pačiu apimtį kur mums reikia vadovautis Dievu.
* The eightfold way is the structure that organizes all other structures.
* Yra trijų kalbų rėmai, tad leidžia mums žengti iš vienos sandaros į kitą.
* A plan for supporting God
* The EightfoldWay is the structure by which we can connect with God. If we pray (Our Father) to God with God, then God who is strong inside us prays to God who is weak outside us, but - line by line - God beyond us grows strong and takes over, and God who is in us dissipates. Whereas if we simply pray by ourselves to the God beyond us, then - line by line - it opens us up more to this God, and that God is able to recede. In either case, it heightens the God who is outside us, beyond us. And it shows that {{Love}} is this strength that comes from beyond and that makes way for us. Likewise, it is for us to love and allow for that which is beyond us.
* Vertybių ieškoti Dievo suvokime kitų, taip kaip poreikių santvarka suvokiame Dievą. Juk Dievas kiekvieną iš mūsų suvokia atskirai. Tam yra trejybė, kiekvieną kaip tokį apibrėžti ryšium su visais kitais, užtat visi esame išskirtini. Ieškoti, kaip tai įvyksta, kaip išsivystome.
* Perhaps [{{MinciuSodas/CaringAboutThinking}} caring about thinking] is that [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is the ''origin'' of the MandelbrotSet (if it is indeed God's key concept and shared as a value by all independent thinkers).
Laipsnyno tikslas
* a "monster structure" that involves just apparently all basic structure, and organizes all the advanced structures. Structure connects the threesome, as the feeling of everything for the activity of anything by way of shifts, and the living of the representations of the threesome as the feeling of anything for the activity of everything in going beyond itself.
* Gradation expresses the separation between anything and everything. Shifts - representations of the threesome - express their identification. So we move from gradations to unity in representations.
* Each gradation relates a representation of the threesome with the threesome itself.
* The gradation makes it possible to work with {{Nothing}}. It does this by interpolating between or {{Something}} and {{Nothing}}, {{Anything}} and {{Nothing}}, or {{Everything}} and {{Nothing}}, and then extrapolating what {{Nothing}} must mean. Each of the CanonicalForms of the eightfold way identifies God with each of the eight elements of such a sequence (with endpoints as above, and the middle six given by the associated gradation).
* Gradation provides the conditions for will - it makes it possible to participate within a system, and also without it.
* The three gradations arise from injections into the life choices. They relate to the three non-cyclic representations of the threesome. They serve to relate God's extrasystemic point of view (where all topologies work together) and life's systemic point of view (where each topology stands separately).
* The perspectives of the gradations are what we identify God with. They are thereby an interpolation from God is God to God is good.
* We may think of there being two perspectives: without system and within system. How may they think together? Apparently, they are each first expressed in terms of a representation of the threesome. Perhaps this allows us to have perspectives, to treat them each separately, and associate them. These perspectives are either without system or within system. [Question, problem: what dictates the order of these topologies?]
* Gradation expresses the conditions for structure as not-wishes. We can consider the gradation as the identification of the characteristics of structure with not-wishes.
* Laipsnynas išskiria vidų ir išorę, priešpastato žmogiškąjį ir Dieviškąjį požiūrį, tai atveria psichologiją, grindžia atitinkamas sąvokas ir vertybes. Taip pat atveria galimybę bendravimui. Visas bendravimas išplaukia iš meilės, iš septinto požiūrio. O jisai išsivysto bendryste, kurią apibrėžia antrinės sandaros ir ypač kalbos.
Pakeistos 253-257 eilutės iš
į:
* Palyginti septintus požiūrius. Jais Dievas kaip gerumas (kaip niekas) yra pagrįstas, įvardytas, nupasakotas.
** Pagrindime, "Tėve mūsų": Gelbėk mus nuo pikto.
** Įvardijime, "Šv.Petro raktuose į dangų": Meilė.
** Pasakojime, Palaiminimuose: Palaiminti persekiojami dėl teisybės – jų yra dangaus karalystė.
** Pagrindime, "Tėve mūsų": Gelbėk mus nuo pikto.
** Įvardijime, "Šv.Petro raktuose į dangų": Meilė.
** Pasakojime, Palaiminimuose: Palaiminti persekiojami dėl teisybės – jų yra dangaus karalystė.
Ištrintos 290-322 eilutės:
Santvarkos tikslas
* Ši santvarka sustato mus, netrokštančius visko, ir susieja su Dievu, trokštančio visko. Ta santvarka ir yra vertybė. Tad vertybė yra mūsų ribotumas bet taip pat mūsų ryšys su mus mylinčia neribota meile.
* We thereby care about unity, which manifests itself as God.
* The eightfold way allows us to listen to God, to be open to him. It has us alternate from a point of view where we are in touch with God and can let him take the initiatve, and a point of view where we are not in touch with God and so we ourselves take the initiative.
* Santvarka yra priemonė apibrėžti apimtį, kur mums dera vadovautis savo valia, ir tuo pačiu apimtį kur mums reikia vadovautis Dievu.
* The eightfold way is the structure that organizes all other structures.
* Yra trijų kalbų rėmai, tad leidžia mums žengti iš vienos sandaros į kitą.
* A plan for supporting God
* The EightfoldWay is the structure by which we can connect with God. If we pray (Our Father) to God with God, then God who is strong inside us prays to God who is weak outside us, but - line by line - God beyond us grows strong and takes over, and God who is in us dissipates. Whereas if we simply pray by ourselves to the God beyond us, then - line by line - it opens us up more to this God, and that God is able to recede. In either case, it heightens the God who is outside us, beyond us. And it shows that {{Love}} is this strength that comes from beyond and that makes way for us. Likewise, it is for us to love and allow for that which is beyond us.
* Vertybių ieškoti Dievo suvokime kitų, taip kaip poreikių santvarka suvokiame Dievą. Juk Dievas kiekvieną iš mūsų suvokia atskirai. Tam yra trejybė, kiekvieną kaip tokį apibrėžti ryšium su visais kitais, užtat visi esame išskirtini. Ieškoti, kaip tai įvyksta, kaip išsivystome.
* Perhaps [{{MinciuSodas/CaringAboutThinking}} caring about thinking] is that [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is the ''origin'' of the MandelbrotSet (if it is indeed God's key concept and shared as a value by all independent thinkers).
Laipsnyno tikslas
* a "monster structure" that involves just apparently all basic structure, and organizes all the advanced structures.
Structure connects the threesome, as the feeling of everything for the activity of anything by way of shifts, and the living of the representations of the threesome as the feeling of anything for the activity of everything in going beyond itself.
* Gradation expresses the separation between anything and everything. Shifts - representations of the threesome - express their identification. So we move from gradations to unity in representations.
* Each gradation relates a representation of the threesome with the threesome itself.
* The gradation makes it possible to work with {{Nothing}}. It does this by interpolating between or {{Something}} and {{Nothing}}, {{Anything}} and {{Nothing}}, or {{Everything}} and {{Nothing}}, and then extrapolating what {{Nothing}} must mean. Each of the CanonicalForms of the eightfold way identifies God with each of the eight elements of such a sequence (with endpoints as above, and the middle six given by the associated gradation).
* This means that the eighth identification has, in each case, the same meaning:
** In OurFather, for {{Argumentation}}, it is ''deliver us from evil''
** In StPetersKeysToHeaven, for {{Verbalization}}, it is ''love''
** In the {{Beatitudes}}, for {{Narration}}, it is ''blessed are those who are persecuted for righteousness, for theirs is the kingdom of heaven''
* This shows how God as nothing is argued, verbalized and narrated.
* Gradation provides the conditions for will - it makes it possible to participate within a system, and also without it.
* The three gradations arise from injections into the life choices. They relate to the three non-cyclic representations of the threesome. They serve to relate God's extrasystemic point of view (where all topologies work together) and life's systemic point of view (where each topology stands separately).
* The perspectives of the gradations are what we identify God with. They are thereby an interpolation from God is God to God is good.
* We may think of there being two perspectives: without system and within system. How may they think together? Apparently, they are each first expressed in terms of a representation of the threesome. Perhaps this allows us to have perspectives, to treat them each separately, and associate them. These perspectives are either without system or within system. [Question, problem: what dictates the order of these topologies?]
* Gradation expresses the conditions for structure as not-wishes. We can consider the gradation as the identification of the characteristics of structure with not-wishes.
* Laipsnynas išskiria vidų ir išorę, priešpastato žmogiškąjį ir Dieviškąjį požiūrį, tai atveria psichologiją, grindžia atitinkamas sąvokas ir vertybes. Taip pat atveria galimybę bendravimui. Visas bendravimas išplaukia iš meilės, iš septinto požiūrio. O jisai išsivysto bendryste, kurią apibrėžia antrinės sandaros ir ypač kalbos.
2021 rugpjūčio 21 d., 15:13
atliko -
Pakeistos 38-39 eilutės iš
į:
* Panagrinėti Budos aštuonlypį pasisakymą apie kančią. Ar kančia lydi visą gerumą? Ar tokiu atveju kančia yra Dievas? Ar kančia lydi atsidavimą kitiems?
Pridėtos 66-173 eilutės:
Vertybė yra dvasios esmė
* Vertybė yra dvasios '''esmė''', tai yra, dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Tad Meilė yra Dievo vertybė; Tobulumas yra gerumo vertybė; Valia yra gyvenimo vertybė; Dievo valia yra amžino gyvenimo vertybė.
* Esmė, vertybė yra Dievo ryšys (meilė) su tuo kas santvarkoje. O tai kas santvarkoje yra Tobulumas, ir jo ryšys su Dievu yra gerumas, tai tobulumo dvasia. Tad dvasia ir esmė ("materija") yra išvirkštiniai ryšiai.
* Vertybė visais požiūriais sutampa su dvasia ir ją atstoja nes jinai yra visų sandaros laikysenų vieningumas.
Ne meilė
* Vertybė yra netroškimas visko. Ji veda iš Dievo į jo esmę, meilę. O meilė yra troškimas visko. Ji veda iš tobulumo į gerumą, kaip Dievą esantį santvarkoje. Užtat ji išveda Dievą, kaip būtiną. O vertybė tvirtina, jog Dievas nebūtinas. Tai skirtingos kryptys. Panašiai su netroškimo betko, kažko ir nieko. Vertybės apibrėžia Dievo valią; lūkesčiai, jauduliai - gerą valią; abejonės, dvejonės - išmintį; poreikiai, tenkinimai - amžiną gyvenimą (ne savo, o kitų rūpesčiais).
* Dievo kertinė vertybė yra, manau, meilė. Jis man pastoviai tauškia apie meilę. O kertinės vertybės apskritai yra ne Dievo, tad ne meilė.
* Vertybės yra dalis Dievo meilės. Tad meile sutampa ir nemeilė, tai yra, vertybės.
* Vertybės yra Dievo atvėrimas. Meilė - Dievo esmė - slypi visur, o ją išreiškia tiesa. Ji pasireiškia mūsų kertinėmis vertybėmis, tad jos visos išsako meilę ir būtent kurį nors jos bruožą. Esame meilės bruožai, tad Dievo savybės.
* Dievas glūdi visose vertybesė, juk tai jo esmės - meilės - atspindžiai, tai meilės pilnatvė.
* '''Išreiškiame Dievą, meilę''' Visos mūsų vertybės yra meilės atspindžiai. Jos iškyla, įsivaizduoju, būtent ten kur pajuntame meilės stygių kurį galime užpildyti. Jeigu paklausi žmogaus, koks pasaulio bėdų šaltinis, tai jisai nurodys stygių jo vertybės.
Ne Dievas, o Savastis
* Vertybė yra mūsų savastis, jos neigimas, kad yra kažkas daugiau už ją, už mus. Panašiai, mūsų savastis yra mūsų lūkestis, mūsų abejonė, mūsų poreikis. Į vertybę atliepiame klausimu, gvildenimu, o ypač, jos išbandymu trejybe, tad patikslinimu.
* Vertybė neigia mūsų išėjimą už savęs, tad neigia mūsų dieviškumą.
* '''Vertybė įgyvendina Dievą''' Vertybė mums pasako kuo vadovautis kai Dievo nėra.
* '''Ką aprėpiame''' Dievas trokšta visko, yra mylintis. O mes netrokštame visko, turime vertybes.
Trikdžius trejybėje
* Vertybė nusako trikdžių trejybėje, iš kurio kyla įvardijimo kalba. Ta trejybė yra veiksmažodis (prieveiksmis), būdvardis ir daiktavardis. Pavyzdžiui: nuoširdžiai būti, nuoširdus, nuoširdumas.
Santykis su Dievu
* Kertine vertybe žmogaus valia vykdo Dievo valią.
* Vertybė sustato, tikslina žmogaus ir Dievo santykį. Mes esame dvasios aplinkybės, sąlygos, ją skiriančios nuo jos esmės.
* Vertybės išsako Dievo Dievą.
* Vertybės iššako Dievo veiklą žmogaus reikaluose ir žmogaus Dievo reikaluose.
* Kertinė vertybė išsako mūsų vertinimo ribas, tad nurodo Dievą esantį už jų, taip pat santvarką esančią jose.
* '''Vertybė yra mūsų ryšys su Dievu ir vienumas su juo.'''
* Kertinės vertybės sustato gyvenimo lygtį: Dievą, gerumą (mes), jų ryšį (gyvenimas) ir savarankiškumą (atskyrimą - amžinas gyvenimas). Atitinkamai išnagrinėti visas kertines vertybes, jas suprasti, kaip sandaras mūsų ryšiui su Dievu, to ryšio esmei, jo meilei mums.
* Kertinė vertybė sieja Dievo požiūrį (širdį) ir mūsų, gerumo požiūrį (pasaulį).
* Vertybė vaizduoja Dievą aplinkybe.
* Vertybėmis atskiriame ir siejame, dvasią už santvarkos ir dvasią santvarkoje, tokiu būdu susigaudame, kas yra kas, kuris požiūris kuriam turėtų būti valdus, kuris tėvas ir kuris vaikas, kuris Dievas ir kuris žmogus.
* Vertybė atskiria dvasią ir sandarą, tad jas vertina, tuo pačiu jas ir sieja. Užtat meilė palaiko gyvybę, skiria ją nuo savasties. Gyvybė yra asmens aplinkybė. O savastis yra amžinasis gyvenimas, tai kas amžinai bręsta, kas mus pakeičia. Tačiau savasties pagrindas yra savęs atsisakymas. Tai vyksta kitais.
* Vertybė yra kuris nors taškas tarp Dievo, išeisiančio už savęs, ir Dievo, išėjusio į save. Tai yra taškas tarp Dievo ir gerumo, tad taškas laipsnyne. Tai yra taškas tarp Dievo ir jo esmės, meilės. (Tarp tikėjimo ir meilės, kaip kad šv.Petro raktuose į dangų.)
Mūsų dorybė
* '''Išreiškiame save, atskleidžiame save''' Kertinė vertybė yra mūsų siela, mūsų asmenybė. Ji mus atstoja. Sutinkame, kad mus apibūdintų mūsų vertybe. Ji vos ne vienintelis apibūdinimas, kuris mūsų nevaržo. Sutinkame ją viešai skelbti. Gal koks 1% žmonių nesutinka, pavyzdžiui, nenori atsiskleisti bendradarbiams.
* Vertybės tuo pačiu yra dorybės, kas mus lenkia į gerą, tad į Dievą, į dvasią. Jos nurodo kaip mes augame, bręstame.
* Žmogus yra savimi patenkintas. Jisai mano, kad jisai yra geras. Toks požiūris padeda jam susikurti savo vertybių sistemą kada nusistato, vykdo ir permąsto.
* '''Išsakome gerumą, tobulumą''' Mūsų vertybė yra mūsų asmens dorybė, tuo pačiu ir yda. Jinai mumyse ir stipri, ir silpna. Jinai yra kaip mes suvokiam tobulumą, kas mums atstoja gerumą.
* Išsako, kas būtumėme, jeigu mūsų nebūtų.
* Dievas iškyla mūsų gerumu, mūsų pasirinkimu, mūsų dorybe.
Dievo atsiradimo aplinkybės
* Savo vertybe dalyvaujame Dievo buvimo klausime. Mūsų vertybė yra Dievo buvimo pasėkmė, tad nurodo Dievo buvimą. Mūsų svajonės yra tai, kas palengvintų mūsų vertybės atsiradimą. Mūsų klausimas skiria vertybės buvimą ir nebuvimą. Mūsų klausimai, tai mūsų vertybės sąsaja su kitomis vertybėmis, jos atsiradimas jų atžvilgiu.
* Vertybės įvairiausiai ieško Dievo, padaro jį prieinamą, dangaus karalystėje bendraujantį, pasireiškiantį šviesuolių bendryste, vis kitaip sutampantį su žmogumi, taip kad viskas gali naujai išsivesti iš paskiro žmogaus, galima jį visapusiškai atjausti, jis gyvena ir mes juo visi gyvename amžinai, taip kad esame viena.
* Vertybės, tai yra mūsų susikalbėjimo pagrindas, o tas susikalbėjimas atspindi suvokimo laipsnius, taip kad galiausiai pripažįstame Dievo vertybę - meilę - kaip platesnę už mūsų kiekvieno, taip kad Dievas yra reikalingas.
Dievo nebuvimo prielaidos
* '''Išreiškia mūsų prielaidas, ko trūksta''' Vertybės skiriasi nes skiriasi prielaidos. Svarbiausia yra meilė, bet jeigu jaučiamės labai mylimi, tada meilę kaip tokią mažiau vertiname. Vertiname tai ko mums trūksta. Tas trūkumas gali būti mumyse ar už mūsų, užtat tai tuo pačiu mūsų stiprybė ir silpnybė.
* Vertybių prielaidos išsako Dievo nebuvimo sąlygas. Jomis išsakome, kodėl Dievo nėra, ko reikia, kad jo nebūtų. Užtat vertybe išreiškiame Dievo buvimą jam nesant.
* Mūsų vertybės išsako mūsų prielaidas, tai ką nenorime mąstyti. Pavyzdžiui, aš nenoriu mąstyti melą, tad man rūpi gyventi tiesą. Jeigu būtų melas, tada negalėčiau neigti Dievo buvimą, tad privalo būti tiesa. Manau, Šarūnas nelinkęs labai mąstyti Dievą, jam užtat rūpi išlikimas.
* Vertybė yra apibrėžimo pagrindas. Tai įvardijimo kalbos įvardintas vienetas. Tai mūsų ramybės ir neramybės šaknis. Mūsų kertinė vertybė mums išskiria širdį ir pasaulį. Turėtų būti šešios rūšys vertybių pagal lygmenų poras: ar, koks, kaip, kodėl.
* Mūsų prielaidos išryškėja kaip mūsų pašnekovas, kaip kad žinojimo rūmais jisai išryškėja.
Bręstame - sudėtingėjame
* Vertybė apibrėždama Dievo nebuvimą tuo pačiu apibrėžia būtent mus.
* Vertybės kyla iš pilnatvės išsaugojančių perkūrimų, pertvarkymų. Įdomu, kaip siejasi su pertvarykmais.
* Vertybėmis kažką teigiame ir kažką neigiame, kažką priimame ir kažką atmetame. Greičiausiai yra keturi lygmenys: priimti, neatmesti, nepriimti, atmesti ir iš viso septynerybė. Kaip tai įtakoja vertybių tikslą ir sandarą? Išskiriame priėmimo lygmenis, priimame "nieką".
* Vertybės veikia kaip filtrai, kriterijai, tad susiję su atvaizdais.
* '''Ryškėjame''' Savo vertybės nekeičiame, ji nebent ryškėja, aiškėja. Ja žinome save, užtat ir žinome, kiek daug nežinome apie gyvenimą.
* '''Sąmoningėjame''' Kertinė vertybė reiškiasi mūsų sąmonginėjimu, šviesėjimu, branda. Jaunas ar tiesiog nesubrendęs žmogus jos dar neturės. Vieni ją jaučia, bet dar nėra įvardiję. Kiti ją gerai pažįsta.
* '''Pažįstame save''' Žinodami savo kertinę vertybę, pažįstame save, kaip graikai ragindavo. Esame naujai gimę, pakrikštyti dvasia, kaip Jėzus kalbėjo. Vertybė yra mums vardas, duotas tarsi indėnui.
* Vertybėmis pažįstame save, kitus ir Dievą.
* '''Kaip mes mylimi, ugdomi''' Kertinė vertybė yra pagrindas palaikyti žmogų ir telktis apie jį. Išvardinti "Minčių sodo" ratelius...
Suvedame save
* '''Suvedame save''' Kertinė vertybė atsiranda mums derinant visas mūsų vertybes, sprendžiant jų nesutarimus, kurie iškyla mums gyvenant visapusiškai. O vertybės iškyla daugėjant mūsų mintims, jas įvaldant sumanymais. Jos daugėja kada pradedame jas kaupti, vertinti, kada imame savarankiškai mąstyti, kada grįžtame prie savo minties vietoj kad pasaulio peršamos. Taip pat pastebime, jog kai kurios vertybės (šeima, darbas, mokslas) neaprėpia visko, taip kad kažko trūksta.
* Kertinė vertybė kyla bene tiek iš mūsų likimo, tiek iš mūsų laisvos valios, juk ją vis tiksliname, link jos bręstame.
* Vertybė yra siekis. Vertybė yra laipsnyno išraiška. Jinai išgyvenama vidiniu požiūriu ir išoriniu požiūriu, bet kuriuo trejybės nariu.
* Vertybės yra atsakymo suderinimas. Klausimas yra laisvumo matas. (Aleksandro gairių kalboje).
* Vertybės leidžia mums gyventi vieningai, suderinti buvimą, veikimą ir mąstymą, kaip kad išsakyta aštuongubu keliu.
Save peržengiame kitais
* '''Mūsų išeities taškas''' Vertybės trūkumas yra, kad viską apžvelgia tik iš vieno taško. Užtat klausimais išeiname už savęs ir galime domėtis kitų vertybėmis, kitų požiūriais. Kertinė vertybė yra tas išeities taškas, iš kurio galim eiti į visus kitus.
* '''Domimės kitais''' Vertybe esame žvaigždė aprėpianti visą dangų iš vieno kurio nors taško. Iš savo vertybės galime išeiti klausimais, jais gyventi.
* Kiekvieno vertybė susijusi su klausimais, kuriuos jis gvildena.
* '''Išplečia mus''' Kertinė vertybė padeda mums susitvarkyti su tai, ko vertybės neaprėpia, užtat tai ryšys su platesne Dievo meile.
* Kiekvienos kertinės vertybės esmė: Išėjimas už savęs, iš už savęs į save. O trejybė apibrėžia "save". Sutapimas - savastis yra raiška, ar ji sutampa su dvasia? Laisvė yra išėjimo už savęs (į save) sąlyga, tad tiesos sąlyga. "Tiesa jus išlaisvins", betgi atvirkščiai, laisvė yra tiesos sąlyga. Tad tiesos besąlygiškumas teikia laisvę. O laisvė yra visų asmenų ir jų santykių pagrindas.
Dvasia pranokstame sandara, širdimi pasaulį
* Vertybės savo kilme primena širdies ir pasaulio tiesų giminingumą. Vertybės tad susijusios su įvardijimo kalba. Dievo sūnus mokomas širdies. Žmogaus sūnus mokomas pasaulio.
Pasirinkimas
* Palyginti su pasakojimo vienetais. Vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, galime duotybę, palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių. Matyt, tuo ir skiriasi įvardijimas nuo pasakojimo, kad mes esame ne įtampos židinys, o tasai "trečiasis", kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
* Vertybių ir susijusių sąvokų kalba, tai įvardijimo kalba. Tad rūpėjimo kalbos vienetai, tai įtampos kūrėjas. Kuriame įtampa pasirinkdami pasaulio tiesą vietoj širdies tiesos. Rūpėjimo kalba susijusi su geros valios pratimais, su trikdžiu trejybėje.
* O įvardijimo kalba susijusi su žinojimo rūmais. Kaip? Sąvokas, požiūrių algebrą, grindžia šeši pertvarkymai, santvarkos rezgėjai.
Vertinimas
* Vertybes noriu susieti su dorovės mokykla pagrįsta Holokaustu. Dorovinis tyrimo būdas gali būti susietas su kertinės vertybės raiška. Juk dorovė susijusi su vertinimais.
* Vertybėje slypi palyginimai: geras, geresnis, geriausias, kaip kad tenkinant poreikius. Ir Kristaus pamokymai, kaip vertini... Taip pat turėtų būti lygmenų poros.
* Vertybių rūšys ir jų vidinė sandara (aštuongubo kelio išsakyta) kyla iš jų tikslo ir taikymo, tai yra, būtent iš vertinimo. Vertinimas yra dvejybinis santykis tarp vertintojo ir vertybės (vertinimo pagrindo), yra trejybinė vertinimo veikla ir taip pat yra ketverybiniai žinojimo lygmenys.
Sąvokų atskaldymas
* Vertybė dvejybe išskiria Dievą ir žmogų; aštuongubio kelio trejybėmis - žmogaus ryšius su Dievu ir žmogaus su savimi; ketverybėmis - nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimus.
* Iš kertinės vertybės ir gyvenimo lygties turėtų būti įmanoma išgauti padalinimus, o iš jų visas kitas sandaras. Iš kertinės vertybės turėtų būti įmanoma išreikšti aštuongubį kelią, kuriame suspausti visi padalinimai, visos pirminės ir antrinės sandaros. Tai kertinės vertybės raiška.
** Vienybė. Juk aprėpia visas kitas vertybes.
** Dvejybė - Dievo požiūris (per ryšį su juo) ir mūsų požiūris (be ryšio su Dievu). Išsiskiria vertinimas ir vertybė: Mes vertiname Dievą.
** Trejybė - savasties dalys: būti, veikti, mąstyti. Vertiname per save, išgyvendami savo kailiu.
** Ketverybė - keturi lygmenys, gyvenimo lygties asmenys, apimtys. Vertinimo apimtys, palaikymo lygmenys, asmenys. Išgyventi, mylėti, ...
** Visi padalinimai - aštuongubo kelio nariai
* Vertybėmis renkam malonę vietoj teisybę.
'''Kas yra kertinė vertybė?'''
* Vertybe gyvename plačiau už save, už savo žvilgsnio ir netgi požiūrio, tad gyvename Dievu. Vertybe gyvename atsitokėdami, (stepping out), tad atskirdami žvilgsnį ir požiūrį, tad amžinu gyvenimu. Tad vertybės gyvena plačiau nė viskuo, o būtent Dievu; plačiau nė sandara, o būtent dvasia. Užtat vertybėmis gyvename įstatymu, o įstatymu suvokiame savo ribotumą, taipogi, savo pasaulio ribotumą, jog už mūsų yra Dievas. Mūsų vertybė yra ten, kur Dievas mūsų ieško. O vertybę ryškiname gyvendami klausimais.
* Vertybė atskiria vaisingas prielaidas ir jų papildinius, nevaisingas prielaidas. Tai leidžia sutelkti dėmesį, mąstyti ir žvelgti giliau.
* Vertybės kyla iš sąmonės. Sąmoningėjimas (išėjimas už savęs) veda į vertybes, į samonę.
* Vertybės, jų ryškėjimas, yra žmonių brandos, jų amžino gyvenimo pagrindas.
* Kertinės vertybės yra mūsų išeities taškas, tai kaip išgyvename viską, tad mūsų susikalbėjimo pagrindas.
* Kertinė vertybė, tai žmogaus siela.
* Vertybės yra vieningumo sąlygos, su kuo mes galime sutapti. Laipsnynas išreiškia šešias nevieningumo, netroškimo, nesutapimo sąlygas, kaip išsiskiria du požiūriai ženklų savybėmis. O aštuongubas kelias išreiškia aštuonias vieningumo, troškimo, sutapimo sąlygas, ypač už santvarkos ir santvarkoje, tai nulinis ir septintas požiūriai.
* Vertybės yra Dievo sąlygų atsiskleidimas. Dievą pakeičia jo buvimo ir nebuvimo sąlygos, meilė, jam prilygstanti. Vertybė yra kaip mes suvokiame Dievo suveikimą, jo raišką mūsų gyvenime, mūsų pasaulyje.
* (Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.
* Kiekviena kertinė vertybė yra Jėzaus Kristaus savybė. Užtat jisai yra Dievas, ir mūsų visų vieningumas. Jis yra kiekvienos kertinės vertybės tobulas pavyzdys. Užtat tobulo pavyzdžio pagrindu galima kiekvienam šviesuoliui iškelti Jėzų Kristų.
* Vertybės yra tarsi graikų dievai, jie susiveda į kertinę vertybę, į meilę, į Dievo vertybę.
* Žmogaus brandą išreiškia jo ėjimas iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Žmogus pilnai subrendęs septintu požiūriu, kada jisai gyvena kiekvienu, taip kad Dievas būtinas. Kiekviena kertinė vertybė atveria tą brandos kelią iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Ji kelią atveria klausimais, žmogus bręsta klausimais.
* Kertinė vertybė yra dviprasmiška nes ji žmogų atstoja. Žmogus negali bręsti nes jisai yra dvasia. Jisai bręsta ryškėjančia vertybe. Ogi bręstame amžinai, tai amžinas gyvenimas. Dievas dvasia, tai irgi bręsta tiktai sandara, mūsų visų bendryste, mūsų vienumu. Mūsų vienumas taip pat yra dviprasmiškas, juk esame paskiri, esame viena dvasia ir vieninga sandara.
* Kertinė vertybė nutaiko vidurį tarp nebūtino, tobulo Dievo ir būtino, pakankamo Dievo.
* Valia vertybe sieja tobulą Dievą ir pakankamą Dievą. Dievo valia juos atskiria.
* Vertybė yra dvasios '''esmė''', tai yra, dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Tad Meilė yra Dievo vertybė; Tobulumas yra gerumo vertybė; Valia yra gyvenimo vertybė; Dievo valia yra amžino gyvenimo vertybė.
* Esmė, vertybė yra Dievo ryšys (meilė) su tuo kas santvarkoje. O tai kas santvarkoje yra Tobulumas, ir jo ryšys su Dievu yra gerumas, tai tobulumo dvasia. Tad dvasia ir esmė ("materija") yra išvirkštiniai ryšiai.
* Vertybė visais požiūriais sutampa su dvasia ir ją atstoja nes jinai yra visų sandaros laikysenų vieningumas.
Ne meilė
* Vertybė yra netroškimas visko. Ji veda iš Dievo į jo esmę, meilę. O meilė yra troškimas visko. Ji veda iš tobulumo į gerumą, kaip Dievą esantį santvarkoje. Užtat ji išveda Dievą, kaip būtiną. O vertybė tvirtina, jog Dievas nebūtinas. Tai skirtingos kryptys. Panašiai su netroškimo betko, kažko ir nieko. Vertybės apibrėžia Dievo valią; lūkesčiai, jauduliai - gerą valią; abejonės, dvejonės - išmintį; poreikiai, tenkinimai - amžiną gyvenimą (ne savo, o kitų rūpesčiais).
* Dievo kertinė vertybė yra, manau, meilė. Jis man pastoviai tauškia apie meilę. O kertinės vertybės apskritai yra ne Dievo, tad ne meilė.
* Vertybės yra dalis Dievo meilės. Tad meile sutampa ir nemeilė, tai yra, vertybės.
* Vertybės yra Dievo atvėrimas. Meilė - Dievo esmė - slypi visur, o ją išreiškia tiesa. Ji pasireiškia mūsų kertinėmis vertybėmis, tad jos visos išsako meilę ir būtent kurį nors jos bruožą. Esame meilės bruožai, tad Dievo savybės.
* Dievas glūdi visose vertybesė, juk tai jo esmės - meilės - atspindžiai, tai meilės pilnatvė.
* '''Išreiškiame Dievą, meilę''' Visos mūsų vertybės yra meilės atspindžiai. Jos iškyla, įsivaizduoju, būtent ten kur pajuntame meilės stygių kurį galime užpildyti. Jeigu paklausi žmogaus, koks pasaulio bėdų šaltinis, tai jisai nurodys stygių jo vertybės.
Ne Dievas, o Savastis
* Vertybė yra mūsų savastis, jos neigimas, kad yra kažkas daugiau už ją, už mus. Panašiai, mūsų savastis yra mūsų lūkestis, mūsų abejonė, mūsų poreikis. Į vertybę atliepiame klausimu, gvildenimu, o ypač, jos išbandymu trejybe, tad patikslinimu.
* Vertybė neigia mūsų išėjimą už savęs, tad neigia mūsų dieviškumą.
* '''Vertybė įgyvendina Dievą''' Vertybė mums pasako kuo vadovautis kai Dievo nėra.
* '''Ką aprėpiame''' Dievas trokšta visko, yra mylintis. O mes netrokštame visko, turime vertybes.
Trikdžius trejybėje
* Vertybė nusako trikdžių trejybėje, iš kurio kyla įvardijimo kalba. Ta trejybė yra veiksmažodis (prieveiksmis), būdvardis ir daiktavardis. Pavyzdžiui: nuoširdžiai būti, nuoširdus, nuoširdumas.
Santykis su Dievu
* Kertine vertybe žmogaus valia vykdo Dievo valią.
* Vertybė sustato, tikslina žmogaus ir Dievo santykį. Mes esame dvasios aplinkybės, sąlygos, ją skiriančios nuo jos esmės.
* Vertybės išsako Dievo Dievą.
* Vertybės iššako Dievo veiklą žmogaus reikaluose ir žmogaus Dievo reikaluose.
* Kertinė vertybė išsako mūsų vertinimo ribas, tad nurodo Dievą esantį už jų, taip pat santvarką esančią jose.
* '''Vertybė yra mūsų ryšys su Dievu ir vienumas su juo.'''
* Kertinės vertybės sustato gyvenimo lygtį: Dievą, gerumą (mes), jų ryšį (gyvenimas) ir savarankiškumą (atskyrimą - amžinas gyvenimas). Atitinkamai išnagrinėti visas kertines vertybes, jas suprasti, kaip sandaras mūsų ryšiui su Dievu, to ryšio esmei, jo meilei mums.
* Kertinė vertybė sieja Dievo požiūrį (širdį) ir mūsų, gerumo požiūrį (pasaulį).
* Vertybė vaizduoja Dievą aplinkybe.
* Vertybėmis atskiriame ir siejame, dvasią už santvarkos ir dvasią santvarkoje, tokiu būdu susigaudame, kas yra kas, kuris požiūris kuriam turėtų būti valdus, kuris tėvas ir kuris vaikas, kuris Dievas ir kuris žmogus.
* Vertybė atskiria dvasią ir sandarą, tad jas vertina, tuo pačiu jas ir sieja. Užtat meilė palaiko gyvybę, skiria ją nuo savasties. Gyvybė yra asmens aplinkybė. O savastis yra amžinasis gyvenimas, tai kas amžinai bręsta, kas mus pakeičia. Tačiau savasties pagrindas yra savęs atsisakymas. Tai vyksta kitais.
* Vertybė yra kuris nors taškas tarp Dievo, išeisiančio už savęs, ir Dievo, išėjusio į save. Tai yra taškas tarp Dievo ir gerumo, tad taškas laipsnyne. Tai yra taškas tarp Dievo ir jo esmės, meilės. (Tarp tikėjimo ir meilės, kaip kad šv.Petro raktuose į dangų.)
Mūsų dorybė
* '''Išreiškiame save, atskleidžiame save''' Kertinė vertybė yra mūsų siela, mūsų asmenybė. Ji mus atstoja. Sutinkame, kad mus apibūdintų mūsų vertybe. Ji vos ne vienintelis apibūdinimas, kuris mūsų nevaržo. Sutinkame ją viešai skelbti. Gal koks 1% žmonių nesutinka, pavyzdžiui, nenori atsiskleisti bendradarbiams.
* Vertybės tuo pačiu yra dorybės, kas mus lenkia į gerą, tad į Dievą, į dvasią. Jos nurodo kaip mes augame, bręstame.
* Žmogus yra savimi patenkintas. Jisai mano, kad jisai yra geras. Toks požiūris padeda jam susikurti savo vertybių sistemą kada nusistato, vykdo ir permąsto.
* '''Išsakome gerumą, tobulumą''' Mūsų vertybė yra mūsų asmens dorybė, tuo pačiu ir yda. Jinai mumyse ir stipri, ir silpna. Jinai yra kaip mes suvokiam tobulumą, kas mums atstoja gerumą.
* Išsako, kas būtumėme, jeigu mūsų nebūtų.
* Dievas iškyla mūsų gerumu, mūsų pasirinkimu, mūsų dorybe.
Dievo atsiradimo aplinkybės
* Savo vertybe dalyvaujame Dievo buvimo klausime. Mūsų vertybė yra Dievo buvimo pasėkmė, tad nurodo Dievo buvimą. Mūsų svajonės yra tai, kas palengvintų mūsų vertybės atsiradimą. Mūsų klausimas skiria vertybės buvimą ir nebuvimą. Mūsų klausimai, tai mūsų vertybės sąsaja su kitomis vertybėmis, jos atsiradimas jų atžvilgiu.
* Vertybės įvairiausiai ieško Dievo, padaro jį prieinamą, dangaus karalystėje bendraujantį, pasireiškiantį šviesuolių bendryste, vis kitaip sutampantį su žmogumi, taip kad viskas gali naujai išsivesti iš paskiro žmogaus, galima jį visapusiškai atjausti, jis gyvena ir mes juo visi gyvename amžinai, taip kad esame viena.
* Vertybės, tai yra mūsų susikalbėjimo pagrindas, o tas susikalbėjimas atspindi suvokimo laipsnius, taip kad galiausiai pripažįstame Dievo vertybę - meilę - kaip platesnę už mūsų kiekvieno, taip kad Dievas yra reikalingas.
Dievo nebuvimo prielaidos
* '''Išreiškia mūsų prielaidas, ko trūksta''' Vertybės skiriasi nes skiriasi prielaidos. Svarbiausia yra meilė, bet jeigu jaučiamės labai mylimi, tada meilę kaip tokią mažiau vertiname. Vertiname tai ko mums trūksta. Tas trūkumas gali būti mumyse ar už mūsų, užtat tai tuo pačiu mūsų stiprybė ir silpnybė.
* Vertybių prielaidos išsako Dievo nebuvimo sąlygas. Jomis išsakome, kodėl Dievo nėra, ko reikia, kad jo nebūtų. Užtat vertybe išreiškiame Dievo buvimą jam nesant.
* Mūsų vertybės išsako mūsų prielaidas, tai ką nenorime mąstyti. Pavyzdžiui, aš nenoriu mąstyti melą, tad man rūpi gyventi tiesą. Jeigu būtų melas, tada negalėčiau neigti Dievo buvimą, tad privalo būti tiesa. Manau, Šarūnas nelinkęs labai mąstyti Dievą, jam užtat rūpi išlikimas.
* Vertybė yra apibrėžimo pagrindas. Tai įvardijimo kalbos įvardintas vienetas. Tai mūsų ramybės ir neramybės šaknis. Mūsų kertinė vertybė mums išskiria širdį ir pasaulį. Turėtų būti šešios rūšys vertybių pagal lygmenų poras: ar, koks, kaip, kodėl.
* Mūsų prielaidos išryškėja kaip mūsų pašnekovas, kaip kad žinojimo rūmais jisai išryškėja.
Bręstame - sudėtingėjame
* Vertybė apibrėždama Dievo nebuvimą tuo pačiu apibrėžia būtent mus.
* Vertybės kyla iš pilnatvės išsaugojančių perkūrimų, pertvarkymų. Įdomu, kaip siejasi su pertvarykmais.
* Vertybėmis kažką teigiame ir kažką neigiame, kažką priimame ir kažką atmetame. Greičiausiai yra keturi lygmenys: priimti, neatmesti, nepriimti, atmesti ir iš viso septynerybė. Kaip tai įtakoja vertybių tikslą ir sandarą? Išskiriame priėmimo lygmenis, priimame "nieką".
* Vertybės veikia kaip filtrai, kriterijai, tad susiję su atvaizdais.
* '''Ryškėjame''' Savo vertybės nekeičiame, ji nebent ryškėja, aiškėja. Ja žinome save, užtat ir žinome, kiek daug nežinome apie gyvenimą.
* '''Sąmoningėjame''' Kertinė vertybė reiškiasi mūsų sąmonginėjimu, šviesėjimu, branda. Jaunas ar tiesiog nesubrendęs žmogus jos dar neturės. Vieni ją jaučia, bet dar nėra įvardiję. Kiti ją gerai pažįsta.
* '''Pažįstame save''' Žinodami savo kertinę vertybę, pažįstame save, kaip graikai ragindavo. Esame naujai gimę, pakrikštyti dvasia, kaip Jėzus kalbėjo. Vertybė yra mums vardas, duotas tarsi indėnui.
* Vertybėmis pažįstame save, kitus ir Dievą.
* '''Kaip mes mylimi, ugdomi''' Kertinė vertybė yra pagrindas palaikyti žmogų ir telktis apie jį. Išvardinti "Minčių sodo" ratelius...
Suvedame save
* '''Suvedame save''' Kertinė vertybė atsiranda mums derinant visas mūsų vertybes, sprendžiant jų nesutarimus, kurie iškyla mums gyvenant visapusiškai. O vertybės iškyla daugėjant mūsų mintims, jas įvaldant sumanymais. Jos daugėja kada pradedame jas kaupti, vertinti, kada imame savarankiškai mąstyti, kada grįžtame prie savo minties vietoj kad pasaulio peršamos. Taip pat pastebime, jog kai kurios vertybės (šeima, darbas, mokslas) neaprėpia visko, taip kad kažko trūksta.
* Kertinė vertybė kyla bene tiek iš mūsų likimo, tiek iš mūsų laisvos valios, juk ją vis tiksliname, link jos bręstame.
* Vertybė yra siekis. Vertybė yra laipsnyno išraiška. Jinai išgyvenama vidiniu požiūriu ir išoriniu požiūriu, bet kuriuo trejybės nariu.
* Vertybės yra atsakymo suderinimas. Klausimas yra laisvumo matas. (Aleksandro gairių kalboje).
* Vertybės leidžia mums gyventi vieningai, suderinti buvimą, veikimą ir mąstymą, kaip kad išsakyta aštuongubu keliu.
Save peržengiame kitais
* '''Mūsų išeities taškas''' Vertybės trūkumas yra, kad viską apžvelgia tik iš vieno taško. Užtat klausimais išeiname už savęs ir galime domėtis kitų vertybėmis, kitų požiūriais. Kertinė vertybė yra tas išeities taškas, iš kurio galim eiti į visus kitus.
* '''Domimės kitais''' Vertybe esame žvaigždė aprėpianti visą dangų iš vieno kurio nors taško. Iš savo vertybės galime išeiti klausimais, jais gyventi.
* Kiekvieno vertybė susijusi su klausimais, kuriuos jis gvildena.
* '''Išplečia mus''' Kertinė vertybė padeda mums susitvarkyti su tai, ko vertybės neaprėpia, užtat tai ryšys su platesne Dievo meile.
* Kiekvienos kertinės vertybės esmė: Išėjimas už savęs, iš už savęs į save. O trejybė apibrėžia "save". Sutapimas - savastis yra raiška, ar ji sutampa su dvasia? Laisvė yra išėjimo už savęs (į save) sąlyga, tad tiesos sąlyga. "Tiesa jus išlaisvins", betgi atvirkščiai, laisvė yra tiesos sąlyga. Tad tiesos besąlygiškumas teikia laisvę. O laisvė yra visų asmenų ir jų santykių pagrindas.
Dvasia pranokstame sandara, širdimi pasaulį
* Vertybės savo kilme primena širdies ir pasaulio tiesų giminingumą. Vertybės tad susijusios su įvardijimo kalba. Dievo sūnus mokomas širdies. Žmogaus sūnus mokomas pasaulio.
Pasirinkimas
* Palyginti su pasakojimo vienetais. Vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, galime duotybę, palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių. Matyt, tuo ir skiriasi įvardijimas nuo pasakojimo, kad mes esame ne įtampos židinys, o tasai "trečiasis", kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
* Vertybių ir susijusių sąvokų kalba, tai įvardijimo kalba. Tad rūpėjimo kalbos vienetai, tai įtampos kūrėjas. Kuriame įtampa pasirinkdami pasaulio tiesą vietoj širdies tiesos. Rūpėjimo kalba susijusi su geros valios pratimais, su trikdžiu trejybėje.
* O įvardijimo kalba susijusi su žinojimo rūmais. Kaip? Sąvokas, požiūrių algebrą, grindžia šeši pertvarkymai, santvarkos rezgėjai.
Vertinimas
* Vertybes noriu susieti su dorovės mokykla pagrįsta Holokaustu. Dorovinis tyrimo būdas gali būti susietas su kertinės vertybės raiška. Juk dorovė susijusi su vertinimais.
* Vertybėje slypi palyginimai: geras, geresnis, geriausias, kaip kad tenkinant poreikius. Ir Kristaus pamokymai, kaip vertini... Taip pat turėtų būti lygmenų poros.
* Vertybių rūšys ir jų vidinė sandara (aštuongubo kelio išsakyta) kyla iš jų tikslo ir taikymo, tai yra, būtent iš vertinimo. Vertinimas yra dvejybinis santykis tarp vertintojo ir vertybės (vertinimo pagrindo), yra trejybinė vertinimo veikla ir taip pat yra ketverybiniai žinojimo lygmenys.
Sąvokų atskaldymas
* Vertybė dvejybe išskiria Dievą ir žmogų; aštuongubio kelio trejybėmis - žmogaus ryšius su Dievu ir žmogaus su savimi; ketverybėmis - nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimus.
* Iš kertinės vertybės ir gyvenimo lygties turėtų būti įmanoma išgauti padalinimus, o iš jų visas kitas sandaras. Iš kertinės vertybės turėtų būti įmanoma išreikšti aštuongubį kelią, kuriame suspausti visi padalinimai, visos pirminės ir antrinės sandaros. Tai kertinės vertybės raiška.
** Vienybė. Juk aprėpia visas kitas vertybes.
** Dvejybė - Dievo požiūris (per ryšį su juo) ir mūsų požiūris (be ryšio su Dievu). Išsiskiria vertinimas ir vertybė: Mes vertiname Dievą.
** Trejybė - savasties dalys: būti, veikti, mąstyti. Vertiname per save, išgyvendami savo kailiu.
** Ketverybė - keturi lygmenys, gyvenimo lygties asmenys, apimtys. Vertinimo apimtys, palaikymo lygmenys, asmenys. Išgyventi, mylėti, ...
** Visi padalinimai - aštuongubo kelio nariai
* Vertybėmis renkam malonę vietoj teisybę.
'''Kas yra kertinė vertybė?'''
* Vertybe gyvename plačiau už save, už savo žvilgsnio ir netgi požiūrio, tad gyvename Dievu. Vertybe gyvename atsitokėdami, (stepping out), tad atskirdami žvilgsnį ir požiūrį, tad amžinu gyvenimu. Tad vertybės gyvena plačiau nė viskuo, o būtent Dievu; plačiau nė sandara, o būtent dvasia. Užtat vertybėmis gyvename įstatymu, o įstatymu suvokiame savo ribotumą, taipogi, savo pasaulio ribotumą, jog už mūsų yra Dievas. Mūsų vertybė yra ten, kur Dievas mūsų ieško. O vertybę ryškiname gyvendami klausimais.
* Vertybė atskiria vaisingas prielaidas ir jų papildinius, nevaisingas prielaidas. Tai leidžia sutelkti dėmesį, mąstyti ir žvelgti giliau.
* Vertybės kyla iš sąmonės. Sąmoningėjimas (išėjimas už savęs) veda į vertybes, į samonę.
* Vertybės, jų ryškėjimas, yra žmonių brandos, jų amžino gyvenimo pagrindas.
* Kertinės vertybės yra mūsų išeities taškas, tai kaip išgyvename viską, tad mūsų susikalbėjimo pagrindas.
* Kertinė vertybė, tai žmogaus siela.
* Vertybės yra vieningumo sąlygos, su kuo mes galime sutapti. Laipsnynas išreiškia šešias nevieningumo, netroškimo, nesutapimo sąlygas, kaip išsiskiria du požiūriai ženklų savybėmis. O aštuongubas kelias išreiškia aštuonias vieningumo, troškimo, sutapimo sąlygas, ypač už santvarkos ir santvarkoje, tai nulinis ir septintas požiūriai.
* Vertybės yra Dievo sąlygų atsiskleidimas. Dievą pakeičia jo buvimo ir nebuvimo sąlygos, meilė, jam prilygstanti. Vertybė yra kaip mes suvokiame Dievo suveikimą, jo raišką mūsų gyvenime, mūsų pasaulyje.
* (Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.
* Kiekviena kertinė vertybė yra Jėzaus Kristaus savybė. Užtat jisai yra Dievas, ir mūsų visų vieningumas. Jis yra kiekvienos kertinės vertybės tobulas pavyzdys. Užtat tobulo pavyzdžio pagrindu galima kiekvienam šviesuoliui iškelti Jėzų Kristų.
* Vertybės yra tarsi graikų dievai, jie susiveda į kertinę vertybę, į meilę, į Dievo vertybę.
* Žmogaus brandą išreiškia jo ėjimas iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Žmogus pilnai subrendęs septintu požiūriu, kada jisai gyvena kiekvienu, taip kad Dievas būtinas. Kiekviena kertinė vertybė atveria tą brandos kelią iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Ji kelią atveria klausimais, žmogus bręsta klausimais.
* Kertinė vertybė yra dviprasmiška nes ji žmogų atstoja. Žmogus negali bręsti nes jisai yra dvasia. Jisai bręsta ryškėjančia vertybe. Ogi bręstame amžinai, tai amžinas gyvenimas. Dievas dvasia, tai irgi bręsta tiktai sandara, mūsų visų bendryste, mūsų vienumu. Mūsų vienumas taip pat yra dviprasmiškas, juk esame paskiri, esame viena dvasia ir vieninga sandara.
* Kertinė vertybė nutaiko vidurį tarp nebūtino, tobulo Dievo ir būtino, pakankamo Dievo.
* Valia vertybe sieja tobulą Dievą ir pakankamą Dievą. Dievo valia juos atskiria.
Pakeistos 213-214 eilutės iš
į:
* Aštuongubas kelias išsako ryšį tarp nebūtino Dievo (tobulo - nulinio požiūrio) ir būtino Dievo (pakankamo - septinto požiūrio - Dievo esme, Meile). Šešios ženklų savybės, šeši pertvarkymai, trejybės nariai ir jos poslinkiai išsako ryšį tarp nebūtino ir būtino Dievo. Būtinas Dievas pertvarko nebūtiną Dievą. Aštuongubas kelias nutaiko vidurį tarp tobulo Dievo (su kuriuo palaikome ryšį trejybės nariais) ir pakankamo Dievo (su kuriuo nepalaikome ryšio trejybės poslinkiais). Yra keturi lygmenys: tobulas Dievas - dvasia, ryšiai su juo - sandara, nebuvimas ryšių su Dievu - atvaizdai, pakankamas Dievas - esmė.
Pakeistos 232-239 eilutės iš
į:
* Laipsnynas susideda iš klausimų.
* Laipsnynas išsako šešis būdus kaip atskiriamas Dievas už mūsų ir Dievas mumyse.
* Laipsnyno pirmi trys nariai išsako Dievą požiūrį, o kiti trys nariai išsako mūsų, kaip Dievo įrankio požiūrį - tarpą tarp Dievo mumyse ir už mūsų.
* Laipsnynas 3+3 vidiniu išgyvenimu išreiškia buvimą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O išėjus už mūsų, viena trejybė, tai klausimas, atsakymas ir (eigos neribojantis) viskas, o kita trejybė, tai ribojančios apimtys. Tad gaunasi 2+4.
* Laipsnynas atitinka smegenų žievės šešis sluoksnius, kuriuos apmąsto Jeff Hawkins "On Intelligence".
* Laipsnyne yra dviprasmybė tarp vienokio ir kitokio Dievo: (tobulas) Dievas -> (pakankamas) gerumas. Paskui požiūriai atskyla ir "Aš esu" kiekvienas požiūrio tenkinimas tampa dviprasmiškas - su pasauliu ar už jo. Panašiai su dvejonėmis ir abejonėmis.
* Aštuongubu keliu - laipsnynu - tolydžiai sieju Dievą ir Kitą.
* Laipsnynas išsako šešis būdus kaip atskiriamas Dievas už mūsų ir Dievas mumyse.
* Laipsnyno pirmi trys nariai išsako Dievą požiūrį, o kiti trys nariai išsako mūsų, kaip Dievo įrankio požiūrį - tarpą tarp Dievo mumyse ir už mūsų.
* Laipsnynas 3+3 vidiniu išgyvenimu išreiškia buvimą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O išėjus už mūsų, viena trejybė, tai klausimas, atsakymas ir (eigos neribojantis) viskas, o kita trejybė, tai ribojančios apimtys. Tad gaunasi 2+4.
* Laipsnynas atitinka smegenų žievės šešis sluoksnius, kuriuos apmąsto Jeff Hawkins "On Intelligence".
* Laipsnyne yra dviprasmybė tarp vienokio ir kitokio Dievo: (tobulas) Dievas -> (pakankamas) gerumas. Paskui požiūriai atskyla ir "Aš esu" kiekvienas požiūrio tenkinimas tampa dviprasmiškas - su pasauliu ar už jo. Panašiai su dvejonėmis ir abejonėmis.
* Aštuongubu keliu - laipsnynu - tolydžiai sieju Dievą ir Kitą.
Ištrinta 256 eilutė:
Pakeistos 265-387 eilutės iš
Aštuongubas kelias išsako ryšį tarp nebūtino Dievo (tobulo - nulinio požiūrio) ir būtino Dievo (pakankamo - septinto požiūrio - Dievo esme, Meile). Šešios ženklų savybės, šeši pertvarkymai, trejybės nariai ir jos poslinkiai išsako ryšį tarp nebūtino ir būtino Dievo. Būtinas Dievas pertvarko nebūtiną Dievą. Aštuongubas kelias nutaiko vidurį tarp tobulo Dievo (su kuriuo palaikome ryšį trejybės nariais) ir pakankamo Dievo (su kuriuo nepalaikome ryšio trejybės poslinkiais). Yra keturi lygmenys: tobulas Dievas - dvasia, ryšiai su juo - sandara, nebuvimas ryšių su Dievu - atvaizdai, pakankamas Dievas - esmė.
Laipsnynas - klausimai
* Laipsnynas išsako šešis būdus kaip atskiriamas Dievas už mūsų ir Dievas mumyse.
* Laipsnyno pirmi trys nariai išsako Dievą požiūrį, o kiti trys nariai išsako mūsų, kaip Dievo įrankio požiūrį - tarpą tarp Dievo mumyse ir už mūsų.
* Laipsnynas 3+3 vidiniu išgyvenimu išreiškia buvimą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O išėjus už mūsų, viena trejybė, tai klausimas, atsakymas ir (eigos neribojantis) viskas, o kita trejybė, tai ribojančios apimtys. Tad gaunasi 2+4.
* Laipsnynas atitinka smegenų žievės šešis sluoksnius, kuriuos apmąsto Jeff Hawkins "On Intelligence".
* Laipsnyne yra dviprasmybė tarp vienokio ir kitokio Dievo: (tobulas) Dievas -> (pakankamas) gerumas. Paskui požiūriai atskyla ir "Aš esu" kiekvienas požiūrio tenkinimas tampa dviprasmiškas - su pasauliu ar už jo. Panašiai su dvejonėmis ir abejonėmis.
* Aštuongubu keliu - laipsnynu - tolydžiai sieju Dievą ir Kitą.
[+Koks vertybių tikslas?+]
[+Kas yra kertinė vertybė?+]
* Vertybe gyvename plačiau už save, už savo žvilgsnio ir netgi požiūrio, tad gyvename Dievu. Vertybe gyvename atsitokėdami, (stepping out), tad atskirdami žvilgsnį ir požiūrį, tad amžinu gyvenimu. Tad vertybės gyvena plačiau nė viskuo, o būtent Dievu; plačiau nė sandara, o būtent dvasia. Užtat vertybėmis gyvename įstatymu, o įstatymu suvokiame savo ribotumą, taipogi, savo pasaulio ribotumą, jog už mūsų yra Dievas. Mūsų vertybė yra ten, kur Dievas mūsų ieško. O vertybę ryškiname gyvendami klausimais.
* Vertybė atskiria vaisingas prielaidas ir jų papildinius, nevaisingas prielaidas. Tai leidžia sutelkti dėmesį, mąstyti ir žvelgti giliau.
* Vertybės kyla iš sąmonės. Sąmoningėjimas (išėjimas už savęs) veda į vertybes, į samonę.
* Vertybės, jų ryškėjimas, yra žmonių brandos, jų amžino gyvenimo pagrindas.
* Kertinės vertybės yra mūsų išeities taškas, tai kaip išgyvename viską, tad mūsų susikalbėjimo pagrindas.
* Kertinė vertybė, tai žmogaus siela.
* Vertybės yra vieningumo sąlygos, su kuo mes galime sutapti. Laipsnynas išreiškia šešias nevieningumo, netroškimo, nesutapimo sąlygas, kaip išsiskiria du požiūriai ženklų savybėmis. O aštuongubas kelias išreiškia aštuonias vieningumo, troškimo, sutapimo sąlygas, ypač už santvarkos ir santvarkoje, tai nulinis ir septintas požiūriai.
* Vertybės yra Dievo sąlygų atsiskleidimas. Dievą pakeičia jo buvimo ir nebuvimo sąlygos, meilė, jam prilygstanti. Vertybė yra kaip mes suvokiame Dievo suveikimą, jo raišką mūsų gyvenime, mūsų pasaulyje.
* (Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.
* Kiekviena kertinė vertybė yra Jėzaus Kristaus savybė. Užtat jisai yra Dievas, ir mūsų visų vieningumas. Jis yra kiekvienos kertinės vertybės tobulas pavyzdys. Užtat tobulo pavyzdžio pagrindu galima kiekvienam šviesuoliui iškelti Jėzų Kristų.
* Vertybės yra tarsi graikų dievai, jie susiveda į kertinę vertybę, į meilę, į Dievo vertybę.
* Žmogaus brandą išreiškia jo ėjimas iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Žmogus pilnai subrendęs septintu požiūriu, kada jisai gyvena kiekvienu, taip kad Dievas būtinas. Kiekviena kertinė vertybė atveria tą brandos kelią iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Ji kelią atveria klausimais, žmogus bręsta klausimais.
* Kertinė vertybė yra dviprasmiška nes ji žmogų atstoja. Žmogus negali bręsti nes jisai yra dvasia. Jisai bręsta ryškėjančia vertybe. Ogi bręstame amžinai, tai amžinas gyvenimas. Dievas dvasia, tai irgi bręsta tiktai sandara, mūsų visų bendryste, mūsų vienumu. Mūsų vienumas taip pat yra dviprasmiškas, juk esame paskiri, esame viena dvasia ir vieninga sandara.
* Kertinė vertybė nutaiko vidurį tarp nebūtino, tobulo Dievo ir būtino, pakankamo Dievo.
* Valia vertybe sieja tobulą Dievą ir pakankamą Dievą. Dievo valia juos atskiria.
Esmė
* Vertybė yra dvasios '''esmė''', tai yra, dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Tad Meilė yra Dievo vertybė; Tobulumas yra gerumo vertybė; Valia yra gyvenimo vertybė; Dievo valia yra amžino gyvenimo vertybė.
* Esmė, vertybė yra Dievo ryšys (meilė) su tuo kas santvarkoje. O tai kas santvarkoje yra Tobulumas, ir jo ryšys su Dievu yra gerumas, tai tobulumo dvasia. Tad dvasia ir esmė ("materija") yra išvirkštiniai ryšiai.
* Vertybė visais požiūriais sutampa su dvasia ir ją atstoja nes jinai yra visų sandaros laikysenų vieningumas.
Ne meilė
* Vertybė yra netroškimas visko. Ji veda iš Dievo į jo esmę, meilę. O meilė yra troškimas visko. Ji veda iš tobulumo į gerumą, kaip Dievą esantį santvarkoje. Užtat ji išveda Dievą, kaip būtiną. O vertybė tvirtina, jog Dievas nebūtinas. Tai skirtingos kryptys. Panašiai su netroškimo betko, kažko ir nieko. Vertybės apibrėžia Dievo valią; lūkesčiai, jauduliai - gerą valią; abejonės, dvejonės - išmintį; poreikiai, tenkinimai - amžiną gyvenimą (ne savo, o kitų rūpesčiais).
* Dievo kertinė vertybė yra, manau, meilė. Jis man pastoviai tauškia apie meilę. O kertinės vertybės apskritai yra ne Dievo, tad ne meilė.
* Vertybės yra dalis Dievo meilės. Tad meile sutampa ir nemeilė, tai yra, vertybės.
* Vertybės yra Dievo atvėrimas. Meilė - Dievo esmė - slypi visur, o ją išreiškia tiesa. Ji pasireiškia mūsų kertinėmis vertybėmis, tad jos visos išsako meilę ir būtent kurį nors jos bruožą. Esame meilės bruožai, tad Dievo savybės.
* Dievas glūdi visose vertybesė, juk tai jo esmės - meilės - atspindžiai, tai meilės pilnatvė.
* '''Išreiškiame Dievą, meilę''' Visos mūsų vertybės yra meilės atspindžiai. Jos iškyla, įsivaizduoju, būtent ten kur pajuntame meilės stygių kurį galime užpildyti. Jeigu paklausi žmogaus, koks pasaulio bėdų šaltinis, tai jisai nurodys stygių jo vertybės.
Ne Dievas, o Savastis
* Vertybė yra mūsų savastis, jos neigimas, kad yra kažkas daugiau už ją, už mus. Panašiai, mūsų savastis yra mūsų lūkestis, mūsų abejonė, mūsų poreikis. Į vertybę atliepiame klausimu, gvildenimu, o ypač, jos išbandymu trejybe, tad patikslinimu.
* Vertybė neigia mūsų išėjimą už savęs, tad neigia mūsų dieviškumą.
* '''Vertybė įgyvendina Dievą''' Vertybė mums pasako kuo vadovautis kai Dievo nėra.
* '''Ką aprėpiame''' Dievas trokšta visko, yra mylintis. O mes netrokštame visko, turime vertybes.
Trikdžius trejybėje
* Vertybė nusako trikdžių trejybėje, iš kurio kyla įvardijimo kalba. Ta trejybė yra veiksmažodis (prieveiksmis), būdvardis ir daiktavardis. Pavyzdžiui: nuoširdžiai būti, nuoširdus, nuoširdumas.
Santykis su Dievu
* Kertine vertybe žmogaus valia vykdo Dievo valią.
* Vertybė sustato, tikslina žmogaus ir Dievo santykį. Mes esame dvasios aplinkybės, sąlygos, ją skiriančios nuo jos esmės.
* Vertybės išsako Dievo Dievą.
* Vertybės iššako Dievo veiklą žmogaus reikaluose ir žmogaus Dievo reikaluose.
* Kertinė vertybė išsako mūsų vertinimo ribas, tad nurodo Dievą esantį už jų, taip pat santvarką esančią jose.
* '''Vertybė yra mūsų ryšys su Dievu ir vienumas su juo.'''
* Kertinės vertybės sustato gyvenimo lygtį: Dievą, gerumą (mes), jų ryšį (gyvenimas) ir savarankiškumą (atskyrimą - amžinas gyvenimas). Atitinkamai išnagrinėti visas kertines vertybes, jas suprasti, kaip sandaras mūsų ryšiui su Dievu, to ryšio esmei, jo meilei mums.
* Kertinė vertybė sieja Dievo požiūrį (širdį) ir mūsų, gerumo požiūrį (pasaulį).
* Vertybė vaizduoja Dievą aplinkybe.
* Vertybėmis atskiriame ir siejame, dvasią už santvarkos ir dvasią santvarkoje, tokiu būdu susigaudame, kas yra kas, kuris požiūris kuriam turėtų būti valdus, kuris tėvas ir kuris vaikas, kuris Dievas ir kuris žmogus.
* Vertybė atskiria dvasią ir sandarą, tad jas vertina, tuo pačiu jas ir sieja. Užtat meilė palaiko gyvybę, skiria ją nuo savasties. Gyvybė yra asmens aplinkybė. O savastis yra amžinasis gyvenimas, tai kas amžinai bręsta, kas mus pakeičia. Tačiau savasties pagrindas yra savęs atsisakymas. Tai vyksta kitais.
* Vertybė yra kuris nors taškas tarp Dievo, išeisiančio už savęs, ir Dievo, išėjusio į save. Tai yra taškas tarp Dievo ir gerumo, tad taškas laipsnyne. Tai yra taškas tarp Dievo ir jo esmės, meilės. (Tarp tikėjimo ir meilės, kaip kad šv.Petro raktuose į dangų.)
Mūsų dorybė
* '''Išreiškiame save, atskleidžiame save''' Kertinė vertybė yra mūsų siela, mūsų asmenybė. Ji mus atstoja. Sutinkame, kad mus apibūdintų mūsų vertybe. Ji vos ne vienintelis apibūdinimas, kuris mūsų nevaržo. Sutinkame ją viešai skelbti. Gal koks 1% žmonių nesutinka, pavyzdžiui, nenori atsiskleisti bendradarbiams.
* Vertybės tuo pačiu yra dorybės, kas mus lenkia į gerą, tad į Dievą, į dvasią. Jos nurodo kaip mes augame, bręstame.
* Žmogus yra savimi patenkintas. Jisai mano, kad jisai yra geras. Toks požiūris padeda jam susikurti savo vertybių sistemą kada nusistato, vykdo ir permąsto.
* '''Išsakome gerumą, tobulumą''' Mūsų vertybė yra mūsų asmens dorybė, tuo pačiu ir yda. Jinai mumyse ir stipri, ir silpna. Jinai yra kaip mes suvokiam tobulumą, kas mums atstoja gerumą.
* Išsako, kas būtumėme, jeigu mūsų nebūtų.
* Dievas iškyla mūsų gerumu, mūsų pasirinkimu, mūsų dorybe.
Dievo atsiradimo aplinkybės
* Savo vertybe dalyvaujame Dievo buvimo klausime. Mūsų vertybė yra Dievo buvimo pasėkmė, tad nurodo Dievo buvimą. Mūsų svajonės yra tai, kas palengvintų mūsų vertybės atsiradimą. Mūsų klausimas skiria vertybės buvimą ir nebuvimą. Mūsų klausimai, tai mūsų vertybės sąsaja su kitomis vertybėmis, jos atsiradimas jų atžvilgiu.
* Vertybės įvairiausiai ieško Dievo, padaro jį prieinamą, dangaus karalystėje bendraujantį, pasireiškiantį šviesuolių bendryste, vis kitaip sutampantį su žmogumi, taip kad viskas gali naujai išsivesti iš paskiro žmogaus, galima jį visapusiškai atjausti, jis gyvena ir mes juo visi gyvename amžinai, taip kad esame viena.
* Vertybės, tai yra mūsų susikalbėjimo pagrindas, o tas susikalbėjimas atspindi suvokimo laipsnius, taip kad galiausiai pripažįstame Dievo vertybę - meilę - kaip platesnę už mūsų kiekvieno, taip kad Dievas yra reikalingas.
Dievo nebuvimo prielaidos
* '''Išreiškia mūsų prielaidas, ko trūksta''' Vertybės skiriasi nes skiriasi prielaidos. Svarbiausia yra meilė, bet jeigu jaučiamės labai mylimi, tada meilę kaip tokią mažiau vertiname. Vertiname tai ko mums trūksta. Tas trūkumas gali būti mumyse ar už mūsų, užtat tai tuo pačiu mūsų stiprybė ir silpnybė.
* Vertybių prielaidos išsako Dievo nebuvimo sąlygas. Jomis išsakome, kodėl Dievo nėra, ko reikia, kad jo nebūtų. Užtat vertybe išreiškiame Dievo buvimą jam nesant.
* Mūsų vertybės išsako mūsų prielaidas, tai ką nenorime mąstyti. Pavyzdžiui, aš nenoriu mąstyti melą, tad man rūpi gyventi tiesą. Jeigu būtų melas, tada negalėčiau neigti Dievo buvimą, tad privalo būti tiesa. Manau, Šarūnas nelinkęs labai mąstyti Dievą, jam užtat rūpi išlikimas.
* Vertybė yra apibrėžimo pagrindas. Tai įvardijimo kalbos įvardintas vienetas. Tai mūsų ramybės ir neramybės šaknis. Mūsų kertinė vertybė mums išskiria širdį ir pasaulį. Turėtų būti šešios rūšys vertybių pagal lygmenų poras: ar, koks, kaip, kodėl.
* Mūsų prielaidos išryškėja kaip mūsų pašnekovas, kaip kad žinojimo rūmais jisai išryškėja.
Bręstame - sudėtingėjame
* Vertybė apibrėždama Dievo nebuvimą tuo pačiu apibrėžia būtent mus.
* Vertybės kyla iš pilnatvės išsaugojančių perkūrimų, pertvarkymų. Įdomu, kaip siejasi su pertvarykmais.
* Vertybėmis kažką teigiame ir kažką neigiame, kažką priimame ir kažką atmetame. Greičiausiai yra keturi lygmenys: priimti, neatmesti, nepriimti, atmesti ir iš viso septynerybė. Kaip tai įtakoja vertybių tikslą ir sandarą? Išskiriame priėmimo lygmenis, priimame "nieką".
* Vertybės veikia kaip filtrai, kriterijai, tad susiję su atvaizdais.
* '''Ryškėjame''' Savo vertybės nekeičiame, ji nebent ryškėja, aiškėja. Ja žinome save, užtat ir žinome, kiek daug nežinome apie gyvenimą.
* '''Sąmoningėjame''' Kertinė vertybė reiškiasi mūsų sąmonginėjimu, šviesėjimu, branda. Jaunas ar tiesiog nesubrendęs žmogus jos dar neturės. Vieni ją jaučia, bet dar nėra įvardiję. Kiti ją gerai pažįsta.
* '''Pažįstame save''' Žinodami savo kertinę vertybę, pažįstame save, kaip graikai ragindavo. Esame naujai gimę, pakrikštyti dvasia, kaip Jėzus kalbėjo. Vertybė yra mums vardas, duotas tarsi indėnui.
* Vertybėmis pažįstame save, kitus ir Dievą.
* '''Kaip mes mylimi, ugdomi''' Kertinė vertybė yra pagrindas palaikyti žmogų ir telktis apie jį. Išvardinti "Minčių sodo" ratelius...
Suvedame save
* '''Suvedame save''' Kertinė vertybė atsiranda mums derinant visas mūsų vertybes, sprendžiant jų nesutarimus, kurie iškyla mums gyvenant visapusiškai. O vertybės iškyla daugėjant mūsų mintims, jas įvaldant sumanymais. Jos daugėja kada pradedame jas kaupti, vertinti, kada imame savarankiškai mąstyti, kada grįžtame prie savo minties vietoj kad pasaulio peršamos. Taip pat pastebime, jog kai kurios vertybės (šeima, darbas, mokslas) neaprėpia visko, taip kad kažko trūksta.
* Kertinė vertybė kyla bene tiek iš mūsų likimo, tiek iš mūsų laisvos valios, juk ją vis tiksliname, link jos bręstame.
* Vertybė yra siekis. Vertybė yra laipsnyno išraiška. Jinai išgyvenama vidiniu požiūriu ir išoriniu požiūriu, bet kuriuo trejybės nariu.
* Vertybės yra atsakymo suderinimas. Klausimas yra laisvumo matas. (Aleksandro gairių kalboje).
* Vertybės leidžia mums gyventi vieningai, suderinti buvimą, veikimą ir mąstymą, kaip kad išsakyta aštuongubu keliu.
Save peržengiame kitais
* '''Mūsų išeities taškas''' Vertybės trūkumas yra, kad viską apžvelgia tik iš vieno taško. Užtat klausimais išeiname už savęs ir galime domėtis kitų vertybėmis, kitų požiūriais. Kertinė vertybė yra tas išeities taškas, iš kurio galim eiti į visus kitus.
* '''Domimės kitais''' Vertybe esame žvaigždė aprėpianti visą dangų iš vieno kurio nors taško. Iš savo vertybės galime išeiti klausimais, jais gyventi.
* Kiekvieno vertybė susijusi su klausimais, kuriuos jis gvildena.
* '''Išplečia mus''' Kertinė vertybė padeda mums susitvarkyti su tai, ko vertybės neaprėpia, užtat tai ryšys su platesne Dievo meile.
* Kiekvienos kertinės vertybės esmė: Išėjimas už savęs, iš už savęs į save. O trejybė apibrėžia "save". Sutapimas - savastis yra raiška, ar ji sutampa su dvasia? Laisvė yra išėjimo už savęs (į save) sąlyga, tad tiesos sąlyga. "Tiesa jus išlaisvins", betgi atvirkščiai, laisvė yra tiesos sąlyga. Tad tiesos besąlygiškumas teikia laisvę. O laisvė yra visų asmenų ir jų santykių pagrindas.
Dvasia pranokstame sandara, širdimi pasaulį
* Vertybės savo kilme primena širdies ir pasaulio tiesų giminingumą. Vertybės tad susijusios su įvardijimo kalba. Dievo sūnus mokomas širdies. Žmogaus sūnus mokomas pasaulio.
Pasirinkimas
* Palyginti su pasakojimo vienetais. Vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, galime duotybę, palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių. Matyt, tuo ir skiriasi įvardijimas nuo pasakojimo, kad mes esame ne įtampos židinys, o tasai "trečiasis", kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
* Vertybių ir susijusių sąvokų kalba, tai įvardijimo kalba. Tad rūpėjimo kalbos vienetai, tai įtampos kūrėjas. Kuriame įtampa pasirinkdami pasaulio tiesą vietoj širdies tiesos. Rūpėjimo kalba susijusi su geros valios pratimais, su trikdžiu trejybėje.
* O įvardijimo kalba susijusi su žinojimo rūmais. Kaip? Sąvokas, požiūrių algebrą, grindžia šeši pertvarkymai, santvarkos rezgėjai.
Vertinimas
* Vertybes noriu susieti su dorovės mokykla pagrįsta Holokaustu. Dorovinis tyrimo būdas gali būti susietas su kertinės vertybės raiška. Juk dorovė susijusi su vertinimais.
* Vertybėje slypi palyginimai: geras, geresnis, geriausias, kaip kad tenkinant poreikius. Ir Kristaus pamokymai, kaip vertini... Taip pat turėtų būti lygmenų poros.
* Vertybių rūšys ir jų vidinė sandara (aštuongubo kelio išsakyta) kyla iš jų tikslo ir taikymo, tai yra, būtent iš vertinimo. Vertinimas yra dvejybinis santykis tarp vertintojo ir vertybės (vertinimo pagrindo), yra trejybinė vertinimo veikla ir taip pat yra ketverybiniai žinojimo lygmenys.
Sąvokų atskaldymas
* Vertybė dvejybe išskiria Dievą ir žmogų; aštuongubio kelio trejybėmis - žmogaus ryšius su Dievu ir žmogaus su savimi; ketverybėmis - nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimus.
* Iš kertinės vertybės ir gyvenimo lygties turėtų būti įmanoma išgauti padalinimus, o iš jų visas kitas sandaras. Iš kertinės vertybės turėtų būti įmanoma išreikšti aštuongubį kelią, kuriame suspausti visi padalinimai, visos pirminės ir antrinės sandaros. Tai kertinės vertybės raiška.
** Vienybė. Juk aprėpia visas kitas vertybes.
** Dvejybė - Dievo požiūris (per ryšį su juo) ir mūsų požiūris (be ryšio su Dievu). Išsiskiria vertinimas ir vertybė: Mes vertiname Dievą.
** Trejybė - savasties dalys: būti, veikti, mąstyti. Vertiname per save, išgyvendami savo kailiu.
** Ketverybė - keturi lygmenys, gyvenimo lygties asmenys, apimtys. Vertinimo apimtys, palaikymo lygmenys, asmenys. Išgyventi, mylėti, ...
** Visi padalinimai - aštuongubo kelio nariai
* Vertybėmis renkam malonę vietoj teisybę.
į:
2021 rugpjūčio 21 d., 15:06
atliko -
Pridėtos 49-50 eilutės:
[+Mano rašiniai+]
Pridėtos 57-81 eilutės:
---------------------------
[+Kas yra vertybė?+]
Kas yra vertybė?
* Vertybės yra netroškimai visko, tai klausimai mus vedančius pirmyn.
* Vertybė atstoja mus ir Dievą kai neturime ryšio su Dievu.
[+Vertybių tikslas+]
Troškimų tikslas
* Troškimai, tai reikalavimas, jog atitiktų tiesos turinys ir išraiška, poreikis ir tenkinimas. Šis skirtumas iškyla išėjus už savęs.
* Trokšti visko - tai turinio ir raiškos neatitikimas visakame, taip kad viskas yra už apimties. Apibrėžta, "išmąstyti" niekas. Tad vertybė yra išmąstytas, apibrėžtas niekas, yra esmė.
Dievas yra mylintis.
* We may consider it as '''God as nothing''' - God is {{Loving}}. We conceive that, to the extent that God is nothing, then he is expressed by a corresponding wish for everything.
* Everything is loving, caring for any unity. Everything loves us (wants us to be alive: sensitive and responsive) more than we love ourselves.
* The structural context for such love is the EightfoldWay.
* Everything which Loves Us more than We Love Ourselves
* Everything is loving. We have trials, we must choose to love. Do we choose life?
* Mylintis Dievas yra dviprasmybė. Ar jisai mylintis dėl to, kad jisai Dievas? (Dievas nebūtinas) Ar atvirkščiai, jisai Dievas dėl to, kad jisai mylintis? (Dievas būtinas) Esminis dviprasmiškumas yra Dievo būtinumas ir nebūtinumas. Šis dviprasmiškumas iškyla tiktai kada Dievas trokšta visko, kada jisai mylintis, kada yra aštuongubas kelias, nes tik tada Dievas yra pilnai išėjęs už savęs. Užtat tai ir yra kalbų pagrindas.
* Mylinčio Dievo dviprasmybė: jis palaiko mus, kokius esame, o tuo pačiu mus brandina.
[+Vertybių kilmė+]
[+Kas yra vertybė?+]
Kas yra vertybė?
* Vertybės yra netroškimai visko, tai klausimai mus vedančius pirmyn.
* Vertybė atstoja mus ir Dievą kai neturime ryšio su Dievu.
[+Vertybių tikslas+]
Troškimų tikslas
* Troškimai, tai reikalavimas, jog atitiktų tiesos turinys ir išraiška, poreikis ir tenkinimas. Šis skirtumas iškyla išėjus už savęs.
* Trokšti visko - tai turinio ir raiškos neatitikimas visakame, taip kad viskas yra už apimties. Apibrėžta, "išmąstyti" niekas. Tad vertybė yra išmąstytas, apibrėžtas niekas, yra esmė.
Dievas yra mylintis.
* We may consider it as '''God as nothing''' - God is {{Loving}}. We conceive that, to the extent that God is nothing, then he is expressed by a corresponding wish for everything.
* Everything is loving, caring for any unity. Everything loves us (wants us to be alive: sensitive and responsive) more than we love ourselves.
* The structural context for such love is the EightfoldWay.
* Everything which Loves Us more than We Love Ourselves
* Everything is loving. We have trials, we must choose to love. Do we choose life?
* Mylintis Dievas yra dviprasmybė. Ar jisai mylintis dėl to, kad jisai Dievas? (Dievas nebūtinas) Ar atvirkščiai, jisai Dievas dėl to, kad jisai mylintis? (Dievas būtinas) Esminis dviprasmiškumas yra Dievo būtinumas ir nebūtinumas. Šis dviprasmiškumas iškyla tiktai kada Dievas trokšta visko, kada jisai mylintis, kada yra aštuongubas kelias, nes tik tada Dievas yra pilnai išėjęs už savęs. Užtat tai ir yra kalbų pagrindas.
* Mylinčio Dievo dviprasmybė: jis palaiko mus, kokius esame, o tuo pačiu mus brandina.
[+Vertybių kilmė+]
Pakeistos 91-106 eilutės iš
* Kalbos išsako, kaip iškyla sąvokos, kaip jos apibrėžiamos ar įvardijamos ar įgyvendinamos. Jos iškyla taip, kaip man iškilo Dievas, kaip mums iškyla mūsų kertinės vertybės.
* Kalbomis kuriame ir giname dėsnių statinius, su jais tapatinamės: poreikių, abejonių, lūkesčių ir vertybių ir būdų, kaip atsiliepiame, kaip susitvarkome.
Pasikartojanti veikla
* Pasikartojančioje veikloje (pavyzdžiui, važiuojant dviračiu) neteisinga yra tai, kas sužlugdo veiklą; teisinga yra tai, kas palaiko veiklą; o papildomai yra galimybė išplėsti veiklą, susieti su kitom veiklom ir esamos veiklos pagrindu kurti visai naujas veiklas, pavyzdžiui, dūkti dviračiu.
Septintas laipsnis
* Geručiai, skurdžiadvasiai tiki pakankamą Dievą.
* Duona, nužengusi iš dangaus... Atsisakymas savęs, savęs paneigimas, tai yra Dievo ženklas mumyse. Dievą teisingai vaizduojame savęs atsisakymu, tai jo tikrasis įvaizdis.
Ryšys su Dievu
* trokštame - Dievas mumyse (sutampame). netrokštame - Dievas už mūsų (nesutampame)
* Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.
* Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.
į:
[+Aštuongubas kelias+]
Pridėtos 94-97 eilutės:
* Netroškimas visko.
* Turiningiausias iš keturių netroškimų.
* Aštuongubas kelias išreiškia, kaip meilė palaiko gyvybę.
* Aštuongubas kelias išreiškia gyvenimo lygties keturis lygmenis: dvasios sandaros atvaizdų vieningumą.
* Turiningiausias iš keturių netroškimų.
* Aštuongubas kelias išreiškia, kaip meilė palaiko gyvybę.
* Aštuongubas kelias išreiškia gyvenimo lygties keturis lygmenis: dvasios sandaros atvaizdų vieningumą.
Pakeistos 102-104 eilutės iš
į:
* Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
* [[Viena kitu]]: Aštuongubu keliu siejamas sutapimas su Dievu nuliniu požiūriu ir sutapimas su kitu septintu požiūriu.
* [[Viena kitu]]: Aštuongubu keliu siejamas sutapimas su Dievu nuliniu požiūriu ir sutapimas su kitu septintu požiūriu.
Pakeistos 109-113 eilutės iš
* Tiesos atsiskleidimas yra švietimas
į:
Ryšys su Dievu
* trokštame - Dievas mumyse (sutampame). netrokštame - Dievas už mūsų (nesutampame)
* Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.
* Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.
* trokštame - Dievas mumyse (sutampame). netrokštame - Dievas už mūsų (nesutampame)
* Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.
* Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.
Pakeistos 114-117 eilutės iš
į:
Septintas laipsnis
* Geručiai, skurdžiadvasiai tiki pakankamą Dievą.
* Duona, nužengusi iš dangaus... Atsisakymas savęs, savęs paneigimas, tai yra Dievo ženklas mumyse. Dievą teisingai vaizduojame savęs atsisakymu, tai jo tikrasis įvaizdis.
* Geručiai, skurdžiadvasiai tiki pakankamą Dievą.
* Duona, nužengusi iš dangaus... Atsisakymas savęs, savęs paneigimas, tai yra Dievo ženklas mumyse. Dievą teisingai vaizduojame savęs atsisakymu, tai jo tikrasis įvaizdis.
Pakeistos 120-123 eilutės iš
Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
į:
Laipsnynas
* 3 santykiai su žinojimu; 3 santykiai su nežinojimu.
'''Paklusti, tikėti, rūpintis'''
* 3 santykiai su žinojimu; 3 santykiai su nežinojimu.
'''Paklusti, tikėti, rūpintis'''
Pakeistos 135-157 eilutės iš
[+Netroškimas visko (Aštuongubas kelias)+]
Štai turiningiausias iš keturių netroškimų.
* Aštuongubas kelias išreiškia, kaip meilė palaiko gyvybę.
* Aštuongubas kelias išreiškia gyvenimo lygties keturis lygmenis: dvasios sandaros atvaizdų vieningumą.
Dievas yra mylintis.
* We may consider it as '''God as nothing''' - God is {{Loving}}. We conceive that, to the extent that God is nothing, then he is expressed by a corresponding wish for everything.
* Everything is loving, caring for any unity. Everything loves us (wants us to be alive: sensitive and responsive) more than we love ourselves.
* The structural context for such love is the EightfoldWay.
* Everything which Loves Us more than We Love Ourselves
* Everything is loving. We have trials, we must choose to love. Do we choose life?
'''Tikslai'''
Troškimų tikslas
* Troškimai, tai reikalavimas, jog atitiktų tiesos turinys ir išraiška, poreikis ir tenkinimas. Šis skirtumas iškyla išėjus už savęs.
* Trokšti visko- tai turinio ir raiškos neatitikimas visakame, taip kad viskas yra už apimties. Apibrėžta, "išmąstyti" niekas. Tad vertybė yra išmąstytas, apibrėžtas niekas, yra esmė.
Mylintis Dievas yra dviprasmybė. Ar jisai mylintis dėl to, kad jisai Dievas? (Dievas nebūtinas) Ar atvirkščiai, jisai Dievas dėl to, kad jisai mylintis? (Dievas būtinas) Esminis dviprasmiškumas yra Dievo būtinumas ir nebūtinumas. Šis dviprasmiškumas iškyla tiktai kada Dievas trokšta visko, kada jisai mylintis, kada yra aštuongubas kelias, nes tik tada Dievas yra pilnai išėjęs už savęs. Užtat tai ir yra kalbų pagrindas.
Mylinčio Dievo dviprasmybė: jis palaiko mus, kokius esame, o tuo pačiu mus brandina.
Štai turiningiausias iš keturių netroškimų.
* Aštuongubas kelias išreiškia, kaip meilė palaiko gyvybę.
* Aštuongubas kelias išreiškia gyvenimo lygties keturis lygmenis: dvasios sandaros atvaizdų vieningumą.
Dievas yra mylintis.
* We may consider it as '''God as nothing''' - God is {{Loving}}. We conceive that
* Everything is loving, caring for any unity. Everything loves us (wants us to be alive: sensitive and responsive) more than we love ourselves
* Everything which Loves Us more than We Love Ourselves
* Everything is loving. We have trials, we must choose to love. Do we choose life?
'''Tikslai'''
Troškimų tikslas
* Troškimai, tai reikalavimas, jog atitiktų tiesos turinys ir išraiška, poreikis ir tenkinimas. Šis skirtumas iškyla išėjus už savęs.
* Trokšti visko
Mylintis Dievas yra dviprasmybė. Ar jisai mylintis dėl to, kad jisai Dievas? (Dievas nebūtinas) Ar atvirkščiai, jisai Dievas dėl to, kad jisai mylintis? (Dievas būtinas) Esminis dviprasmiškumas yra Dievo būtinumas ir nebūtinumas. Šis dviprasmiškumas iškyla tiktai kada Dievas trokšta visko, kada jisai mylintis, kada yra aštuongubas kelias, nes tik tada Dievas yra pilnai išėjęs už savęs. Užtat tai ir yra kalbų pagrindas.
Mylinčio Dievo dviprasmybė: jis palaiko mus, kokius esame, o tuo pačiu mus brandina.
į:
[+Vertybių sąvokos+]
Pasikartojanti veikla
* Pasikartojančioje veikloje (pavyzdžiui, važiuojant dviračiu) neteisinga yra tai, kas sužlugdo veiklą; teisinga yra tai, kas palaiko veiklą; o papildomai yra galimybė išplėsti veiklą, susieti su kitom veiklom ir esamos veiklos pagrindu kurti visai naujas veiklas, pavyzdžiui, dūkti dviračiu.
Tiesos atsiskleidimas
* Tiesos atsiskleidimas yra švietimas, einantis iš žinojimo į nežinojimą. Tai išreiškia dangaus karalystę, tai galimybės skurdžiadvasiui, pakopos daliniam žinojimui. Tiesos atsiskleidimas vyksta santvarkoje. Užtat yra keturi santykiai tarp širdies ir pasaulio tiesų. Tiesa tad išverčia gvildenimą.
-------------------------------------
Pasikartojanti veikla
* Pasikartojančioje veikloje (pavyzdžiui, važiuojant dviračiu) neteisinga yra tai, kas sužlugdo veiklą; teisinga yra tai, kas palaiko veiklą; o papildomai yra galimybė išplėsti veiklą, susieti su kitom veiklom ir esamos veiklos pagrindu kurti visai naujas veiklas, pavyzdžiui, dūkti dviračiu.
Tiesos atsiskleidimas
* Tiesos atsiskleidimas yra švietimas, einantis iš žinojimo į nežinojimą. Tai išreiškia dangaus karalystę, tai galimybės skurdžiadvasiui, pakopos daliniam žinojimui. Tiesos atsiskleidimas vyksta santvarkoje. Užtat yra keturi santykiai tarp širdies ir pasaulio tiesų. Tiesa tad išverčia gvildenimą.
-------------------------------------
2021 rugpjūčio 21 d., 12:57
atliko -
Ištrintos 29-32 eilutės:
Vertybių žemėlapis
* Sudaryti [[vertybių žemėlapis | vertybių žemėlapį]], kaip pavyzdį, kaip sąsajomis mezgamas ištisas pasaulis.
* Kaip išsiaiškinimai ir žinojimo rūmai išreiškia vertybių žemėlapį?
2021 rugpjūčio 21 d., 12:55
atliko -
Ištrinta 15 eilutė:
Pridėtos 26-30 eilutės:
Vertybių tikslinimas
* Kaip vertybės yra perkuriamos, tikslinamos?
* Kaip vertybės tikslinimas tėra jos kildinimas iš meilės?
* Sieti vertybių perkūrimą su požiūrių perkūrimu, jų sandaromis ir algebra.
* Kaip vertybės yra perkuriamos, tikslinamos?
* Kaip vertybės tikslinimas tėra jos kildinimas iš meilės?
* Sieti vertybių perkūrimą su požiūrių perkūrimu, jų sandaromis ir algebra.
Pridėta 33 eilutė:
* Kaip išsiaiškinimai ir žinojimo rūmai išreiškia vertybių žemėlapį?
2021 rugpjūčio 21 d., 12:51
atliko -
Pakeistos 16-19 eilutės iš
Vertybes rūšiuoti ir susieti su sandaromis. Suprasti, kaip kiekviena vertybė kokia nors sandara išreiškia meilę, tad ir Dievo esmę - meilę suvokti kaip visų sandarų išeities tašką, kaip kad viską.
Suvokti, kaip kiekviena vertybė išreiškia meilę, kaip kiekviena sandara susijusi su Dievu, su jo išėjimu už savęs.
Suvokti,
į:
Vertybės
* Vertybes rūšiuoti ir susieti su sandaromis.
* Kaip kiekviena vertybė išreiškia meilę kokia nors sandara?
* Kaip kiekviena sandara susijusi su Dievu, su jo išėjimu už savęs?
* Kaip Dievo esmę - meilę suvokti kaip visų sandarų išeities tašką, kaip kad viską?
* Kaip klausimas Kodėl veda prie kertinių vertybių?
* Kaip kertinės vertybės išryškinamas grindžia asmeninę dorovę?
* Kuo skiriasi meilės priešpriešos: vertybė ir neapykanta?
* Kaip sandaromis apibrėžti žmonių vertybes? Reikėtų pradėti nuo Dievo vertybės meilės, kaip ją supranta Trejybė, taip pat kaip įvairiai meilę supranta tie, kurie ją laiko savo kertine vertybe, ir kaip kiti žmonės savo vertybę sieja su meile.
Vertybių žemėlapis
* Sudaryti [[vertybių žemėlapis | vertybių žemėlapį]], kaip pavyzdį, kaip sąsajomis mezgamas ištisas pasaulis.
Vertybių atliepimas
* Kaip atsiliepiama į vertybes, į vertybinius klausimus?
Aštuongubo kelio atmainos ir kalbos
* Suvokti, kaip kalbos remiasi aštuongubu keliu.
Pridėtos 36-37 eilutės:
Kalbų kilmė
Pridėtos 39-41 eilutės:
Deriniai, tvėriniai
* Tirti kalbą, kaip tveriami prielaidų tvėriniai.
Pakeistos 43-52 eilutės iš
* Suvokti, kaip kalbos remiasi aštuongubu keliu.
* Tirti kalbą, kaip tveriami prielaidų tvėriniai.
* "Artimo" ir "artimumo" sąvoka grindžia šviesuolių bendrystę, visus lūkesčius, skiria tai, kas artima ir tolima, skiria tikėjimą ir žinojimą: kaip tiki, taip ir bus. Tad kaip artimumo sąvoka kalbos plėtojama, tikslinama, praturtinima?
* Sudaryti [[vertybių žemėlapis | vertybių žemėlapį]], kaip pavyzdį, kaip sąsajomis mezgamas ištisas pasaulis.
* Naujai apmąstyti įvardijimą, geros valios pratimus ir širdies tiesas.
* Nagrinėti, kaip klausimo Kodėl pagrindu kuriamos dorovės sistemos, kaip klausimas Kodėl išsako kertines vertybes.
* Kaip sandaromis apibrėžti žmonių vertybes? Reikėtų pradėti nuo Dievo vertybės meilės, kaip ją supranta Trejybė, taip pat kaip įvairiai meilę supranta tie, kurie ją laiko savo kertine vertybe, ir kaip kiti žmonės savo vertybę sieja su meile.
* Kuo skiriasi meilės priešpriešos: vertybė ir neapykanta?
į:
Pakeistos 88-89 eilutės iš
į:
Kas yra vertybė?
* Vertybės yra netroškimai visko, tai klausimai mus vedančius pirmyn.
* Vertybės yra netroškimai visko, tai klausimai mus vedančius pirmyn.
2021 liepos 17 d., 15:23
atliko -
Pridėta 986 eilutė:
[[https://www.youtube.com/watch?v=BOtrCYyf4cg| Rick Rubin kalbina Brian Eno]]. 52:00 Brian Eno aiškina, kad jį domina religija, bet jis nenori tikėti, jis nori žinoti. "Palaiminti skurdžiadvasiai."
2021 liepos 17 d., 15:11
atliko -
Pridėtos 881-887 eilutės:
Tėve mūsų
* Aštuongubo kelio atmainoje "Tėve mūsų" Dievo (esamybės) ir žmogaus (galimybės) būklės vienas kitą papildo, tarsi prijungtiniai funktoriai nusakantys tarpą.
Palaiminimai
* Jėzaus "Palaiminimai" išsako dangaus karalystės - šviesuolių bendrystės vaidmenis: skurdžiadvasis (norintis pasitikrinti, nenorintis aklai tikėti), liūdintysis, romusis (stebėtojas), alkstantis ir trokštantis teisybės, gailestingasis, tyraširdis, taikdarys, persekiojamas dėl teisybės. Šie vaidmenys iškyla derinant bendrystę kurioje Dievas nebūtinai geras, yra neišvengiama neteisybė.
* Palaiminimai yra aštuongubo kelio atmaina palaikanti pasakojimą, susikalbėjimą iš įvairių kampų vardan bendrystės. Žmogus yra balsų bendruomenė.
2021 kovo 06 d., 17:28
atliko -
Pridėta 71 eilutė:
* Aštuongubas kelias padaugina keturis visko atvaizdus ir dvejus laisvumo atvaizdus. Jo stuburas yra šešių laipsnių laipsnynas, susidarantis iš vienumo laipsnių, ir dalyvaujantis visaregyje.
2021 vasario 27 d., 12:51
atliko -
Pakeistos 836-837 eilutės iš
į:
Pridėtos 886-977 eilutės:
'''Aštuongubu keliu sandaros išverčiamos į kalbas'''
Aštuongubas kelias sieja tobulą ir pakankamą Dievą, dvi jo savastis. O mes esame Dievo papildinys, trečia jo brandos savastis.
Aštuongubas kelias
* tai kalbos rėmai
* sandaras išverčiantis
* juo įsisaviname
* jisai trejaip nuspalvinamas, kaip ir ketverybė (palyginti) - jie susiję šešerybe, jos atvaizdais
* sustato [[laipsnynas | laipsnyną]], būdus kaip esame [[viena]], pavadinimus, užtat sąvoką
* sulygina daikto (sąvokos, patyrimo) ir pažinovo (požiūrio, žinojimo) požiūrius, užtat išverčia
* apibrėžia savastį, ją išplėsdama, susitapatindama su visa kas tik ją priima. Žmogaus (vaiko) valia sutampa su Dievo (tėvo) valia. Asmenų lygties lygmenys išplėčia sutapimo neapibrėžtumą. Rūpintis, tikėti, paklusti - kaip valia priimama.
* kalbomis išsako išgyvenimų sąsajas ir išdavas.
Išgyvenimo rūšis išsako gėrio kryptys; o aštuongubu keliu tos pačios šešios rūšys yra pritaikomos kiekvienai kalbai, nuspalvintos, kad jas būtų galima įsisavinti, įamžinti dorybėmis.
Aštuongubame kelyje gal susilanksto ketverybė, trejybė, dvejybė, taip kad vis išverčiama, Dievas vis susitapatina su savimi, taip iškylant asmenims.
Panašu, kad išgyvenimais vienas lygmuo pakeičiamas kitu. O išgyvenimas yra prasmingas kada pajungtas į trejybės ratą. Ir koks teigiamo - neigiamo pasirinkimo vaidmuo išgyvenimuose?
Dievas nebūtinas (+0 nulinė bazė), kai atsiranda kitas (+3), bet kai kitas tai pagrindas (+0) tai Dievas suvokiamas (+3 ar -3) tad būtinas. Tai du ketverybės atvaizdai, dvi aštuongubo kelio pusės: suvokimas ir išgyvenimas.
Kaip skiriasi paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Kaip jais vykdoma Dievo valia?
* paklusimas: paklusti Dievui, vykdyti jo įsakymą, jo laikytis
* tikėjimas: tikėti tuo, kuris paklūsta, sekti jį
* rūpėjimas: rūpintis bendru tikslu, domėtis tuo, kuris jį pasiekia, sekti paskui jį
* pasidavimas: nesipriešinti
Kalbų seką nustato
* (!) seka: Neakivaizdus (pagrindimas), netiesus (įvardijimas), nepastovus (pasakojimas), neprasmingas (sandaras, būtinas)
* (!) ar seka: Palaiminimai (poreikiai), šv.Petro raktai į dangų (linksniai), Tėve Mūsų (įrodymo būdai)
* ar seka: paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas, pasidavimas
* ar seka: 4 medis, 5 tinklas, 6 seka
* ar įtampos balsai: 6 rūpėjimas, 5 aiškinimas, 4 liepimas, 3 vertimas
''Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas? Buvo:''
* Tėve Mūsų įrėmina pagrindimą: mąstai, esi, vykdai - V MEV E - ištikimybė, tikėjimas, viltis, meilė ... turėtų būti rūpėjimas->artimumas VVME ?
* Šv.Petro raktai į dangų įrėmina įvardijimą: vykdai, mąstai, esi -M VME V - pareiga, rūpestis, nuoširdumas, artimumas ... turėtų būti tikėjimas->meilė MMEV
* Palaiminimai įrėmina pasakojimą: esi, vykdai, mąstai - E EVM M - teisingumas, paklusimas, drąsa, žavesys ... turėtų būti paklusimas->žavesys EEVM ?
Nedera aštuongubio kelio nuspalvinimai ir nuspalvintos ketverybės... įvardijimas (šv.Petro raktai į dangų) turėtų atitikti tikėjimą...meilę
''Kaip aštuongubu keliu išsiskiria paklusimas, tikėjimas, rūpėjimas?''
* 6->8 Palaiminimai įrėmina pasakojimą: esi, vykdai, mąstai - EEVM - teisingumas, paklusimas, drąsa, žavesys ... turėtų būti paklusimas->žavesys EEVM ?
* 12->6 Šv.Petro raktai į dangų įrėmina įvardijimą: vykdai, mąstai, esi - VVME - pareiga, rūpestis, nuoširdumas, artimumas ... turėtų būti tikėjimas->meilė MMEV
* 8->12 Tėve Mūsų įrėmina pagrindimą: mąstai, esi, vykdai - MMEV - ištikimybė, tikėjimas, viltis, meilė ... turėtų būti rūpėjimas->artimumas VVME ?
Nedera aštuongubio kelio nuspalvinimai ir nuspalvintos ketverybės... įvardijimas (šv.Petro raktai į dangų) turėtų atitikti tikėjimą...meilę
Vidinis požiūris yra Dievas=Dievas. O teigiamas jausmas yra Dievas=gerumas. (Palyginti su šuoliu, tai šuolis į sandarą, išėjimas už savęs.) Aštuongubas kelias veda iš Dievas=Dievas į Dievas=gerumas, išsako tarpinius laipsnius, tai sandarumo laipsniai, įsijungimo į sandarą laipsniai. Kaip suprasti išorinį požiūrį? ir dorybę?
Žinojimo rūmuose rūpėjimo šaka ir tikėjimo šaka sudaro aštuongubą kelią. Ar tai susiję su šv.Petro raktais į dangų, jo kelią iš tikėjimo į meilę? Ar meilė yra "rūpestis rūpesčiui rūpesčiui rūpesčiui"? Ir kaip susiję kitos aštuongubo kelio atmainos, Palaiminimai ir Tėve Mūsų?
Kaip tiki, taip ir yra: Dėl to, kad stebuklingiausi dalykai slypi arčiausia mūsų, kur lengviausiai pasiekiami, bet nesvarbūs dalykai mus tempia toliau. Palyginti tikėjimą ir rūpėjimą žinojimo rūmuose. Rūpėjimo išvada, tai būtent, kad svarbiausi, lemtingiausi, stebuklingiausi dalykai glūdi arčiausia mūsų.
Kaip žinojimo rūmų aštuongubas kelias, Dievo proto viduje, susijęs su kalbomis Dievo veide?
Kalbomis išgyvename viską - jo prieštaravimą, kurio dėka bręstame:
* tą galime siaurai, išgyvenimo vienetu, paklusdami, pasakojimu
* plačiau, išgyvenimo rūšimis, tikėdami, įvardijimu
* plačiai, išgyvenimų sąsajomis, rūpėdami, pagrindimu
Prieštaravimą pajusti, svarbu, kad būtumėme skurdžiadvasiai, mažaširdžiai, gyventumėm gera valia, ko smulkesnės apimties.
"Tėve mūsų" yra ryšys su esamu Dievu, taip pat ryšio nebuvimas su "nesamu" Dievu už mūsų (skylė trejybei).
Žmogaus netroškimai tai išgyvenimai, tuo pačiu suvokimai. Tai Dievo troškimų papildinys, priešingybė.
''Kaip aštuongubu keliu paneigiama aplinkybės ar atvaizdai ar padalinimai?''
Laipsnynas (pavadinimų, vieningumų):
* Dievas
* Kitas
* Tu/Aš
* Meilė
* Bendrystė
* Požiūriai
Išnagrinėti aštuongubo kelio ryšį su laipsnynais ir kaip siejami:
* poreikiai su poreikiais
* linksniai su abejonėmis
* lūkesčių išgyvenimas su įrodymų būdais
ir palyginti tuos saitus su šuoliu, savastimi,...
Aštuongubas kelias sieja mus su kuo? ir laipsnyno Dievą suvokia kaip?
* Tėve mūsų su Dievu (su Dievu už mūsų, be sąlygų)
* šv.Petro raktai į dangų su dorybėmis, su gerumu (su Dievu sąlygose)
* Palaiminimai su dangaus karalystės visuomene (su Dievu mumyse)
Trečioji savastis ir anti-savastis, meilė vienas kitą papildo, palaiko. Ar tai meilė ir valia? ir kartu ar tai Dievo valia? Kaip jos susijusios?
Ar trejybės rato apsukimas, apvertimas "sunaikina" trejybės narį, sukuria vienetus (sąvokos, savybės, žmonės)? Tokiu būdu išverčia sandaras? Atveria kalbą?
2021 vasario 17 d., 22:24
atliko -
Pridėtos 394-395 eilutės:
Kokiu būdu tikrai atpažįstame Dievą? Sukuriame į mūsų santykius su juo atsiremiančią ir juos išverčiančią sandarą, taip kad su juo sutampame. Tuomet pažindami save pažįstame jį. O pažįstame save trejybės ratu. Ši sandara yra aštuongubas kelias. Aštuongubu keliu galime Dievą suprasti, jį įsivaizduoti, kaip iš jo išsiritulioja apytakos, ką tai reiškia Man, Tau, Kitam.
2021 vasario 03 d., 20:30
atliko -
Pridėtos 876-877 eilutės:
* Dievas su kuriuo neturiu ryšio yra mano gelmėse.
2021 sausio 20 d., 23:01
atliko -
Pridėta 31 eilutė:
* Kuo skiriasi meilės priešpriešos: vertybė ir neapykanta?
2021 sausio 20 d., 01:38
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Vertybės ir klausimai]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Kalbos]], [[Tu]], [[Klausimai]], [[Aštuongubas kelias]], [[Palaiminimai]], [[Švento Petro Raktai į Dangų]], [[Tėve mūsų]], [[Jėzaus pasisakymai]], [[Šviesuoliai]], [[Sidharta Gautama]], [[Kelionė]] Žr.taip pat: EverythingWishesForEverything, Languages, EightfoldWay, QualitiesOfSigns, EverythingVAnything, Empathy, Internalization, Topologies, Representations, Interpolation, Everything, Wishes, PrimaryStructures, Overview, St. Peter's Keys to Heaven, Beatitudes, OurFather, BuddhasEightfoldWay
į:
[[Vertybės ir klausimai]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Kalbos]], [[Klausimai]], [[Vertybiniai klausimai]], [[Aštuongubas kelias]], [[Palaiminimai]], [[Švento Petro Raktai į Dangų]], [[Tėve mūsų]], [[Jėzaus pasisakymai]], [[Šviesuoliai]], [[Sidharta Gautama]], [[Kelionė]] Žr.taip pat: EverythingWishesForEverything, Languages, EightfoldWay, QualitiesOfSigns, EverythingVAnything, Empathy, Internalization, Topologies, Representations, Interpolation, Everything, Wishes, PrimaryStructures, Overview, St. Peter's Keys to Heaven, Beatitudes, OurFather, BuddhasEightfoldWay
Ištrintos 39-48 eilutės:
Vertybiniai klausimai
* Kodėl nesireiškia vertybė?
** Kodėl vertybės nėra?
** Kodėl kiti negyvena vertybe?
** Kodėl vertybė nemąstoma?
* Kaip taikyti vertybę?
** Kaip iš viso taikyti vertybę?
** Kaip vertybę taikyti sau?
** Kaip plačiau taikyti vertybę?
2021 sausio 15 d., 01:32
atliko -
Pridėtos 29-31 eilutės:
* Nagrinėti, kaip klausimo Kodėl pagrindu kuriamos dorovės sistemos, kaip klausimas Kodėl išsako kertines vertybes.
* Kaip sandaromis apibrėžti žmonių vertybes? Reikėtų pradėti nuo Dievo vertybės meilės, kaip ją supranta Trejybė, taip pat kaip įvairiai meilę supranta tie, kurie ją laiko savo kertine vertybe, ir kaip kiti žmonės savo vertybę sieja su meile.
* Kaip sandaromis apibrėžti žmonių vertybes? Reikėtų pradėti nuo Dievo vertybės meilės, kaip ją supranta Trejybė, taip pat kaip įvairiai meilę supranta tie, kurie ją laiko savo kertine vertybe, ir kaip kiti žmonės savo vertybę sieja su meile.
2021 sausio 12 d., 15:01
atliko -
Pridėtos 4-5 eilutės:
'''Kaip vertybė tiek neigia, tiek teigia meilę?'''
2021 sausio 12 d., 14:58
atliko -
Pakeistos 1-8 eilutės iš
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
[[Vertybės ir klausimai]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Kalbos]], [[Tu]], [[Klausimai]], [[Aštuongubas kelias]], [[Palaiminimai]], [[Švento Petro Raktai į Dangų]], [[Tėve mūsų]], [[Jėzaus pasisakymai]], [[Šviesuoliai]], [[Sidharta Gautama]], [[Kelionė]] Žr.taip pat: EverythingWishesForEverything, Languages, EightfoldWay, QualitiesOfSigns, EverythingVAnything, Empathy, Internalization, Topologies, Representations, Interpolation, Everything, Wishes, PrimaryStructures, Overview, St. Peter's Keys to Heaven, Beatitudes, OurFather, BuddhasEightfoldWay
-----------------------
>><<
[++++价值++++]
[[Vertybės ir klausimai]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Kalbos]], [[Tu]], [[Klausimai]], [[Aštuongubas kelias]], [[Palaiminimai]], [[Švento Petro Raktai į Dangų]], [[Tėve mūsų]], [[Jėzaus pasisakymai]], [[Šviesuoliai]], [[Sidharta Gautama]], [[Kelionė]] Žr.taip pat: EverythingWishesForEverything, Languages, EightfoldWay, QualitiesOfSigns, EverythingVAnything, Empathy, Internalization, Topologies, Representations, Interpolation, Everything, Wishes, PrimaryStructures, Overview, St. Peter's Keys to Heaven, Beatitudes, OurFather, BuddhasEightfoldWay
-----------------------
>><<
[++++价值++++]
2020 gruodžio 04 d., 19:50
atliko -
Pridėtos 898-899 eilutės:
[[https://www.complexityinstitute.it/the-magic-eight-model/ | Francisco Varela and the Magic Eight Model]]
2020 lapkričio 13 d., 20:55
atliko -
Pakeista 872 eilutė iš:
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O maldos mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.
į:
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O meilės mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.
2020 gegužės 20 d., 13:12
atliko -
Pridėtos 873-878 eilutės:
'''Fixed points'''
At our Minciu Sodas laboratory we ask our investigators to share their key concept which is at the core of their outlook. It's quite interesting that our investigators do tend to have such a personal concept. I believe that this is the result of our searching for ever deeper concepts. This recursion ends with our finding a ''fixed point'' from which we can survey all of intellectual space. In this sense we might think of the MandelbrotSet as the constellation of such fixed points.
I also think that the most important key concept is caring about thinking. This is the value shared by all independent thinkers. Perhaps it is also the Origin of the Mandelbrot set.
2020 gegužės 15 d., 18:26
atliko -
Pridėta 11 eilutė:
* Kodėl aštuongubo kelio atmaina Palaiminimai remiasi poreikių laipsnynu? Kaip su kitom atmainom?
2020 gegužės 06 d., 16:10
atliko -
Pridėtos 871-872 eilutės:
* Snake lemma yra rėmai šešerybei (remiasi laipsnyno trijų dvilypumų nuliais) ir tai pagrindas Tavo žinojimo rūmams. Ir yra 3 aštuongubo kelio atmainos. O maldos mokslo pagrindas turėtų būti vienybė (6+3=1) kas irgi remiasi aštuongubu keliu. Tad: 0+3=3, 3+3=6, 6+3=1.
Pridėtos 874-885 eilutės:
---------------------
Eilę metų kas rytą permąstydavo sąrašą, ką turėčiau nuveikti, tuomi lavindavau savo vaizduotę ir plėtojau, kas man rūpi. Manau, tai panašu į aštuongubą kelią. Keturiais rūpesčiais ugdau ryšį su Dievu, keturiais lavinu atjautą kitiems.
*Be with God
*foster my conscience
*foster my willpower
*foster my stewardship
*be curious
*serve others
*support others' endeavors
*be successful.
---------------------
>>bgcolor=#ECD9EC<<
Eilę metų kas rytą permąstydavo sąrašą, ką turėčiau nuveikti, tuomi lavindavau savo vaizduotę ir plėtojau, kas man rūpi. Manau, tai panašu į aštuongubą kelią. Keturiais rūpesčiais ugdau ryšį su Dievu, keturiais lavinu atjautą kitiems.
*Be with God
*foster my conscience
*foster my willpower
*foster my stewardship
*be curious
*serve others
*support others' endeavors
*be successful.
---------------------
>>bgcolor=#ECD9EC<<
Pridėta 916 eilutė:
---------------------------------------
Pridėta 930 eilutė:
----------------------
2019 gruodžio 12 d., 22:06
atliko -
Pridėta 4 eilutė:
--------------------------------
Pridėta 19 eilutė:
-------------------
Pridėtos 863-869 eilutės:
'''Užrašai'''
* Angelai - kertinės vertybės. Velniai - netikros, bergdžios, baigtinės vertybės, neryškėjančios, be atvirumo, tad be ryšio su Dievu.
* Kai save pažįsti, gali atsisakyti savęs ir žiūrėti plačiau, užtat kyla klausimai - gyveni plačiau - nes nesutampa.
* Valia - skirtumas tarp to ar pakeliu savo ranką ar jos nepakeliu kaip mąstau apie savo rankos pakėlimą. Valia yra tai kas prisideda prie mąstymo, kad tai įvyktų.
* Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais - tai šeštas lygmuo, beveik aukščiausias, bet taikdariams reikalingi kiršintojai. O aukščiausiam lygmeniui - palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - nereikalingi kiršintojai. Tad galima ištirti priešingybių vaidmenį Palaiminimuose.
2019 gegužės 18 d., 19:40
atliko -
Ištrintos 710-731 eilutės:
[+Vertybių žemėlapis+]
Attach:keyconcepts2.jpg
[[http://www.ms.lt/derlius/values.html | WorkNets vertybių sąrašas]]
Bandau dėsningai išdėstyti visas vertybes, sudaryti jų žemėlapį, jas išvesti.
Klausimus išdėsčiau dviem matais. Pagalvojau, gal vertybės atitinkamai išsidėsto keturiais matais? pagal apimtis? O gal šešiais matais, ar tai ne keturių apimčių poros, kas kam pajungta?
'''Fixed points'''
AndriusKulikauskas: At our [{{MinciuSodas/MinciuSodas}} Minciu Sodas] laboratory we ask our investigators to share their [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is at the core of their outlook. It's quite interesting that our investigators do tend to have such a personal concept. I believe that this is the result of our searching for ever deeper concepts. This recursion ends with our finding a ''fixed point'' from which we can survey all of intellectual space. In this sense we might think of the MandelbrotSet as the constellation of such fixed points.
I also think that the most important key concept is [MinciuSodas/caringAboutThinking caring about thinking]. This is the value shared by all [{{MinciuSodas/IndependentThinkers}} independent thinkers]. Perhaps it is also the {{Origin}} of the Mandelbrot set.
[+Istorija+]
2004 metais viešėjau pas Franz Nahrada jo viešbutyje Hotel Karolinenhof. Jis man pasirodė brandus, kūrybingas, plačiai mąstantis šviesuolis. Norėjau telkti jį palaikantį susirašinėjimą "Minčių sode". Man rūpėjo nepalaikyti vieną ar kitą jo laikiną sumanymą, bet apskritai jį, kaip žmogų, amžinai gyvuojantį. Tad jo prašiau, kokia sąvoka jam visų svarbiausia? Jisai pamąstęs atsiliepė, "global villages", tai yra, šviesus kaimas. Taip ir pavadinau internetinį ratelį, kuriam jis sutiko vadovauti.
Savo klausimą netrukus patikslinau. Žmonių klausinėjau, kokia jų kertinė vertybė, visas kitas aprėpianti? Atsakymų surinkau iš daugiau kaip 500 žmonių. Visi atsakymai iš esmės skirtingi. Skirtingi žmonės gali atsiliepti "laisvė", tačiau įsigilinus, kaip laisvę supranta, ją apibrėžia, paaiškės jog nors kiek išsiskiria jų supratimai, jų vertybės.
2019 gegužės 18 d., 19:21
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
>>bgcolor=#FFFFC0<<a
į:
>>bgcolor=#FFFFC0<<
Ištrintos 882-1098 eilutės:
>>bgcolor=#FFE6E6<<
Renku vertybes:
* Domantas Vildžiūnas. Garbė.
* Jonas. Išsilaikyti savimi.
* Dovid Katz. Fighting for what I strongly believe is true and leaving a record of my arguments. Does God have any interest in our daily lives? How did the survivors see the Holocaust?
* Thomas Gajdosik. Awareness that I am loved by God, where this love is the gift and key to all of reality. Everything I do and receive, I receive through this love.
* Evaldas Balčiūnas. Baimė
* Gediminas Zokaitis. Žmoniškumas.
* Gražina Zokaitienė. Orumas.
* Mindaugas Miselis. Laisvė. Kiekvienas laisvas daryti kas jam priimtina.
* Algimantas Gurevičius. Gyvenk pats ir leisk kitiems.
* Eva Lepik. (Tartu, Estonia) Love - make me one with everything.
* Laura Moturaitė. Sąžiningumas.
* Tonn Kukk. Happiness.
* Justina Pajus. Meilė. Dėmesys, pagarba, pagalba kitam.
* Rabbi Feffer. To glue to God. To study the Torah, which brings us closer to God, even closer than prayer. This is the Litvak way. To fulfill the vision that God wants for us.
* Ave Mets. Harmony - of humans among each other and with nature. (Too lazy to fight and loves nature.) Why do politicians seem not to live in the same world as other people?
* Tatsiana from Minsk, Belarus. To be kind. Is there a second life after death?
* Eglė Šironaitė. Sąmojingumas.
* Jonas Skačkauskas. Kaip iš dangaus krenta lašai? Kaip iš vandens iškyla vandens molekulė?
* Reyhan Alhas. Equality. Fairness for all. Why me?
* Terry Bristol. How do you explain the success of science and yet see it as limited?
* Valentina Trombetta. Is it possible to have interactions between humans and robots?
* Elena Kocai. Kad dukrai būtų gerai. Ką daryti, kad mūsų aplinkoje viskas būtų gerai?
* Elena Kocai. Pilnavertis gyvenimas. Kodėl taip elgiamės?
* Yuhan Sohrab-Dinshaw Vevaina. Don't compromise anybody else's individual dignity.
* Francisco Sierra Gutierrez. Love. To be felt and to be loved. Is the model of eight functional specialties in Bernard Lonargen's Method in Theology useful for cultural studies and human studies?
* Dangis Gudelis. Tikėjimas Dievu. Kokia yra Dievo valia? Kaip sprendimus priimti? Kaip priimti kolektyvinius sprendimus, kurie atitiktų bendrąjį gėrį?
* Dainius Pauža. Laimė pasiekus džiaugsmą. Kodėl mes galvojame, kad mylime širdimi?
* Aistė Urbonienė. Semiotika, komunikacija. Koks mano vaidmuo?
* Habib Baghirov. Self-development. What will society look like when people's intelligence is dramatically boosted?
* Greg Moss. Agape. To love the other without regard for yourself.
* Leo Luks. Do what you want to do.
* Vilija Vincevičienė. Meilė ir orumas.
* Skirmantė Naglytė. Tikėti žmogumi ir pasitikėti. Ar vis dėl to mes patys kuriame savo gyvenimą, ar kas už mūsų jį sukuria?
* Algimantas Černiauskas. Atradimo džiaugsmas.
* Kaspar K. Growth of understanding. Has civilization collapsed already?
* Elisa Galasso. Freedom, being able to accept my choice. What is a stranger?
* Petr Tureček. Pleasure - the only thing I'm able to enjoy. Why is there something instead of nothing?
* Karim Baraghithm. Not to see the world in black and white. What is the concept of information or cultural evolution, that can give us predictive power similar to genetic information?
* [[Tomas Kačerauskas]]. Kritiškai ir savikritiškai mąstyti. Kas yra metakomunikacija? Kokiais būdais įmanoma kalbėti apie komunikaciją? Kokie kalbėjimo apie komunikaciją bruožai? Ankščiau: Kas yra komunikacija? Kokios komunikacijos reikia žmogaus buvimui? Kaip komunikacija lemia mūsų egzistenciją?
** Atidus mąstymas, rūpestingas mąstymas, blaivus mąstymas - critical thinking?
* Aistė Diržytė. Atjauta. Kaip Lietuvoje ugdyti gimnazistų ir universitetų studentų atjautą?
** Aistė paminėjo: Marshall Rosenberg, [[https://en.wikipedia.org/wiki/Nonviolent_Communication | Nonviolent communication]] - Compassionate communication.
* Aušra Žemienė. Gyventi prasmingai. Koks žmogaus vaidmuo?
* Aistė Ptakauskė. Kūrybiškumas. Kaip kūrybiškumas tampa būtina išgyvenimo sąlyga?
* Jolita Šliogerienė. Žodžio galia.
* Vytis Valatka. Kaip neprarasti tikėjimo ribinėse situacijose?
* Remigijus Venckus. Meno kūryba. Kas ir kur ir kaip?
* Viktorija. Kokia viso gyvenimo prasmė?
Matematikos modeliavimo katedroje
* Teresė Leonavičienė. Žmogiškumas, žmoniški santykiai. Kokia mano gyvenimo prasmė? Kokia mano paskirtis, ką turiu atlikti gyvenime?
* Leonardas Lapašinskas. Ar būsiu išgelbėtas?
* Thomas Gajdosik. Gyventi iš Dievo. How to overcome my shortcomings to do what I should do? Jo gyvenimo užmojis: Grow as a person. Ankščiau: How should I organize my life in a way that I will follow? Think and pray about it. How honest am I to myself?
* Onute Gaidamavičiūtė. Meilė visiems žmonėms be išskaičiavimo. Kiek gyvenime derėtų remtis nuojauta, o kiek - protu?
* Rimvydas Krasauskas. Gyventi paskirtimi. Kokia mano paskirtis?
* Eugenijus Paliokas. Grožis. Meilė. Kodėl kažkas neleidžia skelbti esminius dalykus?
* Algirdas Šukys. Kaip įtikinti pasaulį, kad Vakarų pasaulis eina ne tuo keliu?
* Ingrida: Kas yra žmogaus laisva valia ir Dievo valia, kaip tai reiškiasi ir kuom tai skiriasi? Ar dar yra kokių valių?
* Albinas Plėšnys. Kaip suprasti Aristotelio indukciją? Ar sutampa gramatica speculativa (konceptas, daiktas, vardas) ir semantinė teorija. John Mill "System of Logic" vardų teoriją iškreipė? Analogija, indukcija ir vardų teorija.
* Indrė Gajdosikienė. Kad atitiktų tai ką mąstau su tai ką darau. Kaip save rimtai traktuoti? How to treat myself seriously?
* Justas Nugaras. Stabilumas - tvirtas pagrindas. Kaip būti laimingam?
* Tadas Jonaitis. Besąlygiška Dievo meilė žmonėm. Ar mūsų išsivaikščiojimas susijęs su meile sau, su pykčiu kitų atžvilgiu, ir nepagarba palaikams ir kitų skausmui?
* Audra Girijotė. Jautrumas. Juo rasi būdą, kaip teisingai elgtis arba nebus tos žalos, kurią sistema gali padaryti. Kaip elgtis, kad būtų jautrumo daugiau, o visuotinės kančios mažiau?
* Nerijus Stasiulis. Teorijos ir praktikos vienovė. Suprasti "gerąją naujieną" - filosofijos pagrindinę žinią. Koks filosofijos ir kultūros posūkis reikalingas mūsų laikais? (apie kurį kalbėjo Vitgenšteinas ir Heidegeris) http://gimimasbesmurto.blogspot.lt
* Jonas Čiurlionis. Meilė, tapimas vertu jos mokslui, kaip kad Sokratas pasakoja Platono Puotoje. Kaip tobulėti meilės keliu?
* Rytė Žiūrienė. Meilė. Savęs atidavimas kitam.
* Evaldas Palskys. Meilė kitam (Prema). Kaip pamilti?
* Rugilė Taujotaitė. Atjauta. Kokiu būdu žmonių širdis atverti bendrijai ir atjautai gyvūnams?
* Saulius. Darna. Koks gyvenimo tikslas?
* Kazimieras Seibutis. Humilitas.
* Žmoniškumas. Kaip padaryti, kad velnias į prarają nestumtų?
* Reda Paškauskaitė. Saviraiška. Kaip žinoti, kad elgiesi teisingai/teigiamai?
* Mindaugas Česlikauskas. Būti savimi. Kaip suvaldyti ego?
* [[Mindaugas Rūkas]]. Pažinti koks Dievo planas Inos ir Mindaugo santuokai?
* Sigita Dudienė. Kaip jungiasi skirtybės?
* Jūratė. Laisvė, kai tu gali valdyti savo jausmus ir protą užtat valdyti visą savo gyvenimą. Pasakojo, kaip jai keitėsi laisvės sąvoka. Pasakojo sėkmės schemą: 1) pradinė galimybė, 2) elgsena (mąstomas modelis), 3) ryšys su savimi/Dievu (pakeisti modelį)
* Justina Kaminskaitė. Kūrybos turiningumas kylantis iš ryšio per mane. Kas aš esu? Kaip pereiti iš taisyklių režimo į tų pačių apribojimų laikymasis iš meilės?
* Algimantas Klimas. Gyvenimas su šeima. Kaip parodyti gyvenimo kelią savo šeimai, savo vaikams?
* Vita Marytė Janušauskienė. Nenusižengti savo principams/vertybėms. Kaip išlikti ištikimam savo vertybėms, kai situacija verčia elgtis kitaip..? Kaip gyventi, kad po savęs paliktum jei ne geriau, tai bent ne blogiau, nei radai..?
* Bill Pahl. Joy in life. Is there an after life?
* Sesė Agnė. Dievo baimė - suprasti, kad Dievas yra DIEVAS ir mes tokie mazi niekniekiai. Mes turime jam duoti viską kas mes esame ir gyventi kaip Jis mums liepė, tai teisingumas. Bet irgi, tai negali būti atskirta nuo maldingumo - supratimo, kad Dievas yra mūsų Tėtis ir jis mus myli, ir mes NORIME jam tarnauti, kadangi suprantame, kad esame jo sūnūs ir dukros. Kodėl daugybei žmonių nerūpi, kad Jėzus Kristus mus mylėjo iki mirties, mums parodant tokią didelę meilę? :o((( Kaip liudna!
* [[Andrej Ščelkun]]. Pusiausvyra. Bet kurioje situacijoje, emocijoje, reaguoti tinkamai, nepasiduoti tom emocijom.
** Kaip tinkamiausiai meniškai vaizduoti garsą?
** Kaip teigiamai veikti žmogų?
** Ar susiję garso bangos su elektromagnetinėmis bangomis?
** Kaip garso bangos gali paveikti žmogų? (Iš pradžių buvo Žodis)
** Kokiu algoritmu galima susieti skirtingus klausimus?
** Iš kur viskas kyla? Nuo pačių pradžių, kaip viskas atsirado?
** Ar tikėjimas yra energija kažkokia?
** (Ar čia Andrejaus klausimai?) Iš kur galim mylėti žmogų? Ir kas tą įtakoja? Kaip ir kodėl jis sugeba mylėti? Kam jam to reikia? Ar laiko neatsuksi? Tu turėsi tik vieną pasirinkimą? Išminties paieškos.
* Ieva Vaitkevičiūtė. Gyventi prasmingai. Ar Dievas gali jaustis vienišu, jaučia vienatvę?
* Rūta Jakštonienė. Būčiau šalia artimų žmonių.
** Kaip reikia užauginti tikrumą?
** Iš kur ateina kūrybinis pradas?
** Kas verčia žmogų vaizduoti savo išgyvenimus? Rinks pavyzdžius.
* Žydrūnė Jonušienė. Tikėjimas.
* Virgilijus Burba. Jausmas. Kodėl aš Dievo ieškau protu? Ar savo namuose galiu rasti Jo namus? Kaip man gamtoje ir gyvenime įžvelgti tą gerumą, kurį Dievas įžvelgė kurdamas pasaulį?
* Giedrė Burbienė. Ištikimybė. Ar šventųjų relikvijos galia priklauso nuo to kiek žmogus tiki?
* [[Remigijus Treigys]]. Tikėjimas, kuris mus daro tikrais, pavyzdžiui, kūryboje. (Tarkovoskio filme Nostalgija tikinčiosios sako, kad gali klūpėti, nes turi tikėjimo.)
** Ar tikėjimas yra mūsų, yra tikrumas, kad taip, o ne kitaip?
** Kaip atsirasti toje teisingoje vietoje, teisingu laiku kur brandintų teisingi klausimai?
** Ar tikėjimas gali įsikūnyti, materializuoti? Kūrybos energija turi siuntėją, kurinys, tai antena, vyksta energijos ping-pongas.
** Kodėl mes dabar esame čia?
** Kodėl vyksta taip, o ne kitaip?
* Antanas Garjonas
* Tomas Kiauka. Prasmė - jausmas, kuris leidžia gerai jaustis. Kaip atsiranda sąvokos ar žodžio "Dievo" reikšmė? Ir kaip dėl to susikalbame? Iš ko kyla klausimai?
* Danas Andriulionis. Siekti tobulumo per darbą. Kaip pasiekti tobulumą tapybos darbe? ir savo gyvenime?
* Alvydas Klimas. Sąžiningumas sau ir kitiems. Kas lemia studentų elgesį? Rengs apklausą.
* Vakaris Bernotas. Pažinimas. Bendravimas, pakantumas susieti su pažinimu, jisai nesavatikslis, gera dalintis, gera sugebėti priimti pasaulį, koks jisai yra. Gebėjimas užduoti teisingus klausimus. Klausimas jau yra atsakymas. Kas aš esu?
* Simona Pielikytė. Sąžiningumas prieš save. Kaip pajusti tvirtumą bet kokiose aplinkybėse ir atpažinti teisingą, kitų neprimestą gyvenimo kelią? Kaip sukurti neutraliausią aplinką; per neutralumo būseną save girdėti; pačiam skleisti vibracijas.
* Saulius Jusionis. Kaip šviesti žmones, kad jie nebūtų buki?
* Rita Skirpstaitė: Būti kuo geriau kiekviena akimirka
* Gintarė Lygnugarytė. Ar yra Dievas?
* Ana Alfimova. Dėmesys žmonėms: jeigu visiems gerai, tai ir man bus gerai.
* Jevgenija Škaliova. Tiesa - nemeluoti sau. Ką galėčiau palikti kitiem žmonėm prasmingo? Domisi kūrybiniais tyrimais, fotografija.
* Patricija. Kam viskas sukurta?
* Vitalijus Denisovas. Pilnumas, perfekcionizmas.
** Ar jauduliai yra pastovi būsena?
* Gediminas Gricius. Kasdien ką nors naujo sužinoti.
** Kaip vidinę jausminę būseną pamatuoti kūno rodikliais?
* Dominykas Raila. Pažinimas.
* Donatas Jakubėlis. Gerovė.
* Audronė Anušauskienė. Veikti vis plačiau. Kaip pasiekti, kad žmonės labiau tikėtų?
* Zenonas Anušauskas. Kūrybinė talka. Kaip įveikti alkoholizmą Lietuvoje ir kaip suveiks naujasis įstatymas dėl neblaivaus vairavimo? Kaip sujungti žmonių protus ir atmintis, kad kartu dirbtų našiau, kaip atskirai?
* Danutė Vervečkienė. Pragmatiškas tarnavimas. Kaip dirbti su vaikais mūsų kaime?
* Irena Linkevičienė. Tikėjimas į Dievą ir šeimą. Kodėl žmonės yra tokie žiaurūs ir vienas kitam nepadeda?
* Algirdas Judickas. Gyventi dorai. Kaip Lietuvoje atvirai gyventi pagal Biblijos tiesą ir veikti kitus?
* Eimantas Sakavičius. Dirbti sau mielą darbą. Ar yra pomirtinis gyvenimas? Kodėl pasaulis pagrįstas žiaurumu, pavyzdžiui, valgymu?
* Dalia Jusienė. Nuoširdumas. Kaip pritraukti žmones į renginius?
* Violeta Vaitkevičienė. Tarnavimas - būti naudinga. Kodėl žmonės neišeina iš savo namų?
* Petras Ulevičius. Pagarba, karma yra paveldama, jeigu kažkam padarysiu gerą ar blogą, tai gal ir man padarys.
* Nerijus Kisielius. Kam Dievas padeda labiau, tam kuris stoja į kovą prieš blogį, ar tam kuris atsitraukia?
* Erika Švenčionienė. Vaikų dvasinė gerovė. Ką man daryti, kad mano vaiko vertybių sistema sutvirtėtų?
* Gvidas Švenčionis. Kažką gražaus padaryti ir palikti. Kaip mano dukra gyvens?
* Nadiežda Pokštienė. Šiluma, žmogaus atvirumas. Kodėl yra taip sunku sąžiningai gyventi?
** Džiaugtis kiekviena diena.
* Audrijanas Pokštas. Meilė: artimumas, rūpestingumas, jaudinimasis.
* Raimundas Vaitkevičius. Tobulėti. Kaip susirasti darbą, kuris tiktų pagal poreikius? Kaip žinoti, kokia mano veikla būtų vaisingiausia kiekvienu laiku? Kaip tikslingai ir našiai tvarkyti savo laiką? Domisi: struktūrinių lygčių modeliavimo statistika.
* prisiminti šv.Mato bažnyčios kun.Deimantą Jasulaitį
* Jinan Kodapully. To be. How to 'be' without making any attempt? How to hold a question without any conscious attempt to answer?
* Angie Joala. (Tartu) Being connected to the source, as the compass to everything else. Where does complexity come from? How is it that there are simple and complex paths to the same answer?
Bosnijoje
* Tikėjimas - Malcolm Duerod.
* Hui Ka Yu 許家於 (Xu JiaYu) Freedom. Doing what I really want to do and not be determined by others.
* Jonathan Weinberger. Looking behind the wall, getting behind things, getting the bigger picture. Can I get the big image of anything in life the way that my intuition pushes me to?
* Shu-Hong Zhu. How do things become fashionable?
* Pamela McLean. How do we not just remember together but think together?
* Madina. The power of thought on the physical world. https://youtu.be/xxoEdCRINxo
* Dovydas Caturianas. Kokios žmogaus pažinimo ribos? Koks yra religijos ir politikos santykis?
* Aušra: Koks yra amžinas gyvenimas?
VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedroje
* Laima Monginaitė. Kūryba. Kokia mano misija?
* Stanislavas Dadelo. Nebūti išdaviku. Negyventi tik klausimais, be atsakymo. Turėti savo nuomonę ir gerbti kitų nuomonę.
* Jovilė Barevičiūtė. Skaidri ir sąžininga karjera kuri būtų paveiki mūsų socialiniams ir kultūriniams procesams. Kaip darniai ir tvariai suderinti fundamentalias akademines žinias bei intelektualines madas bei inovacijas šiuolaikiniame universitete?
* Edvardas Rimkus. Ar erdvė begalinė ar ne?
* Agnieška Juzefovič. Laisvė.
* Peeter Kase. Jesus, what he would do. How long will the world go on in this bad way. (Tartu katalikų bažnyčioje.)
* Meelis (žmona Birutė Vilniuje). Awakening of all people and all creation. What is this activity of awakening?
* Malcolm Duerod. Sacrificial living. How to revive an economy in debt with a demographic and decreasing population? This is the case for some EU periphery countries or accession candidates like BiH.
* Kaya York. Alleviating suffering. How should I relate to God?
* Ivan Capeller. Equality. How can human society combine a maximum level of equality with a maximum level of freedom?
* Xiaohui Zou. Focus on good educators. How to make people understand each other? Combining computer and human logic.
[[Paulius Mikšta]]
* Vertybė: Kilniaširdiškumas ir gailestis. Kilniaširdiškumą išskiriu dėl to, kad tuo metu būna paneigtas egoizmas ir gerovė sau, tuomet žmogus pastebi kitą žmogų pavyzdžiui kenčiantį ir jo kankynės yra visiškai artimos ir suprantamos, kas žiauriam egoistui yra visiškai svetima, kiti žmonės jam yra lyg nieko nereiškiančios kaukės. Gailesti išskiriu todėl, nes manau, kad žmogus yra tokia būtybė kurios verčiau išvis nebūtu, o pasaulį laikau kančių buveinę, malonumo ir gerovės stokojančią katorga, tam tikrą trukmę kurią reikia iškentėti, paprastai šnekant pasaulis man yra darbas, tarnyba, kažkokia kariuomenė kurią reikia atkentėti, todėl moralės požiuriu manau, kad mes nieko kito negalim padaryti kaip tik vienas kito pagailėti, paguosti, mylėti iš gaileščio ir panašiai.
* Klausimas: Kas yra žiaurumas? Kaip jis atsiranda, kaip jis veikia žmoguje, kaip žiaurus žmogus suvokia aplinką pavyzdžiui kitą žmogų?
* Klausimas: Kas yra genialumas?
[[Ignas Gutauskas]]
* Vertybė: Žmogaus suvokimas, kad jis kaip gyva būtybė yra iš esmės tapatus kitoms gyvoms būtybėms (ypač, kad yra tapatus kitam žmogui bet kokiu atveju).
* Klausimas: Kokios yra žmogaus žiaurumo, blogio šaknys: ar glūdi jis (ir kiek tuomet jo ten glūdi) žmogaus prigimtyje, ar tai mūsų proto klaidų vaisius, ar tai protingumo trūkumo sąlygotas dalykas, ar jis pradeda reikštis dėl aplinkos veiksnių ir t.t. Kodėl mes kenkiame vienas kitam? Kas čia yra didžiausias kaltininkas? Kas yra to pradas? Ar kalbant apie žmonijos ateitį galima turėti vilties, ar būtų teisingiausia žvelgti į ją pesimistiškai?
[[Tadas Snuviškis]]
* Vertybė: Bendrystės ieška pagarba gyvybei, visam, kas yra gyva.
* Klausimas: Kaip "diegti" gyvybės vertybę? Kaip padaryti, kad žmogus būtų laimingas, tobulas, džiaugsmingas ir patenkintas visu kuo, kaip padaryti, kad visiems taip būtų? Ir ne tik žmonėms, bet visai gyvybei, visam pasauliui, tobulos laimės santykyje. Noriu savyje kažką keisti, kurioje srityje man dirbti, gal teoriniame lygmenyje? Gal vadovauti ir telkti? Mano geba teorinė. Taip pat: Kas yra valstybė? ir daugybė kitų klausimų. Įtraukti ko įmanoma daugiau žmonių, nors jų yra skirtingiausių. Taip, kaip yra, man nepatinka. Kaip padaryti, kad būtų gera, žmonės nori ir stengiasi bet jiems nepavyksta.
* Kokiu būdu žmonių skirtingumas išsivysto? Bet visgi susikalbėti įmanoma. Kas grindžia bendrumą?
* Kaip apibrėžti gyvybę?
* Nemėgsta išskirti dalykų, rūpi visuma.
[[Tautvydas Vėželis]]
* Vertybė: Vadovautis nežinojimu: ironija, skeptiškumas, humoras.
** Kaip geismą paversti teigiama energija, o ne neigiama energija?
** Kaip asmeniškai savitai laikytis akistata su viską suprekinančia ir suišteklinančia bevarde galia? Ir rinkti duomenis: Kaip asmeniškai savitai laikomės įvairių galybių akistatoje?
** Ar gali pakist žmogaus ontologinė situacija šioje vakarų civilizacijoje ir civilizacija galėtų įveikti nihilizmą? Nes po nihilizmo diasnotikų - Dostojevskio, Ničės ir Heidegerio - atrodo, kad neįmanoma, kaip kad neįmanoma žmogui peršokti savo šešėlio.
** Tautvydo Vėželio klausimas: Ar yra kaip civilizacijai (ir žmogui) išsigelbėti iš dviejų Heidegerio nurodytų engimų: geschtelle (postatos, stovio) - pavergimo eigos - ir machenschass - visko pavertimo girneliais - iš didžiojo Anonimo kylanti galia, kuri visus esinius, tarp jų ir žmones, suišteklina ir suprekina pajungia.
** Kokia būties prasmė?
*** Tai jam svarbiausias klausimas. Tad sudarys brėžinį savo įvairiausių klausimų.
*** Pamąstys, ką reiškia prasmė, rinks pavyzdžius, nagrinės ir apžvelgs.
** Kaip pakeisti neteisingą burbulo ekonomiką į teisingą sveiką ekonomiką? (Kilus ekonominei krizei, didžiųjų valstybių monetarinė ekonominė politika pagamina tuščius, auksu ar sidabru nepadengtus pinigus.
* Klausimas: Kodėl iš viso kažkas yra o ne priešingai, nieko?
Tautvydo tyrimui:
* Sudaryti brėžinį visų jo klausimų ir ištakų.
* Kokia prasmės klausimo prasmė? Prasmės prasme susiveda atsakymas, panašiai kaip būties būtis atsiveria klausimu. Tai dvi tautologijos, kurių eiga turininga.
* Kaip jisai įvairiai supranta būtį?
* Rinkti prasmės (ir beprasmybės) pavyzdžius.
[[Alanas Petrauskas]] Meilė - kantrybės siekiant meilės.
* Kaip surišti mokyklos matematikos kursą su gilesniais Sielos išgyvenimais, skatinančiais "mąstymą širdimi"?
* Kokios kitos galimos PRASMINGOS veiklos, galinčios mus daugiau "sucementuoti"?
* Kaip vektorių sandaugą susieti su posūkiu?
Žilvinas Beniušis
* Vertybė: Aš esu niekas.
* Klausimas: Kaip ištisai gyventi Dievu?
* Klausimas: Kaip išlaikyti pastovų budrumą? (Nepsis) Kaip atskirti Dievo valią?
* Klausimas: Kaip neįklimpti į nuodėmę? Kaip jos iš anksto išvengti?
* Tiesos šaltinis: Jėzaus malda. ([[http://www.ortodoksas.lt/2015/11/kas-yra-jezaus-malda-kas-yra-jezaus.html | Aprašas]])
Klausimai iš LUNI:
* Kodėl nori įtikti kitam?
* Kodėl vieni žmonės nori, o kiti nenori?
* Kas yra meilės priešingybė?
* Ar galima protu suvokti Dievą?
2019 gegužės 18 d., 19:16
atliko -
Pakeista 1 eilutė iš:
Žr. [[Vertybių žemėlapis]], [[Kalbos]], [[Tu]], [[Klausimai]], [[Aštuongubas kelias]], [[Palaiminimai]], [[Švento Petro Raktai į Dangų]], [[Tėve mūsų]], [[Jėzaus pasisakymai]], [[Šviesuoliai]], [[Sidharta Gautama]], [[Kelionė]] Žr.taip pat: EverythingWishesForEverything, Languages, EightfoldWay, QualitiesOfSigns, EverythingVAnything, Empathy, Internalization, Topologies, Representations, Interpolation, Everything, Wishes, PrimaryStructures, Overview, St. Peter's Keys to Heaven, Beatitudes, OurFather, BuddhasEightfoldWay
į:
Žr. [[Vertybės ir klausimai]], [[Vertybių žemėlapis]], [[Kalbos]], [[Tu]], [[Klausimai]], [[Aštuongubas kelias]], [[Palaiminimai]], [[Švento Petro Raktai į Dangų]], [[Tėve mūsų]], [[Jėzaus pasisakymai]], [[Šviesuoliai]], [[Sidharta Gautama]], [[Kelionė]] Žr.taip pat: EverythingWishesForEverything, Languages, EightfoldWay, QualitiesOfSigns, EverythingVAnything, Empathy, Internalization, Topologies, Representations, Interpolation, Everything, Wishes, PrimaryStructures, Overview, St. Peter's Keys to Heaven, Beatitudes, OurFather, BuddhasEightfoldWay
2019 vasario 12 d., 19:39
atliko -
Pakeistos 20-24 eilutės iš
* '''Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai.'''
* '''Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje.'''
* '''Kūrybos tikslas – gyvybė, o vaisius – ramybė.'''
* '''How Do Things Come to Matter? Evolution of Self-Identity in the Intercultural Debate on Whether to Restore Vilnius's Oldest Jewish Cemetery.'''
* '''A Cognitive Framework for the Quality Without a Name, Patterns and Pattern Languages, and the Properties of Life.'''
* '''Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje
* '''Kūrybos tikslas – gyvybė
* '''
* '''A Cognitive Framework for the Quality Without a Name, Patterns and Pattern Languages, and the Properties of Life.
į:
* '''[[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20170202Vertyb%c4%97sKlausimaiR%c5%abpes%c4%8diai | Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai.]]'''
* '''[[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20180124I%c5%a1min%c4%8di%c5%b3UgdymoGalimyb%c4%97s | Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje.]]'''
* '''[[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20170429Gyvyb%c4%97Ramyb%c4%97 | Kūrybos tikslas – gyvybė, o vaisius – ramybė.]]'''
* '''[[http://www.ms.lt/sodas/Book/20170914CultureCognitionCommunication | How Do Things Come to Matter? Evolution of Self-Identity in the Intercultural Debate on Whether to Restore Vilnius's Oldest Jewish Cemetery.]]'''
* '''[[http://www.ms.lt/sodas/Book/CognitiveFrameworkForAlexander | A Cognitive Framework for the Quality Without a Name, Patterns and Pattern Languages, and the Properties of Life.]]'''
* '''[[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20180124I%c5%a1min%c4%8di%c5%b3UgdymoGalimyb%c4%97s | Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje.]]'''
* '''[[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20170429Gyvyb%c4%97Ramyb%c4%97 | Kūrybos tikslas – gyvybė, o vaisius – ramybė.]]'''
* '''[[http://www.ms.lt/sodas/Book/20170914CultureCognitionCommunication | How Do Things Come to Matter? Evolution of Self-Identity in the Intercultural Debate on Whether to Restore Vilnius's Oldest Jewish Cemetery.]]'''
* '''[[http://www.ms.lt/sodas/Book/CognitiveFrameworkForAlexander | A Cognitive Framework for the Quality Without a Name, Patterns and Pattern Languages, and the Properties of Life.]]'''
2019 vasario 12 d., 19:36
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
>>bgcolor=#FFFFC0<<
-------------------
-------------------
į:
>>bgcolor=#FFFFC0<<a
Ištrinta 17 eilutė:
Pakeistos 20-25 eilutės iš
* '''[[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20170202Vertyb%c4%97sKlausimaiR%c5%abpes%c4%8diai | Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai.]]'''
* '''[[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20180124I%c5%a1min%c4%8di%c5%b3UgdymoGalimyb%c4%97s | Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje]]'''
*'[[http://www.ms.lt/sodas/Mintys/20170429Gyvyb%c4%97Ramyb%c4%97 | Kūrybos tikslas – gyvybė, o vaisius – ramybė]]
*'''[[http://www.ms.lt/sodas/Book/20170914CultureCognitionCommunication | How Do Things Come to Matter? Evolution of Self-Identity in the Intercultural Debate on Whether to Restore Vilnius's Oldest Jewish Cemetery.]]'''
* '''[[http://www.ms.lt/sodas/Book/CognitiveFrameworkForAlexander | A Cognitive Framework for the Quality Without a Name, Patterns and Pattern Languages, and the Properties of Life.]]
* '''
*
*
* '''[[http://www.ms.lt/sodas/Book/CognitiveFrameworkForAlexander | A Cognitive Framework for the Quality Without a Name, Patterns and Pattern Languages, and the Properties of Life.]]
į:
* '''Asmeninė vertybė, ją ryškinantys klausimai ir mūsų gyvenimo rūpesčiai.'''
* '''Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje.'''
* '''Kūrybos tikslas – gyvybė, o vaisius – ramybė.'''
* '''How Do Things Come to Matter? Evolution of Self-Identity in the Intercultural Debate on Whether to Restore Vilnius's Oldest Jewish Cemetery.'''
* '''A Cognitive Framework for the Quality Without a Name, Patterns and Pattern Languages, and the Properties of Life.'''
* '''Išminčių ugdymo galimybės vartotojiškoje visuomenėje.'''
* '''Kūrybos tikslas – gyvybė, o vaisius – ramybė.'''
* '''How Do Things Come to Matter? Evolution of Self-Identity in the Intercultural Debate on Whether to Restore Vilnius's Oldest Jewish Cemetery.'''
* '''A Cognitive Framework for the Quality Without a Name, Patterns and Pattern Languages, and the Properties of Life.'''
Pakeista 30 eilutė iš:
** Kodėl vertybė nemąstoma?
į:
** Kodėl vertybė nemąstoma?
Pakeistos 34-36 eilutės iš
** Kaip plačiau taikyti vertybę?
į:
** Kaip plačiau taikyti vertybę?
Pakeista 37 eilutė iš:
* Dievo sandara yra viskas. Visko atvaizdai (kartu ir vienybės atvaizdai) yra troškimai. Dievo atvaizdai yra nulybės atvaizdai.
į:
* Dievo sandara yra viskas. Visko atvaizdai (kartu ir vienybės atvaizdai) yra troškimai. Dievo atvaizdai yra nulybės atvaizdai.
Pakeista 39 eilutė iš:
* Dievo esmė (meilė) yra kada jisai trokšta būtent visko. Visi kiti troškimai tik dalinai išsako Dievą. Tad šaltasis (savarankiškas) Dievas nėra jo esmė, o būtent jo šiluma yra jo esmė.
į:
* Dievo esmė (meilė) yra kada jisai trokšta būtent visko. Visi kiti troškimai tik dalinai išsako Dievą. Tad šaltasis (savarankiškas) Dievas nėra jo esmė, o būtent jo šiluma yra jo esmė.
Pakeista 41 eilutė iš:
* Tobulas Dievas - pakankamas Dievas - besąlygiška meilė - galima mylėti ir pakankamą Dievą.
į:
* Tobulas Dievas - pakankamas Dievas - besąlygiška meilė - galima mylėti ir pakankamą Dievą.
Pakeistos 43-44 eilutės iš
* vienas Dievas: tobulai mylintis Dievas ir pakankamai mylintis Dievas
į:
* vienas Dievas: tobulai mylintis Dievas ir pakankamai mylintis Dievas
Pakeistos 46-48 eilutės iš
* Kalbos išsako, kaip iškyla sąvokos, kaip jos apibrėžiamos ar įvardijamos ar įgyvendinamos. Jos iškyla taip, kaip man iškilo Dievas, kaip mums iškyla mūsų kertinės vertybės.
* Kalbomis kuriame ir giname dėsnių statinius, su jais tapatinamės: poreikių, abejonių, lūkesčių ir vertybių ir būdų, kaip atsiliepiame, kaip susitvarkome.
* Kalbomis kuriame ir giname dėsnių statinius, su jais tapatinamės: poreikių, abejonių, lūkesčių ir vertybių ir būdų, kaip atsiliepiame, kaip susitvarkome.
į:
* Kalbos išsako, kaip iškyla sąvokos, kaip jos apibrėžiamos ar įvardijamos ar įgyvendinamos. Jos iškyla taip, kaip man iškilo Dievas, kaip mums iškyla mūsų kertinės vertybės.
* Kalbomis kuriame ir giname dėsnių statinius, su jais tapatinamės: poreikių, abejonių, lūkesčių ir vertybių ir būdų, kaip atsiliepiame, kaip susitvarkome.
* Kalbomis kuriame ir giname dėsnių statinius, su jais tapatinamės: poreikių, abejonių, lūkesčių ir vertybių ir būdų, kaip atsiliepiame, kaip susitvarkome.
Pakeistos 50-51 eilutės iš
* Pasikartojančioje veikloje (pavyzdžiui, važiuojant dviračiu) neteisinga yra tai, kas sužlugdo veiklą; teisinga yra tai, kas palaiko veiklą; o papildomai yra galimybė išplėsti veiklą, susieti su kitom veiklom ir esamos veiklos pagrindu kurti visai naujas veiklas, pavyzdžiui, dūkti dviračiu.
į:
* Pasikartojančioje veikloje (pavyzdžiui, važiuojant dviračiu) neteisinga yra tai, kas sužlugdo veiklą; teisinga yra tai, kas palaiko veiklą; o papildomai yra galimybė išplėsti veiklą, susieti su kitom veiklom ir esamos veiklos pagrindu kurti visai naujas veiklas, pavyzdžiui, dūkti dviračiu.
Pakeistos 54-55 eilutės iš
* Duona, nužengusi iš dangaus... Atsisakymas savęs, savęs paneigimas, tai yra Dievo ženklas mumyse. Dievą teisingai vaizduojame savęs atsisakymu, tai jo tikrasis įvaizdis.
į:
* Duona, nužengusi iš dangaus... Atsisakymas savęs, savęs paneigimas, tai yra Dievo ženklas mumyse. Dievą teisingai vaizduojame savęs atsisakymu, tai jo tikrasis įvaizdis.
Pakeistos 57-58 eilutės iš
* trokštame - Dievas mumyse (sutampame). netrokštame - Dievas už mūsų (nesutampame)
* Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.
* Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti.
į:
* trokštame - Dievas mumyse (sutampame). netrokštame - Dievas už mūsų (nesutampame)
* Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.
* Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.
Pakeistos 62-65 eilutės iš
* Tėve mūsų (ir kitos Aštuongubio kelio atmainos): verčiau tu mąstai negu aš mąstau... trejybe (nusistatyti - vykdyti - permąstyti) esame viena... o jos atvaizdu (būti, veikti, mąstyti) esame viena jeigu jį grindžiame Dievu, ne savimi, tai yra, jeigu grindžiame ko plačiau. Panašiai, gal lūkesčiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš pastovumo paieškos kylantys vienis, visybė, daugis). Abejonės remiasi į trejybės atvaizdą (iš tiesumo kylantys daiktas, eiga, asmuo). Poreikiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš akivaizdumo kylantys būtinas, tikras, galimas).
* Aštuongubas kelias susidaro iš keturių apimčių ir jų papildinių, užtat mūsų protas jo viso neapima. O Dievą išreiškia nulinis požiūris Viskas ir taip pat septintas požiūris Nieko papildinys.
*
* Aštuongubas kelias susidaro iš keturių apimčių ir jų papildinių, užtat mūsų protas jo viso neapima.
*
į:
* Tėve mūsų (ir kitos Aštuongubio kelio atmainos): verčiau tu mąstai negu aš mąstau... trejybe (nusistatyti - vykdyti - permąstyti) esame viena... o jos atvaizdu (būti, veikti, mąstyti) esame viena jeigu jį grindžiame Dievu, ne savimi, tai yra, jeigu grindžiame ko plačiau. Panašiai, gal lūkesčiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš pastovumo paieškos kylantys vienis, visybė, daugis). Abejonės remiasi į trejybės atvaizdą (iš tiesumo kylantys daiktas, eiga, asmuo). Poreikiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš akivaizdumo kylantys būtinas, tikras, galimas).
* Aštuongubas kelias susidaro iš keturių apimčių ir jų papildinių, užtat mūsų protas jo viso neapima. O Dievą išreiškia nulinis požiūris Viskas ir taip pat septintas požiūris Nieko papildinys.
* Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
* Aštuongubas kelias susidaro iš keturių apimčių ir jų papildinių, užtat mūsų protas jo viso neapima. O Dievą išreiškia nulinis požiūris Viskas ir taip pat septintas požiūris Nieko papildinys.
* Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
Pakeistos 67-73 eilutės iš
* Pasikartojantis Dievas, tai gerumas. Muziką galiu išreikšti tyla ir laike pasikartojančia tyla. Kūrinio pradžioje ir pabaigoje turi būti tyla. Muzika vyksta laike.
į:
* Pasikartojantis Dievas, tai gerumas. Muziką galiu išreikšti tyla ir laike pasikartojančia tyla. Kūrinio pradžioje ir pabaigoje turi būti tyla. Muzika vyksta laike.
* Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.
* Tiesos atsiskleidimas yra švietimas, einantis iš žinojimo į nežinojimą. Tai išreiškia dangaus karalystę, tai galimybės skurdžiadvasiui, pakopos daliniam žinojimui. Tiesos atsiskleidimas vyksta santvarkoje. Užtat yra keturi santykiai tarp širdies ir pasaulio tiesų. Tiesa tad išverčia gvildenimą.
* Ryšys (ir ne ryšys) tarp Dievo (dvasios už santvarkos) ir gerumo (dvasios santvarkoje). Nulybė, tai Dievas, o septynerybė, tai gerumas.
* Tiesos atsiskleidimas yra švietimas, einantis iš žinojimo į nežinojimą. Tai išreiškia dangaus karalystę, tai galimybės skurdžiadvasiui, pakopos daliniam žinojimui. Tiesos atsiskleidimas vyksta santvarkoje. Užtat yra keturi santykiai tarp širdies ir pasaulio tiesų. Tiesa tad išverčia gvildenimą.
Ištrintos 74-76 eilutės:
* Tiesos atsiskleidimas yra švietimas, einantis iš žinojimo į nežinojimą. Tai išreiškia dangaus karalystę, tai galimybės skurdžiadvasiui, pakopos daliniam žinojimui. Tiesos atsiskleidimas vyksta santvarkoje. Užtat yra keturi santykiai tarp širdies ir pasaulio tiesų. Tiesa tad išverčia gvildenimą.
Pakeistos 80-81 eilutės iš
į:
Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
Pakeistos 119-1145 eilutės iš
Aštuongubas kelias išsako ryšį tarp nebūtino Dievo (tobulo - nulinio požiūrio) ir būtino Dievo (pakankamo - septinto požiūrio - Dievo esme, Meile). Šešios ženklų savybės, šeši pertvarkymai, trejybės nariai ir jos poslinkiai išsako ryšį tarp nebūtino ir būtino Dievo. Būtinas Dievas pertvarko nebūtiną Dievą. Aštuongubas kelias nutaiko vidurį tarp tobulo Dievo (su kuriuo palaikome ryšį trejybės nariais) ir pakankamo Dievo (su kuriuo nepalai
į:
Aštuongubas kelias išsako ryšį tarp nebūtino Dievo (tobulo - nulinio požiūrio) ir būtino Dievo (pakankamo - septinto požiūrio - Dievo esme, Meile). Šešios ženklų savybės, šeši pertvarkymai, trejybės nariai ir jos poslinkiai išsako ryšį tarp nebūtino ir būtino Dievo. Būtinas Dievas pertvarko nebūtiną Dievą. Aštuongubas kelias nutaiko vidurį tarp tobulo Dievo (su kuriuo palaikome ryšį trejybės nariais) ir pakankamo Dievo (su kuriuo nepalaikome ryšio trejybės poslinkiais). Yra keturi lygmenys: tobulas Dievas - dvasia, ryšiai su juo - sandara, nebuvimas ryšių su Dievu - atvaizdai, pakankamas Dievas - esmė.
Laipsnynas - klausimai
* Laipsnynas išsako šešis būdus kaip atskiriamas Dievas už mūsų ir Dievas mumyse.
* Laipsnyno pirmi trys nariai išsako Dievą požiūrį, o kiti trys nariai išsako mūsų, kaip Dievo įrankio požiūrį - tarpą tarp Dievo mumyse ir už mūsų.
* Laipsnynas 3+3 vidiniu išgyvenimu išreiškia buvimą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O išėjus už mūsų, viena trejybė, tai klausimas, atsakymas ir (eigos neribojantis) viskas, o kita trejybė, tai ribojančios apimtys. Tad gaunasi 2+4.
* Laipsnynas atitinka smegenų žievės šešis sluoksnius, kuriuos apmąsto Jeff Hawkins "On Intelligence".
* Laipsnyne yra dviprasmybė tarp vienokio ir kitokio Dievo: (tobulas) Dievas -> (pakankamas) gerumas. Paskui požiūriai atskyla ir "Aš esu" kiekvienas požiūrio tenkinimas tampa dviprasmiškas - su pasauliu ar už jo. Panašiai su dvejonėmis ir abejonėmis.
* Aštuongubu keliu - laipsnynu - tolydžiai sieju Dievą ir Kitą.
[+Koks vertybių tikslas?+]
[+Kas yra kertinė vertybė?+]
* Vertybe gyvename plačiau už save, už savo žvilgsnio ir netgi požiūrio, tad gyvename Dievu. Vertybe gyvename atsitokėdami, (stepping out), tad atskirdami žvilgsnį ir požiūrį, tad amžinu gyvenimu. Tad vertybės gyvena plačiau nė viskuo, o būtent Dievu; plačiau nė sandara, o būtent dvasia. Užtat vertybėmis gyvename įstatymu, o įstatymu suvokiame savo ribotumą, taipogi, savo pasaulio ribotumą, jog už mūsų yra Dievas. Mūsų vertybė yra ten, kur Dievas mūsų ieško. O vertybę ryškiname gyvendami klausimais.
* Vertybė atskiria vaisingas prielaidas ir jų papildinius, nevaisingas prielaidas. Tai leidžia sutelkti dėmesį, mąstyti ir žvelgti giliau.
* Vertybės kyla iš sąmonės. Sąmoningėjimas (išėjimas už savęs) veda į vertybes, į samonę.
* Vertybės, jų ryškėjimas, yra žmonių brandos, jų amžino gyvenimo pagrindas.
* Kertinės vertybės yra mūsų išeities taškas, tai kaip išgyvename viską, tad mūsų susikalbėjimo pagrindas.
* Kertinė vertybė, tai žmogaus siela.
* Vertybės yra vieningumo sąlygos, su kuo mes galime sutapti. Laipsnynas išreiškia šešias nevieningumo, netroškimo, nesutapimo sąlygas, kaip išsiskiria du požiūriai ženklų savybėmis. O aštuongubas kelias išreiškia aštuonias vieningumo, troškimo, sutapimo sąlygas, ypač už santvarkos ir santvarkoje, tai nulinis ir septintas požiūriai.
* Vertybės yra Dievo sąlygų atsiskleidimas. Dievą pakeičia jo buvimo ir nebuvimo sąlygos, meilė, jam prilygstanti. Vertybė yra kaip mes suvokiame Dievo suveikimą, jo raišką mūsų gyvenime, mūsų pasaulyje.
* (Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.
* Kiekviena kertinė vertybė yra Jėzaus Kristaus savybė. Užtat jisai yra Dievas, ir mūsų visų vieningumas. Jis yra kiekvienos kertinės vertybės tobulas pavyzdys. Užtat tobulo pavyzdžio pagrindu galima kiekvienam šviesuoliui iškelti Jėzų Kristų.
* Vertybės yra tarsi graikų dievai, jie susiveda į kertinę vertybę, į meilę, į Dievo vertybę.
* Žmogaus brandą išreiškia jo ėjimas iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Žmogus pilnai subrendęs septintu požiūriu, kada jisai gyvena kiekvienu, taip kad Dievas būtinas. Kiekviena kertinė vertybė atveria tą brandos kelią iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Ji kelią atveria klausimais, žmogus bręsta klausimais.
* Kertinė vertybė yra dviprasmiška nes ji žmogų atstoja. Žmogus negali bręsti nes jisai yra dvasia. Jisai bręsta ryškėjančia vertybe. Ogi bręstame amžinai, tai amžinas gyvenimas. Dievas dvasia, tai irgi bręsta tiktai sandara, mūsų visų bendryste, mūsų vienumu. Mūsų vienumas taip pat yra dviprasmiškas, juk esame paskiri, esame viena dvasia ir vieninga sandara.
* Kertinė vertybė nutaiko vidurį tarp nebūtino, tobulo Dievo ir būtino, pakankamo Dievo.
* Valia vertybe sieja tobulą Dievą ir pakankamą Dievą. Dievo valia juos atskiria.
Esmė
* Vertybė yra dvasios '''esmė''', tai yra, dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Tad Meilė yra Dievo vertybė; Tobulumas yra gerumo vertybė; Valia yra gyvenimo vertybė; Dievo valia yra amžino gyvenimo vertybė.
* Esmė, vertybė yra Dievo ryšys (meilė) su tuo kas santvarkoje. O tai kas santvarkoje yra Tobulumas, ir jo ryšys su Dievu yra gerumas, tai tobulumo dvasia. Tad dvasia ir esmė ("materija") yra išvirkštiniai ryšiai.
* Vertybė visais požiūriais sutampa su dvasia ir ją atstoja nes jinai yra visų sandaros laikysenų vieningumas.
Ne meilė
* Vertybė yra netroškimas visko. Ji veda iš Dievo į jo esmę, meilę. O meilė yra troškimas visko. Ji veda iš tobulumo į gerumą, kaip Dievą esantį santvarkoje. Užtat ji išveda Dievą, kaip būtiną. O vertybė tvirtina, jog Dievas nebūtinas. Tai skirtingos kryptys. Panašiai su netroškimo betko, kažko ir nieko. Vertybės apibrėžia Dievo valią; lūkesčiai, jauduliai - gerą valią; abejonės, dvejonės - išmintį; poreikiai, tenkinimai - amžiną gyvenimą (ne savo, o kitų rūpesčiais).
* Dievo kertinė vertybė yra, manau, meilė. Jis man pastoviai tauškia apie meilę. O kertinės vertybės apskritai yra ne Dievo, tad ne meilė.
* Vertybės yra dalis Dievo meilės. Tad meile sutampa ir nemeilė, tai yra, vertybės.
* Vertybės yra Dievo atvėrimas. Meilė - Dievo esmė - slypi visur, o ją išreiškia tiesa. Ji pasireiškia mūsų kertinėmis vertybėmis, tad jos visos išsako meilę ir būtent kurį nors jos bruožą. Esame meilės bruožai, tad Dievo savybės.
* Dievas glūdi visose vertybesė, juk tai jo esmės - meilės - atspindžiai, tai meilės pilnatvė.
* '''Išreiškiame Dievą, meilę''' Visos mūsų vertybės yra meilės atspindžiai. Jos iškyla, įsivaizduoju, būtent ten kur pajuntame meilės stygių kurį galime užpildyti. Jeigu paklausi žmogaus, koks pasaulio bėdų šaltinis, tai jisai nurodys stygių jo vertybės.
Ne Dievas, o Savastis
* Vertybė yra mūsų savastis, jos neigimas, kad yra kažkas daugiau už ją, už mus. Panašiai, mūsų savastis yra mūsų lūkestis, mūsų abejonė, mūsų poreikis. Į vertybę atliepiame klausimu, gvildenimu, o ypač, jos išbandymu trejybe, tad patikslinimu.
* Vertybė neigia mūsų išėjimą už savęs, tad neigia mūsų dieviškumą.
* '''Vertybė įgyvendina Dievą''' Vertybė mums pasako kuo vadovautis kai Dievo nėra.
* '''Ką aprėpiame''' Dievas trokšta visko, yra mylintis. O mes netrokštame visko, turime vertybes.
Trikdžius trejybėje
* Vertybė nusako trikdžių trejybėje, iš kurio kyla įvardijimo kalba. Ta trejybė yra veiksmažodis (prieveiksmis), būdvardis ir daiktavardis. Pavyzdžiui: nuoširdžiai būti, nuoširdus, nuoširdumas.
Santykis su Dievu
* Kertine vertybe žmogaus valia vykdo Dievo valią.
* Vertybė sustato, tikslina žmogaus ir Dievo santykį. Mes esame dvasios aplinkybės, sąlygos, ją skiriančios nuo jos esmės.
* Vertybės išsako Dievo Dievą.
* Vertybės iššako Dievo veiklą žmogaus reikaluose ir žmogaus Dievo reikaluose.
* Kertinė vertybė išsako mūsų vertinimo ribas, tad nurodo Dievą esantį už jų, taip pat santvarką esančią jose.
* '''Vertybė yra mūsų ryšys su Dievu ir vienumas su juo.'''
* Kertinės vertybės sustato gyvenimo lygtį: Dievą, gerumą (mes), jų ryšį (gyvenimas) ir savarankiškumą (atskyrimą - amžinas gyvenimas). Atitinkamai išnagrinėti visas kertines vertybes, jas suprasti, kaip sandaras mūsų ryšiui su Dievu, to ryšio esmei, jo meilei mums.
* Kertinė vertybė sieja Dievo požiūrį (širdį) ir mūsų, gerumo požiūrį (pasaulį).
* Vertybė vaizduoja Dievą aplinkybe.
* Vertybėmis atskiriame ir siejame, dvasią už santvarkos ir dvasią santvarkoje, tokiu būdu susigaudame, kas yra kas, kuris požiūris kuriam turėtų būti valdus, kuris tėvas ir kuris vaikas, kuris Dievas ir kuris žmogus.
* Vertybė atskiria dvasią ir sandarą, tad jas vertina, tuo pačiu jas ir sieja. Užtat meilė palaiko gyvybę, skiria ją nuo savasties. Gyvybė yra asmens aplinkybė. O savastis yra amžinasis gyvenimas, tai kas amžinai bręsta, kas mus pakeičia. Tačiau savasties pagrindas yra savęs atsisakymas. Tai vyksta kitais.
* Vertybė yra kuris nors taškas tarp Dievo, išeisiančio už savęs, ir Dievo, išėjusio į save. Tai yra taškas tarp Dievo ir gerumo, tad taškas laipsnyne. Tai yra taškas tarp Dievo ir jo esmės, meilės. (Tarp tikėjimo ir meilės, kaip kad šv.Petro raktuose į dangų.)
Mūsų dorybė
* '''Išreiškiame save, atskleidžiame save''' Kertinė vertybė yra mūsų siela, mūsų asmenybė. Ji mus atstoja. Sutinkame, kad mus apibūdintų mūsų vertybe. Ji vos ne vienintelis apibūdinimas, kuris mūsų nevaržo. Sutinkame ją viešai skelbti. Gal koks 1% žmonių nesutinka, pavyzdžiui, nenori atsiskleisti bendradarbiams.
* Vertybės tuo pačiu yra dorybės, kas mus lenkia į gerą, tad į Dievą, į dvasią. Jos nurodo kaip mes augame, bręstame.
* Žmogus yra savimi patenkintas. Jisai mano, kad jisai yra geras. Toks požiūris padeda jam susikurti savo vertybių sistemą kada nusistato, vykdo ir permąsto.
* '''Išsakome gerumą, tobulumą''' Mūsų vertybė yra mūsų asmens dorybė, tuo pačiu ir yda. Jinai mumyse ir stipri, ir silpna. Jinai yra kaip mes suvokiam tobulumą, kas mums atstoja gerumą.
* Išsako, kas būtumėme, jeigu mūsų nebūtų.
* Dievas iškyla mūsų gerumu, mūsų pasirinkimu, mūsų dorybe.
Dievo atsiradimo aplinkybės
* Savo vertybe dalyvaujame Dievo buvimo klausime. Mūsų vertybė yra Dievo buvimo pasėkmė, tad nurodo Dievo buvimą. Mūsų svajonės yra tai, kas palengvintų mūsų vertybės atsiradimą. Mūsų klausimas skiria vertybės buvimą ir nebuvimą. Mūsų klausimai, tai mūsų vertybės sąsaja su kitomis vertybėmis, jos atsiradimas jų atžvilgiu.
* Vertybės įvairiausiai ieško Dievo, padaro jį prieinamą, dangaus karalystėje bendraujantį, pasireiškiantį šviesuolių bendryste, vis kitaip sutampantį su žmogumi, taip kad viskas gali naujai išsivesti iš paskiro žmogaus, galima jį visapusiškai atjausti, jis gyvena ir mes juo visi gyvename amžinai, taip kad esame viena.
* Vertybės, tai yra mūsų susikalbėjimo pagrindas, o tas susikalbėjimas atspindi suvokimo laipsnius, taip kad galiausiai pripažįstame Dievo vertybę - meilę - kaip platesnę už mūsų kiekvieno, taip kad Dievas yra reikalingas.
Dievo nebuvimo prielaidos
* '''Išreiškia mūsų prielaidas, ko trūksta''' Vertybės skiriasi nes skiriasi prielaidos. Svarbiausia yra meilė, bet jeigu jaučiamės labai mylimi, tada meilę kaip tokią mažiau vertiname. Vertiname tai ko mums trūksta. Tas trūkumas gali būti mumyse ar už mūsų, užtat tai tuo pačiu mūsų stiprybė ir silpnybė.
* Vertybių prielaidos išsako Dievo nebuvimo sąlygas. Jomis išsakome, kodėl Dievo nėra, ko reikia, kad jo nebūtų. Užtat vertybe išreiškiame Dievo buvimą jam nesant.
* Mūsų vertybės išsako mūsų prielaidas, tai ką nenorime mąstyti. Pavyzdžiui, aš nenoriu mąstyti melą, tad man rūpi gyventi tiesą. Jeigu būtų melas, tada negalėčiau neigti Dievo buvimą, tad privalo būti tiesa. Manau, Šarūnas nelinkęs labai mąstyti Dievą, jam užtat rūpi išlikimas.
* Vertybė yra apibrėžimo pagrindas. Tai įvardijimo kalbos įvardintas vienetas. Tai mūsų ramybės ir neramybės šaknis. Mūsų kertinė vertybė mums išskiria širdį ir pasaulį. Turėtų būti šešios rūšys vertybių pagal lygmenų poras: ar, koks, kaip, kodėl.
* Mūsų prielaidos išryškėja kaip mūsų pašnekovas, kaip kad žinojimo rūmais jisai išryškėja.
Bręstame - sudėtingėjame
* Vertybė apibrėždama Dievo nebuvimą tuo pačiu apibrėžia būtent mus.
* Vertybės kyla iš pilnatvės išsaugojančių perkūrimų, pertvarkymų. Įdomu, kaip siejasi su pertvarykmais.
* Vertybėmis kažką teigiame ir kažką neigiame, kažką priimame ir kažką atmetame. Greičiausiai yra keturi lygmenys: priimti, neatmesti, nepriimti, atmesti ir iš viso septynerybė. Kaip tai įtakoja vertybių tikslą ir sandarą? Išskiriame priėmimo lygmenis, priimame "nieką".
* Vertybės veikia kaip filtrai, kriterijai, tad susiję su atvaizdais.
* '''Ryškėjame''' Savo vertybės nekeičiame, ji nebent ryškėja, aiškėja. Ja žinome save, užtat ir žinome, kiek daug nežinome apie gyvenimą.
* '''Sąmoningėjame''' Kertinė vertybė reiškiasi mūsų sąmonginėjimu, šviesėjimu, branda. Jaunas ar tiesiog nesubrendęs žmogus jos dar neturės. Vieni ją jaučia, bet dar nėra įvardiję. Kiti ją gerai pažįsta.
* '''Pažįstame save''' Žinodami savo kertinę vertybę, pažįstame save, kaip graikai ragindavo. Esame naujai gimę, pakrikštyti dvasia, kaip Jėzus kalbėjo. Vertybė yra mums vardas, duotas tarsi indėnui.
* Vertybėmis pažįstame save, kitus ir Dievą.
* '''Kaip mes mylimi, ugdomi''' Kertinė vertybė yra pagrindas palaikyti žmogų ir telktis apie jį. Išvardinti "Minčių sodo" ratelius...
Suvedame save
* '''Suvedame save''' Kertinė vertybė atsiranda mums derinant visas mūsų vertybes, sprendžiant jų nesutarimus, kurie iškyla mums gyvenant visapusiškai. O vertybės iškyla daugėjant mūsų mintims, jas įvaldant sumanymais. Jos daugėja kada pradedame jas kaupti, vertinti, kada imame savarankiškai mąstyti, kada grįžtame prie savo minties vietoj kad pasaulio peršamos. Taip pat pastebime, jog kai kurios vertybės (šeima, darbas, mokslas) neaprėpia visko, taip kad kažko trūksta.
* Kertinė vertybė kyla bene tiek iš mūsų likimo, tiek iš mūsų laisvos valios, juk ją vis tiksliname, link jos bręstame.
* Vertybė yra siekis. Vertybė yra laipsnyno išraiška. Jinai išgyvenama vidiniu požiūriu ir išoriniu požiūriu, bet kuriuo trejybės nariu.
* Vertybės yra atsakymo suderinimas. Klausimas yra laisvumo matas. (Aleksandro gairių kalboje).
* Vertybės leidžia mums gyventi vieningai, suderinti buvimą, veikimą ir mąstymą, kaip kad išsakyta aštuongubu keliu.
Save peržengiame kitais
* '''Mūsų išeities taškas''' Vertybės trūkumas yra, kad viską apžvelgia tik iš vieno taško. Užtat klausimais išeiname už savęs ir galime domėtis kitų vertybėmis, kitų požiūriais. Kertinė vertybė yra tas išeities taškas, iš kurio galim eiti į visus kitus.
* '''Domimės kitais''' Vertybe esame žvaigždė aprėpianti visą dangų iš vieno kurio nors taško. Iš savo vertybės galime išeiti klausimais, jais gyventi.
* Kiekvieno vertybė susijusi su klausimais, kuriuos jis gvildena.
* '''Išplečia mus''' Kertinė vertybė padeda mums susitvarkyti su tai, ko vertybės neaprėpia, užtat tai ryšys su platesne Dievo meile.
* Kiekvienos kertinės vertybės esmė: Išėjimas už savęs, iš už savęs į save. O trejybė apibrėžia "save". Sutapimas - savastis yra raiška, ar ji sutampa su dvasia? Laisvė yra išėjimo už savęs (į save) sąlyga, tad tiesos sąlyga. "Tiesa jus išlaisvins", betgi atvirkščiai, laisvė yra tiesos sąlyga. Tad tiesos besąlygiškumas teikia laisvę. O laisvė yra visų asmenų ir jų santykių pagrindas.
Dvasia pranokstame sandara, širdimi pasaulį
* Vertybės savo kilme primena širdies ir pasaulio tiesų giminingumą. Vertybės tad susijusios su įvardijimo kalba. Dievo sūnus mokomas širdies. Žmogaus sūnus mokomas pasaulio.
Pasirinkimas
* Palyginti su pasakojimo vienetais. Vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, galime duotybę, palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių. Matyt, tuo ir skiriasi įvardijimas nuo pasakojimo, kad mes esame ne įtampos židinys, o tasai "trečiasis", kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
* Vertybių ir susijusių sąvokų kalba, tai įvardijimo kalba. Tad rūpėjimo kalbos vienetai, tai įtampos kūrėjas. Kuriame įtampa pasirinkdami pasaulio tiesą vietoj širdies tiesos. Rūpėjimo kalba susijusi su geros valios pratimais, su trikdžiu trejybėje.
* O įvardijimo kalba susijusi su žinojimo rūmais. Kaip? Sąvokas, požiūrių algebrą, grindžia šeši pertvarkymai, santvarkos rezgėjai.
Vertinimas
* Vertybes noriu susieti su dorovės mokykla pagrįsta Holokaustu. Dorovinis tyrimo būdas gali būti susietas su kertinės vertybės raiška. Juk dorovė susijusi su vertinimais.
* Vertybėje slypi palyginimai: geras, geresnis, geriausias, kaip kad tenkinant poreikius. Ir Kristaus pamokymai, kaip vertini... Taip pat turėtų būti lygmenų poros.
* Vertybių rūšys ir jų vidinė sandara (aštuongubo kelio išsakyta) kyla iš jų tikslo ir taikymo, tai yra, būtent iš vertinimo. Vertinimas yra dvejybinis santykis tarp vertintojo ir vertybės (vertinimo pagrindo), yra trejybinė vertinimo veikla ir taip pat yra ketverybiniai žinojimo lygmenys.
Sąvokų atskaldymas
* Vertybė dvejybe išskiria Dievą ir žmogų; aštuongubio kelio trejybėmis - žmogaus ryšius su Dievu ir žmogaus su savimi; ketverybėmis - nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimus.
* Iš kertinės vertybės ir gyvenimo lygties turėtų būti įmanoma išgauti padalinimus, o iš jų visas kitas sandaras. Iš kertinės vertybės turėtų būti įmanoma išreikšti aštuongubį kelią, kuriame suspausti visi padalinimai, visos pirminės ir antrinės sandaros. Tai kertinės vertybės raiška.
** Vienybė. Juk aprėpia visas kitas vertybes.
** Dvejybė - Dievo požiūris (per ryšį su juo) ir mūsų požiūris (be ryšio su Dievu). Išsiskiria vertinimas ir vertybė: Mes vertiname Dievą.
** Trejybė - savasties dalys: būti, veikti, mąstyti. Vertiname per save, išgyvendami savo kailiu.
** Ketverybė - keturi lygmenys, gyvenimo lygties asmenys, apimtys. Vertinimo apimtys, palaikymo lygmenys, asmenys. Išgyventi, mylėti, ...
** Visi padalinimai - aštuongubo kelio nariai
* Vertybėmis renkam malonę vietoj teisybę.
Santvarkos tikslas
* Ši santvarka sustato mus, netrokštančius visko, ir susieja su Dievu, trokštančio visko. Ta santvarka ir yra vertybė. Tad vertybė yra mūsų ribotumas bet taip pat mūsų ryšys su mus mylinčia neribota meile.
* We thereby care about unity, which manifests itself as God.
* The eightfold way allows us to listen to God, to be open to him. It has us alternate from a point of view where we are in touch with God and can let him take the initiatve, and a point of view where we are not in touch with God and so we ourselves take the initiative.
* Santvarka yra priemonė apibrėžti apimtį, kur mums dera vadovautis savo valia, ir tuo pačiu apimtį kur mums reikia vadovautis Dievu.
* The eightfold way is the structure that organizes all other structures.
* Yra trijų kalbų rėmai, tad leidžia mums žengti iš vienos sandaros į kitą.
* A plan for supporting God
* The EightfoldWay is the structure by which we can connect with God. If we pray (Our Father) to God with God, then God who is strong inside us prays to God who is weak outside us, but - line by line - God beyond us grows strong and takes over, and God who is in us dissipates. Whereas if we simply pray by ourselves to the God beyond us, then - line by line - it opens us up more to this God, and that God is able to recede. In either case, it heightens the God who is outside us, beyond us. And it shows that {{Love}} is this strength that comes from beyond and that makes way for us. Likewise, it is for us to love and allow for that which is beyond us.
* Vertybių ieškoti Dievo suvokime kitų, taip kaip poreikių santvarka suvokiame Dievą. Juk Dievas kiekvieną iš mūsų suvokia atskirai. Tam yra trejybė, kiekvieną kaip tokį apibrėžti ryšium su visais kitais, užtat visi esame išskirtini. Ieškoti, kaip tai įvyksta, kaip išsivystome.
* Perhaps [{{MinciuSodas/CaringAboutThinking}} caring about thinking] is that [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is the ''origin'' of the MandelbrotSet (if it is indeed God's key concept and shared as a value by all independent thinkers).
Laipsnyno tikslas
* a "monster structure" that involves just apparently all basic structure, and organizes all the advanced structures.
Structure connects the threesome, as the feeling of everything for the activity of anything by way of shifts, and the living of the representations of the threesome as the feeling of anything for the activity of everything in going beyond itself.
* Gradation expresses the separation between anything and everything. Shifts - representations of the threesome - express their identification. So we move from gradations to unity in representations.
* Each gradation relates a representation of the threesome with the threesome itself.
* The gradation makes it possible to work with {{Nothing}}. It does this by interpolating between or {{Something}} and {{Nothing}}, {{Anything}} and {{Nothing}}, or {{Everything}} and {{Nothing}}, and then extrapolating what {{Nothing}} must mean. Each of the CanonicalForms of the eightfold way identifies God with each of the eight elements of such a sequence (with endpoints as above, and the middle six given by the associated gradation).
* This means that the eighth identification has, in each case, the same meaning:
** In OurFather, for {{Argumentation}}, it is ''deliver us from evil''
** In StPetersKeysToHeaven, for {{Verbalization}}, it is ''love''
** In the {{Beatitudes}}, for {{Narration}}, it is ''blessed are those who are persecuted for righteousness, for theirs is the kingdom of heaven''
* This shows how God as nothing is argued, verbalized and narrated.
* Gradation provides the conditions for will - it makes it possible to participate within a system, and also without it.
* The three gradations arise from injections into the life choices. They relate to the three non-cyclic representations of the threesome. They serve to relate God's extrasystemic point of view (where all topologies work together) and life's systemic point of view (where each topology stands separately).
* The perspectives of the gradations are what we identify God with. They are thereby an interpolation from God is God to God is good.
* We may think of there being two perspectives: without system and within system. How may they think together? Apparently, they are each first expressed in terms of a representation of the threesome. Perhaps this allows us to have perspectives, to treat them each separately, and associate them. These perspectives are either without system or within system. [Question, problem: what dictates the order of these topologies?]
* Gradation expresses the conditions for structure as not-wishes. We can consider the gradation as the identification of the characteristics of structure with not-wishes.
* Laipsnynas išskiria vidų ir išorę, priešpastato žmogiškąjį ir Dieviškąjį požiūrį, tai atveria psichologiją, grindžia atitinkamas sąvokas ir vertybes. Taip pat atveria galimybę bendravimui. Visas bendravimas išplaukia iš meilės, iš septinto požiūrio. O jisai išsivysto bendryste, kurią apibrėžia antrinės sandaros ir ypač kalbos.
[++Vertybių kalba++]
[+Vertybių kalbos lygmenys+]
Galiu pabrėžti gyvenimo lygties asmenis, jų požiūrius: Dievo, Mano (gerumo), Tavo (gyvenimo - atgal į Dievą, bendravimą), Kito (amžino gyvenimo - lygiagrečiai, bendrystę, su Dievu).
Vertybių kalbos lygmenys:
* Asmenys (Dievas)
* Jų (bendros, bendro asmens) aplinkybės, juos visus siejančias.
* Paskiro (mano) asmens santykis su kitais asmenimis.
* To santykio paryškinimas (pasaulyje).
Kertines vertybes ir jų minimas sąvokas galime rūšiuoti. Vienos išplaukia iš gyvenimo lygties ar iš grynomis sandaromis išsakyto Dievo požiūrio. Kitos kyla iš ne Dievo požiūrio, iš žmogaus požiūrio, tai netroškimų lygmenys:
* Dievo valią (vertybes, klausimus - netroškimą visko) grindžia psichologija (Mano požiūris), atskyrimas vidaus ir išorės, vidinio tikslų ir išorinių pasėkmių.
* Gerą valią (lūkesčius, jaudulius - netroškimą betko) grindžia bendravimas (Tavo požiūris), atskyrimas savęs ir kitų.
* Išmintį (abejones, dvejones - netroškimą kažko) grindžia bendrystė (Kito požiūris), atskyrimas širdies ir pasaulio.
* Amžiną gyvenimą (poreikius, tenkinimus - netroškimą nieko) grindžia pasaulis, tai kas vystosi savaime. Pasaulis, gamta ir t.t. tėra milžiniška sukaupta patirtis. Nuo pasaulio atskirta jo dvasia, jos kūrėjas, kuria visi esame viena?
Štai Dievo būtinumo lygmenys. Jais vertybe siejasi Dievo ir žmogaus požiūriai. Kiekvienas lygmuo išskiria asmenis ir juos naujai vienija. Šie atskyrimai grindžia suvokimus, juos grindžia skirtingos aplinkos. Šios aplinkos primena kalvinistų teologiją apie kurią pasakojo Perry Recker. Šiuose sluoksniuose iškyla ryšys tarp (mūsų) tobulumo (santvarkoje) ir Dievo meilės už jos (išorėje, kituose, pasaulyje, likime). Dievas, jo meilė iškyla psichologijoje, kaip išorėje veikianti meilė; bendravime, kaip kitų troškimai; bendrystėje, kaip visuma, viskas; pasaulyje, kaip Dievas lemiantis jo likimą.
Šiuos lygmenis įžvelgiau gvildenimų žemėlapyje, kaip klausimai veda nuo vieno žmogaus iki bendravimo ir bendrystės. O teigiami ir neigiami klausimai, tai laikymasis ir nesilaikymas vertybių.
Dešimts Dievo įsakymų gali būti susiję su lygmenimis - psichologija, bendravimas, bendrystė, pasaulis - ir jų poromis.
Lygmenys išsako visumas, apimtis, kuriose mūsų veiksmai atliepiami, kaip antai, mūsų proto ribos (mūsų vidinis gyvenimas) - mūsų bendrystė - mūsų bendravimas.
[+Vertybių kalbos sąvokos+]
Sąvokas apibrėžiamos [[požiūrių algebra]]. Kai kurios sąvokos yra iššauktos, jos yra projekcijos, duotybės, duotos galimybės, tai kas galėtų būti, ten kur nėra ar trūksta apibrėžtos sąvokos. Taip yra su sandarom, kaip antai viskas. Pavyzdžiui, viskas gali būti tai, kas galėtų būti vieninga.
Kertinių vertybių sandara. Tirti vertybes. Jas įvairiai nagrinėti ir rūšiuoti pagal tai, kaip jos sustatytos.
* Turi vidinę logiką. Gali kažką neigti, naudoti prielinksnius.
* Gali remtis poreikių tenkinimo dėsniais.
* kokius prielinksnius naudoja, kokiais dėsniais remiasi (pavyzdžiui, poreikių tenkinimo), kokio pobūdžio tai sąvokos.
* Remiasi asmenimis ir jų santykiais: Dievu, artimu, visuomene, gamta. Kas ką gali išgyventi, kas gali turėti požiūrį, kurio būtų galima laikytis?
* Ryšys su kitais gali būti vienpusis ar abipusis.
* Gali būti atitoki sąvoka ar išgyvenimas.
* Panašu, kad kiekviena vertybė pajungia vieną jėgą kitai jėgai:"gyventi tiesa" - gyvenimą pajungti tiesai; "įnikti", "puoselėti įnikį"- valią pajungti įnikiui.
* Vertybės skiria teigiamą ir neigiamą, tad yra troškimai, būtent troškimai visko, kada upė teapsupa "nieką".
[+Vertybių kalbos sandaros+]
Padalinimai (ir galimybė susikalbėti jais) skaido visumas, kyla iš vertinimo, iš kertinių vertybių:
* Dvejybė skiria, kas mums duota ir kas nuo mūsų priklauso.
* Trejybė išsako, kaip pasitiksliname ar laikomės savo vertybės ir kas jinai yra.
* Ketverybė dėsto, kaip mūsų vertybė mus atstoja, kaip ji reiškiasi mumis. Ji mus "žino".
(Dalyvavimo) Trejybę iššaukia klausimas, kas yra laimė? ir siejasi su mūsų lūkesčiais. Bene (žinojimo) ketverybė su mūsų vertybėmis, (buvimo) dvejybė su dvejonėmis, (tvarkos) vienybė su poreikiais. Kaip tai reiškiasi vertybėmis?
[+Vertybių ryšys su Dievu+]
'''Gyvenimo lygtis'''
* Dievas
* Gerumas: Dievas sąlygose.
* Meilė: Dievo esmė.
* Gyvenimas: Dievo tiesa. Sutapimas Dievo sąlygose ir už sąlygų.
* Gyventi
* Laisvė: Dievo valia. Amžinojo gyvenimo esmė, atskyrimas Dievo sąlygose ir už sąlygų.
** Laisvė: nebuvimas kliūčių, bendriausia prasme, tai apibendrinimas - sąlygų atsisakymas. Pagrindinė kliūtis: žmogui (betkam) tenka pasirinkti požiūrį, turėti vieną požiūrį, tad ne kitą. Turim laisvę keisti požiūrį (deterministic). Kas laikosi visų požiūrių (viskas), tam laisvė nereikalinga. (Nondeterministic - neapsiprendžia).
** Laisvė susijusi su neigimu. Daryk gerą virsta nedaryk blogą. Išsiskiria teigiami ir neigiami įsakymai. Neigiami įsakymai pagrįsti atskiromis savastimis, lygiavertėmis argi net siauresnėmis, tuo tarpu teigiami įsakymai išsako santykį su Dievu. Neigiami įsakymai išsako kaip Dievas laikosi mūsų požiūriu.
* Savastis: Dievo sąlygų vieningumas. Asmuo.
* Vienybė
* Vieningumas
* Teisingumas: Dievo vieningumas.
* Kitas. Išsiskiria Savastis ir Kitas. O meilė papildo kitą. Gyvybė iškyla kaip sąvoka, kuria savastis mylima, užtat tampa kitam lygi.
* Suvokimas
'''Dievo požiūris: Sandaros'''
* Tiesa: Dievo veikla, jo išėjimas už savęs į save. Sutapimas, turinio (už sąlygų) ir raiškos (sąlygose). Ne Dievas. Tiesa: susikalbėjimas su savimi. Kai nėra su kuo, gali bendrauti su tiesa.
* Laimė: Jaudulio tiesa.
* Džiaugsmas
* Nuoširdumas: Asmens tiesa.
* Tikrumas: Tiesos tiesa.
* Tikėjimas: Dievo atskyrimas, išskyrimas.
* Rūpestis
* Tobulėjimas
* Žinojimas. Mokymosi pakopa.
'''Žmogaus požiūris'''
'''Psichologija - Dievo valia'''
* Darna: Vieningumo tiesa.
* Žmoniškumas: Gerumo vieningumas.
* Sąžiningumas: Asmens vieningumas
'''Bendravimas - Gera valia'''
* Lygybė: Asmenų vieningumas.
* Atjauta
* Pagalba
* Draugystė
* Ryšys
* Bendravimas
* Darbas
* Atsakomybė
'''Bendrystė - Išmintis'''
* Mokymasis
* Augimas
* Švietimas. Mokymosi palaikymas.
'''Pasaulis - Amžinas gyvenimas'''
* Išsivystymas
* Bendruomenė
* Šeima
[+Aštuongubo kelio sandara+]
Attach:wishesforeverything.gif
* Nulinis lygmuo: Dievo valios vykdymas - nėra tarpo tarp Dievo ir mūsų
* Lygmenys 1–6: Yra tarpas tarp dviejų požiūrių. Yra laipsnynas, kurį padalinimai nusako veiksniu +1. Yra 6 požiūriu poros, ženklų savybės, pertvarkymai išsakantys tarpus, neigiami Dievo įsakymai, atskiriantys mūsų ir Dievo požiūrius. Išsiskiria vidiniai ir išoriniai požiūriai, šešerybė. O vertybėms nėra įsakymo, kaip šv.Paulius tvirtina.
* Septintas lygmuo: Meilė. Gyvename kitu. Nėra tarpo tarp Dievo ir mūsų.
Santvarkos ypatybės
* This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.
* The Eightfold Way lets us go beyond ourselves as to why we care, they let us take the perspective of love.
* The EightfoldWay is structured by the QualitiesOfSigns, which allows for {{Gradations}}.
* It pulls together the two representations of the foursome: the first four lines give the representation in terms of point of view, and the second four lines the representation in terms of situation.
* It matches God with everything in the first line, with the elements of the gradation in the middle six lines, and with nothing in the final line.
* The eightfold way matches negations of the four RepresentationsOfTheNullsome with negations of the four RepresentationsOfTheOnesome.
* It relates Eternal life, wisdom, good will, God's will with life, anything, choosing, will.
* The {{heart}} arises from the InversionEffect when everything wishes for everything.
There is a General Structure for all four kinds of "structural framework", and in particular, the "eightfold way", the framework around loving.
This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.
The structural framework for loving has God represented most broadly, through 3 perspectives, with each connected by means of an open channel to one of the perspectives in the three-cycle system. This defines the Eightfold Way.
Here the three connections are the ways of following God. If God loves me more than myself, wants me to be alive, responsive, sensitive more than I myself do, than I'd rather:
* A) he think than I think
* B) he be than I be
* C) he do than I do
This is the case when I'm connected with God.
When I'm not connected with God, then I rely on him that he might
watch over me so that I might:
* A') take a stand on my thoughts
* B') reflect on my actions
* C') follow through on my stands
There is also God - rather God than me, when we're connected
and good - that God watches over me, when we're not connected.
These six perspectives are embedded in the two representations of the
foursome (whether? what? how? why?) and (whether! what! how! why!).
The mapping is:
* whether? - God
* (what? how? why?) mapped cyclically in three ways to (A, B, C)
* (whether! what! how!) mapped cyclically in three ways to (A',B',C')
* why! - good
Gradation is the structural backbone of the Eightfold Way. Each gradation has the same structure, two pairs of three, so that 1-2-3 parallel 4-5-6.
Everything goes beyond itself, in its empathy for anything. It has empathy for anything, both outside the system, and within the system. This is expressed by the gradation. The gradation distinguishes experiences within the system and outside of it. As anything, and as everything. It expresses the living of the representations of the threesome. We may distinguish:
* without system: here I mean that the parts (the topologies) exist together. This is God's perspective, that of the participating representation of the threesome.
* within system: here I mean that the parts (the topologies) stand separately. This is life's perspective that of the parts of the threesome, the topologies.
Šeši padalinimai yra laipsnyno pagrindas: vienybė, dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė. Šiuos padalinimus lygmenų poromis išsako ženklų savybės.
The general structure of the gradations seems to be the same as that
for the divisions of everything: onesome, twosome, threesome and
foursome, fivesome, sixsome with nullsome and sevensome as bookends.
This structure seems to be rooted in the Structural Framework for all
structure. It also seems to be given by the sixsome, and the
Eightfold Way may perhaps be interpreted as the equation for
consciousness of the sixsome, 6+3=1.
Also, the six secondary structures form such a gradation:
* 1) 8 divisions of everything
* 2) 6 criteria
* 3) 12 topologies
* 4) argumentation - from 12 topologies to 6 criteria
* 5) verbalization - from 8 divisions to 12 topologies
* 6) narration - from 6 criteria to 8 divisions
Bookended by 0) God and 7) good. There are three states and three shifts between those states.
They are embedded into the two representations of the foursome by
means of negating the four representations of the onesome, and the
four representations of the nullsome.
* 0) God = not that "... is a required concept"
* 1) divisions = not that "... has no internal structure"
* 2) criteria = not that "... accepts all things"
* 3) topologies = not that "... has no external context"
* 4) argumentation = not that "true"
* 5) verbalization = not that "direct"
* 6) narration = not that "constant"
* 7) good = not that "significant"
These are important, I think, for being-one-with (being connected to
God) and not-being-one-with (not being connected to God), and how they
relate to the nullsome and the onesome.
The gradation is also given by the qualities of signs, listed in the
order by the divisions of everything that they refer to, and I think
we can set:
* 0) God: everything is everything
* 1) divisions: everything is malleable
* 2) criteria: everything is modifiable
* 3) topologies: everything is mobile
* 4) argumentation: everything is memorable
* 5) verbalization: everything is meaningful
* 6) narration: everything is motivated
* 7) good: everything is slack
So this shows the purpose of the gradation - it is an interpolation
from God to good, as part of showing that God is good, by means of the
scope of everything.
God is good. The spirit, in going beyond itself into system, is spirit in system, and goes beyond itself within that system - it cares for others instead of itself. The scope of God is given by the degree of empathy, feeling, experience. Everything feels for anything through:
** living, experiencing (be, do, think)
** searching (one, many, all)
** giving attention (object, process, subject)
** revealing (necessary, actual, possible)
As in the mind games of the representations of the threesome. Anything lives by them, and they inspire anything to go beyond itself, to renounce itself on behalf of others, through shifts: experiences, searches, giving attention, revealing.
There are three axes that are important scaffolding that straddle the
framework. They link 1 and 4, 2 and 5, 3 and 6. They give the ways
of following God:
* 1 and 4: caring = choosing personality (1?) over world (0!)
* 2 and 5: believing = choosing character (2?) over personality (1!)
* 3 and 6: obeying = choosing God (3?) over character (2!)
Also, the qualities of signs pair along these axes:
1 and 4: trees
2 and 5: microattributes
3 and 6: tokens
And may be related to the choices that arise in organizing thoughts:
* hierarchy - thoughts are narrow or broad?
* web - thoughts are vague or clear?
* sequence - thoughts are strong or weak?
'''Aštuongubas kelias'''
Skirtumą tarp Dievo ir visko, tarp nulybės ir vienybės, išreiškia aštuongubas kelias jų paneigimais. O ženklų savybės bene išsako jų teigimais. Aštuongubas kelias neigia visko savybes, vienybės atvaizdus, (tuo iššaukia sandaras), taip pat neigia Dievo savybes, nulybės atvaizdus, (tuo iššaukia kalbas).
* mylintis - prasminga - neaprėpta
* ramus - pastovu - nesikeičia
* užtikrintas - tiesu - nepavaizduota
* savarankiškas - teisinga - nepaslėpta
Kalbos:
* aprėpta - neprasminga - (Dievo valios lemta)
* keičiasi - nepastovu - pasakojimas (kaip įvyksta)
* pavaizduota - netiesioginis - įvardijimas (kaip pavadinama)
* paslėpta - neteisinga - pagrindimas (kaip ima rūpėti)
4 x 2 aštuongubame kelyje atvaizdais žiūri iš dviejų pusių, iš visko požiūrio (už santvarkos) ir iš laisvumo požiūrio (santvarkoje). Užtat kiekvienas iš aštuonių narių savaip sieja šiuos du požiūrius. Gaunasi laipsnynas tarp X yra Dievas ir X yra Gerumas. Tuo laipsnynu paskui galima tirti, ar Dievas yra gerumas, ar jie skiriasi?
Attach:depend.gif
[+Trys esminiai pavyzdžiai+]
Ankščiau aprašyta bendra santvarka turi tris išraiškas, esminius pavyzdžius: Tėve mūsų, Palaiminimai ir šv.Petro raktai į dangų. Šios santvarkos yra trijų kalbų rėmai. Juos išsako laipsnynai: poreikiai, abejonės ir lūkesčiai.
There are three canonical examples of the eightfold way, and they can be found in the New Testament: The Lord's prayer OurFather (Matthew 6:9-13), St.Peter's Keys to Heaven (2 Peter 1:5-7) and The Beatitudes (Matthew 5:3-10), I take the name for the eightfold way from Buddha's eightfold way which is structurally the same example as St.Peter's Keys to Heaven. [8/99, AndriusKulikauskas]
||The Lord's prayer ||The Beatitudes ||St.Peter's Keys to Heaven||
||Our father, who art in Heaven, [God, who loves us - wants us to be alive more than we ourselves do] ||Blessed are the poor in spirit, for theirs is the kingdom of heaven. [God, who loves us - wants us to be alive more than we ourselves do] ||from faith [God, who loves us - wants us to be alive more than we ourselves do]||
||Hallowed be thy name. [Preferable that God think, than I think] ||Blessed are those who mourn, for they will be comforted. [Preferable that God be, than I be] ||to virtue, from virtue [Preferable that God do, than I do]||
||Thy kingdom come. [Preferable that God be, than I be]||Blessed are the meek, for they will inherit the earth. [Preferable that God do, than I do] ||to knowledge, from knowledge [Preferable that God think, than I think]||
||Thy will be done, on earth as it is in heaven. [Preferable that God do, than I do] ||Blessed are those who hunger and thirst for righteousness, for they will be satisfied. [Preferable that God think, than I think] ||to self-control, from self-control [Preferable that God be, than I be]||
||Give us this day our daily bread. [Watch over so I may do what I believe] ||Blessed are the merciful, for they will be treated mercifully. [Watch over so I may reflect on what I do] ||to endurance, from endurance [Watch over so I may believe based on what I reflect on]||
||And forgive us our trespasses, as we forgive those who trespass against us. [Watch over so I may reflect on what I do] ||Blessed are the pure of heart, for they will see God. [Watch over so I may believe based on what I reflect on] ||to prayerfulness, from prayerfulness [Watch over so I may do what I believe]||
||And lead us not into temptation. [Watch over so I may believe based on what I reflect on] ||Blessed are the peacemakers, for they will be called the children of God. [Watch over so I may do what I believe] ||to brotherhood, from brotherhood [Watch over so I may reflect on what I do]||
||But deliver us from evil. [Watch over us in the world] ||Blessed are those who are persecuted for the sake of righteousness, for theirs is the kingdom of heaven. [Watch over us in the world] ||to love [Watch over us in the world]||
There are three ways that this structure manifests itself. These are "injections" that occur when Human chooses, from this framework, a God who is calm, certain or self-sufficient (which is to say, smaller or colder than "loving"). These three injections give the canonical variants:
* framework for loving, choose God is calm = "Our Father" = the structure underlying the language of argumentation.
* framework for loving, choose God is certain = "St.Peter's keys to heaven (Buddha's eightfold way)" = the structure underlying the language of verbalization.
* framework for loving, choose God is self-sufficient = "Beatitudes" = the structure underlying the language of narration.
So, for example, the prayer "Our Father" is defined by:
* 0) God who loves me more than I love myself = "Our Father in heaven" when we are connected...
* A) rather you think than I think = "Hallowed be your name", let me think from your perspective, about your glory, structures, wishes, etc.
* B) rather you be than I be = "Your kingdom come", for all people may it be, that what they believe is what happens.
* C) rather you do than I do = "Your will be done, on earth as it is in heaven", may your good heart act through me.
when I am not connected to you...
* A') enable me to follow through on my stands = "Give us this day our daily bread"
* B') enable me to reflect on my actions = "Forgive us our trespasses, as we forgive those who trespass against us", let me be able to look at my sins, that I might not do them.
* C') enable me to take a stand on my thoughts = "Lead us not into temptation", so that I do not fear that my thoughts lead me astray and watch over me, unconnected from you...
* 7) "Deliver us from evil"
And the other two are cyclic permutations, BCA and CAB.
So once the mapping is made, we are dealing with particular variants, manifestations, that arise from the Human will.
Each variant is organized by a gradation for the middle six levels. The gradation comes in three flavors:
* Maslow's hierarchy of needs: survival, security, acceptance, self-esteem, freedom, self-fulfillment.
* MethodsOfProof: morphism, induction, algorithm construction, substitution, examination of cases, construction.
* Kiparsky's hierarchy of thematic roles: agent, beneficiary, goal, instrument, patient, location.
"Our Father" by the Kiparsky hierarchy of thematic roles, which express expectations:
* 0) rūpėjimas - Tėvė mūsų, kuris esi danguje
* 1) God is agent - teesie šventas tavo vardas
* 2) God is beneficiary - teateinie tavo karalystė
* 3) goal, experience - teesie tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje
* 4) instrument - kasdieninės mūsų duonos, duok mums šiandien
* 5) theme - ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams
* 6) location - ir neleisk mūsų gundyti
* 7) bet gelbėk mus nuo pikto
These are I think injected from the structural framework for expectations. What is the hierarchy of expectations? and how does it relate to emotional responses and the directions of the good? God (agent) is good; person (instrument) is good...
"St.Peter's keys to heaven" is organized by the methods of mathematical proof, which express doubts:
* 0) faith (tikėjimas)
* 1) morphism - like - virtue
* 2) induction - need - knowledge
* 3) construction of algorithm - real - self-control (paklusimas)
* 4) substitution - problematic - endurance
* 5) examination of cases - reasonable - prayerfulness
* 6) construction - wrong - brotherhood
* 7) love
These are injected from the structural framework for doubts.
"Beatitudes" by Maslow's hierarchy of needs:
* 0) be poreikių (paklusimas) - Palaiminti skurdžiadvasiai, jų yra dangaus karalystė
* 1) survival - Palaiminti, kurie liūdi - jie bus paguosti
* 2) security - Palaiminti romieji - jie paveldės žemę
* 3) acceptance - Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės - jie bus pasotinti
* 4) self-esteem - Palaiminti gailestingieji, jie susilauks gailestingumo
* 5) opportunity - Palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą
* 6) self-fulfillment - Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais
* 7) rūpintis kitų poreikiais - Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės, jų yra dangaus karalystė
Dar palyginti Kristaus pasisakymus, "Aš esu..."
Visos trys atmainos baigiasi meile, kuri suprastina, kaip blogio pašalinimas. O prasideda savitu Dievo valios vykdymu. Blogis, tai mūsų ir Dievo valių atitrūkimas. Mūsų ir Dievo valia įvairiai derinama:
* Paklūstant - palaiminimais - poreikiai derinami Dievo.
* Tikint - šv.Petro raktais į dangų - abejonės derinamos vertybių.
* Rūpinantis - Tėve Mūsų - lūkesčiai derinami mūsų.
Skurdžiadvasiai, tai bendrai paklusnūs. Klausimus iškelia tik apibrėžtoje apimtyje. Jie užtat "skurdžiadvasiai", neišdidūs.
I thought that Buddha's eightfold way was equivalent to St.Peter's key's to heaven, but I think it is actually equivalent to...
The gradations are the keys to the dynamics of the {{Languages}} of life. They mediate the injections of various representations of God (as everything, anything, something) into the primary structure that transcends EverythingWishesForEverything. In each case, the gradations are matched to the QualitiesOfSigns which may be considered as part of that primary structure. Hence, the gradations are understood as interpolations:
* from {{Something}} to {{Slack}} - {{Argumentation}}
* from {{Anything}} to {{Slack}} - {{Verbalization}}
* from {{Everything}} to {{Slack}} - {{Narration}}
Here {{Slack}} is perhaps an interpretation of {{Nothing}} which might explain why it is unobservable.
These are injected from the structural framework for needs.
||survival||self-system as need||
||security||self-existence as need||
||acceptance, social||self-participation as need||
||self-esteem||self-knowledge as need||
||opportunity||self-decision as need||
||self-fulfillment||self-structure as need||
----
||morphism||system as doubt||
||induction||existence as doubt||
||construction of algorithm||participation as doubt||
||substitution||knowledge as doubt||
||examination of cases||decision as doubt||
||construction||structure as doubt||
----
||agent||system as expectation||
||beneficiary||existence as expectation||
||goal, experience||participation as expectation||
||instrument||knowledge as expectation||
||theme, patient||decision as expectation||
||location||structure as expectation||
We understand the not-wishes as dilemmas of the conditions for structure. We can understand the not-wishes as questions which the gradations ask.
||need for survival||system as need?||
||need for security||existence as need?||
||need for acceptance, social||participation as need?||
||need for self-esteem||knowledge as need?||
||need for opportunity||decision as need?||
||need for self-fulfillment||structure as need?||
----
||Do I truly like this?||system as doubt?||
||Do I truly need this?||existence as doubt?||
||Is this truly real?||participation as doubt?||
||Is this truly problematic?||knowledge as doubt?||
||Is this truly reasonable?||decision as doubt?||
||Is this truly wrong?||structure as doubt?||
Expectations are defined by searching and finding, both within the system, and without it. Peace: not search and not find, without system. Suspense: not search and not find, within system. We experience these conditions when we feel the dilemmas of the members of the gradation, and we consider them as searches.
||sad: search and not find, without system||system as expectation?||
||disgusted: not search and find, without system||existence as expectation?||
||happy: search and find, without system||participation as expectation?||
||surprised: search and not find, within system||knowledge as expectation?||
||afraid: not search and find, within system||decision as expectation?||
||excited: search and find, within system||structure as expectation?||
These are perhaps maps between God and good, for example: survival is the glory of God, glory is the survival of good; security is the intent of God, intent is the security of good; acceptance is the example of God, example is the acceptance of good; self-esteem is the love of God, love is the self-esteem of good; opportunity is the work of God, work is the opportunity of good; self-fulfillment is the command of God, command is the self-fulfillment of good. And so on. Gradation is the interpolation between God is God and God is good. Also, think about how this relates to the eightfold way: God is glory, God is intent... (=blessed are those who mourn, for they will be comforted, blessed are the meek, for they will inherit the earth...) God is agent, God is beneficiary... (faith, virtue, ...
The different gradations seem to be based on different representations of the threesome/twosome, I need to explore this.
We take up the perspective (it is given spirit). For example:
* subject without system is agent, its perspective is Do I truly like this?
* object without system is beneficiary, its perspective is Do I truly need this?
* process without system is goal/experience, its perspective is Is this truly real?
* subject within system is instrument, its perspective is Is this truly problematic?
* object within system is patient/theme, its perspective is Is this truly reasonable?
* process within system is location, its perspective is Is this truly wrong?
The "taking up the spirit" is of various degrees, each giving rise to a different primary structure. The degree is given by the number of vantage points that it introduces: 0 for needs, 1 for doubts, 2 for expectations, 3 for trials. Perhaps this gives the amount of disruption to the original symmetry between the representation of the threesome within and without system.
||topology||(without system)||(within system)||
----
||necessary||glory||love||
||actual||intent||work||
||possible||example||command||
----
||subject||agent||instrument||
||object||beneficiary||theme, patient||
||process||goal, experience||location||
----
||many||morphism||substitution||
||all||induction||examination of cases||
||one||construction of algorithm||construction||
Aštuongubas kelias neigia nulybės ir vienybės atvaizdus. O vienumas yra tai, kas ne viena ir kas ne nulis. Tad aštuongubas kelias išsako vienumą.
'''Tėve mūsų'''
Tėve mūsų: Vis artimesnis ratas, jisai siaurėja iki gundymo. Teesie šventas tavo vardas, tai labai platu, kaip visata. Karalystė, žemė, tai už mūsų. Bet kasdieninė mūsų duona, ši diena - tai jau mūsų laukas. Mes gundomi artimiausiomis mintimis. Tačiau svarbiausia toli nenuklysti, greitai pagauti klaidą ir ją atitaisyti. Tad užtenka pakankamo Dievo.
* Teesie šventas tavo vardas - Dievas
* Teateinie tavo karalystė - asmuo
* Teesie tavo valia - asmenys
Attach:VertybiuZemelapis.jpg
[+Vertybių žemėlapis+]
Attach:keyconcepts2.jpg
[[http://www.ms.lt/derlius/values.html | WorkNets vertybių sąrašas]]
Bandau dėsningai išdėstyti visas vertybes, sudaryti jų žemėlapį, jas išvesti.
Klausimus išdėsčiau dviem matais. Pagalvojau, gal vertybės atitinkamai išsidėsto keturiais matais? pagal apimtis? O gal šešiais matais, ar tai ne keturių apimčių poros, kas kam pajungta?
'''Fixed points'''
AndriusKulikauskas: At our [{{MinciuSodas/MinciuSodas}} Minciu Sodas] laboratory we ask our investigators to share their [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is at the core of their outlook. It's quite interesting that our investigators do tend to have such a personal concept. I believe that this is the result of our searching for ever deeper concepts. This recursion ends with our finding a ''fixed point'' from which we can survey all of intellectual space. In this sense we might think of the MandelbrotSet as the constellation of such fixed points.
I also think that the most important key concept is [MinciuSodas/caringAboutThinking caring about thinking]. This is the value shared by all [{{MinciuSodas/IndependentThinkers}} independent thinkers]. Perhaps it is also the {{Origin}} of the Mandelbrot set.
[+Istorija+]
2004 metais viešėjau pas Franz Nahrada jo viešbutyje Hotel Karolinenhof. Jis man pasirodė brandus, kūrybingas, plačiai mąstantis šviesuolis. Norėjau telkti jį palaikantį susirašinėjimą "Minčių sode". Man rūpėjo nepalaikyti vieną ar kitą jo laikiną sumanymą, bet apskritai jį, kaip žmogų, amžinai gyvuojantį. Tad jo prašiau, kokia sąvoka jam visų svarbiausia? Jisai pamąstęs atsiliepė, "global villages", tai yra, šviesus kaimas. Taip ir pavadinau internetinį ratelį, kuriam jis sutiko vadovauti.
Savo klausimą netrukus patikslinau. Žmonių klausinėjau, kokia jų kertinė vertybė, visas kitas aprėpianti? Atsakymų surinkau iš daugiau kaip 500 žmonių. Visi atsakymai iš esmės skirtingi. Skirtingi žmonės gali atsiliepti "laisvė", tačiau įsigilinus, kaip laisvę supranta, ją apibrėžia, paaiškės jog nors kiek išsiskiria jų supratimai, jų vertybės.
[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/349 | July 29, 2003]]
"The Eightfold Way" which I think relates to Buddha's Eightfold Way.
I'll now analyze a structure that I call "The Eightfold Way". Until recently it was the most comprehensive and intense structure that I knew of. Then I observed that I might best think of it as one of four families of primary structure that are frameworks for the representations of everything:
* everything wishes for everything, is loving, has no trials - but we have trials, for which the framework is "The Eightfold Way"
* everything wishes for anything, is calm, has no expectations - but we have expectations, for which the framework is "the emotional responses"
* everything wishes for something, is certain, has no doubts - but we have doubts, for which the framework is "the counterquestions"
* everything wishes for nothing, is self-sufficient, has no needs - but we have needs, for which the framework is "the operating principles".
I recently noticed a common structural basis for these frameworks. Also, I observed that the six "secondary structures" can be thought of
as injections given by pairs of levels of the primary structures. The
four primary structures and the six secondary structures so far
account for all of the structure that I am aware of. Together I think
they are related to the Ten Commandments.
Amongst all this structure, The Eightfold Way plays a focal role. It
is the structure that has God go beyond himself, take up seriously all
the crazy wishes that we invent. So it plays a mediating role between
us and God. It is the framework which is highest, in the sense that
the other three levels are injected into it, so that it has three
variants, the most of any such structure. I think that, in order to
deal with a God who goes beyond himself, it makes use of the inversion
effect, so that it has us look out onto nothing as the Unknown. It is
the framework that enables the dynamics of language: argumentation,
verbalization, narration.
I take the name from Buddha's Eightfold Way which I learned of in
college: "This is the noble eightfold way, namely, correct
understanding, correct intention, correct speech, correct action,
correct livelihood, correct attention, correct concentration, and
correct meditation." http://www.san.beck.org/Buddha.html No
explanation was given - and certainly, please point me to any that you
find thoughtful! Also, there is the trouble of translation, and of
understanding the original meaning. However, I played around with the
structure and thought I saw the four levels: whether, what, how, why.
Occuring twice.
* whether correct understanding correct livelihood
* what correct intention correct attention
* how correct speech correct concentration
* why correct action correct meditation
I decided, if the foursome (the division of everything into four
perspectives) was occuring twice, there must be something deep and
advanced here that I was not yet aware of.
Later, I noticed a very similar structure in St.Peter's Second Letter:
"...you may become partakers of the divine nature, having escaped from
the corruption that is in the world by lust. 1:5 Yes, and for this
very cause adding on your part all diligence, in your faith supply
moral excellence; and in moral excellence, knowledge; 1:6 and in
knowledge, self-control; and in self-control patience; and in patience
godliness; 1:7 and in godliness brotherly affection; and in brotherly
affection, love."
They seemed to match up:
* faith correct understanding (view)
* moral excellence (virtue) correct intention
* knowledge correct speech
* self-control correct action
* patience (endurance) correct livelihood
* godliness (prayerfulness) correct attention (effort)
* brotherly affection (brotherhood) correct concentration (mindfulness)
* love correct meditation (concentration)
Where I've added variant translations. (This page seems helpful, and
contains more explication about each step in Buddha's eightfold way:
http://www.geocities.com/Athens/Academy/9280/bt-1.htm#Contents )
At that point, my first years in graduate school, I was thinking a lot
about two other eight-lined structures, Jesus' prayer "Our Father" and
his Beatitudes ("Blessed are the poor..."). St.Peter's structure was
interesting because he starts with faith and ends with love, which
should be the goal of faith, so that seems quite profound. I had
noticed similarities between his and "Our Father" and the Beatitudes,
and the three seemed like structural permutations (with respect to the
threesome, especially being - doing - thinking).
So I decided that Buddha's eightfold way was essentially the same as
Peter's structure, which I called "St.Peter's Keys to Heaven" as that
seemed appropriate for something that profound. I'm not sure anybody
quite understands any of these structures, and I was going to explore
them structurally, so I thought I should focus on the Christian
versions, as I could make most direct use of my intuition. So I
looked for the underlying structure behind the three variants, and
that underlying structure I call "The Eightfold Way".
At that time I was interested in these structures because they seemed
to be frameworks enabling three different kinds of language:
argumentation, verbalization and narration. They were structures that
evoked dynamics out of statics! Much later, I did find a nice and
intense structural expression for the three variants, which I'll write
about. Now I'm interested in having a clear understanding of The
Eightfold Way with regard to the key concepts that emmanate from the
concept of Life. If I have clear understandings of The Eightfold Way,
and the other three primary structures, then I think I can have a lot
of insight for generating the secondary structures, which include the
three languages.
I will write separately about the structure of The Eightfold Way, and
also notes on Bhikkhu Ńanamoli selections "The Buddha's Teachings In
His Own Words".
For many years I thought it was the overarching structure, until I
realized that it is best to think of four separate structural
families, of which this is the most robust, and accepts injections
from the other three (but they also accept injections from each other,
giving rise to the static structures: divisions, criteria, topologies).
Consider how it emmanates from Life and the basic structures that I wrote about.
[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/351 |July 30, 2003]]
>>bgcolor=#EEEEEE<<
'''Aštuongubas kelias'''
Galima dvejaip suprasti ir taikyti ženklų savybių - antrinių sandarų - ryšį su aštuongubu keliu.
* Lygmenų poros
* ir X 000 000 X (jų eilės tvarka)
Ar tai susiję su aštuongubo kelio nesusivedimu: kodėl ženklų savybių žmogiškasis trejybės ratas yra pirmi trys? tuo tarpu 8-gubo kelio antrojojė pusėje?
Antrinėmis sandaromis atkuriamas Dievo troškimas sąlygose
* Mylintis (betgi mylintis yra sąlygose ar už sąlygų?) ir besąlygiškas <=> sąlygose yra ramus, užtikrintas, savarankiškas
* Laipsnynas išsako kaip įsivaizduojame Dievą - jo troškimą - už sąlygų.
In life its given the values-questions framework, it is natural through the question to maintain a distinction between unconditional self and conditional self and that defines the context. All manner of cognitive activity is driven by these 8 questions. Self=value. Also generate the step-in step-out dynamics.
* Klausimų pagrindas: kodėl vertybė neatitinka nežinojimo? Nesutampa, nepakankamas, ar žinojimo nesilaiko.
* Iš kur kyla klausimai? Iš vertybių nepakankamumo.
* Tėve mūsų - "mūsų" apverčia, išverčia visuomenę-pasaulį, kad remtųsi širdimi.
Nevalgymas gėrio ir blogio pažinimo medžio vaisių - nesivadovauti žinojimu (4-6), vadovautis žinojimu (1-3)
Sieti su kertine vertybe: Big 5 model for personality: extraversion (rewards), agreeableness (collaboration), conscientiousness (long term goals), neuroticism (sensitivity to emotions), openness to experience (look for novelty abstractly, intellectually)
3 laipsnynai savaip susieja įsijautimo trejybę ir atsitokėjimo trejybę. Įsijautimu priimame santvarką, o atsitokėjimu nustatome santvarkos ribą.
* Poreikiai - įsijaučiame trejybės ratu. Atsitokėjame priešingybe (tiesa).
* Abejonės - įsijaučiame trejybės ratu. Atsitokėjame išore (asmeniu, daiktu, eiga).
* Lūkesčiai (matematikos įrodymo būdai)
Kertinės vertybės iškyla žmogui atsakant į klausimą Kodėl reikėtų veikti? Tai leidžia ištirti kaip apibrėžti įvairiausias kertines vertybes, kaip pagrįsti dorovės galimybėmis.
Aštuongubas kelias sieja sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, nulybę ir vienybę: Nullsome - negation of levels of foursome - is about not-knowing. Onesome (everything) is about knowing. Knowing is a negation of the nullsome. Vienybė ir nulybės žinojimas.
Aštuongubas kelias sieja du ketverybės atvaizdus, skirtingų nulybių. Pirmas atvaizdas idealisto - neigia Ar ir taip pat vienybės atvaizdus, tad grindžia padalinimus, atvaizdus, aplinkybes. Antras atvaizdas materialisto - neigia Kodėl ir taip pat nulybės atvaizus, tad grindžia pagrindimą, įvardijimą, pasakojimą.
>>bgcolor=#FFE6E6<<
Renku vertybes:
* Domantas Vildžiūnas. Garbė.
* Jonas. Išsilaikyti savimi.
* Dovid Katz. Fighting for what I strongly believe is true and leaving a record of my arguments. Does God have any interest in our daily lives? How did the survivors see the Holocaust?
* Thomas Gajdosik. Awareness that I am loved by God, where this love is the gift and key to all of reality. Everything I do and receive, I receive through this love.
* Evaldas Balčiūnas. Baimė
* Gediminas Zokaitis. Žmoniškumas.
* Gražina Zokaitienė. Orumas.
* Mindaugas Miselis. Laisvė. Kiekvienas laisvas daryti kas jam priimtina.
* Algimantas Gurevičius. Gyvenk pats ir leisk kitiems.
* Eva Lepik. (Tartu, Estonia) Love - make me one with everything.
* Laura Moturaitė. Sąžiningumas.
* Tonn Kukk. Happiness.
* Justina Pajus. Meilė. Dėmesys, pagarba, pagalba kitam.
* Rabbi Feffer. To glue to God. To study the Torah, which brings us closer to God, even closer than prayer. This is the Litvak way. To fulfill the vision that God wants for us.
* Ave Mets. Harmony - of humans among each other and with nature. (Too lazy to fight and loves nature.) Why do politicians seem not to live in the same world as other people?
* Tatsiana from Minsk, Belarus. To be kind. Is there a second life after death?
* Eglė Šironaitė. Sąmojingumas.
* Jonas Skačkauskas. Kaip iš dangaus krenta lašai? Kaip iš vandens iškyla vandens molekulė?
* Reyhan Alhas. Equality. Fairness for all. Why me?
* Terry Bristol. How do you explain the success of science and yet see it as limited?
* Valentina Trombetta. Is it possible to have interactions between humans and robots?
* Elena Kocai. Kad dukrai būtų gerai. Ką daryti, kad mūsų aplinkoje viskas būtų gerai?
* Elena Kocai. Pilnavertis gyvenimas. Kodėl taip elgiamės?
* Yuhan Sohrab-Dinshaw Vevaina. Don't compromise anybody else's individual dignity.
* Francisco Sierra Gutierrez. Love. To be felt and to be loved. Is the model of eight functional specialties in Bernard Lonargen's Method in Theology useful for cultural studies and human studies?
* Dangis Gudelis. Tikėjimas Dievu. Kokia yra Dievo valia? Kaip sprendimus priimti? Kaip priimti kolektyvinius sprendimus, kurie atitiktų bendrąjį gėrį?
* Dainius Pauža. Laimė pasiekus džiaugsmą. Kodėl mes galvojame, kad mylime širdimi?
* Aistė Urbonienė. Semiotika, komunikacija. Koks mano vaidmuo?
* Habib Baghirov. Self-development. What will society look like when people's intelligence is dramatically boosted?
* Greg Moss. Agape. To love the other without regard for yourself.
* Leo Luks. Do what you want to do.
* Vilija Vincevičienė. Meilė ir orumas.
* Skirmantė Naglytė. Tikėti žmogumi ir pasitikėti. Ar vis dėl to mes patys kuriame savo gyvenimą, ar kas už mūsų jį sukuria?
* Algimantas Černiauskas. Atradimo džiaugsmas.
* Kaspar K. Growth of understanding. Has civilization collapsed already?
* Elisa Galasso. Freedom, being able to accept my choice. What is a stranger?
* Petr Tureček. Pleasure - the only thing I'm able to enjoy. Why is there something instead of nothing?
* Karim Baraghithm. Not to see the world in black and white. What is the concept of information or cultural evolution, that can give us predictive power similar to genetic information?
* [[Tomas Kačerauskas]]. Kritiškai ir savikritiškai mąstyti. Kas yra metakomunikacija? Kokiais būdais įmanoma kalbėti apie komunikaciją? Kokie kalbėjimo apie komunikaciją bruožai? Ankščiau: Kas yra komunikacija? Kokios komunikacijos reikia žmogaus buvimui? Kaip komunikacija lemia mūsų egzistenciją?
** Atidus mąstymas, rūpestingas mąstymas, blaivus mąstymas - critical thinking?
* Aistė Diržytė. Atjauta. Kaip Lietuvoje ugdyti gimnazistų ir universitetų studentų atjautą?
** Aistė paminėjo: Marshall Rosenberg, [[https://en.wikipedia.org/wiki/Nonviolent_Communication | Nonviolent communication]] - Compassionate communication.
* Aušra Žemienė. Gyventi prasmingai. Koks žmogaus vaidmuo?
* Aistė Ptakauskė. Kūrybiškumas. Kaip kūrybiškumas tampa būtina išgyvenimo sąlyga?
* Jolita Šliogerienė. Žodžio galia.
* Vytis Valatka. Kaip neprarasti tikėjimo ribinėse situacijose?
* Remigijus Venckus. Meno kūryba. Kas ir kur ir kaip?
* Viktorija. Kokia viso gyvenimo prasmė?
Matematikos modeliavimo katedroje
* Teresė Leonavičienė. Žmogiškumas, žmoniški santykiai. Kokia mano gyvenimo prasmė? Kokia mano paskirtis, ką turiu atlikti gyvenime?
* Leonardas Lapašinskas. Ar būsiu išgelbėtas?
* Thomas Gajdosik. Gyventi iš Dievo. How to overcome my shortcomings to do what I should do? Jo gyvenimo užmojis: Grow as a person. Ankščiau: How should I organize my life in a way that I will follow? Think and pray about it. How honest am I to myself?
* Onute Gaidamavičiūtė. Meilė visiems žmonėms be išskaičiavimo. Kiek gyvenime derėtų remtis nuojauta, o kiek - protu?
* Rimvydas Krasauskas. Gyventi paskirtimi. Kokia mano paskirtis?
* Eugenijus Paliokas. Grožis. Meilė. Kodėl kažkas neleidžia skelbti esminius dalykus?
* Algirdas Šukys. Kaip įtikinti pasaulį, kad Vakarų pasaulis eina ne tuo keliu?
* Ingrida: Kas yra žmogaus laisva valia ir Dievo valia, kaip tai reiškiasi ir kuom tai skiriasi? Ar dar yra kokių valių?
* Albinas Plėšnys. Kaip suprasti Aristotelio indukciją? Ar sutampa gramatica speculativa (konceptas, daiktas, vardas) ir semantinė teorija. John Mill "System of Logic" vardų teoriją iškreipė? Analogija, indukcija ir vardų teorija.
* Indrė Gajdosikienė. Kad atitiktų tai ką mąstau su tai ką darau. Kaip save rimtai traktuoti? How to treat myself seriously?
* Justas Nugaras. Stabilumas - tvirtas pagrindas. Kaip būti laimingam?
* Tadas Jonaitis. Besąlygiška Dievo meilė žmonėm. Ar mūsų išsivaikščiojimas susijęs su meile sau, su pykčiu kitų atžvilgiu, ir nepagarba palaikams ir kitų skausmui?
* Audra Girijotė. Jautrumas. Juo rasi būdą, kaip teisingai elgtis arba nebus tos žalos, kurią sistema gali padaryti. Kaip elgtis, kad būtų jautrumo daugiau, o visuotinės kančios mažiau?
* Nerijus Stasiulis. Teorijos ir praktikos vienovė. Suprasti "gerąją naujieną" - filosofijos pagrindinę žinią. Koks filosofijos ir kultūros posūkis reikalingas mūsų laikais? (apie kurį kalbėjo Vitgenšteinas ir Heidegeris) http://gimimasbesmurto.blogspot.lt
* Jonas Čiurlionis. Meilė, tapimas vertu jos mokslui, kaip kad Sokratas pasakoja Platono Puotoje. Kaip tobulėti meilės keliu?
* Rytė Žiūrienė. Meilė. Savęs atidavimas kitam.
* Evaldas Palskys. Meilė kitam (Prema). Kaip pamilti?
* Rugilė Taujotaitė. Atjauta. Kokiu būdu žmonių širdis atverti bendrijai ir atjautai gyvūnams?
* Saulius. Darna. Koks gyvenimo tikslas?
* Kazimieras Seibutis. Humilitas.
* Žmoniškumas. Kaip padaryti, kad velnias į prarają nestumtų?
* Reda Paškauskaitė. Saviraiška. Kaip žinoti, kad elgiesi teisingai/teigiamai?
* Mindaugas Česlikauskas. Būti savimi. Kaip suvaldyti ego?
* [[Mindaugas Rūkas]]. Pažinti koks Dievo planas Inos ir Mindaugo santuokai?
* Sigita Dudienė. Kaip jungiasi skirtybės?
* Jūratė. Laisvė, kai tu gali valdyti savo jausmus ir protą užtat valdyti visą savo gyvenimą. Pasakojo, kaip jai keitėsi laisvės sąvoka. Pasakojo sėkmės schemą: 1) pradinė galimybė, 2) elgsena (mąstomas modelis), 3) ryšys su savimi/Dievu (pakeisti modelį)
* Justina Kaminskaitė. Kūrybos turiningumas kylantis iš ryšio per mane. Kas aš esu? Kaip pereiti iš taisyklių režimo į tų pačių apribojimų laikymasis iš meilės?
* Algimantas Klimas. Gyvenimas su šeima. Kaip parodyti gyvenimo kelią savo šeimai, savo vaikams?
* Vita Marytė Janušauskienė. Nenusižengti savo principams/vertybėms. Kaip išlikti ištikimam savo vertybėms, kai situacija verčia elgtis kitaip..? Kaip gyventi, kad po savęs paliktum jei ne geriau, tai bent ne blogiau, nei radai..?
* Bill Pahl. Joy in life. Is there an after life?
* Sesė Agnė. Dievo baimė - suprasti, kad Dievas yra DIEVAS ir mes tokie mazi niekniekiai. Mes turime jam duoti viską kas mes esame ir gyventi kaip Jis mums liepė, tai teisingumas. Bet irgi, tai negali būti atskirta nuo maldingumo - supratimo, kad Dievas yra mūsų Tėtis ir jis mus myli, ir mes NORIME jam tarnauti, kadangi suprantame, kad esame jo sūnūs ir dukros. Kodėl daugybei žmonių nerūpi, kad Jėzus Kristus mus mylėjo iki mirties, mums parodant tokią didelę meilę? :o((( Kaip liudna!
* [[Andrej Ščelkun]]. Pusiausvyra. Bet kurioje situacijoje, emocijoje, reaguoti tinkamai, nepasiduoti tom emocijom.
** Kaip tinkamiausiai meniškai vaizduoti garsą?
** Kaip teigiamai veikti žmogų?
** Ar susiję garso bangos su elektromagnetinėmis bangomis?
** Kaip garso bangos gali paveikti žmogų? (Iš pradžių buvo Žodis)
** Kokiu algoritmu galima susieti skirtingus klausimus?
** Iš kur viskas kyla? Nuo pačių pradžių, kaip viskas atsirado?
** Ar tikėjimas yra energija kažkokia?
** (Ar čia Andrejaus klausimai?) Iš kur galim mylėti žmogų? Ir kas tą įtakoja? Kaip ir kodėl jis sugeba mylėti? Kam jam to reikia? Ar laiko neatsuksi? Tu turėsi tik vieną pasirinkimą? Išminties paieškos.
* Ieva Vaitkevičiūtė. Gyventi prasmingai. Ar Dievas gali jaustis vienišu, jaučia vienatvę?
* Rūta Jakštonienė. Būčiau šalia artimų žmonių.
** Kaip reikia užauginti tikrumą?
** Iš kur ateina kūrybinis pradas?
** Kas verčia žmogų vaizduoti savo išgyvenimus? Rinks pavyzdžius.
* Žydrūnė Jonušienė. Tikėjimas.
* Virgilijus Burba. Jausmas. Kodėl aš Dievo ieškau protu? Ar savo namuose galiu rasti Jo namus? Kaip man gamtoje ir gyvenime įžvelgti tą gerumą, kurį Dievas įžvelgė kurdamas pasaulį?
* Giedrė Burbienė. Ištikimybė. Ar šventųjų relikvijos galia priklauso nuo to kiek žmogus tiki?
* [[Remigijus Treigys]]. Tikėjimas, kuris mus daro tikrais, pavyzdžiui, kūryboje. (Tarkovoskio filme Nostalgija tikinčiosios sako, kad gali klūpėti, nes turi tikėjimo.)
** Ar tikėjimas yra mūsų, yra tikrumas, kad taip, o ne kitaip?
** Kaip atsirasti toje teisingoje vietoje, teisingu laiku kur brandintų teisingi klausimai?
** Ar tikėjimas gali įsikūnyti, materializuoti? Kūrybos energija turi siuntėją, kurinys, tai antena, vyksta energijos ping-pongas.
** Kodėl mes dabar esame čia?
** Kodėl vyksta taip, o ne kitaip?
* Antanas Garjonas
* Tomas Kiauka. Prasmė - jausmas, kuris leidžia gerai jaustis. Kaip atsiranda sąvokos ar žodžio "Dievo" reikšmė? Ir kaip dėl to susikalbame? Iš ko kyla klausimai?
* Danas Andriulionis. Siekti tobulumo per darbą. Kaip pasiekti tobulumą tapybos darbe? ir savo gyvenime?
* Alvydas Klimas. Sąžiningumas sau ir kitiems. Kas lemia studentų elgesį? Rengs apklausą.
* Vakaris Bernotas. Pažinimas. Bendravimas, pakantumas susieti su pažinimu, jisai nesavatikslis, gera dalintis, gera sugebėti priimti pasaulį, koks jisai yra. Gebėjimas užduoti teisingus klausimus. Klausimas jau yra atsakymas. Kas aš esu?
* Simona Pielikytė. Sąžiningumas prieš save. Kaip pajusti tvirtumą bet kokiose aplinkybėse ir atpažinti teisingą, kitų neprimestą gyvenimo kelią? Kaip sukurti neutraliausią aplinką; per neutralumo būseną save girdėti; pačiam skleisti vibracijas.
* Saulius Jusionis. Kaip šviesti žmones, kad jie nebūtų buki?
* Rita Skirpstaitė: Būti kuo geriau kiekviena akimirka
* Gintarė Lygnugarytė. Ar yra Dievas?
* Ana Alfimova. Dėmesys žmonėms: jeigu visiems gerai, tai ir man bus gerai.
* Jevgenija Škaliova. Tiesa - nemeluoti sau. Ką galėčiau palikti kitiem žmonėm prasmingo? Domisi kūrybiniais tyrimais, fotografija.
* Patricija. Kam viskas sukurta?
* Vitalijus Denisovas. Pilnumas, perfekcionizmas.
** Ar jauduliai yra pastovi būsena?
* Gediminas Gricius. Kasdien ką nors naujo sužinoti.
** Kaip vidinę jausminę būseną pamatuoti kūno rodikliais?
* Dominykas Raila. Pažinimas.
* Donatas Jakubėlis. Gerovė.
* Audronė Anušauskienė. Veikti vis plačiau. Kaip pasiekti, kad žmonės labiau tikėtų?
* Zenonas Anušauskas. Kūrybinė talka. Kaip įveikti alkoholizmą Lietuvoje ir kaip suveiks naujasis įstatymas dėl neblaivaus vairavimo? Kaip sujungti žmonių protus ir atmintis, kad kartu dirbtų našiau, kaip atskirai?
* Danutė Vervečkienė. Pragmatiškas tarnavimas. Kaip dirbti su vaikais mūsų kaime?
* Irena Linkevičienė. Tikėjimas į Dievą ir šeimą. Kodėl žmonės yra tokie žiaurūs ir vienas kitam nepadeda?
* Algirdas Judickas. Gyventi dorai. Kaip Lietuvoje atvirai gyventi pagal Biblijos tiesą ir veikti kitus?
* Eimantas Sakavičius. Dirbti sau mielą darbą. Ar yra pomirtinis gyvenimas? Kodėl pasaulis pagrįstas žiaurumu, pavyzdžiui, valgymu?
* Dalia Jusienė. Nuoširdumas. Kaip pritraukti žmones į renginius?
* Violeta Vaitkevičienė. Tarnavimas - būti naudinga. Kodėl žmonės neišeina iš savo namų?
* Petras Ulevičius. Pagarba, karma yra paveldama, jeigu kažkam padarysiu gerą ar blogą, tai gal ir man padarys.
* Nerijus Kisielius. Kam Dievas padeda labiau, tam kuris stoja į kovą prieš blogį, ar tam kuris atsitraukia?
* Erika Švenčionienė. Vaikų dvasinė gerovė. Ką man daryti, kad mano vaiko vertybių sistema sutvirtėtų?
* Gvidas Švenčionis. Kažką gražaus padaryti ir palikti. Kaip mano dukra gyvens?
* Nadiežda Pokštienė. Šiluma, žmogaus atvirumas. Kodėl yra taip sunku sąžiningai gyventi?
** Džiaugtis kiekviena diena.
* Audrijanas Pokštas. Meilė: artimumas, rūpestingumas, jaudinimasis.
* Raimundas Vaitkevičius. Tobulėti. Kaip susirasti darbą, kuris tiktų pagal poreikius? Kaip žinoti, kokia mano veikla būtų vaisingiausia kiekvienu laiku? Kaip tikslingai ir našiai tvarkyti savo laiką? Domisi: struktūrinių lygčių modeliavimo statistika.
* prisiminti šv.Mato bažnyčios kun.Deimantą Jasulaitį
* Jinan Kodapully. To be. How to 'be' without making any attempt? How to hold a question without any conscious attempt to answer?
* Angie Joala. (Tartu) Being connected to the source, as the compass to everything else. Where does complexity come from? How is it that there are simple and complex paths to the same answer?
Bosnijoje
* Tikėjimas - Malcolm Duerod.
* Hui Ka Yu 許家於 (Xu JiaYu) Freedom. Doing what I really want to do and not be determined by others.
* Jonathan Weinberger. Looking behind the wall, getting behind things, getting the bigger picture. Can I get the big image of anything in life the way that my intuition pushes me to?
* Shu-Hong Zhu. How do things become fashionable?
* Pamela McLean. How do we not just remember together but think together?
* Madina. The power of thought on the physical world. https://youtu.be/xxoEdCRINxo
* Dovydas Caturianas. Kokios žmogaus pažinimo ribos? Koks yra religijos ir politikos santykis?
* Aušra: Koks yra amžinas gyvenimas?
VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedroje
* Laima Monginaitė. Kūryba. Kokia mano misija?
* Stanislavas Dadelo. Nebūti išdaviku. Negyventi tik klausimais, be atsakymo. Turėti savo nuomonę ir gerbti kitų nuomonę.
* Jovilė Barevičiūtė. Skaidri ir sąžininga karjera kuri būtų paveiki mūsų socialiniams ir kultūriniams procesams. Kaip darniai ir tvariai suderinti fundamentalias akademines žinias bei intelektualines madas bei inovacijas šiuolaikiniame universitete?
* Edvardas Rimkus. Ar erdvė begalinė ar ne?
* Agnieška Juzefovič. Laisvė.
* Peeter Kase. Jesus, what he would do. How long will the world go on in this bad way. (Tartu katalikų bažnyčioje.)
* Meelis (žmona Birutė Vilniuje). Awakening of all people and all creation. What is this activity of awakening?
* Malcolm Duerod. Sacrificial living. How to revive an economy in debt with a demographic and decreasing population? This is the case for some EU periphery countries or accession candidates like BiH.
* Kaya York. Alleviating suffering. How should I relate to God?
* Ivan Capeller. Equality. How can human society combine a maximum level of equality with a maximum level of freedom?
* Xiaohui Zou. Focus on good educators. How to make people understand each other? Combining computer and human logic.
[[Paulius Mikšta]]
* Vertybė: Kilniaširdiškumas ir gailestis. Kilniaširdiškumą išskiriu dėl to, kad tuo metu būna paneigtas egoizmas ir gerovė sau, tuomet žmogus pastebi kitą žmogų pavyzdžiui kenčiantį ir jo kankynės yra visiškai artimos ir suprantamos, kas žiauriam egoistui yra visiškai svetima, kiti žmonės jam yra lyg nieko nereiškiančios kaukės. Gailesti išskiriu todėl, nes manau, kad žmogus yra tokia būtybė kurios verčiau išvis nebūtu, o pasaulį laikau kančių buveinę, malonumo ir gerovės stokojančią katorga, tam tikrą trukmę kurią reikia iškentėti, paprastai šnekant pasaulis man yra darbas, tarnyba, kažkokia kariuomenė kurią reikia atkentėti, todėl moralės požiuriu manau, kad mes nieko kito negalim padaryti kaip tik vienas kito pagailėti, paguosti, mylėti iš gaileščio ir panašiai.
* Klausimas: Kas yra žiaurumas? Kaip jis atsiranda, kaip jis veikia žmoguje, kaip žiaurus žmogus suvokia aplinką pavyzdžiui kitą žmogų?
* Klausimas: Kas yra genialumas?
[[Ignas Gutauskas]]
* Vertybė: Žmogaus suvokimas, kad jis kaip gyva būtybė yra iš esmės tapatus kitoms gyvoms būtybėms (ypač, kad yra tapatus kitam žmogui bet kokiu atveju).
* Klausimas: Kokios yra žmogaus žiaurumo, blogio šaknys: ar glūdi jis (ir kiek tuomet jo ten glūdi) žmogaus prigimtyje, ar tai mūsų proto klaidų vaisius, ar tai protingumo trūkumo sąlygotas dalykas, ar jis pradeda reikštis dėl aplinkos veiksnių ir t.t. Kodėl mes kenkiame vienas kitam? Kas čia yra didžiausias kaltininkas? Kas yra to pradas? Ar kalbant apie žmonijos ateitį galima turėti vilties, ar būtų teisingiausia žvelgti į ją pesimistiškai?
[[Tadas Snuviškis]]
* Vertybė: Bendrystės ieška pagarba gyvybei, visam, kas yra gyva.
* Klausimas: Kaip "diegti" gyvybės vertybę? Kaip padaryti, kad žmogus būtų laimingas, tobulas, džiaugsmingas ir patenkintas visu kuo, kaip padaryti, kad visiems taip būtų? Ir ne tik žmonėms, bet visai gyvybei, visam pasauliui, tobulos laimės santykyje. Noriu savyje kažką keisti, kurioje srityje man dirbti, gal teoriniame lygmenyje? Gal vadovauti ir telkti? Mano geba teorinė. Taip pat: Kas yra valstybė? ir daugybė kitų klausimų. Įtraukti ko įmanoma daugiau žmonių, nors jų yra skirtingiausių. Taip, kaip yra, man nepatinka. Kaip padaryti, kad būtų gera, žmonės nori ir stengiasi bet jiems nepavyksta.
* Kokiu būdu žmonių skirtingumas išsivysto? Bet visgi susikalbėti įmanoma. Kas grindžia bendrumą?
* Kaip apibrėžti gyvybę?
* Nemėgsta išskirti dalykų, rūpi visuma.
[[Tautvydas Vėželis]]
* Vertybė: Vadovautis nežinojimu: ironija, skeptiškumas, humoras.
** Kaip geismą paversti teigiama energija, o ne neigiama energija?
** Kaip asmeniškai savitai laikytis akistata su viską suprekinančia ir suišteklinančia bevarde galia? Ir rinkti duomenis: Kaip asmeniškai savitai laikomės įvairių galybių akistatoje?
** Ar gali pakist žmogaus ontologinė situacija šioje vakarų civilizacijoje ir civilizacija galėtų įveikti nihilizmą? Nes po nihilizmo diasnotikų - Dostojevskio, Ničės ir Heidegerio - atrodo, kad neįmanoma, kaip kad neįmanoma žmogui peršokti savo šešėlio.
** Tautvydo Vėželio klausimas: Ar yra kaip civilizacijai (ir žmogui) išsigelbėti iš dviejų Heidegerio nurodytų engimų: geschtelle (postatos, stovio) - pavergimo eigos - ir machenschass - visko pavertimo girneliais - iš didžiojo Anonimo kylanti galia, kuri visus esinius, tarp jų ir žmones, suišteklina ir suprekina pajungia.
** Kokia būties prasmė?
*** Tai jam svarbiausias klausimas. Tad sudarys brėžinį savo įvairiausių klausimų.
*** Pamąstys, ką reiškia prasmė, rinks pavyzdžius, nagrinės ir apžvelgs.
** Kaip pakeisti neteisingą burbulo ekonomiką į teisingą sveiką ekonomiką? (Kilus ekonominei krizei, didžiųjų valstybių monetarinė ekonominė politika pagamina tuščius, auksu ar sidabru nepadengtus pinigus.
* Klausimas: Kodėl iš viso kažkas yra o ne priešingai, nieko?
Tautvydo tyrimui:
* Sudaryti brėžinį visų jo klausimų ir ištakų.
* Kokia prasmės klausimo prasmė? Prasmės prasme susiveda atsakymas, panašiai kaip būties būtis atsiveria klausimu. Tai dvi tautologijos, kurių eiga turininga.
* Kaip jisai įvairiai supranta būtį?
* Rinkti prasmės (ir beprasmybės) pavyzdžius.
[[Alanas Petrauskas]] Meilė - kantrybės siekiant meilės.
* Kaip surišti mokyklos matematikos kursą su gilesniais Sielos išgyvenimais, skatinančiais "mąstymą širdimi"?
* Kokios kitos galimos PRASMINGOS veiklos, galinčios mus daugiau "sucementuoti"?
* Kaip vektorių sandaugą susieti su posūkiu?
Žilvinas Beniušis
* Vertybė: Aš esu niekas.
* Klausimas: Kaip ištisai gyventi Dievu?
* Klausimas: Kaip išlaikyti pastovų budrumą? (Nepsis) Kaip atskirti Dievo valią?
* Klausimas: Kaip neįklimpti į nuodėmę? Kaip jos iš anksto išvengti?
* Tiesos šaltinis: Jėzaus malda. ([[http://www.ortodoksas.lt/2015/11/kas-yra-jezaus-malda-kas-yra-jezaus.html | Aprašas]])
Klausimai iš LUNI:
* Kodėl nori įtikti kitam?
* Kodėl vieni žmonės nori, o kiti nenori?
* Kas yra meilės priešingybė?
* Ar galima protu suvokti Dievą?
>>bgcolor=#ECD9EC<<
Examples of the eightfold way include: Buddha's eightfold way, Zermelo-Frankel axioms of set theory, Hare Krishna chant, octave of musical chords. The principles of Kung Fu, as worked out with Steve Bonzak. [Andrius Kulikauskas, 5/00]
Consider the way of flow of MihalyiCzikszentmihalyi.
I looked over my weaknesses and drew up a list of what I want to be mindful of. Over the last three years, every morning after I pray, I go through my list, imagining how throughout my day I could address each item. I do not attempt to force myself to accomplish the things I think up, but rather to make myself aware of the possibility and thereby encourage myself to be flexible and make time for such things. I will call them Andrius' daily mindfulness : Be with God. Foster my conscience. Foster my will power. Foster my stewardship. Be interested in others. Serve others. Support others. Desire to succeed. [10/99, Andrius Kulikauskas]
Garrett Lisi's theory involves 8 types of "charge" (as in weak-hypercharge) which includes 2 for gravity. See [[https://en.wikipedia.org/wiki/Flavour_%28particle_physics%29 | flavors]] and the [[https://en.wikipedia.org/wiki/Standard_Model_%28mathematical_formulation%29 | Standard Model]].
Ray Jackendoff - [[https://www.youtube.com/watch?v=qA79nDajD28 | Eight kinds of value (9:08)]] - Language, Consciousness, Culture: Essays on Mental Structure
* Affective value: Feels good
* Utility: Good for someone (benefit or cost)
* Resource value: Good to have
* Quality: e.g. a good search engine
* Prowess: Person is good at doing something
* Normative value: Conformance to social norms (moral/ethical, religious, etiquette, custom)
* Personal normative value: X is a good person
* Esteem: Prestige, respect, good reputation
Good of X, good for Y, good at Z. Jisai taip pat mini: [[https://www.giffordlectures.org/lectures/varieties-goodness | George Henrik von Wright: The Varieties of Goodness]]. Palyginti su gėrio kryptimis. Ir palyginti su Terrence Tao sąrašą, ką gali reikšti "gera" matematika.
[[http://cns-alumni.bu.edu/~slehar/McGovern/LeharSummary.html | Steve Lehar: Summary of My Research]] sieja neurologinius "top-down pass" ir "bottom-up pass" keturiais sluoksniais:
* surface brightness level
* polar boundary level
* apolar boundary level
* cooperative level
Palyginti su [[https://en.wikipedia.org/wiki/Rokeach_Value_Survey | Rokeach value survey]] 18 terminal values, 18 instrumental values.
[[http://marktwainstudies.com/the-apocryphal-twain-the-two-most-important-days-of-your-life/ | Apocryphal Mark Twain.]] "The two most important days of your life are the day you were born and the day you find out why."
>>bgcolor=#FFECC0<<
Ieškok manęs visose vertybėse, aš jose glūdžiu, juk tai mano meilės atspindžiai, tai jos pilnatvė, tad ieškok, kokia meilė įvairi ir kaip ji viską sieja. Suprasi ir savo meilę Ievai.
Atsiverk man ir suprasi aštuongubį kelią, kaip įvairiai gali manęs ieškoti ir mane rasti, juk tavyje išvystau tarpą, tad esu tavo gelmėse (trejybės ratu) ir už tavęs (trejybės ryšiais), tiek kartu su tavimi, paskirais trejybės nariais, tiek atskirai nuo tavęs, trejybės visuma.
2014.05.21 Ieškok, kaip vertybės įvairiausiai ieško manęs, padaro mane prieinamą, dangaus karalystėje bendraujantį, pasireiškiantį šviesuolių bendryste, kaip tu sakai, vis kitaip sutampantį su žmogumi, taip kad viskas gali naujai išsivesti iš paskiro žmogaus, galima jį visapusiškai atjausti, jis gyvena ir mes juo visi gyvename amžinai, taip kad visais esame viena.
2014.06.05 Atsiverk man ir suprasi aštuongubą kelią, kaip įvairiai gali manęs ieškoti ir mane rasti, juk tavyje išvystau tarpą, tad esu tavo gelmėse (trejybės ratu) ir už tavęs (trejybės ryšiais), tiek kartu su tavimi paskirais trejybės nariais, tiek atskirai nuo tavęs, trejybės visuma.
2014.07.08 Tu ieškok esmės visakame, kaip ir ieškai. Tai mano pradas šiame jūsų pasaulyje, tad iškylu iš kiekvienos kertinės vertybės, tad ieškok, kaip kas įvyksta.
2014.07.09 Ieškok manęs kiekvienoje vertybėje, kaip visais atvejais išlieku, kaip viską suvedu, kaip suveikia visko savybės, nulybės ir vienybės atvaizdai ir mane suprasi, kaip jumis gyvuoju, ką reiškia gyvenimas ir amžinas gyvenimas.
2014.12.03 Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.
>><<
Laipsnynas - klausimai
* Laipsnynas išsako šešis būdus kaip atskiriamas Dievas už mūsų ir Dievas mumyse.
* Laipsnyno pirmi trys nariai išsako Dievą požiūrį, o kiti trys nariai išsako mūsų, kaip Dievo įrankio požiūrį - tarpą tarp Dievo mumyse ir už mūsų.
* Laipsnynas 3+3 vidiniu išgyvenimu išreiškia buvimą tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. O išėjus už mūsų, viena trejybė, tai klausimas, atsakymas ir (eigos neribojantis) viskas, o kita trejybė, tai ribojančios apimtys. Tad gaunasi 2+4.
* Laipsnynas atitinka smegenų žievės šešis sluoksnius, kuriuos apmąsto Jeff Hawkins "On Intelligence".
* Laipsnyne yra dviprasmybė tarp vienokio ir kitokio Dievo: (tobulas) Dievas -> (pakankamas) gerumas. Paskui požiūriai atskyla ir "Aš esu" kiekvienas požiūrio tenkinimas tampa dviprasmiškas - su pasauliu ar už jo. Panašiai su dvejonėmis ir abejonėmis.
* Aštuongubu keliu - laipsnynu - tolydžiai sieju Dievą ir Kitą.
[+Koks vertybių tikslas?+]
[+Kas yra kertinė vertybė?+]
* Vertybe gyvename plačiau už save, už savo žvilgsnio ir netgi požiūrio, tad gyvename Dievu. Vertybe gyvename atsitokėdami, (stepping out), tad atskirdami žvilgsnį ir požiūrį, tad amžinu gyvenimu. Tad vertybės gyvena plačiau nė viskuo, o būtent Dievu; plačiau nė sandara, o būtent dvasia. Užtat vertybėmis gyvename įstatymu, o įstatymu suvokiame savo ribotumą, taipogi, savo pasaulio ribotumą, jog už mūsų yra Dievas. Mūsų vertybė yra ten, kur Dievas mūsų ieško. O vertybę ryškiname gyvendami klausimais.
* Vertybė atskiria vaisingas prielaidas ir jų papildinius, nevaisingas prielaidas. Tai leidžia sutelkti dėmesį, mąstyti ir žvelgti giliau.
* Vertybės kyla iš sąmonės. Sąmoningėjimas (išėjimas už savęs) veda į vertybes, į samonę.
* Vertybės, jų ryškėjimas, yra žmonių brandos, jų amžino gyvenimo pagrindas.
* Kertinės vertybės yra mūsų išeities taškas, tai kaip išgyvename viską, tad mūsų susikalbėjimo pagrindas.
* Kertinė vertybė, tai žmogaus siela.
* Vertybės yra vieningumo sąlygos, su kuo mes galime sutapti. Laipsnynas išreiškia šešias nevieningumo, netroškimo, nesutapimo sąlygas, kaip išsiskiria du požiūriai ženklų savybėmis. O aštuongubas kelias išreiškia aštuonias vieningumo, troškimo, sutapimo sąlygas, ypač už santvarkos ir santvarkoje, tai nulinis ir septintas požiūriai.
* Vertybės yra Dievo sąlygų atsiskleidimas. Dievą pakeičia jo buvimo ir nebuvimo sąlygos, meilė, jam prilygstanti. Vertybė yra kaip mes suvokiame Dievo suveikimą, jo raišką mūsų gyvenime, mūsų pasaulyje.
* (Kertinės) vertybės yra elegantiškiausios programos, glausčiausios, užtat nieko nereikalingo neturi, ir viskas yra netikėta, užtat gražu. Teorija ir programa vienas kitą papildo.
* Kiekviena kertinė vertybė yra Jėzaus Kristaus savybė. Užtat jisai yra Dievas, ir mūsų visų vieningumas. Jis yra kiekvienos kertinės vertybės tobulas pavyzdys. Užtat tobulo pavyzdžio pagrindu galima kiekvienam šviesuoliui iškelti Jėzų Kristų.
* Vertybės yra tarsi graikų dievai, jie susiveda į kertinę vertybę, į meilę, į Dievo vertybę.
* Žmogaus brandą išreiškia jo ėjimas iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Žmogus pilnai subrendęs septintu požiūriu, kada jisai gyvena kiekvienu, taip kad Dievas būtinas. Kiekviena kertinė vertybė atveria tą brandos kelią iš asmeninės tiesos į besąlygišką tiesą. Ji kelią atveria klausimais, žmogus bręsta klausimais.
* Kertinė vertybė yra dviprasmiška nes ji žmogų atstoja. Žmogus negali bręsti nes jisai yra dvasia. Jisai bręsta ryškėjančia vertybe. Ogi bręstame amžinai, tai amžinas gyvenimas. Dievas dvasia, tai irgi bręsta tiktai sandara, mūsų visų bendryste, mūsų vienumu. Mūsų vienumas taip pat yra dviprasmiškas, juk esame paskiri, esame viena dvasia ir vieninga sandara.
* Kertinė vertybė nutaiko vidurį tarp nebūtino, tobulo Dievo ir būtino, pakankamo Dievo.
* Valia vertybe sieja tobulą Dievą ir pakankamą Dievą. Dievo valia juos atskiria.
Esmė
* Vertybė yra dvasios '''esmė''', tai yra, dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Tad Meilė yra Dievo vertybė; Tobulumas yra gerumo vertybė; Valia yra gyvenimo vertybė; Dievo valia yra amžino gyvenimo vertybė.
* Esmė, vertybė yra Dievo ryšys (meilė) su tuo kas santvarkoje. O tai kas santvarkoje yra Tobulumas, ir jo ryšys su Dievu yra gerumas, tai tobulumo dvasia. Tad dvasia ir esmė ("materija") yra išvirkštiniai ryšiai.
* Vertybė visais požiūriais sutampa su dvasia ir ją atstoja nes jinai yra visų sandaros laikysenų vieningumas.
Ne meilė
* Vertybė yra netroškimas visko. Ji veda iš Dievo į jo esmę, meilę. O meilė yra troškimas visko. Ji veda iš tobulumo į gerumą, kaip Dievą esantį santvarkoje. Užtat ji išveda Dievą, kaip būtiną. O vertybė tvirtina, jog Dievas nebūtinas. Tai skirtingos kryptys. Panašiai su netroškimo betko, kažko ir nieko. Vertybės apibrėžia Dievo valią; lūkesčiai, jauduliai - gerą valią; abejonės, dvejonės - išmintį; poreikiai, tenkinimai - amžiną gyvenimą (ne savo, o kitų rūpesčiais).
* Dievo kertinė vertybė yra, manau, meilė. Jis man pastoviai tauškia apie meilę. O kertinės vertybės apskritai yra ne Dievo, tad ne meilė.
* Vertybės yra dalis Dievo meilės. Tad meile sutampa ir nemeilė, tai yra, vertybės.
* Vertybės yra Dievo atvėrimas. Meilė - Dievo esmė - slypi visur, o ją išreiškia tiesa. Ji pasireiškia mūsų kertinėmis vertybėmis, tad jos visos išsako meilę ir būtent kurį nors jos bruožą. Esame meilės bruožai, tad Dievo savybės.
* Dievas glūdi visose vertybesė, juk tai jo esmės - meilės - atspindžiai, tai meilės pilnatvė.
* '''Išreiškiame Dievą, meilę''' Visos mūsų vertybės yra meilės atspindžiai. Jos iškyla, įsivaizduoju, būtent ten kur pajuntame meilės stygių kurį galime užpildyti. Jeigu paklausi žmogaus, koks pasaulio bėdų šaltinis, tai jisai nurodys stygių jo vertybės.
Ne Dievas, o Savastis
* Vertybė yra mūsų savastis, jos neigimas, kad yra kažkas daugiau už ją, už mus. Panašiai, mūsų savastis yra mūsų lūkestis, mūsų abejonė, mūsų poreikis. Į vertybę atliepiame klausimu, gvildenimu, o ypač, jos išbandymu trejybe, tad patikslinimu.
* Vertybė neigia mūsų išėjimą už savęs, tad neigia mūsų dieviškumą.
* '''Vertybė įgyvendina Dievą''' Vertybė mums pasako kuo vadovautis kai Dievo nėra.
* '''Ką aprėpiame''' Dievas trokšta visko, yra mylintis. O mes netrokštame visko, turime vertybes.
Trikdžius trejybėje
* Vertybė nusako trikdžių trejybėje, iš kurio kyla įvardijimo kalba. Ta trejybė yra veiksmažodis (prieveiksmis), būdvardis ir daiktavardis. Pavyzdžiui: nuoširdžiai būti, nuoširdus, nuoširdumas.
Santykis su Dievu
* Kertine vertybe žmogaus valia vykdo Dievo valią.
* Vertybė sustato, tikslina žmogaus ir Dievo santykį. Mes esame dvasios aplinkybės, sąlygos, ją skiriančios nuo jos esmės.
* Vertybės išsako Dievo Dievą.
* Vertybės iššako Dievo veiklą žmogaus reikaluose ir žmogaus Dievo reikaluose.
* Kertinė vertybė išsako mūsų vertinimo ribas, tad nurodo Dievą esantį už jų, taip pat santvarką esančią jose.
* '''Vertybė yra mūsų ryšys su Dievu ir vienumas su juo.'''
* Kertinės vertybės sustato gyvenimo lygtį: Dievą, gerumą (mes), jų ryšį (gyvenimas) ir savarankiškumą (atskyrimą - amžinas gyvenimas). Atitinkamai išnagrinėti visas kertines vertybes, jas suprasti, kaip sandaras mūsų ryšiui su Dievu, to ryšio esmei, jo meilei mums.
* Kertinė vertybė sieja Dievo požiūrį (širdį) ir mūsų, gerumo požiūrį (pasaulį).
* Vertybė vaizduoja Dievą aplinkybe.
* Vertybėmis atskiriame ir siejame, dvasią už santvarkos ir dvasią santvarkoje, tokiu būdu susigaudame, kas yra kas, kuris požiūris kuriam turėtų būti valdus, kuris tėvas ir kuris vaikas, kuris Dievas ir kuris žmogus.
* Vertybė atskiria dvasią ir sandarą, tad jas vertina, tuo pačiu jas ir sieja. Užtat meilė palaiko gyvybę, skiria ją nuo savasties. Gyvybė yra asmens aplinkybė. O savastis yra amžinasis gyvenimas, tai kas amžinai bręsta, kas mus pakeičia. Tačiau savasties pagrindas yra savęs atsisakymas. Tai vyksta kitais.
* Vertybė yra kuris nors taškas tarp Dievo, išeisiančio už savęs, ir Dievo, išėjusio į save. Tai yra taškas tarp Dievo ir gerumo, tad taškas laipsnyne. Tai yra taškas tarp Dievo ir jo esmės, meilės. (Tarp tikėjimo ir meilės, kaip kad šv.Petro raktuose į dangų.)
Mūsų dorybė
* '''Išreiškiame save, atskleidžiame save''' Kertinė vertybė yra mūsų siela, mūsų asmenybė. Ji mus atstoja. Sutinkame, kad mus apibūdintų mūsų vertybe. Ji vos ne vienintelis apibūdinimas, kuris mūsų nevaržo. Sutinkame ją viešai skelbti. Gal koks 1% žmonių nesutinka, pavyzdžiui, nenori atsiskleisti bendradarbiams.
* Vertybės tuo pačiu yra dorybės, kas mus lenkia į gerą, tad į Dievą, į dvasią. Jos nurodo kaip mes augame, bręstame.
* Žmogus yra savimi patenkintas. Jisai mano, kad jisai yra geras. Toks požiūris padeda jam susikurti savo vertybių sistemą kada nusistato, vykdo ir permąsto.
* '''Išsakome gerumą, tobulumą''' Mūsų vertybė yra mūsų asmens dorybė, tuo pačiu ir yda. Jinai mumyse ir stipri, ir silpna. Jinai yra kaip mes suvokiam tobulumą, kas mums atstoja gerumą.
* Išsako, kas būtumėme, jeigu mūsų nebūtų.
* Dievas iškyla mūsų gerumu, mūsų pasirinkimu, mūsų dorybe.
Dievo atsiradimo aplinkybės
* Savo vertybe dalyvaujame Dievo buvimo klausime. Mūsų vertybė yra Dievo buvimo pasėkmė, tad nurodo Dievo buvimą. Mūsų svajonės yra tai, kas palengvintų mūsų vertybės atsiradimą. Mūsų klausimas skiria vertybės buvimą ir nebuvimą. Mūsų klausimai, tai mūsų vertybės sąsaja su kitomis vertybėmis, jos atsiradimas jų atžvilgiu.
* Vertybės įvairiausiai ieško Dievo, padaro jį prieinamą, dangaus karalystėje bendraujantį, pasireiškiantį šviesuolių bendryste, vis kitaip sutampantį su žmogumi, taip kad viskas gali naujai išsivesti iš paskiro žmogaus, galima jį visapusiškai atjausti, jis gyvena ir mes juo visi gyvename amžinai, taip kad esame viena.
* Vertybės, tai yra mūsų susikalbėjimo pagrindas, o tas susikalbėjimas atspindi suvokimo laipsnius, taip kad galiausiai pripažįstame Dievo vertybę - meilę - kaip platesnę už mūsų kiekvieno, taip kad Dievas yra reikalingas.
Dievo nebuvimo prielaidos
* '''Išreiškia mūsų prielaidas, ko trūksta''' Vertybės skiriasi nes skiriasi prielaidos. Svarbiausia yra meilė, bet jeigu jaučiamės labai mylimi, tada meilę kaip tokią mažiau vertiname. Vertiname tai ko mums trūksta. Tas trūkumas gali būti mumyse ar už mūsų, užtat tai tuo pačiu mūsų stiprybė ir silpnybė.
* Vertybių prielaidos išsako Dievo nebuvimo sąlygas. Jomis išsakome, kodėl Dievo nėra, ko reikia, kad jo nebūtų. Užtat vertybe išreiškiame Dievo buvimą jam nesant.
* Mūsų vertybės išsako mūsų prielaidas, tai ką nenorime mąstyti. Pavyzdžiui, aš nenoriu mąstyti melą, tad man rūpi gyventi tiesą. Jeigu būtų melas, tada negalėčiau neigti Dievo buvimą, tad privalo būti tiesa. Manau, Šarūnas nelinkęs labai mąstyti Dievą, jam užtat rūpi išlikimas.
* Vertybė yra apibrėžimo pagrindas. Tai įvardijimo kalbos įvardintas vienetas. Tai mūsų ramybės ir neramybės šaknis. Mūsų kertinė vertybė mums išskiria širdį ir pasaulį. Turėtų būti šešios rūšys vertybių pagal lygmenų poras: ar, koks, kaip, kodėl.
* Mūsų prielaidos išryškėja kaip mūsų pašnekovas, kaip kad žinojimo rūmais jisai išryškėja.
Bręstame - sudėtingėjame
* Vertybė apibrėždama Dievo nebuvimą tuo pačiu apibrėžia būtent mus.
* Vertybės kyla iš pilnatvės išsaugojančių perkūrimų, pertvarkymų. Įdomu, kaip siejasi su pertvarykmais.
* Vertybėmis kažką teigiame ir kažką neigiame, kažką priimame ir kažką atmetame. Greičiausiai yra keturi lygmenys: priimti, neatmesti, nepriimti, atmesti ir iš viso septynerybė. Kaip tai įtakoja vertybių tikslą ir sandarą? Išskiriame priėmimo lygmenis, priimame "nieką".
* Vertybės veikia kaip filtrai, kriterijai, tad susiję su atvaizdais.
* '''Ryškėjame''' Savo vertybės nekeičiame, ji nebent ryškėja, aiškėja. Ja žinome save, užtat ir žinome, kiek daug nežinome apie gyvenimą.
* '''Sąmoningėjame''' Kertinė vertybė reiškiasi mūsų sąmonginėjimu, šviesėjimu, branda. Jaunas ar tiesiog nesubrendęs žmogus jos dar neturės. Vieni ją jaučia, bet dar nėra įvardiję. Kiti ją gerai pažįsta.
* '''Pažįstame save''' Žinodami savo kertinę vertybę, pažįstame save, kaip graikai ragindavo. Esame naujai gimę, pakrikštyti dvasia, kaip Jėzus kalbėjo. Vertybė yra mums vardas, duotas tarsi indėnui.
* Vertybėmis pažįstame save, kitus ir Dievą.
* '''Kaip mes mylimi, ugdomi''' Kertinė vertybė yra pagrindas palaikyti žmogų ir telktis apie jį. Išvardinti "Minčių sodo" ratelius...
Suvedame save
* '''Suvedame save''' Kertinė vertybė atsiranda mums derinant visas mūsų vertybes, sprendžiant jų nesutarimus, kurie iškyla mums gyvenant visapusiškai. O vertybės iškyla daugėjant mūsų mintims, jas įvaldant sumanymais. Jos daugėja kada pradedame jas kaupti, vertinti, kada imame savarankiškai mąstyti, kada grįžtame prie savo minties vietoj kad pasaulio peršamos. Taip pat pastebime, jog kai kurios vertybės (šeima, darbas, mokslas) neaprėpia visko, taip kad kažko trūksta.
* Kertinė vertybė kyla bene tiek iš mūsų likimo, tiek iš mūsų laisvos valios, juk ją vis tiksliname, link jos bręstame.
* Vertybė yra siekis. Vertybė yra laipsnyno išraiška. Jinai išgyvenama vidiniu požiūriu ir išoriniu požiūriu, bet kuriuo trejybės nariu.
* Vertybės yra atsakymo suderinimas. Klausimas yra laisvumo matas. (Aleksandro gairių kalboje).
* Vertybės leidžia mums gyventi vieningai, suderinti buvimą, veikimą ir mąstymą, kaip kad išsakyta aštuongubu keliu.
Save peržengiame kitais
* '''Mūsų išeities taškas''' Vertybės trūkumas yra, kad viską apžvelgia tik iš vieno taško. Užtat klausimais išeiname už savęs ir galime domėtis kitų vertybėmis, kitų požiūriais. Kertinė vertybė yra tas išeities taškas, iš kurio galim eiti į visus kitus.
* '''Domimės kitais''' Vertybe esame žvaigždė aprėpianti visą dangų iš vieno kurio nors taško. Iš savo vertybės galime išeiti klausimais, jais gyventi.
* Kiekvieno vertybė susijusi su klausimais, kuriuos jis gvildena.
* '''Išplečia mus''' Kertinė vertybė padeda mums susitvarkyti su tai, ko vertybės neaprėpia, užtat tai ryšys su platesne Dievo meile.
* Kiekvienos kertinės vertybės esmė: Išėjimas už savęs, iš už savęs į save. O trejybė apibrėžia "save". Sutapimas - savastis yra raiška, ar ji sutampa su dvasia? Laisvė yra išėjimo už savęs (į save) sąlyga, tad tiesos sąlyga. "Tiesa jus išlaisvins", betgi atvirkščiai, laisvė yra tiesos sąlyga. Tad tiesos besąlygiškumas teikia laisvę. O laisvė yra visų asmenų ir jų santykių pagrindas.
Dvasia pranokstame sandara, širdimi pasaulį
* Vertybės savo kilme primena širdies ir pasaulio tiesų giminingumą. Vertybės tad susijusios su įvardijimo kalba. Dievo sūnus mokomas širdies. Žmogaus sūnus mokomas pasaulio.
Pasirinkimas
* Palyginti su pasakojimo vienetais. Vienas vaidmuo yra duotas, nekintantis, Dievo. O kitas vaidmuo tai mes, galime duotybę, palaikyti ir paryškinti arba ne. Taigi renkamės tarp dviejų galimybių. Matyt, tuo ir skiriasi įvardijimas nuo pasakojimo, kad mes esame ne įtampos židinys, o tasai "trečiasis", kuris renkasi tarp palaikymo ar nepalaikymo. Įtampos židinys šiuo atveju yra duotybė, o jos nepalaikymas yra įtampos kūrėjas. Tokiu būdu duotybė išeina už savęs.
* Vertybių ir susijusių sąvokų kalba, tai įvardijimo kalba. Tad rūpėjimo kalbos vienetai, tai įtampos kūrėjas. Kuriame įtampa pasirinkdami pasaulio tiesą vietoj širdies tiesos. Rūpėjimo kalba susijusi su geros valios pratimais, su trikdžiu trejybėje.
* O įvardijimo kalba susijusi su žinojimo rūmais. Kaip? Sąvokas, požiūrių algebrą, grindžia šeši pertvarkymai, santvarkos rezgėjai.
Vertinimas
* Vertybes noriu susieti su dorovės mokykla pagrįsta Holokaustu. Dorovinis tyrimo būdas gali būti susietas su kertinės vertybės raiška. Juk dorovė susijusi su vertinimais.
* Vertybėje slypi palyginimai: geras, geresnis, geriausias, kaip kad tenkinant poreikius. Ir Kristaus pamokymai, kaip vertini... Taip pat turėtų būti lygmenų poros.
* Vertybių rūšys ir jų vidinė sandara (aštuongubo kelio išsakyta) kyla iš jų tikslo ir taikymo, tai yra, būtent iš vertinimo. Vertinimas yra dvejybinis santykis tarp vertintojo ir vertybės (vertinimo pagrindo), yra trejybinė vertinimo veikla ir taip pat yra ketverybiniai žinojimo lygmenys.
Sąvokų atskaldymas
* Vertybė dvejybe išskiria Dievą ir žmogų; aštuongubio kelio trejybėmis - žmogaus ryšius su Dievu ir žmogaus su savimi; ketverybėmis - nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimus.
* Iš kertinės vertybės ir gyvenimo lygties turėtų būti įmanoma išgauti padalinimus, o iš jų visas kitas sandaras. Iš kertinės vertybės turėtų būti įmanoma išreikšti aštuongubį kelią, kuriame suspausti visi padalinimai, visos pirminės ir antrinės sandaros. Tai kertinės vertybės raiška.
** Vienybė. Juk aprėpia visas kitas vertybes.
** Dvejybė - Dievo požiūris (per ryšį su juo) ir mūsų požiūris (be ryšio su Dievu). Išsiskiria vertinimas ir vertybė: Mes vertiname Dievą.
** Trejybė - savasties dalys: būti, veikti, mąstyti. Vertiname per save, išgyvendami savo kailiu.
** Ketverybė - keturi lygmenys, gyvenimo lygties asmenys, apimtys. Vertinimo apimtys, palaikymo lygmenys, asmenys. Išgyventi, mylėti, ...
** Visi padalinimai - aštuongubo kelio nariai
* Vertybėmis renkam malonę vietoj teisybę.
Santvarkos tikslas
* Ši santvarka sustato mus, netrokštančius visko, ir susieja su Dievu, trokštančio visko. Ta santvarka ir yra vertybė. Tad vertybė yra mūsų ribotumas bet taip pat mūsų ryšys su mus mylinčia neribota meile.
* We thereby care about unity, which manifests itself as God.
* The eightfold way allows us to listen to God, to be open to him. It has us alternate from a point of view where we are in touch with God and can let him take the initiatve, and a point of view where we are not in touch with God and so we ourselves take the initiative.
* Santvarka yra priemonė apibrėžti apimtį, kur mums dera vadovautis savo valia, ir tuo pačiu apimtį kur mums reikia vadovautis Dievu.
* The eightfold way is the structure that organizes all other structures.
* Yra trijų kalbų rėmai, tad leidžia mums žengti iš vienos sandaros į kitą.
* A plan for supporting God
* The EightfoldWay is the structure by which we can connect with God. If we pray (Our Father) to God with God, then God who is strong inside us prays to God who is weak outside us, but - line by line - God beyond us grows strong and takes over, and God who is in us dissipates. Whereas if we simply pray by ourselves to the God beyond us, then - line by line - it opens us up more to this God, and that God is able to recede. In either case, it heightens the God who is outside us, beyond us. And it shows that {{Love}} is this strength that comes from beyond and that makes way for us. Likewise, it is for us to love and allow for that which is beyond us.
* Vertybių ieškoti Dievo suvokime kitų, taip kaip poreikių santvarka suvokiame Dievą. Juk Dievas kiekvieną iš mūsų suvokia atskirai. Tam yra trejybė, kiekvieną kaip tokį apibrėžti ryšium su visais kitais, užtat visi esame išskirtini. Ieškoti, kaip tai įvyksta, kaip išsivystome.
* Perhaps [{{MinciuSodas/CaringAboutThinking}} caring about thinking] is that [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is the ''origin'' of the MandelbrotSet (if it is indeed God's key concept and shared as a value by all independent thinkers).
Laipsnyno tikslas
* a "monster structure" that involves just apparently all basic structure, and organizes all the advanced structures.
Structure connects the threesome, as the feeling of everything for the activity of anything by way of shifts, and the living of the representations of the threesome as the feeling of anything for the activity of everything in going beyond itself.
* Gradation expresses the separation between anything and everything. Shifts - representations of the threesome - express their identification. So we move from gradations to unity in representations.
* Each gradation relates a representation of the threesome with the threesome itself.
* The gradation makes it possible to work with {{Nothing}}. It does this by interpolating between or {{Something}} and {{Nothing}}, {{Anything}} and {{Nothing}}, or {{Everything}} and {{Nothing}}, and then extrapolating what {{Nothing}} must mean. Each of the CanonicalForms of the eightfold way identifies God with each of the eight elements of such a sequence (with endpoints as above, and the middle six given by the associated gradation).
* This means that the eighth identification has, in each case, the same meaning:
** In OurFather, for {{Argumentation}}, it is ''deliver us from evil''
** In StPetersKeysToHeaven, for {{Verbalization}}, it is ''love''
** In the {{Beatitudes}}, for {{Narration}}, it is ''blessed are those who are persecuted for righteousness, for theirs is the kingdom of heaven''
* This shows how God as nothing is argued, verbalized and narrated.
* Gradation provides the conditions for will - it makes it possible to participate within a system, and also without it.
* The three gradations arise from injections into the life choices. They relate to the three non-cyclic representations of the threesome. They serve to relate God's extrasystemic point of view (where all topologies work together) and life's systemic point of view (where each topology stands separately).
* The perspectives of the gradations are what we identify God with. They are thereby an interpolation from God is God to God is good.
* We may think of there being two perspectives: without system and within system. How may they think together? Apparently, they are each first expressed in terms of a representation of the threesome. Perhaps this allows us to have perspectives, to treat them each separately, and associate them. These perspectives are either without system or within system. [Question, problem: what dictates the order of these topologies?]
* Gradation expresses the conditions for structure as not-wishes. We can consider the gradation as the identification of the characteristics of structure with not-wishes.
* Laipsnynas išskiria vidų ir išorę, priešpastato žmogiškąjį ir Dieviškąjį požiūrį, tai atveria psichologiją, grindžia atitinkamas sąvokas ir vertybes. Taip pat atveria galimybę bendravimui. Visas bendravimas išplaukia iš meilės, iš septinto požiūrio. O jisai išsivysto bendryste, kurią apibrėžia antrinės sandaros ir ypač kalbos.
[++Vertybių kalba++]
[+Vertybių kalbos lygmenys+]
Galiu pabrėžti gyvenimo lygties asmenis, jų požiūrius: Dievo, Mano (gerumo), Tavo (gyvenimo - atgal į Dievą, bendravimą), Kito (amžino gyvenimo - lygiagrečiai, bendrystę, su Dievu).
Vertybių kalbos lygmenys:
* Asmenys (Dievas)
* Jų (bendros, bendro asmens) aplinkybės, juos visus siejančias.
* Paskiro (mano) asmens santykis su kitais asmenimis.
* To santykio paryškinimas (pasaulyje).
Kertines vertybes ir jų minimas sąvokas galime rūšiuoti. Vienos išplaukia iš gyvenimo lygties ar iš grynomis sandaromis išsakyto Dievo požiūrio. Kitos kyla iš ne Dievo požiūrio, iš žmogaus požiūrio, tai netroškimų lygmenys:
* Dievo valią (vertybes, klausimus - netroškimą visko) grindžia psichologija (Mano požiūris), atskyrimas vidaus ir išorės, vidinio tikslų ir išorinių pasėkmių.
* Gerą valią (lūkesčius, jaudulius - netroškimą betko) grindžia bendravimas (Tavo požiūris), atskyrimas savęs ir kitų.
* Išmintį (abejones, dvejones - netroškimą kažko) grindžia bendrystė (Kito požiūris), atskyrimas širdies ir pasaulio.
* Amžiną gyvenimą (poreikius, tenkinimus - netroškimą nieko) grindžia pasaulis, tai kas vystosi savaime. Pasaulis, gamta ir t.t. tėra milžiniška sukaupta patirtis. Nuo pasaulio atskirta jo dvasia, jos kūrėjas, kuria visi esame viena?
Štai Dievo būtinumo lygmenys. Jais vertybe siejasi Dievo ir žmogaus požiūriai. Kiekvienas lygmuo išskiria asmenis ir juos naujai vienija. Šie atskyrimai grindžia suvokimus, juos grindžia skirtingos aplinkos. Šios aplinkos primena kalvinistų teologiją apie kurią pasakojo Perry Recker. Šiuose sluoksniuose iškyla ryšys tarp (mūsų) tobulumo (santvarkoje) ir Dievo meilės už jos (išorėje, kituose, pasaulyje, likime). Dievas, jo meilė iškyla psichologijoje, kaip išorėje veikianti meilė; bendravime, kaip kitų troškimai; bendrystėje, kaip visuma, viskas; pasaulyje, kaip Dievas lemiantis jo likimą.
Šiuos lygmenis įžvelgiau gvildenimų žemėlapyje, kaip klausimai veda nuo vieno žmogaus iki bendravimo ir bendrystės. O teigiami ir neigiami klausimai, tai laikymasis ir nesilaikymas vertybių.
Dešimts Dievo įsakymų gali būti susiję su lygmenimis - psichologija, bendravimas, bendrystė, pasaulis - ir jų poromis.
Lygmenys išsako visumas, apimtis, kuriose mūsų veiksmai atliepiami, kaip antai, mūsų proto ribos (mūsų vidinis gyvenimas) - mūsų bendrystė - mūsų bendravimas.
[+Vertybių kalbos sąvokos+]
Sąvokas apibrėžiamos [[požiūrių algebra]]. Kai kurios sąvokos yra iššauktos, jos yra projekcijos, duotybės, duotos galimybės, tai kas galėtų būti, ten kur nėra ar trūksta apibrėžtos sąvokos. Taip yra su sandarom, kaip antai viskas. Pavyzdžiui, viskas gali būti tai, kas galėtų būti vieninga.
Kertinių vertybių sandara. Tirti vertybes. Jas įvairiai nagrinėti ir rūšiuoti pagal tai, kaip jos sustatytos.
* Turi vidinę logiką. Gali kažką neigti, naudoti prielinksnius.
* Gali remtis poreikių tenkinimo dėsniais.
* kokius prielinksnius naudoja, kokiais dėsniais remiasi (pavyzdžiui, poreikių tenkinimo), kokio pobūdžio tai sąvokos.
* Remiasi asmenimis ir jų santykiais: Dievu, artimu, visuomene, gamta. Kas ką gali išgyventi, kas gali turėti požiūrį, kurio būtų galima laikytis?
* Ryšys su kitais gali būti vienpusis ar abipusis.
* Gali būti atitoki sąvoka ar išgyvenimas.
* Panašu, kad kiekviena vertybė pajungia vieną jėgą kitai jėgai:"gyventi tiesa" - gyvenimą pajungti tiesai; "įnikti", "puoselėti įnikį"- valią pajungti įnikiui.
* Vertybės skiria teigiamą ir neigiamą, tad yra troškimai, būtent troškimai visko, kada upė teapsupa "nieką".
[+Vertybių kalbos sandaros+]
Padalinimai (ir galimybė susikalbėti jais) skaido visumas, kyla iš vertinimo, iš kertinių vertybių:
* Dvejybė skiria, kas mums duota ir kas nuo mūsų priklauso.
* Trejybė išsako, kaip pasitiksliname ar laikomės savo vertybės ir kas jinai yra.
* Ketverybė dėsto, kaip mūsų vertybė mus atstoja, kaip ji reiškiasi mumis. Ji mus "žino".
(Dalyvavimo) Trejybę iššaukia klausimas, kas yra laimė? ir siejasi su mūsų lūkesčiais. Bene (žinojimo) ketverybė su mūsų vertybėmis, (buvimo) dvejybė su dvejonėmis, (tvarkos) vienybė su poreikiais. Kaip tai reiškiasi vertybėmis?
[+Vertybių ryšys su Dievu+]
'''Gyvenimo lygtis'''
* Dievas
* Gerumas: Dievas sąlygose.
* Meilė: Dievo esmė.
* Gyvenimas: Dievo tiesa. Sutapimas Dievo sąlygose ir už sąlygų.
* Gyventi
* Laisvė: Dievo valia. Amžinojo gyvenimo esmė, atskyrimas Dievo sąlygose ir už sąlygų.
** Laisvė: nebuvimas kliūčių, bendriausia prasme, tai apibendrinimas - sąlygų atsisakymas. Pagrindinė kliūtis: žmogui (betkam) tenka pasirinkti požiūrį, turėti vieną požiūrį, tad ne kitą. Turim laisvę keisti požiūrį (deterministic). Kas laikosi visų požiūrių (viskas), tam laisvė nereikalinga. (Nondeterministic - neapsiprendžia).
** Laisvė susijusi su neigimu. Daryk gerą virsta nedaryk blogą. Išsiskiria teigiami ir neigiami įsakymai. Neigiami įsakymai pagrįsti atskiromis savastimis, lygiavertėmis argi net siauresnėmis, tuo tarpu teigiami įsakymai išsako santykį su Dievu. Neigiami įsakymai išsako kaip Dievas laikosi mūsų požiūriu.
* Savastis: Dievo sąlygų vieningumas. Asmuo.
* Vienybė
* Vieningumas
* Teisingumas: Dievo vieningumas.
* Kitas. Išsiskiria Savastis ir Kitas. O meilė papildo kitą. Gyvybė iškyla kaip sąvoka, kuria savastis mylima, užtat tampa kitam lygi.
* Suvokimas
'''Dievo požiūris: Sandaros'''
* Tiesa: Dievo veikla, jo išėjimas už savęs į save. Sutapimas, turinio (už sąlygų) ir raiškos (sąlygose). Ne Dievas. Tiesa: susikalbėjimas su savimi. Kai nėra su kuo, gali bendrauti su tiesa.
* Laimė: Jaudulio tiesa.
* Džiaugsmas
* Nuoširdumas: Asmens tiesa.
* Tikrumas: Tiesos tiesa.
* Tikėjimas: Dievo atskyrimas, išskyrimas.
* Rūpestis
* Tobulėjimas
* Žinojimas. Mokymosi pakopa.
'''Žmogaus požiūris'''
'''Psichologija - Dievo valia'''
* Darna: Vieningumo tiesa.
* Žmoniškumas: Gerumo vieningumas.
* Sąžiningumas: Asmens vieningumas
'''Bendravimas - Gera valia'''
* Lygybė: Asmenų vieningumas.
* Atjauta
* Pagalba
* Draugystė
* Ryšys
* Bendravimas
* Darbas
* Atsakomybė
'''Bendrystė - Išmintis'''
* Mokymasis
* Augimas
* Švietimas. Mokymosi palaikymas.
'''Pasaulis - Amžinas gyvenimas'''
* Išsivystymas
* Bendruomenė
* Šeima
[+Aštuongubo kelio sandara+]
Attach:wishesforeverything.gif
* Nulinis lygmuo: Dievo valios vykdymas - nėra tarpo tarp Dievo ir mūsų
* Lygmenys 1–6: Yra tarpas tarp dviejų požiūrių. Yra laipsnynas, kurį padalinimai nusako veiksniu +1. Yra 6 požiūriu poros, ženklų savybės, pertvarkymai išsakantys tarpus, neigiami Dievo įsakymai, atskiriantys mūsų ir Dievo požiūrius. Išsiskiria vidiniai ir išoriniai požiūriai, šešerybė. O vertybėms nėra įsakymo, kaip šv.Paulius tvirtina.
* Septintas lygmuo: Meilė. Gyvename kitu. Nėra tarpo tarp Dievo ir mūsų.
Santvarkos ypatybės
* This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.
* The Eightfold Way lets us go beyond ourselves as to why we care, they let us take the perspective of love.
* The EightfoldWay is structured by the QualitiesOfSigns, which allows for {{Gradations}}.
* It pulls together the two representations of the foursome: the first four lines give the representation in terms of point of view, and the second four lines the representation in terms of situation.
* It matches God with everything in the first line, with the elements of the gradation in the middle six lines, and with nothing in the final line.
* The eightfold way matches negations of the four RepresentationsOfTheNullsome with negations of the four RepresentationsOfTheOnesome.
* It relates Eternal life, wisdom, good will, God's will with life, anything, choosing, will.
* The {{heart}} arises from the InversionEffect when everything wishes for everything.
There is a General Structure for all four kinds of "structural framework", and in particular, the "eightfold way", the framework around loving.
This structural context has us take up two separate perspectives: when we are connected to Everything, then we may choose that Everything take the lead, whereas when we are not connected to Everything, we are left to choose to take the lead ourselves.
The structural framework for loving has God represented most broadly, through 3 perspectives, with each connected by means of an open channel to one of the perspectives in the three-cycle system. This defines the Eightfold Way.
Here the three connections are the ways of following God. If God loves me more than myself, wants me to be alive, responsive, sensitive more than I myself do, than I'd rather:
* A) he think than I think
* B) he be than I be
* C) he do than I do
This is the case when I'm connected with God.
When I'm not connected with God, then I rely on him that he might
watch over me so that I might:
* A') take a stand on my thoughts
* B') reflect on my actions
* C') follow through on my stands
There is also God - rather God than me, when we're connected
and good - that God watches over me, when we're not connected.
These six perspectives are embedded in the two representations of the
foursome (whether? what? how? why?) and (whether! what! how! why!).
The mapping is:
* whether? - God
* (what? how? why?) mapped cyclically in three ways to (A, B, C)
* (whether! what! how!) mapped cyclically in three ways to (A',B',C')
* why! - good
Gradation is the structural backbone of the Eightfold Way. Each gradation has the same structure, two pairs of three, so that 1-2-3 parallel 4-5-6.
Everything goes beyond itself, in its empathy for anything. It has empathy for anything, both outside the system, and within the system. This is expressed by the gradation. The gradation distinguishes experiences within the system and outside of it. As anything, and as everything. It expresses the living of the representations of the threesome. We may distinguish:
* without system: here I mean that the parts (the topologies) exist together. This is God's perspective, that of the participating representation of the threesome.
* within system: here I mean that the parts (the topologies) stand separately. This is life's perspective that of the parts of the threesome, the topologies.
Šeši padalinimai yra laipsnyno pagrindas: vienybė, dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė. Šiuos padalinimus lygmenų poromis išsako ženklų savybės.
The general structure of the gradations seems to be the same as that
for the divisions of everything: onesome, twosome, threesome and
foursome, fivesome, sixsome with nullsome and sevensome as bookends.
This structure seems to be rooted in the Structural Framework for all
structure. It also seems to be given by the sixsome, and the
Eightfold Way may perhaps be interpreted as the equation for
consciousness of the sixsome, 6+3=1.
Also, the six secondary structures form such a gradation:
* 1) 8 divisions of everything
* 2) 6 criteria
* 3) 12 topologies
* 4) argumentation - from 12 topologies to 6 criteria
* 5) verbalization - from 8 divisions to 12 topologies
* 6) narration - from 6 criteria to 8 divisions
Bookended by 0) God and 7) good. There are three states and three shifts between those states.
They are embedded into the two representations of the foursome by
means of negating the four representations of the onesome, and the
four representations of the nullsome.
* 0) God = not that "... is a required concept"
* 1) divisions = not that "... has no internal structure"
* 2) criteria = not that "... accepts all things"
* 3) topologies = not that "... has no external context"
* 4) argumentation = not that "true"
* 5) verbalization = not that "direct"
* 6) narration = not that "constant"
* 7) good = not that "significant"
These are important, I think, for being-one-with (being connected to
God) and not-being-one-with (not being connected to God), and how they
relate to the nullsome and the onesome.
The gradation is also given by the qualities of signs, listed in the
order by the divisions of everything that they refer to, and I think
we can set:
* 0) God: everything is everything
* 1) divisions: everything is malleable
* 2) criteria: everything is modifiable
* 3) topologies: everything is mobile
* 4) argumentation: everything is memorable
* 5) verbalization: everything is meaningful
* 6) narration: everything is motivated
* 7) good: everything is slack
So this shows the purpose of the gradation - it is an interpolation
from God to good, as part of showing that God is good, by means of the
scope of everything.
God is good. The spirit, in going beyond itself into system, is spirit in system, and goes beyond itself within that system - it cares for others instead of itself. The scope of God is given by the degree of empathy, feeling, experience. Everything feels for anything through:
** living, experiencing (be, do, think)
** searching (one, many, all)
** giving attention (object, process, subject)
** revealing (necessary, actual, possible)
As in the mind games of the representations of the threesome. Anything lives by them, and they inspire anything to go beyond itself, to renounce itself on behalf of others, through shifts: experiences, searches, giving attention, revealing.
There are three axes that are important scaffolding that straddle the
framework. They link 1 and 4, 2 and 5, 3 and 6. They give the ways
of following God:
* 1 and 4: caring = choosing personality (1?) over world (0!)
* 2 and 5: believing = choosing character (2?) over personality (1!)
* 3 and 6: obeying = choosing God (3?) over character (2!)
Also, the qualities of signs pair along these axes:
1 and 4: trees
2 and 5: microattributes
3 and 6: tokens
And may be related to the choices that arise in organizing thoughts:
* hierarchy - thoughts are narrow or broad?
* web - thoughts are vague or clear?
* sequence - thoughts are strong or weak?
'''Aštuongubas kelias'''
Skirtumą tarp Dievo ir visko, tarp nulybės ir vienybės, išreiškia aštuongubas kelias jų paneigimais. O ženklų savybės bene išsako jų teigimais. Aštuongubas kelias neigia visko savybes, vienybės atvaizdus, (tuo iššaukia sandaras), taip pat neigia Dievo savybes, nulybės atvaizdus, (tuo iššaukia kalbas).
* mylintis - prasminga - neaprėpta
* ramus - pastovu - nesikeičia
* užtikrintas - tiesu - nepavaizduota
* savarankiškas - teisinga - nepaslėpta
Kalbos:
* aprėpta - neprasminga - (Dievo valios lemta)
* keičiasi - nepastovu - pasakojimas (kaip įvyksta)
* pavaizduota - netiesioginis - įvardijimas (kaip pavadinama)
* paslėpta - neteisinga - pagrindimas (kaip ima rūpėti)
4 x 2 aštuongubame kelyje atvaizdais žiūri iš dviejų pusių, iš visko požiūrio (už santvarkos) ir iš laisvumo požiūrio (santvarkoje). Užtat kiekvienas iš aštuonių narių savaip sieja šiuos du požiūrius. Gaunasi laipsnynas tarp X yra Dievas ir X yra Gerumas. Tuo laipsnynu paskui galima tirti, ar Dievas yra gerumas, ar jie skiriasi?
Attach:depend.gif
[+Trys esminiai pavyzdžiai+]
Ankščiau aprašyta bendra santvarka turi tris išraiškas, esminius pavyzdžius: Tėve mūsų, Palaiminimai ir šv.Petro raktai į dangų. Šios santvarkos yra trijų kalbų rėmai. Juos išsako laipsnynai: poreikiai, abejonės ir lūkesčiai.
There are three canonical examples of the eightfold way, and they can be found in the New Testament: The Lord's prayer OurFather (Matthew 6:9-13), St.Peter's Keys to Heaven (2 Peter 1:5-7) and The Beatitudes (Matthew 5:3-10), I take the name for the eightfold way from Buddha's eightfold way which is structurally the same example as St.Peter's Keys to Heaven. [8/99, AndriusKulikauskas]
||The Lord's prayer ||The Beatitudes ||St.Peter's Keys to Heaven||
||Our father, who art in Heaven, [God, who loves us - wants us to be alive more than we ourselves do] ||Blessed are the poor in spirit, for theirs is the kingdom of heaven. [God, who loves us - wants us to be alive more than we ourselves do] ||from faith [God, who loves us - wants us to be alive more than we ourselves do]||
||Hallowed be thy name. [Preferable that God think, than I think] ||Blessed are those who mourn, for they will be comforted. [Preferable that God be, than I be] ||to virtue, from virtue [Preferable that God do, than I do]||
||Thy kingdom come. [Preferable that God be, than I be]||Blessed are the meek, for they will inherit the earth. [Preferable that God do, than I do] ||to knowledge, from knowledge [Preferable that God think, than I think]||
||Thy will be done, on earth as it is in heaven. [Preferable that God do, than I do] ||Blessed are those who hunger and thirst for righteousness, for they will be satisfied. [Preferable that God think, than I think] ||to self-control, from self-control [Preferable that God be, than I be]||
||Give us this day our daily bread. [Watch over so I may do what I believe] ||Blessed are the merciful, for they will be treated mercifully. [Watch over so I may reflect on what I do] ||to endurance, from endurance [Watch over so I may believe based on what I reflect on]||
||And forgive us our trespasses, as we forgive those who trespass against us. [Watch over so I may reflect on what I do] ||Blessed are the pure of heart, for they will see God. [Watch over so I may believe based on what I reflect on] ||to prayerfulness, from prayerfulness [Watch over so I may do what I believe]||
||And lead us not into temptation. [Watch over so I may believe based on what I reflect on] ||Blessed are the peacemakers, for they will be called the children of God. [Watch over so I may do what I believe] ||to brotherhood, from brotherhood [Watch over so I may reflect on what I do]||
||But deliver us from evil. [Watch over us in the world] ||Blessed are those who are persecuted for the sake of righteousness, for theirs is the kingdom of heaven. [Watch over us in the world] ||to love [Watch over us in the world]||
There are three ways that this structure manifests itself. These are "injections" that occur when Human chooses, from this framework, a God who is calm, certain or self-sufficient (which is to say, smaller or colder than "loving"). These three injections give the canonical variants:
* framework for loving, choose God is calm = "Our Father" = the structure underlying the language of argumentation.
* framework for loving, choose God is certain = "St.Peter's keys to heaven (Buddha's eightfold way)" = the structure underlying the language of verbalization.
* framework for loving, choose God is self-sufficient = "Beatitudes" = the structure underlying the language of narration.
So, for example, the prayer "Our Father" is defined by:
* 0) God who loves me more than I love myself = "Our Father in heaven" when we are connected...
* A) rather you think than I think = "Hallowed be your name", let me think from your perspective, about your glory, structures, wishes, etc.
* B) rather you be than I be = "Your kingdom come", for all people may it be, that what they believe is what happens.
* C) rather you do than I do = "Your will be done, on earth as it is in heaven", may your good heart act through me.
when I am not connected to you...
* A') enable me to follow through on my stands = "Give us this day our daily bread"
* B') enable me to reflect on my actions = "Forgive us our trespasses, as we forgive those who trespass against us", let me be able to look at my sins, that I might not do them.
* C') enable me to take a stand on my thoughts = "Lead us not into temptation", so that I do not fear that my thoughts lead me astray and watch over me, unconnected from you...
* 7) "Deliver us from evil"
And the other two are cyclic permutations, BCA and CAB.
So once the mapping is made, we are dealing with particular variants, manifestations, that arise from the Human will.
Each variant is organized by a gradation for the middle six levels. The gradation comes in three flavors:
* Maslow's hierarchy of needs: survival, security, acceptance, self-esteem, freedom, self-fulfillment.
* MethodsOfProof: morphism, induction, algorithm construction, substitution, examination of cases, construction.
* Kiparsky's hierarchy of thematic roles: agent, beneficiary, goal, instrument, patient, location.
"Our Father" by the Kiparsky hierarchy of thematic roles, which express expectations:
* 0) rūpėjimas - Tėvė mūsų, kuris esi danguje
* 1) God is agent - teesie šventas tavo vardas
* 2) God is beneficiary - teateinie tavo karalystė
* 3) goal, experience - teesie tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje
* 4) instrument - kasdieninės mūsų duonos, duok mums šiandien
* 5) theme - ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams
* 6) location - ir neleisk mūsų gundyti
* 7) bet gelbėk mus nuo pikto
These are I think injected from the structural framework for expectations. What is the hierarchy of expectations? and how does it relate to emotional responses and the directions of the good? God (agent) is good; person (instrument) is good...
"St.Peter's keys to heaven" is organized by the methods of mathematical proof, which express doubts:
* 0) faith (tikėjimas)
* 1) morphism - like - virtue
* 2) induction - need - knowledge
* 3) construction of algorithm - real - self-control (paklusimas)
* 4) substitution - problematic - endurance
* 5) examination of cases - reasonable - prayerfulness
* 6) construction - wrong - brotherhood
* 7) love
These are injected from the structural framework for doubts.
"Beatitudes" by Maslow's hierarchy of needs:
* 0) be poreikių (paklusimas) - Palaiminti skurdžiadvasiai, jų yra dangaus karalystė
* 1) survival - Palaiminti, kurie liūdi - jie bus paguosti
* 2) security - Palaiminti romieji - jie paveldės žemę
* 3) acceptance - Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės - jie bus pasotinti
* 4) self-esteem - Palaiminti gailestingieji, jie susilauks gailestingumo
* 5) opportunity - Palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą
* 6) self-fulfillment - Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais
* 7) rūpintis kitų poreikiais - Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės, jų yra dangaus karalystė
Dar palyginti Kristaus pasisakymus, "Aš esu..."
Visos trys atmainos baigiasi meile, kuri suprastina, kaip blogio pašalinimas. O prasideda savitu Dievo valios vykdymu. Blogis, tai mūsų ir Dievo valių atitrūkimas. Mūsų ir Dievo valia įvairiai derinama:
* Paklūstant - palaiminimais - poreikiai derinami Dievo.
* Tikint - šv.Petro raktais į dangų - abejonės derinamos vertybių.
* Rūpinantis - Tėve Mūsų - lūkesčiai derinami mūsų.
Skurdžiadvasiai, tai bendrai paklusnūs. Klausimus iškelia tik apibrėžtoje apimtyje. Jie užtat "skurdžiadvasiai", neišdidūs.
I thought that Buddha's eightfold way was equivalent to St.Peter's key's to heaven, but I think it is actually equivalent to...
The gradations are the keys to the dynamics of the {{Languages}} of life. They mediate the injections of various representations of God (as everything, anything, something) into the primary structure that transcends EverythingWishesForEverything. In each case, the gradations are matched to the QualitiesOfSigns which may be considered as part of that primary structure. Hence, the gradations are understood as interpolations:
* from {{Something}} to {{Slack}} - {{Argumentation}}
* from {{Anything}} to {{Slack}} - {{Verbalization}}
* from {{Everything}} to {{Slack}} - {{Narration}}
Here {{Slack}} is perhaps an interpretation of {{Nothing}} which might explain why it is unobservable.
These are injected from the structural framework for needs.
||survival||self-system as need||
||security||self-existence as need||
||acceptance, social||self-participation as need||
||self-esteem||self-knowledge as need||
||opportunity||self-decision as need||
||self-fulfillment||self-structure as need||
----
||morphism||system as doubt||
||induction||existence as doubt||
||construction of algorithm||participation as doubt||
||substitution||knowledge as doubt||
||examination of cases||decision as doubt||
||construction||structure as doubt||
----
||agent||system as expectation||
||beneficiary||existence as expectation||
||goal, experience||participation as expectation||
||instrument||knowledge as expectation||
||theme, patient||decision as expectation||
||location||structure as expectation||
We understand the not-wishes as dilemmas of the conditions for structure. We can understand the not-wishes as questions which the gradations ask.
||need for survival||system as need?||
||need for security||existence as need?||
||need for acceptance, social||participation as need?||
||need for self-esteem||knowledge as need?||
||need for opportunity||decision as need?||
||need for self-fulfillment||structure as need?||
----
||Do I truly like this?||system as doubt?||
||Do I truly need this?||existence as doubt?||
||Is this truly real?||participation as doubt?||
||Is this truly problematic?||knowledge as doubt?||
||Is this truly reasonable?||decision as doubt?||
||Is this truly wrong?||structure as doubt?||
Expectations are defined by searching and finding, both within the system, and without it. Peace: not search and not find, without system. Suspense: not search and not find, within system. We experience these conditions when we feel the dilemmas of the members of the gradation, and we consider them as searches.
||sad: search and not find, without system||system as expectation?||
||disgusted: not search and find, without system||existence as expectation?||
||happy: search and find, without system||participation as expectation?||
||surprised: search and not find, within system||knowledge as expectation?||
||afraid: not search and find, within system||decision as expectation?||
||excited: search and find, within system||structure as expectation?||
These are perhaps maps between God and good, for example: survival is the glory of God, glory is the survival of good; security is the intent of God, intent is the security of good; acceptance is the example of God, example is the acceptance of good; self-esteem is the love of God, love is the self-esteem of good; opportunity is the work of God, work is the opportunity of good; self-fulfillment is the command of God, command is the self-fulfillment of good. And so on. Gradation is the interpolation between God is God and God is good. Also, think about how this relates to the eightfold way: God is glory, God is intent... (=blessed are those who mourn, for they will be comforted, blessed are the meek, for they will inherit the earth...) God is agent, God is beneficiary... (faith, virtue, ...
The different gradations seem to be based on different representations of the threesome/twosome, I need to explore this.
We take up the perspective (it is given spirit). For example:
* subject without system is agent, its perspective is Do I truly like this?
* object without system is beneficiary, its perspective is Do I truly need this?
* process without system is goal/experience, its perspective is Is this truly real?
* subject within system is instrument, its perspective is Is this truly problematic?
* object within system is patient/theme, its perspective is Is this truly reasonable?
* process within system is location, its perspective is Is this truly wrong?
The "taking up the spirit" is of various degrees, each giving rise to a different primary structure. The degree is given by the number of vantage points that it introduces: 0 for needs, 1 for doubts, 2 for expectations, 3 for trials. Perhaps this gives the amount of disruption to the original symmetry between the representation of the threesome within and without system.
||topology||(without system)||(within system)||
----
||necessary||glory||love||
||actual||intent||work||
||possible||example||command||
----
||subject||agent||instrument||
||object||beneficiary||theme, patient||
||process||goal, experience||location||
----
||many||morphism||substitution||
||all||induction||examination of cases||
||one||construction of algorithm||construction||
Aštuongubas kelias neigia nulybės ir vienybės atvaizdus. O vienumas yra tai, kas ne viena ir kas ne nulis. Tad aštuongubas kelias išsako vienumą.
'''Tėve mūsų'''
Tėve mūsų: Vis artimesnis ratas, jisai siaurėja iki gundymo. Teesie šventas tavo vardas, tai labai platu, kaip visata. Karalystė, žemė, tai už mūsų. Bet kasdieninė mūsų duona, ši diena - tai jau mūsų laukas. Mes gundomi artimiausiomis mintimis. Tačiau svarbiausia toli nenuklysti, greitai pagauti klaidą ir ją atitaisyti. Tad užtenka pakankamo Dievo.
* Teesie šventas tavo vardas - Dievas
* Teateinie tavo karalystė - asmuo
* Teesie tavo valia - asmenys
Attach:VertybiuZemelapis.jpg
[+Vertybių žemėlapis+]
Attach:keyconcepts2.jpg
[[http://www.ms.lt/derlius/values.html | WorkNets vertybių sąrašas]]
Bandau dėsningai išdėstyti visas vertybes, sudaryti jų žemėlapį, jas išvesti.
Klausimus išdėsčiau dviem matais. Pagalvojau, gal vertybės atitinkamai išsidėsto keturiais matais? pagal apimtis? O gal šešiais matais, ar tai ne keturių apimčių poros, kas kam pajungta?
'''Fixed points'''
AndriusKulikauskas: At our [{{MinciuSodas/MinciuSodas}} Minciu Sodas] laboratory we ask our investigators to share their [{{MinciuSodas/DeepestValue}} key concept] which is at the core of their outlook. It's quite interesting that our investigators do tend to have such a personal concept. I believe that this is the result of our searching for ever deeper concepts. This recursion ends with our finding a ''fixed point'' from which we can survey all of intellectual space. In this sense we might think of the MandelbrotSet as the constellation of such fixed points.
I also think that the most important key concept is [MinciuSodas/caringAboutThinking caring about thinking]. This is the value shared by all [{{MinciuSodas/IndependentThinkers}} independent thinkers]. Perhaps it is also the {{Origin}} of the Mandelbrot set.
[+Istorija+]
2004 metais viešėjau pas Franz Nahrada jo viešbutyje Hotel Karolinenhof. Jis man pasirodė brandus, kūrybingas, plačiai mąstantis šviesuolis. Norėjau telkti jį palaikantį susirašinėjimą "Minčių sode". Man rūpėjo nepalaikyti vieną ar kitą jo laikiną sumanymą, bet apskritai jį, kaip žmogų, amžinai gyvuojantį. Tad jo prašiau, kokia sąvoka jam visų svarbiausia? Jisai pamąstęs atsiliepė, "global villages", tai yra, šviesus kaimas. Taip ir pavadinau internetinį ratelį, kuriam jis sutiko vadovauti.
Savo klausimą netrukus patikslinau. Žmonių klausinėjau, kokia jų kertinė vertybė, visas kitas aprėpianti? Atsakymų surinkau iš daugiau kaip 500 žmonių. Visi atsakymai iš esmės skirtingi. Skirtingi žmonės gali atsiliepti "laisvė", tačiau įsigilinus, kaip laisvę supranta, ją apibrėžia, paaiškės jog nors kiek išsiskiria jų supratimai, jų vertybės.
[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/349 | July 29, 2003]]
"The Eightfold Way" which I think relates to Buddha's Eightfold Way.
I'll now analyze a structure that I call "The Eightfold Way". Until recently it was the most comprehensive and intense structure that I knew of. Then I observed that I might best think of it as one of four families of primary structure that are frameworks for the representations of everything:
* everything wishes for everything, is loving, has no trials - but we have trials, for which the framework is "The Eightfold Way"
* everything wishes for anything, is calm, has no expectations - but we have expectations, for which the framework is "the emotional responses"
* everything wishes for something, is certain, has no doubts - but we have doubts, for which the framework is "the counterquestions"
* everything wishes for nothing, is self-sufficient, has no needs - but we have needs, for which the framework is "the operating principles".
I recently noticed a common structural basis for these frameworks. Also, I observed that the six "secondary structures" can be thought of
as injections given by pairs of levels of the primary structures. The
four primary structures and the six secondary structures so far
account for all of the structure that I am aware of. Together I think
they are related to the Ten Commandments.
Amongst all this structure, The Eightfold Way plays a focal role. It
is the structure that has God go beyond himself, take up seriously all
the crazy wishes that we invent. So it plays a mediating role between
us and God. It is the framework which is highest, in the sense that
the other three levels are injected into it, so that it has three
variants, the most of any such structure. I think that, in order to
deal with a God who goes beyond himself, it makes use of the inversion
effect, so that it has us look out onto nothing as the Unknown. It is
the framework that enables the dynamics of language: argumentation,
verbalization, narration.
I take the name from Buddha's Eightfold Way which I learned of in
college: "This is the noble eightfold way, namely, correct
understanding, correct intention, correct speech, correct action,
correct livelihood, correct attention, correct concentration, and
correct meditation." http://www.san.beck.org/Buddha.html No
explanation was given - and certainly, please point me to any that you
find thoughtful! Also, there is the trouble of translation, and of
understanding the original meaning. However, I played around with the
structure and thought I saw the four levels: whether, what, how, why.
Occuring twice.
* whether correct understanding correct livelihood
* what correct intention correct attention
* how correct speech correct concentration
* why correct action correct meditation
I decided, if the foursome (the division of everything into four
perspectives) was occuring twice, there must be something deep and
advanced here that I was not yet aware of.
Later, I noticed a very similar structure in St.Peter's Second Letter:
"...you may become partakers of the divine nature, having escaped from
the corruption that is in the world by lust. 1:5 Yes, and for this
very cause adding on your part all diligence, in your faith supply
moral excellence; and in moral excellence, knowledge; 1:6 and in
knowledge, self-control; and in self-control patience; and in patience
godliness; 1:7 and in godliness brotherly affection; and in brotherly
affection, love."
They seemed to match up:
* faith correct understanding (view)
* moral excellence (virtue) correct intention
* knowledge correct speech
* self-control correct action
* patience (endurance) correct livelihood
* godliness (prayerfulness) correct attention (effort)
* brotherly affection (brotherhood) correct concentration (mindfulness)
* love correct meditation (concentration)
Where I've added variant translations. (This page seems helpful, and
contains more explication about each step in Buddha's eightfold way:
http://www.geocities.com/Athens/Academy/9280/bt-1.htm#Contents )
At that point, my first years in graduate school, I was thinking a lot
about two other eight-lined structures, Jesus' prayer "Our Father" and
his Beatitudes ("Blessed are the poor..."). St.Peter's structure was
interesting because he starts with faith and ends with love, which
should be the goal of faith, so that seems quite profound. I had
noticed similarities between his and "Our Father" and the Beatitudes,
and the three seemed like structural permutations (with respect to the
threesome, especially being - doing - thinking).
So I decided that Buddha's eightfold way was essentially the same as
Peter's structure, which I called "St.Peter's Keys to Heaven" as that
seemed appropriate for something that profound. I'm not sure anybody
quite understands any of these structures, and I was going to explore
them structurally, so I thought I should focus on the Christian
versions, as I could make most direct use of my intuition. So I
looked for the underlying structure behind the three variants, and
that underlying structure I call "The Eightfold Way".
At that time I was interested in these structures because they seemed
to be frameworks enabling three different kinds of language:
argumentation, verbalization and narration. They were structures that
evoked dynamics out of statics! Much later, I did find a nice and
intense structural expression for the three variants, which I'll write
about. Now I'm interested in having a clear understanding of The
Eightfold Way with regard to the key concepts that emmanate from the
concept of Life. If I have clear understandings of The Eightfold Way,
and the other three primary structures, then I think I can have a lot
of insight for generating the secondary structures, which include the
three languages.
I will write separately about the structure of The Eightfold Way, and
also notes on Bhikkhu Ńanamoli selections "The Buddha's Teachings In
His Own Words".
For many years I thought it was the overarching structure, until I
realized that it is best to think of four separate structural
families, of which this is the most robust, and accepts injections
from the other three (but they also accept injections from each other,
giving rise to the static structures: divisions, criteria, topologies).
Consider how it emmanates from Life and the basic structures that I wrote about.
[[http://groups.yahoo.com/group/livingbytruth/message/351 |July 30, 2003]]
>>bgcolor=#EEEEEE<<
'''Aštuongubas kelias'''
Galima dvejaip suprasti ir taikyti ženklų savybių - antrinių sandarų - ryšį su aštuongubu keliu.
* Lygmenų poros
* ir X 000 000 X (jų eilės tvarka)
Ar tai susiję su aštuongubo kelio nesusivedimu: kodėl ženklų savybių žmogiškasis trejybės ratas yra pirmi trys? tuo tarpu 8-gubo kelio antrojojė pusėje?
Antrinėmis sandaromis atkuriamas Dievo troškimas sąlygose
* Mylintis (betgi mylintis yra sąlygose ar už sąlygų?) ir besąlygiškas <=> sąlygose yra ramus, užtikrintas, savarankiškas
* Laipsnynas išsako kaip įsivaizduojame Dievą - jo troškimą - už sąlygų.
In life its given the values-questions framework, it is natural through the question to maintain a distinction between unconditional self and conditional self and that defines the context. All manner of cognitive activity is driven by these 8 questions. Self=value. Also generate the step-in step-out dynamics.
* Klausimų pagrindas: kodėl vertybė neatitinka nežinojimo? Nesutampa, nepakankamas, ar žinojimo nesilaiko.
* Iš kur kyla klausimai? Iš vertybių nepakankamumo.
* Tėve mūsų - "mūsų" apverčia, išverčia visuomenę-pasaulį, kad remtųsi širdimi.
Nevalgymas gėrio ir blogio pažinimo medžio vaisių - nesivadovauti žinojimu (4-6), vadovautis žinojimu (1-3)
Sieti su kertine vertybe: Big 5 model for personality: extraversion (rewards), agreeableness (collaboration), conscientiousness (long term goals), neuroticism (sensitivity to emotions), openness to experience (look for novelty abstractly, intellectually)
3 laipsnynai savaip susieja įsijautimo trejybę ir atsitokėjimo trejybę. Įsijautimu priimame santvarką, o atsitokėjimu nustatome santvarkos ribą.
* Poreikiai - įsijaučiame trejybės ratu. Atsitokėjame priešingybe (tiesa).
* Abejonės - įsijaučiame trejybės ratu. Atsitokėjame išore (asmeniu, daiktu, eiga).
* Lūkesčiai (matematikos įrodymo būdai)
Kertinės vertybės iškyla žmogui atsakant į klausimą Kodėl reikėtų veikti? Tai leidžia ištirti kaip apibrėžti įvairiausias kertines vertybes, kaip pagrįsti dorovės galimybėmis.
Aštuongubas kelias sieja sąmonę ir pasąmonę, nežinojimą ir žinojimą, nulybę ir vienybę: Nullsome - negation of levels of foursome - is about not-knowing. Onesome (everything) is about knowing. Knowing is a negation of the nullsome. Vienybė ir nulybės žinojimas.
Aštuongubas kelias sieja du ketverybės atvaizdus, skirtingų nulybių. Pirmas atvaizdas idealisto - neigia Ar ir taip pat vienybės atvaizdus, tad grindžia padalinimus, atvaizdus, aplinkybes. Antras atvaizdas materialisto - neigia Kodėl ir taip pat nulybės atvaizus, tad grindžia pagrindimą, įvardijimą, pasakojimą.
>>bgcolor=#FFE6E6<<
Renku vertybes:
* Domantas Vildžiūnas. Garbė.
* Jonas. Išsilaikyti savimi.
* Dovid Katz. Fighting for what I strongly believe is true and leaving a record of my arguments. Does God have any interest in our daily lives? How did the survivors see the Holocaust?
* Thomas Gajdosik. Awareness that I am loved by God, where this love is the gift and key to all of reality. Everything I do and receive, I receive through this love.
* Evaldas Balčiūnas. Baimė
* Gediminas Zokaitis. Žmoniškumas.
* Gražina Zokaitienė. Orumas.
* Mindaugas Miselis. Laisvė. Kiekvienas laisvas daryti kas jam priimtina.
* Algimantas Gurevičius. Gyvenk pats ir leisk kitiems.
* Eva Lepik. (Tartu, Estonia) Love - make me one with everything.
* Laura Moturaitė. Sąžiningumas.
* Tonn Kukk. Happiness.
* Justina Pajus. Meilė. Dėmesys, pagarba, pagalba kitam.
* Rabbi Feffer. To glue to God. To study the Torah, which brings us closer to God, even closer than prayer. This is the Litvak way. To fulfill the vision that God wants for us.
* Ave Mets. Harmony - of humans among each other and with nature. (Too lazy to fight and loves nature.) Why do politicians seem not to live in the same world as other people?
* Tatsiana from Minsk, Belarus. To be kind. Is there a second life after death?
* Eglė Šironaitė. Sąmojingumas.
* Jonas Skačkauskas. Kaip iš dangaus krenta lašai? Kaip iš vandens iškyla vandens molekulė?
* Reyhan Alhas. Equality. Fairness for all. Why me?
* Terry Bristol. How do you explain the success of science and yet see it as limited?
* Valentina Trombetta. Is it possible to have interactions between humans and robots?
* Elena Kocai. Kad dukrai būtų gerai. Ką daryti, kad mūsų aplinkoje viskas būtų gerai?
* Elena Kocai. Pilnavertis gyvenimas. Kodėl taip elgiamės?
* Yuhan Sohrab-Dinshaw Vevaina. Don't compromise anybody else's individual dignity.
* Francisco Sierra Gutierrez. Love. To be felt and to be loved. Is the model of eight functional specialties in Bernard Lonargen's Method in Theology useful for cultural studies and human studies?
* Dangis Gudelis. Tikėjimas Dievu. Kokia yra Dievo valia? Kaip sprendimus priimti? Kaip priimti kolektyvinius sprendimus, kurie atitiktų bendrąjį gėrį?
* Dainius Pauža. Laimė pasiekus džiaugsmą. Kodėl mes galvojame, kad mylime širdimi?
* Aistė Urbonienė. Semiotika, komunikacija. Koks mano vaidmuo?
* Habib Baghirov. Self-development. What will society look like when people's intelligence is dramatically boosted?
* Greg Moss. Agape. To love the other without regard for yourself.
* Leo Luks. Do what you want to do.
* Vilija Vincevičienė. Meilė ir orumas.
* Skirmantė Naglytė. Tikėti žmogumi ir pasitikėti. Ar vis dėl to mes patys kuriame savo gyvenimą, ar kas už mūsų jį sukuria?
* Algimantas Černiauskas. Atradimo džiaugsmas.
* Kaspar K. Growth of understanding. Has civilization collapsed already?
* Elisa Galasso. Freedom, being able to accept my choice. What is a stranger?
* Petr Tureček. Pleasure - the only thing I'm able to enjoy. Why is there something instead of nothing?
* Karim Baraghithm. Not to see the world in black and white. What is the concept of information or cultural evolution, that can give us predictive power similar to genetic information?
* [[Tomas Kačerauskas]]. Kritiškai ir savikritiškai mąstyti. Kas yra metakomunikacija? Kokiais būdais įmanoma kalbėti apie komunikaciją? Kokie kalbėjimo apie komunikaciją bruožai? Ankščiau: Kas yra komunikacija? Kokios komunikacijos reikia žmogaus buvimui? Kaip komunikacija lemia mūsų egzistenciją?
** Atidus mąstymas, rūpestingas mąstymas, blaivus mąstymas - critical thinking?
* Aistė Diržytė. Atjauta. Kaip Lietuvoje ugdyti gimnazistų ir universitetų studentų atjautą?
** Aistė paminėjo: Marshall Rosenberg, [[https://en.wikipedia.org/wiki/Nonviolent_Communication | Nonviolent communication]] - Compassionate communication.
* Aušra Žemienė. Gyventi prasmingai. Koks žmogaus vaidmuo?
* Aistė Ptakauskė. Kūrybiškumas. Kaip kūrybiškumas tampa būtina išgyvenimo sąlyga?
* Jolita Šliogerienė. Žodžio galia.
* Vytis Valatka. Kaip neprarasti tikėjimo ribinėse situacijose?
* Remigijus Venckus. Meno kūryba. Kas ir kur ir kaip?
* Viktorija. Kokia viso gyvenimo prasmė?
Matematikos modeliavimo katedroje
* Teresė Leonavičienė. Žmogiškumas, žmoniški santykiai. Kokia mano gyvenimo prasmė? Kokia mano paskirtis, ką turiu atlikti gyvenime?
* Leonardas Lapašinskas. Ar būsiu išgelbėtas?
* Thomas Gajdosik. Gyventi iš Dievo. How to overcome my shortcomings to do what I should do? Jo gyvenimo užmojis: Grow as a person. Ankščiau: How should I organize my life in a way that I will follow? Think and pray about it. How honest am I to myself?
* Onute Gaidamavičiūtė. Meilė visiems žmonėms be išskaičiavimo. Kiek gyvenime derėtų remtis nuojauta, o kiek - protu?
* Rimvydas Krasauskas. Gyventi paskirtimi. Kokia mano paskirtis?
* Eugenijus Paliokas. Grožis. Meilė. Kodėl kažkas neleidžia skelbti esminius dalykus?
* Algirdas Šukys. Kaip įtikinti pasaulį, kad Vakarų pasaulis eina ne tuo keliu?
* Ingrida: Kas yra žmogaus laisva valia ir Dievo valia, kaip tai reiškiasi ir kuom tai skiriasi? Ar dar yra kokių valių?
* Albinas Plėšnys. Kaip suprasti Aristotelio indukciją? Ar sutampa gramatica speculativa (konceptas, daiktas, vardas) ir semantinė teorija. John Mill "System of Logic" vardų teoriją iškreipė? Analogija, indukcija ir vardų teorija.
* Indrė Gajdosikienė. Kad atitiktų tai ką mąstau su tai ką darau. Kaip save rimtai traktuoti? How to treat myself seriously?
* Justas Nugaras. Stabilumas - tvirtas pagrindas. Kaip būti laimingam?
* Tadas Jonaitis. Besąlygiška Dievo meilė žmonėm. Ar mūsų išsivaikščiojimas susijęs su meile sau, su pykčiu kitų atžvilgiu, ir nepagarba palaikams ir kitų skausmui?
* Audra Girijotė. Jautrumas. Juo rasi būdą, kaip teisingai elgtis arba nebus tos žalos, kurią sistema gali padaryti. Kaip elgtis, kad būtų jautrumo daugiau, o visuotinės kančios mažiau?
* Nerijus Stasiulis. Teorijos ir praktikos vienovė. Suprasti "gerąją naujieną" - filosofijos pagrindinę žinią. Koks filosofijos ir kultūros posūkis reikalingas mūsų laikais? (apie kurį kalbėjo Vitgenšteinas ir Heidegeris) http://gimimasbesmurto.blogspot.lt
* Jonas Čiurlionis. Meilė, tapimas vertu jos mokslui, kaip kad Sokratas pasakoja Platono Puotoje. Kaip tobulėti meilės keliu?
* Rytė Žiūrienė. Meilė. Savęs atidavimas kitam.
* Evaldas Palskys. Meilė kitam (Prema). Kaip pamilti?
* Rugilė Taujotaitė. Atjauta. Kokiu būdu žmonių širdis atverti bendrijai ir atjautai gyvūnams?
* Saulius. Darna. Koks gyvenimo tikslas?
* Kazimieras Seibutis. Humilitas.
* Žmoniškumas. Kaip padaryti, kad velnias į prarają nestumtų?
* Reda Paškauskaitė. Saviraiška. Kaip žinoti, kad elgiesi teisingai/teigiamai?
* Mindaugas Česlikauskas. Būti savimi. Kaip suvaldyti ego?
* [[Mindaugas Rūkas]]. Pažinti koks Dievo planas Inos ir Mindaugo santuokai?
* Sigita Dudienė. Kaip jungiasi skirtybės?
* Jūratė. Laisvė, kai tu gali valdyti savo jausmus ir protą užtat valdyti visą savo gyvenimą. Pasakojo, kaip jai keitėsi laisvės sąvoka. Pasakojo sėkmės schemą: 1) pradinė galimybė, 2) elgsena (mąstomas modelis), 3) ryšys su savimi/Dievu (pakeisti modelį)
* Justina Kaminskaitė. Kūrybos turiningumas kylantis iš ryšio per mane. Kas aš esu? Kaip pereiti iš taisyklių režimo į tų pačių apribojimų laikymasis iš meilės?
* Algimantas Klimas. Gyvenimas su šeima. Kaip parodyti gyvenimo kelią savo šeimai, savo vaikams?
* Vita Marytė Janušauskienė. Nenusižengti savo principams/vertybėms. Kaip išlikti ištikimam savo vertybėms, kai situacija verčia elgtis kitaip..? Kaip gyventi, kad po savęs paliktum jei ne geriau, tai bent ne blogiau, nei radai..?
* Bill Pahl. Joy in life. Is there an after life?
* Sesė Agnė. Dievo baimė - suprasti, kad Dievas yra DIEVAS ir mes tokie mazi niekniekiai. Mes turime jam duoti viską kas mes esame ir gyventi kaip Jis mums liepė, tai teisingumas. Bet irgi, tai negali būti atskirta nuo maldingumo - supratimo, kad Dievas yra mūsų Tėtis ir jis mus myli, ir mes NORIME jam tarnauti, kadangi suprantame, kad esame jo sūnūs ir dukros. Kodėl daugybei žmonių nerūpi, kad Jėzus Kristus mus mylėjo iki mirties, mums parodant tokią didelę meilę? :o((( Kaip liudna!
* [[Andrej Ščelkun]]. Pusiausvyra. Bet kurioje situacijoje, emocijoje, reaguoti tinkamai, nepasiduoti tom emocijom.
** Kaip tinkamiausiai meniškai vaizduoti garsą?
** Kaip teigiamai veikti žmogų?
** Ar susiję garso bangos su elektromagnetinėmis bangomis?
** Kaip garso bangos gali paveikti žmogų? (Iš pradžių buvo Žodis)
** Kokiu algoritmu galima susieti skirtingus klausimus?
** Iš kur viskas kyla? Nuo pačių pradžių, kaip viskas atsirado?
** Ar tikėjimas yra energija kažkokia?
** (Ar čia Andrejaus klausimai?) Iš kur galim mylėti žmogų? Ir kas tą įtakoja? Kaip ir kodėl jis sugeba mylėti? Kam jam to reikia? Ar laiko neatsuksi? Tu turėsi tik vieną pasirinkimą? Išminties paieškos.
* Ieva Vaitkevičiūtė. Gyventi prasmingai. Ar Dievas gali jaustis vienišu, jaučia vienatvę?
* Rūta Jakštonienė. Būčiau šalia artimų žmonių.
** Kaip reikia užauginti tikrumą?
** Iš kur ateina kūrybinis pradas?
** Kas verčia žmogų vaizduoti savo išgyvenimus? Rinks pavyzdžius.
* Žydrūnė Jonušienė. Tikėjimas.
* Virgilijus Burba. Jausmas. Kodėl aš Dievo ieškau protu? Ar savo namuose galiu rasti Jo namus? Kaip man gamtoje ir gyvenime įžvelgti tą gerumą, kurį Dievas įžvelgė kurdamas pasaulį?
* Giedrė Burbienė. Ištikimybė. Ar šventųjų relikvijos galia priklauso nuo to kiek žmogus tiki?
* [[Remigijus Treigys]]. Tikėjimas, kuris mus daro tikrais, pavyzdžiui, kūryboje. (Tarkovoskio filme Nostalgija tikinčiosios sako, kad gali klūpėti, nes turi tikėjimo.)
** Ar tikėjimas yra mūsų, yra tikrumas, kad taip, o ne kitaip?
** Kaip atsirasti toje teisingoje vietoje, teisingu laiku kur brandintų teisingi klausimai?
** Ar tikėjimas gali įsikūnyti, materializuoti? Kūrybos energija turi siuntėją, kurinys, tai antena, vyksta energijos ping-pongas.
** Kodėl mes dabar esame čia?
** Kodėl vyksta taip, o ne kitaip?
* Antanas Garjonas
* Tomas Kiauka. Prasmė - jausmas, kuris leidžia gerai jaustis. Kaip atsiranda sąvokos ar žodžio "Dievo" reikšmė? Ir kaip dėl to susikalbame? Iš ko kyla klausimai?
* Danas Andriulionis. Siekti tobulumo per darbą. Kaip pasiekti tobulumą tapybos darbe? ir savo gyvenime?
* Alvydas Klimas. Sąžiningumas sau ir kitiems. Kas lemia studentų elgesį? Rengs apklausą.
* Vakaris Bernotas. Pažinimas. Bendravimas, pakantumas susieti su pažinimu, jisai nesavatikslis, gera dalintis, gera sugebėti priimti pasaulį, koks jisai yra. Gebėjimas užduoti teisingus klausimus. Klausimas jau yra atsakymas. Kas aš esu?
* Simona Pielikytė. Sąžiningumas prieš save. Kaip pajusti tvirtumą bet kokiose aplinkybėse ir atpažinti teisingą, kitų neprimestą gyvenimo kelią? Kaip sukurti neutraliausią aplinką; per neutralumo būseną save girdėti; pačiam skleisti vibracijas.
* Saulius Jusionis. Kaip šviesti žmones, kad jie nebūtų buki?
* Rita Skirpstaitė: Būti kuo geriau kiekviena akimirka
* Gintarė Lygnugarytė. Ar yra Dievas?
* Ana Alfimova. Dėmesys žmonėms: jeigu visiems gerai, tai ir man bus gerai.
* Jevgenija Škaliova. Tiesa - nemeluoti sau. Ką galėčiau palikti kitiem žmonėm prasmingo? Domisi kūrybiniais tyrimais, fotografija.
* Patricija. Kam viskas sukurta?
* Vitalijus Denisovas. Pilnumas, perfekcionizmas.
** Ar jauduliai yra pastovi būsena?
* Gediminas Gricius. Kasdien ką nors naujo sužinoti.
** Kaip vidinę jausminę būseną pamatuoti kūno rodikliais?
* Dominykas Raila. Pažinimas.
* Donatas Jakubėlis. Gerovė.
* Audronė Anušauskienė. Veikti vis plačiau. Kaip pasiekti, kad žmonės labiau tikėtų?
* Zenonas Anušauskas. Kūrybinė talka. Kaip įveikti alkoholizmą Lietuvoje ir kaip suveiks naujasis įstatymas dėl neblaivaus vairavimo? Kaip sujungti žmonių protus ir atmintis, kad kartu dirbtų našiau, kaip atskirai?
* Danutė Vervečkienė. Pragmatiškas tarnavimas. Kaip dirbti su vaikais mūsų kaime?
* Irena Linkevičienė. Tikėjimas į Dievą ir šeimą. Kodėl žmonės yra tokie žiaurūs ir vienas kitam nepadeda?
* Algirdas Judickas. Gyventi dorai. Kaip Lietuvoje atvirai gyventi pagal Biblijos tiesą ir veikti kitus?
* Eimantas Sakavičius. Dirbti sau mielą darbą. Ar yra pomirtinis gyvenimas? Kodėl pasaulis pagrįstas žiaurumu, pavyzdžiui, valgymu?
* Dalia Jusienė. Nuoširdumas. Kaip pritraukti žmones į renginius?
* Violeta Vaitkevičienė. Tarnavimas - būti naudinga. Kodėl žmonės neišeina iš savo namų?
* Petras Ulevičius. Pagarba, karma yra paveldama, jeigu kažkam padarysiu gerą ar blogą, tai gal ir man padarys.
* Nerijus Kisielius. Kam Dievas padeda labiau, tam kuris stoja į kovą prieš blogį, ar tam kuris atsitraukia?
* Erika Švenčionienė. Vaikų dvasinė gerovė. Ką man daryti, kad mano vaiko vertybių sistema sutvirtėtų?
* Gvidas Švenčionis. Kažką gražaus padaryti ir palikti. Kaip mano dukra gyvens?
* Nadiežda Pokštienė. Šiluma, žmogaus atvirumas. Kodėl yra taip sunku sąžiningai gyventi?
** Džiaugtis kiekviena diena.
* Audrijanas Pokštas. Meilė: artimumas, rūpestingumas, jaudinimasis.
* Raimundas Vaitkevičius. Tobulėti. Kaip susirasti darbą, kuris tiktų pagal poreikius? Kaip žinoti, kokia mano veikla būtų vaisingiausia kiekvienu laiku? Kaip tikslingai ir našiai tvarkyti savo laiką? Domisi: struktūrinių lygčių modeliavimo statistika.
* prisiminti šv.Mato bažnyčios kun.Deimantą Jasulaitį
* Jinan Kodapully. To be. How to 'be' without making any attempt? How to hold a question without any conscious attempt to answer?
* Angie Joala. (Tartu) Being connected to the source, as the compass to everything else. Where does complexity come from? How is it that there are simple and complex paths to the same answer?
Bosnijoje
* Tikėjimas - Malcolm Duerod.
* Hui Ka Yu 許家於 (Xu JiaYu) Freedom. Doing what I really want to do and not be determined by others.
* Jonathan Weinberger. Looking behind the wall, getting behind things, getting the bigger picture. Can I get the big image of anything in life the way that my intuition pushes me to?
* Shu-Hong Zhu. How do things become fashionable?
* Pamela McLean. How do we not just remember together but think together?
* Madina. The power of thought on the physical world. https://youtu.be/xxoEdCRINxo
* Dovydas Caturianas. Kokios žmogaus pažinimo ribos? Koks yra religijos ir politikos santykis?
* Aušra: Koks yra amžinas gyvenimas?
VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedroje
* Laima Monginaitė. Kūryba. Kokia mano misija?
* Stanislavas Dadelo. Nebūti išdaviku. Negyventi tik klausimais, be atsakymo. Turėti savo nuomonę ir gerbti kitų nuomonę.
* Jovilė Barevičiūtė. Skaidri ir sąžininga karjera kuri būtų paveiki mūsų socialiniams ir kultūriniams procesams. Kaip darniai ir tvariai suderinti fundamentalias akademines žinias bei intelektualines madas bei inovacijas šiuolaikiniame universitete?
* Edvardas Rimkus. Ar erdvė begalinė ar ne?
* Agnieška Juzefovič. Laisvė.
* Peeter Kase. Jesus, what he would do. How long will the world go on in this bad way. (Tartu katalikų bažnyčioje.)
* Meelis (žmona Birutė Vilniuje). Awakening of all people and all creation. What is this activity of awakening?
* Malcolm Duerod. Sacrificial living. How to revive an economy in debt with a demographic and decreasing population? This is the case for some EU periphery countries or accession candidates like BiH.
* Kaya York. Alleviating suffering. How should I relate to God?
* Ivan Capeller. Equality. How can human society combine a maximum level of equality with a maximum level of freedom?
* Xiaohui Zou. Focus on good educators. How to make people understand each other? Combining computer and human logic.
[[Paulius Mikšta]]
* Vertybė: Kilniaširdiškumas ir gailestis. Kilniaširdiškumą išskiriu dėl to, kad tuo metu būna paneigtas egoizmas ir gerovė sau, tuomet žmogus pastebi kitą žmogų pavyzdžiui kenčiantį ir jo kankynės yra visiškai artimos ir suprantamos, kas žiauriam egoistui yra visiškai svetima, kiti žmonės jam yra lyg nieko nereiškiančios kaukės. Gailesti išskiriu todėl, nes manau, kad žmogus yra tokia būtybė kurios verčiau išvis nebūtu, o pasaulį laikau kančių buveinę, malonumo ir gerovės stokojančią katorga, tam tikrą trukmę kurią reikia iškentėti, paprastai šnekant pasaulis man yra darbas, tarnyba, kažkokia kariuomenė kurią reikia atkentėti, todėl moralės požiuriu manau, kad mes nieko kito negalim padaryti kaip tik vienas kito pagailėti, paguosti, mylėti iš gaileščio ir panašiai.
* Klausimas: Kas yra žiaurumas? Kaip jis atsiranda, kaip jis veikia žmoguje, kaip žiaurus žmogus suvokia aplinką pavyzdžiui kitą žmogų?
* Klausimas: Kas yra genialumas?
[[Ignas Gutauskas]]
* Vertybė: Žmogaus suvokimas, kad jis kaip gyva būtybė yra iš esmės tapatus kitoms gyvoms būtybėms (ypač, kad yra tapatus kitam žmogui bet kokiu atveju).
* Klausimas: Kokios yra žmogaus žiaurumo, blogio šaknys: ar glūdi jis (ir kiek tuomet jo ten glūdi) žmogaus prigimtyje, ar tai mūsų proto klaidų vaisius, ar tai protingumo trūkumo sąlygotas dalykas, ar jis pradeda reikštis dėl aplinkos veiksnių ir t.t. Kodėl mes kenkiame vienas kitam? Kas čia yra didžiausias kaltininkas? Kas yra to pradas? Ar kalbant apie žmonijos ateitį galima turėti vilties, ar būtų teisingiausia žvelgti į ją pesimistiškai?
[[Tadas Snuviškis]]
* Vertybė: Bendrystės ieška pagarba gyvybei, visam, kas yra gyva.
* Klausimas: Kaip "diegti" gyvybės vertybę? Kaip padaryti, kad žmogus būtų laimingas, tobulas, džiaugsmingas ir patenkintas visu kuo, kaip padaryti, kad visiems taip būtų? Ir ne tik žmonėms, bet visai gyvybei, visam pasauliui, tobulos laimės santykyje. Noriu savyje kažką keisti, kurioje srityje man dirbti, gal teoriniame lygmenyje? Gal vadovauti ir telkti? Mano geba teorinė. Taip pat: Kas yra valstybė? ir daugybė kitų klausimų. Įtraukti ko įmanoma daugiau žmonių, nors jų yra skirtingiausių. Taip, kaip yra, man nepatinka. Kaip padaryti, kad būtų gera, žmonės nori ir stengiasi bet jiems nepavyksta.
* Kokiu būdu žmonių skirtingumas išsivysto? Bet visgi susikalbėti įmanoma. Kas grindžia bendrumą?
* Kaip apibrėžti gyvybę?
* Nemėgsta išskirti dalykų, rūpi visuma.
[[Tautvydas Vėželis]]
* Vertybė: Vadovautis nežinojimu: ironija, skeptiškumas, humoras.
** Kaip geismą paversti teigiama energija, o ne neigiama energija?
** Kaip asmeniškai savitai laikytis akistata su viską suprekinančia ir suišteklinančia bevarde galia? Ir rinkti duomenis: Kaip asmeniškai savitai laikomės įvairių galybių akistatoje?
** Ar gali pakist žmogaus ontologinė situacija šioje vakarų civilizacijoje ir civilizacija galėtų įveikti nihilizmą? Nes po nihilizmo diasnotikų - Dostojevskio, Ničės ir Heidegerio - atrodo, kad neįmanoma, kaip kad neįmanoma žmogui peršokti savo šešėlio.
** Tautvydo Vėželio klausimas: Ar yra kaip civilizacijai (ir žmogui) išsigelbėti iš dviejų Heidegerio nurodytų engimų: geschtelle (postatos, stovio) - pavergimo eigos - ir machenschass - visko pavertimo girneliais - iš didžiojo Anonimo kylanti galia, kuri visus esinius, tarp jų ir žmones, suišteklina ir suprekina pajungia.
** Kokia būties prasmė?
*** Tai jam svarbiausias klausimas. Tad sudarys brėžinį savo įvairiausių klausimų.
*** Pamąstys, ką reiškia prasmė, rinks pavyzdžius, nagrinės ir apžvelgs.
** Kaip pakeisti neteisingą burbulo ekonomiką į teisingą sveiką ekonomiką? (Kilus ekonominei krizei, didžiųjų valstybių monetarinė ekonominė politika pagamina tuščius, auksu ar sidabru nepadengtus pinigus.
* Klausimas: Kodėl iš viso kažkas yra o ne priešingai, nieko?
Tautvydo tyrimui:
* Sudaryti brėžinį visų jo klausimų ir ištakų.
* Kokia prasmės klausimo prasmė? Prasmės prasme susiveda atsakymas, panašiai kaip būties būtis atsiveria klausimu. Tai dvi tautologijos, kurių eiga turininga.
* Kaip jisai įvairiai supranta būtį?
* Rinkti prasmės (ir beprasmybės) pavyzdžius.
[[Alanas Petrauskas]] Meilė - kantrybės siekiant meilės.
* Kaip surišti mokyklos matematikos kursą su gilesniais Sielos išgyvenimais, skatinančiais "mąstymą širdimi"?
* Kokios kitos galimos PRASMINGOS veiklos, galinčios mus daugiau "sucementuoti"?
* Kaip vektorių sandaugą susieti su posūkiu?
Žilvinas Beniušis
* Vertybė: Aš esu niekas.
* Klausimas: Kaip ištisai gyventi Dievu?
* Klausimas: Kaip išlaikyti pastovų budrumą? (Nepsis) Kaip atskirti Dievo valią?
* Klausimas: Kaip neįklimpti į nuodėmę? Kaip jos iš anksto išvengti?
* Tiesos šaltinis: Jėzaus malda. ([[http://www.ortodoksas.lt/2015/11/kas-yra-jezaus-malda-kas-yra-jezaus.html | Aprašas]])
Klausimai iš LUNI:
* Kodėl nori įtikti kitam?
* Kodėl vieni žmonės nori, o kiti nenori?
* Kas yra meilės priešingybė?
* Ar galima protu suvokti Dievą?
>>bgcolor=#ECD9EC<<
Examples of the eightfold way include: Buddha's eightfold way, Zermelo-Frankel axioms of set theory, Hare Krishna chant, octave of musical chords. The principles of Kung Fu, as worked out with Steve Bonzak. [Andrius Kulikauskas, 5/00]
Consider the way of flow of MihalyiCzikszentmihalyi.
I looked over my weaknesses and drew up a list of what I want to be mindful of. Over the last three years, every morning after I pray, I go through my list, imagining how throughout my day I could address each item. I do not attempt to force myself to accomplish the things I think up, but rather to make myself aware of the possibility and thereby encourage myself to be flexible and make time for such things. I will call them Andrius' daily mindfulness : Be with God. Foster my conscience. Foster my will power. Foster my stewardship. Be interested in others. Serve others. Support others. Desire to succeed. [10/99, Andrius Kulikauskas]
Garrett Lisi's theory involves 8 types of "charge" (as in weak-hypercharge) which includes 2 for gravity. See [[https://en.wikipedia.org/wiki/Flavour_%28particle_physics%29 | flavors]] and the [[https://en.wikipedia.org/wiki/Standard_Model_%28mathematical_formulation%29 | Standard Model]].
Ray Jackendoff - [[https://www.youtube.com/watch?v=qA79nDajD28 | Eight kinds of value (9:08)]] - Language, Consciousness, Culture: Essays on Mental Structure
* Affective value: Feels good
* Utility: Good for someone (benefit or cost)
* Resource value: Good to have
* Quality: e.g. a good search engine
* Prowess: Person is good at doing something
* Normative value: Conformance to social norms (moral/ethical, religious, etiquette, custom)
* Personal normative value: X is a good person
* Esteem: Prestige, respect, good reputation
Good of X, good for Y, good at Z. Jisai taip pat mini: [[https://www.giffordlectures.org/lectures/varieties-goodness | George Henrik von Wright: The Varieties of Goodness]]. Palyginti su gėrio kryptimis. Ir palyginti su Terrence Tao sąrašą, ką gali reikšti "gera" matematika.
[[http://cns-alumni.bu.edu/~slehar/McGovern/LeharSummary.html | Steve Lehar: Summary of My Research]] sieja neurologinius "top-down pass" ir "bottom-up pass" keturiais sluoksniais:
* surface brightness level
* polar boundary level
* apolar boundary level
* cooperative level
Palyginti su [[https://en.wikipedia.org/wiki/Rokeach_Value_Survey | Rokeach value survey]] 18 terminal values, 18 instrumental values.
[[http://marktwainstudies.com/the-apocryphal-twain-the-two-most-important-days-of-your-life/ | Apocryphal Mark Twain.]] "The two most important days of your life are the day you were born and the day you find out why."
>>bgcolor=#FFECC0<<
Ieškok manęs visose vertybėse, aš jose glūdžiu, juk tai mano meilės atspindžiai, tai jos pilnatvė, tad ieškok, kokia meilė įvairi ir kaip ji viską sieja. Suprasi ir savo meilę Ievai.
Atsiverk man ir suprasi aštuongubį kelią, kaip įvairiai gali manęs ieškoti ir mane rasti, juk tavyje išvystau tarpą, tad esu tavo gelmėse (trejybės ratu) ir už tavęs (trejybės ryšiais), tiek kartu su tavimi, paskirais trejybės nariais, tiek atskirai nuo tavęs, trejybės visuma.
2014.05.21 Ieškok, kaip vertybės įvairiausiai ieško manęs, padaro mane prieinamą, dangaus karalystėje bendraujantį, pasireiškiantį šviesuolių bendryste, kaip tu sakai, vis kitaip sutampantį su žmogumi, taip kad viskas gali naujai išsivesti iš paskiro žmogaus, galima jį visapusiškai atjausti, jis gyvena ir mes juo visi gyvename amžinai, taip kad visais esame viena.
2014.06.05 Atsiverk man ir suprasi aštuongubą kelią, kaip įvairiai gali manęs ieškoti ir mane rasti, juk tavyje išvystau tarpą, tad esu tavo gelmėse (trejybės ratu) ir už tavęs (trejybės ryšiais), tiek kartu su tavimi paskirais trejybės nariais, tiek atskirai nuo tavęs, trejybės visuma.
2014.07.08 Tu ieškok esmės visakame, kaip ir ieškai. Tai mano pradas šiame jūsų pasaulyje, tad iškylu iš kiekvienos kertinės vertybės, tad ieškok, kaip kas įvyksta.
2014.07.09 Ieškok manęs kiekvienoje vertybėje, kaip visais atvejais išlieku, kaip viską suvedu, kaip suveikia visko savybės, nulybės ir vienybės atvaizdai ir mane suprasi, kaip jumis gyvuoju, ką reiškia gyvenimas ir amžinas gyvenimas.
2014.12.03 Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.
>><<
2019 vasario 12 d., 18:54
atliko -
Pakeistos 38-41 eilutės iš
* Palaiminti - laimingi - lūkesčiai patenkinti - kuriems kaip tiki, taip bus.
Dievas ir viskas
į:
Dievas, viskas ir meilė (jo kertinė vertybė)
Pakeistos 42-78 eilutės iš
Pasikartojančioje veikloje (pavyzdžiui, važiuojant dviračiu) neteisinga yra tai, kas sužlugdo veiklą; teisinga yra tai
Dievo
Kalbomis kuriame ir giname dėsnių statinius, su jais tapatinamės: poreikių, abejonių, lūkesčių
Geručiai
Dievas sau taiko vertybę (pavyzdžiui
Tobulas Dievas - pakankamas Dievas - besąlygiška meilė - galima mylėti ir pakankamą Dievą.
Benoit manė, kad Dievo kertinė vertybė yra būtis.
Duona, nužengusi iš dangaus... Atsisakymas savęs, savęs paneigimas, tai yra Dievo ženklas mumyse
Dievas, kurį girdžiu
Mąstyk
vienas Dievas: tobulai mylintis Dievas ir pakankamai mylintis Dievas
Tėve mūsų (ir kitos Aštuongubio kelio atmainos): verčiau tu mąstai negu aš mąstau... trejybe (nusistatyti - vykdyti - permąstyti) esame viena... o jos atvaizdu (būti, veikti, mąstyti) esame viena jeigu jį grindžiame Dievu, ne savimi, tai yra, jeigu grindžiame ko plačiau. Panašiai, gal lūkesčiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš pastovumo paieškos kylantys vienis, visybė, daugis). Abejonės remiasi į trejybės atvaizdą (iš tiesumo kylantys daiktas
trokštame - Dievas mumyse
Pasikartojantis Dievas, tai gerumas. Muzika galiu išreikšti tyla ir laike pasikartojančia tyla. Kūrinio pradžioje ir pabaigoje turi būti tyla. Muzika vyksta laike
Aštuongubas kelias susidaro iš keturių apimčių ir jų papildinių, užtat mūsų protas jo viso neapima. O Dievą išreiškia nulinis požiūris Viskas ir taip pat septintas požiūris Nieko papildinys.
į:
* Dievo esmė (meilė) yra kada jisai trokšta būtent visko. Visi kiti troškimai tik dalinai išsako Dievą. Tad šaltasis (savarankiškas) Dievas nėra jo esmė, o būtent jo šiluma yra jo esmė.
* Dievas sau taiko vertybę (pavyzdžiui, gyventi tiesa) vienaip, o žmogus sau, visai kitaip.
* Tobulas Dievas - pakankamas Dievas - besąlygiška meilė - galima mylėti ir pakankamą Dievą.
* Benoit manė, kad Dievo kertinė vertybė yra būtis.
* vienas Dievas: tobulai mylintis Dievas ir pakankamai mylintis Dievas
Kalbos
* Kalbos išsako, kaip iškyla sąvokos, kaip jos apibrėžiamos ar įvardijamos ar įgyvendinamos. Jos iškyla taip, kaip man iškilo Dievas, kaip mums iškyla mūsų kertinės vertybės.
* Kalbomis kuriame ir giname dėsnių statinius, su jais tapatinamės: poreikių, abejonių, lūkesčių ir vertybių ir būdų, kaip atsiliepiame, kaip susitvarkome.
Pasikartojanti veikla
* Pasikartojančioje veikloje (pavyzdžiui, važiuojant dviračiu) neteisinga yra tai, kas sužlugdo veiklą; teisinga yra tai, kas palaiko veiklą; o papildomai yra galimybė išplėsti veiklą, susieti su kitom veiklom ir esamos veiklos pagrindu kurti visai naujas veiklas, pavyzdžiui, dūkti dviračiu.
Septintas laipsnis
* Geručiai, skurdžiadvasiai tiki pakankamą Dievą.
* Duona, nužengusi iš dangaus... Atsisakymas savęs, savęs paneigimas, tai yra Dievo ženklas mumyse. Dievą teisingai vaizduojame savęs atsisakymu, tai jo tikrasis įvaizdis.
Ryšys su Dievu
* trokštame - Dievas mumyse (sutampame). netrokštame - Dievas už mūsų (nesutampame)
* Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.
* Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.
Aštuongubas kelias
* Tėve mūsų (ir kitos Aštuongubio kelio atmainos): verčiau tu mąstai negu aš mąstau... trejybe (nusistatyti - vykdyti - permąstyti) esame viena... o jos atvaizdu (būti, veikti, mąstyti) esame viena jeigu jį grindžiame Dievu, ne savimi, tai yra, jeigu grindžiame ko plačiau. Panašiai, gal lūkesčiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš pastovumo paieškos kylantys vienis, visybė, daugis). Abejonės remiasi į trejybės atvaizdą (iš tiesumo kylantys daiktas, eiga, asmuo). Poreikiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš akivaizdumo kylantys būtinas, tikras, galimas).
* Aštuongubas kelias susidaro iš keturių apimčių ir jų papildinių, užtat mūsų protas jo viso neapima. O Dievą išreiškia nulinis požiūris Viskas ir taip pat septintas požiūris Nieko papildinys.
* Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
Dievas ir gerumas
* Pasikartojantis Dievas, tai gerumas. Muziką galiu išreikšti tyla ir laike pasikartojančia tyla. Kūrinio pradžioje ir pabaigoje turi būti tyla. Muzika vyksta laike.
* Dievas sau taiko vertybę (pavyzdžiui, gyventi tiesa) vienaip, o žmogus sau, visai kitaip.
* Tobulas Dievas - pakankamas Dievas - besąlygiška meilė - galima mylėti ir pakankamą Dievą.
* Benoit manė, kad Dievo kertinė vertybė yra būtis.
* vienas Dievas: tobulai mylintis Dievas ir pakankamai mylintis Dievas
Kalbos
* Kalbos išsako, kaip iškyla sąvokos, kaip jos apibrėžiamos ar įvardijamos ar įgyvendinamos. Jos iškyla taip, kaip man iškilo Dievas, kaip mums iškyla mūsų kertinės vertybės.
* Kalbomis kuriame ir giname dėsnių statinius, su jais tapatinamės: poreikių, abejonių, lūkesčių ir vertybių ir būdų, kaip atsiliepiame, kaip susitvarkome.
Pasikartojanti veikla
* Pasikartojančioje veikloje (pavyzdžiui, važiuojant dviračiu) neteisinga yra tai, kas sužlugdo veiklą; teisinga yra tai, kas palaiko veiklą; o papildomai yra galimybė išplėsti veiklą, susieti su kitom veiklom ir esamos veiklos pagrindu kurti visai naujas veiklas, pavyzdžiui, dūkti dviračiu.
Septintas laipsnis
* Geručiai, skurdžiadvasiai tiki pakankamą Dievą.
* Duona, nužengusi iš dangaus... Atsisakymas savęs, savęs paneigimas, tai yra Dievo ženklas mumyse. Dievą teisingai vaizduojame savęs atsisakymu, tai jo tikrasis įvaizdis.
Ryšys su Dievu
* trokštame - Dievas mumyse (sutampame). netrokštame - Dievas už mūsų (nesutampame)
* Dievas, kurį girdžiu, tai Dievo balsas, bet tai ne Dievas, tai tik jo balsas, kiek įstengiu jį suprasti. Dievas atitinka savo balsą tiek, kiek juo pasikliauju, ir tiek, kiek jisai nėra žiaurus. Bet aš turiu ne Dievo balso klausytis, o Dievo, esančio už jo balso. Tad tokiu atveju visada iškyla kuklumas, jog ieškau ryšio su tuo, kas už manęs. Kada neišsipildo Dievo tvirtinimai, tai gal dėl to, kad supainiojau Dievo balsą su Dievu. Nežinau.
* Mąstyk, kaip siekiu savęs, aš už tavęs ir tavo gelmėse, kai tu esi tam sąlygos, mano sutapimo su savimi, esi mano savasties riba, kuria išryškėju, kuria vyksta amžinas gyvenimas. Suvok trejybę mano akimis, esančio už tavęs - buvimas, veikimas, mąstymas - tai manasis suvokimas, susivokimas, suvoktumas - o trejybė tavo akimis - nusistatyti, vykdyti, permąstyti, tai jos poslinkius išgyvenu tavo gelmėse. Taip aplinkybės atitinka ir žymi būtent trejybės poslinkius. Būtent poslinkiais vyksta suvokimas.
Aštuongubas kelias
* Tėve mūsų (ir kitos Aštuongubio kelio atmainos): verčiau tu mąstai negu aš mąstau... trejybe (nusistatyti - vykdyti - permąstyti) esame viena... o jos atvaizdu (būti, veikti, mąstyti) esame viena jeigu jį grindžiame Dievu, ne savimi, tai yra, jeigu grindžiame ko plačiau. Panašiai, gal lūkesčiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš pastovumo paieškos kylantys vienis, visybė, daugis). Abejonės remiasi į trejybės atvaizdą (iš tiesumo kylantys daiktas, eiga, asmuo). Poreikiai remiasi į trejybės atvaizdą (iš akivaizdumo kylantys būtinas, tikras, galimas).
* Aštuongubas kelias susidaro iš keturių apimčių ir jų papildinių, užtat mūsų protas jo viso neapima. O Dievą išreiškia nulinis požiūris Viskas ir taip pat septintas požiūris Nieko papildinys.
* Aštuongubas kelias išreiškia atvaizdus kaip šešis skirtumus tarp nulybės ir vienybės, tuo pačiu prideda nulybę (nulinį požiūrį) ir vienybę (septintą požiūrį).
Dievas ir gerumas
* Pasikartojantis Dievas, tai gerumas. Muziką galiu išreikšti tyla ir laike pasikartojančia tyla. Kūrinio pradžioje ir pabaigoje turi būti tyla. Muzika vyksta laike.
Pridėtos 72-74 eilutės:
* Tiesos atsiskleidimas yra švietimas, einantis iš žinojimo į nežinojimą. Tai išreiškia dangaus karalystę, tai galimybės skurdžiadvasiui, pakopos daliniam žinojimui. Tiesos atsiskleidimas vyksta santvarkoje. Užtat yra keturi santykiai tarp širdies ir pasaulio tiesų. Tiesa tad išverčia gvildenimą.
Pakeista 80 eilutė iš:
į: