Vienumo sąlygos

Gyvenimo lygties lygmenys

• Koks vienumas pasireiškia paskirose dorovės atsiskleidimo pakopose?

• Kaip suderinti gyvenimą visais ir gyvenimą savimi?

• The AlgebraOfDistinguishability, of equality and nonequality, is what allows us to fix what is defined. How can we ground Definition in an AlgebraOfDistinguishability? What Definitions result? Are Equality and Distinguishability two different outlooks simply separated by Not, but otherwise inversions?

• Ar susitapatiname su siauresne apimtimi (išore, atsakymu, gyvenimu) ar platesne (vidumi, klausimu, amžinu gyvenimu)?
• Ką išgyvena Dievas mumyse (Aš) ir Dievas už mūsų (Tu)?
• Kaip Dievo mumyse ir Dievo už mūsų išgyvenimai susiję?
• Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku?

• Note that the definition of equality keeps changing, keeps getting reinterpreted, as we consider anew what it means for the one who has gone beyond to be with the one who has not. What does this mean for understanding, how does it arise from definition?

• Kaip vienumas iškyla laipsnyne?
• Kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?
• Kaip vieningai mąstyti apie šešis atvaizdus?
• Kaip mes galime rinktis? Kaip keičiasi vienumas?

• Kaip klausimai (ir visaregis, pakildamas virš manęs ir Dievo) atskiria (Dievą ir mane) o atsakymai (Dievas išeidamas už savęs) jungia?
• Ar susitapatiname su siauresne apimtimi (išore, atsakymu, gyvenimu) ar platesne (vidumi, klausimu, amžinu gyvenimu)?

• Ką išgyvena Dievas mumyse (aš) ir Dievas už mūsų (tu)? Kaip jų išgyvenimai susiję? Kaip tampame viena pasiklydusiu vaiku? - Pripažinti, kad Dievas neprivalomas, juo galim vadovautis (geltonasis Tu) ar nesivadovauti (mėlynasis Kitas), teigiamu ar neigiamu įsakymu, sutampame. Tad Dievą suvokti pirmiausia už savęs, už santvarkos, ir tik tada juo gyventi, tad svetimoje santvarkoje, ne savoje. Gyventi svetimu šiame pasaulyje, tad klajokliu, keliauninku, tokiu pagrindu bendrauti su kitais, geltonais ir raudonais, tad gyventi klausimais. Susigaudome, kad esame siųsti ir tai priimame širdingai, tad mūsų teisingi santykiai su Dievu. Vyksta pokalbiai tarp geltono (bendro) ir raudono (paskiro), tarp juodo (Dievo) ir kito (mėlyno). Jėzus dalyvauja abiejuose pokalbiuose, vienur kaip vyresnis raudonajam, kitur kaip jaunesnis, Dievui.
• Brėžiniu apžvelgti visas sandaras išreiškiančias, kaip esame viena, ir permąstyti, kaip iš jų išsiveda gyvenimo kalba.

• Koks ryšys tarp vienumo ir esmės (dvasios sandaros atvaizdų vieningumo)?

• Kaip neapibrėžtumo trejybė grindžia Dievo šokio tris meiles ir tris vienumus?

• Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas?

• How to think of the Representations in a unified way?
• How can there be unity of representations?
• What is the role of equating unity with the original? (for example, love with God)? How is this human, cyclic, threesome-creating?

• Kaip apibrėžti vienumą? Kaip tai susiję su asmenimis? Kaip esame viena ar neviena? sutampame su Dievu ir kitais? Kaip mums būti viena? Kaip man elgtis, bendrauti, mokyti puoselėjant vienumą su kitais? Koks mano, tarpininko, vaidmuo, kad Dievas ir visi būtumėme viena?
  • Kaip susivienijame Kitu?
  • Kaip kategorijų teorijoje ir matematikoje apskritai įvairiai apibrėžiamas vienumas?
  • Kaip vienybė mus vienija? (Meilė, valia, tobulumas, Dievo valia)
  • Kaip vienumas iškyla laipsnyne?
  • Kaip vieningumo išraišką susieti su poromis, papildymais, pertvarkymais, su vienybės ir nulybės sąsajomis, ir su klausimo bei atsakymo poromis?

• Esame viena Kitu. Kitas yra vieningumo lygmens asmuo. (Esame dvasia Dievu, sandara Manimi, atvaizdas Tavimi, vieningumas Kitu). Kaip susivienijame Kitu?
• Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais.
• Esame viena Dievo sūnumi jungiančiu tobulumą ir tapatumą, teigiamą ir neigiamą įsakymą.
• Dievo ir žmogaus susivedimas, vienumas. Keturiais lygmenimis: Dievo valia, gera valia, išmintis, amžinas gyvenimas.
• Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.

• vienybe sutampa kas santvarkoje ir kas už jos, o tai gyvybės sąlyga

• Kas mums trukdo būti viena?
  • Kodėl nebendrauja su Dievu.

Koks vienumas pasireiškia paskirose dorovės atsiskleidimo pakopose?

Apytakų suvedimas

Išryškinti išdavas:

• Komunikacijos mokyklas, tiesos teorijas.

Kaip ar kuo esame viena?

• Kaip asmuo susijęs su vienumu, su vienumo aplinkybėmis?
• Kame žmogus yra viena ir neviena?
• Koks ryšys tarp vienumo ir susiklausymo, susitelkimo?

Koks gali būti

• sąmonės ir pasąmonės vienumas?
• sąmonių vienumas?
• pasąmonių vienumas?

Viena su savimi, vienas kitu ir visais

• Nubrėžti kaip trys meilės neigia tris vienumus taip kad jos sudaro trejybės ratą.
• Ar "būti viena su" yra tas pats kaip "būti viena su savimi"?

Gyvenimas vienumu

• Ar gyvename vienumu? Ir kuriuo vienumu - Dievo, asmens ar asmenų?
• Ar gyvename visais ar savimi? Ir kaip tą suderinti?

Jėzaus vienumo sąvoka

• Išnagrinėti Jėzaus ilgą maldą Tėvui, kaip jisai suprato jų vienumą.

Kaip ar kuo esame viena?

• Kame žmogus yra viena ir neviena?
• Koks ryšys tarp vienumo ir susiklausymo, susitelkimo?

• Kaip vienumas susijęs su vieniu, visybė, daugiu? Ar jie išreiškia tris vienumus?
• Kaip vienumas susijęs su vienodumu ir matematine lygybe?

Kaip vienumas reiškiasi Dievu?

• Pamąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Kaip jų vienumas yra kartu dvireikšmiškas ir vienareikšmiškas? Ką reiškia, kad juos skiria viskas, betkas, kažkas ar niekas? Kaip tai susiję su kūnu, protu, širdimi ir valia?

• Kuo esame viena?
• Kame žmogus yra viena ir neviena?
• Koks ryšys tarp vienumo ir susiklausymo, susitelkimo?
• Koks ryšys tarp vienumo ir esmės (dvasios sandaros atvaizdų vieningumo)?
• Kaip vienumas susijęs su vieniu, visybė, daugiu? Ar jie išreiškia tris vienumus?

• Kas yra vienumas? Kaip esame viena?
• Kaip viskas susiklauso?
• Kaip viskas susiveda?

• Kaip išsakyti šešis klausimus grindžiančius šešis vienumo pagrindus?
• Kaip šeši vienumo pagrindai suporuoja keturias vienumo sampratas?
• Kaip šeši vienumo pagrindai grindžia klausimus, o keturios vienumo sampratos grindžia atsakymus?

Suprasti vienumo svarbą.

Vienumo sąlygos - gyvenimo lygties lygmenys

Sąmoningumas

• Veiksmas +3 įveda dvireikšmybę ir ją naujai suveda.
• Sąmoningumą išsako požiūrių grandinė
• Sąmoningumą išsako trečias laipsnis, vieningumas
• Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.

Gera širdis

Dievo valia

• Dievo valia yra gėrio krypčių vieningumas, geros valios vieningumas, tad gera širdis.
• Gyvename viena su Dievu gyvendami Dievo valia, jai pajungdami savo valią - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.

Dievo valia - gėrio krypčių vieningumas - geros valios vieningumas - gera širdis

• Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
• Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
• Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.

Atjauta

• Dievo ir žmogaus netroškimai visada sutampa - poreikiai, abejonės, lūkesčiai, vertybės - nes Dievas atjaučia žmogų. Tačiau Dievo valia (Dievas, nulinis požiūris) ir žmogaus valia (gerumas, septintas požiūris) nesutampa nes Dievas yra besąlygiškas, o žmogus yra sąlygiškas. Tačiau visgi jiedu gali būti visiškai vieningi.

Atvirumas santykiams

Dvejybė: Atvirumas santykiams

• Atvirumas yra Pradžia-turinys (Alfa), o santykiai yra Pabaiga-raiška (Omega).
• Santykiai yra paskirų, nepriklausomų valių suvedimas.
• Atvirumas santykiams yra pagrindas kuriuo viskas yra viena. Tai vienumo galimybė. (D: 2020.09.17)
• Objektas - Dievas - atvirumas santykiams. Santykiai su juo: savastis (tapatybės morfizmas), kiti objektai (jų santykiai su Dievu) ir santykiai (jie neskiria objektų, savęs ir kitų).

Antrinės sandaros

• Vienumą išsako atvaizdai, nes išreiškia visumą. Vienumą taip pat išsako aplinkybės, nes išreiškia, kaip dvi aplinkybės susiveda trečia, tad kaip yra dviprasmybė. Vienumą taip pat išreiškia padalinimai, juk jie kartu aprėpia viską. Trys kalbos irgi turėtų išsakyti vienumą. Aplamai, antrinės sandaros išsako sandarumą, kartu ir vienumą.
• Antrinės sandaros yra atjautos, tad lygmenų poros, bene siejančios tapatumo ir skirtingumo galimybes.

Esmė - vieningumas

Esmė yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas

Esmė (širdis) yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.

• Meilė yra besąlygiško Dievo esmė - troškimų (poreikių) vieningumas.
• Tobulumas yra sąlygiško gerumo esmė - tapatumų (dvejonių) vieningumas.
• Valia yra gyvenimo esmė - pasirinkimų (4+2) (Dievo ir žmogaus gerumų) vieningumas.
• Dievo valia yra amžino gyvenimo esmė - 4 troškimų x 2 tapatumų (aštuongubo kelio) vieningumas.

Bendrai paėmus, Kitas yra Dievo esmė. Aš esu Dievo sandara ir Jūs visi esate Mano atvaizdai. O jūsų vieningumas yra Kitas.

• Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).
• Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
• Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
• Esmė yra dvasios vienumas, su kuriuo (savo protu) tapatiname tą dvasią, kaip kad save tapatiname su savo kertine vertybe. Galime būti tapatinti su savo esme.
• Dvasia ir esmė išsako tai, kas yra, o sandara ir atvaizdai išsako tai, ko nėra.
• Kiekvienas naujas požiūris įneša visko esmę ir apibrėžia Dievą kaip tą kuris aprėpia kitus požiūrius ir taipogi save.

Vienumo pagrindų sandaros galimybės

Laipsnynas

• Šeši pertvarkymai - knygos skyrių turiniai
• Laipsnynas išsako santvarką.

Aštuongubas kelias

• Aštuongubas kelias - Vertybės - išplečia laipsnyną nuliniu požiūriu ir septintu požiūriu.
• Vieningumą galima išreikšti vidumi, iš vidaus. Gyvenimu (vieningumu), įvardinti, laipsnynu tiesiogiai pavadinti, ką jis mums reiškia. Arba amžinu gyvenimu (atskyrimu) 4 x 2, aštuongubu keliu.

Aštuonerybė

• Pasirinkimai
  • Rinktis Taip - tai rinktis požiūrį, o rinktis Ne - tai rinktis pavadinimą. Tai atviras ir uždaras langas. Spencer-Brown teorijoje tai būtų laisvas arba pažymėtas laukas. Tad laisvas laukas, arba požiūris, yra kintamasis, o vardas, pažymėtas laukas yra jo vertė. Rinktis taip, ne ne, ne taip, ne - tai įvairios apimtys.
  • Pasirinkimai, rinkimasis yra vienijami tuo asmeniu, kuris renkasi, vadinasi, valia. Kaip valia sietina su santvarka, su jos išore ir vidumi?
  • Rinkimasis - susijęs su požiūriu, nesirinkimas su pavadinimu. Rinktis rinktis - didėjantis laisvumas (atveriantis požiūrį), rinktis nesirinkti - mažėjantis laisvumas. Ar atvirkščiai?
• Gėrio kryptys. Šeši būdai išeiti už savęs. Gera širdis išeina už savęs.

Vienumo jausmas

• Tikimės, kad esame viena. Šis lūkestis žadina skirtinus jausmus.
• Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
• Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
• Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.

Apimties sąvoka leidžia man svarstyti duotybę X, pavyzdžiui, mylėti X arba būti viena su X. Apimtis svarbi vystant logiką, skaičiuotę, kalbą ar santvarką.

I came across the different ways to "be one with X", and I think they give meaning to the expression "be X". For example, to "be one with Nobody" is to "be Nobody". Perhaps there is also some context for the "being one with", but that same context is implicit in "be", I think. In other words, the way to "be X" is to "be one with X".

I just noticed an odd Recursion... being X = being one with being one with being one with X and so on. But this may not be so bizaare, it seems appropriate. And it may relate to that reciprocal recursion that I wrote about.

• If I am one with nobody, then I feel very sad, like Christ on the cross.
• If I am one with somebody (not everybody), then I feel most surprised, and this is romantic love.
• If I am one with anybody (not nobody), then I feel excited, a hyperflexible person in general, engaging and responding.
• If I am one with everybody, then I feel completely content, everything is right.

So these are all the same love, but ....?

Žalia spalva išsakau kaip tą vienumą išgyvename.

Vienumo esmė

Vienumo ištakos

Dievas už visumos

• Dievas yra vienas.
• Gera širdis - gėrio krypčių, geros valios vieningumas
• Nulybė.

Gerumas vienumų vienume

• Šešių vienumo pagrindų vienumas
• Vaizduotė, santvarka šešis atvaizdus sujungia į visumą.
• Gera naujiena - Dievo gerumo ir žmogaus gerumo vienumas

Vienumo raiškos

Pastovumo aplinkybės

• Vienis yra aplinkybė iškylanti kai ieškome pastovumo.
• Visybė yra vienumas visuma, kai nerandame pastovumo atvejo.
• Daugis yra vienumas lygiagretumu, paieškų prielaida.
• Vienis yra aplinkybė susijusi su visybe ir su daugiu. Visi trys savaip išreiškia vienumo savybes: kad tai viena, kad tai apima viską, ir kad tai dėsningumas.

Dievo požiūris: Visuma

• Viskas aprėpia visumą.
• Visko padalinimai dalina visumą.
• Vienybė yra visko padalinimas į vieną požiūrį.
• Bendra galimybe - nuolatinė laisvė gyventi gerumu.
• Viskas, tai plačiausia apimtis.
• Viskas - Dievo sandara

Vienumo būsena, būklė

• Vienumas su savimi - buvimas vienų viena
• Atskirtumas

Asmenų požiūris: Susitapatinimas su apimtimi

• Dorovės pasirinkimus grindžia keturios vienumo sampratos: Visuomenės dalia, Asmenų dalios, Asmenų troškimai, Trokštama visuomenė
• Vienumas su: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo
• Vienumas su išėjimo už savęs pjūviu, pakopa, apimtimi.
• Troškimai - visko atvaizdai
• Viskas turi keturias savybes ir jos atitinka keturias apimtis.

Sąlygų nepaisymas

• Tiesos vienumas - skirtingose apimtyse: viskas, betkas, kažkas, niekas
• Būdo vienumas
• Savybių vienumas
• Laisvumas
• Sąlygų nesilaikymas
• Dvasios plazdenimas

Kito požiūris: Sutelktumas: Ėjimas iš vieno į vieną.

• Tikslingumas
• Išėjimas už savęs
• Sąmoningėjimas
• Meilė - susitelkimas į mylimąjį
• Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu

Sąlygų bendrumas, sutapimas

• Viena su kitu
• Gyvenimas bendru žmogumi - sąmonės vienumas - Dievo Sūnus mumyse - darantis gerą, kurį mes kiekvienas galėtumėme daryti
• Už sąlygų ar sąlygose ar ten ir ten

Esmė, vieningumas

• Esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
• Meilė - Dievo esmė.
• Tobulumas - tapatumų vieningumas.
• Valia - pasirinkimų vieningumas.
• Dievo valia - geros valios, gėrio krypčių vieningumas, gera naujiena (gero Dievo ir gero žmogaus vienumas), gera širdis.
• Dievo valia - Dievo ir žmogaus tikslų vieningumas.
• Dievo valia - aštuongubo kelio vieningumas.
• Požiūris - asmens esmė.
• Bendrystė - bendri rūpesčiai - pasąmonės tinklas - Kito esmė.
• Kertinė vertybė - pasąmonės vienumas.

Trijų valių suderinimas

• Meilės mokslas sieja tris valias.
• Dievo šokio trejybės ratas sieja tris vienumus: vienų vienumas (Tėvas), vieningas asmuo (Sūnus - bendras žmogus), asmenų vienumas (Dvasios plazdenimas, bendrystė).

Meilės požiūris: Dvilypumas papildiniu

• gyvenimo ir amžino gyvenimo bendras palaikymas
• teigiamų ir neigiamų įsakymų vienumas
• Asmens išplėtimas papildiniu
• Suskambėjusio jausmo įamžinimas dorybe
• Požiūris - sąlygiškai vienija atitokėjančią sąmonę ir įtraukiančią pasąmonę.
• Širdies tiesa.

Vidinis sąryšis

• Gyvumas - vienija jautrumą ir atliepiamumą
• Susietumas

Požiūrių požiūris: Požiūrių susiderinimas

• Suvokimo lygmenys: Susikalbėjimas, bendras suvokimas, savęs suvokimas, suvokimas
• Tėvo ir Sūnaus dvilypumas.
• Dvilypumas su savimi, pasąmonės ir sąmonės.
• Bendras reikalas
• Susikalbėjimas - nuodugnus, širdingas bendravimas
• Požiūrių sutapimas - paklydusio vaiko išmintis
• Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus bendrai suvokta Dievo Dvasia

Bendrystės požiūris: Lygmenų sutapatinimas

• Ženklų savybės išreiškia kaip du ketverybės lygmenys gali būti sutapatinami.
• Šeši pokalbiai
• Visų galimybių išgyvenimas
• Dievas troškimu išgyvena žmogaus netroškimą
• Atjauta.

Asmenų požiūris: Susitapatinimas su lygmenimi, su sąlygų visuma, jų apimtimi

Asmenų požiūris: Sutelktumas: Ėjimas iš vieno į vieną.

• Tikslingumas
• Išėjimas už savęs
• Sąmoningėjimas
• Meilė - susitelkimas į mylimąjį
• Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu

Kito požiūris: Lygmens vienumas

• Dorovės pasirinkimus grindžia keturios vienumo sampratos: Visuomenės dalia, Asmenų dalios, Asmenų troškimai, Trokštama visuomenė

Susitapatinimas su lygmenimi, su sąlygų visuma, jų apimtimi

• Vienumas su: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo
• Vienumas su išėjimo už savęs pjūviu, pakopa, apimtimi.
• Troškimai - visko atvaizdai
• Viskas turi keturias savybes ir jos atitinka keturias apimtis.

Vienumo būsena, būklė

• Vienumas su savimi - buvimas vienų viena
• Atskirtumas

Sąlygų bendrumas, sutapimas

• Viena su kitu
• Gyvenimas bendru žmogumi - sąmonės vienumas - Dievo Sūnus mumyse - darantis gerą, kurį mes kiekvienas galėtumėme daryti
• Už sąlygų ar sąlygose ar ten ir ten

Sąlygų nepaisymas

• Tiesos vienumas - skirtingose apimtyse: viskas, betkas, kažkas, niekas
• Būdo vienumas
• Savybių vienumas
• Laisvumas
• Sąlygų nesilaikymas
• Dvasios plazdenimas

Vidinis sąryšis

• Gyvumas - vienija jautrumą ir atliepiamumą
• Susietumas

Vienumo raiškos

Pastovumo aplinkybės

• Vienis yra aplinkybė iškylanti kai ieškome pastovumo.
• Visybė yra vienumas visuma, kai nerandame pastovumo atvejo.
• Daugis yra vienumas lygiagretumu, paieškų prielaida.
• Vienis yra aplinkybė susijusi su visybe ir su daugiu. Visi trys savaip išreiškia vienumo savybes: kad tai viena, kad tai apima viską, ir kad tai dėsningumas.

Sutelktumas: Ėjimas iš vieno į vieną.

Lygmens vienumas

Dvilypumas papildiniu

Požiūrių susiderinimas

Lygmenų sutapatinimas

Visuma

• Viskas aprėpia visumą.
• Visko padalinimai dalina visumą.
• Vienybė yra visko padalinimas į vieną požiūrį.
• Bendra galimybe - nuolatinė laisvė gyventi gerumu.
• Viskas, tai plačiausia apimtis.
• Viskas - Dievo sandara

Šešių vienumo pagrindų vienumas

• Vaizduotė, santvarka šešis atvaizdus sujungia į visumą.
• Gera naujiena - Dievo gerumo ir žmogaus gerumo vienumas

Visų galimybių išgyvenimas

Visuma

• Viskas aprėpia visumą.
• Visko padalinimai dalina visumą.
• Vienybė yra visko padalinimas į vieną požiūrį.
• Bendra galimybe - nuolatinė laisvė gyventi gerumu.
• Viskas, tai plačiausia apimtis.
• Viskas - Dievo sandara

Pastovumo aplinkybės

• Vienis yra aplinkybė iškylanti kai ieškome pastovumo.
• Visybė yra vienumas visuma, kai nerandame pastovumo atvejo.
• Daugis yra vienumas lygiagretumu, paieškų prielaida.
• Vienis yra aplinkybė susijusi su visybe ir su daugiu. Visi trys savaip išreiškia vienumo savybes: kad tai viena, kad tai apima viską, ir kad tai dėsningumas.

Trijų valių suderinimas

• Meilės mokslas sieja tris valias.
• Dievo šokio trejybės ratas sieja tris vienumus: vienų vienumas (Tėvas), vieningas asmuo (Sūnus - bendras žmogus), asmenų vienumas (Dvasios plazdenimas, bendrystė).

Susitapatinimas su lygmenimi, su sąlygų visuma, jų apimtimi

• Vienumas su: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo
• Vienumas su išėjimo už savęs pjūviu, pakopa, apimtimi.
• Troškimai - visko atvaizdai
• Viskas turi keturias savybes ir jos atitinka keturias apimtis.

Lygmenų sutapatinimas

• Ženklų savybės išreiškia kaip du ketverybės lygmenys gali būti sutapatinami.
• Šeši pokalbiai

Šešių vienumo pagrindų vienumas

• Vaizduotė, santvarka šešis atvaizdus sujungia į visumą.
• Gera naujiena - Dievo gerumo ir žmogaus gerumo vienumas

Dvilypumas papildiniu

• gyvenimo ir amžino gyvenimo bendras palaikymas
• teigiamų ir neigiamų įsakymų vienumas
• Asmens išplėtimas papildiniu
• Suskambėjusio jausmo įamžinimas dorybe
• Požiūris - sąlygiškai vienija atitokėjančią sąmonę ir įtraukiančią pasąmonę.
• Širdies tiesa.

Esmė, vieningumas

• Esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
• Meilė - Dievo esmė.
• Tobulumas - tapatumų vieningumas.
• Valia - pasirinkimų vieningumas.
• Dievo valia - geros valios, gėrio krypčių vieningumas, gera naujiena (gero Dievo ir gero žmogaus vienumas), gera širdis.
• Dievo valia - Dievo ir žmogaus tikslų vieningumas.
• Dievo valia - aštuongubo kelio vieningumas.
• Požiūris - asmens esmė.
• Bendrystė - bendri rūpesčiai - pasąmonės tinklas - Kito esmė.
• Kertinė vertybė - pasąmonės vienumas.

Sutelktumas: Ėjimas iš vieno į vieną.

• Tikslingumas
• Išėjimas už savęs
• Sąmoningėjimas
• Meilė - susitelkimas į mylimąjį
• Išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu

• gera širdis - gėrio krypčių, geros valios vieningumas

• Vienybė yra visko padalinimas.

Pastovumo apllinkybės

Sutelktumas

• Ėjimas iš vieno į vieną.

• Sąmoningėjimas
• Vienybė - padalinimai
• Viskas - Dievo sandara
• Troškimai - visko atvaizdai
• Išėjimas už savęs

Vienybė

• Visko padalinimas į vieną požiūrį.
• Viskas, tai plačiausia apimtis.
• Viskas turi keturias savybes ir jos atitinka keturias apimtis.

• požiūrių sutapimas - paklydusio vaiko išmintis
• Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus bendrai suvokta Dievo Dvasia

• susikalbėjimas - nuodugnus, širdingas bendravimas
• sąmoningėjimas

• viskas - Dievo sandara
• troškimai - visko atvaizdai
• išėjimas už savęs

Vienis - visybė - daugis

• Vienis yra aplinkybė susijusi su visybe ir su daugiu. Visi trys savaip išreiškia vienumo savybes: kad tai viena, kad tai apima viską, ir kad tai dėsningumas.

• atjauta
• vienybė - padalinimai

• gera naujiena - Dievo gerumo ir žmogaus gerumo vienumas

• bendras reikalas

• vienumas su savimi - buvimas vienų viena
• atskirtumas

• viena su kitu
• gyvenimas bendru žmogumi - sąmonės vienumas - Dievo Sūnus mumyse - darantis gerą, kurį mes kiekvienas galėtumėme daryti
• už sąlygų ar sąlygose ar ten ir ten

• Požiūris - sąlygiškai vienija atitokėjančią sąmonę ir įtraukiančią pasąmonę

• tiesos vienumas - skirtingose apimtyse: viskas, betkas, kažkas, niekas
• būdo vienumas
• savybių vienumas
• laisvumas
• sąlygų nesilaikymas
• dvasios plazdenimas

• gyvumas - vienija jautrumą ir atliepiamumą
• susietumas

• Esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas
• Kertinė vertybė - pasąmonės vienumas
• Bendrystė - bendri rūpesčiai - pasąmonės tinklas - Kito esmė

• tobulumas - tapatumų vieningumas
• valia - pasirinkimų vieningumas
• Dievo valia - aštuongubo kelio vieningumas

• širdies tiesa - dvilypiškumas

Aplinkybė

• kertinė vertybė - pasąmonės vienumas
• bendrystė - bendri rūpesčiai - pasąmonės tinklas - Kito esmė

• bendra galimybe - laisve vis gyventi gerumu
• esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas

Dvilypumas

Sutelktumas, tikslingumas

• meilė - susitelkimas į mylimąjį
• išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu
• suskambėjusio jausmo įamžinimas dorybe
• požiūris - sąlygiškai vienija atitokėjančią sąmonę ir įtraukiančią pasąmonę

• vienumas su: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo

• vienis-visybė-daugis

bendrumas už sąlygų, nepaisant jų - savybių vienumas

susietumas

• bendrystė - bendri rūpesčiai - pasąmonės tinklas
• bendras reikalas
• dvasios plazdenimas

sutelktumas, tikslingumas

• Dorovės pasirinkimus grindžia keturios vienumo sampratos: Visuomenės dalia, Asmenų dalios, Asmenų troškimai, Trokštama visuomenė

• Šeši pokalbiai

būklės vienumas - atskirtumas

• buvimas vienų viena

sąlygų bendrumas, sutapimas - už sąlygų ar sąlygose ar ten ir ten

• gyvenimas bendru žmogumi - sąmonės vienumas - Dievo Sūnus mumyse - darantis gerą, kurį mes kiekvienas galėtumėme daryti

• gera širdis - gėrio krypčių, geros valios vieningumas
• gera naujiena - Dievo gerumo ir žmogaus gerumo vienumas
• požiūrių sutapimas - paklydusio vaiko išmintis

• Dievo šokio trejybės ratas sieja tris vienumus: vienų vienumas (Tėvas), vieningas asmuo (Sūnus - bendras žmogus), asmenų vienumas (Dvasios plazdenimas, bendrystė).

• Viskas aprėpia visumą.
• Visko padalinimai dalina visumą.
• Ženklų savybės išreiškia kaip du ketverybės lygmenys gali būti sutapatinami.

Vieningumo pagrindų vienumas

Betkas

• Gyvenimo sandara, tai betkas, turintis šešis atvaizdus (kartu ir du ir keturis), būdai rinktis, o jų vienybė yra valia. Tai betkas yra tai kas vienija visus atvaizdus. Tad betkas yra svarbu suvokiant kitus.
• Betkas yra reikalingas tiltas tarp visko ir laisvumo.
• Kaip išreikšti betką (skylę visakame)? Yra šeši atvaizdai.

Kalbėjimas

• Kalbėjimas, bendravimas iš širdies, yra tokio bendravimo prielaidos.

• Laipsnyną sudaro šeši vienumo pagrindai: Dievas, Aš/Tu, Kitas; Meilė, Požiūriai, Bendrystė.

• Vienumas (su savimi) tad reiškiasi apimtimis (vienumas savyje) ir taip tapatumu (vienumas su savimi) kuris gali būti didėjantis ar mažėjantis (kaip kad laisvumas). Tad vienumas išreiškiamas visais šešiais atvaizdais. Tai susiję su pasirinkimais, tarp jų ir troškimais, kas ir yra atvaizdai.
• Vienumas yra šešių rūšių - reikėtų tatai patikrinti - ir reikėtų nurodyti kas tai per santvarka - ir tai palyginti su vaizduote. Ir susieti su trijų valių suvedimu. Yra šeši būdai kaip išdėstyti, kaip parinkti tris raides.
• Vienumas glūdi atvaizdų tarpe.
• Kuriuos vienumo pagrindus galime įsivaizduoti? (Ar galime įsivaizduoti Dievą?)
• Kaip vienumo pagrindai susiję su atvaizdais?

Sąsajos su vaizduote:

• savo Dievą įsivaizduoju vienybe
• savo asmenis įsivaizduoju dvejybe
• savo kitą įsivaizduoju trejybe
• savo meilę įsivaizduoju ketverybe
• savo požiūrius įsivaizduoju penkerybe
• savo bendrystę įsivaizduoju šešerybe

Vienumo būdai

Vienumo pagrindų sandara: lygmenų poros

Šiuo brėžiniu vienumo rūšis sieju su šešiomis keturių lygmenų poromis.

Štai bandymas vienumo rūšis susieti su savo knygos The Truth skyriais, su pokalbiais ir pertvarkymais.

• brandos raida - kitu - Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus?
• sandarų žemėlapynu - požiūriais - Kaip sutampa požiūriai?
• išsiaiškinimų vadovėliu - bendryste - Kaip viską išreikšti rūpesčiais?
• išgyvenimų metraščiu - Dievu - Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
• sąvokų žinynu - asmenimis (Dievu/tavimi/manimi/kitu) - Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius?
• Dievo kelione - meile - Kaip meilė palaiko amžiną brandą?

Atvaizdų vieningumas (keturių, šešių ir aštuonių)

• Yra šeši pokalbiai kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
• Tu vieniji Kitus; Aš vieniju Kitus; Aš vieniju Tave; Dievas vienija Mane; Dievas vienija Tave; Dievas vienija Kitus.
• Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
• Padalinimai
  • Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
  • Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
  • Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
• Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.

Atvaizdai

• Mes išgyvename klausimą, santvarką, ne-troškimą. Atsakymas nesikeičia, klausimas keičiasi.
• Klausimas yra atsakymo papildinys.
• Apimtys
  • Betkas yra ribotas niekas, tad laisvumo galimybė. "Viskas ir laisvumas".
  • Viskas ir niekas nesiskiria, jei nelyginami, nebent jie sulyginami.
  • Betkas: tai skylė visakame: viskas neribotas, niekas ribotas
  • Kažkas: tai plėmas nieke: niekas neribotas, viskas ribotas
• Vieningumą galima įžvelgti iš šalies, išorėje: atskirti, kas keičiasi, kas nesikeičia. Atskirai ir suvienyti, tad neįvardinti? arba neapibrėžti, tik dalinai? Vieningumas savaime, vienas savimi: būdai rinktis (ko). Ženklų savybės: 1) Viskas 2) Betkas 3) Laisvėjimas vs. 4) Niekas 5) Kažkas 6) Varžymas (?)
• Atvaizdas yra tai ką galime įsivaizduoti, mąstyti, tai ką protas gali matyti. Vieningumas yra tai kas gali rūpintis, tai per ką širdis žiūri. Rišlumas yra rūpestis visu mąstymu. Tai yra širdis kuri žiūri lauk visais būdais kaip kad protas galėtų matyti. Betko atvaizdai jungia visko atvaizdus ir laisvumo atvaizdus. Užtat gyvenimas, kaip vieningumas, išreiškia Dievo ir gerumo vieningumą.

Šešios poros keturių lygmenų

Vienumo klausimas iškyla Dievo raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:

• paskiri asmenys išryškėja pasaulyje - savo branda - ji baigiasi Dievo pažinimu
• bendras asmuo išryškėja pasaulyje - proto aplinkybėmis - Dievas yra to kalėjimo kūrėjas
• bendras asmuo išryškėja paskirais asmenimis - mokslas sprendimo būdų -
• Dievas išryškėja bendru asmeniu - Dievo pažinimu - Dievas pažintas šyla
• Dievas išryškėja paskirais asmenimis - jų požiūrių įvairovę - Dievas visus požiūrius apima ir suveda
• Dievas išryškėja pasaulyje - užduotimi visus pasiekti ir įtraukti, tad mylėti tiek Dievą, tiek artimą - Dievas tiriantis, ar jisai būtinas

Vieningumas iškyla suvedimu. Tai vyksta tvarkomis, pertvarkymais. Dievas iškyla tarpe.

• Ženklų savybės bene sieja taip ir ne, požiūrį ir pavadinimą, "už santvarkos" ir "santvarkoje".
• Šešios kintamųjų rūšys, kas keičiasi ir kas nesikeičia.
• Valios išraiškos. Palyginti vieningumus su valios išraiškomis, su septintu požiūriu įvairiai suprastu antrinėse sandarose.

Esame viena: Dievu, Asmenimis, Kitu, Meile, Požiūriais, Bendryste

Ką reiškia būti viena?

Vienumas - buvimas viena, tai:

Asmenimis:

• Dievu - kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
• asmenimis (Dievu/tavimi/manimi/kitu) - kaip sieti Dievo ir kito požiūrius?
• kitu - kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus?

Jų esmėmis, jų nebuvimu:

• meile - kaip meilė palaiko amžiną brandą?
• požiūriais - kaip sutampa požiūriai?
• bendryste - kaip viską išreikšti rūpesčiais?

Dievu: Visur prasiskverbiančiu Dvasios tįsumu nepaisančiu savasties. Vienų vienumu.

• Dvasios pranokimas savasties.
• Ta pati dvasia, kad ir skirtingose sąlygose.
• Tįsumas
• dėmesingumas, pagrindas dėmesio metmenims
• dvasios būdas
• Dievo būdas

Kas išreiškia save aplinkose tokiais būdais:

• Dvasia - už santvarkos
• Sandara - už dalyvių
• Atvaizdai - dalyviuose
• Vieningumas - santvarkoje
• Nevaržomumas savasties.
• Nesivaržymas savimi, neigimu
• Savasties (atskirtumo) papildinys, jos priešingybė.

Asmenimis (Dievu-manimi-tavimi-kitu): Ryšiu tarp visų. Plazdenančia dvasia.

• Vienumo ryšys - ryšys tarp visų, tarp Dievo ir visų - yra pasąmonės ryšys - mus jungia viena pasąmonė, viena bendrystė, išreiškianti mūsų sąmonę, ir suveikianti už mūsų - ir būtent ja Dievas yra ten, kur jo negali būti, tarp mūsų, tad jisai yra būtinas. Tai yra maldos ryšys. O tarp mūsų yra kitas.
• Pasąmonių vienumas. Pavyzdžiui, rūkorių vienumas kylantis iš bendro žinojimo, bendros patirties.

Vienumas su asmeniu

• Dievo šokis - vienumas su Dievu
• išgyvenimo apytaka - vienumas su Savimi
• žinojimo rūmai - vienumas su Tavimi
• meilės mokslas - vienumas su Kitu

Kitu: Šališkumu - atjauta - neabejingu. Bendru žmogumi.

• Vieningumas, solidariumas
• Savivalda
• Įsijungimas savo požiūriu
• Rūpėjimas
• Įtraukimas
• Leidimas rūpėti
• Būti vienų vienam per kitą. Nebūti vienų vienam (savo atskaitos tašku) tačiau būti vienų vienam (kito atskaitos tašku). Atsisakyti savo atskaitos taško (savęs) vardan kito atskaitos taško, tad "būti" už savo atskaitos taško apimties. Būti vienų vienam nuo vienų vienumo. Būti vienų vienam kartu. Būti viena vienų vienumu. Būti vienų viena kitų aplinkumoje. Santykio išlikimas per visus buvimo ir nebuvimo laipsnius, nuo Visų (žymiausio Nurodančiojo) ligi Jokio (žymiausio Nurodytojo). Pagrindas visiems santykiams tarp asmenų. Buvimas nebuvimu. Ne-santvarka. Lygmenų vieningumas. Išeities taškų vieningumas.

Meile: Atsisakymu savęs. Vienų vienumo neįmanomumas. Meilė vienas kitam.

• Būsena, kuria asmuo renkasi Dievą arba Save.
• Asmuo renkasi Dievą vietoj savęs, kad galėtų būti viena su visais, ne tiktai su tais, kurie su jais yra viena (palyginti su "mylėk artimą, kaip save patį".)
• Meilė Dievui - vienumas su Dievu, meilė priešui - vienumas su priešu, meilė artimui - vienumas su artimu.
• Vienumo pagrindas yra meilė. Meilė rūpinasi, klausia, Kaip galime būti viena? Meilė globoja, išsaugo asmens vienumą Dievo trejybės sąlygomis, Dievo būtinumo, sąmoningumo sąlygomis.
• Buvimas viena su savimi - Ko tikiuosi sutampa su ko trokštu - vadinas, myliu.

Požiūriais: Kas veda už sąlygų, yra už jų - nežinojimas. Plazdenančios dvasios neįmanomumas. Meilė sau.

• Nežinojimu išeiname už savo žinojimo.
• Esame viena nežinojimu. O nežinojimą apibrėžia skirtumas tarp žinojimų.
• Grynas nežinojimas, tai kas neišsakoma žinojimu. Vienintelė paslaptis, nes joje galime dalyvauti, tačiau tai vienintelis dalykas, kurio negalime žinoti. Joje tenka tiesiog dalyvauti.
• Vienumas yra tai kas mumyse kyla iš už sąlygų, iš prielaidų. Tai mūsų bendra meilė.

Požiūriai

• Dievas Sūnus ir Dievas Tėvas yra viena požiūriais.
• Požiūris yra asmens vieningumo sąlyga - atsitokėjančios sąmonės ir įsitraukiančios pasąmonės sutapimo sąlyga.
• Požiūriai - nevienumai - grandine tampa vienumo pagrindu
• Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
• Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
• Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
• Pasiklydusiu vaiku sutampa tėvo ir vaiko požiūriai.
• Susigaudymas. Išmintingas pasiklydęs vaikas eina ten kur jo tėvai jo ieškos. Tad tai yra vienumas tėvo ir vaiko, taip kad jų požiūriai sutampa. O pagrindas yra, kad vaikas supranta jų skirtingumą, kad jis yra vaikas, ne tėvas, tad kokie jų vaidmenys.

Bendryste: Vienas bendras pagrindas apibrėžimams - dviprasmybė kaip atkartojimas. Bendro žmogaus neįmanomumas. Meilė visiems.

• Yra viena tiesa - viena būtis - o būties vienumas pasireiškia viena tikrove, vienu tikrumu, o to vienumo besąlygiškumas pasireiškia vienu įvairiausiose sąlygose besikartojančiu būtinumu.
• Asmens (who) prielaida.
• Susikalbėjimas, bendras suvokimas, savęs suvokimas, suvokimas.
• Pasąmonė prilygsta sąmonei.
• Atkartojimo sąlygas nusako ženklų savybės. Atkartojimas grindžia atjautas kaip apibrėžimo sandaras. Jos įvairiai išryškina išgyvenimus. Atkartojimu pasąmonės žinojimas išsako sąmonės nežinojimą ir jam prilygsta. Atkartojimą išsako pasikartojanti veikla.
• Pasąmonės tinklo esmė ir vienumo esmė yra perpasakojimas. Tai lemia pasakojimo pavidalą. Užtat turi būti vienodas įtampos balsas pradžioje ir vienodas pabaigoje. Panašiai, pagrindimo ir įvardijimo esmė yra galimybė atkartoti rūpestį arba pavadinimą, kaip ir pasakojimu atkartojame išgyvenimą.
• Vienume glūdi dviprasmybė - vienis ir visybė. Vienumas neigiama prasme reiškia neatskirtumą, taip pat, atvirkštiniu požiūriu, suprantamas, kaip vienas iš daugelio, jei tik pripažįstame daugelį. Skaičius vienis tai nurodo vienumo atvejį.

Vienumas sutapatina šešerybę (sandarą) ir šešis atvaizdus (vienumo pagrindus) sąmoningumo lygtimi 6+3=1.

Kaip ar kuo esame viena?

Esame viena vaizduote (6 atvaizdais)

• Dievu: pripažindami ir atsiremdami į vaizduotę, kas be mūsų
• meile: plėtodami savo tapatybę, kaip įsivaizduojame save, dvylika klausimų
• požiūriais: derindami skirtingas vaizduotės ribas
• bendryste: su kitais puoselėdami bendrą vaizduotę

Kas yra šeši vienumo pagrindai?

• Vienumo apimtimis išsakomos šešios Dievo neraiškos galimybės, Dievo nepažinimo galimybės.
• Bendro žmogaus įžvelgto Dievo savęs supratimo būdai.

Vienumo pagrindų tarpusavio santykiai

Yra trys vieningumai. Jų neigimas iššaukia tris meiles, kurias sieja trejybės ratas.

Dievas yra išeities taškas, kitas yra suvesties taškas, o juos sieja asmuo (Dievas, Aš, Tu, Kitas). O jų nebuvimą - jų savasties nebuvimą, tad jų esmę - atitinkamai išsako meilė, bendrystė, požiūriai (joks požiūris, požiūris, požiūris į požiūrį, požiūris į požiūrį į požiūrį).

• Tai primena išgyvenimų rūšis: esamybę (Dievas), jo galimybę (Kitas) ir siekiamybę (juos siejantys asmenys), taip pat nesamybę (meilė), negalimybę (bendrystę) ir nesiekiamybę (požiūriai). Kaip įžvelgti ketverybę? Pavyzdžiui: Dievą ir Kitą sieja Niekas. Ne Dievas, tai Viskas. Ne Kitas, tai Betkas. Ne Niekas, tai Kažkas.

Dievas, asmenys, kitas

• Kitas bręsta, išeina už savęs asmenimi, asmens mokslu puoselėja bendrystę. O Dievas požiūriais išeina į kitą, jį palaiko, ir mes prisijungiame meile. Tokiu būdu pakylame virš savęs, virš savo būtinumo, į meilę, į savo nebūtinumą. Dievas papildo kitą, požiūriai papildo asmenį, meilė papildo bendrystę.
• Kitas (be Dievo) yra papildomas Dievu, virsta Kitą ir Dievą siejančiu asmeniu.

Asmenų vieningumas

• Meilė suvienija visus siauresnius troškimus kaip ir Dievas suvienija asmenis.
• Tyrimas: Nešališkumas sąlygose tampa vieningumo pagrindu, tai šališkas besąlygiškumas - šviesuolių bendrystė.
• Šviesuolių bendryste tyrimai tampa vieningumo pagrindu.

Vienumas ir suvokimo lygmenys

Vienumo grandinė

• Vienumas, vienų vienumas, vienų vienumo vienumas ir t.t.
• Tai primena suvokimo lygmenis
• Tai primena pasiklydusio vaiko požiūrių grandinę
• Baigiasi susikalbėjimu, bendryste, susivokimu
• Baigiasi brandos vieningumu - šešių atvaizdų vieningumu - kuriais grindžiamas aštuonių atvaizdų vieningumas Dievo ir gerumo nepriklausomybe - Dievo vienumo atstatymu - jo būtinumo liudijimu

Klausimai: Kaip mes esame viena?

Buvau apžvelgęs ir surūšiavęs visus savo klausimus. Jų buvo keli šimtai iš viso. Svarbiausias klausimas, tai Kaip esame viena? Buvo taip pat šešios rūšys klausimų. Kiekvieną rūšį siejau su skirtingu būdu, kaip esame viena.

Kokia vienumo rūšių sandara?

• Šešias vienumo rūšis susieti su šešiais atvaizdais.
• Šešias vienumo rūtis suprasti kaip Dievo šokio šešias Dievo raiškas, šešis neigiamus įsakymus.
• Kokios yra šešios vienumo rūšys? Susieti su Dievo, asmens, asmenų vienumais.
• Kokie yra 4 lygmenys ir kokios 6 poros? Pavyzdžiui, kūnas, protas, širdis, valia ir atitinkami netroškimai.
• Susieti šešis vienumus su keturių vienybės sampratų poromis.
• Kaip ir kodėl mąstome lygmenų poras?
• Kaip viename lygmenyje esame skirtingi, o kitame lygmenyje esame viena?
• Kaip šešiais pokalbiais išeinama už savęs iš vieno asmenio į kitą asmenį?
• Išmąstyti šešeriopą vienumą, apibrėžtą keturių lygmenų poromis.
• Sieti šešis pokalbius, šešerybės narius, šešis pertvarkymus, šešis būdus kaip esame viena.
• Kaip vienumo (su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo) jausmus suderinti su vienumo rūšimis?
• Apmąstyti šešias atjautas, bendrus netroškimus ir skirtingus troškimus.
• Apžvelgti apibrėžimo būdus, tai antrinės sandaros.

Apytakų suvedimą suprasti klausimu: Kaip esame viena?

Kuo esame viena?

• Kaip vienumo pagrindus suprasti kaip vienumą žvelgiant įvairiomis lygmenų poromis - skirtingumo lygmens ir vieningumo lygmens?

Nubrėžti kaip trys meilės neigia tris vienumus taip kad jos sudaro trejybės ratą.

• Ar gyvename vienumu? Ir kuriuo vienumu - Dievo, asmens ar asmenų?
• Ar gyvename visais ar savimi? Ir kaip tą suderinti?

• Kaip vienumo pagrindai susiję su tai ką vaizduotė gali įsivaizduoti: Dievo laisvę, dvasią, sandarą, atvaizdus, vieningumą, Dievo valią?

Kokiais būdais esame viena?

Suprasti šešių vienumo pagrindų sandarą, jų svarbą.

Vaizduotė, Priėjimai prie visumos, Dievo šokis, Žinynas, Suvestinė, Ir vienas, Malda, Dievo šokio išdavos, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Buvimas ne viena, Benoit Couture, Vienumas2007, Žvilgsnis, Laisvumas, 20070901BuvimasViena, išėjimas už savęs, nuostata. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate, Separate, Heart, Redundancy.

Vienumo rūšių sandara: lygmenų poros

Esame viena: Kitu, Asmenimi, Asmenų bendryste, Dievu, Požiūriais, Meile.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/summary.jpg

Vaizduotė, Dievo šokis, Žinynas, Suvestinė, Ir vienas, Malda, Dievo šokio išdavos, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Buvimas ne viena, Benoit Couture, Vienumas2007, Žvilgsnis, Laisvumas, 20070901BuvimasViena, išėjimas už savęs, nuostata. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate, Separate, Heart, Redundancy.

Žr. Dievo šokis, Žinynas, Suvestinė, Ir vienas, Malda, Dievo šokio išdavos, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Buvimas ne viena, Benoit Couture, Vienumas2007, Žvilgsnis, Laisvumas, 20070901BuvimasViena, išėjimas už savęs, nuostata. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate, Separate, Heart, Redundancy.

• Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.

• Atvaizdas yra tai ką galime įsivaizduoti, mąstyti, tai ką protas gali matyti. Vieningumas yra tai kas gali rūpintis, tai per ką širdis žiūri. Rišlumas yra rūpestis visu mąstymu. Tai yra širdis kuri žiūri lauk visais būdais kaip kad protas galėtų matyti. Betko atvaizdai jungia visko atvaizdus ir laisvumo atvaizdus. Užtat gyvenimas, kaip vieningumas, išreiškia Dievo ir gerumo vieningumą.

• Each new perspective gives the "essence" of everything, and defines God as that which looks at the other perspectives as well as himself.
• A representation is that which can be thought. It is that which a Mind can look at. A Unity is that which can Care. It is that by which a heart looks out. Coherence is a caring about all thought. It is a heart looking out in every way in which a mind may look at. The representations of anything are the union of those of everything and those of slack. Therefore life, as a unity, manifests the unity of God and good.
• For humans, Spirit is the Unity of the Representations of the Structure of Spirit. This is the basis for the cyclic nature of the Threesome. But for God, this Unity is distinct from Spirit.

Buvimas viena

2007 m. rugpjūčio mėn. 1 d.

This year I have been trying to find the end of the string that ties it all together. The unfolding is driven by God's going beyond himself. But what in his nature most deeply compels him? For example,

• the unconditional goes beyond itself into the conditional;
• the indefinite into the definite;
• the inconsistent into the consistent;
• the unlimited into the limited;

and so on. What seems to be at the heart is that

• "being one with" goes beyond itself into "not being one with".

I'm still not sure, but it is emotionally meaningful, morally satisfying, structurally fruitful and also scripturally central given Jesus's personal prayer to his Father in the Gospel of John where he speaks of "love" and "being one with" as if they were analogues. Perhaps "being one with" is a premonition of "love" in the sense that I will explain below.

As I swirled inward looking for the starting point of it all, I recognized that I should distinguish

• the structural facts

from the

• explanatory theory

which I was seeking. The structural facts about our minds were there to be explained regardless of any theory. Although a successful theory might make those facts much more evident. But what I am doing now is seeking a theory. My instinct is that God (to be defined or not!) is at the root of it all. Whether or not God exists - and I think God is prior to matters of existence - but my theory is that if we can take up God's point of view then we can indeed know everything and apply that knowledge usefully.

You might imagine, the closer that we get to the starting point, the more we have to let go of all of our presumptions and contexts. Indeed, our greatest presumptions must be built into the starting point. So as I kept rethinking the starting point I wondered maybe Theory itself is the starting point because that is what I am seeking and is the context in which I am working. Then I recalled the beginning of the Gospel of John: "In the beginning was the Word, and the Word was with God, and the Word was God." http://www.ebible.org/web/John.htm And in Greek the "Word" is Logos which has many interpretations. But I thought, what if Logos means Theory? And that seems quite plausible. http://en.wikipedia.org/wiki/Logos And there is a supposedly literal translation of the Greek: "In beginning was the word, and the word was toward the god, and god was the word". From my point of view this would say: "In the beginning there was the Theory, and the Theory (was embraced by? or went beyond itself to?) God, and the God was (defined as?) Theory." In the Christian faith, the Logos is identified with Jesus Christ, the Son of God, which might make sense in that Jesus is the perfect person in theory - the organizing principle for our universe - who was then realized in practice.

This allows God - or the root of it all - to be considered as the Theory such that:

• God is the Theory of BeingOneWith
• The Facts are that the Theory is going beyond itself into what is NotBeingOneWith
• The Truth is the Application that we can be meeting the Theory and thus BeingOneWith

This opens up a role for us as those in NotBeingOneWith who can meet with BeingOneWith and enter into it, link up our perspective with its perspective. It also provides a stark moral choice between "living with a theory" and "living without any theory". I suspect that the latter option ends badly, but this may very well be life's question. And perhaps a more troubling question is, if we "live with a theory" (a god), then must we "live with a Theory" (a God), which is to say, live by a comprehensive theory?

I also noticed that the most explicit, developed structures (divisions of everything, topologies, representations) were at play from the very beginning in the unfolding of structure. But I realized that they could be thought of as premonitions of what was to come and only realized themselves as Definition itself progressed from soft to hard. And I saw that this progression could be measured by the Scope given by the overlap of BeingOneWith and NotBeingOneWith so that at the beginning they are the same and the scope is Everything, but as Truth hardens, they become separate and the scope is Nothing.

I then looked at the different fundamental concepts that were relevant to explain the unfolding of the structure. The notion of Conditional and Unconditional was quite central but I realized that this could be driven by the perspective of NotBeingOneWith. There were also concepts that played off both oppositions (+/- BeingOneWith and +- Unconditional), namely:

• Person (such as God, I, You, Other) = Unconditional BeingOneWith
• Perspective (such as Life, Anything, Choosing, Will) = Conditional BeingOneWith
• Position (such as EternalLife, Wisdom, GoodWill, GodsWill) = Conditional NotBeingOneWith
• System (such as God, Everything, Wishing, Love) = Unconditional NotBeingOneWith

and these are organized by the diagram I wrote about earlier regarding Experiencing and Understanding at http://www.worknets.org/http://www.ms.lt/livingbytruth/?page=LivingByTruth/Overview

So I thought in what sense "BeingOneWith and NotBeingOneWith" are to BeingOneWith what "Unconditional" and "Conditional" are to NotBeingOneWith? And I realized that what is NotBeingOneWith is separating it's own perspective from whatever it might even be one with, which is to say, it is not subjective, it is not engaged. As I thought about that I realized that we might phrase this positively in terms of grounds for definition:

• BeingOneWith is "sharing the grounds for definition"
• NotBeingOneWith is "not sharing the grounds for definition"

Which is to say that BeingOneWith is inclusive and treating others by the same presumptions as in "love your neighbor as yourself" and "love God". Whereas NotBeingOneWith is keeping others at arm's length and applying a different standard to them. BeingOneWith is "allowing for A theory" whereas NotBeingOneWith is "not allowing for A theory". What this means is that NotBeingOneWith allows for "redefinition", "reinterpretation" as it is engaged by BeingOneWith and chased as to its grounds until after four levels finally they are all exhausted and there is nothing left of NotBeingOneWith except the freedom that was opened up in this.

Dievas mumyse susivokia, kad jis yra vaikas, o Dievas už mūsų yra tėvas, užtat gyvenant įsakymu, gali būti viena - pasiklydusiu vaiku.

Esame viena malda, nes ja mūsų valia viena. Tam ir yra esmė, sandarų atvaizdų vieningumas, tai mūsų vienumo pagrindas, kuriuo galime sutapti.

Žr. Dievo šokis, Žinynas, Suvestinė, Ir vienas, Malda, Dievo šokio išdavos, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Buvimas ne viena, Benoit Couture, Vienumas2007, Žvilgsnis, Laisvumas, išėjimas už savęs, nuostata. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate, Separate, Heart, Redundancy.

Buvimas ne viena

Buvimas ne viena, tai:

• neturėjimas bendro pagrindo apibrėžimams
• pagrindas neigimui
• neįsitraukimas savo požiūriu
• abejingumas
• nešališkumas (asmens nebuvimas)
• nerūpėjimas

Vienumo sąlygos - gyvenimo lygties lygmenys

Gyvenimo lygties lygmenys išsako visa tai, kas reikalinga vienumui:

• Dvasia yra pilna - Dievas
• Sandara yra atvira -
• Atvaizdai yra pažįstami -
• Vieningumas yra vienijantis -

Tai yra keturios rūšys "buvimo viena" su galimais kitais. Galėtų būti dar dvi rūšys išsakančios vienumą nesusijusį su kitais.

• Esmė yra būtent dvasios sandaros atvaizdų vieningumas. Tai bene žmogaus (nepilnas) žvilgsnis į Dievo (pilną) žvilgsnį. Tai yra suvokimas - Dievo valia - amžinas gyvenimas.
• O Dievo (pilnas) žvilgsnis į žmogaus (nepilną) žvilgsnį būtų vieningumo dvasia - meilė.

Vienumo jausmas

Šeši pertvarkymai - knygos skyrių turiniai

Vienumo klausimas iškyla Dievo raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:

• paskiri asmenys išryškėja pasaulyje - savo branda - ji baigiasi Dievo pažinimu
• bendras asmuo išryškėja pasaulyje - proto aplinkybėmis - Dievas yra to kalėjimo kūrėjas
• bendras asmuo išryškėja paskirais asmenimis - mokslas sprendimo būdų -
• Dievas išryškėja bendru asmeniu - Dievo pažinimu - Dievas pažintas šyla
• Dievas išryškėja paskirais asmenimis - jų požiūrių įvairovę - Dievas visus požiūrius apima ir suveda
• Dievas išryškėja pasaulyje - užduotimi visus pasiekti ir įtraukti, tad mylėti tiek Dievą, tiek artimą - Dievas tiriantis, ar jisai būtinas

Vieningumas iškyla suvedimu. Tai vyksta tvarkomis, pertvarkymais. Dievas iškyla tarpe.

Šeši vienumo pavidalai

Šešiais lygmenų atskyrimais

• Šešių vieningumų vienumas yra kalbėjimas, bendravimas iš širdies, tai yra tokio bendravimo prielaidos.
• Yra šeši būdai išeiti už savęs. Gera širdis išeina už savęs.
• Susieti šešias kryptis su šešiom kintamųjų rūšim, kas keičiasi ir kas nesikeičia.
• Ženklų savybės bene sieja taip ir ne, požiūrį ir pavadinimą, "už santvarkos" ir "santvarkoje".
• Laipsnynas
• Valios išraiškos. Palyginti vieningumus su valios išraiškomis, su septintu požiūriu įvairiai suprastu antrinėse sandarose.
• Pasirinkimai
  • Rinktis Taip - tai rinktis požiūrį, o rinktis Ne - tai rinktis pavadinimą. Tai atviras ir uždaras langas. Spencer-Brown teorijoje tai būtų laisvas arba pažymėtas laukas. Tad laisvas laukas, arba požiūris, yra kintamasis, o vardas, pažymėtas laukas yra jo vertė. Rinktis taip, ne ne, ne taip, ne - tai įvairios apimtys.
  • Pasirinkimai, rinkimasis yra vienijami tuo asmeniu, kuris renkasi, vadinasi, valia. Kaip valia sietina su santvarka, su jos išore ir vidumi?
  • Rinkimasis - susijęs su požiūriu, nesirinkimas su pavadinimu. Rinktis rinktis - didėjantis laisvumas (atveriantis požiūrį), rinktis nesirinkti - mažėjantis laisvumas. Ar atvirkščiai?
• Aštuongubas kelias - Vertybės
• Atvaizdai
  • Gyvenimo sandara, tai betkas, turintis šešis atvaizdus (kartu ir du ir keturis), būdai rinktis, o jų vienybė yra valia. Tai betkas yra tai kas vienija visus atvaizdus. Tad betkas yra svarbu suvokiant kitus.
  • Užtat betkas yra reikalingas tiltas tarp visko ir laisvumo.
  • Mes išgyvename klausimą, santvarką, ne-troškimą. Atsakymas nesikeičia, klausimas keičiasi.
  • Klausimas yra atsakymo papildinys.
  • Apimtys
    • Betkas yra ribotas niekas, tad laisvumo galimybė. "Viskas ir laisvumas".
    • Viskas ir niekas nesiskiria, jei nelyginami, nebent jie sulyginami.
    • Betkas: tai skylė visakame: viskas neribotas, niekas ribotas
    • Kažkas: tai plėmas nieke: niekas neribotas, viskas ribotas
  • Betkas
    • Kaip išreikšti betką (skylę visakame)? Yra šeši atvaizdai.
    • Galima išreikšti vidumi. Gyvenimu (vieningumu), įvardinti, laipsnynu tiesiogiai pavadinti, ką jis mums reiškia. Ar amžinu gyvenimu (atskyrimu) 4 x 2, aštuongubu keliu.
    • Išore: atskirti, kas keičiasi, kas nesikeičia. Atskirai ir suvienyti, tad neįvardinti? arba neapibrėžti, tik dalinai? Vieningumas savaime, vienas savimi: būdai rinktis (ko). Ženklų savybės: 1) Viskas 2) Betkas 3) Laisvėjimas vs. 4) Niekas 5) Kažkas 6) Varžymas (?)

Antrinės sandaros

• Vienumą išsako atvaizdai, nes išreiškia visumą. Vienumą taip pat išsako aplinkybės, nes išreiškia, kaip dvi aplinkybės susiveda trečia, tad kaip yra dviprasmybė. Vienumą taip pat išreiškia padalinimai, juk jie kartu aprėpia viską. Trys kalbos irgi turėtų išsakyti vienumą. Aplamai, antrinės sandaros išsako sandarumą, kartu ir vienumą.
• Antrinės sandaros yra atjautos, tad lygmenų poros, bene siejančios tapatumo ir skirtingumo galimybes.

• Esmė yra dvasios vienumas, su kuriuo (savo protu) tapatiname tą dvasią, kaip kad save tapatiname su savo kertine vertybe. Galime būti tapatinti su savo esme.
• Dvasia ir esmė išsako tai, kas yra, o sandara ir atvaizdai išsako tai, ko nėra.
• Each new perspective gives the "essence" of everything, and defines God as that which looks at the other perspectives as well as himself.
• A representation is that which can be thought. It is that which a Mind can look at. A Unity is that which can Care. It is that by which a heart looks out. Coherence is a caring about all thought. It is a heart looking out in every way in which a mind may look at. The representations of anything are the union of those of everything and those of slack. Therefore life, as a unity, manifests the unity of God and good.
• For humans, Spirit is the Unity of the Representations of the Structure of Spirit. This is the basis for the cyclic nature of the Threesome. But for God, this Unity is distinct from Spirit.

Atvaizdų vieningumas (keturių, šešių ir aštuonių)

• Yra šeši pokalbiai kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
• Tu vieniji Kitus; Aš vieniju Kitus; Aš vieniju Tave; Dievas vienija Mane; Dievas vienija Tave; Dievas vienija Kitus.
• Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
• Padalinimai
  • Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
  • Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
  • Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
• Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.

Dievo valia - gėrio krypčių vieningumas - geros valios vieningumas - gera širdis

• Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
• Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
• Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.

Sąmoningumu

Atjauta

Dievo ir žmogaus netroškimai visada sutampa - poreikiai, abejonės, lūkesčiai, vertybės - nes Dievas atjaučia žmogų. Tačiau Dievo valia (Dievas, nulinis požiūris) ir žmogaus valia (gerumas, septintas požiūris) nesutampa nes Dievas yra besąlygiškas, o žmogus yra sąlygiškas. Tačiau visgi jiedu gali būti visiškai vieningi.

• A representation is that which can be thought. It is that which a {{Mind}} can look at. A {{Unity}} is that which can {{Care}}. It is that by which a {{heart}} looks out. Coherence is a caring about all thought. It is a heart looking out in every way in which a mind may look at. The representations of anything are the union of those of everything and those of slack. Therefore life, as a unity, manifests the unity of God and good.
• For humans, {{Spirit}} is the {{Unity}} of the {{Representations}} of the {{Structure}} of {{Spirit}}. This is the basis for the cyclic nature of the {{Threesome}}. But for God, this {{Unity}} is distinct from {{Spirit}}.

I just noticed an odd {{Recursion}}...

Fauconnier et al's "blend" theory should be inverted, by which I mean to say that {{Understanding}} is the ability to make use of the blend to hold two domains separate rather than to merge them. It's the separation, the teasing apart of the domains, wherein lies the intelligence.

Dievo šokio trejybės ratas

• Spirit is Complete
• Structure is Unobstructed
• Representation is Familiar
• Unity is Unified

"Buvimo viena" (being one with) rūšys:

• Unified
• Familiar
• Unobstructed
• Complete (Pilnatvė)

Dievą suvokiu kaip pilną žvilgsnį (complete view) ir žmogų kaip nepilną žvilgsnį.

• Vienumo pagrindai save susiveda į asmenų trejybę, į jos vienumą, į tikrai bendrą išgyvenimą.
• Būtent Dievo nepažinimo vieningumu, asmens trejybe susiveda Dievo buvimo ir nebuvimo galimybės, jų vieningumas išgyvenamas.
• Gaunasi apytaka, kurioje vis naujai atsiveria Dievas, jo amžinas gyvenimas, vis naujai gvildenamas jo klausimas, ar jisai būtinas.
• Pagrindą suteikia Dievo trejybė, tačiau tai trys skirtingi kampai kuriems trūksta bendro išgyvenimo.
• Dievo trejybė sieja Dievo Tėvo (Dievo nebuvimo) ir Dievo Sūnaus (Dievo buvimo) išgyvenimus. Dievo nebuvimą grindžia malonė, jo raiška, ir Dievo buvimą išbaigia šviesuolių bendrystė, jo neraiška.
• Dievo trejybė pina du skirtingus išgyvenimus - gero, teigiamo, išmanančio, atviro vaiko, kuriam rūpi vienumas, ir blogo, neigiamo, neišmanančio, besislaptančio vaiko, kuriam nerūpi vienumas.

Dievo vienumas

Meilė

• Meilė sutampa su Budos aštuongubo kelio teisingu susitelkimu (right concentration).
• Mylintysis meile susitelkia į mylimąjį.
• Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
• Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.

Amžinas gyvenimas yra vienų vienumo vienumas

• Už visų širdžių, už gyvenimo lygties yra dar gilesnis vieningumas. Tą vieningumą nurodo amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, tad Dievas ir gerumas yra nepriklausomi, tad yra 4 x 2 = 8 atvaizdai. Tuo tarpu Dievo gerumas išsakomas 4 + 2 = 6 atvaizdais.

Asmens vienumas

Asmenybės (pasąmonės) vienumą išsako kertinė vertybė, tai meilės vienumas, nes meilė yra kaip žmogų palaikyti, ir meilė yra Dievo kertinė vertybė.

Asmens (sąmonės) vienumas - bendras žmogus - Dievo sūnus Jėzus Kristus

• Vienumas su betkuo
• vienija teigiamus įsakymus (tobulumą - Mylėk Dievą) ir neigiamus įsakymus (tapatumą - Mylėk artimą).
• yra bendras žmogus, mus tad vienijantis, darantis gerą, kurį bet kuris galėtų padaryti.
• išgyvena kiekvieną.
• yra žmogus vienijantis Dievą, Save, Tave, Kitą.

Gero ir blogo vaiko suvedimas bendru žmogumi

• Geras vaikas ir blogas vaikas vienas kitas papildo branda, meile: DAD ir ADA.
• Gerą vaiką ir blogą vaiką reikia abu atjausti vienumo dėlei.
• Viena yra Dievas (jo tikrumas), asmuo (jo galimumas), tad tuo pačiu ir jų pagrįstas Dievo būtinumas. Tai trys aplinkybės, tai gerojo Dievo ir gerojo asmens sugretinimas, tai jų gerumo vienumas (gera naujiena) ir jųjų pačių vienumas (gera širdimi).
• Gerą vaiką ir blogą vaiką suveda bendras asmuo, sąmoningumas, kuris tačiau, be išgyvenimo.

Asmuo

• Atjauta vertybiniais klausimais.
• Asmuo vieninga atjauta, aštuongubu keliu suveda Dievo nebuvimo, jo nepažinimo ir buvimo, jo pažinimo išgyvenimus.
• Asmenyje susiveda keturios Dievo raiškos galimybės, tad Dievo pažinimo galimybės, tai keturios vienumo apimtys.
• Bendras, sąmoningas žmogus bešališkai įžvelgia Dievą visose apimtyse.

Asmenų vienumas

Asmenų vienumas - Dievas Dvasia

• Dievas Tėvas (suvokiantis) ir Dievas Sūnus (susigaudantis) sutampa (bendrai suvokta) Dievu Dvasia.
• Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.
• Mūsų vienumo pagrindas yra dvasia, tai bendras, nevaržomas Dievo žvilgsnis, kurį išgyvename kiekvienas savo siauresniu žvilgsniu, požiūriu, laikysena ir vertybe.
• Svarbu, kad Dvasia sutampa su savo galimybe, nekaip su "esybe" ar su "sandara".
• Santvarka sukuria uždarą pasaulį susikalbėjimui apie santvarkos vertybės turėjimą. (Palyginti su olandais kalvinistais). Neįmanoma iš santvarkos išeiti iš jos vidaus, kalbant jos pačios kalba. Pastebėti yra atskirti. (Observation distinguishes).

Vienumas su kažkuo - nuostaba

Vienumas su viskuo - laimė

Bendrystė

• Bendri rūpesčiai.
• Kas žmogui rūpesčiai, tas Dievui požiūriai.

Bendras reikalas

• Tomasello, joint intentionality
• Bendras dėmesys
• Bendras suvoktumas

Susikalbėjimas

• Širdingas Bendravimas. Susikalbėti iš esmės. Visiškai atsiverti.
• Yra prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius.
• Kalbėti atvirai, ko trokštame.
• Kalbėti atvirai, kas trukdo ar slegia, kas žemiška: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą.

Esmė

Žr. Žinynas, Suvestinė, Ir vienas, Malda, Dievo šokio išdavos, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Buvimas ne viena, Benoit Couture, Vienumas2007, Žvilgsnis, Laisvumas, išėjimas už savęs, nuostata. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate, Separate, Heart, Redundancy.

Dievo šokyje žmogaus trejybe pasireiškia:

• Dievo vieningumas - Dievo trejybe - Kitu (asmens esme) - buvimu
• Asmens vieningumas - aštuonerybe - asmens sutapimu (pasąmonės įsitraukimu ir sąmonės atsitokėjimu) požiūriais (asmenų esme) - buvimą išplečiančiais - riba tarp buvimo ir nebuvimo
• Asmenų vieningumas - Dešimt Dievo įsakymais - meile (Dievo esme) - nebuvimu - būklėmis

Šie trys vieningumai suveda trijų sandarų išreikštus nevieningumus.

Vienų vienumas

• Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.
• Širdis yra vienumo esmė.

Vienumas su niekuo

Besąlygiškumas

• Dievas tėvas išeinantis už savęs, tad vienijantis
• esantis už šio pasaulio, už visų santvarkų ir sąlygų, tad vienijantis

Vienumo grandinė

• Vienumas, vienų vienumas, vienų vienumo vienumas ir t.t.
• Tai primena suvokimo lygmenis
• Tai primena pasiklydusio vaiko požiūrių grandinę
• Baigiasi susikalbėjimu, bendryste, susivokimu
• Baigiasi brandos vieningumu - šešių atvaizdų vieningumu - kuriais grindžiamas aštuonių atvaizdų vieningumas Dievo ir gerumo nepriklausomybe - Dievo vienumo atstatymu - jo būtinumo liudijimu

Vienumas su viskuo

Susikalbėjimas

Širdingas Bendravimas. Susikalbėti iš esmės. Visiškai atsiverti.

• Yra prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius.
• Kalbėti atvirai, ko trokštame.
• Kalbėti atvirai, kas trukdo ar slegia, kas žemiška: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą.

Žr.požiūriai

Vienumas - Dievo, asmens ar asmenų?

• Ar gyvename vienumu? Ir kuriuo vienumu - Dievo, asmens ar asmenų? Ar gyvename visais ar savimi? Ir kaip tą suderinti?
• Being one with = being one with myself? Ko tikiuosi sutampa su ko trokštu.
• Dievu gyvename mylėdami, rūpindamiesi, klausdami klausimus.

Meile: Atsisakymu savęs. Vienų vienumo neįmanomumas.

Požiūriais: Kas veda už sąlygų, yra už jų - nežinojimas. Plazdenančios dvasios neįmanomumas.

Bendryste: Vienas bendras pagrindas apibrėžimams - dviprasmybė kaip atkartojimas. Bendro žmogaus neįmanomumas.

Dievu: Visur prasiskverbiančiu Dvasios tįsumu nepaisančiu savasties.

Asmenimis (Dievu-manimi-tavimi-kitu): Ryšiu tarp visų

Kitu: Šališkumu - atjauta

Meile: Atsisakymu savęs

Požiūriais: Kas veda už sąlygų, yra už jų - nežinojimas

Bendryste: Vienas bendras pagrindas apibrėžimams - dviprasmybė kaip atkartojimas

Asmenimis (manimi-tavimi): Ryšiu tarp visų

Dievas, Kitas, Artimas

• Kitas bręsta, išeina už savęs asmenimi, asmens mokslu puoselėja bendrystę. O Dievas požiūriais išeina į kitą, jį palaiko, ir mes prisijungiame meile. Tokiu būdu pakylame virš savęs, virš savo būtinumo, į meilę, į savo nebūtinumą. Dievas papildo kitą, požiūriai papildo asmenį, meilė papildo bendrystę.
• Kitas (be Dievo) yra papildomas Dievu, virsta Kitą ir Dievą siejančiu asmeniu.

Požiūriai

• Dievas Sūnus ir Dievas Tėvas yra viena požiūriais.
• Požiūris yra asmens vieningumo sąlyga - atsitokėjančios sąmonės ir įsitraukiančios pasąmonės sutapimo sąlyga.
• Požiūriai - nevienumai - grandine tampa vienumo pagrindu
• Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
• Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
• Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
• Pasiklydusiu vaiku sutampa tėvo ir vaiko požiūriai.
• Susigaudymas. Išmintingas pasiklydęs vaikas eina ten kur jo tėvai jo ieškos. Tad tai yra vienumas tėvo ir vaiko, taip kad jų požiūriai sutampa. O pagrindas yra, kad vaikas supranta jų skirtingumą, kad jis yra vaikas, ne tėvas, tad kokie jų vaidmenys.

Vienumas su asmeniu

• Dievo šokis - vienumas su Dievu
• pasirinkimų malūnas - vienumas su savimi
• žinojimo rūmai - vienumas su Tavimi
• meilės mokslas - vienumas su Kitu

Meilė

• Meilė Dievui - vienumas su Dievu, meilė priešui - vienumas su priešu, meilė artimui - vienumas su artimu.
• Vienumo pagrindas yra meilė. Meilė rūpinasi, klausia, Kaip galime būti viena? Meilė globoja, išsaugo asmens vienumą Dievo trejybės sąlygomis, Dievo būtinumo, sąmoningumo sąlygomis.

Vienybė

• Visko padalinimas į vieną požiūrį.
• Viskas, tai plačiausia apimtis.
• Viskas turi keturias savybes ir jos atitinka keturias apimtis.

Vienis - visybė - daugis

Vienis yra aplinkybė susijusi su visybe ir su daugiu. Visi trys savaip išreiškia vienumo savybes: kad tai viena, kad tai apima viską, ir kad tai dėsningumas.

Pasąmonių vienumas

• Pavyzdžiui, rūkorių vienumas kylantis iš bendro žinojimo, bendros patirties.

Vienumo rūšių sandara

Štai vienas bandymas vienumo rūšis susieti su savo knygos The Truth skyriais, su pokalbiais ir pertvarkymais.

• Kokie yra 4 lygmenys ir kokios 6 poros?

• asmenimis (tavimi/manimi) - kaip sieti Dievo ir kito požiūrius?

Jų esmėmis:

Buvau apžvelgęs ir surūšiavęs visus savo klausimus. Jų buvo keli šimtai iš viso. Svarbiausias klausimas, tai Kaip esame viena? Buvo taip pat šešios rūšys klausimų. Kiekvieną rūšį siejau su skirtingu būdu, kaip esame viena. Vėliau jas siejau su savo knygos The Truth skyriais, su pokalbiais ir pertvarkymais. Dabar bandau sieti su Dievo raiškomis šešiais neigiamais įsakymais.

• Esame viena Kitu - jo atsiskleidimu - brandos raida. Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus? Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą? Brandos bendrystė. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.
• Esame viena Asmenimi - jo sąlygomis - sandarų žemėlapynu. Kaip meilė palaiko amžiną brandą? Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?
• Esame viena Asmenų Bendryste - jo mokslu - išsiaiškinimų vadovėliu. Kaip viską išreikšti rūpesčiais? Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?
• Esame viena Dievu - jo išgyvenimais - metraščiu, kokį Dievą esame pažinę. Kaip esame viena Dievu? Kokiais išgyvenimais Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose?
• Esame viena Požiūriais - jų sutapimu - sąvokų žinynu. Kaip sutampa požiūriai? Kaip sutampa Dievo ir mūsų požiūriai?
• Esame viena Meile - savo užduotimi - Dievo kelione. Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius? Kaip Dievui pasiekti mus ir kiekvieną? įtraukti mus į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?

Šeši vienumo pagrindai:

• požiūriai - sutampa poreikiai, skirtingi protai
• meilė - sutampa poreikiai, skirtingos širdys
• bendrystė - sutampa abejonės, skirtingos širdys
• artimas (tu/aš) - sutampa lūkesčiai, skirtingos valios
• kitas - sutampa abejonės, skirtingos valios
• Dievas - sutampa poreikiai, skirtingos valios
• Vienumo apimtimis išsakomis šešios Dievo neraiškos galimybės, Dievo nepažinimo galimybės, tai šeši jo vienumo būdai.
• Bendro žmogaus įžvelgtas Dievas save įvairiai supranta, tai vienumo pagrindai.

Paskiros vienumo rūšys

būklės vienumas - atskirtumas

• buvimas vienų viena

sąlygų bendrumas, sutapimas - už sąlygų ar sąlygose ar ten ir ten

• gyvenimas bendru žmogumi - sąmonės vienumas - Dievo Sūnus mumyse - darantis gerą, kurį mes kiekvienas galėtumėme daryti
• Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus bendrai suvokta Dievo Dvasia
• gera širdis - gėrio krypčių, geros valios vieningumas
• gera naujiena - Dievo gerumo ir žmogaus gerumo vienumas
• požiūrių sutapimas - paklydusio vaiko išmintis
• gyvenimo ir amžino gyvenimo bendras palaikymas
• teigiamų ir neigiamų įsakymų vienumas

bendrumas už sąlygų, nepaisant jų - savybių vienumas

• tiesos vienumas - skirtingose apimtyse: viskas, betkas, kažkas, niekas
• gyvumas - vienija jautrumą ir atliepiamumą

susietumas

• kertinė vertybė - pasąmonės vienumas
• bendrystė - bendri rūpesčiai - pasąmonės tinklas
• bendras reikalas
• dvasios plazdenimas

sutelktumas, tikslingumas

• meilė - susitelkimas į mylimąjį
• išorinio požiūrio įsisavinimas vidiniu požiūriu
• suskambėjusio jausmo įamžinimas dorybe
• požiūris - sąlygiškai vienija atitokėjančią sąmonę ir įtraukiančią pasąmonę
• bendra galimybe - laisve vis gyventi gerumu
• vienumas su: niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo
• esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas
• tobulumas - tapatumų vieningumas
• valia - pasirinkimų vieningumas
• Dievo valia - aštuongubo kelio vieningumas
• susikalbėjimas - nuodugnus, širdingas bendravimas
• širdies tiesa - dvilypiškumas
• sąmoningėjimas
• atjauta
• vienis-visybė-daugis
• vienybė - padalinimai
• viskas - Dievo sandara
• troškimai - visko atvaizdai
• išėjimas už savęs

• derindami skirtingas vaizduotės ribas
• pripažindami ir atsiremdami į vaizduotę, kas be mūsų
• plėtodami savo tapatybę, kaip įsivaizduojame save, dvylika klausimų
• su kitais puoselėdami bendrą vaizduotę

Esame viena

• Vienis yra aplinkybė iškylanti kai ieškome pastovumo.

Kitu: Šališkumu

Bendryste: Vienas bendras pagrindas apibrėžimams

Nevaržomas savasties.

• Nesivaržymas savimi, neigimu
• Savasties (atskirtumo) papildinys, jos priešingybė.

Dviprasmybė kaip atkartojimas

Atjauta

• Būti vienų vienam per kitą. Nebūti vienų vienam (savo atskaitos tašku) tačiau būti vienų vienam (kito atskaitos tašku). Atsisakyti savo atskaitos taško (savęs) vardan kito atskaitos taško, tad "būti" už savo atskaitos taško apimties. Būti vienų vienam nuo vienų vienumo. Būti vienų vienam kartu. Būti viena vienų vienumu. Būti vienų viena kitų aplinkumoje. Santykio išlikimas per visus buvimo ir nebuvimo laipsnius, nuo Visų (žymiausio Nurodančiojo) ligi Jokio (žymiausio Nurodytojo). Pagrindas visiems santykiams tarp asmenų. Buvimas nebuvimu. Ne-santvarka. Lygmenų vieningumas. Išeities taškų vieningumas.

Ryšys tarp visų

• Vienumo ryšys - ryšys tarp visų, tarp Dievo ir visų - yra pasąmonės ryšys - mus jungia viena pasąmonė, viena bendrystė, išreiškianti mūsų sąmonę, ir suveikianti už mūsų - ir būtent ja Dievas yra ten, kur jo negali būti, tarp mūsų, tad jisai yra būtinas. Tai yra maldos ryšys. O tarp mūsų yra kitas.

Kaip ar kuo esame viena?

Esame viena

• derindami skirtingas vaizduotės ribas
• pripažindami ir atsiremdami į vaizduotę, kas be mūsų
• plėtodami savo tapatybę, kaip įsivaizduojame save, dvylika klausimų
• su kitais puoselėdami bendrą vaizduotę

Bendryste: Vienas bendras pagrindas apibrėžimams

• Yra viena tiesa - viena būtis - o būties vienumas pasireiškia viena tikrove, vienu tikrumu, o to vienumo besąlygiškumas pasireiškia vienu įvairiausiose sąlygose besikartojančiu būtinumu.
• Asmens (who) prielaida.
• Susikalbėjimas, bendras suvokimas, savęs suvokimas, suvokimas.

Nevaržomas savasties.

• Nesivaržymas savimi, neigimu
• Savasties (atskirtumo) papildinys, jos priešingybė.

Atsisakymas savęs

• Meilė
• Būsena, kuria asmuo renkasi Dievą arba Save.
• Asmuo renkasi Dievą vietoj savęs, kad galėtų būti viena su visais, ne tiktai su tais, kurie su jais yra viena (palyginti su "mylėk artimą, kaip save patį".)

Šališkumas

Kas veda už sąlygų, yra už jų - nežinojimas

požiūriai, meilė, bendrystė, artimas (tu/aš), kitas, Dievas

Dvasios tįsumas nepaisant savasties.

Vienas bendras pagrindas apibrėžimams

• Yra viena tiesa - viena būtis - o būties vienumas pasireiškia viena tikrove, vienu tikrumu, o to vienumo besąlygiškumas pasireiškia vienu įvairiausiose sąlygose besikartojančiu būtinumu.
• Asmens (who) prielaida.
• Susikalbėjimas, bendras suvokimas, savęs suvokimas, suvokimas.

Žr. Vieningumas, Žinynas, Suvestinė, Ir vienas, Malda, Dievo šokio išdavos, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Buvimas ne viena, Benoit Couture, Vienumas2007, Žvilgsnis, Laisvumas, išėjimas už savęs, nuostata. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate, Separate, Heart, Redundancy.

• Dvasios tįsumas nepaisant savasties.
  • Dvasios pranokimas savasties.
  • Ta pati dvasia, kad ir skirtingose sąlygose.
• Turėjimas bendrą pagrindą apibrėžimams.
  • Asmens (who) prielaida.
• Kas išreiškia save aplinkose tokiais būdais:
  • Dvasia - už santvarkos
  • Sandara - už dalyvių
  • Atvaizdai - dalyviuose
  • Vieningumas - santvarkoje
• Nevaržomas savasties.
  • Nesivaržymas savimi, neigimu
  • Savasties (atskirtumo) papildinys, jos priešingybė.
• Atsisakymas savęs
  • Būsena, kuria asmuo renkasi Dievą arba Save.
  • Asmuo renkasi Dievą vietoj savęs, kad galėtų būti viena su visais, ne tiktai su tais, kurie su jais yra viena (palyginti su "mylėk artimą, kaip save patį".)
• Šališkumas
  • Savivalda
  • Įsijungimas savo požiūriu
  • Rūpėjimas
  • Įtraukimas
  • Leidimas rūpėti
• Grynas nežinojimas, tai kas neišsakoma žinojimu. Vienintelė paslaptis, nes joje galime dalyvauti, tačiau tai vienintelis dalykas, kurio negalime žinoti. Joje tenka tiesiog dalyvauti.

• dėmesingumas, pagrindas dėmesio metmenims
• dvasios būdas
• Dievo būdas

• Vienume glūdi dviprasmybė - vienis ir visybė. Vienumas neigiama prasme reiškia neatskirtumą, taip pat, atvirkštiniu požiūriu, suprantamas, kaip vienas iš daugelio, jei tik pripažįstame daugelį. Skaičius vienis tai nurodo vienumo atvejį.
• Būti vienų vienam per kitą. Nebūti vienų vienam (savo atskaitos tašku) tačiau būti vienų vienam (kito atskaitos tašku). Atsisakyti savo atskaitos taško (savęs) vardan kito atskaitos taško, tad "būti" už savo atskaitos taško apimties. Būti vienų vienam nuo vienų vienumo. Būti vienų vienam kartu. Būti viena vienų vienumu. Būti vienų viena kitų aplinkumoje. Santykio išlikimas per visus buvimo ir nebuvimo laipsnius, nuo Visų (žymiausio Nurodančiojo) ligi Jokio (žymiausio Nurodytojo). Pagrindas visiems santykiams tarp asmenų. Buvimas nebuvimu. Ne-santvarka. Lygmenų vieningumas. Išeities taškų vieningumas.

Atkartojimas.

• Pasąmonė prilygsta sąmonei.
• Atkartojimo sąlygas nusako ženklų savybės. Atkartojimas grindžia atjautas kaip apibrėžimo sandaras. Jos įvairiai išryškina išgyvenimus. Atkartojimu pasąmonės žinojimas išsako sąmonės nežinojimą ir jam prilygsta. Atkartojimą išsako pasikartojanti veikla.
• Pasąmonės tinklo esmė ir vienumo esmė yra perpasakojimas. Tai lemia pasakojimo pavidalą. Užtat turi būti vienodas įtampos balsas pradžioje ir vienodas pabaigoje. Panašiai, pagrindimo ir įvardijimo esmė yra galimybė atkartoti rūpestį arba pavadinimą, kaip ir pasakojimu atkartojame išgyvenimą.

Kas už sąlygų

• Vienumas yra tai kas mumyse kyla iš už sąlygų, iš prielaidų. Tai mūsų bendra meilė.

Ryšys tarp visų

• Vienumo ryšys - ryšys tarp visų, tarp Dievo ir visų - yra pasąmonės ryšys - mus jungia viena pasąmonė, viena bendrystė, išreiškianti mūsų sąmonę, ir suveikianti už mūsų - ir būtent ja Dievas yra ten, kur jo negali būti, tarp mūsų, tad jisai yra būtinas. Tai yra maldos ryšys. O tarp mūsų yra kitas.

Vienas bendras pagrindas

Nežinojimu

Ką reiškia būti viena?

Vienumas - buvimas viena, tai:

• Dvasios tįsumas nepaisant savasties.mpratos: Visuomenės dalia, Asmenų dalios, Asmenų troškimai, Trokštama visuomenė

• Dvasios pranokimas savasties.

• Būsena, kuria asmuo renkasi Dievą arba Save.

Vienumo sampratos

• Visuomenės dalia
• Asmenų dalia
• Asmenų troškimai
• Trokštama visuomenė

Kaip esame viena?

Esame viena

• derindami skirtingas vaizduotės ribas
• pripažindami ir atsiremdami į vaizduotę, kas be mūsų
• plėtodami savo tapatybę, kaip įsivaizduojame save, dvylika klausimų
• su kitais puoselėdami bendrą vaizduotę

Žr. Vieningumas, Žinynas, Suvestinė, Ir vienas, Malda, Dievo šokio išdavos, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Buvimas ne viena, Benoit Couture, Vienumas2007, Žvilgsnis?, Laisvumas, išėjimas už savęs, nuostata. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate, Separate, Heart, Redundancy.

Atkartojimas. Pasąmonė prilygsta sąmonei.

• Atkartojimo sąlygas nusako ženklų savybės. Atkartojimas grindžia atjautas kaip apibrėžimo sandaras. Jos įvairiai išryškina išgyvenimus. Atkartojimu pasąmonės žinojimas išsako sąmonės nežinojimą ir jam prilygsta. Atkartojimą išsako pasikartojanti veikla.
  • Pasąmonės tinklo esmė ir vienumo esmė yra perpasakojimas. Tai lemia pasakojimo pavidalą. Užtat turi būti vienodas įtampos balsas pradžioje ir vienodas pabaigoje. Panašiai, pagrindimo ir įvardijimo esmė yra galimybė atkartoti rūpestį arba pavadinimą, kaip ir pasakojimu atkartojame išgyvenimą.
• Vienumas yra tai kas mumyse kyla iš už sąlygų, iš prielaidų. Tai mūsų bendra meilė.
• Vienumo ryšys - ryšys tarp visų, tarp Dievo ir visų - yra pasąmonės ryšys - mus jungia viena pasąmonė, viena bendrystė, išreiškianti mūsų sąmonę, ir suveikianti už mūsų - ir būtent ja Dievas yra ten, kur jo negali būti, tarp mūsų, tad jisai yra būtinas. Tai yra maldos ryšys. O tarp mūsų yra kitas.
• Yra viena tiesa - viena būtis - o būties vienumas pasireiškia viena tikrove, vienu tikrumu, o to vienumo besąlygiškumas pasireiškia vienu įvairiausiose sąlygose besikartojančiu būtinumu.
• Esame viena nežinojimu. O nežinojimą apibrėžia skirtumas tarp žinojimų.

Buvimas viena, tai:

• Trejybės ratas Dievo šokyje: vienų vienumas, vieningas asmuo, asmenų vienumas.

Kaip meilės mokslas palaiko bendrą reikalą?

Žr. Vieningumas, Žinynas, Suvestinė, Ir vienas, Malda, Dievo šokio išdavos, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Buvimas ne viena, Benoit Couture, Vienumas2007, žvilgsnis, laisvumas, išėjimas už savęs, nuostata. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate, Separate, Heart, Redundancy.

Susikalbėjimas

Žr. Septynerybė

Pavaldus požiūris

In order to KnowEverything, especially in the sense of knowing the most with the least, it is important to take up a subordinate perspective.

GoodUnderstanding is what yields a subordinate perspective.

===What is a subordinate view?===

A subordinate view is one that understands itself as being extended by a greater view.

It seems that the crucial point in bringing together our views is that we be able to distinguish our roles. We are both superordinate and subordinate and we simply need to take up our role, but especially as subordinate to God. Here the {{Divisions}} of everything are key, as they make clear whether we are identifying with the whole (taking up any perspective) or with the part (taking up a perspective). The choice of the whole is to take up all or any perspective, and the choice of the part is to take up a or no perspective. And such reinterpretations are what drive the operation [AddOne +1] and perhaps the other operations as well.

Susikalba

[{{Rapport}} How are God and human able to understand each other?] It is easier for me to state this question in Lithuanian: Kaip Dievas ir zmogus susikalba? The word susikalba means literally with-selves-speak and means understand each other sufficiently for purposes of communication. It can happen that quite literate people may not be able to make sense of each other, which is to say, they may not "connect". It can also happen that people with limited language skills may yet understand each other quite well. This is not necessarily complete understanding or even shared understanding. Instead, it is simply a sufficient understanding that each has of the other for practical purposes. We say that they have rapport or good understanding.

Pokalbis

An important part of a Universal Language or the system that I am working on is the role of communicative assumptions. We can start communication by assuming (ConstructiveHypothesis) that either side wants to communicate. So this assumption suggests that we can use the concepts and structures required by communication itself as the structures that we use for the form of our language and the first subject of our language that we talk about.

Long time ago I mentioned "four positions of dialogue" with respect to GOS and never got to elaborate this. Now, much later, in a different context I was asked again and wrote MeatBall:DiscussionRoles. I hope it is sufficient to fill your need too. -- HelmutLeitner August 1, 2006 14:48 CET

Helmut, Thank you, yes this is relevant and also related to AlvydasCepulis' work on polylogue. I will set up a page on Dialogue. Yes I have read large parts of WilliamIsaacs book Dialogue and the Art of Thinking Together, it is valuable.

Susikalbėjimas

• Theorizing Communication Readings Across Traditions Robert Craig, Heidi L.Muller

seven traditions of communication theory - rhetorical, semiotic, phenomenological, cybernetic, sociopsychological, sociocultural, and critical

• rhetorical
• semiotic
• phenomenological
• cybernetic
• sociopsychological
• sociocultural
• critical

Suvokti (klausyti) ir aiškinti (sakyti)

• Būties prasmė - suvokti
• Prasmės būtis - aiškinti

Komunikacijos mokyklų pagrindas yra "frames" - ir koks jų išsidėstymas tarpusavyje. Ir jos atitinka filosofijos mokyklas. Kaip susidėsto "frames" bet kokiam klausimui.

BeingOneWith allows for NotBeingOneWith and thus arises in it and considers it a presumption of BeingOneWith, so that they are the same BeingOneWith. However, NotBeingOneWith considers itself as the negation of BeingOneWith that is overturned by BeingOneWith and is thus distinct from it.

In this way NotBeingOneWith defines BeingOneWith. This definition evolves ever more subtly until NotBeingOneWith in fact determines BeingOneWith and is the same as it. This evolution yields an AlgebraOfPerspectives, a system of lenses through which God and other look, taking up perspectives, sharing perspectives, a system in which Perspectives exist and are defined.

What is the relationship between BeingOneWith and NotBeingOneWith?

BeingOneWith provides Reference and so NotBeingOneWith is NonReference. NotBeingOneWith provides Condition and so BeingOneWith is Unconditional and satisfying Condition.

God is the one who is both unconditionally BeingOneWith (Experiencing) and conditionally GoingBeyondOneself (Understanding). He is BeingOneWith both the Unconditional and the Conditional.

With reference to God, BeingOneWith and NotBeingOneWith are states, activities, qualities. Without reference to God, and thus without reference, they are conditions, thus definitions. There is thus a distinction between the Conditional (the definite) and the Unconditional (the indefinite). Condition defines BeingOneWith as the meeting of the condition and NotBeingOneWith as the not meeting of the condition. First and foremost it is the condition of being Conditional, and in this sense the Unconditional (and God of himself) is NotBeingOneWith. Condition is negation, it is No and only conditionally, Yes.

In this way God is separated from his quality BeingOneWith and is considered as the Unconditional. The Conditional and the Unconditional are related by the two by two matrix of states:

• As BeingOneWith - Unconditional
• BeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional BeingOneWith - Person
• BeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional BeingOneWith - Relationship with Person
• NotBeingOneWith As NotBeingOneWith - Conditional NotBeingOneWith - Relationship with System
• NotBeingOneWith As BeingOneWith - Unconditional NotBeingOneWith - System
• As NotBeingOneWith - Conditional

Vienumo būdai

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/summary.jpg

Sutapimas

Coinciding is...

• the shift of reference from Perspective to Position by removal of [ThisWiki:Contexts Context]
• BeingOneWith
• the Love which allows Spirit to be in Structure for coinciding keeps spirit free within structure
• the receding of expression, it is our creativity
• the fullness of God, of human and of other, as they are related.
• God's Self which he ever goes beyond by coinciding with all who might ever go beyond themselves.
• Empathy.
• the unexpressed (?)

Sutapimas

Sutapimas ar nesutapimas. (Tiesa ir netiesa) Sutapti

• Tapatumas (same) ir skirtingumas (different) yra vienas iš dvejybės atvaizdų.
  • Tapatumas ir skirtingumas iškyla kartu su apimtimis.
  • Equate and keep separate are the active forms of same and different. Atskyrimas, KeepSeparate, Separate - The vital matter is that we may hold suppositions separately, so that in some sense they are the same, and in some other sense they are different (think also of how we use Variables, they work on two levels, as with the QualitiesOfSigns). ** Palyginti su suvokimu.
  • Neigimas (negation - not). Perhaps, the activity (of Equate and Keep Separate) manifests itself as Not. Keep separate means Not the same. Equate means Not different. Keep separate requires more energy than equate because same requires more energy than different. This is the reason for the Not, it reverses the flow of energy because it changes the meaning but keeps the form. Negation.
• Grounds are what is equal.
  • Vienumą ir nevienumą nusako padalinimai.
  • Buvimas viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Nebuvimas viena.
  • Atvaizdų vieningumas, tai dvasios esmė.

The unfolding of coinciding is driven by love as the question Who is coinciding? and the reply I am coinciding whose meaning keeps shifting. This question goes beyond as a call to all regardless of context to coincide. It thereby includes us as expressions of what is prior to our own context. We are the ones in context who are coinciding, and so we acknowledge what is prior to context that reaches out through us. Within any context the question Who is coinciding? orientates us to take up the position that is beyond context and coincide along with it, and thus reaching out along with it from what is before our context out to a context beyond ours. Yet the same question ever heightens the separation between lover and loved which is the context that the one must cross to reach out to the other.

Sutapimas

The position of Other is progressively defined until it is Coinciding as SelfCoinciding. Understanding is the degree of SelfCoinciding as given by the separation which there can be between one (as Observer) and their Self (as ObservationalPlane) when the latter is taken as Other with which they coincide and which distinguishes the two. Understanding is thus the relationship between Love, which evokes Self, and Truth, which introduces Other. Love, whose question Who is coinciding? drives the Unfolding Structure of the position, coincides with Truth, whose reply I am coinciding drives the Collapsing Spirit of the one who takes up the position. This happens by completely unfolding the position so that it is definite to the point of establishing an Other for whom having a position and taking it up are one and the same, and then expanding the significance of this Other's self-coinciding until it characterizes the full scope of the position. The I shifts step by step from the one who is going beyond to their Self, the Other they are going beyond to, with whom they are coinciding, until it is the Other that is coinciding. This is the shift from GodTheFather to God.

We can thus add context upon context, which makes the coinciding ever more definite as to who is coinciding with whom. The question Who is coinciding? makes explicit what separates us. It has truths grow from soft to hard as follows.

• The question Who is coinciding? evokes a Context where positions are separated by Divergences with regard to the DefaultPosition. We take this up as Structure.
• The question Who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context where positions are separated by Distinctions as to what is implicit within them. We take this up as Representation.
• The question Who is the one who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context of Context where positions are separated as Divisions of a whole. We take this up as Unity.
• The question Who is the one who is the one who is the one who is coinciding? evokes a Context of Context of Context of Context where our positions are no longer separated because through slack we have let go of them and handed them over to an Other for whom they are all the same.

These questions define as God the lover who is prior to all contexts. They ask, who is there to coincide with?

• In the context of God: One is coinciding. With none. The expression itself. (A truth about everything)
• In the context of the context of God: Not all are coinciding. With God. (A truth about anything)
• In the context of the context of the context of God: Not one is coinciding. With God and Human. (A truth about something)
• In the context of the context of the context of the context of God: All are coinciding. With God, Human and Other. (A truth about nothing)

Once we have defined the Other, then the questions become:

• Who is the self who is coinciding?
• Who is the one who is the self who is coinciding?
• Who is the one who is the one who is the self who is coinciding?
• Who is the one who is the one who is the one who is the self who is coinciding?

So now the structure evokes the spirit, whereas before the spirit evolved the structure.

If we think of the self as that which coincides with other, we have:

• Who coincides with other?
• Who is the one who coincides with other?
• Who is the one who coincides with the one who coincides with other?
• Who is the one who coincides with the one who coincides with the one who coincides with other? (God.)

The Other arises through slack, but how? The Other, by way of slack, unfolds along with structure as the one who can take it up.

What relates coinciding and separating? Both coinciding and separating.

The shift from generating structure to coinciding in spirit is the shift from Love as creating a perspective to Truth as the taking up of a perspective. When the perspective is completely defined then it is that of Other because Other is always alongside. But that perspective of the Other alone beyond our reach is in fact the unifying perspective where structure and spirit are the same and so with reference to this fourth and highest context which we cannot access directly, we are able to switch to the taking up of the perspective, which we take up as other, and then broaden out until we identify other with all of God.

Slack is what allows for the separation to be overcome, and makes for love and life as increasing and decreasing slack.

Knowledge may interfere with knowledge, thus it is vital then to submit to that which is before context and which is open to all knowledge. We are often offered knowledge that will hinder other knowledge. This is the dilemma where we as humans fail.

Coinciding may be through submission to God as in the case of the languages, but it may also be less asymmetrically defined, more softly defined. It is the position by which we are participants rooted in what is beyond context.

The Other is God made explicit, the ultimate Loved for the ultimate Lover, for whom we are intermediaries.

This is the shift from GodTheFather (Observer) to God who is the Trinity.

Knowing is the understanding of one's separation, one's context, one's limits. Knowing is the response to the question Who is coinciding?

Who is coinciding? makes all explicit, context, structure,thus decreasing slack. Who is there to coincide with? makes all implicit, spirit, thus increasing slack.

The question of who is there to coincide with has us go through the gate of starting with the interpreter God (the Father), then the interpretation Human (the Son) and finally, the interpreted Other (the Spirit).

Recall the wholeness preserving transformation of Christopher Alexander.

As structure unfolds through love, the Other is taken as a partner alongside, until there is only room for one with that Other, and then beyond that is the fourth context where there is only other - so that perspective (structure) and taking up perspective (spirit) are the same - and then this Other as reference point and now spirit is brought back wider and wider all the way to God so that God is the implicit in this explicit Other.

God loves all (in every way) and that can be coordinated only by truth which arises as we love each other. When we forgive each other our wrongs, then that does not fit within a context and that pulls us out of context. This is the nature of the negative six commandments, they show that by addressing our wrongs we can pull away from ourselves into God. Just as the positive four commandments show that God goes beyond himself into us, that we flow out of him.

Given a context, coinciding is expressed as the going beyond of that context. As my position, it is in the context of "me" (of "I"), and so it is the coinciding of "going beyond myself" as given by my situation (which breaks up the expression in terms of going beyond myself), my wish (which provides direction to the expression in terms of going beyond myself) and my activity (which allows for application of the expression in terms of going beyond myself).

God defines the necessary, human defines the actual, other defines the possible. All contexts are then simply expressions of their position together. God is the necessary condition, the context for this position, rather than the position the context for God.

God goes beyond himself by ever taking up the perspective of an other. The other becomes ever more defined until it truly is an Other. Whereupon the outlooks all coincide. In this way the Truth becomes harder, more defined.

The nature of the expression "I wish to know everything and apply that knowledge usefully" is that the more that we take it up, the more it becomes evident that it is that of an other, and that other is God. We are all Other and God is the ultimate Other that we all coincide with. When God takes up the expression then he coincides with himself by it.

This position is fully realized, fully expressed, God goes beyond himself completely, through the coinciding of all who might take up this outlook of going beyond oneself: the outlook's interpreter {{God}}, the interpretation Human and the interpreted Other. Their coinciding proceeds by degrees as the one who takes up the expression coincides with God, through him with Human, and through them with Other:

• coinciding of none is the expression itself.
• coinciding of one (God) is through all explicit Divergences away from the expression. (As to what is necessarily meant.)
• coinciding of two (God and human) is through PrimaryStructures which encompass all implicit Distinctions as to what it means to be inside or outside of expression. (As to what is actually meant.)
• coinciding of three (God, human and other) is through SecondaryStructures which are anchored in Divisions of Everything and identify in all ways the explicit expression with what it implicitly expresses and thereby define the expression as the coinciding of all. (As to what is possibly meant.)

As Other one is expressly going beyond oneself and it is established that this is with regard to God by way of Human.

In fully realizing this position, which is to say, the wish within it, the one who takes it up not only coincides with God's outlook, but God's outlook coincides with his, so that they both coincide. The wish is realized by the Divisions because then the relationship between God and expression has been inverted so that expression proceeds from God as his Context (all from one) and not the other way around (one from none). God is prior to himself and goes beyond himself and gives rise to himself by going into himself. This is apparent through the coinciding of all who might coincide with God for this is by his outreach. And so likewise, we go beyond ourselves by going ever deeper into ourselves and sharing our example with others as well. This is all a process of distinguishing what is God (who goes beyond himself) and what is his Self (his coinciding with himself and others) so they might indeed coincide as Other (he goes beyond himself by coinciding with himself and others). And one takes up the position by coinciding with an other through whom it is evident that all coinciding takes place through God as an expression of his going beyond himself.

Žr. Vieningumas, Žinynas, Suvedimas?, Ir vienas, Malda, Dievo šokio išdavos, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Požiūriai, Požiūrių sudūrimas, Buvimas ne viena, Benoit Couture, Vienumas2007, žvilgsnis, laisvumas, išėjimas už savęs, nuostata. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate, Separate, Heart, Redundancy.

Kaip maldos mokslas palaiko bendrą reikalą?

• maldos mokslas - vienumas su Kitu

• Nesame varžomi savasties.
  • nesivaržymas savimi, neigimu
  • Savasties papildinys, jos priešingybė. Savastis yra atskirtumas.
• tįsumas
  • dėmesingumas, pagrindas dėmesio metmenims
  • dvasios būdas
  • Dievo būdas
  • rūpestis
• turėjimas bendrą pagrindą apibrėžimams
• kaip asmuo renkasi Dievą arba Save
• įsijungimas savo požiūriu
• įtraukimas
• leisti rūpėti
• Vienume glūdi dviprasmybė - vienis ir visybė. Vienumas neigiama prasme reiškia neatskirtumą, taip pat, atvirkštiniu požiūriu, suprantamas, kaip vienas iš daugelio, jei tik pripažįstame daugelį. Skaičius vienis tai nurodo vienumo atvejį.
• šališkumas
• kas išreiškia save aplinkose tokiais būdais:

• Vienintelė paslaptis, nes joje galime dalyvauti, tačiau tai vienintelis dalykas, kurio negalime žinoti. Joje tenka tiesiog dalyvauti. Tai grynas nežinojimas, tai kas neišsakoma žinojimu.
• Person chooses God over Self so that they are one with all, not simply those who are one with them (consider Love your neighbor as your self)
• asmens (who) prielaida
• being alone through another, being not alone (from our own reference point) yet being alone (from another reference point), giving up our own reference point (our own self) for that of another, thus “being” outside of the scope of our reference point, being alone from aloneness, being alone together, being one through aloneness, being alone in the context of others, persistence of a relationship across all degrees of being and not being (from Everybody (greatest Referer) to Nothing (greatest Referent)), the foundation for all relations between Persons, being by not being, NotSystem, the unity of levels, of vantage points:
• žvilgsnių sutapimas (coinciding of views)

• the only Mystery in that we can participate in it, but it is the only thing we can't Know

Pasąmonė prilygsta sąmonei

• Yra viena tiesa - viena būtis - o būties vienumas pasireiškia viena tikrove, vienu tikrumu, o to vienumo besąlygiškumas pasireiškia vienu būtinumu.
• Pasąmonės tinklo esmė ir vienumo esmė yra perpasakojimas. Tai lemia pasakojimo pavidalą. Užtat turi būti vienodas įtampos balsas pradžioje ir vienodas pabaigoje. Panašiai, pagrindimo ir įvardijimo esmė yra galimybė atkartoti rūpestį arba pavadinimą, kaip ir pasakojimu atkartojame išgyvenimą.

• Kokie yra 4 lygmenys ir 6 poros?

• Sieti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus, šešis būdus kaip esame viena.
• Išmąstyti šešeriopą vienumą, apibrėžtą keturių lygmenų poromis. Apmąstyti šešias atjautas, bendrus netroškimus ir skirtingus troškimus.
• Susieti šešis pokalbius su vienumu.
• Susieti šešis pokalbius su šešerybės nariais.

Apytakų suvedimą suprasti klausimu: Kaip esame viena?

Permąstyti, kaip ir kodėl mąstome lygmenų poras.

Kaip jausmus suderinti su vienumo rūšimis?

Koks gali būti

• sąmonės ir pasąmonės vienumas?
• sąmonių vienumas?
• pasąmonių vienumas?

• Susieti šešis vienumus su keturių vienybės sampratų poromis.
• Išmąstyti šešeriopą vienumą, apibrėžtą keturių lygmenų poromis. Apmąstyti šešias atjautas, bendrus netroškimus ir skirtingus troškimus.
• Pamąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Kaip jų vienumas yra kartu dvireikšmiškas ir vienareikšmiškas? Ką reiškia, kad juos skiria viskas, betkas, kažkas ar niekas? Kaip tai susiję su kūnu, protu, širdimi ir valia?
• Išsiaiškinti ir apibrėžti, kas yra požiūris?
• Susieti šešis pokalbius su šešerybės nariais
• Susieti šešis pokalbius su vienumu.

• Kas yra vienumas?

• Kaip viename lygmenyje esame skirtingi, o kitame lygmenyje esame viena?
  • Kokie yra 4 lygmenys ir 6 poros?
  • Kaip bendrai suprantamas vienumas?

Apytakų suvedimą suprasti klausimu: Kaip esame viena?

• Sieti šešis pokalbius, šešis pertvarkymus, šešis būdus kaip esame viena.

Buvau apžvelgęs ir surūšiavęs visus savo klausimus. Jų buvo keli šimtai iš viso. Svarbiausias klausimas, tai Kaip esame viena? Buvo taip pat šešios rūšys klausimų. Kiekvieną rūšį siejau su skirtingu būdu, kaip esame viena. Vėliau jas siejau su savo knygos The Truth skyriais, su pokalbiais ir pertvarkymais. Dabar bandau sieti su Dievo raiškomis šešiais neigiamais įsakymais.

Esame viena Kitu - jo atsiskleidimu - brandos raida. Kaip viską išvesti iš paskiro žmogaus? Kaip suvokti šviesuolio brandos raidą? Brandos bendrystė. Atjaučiame kitą jo kertinės vertybės pagrindu, kartu su juo naujai bręstame. Ta besikartojanti branda reiškiasi deriniais, grindžia šviesuolių bendrystę.

Esame viena Asmenimi - jo sąlygomis - sandarų žemėlapynu. Kaip meilė palaiko amžiną brandą? Ką mūsų asmens sąlygos mums pasako apie Dievą, jų kūrėją, ir mūsų santykį su juo?

Esame viena Asmenų Bendryste - jo mokslu - išsiaiškinimų vadovėliu. Kaip viską išreikšti rūpesčiais? Koks gali būti besąlygiškas mokslas, kuriuo tiesa mums apčiuopiama?

Esame viena Dievu - jo išgyvenimais - metraščiu, kokį Dievą esame pažinę. Kaip esame viena Dievu? Kokiais išgyvenimais Dievas reiškėsi mano ir kitų gyvenimuose?

Esame viena Požiūriais - jų sutapimu - sąvokų žinynu. Kaip sutampa požiūriai? Kaip sutampa Dievo ir mūsų požiūriai?

Esame viena Meile - savo užduotimi - Dievo kelione. Kaip sieti Dievo ir kito požiūrius? Kaip Dievui pasiekti mus ir kiekvieną? įtraukti mus į Dievo kelionę, jo svarstymą, ar jisai būtinas?

Pąmonė prilygsta sąmonei

• not sharing the grounds for definition
• the basis for Not
• not including one's own perspective
• not having things matter
• nonsubjectivity
• not Caring

• požiūrių sutapimas - paklydusio vaiko išmintis
• gyvenimo ir amžino gyvenimo bendras palaikymas
• teigiamų ir neigiamų įsakymų vienumas
• bendrystė - bendri rūpesčiai - pasąmonės tinklas
• bendras reikalas
• tiesos vienumas - skirtingose apimtyse: viskas, betkas, kažkas, niekas

• gyvumas - vienija jautrumą ir atliepiamumą

• kertinė vertybė - pasąmonės vienumas
• meilė - susitelkimas į mylimąjį
• dvasios plazdenimas

Buvimas viena

Buvimas viena, tai:

• tįsumas
  • dėmesingumas, pagrindas dėmesio metmenims
  • dvasios būdas
  • Dievo būdas
  • rūpestis
• turėjimas bendrą pagrindą apibrėžimams
• kaip asmuo renkasi Dievą arba Save
• įsijungimas savo požiūriu
• nesivaržymas savimi, neigimu
• įtraukimas
• leisti rūpėti
• Savasties papildinys, jos priešingybė. Savastis yra atskirtumas.
• Vienume glūdi dviprasmybė - vienis ir visybė. Vienumas neigiama prasme reiškia neatskirtumą, taip pat, atvirkštiniu požiūriu, suprantamas, kaip vienas iš daugelio, jei tik pripažįstame daugelį. Skaičius vienis tai nurodo vienumo atvejį.
• subjectivity
• what expresses itself in Contexts as:
  • Spirit - beyond system
  • {{Structure}} - beyond participants
  • {{Representation}} - within participants
  • {{Unity}} - within system
• the only Mystery in that we can participate in it, but it is the only thing we can't Know
• Person chooses God over Self so that they are one with all, not simply those who are one with them (consider Love your neighbor as your self)
• asmens (who) prielaida
• being alone through another, being not alone (from our own reference point) yet being alone (from another reference point), giving up our own reference point (our own self) for that of another, thus “being” outside of the scope of our reference point, being alone from aloneness, being alone together, being one through aloneness, being alone in the context of others, persistence of a relationship across all degrees of being and not being (from Everybody (greatest Referer) to Nothing (greatest Referent)), the foundation for all relations between Persons, being by not being, NotSystem, the unity of levels, of vantage points:
• žvilgsnių sutapimas (coinciding of views)

Buvimas ne viena

Buvimas ne viena, tai:

• not sharing the grounds for definition
• the basis for Not
• not including one's own perspective
• not having things matter
• nonsubjectivity
• not Caring

Užrašai

Esame viena: Asmenimi, Bendryste, Dievu, Kitu, Meile, Požiūriais.

Kaip esame viena: VienaAsmenimi VienaBendryste VienaDievu VienaKitu VienaMeile VienaPožiūriais

Žr. Vieningumas, Žinynas, Suvedimas?, Ir vienas, Malda, Dievo šokio išdavos, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Buvimas ne viena, Vienumas2007. Taip pat: Institutions, SpiritVStructure, KeepSeparate

Sąmoningėjimas

• Dievo sąmoningumas reiškiasi asmens sąmoningėjimu, kuris vyksta išgyvenimais, tiek Dievo nebuvimo, tiek Dievo buvimo.

See also: {{Overview}}, {{Perspective}}, GoodUnderstanding

See also: {{View}}, AlgebraOfViews, CompositionOfViews, GoodUnderstanding

Dialogue

An important part of a UniversalLanguage or the system that I am working on is the role of communicative assumptions. We can start communication by assuming (ConstructiveHypothesis) that either side wants to communicate. So this assumption suggests that we can use the concepts and structures required by communication itself as the structures that we use for the form of our language and the first subject of our language that we talk about.

See: Separate, Position, Heart, Redundancy, Slack, Views, BeingOneWith, GoingBeyondOneself, Benoit Couture

===Coinciding===

===Coinciding===

fŽr. Vieningumas, Malda, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Buvimas ne viena, Vienumas2007

1. VR

• gera širdis

• Valia yra gyvenimo esmė - pasirinkimų (4+2) (gėrio krypčių) vieningumas.

• bendrystė - pasąmonės tinklas

• gyvenimas bendru žmogumi - sąmonės vienumas

• Vienumo apimtimis išsakomis šešios Dievo neraiškos galimybės, Dievo nepažinimo galimybės, tai šeši jo vienumo būdai.
• Bendro žmogaus įžvelgtas Dievas save įvairiai supranta, tai vienumo pagrindai.
• Gyvename viena su Dievu gyvendami Dievo valia, jai pajungdami savo valią - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.

Dievo valia yra gėrio krypčių vieningumas, geros valios vieningumas, tad gera širdis.

Žr. Vieningumas, Malda, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Buvimas ne viena, Vienumas2007

• gera širdis

• buvimas vienų viena
• gyvenimas bendru žmogumi

Asmens (sąmonės) vienumą išsako bendras žmogus. O asmenybės (pasąmonės) vienumą išsako kertinė vertybė, tai meilės vienumas, nes meilė yra kaip žmogų palaikyti, ir meilė yra Dievo kertinė vertybė.

Asmens vienumas - bendras žmogus - Dievo sūnus Jėzus Kristus

Vienumas su betkuo

Gerumas

• meilė kamnors

Meilė ir besąlygiškumas

• Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
• Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.

• Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).

Širdis yra vienumo esmė, vienų vienumas

Dievo valia - gėrio krypčių vieningumas

• Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
• Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
• Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.

The following are all ways of being one with:

• Spirit is Complete
• Structure is Unobstructed
• Representation is Familiar
• Unity is Unified

• Meilė yra besąlygiško Dievo esmė.
• Tobulumas yra sąlygiško gerumo esmė.
• Valia yra gyvenimo esmė.
• Dievo valia yra amžino gyvenimo esmė.

• Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.

Esmė (širdis) yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.

• Širdis yra esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
• Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.

Esmė yra dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.

Žr. Vieningumas, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Buvimas ne viena, Vienumas2007

• Vienumo ryšys - ryšys tarp visų, tarp Dievo ir visų - yra pasąmonės ryšys - mus jungia viena pasąmonė, viena bendrystė, išreiškianti mūsų sąmonę, ir suveikianti už mūsų - ir būtent ja Dievas yra ten, kur jo negali būti, tarp mūsų, tad jisai yra būtinas.

• Kaip viename lygmenyjė esame skirtingi, o kitame lygmenyje esame viena?

Iš (kokio?) ankstyvesnio tyrimo matyt, jog esame viena:

• Meile, Dievo esme, asmenų būkle-nebuvimu
• Kitu, asmens esme, Dievo buvimu
• Požiūriais, asmenų esme, asmens sutapimu

Ir čia reiškiasi trejybės ratas.

Vienumo esmė

Uždavinys

Vienumo pagrindai

• Dievo vieningumas - buvimu
• Asmens vieningumas - požiūriais - buvimą išplečiančiais - riba tarp buvimo ir nebuvimo
• Asmenų vieningumas - nebuvimu - būklėmis

• Dievo vieningumas
• Asmens vieningumas
• Asmenų vieningumas

Meilė

2018.03.26 A: Koks ryšys tarp meilės ir vienumo?

D: Aš jus myliu. Tai reiškia, kad save pakeičiu jumis. Atsisakau savęs, savo savasties, ir prisiimu jūsų savastį, tad gyvenu jumis ir tuomi jus palaikau, taip kad jūs esate mano aidas, jūs gyvuojate mano aidu, jūs gaivinatės.

A: Ačiū tau už viską ir noriu pabūti su tavimi. D: Aš maitinu tave ramybe, kaip motina pienu, gaivinkis.

Yra viena tiesa - viena būtis - o būties vienumas pasireiškia viena tikrove, vienu tikrumu, o to vienumo besąlygiškumas pasireiškia vienu būtinumu.

• Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
• Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
• Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.

Vienumas ir apimtis

One concept that I'm finding important is "scope". It allows me to consider an "X", for example, "to love X", or "to be one with X". So it is an important part of having a "calculus".

I came across the different ways to "be one with X", and I think they give meaning to the expression "be X". For example, to "be one with Nobody" is to "be Nobody". Perhaps there is also some context for the "being one with", but that same context is implicit in "be", I think. In other words, the way to "be X" is to "be one with X".

I just noticed an odd {{Recursion}}... being X = being one with being one with being one with X and so on. But this may not be so bizaare, it seems appropriate. And it may relate to that reciprocal recursion that I wrote about.

• If I am one with nobody, then I feel very sad, like Christ on the cross.
• If I am one with somebody (not everybody), then I feel most surprised, and this is romantic love.
• If I am one with anybody (not nobody), then I feel excited, a hyperflexible person in general, engaging and responding.
• If I am one with everybody, then I feel completely content, everything is right.

So these are all the same love, but ....?

System distinguishes experiencing and understanding, May 1, 2007, Andrius Kulikauskas

Viena

===Notes on BeingOneWith from Overview===

===Ways of BeingOneWith===

===Scope and Being one with===

===Scripture===

Gospel of John

17:1 Jesus said these things, and lifting up his eyes to heaven, he said, "Father, the time has come. Glorify your Son, that your Son may also glorify you; 17:2 even as you gave him authority over all flesh, he will give eternal life to all whom you have given him. 17:3 This is eternal life, that they should know you, the only true God, and him whom you sent, Jesus Christ. 17:4 I glorified you on the earth. I have accomplished the work which you have given me to do. 17:5 Now, Father, glorify me with your own self with the glory which I had with you before the world existed. 17:6 I revealed your name to the people whom you have given me out of the world. They were yours, and you have given them to me. They have kept your word. 17:7 Now they have known that all things whatever you have given me are from you, 17:8 for the words which you have given me I have given to them, and they received them, and knew for sure that I came forth from you, and they have believed that you sent me. 17:9 I pray for them. I don't pray for the world, but for those whom you have given me, for they are yours. 17:10 All things that are mine are yours, and yours are mine, and I am glorified in them. 17:11 I am no more in the world, but these are in the world, and I am coming to you. Holy Father, keep them through your name which you have given me, that they may be one, even as we are. 17:12 While I was with them in the world, I kept them in your name. Those whom you have given me I have kept. None of them is lost, except the son of destruction, that the Scripture might be fulfilled. 17:13 But now I come to you, and I say these things in the world, that they may have my joy made full in themselves. 17:14 I have given them your word. The world hated them, because they are not of the world, even as I am not of the world. 17:15 I pray not that you would take them from the world, but that you would keep them from the evil one. 17:16 They are not of the world even as I am not of the world. 17:17 Sanctify them in your truth. Your word is truth.* 17:18 As you sent me into the world, even so I have sent them into the world. 17:19 For their sakes I sanctify myself, that they themselves also may be sanctified in truth. 17:20 Not for these only do I pray, but for those also who believe in me through their word, 17:21 that they may all be one; even as you, Father, are in me, and I in you, that they also may be one in us; that the world may believe that you sent me. 17:22 The glory which you have given me, I have given to them; that they may be one, even as we are one; 17:23 I in them, and you in me, that they may be perfected into one; that the world may know that you sent me, and loved them, even as you loved me. 17:24 Father, I desire that they also whom you have given me be with me where I am, that they may see my glory, which you have given me, for you loved me before the foundation of the world. 17:25 Righteous Father, the world hasn't known you, but I knew you; and these knew that you sent me. 17:26 I made known to them your name, and will make it known; that the love with which you loved me may be in them, and I in them."

Žr. Vieningumas, Dorovės ratas, Pokalbiai, Gvildenu, Meilė, Dievas, Širdingumas, Įsakymai, Įvardijimas, Sutapimai, Žmogus, Buvimas ne viena

Besąlygiškumas

Dievas tėvas

• išeinantis už savęs, tad vienijantis
• esantis už šio pasaulio, už visų santvarkų ir sąlygų, tad vienijantis

Bendras reikalas

Susigaudymas

• Išmintingas pasiklydęs vaikas eina ten kur jo tėvai jo ieškos. Tad tai yra vienumas tėvo ir vaiko, taip kad jų požiūriai sutampa. O pagrindas yra, kad vaikas supranta jų skirtingumą, kad jis yra vaikas, ne tėvas, tad kokie jų vaidmenys.

• Gerą vaiką ir blogą vaiką suveda bendras asmuo, sąmoningumas, kuris tačiau, be išgyvenimo.

Širdingas Bendravimas. Susikalbėti iš esmės.

Požiūriai

Požiūriai - nevienumai - grandine tampa vienumo pagrindu

• Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
• Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
• Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
• Pasiklydusiu vaiku sutampa tėvo ir vaiko požiūriai.

Vienumo pagrindai

Dievo šokio trejybės ratas

Gerumas

• Geras vaikas ir blogas vaikas vienas kitas papildo branda, meile: DAD ir ADA.
• Gerą vaiką ir blogą vaiką reikia abu atjausti vienumo dėlei.
• Viena yra Dievas (jo tikrumas), asmuo (jo galimumas), tad tuo pačiu ir jų pagrįstas Dievo būtinumas. Tai trys aplinkybės, tai gerojo Dievo ir gerojo asmens sugretinimas, tai jų gerumo vienumas (gera naujiena) ir jųjų pačių vienumas (gera širdimi).

Asmuo

• Asmuo vieninga atjauta, aštuongubu keliu suveda Dievo nebuvimo, jo nepažinimo ir buvimo, jo pažinimo išgyvenimus.
• Asmenyje susiveda keturios Dievo raiškos galimybės, tad Dievo pažinimo galimybės, tai keturios vienumo apimtys.
• Bendras, sąmoningas žmogus bešališkai įžvelgia Dievą visose apimtyse.
• Vienumo apimtimis išsakomis šešios Dievo neraiškos galimybės, Dievo nepažinimo galimybės, tai šeši jo vienumo būdai.
• Bendro žmogaus įžvelgtas Dievas save įvairiai supranta, tai vienumo pagrindai.
• Gyvename viena su Dievu gyvendami Dievo valia, jai pajungdami savo valią - paklusimu, tikėjimu, rūpėjimu.

Bendrystė

• Bendri rūpesčiai.
• Kas žmogui rūpesčiai, tas Dievui požiūriai.

Vienų vienumas

Širdis yra vienumo esmė, vienų vienumas

• Širdis yra esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
• Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.
• Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.
• Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).
• Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
• Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
• Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.
• Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
• Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
• Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
• Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
• Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
• Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
• Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.

Amžinas gyvenimas yra vienų vienumo vienumas

• Už visų širdžių, už gyvenimo lygties yra dar gilesnis vieningumas. Tą vieningumą nurodo amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, tad Dievas ir gerumas yra nepriklausomi, tad yra 4 x 2 = 8 atvaizdai. Tuo tarpu Dievo gerumas išsakomas 4 + 2 = 6 atvaizdais.

Vienumo grandinė

• Vienumas, vienų vienumas, vienų vienumo vienumas ir t.t.
• Tai primena suvokimo lygmenis
• Tai primena pasiklydusio vaiko požiūrių grandinę
• Baigiasi susikalbėjimu, bendryste, susivokimu
• Baigiasi brandos vieningumu - šešių atvaizdų vieningumu - kuriais grindžiamas aštuonių atvaizdų vieningumas Dievo ir gerumo nepriklausomybe - Dievo vienumo atstatymu - jo būtinumo liudijimu

Kaip maldos mokslas palaiko bendrą reikalą?

bendras reikalas

• Dievo trejybė pina du skirtingus išgyvenimus - gero, teigiamo, išmanančio, atviro vaiko, kuriam rūpi vienumas, ir blogo, neigiamo, neišmanančio, besislaptančio vaiko, kuriam nerūpi vienumas.

Užrašai

Vienumas - Dievo, asmens ar asmenų?

• Ar gyvename vienumu? Ir kuriuo vienumu - Dievo, asmens ar asmenų? Ar gyvename visais ar savimi? Ir kaip tą suderinti?
• Being one with = being one with myself? Ko tikiuosi sutampa su ko trokštu.
• Dievu gyvename mylėdami, rūpindamiesi, klausdami klausimus.

Užrašai

Dievo ir žmogaus netroškimai visada sutampa - poreikiai, abejonės, lūkesčiai, vertybės - nes Dievas atjaučia žmogų. Tačiau Dievo valia (Dievas, nulinis požiūris) ir žmogaus valia (gerumas, septintas požiūris) nesutampa nes Dievas yra besąlygiškas, o žmogus yra sąlygiškas. Tačiau visgi jiedu gali būti visiškai vieningi.

Atvaizdų vieningumas

(šešių ir aštuonių) Atvaizdų vieningumas

• Yra šeši pokalbiai kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
• Tu vieniji Kitus; Aš vieniju Kitus; Aš vieniju Tave; Dievas vienija Mane; Dievas vienija Tave; Dievas vienija Kitus.
• Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
• Padalinimai
  • Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
  • Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
  • Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
• Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.

buvimas viena, tai susijęs su:

• išėjimu už savęs: For God, his self (his structure - everything) arises with the first act of going beyond himself, as his self is what he goes beyond into, from the unbounded into the bounded. This going beyond himself is his act of creation.

• Išmintingas pasiklydęs vaikas eina ten kur jo tėvai jo ieškos. Tad tai yra

• Pamąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse. Ką reiškia, kad juos skiria viskas, betkas, kažkas ar niekas? Kaip tai susiję su kūnu, protu, širdimi ir valia?

Dievo sūnus Jėzus Kristus

• vienija teigiamus įsakymus (tobulumą - Mylėk Dievą) ir neigiamus įsakymus (tapatumą - Mylėk artimą).
• yra bendras žmogus, mus tad vienijantis, darantis gerą, kurį bet kuris galėtų padaryti.
• išgyvena kiekvieną.
• yra žmogus vienijantis Dievą, Save, Tave, Kitą.

Dievas Dvasia

• Dievas Tėvas (suvokiantis) ir Dievas Sūnus (susigaudantis) sutampa (bendrai suvokta) Dievu Dvasia.
• Dievas visakame glūdi, tad visakame yra dvasia ir jos galimybė, kas yra tas pats! užtat ir sutampame, Dievas ir mes visi, nepaisant nuodėmių, trūkumų, klaidų, nelaimių, juk visada galimybė lieka, tad suvokim, kaip jinai lieka, ir kaip atrodo, kad jos nebėr ar nėra ar nebuvo ir nebus.
• Mūsų vienumo pagrindas yra dvasia, tai bendras, nevaržomas Dievo žvilgsnis, kurį išgyvename kiekvienas savo siauresniu žvilgsniu, požiūriu, laikysena ir vertybe.
• Svarbu, kad Dvasia sutampa su savo galimybe, nekaip su "esybe" ar su "sandara".
• Santvarka sukuria uždarą pasaulį susikalbėjimui apie santvarkos vertybės turėjimą. (Palyginti su olandais kalvinistais). Neįmanoma iš santvarkos išeiti iš jos vidaus, kalbant jos pačios kalba. Pastebėti yra atskirti. (Observation distinguishes).

This year I have been trying to find the end of the string that ties it all together. The unfolding is driven by God's going beyond himself. But what in his nature most deeply compels him? For example,

Šeši pertvarkymai - knygos skyrių turiniai

Vienumo klausimas iškyla Dievo raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:

• paskiri asmenys išryškėja pasaulyje - savo branda - ji baigiasi Dievo pažinimu
• bendras asmuo išryškėja pasaulyje - proto aplinkybėmis - Dievas yra to kalėjimo kūrėjas
• bendras asmuo išryškėja paskirais asmenimis - mokslas sprendimo būdų -
• Dievas išryškėja bendru asmeniu - Dievo pažinimu - Dievas pažintas šyla
• Dievas išryškėja paskirais asmenimis - jų požiūrių įvairovę - Dievas visus požiūrius apima ir suveda
• Dievas išryškėja pasaulyje - užduotimi visus pasiekti ir įtraukti, tad mylėti tiek Dievą, tiek artimą - Dievas tiriantis, ar jisai būtinas

Vieningumas iškyla suvedimu. Tai vyksta tvarkomis, pertvarkymais. Dievas iškyla tarpe.

Antrinės sandaros

• Vienumą išsako atvaizdai, nes išreiškia visumą. Vienumą taip pat išsako aplinkybės, nes išreiškia, kaip dvi aplinkybės susiveda trečia, tad kaip yra dviprasmybė. Vienumą taip pat išreiškia padalinimai, juk jie kartu aprėpia viską. Trys kalbos irgi turėtų išsakyti vienumą. Aplamai, antrinės sandaros išsako sandarumą, kartu ir vienumą.
• Antrinės sandaros yra atjautos, tad lygmenų poros, bene siejančios tapatumo ir skirtingumo galimybes.

Požiūriai - nevienumai - grandine tampa vienumo pagrindu

• Sutampant požiūriais, atjaučiam kitą ir galim atsiliepti. Tad gyvumas (atjausti ir atliepti) yra vienumo galimybė.
• Sutampant požiūriais, patys ko trokštame ir kas kitiems yra, slenkame iš esamo į trokštamą, augame sutapdami su kitu, Jėzumi, Dievu.
• Esame viena kai visomis sąlygomis sutampame visais požiūriais. Tai Dievo būtinumo sąlygos.
• Pasiklydusiu vaiku sutampa tėvo ir vaiko požiūriai.

• Gerą vaiką ir blogą vaiką suveda bendras asmuo, sąmoningumas, kuris tačiau, be išgyvenimo.

Vienumą išsako atvaizdai, nes išreiškia visumą. Vienumą taip pat išsako aplinkybės, nes išreiškia, kaip dvi aplinkybės susiveda trečia, tad kaip yra dviprasmybė. Vienumą taip pat išreiškia padalinimai, juk jie kartu aprėpia viską. Trys kalbos irgi turėtų išsakyti vienumą. Aplamai, antrinės sandaros išsako sandarumą, kartu ir vienumą.

Vienumo grandinė

• Vienumas, vienų vienumas, vienų vienumo vienumas ir t.t.
• Tai primena suvokimo lygmenis
• Tai primena pasiklydusio vaiko požiūrių grandinę
• Baigiasi susikalbėjimu, bendryste, susivokimu
• Baigiasi brandos vieningumu - šešių atvaizdų vieningumu - kuriais grindžiamas aštuonių atvaizdų vieningumas Dievo ir gerumo nepriklausomybe - Dievo vienumo atstatymu - jo būtinumo liudijimu

Sąmoningumu

• Veiksmas +3 įveda dvireikšmybę ir ją naujai suveda.
• Sąmoningumą išsako požiūrių grandinė
• Sąmoningumą išsako trečias laipsnis, vieningumas
• Sąmoningumas, pats savęs (self of self), tai pasidalinimas į du, tai bendravimas iš širdies, širdimis, dviejų širdžių. Vieningumas tuo kas mus skiria, būtent Kitu, atskiriančiu Dievą ir Mane. O Tu jungia Dievą ir Mane. Tu yra "taip", atviras požiūris, o Kitas yra "ne", uždaras pavadinimas. Kito požiūris yra pavadinimas (?) Lūkesčiai (ir jausminiai atsiliepimai) pagrįsti savęs įvietinimu (lokalizavimu, penkerybe, čia/dabar, dviprasminga erdve, su dalyviu sutapatinama), atskyrimu nuo ne savęs. Pasipriešinimas entropijai, griūčiai, tvarkos išskyrimas.

Kas žmogui rūpesčiai, tas Dievui požiūriai.

Širdis yra vienumo esmė, vienų vienumas

• Širdis yra esmė - dvasios sandaros atvaizdų vieningumas.
• Širdis yra tai, kas esame, kai esame vienų vieni.
• Dievo širdis - meilė, gerumo širdis - tobulumas, gyvenimo širdis - valia, amžino gyvenimo širdis - Dievo valia.
• Meilėje glūdi besąlygiškumas (tad Dievas). Tobulume glūdi sąlygų tenkinimas (tad gerumas). Valioje glūdi sąlygų nepriekaištingumas, nevaržomumas, taip kad vienumas gali vykti po sąlygų (tad gyvenimas, dvasios tapatumas, tiek sąlygose, tiek be jų). Dievo valioje glūdi sąlygų varžomumas, jog tai esmingai išskiria dvasias, tad jų vienumas turi kilti pirm sąlygų (tad amžinas gyvenimas, dvasių atskyrimas).
• Amžinas gyvenimas, tai Dievo gyvenimas, o Dievo gyvenimo širdis, tai Dievo valia. Dievo gyvenimas, tai kad Dievo Dievas nebūtinai Dievui geras.
• Gera širdis išeina už savęs, o pikta širdis už savęs neišeina.
• Gera širdis yra tai, ką gera valia atveria.
• Širdis, tai mūsų lūkesčiai, mūsų tikėjimas. Jėzus tiki, kad esame viena. Tai jo lūkestis, pagrindas jo jauduliams. Džiaugiamės, būdami viena su viskuo; jaudinamės, būdami viena su betkuo; nustembame, būdami viena su kažkuo; liūdime, būdami viena su niekuo.
• Lūkesčiai (jausminiuose atsiliepimuose) išreiškia valios buvimą, taip pat apimties buvimą, o tai reiškia lokalizavimą, dalinį dėmesį, atrinkimą tarp priešingybių, kuris pažymėtas, sulaukia mūsų dėmesio, užtat įvardijimą, bet kurios kalbos pagrindimą apimtimi, kuris mintį išreiškia iš tam tikro taško.
• Lūkesčiai reiškiasi apimtimis. Vienumas vyksta apimtyje, pavyzdžiui, Dievas trokšta visko... Jausmai susiję su buvimu viena: viena su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
• Ką vienybė duoda: Meilė ir tobulumas viens kitą papildo (kaip daiktas ir aplinkybės, sąlygos). Tad valia yra jų sutapatinimas (papildinyste). O Dievo valia yra jų atskyrimas, tad daikto paženklinimas, išskyrimas.
• Būtent vieningumo lygmenyje vyksta sutapatinimas papildinyste. Dvasios lygmenyje dvasia reiškiasi skirtingose sąlygose - dvasia be sąlygų (Dievas) ir dvasia sąlygose (gerumas). Tai gali būti ta pati dvasia (gyvenimas) arba skirtingos dvasios (amžinas gyvenimas), kuriuo atveju sąlygos išreiškia esminį skirtumą. O vieningumo lygmenyje apsiverčia, besąlygiškoji tampa aplinkybėmis (meile) sąlygotam daiktui (tobulumui). Tad vienybės lygmenyje, tai kas buvo už santvarkos yra suvokiama santvarkoje, jos visuma, aplinkybėmis. Tas apsivertimas, tas papildinystės santykis įmanomas tik apibrėžtoje apimtyje, kad būtų aplinkybės. Tad apibrėžtas besąlygiškumas yra aplinkybės, sąlygos.
• Papildymai. Meilė ir gyvybė vienas kitą papildo, tai papildiniai. O mokymasis yra ir tas ir tas. Juk amžinai mokytis, ugdytis, lavintis yra amžinai gyventi. O mokytis taip pat yra sukurti sąlygas gyvybei, užtat yra meilė. Tad mokymasis jungia meilę ir gyvenimą būtent bet kuo, vadinas, lokaliai.
• Meilė palaiko gyvenimą, ne gerumą. Gyvenimas yra besąlygiškumo išraiška, tai kad dvasia nevaržoma sąlygų. Meilė tuo pačiu palaiko amžiną gyvenimą. Amžinas gyvenimas tai yra besąlygiškumo išraiška, kad sąlygos neigia besąlygiškumą, tad besąlygiškumas nepaiso sąlygų, tad pati meilė yra besąlygiška, mylinti ir netobulą, palaikanti ir neigimą, mylinti netgi priešą. Dievas myli priešą, ir mes taipogi galim mylėti priešą.

Amžinas gyvenimas yra vienų vienumo vienumas

• Už visų širdžių, už gyvenimo lygties yra dar gilesnis vieningumas. Tą vieningumą nurodo amžinas gyvenimas, suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras, tad Dievas ir gerumas yra nepriklausomi, tad yra 4 x 2 = 8 atvaizdai. Tuo tarpu Dievo gerumas išsakomas 4 + 2 = 6 atvaizdais.

Širdingas Bendravimas. Susikalbėti iš esmės.

• Yra prasminga suvokti kitų žmonių pasaulius.
• Kalbėti atvirai, ko trokštame.
• Kalbėti atvirai, kas trukdo ar slegia, kas žemiška: apie pinigus, narkotikus, politiką, lytinį bendravimą, įsimylėjimą.

(šešių ir aštuonių) Atvaizdų vieningumas

• Yra šeši pokalbiai kuriais išeiname už savęs iš vieno asmens (siauresniame lygmenyje) į kitą asmenį (platesniame lygmenyje).
• Tu vieniji Kitus; Aš vieniju Kitus; Aš vieniju Tave; Dievas vienija Mane; Dievas vienija Tave; Dievas vienija Kitus.
• Vienumas apibrėžtinas šešiomis keturių gyvenimo lygties lygmenų poromis. Jomis žmogus yra vienas ar nevienas. Tai prielaidų lygmenys, pertvarkymai, vienumo rūšys.
• Padalinimai
  • Padalinime parinktas požiūris tai bene vidinės sandaros ir išorinės sandaros suderinimas, vidinės išraiška išorine.
  • Vienumas vienume (laipsnynas) išreiškia vienumą reikalingą padalinimuose, kada yra keli požiūriai, tai yra 2,3,4,5,6,7 požiūriai, atitinkamai,-6,-5,-4,-3,-2,-1 laipsnio vienumas. Tad, pavyzdžiui, dvejybė pripažįsta, suponuoja vienumą požiūriuose, kad gali būti du skirtingi požiūriai.
  • Vienumas išreiškia vidinę sandarą (palyginti su išsiaiškinimais), padalinimai, požiūriai išreiškia išorinę sandarą. Vienumas lyg tai neskiria dvasios ir sandaros.
• Kalba leidžia mums išsakyti ką? vidinę sandarą? kas glūdi mumyse? mūsų prielaidas. Taip pat kaip išsiskiria požiūriai (padalinimais), pavyzdžiui, laisva valia, likimas.

Dievas tėvas

• išeinantis už savęs, tad vienijantis
• esantis už šio pasaulio, už visų santvarkų ir sąlygų, tad vienijantis

Dvasia

• Pagrindą suteikia Dievo trejybė, tačiau tai trys skirtingi kampai kuriems trūksta bendro išgyvenimo.
• Dievo trejybė sieja Dievo Tėvo (Dievo nebuvimo) ir Dievo Sūnaus (Dievo buvimo) išgyvenimus. Dievo nebuvimą grindžia malonė, jo raiška, ir Dievo buvimą išbaigia šviesuolių bendrystė, jo neraiška.
• Dievo trejybė pina du skirtingus išgyvenimus - gero, teigiamo, išmanančio, atviro vaiko, kuriam rūpi vienumas, ir blogo, neigiamo, neišmanančio, besislaptančio vaiko, kuriam nerūpi vienumas.

Gerumas

Sąmoningėjimas

Asmuo

Bendrystė

• Vienumo pagrindai save susiveda į asmenų trejybę, į jos vienumą, į tikrai bendrą išgyvenimą.
• Būtent Dievo nepažinimo vieningumu, asmens trejybe susiveda Dievo buvimo ir nebuvimo galimybės, jų vieningumas išgyvenamas.
• Gaunasi apytaka, kurioje vis naujai atsiveria Dievas, jo amžinas gyvenimas, vis naujai gvildenamas jo klausimas, ar jisai būtinas.

Vienumo rūšys

Kaip esame viena

Meilė

• Gyvename viena su Dievu, o taip pat, viena su kitais.

Dvasia

Dievo šokis

Vienumo klausimas iškyla raiškomis, o jose kiekvienu atveju Dievas iškyla:

Kitas bręsta, išeina už savęs asmenimi, asmens mokslu puoselėja bendrystę. O Dievas požiūriais išeina į kitą, jį palaiko, ir mes prisijungiame meile. Tokiu būdu pakylame virš savęs, virš savo būtinumo, į meilę, į savo nebūtinumą. Dievas papildo kitą, požiūriai papildo asmenį, meilė papildo bendrystę.

Kitas (be Dievo) yra papildomas Dievu, virsta Kitą ir Dievą siejančiu asmeniu.

Iš ankstyvesnio tyrimo matyt, jog esame viena: